Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 14 d. Tarybos išvadas dėl 2024 m. biudžeto gairių,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas: atsparus ir naujiems iššūkiams pritaikytas ES biudžetas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl skolinimosi strategijos siekiant finansuoti Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3), ir bendras deklaracijas(4), dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, taip pat į susijusias vienašales deklaracijas(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (Sprendimas dėl nuosavų išteklių)(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, (COM(2021)0570) ir į 2022 m. lapkričio 23 d. Parlamento poziciją dėl jo(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2023 finansinių metų bendrąjį biudžetą(10) ir prie jo pridėtus Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrus pareiškimus ir Komisijos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0163/2023),

A.  kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis;

B.  kadangi 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) septynerių metų laikotarpiu numatyta skirti 12,9 mlrd. EUR 2018 m. kainomis (15 mlrd. EUR einamosiomis kainomis), kad būtų padengtos skolinimosi išlaidos, susijusios su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemone (EURI); kadangi šis skaičius buvo pagrįstas prielaida, kad skolinimosi palūkanų normos palaipsniui didės nuo 0,55 proc. 2021 m. iki 1,15 proc. 2027 m.;

C.  kadangi pagal 2021–2027 m. DFP EURI skolinimosi išlaidų grąžinimas priklauso nuo išlaidų viršutinės ribos pagal 2b išlaidų kategoriją („Atsparumas ir vertybės“), kaip ir pavyzdinės programos, pvz., „Erasmus+“, „ES – sveikatos labui“, Pilietybės, lygybės, teisių ir vertybių programa ir programa „Kūrybiška Europa“;

D.  kadangi EURI skolinimosi strategija įgyvendinama veiksmingai; kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, kuris prasidėjo 2022 m. vasario mėn., paspartino infliaciją ir tai paskatino Europos Centrinį Banką mažinti infliaciją ir atitinkamai gerokai padidinti palūkanų normas, kurios dabar sudaro daugiau kaip 3 proc., taigi paspartino ir EURI skolinimosi išlaidų padidėjimą;

E.  kadangi be skubių veiksmų persvarstant DFP tikėtina, kad padidėjusios EURI grąžinimo išlaidos viršys esamas biudžeto maržas; kadangi reikia imtis skubių veiksmų siekiant išvengti padėties, dėl kurios 2023 ir 2024 m. reikėtų panaudoti daugumą išteklių, o gal net visus turimus išteklius pagal lankstumo priemonę ir bendros maržos priemonę; kadangi EURI skolinimasis sutelktas 2022 ir 2023 m., o antroje DFP laikotarpio pusėje numatytos gerokai didesnės grąžinimo išlaidos, o tai reiškia, kad didesnės nei prognozuota palūkanų normos turės didelį poveikį absoliučiosioms išlaidoms 2025–2027 m.;

F.  kadangi, priimdami susitarimą dėl DFP, Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė, kad išlaidomis, kuriomis padengiamos EURI finansavimo sąnaudos, turi būti siekiama nemažinti Sąjungos programų ir lėšų;

G.  kadangi teisiškai privalomose veiksmų gairėse dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo visos trys institucijos pripažįsta, kad EURI grąžinimo plano patikimumo ir tvarumo didinimas priklauso nuo to, ar bus nustatyti pakankami nauji nuosavi ištekliai; kadangi Taryba dar nepriėmė sprendimo dėl pirmojo naujų nuosavų išteklių krepšelio; kadangi pirmąjį krepšelį reikės papildyti pasiūlymais dėl antrosios nuosavų išteklių grupės, kad būtų užtikrintas patikimas ir pakankamas bendras papildomų pajamų lygis, be kita ko, EURI skolinimosi išlaidoms padengti;

1.  pabrėžia, kad Sąjunga bet kokiomis aplinkybėmis visiškai įvykdys savo teisinį įsipareigojimą grąžinti skolinimosi išlaidas, susijusias su EURI; primena, kad sprendimas padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų reiškia, kad Sąjungos biudžetas yra tinkamai parengtas EURI skolinimosi išlaidoms padengti;

2.  su didėjančiu susirūpinimu pažymi, kad EURI skolinimosi išlaidoms grąžinti numatytos sumos greičiausiai bus nepakankamos, ypač 2023 m. ir 2024 m., ir kad esant dabartinei padėčiai nepaskirstytos maržos pagal daugumą išlaidų viršutinių ribų yra labai ribotos arba jų visiškai nėra;

