Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2022/0051(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0184/2023

Pateikti tekstai :

A9-0184/2023

Debatai :

PV 31/05/2023 - 13
CRE 31/05/2023 - 13

Balsavimas :

PV 01/06/2023 - 6.4
CRE 01/06/2023 - 6.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 24/04/2024 - 7.16
CRE 24/04/2024 - 7.16

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0209
P9_TA(2024)0329

Priimti tekstai
PDF 625kWORD 168k
Ketvirtadienis, 2023 m. birželio 1 d. - Briuselis
Įmonių tvarumo išsamus patikrinimas
P9_TA(2023)0209A9-0184/2023

2023 m. birželio 1 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai(1) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022)0071 – C9-0050/2022 – 2022/0051(COD))(2)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Sąjunga yra grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įtvirtintoms ES pagrindinių teisių chartijoje. Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje turėtų būti grindžiami tomis pagrindinėmis vertybėmis, kurios įkvėpė sukurti pačią Sąjungą, taip pat žmogaus teisių visuotinumu ir nedalumu ir pagarba Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams. Tokie veiksmai, be kita ko, apima besivystančių šalių darnaus ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vystymosi skatinimą.
 (1)  Sąjunga yra grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įtvirtintoms ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje. Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje turėtų būti grindžiami tomis pagrindinėmis vertybėmis, kurios įkvėpė sukurti pačią Sąjungą, taip pat žmogaus ir aplinkos teisių visuotinumu ir nedalumu ir pagarba Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams. Tokie veiksmai, be kita ko, apima besivystančių šalių darnaus ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vystymosi skatinimą;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  kaip nustatyta Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“74, tarp Sąjungos prioritetų yra aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimas bei pagrindinių Europos vertybių propagavimas. Siekiant šių tikslų turi dalyvauti ne tik valdžios institucijos, bet ir privatūs subjektai, visų pirma įmonės;
 (2)  kaip nustatyta Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“74, tarp Sąjungos prioritetų yra aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimas bei pagrindinių Europos vertybių propagavimas. Siekiant šių tikslų turi dalyvauti ne tik valdžios institucijos, bet ir privatūs subjektai, visų pirma įmonės. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos aplinkos politika turi būti padedama išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius ir remti tarptautinio lygmens priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita;
__________________
 __________________
74 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)640 final).
 74 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)640 final).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  savo komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“75 Komisija įsipareigojo tobulinti Europos socialinę rinkos ekonomiką, kad būtų pasiekta teisinga tvari pertvarka. Ši direktyva taip pat prisidės prie Europos socialinių teisių ramsčio, kuriuo remiamos teisės, užtikrinančios tinkamas darbo sąlygas. Ji priskiriama prie ES politikos ir strategijų dėl deramo darbo skatinimo visame pasaulyje, taip pat pasaulinėse vertės grandinėse, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl deramo darbo visame pasaulyje76;
 (3)  savo komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“75 Komisija įsipareigojo tobulinti Europos socialinę rinkos ekonomiką, kad būtų pasiekta teisinga tvari pertvarka užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Ši direktyva taip pat prisidės prie Europos socialinių teisių ramsčio, kuriuo remiamos teisės, užtikrinančios tinkamas darbo sąlygas. Ji taip pat padidins šio ramsčio matomumą ir atsakomybę už jį tarp įmonių, kurių dalyvavimas yra labai svarbus veiksmingam ramsčio įgyvendinimui. Ji priskiriama prie ES politikos ir strategijų dėl tinkamo ir deramo darbo skatinimo visame pasaulyje, taip pat pasaulinėse vertės grandinėse, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl deramo darbo visame pasaulyje76;
__________________
 __________________
75 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)14 final).
 75 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)14 final).
76 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo, COM(2022) 66 final.
 76 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo, COM(2022) 66 final.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant Sąjungos tvarumo tikslų svarbu tai, kaip elgiasi įmonės visuose ekonomikos sektoriuose, nes Sąjungos įmonės, ypač didžiosios įmonės, yra priklausomos nuo pasaulinių vertės grandinių. Be to, įmonės yra suinteresuotos žmogaus teisių ir aplinkos apsauga, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį vartotojų ir investuotojų susirūpinimą šiomis temomis. Sąjungos77 ir nacionaliniu78 lygmenimis jau yra kelios iniciatyvos, kuriomis įmonės skatinamos prisidėti prie į vertę orientuotos pertvarkos;
 (4)  siekiant Sąjungos tvarumo tikslų svarbu tai, kaip elgiasi įmonės visuose ekonomikos sektoriuose, nes daug Sąjungos įmonių yra priklausomos nuo pasaulinių vertės grandinių. Be to, įmonės yra suinteresuotos žmogaus teisių ir aplinkos apsauga, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį vartotojų ir investuotojų susirūpinimą šiomis temomis. Sąjungos77 ir nacionaliniu78 lygmenimis jau yra kelios iniciatyvos, kuriomis įmonės skatinamos prisidėti prie į vertę orientuotos pertvarkos, įskaitant keliose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje, taikomus privalomus teisės aktus, todėl atsiranda poreikis įmonėms sudaryti vienodas sąlygas, kad būtų išvengta susiskaidymo ir užtikrintas teisinis tikrumas bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms. Be to, atsižvelgiant į įmonių, kaip ramsčio kuriant tvarią visuomenę ir ekonomiką, svarbą labai svarbu sukurti Europos atsakingo ir tvaraus požiūrio į pasaulines vertės grandines sistemą;
__________________
 __________________
77 Enterprise Models and the EU agenda, CEPS Policy Insights, No PI2021-02/ January 2021.
 77 Enterprise Models and the EU agenda, CEPS Policy Insights, No PI2021-02/ January 2021.
78 Pvz., https://www.economie.gouv.fr/entreprises/societe-mission.
 78 Pvz., https://www.economie.gouv.fr/entreprises/societe-mission.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  esamuose tarptautiniuose atsakingo verslo standartuose nustatyta, kad įmonės turėtų apsaugoti žmogaus teises, ir nustatyta, kaip jos turėtų spręsti aplinkos apsaugos klausimus visoje savo veikloje ir vertės grandinėse. Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose79 pripažįstama įmonių atsakomybė atlikti išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje, nustatant neigiamą savo veiklos poveikį žmogaus teisėms, užkertant jam kelią ir jį švelninant, taip pat atsiskaitant už tai, kaip jos sprendžia tokio poveikio problemas. Tuose pagrindiniuose principuose teigiama, kad įmonės turėtų vengti pažeisti žmogaus teises ir jos turėtų spręsti problemas, atsiradusias dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms, kurį jos sukėlė, prie kurio jos prisidėjo arba kuris susijęs su jų veikla, jų patronuojamųjų įmonių veikla ir tiesioginiais ar netiesioginiais jų verslo santykiais;
 (5)  esamuose pripažintuose tarptautiniuose standartuose dėl atsakingo verslo elgesio, pvz., Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose79 ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms79a, patikslintose EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijose dėl atsakingo verslo79b, nustatyta, kad įmonės turėtų apsaugoti žmogaus teises, ir nustatyta, kaip jos turėtų paisyti aplinkos apsaugos klausimų visoje savo veikloje ir vertės grandinėse ir juos spręsti. Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose pripažįstama įmonių atsakomybė atlikti išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje, nustatant neigiamą savo veiklos poveikį žmogaus teisėms, užkertant jam kelią ir jį švelninant, taip pat atsiskaitant už tai, kaip jos sprendžia tokio poveikio problemas. Tuose pagrindiniuose principuose teigiama, kad įmonės turėtų vengti pažeisti žmogaus teises ir jos turėtų spręsti problemas, atsiradusias dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms, kurį jos sukėlė, prie kurio jos prisidėjo arba kuris susijęs su jų veikla, jų patronuojamųjų įmonių veikla ir tiesioginiais ar netiesioginiais jų verslo santykiais;
__________________
 __________________
79 Jungtinės Tautos, Guiding Principles on Business and Human Rights: Implementing the United Nations ‘Protect, Respect and Remedy’ Framework, 2011, paskelbta https://www.ohchr.org/documents/publications/guidingprinciplesbusinesshr_en.pdf.
 79 Jungtinės Tautos, Guiding Principles on Business and Human Rights: Implementing the United Nations ‘Protect, Respect and Remedy’ Framework, 2011, paskelbta https://www.ohchr.org/documents/publications/guidingprinciplesbusinesshr_en.pdf.
79a OECD Guidelines for Multinational Enterprises, 2011 updated edition, paskelbta http://mneguidelines.oecd.org/guidelines/.https://mneguidelines.oecd.org/mneguidelines/
79b OECD Guidance on Responsible Business Conduct, 2018, ir konkretiems sektoriams skirtos rekomendacijos, paskelbta https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje sąvoka konkretizuota ir labiau išplėtota EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms80: jose išsamaus patikrinimo taikymo sritis išplėsta, įtraukiant aplinkos apsaugos ir valdymo temas. EBPO rekomendacijos dėl atsakingo verslo ir sektorinės rekomendacijos81 yra tarptautiniu mastu pripažinti pagrindiniai dokumentai, kuriais nustatyti praktiniai išsamaus patikrinimo veiksmai, siekiant padėti įmonėms nustatyti savo veiklos, vertės grandinių ir kitų verslo santykių realų ir galimą poveikį ir užkirsti jam kelią, jį švelninti ir atsiskaityti už tai, kaip jos sprendžia tas problemas. Išsamaus patikrinimo sąvoka taip pat įtvirtinta rekomendacijomis, kurios pateiktos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika82;
 (6)  išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje sąvoka konkretizuota ir labiau išplėtota EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms: jose išsamaus patikrinimo taikymo sritis išplėsta, įtraukiant aplinkos apsaugos ir valdymo temas. EBPO rekomendacijos dėl atsakingo verslo ir sektorinės rekomendacijos yra tarptautiniu mastu pripažinti pagrindiniai dokumentai, kuriais nustatyti praktiniai išsamaus patikrinimo veiksmai, siekiant padėti įmonėms nustatyti savo veiklos, vertės grandinių ir kitų verslo santykių realų ir galimą poveikį ir užkirsti jam kelią, jį švelninti ir atsiskaityti už tai, kaip jos sprendžia tas problemas. Nacionaliniai koordinaciniai centrai, įsteigti prie EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms prisijungusių valstybių, atlieka svarbų vaidmenį skatindami įmones atlikti išsamų patikrinimą, nes jie propaguoja gaires ir veikia kaip neteisminiai skundų teikimo mechanizmai. Išsamaus patikrinimo sąvoka taip pat įtvirtinta rekomendacijomis, kurios pateiktos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika82;
__________________
 __________________
80 OECD Guidelines for Multinational Enterprises, 2011 updated edition, prieinamos http://mneguidelines.oecd.org/guidelines/.https://mneguidelines.oecd.org/mneguidelines/
81 OECD Guidance on Responsible Business Conduct, 2018, ir konkretiems sektoriams skirtos rekomendacijos, prieinamos https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm.
82 Tarptautinė darbo organizacija, Tripartite Declaration of Principles concerning Multinational Enterprises and Social Policy, Fifth Edition, 2017, paskelbta https://www.ilo.org/empent/Publications/WCMS_094386/lang--en/index.htm.
 82 Tarptautinė darbo organizacija, Tripartite Declaration of Principles concerning Multinational Enterprises and Social Policy, Fifth Edition, 2017, paskelbta https://www.ilo.org/empent/Publications/WCMS_094386/lang--en/index.htm.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  visos įmonės turėtų paisyti žmogaus teisių, įtvirtintų priedo I dalies 2 skirsnyje išvardytose tarptautinėse konvencijose ir priemonėse, o į šios direktyvos taikymo sritį patenkančios įmonės turėtų būti įpareigotos atlikti išsamų patikrinimą ir turėtų imtis tinkamų priemonių, kad nustatytų neigiamą poveikį žmogaus teisėms savo vertės grandinėje ir su juo kovotų. Išsamaus patikrinimo mastas ir pobūdis gali skirtis priklausomai nuo įmonės dydžio, sektoriaus, veiklos konteksto ir rizikos profilio;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  2015 m. visų Jungtinių Tautų valstybių narių patvirtinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai83 apima tikslus skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą. Sąjunga užsibrėžė uždavinį pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus. Privatusis sektorius prisideda siekiant šių tikslų;
 (7)  2015 m. visų Jungtinių Tautų valstybių narių patvirtinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai83 apima tikslus skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą. Sąjunga užsibrėžė uždavinį pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus. Privatusis sektorius prisideda siekiant šių tikslų. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, susidariusią dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, energetikos krizę, tebejaučiamas COVID-19 pasekmes ir bandymus išlaikyti ir stiprinti žemės ūkio maisto produktų grandinės saugumą, privatusis sektorius galėtų padėti skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, kartu vengiant disbalanso vidaus rinkoje;
__________________
 __________________
83 https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E.
 83 https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  tarptautiniuose susitarimuose pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurių šalys yra Sąjunga ir jos valstybės narės, kaip antai Paryžiaus susitarime84 ir neseniai priimtame Glazgo klimato pakte85, nustatytos konkrečios veiksmų kryptys siekiant kovoti su klimato kaita ir apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. Be konkrečių veiksmų, kurių tikimasi iš visų pasirašiusiųjų šalių, siekiant šių tikslų labai svarbiu laikomas privačiojo sektoriaus vaidmuo, ypač jo investavimo strategijos;
 (8)  tarptautiniuose susitarimuose pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurių šalys yra Sąjunga ir jos valstybės narės, kaip antai Paryžiaus susitarime84 ir neseniai priimtame Glazgo klimato pakte85, nustatytos konkrečios veiksmų kryptys siekiant kovoti su klimato kaita ir apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. Be konkrečių veiksmų, kurių tikimasi iš visų pasirašiusiųjų šalių, siekiant šių tikslų taip pat labai svarbiu laikomas privačiojo sektoriaus vaidmuo, ypač jo investavimo strategijos. Nors nuo 1988 m. tik 100 įmonių yra daugiau kaip 70 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltinis, iš esmės nesutampa įmonių įsipareigojimai klimato kaitos srityje ir jų faktinės investicijos į kovą su klimato kaita. Todėl ši direktyva yra svarbi teisėkūros priemonė siekiant išvengti bet kokių klaidinančių teiginių apie poveikio klimatui neutralumą ir sustabdyti ekologinį manipuliavimą bei iškastinio kuro plėtrą visame pasaulyje, kad būtų pasiekti tarptautiniai ir Europos klimato tikslai, taip pat rekomenduojami naujausiose mokslinėse ataskaitose85a;
__________________
 __________________
84 https://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf.
 84 https://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf.
85 Glazgo klimato paktas, 2021 m. lapkričio 13 d. priimtas 26-ojoje Klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Glazge, https://unfccc.int/sites/default/files/resource/cma2021_L16_adv.pdf.https://unfccc.int/sites/default/files/resource/cma2021_L16_adv.pdf.
 85 Glazgo klimato paktas, 2021 m. lapkričio 13 d. priimtas 26-ojoje Klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Glazge, https://unfccc.int/sites/default/files/resource/cma2021_L16_adv.pdf.https://unfccc.int/sites/default/files/resource/cma2021_L16_adv.pdf.
85a CDP „CDP Carbon Majors Report“, 2017 m. poveikio žemėlapio ataskaita, 2022 m. didžiųjų naftos išteklių reali darbotvarkė dėl klimato kaitos, https://influencemap.org/report/Big-Oil-s-Agenda-on-Climate-Change-2022-19585, TEA, Net nulinis iki 2050 m., Pasaulio energetikos sektoriaus veiksmų gairės, p. 51.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Europos klimato teisės akte86 Sąjunga taip pat teisiškai įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Dėl abiejų įsipareigojimų būtina keisti įmonių gamybos ir išteklių įsigijimo būdus. Komisijos 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane87 modeliuojami įvairūs išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo lygiai, reikalingi įvairiuose ekonomikos sektoriuose, nors visuose iš jų išmetamus ŠESD kiekius reikia labai sumažinti pagal visus scenarijus, kad Sąjunga pasiektų savo klimato srities tikslus. Plane taip pat pabrėžiama, kad „pakeitus įmonių valdymo taisykles ir praktiką, be kita ko, tvaraus finansavimo srityje, bendrovių savininkai ir valdytojai savo veiksmus ir strategijas pirmiausia orientuos į tvarumo tikslus“. 2019 m. komunikate „Europos žaliasis kursas“88 nustatyta, kad visi ES veiksmai ir politika turėtų būti sutelkti į tai, kad padėtų ES sėkmingai ir socialiai teisingai pereiti prie tvarios ateities. Jame taip pat nustatyta, kad tvarumo aspektas turėtų būti toliau integruojamas į įmonių valdymo sistemą;
 (9)  Europos klimato teisės akte86 Sąjunga taip pat teisiškai įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Dėl abiejų įsipareigojimų būtina keisti įmonių gamybos ir išteklių įsigijimo būdus. Komisijos 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane87 modeliuojami įvairūs išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo lygiai, reikalingi įvairiuose ekonomikos sektoriuose, nors visuose iš jų išmetamus ŠESD kiekius reikia labai sumažinti pagal visus scenarijus, kad Sąjunga pasiektų savo klimato srities tikslus. Plane taip pat pabrėžiama, kad „pakeitus įmonių valdymo taisykles ir praktiką, be kita ko, tvaraus finansavimo srityje, bendrovių savininkai ir valdytojai savo veiksmus ir strategijas pirmiausia orientuos į tvarumo tikslus“. Bendrąja Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2030 m. (8-oji AVP)87a, kuri yra Sąjungos veiksmų aplinkos ir klimato srityje programa, siekiama paspartinti žaliąją pertvarką teisingai, lygiateisiškai ir įtraukiai pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, atsparios ir konkurencingos žiedinės ekonomikos ir apsaugoti, atkurti bei pagerinti aplinkos būklę, be kita ko, sustabdant ir panaikinant biologinės įvairovės nykimą. 2019 m. komunikate „Europos žaliasis kursas“88 nustatyta, kad visi ES veiksmai ir politika turėtų būti sutelkti į tai, kad padėtų ES sėkmingai ir socialiai teisingai pereiti prie tvarios ateities nieko nepaliekant nuošalyje. Jame taip pat nustatyta, kad tvarumo aspektas turėtų būti toliau integruojamas į įmonių valdymo sistemą;
__________________
 __________________
86 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) PE/27/2021/REV/1 (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).
 86 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) PE/27/2021/REV/1 (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).
87 SWD/2020/176 final.
 87 SWD/2020/176 final.
87a Bendroji Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2030 m.
88 COM/2019/640 final.
 88 COM/2019/640 final.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Žiedinės ekonomikos veiksmų plane91, Biologinės įvairovės strategijoje92, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“93 ir cheminių medžiagų strategijoje94, taip pat komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“95, „Pramonė 5.0“96 ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane97 bei 2021 m. prekybos politikos peržiūroje98, kaip vienas iš elementų, nurodyta tvaraus įmonių valdymo iniciatyva;
 (11)  Žiedinės ekonomikos veiksmų plane91, Biologinės įvairovės strategijoje92, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“93, cheminių medžiagų strategijoje94, Vaistų strategijoje, 2021 m. ES nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane, taip pat komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“95, „Pramonė 5.0“96 ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane97 bei 2021 m. prekybos politikos peržiūroje98, kaip vienas iš elementų, nurodyta tvaraus įmonių valdymo iniciatyva. Todėl išsamaus patikrinimo reikalavimai pagal šią direktyvą turėtų padėti išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir pagerinti aplinkos, visų pirma oro, vandens ir dirvožemio, būklę. Jie taip pat turėtų padėti paspartinti perėjimą prie netoksiškos žiedinės ekonomikos. Šioje direktyvoje nustatyti išsamaus patikrinimo reikalavimai taip pat turėtų padėti siekti Nulinės taršos veiksmų plano tikslų – sukurti aplinką, kur neliktų toksiškų medžiagų, ir būtų saugoma žmonių sveikata, gyvūnų ir ekosistemų gerovė nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio;
__________________
 __________________
91 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM/2020/98 final).
 91 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM/2020/98 final).
92 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM/2020/380 final).
 92 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM/2020/380 final).
93 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM/2020/381 final).
 93 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM/2020/381 final).
94 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM/2020/667 final).
 94 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM/2020/667 final).
95 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021) 350 final).
 95 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021) 350 final).
96 Industry 5.0. https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/industrial-research-and-innovation/industry-50_en.
 96 Industry 5.0. https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/industrial-research-and-innovation/industry-50_en.
97 https://op.europa.eu/webpub/empl/european-pillar-of-social-rights/lt/index.html.
 97 https://op.europa.eu/webpub/empl/european-pillar-of-social-rights/lt/index.html.
98 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM/2021/66/final).
 98 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM/2021/66/final).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  ši direktyva dera su 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planu99. Šiame veiksmų plane nustatytas prioritetas stiprinti Sąjungos pastangas aktyviai skatinti visuotinai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir kitas atitinkamas tarptautines gaires, kaip antai EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, be kita ko, didinant atitinkamus išsamaus patikrinimo standartus.
 (12)  ši direktyva dera su 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planu99. Šiame veiksmų plane nustatytas prioritetas stiprinti Sąjungos pastangas aktyviai skatinti visuotinai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, patikslintas EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijose dėl atsakingo verslo, kaip atitinkamas gaires, be kita ko, didinant atitinkamus išsamaus patikrinimo standartus.
__________________
 __________________
99 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)5 final).
 99 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)5 final).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Europos Parlamentas savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliucijoje ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungos taisykles dėl visapusiško įmonių išsamaus patikrinimo prievolės100. 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose dėl žmogaus teisių ir deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse101 Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl tvaraus įmonių valdymo Sąjungos teisinės sistemos, įskaitant tarpsektorinio įmonių išsamaus patikrinimo prievoles pasaulinėse tiekimo grandinėse101. Europos Parlamentas 2020 m. gruodžio 2 d. priimtame pranešime savo iniciatyva dėl tvaraus įmonių valdymo taip pat ragina išaiškinti direktorių pareigas. Bendroje deklaracijoje dėl 2022 m. ES teisėkūros prioritetų102 Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija įsipareigojo sukurti žmonėms tarnaujančią ekonomiką ir tobulinti tvaraus įmonių valdymo reglamentavimo sistemą;
 (13)  Europos Parlamentas savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliucijoje ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungos taisykles dėl visapusiško įmonių išsamaus patikrinimo prievolių, pagal kurias netgi galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė įmonėms, jei jos, neatlikdamos išsamaus patikrinimo, padaro žalą arba prie jos prisideda100. 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose dėl žmogaus teisių ir deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse101 Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl tvaraus įmonių valdymo Sąjungos teisinės sistemos, įskaitant tarpsektorinio įmonių išsamaus patikrinimo prievoles pasaulinėse tiekimo grandinėse101. Europos Parlamentas 2020 m. gruodžio 2 d. priimtame pranešime savo iniciatyva dėl tvaraus įmonių valdymo taip pat ragina išaiškinti direktorių pareigas. Bendroje deklaracijoje dėl 2022 m. ES teisėkūros prioritetų102 Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija įsipareigojo sukurti žmonėms tarnaujančią ekonomiką ir tobulinti tvaraus įmonių valdymo reglamentavimo sistemą;
__________________
 __________________
100 2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (2020/2129(INL)), P9_TA(2021)0073, paskelbta https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2020/2129(INL).
 100 2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (2020/2129(INL)), P9_TA(2021)0073, paskelbta https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2020/2129(INL).
101 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvados dėl žmogaus teisių ir deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse (13512/20).
 101 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvados dėl žmogaus teisių ir deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse (13512/20).
102 Bendra Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaracija „2022 m. ES teisėkūros prioritetai“, paskelbta https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/joint_declaration_2022.pdf.
 102 Bendra Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaracija „2022 m. ES teisėkūros prioritetai“, paskelbta https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/joint_declaration_2022.pdf.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  šia direktyva siekiama užtikrinti, kad įmonės, veikiančios vidaus rinkoje, prisidėtų prie darnaus vystymosi ir tvarios ekonomikos ir visuomenės pertvarkos, nustatydamos su savo veikla, savo patronuojamosiomis įmonėmis ir vertės grandinėmis susijusį galimą arba realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, užkirsdamos tokiam poveikiui kelią ir jį švelnindamos, jį sustabdydamos ir kuo labiau sumažindamos;
 (14)  šia direktyva siekiama užtikrinti, kad įmonės, veikiančios vidaus rinkoje, paisytų žmogaus teisių ir aplinkos ir taip prisidėtų prie darnaus vystymosi ir tvarios ekonomikos ir visuomenės pertvarkos, nustatydamos su savo veikla, savo patronuojamosiomis įmonėmis ir vertės grandinėmis susijusį galimą arba realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, užkirsdamos tokiam poveikiui kelią ir jį švelnindamos, jį sustabdydamos, atitaisydamos žalą, kuo labiau sumažindamos tokį poveikį ir prireikus nustatydamos prioritetiškumą, užtikrinant, kad nukentėjusieji dėl šios pareigos nepaisymo turėtų galimybę kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių atsakomybei paisyti žmogaus teisių ir aplinkos bei pareigai apsaugoti žmogaus teises ir aplinką pagal tarptautinę teisę;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  įmonės turėtų tinkamais veiksmais nustatyti ir įgyvendinti išsamaus patikrinimo priemones dėl savo veiklos, savo patronuojamųjų įmonių, taip pat savo įtvirtintų tiesioginių ir netiesioginių verslo santykių savo vertės grandinėse pagal šios direktyvos nuostatas. Pagal šią direktyvą iš įmonių neturėtų būti reikalaujama visomis aplinkybėmis užtikrinti, kad neigiamas poveikis niekada nebūtų daromas ar kad jis būtų sustabdytas. Pavyzdžiui, įmonė gali nebūti pajėgi pasiekti tokių rezultatų dėl verslo santykių, kurių neigiamas poveikis atsiranda dėl valstybės intervencijos. Todėl pagrindinės prievolės šioje direktyvoje turėtų būti prievolės dėl priemonių. Įmonė turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis galima pagrįstai tikėtis užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį kuo labiau sumažinti konkretaus esamo atvejo aplinkybėmis. Reikėtų atsižvelgti į įmonės vertės grandinės, sektoriaus ar geografinės teritorijos, kurioje veikia jos vertės grandinės partneriai, ypatumus, įmonės galią daryti įtaką savo tiesioginiams ir netiesioginiams verslo santykiams ir ar įmonė galėtų padidinti savo galią daryti įtaką;
 (15)  įmonės, atsižvelgdamos į savo galimybes, turėtų tinkamais veiksmais nustatyti ir įgyvendinti išsamaus patikrinimo priemones dėl savo veiklos, savo patronuojamųjų įmonių veiklos, taip pat savo tiesioginių ir netiesioginių verslo santykių savo vertės grandinėse pagal šios direktyvos nuostatas. Pagal šią direktyvą iš įmonių neturėtų būti reikalaujama visomis aplinkybėmis užtikrinti, kad neigiamas poveikis niekada nebūtų daromas ar kad jis būtų sustabdytas. Pavyzdžiui, įmonė gali nebūti pajėgi pasiekti tokių rezultatų dėl verslo santykių, kurių neigiamas poveikis atsiranda dėl valstybės intervencijos. Todėl pagrindinės prievolės šioje direktyvoje turėtų būti prievolės dėl priemonių. Įmonė turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis galima pagrįstai tikėtis užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį kuo labiau sumažinti konkretaus esamo atvejo aplinkybėmis ir kurios būtų proporcingos bei atitiktų neigiamo poveikio dydį ir tikimybę bei įmonės dydį, išteklius ir pajėgumus. Reikėtų atsižvelgti į įmonės vertės grandinės, sektoriaus ar geografinės teritorijos, kurioje veikia jos vertės grandinės partneriai, ypatumus, įmonės galią daryti įtaką savo verslo santykiams ir ar įmonė galėtų padidinti savo galią daryti įtaką;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  išsamaus patikrinimo procesas, nustatomas šioje direktyvoje, turėtų apimti šešis etapus, apibrėžtus EBPO rekomendacijose dėl išsamaus patikrinimo atsakingame versle, įskaitant išsamaus patikrinimo priemones, skirtas įmonėms, kad jos nustatytų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai ir spręstų su juo susijusias problemas. Tai tokie etapai: 1) išsamaus patikrinimo integravimas į politiką ir valdymo sistemas, 2) neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nustatymas ir vertinimas, 3) realaus ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai prevencija, sustabdymas arba kuo didesnis sumažinimas, 4) priemonių veiksmingumo vertinimas, 5) komunikacija, 6) žalos atitaisymas.
 (16)  išsamaus patikrinimo procesas, nustatomas šioje direktyvoje, turėtų apimti šešis etapus, apibrėžtus EBPO rekomendacijose dėl išsamaus patikrinimo atsakingame versle, įskaitant išsamaus patikrinimo priemones, skirtas įmonėms, kad jos nustatytų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai ir spręstų su juo susijusias problemas. Tai tokie etapai: 1) išsamaus patikrinimo integravimas į politiką ir valdymo sistemas, 2) neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nustatymas ir vertinimas, 3) realaus ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai prevencija, sustabdymas arba kuo didesnis sumažinimas, 4) priemonių veiksmingumo tikrinimas, stebėjimas ir vertinimas, 5) komunikacija, 6) žalos atitaisymas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai patiriamas dėl pačių įmonių veiklos, taip pat dėl jų patronuojamųjų įmonių, produktų ir vertės grandinių, visų pirma žaliavų tiekimo, gamybos arba produktų ar atliekų šalinimo lygmeniu. Siekiant, kad išsamus patikrinimas turėtų reikšmingą poveikį, jis turėtų apimti neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, daromą per visą gyvavimo ciklą, apimantį produkto gamybą, naudojimą ir šalinimą arba paslaugų teikimą, pačios įmonės veikloje, jos patronuojamosiose įmonėse ir vertės grandinėse.
 (17)  neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai patiriamas dėl pačių įmonių veiklos, taip pat dėl jų patronuojamųjų įmonių, produktų, paslaugų ir vertės grandinių, visų pirma žaliavų tiekimo, gamybos arba produktų ar atliekų šalinimo lygmeniu. Siekiant, kad išsamus patikrinimas turėtų reikšmingą poveikį, jis turėtų apimti neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, daromą per visą gyvavimo ciklą, apimantį produkto gamybą, pardavimą ir atliekų tvarkymą arba paslaugų teikimą, pačios įmonės veikloje, jos patronuojamosiose įmonėse ir vertės grandinėse;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  pasaulinėms vertės grandinėms, ypač svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinėms, žalingą poveikį daro gamtos ar žmogaus sukelti pavojai. Rizika ypatingos svarbos vertės grandinėse tapo akivaizdi dėl COVID-19 krizės, o tų sukrėtimų dažnumas ir poveikis ateityje greičiausiai didės, o tai bus infliacijos veiksnys ir dėl to padidės makroekonominis svyravimas, taip pat rinkos ir prekybos neapibrėžtumas. Siekdama spręsti šią problemą, ES turėtų inicijuoti metinį Sąjungos mastu vykdomą įmonių atsparumo su jų vertės grandinėmis susijusiais nepalankiais scenarijais vertinimą, kurį atliekant būtų galima nustatyti, įvertinti ir pateikti galimus atsakomuosius veiksmus į jų vertės grandinės riziką, įskaitant išorės veiksnius, taip pat socialinę, aplinkos ir politinę riziką;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  vertės grandinė turėtų apimti su įmonės prekių gamyba arba paslaugų teikimu susijusią veiklą, įskaitant produkto ar paslaugos kūrimą ir produkto naudojimą bei šalinimą, taip pat susijusią veiklą, vykdomą pagal įmonės įtvirtintus verslo santykius. Ji turėtų apimti įtvirtintus gamintojų grandies tiesioginius ir netiesioginius verslo santykius, pagal kuriuos vykdoma projektavimo, gavybos, gamybos, transportavimo, sandėliavimo ir tiekimo veikla, apimanti žaliavas, produktus ir produktų dalis, arba įmonei teikiamos jos veiklai reikalingos paslaugos, taip pat vartotojų grandies santykius, įskaitant įtvirtintus tiesioginius ir netiesioginius verslo santykius, kuriuos palaikant naudojami arba gaunami produktai, produktų dalys ar paslaugos iš tos įmonės iki produkto gyvavimo ciklo pabaigos, įskaitant, inter alia, produktų platinimą mažmenininkams, produktų vežimą ir laikymą sandėlyje, produkto išmontavimą, jo antrinį perdirbimą, kompostavimą ar šalinimą į sąvartyną;
 (18)  vertės grandinė turėtų apimti su įmonės prekių gamyba, platinimu ir pardavimu arba paslaugų teikimu susijusią veiklą, įskaitant produkto ar paslaugos kūrimą ir atliekų tvarkymą, taip pat susijusią veiklą, vykdomą pagal įmonės verslo santykius. Ji turėtų apimti įmonės verslo santykių pagrindu vykdomą veiklą, susijusią su žaliavų, produktų, produktų dalių projektavimu, gavyba, gamyba, transportavimu, sandėliavimu ir tiekimu, taip pat su prekių pardavimu ar platinimu arba paslaugų teikimu ar plėtojimu, įskaitant atliekų tvarkymą, vežimą ir laikymą, išskyrus atskirų vartotojų atliekamą produkto atliekų tvarkymą;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  kai kuriais atvejais, kai produktai parduodami arba platinami verslo santykių pagrindu, įmonės gali būti mažiau pajėgios stebėti poveikį, kad galėtų imtis pagrįstų veiksmų, siekdamos užkirsti kelią tokiam poveikiui arba jį sušvelninti. Tokiais atvejais bus svarbu nustatyti faktinį ir galimą poveikį ir imtis prevencinių ar švelninimo veiksmų prieš pirminį pardavimą ar platinimą ir jų metu, taip pat vykdant tolesnę veiklą arba tęsiant tuos verslo santykius, kai tokį poveikį galima pagrįstai numatyti arba kai apie didelį poveikį pranešama taikant pranešimo procedūrą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  kai įmonė gauna produktus, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų, gali būti sunku patikrinti antrinių žaliavų kilmę. Tokiais atvejais įmonė turėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų galima atsekti antrines žaliavas iki atitinkamo tiekėjo ir įvertinti, ar yra pakankamai informacijos, įrodančios, kad medžiaga yra perdirbta;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  reguliuojamųjų finansų įmonių, teikiančių paskolas, kreditą ar kitas finansines paslaugas, „vertės grandinė“ tokių paslaugų teikimo atžvilgiu turėtų apsiriboti vien klientų, gaunančių tokias paslaugas, ir jų patronuojamųjų įmonių, kurių veikla susijusi su atitinkama sutartimi, veikla; Vertės grandinės dalimi neturėtų būti laikomi klientai, kurie yra namų ūkiai ir fiziniai asmenys, veikiantys ne kaip profesionalai ir ne kaip verslininkai, taip pat vertės grandinės dalimi neturėtų būti mažosios ir vidutinės įmonės. Neturėtų būti apimama įmonių ar kitų juridinių asmenų, įeinančių į tokio kliento vertės grandinę, veikla;
 (19)  kiek tai susiję su reguliuojamosiomis finansų įmonėmis, teikiančiomis finansines paslaugas, susijusias su sutarčių sudarymu vertės grandinėje, tokių paslaugų teikimas turėtų apimti klientų, tiesiogiai jas gaunančių, ir jų patronuojamųjų įmonių, kurių veikla susijusi su atitinkama sutartimi, veiklą. Siekiant išvengti reguliuojamosios finansų įmonės vykdomos išsamaus patikrinimo veiklos dubliavimosi, įmonių ar kitų juridinių asmenų, kurie yra tokio kliento vertės grandinės dalis, veikla nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei išsamaus patikrinimo prievolės nustatytos kituose ES teisės aktuose. Reguliuojamųjų finansų įmonių vertės grandinės dalimi neturėtų būti laikomi klientai, kurie yra namų ūkiai ir fiziniai asmenys, veikiantys ne kaip profesionalai ir ne kaip verslininkai, taip pat vertės grandinės dalimi neturėtų būti mažosios ir vidutinės įmonės;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  reguliuojamosios finansų įmonės ir kitos įmonės turėtų naudoti informaciją, neapsiribodamos iš kredito reitingų agentūrų, tvarumo reitingų agentūrų ar lyginamųjų indeksų administratorių gauta informacija;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  kad įmonės galėtų tinkamai nustatyti neigiamą poveikį savo vertės grandinėje ir galėtų pasinaudoti tinkamu įtakos svertu, išsamaus patikrinimo prievolės šioje direktyvoje turėtų apsiriboti vien įtvirtintais verslo santykiais. Įtvirtinti verslo santykiai šioje direktyvoje turėtų reikšti tokius tiesioginius ir netiesioginius verslo santykius, kurie dėl jų intensyvumo ir trukmės yra arba turėtų būti ilgalaikiai ir kurie nėra nereikšmingas ar tik papildomas vertės grandinės elementas. „Įtvirtintais“ laikomų verslo santykių statusas turėtų būti periodiškai pakartotinai įvertinamas bent kas 12 mėnesių. Jeigu tiesioginiai įmonės verslo santykiai yra įtvirtinti, visi su jais susiję netiesioginiai verslo santykiai taip pat turėtų būti laikomi įtvirtintais tos įmonės atžvilgiu;
 Išbraukta.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  pagal šią direktyvą ES įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršijo 500 ir pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 150 mln. EUR per finansinius metus, ėjusius prieš paskutiniuosius finansinius metus, turėtų būti privaloma laikytis išsamaus patikrinimo prievolės. Įmonėms, kurios neatitinka šių kriterijų, tačiau kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršijo 250, o pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 40 mln. EUR per finansinius metus, ėjusius prieš paskutiniuosius finansinius metus, ir kurios veikia viename arba daugiau didelio poveikio sektorių, išsamus patikrinimas turėtų būti pradedamas taikyti praėjus dvejiems metams po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos, kad būtų suteiktas ilgesnis prisitaikymo laikotarpis. Siekiant užtikrinti, kad našta būtų proporcinga, iš tokiuose didelio poveikio sektoriuose veikiančių įmonių turėtų būti reikalaujama atlikti kryptingesnio pobūdžio išsamų patikrinimą, sutelkiant dėmesį į didelį neigiamą poveikį. Laikinieji darbuotojai, įskaitant komandiruotus darbuotojus pagal Direktyvos 96/71/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957103, 1 straipsnio 3 dalies c punktą, turėtų būti įtraukiami apskaičiuojant įmonės laikinojo darbo naudotojos darbuotojų skaičių. Komandiruoti darbuotojai pagal Direktyvos 96/71/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/957, 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktus turėtų būti įtraukiami apskaičiuojant tik siunčiančiosios įmonės darbuotojų skaičių;
 (21)  pagal šią direktyvą ES įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršijo 250 arba pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 40 mln. EUR per finansinius metus, ėjusius prieš paskutiniuosius finansinius metus, arba įmonėms, kurios yra grupės, turėjusios 500 darbuotojų ir 150 mln. EUR viršijančią pasaulinę grynąją apyvartą per paskutiniuosius finansinius metus, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, pagrindinė patronuojančioji įmonė, turėtų būti privaloma laikytis išsamaus patikrinimo prievolės. Apskaičiuojant ribines vertes reikėtų atsižvelgti į įmonės filialų, kurie pagal ES ir nacionalinės teisės aktus yra ne pagrindinėje buveinėje esančios verslo vietos, kurios yra teisiškai priklausomos nuo tos įmonės ir todėl laikomos jos dalimi, darbuotojų skaičių ir apyvartą. Laikinieji darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurių darbo forma yra nestandartinė, įskaitant komandiruotus darbuotojus pagal Direktyvos 96/71/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957103, 1 straipsnio 3 dalies c punktą, turėtų būti įtraukiami apskaičiuojant įmonės laikinojo darbo naudotojos darbuotojų skaičių. Komandiruoti darbuotojai pagal Direktyvos 96/71/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/957, 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktus turėtų būti įtraukiami apskaičiuojant tik siunčiančiosios įmonės darbuotojų skaičių;
__________________
 __________________
103 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 173, 2018 7 9, p. 16).
 103 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 173, 2018 7 9, p. 16).
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekiant atitikti prioritetines tarptautinių veiksmų sritis, kuriose siekiama spręsti žmogaus teisių ir aplinkos problemas, didelio poveikio sektorių pasirinkimas šios direktyvos tikslais turėtų būti grindžiamas esamomis sektorinėmis EBPO išsamaus patikrinimo gairėmis. Šioje direktyvoje turinčiais didelį poveikį turėtų būti laikomi šie sektoriai: tekstilės, odos ir susijusių gaminių (įskaitant avalynę) gamyba ir didmeninė prekyba tekstilės gaminiais, drabužiais ir avalyne; žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė (įskaitant akvakultūrą), maisto produktų gamyba ir didmeninė prekyba žemės ūkio žaliavomis, gyvais gyvūnais, mediena, maistu ir gėrimais; mineralinių išteklių gavyba, nepriklausomai nuo gavybos vietos (įskaitant žalią naftą, gamtines dujas, akmens anglis, lignitą, metalus ir metalų rūdas, taip pat visus kitus nemetalo mineralinius ir karjerų produktus), pagrindinių metalo produktų, kitų nemetalo mineralinių produktų ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrangą) gamyba ir didmeninė prekyba mineraliniais ištekliais, pagrindiniais ir tarpiniais mineraliniais produktais (įskaitant metalus ir metalų rūdas, statybines medžiagas, kurą, chemines medžiagas ir kitus tarpinius produktus); Finansų sektorius neturėtų būti priskiriamas prie didelio poveikio sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, dėl jo specifikos, visų pirma vertės grandinės ir siūlomų paslaugų atžvilgiais, net jeigu jam taikomos susijusios sektorinės EBPO rekomendacijos. Tačiau šiame sektoriuje turėtų būti užtikrinta platesnė realaus ir galimo neigiamo poveikio aprėptis, į taikymo sritį taip pat įtraukiant labai dideles įmones, kurios yra reguliuojamosios finansų įmonės, net jeigu jos neturi akcinės bendrovės teisinės formos;
 (22)  siekiant atitikti prioritetines tarptautinių veiksmų sritis, kuriose siekiama spręsti žmogaus teisių ir aplinkos problemas, Komisija turėtų parengti sektorines gaires, be kita ko, remiantis esamomis sektorinėmis EBPO išsamaus patikrinimo gairėmis, skirtas šiems sektoriams: tekstilės, drabužių, odos ir susijusių gaminių (įskaitant avalynę) gamyba ir didmeninė bei mažmeninė prekyba tekstilės gaminiais, drabužiais ir avalyne; žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė (įskaitant akvakultūrą), maisto produktų gamyba, maisto produktų ir gėrimų rinkodara ir reklama, didmeninė prekyba žemės ūkio žaliavomis, gyvais gyvūnais, gyvūnų produktais, mediena, maistu ir gėrimais; energija, mineralinių išteklių gavyba, transportavimas ir tvarkymas, nepriklausomai nuo gavybos vietos (įskaitant žalią naftą, gamtines dujas, akmens anglis, lignitą, metalus ir metalų rūdas, taip pat visus kitus nemetalo mineralinius ir karjerų produktus), pagrindinių metalo produktų, kitų nemetalo mineralinių produktų ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrangą) gamyba ir didmeninė prekyba mineraliniais ištekliais, pagrindiniais ir tarpiniais mineraliniais produktais (įskaitant metalus ir metalų rūdas, statybines medžiagas, kurą, chemines medžiagas ir kitus tarpinius produktus), statybos ir susijusi veikla, finansinių paslaugų teikimas, investavimo paslaugos ir veikla, taip pat kitos finansinės paslaugos; informacinių ir ryšių technologijų ar susijusių paslaugų gamyba, teikimas ir platinimas, įskaitant aparatinės įrangą, programinės įrangos sprendimai, įskaitant dirbtinį intelektą, stebėjimą, veido atpažinimą, duomenų saugojimą ar tvarkymą, telekomunikacijų paslaugos, žiniatinklio ir debesijos paslaugos, įskaitant socialinius tinklus ir tinklaveiką, žinučių siuntimą, e. prekybą, pristatymą, judumą, taip pat kitos platformų paslaugos;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  norint visiškai pasiekti šios direktyvos tikslus spręsti su įmonių veiklos, patronuojamųjų įmonių ir vertės grandinių neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ir aplinkai susijusias problemas, taip pat turėtų būti apimamos trečiųjų valstybių įmonės, vykdančios reikšmingo masto veiklą ES. Konkrečiau, ši direktyva turėtų būti taikoma trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynoji apyvarta Sąjungoje per finansinius metus, ėjusius prieš paskutiniuosius finansinius metus, buvo ne mažesnė kaip 150 mln. EUR, arba grynoji apyvarta per finansinius metus, ėjusius prieš paskutinius finansinius metus, buvo didesnė kaip 40 mln. EUR, tačiau mažesnė nei 150 mln. EUR, viename ar daugiau didelio poveikio sektorių (tai pradedama taikyti po dvejų metų nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos);
 (23)  norint visiškai pasiekti šios direktyvos tikslus spręsti su įmonių ir patronuojamųjų įmonių veiklos ir vertės grandinių neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ir aplinkai susijusias problemas, taip pat turėtų būti apimamos trečiųjų valstybių įmonės, vykdančios reikšmingo masto veiklą ES. Konkrečiau, ši direktyva turėtų būti taikoma trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynoji apyvarta Sąjungoje per finansinius metus, ėjusius prieš paskutiniuosius finansinius metus, buvo ne mažesnė kaip 40 mln. EUR, arba įmonėms, kurios yra grupės, paskutiniais finansiniais metais, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, turėjusios 500 darbuotojų ir pasaulinę grynąją apyvartą, viršijančią 150 mln. EUR, iš kurių ne mažiau kaip 40 mln. EUR susidarė Sąjungoje, pagrindinė patronuojančioji įmonė. Apskaičiuojant grynąją apyvartą turėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių įmonių, su kuriomis įmonė ir (arba) jos patronuojamosios įmonės yra sudariusios vertikalųjį susitarimą Sąjungoje mainais už autorinį atlyginimą, apyvartą;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  siekiant prasmingai prisidėti prie tvarios pertvarkos, išsamus patikrinimas pagal šią direktyvą turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į neigiamą poveikį asmenų, kuriems teikiama apsauga, žmogaus teisėms dėl vienos iš teisių ar draudimų, įtvirtintų šios direktyvos priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, pažeidimo. Siekiant užtikrinti visapusišką žmogaus teisių aprėptį, draudimo ar teisės, konkrečiai nenurodytų tame priede, pažeidimas, tiesiogiai kenkiantis teisėtam interesui, kuriam apsauga teikiama tomis konvencijomis, taip pat turėtų būti priskiriamas prie neigiamo poveikio žmogaus teisėms, kuriam taikoma ši direktyva, jeigu atitinkama įmonė būtų galėjusi pagrįstai nustatyti tokio pažeidimo riziką ir bet kokias tinkamas priemones, kurių reikėtų imtis, kad būtų laikomasi išsamaus patikrinimo prievolių pagal šią direktyvą, atsižvelgiant į visas svarbias jų veiklos aplinkybes, kaip antai konkretų sektorių ir veiklos aplinką. Išsamus patikrinimas taip pat turėtų apimti neigiamą poveikį aplinkai, atsirandantį pažeidus vieną iš draudimų ir įsipareigojimų pagal šios direktyvos priede nurodytas tarptautines aplinkos apsaugos konvencijas;
 (25)  siekiant prasmingai prisidėti prie tvarios pertvarkos, išsamus patikrinimas pagal šią direktyvą turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į neigiamą poveikį asmenų, kuriems teikiama apsauga, žmogaus teisėms, atsirandantį dėl bet kokių veiksmų, kuriais panaikinamos arba sumažinamos asmens ar grupės galimybės naudotis teisėmis arba draudimų apsauga, kaip įtvirtinta šios direktyvos priede nurodytuose tarptautinėse konvencijose ir dokumentuose, atitinkamoje teismų praktikoje ir pagal sutartis įsteigtų organų, susijusių su tomis konvencijomis, veikloje, apimant profesines sąjungas, darbuotojų ir socialines teises. Siekiant užtikrinti visapusišką žmogaus teisių aprėptį, neigiamas poveikis naudojantis teise, konkrečiai nenurodyta tame priede, tiesiogiai kenkiantis teisėtam interesui, kuriam apsauga teikiama tomis konvencijomis ir priemonėmis, taip pat turėtų būti priskiriamas prie neigiamo poveikio žmogaus teisėms, kuriam taikoma ši direktyva, jeigu atitinkama įmonė būtų galėjusi pagrįstai nustatyti tokio pažeidimo riziką ir bet kokias tinkamas priemones, kurių reikėtų imtis, kad būtų laikomasi išsamaus patikrinimo prievolių pagal šią direktyvą, atsižvelgiant į visas svarbias jų veiklos aplinkybes, kaip antai konkretų sektorių ir veiklos aplinką. Išsamus patikrinimas taip pat turėtų apimti neigiamą poveikį aplinkai, atsirandantį pažeidus vieną iš draudimų ir pareigų, išvardytų šios direktyvos priede;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  šioje direktyvoje turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, taikomos neigiamo sisteminio valstybės remiamo poveikio, atsirandančio dėl veiksmų, politikos, taisyklių ar oficialiai įtvirtintos praktikos, dėl kurių sprendžia, kuriuos įgyvendina ir kurių vykdymą užtikrina valstybių nacionalinės ar vietos valdžios institucijos arba kurie vykdomi aktyviai remiant tokioms institucijoms, atveju;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(25b)  įmonės taip pat turėtų būti atsakingos už savo įtakos panaudojimą, kad prisidėtų prie tinkamo gyvenimo lygio užtikrinimo, kiek tai susiję su vertės grandinėmis. Tai suprantama kaip samdomųjų darbuotojų pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis ir pragyvenimą užtikrinančios savarankiškai dirbančių asmenų bei smulkiųjų ūkininkų pajamos, kurias jie uždirba atlikdami savo darbą ir vykdydami gamybą ir kurios turi atitikti jų pačių ir jų šeimos poreikius;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(25c)  šioje direktyvoje pripažįstama, kad bendros sveikatos koncepcija, kaip ją pripažįsta Pasaulio sveikatos organizacija, yra integruotas ir vienijantis požiūris, kuriuo siekiama tvariai subalansuoti ir optimizuoti žmonių ir gyvūnų bei ekosistemų sveikatą. Pagal bendros sveikatos koncepciją pripažįstama, kad žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir platesnės aplinkos, įskaitant ekosistemas, sveikatą sieja glaudūs ryšiai ir tarpusavio priklausomybė. Todėl tikslinga nustatyti, kad išsamus patikrinimas aplinkos srityje turėtų apimti siekį išvengti aplinkos būklės blogėjimo, sukeliančio neigiamą poveikį sveikatai, pvz., epidemijas, ir kad būtų paisoma teisės į švarią, sveiką ir tvarią aplinką. Kalbant apie G7 įsipareigojimą atsižvelgti į spartų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimą pasauliniu mastu, būtina skatinti apdairų ir atsakingą antibiotikų naudojimą žmonėms skirtuose ir veterinariniuose vaistuose;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(25d)  neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai gali būti susijęs su tokiais veiksniais kaip korupcija ir kyšininkavimas arba jais grindžiamas, todėl jie įtraukti į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms. Taigi gali prireikti, kad įmonės, atlikdamos išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse, atsižvelgtų į šiuos veiksnius;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
(26)  įmonėms yra prieinamos rekomendacijos, kuriose parodyta, kokį poveikį jų veikla gali turėti žmogaus teisėms ir koks įmonių elgesys yra draudžiamas, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių normų. Tokių rekomendacijų yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų ataskaitų teikimo pagrindiniuose principuose104 ir Jungtinių Tautų pagrindinių principų aiškinamajame vadove105. Kaip pavyzdžiu remdamasi atitinkamomis tarptautinėmis gairėmis ir standartais, Komisija turėtų gebėti pateikti papildomų rekomendacijų, kurios bus naudingos kaip praktinė priemonė įmonėms;
 (26)  įmonėms turėtų būti prieinamos rekomendacijos, kuriose parodyta, kokį poveikį jų veikla gali turėti žmogaus teisėms ir koks įmonių elgesys yra draudžiamas, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių normų. Tokių rekomendacijų yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų ataskaitų teikimo pagrindiniuose principuose104 ir Jungtinių Tautų pagrindinių principų aiškinamajame vadove105 ir jos turėtų būti lengvai prieinamos įmonėms. Todėl, kaip pavyzdžiu remdamasi atitinkamomis tarptautinėmis gairėmis ir standartais, Komisija turėtų gebėti pateikti papildomų rekomendacijų, kurios bus naudingos kaip praktinė priemonė įmonėms;
__________________
 __________________
104 https://www.ungpreporting.org/wp-content/uploads/UNGPReportingFramework_withguidance2017.pdf.
 104 https://www.ungpreporting.org/wp-content/uploads/UNGPReportingFramework_withguidance2017.pdf.
105 https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Business/RtRInterpretativeGuide.pdf.https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Business/RtRInterpretativeGuide.pdf.
 105 https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Business/RtRInterpretativeGuide.pdf.https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Business/RtRInterpretativeGuide.pdf.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekdamos atlikti tinkamą savo veiklos, savo patronuojamųjų įmonių ir savo vertės grandinių išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų integruoti išsamų patikrinimą į įmonės politiką, nustatyti galimą ir realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, užkirsti kelią tam poveikiui, jį švelninti, taip pat jį sustabdyti ir kuo labiau sumažinti, be to, nustatyti ir taikyti skundų nagrinėjimo procedūrą, stebėti priemonių, kurių imamasi pagal šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, veiksmingumą ir viešai informuoti apie savo išsamų patikrinimą. Siekiant užtikrinti aiškumą įmonėms, šioje direktyvoje visų pirma reikėtų aiškiai skirti veiksmus, kuriais užkertamas kelias galimam neigiamam poveikiui arba jis švelninamas ar sustabdomas arba, jei tai neįmanoma, realus neigiamas poveikis kuo labiau sumažinamas;
 (27)  siekdamos atlikti tinkamą savo veiklos, savo patronuojamųjų įmonių ir savo vertės grandinių išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų integruoti išsamų patikrinimą į įmonės politiką, nustatyti galimą ir realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, nustatyti poveikio prioritetiškumą, užkirsti kelią tokiam poveikiui, jį švelninti, numatyti žalos atitaisymo priemones, taip pat jį sustabdyti ir kuo labiau sumažinti tokio poveikio mastą, nustatyti pranešimų teikimo ir neteisminį skundų teikimo mechanizmą arba dalyvauti jo veikloje, stebėti ir tikrinti savo veiksmų, kurių imamasi pagal šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, veiksmingumą, viešai informuoti apie savo išsamų patikrinimą ir bendradarbiauti su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais viso šio proceso metu. Siekiant užtikrinti aiškumą įmonėms, šioje direktyvoje visų pirma reikėtų aiškiai skirti veiksmus, kuriais užkertamas kelias galimam neigiamam poveikiui arba jis švelninamas ar sustabdomas arba, jei tai neįmanoma, realaus neigiamo poveikio mastas kuo labiau sumažinamas;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  siekiant užtikrinti, kad išsamus patikrinimas būtų įmonių verslo politikos dalimi, ir laikantis atitinkamos tarptautinės sistemos, įmonės turėtų integruoti išsamų patikrinimą į visas savo įmonės politikos sritis ir nustatyti išsamaus patikrinimo politiką. Išsamaus patikrinimo politikoje turėtų būti apibūdintas įmonės požiūris į išsamų patikrinimą, taip pat iš ilgalaikės perspektyvos, ir pateiktas elgesio kodeksas su apibūdintomis taisyklėmis ir principais, kurių turi laikytis įmonės darbuotojai ir patronuojamosios įmonės; apibūdintus procesus, nustatytus siekiant atlikti išsamų patikrinimą, įskaitant priemones, kurių imamasi tikrinant elgesio kodekso laikymąsi ir plečiant jo taikymą įtvirtintiems verslo santykiams. Elgesio kodeksas turėtų būti taikomas visoms susijusioms įmonių funkcijoms ir operacijoms, įskaitant įsigijimo ir pirkimo sprendimus. Įmonės taip pat turėtų kasmet atnaujinti savo išsamaus patikrinimo politiką;
 (28)  siekiant užtikrinti, kad išsamus patikrinimas būtų įmonių verslo politikos dalimi, ir laikantis atitinkamos tarptautinės sistemos, įmonės turėtų integruoti išsamų patikrinimą į atitinkamas savo įmonės politikos sritis ir visus veiklos lygmenis bei nustatyti išsamaus patikrinimo politiką, kurioje nurodytos trumpalaikės, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės priemonės bei tikslai. Išsamaus patikrinimo politikoje turėtų būti apibūdintas įmonės požiūris į išsamų patikrinimą ir pateiktas elgesio kodeksas su apibrėžtomis taisyklėmis, principais ir priemonėmis, kurių turi būti laikomasi ir kurie turi būti prireikus įgyvendinami įmonėje ir patronuojamosiose įmonėse, atliekant visas įmonės operacijas; taip pat turėtų būti apibūdinti nustatyti procesai ir deramos priemonės, kurių imtasi siekiant vertės grandinėje atlikti išsamų patikrinimą, kaip nustatyta 7 ir 8 straipsniuose, įskaitant atitinkamas priemones, kurių imtasi siekiant įtraukti išsamų patikrinimą į savo verslo modelį, įdarbinimo ir pirkimų praktiką su subjektais, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, ir priemones, kurių imtasi siekiant stebėti ir tikrinti išsamaus patikrinimo veiklą, ir atitinkama politika, kad išsamaus patikrinimo proceso išlaidų nebūtų perkeltos silpnesnėje padėtyje esantiems verslo partneriams. Elgesio kodeksas turėtų būti taikomas visoms susijusioms įmonių funkcijoms ir operacijoms, įskaitant kainodaros ir pirkimo sprendimus, pavyzdžiui, susijusius su prekyba ir įsigijimu. Įmonės taip pat turėtų atnaujinti savo išsamaus patikrinimo politiką įvykus svariems pokyčiams;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  patronuojančiosios įmonės turėtų galėti atlikti veiksmus, kuriais gali būti prisidedama prie jų patronuojamųjų įmonių išsamaus patikrinimo, jei: patronuojamoji įmonė pateikia visą svarbią ir būtiną informaciją savo patronuojančiajai įmonei ir bendradarbiauja su ja; patronuojamoji įmonė laikosi savo patronuojančiosios įmonės išsamaus patikrinimo politikos; patronuojančioji įmonė atitinkamai pritaiko savo išsamaus patikrinimo politiką siekdama užtikrinti, kad patronuojamosios įmonės atžvilgiu būtų vykdomos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos; patronuojamoji įmonė integruoja išsamų patikrinimą į visą savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 5 straipsnį; prireikus, patronuojamoji įmonė toliau imasi atitinkamų priemonių pagal 7 ir 8 straipsnius, taip pat toliau vykdo įsipareigojimus pagal 8a, 8b ir 8d straipsnius; kai patronuojančioji įmonė atlieka konkrečius veiksmus patronuojamosios įmonės vardu, tiek patronuojančioji įmonė, tiek patronuojamoji įmonė aiškiai ir skaidriai apie tai praneša atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei; patronuojamoji įmonė integruoja su klimatu susijusias nuostatas į savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 15 straipsnį. Kad patronuojamosios įmonės būtų atskaitingos, šios direktyvos 22 straipsnyje numatyta atsakomybė turėtų būti ir toliau taikoma subjektų lygmeniu, nedarant poveikio valstybių narių teisės aktams dėl solidariosios atsakomybės;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(28b)  konfliktų paveiktose ir didelės rizikos vietovėse veikiančioms įmonėms kyla didesnė rizika būti įtrauktoms darant šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus. Šiose vietovėse įmonės turėtų atlikti sustiprintą konfliktams atžvalgų išsamų patikrinimą, kad pašalintų šią didesnę riziką ir užtikrintų, kad konfliktų paveiktose ar didelės rizikos vietovėse jos nesudarytų palankesnių sąlygų konfliktui, jo nefinansuotų, nepablogintų ir kitaip nedarytų jam neigiamo poveikio arba neprisidėtų prie tarptautinės žmogaus teisių teisės ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Atliekant sustiprintą išsamų patikrinimą standartinis išsamus patikrinimas, be kita ko, papildomas išsamia konfliktų analize, pagrįsta prasmingu ir konfliktams atžvalgiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, siekiant užtikrinti pagrindinių konflikto priežasčių, veiksnių ir jį sukėlusių šalių bei įmonės verslo veiklos poveikio konfliktui suvokimą. Ginkluotų konfliktų ir (arba) karinės okupacijos atvejais įmonės turėtų laikytis įsipareigojimų ir standartų, nustatytų Tarptautinės humanitarinės teisės (THT) ir Tarptautinės baudžiamosios teisės (TBT) standartuose. Įmonės turėtų vadovautis atitinkamų tarptautinių organizacijų, įskaitant Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą ir UNDP, pateiktomis gairėmis;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(28c)  įmonės dalyvavimas darant neigiamą poveikį gali būti įvairaus pobūdžio. Įmonė gali daryti neigiamą poveikį, kai vien įmonės veiklos pakanka neigiamam poveikiui sukelti. Įmonė gali prisidėti prie neigiamo poveikio, kai pačios įmonės veikla kartu su kitų subjektų veikla sukelia poveikį arba kai dėl įmonės veiklos kitas subjektas sukelia neigiamą poveikį, jam yra sudaromos sąlygos sukelti tokį poveikį ar jis yra paskatinamas tai padaryti. Toks prisidėjimas turi būti reikšmingas, t. y. neturi būti atsižvelgiama į nedidelį ar nesvarų įnašą. Vertinant, ar įnašas yra reikšmingas, ir nustatant, kada dėl įmonės veiksmų kitas subjektas sukėlė neigiamą poveikį, jam buvo sudarytos palankios sąlygos ar jis buvo paskatintas tai padaryti, gali būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Galima atsižvelgti į kelis veiksnius, įskaitant mastą, kuriuo įmonė gali skatinti arba motyvuoti kitą subjektą sukelti neigiamą poveikį, t. y. mastą, kuriuo dėl veiklos padidėjo poveikio atsiradimo rizika, mastą, kuriuo įmonė galėjo arba turėjo žinoti apie neigiamą poveikį arba galimą neigiamą poveikį, t. y. numatomumo laipsnį, ir mastą, kuriuo bet kuri įmonės veikla iš tikrųjų sušvelnino neigiamą poveikį arba sumažino jo atsiradimo riziką. Vien verslo santykių ar veiklos, kuri sukuria bendras sąlygas, dėl kurių galimas neigiamas poveikis, egzistavimas savaime neturėtų reikšti prisidėjimo santykio. Atitinkama veikla turėtų gerokai padidinti neigiamo poveikio riziką. Galiausiai įmonė gali būti tiesiogiai susijusi su poveikiu – reiškia, kad yra ryšys tarp neigiamo poveikio ir bendrovės produktų, paslaugų ar operacijų, susijusių su kitais verslo santykiais, kai bendrovė to poveikio nesukėlė ir prie jo neprisidėjo. Tiesioginis ryšys nėra apibrėžtas tiesioginiais verslo santykiais. Be to, tiesioginis ryšys neturėtų reikšti, kad subjektų, su kuriais palaikomi verslo santykiai ir kurie daro neigiamą poveikį, atsakomybė pereina įmonei, su kuria jie yra susiję;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
(29)  laikydamosi išsamaus patikrinimo prievolių, įmonės turi imtis tinkamų priemonių neigiamam poveikiui nustatyti, užkirsti jam kelią ir jį sustabdyti. „Tinkama priemonė“ turėtų būti suprantama kaip priemonė, kuria gebama pasiekti išsamaus patikrinimo tikslus, kuri yra proporcinga neigiamo poveikio dydžiui ir tikimybei ir pagrįstai prieinama įmonei, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant atitinkamo ekonomikos sektoriaus ir konkrečių verslo santykių specifiką ir su jais susijusią įmonės įtaką, taip pat poreikį užtikrinti veiksmų prioritetų nustatymą. Šiomis aplinkybėmis, pagal tarptautines sistemas, įmonės turima įtaka verslo santykiams turėtų apimti, viena vertus, jos gebėjimą įtikinti verslo partnerius imtis veiksmų siekiant sustabdyti neigiamą poveikį arba užkirsti jam kelią (pvz., naudojantis nuosavybės arba faktine kontrole, įtaka rinkoje, kvalifikacinės atrankos reikalavimais, verslo paskatų susiejimu su žmogaus teisėmis ir aplinkosauginiu veiksmingumu ar kt.), ir, kita vertus, įtakos ar sverto, kuriuo įmonė gali pagrįstai naudotis, pvz., bendradarbiaudama su atitinkamu verslo partneriu arba užmegzdama ryšius su kita įmone, kuri yra tiesioginė verslo santykių, siejamų su neigiamu poveikiu, verslo partnerė, dydį;
 (29)  laikydamosi išsamaus patikrinimo prievolių, įmonės turi imtis tinkamų priemonių neigiamam poveikiui, kurį jos sukėlė, prie kurio jos prisidėjo arba kuris susijęs su jų veikla, nustatyti, užkirsti jam kelią ir jį sustabdyti. Tinkamos priemonės turėtų reikšti priemones, kuriomis gebama pasiekti išsamaus patikrinimo tikslus ir veiksmingai pašalinti pagal 6 straipsnį nustatytą neigiamą poveikį proporcingai ir atsižvelgiant į neigiamo poveikio dydį ir tikimybę, taip pat proporcingai ir atsižvelgiant į įmonės dydį, išteklius ir pajėgumus, turint omenyje konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant neigiamo poveikio pobūdį, ekonomikos sektoriaus ypatumus, specifinį įmonės veiklos pobūdį, specifinius produktus ar paslaugas ir verslo santykių specifiką. Taikant 7 ir 8 straipsnius, tais atvejais, kai poveikį padaro arba galėjo padaryti įmonė, tinkamos priemonės turėtų būti suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią poveikiui arba jį sušvelninti ir atlyginti bet kokią dėl poveikio padarytą žalą. Taikant 7 ir 8 straipsnius, tais atvejais, kai įmonė prisideda arba galėjo prisidėti prie poveikio, tinkamos priemonės turėtų būti suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią poveikiui arba jį švelninti, naudojant arba didinant įmonės svertą kitų atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias poveikiui arba jis būtų sušvelnintas, ir prisidedant prie bet kokios dėl poveikio padarytos žalos atlyginimo, atsižvelgiant į įnašo mastą. Taikant 7 ir 8 straipsnius, tais atvejais, kai įmonės veikla, produktai ar paslaugos tiesiogiai susiję arba gali būti susiję su poveikiu, jai palaikant santykius su kitais subjektais, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama panaudoti ar sustiprinti įmonės svertą atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias poveikiui arba jis būtų sušvelnintas, ir apsvarstyti galimybę pasinaudoti savo svertu atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų galima atlyginti bet kokią dėl poveikio padarytą žalą;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  pagal šioje direktyvoje nustatomas išsamaus patikrinimo prievoles įmonė turėtų nustatyti realų arba galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai. Kad neigiamas poveikis galėtų būti visapusiškai nustatytas, toks nustatymas turėtų būti grindžiamas kiekybine ir kokybine informacija. Pavyzdžiui, įmonė dėl neigiamo poveikio aplinkai turėtų gauti informacijos apie pirmines sąlygas didesnės rizikos vietose ar objektuose, esančiuose vertės grandinėse. Neigiamo poveikio nustatymas turėtų apimti dinamišką ir reguliariai atliekamą žmogaus teisių ir aplinkosauginių aspektų vertinimą prieš pradedant naują veiklą ar santykius, prieš priimant svarbius sprendimus ar atliekant veiklos pakeitimus; reaguojant į veiklos aplinkos pokyčius ar juos prognozuojant; taip pat toks vertinimas atliekamas periodiškai, bent kas 12 mėnesių, per visą veiklos ar verslo santykių laikotarpį. Reguliuojamosios finansų įmonės, teikiančios paskolą, kreditą ar kitas finansines paslaugas, turėtų nustatyti neigiamą poveikį tik sutarties sudarymo metu. Nustatydamos neigiamą poveikį, įmonės taip pat turėtų nustatyti ir įvertinti su verslo santykiais susijusio verslo modelio ir strategijų, apimančių prekybos, įsigijimo ir kainodaros praktiką, poveikį. Jeigu įmonė negali vienu kartu užkirsti kelio visam savo neigiamam poveikiui ar jo sustabdyti ar kuo labiau sumažinti, ji turėtų gebėti nustatyti savo veiksmų prioritetus, imdamasi priemonių, kurios yra tai įmonei pagrįstai prieinamos, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes;
 (30)  pagal šioje direktyvoje nustatomas išsamaus patikrinimo prievoles įmonė turėtų nustatyti ir vertinti realų arba galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai. Kad neigiamas poveikis galėtų būti visapusiškai nustatytas ir įvertintas, toks nustatymas ir įvertinimas turėtų būti grindžiamas prasmingu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir kiekybine ir kokybine informacija. Pavyzdžiui, įmonė dėl neigiamo poveikio aplinkai turėtų gauti informacijos apie pirmines sąlygas didesnės rizikos vietose ar objektuose, esančiuose vertės grandinėse. Neigiamo poveikio nustatymas ir įvertinimas turėtų apimti dinamišką ir nuolat atliekamą žmogaus teisių ir aplinkosauginių aspektų vertinimą, be kita ko, prieš pradedant naują veiklą ar santykius, prieš priimant svarbius sprendimus ar atliekant veiklos pakeitimus; reaguojant į veiklos aplinkos pokyčius ar juos prognozuojant. Reguliuojamosios finansų įmonės, teikiančios finansines paslaugas, turėtų nustatyti neigiamą poveikį sutarties sudarymo metu ir prieš atliekant tolesnes finansines operacijas, taip pat, jei pranešama apie galimą riziką naudojant 9 straipsnyje nurodytas procedūras, paslaugos teikimo metu. Nustatydamos ir įvertindamos neigiamą poveikį, įmonės taip pat turėtų nustatyti ir įvertinti su verslo santykiais susijusio verslo modelio ir strategijų, apimančių pirkimo praktiką, poveikį;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)  tais atvejais, kai įmonė negali vienu metu užkirsti kelio visam nustatytam neigiamam poveikiui, jį nutraukti ar jo sušvelninti, jai turėtų būti leidžiama prioretizuoti nustatant eilės tvarką, pagal kurią ji imasi tinkamų priemonių, atsižvelgdama į neigiamo poveikio dydį ir tikimybę bei į rizikos veiksnius, šiuo tikslu parengdama, įgyvendindama ir reguliariai peržiūrėdama prioritetiškumo nustatymo strategiją. Laikantis atitinkamos tarptautinės sistemos, neigiamo poveikio dydis turėtų būti vertinamas remiantis neigiamo poveikio mastu, apimtimi ir neištaisomumu, atsižvelgiant į neigiamo poveikio sunkumą, be kita ko, asmenų, kurie yra ar bus paveikti, skaičių, mastą, kuriuo yra ar gali būti pakenkta aplinkai ar ji yra ar gali būti kitaip paveikta, poveikio negrįžtamumą ir gebėjimo atitaisyti žalą paveiktiems asmenims ar atkurti aplinką grąžinant situaciją, kokia ji buvo iki poveikio, ribas. Pašalinusi didžiausią neigiamą poveikį, įmonė turėtų šalinti mažesnį ir mažiau tikėtiną neigiamą poveikį;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(30b)  įmonės turėtų nustatyti poveikio prioritetiškumą, atsižvelgdamos į poveikio dydį ir tikimybę. Įmonės sverto subjektams, su kuriais palaikomi verslo santykiai, dydis nėra svarbus jos priimamiems prioritetiškumo nustatymo sprendimams ar procesams. Tačiau sverto dydis gali turėti įtakos tinkamoms priemonėms, kurias įmonė nusprendžia priimti, kad veiksmingai sušvelnintų su verslo partneriais susijusį poveikį ir (arba) užkirstų jam kelią;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 konstatuojamoji dalis
(31)  kad būtų išvengta nereikalingos naštos mažesnėms įmonėms, veikiančioms didelio poveikio sektoriuose, kuriuos apima ši direktyva, tos įmonės turėtų turėti prievolę nustatyti tik tokį realų ar galimą didelį neigiamą poveikį, kuris yra svarbus atitinkamame sektoriuje;
 Išbraukta.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  pagal tarptautinius standartus, užkertant kelią neigiamam poveikiui ir jį švelninant, taip pat sustabdant neigiamą poveikį ir jį kuo labiau sumažinant, turėtų būti atsižvelgiama į tų, kurie tą neigiamą poveikį patiria, interesus. Kad būtų galima toliau bendradarbiauti su verslo partneriu vertės grandinėje, užuot nutraukus verslo santykius (atsiribojus) ir galbūt taip padidinus neigiamą poveikį, šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad atsiribojimas būtų tik kraštutinis veiksmas, laikantis Sąjungos politikos dėl visiško vaikų darbo netoleravimo. Nutraukiant verslo santykius, kurių atveju nustatytas vaikų darbas, vaikui gali grėsti patirti dar didesnį neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Todėl į tai derėtų atsižvelgti sprendžiant dėl tinkamų veiksmų, kurių reikėtų imtis;
 (32)  pagal tarptautinius standartus, užkertant kelią neigiamam poveikiui ir jį švelninant, taip pat sustabdant neigiamą poveikį ir jį kuo labiau sumažinant, turėtų būti atsižvelgiama į tų, kurie tą neigiamą poveikį patiria, interesus. Kad būtų galima toliau bendradarbiauti su verslo partneriu vertės grandinėje, užuot nutraukus verslo santykius (atsiribojus) ir galbūt taip padidinus neigiamą poveikį, šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad atsiribojimas būtų tik kraštutinis veiksmas, laikantis Sąjungos politikos dėl visiško vaikų darbo netoleravimo, Sąjungos vaiko teisių strategijos ir Jungtinių Tautų paskelbtos tikslinės 2025 m. datos, iki kurios visame pasaulyje turi būti visiškai panaikintas vaikų darbas. Nutraukiant verslo santykius, kurių atveju nustatytas vaikų darbas, vaikui gali grėsti patirti dar didesnį neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Lygiai taip pat mažų garantijų darbo sąlygomis dirbančios moterys gali patirti didesnį neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir taip gali padidėti jų pažeidžiamumas. Todėl į tai derėtų atsižvelgti sprendžiant dėl tinkamų veiksmų, kurių reikėtų imtis, ir turėtų būti vengiama atsiribojimo, kai atsiribojimo poveikis būtų didesnis nei neigiamas poveikis, kurio įmonė siekia išvengti arba kurį ji siekia sušvelninti. Valstybės nustatyto priverčiamojo darbo atvejais, kai neigiamas poveikis yra organizuojamas politinės valdžios institucijų, neįmanoma netrukdoma sąveika su patiriančiaisiais neigiamą poveikį ir tokio poveikio švelninimas. Šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad valstybės nustatyto priverčiamojo darbo atveju įmonės nutrauktų verslo santykius. Be to, atsakingai atsiribojant taip pat reikėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį įmonėms, kurios yra priklausomos nuo produkto arba kurias paveikia tiekimo grandinių sutrikimai;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 konstatuojamoji dalis
(34)  siekiant, kad būtų laikomasi poveikio prevencijos ir švelninimo prievolės pagal šią direktyvą, iš įmonių turėtų būti reikalaujama, kai tinka, imtis toliau nurodytų veiksmų. Įmonės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencinių veiksmų planą, kai tai reikalinga dėl prevencinių priemonių sudėtingumo. Įmonės turėtų siekti iš tiesioginio partnerio, su kuriuo palaiko įtvirtintus verslo santykius, gauti sutartinių garantijų, kad jis užtikrins elgesio kodekso arba prevencinių veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, prašydamas atitinkamų sutartinių garantijų iš savo partnerių tiek, kiek jų veikla įeina į atitinkamą įmonių vertės grandinę. Kartu su sutartinėmis garantijomis turėtų būti taikomos tinkamos priemonės atitikčiai tikrinti. Kad būtų užtikrinta visapusiška realaus ir galimo neigiamo poveikio prevencija, įmonės taip pat turėtų daryti investicijas, kuriomis siektų užkirsti kelią neigiamam poveikiui, teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, su kuriomis palaiko įtvirtintus verslo santykius, kaip antai finansavimą, pvz., tiesioginį finansavimą, paskolas mažomis palūkanomis, tolesnio tiekimo garantijas ir pagalbą užsitikrinti finansavimą, padėti joms įgyvendinti elgesio kodeksą ar prevencinių veiksmų planą arba suteikti techninę pagalbą, kaip antai mokymą ar valdymo sistemų tobulinimą, taip pat bendradarbiauti su kitomis įmonėmis;
 (34)  siekiant, kad būtų laikomasi poveikio prevencijos ir švelninimo pareigos pagal šią direktyvą, iš įmonių turėtų būti reikalaujama, kai tinka, imtis toliau nurodytų tinkamų priemonių. Įmonės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencinių veiksmų planą, kai tai reikalinga dėl prevencinių priemonių sudėtingumo. Įmonės turėtų apsvarstyti galimybę sutartinėmis nuostatomis, dėl kurių susitariama su partneriu, su kuriuo jos palaiko verslo santykius, nustatyti, kad jos užtikrins elgesio kodekso ir prireikus prevencinių veiksmų plano laikymąsi. Partnerių, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, galėtų būti prašoma iš savo partnerių reikalauti atitinkamų sutartinių nuostatų tiek, kiek jų veikla įeina į atitinkamą įmonių vertės grandinę;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(34a)  sutarčių sąlygos neturėtų būti tokios, kad jas taikant atsakomybė už išsamaus patikrinimo atlikimą pagal šią direktyvą ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą būtų perduodama. Be to, sutarčių sąlygos, atsižvelgiant į aplinkybes, turėtų būti sąžiningos, pagrįstos ir nediskriminacinės ir jose turėtų atsispindėti bendros šalių užduotys atlikti išsamų patikrinimą nuolat bendradarbiaujant. Įmonės taip pat turėtų įvertinti, ar galima pagrįstai tikėtis, kad verslo partneris laikysis tų nuostatų. Dažnai pirkėjas vienašališkai nustato tiekėjui sutarties sąlygas ir dėl bet kokio jų pažeidimo gali imtis vienašališkų veiksmų, pavyzdžiui, nutraukti sutartį arba atsiriboti. Tokie vienašališki veiksmai nėra tinkami išsamaus patikrinimo aplinkybėmis ir patys savaime gali turėti neigiamą poveikį. Tais atvejais, kai, pažeidus tokias sutarties sąlygas, padaromas galimas neigiamas poveikis, įmonė, užuot svarsčiusi galimybę nutraukti ar sustabdyti sutartį, iš pradžių turėtų pagal taikytiną teisę imtis reikiamų priemonių, kad tokiam poveikiui užkirstų kelią arba jį tinkamai sumažintų. Kad būtų užtikrinta visapusiška realaus ir galimo neigiamo poveikio prevencija, įmonės taip pat turėtų daryti investicijas, kuriomis siektų užkirsti kelią neigiamam poveikiui, teikti tikslinę ir proporcingą finansinę ir administracinę paramą MVĮ, su kuriomis palaiko verslo santykius, kaip antai finansavimą, pvz., tiesioginį finansavimą, paskolas mažomis palūkanomis, tolesnio tiekimo garantijas ir pagalbą užsitikrinti finansavimą, padėti joms įgyvendinti elgesio kodeksą ar prevencinių veiksmų planą arba suteikti techninę pagalbą, kaip antai mokymą ar valdymo sistemų tobulinimą, taip pat bendradarbiauti su kitomis įmonėmis;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  siekiant atsižvelgti į visas įmonei prieinamas galimybes tais atvejais, kai galimo poveikio problemų neįmanoma išspręsti apibūdintomis prevencijos ar mažinimo priemonėmis, šioje direktyvoje taip pat turėtų būti numatyta įmonės galimybė siekti sudaryti sutartį su netiesioginiu verslo partneriu, kad būtų užtikrintas įmonės elgesio kodekso ar prevencinių veiksmų plano laikymasis, ir imtis tinkamų priemonių tikrinant tokių netiesioginių verslo santykių atitiktį sutarties sąlygoms;
 Išbraukta.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  siekiant užtikrinti, kad galimo neigiamo poveikio prevencija ir švelninimas būtų veiksmingi, įmonės turėtų teikti pirmenybę ryšiams su partneriais, su kuriais palaiko verslo santykius savo vertės grandinėje, užuot nutraukusios tokius verslo santykius, – santykių nutraukimas turėtų būti tik kraštutinis veiksmas po nesėkmingų bandymų užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ir jį sušvelninti. Tačiau šioje direktyvoje taip pat turėtų būti nustatyta įmonių pareiga tais atvejais, kai galimo neigiamo poveikio problemų neįmanoma išspręsti apibūdintomis prevencijos ar švelninimo priemonėmis, neužmegzti naujų arba neplėtoti esamų santykių su atitinkamu partneriu ir, jeigu tai leidžiama pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę, laikinai sustabdyti komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dedant pastangas užkirsti kelią neigiamam poveikiui ir jį kuo labiau sumažinti, jei pagrįstai tikimasi, kad tos pastangos duos rezultatų artimiausiu laikotarpiu, arba nutraukti su atitinkama veikla susijusius verslo santykius, jei galimas neigiamas poveikis yra didelis. Kad įmonės galėtų vykdyti tą prievolę, valstybės narės turėtų numatyti galimybę nutraukti tokius verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis. Gali būti taip, kad, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui netiesioginių verslo santykių lygmeniu, reikės bendradarbiauti su kita įmone, pavyzdžiui palaikančia tiesioginius sutartinius santykius su tiekėju. Kai kuriais atvejais toks bendradarbiavimas gali būti vienintelis realus būdas išvengti neigiamo poveikio, visų pirma tada, kai partneris, su kuriuo palaikomi netiesioginiai verslo santykiai, nėra pasirengęs sudaryti sutarties su atitinkama įmone. Šiais atvejais įmonė turėtų, laikydamasi konkurencijos teisės nuostatų, bendradarbiauti su tuo subjektu, kuris gali veiksmingiausiai užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti netiesioginių verslo santykių lygmeniu;
 (36)  siekiant užtikrinti, kad galimo neigiamo poveikio prevencija ir švelninimas būtų veiksmingi, įmonės turėtų teikti pirmenybę ryšiams su partneriais, su kuriais palaiko verslo santykius savo vertės grandinėje, užuot nutraukusios tokius verslo santykius, – santykių nutraukimas turėtų būti tik kraštutinis veiksmas po nesėkmingų bandymų užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ir jį sušvelninti. Tačiau šioje direktyvoje taip pat turėtų būti nustatyta įmonių pareiga tais atvejais, kai galimo neigiamo poveikio, kurį įmonė sukėlė arba prie kurio ji prisidėjo, problemų neįmanoma išspręsti apibūdintomis prevencijos ar švelninimo priemonėmis ir kai nesama pagrįsto pagrindo laukti permainų, neužmegzti naujų arba neplėtoti esamų santykių su atitinkamu partneriu ir, jeigu tai leidžiama pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę, laikantis atsakingo pasitraukimo, tik kraštutiniu atveju laikinai sustabdyti komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dedant pastangas užkirsti kelią neigiamam poveikiui ir jį sušvelninti, arba nutraukti su atitinkama veikla susijusius verslo santykius, dėl galimo didelio neigiamo poveikio arba jei nėra vykdomos laikino sustabdymo sąlygos. Kad įmonės galėtų vykdyti tą prievolę, valstybės narės turėtų numatyti galimybę nutraukti arba sustabdyti tokius verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis. Priimdama sprendimą nutraukti arba sustabdyti verslo santykius, įmonė turėtų įvertinti, ar neigiamas to sprendimo poveikis nebūtų didesnis nei neigiamas poveikis, kuriam norima užkirsti kelią ar kurį norima sušvelninti. Kai įmonės laikinai sustabdo komercinius santykius arba nutraukia verslo santykius, jos turėtų imtis veiksmų, kad užkirstų kelią santykių sustabdymo arba nutraukimo poveikiui, jį sušvelnintų arba sustabdytų, pateikti pagrįstą pranešimą verslo partneriui ir šį sprendimą nuolat peržiūrėti. Gali būti taip, kad, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui netiesioginių verslo santykių lygmeniu, reikės bendradarbiauti su kita įmone, pavyzdžiui palaikančia tiesioginius sutartinius santykius su tiekėju. Kai kuriais atvejais toks bendradarbiavimas gali būti vienintelis realus būdas išvengti neigiamo poveikio, visų pirma tada, kai partneris, su kuriuo palaikomi netiesioginiai verslo santykiai, nėra pasirengęs sudaryti sutarties su atitinkama įmone. Šiais atvejais įmonė turėtų, laikydamasi konkurencijos teisės nuostatų, bendradarbiauti su tuo subjektu, kuris gali veiksmingiausiai užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti netiesioginių verslo santykių lygmeniu;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 konstatuojamoji dalis
(37)  tiesioginių ir netiesioginių verslo santykių atžvilgiu pramonės bendradarbiavimas, pramonės programos ir daugiašalės suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos gali padėti įgyti papildomą įtakos svertą siekiant nustatyti neigiamą poveikį, užkirsti jam kelią ir jį sušvelninti. Todėl įmonės turėtų turėti galimybę naudotis tokiomis iniciatyvomis, kurios padėtų vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo prievoles, nustatytas šioje direktyvoje, tiek, kiek tokios programos ir iniciatyvos yra tinkamos tų prievolių vykdymui remti. Įmonės galėtų savo iniciatyva įvertinti tokių programų ir iniciatyvų suderinamumą su prievolėmis pagal šią direktyvą. Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai informuojama apie tokias iniciatyvas, šioje direktyvoje taip pat turėtų būti numatytas Komisijos ir valstybių narių gebėjimas palengvinti informacijos apie tokias programas ar iniciatyvas ir jų rezultatus sklaidą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali pateikti gairių dėl pramonės programų ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų tinkamumo vertinimo;
 (37)  pramonės programos ir daugiašalės suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos gali padėti įgyti papildomą įtakos svertą siekiant nustatyti neigiamą poveikį, užkirsti jam kelią ir jį sušvelninti. Todėl įmonės turėtų turėti galimybę dalyvauti tokiose iniciatyvose, kurios paremtų jų išsamaus patikrinimo prievolės aspektus, be kita ko, padėtų koordinuoti bendrą sverto poveikį, užtikrinti veiksmingumą, plėtoti geriausią praktiką ir siekti ekspertinių žinių, susijusių su konkrečiais sektoriais, geografinėmis vietovėmis, prekėmis ar rizikos klausimais. Iniciatyvų sąvoka yra plati ir apima iniciatyvas, kurios padeda remti, stebėti, vertinti, sertifikuoti ir (arba) tikrinti įmonės išsamaus patikrinimo prievolės arba jos patronuojamųjų įmonių atliekamo ir (arba) subjektų, su kuriais palaikomi verslo santykiai, išsamaus patikrinimo prievolių aspektus. Tokias iniciatyvas gali kurti ir prižiūrėti vyriausybės, pramonės asociacijos, suinteresuotųjų organizacijų grupės, socialiniai partneriai ar pilietinės visuomenės organizacijos ir jos gali apimti stebėsenos organizacijas, pasaulinius pagrindų susitarimus, sektorių dialogus ir iniciatyvas, kurios padeda sertifikuoti išsamaus patikrinimo prievolės aspektus. Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai informuojama apie tokias iniciatyvas, šioje direktyvoje taip pat turėtų būti numatytas Komisijos ir valstybių narių gebėjimas palengvinti informacijos apie tokias programas ar iniciatyvas ir jų rezultatus sklaidą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, EBPO ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų pateikti gaires dėl pramonės programų ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų tikslios taikymo srities, suderinimo su šia direktyva ir tinkamumo vertinimo. Įmonėms, dalyvaujančioms pramonės ar daugiašalėse suinteresuotųjų subjektų iniciatyvose arba pasitelkiančioms trečiąsias šalis jų išsamaus patikrinimo prievolės aspektams tikrinti, vis tiek turėtų būti galima taikyti sankcijas arba pripažinti jas atsakingomis už šios direktyvos pažeidimus ir dėl šių pažeidimų nukentėjusiųjų patirtą žalą. Patikrinimą atliekančioms trečiosioms šalims taikomi minimalieji standartai, kurie turi būti priimami deleguotaisiais aktais pagal šią direktyvą, turėtų būti rengiami glaudžiai konsultuojantis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir peržiūrimi atsižvelgiant į jų tinkamumą siekiant šios direktyvos tikslų. Patikrinimą atliekančioms trečiosioms šalims turėtų būti taikoma atitinkamų institucijų priežiūra ir prireikus joms turėtų būti taikomos sankcijos pagal nacionalinės ir ES teisės aktus;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 konstatuojamoji dalis
(38)  pagal šioje direktyvoje nustatytas išsamaus patikrinimo prievoles, jeigu įmonė nustato realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ar aplinkai, ji turėtų imtis tinkamų priemonių tam poveikiui sustabdyti. Galima tikėtis, kad įmonė yra pajėgi sustabdyti realų savo veiklos ir savo patronuojamųjų įmonių veiklos neigiamą poveikį. Vis dėlto reikėtų išaiškinti, kad įtvirtintų verslo santykių atveju, kai neigiamo poveikio sustabdyti neįmanoma, įmonės turėtų tą poveikį kuo labiau sumažinti. Kai siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, turėtų būti reikalaujama pasiekti rezultatą, kuris būtų kiek įmanoma artimesnis visiškam to neigiamo poveikio sustabdymui. Siekiant suteikti įmonėms teisinio aiškumo ir tikrumo, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokių veiksmų įmonėms turėtų būti privaloma imtis, kad būtų sustabdytas realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai ir, kai tinkama, priklausomai nuo aplinkybių, tas poveikis būtų kuo labiau sumažintas;
 (38)  pagal šioje direktyvoje nustatytas išsamaus patikrinimo prievoles, jeigu įmonė nustato realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, ji turėtų imtis tinkamų priemonių tam poveikiui sustabdyti. Galima tikėtis, kad įmonė yra pajėgi sustabdyti realų savo veiklos ir savo patronuojamųjų įmonių veiklos neigiamą poveikį. Vis dėlto reikėtų išaiškinti, kad tais atvejais, kai neigiamo poveikio sustabdyti neįmanoma, įmonės turėtų sušvelninti tokio poveikio mastą, kartu dėdamos pastangas, kad neigiamas poveikis būtų sustabdytas ir būtų įgyvendinamas taisomųjų veiksmų planas, parengtas konsultuojantis su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais. Kai siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, turėtų būti reikalaujama pasiekti rezultatą, kuris būtų kiek įmanoma artimesnis visiškam to neigiamo poveikio sustabdymui. Siekiant suteikti įmonėms teisinio aiškumo ir tikrumo, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokių veiksmų įmonėms turėtų būti privaloma imtis, kad būtų sustabdytas realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai ir, kai tinkama, priklausomai nuo aplinkybių, tas poveikis būtų kuo labiau sumažintas;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 konstatuojamoji dalis
(39)  siekiant, kad būtų laikomasi prievolės sustabdyti ir kuo labiau sumažinti realų neigiamą poveikį pagal šią direktyvą, iš įmonių turėtų būti reikalaujama, kai tinka, imtis toliau nurodytų veiksmų. Jos turėtų neutralizuoti neigiamą poveikį arba jį kuo labiau sumažinti imdamosi veiksmų, proporcingų to neigiamo poveikio reikšmingumui ir mastui ir tam, kokią įtaką neigiamam poveikiui daro pačios įmonės elgesys. Kai būtina, atsižvelgiant į faktą, kad neigiamo poveikio iškart sustabdyti neįmanoma, įmonės turėtų parengti ir įgyvendinti taisomųjų veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais veiksmų vykdymo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais. Įmonės taip pat turėtų siekti iš tiesioginio verslo partnerio, su kuriuo palaiko įtvirtintus verslo santykius, gauti sutartinių garantijų, kad jis užtikrins tos įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, prevencinių veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, prašydamas atitinkamų sutartinių garantijų iš savo partnerių tiek, kiek jų veikla įeina į atitinkamos įmonės vertės grandinę. Kartu su sutartinėmis garantijomis turėtų būti taikomos tinkamos priemonės atitikčiai tikrinti. Galiausiai, įmonės taip pat turėtų daryti investicijas, kuriomis siektų sustabdyti arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, su kuriomis palaiko įtvirtintus verslo santykius, ir bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai tinka, stiprinti įmonės gebėjimą sustabdyti neigiamą poveikį;
 (39)  siekiant, kad būtų laikomasi prievolės sustabdyti realų neigiamą poveikį ir sušvelninti jo mastą pagal šią direktyvą, iš įmonių turėtų būti reikalaujama, kai tinka, imtis toliau nurodytų veiksmų. Jos turėtų neutralizuoti neigiamą poveikį arba atitinkamai sušvelninti jo mastą atkurdamos paveiktų asmenų, grupių ir bendruomenių padėtį ir (arba) aplinką, kuri būtų lygiavertė arba kuo artimesnė padėčiai iki neigiamo poveikio. Kai būtina, atsižvelgiant į faktą, kad neigiamo poveikio iškart sustabdyti neįmanoma, įmonės turėtų parengti ir įgyvendinti taisomųjų veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais atitinkamų priemonių ir veiksmų įgyvendinimo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais. Įmonės taip pat galėtų sutartinėmis nuostatomis, dėl kurių susitariama su partneriu, su kuriuo palaiko verslo santykius, nustatyti, kad jos užtikrins elgesio kodekso ir prireikus taisomųjų veiksmų plano laikymąsi. Partnerių, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, galėtų būti prašoma su savo partneriais susitarti dėl atitinkamų pagrįstų, nediskriminacinių ir teisingų sutartinių nuostatų tiek, kiek jų veikla įeina į atitinkamos įmonės vertės grandinę. Kartu su sutartinėmis nuostatomis turėtų būti taikomos priemonės, kurios padėtų atlikti išsamų patikrinimą, kaip nurodyta šioje direktyvoje. Be to, sutartinės nuostatos turėtų būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės ir turėtų atspindėti bendras šalių užduotis atlikti išsamų patikrinimą nuolat bendradarbiaujant, daugiausia dėmesio skiriant tinkamoms priemonėms neigiamam poveikiui sustabdyti. Įmonės taip pat turėtų įvertinti, ar galima pagrįstai tikėtis, kad verslo partneris laikysis tų nuostatų. Dažnai pirkėjas vienašališkai nustato tiekėjui sutarties sąlygas ir dėl bet kokio jų pažeidimo gali imtis vienašališkų veiksmų, pavyzdžiui, nutraukti sutartį arba pasitraukti iš verslo. Tokie vienašališki veiksmai nėra tinkami išsamaus patikrinimo aplinkybėmis ir patys savaime gali turėti neigiamą poveikį. Tais atvejais, kai, pažeidus tokias sutartines nuostatas, padaromas galimas neigiamas poveikis, įmonė, užuot svarsčiusi galimybę nutraukti ar sustabdyti sutartį, iš pradžių turėtų pagal taikytiną teisę imtis reikiamų priemonių, siekdama užkirsti kelią tokiam poveikiui arba jį tinkamai sumažinti. Galiausiai, įmonės taip pat turėtų daryti investicijas, kuriomis siektų sustabdyti neigiamą poveikį arba sumažinti jo mastą, teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, su kuriomis palaiko verslo santykius, ir bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai tinka, stiprinti įmonės gebėjimą sustabdyti neigiamą poveikį;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis
(40)  siekiant atsižvelgti į visas įmonei prieinamas galimybes tais atvejais, kai realaus poveikio problemų neįmanoma išspręsti apibūdintomis priemonėmis, šioje direktyvoje taip pat turėtų būti numatyta įmonės galimybė siekti sudaryti sutartį su netiesioginiu verslo partneriu, kad būtų užtikrintas įmonės elgesio kodekso ar taisomųjų veiksmų plano laikymasis, ir imtis tinkamų priemonių tikrinant tokių netiesioginių verslo santykių atitiktį sutarties sąlygoms;
 Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 konstatuojamoji dalis
(41)  siekiant užtikrinti, kad realaus neigiamo poveikio sustabdymas arba sumažinimas būtų veiksmingas, įmonės turėtų teikti pirmenybę ryšiams su partneriais, su kuriais palaiko verslo santykius savo vertės grandinėje, užuot nutraukusios tokius verslo santykius, – santykių nutraukimas turėtų būti tik kraštutinis veiksmas po nesėkmingų bandymų sustabdyti realų neigiamą poveikį arba jį kuo labiau sumažinti. Tačiau šioje direktyvoje taip pat turėtų būti nustatyta įmonių pareiga tais atvejais, kai realaus neigiamo poveikio neįmanoma sustabdyti ar pakankamai sušvelninti apibūdintomis priemonėmis, neužmegzti naujų arba neplėtoti esamų santykių su atitinkamu partneriu ir, jeigu tai leidžiama pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę, laikinai sustabdyti komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dedant pastangas sustabdyti arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, arba nutraukti su atitinkama veikla susijusius verslo santykius, jei neigiamas poveikis laikomas labai dideliu. Kad įmonės galėtų vykdyti tą prievolę, valstybės narės turėtų numatyti galimybę nutraukti tokius verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis.
 (41)  siekiant užtikrinti, kad realaus neigiamo poveikio sustabdymas arba sumažinimas būtų veiksmingas, įmonės turėtų teikti pirmenybę ryšiams su partneriais, su kuriais palaiko verslo santykius savo vertės grandinėje, užuot nutraukusios tokius verslo santykius, – santykių nutraukimas turėtų būti tik kraštutinis veiksmas po nesėkmingų bandymų sustabdyti realų neigiamą poveikį arba jį kuo labiau sumažinti. Tačiau šioje direktyvoje taip pat turėtų būti nustatyta įmonių pareiga tais atvejais, kai realaus neigiamo poveikio, kurį įmonė sukėlė arba prie kurio ji prisidėjo, neįmanoma sustabdyti ar pakankamai sušvelninti apibūdinta priemone, ir kai nesama pagrįsto pagrindo laukti permainų, neužmegzti naujų arba neplėtoti esamų santykių su atitinkamu partneriu ir, jeigu tai leidžiama pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę, laikantis atsakingo pasitraukimo tik kraštutiniu atveju laikinai sustabdyti komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dedant pastangas sustabdyti arba sušvelninti neigiamą poveikį, arba nutraukti su atitinkama veikla susijusius verslo santykius, dėl didelio neigiamo poveikio arba jei nėra vykdomos laikino sustabdymo sąlygos. Kad įmonės galėtų vykdyti tą prievolę, valstybės narės turėtų numatyti galimybę nutraukti arba sustabdyti tokius verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis. Priimdama sprendimą nutraukti arba sustabdyti verslo santykius, įmonė turėtų įvertinti, ar neigiamas to sprendimo poveikis nebūtų didesnis nei neigiamas poveikis, kurį norima sustabdyti arba sušvelninti. Kai įmonės laikinai sustabdo komercinius santykius arba nutraukia verslo santykius, jos turėtų imtis veiksmų, kad užkirstų kelią santykių sustabdymo arba nutraukimo poveikiui, jį sušvelnintų arba sustabdytų, pateikti pagrįstą pranešimą verslo partneriui ir sprendimą nuolat peržiūrėti;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(41a)  jei įmonė sukėlė realų neigiamą poveikį arba prie jo prisidėjo, ji turėtų imtis tinkamų priemonių tam poveikiui ištaisyti. Taisomosiomis priemonėmis turėtų būti siekiama atkurti nukentėjusių asmenų ir grupių arba bendruomenių padėtį ir (arba) aplinką, kuri būtų lygiavertė arba kuo artimesnė jų padėčiai iki neigiamo poveikio, ir jos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į paveiktų suinteresuotųjų subjektų poreikius ir nuomones. Jos gali apimti kompensaciją, restituciją, atkūrimą, viešą atsiprašymą, atstatymą arba geranorišką bendradarbiavimą su tyrėjais, tačiau tuo neapsiriboti. Tam tikrais atvejais tokiam atkūrimui užtikrinti gali būti būtina finansinė kompensacija. Kai įmonė tiesiogiai susijusi su neigiamu poveikiu, jai turi būti leista savanoriškai taikyti taisomąsias priemones, kai tinkama, ir apsvarstyti galimybę pasinaudoti savo svertu atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų atlyginta bet kokia dėl poveikio padaryta žala. Valstybės narės turėtų užtikrinti, jog nebūtų reikalaujama, kad neigiamo poveikio paveikti suinteresuotieji subjektai, prieš pareikšdami ieškinius teisme, siektų ištaisymo;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 konstatuojamoji dalis
(42)  įmonės turėtų suteikti galimybę asmenims ir organizacijoms tiesiogiai teikti įmonei skundus tuo atveju, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl realaus arba galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai. Tarp organizacijų, galinčių teikti tokius skundus, turėtų būti profesinės sąjungos ir kiti darbuotojų atstovai, atstovaujantys atitinkamoje vertės grandinėje dirbantiems asmenims, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios su atitinkama vertės grandine susijusiose srityse, jeigu jos turi žinių apie galimą arba realų neigiamą poveikį. Įmonės turėtų nustatyti tokių skundų nagrinėjimo procedūrą ir, kai tinka, informuoti darbuotojus, profesines sąjungas ir kitus darbuotojų atstovus apie tokius procesus. Naudojimasis skundų ir žalos atitaisymo mechanizmu neturėtų tapti kliūtimi skundo pateikėjui naudotis teisminėmis savo teisių gynimo priemonėmis. Laikantis tarptautinių standartų, turėtų būti galima skunduose prašyti įmonės imtis tinkamų tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į skundą, ir susitikti su įmonės atstovais tinkamu lygiu siekiant apsvarstyti didelį galimą arba realų neigiamą poveikį, dėl kurio pateiktas skundas. Dėl tokios galimybės įmonės neturėtų sulaukti nepagrįstų raginimų;
 (42)  įmonės turėtų nustatyti viešai prieinamus ir veiksmingus pranešimų teikimo ir neteisminius skundų teikimo mechanizmus veiklos lygmeniu, kuriais galėtų naudotis asmenys ir organizacijos, norėdami jas informuoti apie skundus ir prašymus dėl ištaisymo arba pateikti skundus ir prašymus dėl ištaisymo tuo atveju, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl realaus arba galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai vertės grandinėje. Tarp asmenų ir organizacijų, kurie galėtų pateikti tokius skundus, turėtų būti asmenys, kurie patyrė neigiamą poveikį arba turi pagrindo manyti, kad galėjo patirti neigiamą poveikį, ir jų teisėti atstovai, profesinės sąjungos ir kiti darbuotojų atstovai, atstovaujantys atitinkamoje vertės grandinėje dirbantiems asmenims, taip pat patikimos bei patyrusios organizacijos, kurių tikslas, be kita ko, yra apsaugoti aplinką. Pranešimus gali teikti pirmiau minėti asmenys ir organizacijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios su atitinkama vertės grandine susijusiose srityse, jeigu jos turi žinių apie galimą arba realų neigiamą poveikį, ir juridiniai bei fiziniai asmenys, kovojantys už žmogaus teises ir aplinką. Įmonės turėtų nustatyti tokių pranešimų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir, kai tikslinga, informuoti darbuotojus, profesines sąjungas ir kitus darbuotojų atstovus apie tokius procesus. Įmonės turėtų numatyti galimybę teikti pranešimus ir skundus, sudarydamos bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant pramonės iniciatyvas, su kitomis įmonėmis ar organizacijomis, dalyvaudamos daugiašaliuose suinteresuotųjų subjektų skundų teikimo mechanizmuose ar prisijungdamos prie pasaulinio pagrindų susitarimo. Pranešimo ar skundo pateikimas neturėtų būti nei būtina sąlyga, nei kliūtis jį pateikusiam asmeniui pasinaudoti pagrįstų skundų nagrinėjimo procedūra arba teisminiais ar kitais neteisminiais mechanizmais, tokiais kaip EBPO nacionaliniai koordinaciniai centrai, jei tokių yra. Laikantis tarptautinių standartų, skundus ar pranešimus teikiantys asmenys, kai jie neteikia anonimiškai, turėtų turėti teisę sulaukti, kad įmonė laiku imtųsi tinkamų tolesnių veiksmų, o skundus teikiantys asmenys turėtų turėti papildomą teisę bendradarbiauti su įmonės atstovais tinkamu lygiu siekiant apsvarstyti galimą arba realų neigiamą poveikį, dėl kurio pateiktas skundas, sužinoti motyvus, ar skundas laikomas pagrįstu ar nepagrįstu, ir gauti informaciją apie priemones ir veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat prašyti ištaisymo arba prisidėti prie ištaisymo. Dėl tokios galimybės įmonės neturėtų sulaukti nepagrįstų raginimų. Įmonės taip pat turėtų būti atsakingos už tai, kad visi skundus ar pranešimus teikiantys asmenys būtų apsaugoti nuo galimų atsakomųjų ar baudžiamųjų veiksmų, be kita ko, užtikrinant pranešimų ir skundų teikimo proceso anonimiškumą arba konfidencialumą pagal nacionalinę teisę. Pranešimų teikimo ir neteisminė skundų teikimo procedūra turėtų būti teisėta, prieinama, nuspėjama, teisinga, skaidri, suderinama su teisėmis, pagrįsta bendradarbiavimu ir dialogu, be to, ja turėtų būti atsižvelgiama į lyčių ir kultūros aspektus ir ją turėtų būti galima koreguoti, kaip numatyta pagal neteisminių skundų teikimo mechanizmų veiksmingumo kriterijus, įtrauktus į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų 31 principą ir į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 16. Įmonės turėtų valstybės, kurioje jos vykdo savo veiklą, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis), didinti paveiktų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie tai, kad pranešimų ir skundų teikimo mechanizmai yra, ir apie jų tikslus bei procedūras, be kita ko, apie tai, kaip su jais susipažinti, apie su įmone susijusius sprendimus ir teisių gynimo priemones ir apie tai, kaip įmonė juos įgyvendina. Darbuotojai ir jų atstovai taip pat turėtų būti tinkamai apsaugoti ir bet kokie neteisminiai taisomieji veiksmai turėtų būti atliekami paliekant galimybę skatinti kolektyvines derybas ir profesinių sąjungų pripažinimą ir jokiu būdu neturėtų kenkti teisėtų profesinių sąjungų arba darbuotojų atstovų vaidmeniui sprendžiant su darbu susijusius ginčus;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 konstatuojamoji dalis
(43)  įmonės turėtų stebėti savo taikomų išsamaus patikrinimo priemonių įgyvendinimą ir veiksmingumą. Jos turėtų atlikti periodinius savo veiklos, savo patronuojamųjų įmonių ir, kiek tai susiję su įmonės vertės grandinėmis, savo įtvirtintų verslo santykių vertinimus siekdamos stebėti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nustatymo, prevencijos, sumažinimo, sustabdymo ir švelninimo veiksmingumą. Tokie vertinimai turėtų patvirtinti, kad neigiamas poveikis yra tinkamai nustatomas, kad įgyvendinamos išsamaus patikrinimo priemonės ir kad neigiamam poveikiui yra faktiškai užkirstas kelias arba jis sustabdytas. Siekiant užtikrinti, kad tokiuose vertinimuose pateikta informacija nebūtų pasenusi, jie turėtų būti atliekami bent kas 12 mėnesių, o prireikus peržiūrimi dažniau, jei yra pagrindo manyti, kad gali būti atsiradusi reikšminga nauja neigiamo poveikio rizika;
 (43)  įmonės turėtų nuolat tikrinti, kaip įgyvendinami veiksmai, kurių jos ėmėsi pagal šią direktyvą, ir stebėti jų tinkamumą ir veiksmingumą. Jos turėtų atlikti savo veiklos, produktų ir paslaugų, savo patronuojamųjų įmonių ir savo verslo santykių vertinimus, siekdamos stebėti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nustatymo, prevencijos, mažinimo, sustabdymo, švelninimo ir ištaisymo veiksmingumą. Tokie vertinimai turėtų patvirtinti, kad neigiamas poveikis yra tinkamai nustatytas, kad įgyvendinamos išsamaus patikrinimo priemonės ir kad neigiamam poveikiui yra faktiškai užkirstas kelias arba jis sustabdytas. Siekiant užtikrinti, kad tokiuose vertinimuose pateikta informacija nebūtų pasenusi, jie turėtų būti atliekami nuolat ir įvykus reikšmingiems pokyčiams ir peržiūrimi nuolat, jei yra pagrindo manyti, kad gali būti atsiradusi reikšminga nauja neigiamo poveikio rizika. Įmonės 10 metų turėtų saugoti dokumentus, įrodančius, kad jos laikosi šio reikalavimo;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 konstatuojamoji dalis
(44)  kaip ir pagal esamus Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO sistemoje nustatytus tarptautinius standartus, išsamaus patikrinimo reikalavimai apima reikalavimą viešai pranešti svarbią informaciją apie išsamaus patikrinimo politiką, procesus ir veiklą, vykdomą siekiant nustatyti realų arba galimą neigiamą poveikį ir spręsti su juo susijusias problemas, įskaitant pranešimą apie vykdant tą veiklą nustatytus faktus ir jos rezultatus. Pasiūlyme iš dalies pakeisti Direktyvos 2013/34/ES nuostatas dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo nustatomos atitinkamos įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, prievolės teikti informaciją. Todėl, siekiant nedubliuoti informacijos teikimo prievolių, šia direktyva neturėtų būti nustatyta jokių naujų prievolių teikti informaciją, papildomų toms prievolėms, kurios pagal Direktyvą 2013/34/ES nustatytos įmonėms, kurioms taikoma ta direktyva, ir informacijos teikimo standartams, kurie turėtų būti pagal ją parengti. Įmonės, kurios įeina į šios direktyvos taikymo sritį, tačiau neįeina į Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritį, laikydamosi savo prievolės pranešti informaciją atliekant išsamų patikrinimą pagal šią direktyvą, turėtų savo interneto svetainėje paskelbti metinį pranešimą tarptautiniam verslui įprasta kalba.
 (44)  kaip ir pagal esamus Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO sistemoje nustatytus tarptautinius standartus, išsamaus patikrinimo reikalavimai apima reikalavimą viešai pranešti svarbią informaciją apie išsamaus patikrinimo politiką, procesus ir veiklą, vykdomą siekiant nustatyti realų arba galimą neigiamą poveikį ir spręsti su juo susijusias problemas, įskaitant pranešimą apie vykdant tą veiklą nustatytus faktus ir jos rezultatus. Direktyvoje 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo finansų įmonėms nustatomos atitinkamos įmonių, kurioms taikoma ši direktyva ir Reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje, prievolės teikti informaciją. Todėl, siekiant nedubliuoti informacijos teikimo prievolių, šia direktyva neturėtų būti nustatyta jokių naujų prievolių teikti informaciją, papildomų toms prievolėms, kurios pagal Direktyvą 2013/34/ES nustatytos įmonėms, kurioms taikoma ta direktyva, ir informacijos teikimo standartams, kurie turėtų būti pagal ją parengti, ir neturėtų būti nustatyta jokių naujų prievolių teikti informaciją, papildomų Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytoms prievolėms. Įmonės, kurios įeina į šios direktyvos taikymo sritį, tačiau neįeina į Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritį, laikydamosi savo prievolės pranešti informaciją atliekant išsamų patikrinimą pagal šią direktyvą, turėtų savo interneto svetainėje paskelbti metinį pranešimą, atitinkantį minėtus reikalavimus, bent viena oficialiąja Sąjungos kalba;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(44a)  reikalavimai įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva ir tuo pat metu taikomi Direktyvos 2013/34/ES 19a, 29a ir 40a straipsniuose nustatyti informacijos teikimo reikalavimai ir kurios dėl šios priežasties turėtų teikti informaciją apie savo išsamaus patikrinimo procesą, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 19a, 29a ir 40a straipsniuose, turėtų būti suprantami kaip reikalavimas įmonėms apibūdinti, kaip jos įgyvendina šioje direktyvoje numatytą išsamų patikrinimą. Laikydamosi Direktyvos 2013/34/ES reikalavimų pateikti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi siekiant nustatyti galimą ar realų neigiamą poveikį, įmonės turėtų paaiškinti, ar prioritetizavo eilės tvarką, pagal kurią ėmėsi atitinkamų priemonių, kaip šis principas buvo taikomas ir kodėl kilo prioritetizavimo būtinybė. Laikydamosi Direktyvos 2013/34/ES reikalavimų pateikti informaciją apie visus veiksmus, kurių įmonė ėmėsi siekdama užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti, ištaisyti arba sustabdyti, ir apie tokių veiksmų rezultatus, įmonė taip pat turėtų nurodyti atvejų, kai ji nusprendė pasitraukti iš verslo, skaičių, tokio pasitraukimo priežastį ir atitinkamų verslo santykių vietą neatskleidžiant partnerių tapatybės;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(44b)  šia direktyva nesiekiama nustatyti reikalavimo, kad įmonės viešai atskleistų informaciją apie intelektinį kapitalą, intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus, kurie būtų laikomi komercinėmis paslaptimis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943. Todėl šioje direktyvoje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai neturėtų daryti poveikio Direktyvai (ES) 2016/943. Ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma nedarant poveikio 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(44c)  įmonės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad galėtų prasmingai bendradarbiauti su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais ir taip užtikrinti tikrą sąveiką ir dialogą jų išsamaus patikrinimo procese. Bendradarbiavimas turėtų apimti atitinkamą suinteresuotųjų subjektų informavimą ir konsultavimąsi su jais ir turėtų būti išsamus, struktūrinis, veiksmingas, vykdomas laiku, atsižvelgiant į kultūros ir lyčių aspektus. Kai kuriais atvejais nebus įmanoma prasmingai bendradarbiauti su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais arba bus naudinga sužinoti papildomų ekspertų nuomonę, kad įmonė galėtų visapusiškai laikytis šios direktyvos reikalavimų, visų pirma priimant sprendimus dėl taikymo srities nustatymo ir prioritetizavimo. Tokiais atvejais įmonės turėtų prasmingai bendradarbiauti su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijomis arba juridiniais ar fiziniais asmenimis, kovojančiais už žmogaus teises ir aplinką, kad gautų patikimų įžvalgų apie galimą ar realų neigiamą poveikį. Konsultacijos turėtų būti nuolatinės, o įmonės turėtų paveiktiems suinteresuotiesiems subjektams teikti išsamią, tikslingą ir svarbią informaciją. Paveikti suinteresuotieji subjektai turėtų turėti teisę prašyti papildomos rašytinės informacijos, kurią įmonė per priimtiną laikotarpį turėtų pateikti tinkamu ir suprantamu formatu. Jei atsisakoma patenkinti tokį prašymą, paveikti suinteresuotieji subjektai turėtų turėti teisę gauti rašytinį tokio atsisakymo pagrindimą. Informuojant paveiktus suinteresuotuosius subjektus ir su jais konsultuojantis turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į bendradarbiavimo kliūtis, užtikrinama, kad suinteresuotiesiems subjektams nebūtų taikomi atsakomieji ir baudžiamieji veiksmai, be kita ko, išsaugant konfidencialumą ir anonimiškumą, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų suinteresuotųjų subjektų poreikiams ir sutampančiam pažeidžiamumui bei tarpusavyje susijusiems veiksniams, be kita ko, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir visapusiškai laikantis Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių. Įmonė turėtų informuoti darbuotojų atstovus apie savo išsamaus patikrinimo strategiją ir jos įgyvendinimą, laikydamasi galiojančių ES teisės aktų ir nedarant poveikio jiems taikomoms teisėms į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą, visų pirma teisėms, kurioms taikomi atitinkami ES užimtumo ir socialinių teisių srities teisės aktai, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB1a, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB1b ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/86/EB1c. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti laikomos tikslingos tais atvejais, kai galima pagrįstai numatyti, kad galimas ir realus poveikis arba 4–10 straipsniuose numatyti veiksmai turės poveikio suinteresuotųjų subjektų teisėms ar interesams, arba kai paveikti suinteresuotieji subjektai paprašo informacijos, konsultacijų ar dialogo;
__________________
1a 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 29);
1b 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).
1c 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyva 2001/86/EB, papildanti Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (OL L 294, 2001 11 10, p. 22).
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(44d)  strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo – tai tam tikros formos prieš fizinius ar juridinius asmenis nukreiptas bauginimas, kuriuo siekiama neleisti kalbėti viešojo intereso klausimais arba už tai bausti. Valstybės narės turėtų numatyti būtinas apsaugos priemones, kad būtų išspręstas akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų dėl visuomenės dalyvavimo klausimas, kaip numatyta nacionalinėje ir ES teisėje;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 konstatuojamoji dalis
(45)  siekiant, kad įmonėms būtų lengviau laikytis išsamaus patikrinimo reikalavimų savo vertės grandinėje, ir reikalavimų laikymosi našta būtų mažiau perkeliama verslo partnerėms MVĮ, Komisija turėtų pateikti rekomendacijas dėl pavyzdinių sutarties sąlygų;
 (45)  siekdama suteikti įmonėms priemonių, padedančių joms laikytis išsamaus patikrinimo reikalavimų savo vertės grandinėje, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų pateikti rekomendacijas dėl pavyzdinių sutarčių sąlygų, kuriomis įmonės gali savanoriškai naudotis kaip priemone, padedančia vykdyti 7 ir 8 straipsniuose nustatytas prievoles. Tokiose sutarčių sąlygose turėtų būti nustatytas bent aiškus užduočių paskirstymas tarp sutarties šalių vykdant nuolatinį bendradarbiavimą, kad taikant tokias sąlygas atsakomybė už išsamaus patikrinimo atlikimą nebūtų perduodama ir kad, jas pažeidus, įmonės turėtų pirmiausia imtis tinkamų priemonių pagal šios direktyvos 7 ir 8 straipsnius, vengdamos panaikinti tokias sąlygas. Rekomendacijose turėtų būti išsamiau paaiškinama, kad šios direktyvos išsamaus patikrinimo standartai negali būti užtikrinti vien tik įtraukiant sutartines garantijas. Tokie standartai turėtų būti laikomi užtikrintais tik tuo atveju, jei išsamaus patikrinimo prievolės kitiems asmenims pavedamos kruopščiai, užtikrinant veiksmingą tų prievolių vykdymą ir numatant aplinkybes atitinkančias priemones, pavyzdžiui, stebėseną, finansinę ir nefinansinę pagalbą ir atsakingą pirkimo praktiką;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 konstatuojamoji dalis
(46)  siekiant teikti paramą ir praktinių priemonių įmonėms arba valstybių narių institucijoms dėl to, kaip įmonės turėtų vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo prievoles, Komisija, naudodamasi susijusiomis tarptautinėmis gairėmis ir standartais kaip pavyzdžiu ir konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos aplinkos agentūra ir, kai tinka, tarptautinėmis organizacijomis, turinčiomis kompetenciją išsamaus patikrinimo srityje, turėtų turėti galimybę paskelbti gaires, be kita ko, konkretiems sektoriams arba dėl konkretaus neigiamo poveikio;
 (46)  siekiant teikti paramą ir praktinių priemonių įmonėms arba valstybių narių institucijoms dėl to, kaip įmonės turėtų vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo prievoles, Komisija, naudodamasi susijusiomis tarptautinėmis gairėmis ir standartais kaip pavyzdžiu ir konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Europos tarpšakinio ir tarpsektorinio pobūdžio socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos aplinkos agentūra, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomąja įstaiga (EISMEA), Europos maisto saugos tarnyba ir, kai tikslinga, EBPO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, turinčiomis kompetenciją išsamaus patikrinimo srityje, turėtų paskelbti aiškias ir lengvai suprantamas gaires, įskaitant bendrąsias ir konkretiems sektoriams skirtas gaires, kad praktiškai padėtų laikytis reikalavimų;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(46a)  siekdama padėti įmonėms vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo prievoles savo vertės grandinėje, Europos Komisija turėtų atlikti tolesnius skaitmeninių priemonių tyrimus ir jas populiarinti;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
47 konstatuojamoji dalis
(47)  nors šios direktyvos sritis neapima MVĮ, jos nuostatos galėtų daryti joms poveikį kaip įmonių, įeinančių į šios direktyvos taikymo sritį, rangovėms arba subrangovėms. Vis dėlto siekiama mažinti finansinę arba administracinę naštą MVĮ, kurių daugelis jau patiria sunkumų dėl pasaulinės ekonomikos ir sveikatos krizės. Siekiant remti MVĮ, valstybės narės turėtų pavieniui arba bendrai kurti ir tvarkyti tam skirtas interneto svetaines, portalus ar platformas, taip pat valstybės narės galėtų finansiškai remti MVĮ ir padėti joms stiprinti pajėgumus. Tokia parama taip pat turėtų būti prieinama ir, prireikus, pritaikoma ir plačiau teikiama gamintojų grandies ekonominės veiklos vykdytojams trečiosiose valstybėse. Įmonės, kurių verslo partnerės yra MVĮ, taip pat raginamos padėti joms laikytis išsamaus patikrinimo priemonių reikalavimų, jei dėl tokių reikalavimų laikymosi kiltų pavojus MVĮ gyvybingumui, ir taikyti MVĮ teisingus, pagrįstus, nediskriminacinius ir proporcingus reikalavimus;
 (47)  nors šios direktyvos sritis neapima MVĮ, jos nuostatos galėtų daryti joms poveikį kaip įmonių, įeinančių į šios direktyvos taikymo sritį, rangovėms arba subrangovėms. Vis dėlto siekiama mažinti finansinę arba administracinę naštą MVĮ, kurių daugelis jau patiria sunkumų dėl pasaulinės ekonomikos ir sveikatos krizės. Siekiant remti MVĮ, valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų pavieniui arba bendrai kurti ir tvarkyti tam skirtas patogias naudoti interneto svetaines, portalus ar platformas, taip pat valstybės narės turėtų finansiškai remti MVĮ ir padėti joms stiprinti pajėgumus. Tokia parama taip pat turėtų būti prieinama ir, prireikus, pritaikoma ir plačiau teikiama gamintojų grandies ekonominės veiklos vykdytojams trečiosiose valstybėse. Įmonės, kurių verslo partnerės yra MVĮ, taip pat raginamos padėti joms laikytis išsamaus patikrinimo priemonių reikalavimų ir taikyti MVĮ teisingus, pagrįstus, nediskriminacinius ir proporcingus reikalavimus. MVĮ taip pat turėtų turėti galimybę savanoriškai taikyti šią direktyvą ir tuo tikslu turėtų būti remiamos tinkamomis priemonėmis ir joms turėtų būti taikomos paskatos;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
48 konstatuojamoji dalis
(48)  Komisija, siekdama papildyti valstybių narių paramą MVĮ, gali naudotis esamomis ES priemonėmis, projektais ir kitais veiksmais, kuriais padedama atlikti išsamų patikrinimą ES ir trečiosiose valstybėse. Ji gali sukurti naujų paramos priemonių, kuriomis būtų teikiama parama įmonėms, įskaitant MVĮ, dėl išsamaus patikrinimo reikalavimų, įskaitant vertės grandinės skaidrumo stebėsenos centro įsteigimą ir bendroms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms palankių sąlygų sudarymą;
 (48)  Komisija, siekdama papildyti valstybių narių paramą įmonėms, įskaitant MVĮ, įgyvendinimo srityje, turėtų naudotis esamomis ES priemonėmis, projektais ir kitais veiksmais, kuriais padedama atlikti išsamų patikrinimą ES ir trečiosiose valstybėse. Ji turėtų sukurti naujų paramos priemonių, kuriomis būtų teikiama parama įmonėms, įskaitant MVĮ, dėl išsamaus patikrinimo reikalavimų, įskaitant vertės grandinės skaidrumo stebėsenos centro įsteigimą ir bendroms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms palankių sąlygų sudarymą;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 konstatuojamoji dalis
(49)  Komisija ir valstybės narės turėtų toliau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis partnerėmis siekiant padėti stiprinti gamintojų grandies ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą veiksmingai užkirsti kelią savo veiklos ir verslo santykių neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir aplinkai ir tą poveikį švelninti, ypač daug dėmesio skiriant smulkiųjų ūkininkų problemoms. Jos turėtų, naudodamosi savo kaimynystės ir vystomojo bei tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, teikti paramą trečiųjų valstybių vyriausybėms ir gamintojų grandies ekonominės veiklos vykdytojams trečiosiose valstybėse sprendžiant problemas, susijusias su jų veiklos ir verslo santykių gamintojų grandies rinkoje neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ir aplinkai. Tai galėtų apimti darbą išvien su šalių partnerių vyriausybėmis, vietos privačiuoju sektoriumi ir suinteresuotaisiais subjektais šalinant pagrindines neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai priežastis;
 (49)  Komisija ir valstybės narės turėtų toliau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis partnerėmis siekiant padėti stiprinti gamintojų grandies ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą veiksmingai užkirsti kelią savo veiklos ir verslo santykių neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir aplinkai ir tą poveikį švelninti, ypač daug dėmesio skiriant smulkiųjų ūkininkų problemoms. Jos turėtų, naudodamosi savo kaimynystės ir vystomojo bei tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, teikti paramą trečiųjų valstybių vyriausybėms ir gamintojų grandies ekonominės veiklos vykdytojams trečiosiose valstybėse sprendžiant problemas, susijusias su jų veiklos ir verslo santykių gamintojų grandies rinkoje neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ir aplinkai. Tai galėtų apimti darbą išvien su šalių partnerių vyriausybėmis, vietos privačiuoju sektoriumi ir suinteresuotaisiais subjektais šalinant pagrindines neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai priežastis;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
50 konstatuojamoji dalis
(50)  siekiant užtikrinti, kad šia direktyva būtų veiksmingai padedama kovoti su klimato kaita, įmonės turėtų patvirtinti planą, kuriuo būtų užtikrintas įmonės verslo modelio ir strategijos suderinamumas su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą. Jeigu nustatoma arba turėtų būti nustatyta, kad vienas pagrindinių įmonės veiklos rizikos veiksnių ar pagrindinis jos poveikis yra susijęs su klimatu, įmonė turėtų į savo planą įtraukti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus;
 (50)  siekiant užtikrinti, kad šia direktyva būtų veiksmingai padedama kovoti su klimato kaita, įmonės, pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais, turėtų patvirtinti ir įgyvendinti pertvarkos planą pagal Direktyvos (ES) 2022/2464 19a straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, kad būtų užtikrintas įmonės verslo modelio ir strategijos suderinimas su perėjimo prie tvarios ekonomikos tikslu ir su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5° C pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat su tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas), ir 2030 m. klimato tikslu. Plane turėtų būti atsižvelgiama į vertės grandinę ir į jį turėtų būti įtraukti su 1, 2 sričių ir, kai aktualu, 3 sričių išmetamųjų teršalų kiekio tikslais susiję per nustatytą laiką įvykdytini tikslai, įskaitant, kai tikslinga, absoliutų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant, kai aktualu, išmetamą metano kiekio, mažinimo tikslus 2030 m. ir penkerių metų etapais iki 2050 m., remiantis įtikinamais moksliniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įmonė gali įrodyti, kad dėl jos veiklos ir vertės grandinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų nėra išmetama ir todėl tokie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai nebūtų tikslingi. Plane turėtų būti numatyti įgyvendinimo veiksmai įmonės klimato srities tikslams pasiekti ir jis turėtų būti grindžiamas įtikinamais moksliniais įrodymais, t. y. įrodymais, kuriems suteiktas nepriklausomas mokslinis patvirtinimas, kurie atitinka siekį apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5° C, kaip apibrėžė Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (IPCC), ir kuriais atsižvelgiama į Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
51 konstatuojamoji dalis
(51)  siekiant užtikrinti, kad toks išmetamo ŠESD kiekio mažinimo planas būtų tinkamai įgyvendinamas ir su juo būtų susietos direktoriams taikomos finansinės paskatos, į tą planą turėtų būti deramai atsižvelgiama nustatant direktorių kintamąjį atlyginimą, jeigu kintamasis atlyginimas siejamas su direktoriaus indėliu į įmonės verslo strategiją, ilgalaikius interesus ir tvarumą;
 (51)  į pertvarkos planus turėtų būti įtrauktos aiškios direktorių ir valdybos narių pareigos užtikrinti, kad įmonės strategijoje būtų atsižvelgiama į riziką ir poveikį aplinkai ir klimatui. Siekiant padidinti direktoriams taikomas finansines paskatas, įmonės, kuriose dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 000 darbuotojų, turėtų įdiegti tinkamą ir veiksmingą politiką, kuria būtų užtikrinta, kad dalis direktorių kintamojo atlyginimo būtų susieta su įmonės kovai su klimato kaita skirto pertvarkos plano tikslų įgyvendinimu;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 konstatuojamoji dalis
(53)  siekiant užtikrinti įmonėms tenkančių išsamaus patikrinimo prievolių tinkamo vykdymo stebėseną ir pasiekti tinkamą šios direktyvos vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų paskirti vieną arba daugiau nacionalinių priežiūros institucijų. Šios priežiūros institucijos turėtų būti viešosios institucijos, nepriklausomos nuo įmonių, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, ar nuo kitų rinkos interesų ir nepatiriančios interesų konfliktų. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę turėtų užtikrinti tinkamą kompetentingos institucijos finansavimą. Jos turėtų turėti teisę atlikti tyrimus savo iniciatyva arba atsižvelgdamos į skundus ar į pagrįstai išreikštą susirūpinimą pagal šią direktyvą. Tais atvejais, kai jau yra nustatytos kompetentingos institucijos pagal sektorių teisės aktus, valstybės narės galėtų joms pavesti atsakomybę už šios direktyvos taikymą jų kompetencijos srityse. Valstybės narės taip pat priežiūros institucijomis pagal šią direktyvą galėtų paskirti institucijas, atsakingas už reguliuojamųjų finansų įmonių priežiūrą;
 (53)  siekiant užtikrinti įmonėms tenkančių išsamaus patikrinimo prievolių tinkamo vykdymo stebėseną ir pasiekti tinkamą šios direktyvos vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų paskirti vieną arba daugiau nacionalinių priežiūros institucijų. Šios priežiūros institucijos turėtų būti viešosios institucijos, nepriklausomos nuo įmonių, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, ar nuo kitų rinkos interesų ir nepatiriančios interesų konfliktų. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę turėtų užtikrinti tinkamą kompetentingos institucijos finansavimą. Jos turėtų turėti teisę atlikti tyrimus, įskaitant, kai tikslinga, patikrinimus vietoje ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų klausymą, savo iniciatyva arba atsižvelgdamos į skundus ar į pagrįstai išreikštą susirūpinimą pagal šią direktyvą. Tais atvejais, kai jau yra nustatytos kompetentingos institucijos pagal sektorių teisės aktus, valstybės narės galėtų joms pavesti atsakomybę už šios direktyvos taikymą jų kompetencijos srityse. Valstybės narės taip pat priežiūros institucijomis pagal šią direktyvą galėtų paskirti institucijas, atsakingas už reguliuojamųjų finansų įmonių priežiūrą. Skirdamos priežiūros institucijas ir nustatydamos jų veiklos procedūras, valstybės narės turėtų užtikrinti koordinavimą ir papildomumą su kitais procesais, vykdomais pagal kitas tarptautines priemones, tokias kaip nacionalinių koordinacinių centrų taikomas neteisminis skundų teikimo mechanizmas;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
54 konstatuojamoji dalis
(54)  siekiant veiksmingo nacionalinių priemonių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, vykdymo užtikrinimo, valstybės narės turėtų numatyti atgrasomas, proporcingas ir veiksmingas sankcijas už tų priemonių reikalavimų pažeidimus. Kad toks sankcijų režimas būtų veiksmingas, nacionalinių priežiūros institucijų skiriamos administracinės sankcijos turėtų apimti ir pinigines nuobaudas. Jeigu valstybės narės teisės sistema neteikia galimybės taikyti tokių administracinių sankcijų, kokios numatytos šioje direktyvoje, administracinių sankcijų taisyklės turėtų būti taikomos taip, kad sankciją inicijuotų kompetentinga priežiūros institucija, o ją skirtų teisminė institucija. Todėl būtina, kad tokios valstybės narės užtikrintų, kad jų taisyklių ir sankcijų taikymo poveikis būtų toks pat kaip administracinių sankcijų, kurias skiria kompetentingos priežiūros institucijos;
 (54)  siekiant veiksmingo nacionalinių priemonių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, vykdymo užtikrinimo, valstybės narės turėtų numatyti atgrasomas, proporcingas ir veiksmingas sankcijas už tų priemonių reikalavimų pažeidimus. Kad toks sankcijų režimas būtų veiksmingas, nacionalinių priežiūros institucijų skiriamos administracinės sankcijos turėtų apimti ir pinigines nuobaudas, viešą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad įmonė atsakinga už pažeidimą, ir nurodomas pažeidimo pobūdis, pareigą imtis veiksmų, be kita ko, nutraukti veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, ir tokių veiksmų nekartoti, ir produktų išleidimo į laisvą apyvartą ar eksporto sustabdymą. Jeigu valstybės narės teisės sistema neteikia galimybės taikyti tokių administracinių sankcijų, kokios numatytos šioje direktyvoje, administracinių sankcijų taisyklės turėtų būti taikomos taip, kad sankciją inicijuotų kompetentinga priežiūros institucija, o ją skirtų teisminė institucija. Todėl būtina, kad tokios valstybės narės užtikrintų, kad jų taisyklių ir sankcijų taikymo poveikis būtų toks pat kaip administracinių sankcijų, kurias skiria kompetentingos priežiūros institucijos;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
54 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(54a)  siekiant užkirsti kelią dirbtiniam galimų administracinių baudų sumažinimui, kai pagrindinė patronuojančioji įmonė savo grynąją pasaulinę apyvartą perkelia tretiesiems subjektams, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 2 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms įmonėms administracinės piniginės sankcijos būtų apskaičiuojamos atsižvelgiant į tos įmonės nurodytą konsoliduotą apyvartą;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
54 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(54b)  pagal Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalį, Direktyvos 2014/25/ES 36 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2014/23/ES 30 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomos Sąjungos teisėje nustatytos pareigos, susijusios su viešaisiais pirkimais ir koncesijos sutartimis. Todėl Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga peržiūrėti šias direktyvas, kad būtų papildomai patikslinti reikalavimai ir priemonės, kuriuos valstybės narės turi priimti, kad užtikrintų atitiktį tvarumo ir išsamaus patikrinimo prievolėms pagal šią direktyvą per visą viešųjų pirkimų ir koncesijos procesą – nuo atrankos iki sutarties vykdymo;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
56 konstatuojamoji dalis
(56)  siekiant užtikrinti veiksmingą kompensaciją nukentėjusiesiems, patyrusiems neigiamą poveikį, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl įmonių civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl išsamaus patikrinimo proceso nesilaikymo. Įmonė turėtų būti atsakinga už padarytą žalą, jeigu ji neatliko prievolių užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ar jį sušvelninti, arba sustabdyti realų poveikį ar jį kuo labiau sumažinti, ir dėl šio prievolių neatlikimo buvo padarytas neigiamas poveikis, kurį derėjo nustatyti ir jam užkirsti kelią, jį sušvelninti, sustabdyti ar sumažinti tinkamomis priemonėmis, ir dėl to neigiamo poveikio buvo patirta žalos.
 (56)  siekiant užtikrinti veiksmingą kompensaciją nukentėjusiesiems, patyrusiems neigiamą poveikį, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl įmonių civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl išsamaus patikrinimo proceso nesilaikymo. Įmonė turėtų būti atsakinga už padarytą žalą, jeigu ji neatliko prievolių užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ar jį sušvelninti, arba sustabdyti realų poveikį ar jį sušvelninti, arba užtikrinti padėties ištaisymą, ir dėl šio prievolių neatlikimo įmonė sukėlė arba prisidėjo prie neigiamo poveikio, kurį derėjo nustatyti, prioritetizuoti, jam užkirsti kelią, jį sušvelninti, sustabdyti, ištaisyti ar sumažinti tinkamomis priemonėmis, ir dėl to neigiamo poveikio buvo patirta žalos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai nėra teisių perėmėjo, patronuojančiosios įmonės galėtų būti laikomos atsakingomis už savo patronuojamąją įmonę, jei patronuojamoji įmonė patenka arba tuo metu, kai buvo daromas poveikis, pateko į šios direktyvos taikymo sritį ir buvo likviduota patronuojančiosios įmonės arba ji pati savo iniciatyva nutraukė veiklą, kad išvengtų atsakomybės, neatsižvelgiant į bendradarbiavimą su patronuojančiąja įmone atliekant išsamų patikrinimą;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
57 konstatuojamoji dalis
(57)  tais atvejais, kai žalos padaroma įtvirtintų netiesioginių verslo santykių lygmeniu, turėtų būti taikomos specialios sąlygos dėl įmonės atsakomybės. Įmonė neturėtų būti atsakinga, jeigu ji įgyvendino konkrečias išsamaus patikrinimo priemones. Tačiau ji neturėtų būti dėl tokių priemonių įgyvendinimo atleista nuo atsakomybės tuo atveju, jei būtų nepagrįsta tikėtis, kad realūs veiksmai, kurių imamasi, įskaitant atitikties tikrinimą, būtų pakankami siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti, sustabdyti ar kuo labiau sumažinti. Be to, vertinant atsakomybės buvimą ir apimtį, reikia deramai atsižvelgti į įmonės pastangas (kiek jos tiesiogiai susijusios su daroma žala) imtis bet kokių taisomųjų veiksmų, kurių iš jos reikalauja priežiūros institucija, bet kokias daromas susijusias investicijas ir bet kokią teikiamą tikslinę paramą, taip pat bet kokį bendradarbiavimą su kitais subjektais sprendžiant neigiamo poveikio savo vertės grandinėse problemas;
 (57)  vertinant atsakomybės buvimą ir apimtį, reikėtų deramai atsižvelgti į įmonės pastangas (kiek jos tiesiogiai susijusios su daroma žala) imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant tuos, kurių iš jos reikalauja priežiūros institucija, bet kokias daromas susijusias investicijas ir bet kokią teikiamą tikslinę paramą, taip pat bet kokį bendradarbiavimą su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais ir kitais subjektais sprendžiant neigiamo poveikio savo vertės grandinėse problemas;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
57 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(57a)  be to, nustatant galimą įmonės atsakomybę pagal 22 straipsnį reikėtų atsižvelgti į prioritetizavimo galimybę įmonei, jei būtina. Jei buvo prioritetizuota tiksliai atsižvelgiant į neigiamo poveikio mastą ir tikimybę, įmonė neturėtų būti laikoma atsakinga, jei neigiamas poveikis atsiranda dėl veiklos ar operacijos, kuri teisėtai nebuvo prioritetizuota;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
58 konstatuojamoji dalis
(58)  nustatoma atsakomybės tvarka nereglamentuojama, kas turėtų įrodyti, kad įmonės veiksmai buvo pagrįstai pakankami nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, todėl šis klausimas paliekamas spręsti pagal nacionalinę teisę;
 (58)  nustatoma atsakomybės tvarka nereglamentuojama, kas turėtų įrodyti, kad įmonės veiksmai buvo pagrįstai pakankami nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, tačiau valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali numatyti, kad tais atvejais, kai ieškovas pateikia prima facie įrodymų, pagrindžiančių tikimybę, kad atsakingas yra atsakovas, atsakovas yra laikomas atsakingu, jei jis negali įrodyti, kad įvykdė savo pareigas pagal šią direktyvą;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 konstatuojamoji dalis
(59)  pagal civilinės atsakomybės taisykles įmonės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl to, kad ji neatliko pakankamo išsamaus patikrinimo, neturėtų turėti poveikio jos patronuojamųjų įmonių civilinei atsakomybei ar jos tiesioginių ir netiesioginių verslo partnerių vertės grandinėje atitinkamai civilinei atsakomybei. Be to, civilinės atsakomybės taisyklės pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio Sąjungos ar nacionalinėms taisyklėms dėl civilinės atsakomybės, susijusios su neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ar neigiamu poveikiu aplinkai, kuriose numatyta atsakomybė tokiais atvejais, kai netaikoma ši direktyva, arba numatyta griežtesnė atsakomybė nei šioje direktyvoje;
 (59)  pagal civilinės atsakomybės taisykles įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kurią ji padarė arba prie jos prisidėjo dėl to, kad neatliko pakankamo išsamaus patikrinimo, neturėtų turėti poveikio jos patronuojamųjų įmonių civilinei atsakomybei ar jos tiesioginių ir netiesioginių verslo partnerių vertės grandinėje atitinkamai civilinei atsakomybei. Be to, civilinės atsakomybės taisyklės pagal šią direktyvą neturėtų apriboti įmonių atsakomybės pagal Sąjungos ar nacionalines teisės sistemas, įskaitant solidariosios atsakomybės taisykles;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(59a)  teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra tarptautiniu mastu pripažinta žmogaus teisė, įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 straipsnio 3 dalyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat yra viena iš Sąjungos pagrindinių teisių, kaip apibrėžta Chartijos 47 straipsnyje. Vėlavimas ir sunkumai, susiję su prieiga prie įrodymų, taip pat lyčių skirtumai, geografinė padėtis, pažeidžiamumas ir marginalizacija gali būti pagrindinės praktinės ir procedūrinės kliūtys atitinkamiems asmenims, trukdančios jiems pasinaudoti veiksmingos teisinės gynybos priemone nesibaiminant atsakomųjų veiksmų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nukentėjusieji turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingos teisinės gynybos priemone ir kad bylinėjimosi išlaidos ir proceso trukmė nebūtų kliūtis jiems kreiptis į teismą. Šios priemonės gali būti, pavyzdžiui, viešasis finansavimas, įskaitant struktūrinę paramą nukentėjusiesiems nuo realaus ir galimo neigiamo poveikio, taikomų teismo ar administracinių mokesčių apribojimai arba galimybės gauti teisinę pagalbą;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(59b)  įgaliotos profesinės sąjungos, pilietinės visuomenės organizacijos ar kiti atitinkami subjektai, veikiantys viešojo intereso labui, pvz., nacionalinės žmogaus teisių institucijos arba ombudsmenas, turėtų turėti galimybę pateikti ieškinius savo šalies teismuose nuo neigiamo poveikio nukentėjusių asmenų ar asmenų grupių vardu ir turėtų turėti ieškovo teises ir pareigas teismo procese, nedarant poveikio esamiems nacionalinės teisės aktams;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(59c)  ieškinių dėl civilinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo pareiškimo senaties terminai turėtų būti ne trumpesni kaip dešimt metų. Nustatydamos tokių senaties terminų pradžią, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę atsižvelgti į tą momentą, kai poveikis, dėl kurio atsirado žala, pasibaigia ir kai atitinkamas nukentėjęs asmuo sužinojo arba pagrįstai galėjo sužinoti apie tai, kad jo patirta žala atsirado dėl neigiamo poveikio;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(65a)  žmogaus teisių ir aplinkos teisių gynėjai pirmieji susiduria su neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus teisėms padariniais visame pasaulyje ir ES ir jiems grasinama, jie bauginami, persekiojami, prie jų gali būti priekabiaujama ar jie net žudomi. Todėl įmonės neturėtų leisti jiems patirti jokio smurto;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
69 konstatuojamoji dalis
(69)  ši direktyva nedaro poveikio pareigoms žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse pagal kitus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus. Jeigu šios direktyvos nuostatos prieštarauja kito Sąjungos teisės akto, kuriuo siekiama tų pačių tikslų ir kuriuo nustatomos išsamesnės arba konkretesnės prievolės, nuostatoms, esant kolizijai viršenybė teikiama to kito Sąjungos teisės akto nuostatoms ir jos taikomos toms konkrečioms prievolėms;
 (69)  ši direktyva nedaro poveikio pareigoms žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse pagal kitus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus. Jeigu šios direktyvos nuostatos prieštarauja kito Sąjungos teisės akto, kuriuo siekiama tų pačių tikslų ir kuriuo nustatomos išsamesnės arba konkretesnės pareigos, nuostatoms, esant kolizijai viršenybė turėtų būti teikiama to kito Sąjungos teisės akto nuostatoms ir jos turėtų būti taikomos toms konkrečioms pareigoms tais atvejais, kai kitame teisės akte nustatytos pareigos taikomos konkretesniam sektoriui ar dalykui. Tokie aktai apima esamus ir būsimus ES teisės aktus, susijusius su mediena ir miškų naikinimu, darbuotojų komandiravimu ir priverčiamuoju darbu, bet jais neapsiriboja;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
70 konstatuojamoji dalis
(70)  Komisija turėtų įvertinti ir pranešti, ar į didelio poveikio sektorių, kuriuos apima ši direktyva, sąrašą reikėtų įtraukti papildomų sektorių, siekiant jį suderinti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis arba atsižvelgiant į akivaizdžius išnaudojimo darbe, žmogaus teisių pažeidimų ar naujai kylančių grėsmių aplinkai įrodymus, taip pat ar turėtų būti, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinės padėties raidą, iš dalies pakeistas atitinkamų tarptautinių konvencijų sąrašas, nurodytas šioje direktyvoje, ir ar nuostatos dėl išsamaus patikrinimo pagal šią direktyvą turėtų būti išplėstos, kad apimtų neigiamą poveikį klimatui;
 (70)  Komisija turėtų įvertinti ir pranešti, ar reikėtų susiaurinti direktyvos taikymo sritį, visų pirma tam tikruose sektoriuose, siekiant ją suderinti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis arba atsižvelgiant į akivaizdžius išnaudojimo darbe, žmogaus teisių pažeidimų ar naujai kylančių grėsmių aplinkai duomenis ar įrodymus, įskaitant ERPB, TDO ar FRA duomenis;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  dėl įmonių prievolių dėl realaus ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir neigiamo poveikio aplinkai, susijusio su jų pačių ir jų patronuojamųjų įmonių veikla, taip pat su veikla, vertės grandinėje vykdoma subjektų, su kuriais įmonė palaiko įtvirtintus verslo santykius, taip pat
 a)  dėl įmonių prievolių dėl realaus ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir neigiamo poveikio aplinkai, kurį jos sukėlė, prie kurio jos prisidėjo ar su kuriuo jos tiesiogiai susijusios, kai vykdo savo veiklą ir kai vykdoma jų patronuojamųjų įmonių veikla, taip pat kai vertės grandinėje vykdoma subjektų, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, veikla, taip pat
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  dėl atsakomybės už pirmiau nurodytų prievolių pažeidimus.
 b)  dėl atsakomybės už pirmiau nurodytų prievolių pažeidimus, dėl kurių atsirado žala;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Įtvirtintais laikomų verslo santykių statusas periodiškai pakartotinai įvertinamas bent kas 12 mėnesių.
 Išbraukta.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalis
2.  Ši direktyva negali būti pagrindu sumažinti žmogaus teisių apsaugos ar aplinkos arba klimato apsaugos lygį, kuris yra nustatytas valstybių narių teisės aktuose tuo metu, kai priimama ši direktyva.
 2.  Ši direktyva negali būti pagrindu sumažinti žmogaus teisių, įskaitant su užimtumu susijusias ir socialines teises, įtvirtintas esamuose Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose, aplinkos arba klimato apsaugos lygį, kuris yra nustatytas valstybių narių arba taikytinuose kolektyviniuose susitarimuose tuo metu, kai priimama ši direktyva.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  paskutiniais finansiniais metais, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, vidutinis įmonės darbuotojų skaičius viršijo 500 ir jos pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 150 mln. EUR;
 a)  paskutiniais finansiniais metais, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, vidutinis įmonės darbuotojų skaičius viršijo 250 ir jos pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 40 mln. EUR;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė dalis
b)  įmonė nepasiekė a punkte nurodytų ribų, tačiau paskutiniais finansiniais metais, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, vidutinis jos darbuotojų skaičius viršijo 250 ir pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 40 mln. EUR, ir ne mažiau kaip 50 proc. šios grynosios apyvartos susidarė viename ar daugiau iš šių sektorių:
 b)  įmonė nepasiekė a punkte nurodytų ribų, tačiau ji yra pagrindinė patronuojančioji įmonė grupės, kurios paskutiniais finansiniais metais, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, darbuotojų skaičius siekė 500 ir kurios pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 150 mln. EUR.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
i)  tekstilės, odos ir susijusių gaminių (įskaitant avalynę) gamyba ir didmeninė prekyba tekstilės gaminiais, drabužiais ir avalyne;
 Išbraukta.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis
ii)  žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė (įskaitant akvakultūrą), maisto produktų gamyba ir didmeninė prekyba žemės ūkio žaliavomis, gyvais gyvūnais, mediena, maistu ir gėrimais;
 Išbraukta.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
iii)  mineralinių išteklių gavyba, nepriklausomai nuo gavybos vietos (įskaitant žalią naftą, gamtines dujas, akmens anglis, lignitą, metalus ir metalų rūdas, taip pat visus kitus nemetalo mineralinius ir karjerų produktus), pagrindinių metalo produktų, kitų nemetalo mineralinių produktų ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrangą) gamyba ir didmeninė prekyba mineraliniais ištekliais, pagrindiniais ir tarpiniais mineraliniais produktais (įskaitant metalus ir metalų rūdas, statybines medžiagas, kurą, chemines medžiagas ir kitus tarpinius produktus).
