Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį ir savo įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę visuose Sąjungos veiksmuose,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija), ypač į jos 1 ir 4 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 6 straipsnį, kuriuo siekiama panaikinti visų formų prekybą moterimis ir išnaudojimą prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdama į 2000 m. Palermo protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, kuriuo papildoma 1998 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą – šis protokolas jos priedas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 2021–2025 m. (COM(2021)0171),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(2) (toliau – Direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (COM(2022)0732),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 3 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 33 dėl moterų teisės kreiptis į teismą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 37 (2018 m.) dėl su lytimi susijusių nelaimių rizikos mažinimo aspektų besikeičiant klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 19 d. specialiojo pranešėjo smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių klausimais ataskaitą dėl prekybos moterimis, moterų migracijos ir smurto prieš moteris,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais darbą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės į sveikatą klausimais darbą,

–  atsižvelgdamas į JT 2021–2026 m. pasaulinę AIDS strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 20 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) leidinį „Rekomenduojami žmogaus teisių ir kovos su prekyba žmonėmis principai ir gairės“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitą „Paklausos, kuria skatinama prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, mažinimas“ (angl. „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 20 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 38 (2020 m.) dėl prekybos moterimis ir mergaitėmis pasaulinės migracijos aplinkybėmis,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 12 d. Europos Tarybos ataskaitą „Antroji bendroji ataskaita dėl GREVIO veiklos“,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio mėn. Europos Tarybos ataskaitą „COVID-19 poveikis moterų galimybei kreiptis į teismą“ (angl. „The Impact of Covid-19 on Women’s Access to Justice“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Europos Tarybos rezoliuciją „Prostitucija, prekyba žmonėmis ir šiuolaikinė vergovė Europoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-268/99(5),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjamas bylas Nr. 63664/19, 64450/19, 24387/20 ir kt., apie kurias pranešta,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0240/2023),

A.  kadangi JT ir ES susitarė, ką apima sąvokos „prostitucija“ ir „prostitucijoje esantys (-čios) asmenys (moterys)“; kadangi prostitucija yra seksualinio veiksmo pirkimas, o tai galima apibrėžti kaip prašymą atlikti sekso veiksmą, jį priimti ar gauti iš prostitucija užsiimančio asmens mainais už užmokestį, pažadą sumokėti, naudą natūra arba pažadą suteikti tokią naudą; kadangi šiame pranešime pripažįstama, kad kai kurie prostitucija užsiimantys asmenys save vadina „sekso darbuotojais“ ir kad šį terminą vartoja kai kurios tarptautinės organizacijos; kadangi taip patys save apibūdina kai kurie prostitucija užsiimantys asmenys, kurie ją laiko profesine veikla, tačiau kurie sudaro tik mažumą prostitucijoje esančių žmonių, nors yra gerai organizuoti ir viešai matomi(6)(7); kadangi šiame pranešime pabrėžiama atitinkamos kiekvieno asmens teisės pačiam susikurti tapatybę svarba, kadangi vis dėlto šiame pranešime sąmoningai ir išimtinai vartojami neutralūs terminai, t. y. prostitucijoje esantys asmenys ir ypač moterys, nes nenorime idealizuoti prostitucijos realybės ar slėpti smurto, prievartos ir išnaudojimo, kurį, patekę į prostituciją, patiria didžioji dauguma žmonių, ypač moterų ir mergaičių; kadangi norime atkreipti dėmesį į didžiąją daugumą prostitucijoje esančių žmonių, kurie nemano, kad tai yra įprastas darbas ar karjeros galimybė, kurie pasitrauktų iš sekso pramonės, jei tik galėtų, ir kurie prostituciją laiko smurto forma; kadangi šiame pranešime vartojant sąvokas „prostitucija“ ir „prostitucijoje esančios (-ys) moterys (asmenys)“ juo nesiekiama nei diskriminuoti asmenų, nei jų stigmatizuoti ar žeminti; kadangi ši formuluotė neturėtų sietis su nusikalstamumu ar morale;

B.  kadangi būtina užtikrinti visų asmenų teises, kad būtų gerbiamas kūno neliečiamumas ir asmens savarankiškumas, užtikrinamas privatumas ir moterų žmogaus teisės bei orumas platesnėje visuomenėje; kadangi lygybės ir pagarbos žmonių teisėms užtikrinimas, įskaitant galimybę priimti sprendimus dėl savo kūno, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gyventi be diskriminacijos, prievartos ir smurto, įskaitant seksualinį smurtą, turi būti valstybių narių ir ES politikos pagrindas;

C.  kadangi lytiniai santykiai turi būti pagrįsti sutikimu, kuris visada turi būti duodamas laisvai ir savanoriškai ir negali būti gaunamas už pinigus; kadangi prostitucija nužemina intymius veiksmus iki nustatytos piniginės vertės; kadangi seksualinis išnaudojimas verčiant kitus užsiimti prostitucija yra grubus moters teisės į fizinę neliečiamybę ir orumą pažeidimas ir reiškia, kad tiek asmenį, tiek jo sutikimą atlikti seksualinius veiksmus galima įsigyti už tam tikrą sumą;

D.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata skatinama laikantis sveiko požiūrio į seksualinį elgesį, pagrįstą abipuse pagarba;

E.  kadangi prostitucija egzistuoja sistemoje, kurioje veikia įvairūs subjektai, o sąvadautojai ir kiti asmenys stengiasi gauti kuo didesnį pelną iš prostitucijos ir sekso paslaugų pirkėjų, kurie užtikrina paklausą;

F.  kadangi Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslais preambulėje nurodyta, kad prostitucija ir ją lydintis prekybos žmonėmis išnaudojimo prostitucijos tikslais blogis yra nesuderinami su žmogaus orumu ir verte;

G.  kadangi gatvės prostitucija vyksta aplinkoje, kurioje moterys dirba nežmoniškomis sąlygomis;

H.  kadangi įvairūs tyrimai(8)(9) rodo, kad prostitucijoje esančios moterys susiduria su didesniais žmogaus teisių pažeidimais, smurtu ir išnaudojimu, palyginti vidutiniškai su kitomis moterimis, įskaitant didelį smurto dėl lyties, psichologinio, fizinio ir seksualinio smurto lygį; kadangi į prostituciją įtrauktos moterys pasakoja apie traumą, panašią į kankinimo aukų traumą, ir daug į prostituciją įtrauktų moterų teigia, kad buvo prievartaujamos nuo pat įtraukimo į prostitucija pradžios(10)(11)(12); kadangi kai kuriais atvejais jos taip pat patiria institucinį piktnaudžiavimą ir tolesnį išnaudojimą; kadangi nusikaltėliai gali būti ne tik smurtaujantys klientai ir išnaudojančios trečiosios šalys, pavyzdžiui, sąvadautojai, bet kartais ir teisėsaugos institucijos(13)(14); kadangi apie nusikaltimus prieš prostitucijoje esančius asmenis nepakankamai pranešama, jie ne iki galo ištiriami, o nusikaltėliai lieka nenubausti;

I.  kadangi pornografijos pramonė ir atviras nesimuliuojamų lytinių santykių vaizdavimas internete komerciniais tikslais subanalina ir skatina seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites, sudaiktina moterų kūną ir prisideda prie su prostitucija susijusių lyčių stereotipų formavimo;

J.  kadangi prostitucijoje esantys asmenys, ypač moterys, tradiciškai yra marginalizuojami ir de facto kriminalizuojami, todėl svarbu laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio(15), atsižvelgiant į tai, kad prostitucijoje esantys asmenys yra pažeidžiami, dažnai nežino savo teisių, nes jų teisei kreiptis į teismą paprastai kenkia diskriminaciniai stereotipai ir stigmatizavimas; kadangi prostitucijoje esančių asmenų nusikalstamumo prielaida ir diskriminacinis elgesys su jais lemia, kad tie asmenys dažnai delsia pranešti valdžios institucijoms apie prievartos ir smurto atvejus arba pasinaudoti teise kreiptis į teismą, nes bijo būti ignoruojami, negauti paramos ar gauti baudą, būti sulaikyti ar deportuoti(16) arba patys tapti nusikalstamos veikos tyrimo objektu(17); kadangi dėl to kiekvienoje valstybėje narėje būtina skubiai rengti reguliarius mokymus vykdymo užtikrinimo institucijoms, siekiant užtikrinti sąžiningą ir pagarbų elgesį su žmonėmis, ypač moterimis ir LGBTIQ+ asmenimis, kurie užsiima prostitucija;

K.  kadangi prostitucijoje esantiems asmenims galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir teises, yra gyvybiškai svarbi sveikatai išsaugoti; kadangi kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Lenkijoje, galimybė gauti tokias sveikatos priežiūros paslaugas yra gerokai apribota, todėl atsiranda nereikalingas stresas ir baimė, taip pat neigiami padariniai asmenų, kuriems reikalingos tokios paslaugos, sveikatai; kadangi, remiantis kai kuriais tyrimais(18), ŽIV infekcijų skaičių per artimiausią dešimtmetį galima sumažinti 33–46 proc., jei prostitucija būtų dekriminalizuota; kadangi dėl prostitucijoje esančių asmenų, ypač moterų, kriminalizavimo naudojama mažiau prezervatyvų, todėl daugėja lytiškai plintančių infekcijų ir ligų atvejų; kadangi ES nėra vienodų galimybių gauti prevencinių ŽIV vaistų, pvz., PREP ir (arba) PEP vaistų; kadangi prostitucijoje esančioms moterims ir LGBTIQ+ asmenims, kurie patyrė viešosios tvarkos palaikytojų represijas, kyla tikimybė tris kartus dažniau patirti seksualinį ar fizinį smurtą ir du kartus dažniau susirgti ŽIV(19);

