Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, visų pirma į 2022 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Mahsos Jinos Amini mirties ir represijų prieš protestuotojus moterų teisių klausimais Irane(1) ir 2022 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės Irane(2) bei į visas kitas savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Irane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 10 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 11 d. JT ekspertų pareiškimą, kuriame Iranas raginamas nebeskirti mirties bausmės taikiems protestuotojams,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos specialiąją sesiją Irano Islamo Respublikos klausimu, įvykusią 2022 m. lapkričio 24 d., ir į minėtoje sesijoje priimtą rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. birželio 18 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 11 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 4 d. G7 šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 12 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į sankcijas Irano asmenims ir subjektams, kurias ES Taryba priėmė 2021 m. balandžio 12 d., 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 14 d. ir į 2022 m. gruodžio 12 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP)2022/2433(3),

–  atsižvelgdamas į Irano Islamo Respublikos sankcijas Europos ir Jungtinės Karalystės subjektams ir asmenims,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2023 m. sausio 7 d. pareiškimus dėl naujausių mirties bausmės įvykdymo atvejų Mohammadui Mehdi Karami ir Seyyedui Mohammadui Hosseini, 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškimą dėl mirties bausmės įvykdymo Mohsenui Sekari ir 2023 m. sausio 15 d. pareiškimą dėl mirties bausmės įvykdymo Alirezai Akbari,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 25 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją dėl Irano Europos Sąjungos vardu ir į 2022 m. rugsėjo 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl Mahsos Amini mirties,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 9 d. EIVT atstovo spaudai pranešimą spaudai, kuriame paskelbiama apie Irano Islamo Respublikos ambasadoriaus Europos Sąjungoje iškvietimą,

–  atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Iranu pirmininkės pranešimus, kurie paskelbti 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 9 d. bendrą Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Irane,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir į tai, kad 1975 m. birželio mėn. Iranas jį ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 27 d. Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu(4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(6),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, žmogaus teisių gynėjų gaires ir gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2022 m. rugsėjo 13 d. vadinamoji Irano dorovės policija Teherane suėmė 22 m. kurdų kilmės iranietę Mahsą Jiną Amini dėl, kaip teigiama, privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo nesilaikymo; kadangi policijos laikinai sulaikyta Mahsa Jina Amini buvo žiauriai kankinama ir mirė 2022 m. rugsėjo 16 d.; kadangi tinkamas jos mirties tyrimas nebuvo užbaigtas;

B.  kadangi po Mahsos Jinos Amini nužudymo visoje šalyje kilo nacionalinio masto protestai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių Irano piliečių iš visų visuomenės sluoksnių; kadangi protestus inicijavo moterys, reikalaujančios atskaitomybės už Mahsos Jinos Amini mirtį ir raginančios nutraukti smurtą prieš moteris ir jų diskriminaciją Irane; kadangi per protestus dauguma moterų nusivilko hidžabus arba nusikirpo plaukus, tokiu būdu išreikšdamos protestą dėl Mahsos Jinos Amini mirties; kadangi moterų protestai paskatino vyrų solidarumą ir sukėlė Irane revoliuciją bei protestus prieš režimą visos šalies mastu; kadangi daugelio šalies universitetų studentai protestuoja boikotuodami pamokas ir rengdami demonstracijas prieš represijas; kadangi Mahsa Jina Amini buvo kilusi iš Irano Kurdistano regiono, kuriame plačiai paplitę protestai sulaukė represinio režimo atsako;

C.  kadangi Irano saugumo ir policijos pajėgų reakcija į protestus yra smurtinė, beatodairiška, neproporcinga ir nevaržoma; kadangi Islamo Respublikos aukščiausiasis vadovas Ali Khamenei ir prezidentas Ebrahim Raisi ne kartą reiškė pagyras už tai, kad Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC) sukarintos milicijos pajėgos „Basij“ smurtiniu būdu slopino taikias demonstracijas ir žudė protestuotojus, ir tai skatino;

D.  kadangi pranešama, kad 2023 m. sausio 16 d. Irano saugumo pajėgos nužudė kelis šimtus taikių protestuotojų, įskaitant dešimtis vaikų, ir sulaikė, suėmė ir pagrobė daugiau nei 20 000 demonstrantų, tarp jų žmogaus teisių gynėjus, studentus, teisininkus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, įskaitant ES piliečius ir gyventojus iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų;

E.  kadangi Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir taip riboja užsienio ambasadų galimybes susisiekti su šalyje sulaikytais jų piliečiais, turinčiais dvigubą pilietybę; kadangi dvigubą Britanijos ir Irano pilietybę turėjęs buvęs Irano gynybos ministro pavaduotojas Alireza Akbari buvo apkaltintas šnipinėjimu Jungtinei Karalystei Irane, nuteistas mirties bausme jam buvo įvykdyta mirties bausmė, o tuos kaltinimus jis neigė; kadangi 2016 m. balandžio 24 d. Irano saugumo pajėgos suėmė Švedijos ir Irano pilietybę turintį dr. Ahmadrezą Djalali, kuris specializuojasi skubios medicinos pagalbos srityje ir yra Laisvojo Briuselio universiteto (Vrije Universiteit Brussel) Belgijoje ir Rytų Pjemonto universiteto (Università del Piemonte Orientale) Italijoje mokslininkas; kadangi 2017 m. spalio mėn. jis buvo nuteistas mirties bausme remiantis sufabrikuotais kaltinimais šnipinėjimu po labai neteisingo teismo, grindžiamo kankinimu išgautu prisipažinimu; kadangi 2018 m. birželio 17 d. nuosprendį patvirtino Irano Aukščiausiasis Teismas; kadangi prancūzų ir iraniečių kilmės tyrėja Fariba Adelkhah buvo suimta 2019 m. birželio mėn. ir nuteista kalėti penkerius metus „už kenkimą nacionaliniam saugumui“;

