Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į papildomumo reikalavimus, nustatytus 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), ypač į jos 90 konstatuojamąją dalį ir 27 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789), ypač į jo 9 punktą dėl kolektyvinių kelionių,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl 2023 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto(6),

–  atsižvelgdamas į 2023 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(7) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 1970 m. balandžio 22 d. Tarybos rezoliuciją dėl džentelmenų susitarimo dėl biudžeto išlaidų tikrinimo, konsoliduoto Europos Parlamento ir Tarybos susitarimu, kuris yra privalomas abiem institucijoms,

–  atsižvelgdamas į EMAS laikotarpio vidurio strategiją iki 2024 m, kurią 2020 m. gruodžio 15 d. Briuselyje patvirtino Aplinkosaugos vadybos iniciatyvinis komitetas,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklis. Anglies dioksido poveikio neutralumo siekis“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2014 „Kaip ES institucijos ir įstaigos apskaičiuoja, mažina ir kompensuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl pavyzdinio jų pastatų vaidmens pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą,

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2024 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 13 d. Biuro pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 102 straipsnio 1 dalį parengtą pirminį sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0153/2023),

A.  kadangi 2023 m. vasario 13 d. generalinio sekretoriaus pasiūlytas biudžetas, susijęs su Parlamento 2024 m. pirminiu sąmatos projektu, siekia 2 392 401 312 EUR ir yra 6,46 proc. arba 145 mln. EUR didesnis, palyginti su 2023 m. biudžetu;

B.  kadangi 2023 m. žiemos (tarpinėje) prognozėje Komisija prognozuoja, kad ES infliacijos lygis 2023 m. bus 6,4 proc., o 2024 m. – 2,7 proc.; kadangi 2021–2027 m. DFP 7 išlaidų kategorijos išlaidų lygis grindžiamas 2 proc. metiniu padidinimu;

C.  kadangi itin svarbu apsaugoti demokratinį Parlamento balsą, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, visų pirma į neteisėtą Rusijos karą prieš Ukrainą; kadangi Parlamento biudžetas turi būti tinkamai parengtas, kad būtų galima pasiruošti 2024 m. Europos Parlamento rinkimams ir juos surengti, taip pat informuoti apie demokratinio aktyvumo ir balsavimo svarbą;

D.  kadangi Parlamento patikimumas priklauso nuo jo gebėjimo sutelkti dėmesį į savo pagrindinį biudžeto srities, teisėkūros ir tikrinimo darbą laikantis aukščiausių standartų ir kartu rodyti pavyzdį kitoms Sąjungos institucijoms siekiant apdairiai ir veiksmingai planuoti ir vykdyti išlaidas ir atspindėti vyraujančias ekonomines realijas;

E.  kadangi Parlamentas turi būti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos priešakyje;

F.  kadangi Pastatų strategijoje, skirtoje laikotarpiui po 2019 m. minima būtinybė prižiūrėti pastatus, kad jie atitiktų dabartinius saugos standartus ir tikruosius jų naudotojų poreikius;

G.  kadangi savanoriškas pensijų fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal Biuro taisykles, reglamentuojančias papildomą (savanorišką) pensijų sistemą(9);

Bendrieji principai

1.  primena, kad beveik du trečdaliai biudžeto yra teisės aktais nustatyti įsipareigojimai; primena, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Europos Parlamento narių statutą šiuo metu Komisija prognozuoja darbo užmokesčio indeksavimą 2023 m. liepos mėn. ir 2024 m. liepos mėn. ir jis atitinkamai siekia 4,4 proc. ir 3,4 proc.; pažymi, kad 2023 m. biudžete nuo 2023 m. liepos mėn. numatytas 2,6 proc. atlyginimų indeksavimas; pažymi, kad Biudžeto komitetas atidžiai stebės oficialią prognozuojamą atlyginimų indeksavimo raidą;

