Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2022/0277(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0264/2023

Pateikti tekstai :

A9-0264/2023

Debatai :

PV 03/10/2023 - 5
CRE 03/10/2023 - 5

Balsavimas :

PV 03/10/2023 - 9.6
CRE 03/10/2023 - 9.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 13/03/2024 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0336
P9_TA(2024)0137

Priimti tekstai
PDF 525kWORD 138k
Antradienis, 2023 m. spalio 3 d. - Strasbūras
Europos žiniasklaidos laisvės aktas
P9_TA(2023)0336A9-0264/2023

2023 m. spalio 3 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (COM(2022)0457 – C9-0309/2022 – 2022/0277(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  nepriklausomos žiniasklaidos paslaugos vidaus rinkoje atlieka unikalų vaidmenį. Tai sparčiai kintantis ir ekonominiu požiūriu svarbus sektorius, kuris suteikia piliečiams bei įmonėms galimybę susipažinti su įvairiais požiūriais ir patikimais informacijos šaltiniais, taip atlikdamas bendrojo intereso funkciją – viešąją priežiūrą. Žiniasklaidos paslaugomis vis dažniau galima naudotis internetu ir tarpvalstybiniu mastu, nors skirtingose valstybėse narėse joms taikomos nevienodos taisyklės ir nevienodas apsaugos lygis;
 (1)  nepriklausomos žiniasklaidos paslaugos atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant demokratiją, teisinės valstybės principo taikymą ir vidaus rinkos veikimą. Jos yra būtinos formuojant viešąją nuomonę bei yra sparčiai kintantis ir ekonominiu požiūriu svarbus sektorius, kuris suteikia piliečiams bei įmonėms galimybę susipažinti su įvairiais požiūriais ir patikimais informacijos šaltiniais, taip atlikdamas bendrojo intereso funkciją – viešąją priežiūrą. Žiniasklaidos paslaugomis vis dažniau galima naudotis internetu ir tarpvalstybiniu mastu, nors skirtingose valstybėse narėse joms taikomos nevienodos taisyklės ir nevienodas apsaugos lygis;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  be to, žiniasklaidos paslaugos visada arba padeda perteikti kultūrinės raiškos formas, arba pačios tiesiogiai yra kultūrinės raiškos formos. Šio dvejopo pobūdžio turi būti visada paisoma. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga, imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, atsižvelgtų į kultūros aspektus, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsauga, atsižvelgiant į jų išskirtinį vaidmenį, yra esminis gerai veikiančios žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos (arba žiniasklaidos vidaus rinkos) bruožas. Nuo naujojo amžiaus pradžios ši rinka sparčiai keičiasi, vis labiau įgydama skaitmeninį ir tarptautinį pobūdį. Joje yra daug ekonominių galimybių, tačiau kartu kyla nemažai iššūkių. Sąjunga turėtų padėti žiniasklaidos sektoriui pasinaudoti šiomis galimybėmis vidaus rinkoje, kartu saugodama Sąjungai ir jos valstybėms narėms bendras vertybes, pavyzdžiui, pagrindines teises;
 (2)  atsižvelgiant į išskirtinį žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo vaidmenį ir į tai, kad jie yra vienas iš pagrindinių demokratijos ramsčių, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų apsaugai žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje. Nuo naujojo amžiaus pradžios ši rinka sparčiai keičiasi, vis labiau įgydama skaitmeninį ir tarptautinį pobūdį. Joje yra daug ekonominių galimybių, tačiau kartu kyla nemažai iššūkių. Sąjunga turėtų remti žiniasklaidos sektorių, kad jis galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis vidaus rinkoje, kartu saugodama Sąjungai ir jos valstybėms narėms bendras vertybes, pavyzdžiui, pagrindines teises;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  skaitmeninės žiniasklaidos erdvėje piliečiai ir įmonės naudojasi žiniasklaidos turiniu, kuris akimirksniu prieinamas asmeniniuose įrenginiuose ir vis dažniau pasiekiamas tarpvalstybiniu mastu. Pasaulinės interneto platformos veikia kaip žiniasklaidos turinio vartai, taikydamos verslo modelius, pagal kuriuos dažnai siūloma be tarpininkų prieiti prie žiniasklaidos paslaugų ir platinamas poliarizuojantis turinys ir dezinformacija. Šios platformos taip pat yra svarbūs internetinės reklamos, dėl kurios iš žiniasklaidos sektoriaus atitraukiami finansiniai ištekliai, tuo neigiamai paveikiant jo finansinį tvarumą ir atitinkamai siūlomo turinio įvairovę, paslaugų teikėjai. Žiniasklaidos paslaugoms reikia daug žinių ir kapitalo, todėl norint išlikti konkurencingoms ir klestėti vidaus rinkoje, joms būtinas mastas. Todėl ypač svarbi yra galimybė teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu ir gauti investicijų, įskaitant investicijas iš kitų valstybių narių arba kitose valstybėse narėse;
 (3)  skaitmeninės žiniasklaidos erdvėje piliečiai ir įmonės naudojasi žiniasklaidos turiniu ir paslaugomis, kurie akimirksniu prieinami asmeniniuose įrenginiuose ir vis dažniau pasiekiami tarpvalstybiniu mastu. Pasaulinės interneto platformos ir paieškos sistemos veikia kaip žiniasklaidos turinio vartai, taikydamos verslo modelius, pagal kuriuos pernelyg dažnai siūloma be tarpininkų prieiti prie žiniasklaidos paslaugų ir platinamas poliarizuojantis turinys ir dezinformacija. Šios platformos ir paieškos sistemos taip pat yra svarbūs internetinės reklamos, dėl kurios iš žiniasklaidos sektoriaus atitraukiami finansiniai ištekliai, tuo neigiamai paveikiant jo finansinį tvarumą ir atitinkamai siūlomų paslaugų įvairovę, paslaugų teikėjai arba tarpininkai. Todėl, siekiant užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir įvairovę, į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos interneto platformos ir paieškos sistemos. Žiniasklaidos paslaugoms reikia žinių ir kapitalo, todėl norint išlikti konkurencingoms ir klestėti vidaus rinkoje, joms būtinas gebėjimas pasiekti savo auditoriją. Todėl ypač svarbi yra galimybė teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu ir gauti investicijų, įskaitant investicijas iš kitų valstybių narių arba kitose valstybėse narėse;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  tačiau žiniasklaidos paslaugų vidaus rinka yra nepakankamai integruota. Laisvam judėjimui vidaus rinkoje trukdo nemažai nacionalinių apribojimų. Visų pirma dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir požiūrių, susijusių su žiniasklaidos pliuralizmu ir redakcine nepriklausomybe, nepakankamo nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų bendradarbiavimo, taip pat dėl neskaidraus ir nesąžiningo viešųjų ir privačiųjų ekonominių išteklių paskirstymo žiniasklaidos rinkos dalyviams sunku veikti ir plėstis tarpvalstybiniu mastu ir dėl to visoje Sąjungoje susidaro nevienodos sąlygos. Žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos vientisumą taip pat gali pažeisti paslaugų teikėjai, kurie sistemingai skleidžia dezinformaciją, be kita ko, manipuliuodami informacija ir kišdamiesi, ir piktnaudžiauja vidaus rinkos laisvėmis, be kita ko, valstybės kontroliuojami žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kuriuos finansuoja tam tikros trečiosios šalys;
 (4)  tačiau žiniasklaidos paslaugų vidaus rinka yra nepakankamai integruota. Visų pirma dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir požiūrių, susijusių su žiniasklaidos pliuralizmu ir redakcine nepriklausomybe, nepakankamo nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų bendradarbiavimo, taip pat dėl neskaidraus ir nesąžiningo viešųjų ir privačiųjų ekonominių išteklių paskirstymo žiniasklaidos rinkos dalyviams sunku veikti ir plėstis tarpvalstybiniu mastu ir dėl to visoje Sąjungoje susidaro nevienodos sąlygos. Žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos vientisumą taip pat gali pažeisti paslaugų teikėjai, kurie sistemingai skleidžia dezinformaciją, be kita ko, manipuliuodami informacija ir kišdamiesi, ir piktnaudžiauja vidaus rinkos laisvėmis, be kita ko, valstybės kontroliuojami žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kuriuos finansuoja tam tikros trečiosios šalys. Be to, turėtų būti nustatyti bendri būtiniausi nacionalinėms taisyklėms ir strategijoms, susijusioms su žiniasklaidos pliuralizmu ir redakcine nepriklausomybe, taikomi standartai, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją. Tokių standartų nustatymas yra būtina vidaus rinkos veikimo sąlyga;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  be to, reaguodamos į žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės internete iššūkius, kai kurios valstybės narės jau ėmėsi reguliavimo priemonių ir tikėtina, kad jų imsis ir likusios valstybės narės, todėl kyla pavojus, kad nacionaliniai požiūriai ir laisvo judėjimo vidaus rinkoje apribojimai dar labiau išsiskirs;
 (5)  be to, reaguodamos į žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės internete iššūkius, kai kurios valstybės narės jau ėmėsi reguliavimo priemonių ir tikėtina, kad jų toliau imsis ir likusios valstybės narės, todėl kyla pavojus, kad nacionaliniai požiūriai ir laisvo judėjimo vidaus rinkoje apribojimai dar labiau išsiskirs;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  laisva ir gerai veikianti žiniasklaidos paslaugų rinka yra esminis veikiančios demokratijos ramstis, nes suteikia gavėjams prieigą prie įvairių nuomonių ir patikimų informacijos šaltinių. Padidėjęs internetinės aplinkos ir jos naujų funkcijų vaidmuo turėjo žiniasklaidos paslaugų rinkai trikdantį poveikį, dėl kurio ši rinka įgauna didesnį tarpvalstybinį poveikį ir kuris skatina tikrą žiniasklaidos paslaugų Europos rinką. Tokioje aplinkoje žiniasklaidos paslaugos ne tik yra, bet ir yra lengvai prieinamos Sąjungos vartotojams, nesvarbu, kokia jų kilmės valstybė narė. Vienoje valstybėje narėje gavėjams sukurtos žiniasklaidos paslaugos gali pasiekti daug platesnę auditoriją, palyginti su pradine jo auditorija. Skirtingos strategijos nacionaliniu lygmeniu gali trukdyti žiniasklaidos paslaugų teikėjų gebėjimui veikti sąžiningomis veiklos sąlygomis siekiant, kad žiniasklaidos paslaugos, įskaitant naujienas ir aktualijas, būtų prieinamos. Dėl tokių strategijų atsiranda rinkos susiskaidymas, teisinis netikrumas ir žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir žiniasklaidos specialistams augančios atitikties išlaidos. Todėl būtina turėti vieną teisės aktą, kuris padėtų užtikrinti suderintą žiniasklaidos paslaugų teikėjams skirtų taisyklių taikymą visoje Sąjungoje, garantuojant, kad Sąjungos gavėjai turėtų prieigą prie įvairių patikimų informacijos šaltinių ir kokybiškos žurnalistikos, kaip viešosios gėrybės, ir jų sprendimai būtų priimami remiantis informacija, įskaitant sprendimus apie jų demokratijos būklę;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje nustatyta teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę apima teisę gauti ir skleisti informaciją, taip pat žiniasklaidos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant sienų. Juose taip pat reikalaujama, kad įvairovė būtų įtvirtinta Europos komunikacijos erdvėse, o valstybės narės saugotų ir stiprintų žiniasklaidos pliuralizmą. Todėl šiame reglamente remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Europos Tarybos šioje srityje parengtais standartais;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  žiniasklaidos paslaugų gavėjai Sąjungoje (fiziniai asmenys, kurie yra valstybių narių piliečiai arba naudojasi pagal Sąjungos teisę jiems priklausančiomis teisėmis, ir Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys) turėtų turėti galimybę veiksmingai naudotis laisve vidaus rinkoje gauti laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos paslaugas. Skatinant tarpvalstybinį žiniasklaidos paslaugų srautą, vidaus rinkoje turėtų būti užtikrintas būtinasis paslaugų gavėjų apsaugos lygis. Tokia nuostata atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje numatytą teisę gauti ir skleisti informaciją. Todėl būtina suderinti tam tikrus nacionalinių taisyklių, susijusių su žiniasklaidos paslaugomis, aspektus. Galutinėje Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje piliečiai ragino ES toliau skatinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, visų pirma priimant teisės aktus, kuriais būtų šalinama grėsmė žiniasklaidos nepriklausomumui, įvedant ES lygmens minimaliuosius standartus46;
 (6)  žiniasklaidos paslaugų gavėjai Sąjungoje (fiziniai asmenys, kurie naudojasi pagal Sąjungos teisę jiems priklausančiomis teisėmis, ir Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys) turėtų turėti galimybę veiksmingai naudotis laisve vidaus rinkoje gauti prieigą prie nepriklausomos, laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos paslaugų. Skatinant tarpvalstybinį žiniasklaidos paslaugų srautą, vidaus rinkoje turėtų būti užtikrintas būtinasis paslaugų gavėjų apsaugos lygis. Tokia nuostata atitiktų Chartijos 11 straipsnyje numatytą teisę. Remiantis Chartijos 22 straipsniu, Sąjunga turi gerbti kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę. Todėl būtina suderinti tam tikrus nacionalinių taisyklių, susijusių su žiniasklaidos paslaugomis, aspektus. Galutinėje Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje piliečiai ragino ES toliau skatinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, visų pirma priimant teisės aktus, kuriais būtų šalinama grėsmė žiniasklaidos nepriklausomumui, įvedant ES lygmens minimaliuosius standartus46;
__________________
 __________________
46 Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn., visų pirma 27 pasiūlymo 1 punktas ir 37 pasiūlymo 4 punktas.