F.  kadangi Irane savavališkai sulaikomi kiti ES piliečiai, įskaitant Belgijos pilietį Olivier Vandecasteele, kuris už tariamus kaltinimus buvo nuteistas kalėti 40 metų, jam taip pat buvo skirta dešimtys kirčių; kadangi nuosprendis buvo paskelbtas po to, kai Belgijos aukščiausiasis teismas sustabdė prieštaringai vertinamą dvišalę sutartį dėl keitimosi kaliniais, pagal kurią Irano diplomatas Assadollah Assadi, nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą Belgijoje, būtų grąžintas į Irano Islamo Respubliką mainais už Olivier Vandecasteele’io laisvę; kadangi Irane vis dar nelaisvėje laikomi septyni Prancūzijos piliečiai, be kita ko, mokytoja ir profesinės sąjungos narė Cécile Kohler, jos partneris Jacques Paris bei Benjamin Brière, kurie buvo suimti 2020 m. gegužės mėn. ir nuteisti kalėti aštuonerius metus ir aštuonis mėnesius už „šnipinėjimą“;

G.  kadangi Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje; kadangi Irano režimo atstovai skyrė ir įvykdė mirties bausmes taikiems protestuotojams, įskaitant nepilnamečius, po nesąžiningų ir trumpalaikių teisminių procesų, kuriais pažeidžiami pagrindiniai ir esminiai teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reikalavimai; kadangi organizacija „Amnesty International“ rado įrodymų, kad Irano režimo atstovai ir toliau taiko mirties bausmę kaip represinę priemonę, kuria siekiama numalšinti protestus; kadangi Islamo Respublikos policijos ir saugumo pajėgos plačiai taiko kankinimų, prievartavimų ir žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio su sulaikytaisiais praktikas Irano kalėjimuose;

H.  kadangi organizacija „Amnesty International“ sudarė maždaug 25 asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, sąrašą, pvz., į jį įtrauktas Mohammad‘as Ghobadlou; kadangi organizacija „Amnesty International“ nuogąstauja, kad kur kas daugiau žmonių už dalyvavimą protestuose gali būti nuteisti mirties bausme; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras praneša, kad daugiau nei 40 Irano menininkų buvo apkaltinti nusikaltimais, už kuriuos gresia mirties bausmė; kadangi Irano aktoriai, muzikantai, sportininkai ir kitos įžymybės viešai parėmė protestus prieš klerikalinę valdžią;

I.  kadangi žmogaus teisių padėtis Irane toliau blogėja; kadangi Mahsos Jinos Amini ir kitų asmenų nužudymas bei dabartinė egzekucijų banga rodo tebesitęsiančią žmogaus teisių krizę Irane; kadangi padėtis blogėja dėl sisteminio Irano režimo ir jo saugumo aparato nebaudžiamumo, dėl kurio plačiai paplitę kankinimai, taip pat neteisminės egzekucijos ir kitos neteisėtos žudynės; kadangi Irano baudžiamojo teisingumo sistema labai priklauso nuo priverstinių prisipažinimų, išgautų kankinant ir naudojant kitų rūšių prievartos bei suvaržymo priemones; kadangi mirties bausmės panaikinimas visame pasaulyje yra vienas iš pagrindinių ES žmogaus teisių politikos tikslų;

J.  kadangi, akivaizdžiai pažeidžiant valdžių padalijimo principą, 2022 m. lapkričio 6 d. 227 Irano parlamento nariai paragino teismines institucijas imtis ryžtingų veiksmų prieš protestų metu suimtus asmenis ir kaip bausmę taikyti mirties bausmę;

K.  kadangi pagal Irano konstituciją etninėms mažumoms suteikiamos lygios teisės; kadangi mirties bausmė neproporcingai taikoma LGBTIQ+ asmeniams ir etninėms bei religinėms mažumoms priklausantiems žmonėms, ypač beludžiams, kurdams, arabams, bahajams ir krikščionims; kadangi nuo žudynių ir represijų pradžios suimtų žmogaus teisių gynėjų skaičius vis didėja; kadangi moterys ir mergaitės, įskaitant etninių ir religinių mažumų atstoves, kurios buvo protestų priešakyje, buvo suimtos ir įkalintos už tai, kad reikalavo panaikinti sisteminius ir sistemingus diskriminacinius įstatymus, politiką ir praktiką, ir joms visų pirma keliami kaltinimai, už kuriuos gresia mirties bausmė ir mirties bausmės nuosprendis;

