Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinę dalį, ypač į jos 2 skyriaus 2 skirsnį „Nuostatos dėl bendros saugumo ir gynybos politikos“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19–20 d. Santa Marija da Feiroje vykusio Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2008 m. pagrindinį tikslą civilinėje srityje,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą naująjį 2008 m. pagrindinį tikslą civilinėje srityje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES visapusiškas požiūris į išorės konfliktus ir krizes“ (JOIN(2013)0030),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas (LLVP) – plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant ES išorės veiksmus darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017), 2018 m. gruodžio 10 d. ES strateginį požiūrį į moteris, taiką ir saugumą ir prie jo pridėtą 2019 m. liepos 4 d. veiksmų planą, taip pat į 2021 m. gruodžio 21 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) strategiją ir veiksmų planą dėl moterų dalyvavimo civilinėse BSGP misijose 2021–2024 m.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo išorės veiksmuose,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 9 d. Tarybos kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Tarybos integruoto požiūrio į klimato kaitą ir saugumą koncepciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 19 d. Briuselyje vykusią trečiąją metinę susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų peržiūros konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 16 d. ketvirtąją ir galutinę metinę susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų peržiūros konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadas dėl susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009(1) (KVTBP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į „Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kuriam Taryba pritarė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 30 d. EIVT tolesnius veiksmus dėl bazinio žmogaus teisių ir lyčių lygybės politikos aspektų integravimo į Europos Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką tyrimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0091/2023),

A.  kadangi nuo 1999 m. civilinis krizių valdymas yra vienas svarbiausių ES BSGP ramsčių konfliktų prevencijos, stabilizavimo ir tvarios taikos skatinimo srityse; kadangi nuo tada, kai 2003 m. buvo pradėta civilinė ES policijos misija Bosnijoje ir Hercegovinoje kaip pirmoji BSGP misija, praėjo 20 metų; kadangi civilinis krizių valdymas grindžiamas Sutartimis ir 2000 m. Feiros Tarybos išvadų prioritetais; kadangi valstybės narės pagal ES sutarties 42 straipsnį turi pareigą aprūpinti misijas, kad jos atitiktų pajėgumo reikalavimus; kadangi ES šiuo metu vykdo 12 civilinių misijų ir per 20 civilinio krizių valdymo metų pradėjo 24 misijas trijuose skirtinguose žemynuose, o tai rodo, kad civilinio krizių valdymo poreikis išaugo, taip pat ir dėl neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą; kadangi civilinės misijos yra labai svarbios ES platesniam atsakui į saugumo problemas nekarinėmis priemonėmis ir joms reikalingi veiksmingi mokymai ir operatyviniai pajėgumai, siekiant neatsilikti nuo kintančios grėsmės aplinkos Europos rytinėms ir pietinėms šalims; kadangi prastėjanti saugumo padėtis ir humanitarinė krizė Europos Sąjungoje ir jos kaimynystėje lėmė didesnę BSGP misijų paklausą, todėl daromas didesnis spaudimas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) biudžetui;

B.  kadangi vienas iš ES strateginio kelrodžio uždavinių yra stiprinti ES civilines ir karines BSGP misijas ir operacijas suteikiant joms daugiau patikimų ir lanksčių įgaliojimų, skatinant greitus ir lankstesnius sprendimų priėmimo procesus ir užtikrinant didesnį finansinį solidarumą; kadangi BSGP misijų ES identitetas sustiprina ES kaip civilinės galios legitimumą; kadangi ES yra įsipareigojusi tapti tvirtesniu ir ryžtingesniu saugumo garantu, geriau pasirengusia kovoti su dabartinėmis ir būsimomis grėsmėmis ir problemomis, taip pat kartu su savo partneriais ginti Europos ir pasaulinę saugumo santvarką; kadangi civilinė BSGP yra unikali ES civilinio reagavimo į skubiausias krizes priemonė; kadangi su BSGP susijusios planavimo galimybės, ištekliai ir logistika suteikia jai potencialą tapti pagrindine civilinio krizių valdymo neatidėliotinais atvejais priemone ir kadangi ji turėtų būti naudojama kaip visuomenės atsparumo ir atsigavimo po žmogaus sukeltų ir gaivalinių nelaimių patirties centras; kadangi pagal ES strateginį kelrodį turėtų būti sudarytos sąlygos BSGP misijas ir operacijas greitai pritaikyti prie naujų grėsmių ir iššūkių, taip pat didinti jų veiksmingumą, be kita ko, atsižvelgiant į naujas saugumo aplinkybes ir didėjantį mūsų strateginių konkurentų dalyvavimą operatyvinių veiksmų vietoje; kadangi, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, būtina skubiai imtis veiksmingesnės civilinės BSGP; kadangi ES ir valstybės narės sutiko stiprinti civilinę BSGP parengdamos naują kelrodį, kuris leistų skatinti greitesnį misijų įgyvendinimą ir sudėtingesnėmis aplinkybėmis;

C.  kadangi 2001 m. Geteborgo Taryba nusprendė civilinio administravimo srityje sudaryti 200 teisėjų ir prokurorų ekspertų rezervą, taip pat civilinės saugos grupes iki 2 000 žmonių; kadangi Pagrindinis tikslas civilinėje srityje 2010 m. papildytas 285 konfliktų analizės, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir dialogo ekspertais, taip pat sukurtos civilinio reagavimo grupės (CRG), kurias sudaro 100 ekspertų;

D.  kadangi civiline BSGP prisidedama prie integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes tokiose srityse kaip viešosios tvarkos palaikymas, teisinė valstybė, civilinis administravimas, saugumo sektoriaus reforma (SSR) ir stebėsena pagal ES sutarties 42 ir 43 straipsnius ir ją papildo pagal ES priemonę „Globali Europa“ įgyvendinamos priemonės, kuriomis stiprinamas tarptautinis saugumas;

E.  kadangi susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų priėmimas 2018 m. buvo svarbus žingsnis į priekį stiprinant ES civilinį krizių valdymo pajėgumus, didinant valstybių narių atsakomybę, atsakingumą ir įnašą ištekliais; kadangi valstybės narės turi prisiimti didesnius politinius ir techninius įsipareigojimus bei skirti didesnius žmogiškuosius ir ekonominius išteklius, kad pasiektų sutartus tikslus, kurie dar turi būti įgyvendinti, ir padidintų šių misijų teisėtumą;

F.  kadangi per daugelį metų civilinės BSGP užduotys buvo išplėstos, kad apimtų, inter alia, pereinamojo laikotarpio teisingumą, tarpininkavimą, dialogą ir konfliktų analizę, paramą reformų įgyvendinimui teikiant praktinius patarimus, mokymus ir įrangą, ir kadangi jos turi nedelsiant prisitaikyti prie naujų ir šiuo metu atsirandančių iššūkių, pvz., hibridinių grėsmių, įskaitant kibernetinius išpuolius, migracijos instrumentalizavimą, užsienio šalių kišimąsi, įtaką ir manipuliavimą informacija, terorizmą ir radikalizaciją, jūrų saugumo, organizuotą nusikalstamumą ir kultūros paveldo apsaugą; kadangi ES BSGP misijos ir operacijos taip pat tampa hibridinių grėsmių, įskaitant dezinformaciją, taikiniais, todėl kyla rizika jų veiksmingumui stabilizuojant padėtį šalyje, kurioje šios misijos vykdomos; kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas daro didelį neigiamą poveikį krizių valdymo operacijų aplinkai ir vis daugiau dėmesio reikia skirti civilinių misijų planavimui bei įgyvendinimui;

G.  kadangi daugumoje nuo konflikto nukentėjusių vietovių gyvena daug jaunimo; kadangi jaunimas turėtų būti aktyviai įtrauktas kuriant tvarią taiką ir saugumą, prisidedant prie konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo, įskaitant teisinės valstybės principo, teisingumo ir sutaikinimo skatinimą; kadangi ES yra įsipareigojusi savo išorės veiksmuose remti vaiko teises, tačiau šis įsipareigojimas dar nėra visiškai įgyvendintas BSGP srityje;

H.  kadangi ES yra įsipareigojusi savo bendroje užsienio ir saugumo politikoje daugiausia dėmesio skirti moterų, taikos ir saugumo klausimų darbotvarkei, o valstybės narės yra įsipareigojusios skatinti geresnį atstovavimą moterims BSGP misijose, tačiau 2018 m. susitarime dėl civilinių BSGP pajėgumų nenustatytas konkretus tikslas, susijęs su atstovavimu moterims civilinėse misijose, taip pat nepateikta nuoroda į lyčių pusiausvyrą;

I.  kadangi atstovavimas moterims BSGP misijos ir operacijose 2015–2020 m. laikotarpiu išliko nepakitęs; kadangi civilinių štabų struktūrose (Integruoto požiūrio į saugumą ir taiką direktoratas (ISPD), Saugumo ir gynybos politikos direktoratas (SECDEFPOL) ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras (CPCC) moterys sudaro apytiksliai 50 proc. visų darbuotojų, tačiau vis dar per mažai moterų eina vadovaujančias pareigas (30 proc.);

J.  kadangi nuo 2017 m. mokymas prieš misiją žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais yra privalomas visiems darbuotojams; kadangi daugiau nei trečdalis apklaustų EIVT ataskaitos dėl bazinio žmogaus teisių ir lyčių lygybės politikos aspektų integravimo į Europos Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką tyrimo respondentų nedalyvavo tokiuose mokymuose;

K.  kadangi valstybės narės iki 2023 m. gegužės mėn. turi priimti naują susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų, kad galėtų toliau dėti pastangas ir siekti veiksmingesnių ir pajėgesnių civilinių BSGP misijų, ypač atsižvelgiant į didėjančius pasaulinius iššūkius saugumo srityje; kadangi besikeičianti geopolitinė ir saugumo aplinka, įskaitant konfliktus Europos Sąjungos kaimynystėje ir Europos žemyne, taip pat Rusijos neišprovokuotas ir nepateisinamas agresijos karas prieš Ukrainą, dezinformacija, terorizmas ir hibridinės bei piktavališkos grėsmės, turi būti sprendžiamos užtikrinant visišką įsipareigojimą, siekiant stiprinti civilinę BSGP atsižvelgiant į susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų;

Strateginės civilinio krizių valdymo vizijos stiprinimas

1.  pabrėžia, kad ES civilinis krizių valdymas labai prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo ir atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES integruotą požiūrį į išorės konfliktus ir krizes;

2.  primena, kad krizių valdymas yra pagrindinis ES BSGP aspektas, visų pirma dėl savo karinių ir civilinių misijų ir veiklos; primena, kad pagrindinė 2020 m. grėsmių analizės išvada buvo susijusi su poreikiu stiprinti ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes ir didinti bendrą savo pasirengimą; todėl pabrėžia civilinių BSGP misijų personalui pavestų užduočių svarbą, o tai reiškia, kad valstybės narės turi skirti atitinkamo profilio darbuotojus siekiant padidinti nacionalinius įnašus į civilines BSGP misijas, o EIVT – įgyvendinti atidžią žmogiškųjų išteklių politika; pažymi, kad ES taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu kuriant darbo vietas tarptautiniams ir vietos darbuotojams;

3.  ragina valstybes nares pasinaudoti naujuoju susitarimu dėl civilinių BSGP pajėgumų ir juo sustiprinti savo strateginę civilinio krizių valdymo viziją, išaiškinant civilinės BSGP vaidmenį, veiksmingumą ir pridėtinę vertę ir apibrėžiant bendrą civilinio krizių valdymo užmojų lygį;

4.  primena, kad grėsmių analizė, kuri buvo atlikta prieš 2022 m. priimant strateginį kelrodį, atspindėjo išskirtines pastangas atnaujinti ES saugumo ir gynybos doktriną; ragina valstybes nares ir EIVT savo diskusijose dėl civilinio krizių valdymo ateities pasinaudoti šia analize ir numatytu civilinės BSGP priemonės naudojimu;

5.  mano, kad įprastos civilinės BSGP užduotys, pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, teisinė valstybė, civilinis administravimas, saugumo sektoriaus reforma, stebėsena, nusiginklavimas ir demobilizavimas tebėra kaip niekad svarbios siekiant stabilizuoti ir modernizuoti saugumo ir teisingumo sektorius; pabrėžia, kad reikia toliau atnaujinti ir plėsti užduotis laikantis integruoto požiūrio ir Sutarčių, atsižvelgiant į kylančius naujus pavojus ir grėsmes, kurios nulėmė naujos saugumo aplinkos susidarymą; pabrėžia, kad reikia integruoti ir stiprinti kompleksinius klausimus, visų pirma:

6.  pabrėžia, kad į misijos įgaliojimus ir veiklą reikia aktyviau integruoti žmonių saugumo, vietos gyventojų saugumo poreikių, lyčių, parlamentinės priežiūros, skaidrumo ir vietos saugumo sektoriaus atskaitomybės aspektus;

7.  pabrėžia, kad civilinių BSGP misijų sėkmė labai priklauso nuo atvirumo priimančiosios šalies perspektyvoms ir atsakomybės; ragina taikyti specialiai pritaikytus metodus, aktyvų priimančiosios šalies vyriausybės, pilietinės visuomenės ir vietos gyventojų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su jais; todėl pažymi, kad svarbu vietos lygmeniu užtikrinti atsakomybę už misijos įgaliojimų įgyvendinimą, pradedant rengimu, baigiant įgyvendinimu, stebėsena ir vertinimu; pabrėžia būtinybę, kad civilinių BSGP misijų darbuotojai kurtų pasitikėjimu grindžiamus santykius su priimančiosios šalies vyriausybėmis, pilietine visuomene ir vietos gyventojais, kurie turi būti pagrįsti informacija apie padėtį, kultūriniu supratimu ir vietos kalbų mokėjimu; palankiai vertina EIVT veiklos gaires, skirtas aktyviam pilietinės visuomenės dalyvavimui BSGP misijose; primena, kad civilinės misijos turi skirti ypatingą dėmesį konfliktų dinamikai, patikimiems rizikos vertinimo ir mažinimo procesams ir turi apimti labiau poveikiu grindžiamą BSGP intervencijų stebėseną bei vertinimą, taip pat daugiau konsultacijų ir grįžtamosios informacijos mechanizmų; rekomenduoja sukurti saugius ir patikimus oficialius, neoficialius ir anoniminius kanalus, skirtus grįžtamajai informacijai apie misiją ir pilietinės visuomenės skundams teikti, siekiant padėti ES geriau suprasti savo operacijų veiksmingumą;

8.  pažymi, kad kai kuriais atvejais sėkmingoms BSGP misijoms kenkia priimančiosios šalies vyriausybių nesugebėjimas įvykdyti savo įsipareigojimų reformų srityje; todėl ragina stiprinti bendradarbiavimą su priimančiosiomis šalimis ir vienodą dėmesį skirti mokymui ir institucinėms reformoms; ragina ES laikytis integruoto požiūrio, apimančio civilines BSGP misijas, paramą vystymuisi, kuri būtų naudojama suteikiant civilinėms BSGP misijoms reikalingą galią, kuri padėtų išlaikyti priimančiosios šalies vyriausybių veiklos kryptį, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai ir laikomasi pagrindinių teisių ir žmogaus laisvių; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog BSGP misijos būtų koordinuojamos su kitais tarptautiniais partneriais, kurie priimančiojoje šalyje vykdo panašią veiklą; pažymi, kad dažnai civilinės BSGP misijos vykdomos šalyse ir regionuose, kuriuos ginčija valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, pasiryžę pakenkti ES pajėgumams ir kaip saugumo garanto patikimumui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vietos ir regionų gyventojai ir valdžios institucijos pasitikėtų visais ES veiksmais, kurie būtų grindžiami glaudžiu ir sąžiningu bendradarbiavimu su priimančiosios šalies piliečiais, be to, turi būti išlaikoma dažna misijos personalo, nacionalinių valdžios institucijų ir didesnės gyventojų dalies komunikacija; todėl ragina ES ir jos valstybes nares plėsti savo strateginę komunikaciją civilinio krizių valdymo klausimais, kad būtų užtikrinta politinė parama ES ir šalyse, kuriose vykdomos misijos, kiekvienai misijai numatant specialiai pritaikytą strateginę komunikaciją, pabrėžiant misijos tikslus ir vertybes bei naudą vietos gyventojams, taip pat remiant veiksmingesnį kvalifikuotų darbuotojų, įskaitant moteris, įdarbinimą civilinėse BSGP misijose;