 46 Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn., visų pirma 27 pasiūlymo 1 punktas ir 37 pasiūlymo 4 punktas.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  šiame reglamente žiniasklaidos paslaugos apibrėžtis turėtų apsiriboti Sutartyje apibrėžtomis paslaugomis, todėl turėtų apimti bet kokią ekonominės veiklos formą. Į šią apibrėžtį neturėtų būti įtrauktas naudotojų sukurtas turinys, įkeltas į interneto platformą, išskyrus atvejus, kai tai yra profesinė veikla, paprastai vykdoma už (finansinį ar kitokį) atlygį. Ji taip pat neturėtų apimti išskirtinai privataus susirašinėjimo, pavyzdžiui, elektroninių laiškų, taip pat visų tų paslaugų, kurių pagrindinis tikslas nėra audiovizualinių ar garso programų arba spaudos publikacijų teikimas, t. y. kai turinys yra tik paslaugos priedas, o ne pagrindinis jos tikslas, pavyzdžiui, reklamos skelbimai arba informacija, susijusi su produktu ar paslauga, teikiama interneto svetainėse, kuriose neteikiamos žiniasklaidos paslaugos. Žiniasklaidos paslaugos apibrėžtis visų pirma turėtų apimti televizijos ar radijo transliacijas, užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, garso tinklalaides arba spaudos publikacijas. Ši apibrėžtis neturėtų aprėpti korporatyvinės komunikacijos ir informacinės ar reklaminės medžiagos platinimo viešiesiems ar privatiesiems subjektams;
 (7)  šiame reglamente žiniasklaidos paslaugos apibrėžtis turėtų apsiriboti Sutartyje apibrėžtomis paslaugomis, todėl turėtų apimti bet kokios formos ekonominę veiklą, už kurią paprastai mokamas atlygis, be kita ko, įskaitant nestandartines užimtumo formas, pvz., laisvai samdomus ir nepriklausomus žurnalistus. Į šią apibrėžtį neturėtų būti įtrauktas naudotojų sukurtas turinys, įkeltas į interneto platformą, išskyrus atvejus, kai tai yra profesinė veikla, paprastai vykdoma už (finansinį ar kitokį) atlygį. Ji taip pat neturėtų apimti išskirtinai privataus susirašinėjimo, pavyzdžiui, elektroninių laiškų, taip pat visų tų paslaugų, kurių pagrindinis tikslas nėra audiovizualinių ar garso programų arba spaudos publikacijų teikimas, t. y. kai turinys yra tik paslaugos priedas, o ne pagrindinis jos tikslas, pavyzdžiui, reklamos skelbimai arba informacija, susijusi su produktu ar paslauga, teikiama interneto svetainėse, kuriose neteikiamos žiniasklaidos paslaugos. Ši apibrėžtis neturėtų aprėpti korporatyvinės komunikacijos ir informacinės ar reklaminės medžiagos platinimo viešiesiems ar privatiesiems subjektams;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  žiniasklaidos aplinkoje vyksta dideli ir spartūs pokyčiai. Nors žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje nepasikeitė, žiniasklaida turi papildomų priemonių sąveikai ir dalyvavimui palengvinti. Svarbu, kad su žiniasklaida susijusioje politikoje būtų atsižvelgiama į dabar vykstančius ir būsimus pokyčius. Todėl šiame reglamente vartojama žiniasklaidos sąvoka turėtų būti aiškinama plačiai, kad apimtų visus subjektus, dalyvaujančius potencialiai dideliam skaičiui žmonių kuriant ir platinant turinį, kuriems tenka redakcinė atsakomybė arba kurie prižiūri turinį;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  skaitmenizuotoje žiniasklaidos rinkoje į žiniasklaidos paslaugų teikėjo apibrėžtį gali patekti dalijimosi vaizdo medžiaga platformų arba labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai. Paprastai tokie paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį organizuojant turinį, be kita ko, automatizuotomis priemonėmis ar algoritmais, tačiau neprisiima redakcinės atsakomybės už turinį, prie kurio suteikia prieigą. Tačiau vis labiau vientisoje žiniasklaidos aplinkoje kai kurie dalijimosi vaizdo medžiaga platformų arba labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai ėmėsi atitinkamos savo paslaugų dalies ar kelių dalių redakcinės kontrolės. Todėl toks subjektas gali būti laikomas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėju arba labai didelės interneto platformos paslaugos teikėju, ir žiniasklaidos paslaugų teikėju;
 (8)  skaitmenizuotoje žiniasklaidos rinkoje į žiniasklaidos paslaugų teikėjo apibrėžtį gali patekti dalijimosi vaizdo medžiaga platformų arba labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai. Paprastai tokie paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį organizuojant turinį, be kita ko, automatizuotomis priemonėmis ar algoritmais, tačiau neprisiima redakcinės atsakomybės už turinį, prie kurio suteikia prieigą. Tačiau vis labiau vientisoje žiniasklaidos aplinkoje kai kurie dalijimosi vaizdo medžiaga platformų arba labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai ėmėsi atitinkamos savo paslaugų dalies ar kelių dalių redakcinės kontrolės. Todėl kai tokie subjektai vykdo atitinkamos savo paslaugų dalies ar kelių dalių redakcinę kontrolę, jie gali būti laikomi ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjais arba labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjais, ir žiniasklaidos paslaugų teikėjais;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  tai, kad interneto platformos gali suteikti prieigą prie žiniasklaidos paslaugų neprisiimdamos redakcinės atsakomybės ir pristatyti rinkai savo gebėjimą sudominti naudotojus reklama, leidžia joms tiesiogiai konkuruoti su žiniasklaidos paslaugų teikėjais, kurių turinio atžvilgiu teikia tarpininkavimo ir platinimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominė vertė perduodama interneto platformoms, šiame reglamente nustatyta auditorijos matavimo apibrėžtis turėtų būti suprantama kaip apimanti duomenis apie žiniasklaidos paslaugas, kuriomis naudojasi žiniasklaidos paslaugų gavėjai ir interneto platformų naudotojai. Taip bus užtikrinta, kad visi platinant turinį dalyvaujantys tarpininkai skaidriai taikytų auditorijos matavimo metodikas, o tai leistų reklamos paslaugų teikėjams priimti informacija pagrįstus sprendimus, kurie turėtų skatinti konkurenciją;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  auditorijos matavimo apibrėžtis turėtų apimti matavimo sistemas, sukurtas pagal pramonės standartus, dėl kurių susitarė savireguliavimo organizacijos (pavyzdžiui, jungtiniai pramonės komitetai), ir matavimo sistemas, kurios sukurtos taikant ne tokius savireguliavimo metodus. Pastarąsias dažniausiai taiko tam tikri internetinės rinkos dalyviai, kurie auditoriją matuoja savarankiškai arba rinkai pateikia savo nuosavybines auditorijos matavimo sistemas, kurios nebūtinai atitinka bendrai suderintus pramonės standartus. Atsižvelgiant į tai, kad tokios auditorijos matavimo sistemos daro didelį poveikį reklamos ir žiniasklaidos rinkoms, šis reglamentas joms turėtų būti taikomas;
 (9)  auditorijos matavimo apibrėžtis turėtų apimti matavimo sistemas, sukurtas pagal pramonės standartus, dėl kurių susitarė savireguliavimo organizacijos (pavyzdžiui, jungtiniai pramonės komitetai), ir matavimo sistemas, kurios sukurtos taikant ne tokius savireguliavimo metodus. Pastarąsias dažniausiai taiko tam tikri internetinės rinkos dalyviai, įskaitant internetines platformas, kurie auditoriją matuoja savarankiškai arba rinkai pateikia savo nuosavybines auditorijos matavimo sistemas, kurios nebūtinai atitinka bendrai suderintus pramonės standartus. Atsižvelgiant į tai, kad tokios auditorijos matavimo sistemos daro didelį poveikį reklamos ir žiniasklaidos rinkoms, šis reglamentas joms turėtų būti taikomas. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurie laikosi bendrai sutartų pramonės standartų, neturėtų būti laikomi nuosavybinių auditorijos matavimo sistemų teikėjais;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  valstybinė reklama turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti reklamos arba savireklamos veiklą, kurią vykdo įvairios valdžios institucijos arba subjektai (arba kuri vykdoma jų vardu ar užsakymu), įskaitant nacionalinio ar regioninio lygmens vyriausybes, reguliavimo institucijas arba įstaigas, taip pat valstybės valdomas įmones ar kitus valstybės kontroliuojamus subjektus, veikiančius įvairiuose sektoriuose, arba teritorijų, kuriose gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų, vietos savivaldos institucijas. Tačiau valstybinės reklamos apibrėžtis neturėtų apimti valdžios institucijų skubių pranešimų, kurie būtini, pavyzdžiui, stichinių ar sanitarinių nelaimių, avarijų ar kitų nelaimingų atsitikimų, galinčių pakenkti asmenims, atvejais;
 (10)  valstybinė reklama turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti reklamos arba savireklamos veiklą, į kurią įeina reklama ir pirkimai, vykdomi įvairių institucijų ar subjektų (arba kurie vykdomi jų vardu ar užsakymu), įskaitant Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens vyriausybes, reguliavimo institucijas arba įstaigas, taip pat valstybės valdomas įmones ar kitus valstybės kontroliuojamus subjektus, veikiančius įvairiuose sektoriuose. Valstybinės reklamos ir pirkimų tikslais, be kita ko, gaivalinių ar sanitarinių nelaimių, avarijų ar kitų nenumatytų didelių incidentų, kurie gali sukelti žalos didelei daliai gyventojų, atvejais, kriterijai turėtų būti iš anksto nustatyti nacionalinėje teisėje. Valdžios institucijų skubūs pranešimai turėtų būti suprantami plačiai: jie turi skirtis nuo valstybinės reklamos;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos vidaus rinka būtų naudinga visuomenei, būtina ne tik užtikrinti Sutartyje numatytas pagrindines laisves, bet ir teisinį tikrumą, kuris reikalingas žiniasklaidos paslaugų gavėjams, kad jie galėtų gauti atitinkamos naudos. Tokie gavėjai turėtų turėti galimybę naudotis kokybiškomis žiniasklaidos paslaugomis, kurias nepriklausomai ir laikydamiesi žurnalistikos standartų parengė žurnalistai ir redaktoriai ir kuriomis pateikiama patikima informacija, įskaitant naujienų ir aktualijų turinį. Tokia teisė nereiškia, kad kuris nors žiniasklaidos paslaugų teikėjas atitinkamai privalo laikytis teisės aktuose aiškiai nenustatytų standartų. Tokios kokybiškos žiniasklaidos paslaugos taip pat padeda kovoti su dezinformacija, be kita ko, su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;
 (11)  siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos vidaus rinka būtų naudinga visuomenei, būtina ne tik užtikrinti Sutartyje numatytas pagrindines laisves, bet ir teisinį tikrumą, kuris reikalingas žiniasklaidos paslaugų gavėjams, kad jie galėtų gauti atitinkamos naudos. Žiniasklaidos paslaugų gavėjai turėtų turėti galimybę naudotis kokybiškomis žiniasklaidos paslaugomis, kurias nepriklausomai ir laikydamiesi etinių ir profesinių žurnalistikos standartų parengė žurnalistai, vyriausieji redaktoriai ir žiniasklaidos darbuotojai ir kuriomis taigi pateikiama patikima informacija, turinti politinių ar visuomeninių interesų vietos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis, valdžios institucijoms nekliudant arba nesant komercinių interesų įtakos. Tokios kokybiškos žiniasklaidos paslaugos taip pat yra viena esminių kovos su dezinformacija, be kita ko, su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, priemonių;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  redakcinės nepriklausomybės apsauga yra būtina žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklos ir jų profesinio sąžiningumo sąlyga. Redakcinė nepriklausomybė yra ypač svarbi žiniasklaidos paslaugų teikėjams, perteikiantiems naujienų ir aktualijų turinį, atsižvelgiant į jo, kaip viešosios gėrybės, visuomeninę funkciją. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę laisvai vykdyti savo ekonominę veiklą vidaus rinkoje ir vienodomis sąlygomis konkuruoti vis besiplečiančioje internetinėje aplinkoje, kurioje informacijos srautų valstybių sienos nesulaiko;
 (14)  redakcinės nepriklausomybės apsauga yra būtina žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklos ir jų profesinio sąžiningumo sąlyga, ypač atsižvelgiant į jų, kaip viešosios gėrybės, visuomeninę funkciją. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę laisvai vykdyti savo ekonominę veiklą vidaus rinkoje ir vienodomis sąlygomis konkuruoti vis besiplečiančioje internetinėje aplinkoje, kurioje informacijos srautų valstybių sienos nesulaiko. Be to, siekiant užtikrinti nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą, labai svarbu įgyvendinti būtinas priemones, kuriomis būtų sukurta saugi aplinka, leidžianti žurnalistams, redaktoriams, vyriausiesiems redaktoriams ir žiniasklaidos darbuotojams vykdyti savo veiklą. Tuo tikslu būtina ne tik apsaugoti žiniasklaidos laisvę, bet ir laisvę pačioje žiniasklaidoje;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  valstybės narės laikosi skirtingų požiūrių į redakcinės nepriklausomybės apsaugą, kurią vis sunkiau užtikrinti visoje Sąjungoje. Konkrečiai, keliose valstybėse narėse daugėja kišimosi į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinius sprendimus atvejų. Toks kišimasis gali būti tiesioginis arba netiesioginis, vykdomas valstybės ar kitų subjektų, įskaitant valdžios institucijas, renkamuosius pareigūnus, valstybės tarnautojus ir politikus, siekiant, pavyzdžiui, gauti politinės naudos. Žiniasklaidos paslaugų teikėjų akcininkai ir kiti privatieji dalininkai, siekdami ekonominės ar kitokios naudos, gali veikti pažeisdami būtiną pusiausvyrą tarp, iš vienos pusės, jų pačių laisvės užsiimti verslu ir saviraiškos laisvės ir, iš kitos pusės, redakcinės saviraiškos laisvės ir naudotojų teisių į informaciją. Be to, pastarojo meto žiniasklaidos platinimo ir naudojimosi ja tendencijos, ypač internetinėje aplinkoje, paskatino valstybes nares svarstyti įstatymus, kuriais siekiama reguliuoti žiniasklaidos turinio teikimą. Žiniasklaidos paslaugų teikėjų požiūris į redakcinės nepriklausomybės užtikrinimą taip pat skiriasi. Dėl tokio kišimosi, reguliavimo susiskaidymo ir požiūrių skirtingumo vidaus rinkoje nukenčia žiniasklaidos paslaugų teikėjų ekonominės veiklos sąlygos ir galiausiai – žiniasklaidos paslaugų, kurias gauna piliečiai ir įmonės, kokybė. Todėl būtina nustatyti veiksmingas apsaugos priemones, kuriomis sudaromos sąlygos naudotis redakcine laisve visoje Sąjungoje, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjai galėtų nepriklausomai kurti ir platinti savo turinį tarpvalstybiniu mastu, o paslaugų gavėjai galėtų tokį turinį gauti;
