Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19, 83, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) bei rekomendaciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 206) ir į jos pagrindines nuostatas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(2) (Pranešėjų apsaugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 11 d. savo rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 6 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl judėjimo „Me Too“ ir priekabiavimo pasekmių ES institucijoms(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo: Stojimas į ES(10),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2022 m. lyčių lygybės indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio mėn. tarptautinį bendrą tyrimą smurto ir priekabiavimo darbe tema(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Europos ombudsmeno pranešimą dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 2 d. Biuro sprendimą dėl patariamojo komiteto, nagrinėjančio skundus dėl Europos Parlamento narių priekabiavimo, veikimo ir jo skundų nagrinėjimo tvarkos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II priedą „Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodeksas“,

–  atsižvelgdamas į ES tarnybos nuostatų 12a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9‑0178/2023),

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė, įtvirtinta ES sutarties 2 straipsnyje, ir lyčių aspektas turi būti įtrauktas į visas ES politikos sritis, veiklą ir programas; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena pagrindinių teisių, įtvirtinta Sutartyse Chartijos 21 bei 23 straipsniuose, ir jos turėtų būti visapusiškai laikomasi; kadangi pagal Chartijos 3 straipsnį teisė į asmens neliečiamybę yra nepaprastai svarbi;

B.  kadangi visų formų smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, yra lyčių nelygybės, diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimo priežastis ir pasekmė; kadangi smurtas dėl lyties yra didelė kliūtis moterų ir mergaičių bei kitų aukų dalyvavimui visose privataus ir viešojo gyvenimo srityse, dėl šio smurto jos negali visapusiškai naudotis savo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; kadangi smurto dėl lyties panaikinimas yra būtina sąlyga siekiant tikros lyčių lygybės; kadangi, siekiant užkirsti kelią smurtui dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, ir su juo kovoti, labai svarbu, kad ES ir valstybės narės darytų didelę pažangą siekdamos lyčių lygybės konkrečiais veiksmais ir visapusiškai įgyvendindamos lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą visose politikos srityse ir sprendimų priėmimo procese;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas ES teisėje apibrėžiamas kaip elgesys, „kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka“; kadangi dabartiniai ES teisės aktai pasirodė nepakankamai veiksmingi, kad būtų galima praktiškai užkirsti kelią šiam reiškiniui ir su juo kovoti; kadangi reikia griežtesnių ES teisės aktų dėl kovos su smurtu dėl lyties ir darbuotojų sveikatos ir saugos, taip pat išplėsti teisės aktų dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo taikymą ne tik darbo aplinkoje, laikantis Stambulo konvencijos, kad šis klausimas būtų visapusiškai sprendžiamas visose gyvenimo ir visuomenės srityse; kadangi Užimtumo lygybės direktyvoje įtvirtinta teisė užimtumo srityje nebūti diskriminuojamam ir nepatirti priekabiavimo dėl seksualinės orientacijos(12). kadangi Lyčių lygybės direktyvose nustatyta, kad priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas darbe bei prekių ir paslaugų prieinamumo srityje prieštarauja vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principui; kadangi pasiūlyme dėl direktyvos dėl smurto prieš moteris seksualinis priekabiavimas darbe apibrėžiamas kaip bet kokios formos nepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinis seksualinio pobūdžio elgesys, kai jis pasireiškia užimtumo, profesinės veiklos ir savarankiško darbo metu, yra su juo susijęs ar kylantis dėl jo, įskaitant tarnybinius santykius atliekant pareigas, kai siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka, įskaitant atvejus, kai asmens nesutikimas su tokiu elgesiu ar pritarimas jam tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamas kaip pagrindas priimant su darbu susijusius sprendimus; kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra rimta sveikatos ir saugos problema, todėl jie turėtų būti atitinkamai traktuojami ir vykdoma atitinkama jų prevencija;

D.  kadangi seksualinis priekabiavimas yra viena iš smurto dėl lyties formų ir tai yra kraštutinės formos diskriminacija dėl lyties, kurią neproporcingai daugiau patiria moterys ir mergaitės; kadangi seksualinio smurto vykdytojai daugiausia yra vyrai; kadangi priekabiavimas dažnai siejasi ne tik su diskriminacija dėl lyties, bet ir su kitų formų diskriminacija, ir su tuo reikia kovoti vadovaujantis tarpsektoriniu požiūriu ir iš visų perspektyvų; kadangi seksualinis priekabiavimas turi būti suprantamas atsižvelgiant į vyrų galią ir platesnę lyčių nelygybę, nes tai yra lyčių stereotipų, heteropatriarchalinių struktūrų, struktūrinės ir institucinės nelygybės ir seksizmo pasekmė, kurią lemia nevienodas moterų ir vyrų galios pasiskirstymas visuomenėje ir profesiniame gyvenime; kadangi norint suprasti, kas visuomenėje ir profesiniame gyvenime sukuria pranašumo ir prastesnės padėties sąvokas, reikia įvairių aspektų; kadangi jis gali pasireikšti įvairiomis formomis ir įvairiose socialinėse aplinkose, pvz., namuose, darbo vietoje, švietimo sistemoje, interneto erdvėje ir viešojoje erdvėje, įskaitant priekabiavimą gatvėje, ir turi rimtų pasekmių visiems visuomenės aspektams; kadangi priekabiavimas švietimo srityje turi rimtų pasekmių mokinių mokymosi galimybėms, jų fizinei ir psichinei sveikatai ir turi pasekmių visą gyvenimą, pvz., seksualinio priekabiavimo normalizavimas; kadangi jis yra susijęs su lytimi, nes neproporcingai daug moterų ir mergaičių tampa seksualinio priekabiavimo, įskaitant seksualinę prievartą ir išžaginimą, bet tuo neapsiribojant, aukomis; kadangi seksualinis priekabiavimas kenkia lygybei darbe ir stiprina stereotipus apie moterų gebėjimus ir siekius; kadangi seksualinis priekabiavimas gali daryti slopinamąjį poveikį aukoms ir neigiamai paveikti jų darbo užmokestį, karjerą ir darbo sąlygas, taip pat gali išstumti asmenis iš darbo pasaulio; kadangi judėjimas „MeToo“ padidino visuomenės informuotumą apie netinkamą informacijos neatskleidimo susitarimų naudojimą seksualinio priekabiavimo kontekste, kad aukos negalėtų pranešti apie tokius atvejus, ir tai tebėra susirūpinimą keliantis klausimas, kurį reikia spręsti; kadangi seksualinis priekabiavimas taip pat prisideda prie to, kad mažiau moterų patenka į darbo rinką arba joje lieka, todėl didėja darbo jėgos aktyvumo atotrūkis, o moterims mokamas mažesnis darbo užmokestis nei vyrams, todėl didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

