Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą dėl specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE 2) sudarymo ir įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo(1), ir į savo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. kovo 10 d. sprendimas dėl specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE 2) sudarymo ir patikslinamas jo pavadinimas ir užduotys(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją(3) (toliau – INGE 1 komiteto pranešimas),

–  atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, kurių Komisija ėmėsi reaguodama į Parlamento 2022 m. kovo 9 d. jo rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis. Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kurį Taryba priėmė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 24 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2022)0500),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. savo rezoliuciją dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės Europoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl įtarimų dėl Kataro vykdytos korupcijos ir didesnio skaidrumo ir atskaitomybės poreikio ES institucijose(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. savo rezoliuciją „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“(9),

–  atsižvelgdamas į Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 20 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014(10),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (COM(2022)0177),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 16 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (COM(2022)0457),

–  atsižvelgdamas į Konferencijos dėl Europos ateities galutinę ataskaitą, ypač į jose pateiktus 27-ą ir 37-ą pasiūlymus,

–  atsižvelgdamas į sustiprintą 2022 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas)(11),

–  2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB(12) (Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 18 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Sąjungos suderinto požiūrio į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo didinimą (COM(2022)0551),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo (COM(2021)0731) ir jo pakeitimus, kuriuos 2023 m. vasario 2 d. priėmė Parlamentas(13),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (COM(2021)0734),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (COM(2020)0823) (TIS 2 direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 29 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 05/2022 „ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kibernetinis saugumas. Parengties lygis iš esmės neatitinka grėsmių“,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (COM(2022)0122),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo skaidrumo registro(14),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 5 d. ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų,

–  atsižvelgdamas į Europos nepriklausomų faktus tikrinančių organizacijų standartų kodeksą, kurį 2022 m. rugpjūčio mėn. paskelbė Europos faktų tikrinimo standartų tinklas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, ir Europos Parlamento sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo klausimais (ING2) (laikotarpio vidurio) ataskaitą (A9-0187/2023),

A.  kadangi 2022 m. kovo 9 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė rekomendacijas, grindžiamas pirmojo Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais pranešimu; kadangi pranešimo rekomendacijose buvo raginama priimti suderintą kovos su užsienio šalių kišimusi strategiją; kadangi Komisija pagal šias rekomendacijas parengė dokumentą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad ši strategija jau de facto yra, t. y. vyksta įvairių formų tarpinstitucinis koordinavimas;

B.  kadangi Europos Parlamentas yra vienintelis tiesiogiai renkamas organas iš ES institucijų ir yra ES politinių diskusijųk kovos su užsienio šalių kišimusi, manipuliavimu informacija ir hibridinėmis grėsmėmis mūsų demokratinėse valstybėse, įskaitant ES, klausimais institucijas, lyderis; kadangi pastarojo meto įvykiai parodė, kad Parlamentas yra įvairių ir agresyvių užsienio šalių kišimosi kampanijų taikinys;

C.  kadangi Komisijos Pirmininkė savo 2022 m. rugsėjo mėn. pasakytoje kalboje apie Sąjungos padėtį paskelbė, kad Komisija pristatys demokratijos gynimo dokumentų rinkinį, kurį planuojama priimti 2023 m. antrąjį ketvirtį; kadangi į šį paketą turėtų būti įtrauktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama apsaugoti demokratijas nuo trečiųjų šalių subjektų, vykdančių Sąjungoje veiklą, kuri gali turėti įtakos viešajai nuomonei ir demokratinei erdvei, veiksmų pagal Europos demokratijos veiksmų planą peržiūra ir priemonės saugiems ir atspariems rinkimams užtikrinti, įskaitant, be kita ko, kibernetinio saugumo priemones rinkimų procesuose;

D.  kadangi Europos Sąjungos Taryba, Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba kartu surengė bendras pratybas „2022 m. ES integruotas ryžtas“ (angl. EU Integrated Resolve 2022), kuriomis buvo siekiama išbandyti ES atsaką į hibridines kampanijas;

E.  kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą prasidėjo nuo kruopščiai suplanuoto ir agresyviai vykdyto informacinio karo, po kurio sekė plataus masto karinė invazija, prasidėjusi 2022 m. vasario 24 d.; kadangi Rusija naudoja įvairius kišimosi būdus, kurie yra įtraukti į platesnę strategiją, kuria siekiama pakenkti ES valstybėms narėms ir jos kaimynėms, jas suklaidinti, įbauginti, susilpninti ir suskaldyti; kadangi prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė vykdė veiksmingas prevencinio paneigimo komunikacijos kampanijas, susijusias su precedento neturinčiu turimos patikimos žvalgybos informacijos naudojimu viešai siekiant pasipriešinti Kremliaus naratyvui ir išaiškinti Rusijos vyriausybės bei susijusių subjektų melą; kadangi Rusija metai iš metų vykdė dezinformacijos kampanijas, kibernetines atakas, elito verbavimą ir išpuolius, kuriais siekė perrašyti istoriją bandydama sukurti pagrindą savo invazijai į Ukrainą pagrįsti;

F.  kadangi Parlamento tarnybos turėtų dėti dideles pastangas, kad būtų atsižvelgta į 2022 m. kovo 9 d. priimtas rekomendacijas, visų pirma, rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams; kadangi Parlamento kovos su dezinformacija darbo grupei buvo pavesta koordinuoti įvairių Europos Parlamento generalinių direktoratų darbą ir bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis dėl įvairių veiksmų, kurių imtasi visų pirma šiose srityse: informuotumo apie padėtį, atsparumo didinimo, prevencinio paneigimo ir indėlio į sveiką informacinę erdvę bei poveikio mažinimo;

G.  kadangi Parlamentas aktyviai remia parlamentinę demokratiją kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse, be kita ko, pasitelkdamas Demokratijos ir rinkimų rėmimo grupės veiksmus; kadangi šiuo atžvilgiu ypač svarbios artimiausios ES kaimyninės šalys;

H.  kadangi ES narystės siekiančios šalys susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia piktavališkas užsienio kišimasis ir dezinformacijos kampanijos; kadangi praeities įvykiai parodė, kad plėtros nevykdymas labai brangiai kainuoja strategiškai; kadangi Vakarų Balkanai yra strateginės ir geopolitinės konkurencijos erdvė ir kadangi kai kurios jų šalys yra linkusios destabilizuoti padėtį, o tai kelia grėsmę mūsų žemyno saugumui ir stabilumui; kadangi trečiosios šalys išnaudoja šį pažeidžiamumą, be kita ko, vykdydamos strategines investicijas ir dezinformacijos kampanijas; kadangi narystės siekiančių šalių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas neatsiejamai susiję su pačios ES saugumu, stabilumu ir demokratiniu atsparumu;

I.  kadangi tų kišimosi kampanijų Vakarų Balkanuose tikslas – daryti neigiamą įtaką augančiai atskirų šalių euroatlantinei orientacijai ir stabilumui ir taip pakeisti viso regiono orientaciją; kadangi Rusija naudojasi savo įtaka Serbijoje mėgindama destabilizuoti kaimynines suverenias valstybes ir kištis į jų reikalus: Bosnijoje – pasitelkiant Serbų Respubliką, Juodkalnijoje – pasinaudojant proserbiškomis nuotaikomis ir serbų stačiatikių bažnyčia ir Kosove – išnaudojant ir kurstant esamus ginčus Kosovo šiaurėje; kadangi dėl to Rusija vis dar turi didelę įtaką Vakarų Balkanuose ir gali trukdyti regioniniams bandymams susitaikyti, integruotis ir vykdyti reformas siekiant demokratizacijos;

J.  kadangi tokiomis iniciatyvomis, kaip ES finansuojamas projektas RADAR, kurį vykdo Transeuropinė politinių studijų asociacija (TEPSA, visos Europos pirmaujančių mokslinių tyrimų institutų ir universitetų konsorciumas), siekiama ugdyti piliečių sąmoningumą dezinformacijos klausimu ir suteikti viešą platformą diskusijoms, o įgyvendinant projektą ypatingas dėmesys skiriamas jaunimui, taip siekiant suteikti jiems drąsos kalbėti viešai, stiprinti jų dalyvavimo pilietinėje visuomenėje mastą ir gerinti jų ugdymą kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis klausimais;

K.  kadangi ugdant ir mokant įvairaus amžiaus ES piliečius, kad jie atpažintų galimas dezinformacijos operacijas ir manipuliavimą informacija ir būtų tam atsparūs, reikalingas holistinis požiūris, apimantis visas mūsų visuomenes, įskaitant specialiuosius mokymus darbinio amžiaus žmonėms ir mokyklose; kadangi turėtų būti parengta strategija, pagal kurią interneto naudotojams būtų prevenciniais tikslais rodomi vaizdo įrašai ir turinys apie dezinformacijos taktiką, nes tai gali padidinti jų informuotumą ir atsparumą klaidingai informacijai ir dezinformacijai ir padidinti pažeidžiamų gyventojų grupių atsparumą; kadangi šiuo atžvilgiu visuomenės informuotumas ir nuolatinis dialogas su žiniasklaida yra itin svarbūs; kadangi pagrindinis sėkmingos komunikacijos kovojant su dezinformacija bruožas yra pasitikėjimas informaciją teikiančiomis institucijomis;

L.  kadangi šiuolaikinis antisemitizmas yra įvairių formų, pavyzdžiui, kurstoma neapykanta internete ir (vėl) atsiranda naujų sąmokslo teorijų; kadangi ES, vykdydama ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją (2021–2030 m.), įtvirtino savo įsipareigojimą siekti ateities be antisemitizmo ES ir už jos ribų;

M.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį sergėtojo vaidmenį, yra labai svarbios stiprinant demokratinį atsparumą iš vidaus ir ginant demokratiją ir remia kovą su teisinės valstybės principo pažeidimais, sykiu aktyviai prisidėdamos prie teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių puoselėjimo vietoje; kadangi konkrečiai pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį aptinkant užsienio šalių kišimosi į demokratinius procesus atvejus ir kovojant su juo; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant savireguliaciją, suteikiančią galimybę sukurti sektoriaus kovos su dezinformacija standartus, ypač tose srityse, kuriose bet kokie valstybės veiksmai gali sukelti nepasitikėjimą; kadangi toliau stiprinant piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą demokratiniuose procesuose visa demokratija yra geriau apsaugota nuo užsienio kišimosi rizikos;

N.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos, ekspertų grupės, konsultavimo agentūros, fondai ir pačios įmonės nėra apsaugoti nuo tokio kišimosi ir kai kuriais atvejais gali veikti kaip piktavališkų subjektų, įskaitant trečiųjų šalių veikėjus, kurie tiesiogiai remia ar skatina užsienio šalių kišimąsi ir daro įtaką politikos formuotojams, įtakos priemonė, įrankis ar vektorius; kadangi skaidrumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad šie subjektai netaptų ir nebūtų naudojami kaip užsienio šalių kišimosi įrankiai, todėl reikia laikytis aiškių taisyklių dėl jų įtakos ir jas kontroliuoti; kadangi kai kurios ES valstybės narės bandė įdiegti mechanizmus užsienio vyriausybių, ypač Rusijos ir Kinijos, vykdomam finansavimui, skirtam pilietinės visuomenės organizacijoms, tikrinti;

O.  kadangi ES parama pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą padėjo didinti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, visų pirma mažesnėms vietos organizacijoms, susiduriančioms su ypatingais apribojimais; kadangi tam tikros valstybės narės, įgyvendindamos nacionalines ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programas, skyrė finansavimą faktų tikrinimo pajėgumų stiprinimui ir kovai su dezinformacija;

P.  kadangi, nepaisant tam tikrų turimų finansinių išteklių, įskaitant sėkmingus projektus, finansuojamus ES fondų ir programų lėšomis, apskritai pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos finansavimas yra fragmentiškas, grindžiamas projektais ir dažnai skiriamas iš ES nepriklausančių šalių; kadangi paraiškų dėl finansavimo teikimo procedūros turėtų būti skaidrios ir prieinamos; kadangi Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad dėl to, jog nėra nuoseklios ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategijos, kuri apimtų kovą su dezinformacija ir ES veiksmų susiskaidymu, silpninamas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis projektų poveikis, ir kad daugelio tokių projektų mastas ir aprėptis buvo nepakankami;

Q.  kadangi faktais grindžiama žurnalistika atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, gindama teisingumo, tikslumo, nešališkumo, sąžiningumo ir nepriklausomumo principus; kadangi saviraiškos ir informacijos laisvės – tai pagrindinės teisės, garantuojamos Europos žmogaus teisių konvencijos ir pripažįstamos ES pagrindinių teisių chartijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte; kadangi žiniasklaidos bulvarėjimas turi neigiamos įtakos viešai prieinamos informacijos patikimumui ir žiniasklaidos pasauliui;

R.  kadangi pranešėjai apie pažeidimus, žurnalistai, pilietinės visuomenės organizacijos, aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai vis dažniau bauginami, slapta stebimi, susiduria su įsilaužimais, prie jų priekabiaujama ir jiems grasinama, be kita ko, jiems grasinama teisiniais veiksmais ir prieš juos piktnaudžiaujama bylinėjimusi; kadangi juos turėtų remti ES ir jos institucijos; kadangi strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), įskaitant trečiųjų šalių institucijų pateiktus ieškinius prieš ES piliečius ar ES įsisteigusius subjektus, kelia didelę grėsmę demokratijai ir pagrindinėms teisėms, pvz., saviraiškos ir informacijos laisvei, nes jie yra priemonė, kuria žurnalistams, aktyvistams ir platesnės pilietinės visuomenės atstovams užkertamas kelias kalbėti viešojo intereso klausimais ir jiems taikomos sankcijos, jei jie tą daro, ir todėl daro atgrasomąjį poveikį visoms esamoms ar potencialioms kritinėms nuomonėms;

S.  kadangi Europos Sąjungoje pasitaiko atvejų, kai žurnalistų gyvybei gresia pavojus, nes jie tiria viešojo intereso temas; kadangi įtariama, kad užsienio valstybės kišasi į Sąjungos reikalus ir pradėjo Sąjungos teritorijose taikyti represines priemones, siekdamos nutildyti žurnalistus, norinčius pranešti apie nusikalstamas veikas ir jas atskleisti; kadangi tokio kišimosi pavyzdys yra Maroko Karalystės vykdytas teisminis Ispanijos žurnalisto Ignacio Cembrero persekiojimas; kadangi kai kurie žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai, kuriems suteiktas prieglobstis ES, tebėra persekiojami, bauginami, patiria smurtą ir jo bando nužudyti; kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti jų saugumą ir galimybę tęsti savo darbą;

T.  kadangi piktavališko manipuliavimo informacija veiksmingumo mažinimas, ypač jo poveikio demokratinių procesų veikimui, yra viešojo intereso klausimas; kadangi dėl dezinformacijos sumažėja piliečių gebėjimas priimti informacija pagrįstus sprendimus ir laisvai dalyvauti demokratiniuose procesuose; kadangi ši padėtis paaštrėja sparčiai randantis naujų rūšių žiniasklaidai; kadangi, remiantis 2022 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos duomenimis, nė vienoje šalyje žiniasklaidos persektyvumo rodiklis, atspindintis esamas ekonomines grėsmes žiniasklaidos pliuralizmui, nėra žemas; kadangi naujienų žiniasklaidos įmonėms, veikiančioms mažesnėse rinkose, įskaitant vietos, regionines ir nišines žiniasklaidos įmones, kyla papildomų sunkumų, nes jų pajamos nedidelės, jos tampa ne tokios perspektyvios, naudodamos dabartinius komercinius veiklos modelius, ir jos negali taikyti naujų modelių taip kaip, kaip juos taiko didesnėse rinkose veikiančios žiniasklaidos įmonės; kadangi, be to, kai kurios valstybės narės, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera, patiria didesnį geopolitinį pavojų, kylantį dėl Kremliaus kišimosi į jų informacinę erdvę;

U.  kadangi žiniasklaidos nepriklausomumo ir pliuralizmo, taip pat gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimas kovojant su dezinformacija yra vienas iš piliečių pasiūlymų, pateiktų 2022 m. gegužės 9 d. paskelbtoje Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje, kurioje piliečiai konkrečiai ragino ES, nustatant ES masto būtiniausius standartus, šalinti grėsmes žiniasklaidos nepriklausomumui, taip pat ginti ir remti laisvą, pliuralistinę ir nepriklausomą žiniasklaidą, stiprinti kovą su dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi ir užtikrinti žurnalistų apsaugą; kadangi Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje taip pat buvo raginama įsteigti ES organą, kuris būtų atsakingas už kovą su tiksline dezinformacija ir kišimusi, stiprinant nacionalinių kibernetinio saugumo institucijų bendradarbiavimą ir tobulinant interneto platformoms bei socialinės medijos įmonėms skirtus teisės aktus ir gaires, siekiant mažinti su dezinformacija susijusį pažeidžiamumą;

V.  kadangi žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos vientisumui gali pakenkti žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurie kursto visuomenės susipriešinimą ir sistemingai skleidžia dezinformaciją, įskaitant manipuliavimą informacija ir valstybės kontroliuojamų žiniasklaidos paslaugų teikėjų, kuriuos finansuoja tam tikros ES nepriklausančios šalys, tokios kaip Kinija, Rusija ir Turkija, vykdomą kišimąsi; kadangi labai koncentruota ir vyriausybės kontroliuojama žiniasklaidos aplinka gali lemti informacinę autokratiją, kai valstybė arba piktavaliai užsienio subjektai gali lengvai daryti įtaką manipuliuodami informacija;

W.  kadangi Kinija per pastaruosius dešimt metų į Europos žiniasklaidos įmones investavo beveik 3 mlrd. EUR, o ES ir jos valstybės narės nepateikė tinkamo atsako; kadangi Kinijos pavyzdžiu galėtų pasekti kitos valstybės, turinčios panašias autoritarines politines ideologijas, o tai kelia didelį pavojų Europos demokratijos vientisumui ir kitų šalių kišimuisi į ES vidaus reikalus; kadangi keli Kinijos valstybiniai Konfucijaus institutai, kurie skleidžia propagandą ir kišasi į akademines institucijas, vis dar veikia ES; kadangi Kinijos transliuojamoji žiniasklaida atstovauja Kinijos komunistų partijos ideologijai ir ją skleidžia; kadangi Kinijos interneto robotų paskyros vis aktyviau veikia socialinėje medijoje ir socialiniuose tinkluose, tenkindamos Kinijos valdžios institucijų poreikius;

X.  kadangi organizacija „EU DisinfoLab“ neseniai atskleidė Indijos interesams naudingą plataus masto operaciją, nukreiptą prieš tarptautines institucijas, visų pirma Briuselyje ir Ženevoje, kurioje dalyvavo šimtai netikrų žiniasklaidos priemonių ir dešimtys vyriausybės kontroliuojamų nevyriausybinių organizacijų;

Y.  kadangi tik kai kurios ES valstybės narės taiko užsienio žiniasklaidos investicijų tikrinimo mechanizmus; kadangi visuomenės interesas yra žinoti apie žiniasklaidos priemonių tikrosios nuosavybės struktūrą;

Z.  kadangi vis dar yra didelių struktūrinių trūkumų, sudarančių palankesnes sąlygas manipuliavimui informacija per interneto platformas; kadangi interneto platformų verslo modeliai grindžiami asmens duomenimis, algoritmais, skatinančiais kraštutinį ir nesantaiką kurstantį turinį ir reklamą, t. y. aktyvesnis dalyvavimas reiškia didesnes pajamas iš reklamos, o skatinimas dalyvauti pritraukia nesantaiką sėjančias ir kraštutines nuomones nuošalyje paliekant faktais pagrįstą informaciją; kadangi todėl interneto platformos yra sukurtos taip, kad padėtų sustiprinti sąmokslo teorijas ir dezinformaciją; kadangi šios pasaulinės interneto platformoms taip pat padarė didžiulį ardomąjį poveikį Europos žiniasklaidos sektoriaus ekonominiam gyvybingumui, nes jos dominuoja reklamos rinkoje ir taip daro įtaką žiniasklaidos verslo modeliams;