L.  kadangi žmogaus teisių ekspertų, įskaitant keletą JT specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojų, grupė paskelbė pareiškimą, kuriuo smerkia žudymus ir saugumo pajėgų represijas prieš protestuotojus Irane; kadangi ekspertai išreiškė didelį susirūpinimą dėl „pernelyg didelės ir mirtinos jėgos“, panaudotos prieš demonstrantus per protestus po Mahsos Jinos Amini mirties, įskaitant seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites, protestuotojų bauginimą ir priekabiavimą prie jų, taip pat sistemingą žmogaus teisių pažeidėjų nebaudžiamumą; kadangi 2022 m. lapkričio 11 d. JT ekspertai primygtinai paragino Irano režimo atstovus už dalyvavimą ar tariamą dalyvavimą taikiose demonstracijose nebekelti žmonėms kaltinimų, už kuriuos numatyta mirties bausme;

M.  kadangi JT ekspertai paragino Žmogaus teisių tarybą skubiai imtis būtinų veiksmų, kad būtų surengta specialioji sesija dėl padėties Irane, ir sukurti tarptautinį tyrimo mechanizmą, kad būtų užtikrinta atskaitomybė Irane bei panaikintas nuolatinis nebaudžiamumas už sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi 2022 m. lapkričio 24 d. Žmogaus teisių taryba surengė specialiąją sesiją dėl padėties Irane; kadangi šioje specialiojoje sesijoje buvo sutarta, kad nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija turėtų ištirti žmogaus teisių pažeidimus Irano Islamo Respublikoje, rinkti ir analizuoti įrodymus bei bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti su šiais kaltinimais susijusius faktus bei patraukti atsakomybėn visus asmenis, padariusius sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irano Islamo Respublikoje, įskaitant aukščiausiąsias valdžios institucijas;

N.  kadangi 2023 m. sausio 10 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras nurodė, kad baudžiamųjų procedūrų naudojimas siekiant nubausti žmones už naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis prilygsta valstybės sankcionuotam žudymui;

O.  kadangi 2022 m. gruodžio 12 d. ES užsienio reikalų ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl Irano; kadangi šiose išvadose Irano valdžios institucijos ypač raginamos nedelsiant nutraukti smerktiną praktiką, kai protestuotojams skiriama ir įvykdoma mirties bausmė, ir nedelsiant panaikinti neseniai priimtus mirties bausmės nuosprendžius, kurie paskelbti atsižvelgiant į vykstančius protestus, ir užtikrinti tinkamą procesą visiems sulaikytiesiems;

P.  kadangi 2023 m. sausio 9 d. EIVT generalinis sekretorius vyriausiojo įgaliotinio vardu iškvietė Irano Islamo Respublikos ambasadorių Europos Sąjungoje ir pakartojo, kad ES baisisi neseniai įvykdytomis mirties bausmėmis Mohammadui Mehdi Karami ir Seyyedui Mohammadui Hosseini, kurie buvo suimti ir nuteisti mirties bausme dėl protestų Irane; kadangi Mohsenui Shekari ir Majidrezai Rahnavardui mirties bausmė buvo įvykdyta už dalyvavimą atitinkamai 2022 m. gruodžio 8 d. ir 12 d. vykusiuose protestuose;

Q.  kadangi 2022 m. gruodžio 9 d. Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė brutalius Irano Islamo Respublikos smurto veiksmus prieš taikius protestuotojus ir vykdomas represijas prieš Irano žmones, taip pat priespaudą ir valstybės remiamą smurtą prieš moteris; kadangi, be to, abi šalys patvirtino sankcijas Irano pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant per tebesitęsiantį žiaurų susidorojimą įvykdytus pažeidimus;

R.  kadangi ES neseniai kelis kartus patvirtino ribojamąsias priemones, susijusias su šiais grubiais žmogaus teisių pažeidimais, visų pirma taikomas aukšto rango asmenims Islamo revoliucijos gvardijoje, įskaitant turto įšaldymą, kelionių į ES draudimą ir draudimą į sąrašą įtrauktiems asmenims bei subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, reaguojant į jų vaidmenį Irane žiauraus susidorojimo metu ir Islamo Respublikos ginkluotų bepiločių orlaivių, naudojamų Rusijos Federacijos prieš Ukrainą vykdomoje teroristinėje veikloje, tiekimą; kadangi asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės pagal galiojantį sankcijų Iranui už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąraše dabar iš viso yra 126 asmenys ir 11 subjektų; kadangi į ES sankcijų sąrašą visų pirma įtrauktas Irano vidaus reikalų ministras Ahmad Vahidi, informacinių ir ryšių technologijų ministras Issa Zarepour, Irano teisėsaugos pajėgos ir Islamo revoliucijos gvardijos provincijų vadovai;

S.  kadangi Irano Islamo Respublikos užsienio reikalų ministerija reaguodama patvirtino atsakomąsias priemones pagal sankcijų mechanizmą, kurios visų pirma taikomos Europos Parlamento narei ir Delegacijos ryšiams su Arabijos pusiasaliu pirmininkei H. Neumann, taip pat kitiems Parlamento nariams ir buvusiems Vokietijos bei Prancūzijos politikams; kadangi, reaguodamas į Irano sankcijas Europos Parlamento nariams, 2022 m. lapkričio mėn. Parlamentas nusprendė, kad jo delegacijos ir komitetai nebebendradarbiaus su Irano valdžios institucijomis;