L.  kadangi prostitucija vis dažniau perkeliama į virtualią erdvę, nepaisant galiojančių teisės aktų; kadangi tai yra susiję ne tik su įdarbinimu ir inicijavimo procesu, bet ir būdu, kuriuo vyksta pats seksualinis veiksmas; kadangi prostitucija virtualioje erdvėje daro tokį patį žalingą poveikį prostitucijoje esančioms moterims kaip ir realiame gyvenime, nors kai kuriais atvejais fizinis atstumas gali padėti sumažinti tam tikrų formų smurto poveikį; kadangi dėl naujų skaitmeninių technologijų ir priemonių išnaudojančioms antrosioms ir trečiosioms šalims, pvz., pirkėjams, prekiautojams žmonėmis ir sąvadautojams, tapo lengviau užtikrinti savo anonimiškumą, todėl teisėsaugos institucijoms padėtis tapo sudėtingesnė; kadangi reguliavimo priemonės visų pirma turi būti orientuotos į reklamą internete ir palankesnių sąlygų kontaktams sudarymą, kad būtų iš tiesų užkirstas kelias kitų į prostituciją patekusių asmenų išnaudojimui, kaip pabrėžta ir Komisijos pasiūlyme dėl Kovos su prekyba žmonėmis direktyvos peržiūros, kuriame aiškiai nurodoma, kad reikia geriau kovoti su prekyba žmonėmis, kurią palengvina informacinės ir ryšių technologijos, įskaitant internetą ir socialinę žiniasklaidą;

M.  kadangi dėl daugybės veiksnių, visų pirma, skurdo, kurį lemia socialinė neteisybė ir atskirtis, nelygybė, ribotos užimtumo ar verslo galimybės, priklausomybė nuo narkotikų, struktūrinis smurtas ir sąveikinė diskriminacija, saugios ir teisėtos migracijos galimybių ir visapusiškos integracijos politikos trūkumas, nepakankama švietimo, socialinė ir darbo politika, kitos socialinės ir ekonominės išankstinės sąlygos ir ribotos pragyvenimo galimybės, žmonės įsitraukia į prostituciją ir joje lieka – visa tai prisideda prie moterų padėties blogėjimo ir jų socialinės padėties žemėjimo, todėl trūksta alternatyvų, kurios atitrauktų nuo prostitucijos;

N.  kadangi būtent skurstantys moterys ir vaikai, patiriantys struktūrinę ir sąveikinę diskriminaciją, yra labiausiai pažeidžiami seksualinio išnaudojimo dėl prostitucijos ir vergovės, taip pat viliojimo, vadinamojo įsimylėjusio vaikino (angl. „loverboy“) metodo ir užstrigimo nusikaltėlių (sąvadautojų) tinkluose; kadangi, be kita ko, priklausomybė nuo narkotikų naudojama kaip aukų viliojimo ir įpainiojimo į prostituciją priemonė; kadangi įgyvendinant visų dabartinių krypčių politiką ir teisės aktus dar nepakankamai atsižvelgta į šias pagrindines priežastis, stigmatizavimą ir diskriminaciją, kuriuos patiria prostitucija užsiimantys asmenys, ypač moterys;

O.  kadangi saugomos grupės, pvz., vaikai, jaunimas, psichikos ir fizinę negalią turintys asmenys ir mažumoms priklausantys asmenys, yra visokeriopai išnaudojami – jie seksualiai išnaudojami, prie jų seksualiai priekabiaujama ir jie žaginami;

P.  kadangi mažų garantijų darbas yra nuolatinė Europos Sąjungos darbo rinkos ypatybė, o tai sudaro palankias sąlygas stambių ekonominių grupių pelno kaupimui ir pirmiausia turi įtakos moterims, kurios yra diskriminuojamos darbo užmokesčio požiūriu, dažniau dirba nepilną darbo dieną, todėl mažiau uždirba, turi mažesnę socialinę apsaugą ir turi mažiau galimybių būti ekonomiškai nepriklausomomis;

Q.  kadangi išankstinės nuostatos ir stereotipai trukdo moterims siekti savo užmojų ir juos įgyvendinti, todėl jos yra varžomos ir yra priverstos gyventi skurde ne dėl savo kaltės;

R.  kadangi šias priežastis reikia skubiai ir nuosekliai šalinti siekiant panaikinti aplinkybes ir apribojimus, trukdančius rastis prostitucijos alternatyvoms; kadangi tokios priemonės turi būti grindžiamos holistiniu požiūriu, siekiant sukurti tokią visuomenę, kurioje būtų užtikrinta lyčių lygybė, daugiausia dėmesio skiriant švietimui, socialinei, darbo ir migracijos politikai, tokiu būdu siekiant mažinti pažeidžiamumą, taigi, ir paveikumą išnaudojimui arba sprendimams, kurie priimami nesant alternatyvų; kadangi ES taip pat turi remti kaimynines ir ne ES šalis, kad padėtų joms padidinti socialinės paramos ir galimybių gauti paslaugas galimoms prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukoms, finansavimą, įskaitant švietimo, psichologinę ir socialinę paramą iš specialistų, taip pat pradėti teikti specializuotas paslaugas, skirtas visapusiškai socialinei ir ekonominei pažeidžiamoje padėtyje esančių moterų ir mergaičių įtraukčiai užtikrinti, siekiant jas apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo rizikos;

S.  kadangi reiškinys, kai vyresnio amžiaus turtingi vyrai išnaudoja jaunas merginas mainais už seksualines paslaugas atsilygindami finansiškai (angl. „sugar daddyism“), kelia nerimą ir ypač paplitęs ne tik universitetuose, bet ir socialiniuose tinkluose bei internete; kadangi šį reiškinį sudaro reklama, kuria skatinama studentų, ypač jaunų moterų, prostitucija ir turtingesnių ir įtakingų vyrų vykdomas nepilnamečių seksualinis išnaudojimas; kadangi valdžios institucijos turi imtis veiksmų, kad kuo labiau sumažintų platų šios praktikos plitimą; kadangi paaugliai turėtų būti informuojami ir šviečiami apie nusikaltėlių metodus, kuriuos jie naudoja siekdami užmegzti ryšį, taip siekiant užtikrinti geresnį paauglių informavimą, budrumą ir atidumą šiai taktikai, taip pat apie vadinamojo įsimylėjusio vaikino (angl. „loverboy“) metodus, ryšių užmezgimą internete ir paskesnį įviliojimą;

T.  kadangi Nyderlandų prokuratūros įstaigos apskaičiavo, jog manoma, kad iš maždaug 30 000 prostitucijoje esančių asmenų Nyderlanduose iki 70 proc. yra priverčiami užsiimti prostitucija smurtu arba juos į ją įtraukė vadinamieji įsimylėję vaikinai;

U.  kadangi dauguma moterų norėtų pasitraukti iš prostitucijos(20); kadangi tai, jog trūksta aukštos kokybės, lengvai prieinamų ir pakankamai finansuojamų pasitraukimo programų taikant holistinį požiūrį, neleidžia iš prostitucijos norintiems pasitraukti asmenims tai padaryti(21); kadangi reikėtų stengtis skatinti priimti ir įgyvendinti pasitraukimo programas, kurias sudaro visapusiška priežiūra ir parama, skirta padėti prostitucijoje esantiems žmonėms įveikti sunkumus ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti saugų ir stabilų darbą;

V.  kadangi pasitraukimas iš prostitucijos dažnai yra sudėtingas ir ilgas procesas ir tam reikia visapusiškos socialinės ir ekonominės paramos, įskaitant pakankamą biudžetą ir individualias konsultacijas, atsižvelgiant į skirtingus stūmos ir traukos veiksnius, taip siekiant numatyti į poreikius orientuotas paramos programas ir užtikrinti, kad jos būtų naudingos asmenims, kurie nori nebeužsiimti prostitucija; kadangi socialiniai santykiai bendruomenėje ir tarp asmenų yra svarbūs skatinant ieškoti išeičių; kadangi valstybės narės turėtų skatinti prevencijos programas, išeičių ieškojimą, pasitraukimo ir įtraukties programas ir plataus masto išsamias švietimo programas apie kovą su prekyba žmonėmis, seksualinį išnaudojimą, prostituciją ir sutikimą, ir tai turėtų daryti mokyklose ir platesniu mastu visuomenėje, ypač prostitucija užsiimančių asmenų kilmės šalyse (-yse); kadangi šios programos turėtų apimti saugų apgyvendinimą, saugią priežiūrą, tinkamą medicininę priežiūrą, psichologinę pagalbą (traumos gydymas), švietimo ir (arba) mokymo galimybes, platesnio masto paramą ekonominei integracijai, specializuotą pagalbą priklausomybių turinčioms moterims ir vaikų turinčioms moterims; kadangi ES parengė keletą finansavimo programų šiam svarbiam darbui remti ir valstybės narės turėtų pasinaudoti šiomis turimomis programomis;

W.  kadangi Ursula von der Leyen anksčiau yra pareiškusi, kad prostitucija nėra kaip bet kuri kita profesija ir kad visada turi būti siekiama iš prostitucijos pasitraukti;

X.  kadangi prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra glaudžiai susijusios; kadangi prekyba žmonėmis apibrėžiama kaip asmenų įdarbinimas, vežimas, perdavimas, priglaudimas arba priėmimas pasitelkiant grasinimus, jėgą, sukčiavimą, apgaulę, grobimą, piktnaudžiavimą galia arba pasinaudojant pažeidžiama padėtimi, taip pat panaudojant kitas prievartos formas, taip siekiant pelno išnaudojant asmenis; kadangi prekyba žmonėmis yra problema daugelyje sričių(22), tačiau, kaip pabrėžta Komisijos ataskaitoje dėl pažangos kovojant su prekyba žmonėmis(23), prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais tebėra labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma ES, atsižvelgiant į tai, kad 51 proc. prekybos žmonėmis aukų ES yra išnaudojami seksualinio išnaudojimo tikslais(24); kadangi ESBO duomenimis vien tik iš prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais gaunama beveik 100 mlrd. JAV dolerių per metus(25), t. y. daugiausia pinigų, kuriuos vyrai moka už seksualinius santykius su prekybos žmonėmis aukomis tapusiomis moterimis; kadangi Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis 2 straipsnyje nurodyta, kad numatomas ar faktinis prekybos žmonėmis aukos sutikimas būti išnaudojamai nėra svarbus, jei jis gaunamas suteikiant arba gaunant užmokestį ar naudą; kadangi prekybos žmonėmis aukos gali būti visų lyčių, socialinės lyties tapatybės, amžiaus ir kilmės, tačiau kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais daro neproporcingai didelį poveikį moterims, mergaitėms ir marginalizuojamoms grupėms ES valstybėse narėse ir visame pasaulyje; kadangi prekiautojai žmonėmis dažnai naudoja smurtą, nesąžiningas įdarbinimo agentūras ir melagingus švietimo ar darbo pažadus, kad apgautų ir priverstų savo aukas vykdyti jų paliepimus ir pasinaudotų puikiai išvystytu ir gerai finansuojamu nusikaltėlių tinklu;

Y.  kadangi prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ES aukos daugiausia yra iš kitų ES valstybių narių, nors daug aukų taip pat yra iš Pietryčių Azijos ir Lotynų Amerikos; kadangi prostitucija ir pornografija, taip pat organizuoto nusikalstamumo veikla, pvz., prekyba vaikais, nepilnamečių seksualinis išnaudojimas ir vaikų seksualinis išnaudojimas, yra glaudžiai susiję(26)(27); kadangi, siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir sustabdyti nusikaltėlių nebaudžiamumą, reikalingas holistinis požiūris;

Z.  kadangi Vokietijos Federalinio kriminalinės policijos biuro ataskaitoje atskleista, kad dėl daugiau nei pusės prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais atvejų Vokietijoje vykdomas baudžiamasis persekiojimas, remiantis trečiosios šalies pranešimu; kadangi, apibendrinant, ataskaitoje nurodyta, kad išnaudojimo aukos retai kada save tapatina su aukomis arba dažnai susilaiko nuo pranešimo, nes nepasitiki valdžios institucijomis ir policija;

AA.  kadangi Turkijos okupuotas Kipro teritorijas prekiautojai žmonėmis naudoja pažeidžiamų moterų išnaudojimui, pažadėdami joms studentų vizas ir studentų registraciją tik tam, kad priverstų jas užsiimti prostitucija atvykus ir apgyvendintų nežmoniškomis sąlygomis; kadangi Turkijos okupuotos Kipro teritorijos yra nebaudžiamumo erdvė prostitucijos srityje veikiantiems prekiautojams žmonėmis;

AB.  kadangi tokie įvykiai kaip tarptautiniai konfliktai ir ekonominiai sunkumai turi stiprų skatinamąjį poveikį prekybos žmonėmis tendencijoms(28); kadangi moterys ir nelydimi nepilnamečiai arba su nepažįstamaisiais keliaujantys nepilnamečiai yra itin pažeidžiami dėl prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo ir prievartos tikslais;

AC.  kadangi kai kuriuose Europos regionuose toliau daugėja prostitucijos, išnaudojimo(29) ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais atvejų(30); kadangi, remiantis JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro ataskaita(31), skaičiai visame pasaulyje sumažėjo dėl COVID-19 apribojimų ir izoliavimo priemonių poveikio; kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais buvo dažniausiai pasitaikanti prekybos žmonėmis forma ES 2021 m.(32) ir sunki smurto forma, didžiausią poveikį daranti moterims ir mergaitėms; kadangi prostitucija, išnaudojimas ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra susiję su lytimi, turi pasaulinį aspektą ir daro poveikį labiausiai marginalizuojamiems mūsų visuomenės nariams; kadangi didžioji dalis prostitucijoje esančių asmenų yra moterys ir mergaitės, o sekso paslaugų pirkėjai daugiausia yra vyrai(33); kadangi, į tai atsižvelgiant, prostitucija kenkia ne tik ja užsiimančioms moterims, bet ir toliau didina moterų ir vyrų nelygybę; kadangi dėl šios priežasties prostitucija, išnaudojimas ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė ir vis didėjanti pasaulinė problema, turinti tarpvalstybinį aspektą, dėl kurios valstybių narių valdžios institucijos turi bendradarbiauti, kad ją išspręstų; kadangi formuojant politiką turi būti užtikrinta pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių apsauga; kadangi visos valstybės narės turi teisinę pareigą varžyti prekybą žmonėmis ir organizuotą nusikalstamumą ir juos nutraukti;

AD.  kadangi visų teisėkūros priemonių, susijusių su prostitucija valstybėse narėse, pagrindinis tikslas yra apsaugoti moteris ir mergaites nuo išnaudojimo; kadangi ES valstybėse narėse diegiamos įvairios teisinės sistemos ir įgyvendinami skirtingi politikos metodai, taikant skirtingus modelius ir submodelius; kadangi esama nacionalinių prostitucijos teisės aktų asimetrijos ES; kadangi skirtingos su prostitucija susijusios reglamentavimo priemonės ar jų trūkumas turi skirtingą poveikį, o tai formuoja visuomenės suvokimą, kas yra lyčių lygybė ir moterų teisės bei orumas, taip pat perduoda informaciją ir normas, įskaitant apie smurtą prieš moteris; kadangi įgyvendinant visų dabartinių krypčių politiką ir teisės aktus nepakankamai atsižvelgta į šias pagrindines priežastis ar stigmatizavimą, diskriminaciją ar smurtą, kuriuos patiria į prostituciją įtraukti asmenys; kadangi reikia realistiškai įvertinti visų modelių poveikį, kad būtų galima nustatyti, kokiomis pagrindinėmis teisėmis grindžiamomis priemonėmis ir strategijomis geriausiai apsaugomos moterų teisės ir skatinama lyčių lygybė; kadangi dėl to reikėtų atsisakyti pernelyg supaprastinto ideologinio mūšio ir dvinario požiūrio prielaidą, pagal kurią diskusijos skyla į dvi stovyklas, nes dėl to kyla pavojus, kad nebus atsižvelgta į tam tikrų priemonių ir strategijų pranašumus ir trūkumus;

AE.  kadangi prostitucija turi tarpvalstybinį poveikį ir daro poveikį moterų teisėms ir lyčių lygybei; kadangi dėl nepakankamo valstybių narių bendradarbiavimo veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui ir prostitucijoje esančių žmonių išnaudojimui, kol kas nesėkmingi; kadangi pasienio regionų sistemos turėtų būti geriau koordinuojamos, kad būtų išvengta karštųjų taškų; kadangi prostituciją reglamentuojančių teisės aktų skirtumai ES yra naudingi prekiautojams žmonėmis ir organizuoto nusikalstamumo tinklams;

AF.  kadangi Šiaurės šalių lygybės modelis, pagal kurį prostitucijoje esantis asmuo yra dekriminalizuojamas, o pirkėjas kriminalizuojamas, nėra universalus sprendimas siekiant sumažinti paklausą, prekybą seksualinėmis paslaugomis, smurtą ar išnaudojimą; kadangi iš Švedijos ir kitų šalių praktinės patirties matyti, kad įdiegus Šiaurės šalių lygybės modelį gatvės prostitucija sumažėjo perpus(34); kadangi 1995–2008 m. Švedijoje prostitucija užsiimančių asmenų paklausa nuo 13,6 proc. sumažėjo iki 7,9 proc. dėl įdiegto Šiaurės šalių lygybės modelio(35); kadangi Prancūzijos pateikti duomenys(36) taip pat rodo, kad Šiaurės šalių lygybės modelis duoda teigiamų rezultatų, nes nuo 2016 m. daugiau kaip 800 prostitucijoje esančių asmenų šalyje pasinaudojo pasitraukimo programa, o 87,5 proc. Prancūzijos visuomeninių organizacijų remiamų asmenų iki pasitraukimo programos pabaigos randa stabilų darbą; kadangi nuo 2016 m. nusikalstamų veikų, susijusių su sąvadavimu ir prekyba žmonėmis, tyrimų skaičius padidėjo 54 proc.; kadangi iš sąvadautojų konfiskuota beveik 2,35 mln. EUR suma buvo reinvestuota į prostitucijos ir prekybos sekso paslaugomis aukų apsaugą ir reabilitaciją; kadangi, vis dėlto, nepakankamas pasitraukimo programų biudžetas yra nuolatinė problema, todėl reikia didinti finansavimą, kuris suteikia galimybę gyventi be prostitucijos;

AG.  kadangi Europolo duomenimis(37) kai kuriose valstybėse narėse prostitucija yra teisėta, todėl prekiautojams žmonėmis daug lengviau pasinaudoti teisine aplinka išnaudojant savo aukas; kadangi prekiautojai žmonėmis dažnai naudojasi teisėtomis įmonėmis, kad užmaskuotų savo išnaudojimo veiklą; kadangi dėl to legalizuota prostitucija skatina prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais(38); kadangi Europolo ataskaitose nustatyta, kad tais atvejais, kai prostitucija yra teisėta, prekyba žmonėmis ir smurtas prieš aukas ir kitus į prostituciją įtrauktus asmenis padidėja dešimt kartų, nes nusikaltėliai gali slėptis už teisinių struktūrų; kadangi organizuotas nusikalstamumas ir korupcija, prekyba žmonėmis, labai smurtiniai nusikaltimai ir korupcija auga, kai įteisinami visi prostitucijos aspektai; kadangi seksualinių paslaugų paklausa yra didelė ir plačiai paplitusi, o pirkėjai negali ir (arba) nebando įžvelgti prievartos, kuri verčia žmones užsiimti prostitucija; kadangi šis reikalavimas negali būti patenkintas be moterų ir mergaičių, kurios yra prekybos žmonėmis aukos arba kurios, jei galėtų, pasitrauktų iš prostitucijos; kadangi dėl šios priežasties diskusijų dėl prostitucijos ir įvairaus jos reglamentavimo valstybėse narėse negalima atsieti nuo diskusijų dėl kovos su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir diskusijų dėl visuomeninių veiksnių, lemiančių tai, kad pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys neturi alternatyvų užsidirbti pragyvenimui ir galiausiai įsitraukia į prostituciją;

AH.  kadangi Vokietijoje iki 2021 m. pabaigos 23 700 asmenų buvo įregistruoti kaip oficialiai užsiimantys prostitucija, o iš viso šioje šalyje, remiantis skaičiavimais, yra 90 000–400 000 prostitucija užsiimančių asmenų;

AI.  kadangi 2022 m. iš ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nuomonės „Teisinė išvada dėl Vokietijos prostituciją ir prekybą žmonėmis reguliuojančių teisės aktų“ matyti, kad šalyje galiojančiuose teisės aktuose, atrodo, nėra pakankamų apsaugos priemonių pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, kurie užsiima prostitucija, taip pat asmenims, kurie nėra registruoti atitinkamoje sistemoje, todėl pastangos užkardyti prekybą žmonėmis yra slopinamos; kadangi vienas iš pagrindinių šioje teisinėje išvadoje nurodytų reikalavimų yra nustatyti įrankius ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti paklausą;

AJ.  kadangi kiekviena valstybė narė, reguliuodama prostituciją, turi taip pat siekti nutraukti prekybą žmonėmis ir organizuotą nusikalstamumą, visų pirma, daugiausia dėmesio skirti pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, ypač moterų, apsaugai; kadangi prostitucija daro didžiulį poveikį ne tik moterims ir jų teisėms, bet ir visai visuomenei bei lyčių lygybei, todėl reikia imtis konkrečių priemonių siekiant kovoti su jos priežastimis; kadangi įvairiose ES valstybėse narėse galiojančiuose prostituciją reglamentuojančiuose teisės aktuose ir taisyklėse reikalingas bendras požiūris į jėgą, prievartą, pažeidžiamumo išnaudojimą, piktnaudžiavimą galia ar nelygybę ir jų suvokimas; kadangi ši kova gali būti veiksminga siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo išnaudojimo tik tada, kai bus taikomas požiūris, kuriuo apsaugomos aukos ir sprendžiama prostitucijos paklausos problema, ir kai bus vykdomos tokios priemonės, kurias taikant kriminalizuojami išnaudojantys asmenys; kadangi iš ESBO tyrimo(39) matyti, kad prevencinių priemonių naudojimas siekiant sumažinti paklausą iš esmės išlieka žemas, tačiau yra ypač koncentruotas šalyse, kuriose sekso paslaugų pirkimas yra neteisėtas arba naudojimasis prekybos žmonėmis aukų paslaugomis yra kriminalizuotas; kadangi Airijos ir Naujosios Zelandijos gyventojų skaičius yra panašus, tačiau Airijoje dėl joje įdiegto Šiaurės šalių lygybės modelio prostitucijoje yra 5–8 kartus mažiau žmonių(40)(41);

AK.  kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už kito asmens pirkimą, samdymą ar viliojimą prostitucijos tikslais, taip pat už bet kokio pelno gavimą iš kito asmens prostitucijos būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką; kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nusikalstamos veikos padarymo siekiant gauti pelno ar naudos atveju arba jei nusikalstama veika iš tiesų davė pelno arba naudos dėl kito asmens prostitucijos (t. y. pelnymasis iš prekybos žmonėmis), toks pelnas būtų laikomas sunkinančia aplinkybe;

Valstybių narių palyginimas

1.  pažymi, kad prostitucijos problemos sprendimo metodai visoje ES skiriasi, ir orientuojamasi į tris pagrindinius šios sistemos komponentus pasitelkiant administracinius ar baudžiamuosius teisės aktus: prostitucijoje esančius asmenis, sekso paslaugų pirkimą (t. y. paklausą) ir išnaudojančių trečiųjų šalių, pvz., sąvadautojų, įtraukimą(42); pabrėžia, kad skirtingi įstatymai daro skirtingą poveikį prostitucijoje esančioms moterims, jų teisėms, galimybei pasinaudoti sveikatos priežiūros, socialinėmis paslaugomis ir teisingumo sistema, moterų teisėms apskritai, lyčių lygybei, paklausai, prekybai žmonėmis, visuomenės požiūriui ir kaimyninėms valstybėms narėms; pabrėžia visų valstybių narių pareigą skatinti įtraukią visuomenę ir apsaugoti žmones, ypač pažeidžiamoje padėtyje esančias moteris;

2.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad prostitucijos rinkos ir jos veikėjai veikia tarpvalstybiniu mastu, ES didėjant nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių prostituciją, asimetrijai, daugėja prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų skaičius; be to, pabrėžia, kad valstybių narių teisės aktų dėl prostitucijos skirtumai sudaro palankias sąlygas organizuotoms nusikalstamoms grupėms ir asmenims(43); pažymi, kad kai kurios valstybės narės gali pritraukti didesnius prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais srautus, nei kitos; ragina valstybes nares nustatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų mažinama prostitucijos, taigi, ir prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo ir organizuotų nusikalstamų grupių veiklos paklausa;

3.  apgailestauja, kad trūksta patikimų ir tikslių šalių duomenų, susijusių su prostitucija, seksualiniu išnaudojimu, smurtu prostitucijos metu ir pasitraukimo programų poveikiu, kuriuos būtų galima palyginti; pabrėžia, kad reikia skubiai toliau gerinti ir geriau koordinuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą renkant patikimus, tikslius, anoniminius duomenis, suskirstytus pagal lytį, rasinę ar etninę kilmę, amžių, socialinę ir ekonominę klasę ir pilietybę, bet jais neapsiribojant, ir jais keičiantis, kurie yra palyginami visose valstybėse narėse; todėl ragina valstybes nares dar glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos lyčių lygybės institutu ir Europolu, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija ir duomenimis, taip pat išnagrinėti jų patirtį remiantis šiais duomenimis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad kelios Europos šalys siekia apsaugoti prostitucijoje esančius asmenis ir jų teises sukurdamos skirtingas teisines sistemas įvairiais prostitucijos aspektais, į politikos formavimą įtraukia tradiciškai diskriminuojamus ir marginalizuojamus prostitucijoje esančius asmenis ir teikia subsidijas, kad paremtų jų visuomenines organizacijas, kad jos geriau tenkintų labiausiai marginalizuojamų asmenų poreikius; pažymi, kad tokiose šalyse, kaip Austrija(44), Vokietija ir Nyderlandai, valdžios institucijos padarė išvadą, kad prostitucijoje esančių asmenų teisėms būtų naudingiausia sukurti teisinę sistemą, kuria būtų įteisinti visi prostitucijos aspektai, o kitos šalys, pvz., Švedija, Prancūzija, Ispanija ir Airija, nusprendė ginti prostitucijoje esančių moterų teises pasirinkdamos dekriminalizuoti prostitucijoje esančius asmenis ir kriminalizuoti pirkėjus, taikydamos Šiaurės šalių lygybės modelio metodą;

Reali prostitucijos padėtis

5.  pažymi, kad prostitucijoje esančios moterys patiria daugiau smurto nei moterys vidutiniškai; atkreipia dėmesį į 2013 m. Vokietijos federalinės šeimos reikalų, vyresnio amžiaus piliečių, moterų ir jaunimo ministerijos tyrimą(45), pagal kurį 41 proc. apklaustų prostitucijoje esančių moterų patyrė fizinį ar seksualinį smurtą (arba abu) prostitucijos metu;

6.  atkreipia dėmesį į kelių tyrimų išvadas, susijusias su prostitucijoje esančių moterų patirtimi ir su prievartos naudojimu vaikystėje ir paauglystėje(46); pažymi(47)(48)(49), kad dėl šios patirties moterims ir mergaitėms prostitucija gali tapti norma; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia skubiai ryžtingai kovoti su prievarta prieš vaikus, ir atkreipia dėmesį į visų šeimų ir asmenų, kuriems tenka pareiga rūpintis vaikais, pvz., mokytojų ir instruktorių, atsakomybę;

7.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliucijoje dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei pripažino, kad prostitucija ir seksualinis išnaudojimas yra žmogaus orumo pažeidimai, prieštarauja žmogaus teisių principams, pvz., lyčių lygybei, ir todėl prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principams; primena, kad savo 2022 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl moterų skurdo Europoje jis apibrėžė prostituciją kaip sunkią smurto ir išnaudojimo formą(50);

Poveikis prostitucijoje esančioms moterims

8.  pažymi, kad prostitucija nėra pavienis asmens, išnuomojančio savo kūną už pinigus, veiksmas, tai veikiau yra pelnui gauti skirta sistema, kuriai būdingas smurtas, diskriminacija ir giliai įsišaknijusios nežmoniškos sąlygos, ir ši sistema veikia kaip verslas ir padeda kurti rinką, kurioje sąvadautojai planuoja ir veikia siekdami apsaugoti ir plėsti savo rinkas, kuriose sekso paslaugų teikėjai atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant sąvadautojų veiklą;

9.  smerkia prievartos, manipuliavimo, smurto ir išnaudojimo prostitucijos tikslais tikrovę ir pažymi, kad moterų ir nepilnamečių kalbos įgūdžių trūkumas, taip pat jų pažeidžiamumo aspektai ir nesaugios sąlygos išnaudojamos įtraukiant juos į prostitucijos veiklą ir joje išlaikant; pripažįsta, kad prostitucija yra susijusi su struktūriniu smurtu, nuo kurio moterys neproporcingai kenčia ir dėl kurio dažnai susidaro nesaugios gyvenimo sąlygos, kurios paskatina moteris ir mergaites įsitraukti į prostituciją; taip pat pažymi, kad iš prostitucijos sudėtinga ištrūkti; reikalauja parengti paveikią politiką, kuria būtų panaikintas skurdas ir gerinama socialinė apsauga, kovojama su mokyklos nelankymu, skatinamas švietimas, įskaitant lytinį švietimą, švietimas su santykiais susijusiais klausimais, taip pat lygios galimybės ir vienodas elgesys, ir būtų nustatyta įtrauki politika, kuri padeda moterims įgalėti ir įgyti ekonominį savarankiškumą, įskaitant priemones, kuriomis pasmerkiami jas išnaudojantys asmenys;

10.  pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos pablogėjus socialinei ir ekonominei padėčiai padaugėjo visų formų prievartos ir smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį išnaudojimą, taip pažeidžiant jų žmogaus teises; įspėja, kad šią padėtį dar labiau pablogins dabartinė energijos ir gyvenimo išlaidų krizė, nes daug pažeidžiamoje padėtyje esančių moterų nuskurdo ir pateko į socialinę atskirtį; kaip kraštutinį pavyzdį atkreipia dėmesį į didelį pavojų, su kuriuo susiduria Ukrainos moterys ir mergaitės, galinčios tapti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukomis dėl jų pažeidžiamos padėties pabėgus nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir persikėlus į kitas šalis(51); atkreipia dėmesį į tai, kad tai paprastai daro poveikį moterims ir mergaitėms, bėgančioms iš regionų, kuriuose vyksta krizė ir konfliktai, ir gyvenančioms juose(52);

11.  pabrėžia, kad neatskiriamas laisvės elementas yra gebėjimas duoti sutikimą ir jo neduoti; pažymi, kad sutikimas gali būti duodamas laisva valia tik tada, kai tarp susijusių asmenų nėra galios disbalanso arba jeigu nėra prasmės grasinti, smurtauti, apgaudinėti ar imtis prievartos; be to, pažymi, kad sutikimas, gautas duodant arba gaunant atlygį ar naudą, yra nepagrįstas; kartu pažymi, jog žmonėms gali būti labai sunku suvokti, kad jie yra aukos, ypač kai jie nėra informuoti apie savo teises, ir primena smurtinių santykių dinamiką; be to, pabrėžia, kad prostitucijoje esančių moterų balsas visada turėtų būti išklausomas, ir primena, kad reikia informatyvių, pagarbių švietimo ir informuotumo didinimo programų, kad moterys būtų informuotos apie savo teises ir pareigas ir joms būtų suteikta galimybė tarpininkauti ir turėti galimybę priimti informacija pagrįstus ir laisvus sprendimus dėl savo asmeninio ir seksualinio gyvenimo;

12.  smerkia tai, kad prostitucijoje esantys asmenys, ypač skurstančios moterys, taip pat migrantai, tam tikrai rasei priskiriami ir LGBTIQ+ asmenys, stokoja teisinio saugumo dėl neproporcingo ir de facto kriminalizavimo, aukšto lygio sekimo, baudų skyrimo ir reidų namuose; pažymi, jog tai reiškia, kad jie susiduria su nuolatine policijos ir teisminio persekiojimo grėsme, yra papildomai marginalizuojami ir stigmatizuojami, o tai neigiamai veikia jų fizinę ir psichinę sveikatą, todėl jiems sunku paprašyti pagalbos ir jie dažnai neturi galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis; be to, smerkia tai, kad dėl nusikalstamumo prielaidos ir diskriminacinio elgesio jiems dažnai užkertamas kelias kreiptis į teisingumo institucijas patyrus fizinį ar seksualinį smurtą ar prievartą baiminantis, kad jie veikiausiai taps pagrindiniais baudžiamojo tyrimo subjektais(53) arba susidurs su nekontroliuojamu viešumu ir socialiniu spaudimu, kuris gali daryti poveikį jų asmeniniam gyvenimui ir šeimai; ragina užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant prostitucijoje esančių asmenų, ypač moterų, visapusišką nediskriminuojamą ir visuotinę kokybišką prieigą prie sveikatos ir socialinių paslaugų, taip pat galimybę kreiptis į teisingumo sistemą; apgailestauja dėl to, kad tuo pat metu išnaudojančios trečiosios šalys, įskaitant viešnamių savininkus ir prekiautojus žmonėmis, taip pat pirkėjai dažnai lieka nenubausti; ragina kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas labiau stengtis sustabdyti jų nebaudžiamumą;

13.  atkreipia dėmesį į neigiamas sąvadavimo ir sekso paslaugų pirkimo dekriminalizavimo pasekmes, dėl kurių, akivaizdžiai normalizuojant šią veiklą visuomenėje, daugėja prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais atvejų ir nuslepiama, kad realiai prostitucija yra susijusi su prievarta, manipuliavimu, smurtu ir išnaudojimu, kai pasinaudojant kalbos įgūdžių stoka, pažeidžiamumu ir nesaugia ekonomine padėtimi moterys įtraukiamos į prostituciją ir nebegali iš jos ištrūkti; apgailestauja dėl to, kad net prostitucijos, sąvadavimo ir sekso paslaugų pirkimo legalizavimas nereiškia, kad prostitucijoje esančių moterų stigmatizacija bus panaikinta;

Paklausa

14.  pažymi, kad prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais egzistuoja dėl to, kad yra jų paklausa; pabrėžia, kad, be galimų aukų pažeidžiamumo problemos sprendimo ir prekiautojų žmonėmis bei tarpininkų baudžiamojo persekiojimo, be kita ko, paklausos mažinimas yra pagrindinė prekybos žmonėmis prevencijos ir mažinimo priemonė, nes ji nukreipta prieš finansines paskatas; todėl mano, kad tai turėtų būti toliau plėtojama persvarstant ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvą; pažymi, jog svarbu mažinti paklausą taip, kad nebūtų pakenkta ir nesukeltos neigiamos pasekmės prostitucija užsiimantiems asmenims; pažymi, kad strategijose, skirtose paklausos problemai spręsti, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama asmenų teisėms ir diskriminacinio požiūrio ir įsitikinimų, ypač nukreiptų prieš moteris ir migrantus, problemos sprendimui(54);

15.  pažymi, kad paaiškėjo, jog požiūris, grindžiamas žinojimu apie prekybos žmonėmis aukų sekso paslaugų teikimą, nėra veiksmingas siekiant mažinti seksualinį išnaudojimą dėl to, kad neįmanoma įrodyti pirkėjo žinojimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriškai prostitucija užsiimančių žmonių yra tiek mažai, kad vieni jie negali patenkinti paklausos; todėl ragina didinti informuotumą apie tai, jog, atsižvelgiant į didelį asmenų, kurie verčiami užsiimti prostitucija arba yra priversti užsiimti prostitucija, skaičių, žmonėms, norintiems pirkti seksualines paslaugas, kyla didelis pavojus, kad jie de facto pirks išnaudojamų žmonių paslaugas;

16.  pažymi, kad dekriminalizuojant sąvadavimą ir sekso paslaugų pirkimą didėja paklausa, suteikiama daugiau galių paklausai ir normalizuojamas sekso paslaugų pirkimas; pabrėžia, kad šioje sistemoje prostitucija užsiimančių žmonių stigmatizacija vis dar tebėra labai gaji; remiasi tyrimais(55)(56)(57), iš kurių matyti, kad moterų kūnų pirkimo normalizavimas eina koja kojon su smurto prieš moteris augimu ir didesniu teisių į prostitucijoje esančias moteris ir moteris apskritai suvokimu; pažymi, kad prostitucijos rinką galima sumažinti tik sumažinus paklausą, taigi, ir joje išnaudojamų žmonių skaičių;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug šalių skirtingai pradeda taikyti ir įgyvendina Šiaurės šalių lygybės modelį; pritaria visa apimančiam su lytimi susijusiam šio modelio tikslui, kuriuo siekiama sumažinti paklausą, ir jo tikslui pasiekti lyčių lygybę, įskaitant paradigmos pokytį; atkreipia dėmesį į teigiamą šio modelio poveikį prostitucijoje esančių asmenų, ypač moterų, teisėms, normalizavimo poveikiui visuomenėje ir kovai su prekyba žmonėmis(58)(59)(60); vis dėlto, pabrėžia, kad vis dar reikia dirbti ir atlikti mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti praktinį modelio tikslų įgyvendinimą; pažymi, kad valstybės narės, įgyvendindamos Šiaurės šalių lygybės modelį, turėtų pasinaudoti kitose valstybėse narėse taikoma geriausia patirtimi;

18.  pažymi, kad prostitucijoje esančių asmenų dekriminalizavimas yra vienintelis veiksmingas būdas, kurį naudojant šie asmenys gali pamažu pradėti pasitikėti teisėsaugos institucijomis ir kitomis pagalbos tarnybomis; pabrėžia, kad visos priemonės, kurių imamasi, neturi nei daryti žalos, nei sukelti neigiamų pasekmių prostitucijoje esantiems asmenims, ir turi užtikrinti pakankamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų panaikinta asmenų, kurie yra pažeidžiamesni dėl savo lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, socialinės ir ekonominės padėties, teisinio statuso ir kilmės, diskriminacija, kuri apima visus jų gyvenimo aspektus, įskaitant skurdą ir migraciją;

19.  ragina valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant kovoti su internetine reklama ir ryšių, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama prostitucija arba siekiama pritraukti pirkėjus, palengvinimu, kad būtų užkirstas kelias kitų asmenų išnaudojimui prostitucijos tikslais, įskaitant studentų, ypač jaunų moterų, prostituciją, ir nepilnamečių seksualinį išnaudojimą, kurį vykdo turtingesni ir įtakingesni vyrai (angl. „sugar daddies“);

Prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais poveikis

20.  griežtai smerkia prekybą žmonėmis seksualinio visų žmonių išnaudojimo tikslais kaip sunkų žmogaus teisių pažeidimą; pabrėžia, kad, remiantis tyrimais, prekybos žmonėmis aukomis ypač tampa moterys ir mergaitės, ypač tos, kurios atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, pvz., migrantės, moterys karo ir konfliktų zonose ir iš jų bėgančios moterys, taip pat moterys iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų, arba LGBTIQ+ asmenys;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos išspręsti nuolatines su prostitucija susijusias problemas, ėmėsi veiksmų įteisindamos visus prostitucijos aspektus, kuriais siekiama panaikinti moterų stigmatizavimą ir priklausomybę nuo prostitucijos ir suteikti joms daugiau saugumo ir darbo teisių; tačiau pripažįsta, kad legalizavimo modelis neatnešė tokių planuotų rezultatų, kuriais užtikrinama geresnė prostitucijoje esančių moterų padėtis, kaip matyti iš kelių ES šalių duomenų; yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai prostitucija yra teisėta, prekiautojams žmonėmis daug lengviau pasinaudoti teisine aplinka, kad išnaudotų savo aukas, ir kad prekiautojai žmonėmis gana dažnai naudojasi teisėtomis įmonėmis, kad užmaskuotų išnaudojimo veiklą, todėl policijai ir teisėsaugos institucijoms sunku paveikiai kovoti su prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad išnaudotojai vis dažniau siekia išnaudoti aukas sudarydami tariamai savanoriškus verslo susitarimus, pagal kuriuos aukos dalį uždarbio privalo atiduoti manais už apsaugą ir pagalbą(61); todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai ir reglamentai būtų tinkamai peržiūrėti, taip siekiant išvengti bet kokių spragų, dėl kurių nusikaltėliai gali veikti nebaudžiami; primena, kad prostitucijos rinka ir jos subjektai veikia tarpvalstybiniu lygmeniu; todėl ragina ES ir valstybių narių lygmeniu imtis priemonių siekiant paveikiai kovoti su tarpvalstybiniais prostitucijos padariniais, o valstybes nares ir Komisiją – koordinuoti visos Europos požiūrį renkant išsamius duomenis, kuriais remiantis būtų galima atlikti tyrimą, kuriame būtų analizuojamos įvairios priemonės valstybių narių lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant draudimui įsigyti prostitucijoje esančių asmenų apskritai ir jaunesnių nei 21 metų asmenų, prostitucija užsiimančių nėščių moterų ir gatvėje prostitucija užsiimančių asmenų paslaugas, taip pat apskritai uždrausti prostitucijos reklamą; ragina Komisiją parengti bendras ES gaires, kuriomis prostitucijoje esantiems asmenims būtų užtikrinamos pagrindinės teisės;

22.  pabrėžia, kad prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, įskaitant prekybą vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais, didėja dėl didelės paklausos(62)(63)(64)(65); atkreipia dėmesį į tai, kad tai ypač akivaizdu šalyse, kuriose taikomas liberalus reglamentavimo modelis, o valstybės narės, pvz., Prancūzija ir kitos šalys, kurios laikosi tokių metodų kaip Šiaurės šalių lygybės modelis, atitinkamai nebėra didelės prekybos žmonėmis rinkos(66); pažymi, kad dėl taikomų paklausos mažinimo priemonių šiose šalyse prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais vis dar išlieka, tačiau mažėja(67)(68); todėl ragina valstybes nares laikytis holistinio požiūrio siekiant geriau apsaugoti prostitucijoje esančias moteris, užtikrinant, kad visos susijusios šalys, pvz., policija ir kitos teisėsaugos institucijos, socialinės ir medicinos tarnybos bei nevyriausybinės organizacijos (NVO), būtų remiamos, įtraukiamos į sprendimų priėmimo procesus ir glaudžiai bendradarbiautų;

23.  pažymi, kad kova su prekyba žmonėmis, skurdu ir socialine atskirtimi yra neatsiejamai susiję, o pagrindiniai šios kovos aspektai yra: ekonominė plėtra, tvirtesnis darbo ir darbuotojų statusas, didesnis darbo užmokestis ir pensijos, sąžiningesnis turto paskirstymas ir patikimos viešosios socialinės apsaugos sistemos plėtra, visuotinė ir nemokama nacionalinė sveikatos sistema ir valstybinės mokyklos, kuriose visiems užtikrinamos vienodos teisės ir galimybės;

24.  pažymi, kad 2023 m. balandžio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas sutiko nagrinėti 261 sekso paslaugas teikėjo iš Prancūzijos skundus, kuriuose prašoma pripažinti, kad Prancūzijos teisės aktais pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, visų pirma, teisė į sveikatą ir saugą ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą;

25.  pažymi, kad Turkijos okupuotoje Kipro teritorijoje reikia kovoti su prostitucija, ir ragina Komisija nedelsiant spręsti šį klausimą;

Tarpvalstybinis poveikis

26.  pažymi, kad prostitucijoje esančių moterų teisės ir apsaugos lygiai įvairiose ES valstybėse narėse skiriasi; pažymi, kad nors valstybės narės išlaiko kompetenciją reglamentuoti prostitucijos paslaugų teikimą, prostitucijoje esantys asmenys privalo turėti galimybę naudotis Chartijoje įtvirtintomis teisėmis; smerkia labai suskistina, rasistinį ir marginalizuojantį prostitucijos sistemos pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad vidutiniškai 70 proc. prostitucijoje esančių ES yra migrantės(69), o tai atspindi socialinius ir ekonominius skirtumus ES ir visame pasaulyje(70);

27.  pažymi, kad didžioji dalis prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais srautų Sąjungoje yra susiję su ES piliečiais; primena, kad 53 proc. prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų Sąjungoje turi ES pilietybę(71); primena, kad viename tyrime nustatyta, jog 73,6 proc. asmenų, kurie naudojosi užsienio šalies pilietybę turinčių prostitucijoje esančių asmenų paslaugomis, turėjo vidutinę ar didelę tikimybę užmegzti ryšius su prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais auka(72); pažymi, kad iš įrodymų matyti, jog vyrai suvokia prekybos žmonėmis ženklus, kuriuos jie pastebi, įskaitant ribotą prostitucijoje esančio asmens vietos kalbos mokėjimą arba pastebimus išnaudojimo ženklus(73); atkreipia dėmesį į tai, jog iš mokslinių tyrimų matyti, kad asmenys naudoja neutralizavimo metodus, kuriais siekia paneigti prekybos žmonėmis egzistavimą(74);

28.  pabrėžia, kad kai kuriose ES valstybėse narėse yra daugiau prekybos žmonėmis aukų nei kitose;

Poveikis lyčių lygybei, moterų ir seksualinių mažumų teisėms

29.  primena, kad LGBTIQ+ bendruomenėms priklausančios moterys, įskaitant pačius prostitucijoje esančius asmenis, turi būti prasmingai įtrauktos rengiant nacionalinę prostitucijos politiką ir platesnio masto Europos diskusijas;

30.  pažymi, kad moterys, atsižvelgiant į jų visą įvairovę, be kita ko, turi pagrindines teises į fizinę ir psichinę neliečiamybę, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teisę pasirinkti profesiją bei dirbti darbą;

31.  pabrėžia, kad lyčių požiūriu specifinis prostitucijos pobūdis ir išnaudojimas atspindi ir atkartoja vyraujančius galios santykius; pabrėžia, kad dėl sąveikinės diskriminacijos dar labiau padidėja šis galios disbalansas; pabrėžia, kad dauguma prostitucijoje esančių asmenų yra moterys, o tai didina lyčių nelygybę; pabrėžia, kad prostitucija ir seksualinis išnaudojimas yra nevienodo požiūrio į moteris ir vyrus, seksizmo, rasizmo, neįgaliųjų diskriminacijos, skurdo ir socialinės atskirties priežastis ir padarinys ir atkartoja bei įtvirtina stereotipus, susijusius su moterimis ir vyrais bei kitomis lytimis ir marginalizuojamomis grupėmis apskritai;

32.  pabrėžia skirtingą įvairių reglamentavimo priemonių ir eksploatuojamų stereotipų ir galios santykių poveikį vyrams, jaunimui ir visai visuomenei; pažymi, kad prostitucijos normalizavimas legalizuojant sekso paslaugų pirkimą daro neigiamą poveikį tam, kaip jaunimas suvokia seksualumą ir kokių lūkesčių turi dėl jo, taip pat moterų ir vyrų santykiams ir jų suvokimui apie lyčių lygybę; atkreipia dėmesį į tai, kad, atrodo, įdiegus Šiaurės šalių modelį, kurį taikant prostitucijoje esančios moterys vertinamos ne kaip objektai vyro seksualiniams troškimams patenkinti, bet kaip išnaudojimo aukos, berniukų ir vyrų požiūris Švedijoje iš esmės pasikeitė į gerąją pusę ir jie taip atgrasomi pirkti sekso paslaugas; atkreipia dėmesį į JAV tyrimo(75) dėl prostitucijos klientų nuomonių įvairiose šalyse rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, jog pagal šį tyrimą 55 proc. Vokietijos sekso paslaugų pirkėjų pripažino, kad pirkdami sekso paslaugas yra pastebėję sąvadautoją arba prekiautoją žmonėmis, arba sumokėję jiems pinigus, o 39 proc. apklaustų Vokietijos sekso paslaugų pirkėjų manė po atlikto mokėjimo turį teisę daryti su prostitucijoje esančia moterimi, ką nori; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų ir mergaičių žmogaus teisės yra neatimamos, tačiau jos (visų pirma teisė į orumą) prostitucijos rinkoje yra sistemingai pažeidžiamos, ypač dėl išnaudojimo; ragina Komisiją pasiūlyti informuotumo didinimo kampanijas, siekiant mažinti paklausą, atkreipiant dėmesį į seksualinių paslaugų paklausos ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais reiškinio ryšį, taip pat į didelį moterų, kuriomis prekiaujama Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų, skaičių; be to, ragina didinti informuotumą apie konkrečią riziką, su kuria susiduria asmenys, ypač prostitucijoje esančios moterys, įskaitant labai paplitusį smurtą dėl lyties; ragina šias kampanijas toliau orientuoti į jaunimą ir vyrus kartu siekiant panaikinti stereotipus;

33.  pažymi, kad lytinis švietimas yra esminė priemonė siekiant kurti visuomenę be smurto, nes joje paneigiami žalingi lyčių stereotipai, skatinama įvairovė, kūno autonomija ir fizinė bei psichinė neliečiamybė; pažymi, kad lytinis švietimas atskleidžia socialinius tabu, susijusius su seksualumu, ir jie vertinami kaip neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, susijusi su mūsų sveikata ir gerove;

34.  smerkia neigiamas tam tikrų rūšių pornografijos pasekmes atkuriant žalingus stereotipus ir pakeičiant suvokimą apie santykius ir seksualumą, nes tai trukdo pasiekti lyčių lygybę;

Valstybių narių ir ES vaidmuo

35.  pabrėžia valstybių narių teisinę pareigą saugoti moterų teises ir fizinę neliečiamybę ir skatinti lyčių lygybę ir įvairovę; pabrėžia ES vaidmenį tai darant tarptautinėje bendruomenėje ir užtikrinant vienodą apsaugą bei vienodas teises visose valstybėse narėse; ragina visas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tai padaryti kuo greičiau;

36.  palankiai vertina tai, kad valstybės narės siekia užtikrinti prostitucijoje esančių asmenų įtrauktį ir teikia subsidijas savo visuomeninėms organizacijoms ir NVO remti, kad būtų geriau atsižvelgiama į jų poreikius ir labiausiai marginalizuojamų asmenų teises, įskaitant išnaudojamų ir prekybos žmonėmis aukų identifikavimą ir kreipimąsi į juos; ragina valstybes nares mokyti ir šviesti visų lygmenų darbuotojus, ypač teisėsaugos, įskaitant policiją, taip pat teisminių ir kitų teisinių tarnybų darbuotojus, kad būtų užtikrintas naudojimasis teisėmis, nedarant poveikio prostitucijoje esantiems asmenims ar jų nestigmatizuojant; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad žmonės, ypač prostitucijoje esančios moterys, ir šios tarnybos tarpusavyje bendrautų pasitikėdami ir kad šios tarnybos galėtų kuo greičiau ir veiksmingiau nustatyti išnaudojimo atvejus; smerkia tai, kad įstatymai ir politika, kuriais siekiama kovoti su prekyba žmonėmis, dažnai naudojami siekiant identifikuoti, sulaikyti ir deportuoti dokumentų neturinčius migrantus, nesuteikus jiems pagalbos ar kompensacijos(76), ir dėl to prostitucijoje esančios migrantės iškeldinamos iš savo namų, sulaikomos ir deportuojamos; primena, kad prostitucijos veikloje yra pernelyg daug žmonių, kurie yra pažeidžiamesni dėl savo lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, socialinės ir ekonominės padėties, teisinio statuso ir kilmės; smerkia tai, kad ypač dažnai šie žmonės patiria tikslinius veiksmus ir yra kriminalizuojami; ragina valstybes nares be kitų aspektų užtikrinti, kad prostitucijoje esančios moterys turėtų vienodas galimybes kreiptis į teismą, gauti sveikatos priežiūrą, būstą, darbą, viešąsias paslaugas ir naudotis vienoda apsauga pagal teisės aktus; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą kontracepcijos priemonių tiekimą taip padedant užkirsti kelią lytiškai plintančioms infekcijoms, taip pat nepageidaujamam prostitucijoje esančių moterų nėštumui; visų pirma ragina Lenkijos vyriausybę sušvelninti Lenkijos apribojimus, taikomus kontracepcijai, ypač skubiajai kontracepcijai, ir saugiai ir teisėtai abortų priežiūrai;

37.  ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimas pagal Piliečių, teisių, lygybės ir vertybių programą būtų prieinamas visai pilietinei visuomenei;

38.  ragina valstybes nares imtis veiksmų prevencijos, prostitucijoje esančių asmenų, ypač moterų, dekriminalizavimo, paklausos mažinimo, klientų baudimo, destigmatizacijos ir stereotipų panaikinimo srityse ir užtikrinti pakankamai finansuojamas, paprastai prieinamas, aukštos kokybės pasitraukimo programas ir išeičių ieškojimą; ragina valstybes nares mažinti paklausą, kartu apsaugant prostitucijoje esančias moteris ir jų teises, taip pat užtikrinti besąlygišką prieigą prie socialinės apsaugos sistemų ir integracijos; pažymi, kad reikia imtis veiksmų siekiant priimti paramos priemones, kurios padėtų asmenims pasitraukti iš prostitucijos siekiant kurti tokį gyvenimą, kokio jie nori; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prostitucijoje esantys asmenys būtų įtraukti į politikos, susijusios su jų teisėmis, formavimą;

39.  ragina valstybes nares rengti informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, kuriose būtų pabrėžiama sutikimo svarba;

40.  atkreipia dėmesį į Reglamente (ES) 2016/679(77) nustatytas asmens duomenų naudojimo ir dalijimosi jais taisykles, viršijančias asmens duomenų rinkimo sritį; pabrėžia, kad duomenys, surinkti iš paramos prašančių aukų, negali būti perduodami kitoms institucijoms, išskyrus atvejus, kai yra tam teisinis pagrindas remiantis duomenų subjekto aiškiu sutikimu; pažymi, kad neteisėtas dalijimasis asmens duomenimis gali turėti rimtų padarinių duomenų subjektui ir toks atvejis turėtų būti nagrinėjamas pagal to reglamento 83 straipsnio 5 dalį;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad už sekso paslaugų prašymą, priėmimą arba gavimą mainais už užmokestį, pažadą sumokėti, naudą natūra arba pažadą suteikti tokią naudą būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką;

42.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad naudojimasis kitu asmeniu prostitucijos tikslais, net ir su to asmens sutikimu, būtų baudžiamas baudžiamąja sankcija;

43.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant kovoti su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis prostitucijos priežastimis, kad moterys, patiriančios skurdą, socialinę atskirtį, diskriminaciją ir migraciją, nenukentėtų nuo tokio išnaudojimo;

44.  ragina valstybes nares kovoti su visų rūšių nesaugiomis darbo sąlygomis, laikantis principo, pagal kurį nuolatinio darbo sutartys turėtų būti sudaromos dėl nuolatinio darbo, siekiant pagerinti socialinę apsaugą nedarbo atveju ir kovoti su didėjančiu skurdu, nuo kurio visų pirma kenčia moterys;

45.  pažymi, kad dauguma prostitucijoje esančių moterų norėtų pasitraukti iš prostitucijos ir kad dėl šios priežasties reikėtų stengtis populiarinti alternatyvas ir išeitis, kad moterys, kurios nori tai padaryti, įgytų pasitikėjimo ir gautų paramą, kad galėtų kurti gyvenimą be smurto ir prostitucijos; ragina valstybes nares imtis informuotumo didinimo iniciatyvų, kuriomis siekiama informuoti prostitucijoje esančius asmenis apie jų teises, nepaisant jų teisinio statuso ir galimybių pasinaudoti alternatyvomis; pažymi, kad sėkminga pasitraukimo programa turi būti jau paruošta programa, taip pat galinti padėti psichologinių problemų turinčioms moterims, kurios nemoka valstybės narės kalbos, susidūrė su prievarta ir išnaudojimu, taip pat turėjo priklausomybę(78)(79); ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečias priemones ir teikti pakankamą finansinę paramą siekiant padėti prostitucijoje esantiems asmenims pasitraukti iš jos, taip siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų socialinei ir profesinei integracijai; ragina valstybes nares skirti reikiamų išteklių socialinėms programoms, skirtoms pagrindinėms priežastims, dėl kurių žmonės įsitraukia į prostituciją ir joje lieka, šalinti ir jų poveikiui švelninti, stiprinant prostitucijoje ir pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų medicininį, finansinį, teisinį, su užimtumu, švietimu ir mokymu susijusį pagrindą; be to, ragina valstybes nares skirti išteklių siekiant teikti paramą smurto šeimoje ir seksualinio smurto aukoms ir priėmimo centrams, kaip raginama Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje; ragina tokias programas įgyvendinti palaipsniui, remti moteris jų asmeninėje kelionėje ir pripažinti žmogiškąjį potencialą, specialiai pritaikant profesinio mokymo ir tęstinio švietimo programas, kad į tai būtų atsižvelgta, ypatingą dėmesį skiriant migrantams;

46.  ragina valstybes nares pradėti teikti visapusišką psichologinę, medicininę, socialinę, ekonominę ir administracinę paramą, taip pat paramą įteisinant prostitucijos aukų ir išgyvenusių asmenų gyvenamosios vietos statusą; ragina tokią paramą įtraukti į įvairias priemones, kuriomis sudaromos palankesnės galimybės tokių asmenų socialine ir profesine integracija, t. y. suteikiant jiems lengvą prieigą prie socialinės apsaugos mechanizmų (minimalios bazinės pajamos, parama būstui ir sveikatos priežiūros paslaugoms, tolesnis mokymasis ir galimybė įgyti profesinį išsilavinimą) ir garantuojant jų vaikams galimybę gauti socialines išmokas; pažymi, kad ši parama ir konsultacijos turėtų būti konfidencialios ir turėtų būti teikiamos taip, kad būtų apsaugotas aukos anonimiškumas, kai ji to prašo; ragina Komisiją įtraukti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą į visas 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos priemones, įskaitant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, „Europos socialinį fondą +“ (ESF+) ir struktūrinius bei sanglaudos fondus; be to, ragina Komisiją naudoti šias lėšas siekiant užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., būstu, sveikatos priežiūra ir švietimu, taip pat užtikrinti galimybes pasitraukti iš išnaudojimo per darbą, ypač labiausiai marginalizuojamoms grupėms, įskaitant prostitucijoje esančius asmenis;

47.  pabrėžia, kad per pasitraukimo programas reikėti panaudoti moterų talentus ir jų potencialą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas jų gebėjimams ir galimybėms mokytis, įgyti išsilavinimą, įsidarbinti ir gauti kreditą; atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka privatusis sektorius ir kuris papildo valstybės įsipareigojimą; pabrėžia, kad reikia sektinų moterų pavyzdžių, o verslų steigėjos ir įmonių savininkės turi padėti anksčiau prostitucija užsiėmusiems žmonėms kuo geriau išnaudoti savo talentus ir vykdyti savo projektus, įskaitant verslumo projektus; pažymi, kad programomis, skirtomis moterims, siekiančioms pasitraukti iš prostitucijos, galima geriausiai padėti joms kurti įtraukią, dinamišką, kūrybišką ir novatorišką ekonomiką, kuri leistų joms pradėti dirbti geros kokybės, gerai apmokamą ir visuomenėje vertinamą darbą, kuris yra perspektyvi alternatyva prostitucijai; ragina ES rengti daugiau informuotumo didinimo programų ir kurti užimtumo galimybių, visų pirma pasitelkiant fondą ESF+; ragina Komisiją pradėti programą, pagal kurią prostitucijoje esantys asmenys (nebedirbantys ir dirbantys) būtų įtraukti į mokymo sistemą, kuri turėtų padėti jiems pradėti savo verslą;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamas veikas išnaudojimo metu įvykdę asmenys neturėtų būti už jas patraukti atsakomybėn;