AA.  kadangi nors Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas buvo patobulintas, tebėra daug struktūrinių problemų, pavyzdžiui, nėra privalomų taisyklių ir nuostatų, pagal kurias įmonės gali pasirinkti savo įsipareigojimus, o tai galiausiai trukdo Praktikos kodeksui būti sėkminga reguliavimo priemone;

AB.  kadangi sparčiai kintančios bendrojo dirbtinio intelekto technologijos gali turėti rimtų pasekmių, kurios galėtų sudaryti sąlygas piktavališkiems subjektams kurti ir skleisti daugiau dezinformacijos turinio pigiau ir sparčiau; kadangi ypač pražūtingą poveikį gali patirti viso pasaulio šalys, kurioms trūksta išteklių šiai problemai spręsti;

AC.  kadangi Komisijos pasiūlymu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo siekiama spręsti šias struktūrines problemas, susijusias su politine reklama;

AD.  kadangi platformos turi parengusios keletą kovos su internetine dezinformacija iniciatyvų, rengiant prevencinio paneigimo kampanijas, kuriomis siekiama informuoti naudotojus apie dezinformacijos keliamus pavojus, prevenciniais tikslais juos įspėjant apie klaidingus teiginius, kuriuos piktavaliai subjektai skelbia dezinformacijos ir klaidingos informacijos kampanijose, ir juos paneigiant; kadangi šių iniciatyvų poveikis negali būti iki galo įvertintas, nes visapusišką prieigą prie duomenų turintys mokslininkai nėra atlikę nepriklausomų ar institucinių tyrimų;

AE.  kadangi turinys ne anglų kalba iš esmės vis dar nestebimas, nes platformos vis dar neįdarbina pakankamai tikrintojų ir faktų tikrintojų, galinčių atlikti savo atitinkamas užduotis kitomis kalbomis, ypač mažiau paplitusiomis kalbomis šalyse, kurias labai veikia prokremliška dezinformacija; kadangi interneto platformos turėtų užtikrinti piliečiams pagrindines teises, pvz., saviraiškos ir informacijos laisvę;

AF.  kadangi nuo tada, kai „Twitter“ perėmė Elon Musk, ši bendrovė pradėjo taikyti kovos su klaidinga informacija krizės atveju politiką, pagal kurią bendrovė imtųsi veiksmų reaguodama į žinutes, kuriose pateikiami melagingi ar klaidinantys teiginiai apie jėgos ir ginklų naudojimą, ir reaguotų teikdama pirmenybę žinutėms iš su valstybe susijusių žiniasklaidos paskyrų ir įspėtų, kad žinute buvo pažeista bendrovės kovos su klaidinga informacija krizės atveju politika, tačiau 2022 m. lapkričio 23 d. ši strategija buvo iš dalies atšaukta; kadangi bendrovė atleido visų skyrių, atsakingų už dezinformacijos nustatymą, klasifikavimą arba reagavimą į ją, darbuotojus, įskaitant daugumą turinio moderatorių ir konkrečioms šalims skirtų darbuotojų grupių, ir atkūrė daugiau kaip 60 000 paskyrų, kuriose, kaip anksčiau buvo nustatyta, buvo pažeistos platformos taisyklės dalijantis dezinformacija, priekabiaujant, piktnaudžiaujant ar sukčiaujant; kadangi perėmus bendrovę, piktnaudžiaujamojo pobūdžio turinio padaugėjo maždaug 40 proc.; kadangi ne kartą netoleruotinai be konkretaus pagrindo buvo įšaldomos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių paskyros;

AG.  kadangi dėl žiniasklaidos pranešimų apie vidaus dokumentus kilo klausimų dėl bendrovės pastangų įgyvendinti savo kovos su užsienio kišimusi ir dezinformacija per 2020 m. JAV prezidento rinkimus politiką politinio neutralumo ir dėl to, ar tos pastangos taip pat prilygsta tam tikram kišimuisi į politines ir platesnes socialines diskusijas, susijusias su rinkimais, nes dešimtys elektroninių laiškų parodė, kad kovos su dezinformacija ir neapykantos kalba metodus didžiosios JAV partijos naudojo rinkėjams kontroliuoti; kadangi dėl susirūpinimą keliančių bendrovės „Twitter“ vyresniosios vadovybės pareiškimų ir sprendimų tebėra neaišku, kaip bendrovė plėtos savo veiklą artimiausioje ateityje;

AH.  kadangi dezinformacija ir klaidinga informacija apie sveikatą kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, nes mažina pasitikėjimą mokslu, viešosiomis institucijomis, valdžios institucijomis ir medicinos darbuotojais, taip pat nuteikia priešiškai jų atžvilgiu ir skleidžia sąmokslo teorijas; kadangi tokia dezinformacija gali kelti pavojų gyvybei, nes atgraso žmones nuo medicininio gydymo, įskaitant skiepijimą, arba skatina imtis klaidingų gydymo būdų; kadangi per COVID-19 pandemiją su COVID-19 susijęs turinys, kuris, patikrinus faktus ir nustačius, kad tai buvo klaidinga informacija arba dezinformacija, nebuvo pašalintas, vokiečių ir ispanų kalbomis sudarė 20 proc., prancūzų kalba – 47 proc., o italų kalba – 84 proc.; kadangi poveikis mažiau vartojamoms kalboms buvo dar didesnis;

AI.  kadangi pasitelkdami interneto robotus ir netikras paskyras socialinės medijos platformose naudoja piktavaliai subjektai, siekdami pakenkti demokratiniams procesams; kadangi bendrovė „Meta“ pašalino du Kinijos ir Rusijos kilmės tinklus dėl to, kad šie pažeidė jos kovos su koordinuotu neautentišku elgesiu politiką; kadangi tinklas, kurio kilmės šalis yra Rusija ir kurį sudaro daugiau kaip 60 interneto svetainių, uzurpavo teisėtų Europos naujienų organizacijų interneto svetainių vardą ir jose skelbė originalius straipsnius, kuriuose kritikuojama Ukraina, remiama Rusiją ir tvirtinama, kad Vakarų sankcijos Rusijai atsigręš prieš juos pačius; kadangi panašias išvadas padarė organizacija „EU DisinfoLab“ atlikdama tyrimą „Doppelgänger“; kadangi tai yra tik ledkalnio viršūnė ir interneto platformos turi būti nuolat budrios ir tobulinti savo turinio moderavimo politiką;

AJ.  kadangi tokių platformų kaip „Reddit“ ir „Telegram“, kuriose dezinformacija dažniausiai plinta nekontroliuojamai, priežiūra nėra pakankama; kadangi platformoje „Spotify“ transliuojamos tinklalaidės, kuriose pateikiama klaidinga informacija ir dezinformacija, visų pirma dezinformacija apie vakcinas; kadangi kai kurių šių tinklalaidžių vieną dalį išklauso iki 11 mln. klausytojų; kadangi bendrovė atsisakė imtis kokių nors veiksmų dėl paskyrų, iš kurių transliuojamos šios tinklalaidės, nes ji neturi dezinformacijos politikos; kadangi ES pradėjo daugybę socialinio tinklo „TikTok“ tyrimų dėl ES piliečių duomenų perdavimo Kinijai ir tikslinės nepilnamečiams skirtos reklamos;

AK.  kadangi 2022 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA)(15), kuris bus taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.; kadangi juo visiškai suderinamos tarpininkavimo paslaugoms vidaus rinkoje taikomos taisyklės ir jame įtvirtintos specialiosios nuostatos, taikomos labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, kai kalbama apie sisteminę riziką, pvz., dezinformaciją ir manipuliavimą;

AL.  kadangi SPA labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms nustatomi įpareigojimai atlikti metinius rizikos vertinimus ir imtis priemonių rizikai, kylančiai dėl jų paslaugų struktūros ir naudojimo, mažinti; kadangi kai kurios SPA nuostatos taip pat turėtų būti taikomos mažesnėms platformoms, kuriose toliau netrukdomai plinta dezinformacija;

AM.  kadangi SPA dezinformacija ir manipuliavimas rinkimais priskiriami sisteminei rizikai;

AN.  kadangi algoritmai, sukurti platformų verslo modeliams optimizuoti, atlieka labai svarbų vaidmenį skleidžiant melagingus ir klaidinančius naratyvus sukurdami informacinius burbulus, kurie apriboja arba iškraipo atskiriems vartotojams prieinamą informaciją; kadangi platformos vis dar nepakankamai nepakankamai, kad tai sustabdytų; kadangi algoritmų kūrimas, testavimas ir veikimas vis dar nėra skaidrūs;

AO.  kadangi socialinės medijos platformos naudojamos kaip priemonės, pavyzdžiui, Rusijos propagandai, kuria siekiama pateisinti Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, skleisti ir skatinti antidemokratinius politinius judėjimus Balkanuose; kadangi dirbtinis intelektas dėl piktavališko didelės apimties kalbų modelių, tokių kaip „ChatGPT“, naudojimo tampa vis svarbesne priemone, naudojama propagandai ir dezinformacijai skleisti, tačiau jis taip pat bus labai svarbus siekiant veiksmingiau nustatyti iškraipytus naratyvus ir su jais kovoti; kadangi reikia plėtoti skaitmenines technologijas paisant žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo;

AP.  kadangi Komisija įsteigė Europos algoritmų skaidrumo centrą, kuris priklauso Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui ir kurį daugiausia sudaro inžinieriai ir duomenų mokslininkai, atliekantys algoritmų tyrimus;

AQ.  kadangi skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, kurie yra kiekvienos valstybės narės paskirtos nepriklausomos institucijos, atlieka svarbų vaidmenį ir funkcijas ir yra atsakingi už SPA priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse;

AR.  kadangi iškilusi ne tik ekonominės priklausomybės, bet ir šnipinėjimo ir sabotažo rizika, nes užsienio įmonės įgyja įtakos ES ypatingos svarbos infrastruktūrai; kadangi Kinijos laivybos bendrovės įgijo daugiau kaip 20 Europos uostų didžiąją arba reikšmingą akcijų dalį, pavyzdžiui, bendrovė „China Merchant“ įgijo Prancūzijos uostų, o bendrovė COSCO – Pirėjo, Antverpeno, Bilbao, Genujos, Hamburgo, Roterdamo, Valencijos ir Zebriugės uostų akcijų; kadangi INGE 1 komiteto pranešime raginama nustatyti griežtesnę reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą siekiant užtikrinti, kad neigiamą poveikį ES saugumui darančios tiesioginės užsienio investicijos būtų blokuojamos;

AS.  kadangi užsienio subjektai, daugiausia Kinija ir Rusija, bet taip pat Iranas, aktyviai bando įsiskverbti į Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir tiekimo grandines, siekdami šnipinėjant pavogti informaciją ir (arba) praktinę patirtį, kad įgytų konkurencinį pranašumą arba, norėdami pakenkti šių infrastruktūros objektų veikimui, sabotuotų jų dalis; kadangi toks pat piktavališkas elgesys siejamas su ekonominiais ir infrastruktūros projektais šalyse kandidatėse ir potencialiose ES šalyse kandidatėse; kadangi vis didesnė grėsmė ES piliečiams kyla taip pat dėl galimybės būti šnipinėjamais ir rinkti informaciją naudojant kasdienius buitinius prietaisus;

AT.  kadangi Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą dėl ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos kilo didžiulių su energetiniu saugumu susijusių sunkumų; kadangi vadinamieji kenksmingo kapitalo projektai, kuriuos vykdo užsienio subjektai valstybėse narėse, pvz., Pakso atominė elektrinė Vengrijoje, gali daryti įtaką politiniams sprendimams; kadangi daugelis ES šalių, net ir Rusijai 2014 m. neteisėtai užėmus ir aneksavus dalį Ukrainos, didino priklausomybę nuo Rusijos dujų; kadangi kai kurios iš šių šalių neseniai sumažino savo priklausomybę iki beveik 0 proc.;

AU.  kadangi investicijų programomis, skirtomis 5G diegimui, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalimi, taip pat Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės 6G programa galėtų būti remiamas technologinis suverenumas ir mažinama priklausomybė nuo užsienio tiekėjų šioje srityje kuriant saugią 5G infrastruktūrą ir 6G technologinius pajėgumus; kadangi Europos ekonomikai ypatingos svarbos technologinės infrastruktūros plėtrą turėtų vykdyti tik Europos arba bendraminčių šalių gamintojai ir plėtotojai;

AV.  kadangi kai kurių valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos sustiprino savo požiūrį į kovą su užsienio grėsmėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, tokiomis kaip šnipinėjimas ir sabotažas;

AW.  kadangi dezinformacija ir kitoks manipuliavimas informacija iškraipo viešas diskusijas apie rinkimus ir kitus demokratinius procesus ir gali sutrukdyti piliečiams priimti informacija pagrįstus sprendimus ar apskritai atgrasyti juos nuo politinio dalyvavimo; kadangi dezinformacija per politines kampanijas yra tiesioginė grėsmė sąžiningai demokratinei politinei konkurencijai; kadangi šie klausimai yra iššūkis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams;

AX.  kadangi 2024 m. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse tikimasi didesnio aktyvumo kišantis ir manipuliuojant informacija; kadangi Europos Parlamento rinkimai turi esminę įtaką Europos Sąjungos demokratinių procesų veikimui, nes stiprina jos stabilumą ir legitimumą; kadangi dėl šios priežasties turi būti ginamas Sąjungos demokratinis vientisumas, be kita ko, užkertant kelią dezinformacijos sklaidai ir nederamai užsienio įtakai Europos Parlamento rinkimuose; kadangi pasiūlymas dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo galėtų padėti nustatyti draudimą ne ES šalių politinės reklamos rėmėjams;

AY.  kadangi laisvi ir sąžiningi rinkimai yra demokratinių šalių kertinis akmuo ir nepriklausomi bei skaidrūs rinkimų procesai yra būtini siekiant skatinti konkurencingą rinkimų aplinką ir piliečių pasitikėjimą rinkimų sąžiningumu; kadangi sisteminis rinkimų procesų vientisumas taip pat yra įtvirtintas teisinėje ir institucinėje rinkimų vykdymo sistemose, įskaitant rinkimus organizuojančias institucijas; kadangi šių sistemų ir demokratinių institucijų kokybė ir stiprumas yra labai svarbūs bet kurios šalies rinkimų sąžiningumui; kadangi interneto socialinės platformos tampa vis svarbesnėmis sprendimų per rinkimus priėmimo priemonėmis;

AZ.  kadangi kišimasis į rinkimų procesus gali būti įvairus – tiesioginis arba netiesiogis, pavyzdžiui, su balsavimu susijęs sukčiavimas, įėjimo į rinkimų apylinkes blokavimas ar fizinė prievarta balsuoti, iškreiptos informacijos apie kandidatus skleidimas, manipuliacijos dėl rinkimų datos keitimo ir dezinformacijos kampanijos socialinėje medijoje;

BA.  kadangi autoritariniai režimai vis veiksmingiau įtraukia ar apeina taisykles ir institucijas, remiančias pagrindines laisves, ir teikia pagalbą kitiems, norintiems daryti tą patį; kadangi šie režimai skatina ir išnaudoja poliarizaciją, pasitelkdami įgaliotinius trečiosiose šalyse ir ES bando iškreipti nacionalinę politiką, kurstydami neapykantą, smurtą ir nežabotą galią; kadangi užsienio kišimusi į rinkimų procesus dažnai siekiama ne tik daryti įtaką konkrečių rinkimų rezultatams, bet ir mažinti bei griauti ilgalaikį piliečių pasitikėjimą jų demokratinių institucijų ir demokratinių procesų legitimumu;

BB.  kadangi Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija prisideda prie Europos Parlamento rinkimų integralumo apsaugos;

BC.  kadangi Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklas atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant rinkimų integralumą Europos Sąjungoje; kadangi šį tinklą sukūrė Komisijos tarnybos kartu su atitinkamomis valstybių narių tarnybomis;

BD.  kadangi žurnalistai ir ekspertai ir toliau atskleidžia informaciją apie tai, kad ne ES šalys, visų pirma Rusija, iki ir po 2022 m. vasario 24 d. finansuoja politinę veiklą ir politikus Europos Sąjungoje, o dėl to kyla pavojus ES valstybių narių demokratinio veikimo vientisumui ir reikia atlikti išsamų tyrimą, kad prisidėję asmenys būtų patraukti atsakomybėn; kadangi dienraštis „El País“ atskleidė, kad Irano nacionalinė pasipriešinimo taryba dalyvauja finansuojant kraštutinių dešiniųjų politinius judėjimus Europos Sąjungoje; kadangi Rusija ir Iranas kartu su kitomis šalimis, pvz., Venesuela, siekia bendro tikslo – susilpninti demokratines valstybes;

BE.  kadangi teisėkūros institucijos šiuo metu derasi dėl pasiūlymo dėl politinės reklamos, kuriuo siekiama papildyti SPA, spręsti šiuo metu esamo žalingo susiskaidymo problemą šioje srityje ir padėti sustiprinti mūsų Europos demokratijas ir mūsų demokratinius procesus, vykdant atvirą procesą suteikti piliečiams galimybę per rinkimus ar referendumus priimti informacija pagrįstus sprendimus ir apsaugoti ES piliečius nuo dezinformacijos, neskaidrių politinės reklamos būdų ir apskritai užsienio kišimosi; kadangi teisėkūros institucijos turėtų susitarimą dėl pasiūlymo pasiekti kuo greičiau, kad būtų užtikrinta, jog naujos taisyklės įsigaliotų iki 2024 m. Europos Parlamento rinkimų;

BF.  kadangi vien per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo užfiksuota tiek kibernetinių išpuolių prieš ES institucijas, kaip per visus 2020 m.(16); kadangi Rusijai pradėjus agresiją Ukrainoje padaugėjo išpuolių prieš ES ir nacionalines institucijas, kaip rodo kibernetinis išpuolis, kurį Europos Parlamentas patyrė per 2022 m. lapkričio mėn. plenarinę sesiją, kai po balsavimo dėl rezoliucijos dėl Rusijos paskelbimo terorizmą remiančia valstybe buvo uždaryta jo svetainė;

BG.  kadangi ES, be kita ko, pagal ES programas „Europos horizontas“ ir „Skaitmeninė Europa“ gerokai padidino savo pastangas ir investicijas į kibernetinio saugumo pajėgumų didinimą; kadangi vis dar reikia veiksmingesnio kibernetinio saugumo, kuriam būtų skiriamas atitinkamas finansavimas; kadangi stipri kibernetinio saugumo infrastruktūra galėtų sumažinti kibernetinių incidentų išlaidas; kadangi Kibernetinio atsparumo akto poveikio vertinime numatoma, kad iniciatyva galėtų padėti sumažinti išlaidas, susijusias su poveikį įmonėms darančiais incidentais, maždaug 180–290 mlrd. EUR(17); kadangi Komisija vangiai reagavo nustatydama priemones po trečiųjų šalių įsilaužimo į ES piliečių, įskaitant žymius asmenis, tokius kaip valstybių vadovai ar Komisijos nariai, paskyras naudojant šnipinėjimo programas; kadangi šiuo metu nėra parengto veiksmų plano, kaip užkirsti kelią asmenims, veikiantiems ne Sąjungoje, įsilaužimams į ES piliečių paskyras Sąjungoje;

BH.  kadangi Taryba neseniai priėmė TIS 2 direktyvą, kuria siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje Sąjungoje; kadangi TIS 2 direktyva sukurtas Europos ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinis tinklas (EU-CyCLONe), kuris sustiprins informacinių sistemų atsparumą; kadangi tinkamo lygio kibernetinis saugumas gali būti užtikrintas tik bendradarbiaujant su daugeliu viešojo ir privačiojo sektorių subjektų; kadangi ES tebėra labai priklausoma kibernetinio saugumo srityje;

BI.  kadangi Ukrainos kibernetinei gynybai reikalingi visų partnerių veiksmai ir bendradarbiavimas; kadangi Vakarų IT bendrovės suteikė pagalbą Ukrainai jos infrastruktūros pažeidžiamumui nustatyti; kadangi Europos Sąjungoje trūksta techninių pajėgumų jos ypatingos svarbos infrastruktūros pažeidžiamumui nustatyti; kadangi bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su tiksliniais partneriais, pavyzdžiui, su JK, JAV, Ukraina ir Taivanu, yra labai svarbūs didinant ES pajėgumus nustatyti išpuolių vykdytojus;