 (15)  valstybės narės laikosi skirtingų požiūrių į redakcinės nepriklausomybės apsaugą, kurią vis sunkiau užtikrinti visoje Sąjungoje. Tai, kad keliose valstybėse narėse daugėja kišimosi į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinius sprendimus atvejų, reiškia, kad būtina parengti atitinkamus teisės aktus. Toks kišimasis gali būti tiesioginis arba netiesioginis teisinės valstybės principo pažeidimas, vykdomas valstybės ar kitų subjektų, įskaitant valdžios institucijas, renkamuosius pareigūnus, valstybės tarnautojus ir politikus, siekiant, pavyzdžiui, gauti politinės naudos. Žiniasklaidos paslaugų teikėjų akcininkai ir kiti privatieji dalininkai, siekdami ekonominės ar kitokios naudos, gali veikti pažeisdami būtiną pusiausvyrą tarp, iš vienos pusės, jų pačių laisvės užsiimti verslu ir saviraiškos laisvės ir, iš kitos pusės, redakcinės saviraiškos laisvės ir naudotojų teisių į informaciją. Taip, regis, ypač nutinka tada, kai dėl ekonominės galios įgyjama nuomonės galia, kuri gali daryti įtaką viešosios nuomonės formavimo procesui. Be to, pastarojo meto žiniasklaidos platinimo ir naudojimosi ja tendencijos, ypač internetinėje aplinkoje, paskatino valstybes nares svarstyti įstatymus, kuriais siekiama reguliuoti žiniasklaidos turinio teikimą. Žiniasklaidos paslaugų teikėjų požiūris į redakcinės nepriklausomybės užtikrinimą taip pat skiriasi. Dėl tokio kišimosi, reguliavimo susiskaidymo ir požiūrių skirtingumo vidaus rinkoje nukenčia žiniasklaidos paslaugų teikėjų ekonominės veiklos sąlygos ir galiausiai – žiniasklaidos paslaugų, kurias gauna piliečiai ir įmonės, kokybė. Todėl būtina nustatyti veiksmingas apsaugos priemones, kuriomis sudaromos sąlygos naudotis redakcine laisve visoje Sąjungoje, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjai galėtų nepriklausomai kurti ir platinti savo žiniasklaidos paslaugas tarpvalstybiniu mastu, o paslaugų gavėjai galėtų tokias žiniasklaidos paslaugas gauti;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  žurnalistai ir redaktoriai yra pagrindiniai patikimo žiniasklaidos turinio rengimo ir pateikimo dalyviai, visų pirma kai jie praneša apie naujienas ar aktualijas. Todėl labai svarbu apsaugoti žurnalistų pajėgumą rinkti, tikrinti pagal faktus ir analizuoti informaciją, įskaitant konfidencialiai perduotą informaciją. Visų pirma, žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir žurnalistai (įskaitant tuos, kurie naudojasi nestandartinėmis užimtumo formomis, pvz., laisvai samdomus darbuotojus) turėtų turėti galimybę pasikliauti patikima žurnalistų šaltinių ir ryšių apsauga, įskaitant apsaugą nuo sekimo technologijų diegimo, nes, nesant tokios apsaugos, šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai informuojant visuomenę viešajam interesui svarbiais klausimais. Dėl to gali būti pakenkta žurnalistų laisvei užsiimti ekonomine veikla ir atlikti svarbų viešosios priežiūros vaidmenį, kartu neigiamai paveikiant kokybiškų žiniasklaidos paslaugų prieinamumą. Žurnalistų šaltinių apsauga prisideda prie Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės apsaugos;
 (16)  žurnalistai, redaktoriai, vyriausieji redaktoriai ir žiniasklaidos darbuotojai yra pagrindiniai patikimų žiniasklaidos paslaugų rengimo ir pateikimo dalyviai. Todėl labai svarbu apsaugoti žurnalistų pajėgumą rinkti, tikrinti pagal faktus ir analizuoti informaciją, įskaitant konfidencialiai perduotą informaciją tiek realiame pasaulyje, tiek internete. Visų pirma, žiniasklaidos paslaugų teikėjai, žiniasklaidos darbuotojai ir žurnalistai (įskaitant tuos, kurie naudojasi nestandartinėmis užimtumo formomis, pvz., laisvai samdomus darbuotojus ir tinklaraštininkus) turėtų turėti galimybę pasikliauti patikimiausia žurnalistų šaltinių ir ryšių apsauga, įskaitant apsaugą nuo savavališko kišimosi ir sekimo technologijų diegimo, nes, nesant tokios apsaugos, šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai informuojant visuomenę viešajam interesui svarbiais klausimais. Dėl to gali būti pakenkta žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saviraiškos laisvei ir pajėgumui užsiimti ekonomine veikla ir atlikti svarbų viešosios priežiūros vaidmenį, kartu neigiamai paveikiant kokybiškų žiniasklaidos paslaugų prieinamumą. Žurnalistų šaltinių apsauga yra būtina Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės apsaugos sąlyga ir yra labai svarbi užtikrinant tiriamosios žurnalistikos, kaip demokratinės visuomenės sergėtojos, vaidmenį;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  norint, kad valstybėse narėse veiktų demokratija, labai svarbu Sąjungoje laikytis teisinės valstybės principo. Tuo tikslu Sąjungos priemonės buvo išplėstos, kad apimtų ne tik ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą, bet ir naujus aktus, pavyzdžiui, Komisijos metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/20921a. Tinkamas teisinės valstybės sistemų veikimas yra tiesiogiai susijęs su laisva ir pliuralistine žiniasklaida. Žiniasklaidos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vienas pagrindinių Sąjungos teisinės valstybės principo laikymosi sistemos ramstis, o su žiniasklaidos laisve ir žiniasklaidos pliuralizmu susijusi būklė kasmet analizuojama Komisijos metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje. Žurnalistų šaltinių apsauga, redakcinės nepriklausomybės garantijos ir tvirta apsaugos nuo piktnaudžiavimo tam tikromis priemonėmis ir technologijomis sistema yra labai svarbūs siekiant išlaikyti Sąjungos teisinės valstybės sistemą. Veiksmai, dėl kurių kyla pavojus žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, pavyzdžiui, žiniasklaidos paslaugų teikėjų sulaikymas, baudimas, krata ar tikrinimas, daro didelę žalą teisinės valstybės principo taikymui. Todėl jie turėtų būti laikomi teisinės valstybės principo pažeidimais ir tokiais atvejais turėtų būti taikomi ES sutarties 7 straipsnyje ir Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 numatyti sankcijų mechanizmai;
__________________
1a 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)  žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams taikomi įvairūs sekimo metodai, tarp jų elektroninių ryšių ir metaduomenų perėmimas, įsilaužimas į įrenginius ar programinę įrangą, įskaitant paslaugos trikdymo atakas, slaptas pokalbių klausymasis, pasiklausymas, vaizdo įrašymas, geografinės vietos sekimas naudojant atpažinimą radijo dažniu, globalinę padėties nustatymo sistemą ar mobiliųjų tinklų duomenis, duomenų gavyba ir socialinės žiniasklaidos stebėjimas. Tokie metodai galėtų turėti didelį poveikį žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų teisėms į privatumą, jų duomenų apsaugą ir saviraiškos laisvę. Todėl šiuo reglamentu suteikiama apsauga apima tiek dabartines skaitmeninio sekimo formas, tiek ateities technologijas, kurios gali atsirasti dėl technologinių inovacijų. Ta apsauga neturi poveikio esamų ir būsimų Sąjungos teisės aktų, kuriais ribojamas arba draudžiamas specialių stebėjimo technologijų, kurios laikomos pernelyg invazinėmis, kūrimas, naudojimas ir prekyba jomis, taikymui. Šnipinėjimo programos, suteikiančios visišką neribotą prieigą prie įrenginyje esančių asmens duomenų, įskaitant neskelbtinus duomenis, gali turėti neigiamos įtakos pačiai teisės į privatumą esmei, todėl jokiu būdu neturėtų būti laikomos būtinomis ir proporcingomis pagal Sąjungos teisę;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  šiuo metu žurnalistų šaltinių apsauga valstybėse narėse reglamentuojama nevienodai. Kai kurios valstybės narės numato absoliučią apsaugą, kad žurnalistai nebūtų verčiami atskleisti informaciją, pagal kurią būtų įmanoma nustatyti jų šaltinį baudžiamajame ir administraciniame procese. Kitos valstybės narės suteikia kvalifikuotą apsaugą, kuri taikoma tik teismo procesuose, iškeltuose pagal tam tikrus baudžiamuosius kaltinimus, o likusios suteikia apsaugą pagal bendrąjį principą. Dėl to žiniasklaidos vidaus rinka yra susiskaidžiusi. Taip žurnalistai, kurie vis dažniau dalyvauja tarpvalstybiniuose projektuose ir teikia paslaugas tarptautinei auditorijai, ir savo ruožtu žiniasklaidos paslaugų teikėjai gali susidurti su kliūtimis, teisiniu netikrumu ir nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Todėl žurnalistų šaltinių ir ryšių apsaugą reikia suderinti ir toliau stiprinti Sąjungos lygmeniu;
 (17)  šiuo metu žurnalistų šaltinių ir ryšių apsauga valstybėse narėse reglamentuojama nevienodai. Kai kurios valstybės narės numato absoliučią apsaugą, kad žurnalistai nebūtų verčiami atskleisti informaciją, pagal kurią būtų įmanoma nustatyti jų šaltinį baudžiamajame ir administraciniame procese. Kitos valstybės narės suteikia kvalifikuotą apsaugą, kuri taikoma tik teismo procesuose, iškeltuose pagal tam tikrus baudžiamuosius kaltinimus, o likusios suteikia apsaugą pagal bendrąjį principą. Nepaisant esamų Europos Tarybos kodifikuotų standartų ir suformuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, iš kelių valstybių narių praktinių pavyzdžių matyti, kad šiuo klausimu laikomasi labai skirtingų požiūrių, o kai kuriose situacijose trūksta žurnalistų šaltinių apsaugos. Dėl to žiniasklaidos vidaus rinka yra susiskaidžiusi. Taip žurnalistai, kurie vis dažniau dalyvauja tarpvalstybiniuose projektuose ir teikia paslaugas tarptautinei auditorijai, ir savo ruožtu žiniasklaidos paslaugų teikėjai gali susidurti su kliūtimis, teisiniu netikrumu ir nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Todėl žurnalistų šaltinių ir ryšių apsaugą reikia stiprinti kuo labiau ir kuo plačiau. Tuo tikslu šiuo reglamentu suderinamas žurnalistų šaltinių ir ryšių apsaugos standartas nustatant minimalias taisykles Sąjungos lygmeniu. Kišimasis į žurnalisto šaltinius visada turi būti suderintas atsižvelgiant į žalą saviraiškos ir informacijos laisvei. Visas priemones, kuriomis kišamasi į žurnalisto šaltinius, turėtų būti galima apskųsti teisme. Tarpvalstybinių projektų srityje dirbantiems žurnalistams turėtų būti taikomi aukščiausi juose dalyvaujančių valstybių narių apsaugos standartai. Sąjungos lygmeniu žurnalistų šaltinių ir ryšių apsauga turėtų atitikti bent jau tokią apsaugą, kokia užtikrinama pagal tarptautinius ir Europos standartus, ir turėtų atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  skaitmeninis saugumas ir elektroninių ryšių konfidencialumas tapo didžiuliu žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų rūpesčiu. Atsižvelgiant į šį faktą, žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir jų darbuotojų naudojamų anoniminimo priemonių ir ištisinio šifravimo paslaugų populiarinimas ir apsauga turi būti skatinami Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti vienodą prieigą prie tokios įrangos visose valstybėse narėse. Tos priemonės tapo labai svarbios tam, kad jie galėtų laisvai atlikti savo darbą ir naudotis teisėmis į privatumą, duomenų apsaugą ir saviraiškos laisvę, be kita ko, užtikrinant jų ryšių ir šaltinių konfidencialumo apsaugą;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  valstybių narių įsteigta visuomeninė žiniasklaida atlieka ypatingą vaidmenį žiniasklaidos vidaus rinkoje, nes, vykdydama savo misiją, užtikrina, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybę gauti kokybišką informaciją ir nešališką nušvietimą žiniasklaidoje. Tačiau visuomeninė žiniasklaida gali būti ypač pažeidžiama dėl jos institucinės sąsajos su valstybe ir gaunamo viešojo finansavimo. Šią riziką gali padidinti su nepriklausomu valdymu ir subalansuotu nušvietimu visuomeninėje žiniasklaidoje susijusios apsaugos priemonės, kurios Sąjungoje yra nevienodos. Tokia padėtis gali lemti neobjektyvų ar šališką nušvietimą žiniasklaidoje, iškraipyti konkurenciją žiniasklaidos vidaus rinkoje ir neigiamai paveikti galimybę naudotis nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos paslaugomis. Todėl, remiantis Europos Tarybos parengtais tarptautiniais standartais, būtina nustatyti teisines apsaugos priemones, kad visuomeninė žiniasklaida veiktų nepriklausomai visoje Sąjungoje. Taip pat būtina užtikrinti, kad nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymui, visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai gautų pakankamą ir pastovų finansavimą savo misijai vykdyti, kuris jiems sudarytų sąlygas planuojant turėti nuspėjamą perspektyvą. Pageidautina, kad sprendimas dėl tokio finansavimo būtų priimamas ir lėšos skiriamos keleriems metams, atsižvelgiant į visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų viešųjų paslaugų misiją, kad būtų išvengta galimo nederamo poveikio per kasmetines derybas dėl biudžeto. Šiame reglamente nustatyti reikalavimai nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai numatyti visuomeninės žiniasklaidos finansavimą, kaip nustatyta Protokole Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos, pridėtame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo;
