Priimti tekstai - Aplinkos oro kokybė ir švaresnis oras Europoje

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2022/0347(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A9-0233/2023
Pateikti tekstai : A9-0233/2023		Debatai : PV 12/09/2023 - 9 CRE 12/09/2023 - 9		Balsavimas : PV 13/09/2023 - 7.8 CRE 13/09/2023 - 7.8 Balsavimo rezultatų paaiškinimas PV 24/04/2024 - 7.6 CRE 24/04/2024 - 7.6		Priimti tekstai : P9_TA(2023)0318 P9_TA(2024)0319

Priimti tekstai

500k

150k

Trečiadienis, 2023 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras

Aplinkos oro kokybė ir švaresnis oras Europoje

P9_TA(2023)0318

A9-0233/2023

2023 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija) (COM(2022)0542 – C9-0364/2022 – 2022/0347(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis

(2) 2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija komunikate „Europos žaliasis kursas“40 išdėstė plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, taip pat apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Kalbant konkrečiai apie švarų orą, Europos žaliuoju kursu įsipareigota toliau gerinti oro kokybę ir ES oro kokybės standartus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Juo taip pat paskelbta apie ketinimą griežtinti oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir planavimo nuostatas;

(2) 2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija komunikate „Europos žaliasis kursas“40 išdėstė plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, taip pat apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Kalbant konkrečiai apie švarų orą, Komisija įsipareigojo toliau gerinti oro kokybę ir ES oro kokybės standartus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Juo taip pat paskelbta apie ketinimą griežtinti oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir planavimo nuostatas;

__________________

40 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis

(4) Nulinės taršos veiksmų plane taip pat išdėstyta 2050 m. vizija, kaip oro taršą sumažinti iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas pakopinis dabartinių ir būsimų ES oro kokybės standartų nustatymo metodas, pagal kurį nustatomi 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio tarpiniai oro kokybės standartai ir suplanuojama, kaip ne vėliau kaip iki 2050 m. prilyginti juos PSO oro kokybės gairėms, taikant naujausiomis mokslinėmis žiniomis grindžiamos reguliarios peržiūros mechanizmą. Taršos mažinimas susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, todėl ilgalaikio tikslo įgyvendinti nulinės taršos užmojį turėtų būti siekiama kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119;

(4) Nulinės taršos veiksmų plane taip pat išdėstyta 2050 m. vizija, kaip oro taršą sumažinti iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas plataus užmojo dabartinių ir būsimų ES oro kokybės standartų nustatymo metodas, pagal kurį nustatomi 2035 m. ir, reguliariais intervalais, vėlesnio laikotarpio oro kokybės standartai, įskaitant 2030 m. tarpinius oro kokybės standartus, ir suplanuojama, kaip užtikrinti nuolatinį visapusišką jų derinimą su naujausiomis PSO oro kokybės gairėms, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas nulinės taršos tikslas, taikant naujausiais moksliniais įrodymais grindžiamos reguliarios peržiūros mechanizmą. Taršos mažinimas susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, todėl ilgalaikio tikslo įgyvendinti nulinės taršos užmojį turėtų būti siekiama kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119;

__________________

42 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1–17).

Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(4a) 2021 m. rugsėjo mėn. PSO paskelbė naujas oro kokybės gaires, pagrįstas išsamia mokslinių įrodymų apie oro taršos poveikį sveikatai suvestine. Šių oro kokybės gairių išvadose ypač pabrėžiama, kad svarbu mažinti oro taršos koncentraciją kiekvienu lygmeniu ir nurodoma aiški tokių veiksmų nauda visuomenės sveikatai ir aplinkai. Šioje direktyvoje atsižvelgiama į naujausias mokslines žinias ir poreikį visapusiškai suderinti Sąjungos oro kokybės standartus su naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis, kad būtų pasiekti bendri Nulinės taršos veiksmų plano tikslai;

Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(4b) nuolatinio ir geresnio oro taršos mažinimo nauda visuomenei gerokai viršija sąnaudas. Remiantis Komisijos skaičiavimais, įvairių politikos scenarijų, išanalizuotų atliekant prie šios direktyvos pridedamą poveikio vertinimą, metinės laikymosi išlaidos sudaro nuo 3,3–7 mlrd. EUR, o naudos sveikatai ir aplinkai piniginė vertė 2030 m. – nuo 36 mlrd. EUR iki 130 mlrd. EUR, taigi įrodyta, kad kovos su oro tarša politikos nauda labai viršija įgyvendinimo išlaidas. Nuo 2000 m. dėl Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuolat mažėja į atmosferą išmetamų teršalų kiekis;

Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis

(5) imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės oro taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytu atsargumo principu bei principu „teršėjas moka“ ir Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu. Tomis priemonėmis, inter alia, turėtų būti atsižvelgiama į geresnės oro kokybės indėlį į visuomenės sveikatą, aplinkos kokybę, piliečių gerovę, visuomenės klestėjimą, užimtumą ir ekonomikos konkurencingumą; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmanaus judumo ir transporto sprendimų kūrimą; elgesio pokyčių poveikį; sąžiningumo ir solidarumo užtikrinimą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir konvergencijos poreikį ateityje; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas; geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, visų pirma PSO pateiktas išvadas; poreikį su oro tarša susijusios rizikos aspektą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; ekonominį efektyvumą ir technologinį neutralumą siekiant sumažinti išmetamų oro teršalų kiekį; ilgainiui vis didėjantį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų lygį;

(5) imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės oro taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytu atsargumo principu, principu „teršėjas moka“ ir prevencijos bei žalos atitaisymo ten, kur yra taršos šaltinis, principu, Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu ir pagarba žmogaus teisei į švarią, sveiką ir tvarią aplinką. Tomis priemonėmis, inter alia, turėtų būti atsižvelgiama į geresnės oro kokybės indėlį į visuomenės sveikatą, aplinkos kokybę ir ekosistemų atsparumą, piliečių gerovę, lygybę ir jautrių gyventojų bei pažeidžiamų grupių apsaugą, sveikatos priežiūros išlaidas, darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą, pilietinės visuomenės vaidmenį, visuomenės klestėjimą, užimtumą ir ekonomikos konkurencingumą; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmanaus judumo ir transporto sprendimų bei jų infrastruktūros kūrimą; elgesio pokyčių poveikį; fiskalinės politikos poveikį; sąžiningumo ir solidarumo užtikrinimą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir konvergencijos poreikį ateityje; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas, be kita ko, skirtas sveikatos priežiūros specialistams; geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, visų pirma PSO pateiktas išvadas; poreikį su oro tarša susijusios rizikos aspektą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; ekonominį efektyvumą, geriausius turimus technologinius sprendimus ir technologinį neutralumą siekiant sumažinti išmetamų oro teršalų kiekį; ilgainiui vis didėjantį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų lygį, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytu reikalavimų nemažinimo principu;

Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(5a) šia direktyva padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 3, 7, 10, 11 ir 13 DVT;

Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis

(6) 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/59143 priimtoje Aštuntojoje bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. nustatytas tikslas sukurti netoksišką aplinką, apsaugančią žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio, ir tuo tikslu nustatyta, kad reikia toliau gerinti stebėsenos metodus, geriau informuoti visuomenę ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą. Tai padeda orientuotis siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų;

(6) 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/59143 priimtoje Aštuntojoje bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. kaip vienas iš prioritetinių tikslų nustatytas tikslas sukurti netoksišką aplinką, apsaugančią žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio, ir tuo tikslu nustatyta, inter alia, kad reikia toliau gerinti stebėsenos metodus, reikia geresnio tarpvalstybinio koordinavimo, geriau informuoti visuomenę ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą. Tai padeda orientuotis siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų;

__________________

43 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (OL L 114, 2022 4 12, p. 22–36).

Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis

(7) Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus, susijusius su teršalais ir jų poveikiu žmonių sveikatai bei aplinkai ir su technologine plėtra. Remdamasi peržiūros rezultatais, Komisija turėtų įvertinti, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami šios direktyvos tikslams pasiekti. Pirmoji peržiūra turėtų būti atlikta iki 2028 m. gruodžio 31 d., siekiant įvertinti, ar oro kokybės standartus reikia atnaujinti pagal naujausią mokslinę informaciją;

(7) Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus, susijusius su teršalais, jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai, nelygybe sveikatos srityje, tiesioginėmis ir netiesioginėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, susijusiomis su oro tarša, aplinkos apsaugos išlaidomis ir elgsenos, fiskaliniais ir technologiniais pokyčiais. Remdamasi peržiūros rezultatais, Komisija turėtų įvertinti, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami šios direktyvos tikslams pasiekti. Pirmoji peržiūra turėtų būti atlikta iki 2028 m. gruodžio 31 d., siekiant įvertinti, ar oro kokybės standartus reikia atnaujinti pagal naujausią mokslinę informaciją. Komisija turėtų reguliariai įvertinti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomo oro taršos šaltinių išmetamųjų teršalų standartai, indėlį siekiant šia direktyva nustatytų kokybės standartų ir, jei reikia, pasiūlyti papildomų Sąjungos priemonių;

Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis

(10) tam, kad pagal mėginių ėmimo taškų duomenis būtų galima numatyti geografinį koncentracijos pasiskirstymą, turėtų būti taikomos modeliavimo taikomosios programos – tai padėtų nustatyti oro kokybės standartų pažeidimus ir atitinkama informacija pagrįsti oro kokybės planus bei mėginių ėmimo taškų išdėstymą ; be šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės stebėsenos reikalavimų, stebėsenos tikslais valstybės narės raginamos naudoti informacinius produktus ir papildomas priemones (pvz., reguliarias įvertinimo ir kokybės vertinimo ataskaitas, su politikos aspektais susijusias internetines programas), siūlomas pagal ES kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą, visų pirma per „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS);

(10) kai aktualu, tam, kad pagal mėginių ėmimo taškų duomenis būtų galima numatyti geografinį teršalų koncentracijos pasiskirstymą, turėtų būti taikomos modeliavimo taikomosios programos – tai padėtų nustatyti oro kokybės standartų pažeidimus ir atitinkama informacija pagrįsti oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires bei mėginių ėmimo taškų išdėstymą; be šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės stebėsenos reikalavimų, stebėsenos tikslais valstybės narės raginamos naudoti informacinius produktus ir papildomas priemones (pvz., reguliarias įvertinimo ir kokybės vertinimo ataskaitas, su politikos aspektais susijusias internetines programas), siūlomas pagal ES kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą, visų pirma per „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS);

Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis

(11) svarbu, kad nauji teršalai, kaip antai ultrasmulkiosios dalelės, juodoji anglis, elementinė anglis ir amoniakas, taip pat kietųjų dalelių oksidacijos potencialas būtų stebimi, kad surinktais duomenimis būtų galima papildyti mokslines žinias apie jų poveikį sveikatai ir aplinkai, kaip rekomenduoja PSO, ir kad atliekant pirmąją šios direktyvos peržiūrą 2028 m. būtų nustatytos jų ribinės vertės. Komisija turėtų toliau stebėti su kitais teršalais, kuriems ši direktyva netaikoma, susijusią mokslo raidą ir įvertinti poreikį išplėsti direktyvos nuostatas, kad būtų apimti šie teršalai;

Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis

(12) siekiant geriau suprasti smulkių kietųjų dalelių poveikį ir parengti tinkamą politiką, foninėse kaimo vietovėse turėtų būti atliekami išsamūs šio teršalo matavimai. Šie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris atitiktų bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB44, ir jos protokolus, įskaitant 2012 m. peržiūrėtą 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, matavimo būdus;

(12) siekiant geriau suprasti smulkių kietųjų dalelių, juodosios anglies, gyvsidabrio ir amoniako keliamą tarpvalstybinę taršą ir poveikį ir parengti tinkamą politiką, foninėse kaimo ir miestų vietovėse turėtų būti atliekami išsamūs šių teršalų matavimai, įskaitant galimą ribinių verčių, siektinų verčių ar kritinių lygių nustatymą. Šie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris atitiktų bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB44, ir jos protokolus, įskaitant 2012 m. peržiūrėtą 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, matavimo būdus;

__________________

44 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimas 81/462/EEB dėl Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sudarymo (OL L 171, 1981 6 27, p. 11).

Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis

(15) siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų atsiradimo vietoje ir nustatyti bei įgyvendinti veiksmingiausias teršalų išmetimo, ypač žemės ūkio, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo sistemų bei energijos gamybos sektoriuose, mažinimo priemones vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Atitinkami Sąjungos teisės aktai, pavyzdžiui, dėl Europos transporto priemonių išmetamųjų teršalų ar pramonės išmetamųjų teršalų normų, yra naudingi siekiant toliau mažinti aplinkos oro taršą. Todėl turėtų būti vengiama žalingų oro teršalų išmetimo, užtikrinama jo prevencija ar mažinami išmetami kiekiai ir nustatyti atitinkami aplinkos oro kokybės standartai, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, paskelbtais naujausiose PSO oro kokybės gairėse, ir laikantis Nulinės taršos veiksmų plano iki 2050 m.;

Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(15b) Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant biudžeto pasiūlymus, turėtų įvertinti jų suderinamumą su šioje direktyvoje nustatytais oro kokybės standartais ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai. Komisija turėtų siekti suderinti savo priemonių projektus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų su šios direktyvos tikslais. Visais nesuderinimo atvejais Komisija suderinamumo vertinime turėtų nurodyti to priežastis;

Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(15c) transporto sektoriaus išmetami oro teršalai kelia ypatingą pavojų miesto vietovėse ir netoli transporto mazgų gyvenančių žmonių sveikatai. Todėl valstybės narės ir atitinkamos regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę įgyvendinti darnaus judumo mieste planus ir investuoti į netaršias technologijas ir priemones, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie aktyvių, bendrojo naudojimo ir tvarių transporto sistemų, taip pat kurti žaliąsias erdves ir pėsčiųjų zonas, kuriomis siekiama mažinti oro taršą ir spūstis keliuose, ypač miesto vietovėse, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“. Valstybės narės taip pat turėtų imtis visų priemonių, reikalingų siekiant paspartinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros, visų pirma lengvosioms ir sunkiosioms transporto priemonėms skirtos įkraunamosios elektros energijos infrastruktūros, diegimą ir atlikti reguliarius transporto infrastruktūros kokybės patikrinimus siekiant nustatyti sritis, kuriose reikia mažinti spūstis ir optimizuoti infrastruktūrą, ir imtis atitinkamų priemonių šiose srityse, prireikus pasinaudojant Sąjungos finansavimo parama;

Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 d konstatuojamoji dalis (nauja)

(15d) vien jūrų transporto keliama oro tarša kasmet nulemia daugiau kaip 50 000 ankstyvos mirties atvejų Sąjungoje1a. Nors tarša sieros dioksidu yra kenksmingiausia jūrų transporto taršos išmetamaisiais teršalais dalis, nereikėtų pamiršti NOx. Jūrų transporto poveikį aplinkai ir pakrantės bendruomenėms, turint mintyje žalą ekosistemai ir visuomenės sveikatą, būtų galima sumažinti visapusiškai elektrifikavus trumpojo nuotolio ir miesto jūrų transportą, kartu taikant nulinės taršos reikalavimus ir naudojant švartavimosi vietos infrastruktūrą. Be to, visą Sąjungos jūrinę teritoriją priskyrus SOx išmetimo kontrolės rajonui ir NOx išmetimo kontrolės rajonui būtų svariai prisidėta prie oro taršos uostuose ir uostamiesčiuose bei Sąjungos vandenyse sumažinimo.

__________________

1a Brandt, J., Silver, J. D., ir Frohn, L. M., „Assessment of Health-Cost Externalities of Air Pollution at the National Level using the EVA Model System“, CEEH Scientific Report Nr. 3, 2011.

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis

(16) moksliniai tyrimai rodo, kad sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai, kietosios dalelės, švinas, benzenas, anglies monoksidas, arsenas, kadmis, nikelis, kai kurie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir ozonas pasižymi įvairiu reikšmingu neigiamu poveikiu žmonių sveikatai, kuris gali lemti ankstyvą mirtį, ir kad nėra aiškios ribos, žemiau kurios šios medžiagos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. Šios medžiagos pažeidžia daugumą organų sistemų ir yra susijusios su daugeliu sekinančių ligų, pavyzdžiui, vaikų ir suaugusiųjų astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių uždegimu, insultu, diabetu, plaučių vėžiu, kognityvinės raidos sutrikimais ir demencija. Poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pasireiškia per koncentracijas aplinkos ore ir per iškritas;

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(16a) oro tarša daro ir trumpalaikį, ir ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui, kenkdama sveikatai. Nors oro tarša yra visuotinė sveikatos problema, su kuria susiduria visi, rizika tarp gyventojų pasiskirsčiusi netolygiai – kai kurioms žmonių grupėms kyla didesnis pavojus nukentėti nei kitoms. Jautriems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, pvz., asmenims, turintiems tam tikrų ankstesnių sveikatos sutrikimų (pvz., kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligų), nėščioms moterims, naujagimiams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ar žmonėms, turintiems nepakankamas galimybes gauti medicininę priežiūrą, ir darbuotojams, kurie darbe patiria ypač aukšto lygio ekspoziciją oro tarša, regis, kyla didžiausias pavojus, kaip pabrėžiama tyrimuose, kuriuose oro tarša siejama su pablogėjusiais pagyvenusių žmonių kognityviniais gebėjimais ir teigiama, kad prasta oro kokybė yra ypač pavojinga vaikams. Tos grupės turėtų būti informuojamos ir apsaugomos. Šia direktyva pripažįstama padidėjusi rizika ir konkretūs jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių poreikiai, susiję su oro tarša, ir siekiama spręsti nelygybės sveikatos srityje, kurią sukelia užterštas oras, problemą;

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(16b) nors oro tarša kelia didelį pavojų sveikatai, darantį poveikį visiems ir visose valstybėse narėse, gausėja įrodymų, kad esama sąsajų tarp socialinės ir ekonominės padėties ir oro taršos, iš kurių visų pirma matyti, kad prastesnės socialinės ir ekonominės padėties žmonių sveikatai oro tarša paprastai daro didesnį poveikį nei apskritai gyventojų sveikatai, nes jie patiria didesnį poveikį ir yra pažeidžiamesni1a. Valstybės narės, rengdamos, įgyvendindamos ar atnaujindamos savo oro kokybės planus ar oro kokybės veiksmų gaires, turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į socialinius oro taršos aspektus ir kuo labiau sumažintas socialinis ir ekonominis priemonių, kurių imamasi, poveikis;

__________________

1a Unequal exposure and unequal impacts: social vulnerability to air pollution, noise and extreme temperatures in Europe, Europos aplinkos agentūra, 2018.

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis

(18) pagal PSO rekomendacijas turėti būti mažinamas didžiausiu dokumentuotu poveikiu žmonių sveikatai pasižyminčių teršalų, smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) ir azoto dioksido (NO2) vidutinis poveikis gyventojams. Šiuo tikslu, be ribinių šių teršalų verčių, turėtų būti nustatytas ir jų vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas;

(18) pagal naujausias PSO rekomendacijas turėti būti mažinamas didžiausiu dokumentuotu poveikiu žmonių sveikatai pasižyminčių teršalų, smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) ir azoto dioksido (NO2) vidutinis poveikis gyventojams. Šiuo tikslu, be ribinių šių teršalų verčių, turėtų būti nustatytas ir jų vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas. Vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas turėtų papildyti, o ne pakeisti tas ribines vertes, kurios, kaip įrodyta, iki šiol yra veiksmingiausiai įgyvendinami standartai;

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis

(19) aplinkos oro kokybės direktyvų (direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB)45 tinkamumo patikrinimas parodė, kad ribinės vertės veiksmingesnės mažinant teršalų koncentraciją nei siektinos vertės. Siekiant kuo labiau sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes ir jautrius gyventojus , ir aplinkai, turėtų būti nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės. Benzo(a)pirenas turėtų būti naudojamas kaip aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus žymiklis ;

(19) aplinkos oro kokybės direktyvų (direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB) tinkamumo patikrinimas45 parodė, kad ribinės vertės veiksmingesnės mažinant teršalų koncentraciją nei kitų rūšių oro kokybės standartai, pavyzdžiui, siektinos vertės. Siekiant kuo labiau sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes ir jautrius gyventojus , ir aplinkai, turėtų būti nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės. Siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo poveikio ekosistemoms, tos ribinės vertės turėtų būti reguliariai atnaujinamos atsižvelgiant į naujausias PSO rekomendacijas. Benzo(a)pirenas turėtų būti naudojamas kaip aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus žymiklis;

__________________

45 2019 m. lapkričio 28 d. dokumentas „Aplinkos oro kokybės direktyvų tinkamumo patikra“ (SWD(2019) 427 final).

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis

(21) ozonas yra tarp valstybių pernešamas teršalas, susidarantis atmosferoje dėl pirminių teršalų išmetimo, kuris reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/228446. Pažanga įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytus su ozonu susijusius oro kokybės tikslus ir ilgalaikius tikslus turėtų būti nustatoma pagal Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taip pat įgyvendinant ekonomiškai efektyvias priemones ir oro kokybės planus;

(21) ozonas yra tarp valstybių pernešamas teršalas, susidarantis atmosferoje dėl pirminių teršalų išmetimo, ir kai kurie iš jų reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/2284/ES46. Pažemio ozonas neigiamai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir augaliją bei ekosistemas, todėl mažėja pasėlių derlius ir miškų augimas bei nyksta biologinė įvairovė. Pažanga įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytus su ozonu susijusius oro kokybės tikslus ir ilgalaikius tikslus turėtų būti nustatoma pagal Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taip pat įgyvendinant ekonomiškai efektyvias priemones, oro kokybės gaires ir oro kokybės planus;

__________________

46 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis

(22) ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo ozono poveikio žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms turėtų būti atnaujinti pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ;

(22) ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo ozono poveikio žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms turėtų būti reguliariai atnaujinti pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas;

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis

(23) siekiant apsaugoti gyventojus ir pažeidžiamas bei jautrias grupes nuo trumpo padidėjusios ozono koncentracijos poveikio, atitinkamai reikėtų nustatyti sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5) ir ozono pavojaus slenksčius ir informavimo slenksčius. Pasiekus tuos slenksčius visuomenei turėtų būti pateikiama informacija apie poveikio pavojų ir prireikus įgyvendinamos trumpojo laikotarpio priemonės, skirtos taršos lygiams ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis , sumažinti ;

(23) siekiant apsaugoti gyventojus, ypač jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, nuo trumpo padidėjusios teršalų koncentracijos poveikio, reikėtų nustatyti sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5) ir ozono pavojaus slenkstį ir informavimo slenkstį. Pasiekus tuos slenksčius visuomenei turėtų būti pateikiama informacija apie su poveikiu susijusį pavojų sveikatai ir įgyvendinamos trumpojo laikotarpio priemonės, skirtos taršos lygiams ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, sumažinti. Pavojaus ir informavimo slenksčiai kitiems reglamentuojamiems teršalams nenustatyti, nes šių teršalų poveikio sveikatai įrodymuose dažnai atsižvelgiama tik į ilgalaikio poveikio pasekmes. Tuo atveju, jei pasirodytų mokslinių jų trumpalaikio poveikio pasekmių įrodymų, Komisija turėtų įvertinti poreikį nustatyti tiems teršalams taikomus pavojaus ir informavimo slenksčius;

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis

(25) ten, kur oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti. Jei yra rizika neužtikrinti atitikties šioje direktyvoje nustatytiems aplinkos oro kokybės standartams arba ta atitiktis nebuvo užtikrinta , valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis veiksmų, kad laikytųsi ribinių verčių , vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių ir, jei tai įmanoma, pasiektų ozono siektinas vertes ir ilgalaikius tikslus;

(25) ten, kur oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti. Jei yra rizika neužtikrinti atitikties šioje direktyvoje nustatytiems aplinkos oro kokybės standartams arba ta atitiktis nebuvo užtikrinta, valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis tęstinių veiksmų, kad laikytųsi ribinių verčių, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių ir pasiektų ozono siektinas vertes ir ilgalaikius tikslus;

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis

(29) teršalai iš gamtinių šaltinių gali būti vertinami, bet negali būti kontroliuojami. Todėl tais atvejais, kai teršalai iš gamtinių šaltinių aplinkos ore gali būti nustatyti pakankamai tiksliai ir kai ribinės vertės yra viršytos dėl šių teršalų arba iš dalies dėl jų , šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis tų teršalų kiekiai gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų laikymąsi. Teršalų kiekiai, prisidedantys prie kietųjų dalelių ribinių verčių viršijimo dėl to, kad žiemą keliai barstomi smėliu arba druska, taip pat gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių laikymąsi, jei yra imtasi pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti;

(29) teršalai iš gamtinių šaltinių gali būti vertinami, tačiau kai kuriais atvejais juos gali būti sunku kontroliuoti. Todėl tais atvejais, kai teršalai iš gamtinių šaltinių aplinkos ore gali būti nustatyti pakankamai tiksliai ir kai ribinės vertės yra viršytos dėl šių teršalų arba iš dalies dėl jų, o valstybės narės jų nekontroliuoja ir jų nebuvo galima numatyti, sumažinti ar išvengti, šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis tų teršalų kiekiai gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų laikymąsi. Teršalų kiekiai, prisidedantys prie kietųjų dalelių ribinių verčių viršijimo dėl to, kad žiemą keliai barstomi smėliu arba druska, taip pat gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių laikymąsi, tačiau tik tuo atveju, jei turima įrodymų, kad yra imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti. Tų teršalų kiekių išskaičiavimas vertinant, kaip laikomasi oro kokybės ribinių verčių ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų, neturėtų sutrukdyti valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant sumažinti jų poveikį sveikatai;

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(29a) labai svarbu sistemingai stebėti oro kokybę šalia oro taršos židinių, kur taršos lygiui didelį poveikį daro iš didelės taršos židinių išmetamas teršalų kiekis, dėl kurio pavieniams asmenims ir gyventojų grupėms galėtų kilti didelė neigiamo poveikio sveikatai rizika. Tuo tikslu valstybės narės oro taršos židiniuose, pvz., uostuose ar oro uostuose, turėtų įrengti mėginių ėmimo taškus, kad būtų galima geriau suprasti tų židinių poveikį oro taršai ir imtis tinkamų priemonių siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį žmonių sveikatai;

Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis

(30) zonose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi užtikrinimo terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose ir aglomeracijose yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Termino tam tikrai zonai arba aglomeracijai atidėjimas turėtų būti leidžiamas kartu sudarant išsamų ribinių verčių laikymosi užtikrinimo iki atidėto termino planą, kurį turi įvertinti Komisija;

(30) zonose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi užtikrinimo terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Termino tam tikrai zonai atidėjimas turėtų būti leidžiamas kartu sudarant išsamų ribinių verčių laikymosi užtikrinimo iki atidėto termino planą, kurį turi įvertinti Komisija;

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 konstatuojamoji dalis

(31) toms zonoms , kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas oro kokybės ribines vertes ir ozono siektinas vertes arba neatitinka vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų , turėtų būti parengti ir atnaujinami oro kokybės planai. Oro teršalai išmetami daugelio skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą, tokie oro kokybės planai, jei įmanoma, turėtų būti suderinti su planais bei programomis, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES 2001/80/EB48, Direktyvą (ES) 2016/2284 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB49;

(31) toms zonoms, kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas oro kokybės ribines vertes ir ozono siektinas vertes arba neatitinka vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų , turėtų būti parengti ir atnaujinami oro kokybės planai. Oro teršalai išmetami daugelio skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą, tokie oro kokybės planai, jei įmanoma, turėtų būti suderinti su planais bei programomis, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES48, Direktyvą (ES) 2016/2284 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB49;

__________________

48 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

49 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(31a) kaip išaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje1a, nuostatomis dėl oro kokybės planų neleidžiama pratęsti termino, nuo kurio turi būti laikomasi oro kokybės standartų. Tai, kad buvo parengtas oro kokybės planas, savaime nereiškia, kad valstybė narė vis dėlto įvykdė savo įsipareigojimus užtikrinti, kad oro teršalų lygiai neviršytų šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės standartų;

__________________

1a 2020 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Italija, C-644/18, ECLI:EU:C:2020:895, 154 punktas, ir 2014 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas ClientEarth / The Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs, C-404/13, ECLI:EU:C:2014:2382, 49 punktas.

Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis

(32) oro kokybės planai taip pat turėtų būti parengti prieš 2030 m., kai yra rizika, kad valstybės narės iki tos datos nepasieks ribinių verčių arba ozono siektinos vertės, siekiant užtikrinti, kad teršalų lygiai būtų atitinkamai sumažinti;

(32) siekiant suderinti Sąjungos teisės aktus su naujausiais moksliniais įrodymais ir naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis, šia Direktyva nustatomi nauji oro kokybės standartai ir atitiktis jiems turi būti užtikrinta ne vėliau kaip 2030 m. Valstybės narės ir kompetentingos institucijos turėtų iki 2030 m. termino, taikomo I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytoms naujoms ribinėms vertėms, parengti kitokios rūšies oro kokybės planą – vadinamąsias oro kokybės veiksmų gaires – toms zonoms, kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas 2030 metams nustatytas oro kokybės ribines vertes. Oro kokybės veiksmų gairėse turėtų būti nustatyta trumpalaikė ir ilgalaikė politika ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad šių ribinių verčių būtų laikomasi ne vėliau kaip 2030 m. Teisinio aiškumo sumetimais ir nepaisant vartojamų specifinių terminų, oro kokybės veiksmų gairės turėtų būti laikomos oro kokybės planu, kaip apibrėžta 4 straipsnio 36 punkte;

Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 konstatuojamoji dalis

(34) valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje , jei dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba tikėtina, kad viršys bet kurią ribinę vertę ar ozono siektiną vertę, jei tas lygis neatitinka arba tikėtina, kad neatitiks vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo arba jei jis pakyla ar tikėtina, kad pakils virš pavojaus slenksčio. Dėl to, kad tam tikri teršalai, pavyzdžiui, ozonas ir kietosios dalelės, gali būti pernešami per valstybių sienas rengiant bei įgyvendinant oro kokybės planus ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus bei informuojant visuomenę valstybėms narėms gali reikėti koordinuoti darbą tarpusavyje . Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kad į veiklą kuo anksčiau būtų įtraukiamos šalys kandidatės. Komisija turėtų būti laiku informuojama apie tokį bendradarbiavimą ir kviečiama padėti jam vykti;

(34) valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, jei dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba tikėtina, kad viršys bet kurią ribinę vertę ar ozono siektiną vertę, jei tas lygis neatitinka arba tikėtina, kad neatitiks vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo arba jei jis pakyla ar tikėtina, kad pakils virš pavojaus slenksčio. Dėl to, kad tam tikri teršalai, pavyzdžiui, ozonas ir kietosios dalelės, gali būti pernešami per valstybių sienas, rengiant bei įgyvendinant oro kokybės planus ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus bei kaip galima greičiau informuojant visuomenę valstybėms narėms reikėtų greitai koordinuoti darbą tarpusavyje. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kad į veiklą kuo anksčiau būtų įtraukiamos šalys kandidatės. Komisija turėtų būti laiku informuojama apie tokį bendradarbiavimą ir kviečiama padėti jam vykti;

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis

(35) siekiant geriau suvokti oro taršos poveikį ir parengti atitinkamą politiką, būtina, kad valstybės narės ir Komisija rinktų informaciją apie oro kokybę, ja keistųsi ir ją platintų. Naujausia informacija apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore ir oro kokybės planai bei trumpojo laikotarpio veiksmų planai taip pat turėtų būti lengvai prieinam i visuomenei;

(35) siekiant geriau suvokti oro taršos poveikį ir parengti atitinkamą politiką, būtina, kad valstybės narės ir Komisija rinktų informaciją apie oro kokybę, ja keistųsi ir ją platintų. Naujausia informacija apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore ir oro kokybės planai, oro kokybės veiksmų gairės bei trumpojo laikotarpio veiksmų planai taip pat turėtų būti lengvai prieinami visuomenei nuosekliu ir lengvai suprantamu būdu;

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(35a) iš skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) matyti, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusių Sąjungos gyventojų trūksta pagrindinių skaitmeninių įgūdžių1a. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija, kuri turi būti viešai skelbiama pagal šią direktyvą, atitinkamais atvejais būtų pateikiama ir neskaitmeniniais ryšių kanalais;

__________________

1a Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) 2022 (https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/desi).

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis

(40) šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Kai dėl šios direktyvos 19, 20 ir 21 straipsnių pažeidimo padaroma žala žmonių sveikatai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys iš atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir jo sulaukti. Remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, šioje direktyvoje nustatytomis žalos atlyginimo, teisės kreiptis į teismą ir sankcijų taisyklėmis siekiama išvengti žalingo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti. Tokiu būdu jomis siekiama į Sąjungos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo aspektą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, ir konkrečiai suformuluojamas įpareigojimas saugoti Chartijos 2 ir 3 straipsniuose nustatytas teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamybę. Direktyva taip pat prisidedama prie Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme užtikrinimo, kiek tai susiję su žmonių sveikatos apsauga;

(40) šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Kai dėl šios direktyvos 13, 19, 20 ir 21 straipsnių pažeidimo padaroma žala žmonių sveikatai ir gerovei, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys iš atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir jo sulaukti. Remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, šia direktyva siekiama išvengti žalingo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti. Tokiu būdu ja siekiama į Sąjungos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo aspektą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, ir konkrečiai suformuluojamas įpareigojimas saugoti Chartijos 2, 3, 7 ir 35 straipsniuose nustatytas teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamybę, teisę į privatų gyvenimą ir teisę į sveikatos priežiūrą. Direktyva taip pat prisidedama prie Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme užtikrinimo, kiek tai susiję su žmonių sveikatos apsauga. Be to, ja pripažįstama ir saugoma žmogaus teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kurią 2022 m. liepos 28 d. rezoliucijoje 76/300 pripažino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja;

Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(40a) nuginčijamosios prezumpcijos yra bendras mechanizmas ieškovo įrodinėjimo sunkumams palengvinti, kartu išsaugant atsakovo teises. Nuginčijamosios prezumpcijos taikomos tik tuo atveju, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Siekiant išlaikyti teisingą rizikos paskirstymą ir išvengti įrodinėjimo pareigos perkėlimo, turėtų būti reikalaujama, kad ieškovas pateiktų pakankamai svarbius įrodymus, įskaitant mokslinius duomenis, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad dėl pažeidimo padaryta žala arba juo prie jos prisidėta. Atsižvelgiant į įrodinėjimo sunkumus, su kuriais susiduria nukentėję asmenys, ypač sudėtingais atvejais, toks nuginčijamosios prezumpcijos mechanizmas padės užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp asmenų, patyrusių žalą žmonių sveikatai, pramonės ir, kai aktualu, valdžios institucijų. Atitinkamus mokslinius duomenis taip pat turėtų būti galima naudoti kaip įrodymus pagal nacionalinę teisę. Kai tokių atitinkamų mokslinių duomenų nėra, turėtų būti įmanoma naudoti kitus įrodymus ieškiniui pagrįsti pagal nacionalinę teisę. Kadangi oro kokybės standartai nustatomi remiantis mokslinėmis žiniomis apie žalingą oro taršos poveikį žmonių sveikatai, tais atvejais, kai viršijamos ribinės vertės, oro tarša tampa galimai žalinga ją patiriančių asmenų sveikatai ir gerovei1a.

__________________

1a Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Fadeyeva / Rusija, 55723/00, (EŽTT, 2005 m. birželio 9 d.), §87.

Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalis

1. Šia direktyva nustatomas nulinės oro taršos tikslas, kurio siekiant Sąjungoje oro kokybė būtų laipsniškai gerinama iki lygio, kuris, remiantis moksliniais įrodymais, nebelaikomas žalingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms, taip prisidedant prie aplinkos be toksinių medžiagų sukūrimo iki 2050 m.

1. Šia direktyva nustatomas nulinės oro taršos tikslas, kurio siekiant Sąjungoje oro kokybė būtų laipsniškai gerinama iki lygio, kuris, remiantis geriausiais turimais ir naujausiais moksliniais įrodymais, nebelaikomas žalingu žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms ir biologinei įvairovei, taip prisidedant prie aplinkos be toksinių medžiagų sukūrimo iki 2050 m.

Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalis

2. Šia direktyva nustatomos tarpinės ribinės vertės, siektinos vertės, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai, vidutinės poveikio koncentracijos tikslai, kritiniai teršalų lygiai, informavimo slenksčiai, pavojaus slenksčiai ir ilgalaikiai tikslai (oro kokybės standartai) – atitiktis jiems turi būti užtikrinta iki 2030 m., vėliau jie bus reguliariai peržiūrimi pagal 3 straipsnį.

2. Šia direktyva nustatomos tarpinės ribinės vertės, siektinos vertės, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai, vidutinės poveikio koncentracijos tikslai ir kritiniai teršalų lygiai – atitiktis jiems turi būti užtikrinta kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2030 m., taip pat nustatomos ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki 2035 m.; jie bus reguliariai peržiūrimi pagal 3 straipsnį. Ja taip pat nustatyti ilgalaikiai tikslai, informavimo slenksčiai ir pavojaus slenksčiai, kurie yra oro kokybės standartų dalis.

Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 dalis

3. Be to, šia direktyva padedama siekti Sąjungos taršos mažinimo ir su biologine įvairove bei ekosistemomis susijusių tikslų pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/59155, ir didesnės Sąjungos oro kokybės politikos ir kitų atitinkamų sričių Sąjungos politikos, visų pirma klimato, transporto ir energetikos, sinergijos.

__________________

55 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (OL L 114, 2022 4 12, p. 22).

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 3 punktas

3. priemonės, skirtos ilgalaikėms aplinkos oro kokybės tendencijoms ir Sąjungos bei nacionalinių priemonių poveikiui aplinkos oro kokybei stebėti;

3. priemonės, skirtos ilgalaikėms aplinkos oro kokybės tendencijoms ir Sąjungos bei nacionalinių priemonių poveikiui aplinkos oro kokybei stebėti, ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis nustatytos aplinkos oro kokybės priemonės;

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 punktas

4. priemonės, kuriomis užtikrinama , kad su informacija apie aplinkos oro kokybę galėtų susipažinti visuomenė;

4. priemonės, kuriomis užtikrinama, kad informacija apie aplinkos oro kokybę būtų suderinta visoje Sąjungoje ir su ja galėtų susipažinti visuomenė;

Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 6 punktas

6. priemonės, kuriomis skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas siekiant sumažinti oro taršą.

6. priemonės, kuriomis skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas valstybių narių viduje ir tarp jų, taip pat bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios turi bendrą sieną su Sąjunga, siekiant sumažinti oro taršą.

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalis

1. Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas 5 metus arba, jei to reikia pagal reikšmingus naujus mokslinius duomenis, dažniau Komisija peržiūri su oro teršalais ir jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai susijusius mokslinius įrodymus, kurie yra svarbūs siekiant 1 straipsnyje nustatyto tikslo, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išdėstytos pagrindinės išvados.

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai, atliekant peržiūrą vertinama, ar reikia koreguoti šią direktyvą siekiant užtikrinti, kad ji derėtų su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėmis ir naujausia moksline informacija.

Kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai, atliekant peržiūrą vertinama, ar reikia koreguoti šią direktyvą siekiant užtikrinti, kad ji visapusiškai ir nuolat derėtų su naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėmis, naujausia PSO Europos regioninio biuro peržiūra ir naujausia moksline informacija.

Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos a punktas

(a) naujausią PSO ir kitų susijusių organizacijų pateiktą mokslinę informaciją;

a) naujausią atitinkamų Sąjungos įstaigų, PSO ir kitų susijusių mokslinių organizacijų pateiktą mokslinę informaciją;

Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos b punktas

b) poveikį oro kokybei ir jos vertinimui darančią technologinę plėtrą;

b) poveikį oro kokybei ir jos vertinimui darančius elgsenos pokyčius, fiskalinę politiką ir technologinę plėtrą;

Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos c punktas

c) su oro kokybe susijusią padėtį ir jos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai valstybėse narėse;

c) oro kokybę ir su ja susijusį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai valstybėse narėse

Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos c a punktas (naujas)

ca) su oro tarša susijusias tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas bei sąnaudų ir naudos analizę;

Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos d a punktas (naujas)

da) pažangą, padarytą įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, visų pirma klimato, transporto ir energetikos srityse;

Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos d b punktas (naujas)

db) pavienių valstybių narių laikantis SESV 193 straipsnio nustatytus griežtesnius oro kokybės standartus.

Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisija padeda PSO Europos regioniniam biurui ir glaudžiai su juo bendradarbiauja, kad būtų stebimi ir peržiūrimi moksliniai oro taršos poveikio sveikatai įrodymai.

Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Per pirmąją reguliarią peržiūrą, atliekamą ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d., Komisija, jei tinkama, pasiūlo 10 straipsnyje nurodytose stebėsenos kompleksuose matuojamų, bet šiuo metu į I priedą neįtrauktų oro teršalų ribines vertes, siektinas vertes arba kritinius lygius. Šios vertės arba lygiai turi atitikti naujausius mokslinius įrodymus to, kas būtina žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Vykstant pirmajai reguliariai peržiūrai Komisija paskelbia galimybės konvertuoti ozono siektiną vertę į ribinę vertę vertinimą, prie kurio prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 4 dalis

4. Jei atlikus peržiūrą Komisija mano esant tikslinga, ji pateikia pasiūlymą peržiūrėti oro kokybės standartus arba į juos įtraukti kitų oro teršalų.

4. Jei atlikus peržiūrą Komisija mano esant tikslinga, ji pateikia pasiūlymą peržiūrėti oro kokybės standartus arba į juos įtraukti kitų oro teršalų. Toks pasiūlymas rengiamas laikantis reikalavimų nemažinimo principo.

Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

1a) oro kokybės standartai – ribinės vertės, siektinos vertės, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai, vidutinės poveikio koncentracijos tikslai, kritiniai teršalų lygiai, informavimo slenksčiai ir pavojaus slenksčiai;

Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 21 punktas

21) objektyvus įvertinimas – vertinimo metodas, pagal kurį gaunama ekspertų vertinimu grindžiama kiekybinė arba kokybinė informacija apie teršalo koncentraciją arba iškritų lygį ir kurį taikant gali būti naudojamos statistikos priemonės, nuotolinis stebėjimas ir in situ jutikliai;

Išbraukta.

Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 23 punktas

23) foninės miesto vietovės – vietos miesto teritorijose, kur teršalų lygiai atspindi tipinį poveikį miesto gyventojams;

23) foninės miesto vietovės – vietos miesto teritorijose, kur teršalų lygiai atspindi tipinį poveikį miesto gyventojams, įskaitant jautrius miesto gyventojus ir pažeidžiamas grupes;

Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 24 punktas

24) foninės kaimo vietovės – vietos netankiai apgyvendintose kaimo teritorijose, kur taršos lygiai atspindi tipinį poveikį kaimo gyventojams;

24) foninės kaimo vietovės – vietos netankiai apgyvendintose kaimo teritorijose, kur taršos lygiai atspindi tipinį poveikį kaimo gyventojams, įskaitant jautrius kaimo gyventojus ir pažeidžiamas grupes;

Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 24 a punktas (naujas)

24a) oro taršos židinys – vieta, kurioje taršos lygiui didelę įtaką daro teršalų kiekis, išmetamas didelės taršos šaltinių, pvz., netoliese esančių perpildytų ir didelio eismo kelių, motorinėms transporto priemonėms skirtų greitkelių ar kitokių greitkelių, vieno pramoninio šaltinio ar pramoninės zonos su daug šaltinių, pvz., uostų, oro uostų, smarkiai taršaus gyvenamųjų pastatų šildymo (bet jais neapsiribojant), ar jų derinio;

Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 26 punktas

26) ribinė vertė – teršalo lygis, kuris neturi būti viršytas ir yra nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai , užkirsti jam kelią arba jį sumažinti;

26) ribinė vertė – teršalo lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti; jis turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį ir, kai pasiekiamas, neturi būti viršijamas;

Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 28 punktas

28) vidutinio poveikio rodiklis – vidutinis teršalo lygis, kuris nustatomas pagal matavimus viso NUTS 1 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, foninėse miesto vietovėse arba, jei tame teritoriniame vienete nėra miesto teritorijos, foninėse kaimo vietovėse, kuris atspindi taršos poveikį gyventojams ir kuriuo remiantis tikrinama, ar įvykdytas tam teritoriniam vienetui nustatytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslas;

28) vidutinio poveikio rodiklis – vidutinis teršalo lygis, kuris nustatomas pagal matavimus viso NUTS 2 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, foninėse miesto vietovėse arba, jei tame teritoriniame vienete nėra miesto teritorijos, foninėse kaimo vietovėse, kuris atspindi taršos poveikį gyventojams ir kuriuo remiantis tikrinama, ar įvykdytas tam teritoriniam vienetui nustatytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslas;

Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 29 punktas

29) vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas – ataskaitiniams metams nustatyto vidutinio poveikio rodikliu išreikšto vidutinio poveikio NUTS 1 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/200357, gyventojams procentinis sumažinimas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, kuris turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį;

29) vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas – ataskaitiniams metams nustatyto vidutinio poveikio rodikliu išreikšto vidutinio poveikio NUTS 2 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/200357, gyventojams procentinis sumažinimas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, kuris turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį ir, kai pasiekiamas, neturi būti viršijamas;

__________________

57 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 30 punktas

30) vidutinės poveikio koncentracijos tikslas – vidutinio poveikio rodiklio lygis , kuris turi būti pasiektas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai;

30) vidutinės poveikio koncentracijos tikslas – vidutinio poveikio rodiklio lygis, kuris nustatytas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį ir, kai pasiekiamas, neturi būti viršijamas;

Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 35 punktas

35) tarša iš gamtinių šaltinių – teršalų išmetimas ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, o dėl, be kita ko, gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimų, seisminio aktyvumo, geoterminių procesų, gamtos gaisrų, audrų, jūros purslų arba atmosferinės resuspensijos ar natūralių dalelių pernešimo iš sauso klimato regionų ;

Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 35 a punktas (naujas)

35a) oro kokybės veiksmų gairės – oro kokybės planas, priimtas prieš I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytą naujų ribinių verčių ir I priedo 1 skirsnio 1A lentelėje nustatytų tarpinių ribinių verčių pasiekimo terminą, kuriame išdėstyta trumpalaikė ir ilgalaikė politika ir priemonės, skirtos padėti laikytis šių ribinių verčių;

Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 36 punktas

36) oro kokybės planai – planai, kuriuose išdėstomos priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi ribinių verčių ir ozono siektinų verčių ir vykdomi vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai ;

Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 38 punktas

38) suinteresuotoji visuomenė – visuomenė, kuriai turi arba gali turėti įtakos oro kokybės standartų viršijimas arba kuriai rūpi su šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros, įskaitant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą propaguojančias ir nacionalinės teisės reikalavimus atitinkančias nevyriausybines organizacijas;

Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 39 punktas

39) jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės – gyventojų grupės, kurios dėl didesnio jautrumo, dėl to, kad jų narių sveikatai poveikį daro mažesnė koncentracija, arba dėl mažesnių galimybių apsisaugoti yra pažeidžiamesnės oro taršos poveikio nei kiti gyventojai.

39) jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės – gyventojų grupės, kurios dėl specifinių savybių, dėl kurių poveikio pasekmės sveikatai yra didesnės arba dėl didesnio jautrumo, dėl mažesnės poveikio sveikatai ribos arba dėl mažesnių galimybių apsisaugoti yra nuolat arba laikinai jautresnės arba pažeidžiamesnės oro taršos poveikiui nei kiti gyventojai.

Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies b punktas

b) matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą;

b) matavimo sistemų (vietų, metodų, įrangos, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą ir tinkamo stebėsenos tinklo veikimo bei techninės priežiūros užtikrinimą;

Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies c punktas

c) matavimų tikslumo užtikrinimą;

c) matavimų tikslumo ir matavimo duomenų perdavimo bei dalijimosi jais užtikrinimą, įskaitant jų atitiktį V priede nustatytiems duomenų kokybės tikslams;

Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies d punktas

d) modeliavimo taikomųjų programų tikslumo užtikrinimą;

d) oro kokybės modeliavimo taikomųjų programų tikslumo užtikrinimą;

Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies g punktas

g) bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija;

g) bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis ir Komisija;

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies h punktas

h) oro kokybės planų nustatymą;

h) oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių nustatymą;

Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)

ia) kas valandą atnaujinamo oro kokybės indekso ir kitos aktualios viešosios informacijos teikimą ir tvarkymą.

Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalis

4. Visose zonose , kuriose teršalų lygis yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą vertinimo slenkstį , vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo taikomąsias programas, orientacinius matavimus, objektyvaus vertinimo metodus arba jų derinį .

4. Visose zonose, kuriose teršalų lygis yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą vertinimo slenkstį, vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo taikomųjų programų ir orientacinių matavimų derinį.

Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalis

5. Jei modeliavimas rodo, kad zonos teritorijoje, kurios neapima fiksuotieji matavimai, viršijama kuri nors ribinė vertė arba ozono siektina vertė, atitinkamo teršalo koncentracijos lygiui įvertinti bent 1 kalendorinius metus nuo viršijimo užregistravimo naudojami papildomi fiksuotieji arba orientaciniai matavimai.

5. Jei modeliavimas arba orientaciniai matavimai rodo, kad zonos teritorijoje, kurios neapima fiksuotieji matavimai, viršijama kuri nors ribinė vertė arba ozono siektina vertė, atitinkamo teršalo koncentracijos lygiui įvertinti per 6 mėnesius nuo viršijimo užregistravimo įrengiami papildomo fiksuotojo matavimo prietaisai, kurie naudojami bent 1 kalendorinius metus.

Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 7 dalis

7. Be 10 straipsniu reikalaujamos stebėsenos, valstybės narės, kai taikoma, stebi ultrasmulkiųjų dalelių lygius pagal III priedo D punktą ir VII priedo 3 skirsnį.

7. Be 10 straipsniu reikalaujamos stebėsenos, valstybės narės stebi ultrasmulkiųjų dalelių, juodosios anglies, amoniako ir gyvsidabrio lygius pagal III priedo D punktą ir VII priedo 3, 3a, 3b ir 3c skirsnius.

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Mėginių ėmimo taškai turi atspindėti taršos poveikį, kurį patiria pažeidžiamos bendruomenės ir viena ar kelios jautrių gyventojų ar pažeidžiamos grupės.

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalis

2. Kiekvienoje zonoje , kur teršalų lygis viršija II priede nurodytą vertinimo slenkstį, kiekvieno teršalo mėginių ėmimo taškų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią III priedo A ir C punktų 3 ir 4 lentelėse nustatytą mėginių ėmimo taškų skaičių.

2. Kiekvienoje zonoje, kur teršalų lygis viršija II priede nurodytą vertinimo slenkstį, kiekvieno teršalo mėginių ėmimo taškų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią III priedo A ir C punktuose nustatytą mėginių ėmimo taškų skaičių.

Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalies c punktas

c) orientacinių matavimų skaičius yra toks pat kaip ir fiksuotųjų matavimų, kuriuos jie pakeičia, skaičius ir orientaciniai matavimai trunka ne trumpiau kaip 2 mėnesius per kalendorinius metus;

c) orientacinių matavimų skaičius yra toks pat kaip ir fiksuotųjų matavimų, kuriuos jie pakeičia, skaičius ir orientaciniai matavimai trunka ne trumpiau kaip 2 mėnesius, tolygiai paskirstytus per kalendorinius metus;

Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 5 dalis

5. Kiekviena valstybė narė pagal IV priedą užtikrina, kad mėginių ėmimo taškų paskirstymas , naudojamas vidutinio KD2,5 ir NO2 poveikio rodikliams apskaičiuoti , tinkamai atspindėtų poveikį visiems gyventojams. Mėginių ėmimo taškų skaičius yra ne mažesnis negu nustatyta taikant III priedo B punktą.

5. Kiekviena valstybė narė pagal IV priedą užtikrina, kad mėginių ėmimo taškų paskirstymas , naudojamas vidutinio KD2,5 ir azoto dioksido (NO2) poveikio rodikliams apskaičiuoti , tinkamai atspindėtų poveikį visiems gyventojams. Mėginių ėmimo taškų skaičius yra ne mažesnis negu nustatyta taikant III priedo B punktą.

Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 7 dalis

7. Mėginių ėmimo taškai, kuriuose per pastaruosius 3 metus užregistruotas bet kurios I priedo 1 skirsnyje nurodytos ribinės vertės viršijimas, nėra perkeliamos, nebent tai būtina dėl ypatingų aplinkybių, įskaitant erdvinę plėtrą. Mėginių ėmimo taškų perkėlimas atliekamas jų erdvinio reprezentatyvumo teritorijoje ir grindžiamas modeliavimo rezultatais.

7. Mėginių ėmimo taškai, kuriuose per pastaruosius 3 metus užregistruotas bet kurios I priedo 1 skirsnyje nurodytos ribinės vertės viršijimas, nėra perkeliami, nebent tai absoliučiai būtina. Mėginių ėmimo taškų perkėlimas atliekamas jų erdvinio reprezentatyvumo teritorijoje, užtikrinant matavimų tęstinumą, ir grindžiamas modeliavimo rezultatais.

Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Kiekviena valstybė narė foninėse miesto vietovėse įsteigia bent po vieną stebėsenos kompleksą 10 mln. gyventojų. Tos valstybės narės, kurios turi mažiau kaip 10 mln. gyventojų, įsteigia bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje miesto vietovėje.

Kiekviena valstybė narė foninėse miesto vietovėse įsteigia bent po vieną stebėsenos kompleksą 2 mln. gyventojų. Tos valstybės narės, kurios turi mažiau kaip 2 mln. gyventojų, įsteigia bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje miesto vietovėje.

Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 5 dalis

5. Matavimai visuose foninėse miesto vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose apima fiksuotuosius arba orientacinius ultrasmulkiųjų dalelių pasiskirstymo pagal dydį ir kietųjų dalelių oksidacijos potencialo matavimus.

5. Matavimai visuose foninėse miesto vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose apima fiksuotuosius ultrasmulkiųjų dalelių pasiskirstymo pagal dydį ir kietųjų dalelių oksidacijos potencialo matavimus.

Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 6 dalies a punktas

a) fiksuotuosius kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), azoto dioksido (NO2), ozono (O3), juodosios anglies (BC), amoniako (NH3) ir ultrasmulkiųjų dalelių (UFP) koncentracijos matavimus;

a) fiksuotuosius kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), juodosios anglies (BC), amoniako (NH3) ir ultrasmulkiųjų dalelių (UFP) koncentracijos matavimus;

Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 6 dalies b punktas

b) fiksuotuosius arba orientacinius smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) matavimus, kad būtų teikiama bent informacija apie jų bendrą masės koncentraciją ir jų cheminių sudedamųjų medžiagų koncentraciją metinio vidurkio pagrindu, remiantis VII priedo 1 skirsniu;

b) fiksuotuosius smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) matavimus, kad būtų teikiama bent informacija apie jų bendrą masės koncentraciją ir jų cheminių sudedamųjų medžiagų koncentraciją metinio vidurkio pagrindu, remiantis VII priedo 1 skirsniu;

Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 6 dalies c punktas

c) fiksuotuosius arba orientacinius arseno, kadmio, nikelio, suminio dujinio gyvsidabrio, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimus, taip pat fiksuotuosius arba orientacinius arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendro iškritų kiekio matavimus, nepriklausomai nuo koncentracijos lygių.

c) fiksuotuosius arseno, kadmio, nikelio, suminio dujinio gyvsidabrio, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimus, taip pat fiksuotuosius arba orientacinius arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, švino, benzeno, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendro iškritų kiekio matavimus, nepriklausomai nuo koncentracijos lygių.

Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 7 dalis

7. Foninėse miesto ir kaimo vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose taip pat gali būti atliekami kietųjų dalelių ir dujinio dvivalenčio gyvsidabrio matavimai.

7. Foninėse miesto ir kaimo vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose taip pat atliekami kietųjų dalelių ir dujinio dvivalenčio gyvsidabrio matavimai.

Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio pavadinimas

Reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai teršalų lygiai yra žemesni už ribines vertes , ozono siektiną vertę ir vidutinio poveikio koncentracijos tikslus, bet viršija vertinimo slenksčius

Reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai teršalų lygiai yra žemesni už ribines vertes, ozono siektiną vertę ir vidutinio poveikio koncentracijos tikslus

Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 2 dalis

2. Zonose , kuriose ozono lygiai yra žemesni už ozono siektiną vertę , valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad tie lygiai išliktų žemesni už tą vertę, ir stengiasi pasiekti I priedo 2 skirsnyje nustatytus ilgalaikius tikslus tiek, kiek leidžia atitinkami veiksniai, įskaitant tarpvalstybinį ozono taršos pobūdį ir meteorologines sąlygas, ir su sąlyga, kad būtinos priemonės nereikalauja neproporcingų išlaidų.

2. Zonose, kuriose ozono lygiai yra žemesni už ozono siektiną vertę, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad tie lygiai išliktų žemesni už tą vertę, ir būtų pasiekti I priedo 2 skirsnyje nustatyti ilgalaikiai tikslai tiek, kiek leidžia atitinkami veiksniai, įskaitant tarpvalstybinį ozono taršos pobūdį ir meteorologines sąlygas. Pasiekusios ilgalaikius tikslus, valstybės narės užtikrina, kad ozono lygiai išliktų žemesni už ilgalaikius tikslus.

Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės užtikrina, kad Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 apibūdintuose NUTS 1 lygio teritoriniuose vienetuose, kuriuose KD2,5 ir NO2 vidutinio poveikio rodikliai yra mažesni už I priedo 5 skirsnyje nustatytų šių teršalų vidutinės poveikio koncentracijos tikslų atitinkamą vertę, tų teršalų lygiai išliktų žemesni už tuos tikslus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 apibūdintuose NUTS 2 lygio teritoriniuose vienetuose, kuriuose KD2,5 ir NO2 vidutinio poveikio rodikliai yra mažesni už I priedo 5 skirsnyje nustatytų šių teršalų vidutinės poveikio koncentracijos tikslų atitinkamą vertę, tų teršalų lygiai išliktų žemesni už tuos tikslus.

Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės stengiasi pasiekti ir išsaugoti geriausią aplinkos oro kokybę bei aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą , kurios atitiktų PSO paskelbtas oro kokybės gaires ir nesiektų II priede nustatytų vertinimo slenksčių .

4. Valstybės narės stengiasi pasiekti ir išsaugoti geriausią aplinkos oro kokybę bei aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą , kurios atitiktų naujausias PSO oro kokybės gaires, ir peržiūri PSO Europos regiono biuro paskelbtas oro kokybės gaires, kurios nesiekia II priede nustatytų vertinimo slenksčių, ypatingą dėmesį skirdamos jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių apsaugai.

Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės užtikrina, kad, I priedo 5 skirsnio B punkte nustatyti vidutinio KD2,5 ir NO2 poveikio mažinimo įpareigojimai būtų įvykdyti NUTS 1 lygio teritoriniuose vienetuose visur, kur su tais įpareigojimais susiję vidutinio poveikio rodikliai viršija I priedo 5 skirsnio C punkte nustatytus vidutinės poveikio koncentracijos tikslus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad I priedo 5 skirsnio B punkte nustatyti vidutinio KD2,5 ir NO2 poveikio mažinimo įpareigojimai būtų įvykdyti NUTS 2 lygio teritoriniuose vienetuose visur, kur su tais įpareigojimais susiję vidutinio poveikio rodikliai viršija I priedo 5 skirsnio C punkte nustatytus vidutinės poveikio koncentracijos tikslus.

Pakeitimas 297
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 6 dalis

6. I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytas ribinių verčių pasiekimo terminas gali būti atidėtas pagal 18 straipsnį.

6. I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytas ribinių verčių ir I priedo 1 skirsnio 1A lentelėje nustatytų tarpinių ribinių verčių, nustatytų 18 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teršalams, pasiekimo terminas gali būti atidėtas pagal 18 straipsnį.

Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalis

1. Sieros dioksido, azoto dioksido ir kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracijos aplinkos ore pavojaus slenksčiai yra nustatyti I priedo 4 skirsnio A punkte.

1. Sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir ozono koncentracijos aplinkos ore pavojaus slenksčiai yra nustatyti I priedo 4 skirsnio A punkte.

Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 dalis

2. Ozono pavojaus slenkstis ir informavimo slenkstis nustatyti I priedo 4 skirsnio B punkte.

2. Sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir ozono koncentracijos informavimo slenksčiai nustatyti I priedo 4 skirsnio B punkte.

Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Kai viršijamas kuris nors I priedo 4 skirsnio A punkte nustatytas pavojaus slenkstis, valstybės narės nederamai nedelsdamos įgyvendina neatidėliotinas priemones, nurodytas pagal 20 straipsnį parengtuose trumpojo laikotarpio veiksmų planuose.

Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalis

3. Kai peržengiamas bet kuris iš I priedo 4 skirsnyje nustatytų pavojaus arba informavimo slenksčių, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad ne vėliau kaip per kelias valandas informuotų visuomenę naudodamos įvairius žiniasklaidos ir ryšių kanalus ir užtikrindamos, kad informacija būtų prieinama plačiajai visuomenei.

3. Kai peržengiamas bet kuris iš I priedo 4 skirsnyje nustatytų pavojaus slenksčių, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad ne vėliau kaip per kelias valandas rišliai ir lengvai suvokiamu būdu informuotų visuomenę, pateikdamos išsamią informaciją apie viršijimo rimtumą ir susijusį poveikį sveikatai, taip pat pateikdamos pasiūlymus, kaip apsaugoti gyventojus, ypatingą dėmesį skiriant jautriems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms. Valstybės narės naudojasi įvairiais žiniasklaidos ir ryšių kanalais ir užtikrina plačią prieigą visuomenei.

Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Kai peržengiamas bet kuris iš I priedo 4 skirsnyje nustatytų informavimo slenksčių, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad ne vėliau kaip per kelias valandas rišliai, prieinamu ir lengvai suvokiamu būdu informuotų visuomenę, ypač jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes.

Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie jau įvykusį arba numatomą bet kurio pavojaus ar informavimo slenksčio peržengimą visuomenei būtų pateikta kuo greičiau, laikantis IX priedo 2 ir 3 punktų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie jau įvykusį arba numatomą bet kurio pavojaus ar informavimo slenksčio peržengimą visuomenei būtų pateikta rišliai, lengvai suvokiamu būdu ir kuo greičiau, laikantis IX priedo 2 ir 3 punktų.

Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalies b punktas

b) NUTS 1 lygio teritorinius vienetus, kuriuose teršalo lygis, nustatytas pagal vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, buvo viršytas dėl gamtinių šaltinių.

b) NUTS 2 lygio teritorinius vienetus, kuriuose teršalo lygis, nustatytas pagal vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, buvo viršytas dėl gamtinių šaltinių.

Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės pateikia Komisijai visų 1 dalyje nurodytų zonų ir NUTS 1 teritorinių vienetų sąrašus kartu su informacija apie koncentracijas ir šaltinius bei įrodymais, kad viršijimą lėmė teršalai iš gamtinių šaltinių.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai visų 1 dalyje nurodytų zonų ir NUTS 2 teritorinių vienetų sąrašus kartu su:

a) informacija apie koncentracijas ir šaltinius;

b) įrodymus, iš kurių matyti, kad viršijimą lėmė teršalai iš gamtinių šaltinių ir atitinkama valstybė narė negalėjo jo numatyti, užkirsti jam kelio ar jį sušvelninti, įskaitant, kai tinkama, įrodymus, kuriais įrodomas klimato kaitos sukeltų ekosistemų trikdžių, lemiančių tokį viršijimą, poveikis;

c) informacija apie atitinkamų nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, priimtos pagal Reglamento (ES) 2021/1119 5 straipsnio 4 dalį, priemonių įgyvendinimą.

Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 3 dalis

3. Kai pagal 2 dalį Komisija informuojama apie viršijimą dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, toks viršijimas nelaikomas viršijimu pagal šią direktyvą.

3. Kai pagal 2 dalį Komisija informuojama apie viršijimą dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, ji peržiūri įrodymus ir informuoja valstybę narę, ar toks viršijimas negali būti laikomas viršijimu pagal šią direktyvą.

Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės gali nustatyti konkrečių metų zonas, kuriose KD10 koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės viršijamos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska.

1. Valstybės narės gali nustatyti konkretaus mėnesio zonas, kuriose KD10 koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės viršijamos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska.

Pakeitimas 298
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Kai tam tikroje zonoje dėl toje vietoje būdingų sklaidos charakteristikų, orografinių kontūrų savybių, nepalankių klimato sąlygų arba tarpvalstybinės taršos iki I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatyto termino negalima pasiekti kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) arba azoto dioksido ribinių verčių, valstybė narė gali atidėti tą terminą vieną kartą ne daugiau kaip 5 metams tai konkrečiai zonai , jei įvykdytos šios sąlygos:

1. Kai tam tikroje zonoje dėl toje vietoje būdingų išskirtinių ir neišvengiamų sklaidos charakteristikų, orografinių kontūrų savybių arba tarpvalstybinės taršos iki I priedo 1 skirsnio 1 ir 1A lentelėse nustatytų terminų negalima pasiekti kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) arba azoto dioksido ribinių verčių, valstybė narė gali atidėti tą terminą vieną kartą ne daugiau kaip 5 metams tai konkrečiai zonai, jei įvykdytos šios sąlygos:

Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 pastraipos -a punktas (naujas)

-a) teršalų kiekis aplinkos ore atitinkamoje zonoje neviršija I priedo 1 skirsnio 2 lentelėje nurodytų ribinių verčių;

Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies a punktas

a) pagal 19 straipsnio 4 dalį parengiamas 19 straipsnio 5–7 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkantis oro kokybės planas, skirtas zonai, kuriai nustatytas terminas atidedamas;

a) pagal 19 straipsnio -1 dalį parengiamos 19 straipsnio 5–7 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkančios oro kokybės veiksmų gairės, skirtos zonai, kuriai nustatytas terminas atidedamas;

Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies b punktas

b) a punkte nurodytas oro kokybės planas papildomas VIII priedo B punkte nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, ir jame išdėstoma, kaip ribinių verčių viršijimo trukmė bus kiek įmanoma trumpinama;

b) a punkte nurodytos oro kokybės veiksmų gairės papildomos VIII priedo B punkte nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, taip pat metinėmis išmetamų teršalų ir koncentracijos atitinkamoje zonoje raidos prognozės, apimančios laikotarpį iki įgyvendinimo datos, ir jose išdėstoma, kaip ribinės vertės bus pasiektos iki atidėto atitikties termino pabaigos ir kaip ribinių verčių viršijimo trukmė bus kiek įmanoma trumpinama;

Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies c punktas

c) a punkte nurodytame oro kokybės plane išdėstoma, kaip visuomenė, visų pirma jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, bus informuojami apie termino atidėjimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai;

c) a punkte nurodytose oro kokybės veiksmų gairėse išdėstoma, kaip visuomenė, visų pirma jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, bus rišliai ir lengvai suvokiamu būdu informuojami apie termino atidėjimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai;

Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies d punktas

d) a punkte nurodytame oro kokybės plane išdėstoma, kaip, siekiant paspartinti oro kokybės gerinimą zonoje, kuriai nustatytas terminas atidedamas, bus telkiamas papildomas finansavimas, be kita ko, pagal atitinkamas nacionalines ir Sąjungos finansavimo programas.

d) a punkte nurodytose oro kokybės veiksmų gairėse išdėstoma, kaip, siekiant paspartinti oro kokybės gerinimą zonoje, kuriai nustatytas terminas atidedamas, bus telkiamas papildomas finansavimas, kai toks finansavimas numatytas, be kita ko, pagal atitinkamas nacionalines ir Sąjungos finansavimo programas.

Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Kai, valstybių narių nuomone, reikėtų taikyti 1 dalį, jos apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai 1 dalyje nurodytą oro kokybės planą ir visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų įvertinti , ar nurodyta termino atidėjimo priežastis pagrįsta ir ar įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos. Atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgia į numatomą valstybių narių taikytų priemonių poveikį aplinkos oro kokybei valstybėse narėse šiuo metu ir ateityje ir į numatomą Sąjungos priemonių poveikį aplinkos oro kokybei.

Kai, valstybių narių nuomone, reikėtų taikyti 1 dalį, jos apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai 1 dalyje nurodytas oro kokybės veiksmų gaires ir visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų įvertinti , ar nurodyta termino atidėjimo priežastis pagrįsta ir ar įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos. Atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgia į numatomą valstybių narių taikytų priemonių poveikį aplinkos oro kokybei valstybėse narėse šiuo metu ir ateityje ir į numatomą Sąjungos priemonių poveikį aplinkos oro kokybei. Jei pagal 1 dalies b punktą pateiktose metinėse prognozėse įrodoma, jog oro kokybės veiksmų gairėse nustatytų priemonių nepakanka, kad iki atidėto įgyvendinimo termino būtų pasiekta tikėtina atitiktis atitinkamo teršalo ribinei vertei, valstybės narės atnaujina oro kokybės veiksmų gaires ir peržiūri jose nurodytas priemones, kad iki to termino būtų užtikrinta atitiktis.

Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio pavadinimas

Oro kokybės planai

Oro kokybės planai ir oro kokybės veiksmų gairės

Pakeitimas 299
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio -1 dalis (nauja)

-1. Jeigu nuo ... [trys mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] zonoje arba NUTS 2 lygio teritoriniame vienete bet kokio teršalo lygis, užregistruotas prieš tai einančiais kalendoriniais metais, viršija kurią nors I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytą ribinę vertę, kuri turi būti pasiekta iki 2035 m. sausio 1 d., arba kurią nors I priedo 2 skirsnio B punkte nustatytą siektiną vertę, kuri turi būti pasiekta iki 2030 m. sausio 1 d., atitinkama valstybė narė kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo kalendorinių metų, kuriais teršalų lygio viršijimas užregistruotas, parengia su atitinkamu teršalu susijusias oro kokybės veiksmų gaires, kad reikiamos ribinės vertės, tarpinės ribinės vertės arba ozono siektina vertė būtų pasiektos iki terminų.
Kai valstybė narė turi parengti su tuo pačiu teršalu, kuris nurodytas šios dalies pirmoje pastraipoje, susijusias oro kokybės veiksmų gaires, kaip nurodyta toje pastraipoje, taip pat oro kokybės planą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ji gali parengti jungtines oro kokybės veiksmų gaires, laikydamasi šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalių, ir pateikti informaciją apie numatomą priemonių poveikį siekiant užtikrinti atitiktį kiekvienai į gaires įtrauktai ribinei vertei, kaip reikalaujama VIII priedo A punkto 5 ir 6 punktuose. Tose jungtinėse oro kokybės veiksmų gairėse nustatomos tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų pasiektos visos susijusios ribinės vertės ir kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Kai tam tikrose zonose teršalų lygis aplinkos ore viršija I priedo 1 skirsnyje nustatytą ribinę vertę, valstybės narės kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 2 metus po kalendorinių metų, per kuriuos užregistruotas ribinės vertės viršijimas, toms zonoms nustato oro kokybės planus. Tuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos priemonės, kad būtų pasiektos reikiamos ribinės vertės ir kad viršijimo trukmė būtų kuo trumpesnė – bet kuriuo atveju ne ilgesnė kaip 3 metai nuo kalendorinių metų, kuriais pranešta apie pirmąjį viršijimą, pabaigos.

Kai tam tikrose zonose teršalų lygis aplinkos ore viršija I priedo 1 skirsnyje nustatytą ribinę vertę, valstybės narės kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 2 metus po kalendorinių metų, per kuriuos užregistruotas ribinės vertės viršijimas, toms zonoms nustato oro kokybės planus. Tuose oro kokybės planuose nustatomos visos tinkamos ir pakankamos priemonės, kad būtų pasiektos reikiamos ribinės vertės ir kad viršijimo trukmė būtų kuo trumpesnė – bet kuriuo atveju ne ilgesnė kaip 3 metai nuo kalendorinių metų, kuriais užregistruotas pirmasis viršijimas, pabaigos.

Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Jei ribinės vertės vis dar viršijamos trečiaisiais kalendoriniais metais po oro kokybės plano parengimo, valstybės narės planą ir jame nustatytas priemones atnaujina ir kitais kalendoriniais metais imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Jei ribinės vertės vis dar viršijamos trečiaisiais kalendoriniais metais po kalendorinių metų, kuriais buvo užfiksuotas pirmasis viršijimas, pabaigos, valstybės narės oro kokybės planą ir jame nustatytas priemones atnaujina, be kita ko, atnaujina išsamią informaciją apie VIII priedo B punkto 1 papunktyje nurodytų direktyvų įgyvendinimo būklę, ir kitais kalendoriniais metais imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip 1 kalendoriai metai po oro kokybės plano atnaujinimo.

Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Jei tam tikrame NUTS 1 lygio teritoriniame vienete teršalų lygiai aplinkos ore viršija I priedo 2 skirsnyje nustatytą ozono siektiną vertę, valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 2 metus po kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas ozono siektinos vertės viršijimas, tiems NUTS 1 lygio teritoriniams vienetams parengia oro kokybės planus. Tuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos priemonės, kad būtų pasiekta ozono siektina vertė ir kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Jei tam tikrame NUTS 2 lygio teritoriniame vienete teršalų lygiai aplinkos ore viršija I priedo 2 skirsnyje nustatytą ozono siektiną vertę, valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 2 metus po kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas ozono siektinos vertės viršijimas, tiems NUTS 2 lygio teritoriniams vienetams parengia oro kokybės planus. Tuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos ir pakankamos priemonės, kad būtų pasiekta ozono siektina vertė ir kad viršijimo trukmė būtų kuo trumpesnė – bet kuriuo atveju ne ilgesnė kaip 3 metai nuo kalendorinių metų, kuriais užregistruotas pirmasis viršijimas, pabaigos.

Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Jei ozono siektina vertė vis dar viršijama penktaisiais kalendoriniais metais po oro kokybės plano parengimo tam NUTS 1 lygio teritoriniam vienetui, valstybės narės planą ir jame nustatytas priemones atnaujina ir kitais kalendoriniais metais imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Jei ozono siektina vertė vis dar viršijama trečiaisiais kalendoriniais metais po pirmojo užregistruoto viršijimo atitinkamame NUTS 2 lygio teritoriniame vienete pabaigos, valstybės narės oro kokybės planą ir jame nustatytas priemones atnaujina ir kitais kalendoriniais metais imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis ir bet kuriuo atveju ne ilgesnis kaip 2 kalendoriniai metai po oro kokybės plano atnaujinimo.

Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad į atitinkamą nacionalinę oro taršos kontrolės programą, parengtą pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnį, būtų įtrauktos NUTS 1 lygio teritoriniams vienetams, kuriuose viršijama ozono siektina vertė, skirtos tokio viršijimo panaikinimo priemonės.

Valstybės narės užtikrina, kad į atitinkamą nacionalinę oro taršos kontrolės programą, parengtą pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnį, būtų įtrauktos NUTS 2 lygio teritoriniams vienetams, kuriuose viršijama ozono siektina vertė, skirtos tokio viršijimo panaikinimo priemonės.

Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Jei tam tikrame NUTS 1 lygio teritoriniame vienete neįvykdomas I priedo 5 skirsnyje nustatytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas, valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 2 metus po kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo neįvykdymas, tam NUTS 1 lygio teritoriniam vienetui parengia oro kokybės planą. Tuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų įvykdytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir kad jo neįvykdymo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Jei tam tikrame NUTS 2 lygio teritoriniame vienete neįvykdomas I priedo 5 skirsnyje nustatytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas, valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 2 metus po kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo neįvykdymas, tam NUTS 2 lygio teritoriniam vienetui parengia oro kokybės planą. Tuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos ir pakankamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų įvykdytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir kad jo neįvykdymo laikotarpis būtų kuo trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip 3 metai nuo kalendorinių metų, kuriais užregistruotas pirmasis viršijimas, pabaigos.

Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Jei vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas vis dar neįvykdomas penktaisiais kalendoriniais metais po oro kokybės plano parengimo, valstybės narės planą ir jame nustatytas priemones atnaujina ir kitais kalendoriniais metais imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad neįvykdymo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Jei vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas vis dar neįvykdomas trečiaisiais kalendoriniais metais po kalendorinių metų, kuriais buvo užfiksuotas pirmasis viršijimas, pabaigos, valstybės narės atnaujina oro kokybės planą ir jame nustatytas priemones, be kita ko, atnaujina išsamią informaciją apie VIII priedo B punkto 1 papunktyje nurodytų direktyvų įgyvendinimo būklę, ir kitais kalendoriniais metais imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip 1 kalendoriai metai po oro kokybės plano atnaujinimo.

Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 4 dalis

4. Jeigu nuo [įrašyti metus – 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] iki 2029 m. gruodžio 31 d. zonoje arba NUTS 1 lygio teritoriniame vienete teršalo lygis viršija kurią nors I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytą ribinę vertę, kuri turi būti pasiekta iki 2030 m. sausio 1 d., valstybės narės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo kalendorinių metų, kuriais viršijimas užregistruotas, parengia su atitinkamu teršalu susijusį oro kokybės planą, kad reikiamos ribinės vertės arba ozono siektina vertė būtų pasiektos iki termino.

Išbraukta.

Kai valstybės narės turi parengti su tuo pačiu teršalu susijusį oro kokybės planą ir pagal šią dalį, ir pagal 19 straipsnio 1 dalį, jos gali parengti jungtinį oro kokybės planą, laikydamosi 19 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių, ir pateikti informaciją apie numatomą priemonių poveikį siekiant užtikrinti atitiktį kiekvienai į planą įtrauktai ribinei vertei, kaip reikalaujama VIII priedo 5 ir 6 punktuose. Tuose jungtiniuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų pasiektos visos reikiamos ribinės vertės ir kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Oro kokybės planuose turi būti bent:

Oro kokybės planuose ir oro kokybės veiksmų gairėse turi būti bent:

Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)

ba) VIII priedo B punkto 1 papunktyje nurodyta informacija, visų pirma į Nacionalinę oro taršos kontrolės programą įtrauktos priemonės;

Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos c punktas

c) prireikus informacija apie VIII priedo B punkto 2 papunktyje išvardytas taršos mažinimo priemones.

c) informacija apie VIII priedo B punkto 2 papunktyje išvardytas taršos mažinimo priemones.

Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Valstybės narės apsvarsto galimybę į savo oro kokybės planus įtraukti 20 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir specialiąsias priemones, kurias taikant siekiama apsaugoti jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus.

Valstybės narės į savo oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires įtraukia 20 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir specialiąsias priemones, kurias taikant siekiama apsaugoti jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus.

Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Rengdamos oro kokybės planus valstybės narės įvertina atitinkamų teršalų pavojaus slenksčių peržengimo riziką. Ši analizė prireikus naudojama nustatant trumpojo laikotarpio veiksmų planus.

Rengdamos oro kokybės planus arba oro kokybės veiksmų gaires valstybės narės įvertina atitinkamų teršalų pavojaus slenksčių peržengimo riziką. Ši analizė prireikus naudojama nustatant trumpojo laikotarpio veiksmų planus.

Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 4 pastraipa

Kai nustatomi keletui teršalų arba oro kokybės standartų skirti oro kokybės planai, valstybės narės atitinkamais atvejais nustato integruotus oro kokybės planus, apimančius visus atitinkamus teršalus ir oro kokybės standartus.

Kai nustatomi keletui teršalų arba oro kokybės standartų skirti oro kokybės planai ar oro kokybės veiksmų gairės, valstybės narės atitinkamais atvejais nustato integruotus oro kokybės planus arba oro kokybės veiksmų gaires, apimančius visus atitinkamus teršalus ir oro kokybės standartus.

Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies 5 pastraipa

Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina savo oro kokybės planų suderinamumą su kitais reikšmingą poveikį oro kokybei turinčiais planais, įskaitant tuos, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES58, direktyvas (ES) 2016/2284 bei 2002/49/EB ir klimato, energetikos, transporto ir žemės ūkio teisės aktus.

Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina savo oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių suderinamumą su kitais reikšmingą poveikį oro kokybei turinčiais planais, įskaitant tuos, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES58, direktyvas (ES) 2016/2284 bei 2002/49/EB ir klimato, biologinės įvairovės apsaugos, energetikos, transporto ir žemės ūkio teisės aktus.

__________________

58 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Valstybės narės prašymu Komisija gali teikti pagalbą ir technines ekspertines žinias pagal techninės paramos priemonę (TSS), kad paremtų oro kokybės politiką ir priemones atitinkamoje valstybėje narėje.

Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 6 dalies -1 pastraipa (nauja)

Valstybės narės užtikrina, kad prieš prasidedant laikotarpiui visuomenės pastaboms gauti, oro kokybės plano projektas arba oro kokybės gairių projektas, kuriame pateikiama būtiniausia informacija, kurios reikalaujama pagal VIII priedo A ir B punktus, būtų nemokamai ir neribojant prieigos registruotiems naudotojams suteikiama visuomenei internetu ir atitinkamais atvejais kitais neskaitmeniniais ryšių kanalais. Valstybės narės taip pat gali nemokamai ir neribodamos prieigos registruotiems naudotojams internete ir atitinkamais atvejais kitais neskaitmeniniais ryšių kanalais viešai skelbti:

a) informacija apie naudotus metodus siekiant įvertinti numatomą oro kokybės plano ar oro kokybės veiksmų gairių poveikį pagal VIII priedo Ba punktą, ir aiškinamaisiais dokumentais bei informacija, naudota rengiant oro kokybės plano projektą ar oro kokybės veiksmų gairių projektą;

b) netechninio pobūdžio šioje pastraipoje nurodytos informacijos santrauka.

Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės dėl oro kokybės planų projektų ir visų reikšmingų tų planų atnaujinimų prieš jų užbaigimą konsultuojasi su visuomene pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB59 ir su kompetentingomis institucijomis, kurios dėl savo atsakomybės oro taršos ir oro kokybės srityje gali būti susijusios su oro kokybės planų įgyvendinimu.

Valstybės narės dėl oro kokybės planų projektų ir oro kokybės veiksmų gairių projektų bei visų reikšmingų tų planų ir tų gairių atnaujinimų prieš jų užbaigimą konsultuojasi su visuomene pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB59 ir su kompetentingomis institucijomis, kurios dėl savo atsakomybės oro taršos ir oro kokybės srityje gali būti susijusios su oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių įgyvendinimu.

__________________

59 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

Rengdamos oro kokybės planus, valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios šalys, kurios savo veikla prisideda prie verčių viršijimo, būtų skatinamos siūlyti priemones, kurių jos gali imtis, kad padėtų panaikinti viršijimą, ir kad minėtose konsultacijose būtų leidžiama dalyvauti nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacijoms, vartotojų organizacijoms, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančioms organizacijoms, kitoms atitinkamoms sveikatos priežiūros įstaigoms ir atitinkamoms pramonės federacijoms.

Valstybės narės skatina, kad visos suinteresuotos šalys aktyviai dalyvautų įgyvendinant šią direktyvą, visų pirma rengiant, peržiūrint ir atnaujinant oro kokybės planus ir oro kokybės gaires. Rengdamos oro kokybės planus ir veiksmų gaires, valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios šalys, kurios savo veikla prisideda prie verčių viršijimo, būtų skatinamos siūlyti priemones, kurių jos gali imtis, kad padėtų panaikinti viršijimą, ir kad minėtose konsultacijose būtų skatinamos dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir sveikatos organizacijos, vartotojų organizacijos, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, ir atitinkamos pramonės federacijos. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos suinteresuotosios šalys ir piliečiai būtų tinkamai informuoti apie konkrečius šaltinius ir oro teršalus, kenkiančius oro kokybei, ir apie atitinkamas esamas ir rinkoje prieinamas oro taršos mažinimo priemones.

Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 dalis

7. Oro kokybės planai per 2 mėnesius nuo priėmimo perduodami Komisijai.

7. Oro kokybės planai ir oro kokybės veiksmų gairės per 2 mėnesius nuo priėmimo perduodami Komisijai.

Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 a dalis (nauja)

7a. Komisija įgyvendinimo aktais nustato oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių modelį su forma ir struktūra. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 b dalis (nauja)

7b. Komisija gali parengti oro kokybės planų ir – atitinkamais atvejais – oro kokybės veiksmų gairių parengimo, įgyvendinimo ir peržiūros gaires.

Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 c dalis (nauja)

7c. Komisija palengvina oro kokybės planų ir oro kokybės gairių rengimą ir įgyvendinimą, prireikus keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais.

Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Tačiau kai yra pavojus, jog bus viršytas ozono pavojaus slenkstis, valstybės narės tokių trumpojo laikotarpio veiksmų planų gali nerengti, jei atsižvelgiant į nacionalines geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas, nėra pakankamai galimybių to viršijimo pavojų, trukmę arba mastą sumažinti.

Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Siekdamos informuoti piliečius apie prastą oro kokybę ir jos poveikį, kompetentingos institucijos reikalauja nuolat pateikti lengvai suprantamą informaciją apie simptomus, susijusius su oro taršos piku, ir kaip elgtis siekiant sumažinti oro taršos poveikį jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių bendruomenėms.

Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalis

2. Rengdamos 1 dalyje nurodytus trumpojo laikotarpio veiksmų planus valstybės narės gali, atsižvelgdamos į kiekvieną atskirą atvejį, numatyti veiksmingas priemones, skirtas veiklai, kuria didinama atitinkamų ribinių ar siektinų verčių viršijimo arba pavojaus slenksčio peržengimo rizika, kontroliuoti ir prireikus laikinai sustabdyti. Priklausomai nuo to, kiek prie šalintino viršijimo prisideda pagrindiniai taršos šaltiniai, apsvarstoma galimybė į tuos trumpojo laikotarpio veiksmų planus įtraukti priemones, susijusias su transportu, statybos darbais, pramonės įrenginiais ir produktų bei būstų šildymo naudojimu. Rengiant šiuos planus taip pat svarstomi specialūs veiksmai, kuriais būtų siekiama apsaugoti jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus.

2. Rengdamos 1 dalyje nurodytus trumpojo laikotarpio veiksmų planus valstybės narės gali, atsižvelgdamos į kiekvieną atskirą atvejį, numatyti veiksmingas priemones, skirtas veiklai, kuria didinama atitinkamų ribinių ar siektinų verčių viršijimo arba pavojaus slenksčio peržengimo rizika, kontroliuoti ir prireikus laikinai sustabdyti. Valstybės narės, rengdamos trumpojo laikotarpio veiksmų planus, taip pat atsižvelgia į VIIIa priede pateiktą priemonių sąrašą, ir priklausomai nuo to, kiek prie šalintino viršijimo prisideda pagrindiniai taršos šaltiniai, bent apsvarstoma galimybė įtraukti priemones, susijusias su transportu, statybos darbais, pramonės įrenginiais ir produktų bei būstų šildymo naudojimu. Rengiant šiuos planus taip pat svarstomi specialūs veiksmai, kuriais būtų siekiama apsaugoti jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus.

Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Valstybės narės gali prašyti Komisijos teikti techninę pagalbą ir paramą rengiant trumpalaikius veiksmų planus.

Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės, parengusios trumpojo laikotarpio veiksmų planus, pateikia visuomenei ir atitinkamoms organizacijoms, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacijoms, vartotojų organizacijoms, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančioms organizacijoms, kitoms atitinkamoms sveikatos priežiūros įstaigoms ir susijusioms pramonės federacijoms, savo konkrečių trumpojo laikotarpio veiksmų planų tinkamumo ir turinio analizės rezultatus bei informaciją apie tų planų įgyvendinimą.

4. Valstybės narės, parengusios trumpojo laikotarpio veiksmų planus, pateikia visuomenei ir atitinkamoms organizacijoms, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir sveikatos organizacijoms, vartotojų organizacijoms, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančioms organizacijoms, sveikatos priežiūros specialistams, kitoms atitinkamoms sveikatos priežiūros įstaigoms ir susijusioms pramonės federacijoms, savo konkrečių trumpojo laikotarpio veiksmų planų tinkamumo ir turinio analizės rezultatus bei informaciją apie tų planų įgyvendinimą.

Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Valstybės narės modeliuoja ir prognozuoja, kad nustatytų riziką, jog teršalų lygis viršys vieną ar daugiau pavojaus slenksčių, ir užtikrina, kad gavus viršijimo rizikos prognozę netrukus įsigaliotų neatidėliotinos priemonės, kad viršijimo būtų išvengta.

Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Komisija gali nustatyti gaires, kuriose išdėstomi trumpojo laikotarpio veiksmų planų rengimo geriausios praktikos pavyzdžiai, įskaitant geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su jautrių gyventojų ir pažeidžiamų asmenų grupių, įskaitant vaikus, apsauga. Tie pavyzdžiai reguliariai atnaujinami. Komisija skatina valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ES švaraus oro forume.

Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja nustatant oro taršos šaltinius ir šaltiniams neutralizuoti reikalingas priemones ir organizuoja bendrą veiklą, pavyzdžiui, bendrų arba koordinuotų oro kokybės planų rengimą pagal 19 straipsnį, siekdamos pašalinti viršijimą.

Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, be kita ko, nustatant bendras ekspertų grupes, nustatant oro taršos šaltinius ir taršos, kilusios iš tam tikros šalies, dalis bei šaltiniams atskirai ar bendrai neutralizuoti reikalingas priemones ir organizuoja bendrą veiklą, pavyzdžiui, bendrų arba koordinuotų oro kokybės planų rengimą pagal 19 straipsnį, siekdamos pašalinti viršijimą.

Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Atitinkamos valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos informuoja Komisiją apie padėtį ir priemones, kurių buvo imtasi.

Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Valstybės narės atsako viena kitai laiku ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kitos valstybės narės pranešimo pateikimo pagal pirmą pastraipą.

Valstybės narės atsako viena kitai laiku ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kitos valstybės narės pranešimo pateikimo pagal pirmą pastraipą.

Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 dalis

2. Komisija informuojama apie bet kokios formos bendradarbiavimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir kviečiama jame dalyvauti bei padėti jam vykti. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į ataskaitas, parengtas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/2284 11 straipsniu, įvertina, ar Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti pirmtakų išmetimą, kuris sąlygoja tarpvalstybinę taršą.

2. Komisija informuojama apie bet kokios formos bendradarbiavimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir kviečiama jame dalyvauti, padėti jam vykti ir jį prižiūrėti. Bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, Komisija taip pat gali parengti siūlomų priemonių įgyvendinimo darbo planus. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į ataskaitas, parengtas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/2284 11 straipsniu, įvertina, ar Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti pirmtakų išmetimą, kuris sąlygoja tarpvalstybinę taršą.

Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Jeigu valstybė narė imasi teisinių veiksmų dėl pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimo, kaip nurodyta 29 straipsnyje, dėl kurio kitoje valstybėje narėje kilo oro tarša, valstybės narės veiksmingai bendradarbiauja.

Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė ir atitinkamos organizacijos, tokios kaip aplinkosaugos organizacijos, vartotojų organizacijos, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės federacijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie:

1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė ir atitinkamos organizacijos, tokios kaip aplinkosaugos ir sveikatos organizacijos, vartotojų organizacijos, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, sveikatos priežiūros specialistai ir kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės federacijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie:

Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies a punktas

a) oro kokybę pagal IX priedo 1 ir 3 punktų reikalavimus;

a) oro kokybę pagal IX priedo reikalavimus;

Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

aa) bet kokį pastebėtą duomenų iš mėginių ėmimo vietų, visų pirma susijusių su IX priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytais duomenimis, trūkumą;

Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies c punktas

c) 19 straipsnyje nurodytus oro kokybės planus;

c) 19 straipsnyje nurodytus oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires;

Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies d punktas

d) 20 straipsnyje nurodytus trumpojo laikotarpio veiksmų planus;

d) pagal 20 straipsnį parengtus trumpojo laikotarpio veiksmų planus;

Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

da) oro taršos šaltinių ir oro kokybei kenkiančių oro teršalų atitinkamoje valstybėje narėje apžvalga;

Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)

db) Komisijai pateikiamus dokumentus, susijusius su 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų gamtinių šaltinių sukeltu viršijimu;

Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies d c punktas (naujas)

dc) IV priedo D punkte nurodyti vietos parinkimo dokumentai;

Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies e punktas

e) ribinių verčių ar ozono siektinų verčių viršijimo, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų neįvykdymo ir informavimo bei pavojaus slenksčių peržengimo poveikį poveikio vertinimo santraukoje; poveikio vertinimo santraukoje tam tikrais atvejais pateikiama išsamesnės informacijos ir vertinimų, susijusių su miškų apsauga, bei informacijos apie teršalus, kuriems taikomas 10 straipsnis ir VII priedas.

e) ribinių verčių ar ozono siektinų verčių viršijimo, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslų neįvykdymo ir informavimo bei pavojaus slenksčių peržengimo poveikį poveikio vertinimo santraukoje; poveikio vertinimo santraukoje tam tikrais atvejais pateikiama išsamesnės informacijos ir vertinimų, susijusių su miškų apsauga, bei informacijos apie teršalus, kuriems taikomas 10 straipsnis ir VII priedas.

Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės nustato oro kokybės indeksą, taikomą sieros dioksidui, azoto dioksidui, kietosioms dalelėms (KD10 ir KD2,5) ir ozonui, ir skelbia jį per viešą šaltinį kas valandą atnaujindamos. Nustatant oro kokybės indeksą atsižvelgiama į PSO rekomendacijas ir remiamasi Europos aplinkos agentūros nurodytais Europos masto oro kokybės indeksais.

2. Valstybės narės nustato oro kokybės indeksą, taikomą sieros dioksidui, azoto dioksidui, kietosioms dalelėms (KD10 ir KD2,5) ir ozonui, ir rišliai ir lengvai suvokiamu būdu skelbia jį per viešą šaltinį kas valandą atnaujindamos, užtikrindamos, kad visose stotyse būtų pakankamai tikralaikių duomenų. Oro kokybės indeksas yra palyginamas visose valstybėse narėse ir suderintas su naujausiomis PSO rekomendacijomis ir grindžiamas Europos aplinkos agentūros nurodytais Europos masto oro kokybės indeksais. Prie oro kokybės indekso pridedama informacija apie su kiekvienu teršalu susijusią riziką sveikatai, įskaitant jautriems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms pritaikytą informaciją.

Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 25 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant, kaip apskaičiuojamas ir pateikiamas oro kokybės indeksas, ir visuomenei teikiamos informacijos formatą ir struktūrą.

Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 b dalis (nauja)

2b. Valstybės narės skatina skelbti informaciją apie simptomus, susijusius su oro taršos piku, ir apie oro taršos poveikio mažinimą bei apsaugos elgseną pastatuose, kuriuose dažnai lankosi pažeidžiami gyventojai ir pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose.

Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės informuoja visuomenę apie tai, kokia kompetentinga institucija arba įstaiga paskirta vykdyti 5 straipsnyje nurodytas užduotis.

3. Valstybės narės informuoja visuomenę apie tai, kokia kompetentinga institucija arba įstaiga paskirta vykdyti 5 straipsnyje nurodytas užduotis, ir kompetentingą instituciją ar įstaigą, eksploatuojančią mėginių ėmimo vietas, įsteigtas pagal 9 straipsnį ir IV priedą.

Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 4 dalis

4. Šiame straipsnyje nurodyta informacija visuomenei teikiama nemokamai, naudojant lengvai prieinamas informavimo priemones ir ryšių kanalus, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2007/2/EB60 ir (ES) 2019/102461.

4. Šiame straipsnyje nurodyta informacija visuomenei teikiama rišliai ir lengvai suprantamu būdu, nemokamai, naudojant lengvai prieinamas informavimo priemones ir ryšių kanalus, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2007/2/EB60 ir (ES) 2019/102461, sykiu užtikrinant plačią prieigą visuomenei.

__________________

60 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

61 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Siekiant konkretaus tikslo – nustatyti, ar laikomasi ribinių verčių, ozono siektinų verčių, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių – ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Komisijai pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija ir į šią informaciją įtraukiama:

2. Siekiant konkretaus tikslo – nustatyti, ar laikomasi ribinių verčių, ozono siektinų verčių, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų, vidutinės poveikio koncentracijos tikslų bei kritinių teršalų lygių – ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Komisijai pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija ir į šią informaciją įtraukiama:

Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalies a punktas

a) tais metais padaryti pagal 6straipsnį nustatytų zonų arba NUTS 1 lygio teritorinių vienetų sąrašo ir ribų pakeitimai;

a) tais metais padaryti pagal 6straipsnį nustatytų zonų arba NUTS 2 lygio teritorinių vienetų sąrašo ir ribų pakeitimai;

Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalies b punkto įžanginė dalis

b) zonų bei NUTS 1 lygio teritorinių vienetų ir įvertintų teršalų lygių sąrašas. Zonų, kuriose vieno ar kelių teršalų lygiai yra didesni už ribines vertes arba kritinius teršalų lygius, taip pat NUTS 1 lygio teritorinių vienetų, kuriuose vieno ar daugiau teršalų lygiai yra didesni nei siektinos vertės arba su vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimais susiję vidutinio poveikio rodikliai, atveju nurodoma:

b) zonų bei NUTS 2 lygio teritorinių vienetų ir įvertintų teršalų lygių sąrašas. Zonų, kuriose vieno ar kelių teršalų lygiai yra didesni už ribines vertes arba kritinius teršalų lygius, taip pat NUTS 2 lygio teritorinių vienetų, kuriuose vieno ar daugiau teršalų lygiai yra didesni nei siektinos vertės, su vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimais ar vidutinės poveikio koncentracijos tikslais susiję vidutinio poveikio rodikliai, atveju nurodoma:

Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 dalis

2. 24 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data].

2. 22 straipsnio 2a dalyje, 24 straipsnyje ir 29 straipsnio 3a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo... [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalis

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 22 straipsnio 2a dalyje, 24 straipsnyje ir 29 straipsnio 3a dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Pagal 24 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

Pagal 22 straipsnio 2a dalį, 24 straipsnį ir 29 straipsnio 3a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios visuomenės nariai pagal atitinkamą nacionalinės teisės sistemą turėtų teisę kreiptis į teismą arba kitą pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką įstaigą dėl peržiūros procedūros, kad galėtų užginčyti bet kurio sprendimo ir veikimo arba neveikimo dėl 19 straipsnyje nurodytų oro kokybės planų arba 20 straipsnyje nurodytų trumpojo laikotarpio veiksmų planų materialinį arba procesinį teisėtumą, su sąlyga, kad tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios visuomenės nariai pagal atitinkamą nacionalinės teisės sistemą turėtų teisę kreiptis į teismą arba kitą pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką įstaigą dėl peržiūros procedūros, kad galėtų užginčyti bet kurio valstybės narės sprendimo ir veikimo arba neveikimo dėl, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, nurodytų zonų klasifikavimo pagal 7 straipsnį, tinklo struktūros, mėginių ėmimo vietų išdėstymo ir perkėlimo pagal 9 straipsnį, 19 straipsnyje nurodytų oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių arba 20 straipsnyje nurodytų trumpojo laikotarpio veiksmų planų materialinį arba procesinį teisėtumą, su sąlyga, kad tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Taikant pirmos pastraipos a punktą, bet kurios nevyriausybinės organizacijos, kuri yra suinteresuotosios visuomenės narė, interesas laikomas pakankamu. Taikant 1 dalies b punktą, taip pat laikoma, kad tokia organizacija turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Taikant pirmos pastraipos a punktą, bet kurio fizinio asmens, kuriam turi arba gali turėti įtakos oro kokybės standartų viršijimas arba kuriam rūpi su šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros, ir bet kurios nevyriausybinės organizacijos, kurie abu yra suinteresuotosios visuomenės nariai, interesas laikomas pakankamu. Taikant 1 dalies b punktą, taip pat laikoma, kad tokie fiziniai asmenys ir organizacijos turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 dalis

2. Galimybė dalyvauti peržiūros procedūroje neturėtų priklausyti nuo vaidmens, kurį atitinkamos visuomenės narys atliko dalyvaujamajame su 19 arba 20 straipsniu susijusių sprendimų priėmimo procedūrų etape.