E.  kadangi viena iš dviejų moterų (55 proc.) ES patyrė seksualinį priekabiavimą bent kartą nuo 15-os metų amžiaus; kadangi darbo vietoje, kuri dažnai toli gražu nėra saugi ir pagarbi aplinka, daugiau nei vienas iš penkių (beveik 23 proc.) žmonių patyrė fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą ir priekabiavimą; kadangi tiek priekabiautojai, tiek aukos gali būti bet kokios lyties; kadangi moterys, mergaitės, lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, queer, interseksualūs ir aseksualūs ir kiti (LGBTQIA+) asmenys ir kitos pažeidžiamos grupės ypač susiduria su seksualiniu smurtu ir neproporcingai nuo jo nukenčia(13); kadangi reikia daugiau anonimizuotų duomenų, kad būtų galima suprasti priekabiavimo atvejų pasiskirstymą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad daug LGBTQIA+ darbuotojų dirba aplinkoje, kuriai būdingas išankstinis nusistatymas ir priešiškumas; kadangi moterų, kada nors dirbusių ir patyrusių nepageidaujamą elgesį, turintį seksualinę konotaciją darbo vietoje, dalis valstybėse narėse skiriasi nuo 11 proc. iki 41 proc.(14); kadangi didžioji dalis seksualinio priekabiavimo darbo vietoje vyksta tarp kolegų ir daugelis atvejų yra susiję su vyrų hierarchija; kadangi 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega arba klientas; kadangi seksualinį priekabiavimą patiria 75 proc. aukštos kvalifikacijos profesijų darbą dirbančių ar aukščiausias vadovaujamas pareigas einančių moterų; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą(15); kadangi tikimybė, kad jaunos moterys patirs seksualinį smurtą ir priekabiavimą, yra dvigubai didesnė nei jaunų vyrų atveju, o migrantės beveik dvigubai dažniau praneša apie seksualinį smurtą ir priekabiavimą nei moterys, kurios nėra migrantės; kadangi diskriminacija dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, gali sustiprėti tais atvejais, kai ji susijusi su diskriminacija kitais Sąjungos teisės aktais draudžiamais diskriminacijos pagrindais, t. y. pilietybe, rase, odos spalva, etnine ar socialine kilme, genetiniais požymiais, lytine tapatybe, lyties raiška, lyties požymiais, kalba, religija ar tikėjimu, politinėmis ar kitokiomis pažiūromis, priklausymu tautinei mažumai, gimimu, negalia, amžiumi, seksualine orientacija ir socioekonomine klase; kadangi rizika patirti priekabiavimą darbe yra ypač didelė tam tikroms grupėms, pvz., moterimis iš dėl rasės diskriminuojamų bendruomenių, jaunimui ir migrantams; kadangi 21 proc. LGBTIQ+ asmenų jautėsi diskriminuojami, o translyčių asmenų (35 proc.) ir interseksualių asmenų (32 proc.) procentinė dalis yra dar didesnė(16); kadangi beveik penki iš dešimties asmenų, patiriančių diskriminaciją dėl lyties, įskaitant tarpsektorinę diskriminaciją, taip pat patyrė priekabiavimą darbe, palyginti su dviem iš dešimties asmenų, kurie nebuvo diskriminuojami dėl lyties(17); kadangi moterų, kurios per savo gyvenimą pranešė apie tokią patirtį, procentinė dalis yra labai maža; kadangi priekabiavimo aukos taip pat yra vyrai ir sudaro 10 proc. seksualinio priekabiavimo aukų; kadangi, atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, pabėgėliai iš Ukrainos, ypač moterys, yra labiau pažeidžiami seksualinio išnaudojimo, be kita ko, darbo vietoje, bet tuo neapsiribojant, atžvilgiu;

F.  kadangi priekabiavimo kibernetinėje erdvėje, kaip tam tikros formos kibernetinio smurto dėl lyties, mastas nuolat auga dėl plačiai paplitusio interneto, įskaitant naujas technologijas ir socialinius tinklus, naudojimo ir smurtautojai jaučiasi saugiai prisidengę anonimiškumu; kadangi seksualinis priekabiavimas internete, be kita ko, gali reikšti dalijimąsi intymiu turiniu be sutikimo, persekiojimą kibernetinėje erdvėje, išnaudojimą, prievartą ar seksualinio pobūdžio grasinimus, seksualines patyčias ir nepageidaujamą seksualizavimą; kadangi neseniai atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius penkerius metus 13 proc. moterų patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, o per pastaruosius 12 mėnesių – 8 proc. moterų; kadangi kai kurios profesijos, pvz., politikai, žurnalistai ir moterų teisių bei LGBTQIA+ aktyvistai, žmogaus teisių pilietinėse organizacijose veikiančios moterys ir kiti visuomenės veikėjai, ypač tikėtina, kad bus smurto internete ir priekabiavimo kibernetinėje erdvėje aukos; kadangi neseniai atlikus Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą nustatyta, kad kibernetinio smurto dėl lyties kaina siekia 49,0–89,3 mlrd. EUR kas metus(18); kadangi kibernetinis smurtas dėl lyties ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje gali daryti slopinamąjį poveikį moterims ir mergaitėms; kadangi viena iš penkių mergaičių (19 proc.) paliko socialinės žiniasklaidos platformą arba gerokai sumažino naudojimąsi ja dėl priekabiavimo, o viena iš dešimties (12 proc.) pakeitė savo saviraiškos būdą; kadangi daugiau kaip trečdalis (37 proc.) etninei mažumai priklausančių ir išnaudojimą patyrusių mergaičių teigia, kad į jas nusitaikyta dėl jų rasės ar etninės kilmės, o daugiau kaip pusė (56 proc.) tų mergaičių, kurios save laiko LGBTIQ+ asmenimis, teigia, kad prie jų priekabiaujama dėl jų lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos(19);

G.  kadangi priekabiavimas yra plačiai paplitęs, tačiau apie jį ne visada pranešama; kadangi viena iš nepakankamo pranešimo apie seksualinį priekabiavimą priežasčių yra nepakankamas informuotumas, kartais dėl to, kad nesuprantama problemos svarba ir ar už tai baudžiama pagal įstatymą, nes normalizuojamas seksualinis priekabiavimas, trūksta veiksmingų, skaidrių, patikimų ir nepriklausomų pranešimų teikimo sistemų ir žinių apie paramos aukoms kanalus, taip pat baiminamasi atsakomųjų veiksmų, viktimizacijos ir darbo praradimo, taip pat vyrauja stereotipinis mąstymas, kai kaltinama auka, o ne smurtautojas; kadangi, siekiant užtikrinti lengvą galimybę naudotis tinkama ir veiksminga apsauga, teisių gynimo priemonėmis ir saugiu, sąžiningu ir veiksmingu pranešimu bei procedūromis smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje atvejais, labai svarbu apsaugoti skundų pateikėjus, aukas, liudytojus ir informatorius nuo viktimizacijos ar keršto; kadangi atskleidžiant seksualinio ir psichologinio priekabiavimo, netinkamo valdymo ir diskriminavimo darbe problemas itin svarbų vaidmenį atlieka pranešėjai, informuojantys apie pažeidimus; kadangi atrodo, kad dėl stigmos ir lyčių stereotipų nukentėjusios moterys dažniau nei vyrai dalijasi tokia žalinga patirtimi; kadangi visų formų priekabiavimas darbo vietoje turi rimtų pasekmių darbuotojų fizinei ir psichologinei sveikatai ir gerovei, todėl jo prevencija ir šalinimas turėtų būti kiekvieno darbdavio prioritetas, kad būtų užtikrinta saugi darbo aplinka;

H.  kadangi ES institucijos pradėjo pritaikyti savo vidaus taisykles ir procedūras, kad būtų galima geriau nustatyti priekabiavimą, užkirsti jam kelią, su juo kovoti ir už jį skirti sankcijas; kadangi priemonių, kurių iki šiol imtasi nepakankamai, nes priekabiavimas vis dar vykdomas visose ES institucijose, ataskaitų teikimo lygis tebėra žemas, aukoms teikiama netinkama pagalba, o nebaudžiamumo kultūra išlieka; kadangi Europos Parlamentas, deja, nėra saugi darbo vieta, nes iki šiol pasitaiko seksualinio ir kitokių priekabiavimo atvejų; kadangi Europos Parlamentas savo 2017 m. spalio mėn. rezoliucijoje(20) pasmerkė seksualinį priekabiavimą šioje institucijoje ir ES, o 2019 m.(21) ir 2021 m.(22) buvo priimtos panašios pozicijos; kadangi įgyvendinant prevencijos mechanizmus ir vykdant kovos su priekabiavimu procedūrų reformas Parlamente, kaip buvo raginama 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl judėjimo „Me Too“, buvo susidurta su tam tikro laipsnio nenoru įgyvendinti šiuos raginimus ne tik dėl to, kad ignoruojamas priekabiavimo reiškinys, bet ir dėl to, kad trūksta aiškumo dėl Parlamento teisinių taisyklių;

I.  kadangi 2022 m. spalio mėn. pasaulis paminėjo 5-ąsias judėjimo „Me Too“ metines ir paragino moteris ir kitas seksualinio priekabiavimo aukas pranešti apie seksualinio priekabiavimo atvejus, siekiant didinti informuotumą apie plačiai paplitusį smurtą; kadangi judėjimas „Me Too“ parodė seksualinio priekabiavimo mastą ir pobūdį ir paskatino tarptautinį judėjimą ir diskusijas apie pagrindines priežastis ir būtinus sprendimus; kadangi nuo tada judėjimas paskatino aukas visame pasaulyje prabilti įvairiose srityse, įskaitant politiką; kadangi, nepaisant visuomenės atsako ir to, kad kai kurios valstybės narės, atskiros įmonės, mokyklos ir kiti subjektai įgyvendino seksualinio priekabiavimo prevencijos ir kovos su juo priemones, pažanga sprendžiant seksualinio priekabiavimo klausimą po penkerių judėjimo „MeToo“ metų yra nepakankama ir reikia imtis skubių veiksmų siekiant panaikinti priekabiavimą ES;

J.  kadangi seksualinis priekabiavimas ir kitų rūšių smurtas, įžeidžiantis ar nepageidaujamas elgesys darbo vietoje turi būti suprantamas kaip sveikatos ir saugos klausimas, o ne kaip aukos asmeninė problema; kadangi nė viena darbo rinkos dalis ar profesinis gyvenimas nėra apsaugoti nuo seksualinio priekabiavimo, tačiau jų dažnumas, kaip ir priekabiavimo išraiška, skiriasi priklausomai nuo sektoriaus ar darbo rūšies; kadangi seksualinis priekabiavimas darbo vietoje ypač paplitęs sektoriuose, kuriuose dirba daug asmenų su mažų garantijų darbo sutartimis; kadangi darbo sąlygos, darbo vietos saugumas ir darbo pobūdis yra seksualinio priekabiavimo darbe rizikos veiksniai; kadangi kolektyvinės derybos gali būti svarbi smurto ir seksualinio priekabiavimo, įskaitant smurtą dėl lyties darbo vietose, trečiųjų asmenų priekabiavimą ir smurto šeimoje poveikį darbe, prevencijos ir kovos su juo priemonė;

K.  kadangi savo ankstesnėse rezoliucijose Parlamentas paragino nustatyti keletą konkrečių vidaus priemonių, įskaitant privalomus kovos su priekabiavimu mokymus visiems Parlamento nariams, kai tik jie pradeda eiti pareigas kadencijos pradžioje ir visiems darbuotojams, ir visiško netoleravimo metodą, tačiau praėjus keleriems metams tik kai kurios iš jų buvo visiškai įgyvendintos ir reikia nuveikti daugiau; kadangi Parlamento Teisės tarnyba savo nuomonėje nurodė, kad privalomo priekabiavimo prevencijos mokymo Parlamento nariams įvedimas nedarytų poveikio jų laisvų ir nepriklausomų įgaliojimų vykdymui; kadangi tyrimai rodo, kad mokymai apie priekabiavimą turi būti papildyti mokymais apie buvimą netinkamo elgesio liudininku (angl. „bystander training“) ir kad jie duoda geresnių rezultatų, kai yra skirti vadovams ir darbuotojams;

L.  kadangi ES institucijos apskritai ir konkrečiai Europos Parlamentas, kaip teisės aktų leidėjas ir darbdavys, turėtų rodyti pavyzdį visoms valstybėms narėms ir visiems darbdaviams; kadangi Europos Parlamento nariams, kaip tiesiogiai išrinktiems ES piliečių atstovams ir kaip teisės aktų leidėjams, tenka ypatinga atsakomybė vykdyti savo pareigas laikantis aukščiausių standartų ir ES teisės;

Bendrosios pastabos

1.  primena, kad lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė ir lyčių aspektas turi būti įtrauktas į visas ES politikos sritis, veiklą ir programas; apgailestauja dėl lėtos pažangos siekiant lyčių lygybės ES ir primena, kad smurtas dėl lyties yra lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė; pabrėžia, kad reikia skubiai siekti patobulinimo, ir primygtinai reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės visapusiškai įsipareigotų paspartinti pažangą, be kita ko, įgyvendinant lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą visose ES politikos srityse, veikloje ir programose; griežtai smerkia visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, ir visų formų priekabiavimą, ypač seksualinį priekabiavimą;

2.  pakartoja savo raginimą Komisijai, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo smurtas dėl lyties būtų įvardytas kaip nauja nusikaltimų sritis; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties ir palankiai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022)0105); palankiai vertina 2014 m. atliktą Pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimą dėl smurto prieš moteris ir palankiai vertina naują FRA visos ES masto tyrimą, kurį planuojama atlikti 2024 m.; pabrėžia, kad svarbu rinkti dažnai suskirstytus duomenis apie smurtą dėl lyties, kad būtų galima nustatyti problemos mastą; ragina Komisiją ir valstybes nares padaryti viską, kas būtina, kad tai taptų realybe;

3.  pakartoja savo raginimą ES ir visoms valstybėms narėms skubiai ratifikuoti tarptautiniu mastu pripažintą Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo, vadovaujantis 2021 m. Teisingumo Teismo nuomone, kurioje nustatyti standartai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti aukas ir nubausti nusikaltėlius; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad seksualinis priekabiavimas būtų įtrauktas kaip nusikalstama veika darbo srityje, kaip numatyta galiojančiose ES kovos su diskriminacija direktyvose, ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje, laikantis Stambulo konvencijos, ir atitinkamuose savo teisės aktuose atitinkamai remtis Stambulo konvencijos 40 straipsnyje pateikta priekabiavimo apibrėžtimi; yra įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės turėtų kovoti su priešiškomis reakcijomis į lyčių lygybę, priimdamos ir įgyvendindamos konkrečias, veiksmingas ir plataus užmojo smurto dėl lyties, įskaitant psichologinį, fizinį ir seksualinį priekabiavimą, prevencijos ir kovos su juo taisykles ir politiką;

4.  griežtai smerkia visų formų priekabiavimą, ypač seksualinį priekabiavimą; pažymi, kad priekabiavimas yra plačiai paplitęs ir žalingas reiškinys visose privataus ir viešojo gyvenimo srityse; pabrėžia, kad darbe patiriamas priekabiavimas yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali padaryti rimtą poveikį aukų psichinei ir psichologinei bei versti šiuos asmenis darbe jaustis nepatogiai ir nesaugiai, o daugeliu atvejų asmenys dėl to nebegali dirbti savo darbo; pabrėžia, kad svarbu kovoti su kibernetiniu smurtu darbo vietoje, nes jis daro didžiulį poveikį aukų psichikos sveikatai; atkreipia dėmesį į tai, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterims ir mergaitėms, bėgančioms nuo karo, pvz., moterims iš Ukrainos;

Seksualinis priekabiavimas ir judėjimas „MeToo“ valstybėse narėse

5.  tvirtai remia tarptautinę judėjimą „Me Too“, kurią 2006 m. pirmą kartą įkūrė aktyvistė Tarana Burke, siekdama padėti seksualinio smurto aukoms, ir kuri 2017 m. išplito visame pasaulyje po to, kai išpopuliarėjo judėjimas „MeToo“; sveikina milijonus žmonių, kurie pranešė apie savo seksualinio smurto istorijas, norėdami nutraukti tylą ir siekti teisingumo; pažymi, kad nuo 2017 m. judėjimas „Me Too“ pradėjo veikti kai kuriose valstybėse narėse ir kad vėliau vyriausybės ir organizacijos padarė pakeitimų, siekdamos kovoti su seksualiniu smurtu, padėti aukoms ir šalinti neigiamas pasekmes visuomenei; vis dėlto pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse šioje srityje padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta; ragina valstybes nares aktyviai rengti ir įgyvendinti teisės aktus ir politiką, kuriais būtų kovojama su seksualiniu smurtu ir priekabiavimu mūsų visuomenėje;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad seksualinis priekabiavimas ir smurtas nėra bendrai apibrėžiami ir kriminalizuojami ES, todėl atsiranda fragmentiškos aukų teisės ir apsauga visose valstybėse narėse, o tai rodo, kad reikalingas bendras ES požiūris, kurį galima pasiekti įtraukiant smurtą dėl lyties ES nusikaltimą; pakartoja savo raginimą Komisijai, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo smurtas dėl lyties būtų įvardytas kaip nauja nusikaltimų sritis, ir raginimą Tarybai priimti sprendimą; ragina valstybes nares parengti standartizuotus veiksmų protokolus, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, siekiant remti visas seksualinio priekabiavimo aukas, įskaitant tarpvalstybinio seksualinio priekabiavimo aukas; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingus pranešimo mechanizmus ir procedūras smurto ir priekabiavimo darbe atvejais, nustatyti būtinas priemones siekiant užtikrinti apsaugą skundų pateikėjams, aukoms, liudytojams ir pranešėjams nuo viktimizacijos ar keršto, užtikrinti susijusių asmenų konfidencialumą ir privatumo apsaugą, taip pat užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama privatumo ir konfidencialumo reikalavimais; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamų išteklių siekiant skatinti kurti ir išlaikyti saugias erdves darbo vietoje tiek internete, tiek realiame gyvenime, ypač vienai lyčiai skirtas saugias erdves, kuriose moterys, atsižvelgiant į visą savo tarpsektorinę įvairovę, galėtų keistis informacija, kurti bendruomenių tinklus ir gauti tarpusavio paramą, kai tikslas – įgalinti ir paremti moteris;

7.  ragina valstybes nares nustatyti išsamų būtiniausių taisyklių rinkinį, kuriuo būtų visapusiškai sprendžiama nuolatinė seksualinio ir psichologinio priekabiavimo problema ir atsižvelgiama į konkrečius tokio smurto aukų poreikius; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į naujas nuotolinio darbo sąlygas ir vėlesnes COVID-19 pandemijos pamokas; pabrėžia, kad teisės aktai atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su seksualiniu priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje ir kad tinkamai neįgyvendinus teisės aktų nebus pasiekta norimų rezultatų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisės aktai dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje būtų atnaujinti siekiant apsaugoti nuotoliniu būdu dirbančias moteris nuo neleistino elgesio internete; ragina valstybes nares atsižvelgti į moterų ir mergaičių saugos ir saugumo poreikius keliaujant į darbą ir iš jo užtikrinant saugias viešojo transporto paslaugas ir tinkamą bei tvarų gatvių apšvietimą;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), gerinti, skatinti ir užtikrinti įrodymais pagrįstos praktikos mokslinius tyrimus ir sistemingą atitinkamų, anonimizuotų, pagal lytį ir amžių suskirstytų palyginamų duomenų apie seksualinio priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties ir psichologinio priekabiavimo, įskaitant priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, atvejus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat apie seksualinio priekabiavimo priežastis ir pasekmes, įskaitant poveikį, kurį smurto ir priekabiavimo paplitimui gali padaryti seksistinė ir stereotipinė reklama; primena, kad ES teisės aktuose valstybių narių ir ES institucijų ir agentūrų reikalaujama užtikrinti, kad būtų įsteigta lygybės įstaiga, kuri priekabiavimo aukoms teiktų nepriklausomą paramą, atliktų nepriklausomus tyrimus, rinktų aktualius, anonimizuotus, pagal lytį ir amžių suskirstytus ir palyginamus duomenis, atliktų apibrėžčių ir klasifikacijų tyrimus, skelbtų nepriklausomas ataskaitas ir teiktų rekomendacijas užimtumo ir mokymo, galimybės gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimo klausimais, taip pat rekomendacijas savarankiškai dirbantiems asmenims; palankiai vertina naują 2022 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos pasiūlymą dėl dviejų direktyvų, kuriomis siekiama nustatyti privalomus standartus lygybės įstaigoms vienodo požiūrio srityje; ragina valstybes nares didinti informuotumą apie lygybės įstaigų, prižiūrinčių diskriminacinę praktiką, darbą skiriant pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų veikimas;

9.  pabrėžia, kad psichologinis ir seksualinis priekabiavimas darbo vietoje yra neteisėtas ir kad kaltininkams gali būti taikomos baudžiamosios ir (arba) administracinės procedūros; rekomenduoja darbdaviams konsultuotis su išorės konsultavimo tarnybomis, teikiančiomis konsultacijas dėl tinkamo priekabiavimo darbo vietoje sprendimo, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką, informuoti juos apie jiems prieinamas teisių gynimo priemones, įskaitant drausmines priemones, ir numatyti ankstyvo taikinimo, teisinių konsultacijų ir paramos aukoms galimybę; rekomenduoja ankstyvą taikinimo procedūrą atlikti tik tuo atveju, jei auka to pageidauja, atsižvelgiant į tai, kad prieš taikinimo procedūrą jai suteikiama išsami informacija ir parama, ir kad ji gali bet kuriuo etapu sustabdyti procesą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi darbuotojai sutarties pradžioje gautų informaciją apie taikomas kovos su priekabiavimu procedūras ir politiką, darbuotojų teises priekabiavimo ir smurto prieš juos darbo vietoje atvejais ir galimybę naudotis išorės konsultavimo paslaugomis; ragina Komisiją įvertinti geriausios praktikos pavyzdžius kovojant su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje, jais keistis ir juos palyginti, taip pat informuoti apie šio vertinimo rezultatus, kiek tai susiję su veiksmingomis priemonėmis, kurių valstybės narės galėtų imtis, kad paskatintų įmones, socialinius partnerius ir organizacijas, dalyvaujančias profesiniame mokyme, išvengti bet kokios formos diskriminacijos dėl lyties, ypač priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo darbo vietoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai, skirti kovos su smurtu dėl lyties programoms, galėtų būti naudojami siekiant didinti informuotumą ir remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios sprendžia smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą, problemas;

10.  ragina valstybes nares motyvuoti visų lyčių ir lytinės tapatybės asmenis kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir aktyviai dalyvauti socialiniuose pokyčiuose; mano, kad seksualinis priekabiavimas susijęs su visų lyčių žmonėms ir visa visuomene; atsižvelgdamas į tai pabrėžia pagrindinį vyrų ir berniukų vaidmenį nutraukiant visų formų priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą; todėl ragina valstybes nares ir visus veikėjus užtikrinti, kad vyrai ir berniukai atliktų aktyvų ir teigiamą vaidmenį pašalinant visų formų priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, taip pat kitų formų prievartą bei smurtą, įskaitant dalyvavimą informuotumo didinimo ir prevencijos kampanijose, atsižvelgiant į tai, kad 82 proc. prieš moteris nukreiptų seksualinio priekabiavimo atvejų yra susiję su vyriškos lyties smurtautojais; ragina valstybes nares užtikrinti įtraukų lytinį švietimą visiems, įskaitant berniukus ir vyrus, siekiant išmokti atpažinti seksualinį priekabiavimą ir prievartą, įskaitant nukreiptus prieš LGBTQIA+ asmenis, ir užkirsti jiems kelią;

11.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį kovojant su priekabiavimu darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir kibernetinį smurtą darbe; ragina valstybes nares, konsultuojantis su socialiniais partneriais, užtikrinti, kad darbdaviai imtųsi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką ir remti aukas bei užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui, kibernetiniam smurtui ir trečiųjų šalių smurtui darbe ir su jais kovoti; pabrėžia, kad darbdaviams turi būti užkirstas kelias atleisti darbuotojus, kurie yra seksualinio priekabiavimo aukos, juos diskriminuoti ar kaip nors sudaryti jiems nepalankesnes sąlygas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad darbuotojai turėtų turėti teisę gauti profesinės sąjungos ir darbuotojų sveikatos ir saugos atstovo paramą; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamos kolektyvinės derybos dėl darbo vietoje taikomos seksualinio priekabiavimo prevencijos ir kovos su jais praktikos, be kita ko, didinant darbuotojų ir darbdavių, profesinių sąjungų atstovų ir darbuotojų sveikatos ir saugos atstovų informuotumą ir mokymą; pripažįsta PVO ir verslo tinklų vaidmenį užkertant kelią seksualiniam priekabiavimui darbe ir kovojant su juo, be kita ko, didinant informuotumą ir padedant aukoms;

12.  pabrėžia, kad 2019 m. TDO konvencija dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) ir Rekomendacija (Nr. 206) yra pirmieji tarptautiniai darbo standartai, kuriais nustatoma bendra smurto ir priekabiavimo darbe, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties, prevencijos, ištaisymo ir panaikinimo sistema; ragina konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares nedelsiant tai padaryti;

Priekabiavimas ES institucijose

13.   yra įsitikinęs, kad ES institucijos turėtų elgtis kaip pavyzdį rodančios darbdavės ir nustatyti visiško visų rūšių priekabiavimo netoleravimo standartus, aktyviai dirbti priekabiavimo prevencijos, tinkamos aukų apsaugos ir holistinės paramos mechanizmo srityse, kovoti su visų formų diskriminacija, griežtai įgyvendinti savo taisykles ir užtikrinti veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų vykdymą; mano, kad geros darbo sąlygos ir saugi bei pagarbi aplinka yra būtinos siekiant užtikrinti ES institucijų darbo veiksmingumą;

14.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant judėjimo „MeToo“ inicijuotos pažangos, įskaitant judėjimą „MetooEP“, kuris padėjo nutraukti tylą ir padidinti geresnės kovos su priekabiavimu politikos įgyvendinimo svarbą, seksualinio priekabiavimo atvejų vis dar pasitaiko visoje ES ir ES institucijose, įskaitant Parlamentą, o aukos nėra pakankamai remiamos ir apsaugotos; primena, kad šie atvejai temdo ES institucijų veikimą ir kenkia ES piliečių pasitikėjimui jomis;

15.  pabrėžia prevencijos, ilgalaikių specializuotų mokymų, informavimo ir informuotumo didinimo veiklos, visiško priekabiavimo netoleravimo politikos skatinimo, konsultacijų ir psichologinės pagalbos aukoms ir patarimų, kaip susisiekti su policija, taip pat nukreipimo į teisines paslaugas teikiančias institucijas svarbą; palankiai vertina reguliarias priekabiavimo prevencijos kampanijas su naujausiais plakatais ir brošiūromis, siekiant priminti Parlamento nariams ir darbuotojams apie jų atsakomybę užtikrinti jų pavyzdinį elgesį; pabrėžia, kad prevencinėmis priemonėmis visų pirma turi būti siekiama įgalinti moteris ir padėti vyrams kovoti su žalingais lyčių stereotipais, šviesti juos apie sutikimo sąvoką, skatinti lyčių lygybę siekiant saugios darbo aplinkos, skatinti visus būti sektinais pavyzdžiais kuriant visuomenę be smurto dėl lyties; mano, kad reikėtų nuolat atnaujinti ir stiprinti esamas kampanijas, visų pirma dėl tarpsektorinio ir seksualinio priekabiavimo, kad nebūtų galima pasiteisinti nežinojimu arba vadinamąja „sąmoningumo stoka“, kai šiurkščiai pažeidžiamos taisyklės;

16.  pažymi, kad apie seksualinio ir psichologinio priekabiavimo atvejus Parlamente vis dar ne visada pranešama, nes aukos nesinaudoja esamais kanalais dėl tokių priežasčių kaip gėda, keršto baimė, bendras nepasitikėjimas kompetentingų komitetų, nagrinėjančių skundus dėl priekabiavimo, vykdomu priekabiavimo bylų nagrinėjimu, dėl to, kad nėra išsamios pranešimo, paramos aukoms ir jų priežiūros sistemos, grindžiamos žmogaus teisių standartais, baiminamasi, kad santykiai darbe bus neigiamai paveikti arba darytų neigiamą poveikį skundo pateikėjo karjerai, arba kad pranešimas nebus vertinamas ar rimtai vertinamas; mano, kad tai akivaizdžiai rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti informuotumą apie pranešimo procedūras ir paramą aukoms užkertant kelią seksualiniam priekabiavimui;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamente veikia oficialios ir neoficialios struktūros, skirtos priekabiavimo, ypač seksualinio priekabiavimo, problemoms spręsti, teikiant konsultacijas, teisinę ir psichologinę pagalbą aukoms, įskaitant informacijos kampanijas, kurios padeda aukoms atpažinti priekabiavimo pavydžius; ragina šias struktūras labiau propaguoti, didinti jų matomumą, stiprinti jas ir jų profesionalumą, kompetenciją ir sudėtį, siekiant užtikrinti, kad visos aukos galėtų patikimai ir saugiai pranešti apie savo atvejus; palankiai vertina kai kurių frakcijų iniciatyvas, kurios nusprendė įsteigti apmokytus konfidencialius patarėjus ir vidaus ombudsmenus, kuriems priekabiavimo aukos gali pranešti apie savo atvejį ir visiškai konfidencialiai gauti paramą, patarimus ir rekomendacijas; pabrėžia, kad šios frakcijų struktūros buvo įgyvendintos siekiant papildyti, o ne apeiti esamas Europos Parlamento struktūras, kurias reikia persvarstyti, kad būtų kuo geriau remiamos aukos; ragina frakcijas keistis geriausia patirtimi seksualinio ir kitokio priekabiavimo prevencijos ir kovos su juo srityje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pranešimas apie priekabiavimą ES institucijose gali turėti pasekmių skundo pateikėjų karjerai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta skaidrių ir privatumą atitinkančių duomenų apie priekabiavimo atvejų skaičių institucijoje;

18.  primena visų ES institucijų pareigą įgyvendinti visas būtinas politikos priemones ir standartizuotus veiksmų protokolus, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, kad būtų užkirstas kelias visų formų priekabiavimui ir smurtui ir su jais kovojama, ir primygtinai ragina jas užtikrinti, kad visomis nustatytomis taisyklėmis būtų užtikrintas visiškas visų formų netinkamo elgesio netoleravimas ir visapusiška parama visoms aukoms bei jų apsauga; atkreipia dėmesį į visų lygmenų išrinktų narių, politinių darbuotojų ir pareigūnų pavyzdingumo pareigą; ragina ES institucijas sugriežtinti savo vidaus taisykles ir politiką siekiant užtikrinti, kad psichologinio ar seksualinio priekabiavimo ir (arba) smurto atvejais įtariamam nusikaltėliui skiriamos sankcijos būtų ne tik laikinas pareigų sustabdymas ir susijusių išmokų mokėjimo sustabdymas pareigų sustabdymo laikotarpiu, bet ir kaltės įrodymo atveju – visiškas darbo užmokesčio panaikinimas ir darbo sutarties nutraukimas;

19.  palankiai vertina pažangą, padarytą įvairiose ES institucijose reformuojant kovos su priekabiavimu politiką po to, kai susiformavo judėjimas „Me Too“; vis dėlto pažymi, kad visose institucijose galima atlikti patobulinimus siekiant geriau apsaugoti ir remti aukas ir taikyti sankcijas nusikalstamos veikos vykdytojams; visų pirma Europos Parlamento atveju primena, kad bet kokia atgrasomoji teisinė sistema turi atitikti ES teisėje įtvirtintą sankcijų proporcingumo principą, ir pabrėžia, kad šiuo metu didžiausia nuobauda už taisyklių pažeidimus yra dienpinigių mokėjimo sustabdymas vienam mėnesiui arba vieno mėnesio Parlamento narių veiklos sustabdymas, kuris gali būti padvigubintas pasikartojančių pažeidimų atveju; pažymi, kad šios sankcijos nėra proporcingos atsižvelgiant į didelę žalą, kurią patiria priekabiavimo aukos; todėl ragina sugriežtinti sankcijas peržiūrint Darbo tvarkos taisykles siekiant užtikrinti, kad seksualinio ir psichologinio priekabiavimo aukoms padarytos žalos rimtumas būtų tinkamai ir proporcingai sprendžiamas skiriant sankcijas;

20.  mano, kad priekabiavimo atvejai ES institucijose gali turėti įtakos ES biudžetui, ir kad todėl į juos turėtų būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl atitinkamos institucijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo; taip pat ragina sukurti geresnę apsaugos sistemą ir naujas paramos priemones priekabiavimo aukoms, visų pirma psichologinės paramos vykstant procedūrai;

21.  ragina visas ES institucijas ir agentūras reguliariai keistis geriausia kovos su priekabiavimu politikos patirtimi, gairėmis ar bet kokiomis naujomis nuostatomis dėl kovos su priekabiavimu mechanizmų ir strategijų, kuriomis taip pat būtų skatinama lyčių lygybė, ir jas lyginti;

22.  ragina visas ES institucijas sukurti konfidencialių patarėjų ir išorės mediatorių tinklą, kuriame būtų teikiamos rekomendacijos ir parama seksualinio priekabiavimo aukoms, ir ragina įvairiose ES įstaigose dirbančių konfidencialius patarėjus bendradarbiauti tarpusavyje – tai itin svarbu mažesnėms įstaigoms, kuriose yra mažiau darbuotojų, galinčių suteikti tinkamą paramą;

23.  pažymi, kad svarbu spręsti tarpsektorinio seksualinio priekabiavimo problemą sukuriant įtraukią ir pagarbią aplinką, kurioje visi bendruomenės nariai būtų vertinami ir su jais būtų elgiamasi oriai, neatsižvelgiant į jų rasę, lytį, amžių, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką, lyties požymius, negalią ar kitas savybes; pažymi, kad tarpsektorinio seksualinio priekabiavimo problema turėtų būti visos visuomenės rūpestis; pažymi, kad svarbu turėti visapusišką kovos su diskriminacija ir priekabiavimu politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į tarpsektoriškumą ir unikalią marginalizuotų grupių patirtį. ragina ES institucijų darbuotojams ir nariams teikti švietimo, mokymo ir informuotumo didinimo pastangas, kuriomis atsižvelgiama į tarpsektoriškumą ir konkrečius marginalizuotų grupių poreikius;

24.  palankiai vertina tai, kad ši Parlamento kadencija yra pirmoji, per kurią Parlamento nariai turėjo pasirašyti deklaraciją, kuria patvirtinamas jų įsipareigojimas laikytis Tinkamo elgesio kodekso, kuriame yra aiškios dalys dėl priekabiavimo; vis dėlto primena, kad kovai su seksualiniu priekabiavimu skirtos dabartinės priemonės nėra pakankamai griežtos ir neapima visų ankstesnėse rezoliucijose nurodytų reikalingų veiksmų; atsižvelgdamas į tai, ragina Parlamento administraciją ir Biurą jas priimti ir įgyvendinti ir prašo Pirmininkės ir generalinio sekretoriaus per viešą Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto posėdį pristatyti įgyvendinimo pažangą; susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant dedamų pastangų, Parlamente vis dar esama seksualinio priekabiavimo atvejų; tačiau yra įsitikinęs Parlamento politine valia kovoti su seksualiniu ir kitokio pobūdžio priekabiavimu institucijoje ir už jos ribų; ragina užtikrinti didesnį visų procedūrų skaidrumą ir įvairių padalinių vykdomą konkrečių priemonių įgyvendinimą politiniu ir administraciniu lygmenimis;

25.  palankiai vertina Parlamento nariams, Parlamento sekretoriato vadovams ir darbuotojams rengiamus priekabiavimo prevencijos mokymus; vis dėlto yra įsitikinęs, kad savanoriškas dalyvavimas priekabiavimo prevencijos mokymuose pasirodė esąs nepakankamas; ragina nustatyti privalomus priekabiavimo prevencijos mokymus visiems Parlamento nariams pačioje kiekvienos kadencijos pradžioje ir visiems darbuotojams, ypač visais vadovavimo lygmenimis; ragina numatyti sankcijas už šių mokymų neužbaigimą ir persvarstyti Darbo tvarkos taisykles šiuo klausimu; yra susirūpinęs dėl to, kad iki šiol per šią kadenciją mokymuose dalyvavo nedaug narių, t. y. tik 260 iš 705 Parlamento narių, kurie sudaro 36,9 proc. visų narių, baigė mokymus; todėl ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad Parlamento nariai per pagrįstą laikotarpį užbaigtų mokymus priekabiavimo prevencijos srityje; ragina Parlamento interneto svetainėje pateikti viešą sąrašą, į kurį būtų įtraukti mokymus baigę ir nebaigę Parlamento nariai, ir paskelbti šio mokymo baigimo pažymėjimą atskirame atitinkamo Parlamento nario puslapyje; taip pat pabrėžia, kad mokymai turi būti dažnai rengiami visomis ES kalbomis; primena, kad sankcijos turėtų būti proporcingos ir kad jomis būtų gerbiamas išrinkto Parlamento nario statusas ir jų teisė vykdyti savo įgaliojimus; pabrėžia, kad mokymai taip pat turėtų šviesti ir nuraminti darbuotojus, kad jie galėtų imtis veiksmų netinkamo elgesio ir galimų priekabiavimo atvejų atveju, kad būtų galima atpažinti ankstyvus priekabiavimo požymius ir greitai įsikišti, kad būtų užkirstas kelias eskalacijai;

26.  palankiai vertina priemones, įgyvendintas pagal 2018 m. kovo 12 d. Biuro patvirtintas atnaujintas gaires dėl prevencinių ir ankstyvosios pagalbos priemonių koregavimo siekiant spręsti konfliktus ir priekabiavimo problemas tarp Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų, stažuotojų ir kitų darbuotojų, ir Lyčių lygybės veiksmų planą; ragina reguliariai gerinti visų Parlamento patalpose dirbančių asmenų informuotumą apie visiško priekabiavimo netoleravimo politiką, kad jiems būtų suteiktos priemonės atpažinti visų formų priekabiavimą ir apie jį pranešti; ragina pateikti daugiau pagal lytis suskirstytų duomenų, kad būtų galima nustatyti, kokiu mastu priekabiavimas daro poveikį darbuotojams EP, įskaitant ypatingą dėmesį LGBTQIA+ bendruomenei; prašo sukurti šios politikos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, kuriame dalyvautų FEMM komitetas;

27.  atkreipia dėmesį į Patariamojo komiteto priekabiavimo ir jo prevencijos darbo vietoje klausimais ir Patariamojo komiteto, nagrinėjančio skundus dėl Europos Parlamento narių priekabiavimo, darbą; dar kartą ragina užtikrinti visišką skaidrumą apie tai, kaip Parlamentas sprendžia priekabiavimo problemas, kartu apsaugant nukentėjusiųjų tapatybę, ir ragina abu komitetus kasmet rengti ir skelbti savo stebėsenos ataskaitas ir rizikos vertinimus Parlamento interneto svetainėje; ragina atlikti metinį vidaus vertinimą ir nepriklausomą išorės auditorių, atrinktų taikant skaidrią procedūrą, vertinimą bent kartą per kiekvieną kadenciją ir pabrėžia, kad šie rezultatai turi būti skelbiami viešai; atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, rekomenduoja įsteigti nepriklausomų ekspertų darbo grupę, kuriai būtų suteikti įgaliojimai nagrinėti seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį Parlamente, siekiant atlikti jo esamų komitetų – Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto ir Parlamento darbuotojams skirto darbuotojų patariamojo komiteto dėl priekabiavimo prevencijos – vertinimą; rekomenduoja pasiūlyti atitinkamus pakeitimus siekiant užtikrinti profesionalumą ir pasiekti visiško netoleravimo tikslą;

28.  pakartoja savo raginimą, kad abu patariamieji komitetai būtų sujungti į vieną komitetą, nagrinėjantį priekabiavimo atvejus, kurį sudarytų vienas kvestorius, du personalo ir (arba) akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetų atstovai ir trys profesionalūs ekspertai, pvz., gydytojai, psichologai ir patarėjai teisės klausimais priekabiavimo srityje, kad būtų užtikrinta lygi, profesionali, teisinga ir subalansuota sudėtis; ragina sukurti konfidencialų istorinį bylų registrą, kaip jau buvo prašoma 2017 ir 2021 m. rezoliucijose; ragina nustatyti aiškius įgaliojimus ir skaidrų komiteto narių atrankos procesą; rekomenduoja sukurti savanorišką paramos priekabiavimą patyrusiems asmenims tinklą, kuris teiktų paramą ir gaires priekabiavimo aukoms ir tą patyrusiems asmenims;

29.  apgailestauja, kad įtariamo priekabiavimo tyrimo procedūros gali trukti dvejus metus ir dėl to aukoms gali būti padaryta nereikalinga žala; primena, kad Parlamento administracija yra teisiškai atsakinga už jam pateiktų bylų tyrimą kruopščiai ir laiku; todėl ragina du patariamuosius komitetus, nagrinėjančius skundus dėl priekabiavimo Europos Parlamente, kuo greičiau, ne vėliau kaip per šešis mėnesius, baigti nagrinėti jiems pateiktas bylas ir nuolat informuoti visas susijusias šalis apie šią procedūrą; ragina Pirmininkę priimti sprendimą dėl galimų sankcijų per šešias savaites nuo pradinės ataskaitos gavimo ir pranešti apie šį sprendimą visoms susijusioms šalims prieš bet kokį viešą paskelbimą; ragina Biurą įtraukti straipsnį dėl nustatytų terminų siekiant užtikrinti, kad 2018 m. liepos 2 d. Biuro sprendimas atitiktų ES teisės teisinio tikrumo ir gero administravimo principus; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti darbuotojų, dirbančių pagal nestabiliausias darbo sutartis, padėčiai ir priekabiavimui internete, atsižvelgiant į didėjantį nuotolinio darbo mastą;

30.  ragina ES institucijas atlikti išorės auditą dėl priekabiavimo padėties savo institucijose, įskaitant esamų procedūrų ir sistemų, kuriomis sprendžiami priekabiavimo atvejai, peržiūrą, viešai paskelbti rezultatus ir remiantis audito rekomendacijomis paskelbti reformas;

31.  atkreipia dėmesį į pranešėjų svarbą priekabiavimo atvejais; pakartoja savo rekomendaciją persvarstyti Tarnybos nuostatus, ypač jų 22c straipsnį, siekiant juos suderinti su Pranešėjų apsaugos direktyvos standartais; ragina Biurą tuo tarpu nedelsiant persvarstyti Parlamento vidaus taisykles, kuriomis įgyvendinamas Tarnybos nuostatų 22c straipsnis, siekiant juos suderinti; ragina Europos Parlamento tyrimų tarnybą užsakyti tyrimą dėl darbo vietose veikiančių pranešėjams, informuojantiems apie pažeidimus, skirtų platformų pridėtinės vertės ir kaip tai galėtų būti taikoma ES institucijose: šio tyrimo išvados ir rekomendacijos turėtų būti pristatytos praktiniame seminare arba klausyme pasikeičiant nuomonėmis atitinkamuose Parlamento komitetuose;

32.  ragina Europos ombudsmenę kasmet teikti nuoseklią informaciją Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei ir FEMM komitetui dėl skundų dėl netinkamo administravimo, susijusio su lyčių lygybe Parlamente ir kitomis ES institucijomis;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (2) OL L 305, 2019 11 26, p. 17. (3) OL C 346, 2018 9 27, p. 192. (4) OL C 433, 2019 12 23, p. 31. (5) OL C 232, 2021 6 16, p. 48. (6) OL C 456, 2021 11 10, p. 191. (7) OL C 456, 2021 11 10, p. 208. (8) OL C 251, 2022 6 30, p. 2. (9) OL C 251, 2022 6 30, p. 138. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0047. (11) Tarptautinė darbo organizacija (TDO), „Lloyd’s Register Foundation“,Experience of violence and harassment at work: the first global survey, 2022. (12) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16). (13) TDO, Experiences of violence and harassment at work: A global first survey, Ženeva, 2022. (14) Eurostatas, ES apklausos dėl smurto dėl lyties prieš moteris ir kitų formų tarpasmeninio smurto (EU-GBV) pirmieji rezultatai, 2022 m. leidimas. (15) TDO, Experiences of violence and harassment at work: A global first survey, Ženeva, 2022. (16) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Smurtas prieš moteris, 2014. (17) FRA, „Ilgas kelias link LGBTI asmenų lygybės“, 2020. (18) Lomba, N., et al., Combating Gender based Violence: Cyber Violence, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2021. (19) „Plan International“, Free to be online? Girls’ and young women’s experiences of online harassment, 2020. (20) 2017 m. spalio 26 d. rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (OL C 346, 2018 9 27, p. 192). (21) 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucija dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (OL C 232, 2021 6 16, p. 48). (22) 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl judėjimo „Me Too“ ir priekabiavimo pasekmių ES institucijoms (OL C 251, 2022 6 30, p. 138).