BJ.  kadangi 2021 m. įsteigta Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė, kad Europos subjektai galėtų formuoti pasaulinius 6G standartus; kadangi Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos Bendradarbiavimo tinklų ir informacinių sistemų klausimais grupėje bendradarbiauja įgyvendinant 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį; kadangi Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad priėmus 5G priemonių rinkinį, padaryta pažanga didinant 5G tinklų saugumą, nes dauguma valstybių narių taikė ar tebetaiko apribojimus didelės rizikos pardavėjams, tačiau nė viena iš pateiktų priemonių nėra teisiškai privaloma, o tai reiškia, kad Komisija neturi galių užtikrinti jų vykdymą;

BK.  kadangi buvo atvejų, kai trečiosios šalys gabeno migrantus ir prieglobsčio prašytojus prie ES išorės sienos, vykdydamos savo hibridinio užsienio kišimosi strategijas, kurių tikslas – sukurti sunkumų ES ir jos valstybėms narėms, pvz., 2021 m. rudenį Baltarusija prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją; kadangi šie hibridinio kišimosi mėginimai taip pat yra dezinformacijos sklaida, kai skaidoma ES visuomenė ir daroma žala Europos vertybėms ir pagrindinėms teisėms;

BL.  kadangi migrantus, mažumas ir diasporas dažnai išnaudoja užsienio subjektai, kurie organizuoja dezinformacijos kampanijas, kurių tikslas – išnaudoti ir sustiprinti neigiamas išankstines nuostatas apie migraciją siekiant didinti įtampą Europos visuomenėje, pvz., prieš Ukrainos diasporą nukreiptos Rusijos dezinformacijos kampanijos; kadangi algoritmai atlieka labai svarbų vaidmenį skleidžiant tokią informaciją;

BM.  kadangi Europoje daugėja prieš lyčių lygybę nukreiptų judėjimų, ypač prieš lytinę ir reprodukcinę sveikatą, moterų teises ir LGBTIQ asmenis; kadangi tokie judėjimai platina dezinformaciją, kad būtų sustabdyta pažanga moterų teisių ir lyčių lygybės srityse; kadangi buvo pranešta, kad šie judėjimai gavo milijonus eurų finansavimo (viešojo arba privačiojo) iš užsienio šalių, įskaitant Rusiją ir JAV;

BN.  kadangi šis migrantų ir mažumų instrumentalizavimas prie ES išorės sienų rodo, kad svarbu turėti veiksmingą ir integruotą sienų valdymo sistemą ir taikyti veiklos, finansines ir diplomatines priemones, siekiant išsaugoti atsparumą;

BO.  kadangi Parlamentas remia Komisijos pasiūlymą įtraukti nuostatas dėl migracijos instrumentalizavimo į Šengeno sienų kodeksą, kad valstybės narės galėtų veikti veiksmingiau ir labiau koordinuotai;

BP.  kadangi organizuojant Rusijos dezinformacijos ir propagandos kampanijas taip pat daroma įtaka netiesioginiam nuomonės formavimui Europoje, didžiausią dėmesį skiriant rusakalbių išeivių bendruomenei Europoje ir kaimyninėse šalyse; kadangi,siekiant kovoti su prokremlišku naratyvu, valstybės narės turėtų atlikti esminį vaidmenį suteikiant galimybę rusakalbių gyventojų grupėms naudotis faktais pagrįstais naujienų šaltiniais; kadangi Rusijos dezinformacijos ir propagandos kampanijos taip pat plačiai paplitusios daugelyje postsovietinių šalių, įskaitant Vidurinę Aziją;

BQ.  kadangi Belgijos federalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtarimų pinigų plovimu, korupcija ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, vykdomais trečiųjų šalių; kadangi nuo 2022 m. gruodžio 9 d. sulaikyti keli asmenys ir atliktos kelios kratos, susijusios tiek su dabartiniais, tiek su buvusiais Europos Parlamento nariais ir darbuotojais; kadangi po šių įtarimų turėtų Parlamentas ir kitos ES institucijos imtis veiksmingų priemonių, kad būtų panaikintos su užsienio kišimusi susijusios spragos, ir turėtų būti didinamas skaidrumas ir atskaitomybė, siekiant apsaugoti institucijų vientisumą;

BR.  kadangi pasitikėjimas Parlamento sąžiningumu ir teisine valstybe yra itin svarbus Europos demokratijos veikimui; kadangi labai svarbu užtikrinti, kad demokratiniai procesai nebūtų privačių ir išorės interesų tenkinimas ir kad būtų visapusiškai paisoma piliečių teisių; kadangi interesų grupių atstovų gebėjimas daryti įtaką sprendimų priėmimui Parlamente pateikiant argumentus yra esminė Europos demokratijos dalis;

BS.  kadangi INGE I komiteto pranešime jau buvo pabrėžta, kad labai trūksta teisiškai privalomų taisyklių dėl lobistinės veiklos ir ES lobistinės veiklos registro vykdymo užtikrinimo ir kad buvusius aukšto lygio ES politikus ir valstybės tarnautojus dažnai samdo arba įtraukia užsienio autoritarinių šalių nacionalinės ar privačiojo sektoriaus įmonės; kadangi dėl to praktiškai neįmanoma atsekti lobistinės veiklos iš ES nepriklausančių šalių;

BT.  kadangi užsienio interesų vykdomas elito verbavimas, kuriam palankias sąlygas sudaro tai, kad neužkertamas kelias „sukamųjų durų“ reiškiniui, kai iš pareigų ES institucijose pereinama vykdyti veiklą autokratinėse šalyse, dėl kurių kišimosi kyla didelė rizika demokratiniams Sąjungos interesams, ir toliau sudaro didelę užsienio kišimosi į demokratinį Europos Sąjungos veikimą dalį ir gali būti laikoma problema, susijusia su korupcija;

BU.  kadangi Kinija ir Rusija įvedė sankcijas Europos mokslininkams ir mokslinių tyrimų institucijoms dėl jų paskelbtų straipsnių ar išreikštos pozicijos;

BV.  kadangi reikia daugiau aiškumo dėl užsienio įtakos per interesų grupių atstovus ES lygmeniu, visų pirma bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), konsultacinėmis įmonėmis, fondais, ekspertų grupėmis ir privačiomis įmonėmis; kadangi tai turėtų netrukdyti įprastai ambasadų informavimo veiklai; kadangi visoje Europoje mažėja Rusijos ambasadų darbuotojų skaičius, o Budapešte šis skaičius didėja, o tai rodo, kad Vengrija yra pažeidžiama Rusijos žvalgybos veiklos;

BW.  kadangi lobistinė veikla užsienio interesų labui, ypač kai ji susijusi su strateginių sektorių įmonėmis ir jų vyriausybėmis, gali atverti galimybes užsienio kišimuisi į mūsų institucijas; kadangi sudarius tarpinstitucinį susitarimą, skaidrumo registras buvo labai sustiprintas; kadangi skaidrumo reikalavimų, taikomų pilietinės visuomenės organizacijoms, konsultacinėms įmonėms, fondams, ekspertų grupėms ir privačioms įmonėms, sugriežtinimas galėtų padėti nustatyti užsienio kišimusi atvejus;

BX.  kadangi yra buvę keletas priešiškų Europos Parlamento narių bauginimo ir persekiojimo kampanijų atvejų, kuriuos organizavo ir koordinavo užsienio šalys; kadangi tokios šalys kaip Rusija, Kinija ir Iranas nustatė draudimus atvykti ir sankcijas atskiriems Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų nariams ir organams dėl jų kritikos tų vyriausybių vykdomos politikos žmogaus teisių klausimais atžvilgiu;

BY.  kadangi tam tikros autoritarinės valstybės melagingai kaltina ES piliečius nusikaltimais ar pažeidimais ir juos kalina siekdamos daryti įtaką ES valstybių narių sprendimams; kadangi, be kitų piliečių, šiuo metu Irane nepagrįstai sulaikyti ir nuteisti Švedijos pilietis Ahmadreza Djalalie ir dar septyni Prancūzijos piliečiai;

BZ.  kadangi 2022 m. kovo mėn. ES nustatė sankcijas Rusijos propagandos kanalams „Russia Today“ (RT) ir „Sputnik“ ir laikinai sustabdė jų transliavimo veiklą, taip pat nurodė interneto prieigos teikėjams bei paieškos sistemų operatoriams blokuoti prieigą prie interneto ir paieškos sistemas, kad būtų pažymėtas jų turinys; kadangi nuo tada, kai buvo priimtas 9-asis sankcijų paketas, palydovų operatoriai, pvz., Prancūzijos operatorius „Eutelsat“ ir Liuksemburgo operatorius SES, nustojo teikti transliavimo paslaugas Europos Sąjungoje kanalams „Russia Today“ ir „Sputnik“; kadangi „Eutelsat 36B“ toliau retransliuoja Rusijos „Trikolor“ ir „NTV plus“ programas Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose; kadangi SES toliau transliuoja „RT News“ Indijoje, Meksikoje ir Pietų Afrikoje; kadangi kiti nacionaliniai palydovo operatoriai, pvz., „Hellas Sat“ ir „Hispasat“, taip pat Vengrijos nacionaliniai kanalai toliau transliuoja savo TV kanalus, kuriems taikomos sankcijos; kadangi „RT France“ ir „RT News“ toliau transliuojami internetu; kadangi Rusijos propagandą dažnai sustiprina įvairios tarptautinės žiniasklaidos priemonės, kurios tam tikruose pasaulio regionuose pasiekiamos labai plačiai;

CA.  kadangi, akivaizdžiai prieštaraujant ES taikomoms sankcijoms, Serbija, kuri turi ES šalies kandidatės statusą, tapo saugiu prieglobsčiu kai kurioms Rusijos įmonėms, siekiančioms išvengti ES taikomų sankcijų arba jas apeiti, nes nuo 2022 m. liepos mėn. Belgradas priglobė kelias RT (anksčiau – „Russia Today“) tarnybas, kurios savo internetines naujienų paslaugas pradėjo teikti serbų kalba;

CB.  kadangi užsienio kišimosi kriminalizavimas reikštų, kad su šiuo piktavališku elgesiu būtų kovojama ir jis būtų stigmatizuojamas; kadangi šiuo metu Europos Sąjungoje nėra nustatytas bendras užsienio kišimosi draudimas, o tai reiškia, kad nusikaltėliai gali vykdyti šią veiklą nebijodami bausmės, jei jų elgesys neatitinka nusikalstamos veikos; kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgdama į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, kuriuo nustatomos kitos ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, sritys; kadangi būtina taikyti sankcijas ir nustatyti apribojimus užsienio kišimosi kaltininkams siekiant užkirsti kelią būsimiems jų veiksmams;

CC.  kadangi Komisija pasiūlė suderinti nusikalstamas veikas ir sankcijas už ES sankcijų pažeidimus; kadangi kelios valstybės narės svarstė galimybę išplėsti Europos prokuratūros kompetenciją, kad ji imtųsi šių pažeidimų;

CD.  kadangi ES jau parengė keletą svarbių teisės aktų, kuriais siekiama kovoti su piktavališku užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; kadangi esama pavojaus, kad ES kovos su dezinformacija reguliavimo sistemos bus kopijuojamos ir jomis kitose (autoritarinėse) šalyse gali būti pasirinktinai naudojamasi siekiant pažaboti žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę; kadangi ES lygmeniu nebuvo tinkamai įvertintas esamų visuomenės atsparumo didinimo priemonių veiksmingumas ir poveikis; kadangi toks įvertinimas padėtų dar labiau patobulinti būsimos politikos gaires ir priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią užsienio kišimuisi ir hibridinėms grėsmėms;

CE.  kadangi po Kinijos ekonomikos augimo ir politinės plėtros pasaulinėje arenoje ši šalis stengiasi kuo labiau paskleisti savo propagandą užsienyje, skleisdama teigiamus naratyvus apie save ir tuo pat metu bandydama nuslopinti ją kritikuojančius balsus; kadangi Kinija perima visų Afrikos tradicinės žiniasklaidos informacijos kanalų, kurie šiame žemyne tebėra dažniausiai naudojama priemonė informacijai gauti, kontrolę; kadangi Afrikoje taip pat plėtojamos Rusijos dezinformacijos operacijos; kadangi Vagnerio grupė tiesiogiai dalyvauja šiose operacijose; kadangi šios operacijos gali kelti pavojų ES piliečių saugumui ir bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis partnerėmis įgyvendinimui;

CF.  kadangi ES imasi vadovaujamo vaidmens JT ad hoc komiteto kibernetinių nusikaltimų klausimais darbe, padedant JT Trečiajam komitetui, siekiant apsaugoti pagrindines ir procesines įtariamųjų teises;

CG.  kadangi nuo COVID-19 pandemijos pradžios pagerėjo bendras sąmoningumo manipuliavimo informacija ir kišimosi pavojaus kitose pasaulio šalyse klausimais lygis; kadangi JT pasiūlė keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti valdymą skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti daugiau nuoseklumo tarp JT valstybių narių, pvz., Pasaulinį elgesio kodeksą siekiant skatinti teisingą viešąją informaciją ir Pasaulinį skaitmeninį susitarimą;

CH.  kadangi diskusijose su ING2 specialiuoju komitetu kai kurių platformų atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai teigiamai reagavo į pasaulinių standartų, visų pirma Europos ir, kai įmanoma, transatlantinių standartų, nustatymą kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;

CI.  kadangi sėkmingos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) / bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos, taip pat ES delegacijos užsienio šalyse yra vienos iš geriausių strateginės komunikacijos kampanijų, kurias ES vykdo ES nepriklausančiose šalyse;

CJ.  kadangi 2022 m. kovo mėn. Taryba patvirtino ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį; kadangi Strateginiame kelrodyje nurodoma, kad iki 2024 m. visose BSGP / BUSP misijose ir operacijose turėtų būti numatyta pakankamai strateginės komunikacijos priemonių ir išteklių kovai su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; kadangi reikalingas misijų komunikacijos modernizavimo ir profesionalumo didinimo procesas, įskaitant kovos su pažeidžiamumu dezinformacijos atžvilgiu iniciatyvų rėmimą; kadangi Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Strateginės komunikacijos padalinys (StratCom) ėmė aktyviau bendradarbiauti su BSGP misijomis ir operacijomis siekdamas padėti per jas nustatyti, analizuoti ir suprasti užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi kampanijas;

Koordinuojama ES kovos su užsienio subjektų kišimusi strategija

1.  pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą atskleidė sąsajas tarp užsienio mėginimų manipuliuoti informacija ir grėsmių ES ir jos artimiausioms kaimyninėms šalims, Vakarų Balkanams bei Rytų partnerystės šalims, taip pat pasaulinio saugumo ir stabilumo; pažymi, kad Rusijos plataus masto karas Ukrainoje atskleidė Rusijos kišimosi į demokratinius procesus poveikį, o šis kišimasis, prasidėjęs dar ilgai prieš šią invaziją ir grindžiamas istorijos perrašinėjimu, tampa dar akivaizdesnis;

2.  pabrėžia, kad reikia plėtoti atvirą ES strateginį savarankiškumą siekiant sumažini kišimosi galimybes, atsirandančias dėl ES strateginių sektorių, kaip antai energetikos, skaitmeninių technologijų ir sveikatos apsaugos sektorių priklausomybės; remia Europos Komisijos, Tarybos ir kitų institucijų pastangas šioje srityje, visų pirma įgyvendinant planą „REPowerEU“ ir Europos skaitmeninę darbotvarkę;

3.  atkreipia dėmesį į tolesnius veiksmus, kurių Komisija ėmėsi atsižvelgdama į 2022 m. kovo 9 d. Parlamento priimtas pirmąsias rekomendacijas; tačiau dar kartą ragina sukurti koordinuojamą ES strategiją, kurią pasitelkiant būtų kovojama su užsienio kišimusi ir kurioje būtų atsižvelgta į grėsmių sudėtingumą ir daugialypį pobūdį, remiantis išgryninta ir daugiapole geopolitine analize; mano, kad ši visos visuomenės strategija turėtų apimti priemones, kuriomis būtų geriau užtikrinamas turimų nuostatų dėl užsienio kišimosi vykdymas, sukurtas tyrimų ir strateginių atsakomųjų veiksmų siekiant kovoti su užsienio kišimusi centras ir užtikrintas gebėjimų stiprinimo veiklos finansavimas siekiant kovoti su dezinformacija ir palaikyti demokratinius procesus; mano, kad ši strategija turėtų suvienyti atskiras pastangas, strategijas, veiksmų planus, veiksmų gaires ir susijusius projektus ir finansavimo srautus ir sukurti jų sąveiką; mano, kad joje turėtų būti nustatyti strateginiai tikslai, reikalingi įgaliojimai ir operatyviniai gebėjimai, pavyzdžiui, dalijimasis informacija apie grėsmes ir techninis priskyrimas, teisėkūros ir diplomatinės priemonės, kaip antai nauji teisės aktai, normos, priemonių rinkiniai, politinė atsakomybė, sankcijos ir kitos atsakomosios priemonės, taip pat gebėjimų stiprinimo reikalavimai, pavyzdžiui, dėl papildomo ES agentūrų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios prisideda prie šių pastangų, finansavimo, nustatant pagrindinius veiklos rezultatus siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas pakankamas rezultatų mastas ir pasiekiamumas;

4.  šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisijos Pirmininkė paskelbė apie demokratijos gynimo dokumentų rinkinį; primena Komisijos pareiškimus atidžiai atsižvelgti į INGE ir ING2 komitetų rekomendacijas, kad kartu su teisės aktais, kuriais siekiama kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ES, reikėtų parengti patikimą demokratijos gynybos dokumentų rinkinį;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti ES nuo užsienio kišimosi ir manipuliavimo informacija, apimtų tvirtas ir ryžtingas garantines priemones gerbti pagrindines teises, įskaitant saviraiškos laisvę ir nuomonės laisvę;

6.  laikosi nuomonės, kad reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybę stengtis pereiti nuo šalies agnostinio požiūrio, kuriuo vadovaujantis visos užsienio įtakos pastangos vertinamos vienodai, neatsižvelgiant į jų kilmės šalį, prie rizika ir objektyviais kriterijais grindžiamo požiūrio, panašiai kaip nurodoma Direktyvoje (ES) 2015/8499(18), ir kitų šalių patirties; mano, kad rizika grindžiamas požiūris veiktų kaip viena iš pakopinio metodo, kuris formuoja politiką ir atsakomąsias kovos su užsienio kišimusi priemones, šalinamas nereikalingas teisinis sudėtingumas ir kurį taikant veiksmingiau naudojami riboti pajėgumai bei ištekliai, pradedant operatyviniu ir baigiant politiniu lygmeniu, atsižvelgiant į veiksnį, kuris yra svarbiausias vertinant užsienio kišimąsi ir į jį reaguojant – t. y. kilmės šalį, sudedamųjų dalių; taip pat mano, kad šis požiūris turėtų apimti aiškų galimų sankcijų rinkinį, todėl turėtų veikti kaip pažeidėjų atgrasymo priemonė ir svertas daryti poveikį atsirandantiems piktavališkiems subjektams, kurie galėtų būti įtraukti į sąrašą; mano, kad galimi kriterijai galėtų būti šie:

7.  mano, kad ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų stiprinti savo strateginę komunikaciją kovos su manipuliavimu informacija ir jos demaskavimu temomis: reikėtų plačiai pranešti apie vykdomas operacijas užsienyje tuomet, kai jos vykdomos (dezinformacijos demaskavimas), ypač globaliuosiuose Pietuose; ragina stiprinti ES prevencinio paneigimo pajėgumus ir toliau į juos investuoti; primena Ukrainos ir Taivano pavyzdžius, susijusius su manipuliavimo informacija prevenciniu paneigimu ir dezinformacijos demaskavimu, ir tai, jog būtina remtis jų įgyta patirtimi; taip pat primena, kad siekiant prevenciškai paneigti manipuliavimą informacija arba greitai demaskuoti dezinformaciją, reikia sistemos, kuria naudojantis būtų galima greitai dalytis informacija, gaunama iš pilietinės visuomenės ir privačių įmonių;