2. Galimybė dalyvauti peržiūros procedūroje neturėtų priklausyti nuo vaidmens, kurį atitinkamos visuomenės narys atliko dalyvaujamajame su šia direktyva susijusių sprendimų priėmimo procedūrų etape.

Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai asmenys, patyrę žalą sveikatai dėl kompetentingų institucijų padaryto šios direktyvos 19 straipsnio 1–4 dalių, 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ar 21 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pagal šį straipsnį turėtų teisę į žalos atlyginimą.

1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai asmenys, patyrę žalą sveikatai dėl to, kad kompetentingos institucijos pažeidė šią direktyvą, įskaitant, bet neapsiribojant, 13 straipsnio, 19 straipsnio 1–4 dalių, 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ar 21 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimais, susijusiais su neveikimu, sprendimu, veiksmu arba veiksmų vėlavimu, pagal šį straipsnį turėtų teisę į žalos atlyginimą.

Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės užtikrina, kad žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą skatinančioms ir visus nacionalinės teisės reikalavimus atitinkančioms nevyriausybinėms organizacijoms būtų leidžiama atstovauti 1 dalyje nurodytiems asmenims ir pareikšti kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tokiems kolektyviniams ieškiniams mutatis mutandis taikomi Direktyvos (ES) 2020/1828 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą skatinančioms nevyriausybinėms organizacijoms būtų leidžiama atstovauti 1 dalyje nurodytiems asmenims ir pareikšti kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tokiems kolektyviniams ieškiniams mutatis mutandis taikomi Direktyvos (ES) 2020/1828 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Kai reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas įrodymais, kad 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra labiausiai tikėtinas to asmens patirtos žalos paaiškinimas, preziumuojama, kad tarp pažeidimo ir žalos atsiradimo esama priežastinio ryšio.

Kai reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas įrodymais, įskaitant susijusius mokslinius duomenis, iš kurių galima daryti prielaidą, kad 1 dalyje nurodytas pažeidimas sukėlė to asmens patirtą žalą arba prie jos prisidėjo, preziumuojama, kad tarp pažeidimo ir žalos atsiradimo esama priežastinio ryšio.

Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai ieškovas pateikė pagrįstai prieinamus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą dėl kompensacijos, kaip nurodyta 1 dalyje, ir tinkamai pagrindė, kad atsakovas viešoji institucija arba trečioji šalis turi papildomų įrodymų, ieškovui paprašius, teismas arba administracinė institucija gali nurodyti atsakovui viešajai institucijai arba trečiajai šaliai atskleisti tokius įrodymus pagal nacionalinę proceso teisę, atsižvelgiant į taikytinas Sąjungos ir nacionalines konfidencialumo ir proporcingumo taisykles.

Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 dalies 2 b pastraipa (nauja)

Laikoma, kad atsakovas viešoji institucija pažeidė šią direktyvą, kai atsakovas viešoji institucija neįvykdė pareigos atskleisti atitinkamus savo turimus įrodymus, kurių prašoma, pagal šią dalį.

Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Šiame straipsnyje „susiję moksliniai duomenys“ – tai statistiniai, epidemiologiniai ir kiti duomenys, kuriais įrodomas statistiškai patikimas priežastinis ryšys tarp tam tikrų taršos rūšių ir tam tikrų sveikatos būklių.

Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 6 dalis

6. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo senaties terminai būtų ne trumpesni kaip 5 metai. Šie laikotarpiai nepradedami skaičiuoti anksčiau nei pašalinamas pažeidimas ir nei atlyginti žalą reikalaujantis asmuo sužino arba tampa pagrįstai tikėtina, kad jis žino, jog patyrė žalą dėl pažeidimo, kaip nurodyta 1 dalyje.

6. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo senaties terminai būtų ne trumpesni kaip 10 metų. Šie laikotarpiai nepradedami skaičiuoti anksčiau nei pašalinamas pažeidimas ir nei atlyginti žalą reikalaujantis asmuo sužino arba tampa pagrįstai tikėtina, kad jis žino, jog patyrė žalą dėl pažeidimo, kaip nurodyta 1 dalyje.

Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

aa) realią arba apskaičiuotą ekonominę naudą, gautą dėl pažeidimo;

Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 dalies c punktas

c) gyventojų dalį, įskaitant jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, arba aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į tikslą pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

c) gyventojų dalį, įskaitant jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, arba aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, ir padarytą žalą, atsižvelgiant į tikslą pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 dalies d punktas

d) tai, ar pažeidimas kartotinis, ar pavienis.

d) tai, ar pažeidimas kartotinis, ar pavienis, įskaitant bet kokį ankstesnį įspėjimą, administracinės ar baudžiamosios sankcijos taikymą.

Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 25 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant bendrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų dydžio nustatymo kriterijus.

Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 b dalis (nauja)

3b. Valstybės narės užtikrina, kad pajamos, gautos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sankcijų, būtų prioriteto tvarka naudojamos su oro kokybės gerinimu susijusioms priemonėms finansuoti. Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie šių pajamų panaudojimą. Nedarant poveikio 28 straipsniui, pajamos, gautos iš sankcijų, nenaudojamos to straipsnio tikslais.

Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1, 2 ir 3 straipsnių, 4 straipsnio 2, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 24–30, 36, 37, 38 ir 39 punktų, 5–12 straipsnių, 13 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 7 dalių, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17–21 straipsnių, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 23–29 straipsnių ir I–IX priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [įrašyti datą – dveji metai nuo įsigaliojimo].

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1, 2 ir 3 straipsnių, 4 straipsnio 2, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 24–30, 36, 37, 38 ir 39 punktų, 5–12 straipsnių, 13 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 7 dalių, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 23–29 straipsnių ir I–IX priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [įrašyti datą – 18 mėnesių nuo įsigaliojimo].

Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 19 straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ... [trys mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos].

Pakeitimai 300 ir 330
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 skirsnio 1 pastraipa

1 lentelė. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki 2030 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki 2035 m. sausio 1 d.

Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 skirsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas
Vidurkinimo laikotarpis	Ribinė vertė
KD2.5
1 diena	25 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	10 μg/m³
KD10
1 diena	45 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
1 valanda	200 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus
1 diena	50 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Sieros dioksidas (SO2)
1 valanda	350 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus
1 diena	50 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Benzenas
Kalendoriniai metai	3,4 μg/m3
Anglies monoksidas (CO)
Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis (1)	10 mg/m3
1 diena	4 mg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Švinas (Pb)
Kalendoriniai metai	0,5 μg/m3
Arsenas (As)
Kalendoriniai metai	6,0 ng/m³
Kadmis (Cd)
Kalendoriniai metai	5,0 ng/m³
Nikelis (Ni)
Kalendoriniai metai	20 ng/m³
Benzo(a)pirenas
Kalendoriniai metai	1,0 ng/m³
(1) Didžiausio dienos 8 valandų vidutinė koncentracija bus parenkama išnagrinėjus 8 valandų slenkamuosius vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis bus priskiriamas dienai, kurią tos valandos baigiasi, t. y. bet kurios 1 dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki tos dienos 1 valandos; paskutinysis bet kurios 1 dienos skaičiavimo laikotarpis bus tos dienos laikotarpis nuo 16 iki 24 valandos.
Pakeitimas
Vidurkinimo laikotarpis	Ribinė vertė
KD2.5
1 diena	15 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	5 μg/m³
KD10
1 diena	45 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	15 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
1 valanda	200 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus
1 diena	25 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	10 μg/m3
Sieros dioksidas (SO2)
1 valanda	200 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus
1 diena	40 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Benzenas
Kalendoriniai metai	0,17 μg/m3
Anglies monoksidas (CO)
Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis (1)	10 mg/m3
1 diena	4 mg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Švinas (Pb)
Kalendoriniai metai	0,15 μg/m3
Arsenas (As)
Kalendoriniai metai	0,6 ng/m³
Kadmis (Cd)
Kalendoriniai metai	5,0 ng/m³
Nikelis (Ni)
Kalendoriniai metai	20 ng/m³
Benzo(a)pirenas
Kalendoriniai metai	1,0 ng/m³
(1) Didžiausio dienos 8 valandų vidutinė koncentracija bus parenkama išnagrinėjus 8 valandų slenkamuosius vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis bus priskiriamas dienai, kurią tos valandos baigiasi, t. y. bet kurios 1 dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki tos dienos 1 valandos; paskutinysis bet kurios 1 dienos skaičiavimo laikotarpis bus tos dienos laikotarpis nuo 16 iki 24 valandos.

Pakeitimas 301
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 skirsnio 1 A lentelės (naujos) pavadinimas

1A lentelė. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos tarpinės ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki 2030 m. sausio 1 d.

Pakeitimas 302
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 skirsnio 1 A lentelė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vidurkinimo laikotarpis	Ribinė vertė
KD2,5
1 diena	25 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	10 μg/m³
KD10
1 diena	45 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
1 valanda	200 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus
1 diena	50 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Sieros dioksidas (SO2)
1 valanda	350 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus
1 diena	50 μg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Kalendoriniai metai	20 μg/m3
Benzenas
Kalendoriniai metai	3,4 μg/m3
Anglies monoksidas (CO)
Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis (1)	10 mg/m3
1 diena	4 mg/m3	negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus
Švinas (Pb)
Kalendoriniai metai	0,5 μg/m3
Arsenas (As)
Kalendoriniai metai	6,0 ng/m³
Kadmis (Cd)
Kalendoriniai metai	5,0 ng/m³
Nikelis (Ni)
Kalendoriniai metai	20 ng/m³
Benzo(a)pirenas
Kalendoriniai metai	1,0 ng/m³
1) Didžiausia dienos 8 valandų vidutinė koncentracija bus parenkama išnagrinėjus 8 valandų slenkamuosius vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis bus priskiriamas dienai, kurią tos valandos baigiasi, t. y. bet kurios 1 dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki tos dienos 1 valandos; paskutinysis bet kurios 1 dienos skaičiavimo laikotarpis bus tos dienos laikotarpis nuo 16 iki 24 valandos.

Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 2 skirsnio B punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
B Ozono siektinos vertės
Tikslas	Vidurkinimo laikotarpis	Siektina vertė
Žmonių sveikatos apsauga	Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis (1)	120 μg/m3	Neturi būti viršijama daugiau kaip 18 dienų per kalendorinius metus, kurių vidurkis išvedamas per 3 metus (2)
Aplinkos apsauga	Nuo gegužės iki liepos mėn.	AOT40 (apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)	18 000 μg/m3 × h vidurkis per 5 metus (2)
(1) Didžiausio dienos 8 valandų vidutinė koncentracija parenkama išnagrinėjus 8 valandų slenkamuosius vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis priskiriamas dienai, kurią tos valandos baigiasi, t. y. bet kurios 1 dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki tos dienos 1 valandos; paskutinysis bet kurios 1 dienos skaičiavimo laikotarpis bus tos dienos laikotarpis nuo 16 iki 24 valandos.
(2) Jeigu 3 ar 5 metų vidurkių negalima nustatyti pagal išsamų ir nuoseklų metinių duomenų rinkinį, norint patikrinti, kaip įgyvendinamos siektinos vertės, reikia bent tokių metinių duomenų: – su žmonių sveikatos apsauga suderinamai siektinai vertei – 1 metų galiojančių duomenų, – su augalijos apsauga suderinamai siektinai vertei – 3 metų galiojančių duomenų.
Pakeitimas
B Ozono siektinos vertės
Tikslas	Vidurkinimo laikotarpis	Siektina vertė
Žmonių sveikatos apsauga	Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis (1)	110 μg/m3	Neturi būti viršijama daugiau kaip 18 dienų per kalendorinius metus, kurių vidurkis išvedamas per 3 metus (2)
Aplinkos apsauga	Nuo gegužės iki liepos mėn.	AOT40 (apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)	18 000 μg/m3 × h vidurkis per 5 metus (2)
(1) Didžiausio dienos 8 valandų vidutinė koncentracija parenkama išnagrinėjus 8 valandų slenkamuosius vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis priskiriamas dienai, kurią tos valandos baigiasi, t. y. bet kurios 1 dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki tos dienos 1 valandos; paskutinysis bet kurios 1 dienos skaičiavimo laikotarpis bus tos dienos laikotarpis nuo 16 iki 24 valandos.
(2) Jeigu 3 ar 5 metų vidurkių negalima nustatyti pagal išsamų ir nuoseklų metinių duomenų rinkinį, norint patikrinti, kaip įgyvendinamos siektinos vertės, reikia bent tokių metinių duomenų: – su žmonių sveikatos apsauga suderinamai siektinai vertei – 1 metų galiojančių duomenų, – su augalijos apsauga suderinamai siektinai vertei – 3 metų galiojančių duomenų.

Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 2 skirsnio C punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
C Ozono (O3) ilgalaikiai tikslai
Tikslas	Vidurkinimo laikotarpis	Ilgalaikis tikslas
Žmonių sveikatos apsauga	Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis per kalendorinius metus	100 μg/m3 (1)
Augalijos apsauga	Nuo gegužės iki liepos mėn.	AOT40 (apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)	6 000 μg/m3 × h
(1) 99 procentilis (t. y. viršijimas 3 dienas per metus).
Pakeitimas
Tikslas	Vidurkinimo laikotarpis	Ilgalaikis tikslas
Žmonių sveikatos apsauga	Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis per kalendorinius metus Piko sezonas	100 μg/m3 (1) 60 μg/m3 (2)
Augalijos apsauga	Nuo gegužės iki liepos mėn.	AOT40 (apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)	6 000 μg/m3 × h
(1) 99 procentilis (t. y. viršijimas 3 dienas per metus). (2) Dienos didžiausios 8 valandų vidutinės O3 koncentracijos vidurkis šešis mėnesius iš eilės, kai vidutinė O3 koncentracija yra didžiausia per šešis mėnesius.

Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 4 skirsnio A punkto pavadinimas

A Teršalų, išskyrus ozoną, pavojaus slenksčiai

A Pavojaus slenksčiai

Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 4 skirsnio A punkto 1 dalis

Sieros dioksido ir azoto dioksido atveju matuojami 3 valandas iš eilės, o KD10 ir KD2,5 atveju matuojami 3 dienas iš eilės vietovėse, kurios atspindi oro kokybę maždaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje, pasirenkant mažesnę.

Pavojaus slenksčiai pradedami taikyti, kai toliau pateiktoje lentelėje nurodytos vertės viršijamos 3 valandas iš eilės sieros dioksido, azoto dioksido ir ozono atveju, o KD10 ir KD2,5 atveju viršijamos 3 dienas iš eilės vietovėse, kurios atspindi oro kokybę maždaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje, pasirenkant mažesnę.

Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 4 skirsnio A punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Teršalas	Pavojaus slenkstis
Sieros dioksidas (SO2)	500 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)	400 μg/m3
KD2.5	50 μg/m3
KD10	90 μg/m3
Pakeitimas
Teršalas	Pavojaus slenkstis
Sieros dioksidas (SO2)	200 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)	100 μg/m3
KD2.5	50 μg/m3
KD10	90 μg/m3
Ozonas (O3)	240 μg/m3

Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 4 skirsnio B punkto pavadinimas

B Ozono informavimo ir pavojaus slenksčiai

B Informavimo slenksčiai

Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 4 skirsnio A punkto -1 dalis (nauja)

Informavimo slenksčiai pradedami taikyti, kai toliau pateiktoje lentelėje nurodytos vertės viršijamos per 24 valandų laikotarpį sieros dioksido, azoto dioksido, K10 bei KD2,5 atveju ir 3 valandas – ozono atveju.

Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 4 skirsnio B punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Tikslas	Vidurkinimo laikotarpis	Slenkstis
Informavimas	1 valanda	180 μg/m3
Pavojus	1 valanda (1)	240 μg/m3
(1) Įgyvendinant 20 straipsnį, slenksčio peržengimas matuojamas arba prognozuojamas apimant 3 valandas iš eilės.
Pakeitimas
Teršalas	Informavimo slenksčiai
Sieros dioksidas (SO2)	40 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)	25 μg/m3
KD2.5	15 μg/m3
KD10	45 μg/m3
Ozonas (O3)	180 μg/m3

Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 5 skirsnio A punkto 1 dalis

Vidutinio poveikio rodiklis, išreikštas µg/m3 (VPR), grindžiamas matavimais NUTS 1 lygio teritoriniuose vienetuose esančiose foninėse miesto vietovėse visoje valstybės narės teritorijoje. Jis vertinamas kaip 3 kalendorinių metų metinė slenkamoji vidutinė koncentracija, kurios vidurkis nustatomas visose atitinkamų teršalų mėginių ėmimo taškuose, įsteigtuose pagal III priedo B punktą kiekviename NUTS 1 lygio teritoriniame vienete. Konkrečių metų VPR yra tų pačių metų ir ankstesnių 2 metų vidutinė koncentracija.

Vidutinio poveikio rodiklis, išreikštas µg/m3 (VPR), grindžiamas matavimais visuose mėginių ėmimo punktuose NUTS 2 lygio teritoriniuose vienetuose esančiose foninėse miesto vietovėse visoje valstybės narės teritorijoje. Jis vertinamas kaip 3 kalendorinių metų metinė slenkamoji vidutinė koncentracija, kurios vidurkis nustatomas visose atitinkamų teršalų mėginių ėmimo taškuose kiekviename NUTS 2 lygio teritoriniame vienete. Konkrečių metų VPR yra tų pačių metų ir ankstesnių 2 metų vidutinė koncentracija.

Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 5 skirsnio A punkto 2 dalis

Jei valstybės narės nustato viršijimą dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, prieš apskaičiuojant VPR taršalai iš gamtinių šaltinių išskaitomi.

Jei valstybės narės nustato viršijimą dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, kurio valstybė narė ar valstybės narės nebūtų galėjusios sumažinti, prieš apskaičiuojant VPR taršalai iš gamtinių šaltinių išskaitomi.

Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 5 skirsnio B punkto 1 dalies 1 įtrauka

– KD2,5 atveju – 25 % mažesnis nei VPR prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai jis jau neviršija C skirsnyje nustatyto KD2,5 vidutinės poveikio koncentracijos tikslo;

– KD2,5 atveju – 25 % mažesnis nei VPR prieš 7 metų, išskyrus atvejus, kai jis jau neviršija C skirsnyje nustatyto KD2,5 vidutinės poveikio koncentracijos tikslo;

Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 5 skirsnio B punkto 1 dalies 2 įtrauka

– NO2 atveju – 25 % mažesnis nei VPR prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai jis jau neviršija C skirsnyje nustatyto NO2 vidutinės poveikio koncentracijos tikslo.

– NO2 atveju – 25 % mažesnis nei VPR prieš 7 metų, išskyrus atvejus, kai jis jau neviršija C skirsnyje nustatyto NO2 vidutinės poveikio koncentracijos tikslo.

Pakeitimas 303
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 skirsnio pavadinimas

1 SKIRSNIS. SU ŽMONIŲ SVEIKATOS APSAUGA SUDERINAMI VERTINIMO SLENKSČIAI

1 SKIRSNIS. SU ŽMONIŲ SVEIKATOS APSAUGA SUDERINAMŲ RIBINIŲ VERČIŲ, KURIOS TURI BŪTI PASIEKTOS IKI 2035 m. SAUSIO 1 d., VERTINIMO SLENKSČIAI

Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 skirsnio 1 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Teršalas	Vertinimo slenkstis (metinis vidurkis, jei nenurodyta kitaip)
KD2.5	5 μg/m3
KD10	15 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)	10 μg/m3
Sieros dioksidas (SO2)	40 µg/m³ (24 valandų vidurkis) (1)
Benzenas	1,7 μg/m3
Anglies monoksidas (CO)	4 mg/m³ (24 valandų vidurkis) (1)
Švinas (Pb)	0,25 μg/m3
Arsenas (As)	3,0 ng/m3
Kadmis (Cd)	2,5 ng/m3
Nikelis (Ni)	10 ng/m3
Benzo(a)pirenas	0,12 ng/m3
Ozonas (O3)	100 µg/m3 (didžiausias 8 valandų vidurkis) (1)
(1) 99 procentilis (t. y. viršijimas 3 dienas per metus).
Pakeitimas
Teršalas	Vertinimo slenkstis (metinis vidurkis, jei nenurodyta kitaip)
KD2.5	3,5 μg/m3
KD10	10,5 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)	8 μg/m3
Sieros dioksidas (SO2)	24 μg/m³ (24 valandų vidurkis) (1)
Benzenas	0,12 μg/m3
Anglies monoksidas (CO)	4 mg/m³ (24 valandų vidurkis) (1)
Švinas (Pb)	0,1 μg/m3
Arsenas (As)	0,46 ng/m3
Kadmis (Cd)	2,5 ng/m3
Nikelis (Ni)	1,75 ng/m3
Benzo(a)pirenas	0,12 ng/m3
Ozonas (O3)	77 µg/m3 (didžiausias 8 valandų vidurkis) (1)
(1) 99 procentilis (t. y. viršijimas 3 dienas per metus).

Pakeitimas 304
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 A skirsnio (naujas) pavadinimas

1A SKIRSNIS. SU ŽMONIŲ SVEIKATOS APSAUGA SUDERINAMŲ RIBINIŲ VERČIŲ, KURIOS TURI BŪTI PASIEKTOS IKI 2030 m. SAUSIO 1 d., VERTINIMO SLENKSČIAI

Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 A skirsnio (naujas) lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Teršalas	Vertinimo slenkstis (metinis vidurkis, jei nenurodyta kitaip)
KD2,5	5 μg/m3
KD10	15 μg/m3
Azoto dioksidas (NO2)	10 μg/m3
Sieros dioksidas (SO2)	40 µg/m³ (24 valandų vidurkis) (1)
Benzenas	1,7 μg/m3
Anglies monoksidas (CO)	4 mg/m³ (24 valandų vidurkis) (1)
Švinas (Pb)	0,25 μg/m3
Arsenas (As)	3,0 ng/m3
Kadmis (Cd)	2,5 ng/m3
Nikelis (Ni)	10 ng/m3
Benzo(a)pirenas	0,12 ng/m3
Ozonas (O3)	100 µg/m3 (didžiausias 8 valandų vidurkis) (1)
(1) 99 procentilis (t. y. viršijimas 3 dienas per metus).

Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A skirsnio 1 punkto 1 dalis

1 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ribinėms vertėms, suderinamoms su žmonių sveikatos apsauga, ir pavojaus slenksčiams zonose, kuriose fiksuotieji matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis (visiems teršalams, išskyrus ozoną)

1 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ribinėms vertėms, suderinamoms su žmonių sveikatos apsauga, ir informavimo bei pavojaus slenksčiams zonose, kuriose fiksuotieji matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis (visiems teršalams, išskyrus ozoną)

Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A skirsnio 1 punkto 1 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Zonos gyventojai (tūkstančiais)

Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, jeigu koncentracija viršija vertinimo slenkstį

NO2, SO2, CO, benzenas

Iš viso

(1)

KD10 (mažiausias skaičius)

KD2.5 (mažiausias skaičius)

KD10 esantys

Pb, Cd, As, Ni

KD10 esantis benzo(a)pirenas

0–249

250–499

500–749

750–999

1 000–1 499

1 500–1 999

2 000–2 749

2 750–3 749

3 750–4 749

4 750–5 999

Daugiau kaip 6 000

(1) KD2,5 ir NO2 mėginių ėmimo taškų skaičius foninėse miesto vietovėse turi atitikti B punkto reikalavimus.

Pakeitimas

Zonos gyventojai (tūkstančiais)

Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, jeigu koncentracija viršija vertinimo slenkstį

NO2, SO2, CO, benzenas

(iš viso)

KD10 (mažiausias skaičius)

KD2.5 (mažiausias skaičius)

KD10 esantys

Pb, Cd, As, Ni

KD10 esantis benzo(a) pirenas

0–249

250–499

500–749

750–999

1 000–1 499

1 500–1 999

2 000–2 749

2 750–3 749

3 750–4 749

4 750–5 999

Daugiau kaip 6 000

Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A skirsnio 1 punkto 2 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Gyventojai (tūkstančiais)	Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, jei mėginių ėmimo taškų skaičius sumažintas ne daugiau kaip 50 % (1)
< 250	1
< 500	2
< 1 000	2
< 1 500	3
< 2 000	4
< 2 750	5
< 3 750	6
≥ 3 750	1 papildomas mėginių ėmimo taškas 2 mln. gyventojų
(1) Mažiausiai 1 mėginių ėmimo taškas teritorijose, kur tikėtinas didžiausios ozono koncentracijos poveikis gyventojams. Aglomeracijose bent 50 % mėginių ėmimo taškų turi būti priemiesčio teritorijose.