2.  pritaria 2023 m. kovo 21 d. Biuro ir Biudžeto komiteto taikinimo posėdyje pasiektam susitarimui nustatyti 6,06 proc. padidinimą (lyginant su 2023 m. biudžetu), kuris atitinka bendrą 2024 m. sąmatos lygį – 2 383 401 312 EUR, ir atitinkamai sumažinti siūlomus asignavimus šiose biudžeto eilutėse (iš viso 12 195 000 EUR):

1 0 0 4 — Įprastinės kelionės išlaidos, 1 4 0 5 — Vertimo žodžiu išlaidos, 1 6 1 2 — Mokymasis ir tobulinimasis, 1 6 5 0 — Sveikata ir prevencija, 2 0 0 7 — Pastatų statyba ir patalpų įrengimas, 2 0 2 4 — Energija, 2 1 0 3 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos. Įprastinė veikla. Informacinių ir komunikacinių technologijų taikomųjų programų valdymas, 2 1 0 4 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos. Investicijos į infrastruktūrą, 2 1 4 — Techninė įranga ir įrenginiai, 3 0 0 — Darbuotojų komandiruočių ir kelionių tarp trijų darbo vietų išlaidos, 3 0 4 2 — Susirinkimai, kongresai, konferencijos ir delegacijos, 3 2 0 — Dalykinių žinių įgijimas, 3 2 1 — Išlaidos Parlamentinių tyrimų paslaugoms, įskaitant biblioteką, istorinius archyvus, Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimą (STOA) ir Europos mokslo žiniasklaidos centrą, 3 2 4 2 — Leidinių, informavimo ir dalyvavimo viešuose renginiuose išlaidos, 4 2 2 — Parlamento narių padėjėjų išlaidos;

be to, buvo nuspręsta 3 195 000 EUR padidinti preliminaraus sąmatos projekto, kurį Biuras patvirtino 2023 m. kovo 13 d., išlaidų lygį ir atitinkamai padidinti siūlomus asignavimus šiose biudžeto eilutėse:

1400 — Kiti darbuotojai — Generalinis sekretoriatas ir frakcijos – 195 000 EUR, siekiant suteikti asignavimų papildomiems Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sutartininkams finansuoti, ir 10 1 — Rezervas nenumatytoms išlaidoms – 3 mln. EUR;

3.  pažymi, kad iš 136 mln. EUR padidinimo, palyginti su 2023 m. biudžetu, 120 mln. EUR padidėjimą lėmė teisės aktais nustatyti įsipareigojimai, daugiausia susiję su atlyginimų indeksavimu (62,9 mln. EUR) ir finansiniais įsipareigojimais dėl rinkimų metų (32,9 mln. EUR); pažymi, kad neprivalomų išlaidų padidėjimas yra 17 mln. EUR, t. y. 1,97 proc. didesnis, palyginti su 2023 m.;

4.  mano, kad, be numatytų 15 mln. EUR, būtų galima sutaupyti dar gerokai daugiau lėšų, nes rinkimų metais sumažėja Parlamento veiklos apimtis;

5.  palankiai vertina tai, kad Pirmininkų sueiga, atsižvelgdama į tikslinių grupių darbą, 2023 m. sausio mėn. įsteigė Parlamentinės reformos darbo grupę siekiant modernesnio ir veiksmingesnio Parlamento;

6.  pabrėžia, kad skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas yra esminiai etikos principai Sąjungos institucijose, ypač Parlamente, kaip Europos demokratijos namuose;

2024 m. rinkimų į Europos Parlamentą komunikacija

7.  palankiai vertina 2024 m. rinkimų komunikacijos kampaniją, kuria norima paaiškinti piliečiams Parlamento paskirtį ir jo pasiekimus dabartinės kadencijos metu ir kodėl balsavimas rinkimuose gali turėti įtakos; pabrėžia, kad politinių partijų ir pačių Parlamento narių komunikacija yra pagrindinis Sąjungos piliečių gausaus dalyvavimo ir aktyvumo Europos Parlamento rinkimuose ir susidomėjimo jais veiksnys; atkreipia dėmesį į centrų „Europa Experience“, kaip neatsiejamos rinkimų kampanijos komunikacijos plano dalies, vaidmenį;