T.  kadangi Islamo Respublika, visų pirma pasitelkdama Islamo revoliucijos gvardiją, vykdo didelio masto, ištobulintą ir smurtinę tarpvalstybinę represinę veiklą, nukreiptą prieš į užsienį išvykusius ir diasporos aktyvistus, disidentus, nepriklausomus žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus, be kita ko, ES teritorijoje, taip pat grasina jų šeimos nariams Irane ir juos baugina; kadangi Islamo Respublika tiek tiesiogiai, tiek veikdama per vietinius tarpininkus vykdė diasporos disidentų nužudymus, grobė tremtinius, kad juos grąžintų į Iraną, ir planavo sprogdinimus keliose šalyse, įskaitant ES valstybes nares;

U.  kadangi Islamo Respublikos režimas tyčia trikdo internetą ir judrųjį ryšį ir griežtai riboja socialinės žiniasklaidos platformas, kad pakenktų Irano gyventojų gebėjimui organizuoti protestus; kadangi ES sankcijų režimas apima ir draudimą eksportuoti į Irano Islamo Respubliką įrangą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, ir telekomunikacijų stebėsenos įrangą;

V.  kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) Josep Borrell savo 2022 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. sausio 7 d. pareiškimuose pasmerkė mirties bausmės įvykdymą Mohammadui Mehdi Karami ir Seyyedui Mohammadui Hosseinui; kadangi jo pareiškimuose Irano valdžios institucijos raginamos nedelsiant nutraukti mirties bausmės skyrimo ir vykdymo protestuotojams praktiką; kadangi, be to, šiuose pareiškimuose ES ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant panaikinti pastaruoju metu paskelbtus mirties nuosprendžius ir griežtai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų;

W.  kadangi Islamo Respublika apkaltino kurdų grupes, įskaitant esančias Irake, kurstant protestus Irano Kurdistane; kadangi tuo remdamasi Islamo revoliucijos gvardija pradėjo ginkluotus išpuolius prieš Kurdistano regioną Irake, kurių metu žuvo dešimtys žmonių, įskaitant civilius; kadangi su protestuotojais ypač žiauriai susidorojama Irano šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje dalyse, kur gyvena daug šalies kurdų ir beludžių mažumų atstovų;

X.  kadangi Islamo revoliucijos gvardija, kurią sudaro sukarintosios milicijos pajėgos „Basij“, pajėgos „Quds“, sausumos pajėgos, oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas, atlieka pagrindinį vaidmenį susidorojant su kitaip manančiais šalies viduje ir vykdant išorės karinę veiklą; kadangi pranešama, kad Islamo revoliucijos gvardija, veikdama kaip valstybė valstybėje, kontroliuoja du trečdalius Irano ekonomikos, įskaitant infrastruktūros, naftos chemijos, finansų, telekomunikacijų, automobilių ir jūrų pramonės sektorių akcijas, taip pat stambius globėjų fondus, žinomus kaip „bonijadai“ (angl. „bonyads“), ir didelio masto neteisėtos kontrabandos tinklus;

Y.  kadangi Irane per vadinamuosius žudymus dėl garbės žiauriai žudomos moterys ir mergaitės; kadangi aukos dažnai nesulaukia teisingumo už prieš jas įvykdytus nusikaltimus dėl garbės;

Z.  kadangi Islamo revoliucijos gvardija vykdo teroristinę veiklą, jai vadovauja ir padeda ją vykdyti tiek šalyje, tiek regione; kadangi dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sustiprėjo Teherano ir Maskvos ryšiai;

AA.  kadangi agresyvia mulų režimo vidaus politika vadovaujamasi ir vykdant Islamo Respublikos užsienio politiką; kadangi režimas prisideda prie destabilizacijos visame Artimųjų Rytų regione ir už jo ribų;

AB.  kadangi Ebrahim Raisi, kuris 2021 m. birželio mėn. buvo išrinktas Irano prezidentu ir yra įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą, anksčiau ėjo vyriausiojo Irano teisėjo pareigas, nepaisant to, kad yra dokumentais pagrįstų įrodymų apie jo šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi Ebrahimo Raisi pergalę surežisavo Islamo Respublikos institucijos surengdamos ne visiškai laisvus ar sąžiningus rinkimus; kadangi Gvardijos taryba prezidento rinkimuose leido dalyvauti tik septyniems kandidatams iš 592; kadangi nebuvo nė vienos kandidatės moters, mažumos grupei atstovaujančio ar režimui oponuojančio kandidato;

AC.  kadangi derybos dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) atnaujinimo vis dar nėra oficialiai sustabdytos; kadangi tęsiamos derybos dėl saugos garantijų tyrimo, kurį pradėjo Tarptautinė atominės energijos agentūra po to, kai trijose nedeklaruotose Irano vietose aptiko urano pėdsakų;