Pakeitimas

Gyventojai (tūkstančiais)	Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, jei koncentracija viršija vertinimo slenkstį (1)
< 250	1
< 500	2
< 1 000	2
< 1 500	3
< 2 000	4
< 2 750	5
< 3 750	6
≥ 3 750	1 papildomas mėginių ėmimo taškas 2 mln. gyventojų
(1) Mažiausiai 1 mėginių ėmimo taškas teritorijose, kur tikėtinas didžiausios ozono koncentracijos poveikis gyventojams. Aglomeracijose bent 50 % mėginių ėmimo taškų turi būti priemiesčio teritorijose.

Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A skirsnio 1 punkto 3 dalis

3 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ribinėms vertėms, suderinamoms su žmonių sveikatos apsauga, ir pavojaus slenksčiams zonose, kuriose tokie matavimai sumažinti 50 % (visiems teršalams, išskyrus ozoną)

3 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ribinėms vertėms, suderinamoms su žmonių sveikatos apsauga, ir informavimo bei pavojaus slenksčiams zonose, kuriose tokie matavimai sumažinti 50 % (visiems teršalams, išskyrus ozoną)

Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A skirsnio 1 punkto 3 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Zonos gyventojai (tūkstančiais)	Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, jei mėginių ėmimo taškų skaičius sumažintas ne daugiau kaip 50 %
NO2, SO2, CO, benzenas	KD (iš viso) (1)	KD10 (mažiausias skaičius)	KD2,5 (mažiausias skaičius)	KD10 esantys Pb, Cd, As, Ni	KD10 esantis benzo(a)pirenas
0–249	1	2	1	1	1	1
250–499	1	2	1	1	1	1
500–749	1	2	1	1	1	1
750–999	2	2	1	1	1	1
1 000–1 499	2	3	1	1	1	1
1 500–1 999	3	4	2	2	1	1
2 000–2 749	3	4	2	2	1	2
2 750–3 749	4	5	2	2	1	2
3 750–4 749	4	6	2	2	2	2
4 750–5 999	5	7	3	3	2	3
Daugiau kaip 6 000	5	8	3	3	3	3
(1) KD2,5 ir NO2 mėginių ėmimo taškų skaičius foninėse miesto vietovėse turi atitikti B punkto reikalavimus.
Pakeitimas
Zonos gyventojai (tūkstančiais)	Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, jei mėginių ėmimo taškų skaičius sumažintas ne daugiau kaip 50 %
NO2, SO2, CO, benzenas	KD (iš viso)	KD10 (mažiausias skaičius)	KD2.5 (mažiausias skaičius)	KD10 esantys Pb, Cd, As, Ni	KD10 esantis benzo(a)pirenas
0–249	1	2	1	1	1	1
250–499	1	2	1	1	1	1
500–749	1	2	1	1	1	1
750–999	2	2	1	1	1	1
1 000–1 499	2	3	1	1	1	1
1 500–1 999	3	4	2	2	1	1
2 000–2 749	3	4	2	2	1	2
2 750–3 749	4	5	2	2	1	2
3 750–4 749	4	6	2	2	2	2
4 750–5 999	5	7	3	3	2	3
Daugiau kaip 6 000	5	8	3	3	3	3

Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A punkto 1 punkto 5 dalis

Kiekvienoje zonoje į šiame punkte pateiktose lentelėse nustatytą mažiausią mėginių ėmimo taškų skaičių, reikalingą fiksuotiesiems matavimams atlikti, turi būti įtraukta bent 1 foninės vietovės mėginių ėmimo taškas ir 1 mėginių ėmimo taškas teritorijoje, kurioje koncentracija yra didžiausia pagal IV priedo B punktą, jei dėl to nepadaugėja mėginių ėmimo taškų. Azoto dioksido, kietųjų dalelių, benzeno ir anglies monoksido atveju tai apima bent 1 mėginių ėmimo tašką, skirtą transporto išmetamų teršalų kiekiui matuoti. Tačiau tais atvejais, kai reikia tik 1 mėginių ėmimo taško, jis turi būti teritorijoje, kurioje tikėtinas tiesioginis arba netiesioginis didžiausios ozono koncentracijos poveikis gyventojams.

Kiekvienoje zonoje į šiame punkte pateiktose lentelėse nustatytą mažiausią mėginių ėmimo taškų skaičių, reikalingą fiksuotiesiems matavimams atlikti, turi būti įtraukta bent 1 foninės vietovės mėginių ėmimo taškas ir 1 mėginių ėmimo taškas oro taršos židiniuose pagal IV priedo B punktą. Azoto dioksido, kietųjų dalelių, benzeno, sieros dioksido ir anglies monoksido atveju tai apima bent 1 mėginių ėmimo tašką, skirtą transporto išmetamų teršalų kiekiui matuoti. Tačiau tais atvejais, kai reikia tik 1 mėginių ėmimo taško, jis turi būti teritorijoje, kurioje tikėtinas tiesioginis arba netiesioginis didžiausios ozono koncentracijos poveikis gyventojams.

Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo A punkto 1 punkto 6 dalis

Kiekvienoje zonoje azoto dioksido, kietųjų dalelių, benzeno ir anglies monoksido bendras mėginių ėmimo taškų skaičius foninėje miesto vietovėje ir bendras reikalingų mėginių ėmimo taškų skaičius ten, kur koncentracija yra didžiausia, nesiskiria daugiau nei koeficientu 2. KD2,5 ir azoto dioksido mėginių ėmimo taškų skaičius foninėse miesto vietovėse atitinka B punkto reikalavimus.

Kiekvienoje zonoje azoto dioksido, kietųjų dalelių, benzeno ir anglies monoksido bendras mėginių ėmimo taškų skaičius foninėje miesto vietovėje ir bendras reikalingų mėginių ėmimo taškų skaičius oro taršos židiniuose, nesiskiria daugiau nei koeficientu 2. KD2,5 ir azoto dioksido mėginių ėmimo taškų skaičius foninėse miesto vietovėse ir oro taršos židiniuose atitinka B punkto reikalavimus.

Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo B skirsnis

B Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti, kaip laikomasi su žmonių sveikatos apsauga susijusių KD2,5 ir NO2 vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų

Išbraukta.

KD2,5 ir NO2 atveju tam tikslui kiekvienam NUTS 1 lygio regionui, apibūdintam Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, turi būti įrengta po 1 mėginių ėmimo tašką ir bent 1 mėginių ėmimo tašką milijonui gyventojų, skaičiuojant miesto teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų. Tokie mėginių ėmimo taškai gali sutapti su mėginių ėmimo taškais pagal A punktą.

Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo D skirsnio pavadinimas

D Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems ultrasmulkiųjų dalelių matavimams atlikti, esant didelei jų koncentracijai

D Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems ultrasmulkiųjų dalelių, juodosios anglies, gyvsidabrio ir amoniako matavimams atlikti, esant didelei jų koncentracijos tikimybei

Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo D skirsnio 1 dalis

Ultrasmulkiųjų dalelių stebėsena vykdoma pasirinktose vietovėse kartu su kitų oro teršalų stebėsena. Mėginių ėmimo taškai, kuriuose stebimos ultrasmulkiosios dalelės, atitinkamais atvejais sutampa su A punkte nurodytais kietųjų dalelių arba azoto dioksido mėginių ėmimo taškais ir išdėstomi pagal VII priedo 3 skirsnį. Šiuo tikslu bent po 1 mėginių ėmimo tašką 5 mln. gyventojų nustatoma tose vietovėse, kur gali būti didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija. Valstybės narės, kuriose gyvena mažiau nei 5 mln. gyventojų, nustato bent 1 fiksuotąjį mėginių ėmimo tašką toje vietovėje, kur gali būti didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija.

Ultrasmulkiųjų dalelių lygio koncentracijos ir juodosios anglies stebėsena vykdoma pasirinktose vietovėse kartu su kitų oro teršalų stebėsena tose pačiose vietovėse, kuriose yra kietųjų dalelių arba azoto dioksido mėginių ėmimo taškai, nurodyti šio priedo A punkte ir išdėstomi pagal VII priedo 3 skirsnį. Mėginių ėmimo taškai, kuriuose stebimas amoniakas, atitinkamais atvejais sutampa su šio priedo A punkte nurodytais kietųjų dalelių mėginių ėmimo taškais ir yra išdėstomi pagal VII priedo 3 skirsnį. Gyvsidabrio stebėsenos mėginių ėmimo taškai išdėstomi pagal VII priedo 3 skirsnį. Šiuo tikslu bent po vieną mėginių ėmimo tašką 1 mln. gyventojų nustatoma toje vietovėje, kur gali būti didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija, bent po vieną mėginių ėmimo tašką 1 mln. gyventojų nustatoma toje vietovėje, kur gali būti didelė juodosios anglies koncentracija, bent po vieną mėginių ėmimo tašką 1 mln. gyventojų nustatoma toje vietovėje, kur gali būti didelė gyvsidabrio koncentracija, ir bent po vieną mėginių ėmimo tašką 1 mln. gyventojų nustatoma toje vietovėje, kur gali būti didelė NH3 koncentracija. Valstybės narės, kuriose gyvena mažiau nei 1 mln. gyventojų, nustato bent vieną fiksuotąjį mėginių ėmimo tašką toje vietovėje, kur gali būti didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija, vieną mėginių ėmimo tašką toje vietovėje, kur gali būti didelė juodosios anglies koncentracija, vieną mėginių ėmimo tašką toje vietovėje, kur gali būti didelė NH3 koncentracija ir vieną mėginių ėmimo tašką toje vietovėje, kur gali būti didelė gyvsidabrio koncentracija.

Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo D skirsnio 2 dalis

Pagal 10 straipsnį nustatyti miesto arba kaimo foninėse vietovėse esantys stebėsenos kompleksai atitikties reikalavimams dėl mažiausio ultrasmulkiųjų dalelių mėginių ėmimo taškų skaičiaus užtikrinimo tikslais nėra įtraukiami.

Pagal 10 straipsnį nustatyti miesto arba kaimo foninėse vietovėse esantys stebėsenos kompleksai atitikties reikalavimams dėl mažiausio ultrasmulkiųjų dalelių, juodosios anglies ir NH3 mėginių ėmimo taškų skaičiaus užtikrinimo tikslais nėra įtraukiami.

Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo A skirsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis

c) važiuojamojoje kelio dalyje; kelių skiriamosiose juostose, išskyrus vietas, kuriose į šias skiriamąsias juostas paprastai gali patekti pėstieji.

c) važiuojamojoje kelio dalyje; kelių skiriamosiose juostose, išskyrus vietas, kuriose į šias skiriamąsias juostas paprastai gali patekti pėstieji arba kuriose nutiesti dviračių takai.

Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto a papunkčio įžanginė dalis

a) Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ėmimo taškai išdėstomi taip, kad juose būtų galima gauti duomenis apie:

a) Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ėmimo taškai išdėstomi taip, kad juose būtų galima gauti patikimus duomenis apie:

Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto a papunkčio i punktas

i) koncentracijos lygius zonose esančiose teritorijose, kuriose yra didžiausia teršalų koncentracija, galinti daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį gyventojams laikotarpį, kuris reikšmingas, palyginti su ribinės (-ių) vertės (-čių) vidurkinimo laikotarpiu,

Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto a papunkčio ii punktas

ii) koncentracijos lygius kitose zonų teritorijose, kurios atspindi poveikį gyventojams, ir

ii) koncentracijos lygius kitose zonų teritorijose, kurios atspindi poveikį gyventojams tiek miesto, tiek kaimo foninėse vietovėse, ir

Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto b a papunktis (naujas)

ba) miesto eismo sąlygas turinčios atspindėti vietovės išdėstomos taip, kad būtų galima gauti duomenis apie gatves, kuriose yra didžiausia koncentracija, atsižvelgiant į eismo apimtį (mažiausiai 10 000 transporto priemonių per dieną arba didžiausia eismo apimtis zonoje), vietos sklaidos sąlygas ir erdvinį žemės naudojimą (pvz., kanjono tipo gatvėse);

Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto c papunktis

c) mėginių ėmimo taškai foninėse miesto vietovėse išdėstomos taip, kad jų taršos lygį lemtų bendri visų šaltinių, esančių pavėjui mėginių ėmimo taško atžvilgiu, teršalai. Taršos lygis neturėtų būti dominuojamas vienintelio šaltinio, nebent tokia situacija yra tipiška didesnei miesto teritorijai. Paprastai tokie mėginių ėmimo taškai turi būti reprezentatyvūs keliems kvadratiniams kilometrams;

c) mėginių ėmimo taškai foninėse miesto vietovėse išdėstomi taip, kad jų taršos lygį lemtų bendri visų šaltinių, esančių pavėjui pagrindine vėjo kryptimi mėginių ėmimo taško atžvilgiu, teršalai. Taršos lygis neturėtų būti dominuojamas vienintelio šaltinio, nebent tokia situacija yra tipiška didesnei miesto teritorijai. Paprastai tokie mėginių ėmimo taškai turi būti reprezentatyvūs keliems kvadratiniams kilometrams;

Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto c a papunktis (naujas)

ca) oro taršos židiniuose įrengiama pakankamai mėginių ėmimo taškų pagrindine vėjo kryptimi nuo šaltinio, jei netoli yra gyvenamasis rajonas arba teritorija, kurioje gali daryti būti daromas tiesioginis arba netiesioginis poveikis gyventojams reikšmingą laikotarpį, palyginti su ribinės (-ių) arba siektinos (-ų) vertės (-čių) vidurkinimo laikotarpiu, įskaitant mokyklų, ligoninių, globos įstaigų ir biurų teritorijas, tačiau jomis neapsiribojant;

Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto c b papunktis (naujas)

cb) kai siekiama išmatuoti koncentracijos lygį a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytose teritorijose, mėginių ėmimo taškai išdėstomi netoli vietovių, kuriose lankosi jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės bei bendruomenės, pvz., mokyklų, žaidimų aikštelių, ligoninių ir vyresnio amžiaus žmonių globos namų;

Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto d papunktis

d) kai siekiama įvertinti dėl būstų šildymo išmetamus teršalus, pagrindine vėjo kryptimi nuo šių šaltinių įrengiamas bent 1 mėginių ėmimo taškas;

d) kai siekiama įvertinti dėl šildymo išmetamus teršalus, pagrindine vėjo kryptimi nuo šių šaltinių įrengiamas bent 1 mėginių ėmimo taškas; mėginių ėmimo taškai išdėstomi taip, kad oro mėginiai atitiktų oro kokybę ne mažesnėje kaip 250 m × 250 m teritorijoje;

Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto e papunktis

e) kai siekiama įvertinti kaimo foninius lygius, mėginių ėmimo taškui negali daryti įtakos jo kaimynystėje esančios miesto vietovės arba pramoniniai objektai, t. y. objektai, esantys arčiau nei už 5 km;

e) mėginių ėmimo taškai kaimo foninėse vietovėse išdėstomi taip, kad jiems negalėtų daryti įtakos miesto vietovės, ir taip, kad jų taršos lygį lemtų bendri visų šaltinių teršalai;

Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto f papunktis

f) vertinant pramoninių šaltinių, uostų arba oro uostų išmetamus teršalus, artimiausiame gyvenamajame rajone pavėjui nuo šaltinio įrengiamas bent 1 mėginių ėmimo taškas. Kai foninė koncentracija nežinoma, pagrindine vėjo kryptimi įrengiamas papildomas mėginių ėmimo taškas. Mėginių ėmimo taškai išdėstomi taip, kad būtų galima stebėti, kaip taikomi GPGB;

f) vertinant pramoninių šaltinių, uostų ir oro uostų išmetamus teršalus, artimiausiame gyvenamajame rajone pavėjui (pagrindine vėjo kryptimi) nuo šaltinio įrengiamas bent vienas mėginių ėmimo taškas. Kai foninė koncentracija nežinoma, pagrindine vėjo kryptimi įrengiamas papildomas mėginių ėmimo taškas. Mėginių ėmimo taškai išdėstomi taip, kad būtų galima stebėti, kaip taikomi GPGB;

Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 2 punkto i papunktis

i) arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių mėginių ėmimo taškai, jei įmanoma, įrengiami kartu su KD10 mėginių ėmimo taškais.

i) arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių mėginių ėmimo taškai įrengiami kartu su KD10 mėginių ėmimo taškais.

Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo B skirsnio 4 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Mėginių ėmimo taško tipas	Matavimo tikslai	Reprezentatyvumas (1)	Taškų parinkimo makroskalėje kriterijai
Foninės miesto vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos apsauga: įvertinti ozono poveikį miesto gyventojams, t. y. kai gyventojų tankis ir ozono koncentracija yra palyginti dideli ir reprezentatyvūs pagal ozono poveikį gyventojams.	1–10 km2	Toliau nuo vietos teršalų išmetimo veiksnių, tokių kaip eismas, degalinės ir pan., įtakos; vietovės, kuriose galima matuoti gerai susimaišiusį aplinkos orą; vietovės, tokios kaip miestų gyvenamieji ir komerciniai rajonai, parkai (toliau nuo medžių), didelės gatvės arba aikštės, kur yra mažai arba visai nėra eismo, atviros teritorijos, būdingos mokslo, sporto ir poilsio objektams.
Priemiesčio vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti poveikį gyventojams ir augalijai, esantiems miesto teritorijos pakraščiuose, kur yra didžiausi ozono lygiai, galintys daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį gyventojams ir augalijai.	10–100 km2	Tam tikru atstumu nuo gausiausio teršalų išmetimo teritorijos, pavėjui, pagrindine vėjo kryptimi (kryptimis), esant ozono susidarymui palankioms sąlygoms; kai gyventojams, pažeidžiamiems kultūriniams augalams arba natūralioms ekosistemoms, esančioms miesto teritorijos išoriniame pakraštyje, poveikį daro dideli ozono lygiai; tam tikrais atvejais kai kurie priemiesčio mėginių ėmimo taškai taip pat turi būti prieš vėją gausiausio teršalų išmetimo teritorijos atžvilgiu, siekiant nustatyti regioninius foninius ozono lygius.
Kaimo vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: Įvertinti paregionių masto ozono koncentracijos poveikį gyventojams, kultūriniams augalams ir natūralioms ekosistemoms.	Paregionių lygiai (100–1 000 km2)	Mėginių ėmimo taškai gali būti mažose gyvenvietėse ir (arba) natūralių ekosistemų, miškų ar kultūrinių augalų teritorijose; jos turi atspindėti ozono koncentraciją toliau nuo tiesioginių vietos teršalų išmetimo veiksnių, tokių kaip pramoniniai objektai ir keliai; vietos atvirose teritorijose, tačiau ne ant aukštesnių kalnų viršūnių
Foninės kaimo vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti regioninio masto ozono koncentracijos poveikį kultūriniams augalams ir natūralioms ekosistemoms bei poveikį gyventojams.	Regioniniai, nacionaliniai, žemyniniai lygiai (1 000–10 000 km2)	Mėginių ėmimo taškai yra teritorijose, kuriose yra mažesnis gyventojų tankis, pavyzdžiui, vietovėse su natūraliomis ekosistemomis, miškais, esančios bent 20 km atstumu nuo miesto ir pramoninių vietovių ir toliau nuo vietos teršalų išmetimo objektų; vengti vietovių, kuriose būdingas didesnės pažemės inversijos sąlygų susidarymas, taip pat aukštesnių kalnų viršūnių; nerekomenduojamos pakrantės vietos, kuriose yra ryškūs vietinio pobūdžio paros vėjo ciklai.
(1) Jei įmanoma, mėginių ėmimo taškai turi būti reprezentatyvūs panašioms vietovėms, nesančioms mėginių ėmimo taškų kaimynystėje.
Pakeitimas
Mėginių ėmimo taško tipas	Matavimo tikslai	Reprezentatyvumas (1)	Taškų parinkimo makroskalėje kriterijai
Foninės miesto vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos apsauga: įvertinti ozono poveikį miesto gyventojams, t. y. kai gyventojų tankis ir ozono koncentracija yra palyginti dideli ir reprezentatyvūs pagal ozono poveikį gyventojams.	1–10 km2	Toliau nuo vietos teršalų išmetimo veiksnių, tokių kaip eismas, degalinės ir pan., įtakos; vietovės, kuriose galima matuoti gerai susimaišiusį aplinkos orą; vietovės, kuriose dažnai lankosi jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, pvz., mokyklos, žaidimų aikštelės, ligoninės ir vyresnio amžiaus žmonių globos namai; vietovės, tokios kaip miestų gyvenamieji ir komerciniai rajonai, parkai (toliau nuo medžių), didelės gatvės arba aikštės, kur yra mažai arba visai nėra eismo, atviros teritorijos, būdingos mokslo, sporto ir poilsio objektams.
Priemiesčio vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti poveikį gyventojams ir augalijai, esantiems miesto teritorijos pakraščiuose, kur yra didžiausi ozono lygiai, galintys daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį gyventojams ir augalijai.	10–100 km2	Tam tikru atstumu nuo gausiausio teršalų išmetimo teritorijos, pavėjui, pagrindine vėjo kryptimi (kryptimis), esant ozono susidarymui palankioms sąlygoms; vietovės, kuriose dažnai lankosi jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, pvz., mokyklos, žaidimų aikštelės, ligoninės ir pagyvenusių žmonių globos namai; kai gyventojams, pažeidžiamiems kultūriniams augalams arba natūralioms ekosistemoms, esančioms miesto teritorijos išoriniame pakraštyje, poveikį daro dideli ozono lygiai; tam tikrais atvejais kai kurie priemiesčio mėginių ėmimo taškai taip pat turi būti prieš vėją gausiausio teršalų išmetimo teritorijos atžvilgiu, siekiant nustatyti regioninius foninius ozono lygius.
Kaimo vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti paregionių masto ozono koncentracijos poveikį gyventojams, kultūriniams augalams ir natūralioms ekosistemoms.	Paregionių lygiai (100–1 000 km2)	Mėginių ėmimo taškai gali būti mažose gyvenvietėse ir (arba) natūralių ekosistemų, miškų ar kultūrinių augalų teritorijose; vietovės, kuriose dažnai lankosi jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, pvz., mokyklos, žaidimų aikštelės, ligoninės ir vyresnio amžiaus žmonių globos namai; jos turi atspindėti ozono koncentraciją toliau nuo tiesioginių vietos teršalų išmetimo veiksnių, tokių kaip pramoniniai objektai ir keliai; vietos atvirose teritorijose, tačiau ne ant aukštesnių kalnų viršūnių.
Foninės kaimo vietovės, kuriose vertinama ozono koncentracija	Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga: įvertinti regioninio masto ozono koncentracijos poveikį kultūriniams augalams ir natūralioms ekosistemoms bei poveikį gyventojams.	Regioniniai, nacionaliniai, žemyniniai lygiai (1 000–10 000 km2)	Mėginių ėmimo taškai yra teritorijose, kuriose yra mažesnis gyventojų tankis, pavyzdžiui, vietovėse su natūraliomis ekosistemomis, miškais, esančios bent 20 km atstumu nuo miesto ir pramoninių vietovių ir toliau nuo vietos teršalų išmetimo objektų; vengti vietovių, kuriose būdingas didesnės pažemės inversijos sąlygų susidarymas, taip pat aukštesnių kalnų viršūnių; nerekomenduojamos pakrantės vietos, kuriose yra ryškūs vietinio pobūdžio paros vėjo ciklai.
(1) Jei įmanoma, mėginių ėmimo taškai turi būti reprezentatyvūs panašioms vietovėms, nesančioms mėginių ėmimo taškų kaimynystėje.

Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo C skirsnio 1 dalies įžanginė dalis

Jei tai įmanoma praktiškai, taikomos šios nuostatos:

Taikomos šios nuostatos:

Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo C skirsnio 1 dalies b punktas

b) apskritai, mėginių ėmimo taško įsiurbimo anga įrengiama nuo 0,5 m (kvėpavimo zona) iki 4 m nuo žemės paviršiaus. Jeigu mėginių ėmimo taškas yra reprezentatyvus didelei teritorijai (foninei vietovei) arba kitomis konkrečiomis aplinkybėmis, gali būti tikslinga mėginių ėmimo taškus parinkti didesniame aukštyje (iki 8 m); visi nukrypimai išsamiai dokumentuojami;

b) apskritai, mėginių ėmimo taško įsiurbimo anga įrengiama nuo 0,5 m (kvėpavimo zona) iki 3 m nuo žemės paviršiaus. Jeigu mėginių ėmimo taškas yra reprezentatyvus didelei teritorijai (foninei vietovei), gali būti tikslinga mėginių ėmimo taškus parinkti didesniame aukštyje (iki 6 m). Sprendimas parinkti tokį didesnį aukštį išsamiai dokumentuojamas;

Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo C skirsnio 1 dalies e punktas

e) matuojant bet kurį teršalą, mėginių ėmikliai įrengiami bent 25 m atstumu nuo didelių sankryžų pakraščio ir ne didesniu nei 10 m atstumu nuo kelkraščio; šiame punkte kelkraštis – linija, skirianti motorizuoto transporto eismą nuo kitų teritorijų; didelė sankryža – sankryža, kurioje pertraukiamas transporto eismo srautas ir teršalų išmetimas kitoks (transporto priemonėms stojant ir vėl pradedant važiuoti) negu kitose kelio vietose;

e) matuojant bet kurį teršalą, mėginių ėmikliai įrengiami ne didesniu nei 5 m atstumu nuo kelkraščio; atsižvelgiama į tai, ar mėginių ėmimo vietą nustačius mažesniu nei 25 m atstumu nuo didelių sankryžų pakraščio, koncentracija būtų pervertinta arba nepakankamai įvertinta ir būtų išmatuota labai maža mikroaplinka, kuri neatspindi lygių tame kelio ruože; šiame punkte kelkraštis – linija, skirianti motorizuoto transporto eismą nuo kitų teritorijų; didelė sankryža – sankryža, kurioje pertraukiamas transporto eismo srautas ir teršalų išmetimas kitoks (transporto priemonėms stojant ir vėl pradedant važiuoti) negu kitose kelio vietose;

Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo C skirsnio 1 dalies f punktas

f) atliekant iškritų lygio matavimus foninėse kaimo vietovėse, kiek įmanoma, taikomos EMEP gairės ir kriterijai;

f) atliekant iškritų lygio matavimus foninėse kaimo vietovėse taikomos EMEP gairės ir kriterijai;

Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 1 punktas

1. Už oro kokybės vertinimą atsakingos kompetentingos institucijos turi išsamiai dokumentuoti vietų atrankos procedūras visose zonose ir registruoti informaciją, pagrindžiančią tinklo struktūrą ir visų stebėsenos vietų parinktį. Stebėsenos tinklo struktūra turi būti pagrįsta bent modeliavimu arba orientaciniais matavimais.

1. Už oro kokybės vertinimą atsakingos kompetentingos institucijos pateikia visų zonų vertinimą, pagrįstą duomenimis, išsamiai dokumentuoja vietų atrankos procedūras, registruoja informaciją, pagrindžiančią tinklo struktūrą ir visų stebėsenos vietų parinktį, ir pateikia pagrindimus. Stebėsenos tinklo struktūra turi būti pagrįsta bent modeliavimu, įskaitant pakankamai žemą neužtikrintumo lygį, arba orientaciniais matavimais.

Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 2 punktas

2. Dokumentuose nurodomas mėginių ėmimo vietų taškas, pasitelkiant erdvines koordinates, išsamius žemėlapius, ir pateikiama informacija apie visų mėginių ėmimo taškų erdvinį reprezentatyvumą.

2. Dokumentuose nurodomas mėginių ėmimo vietų taškas, pasitelkiant erdvines koordinates, išsamius žemėlapius ir nuotraukas, ir pateikiama informacija apie visų mėginių ėmimo taškų erdvinį reprezentatyvumą.

Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 3 punktas

3. Dokumentuose nurodomi bet kokie nukrypimai nuo taškų parinkimo mikroskalėje kriterijų, jų pagrindinės priežastys ir tikėtinas poveikis matuojamiems lygiams.

3. Dokumentuose pateikiami įrodymai, paaiškinantys tinklo struktūros priežastis, ir įrodymai, kad laikomasi B ir C punktuose nurodytų reikalavimų, visų pirma:

a) priežastys, dėl kurių pasirinktos vietovės, atitinkančios didžiausią kiekvieno teršalo taršos lygį zonoje arba aglomeracijoje;

b) vietovių, reprezentuojančių bendrą poveikį gyventojams, pasirinkimo priežastys ir

c) bet kokie nukrypimai nuo taškų parinkimo mikroskalėje kriterijų, jų pagrindinės priežastys ir tikėtinas poveikis matuojamiems lygiams.

Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 4 punktas

4. Jei zonoje atliekami orientaciniai matavimai, taikomas modeliavimas, objektyvus įvertinimas arba jų derinys, dokumentuose pateikiama išsami informacija apie šiuos metodus ir informacija apie tai, kaip laikomasi 9 straipsnio 3 dalyje išvardytų kriterijų.

4. Jei zonoje atliekami orientaciniai matavimai arba taikomas modeliavimas arba jų derinys, dokumentuose pateikiama išsami informacija apie šiuos metodus ir informacija apie tai, kaip laikomasi 9 straipsnio 3 dalyje išvardytų kriterijų.

Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 5 punktas

5. Kai atliekami orientaciniai matavimai, taikomas modeliavimas arba objektyvus įvertinimas, kompetentingos institucijos naudoja gardelinius duomenis, pateiktus pagal Direktyvą (ES) 2016/2284, ir informaciją apie išmetamuosius teršalus, pateiktą pagal Direktyvą 2010/75/ES.

5. Kai atliekami orientaciniai matavimai arba taikomas modeliavimas, kompetentingos institucijos naudoja gardelinius duomenis, pateiktus pagal Direktyvą (ES) 2016/2284, ir informaciją apie išmetamuosius teršalus, pateiktą pagal Direktyvą 2010/75/ES.

Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 9 punktas

9. Ne rečiau kaip kas 5 metus kompetentingų institucijų nustatyti atrankos kriterijai, tinklo struktūra ir stebėsenos vietų išdėstymas, atsižvelgiant į šio priedo reikalavimus, peržiūrimi siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų galiojantys ir optimalūs. Peržiūra turi būti grindžiama bent modeliavimu arba orientaciniais matavimais ir joje nurodomos priemonės, kurių reikia imtis per nustatytą laikotarpį laikantis gairių, kad tinklo struktūra tebegaliotų ir būtų optimali. Jeigu atlikus tokią peržiūrą paaiškėja, kad tinklo struktūra ir stebėsenos vietos yra nebetinkamos (pvz., nėra stacionarios stebėsenos stoties toje teritorijoje, kurioje pagal modelį nustatyti didžiausi lygiai), kompetentinga institucija ne vėliau kaip per vienus metus ištaiso ir atnaujina tinklo struktūrą.

Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo D skirsnio 10 a punktas (naujas)

10a. Kompetentingos institucijos, atsakingos už oro kokybės vertinimą, atlieka ir dokumentuoja reguliarias aplinkos oro kokybės stebėjimo stočių patikras bei priežiūrą, siekdamos užtikrinti tolesnį jų veikimą ir matavimų tikslumą bei prietaisų patikimumą.

Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A skirsnio pavadinimas

A. Matavimų ir modeliavimo neapibrėžtis vertinant aplinkos oro kokybę

A. Matavimų ir modeliavimo neapibrėžtis vertinant aplinkos oro kokybę (susijusi su oro kokybės standartais, kurie turi būti pasiekti iki 2035 m. sausio 1 d.)

Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A skirsnio 1 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Oro teršalas	Didžiausia fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis	Didžiausia orientacinių matavimų neapibrėžtis (1)	Didžiausias modeliavimo ir objektyvaus įvertinimo neapibrėžties santykis su fiksuotųjų matavimų neapibrėžtimi
	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Didžiausias santykis
KD2.5	3,0 μg/ m3	30 %	4,0 μg/m3	40 %	1,7
KD10	4,0 μg/ m3	20 %	6,0 μg/m3	30 %	1,3
NO2 / NOx	6,0 μg/ m3	30 %	8,0 μg/m3	40 %	1,4
Benzenas	0,75 μg/ m3	25 %	1,2 μg/m3	35 %	1,7
Švinas	0,125 μg/ m3	25 %	0,175 μg/m3	35 %	1,7
Arsenas	2,4 ng/ m3	40 %	3,0 ng/m3	50 %	1,1
Kadmis	2,0 ng/ m3	40 %	2,5 ng/m3	50 %	1,1
Nikelis	8,0 ng/ m3	40 %	10,0 ng/m3	50 %	1,1
Benzo(a)pirenas	0,5 ng m3	50 %	0,6 ng/m3	60 %	1,1
(1) Naudojant orientacinius matavimus kitais, ne atitikties vertinimo, tikslais, pavyzdžiui, be kita ko, sudarant ar peržiūrint stebėsenos tinklą, kalibruojant ir patvirtinant modelį, neapibrėžtis gali būti tokia, kokia nustatyta modeliavimo taikomosioms programoms.
Pakeitimas
Oro teršalas	Didžiausia fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis	Didžiausia orientacinių matavimų neapibrėžtis (1)	Didžiausias modeliavimo neapibrėžties santykis su fiksuotųjų matavimų neapibrėžtimi
	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Didžiausias santykis
KD2.5	1,25 μg m3	25 %	2,0 μg/ m3	40 %	1,7
KD10	3,0 μg/ m3	20 %	4,5 μg/ m3	30 %	1,3
NO2 / NOx	1,5 μg/ m3	15 %	2,5 μg/ m3	25 %	1,4
Benzenas	0,0425 μg m3	25 %	0,05 μg/ m3	30 %	1,7
Švinas	0,0375 μg/ m3	25 %	0,045 μg/ m3	30 %	1,7
Arsenas	0,26 ng/ m3	40 %	0,33 ng/ m3	50 %	1,1
Kadmis	2,0 ng/ m3	40 %	2,5 ng/ m3	50 %	1,1
Nikelis	1,0 ng/ m3	40 %	1,25 ng/ m3	50 %	1,1
Benzo(a)pirenas	0,125 ng m3	50 %	0,15 ng/ m3	60 %	1,1
(1) Naudojant orientacinius matavimus kitais, ne atitikties vertinimo, tikslais, pavyzdžiui, be kita ko, sudarant ar peržiūrint stebėsenos tinklą, kalibruojant ir patvirtinant modelį, neapibrėžtis gali būti tokia, kokia nustatyta modeliavimo taikomosioms programoms.

Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A skirsnio 2 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Oro teršalas	Didžiausia fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis	Didžiausia orientacinių matavimų neapibrėžtis (1)	Didžiausias modeliavimo ir objektyvaus įvertinimo neapibrėžties santykis su fiksuotųjų matavimų neapibrėžtimi
	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Didžiausias santykis
KD2,5 (24 valandų)	6,3 μg/m3	25 %	8,8 μg/m3	35 %	2,5
KD10 (24 valandų)	11,3 μg/m3	25 %	22,5 μg/m3	50 %	2,2
NO2 (dienos)	7,5 μg/m3	15 %	12,5 μg/m3	25 %	3,2
NO2 (valandos)	30 μg/m3	15 %	50 μg/m3	25 %	3,2
SO2 (dienos)	7,5 μg/m3	15 %	12,5 μg/m3	25 %	3,2
SO2 (valandos)	52,5 μg/m3	15 %	87,5 μg/m3	25 %	3,2
CO (24 valandų)	0,6 mg/m3	15 %	1,0 mg/m3	25 %	3,2
CO (8 valandų)	1,0 mg/m3	10 %	2,0 mg/m3	20 %	4,9
Ozonas (piko sezono): 8 valandų verčių neapibrėžtis	10,5 μg/m3	15 %	17,5 μg/m3	25 %	1,7
Ozonas (8 valandų vidurkis)	18 μg/m3	15 %	30 μg/m3	25 %	2,2
(1) Naudojant orientacinius matavimus kitais, ne atitikties vertinimo, tikslais, pavyzdžiui, be kita ko, sudarant ar peržiūrint stebėsenos tinklą, kalibruojant ir patvirtinant modelį, neapibrėžtis gali būti tokia, kokia nustatyta modeliavimo taikomosioms programoms.
Pakeitimas
Oro teršalas	Didžiausia fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis	Didžiausia orientacinių matavimų neapibrėžtis (1)	Didžiausias modeliavimo neapibrėžties santykis su fiksuotųjų matavimų neapibrėžtimi
	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Didžiausias santykis
KD2,5 (24 valandų)	3,75 μg/m3	25 %	5,25 μg/m3	35 %	2,5
KD10 (24 valandų)	11,25 μg/m3	25 %	22,5 μg/m3	50 %	2,2
NO2 (dienos)	3,75 μg/m3	15 %	6,25 μg/m3	25 %	3,2
NO2 (valandos)	30 μg/m3	15 %	50 μg/m3	25 %	3,2
SO2 (dienos)	6,0 μg/m3	15 %	10,0 μg/m3	25 %	3,2
SO2 (valandos)	30,0 μg/m3	15 %	50,0 μg/m3	25 %	3,2
CO (24 valandų)	0,6 mg/m3	15 %	1,0 mg/m3	25 %	3,2
CO (8 valandų)	1,0 mg/m3	10 %	2,0 mg/m3	20 %	4,9
Ozonas (piko sezono): 8 valandų verčių neapibrėžtis	9,0 μg/m3	15 %	15,0 μg/m3	25 %	1,7
Ozonas (8 valandų vidurkis)	16,5 μg/m3	15 %	27,5 μg/m3	25 %	2,2
(1) Naudojant orientacinius matavimus kitais, ne atitikties vertinimo, tikslais, pavyzdžiui, be kita ko, sudarant ar peržiūrint stebėsenos tinklą, kalibruojant ir patvirtinant modelį, neapibrėžtis gali būti tokia, kokia nustatyta modeliavimo taikomosioms programoms.

Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A skirsnio 2 punkto 3 dalis

Šio skirsnio lentelėse pateiktos neapibrėžties procentiniai dydžiai taikomi visoms ribinėms vertėms (ir ozono siektinai vertei), kurios apskaičiuojamos išvedant atskirų matavimų, pavyzdžiui, valandos vidurkio, dienos vidurkio ar metų vidurkio verčių, aritmetinį vidurkį, neatsižvelgiant į papildomą neapibrėžtį apskaičiuojant viršijimų skaičių. Laikoma, kad neapibrėžtis taikoma atitinkamos ribinės vertės (arba ozono siektinos vertės) regione. Neapibrėžties skaičiavimas netaikomas AOT40 ir vertėms, kurios apima daugiau nei 1 metus, daugiau nei 1 stotį (pavyzdžiui, vidutinio poveikio rodikliui) arba daugiau nei 1 komponentą. Jis taip pat netaikomas informavimo slenksčiams, pavojaus slenksčiams ir kritiniams teršalų lygiams, suderinamiems su augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga.

Šio skirsnio lentelėse pateiktos neapibrėžties procentiniai dydžiai taikomi visoms ribinėms vertėms (ir ozono siektinai vertei), kurios apskaičiuojamos išvedant atskirų matavimų, pavyzdžiui, valandos vidurkio, dienos vidurkio ar metų vidurkio verčių, aritmetinį vidurkį, neatsižvelgiant į papildomą neapibrėžtį apskaičiuojant viršijimų skaičių. Mažesniems nei 5 KD2,5 ir 10 NO2 lygiams leidžiama taikyti 30 % neapibrėžties procentinius dydžius. Laikoma, kad neapibrėžtis taikoma atitinkamos ribinės vertės (arba ozono siektinos vertės) regione. Neapibrėžties skaičiavimas netaikomas AOT40 ir vertėms, kurios apima daugiau nei 1 metus, daugiau nei 1 stotį (pavyzdžiui, vidutinio poveikio rodikliui) arba daugiau nei 1 komponentą. Jis taip pat netaikomas informavimo slenksčiams, pavojaus slenksčiams ir kritiniams teršalų lygiams, suderinamiems su augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga.

Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A skirsnio 2 punkto 9 dalis

Jei atliekant vertinimą naudojamas oro kokybės modelis, parengiamos nuorodos į modelio aprašymus ir informacija apie modeliavimo kokybės tikslo apskaičiavimą.

Jei atliekant vertinimą naudojamas oro kokybės modelis, parengiamos nuorodos į modelio aprašymus, įskaitant paties modelio erdvinį paskirstymą ir su konkrečiu šaltiniu susijusius įvesties duomenis, ir informacija apie modeliavimo kokybės tikslo apskaičiavimą.

Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A skirsnio 2 punkto 10 dalis

Objektyvaus įvertinimo neapibrėžtis neturi viršyti orientacinių matavimų neapibrėžties daugiau nei taikytinas didžiausias santykis ir neturi viršyti 85 %. Objektyvaus įvertinimo neapibrėžtis apibūdinama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis per tam tikrą laikotarpį pagal ribines vertes (arba ozono siektiną vertę), neatsižvelgiant į įvykių išsidėstymą laike.

Išbraukta.

Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A A skirsnio (naujas) pavadinimas

AA. Matavimų ir modeliavimo neapibrėžtis vertinant aplinkos oro kokybę (susijusi su oro kokybės standartais, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m. sausio 1 d.)

Pakeitimas 308
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A A skirsnio 1 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Oro teršalas	Didžiausia fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis	Didžiausia orientacinių matavimų neapibrėžtis (1)	Didžiausias modeliavimo neapibrėžties santykis su fiksuotųjų matavimų neapibrėžtimi
	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Didžiausias santykis
KD2,5	3,0 μg/ m3	30 %	4,0 μg/m3	40 %	1,7
KD10	4,0 μg/ m3	20 %	6,0 μg/m3	30 %	1,3
NO2 / NOx	6,0 μg/ m3	30 %	8,0 μg/m3	40 %	1,4
Benzenas	0,75 μg/ m3	25 %	1,2 μg/m3	35 %	1,7
Švinas	0,125 μg/ m3	25 %	0,175 μg/m3	35 %	1,7
Arsenas	2,4 ng/ m3	40 %	3,0 ng/m3	50 %	1,1
Kadmis	2,0 ng/ m3	40 %	2,5 ng/m3	50 %	1,1
Nikelis	8,0 ng/ m3	40 %	10,0 ng/m3	50 %	1,1
Benzo(a)pirenas	0,5 ng m3	50 %	0,6 ng/m3	60 %	1,1
(1) Naudojant orientacinius matavimus kitais, ne atitikties vertinimo, tikslais, pavyzdžiui, be kita ko, sudarant ar peržiūrint stebėsenos tinklą, kalibruojant ir patvirtinant modelį, neapibrėžtis gali būti tokia, kokia nustatyta modeliavimo taikomosioms programoms.

Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo A A skirsnio (naujas) 2 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Oro teršalas	Didžiausia fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis	Didžiausia orientacinių matavimų neapibrėžtis (1)	Didžiausias modeliavimo neapibrėžties santykis su fiksuotųjų matavimų neapibrėžtimi
	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Absoliučioji vertė	Santykinė vertė	Didžiausias santykis
KD2,5 (24 valandų)	6,3 μg/m3	25 %	8,8 μg/m3	35 %	2,5
KD10 (24 valandų)	11,3 μg/m3	25 %	22,5 µg/m3	50 %	2,2
NO2 (dienos)	7,5 μg/m3	15 %	12,5 μg/m3	25 %	3,2
NO2 (valandos)	30 μg/m3	15 %	50 μg/m3	25 %	3,2
SO2 (dienos)	7,5 μg/m3	15 %	12,5 μg/m3	25 %	3,2
SO2 (valandos)	52,5 μg/m3	15 %	87,5 μg/m3	25 %	3,2
CO (24 valandų)	0,6 mg/m3	15 %	1,0 mg/m3	25 %	3,2
CO (8 valandų)	1,0 mg/m3	10 %	2,0 mg/m3	20 %	4,9
Ozonas (piko sezono): 8 valandų verčių neapibrėžtis	10,5 μg/m3	15 %	17,5 μg/m3	25 %	1,7
Ozonas (8 valandų vidurkis)	18 μg/m3	15 %	30 μg/m3	25 %	2,2
(1) Naudojant orientacinius matavimus kitais, ne atitikties vertinimo, tikslais, pavyzdžiui, be kita ko, sudarant ar peržiūrint stebėsenos tinklą, kalibruojant ir patvirtinant modelį, neapibrėžtis gali būti tokia, kokia nustatyta modeliavimo taikomosioms programoms.

Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo B skirsnio 3 dalis

Kitais atvejais matavimai turi būti tolygiai paskirstyti per kalendorinius metus (arba per balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpį, kai atliekami orientaciniai O3 matavimai). Siekiant laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad galimas duomenų praradimas neiškraipytų rezultatų, mažiausi duomenų aprėpties reikalavimai turi būti įvykdyti tam tikrais visų metų laikotarpiais (ketvirtį, mėnesį, savaitės dieną), atsižvelgiant į teršalą ir matavimo metodą ir (arba) dažnumą.

Kitais atvejais matavimai turi būti tolygiai paskirstyti per kalendorinius metus (arba per balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpį, kai atliekami orientaciniai O3 matavimai). Siekiant laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad galimas duomenų praradimas neiškraipytų rezultatų, mažiausi duomenų aprėpties ir pasiskirstymo reikalavimai turi būti įvykdyti tam tikrais visų metų laikotarpiais (ketvirtį, mėnesį, savaitės dieną), atsižvelgiant į teršalą ir matavimo metodą ir (arba) dažnumą.

Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo D skirsnio 1 dalies įžanginė dalis

Apie zonas, kuriose naudojamas oro kokybės modeliavimas arba objektyvus įvertinimas, kaupiama tokia informacija:

Apie zonas, kuriose naudojamas oro kokybės modeliavimas kaupiama tokia informacija:

Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo D skirsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

ca) pastebėtas duomenų ar informacijos iš konkrečių mėginių ėmimo taškų trūkumas;

Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo D skirsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

ea) tarpvalstybinių stočių matavimų atveju, tarpvalstybinės taršos, susijusios su kita valstybe nare ar trečiąja valstybe, įvertinimas.

Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo F skirsnio 1 a punktas (naujas)

1a. Komisija, siekdama suderinimo, pateikia aiškias gaires ir reikalavimus dėl oro kokybės modelių naudojimo.

Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo B skirsnio 2 punktas

2. Komisija gali paprašyti valstybių narių parengti ir pateikti ataskaitą dėl lygiavertiškumo įrodymo, nurodyto 1 punkte.

2. Komisija prašo valstybių narių parengti ir pateikti ataskaitą dėl lygiavertiškumo įrodymo, nurodyto 1 punkte.

Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 1 skirsnio A punkto 1 dalis

Pagrindiniai tokių matavimų tikslai yra užtikrinti, kad būtų prieinama reikiama informacija apie teršalų lygius foninėse miesto ir kaimo vietovėse. Ši informacija yra svarbi vertinant padidėjusius taršos lygius labiau užterštose teritorijose (tokiose kaip foninės miesto vietovės, su pramone susijusios vietovės, eismo vietovės), vertinant galimus ilgais atstumais pernešamus teršalus, pagrindžiant proporcingo paskirstymo šaltiniams analizę ir siekiant geriau pažinti konkrečius teršalus, tokių kaip kietosios dalelės. Be to, tai taip pat yra svarbu dažnesniam modeliavimo naudojimui ir miesto teritorijose.

Pagrindiniai tokių matavimų tikslai yra užtikrinti, kad būtų prieinama reikiama informacija apie teršalų lygius foninėse miesto ir kaimo vietovėse. Ši informacija yra svarbi vertinant padidėjusius taršos lygius labiau užterštose teritorijose (tokiose kaip foninės miesto vietovės, oro taršos židiniai, su pramone susijusios vietovės, eismo vietovės), vertinant galimus ilgais atstumais pernešamus teršalus, pagrindžiant proporcingo paskirstymo šaltiniams analizę ir siekiant geriau pažinti konkrečius teršalus, tokių kaip kietosios dalelės. Be to, tai taip pat yra svarbu dažnesniam modeliavimo naudojimui ir miesto teritorijose.

Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 1 skirsnio C punkto 1 dalis

Matavimai atliekami foninėse miesto ir kaimo vietovėse pagal IV priedą.

Matavimai atliekami foninėse miesto vietovėse, oro taršos židiniuose ir foninėse kaimo vietovėse pagal IV priedą.

Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 2 skirsnio B punkto 1 dalis

Ozono pirmtakų matavimai turi apimti bent azoto oksidus (NO ir NO2) ir atitinkamus lakiuosius organinius junginius (LOJ). Konkrečių matuotinų junginių parinkimas, papildant kitais dominančiais junginiais, priklauso nuo siekiamo tikslo.

Ozono pirmtakų matavimai apima bent azoto oksidus (NO ir NO2), metaną (CH4) ir atitinkamus kitus lakiuosius organinius junginius (LOJ). Konkrečių matuotinų junginių parinkimas, papildant kitais dominančiais junginiais, priklauso nuo siekiamo tikslo.

Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 3 a skirsnis (naujas)

3A SKIRSNIS. JUODOSIOS ANGLIES KONCENTRACIJOS LYGIO MATAVIMAS

A. Tikslai

Tokių matavimų tikslas – užtikrinti, kad būtų gauta tinkama informacija vietovėse, kuriose yra didelė juodosios anglies koncentracija, kuriai didžiausią įtaką daro taršos šaltiniai, susiję su oro, vandens ar kelių transportu (pavyzdžiui, oro uostai, uostai, keliai), pramonės objektais ar būstų šildymu. Informacija turi būti tinkama vertinant padidėjusius juodosios anglies iš tų šaltinių koncentracijos lygius.