 Išbraukta.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  jų grynoji apyvarta Sąjungoje finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, viršijo 150 mln. EUR;
 a)  įmonės pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 150 mln. EUR, iš kurių finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, ne mažiau kaip 40 mln. EUR susidarė Sąjungoje, įskaitant trečiųjų šalių įmonių, su kuriomis įmonė ir (arba) jos patronuojamosios įmonės sudarė vertikalųjį susitarimą Sąjungoje mainais už autorinį atlyginimą, apyvartą;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  jų grynoji apyvarta Sąjungoje finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, viršijo 40 mln. EUR, tačiau neviršijo 150 mln. EUR, ir ne mažiau kaip 50 proc. jų pasaulinės grynosios apyvartos susidarė viename ar daugiau iš 1 dalies b punkte nurodytų sektorių.
 b)  įmonė nepasiekė a punkte nurodytų ribų, tačiau yra pagrindinė patronuojančioji įmonės grupės, kurios paskutiniais finansiniais metais, kurių metinės finansinės ataskaitos yra parengtos, darbuotojų skaičius siekė 500 ir kurios pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 150 mln., iš kurių ne mažiau kaip 40 mln. EUR susidarė Sąjungoje, įskaitant trečiųjų šalių įmonių, su kuriomis įmonė ir (arba) jos patronuojamosios įmonės sudarė vertikalųjį susitarimą Sąjungoje mainais už autorinį atlyginimą, apyvartą.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalis
3.  Pagal 1 dalį darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičius apskaičiuojamas etato ekvivalento pagrindu. Apskaičiuojant darbuotojų skaičių laikinieji darbuotojai įtraukiami taip pat, kaip ir įmonės tiesiogiai tam pačiam laikotarpiui pasamdyti darbuotojai.
 3.  Pagal 1 dalį darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičius apskaičiuojamas etato ekvivalento pagrindu. Apskaičiuojant darbuotojų skaičių laikinieji darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurių darbo forma yra nestandartinė, įtraukiami taip pat, kaip ir įmonės tiesiogiai tam pačiam laikotarpiui pasamdyti darbuotojai.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
 1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a punkto i papunktis
i)  juridinis asmuo, įsteigtas viena iš teisinių formų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES110 I priede;
 i)  juridinis asmuo, įsteigtas viena iš teisinių formų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES I ir II prieduose110;
__________________
 __________________
110 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
 110 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a punkto iii papunktis
iii)  juridinis asmuo, įsteigtas viena iš teisinių formų, nurodytų Direktyvos 2013/34/ES II priede, kurį sudaro tik įmonės, organizuotos viena iš teisinių formų pagal i ir ii punktus;
 Išbraukta.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a punkto 8 įtrauka
—  pensijų įstaigos, valdančios pensijų sistemas, laikomas socialinės apsaugos sistemomis, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004119 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009120, taip pat bet koks juridinis asmuo, įsteigtas investavimo į tokias sistemas tikslu;
 Išbraukta.
__________________
119 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
120 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a punkto 9 įtrauka
—  alternatyvaus investavimo fondas (AIF), valdomas AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, arba AIF, kurio priežiūra vykdoma pagal taikomą nacionalinę teisę;
 Išbraukta.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a punkto 10 įtrauka
—  KIPVPS, apibrėžtas Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje;
 Išbraukta.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  investuojamoji bendrovė – bendrovė, į kurią institucinis investuotojas arba turto valdytojas investuoja ir kuri negali būti laikoma kontroliuojamąja įmone;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a b punktas (naujas)
ab)  institucinis investuotojas – subjektas, apibrėžtas Direktyvos 2007/36/EB 2 straipsnio e punkte, pagal šios direktyvos 2 straipsnio aprėptį;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos a c punktas (naujas)
ac)  turto valdytojas – subjektas, apibrėžtas Direktyvos 2007/36/EB 2 straipsnio f punkte, pagal šios direktyvos 2 straipsnio aprėptį;
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  neigiamas poveikis aplinkai – neigiamas poveikis aplinkai, padaromas dėl kurio nors iš draudimų ar prievolių pagal priedo II dalyje nurodytas tarptautines aplinkos apsaugos konvencijas pažeidimo;
 b)  neigiamas poveikis aplinkai – neigiamas poveikis aplinkai, atsirandantis dėl nevykdymo pareigų pagal atitinkamas priedo I dalies 18 ir 19 punktuose ir priedo II dalyje išvardytų dokumentų nuostatas, prireikus atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir su šiomis nuostatomis susijusias priemones, susijusias su priedo I dalies 18 ir 19 punktuose ir priedo II dalyje išvardytais tarptautiniais tekstais;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  neigiamas poveikis žmogaus teisėms – neigiamas poveikis asmenims, kuriems teikiama apsauga, padaromas dėl kurios nors iš priedo I dalies 1 skirsnyje nurodytų teisių ar draudimų, įtvirtintų priedo I dalies 2 skirsnyje nurodytomis tarptautinėmis konvencijomis, pažeidimo;
 c)  neigiamas poveikis žmogaus teisėms – neigiamas poveikis asmenims, atsirandantis dėl bet kurio veiksmo, kuris atima arba apriboja galimybę asmeniui ar grupei naudotis priedo I dalies 1 skirsnyje ir priedo I dalies 2 skirsnyje išvardytose tarptautinėse konvencijose ir priemonėse įtvirtintomis teisėmis ir draudimų teikiama apsauga;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  neigiamas poveikis – bet koks galimas ar realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms arba neigiamas poveikis aplinkai;
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, per kurį vykdoma kontroliuojamos įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB128 2 straipsnio 1 dalies f punkte, veikla;
 d)  patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, apibrėžtas Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 10 punkte, ir juridinis asmuo, per kurį vykdoma kontroliuojamos įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB128 2 straipsnio 1 dalies f punkte, veikla;
__________________
 __________________
128 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38);
 128 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38);
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos e punkto įžanginė dalis
e)  verslo santykiai – santykiai su rangovu, subrangovu ar bet kokiu kitu juridiniu asmeniu (partneriu):
 e)  verslo santykiai – tiesioginiai arba netiesioginiai įmonės santykiai su rangovu, subrangovu ar kitais jos vertės grandinės subjektais:
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos e punkto i papunktis
i)  su kuriuo įmonė turi komercinį susitarimą arba kuriam įmonė teikia finansavimą, draudimą ar perdraudimą, arba
 i)  su kuriuo įmonė turi komercinį susitarimą arba kuriam įmonė teikia finansines paslaugas;
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos e punkto ii papunktis
ii)  kuris įmonės naudai arba jos vardu vykdo su tos įmonės produktais ar paslaugomis susijusią veiklą;
 ii)  kuris vykdo su įmonės produktais ar paslaugomis susijusią veiklą;
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  įtvirtinti verslo santykiai – tiesioginiai arba netiesioginiai verslo santykiai, kurie dėl jų intensyvumo ar trukmės yra arba turėtų būti ilgalaikiai ir kurie nėra nereikšmingas ar tik papildomas vertės grandinės elementas;
 Išbraukta.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos g punktas
g)  vertės grandinė – su įmonės prekių gamyba arba paslaugų teikimu susijusi veikla, apimanti produkto ar paslaugos kūrimą ir produkto naudojimą bei šalinimą, taip pat susijusią gamintojų grandies ir vartotojų grandies veiklą, vykdomą pagal įmonės įtvirtintus verslo santykius. Įmonių, apibrėžtų a punkto iv papunktyje, atveju su šių konkrečių paslaugų teikimu susijusi vertės grandinė apima tik klientų, gaunančių tokią paskolą, kreditą ar kitas finansines paslaugas, ir kitų tai pačiai grupei priklausančių įmonių, kurių veikla susijusi su atitinkama sutartimi, veiklą. Tokių reguliuojamųjų finansų įmonių vertės grandinė neapima MVĮ, gaunančių paskolą, kreditą, finansavimą, draudimą ar perdraudimą iš tokių subjektų;
 g)  vertės grandinė:
Pakeitimai 115 ir 422cp2
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos g punkto i papunktis (naujas)
i)  veikla, susijusi su žaliavų, produktų arba įmonės produktų dalių gamyba, projektavimu, gavimu, gavyba, transportavimu, sandėliavimu ir tiekimu, įmonės produkto kūrimu arba paslaugos kūrimu ar teikimu, ir veikloje dalyvaujantys subjektai, ir
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos g punkto ii papunktis (naujas)
ii)  veikla, susijusi su įmonės produktų atliekų pardavimu, platinimu, transportavimu, sandėliavimu ir tvarkymu arba paslaugų teikimu, išskyrus atskirų vartotojų atliekamą produktų atliekų tvarkymą, ir veikloje dalyvaujantys subjektai.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos g punkto 1 a pastraipa (nauja)
Įmonių, apibrėžtų a punkto iv papunktyje, atveju su šių konkrečių paslaugų teikimu susijusi vertės grandinė apima klientų, tiesiogiai gaunančių tokias finansines paslaugas, kurias teikia finansų įmonės pagal iv punktą, ir kitų tai pačiai grupei, kurios veikla susijusi su atitinkama sutartimi, priklausančių įmonių veiklą. Reguliuojamų finansų įmonių vertės grandinė, kaip apibrėžta a-iv punktuose, neapima namų ūkių ir fizinių asmenų arba MVĮ;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)  nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimas – tikrinimas, ar įmonė arba jos vertės grandinės dalys atitinka žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos reikalavimus pagal šios direktyvos nuostatas, kurį atlieka nuo tos įmonės nepriklausomas auditorius, neturintis interesų konfliktų, turintis reikiamą patirtį ir kompetenciją aplinkos ir žmogaus teisių klausimais ir atskaitingas už audito kokybę ir patikimumą;
 h)  nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimas – įmonės ar jos vertės grandinės dalių išsamaus patikrinimo prievolės aspektų, numatytų šios direktyvos nuostatose, tikrinimas, kurį atlieka auditorius arba audito įmonė, patvirtinti pagal Direktyvos 2006/43/EB 3 straipsnį arba akredituoti valstybėje narėje sertifikavimui atlikti, arba Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 23 punkte apibrėžtas nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, valstybėje narėje akredituotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 konkrečiai atitikties vertinimo veiklai, nurodytai 14 straipsnio 4a dalyje, atlikti, arba nepriklausoma trečioji šalis, valstybėje narėje akredituota sertifikavimui atlikti ir nepriklausoma nuo įmonės, neturinti interesų konfliktų, turinti įrodytą patirtį, ekspertinių žinių ir kompetenciją aplinkos, klimato ir žmogaus teisių klausimais ir atskaitinga už audito kokybę ir patikimumą arba vertinimą ir atitinka minimaliuosius standartus, nustatytus deleguotajame akte, kaip aprašyta 14 straipsnio 4a dalyje;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos j punktas
j)  pramonės iniciatyva – vyriausybių, pramonės asociacijų ar suinteresuotų organizacijų grupių sukurtų ir prižiūrimų savanoriškų vertės grandinės išsamaus patikrinimo procedūrų, priemonių ir mechanizmų, įskaitant nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimus, derinys;
 j)  pramonės arba daugiašalė suinteresuotųjų subjektų iniciatyva – iniciatyva, kurioje dalyvauja įmonės ir kuria nustatomi standartai, procedūros, priemonės ir (arba) mechanizmai, kurie padeda remti, stebėti, vertinti, sertifikuoti ir (arba) tikrinti įmonių išsamaus patikrinimo arba jų patronuojamųjų įmonių ir (arba) subjektų, su kuriais palaikomi verslo santykiai, išsamaus patikrinimo prievolių aspektus. Tokias iniciatyvas gali kurti ir prižiūrėti vyriausybės, pramonės asociacijos, suinteresuotų organizacijų grupės arba pilietinės visuomenės organizacijos;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos l punktas
l)  didelis neigiamas poveikis – neigiamas poveikis aplinkai arba neigiamas poveikis žmogaus teisėms, kuris yra itin reikšmingas dėl jo pobūdžio, arba daromas dideliam žmonių skaičiui ar didelei aplinkos teritorijai, arba negrįžtamas, arba itin sunkiai atitaisomas priemonėmis, reikalingomis iki to poveikio buvusiai būklei atkurti;
 Išbraukta.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos n punktas
n)  suinteresuotieji subjektai – įmonės darbuotojai, jos patronuojamųjų įmonių darbuotojai ir kiti asmenys, grupės, bendruomenės ar subjektai, kurių teisėms arba interesams daro arba galėtų daryti poveikį tos įmonės produktai, paslaugos ir veikla, jos patronuojamosios įmonės ir jos verslo santykiai;
 n)  paveikti suinteresuotieji subjektai – tie asmenys, grupės ar bendruomenės, kurie turi teisių ar teisėtų interesų, kuriuos paveikė arba galėtų paveikti neigiamas poveikis, kylantis dėl įmonės veiklos ar veiksmų arba jos vertės grandinėje veikiančių subjektų veiklos ar veiksmų, ir teisėti tokių asmenų ar grupių, įskaitant darbuotojus ir jų atstovus ir įmonės profesines sąjungas, ir jos patronuojamųjų įmonių ir visos jos vertės grandinės atstovai, arba tais atvejais, kai nėra asmenų, grupių ar bendruomenių, paveiktų neigiamo poveikio aplinkai, patikimos ir patyrusios organizacijos, kurių tikslas yra aplinkos apsauga;
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos n a punktas (naujas)
na)  pažeidžiami suinteresuotieji subjektai – paveikti suinteresuotieji subjektai, atsidūrę marginalizuotoje arba pažeidžiamoje padėtyje dėl konkrečių aplinkybių ar tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant, be kita ko, biologinę ar socialinę lytį, amžių, rasę, etninę kilmę, klasę, kastą, išsilavinimą, čiabuvių tapatybę, migracijos statusą, negalią, taip pat socialinę ir ekonominę padėtį, ir apima suinteresuotuosius subjektus, gyvenančius konfliktų zonose ir didelės rizikos teritorijose, kurios yra įvairaus ir dažnai neproporcingo neigiamo poveikio priežastys ir lemia diskriminaciją bei papildomas kliūtis dalyvavimui ir galimybei kreiptis į teismą;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q punktas
q)  tinkama priemonė – priemonė, kuria gebama pasiekti išsamaus patikrinimo tikslus, kuri yra proporcinga neigiamo poveikio dydžiui ir tikimybei ir pagrįstai prieinama įmonei, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant atitinkamo ekonomikos sektoriaus ir konkrečių verslo santykių specifiką ir su jais susijusią įmonės įtaką, taip pat poreikį užtikrinti veiksmų prioritetų nustatymą.
 q)  tinkamos priemonės – priemonės, kurias taikant gebama pasiekti išsamaus patikrinimo tikslus ir veiksmingai pašalinti pagal 6 straipsnį nustatytą neigiamą poveikį proporcingai ir atsižvelgiant į neigiamo poveikio dydį ir tikimybę, taip pat proporcingai ir atsižvelgiant į įmonės dydį, išteklius ir pajėgumus. Tai daroma atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant neigiamo poveikio pobūdį, ekonomikos sektoriaus ypatumus, konkrečios bendrovės veiklos, produktų ir paslaugų pobūdį, konkrečius verslo santykius;
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q a punktas (naujas)
qa)  įtakos svertas – gebėjimas pakeisti subjekto, kuris daro neigiamą poveikį arba prie jo prisideda, praktiką;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q b punktas (naujas)
qb)  padaryti neigiamą poveikį – reiškia, kad vien bendrovės veiklos pakanka neigiamam poveikiui sukelti;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q c punktas (naujas)
qc)  prisidėti prie neigiamo poveikio – reiškia, kad pačios įmonės veikla kartu su kitų subjektų veikla sukelia poveikį arba kad dėl įmonės veiklos kitas subjektas sukelia neigiamą poveikį, jam yra sudaromos sąlygos ar jis yra paskatinamas tai padaryti. Įnašas turi būti didelis, t. y. į jį neturi būti įtraukti nedideli ar nesvarūs įnašai. Vertinant, ar įnašas yra didelis, ir nustatant, kada dėl įmonės veiksmų kitas subjektas sukėlė neigiamą poveikį, jam buvo sudarytos palankios sąlygos ar jis buvo paskatintas tai padaryti, gali būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Galima atsižvelgti į šiuos veiksnius:
–  mastą, kuriuo įmonė gali skatinti arba motyvuoti kitą subjektą sukelti neigiamą poveikį, t. y. mastą, kuriuo dėl veiklos padidėjo poveikio atsiradimo rizika;
–  mastą, kuriuo įmonė galėjo arba turėjo žinoti apie neigiamą poveikį arba galimą neigiamą poveikį, t. y. numatomumo laipsnį;
–  mastą, kuriuo bet kuri įmonės veikla iš tikrųjų sušvelnino neigiamą poveikį arba sumažino jo atsiradimo riziką.
Vien verslo santykių ar veiklos, kuri sukuria bendras sąlygas, dėl kurių galimas neigiamas poveikis, egzistavimas savaime nėra prisidėjimo santykis. Atitinkama veikla turėtų gerokai padidinti neigiamo poveikio riziką.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q d punktas (naujas)
qd)  tiesiogiai susijęs su neigiamu poveikiu – reiškia, kad yra ryšys tarp neigiamo poveikio ir bendrovės produktų, paslaugų ar operacijų, susijusių su kitais verslo santykiais, kai bendrovė jo nesukėlė ir prie jo neprisidėjo. Tiesioginis ryšys nėra apibrėžtas tiesioginiais verslo santykiais. Be to, tiesioginis ryšys nereiškia, kad atsakomybė pereina nuo verslo santykių, kurie daro neigiamą poveikį įmonei, su kuria ji yra susijusi;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q e punktas (naujas)
qe)  rizika grindžiamas – proporcingas galimo neigiamo poveikio tikimybei ir dydžiui;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q f punktas (naujas)
qf)  rizikos veiksniai – įmonės lygmens rizikos veiksniai, verslo modelio rizikos veiksniai, geografinės rizikos veiksniai, produkto ir paslaugos rizikos veiksniai ir sektoriaus rizikos veiksniai;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos q g punktas (naujas)
qg)  neigiamo poveikio dydis – neigiamo poveikio mastas, apimtis ir neištaisomumas, atsižvelgiant į neigiamo poveikio sunkumą, be kita ko, asmenų, kurie yra ar bus paveikti, skaičių, mastą, kuriuo yra ar gali būti pakenkta aplinkai ar ji yra ar gali būti kitaip paveikta, poveikio negrįžtamumą ir gebėjimo atkurti paveiktus asmenis ar aplinką tokią, kokia jie ar ji buvo iki poveikio, ribas.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant užtikrinti, kad jis ir toliau atitiktų Sąjungos tikslus žmogaus teisių ir aplinkos srityje.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Bendrosios rinkos sąlyga
1.  Komisija ir valstybės narės koordinuoja veiksmus šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę metu ir vėliau, siekdamos visiško suderinimo tarp valstybių narių, kad įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir užkirstas kelias bendrosios rinkos susiskaidymui.
2.  Praėjus šešeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija apsvarsto, ar reikia keisti šios direktyvos suderinimo lygį, kad įmonėms bendrojoje rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos, įskaitant tai, ar šios direktyvos nuostatas reikėtų pakeisti reglamentu.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės atliktų išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse, kaip nustatyta 5–11 straipsniuose (toliau – išsamus patikrinimas), tuo tikslu įmonėms atliekant šiuos veiksmus:
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės atliktų rizika pagrįstą išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse, kaip nustatyta 5–11 straipsniuose (toliau – išsamus patikrinimas), tuo tikslu įmonėms atliekant šiuos veiksmus:
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  kai reikia, pagal 8b straipsnį nustatant galimo ir realaus neigiamo poveikio prioritetą;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb)  atitaisant realų neigiamą poveikį pagal 8c straipsnį;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  nustatant ir taikant skundų nagrinėjimo procedūrą pagal 9 straipsnį;
 d)  nustatant pranešimų teikimo ir neteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmą pagal 9 straipsnį ar jame dalyvaujant;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  stebint savo išsamaus patikrinimo politikos ir priemonių veiksmingumą pagal 10 straipsnį;
 e)  stebint ir vertinant savo išsamaus patikrinimo politikos ir priemonių veiksmingumą pagal 10 straipsnį;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  svariai konsultuojantis ir bendradarbiaujant su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais pagal 8d straipsnį.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Įmonės ne trumpiau kaip 10 metų saugo dokumentus, įrodančius, jog jos laikosi šios direktyvos.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
4a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Išsamaus patikrinimo rėmimas grupės lygmeniu
1.  Valstybės narės užtikrina, kad patronuojančiosios įmonės galėtų atlikti veiksmus, kuriais gali būti padedama savo patronuojamosioms įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva, vykdyti įsipareigojimus, nustatytus 5–11 ir 15 straipsniuose. Tai nedaro poveikio patronuojamųjų įmonių civilinei atsakomybei, kaip nustatyta pagal 22 straipsnį.
2.  Patronuojančioji įmonė gali atlikti veiksmus, kuriais padedama patronuojamajai įmonei vykdyti išsamaus patikrinimo prievoles pagal 1 dalį, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
a)  patronuojamoji įmonė pateikia visą svarbią ir būtiną informaciją savo patronuojančiajai įmonei ir bendradarbiauja su ja;
b)  patronuojamoji įmonė laikosi savo patronuojančiosios įmonės išsamaus patikrinimo politikos;
c)  patronuojančioji įmonė atitinkamai pritaiko savo išsamaus patikrinimo politiką siekdama užtikrinti, kad patronuojamosios įmonės atžvilgiu būtų vykdomos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės;
d)  patronuojamoji įmonė integruoja išsamų patikrinimą į visą savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 5 straipsnį;
e)  prireikus, patronuojamoji įmonė toliau imasi atitinkamų priemonių pagal 7 ir 8 straipsnius, taip pat toliau vykdo įsipareigojimus pagal 8a, 8b ir 8d straipsnius;
f)  kai patronuojančioji įmonė atlieka konkrečius veiksmus patronuojamosios įmonės vardu, tiek patronuojančioji įmonė, tiek patronuojamoji įmonė aiškiai ir skaidriai apie tai praneša atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei;
g)  patronuojamoji įmonė integruoja su klimatu susijusias nuostatas į savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 15 straipsnį.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės integruotų išsamų patikrinimą į visas savo įmonės politikos sritis ir turėtų nustatytą išsamaus patikrinimo politiką. Išsamaus patikrinimo politika apima visus šiuos aspektus:
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės integruotų išsamų patikrinimą į atitinkamas savo įmonės politikos sritis ir turėtų nustatytą išsamaus patikrinimo politiką. Išsamaus patikrinimo politika apima visus šiuos aspektus:
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)
-a)  įmonės pagal 6 straipsnį nustatyto galimo arba realaus neigiamo poveikio aprašymą;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  apibūdintą įmonės požiūrį į išsamų patikrinimą, taip pat ilgalaikėje perspektyvoje;
 a)  apibūdintą įmonės požiūrį į išsamų patikrinimą, taip pat trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  elgesio kodeksą, kuriame apibūdinamos taisyklės ir principai, kurių turi laikytis įmonės darbuotojai ir patronuojamosios įmonės;
 b)  elgesio kodeksą, kuriame apibrėžiamos taisyklės, principai ir priemonės, kurių reikia laikytis ir prireikus įgyvendinti visoje įmonėje ir jos patronuojamosiose įmonėse vykdant visas operacijas. Elgesio kodeksu siekiama užtikrinti, kad įmonė gerbtų žmogaus teises ir aplinką, jis turi būti suderintas su pagrindinėmis Sąjungos vertybėmis;
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  apibūdintus procesus, nustatytus siekiant atlikti išsamų patikrinimą, įskaitant priemones, kurių imamasi tikrinant elgesio kodekso laikymąsi ir plečiant jo taikymą įtvirtintiems verslo santykiams.
 c)  nustatytus apibūdintus procesus ir deramas priemones, kurių imtasi siekiant vertės grandinėje atlikti išsamų patikrinimą, kaip nustatyta 7 ir 8 straipsniuose, įskaitant atitinkamas priemones, kurių imtasi siekiant įtraukti išsamų patikrinimą į savo verslo modelį, įdarbinimo ir pirkimų praktiką su subjektais, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, ir priemones, kurių imtasi siekiant stebėti ir tikrinti išsamaus patikrinimo veiklą.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės atnaujintų savo išsamaus patikrinimo politiką kiekvienais metais.
 2.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės nuolat peržiūrėtų savo išsamaus patikrinimo politiką ir ją atnaujintų įvykus svariems pokyčiams.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Įmonės vykdo išsamaus patikrinimo politiką, kuri yra proporcinga galimo ar realaus neigiamo poveikio tikimybei ir dydžiui bei jų konkrečioms aplinkybėms ir rizikos veiksniams, visų pirma, jų veiklos sektoriui ir vietai, jų vertės grandinės dydžiui ir ilgiui, įmonės dydžiui, jos pajėgumams, ištekliams ir įtakos svertui ir juos atitinka.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Jei įmonės veiklą vykdo ginkluotų konfliktų paveiktoje ir didelės rizikos valstybėje, okupuotoje ir (arba) aneksuotoje teritorijoje, taip pat teritorijose, kuriose valdymas ir saugumas yra menki ar jų nėra visai, pvz., žlugusiose valstybėse, valstybės narės užtikrina, kad jos laikytųsi įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir vykdytų sustiprintą savo operacijų ir verslo santykių išsamų patikrinimą atsižvelgiant į konfliktą, integruodamos į savo išsamų patikrinimą konflikto analizę, grindžiamą svariu ir konfliktui atžvalgiu suinteresuotųjų subjektų įtraukimu, kokios yra konfliktą skatinančios pagrindinės priežastys, veiksniai ir šalys, taip pat įmonės veiklos poveikį konfliktui.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio pavadinimas
Realaus ir galimo neigiamo poveikio nustatymas
 Realaus ir galimo neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių savo veiklos ar savo patronuojamųjų įmonių veiklos, taip pat savo įtvirtintų verslo santykių savo vertės grandinėse realiam ir galimam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir neigiamam poveikiui aplinkai nustatyti pagal 2, 3 ir 4 dalis.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių ir plačiai apibrėžtų savo operacijų, patronuojamųjų įmonių ir verslo santykių sritį, kad būtų galima nustatyti ir įvertinti realų ir galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, kurį daro jų pačių arba jų patronuojamųjų įmonių ir su jų vertės grandinėmis susiję operacijos, produktai ir paslaugos, taip pat nustatyti ir įvertinti, ar jie sukelia, padeda sukelti tą poveikį ar yra tiesiogiai su juo susiję.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalis
2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, iš įmonių, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 straipsnio 2 dalies b punkte, reikalaujama nustatyti tik realų ir galimą didelį neigiamą poveikį, kuris yra svarbus atitinkamame 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame sektoriuje.
 2.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, vykdydamos savo išsamaus patikrinimo procesą:
a)   nustatytų atvejus, kai labiausiai tikėtinas neigiamas poveikis ir jis būtų didelis, be kita ko, nustatant atskiras didesnės rizikos operacijas, patronuojamąsias įmones ir verslo santykius, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos veiksnius, taip pat
b)  atliktų išsamius prioritetinių operacijų, patronuojamųjų įmonių ir verslo santykių vertinimus, siekiant nustatyti konkretaus realaus ir galimo neigiamo poveikio pobūdį ir mastą.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nustatant atskirus didesnės rizikos verslo santykius, atitinkami įmonės lygmens rizikos veiksniai apima tai, ar verslo santykiai yra įmonė, kuriai taikoma ši direktyva.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 3 dalis
3.  Kai įmonės, nurodytos 3 straipsnio a punkto iv papunktyje, teikia kreditą, paskolą arba kitas finansines paslaugas, realus ir galimas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir neigiamas poveikis aplinkai nustatomi tik prieš teikiant tą paslaugą.
 3.  Kai įmonės, nurodytos 3 straipsnio a punkto iv papunktyje, teikia finansines paslaugas, realus ir galimas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir neigiamas poveikis aplinkai nustatomi prieš teikiant tą paslaugą ir prieš atliekant kitas finansines operacijas, taip pat, jei pranešama apie galimą riziką naudojant 9 straipsnyje nurodytas procedūras, paslaugos teikimo metu.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant nustatyti 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį remiantis, kai tinka, kiekybine ir kokybine informacija, įmonės turėtų teisę naudotis tinkamais ištekliais, įskaitant nepriklausomas ataskaitas ir informaciją, surinktą per 9 straipsnyje nurodytą skundų nagrinėjimo procedūrą. Kai tinka, įmonės taip pat konsultuojasi su galimai paveiktomis grupėmis, įskaitant darbuotojus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekdamos surinkti informacijos apie realų arba galimą neigiamą poveikį.
 4.  Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant nustatyti ir įvertinti neigiamą poveikį remiantis, kai tinka, kiekybine ir kokybine informacija, įskaitant atitinkamus išskaidytus duomenis, kuriuos įmonė gali pagrįstai gauti, įmonės naudojasi tinkamais metodais ir ištekliais, įskaitant viešas ataskaitas, nepriklausomas ataskaitas ir informaciją, surinktą taikant 9 straipsnyje nurodytą pranešimų teikimo ir neteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmą. Įmonės taip pat svariai bendradarbiauja pagal 8d straipsnį su poveikį galinčiais patirti suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant darbuotojus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekdamos surinkti informacijos apie realų arba galimą neigiamą poveikį, taip pat jį nustatyti ir įvertinti.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Jei turima ne visa būtina informacija apie įmonės vertės grandinę, įmonė paaiškina pastangas gauti reikiamą informaciją apie jos vertės grandinę, priežastis, kodėl nebuvo galima gauti ne visą būtiną informaciją, ir savo planus ateityje gauti reikiamą informaciją.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir neigiamam poveikiui aplinkai, kuris nustatytas arba turėtų būti nustatytas pagal 6 straipsnį, arba, jeigu prevencija yra neįmanoma arba jos neįmanoma iškart įgyvendinti, pakankamai sušvelnintų tokį galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ar aplinkai, pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir neigiamam poveikiui aplinkai, kuris nustatytas arba turėtų būti nustatytas pagal 6 straipsnį, arba, jeigu prevencija yra neįmanoma arba jos neįmanoma iškart įgyvendinti, arba jos nepavyko įgyvendinti, pakankamai sušvelnintų tokį galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ar aplinkai, pagal šį straipsnį.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šiame straipsnyje tam atvejui, kai įmonė gali padaryti galimą neigiamą poveikį, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti. Atvejais, kai įmonė gali prisidėti prie neigiamo poveikio, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiam poveikiui arba jį sušvelninti, panaudojant ar sustiprinant įmonės įtakos svertus kitų atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui arba kad jis būtų sušvelnintas. Atvejais, kai įmonės operacijos, produktai ar paslaugos gali būti tiesiogiai susiję su neigiamu poveikiu jai palaikant verslo santykius su kitais subjektais, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama panaudoti ar sustiprinti įmonės įtakos svertus atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui arba kad jis būtų sušvelnintas, taip pat siekiant padaryti įtaką subjektui, darančiam poveikį.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Taikant šį straipsnį daroma prielaida, kad finansų įmonės yra tiesiogiai susijusios su neigiamu poveikiu savo vertės grandinėje, tačiau jo nesukelia ir prie jo neprisideda.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Iš įmonių reikalaujama, kai tinka, imtis šių veiksmų:
 2.  Iš įmonių reikalaujama, kai tinka, imtis tinkamų priemonių, įskaitant šiuos veiksmus:
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  kai būtina, atsižvelgiant į reikiamų prevencinių priemonių pobūdį ar sudėtingumą, parengti ir įgyvendinti prevencinių veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais veiksmų vykdymo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais. Prevencinių veiksmų planas parengiamas konsultuojantis su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais;
 a)  kai būtina, atsižvelgiant į reikiamų prevencinių priemonių pobūdį ar sudėtingumą, parengti ir įgyvendinti prevencinių veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais tinkamų priemonių ir veiksmų vykdymo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais. Prevencinių veiksmų planas įgyvendinamas ir yra tiksliai pritaikytas atsižvelgiant į įmonių operacijų ir vertės grandinės aplinkybes. Su klimato kaita susijusios pertvarkos plano rengimas ir įgyvendinimas pagal 15 straipsnį laikomas tinkama priemone siekiant užkirsti kelią su klimato kaitos švelninimu susijusiam neigiamam poveikiui aplinkai pagal šio straipsnio 1 dalį;
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies b punktas
(b)  siekti iš verslo partnerio, su kuriuo įmonė palaiko tiesioginius verslo santykius, gauti sutartinių garantijų, kad jis užtikrins tos įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, prevencinių veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, prašydamas atitinkamų sutartinių garantijų iš savo partnerių, kiek jų veikla įeina į atitinkamos įmonės vertės grandinę (pakopinis sutarčių sudarymas). Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 4 dalis;
 b)   apsvarstyti idėją susitarti dėl sutarties nuostatų su partneriu, su kuriuo įmonė palaiko verslo santykius, kad jis užtikrins tos įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, prevencinių veiksmų plano laikymąsi. Partnerių, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, galėtų būti prašoma susitarti su partneriais dėl atitinkamų pagrįstų, nediskriminacinių ir teisingų sutarties nuostatų tiek, kiek jų veikla įeina į atitinkamos įmonės vertės grandinę. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 4 dalis;
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  daryti reikiamas investicijas, pavyzdžiui, į valdymo ar gamybos procesus ir infrastruktūrą, kad būtų laikomasi 1 dalies;
 c)  atlikti reikiamus įmonės operacijų pakeitimus, patobulinimus, atšaukimus ar investicijas, pvz., į valdymo, gamybos ar kitus veiklos procesus, įrenginius, produktus ir produktų atsekamumą, projektus, paslaugas ir įgūdžius;
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  pritaikyti verslo modelius ir strategijas, įskaitant pirkimo praktiką, įskaitant tuos, kuriais prisidedama prie pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio ir tiekėjų pajamų, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio, ir plėtoti bei naudoti pirkimo politiką, kuri neskatintų galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai;
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, su kuria įmonė palaiko įtvirtintus verslo santykius, jeigu dėl elgesio kodekso ar prevencinių veiksmų plano laikymosi kiltų pavojus tos MVĮ gyvybingumui;
 d)  teikti tikslinę ir proporcingą finansinę ir administracinę paramą MVĮ, su kuria įmonė palaiko verslo santykius;
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  palaiko verslo santykius dėl įmonės lūkesčių, susijusių su galimo neigiamo poveikio prevencija ir švelninimu, be kita ko, teikiant gebėjimų stiprinimo, orientavimo, administracinę ir finansinę paramą, pavyzdžiui, paskolas ar finansavimą, arba sudarant sąlygas visu tuo pasinaudoti, atsižvelgiant į verslo partnerio išteklius, žinias ir apribojimus;
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  laikantis Sąjungos teisės, įskaitant konkurencijos teisę, bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai tinka, padidinti įmonės pajėgumą sustabdyti neigiamą poveikį, ypač kai jokie kiti veiksmai nėra tinkami ar veiksmingi.
 e)  laikantis Sąjungos teisės, įskaitant konkurencijos teisę, bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant padidinti įmonės pajėgumą sustabdyti neigiamą poveikį, ypač kai jokie kiti veiksmai nėra tinkami ar veiksmingi.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea)  kai yra tiesioginis ryšys su poveikiu, atsirandančiu verslo santykiuose su kitomis Sąjungoje veikiančiomis įmonėmis, tinkamos priemonės gali apimti pranešimą atitinkamai priežiūros institucijai, kartu toliau dedant pagrįstas pastangas užkirsti kelią tam poveikiui arba jį sušvelninti.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Platindamos ar pardavinėdamos produktą arba teikdamos paslaugą, įmonės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog produkto ar paslaugos sudėtis, dizainas ir komercializacija atitiktų Sąjungos teisę ir nedarytų neigiamo poveikio asmeniui ar kolektyvui. Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas galimam neigiamam poveikiui vaikams.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Dėl galimo neigiamo poveikio, kuriam nebūtų įmanoma užkirsti kelio ar pasiekti pakankamo sušvelninimo priemonėmis, nurodytomis 2 dalyje, įmonė gali siekti sudaryti sutartį su partneriu, su kuriuo ji palaiko netiesioginius santykius, siekdama, kad būtų laikomasi tos įmonės elgesio kodekso arba prevencinių veiksmų plano. Jeigu sudaroma tokia sutartis, taikoma 4 dalis.
 Išbraukta.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Kartu su sutartinėmis garantijomis arba sudaryta sutartimi taikomos tinkamos priemonės atitikčiai tikrinti. Tikrindama atitiktį įmonė gali remtis tinkamomis pramonės iniciatyvomis arba nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimu.
 Kartu su sutarties nuostatomis taikomos priemonės, skirtos padėti atlikti išsamų patikrinimą.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Tuo atveju, kai iš MVĮ gaunama sutartinių garantijų arba su ja sudaroma sutartis, taikomos sąlygos turi būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Kai atitikties tikrinimo priemonės taikomos MVĮ, įmonė padengia atliekamo nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimo išlaidas.