3.  dar kartą primygtinai reikalauja, kad Komisija laiku pateiktų Sąjungos biudžeto valdymo institucijai išsamią informaciją apie apskaičiavimus, kuriais grindžiamos EURI skolinimosi išlaidų prognozės laikotarpiui iki 2027 m., įskaitant taikytas prielaidas ir naudotus parametrus; pritaria Tarybos raginimui užtikrinti visišką EURI skaidrumą ir matomumą, o Komisijai – pateikti visą susijusią informaciją, įskaitant apibendrinamąsias biudžeto asignavimų lenteles;

4.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nesiėmus būtinų veiksmų, dėl didėjančių EURI skolinimosi išlaidų gali labai sumažėti Sąjungos biudžeto galimybės finansuoti Sąjungos prioritetus ir politiką ir reaguoti į naujus poreikius; pabrėžia, kad šis poveikis papildo didelės infliacijos poveikį ir dėl to mažėja realioji Sąjungos biudžeto vertė; pabrėžia, kad bendras poveikis reiškia, jog Sąjungos biudžetas yra mažiau pajėgus patenkinti žmonių poreikius ir spręsti problemas, kurias patiria Sąjunga;

5.  pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų atliekant DFP peržiūrą, kad būtų išvengta padėties, kai dėl padidėjusių EURI skolinimosi išlaidų 2023 m. ir 2024 m. galėtų būti išnaudotos lankstumo ir bendros maržos priemonės; pabrėžia, kad nesiėmus veiksmų būtų ne tik apribotas Sąjungos gebėjimas reaguoti į naujus poreikius ir krizes tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, bet taip pat būtų neįmanoma finansuoti svarbių naujų iniciatyvų, pvz., siūlomo Europos lustų akto, nesumažinant pagrindinių esamų programų išteklių ar lėšų; pabrėžia, kad tai faktiškai pažeistų trijų institucijų įsipareigojimą nemažinti Sąjungos programų išteklių ar lėšų;

6.  primena, kad veiksmų gairėse dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo buvo numatyta, kad pirmasis nuosavų išteklių rinkinys bus pradėtas taikyti 2023 m. sausio mėn., ne vėliau kaip 2022 m. liepos mėn. jį apsvarsčius Taryboje; pabrėžia, kad veiksmų gairių nesilaikymas yra nepriimtinas; todėl ragina Tarybą nedelsiant priimti būtinus Sprendimo dėl nuosavų išteklių pakeitimus; ragina Komisiją kuo greičiau ir ne vėliau kaip trečiąjį 2023 m. ketvirtį pateikti pasiūlymus dėl antrojo naujų nuosavų išteklių krepšelio;

7.  be to, atkreipia dėmesį į tai, kad EURI grąžinimo išlaidos priklauso nuo rinkos sąlygų ir išorės veiksnių, todėl iš esmės yra kintamos; pabrėžia, kad skolos grąžinimas pagal savo pobūdį taip pat yra nediskrecinis ir kad dėl to jam taikoma viršutinė riba DFP išlaidų kategorijoje prieštarauja tokių išlaidų realybei; todėl primena Parlamento derybose dėl DFP išsakytus reikalavimus, kad EURI grąžinimo išlaidos būtų didesnės už viršutines ribas, siekiant sumažinti spaudimą DFP, užtikrinti finansavimą programoms, dėl kurių jau susitarta, ir užtikrinti pakankamą veiksmų laisvę neviršijant viršutinių ribų finansuoti naujas iniciatyvas;

8.  pabrėžia, kad maržose pagal DFP viršutines ribas ir taikant specialias priemones turimų išteklių jau nepakanka dėl daugybės krizių ir naujų iniciatyvų, kilusių nuo dabartinės DFP pradžios, ir kad dėl padidėjusių EURI skolinimosi išlaidų šie trūkumai dar labiau paaštrėja;

9.  todėl dar kartą ragina skubiai atlikti plataus užmojo DFP peržiūrą; ragina Komisiją į savo pasiūlymą dėl tos peržiūros įtraukti nuostatas dėl reikiamos struktūros ir finansavimo, kad būtų galima veiksmingai valdyti EURI grąžinimo išlaidas, kartu išsaugant reikiamą programų ir politikos finansavimo lygį ir užtikrinant, kad biudžetas turėtų pakankamai išteklių ir būtų pakankamai lankstus, kad būtų galima patenkinti būsimus poreikius ir reaguoti į krizes;

10.  pabrėžia, kad, visų pirma atsižvelgiant į EURI išlaidų poveikį 2024 m. biudžetui, iki 2024 m. sausio 1 d. turi būti parengta peržiūrėta DFP, įskaitant struktūrinį sprendimą dėl EURI;

11.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0450. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0400. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (4) OL C 444 I, 2020 12 22. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0357. (6) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (7) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0404. (9) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23. (10) OL L 58, 2023 2 23.