B. Medžiagos

C. Vietos parinkimas

Mėginių ėmimo taškai įrengiami laikantis IV ir V priedų ten, kur tikėtina didelė juodosios anglies koncentracija, ir pagrindine vėjo kryptimi.

Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 3 b skirsnis (naujas)

3B SKIRSNIS. AMONIAKO (NH3) KONCENTRACIJOS LYGIO MATAVIMAS

A. Tikslai

Tokių matavimų tikslas – užtikrinti, kad būtų gauta tinkama informacija vietovėse, kuriose yra didelė NH3 koncentracija, kuriai didžiausią įtaką daro taršos šaltiniai, susiję su žemės ūkiu ir gyvulininkyste (laukai ir pievos, kuriuose naudojamos trąšos, arklidės ir mėšlo sandėliai). Informacija turi būti tinkama vertinant padidėjusius NH3 iš tų šaltinių koncentracijos lygius.

B. Medžiagos

NH3

C. Vietos parinkimas

Mėginių ėmimo taškai įrengiami laikantis IV ir V priedų ten, kur tikėtina didelė NH3 koncentracija, ir pagrindine vėjo kryptimi.

Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 3 c skirsnis (naujas)

3C SKIRSNIS. GYVSIDABRIO KONCENTRACIJOS LYGIO MATAVIMAS

A. Tikslai

Tokių matavimų tikslas – užtikrinti, kad būtų gauta tinkama informacija apie vietas, kuriose yra didelė gyvsidabrio koncentracija, kuriai didžiausią įtaką daro energijos gamybos ir pramonės šaltiniai. Informacija turi būti tinkama vertinant padidėjusius gyvsidabrio iš tų šaltinių koncentracijos lygius.

B. MEDŽIAGOS

Gyvsidabris

C. Vietos parinkimas

Mėginių ėmimo taškai įrengiami laikantis IV ir V priedų vietovėje, kur tikėtina didelė gyvsidabrio koncentracija, ir pagrindine vėjo kryptimi.

Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo pavadinimas

Informacija, kuri turi būti įtraukta į oro kokybės planus, skirtus aplinkos oro kokybei gerinti

Informacija, kuri turi būti įtraukta į oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires, skirtus aplinkos oro kokybei gerinti

Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 2 punkto a papunktis

a) zonos tipas (miestas, pramoninė ar kaimo teritorija) arba NUTS 1 lygio teritorinio vieneto (įskaitant miesto, pramonines ar kaimo teritorijas) charakteristikos;

a) zonos tipas (miestas, pramoninė teritorija, oro taršos židinys ar kaimo teritorija) arba NUTS 2 lygio teritorinio vieneto (įskaitant miesto, pramonines teritorijas, oro taršos židinį ar kaimo teritorijas) charakteristikos;

Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 2 punkto c papunktis

c) atitinkamo teršalo koncentracija arba vidutinio poveikio rodiklis, nustatytas prieš ne mažiau kaip 5 metus iki viršijimo.

c) atitinkamo teršalo koncentracija arba vidutinio poveikio rodiklis, nustatytas prieš ne mažiau kaip 5 metus iki viršijimo, ir palyginimas su ribinėmis vertėmis arba vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimu ir vidutinio poveikio koncentracijos tikslu;

Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 3 punkto 1 dalis

Už oro kokybės planų rengimą ir įgyvendinimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai.

Už oro kokybės planų arba oro kokybės veiksmų gairių rengimą ir įgyvendinimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai.

Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 3 a punktas (naujas)

3a. Poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimas

a) ankstesniais metais iki oro kokybės plano, atnaujinto oro kokybės plano arba oro kokybės veiksmų gairių įgyvendinimo pradžios užregistruotos koncentracijos ir viršijimai;

b) atnaujinto oro kokybės plano atveju – koncentracijos ir viršijimai, užregistruoti nuo atnaujintame oro kokybės plane nustatytų priemonių įgyvendinimo pradžios;

c) poveikio aplinkai ir sveikatai, susijusio su išmatuotų koncentracijų poveikiu gyventojams, vertinimas, įskaitant mirtingumo ir sergamumo dėl ūmaus ir lėtinio poveikio gyventojų (tiek plačiosios visuomenės, tiek pažeidžiamų gyventojų ir pažeidžiamų grupių) sveikatai vertinimą;

d) metodai, naudojami poveikiui aplinkai, poveikiui ir poveikiui sveikatai įvertinti.

Valstybės narės, atlikdamos vertinimą, vadovaujasi PSO apibrėžtomis koncentracijos ir atsako funkcijomis, susiejančiomis teršalų koncentracijas aplinkos ore su mirtingumo rizika ar kitu neigiamu poveikiu sveikatai (projektas „Health risks of air pollution in Europe“ (HRAPIE)), taip pat priešingos padėties koncentracijomis, kurias viršijus numatomas poveikis sveikatai (ribinės vertės).

Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 4 punkto a papunktis

a) pagrindinių teršalų išmetimo šaltinių sąrašas;

a) pagrindinių teršalų išmetimo šaltinių ir, jei įmanoma, konkrečių subjektų sąrašas;

Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 4 punkto b papunktis

b) bendras tų šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tonomis per metus);

b) bendras tų šaltinių ir, jei įmanoma, konkrečių subjektų išmetamų teršalų kiekis (tonomis per metus);

Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 4 punkto d papunktis

d) proporcingas paskirstymas šaltiniams pagal atitinkamus sektorius, kurie prisideda prie oro taršos viršijimo, remiantis nacionaline oro taršos kontrolės programa.

d) proporcingas paskirstymas šaltiniams pagal atitinkamus sektorius ir, jei įmanoma, paskirstymas konkretiems subjektams, kurie prisideda prie oro taršos viršijimo, remiantis nacionaline oro taršos kontrolės programa.

Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 4 a punktas (naujas)

4a. Veiksmingų taršos mažinimo priemonių nustatymas

a) informacija apie visas galimas oro taršos mažinimo priemones, kurios galėtų būti priimtos atitinkamu vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, siekiant padėti siekti oro kokybės tikslų, ir jų numatomas poveikis mažinant kiekvieno oro teršalo oro taršą, įskaitant bent B punkte išvardytas taršos mažinimo priemones;

b) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialo ir numatomas poveikis koncentracijos mažinimui, atsirandantis įgyvendinus kiekvieną iš nustatytų galimų taršos mažinimo priemonių, tiek individualus, tiek bendras poveikis, įskaitant analizės metodą ir susijusias neapibrėžtis pagal Ba punkte nurodytą metodiką.

Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 4 b punktas (naujas)

4b. Bazinio lygio scenarijus

a) esamų oro taršos mažinimo priemonių vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis aprašymas, įskaitant naujausią informaciją apie įgyvendinimo būklę ir tvarkaraštį;

b) informacija apie B dalies 1 punkte nurodytų direktyvų, visų pirma į nacionalinę oro taršos valdymo programą (NOTVP) įtrauktų priemonių, įgyvendinimo būklę;

c) pastebėtas a ir b punktuose nurodytų priemonių poveikis šalinant veiksnius, lemiančius viršijimą (pasiektas išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas ir susijęs koncentracijos sumažėjimas);

d) numatoma tolesnė oro kokybės (tiek išmetamųjų teršalų, tiek koncentracijos) raida, darant prielaidą, kad nebus keičiamos jau priimtos priemonės (bazinio lygio scenarijus), apimant visus metus iki pasiekimo datos;

e) poveikio sveikatai, susijusio su oro taršos poveikiu gyventojams pagal pagrindinį scenarijų, įvertis;

f) prognozių analizės metodo aprašymas ir susijusios neapibrėžtys pagal Ba punkte aprašytą metodiką.

Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 5 punkto įžanginė dalis

5. Numatomas priemonių poveikis, kad atitiktis būtų pasiekta per 3 metus nuo oro kokybės plano patvirtinimo:

5. Numatomas priemonių poveikis, kad atitiktis būtų pasiekta kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas pirmas viršijimas, pabaigos.

Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 5 punkto b papunktis

b) numatomi atitikties užtikrinimo metai kiekvienam oro teršalui, kuriam taikomas oro kokybės planas, atsižvelgiant į 6 punkte nurodytas priemones.

b) orientacinė trajektorija siekiant atitikties ir numatomi atitikties užtikrinimo metai kiekvienam oro teršalui, kuriam taikomos oro kokybės veiksmų gairės ir oro kokybės planas, atsižvelgiant į 6 punkte nurodytas priemones.

Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 5 punkto b a papunktis (naujas)

ba) oro kokybės veiksmų gairių pagal 19 straipsnio -1 dalį ir oro kokybės planų pagal 19 straipsnio 1 dalį atveju, siekiant užtikrinti, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, išsamų paaiškinimą, kaip plane nustatomos šio punkto 4a papunktyje nurodytos priemonės, įskaitant:

i) jei priemonės įgyvendinimo pradžios data yra vėlesnė nei 6 mėnesiai nuo oro kokybės plano arba oro kokybės veiksmų gairių priėmimo dienos – paaiškinimą, kodėl ankstesnė pradžios data neįmanoma;

ii) jeigu pagal 4a punktą atliktoje analizėje nustatytos priemonės, kurios turėtų didesnį poveikį oro kokybės gerinimui, tačiau jos nebuvo atrinktos tvirtinti – paaiškinimą, kodėl manoma, kad tokių priemonių priimti neįmanoma.

Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 6 punkto -a papunktis (naujas)

-a) taršos mažinimo priemonių, nurodytų šio punkto 4a papunktyje, ir numatomo jų poveikio mažinant kiekvieno oro teršalo oro taršą apžvalga, įskaitant bent B punkte išvardytas priemones;

Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 6 punkto a papunktis

a) visų oro kokybės plane nustatytų priemonių sąrašas ir aprašymas, be kita ko, nurodant už jų įgyvendinimą atsakingą kompetentingą instituciją;

a) visų oro kokybės plane arba oro kokybės veiksmų gairėse nustatytų priemonių sąrašas ir aprašymas, taip pat šių priemonių pagrindimas atsižvelgiant į viršijimo šaltinį, jų veiksmingumą, efektyvumą ir prieinamumą laiku, be kita ko, nurodant už jų įgyvendinimą atsakingą kompetentingą instituciją;

Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 6 punkto b papunktis

b) išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo taikant kiekvieną a punkte nurodytą priemonę kiekybinė išraiška (tonomis per metus);

b) išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo pagal šaltinį ir, jei įmanoma, pagal konkretų subjektą, tiek kartu, tiek atskirai taikant kiekvieną a punkte nurodytą priemonę kiekybinė išraiška (tonomis per metus);

Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 6 punkto c papunktis

c) kiekvienos priemonės įgyvendinimo grafikas ir atsakingi subjektai;

c) kiekvienos priemonės įgyvendinimo grafikas ir, jei įmanoma, konkrečių subjektų, kurie yra prisiėmę su oro kokybės plane nustatytomis priemonėmis susijusius įsipareigojimus, nustatymas ir tų įsipareigojimų aprašymas bei jų ekonominis ir socialinis poveikis;

Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 6 punkto d papunktis

d) koncentracijos sumažėjimo dėl kiekvienos su atitinkamu viršijimu susijusios oro kokybės gerinimo priemonės, įvertis;

d) koncentracijos sumažėjimo, palyginti su atitinkamu viršijimu, dėl kiekvienos tiek kartu, tiek atskirai pagal a punktą taikomos oro kokybės gerinimo priemonės, įvertis;

Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 7 punkto d papunktis

d) visų papildomų priemonių, kurių visas poveikis aplinkos oro teršalų koncentracijai pasireikš per 3 ar daugiau metų, sąrašas ir aprašymas.

d) visų papildomų priemonių, kurių visas poveikis aplinkos oro teršalų koncentracijai pasireikš per 3 ar daugiau metų, sąrašas, aprašymas, pagrindimas ir socialinis bei ekonominis poveikis.

Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo A skirsnio 7 a punktas (naujas)

7a. 2a priedas: visuomenės informavimo ir konsultavimosi priemonių, kurių imtasi pagal 19 straipsnio 6 dalį, santrauka, jų rezultatai ir paaiškinimas, kaip į šiuos rezultatus buvo atsižvelgta galutiniame oro kokybės plane arba oro kokybės veiksmų gairėse.

Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto įžanginė dalis

2. Informacija apie visas oro taršos mažinimo priemones, kurios buvo svarstomos vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, kad būtų įgyvendintos siekiant oro kokybės tikslų, įskaitant:

2. Rengdamos oro kokybės planus arba oro kokybės veiksmų gaires, valstybės narės, siekdamos oro kokybės tikslų, apsvarsto galimybę taikyti bent šias oro taršos mažinimo priemones vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu:

Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto c papunktis

c) valdžios institucijų vykdomus viešuosius pirkimus, vadovaujantis aplinkai naudingų viešųjų pirkimų vadovu, siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį įsigyjant nulinės taršos kelių transporto priemones, degalus ir deginimo įrangą;

c) valdžios institucijų vykdomus viešuosius pirkimus, vadovaujantis žaliųjų viešųjų pirkimų vadovu, įsigyjant degalus, deginimo įrangą siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir nulinės taršos kelių transporto priemones, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies m punkte;

___________

1a 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto c a papunktis (naujas)

ca) sumažintą išmetamą teršalų kiekį pradėjus naudoti nulinės taršos ir mažataršį bendrąjį ir viešąjį transportą ir (arba) transporto priemones, kuriose įdiegti šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai, padedantys mažinti taršą;

Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto c b papunktis (naujas)

cb) priemones, kuriomis siekiama pagerinti bendrojo ir viešojo transporto kokybę, veiksmingumą, įperkamumą ir junglumą;

Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto c c papunktis (naujas)

cc) priemones, susijusias su alternatyviųjų degalų infrastruktūros naudojimu ir įgyvendinimu;

Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto d papunktis

d) transporto išmetamų teršalų kiekio ribojimo priemones, taikomas planuojant ir valdant eismą (įskaitant spūsčių apmokestinimą, diferencijuotus mokesčius už automobilių stovėjimą ar kitas ekonomines paskatas; miesto transporto priemonių eismo ribojimo schemų, įskaitant mažos taršos zonas, nustatymą);

d) transporto išmetamų teršalų kiekio ribojimo priemones, taikomas planuojant miestus ir valdant eismą, įskaitant bent:

i) spūsčių apmokestinimą, pavyzdžiui, kelių mokesčius ir pagal ridą skaičiuojamus naudotojo mokesčius;

ii) kelių medžiagų pasirinkimą;

iii) mokesčius už automobilių stovėjimą valstybinėje žemėje ar kitas ekonomines paskatas ir diferencijuotus mokesčius už aplinką teršiančias ir nulinės taršos transporto priemones;

iv) miesto transporto priemonių eismo ribojimo schemų, įskaitant mažos taršos zonas, nustatymą pagal naujausią Europos standartą, ir nulinės taršos zonas;

v) riboto eismo zonų, didžiųjų kvartalų ir zonų be automobilių kūrimą;

vi) gatvių, kuriose negalima važinėti, nustatymą;

vii) greičio apribojimų nustatymą;

viii) nulinės taršos (išmetamųjų teršalų) vežimo paskutine atkarpa tvarką;

ix) dalijimosi automobiliu ir bendrakeleivių vežimo skatinimą;
x) išmaniųjų transporto sistemų ir skaitmeninių sprendimų, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, įgyvendinimą;

xi) daugiarūšio transporto centrų, kurie sujungtų įvairius tvarius transporto sprendimus ir automobilių stovėjimo infrastruktūrą, sukūrimą;

Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto e papunktis

e) priemones, kuriomis skatinama pereiti prie mažiau taršių transporto rūšių;

e) priemones, kuriomis skatinama pereiti prie aktyvaus judumo ir mažiau taršių transporto rūšių (pvz., ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, viešasis transportas arba traukiniai), įskaitant bent:

i) viešojo transporto elektrifikavimą, viešojo transporto tinklo stiprinimą, viešojo transporto išlaidų piliečiams mažinimą ir prieigos bei naudojimo supaprastinimą, pavyzdžiui, pasitelkiant skaitmeninį ir susietąjį paslaugų užsakymą bei tikralaikę tranzito informaciją;

ii) sklandaus įvairiarūšio transporto, pvz., geležinkelių ir dviračių, taip pat automobilių ir viešojo transporto (privataus ir viešojo transporto jungčių), tarp kaimo ir miesto užtikrinimą;

iii) važiavimo dviračiu ir ėjimo pėsčiomis skatinimą, pavyzdžiui, dviratininkams ir pėstiesiems skirtos erdvės plėtimą, planuojant infrastruktūrą pirmenybės teikimą dviratininkams ir pėstiesiems, dviračių takų tinklo plėtimą ir fiskalinių bei ekonominių paskatų nukreipimą į aktyvų judumą bei judumą dalijantis transporto priemonėmis, įskaitant paskatas į darbą važiuoti dviračiu ir eiti pėsčiomis;

iv) kompaktiškų miestų planavimą;

v) taršiausių transporto priemonių atidavimo į metalo laužą schemas;

Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto g papunktis

g) priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mažuose, vidutinio dydžio ir dideliuose stacionariuosiuose teršalus išmetančiuose objektuose bei mobiliuosiuose teršalus išmetančiuose objektuose pirmenybė būtų teikiama mažataršiams degalams;

g) reikalavimą naudoti geriausias turimas technologijas, kad būtų pašalintas arba, jei neįmanoma pašalinti, kuo labiau sumažintas mažų, vidutinio dydžio ir didelių stacionarių teršalus išmetančių objektų bei mobiliųjų teršalus išmetančių objektų išmetamas teršalų kiekis;

Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto h a papunktis (naujas)

ha) priemones, kuriomis siekiama sumažinti oro taršą oro taršos židiniuose, be kita ko, uostuose ir uostamiesčiuose, ir nustatant konkrečius reikalavimus prisišvartavusiems laivams bei valtims ir uostų eismui, kartu spartinant elektros energijos tiekimą nuo kranto ir laivų bei uosto darbo mašinų elektrifikavimą;

Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto h b papunktis (naujas)

hb) kelių, jūrų ir oro transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimą naudojant alternatyviuosius degalus ir diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, taip pat ekonominių paskatų pasitelkimą siekiant paspartinti jų diegimą;

Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto h c papunktis (naujas)

hc) priemones, kuriomis siekiama sumažinti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje išmetamą teršalų kiekį;

Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto i papunktis

i) vaikų ir kitų jautrių gyventojų grupių sveikatos apsaugos priemones.

i) vaikų ir kitų jautrių gyventojų bei pažeidžiamų grupių sveikatos apsaugos priemones.

Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B skirsnio 2 punkto i a papunktis (naujas)

ia) sveikatos priežiūros institucijų priemones, kuriomis siekiama skatinti elgsenos pokyčius.

Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII priedo B a skirsnis (nauja)

Ba. Numatomo oro kokybės planų ar oro kokybės veiksmų gairių bei taršos mažinimo priemonių poveikio analizės gairės ir būtiniausi reikalavimai

1. Valstybės narės, vertindamos numatomą oro kokybės planų, oro kokybės veiksmų gairių ir taršos mažinimo priemonių poveikį, remiasi objektyviais ir moksliniais metodais. Jei, siekiant laikytis oro kokybės tikslų, remiamasi numatomu taršos mažinimo priemonių poveikiu, to numatomo poveikio neapibrėžties lygis yra žemas.

2. Oro kokybės planuose ar oro kokybės veiksmų gairėse pateikiama pakankamai išsamios informacijos, kad būtų galima pagrįsti poveikio vertinimą, įskaitant:

a) oro kokybės raidos prognozavimo metodo aprašymą;

b) paaiškinimą, ar prognozės grindžiamos objektyviais duomenimis, ar prielaidomis; kai remiamasi prielaidomis, jautrumo analizę siekiant paaiškinti geriausią, labiausiai tikėtiną ir blogiausią scenarijų;

c) aiškinamuosius dokumentus ir informaciją, naudotus atliekant vertinimą;

d) kiekvienos oro taršos mažinimo priemonės poveikio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir susijusiam koncentracijos mažinimui vertinimą ir atitinkamas prielaidas;

e) į oro kokybės planą ar oro kokybės veiksmų gaires įtrauktų oro taršos mažinimo priemonių bendro poveikio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir susijusiam koncentracijos mažinimui vertinimą ir atitinkamas prielaidas.

3. Į poveikio vertinimą įtraukiama prognozių neapibrėžtumo riba ir pasikliovimo tokiais veiksniais kaip transporto priemonių arba krosnių realusis išmetamųjų teršalų kiekis arba netikrumas dėl savanoriškų priemonių, kuriomis siekiama skatinti elgsenos pokyčius, poveikis.

4. Laikantis įsipareigojimo užtikrinti atitiktį per kuo trumpesnį laiką, modeliuojant būsimus scenarijus, kai prognozės teikiamos ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, pateikiami kiekvienų prognozuojamo laikotarpio metų rezultatai.

5. Įtraukiami jautrumo scenarijai, kuriuose apibūdinami žemutiniai ir viršutiniai pasikliautinieji intervalai, atsižvelgiant į galimus skirtingų prielaidų skirtumus, ir aprašomas geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias scenarijus.

Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl direktyvos
VIII a priedas (naujas)

VIIIa PRIEDAS

NEATIDĖLIOTINOS PRIEMONĖS, KURIAS REIKIA NUMATYTI ĮTRAUKTI Į TRUMPOJO LAIKOTARPIO VEIKSMŲ PLANUS, REIKALAUJAMUS PAGAL 20 STRAIPSNĮ

1. Priemonės, kurių reikia imtis trumpuoju laikotarpiu, siekiant šalinti šaltinius, prisidedančius prie atitinkamų ribinių verčių, siektinų verčių arba pavojaus slenksčio viršijimo rizikos:

a) transporto priemonių eismo apribojimas;

b) pigus arba nemokamas viešasis transportas;

c) griežtesnių išmetamųjų teršalų ribinių verčių įgyvendinimas;

d)  statybos darbų sustabdymas;
e)  gatvių plovimas;
f)  lanksčios darbo sąlygos;

g) važiavimo apribojimų vietovėse, kuriose lankosi jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, nustatymas.

3. Proaktyvūs veiksmai, kurių reikia imtis siekiant teikti konkrečią informaciją apie oro taršą, sveikatą ir sveikatos apsaugą tiek plačiajai visuomenei, tiek jautriems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms lengvai prieinamomis priemonėmis, internetiniais ir realiais komunikacijos kanalais, kai tik prognozuojama, kad bus viršyti informavimo ir pavojaus slenksčiai, ribinės vertės ir siektinos vertės.

Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo 1 punkto b papunktis

b) visų teršalų išmatuotas koncentracijas, pateiktas pagal I priede nustatytus atitinkamus laikotarpius;

b) visų teršalų išmatuotas koncentracijas ir jų palyginimą su naujausiomis PSO rekomenduojamomis didžiausiomis koncentracijomis, pateiktus pagal I priede nustatytus atitinkamus laikotarpius;

Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo 1 punkto c papunkčio įžanginė dalis

c) informaciją apie pastebėtą bet kurios ribinės vertės, ozono siektinos vertės ir vidutinio poveikio mažinimo įsipareigojimo viršijimą, įskaitant bent:

c) informaciją apie pastebėtą bet kurios ribinės vertės, ozono siektinos vertės, informavimo slenksčio, pavojaus slenksčio ir vidutinio poveikio mažinimo įsipareigojimo viršijimą, įskaitant bent:

Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo 1 punkto d papunkčio i punktas

i) oro taršos poveikį gyventojų sveikatai,

i) oro taršos ir ypač kiekvieno pagal šią direktyvą matuojamo teršalo poveikį gyventojų sveikatai,

Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo 1 punkto d papunkčio i i punktas

ii) oro taršos poveikį pažeidžiamų grupių narių sveikatai,

ii) oro taršos ir ypač kiekvieno pagal šią direktyvą matuojamo teršalo poveikį pažeidžiamų grupių narių sveikatai,

Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo 1 punkto d papunkčio i v punktas

iv) rekomenduojamas atsargumo priemones, kurių reikia imtis,

iv) rekomenduojamas atsargumo priemones, kurių reikia imtis, suskirstytas į atsargumo priemones, kurių reikia imtis plačiajai visuomenei ir jautriems gyventojams bei pažeidžiamoms grupėms, ir veiksmus siekiant sušvelninti simptomus patyrus poveikį,

Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo 2 punkto d papunktis

d) informacija apie prevencinius veiksmus siekiant sumažinti taršą ir (arba) jos poveikį: nurodomi pagrindiniai taršos šaltiniai; rekomenduojami teršalų išmetimo mažinimo veiksmai;

d) informacija apie trumpalaikes priemones ir prevencinius veiksmus siekiant sumažinti taršą ir (arba) jos poveikį: nurodomi pagrindiniai taršos šaltiniai; rekomenduojami teršalų išmetimo mažinimo veiksmai ir poveikio ribinės vertės;

(1)	Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0233/2023).

Atnaujinta: 2023 m. gruodžio 19 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika