Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 d. Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013(11),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas)(12),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas)(13),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl „i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos“(16),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. vasario 12 d. Tarybos rezoliuciją dėl nacionalinių knygų kainų nustatymo sistemų taikymo(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0257/2023),

A.  kadangi knygos mūsų šalių visuomenėje atlieka esminį vaidmenį, nes jos yra neįkainojamas žinių, mokslo, kultūros, informacijos ir pramogų šaltinis ir viena iš nepaprastai svarbių priemonių, padedančių išsaugoti ir skleisti ES vertybes, kultūrų ir kalbų įvairovę bei kultūros paveldą;

B.  kadangi knygos turtina žodyną ir ugdo kalbos įgūdžius, nes padeda žmonėms suprasti ir reikšti sudėtingas idėjas, taip pat skatina kritinį mąstymą, smalsumą, analitinius įgūdžius, demokratinį dalyvavimą ir socialinę įtrauktį;

C.  kadangi knygos nuo pat mažens taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, nes prisideda prie vaikų pažintinės, emocinės ir socialinės raidos;

D.  kadangi Europos knygų sektorius yra vienas didžiausių Europos kultūros ir kūrybos pramonės sektorių: jame kasmet išleidžiama apie 600 000 leidinių, ir apskaičiuota, kad visoje vertės grandinėje ES dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių;

E.  kadangi visa knygų sektoriaus vertės grandinė yra priklausoma nuo įvairių jos dalyvių, pavyzdžiui, autorių, leidėjų, platintojų, spausdintojų, vertėjų, knygynų bibliotekų ir galiausiai skaitytojų, pusiausvyros; kadangi kiekvienas dalyvis atlieka labai svarbų vaidmenį ir kadangi bet kokia priemonė, daranti neigiamą poveikį vienam iš jų, daro poveikį visai grandinei;

F.  kadangi autoriai yra kūrybinis visų knygų šaltinis ir šio sektoriaus pagrindas;

G.  kadangi Europos leidėjai, kurių didžioji dalis yra MVĮ ar net labai mažos įmonės, atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant kultūrų įvairovę ir saviraiškos laisvę, taip sudarydami sąlygas išgirsti nuomonių įvairovę;

H.  kadangi, norėdami sukurti knygą, leidėjai turi nuosekliai ir rizikingai investuoti, kad būtų užtikrintas platus kūrybinių darbų spektras;

I.  kadangi Europos knygų sektoriaus gebėjimas aprūpinti visuomenę įvairiomis knygomis priklauso nuo veiksmingos autorių teisių sistemos, kurioje sudaromos sąlygos visiems vertės grandinės dalyviams atlyginti už kūrybą ir investuoti į naujas knygas;

J.  kadangi knygų sektorius atlieka esminį vaidmenį skatinant saviraiškos laisvę, kuria galima pasinaudoti tik leidybos sektoriuje užtikrinus laisvę, nepriklausomumą, redakcinę įvairovę ir autorių atsakomybę;

K.  kadangi kai kurių valstybių narių vyriausybių įtaka ir reguliavimo spaudimas knygų sektoriui ir autorių savicenzūros reiškinys neigiamai veikia kultūrų įvairovę ir saviraiškos laisvę, o tai prieštarauja ES vertybėms;

L.  kadangi spausdintos knygos, elektroninės knygos ir garsinės knygos yra skirtingos galimybės rinkoje ir papildo viena kitą;

M.  kadangi spausdintos knygos sudaro apie 85 proc.(18) Europos rinkoje parduodamų knygų, joms ypač teikia pirmenybę jauni skaitytojai ir įrodyta, kad jos yra naudingesnės vaikų raidai;

N.  kadangi knygynai ir bibliotekos, ypač vietos bendruomenėse, yra vartai skaitymui, žinioms ir kultūrai populiarinti ir atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant socialinę ir skaitmeninę įtrauktį;

