Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2023 m. sausio 17 d. - Strasbūras
ES ir Naujosios Zelandijos susitarimas: Europolo ir Naujosios Zelandijos keitimasis asmens duomenimis
 Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų: Antrasis papildomas protokolas dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo
 Atliekų vežimas
 Taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais
 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, susiję su 7 straipsniu dėl privilegijų ir imuniteto gynimo ir 9 straipsniu dėl su imunitetu susijusių procedūrų
 Europos vietos prekybos sostinės įsteigimas

ES ir Naujosios Zelandijos susitarimas: Europolo ir Naujosios Zelandijos keitimasis asmens duomenimis
PDF 118kWORD 43k
2023 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Naujosios Zelandijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo projekto (10092/2022 – C9-0288/2022 – 2022/0157(NLE))
P9_TA(2023)0001A9-0003/2023

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10092/2022),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Naujosios Zelandijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis projektą (9269/2022),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 2 dalį, 88 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C9‑0288/2022),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, dėl kurio deramasi, dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Naujosios Zelandijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A9‑0003/2023),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Naujosios Zelandijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 371, 2021 9 15, p. 71.


Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų: Antrasis papildomas protokolas dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo
PDF 117kWORD 39k
2023 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo, projekto (06438/2022 – C9-0146/2022 – 2021/0383(NLE))
P9_TA(2023)0002A9-0002/2023

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06438/2022),

–  atsižvelgdamas į Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo projektą (14898/2021),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį, 82 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9‑0146/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A9‑0002/2023),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.


Atliekų vežimas
PDF 303kWORD 101k
2023 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) 2020/1056 (COM(2021)0709 – C9-0426/2021 – 2021/0367(COD))(1)
P9_TA(2023)0003A9-0290/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti taisykles, skirtas aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti nuo neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti dėl atliekų vežimo. Šios taisyklės taip pat turėtų padėti palengvinti atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB31 4 straipsnyje, taip pat sumažinti bendrą išteklių naudojimo poveikį ir pagerinti tokio naudojimo efektyvumą, nes tai labai svarbu pereinant prie žiedinės ekonomikos;
(1)  būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti taisykles, skirtas aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti nuo neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti dėl atliekų vežimo. Šios taisyklės taip pat turėtų padėti palengvinti atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB31 4 straipsnyje, taip pat sumažinti bendrą išteklių naudojimo poveikį ir pagerinti tokio naudojimo efektyvumą, nes tai labai svarbu pereinant prie žiedinės ekonomikos ir norint pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą ne vėliau kaip 2050 m. Šiuo atžvilgiu atliekų tvarkymas turėtų būti laikomas vienu produkto gyvavimo ciklo nuo gamybos iki antrinių žaliavų etapu, kuriame turėtų būti teikiama pirmenybė tvariems novatoriškiems metodams, kuriais siekiama pagerinti medžiagų iš atliekų naudojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą atliekų tvarkymo indėlį į dekarbonizaciją;
_________________
_________________
31 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
31 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   netinkamai valdomos atliekų tvarkymo ir šalinimo operacijos gali turėti įvairių neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei ir kai kurias iš jų yra sunku sušvelninti. Todėl reikia daugiau internete prieinamos informacijos apie įvairias vykdomas atliekų tvarkymo operacijas, t. y. apie jų kiekį, rūšis, maršrutus ir susijusias paskirties vietas, taip pat apie atliekų tvarkymo veiklos tikrinimą ir stebėseną; 
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   pažanga gerinant atliekų tvarkymo veiksmingumą ir efektyvumą turėtų būti derinama su priemonėmis, skirtomis susidarančių atliekų kiekiui mažinti, visų pirma su atliekomis susijusiose gamybos ir vartojimo pradinėse grandyse; 
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Europos žaliojo kurso komunikate34 nustatomos didelio užmojo veiksmų gairės, kaip Sąjungą pertvarkyti į tvarią, efektyvaus išteklių naudojimo ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Jame Komisija raginama peržiūrėti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo. Naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane35, priimtame 2020 m. kovo mėn., dar kartą pabrėžiama būtinybė imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų supaprastintas Sąjungoje pakartotinai naudoti ir perdirbti skirtų atliekų vežimas, kad Sąjunga neperkeltų savo atliekų problemų į trečiąsias šalis ir kad būtų geriau tvarkomasi su neteisėtu atliekų vežimu. Be aplinkosauginės ir socialinės naudos, tai taip pat gali padėti sumažinti ES strateginę priklausomybę nuo žaliavų. Taryba36 ir Europos Parlamentas37 taip pat paragino peržiūrėti dabartines Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006;
(3)  Europos žaliojo kurso komunikate34 nustatomos didelio užmojo veiksmų gairės, kaip Sąjungą pertvarkyti į tvarią, efektyvaus išteklių naudojimo ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Jame Komisija raginama peržiūrėti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo. Naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane35, priimtame 2020 m. kovo mėn., dar kartą pabrėžiama būtinybė imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų supaprastintas Sąjungoje pakartotinai naudoti ir perdirbti skirtų atliekų vežimas, kad Sąjunga neperkeltų savo atliekų problemų į trečiąsias šalis ir kad būtų geriau tvarkomasi su neteisėtu atliekų vežimu. Be aplinkosauginės ir socialinės naudos, tai taip pat gali padėti sumažinti ES strateginę priklausomybę nuo žaliavų. Tačiau norint Sąjungoje išlaikyti daugiau susidariusių atliekų reikės gerinti perdirbimo ir atliekų tvarkymo pajėgumus. Taryba36 ir Europos Parlamentas37 taip pat paragino peržiūrėti dabartines Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006. Siekiant remti žiedinę ekonomiką, turėtų būti remiamos novatoriškos verslo iniciatyvos, pavyzdžiui, atliekų surinkimas perdirbimo, atnaujinimo, mokslinių tyrimų ar produktų projektavimo tobulinimo tikslais; 
_________________
_________________
34 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640).
34 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640).
35 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098).
35 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098).
36 Tarybos išvados dėl naudojimo pavertimo žiediniu ir žaliuoju (13852/20 OJ CONS 34).
36 Tarybos išvados dėl naudojimo pavertimo žiediniu ir žaliuoju (13852/20 OJ CONS 34).
37 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (2020/2077(INI)).
37 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (2020/2077(INI)).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)   2020 m. spalio mėn. Sąjunga pateikė Bazelio konvencijos sekretoriatui pranešimą apie atliekų vežimą Sąjungos viduje pagal tos konvencijos 11 straipsnį. Todėl pagal tą straipsnį Sąjunga galėtų nustatyti konkrečias taisykles, taikomas atliekų vežimui ES viduje, kurios būtų aplinkai saugios ne mažiau nei numatytosios Bazelio konvencijoje;
Išbraukta.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   moksliniai tyrimai ir inovacijos turėtų būti neatsiejama Europos atliekų tvarkymo sektoriaus dalis. Atliekų mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklas turėtų apimti pramonę, universitetus ir kitas mokslinių tyrimų įstaigas. Todėl peržiūrint šį reglamentą ir atitinkamus su juo susijusius aktus turėtų būti atsižvelgiama į atliekų tvarkymo metodų inovacijas, kai tokiais metodais prisidedama prie atliekų tvarkymo aplinkos požiūriu saugiu būdu;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)   siekiant užtikrinti tikrą perėjimą prie žiedinės ekonomikos vežant atliekas iš jų kilmės vietos į geriausią tokių atliekų tvarkymo vietą, reikėtų atsižvelgti į artumo principą, medžiagų naudojimo efektyvumą ir poreikį mažinti atliekų aplinkosauginį pėdsaką; 
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir vienodas Sąjungos teisės aktų taikymas atliekų tvarkymo srityje, kad būtų lengviau laikytis atitinkamų aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos nuostatų. Reikėtų vengti pernelyg didelės administracinės naštos, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   siekiant atsižvelgti į atliekų tvarkymo technologijų inovacijas, susijusias su aplinkos požiūriu saugiu tvarkymu, taip pat į vartotojų elgesio rūšiuojant atliekas pokyčius, labai svarbu, kad IIIB priedas būtų nuolat atnaujinamas. Komisija visų pirma turėtų įvertinti, ar įtraukti įrašus apie naudotą avalynę, drabužius ir kitus tekstilės gaminius, mineralinę vatą ir čiužinius; 
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)   gerai veikiančioje Sąjungos atliekų vežimo rinkoje pirmenybė turėtų būti teikiama artumui, savarankiškumui ir geriausių prieinamų atliekų tvarkymo technologijų naudojimui kaip pagrindiniams principams. Siekiant neutralaus poveikio klimatui, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos Sąjungos ekonomikos, kuri ilguoju laikotarpiu būtų tvari, labai svarbu užtikrinti teisingą perėjimą prie žiedinės ekonomikos; 
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  dėl teisinio tikrumo ir siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą bei tinkamą vidaus rinkos veikimą, būtina numatyti procedūrinius veiksmus ir apsaugos priemones tiems atvejams, kai pranešėjas nori vežti atliekas, kurioms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra. Taip pat, atsižvelgiant į Bazelio konvencijos 6 straipsnio 11 dalį būtina užtikrinti, kad išlaidas, atsirandančias dėl situacijų, kai atliekų vežimas, kuriam taikomas išankstinis pranešimas ir sutikimas, negali būti baigtas arba yra neteisėtas, padengtų atitinkami veiklos vykdytojai. Šiuo tikslu pranešėjas kiekvienam tokių atliekų vežimui turėtų nustatyti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą;
(20)  dėl teisinio tikrumo ir siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą bei tinkamą vidaus rinkos veikimą, prisidedant prie ilgalaikio Sąjungos konkurencingumo, būtina numatyti procedūrinius veiksmus ir apsaugos priemones tiems atvejams, kai pranešėjas nori vežti atliekas. Taip pat, atsižvelgiant į Bazelio konvencijos 6 straipsnio 11 dalį būtina užtikrinti, kad išlaidas, atsirandančias dėl situacijų, kai atliekų vežimas, kuriam taikomas išankstinis pranešimas ir sutikimas, negali būti baigtas arba yra neteisėtas, padengtų atitinkami veiklos vykdytojai. Šiuo tikslu pranešėjas kiekvienam atliekų vežimui turėtų nustatyti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekiant mažiau vėluoti tvarkant pranešimus apie atliekų vežimą ir palengvinti atitinkamų institucijų keitimąsi informacija, būtina, kad informacijos bei duomenų, susijusių su atskirais atliekų vežimais Sąjungos viduje, teikimas ir keitimasis jais būtų atliekamas elektroninėmis priemonėmis. Taip pat būtina įgalioti Komisiją nustatyti sistemų, užtikrinančių šį elektroninį informacijos pateikimą ir keitimąsi ja, praktinio įgyvendinimo (pvz., sujungimo, architektūros ir saugumo) procedūrinius ir eksploatacinius reikalavimus. Taip pat būtina skirti pakankamai laiko valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams pasirengti perėjimui nuo popierinių dokumentų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006, prie keitimosi informacija ir dokumentais elektroniniu būdu. Todėl šis naujas įpareigojimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento taikymo dienos;
(22)  siekiant mažiau vėluoti tvarkant pranešimus apie atliekų vežimą ir palengvinti atitinkamų institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų keitimąsi informacija, būtina, kad informacijos bei duomenų, susijusių su atskirais atliekų vežimais Sąjungos viduje, teikimas ir keitimasis jais būtų atliekamas elektroninėmis priemonėmis. Centrinė sistema ir nacionalinė sistema turėtų būti tarpusavyje susietos ir visapusiškai veikiančios. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažinti vėlavimus, nepaprastai svarbu, kad šiose sistemose būtų galima dalytis dokumentais ir kad jose būtų išsami informacijos, susijusios su konkrečiais atliekų vežimais, paieškos duomenų bazė. Taip pat būtina įgalioti Komisiją nustatyti sistemų, užtikrinančių šį elektroninį informacijos pateikimą ir keitimąsi ja, praktinio įgyvendinimo (pvz., sujungimo, architektūros ir saugumo) procedūrinius ir eksploatacinius reikalavimus. Taip pat būtina skirti pakankamai laiko valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams pasirengti perėjimui nuo popierinių dokumentų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006, prie keitimosi informacija ir dokumentais elektroniniu būdu. Todėl šis naujas įpareigojimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus 24 mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir iki to atitinkamoms institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie galutinės centrinės sistemos versijos testavimo ir mokymosi tikslais;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)   kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų alternatyvios procedūros, taikomos kaip elektroninės sistemos apsaugos priemonės. Laikinų centrinės sistemos gedimų atveju duomenys turėtų išlikti apsaugoti ir prieinami, o su vežimais susijusios procedūros turėtų būti atliekamos be reikalo nedelsiant;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  turint tikslą užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai tvarkyti joms pateiktus su atliekų vežimu susijusius dokumentus, būtina įpareigoti pranešėją pateikti patvirtintą šių dokumentų vertimą į toms valdžios institucijoms priimtiną kalbą, joms to paprašius;
(30)  turint tikslą užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai tvarkyti joms pateiktus su atliekų vežimu susijusius dokumentus ir kad sykiu nebūtų užkraunama nereikalinga administracinė našta, pranešėjas turėtų pateikti pranešimus, informaciją, dokumentus ar kitus informacinius duomenis atitinkamų kompetentingų institucijų valstybės narės oficialia kalba arba anglų kalba. Patvirtintas šių dokumentų vertimas į toms valdžios institucijoms priimtiną kalbą turėtų būti pateiktas kompetentingoms institucijoms paprašius, tačiau tik tinkamai pagrįstais atvejais;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  siekiant išvengti atliekų ar prekių vežimo trikdžių esant kompetentingų institucijų nesutarimams dėl šių atliekų ar prekių statuso, būtina nustatyti tokių nesutarimų sprendimo procedūrą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad kompetentingos institucijos pagrįstų savo sprendimus nuostatomis, susijusiomis su šalutinių produktų nustatymu ir nebelaikymo atliekomis statusu pagal Direktyvą 2008/98/EB. Taip pat būtina nustatyti procedūrą, skirtą kompetentingų institucijų nesutarimams dėl to, ar atliekoms turėtų būti taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra, išspręsti. Siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų geriau suderintos sąlygos, kuriomis atliekoms turėtų būti taikoma pranešimo procedūra, Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi konkrečių atliekų klasifikavimo atitinkamuose šio reglamento prieduose kriterijai, pagal kuriuos bus nustatoma, ar joms taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra. Be to, siekiant išvengti klaidingo atliekų, kaip naudotų prekių, deklaravimo ir užtikrinti teisinį aiškumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi naudotų prekių ir atliekų atskyrimo kriterijai, skirti tam tikriems gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra svarbus, ypač juos eksportuojant iš Sąjungos;
(31)  siekiant išvengti atliekų ar prekių vežimo trikdžių esant kompetentingų institucijų nesutarimams dėl šių atliekų ar prekių statuso, būtina nustatyti tokių nesutarimų sprendimo procedūrą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad kompetentingos institucijos pagrįstų savo sprendimus nuostatomis, susijusiomis su šalutinių produktų nustatymu ir nebelaikymo atliekomis statusu pagal Direktyvą 2008/98/EB. Taip pat būtina nustatyti konkrečių atliekų klasifikavimo šio reglamento prieduose kriterijus ir nustatyti procedūrą, skirtą kompetentingų institucijų nesutarimams dėl to, ar atliekoms turėtų būti taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra, išspręsti. Be to, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti klaidingo atliekų, kaip naudotų prekių, deklaravimo, būtina nustatyti naudotų prekių ir atliekų atskyrimo kriterijus, skirtus tam tikriems gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra svarbus, ypač juos eksportuojant iš Sąjungos;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  siekiant apsaugoti susijusių šalių aplinką, būtina patikslinti pagal Bazelio konvenciją nustatyto draudimo eksportuoti naudoti skirtas pavojingąsias atliekas į trečiąsias šalis, kuriose netaikomas EBPO sprendimas, apimtį. Visų pirma būtina patikslinti atliekų, kurioms taikomas toks draudimas, sąrašą ir užtikrinti, kad į šį sąrašą taip pat būtų įtrauktos Bazelio konvencijos II priede išvardytos atliekos, būtent, buitinės atliekos, buitinių atliekų deginimo likučiai ir sunkiai perdirbamų plastikų atliekos;
(36)  siekiant apsaugoti susijusių šalių aplinką, būtina patikslinti pagal Bazelio konvenciją nustatyto draudimo eksportuoti naudoti skirtas pavojingąsias atliekas į trečiąsias šalis, kuriose netaikomas EBPO sprendimas, apimtį. Visų pirma būtina patikslinti atliekų, kurioms taikomas toks draudimas, sąrašą ir užtikrinti, kad į šį sąrašą taip pat būtų įtrauktos Bazelio konvencijos II priede išvardytos atliekos, būtent, buitinės atliekos, buitinių atliekų deginimo likučiai ir sunkiai perdirbamos, užterštos ar mišrios plastikų atliekos;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)   Sąjunga turėtų nuodugniai persvarstyti savo plastiko atliekų tvarkymo sistemą, pradedant nuo prevencijos ir užtikrinimo, kad tokios atliekos būtų surenkamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos; 
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
36 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(36b)   plastiko atliekos kelia ypatingų sunkumų. Polimerai yra labai įvairūs, juose dažnai yra pavojingų priedų ir daug teršalų. Pavojingų priedų ir teršalų kiekiui matuoti eksporto kontrolės tikslais reikėtų bangiai kainuojančių testų. Plastiko atliekų perdirbimo lygis yra žemas, ir perdirbant plastiko atliekas gali susidaryti didelis galutinių atliekų kiekis. Kai kurios pagrindinės transportavimo įmonės yra įsipareigojusios sustabdyti plastiko atliekų vežimą, kad padėtų sumažinti taršą. Atsižvelgiant į įvairias problemas, kylančias dėl plastiko atliekų tvarkymo trečiosiose valstybėse, Sąjunga turėtų palaipsniui nutraukti visų rūšių plastiko atliekų eksportą už Sąjungos ir ELPA šalių ribų; 
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
36 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(36c)   siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai vykdomas laipsniškas plastiko atliekų eksporto už Sąjungos ir ELPA šalių ribų panaikinimas, būtina vykdyti reguliarią stebėseną ir patikrinimus kontrolės punktuose, be kita ko, užkirsti kelią bet kokiam laipsniško panaikinimo reikalavimo apėjimui pateikiant melagingus teiginius, kad vežamas plastikas nėra atliekos; 
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
36 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(36d)   siekiant skatinti plastiko perdirbimą Sąjungoje, turėtų būti remiama gaminių, kurių sudėtyje yra perdirbto plastiko, rinka. Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti perdirbtųjų medžiagų dalies tikslus, visų pirma iš plastiko pagamintiems gaminiams, bet jais neapsiribojant, ir, jei tikslinga, pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; 
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)   būtina užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų sudarytos palankesnės sąlygos atliekų vežimui, kuris yra būtinas, kuriant stiprias vertės grandines, sykiu užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Pagrindinių vertės grandinių stiprinimas paspartins mūsų atsparumo didinimą ir užtikrins strateginį savarankiškumą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, galioja EBPO nustatytos taisyklės ir rekomendacijos dėl atliekų vežimo ir tvarkymo ir jos paprastai turi aukštesnius atliekų tvarkymo standartus nei šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas. Tačiau svarbu, kad naudoti skirtų nepavojingų atliekų eksportas iš Sąjungos nedarytų žalos aplinkai ir visuomenės sveikatai šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas. Todėl būtina sukurti mechanizmą nepavojingų atliekų vežimui į tokias šalis stebėti. Tais atvejais, kai nepavojingų atliekų eksportas iš Sąjungos į susijusią šalį per trumpą laiką labai padidėja ir trūksta informacijos, įrodančios atitinkamos šalies gebėjimą šias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, Komisija turėtų pradėti dialogą su susijusia šalimi ir, jei nepakanka informacijos įrodyti, kad atliekos naudojamos aplinkai saugiu būdu, būti įgaliota sustabdyti tokį eksportą;
(38)  šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, galioja EBPO nustatytos taisyklės ir rekomendacijos dėl atliekų vežimo ir tvarkymo ir jos paprastai turi aukštesnius atliekų tvarkymo standartus nei šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas. Tačiau svarbu, kad naudoti skirtų nepavojingų atliekų eksportas iš Sąjungos nedarytų žalos aplinkai ir visuomenės sveikatai šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas. Todėl būtina sukurti mechanizmą nepavojingų atliekų vežimui į tokias šalis stebėti. Tais atvejais, kai trūksta informacijos, įrodančios atitinkamos šalies gebėjimą šias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, taip pat esama informacijos apie neigiamą pačios šalies atliekų tvarkymo atitinkamoje šalyje poveikį, Komisija turėtų pradėti dialogą su susijusia šalimi ir, jei nepakanka informacijos įrodyti, kad atliekos naudojamos aplinkai saugiu būdu, būti įgaliota sustabdyti tokį eksportą;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
49 konstatuojamoji dalis
(49)  siekiant paremti ir papildyti valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiklą, Komisija turėtų būti įgaliota atlikti tyrimo ir koordinavimo veiksmus dėl neteisėtų vežimų, kurie galėtų turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai. Vykdydama šią veiklą, Komisija turėtų veikti laikydamasi visų procedūrinių garantijų. Komisija, kaip savo vidinės organizacijos dalyką, gali nuspręsti patikėti tam tikrus šiame reglamente numatytus vykdymo užtikrinimo veiksmus Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kuri turi atitinkamos praktinės patirties šiuo klausimu;
(49)  siekiant paremti ir papildyti valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiklą, Komisija turėtų būti įgaliota atlikti tyrimo ir koordinavimo veiksmus dėl neteisėtų vežimų, kurie galėtų turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai. Vykdydama šią veiklą, Komisija turėtų veikti laikydamasi visų procedūrinių garantijų. Komisija, kaip savo vidinės organizacijos dalyką, gali nuspręsti patikėti tam tikrus šiame reglamente numatytus vykdymo užtikrinimo veiksmus Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kuri turi atitinkamos praktinės patirties šiuo klausimu. Jei išsiuntimo ir paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms pranešama apie neteisėtą atliekų vežimą, jos turėtų apsvarstyti, kaip galėtų sugriežtinti panašių vežimų kontrolės priemones, kad neteisėtas atliekų vežimas būtų nustatomas ankstyvame etape; 
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
50 konstatuojamoji dalis
(50)  valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, naudodamos Bazelio konvencijos sekretoriatui teikiamas ataskaitas ir atskirą klausimyną; Komisija turėtų kas ketverius metus parengti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą valstybių narių pateikta informacija ir kita informacija, surinkta visų pirma iš Komisijos ir Europos aplinkos agentūros rengiamų ad hoc ataskaitų apie plastiko atliekų ir kitų konkrečių srautų, kurie kelią ypatingą susirūpinimą, atliekų vežimus;
(50)  valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, naudodamos Bazelio konvencijos sekretoriatui teikiamas ataskaitas ir atskirą klausimyną; Komisija turėtų kas trejus metus parengti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą valstybių narių pateikta informacija ir kita informacija, surinkta visų pirma iš Komisijos ir Europos aplinkos agentūros rengiamų ad hoc ataskaitų apie plastiko atliekų ir kitų konkrečių srautų, kurie kelią ypatingą susirūpinimą, atliekų vežimus. Centrinė elektroninio informacijos ir dokumentų pateikimo ir keitimosi jais sistema turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų galima atsirinkti šios sistemos duomenis tų ataskaitų tikslais; 
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
52 konstatuojamoji dalis
(52)  siekdamos palengvinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą įgyvendinant šį reglamentą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas ir susirašinėtojus ir pranešti apie juos Komisijai, kuri turėtų viešai paskelbti šią informaciją;
(52)  siekdamos palengvinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą suderintai įgyvendinant šį reglamentą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas ir susirašinėtojus ir pranešti apie juos Komisijai, kuri turėtų viešai paskelbti šią informaciją;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
54 konstatuojamoji dalis
(54)  siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl šio reglamento 37 straipsnio 13 dalies, 40 straipsnio 8 dalies ir 72 straipsnio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros52 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(54)  siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl šio reglamento 14 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 4 dalies, 38 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 4 dalies ir 75 straipsnio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros52 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
_________________
_________________
52 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
52 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
55 konstatuojamoji dalis
(55)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti priemones dėl suderinto finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodo, taip pat priemones, kuriomis siekiama patikslinti atliekų klasifikaciją pagal šį reglamentą (įskaitant tam tikrų atliekų užterštumo lygio ribos nustatymą) ir tam tikrų gaminių atveju patikslinti skirtumą tarp naudotų prekių ir atliekų, taikomą kai jos vežamos tarp valstybių. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 182/201153;
(55)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti paprastą, rizika grindžiamą ir suderintą finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 182/201153. Jei Komisija nuspręstų, kad suderintas finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodas yra tinkamas, ji turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima pasinaudoti centrine sistema, kad būtų galima taikyti novatoriškus finansinių garantijų nustatymo metodus;
_________________
_________________
53 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
53 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(55a)   siekdama dar labiau palengvinti vidaus rinkos ir valstybių narių praktikos, susijusios su atliekų vežimu, derinimą, Komisija turėtų išnagrinėti galimybes toliau standartizuoti sutartis, laikantis subsidiarumo principo;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipa
Šiame reglamente nustatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią neigiamam poveikiui, kurį gali sukelti atliekų vežimas, arba jį sumažinant. Jame nustatomos atliekų vežimo procedūros ir kontrolės režimas priklausomai nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo kelio, vežamų atliekų rūšies ir jų numatyto tvarkymo būdo paskirties vietoje.
Šiame reglamente nustatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią neigiamam poveikiui, kurį gali sukelti atliekų vežimas, taip pat ir trečiosiose valstybėse, arba jį sumažinant. Jame nustatomos atliekų vežimo procedūros ir kontrolės režimas priklausomai nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo kelio, vežamų atliekų rūšies ir jų numatyto tvarkymo būdo paskirties vietoje. Juo siekiama prisidėti prie žiedinės ekonomikos, išteklių naudojimo efektyvumo, poveikio klimatui neutralumo ir nulinės taršos siekio, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų, taikant artumo ir savarankiškumo principus, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB. Juo taip pat siekiama sumažinti administracinę naštą suderinant atliekų vežimo Sąjungoje taisykles ir skaitmeninant keitimąsi informacija apie atliekų vežimą.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
(4)  tvarkymas aplinkai saugiu būdu – visi įmanomi įgyvendinti veiksmai, kuriais siekiama atliekas tvarkyti taip, kad žmonių sveikata ir aplinka būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo šių atliekų poveikio;
(4)  tvarkymas aplinkai saugiu būdu – visi įmanomi įgyvendinti veiksmai, kuriais siekiama atliekas tvarkyti taip, kad žmonių sveikata, klimatas ir aplinka būtų apsaugoti nuo galimo neigiamo šių atliekų ir jų tvarkymo poveikio;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 pastraipa
Be to, taikomos terminų „atliekos“, „pavojingos atliekos“, „apdorojimas“, „šalinimas“, „naudojimas“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „pakartotinis naudojimas“, „perdirbimas“, „atliekų gamintojas (darytojas)“, „atliekų turėtojas“, „prekiautojas“ ir „tarpininkas“ apibrėžtys, nustatytos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1, 2, 14, 19, 15, 16, 13, 17, 5, 6, 7 ir 8 punktuose.
Be to, taikomos terminų „atliekos“, „pavojingos atliekos“, „apdorojimas“, „šalinimas“, „naudojimas“, „naudojimas medžiagoms gauti“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „pakartotinis naudojimas“, „perdirbimas“, „atliekų gamintojas (darytojas)“, „atliekų turėtojas“, „prekiautojas“ ir „tarpininkas“ apibrėžtys, nustatytos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1, 2, 14, 19, 15, 15a, 16, 13, 17, 5, 6, 7 ir 8 punktuose.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)   atliekų, kuriose yra Reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV priede išvardytų cheminių medžiagų arba kurios yra užterštos šiomis medžiagomis, jei jos neišvardytos kitame sąraše;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  atliekų kiekis neviršija 150 kg arba didesnio kiekio, dėl kurio kiekvienu konkrečiu atveju susitarė atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas.
b)  atliekų kiekis neviršija 150 kg, jei atliekami laboratoriniai tyrimai, 2000 kg, jei atliekami eksperimentiniai tvarkymo bandymai, arba didesnio kiekio, dėl kurio kiekvienu konkrečiu atveju susitarė atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalis
5.  2 dalis taikoma mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, iš kitų atliekų darytojų arba iš abiejų, taip pat mišriųjų komunalinių atliekų, kurios buvo apdorotos atliekant operaciją, dėl kurios iš esmės nepasikeitė jų savybės, vežimui, kai tokios atliekos yra skirtos naudojimo operacijoms. Tokių šalinti skirtų atliekų vežimas draudžiamas.
5.  2 dalis taikoma mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, iš kitų atliekų darytojų arba iš abiejų, taip pat mišriųjų komunalinių atliekų, kurios buvo apdorotos atliekant operaciją, dėl kurios iš esmės nepasikeitė jų savybės, pavyzdžiui, iš atliekų pagaminto kuro, vežimui, kai tokios atliekos yra skirtos naudojimo operacijoms. Tokių šalinti skirtų atliekų vežimas draudžiamas.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Išankstinį rašytinį pranešimą (toliau – pranešimas) gali pateikti tik tie pranešėjai, kurie gavo leidimą arba yra užregistruoti pagal Direktyvos 2008/98/EB IV skyrių.
Išankstinį rašytinį pranešimą (toliau – pranešimas) gali pateikti tik tie pranešėjai, kurie gavo leidimą arba yra užregistruoti pagal Direktyvos 2008/98/EB IV skyrių, ir eksperimentinių tvarkymo bandymų ar laboratorijų operatoriai.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Jei pranešėjas nėra pirminis atliekų darytojas, nurodytas 3 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktyje, pranešėjas užtikrina, kad pranešimo dokumentą taip pat pasirašytų pirminis atliekų darytojas arba 3 straipsnio 6 punkto a) papunkčio ii) arba iii) papunktyje nurodytas asmuo.
Jei pranešėjas nėra pirminis atliekų darytojas, nurodytas 3 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktyje, pranešėjas užtikrina, kad pranešimo dokumentą taip pat pasirašytų pirminis atliekų darytojas arba 3 straipsnio 6 punkto a) papunkčio ii), iii) arba iv) papunktyje nurodytas asmuo. Prekiautojas ar tarpininkas užtikrina, kad jie turėtų vieno iš 3 straipsnio 6 dalies a punkto i), ii) arba iii) papunktyje nurodytų asmenų rašytinį įgaliojimą veikti jų vardu ir kad šis rašytinis įgaliojimas būtų įtrauktas į pranešimą. 
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 6 dalis
6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, jei vežamos atliekos yra skirtos tarpinio naudojimo operacijoms ar šalinimo operacijoms, o tolesnės jų naudojimo operacijos ar šalinimo operacijos yra atliekamos paskirties šalyje, finansinė garantija arba lygiavertis draudimas gali būti grąžinamas, kai atliekos išvežamos iš tarpinio įrenginio, o atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą. Tuo atveju bet kokiam tolesniam atliekų vežimui į naudojimo ar šalinimo įrenginį reikalinga nauja finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, nebent paskirties kompetentinga institucija sutinka, kad ši finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra nebūtini. Tokiomis aplinkybėmis paskirties kompetentinga institucija yra atsakinga už įsipareigojimus, atsirandančius atsiėmimo atveju, jei vežimo ar tolesnės naudojimo ar šalinimo operacijos negalima baigti numatytu būdu, kaip nurodyta 22 straipsnyje, arba neteisėto vežimo atveju, kaip nurodyta 24 straipsnyje.
6.  Nukrypstant nuo 5 dalies, jei vežamos atliekos yra skirtos tarpinio naudojimo operacijoms ar šalinimo operacijoms, o tolesnės jų naudojimo operacijos ar šalinimo operacijos yra atliekamos paskirties šalyje, finansinė garantija arba lygiavertis draudimas gali būti grąžinamas, kai atliekos išvežamos iš tarpinio įrenginio, o atitinkama kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą. Tuo atveju bet kokiam tolesniam atliekų vežimui į naudojimo ar šalinimo įrenginį reikalinga nauja finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, išskyrus atvejus, kai vežama tarp dviejų to paties juridinio asmens kontroliuojamų objektų arba paskirties kompetentinga institucija sutinka, kad ši finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra nebūtini. Tokiomis aplinkybėmis paskirties kompetentinga institucija yra atsakinga už įsipareigojimus, atsirandančius atsiėmimo atveju, jei vežimo ar tolesnės naudojimo ar šalinimo operacijos negalima baigti numatytu būdu, kaip nurodyta 22 straipsnyje, arba neteisėto vežimo atveju, kaip nurodyta 24 straipsnyje.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 10 dalies 1 pastraipa
Komisija ne vėliau kaip iki [LB: įrašykite dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] įvertina suderinto skaičiavimo metodo finansinių garantijų ar lygiaverčio draudimo sumai nustatyti sukūrimo galimybę, ir, jei reikia, priima įgyvendinimo aktą tokiam suderintam skaičiavimo metodui sukurti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Komisija ne vėliau kaip iki [LB: įrašykite dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] įvertina paprasto, rizikos veiksniais pagrįsto ir suderinto skaičiavimo metodo finansinių garantijų ar lygiaverčio draudimo sumai nustatyti sukūrimo galimybę, ir, jei reikia, ne vėliau kaip … [įrašykite trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] priima įgyvendinimo aktą tokiam paprastam, rizikos veiksniais pagrįstam ir suderintam skaičiavimo metodui sukurti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jei per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo paskirties kompetentinga institucija nepriima sprendimo pagal 1 dalį, ji, pranešėjui paprašius, pateikia pagrįstą paaiškinimą.
Jei per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo paskirties kompetentinga institucija negali priimti sprendimo pagal 1 dalį, ji per tas 30 dienų apie tai informuoja pranešėją ir savo iniciatyva pranešėjui pateikia pagrįstą paaiškinimą. Galutinis kompetentingos institucijos sprendimas priimamas per 60 dienų nuo pranešimo pateikimo.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.  Rašytinis sutikimas dėl planuoto vežimo nustoja galioti vėlesnę datą, nurodytą pranešimo dokumente. Jis apima ne ilgesnį nei vienerių kalendorinių metų laikotarpį arba bet kurį trumpesnį laikotarpį, nurodytą atitinkamų kompetentingų institucijų sprendime.
3.  Rašytinis sutikimas dėl planuoto vežimo nustoja galioti vėlesnę datą, nurodytą pranešimo dokumente. Jis apima dvejų kalendorinių metų laikotarpį arba bet kurį trumpesnį laikotarpį, nurodytą atitinkamų kompetentingų institucijų sprendime.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Planuojamas vežimas galimas tik įvykdžius 16 straipsnio 1 dalies bei b punktų reikalavimus ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylaus ar rašytinio sutikimo galiojimo laikotarpiu. Atliekos turi būti išvežtos iš išsiuntimo šalies iki visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylių ar rašytinių sutikimų galiojimo laikotarpio pabaigos.
4.  Planuojamas vežimas galimas tik įvykdžius 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylaus ar rašytinio sutikimo galiojimo laikotarpiu. Atliekos turi būti išvežtos iš išsiuntimo šalies iki visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylių ar rašytinių sutikimų galiojimo laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 7 dalis
7.  Pranešėjui, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui siunčiamas oficialus pranešimas apie bet kokį sutikimo atšaukimą.
7.  Pranešėjui, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui bei Komisijai ataskaitos teikimo tikslais siunčiamas oficialus pranešimas apie bet kokį sutikimo atšaukimą, įskaitant tokio atšaukimo priežastį.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis
i)  atliekų negalima panaudoti techniškai įmanomu ir ekonomiškai įgyvendinamu būdu arba jos turi būti pašalintos dėl teisinių įsipareigojimų pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę;
i)  atliekų negalima panaudoti techniškai įmanomu, ekonomiškai įgyvendinamu ir aplinkai saugiu būdu arba jos turi būti pašalintos dėl teisinių įsipareigojimų pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
ii)  atliekų negalima pašalinti techniškai įmanomu ir ekonomiškai įgyvendinamu būdu šalyje, kurioje jos susidarė;
ii)  atliekų negalima pašalinti techniškai įmanomu, ekonomiškai įgyvendinamu ir aplinkai saugiu būdu šalyje, kurioje jos susidarė;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis
iii)  planuojamas vežimas ar šalinimas atitinka atliekų hierarchiją ir artumo bei savarankiškumo principus Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB;
iii)  planuojamas vežimas ar šalinimas atitinka atliekų hierarchiją ir artumo bei savarankiškumo principus, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pranešėjas ar gavėjas anksčiau nebuvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos apsauga susijusios neteisėtos veiklos;
b)  pranešėjas ar gavėjas anksčiau nebuvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga susijusios neteisėtos veiklos;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalis
3.  Jei atitinkamos kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą nedavė leidimo šalinti skirtų atliekų planuojamam vežimui, pranešimas apie tą vežimą nustoja galioti ir vežimas draudžiamas pagal 4 straipsnio 1 dalį. Tais atvejais, kai pranešėjas vis tiek ketina vykdyti vežimą, pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas susitaria kitaip.
3.  Jei atitinkamos kompetentingos institucijos per 60 dienų terminą nedavė leidimo šalinti skirtų atliekų planuojamam vežimui, pranešimas apie tą vežimą nustoja galioti ir vežimas draudžiamas pagal 4 straipsnio 1 dalį. Tais atvejais, kai pranešėjas vis tiek ketina vykdyti vežimą, pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas susitaria kitaip.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis
ii)  naudojimo operacijos paskirties šalyje atliekamos tokiomis sąlygomis, kurios maždaug atitinka nustatytąsias išsiuntimo šalies nacionaliniuose teisės aktuose;
ii)  naudojimo operacijos paskirties šalyje atliekamos tokiomis sąlygomis, kurios laikomos atitinkančiomis nustatytąsias išsiuntimo šalies nacionaliniuose teisės aktuose;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  valstybei narei yra būtina riboti naudojimo operacijoms, išskyrus perdirbimą ir parengimą pakartotinai naudoti, skirtų atliekų įvežimą, kad būtų apsaugotas jos atliekų tvarkymo tinklas, jei nustatoma, kad dėl tokio vežimo pačios valstybės narės atliekos turėtų būti šalinamos arba apdorojamos tokiu būdu, kuris neatitiktų jų atliekų tvarkymo planų;
e)  valstybei narei yra būtina riboti naudojimo operacijoms skirtų atliekų įvežimą, kad būtų apsaugotas jos atliekų tvarkymo tinklas, jei galima nustatyti, kad dėl tokio vežimo pačios valstybės narės atliekos turėtų būti šalinamos arba apdorojamos tokiu būdu, kuris neatitiktų jų atliekų tvarkymo planų;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  pranešėjas ar gavėjas anksčiau buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos apsauga susijusios neteisėtos veiklos;
f)  pranešėjas ar gavėjas anksčiau buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos ar sveikatos apsauga susijusios neteisėtos veiklos;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 dalis
5.  Apie kompetentingų institucijų prieštaravimus, pareikštus remiantis šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytais pagrindais, valstybės narės praneša Komisijai pagal 68 straipsnį.
5.  Apie kompetentingų institucijų prieštaravimus, pareikštus remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, įskaitant konkrečius prieštaravimo pagrindus, valstybės narės praneša Komisijai pagal 68 straipsnį.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.   Kompetentingos institucijos informuoja pranešėją apie konkrečias priežastis, dėl kurių jos prieštarauja planuojamam atliekų vežimui. 
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  skirtingas važtas sudarančių atliekų cheminės ir fizinės savybės iš esmės yra tokios pačios;
a)  skirtingas važtas sudarančių atliekų cheminės ir fizinės savybės, kurios turi būti aiškinamos pagal 28 straipsnį, iš esmės yra tokios pačios;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  naudojimo operacijai, dėl kurios prašomas išankstinis sutikimas, taikomų technologijų aprašymas, įskaitant R-kodą (-us);
c)  naudojimo operacijai, dėl kurios prašomas išankstinis sutikimas, taikomų technologijų, taip pat technologijų, taikomų siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, gaminti energiją, iš atliekų gauti medžiagas, efektyviai naudoti išteklius, ir kitų atitinkamų technologijų aprašymas, įskaitant R-kodą (-us);
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea)   galutinių atliekų, susidariusių atliekant naudojimo operaciją ir vėliau tvarkant atliekas, kiekis; 
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies g punktas
g)  įrodymas ar liudijimas, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuriam priklauso įrenginys arba kuris jį valdo, nebuvo pripažintas kaltu dėl neteisėto vežimo ar kitų su atliekų tvarkymu susijusių neteisėtų veiksmų.
g)  įrodymas ar liudijimas, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuriam priklauso įrenginys arba kuris jį valdo, nebuvo pripažintas kaltu dėl neteisėto vežimo ar kitų su atliekų tvarkymu susijusių neteisėtų veiksmų, visų pirma susijusių su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 9 dalis
9.  Jei sprendime patvirtinti išankstinio sutikimo prašymą nenurodyta kitaip, išankstinis sutikimas dėl naudojimo įrenginio galioja septynerius metus.
9.  Jei sprendime patvirtinti išankstinio sutikimo prašymą nenurodyta kitaip, išankstinis sutikimas dėl naudojimo įrenginio galioja septynerius metus, o jo galiojimo laikotarpiu atitinkamos institucijos atlieka bent vieną patikrinimą, kad nustatytų, ar laikomasi naujausių taikomų norminių reikalavimų.
Vienos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas išankstinis sutikimas dėl naudojimo įrenginio galioja visose valstybėse narėse. Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti nepriimti paskirties kompetentingos institucijos išduoto išankstinio sutikimo. Apie tą sprendimą ir jo priežastis pranešama įrenginiui ir išankstinį sutikimą išdavusiai kompetentingai institucijai. 
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Per vieną dieną nuo atliekų gavimo į įrenginį, kuriame atliekama tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacija, to įrenginio valdytojas pateikia pranešėjui atliekų gavimo patvirtinimą. Šis patvirtinimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.
3.  Per dvi darbo dienas nuo atliekų gavimo į įrenginį, kuriame atliekama tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacija, to įrenginio valdytojas pateikia pranešėjui atliekų gavimo patvirtinimą. Šis patvirtinimas nurodomas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Įrenginio valdytojas per vieną dieną nuo atliekų gavimo patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms, kad atliekos gautos.
3.  Įrenginio valdytojas per dvi darbo dienas nuo atliekų gavimo patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms, kad atliekos gautos.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Jei su 1 dalyje nurodytais pakeitimais susijusios kitos nei pirminiame pranešime nurodytos kompetentingos institucijos, pateikiamas naujas pranešimas.
3.  Jei su 1 dalyje nurodytais pakeitimais susijusios kitos nei pirminiame pranešime nurodytos kompetentingos institucijos, pateikiamas naujas pranešimas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos gali vieningai susitarti, kad naujo pranešimo nereikia.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 dalis
4.  Naudojimo įrenginio arba laboratorijos valdytojas ir gavėjas arba, jei jie neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, 2 dalyje nurodytas asmuo per vieną dieną nuo atliekų gavimo pateikdamas VI priede nurodytą atitinkamą informaciją patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms, kad atliekos buvo gautos.
4.  Naudojimo įrenginio arba laboratorijos valdytojas ir gavėjas arba, jei jie neturi prieigos prie 26 straipsnyje nurodytos sistemos, 2 dalyje nurodytas asmuo per dvi darbo dienas nuo atliekų gavimo pateikdamas VI priede nurodytą atitinkamą informaciją patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms, kad atliekos buvo gautos.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 pastraipa
Išsiuntimo ar paskirties kompetentingos institucijos atitinkamomis priemonėmis viešai skelbia informaciją apie vežimų, kuriems jos davė sutikimą ar prieštaravo, pranešimus, taip pat apie atliekų, kurioms taikomi bendrieji informacijos reikalavimai, vežimus, jei tokia informacija nėra konfidenciali pagal nacionalinius ar Sąjungos teisės aktus.
Nepagrįstai nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutikimo arba prieštaravimo pateikimo išsiuntimo kompetentingos institucijos per 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą centrinę elektroninę pasiūlymų teikimo ir keitimosi jais sistemą arba, jei taikytina, per 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinę sistemą viešai skelbia informaciją apie vežimų, kuriems jos davė sutikimą ar prieštaravo, pranešimus, taip pat apie atliekų, kurioms taikomi bendrieji informacijos reikalavimai, vežimus, jei tokia informacija nėra konfidenciali pagal nacionalinius ar Sąjungos teisės aktus ir nėra asmens duomenys, saugomi pagal Reglamentą (ES) 2016/6791a.
Kompetentingos institucijos viešai skelbia bent šią informaciją:
a)  Europos atliekų kataloge pagal Europos atliekų kodeksą nurodytų atliekų rūšis;
b)  bendrą atliekų, kurias ketinama vežti, kiekį;
c)  atliekoms taikomą apdorojimo operaciją; 
d)  įrenginio, esančio galutinėje paskirties vietoje, pavadinimą ir
e)  tai, ar buvo duotas ar neduotas sutikimas dėl pranešimo. 
_________________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
2 dalyje nustatytas atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei atitinkamos išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingos institucijos įsitikina, kad atliekas paskirties šalyje arba kur nors kitur alternatyviu būdu gali panaudoti arba pašalinti pranešėjas, o jei tai neįmanoma, kompetentinga išsiuntimo institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.
2 dalyje nustatytas atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei atitinkamos išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingos institucijos įsitikina, kad atliekas paskirties šalyje arba kur nors kitur alternatyviu ir aplinkai saugiu būdu bei nekeliant pavojaus žmonių sveikatai gali panaudoti arba pašalinti pranešėjas, o jei tai neįmanoma, kompetentinga išsiuntimo institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Jei kompetentinga institucija aptinka vežimą, kurį ji laiko neteisėtu, ji nedelsdama informuoja kitas atitinkamas kompetentingas institucijas.
1.  Jei kompetentinga institucija aptinka vežimą, kurį ji laiko neteisėtu, ji nedelsdama informuoja kitas atitinkamas kompetentingas institucijas. Atitinkamos išsiuntimo kompetentingos institucijos dažniau tikrina vėlesnes siuntas, kurios yra panašios pranešėjo, atliekų gamintojo, surinkėjo, prekiautojo, tarpininko ar atliekų turėtojo atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias tolesniam neteisėtam vežimui. 
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Toliau nurodyta informacija ir dokumentai pateikiami ir jais keičiamasi elektroninėmis priemonėmis per 2 dalyje nurodytą centrinę sistemą arba per nacionalinę sistemą pagal 3 dalį:
1.  Toliau nurodyta informacija, duomenys ir dokumentai pateikiami ir jais keičiamasi elektroninėmis priemonėmis per 2 dalyje nurodytą centrinę sistemą arba per nacionalinę sistemą, susietą su centrine sistema, pagal 3 dalį:
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Komisija eksploatuoja centrinę sistemą, kuria galima pateikti 1 dalyje nurodyta informaciją bei dokumentus ir jais keistis elektroniniu būdu. Ta centrinė sistema turi turėti centrinę kaupyklą, naudojamą tikruoju laiku keičiantis 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentais tarp esamų nacionalinių elektroninių duomenų mainų sistemų.
Komisija eksploatuoja centrinę sistemą, kuria galima pateikti 1 dalyje nurodyta informaciją, duomenis bei dokumentus ir jais keistis elektroniniu būdu. Ta centrinė sistema turi turėti centrinę kaupyklą, naudojamą tikruoju laiku keičiantis 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentais tarp esamų nacionalinių elektroninių duomenų mainų sistemų. Centrinėje sistemoje kaupiami duomenys, kuriais remiantis galima pranešti ir analizuoti, inter alia, prieštaravimų dažnumą, laiką nuo pranešimo pateikimo iki sprendimo priėmimo ir pranešimų apie įvairių rūšių naudojimo operacijas skaičių. 
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Centrinėje sistemoje saugoma informacija skelbiama viešai, lengvai prieinamu būdu ir atvirųjų duomenų formatu, išskyrus atvejus, kai tokia informacija yra konfidenciali pagal nacionalinius ar Sąjungos teisės aktus.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)   alternatyvios procedūros laikino centrinės sistemos gedimo atveju; 
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Komisija kas dvejus metus peržiūri centrinės sistemos funkcionalumą. Šių peržiūrų rezultatai perduodami Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.
Atliekant peržiūrą atsižvelgiama, inter alia, į susirašinėtojų pateiktas pastabas. Atliekant peržiūrą taip pat gali būti atsižvelgiama į kitų naudotojų, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų ir pranešėjų, atsiliepimus.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Visi pagal šios antraštinės dalies nuostatas pateikti pranešimai, informacija, dokumentai arba kitokie pranešimai pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.
1.  Visi pagal šios antraštinės dalies nuostatas pateikti pranešimai, informacija, dokumentai arba kitokie pranešimai pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba. Anglų kalba visais atvejais laikoma priimtina kalba, išskyrus atvejus, kai atitinkama kompetentinga institucija tinkamai pagrindžia, kodėl anglų kalba jai nepriimtina.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas pateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų autentifikuotus vertimus į joms priimtiną kalbą.
2.  Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas pateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų autentifikuotus vertimus į joms priimtiną kalbą. Anglų kalba visais atvejais laikoma priimtina kalba, išskyrus atvejus, kai atitinkama kompetentinga institucija tinkamai pagrindžia, kodėl anglų kalba jai nepriimtina.
Pagal 26 straipsnį sukurta centralizuota duomenų bazių sistema palengvina bet kokios pateiktos informacijos automatinį vertimą. Jei buvo naudojamas automatinis vertimas, kartu su pateikta išversta informacija pateikiama nuoroda apie tai.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Jei kompetentingos institucijos nesutaria klasifikavimo klausimais, klausimai gali būti perduoti valstybių narių susirašinėtojams, kurie gali rengti posėdžius iškilusiems klausimams nagrinėti. Atitinkami suinteresuotieji subjektai kviečiami dalyvauti tokiuose posėdžiuose arba, kai tinkama, tokių posėdžių dalyse.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Siekiant palengvinti III, IIIA, IIIB arba IV priede išvardytų atliekų suderintą klasifikavimą Sąjungoje, Komisijai pagal šio reglamento 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas nustatant kriterijus, pvz., užterštumo ribas, pagal kuriuos tam tikros atliekos būtų priskiriamos III, IIIA, IIIB arba IV priedams.
Siekiant palengvinti III, IIIA, IIIB arba IV priede išvardytų atliekų suderintą klasifikavimą Sąjungoje, Komisija pagal šio reglamento 76 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas arba iš dalies pakeičiamas šis reglamentas nustatant arba pakeičiant kriterijus, pvz., užterštumo ribas, pagal kuriuos tam tikros atliekos būtų priskiriamos III, IIIA, IIIB arba IV priedams, ir ribines vertes, pagal kurias fizinės ir cheminės savybės apibūdinamos kaip iš esmės panašios.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Komisijai taip pat pagal šio reglamento 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas nustatant skirstymo į naudotas prekes ir atliekas kriterijus, taikomus konkrečių kategorijų gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra ypač svarbus eksportuojant atliekas iš Sąjungos.
Komisija ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pagal 76 straipsnį taip pat priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant skirstymo į naudotas prekes ir atliekas kriterijus, taikomus konkrečių kategorijų gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra ypač svarbus eksportuojant atliekas iš Sąjungos, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad nebūtų apeinamos šiame reglamente nustatytos taisyklės. Tuose deleguotuosiuose aktuose numatyti kriterijai yra tokie patys, kaip nustatytieji Direktyvoje 2008/98/EB.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio pavadinimas
Susitarimai dėl pasienio zonų
Daugiašaliai susitarimai
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalis
1.  Išimtiniais atvejais, ir jei toks žingsnis yra būtinas dėl specifinės geografinės ar demografinės padėties, valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą specifinių atliekų srautų vežimams, kai jos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, esantį pasienio zonoje tarp dviejų susijusių valstybių narių.
1.  Išimtiniais atvejais, ir jei toks žingsnis yra būtinas dėl specifinės geografinės ar demografinės padėties, valstybės narės gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą specifinių atliekų srautų vežimams, kai jos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, esantį pasienio zonoje tarp dviejų ar daugiau susijusių valstybių narių.
Tokie susitarimai taip pat gali būti sudaromi dėl atliekų, skirtų šalinti pagal 11 straipsnį, vežimo, jei tokių susitarimų sudarymas yra būtinas dėl geografinės ir demografinės padėties. Šiuo atžvilgiu 11 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nustatytos sąlygos gali būti ne tokios griežtos tarpvalstybiniam vežimui į artimiausią šalinimui tinkamą įrenginį pagal Direktyvą 2008/98/EB ir atliekų tvarkymui aplinkai saugiu būdu.
Daugiašaliais susitarimais įrodoma: kad atliekos apdorojamos laikantis atliekų hierarchijos ir artumo bei savarankiškumo principų Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB; kad atliekos apdorojamos pagal aplinkos apsaugos standartus, laikantis Sąjungos teisės aktų; kad, jei įrenginiui taikoma Direktyva 2010/75/ES, pagal įrenginio leidimą taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, apibrėžti tos direktyvos 3 straipsnio 10 dalyje; kad dėl susitarimų nebus labai suskaidyta Sąjungos atliekų vežimo rinka. 
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodyti dvišaliai susitarimai taip pat gali būti sudaromi, jei atliekos vežamos iš išsiuntimo šalies ir apdorojamos joje, tačiau tranzitu vežamos per kitą valstybę narę.
2.  1 dalyje nurodyti susitarimai taip pat gali būti sudaromi, jei atliekos vežamos iš išsiuntimo šalies ir apdorojamos joje, tačiau tranzitu vežamos per kitą valstybę narę.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės taip pat gali sudaryti 1 dalyje nurodytus dvišalius susitarimus su šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys.
3.  Valstybės narės taip pat gali sudaryti 1 dalyje nurodytus susitarimus su šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 4 dalis
4.  Apie šiame straipsnyje nurodytus susitarimus Komisijai pranešama iki jų įsigaliojimo.
4.  Apie šiame straipsnyje nurodytus susitarimus Komisijai ir susirašinėtojams pranešama iki jų įsigaliojimo. Susirašinėtojams pateikti klausimai arba nuogąstavimai, susiję su dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, gali būti nagrinėjami susirašinėtojų posėdžiuose. Atitinkami suinteresuotieji subjektai kviečiami dalyvauti tokiuose posėdžiuose arba, kai tinkama, tokių posėdžių dalyse.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
30 a straipsnis (naujas)
30a straipsnis
Vežimas iš atokiausio regiono
1.  Nukrypstant nuo 5 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių ir 9 straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalių, atliekų vežimo tarp atokiausio regiono, nurodyto SESV 349 straipsnyje, ir jo valstybės narės, kai reikia vežti tranzitu per kitą valstybę narę, atveju laikoma, kad tranzito institucija davė tylų sutikimą dėl tranzito, išskyrus atvejus, kai tranzito institucija pareiškia prieštaravimą tokiam vežimui per tris dienas nuo išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos rašytinio sutikimo gavimo dienos.
2.  Toks tylus sutikimas galioja visą laiką, nurodytą išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos rašytiniame sutikime.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)   atliekas, kurių sudėtyje yra medžiagos arba kurios užterštos medžiagomis, kurios viršija Reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV priede nustatytą koncentracijos lygį;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1 dalis netaikoma naudoti skirtų atliekų eksportui į šalį, įtrauktą į šalių sąrašą, sudarytą pagal 38 straipsnį tame sąraše nurodytoms atliekoms.
1 dalis netaikoma naudoti skirtų atliekų eksportui į šalį, įtrauktą į šalių sąrašą, sudarytą pagal 38 straipsnį tame sąraše nurodytoms atliekoms. Plastiko atliekų eksportui į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, išskyrus ELPA valstybes nares, 38 straipsnis netaikomas.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4.  Komisija reguliariai ir bent kas dvejus metus nuo sąrašo sudarymo atnaujina šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą, kad galėtų:
4.  Komisija reguliariai ir bent kartą per metus nuo sąrašo sudarymo atnaujina šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą, kad galėtų:
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija nepagrįstai nedelsdama įvertina pagal 39 straipsnį pateiktus prašymus ir, jei įsitikina, kad tame straipsnyje nustatyti reikalavimai įvykdyti, įtraukia prašymą pateikusią šalį į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą. Vertinimas turi būti pagrįstas prašymą pateikusios šalies suteikta informacija ir patvirtinamaisiais dokumentais bei kita atitinkama informacija, ir jo tikslas – nustatyti, ar prašymą pateikusi šalis įdiegė ir įgyvendina visas būtinas priemones, kuriomis užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje. Šiam vertinimui atlikti Komisija kaip atskaitos taškus naudoja atitinkamas IX priede nurodytų teisės aktų ir gairių nuostatas.
1.  Komisija nepagrįstai nedelsdama įvertina pagal 39 straipsnį pateiktus prašymus ir, jei įsitikina, kad tame straipsnyje nustatyti reikalavimai įvykdyti, įtraukia prašymą pateikusią šalį į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą. Vertinimas turi būti pagrįstas prašymą pateikusios šalies suteikta informacija ir patvirtinamaisiais dokumentais bei kita atitinkama informacija, ir jo tikslas – nustatyti, ar prašymą pateikusi šalis įdiegė ir įgyvendina visas būtinas priemones, kuriomis užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje. Šiam vertinimui atlikti Komisija kaip atskaitos taškus naudoja atitinkamas IX priede nurodytų teisės aktų ir gairių nuostatas. Atliekant vertinimą Komisija taip pat konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nacionalinius ekspertus, atitinkamus pramonės atstovus ir nevyriausybines organizacijas. 
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)   III, IIIA, IIIB arba IV prieduose išvardytų plastiko atliekų eksportas į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, išskyrus ELPA šalis, palaipsniui nutraukiamas iki ... [įrašykite ketverių metų nuo įsigaliojimo dienos datą].
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija stebi atliekų eksporto iš Sąjungos į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, kiekius, siekiant užtikrinti, kad toks eksportas nepadarytų didelės žalos aplinkai ar žmonių sveikatai paskirties šalyje. Vykdydama šią stebėseną Komisija, be kita ko, nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų teikiamas užklausas, prie kurių pridedama atitinkama informacija ir duomenys, rodantys, kad iš Sąjungos eksportuojamos atliekos daro didelę žalą šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, aplinkai ar žmonių sveikatai.
1.  Komisija stebi atliekų eksportą iš Sąjungos į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, siekdama užtikrinti, kad toks eksportas atitiktų tvarkymo aplinkai saugiu būdu reikalavimus paskirties šalyje, kaip nurodyta 56 straipsnyje, ir nedarytų didelio neigiamo poveikio šalies viduje susidarančių atliekų tvarkymui toje šalyje. Vykdydama šią stebėseną Komisija, be kita ko, nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų teikiamas užklausas, prie kurių pridedama atitinkama informacija ir duomenys, rodantys, kad iš Sąjungos eksportuojamos atliekos neatitinka 56 straipsnyje nurodytų tvarkymo aplinkai saugiu būdu reikalavimų šalyje, kuriai taikomas EBPO sprendimas, arba daro didelį neigiamą poveikį šalies viduje susidarančių atliekų tvarkymui toje šalyje.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalis
2.  Tais atvejais, kai atliekų eksportas iš Sąjungos į šalį, kuriai taikomas EBPO sprendimas, per trumpą laiką labai padidėja ir nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad susijusi šalis geba šias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje, Komisija prašo atitinkamos šalies kompetentingų institucijų per 60 dienų pateikti informaciją apie atitinkamų atliekų naudojimo sąlygas ir atitinkamos šalies gebėjimą tvarkyti tas atliekas. Komisija gali pratęsti šį terminą, jei susijusi šalis pateikia pagrįstą prašymą jį pratęsti.
2.  Tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad susijusi šalis geba šias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje, arba kai yra įrodymų, kad atitinkama šalis nesilaiko 56 straipsnio reikalavimų tvarkant šias atliekas arba kad dėl atliekų importo iš Sąjungos daromas neigiamas poveikis šalies viduje susidarančių atliekų tvarkymui toje šalyje, Komisija prašo atitinkamos šalies kompetentingų institucijų per 60 dienų pateikti informaciją apie atitinkamų atliekų naudojimo sąlygas ir atitinkamos šalies gebėjimą tvarkyti tas atliekas, įskaitant šalies viduje susidarančias atliekas, kurių tvarkymui importas gali daryti poveikį. Komisija gali pratęsti šį terminą, jei susijusi šalis pateikia pagrįstą prašymą jį pratęsti.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  įdiegė ir įgyvendino tinkamą atitinkamų atliekų importo ir tvarkymo teisinę sistemą, taip pat tinkamas priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad atitinkamų atliekų naudojimo metu susidariusios galutinės atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu;
a)  įdiegė ir įgyvendino tinkamą šalies viduje susidarančių ir importuojamų atliekų tvarkymo teisinę sistemą, taip pat tinkamas priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad į jos teritoriją importuojamos atliekos ir tų atliekų naudojimo metu susidariusios galutinės atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  turi pakankamai pajėgumų savo teritorijoje, kad atitinkamas atliekas būtų galima tvarkyti aplinkai saugiu būdu, atsižvelgiant į padidėjusį į jos teritoriją importuojamų atliekų kiekį;
b)  turi pakankamai pajėgumų savo teritorijoje, kad atitinkamas atliekas būtų galima tvarkyti aplinkai saugiu būdu, atsižvelgiant į padidėjusį atliekų kiekį, kuris gali susidaryti dėl į jos teritoriją importuojamų atliekų;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  įdiegė tinkamą strategiją, kuria siekiama pašalinti galimą neigiamą padidėjusio atitinkamų atliekų importo poveikį šalies viduje susidarančių atliekų rinkimui ir tvarkymui;
c)  įdiegė tinkamas priemones, įskaitant atskirus pranešimus apie šalies viduje susidarančias atliekas ir importuojamas atliekas, siekiant užtikrinti, kad atitinkamų atliekų importas nedarytų didelio neigiamo poveikio šalies viduje susidarančių atliekų rinkimui ir tvarkymui;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  įdiegė ir įgyvendino tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones kovai su galimu neteisėtu atitinkamų atliekų vežimu ar apdorojimu.
d)  įdiegė ir įgyvendino tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones kovai su galimu neteisėtu ar aplinkai nesaugiu atitinkamų atliekų vežimu ar apdorojimu.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 a pastraipa (nauja)
3a.   Atlikdama 3 dalyje nurodytus patikrinimus, Komisija prireikus konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Jei, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, susijusi šalis nepateikia pakankamai įrodymų, kaip nurodyta 3 dalyje, kad atliekos tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 56 straipsnį, Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas uždraudžiant atitinkamų atliekų eksportą į šią šalį.
Jei, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, susijusi šalis nepateikia pakankamai įrodymų, kaip nurodyta 3 dalyje, kad atliekos tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 56 straipsnį arba kad dėl atliekų importo nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis buitinių atliekų tvarkymui, Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas uždraudžiant atitinkamų atliekų eksportą į šią šalį.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Atliekas iš Sąjungos eksportuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat užtikrina, kad įrenginys, kuriame bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, turėtų sukurtus vidaus pranešimų teikimo kanalus, įskaitant tinkamą informatorių apsaugą. 
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalis
2.  Siekdamas įvykdyti 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas iš Sąjungos, užtikrina, kad įrenginius, kuriuose bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, audituotų nepriklausoma ir akredituota trečioji šalis, turinti atitinkamą kvalifikaciją.
2.  Siekdamas įvykdyti 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas iš Sąjungos, užtikrina, kad įrenginius, kuriuose bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, audituotų nepriklausoma ir akredituota trečioji šalis, turinti atitinkamą kvalifikaciją. Auditą atliekanti trečioji šalis sertifikuojama pagal Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintus standartus, pvz., ISO 19011:2018, ir prieš eksportuodamas eksportuotojas gauna raštišką to sertifikavimo patvirtinimą. Siekiant užtikrinti audito nepriklausomumą ir objektyvumą, jį užsakęs fizinis ar juridinis asmuo niekaip nesikiša atliekant auditą. 
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas, užtikrina, kad prieš eksportuojant atliekas į įrenginį, kuriame bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, būtų atliktas 2 dalyje nurodytas to įrenginio auditas ir kad auditas būtų kartojamas reguliariai, taikant rizikos veiksniais pagrįstą metodą, ne rečiau kaip kas trejus metus po pirmojo audito.
Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas, užtikrina, kad ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki atliekų eksporto į įrenginį, kuriame bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, būtų atliktas 2 dalyje nurodytas to įrenginio auditas. 
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis atliekas už Sąjungos ribų, taip pat nedelsdamas atlieka ad hoc auditą, jei gauna patikimos informacijos, kad įrenginys nebeatitinka X priede nustatytų kriterijų.
Fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis atliekas už Sąjungos ribų, taip pat nedelsdamas atlieka ad hoc auditą, jei gauna įrodymų, kad įrenginys nebeatitinka X priede nustatytų kriterijų.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Fiziniai arba juridiniai asmenys, eksportuojantys atliekas už Sąjungos ribų, prieš eksportuodami atliekas Komisijai pateikia audito ataskaitą, parengtą remiantis 2 dalyje nurodytu auditu.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.   Komisija sukuria ir tvarko centrinį viešai prieinamą ir atnaujintą audituotų įrenginių registrą. Registre nurodomi audituotų įrenginių pavadinimai ir vieta, taip pat naujausio audito data. Ši informacija neapima konfidencialios verslo informacijos arba informacijos apie auditą užsakantį asmenį. Taip pat draudžiama atskleisti asmens duomenis, saugomus pagal Reglamentą (ES) 2016/679 (BDAR). 
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 8 dalis
8.  Jei pagal Sąjungos ir trečiosios šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, sudarytą tarptautinį susitarimą pripažįstama, kad tos trečiosios šalies įrenginiuose atliekos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal X priede nustatytus kriterijus, fiziniai ir juridiniai asmenys, ketinantys eksportuoti atliekas į tą trečiąją šalį, atleidžiami nuo 2 dalyje nustatyto įsipareigojimo.
8.  Jei pagal Sąjungos ir trečiosios šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, sudarytą tarptautinį susitarimą pripažįstama, kad tos trečiosios šalies įrenginiuose atliekos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 56 straipsnyje ir pagal X priede nustatytus kriterijus, fiziniai ir juridiniai asmenys, ketinantys eksportuoti atliekas į tą trečiąją šalį, atleidžiami nuo 2 dalyje nustatyto įsipareigojimo.
Fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis atliekas iš Sąjungos į įrenginį trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą, nedelsdamas atlieka ad hoc auditą, jei gauna įrodymų, kad įrenginys nebeatitinka X priede nustatytų kriterijų. Tokiu atveju fizinis arba juridinis asmuo praneša išsiuntimo kompetentingoms institucijoms apie tuos įrodymus ir apie savo planus atlikti ad hoc auditą.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 9 a dalis (nauja)
9a.   Komisija priima šio straipsnio taikymo gaires. 
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 2 dalis
2.  Atliekų eksporto tikslais laikoma, kad vežamos atliekos yra tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kalbant apie atitinkamą naudojimo ar šalinimo operaciją, jei galima įrodyti, kad atliekos bus tvarkomos atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie maždaug atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant tokią apytikrę atitiktį, nereikalaujama visiškos atitikties Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau reikėtų įrodyti, kad paskirties šalyje taikomi reikalavimai užtikrina panašų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį kaip ir reikalavimai pagal Sąjungos teisės aktus.
2.  Atliekų eksporto tikslais laikoma, kad vežamos atliekos yra tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kalbant apie atitinkamą naudojimo ar šalinimo operaciją, jei galima įrodyti, kad atliekos, taip pat bet kokios galutinės atliekos, susidariusios atliekant naudojimo operaciją, bus tvarkomos atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, visų pirma nurodytus IX priedo 1 dalyje, ir kaip atskaitos taškus naudojamos to paties priedo 2 dalyje nurodytos tarptautinės gairės ir laikomasi tarptautinių konvencijų dėl darbo teisių, kaip nurodyta to paties priedo 2a dalyje.
Vertinant tokią svarstomą atitiktį, nereikalaujama visiškos atitikties Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau įrodoma, kad paskirties šalyje taikomi ir vykdomi reikalavimai užtikrina panašų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį kaip ir reikalavimai pagal Sąjungos teisės aktus.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a  . Ne vėliau kaip [įrašyti datą – 18 mėnesių po šio reglamento paskelbimo dienos] Komisija priima gaires, kuriose paaiškinamas atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų naudojimas atsižvelgiant į atitikties vertinimą.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   Ne vėliau kaip [įrašyti datą – 2 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija paskelbia ataskaitą dėl privalomų perdirbtųjų medžiagų dalies normų nustatymo gaminiams, visų pirma gaminiams, pagamintiems iš plastiko, bet jais neapsiribojant, jei dar nėra taikomos pagal Sąjungos teisės aktus. Jei tinkama, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.   Komisija ne vėliau kaip [OL: prašom įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] paskelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas plastiko atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu poveikis Sąjungoje, susijęs su laipsnišku plastiko atliekų eksporto už Sąjungos ir ELPA šalių ribų nutraukimu. Kai tinkama, kartu pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti nustatytą neigiamą poveikį Sąjungos atliekų tvarkymo pajėgumams, kad plastiko atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, ir skatinti inovacijas bei investicijas į tą sektorių.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)   surinkimo, saugojimo ir rūšiavimo įrenginiuose; 
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a  . Valstybės narės atlieka patikrinimus, kad užkirstų kelią neteisėtam atliekų vežimui ir jį nustatytų, remdamosi Sąjungos rizika grindžiamu tikslingumo mechanizmu. 
Siekdama užtikrinti patikrinimų suderinimą, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs rizika grindžiamo Sąjungos atrankos mechanizmo elementai. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 dalis
1.  Vežimų tikrinimas apima bent dokumentų patikrinimą, su šiais vežimais susijusių subjektų tapatybės patvirtinimą ir, jei reikia, fizinį atliekų patikrinimą.
1.  Vežimų tikrinimas apima bent dokumentų patikrinimą, su šiais vežimais susijusių subjektų tapatybės patvirtinimą ir fizinį atliekų patikrinimą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)   audito ataskaitą pagal 42 straipsnį; 
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 5 dalis
5.  Siekiant įsitikinti, ar atliekos, kurioms taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, vežamos naudojimo operacijoms pagal 56 straipsnį, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti, kad vežimą organizuojantis asmuo pateiktų atitinkamus tarpinio ir ne tarpinio naudojimo įrenginio valdytojo pateiktus ir, jei būtina, paskirties kompetentingos institucijos patvirtintus dokumentinius įrodymus.
5.  Siekiant įsitikinti, ar atliekos, kurioms taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, vežamos naudojimo operacijoms pagal 56 straipsnį, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos reikalauja, kad vežimą organizuojantis asmuo pateiktų pagal 42 straipsnį reikalaujamą audito ataskaitą, taip pat, jei reikia, atitinkamus tarpinio ir ne tarpinio naudojimo įrenginio valdytojo pateiktus ir, jei būtina, paskirties kompetentingos institucijos patvirtintus dokumentinius įrodymus.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 6 dalis
6.  Jei per patikrinimuose dalyvaujančių institucijų nustatytą laikotarpį joms nepateikiami 4 dalyje nurodyti įrodymai arba jos turimus įrodymus ir informaciją laiko nepakankamais išvadai padaryti, atitinkamas vežimas laikomas neteisėtu ir jam taikomi 24 ir 25 straipsniai. Patikrinimuose dalyvaujančios institucijos nedelsdamos informuoja šalies, kurioje buvo atliktas atitinkamas patikrinimas, kompetentingą instituciją.
6.  Jei per patikrinimuose dalyvaujančių institucijų nustatytą laikotarpį joms nepateikiami 4 ar 5 dalyje nurodyti įrodymai arba jos turimus įrodymus ir informaciją laiko nepakankamais išvadai padaryti, atitinkamas vežimas laikomas neteisėtu ir jam taikomi 24 ir 25 straipsniai. Patikrinimuose dalyvaujančios institucijos nedelsdamos informuoja šalies, kurioje buvo atliktas atitinkamas patikrinimas, kompetentingą instituciją.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Patikrinimo planus sudaro mažiausiai šie elementai:
2.  Patikrinimo planuose turi būti numatytas mažiausias įrenginių ir vežamų atliekų fizinių patikrinimų skaičius, atitinkantis rizikos įvertinimą, atliktą pagal 59 straipsnio 1 dalį. Planuose neturi būti jokios informacijos apie veiklos programas. Patikrinimo planus sudaro bent šie elementai:
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  informacija apie planuojamus patikrinimus, įskaitant fizinius patikrinimus;
c)  informacija apie planuojamų patikrinimų, įskaitant fizinius patikrinimus, skaičių ir tipą;
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)
ga)   informacija apie tai, kaip nustatytai organizacijai galima pranešti apie įtarimus arba pažeidimus, kaip numatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose dėl informavimo. 
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a  . Valstybės narės užtikrina, kad pagal šiame straipsnyje minimus planus įvykdytų patikrų rezultatai ir susijusių institucijų po šių patikrų atlikti taisomieji veiksmai, neteisėtus vežimus vykdžiusių veiklos vykdytojų pavadinimai ir skirtos baudos būtų prieinamos visuomenei, taip pat ir elektroninėmis priemonėmis.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija peržiūri pagal 4 dalį valstybių narių pateiktus patikrinimo planus, ir, jei reikia, parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitas, pagrįstas šių planų peržiūra. Tokios ataskaitos, inter alia, gali apimti rekomendacijas dėl patikrinimų prioritetų ir patikrinimuose dalyvaujančių atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo užtikrinant vykdymą. Tokios ataskaitos, jei reikia, taip pat gali būti pateiktos atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupės, įsteigtos pagal 63 straipsnį, posėdžiuose.
5.  Komisija peržiūri pagal 4 dalį valstybių narių pateiktus patikrinimo planus, ir per vienus metus nuo patikrinimo planų gavimo datos parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitas, pagrįstas šių planų peržiūra. Siekiant nustatyti atitinkamus prioritetus, tokiose ataskaitose atsižvelgiama į atliekų srautus į trečiąsias šalis, jų kiekį ir vertę. Tokios ataskaitos, inter alia, gali apimti rekomendacijas dėl patikrinimų prioritetų ir patikrinimuose dalyvaujančių atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo užtikrinant vykdymą. Tokios ataskaitos prireikus taip pat gali būti pateiktos atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupės, įsteigtos pagal 63 straipsnį, posėdžiuose ir turi būti prieinamos Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Atliekų vežimo užtikrinimo grupė pagal valstybių narių kompetentingų institucijų rekomendacijas skelbia metinę ataskaitą apie neteisėto atliekų vežimo tendencijas ir geriausią kovos su tuo praktiką.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Per dvejus metus nuo įsteigimo atliekų vežimo užtikrinimo grupė pasiūlo Komisijai veiksmų planą, kaip kovoti su neteisėtu atliekų vežimu. Veiksmų plano pasiūlymas atnaujinamas ne rečiau kaip kas ketverius metus, atsižvelgiant į naujas arba išliekančias neteisėto vežimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos tendencijas.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 4 dalis
4.  Atliekų vežimo vykdymo grupė renkasi bent du kartus per metus. Be 2 dalyje nurodytų narių, pirmininkas gali pakviesti, jei reikia, kitų susijusių institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų ar tinklų atstovus.
4.  Atliekų vežimo vykdymo grupė renkasi bent du kartus per metus. Be 2 dalyje nurodytų narių, pirmininkas gali pakviesti, jei reikia, kitų susijusių institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų tinklų arba kitų suinteresuotųjų subjektų atstovus.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  įgaliojimams, Komisijai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteiktiems kitais teisės aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/201365 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/9766 arba Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/9667.
b)  įgaliojimams, Komisijai, Europos prokuratūrai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteiktiems kitais teisės aktais, visų pirma Tarybos reglamentu (ES) 2017/19391a, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/201365, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/9766 arba Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/9667.
_________________
_________________
1a 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
65 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
65 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
66 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).
66 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).
67 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
67 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Pirmoje pastraipoje minima ataskaita pirmą kartą parengiama iki [LB: įrašykite penkerių metų pabaigos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] ir vėliau kas ketverius metus.
Pirmoje pastraipoje minima ataskaita pirmą kartą parengiama iki [LB: įrašykite trejų metų pabaigos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos datą] ir vėliau kas trejus metus.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Komisija įvertina ir pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą apie tai, kaip didesnės gamintojo atsakomybės finansinės pareigos turėtų būti taikomos naudotoms prekėms ar atliekoms, gabenamoms iš Sąjungos. 
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.   Naudojant centrinės sistemos duomenimis, taip pat atitinkamų ES agentūrų ataskaitomis, šioje ataskaitoje turi būti pateikta konkrečių atliekų srautų, nustatytų kaip neteisėta praktika šioje srityje, vežimo ir tvarkymo, reglamento įgyvendinimo, įskaitant tai, kaip kompetentingos institucijos laikosi reglamente nustatytų terminų, ir sektoriaus indėlio pereinant prie žiedinės ekonomikos ir neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. pagal Europos klimato teisės aktą analizė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (toliau – Europos klimato teisės aktas). 
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 c dalis (nauja)
4c.   Atliekų vežimo užtikrinimo grupės, susirašinėtojai ir konkrečių sektorių dialogų klimato klausimais ir partnerysčių atliekų sektoriuje dalyviai raginami peržiūrėti ataskaitą ir pateikti pastabas dėl jos prieš ją paskelbiant. 
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 d dalis (nauja)
4d.   Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 Komisija sudaro palankesnes sąlygas konkretiems sektoriams skirtiems klimato srities dialogams ir partnerystėms atliekų ekonomikos sektoriuje.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Valstybių narių prašymu arba, jei reikia, Komisija periodiškai rengia susirašinėtojų susirinkimus. Per tuos posėdžius susirašinėtojai nagrinėja klausimus, kilusius įgyvendinant šį reglamentą, ir taip pat gali aptarti kitas aktualias su šio reglamento įgyvendinimu susijusias temas. Ypatingas dėmesys gali būti skiriamas diskusijoms dėl Sąjungos atliekų vežimo rinkos būklės stebėsenos, siekiant sudaryti sąlygas keistis geriausia patirtimi, informacija ir palengvinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias suderinti atliekų vežimo tarp valstybių narių praktiką ir įgyvendinti aplinkai saugius atliekų tvarkymo metodus.
Atitinkami suinteresuotieji subjektai kviečiami dalyvauti susirašinėtojų posėdžiuose arba, kai tinkama, tokių posėdžių dalyse. 
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Atitinkami suinteresuotieji subjektai kviečiami dalyvauti susirašinėtojų posėdžiuose arba, kai tinkama, tokių posėdžių dalyse. 
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Komisijai pagal 76 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, visų pirma I dalies 2 dalies fa punktas, siekiant pakeisti užterštumo ribas. 
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Ne vėliau kaip [įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento paskelbimo dienos] Komisija įvertina, ar į IIIB priedą įtraukti įrašus apie mišrias atliekas, pavyzdžiui, naudotą avalynę, drabužius ir kitus tekstilės gaminius, įskaitant jų mišinius, mineralinę vatą ir čiužinius. Prireikus prie to vertinimo pridedamas deleguotasis aktas pagal 76 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas IIIB priedas. 
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
80 straipsnio 1 pastraipa
Iki 2035 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama, inter alia, į pagal 69 straipsnį parengtas ataskaitas ir į 59 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą, atlieka šio reglamento peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos rezultatų ataskaitą, ir, jei Komisija mano, kad tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Iki 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama, inter alia, į pagal 69 straipsnį parengtas ataskaitas ir į 59 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą, atlieka šio reglamento peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos rezultatų ataskaitą, ir, jei Komisija mano, kad tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
80 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Iki [2038] m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri duomenis ir pagrindimą, kuriais grindžiamas sprendimas apriboti plastiko atliekų eksportą už Sąjungos ir ELPA šalių ribų, siekdama įvertinti tos priemonės proporcingumą.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
IA priedo 7 langelis
PAKUOTĖS TIPAI (7 langelis)
PAKUOTĖS TIPAI (7 langelis)
1.  Statinė
1.  Statinė
2.  Medinė statinė
2.  Medinė statinė
3.  Metalinis kanistras
3.  Metalinis kanistras
4.  Dėžė
4.  Dėžė
5.  Maišas
5.  Maišas
6.  Kombinuota pakuotė
6.  Kombinuota pakuotė
7.  Slėginis konteineris
7.  Slėginis konteineris
8.  Nefasuota
8.  Nefasuota
9.  Kita (nurodyti)
9.  Ryšulys
10.  Kita (nurodyti)
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
IB priedo 7 langelis
PAKUOTĖS TIPAI (7 langelis)
PAKUOTĖS TIPAI (7 langelis)
1.  Statinė
1.  Statinė
2.  Medinė statinė
2.  Medinė statinė
3.  Metalinis kanistras
3.  Metalinis kanistras
4.  Dėžė
4.  Dėžė
5.  Maišas
5.  Maišas
6.  Kombinuota pakuotė
6.  Kombinuota pakuotė
7.  Slėginis konteineris
7.  Slėginis konteineris
8.  Nefasuota
8.  Nefasuota
9.  Kita (nurodyti)
9.  Ryšulys
10.  Kita (nurodyti)
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
IC priedo V dalies 46 punkto 1 pastraipa
18 langelis. Šį langelį pildo šalinimo arba naudojimo įrenginio įgaliotasis atstovas gavęs atliekų siuntą. Pažymėkite varnele atitinkamą įrenginio rūšį. Nurodant gautą atliekų kiekį prašome vadovautis specialiais 5 langelio pildymo nurodymais (36 punktas). Pasirašyta judėjimo dokumento kopija perduodama paskutiniam vežėjui. Jei dėl kokios nors priežasties krovinys nepriimamas, šalinimo arba naudojimo įrenginio atstovas privalo nedelsdamas susisiekti su savo kompetentinga institucija. Pagal šio reglamento 16 straipsnio 3 dalį arba, jei tinka, 15 straipsnio 3 dalį ir EPBO sprendimą, patvirtinimas, kad atliekos gautos, turi būti išsiunčiamas pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms (išskyrus tų EPBO tranzito šalių, kurios pranešė EPBO sekretoriatui apie tai, kad jos nepageidauja gauti judėjimo dokumento kopijų) ne vėliau kaip per vieną diena. Judėjimo dokumento originalas lieka šalinimo arba naudojimo įrenginiui.
18 langelis. Šį langelį pildo šalinimo arba naudojimo įrenginio įgaliotasis atstovas gavęs atliekų siuntą. Pažymėkite varnele atitinkamą įrenginio rūšį. Nurodant gautą atliekų kiekį prašome vadovautis specialiais 5 langelio pildymo nurodymais (36 punktas). Pasirašyta judėjimo dokumento kopija perduodama paskutiniam vežėjui. Jei dėl kokios nors priežasties krovinys nepriimamas, šalinimo arba naudojimo įrenginio atstovas privalo nedelsdamas susisiekti su savo kompetentinga institucija. Pagal šio reglamento 16 straipsnio3 dalį arba, jei tinka, 15 straipsnio 3 dalį ir EPBO sprendimą, patvirtinimas, kad atliekos gautos, turi būti išsiunčiamas pranešėjui ir atitinkamoms institucijoms (išskyrus tų EPBO tranzito šalių, kurios pranešė EPBO sekretoriatui apie tai, kad jos nepageidauja gauti judėjimo dokumento kopijų) ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Judėjimo dokumento originalas lieka šalinimo arba naudojimo įrenginiui.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo I dalies 2 pastraipos f a punktas (naujas)
fa)   Sąjungoje vežamų atliekų atveju nuoroda į „beveik neužterštas ir kitų rūšių atliekas“ [Bazelio konvencijos B3011 įrašas] reiškia, kad užterštumo kiekis iš viso sudaro ne daugiau kaip 6 % siuntos. 
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo I dalies 2 pastraipos g punktas
g)   Sąjungos teritorijoje vežamoms atliekoms Bazelio konvencijos B3011 įrašas netaikomas, o vietoje jo taikomas šis įrašas:
Išbraukta.
[...]
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Nuorodos į ES3011 pakeičiamos nuorodomis į Bazelio konvencijos B3011 įrašą.)
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
IIIA priedo 2 punkto e a papunktis (naujas)
ea)   mišriosios atliekos, išvardytos Bazelio konvencijos B1010 ir B2020 įrašuose;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
IIIA priedo 2 punkto e b papunktis (naujas)
eb)   mišrios atliekos, išvardytos Bazelio konvencijos B3011, B3040 ir B1010 įrašuose, apsiribojant langų ir durų rėmų atliekomis;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo I dalies 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
atliekoms, klasifikuojamoms atliekų sąraše, sudarytame pagal Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnį, kaip pavojingos atliekos;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo I dalies 2 pastraipos f punktas
f)   Sąjungos teritorijoje vežamoms atliekoms Bazelio konvencijos Y48 įrašas netaikomas, o vietoje jo taikomas šis įrašas:
Išbraukta.
[...]
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Nuorodos į ES48 pakeičiamos nuorodomis į Bazelio konvencijos Y48 įrašą.)
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 punkto 1 pastraipa
Šį priedą sudaro dvi dalys. 36 straipsnyje taip pat nurodomas atliekų sąrašas, nurodytas Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje. Taikant šį reglamentą ir siekiant nustatyti, ar konkrečios atliekos yra įtrauktos į sąrašą, kaip nurodyta šio reglamento 36 straipsnyje, Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytas atliekų sąrašas taikomas tik tada, kai netaikoma šio priedo 1 dalis. Jei atliekos nėra įtrauktos į šio priedo 1 dalį arba į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą, tik tada reikėtų patikrinti, ar jos yra įtrauktos į šio priedo 2 dalį.
Šį priedą sudaro dvi dalys. 36 straipsnyje taip pat nurodomas atliekų sąrašas, nurodytas Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje. Taikant šį reglamentą ir siekiant nustatyti, ar konkrečios atliekos yra įtrauktos į sąrašą, kaip nurodyta šio reglamento 36 straipsnyje, Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytas atliekų sąrašas taikomas tik tada, kai netaikoma šio priedo 1 dalis. Jei atliekos nėra įtrauktos į šio priedo 1 dalį ir nėra įtrauktos kaip pavojingos atliekos į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą, t. y. atliekų rūšys, pažymėtos žvaigždute, tik tada reikėtų patikrinti, ar jos yra įtrauktos į šio priedo 2 dalį.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII priedo 2 dalies 7 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7a)  Pagrindinės TDO konvencijos

Pasirašyta: Taip [ ] ne [ ]

Ratifikuota: taip [ ] ne [ ]

Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII priedo 2 a dalis (nauja)
2a dalis (nauja)
Įsipareigojimas užtikrinti, kad iš Europos Sąjungos gautos atliekos būtų tvarkomos pagal 56 straipsnį.
[kompetentingos institucijos pavadinimas ir kontaktiniai duomenys], ... [šalis] vardu (toliau – šalis) pareiškia, jog šalis užtikrina, kad visos į jos teritoriją vežamos atliekos būtų tvarkomos pagal šio reglamento 56 straipsnį, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
IX priedo 1 dalies 2 punkto b papunktis
b)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų.
b)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, įskaitant priimtus geriausius prieinamus gamybos būdus.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
IX priedo 2 a dalis (nauja)
2a   Tarptautinės konvencijos dėl darbo teisių 
aštuonios pagrindinės TDO konvencijos, kaip apibrėžta TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe1a;
_________________
1a https://www.ilo.org/declaration/lang--en/index.htm
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 punktas
1.  43 straipsnio 2 dalyje nurodyto audito metu patikrinama, ar atliekų tvarkymo įrenginys paskirties šalyje atitinka šias sąlygas:
1.  43 straipsnio 2 dalyje nurodyto audito metu patikrinama, ar faktinis visos atliekų tvarkymo įrenginio paskirties šalyje veiklos vykdymas atitinkamais atvejais atitinka šias sąlygas:
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 punkto b papunktis
b)  jis suprojektuotas, pagamintas ir eksploatuojamas saugiai ir aplinkai saugiu būdu ir, visų pirma jis turi reikiamus procesus, organizacinę struktūrą ir infrastruktūrą atitinkamoms atliekoms apdoroti ir draudimą, apimantį galimą riziką ir atsakomybę. Šiuo tikslu turi būti patikrinta bent jau informacija apie atliekų apdorojimo metodus, įskaitant galutinių atliekų tvarkymą, visų pirma tolesnio atsekamumo būdu;
b)  jis suprojektuotas, pagamintas ir eksploatuojamas saugiai ir aplinkai saugiu būdu ir, visų pirma jis turi reikiamus procesus, tinkamą grąžinamojo perdirbimo technologiją, organizacinę struktūrą ir infrastruktūrą atitinkamoms atliekoms apdoroti ir draudimą, apimantį galimą riziką ir atsakomybę. Šiuo tikslu turi būti patikrinta bent jau informacija apie atliekų apdorojimo metodus, įskaitant galutinių atliekų tvarkymą, visų pirma tolesnio atsekamumo būdu;
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 punkto c papunkčio įžanginė dalis
c)  jame įdiegtos tokios tvarkymo ir stebėsenos sistemos, procedūros ir metodai, kuriais siekiama užkardyti, sumažinti ir kiek praktiškai įmanoma panaikinti:
c)  jame įdiegtos ir naudojamos tokios tvarkymo ir stebėsenos sistemos, procedūros ir metodai, kuriais siekiama užkardyti, sumažinti ir kiek praktiškai įmanoma panaikinti:
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 1 punkto f papunktis
f)  jame daromi ir gali būti pateikti įrašai apie jo atliekų tvarkymo ir atliekų vežimo veiklą per pastaruosius penkerius metus;
f)  jame daromi ir gali būti pateikti įrašai apie jo atliekų tvarkymo ir atliekų vežimo veiklą per pastaruosius penkerius metus; jei įrenginys veikė trumpiau nei penkerius metus, jame daromi ir gali būti pateikti įrašai apie jo atliekų tvarkymo ir atliekų vežimo veiklą per visą veiklos laikotarpį;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 2 punkto įžanginė dalis
2.  Tikrindama įrenginio atitiktį pirmiau nurodytiems kriterijams, auditą atliekanti nepriklausoma trečioji šalis visų pirma kaip į atskaitos tašką ir, jei tinka, turi atsižvelgti į:
2.  Tikrindama visos atitinkamos įrenginio veiklos atitiktį pirmiau nurodytiems kriterijams, auditą atliekanti nepriklausoma trečioji šalis visų pirma kaip į atskaitos tašką ir, jei tinka, turi atsižvelgti į:
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
X priedo 2 punkto b a papunktis (naujas)
ba)   kitus IX priedo 1 dalyje nurodytus Sąjungos teisės aktus.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0290/2022).


Taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais
PDF 230kWORD 62k
2023 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (COM(2021)0565 – C9-0041/2022 – 2021/0434(CNS))
P9_TA(2023)0004A9-0293/2022

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0565),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0041/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9‑0293/2022),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo vidaus rinkoje užtikrinimas ir kova su mokesčių vengimu ir slėpimu tebėra svarbūs Sąjungos politikos prioritetai. Nors pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, visų pirma priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/116410 dėl kovos su mokesčių vengimu ir išplėsta Tarybos direktyvos 2011/16/ES11 dėl administracinio bendradarbiavimo taikymo sritis, būtina imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su konkrečiai nustatyta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika, į kurią pagal galiojančią Sąjungos teisinę sistemą nėra visapusiškai atsižvelgiama. Visų pirma, tarptautinės subjektų grupės dažnai steigia įmones, neturinčias minimalaus veiklos pagrindo, kad sumažintų savo bendrą mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamos pelną iš tam tikrų didelius mokesčius taikančių valstybių narių, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę savo verslui. Šiuo pasiūlymu papildoma pažanga, padaryta įmonių skaidrumo srityje taikant reikalavimus dėl informacijos apie tikruosius savininkus, nustatytus pagal kovos su pinigų plovimu sistemą, kuriais reaguojama į atvejus, kai įmonės sukuriamos siekiant nuslėpti tikrąją pačių įmonių arba jų valdomo ir turimo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar didelės vertės turto, nuosavybę;
(1)  sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo vidaus rinkoje užtikrinimas ir kova su mokesčių vengimu ir slėpimu tebėra svarbūs Sąjungos politikos prioritetai. Nors pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, visų pirma priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/116410 dėl kovos su mokesčių vengimu ir išplėsta Tarybos direktyvos 2011/16/ES11 dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje taikymo sritis, būtina imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su konkrečiai nustatyta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika, be kita ko, piktnaudžiaujant priedangos subjektais, į kurią pagal galiojančią Sąjungos teisinę sistemą nėra visapusiškai atsižvelgiama. Šioje srityje atskleistuose Pandoros dokumentuose buvo pranešta apie priedangos įmonių kūrimąsi, kurių tikslas – perkelti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą, išvengti mokesčių ir vykdyti finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą, taip pat apeiti Sąjungos sankcijas Rusijos oligarchams. Visų pirma, tarptautinės subjektų grupės dažnai steigia įmones, neturinčias minimalaus ekonominės veiklos pagrindo, kad sumažintų savo bendrą mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamos pelną iš tam tikrų didelius mokesčius taikančių valstybių narių, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę savo verslui. Šiuo pasiūlymu papildoma pažanga, padaryta įmonių skaidrumo srityje taikant reikalavimus dėl informacijos apie tikruosius savininkus, nustatytus pagal kovos su pinigų plovimu sistemą, kuriais reaguojama į atvejus, kai įmonės sukuriamos siekiant nuslėpti tikrąją pačių įmonių arba jų valdomo ir turimo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar didelės vertės turto, nuosavybę;
__________________
__________________
10 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).
10 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).
11 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
11 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  gali būti pagrįstų priežasčių naudotis įmonėmis, kurių ekonominės veiklos pagrindas yra minimalus. Todėl svarbu užtikrinti proporcingą teisinę sistemą, kuria būtų apsaugota mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios naudojasi teisinėmis struktūromis investicijoms skatinti, siekdamos laikytis nacionalinės teisės aktų arba veikia skirtingose nacionalinėse rinkose, padėtis ir sykiu priimti konkrečius teisės aktus dėl piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis siekiant išvengti apmokestinimo. Todėl duomenų kokybė ir išsamumas labai svarbūs siekiant gauti didžiausią naudą iš šios direktyvos;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)  faktas, kad nėra tarptautinės priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui priedangos įmonėmis mokesčių tikslais, yra didelė pasaulinių pastangų kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu spraga. Be to, įmonėms sudaromos nevienodos sąlygos. Tai, kad nėra tokio dokumento, patvirtina, kokie svarbūs šioje direktyvoje nustatyti teisiniai standartai. Labai svarbu užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai būtų proporcingi, veiksmingi ir neutralūs mokesčių požiūriu, siekiant išsaugoti Sąjungos įmonių konkurencingumą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(1c)  dėl piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis mokesčių tikslais Sąjungoje sumažėja mokestiniai įsipareigojimai ir negaunamos mokestinės pajamos. Todėl labai svarbu, kad šioje direktyvoje būtų nustatyti plataus užmojo ir proporcingi bendri minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų nustatymo, nacionalinių mokesčių administratorių keitimosi informacija gerinimo ir atgrasymo nuo priedangos įmonių naudojimo, kurį skatina tam tikri tarpininkai, standartai;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  pripažįstama, kad įmonės, neturinčios minimalaus veiklos pagrindo, gali būti įsteigtos tam tikroje valstybėje narėje siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, visų pirma ardant kitos valstybės narės mokesčių bazę. Nors kai kurios valstybės narės sukūrė teisinę arba administracinę sistemą, kad apsaugotų savo mokesčių bazę nuo tokių schemų, atitinkamos taisyklės dažnai turi ribotą poveikį, nes jos taikomos tik vienos valstybės narės teritorijoje ir jos veiksmingai neapima atvejų, susijusių su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, šioje srityje taikomos nacionalinės taisyklės Sąjungoje labai skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse iš viso nėra taisyklių, kuriomis būtų siekiama kovoti su piktnaudžiavimu įmonėmis, kurios neturi veiklos pagrindo arba turi minimalų veiklos pagrindą, mokesčių tikslais;
(2)  pripažįstama, kad įmonės, neturinčios minimalaus veiklos pagrindo, gali būti įsteigtos tam tikroje valstybėje narėje siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, visų pirma ardant kitos valstybės narės mokesčių bazę, o tai sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui. Nors kai kurios valstybės narės sukūrė teisinę arba administracinę sistemą, kad apsaugotų savo mokesčių bazę nuo tokių schemų, atitinkamos taisyklės dažnai turi ribotą poveikį, nes jos taikomos tik vienos valstybės narės teritorijoje ir veiksmingai neapima atvejų, susijusių su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, šioje srityje taikomos nacionalinės taisyklės Sąjungoje labai skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse iš viso nėra taisyklių, kuriomis būtų siekiama kovoti su piktnaudžiavimu įmonėmis, kurios neturi veiklos pagrindo arba turi minimalų veiklos pagrindą, mokesčių tikslais. Todėl svarbu sukurti Sąjungos masto teisinį požiūrį siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumo apsaugos sistemą, visapusiškai laikantis aukščiausių prieinamumo, paprastumo ir skaidrumo standartų;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  siekiant sustiprinti valstybių narių atsparumą mokesčių vengimo ir slėpimo praktikai, susijusiai su įmonių, kurios nevykdo ekonominės veiklos, naudojimu, net jei jos, kaip manoma, verčiasi ekonomine veikla, ir dėl to neturi jokio arba turi tik minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais, būtina nustatyti bendrą sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad įmonėmis, neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, nebūtų naudojamasi kaip mokesčių slėpimo ar vengimo priemone. Kadangi tos įmonės gali būti įsteigtos vienoje valstybėje narėje, tačiau gali būti naudojamos siekiant sukelti kitos valstybės narės mokesčių bazės eroziją, labai svarbu susitarti dėl bendro taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kas turėtų būti laikoma nepakankamu veiklos pagrindu mokesčių tikslais vidaus rinkoje, ir apibrėžtos konkrečios mokestinės pasekmės, susijusios su tokiu nepakankamu veiklos pagrindu, rinkinio. Jei nustatoma, kad įmonė turi pakankamą veiklos pagrindą pagal šią direktyvą, tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms toliau taikyti kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių, jei jos dera su Sąjungos teise;
(3)  siekiant sustiprinti valstybių narių atsparumą mokesčių vengimo ir slėpimo praktikai, susijusiai su įmonių, kurios nevykdo ekonominės veiklos, naudojimu, net jei jos, kaip manoma, verčiasi ekonomine veikla, ir dėl to neturi jokio arba turi tik minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais, būtina nustatyti bendrą sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad įmonėmis, neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, nebūtų naudojamasi kaip mokesčių slėpimo ar vengimo priemone. Kadangi tos įmonės gali būti įsteigtos vienoje valstybėje narėje, tačiau gali būti naudojamos siekiant sukelti kitos valstybės narės mokesčių bazės eroziją, labai svarbu susitarti dėl bendro taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kas turėtų būti laikoma nepakankamu veiklos pagrindu mokesčių tikslais vidaus rinkoje, ir apibrėžtos konkrečios mokestinės pasekmės, susijusios su tokiu nepakankamu veiklos pagrindu, rinkinio. Jei nustatoma, kad įmonė turi pakankamą veiklos pagrindą pagal šią direktyvą, tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms toliau taikyti griežtesnių minimalaus veiklos pagrindo taisyklių ir kitų kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių, jei jos dera su Sąjungos teise;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  siekiant šios direktyvos tikslų itin svarbu didinti mokesčių administratorių pajėgumus ir gerinti keitimąsi informacija visoje Sąjungoje. Būtina, kad valstybės narės dalytųsi atitinkama informacija, prie kurios jos turi prieigą, įdiegtų sistemas, kuriomis palaikomas keitimasis ta informacija, ir galiausiai įgyvendintų siūlomas sankcijas reikalavimų nesilaikantiems subjektams. Remdama šią direktyvą, Komisija turėtų pasiūlyti konkrečių priemonių pagal programą „Fiscalis“;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį, taisyklės turėtų būti taikomos visoms Sąjungos įmonėms, kurios yra apmokestinamos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir statusą, jei jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir jos turi teisę gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais toje valstybėje narėje pažymą;
(4)  siekiant užtikrinti visapusišką ir proporcingą požiūrį, taisyklės turėtų būti taikomos Sąjungos įmonėms, kurios yra apmokestinamos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir statusą, jei jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir jos turi teisę gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais toje valstybėje narėje pažymą. Todėl ši plati taikymo sritis siaurinama įmonių ekonominės veiklos standartų rinkiniu, apibrėžtu šioje direktyvoje;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, galimų taisyklių proporcingumą ir veiksmingumą, pageidautina, kad jų taikymo sritis apimtų tik tas įmones, kurioms kyla rizika, kad jų minimalus veiklos pagrindas gali būti nustatytas kaip nepakankamas ir kuriomis gali būti naudojamasi siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos. Todėl būtų svarbu nustatyti patekimo į taikymo sritį kriterijų, kurį sudarytų trys kumuliacinės orientacinės sąlygos, kad būtų galima padaryti išvadą, kurioms įmonėms kyla pakankama pirmiau minėta rizika, siekiant pagrįsti, kad joms būtų taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Taikant pirmąją sąlygą turėtų būti įmanoma nustatyti įmones, kurios, kaip atrodo, daugiausia vykdo geografiniu požiūriu mobilią ekonominę veiklą, nes nustatyti vietą, kurioje tokia veikla faktiškai vykdoma, paprastai yra sunkiau. Dėl tokios veiklos paprastai susiformuoja reikšmingi pasyviųjų pajamų srautai. Taigi šią sąlygą atitiktų įmonės, kurių pajamas daugiausia sudaro pasyviųjų pajamų srautai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad subjektai, turintys asmeniniais tikslais naudojamo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jachtų, lėktuvų, meno kūrinių ar vien nuosavo kapitalo, gali negauti pajamų ilgesnį laikotarpį, tačiau turėdami tą turtą vis tiek gali gauti didelių mokesčių lengvatų. Kadangi išimtinai vidaus situacijos nekeltų pavojaus geram vidaus rinkos veikimui ir jas būtų geriausia spręsti vidaus lygmeniu, antroji sąlyga turėtų būti taikoma įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Dalyvavimas tarpvalstybinėje veikloje turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įmonės vidaus arba užsienio sandorių pobūdį ir į jos nuosavybę, turint omenyje tai, kad subjektai, kurie turto turi tik asmeniniais, ne verslo tikslais, gali ilgą laiką nedalyvauti sandoriuose. Be to, trečioji sąlyga turėtų padėti nustatyti įmones, kurios neturi arba turi nepakankamai nuosavų išteklių pagrindinei valdymo veiklai vykdyti. Šiuo atveju įmonės, neturinčios pakankamai nuosavų išteklių, yra linkusios samdyti trečiųjų šalių administravimo, valdymo, korespondencijos ir teisinės atitikties paslaugų teikėjus arba sudaryti atitinkamus susitarimus su asocijuotosiomis įmonėmis dėl tokių paslaugų teikimo, kad subjektas būtų įsteigtas ir išlaikomas teisiniais ir mokesčių tikslais. Vien tik tam tikrų papildomų paslaugų, kaip antai vien buhalterinės apskaitos paslaugų, užsakymo, pagrindinę veiklą vykdant pačiai įmonei, nepakaktų, kad įmonė tenkintų šią sąlygą. Nors tokie paslaugų teikėjai galėtų būti reguliuojami kitais, su mokesčiais nesusijusiais tikslais, jų prievolės tokiais kitais tikslais ne visada gali sumažinti riziką, kad jie sudarys sąlygas įsteigti ir išlaikyti įmones, kuriomis piktnaudžiaujama mokesčių vengimo ir slėpimo tikslais;
(5)  siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, galimų taisyklių proporcingumą ir veiksmingumą, pageidautina, kad jų taikymo sritis apimtų tik tas įmones, kurioms kyla rizika, kad jų minimalus veiklos pagrindas gali būti nustatytas kaip nepakankamas ir kuriomis gali būti naudojamasi daugiausia siekiant gauti mokestinės naudos. Todėl būtų svarbu nustatyti patekimo į taikymo sritį kriterijų, kurį sudarytų trys kumuliacinės orientacinės sąlygos, kad būtų galima padaryti išvadą, kurioms įmonėms kyla pakankama pirmiau minėta rizika, siekiant pagrįsti, kad joms būtų taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Tikrinimą, ar jos patenka į taikymo sritį, įmonės turėtų atlikti pačios. Taikant pirmąją sąlygą turėtų būti įmanoma nustatyti įmones, kurios, kaip atrodo, daugiausia vykdo geografiniu požiūriu mobilią ekonominę veiklą, nes nustatyti vietą, kurioje tokia veikla faktiškai vykdoma, paprastai yra sunkiau. Dėl tokios veiklos paprastai susiformuoja reikšmingi pasyviųjų pajamų srautai. Taigi šią sąlygą atitiktų įmonės, kurių pajamas daugiausia sudaro pasyviųjų pajamų srautai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad subjektai, turintys asmeniniais tikslais naudojamo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jachtų, lėktuvų, meno ar vien nuosavo kapitalo, gali negauti pajamų ilgesnį laikotarpį, tačiau turėdami tą turtą vis tiek gali gauti didelių mokesčių lengvatų. Kadangi išimtinai vidaus situacijos nekeltų pavojaus geram vidaus rinkos veikimui ir jas būtų geriausia spręsti vidaus lygmeniu, antroji sąlyga turėtų būti taikoma įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Dalyvavimas tarpvalstybinėje veikloje turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įmonės vidaus arba užsienio sandorių pobūdį ir į jos nuosavybę, turint omenyje tai, kad subjektai, kurie turto turi tik asmeniniais, ne verslo tikslais, gali ilgą laiką nedalyvauti sandoriuose. Be to, trečioji sąlyga turėtų padėti nustatyti įmones, kurios neturi arba turi nepakankamai nuosavų išteklių pagrindinei valdymo veiklai vykdyti. Šiuo atveju įmonės, neturinčios pakankamai nuosavų išteklių, yra linkusios samdyti trečiųjų šalių administravimo, valdymo, korespondencijos ir teisinės atitikties paslaugų teikėjus arba sudaryti atitinkamus susitarimus su asocijuotosiomis įmonėmis dėl tokių paslaugų teikimo, kad subjektas būtų įsteigtas ir išlaikomas teisiniais ir mokesčių tikslais. Tam tikrų papildomų paslaugų, kaip antai vien buhalterinės apskaitos paslaugų, užsakymo, pagrindinę veiklą vykdant pačiai įmonei, nepakaktų, kad įmonė tenkintų šią sąlygą. Nors tokie paslaugų teikėjai galėtų būti reguliuojami kitais, su mokesčiais nesusijusiais tikslais, jų prievolės tokiais kitais tikslais ne visada gali sumažinti riziką, kad jie sudarys sąlygas įsteigti ir išlaikyti įmones, kuriomis piktnaudžiaujama mokesčių vengimo ir slėpimo tikslais;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  į numatomų taisyklių taikymo sritį būtų teisinga neįtraukti įmonių, kurių veikla yra pakankamai skaidri ir todėl nekyla rizikos, kad jos neturės pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat neturėtų būti įtrauktos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat tam tikros finansų įmonės, kurių veikla Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai griežtai reguliuojama ir kurioms taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai ir priežiūra. Tikslo gauti mokestinės naudos taip pat tikriausiai nesieks išimtinai kontroliuojančiosios įmonės, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir veiklą vykdanti patronuojamoji įmonė ir jų tikrasis (-ieji) savininkas (-ai). Tai pasakytina ir apie subkontroliuojančiąsias įmones, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir jų akcininkas arba pagrindinė patronuojančioji įmonė. Todėl jos taip pat neturėtų būti įtrauktos į taikymo sritį. Įmonės, kurios savo veiklai vykdyti įdarbina pakankamą skaičių asmenų (visą darbo laiką ir išimtinai), taip pat neturėtų būti laikomomis neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo. Nors pagrįstai manoma, kad jos neatitiktų patekimo į taikymo sritį kriterijaus, teisinio tikrumo tikslais turėtų būti aiškiai nustatyta, kad jos neįtraukiamos;
(6)  į numatomų taisyklių taikymo sritį teisinga ir proporcinga neįtraukti įmonių, kurių veikla yra pakankamai skaidri ir kurių mokesčių priežiūra yra pakankamo lygmens ir todėl nekyla rizikos, kad jos neturės pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat neturėtų būti įtrauktos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat tam tikros finansų įmonės, kurių veikla Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai griežtai reguliuojama ir kurioms taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai ir priežiūra. Tikslo gauti mokestinės naudos taip pat tikriausiai nesieks išimtinai kontroliuojančiosios įmonės, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir veiklą vykdanti patronuojamoji įmonė ir jų tikrasis (-ieji) savininkas (-ai). Tai pasakytina ir apie subkontroliuojančiąsias įmones, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir jų akcininkas arba pagrindinė patronuojančioji įmonė. Todėl jos taip pat neturėtų būti įtrauktos į taikymo sritį. Ši išimtis aiškiai taikoma įmonėms, kurios yra reguliuojamos arba kurios kelia nedidelę riziką, kad trūks veiklos pagrindo. Išimtis turėtų būti taikoma kiekvienam subjektui atskirai ir neturėtų būti išplėsta tiek, kad apimtų visą grupę;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, įmonės, kurioms kyla rizika būti pripažintomis neturinčiomis veiklos pagrindo ir būti naudojamomis siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, savo metinėje mokesčių deklaracijoje turėtų deklaruoti, kad jos turi minimalius išteklius, pavyzdžiui, darbuotojus ir patalpas rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, ir tokiu atveju pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Nors pripažįstama, kad skirtingų rūšių veiklai gali prireikti skirtingų lygių ar rūšių išteklių, bendro minimalaus išteklių lygio būtų tikimasi bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo vertinimu turėtų būti siekiama tik nustatyti įmonių veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir neturėtų būti keliamas klausimas dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/84912, vaidmens nustatant pinigų plovimą, pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą. Priešingai, minimalaus išteklių lygio nebuvimas gali būti laikomas veiklos pagrindo nebuvimo požymiu, kai įmonei jau kyla rizika, kad ji bus pripažinta neturinčia veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, bendras minimalus lygis turėtų būti grindžiamas galiojančiais Sąjungos ir tarptautiniais esminės ekonominės veiklos standartais, taikomais taikant lengvatinius mokesčių režimus arba netaikant pelno mokesčio13, kaip nustatyta Žalingos mokesčių praktikos forume. Būtina numatyti, kad kartu su mokesčių deklaracija būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, pagrindžiantys įmonės pareiškimą, kad ji turi minimalius išteklius. Tai taip pat būtina siekiant suteikti galimybę administratoriui susidaryti nuomonę, pagrįstą įmonės faktais ir aplinkybėmis, ir nuspręsti, ar pradėti audito procedūrą;
(8)  siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, įmonės, kurioms taikoma ši direktyva ir kurioms kyla rizika būti pripažintomis neturinčiomis veiklos pagrindo ir būti naudojamomis siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, savo metinėje mokesčių deklaracijoje turėtų deklaruoti, kad jos turi minimalius išteklius, visų pirma darbuotojus ir patalpas rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, ir tokiu atveju pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Reikalavimas, susijęs su patalpomis valstybėje narėje, turi būti taikomas atsižvelgiant į didėjančią nuotolinio darbo plėtrą, dėl kurios teisėtai veikiančios įmonės mažina savo patalpų dydį ir atsisako išimtinai veiklai naudojamų patalpų. Nors pripažįstama, kad skirtingų rūšių veiklai gali prireikti skirtingų lygių ar rūšių išteklių, bendro minimalaus išteklių lygio būtų tikimasi bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo vertinimu turėtų būti siekiama tik nustatyti įmonių veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir neturėtų būti keliamas klausimas dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/84912, vaidmens nustatant pinigų plovimą, pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą. Priešingai, minimalaus išteklių lygio nebuvimas gali būti laikomas veiklos pagrindo nebuvimo požymiu, kai įmonei jau kyla rizika, kad ji bus pripažinta neturinčia veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, bendras minimalus lygis turėtų būti grindžiamas galiojančiais Sąjungos ir tarptautiniais esminės ekonominės veiklos standartais, taikomais taikant lengvatinius mokesčių režimus arba netaikant pelno mokesčio13, kaip nustatyta Žalingos mokesčių praktikos forume. Būtina numatyti, kad kartu su mokesčių deklaracija būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, pagrindžiantys įmonės pareiškimą, kad ji turi minimalius išteklius. Tai taip pat būtina siekiant suteikti galimybę administratoriui susidaryti nuomonę, pagrįstą įmonės faktais ir aplinkybėmis, ir nuspręsti, ar pradėti audito procedūrą;
__________________
__________________
12 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
12 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
13 Tarybos generalinis sekretoriatas, 9637/18 FISC 241 ECOFIN 555, Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas), Trečiojo kriterijaus aiškinimo gairės; EBPO / G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas, Veiksmingesnė kova su žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į skaidrumą ir veiklos pagrindą, 5 veiksmas. Baigiamoji ataskaita.
13 Tarybos generalinis sekretoriatas, 9637/18 FISC 241 ECOFIN 555, Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas), Trečiojo kriterijaus aiškinimo gairės; EBPO / G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas, Veiksmingesnė kova su žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į skaidrumą ir veiklos pagrindą, 5 veiksmas. Baigiamoji ataskaita.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą, būtina nustatyti bendras taisykles dėl įmonių pareiškimų turinio. Turėtų būti daroma prielaida, kad įmonės, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir kurioms dėl to taikomi duomenų teikimo reikalavimai, neturi pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais, jei jos taip pat pareiškia neturinčios vieno ar daugiau elementų, kurie bendrai sudaro minimalų veiklos pagrindą, arba nepateikia reikiamų patvirtinamųjų dokumentų. Įmonės, pareiškiančios, kad turi visus minimalaus veiklos pagrindo elementus, ir pateikiančios reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, turėtų būti laikomos turinčiomis minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir joms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų ir pasekmių pagal šią direktyvą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio jokiai taikytinai teisei ir administratoriaus teisei atlikti auditą, be kita ko, remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, ir galbūt padaryti kitokią išvadą;
(9)  siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir stabilumą, būtina nustatyti bendras taisykles dėl įmonių pareiškimų turinio. Turėtų būti daroma prielaida, kad įmonės, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir kurioms dėl to taikomi duomenų teikimo reikalavimai, neturi pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais, jei jos taip pat pareiškia neturinčios vieno ar daugiau elementų, kurie bendrai sudaro minimalų veiklos pagrindą, arba nepateikia reikiamų patvirtinamųjų dokumentų. Įmonės, pareiškiančios, kad turi visus minimalaus veiklos pagrindo elementus, ir pateikiančios reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, turėtų būti laikomos turinčiomis minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir joms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų ir pasekmių pagal šią direktyvą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio jokiai taikytinai teisei ir administratoriaus teisei atlikti auditą, be kita ko, remiantis patvirtinamaisiais dokumentais. Kad valstybės narės galėtų veiksmingai paskirstyti savo mokesčių administratorių išteklius, jos turėtų galėti nustatyti laikotarpį, kurį bus daroma prielaida, kad įmonės veiklos pagrindas yra minimalus, jeigu įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės per tą laikotarpį nepasikeičia;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  pripažįstama, kad tai, ar įmonė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą mokesčių tikslais, ar daugiausia yra naudojama mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais, galiausiai priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Tuo požiūriu kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama kiekviena konkreti įmonė. Todėl įmonės, kurios laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais, turėtų turėti teisę įrodyti priešingai, įskaitant įrodymą, kad jos iš esmės nėra naudojamos mokesčių tikslais, ir paneigti tokią prielaidą. Įvykdžiusios savo duomenų teikimo prievoles pagal šią direktyvą, jos turėtų pateikti papildomą informaciją valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriui. Nors jos gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, yra tinkama, būtina nustatyti bendrus reikalavimus dėl to, kas gali būti laikoma tinkamais papildomais įrodymais, kurių turėtų būti reikalaujama visais atvejais. Tais atvejais, kai valstybė narė, remdamasi tokiais papildomais įrodymais, mano, kad įmonė patenkinamai paneigė prielaidą dėl veiklos pagrindo nebuvimo, ji turėtų turėti galimybę priimti sprendimą patvirtinti, kad įmonė turi minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais pagal šią direktyvą. Toks sprendimas gali galioti tol, kol nepasikeičia įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės ir ne ilgiau kaip 6 metus nuo sprendimo priėmimo. Tai leis apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kurie, kaip įrodyta, nėra susiję su priedangos įmonėmis pagal šią direktyvą;
(10)  vertinimas, ar įmonė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą mokesčių tikslais, ar daugiausia yra naudojama mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais, galiausiai priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Tuo požiūriu kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama kiekviena konkreti įmonė. Todėl įmonės, kurios laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais, turėtų turėti teisę įrodyti priešingai, įskaitant įrodymą, kad jos iš esmės nėra naudojamos mokesčių tikslais, ir paneigti tokią prielaidą. Įvykdžiusios savo duomenų teikimo prievoles pagal šią direktyvą, jos turėtų pateikti reikalingą informaciją valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriui. Nors jos gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, yra tinkama, būtina nustatyti bendrus reikalavimus dėl to, kas gali būti laikoma tinkamais papildomais įrodymais, kurių turėtų būti reikalaujama visais atvejais. Tais atvejais, kai valstybė narė, remdamasi tokiais papildomais įrodymais, mano, kad įmonė patenkinamai paneigė prielaidą dėl veiklos pagrindo nebuvimo, ji turėtų turėti galimybę priimti sprendimą patvirtinti, kad įmonė turi minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais pagal šią direktyvą. Toks sprendimas gali galioti tol, kol nepasikeičia įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės ir ne ilgiau kaip 5 metus nuo sprendimo priėmimo. Tai leis apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kurie, kaip įrodyta, nėra susiję su priedangos įmonėmis pagal šią direktyvą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  kadangi šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui, kurie gali klestėti dėl įmonių, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, veiksmų, taip pat siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą bei pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu numatyti galimybę taikyti išimtis įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų, bet kurių pasitelkimas nedaro faktinio naudingo poveikio bendrai įmonės grupės ar tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) mokesčių mokėtojo padėčiai. Todėl tokios įmonės turėtų turėti teisę prašyti valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriaus priimti sprendimą, kuriuo jos būtų visiškai ir iš anksto atleistos nuo siūlomų taisyklių laikymosi. Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad administratorius galėtų reguliariai tikrinti, ar tebegalioja faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas taikyti išimtį. Tuo pat metu, jei toks sprendimas būtų pratęstas, būtų galima apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kuriems direktyva neturėtų būti taikoma;
(11)  kadangi šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui dėl įmonių, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, veiksmų, taip pat siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą bei pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu numatyti galimybę taikyti išimtis įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų, bet kurių pasitelkimas nedaro faktinio naudingo poveikio bendrai įmonės grupės ar tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) mokesčių mokėtojo padėčiai. Todėl tokios įmonės turėtų turėti teisę prašyti valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriaus priimti sprendimą, kuriuo jos būtų visiškai ir iš anksto atleistos nuo siūlomų taisyklių laikymosi, nereikalaujant iš įmonės, kad ji tenkintų veiklos pagrindo kriterijų, jei ji gali įrodyti, kad atitinkamas subjektas negauna mokesčių lengvatų. Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad administratorius galėtų reguliariai tikrinti, ar tebegalioja faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas taikyti išimtį. Tuo pat metu, jei toks sprendimas būtų pratęstas, būtų galima apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kuriems direktyva neturėtų būti taikoma;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  siekiant užtikrinti siūlomos sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti atitinkamas mokestines pasekmes įmonėms, kurios neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir, kaip manoma, neturi veiklos pagrindo mokesčių tikslais, nors, be to, nepateikė priešingų įrodymų arba įrodymų, kad jos nesiekia tikslo gauti mokestinės naudos, neturėtų būti leidžiama naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas dvigubo pajamų ir, kai taikoma, kapitalo apmokestinimo panaikinimas ir kurių šalis yra jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybė narė, nuostatomis ir bet kokiais kitais panašaus tikslo ar poveikio susitarimais, įskaitant tarptautinių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimų nuostatas. Tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama naudotis Tarybos direktyvoje 2011/96/E14 ir Tarybos direktyvoje 2003/49/EB15 nustatytomis lengvatomis. Tuo tikslu toms įmonėms neturėtų būti suteikiama teisė gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, jeigu ji reikalinga toms lengvatoms gauti. Todėl valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė mokesčių tikslais, turėtų atsisakyti išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą. Ta valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę išduoti tokią pažymą su įspėjimu, nurodydama, kad įmonė neturėtų jos naudoti pirmiau minėtoms mokesčių lengvatoms gauti. Atsisakymas išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą arba specialios rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymos išdavimas neturėtų reikšti, kad netaikomos įmonės rezidavimo valstybės narės nacionalinės taisyklės, susijusios su rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir su ja susijusiomis atitinkamomis prievolėmis. Tai veikiau paskatintų pranešti kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad su šia įmone susijusiems sandoriams neturėtų būti taikomas joks atleidimas ar grąžinimas pagal jokią sutartį su įmonės rezidavimo valstybe nare ar Sąjungos direktyvas, jei taikoma;
(13)  siekiant užtikrinti siūlomos sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti atitinkamas mokestines pasekmes įmonėms, kurios neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir, kaip manoma, neturi veiklos pagrindo mokesčių tikslais, nors, be to, nepateikė priešingų įrodymų arba įrodymų, kad jos nesiekia tikslo gauti mokestinės naudos, neturėtų būti leidžiama naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas dvigubo pajamų ir, kai taikoma, kapitalo apmokestinimo panaikinimas ir kurių šalis yra jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybė narė, nuostatomis ir bet kokiais kitais panašaus tikslo ar poveikio susitarimais, įskaitant tarptautinių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimų nuostatas. Tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama naudotis Tarybos direktyvoje 2011/96/ES14 ir Tarybos direktyvoje 2003/49/EB15 nustatytomis lengvatomis. Tuo tikslu toms įmonėms neturėtų būti suteikiama teisė gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, jeigu ji reikalinga toms lengvatoms gauti. Todėl valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė mokesčių tikslais, turėtų atsisakyti išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą ir pateikti paaiškinimą nurodydama, kokiu pagrindu sprendimas buvo priimtas. Atsisakymas išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą neturėtų reikšti, kad netaikomos įmonės rezidavimo valstybės narės nacionalinės taisyklės, susijusios su rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir su ja susijusiomis atitinkamomis prievolėmis. Tai veikiau paskatintų pranešti kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad su šia įmone susijusiems sandoriams neturėtų būti taikomas joks atleidimas ar grąžinimas pagal jokią sutartį su įmonės rezidavimo valstybe nare ar Sąjungos direktyvas, jei taikoma;
__________________
__________________
14 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011 12 29, p. 8).
14 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011 12 29, p. 8).
15 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).
15 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos mokestinės pasekmės būtų nuosekliai apibrėžtos atsižvelgiant į esamus dvišalius mokesčių susitarimus, sudarytus tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;
(15)  atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytos valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su keitimusi informacija tarp valstybių narių mokesčių administratorių, visų pirma automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais, taisyklės ir procedūros, ši direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, kad valstybės narės galėtų automatiškai keistis informacija, gaunama pagal šią direktyvą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  siekiant padidinti veiksmingumą, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir minimalų koordinavimo lygį visose valstybėse narėse, būtina nustatyti minimalią piniginę baudą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įmonės padėtį. Numatomos taisyklės grindžiamos pačių įmonių atliekamu vertinimu, ar jos atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijus. Siekiant, kad nuostatos būtų veiksmingos ir skatintų tinkamai laikytis taisyklių visoje Sąjungoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta priedangos įmonė gali būti naudojama kitos valstybės narės mokesčių bazei ardyti, svarbu, kad bet kuri valstybė narė turėtų teisę prašyti kitos valstybės narės atlikti įmonių, kurioms kyla rizika neatitikti šioje direktyvoje apibrėžtų minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų, mokesčių auditą. Todėl, siekiant padidinti veiksmingumą, labai svarbu, kad valstybė narė, į kurią kreipiamasi, būtų įpareigota atlikti tokį auditą ir dalytis informacija apie jo rezultatus, net jei priedangos subjektas nenustatomas;
(16)  siekiant padidinti veiksmingumą, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir minimalų koordinavimo lygį visose valstybėse narėse, būtina nustatyti minimalią piniginę baudą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įmonės padėtį. Numatomos taisyklės grindžiamos pačių įmonių atliekamu vertinimu siekiant nustatyti, ar jos atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijus. Siekiant, kad nuostatos būtų veiksmingos ir skatintų tinkamai laikytis taisyklių visoje Sąjungoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta priedangos įmonė gali būti naudojama kitos valstybės narės mokesčių bazei ardyti, svarbu, kad bet kuri valstybė narė turėtų teisę prašyti kitos valstybės narės atlikti bendrą įmonių, kurioms kyla rizika neatitikti šioje direktyvoje apibrėžtų minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų, mokesčių auditą. Bendri auditai leidžia sutelkti ekspertines žinias ir tokiu būdu užtikrinti visapusišką faktų nustatymą ir propaguoti audito rezultatų pripažinimą. Tarybos direktyva (ES) 2021/51416 sukurta vienoda bendrų auditų sistema, todėl atitinkamais atvejais jie ir turėtų būti naudojami;
________________
16 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta;
(18)  siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, taip pat jų poveikį mokestinėms pajamoms valstybėse narėse ir mokesčių administratorių pajėgumui, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta ir prireikus prie jos turėtų būti pridėtas peržiūros dokumentas, siekiant padidinti šios direktyvos veiksmingumą, ir pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
(5)  tikrasis savininkas – tikrasis savininkas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 punkte;
(5)  tikrasis savininkas – tikrasis savininkas, kaip apibrėžta [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, COM(2021)0420 galutinis] 2 straipsnio 22 punkte;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 6 a punktas (naujas)
(6a)  mokesčių lengvata – įmonės privalomų įsipareigojimų rezidavimo vietos mokesčių tikslais vyriausybei sumažinimas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
1.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus, pagal 7 straipsnį teiktų duomenis valstybių narių kompetentingoms institucijoms:
1.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, atitinkančios šiuos susumuojamus kriterijus, pagal 7 straipsnį teiktų duomenis valstybių narių kompetentingoms institucijoms:
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  įmonės atitinkamos pajamos sudaro daugiau kaip 75 % įmonės pajamų, gautų per praėjusius dvejus mokestinius metus;
a)  įmonės atitinkamos pajamos sudaro daugiau kaip 65 % įmonės pajamų, gautų per praėjusius dvejus mokestinius metus;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto i papunktis
i)  daugiau kaip 60 % įmonės turto, kuriam taikomi 4 straipsnio e ir f punktai, balansinės vertės per pastaruosius dvejus mokestinius metus buvo ne įmonės rezidavimo valstybėje narėje;
i)  daugiau kaip 55 % įmonės turto, kuriam taikomi 4 straipsnio e ir f punktai, balansinės vertės per pastaruosius dvejus mokestinius metus buvo ne įmonės rezidavimo valstybėje narėje;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto ii papunktis
ii)  bent 60 % atitinkamų įmonės pajamų gaunama arba išmokama vykdant tarpvalstybinius sandorius;
ii)  daugiau kaip 55 % atitinkamų įmonės pajamų gaunama arba išmokama vykdant tarpvalstybinius sandorius;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  per praėjusius dvejus mokestinius metus įmonė naudojosi užsakomosiomis kasdienės veiklos administravimo ir sprendimų dėl svarbių funkcijų priėmimo paslaugomis.
c)  per praėjusius dvejus mokestinius metus įmonė naudojosi užsakomosiomis kasdienės veiklos administravimo ir sprendimų dėl svarbių funkcijų priėmimo paslaugomis, kurias teikia trečioji šalis.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi įmonėms, priklausančioms kuriai nors iš šių kategorijų:
2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi šioms įmonėms:
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos e punktas
e)  įmonėms, kuriose etato ekvivalentu dirba bent penki darbuotojai arba darbuotojai, išskirtinai užsiimantys veikla, iš kurios gaunamos atitinkamos pajamos;
Išbraukta.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  įmonė turi savo patalpas valstybėje narėje arba patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei;
a)  įmonė turi savo patalpas valstybėje narėje, patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei, arba patalpas, kuriomis ji dalijasi su tos pačios grupės subjektais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  įmonė Sąjungoje turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita;
b)  įmonė Sąjungoje turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita arba elektroninių pinigų sąskaita, į kurią gaunamos atitinkamos pajamos;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio 2 punktas
(2)  yra kvalifikuoti ir įgalioti priimti sprendimus, susijusius su veikla, iš kurios įmonė gauna atitinkamas pajamas, arba susijusius su įmonės turtu;
(2)  yra įgalioti priimti sprendimus, susijusius su veikla, iš kurios įmonė gauna atitinkamas pajamas, arba susijusius su įmonės turtu;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio 3 punktas
(3)  nuolat aktyviai ir savarankiškai naudojasi 2 punkte nurodytais įgaliojimais;
Išbraukta.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio 4 punktas
(4)  nėra įmonės, kuri nėra asocijuotoji įmonė, darbuotojai ir neatlieka kitų įmonių, kurios nėra asocijuotosios įmonės, direktoriaus ar lygiavertės funkcijos;
Išbraukta.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis
ii)  dauguma įmonės etato ekvivalento darbuotojų yra rezidentai mokesčių tikslais įmonės rezidavimo valstybėje narėje arba ne didesniu atstumu nuo tos valstybės narės, nei suderinama su tinkamu jų pareigų vykdymu, ir tokie darbuotojai yra kvalifikuoti vykdyti veiklą, iš kurios įmonė gauna atitinkamų pajamų.
ii)  dauguma įmonės etato ekvivalento darbuotojų turi įprastą gyvenamąją vietą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 593/2008, įmonės valstybėje narėje arba yra ne didesniu atstumu nuo tos valstybės narės, nei suderinama su tinkamu jų pareigų vykdymu, ir tokie darbuotojai yra kvalifikuoti vykdyti veiklą, iš kurios įmonė gauna atitinkamų pajamų.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)
ga)  įmonės ir susijusių įmonių struktūros bei visų svarbių užsakomųjų paslaugų susitarimų, įskaitant struktūros loginį pagrindimą, apžvalga, išdėstyta pagal standartizuotą formą;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies g b punktas (naujas)
gb)  pagal šią dalį pateiktų dokumentinių įrodymų santrauka, visų pirma:
–  trumpas įmonės veiklos pobūdžio apibūdinimas;
–  darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais;
–  pelno arba nuostolių suma prieš sumokant mokesčius ir juos sumokėjus.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalis
1.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia atitinkanti visus 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalaus veiklos pagrindo rodiklius ir pagal 7 straipsnio 2 dalį pateikia pakankamus patvirtinamuosius dokumentus, mokestiniais metais turi minimalų veiklos pagrindą.
1.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia atitinkanti visus 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalaus veiklos pagrindo rodiklius ir pagal 7 straipsnio 2 dalį pateikia reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, mokestiniais metais turi minimalų veiklos pagrindą.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalis
2.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia neatitinkanti vieno ar daugiau 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų rodiklių arba nepateikia pakankamų patvirtinamųjų dokumentų pagal 7 straipsnio 2 dalį, mokestiniais metais neturi minimalaus veiklos pagrindo.
2.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia neatitinkanti vieno ar daugiau 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų rodiklių arba nepateikia reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų pagal 7 straipsnio 2 dalį, mokestiniais metais neturi minimalaus veiklos pagrindo.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad įmonės, kurios pagal 8 straipsnio 2 dalį laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, galėtų paneigti šią prielaidą pateikdamos bet kokius papildomus patvirtinamuosius dokumentus apie jų vykdomą verslo veiklą, kuria siekiama gauti atitinkamas pajamas.
1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įmonės, kurios pagal 8 straipsnio 2 dalį laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, galėtų nepagrįstai nedelsdamos ir nepatirdamos pernelyg didelių administracinių išlaidų paneigti šią prielaidą pateikdamos bet kokius papildomus patvirtinamuosius dokumentus apie jų vykdomą verslo veiklą, kuria siekiama gauti atitinkamas pajamas.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  dokumentą, leidžiantį nustatyti komercinį įmonės įsteigimo pagrindimą;
a)  dokumentą, leidžiantį nustatyti įmonės įsteigimo valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, pagrindimą verslo požiūriu;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  informaciją apie darbuotojų profilius, įskaitant jų patirties lygį, jų sprendimų priėmimo įgaliojimus visoje organizacijoje, vaidmenį ir pareigas organizacijos struktūros schemoje, jų darbo sutarties rūšį, kvalifikaciją ir darbo trukmę;
b)  informaciją apie visą darbo dieną dirbančių, ne visą darbo dieną dirbančių ir laisvai samdomų darbuotojų profilius, visų pirma jų patirties lygį, jų sprendimų priėmimo įgaliojimus visoje organizacijoje, vaidmenį ir pareigas organizacijos struktūros schemoje, jų darbo sutarties rūšį, kvalifikaciją ir darbo trukmę, užtikrinant aukšto lygio duomenų apsaugą ir privatumą;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybė narė apsvarsto prašymą paneigti prielaidą per devynis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, ir jis laikomas tenkinamu, jei praėjus tam devynių mėnesių laikotarpiui valstybė narė nepateikė atsakymo.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti įmonė galėtų prašyti atleisti ją nuo įpareigojimų pagal šią direktyvą, jei dėl įmonės egzistavimo nesumažėja jos tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba visos grupės, kurios narė yra įmonė, mokestiniai įsipareigojimai.
1.  Valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti įmonė galėtų nepagrįstai nedelsiant ir nepatirdama pernelyg didelių administracinių išlaidų prašyti atleisti ją nuo įpareigojimų pagal šią direktyvą, jei dėl įmonės egzistavimo nesumažėja jos tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba visos grupės, kurios narė yra įmonė, mokestiniai įsipareigojimai.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybė narė gali taikyti tokią išimtį vienus mokestinius metus, jei įmonė pateikia pakankamai objektyvių įrodymų, kad ją pasitelkus atitinkamais atvejais jos tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė negaus mokestinės naudos. Tie įrodymai apima informaciją apie grupės struktūrą ir jos veiklą. Jie leidžia palyginti bendrą mokesčių sumą, kurią atitinkamais atvejais turi sumokėti tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė, kai įmonė pasitelkiama, su suma, kuri būtų mokėtina tomis pačiomis aplinkybėmis, jei įmonės nebūtų.
2.  Valstybė narė gali taikyti tokią išimtį vienus mokestinius metus, jei įmonė pateikia pakankamai objektyvių įrodymų, kad ją pasitelkus atitinkamais atvejais jos tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė negaus mokestinės naudos. Tie įrodymai apima informaciją apie grupės struktūrą ir jos veiklą, įskaitant jos darbuotojų sąrašą visos darbo dienos ekvivalentais. Jie leidžia palyginti bendrą mokesčių sumą, kurią atitinkamais atvejais turi sumokėti tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė, kai įmonė pasitelkiama, su suma, kuri būtų mokėtina tomis pačiomis aplinkybėmis, jei įmonės nebūtų.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybė narė apsvarsto prašymą taikyti išimtį per devynis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, ir jis laikomas tenkinamu, jei praėjus tam devynių mėnesių laikotarpiui valstybė narė nepateikė atsakymo.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Jeigu įmonė neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais valstybėje narėje, kurioje ji yra rezidentė mokesčių tikslais, ta valstybė narė priima bet kurį iš šių sprendimų:
Jeigu įmonė neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais valstybėje narėje, kurioje ji yra rezidentė mokesčių tikslais, ta valstybė narė atmeta prašymą išduoti įmonei rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, skirtą naudoti už tos valstybės narės jurisdikcijos ribų.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  atmeta prašymą išduoti įmonei rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, skirtą naudoti už šios valstybės narės jurisdikcijos ribų;
Išbraukta.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  išduoda rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė neturi teisės naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas pajamų ir, kai taikoma, kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, ir panašių tikslų ar padarinių turinčių tarptautinių susitarimų, taip pat pagal Direktyvos 2011/96/ES 4, 5 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnį teikiamomis lengvatomis.
Išbraukta.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Nepatenkinusi prašymo išduoti tokią pažymą valstybė narė pateikia oficialų paaiškinimą, kuriame tinkamai nurodo tokio sprendimo priežastis ir pažymi, kad įmonė neturi teisės naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas pajamų ir, kai taikoma, kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, ir panašių tikslų ar padarinių turinčių tarptautinių susitarimų, taip pat pagal Direktyvos 2011/96/ES 4, 5 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnį teikiamomis lengvatomis.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad tos mokestinės pasekmės būtų tinkamai taikomos atsižvelgiant į esamus dvišalius mokesčių susitarimus, sudarytus su trečiosiomis valstybėmis, kad jos gautų informaciją apie numanomas priedangos įmones.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8 ad straipsnio 4 dalies b punktas
b)  įmonės, privalančios teikti duomenis pagal direktyvos [LB] 6 straipsnį, PVM mokėtojo kodas, jei yra;
b)  kai neturima mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio (TIN), įmonės, privalančios teikti duomenis pagal direktyvos [LB] 6 straipsnį, PVM mokėtojo kodas, jei yra;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8 ad straipsnio 4 dalies g punktas
g)  pagal 7 straipsnio 2 dalį įmonės pateiktų įrodymų santrauka.
g)  deklaracijos ir, kai tinkama, pagal 7 straipsnio 2 dalį įmonės pateiktų įrodymų santrauka.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8ad straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Jei valstybės narės kompetentinga institucija pagal 1, 2 arba 3 dalis nustato kitas valstybes nares, kurioms gali būti aktualus įmonės ataskaitų teikimas, tose dalyse nurodytame pranešime pateikiamas konkretus perspėjimas toms valstybėms narėms, kurios laikomos suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad tos sankcijos apimtų administracinę piniginę sankciją, kuri būtų ne mažesnė kaip 5 % įmonės apyvartos atitinkamais mokestiniais metais, jei įmonė, kuri turi teikti duomenis pagal 6 straipsnį, neįvykdo tokio reikalavimo dėl mokestinių metų per nustatytą terminą arba pateikia klaidingą pareiškimą mokesčių deklaracijoje pagal 7 straipsnį.
Valstybės narės užtikrina, kad tos sankcijos apimtų administracinę piniginę sankciją, kuri būtų ne mažesnė kaip 2 % įmonės pajamų atitinkamais mokestiniais metais, jei įmonė, kuri turi teikti duomenis pagal 6 straipsnį, neįvykdo tokio reikalavimo dėl mokestinių metų per nustatytą terminą, ir administracinę piniginę sankciją, kuri būtų bent 4 % įmonės pajamų, jeigu įmonė, kuri pagal 6 straipsnį privalo teikti ataskaitą, pateikia klaidingą pareiškimą mokesčių deklaracijoje pagal 7 straipsnį. Tuo atveju, kai įmonė gauna nulines arba mažas pajamas, kurios apibrėžiamos kaip nesiekiančios nacionalinio mokesčių administratoriaus nustatytos ribos ir neviršijančios Komisijos įgyvendinimo akte nustatytos minimalios ribos, nuobauda turėtų būti grindžiama bendru įmonės turtu.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Antroje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 18a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio pavadinimas
Prašymas atlikti mokesčių auditą
Prašymas atlikti bendrą mokesčių auditą
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 pastraipa
Jeigu vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad įmonė, kuri yra kitos valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą, pirmoji valstybė narė gali prašyti antrosios valstybės narės kompetentingos institucijos atlikti įmonės mokesčių auditą.
Jeigu vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad įmonė, kuri yra kitos valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą, pirmoji valstybė narė, nurodydama priežastis, gali prašyti antrosios valstybės narės kompetentingos institucijos atlikti bendrą įmonės mokesčių auditą laikantis Tarybos direktyvos (ES) 2021/51417 12a straipsnyje nustatytų procedūrų.
_____________________-
__________________--
17 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 pastraipa
Valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija mokesčių auditą inicijuoja per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ir jį atlieka pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas mokesčių auditas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.
Jei prašančioji kompetentinga institucija negali atlikti bendro mokesčių audito dėl teisinių motyvų, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija inicijuoja nacionalinį auditą per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ir jį atlieka pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas mokesčių auditas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  įmonių, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, auditų skaičių;
f)  įmonių, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, auditų skaičių, suskirstytą pagal bendrus auditus ir reguliarius auditus;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio pavadinimas
Ataskaitos
Peržiūra
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis
1.  Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.
1.  Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas peržiūros dokumentas, siekiant padidinti šios direktyvos veiksmingumą, ir pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Ataskaitoje apžvelgiamas ir įvertinamas šios direktyvos poveikis mokestinėms pajamoms valstybėse narėse, mokesčių administratorių pajėgumams ir, be kita ko, poreikis iš dalies pakeisti šią direktyvą. Ataskaitoje taip pat įvertinama, ar būtų tikslinga į 7 straipsnį įtraukti veiklos pagrindo rodiklį, grindžiamą pelnu prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas vienam darbuotojui, ir išplėsti tame straipsnyje nustatytą įpareigojimą teikti ataskaitas apie minimalaus veiklos pagrindo rodiklius mokesčių tikslais, įtraukiant reguliuojamas finansų įmones, ir, jei reikia, peržiūrėti joms suteiktą išimtį pagal 6 straipsnio 2b dalį.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalis
2.  Rengdama ataskaitą Komisija atsižvelgia į valstybių narių pagal 15 straipsnį pateiktą informaciją.
2.  Rengdama ataskaitą Komisija atsižvelgia į valstybių narių pagal 16 straipsnį pateiktą informaciją.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, susiję su 7 straipsniu dėl privilegijų ir imuniteto gynimo ir 9 straipsniu dėl su imunitetu susijusių procedūrų
PDF 137kWORD 45k
2023 m. sausio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, susijusių su 7 straipsniu dėl privilegijų ir imuniteto gynimo ir 9 straipsniu dėl imunitetų procedūrų (2022/2210(REG))
P9_TA(2023)0005A9-0001/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pirmininkės 2022 m. lapkričio 9 d. ir gruodžio 16 d. laiškus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 236 ir 237 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9‑0001/2023),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.  nusprendžia, kad šie pakeitimai įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo;

3.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 1 dalis
1.  Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos yra pažeidusios arba ruošiasi pažeisti Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 9 straipsnio 1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai buvo arba, kaip manoma, bus pažeisti.
1.  Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos arba Europos prokuratūra yra pažeidusios arba ruošiasi pažeisti Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 9 straipsnio 1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai buvo arba, kaip manoma, bus pažeisti.
Pakeitimas 2
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9 straipsnio 1 dalis
1.  Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.
1.  Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija arba Europos vyriausiasis prokuroras, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.
Pakeitimas 3
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9 straipsnio 5 dalis
5.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami.
5.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos arba tam tikrais atvejais Europos vyriausiojo prokuroro pateikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami.
Pakeitimas 4
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9 straipsnio 8 dalis
8.  Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais Parlamento narys yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.
8.  Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos arba tam tikrais atvejais Europos vyriausiojo prokuroro kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais Parlamento narys yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.
Pakeitimas 5
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9 straipsnio 10 dalis
10.  Apie šį Parlamento sprendimą Parlamento pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.
10.  Apie šį Parlamento sprendimą Parlamento pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai arba tam tikrais atvejais Europos vyriausiajam prokurorui, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.
Pakeitimas 6
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9 straipsnio 12 dalis
12.  Parlamentas svarsto tik teisminių institucijų arba valstybių narių nuolatinių atstovybių jam perduotus prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą.
12.  Parlamentas svarsto tik teisminių institucijų, valstybių narių nuolatinių atstovybių arba tam tikrais atvejais Europos vyriausiojo prokuroro jam perduotus prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą.
Pakeitimas 7
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9 straipsnio 14 dalis
14.  Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas taisykles.
14.  Visi valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų arba tam tikrais atvejais Europos vyriausiojo prokuroro atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas taisykles.