8.  primena, kad per 2023 m. biudžeto procedūrą Parlamento administracijos vykdomai rinkimų kampanijai buvo skirta 27,5 mln. EUR; pažymi, kad likę 25 proc. lėšų bus skirti 2024 m. (9,5 mln. EUR); palankiai vertina tai, kad komunikacijos pastangos bus dedamos ir po rinkimų, kai bus sudarytas naujasis Parlamentas, išrinktas Komisijos pirmininkas ir surengti Komisijos narių klausymai;

9.  pabrėžia, kad Parlamentui trūksta išteklių, kurių reikia siekiant palaikyti ryšius su 400 mln. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, todėl jis šiuo tikslu turi kuo geriau panaudoti savo poveikio didinimo tinklus; mano, kad taip pat svarbų vaidmenį atliks pranešimai socialinės žiniasklaidos svetainėse;

10.  primena, kad Parlamentas skatina piliečių demokratinį dalyvavimą ir balsavimą, remia daugiakalbystę ir propaguoja nacionalinių, regioninių ir kalbinių mažumų teises; mano, kad Parlamentas gali aktyviai prisidėti prie kovos su dezinformacija, be kita ko, teikdamas informaciją per Europos Parlamento ryšių biurus, prireikus ir kalbinių mažumų bei bendruomenių kalbomis; ragina Biurą apsvarstyti galimybę remti komunikacijos veiklą, atitinkančią nacionalinių, regioninių ir kalbinių mažumų valstybėse narėse poreikius; pabrėžia aktyvaus Europos Parlamento ryšių biurų dalyvavimo įgyvendinant Parlamento darbą pilietiškumo ugdymo srityje svarbą vykdant įvairias programas, kuriose dalyvauja vietos bendruomenės, kalbinės mažumos, mokyklos ir universitetai; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas iš esmės pritaiko savo komunikaciją atsižvelgdamas į tikslinę auditoriją; šiuo aspektu atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymus į 2022 m. balandžio 7 d. Parlamento rezoliuciją dėl Parlamento 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos ir į jo 2022 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2023 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurioje pabrėžiamos Europos Parlamento ryšių biurų Baltijos šalyse po Rusijos agresijos karo Ukrainoje pradžios dedamos pastangos informuoti piliečius ukrainiečių ir rusų kalbomis, kai tinkama, ir visų pirma siekiant kovoti su dezinformacijos veikla;

11.  primygtinai ragina Biurą padėti Parlamento nariams sudaryti sąlygas lankytojų grupėms apsilankyti Parlamente; supranta, kad dabartinė geopolitinė padėtis prisideda prie sunkumų ir didėjančių išlaidų, susijusių su lankytojų grupių atvykimu į Parlamentą; pripažįsta naudą, kurią lankytojų grupės teikia didinant Sąjungos piliečių dalyvavimo, įsitraukimo ir susidomėjimo lygį, ypač rinkimų metais; todėl ragina Biurą persvarstyti remiamus vizitus reglamentuojančias taisykles, kad būtų užtikrintas tinkamas lankytojų grupių programos veikimas, visų pirma kiek tai susiję su tarifais pagal atstumą kilometrais ir kitomis išlaidų sudedamosiomis dalimis, užtikrinant vienodas sąlygas visiems piliečiams, atvykstantiems aplankyti narių, kartu kuo labiau sumažinant kelionių poveikį aplinkai pagal taikomas Sąjungos taisykles;