1.  griežčiausiai smerkia mirties nuosprendžius ir mirties bausmės įvykdymą taikiems Irano protestuotojams, visų pirma Mohsenui Shekari, Majidrezai Rahnavardui, Mohammadui Mehdi Karami ir Seyyedui Mohammadui Hosseini; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos nedelsdamos ir besąlygiškai sustabdytų bet kokius planus vykdyti mirties bausmes ir nesiektų, kad būtų paskelbti kiti mirties nuosprendžiai; ragina Irano Islamo Respublikos valdžios institucijas nustatyti oficialų mirties bausmės vykdymo moratoriumą siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visus apkaltinamuosius nuosprendžius ir mirties bausmes; pakartoja, kad visada ir visomis aplinkybėmis griežtai ir principingai nepritaria mirties bausmės taikymui;

2.  primygtinai ragina Islamo Respublikos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus mirties bausme nuteistus protestuotojus, kurie, be kitų, yra šie: Mohammed Boroughani, Mohammad Ghobadlou, Hamid Ghare Hassanlou, Mahan Sadrat Marani, Hossein Mohammadi, Manouchehr Mehman Navaz, Sahand Nourmohammad-Zadeh, Saman Seydi, Reza Arya, Saleh Mirhashemi Baltaghi, Saeed Yaqoubi Kordafli, Javad Rouhi, Arshia Takdastan, taip pat Mehdi Mohammadifard, Saleh Mirhashemi, Majid Kazemi ir Saeid Yaghoubi; griežtai smerkia tai, kad Irano režimas baudžiamąjį procesą ir mirties bausmę naudoja kaip ginklus siekdamas numalšinti kitaip manančius ir nubausti žmones už tai, kad jie naudojasi savo pagrindinėmis teisėmis; ragina Islamo Respubliką peržiūrėti savo teisinį kodeksą ir panaikinti moharebeh („priešiškumas Dievui“) ir mofsed-e-filarz („korupcija Žemėje“) kaip baudžiamuosius nusikaltimus;

3.  reiškia savo solidarumą su Irano jaunimu, moterimis ir vyrais, įskaitant mažumas, kurie vadovauja protestams ir juose dalyvauja; pritaria taikių protestų judėjimui visoje šalyje prieš sisteminę vis didėjančią priespaudą ir šiurkščius bei masinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus; tvirtai remia Irano žmonių siekius gyventi laisvoje, stabilioje, įtraukioje ir demokratinėje šalyje; smerkia Irano režimo vykdomą sisteminę moterų diskriminaciją patvirtinant įstatymus ir taisykles, kuriais labai apribojamos moterų laisvės, gyvenimas ir pragyvenimas;

4.  reiškia užuojautą visų žuvusių, nukankintų, pagrobtų arba neteisėtai įkalintų asmenų po pastarųjų ir ankstesnių protestų Irane šeimoms;

5.  pakartoja, kad griežtai smerkia plačiai paplitusį, žiaurų, tyčinį ir neproporcingą Irano saugumo pajėgų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus; ragina Irano valdžios institucijas nutraukti susidorojimo su savo piliečiais veiksmus; primena, kad turi būti užtikrinta teisė į taikius susirinkimus;

6.  prašo, kad tarptautinė bendruomenė ir ES bei jos valstybės narės pasinaudotų visais bendradarbiavimo su Islamo Respublikos valdžios institucijomis veiksmais ir reikalautų nedelsiant nutraukti mirties bausmės vykdymą protestuotojams bei smurtinį susidorojimą su jais ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, suimtus už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves; ragina EIVT ir valstybes nares toliau siekti, kad Irano režimas atsakytų už savo gyventojų žudymą ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

7.  ragina Irano režimą leisti atlikti tarptautinį, nešališką ir veiksmingą režimo padarytų žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant Jinos Mahsos Amini nužudymą, šimtų protestuotojų nužudymą ir kankinimą bei netinkamą elgesį, kuriuos patyrė savavališkai sulaikyti asmenys, tyrimą; jį turi atlikti nepriklausoma kompetentinga institucija bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos leistų greitai, remiantis įrodymais, nešališkai ir veiksmingai ištirti visus protestuotojų nužudymo atvejus, taip pat kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad ES turėtų toliau reaguoti į Jinos Mahsos Amini nužudymą ir veiksmus, kurių Irano saugumo pajėgos ėmėsi dėl to prasidėjusių demonstracijų atžvilgiu;

8.  primygtinai ragina nedelsiant paleisti visus asmenis, sulaikytus už dalyvavimą taikiose demonstracijose, ir visus politinius kalinius; ragina pagal Reglamentą (ES) Nr. 359/2011 taikyti tikslines ribojamąsias priemones visiems teisėjams, skiriantiems bausmes protestuotojams; be to, reikalauja, kad Irano valdžios institucijos nedelsiant ir besąlygiškai panaikintų visus kaltinimus prieš visus asmenis, kurie buvo įkalinti tik dėl to, kad per protestus taikiai naudojosi savo teisėmis į saviraiškos laisvę bei taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; ragina Irano valdžios institucijas vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, be kita ko, pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