8.  pritaria Komisijos Pirmininkės pavaduotojos Věros Jourovos 2023 m. sausio mėn. Taline viešai pareikštam raginimui(19) didinti rusakalbiams skirtų nepriklausomų komunikacijos kanalų skaičių; ragina Komisiją ir EIVT pateikti konkrečių pasiūlymų ir imtis atitinkamų priemonių;

9.  smerkia pavojingą užsakomosios dezinformacijos reiškinį, kai vyriausybiniams ir nevyriausybiniams subjektams siūlomos dezinformacijos paslaugos, pavyzdžiui, „juodajame tinkle“, pateikiant paslaugų ir kainų sąrašą; apgailestauja, kad tokiomis paslaugomis buvo naudojamasi mėginant, be kita ko, pakenkti rinkimų procesams;

10.  ragina sukurti ES struktūrą, kuriai būtų pavesta analizuoti statistinius duomenis, koordinuoti mokslinių tyrimų projektus ir rengti ataskaitas, kad būtų ugdomas padėties suvokimas ir daugiau dalijamasi žvalgybos duomenimis apie grėsmes, jie būtų priskiriami ir imamasi kovos priemonių užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi klausimais, be kita ko, įtraukiant ES išorės veiksmų tarnybą, ir kuri veiktų kaip atskaitos taškas ir specializuotų žinių centras siekiant palengvinti ir skatinti valstybių narių valdžios institucijų, ES institucijų ir ES agentūrų operatyvinius mainus; mano, kad ši struktūra turėtų būti finansuojama iš ES biudžeto ir turėtų veikti kaip Informacijos teisingumo centras, kuris bendradarbiautų su visomis ES institucijomis ir naudotųsi visomis turimomis priemonėmis, kad būtų išvengta dubliavimosi;

11.  ragina valstybes nares pripažinti, kad užsienio kišimasis, įskaitant dezinformaciją, kelia grėsmę nacionaliniam ir tarpvalstybiniam saugumui; tvirtina, kad siekiant veiksmingai kovoti su tokiais veiksmais būtina užtikrinti valstybių narių solidarumą; ragina iš dalies pakeisti SESV 222 straipsnį ir įtraukiant į jį užsienio šalių kišimąsi;

12.  ragina ES nacionalinius parlamentus apsvarstyti galimybę įsteigti savo parlamentinius organus, kuriems būtų pavesta prižiūrėti veiksmus, susijusius su jų demokratijos apsauga nuo užsienio kišimosi ir manipuliavimo informacija, ir reguliariai keistis informacija šiais klausimais;

13.  su susidomėjimu atkreipia dėmesį į 2022 m. bendrų pratybų „2022 m. ES integruotas ryžtas“ išvadas, kuriomis buvo siekiama stiprinti ES gebėjimą reaguoti į sudėtingą, hibridinę krizę, turinčią tiek vidaus, tiek išorės aspektą; vis dėlto, apgailestauja, kad Parlamentas nedalyvavo tokiose pratybose, ir ragina kitas ES institucijas struktūriškai įtraukti Parlamentą į visas tokio pobūdžio pratybas;

14.  skatina įvairių ES institucijų tarnybų, atsakingų už operatyvinę veiklą, susijusią su dezinformacijos stebėsena ir kova su ja, visokių formų bendradarbiavimą, pvz., Parlamento Kovos su dezinformacija darbo grupės, Komisijos tarnybų ir EIVT Strateginės komunikacijos padalinio ir jo Skubaus informavimo sistemos bendradarbiavimą; palankiai vertina EIVT ir Komisijos bendradarbiavimą su Parlamentu siekiant reguliariai informuoti Parlamentą apie svarbius pokyčius užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi grėsmių aplinkoje, ypač kai tai susiję su Parlamento rinkimais; siūlo sukurti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariams skirtą Skubaus informavimo sistemą, siekiant kovoti su dezinformacija interneto platformose ir užkirsti kelią dalijimuisi dezinformacija;

15.  palankiai vertina tai, jog EIVT sudarė palankesnes sąlygas Keitimosi informacija ir jos analizės centrui (ISAC), kad būtų parengta bendra sistemingos žvalgybos informacijos apie grėsmes ir įrodymų rinkimo ir dalijimosi jais metodika ir sistema ir galiausiai užtikrintas geresnis informuotumas apie padėtį; atkreipia dėmesį į EIVT padarytą pažangą kuriant bendrą analitinę užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi sistemą ir metodiką, kaip aprašyta EDAP, ir pabrėžia, kad ISAC toks atvirojo kodo, bendradarbiavimu grindžiamas ir sąveikus protokolas, skirtas informuotumui apie padėtį remti, gali prisidėti prie glaudesnio ES institucijų, įstaigų ir agentūrų (EUIBA), valstybių narių, socialinės žiniasklaidos platformų, naujienų agentūrų ir pilietinės visuomenės veikėjų bendradarbiavimo; ragina skirti pakankamai lėšų nuolatinei plėtrai, visuomenės dalyvavimui ir gebėjimų stiprinimui, nes tai padeda plačiai taikyti šį modelį, kurio aprėptis ir mastas visoje Sąjungoje būtų plačiai taikomi;

16.  ragina Europos Parlamente įsteigti nuolatinį organą, kuris užtikrintų visa apimantį požiūrį ir veiksmingai stebėtų užsienio kišimąsi bei su juo kovotų;

Atsparumas

17.  ragina bendromis ES institucijų, valstybių narių, šalių partnerių, pilietinės visuomenės, verslo bendruomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos pastangomis ugdyti sąmoningumą socialinėmis temomis ir su institucijomis susijusiomis temomis ir investuoti į švietimą dezinformacijos, manipuliavimo informacija ir užsienio kišimosi ir kovos su juo visuotiniu būdu klausimais;

18.  pabrėžia, kad ES turi pasimokyti iš Ukrainos, Taivano ir kitų valstybių patirties ir ekspertinių žinių kovojant su užsienio kišimusi ir agresija ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su šiomis valstybėmis šioje srityje; tačiau atkreipia dėmesį į skirtingas aplinkybes, kuriomis veikia Taivanas;

19.  palankiai vertina tai, kad Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras (EDMO) – nepriklausomas faktų tikrintojų, akademinių tyrėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tinklas – netrukus turės centrus, apimančius visas ES valstybes nares, ir taip sustiprins savo misiją nustatyti ir analizuoti dezinformacijos kampanijas, neteisingą informaciją ir kitą turinį, sukurtą trečiųjų šalių ir kuriame yra aiškaus propagandinio turinio, taip pat organizuoti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiklą ir kitą veiklą, kuria remiama kova su dezinformacija; pabrėžia galimą teisinės sistemos poreikį ES arba valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas kokybiškas faktų tikrinimas;

20.  dar kartą ragina valstybes nares į mokyklų ir universitetų mokymo programas įtraukti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninį raštingumą, pilietinį ugdymą, bendrą Europos istoriją, pagarbą pagrindinėms teisėms, kritinį mąstymą ir visuomenės dalyvavimo skatinimą, taip pat bendrai stengiantis ugdyti suaugusiųjų, taip pat ir vyresnio amžiaus asmenų, sąmoningumą, bei stengtis šalinti skaitmeninį atotrūkį dėl amžiaus, lyties ir socialinio ir ekonominio statuso; ragina parengti suderintą ES žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo strategiją su projektais, kurie duotų apčiuopiamų rezultatų ir pasiektų visą Sąjungą; ragina dalytis į nacionalines kalbas išverstomis ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis gairėmis su šalimis kandidatėmis, siekiant kovoti su dezinformacija ir skatinti skaitmeninį raštingumą pasitelkiant švietimą ir mokymą; atsižvelgdamas į tai, prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę parengti ir švietimo įstaigose platinti įvairioms amžiaus grupėms skirtą mokomąją medžiagą, iš kurios vaikai ir jaunuoliai galėtų sužinoti, kaip tinkamai gauti informaciją ir kaip patikrinti informacijos tikslumą; ragina įsteigti užsienio šalių įtakos ir jų poveikio aukštajam mokslui bei moksliniams tyrimams observatoriją;

21.  pabrėžia istorinio atminimo ir totalitarinių režimų, pvz., sovietų režimo, mokslinių tyrimų svarbą ir skaidrias, faktais pagrįstas viešas diskusijas apie tokių režimų nusikaltimus, siekiant sustiprinti mūsų visuomenių atsparumą iškraipymams ir manipuliavimui istorija; pakartoja, kad yra svarbios istorinės atminties srityje dirbančios pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., organizacija „Memorial“, visų pirma, naujausios Europos istorijos temomis, kurią Rusija naudoja sistemingai dezinformacijai ir revizionizmui, siekdama pateisinti savo vykdomą kišimąsi ir agresiją;

22.  ragina Komisiją parengti veiksmingą Demokratijos gynimo dokumentų rinkinį atsižvelgiant į unikalią Konferencijos dėl Europos ateities patirtį ir galutinius pasiūlymus, įskaitant iniciatyvas stiprinti mūsų demokratiją iš vidaus, puoselėti pilietinę demokratinio aktyvumo kultūrą ir aktyvų piliečių dalyvavimą visada, taip pat tada, kai rinkimai nevyksta;

23.  pabrėžia, kad viešojo administravimo institucijos visais lygmenimis turi turėti specialius mokymus dėl to, kaip nustatyti manipuliavimo informacija ir kišimosi veiksmus ir su jais kovoti, akcentuodamas, kad šie mokymai turi būti atžvalgūs lyčiai; dar kartą ragina institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, taip pat nacionalines valdžios institucijas tęsti ir stiprinti panašius mokymus ir dabartinius informuotumo apie padėtį didinimo veiksmus, nes hibridinės grėsmės yra nuolatinės, jos plačiai paplitusios ir jomis vis dažniau siekiama daryti įtaką ES politikai ir teisės aktams; ragina institucijas, įstaigas, organus ir agentūras rengti tarpinstitucinius mokymus, kad būtų skatinamas bendras visų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų atsparumas;

24.  ragina institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, taip pat nacionalines valdžios institucijas priimti specialią ryšių sistemą, kurioje būtų numatytos priemonės, skirtos greitai nustatyti užsienio kišimąsi ir bandymus manipuliuoti informacijos sfera, siekiant užkirsti kelią tokiems mėginimams ir su jais kovoti; palankiai vertina EIVT, NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro ir Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro, kaip svarbių partnerių, vaidmenį didinant informuotumą apie padėtį ir papildomus atsakomuosius veiksmus kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;

25.  dar kartą ragina EIVT plėsti savo ekspertines žinias strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos srityse, o tam reikia didesnių įgaliojimų ir daugiau išteklių, visų pirma, skirtų Strateginės komunikacijos padaliniui ir jo darbo grupėms, laikantis rizika grindžiamo požiūrio ir atsižvelgiant į Rusijos vykdomą Rusijos agresiją Ukrainoje ir hibridinį karą bei propagandą iš Rusijos valstybinių ir nevalstybinių subjektų, taip pat to hibridinio karo poveikį ES šalims kandidatėms Vakarų Balkanuose, Moldovai ir kitoms Rytų Partnerystės šalims; pabrėžia, kad dialogas su piliečiais yra nepamainomas siekiant didinti informuotumą apie ES užsienio ir saugumo politikos prioritetus; pripažįsta ir giria darbą, susijusį su interneto svetaine „EUvsDisinfo“ ir duomenų baze, ir ragina toliau plėsti šią platformą skiriant tinkamą finansavimą;

26.  pažymi, kad reikia skubiai labiau stengtis kovoti su piktavališkomis užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi kampanijomis, kuriomis siekiama apriboti ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gebėjimus palaipsniui prisitaikyti prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP); palankiai vertina EIVT indėlį remiant institucinius gebėjimus ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, ypač Vakarų Balkanuose, atsižvelgiant į nestabilią saugumo padėtį ir šalutinio poveikio riziką; pabrėžia, kad reikia šiame regione iniciatyviai kovoti su piktavališkų subjektų propaganda, kuria siekiama pakenkti ES interesams ir vertybėms;

27.  ragina ES ir valstybes nares aktyviau remti pilietinės visuomenės organizacijų pastangas kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu ir kišimusi, nes jos pasirodė esančios veiksmingos ugdant sąmoningumą rizikos, susijusios su informacija ir dezinformacija, perduodama ypač socialinės žiniasklaidos, klausimu, taip pat pasirodė, jog jos yra veiksmingos ir tradicinės žiniasklaidos atveju, nes daugelis pilietinės visuomenės organizacijų veikia vietos lygmeniu, taigi, arčiau dezinformacijos taikinių ir taip geriausiai žino, kaip su tais žmonėmis bendrauti; mano, kad technologijų ir žiniasklaidos įmonės turėtų bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios gali teikti ekspertines žinias apie politines ir kultūrines aplinkybes, siekiant parengti strategijas, kaip sumažinti kišimosi į rinkimų procesus riziką;

28.  ragina aiškiai ir skaidriai skirti pakankamai tvaraus finansavimo tiriamąja žurnalistika užsiimantiems žurnalistams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kuris atitiktų jų pastangas ugdyti sąmoningumą, atskleisti pastangas kištis į demokratinius procesus atvejus ir neutralizuoti jų poveikį;

29.  ragina atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms skirti, skatinti ir panaudoti viešuosius šaltinius, taip pat ragina dėti pastangas didinti privatųjį finansavimą, pvz., sudarant palankias sąlygas paramos teikėjų konferencijai; ragina pradėti bendrą iniciatyvą, kuri suburtų ES fondus ir programas, taip pat būsimą Demokratijos gynimo dokumentų rinkinį, kartu su finansinėmis organizacijomis, dvišaliais paramos teikėjai ir paramos gavėjais, taip siekiant užtikrinti geresnį suderinimą ir bendradarbiavimą skiriant investicijas demokratiniam atsparumui ir kovai su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, taip pat ragina nustatyti, kad ši investicijų sistema teiktų specialias dotacijas remiantis objektyviais, skaidriais ir prižiūrimais kriterijais, taikomais nepriklausomiems faktų tikrintojams, tiriamąja žurnalistika užsiimantiems žurnalistams, akademinio pasaulio atstovams, ekspertų grupėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios užsiima informuotumo apie padėtį didinimu (pvz., nagrinėja ir tiria manipuliavimą informacija ir kišimąsi, nustato jo kilmę, plėtoja bendradarbiavimą šioje srityje, taip pat kuria ISAC metodus ir atvirojo kodo priemones šiai problemai spręsti ir juos naudoja), taip pat įtraukti priemones, kuriomis skatinama žiniasklaida, skaitmeninis ir informacinis raštingumas, taip pat kitą atsparumo didinimo veiklą ir paramą žmogaus teisių gynėjams, skelbiant metinius arba du kartus per metus skelbiamus kvietimus teikti pasiūlymus, apimančius daugiametį finansavimą;

30.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad pranešėjams, žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams būtų užtikrintos būtinos sąlygos, kad jie galėtų prisidėti prie atvirų, laisvų, nešališkų ir sąžiningų viešų diskusijų, kurios yra labai svarbios demokratijai ir yra pagrindinis aspektas padedant visuomenei kovoti su dezinformacija, manipuliavimu informacija ir kišimusi; pabrėžia, kad būtina saugi įranga ir stiprus, atvirojo kodo ištisinis šifravimas siekiat apsaugoti žurnalistų ir jų šaltinių ryšių konfidencialumą ir vientisumą;

31.  palankiai vertina pasiūlymą dėl kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)(20), kurį sudaro pasiūlymas dėl direktyvos ir rekomendacija, siekiant pagerinti žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų apsaugą nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų; be to, palankiai vertina Komisijos 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktą esamų grėsmių žurnalistų saugumui ES ir teisinių grėsmių bei piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, analizę; pabrėžia, kad ES vis dažniau naudojamos šnipinėjimo programos žurnalistams ir pilietinės visuomenės organizacijoms sekti, taip siekiant juos įbauginti ir persekioti; pabrėžia, kad šį aspektą būtina įtraukti Komisijai vertinant teisinės valstybės padėtį;

32.  primena, kad nepriklausomos, pliuralistinės ir kokybiškos žiniasklaidos paslaugos yra galingas priešnuodis prieš užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi; atsižvelgdamas į tai primena organizacijos „Žurnalistai be sienų“ parengtą žurnalistikos pasitikėjimo iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti šio sektoriaus standartus; dar kartą ragina sukurti nuolatinę ES naujienų žiniasklaidos priemonių ir laikraščių programą; mano, kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas turi būti saugomi ir remiami ir interneto aplinkoje, visų pirma kalbant apie žurnalistinio turinio prieinamumą interneto platformose;

33.  pažymi poreikį užtikrinti, kad kova su dezinformacija apimtų ir tradicinių laikraščių ir naujienų informacijos kanalus; visų pirma ragina naujienų kanalus skaidriau informuoti apie į savo studijas kviečiamų ekspertų profilį;

34.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto(21) (EMFA), kuriuo siekiama sukurti bendrą ES lygmens sistemą, kurią taikant būtų užtikrinamas pliuralizmas ir nepriklausomumas žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje, nustatant konkrečias nuostatas dėl kovos su politiniu kišimusi į redakcinius sprendimus ir sekimu, taip pat užtikrinant tinkamą visuomeninės žiniasklaidos priemonių finansavimą ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą bei saugant žiniasklaidos turinį internete; primygtinai ragina įgyvendinti priemones žiniasklaidos priemonėms ir jų darbuotojams apsaugoti, ypač, kai jie patiria užsienio prievartą, taip siekiant sutrukdyti naudotis teise į informaciją; pabrėžia, kad dar reikia gerokai patobulinti nuostatas, visų pirma dėl sekimo, kad būtų užtikrinta, jog nebus įteisintas šnipinėjimo programų naudojimas prieš individualius asmenis, ypač žurnalistus, ir kad taip nebūtų apribotos pagrindinės teisės, užuot sustiprinus jas;

35.  palankiai vertina pasiūlymą pagal pasiūlymą dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto įsteigti naują Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kuri suburtų nacionalinės žiniasklaidos institucijos ir kuri turėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su dezinformacija, įskaitant užsienio šalių kišimąsi ir manipuliavimą informacija; pažymi, visų pirma, kad viena iš siūlomų Valdybos užduočių būtų nacionalinių priemonių, susijusių su už ES ribų įsisteigusių paslaugų teikėjų, kurie orientuojasi į ES esančias auditorijas ir kurie gali kelti pavojų visuomenės saugumui, teikiamomis žiniasklaidos paslaugomis, koordinavimas; rekomenduoja į Valdybos atitinkamą sritį įtraukti Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalis; primygtinai ragina, kad Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba organizaciniu ir finansavimo atžvilgiu būtų atskirta nuo Komisijos ir valstybių narių vyriausybių, kad ji galėtų dirbti objektyviai ir politiškai nepriklausomai;

36.  atsižvelgiant į Europos žiniasklaidos laisvės aktą palankiai vertina pasiūlymus dėl nepriklausomos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos stebėsenos, kuri apimtų išsamius duomenis ir kokybinę valstybių narių žiniasklaidos rinkų atsparumo analizę, visų pirma, atsižvelgiant į užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi riziką; palankiai vertina pasiūlymą surengti platformų ir žiniasklaidos sektoriaus struktūrinį dialogą, kad būtų galima stebėti, kaip platformos laikosi savireguliacijos iniciatyvų; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Europos žiniasklaidos laisvės aktas ar bet koks kitas dabartinis ar būsimas žiniasklaidos ar technologijų teisės aktas neturėtų specialių išimčių dėl horizontaliojo turinio moderavimo taisyklių, suteikiančių veiksmų laisvę skleidžiantiems dezinformaciją.

