2022 m. kovo 10 d. Sprendimo dėl specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE 2) sudarymo dalinis keitimas ir komiteto pavadinimo bei įgaliojimų patikslinimas
2023 m. vasario 14 d. Europos Parlamento sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. kovo 10 d. sprendimas dėl specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE 2) sudarymo ir patikslinamas jo pavadinimas ir užduotys (2023/2566(RSO))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą dėl sprendimo,
– atsižvelgdamas į specialiojo komiteto kadencijos pratęsimą trimis mėnesiais, kaip paskelbta 2023 m. sausio 18–19 d. plenariniame posėdyje,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),
– atsižvelgdamas į Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825), ir pasiūlymą dėl reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Europos žiniasklaidos skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir 2021 m. Gaires dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo (COM(2021)0262), taip pat į 2021 m. spalio mėn. Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės paskelbtas rekomendacijas dėl naujo Kovos su dezinformacija praktikos kodekso,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo (COM(2020)0829),
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. ES 5G tinklų kibernetinio saugumo rizikos mažinimo priemonių rinkinį,
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 09/2021 „Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),
– atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais pranešimą (A9-0022/2022),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl įtarimų dėl Kataro vykdytos korupcijos ir didesnio skaidrumo ir atskaitomybės poreikio ES institucijose(2),
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimą dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro sudarymo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą(4),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 207 straipsnį,
A. kadangi užsienio šalių kišimasis yra sunkus visuotinių vertybių ir principų, kuriais grindžiama ES, pvz., žmogaus orumo, laisvės, lygybės, solidarumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų, pažeidimas; kadangi esama įrodymų, kad piktavališki ir autoritariniai užsienio valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai naudojasi manipuliavimo informacija ir kitokia kišimosi taktika, siekdami kištis į demokratinius procesus ES; kadangi šie išpuoliai klaidina piliečius, sužadina jiems apgaulingų iliuzijų ir daro poveikį jų balsavimo elgesiui, stiprina nesantaiką kurstančias diskusijas, skaldo, poliarizuoja visuomenę ir išnaudoja jos pažeidžiamumą, skatina neapykantą kurstančias kalbas, pablogina pažeidžiamų grupių, kurios labiau linkusios tapti dezinformacijos aukomis, padėtį, kenkia demokratinių rinkimų ir referendumų sąžiningumui, kursto nepasitikėjimą nacionalinėmis vyriausybėmis, valdžios institucijomis ir liberaliąja demokratine tvarka ir siekia destabilizuoti Europos demokratiją;
B. kadangi Rusija prieš pradėdama 2022 m. vasario 24 d. agresinį karą prieš Ukrainą vykdė ir karo metu vykdo precedento neturinčio piktavališkumo ir masto dezinformacinę kampaniją, kuria siekiama suklaidinti tiek vietos piliečius, tiek visą tarptautinę valstybių bendruomenę;
C. kadangi trečiųjų šalių valstybinių subjektų ir nevalstybinių subjektų bandymai kištis į demokratijos veikimą ES ir jos valstybėse narėse ir spaudimas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms piktavališkai kišantis yra platesnės destrukcinės tendencijos, kurią visame pasaulyje patiria demokratinės valstybės, dalis;
D. kadangi piktavališki subjektai toliau siekia kištis į rinkimų procesus, naudojasi mūsų visuomenės atvirumu ir pliuralizmu ir rengia išpuolius prieš demokratinius procesus ES bei jos valstybėse narėse ir jų atsparumą;
E. kadangi ES ir jos valstybės narės šiuo metu neturi specialaus sankcijų režimo, susijusio su užsienio kišimosi ir dezinformacijos kampanijomis, kurias organizuoja užsienio valstybės subjektai, ir tai reiškia, kad šie subjektai gali saugiai daryti prielaidą, jog jų vykdomos destabilizavimo kampanijos prieš ES neturės jokių pasekmių;
F. kadangi nesama bendros šio reiškinio apibrėžties ir supratimo, išliko daugybė trūkumų ir spragų galiojančiuose ES ir nacionalinio lygmens teisės aktuose ir politikos priemonėse, kuriais siekiama nustatyti šalių užsienio kišimąsi, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti;
G. kadangi numatoma, kad užsienio šalių kišimasis, dezinformacija bei dažni išpuoliai ir grasinimai prieš demokratiją tęsis ir bus vykdomi dar aktyviau ir rafinuočiau atsižvelgiant į 2024 m. vyksiančius vietos, regioninius, nacionalinius rinkimus ir Europos Parlamento rinkimus;
H. kadangi ankstesnės Parlamento rekomendacijos dėl kovos su piktavališku užsienio šalių kišimusi į demokratinius ES procesus prisidėjo prie bendro šios problemos supratimo ES ir didesnio informuotumo užtikrinimo;
I. kadangi INGE specialiojo komiteto klausymai ir darbas padėjo užtikrinti viešą šių problemų pripažinimą, suprasti jų kontekstą ir iš tiesų paskatino europines diskusijas užsienio šalių kišimosi į demokratinius procesus ir dezinformacijos klausimais;
J. kadangi reikia toliau stebėti, kaip laikomasi minėtų rekomendacijų;