9.  mano, kad civilinė BSGP turėtų būti platesnės politinės strategijos, kuria siekiama pašalinti pagrindines konflikto priežastis, įskaitant klimato kaitą, sudedamoji dalis; primena, kad misijos turėtų būti grindžiamos klimatui atžvalgiomis konflikto analizėmis, ir ragina toliau integruoti klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo aspektą į civilinį krizių valdymą; pažymi, kad saugumo ir klimato sąsaja turi būti įtraukta į antrąjį susitarimą, kuriame aiškiai išdėstyta, kaip šią sąsają galima įgyvendinti civilinio krizių valdymo srityje; pakartoja 2022 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose išsakytą raginimą misijose ir operacijose imtis konkrečių veiksmų siekiant sumažinti jų aplinkosauginį pėdsaką, siekiant iki 2050 m. poveikio klimatui neutralumo, laikantis Europos žaliajame kurse nustatytų tikslų;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu įvertinti civilinės BSGP pastangas konkrečiose srityse, visų pirma sprendžiant naujus ir kylančius saugumo iššūkius, pvz., migracijos instrumentalizavimą, laivybos saugumą ir organizuotą nusikalstamumą; apgailestauja dėl nuolat trūkstamų ES pajėgumų užkardyti hibridines grėsmes, visų pirma manipuliavimą informacija, ir jas nustatyti, nes jos daro tiesioginį poveikį BSGP misijų sėkmei; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina sprendimą parengti ES mišrių priemonių rinkinį, skirtą koordinuotam reagavimui į hibridines kampanijas; be to, palankiai vertina bendrą komunikatą dėl ES kibernetinės gynybos politikos, atkreipdamas dėmesį į kibernetinio atsparumo BSGP misijose svarbą, ir tuo pat metu pažymi, kad reikia toliau tobulinti ES kibernetinės gynybos politiką ir pajėgumus, įskaitant greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų sudarymą ir jų plėtrą remiant civilines BSGP misijas; pažymi, kad reikia skubiai plėtoti jų strateginės komunikacijos pajėgumus, įskaitant saugias ryšių sistemas, pagrįstas ES saugaus junglumo programa, taip pat įskaitant bendrą dalijimosi žiniomis platformą, skirtą žinių dalijimuisi tarp CPCC ir vietoje vykdomų operacijų, pasinaudojant technologinėmis inovacijomis ir stiprinant kibernetinį sąmoningumą bei BSGP misijų atsparumą; ragina užtikrinti didesnį bendrųjų CPCC struktūrų ir BSGP misijų atsparumą;

11.  ragina valstybes nares ir EIVT šalinti nuolatines ir augančias grėsmes kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui ir kovoti su neteisėtu kultūros vertybių gabenimu, ypač konfliktų zonose;

12.  ragina siekti, kad nauju susitarimu dėl civilinių BSGP pajėgumų būtų užtikrinamas visapusiškas, lygiateisis ir prasmingas moterų dalyvavimas civilinėje BSGP; atkreipia dėmesį į reikšmingą moterų indėlį užtikrinant BSGP misijų ir operacijų sėkmę, kuriuo taip pat didinamas ES, kaip pasaulinės vienodų vyrų ir moterų teisių gynėjos, patikimumas; primena ES lyčių lygybės veiksmų planą (2020–2024 m.), kuriame reikalaujama lyčių aspektu grindžiamą požiūrį integruoti į visas ES politikos sritis ir išorės veiksmus, įskaitant BSGP; ragina valstybes nares ir EIVT skatinti daugiau moterų įtraukti į BSGP operacijas, be kita ko, pirmiausia siekiant iki 2024 m. moterų dalyvavimą misijose ir visais lygmenimis padidinti bent iki 40 proc.; rekomenduoja valstybėms narėms pritarti CPCC strategijai ir veiksmų planui siekiant didinti moterų dalyvavimą BSGP misijose 2021–2024 m. laikotarpiu; todėl ragina valstybes nares įsipareigoti palaipsniui pasiekti lyčių pusiausvyrą skiriant misijos vadovus ir kitus vyresniuosius vadovus; ragina jas glaudžiai bendradarbiauti su vietos pilietinės visuomenės subjektais skatinant lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą, kai tai įmanoma;

13.  ragina veiksmingai įgyvendinti vaikų apsaugos ir vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose darbotvarkę, taip pat Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę civilinių krizių valdymo srityje, aktyviai įtraukti jaunimą į misijų ir operacijų rengimą bei įgyvendinimą ir konfliktų analizei taikyti jaunimui pritaikytą požiūrį;

14.  pabrėžia, jog tam, kad civilinis krizių valdymas pasiektų savo strateginius tikslus, labai svarbu numatyti būsimus saugumo aplinkos pokyčius; ragina naujame susitarime dėl civilinių BSGP pajėgumų užtikrinti labiau scenarijais grindžiamą planavimą, strateginį prognozavimą ir konfliktų analizę, taip pat ankstyvąjį perspėjimą priimant sprendimus dėl misijų ir įgaliojimų;

15.  ragina Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centrą (CPCC), ES karinį komitetą (ESKK) ir ES karinius darbuotojus kartu su partneriais parengti gerosios patirties kūrimo ir dalijimosi ja kampanijos ir (arba) misijos koncepcijų planavimo modelį, apie kurį būtų pranešta kuo anksčiau ir kuris yra gyvybiškai svarbus kampanijos sėkmei;

16.  ragina CPCC ir ES karinio planavimo ir vykdymo centrą (MPCC) daugiau dėmesio skirti profesionaliam visų BSGP misijų darbuotojų švietimui civiliniais ir kariniais klausimais, panaudojant Europos saugumo ir gynybos kolegiją, siekiant padėti formuoti civilinės ir gynybos srities specialistų kompetenciją ir taip užtikrinti, kad BSGP darbuotojai galėtų geriau atpažinti ir reaguoti į sudėtingus saugumo uždavinius, kurie jų dislokavimo šalyje yra akivaizdūs;

17.  ragina EIVT, MPCC, CPCC ir BSGP štabus skatinti naują civilių ir karinių partnerių supratimo kultūrą, pagrįstą tvirtesniais instituciniais santykiais ir bendru informuotumu bei vertinimu, siekiant sukurti visapusišką planavimo sistemą ir kultūrą;

18.  ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT parengti konkretų integruoto požiūrio įgyvendinimo planą ir užtikrinti, kad visos atitinkamos ES priemonės (karinė BSGP, priemonė „Globali Europa“, Pasirengimo narystei paramos priemonė) būtų nuosekliai taikomos ir veiksmingiau prisidėtų siekiant bendrų ES tikslų; ragina toliau stengtis valdyti įvairių ES politinių ir techninių priemonių naudojimo sąveiką;

19.  pabrėžia bendradarbiavimo, įskaitant glaudesnį įgaliojimų koordinavimą su tokiais partneriais kaip JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir NATO, svarbą kovojant su dabartinėmis ir būsimomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais;