 (18)  valstybių narių įsteigta visuomeninė žiniasklaida atlieka ypatingą vaidmenį žiniasklaidos vidaus rinkoje ir išsaugant žiniasklaidos pliuralizmą, nes, vykdydama savo įgaliojimus, užtikrina, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybę gauti įvairaus turinio pasiūlą, įskaitant kokybišką informaciją ir nešališką nušvietimą žiniasklaidoje. Ji suteikia forumą viešoms diskusijoms ir platesnio asmenų demokratinio dalyvavimo skatinimo priemones. Būtent todėl žiniasklaidos pliuralizmą galima garantuoti tik užtikrinus tinkamą visuomeninės žiniasklaidos turinio pasiūlos įvairovę. Visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumas ypač svarbus rinkimų laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti nešališką ir kokybišką informaciją. Tačiau visuomeninė žiniasklaida gali būti ypač pažeidžiama dėl jos institucinės sąsajos su valstybe ir gaunamo viešojo finansavimo, dėl kurio ji gali būti papildomai pažeidžiama, palyginti su kitais vidaus žiniasklaidos rinkos dalyviais, kad net iškiltų grėsmė jos egzistavimui. Šią riziką gali padidinti su nepriklausomu valdymu ir subalansuotu nušvietimu visuomeninėje žiniasklaidoje susijusios apsaugos priemonės, kurios Sąjungoje yra nevienodos. Ši rizika gali taip pat pasireikšti ir iš politikų paskirtos vyresniosios vadovybės pusės, kai ji dėl šališkų politinių ar ekonominių interesų daro spaudimą redakcinei žurnalistų ir vyriausiųjų redaktorių nepriklausomybei. Tokie atvejai gali lemti neobjektyvų ar šališką nušvietimą žiniasklaidoje, iškraipyti konkurenciją žiniasklaidos vidaus rinkoje ir neigiamai paveikti galimybę naudotis nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos paslaugomis. Todėl, remiantis Europos Tarybos parengtais tarptautiniais standartais, būtina nustatyti teisines apsaugos priemones, kad visuomeninė žiniasklaida veiktų nepriklausomai visoje Sąjungoje. Visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovybė turėtų būti nepriklausoma, nešališka ir laisva nuo politinių ar ekonominių interesų. Turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl bet kokių visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovybės interesų konfliktų. Asmenys ar organai, sudarantys visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų aukščiausiąjį sprendimų priėmimo subjektą, turėtų būti skiriami ir prireikus atleidžiami taikant nuspėjamus, skaidrius, nediskriminacinius, lyčių požiūriu subalansuotus ir objektyvius kriterijus, užtikrinant, kad šias pareigas einantys asmenys turėtų reikiamą kvalifikaciją. Taip pat būtina užtikrinti, kad nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymui, visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai gautų pakankamą ir pastovų finansavimą savo įgaliojimams vykdyti, kuris jiems sudarytų sąlygas planuojant turėti nuspėjamą perspektyvą, leistų rengti naujus auditoriją dominančius pasiūlymus ar naują turinį bei formas ir tobulėti technologiniu požiūriu, siekiant išlaikyti konkurencingą padėtį vidaus žiniasklaidos rinkoje. Sprendimas dėl tokio finansavimo turėtų būti priimamas ir lėšos turėtų būti skiriamos keleriems metams, remiantis nuspėjamomis, skaidriomis, nepriklausomomis, nešališkomis ir nediskriminuojančiomis procedūromis, atsižvelgiant į visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų viešųjų paslaugų įgaliojimus, kad būtų išvengta galimo nederamo poveikio per kasmetines derybas dėl biudžeto. Šiame reglamente nustatyti skaidrumo reikalavimai nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai numatyti visuomeninės žiniasklaidos finansavimą, kaip nustatyta Protokole Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos, pridėtame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Amsterdamo protokolas);
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  siekiant, kad tai būtų naudinga Europos auditorijai, visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų populiarinti žiniasklaidos pliuralizmą ir padėti didinti žiniasklaidos rinkų patikimumą. Jie turėtų pasiūlyti plataus spektro turinį, atitinkantį įvairius interesus, perspektyvas ir demografinius aspektus, apimantį visus visuomenės sluoksnius, įskaitant mažumas;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  5 straipsnio 2 dalis neturėtų būti taikoma žiniasklaidos paslaugų teikėjui, priklausančiam grupei, kurios vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir kurios visos pajamos, susijusios su viešųjų paslaugų teikimu, šio reglamento įsigaliojimo metu sudaro mažiau nei 10 proc. tokios grupės konsoliduotų su žiniasklaida susijusių pajamų;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  žiniasklaidos paslaugų gavėjams labai svarbu tiksliai žinoti, kam priklauso naujienų žiniasklaida ir kas už jos stovi, kad jie galėtų nustatyti ir suprasti galimus interesų konfliktus, nes tai būtina norint susidaryti gerai informuotą nuomonę ir aktyviai dalyvauti demokratijos procesuose. Toks skaidrumas taip pat yra veiksminga priemonė siekiant apriboti kišimosi į redakcinę nepriklausomybę riziką. Todėl visiems atitinkamiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams visoje Sąjungoje būtina nustatyti bendrus informavimo reikalavimus, kurie turėtų apimti proporcingus reikalavimus atskleisti informaciją apie nuosavybę. Šiomis aplinkybėmis neturėtų būti daromas poveikis priemonėms, kurių valstybės narės ėmėsi pagal Direktyvos (ES) 2015/84949 30 straipsnio 9 dalį. Reikalaujamą informaciją atitinkami paslaugų teikėjai turėtų atskleisti savo internetinėse svetainėse arba kitu lengvai ir tiesiogiai prieinamu būdu;
 (19)  žiniasklaidos paslaugų gavėjams labai svarbu tiksliai žinoti, kam priklauso naujienų žiniasklaida ir kas už jos stovi, kad jie galėtų nustatyti ir suprasti galimus interesų konfliktus, nes tai būtina norint susidaryti gerai informuotą nuomonę ir aktyviai dalyvauti demokratijos procesuose. Todėl toks skaidrumas yra veiksminga priemonė siekiant apriboti kišimosi į redakcinę nepriklausomybę riziką. Todėl žiniasklaidos paslaugų teikėjams, prisiimantiems redakcinę atsakomybę, visoje Sąjungoje būtina nustatyti bendrus informavimo reikalavimus, kurie turėtų apimti proporcingus reikalavimus atskleisti informaciją apie nuosavybę. Šiomis aplinkybėmis neturėtų būti daromas poveikis priemonėms, kurių valstybės narės ėmėsi pagal Direktyvos (ES) 2015/84949 30 straipsnio 9 dalį. Reikalaujamą informaciją atitinkami paslaugų teikėjai turėtų atskleisti savo internetinėse svetainėse arba kitu lengvai ir tiesiogiai prieinamu būdu bei naudotojui patogiu formatu. Todėl būtina, kad valstybės narės pavestų atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ar įstaigai stebėti, kaip laikomasi tokių informacijos reikalavimų, ir sukurti bei prižiūrėti žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazę. Tokia nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga turėtų turėti galimybę prašyti žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir gauti iš jų papildomos informacijos, susijusios su jų užduotimis. Siekdama toliau stiprinti ir užtikrinti žiniasklaidos paslaugų gavėjams teikiamos informacijos prieinamumą ir vienodumą, Valdyba turėtų sukurti ir prižiūrėti Europos žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazę;
__________________
 __________________
49 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117).
 49 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  galimybė visuomenei susipažinti su tam tikrais kontaktiniais duomenimis, informacija apie nuosavybę ir informacija apie valstybinę reklamą bei valstybės finansinę paramą, skirtą žiniasklaidos paslaugų teikėjams, yra labai svarbi, kad žiniasklaidos paslaugų gavėjai galėtų suprasti ir išnagrinėti galimus interesų konfliktus, kartu padėdami išsaugoti pasitikėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms reguliavimo institucijoms ar įstaigoms arba Valdybai laiku ir veiksmingai gauti informaciją. Vis dėlto, siekiant sumažinti galimą administracinę naštą, tam tikrų kategorijų duomenys turėtų būti teikiami tik tinkamai pagrįstais atvejais, proporcingai ir subalansuotai, kad būtų užtikrintos teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  siekiant žiniasklaidos profesinio sąžiningumo taip pat reikia iniciatyviai skatinti naujienų žiniasklaidos bendrovių redakcinę nepriklausomybę, visų pirma naudojant vidines apsaugos priemones. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų imtis proporcingų priemonių, kad, savininkams ir redaktoriams susitarus dėl bendros redakcinės pakraipos, būtų užtikrinta redaktorių laisvė vykdant profesinę veiklą priimti individualius sprendimus. Tikslas apsaugoti redaktorius nuo netinkamo kišimosi į jų sprendimus, priimamus kasdieniame darbe dėl konkretaus turinio, padeda užtikrinti vienodas sąlygas žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje ir tokių paslaugų kokybę. Šis tikslas taip pat atitinka Chartijos 11 straipsnyje numatytą pagrindinę teisę gauti ir skleisti informaciją. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat turėtų skaidriai atskleisti savo paslaugų gavėjams faktinius ar galimus interesų konfliktus;
 (20)  žiniasklaidos profesinis sąžiningumas gali būti stiprinamas visoje Sąjungoje propaguojant ir užtikrinant žurnalistikos standartus ir propaguojant ir užtikrinant žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę nepriklausomybę, visų pirma taikant vidaus apsaugos priemones, siekiant garantuoti, kad informacija būtų patikima ir kad bet kokios ideologinės pažiūros būtų ribojamos absoliučiu reikalavimu teisingai ir etiškai pranešti naujienas ir nuomones. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinta redaktorių ir vyriausiųjų redaktorių laisvė vykdant profesinę veiklą priimti redakcinius sprendimus laikantis nusistovėjusios redakcinės pakraipos. Tos priemonės turėtų ne tik sustiprinti žiniasklaidos laisvės, bet ir laisvės pačioje žiniasklaidoje apsaugos priemones. Tikslas apsaugoti redaktorius ir vyriausiuosius redaktorius nuo netinkamo kišimosi į jų sprendimus, priimamus kasdieniame darbe dėl konkretaus turinio, padeda užtikrinti vienodas sąlygas žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje ir tokių paslaugų kokybę. Šis tikslas taip pat atitinka Chartijos 11 straipsnyje numatytą pagrindinę teisę gauti ir skleisti informaciją ir Europos Tarybos rezoliuciją Nr. 1003(1993). Atsižvelgdami į šias aplinkybes, žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat turėtų užtikrinti skaidrumą, atskleisti savo paslaugų gavėjams faktinius ar galimus interesų konfliktus ir užtikrinti, kad savininkai, leidėjai ir vadovybė laikytųsi aukščiausių profesinių redakcinio sąžiningumo ir redakcinės nepriklausomybės standartų;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  siekiant sumažinti reguliavimo naštą, labai mažoms įmonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES50 3 straipsnyje, turėtų būti netaikomi su informacija ir vidaus apsaugos priemonėmis susiję reikalavimai, kad būtų užtikrintas atskirų redakcinių sprendimų nepriklausomumas. Be to, žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę pritaikyti vidaus apsaugos priemones pagal savo poreikius, ypač jei jie yra mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta tame straipsnyje. Prie šio reglamento pridedamoje rekomendacijoje51 pateikiamas savanoriškų vidaus apsaugos priemonių, kurias šiuo klausimu gali priimti žiniasklaidos bendrovės, katalogas. Šis reglamentas neturėtų būti suprantamas taip, kad iš privačių žiniasklaidos paslaugų teikėjų savininkų atimama prerogatyva nustatyti strateginius ar bendruosius tikslus ir puoselėti savo įmonių augimą bei finansinį gyvybingumą. Šiuo atžvilgiu šiame reglamente pripažįstama, kad redakcinės nepriklausomybės puoselėjimo tikslas turi būti suderintas su privačių žiniasklaidos priemonių savininkų teisėtomis teisėmis ir interesais;
 (21)  žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų priimti vidaus apsaugos priemones pagal savo struktūrą ir poreikius. Prie šio reglamento pridedamoje rekomendacijoje51 pateikiamas savanoriškų vidaus apsaugos priemonių, kurias šiuo klausimu gali apsvarstyti žiniasklaidos bendrovės, katalogas. Šis reglamentas neturėtų būti suprantamas taip, kad iš privačių žiniasklaidos paslaugų teikėjų savininkų atimama prerogatyva priimti sprendimus dėl savo redakcinių kolegijų sudėties ar redakcinės krypties, nustatyti strateginius ar bendruosius tikslus ir puoselėti savo įmonių augimą bei finansinį gyvybingumą. Vis dėlto šis reglamentas taip pat neturėtų būti suprantamas taip, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjo savininkas arba įmonės vadovas gali nederamai kištis į savo redaktorių ir vyriausiųjų redaktorių, dirbančių pagal nustatytą redakcinę kryptį, darbą, pvz., priversdamas juos pridėti arba pašalinti turinį prieš jį paskelbiant viešai. Šiuo atžvilgiu šiame reglamente pripažįstama, kad redakcinės nepriklausomybės užtikrinimo ir puoselėjimo tikslas turi būti suderintas su privačių žiniasklaidos priemonių savininkų teisėtomis teisėmis ir interesais;
__________________
 __________________
50 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19–76).