 Tuo atveju, kai susitariama dėl nuostatų, taip pat ir sutartinių, arba sudaroma sutartis su verslo santykiu, taikomos sąlygos turi būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Kai atitikties tikrinimo priemonės taikomos MVĮ, įmonė padengia atliekamo nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimo išlaidas. MVĮ prašymu jos padengia visas išlaidas arba dalijasi jomis su įmone. MVĮ gali pasidalyti savo atliktų patikrinimų rezultatais su keliomis įmonėmis.
Sutarčių nuostatos, kurių siekiama pagal 2 dalį, neturėtų būti tokios, kad jas taikant atsakomybė už išsamaus patikrinimo atlikimą pagal šią direktyvą ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą būtų perduodama.
Siekdamos tokių sutarčių nuostatų įmonės įvertina, ar galima pagrįstai tikėtis, kad verslo partneris laikysis tų nuostatų.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Dėl galimo neigiamo poveikio, apibrėžto 1 dalyje, kurio nebuvo įmanoma išvengti ar pakankamai sušvelninti 2, 3 ir 4 dalyse nustatytomis priemonėmis, iš įmonės reikalaujama, kad ji neužmegztų naujų santykių arba neplėtotų esamų santykių su partneriu, susijusiu su ta vertės grandine arba esančiu toje vertės grandinėje, kurioje daromas atitinkamas poveikis, ir, kai pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę įmonė turi teisę tai daryti, ji imtųsi šių veiksmų:
 Dėl galimo neigiamo poveikio, apibrėžto 1 dalyje, kurį įmonė sukėlė ar prisidėjo prie jo sukėlimo ir kurio nebuvo įmanoma išvengti ar pakankamai sušvelninti, taip pat tais atvejais, kai nėra pagrįstų pokyčių perspektyvos, iš įmonės reikalaujama, kad ji neužmegztų naujų santykių arba neplėtotų esamų santykių su partneriu, susijusiu su ta vertės grandine arba esančiu toje vertės grandinėje, kurioje daromas atitinkamas poveikis, ir, kai pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę įmonė turi teisę tai daryti, ji kraštutiniu atveju ir laikydamasi atsakingo nedalyvavimo požiūrio, imtųsi šių veiksmų:
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  laikinai sustabdytų komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dėdama pastangas užkirsti kelią atitinkamam poveikiui ir jį kuo labiau sumažinti, jeigu pagrįstai tikimasi, kad tos pastangos duos rezultatų artimiausiu laikotarpiu;
 a)  laikinai sustabdytų komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dėdama pastangas užkirsti kelią atitinkamam poveikiui ir jį sušvelninti;
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  nutrauktų verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, jei galimas neigiamas poveikis yra didelis.
 b)  nutrauktų verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, dėl galimo neigiamo poveikio didumo, taip pat jei nėra vykdomos laikino sustabdymo sąlygos pagal a punktą.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Reikalaujama, kad, prieš laikinai sustabdydamos komercinius santykius arba nutraukdamos verslo santykius, įmonės pirma įvertintų, ar neigiamas tokio sprendimo poveikis nebus didesnis už neigiamą poveikį, kuriam norima užkirsti kelią ar jį sušvelninti. Jei taip, įmonės gali susilaikyti nuo laikino komercinių santykių sustabdymo arba verslo santykių nutraukimo. Įmonėms laikinai sustabdžius komercinius santykius arba nutraukus verslo santykius, jos imasi veiksmų, kad užkirstų kelią santykių sustabdymo arba nutraukimo poveikiui, jį sušvelnintų arba nutrauktų, taip pat jos pateikia pagrįstą pranešimą verslo partneriui ir šį sprendimą peržiūri.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės numato galimybę nutraukti verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis.
 Valstybės narės numato galimybę laikinai sustabdyti ir nutraukti verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis, išskyrus sutartis, kurias šalys privalo sudaryti pagal įstatymą. Įmonės gali kreiptis į priežiūros institucijas, kad gautų gaires dėl veiksmų, kurių reikia imtis, eigos.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 6 dalis
6.  Nukrypstant nuo 5 dalies b punkto, kai 3 straipsnio a punkto iv papunktyje nurodytos įmonės teikia kreditą, paskolą ar kitas finansines paslaugas, iš jų nereikalaujama nutraukti kredito, paskolos ar kitų finansinių paslaugų sutarties, kai galima pagrįstai tikėtis, kad toks nutraukimas reikšmingai pakenktų subjektui, kuriam ta paslauga teikiama.
 6.  Nukrypstant nuo 5 dalies pirmos pastraipos b punkto, kai 3 straipsnio a punkto iv papunktyje nurodytos įmonės teikia finansines paslaugas subjektams, kurie daro galimą neigiamą poveikį arba prie jo prisideda, kaip tai suprantama pagal 1 dalį, iš jų nereikalaujama nutraukti finansinių paslaugų sutarties, jei tai tikrai būtina siekiant išvengti subjekto, kuriam ta paslauga teikiama, bankroto. Be 5 dalies antros pastraipos sprendimas nutraukti finansinių paslaugų sutartį, nukrypstant nuo 5 dalies pirmos pastraipos b punkto, gali būti priimtas tik kraštutiniu atveju, jei 3 straipsnio a punkto iv papunktyje nurodytų įmonių įtakos sverto pastangos galiausiai nepadarė poveikio subjektui, kuriam teikiama ta paslauga, siekiant užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui arba jį atitinkamai sušvelninti.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių realiam neigiamam poveikiui, kuris yra nustatytas arba turėtų būti nustatytas pagal 6 straipsnį, sustabdyti pagal šio straipsnio 2–6 dalis.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių realiam neigiamam poveikiui, kuris yra nustatytas arba turėtų būti nustatytas pagal 6 straipsnį, sustabdyti pagal šį straipsnį.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu neigiamo poveikio sustabdyti neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad įmonės tokį poveikį kuo labiau sumažintų.
 2.  Jeigu neigiamo poveikio nedelsiant sustabdyti neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad įmonės tokį poveikį tinkamai švelnintų, kartu dėdamos visas pastangas, kad neigiamas poveikis būtų panaikintas.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Šio straipsnio tikslais, kai realų poveikį padaro įmonė, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama mažinti realaus neigiamo poveikio mastą ir atlyginti žalą. Atvejais, kai įmonė iš dalies atsakinga už realų neigiamą poveikį, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama švelninti poveikį, panaudojant ar sustiprinant įmonės įtakos svertus kitų atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų sušvelnintas galimas neigiamas poveikis ir prisidėta prie žalos atlyginimo, kuris atitiktų poveikio mastą. Atvejais, kai įmonės operacijos, produktai ar paslaugos tiesiogiai susiję su neigiamu poveikiu jai palaikant santykius su kitais subjektais, tinkamos priemonės suprantamos kaip priemonės, kuriomis siekiama panaudoti ar sustiprinti įmonės įtakos svertus atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis. Įmonė, tiesiogiai susijusi su neigiamu poveikiu, svarsto galimybę panaudoti savo įtakos svertus atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų galima atlyginti visą dėl poveikio padarytą žalą.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Taikant šį straipsnį daroma prielaida, kad finansų įmonės yra tiesiogiai susijusios su neigiamu poveikiu savo vertės grandinėje, tačiau jo nesukelia ir prie jo neprisideda.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Iš įmonių reikalaujama, kai tinka, imtis šių veiksmų:
 3.  Iš įmonių reikalaujama, kai tinka, imtis tinkamų priemonių, įskaitant šiuos veiksmus:
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  neutralizuoti arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, be kita ko, išmokant žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir finansinę kompensaciją nukentėjusioms bendruomenėms. Šie veiksmai turi būti proporcingi neigiamo poveikio reikšmingumui ir mastui ir tam, kokią įtaką neigiamam poveikiui daro pačios įmonės elgesys;
 a)  pagal 8c straipsnį neutralizuoti neigiamą poveikį arba atitinkamai sušvelninti jo mastą atkurdamos paveiktų asmenų ir (arba) aplinkos padėtį, kuri būtų lygiavertė arba kuo artimesnė padėčiai iki poveikio. Šie veiksmai turi būti proporcingi neigiamo poveikio reikšmingumui ir mastui ir tam, kokią įtaką neigiamam poveikiui daro pačios įmonės elgesys, taip pat jos ištekliams ir įtakos svertams, bei jį atitikti;
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  kai būtina, atsižvelgiant į faktą, kad neigiamo poveikio iškart sustabdyti neįmanoma, parengti ir įgyvendinti taisomųjų veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais veiksmų vykdymo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais. Šis taisomųjų veiksmų planas, kai tinka, parengiamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais;
 b)  kai būtina, atsižvelgiant į faktą, kad neigiamo poveikio iškart sustabdyti neįmanoma, parengti ir įgyvendinti taisomųjų veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais tinkamų priemonių ir veiksmų vykdymo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais. Prevencinių veiksmų planas įgyvendinamas ir yra tiksliai pritaikytas atsižvelgiant į įmonių operacijų ir vertės grandinės aplinkybes. Įmonės gali rengti savo veiksmų planus bendradarbiaudamos pramonės iniciatyvų srityje. Su klimato kaita susijusios pertvarkos plano rengimas ir įgyvendinimas pagal 15 straipsnį laikomas tinkama priemone siekiant sumažinti su klimato kaitos švelninimu susijusiam neigiamam poveikiui aplinkai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis;
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  siekti iš tiesioginio partnerio, su kuriuo įmonė palaiko įtvirtintus verslo santykius, gauti sutartinių garantijų, kad jis užtikrins elgesio kodekso ir, prireikus, taisomųjų veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, prašydamas atitinkamų sutartinių garantijų iš savo partnerių tiek, kiek jie įeina į vertės grandinę (pakopinis sutarčių sudarymas). Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 5 dalis.
 c)  nuspręsti, sudarant sutarties nuostatas, susitarti su partneriu, su kuriuo įmonė palaiko verslo santykius, kad jis užtikrins tos įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, taisomųjų veiksmų plano laikymąsi. Partnerių, su kuriais įmonė palaiko verslo santykius, galėtų būti prašoma susitarti su savo partneriais dėl atitinkamų pagrįstų, nediskriminacinių ir teisingų sutarties nuostatų tiek, kiek jų veikla įeina į atitinkamos įmonės vertės grandinę. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 5 dalis;
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  daryti reikiamas investicijas, pavyzdžiui, į valdymo ar gamybos procesus ir infrastruktūrą, kad būtų laikomasi 1, 2 ir 3 dalių;
 d)  atlikti reikiamus įmonės operacijų pakeitimus, patobulinimus, atšaukimus ar investicijas, pvz., į valdymo, gamybos ar kitus veiklos procesus, įrenginius, produktus ir produktų atsekamumą, projektus, paslaugas ir įgūdžius;
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)
da)  pritaikyti verslo modelius ir strategijas, įskaitant pirkimo praktiką, įskaitant tuos, kuriais prisidedama prie pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio ir tiekėjų pajamų, kad būtų nutrauktas arba sušvelnintas realus neigiamas poveikis, ir plėtoti bei naudoti pirkimo politiką, kuri neskatintų realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai;
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies e punktas
e)  teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, su kuria įmonė palaiko įtvirtintus verslo santykius, jeigu dėl elgesio kodekso ar taisomųjų veiksmų plano laikymosi kiltų pavojus tos MVĮ gyvybingumui;
 e)  teikti tikslinę ir proporcingą finansinę ir administracinę paramą MVĮ, su kuria įmonė palaiko verslo santykius;
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)
ea)  palaiko verslo santykius dėl įmonės lūkesčių, susijusių su realaus neigiamo poveikio nutraukimu ir švelninimu, be kita ko, teikiant gebėjimų stiprinimo, orientavimo, administracinę ir finansinę paramą, pavyzdžiui, paskolas ar finansavimą, arba sudarant sąlygas visu tuo pasinaudoti, atsižvelgiant į verslo partnerio išteklius, žinias ir apribojimus;
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
fa)  kai yra tiesioginis ryšys su poveikiu, atsirandančiu verslo santykiuose su kitomis Sąjungoje veikiančiomis įmonėmis, tinkamos priemonės gali apimti pranešimą atitinkamai priežiūros institucijai, kartu toliau dedant pagrįstas pastangas nutraukti tą poveikį arba jį sušvelninti.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Platindamos ar pardavinėdamos produktą arba teikdamos paslaugą, įmonės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog produkto ar paslaugos sudėtis, dizainas ir komercializacija atitiktų Sąjungos teisę ir nedarytų neigiamo poveikio asmeniui ar kolektyvui. Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas galimam neigiamam poveikiui vaikams.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalis
4.  Dėl realaus neigiamo poveikio, kurio nebūtų įmanoma sustabdyti ar pakankamai sušvelninti priemonėmis, nurodytomis 3 dalyje, įmonė gali siekti sudaryti sutartį su partneriu, su kuriuo ji palaiko netiesioginius santykius, siekdama, kad būtų laikomasi tos įmonės elgesio kodekso arba taisomųjų veiksmų plano. Jeigu sudaroma tokia sutartis, taikoma 5 dalis.
 Išbraukta.
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Kartu su sutartinėmis garantijomis arba sudaryta sutartimi taikomos tinkamos priemonės atitikčiai tikrinti. Tikrindama atitiktį įmonė gali remtis tinkamomis pramonės iniciatyvomis arba nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimu.
 Kartu su sutarties nuostatomis taikomos priemonės, skirtos padėti atlikti išsamų patikrinimą.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Tuo atveju, kai iš MVĮ gaunama sutartinių garantijų arba su ja sudaroma sutartis, taikomos sąlygos turi būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Kai atitikties tikrinimo priemonės taikomos MVĮ, įmonė padengia atliekamo nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimo išlaidas.
 Tuo atveju, kai susitariama dėl nuostatų, taip pat ir sutartinių, arba sudaroma sutartis su verslo santykiu, taikomos sąlygos turi būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Kai atitikties tikrinimo priemonės taikomos MVĮ, įmonė padengia atliekamo nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimo išlaidas. MVĮ gali pasidalyti savo atliktų patikrinimų rezultatais su keliomis įmonėmis.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Sutarčių sąlygos, kurių siekiama pagal 3 dalį, neturėtų būti tokios, kad jas taikant atsakomybė už išsamaus patikrinimo atlikimą pagal šią direktyvą ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą būtų perduodama.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 2 b pastraipa (nauja)
Siekdamos tokių sutartinių nuostatų įmonės įvertina, ar galima pagrįstai tikėtis, kad verslo partneris laikysis tų nuostatų.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Dėl realaus neigiamo poveikio, apibrėžto 1 dalyje, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti ar kuo labiau sumažinti 3, 4 ir 5 dalyse nustatytomis priemonėmis, įmonė neužmezga naujų santykių arba neplėtoja esamų santykių su partneriu, susijusiu su ta vertės grandine arba esančiu toje tiekimo grandinėje, kurioje daromas atitinkamas poveikis, ir, kai pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę įmonė turi teisę tai daryti, ji imasi vieno iš šių veiksmų:
 Dėl realaus neigiamo poveikio, apibrėžto 1 dalyje, kurį įmonė sukėlė ar prisidėjo prie jo sukėlimo ir kurio nebuvo įmanoma nutraukti ar pakankamai sušvelninti, taip pat tais atvejais, kai nėra pagrįstų pokyčių perspektyvos, iš įmonės reikalaujama, kad ji neužmegztų naujų santykių arba neplėtotų esamų santykių su partneriu, susijusiu su ta vertės grandine arba esančiu toje vertės grandinėje, kurioje daromas atitinkamas poveikis, ir, kai pagal tuos santykius reglamentuojančią teisę įmonė turi teisę tai daryti, ji kraštutiniu atveju ir laikydamasi atsakingo nedalyvavimo požiūrio, imtųsi kurių nors iš šių veiksmų:
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  laikinai sustabdo komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dėdama pastangas sustabdyti arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, arba
 a)  laikinai sustabdytų komercinius santykius su atitinkamu partneriu, kartu dėdama pastangas užkirsti kelią atitinkamam poveikiui ir jį sušvelninti;
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  nutraukia verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, jei neigiamas poveikis laikomas dideliu.
 b)  nutrauktų verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, dėl realaus neigiamo poveikio didumo, taip pat jei nėra vykdomos laikino sustabdymo sąlygos pagal a punktą.
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Reikalaujama, kad, prieš laikinai sustabdydamos komercinius santykius arba nutraukdamos verslo santykius, įmonės pirma įvertintų, ar neigiamas tokio sprendimo poveikis nebus didesnis už neigiamą poveikį, kurį norima nutraukti ar sušvelninti. Jei taip, įmonės gali susilaikyti nuo laikino komercinių santykių sustabdymo arba verslo santykių nutraukimo. Įmonėms laikinai sustabdžius komercinius santykius arba nutraukus verslo santykius, jos imasi veiksmų, kad užkirstų kelią santykių sustabdymo arba nutraukimo poveikiui, jį sušvelnintų arba nutrauktų, taip pat jos pateikia pagrįstą pranešimą verslo partneriui ir šį sprendimą peržiūri.
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės numato galimybę nutraukti verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis.
 Valstybės narės numato galimybę laikinai sustabdyti ir nutraukti verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis, išskyrus sutartis, kurias šalys privalo sudaryti pagal įstatymą. Įmonės gali kreiptis į priežiūros institucijas, kad gautų gaires dėl veiksmų, kurių reikia imtis, eigos.
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 7 dalis
7.  Nukrypstant nuo 6 dalies b punkto, kai 3 straipsnio a punkto iv papunktyje nurodytos įmonės teikia kreditą, paskolą ar kitas finansines paslaugas, iš jų nereikalaujama nutraukti kredito, paskolos ar kitų finansinių paslaugų sutarties, kai galima pagrįstai tikėtis, kad toks nutraukimas reikšmingai pakenktų subjektui, kuriam ta paslauga teikiama.
 7.  Nukrypstant nuo 6 dalies b punkto, kai 3 straipsnio a punkto iv papunktyje nurodytos įmonės teikia finansines paslaugas subjektams, kurie daro realų neigiamą poveikį arba prie jo prisideda, kaip tai suprantama pagal 1 dalį, iš jų nereikalaujama nutraukti finansinių paslaugų sutarties, jei tai tikrai būtina siekiant išvengti subjekto, kuriam ta paslauga teikiama, bankroto. Be 6 dalies antros pastraipos sprendimas nutraukti finansinių paslaugų sutartį, nukrypstant nuo 6 dalies b punkto, gali būti priimtas tik kraštutiniu atveju, jei 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytų įmonių įtakos sverto pastangos galiausiai nepadarė poveikio subjektui, kuriam teikiama ta paslauga, siekiant nutraukti realų neigiamą poveikį arba kuo labiau sumažinti jo mastą.
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a straipsnis (naujas)
8a straipsnis
Tinkamos priemonės, kuriomis instituciniai investuotojai ir turto valdytojai gali paskatinti savo investuojamąsias įmones nutraukti jų daromą realų neigiamą poveikį
1.  Valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai imtųsi tinkamų priemonių, kaip aprašyta šio straipsnio 3 dalyje, kad paskatintų savo investuojamąsias įmones nutraukti realų neigiamą poveikį, kuris yra nustatytas arba turėtų būti nustatytas pagal 6 straipsnį.
2.  Jeigu neigiamo poveikio nutraukti neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai paskatintų savo investuojamąsias įmones kuo labiau sumažinti tokio poveikio mastą.
3.  Kai taikytina, reikalaujama, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai bendrautų su investuojamąja įmone ir naudotųsi balsavimo teise pagal Direktyvos 2007/36/EB (ATD II) 3g straipsnio 1 dalies a punktą, kad paskatintų investuojamosios įmonės valdymo organą nutraukti realų poveikį arba sumažinti jo mastą. Veiksmai, kurių siekiama iš investuojamosios įmonės, turi būti proporcingi neigiamo poveikio reikšmingumui ir mastui, taip pat tam, kokią įtaką neigiamam poveikiui daro pačios investuojamosios įmonės elgesys. Taip pat veiksmai, kurių reikalaujama iš institucinių investuotojų ir turto valdytojų, turi būti proporcingi ir atitinkami bei jais turi būti tinkamai atsižvelgiama į tai, kiek jie kontroliuoja įmonę, į kurią investuojama.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 b straipsnis (naujas)
8b straipsnis
Realaus ir galimo neigiamo poveikio prioriteto nustatymas
1.  Tais atvejais, kai neįmanoma vienu metu užkirsti kelio visam nustatytam neigiamam poveikiui, jį nutraukti ar sušvelninti tinkamomis priemonėmis, kaip nurodyta 7 ir 8 straipsniuose, įmonės gali teikti pirmenybę eilės tvarkai, pagal kurią jos imasi tinkamų priemonių, atsižvelgdamos į neigiamo poveikio tikimybę ir dydį.
2.  Reikalaujama, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių pagal 1 dalį, atsižvelgdamos į poveikio dydį ir tikimybę bei į rizikos veiksnius.
3.  Kai per pagrįstą laikotarpį pašalinamas didžiausias ir galimas neigiamas poveikis pagal 7 arba 8 straipsnį, įmonė šalina mažesnį ir mažiau galimą neigiamą poveikį.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 c straipsnis (naujas)
8c straipsnis
Realaus neigiamo poveikio atitaisymas
1.  Valstybės narės užtikrina, kad, įmonei padarius realų neigiamą poveikį arba prisidėjus prie jo, ta įmonė imasi tinkamų priemonių tam neigiamam poveikiui atitaisyti ir žalai, kurį sukėlė asmenims ar aplinkai atlyginti, arba prisideda prie jo atitaisymo. Atitaisymas gali būti pasiūlytas taikant neteisminio skundų nagrinėjimo procedūrą, kaip nustatyta 9 straipsnyje.
2.  Tokiomis taisomosiomis priemonėmis siekiama atkurti paveiktų asmenų ir grupių arba bendruomenių padėtį ir (arba) aplinką, kuri būtų lygiavertė arba kuo artimesnė jų padėčiai iki poveikio. Tai gali būti kompensacija, restitucija, reabilitacija, viešas atsiprašymas, grąžinimas į darbą arba indėlis į tyrimus. Įmonės turi užkirsti kelią papildomai žalai.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 14a straipsnį paskirta bendra pagalbos tarnyba veiktų kaip kontaktinis punktas išsamaus patikrinimo tarpininkavimo klausimais, siekiant padėti įmonėms ir suinteresuotiesiems subjektams rasti taisomuosius sprendimus. Vykdydama šias pareigas, bendra pagalbos tarnyba turi būti nešališka, nuspėjama ir teisinga.
4.  Kai įmonė tiesiogiai siejama su neigiamu poveikiu, valstybės narės ją ragina savanoriškai taikyti visas taisomąsias priemones, kai tinkama, be to, jos ragina įmones svarstyti galimybę panaudoti savo įtakos svertus atsakingų šalių atžvilgiu, kad būtų galima atlyginti visą dėl poveikio padarytą žalą.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 d straipsnis (naujas)
8d straipsnis
Svarus bendradarbiavimas su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių, kad galėtų svariai bendradarbiauti su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais ir taip užtikrinti tikrą sąveiką ir dialogą jų išsamaus patikrinimo procese. Todėl bendradarbiavimas apima paveiktų suinteresuotųjų subjektų informavimą ir konsultavimąsi su jais ir yra išsamus, struktūrinis, veiksmingas, vykdomas laiku ir atsižvelgiant į kultūros ir lyčių aspektus.
2.  Kai neįmanoma svariai bendradarbiauti su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais arba kai naudinga bendradarbiauti su papildomomis ekspertų perspektyvomis, kad įmonė galėtų visapusiškai laikytis šios direktyvos reikalavimų, visų pirma, priimant sprendimus dėl taikymo srities nustatymo ir prioritetų nustatymo pagal 6 straipsnį, įmonės svariai bendradarbiauja su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijomis arba juridiniais ar fiziniais asmenimis, ginančiais žmogaus teises ar aplinką, kad galėtų gauti patikimų įžvalgų apie galimą ar realų neigiamą poveikį, kad galėtų laikytis šios direktyvos reikalavimų.
3.  Įmonės, kai tinkama, teikia išsamią, tikslinę ir aktualią informaciją paveiktiems suinteresuotiesiems subjektams apie savo vertės grandinę ir realų ar galimą neigiamą poveikį aplinkai, žmogaus teisėms ir geram valdymui.
4.  Paveiktiems suinteresuotiesiems subjektams leidžiama prašyti papildomos raštiškos informacijos, kurią įmonė per priimtiną laikotarpį turėtų pateikti tinkamu ir suprantamu formatu. Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2016/943, jei įmonė atsisako patenkinti prašymą pateikti papildomos informacijos, paveiktas suinteresuotasis subjektas turi teisę gauti šio atsisakymo pagrindimą raštu. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros ar teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti atskleisti informaciją.
5.  Įmonės sukuria tinkamą konsultavimosi su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais sistemą. Įmonės gali nuspręsti nustatyti įvairius paveiktus suinteresuotuosius subjektus ir su jais konsultuotis, atsižvelgdamos į aplinkybes ar atitinkamą neigiamą poveikį. Įmonės visų pirma informuoja darbuotojus ir darbuotojų atstovus, taip pat kitus atitinkamus paveiktus suinteresuotuosius subjektus ir su jais konsultuojasi rengdamos išsamaus patikrinimo politiką pagal 5 straipsnį, nustatydamos neigiamą poveikį pagal 6 straipsnį, rengdamos veiksmų planus arba nutraukdamos verslo santykius pagal 7 ir 8 straipsnius, teikdamos pirmenybę jų neigiamam poveikiui pagal 8b straipsnį, rengdamos taisomąsias priemones pagal 8c straipsnį, nustatydamos pranešimų teikimo arba neteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmą pagal 9 straipsnį ir vykdydamos savo pareigas pagal 10 straipsnį.
6.  Įmonė informuoja darbuotojus ir jų atstovus apie savo išsamaus patikrinimo politiką ir jos įgyvendinimą, o bendradarbiavimas su jais nedaro poveikio galiojantiems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams užimtumo ir socialinių teisių srityje, taip pat taikomiems kolektyviniams susitarimams.
7.  Informuodamos paveiktus suinteresuotuosius subjektus ir konsultuodamos su jais, įmonės nustato ir šalina kliūtis dalyvavimui ir užtikrina, kad dalyvių atžvilgiu nebūtų imamasi atsakomųjų ar baudžiamųjų veiksmų, be kita ko, užtikrindamos konfidencialumą arba anonimiškumą. Ypač daug dėmesio įmonės skiria pažeidžiamų suinteresuotųjų subjektų poreikiams ir atvejams, kai pažeidžiamumas persidengia, bei susikertantiems veiksniams, užtikrina į lyčių lygybę orientuotą požiūrį ir visapusiškai vadovaujasi Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio pavadinimas
Skundų nagrinėjimo procedūra
 Pranešimų teikimo ir neteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmas
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės suteiktų galimybę 2 dalyje nurodytiems asmenims ir organizacijoms teikti joms skundus, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl su pačių įmonių ar jų patronuojamųjų įmonių veikla ir jų vertės grandinėmis susijusio realaus arba galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir neigiamo poveikio aplinkai.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės pateiktų viešai prieinamus ir veiksmingus pranešimus ir suteiktų neteisminio ginčų nagrinėjimo mechanizmus operatyviniu lygmeniu, kuriais gali naudotis 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos, kad praneštų joms apie ginčus, juos pateiktų ir paprašytų žalos atlyginimo, kai jos turi teisėtos informacijos arba jiems kyla susirūpinimas dėl su pačių įmonių operacijų, jų patronuojamųjų įmonių operacijų ir jų vertės grandinių realaus ar galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės galėtų sudaryti tokią galimybę teikti pranešimus ir skundus, pasitelkiant bendradarbiavimo susitarimus, bendradarbiaudamos su kitomis įmonėmis ar organizacijomis, įskaitant pramonės iniciatyvas, dalyvaudamos daugiašaliuose suinteresuotųjų subjektų skundų nagrinėjimo mechanizmuose arba prisijungdamos prie bendro pagrindų susitarimo.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad skundus galėtų teikti:
 (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  asmenys, patyrę neigiamą poveikį arba turintys pagrindo manyti, kad jiems gali būti daromas neigiamas poveikis,
 a)  asmenys, kurie yra paveikti arba turi pagrįstų priežasčių manyti, kad juos gali paveikti neigiamas poveikis, ir teisėti tokių asmenų atstovai, arba tais atvejais, kai nėra neigiamo poveikio aplinkai paveiktų asmenų, grupių ar bendruomenių – patikimos ir patyrusios organizacijos, kurių tikslas yra aplinkos apsauga,
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios su atitinkama vertės grandine susijusiose srityse.
 Išbraukta.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad pranešimus galėtų teikti 2 dalies a ir b punktuose išvardyti asmenys ir organizacijos, taip pat, jei jiems netaikomi tie punktai:
a)  juridiniai ar fiziniai asmenys, ginantys žmogaus teises ar aplinką;
b)  pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios su atitinkama vertės grandine susijusiose srityse.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės nustatytų 1 dalyje nurodytų skundų nagrinėjimo procedūrą, įskaitant procedūrą, taikomą tuo atveju, kai įmonė laiko skundą nepagrįstu, ir informuotų atitinkamus darbuotojus ir profesines sąjungas apie šias procedūras. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai skundas yra pagrįstas, tame skunde nurodytas neigiamas poveikis būtų laikomas nustatytu, kaip tai suprantama pagal 6 straipsnį.
 3.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės nustatytų 1 dalyje nurodytą pranešimų ir skundų nagrinėjimo procedūrą, įskaitant procedūrą, taikomą tuo atveju, kai įmonė laiko pranešimą ar skundą nepagrįstu, ir informuotų atitinkamus paveiktus suinteresuotuosius subjektus ir jų atstovus, kai taikoma, taip pat kitus susijusius asmenis ar organizacijas, kuriems taikomos 2 ir 2a dalys, apie šias procedūras. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pranešimas ar skundas yra pagrįstas, tame pranešime ar skunde nurodytas neigiamas poveikis būtų laikomas nustatytu, kaip tai suprantama pagal 6 straipsnį.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės užtikrina, kad, įmonei nustačius pranešimų teikimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmus ar dalyvaujant juose, tie mechanizmai būtų teisėti, prieinami, nuspėjami, teisingi, skaidrūs, suderinami su teisėmis bei pagrįsti pareigomis ir dialogu ir jais būtų atsižvelgiama į lyčių ir kultūros aspektus. Pranešimų teikimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmai kuriami ir taikomi remiantis informacija apie suinteresuotųjų subjektų požiūrį bei pritaikomi asmenų, kurie gali būti pažeidžiamiausi neigiamam poveikiui, poreikiams. Įmonės priima ir įgyvendina politiką ir procesus, kad išlaikytų pranešimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmo nepriklausomumą.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Įmonės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad prieš pranešimus ar skundus pateikusius asmenis nebūtų imamasi atsakomųjų ar baudžiamųjų veiksmų, be kita ko, pasirūpindamos, kad pranešimai ir skundai galėtų būti teikiami anonimiškai arba konfidencialiai, kaip pridera pagal nacionalinę teisę, bei priima ir įgyvendina atitinkamą politiką. Kai reikia dalintis informacija, tai daroma taip, kad nekiltų pavojus suinteresuotųjų subjektų saugumui, be kita ko, neatskleidžiant jų tapatybės.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, teikiantys skundus pagal 2 dalį, jei jie to nedaro anonimiškai, turėtų teisę iš įmonės, kuriai jie pateikė skundą pagal 1 dalį, laiku sulaukti tinkamų tolesnių veiksmų ir taip pat turėtų teisę:
a)  pateikti argumentus, ar skundas laikomas pagrįstu ar nepagrįstu, ir pateikti informaciją apie veiksmus ir veiksmus, kurių buvo imtasi;
b)  bendradarbiauti su įmonės atstovais tinkamu lygiu siekiant apsvarstyti galimą arba realų neigiamą poveikį, dėl kurio pateiktas skundas;
c)  reikalauti, kad įmonės ištaisytų realų neigiamą poveikį arba prie to ištaisymo prisidėtų, kaip nustatyta 8c straipsnyje.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4.  Valstybės narės užtikrina, kad skundų pateikėjai turėtų teisę:
 4.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, teikiantys pranešimus pagal 2a dalį, jei jie to nedaro anonimiškai, turėtų teisę iš įmonės, kuriai jie pateikė pranešimą pagal 1 dalį, laiku sulaukti tinkamų tolesnių veiksmų.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  reikalauti iš įmonės, kuriai pateikė skundą pagal 1 dalį, imtis tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į tą skundą, ir
 Išbraukta.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  susitikti su įmonės atstovais tinkamu lygiu siekiant apsvarstyti didelį galimą arba realų neigiamą poveikį, dėl kurio pateiktas skundas.
 Išbraukta.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos būtų įgaliotos teikti gaires įmonėms ir kitiems atitinkamiems subjektams, atsakingiems už pranešimų teikimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmų kūrimą ir administravimą, be kita ko, ir dėl to, ar jie atitinka šiame straipsnyje nustatytus kriterijus, laikantis atitinkamų tarptautinių standartų.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Pranešimo ar skundo pateikimas pagal šį straipsnį nėra būtina sąlyga ar kliūtis jį pateikusiam asmeniui pasinaudoti pagrįstų skundų nagrinėjimo procedūra pagal 19 straipsnį arba teisminiais ar kitais neteisminiais mechanizmais, tokiais kaip EBPO nacionaliniai koordinaciniai centrai, jei tokių yra.
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio pavadinimas
Stebėsena
 Stebėjimas ir tikrinimas
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad įmonės atliktų periodinius savo veiklos bei priemonių ir atitinkamus savo patronuojamųjų įmonių ir, kiek tai susiję su įmonės vertės grandinėmis, savo įtvirtintų verslo santykių vertinimus siekdamos stebėti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nustatymo, prevencijos, švelninimo, sustabdymo ir kuo didesnio sumažinimo veiksmingumą. Tokie vertinimai, kai tinka, grindžiami kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais ir atliekami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių, taip pat bet kada, kai yra pagrindo manyti, kad gali būti reikšminga nauja tokio neigiamo poveikio atsiradimo rizika. Išsamaus patikrinimo politika atnaujinama atsižvelgiant į tų vertinimų rezultatus.
 Valstybės narės užtikrina, kad įmonės reguliariai tikrintų ir stebėtų savo veiksmų, kurių imtasi pagal šią direktyvą, įgyvendinimą, tinkamumą ir veiksmingumą. Stebėsena ir tikrinimas, kai įmanoma, grindžiami kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais bei atliekami reguliariai, atsižvelgiant į atitinkamo neigiamo poveikio pobūdį, dydį ir tikimybę, taip pat bet kada, kai yra pakankamo pagrindo manyti, kad gali kilti nauja tokio neigiamo poveikio atsiradimo rizika. Kai reikia, išsamaus patikrinimo politika, prevencijos veiksmų planas ir taisomųjų veiksmų planas peržiūrimi ir atnaujinami atsižvelgiant į tų vertinimų rezultatus.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurioms netaikomi ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnius, praneštų apie dalykus, kuriuos apima ši direktyva, savo interneto svetainėje paskelbdamos metinį pranešimą tarptautiniam verslui įprasta kalba. Šis pranešimas paskelbiamas kiekvienais metais iki balandžio 30 d. už praėjusius kalendorinius metus.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurioms netaikomi ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a, 29a ir 40a straipsnius, praneštų apie dalykus, kuriuos apima ši direktyva, savo interneto svetainėje paskelbdamos metinį pranešimą bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Šis pranešimas paskelbiamas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengtas pranešimas, paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Ne ES įmonių pranešime bus pateikta informacija apie tai, kaip susisiekti su įmonės įgaliotuoju atstovu, kaip apibrėžta 16 straipsnyje.
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 pastraipa
Pagal 28 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus dėl tokių pranešimų pagal 1 dalį turinio ir jų teikimo kriterijų, nustatydama, kokia informacija teiktina apibūdinant išsamų patikrinimą, galimą ir realų poveikį ir veiksmus, kurių dėl to imamasi.
 2.  Pagal 28 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus dėl tokių pranešimų pagal 1 dalį turinio ir jų teikimo kriterijų, užtikrindama, kad jie atitiktų išsamaus patikrinimo atskleidimo reikalavimus, nurodytus Direktyvos 2013/34/ES 40b straipsnyje, ir nustatydama, kokia informacija teiktina apibūdinant išsamų patikrinimą, galimą ir realų poveikį ir veiksmus, kurių dėl to imamasi. Šie pranešimai turėtų būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima įrodyti, jog ji įvykdė šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus.
Priimdama deleguotuosius aktus Komisija užtikrina, kad 3 straipsnio a punkto iv papunktyje nurodytoms įmonėms, kurioms taikomi pranešimų teikimo reikalavimai ir atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 4 straipsnį, nebūtų dubliuojami pranešimų teikimo reikalavimai, kartu visiškai išlaikant minimalius šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus.
Interneto svetainės neturinčių įmonių atveju valstybės narės interneto svetainę skiria atitinkamų įmonių metiniam pranešimui skelbti.
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte (ESAP)
1.  Valstybės narės užtikrina, kad viešai skelbdamos metinius pranešimus, rengiamus pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalį, įmonės tą informaciją tuo pačiu metu pateiktų šio straipsnio 3 dalyje nurodytai duomenis renkančiai įstaigai, kad informacija būtų prieinama ESAP, sukurtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas]1a.