37.  ragina nustatyti „veidrodines sąlygas“, pagal kurias Europos informacinės erdvės atvirumas trečiosioms šalims būtų proporcingas Europos žiniasklaidos priemonių prieigai šiose šalyse; ragina Komisiją sukurti ES masto reguliavimo sistemą siekiant užkirsti kelią žiniasklaidos įmonėms, kurių redakcinę kontrolę vykdo užsienio vyriausybės arba kurios priklauso didelės rizikos užsienio šalims, įsigyti Europos žiniasklaidos bendrovių; ši nuostata turėtų būti taikoma daugiausia nedemokratinėms arba didelės rizikos šalims, kuriose Europos žiniasklaidos organizacijoms neleidžiama laisvai veikti arba kurios verčiamos informaciją teikti nacionalinių vyriausybių naudai; šios pastangos turėtų būti grindžiamos bendra duomenų baze, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos suderintai prevencijai ir (arba) baudžiamajam persekiojimui visoje Europos Sąjungoje; siūlo tokią reguliavimo sistemą pagrįsti esamais tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmais, kad būtų išvengta dubliavimosi; ragina į Europos žiniasklaidos laisvės aktą įtraukti nuostatas dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo, kaip yra nurodyta rekomendacijose;

38.  pabrėžia, kad didėjantį klimato kaitos neigimo mastą būtų galima sieti su vis plačiau plintančiomis sąmokslo teorijomis viešajame diskurse, grindžiamomis tyčiniu priešingos realybės kūrimu ir mokslo atmetimu, apimančiomis melagingas idėjas apie viską nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą iki COVID-19 vakcinų; pabrėžia, kad užsienio subjektų vaidmuo skleidžiant dezinformaciją apie klimato kaitą ir ES klimato politiką mažina visuomenės paramą ir taip pat naudojamas vietos subjektų naratyvuose, kurie šią su klimatu susijusią dezinformaciją naudoja savo asmeniniams politiniams tikslams;

39.  pritaria per 27-ąją JT bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje žymiausių klimato kaitos ekspertų išsakytam raginimui technologijų įmonėms spręsti didėjančią dezinformacijos problemą ir, visų pirma, pritarti visuotinei klaidingos informacijos ir dezinformacijos apie klimatą apibrėžčiai, kuri apimtų klaidingą mokslinių įrodymų pateikimą ir klaidingų sprendimų skatinimą, įsipareigoti neskelbti jokios reklamos, apimančios klaidingą informaciją ir dezinformaciją apie klimatą ir ekomanipuliavimą, taip pat dalytis vidaus moksliniais tyrimais apie klaidingos informacijos ir dezinformacijos apie klimatą skleidimą ir ekomanipuliavimą savo platformose;

40.  ragina platformas imtis priemonių, kad būtų padidintas skaidrumas ir užkirstas kelias reklamos, kuria skatinama neigti klimato kaitą, talpinimui, ir taikyti jas konspiracijos teorijoms ir dezinformacijai; pripažįsta, kad reikia skubiai demonetizuoti dezinformacijos ekonomikos, susijusios su klimato kaita, plitimą;

41.  susirūpinęs pažymi, kad dauguma daug dėmesio sulaukiančių klimato kaitą neigti skatinančių ir puolančių klimato srities veiksmus kurstytojų įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose, įskaitant „Twitter“, turi „patikrintą statusą“, ir, turėdami šį privilegijuotąjį statusą, tokie asmenys gali milijonams sekėjų skleisti klaidingą informaciją ir dezinformaciją, taip pat, kad tokie kurstytojai dažnai yra įsikūrę už Europos Sąjungos ribų; ragina „Twitter“ vykdyti griežtesnius patikrinimus parduodant mėlynuosius žymenis;

Kišimasis naudojantis interneto platformomis

42.  primena, kad interneto platformų verslo modelis vis dar priklauso nuo asmens duomenimis grindžiamos reklamos ir neaiškių algoritmų, o tai reiškia, kad didesnis susidomėjimas lemia didesnes pajamas iš reklamos, o tą susidomėjimą kuria algoritmai, kurie atlygina ne už faktais pagrįstą informaciją, o už priešingas ir kraštutines nuomones, ir taip kelia didelę manipuliavimo duomenimis riziką; pabrėžia, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas(22) (BDAR), SPA ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas bei būsimas Skaidrumo reglamentas ir kova su politinėmis reklamomis sukuria papildomas apsaugos priemones nuo tokios piktnaudžiavimo ir manipuliavimo praktikos; primena, kad remiamos visos priemonės siekiant uždrausti politinei reklamai naudoti atrankųjį orientavimą į nišinę auditoriją, visų pirma, bet ne tik, remiantis neskelbtinais asmens duomenimis;

43.  ragina Komisiją, valstybes nares ir technologijų įmones bendradarbiauti ir investuoti daugiau išteklių į DI grindžiamos dezinformacijos reguliavimo ir technologinių priemonių kūrimą;

44.  apgailestauja, kad didesnės platformos, pvz., „Meta“, „Google“, „YouTube“, „TikTok“ ir „Twitter“, vis dar nepakankamai aktyviai kovoja su dezinformacija ir netgi atleidžia darbuotojus, nepaisant nuolatinių reguliavimo institucijų, pilietinės visuomenės ir net vidaus įmonių darbuotojų, atsakingų už sąžiningumą, raginimų; primena, jog platformos turi turėti pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas nuolatinis moderavimo priemonių atnaujinimas siekiant neleisti žalingam turiniui apeiti jų moderavimo politikos; primena, kad dezinformacijos ir kišimosi kampanijose labai pasikliaujama dezinformacijos koordinavimu skirtingose platformose ir atrankiuoju orientavimu į nišinę auditoriją; apgailestauja, kad ES, norėdama išsaugoti Europos Parlamento rinkimų sąžiningumą, priklauso nuo ne ES įmonių; kadangi Bendrosios klimato kaitos konferencijos šalių savireguliavimo požiūrio nepakanka, primygtinai ragina visas platformas, įskaitant mažesnes, stipriau koordinuoti veiksmus, kad būtų geriau atpažintos tokios kampanijos ir būtų neleista joms plisti;

45.  apgailestauja dėl to, kad socialinės žiniasklaidos įmonės nevykdo savo pareigų ir įrodo, kad jos neefektyviai nustato savo platformose esančią klaidingą informaciją ir dezinformaciją, o kai jos tai daro, jos lėtai ją šalina; apgailestauja, jog šis interneto platformų neveiklumas atspindi tai, kad Europos reglamentavimo sistemoje nėra privalomų taisyklių; primena, kad platformų verslo modelis reiškia, kad jos turi prieigą prie atitinkamų duomenų; apgailestauja, kad jos dažnai imasi veiksmų tik tada, kai piliečiai, tyrėjai arba žiniasklaida pažymi tam tikrą turinį; ragina platformas teikti pirmenybę faktais grindžiamai informacijai, gaunamai iš patikimų šaltinių;

46.  ragina platformas skirti daugiau kvalifikuotų darbuotojų, išteklių ir pajėgumų, kad būtų galima stebėti žalingą turinį ir elgesį visomis oficialiosiomis ES kalbomis, taip pat vietos kalbomis ir dialektais, ir ragina platformas didinti akredituotų trečiųjų šalių faktų tikrintojų visomis ES kalbomis finansavimą ir gerinti integraciją; pabrėžia, kad skubiai būtina imtis veiksmų dėl žalingo turinio;

47.  pažymi, jog taip pat labai gaila, kad didelėse technologijų platformose daugumoje ES valstybių narių neteikiamos žmogaus teikiamos klientų aptarnavimo paslaugos;

48.  smerkia „Twitter“ žingsnius atgal kovoje su diskriminacija po to, kai pasikeitė šios bendrovės savininkai; smerkia, visų pirma tai, kad bendrovė „Twitter“ gerokai sumažino už dezinformacijos suardymą atsakingų darbuotojų skaičių, įskaitant darbuotojus, atsakingus už bendrą turinio moderavimą, neapykantą kurstančias kalbas ir priekabiavimą kibernetinėje erdvėje; apgailestauja dėl to, kad neseniai, neatlikus tinkamo vertinimo, buvo atkurtos ir – ypač – sustabdytos paskyros ir atkurtos smurtinės dešiniųjų ir atvirai fašistinių pažiūrų paskyros, įskaitant tuos asmenis, kurie neigia 2020 m. JAV prezidento rinkimų rezultatus; griežtai smerkia bendrovės „Twitter“ sprendimą nustoti vykdyti savo kovos su dezinformacija apie COVID-19 politiką;

49.  atkreipia dėmesį į tai, jog Rusijos agresijos karas Ukrainoje parodė, kad valdžios institucijoms trūksta kontaktinių centrų, kad galėtų informuoti apie dezinformaciją ir neteisėtą turinį; apgailestauja, kad bendrovės „Meta“ vadovai atsakomybę už turinio moderavimą dažnai perkelia Jungtinėse Valstijose esančiai saugumo komandai; yra susirūpinęs dėl to, kad Baltijos šalyse yra tik du bendrovės „Meta“ atstovai, o tai reiškia, kad trūksta išteklių turiniui moderuoti, todėl atsiranda klaidų, pvz., draudžiamos teisėtos sąskaitos;

50.  mano, jog nerimą kelia tai, kad dezinformacijos sveikatos klausimais grupės, politiniai ekstremistai ir religiniai fundamentalistai, pvz. Talibanas, galėjo gauti „patikrintą“ statusą su kontroliniu ženklu užsisakydami paslaugą „Twitter Blue“; ragina bendrovę „Twitter“ keisti savo politiką, kad būtų užkirstas kelias apsimetimui kitais asmenimis, klastojimui ar klaidingiems teiginiams apie kvalifikaciją;

51.  primena, kad bendrovė „Twitter“ yra prisijungusi prie sustiprinto Kovos su dezinformacija praktikos kodekso ir kad savininkų pasikeitimas neturėtų daryti poveikio platformos įsipareigojimams pagal šį kodeksą; primena bendrovei „Twitter“, kad ji privalo laikytis visų susijusių Europos Sąjungos reglamentų, įskaitant SPA; primygtinai ragina Komisiją ir kompetentingas nacionalines institucijas užtikrinti, kad bendrovė „Twitter“ laikytųsi ES standartų ir taisyklių, ir nustatyti atitinkamas sankcijas, jei technologijų įmonės nesilaiko ES standartų;

52.  ragina platformas sudaryti geresnę visapusišką prieigą, ypač tyrėjams, prie duomenų, kuriais grindžiamos išvados, ir išlaikyti turinio šalinimo saugyklą, siekiant padėti tyrėjams ateityje atlikti tyrimus, taip pat padėti kitoms technologijų įmonėms, demokratinėms vyriausybėms ir teisėsaugos institucijoms imtis tinkamų veiksmų; ragina Komisiją užtikrinti, kad tai būtų daroma įgyvendinant SPA ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, ir reikalauti, kad platformos paaiškintų, kodėl, jų vertinimu, techniškai neįmanoma suteikti prieigos prie duomenų;

53.  palankiai vertina SPA nuostatas, pagal kurias reikalaujama, kad labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos teiktų informaciją apie algoritmus, paaiškintų, kaip jie veikia, kad būtų galima įvertinti jų poveikį rinkimams ir kitiems demokratiniams procesams ir imtis rizikos mažinimo priemonių; ragina Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą pasirašiusias šalis visiškai laikytis savo įsipareigojimų; apgailestauja, kad Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą pasirašiusios šalys neturi privalomų įsipareigojimų; ragina skubiai priimti Praktikos kodeksą kaip elgesio kodeksą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, įskaitant auditus, kuriuos atliekant būtų vertinama atitiktis, kaip nustatyta 28 straipsnyje, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kokių naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar atnaujinimų reikia, kad būtų užpildyta reikalavimų laikymosi spraga, taip pat numatyti galimybę laikinai arba visam laikui sustabdyti platformų, kurios sistemingai nesilaiko savo įsipareigojimų pagal Praktikos kodeksą, veiklą;

54.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie subjektai, kurių paslaugomis labai prisidedama prie dezinformacijos sklaidos, nėra pasirašę šio Praktikos kodekso, pvz., bendrovės „Apple“, „Amazon“, „Odysee“, „Patreon“, „GoFundMe“ ir „Telegram“; ragina Komisiją paskatinti likusius susijusius suinteresuotuosius subjektus pasirašyti ir visapusiškai laikytis Praktikos kodekso bei dalyvauti jo darbo grupėje; ragina sukurti teisinę sistemą, kad būtų užtikrintas minimalus įsipareigojimų lygis kovai su teikiant šias paslaugas skleidžiama dezinformacija; yra susirūpinęs dėl to, kad bendrovė „Telegram“ visiškai nebendradarbiauja su demokratinių šalių politikos formuotojais ir vengia bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis;

55.  palankiai vertina tai, kad visi internetinės reklamos struktūros dalyviai įsipareigoja kontroliuoti ir riboti reklamos rodymą paskyrose ir interneto svetainėse, kuriose skleidžiama dezinformacija arba talpinama dezinformacijai artima reklama, taip pat apriboti reklamos, kurioje yra dezinformacijos, sklaidą, o šis įsipareigojimas taikomas ir politinei reklamai; tačiau pabrėžia, jog dar nepakanka duomenų, kad būtų galima patvirtinti, ar priemonėmis pavyko pasiekti kokių nors rezultatų; apgailestauja, kad šis verslo modelis ir jį pagrindžiantys rekomendavimo algoritmai tebėra itin svarbūs dezinformacijos ir melagingo, klaidinančio ir kurstančio turinio sklaidos veiksniai; yra susirūpinęs dėl platformų noro pasinaudoti pretekstu suteikti naudotojams galių kaip būdą perkelti atsakomybę už reklamos rodymo paskyrose ir interneto svetainėse, skleidžiančiose dezinformaciją, apribojimą; kadangi ši atsakomybė turėtų tekti platformoms, nes jos turi susijusius duomenis ir ekspertinių žinių, tol, kol jų veiksmai yra skaidrūs ir duomenys yra prieinami tyrėjams; yra susirūpinęs, kad rinkoje trūksta skaidrumo dėl prekių ženklų apsaugos priemonių, taikomų dėl rizikos jų įvaizdžiui, nes jos dažnai naudojamos pasikliaujant algoritmais, kurie, kaip įrodyta, netinkamai ženklina teisėtas ir patikimas naujienų priemones;

56.  yra susirūpinęs dėl naudojant vaizdo žaidimus sukurtų vaizdo įrašų, kurie naudojami dezinformacijai apie Rusijos invaziją Ukrainoje ir kitus ginkluotus konfliktus skleisti; ragina žiniasklaidos priemones budriau elgtis su tokiu turiniu ir sukurti veiksmingas priemones tokiam turiniui iš savo platformų pašalinti; yra susirūpinęs dėl to, kad Rusijoje veikiančios vaizdo ir internetinių žaidimų bendrovės, įskaitant tas, kurios kuria mobiliųjų įrenginių žaidimus, vis dar laisvai veikia Europos rinkose ir galėtų būti naudojamos dezinformacijai ir propagandai platinti;

57.  ragina skubiai priimti kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kaip elgesio kodeksą pagal SPA bendro reguliavimo mechanizmą, atsižvelgiant į tai, kad sėkmė priklausys nuo griežto vykdymo užtikrinimo nepakankamai gerai reikalavimus vykdančių šalių adresu, atliekant jose privalomus auditus pagal SPA 28 straipsnį; ragina suderinti skirtingus naudotojų skundų pateikimo mechanizmus ir įsipareigojimus dėl pernelyg didelio moderavimo ir nepakankamo moderavimo;

58.  primena, kad valstybės institucijos turi paskyras socialinės žiniasklaidos platformose, įskaitant paskyras, naudojamas viešosios tvarkos palaikymo tikslais ir dezinformacijos tendencijoms stebėti; pažymi, kad tol, kol šios paskyros nenaudojamos bendrauti su kitais vartotojais, jos turėtų būti laikomos saugiomis ir platformos neturėtų jų išjungti;

59.  ragina sudaryti galimybes asmenims ar juridiniams subjektams pateikti ieškinį platformoms už neveikimą, kai nėra pašalinama klaidinga informacija arba dezinformacija, ypač, kai jie tampa jos taikiniais;

60.  pritaria tam, kad būtų įsteigtos nepriklausomos platformų reitingų agentūros, kurios informuotų visuomenę apie platformų praktiką, kad užsiregistravę žmonės galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naudojimosi jomis;

Ypatingos svarbos infrastruktūra ir strateginiai sektoriai

61.  palankiai vertina Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, dėl kurios neseniai susitarta, Tarybos rekomendaciją stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir TIS 2 direktyvą; palankiai vertina tai, kad jos taikymo sritis buvo išplėsta įtraukiant maisto produktų gamybos, perdirbimo ir platinimo srities ypatingos svarbos infrastruktūrą; mano, kad pastarojo meto išpuoliai, pvz., ypatingos svarbos infrastruktūros sabotažas ir padidėjęs kibernetinių išpuolių skaičius rodo, kad reikia įvertinti esamus teisės aktus, kai jie bus įgyvendinti valstybėse narėse, ir ragina Komisiją pateikti, jei reikia, papildomų griežtesnių pasiūlymų, kurie turėtų apimti pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių kovos su užsienio kišimusi ir dezinformacija srityje, atsparumo stiprinimą; be to, ragina visas valstybes nares skubiai atnaujinti savo nacionalines saugumo strategijas ir atlikti savo ypatingos svarbos infrastruktūros testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant nustatyti silpnąsias vietas; dar kartą rekomenduoja išplėsti ypatingos svarbos subjektų sąrašą ir į jį įtraukti skaitmeninę rinkimų infrastruktūrą ir švietimo sistemas;

62.  yra susirūpinęs dėl ES priklausomybės nuo užsienio subjektų ir užsienio technologijų ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose ir tiekimo grandinėse; atkreipia dėmesį į pažeidžiamumą, kurį lemia tai, kad tiesioginės užsienio investicijos naudojamos kaip geopolitinė priemonė; dar kartą ragina Komisiją sukurti plataus užmojo privalomą IRT tiekimo grandinės saugumo teisės aktą, kuris apimtų ne techninius rizikos veiksnius, kaip pasiūlė Taryba, ir tvirtesnę Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamento reguliavimo sistemą(23); mano, kad griežtesnė reguliavimo sistema su gairėmis, kaip papildomai suderinti nacionalines tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo praktikas, turėtų apimti prevenciją, kad užsienio šalys, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja didelės rizikos šalys, neperimtų ypatingos svarbos įmonių gyvybiškai svarbiuose sektoriuose arba žiniasklaidos bendrovių, ir kad reikėtų apsvarstyti į šios priemonės aprėptį įtraukti investicijas užsienyje; ragina valstybes nares įsteigti nuosavybės skaidrumo registrus; mano, kad Komisija, prižiūrima Tarybos, turėtų turėti galimybę užkirsti kelią tiesioginėms užsienio investicijoms, kurios gali pakenkti ES projektams ar programoms arba kitiems Europos interesams ar jiems prieštarauti; pabrėžia, kad tokio pobūdžio investicijos Vakarų Balkanuose galėtų paskatinti šalis patekti į skolos spąstus, o tai dar labiau destabilizuotų regioną;

63.  pažymi, kad nepaisant tokių TUI tikrinimo mechanizmų, Kinijos bendrovėms, pvz., „Nuctech“, buvo leista pasirašyti sutartis dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros, dėl to iškilo grėsmė saugumui; todėl ragina Tarybą ir Komisiją neleisti naudoti įrangos ir programinės įrangos, įsigytos iš gamintojų iš didelės rizikos šalių, būtent Kinijos ir Rusijos, pvz., „TikTok“, „ByteDance“ „Huawei“, ZTE, „Kaspersky“, „NtechLab“ ar „Nuctech“; ragina gyvybiškai svarbius sektorius ir kitus pažeidžiamus sektorius neleisti naudoti aparatinės ir programinės įrangos iš didelės rizikos šalių, kuri gali būti naudojama siekiant kelti grėsmę duomenų ir paslaugų konfidencialumui, vientisumui ir prieinamumui; primena, kad bet kokia uždarame cikle veikianti programinė įranga vis dar yra pažeidžiama, kai yra atliekami įprastiniai patikrinimai arba kai ji yra atnaujinama; mano, kad Kinijos konglomeratui „ByteDance“ priklausanti programa „TikTok“ pažeidžia Europos duomenų privatumo taisykles, yra potenciali grėsmė ir Kinijos remiamos dezinformacijos šaltinis; palankiai vertina ES institucijų sprendimą apriboti „TikTok“ naudojimą įmonių prietaisuose; rekomenduoja uždrausti „TikTok“ naudoti visose nacionalinėse vyriausybėse ir Europos Sąjungos institucijose;

