Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9, 10 straipsnius, 15 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 298 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 18 d. Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laišką Tarybai, įskaitant Komisijos tolesnius veiksmus, susijusius su 2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 1 d. Komisijos pirmininkės įgaliojamąjį raštą paskirtajai už vertybes ir skaidrumą atsakingai Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 16 d. Ursulos von der Leyen, kaip kandidatės į Europos Komisijos pirmininko pareigas, pristatytas kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl įtarimų dėl Kataro vykdytos korupcijos ir didesnio skaidrumo ir atskaitomybės poreikio ES institucijose(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento narių elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles, ypač į I priedo 2, 10, 11 straipsnius, 176 straipsnio 1 dalį, 1–3 straipsnius, 4 straipsnio 6 dalį, 5 ir 6 straipsnius ir II priedą,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą Nr. 31 (EEB), Reglamentą Nr. 11 (EAEB), nustatantį Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2019 m. liepos mėn. Komisijos pirmininkė savo politinėse gairėse įsipareigojo įsteigti etikos organą; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, savo įgaliojamajame rašte prisiėmė tokį patį įsipareigojimą; kadangi Parlamentas jau išreiškė paramą tokio organo įsteigimui; kadangi Komisija vis dar nepateikė pasiūlymo dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl nepriklausomo etikos organo įsteigimo;

B.  kadangi dėl neseniai atskleistų korupcijos atvejų pagrįstai padidėjo dabartinių standartų ir praktikos Parlamente ir kitose institucijose viešoji ir politinė priežiūra; kadangi viešųjų institucijų ir jų išrinktų atstovų, Komisijos narių ir pareigūnų nepriklausomumas, skaidrumas ir atskaitomybė yra itin svarbūs skatinant piliečių pasitikėjimą, kuris būtinas teisėtam demokratinių institucijų veikimui;

C.  kadangi jau esama etikos standartų institucijose, tačiau jie labai fragmentiški ir grindžiami tik savireguliavimo metodu; kadangi nepriklausomo etikos organo įsteigimas galėtų padėti stiprinti pasitikėjimą ES institucijomis ir jų demokratinį teisėtumą;

D.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo parengta Meroni doktrina suteikia galimybę ES institucijų įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus, kuriais dar nesinaudojama, perduoti išorės įstaigoms;

1.  pakartoja, kad yra giliai sukrėstas įtariamų korupcijos veiksmų Europos Parlamente, juos smerkia ir pareiškia, kad laikosi visiško bet kokios formos korupcijos netoleravimo politikos;

2.  pakartoja, kad remia nepriklausomo etikos organo įsteigimą, kaip nurodyta 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje, siekiant atkurti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

3.  primygtinai ragina Komisiją iki 2023 m. kovo mėn. pabaigos pateikti pasiūlymą įsteigti nepriklausomą Europos Parlamento ir Komisijos etikos organą, kuriame galėtų dalyvauti visos ES institucijos ir agentūros, ir iki vasaros darbo pertraukos užbaigti derybas dėl šio organo struktūros, valdymo, pavadinimo, sudėties ir įgaliojimų, taip pat dėl visų kitų galimų klausimų;

4.  primygtinai reikalauja aiškiai atskirti nusikalstamas veikas, institucinių taisyklių pažeidimus ir neetišką elgesį; primena, kad nepriklausomas etikos organas, remdamasis aukščiausiais standartais, parengtų bendrą ES institucijų interesų konfliktų apibrėžtį;

5.  mano, kad naujam ES etikos organui turėtų būti pavestas sutartų užduočių sąrašas – siūlyti Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir dalyvaujančių institucijų darbuotojams taikytinus atvejus ir taisykles prieš jų kadenciją ar tarnybą, jos metu ir kai kuriais atvejais jai pasibaigus, ir teikti konsultacijas laikantis taikytinų taisyklių; mano, kad siekiant užtikrinti nuoseklų etikos standartų taikymą ir nuspėjamumą, nepriklausomas ES etikos organas turėtų privalėti tuo pačiu klausimu laikytis tokios pat pozicijos;

6.  primena, kad šis organas turėtų turėti teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą ir atlikti tyrimus vietoje bei duomenimis grindžiamus tyrimus, remdamasis informacija, kurią jis surinko arba gavo iš trečiųjų šalių; primena, kad šis organas taip pat turėtų turėti galimybę patikrinti finansinių interesų ir turto deklaracijų teisingumą;

7.  pabrėžia, kad „Katargeito“ atveju NVO tariamai buvo naudojamos kaip užsienio kišimosi į Europos demokratiją kanalai; primygtinai ragina peržiūrėti galiojančius reglamentus siekiant padidinti interesų grupių atstovų skaidrumą ir atskaitomybę, kai jie bendrauja su Parlamento nariais;

8.  primena, kad jo pasiūlyme numatytas iš devynių asmenų sudarytas organas, kurį sudaro etikos ekspertai;

9.  pabrėžia, kad etikos organas turi apsaugoti informatorius, visų pirma ES pareigūnus, kad jie galėtų išsakyti savo susirūpinimą dėl galimų taisyklių pažeidimų nebijodami atsakomųjų veiksmų; rekomenduoja persvarstyti Tarnybos nuostatus, ypač jų 22c straipsnį, siekiant juos suderinti su Pranešėjų apsaugos direktyvos standartais(4); pakartoja raginimą Biurui tuo tarpu nedelsiant persvarstyti Parlamento vidaus taisykles, kuriomis įgyvendinamas Tarnybos nuostatų 22c straipsnis, kad jos atitiktų Pranešėjų apsaugos direktyvoje numatytas apsaugos priemones;

10.  rekomenduoja, kad nepriklausomas etikos organas turėtų turėti galimybę bendradarbiauti ir keistis informacija su atitinkamomis ES įstaigomis, pvz., Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, Europos prokuratūra, Europos ombudsmenu ir Europos Audito Rūmais jų atitinkamos kompetencijos srityse;

11.  rekomenduoja visoms ES institucijoms priimti suderintus ir tinkamus veiklos pertraukos laikotarpius bei sugriežtinti jų taikymo užtikrinimą; pripažįsta, kad „sukamųjų durų“ reiškinys taip pat taikomas NVO, ir primygtinai ragina toliau nagrinėti interesų konfliktus šioje srityje; siekiant apriboti galimus interesų konfliktus, ragina uždrausti Europos Parlamento nariams vykdyti apmokamą šalutinį darbą ar veiklą organizacijų arba asmenų, patenkančių į Skaidrumo registro taikymo sritį, vardu;

12.  siūlo nedelsiant sugriežtinti sankcijų procedūras Europos Parlamente ir visapusiškai jomis naudotis, tuo pat metu siekiant, kad būtų įsteigtas nepriklausomas etikos organas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės neseniai pateiktas pastabas dėl Parlamento patariamojo komiteto; pabrėžia, kad ji siūlo stiprinti Patariamojo komiteto nepriklausomumą ir kartu suteikti jam įgaliojimus aktyviai stebėti, tirti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi etikos taisyklių, visų pirma elgesio kodekso, ir suteikti jam pakankamai išteklių;

13.  įsipareigoja kuo greičiau dirbti laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo, kad derybos būtų baigtos iki vasaros; ragina Pirmininkų sueigą paskirti savo derybininkus ir nusiųsti laišką, inicijuojantį derybas su Komisija ir kitomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis, kurios nori prisijungti;

14.  paveda Pirmininkei nusiųsti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0448. (2) OL C 117, 2022 3 11, p. 159. (3) OL P 045, 1962 6 14, p. 1385. (4) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).