51 OL C , , p. .
 51 OL C , , p. .
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  nepriklausomos nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos yra labai svarbios siekiant tinkamai taikyti žiniasklaidos teisę visoje Sąjungoje. Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnyje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos gali geriausiai užtikrinti teisingą šio reglamento III skyriuje numatytų reikalavimų, susijusių su bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir gerai veikiančia žiniasklaidos paslaugų rinka, taikymą. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento ir kitų Sąjungos žiniasklaidos teisės aktų taikymą, būtina Sąjungos lygmeniu įsteigti nepriklausomą patariamąjį organą, kuris telktų tokias institucijas arba įstaigas ir koordinuotų jų veiksmus. Direktyva 2010/13/ES įsteigta Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė (ERGA) labai padėjo skatinti nuoseklų tos direktyvos įgyvendinimą. Todėl Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba (toliau – Valdyba) turėtų remtis ERGA ir ją pakeisti. Tam reikalingas tikslinis Direktyvos 2010/13/ES pakeitimas, panaikinant jos 30b straipsnį, kuriuo įsteigiama ERGA, ir atitinkamai pakeičiant nuorodas į ERGA ir jos užduotis. Šiuo atveju Direktyvos 2010/13/ES dalinis pakeitimas šiuo reglamentu yra pateisinamas, nes jis apsiriboja nuostata, kurios valstybėms narėms nereikia perkelti į nacionalinę teisę, ir yra skirtas Sąjungos institucijoms;
 (22)  nepriklausomos nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos yra labai svarbios siekiant tinkamai taikyti žiniasklaidos teisę visoje Sąjungoje. Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnyje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos gali geriausiai užtikrinti teisingą šio reglamento III skyriuje numatytų reikalavimų, susijusių su bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir gerai veikiančia žiniasklaidos paslaugų rinka, taikymą. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento ir kitų Sąjungos žiniasklaidos teisės aktų taikymą, būtina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos konsultuotųsi su žiniasklaidos paslaugų teikėjų atstovais, pilietinės visuomenės organizacijomis, žiniasklaidos ekspertais, akademinės bendruomenės atstovais, profesinių sąjungų asociacijomis ir žurnalistų asociacijomis. Be to, būtina Sąjungos lygmeniu įsteigti nepriklausomą patariamąjį organą, kuris telktų tokias institucijas arba įstaigas ir koordinuotų jų veiksmus. Direktyva 2010/13/ES įsteigta Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė (ERGA) labai padėjo skatinti nuoseklų tos direktyvos įgyvendinimą. Todėl Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba (toliau – Valdyba) turėtų remtis ERGA ir ją pakeisti. Tam reikalingas tikslinis Direktyvos 2010/13/ES pakeitimas, panaikinant jos 30b straipsnį, kuriuo įsteigiama ERGA, ir atitinkamai pakeičiant nuorodas į ERGA ir jos užduotis. Šiuo atveju Direktyvos 2010/13/ES dalinis pakeitimas šiuo reglamentu yra pateisinamas, nes jis apsiriboja nuostata, kurios valstybėms narėms nereikia perkelti į nacionalinę teisę, ir yra skirtas Sąjungos institucijoms. Nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos turėtų turėti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, proporcingų pagal šį reglamentą joms pavestoms papildomoms užduotims atlikti, kad galėtų atlikti užduotis, kurios būtinos valstybėse narėse, ir sudaryti sąlygas nepriklausomam ir veiksmingam Valdybos darbui ir šio reglamento taikymui. Nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos turėtų galėti veikti visiškai savarankiškai ir būti nepriklausomos nuo bet kokio politinio ir ekonominio kišimosi. Valdybos veikloje dalyvaujančių nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų nepriklausomumas yra būtina sąlyga veiksmingam Valdybos užduočių vykdymui ir reglamentu įsteigtos ekspertų grupės patikimumui užtikrinti;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Valdybą turėtų sudaryti Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnyje nurodytų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų vadovybės atstovai, kuriuos skiria tokios institucijos arba įstaigos. Tais atvejais, kai valstybėse narėse yra kelios atitinkamos reguliavimo institucijos arba įstaigos, įskaitant regioninio lygmens institucijas, pagal atitinkamas procedūras turėtų būti išrinktas bendras atstovas, ir balsavimo teisė turėtų būti suteikta tik vienam kiekvienos valstybės narės atstovui. Šis apribojimas neturėtų turėti įtakos kitų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų galimybei prireikus dalyvauti Valdybos posėdžiuose. Valdyba taip pat turėtų turėti galimybę, susitarusi su Komisija, kviesti į savo posėdžius ekspertus ir stebėtojus, įskaitant visų pirma šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių, EEE šalių reguliavimo institucijas arba įstaigas ar ad hoc delegatus iš kitų kompetentingų nacionalinių institucijų. Atsižvelgdama į žiniasklaidos sektoriaus jautrumą ir vadovaudamasi ERGA sprendimų priėmimo praktika pagal jos darbo tvarkos taisykles, Valdyba turėtų priimti sprendimus dviejų trečdalių balsų dauguma;
 (23)  Valdybą turėtų sudaryti nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų, įsteigtų pagal Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, aukštesnio rango atstovai, kuriuos skiria tokios institucijos arba įstaigos. Tais atvejais, kai valstybėse narėse yra kelios atitinkamos reguliavimo institucijos arba įstaigos, įskaitant regioninio lygmens institucijas, pagal atitinkamas procedūras turėtų būti išrinktas bendras atstovas, ir balsavimo teisė turėtų būti suteikta tik vienam kiekvienos valstybės narės atstovui. Šis apribojimas neturėtų turėti įtakos kitų nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų arba, kai taikoma, savireguliavimo ar bendro reguliavimo mechanizmų bendro atstovo galimybei prireikus dalyvauti Valdybos posėdžiuose. Valdyba ir ekspertų grupė taip pat turėtų turėti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju kviesti į savo posėdžius išorės ekspertus. Valdyba taip pat turėtų turėti galimybę, susitarusi su Komisija, skirti nuolatinius stebėtojus, kurie dalyvautų posėdžiuose, įskaitant visų pirma šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių, EEE šalių reguliavimo institucijas arba įstaigas ar ad hoc delegatus iš kitų kompetentingų nacionalinių institucijų. Atsižvelgdama į žiniasklaidos sektoriaus jautrumą ir vadovaudamasi ERGA sprendimų priėmimo praktika pagal jos darbo tvarkos taisykles, Valdyba turėtų priimti sprendimus dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Valdybos darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nustatytas iniciatyvinės grupės narių vaidmuo bei užduotys ir jų skyrimo procedūros bei kadencija. Iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, kadenciją baigiantis pirmininkas ir dar du nariai. Renkant iniciatyvinės grupės pirmininką ir kitus narius reikėtų atsižvelgti į geografinės pusiausvyros principą. Be to, į savo darbo tvarkos taisykles Valdyba turėtų įtraukti interesų konfliktų prevencijos ir valdymo, nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų nepriklausomumo vertinimo ir laikino narių, kurių nepriklausomumas buvo ginčijamas, balsavimo teisių sustabdymo mechanizmus;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  pagal šį reglamentą Valdyba turės spręsti klausimus, kurie nepriklauso ERGA kompetencijai, visų pirma klausimus, susijusius su spaudos publikacijomis, radijumi, internetine žiniasklaida. Todėl būtina įsteigti ekspertų grupę, kurią sudarytų ekspertai, savireguliavimo ar bendro reguliavimo organizacijų, pavyzdžiui, žurnalistų asociacijų, žiniasklaidos ar spaudos tarybų, žiniasklaidos atstovai ir pilietinės visuomenės atstovai ir kuri konsultuotų Valdybą ir konsultuotųsi su ja dėl šio reglamento įgyvendinimo. Ekspertų grupės sudėtis turėtų būti nustatoma pagal Valdybos darbo tvarkos taisykles ir ja turėtų būti atsižvelgiama į esamus kiekvienos valstybės narės žiniasklaidos savireguliavimo aktus ir skirtingas valstybių narių sektorines ir geografines sritis. Ekspertų grupę turėtų sudaryti ne tik valstybių narių atstovai, bet ir plačiai pripažintų ir įsitvirtinusių Europos organizacijų, atstovaujančių įvairiems žiniasklaidos sektoriaus interesams, atstovai. Ekspertų grupė turėtų būti įtraukta į Valdybos struktūrą. Ekspertų grupė turėtų konsultuoti Valdybą dėl jos užduočių vykdymo. Ekspertų grupė turėtų turėti reikiamą savarankiškumą veikti nepriklausomai. Ekspertų grupė turėtų turėti galimybę savo iniciatyva pakviesti ekspertus ir žiniasklaidos atstovus, nesvarbu, ar tai būtų rengiant struktūrinį dialogą, ar ne, kad jie padėtų įvertinti šio reglamento taikymą ir prisidėti prie jos darbo atsižvelgiant į jos poreikius. Ekspertų grupei turėtų būti suteikti įgaliojimai savo iniciatyva arba Komisijos ar Europos Parlamento prašymu teikti rekomendacijas ir atkreipti Valdybos dėmesį į galimus šio reglamento pažeidimus. Ekspertų grupė turėtų viešai skelbti savo rekomendacijas arba ataskaitas apie konsultacijų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais rezultatus. Tokia ekspertų grupės pagalba turėtų suteikti Valdybai pakankamai informacijos, kad ji galėtų ja grįsti savo sprendimus, kartu papildydama esamus Sąjungoje nustatytus mechanizmus, pvz., Komisijos metines teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas arba Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją. Tokia pagalba taip pat turėtų sudaryti sąlygas Valdybai spręsti neišspręstus klausimus. Į tokią pagalbą Valdyba turėtų atsižvelgti rengdama savo metinę darbo programą. Valdyba turėtų turėti galimybę prašyti ekspertų grupės konsultacijos, kai jai reikia analizės ir žinių konkrečioje kompetencijos srityje. Valdyba turėtų konsultuotis su ekspertų grupe dėl visų Valdybos teikiamų nuomonių ar priimamų sprendimų, susijusių su klausimais, nepriklausančiais audiovizualinės žiniasklaidos sektoriui;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  nepažeidžiant Sutartimis Komisijai suteiktų įgaliojimų, labai svarbu, kad Komisija ir Valdyba glaudžiai dirbtų kartu ir bendradarbiautų. Visų pirma Valdyba turėtų aktyviai padėti Komisijai vykdyti jos užduotis užtikrinant nuoseklų šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymą. Šiuo tikslu Valdyba visų pirma turėtų patarti ir padėti Komisijai reguliavimo, techniniais ar praktiniais Sąjungos teisės taikymo aspektais, skatinti bendradarbiavimą ir veiksmingą keitimąsi informacija, patirtimi bei geriausia praktika ir, susitarusi su Komisija arba jos prašymu, rengti nuomones šiame reglamente numatytais atvejais. Siekdama veiksmingai vykdyti savo užduotis, Valdyba turėtų turėti galimybę pasitelkti Komisijos sekretoriato kompetenciją ir žmogiškuosius išteklius. Komisijos sekretoriatas turėtų teikti Valdybai administracinę ir organizacinę paramą ir padėti Valdybai vykdyti jos užduotis;
 (24)  nepažeidžiant Sutartimis Komisijai suteiktų įgaliojimų, labai svarbu, kad Komisija ir Valdyba glaudžiai dirbtų kartu ir bendradarbiautų. Vis dėlto Valdybos darbas turėtų būti nepriklausomas nuo Komisijos ir nuo politinės ar ekonominės įtakos. Valdyba turėtų aktyviai padėti Komisijai vykdyti jos užduotis užtikrinant nuoseklų šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymą. Šiuo tikslu Valdyba visų pirma turėtų patarti ir padėti Komisijai reguliavimo, techniniais ar praktiniais Sąjungos teisės taikymo aspektais, skatinti bendradarbiavimą ir veiksmingą keitimąsi informacija, patirtimi bei geriausia praktika ir savo iniciatyva arba Komisijos ar Europos Parlamento prašymu rengti nuomones ir vykdyti bet kurias kitas užduotis šiame reglamente numatytais atvejais. Siekdama veiksmingai ir nepriklausomai vykdyti savo užduotis, Valdyba turėtų turėti galimybę pasitelkti nepriklausomo sekretoriato kompetenciją ir žmogiškuosius išteklius. Sekretoriatas turėtų imtis veiksmų tik pagal Valdybos nurodymus. Sekretoriatui reikėtų skirti pakankamą biudžetą ir pakankamus žmogiškuosius išteklius. Sekretoriatas turėtų teikti Valdybai esminę administracinę ir organizacinę paramą ir padėti Valdybai vykdyti jos užduotis;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  svarbu, kad Valdyba, bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ar įstaigomis ir atsižvelgdama į esamus nacionalinės teisės aktus, paskelbtų gaires dėl bendro intereso žiniasklaidos paslaugų apibrėžties ir dėl jų taikymo srities nustatymo kriterijų, vertinimo sistemos ir proceso. Svarbu, kad šios gairės būtų suderintos su Sąjungos vertybėmis ir apibrėžtais bendro intereso tikslais, tokiais kaip žiniasklaidos pliuralizmas, saviraiškos laisvė, galimybė gauti patikimą informaciją, socialinė sanglauda ir kultūrų įvairovė;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  nepriklausomų žiniasklaidos reguliavimo institucijų arba įstaigų bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra būtinas geram žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui užtikrinti. Tačiau Direktyvoje 2010/13/ES nenumatyta struktūrinė nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų bendradarbiavimo sistema. Po to, kai ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sistema buvo peržiūrėta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/180852, įtraukiant į jos taikymo sritį dalijimosi vaizdo medžiaga platformas, vis didėja nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų poreikis bendradarbiauti, visų pirma tam, kad būtų bendrai išspręsti tarpvalstybiniai klausimai. Toks poreikis taip pat pateisinamas atsižvelgiant į naujus ES žiniasklaidos aplinkos iššūkius, kuriuos siekiama spręsti šiuo reglamentu, be kita ko, pavedant nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms naujas užduotis;
 (25)  nepriklausomų žiniasklaidos reguliavimo institucijų arba įstaigų bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra būtinas geram žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui užtikrinti. Tačiau Direktyvoje 2010/13/ES nenumatyta struktūrinė nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų bendradarbiavimo sistema. Po to, kai ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sistema buvo peržiūrėta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/180852, įtraukiant į jos taikymo sritį dalijimosi vaizdo medžiaga platformas, vis didėja nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų poreikis bendradarbiauti, visų pirma tam, kad būtų bendrai išspręsti tarpvalstybiniai klausimai. Toks poreikis taip pat pateisinamas atsižvelgiant į naujus ES žiniasklaidos aplinkos iššūkius, kuriuos siekiama spręsti šiuo reglamentu, be kita ko, pavedant nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms naujas užduotis. Todėl Valdyba, konsultuodamasi su Komisija, taip pat turėtų galėti sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kompetentingais Sąjungos organais, įstaigomis, agentūromis ir patariamosiomis grupėmis, kompetentingomis trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
__________________
 __________________
52 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69–92).
 52 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69–92).