Kibernetinės grėsmės

12.  mano, jog itin svarbu, kad Parlamentas būtų tinkamai pasirengęs kovoti su dezinformacija ir kibernetiniais išpuoliais, ypač atsižvelgiant į būsimus rinkimus; ragina administraciją imtis visų būtinų priemonių siekiant apsaugoti rinkimų procesą nuo netinkamo kišimosi; palankiai vertina esminį Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos indėlį užtikrinant rinkimų į Europos Parlamentą sąžiningumą, atsižvelgiant į kintančias užsienio šalių kišimosi grėsmes, ir skiria papildomų būtinų žmogiškųjų išteklių šioje srityje; palankiai vertina Naujovių ir technologinės pagalbos (ITEC) GD, Apsaugos ir saugumo (SAFE) GD ir Komunikacijos (COMM) GD bendradarbiavimą siekiant tinkamai, greitai ir aiškiai nustatyti, stebėti kibernetinius išpuolius ir dezinformacijos kampanijas, visų pirma socialinėje žiniasklaidoje, ir į jas reaguoti; prašo toliau bendradarbiauti su Komisija, Taryba ir Europos išorės veiksmų tarnyba dezinformacijos klausimais taikant institucijų bendradarbiavimo formatą, grindžiamą išteklių sutelkimu bendroje Sąjungos įstaigoje, pvz., CERT-EU kibernetinio saugumo srityje;

13.  primygtinai ragina administraciją iki 2023 m. pabaigos priimti darbuotojus į 40 kibernetinio saugumo etatų, dėl kurių susitarta per 2023 m. biudžeto procedūrą, kad būtų toliau didinami Parlamento kibernetinės gynybos pajėgumai ir iki 2024 m. rinkimų būtų pasiektas tinkamas vidaus pajėgumų lygis;

14.  ragina visiems Parlamento darbuotojams reguliariai rengti atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

Pastatų politika

15.  primena skaidraus ir sąžiningo sprendimų priėmimo proceso pastatų politikos srityje svarbą, tinkamai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 266 straipsnį, ir tai, kad Parlamento nariai turėtų turėti galimybę susipažinti su išsamia informacija apie pastatų būklę ir jos vertinimo metodika, taip pat apie subjektus, kurie ją taiko, ir būtinų atlikti darbų kainą, kad būtų laikomasi reguliavimo sistemos;

16.  rekomenduoja planuojant metinį biudžetą atsižvelgti į reguliarią visų pastatų renovaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šis asignavimas yra proaktyvios pastatų politikos dalis, tokia politika turi būti orientuota į ekologišką pastatų renovaciją ir užtikrinti, kad Parlamentas siektų kuo labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį bei einamąsias Parlamento infrastruktūrai skirtas išlaidas;

17.  apgailestauja dėl to, kad prieš rinkimus visose valstybėse narėse vėluojama įsteigti centrus „Europa Experience“; supranta, kad šie vėlavimai nepriklauso nuo Parlamento; ragina įsteigti centrus „Europa Experience“, pirmenybę teikiant labiausiai nuo trijų Europos Parlamento darbo vietų nutolusioms valstybėms narėms; primena, kad centruose „Europa Experience“ turėtų būti suteikta galimybė visiems piliečiams geriau suprasti Sąjungos institucijų veikimą;

18.  pažymi, kad 2024 m. sąmatoje didelėms investicijoms į pastatus biudžetas nenumatytas; primena Biurui, kad reikia tinkamai informuoti Biudžeto komitetą ir su juo konsultuotis prieš priimant bet kokį svarbų sprendimą dėl su pastatais susijusių klausimų, nes jų poveikis biudžetui yra didelis; prieštarauja bet kokiems vykdant lėšų perkėlimą telkiamiems ištekliams, kurie būtų skirti bet kokių didelių pastatų projektų parengiamiesiems darbams, biudžeto valdymo institucijai iš anksto nepatvirtinus atitinkamų projektų; atkreipia dėmesį į nuolat taikomą praktiką – naudotis kaupiamaisiais perkėlimais metų pabaigoje siekiant skirti lėšų vykdomiems pastatų projektams; primena, kad toks kaupiamasis perkėlimas sistemingai vykdomas pagal tuos pačius skyrius, antraštines dalis ir dažnai būtent pagal tas pačias biudžeto eilutes; mano, kad tokia praktika gali būti suvokiama kaip suplanuotas pernelyg didelio biudžeto sudarymas; prašo prieš atliekant kitą kaupiamąjį perkėlimą pradėti svarstymus dėl pagrindinių investicijų finansavimo laikantis skaidrumo; prašo Biuro skubiai įgyvendinti balsavimu plenariniame posėdyje patvirtintą sprendimą dėl Paulio-Henri Spaako pastato Briuselyje ateities persvarstymo; tikisi, kad bet kokių darbų Paulio-Henri Spaako pastate tikslas – užtikrinti, kad šis pastatas atitiktų taikomą reguliavimo sistemą bei darbuotojų saugos ir saugumo reikalavimus, ir kad tie darbai reikštų prieinamas investicijas į energijos taupymą; tikisi, kad visi sprendimai bus priimami visiškai skaidriai, be kita ko, užtikrinant, kad biudžeto valdymo institucija galėtų susipažinti su visais susijusiais dokumentais (planais ir techniniu vertinimu) ir išsamiu išlaidų paskirstymu; kalbant apie būstinę Strasbūre, ragina Biurą užtikrinti prieinamumą ir tinkamą lankytojų priėmimą, apsvarstant nestandartines galimybes naudotis Parlamento patalpomis ne mėnesinių sesijų metu; mano, kad išlaidos pastatams turėtų būti ekonomiškai efektyvios ir atitikti ilgalaikius Parlamento interesus;

19.  primena, kad didelė Parlamento narių dauguma remia vienos būstinės koncepciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas ir kad Parlamentas prisiimtų institucinę atsakomybę mažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį; primena, kad reikia rasti sprendimus siekiant optimizuoti parlamentinį institucinį darbą, finansines išlaidas ir anglies dioksido išmetimo rodiklį; mano, kad įgyta patirtis ir investicijos į nuotolinį darbą bei posėdžius gali būti pagrindas pakoreguoti darbuotojų tarnybinių kelionių poreikius; primena, kad pagal Europos Sąjungos sutartį Parlamentas turi turėti būstinę Strasbūre; pabrėžia, kad, norint įtvirtinti pokyčius, reikėtų pakeisti Sutartį, o tam reikalingas vieningas sprendimas;

20.  palankiai vertina Parlamento politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad neįgalieji visiškai nepriklausomai naudotųsi Parlamento pastatais, ir pritaria tolesnėms priemonėms ir pritaikymams, kurie bus reikalingi šioje srityje;

21.  ragina atlikti tyrimą dėl galimybės atidaryti išorės Parlamento biurus valstybėse, kurios oficialiai kreipėsi dėl narystės Sąjungoje, t. y. Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Sakartvele, ir pakartoja, kad Parlamentas turi dalyvauti tose valstybėse vykdant aktyvias informavimo kampanijas;

Ekologiška Parlamento veikla

22.  primena, kad Parlamento administracija šiuo metu rengia visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama apibrėžti ilgalaikę Parlamento pastatų politiką, visų pirma atsižvelgiant į aplinkosaugos įsipareigojimus, energijos vartojimo efektyvumą ir atliekų tvarkymą pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, ir tikisi, kad rezultatai bus paskelbti viešai; palankiai vertina energijos taupymo priemones, dėl kurių Parlamento biuras nusprendė 2022 m. gegužės 2 d. ir spalio 3 d.;

23.  pakartoja, kad visapusiškai remia Parlamento aplinkosaugos vadybos sistemos (EMAS) 2024 m. tikslus; palankiai vertina tai, kad dauguma tikslų greičiausiai bus pasiekti 2024 m., ir ragina toliau dėti plataus užmojo pastangas, kad visi tikslai būtų pasiekti kuo greičiau;

24.  atkreipia dėmesį į padidėjusias anglies dioksido kreditų kainas; ragina Parlamentą pirmenybę teikti investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir į gamybą vietoje, o ne kompensuoti mažus užmojus perkant anglies dioksido kreditus; nurodo, kad tokios investicijos į energijos vartojimo efektyvumą yra geresnis būdas užtikrinti ekonominį naudingumą; ragina tarnybas plėtoti anglies dioksido apmokestinimą kaip informatyvią priemonę (šešėlinę kainodarą), o ne kaip amorfinės anglies kainą, kuri padidintų esamas anglies dioksido kompensavimo kainas, kurios, kaip jau prognozuojama, ir taip artimiausioje ateityje didės dėl pastaruoju metu smarkiai padidėjusių anglies dioksido kreditų kainų, kad būtų lengviau pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą;