64.  pabrėžia, kad su demokratiniais partneriais reikia kurti ir plėtoti technologijų sąjungas siekiant gerinti strateginį savarankiškumą ir mažinti ES priklausomybę nuo didelės rizikos užsienio subjektų ir jų technologijų, taip pat stiprinti ES pramonės pajėgumus svarbiose technologinėse srityse, pvz., dirbtinio intelekto, puslaidininkių, debesijos ir kitų pažangiųjų technologijų;

65.  yra susirūpinęs dėl pažeidžiamumo ir daugėjančių išpuolių prieš povandeninius kabelius ir vamzdynus, visų pirma, atkreipia dėmesį į dujotiekio „Nord Stream“ sabotažą 2022 m. rugsėjo mėn.; mano, kad tiesioginės užsienio investicijos į povandeninius kabelius ir vamzdynus kelia papildomą saugumo riziką; palankiai vertina ES jūrų saugumo strategiją (EMSA) ir prašo Komisijos pateikti Parlamentui naujausią informaciją apie pažangą, padarytą siekiant gerinti povandeninės infrastruktūros apsaugos supratimą ir atsparumą, gerinti koordinavimą ir dalijimąsi informacija, gerinti stebėsenos pajėgumus kartu su pramone, stiprinti reagavimo mechanizmus ir įtraukti šį klausimą į visus išorės veiksmų aspektus;

66.  yra susirūpinęs dėl atskleistos informacijos apie tai, kaip politinis elitas ES valstybėse narėse, pvz., Vokietijoje, siekė įgyvendinti bendrovės „Gazprom“ tikslus ir pritardavo nuolatinei paramai dujų tiekimui iš Rusijos; susirūpinęs atkreipia dėmesį į užsienio valstybių ir įmonių subjektų, suinteresuotų tolesne iškastinio kuro gamyba ir naudojimu, lobizmo pastangų poveikį politinių sprendimų priėmimo procesams Europos Sąjungoje; šiuo atžvilgiu primena savo išvadas INGE1 komiteto ataskaitoje; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl „REPowerEU“ pertvarkyti ES energetikos sistemą, panaikinant jos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro; primygtinai ragina ES valstybes nares ir Komisiją sustabdyti visą iškastinio kuro importą į ES iš autokratinių režimų ir pereiti prie tvarios energetikos suverenumo;

67.  yra susirūpinęs dėl glaudžių Vengrijos ir Rusijos ryšių, kuriems Rusija daro įtaką per savo svertus energetikos sektoriuje; apgailestauja, kad Vengrija nesiėmė jokių svarbių veiksmų, kad sumažintų savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos; mano, kad reikia labiau stengtis užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą energetikos sektoriuje; ragina sparčiau naudoti atsinaujinančiąją energiją, sykiu kuo labiau mažinant bet tolią tolesnę priklausomybę nuo Kinijos;

68.  palankiai vertina neseniai pateiktą pasiūlymą dėl Svarbiausiųjų žaliavų akto(24); mano, kad šis pasiūlytas aktas yra labai svarbus siekiant apsaugoti Europos tiekimo grandines, kurios reikalingos siekiant sėkmingo pasiūlyto Europos lustų akto(25) įgyvendinimo; pabrėžia, kad reikia toliau siekti laisvosios prekybos susitarimų su panašiai mąstančiomis demokratinėmis valstybėmis, taip užtikrinant strateginių išteklių tiekimą;

Kišimasis per rinkimų procesus

69.  palankiai vertina atitinkamą Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos darbą, ypač užkertant kelią draudžiamiems finansiniams mokėjimams iš ES nepriklausančių šalių į ES politinę sistemą ir kovojant su jais; ragina Komisiją ir teisėkūros institucijas pagerinti šios institucijos priemonių rinkinį ir sudaryti galimybę veiksmingai atsekti dovanojamas lėšas iki galutinio mokėtojo, kad būtų išvengta draudimo apėjimų per tarpininkus, visų pirma įgaliojant instituciją tiesiogiai gauti informaciją iš rėmėjų, jų bankų įstaigų, taip pat suteikiant aktyvių pranešimų apie įtartinas operacijas sistemą, per kurią institucijai būtų teikiama informacija iš valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių; taip pat ragina valstybes nares stiprinti teisines apsaugos priemones, kad Europos politinėms partijoms priklausančios partijos narės negalėtų nacionaliniu lygmeniu gauti mokėjimų ne iš ES šalių, kurie dažnai yra panaudojami kaip įnašai Europos politinėms partijoms ir fondams; taip pat palankiai vertina operatyvinius ryšius, kuriuos ši institucija jau užmezgė su kompetentingomis ES institucijomis ir agentūromis, taip pat su valstybėmis narėmis, kad būtų veiksmingai kovojama su bandymais naudoti asmens duomenis rinkimų tikslais; ragina valstybes nares toliau stiprinti bendradarbiavimą su šia institucija sudarant galimybę naudotis esamais specializuotais informacijos centrais ir užtikrinant jų veiksmingumą kompetentingose institucijose, atsakingose už duomenų apsaugą ir rinkimų kibernetinį saugumą;

70.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių imtasi Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinkle, įskaitant bendrus atsparumo planus; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti Parlamentą į šio tinklo veiklą, taip pat į Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos veiklą; mano, kad turėtų būti sukurti panašūs tinklai su nacionaliniais parlamentais valstybėse narėse; taip pat mano, kad valstybių narių parlamentai ir rinkimų institucijos turėtų geriau informuoti visuomenę apie kišimosi į nacionalinius rinkimų procesus riziką; ragina Komisiją parengti gerosios socialinės žiniasklaidos praktikos kodeksą, kuris būtų taikomas viešojo sektoriaus atstovams ir valdžios institucijoms ir kuriuo būtų siekiama nustatyti bendrus elgesio standartus, atsižvelgiant į tai, kad politikai ir vyriausybės kartais naudojasi dezinformacija, kad paskatintų ideologinį priešiškumą;

71.  pažymi, kad Europos Parlamentas parengė 2024 m. Europos Parlamento rinkimų strategiją, kurioje daug dėmesio skirta siekiui užkirsti kelią manipuliavimui informacija prieš rinkimus ir su juo kovoti nesikišant į politines ar platesnes socialines diskusijas, visapusiškai gerbiant Parlamento narių įgaliojimų nepriklausomumą; pabrėžia, kad ši strategija turėtų būti grindžiama Parlamento turimų priemonių gerinimu, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Parlamento darbo grupė dezinformacijos klausimais, todėl ragina skirti papildomų išteklių įvairioms priemonėms įgyvendinti;

72.  pabrėžia, kad itin svarbu apsaugoti rinkimų infrastruktūros, be kita ko, įskaitant IT sistemas, saugumą, atsparumą ir patikimumą, apsaugant balsavimo mechanizmus ir įrangą, rinkimų biurų tinklus ir procedūras, rinkėjų registracijos duomenų bazes ir saugojimo įrenginius; pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos vis labiau paplitusios rinkimų valdyme ir demokratiniuose procesuose; atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamos veiksmingai reaguoti į kylančius rinkimų iššūkius, rinkimų valdymo institucijos turi taikyti naujus darbo modelius, kurie sustiprintų jų gebėjimą išvengti rizikos, parodyti atsparumą, taip pat sudėtingoje skaitmeninėje aplinkoje; ragina ES valstybėms narėms ir vietos vyriausybėms suteikti paslaugų rinkinį ir priemonių kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; pažymi, kad vykstant rinkimams popieriniai balsavimo biuleteniai turėtų turėti patikrinamą fizinį pėdsaką ir jie turėtų būti skaičiuojami vykdant nepriklausomą auditą, taip siekiant užtikrinti, kad rezultatai būtų tikslūs; pabrėžia labai svarbų rinkimų stebėjimo ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų vaidmenį;

Užsienio subjektų ir paramos teikėjų teikiamas užmaskuotas politinės veiklos finansavimas

73.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl nuolat atskleidžiamos informacijos apie masinį Rusijos finansavimą politinėms partijoms, politikams ir buvusiems politikams bei pareigūnams daugelyje demokratinių šalių, taip mėginant įgauti įtakos ir kištis į jų vidaus procesus; reiškia susirūpinimą dėl Rusijos ryšių su keliomis politinėmis partijomis ir politikais ES ir dėl jos plataus masto kišimosi į separatistinius judėjimus Europos teritorijose ir ES, pvz., Katalonijoje, kur atitinkamos valdžios institucijos raginamos atlikti išsamų tyrimą, ir siūlo Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrui Helsinkyje atlikti šio konkretaus atvejo tyrimą;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklas rengia užsienio finansavimo ES valstybėse narėse žemėlapį, ir pareiškia norą būti informuotas apie šią veiklą; ragina uždrausti užsienio finansavimą iš ES nepriklausančių šalių; ragina šį tinklą nustatyti bendras ES taisykles dėl politinių kampanijų ir politinių partijų finansavimo, be kita ko, iš trečiųjų šalių, visų pirma, standartus, kuriais panaikinamos spragos, nustatytos 2022 m. kovo 9 d. priimtame INGE 1 komiteto pranešime pateiktose rekomendacijose, kurios būtų taikomos nacionaliniams rinkimų įstatymams visose valstybėse narėse, įskaitant vykdymo užtikrinimo mechanizmus; ragina valstybes nares skubiai spręsti klausimą dėl trečiųjų šalių nacionalinėms politinėms partijoms dovanojamų lėšų, kad būtų panaikintos jų teisės aktuose esančios spragos;

75.  atkreipia dėmesį į vykstančias teisėkūros derybas dėl Europos politinių partijų ir fondų statuto ir finansavimo; tikisi, kad šiomis derybomis bus išplėsti APPF įgaliojimai, visų pirma užtikrinant, kad į ES politinę sistemą nukreipti finansiniai sandoriai iš ES nepriklausančių šalių būtų riboti, skaidrūs ir būtų atliekama griežtesnė jų kontrolė, ir pasibaigus deryboms bus sukurta atnaujinta sistema, kuris turėtų sustiprinti ES politinių partijų vaidmenį Europos demokratinėje erdvėje ir pažaboti užsienio valstybių kišimąsi; pakartoja, jog reikalingas subalansuotas ir proporcingas požiūris, kad procese narystės pagrindu ir mokėdamos įnašus galėtų dalyvauti politinės partijos iš bendraminčių trečiųjų valstybių, įskaitant Europos Tarybos šalis, su sąlyga, kad jos turi visapusišką teisę būti jame atstovaujamos, ir kartu toliau būtų didinamas finansavimo ir sprendimų priėmimo skaidrumas ir lygiagrečiai mažinama nedemokratinių užsienio subjektų ar didelės rizikos valstybių kišimosi rizika;

76.  primena, jog APPF turėtų būti suteikti būtini ištekliai, visų pirma, žmogiškieji ir IT ištekliai, kad ji galėtų vykdyti savo dabartines užduotis ir bet kokias naujas užduotis, numatytas teisės aktuose, kurias galima veiksmingai įgyvendinti tik turint tinkamų papildomų darbuotojų;

77.  atkreipia dėmesį į vykdomą teisėkūros darbą dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo; akcentuoja šio siūlomo reglamento svarbą, nes juo bus pažaboti neskaidrūs politinės reklamos metodai, ir pabrėžia, kad teisėkūros institucijos turi jį priimti likus pakankamai laiko iki 2024 m. Europos Parlamento rinkimų; atsižvelgdamas į tai primena savo pageidavimą uždrausti už ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų esančių subjektų galimybę pirkti reklamą ir užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimą, be kita ko, taikant atitinkamą žymėjimą, susijusį su subjektų iš ES vykdomu internetinės politinės reklamos skelbimų įsigijimu; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Europos politinės partijos galėtų prieš Europos Parlamento rinkimus vykdyti kampaniją internete ir visoje ES, kartu mažinant užsienio šalių kišimosi riziką;

Kibernetinis saugumas ir atsparumas kibernetiniams išpuoliams, susijusiems su demokratiniais procesais

78.  yra susirūpinęs dėl to, kad stipriai padaugėjo kibernetinių išpuolių – tai visų pirma 2022 m. lapkričio 23 d. prieš Europos Parlamento svetainę įvykdyta paskirstytojo paslaugos trikdymo (DDoS) ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė Kremliui palanki įsilaužėlių grupuotė, ir galimo įsilaužimo į trijų Europos Parlamento narių ir daugiau kaip penkiasdešimties Komisijos tarnautojų įrenginius naudojant programinę įrangą „Pegasus“ atvejis; todėl ragina stiprinti ES institucijų atsparumą ir apsaugos pajėgumus skaitmeninėje srityje, ypač prieš Europos Parlamento rinkimus;

79.  palankiai vertina susitarimą dėl TIS 2 direktyvos ir mano, kad juo sprendžiamas valstybių narių veiksmų koordinavimo klausimas; ragina valstybes nares užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir dalytis geriausia patirtimi TIS bendradarbiavimo grupėje, visų pirma dėl rinkimų kibernetinio saugumo; prašo rinkimų infrastruktūrą pripažinti ypatingos svarbos infrastruktūra; mano, kad, siekiant Europos IRT tiekimo grandinę iš tiesų apsaugoti nuo riziką keliančių pardavėjų ir intelektinės nuosavybės vagysčių pasinaudojant kibernetine erdve, reikia papildomų teisės aktų;

80.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama nustatyti bendrą kibernetinį saugumą ir informacijos saugumą visose ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose; remdamasis 2022 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita, palankiai vertina naujos tarpinstitucinės kibernetinio saugumo valdybos sukūrimą, kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimą ir reguliarių brandos vertinimų bei geresnės kibernetinės higienos skatinimą; pabrėžia, kad reikia veiksmingai, laiku ir glaudžiai koordinuoti ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veiklą pasitelkiant esamas struktūras, pvz., Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą (CERT-EU) ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrą (ENISA); mano, kad šios struktūros turėtų būti sustiprintos ir kad reikia veiksmingesnio koordinavimo; ragina šias įstaigas, organus, agentūras ir Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie būsimas išvadas ir faktus, susijusius su kibernetiniu saugumu ir informacijos saugumu Europos Sąjungoje; ragina įsigaliojus šiam reglamentui ir vėliau kasmet, atsižvelgiant į informacijos saugumo reikalavimus, atlikti išsamų kibernetinio saugumo auditą siekiant nustatyti, ar ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros pakankamai kontroliuoja savo IRT sistemų ir įrenginių saugumą, įskaitant rizikos, pažeidžiamumo ir grėsmių vertinimą, taip pat skverbimosi testavimą, kuriuos turi atlikti savo srityje pirmaujantis ir patikrintas išorės trečiasis asmuo; mano, kad rizika ir pažeidžiamumas, apie kuriuos pranešama, turi būti sumažinti atnaujinant kibernetinį saugumą, o vertinimo rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos vykdant atitinkamą kibernetinio saugumo politiką;

81.  ragina Komisiją ir ENISA nustatyti esamus ir planuojamus organus, agentūras ir kitas Europos organizacijas, dirbančias kibernetinio saugumo srityje, ir pasiūlyti sprendimų galimiems trūkumams pašalinti;

82.  ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT stiprinti su kibernetine erdve susijusią strateginės komunikacijos kanalų (pvz., karinių kanalų karo metu ir BSGP misijų) kontrolę;

83.  pripažįsta, kad kibernetinių išpuolių atveju prevencija yra būtina, tačiau nepakankama; mano, kad kovojant su kibernetiniais išpuoliais esminę reikšmę turi tiksliai nukreiptas atsakas; mano, kad ES turėtų kovoti su kibernetiniais išpuoliais atsižvelgdama į šiuos aspektus:

Kišimosi poveikis mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių teisėms

84.  primena, kad užsienio kišimasis dažnai yra susijęs su ES ir jos demokratinėms vertybėms priešiškais politiniais tikslais, akivaizdžių žmogaus teisių pažeidimų slėpimu, moterų ir LGBTIQ+ bendruomenių teisių ribojimu ir neapykantos mažumų, migrantų ir pažeidžiamiausių asmenų atžvilgiu kurstymu;

85.  apgailestauja, kad kaip priemonė pasitelkiama migracija ir šis klausimas yra plačiai naudojamas kišimosi ir dezinformacijos kampanijose; ragina užtikrinti tinkamą ES išorės sienų valdymą visapusiškai paisant pagrindinių teisių;

86.  yra susirūpinęs, kad LGBTIQ+ vis dar yra užsienio kišimosi ir dezinformacijos kampanijų taikinys; yra susirūpinęs dėl LGBTIQ+ bendruomenės padėties keliose valstybėse narėse, pvz., Slovakijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, ir dėl valstybės valdomos žiniasklaidos ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų organizacijų skleidžiamos dezinformacijos šia tema; apgailestauja, kad LGBTIQ+ dezinformacija ir neapykantą kurstančios kalbos prieš LGBTIQ+ buvo pagrindinis motyvas, lėmęs dviejų jaunuolių nužudymą 2022 m. spalio mėn. Slovakijoje; ragina sukurti ilgalaikes programas, kuriomis būtų remiamos vietos visuomeninės organizacijos ir piliečių iniciatyvos siekiant padėti stiprinti gyventojų atsparumą dešiniajam ekstremizmui;

87.  yra susirūpinęs dėl Rusijos mėginimų pasitelkiant dezinformaciją pakirsti Europos visuomenės paramą pabėgėliams iš Ukrainos; ragina ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, taip pat nacionalines valdžios institucijas stebėti ir demaskuoti Rusijos dezinformaciją, susijusią su pabėgėliais iš Ukrainos ir karu Ukrainoje;

88.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti partnerystes su nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, dirbančiomis vietoje siekiant stebėti, ar nesama vaikų darbo apraiškų, ir sulėtinti dezinformacijos šiuo klausimu sklaidą (pvz., dėl vaikų išnaudojimo ginkluotame konflikte);

89.  dar kartą ragina sukurti sistemą, kuri leistų nesunkiai dalytis medžiaga regionų ir mažumų kalbomis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos paramą bandomajam veiksmui „Europos kalbų lygybė“; mano, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą atsaką į kišimąsi, nukreiptą į mažumas; taip pat ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti prieinamą faktų tikrinimą siekiant kovoti su dezinformacija ir suteikti neįgaliesiems galimybę susipažinti su informacija visais įmanomais formatais;

90.  pakartoja, kad, taikant suderintą ES teisinę sistemą, reikia imtis tikslinių veiksmų siekiant kovoti su dezinformacijos ir neapykantą kurstančių kalbų sklaida lyčių, LGBTIQ+ asmenų, romų, kitų mažumų, imigrantų bei pabėgėlių ir neįgaliųjų, taip pat religinių bendruomenių klausimais; dar kartą ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų užkirstas kelias finansuoti judėjimus prieš lyčių politiką ir asmenis, kurie, siekdami supriešinti visuomenę, aktyviai skleidžia dezinformaciją arba manipuliuoja informacija apie LGBTIQ+ asmenis, moterų teises, mažumas, pabėgėlius, neįgaliuosius ir juos liečiančius klausimus;

91.  yra susirūpinęs, kad dezinformacija, visų pirma su sveikata susijusi dezinformacija, ir užsienio kišimasis konkrečiai veikia moterų teises; ragina visapusiškai ištirti dezinformacijos lyties pagrindu kampanijų finansavimo šaltinius; pakartoja savo raginimą sukurti išankstinio perspėjimo sistemas, kuriomis naudojantis būtų galima pranešti apie dezinformacijos lyties pagrindu kampanijas ir jas identifikuoti;

92.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti priemones nepriklausomai žiniasklaidai rusų kalba, kuri būtų lengvai prieinama rusakalbių bendruomenei, sustiprinti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares remti nepriklausomus nuomonės lyderius, siekiant pasipriešinti trečiųjų šalių mažumų grupėms Europoje skleidžiamos propagandos poveikiui;

Kišimasis pasitelkiant pasaulinio lygio veikėjus per elito verbavimą, nacionalines diasporas, universitetus ir kultūrinius renginius