o
o   o

49.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (2) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (3) OL C 285, 2017 8 29, p. 78. (4) OL C 465, 2021 11 17, p. 30. (5) 2001 m. lapkričio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Aldona Malgorzata Jany and Others v Staatssecretaris van Justitie, C-268/99, ECLI:EU:C:2001:616. (6) O’Connor, M., The Sex Economy, Agenda Publishing, 2018. (7) European Women’s Lobby, „Her Future is Equal Briefing Paper“, 2021 m. spalio 5 d. (8) Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, „Global study on homicide – Gender-related killing of women and girls“, 2019 m. (9) Federalinė šeimos reikalų, vyresnio amžiaus piliečių, moterų ir jaunimo reikalų ministerija, „Health, Well-Being and Personal Safety of Women in Germany– A Representative Study of Violence against Women in Germany“, 2004 m. (10) „Scelles Foundation“, „La prévalence de l’état de stress post-traumatique chez les personnes prostituées“, 2019 m. kovo 1 d. (11) Farley, M., „Prostitution is Sexual Violence“, Psychiatric Times, 2004 m. spalio 1 d. (12) Zuger, A., „Many Prostitutes Suffer Combat Disorder, Study Finds“, New York Times, 1998 m. rugpjūčio 18 d. (13) „Amnesty International“, „Body politics: a primer on criminalization of sexuality and reproduction“, 2018 m. kovo 12 d., p. 54. (14) Tinklas „Global Network of Sex Work Projects“, „Sex Workers’ Lack of Access to Justice“, 2020 m., pp. 6–11 ir p. 13. (15) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis. (16) Europos Taryba, „The Impact of COVID-19 on Women’s Access to Justice“, 2022 m. (17) Tinklas „Global Network of Sex Work Projects“, „Sex Workers’ Lack of Access to Justice“, 2020 m. ir Europos Tarybos ataskaita „The impact of COVID-19 on women's access to justice“, p. 68. (18) Wong, S., „Decriminalising sex work would cut HIV infections by a third“, Imperial College London, 2014 m. liepos 24 d. (19) Platt, L. et al., „Associations between sex work laws and sex workers’ health: a systematic review and meta-analysis of quantitative and qualitative studies“, PLOS Medicine, Vol. 15, Nr. 12, 2018 m. (20) Farley, M. et al., „Prostitution and Trafficking in 9 Countries: Update on Violence and Posttraumatic Stress Disorder“, Journal of Trauma Practice, Vol. 2, Nr. 3–4, 2003 m. (21) Dunphy, L., „Report finds 90% of sex workers want to leave trade but resources are not there to help them“, Irish Examiner, 2020 m. sausio 29 d. (22) „Vyrai sudaro didžiausią neidentifikuotų prekybos žmonėmis išnaudojant darbui aukomis įvairiuose sektoriuose, pvz., žemės ūkyje, statybose, svetingumo ir žuvininkystės sektoriuose. Moterys taip pat tampa prekybos žmonėmis išnaudojimo darbui tikslais aukomis, dažnai uždaresnėje namų ar priežiūros darbo struktūroje.“ (GRETA – the Group of Experts on Action against Trafficking in Human Beings, „Human trafficking for the purpose of labour exploitation – Thematic Chapter of the 7th General Report on GRETA’s Activities“, Europos Taryba, 2019 m., p. 6.) (23) 2022 m. gruodžio 19 d. Komisijos dokumentas „Kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (ketvirtoji ataskaita)“ (COM(2022)0736). (24) „Likę 49 proc. yra pasiskirstę tarp prekybos žmonėmis kitais tikslais atvejų, kurių kiekvienas sudaro daug mažesnę procentinę dalį, todėl seksualinis išnaudojimas yra didžiausia kategorija, nors siekia „tik“ 51 proc. (25) ESBO Specialiojo įgaliotinio ir koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis klausimais biuras, „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“, Viena, 2021 m. (26) Europolo padėties vertinimo ataskaita „Prekyba žmonėmis ES“, Haga, 2016 m., pp. 12, 14 ir 22–23. (27) 2020 m. spalio 20 d. Komisijos dokumentas „Trečioji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita, kaip reikalaujama pagal direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnį“ (COM(2020)0661). (28) Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo padalinio „UN Women“ vykdomoji direktorė Sima Bahous, „Statement: Crises drive an increase in human trafficking – Here’s how we stop it“, UN Women, 2022 m. liepos 29 d. (29) „Scelles Foundation“, „Sexual Exploitation – New Challenges, New Answers“, 2019 m. (30) Nors seksualinis išnaudojimas 2020 m. vis dar buvo dominuojanti išnaudojimo forma, ji pasiekė savo žemumas nuo 2008 m. (Eurostatas, „Prekybos žmonėmis statistika“, 2023 m. sausio mėn.). (31) JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, „2022 m. pasaulinė prekybos žmonėmis ataskaita“, 2023 m. (32) Eurostatas, „Prekybos žmonėmis apraiškos 2021 m. padidėjo 10 proc.“, 2023 m. vasario 9 d. (33) ESBO Specialiojo įgaliotinio ir koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis klausimais biuras, „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“, Viena, 2021 m. (34) Crouch, D., „Swedish Prostitution law Targets Buyers, but Some Say It Hurts Sellers“, New York Times, 2015 m. kovo 14 d. (35) Claude, K., „Targeting the Sex Buyer – The Swedish Example: Stopping Prostitution and Trafficking Where It All Begins“, Švedijos institutas, 2010 m. (36) „Inspection générale des affaires sociales“, „Evaluation de la loi du 13 avril 2016 visant à renforcer la lutte contre le système prostitutionnel et à accompagner les personnes prostituée“, 2019 m. (37) Cho, S.-Y., et al., „Does legalized prostitution increase human trafficking?“, World Development, Vol. 41, 2013 m., pp. 67–82. (38) Farley, M. et al., „Männer in Deutschland, die für Sex zahlen – und was sie uns über das Versagen der legalen Prostitution beibringen: ein Bericht über das Sexgewerbe in 6 Ländern aus der Perspektive der gesellschaftlich unsichtbaren Freier“, Berlynas, 2022 m. lapkričio 8 d. (39) ESBO Specialiojo įgaliotinio ir koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis klausimais biuras, „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“, Viena, 2021 m. (40) Crouch, D., „Swedish Prostitution law Targets Buyers, but Some Say It Hurts Sellers“, New York Times, 2015 m. kovo 14 d. (41) Claude, K., „Targeting the Sex Buyer – The Swedish Example: Stopping Prostitution and Trafficking Where It All Begins“, Švedijos institutas, 2010 m. (42) Kaip apibrėžta Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams. (43) Di Nicola, A., „The differing EU Member States’ regulations on prostitution and their cross-border implications on women’s rights“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucijų reikalų teminis skyrius, 2021 m. liepos 27 d. (44) Austrijos Respublikos federalinės kanceliarijos darbo grupė prostitucijos klausimais, „Regelung der Prostitution in Österreich – Empfehlungen der Arbeitsgruppe „Prostitution“, 2021 m. balandžio mėn. (45) Federalinė šeimos reikalų, vyresnio amžiaus piliečių, moterų ir jaunimo reikalų ministerija, „Health, Well-Being and Personal Safety of Women in Germany– A Representative Study of Violence against Women in Germany“, 2004 m. (46) Ten pat. (47) „Pennsylvania Coalition Against Rape“, „The Intersection Between Prostitution and Sexual Violence“, 2013 m. (48) Göttfried, N., „Prostitution as a result of child abuse“, „Hope for the Future“, žiūrėta 2023 m. liepos 14 d. (49) „Scelles Foundation“, „Sexual Exploitation – New Challenges, New Answers“, 2019 m. (50) OL C 47, 2023 2 7, p. 2. (51) Siegfried, K., „Ukraine crisis creates new trafficking risks“, JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, 2022 m. balandžio 13 d. (52) Carling, J., „Trafficking in Women from Nigeria to Europe“, Migracijos politikos institutas, 2005 m. liepos 1 d. (53) Europos Taryba, „The Impact of COVID-19 on Women’s Access to Justice“, 2022 m. (54) JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) Rekomenduojami žmogaus teisių ir kovos su prekyba žmonėmis principai ir gairės, 2002 m. gegužės 20 d. (55) Farley, M. et al., „Comparing sex buyers with men who do not buy sex: New data on prostitution and trafficking“, Journal of Interpersonal Violence, Vol. 32, Nr. 23, pp. 3601–3625, 2017 m. (56) „Demand Abolition“, „Who Buys Sex? – Understanding and Disrupting Illicit Market Demand“, 2018 m. lapkričio mėn. (57) Farley, M. et al., „Männer in Deutschland, die für Sex zahlen – und was sie uns über das Versagen der legalen Prostitution beibringen: ein Bericht über das Sexgewerbe in 6 Ländern aus der Perspektive der gesellschaftlich unsichtbaren Freier“, Berlynas, 2022 m. lapkričio 8 d. (58) Di Nicola, A., „The differing EU Member States’ regulations on prostitution and their cross-border implications on women’s rights“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucijų reikalų teminis skyrius, 2021 m. liepos 27 d. (59) ESBO Specialiojo įgaliotinio ir koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis klausimais biuras, „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“, Viena, 2021 m. (60) „Inspection générale des affaires sociales“, „Evaluation de la loi du 13 avril 2016 visant à renforcer la lutte contre le système prostitutionnel et à accompagner les personnes prostituée“, 2019 m. (61) Europolas, „European Union Serious and Organised Crime Threat Assessment – A Corrupting Influence: The Infiltration and Undermining of Europe’s Economy and Society“, 2021 m. gruodžio 14 d. (62) Di Nicola, A., „The differing EU Member States’ regulations on prostitution and their cross-border implications on women’s rights“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucijų reikalų teminis skyrius, 2021 m. liepos 27 d. (63) ESBO Specialiojo įgaliotinio ir koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis klausimais biuras, „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“, Viena, 2021 m. (64) „Statista“, „Anzahl der abgeschlossenen Ermittlungsverfahren im Bereich Menschenhandel zum Zweck der sexuellen Ausbeutung in Deutschland von 2005 bis 2021“, 2022 m. spalio mėn., žiūrėta 2023 m. liepos 14 d. (65) JT specialusis pranešėjas prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais, „Demand fosters human trafficking“, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, 2013 m. liepos 2 d. (66) „Scelles Foundation“, „Sexual Exploitation – New Challenges, New Answers“, 2019 m. (67) Di Nicola, A., „The differing EU Member States’ regulations on prostitution and their cross-border implications on women’s rights“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucijų reikalų teminis skyrius, 2021 m. liepos 27 d. (68) ESBO Specialiojo įgaliotinio ir koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis klausimais biuras, „Discouraging the demand that fosters trafficking for the purpose of sexual exploitation“, Viena, 2021 m. (69) Remiantis organizacijos „European Women’s Lobby“ duomenimis. Palyginti, apie 90–95 proc. užregistruotų prostitucijoje esančių asmenų Austrijoje yra migrantai, Austrijos sekso darbuotojų profesinės atstovybės duomenys, „Zahlen/Daten/Fakten“, žiūrėta 2023 m. liepos 14 d. (70) Vokietijos federalinis statistikos biuras, „Roughly 23,700 prostitutes registered with authorities at the end of 2021“, pranešimas spaudai Nr. 277, 2022 m. liepos 1 d. Remiantis svetainės https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_277_228.html duomenimis, pvz., Vokietijoje tik 1 iš 5 užregistruotų prostitucija užsiimančių asmenų turi Vokietijos pilietybę, o dauguma prostitucija užsiimančių asmenų, ypač moterų, Vokietijoje (78 proc.) yra 21–44 metų amžiaus. (71) Di Nicola, A., „The differing EU Member States’ regulations on prostitution and their cross-border implications on women’s rights“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucijų reikalų teminis skyrius, 2021 m. liepos 27 d. (72) Ten pat. (73) Ten pat. (74) Ten pat. (75) Farley, M. et al., „Männer in Deutschland, die für Sex zahlen – und was sie uns über das Versagen der legalen Prostitution beibringen: ein Bericht über das Sexgewerbe in 6 Ländern aus der Perspektive der gesellschaftlich unsichtbaren Freier“, Berlynas, 2022 m. lapkričio 8 d. (76) Specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais pranešimas, 2018 m. rugsėjo 25 d., 70 punktas. (77) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (78) Anklesaria A. and Gentile, J., „Psychotherapy with women who have worked in the “sex industry”, Innovations in Clinical Neuroscience, Vol. 9, Nr. 10, 2012 m, pp. 27–33. (79) Federalinė šeimos reikalų, vyresnio amžiaus piliečių, moterų ir jaunimo reikalų ministerija, „Health, Well-Being and Personal Safety of Women in Germany– A Representative Study of Violence against Women in Germany“, 2004 m.