25.  palankiai vertina ir skatina investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, ypač šilumos siurblių įrengimą, atsižvelgiant į energetikos krizę ir geopolitines aplinkybes; primena, kad vien Parlamento patalpose Briuselyje yra 52 dujiniai katilai; ragina parengti laipsniško iškastinio kuro atsisakymo veiksmų gaires, kuriose būtų nustatyti konkretūs orientyrai, siekiant jas įtraukti į kitą daugiametę pastatų strategiją, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto, ir išanalizuoti šilumos siurblių sistemų ir kitų atitinkamų technologijų naudojimo veiksmingumą ir efektyvumą; pažymi, kad Parlamentas įrengė ir toliau įrenginėja fotovoltines saulės baterijų plokštes, kad dar labiau padidintų vietoje pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir pasiektų 25 proc. tikslą; ragina Parlamentą imtis visų būtinų veiksmų siekiant sumažinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį energijos suvartojimą; prašo generalinio sekretoriaus atlikti atnaujintus tyrimus ir auditus dėl techninių galimybių įrengti fotovoltines plokštes ant Strasbūro pastatų stogų, kad būtų atsižvelgta į technologijų ir rinkos kainų raidą nuo tada, kai prieš 10 metų buvo atlikti pradiniai tyrimai, ir į šių technologijų pridėtinę vertę, palyginti su kitų rūšių investicijomis į energijos taupymą; mano, kad biudžeto aspektas, susijęs su galimais sprendimais šioje srityje, turi būti subalansuotas tarp didžiausios pridėtinės vertės ir pagrįstos investicijų sumos esant ribotų biudžeto išteklių sąlygoms;

26.  primena, kad beveik du trečdalius Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklio lemia žmonių transportavimas; ragina skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų kelionėms ir atsižvelgti į naujus darbo metodus, įgyvendintus pandemijos metu, jei tai nedaro poveikio teisėkūros ir politinio darbo kokybei, visų pirma Parlamento darbo vietose, ir pripažįsta, kad daugelis Parlamento narių kelionių iš jų rinkimų apygardų į Parlamento darbo vietas yra ilgos ir jos gali vykti tik lėktuvu; palankiai vertina Parlamento pastangas mažinti išmetamą CO2 kiekį pasitelkiant užsakomuosius traukinius ir įgyvendinant bepopierio darbo iniciatyvą;

27.  palankiai vertina Parlamento pastangas skatinti darbuotojus važinėjant į darbą naudotis tvariomis transporto priemonėmis nemokamai suteikiant jiems klasikinius ir elektrinius dviračius ir kompensuojant dalį viešojo transporto bilietų kainos mainais už ribotą patekimą į automobilių stovėjimo aikšteles; primena Parlamento nariams bei frakcijoms, kad jie prisidėtų prie siekio nuolat mažinti dėžių vežimą iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal per plenarines sesijas, kaip įsipareigojo Biuras, ir ragina juos dėti atitinkamas pastangas; pakartoja savo raginimą būsimuose biudžetuose numatyti atitinkamas investicijas į lietaus vandens surinkimą ir pakartotinį panaudojimą bei racionalesnį vandens naudojimą;

28.  siekiant skaidrumo prašo, kad laikotarpio po 2021–2024 m. orientyrų siekiant EMAS tikslų įgyvendinimo pažangos lentelė būtų įtraukta į preliminarų sąmatos projektą kiekvienais metais, nes vykdomas su klimatu susijusių Sąjungos politikos sričių biudžetų išlaidų stebėjimas;