9.  palankiai vertina 2022 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas ir pastaruoju metu priimtas ribojamąsias priemones, taikomas asmenims, kurie ėmėsi smurto prieš protestuotojus, ir visiems asmenims, susijusiems su vadinamąja dorovės policija, kurie pripažinti prisidėję prie Jinos Mahsos Amini mirties arba yra atsakingi už ją; tačiau mano, kad dėl to, jog Irano režimas grubiai nepaiso savo piliečių žmogaus orumo ir demokratinių siekių, taip pat dėl režimo paramos Rusijos Federacijai būtina toliau koreguoti ES poziciją Irano atžvilgiu;

10.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį bei Tarybą išplėsti ES sankcijų sąrašą, įtraukiant visus asmenis ir subjektus, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus, ir jų šeimos narius, įskaitant aukščiausiąjį vadovą Ali Khamenei, prezidentą Ebrahimą Raisi ir generalinį prokurorą Mohammadą Jafarą Montazeri, taip pat visus fondus („bonijadus“), susijusius su Islamo revoliucijos gvardija, visų pirma „Bonyad Mostazafan“ ir „Bonyad Shahid va Omur-e Janbazan“; be to, ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti sankcijas 227 Irano parlamento nariams, kurie skatino taikyti mirties bausmes; teigiamai vertina Jungtinėje Karalystėje vykstantį pasirengimą įtraukti Islamo revoliucijos gvardiją į Jungtinės Karalystės teroristinių organizacijų sąrašą; griežtai smerkia Irano valdžios institucijų sankcijas, taikomas buvusiems Vokietijos ir Prancūzijos politikams bei Europos Parlamento nariams; primena, kad, kol Europos Parlamento nariams bus taikomos valdžios institucijų sankcijos, tarpparlamentinis dialogas turėtų būti sustabdytas;

11.  ragina Tarybą ir valstybes nares įtraukti Islamo revoliucijos gvardiją ir jos pagalbines pajėgas, įskaitant sukarintas milicijos pajėgas „Basij“ ir pajėgas „Quds“, į ES teroristų sąrašą ir uždrausti bet kokią ekonominę ir finansinę veiklą, apimančią verslo ir komercinę veiklą, kuri susijusi su Islamo revoliucijos gvardija ar Islamo revoliucijos gvardijos kontroliuojamais asmenimis, visiškai ar iš dalies jiems priklauso arba yra jų priedanga, nepaisant veiklos šalies, kartu vengiant bet kokių neigiamų pasekmių Irano žmonėms ir ES humanitarinei pagalbai bei paramai vystymuisi; ragina ES ir jos valstybes nares, bendradarbiaujant su bendraminčiais partneriais, primygtinai raginti bet kurią šalį, kurioje Islamo revoliucijos gvardija vykdo karines, ekonomines ar informacines operacijas, nutraukti su ja ryšius ir uždrausti juos įstatymais; griežtai smerkia neišprovokuotą Islamo revoliucijos gvardijos išpuolį Irako Kurdistano Arbilo gubernijoje ir pažymi, kad tokie puolimai be atrankos kelia pavojų nekaltiems civiliams ir stabilumui regione;

12.  pakartoja, kad griežtai smerkia sparčiai blogėjančią žmogaus teisių padėtį Irane, už kurią yra atsakinga tik Islamo Respublika, jos aukščiausioji vadovybė ir saugumo pajėgos, įskaitant Islamo revoliucijos gvardiją; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos gerbtų etnines ir religines mažumas ir LGBTIQ+ asmenų pagrindines teises ir laisves; ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visų formų diskriminaciją;

13.  palankiai vertina tai, kad įsteigta nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija Irano Islamo Respublikos klausimais, kurią JT Žmogaus teisių taryba 2022 m. lapkričio 24 d. rezoliucijoje Nr. S35/1 įgaliojo ištirti žmogaus teisių pažeidimus Irano Islamo Respublikoje ir rinkti bei analizuoti susijusius įrodymus, ir ragina skubiai ją panaudoti; primygtinai ragina Islamo Respublikos valdžios institucijas suteikti faktų nustatymo misijai visapusišką ir nekliudomą prieigą, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus, ir susilaikyti nuo priekabiavimo ir bauginimo tų, kurie bendradarbiauja su faktų nustatymo misija, arba jų šeimos narių; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai remti pasirengimą faktų nustatymo misijai ir jos įgyvendinimą; primygtinai ragina JT Žmogaus teisių tarybą nedelsiant perduoti Irano bylą JT Saugumo Tarybai, nes Islamo Respublika nebendradarbiauja;

14.  be to, prašo Irano valdžios institucijų leisti apsilankyti visiems pagal JT žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtiems asmenims ir visų pirma užtikrinti, kad JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais būtų leista atvykti į šalį;

15.  reikalauja, kad Irano režimas išlaisvintų visus žmogaus teisių gynėjus; prašo Irano režimą nutraukti visiems žmogaus teisių gynėjams Irane taikomus persekiojimo veiksmus ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą nebijodami represijų ir be jokių apribojimų, įskaitant teisminį persekiojimą;

16.  smerkia dešimčių žurnalistų areštą ir ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant juos paleisti; yra labai susirūpinęs dėl to, kad suimta daugiau kaip 80 žiniasklaidos atstovų, įskaitant Niloofar Hamedi, kuri pirmoji pranešė apie Jinos Mahsos Amini sulaikymą ir hospitalizavimą, ir ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant juos išlaisvinti; ragina Islamo Respubliką gerbti visų Irane gyvenančių asmenų saviraiškos ir tikėjimo laisvę; reiškia susirūpinimą dėl saugumo pajėgų vykdomo medicinos specialistų kriminalizavimo ir smurto prieš juos ir ragina Irano Islamo Respubliką suteikti civiliams medicinos darbuotojams visą galimą paramą, kad jie galėtų teikti nešališką medicininę pagalbą;

17.  kuo griežčiausiai smerkia sistemingą kankinimų, įskaitant seksualinio smurto kaip ginklo, naudojimą Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant nutraukti visų formų kankinimą ir netinkamą elgesį su visais sulaikytaisiais; griežtai smerkia Islamo Respublikos politiką, pagal kurią priverstiniai prisipažinimai išgaunami kankinimais, bauginimais, grasinimais šeimos nariams ar kitų formų prievarta, ir šių priverstinių prisipažinimų naudojimą siekiant apkaltinti ir nuteisti protestuotojus; be to, smerkia praktiką, pagal kurią kalinamiems asmenims neleidžiama skambinti telefonu ir pasimatyti su šeimos nariais; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sulaikytiesiems nesuteikiama galimybė apklausų metu naudotis teisiniu atstovavimu; ragina Irano režimą elgtis su kaliniais pagarbiai, atsižvelgiant į jų žmogiškąjį prigimtinį orumą ir vertę; pakartoja savo raginimą Iranui nedelsiant ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir visapusiškai laikytis joje įtvirtintų nuostatų;

18.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytus ES piliečius ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; griežtai smerkia Belgijos nacionalinės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) darbuotojo Olivier Vandecasteele’io nuteisimą kalėti 40 metų, jam skirtus 74 kirčius ir 1 mln. EUR baudą už tariamus kaltinimus šnipinėjimu, Švedijos piliečio Ahmadrezos Djalali tęsiamą įkalinimą ir jam skirtą mirties nuosprendį, taip pat cinišką Islamo Respublikos įkaitų diplomatijos naudojimą, siekiant priversti išlaisvinti nuteistą teroristą Asadollahą Asadi; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti ir saugiai repatrijuoti Ahmadrezą Djalali ir Olivier Vandecasteele’į ir septynis Prancūzijos piliečius, vis dar sulaikytus Irane, įskaitant Cécile Kohler; kuo griežčiausiai smerkia Irano ir Jungtinės Karalystės piliečio Alirezos Akbari egzekuciją Irane; taip pat reiškia susirūpinimą dėl viešų grasinimų Irano žvalgybos ir saugumo ministerijos skirtoms Europos ambasadoms;

19.  ragina valstybes nares ir NVO kaupti, saugoti visus prieinamus įrodymus ir dalytis visais turimais įrodymais, kurie gali padėti atlikti tyrimus, taip pat bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu bei remti jo darbą; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas imtis veiksmų, kad būtų ratifikuotas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas; pabrėžia, kad nuolatiniai ir labai sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos Irano režimas vykdo savo gyventojų atžvilgiu, kelia pavojų deryboms dėl Bendro visapusiško veiksmų plano;

20.  griežtai smerkia tai, kad vykstant protestams šalyje Islamo Respublika užblokuoja internetą ir judriojo ryšio tinklus, nes tai neleidžia Irano piliečiams bendrauti ir trukdo laisvam informacijos srautui; pabrėžia, kad tokiais veiksmais aiškiai pažeidžiama tarptautinė teisė; palankiai vertina įvairias ES ribojamąsias priemones, priimtas pagal sankcijų mechanizmą reaguojant į represijas, visų pirma skirtas asmenims ir subjektams, aktyviai veikiantiems informacinių ir ryšių technologijų srityje, ir tiems, kurie atsakingi už dezinformaciją; be to, palankiai vertina tai, kad į ES sankcijų sąrašą įtrauktas Irano informacinių ir ryšių technologijų ministras; ragina Komisiją, laikantis būtinumo principo, apsvarstyti galimybę leisti ES įsisteigusiems ryšių paslaugų teikėjams siūlyti saugias priemones Irano piliečiams ir gyventojams;

21.  ragina valstybes nares įsipareigoti suteikti galimybę iraniečiams naudotis nemokamu internetu, nepaisant masinės režimo vykdomos interneto cenzūros; siūlo, kad būtini techniniai ir finansiniai ištekliai būtų teikiami iš ES fondo;

22.  primygtinai ragina visas valstybes nares taikyti visuotinę jurisdikciją visiems Irano pareigūnams, pagrįstai įtariamiems padarius baudžiamuosius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina valstybes nares, kurių vidaus teisės aktuose dar nenumatytas visuotinės jurisdikcijos principo taikymas, nedelsiant priimti tokius teisės aktus;

23.  ragina išplėsti ribojamąsias priemones, atsižvelgiant į tai, kad Irano Islamo Respublika ir toliau tiekia nepilotuojamas orlaivius ir planuoja aprūpinti Rusijos Federaciją raketomis „žemė–žemė“, kurios būtų panaudotos prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Islamo Respublika prisideda prie karo nusikaltimų Ukrainoje, nes šie ginklai naudojami prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą;