93.  kuo griežčiausiai smerkia užsienio šalių, įskaitant Katarą ir Maroką, galimus mėginimus daryti įtaką Europos Parlamento nariams, buvusiems nariams ir darbuotojams vykdant korupcinius veiksmus, kurie yra rimtas užsienio kišimasis į ES demokratinius procesus; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti ES institucijų skaidrumą ir sąžiningumą ir kovoti su korupcija, manipuliavimu, įtaka ir kišimosi kampanijomis; pakartoja savo raginimą atnaujinti skaidrumo ir etikos taisykles, sudaryti užsienio finansavimo su ES susijusiai lobistinei veiklai žemėlapį, įskaitant finansavimą ne pelno organizacijoms, ir tinkamą draugystės grupių reguliavimą ir stebėseną; pakartoja, kad reikia nedelsiant sustabdyti visą darbą dėl teisėkūros bylų, susijusių su Kataru ir Maroku, taip pat sustabdyti šių abiejų šalių interesų atstovams išduotų leidimų patekti į pastatus galiojimą tol, kol atlikus ikiteisminį tyrimą bus gauta atitinkamos informacijos bei paaiškinimų ir bus įvertinta, kurioms byloms užsienio šalių kišimasis padarė poveikį;

94.  palankiai vertina tai, kad pratęsta ING2 specialiojo komiteto kadencija ir atnaujinti jo įgaliojimai, ir tikisi, kad ING2 komitetas parengs paveikų pranešimą, kuriame bus identifikuoti Europos Parlamento skaidrumo, etikos, profesinio sąžiningumo ir kovos su korupcija taisyklių trūkumai bei bus pateikta pasiūlymų dėl reformų, kuriomis veiksmingai kovojama su korupcija ir kitomis priemonėmis, kurias užsienio subjektai naudoja siekdami daryti įtaką Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesams, įvertinant tai, kad bet koks potencialus atskleidimo reikalavimas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į poreikį apsaugoti tam tikrus pažeidžiamus asmenis ir grupes;

95.  apgailestauja, kad dar nėra įgyvendintos INGE 1 komiteto pranešime pateiktos rekomendacijos dėl griežtesnių skaidrumo taisyklių nustatymo, užsienio finansavimo su ES susijusiai lobistinei veiklai identifikavimo ir užtikrinimo, kad jis būtų užregistruotas siekiant sudaryti galimybę identifikuoti iš užsienio vyriausybių gaunamą finansavimą;

96.  primena savo pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkės prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su poreikiu atnaujinti ES kovos su korupcija teisės aktų sistemą; mano, kad toks atnaujinimas, visų pirma, turėtų būti susijęs su užsienio interesų turinčių subjektų vykdomu elito verbavimu, „sukamųjų durų“ reiškiniu ir prekyba įtaka, siekiant užkirsti kelią užsienio agentams kištis į ES politinę sistemą; taip pat ragina Komisiją sugriežtinti savo taisykles, kad būtų užkirstas kelias autokratinių ar didelę riziką keliančių vyriausybių arba jų kontroliuojamų subjektų vykdomam verbavimui ir metinėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose spręsti elito verbavimo klausimą; primena ne vieną savo raginimą nustatyti naują nuolatinį sankcijų režimą, skirtą už stambaus masto korupciją atsakingiems asmenims ir subjektams;

97.  atkreipia dėmesį į 2022 m. lapkričio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-37/20(26), kuriuo negaliojančia pripažįstama Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos(27) nuostata, pagal kurią valstybės narės turėjo užtikrinti, kad informacija apie įmonių tikruosius savininkus visais atvejais būtų prieinama bet kuriam plačiosios visuomenės nariui; pabrėžia, kad tikrųjų savininkų registras yra esminė priemonė pilietinės visuomenės organizacijoms, mokslininkams, tyrėjams ir žurnalistams, kad jie galėtų nustatyti galimą korupciją ir neteisėtus verslo interesus, ir kad apribojus prieigą prie tų registrų stipriai apribojama visuomenės galimybė atlikti tikrųjų savininkų stebėseną; mano, kad toks nuostatos pripažinimas negaliojančia apriboja įvairių specialistų, kovojančių su korupcija ir pinigų plovimu, darbą; ragina Komisiją rasti tinkamų būdų užtikrinti, kad informacija apie tikruosius įmonių savininkus būtų prieinama plačiajai visuomenei; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kuriomis, siekiant atgrasyti nuo neteisėtų pinigų naudojimo ir taip užkirsti kelią korupcijai, apribojamas grynųjų pinigų naudojimas; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės, pasinaudodamos šiuo sprendimu kaip pretekstu, visiškai uždraudė prieigą prie registro;

98.  laikosi nuomonės, kad duomenys apie užsienio įtaką per interesų grupių atstovus ES lygmeniu turėtų būti plačiai prieinami ir aiškiai pateikiami; palankiai vertina atitinkamus pakeitimus, padarytus 2021 m. gegužės 20 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro(28); vis dėlto rekomenduoja į ES skaidrumo registrą įtraukti specialų užsienio šalių įtakos skyrių arba įsteigti Užsienio šalių įtakos registrą; mano, kad į ES skaidrumo registrą galėtų būti įtrauktas didelės rizikos šalių sąrašas; rekomenduoja nustatyti griežtesnius užsienio valstybių registravimosi reikalavimus ir paskatas; mano, kad būtina sugriežtinti pilietinės visuomenės organizacijų, konsultacinių įmonių, agentūrų, fondų, ekspertų grupių ir privačių įmonių, kurios gauna finansavimą iš užsienio, registracijos ir informacijos atskleidimo reikalavimus;

99.  ragina ES skaidrumo registro sekretoriatą pagal 2022 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje(29), uždrausti bet kokiems subjektams, tiesiogiai ar netiesiogiai palaikantiems santykius su Rusijos vyriausybe, naudotis registru; ragina tas pačias priemones taikyti Baltarusijai;

100.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl universitetų partnerystės su Kinijos subjektais, įskaitant Konfucijaus institutus, bet ypač dėl mokslinių tyrimų institutų, susijusių su Kinijos kariniu kompleksu, ir dėl rizikos, kurią jos gali kelti akademinei laisvei ir intelektinės nuosavybės apsaugai; yra susirūpinęs dėl naujausių išvadų(30), kad daug Europos tyrėjų, dirbančių dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, integrinių grandynų, kosmoso mokslinių tyrimų, naujų medžiagų mokslinių tyrimų, neuromokslo ir biotechnologijų srityse, gauna tiesioginį finansavimą iš Kinijos Liaudies Respublikos; pakartoja savo raginimą valstybių narių institucijoms ir mokslinių tyrimų institutams peržiūrėti šias partnerystes ir, jei įtariamai dėl šnipinėjimo ar kišimosi yra pagrįsti, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas ir apsaugotas Europos ekonominis ir politinis suverenitetas, įskaitant atsisakymą finansuoti arba susijusių institutų licencijų panaikinimą; dar kartą patvirtina, kad akademinė laisvė yra pamatinė demokratinės visuomenės vertybė; primygtinai ragina valstybes nares geriau pasinaudoti esamais mechanizmais mokslo, pramonės ir techninėms žinioms apsaugoti ir pradėti juos taikyti taip pat humanitariniams ir socialiniams mokslams; ragina užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų veiklos finansavimo ir jų gaunamos finansinės paramos skaidrumą, visų pirma nustatant deramo patikrinimo procedūras, kad būtų galima įvertinti, ar projektų finansavimas iš užsienio kelia grėsmę saugumui;

101.  pabrėžia, kad Kinija bando sujungti civilinius ir karinius mokslinius tyrimus pagal civilinės-karinės integracijos programą; reikalauja nedelsiant nutraukti esamą bendradarbiavimą su mokslo tiriamosiomis įstaigomis, kurias tiesiogiai finansuoja Kinijos karinės pajėgos arba kurios turi ryšių su jomis, bei ištirti, kokios mokslo žinios galėjo patekti į Kinijos rankas; palankiai vertina Europos Komisijos paskelbtas gaires dėl kovos su kišimusi mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, tačiau teigia, kad reikia taikyti proporcingas priemones mokslo ir tyrimų įstaigoms ir užsienio partnerystėse užtikrinti daugiau skaidrumo; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos nacionalinės žvalgybos įstatymo, pagal kurį Vakarų universitetuose dirbantys Kinijos tyrėjai privalo dalytis savo žiniomis su valstybe, ir dėl Kinijos vykdomo šnipinėjimo siekiant ekonominiais ir kariniais tikslais gauti žinių; ragina prisiimti privalomus įsipareigojimus dėl didesnio rūpestingumo ir reikalavimų laikymosi vykdant mokslinį bendradarbiavimą su Kinijos universitetais ir tyrėjais, o bet kokiam bendradarbiavimui su Kinijos universitetais vykdyti išsamų rizikos vertinimą;

102.  reiškia susirūpinimą dėl „Russkij Dom“ („Rusijos namų“) biurų vykdomos veiklos, kurią finansuoja į ES sankcijų sąrašą įtraukta Rusijos Federacijos agentūra „Rossotrudničestvo“, kurios klaidinantys projektai ES visuomenėje skleidžia dezinformaciją, propagandą ir Kremliaus darbotvarkę;

103.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė priemonių rinkinį, kaip sumažinti užsienio šalių kišimąsi į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip siekiant padėti Europos universitetams ir mokslinių tyrimų organizacijoms nustatyti užsienio šalių kišimąsi ir užkirsti jam kelią, kartu išliekant atviriems partnerystėms; ragina Komisiją į veiklą, susijusią su demokratijos gynimo dokumentų rinkiniu, įtraukti mokslo ir mokslo tiriamąsias įstaigas; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau koordinuoti veiksmus šioje srityje, visų pirma stiprinti etikos ir saugumo pareigūnų vaidmenį aukštojo mokslo įstaigose; ragina Komisiją toliau plėtoti gaires dėl patikimo mokslinių tyrimų ir žinių saugumo, kad būtų sustiprintas Europos organizacijų tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sąžiningumas; atkreipia dėmesį į galimybę sukurti budinčių ar užsienio agentų iš didelės rizikos valstybių Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų organizacijose registrą arba duomenų bazę;

104.  reiškia susirūpinimą dėl naujausių pranešimų apie Kinijos užjūrio policijos nuovadų steigimą ES; ragina valstybes nares ir ES valdžios institucijas ištirti galimą šių policijos nuovadų buvimą ir imtis koordinuotų veiksmų kovojant su bet kokia neteisėta veikla, susijusia su Kinijos jungtinio fronto veiklos skyriumi Europoje; pakartoja, kad tokie dariniai kelia grėsmę atitinkamų valstybių narių ir Sąjungos apskritai nacionaliniam saugumui, todėl turėtų būti uždrausti; ragina valstybes nares juos nedelsiant uždaryti; smerkia grasinimo Europos Sąjungoje gyvenantiems asmenims, ypač Kinijos diasporai ir politinių disidentų grupuotėms, taip pat jų giminaičių Kinijoje įkalinimo, siekiant priversti užsienyje gyvenančius asmenis grįžti į Kiniją, praktiką;

105.  yra susirūpinęs dėl įtarimų, jog užsienio teritorijoje vykdomos neteisėtos policijos operacijos vengiant oficialaus dvišalio policijos ir teisminio bendradarbiavimo; ragina Komisiją ištirti šių vadinamųjų Kinijos užjūrio policijos nuovadų, kurios galimai įtikino tūkstančius įtariamų bėglių grįžti į Kiniją, veiklą Europos Sąjungoje ir šiuo klausimu imtis atitinkamų veiksmų; reikalauja, kad Kinijos valdžios institucijos ir Kinijos ambasados ES valstybėse narėse laikytųsi įprastų tarptautinių procedūrų;

106.  smerkia Turkijos kišimosi ir vykdomo politinių aktyvistų, opozicijos lyderių bei mažumų persekiojimo Europos Sąjungoje požymius; smerkia naują Turkijos pasiūlymą dėl Kovos su dezinformacija įstatymo, kuris kelia grėsmę žodžio laisvei šalyje;

107.  apgailestauja, kad Irano režimas skleidžia dezinformaciją ir riboja galimybę naudotis internetu siekdamas nuslėpti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, smurtą prieš protestuotojus ir persekiojimą; yra susirūpinęs dėl užsienio valstybių paskatinto islamistų organizacijų kišimosi;

108.  yra susirūpinęs dėl didėjančios užsienio autoritarinių valstybinių žvalgybos agentūrų įtakos ES, ypač Briuselyje; pakartoja savo raginimą nacionalinėms valdžios institucijoms peržiūrėti ir atnaujinti savo kovos su šnipinėjimu sistemas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Belgijos vyriausybės paskelbtą kovos su šnipinėjimu sistemos modernizavimą ir ragina užtikrinti didesnius ES žvalgybos ir situacijų centro (INTCEN) pajėgumus, kad šis galėtų vykdyti jam pavestus kontržvalgybos įgaliojimus ir stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis; ragina imigracijos institucijas atidžiau tikrinti užsienio įmonių, pvz., TASS ir COSCO, darbuotojus iš didelės rizikos šalių, kai jie kreipiasi dėl darbo vizų; be to, ragina imigracijos institucijas stiprinti veiklos koordinavimą, kad užsienio žvalgybos pareigūnams būtų sunkiau keliauti pasinaudojant netikra tapatybe;

109.  reiškia susirūpinimą dėl naujausio „New York Times“ tyrimo, kuriame šovinistų grupė „Rusijos imperinis judėjimas“ kaltinama tuo, kad 2022 m. pabaigoje, padedama Rusijos karo žvalgybos tarnybos GRU, ji suorganizavo kampaniją, per kurią žymiems Ispanijos piliečiams nusiųsti laiškai su sprogmenimis; įspėja apie šnipinėjimo riziką Prancūzijos oro uostuose, pvz., Strasbūro, Bordo, Bresto, Kempero ir Tulūzos, kuriuose bagažui tikrinti naudojama su Kinijos režimu ir jos kariniu pramoniniu kompleksu susijusios Kinijos bendrovės „Nuctech“ įranga; pabrėžia, kad „Nuctech“ veikia 26 iš 27 ES valstybių narių, ir primena, jog Lietuva, Jungtinės Valstijos ir Kanada uždraudė su šia bendrove sudaryti viešojo pirkimo sutartis;

110.  ragina ES politines partijas parengti tvirtą atsaką į prieš Europos Parlamento narius nukreiptą neapykantą kurstančią kalbą ir priekabiavimo kampanijas; ragina Parlamento administraciją parengti institucionalizuotą procedūrą, kuri būtų taikoma, kai bus vykdomos tokios kampanijos prieš išrinktus ES atstovus;

Atgrasymas, priskyrimas ir kolektyvinės atsakomosios priemonės, įskaitant sankcijas

111.  palankiai vertina ES masto sankcijas ir ES sprendimus priimančių asmenų gebėjimą greitai imtis veiksmų, kad būtų laikinai apribotas tam tikrų propagandinių kanalų transliavimas Rusijai pradėjus nepagrįstą ir neteisėtą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos nuosekliai ir nebūtų apeinamos; palankiai vertina kai kurių ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pritarimą šioms priemonėms; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis nustatant ir įgyvendinant sankcijas; palankiai vertina 2022 m. liepos 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-125/22 RT France(31), kuriame Teismas atmetė RT argumentą, kad transliavimo draudimas yra neteisėtas, todėl patvirtino bendrovei „RT France“ nustatytą transliavimo turinio draudimą; ragina Komisiją ir Tarybą į Rusijai taikomų sankcijų paketus įtraukti palydovinį transliavimą ir su GRU susijusią „naujienų agentūrą“ „InfoRos“, kaip nurodyta 2022 m. gegužės mėn. rezoliucijoje(32), o visus garsius Kremliaus propagandistus įtraukti į ES asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus; apgailestauja, kad šie kanalai vis dar gali skleisti savo naratyvą prisidengdami apsimestiniais vardais arba per kitus kanalus Europos Sąjungoje; ypač griežtai smerkia tai, kad Belgrade atidarytas žiniasklaidos priemonės RT (anksčiau – „Russia Today“) biuras ir kad pradėjo veikti jos internetinė naujienų tarnyba serbų kalba, taip leidžiant šiam piktavališkam subjektui skleisti dezinformaciją visame regione; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas suderinti savo veiksmus su Tarybos sprendimu dėl „Sputnik“ ir RT transliavimo veiklos sustabdymo;

112.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus (COM(2022)0684) ir ragina Komisiją įvertinti galimybę pavesti Europos prokuratūrai užtikrinti nuoseklų ir vienodą tokių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos visoje ES; ragina skirti daugiau išteklių ES INTCEN, kad ji galėtų padėti teikti informaciją apie ES sankcijas ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat pagerinti keitimąsi teismo ekspertizės informacija ir veiksmingiau koordinuoti priskyrimo politiką;

113.  reiškia susirūpinimą dėl vis labiau plintančio manipuliavimo automatinio identifikavimo sistemomis (AIS), siekiant sutrikdyti GPS duomenis ir manipuliuoti laivų padėties duomenimis, kad tam tikri subjektai galėtų apeiti sankcijas; ragina Komisiją nustatyti griežtesnius AIS saugumo protokolus ir ragina įtraukti AIS apgaudinėjimo technologijas į ES dvejopos paskirties eksporto kontrolės režimą;

114.  dar kartą ragina užtikrinti, kad remiantis stipriais priskyrimo pajėgumais užsienio kišimosi kaltininkams tokia veikla apkarstų; atkreipia dėmesį į 2022 m. birželio mėn. Tarybos išvadomis grindžiamus tebevykstančius svarstymus dėl priemonių rinkinio, kuris turėtų papildyti ES hibridinių priemonių rinkinį bei Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį ir turėtų būti skirtas konkrečiai su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi susijusiai veiklai; pažymi, kad kovos su užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi priemonių rinkinys turėjo būti pristatytas 2022 m. rudenį; yra tvirtai įsitikinęs, kad į šį priemonių rinkinį reikėtų įtraukti specialų sankcijų režimą dėl užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi, taip pat priemones Europos Sąjungos institucijų ir nacionalinių vyriausybių priskyrimo pajėgumams stiprinti; pažymi, kad šios priemonės turėtų apimti gaires dėl nacionalinių sankcijų dėl užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi ir kad valstybės narės jas turėtų taikyti koordinuotai; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, kai sprendžiama dėl sankcijų didelės rizikos valstybėms; pažymi, kad, palyginti su Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkiniu, hibridinių priemonių rinkinys ir kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemonių rinkinys turės papildomą vertę, nes bus susitarta dėl atsakingo valstybių elgesio normų, todėl bus galima lengviau interpretuoti, kas yra tarptautinės teisės principų, pvz., valstybės narės suverenumo ir nesikišimo į valstybės narės vidaus reikalus, pažeidimas;

115.  pakartoja, kad yra svarbus ES gebėjimas apsiginti nuo dezinformacijos išpuolių ir neutralizuoti užsienio valstybių kišimąsi; todėl ragina skirti pakankamą finansavimą ir pašalinti galimą investavimo deficitą ir teisėkūros trūkumus; ragina valstybes nares prireikus atnaujinti savo teisines sistemas, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų baudžiama už užsienio šalių kišimąsi iš didelės rizikos šalių; palankiai vertina tai, kad į Belgijos baudžiamojo kodekso projektą įtrauktas toks teisinis pagrindas, kuris leis geriau apsaugoti ES institucijas jos teritorijoje;

116.  ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti, kaip kovoti su pavienių Europos Sąjungoje veikiančių subjektų, pvz., nuomonės formuotojų socialiniuose tinkluose ar politikų, kurie propaguoja dezinformaciją didelės rizikos valstybių vardu, skleidžiama dezinformacija; pabrėžia, kad gali reikėti sukurti specialų sankcijų režimą nusikalstamos veikos vykdytojams, kurie Europos Sąjungoje užsiima užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;