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos žiniasklaidos teisės aktų vykdymą, atimti iš nesąžiningų žiniasklaidos paslaugų teikėjų galimybę apeiti galiojančias žiniasklaidos taisykles ir išvengti papildomų kliūčių žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje, labai svarbu sukurti aiškią, teisiškai privalomą nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų veiksmingo ir efektyvaus bendradarbiavimo sistemą;
 (26)  ERGA 2020 m. priėmė susitarimo memorandumą – savanorišką bendradarbiavimo aktą, kuriuo siekiama sustiprinti tarpvalstybinį žiniasklaidos taisyklių, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugomis, vykdymo užtikrinimą. Remiantis šiuo savanorišku aktu ir siekiant užtikrinti išsamų ir veiksmingą Sąjungos priemonių, susijusių su žiniasklaidos teisės aktais, vykdymą, atimti iš nesąžiningų žiniasklaidos paslaugų teikėjų galimybę apeiti galiojančias žiniasklaidos taisykles ir išvengti papildomų kliūčių žiniasklaidos paslaugų teikimui vidaus rinkoje, labai svarbu, kad nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos veiksmingai ir efektyviai bendradarbiautų laikydamosi nustatyto teisės akto;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  kadangi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos veikia visoje Europoje, nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos turi turėti specialią priemonę, skirtą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos naudotojams apsaugoti nuo tam tikro neteisėto ir žalingo turinio, įskaitant komercinius pranešimus. Visų pirma reikalingas mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas bet kuriai atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai arba įstaigai prašyti savo partnerių imtis būtinų ir proporcingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai vykdytų šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus. Jei taikant tokį mechanizmą nepavyksta rasti taikaus sprendimo, laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas iš kitos valstybės narės gali būti apribota tik jei tenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB53 3 straipsnyje nustatytos sąlygos ir laikantis jame nustatytos tvarkos;
 (27)  kadangi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos veikia visoje Europoje, nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos turi turėti specialią priemonę, skirtą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos naudotojams apsaugoti nuo tam tikro žalingo turinio, įskaitant komercinius pranešimus. Visų pirma, nedarant poveikio kilmės šalies principo taikymui, reikalingas mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas bet kuriai atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai arba įstaigai prašyti savo partnerių imtis būtinų ir proporcingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai vykdytų šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus. Jei taikant tokį mechanizmą nepavyksta rasti taikaus sprendimo, laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas iš kitos valstybės narės gali būti apribota tik jei tenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB53 3 straipsnyje nustatytos sąlygos ir laikantis jame nustatytos tvarkos;
__________________
 __________________
53 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16).
 53 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16).
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  labai svarbu užtikrinti, kad šio reglamento ir Direktyvos 2010/13/ES reguliavimo praktika derėtų tarpusavyje. Šiuo tikslu ir siekdama padėti užtikrinti, kad ES žiniasklaidos teisė būtų įgyvendinama vienodai, Komisija prireikus gali skelbti gaires šio reglamento ir Direktyvos 2010/13/ES klausimais. Priimdama sprendimą skelbti gaires, Komisija visų pirma turėtų apsvarstyti reguliavimo klausimus, turinčius įtakos nemažam skaičiui valstybių narių arba susijusius su tarpvalstybiniu aspektu. Tai visų pirma pasakytina apie nacionalines priemones, kurių imtasi pagal Direktyvos 2010/13/ES 7a straipsnį dėl deramo bendro intereso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pastebimumo. Atsižvelgiant į informacijos gausą ir į tai, kad prieigai prie žiniasklaidos vis dažniau naudojamos skaitmeninės priemonės, svarbu užtikrinti bendro intereso turinio pastebimumą, kad būtų lengviau sukurti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje ir pasiekti Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės gauti informaciją laikymąsi. Atsižvelgiant į galimą nacionalinių priemonių, kurių imamasi pagal 7a straipsnį, poveikį žiniasklaidos vidaus rinkos veikimui, Komisijos gairės būtų svarbios siekiant teisinio tikrumo šioje srityje. Taip pat būtų naudinga pateikti gaires dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi pagal Direktyvos 2010/13/ES 5 straipsnio 2 dalį siekiant užtikrinti, kad visuomenei būtų suteikta prieinama, tiksli ir naujausia informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę. Valdyba turėtų padėti Komisijai rengti gaires. Valdyba visų pirma turėtų pasidalyti su Komisija savo reguliavimo, technine ir praktine patirtimi, susijusia su atitinkamose gairėse aptariamomis sritimis ir temomis;
 (28)  labai svarbu užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą šio reglamento ir Direktyvos 2010/13/ES įgyvendinimą. Šiuo tikslu ir siekdama padėti užtikrinti, kad ES žiniasklaidos teisė būtų įgyvendinama vienodai, Komisija prireikus turėtų skelbti gaires šio reglamento ir Direktyvos 2010/13/ES klausimais. Priimdama sprendimą skelbti gaires, Komisija visų pirma turėtų apsvarstyti reguliavimo klausimus, turinčius įtakos nemažam skaičiui valstybių narių arba susijusius su tarpvalstybiniu aspektu. Tai visų pirma pasakytina apie nacionalines priemones, kurių imtasi pagal Direktyvos 2010/13/ES 7a straipsnį dėl deramo bendro intereso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pastebimumo. Atsižvelgiant į informacijos gausą ir į tai, kad prieigai prie žiniasklaidos vis dažniau naudojamos skaitmeninės priemonės, svarbu užtikrinti bendro intereso turinio pastebimumą, kad būtų lengviau sukurti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje ir pasiekti Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės gauti informaciją laikymąsi. Atsižvelgiant į galimą nacionalinių priemonių, kurių imamasi pagal 7a straipsnį, poveikį žiniasklaidos vidaus rinkos veikimui, Komisijos gairės būtų svarbios siekiant teisinio tikrumo šioje srityje. Tokios gairės turėtų būti parengtos padedant Valdybai, jose turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją kultūros klausimais, siekiant skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, jos turėtų būti grindžiamos principais ir neturėtų daryti poveikio esamoms nacionalinėms pastebimumo priemonėms. Taip pat būtų naudinga pateikti gaires dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi pagal Direktyvos 2010/13/ES 5 straipsnio 2 dalį siekiant užtikrinti, kad visuomenei būtų suteikta prieinama, tiksli ir naujausia informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę. Valdyba turėtų padėti Komisijai rengti gaires. Valdyba visų pirma turėtų pasidalyti su Komisija savo reguliavimo, technine ir praktine patirtimi, susijusia su atitinkamose gairėse aptariamomis sritimis ir temomis;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  minimalus taisyklių, susijusių su žiniasklaidos nuosavybės apribojimais, suderinimas visoje Europos Sąjungoje yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti sąžiningą nuomonių įvairovę, apsaugoti sąžiningą žiniasklaidos paslaugų teikėjų konkurenciją Europos žiniasklaidos rinkoje ir išsaugoti vartotojų teisę nešališkai ir pliuralistiškai gauti įvairios skirtingų šaltinių informacijos ir įvairių nuomonių. Dėl šios priežasties tam tikri politikoje dalyvaujantys asmenys, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 9 punkte, pvz., valstybių vadovai, vyriausybių vadovai ir ministrai, po jų paskyrimo į tokias pareigas turėtų nutraukti savo verslo santykius su žiniasklaidos paslaugų teikėju;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas teikti įvairias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas technologijų plėtros vidaus rinkoje aplinkybėmis, būtina nustatyti bendrus techninius reikalavimus įrenginiams, kuriais kontroliuojama ar valdoma prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis arba perduodami skaitmeniniai signalai, kuriais audiovizualinis turinys transliuojamas iš šaltinio į paskirties vietą. Šiomis aplinkybėmis svarbu vengti skirtingų techninių standartų, dėl kurių atsirastų kliūčių ir papildomų išlaidų pramonei ir vartotojams, ir kartu skatinti sprendimus, kaip įgyvendinti esamus įpareigojimus, susijusius su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis;
 (29)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas teikti įvairias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas technologijų plėtros vidaus rinkoje aplinkybėmis, būtina nustatyti bendrus darniuosius Europos standartus įrenginiams, kuriais kontroliuojama ar valdoma prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis, įskaitant nuotolinio valdymo įtaisus, arba įrenginiams, kuriais perduodami skaitmeniniai signalai, kuriais audiovizualinis turinys transliuojamas iš šaltinio į paskirties vietą. Šiomis aplinkybėmis svarbu vengti skirtingų techninių standartų, dėl kurių atsirastų kliūčių ir papildomų išlaidų pramonei ir vartotojams, ir kartu skatinti sprendimus, kaip įgyvendinti esamus įpareigojimus, susijusius su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnyje nurodytos reguliavimo institucijos arba įstaigos turi specialios praktinės patirties, kuri joms padeda veiksmingai derinti žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir gavėjų interesus, kartu užtikrinant pagarbą saviraiškos laisvei. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo į Sąjungos auditoriją orientuotų už Sąjungos ribų įsisteigusių žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklos, kai ji gali pakenkti visuomenės saugumui ir gynybai ar kelti pavojų, kad ji jiems pakenks , be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tokius paslaugų teikėjus galimai kontroliuoja trečiosios šalys. Šiuo požiūriu reikia stiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų veiklos koordinavimą, kad būtų galima kartu kovoti su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui ir gynybai, kurias kelia tokios žiniasklaidos paslaugos, ir jam reikia sukurti teisinį pagrindą, kad būtų užtikrintas nacionalinių priemonių, priimtų pagal Sąjungos žiniasklaidos teisės aktus, veiksmingumas ir galimas koordinavimas. Siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos paslaugos, kurių teikimas tam tikrose valstybėse narėse sustabdytas pagal Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 3 ir 5 dalis, tose valstybėse narėse nebūtų toliau teikiamos palydoviniu ryšiu ar kitomis priemonėmis, taip pat turėtų būti numatytas pagreitinto savitarpio bendradarbiavimo ir pagalbos mechanizmas, kad laikantis Sąjungos teisės būtų užtikrintas atitinkamų nacionalinių priemonių effet utile. Be to, būtina koordinuoti nacionalines priemones, kurių gali būti imamasi siekiant kovoti su grėsmėmis visuomenės saugumui ir gynybai, susijusiomis su už Sąjungos ribų įsisteigusiomis žiniasklaidos paslaugomis, orientuotomis į Sąjungos auditoriją, numatant ir galimybę Valdybai, susitarus su Komisija, prireikus teikti nuomones dėl tokių priemonių. Šiuo požiūriu pavojus visuomenės saugumui ir gynybai turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus susijusius nacionalinio ir Europos lygmens faktinius ir teisinius aspektus. Ši nuostata nedaro poveikio Sąjungos kompetencijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį;
 (30)  Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnyje nurodytos reguliavimo institucijos arba įstaigos turi specialios praktinės patirties, kuri joms padeda veiksmingai derinti žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir gavėjų interesus, kartu užtikrinant pagarbą saviraiškos laisvei ir saugant bei skatinant žiniasklaidos pliuralizmą. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo ne Sąjungos žiniasklaidos paslaugų, nepriklausomai nuo priemonių, kuriomis jos platinamos arba pasiekiamos, kurios skirtos Sąjungos auditorijai arba ją pasiekia, kai jomis viešai provokuojama vykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2017/541, arba kai jos kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui ir nacionalinio saugumo bei gynybos apsaugai, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tokias paslaugas galimai kontroliuoja trečiosios šalys. Už Sąjungos ribų įsisteigę žiniasklaidos paslaugų teikėjai, norintys naudotis laisvu savo teikiamų žiniasklaidos paslaugų judėjimu kaip vienu iš Sąjungos vidaus rinkos privalumų, turėtų laikytis tokių pačių sąlygų ir reikalavimų kaip ir Sąjungoje įsisteigę žiniasklaidos paslaugų teikėjai. Šiuo požiūriu reikia stiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų veiklos koordinavimą, kad būtų galima kartu kovoti su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui ir gynybai, kurias kelia tokios žiniasklaidos paslaugos, ir jam reikia sukurti teisinį pagrindą, kad būtų užtikrintas nacionalinių priemonių, priimtų pagal Sąjungos žiniasklaidos teisės aktus, veiksmingumas ir galimas koordinavimas. Siekiant užtikrinti, kad tos pačios žiniasklaidos paslaugos, kurių teikimas tam tikrose valstybėse narėse sustabdytas pagal Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 3 ir 5 dalis, tose valstybėse narėse nebūtų toliau teikiamos palydoviniu ryšiu ar kitomis priemonėmis, taip pat turėtų būti numatytas pagreitinto savitarpio bendradarbiavimo ir pagalbos mechanizmas, kad laikantis Sąjungos teisės būtų užtikrintas atitinkamų nacionalinių priemonių effet utile. Be to, būtina koordinuoti nacionalines priemones, kurių gali būti imamasi siekiant kovoti su grėsmėmis visuomenės saugumui ir gynybai, susijusiomis su ne Sąjungos žiniasklaidos paslaugomis, orientuotomis į Sąjungos auditoriją, numatant ir galimybę Valdybai, savo iniciatyva arba paprašius atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai arba įstaigai, prireikus teikti nuomones dėl tokių priemonių. Šiuo požiūriu pavojus visuomenės saugumui ir gynybai turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus susijusius nacionalinio ir Europos lygmens faktinius ir teisinius aspektus. Ši nuostata nedaro poveikio Sąjungos kompetencijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  labai didelės interneto platformos daugeliui naudotojų yra vartai į žiniasklaidos paslaugas. žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurie prisiima redakcinę atsakomybę už savo turinį, atlieka svarbų vaidmenį platinant informaciją ir įgyvendinant informacijos laisvę internete. Tikimasi, kad prisiimdami tokią redakcinę atsakomybę jie elgsis rūpestingai ir teiks patikimą informaciją, gerbdami pagrindines teises, laikydamiesi valstybėse narėse jiems taikomų reguliavimo ar savireguliavimo reikalavimų. Todėl, taip pat atsižvelgiant į naudotojų informacijos laisvę, kai labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai mano, kad tokių žiniasklaidos paslaugų teikėjų turinys yra nesuderinamas su jų sąlygomis, tačiau nesukelia sisteminės rizikos, nurodytos Reglamento (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų akto] 26 straipsnyje, jie turėtų tinkamai atsižvelgti į žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą pagal Reglamentą (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų aktą] ir kuo anksčiau pateikti žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kaip savo verslo naudotojams, motyvų pareiškimą, nurodydami būtinus paaiškinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/115054. Siekiant kuo labiau sumažinti bet kokio tokio turinio apribojimo poveikį naudotojų informacijos laisvei, labai didelės interneto platformos turėtų stengtis pateikti motyvų pareiškimą prieš įsigaliojant apribojimui, nepažeisdamos savo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų aktą]. Visų pirma, šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjui imtis skubių priemonių prieš neteisėtą turinį, platinamą naudojantis jo paslauga, arba siekiant sumažinti sisteminę riziką, kylančią dėl tam tikro turinio platinimo naudojantis jo paslaugą, laikantis Sąjungos teisės, visų pirma pagal Reglamentą (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų aktą];
 (31)  labai didelės interneto platformos daugeliui naudotojų yra vartai į žiniasklaidos paslaugas. žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurie prisiima redakcinę atsakomybę už savo turinį, atlieka esminį vaidmenį platinant informaciją bei suteikiant prieigą prie jos ir įgyvendinant informacijos laisvę internete. Tikimasi, kad prisiimdami tokią redakcinę atsakomybę jie elgsis rūpestingai ir teiks patikimą informaciją, gerbdami pagrindines teises, laikydamiesi valstybėse narėse jiems taikomų reguliavimo reikalavimų ir taikydami nustatytus bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmus. Be to, labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai taip pat turėtų tinkamai atsižvelgti į naudotojų teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, žiniasklaidos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą. Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų tinkamai prisidėti prie žiniasklaidos pliuralizmo, gerbdami žiniasklaidos paslaugų teikėjų laisvę be apribojimų vykdyti savo veiklą. Todėl, taip pat atsižvelgiant į naudotojų informacijos laisvę, kai labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai mano, kad tokių žiniasklaidos paslaugų teikėjų turinys yra nesuderinamas su jų sąlygomis, tačiau nesukelia sisteminės rizikos, nurodytos Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnyje, jie turėtų tinkamai paisyti žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo ir kuo anksčiau žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kaip verslo klientams, motyvų pareiškime, nurodytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/115054 ir Reglamente (ES) 2022/2065, pateikti būtinus paaiškinimus. Siekiant kuo labiau sumažinti bet kokio sustabdymo ar apribojimo poveikį naudotojų informacijos laisvei, labai didelės interneto platformos turėtų prieš įsigaliojant apribojimui ar sustabdymui sudaryti galimybę žiniasklaidos paslaugų teikėjui per 24 valandas atsakyti į motyvų pareiškimą. Visų pirma, šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjui imtis skubių priemonių prieš neteisėtą turinį, platinamą naudojantis jo paslauga, arba siekiant sumažinti sisteminę riziką, kylančią dėl tam tikro turinio platinimo naudojantis jo paslauga, laikantis Sąjungos teisės, visų pirma pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Jei labai didelės interneto platformos paslaugų teikėjas vis tiek ketina taikyti sustabdymą ar apribojimą, kompetentinga reguliavimo institucija ar įstaiga arba savireguliavimo ar bendro reguliavimo mechanizmo įstaiga turėtų nuspręsti, ar planuojamas sustabdymas ar apribojimas yra pagrįstas pagal konkrečią sąlygų nuostatą ir ypač atsižvelgiant į pagrindines laisves;
__________________
 __________________
54 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57–79).
 54 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57–79).
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  be to, atsižvelgiant į tikėtiną teigiamą poveikį paslaugų teikimo laisvei ir saviraiškos laisvei, pateisinama, kad tais atvejais, kai žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi tam tikrų reguliavimo ar savireguliavimo standartų, jų skundai dėl labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų būtų nagrinėjami pirmumo tvarka ir be nepagrįsto delsimo;
 (32)  be to, atsižvelgiant į tikėtiną teigiamą poveikį paslaugų teikimo laisvei ir saviraiškos laisvei, pateisinama, kad tais atvejais, kai žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi tam tikrų reguliavimo ar savireguliavimo standartų, jų skundai ir, kai taikytina, jiems atstovaujančių įstaigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 pateikti skundai dėl labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų būtų nagrinėjami pirmumo tvarka ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų pateikimo;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  šiuo tikslu labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai savo elektroninėje sąsajoje turėtų numatyti funkciją, sudarančią sąlygas žiniasklaidos paslaugų teikėjams pareikšti, kad jie atitinka tam tikrus reikalavimus, ir kartu pasilikti galimybę nepriimti tokios savideklaracijos, jei mano, kad šios sąlygos nėra įvykdytos. Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai gali remtis informacija apie šių reikalavimų, pavyzdžiui, Patikimos žurnalistikos iniciatyvos kompiuterio skaitomu standarto arba kitų atitinkamų elgesio kodeksų, laikymąsi. Komisijos parengtos gairės gali būti naudingos siekiant palengvinti veiksmingą tokios funkcijos įgyvendinimą, įskaitant gaires dėl atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo peržiūrint pareiškimus, dėl konsultacijų su įsisteigimo šalies reguliavimo institucija ir, jei reikia, dėl galimo piktnaudžiavimo šia funkcija;
 (33)  šiuo tikslu labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai savo elektroninėje sąsajoje turėtų numatyti funkciją, sudarančią sąlygas žiniasklaidos paslaugų teikėjams pareikšti, kad jie atitinka tam tikrus reikalavimus, ir kartu pasilikti galimybę, kad tokia savideklaracija būtų patvirtinta, pvz., nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų arba savireguliavimo ar bendro reguliavimo mechanizmo įstaigos, jei mano, kad šios sąlygos nėra įvykdytos. Tokį patvirtinimą turintys žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų būti laikomi pripažintais žiniasklaidos paslaugų teikėjais. Taip pat turėtų būti įmanoma perduoti klausimą Valdybai, kuri turėtų galėti tokiais klausimais pateikti rekomendaciją. Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai gali remtis informacija apie šių reikalavimų, pavyzdžiui, Patikimos žurnalistikos iniciatyvos kompiuterio skaitomo standarto, parengto vadovaujant Europos standartizacijos komitetui, arba kitų atitinkamų elgesio kodeksų, laikymąsi. Šis mechanizmas neturėtų trukdyti labai didelėms interneto platformoms savanoriškai taikyti Kovos su dezinformacija praktikos kodekso įsipareigojimą Nr. 22 arba imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas žiniasklaidos paslaugų, kurias teikia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, galintys įrodyti, kad laikosi profesionalios ir etiškos žurnalistikos standartų, matomumas, aptinkamumas ir pastebimumas jų rekomendavimo sistemose. Tam galėtų būti pasitelkiamas sertifikavimas pagal profesionalios ir etiškos žurnalistikos ISO standartus, pvz., Patikimos žurnalistikos iniciatyvą. Gairės, kurias, pasikonsultavusi su Valdyba, paskelbia Komisija, gali būti naudingos siekiant palengvinti veiksmingą tokios funkcijos įgyvendinimą, įskaitant gaires dėl atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo peržiūrint pareiškimus, dėl konsultacijų su įsisteigimo šalies reguliavimo institucija ir, jei reikia, dėl galimo piktnaudžiavimo šia funkcija;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  šiame reglamente pripažįstama savireguliavimo mechanizmų svarba teikiant žiniasklaidos paslaugas per labai dideles interneto platformas. Tai savanoriškos iniciatyvos, pavyzdžiui, elgesio kodekso pavidalu, kurios žiniasklaidos paslaugų teikėjams arba jų atstovams sudaro sąlygas priimti bendrąsias gaires, įskaitant dėl etikos normų, klaidų ištaisymo arba skundų nagrinėjimo, ir jas taikyti tarpusavyje ir viduje. Patikimas, įtraukus ir visuotinai pripažintas žiniasklaidos savireguliavimo mechanizmas yra veiksminga žiniasklaidos paslaugų kokybės ir profesionalumo garantija ir labai svarbus siekiant užtikrinti redakcinį sąžiningumą;
 (34)  šiame reglamente pripažįstama bendro reguliavimo ir savireguliavimo mechanizmų, kurie yra teisiškai pripažįstami atitinkamame žiniasklaidos sektoriuje vienoje ar keliose valstybėse narėse, svarba teikiant žiniasklaidos paslaugas per labai dideles interneto platformas. Tai savanoriškos iniciatyvos, pavyzdžiui, elgesio kodekso pavidalu, kurios žiniasklaidos paslaugų teikėjams arba jų atstovams sudaro sąlygas priimti bendrąsias gaires, įskaitant dėl etikos normų, klaidų ištaisymo arba skundų nagrinėjimo, ir jas taikyti tarpusavyje ir viduje. Patikimas, įtraukus ir plačiai pripažįstamas žiniasklaidos bendro reguliavimo ir savireguliavimo mechanizmas yra veiksminga žiniasklaidos paslaugų kokybės ir profesionalumo garantija ir labai svarbus siekiant užtikrinti redakcinį sąžiningumą;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti su žiniasklaidos paslaugų teikėjais, kurie laikosi patikimumo ir skaidrumo standartų ir mano, kad labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai dažnai be pakankamo pagrindo taiko jų turinio apribojimus, kad būtų rastas taikus sprendimas, kaip nutraukti nepagrįstus apribojimus ir išvengti jų ateityje. Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų sąžiningai keistis informacija, ypatingą dėmesį skirdami žiniasklaidos laisvės ir informacijos laisvės užtikrinimui;
 (35)  labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti su žiniasklaidos paslaugų teikėjais, kurie laikosi patikimumo ir skaidrumo standartų ir mano, kad labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai dažnai be pakankamo pagrindo taiko jų turinio apribojimus, kad būtų rastas taikus sprendimas, kaip nutraukti nepagrįstus apribojimus ir išvengti jų ateityje. Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų sąžiningai keistis informacija, ypatingą dėmesį skirdami žiniasklaidos laisvės ir informacijos laisvės užtikrinimui. Jei labai didelės interneto platformos paslaugų teikėjui ir žiniasklaidos paslaugų teikėjui nepavyksta rasti taikaus sprendimo, žiniasklaidos paslaugų teikėjas turėtų turėti galimybę pateikti skundą sertifikuotai neteisminio ginčų sprendimo įstaigai pagal Reglamentą (ES) 2022/2065;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
35 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(35a)  kaip suprantama pagal šį reglamentą, su turinio apribojimais susiję įpareigojimai neturėtų trukdyti labai didelėms interneto platformoms kovoti su dezinformacija arba apsaugoti nepilnamečius. Atsižvelgiant į tai, įpareigojimai neturėtų būti taikomi tokiais atvejais kaip turinio reitingo mažinimas, ženklinimas ar jo matomumo mažinimas (pvz., vaizdų blankinimas), kai šios priemonės atitinka kovos su dezinformacija kodeksą ir kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Kartu turėtų būti pripažįstama, kad ne pelno tikslais veikiantys paslaugų teikėjai, pvz., interneto enciklopedijos ir švietimo bei mokslo saugyklos, 17 straipsnio tikslais neturėtų būti laikomi labai didelėmis interneto platformomis;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  remdamasi naudingu ERGA vaidmeniu stebint, kaip ES kovos su dezinformacija kodekso laikosi jį pasirašiusios šalys, Valdyba turėtų bent kartą per metus organizuoti struktūrinį labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, žiniasklaidos paslaugų teikėjų atstovų ir pilietinės visuomenės atstovų dialogą, kad būtų skatinama prieiga prie įvairių nepriklausomos žiniasklaidos pasiūlymų labai didelėse interneto platformose, aptariama patirtis ir geroji praktika, susijusi su atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymu, ir stebima, kaip laikomasi savireguliavimo iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingo turinio, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su dezinformacija. Komisija, vertindama sistemines ir naujas problemas visoje Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų aktą], prireikus gali nagrinėti tokių struktūrinių dialogų rezultatų ataskaitas ir gali prašyti Valdybos šiuo tikslu jai padėti;
 (36)  remdamasi naudingu ERGA vaidmeniu stebint, kaip ES kovos su dezinformacija kodekso laikosi jį pasirašiusios šalys, Valdyba, dalyvaujant ekspertų grupei, turėtų bent kartą per metus organizuoti struktūrinį labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjų, žiniasklaidos paslaugų teikėjų atstovų ir pilietinės visuomenės atstovų (įskaitant iš faktų tikrinimo organizacijų) dialogą, kad būtų skatinama prieiga prie įvairių nepriklausomos žiniasklaidos pasiūlymų labai didelėse interneto platformose ir labai didelėse paieškos sistemose, aptariama patirtis ir geroji praktika, susijusi su atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymu, stebima, kaip laikomasi savireguliavimo iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingo turinio, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su dezinformacija, ir kad būtų galima įvertinti galimą neigiamą šių iniciatyvų arba turinio moderavimo politikos poveikį žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui. Komisija, vertindama sistemines ir naujas problemas visoje Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, prireikus gali nagrinėti tokių struktūrinių dialogų rezultatų ataskaitas ir gali prašyti Valdybos ir ekspertų grupės šiuo tikslu jai padėti;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų gavėjai turėtų turėti galimybę veiksmingai pasirinkti norimą žiūrėti audiovizualinį turinį pagal savo pageidavimus. Tačiau jų laisvę šioje srityje gali riboti komercinė praktika žiniasklaidos sektoriuje, t. y. susitarimai dėl turinio prioritetų nustatymo, sudaryti tarp įrenginių gamintojų arba naudotojo sąsajų, kontroliuojančių arba valdančių prieigą prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, pavyzdžiui, susietųjų televizorių, paslaugų teikėjų ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų. Prioritetai gali būti nustatomi, pavyzdžiui, naudojant aparatinės ar programinės įrangos nuorodas, programėles ir paieškos sritis įrenginio pagrindiniame ekrane, kuris turi įtakos gavėjų žiūrovų elgsenai, nes jie gali būti nepagrįstai skatinami rinktis vienokius, o ne kitokius audiovizualinės žiniasklaidos pasiūlymus. Paslaugų gavėjai turėtų turėti galimybę paprastai ir patogiai pakeisti numatytąsias įrenginio ar naudotojo sąsajos, kontroliuojančios ir valdančios prieigą prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimąsi jomis, nuostatas, nedarydami poveikio priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti deramą bendro intereso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pastebimumą įgyvendinant Direktyvos 2010/13/EB 7a straipsnį ir kurių imtasi siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų;
 (37)  garso ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų naudotojai turėtų turėti galimybę veiksmingai pasirinkti norimą klausyti ar žiūrėti garso ir audiovizualinį turinį pagal savo pageidavimus. Tačiau jų laisvę šioje srityje gali riboti komercinė praktika žiniasklaidos sektoriuje, t. y. susitarimai dėl turinio prioritetų nustatymo, sudaryti tarp įrenginių gamintojų arba naudotojo sąsajų, kontroliuojančių arba valdančių prieigą prie garso ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, pavyzdžiui, susietųjų televizorių ar automobilių garso sistemų, paslaugų teikėjų ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų. Prioritetai gali būti nustatomi, pavyzdžiui, naudojant aparatinės įrangos, įskaitant nuotolinio valdymo įtaisus, ar programinės įrangos nuorodas, programėles ir paieškos sritis įrenginio pagrindiniame ekrane, o tai turi įtakos naudotojų elgsenai, nes jie gali būti nepagrįstai skatinami rinktis vienokius, o ne kitokius garso ar audiovizualinės žiniasklaidos pasiūlymus. Garso ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų naudotojai turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu paprastai ir patogiai pakeisti nustatymus ir numatytąjį išdėstymą, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų arba programėlių, užtikrinančių naudotojams prieigą prie šių paslaugų, tvarką, naudotojo sąsajoje arba įrenginiuose, kuriais kontroliuojama ir valdoma prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis, nedarydami poveikio priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti deramą bendro intereso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pastebimumą įgyvendinant Direktyvos 2010/13/ES 7a ir 7b straipsnius ir kurių imtasi siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)  žiniasklaidos paslaugų naudotojams vis sunkiau nustatyti, kam tenka redakcinė atsakomybė už jų naudojamas žiniasklaidos paslaugas, visų pirma tais atvejais, kai jie naudojasi jomis per susietuosius įrenginius, naudotojo sąsajas ar interneto platformas. Aiškiai nenurodžius redakcinės atsakomybės už žiniasklaidos turinį ar paslaugas, pvz., neteisingai priskyrus ar pašalinus logotipus, prekių ženklus ar kitus būdingus požymius, žiniasklaidos paslaugų naudotojai netenka galimybės suprasti ir įvertinti gaunamą informaciją. Todėl žiniasklaidos paslaugų naudotojai turėtų turėti galimybę lengvai nustatyti žiniasklaidos paslaugų teikėją, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už bet kokią konkrečią žiniasklaidos paslaugą visuose įrenginiuose ir naudotojo sąsajose, kuriais kontroliuojama arba valdoma prieiga prie žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