O.  kadangi dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, su tuo susijusių padidėjusių šio sektoriaus sąnaudų, sparčiai didėjančios infliacijos ir popieriaus krizės knygų sektoriuje kilo didelių sunkumų ir sumažėjo jo konkurencingumas;

P.  kadangi COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį Europos knygų sektoriui, sukeldama skirtingus padarinius valstybėse narėse ir skirtingose vertės grandinės dalyse; kadangi šis sektorius vis dėlto pasirodė esąs atsparus šiuo klausimu, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios pasiūlė tinkamą ir tikslinę paramą;

Q.  kadangi dėl ES rinkos kalbinio ir geografinio susiskaidymo, ypač dėl iš kitų kalbų nei anglų kalba, įskaitant rečiau vartojamas kalbas, išverstų leidinių trūkumo, daugelis ES išleistų knygų neprieinamos Europos skaitytojams;

R.  kadangi nuolat mažiau skaitoma, nes išpopuliarėjo socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir mobiliosios programėlės, kurie daugeliu atvejų pakeitė skaitymą savo malonumui, kaip laisvalaikio užsiėmimą;

S.  kadangi neįgaliesiems prieinama forma išleidžiamų knygų dalis nuolat auga, tačiau vis dar yra nepakankama;

T.  kadangi skaitmeninės knygos suteikia galimybę pagerinti prieinamumą neįgaliesiems, tačiau tam reikia tinkamų investicijų į įvairių formatų gamybą ir atitinkamų įgūdžių ugdymą;

U.  kadangi elektroninių knygų formatų sąveikumo stoka sustiprina dominuojančių rinkos dalyvių padėtį ir kartu riboja vartotojų pasirinkimą ir apsaugą;

V.  kadangi „Brexit’as“ padarė didelį poveikį Europos knygų rinkos tiekimo grandinei, nes dėl jo sutriko importas ir eksportas, išaugo knygų kainos ir siuntimo bei muitinės išlaidos, o tai neigiamai paveikė Europos turinio sklaidą;

W.  kadangi „Brexit’as“ taip pat padarė neigiamą poveikį labai reikalingų įgūdžių ugdymui leidybos sektoriuje, nes sumažėjo studentų mainų tarp Jungtinės Karalystės, Airijos ir kitų Europos šalių itin gerai vertinamose leidybos programose;

X.  kadangi dėl dabartinio popieriaus ir rašalo trūkumo darosi sunkiau leisti knygas;

Y.  kadangi dėl nepakankamų gamybos pajėgumų Europoje daug vaikams skirtų knygų spausdinama Azijoje;

Z.  kadangi pagal Miškų naikinimo reglamentą(19) bus reikalaujama, kad spausdintuvai ir popieriaus gamintojai rinktų ir perduotų duomenis apie medienos, naudojamos knygoms skirtam popieriui gaminti, šaltinius, nes, kai mediena perdirbama į popierių, jų atsekti nebeįmanoma;

AA.  kadangi nustatytos knygų kainos kai kuriose valstybėse narėse yra viena iš priemonių jų kultūros politikai išsaugoti ir gali padėti užtikrinti redakcinę įvairovę, gausią knygų pasiūlą ir įvairų vietos nepriklausomų knygynų tinklą, ypač atsižvelgiant į augančią prekybą internetu;

Galimybių gauti knygų svarba visuomenei

1.  ragina visas valstybes nares pripažinti knygas būtiniausiomis prekėmis ir imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu siekiant toliau skatinti skaitymą nuo ankstyvo amžiaus;

2.  pabrėžia, kad reikia pasiekti subalansuotą knygų ekosistemą išsaugant konkrečius įvairių vertės grandinės dalyvių, pvz., autorių, leidėjų, spausdintojų, platintojų, vertėjų, knygynų ir bibliotekų, vaidmenis;

3.  pabrėžia, kad knygos yra vertinga priemonė, padedanti puoselėti įvairovę ir skatinti grupių, kurioms gresia atskirtis, ypač asmenų, neturinčių skaitmeninių įgūdžių, ir neįgaliųjų, įtrauktį visuomenėje;