Kaimynystė, pasaulinis bendradarbiavimas, daugiašališkumas

117.  yra susirūpinęs dėl Rusijos mėginimų manipuliuoti diskursu apie pasaulinį apsirūpinimo maistu ir energetinį saugumą, kurie buvo kartojami ryšių kanaluose, įskaitant daugiausia Kinijos žiniasklaidos priemonėse ir kai kuriais atvejais per kanalą „Al Jazeera“, dėl maisto kainų kilimo kaltinant Vakarus, nes jie įvedė sankcijas Rusijai; pabrėžia, kad šie iškraipyti naratyvai įgauna didelį pagreitį, visų pirma, globaliuosiuose Pietuose ir kai kuriose šalyse kandidatėse bei potencialiose šalyse kandidatėse; primena, kad dėl agresijos karo prieš Ukrainą už pastarosios žemės ūkio gamybos ir prekybos sutrikdymą yra atsakinga tik Rusija; todėl ragina EIVT imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su Rusijos ir Kinijos skleidžiamų iškraipytų naratyvų sklaida globaliuosiuose Pietuose, be kita ko, stiprinant savo Strateginės komunikacijos padalinio ir BSGP / BUSP misijų bei operacijų priemones ir išteklius, taip pat stiprinant bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais panašiai mąstančiais partneriais; mano, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina kovos su iškraipytais naratyvais iš Rusijos; todėl ragina ES institucijas teikti paramą Ukrainos diplomatinei veiklai globaliuosiuose Pietuose; ragina glaudžiau bendradarbiauti su tokiomis globaliųjų Pietų regioninėmis organizacijomis, kaip Afrikos Sąjunga ir ASEAN, siekiant keistis geriausia patirtimi kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;

118.  primena, kad daugelis manipuliavimo informacija kampanijų ir valstybės finansuojamos propagandos yra skirta šalims, kurios priima strateginius sprendimus dėl savo demokratinių reformų ir proeuropietiškos krypties; pabrėžia iniciatyvios, veiksmingos ir skaidrios komunikacijos svarbą ir ragina glaudžiau bendradarbiauti strateginės komunikacijos srityje su organizacijomis ir šalimis partnerėmis siekiant kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi narystės siekiančiose šalyse ir strategiškai svarbiose teritorijose, pvz., Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse; mano, jog tam, kad būtų sukurta atspari demokratinė visuomenė, kaimyninių šalių klausimu ES turėtų aktyviau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis; primena, kad šių šalių stabilumas yra taikos ir saugumo klausimas;

119.  todėl ragina imtis iniciatyvesnių strateginių priemonių siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į politinius, rinkimų ir kitus narystės siekiančių šalių procesus; ragina dėti pastangas didinti tų šalių atsparumą užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi kampanijoms ir skatinti šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates imtis ryžtingų kovos su manipuliacine dezinformacija, piktavališka propaganda ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis veiksmų;

120.  apgailestauja dėl nepakankamos pažangos ir vis dar lėtai vykstančio Vakarų Balkanų plėtros proceso, dėl ko regiono visuomenėje sumažėjo ES palaikymas ir kilo pasipiktinimas; smerkia tolesnius Rusijos bandymus daryti įtaką Vakarų Balkanų šalims – tai reikia suprasti kaip dalį platesnės strategijos skatinti autoritarizmą Europoje; be to, pažymi, kad prorusiška žinia skleidžiama per Serbijai ir Vengrijai priklausančią žiniasklaidą Vakarų Balkanuose; yra susirūpinęs dėl naujausių išvadų, kad Vakarų Balkanų regione Serbija yra šalis, kurios pažeidžiamumas piktavališkai užsienio, visų pirma Rusijos ir Kinijos, įtakai yra didžiausias, ir dėl to, kad Serbija dar nėra įgyvendinusi sankcijų Rusijai ir savo užsienio politikos krypties nėra suderinusi su ES užsienio politika;

121.  ragina Komisiją atliekant būsimą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) vertinimą užtikrinti aiškumą dėl to, ar ir kaip, siekiant kovoti su manipuliavimu informacija, BDAR daro įtaką keitimuisi duomenimis tarp viešųjų, privačiųjų ir akademinės bendruomenės subjektų Europos Sąjungoje ir bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais;

122.  mano, kad strategija „Global Gateway“ bus svarbi geopolitinė priemonė intensyvinant ES įsitraukimą ir santykius su globaliųjų Pietų partneriais, reaguojant į Kinijos įtaką, kurią ši daro per iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, taip pat į kitų ES nepriklausančių šalių, pvz., Rusijos ir Irano, įtaką, ir ši iniciatyva stiprins pasitikėjimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir skatins pasitikėjimą šalyse kandidatėse siekiant gerinti ES įvaizdį Rusijoje ir Kinijoje; mano, kad ji turėtų būti vertinama kaip geopolitinis projektas, kuriuo remiantis daromos strateginės investicijos atsižvelgiant į Europos poreikius dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, per stiprią sąsają su Svarbiausiųjų žaliavų teisės aktu ir Lustų aktu, ir prašo Komisijos užtikrinti aiškumą dėl iniciatyvos „Global Gateway“ prioritetų; mano, kad įgyvendinant šią strategiją itin svarbu veikti kartu, kaip Europos komandai, ir užtikrinti tinkamą demokratinę priežiūrą, visišką Parlamento įtraukimą ir visų ES institucijų bei valstybių narių ir Europos privačiojo sektoriaus suderintus veiksmus; ragina Komisiją ir EIVT glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su kitomis sujungiamumo iniciatyvomis, kuriose dalyvauja panašiai mąstantys partneriai, pvz., JAV, Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas, taip siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą;

123.  tvirtai remia EIVT Strateginės komunikacijos, darbo grupių ir informacijos analizės skyriaus bei jo geografinių darbo grupių atliktą darbą; mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti grėsmių padėties apibūdinimui, atsižvelgiant į subjektus, susijusius su Kinijos valdžios institucijomis, taip pat ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse ir už jų ribų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIVT darbą stiprinant ES delegacijų ir BSGP misijų ir operacijų reagavimo į užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi pajėgumus, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais; vis dėlto, mano, kad reikėtų skirti daugiau išteklių jų darbui – tiek EIVT būstinėje, tiek vietoje – stiprinti; ragina toliau stiprinti pajėgumus, be kita ko, rengiant specialius mokymus BSGP darbuotojams, plačiau dalytis žiniomis ir labiau koordinuoti veiksmus su kitomis ES misijomis, operacijomis ir delegacijomis, geriau bendradarbiauti su vietos žiniasklaida ir proaktyviai bei reaktyviai teikti informaciją vietos kalbomis;

124.  palankiai vertina bendradarbiavimo su JAV mechanizmus, pvz., vykstantį ES ir JAV bendradarbiavimą Prekybos ir technologijų taryboje; susidomėjęs atkreipia dėmesį į bendrą pareiškimą po 2022 m. gruodžio 5 d. Prekybos ir technologijų tarybos susitikimo, kuriame visų pirma teigiama, kad Penktoji darbo grupė duomenų valdymo ir technologijų platformų klausimais ir Šeštoji darbo grupė saugumui ir žmogaus teisėms grėsmę keliančio piktnaudžiavimo technologijomis klausimais „koordinuoja veiksmus, kad suprastų ir spręstų Rusijos manipuliavimo informacija ir kišimosi plitimo problemą, visų pirma, Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, ir jos poveikį ES nepriklausančioms šalims, visų pirma, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą reguliariai informuoti Parlamentą apie Prekybos ir technologijų tarybos darbą ir ragina toliau stengtis spręsti bendras problemas šiose srityse; be to, ragina Komisiją ir EIVT toliau intensyvinti darbą su JAV dalijantis geriausia patirtimi ir veiklos žiniomis, taip pat rengiant bendras apibrėžtis ir metodus;

125.  mano, kad tokios iniciatyvos kaip Prekybos ir technologijų taryba ir G7 greitojo reagavimo mechanizmas yra svarbios panašiai mąstančių partnerių bendradarbiavimo platformos kuriant kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemones ir dalijantis geriausia patirtimi; ragina ES imtis iniciatyvos šiose bendradarbiavimo iniciatyvose siekiant užtikrinti, kad pasauliniai standartai būtų rengiami laikantis Europos vertybių; ragina Komisiją ir EIVT per savo administraciją reguliariai įtraukti Parlamentą į diskusijas su panašiai mąstančiais partneriais ir nustatyti sritis, kuriose Parlamento parama galėtų būti naudinga procesui; ragina siekti stipresnio demokratinių partnerių, pvz., JAV, tarpusavio bendradarbiavimo ir remti mokslo bendradarbiavimą, kad būtų išvengta atvejų, kai dirbtinio intelekto kūrimo srityje dominuoja Kinija;

126.  ragina per Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą užtikrinti stipresnį ir tiesioginį specializuotų parlamento komitetų kontaktą transatlantiniuose santykiuose;

127.  palankiai vertina Jungtinių Tautų visuotinį elgesio kodeksą; primygtinai ragina EIVT ir toliau aktyviai dalyvauti šiame procese ir kreiptis į kitas Jungtinių Tautų valstybes nares dėl bendro pasaulinių iššūkių suvokimo svarbos ir intensyvaus bendradarbiavimo poreikio; mano, kad šiame kodekse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne tik platformoms, bet ir kitiems valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams; ragina platformas skirti daugiau išteklių ir pajėgumų, kad būtų galima stebėti žalingą turinį vietos kalbomis ir dialektais; ragina platformas įtraukti dirbtinio intelekto ir kitų technologijų keliamos rizikos mažinimo metodus; pakartoja, kad šiame kodekse reikia užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą; mano, kad bus itin sunku pakeisti tarptautinę teisę, todėl siūlo ES glaudžiai bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais siekiant parengti tarptautinį atsaką į užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi;

128.  yra susirūpinęs dėl pagrindinių teisių apsaugos Jungtinių Tautų pasaulinės konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų rengimo procese; ragina EIVT užtikrinti, kad šiame procese būtų laikomasi Europos normų ir vertybių, be kita ko, kaip pasaulinį standartą propaguojant Budapešto konvenciją; primena, kad kovos su dezinformacija procesas gali būti pasitelkiamas kaip pretekstas žiniasklaidos laisvei apriboti;

129.  primena, kad dedant visas pastangas kovoti su užsienio šalių kišimusi, reikėtų kuo labiau paisyti pilietinės visuomenės organizacijų, esamų Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, taip pat ES pagrindinių teisių chartijos, ir šiomis pastangomis neturėtų būti piktnaudžiaujama siekiant pateisinti ir legitimuoti ribojamąsias politikos priemones – šis susirūpinimą keliantis klausimas aktualus ir ES valstybių narių atžvilgiu; ragina griežčiau taikyti kriterijus, kuriais remiantis sustabdomi arba nutraukiami susitarimai su ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, žmogaus teisių pažeidimų atveju, nes tuos kriterijus taikant taip, kaip dabar, ES kyla užsienio įtakos grėsmė;

130.  smerkia privačių karinių bendrovių, pvz., Vagnerio grupės ir kitų ginkluotų grupių, nereguliariųjų pajėgų ir tarpininkų, įskaitant Kadyrovo pajėgas ir „Naktinius vilkus“, bandymus daryti įtaką demokratiniams procesams keliose šalyse; smerkia naujausią grasinimą ir bauginamas žinutes, kurias Vagnerio grupė nusiuntė Europos Parlamentui; ragina Tarybą ir valstybes nares įtraukti Rusijos privačias karines bendroves į ES sudaromą teroristų sąrašą; ragina EIVT kartu su panašiai mąstančiais partneriais sukurti iniciatyvą, kuria būtų kovojama su piktavališkomis nevalstybinių subjektų grupėmis, pvz., Vagnerio grupe; pabrėžia, kad esami ES priemonių rinkiniai turėtų apimti atsako priemones, pvz., sankcijas, ES nepriklausančioms valstybėms, kurios finansuoja privačias karines bendroves arba bendradarbiauja su jomis pažeidžiamuose regionuose;

131.  pabrėžia glaudaus ir nuolatinio bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis, visų pirma Ukraina ir kitomis šalimis kandidatėmis, svarbą didinant atsparumą hibridiniams išpuoliams; mano, kad šis potencialus bendradarbiavimas galėtų vykti „informacinio Ramšteino“ susitikimo formatu, atspindint Ramšteino gynybos kontaktinės grupės formatą, suburiant žiniasklaidos ekspertus iš Ukrainos, ES ir kitų šalių, siekiant aptarti Ukrainos atsparumo Rusijos informaciniam karui patirtį ir parengti bendras operacijas; be to, ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su Taivanu kovojant su dezinformacijos kampanijomis ir kišimosi operacijomis;

132.  ragina Komisiją ir EIVT stiprinti bendradarbiavimą su kitais panašiai mąstančiais partneriais kuriant mechanizmus, skirtus kovoti su kišimusi į rinkimus, pvz., su Taivano, Kanados, Australijos ir Brazilijos rinkimų institucijomis; ragina stiprinti ES ir NATO valstybių narių bendradarbiavimą, didinant atsparumą tarp ES ir NATO valstybių narių; ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas trečiosiose šalyse nuolat stebėti ir nustatyti dezinformacijos būdus bei ją skleidžiančius subjektus atitinkamose šalyse, kuriose jie įsikūrę, šiai veiklai joms skiriant reikiamus išteklius, taip pat ragina jas padėti šalims partnerėms plėtoti ir stiprinti ypatingos svarbos rinkimų infrastruktūrą ir nustatyti plataus užmojo standartus, kurie sudaro sąlygas tinkamiau interpretuoti esamas tarptautinės teisės normas; mano, kad ES pareigūnams ir diplomatams būtina surengti atnaujintus mokymus užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi tema;

133.  dar kartą rekomenduoja steigti EIVT inicijuojamus regioninius strateginės komunikacijos centrus už ES ribų ir jiems skirti pakankamai išteklių; mano, kad šie daugiakalbiai centrai turėtų sustiprinti ES balsą prioritetiniuose regionuose (pvz., Vakarų Balkanuose, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (MENA), Lotynų Amerikoje ir Vakarų ir Rytų Afrikoje), pagerinti informavimą regiono žiniasklaidoje ir atremti užsienio remiamą manipuliavimą informacija ir dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš ES vertybes ir interesus; pabrėžia, kad šių centrų veikla taip pat turėtų padėti ES delegacijoms ir valstybių narių diplomatinėms misijoms, jie turėtų užtikrinti sinergiją su šiuose regionuose veikiančiais ES žiniasklaidos paslaugų teikėjais ir turėtų teikti pirmenybę bendradarbiavimui su vietos žiniasklaida ir nuomonės formuotojais;

134.  ragina EIVT ir valstybes nares toliau glaudžiai bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais nustatant bendras atsakingo valstybės elgesio normas ir apibrėžtis ir rengiant kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemones ir teisės aktus; ragina EIVT stiprinti daugiašalį ir daugelio suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, pilietine visuomene ir pramonės atstovais kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, pasitelkiant panašiai mąstančius partnerius ir tarptautiniuose diplomatiniuose dialoguose bei forumuose, be kita ko, garantuojant, kad kuriant kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemones būtų užtikrinama pagrindinių teisių apsauga; apgailestauja, kad kai kurios ES valstybės narės vis dar nėra radusios nacionalinių ekspertų ES kovos su hibridinėmis grėsmėmis centrui; ragina valstybes nares į Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centrą paskirti nacionalinius atstovus ir ekspertus;

135.  pabrėžia parlamentinės diplomatijos ir misijų svarbą siekiant stiprinti ES dezinformacijos demaskavimo pastangas ir ES strateginius interesus, taip pat veiksmingai palaikyti ryšius su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač Afrikoje ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione; pabrėžia didelę Parlamento bei jo tarnybų iniciatyvų svarbą remiant parlamentinę demokratiją ES nepriklausančiose šalyse stiprinant demokratinį parlamentų veikimą, parlamentinį tarpininkavimą ir dialogą, stebint rinkimus ir dalyvaujant diskusijose su pilietine visuomene;

136.  pabrėžia galimybę Europos Sąjungai prisidėti prie pasaulinės faktų tikrintojų bendruomenės ir pasaulinių faktų tikrinimo kokybės standartų kūrimo, semiantis įkvėpimo iš Nepriklausomų faktų tikrintojų organizacijų Europos standartų kodekso; mano, kad ES taip pat būtina remti faktų tikrinimo pastangas šalyse kandidatėse ir plėtros šalyse;

137.  palankiai vertina paramą, teikiamą per Europos demokratijos fondą, tačiau mano, kad ES turi imtis daugiau veiksmų, kad paremtų nepriklausomą žurnalistiką srityse, kurioms įtaką daro piktavališki užsienio subjektai, pvz., Rusija ir Kinija, taip pat teikti strateginę paramą ir struktūrinį finansavimą vietos NVO, pilietinės visuomenės organizacijoms, faktų tikrintojams ir žiniasklaidai, kurios yra įsikūrusios už ES ribų, įskaitant didelės rizikos šalis, plėtros šalis ir šalis kandidates; todėl pakartoja savo raginimą įsteigti specialų Europos demokratinės žiniasklaidos fondą žurnalistikai plėtros ir ES kaimyninėse šalyse bei šalyse kandidatėse remti; pažymi, kad kartu su didėjančiu skaičiumi karo pabėgėlių iš Ukrainos į ES atvyko daug žurnalistų, ir ragina teikti individualizuotą paramą Ukrainos žiniasklaidos aplinkai, kuriai itin stipriai pakenkė Rusijos invazija; ragina EIVT įtraukti parlamentinį aspektą į savo informavimo ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas ES kaimyninėse šalyse, siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą;

138.  mano, kad ES tapo pagrindiniu centru nepriklausomiems žurnalistams iš Rusijos ir Baltarusijos, nes šių šalių teritorijoje nepriklausoma žiniasklaida yra sunaikinta; mano, kad nepriklausoma žiniasklaida gali padėti kovoti su Kremliaus skleidžiama dezinformacija ir ilgainiui padėti formuoti Rusiją kaip demokratiškesnę šalį, taikiai sugyvenančią su kaimyninėmis šalimis; todėl prašo Komisijos parengti ilgalaikį struktūrinį požiūrį, įskaitant pakankamai finansuojamos politikos, kuri suteiktų ilgalaikę pagrindinę paramą nepriklausomai Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidai ir žurnalistikai tremtyje, sukūrimą;

139.  ragina Komisiją ir EIVT pereiti nuo šalies agnostinio požiūrio prie rizika grindžiamo požiūrio ir nevengti nustatyti ir įvardinti tarptautiniuose forumuose, pvz., Jungtinėse Tautose, tas šalis, kurios bandė vykdyti užsienio šalių kišimąsi, kad kitos šalys būtų informuotos apie šios problemos keliamą riziką;

o
o   o

140.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0070. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0030. (3) OL C 347, 2022 9 9, p. 61. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0406. (5) OL C 347, 2022 9 9, p. 2. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0448. (7) OL C 224, 2018 6 27, p. 58. (8) OL C 23, 2021 1 21, p. 152. (9) OL C 184, 2022 5 5, p. 71. (10) OL L 156, 2021 5 5, p. 1. (11) OL L 277, 2022 10 27, p. 1. (12) OL L 333, 2022 12 27, p. 164. (13) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0027. (14) OL L 207, 2021 6 11, p. 1. (15) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1). (16) Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos saugumo Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (SWD(2022)0066), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022SC0066. (17) Poveikio vertinimo ataskaitos santrauka, pridedama prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 (SWD(2022)0282). (18) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L 141, 2015 6 5, p. 73). (19) Komisijos Pirmininkės pavaduotojos V. Jourovos kalba apie ES vertybių gynimą karo metu. (20) Pasiūlymas dėl direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (COM(2022)0177). (21) Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (COM(2022)0457). (22) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (23) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79 I, 2018 3 21, p. 1). (24) Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma sistema saugiam ir tvariam svarbiausiųjų žaliavų tiekimui užtikrinti, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) 168/2013, (ES) 2018/858, 2018/1724 ir (ES) 2019/1020 (COM(2023)0160). (25) Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas) (COM(2022)0046). (26) 2022 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Luxembourg Business Registers, C-37/20, ECLI:EU:C:2022:912. (27) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43). (28) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro (OL L 207, 2021 6 11, p. 1). (29) 2022 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/884, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 153, 2022 6 3, p. 128). (30) Tyrimas „Kaip atlikti patikimus mokslinius tyrimus: Kinijos gairės Europos suinteresuotiesiems subjektams“, paskelbtas 2022 m. rugsėjo mėn. (31) 2022 m. liepos 27 d. Sprendimas RT France prieš Tarybą, T-125/22, ECLI:EU:T:2022:483. (32) 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (OL C 479, 2022 12 16, p. 75).