K. kadangi, kovojant su piktavališku užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija, reikalingas visuotinis daugiašalis bendraminčių partnerių, įskaitant parlamentarus, bendradarbiavimas ir parama; kadangi demokratinės valstybės įgijo aukšto lygio įgūdžių ir parengė kovos su šiomis grėsmėmis strategijas;
L. kadangi dėl pastarojo meto užsienio šalių kišimosi atvejų ir Europos Parlamente vykdomų korupcijos tyrimų Parlamentas paragino identifikuoti galimas skaidrumo, sąžiningumo ir kovos su korupcija taisyklių spragas, kad institucija būtų geriau apsaugota;
1. nusprendžia, kad specialusis komitetas nuo šiol bus vadinamas „specialiuoju komitetu užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, ir Europos Parlamento sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo klausimais“, ir kad jis turi šias užduotis:
a)
bendradarbiaujant ir konsultuojantis su nuolatiniais komitetais, kai tai susiję su jų įgaliojimais ir pareigomis pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedą, tikrinti esamus ir planuojamus teisės aktus ir politiką, siekiant nustatyti galimus trūkumus, spragas ir dubliavimąsi, kuriais būtų galima pasinaudoti piktavališkai kišantis į demokratinius procesus, be kita ko, šiais klausimais:
i)
politikos priemonės, skatinančios ES demokratinius procesus, atsparumo didinimas pasitelkiant informuotumą apie padėtį, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, informacinį raštingumą, žiniasklaidos pliuralizmą, nepriklausomą žurnalistiką ir švietimą,
ii)
kišimasis naudojantis interneto platformomis, visų pirma nuodugniai įvertinama labai didelių interneto platformų atsakomybė ir poveikis demokratijai ir demokratiniams procesams ES,
iii)
ypatingos svarbos infrastruktūros objektai ir strateginiai sektoriai,
iv)
užsienio šalių kišimasis per rinkimų procesus,
v)
užmaskuotas politinės veiklos finansavimas iš užsienio subjektų ir lėšų teikėjų,
vi)
kibernetinis saugumas ir atsparumas kibernetiniams išpuoliams, kai tai susiję su demokratiniais procesais,
vii)
nevalstybinių subjektų vaidmuo,
viii)
kišimosi poveikis mažumų ir kitų diskriminuojamų grupių teisėms,
ix)
kišimasis per pasaulinio lygio veikėjus verbuojant elitą, per nacionalines diasporas, universitetus ir kultūrinius renginius,
x)
atgrasymas, priskyrimas ir kolektyvinės atsakomosios priemonės, įskaitant sankcijas,
xi)
kaimynystė ir pasaulinis bendradarbiavimas, daugiašališkumas,
xii)
ES įsisteigusių subjektų kišimosi veikla ES ir trečiosiose šalyse,
b)
glaudžiai bendradarbiaujant su nuolatiniais komitetais ir vadovaujantis specialiojo komiteto INGE 1 darbo praktika, parengti pasiūlymus, kaip pašalinti tokius trūkumus, kad būtų stiprinamas ES teisinis atsparumas, ir kaip pagerinti ES institucinę struktūrą;
c)
glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, valstybių narių valdžios institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pilietine visuomene, taip pat valstybiniais ir nevalstybiniais partneriais trečiosiose šalyse, siekiant sustiprinti ES veiksmus kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacija, o vykdant visą INGE 2 specialiojo komiteto viešąją veiklą bus laikomasi šiame sprendime nustatytų prioritetų;
d)
išsamiai ir griežtai stebėti, kaip įgyvendinamas INGE 1 specialiojo komiteto pranešimas, ir įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi ES institucijos;
e)
prisidėti prie bendro institucinio atsparumo užsienio šalių kišimuisi, hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijai stiprinimo rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams;
f)
nustatyti Europos Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių trūkumus, apsvarstyti kitas vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones ir teikti rekomendacijas dėl reformų, remiantis Europos Parlamento rezoliucijomis ir geriausia kitų parlamentų ir institucijų patirtimi, glaudžiai bendradarbiaujant su Konstitucinių reikalų komitetu ir Užsienio reikalų komitetu;
2. nusprendžia, kad kai specialiojo komiteto darbas apima konfidencialaus pobūdžio įrodymų klausymą, liudijimus su asmens duomenimis arba keitimąsi nuomonėmis ar klausymus su institucijomis ir įstaigomis dėl konfidencialios informacijos, įskaitant mokslinius tyrimus arba jų dalis, kuriems suteiktas konfidencialumo statusas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009(5) 63 straipsnį, posėdžiai yra uždari; be to, nusprendžia, kad liudytojai ir specialistai turi teisę duoti parodymus ar liudyti uždarame posėdyje;
3. nusprendžia, kad į viešus posėdžius kviečiamų asmenų sąrašas, juose dalyvaujančių asmenų sąrašas ir tokių posėdžių protokolai turi būti skelbiami viešai;
4. nusprendžia, kad specialiojo komiteto gauti konfidencialūs dokumentai turi būti vertinami Darbo tvarkos taisyklių 221 straipsnyje nustatyta tvarka; taip pat nusprendžia, kad tokia informacija turi būti naudojama tik specialiojo komiteto galutiniam pranešimui parengti;
5. nusprendžia, kad specialusis komitetas turės 33 narius;
6. paveda specialiajam komitetui pateikti savo galutinį pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama 1 dalies f punkte nurodytiems klausimams, kad jis būtų priimtas plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per 2023 m. liepos mėn. plenarinę sesiją.
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).