20.  primygtinai prašo valstybes nares kiekvienu konkrečiu atveju kviesti ir įtraukti ES šalis kandidates, kad jos prisidėtų prie civilinių BSGP misijų ir jose dalyvautų; ragina teikti paramą suinteresuotoms šalims siekiant jas mokyti ir parengti tokiam dalyvavimui; atsižvelgdamas į tai, primena pridėtinę vertę, kurią partnerystė su trečiosiomis šalimis gali suteikti civilinėms BSGP misijoms; palankiai vertina trečiųjų šalių paramą Ukrainai ir primena, kad tokios šalys kaip Norvegija, Islandija, Australija, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė taip pat galėtų skirti daug politinių ir finansinių išteklių civilinėms BSGP misijoms; ragina Komisiją peržiūrėti savo dalyvavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis sistemą, nes trečiųjų šalių deleguotųjų ekspertų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo nuo 200 iki 10;

Susitarimo įgyvendinimas

21.  atkreipia dėmesį į 2018 m. susitarimo pasiekimus įtraukiant valstybes nares į jų nacionalinių įgyvendinimo planų (NĮP) rengimą, be kita ko, vykdant struktūrinį dialogą ir keičiantis gerąja patirtimi bei įgyta patirtimi, toliau šių planų pagrindu vykdant struktūrinius ir reguliarius kitų pajėgumų procesus, dėl kurių reikia susitarti, ir skatinti regioninį bendradarbiavimą ir bendrus valstybių narių veiksmus;

22.  remia iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti mokymo ir aprūpinimo civilinių misijų įranga priemonę, kuri padėtų didinti ES pajėgumus remti trečiąsias šalis ir reaguoti į jų konkrečius lūkesčius bei poreikius; todėl ragina toliau dėti šias pastangas, užsibrėžti labiau kiekybinius tikslus, nustatyti visų veiksmų terminus ir atsakingus subjektus;

23.  atkreipia dėmesį į sunkumus, iškylančius civilinėms BSGP misijoms, pavyzdžiui, susijusius su pajėgumų ir išteklių prieinamumu, reagavimu, pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nebuvimu, spartesniu sprendimų priėmimu ir lengviau keičiamo dydžio, pritaikomomis, modulinėmis misijomis bei aiškesniais įgaliojimais; pabrėžia, kad tai jau buvo akcentuota pirmajame susitarime, todėl buvo daugiau dėmesio skirta civilinei BSGP, bet nepavyko pasiekti visiško praktinio įgyvendinimo ir atitinkamai padidinti valstybių narių dalyvavimo ir atsakomybės, ir šiuos klausimus reikia skubiai spręsti naujame susitarime dėl civilinių BSGP pajėgumų;

24.  atkreipia dėmesį į ilgą laiką vykdomų civilinių BSGP misijų skaičių, kuris išryškina poreikį nustatyti aiškiai apibrėžtus politinius ir veiklos tikslus, pasitraukimo strategijas ir jų vertinimą; ragina parengti aiškias civilinių misijų nutraukimo strategijas, pagal kurias būtų galima įvertinti jų sėkmę, kad būtų galima misijas užbaigti greičiau, kai pasiekiami veiklos ir politiniai tikslai, taip pat kai jie nepasiekiami arba kai nebeįmanoma įvykdyti saugumo, politinės ar strateginių sąlygų įsisteigimo šalyje; todėl ragina surengti atvirą politinę diskusiją dėl misijų, kurios nesukuria norimo poveikio, užbaigimo, nes kyla pažangos nebuvimo priimančiojoje šalyje legitimizavimo rizika;

25.  pažymi, kad vieninteliai šiuo metu vykdomi civilinių BSGP misijų įgaliojimų vertinimai yra strateginės peržiūros, kuriomis remiamasi atnaujinant, pritaikant arba užbaigiant misiją; pabrėžia, kad svarbu sukurti ir nustatyti sistemą ir metodiką, skirtą misijų rezultatams, jų veiksmingumui ir finansų valdymui įvertinti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu sukurti nešališką ir nepriklausomą mechanizmą, siekiant atlikti nepriklausomą misijų poveikio vertinimą; palankiai vertina galimybių vertinimo dokumentą, kurį šiuo atžvilgiu pateikė EIVT; primena, kad civilinių BSGP misijų vertinimas ir jų veiksmingumas turi būti atliekamas naudojant pakankamus išteklius ir kad sisteminio vertinimo rezultatais turėtų būti grindžiami priimami politiniai sprendimai dėl dabartinių ir būsimų misijų;

26.  palankiai vertina EIVT ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC) veiklos gaires, kuriomis siekiama suteikti priemonių civilinių BSGP misijų dalyviams proaktyviai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės subjektais kaip pagrindiniais partneriais visais procesų lygmenimis ir etapais; palankiai vertina EIVT veiklos gaires dėl žmogaus teisių integravimo ir išsamaus žmogaus teisių patikrinimo ir ragina jas veiksmingai įgyvendinti, visų pirma nustatant aiškias vidaus procedūras dėl su žmogaus teisėmis susijusios rizikos, kylančios remiant saugumo sektorių, valdymo;

Stiprinti ir užtikrinti pajėgumus, kad jie atitiktų susitarimo užmojį

27.  ragina EIVT kartu su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir valstybėmis narėmis parengti struktūrinį ir reguliarų civilinių pajėgumų plėtojimo procesą, kad būtų galima įvertinti prieinamus išteklius valstybių narių pajėgumų poreikiams, parengti reikalavimus, atlikti trūkumų analizę ir periodiškai apžvelgti pažangą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai išnagrinėti galimybę teikti finansines paskatas valstybių narių pajėgumų plėtojimo pastangoms remti, kaip nurodyta 2018 m. susitarime dėl civilinių klausimų, kartu primenant valstybėms narėms, kad naujajame susitarime turi būti išlaikytas įsipareigojimas plėtoti visus pajėgumus, kurių reikia civilinių krizių valdymo misijoms vykdyti ir palaikyti;

28.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant to, jog civilinės BSGP misijos yra vienas iš pagrindinių įsipareigojimų pagal susitarimą, jos nuolat kenčia nuo to, kad valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų skirti pakankamai darbuotojų: 10 valstybių narių šiuo metu skiria 78 proc. komandiruotų darbuotojų, o 17 valstybių narių – tik 22 proc.; ragina ES valstybes nares išlaikyti naujame susitarime prisiimtą įsipareigojimą bendrai padidinti komandiruotų darbuotojų skaičių ir dalį visose misijose ir visais lygmenimis, kartu siekiant skirti tiek komandiruotų darbuotojų, kad jie užimtų 100 proc. visų operatyvinių pareigybių ir ne mažiau kaip 60 proc. komandiruotų darbuotojų užimtų su veikla nesusijusias pareigas; ragina valstybes nares suderinti savo darbuotojų delegavimo tvarką, siekiant sumažinti neigiamą nekoordinuotos personalo kaitos misijose poveikį; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad, pasitelkiant karjeros perspektyvų politiką, deleguotajam personalui būtų skiriami priedai už jų dalyvavimą ES misijose; ragina EIVT peržiūrėti dabartinę situaciją ir nustatyti valstybėms narėms taikomus rodiklius, kuriais remiantis būtų matuojami darbuotojų kaitos ir įsidarbinimo išėjus iš pareigų koeficientai, pagrįsti darbo kategorija ir įdarbinimo rūšimi;

29.  pabrėžia, kad reikia reformuoti žmogiškųjų išteklių politiką ir valdymo sistemą ir siekti, kad civilinių BSGP misijų darbo sąlygos padėtų užtikrinti saugesnę ir įtraukesnę aplinką, visų pirma moterims; palankiai vertina EIVT pastangas spręsti problemas, iškylančias teikiant paramą misijų darbuotojams, konkrečiai Elgesio kodekso peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant žmogaus teisių principams, ir parengti gerosios patirties kūrimo ir dalijimosi ja kampanijos ir (arba) misijos koncepcijų planavimo modelį; pabrėžia, kad reikia sukurti konfidencialių patarėjų tinklą; ragina nustatyti oficialų, prasmingą ir sistemingą konsultacijų procesą su ES civilinėse saugumo misijose dirbančių darbuotojų atstovais; ragina EIVT išnagrinėti būdus, kaip sumažinti darbuotojų kaitą ir laisvų darbo vietų skaičių, be kita ko, įskaitant dislokavimo laiko pratęsimą;

30.  apgailestauja dėl ribotų EIVT išteklių civilinės BSGP srityje apskritai, įskaitant CPCC, kuris, turėdamas 110 darbuotojų, šiuo metu teikia paramą 12 misijų (kuriose dirba 2 200 žmonių); ragina valstybes nares užtikrinti spartų CPCC plėtojimą, kad jis taptų visu pajėgumu veikiančiu operacijų štabu, užtikrinant, kad jam būtų skirta reikiamų lėšų, darbuotojų ir ekspertinių žinių; pabrėžia, kad MPCC visas karines misijas turi planuoti ir vykdyti pagal aiškią pavaldumo tvarką ir jam reikia suteikti reikiamą personalą, lėšas ir infrastruktūrą; pabrėžia, kad reikia stiprinti civilinį ir karinį koordinavimą ir sąveiką ES lygmeniu ir didinti papildomumą ir sinergiją su karine BSGP, kartu išlaikant atskiras civilines ir karines vadovavimo grandines;

31.  pabrėžia, kad mokymas yra labai svarbus siekiant veiksmingumo, kuris savo ruožtu yra būtinas siekiant sėkmingai vykdyti civilines BSGP misijas; ragina visapusiškai įvertinti bendrą civilinio BSGP mokymo struktūrą, nustatyti mokymo poreikius, spragas ir dubliavimąsi valstybėse narėse, pagerinti ir suderinti ES mokymo politiką BSGP srityje, ypač sutelkiant dėmesį į vietos gyventojų poreikius; mano, kad pagrindiniai žmogaus teisių ir lyčių aspekto integravimo elementai ir koncepcijos turėtų būti sistemingai įtraukiami į mokymus prieš dislokavimą ir įvadinius mokymus; primena, kad su civilinėmis BSGP misijomis susijusio mokymo paslaugas turi teikti žinių, supratimą ir įgūdžių turintys darbuotojai, kurių požiūris dera su sudėtinga kultūrine aplinka, be kita ko, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius, todėl tokie mokymai turėtų apimti sesijas dėl tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių, lyčių lygybės, civilinio ir karinio bendradarbiavimo, žmogaus saugumo, atžvalgumo konfliktams, kovos su rasizmu ir tarpkultūrine komunikacija;

32.  ragina Komisiją, EIVT, CPCC ir Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą geriau prisitaikyti sudarant tarpžinybines darbo grupes, naudojant pratybas ir mokymus, kurie būtų skirti parengti geriausią tarpžinybinio bendradarbiavimo praktiką ir patikimus įvairias pareigas einančių darbuotojų asmeninius santykius, kurie turi esminę reikšmę veiksmingoms civilinėms ir karinėms partnerystėms tokiose vietose kaip Rytų partnerystės šalys;

33.  pažymi, kad svarbu kovoti su neigiama dezinformacija, nukreipta į civilines BSGP misijas; be to, ragina rengti išsamesnius misijų darbuotojų mokymus apie hibridinių grėsmių, visų pirma manipuliavimo informacija, užkardymą, nustatymą ir šalinimą; atkreipia dėmesį į aktyvesnį EIVT „StratCom“ ir ES misijų bendradarbiavimą siekiant kovoti su į jas nukreiptomis dezinformacijos operacijomis; ragina, kad į šį bendradarbiavimą būtų įtrauktos visos ES misijos užsienyje ir būtų užtikrintas užtikrinant kvalifikuoto personalo skyrimas į kiekvieną misiją, kuris būtų atsakingas už stebėseną, ataskaitų teikimą ir, kai įmanoma, kovą su dezinformacija; mano, kad su didelio masto dezinformavimo strategija turėtų būti kariaujama pasitelkiant visapusiškai veiksmingą ir koordinuotą EIVT ir ES veiksmų planą, įskaitant aktyvią misijų ir delegacijų paramą;