Ta informacija turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
a)  informacija parengiama nuskaitomuoju formatu, apibrėžtu Reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas]1b 2 straipsnio 3 punkte, arba, kai privaloma pagal Sąjungos teisę, elektroniniu formatu, apibrėžtu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/10241c 2 straipsnio 13 punkte;
b)  kartu su informacija pateikiami visi šie metaduomenys:
i)  visi įmonės, su kuria susijusi informacija, pavadinimai;
ii)  įmonės juridinio asmens identifikatorius, nurodytas pagal Reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas] 7 straipsnio 4 dalį;
iii)  įmonės dydis pagal kategorijas, nurodytas pagal Reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas] 7 straipsnio 4 dalį;
iv)  teikiamos informacijos rūšis pagal Reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas] 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą klasifikaciją;
v)  tam tikrais atvejais – konkretus laikotarpis, kurį informacija turi būti viešai prieinama ESAP.
2.  1 dalies b punkto ii papunkčio tikslais valstybės narės užtikrina, kad įmonės gautų juridinio asmens identifikatorių, nurodytą pagal Reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas] 7 straipsnio 4 dalį.
3.  Ne vėliau kaip [1 diena iki įpareigojimo bendrovėms pateikti duomenis renkančiai įstaigai taikymo pradžios] 1 dalyje nurodytos informacijos prieinamumo ESAP tikslais valstybės narės paskiria vieną iš oficialiai paskirtų mechanizmų, nurodytų Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 punkte, kaip duomenis renkančią įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas] 2 straipsnio 2 punkte, ir apie tai praneša ESMA.
4.  Kad būtų užtikrintas veiksmingas pagal 1 dalies a ir b punktus teikiamos informacijos surinkimas ir administravimas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatoma:
a)  bet kokie kiti kartu su informacija pateiktini metaduomenys;
b)  informacijos duomenų struktūra;
c)  ar reikia naudoti kompiuterio skaitomą formatą ir kokį kompiuterio skaitomą formatą reikia naudoti.
__________________
1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XX/XXXX, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims (OL L [...], […], p. […]).
1b 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).
1c 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipa
Siekdama teikti paramą įmonėms, kad joms būtų lengviau laikytis 7 straipsnio 2 dalies b punkto ir 8 straipsnio 3 dalies c punkto, Komisija priima rekomendacijas dėl savanoriškai taikomų pavyzdinių sutarties sąlygų.
 Siekdama teikti paramą įmonėms, kad joms būtų lengviau laikytis 7 straipsnio 2 dalies b punkto ir 8 straipsnio 3 dalies c punkto, Komisija iki šios direktyvos taikymo datos, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, priima gaires, pritaikytas prie sektoriaus ir įmonių dydžio, dėl savanoriškai taikomų pavyzdinių sutarties sąlygų. Vadovaujantis šiomis pavyzdinėmis sutarties sąlygomis numatoma bent tai, kad:
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos a punktas (naujas)
a)  aiškų užduočių paskirstymą susitariančiosioms šalims bendradarbiaujant, ir tai, kad sutarties sąlygos nebūtų tokios, kad jas taikant atsakomybė už išsamaus patikrinimo atlikimą būtų perduodama, taip pat
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos b punktas (naujas)
b)  tai, kad nedarant poveikio 7 straipsnio 5 daliai ir 8 straipsnio 6 daliai, jei pažeidžiamos sutarties sąlygos, įmonės pirmiausia imasi tinkamų priemonių pagal 7 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 5 dalį ir vengia panaikinti tokias sąlygas.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 pastraipa
Siekdama teikti paramą įmonėms arba valstybių narių institucijoms dėl to, kaip įmonės turėtų vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo prievoles, Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos aplinkos agentūra ir, kai tinka, tarptautinėmis organizacijomis, turinčiomis kompetenciją išsamaus patikrinimo srityje, gali paskelbti gairių, be kita ko, konkretiems sektoriams arba dėl konkretaus neigiamo poveikio.
 1.  siekiant teikti paramą įmonėms arba valstybių narių institucijoms dėl to, kaip įmonės turėtų vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo prievoles, be kita ko, susijusias su teisėmis ir garantijomis, įtvirtintomis priede, Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Europos tarpšakinio ir tarpsektorinio pobūdžio socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos aplinkos agentūra, Europos darbo institucija, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomąja įstaiga (EISMEA), Europos maisto saugos tarnyba ir, kai tikslinga, EBPO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, turinčiomis kompetenciją išsamaus patikrinimo srityje, paskelbia aiškias ir lengvai suprantamas gaires, įskaitant bendrąsias ir konkretiems sektoriams skirtas gaires, kad praktiškai padėtų laikytis reikalavimų.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Siekiant teikti paramą įmonėms arba valstybių narių valdžios institucijoms, kaip įmonės turėtų vykdyti savo išsamaus patikrinimo prievoles, į gaires įtraukiama:
a)  informacija apie įmonėms taikomų žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimą, remiantis EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, kaip paaiškinta EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijose dėl atsakingo verslo, taip pat JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose;
b)  rizikos veiksnių sąrašai ir pridedamos gairės, įskaitant įmonės lygmens rizikos veiksnius, geografinius rizikos veiksnius ir sektoriaus rizikos veiksnius;
c)  konkretiems sektoriams skirtos gairės, visų pirma skirtos šiam sektoriui, laikantis dabartinių ar būsimų EBPO gairių:
i)  tekstilės, drabužių, kailių, odos ir susijusių dirbinių (įskaitant avalynę) gamyba, didmeninė prekyba ir mažmeninė prekyba,
ii)  žemės ūkis, vandens tiekimas, žemės ir išteklių valdymas, įskaitant gamtos išsaugojimą, miškininkystė, žuvininkystė (įskaitant akvakultūrą), gumos gaminių sektorius, maisto produktų gamyba, maisto produktų ir gėrimų rinkodara ir reklama, didmeninė ir mažmeninė prekyba žemės ūkio žaliavomis, gyvais gyvūnais, gyvūniniais produktais, mediena, maistu ir gėrimais, taip pat atliekų valdymas,
iii)  kasyba ir karjerų eksploatavimas, mineralinių išteklių gavyba ir rafinavimas, transportavimas ir naudojimas, nepriklausomai nuo gavybos vietos (įskaitant žalią naftą, gamtines dujas, akmens anglis, lignitą, metalus ir metalų rūdas, taip pat visus kitus nemetalo mineralinius ir karjerų produktus), pagrindinių metalo produktų, kitų nemetalo mineralinių produktų ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrangą) gamyba ir didmeninė prekyba mineraliniais ištekliais, pagrindiniais ir tarpiniais mineraliniais produktais (įskaitant metalus ir metalų rūdas, statybines medžiagas, kurą, chemines medžiagas ir kitus tarpinius produktus), statyba, energetikos sektorius,
iv)  finansinių paslaugų teikimas, investicijų paslaugos ir veikla, ir kitos finansinės paslaugos;
d)  informacija apie tai, kaip konfliktų paveiktose vietovėse atlikti sustiprintą, konflikto požiūriu atžvalgų išsamų patikrinimą;
e)  informacija apie tai, kaip dalytis ištekliais ir informacija tarp įmonių ir kitų teisės subjektų siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui, jį sušvelninti ir ištaisyti laikantis konkurencijos teisės;
f)  informacija apie tai, kaip atsižvelgti į konkrečius MVĮ poreikius;
g)  informacija apie pranešimo ir neteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmo sukūrimą,
h)  informacija apie atsakingą nedalyvavimą ir aplinkybių, kai neigiamas poveikis yra sistemingai remiamas valstybės, vertinimą ir dinamišką jų sąrašą;
i)  praktinės gairės, kaip nustatyti paveiktus suinteresuotuosius subjektus ir su jais bendradarbiauti;
j)  informacija apie tai, kad valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas nukentėjusiesiems kreiptis į teismą ir užkirsti kelią paveiktų suinteresuotųjų subjektų atsakomiesiems veiksmams;
k)  praktinės gairės dėl prioritetų nustatymo strategijų rengimo ir įgyvendinimo, be kita ko, praktines gaires dėl to, kaip proporcingumas ir prioritetų nustatymas, turint omenyje poveikį, sektorius ir geografines sritis, gali būti taikomi išsamaus patikrinimo įsipareigojimams, atsižvelgiant į įmonės dydį ir sektorių;
l)  informaciją apie atsakingą pirkimo praktiką;
m)  informaciją apie lyties požiūriu atžvalgų ir kultūriškai priimtiną išsamų patikrinimą, taip pat priemones, kurių įmonės turėtų imtis, kad išspręstų smulkiems savininkams kylančias problemas, įskaitant galimybę gauti pajamų pragyvenimui;
n)  informacija apie tai, taip remti saugų dalyvaujamąjį nepriklausomų duomenų apie žmogaus teisių pažeidimus ir žalą aplinkai rinkimą ir apie tai, kaip imtis būtinų veiksmų, kad į tuos duomenis būtų atsižvelgiama;
o)  informacija Sąjungos eksporto kreditų agentūroms, padedanti Sąjungos ir valstybių narių lėšas ir eksporto kreditus naudoti laikantis šios direktyvos principų.
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Gairės pateikiamos ne vėliau kaip ... [1 metai po įmonės taikomų prievolių pagal šią direktyvą įsigaliojimo dienos] nemokamai ir paprastai prieinamu formatu, be kita ko, skaitmeniniu formatu, ir visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Komisija periodiškai iš naujo įvertina savo gairių aktualumą ir pritaiko jas, be kita ko, prie naujos geriausios praktikos.
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Komisija reguliariai atnaujina ir viešai skelbia šalių duomenų suvestines, kad jose būtų pateikiama naujausia informacija apie tarptautines konvencijas ir sutartis, kurias ratifikavo kiekvienas Sąjungos prekybos partneris. Komisija renka ir skelbia prekybos ir muitinės duomenis apie žaliavų, tarpinių ir gatavų produktų kilmę ir skelbia informaciją apie žmogaus teises, galimo arba faktinio neigiamo poveikio aplinkos ir valdymo srityje, susijusio su tam tikromis šalimis ar regionais, sektoriais, pasektoriais bei produktais, tikimybę.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės, siekdamos teikti informaciją ir remti įmonių ir jų partnerių, su kuriais jos palaiko įtvirtintus verslo santykius savo vertės grandinėse, pastangas vykdyti prievoles pagal šią direktyvą, sukuria ir tvarko tam skirtas atskiras arba bendras interneto svetaines, platformas ar portalus. Tai darant ypač daug dėmesio skiriama MVĮ, veikiančioms įmonių vertės grandinėse.
 1.  Iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos valstybės narės, padedamos Komisijos, siekdamos teikti informaciją, konsultacijas ir remti įmonių ir jų partnerių, su kuriais jos palaiko verslo santykius savo vertės grandinėse, pastangas vykdyti prievoles pagal šią direktyvą, ir sukurti ir tvarkyti tam skirtas patogias naudoti atskiras arba bendras vartotojams patogias interneto svetaines, platformas ar portalus, parengia ir įdiegia priemones ir priemonių rinkinius. Tokia informacija, patarimai ir parama turi būti praktiški ir pritaikyti prie konkrečių MVĮ poreikių. Be to, valstybės narės užtikrina, kad įmonėms būtų prieinami mokymai apie tai, kaip atlikti išsamų patikrinimą. Tai darydamos valstybės narės užtikrina papildomumą ir suderinamumą su panašiomis jau taikomomis priemonėmis, pavyzdžiui, EBPO nacionalinių koordinacinių centrų teikiama informacija ir skatinimu.
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija sukuria specialų skaitmeninį portalą, kad įmonės galėtų nemokamai naudotis visais šablonais ir informacija, susijusia su visais ataskaitų teikimo reikalavimais, nustatytais šioje direktyvoje ir kituose konkrečiai įmonei taikomuose Sąjungos teisės aktuose, atsižvelgiant į įmonės dydį, sektorių, produktą ir paslaugą, riziką ir kt., taip pat prieigą prie informacijos apie finansavimo ir konkursų galimybes, kad jos galėtų įgyvendinti savo išsamaus patikrinimo prievoles, jas vykdyti ir gauti iš jų naudos.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
1b.  Valstybės narės teikia informaciją ir paramą suinteresuotiesiems subjektams ir jų atstovams, kad jie galėtų vykdyti išsamų patikrinimą, plėtoti pajėgumus, bei informaciją ir pagalbą, kad jiems būtų lengviau kreiptis į teismą. Tai gali apimti teisines konsultacijas ir individualių ar bendrų specialių interneto svetainių, platformų ar portalų kūrimą ir veikimą. Valstybės narės taip pat gali teikti finansinę paramą suinteresuotiesiems subjektams, siekdamos didinti jų informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis pagal šią direktyvą jiems suteiktomis teisėmis, taip pat teikti paramą ir apsaugą paveiktiems suinteresuotiesiems subjektams, kiek tai susiję su galimu arba faktiniu neigiamu poveikiu, susijusiu su verslo veikla.
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės gali finansiškai remti MVĮ, nedarant poveikio taikomoms valstybės pagalbos taisyklėms.
 2.  Valstybės narės gali finansiškai remti MVĮ ir prireikus teikti joms finansinę ir kitą pagalbą, nedarant poveikio taikomoms valstybės pagalbos taisyklėms.
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija gali papildyti valstybių narių taikomas paramos priemones, remdamasi jau esamais Sąjungos veiksmais, kuriais remiamas išsamus patikrinimas Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, ir gali parengti naujų priemonių, be kita ko, sudaryti palankias sąlygas bendroms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms, kuriomis įmonėms būtų padedama vykdyti savo prievoles.
 3.  Komisija paskiria išsamaus patikrinimo patarėjus, atsižvelgdama į Europos įmonių tinklo aprėptį, ir papildo, taip pat siekdama užtikrinti nuoseklumą, valstybių narių taikomas paramos priemones, remdamasi jau esamais Sąjungos veiksmais, kuriais remiamas išsamus patikrinimas Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, ir gali parengti naujų priemonių, be kita ko, sudaryti palankias sąlygas bendroms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms, kuriomis įmonėms būtų padedama vykdyti savo prievoles.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos bendradarbiavimo ir prekybos priemonėmis būtų remiamas palankios aplinkos trečiosiose šalyse kūrimas, taip pat bendradarbiavimo ir partnerystės su trečiosiomis šalimis mechanizmų kūrimas ir stiprinimas, remiantis esamomis priemonėmis, siekiant šalinti pagrindines neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai priežastis ir stiprinti trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimus gerbti aplinką ir žmogaus teises.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 dalis
4.  Įmonės gali naudotis pramonės programomis ir daugiašalėmis suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis, kuriomis padedama įgyvendinti jų prievoles, nurodytas šios direktyvos 5–11 straipsniuose, tiek, kiek tos programos ir iniciatyvos yra tinkamos tų prievolių vykdymui remti. Komisija ir valstybės narės gali palengvinti informacijos apie tokias programas ar iniciatyvas ir jų rezultatus sklaidą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali pateikti gairių dėl pramonės programų ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų tinkamumo vertinimo;
 4.  Nedarant poveikio 18, 19 ir 22 straipsniams, įmonės gali dalyvauti pramonės ir daugiašalėse suinteresuotųjų subjektų iniciatyvose, kuriomis padedama įgyvendinti jų išsamaus patikrinimo prievolių, nurodytų šios direktyvos 5–11 straipsniuose, aspektus tiek, kiek tos iniciatyvos yra tinkamos atitinkamų prievolių vykdymui remti. Jos gali būti ypač tinkamos siekiant padėti nustatyti riziką visame sektoriuje, teikti konkrečios rizikos mažinimo priemones, koordinuoti įmonių finansinio sverto naudojimą, kad būtų sudarytos sąlygos žalos atitaisymui, ir suteikti galimybę naudotis skundų teikimo mechanizmu. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, EBPO, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais:
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 dalies a punktas (naujas)
a)  parengia gaires ir metodiką, kaip vertinti taikymo sritį, suderinamumą su šia direktyva ir patikimumą, be kita ko, atsižvelgiant į dalyvaujančių įmonių, atskirų pramonės ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų skaidrumą, valdymą, priežiūros mechanizmus ir atskaitomybę, remiantis EBPO suderinimo vertinimo metodika;
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 dalies b punktas (naujas)
b)  sukuria centralizuotą ir viešą skaitmeninę platformą, kad įmonės, vyriausybės ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų nemokamai naudotis nepriklausomais trečiųjų šalių vertinimais, susijusiais su atskirų pramonės ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų taikymo sritimi, suderinimu ir patikimumu, naudojant Komisijos pagal a punktą parengtą metodiką. Nepriklausomus trečiųjų šalių vertinimus gali atlikti valstybės narės, EBPO arba kiti nepriklausomi trečiųjų šalių vertintojai;
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 dalies c punktas (naujas)
c)  sudaro palankesnes sąlygas skleisti kitą svarbią informaciją apie pramonės ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų taikymo sritį, suderinimą ir patikimumą bei jų rezultatus. Valstybės narės skatina rengti atitinkamas pramonės arba daugiašales suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, kuriomis būtų remiamos tam tikrų sektorių įmonės arba įmonės, kurios sprendžia tam tikrus klausimus, susijusius su didele tvarumo rizika, tačiau kurioms tokių iniciatyvų trūksta.
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Nedarant poveikio 18, 19 ir 22 straipsniams, įmonės gali pasinaudoti nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimais, kad padėtų įgyvendinti savo išsamaus patikrinimo prievolių, nurodytų šios direktyvos 5–11 straipsniuose, aspektus tiek, kiek tie tikrinimai yra tinkami atitinkamų prievolių vykdymui remti. Komisija pagal 28 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo išsamiai nustatomi minimalieji nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimo standartai, įskaitant skaidrumo standartus.
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Atitinkami suinteresuotieji subjektai pranešimus ir skundus pagal 9 straipsnį gali teikti per pramonės ir daugiašales suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, kuriose įmonė dalyvauja.
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a straipsnis (naujas)
14a straipsnis
Bendra pagalbos tarnyba
1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias nacionalines įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo pagalbos tarnybas. Valstybės narės gali paskirti šį vaidmenį esamai institucijai, pavyzdžiui, nacionaliniams koordinaciniams centrams, jei jie įsteigti, tačiau užtikrina, kad bendros pagalbos tarnybos būtų funkciškai nepriklausomos nuo priežiūros institucijų užduočių ir vaidmens.
2.  Įmonės gali prašyti papildomų gairių ir papildomos paramos bei informacijos apie tai, kaip geriausia per šį kontaktinį centrą vykdyti savo išsamaus patikrinimo prievoles, be kita ko, apie bendradarbiavimo pramonės ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų vaidmenį remiant įmones ir padedant joms laikytis konkrečių išsamaus patikrinimo prievolių aspektų.
3.  Bendros pagalbos tarnybos taip pat gali palaikyti tarpusavio ryšius siekdamos užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, o prireikus valstybės narės užtikrina, kad bendros pagalbos tarnybos koordinuotų veiklą su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis įgyvendinimo įstaigomis, pavyzdžiui, EBPO nacionaliniais koordinaciniais centrais.
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos įmonės patvirtintų planą, kuriuo būtų užtikrinamas įmonės verslo modelio ir strategijos suderinamumas su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą. Šiame plane visų pirma, remiantis įmonei pagrįstai prieinama informacija, nustatoma, kiek klimato kaita yra rizikos veiksnys arba kiek daromas su klimato veikla susijęs poveikis tos įmonės veikloje.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnyje nurodytos įmonės parengtų ir įgyvendintų pereinamojo laikotarpio planą laikantis Reglamento (ES) 2021/0104 (ĮITTD) 19a straipsnyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų, kuriuo būtų užtikrinama, kad įmonės verslo modelis ir strategija būtų suderinti su perėjimo prie tvarios ekonomikos tikslais ir su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C, laikantis Paryžiaus susitarimo ir tikslo neutralizuoti poveikį klimatui, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas), kiek tai susiję su jų veikla Sąjungoje, įskaitant jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą ir 2030 m. klimato tikslą. Šiame plane aprašoma:
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies a punktas (naujas)
a)  įmonės verslo modelio bei strategijos atsparumas rizikai, susijusiai su klimato klausimais;
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies b punktas (naujas)
b)  įmonės galimybės, susijusios su klimato klausimais;
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies c punktas (naujas)
c)  prireikus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo svertų įmonės veikloje ir vertės grandinėje nustatymas ir paaiškinimas, įskaitant su anglimis, nafta ir dujomis susijusios veiklos poveikį įmonei, kaip nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje ir 29a straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje;
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies d punktas (naujas)
d)  tai, kaip įmonės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į įmonės paveiktų suinteresuotųjų subjektų interesus ir įmonės poveikį klimato kaitai;
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies e punktas (naujas)
e)  tai, kaip įmonės strategija buvo įgyvendinta ir bus įgyvendinama klimato klausimais, įskaitant susijusius finansinius ir investicijų planus;
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies f punktas (naujas)
f)  įmonės nustatyti su klimato kaita susiję per nustatytą laiką įvykdytini tikslai, susiję su 1, 2 ir prireikus 3 sričių išmetamaisiais teršalais, įskaitant prireikus absoliutų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus 2030 m. ir penkerių metų etapus iki 2050 m. remiantis įtikinamais moksliniais įrodymais, įmonės padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas;
Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies g punktas (naujas)
g)  administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmens, susijusio su klimato klausimais, aprašymas.
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai nustatoma arba turėtų būti nustatyta, kad vienas pagrindinių įmonės veiklos rizikos veiksnių ar pagrindinis jos poveikis yra susijęs su klimato kaita, ta įmonė į savo planą įtrauktų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus.
 Išbraukta.
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės deramai atsižvelgtų į 1 ir 2 dalyse nurodytų prievolių vykdymą nustatydamos kintamąjį atlyginimą, jeigu kintamasis atlyginimas yra susietas su direktoriaus indėliu į įmonės verslo strategiją ir ilgalaikius interesus bei tvarumą.
 3.  Valstybės narės užtikrina, kad direktoriai būtų atsakingi už šiame straipsnyje numatytų pareigų priežiūrą ir kad įmonės, kuriose vidutiniškai dirba daugiau kaip 1000 darbuotojų, taikytų tinkamą ir veiksmingą politiką, kuria užtikrinama, kad bet kokio direktoriams skirto kintamojo atlyginimo dalis būtų susieta su šiame straipsnyje nurodytu bendrovės pereinamojo laikotarpio planu. Tokią politiką tvirtina metinis visuotinis susirinkimas.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba daugiau priežiūros institucijų, kurioms pavedama prižiūrėti, kaip laikomasi pagal 6–11 straipsnius ir 15 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtomis nacionalinėmis nuostatomis nustatytų prievolių (toliau – priežiūros institucija).
 1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba daugiau priežiūros institucijų, kurioms pavedama prižiūrėti, kaip laikomasi pagal šią direktyvą priimtomis nacionalinėmis nuostatomis nustatytų prievolių (toliau – priežiūros institucija).
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 6 dalis
6.  Iki 30 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės praneša Komisijai pagal šį straipsnį paskirtų priežiūros institucijų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, taip pat, jei paskirtos kelios priežiūros institucijos, atitinkamas jų kompetencijos sritis. Jos informuoja Komisiją apie bet kokius susijusius pokyčius.
 6.  Iki 30 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės praneša Komisijai pagal šį straipsnį paskirtų priežiūros institucijų pavadinimus ir kontaktinius duomenis ir, kai taikytina, atitinkamų institucijų kompetencijas, taip pat, jei paskirtos kelios priežiūros institucijos, atitinkamas jų kompetencijos sritis. Jos informuoja Komisiją apie bet kokius susijusius pokyčius.
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 7 dalis
7.  Komisija viešai, be kita ko, savo interneto svetainėje paskelbia priežiūros institucijų sąrašą. Šį sąrašą Komisija reguliariai atnaujina remdamasi iš valstybių narių gauta informacija.
 7.  Komisija viešai, be kita ko, savo interneto svetainėje paskelbia priežiūros institucijų sąrašą ir, kai valstybė narė turi keletą priežiūros institucijų, atitinkamas tų institucijų kompetencijas. Šį sąrašą Komisija reguliariai atnaujina remdamasi iš valstybių narių gauta informacija.
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 8 dalis
8.  Valstybės narės užtikrina priežiūros institucijų nepriklausomumą ir užtikrina, kad tos institucijos ir visi joms dirbantys ar anksčiau dirbę asmenys, taip pat jų vardu veikiantys auditoriai ir ekspertai vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, skaidriai ir deramai atlikdami pareigą saugoti profesinę paslaptį. Visų pirma, valstybės narės užtikrina, kad tokia institucija būtų teisiškai ir funkciškai nepriklausoma nuo įmonių, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, ir nuo kitų rinkos interesų, ir kad jos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys nepatirtų interesų konfliktų, būtų saistomi konfidencialumo reikalavimų ir nesiimtų jokių veiksmų, nesuderinamų su jų pareigomis.
 8.  Valstybės narės užtikrina priežiūros institucijų nepriklausomumą ir užtikrina, kad tos institucijos ir visi joms dirbantys ar anksčiau dirbę asmenys, taip pat jų vardu veikiantys asmenys vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, skaidriai ir deramai atlikdami pareigą saugoti profesinę paslaptį. Visų pirma, valstybės narės užtikrina, kad tokia institucija būtų teisiškai ir funkciškai nepriklausoma nuo įmonių, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, ir nuo kitų rinkos interesų, ir kad jos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys nepatirtų interesų konfliktų, būtų saistomi konfidencialumo reikalavimų ir nesiimtų jokių veiksmų, nesuderinamų su jų pareigomis.
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbtų ir pateiktų metinę ataskaitą apie savo ankstesnę veiklą, būsimo darbo planą ir prioritetus bei rimčiausius prievolių nevykdymo atvejus.
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 8 b dalis (nauja)
8b.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos pripažintų kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo organų, pavyzdžiui, EBPO nacionalinių koordinacinių centrų, vaidmenį. Komisija, konsultuodamasi su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, gali parengti priežiūros institucijų ir tokių įgyvendinimo įstaigų koordinavimo gaires.
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamus įgaliojimus ir išteklius, kad galėtų atlikti užduotis, joms pavestas pagal šią direktyvą, įskaitant įgaliojimą prašyti informacijos ir atlikti tyrimus dėl šioje direktyvoje nustatytų prievolių laikymosi.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos būtų nepriklausomos ir nešališkos bei turėtų pakankamus įgaliojimus, išteklius ir kompetenciją, kad galėtų atlikti užduotis, joms pavestas pagal šią direktyvą, įskaitant įgaliojimą reikalauti įmonių pateikti informaciją ir atlikti tyrimus dėl šioje direktyvoje nustatytų prievolių laikymosi, kurie prireikus gali apimti patikrinimus vietoje ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių klausymą.
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Taisomųjų veiksmų vykdymas neužkerta kelio taikyti administracines sankcijas arba nustatyti civilinę atsakomybę už žalą atitinkamai pagal 20 ir 22 straipsnius.
 Taisomųjų veiksmų vykdymas neužkerta kelio taikyti administracines sankcijas arba nustatyti civilinę atsakomybę už žalą, įskaitant atitinkamai pagal 20 ir 22 straipsnius.
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 5 dalies b punktas
b)  skirti pinigines nuobaudas pagal 20 straipsnį;
 b)  skirti nuobaudas pagal 20 straipsnį;
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 5 dalies c punktas
c)  imtis laikinųjų priemonių siekiant išvengti rizikos, kad galėtų būti padaryta didelės ir neatitaisomos žalos.
 c)  imtis laikinųjų priemonių siekiant išvengti rizikos, kad galėtų būti padaryta didelės arba neatitaisomos žalos.
Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 5 dalies c a punktas (naujas)
ca)  įvertinti prioritetų nustatymo strategijų pagrįstumą, kaip numatyta 8b straipsnyje, ir nurodyti atlikti peržiūrą, jei nesilaikoma tokioms strategijoms keliamų reikalavimų.
Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 7 dalis
7.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, kad galėtų apskųsti priežiūros institucijos dėl jo priimtą teisiškai privalomą sprendimą.
 7.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, kad galėtų apskųsti priežiūros institucijos dėl jo priimtą teisiškai privalomą sprendimą, laikantis nacionalinių teisės aktų ir nedarant poveikio valstybių narių taisyklėms dėl įmonių teisės pateikti apeliacinį skundą.
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Priežiūros institucijos skelbia ir reguliariai atnaujina visų jų jurisdikcijai priklausančių įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, sąrašą, kuriame nėra jokių asmens duomenų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalyje. Įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, sąrašuose, kai taikytina, pateikiamos nuorodos į įmonių išsamaus patikrinimo pareiškimus.
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 7 b dalis (nauja)
7b.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos saugotų įrašus apie 1 dalyje nurodytus tyrimus, pirmiausia apimančius informaciją apie jų pobūdį ir rezultatus, bei įrašus apie visus pranešimus dėl taisomųjų veiksmų, paskelbtus pagal 5 dalį.
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 7 c dalis (nauja)
7c.  Priežiūros institucijų sprendimai dėl įmonės atitikties šios direktyvos nuostatoms nedaro poveikio įmonės civilinei atsakomybei pagal 22 straipsnį. Vykstant procesams dėl civilinės atsakomybės ir teismui paprašius, priežiūros institucijos visą informaciją apie konkrečią įmonę, kuria galimai disponuoja, pateikia teismui, kuriame ketinama nagrinėti bylą, inicijuotą pagal 22 straipsnį.
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija, paprašyta pagrįstą susirūpinimą reiškiančio asmens, imtųsi reikiamų priemonių ir užtikrintų deramą to asmens tapatybės ir jų asmeninės informacijos, kurios atskleidimas pakenktų tam asmeniui, apsaugą.
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu dalykas, dėl kurio pareikštas pagrįstas susirūpinimas, priklauso kitos priežiūros institucijos kompetencijai, tokį pareiškimą gavusi institucija jį perduoda atitinkamai institucijai.
 2.  Jeigu dalykas, dėl kurio pareikštas pagrįstas susirūpinimas, priklauso kitos priežiūros institucijos kompetencijai, tokį pareiškimą gavusi institucija jį perduoda atitinkamai institucijai ir informuoja asmenį, pareiškusį pagrįstą susirūpinimą, kaip numatyta 1 dalyje.
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos įvertintų atvejus, kai pareikštas pagrįstas susirūpinimas, ir, kai tinka, vykdytų savo įgaliojimus, kaip nurodyta 18 straipsnyje.
 3.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos įvertintų atvejus, kai pareikštas pagrįstas susirūpinimas, ir, kai tinkama, per pagrįstą laikotarpį vykdytų savo įgaliojimus, kaip nurodyta 18 straipsnyje.
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 4 dalis
4.  Priežiūros institucija, laikydamasi atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų ir Sąjungos teisės, kuo greičiau informuoja 1 dalyje nurodytą asmenį apie vertinimo, atlikto dėl jo pareikšto pagrįsto susirūpinimo, rezultatus ir pateikia susijusią argumentaciją.
 4.  Priežiūros institucija, laikydamasi atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų ir Sąjungos teisės, kuo greičiau informuoja 1 dalyje nurodytą asmenį apie vertinimo, atlikto dėl jo pareikšto pagrįsto susirūpinimo, rezultatus ir apie savo sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą imtis veiksmų bei pateikia susijusią argumentaciją ir tolesnių veiksmų ir priemonių, kurių ji imsis, aprašymą. Priežiūros institucijos gali leisti, kad susirūpinimą pareiškęs asmuo pateiktų papildomos informacijos.
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos sukurtų lengvai prieinamus kanalus pareikštam susirūpinimui priimti. Pagrįsto susirūpinimo pateikimo procedūros turi būti sąžiningos, teisingos, savalaikės ir nemokamos. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinė informacija apie galimybę pasinaudoti administracinėmis ir teisminės kontrolės procedūromis.
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, pagal šį straipsnį pareiškiantys pagrįstą susirūpinimą ir pagal nacionalinę teisę turintys teisėtą interesą tuo klausimu, turėtų galimybę kreiptis į teismą arba į kitą nepriklausomą ir nešališką viešąją įstaigą, kompetentingą peržiūrėti priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų arba neveikimo procesinį ir materialinį teisėtumą.
 5.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, pagal šį straipsnį pareiškiantys pagrįstą susirūpinimą, turėtų galimybę kreiptis į teismą arba į kitą nepriklausomą ir nešališką viešąją įstaigą, kompetentingą peržiūrėti priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų arba neveikimo procesinį ir materialinį teisėtumą.
Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalis
2.  Sprendžiant, ar reikia taikyti sankcijas, ir, jei taip, nustatant sankcijų pobūdį ir tinkamą dydį, jei taikytina, deramai atsižvelgiama į įmonės pastangas vykdyti taisomuosius veiksmus, kurių iš jos reikalauja priežiūros institucija, į bet kokias susijusias investicijas ir bet kokią teikiamą tikslinę paramą pagal 7 ir 8 straipsnius, taip pat į bendradarbiavimą su kitais subjektais sprendžiant neigiamo poveikio savo vertės grandinėse problemas.
 2.  Sprendžiant, ar reikia taikyti sankcijas, ir, jei taip, nustatant sankcijų pobūdį ir tinkamą dydį deramai atsižvelgiama į:
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies a punktas (naujas)
a)  įmonės pastangas vykdyti taisomuosius veiksmus, kurių iš jos reikalauja priežiūros institucija;
Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies b punktas (naujas)
b)  bet kokias susijusias investicijas ir bet kokią teikiamą tikslinę paramą pagal 7 ir 8 straipsnius;
Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies c punktas (naujas)
c)  bet kokį bendradarbiavimą su kitais subjektais sprendžiant neigiamo poveikio savo vertės grandinėse problemas;
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies d punktas (naujas)
d)  įmonės pažeidimo rimtumą ir trukmę arba atsiradusių pasekmių rimtumą;
Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies e punktas (naujas)
e)  mastą, kuriuo sprendimų prioritetizavimas buvo pagrįstas, patikimas ir sąžiningas;
Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies f punktas (naujas)
f)  visus ankstesnius įmonės padarytus nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus;
Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies g punktas (naujas)
g)  įmonės finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, susijusius su pažeidimu, jei prieinami reikiami duomenys;
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies h punktas (naujas)
h)  už panašius pažeidimus kitose valstybėse narėse skirtas nuobaudas;
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies i punktas (naujas)
i)  ar įmonė veiksmingai išnagrinėjo asmenų arba susijusių suinteresuotųjų subjektų pateiktus skundus ar pasiūlymus, be kita ko, pagal 9 straipsnį;
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalies j punktas (naujas)
j)  bet kokias kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiu atveju.
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Numatomos bent šios priemonės ir sankcijos:
a)  piniginės sankcijos;
b)  viešas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad įmonė atsakinga už pažeidimą, ir nurodomas pažeidimo pobūdis;
c)  pareiga imtis veiksmų, be kita ko, nutraukti veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, ir tokių veiksmų nekartoti;
d)  produktų išleidimo į laisvą apyvartą ar eksporto sustabdymas.
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 3 dalis
3.  Kai skiriamos piniginės nuobaudos, jų dydis nustatomas pagal įmonės apyvartą.
 3.  Kai skiriamos piniginės nuobaudos, jų dydis nustatomas pagal įmonės pasaulinę grynąją apyvartą. Didžiausia piniginės sankcijos riba turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. įmonės pasaulinės grynosios apyvartos finansiniais metais, einančiais prieš priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo.
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų įmonių atžvilgiu administracinės piniginės sankcijos būtų apskaičiuojamos atsižvelgiant į tos įmonės nurodytą konsoliduotą apyvartą.
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės nustato taisykles, kad įmonės, įsteigtos pagal trečiosios šalies teisės aktus pagal 2 straipsnio 2 dalį, nebūtų įtrauktos į viešųjų pirkimų procedūras, jei jos nepaskiria įgaliotojo atstovo pagal 16 straipsnį.
Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės užtikrina, kad bet koks priežiūros institucijų sprendimas su nustatytomis sankcijomis už šios direktyvos nuostatų pažeidimą būtų paskelbtas.
 4.  Valstybės narės registruoja paskirtas sankcijas ir užtikrina, kad bet koks priežiūros institucijų sprendimas su nustatytomis sankcijomis už šios direktyvos nuostatų pažeidimą būtų paskelbtas. Paskelbtame sprendime neturi būti jokių asmens duomenų, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisija sukuria Europos priežiūros institucijų tinklą, sudarytą iš priežiūros institucijų atstovų. Šis tinklas palengvina priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir priežiūros institucijų atliekamo reguliavimo, tyrimo, sankcijų skyrimo ir priežiūros praktikos koordinavimą ir derinimą ir, kai tinka, dalijimąsi informacija tarp jų.
 Komisija sukuria Europos priežiūros institucijų tinklą, sudarytą iš priežiūros institucijų atstovų. Šis tinklas palengvina priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir priežiūros institucijų atliekamo reguliavimo, tyrimo, sankcijų skyrimo ir priežiūros praktikos koordinavimą ir derinimą ir, kai tinka, dalijimąsi informacija tarp jų bei nuolatinio viešo informavimo apie tinklo veiklą užtikrinimą.
Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisija gali pakviesti prie Europos priežiūros institucijų tinklo prisijungti Sąjungos agentūras, turinčias reikiamą kompetenciją srityse, kurias apima ši direktyva.
 Komisija pakviečia prie Europos priežiūros institucijų tinklo prisijungti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, Europos aplinkos agentūrą, Europos darbo instituciją, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomąją įstaigą ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją bei kitas Sąjungos agentūras, turinčias reikiamą kompetenciją srityse, kurias apima ši direktyva.
Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės bendradarbiauja su tinklu, kad nustatytų jų jurisdikcijai priklausančias įmones, visų pirma teikdamos visą būtiną informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar ne Europos įmonė atitinka 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Pakeitimas 297
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Europos priežiūros institucijų tinklas skelbia ne ES įmonių ir jų atitikties registrą.
Pakeitimas 298
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  jos neįvykdė 7 ir 8 straipsniuose nustatytų prievolių ir
 a)  jos neįvykdė šioje direktyvoje nustatytų pareigų ir
Pakeitimas 299
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  dėl šio prievolių neįvykdymo buvo padarytas neigiamas poveikis, kurį derėjo nustatyti, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti, sustabdyti arba kuo labiau sumažinti tinkamomis 7 ir 8 straipsniuose nustatytomis priemonėmis, ir dėl kurio buvo patirta žalos.
 b)  dėl šio prievolių neįvykdymo įmonė padarė ar prisidėjo padarant tikrą neigiamą poveikį, kurį derėjo nustatyti, teikti jam pirmenybę, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti, sustabdyti, atitaisyti arba kuo labiau sumažinti tinkamomis šioje direktyvoje nustatytomis priemonėmis, ir dėl kurio buvo patirta žalos.
Pakeitimas 300
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Nepaisant 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įmonė imasi 7 straipsnio 2 dalies b punkte ir 7 straipsnio 4 dalyje arba 8 straipsnio 3 dalies c punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksmų, ji nebūtų atsakinga už žalą dėl neigiamo poveikio, padaryto dėl jos netiesioginio partnerio, su kuriuo ji palaiko įtvirtintus verslo santykius, veiklos, nebent to konkretaus atvejo aplinkybėmis nebūtų pagrindo tikėtis, kad realių veiksmų, kurių imamasi, įskaitant atitikties tikrinimą, pakaktų tam, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui arba jis būtų sušvelnintas, sustabdytas ar kuo labiau sumažintas.
 Išbraukta.
Pakeitimas 301
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Vertinant atsakomybės buvimą ir apimtį pagal šią dalį, reikia deramai atsižvelgti į įmonės pastangas, kiek jos tiesiogiai susijusios su daroma žala, imtis bet kokių taisomųjų veiksmų, kurių iš jos reikalauja priežiūros institucija, bet kokias daromas susijusias investicijas ir bet kokią teikiamą tikslinę paramą pagal 7 ir 8 straipsnius, taip pat bet kokį bendradarbiavimą su kitais subjektais sprendžiant neigiamo poveikio savo vertės grandinėse problemas.
 Vertinant atsakomybės buvimą ir apimtį, reikia deramai atsižvelgti į įmonės pastangų mastą, kiek jos tiesiogiai susijusios su daroma žala, imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant tuos, kurių iš jos reikalauja priežiūros institucija, bet kokias daromas susijusias investicijas ir bet kokią teikiamą tikslinę paramą pagal 7 ir 8 straipsnius, taip pat bet kokį bendradarbiavimą su kitais subjektais ir paveiktais suinteresuotaisiais subjektais sprendžiant neigiamo poveikio savo vertės grandinėse problemas.
Pakeitimas 302
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad:
a)  ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo senaties terminas būtų ne trumpesnis kaip dešimt metų ir būtų numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad proceso išlaidos nebūtų pernelyg brangios ieškovams siekiant teisingumo;
b)  ieškovai galėtų siekti uždraudžiamųjų priemonių, įskaitant supaprastintą procesą. Šios priemonės – tai galutinės arba laikinos priemonės, skirtos veiksmams, dėl kurių gali būti pažeidžiama ši direktyva, nutraukti arba šioje direktyvoje numatytai priemonei užtikrinti;
c)  būtų numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad įgaliotos profesinės sąjungos, pilietinės visuomenės organizacijos ar kiti atitinkami subjektai, veikiantys viešojo intereso labui, teismuose galėtų pareikšti ieškinius neigiamo poveikio aukos ar aukų grupės vardu ir kad šie subjektai turėtų bylos šalies ieškovės teises ir pareigas, nedarant poveikio galiojantiems nacionalinės teisės aktams;
d)  pateikus ieškinį, ieškovas pristatytų elementus, pagrindžiančius įmonės atsakomybės pagal šią direktyvą tikimybę, ir nurodytų, kad papildomus įrodymus kontroliuoja įmonė, o teismai galėtų liepti įmonei atskleisti šiuos įrodymus vadovaujantis nacionaline proceso teise bei laikantis Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo ir proporcingumo taisyklių.
Pakeitimas 303
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Įmonės, dalyvavusios pramonės ar daugiašalėse suinteresuotųjų subjektų iniciatyvose arba pasinaudojusios trečiųjų šalių tikrinimo ar sutarčių sąlygomis, kad paremtų konkrečių savo išsamaus patikrinimo prievolių aspektų įgyvendinimą, vis tiek gali būti laikomos atsakingomis pagal šį straipsnį.
Pakeitimas 304
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 3 dalis
3.  Įmonės civilinės atsakomybės taisyklės dėl žalos, patiriamos pagal šią nuostatą nedaro poveikio įmonės patronuojamųjų įmonių arba bet kurių jos tiesioginių ir netiesioginių verslo partnerių vertės grandinėje civilinei atsakomybei.
 3.  Įmonės civilinės atsakomybės taisyklės dėl žalos, patiriamos pagal šią nuostatą nedaro poveikio įmonės patronuojamųjų įmonių arba bet kurių jos tiesioginių ir netiesioginių verslo partnerių vertės grandinėje civilinei atsakomybei. Tokiais atvejais, kai patronuojamoji įmonė patenka į šios direktyvos taikymo sritį, o patronuojančioji bendrovė ją likvidavo arba ji pati tyčia likvidavosi, kad išvengtų atsakomybės, atsakomybė gali būti priskirta patronuojančiajai bendrovei, jei nėra teisių perėmėjo.
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 4 dalis
4.  Civilinės atsakomybės taisyklės pagal šią direktyvą nedaro poveikio Sąjungos ar nacionalinėms taisyklėms dėl civilinės atsakomybės, susijusios su neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ar neigiamu poveikiu aplinkai, kuriose numatyta atsakomybė tokiais atvejais, kai netaikoma ši direktyva, arba numatyta griežtesnė atsakomybė nei šioje direktyvoje.
 4.  Civilinės atsakomybės taisyklės pagal šią direktyvą neapriboja įmonių atsakomybės pagal Sąjungos ar nacionalines teisės sistemas, įskaitant taisykles dėl bendrosios ir individualiosios atsakomybės.
Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio pavadinimas
Viešoji parama
 Viešoji parama, viešieji pirkimai ir viešosios koncesijos
Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, prašančios viešosios paramos, patvirtintų, kad joms nenustatyta jokių sankcijų už šioje direktyvoje nustatytų prievolių nesilaikymą.
 Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje nustatytų pareigų (ne)vykdymas arba savanoriškas jų įgyvendinimas būtų laikomas vienu iš aplinkos apsaugos ir socialinių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti pagal taisykles, taikomas viešosios paramos teikimui arba viešųjų sutarčių ir koncesijų skyrimui.
Pakeitimai 391 ir 405
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnis
26 straipsnis
 Išbraukta.
Išsamaus patikrinimo nustatymas ir priežiūra
1.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių direktoriai būtų atsakingi už 4 straipsnyje nurodytų išsamaus patikrinimo veiksmų, visų pirma 5 straipsnyje nurodytos išsamaus patikrinimo politikos, nustatymą ir priežiūrą deramai atsižvelgiant į susijusį suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlį. Direktoriai yra šiuo klausimu atskaitingi direktorių valdybai.
2.   Valstybės narės užtikrina, kad direktoriai imtųsi veiksmų įmonės strategijai pritaikyti atsižvelgiant į realų ir galimą neigiamą poveikį, nustatytą pagal 6 straipsnį, ir į bet kokias priemones, kurių imamasi pagal 7–9 straipsnius.
Pakeitimas 308
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 2 dalis
2.  11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.
 2.  3 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio ir 14 straipsnio 4a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo... [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
 3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio ir 14 straipsnio 4a dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 11 straipsnį (-ius) priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
 6.  Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnį ar 14 straipsnio 4a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 311
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio antraštė
Peržiūra
 Peržiūra ir ataskaitų teikimas
Pakeitimas 312
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Ne vėliau kaip ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: 7 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas šios direktyvos veiksmingumas siekiant jos tikslų ir įvertinami šie klausimai:
 1.   Ne vėliau kaip ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: 6 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia išsamią šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas šios direktyvos veiksmingumas siekiant jos tikslų, visų pirma jos veiksmingumas užkertant kelią galimam neigiamam poveikiui, pašalinant realų neigiamą poveikį arba kuo labiau sumažinant jo mastą visame pasaulyje, pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų ir prireikus prie jos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ataskaitoje visų pirma įvertinami šie klausimai:
Pakeitimas 313
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos -a punktas (naujas)
-a)  šios direktyvos poveikis MVĮ, taip pat įvairių Komisijos ir valstybių narių MVĮ teikiamos paramos priemonių veiksmingumo ataskaita ir vertinimas;
Pakeitimas 314
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos -a a punktas (naujas)
-aa)  mažųjų ir vidutinių įmonių, savanoriškai taikančių įmonių tvarumą ir išsamų patikrinimą pagal šią direktyvą, skaičiaus vertinimas;
Pakeitimas 315
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos -a b punktas (naujas)
-ab)  šios direktyvos veiksmingumas siekiant jos tikslų, įskaitant susijusias netiesiogines išlaidas ir jų ekonominę, socialinę bei aplinkosauginę naudą, taip pat poveikį Europos Sąjungos įmonių konkurencingumui;
Pakeitimas 316
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipa a punktas
a)  ar reikia sumažinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbuotojų skaičiaus ir grynosios apyvartos ribas;
 a)  ar reikia sumažinti 2 straipsnyje nustatytas darbuotojų skaičiaus ir grynosios apyvartos ribas, visų pirma tam tikruose sektoriuose, ar ribų apskaičiavimo būdai yra tinkami ir ar reikia pašalinti dideles spragas, kad direktyva būtų taikoma visų atitinkamų teisinių formų ekonominės veiklos vykdytojams ir sudėtingoms įmonių struktūroms;
Pakeitimas 317
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  nacionaliniu lygmeniu nustatytų vykdymo užtikrinimo mechanizmų ir ypač civilinės atsakomybės sankcijų ir procedūrų veiksmingumas;
Pakeitimas 318
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos a b punktas (naujas)
ab)  valstybių narių nacionalinės teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, konvergencija ir skirtumai;
Pakeitimas 319
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  ar reikia keisti 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sektorių sąrašą, be kita ko, siekiant jį suderinti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis;
 Išbraukta.
Pakeitimas 320
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  ar reikia keisti priedą, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautinės padėties raidą;
 Išbraukta.
Pakeitimas 321
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  ar 4–14 straipsnių nuostatos turėtų būti išplėstos, įtraukiant ir neigiamą poveikį klimatui.
 d)  ar 4–14 straipsnių nuostatos turėtų būti išplėstos, įtraukiant ir papildomą neigiamą poveikį klimatui, visų pirma taip pat siekiant apimti neigiamą poveikį tinkamam valdymui.
Pakeitimas 322
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  ar turi būti parengtas platus tvarumo planas, kuriame būtų nagrinėjamas ne klimato, o kitas poveikis aplinkai;
Pakeitimas 323
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 pastraipos d b punktas (naujas)
db)  ar reikėtų išplėsti reguliuojamų finansų įmonių vertės grandinės apibrėžtį, kad ji apimtų ir platesnį ratą įmonių;
Pakeitimas 324
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Komisija kasmet visoje Sąjungoje inicijuoja ir koordinuoja įmonių atsparumo su jų vertės grandinėmis susijusiems nepalankiems scenarijams vertinimus. Šį vertinimą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 325
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Tas nuostatas jos taiko:
 Tas nuostatas jos nuo... [OL įterpia datą – 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių, kuriose vidutiniškai dirbo daugiau kaip 1000 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta per paskutinius finansinius metus buvo didesnė nei 150 mln. EUR, arba kurios buvo pagrindinė grupės patronuojančioji įmonė, turinti tokį darbuotojų skaičių ir generuojanti tokią apyvartą, ir 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių, kurių grynoji apyvarta Sąjungoje per finansinius metus prieš paskutinius finansinius metus buvo didesnė nei 150 mln. EUR, arba grupės, kuri tokią apyvartą sukuria, pagrindinė patronuojančioji įmonė.
Tas nuostatas jos taiko nuo... [OL įterpia datą – 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių, kuriose vidutiniškai dirbo daugiau kaip 500 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta per paskutinius finansinius metus buvo didesnė nei 150 mln. EUR, arba kurios buvo pagrindinė grupės patronuojančioji įmonė, turinti tokį darbuotojų skaičių ir sukūrusi tokią apyvartą, atveju.
Tas nuostatas jos taiko nuo... [OL įterpia datą – 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų įmonių, kuriose vidutiniškai dirbo daugiau kaip 250 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta buvo didesnė nei 40 mln. EUR, ir 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių, kurių grynoji apyvarta per finansinius metus prieš paskutinius finansinius metus buvo didesnė nei 40 mln. EUR Sąjungoje ir 150 mln. EUR pasaulyje, arba kurios buvo grupės, kuri sukuria tokią apyvartą, pagrindinė patronuojančioji įmonė, atveju.
Nukrypstant nuo šios dalies ketvirtos pastraipos, 2 straipsnio 1 dalies a punkte minimos įmonės, kuriose vidutiniškai dirbo daugiau kaip 250 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta buvo didesnė kaip 40 mln. EUR, bet ne didesnė kaip 150 mln. EUR per paskutinius finansinius metus, gali nuspręsti nesilaikyti šioje direktyvoje nustatytų pareigų iki [OL įterpia datą: 5 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Tokiais atvejais įmonė apie tai praneša priežiūros institucijai ir pateikia trumpą paaiškinimą, kodėl taip yra.
Pakeitimas 326
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  nuo… [OL įrašyti: 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo] – 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms įmonėms;
 Išbraukta.
Pakeitimas 327
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  nuo… [OL įrašyti: 4 metai po šios direktyvos įsigaliojimo] – 2 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms įmonėms.
 Išbraukta.
Pakeitimas 328
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės pavadinimas
1.  Tarptautiniais žmogaus teisių susitarimais nustatytų teisių ir draudimų pažeidimai
 1.  Tarptautiniais žmogaus teisių susitarimais nustatytos teisės ir draudimai
Pakeitimas 329
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 1 punktas
1.  Tautų teisės naudotis savo žemės gamtiniais ištekliais ir neprarasti pragyvenimo lėšų pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį pažeidimas.
 1.  Tautų teisė naudotis savo žemės gamtiniais ištekliais ir neprarasti pragyvenimo lėšų pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį.
Pakeitimas 330
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 2 punktas
2.  Teisės į gyvybę ir saugumą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 straipsnį pažeidimas.
 2.  Teisė į gyvybę ir saugumą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 straipsnį.
Pakeitimas 331
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 3 punktas
3.  Kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį pažeidimas.
 3.  Kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį.
Pakeitimas 332
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 4 punktas
4.  Teisės į laisvę ir saugumą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 straipsnį pažeidimas.
 4.  Teisė į laisvę ir saugumą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 straipsnį.
Pakeitimas 333
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 5 punktas
5.  Draudimo savavališkai ar neteisėtai kištis į asmens privatų ir šeimos gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą ir kėsintis į jo reputaciją pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnį pažeidimas.
 5.  Draudimas savavališkai ar neteisėtai kištis į asmens privatų ir šeimos gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą ir kėsintis į jo reputaciją pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnį.
Pakeitimas 334
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 6 punktas
6.  Draudimo varžyti minties, sąžinės ir religijos laisvę pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį pažeidimas.
 6.  Draudimas varžyti minties, sąžinės ir religijos laisvę pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį.
Pakeitimas 335
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 7 punktas
7.  Teisės į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant teisingą darbo užmokestį, deramą pragyvenimą, saugias ir sveikas darbo sąlygas ir pagrįstą darbo laiko ribojimą, pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnį pažeidimas.
 7.  Teisė į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant atlyginimą, kuris užtikrintų deramą pragyvenimą, saugias ir sveikas darbo sąlygas ir pagrįstą darbo laiko ribojimą. Tai apima tiek darbuotojų teisę į pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestį, tiek savarankiškai dirbančių asmenų ir smulkiųjų žemės savininkų teisę į pragyvenimo pajamas pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnį ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnio 3 dalį;
Pakeitimas 336
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 7 a dalis (nauja)
7a.  Visų teisė į tinkamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimai, įskaitant galimybes turėti pakankamai maisto, drabužių ir būstą, ir teisė į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnį ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį;
Pakeitimas 337
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 8 dalis
8.  Draudimo riboti darbuotojų galimybes gauti tinkamą būstą, jei darbuotojai apgyvendinami įmonės teikiamame būste, ir riboti darbuotojų galimybes turėti pakankamai maisto, drabužių, vandens ir sanitarines sąlygas darbo vietoje pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnį pažeidimas.
 8.  draudimas riboti darbuotojų galimybes gauti tinkamą būstą, jei darbuotojai apgyvendinami įmonės teikiamame būste, ir riboti darbuotojų galimybes turėti pakankamai maisto, drabužių, vandens ir sanitarines sąlygas darbo vietoje pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnį;
Pakeitimas 338
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 9 dalis
9.  Vaiko teisės į tai, kad priimant visus su juo susijusius sprendimus ir imantis veiksmų dėl jo pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus, pagal Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį pažeidimas; vaiko teisės į visavertę raidą pagal Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnį pažeidimas; vaiko teisės į aukščiausius įmanomus sveikatos standartus pagal Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnį pažeidimas; teisės į socialinę apsaugą ir tinkamą gyvenimo lygį pagal Vaiko teisių konvencijos 26 ir 27 straipsnius pažeidimas; vaiko teisės mokytis pagal Vaiko teisių konvencijos 28 straipsnį pažeidimas; vaiko teisės būti apsaugotam nuo visų formų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, taip pat teisės būti apsaugotam nuo neteisėto pagrobimo, pardavimo ar neteisėto perkėlimo į kitą vietą toje šalyje ar už jos ribų išnaudojimo tikslais, atitinkamai pagal Vaiko teisių konvencijos 34 ir 35 straipsnius, pažeidimas.
 9.  Vaiko teisė į tai, kad priimant visus su juo susijusius sprendimus ir imantis veiksmų dėl jo pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus, pagal Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį; vaiko teisė į visavertę raidą pagal Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnį; vaiko teisė į aukščiausius įmanomus sveikatos standartus pagal Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnį; teisė į socialinę apsaugą ir tinkamą gyvenimo lygį pagal Vaiko teisių konvencijos 26 ir 27 straipsnius; vaiko teisė mokytis pagal Vaiko teisių konvencijos 28 straipsnį; vaiko teisė būti apsaugotam nuo visų formų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, taip pat teisės būti apsaugotam nuo neteisėto pagrobimo, pardavimo ar neteisėto perkėlimo į kitą vietą toje šalyje ar už jos ribų išnaudojimo tikslais, atitinkamai pagal Vaiko teisių konvencijos 34 ir 35 straipsnius.
Pakeitimas 339
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 10 dalis
10.  Draudimo įdarbinti vaiką iki privalomojo mokyklinio amžiaus pabaigos ir, bet kokiu atveju, vaiką iki 15 metų pažeidimas, išskyrus atvejus, kai tai numatyta darbo vietoje taikomoje teisėje pagal Tarptautinės darbo organizacijos 1973 m. Konvencijos dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138) 2 straipsnio 4 dalį ir 4–8 straipsnius.
 10.  Draudimas įdarbinti vaiką iki privalomojo mokyklinio amžiaus pabaigos ir bet kokiu atveju iki 15 metų, išskyrus atvejus, kai tai numatyta darbo vietoje taikomoje teisėje pagal Tarptautinės darbo organizacijos 1973 m. Konvencijos dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138) 2 straipsnio 4 dalį ir 4–8 straipsnius.
Pakeitimas 340
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 1 paantraštės 11 dalies įžanginė dalis
11.  Vaikų darbo draudimo pagal Vaiko teisių konvencijos 32 straipsnį, apimančio nepriimtiną vaikų (asmenų iki 18 metų) darbą pagal 1999 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo (Nr. 182) 3 straipsnį, pažeidimas. Į tai įeina:
 11.  Vaikų darbo draudimas pagal Vaiko teisių konvencijos 32 straipsnį, apimančio nepriimtiną vaikų (asmenų iki 18 metų) darbą pagal 1999 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo (Nr. 182) 3 straipsnį. Į tai įeina:
Pakeitimas 341
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 12 dalis
12.  Priverčiamojo darbo draudimo pažeidimas: tai apima bet kokį darbą ar paslaugą, kuriuos atlieka bet kuris asmuo, kuriam gresia bet kokia bausmė, ir kurių jis pats savanoriškai nesiūlė (pvz., dėl vergavimo už skolas arba prekybos žmonėmis); prie priverčiamojo darbo nepriskiriamas joks darbas ar paslaugos, atitinkantys Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) 2 straipsnio 2 dalį arba Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 8 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.
 12.  Priverčiamojo darbo draudimas: tai apima bet kokį darbą ar paslaugą, kuriuos atlieka bet kuris asmuo, kuriam gresia bet kokia bausmė, ir kurių jis pats savanoriškai nesiūlė (pvz., dėl vergavimo už skolas arba prekybos žmonėmis); prie priverčiamojo darbo nepriskiriamas joks darbas ar paslaugos, atitinkantys Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) 2 straipsnio 2 dalį arba Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 8 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.
Pakeitimas 342
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 13 dalis
13.  Visų formų vergijos, į vergiją panašios praktikos, baudžiavinės padėties ar kitų formų išnaudojimo ar priespaudos darbo vietoje (pvz., kraštutinio ekonominio ar seksualinio išnaudojimo ir žeminimo) draudimo pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 8 straipsnį pažeidimas.
 13.  Visų formų vergijos, į vergiją panašios praktikos, baudžiavinės padėties ar kitų formų išnaudojimo ar priespaudos darbo vietoje (pvz., kraštutinio ekonominio ar seksualinio išnaudojimo ir žeminimo) draudimas pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 8 straipsnį.
Pakeitimas 343
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 14 dalis
14.  Prekybos žmonėmis draudimo pagal Palermo protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 3 straipsnį pažeidimas.
 14.  Prekybos žmonėmis draudimas pagal Palermo protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 3 straipsnį.
Pakeitimas 344
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 1 paantraštės 15 dalies įžanginė dalis
15.  Teisės laisvai burtis į asociacijas, susirinkimų laisvės, teisių jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 ir 22 straipsnius, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8 straipsnį, Tarptautinės darbo organizacijos 1948 m. Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Tarptautinės darbo organizacijos 1949 m. Konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98) pažeidimas; apimamos šios teisės:
 15.  Teisė laisvai burtis į asociacijas, susirinkimų laisvės, teisių jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 ir 22 straipsnius, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8 straipsnį, Tarptautinės darbo organizacijos 1948 m. Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Tarptautinės darbo organizacijos 1949 m. Konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98); apimamos šios teisės:
Pakeitimas 345
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 16 dalis
16.  Nevienodo požiūrio į asmenis užimtumo srityje draudimo pažeidimas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl įdarbinimo reikalavimų, pagal Tarptautinės darbo organizacijos 1951 m. Konvencijos dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100) 2 ir 3 straipsnius, Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) 1 ir 2 straipsnius ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnį; nevienodas požiūris visų pirma apima nevienodą atlyginimą už lygiavertį darbą.
 16.  Nevienodo požiūrio į asmenis užimtumo srityje draudimas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl įdarbinimo reikalavimų, pagal Tarptautinės darbo organizacijos 1951 m. Konvencijos dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100) 2 ir 3 straipsnius, Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) 1 ir 2 straipsnius ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnį; nevienodas požiūris visų pirma apima nevienodą atlyginimą už lygiavertį darbą.
Pakeitimas 346
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 17 dalis
17.  Draudimo nemokėti darbo užmokesčio, užtikrinančio deramą pragyvenimą, pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnį pažeidimas.
 17.  Draudimas nemokėti darbo užmokesčio, užtikrinančio deramą pragyvenimą, pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnį.
Pakeitimas 347
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 1 paantraštės 18 dalies įžanginė dalis
18.  Draudimo sukelti bet kokį išmatuojamą aplinkos būklės blogėjimą, pvz., kenksmingą dirvožemio būklės pokytį, vandens ar oro taršą, kenksmingų teršalų išmetimą, per didelį vandens suvartojimą ar kitokį poveikį gamtos ištekliams, pažeidimas, kuris:
 18.  Draudimas sukelti bet kokį aplinkos būklės blogėjimą, pvz., kenksmingą dirvožemio būklės pokytį, vandens ar oro taršą, kenksmingų teršalų išmetimą, per didelį vandens suvartojimą ar kitokį poveikį gamtos ištekliams, kuris:
Pakeitimas 348
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 1 paantraštės 18 dalies a papunktis
a)  kenkia gamtiniams maisto produkcijos palaikymo ar gamybos ištekliams, arba
 a)  kenkia gamtiniams maisto ir pašarų produkcijos palaikymo ar gamybos ištekliams, arba
Pakeitimas 349
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 18 dalies d a punktas (nauja)
da)  kenkia sveikatai, pavyzdžiui, sukelia epidemijas, atsižvelgiant į bendros sveikatos koncepciją arba
Pakeitimas 350
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 1 paantraštės 18 dalies e papunktis
e)  daro poveikį ekologiniam vientisumui (pvz., naikinami miškai),
 e)  daro poveikį ekologiniam vientisumui (pvz., naikinami miškai) pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 5 straipsnį ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnį,
Pakeitimas 351
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 19 dalis
19.  Draudimo neteisėtai iškeldinti gyventojus arba užimti žemę, miškus ir vandenis įsigyjant, vystant ar kitaip naudojant žemės, miškų ir vandens išteklius (įskaitant miškų iškirtimą), kai tų išteklių naudojimas yra asmens pragyvenimo šaltinis, pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnį pažeidimas.
 19.  Draudimas neteisėtai iškeldinti gyventojus arba užimti žemę, miškus ir vandenis įsigyjant, vystant ar kitaip naudojant žemės, miškų ir vandens išteklius (įskaitant miškų iškirtimą), kai tų išteklių naudojimas yra asmens pragyvenimo šaltinis, pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnį.
Pakeitimas 352
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 19 a dalis (nauja)
19a.  Čiabuvių tautų apsisprendimo teisės pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį ir Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 5 straipsnį ir jų teisė duoti, keisti, sustabdyti ar atšaukti laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą dėl intervencijų, sprendimų ir veiklos, kurie gali turėti įtakos jų žemei, teritorijoms, ištekliams ir teisėms, pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 27 straipsnį ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 15 straipsnį ir Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 2 ir 5 straipsnius;
Pakeitimas 353
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 20 dalis
20.  Čiabuvių tautų teisės į jų tradiciškai turėtą, užimtą ar kitaip naudotą arba įgytą žemę, teritorijas ir išteklius pagal Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių 25 straipsnį, 26 straipsnio 1 ir 2 dalis, 27 straipsnį ir 29 straipsnio 2 dalį pažeidimas.
 20.  Čiabuvių tautų teisė į jų tradiciškai turėtą, užimtą ar kitaip naudotą arba įgytą žemę, teritorijas ir išteklius pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 ir 27 straipsnius, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1, 2 ir 15 straipsnius ir Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 5 straipsnį;
Pakeitimas 354
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 1 paantraštės 21 dalis
21.  1–20 punktuose nenurodyto, tačiau į šios dalies 2 skirsnyje išvardytus žmogaus teisių susitarimus įtraukto draudimo ar teisės pažeidimas, tiesiogiai kenkiantis teisiniam interesui, ginamam tais susitarimais, jeigu atitinkama įmonė galėjo pagrįstai nustatyti tokio pažeidimo riziką ir bet kokias tinkamas taikytinas priemones, kad būtų įvykdytos šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytos prievolės, atsižvelgiant į visas svarbias jų veiklos aplinkybes, kaip antai atitinkamą sektorių ir veiklos pobūdį.
 21.  1–20 punktuose nenurodytas, tačiau į šios dalies 2 skirsnyje išvardytus žmogaus teisių susitarimus įtrauktas draudimas ar teisė, kai esama numatomos rizikos, kad tokiam draudimui ar teisei gali būti padarytas poveikis.
Pakeitimas 355
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės pavadinimas
2.  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos
 2.  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos bei dokumentai
Pakeitimas 356
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 11 punktas
—  Tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaracija
 —  Jungtinių Tautų tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaracija
Pakeitimas 357
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 11 a įtrauka (nauja)
—  Jungtinių Tautų deklaracija dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių;
Pakeitimas 358
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 12 a įtrauka (nauja)
—  2003 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją;
Pakeitimas 359
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 12 b įtrauka (nauja)
—  1997 m. EBPO konvencija dėl kovos su papirkinėjimu;
Pakeitimas 360
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 14 a įtrauka (nauja)
—  1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų (Nr. 169);
Pakeitimas 361
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 5 a įtrauka (nauja)
—  1981 m. TDO Konvencija dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (Nr. 155);
Pakeitimas 362
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 5 b įtrauka (nauja)
—  2006 m. Konvencija dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo koncepcijos (Nr. 187).
Pakeitimas 363
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 15 a įtrauka (nauja)
—  Ženevos konvencijose ir papildomuose protokoluose išdėstytos tarptautinės humanitarinės teisės priemonės
Pakeitimas 364
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I dalies 2 paantraštės 15 b įtrauka (nauja)
—  Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo
Pakeitimas 365
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II skirsnio antraštė
Tarptautiniu mastu pripažintų tikslų ir draudimų, įtrauktų į aplinkos apsaugos konvencijas, pažeidimai
 Sąjungos ir tarptautiniu mastu pripažintų tikslai ir draudimai, įtraukti į aplinkos apsaugos ir klimato konvencijas bei Sąjungos teisės aktus
Pakeitimas 366
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies -1 dalis (nauja)
-1.  Pareiga nustatyti neigiamą poveikį vienai iš šių aplinkos kategorijų ir užkirsti jam kelią, jį sušvelninti arba panaikinti:
a)  klimato kaita;
b)  biologinės įvairovės nykimas;
c)  oro, vandens ir dirvožemio tarša;
d)  žemės, jūrų ir gėlo vandens ekosistemų būklės blogėjimas;
e)  miškų kirtimas;
f)  perteklinis medžiagų, vandens, energijos ir kitų gamtos išteklių vartojimas;
g)  žalingas atliekų, įskaitant pavojingas medžiagas, susidarymas ir netinkamas tvarkymas.
Pakeitimas 367
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 1 dalis
1.  Įsipareigojimo imtis būtinų su biologinių išteklių naudojimu susijusių priemonių siekiant išvengti neigiamo poveikio biologinei įvairovei arba jį sumažinti pagal 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos 10 straipsnio b punktą ir [atsižvelgiant į galimus pakeitimus, padarytus priėmus JT biologinės įvairovės konvenciją po 2020 m.], įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus 2014 m. spalio 12 d. Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos protokole dėl gyvų pakitusių organizmų kūrimo, tvarkymo, transportavimo, naudojimo, perdavimo ir išleidimo ir Nagojos protokole dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, pažeidimas.
 Išbraukta.
Pakeitimas 368
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 2 dalis
2.  Draudimo neturint leidimo importuoti ar eksportuoti bet kokį į 1973 m. kovo 3 d. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) priedėlį įtrauktų rūšių egzempliorių pagal III, IV ir V straipsnius pažeidimas.
 2.  Draudimas neturint leidimo importuoti ar eksportuoti bet kokį į 1973 m. kovo 3 d. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) priedėlį įtrauktų rūšių egzempliorių pagal III, IV ir V straipsnius.
Pakeitimas 369
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 3 dalis
3.  Draudimo gaminti produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, pagal 2013 m. spalio 10 d. Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio (toliau – Minamatos konvencija) 4 straipsnio 1 dalį ir A priedo I dalį pažeidimas.
 3.  Draudimas gaminti produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, pagal 2013 m. spalio 10 d. Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio (toliau – Minamatos konvencija) 4 straipsnio 1 dalį ir A priedo I dalį.
Pakeitimas 370
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 4 dalis
4.  Draudimo naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius gamybos procesuose, kaip apibrėžta Minamatos konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje ir B priedo I dalyje, po Konvencijoje nustatytos atitinkamų produktų gamybos ir procesų nutraukimo pabaigos datos pažeidimas.
 4.  Draudimas naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius gamybos procesuose, kaip apibrėžta Minamatos konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje ir B priedo I dalyje, po Konvencijoje nustatytos atitinkamų produktų gamybos ir procesų nutraukimo pabaigos datos.
Pakeitimas 371
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 5 dalis
5.  Draudimo tvarkyti gyvsidabrio atliekas nesilaikant Minamatos konvencijos 11 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.
 5.  Draudimas tvarkyti gyvsidabrio atliekas nesilaikant Minamatos konvencijos 11 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Pakeitimas 372
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 6 dalis
6.  Draudimo gaminti ir naudoti chemines medžiagas pagal 2001 m. gegužės 22 d. Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT konvencija) 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir A priedą, kaip nustatyta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 169, 2019 6 25, p. 45–77), pažeidimas.
 6.  Draudimas gaminti ir naudoti chemines medžiagas pagal 2001 m. gegužės 22 d. Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT konvencija) 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir A priedą, kaip nustatyta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 169, 2019 6 25, p. 45–77).
Pakeitimas 373
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 7 dalis
7.  Draudimo tvarkyti, rinkti, saugoti ir šalinti atliekas aplinkai nekenksmingu būdu pagal atitinkamoje jurisdikcijoje galiojančius teisės aktus pagal POT konvencijos 6 straipsnio 1 dalies d punkto i ir ii papunkčių nuostatas pažeidimas.
 7.  Draudimas tvarkyti, rinkti, saugoti ir šalinti atliekas aplinkai nekenksmingu būdu pagal atitinkamoje jurisdikcijoje galiojančius teisės aktus pagal POT konvencijos 6 straipsnio 1 dalies d punkto i ir ii papunkčių nuostatas.
Pakeitimas 374
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 8 dalis
8.  Draudimo importuoti cheminę medžiagą, nurodytą 1998 m. rugsėjo 10 d. priimtos Konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (UNEP/FAO), III priede, kaip nurodė importuojanti Konvencijos šalis pagal sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūrą, pažeidimas.
 Išbraukta.
Pakeitimas 375
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 9 dalis
9.  Draudimo gaminti ir naudoti konkrečias ozono sluoksnį ardančias medžiagas (t. y. CFC, halonus, CTC, TCA, BCM, MB, HBFC ir HCFC) po laipsniško jų atsisakymo pagal Vienos konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pažeidimas.
 9.  Draudimas gaminti ir naudoti konkrečias ozono sluoksnį ardančias medžiagas (t. y. CFC, halonus, CTC, TCA, BCM, MB, HBFC ir HCFC) po laipsniško jų atsisakymo pagal Vienos konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.
Pakeitimas 376
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 10 dalies įžanginė dalis
10.  Draudimo eksportuoti pavojingąsias atliekas, kaip apibrėžta 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje, ir kitas atliekas, kaip apibrėžta šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1–98) (Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2174 (OL L 433, 2020 12 22, p. 11–19), pažeidimas eksportuojant:
 10.  Draudimas eksportuoti pavojingąsias atliekas, kaip apibrėžta 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje, ir kitas atliekas, kaip apibrėžta šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1–98) (Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2174 (OL L 433, 2020 12 22, p. 11–19).
Pakeitimas 377
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 12 a dalis (nauja)
12a.  Pareiga sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, aiškinamas pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktą, 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, Europos klimato teisės aktą ir Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano.
Pakeitimas 378
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 12 b dalis (nauja)
12b.  Pareiga imtis visų JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) atitinkančių priemonių, kurios yra būtinos siekiant užkirsti kelią jūrų aplinkos taršai iš bet kokio šaltinio, ją sumažinti ir kontroliuoti, šiuo tikslu naudojantis jų turimomis geriausiomis įmanomomis priemonėmis ir atsižvelgiant į jų galimybes laikantis UNCLOS 194 straipsnio 1 dalies, įskaitant UNCLOS 194 straipsnio 3 dalies a punktą, 194 straipsnio 3 dalies b punktą, 194 straipsnio 3 dalies c punktą ir 194 straipsnio 3 dalies d punktą.
Pakeitimas 379
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 12 c dalis (nauja)
12c.  Teisė gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus teisė ir teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais pagal visų pirma Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 4, 6 ir 9 straipsnius;
Pakeitimas 380
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 12 d dalis (nauja)
12d.  Pareiga užtikrinti, kad asmenys, grupės ir organizacijos, propaguojančios ir ginančios žmogaus teises aplinkosaugos klausimais, susijusiais su įmonės vertės grandine, galėtų veikti be grėsmės, apribojimų ir nesaugumo ir nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi, pagal Orhuso konvencijos 3 straipsnio 8 dalį.
Pakeitimas 381
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II dalies 12 e dalis (nauja)
12e.  Pareiga imtis visų tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniam poveikiui tarpvalstybiniams vandenims, jį riboti ir mažinti pagal 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalį.

(1)* Nuorodos į „cp“ priimtų pakeitimų antraštėse suprantamos kaip atitinkama tų pakeitimų dalis.
(2) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0184/2023).

Atnaujinta: 2023 m. spalio 3 d.Teisinė informacija - Privatumo politika