4.  atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti Europos prieinamumo aktą(20) ir imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad knygos būtų leidžiamos neįgaliesiems prieinama forma, kad būtų skatinama kultūrinė, socialinė ir profesinė įtrauktis;

5.  primena, kad Europos prieinamumo aktas yra neatsiejamas nuo Marakešo sutarties, kuri į ES teisės aktus buvo perkelta Direktyva (ES) 2017/1564 ir Reglamentu (ES) 2017/1563, todėl pabrėžia, kad reikia vengti dubliavimosi ir nesąžiningos konkurencijos, sudarant galimybes gauti knygų;

6.  pabrėžia, kad dėl didelio rinkoje esančių pavadinimų skaičiaus ir techninių problemų, susijusių su prieinamumu, iki 2025 m. ne visos elektroninės knygos bus prieinamos;

7.  todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai išteklių didelėms išlaidoms padengti, ir primena, kad būtina paisyti Europos prieinamumo aktu suteiktų leidžiančių nukrypti nuostatų, ypač mažiems ir labai mažiems leidėjams, ir užtikrinti, kad dėl reikalavimo užtikrinti elektroninių knygų prieinamumą pasiūla rinkoje nesumažėtų;

8.  ragina valstybes nares teikti atitinkamą finansinę ir struktūrinę paramą šiam sektoriui, ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kartu finansuojant prieinamumui didinti skirtus mokslinius tyrimus ir inovacijas;

9.  ragina Komisiją atliekant 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti išmatuojamus lėšų naudojimo siekiant pagerinti knygų prieinamumą neįgaliesiems tikslus;

Geresnės Europos knygų sklaidos rėmimas ir skatinimas

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti programos „Kūrybiška Europa“ 2028–2034 m. biudžetą, visų pirma daugiau lėšų skiriant knygų sektoriui, ir numatyti didesnę paramą šiam sektoriui pagal 2028–2034 m. programą „Europos horizontas“;

11.  primygtinai ragina valstybes nares populiarinti įvairius darbus, kurie turi didelę kultūrinę ir visuomeninę vertę, didinant knygų įsigijimui bibliotekose numatytą biudžetą, kad jos galėtų išplėsti turimų knygų asortimentą ir patenkinti savo bendruomenių poreikius; be to, primygtinai ragina valstybes nares remti vietos knygynus ir apsaugoti leidėjų investavimo pajėgumus;

12.  pabrėžia būtinybę remti Europos knygų kūrimą ir vertimą, visų pirma didinant viešąjį finansavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų galima didinti išverstų knygų sklaidą, matomumą ir įvairovę;

13.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti kultūrų įvairovę remiant knygų vertimą į regionines, mažumų ir mažiau vartojamas kalbas;

14.  pabrėžia, kad reikia remti Europos negrožinės literatūros knygų vertimą, ypač įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“, pagal kurią šiuo metu tokių galimybių nenumatyta;

15.  pabrėžia autorių ir vertėjų judumo ir mainų svarbą siekiant palengvinti jų kūrybinį darbą ir pagerinti jų galimybes įgyti naujos profesinės patirties užsienyje;

16.  palankiai vertina naują judumo iniciatyvą „Culture Moves Europe“, kuri yra programos „Kūrybiška Europa“ dalis ir pagal kurią menininkams ir kultūros specialistams, visų pirma literatūros vertėjams, teikiamos judumo stipendijos;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę šią iniciatyvą taikyti ir kitiems knygų sektoriaus atstovams;

18.  primena, kad knygų sektoriaus gebėjimas išlaikyti įvairialypį knygynų tinklą ir inovacijomis grindžiamą rinką priklauso nuo tinkamo švietimo ir mokymo, kurie suteikia žmonėms galimybę siekti karjeros knygų sektoriuje;

19.  pabrėžia, kad Komisija 2023 m. paskelbė Europos įgūdžių metais, ir šiuo klausimu ragina valstybes nares remti švietimo ir mokymo programas, skirtas įvairiems knygų sektoriaus dalyviams;

20.  pabrėžia, kokia svarbi yra Europos Sąjungos literatūros premija, kuria atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinės ES grožinės literatūros kūrybiškumą ir įvairovę bei skatinama ES literatūros kūrinių sklaida ir aktyvesnis domėjimasis kitų valstybių narių literatūros kūriniais;

21.  remia tolesnį Europos Sąjungos literatūros premijos propagavimą ir platesnę jos aprėptį valstybėse narėse, be kita ko, sukuriant europinėms vaikų knygoms skirtą premijos kategoriją;

22.  pabrėžia teigiamą nuomonės formuotojų vaidmenį novatoriškai populiarinant knygas socialiniuose tinkluose, taip skatinant jaunąją kartą skaityti ir tarp jaunimo propaguojant Europos kultūrą;

Įtraukios skaitymo kultūros ugdymas

23.  ragina imtis daugiau iniciatyvų siekiant skatinti skaitymą valstybėse narėse, pavyzdžiui, pradėti naudoti vadinamuosius kultūros čekius, ypač skirtus jaunimui ir marginalizuotoms grupėms, kurie padėtų lengviau įsigyti knygų;

24.  skatina valstybes nares parengti integruotą nacionalinę raštingumo įgūdžių ugdymo politiką, be kita ko, bendradarbiaujant knygų ir švietimo sektoriams, ir ragina Eurostatą pateikti naujausius ir palyginamus duomenis apie skaitymo įpročius, ypač tarp vaikų;

25.  ragina labiau remti ypač vaikiškas knygas, kurios turėtų būti populiarinamos pradedant įgyvendinti Pirmosios knygos programą arba imantis panašių iniciatyvų, skirtų skaitymui nacionaliniu lygmeniu skatinti;

26.  pabrėžia skaitymo ankstyvojoje vaikystėje, ypač spausdintų knygų, svarbą vaikų kognityvinių ir raštingumo įgūdžių ugdymui;

27.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia mokyklų bibliotekų ir apmokytų bibliotekininkų vaidmenį teikiant rekomendacijas, sudarant palankesnes sąlygas gauti žinių ir skatinant skaitymo įpročius;

28.  palankiai vertina tai, kad Komisija inicijavo pirmąjį Europos autorių dienos minėjimą, siekdama paskatinti jaunąsias kartas skaityti knygas, ir išreiškia norą dalyvauti tęsiant ir stiprinant šią iniciatyvą, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis tęstinumas;

29.  ragina valstybes nares sukurti vadinamųjų skaitymo ambasadorių tinklą, kurį sudarytų gerbiami ir įtakingi žinomi asmenys, kurie dalytųsi savo aistra ir užsidegimu skatindami skaityti knygas;

30.  atkreipia dėmesį į svarbų Europos skaitmeninės kultūros paveldo platformos EUROPEANA vaidmenį; atsižvelgdamas į tai, ragina dėti daugiau pastangų siekiant toliau plėtoti, finansuoti ir populiarinti šią platformą;

31.  pabrėžia bibliotekų ir knygynų, kaip saugių ir svetingų erdvių, kuriose puoselėjama didelė požiūrių įvairovė ir kuriose vyksta skaitymo ir kultūrinė veikla, vaidmenį; apgailestauja dėl visų išpuolių prieš juos;

32.  pabrėžia bibliotekų, kaip vietų, kuriose piliečiai susitinka su autoriais ir keičiasi nuomonėmis, ypač mažuose miestuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, socialinį vaidmenį; ragina valstybes nares skirti tinkamą finansavimą bibliotekoms ir pabrėžia viešųjų bibliotekų tarpusavio bendradarbiavimo visoje Europoje svarbą;

33.  pabrėžia, kad nepriklausomi knygynai yra labai svarbi vietos bendruomenių vieta, nes jie suteikia klientams diferencijuotą patirtį ir dažnai remia naujus ir vietos autorius;

34.  todėl ragina Komisiją sukurti ES nepriklausomų knygynų ženklą, kuriuo būtų didinamas vietos knygynų matomumas ir propaguojama Europos knygų įvairovė;

35.  pabrėžia teigiamą knygų mugių vaidmenį populiarinant skaitymą ir autorius, sudarant palankias sąlygas Europos knygų sklaidai ir dalijantis gerąja patirtimi šiame sektoriuje;

36.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprėjančias cenzūros tendencijas kai kuriose valstybėse narėse ir primena, kad knygų sektoriui tenka svarbus vaidmuo apsaugant saviraiškos laisvę ir kovojant su dezinformacija, visų pirma užtikrinant, kad autoriai, įskaitant kilusius iš įvairios ir marginalizuotos aplinkos, turėtų galimybę gauti paramą ir mokytis;

37.  palankiai vertina įvairias Ukrainos rėmimo prasidėjus karui iniciatyvas, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų gauti knygų, palengvinti pabėgėlių integraciją ir apsaugoti Ukrainos kultūrą;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad karo ir šalies atkūrimo laikotarpiu ir toliau būtų skiriamas pakankamas finansavimas Ukrainos knygų sektoriui, įskaitant menininkus ir autorius;

39.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ vaidmenį finansuojant kai kuriuos iš šių projektų, pvz., iniciatyvą „ES ir Ukrainos pasakos“ (angl. „Tales of EUkraine“);

Iššūkiai, susiję su knygų sektoriaus augimu ateityje

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti sektoriaus žaliąją pertvarką, ypač taikant finansines paskatas, mokslinius tyrimus ir visų tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimą, įskaitant žaliavų naudojimą, tvarias pakuotes ir transportą, kurių reikia spausdintoms knygoms gaminti ir platinti;

41.  pabrėžia, kad popierius tebėra labai svarbus knygų pramonei, ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant žaliosios pertvarkos politiką;

42.  palankiai vertina šio sektoriaus pastangas ekologiškiau ir tvariau leisti spausdintas knygas, naudojant sertifikuotą ir perdirbtą popierių, taip pat įvairias susijusias iniciatyvas, pavyzdžiui, anglies pėdsako skaičiuokles ir žaliąsias etiketes, kurios padeda vartotojams suprasti jų poveikį aplinkai ir kuo labiau jį sumažinti;

43.  ragina Komisiją sukurti ženklą „Atspausdinta Europoje“;

44.  ragina valstybes nares ir knygų sektoriaus suinteresuotuosius subjektus parengti perteklinių ir defektų turinčių knygų prevencijos ir šalinimo planus, kaip sektoriaus žaliosios pertvarkos dalį, be kita ko, remiant spausdinimo pagal užsakymą programas ir ribojant knygų naikinimą, ypač kai tai susiję su kolekcijų atnaujinimu;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti popieriaus ir rašalo gamybą ir remti Europos knygų sektoriaus pramonės pajėgumų plėtojimą, kad spausdinant Europoje knygas, įskaitant vaikams ir jaunimui skirtas knygas, būtų sumažintas išmetamas anglies dioksido kiekis;

46.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į specialų knygų sektoriaus grandinės pobūdį ir sudėtingumą, nustatyti aiškias Miškų naikinimo reglamento taikymo gaires siekiant užtikrinti, kad įvairių dalyvių pareigos išliktų proporcingos ir įvykdomos;

47.  pripažįsta, kad šiame sektoriuje naudojamos dirbtinio intelekto (DI) technologijos, pavyzdžiui, automatinė teksto analizė, metaduomenų žymėjimas, aptinkamumas internete ir profesionalios vertimo automatizavimo priemonės;

48.  pabrėžia skaidrumo, susijusio su mokymais dirbtinio intelekto srityje, įskaitant duomenų rinkimą ir jų šaltinius, svarbą;

49.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti knygų sektoriaus subjektų mokymą, kad jie įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, susijusių su dirbtiniu intelektu;

50.  ragina Komisiją remti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, susijusius su dirbtinio intelekto naudojimu, siekiant padidinti sektoriaus veiksmingumą, visų pirma atsižvelgiant į aplinkos tvarumą ir prieinamumą, pvz., įgyvendinant programą „Europos horizontas“;

51.  ragina Komisiją remti nacionalines iniciatyvas, susijusias su dalijimusi duomenimis ir standartizacija, ir rinkti duomenis apie visą Europos knygų sektorių, kad būtų galima geriau suprasti iššūkius, su kuriais susiduria šis sektorius, ir toliau jį remti, optimizuojant pastangas, proceso metu dedamas leidybos, platinimo ir tvarumo srityse;

52.  pabrėžia, jog svarbu rinkti duomenis iš leidėjų, kad būtų galima parodyti visų knygos dalių kilmę visoje gamybos grandinėje, įskaitant informaciją apie panaudotų medžiagų kilmės vietą ir išgavimo sertifikavimą;

53.  ragina valstybes nares užtikrinti deramas darbo sąlygas knygų sektoriaus darbuotojams, įskaitant teisingą atlygį vertėjams ir autoriams;

54.  pažymi, kad nors moterys sudaro knygų sektoriaus darbuotojų daugumą, joms vis dar nepakankamai atstovaujama vadovaujančiose pareigose;

55.  ragina valstybes nares knygoms, neatsižvelgiant į jų formatą ar naudojimo būdą, taikyti nulinį PVM tarifą, kad būtų remiama žinių ekonomika, skatinama skaityti knygas ir propaguojama skaitymo teikiama nauda visą gyvenimą;

56.  pabrėžia būtinybę knygų rinkoje užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir skaidrumą leidyklų nuosavybės klausimu, kad būtų vartotojams garantuojamos pasirinkimo galimybės ir kultūrų įvairovė; atkreipia dėmesį į nesąžiningą tam tikrų dominuojančių interneto rinkos dalyvių praktiką, kai jie piktnaudžiauja savo padėtimi ir daro žalą mažesniems vertės grandinės dalyviams;

57.  pabrėžia kai kurių dominuojančių interneto platformų siūlomo nemokamo pristatymo arba mažų pristatymo kainų vaidmenį siekiant pritraukti vartotojus ir jų poveikį sąžiningai konkurencijai, ypač nepriklausomų knygynų atžvilgiu;

58.  ragina užtikrinti elektroninių knygų sąveikumą įvairiuose įrenginiuose, nes vartotojai, neatsižvelgiant į jų elektroninių knygų skaitymo įrenginį, turėtų turėti galimybę įsigyti elektronines knygas iš bet kurio tiekėjo ir atsisiųsti, skaityti, saugoti ir perkelti bet kokią elektroninę knygą bet kokiu formatu;

59.  primygtinai ragina Komisiją į Skaitmeninių rinkų akto taikymo sritį įtraukti elektroninių knygų formatų ir įrenginių sąveikumo klausimą;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti, ar dominuojantys interneto rinkos dalyviai veiksmingai įgyvendina Skaitmeninių rinkų aktą ir kaip vykdo pareigas;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 167, 2001 6 22, p. 10. (2) OL L 272, 2001 10 13, p. 32. (3) OL L 376, 2006 12 27, p. 28. (4) OL L 299, 2012 10 27, p. 5. (5) OL L 242, 2017 9 20, p. 1. (6) OL L 242, 2017 9 20, p. 6. (7) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (8) OL L 168, 2017 6 30, p. 1. (9) OL L 130, 2019 5 17, p. 92. (10) OL L 170, 2021 5 12, p. 1. (11) OL L 189, 2021 5 28, p. 34. (12) OL L 265, 2022 10 12, p. 1. (13) OL L 277, 2022 10 27, p. 1. (14) OL C 15, 2022 1 12, p. 28. (15) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 16. (16) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 296. (17) OL C 73, 2001 3 6, p. 5. (18) 2021–2022 m. Europos knygų rinkos statistika, Europos leidėjų federacija. (19) 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (OL L 150, 2023 6 9, p. 206). (20) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).