Kiti klausimai

29.  apgailestauja, kad vis dar nėra visiškai užpildyta dalis 66 naujo etatų plano pareigybių, dėl kurių susitarta pagal 2022 m. biudžetą komitetų sekretoriatams; primena tikslą skubiai padidinti paramą Parlamento komitetams, atsižvelgiant į prašymą, pateiktą per plenarinį posėdį; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina generalinio sekretoriaus sprendimą nuo 2023 m. atšaukti Europos Sąjungos vidaus politikos (IPOL) GD sutartininkams skirto finansinio paketo lygiagretų mažinimą, kad būtų galima vėl priimti 25 sutartininkus, kurių etatai buvo išbraukti 2022 m.; tikisi, kad, be šios laikinos kompensacijos, komitetų sekretoriatai turės įdarbinti asmenis į šiuos 66 etatus, dėl kurių susitarta, ir kad šie etatai nebus skirti kitiems tikslams; prašo reguliariai vertinti Parlamento administravimo organizavimą ir personalo poreikius; atsižvelgdamas į tai, ragina optimizuoti darbuotojų paskirstymą Parlamento generaliniame sekretoriate, visų pirma perskirstant laisvas darbo vietas tarp tarnybų;

30.  primygtinai ragina Parlamentą nustatyti veiklos pertrauką buvusiems Parlamento nariams, atitinkančią laikotarpį, per kurį jie gauna pereinamojo laikotarpio pašalpą, per kurią jie negali užsiimti lobistine ar atstovavimo veikla Parlamente;

31.  mano, kad buvusiems Parlamento nariams neturėtų būti mokama bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka; todėl ragina išbraukti Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 42 straipsnio ketvirtą pastraipą;

32.  pripažįsta bendrus sunkumus, su kuriais susiduria Sąjungos institucijos, įskaitant Parlamentą, pritraukdamos ir išlaikydamos specialistus, o tai daro poveikį darbuotojų įvairovei ir geografiniam pasiskirstymui; ragina Biurą ir generalinį sekretorių nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad darbas Parlamente būtų vienodai patrauklus visų Sąjungos valstybių narių piliečiams ir kad būtų pagerinta geografinė darbuotojų pusiausvyra; ragina generalinį sekretorių įvertinti riziką, susijusią su tuo, kad įdarbinama vis daugiau sutartininkų, įskaitant pavojų sukurti dviejų pakopų Parlamento darbuotojų struktūrą; primygtinai tvirtina, kad pagrindines nuolatines pareigas ir užduotis turėtų atlikti nuolatiniai darbuotojai;

33.  mano, jog nepriimtina, kad Parlamentas prisidėtų prie mažų garantijų darbo santykių arba fiktyvaus savarankiško darbo normalizavimo ir įteisinimo, ir jog jis turėtų įsipareigoti paisyti, propaguoti ir saugoti darbuotojų teises;

34.  palankiai vertina tai, kad Biuro lygmeniu vyksta diskusijos siekiant persvarstyti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų statuto įgyvendinimo taisykles, kad komandiruočių išlaidų kompensavimas būtų suderintas su likusiems darbuotojams taikomomis taisyklėmis, kiek tai susiję su plenarinėmis sesijomis, atsižvelgiant į tai, kad Parlamento narių padėjėjų išmokų paketas lieka nepakitęs; primena, kad anksčiau šis prašymas buvo ne kartą patvirtintas plenariniame posėdyje;

35.  pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai ir Biurui persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, laikantis tam tikrų sąlygų, lydėti Parlamento narius, vykstančius į oficialias Parlamento delegacijų keliones ir komandiruotes;

36.  prašo Biuro parengti techninį sprendimą, kad Parlamento nariai galėtų įgyvendinti savo teisę balsuoti, kai jie naudojasi motinystės, tėvystės ar ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis;

37.  prašo Biuro išnagrinėti galimybes ir įvertinti finansines išlaidas, susijusias su vertimo į tarptautinę gestų kalbą paslaugomis per visas plenarinių posėdžių diskusijas, atsižvelgiant į vienodos prieigos visiems piliečiams principą, ir ragina parengti konkrečias iniciatyvas, kuriomis būtų užtikrinamas vertimas į kiekvienoje valstybėje narėje vartojamas gestų kalbas per konkrečias plenarinių posėdžių diskusijas, ypatingą dėmesį skiriant diskusijoms apie Sąjungos padėtį, diskusijoms „Tai – Europa“ ir iškilmingiems posėdžiams;

38.  primena savo ankstesnius raginimus Biurui užtikrinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį (pranešimai savo iniciatyva) priimtų pagrindinių užsienio politikos rezoliucijų vertimą į ne Sąjungos oficialiąsias JT kalbas (t. y. arabų, kinų ir rusų), taip pat konkrečioms valstybėms skirtas rezoliucijas, priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnį (rezoliuciją, pridedamą prie Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimų) ir 144 straipsnį (skubos rezoliucija), į atitinkamos valstybės oficialiąją kalbą; mano, kad, atsižvelgiant į Parlamento skubių ir užsienio reikalų rezoliucijų laiko atžvilgiu jautrų pobūdį, šie vertimai turėtų būti greitai ir matomu būdu paskelbti Parlamento interneto svetainėje;

39.  ragina iš tikrųjų įsipareigoti įgyvendinti daugiakalbystės principą;

40.  ragina atlikti kovos su visų rūšių priekabiavimu ir piktnaudžiavimu Parlamente priemonių reformą; pripažįsta, kad Biuras pradėjo vykdyti priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti per plenarinį posėdį ne kartą išreikštą prašymą dėl pagrindinių Parlamento reformos veiksmų, kurie buvo iš pradžių paminėti jo 2017 m. spalio 26 d. rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(10); kaip vienas iš šių veiksmų buvo numatyta visiems darbuotojams ir Parlamento nariams pradėti rengti privalomus kovos su priekabiavimu mokymus;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad persvarstytoje Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė finansuoti papildomas išlaidas, susijusias su Parlamento narių padėjėjų biudžetu, perkeliant asignavimus iš jų bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos; vis dėlto pažymi, kad tai nesuderinama su 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta Parlamento narių padėjėjų išlaidų viršutine riba; ragina Biurą prireikus iš dalies pakeisti Įgyvendinimo taisykles, kad Parlamento nariai, kurie to pageidauja, galėtų perkelti dalį savo bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos, jei jų Parlamento narių padėjėjams skirta išmoka būtų visiškai išnaudota;

42.  ragina Parlamentą ir toliau ypatingą dėmesį skirti senjorams skirtoms Sąjungos programoms ir politikai, kuria sudaromos aktyviam senėjimui palankios sąlygos;

43.  mano, kad itin svarbu ir Parlamentas yra suinteresuotas gauti specialius ir specialiai pritaikytus profesinius mokymus Parlamento vairuotojams, kad jie, vykdydami savo pareigas, galėtų susidoroti su netikėtomis situacijomis, įskaitant saugos ir saugumo srityje; atsižvelgdamas į tai, kad Infrastruktūros ir logistikos GD Asmenų vežimo skyrius turi praktinės patirties, mano, kad mokymas gali būti organizuojamas vidaus priemonėmis, išskyrus mokymui reikalingą infrastruktūrą, pvz., specialias mokymo priemones, kurioms turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių;

44.  ragina Biurą užtikrinti, kad visi Parlamento restoranai stiprintų savo kokybės ir kainos santykį ir vėl pradėtų taikyti patekimo į savitarnos restoranus kontrolę prie įėjimų į juos;

45.  tikisi, kad prašymai, dėl kurių balsuota plenariniame posėdyje, bus įgyvendinti;

46.  primygtinai ragina Biurą aktyviai imtis tolesnių veiksmų ieškant įgyvendinamo, teisėto ir teisingo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad savanoriško pensijų fondo padėtis yra skubiai spręstina;

o
o   o

47.  patvirtina 2024 finansinių metų sąmatą;

48.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15. (5) OL C 434, 2022 11 15, p. 160. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0366. (7) OL L 58, 2023 2 23. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0227. (9) Biuro priimti tekstai, PE 113.116/BUR./rev. XXVI/01-04-2009. (10) OL C 346, 2018 9 27, p. 192.