34.  ragina, kai įmanoma ir reikalaujama, įgyvendinti tvarų, ilgalaikį pajėgumų stiprinimą ir mokymą, pvz., instruktorių mokymo programas, siekiant užtikrinti ilgalaikį misijų gyvybingumą ir sėkmę; ragina į BSGP misijų įgaliojimus įtraukti patariamąsias ir mokymo užduotis, susijusias su naujų technologijų valdymu;

35.  primena, kad žinių valdymas yra pagrindinis aspektas ir esminė integruoto požiūrio įgyvendinimo dalis; pabrėžia, kad svarbu sukurti žinių valdymo struktūrą ir išsaugoti ekspertines žinias, sistemingiau skatinti geriausią patirtį ir mokytis iš įgytos patirties, taip pat propaguoti civilinėse BSGP misijose ir su jomis susijusiose misijose dirbančių darbuotojų mokymosi kultūrą; teigiamai vertina dabartines EIVT ir CPCC pastangas šioje srityje; ragina valstybes nares remti specialų valdymo žinių kūrimą ir vietoje ir CPCC nustatyti vertinimo ekspertų pareigybes;

Naujas ir tikslingas dėmesys dabartinėms misijoms

36.  palankiai vertina peržiūrėtus ES patariamosios misijos Ukrainoje įgaliojimus, siekiant įgyvendinti naujas užduotis padedant Ukrainai kovoti su Rusijos agresijos karu; primena, kad patikima parama civilinio saugumo srityje Ukrainai turės esminę reikšmę jos atstatymui ir siekiant ES narystės; ragina ES ir jos valstybes nares toliau didinti savo paramą civilinių pajėgumų kūrimui Ukrainoje, įskaitant kovą su korupcija, veiksmingos teisinės valstybės principo sistemos diegimą ir kibernetinio bei hibridinio atsparumo didinimą; giria 79 ES civilinės misijos (EUAM) Ukrainoje darbuotojų darbą ir fizinį buvimą Ukrainos teritorijoje; ragina misiją tęsti savo darbą padedant Ukrainai dokumentuoti ir tirti karo nusikaltimus; ragina Komisiją, atsižvelgiant į Ukrainos derybas dėl narystės, kuo greičiau pradėti bendradarbiauti su EUAM Ukraina ir remtis jos patirtimi sprendžiant saugumo klausimus, jos ilgalaike partneryste su Ukrainos valdžios institucijomis, ir patikimu dalyvavimu vietoje; atkreipia dėmesį į svarbią paramą, kurią misiją duoda vykdant baudžiamuosius tyrimus;

37.  palankiai vertina spartų Europos Sąjungos stebėsenos misijos (EUMM) Gruzijoje dislokavimą prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos, nes tai yra svarbi stabilizavimo priemonė, padedanti sumažinti įtampą tarp abiejų šalių; ragina EIVT išnagrinėti tolesnio civilinių BSGP misijų panašaus tarpusavio bendradarbiavimo galimybes; mano, kad tai yra teigiamas modulinių ir keičiamų įgaliojimų pavyzdys, kaip nurodyta strateginiame kelrodyje, kuriuos būtų galima toliau stiprinti naudojant greitojo reagavimo priemones, pvz., specializuotas komandas ir lankančius ekspertus; pažymi, kad visos tokios inovacijos ir didesnis lankstumas turi būti pagrįstas visiškai integruotu požiūriu, kurio laikomasi imantis veiksmų reaguojant į krizę, siekiant kuo didesnio poveikio vietoje ir užtikrinti veiksmingą biudžetų vykdymą;

38.  palankiai vertina neseniai pradėtą civilinę Europos Sąjungos misiją Armėnijoje (EUMA), kuria siekiama prisidėti prie stabilumo didesnėje Armėnijos teritorijoje, didinti pasitikėjimą vietoje ir užtikrinti aplinką, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos Armėnijos ir Azerbaidžano pastangoms stabilizuoti padėtį; ragina, kad misija būtų prisidėta prie bet kokio dialogo ir iniciatyvos, kuria prisidedama prie didesnės taikos ir saugumo regione; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas leisti EUAM patekti į Lačino koridorių siekiant įvertinti situaciją vietoje ir padėti ją išspręsti;

39.  pripažįsta, kad esminė Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos (EULEX) Kosove parama neseniai padėjo sumažinti įtampą ir atkurti pasitikėjimą šiaurinėje Kosovo dalyje; ragina ES valstybes nares toliau remti misiją mobilizuojant ir į vietą siunčiant ypač reikalingus suformuotus policijos padalinius;

40.  pabrėžia „EUAM Iraq“, Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos (EUBAM) Rafoje, šiuo metu Artimųjų Rytų regione dislokuotos Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) svarbą; ragina užtikrinti visapusišką įmanoma dviejų Palestinoje vykdomų misijų sinergiją;

41.  reiškia susirūpinimą dėl politinių ir saugumo tendencijų Libijoje; ragina Libijos valdžios institucijas palengvinti „EUBAM Libya“ darbą įgyvendinant savo įgaliojimus ir visus jos funkcinius pajėgumus;

42.  palankiai vertina penkių civilinių BSGP misijų Afrikoje laimėjimus ir ragina toliau įgyvendinti jos įgaliojimus; ragina EIVT apsvarstyti visas galimybes, susijusias su Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo misija Malyje (EUCAP Sahel Mali) ir ES patariamąja misija Centrinės Afrikos Respublikoje (EUAM RCA), atsižvelgiant į blogėjančią politinę ir saugumo padėtį, įskaitant sprendimą jas nutraukti; nerimauja dėl saugumo tendencijų Sahelyje ir Gvinėjos įlankoje; smerkia vis aktyvesnį Kremliaus remiamos „Wagner“ grupuotės dalyvavimą regione ir jos strategiją, skirtą monopolizuoti šalių, kuriose grupuotė įsisteigusi, išteklius, atimant juos iš gyventojų ir smerkia prieš vietos gyventojus įvykdytus žiaurumus; ragina sukurti patarėjų tinklą, kuris apimtų BSGP misijas Vakarų Afrikos šalyse, norinčiose bendradarbiauti su ES kariniais ir saugumo klausiais;

43.  primena 2000 m. Feiros Taryboje nustatytus plataus užmojo tikslus, susijusius su 5 000 policijos pareigūnų, ir pripažįsta Pagrindinių tikslų civilinėje srityje, kurių susitarta siekti nuo 2008 m., vertę; ragina kuo greičiau pasiekti šiuos tikslus, visų pirma atsižvelgiant į greitojo reagavimo pajėgumus, ir naudoti tarptautinius formatus pagal ES sutarties 44 straipsnį; pažymi, kad civilinėje BSGP svarbu visiškai įgyvendinti strateginiame kelrodyje nustatytus tikslus (be kita ko, turėti gebėjimus per 30 dienų dislokuoti 200 ekspertų), remiantis pastarojo meto ES pastangomis veikti lanksčiau, reaktyviau ir labiau koordinuotai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina spartų sprendimų priėmimą ir ES stebėsenos pajėgumų įgyvendinimą Armėnijoje; pažymi, kad reikia pakeisti sprendimų priėmimo procedūras, taip pat išnagrinėti perėjimą prie kvalifikuotos balsų daugumos priimant sprendimus dėl tam tikrų misijų aspektų; pabrėžia, kad reikia parengti nenumatytų atvejų planus kiekvienai civilinei BSGP misijai, koordinuojant veiksmus su MPCC, CPCC ir greitojo dislokavimo pajėgumais, numatant galimas ekstremaliąsias situacijas, kai gali prireikti greitojo dislokavimo pajėgumų;

Didinti finansavimą, kad jis atitiktų užmojus

44.  apgailestauja, kad BUSP biudžetas civilinėms BSGP misijoms buvo tik nežymiai padidintas laikotarpiu nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) iki 2021–2027 m. DFP (iš pradžių nuo maždaug 350 mln. EUR per metus), tuo pat metu išaugo misijų skaičius ir padaugėjo užduočių, saugumo aplinka tapo sudėtingesnė, padidėjo veiklos sąnaudos, išaugo infliacija ir padaugėjo pagal sutartis dirbančių darbuotojų, todėl buvo apribotos galimybės išplėsti dabartinių misijų įgaliojimus arba galimai suformuoti naujas misijas reaguojant į neatidėliotinus saugumo poreikius; taip pat ragina pakeisti BSGP biudžeto struktūrą ir kiekvienai civilinei BSGP misijai numatyti vieną biudžeto eilutę, siekiant sudaryti sąlygas geresnei priežiūrai ir didesniam skaidrumui;

45.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimesnį ir realesnį BUSP biudžetą, kuris atitiktų naujų ir vykdomų civilinių BSGP misijų poreikius; ragina gerokai padidinti BUSP biudžeto finansavimą, kartu užtikrinant veiksmingą BSGP civilinėms misijoms skirtų lėšų naudojimą, siekiant, kad būtų užtikrintas veiksmingas reagavimas į krizines situacijas ir nenumatytus įvykius, ir aktyviai nustatyti, kur papildomi projektai ir programos galėtų būti finansuojami iš kitų atitinkamų ES biudžetų, užtikrinant patikimą finansų valdymą ir kruopštų esamų išteklių prioritetų nustatymą;

46.  mano, kad yra poreikis parengti tvirtą politiką dėl įrangos ir paslaugų, reikalingų šalims partnerėms, kuriose vykdoma civilinė BSGP misija; ragina bendrame padidintame BSGP biudžete nustatyti specialią BSGP biudžeto eilutę arba numatyti „civilinės paramos priemonę“, kad šalims partnerėms būtų suteikta įranga ir paslaugos, padedančios dindinti jų civilinius pajėgumus;

47.  palankiai vertina tai, kad dėl dabartinės labai nestabilios geopolitinės padėties ir karo sugrįžimo į Europą ES išlaidos gynybai pastaruoju metu gerokai padidėjo, tačiau apgailestauja dėl to, kad išlaidos civilinei BSGP – ne;

48.  ragina EIVT ir Komisijos tarnybas pateikti daugiametes biudžeto prognozes, vykdomos veiklos vertinimą ir aiškius numatomus misijoms skirtų lėšų panaudojimo rodiklius; pabrėžia, kad tokios priemonės reikalingos siekiant padėti parengti sprendimus sumažinti neveiksmingą veiklą, didinti veiksmingumą ir lankstumą suteikiant aiškius įgaliojimus ir parengti aiškiai apibrėžtas pereinamojo laikotarpio ir pasitraukimo strategijas; primena, kad operatyvinis ir finansinis misijų planavimas būtų vykdomas kartu nuo pat misijos pradžios; ragina valstybes nares duoti apčiuopiamus įsipareigojimus, susijusius su skiriamais darbuotojais pradiniuose misijos patvirtinimo etapuose;

49.  ragina naujame strateginiame kelrodyje BSGP misijoms suteikti politinius ir strateginius užmojus, pajėgumus ir išteklius, kurie yra reikalingi pozityviems pokyčiams pasiekti; patvirtina strateginio kelrodžio tikslą daryti teigiamą poveikį atsižvelgiant į bendro atsako į pasaulinius konfliktus priemonių operatyvumą ir patikimumą;

50.  pabrėžia pagrindinį Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį tikrinant BSGP, įskaitant civilines BSGP misijas; pabrėžia pagrindinį Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį tikrinant BSGP, įskaitant civilines BSGP misijas; primygtinai reikalauja, kad jam būtų teikiama visa informacija, būtina pareigoms pagal Sutartis ir piliečių labui vykdyti; atsižvelgdamas į tai, primena, kad dabartinė informacijos sklaida nepakankama, kad Europos Parlamentas galėtų įvykdyti savo pareigas ir kad turi būti persvarstytas 2002 m. Tarpinstitucinis susitarimas dėl Parlamento prieigos prie informacijos saugumo ir gynybos politikos srityje;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.