Europos vietos prekybos sostinės įsteigimas
PDF 142kWORD 47k
2023 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos vietos prekybos sostinės įsteigimo (2022/2874(RSP))
P9_TA(2023)0006B9-0003/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 0699/2021,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, 4 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24, 153, 173 ir 227 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/690, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 bei (ES) Nr. 652/2014(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (pranešta dokumentu Nr. C(2003)1422)(4),

–  atsižvelgdamas Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl netarifinių ir nemokestinių kliūčių šalinimo bendrojoje rinkoje(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „XXI a. tinkamas Europos mažmeninės prekybos sektorius“ (COM(2018)0219),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato atliktą tyrimą „Teritorinio tiekimo suvaržymai ES mažmeninės prekybos sektoriuje“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 0699/2021, kurioje siūloma įsteigti Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinę;

B.  kadangi peticijos pateikėjo pasiūlymai galėtų būti įkvėpimo šaltinis nustatant Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinės atrankos procedūrą;

C.  kadangi mažmeninė prekyba yra labai svarbi ES ekonomikos ekosistema, kurioje sukuriama 11,5 proc. Europos pridėtinės vertės ir tiesiogiai dirba daugiau kaip 29 mln. žmonių; kadangi šio sektoriaus veikimas yra labai svarbus namų ūkių biudžetams ir tiekėjams, nes vartotojai apsipirkdami išleidžia vidutiniškai 30 proc. savo biudžeto;

D.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), įskaitant šeimos valdomas įmones, yra Europos ekonomikos pagrindas; kadangi jos sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose dirba apie 100 mln. žmonių(7);

E.  kadangi mažmeninės prekybos MVĮ yra labai svarbios miesto ir kaimo vietos bendruomenėms, sudaro dalį socialinės struktūros ir tiesiogiai prisideda prie miestų ir miestelių centrų, kaip gyvybingų erdvių, kuriose piliečių poreikiams patenkinti reikalingos paslaugos teikiamos netoli jų namų, išlaikymo; kadangi mažmeninės prekybos MVĮ taip pat padeda kovoti su kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu; kadangi mažmeninės prekybos MVĮ tiesiogiai prisideda prie piliečių klestėjimo, įtraukties ir gerovės, vietos kultūrinio gyvenimo ir ES miestų bei miestelių paveldo išsaugojimo, taip pat tose bendruomenėse suteikia daug galimybių įsidarbinti, o tai savo ruožtu padeda gerinti vartotojų patirtį;

F.  kadangi, kita vertus, esant nepakankamam vietos prekybos mastui didėja socialinė, ekonominė ir fizinė miestų centrų ir apylinkių degradacija ir netgi užsisuka užburtas mažėjančio saugumo ratas; kadangi pripažįstama, kad mažmeninės prekybos paslaugų trūkumas yra viena iš kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių;

G.  kadangi vietos prekyba suteikia galimybę vartotojams siūlyti labiau prie jų poreikių pritaikytas ir tiesiogines paslaugas;

H.  kadangi COVID-19 krizė mažmeninės prekybos ekosistemai padarė didelį neigiamą poveikį; kadangi MVĮ neigiamos įtakos turėjo precedento neturintis pasaulio ekonomikos sukrėtimas, kai parduotuvės buvo uždarytos arba joms buvo taikomos griežtos atsargumo priemonės; kadangi, antra, šis sektorius patiria spaudimą dėl dabartinės krizės, įskaitant konfliktą Ukrainoje ir didėjančias energijos kainas; kadangi kyla pavojus daugumos MVĮ, kurios dažnai yra šeimos valdomos labai mažos įmonės, gyvybingumui ir rizika prarasti darbo vietas;

I.  kadangi vykstant visos mažmeninės prekybos vertės grandinės, kurios lyderės yra didelės įmonės, globalizacijai MVĮ dažnai labai sudėtinga išlaikyti konkurencinę padėtį; kadangi šalutiniai tokio reiškinio padariniai yra, be kita ko, komercinių pasiūlymų ir miesto kraštovaizdžio standartizacija, miestų centrų ištuštėjimas, didesnis ekologinis pėdsakas ir poveikis darbo sąlygoms; kadangi vietos prekybos stiprinimas galėtų padėti mažinti šiuos padarinius;

J.  kadangi, sparčiai vystantis e. prekybai, mažmeninės prekybos sektoriuje šiuo metu vyksta labai dideli pokyčiai, o įvairiais kanalais vykdoma mažmeninė prekyba, kai prekyba internetu derinama su tiesioginiu pardavimu, šiam sektoriui suteikia ir naujų galimybių, ir iššūkių;

K.  kadangi euro zonoje toliau smarkiai didėja infliacija; kadangi energijos ir degalų kainos toliau didėja vidutinį infliacijos lygį gerokai viršijančiu tempu, išlieka labai nepastovios ir yra viena iš pagrindinių MVĮ veiklos nutraukimo priežasčių; kadangi dėl šių veiksnių mažmeninės prekybos sektoriaus MVĮ ir labai mažos įmonės tampa ypač pažeidžiamos;

L.  kadangi smulkiesiems prekybininkams dažnai neigiamą poveikį daro didelės pardavimo platformos, kuriose, gamybos sąnaudas perkėlus į trečiąsias šalis, siūlomos mažesnės kainos;

M.  kadangi, siekiant užtikrinti vienodas ir sąžiningas mažmeninės prekybos sąlygas visoje Europos Sąjungoje, labai svarbu visuose ES regionuose nutiesti didelio pajėgumo skaitmeninius tinklus; kadangi, pasak Europos Audito Rūmų, dar yra didelių šių tinklų tiesimo ES trūkumų, dėl kurių gali padidėti skaitmeninė atskirtis ir kilti pavojus retai apgyvendintose vietovėse veikiančių vietos parduotuvių, palyginti su dideliuose miestuose veikiančiomis parduotuvėmis, veiklos tvarumui;

N.  kadangi Komisijos komunikatu „XXI a. tinkamas Europos mažmeninės prekybos sektorius“ siekiama stiprinti mažmeninės prekybos sektoriaus konkurencingumą;

O.  kadangi Komisijos pristatyta iniciatyva „Mažmeninės prekybos atgaivinimas“ remiama mažmeninės prekybos MVĮ skaitmenizacija ir modernizavimas; kadangi vienas iš svarbiausių veiksmų, kurių turėtų imtis ES politikos formuotojai, yra remti smulkiųjų mažmenininkų pajėgumus prisitaikyti prie šių pokyčių;

P.  kadangi Komisija palankiai įvertino peticijos pateikėjo pateiktą pasiūlymą įsteigti Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinę ir apsvarstys galimybes spręsti konkrečius jame iškeltus klausimus; kadangi, atsižvelgdama į prioritetą užtikrinti, kad jos paramos programos darytų poveikį, Komisija visų pirma atsižvelgs į tai, kad svarbu neapsiriboti informuotumo didinimu, ir tiesiogiai padės spręsti problemas, kurių kyla mažmeninės prekybos MVĮ, ir daryti joms teigiamą poveikį;

Q.  kadangi šis pasiūlymas galėtų padėti sustiprinti darbą, šiuo metu miestuose atliekamą pagal pramonės ir MVĮ politiką, visų pirma Pažangių miestų iššūkio iniciatyvą, kurią įgyvendinant suburiama aktyvi 136 miestų iš 21 šalies bendruomenė, siekiant panaudoti pažangiausias technologijas ir skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei socialinį atsparumą;

R.  kadangi tvirtos mažmeninės prekybos bendruomenės kūrimas gali būti labai naudingas tiems subjektams, kurie nori atsinaujinti ir gerinti savo konkurencinę padėtį;

S.  kadangi administracinių formalumų laikymasis MVĮ dėl jų ribotų finansinių ir žmogiškųjų išteklių daro didesnį poveikį negu didesnėms įmonėms;

T.  kadangi mažmeninės prekybos sektoriaus reguliavimo užduotis pirmiausia tenka valstybėms narėms; kadangi bet koks kliūčių, kurių kyla mažmeninės prekybos sektoriuje, vertinimas turėtų būti grindžiamas, be kitų dalykų, įmonių, darbuotojų ir vartotojų patirtimi ir suvokimu; kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikomos taisyklės nedarytų neproporcingai didelio poveikio MVĮ ir labai mažoms įmonėms ir netrukdytų jų veiklai;

U.  kadangi mažmeninės prekybos sektorius įneša didelį finansinį įnašą, padedantį padengti viešąsias išlaidas, susijusias su visiems piliečiams teikiamomis viešosiomis paslaugomis;

V.  kadangi šio pasiūlymo tikslas – skatinti vietos mažmeninę prekybą ir prisidėti prie visuotinio jos ekonominės ir socialinės svarbos supratimo;

W.  kadangi regioniniai ar nacionaliniai tiekėjai dažnai yra vietos prekybos išteklių šaltinis, o tai padeda mažinti jų gaminių anglies pėdsaką; kadangi vykdant gamybą Sąjungos ribose užtikrinami kokybės standartai ir darbo sąlygos;

X.  kadangi parama mažmeninės prekybos MVĮ ir vietos prekybai ES yra labai svarbi siekiant skatinti ES ekonomiką ir užtikrinti, kad tiekimo grandinės būtų trumpesnės, lankstesnės ir saugesnės;

Y.  kadangi skatinant vietos prekybą prisidedama prie žaliosios pertvarkos prekybos trumpos grandinės produktais sektoriuje; kadangi būtina didinti visuomenės informuotumą apie vietos ir artimos prekybos svarbą siekiant prisidėti prie kovos su klimato kaita;

Z.  kadangi būtina populiarinti ir išsaugoti Europos Sąjungos miestelių, miestų ir regionų gaminius ir paslaugas, kad būtų galima stiprinti jų paveldo aspektą ir Europos bendrąją rinką; kadangi, jei Komisija imsis atitinkamų veiksmų dėl peticijoje pateikto pasiūlymo, ji galės geriau stebėti ir apibrėžti saugomas geografines nuorodas, kad būtų galima mūsų produktus populiarinti vidaus rinkoje ir visame pasaulyje ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos konkurencijos;

AA.  kadangi dauguma ES politikos krypčių ir teisės aktų įgyvendinami vietos ir regionų lygmenimis ir šiandien apima beveik visas politines, ekonomines ir socialines sritis;

AB.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, mažmeninės prekybos apimtis ES 2022 m. rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., sumažėjo 1,3 proc.(8);

AC.  kadangi Komisija jau valdo programas, pavyzdžiui, Europos inovacijų tarybos, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (EASME) ir iniciatyvos „Erasmus+“ programas, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas ir tvarumas ir vietos ekonominė veikla ir kurios galėtų bei turėtų padėti įgyvendinti šį pasiūlymą;

1.  ragina Komisiją parengti ir išplėtoti pasiūlymą įsteigti Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinę, pristatyti specialią programą šiuo klausimu ir užtikrinti, kad įgyvendinant paramos programas būtų pateikta konkrečių pasiūlymų dėl išteklių ir poveikio biudžetui, padėsiančių tiesiogiai spręsti vietos mažmeninės prekybos sektoriuje kylančius sunkumus;

2.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos veiksmų, kuriais būtų įsteigiama Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinė ir kurių tikslas turėtų būti pabrėžti labai svarbų vietos mažmeninės prekybos vaidmenį iš esmės stiprinant socialinę sanglaudą, skatinant ir saugant Europos miestelių, miestų ir regionų unikalumą ir įvairovę ir padedant vietos įmonėms spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos atsirandančius sunkumus;

3.  ragina Komisiją kiekvienais metais sušaukti atrankos komisiją, kurią sudarytų įvairūs suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, MVĮ, vietos prekybos asociacijų, pilietinių organizacijų atstovai, jaunieji verslininkai, vietos atstovai, Europos Parlamento ir Regionų komiteto nariai; ragina, kad ši atrankos komisija nustatytų tinkamumo ir atrankos kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atsižvelgti į tokius veiksnius kaip geros darbo sąlygos, aplinkos apsauga ar vietos produktų populiarinimas; mano, kad atrankos procese turėtų galėti dalyvauti miesteliai ir miestai, neatsižvelgiant į jų gyventojų skaičių; patikslina, kad atrankos komisija turi pateikti Komisijai, Parlamentui ir Tarybai iškeltų kandidatūrų, įvertintų remiantis šių veiksmų tikslais ir ypatumais, ataskaitą;

4.  ragina Komisiją skatinti, kad Europos metų miestelis ar miestas kasmet rengtų konferencijas, praktinius seminarus ir įgyvendintų iniciatyvas, pavyzdžiui, tokiais klausimais, kaip skaitmenizuoti prekybą, skatinti technologines inovacijas vietos mažmeninės prekybos sektoriuje, padėti saugoti aplinką, stiprinti savo kultūrines tendencijas ar optimizuoti komunikaciją ir bendradarbiavimą su vartotojais;

5.  pabrėžia, kad Komisija atlieka svarbų vaidmenį teikiant paramą ir konsultacijas valstybėms narėms stengiantis sukurti sąžiningesnę, atviresnę ir labiau integruotą mažmeninės prekybos rinką, atsižvelgiant į geriausią patirtį ir gaires, kurios padėtų valstybėms narėms nustatyti mažiau ribojančias priemones, kad būtų pasiekta viešosios politikos tikslų įgyvendinimo ir mažmenininkų veiklos plėtros ir augimo užtikrinimo pusiausvyra; visų pirma ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiekimo grandinių kūrimui ir (arba) stiprinimui;

6.  ragina valstybes nares priimti priemones, skirtas mažųjų mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių, įskaitant šeimos valdomas įmones, verslo modeliams atgaivinti, modernizuoti ir pritaikyti, kad valdžios institucijos galėtų padėti smulkiesiems mažmenininkams pasinaudoti technologiniais ir skaitmeniniais pokyčiais ir atsinaujinti, kad jie galėtų atremti ateities iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su aplinka ir energijos tiekimu, ypač pasibaigus COVID-19 pandemijai ir atsiradus dideliems pirkimo įpročių pokyčiams;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paskatas kurti veikiančias vietos strategijas, kurios galėtų padėti užtikrinti, kad vietos politika darytų tikrą poveikį smulkiųjų mažmenininkų gyvenimui ir darbui, be kita ko, skatinti mokymą naujų mažmeninės prekybos sektoriaus technologijų klausimais, siekiant užtikrinti, kad visi prekybininkai galėtų prisitaikyti prie naujų pardavimo internetu formų;

8.  pabrėžia, kad vietos prekyba daro didelį poveikį kaimo vietovėms ir kad vidutinio dydžio miestuose ir miesteliuose ji yra labai svarbi visos vietovės ekonomikos varomoji jėga; pabrėžia, kad tokia prekyba padeda skatinti šių vietovių ekonomiką ir užimtumą ir yra labai glaudžiai susijusi su kitais sektoriais, pavyzdžiui, turizmo ar kultūros sektoriais, kuriuose sąveika ir partnerystė dažnai prisideda prie vietovės miestų ir miestelių ekonomikos plėtos skatinimo;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti smulkiuosius mažmenininkus ir jiems padėti visais jų veiklos etapais, pradedant įkūrimu ir baigiant kasdiene veikla, kartu atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir būtinybę mažinti mažoms įmonėms ir smulkiems mažmenininkams tenkančią administracinę naštą; prašo padėti smulkiesiems mažmenininkams įveikti vykdant skaitmeninę transformaciją kylančias kliūtis ir sunkumus;

10.  ragina Komisiją, siekiant populiarinti ES vietos prekybą ir skatinti piliečius kaip vartotojus ir tiekėjus įsitraukti į mažmeninės prekybos sektorių, pradėti specialią ES komunikacijos kampaniją mažmeninės prekybos srityje, pasitelkiant ES vietos prekybos ženklą; ragina Komisiją pradėti visuomenės informavimo apie vietos prekybos svarbą ir naudą kampanijas;

11.  ragina Komisiją visapusiškai naudotis Bendrosios rinkos programa ir teikti paramą vietos įmonėms, visų pirma MVĮ, siekiant didinti jų konkurencingumą ir tvarumą, be kita ko, mažmeninės prekybos sektoriuje, taip sudarant palankesnes sąlygas patekti į rinkas, stiprinant platinimo tinklus, skatinant verslumą ir verslumo įgūdžių įgijimą, taip pat pramonės modernizavimą ir mažinant jos aplinkosauginį ir energijos pėdsaką;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti šio sektoriaus gyvybingumą itin sudėtingu metu ir skirti papildomų lėšų bei pagalbos, reikalingų mažmeninei prekybai ES išlikti; pabrėžia, kad dabartinė tiekimo krizė, taip pat didėjančios kainos MVĮ daro didesnį poveikį;

13.  ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas mažmeninės prekybos sektorių, kaip vieną iš horizontaliųjų prioritetų, įtraukti į savo 2021–2027 m. veiklos programas, miestų ir kaimo plėtros politiką, pažangiosios specializacijos strategijas ir partnerystės susitarimus, kad būtų galima finansuoti paramos mažmeninei prekybai projektus;

14.  ragina Komisiją pagal tikslą stiprinti sanglaudos politikos miestų aspektą labiau įtraukti vietos prekybos skatinimą, nes vietos prekyba yra vienas iš pagrindinių vietos ir regionų ekonomikos sektorių;

15.  ragina valstybes nares populiarinti finansines paskatas, teikiamas smulkiesiems prekybininkams, kurie nusprendžia įsikurti retai apgyvendintose vietovėse, kad būtų galima pasinaudoti šia priemone kovojant su ES kylančiais demografiniais iššūkiais;

16.  be to, ragina Komisiją, turint omenyje kompleksinį vietos prekybos pobūdį tokiose srityse kaip turizmas, transportas, kultūra, regioninė plėtra, miestų politika, užimtumas ir klimatas, atsižvelgti į galimą įvairių jos generalinių direktoratų veiklos sąveiką;

17.  ragina Komisiją, siekiant įsteigti Europos vietos ir mažmeninės prekybos sostinę, bendradarbiauti su Europos inovacijų taryba ir Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomąja įstaiga (EASME);

18.  ragina Komisiją parengti metinę ataskaitą, kurioje būtų įvertinti praėjusių metų sostinės veiklos rezultatai, įskaitant organizatorių atliktą renginių analizę ir atsiliepimus bei gerosios praktikos ir praktinės patirties pavyzdžių, kurie iš vieno miesto turėtų būti perduodami kitam miestui, rinkinį; ragina šią ataskaitą pateikti Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui; ragina pasirūpinti, kad Komisija galėtų peržiūrėti šią iniciatyvą pateikdama pasiūlymų, kurie, jos nuomone, yra būtini sklandžiam šių veiksmų įgyvendinimui užtikrinti, visų pirma atsižvelgiant į būsimą Sąjungos plėtrą;

19.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(2) OL L 153, 2021 5 3, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 33.
(4) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
(5) OL C 316, 2021 8 6, p. 2.
(6) OL C 342, 2022 9 6, p. 212.
(7) https://single-market-economy.ec.europa.eu/smes_en.
(8) Eurostatas, euro rodikliai, 2022 m. rugsėjo 5 d., https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/14698165/4-05092022-AP-EN.pdf/e19fec60-f51a-dde7-51cb-0b8d0bd7f6fc.

Teisinė informacija - Privatumo politika