24.  ragina Komisiją ir Tarybą panaikinti visas esamų sankcijų vykdymo spragas, įskaitant finansines spragas, užtikrinti griežtą jų įgyvendinimą ir glaudžiai koordinuoti veiklą bei bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant veiksmingai įgyvendinti ribojamąsias priemones;

25.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Islamo Respublikos valdžios institucijų vykdomų struktūrinių tarptautinių represijų, kurios apima šnipinėjimą, žmogžudystes, planuotus surengti sprogdinimus, kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir kitas kontrolės pastangas, visų pirma jos ambasadų ir IRGC, nukreiptų prieš Irano diasporą, gyvenančią ES, nes tai slopina ES piliečių ir gyventojų žodžio ir saviraiškos laisvę, kelia pavojų jų saugumui ir prilygsta piktybiniam kišimuisi; ragina ES ir valstybes nares išplėsti Irano diasporos apsaugą nuo tarptautinių Islamo Respublikos represijų; ragina EIVT ir valstybes nares rasti būdų, kaip teikti techninę paramą ir paramą gebėjimams tiems, kurie padeda Irano pilietinei visuomenei, kartu užtikrinant Irano atsakomybę už šią veiklą;

26.  smerkia neseniai įvykdytus Irano pareigūnų išpuolius prieš laikraštį „Charlie Hebdo“ ir palankiai vertina tai, kad po satyrinių karikatūrų paskelbimo pradėtas tyrimas dėl kibernetinio išpuolio prieš laikraštį;

27.  ragina ES, įskaitant Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, toliau kelti klausimus ir reikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių Irano valdžios institucijoms dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose ir šiuo tikslu pasinaudoti visais planuojamais bendradarbiavimo su Irano valdžios institucijomis veiksmais, visų pirma ES ir Irano aukšto lygio politinio dialogo kontekste; dar kartą patvirtina, kad žmogaus teisių paisymas yra pagrindinė ES ir Irano santykių plėtojimo dalis;

28.  pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms bendrai paskelbti viešus pareiškimus ir vykdyti diplomatines iniciatyvas siekiant stebėti neteisingo bylos nagrinėjimo atvejus ir lankytis kalėjimuose, kuriuose laikomi ES įkaitai Irane, žmogaus teisių gynėjai ir kiti sąžinės kaliniai; skatina Teherane akredituotas ES šalių ambasadas glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti; primygtinai ragina visas Teherane diplomatiškai atstovaujančias valstybes nares naudoti ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų numatytus mechanizmus siekiant paremti asmenis, nuteistus mirties bausme ir neteisėtai nuteistus bei suimtus asmenis, bei teikti jiems pagalbą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad kaliniai galėtų priimti lankytojus, ir atidžiai stebėti jų sulaikymo sąlygas;

29.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas suteikti galimybę nepriklausomiems stebėtojams iš valstybių narių ambasadų Irane dalyvauti visuose su protestais susijusiuose teismo procesuose; prašo valstybių narių stebėti visus su protestais susijusius teismo procesus, ypač daug dėmesio skiriant mirties bausmės procesams, ir viešai pasmerkti jų trūkumus;

30.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares, bendradarbiaujant su bendraminčiais partneriais, išplėsti ir stiprinti apčiuopiamą paramą Irano žmonių demokratiniams siekiams, visų pirma didinant paramą nepriklausomoms žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat nepriklausomoms žiniasklaidos platformoms, ir remiant bendraminčių partnerių pastangas išsaugoti interneto ryšį Irane; ragina demokratinę Irano opoziciją siekti didesnės vienybės, kai tai įmanoma, remiantis bendromis vertybėmis ir dalyvaujant Irano tremtiniams ir diasporai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesnei tarptautinės bendruomenės paramai; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti savo strateginę komunikaciją, nukreiptą į Irano žmones, visų pirma sustiprinant EIVT Strateginės komunikacijos pietų šalyse darbo grupės įgaliojimus įtraukiant Islamo Respubliką, taip pat gerokai padidinti jos finansavimą ir matomumą;

31.  ragina ES ir jos valstybes nares supaprastinti vizų išdavimą bet kuriam asmeniui, kuris pagrįstai baiminasi būti persekiojamas dėl to, kad taikiai pasinaudojo savo teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, susijusią su demonstracijomis Irane; ragina EIVT kreiptis į artimiausias Irano kaimynes ir užtikrinti, kad iš Irano bėgantiems aktyvistams liktų atviri sienos perėjimo punktai ir kad šie asmenys galėtų saugiai prašyti prieglobsčio Europoje iš šių šalių;

32.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islamo konsultacinei tarybai, Irano Islamo Respublikos režimui ir Irano Islamo Respublikos aukščiausiojo vadovo kabinetui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0352. (2) OL C 342, 2022 9 6, p. 286. (3) 2022 m. gruodžio 12 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2022/2433, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/235/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Irane (OL L 318I, 2022 12 12, p. 36). (4) OL L 344, 2001 12 28, p. 93. (5) OL L 344, 2001 12 28, p. 70. (6) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.