37 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(37b)  audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms taikomi įvairūs įpareigojimai siekti viešosios politikos tikslų, pavyzdžiui, remti kultūros įvairovę ir pliuralistinę žiniasklaidos aplinką. Todėl itin svarbu, kad įrenginiai būtų suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta sąžininga prieiga prie pačių įvairiausių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, žvelgiant tiek iš žiūrovų, tiek iš žiniasklaidos paslaugų teikėjų perspektyvos. Tuo atžvilgiu ypatingą dėmesį reikėtų skirti poveikiui, kurį turi prietaisų gamintojų sprendimai kuriant nuotolinio valdymo įtaisus. Todėl televizorių nuotolinio valdymo įtaisuose standartiškai turėtų būti įmontuota skaitmeninė klaviatūra, kad naudotojai netaptų nepagrįstai priklausomi nuo įrangos gamintojų sukurtų naudotojo sąsajų;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  įvairios teisėkūros, reguliavimo ar administracinės priemonės gali turėti neigiamos įtakos žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklai vidaus rinkoje. Jos apima, pavyzdžiui, taisykles, kuriomis siekiama apriboti žiniasklaidos sektoriuje arba su žiniasklaida nesusijusiuose sektoriuose veikiančių bendrovių nuosavybės teisę į kitas žiniasklaidos bendroves; jos taip pat apima sprendimus, susijusius su žiniasklaidos paslaugų teikėjų licencijavimu, leidimų išdavimu ar išankstiniu pranešimu. Siekiant sušvelninti galimą neigiamą poveikį žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui ir padidinti teisinį tikrumą, svarbu, kad tokios priemonės atitiktų objektyvaus pagrindimo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus;
 (38)  įvairios teisėkūros, reguliavimo ar administracinės priemonės gali turėti neigiamos įtakos žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei, kalbant apie jų žiniasklaidos paslaugų teikimą arba veikimą vidaus rinkoje. Tai gali būti įvairių formų priemonės, pavyzdžiui, taisyklės, kuriomis siekiama apriboti žiniasklaidos sektoriuje arba su žiniasklaida nesusijusiuose sektoriuose veikiančių bendrovių nuosavybės teisę į kitas žiniasklaidos bendroves. Tokios priemonės taip pat apima sprendimus, susijusius su žiniasklaidos paslaugų teikėjų licencijavimu, pavyzdžiui, licencijų panaikinimu ar neleidimu jų atnaujinti arba bet kokiu būdu nepagrįstai blokuojant ar ribojant jų galimybę transliuoti, spausdinti arba kitaip skleisti turinį, taip pat sprendimus, susijusius su leidimų išdavimu ar išankstiniu pranešimu žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Siekiant sušvelninti galimą neigiamą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, redakcinei nepriklausomybei ir žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui ir padidinti teisinį tikrumą, svarbu, kad tokios priemonės kuo labiau sumažintų žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklos trikdžius ir atitiktų objektyvaus pagrindimo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Apie visas priemones, kurios daro neigiamą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, redakcinei nepriklausomybei arba žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklai, įskaitant atvejus, kai jos yra susijusios su Sąjungos teisės aktų, pvz., Direktyvos 2010/13/ES, įgyvendinimu, turėtų būti pranešama žiniasklaidos paslaugų teikėjams gerokai anksčiau, nei jos priimamos, siekiant užkirsti kelią galimiems sutrikimams ir suteikti pakankamai laiko žiniasklaidos paslaugų teikėjams įvertinti tokių priemonių poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ar redakcinei nepriklausomybei. Reikalavimu pranešti apie tokias priemones nesiekiama daryti poveikio nacionalinėms priemonėms, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, jei jos nedaro poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, nacionalinėms priemonėms, kurių imamasi pagal SESV 167 straipsnį, nacionalinėms priemonėms, kurių imamasi Europos kūriniams reklamuoti, arba nacionalinėms priemonėms, kurios kitaip reglamentuojamos valstybės pagalbos taisyklėmis;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  taip pat labai svarbu, kad Valdyba būtų įgaliota Komisijos prašymu pateikti nuomonę, kai nacionalinės priemonės veikiausiai turės įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui. Taip yra, pavyzdžiui, kai nacionalinė administracinė priemonė yra skirta žiniasklaidos paslaugų teikėjui, teikiančiam paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, arba kai atitinkamas žiniasklaidos paslaugų teikėjas daro didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui toje valstybėje narėje;
 (39)  taip pat labai svarbu, kad Valdyba būtų įgaliota savo iniciatyva arba Komisijos ar Europos Parlamento prašymu pateikti nuomonę, kai nacionalinės priemonės veikiausiai turės įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui arba darys poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei. Taip yra, pavyzdžiui, kai nacionalinė administracinė priemonė yra skirta žiniasklaidos paslaugų teikėjui, teikiančiam paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, arba kai atitinkamas žiniasklaidos paslaugų teikėjas daro didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui toje valstybėje narėje. Žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kuriam tokia priemonė daro individualų ir tiesioginį poveikį, turėtų turėti galimybę prašyti, kad Valdyba parengtų nuomonę dėl tokios priemonės;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  žiniasklaida atlieka lemiamą vaidmenį formuojant viešąją nuomonę ir padedant piliečiams dalyvauti demokratiniuose procesuose. Todėl valstybės narės savo teisinėse sistemose turėtų numatyti taisykles ir procedūras, kad būtų užtikrintas žiniasklaidos rinkos koncentracijos, galinčios turėti didelį poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ar redakcinei nepriklausomybei, vertinimas. Tokios taisyklės ir procedūros gali turėti įtakos laisvei teikti žiniasklaidos paslaugas vidaus rinkoje ir turi būti tinkamai apibrėžtos, skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminacinės. Žiniasklaidos rinkos koncentracija, kuriai taikomos tokios taisyklės, turėtų būti suprantama kaip koncentracija, dėl kurios vienas subjektas kontroliuoja žiniasklaidos paslaugas, darančias didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui tam tikroje žiniasklaidos rinkoje, žiniasklaidos pasektoryje arba skirtinguose žiniasklaidos sektoriuose vienoje ar keliose valstybėse narėse, arba turi reikšmingų interesų teikiant tokias žiniasklaidos paslaugas. Svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra toje rinkoje dėl koncentracijos sumažėjęs konkuruojančių nuomonių skaičius;
 (40)  žiniasklaida atlieka lemiamą vaidmenį formuojant viešąją nuomonę ir sudarant sąlygas piliečiams susipažinti su atitinkama informacija siekiant dalyvauti demokratiniuose procesuose. Todėl valstybės narės savo nacionalinėje teisėje turėtų numatyti taisykles ir procedūras, kad būtų sudarytos sąlygos kokybiškai įvertinti žiniasklaidos rinkos koncentraciją, galinčią daryti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei. Tokios taisyklės ir procedūros gali turėti įtakos laisvei teikti žiniasklaidos paslaugas vidaus rinkoje ir turi būti tinkamai apibrėžtos, skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminacinės. Žiniasklaidos rinkos koncentracija, kuriai taikomos tokios taisyklės, turėtų būti suprantama kaip koncentracija, dėl kurios vienas subjektas kontroliuoja žiniasklaidos paslaugas, darančias didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui, įskaitant žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamą turinį pristatančias labai dideles interneto platformas, kurios kontroliuoja prieigą prie žiniasklaidos paslaugų teikėjų turinio ir jo matomumą, tam tikroje žiniasklaidos rinkoje, žiniasklaidos pasektoryje arba skirtinguose žiniasklaidos sektoriuose vienoje ar keliose valstybėse narėse arba turi reikšmingų interesų jose. Svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra toje rinkoje dėl koncentracijos sumažėjęs konkuruojančių nuomonių skaičius. Be to, formuojant viešąją nuomonę esminį vaidmenį atlieka vietos ir regionų žiniasklaidos rinkos dalyviai. Todėl būtina atsižvelgti į tvirtos, pliuralistinės ir tinkamai finansuojamos vietos ir regionų žiniasklaidos ekosistemos tvarumą, ypač vertinant žiniasklaidos rinkos koncentraciją. Todėl labai svarbu numatyti tokias taisykles ir procedūras siekiant išvengti interesų konfliktų tarp žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir politinės galios, kurie yra žalingi laisvai konkurencijai, vienodoms sąlygoms ir žiniasklaidos pliuralizmui;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis
(41)  nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos, turinčios specialių žinių žiniasklaidos pliuralizmo srityje, turėtų dalyvauti vertinant žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, jei jos pačios nėra paskirtosios institucijos arba įstaigos. Siekiant padidinti teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad taisyklėmis ir procedūromis iš tiesų būtų siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir redakcinę nepriklausomybę, labai svarbu, kad būtų iš anksto nustatyti objektyvūs, nediskriminaciniai ir proporcingi kriterijai, pagal kuriuos būtų pranešama apie žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakciniam nepriklausomumui ir jis vertinamas;
 (41)  nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos arba, kai tinkama, savireguliavimo įstaigos, turinčios specialių žinių žiniasklaidos pliuralizmo srityje, turėtų reikšmingai dalyvauti vertinant žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, jei jos pačios nėra paskirtosios institucijos arba įstaigos. Siekiant padidinti teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad taisyklėmis ir procedūromis iš tiesų būtų siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir redakcinę nepriklausomybę, labai svarbu, kad būtų iš anksto nustatyti tinkami terminai bei objektyvūs, nediskriminaciniai ir proporcingi kriterijai, pagal kuriuos būtų pranešama apie žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakciniam nepriklausomumui ir jis vertinamas;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
(42)  kai žiniasklaidos rinkos koncentracija patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/200455 taikymo sritį, šio reglamento arba bet kokių taisyklių ir procedūrų, kurias valstybės narės priėmė remdamosi šiuo reglamentu, taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Todėl bet kokiomis priemonėmis, kurių imasi paskirtos ar susijusios nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos, remdamosi žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei vertinimu, turėtų būti siekiama apsaugoti teisėtus interesus, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, ir jos turėtų atitikti bendruosius principus ir kitas Sąjungos teisės nuostatas;
 (42)  kai žiniasklaidos rinkos koncentracija patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/200455 taikymo sritį, šio reglamento arba bet kokių taisyklių ir procedūrų, kurias valstybės narės priėmė remdamosi šiuo reglamentu, taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Todėl bet kokiomis priemonėmis, kurių imasi paskirtos ar susijusios nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos, remdamosi žiniasklaidos rinkos koncentracijos, galinčios daryti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, vertinimu, turėtų būti siekiama apsaugoti teisėtus interesus, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, ir jos turėtų atitikti bendruosius principus ir kitas Sąjungos teisės nuostatas;
__________________
 __________________
55 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1–22).
 55 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1–22).
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  Valdyba turėtų būti įgaliota teikti nuomones dėl paskirtųjų ar dalyvaujančių nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų sprendimų ar nuomonių projektų, kai praneštinos koncentracijos gali turėti įtakos žiniasklaidos vidaus rinkos veikimui. Taip būtų, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tokios koncentracijos apima bent vieną kitoje valstybėje narėje įsisteigusią arba daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančią įmonę, arba kai žiniasklaidos paslaugų teikėjai daro reikšmingą įtaką viešosios nuomonės formavimui tam tikroje žiniasklaidos rinkoje. Be to, jei atitinkamos nacionalinės institucijos ar įstaigos nevertino koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei arba jei nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos nesikonsultavo su Valdyba dėl tam tikros žiniasklaidos rinkos koncentracijos, tačiau manoma, kad ta žiniasklaidos rinkos koncentracija gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, Valdyba Komisijos prašymu turėtų gebėti pateikti nuomonę. Bet kokiu atveju Komisija išlaiko galimybę teikti savo nuomones pagal Valdybos parengtas nuomones;
 (43)  Valdyba turėtų būti įgaliota teikti nuomones dėl paskirtų ar susijusių nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų sprendimų ar nuomonių projektų, kai praneštinos koncentracijos gali turėti įtakos žiniasklaidos vidaus rinkos veikimui. Taip būtų, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tokios koncentracijos apima bent vieną kitoje valstybėje narėje įsisteigusią arba daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančią įmonę, arba kai žiniasklaidos paslaugų teikėjai daro reikšmingą įtaką viešosios nuomonės formavimui tam tikroje žiniasklaidos rinkoje. Be to, jei atitinkamos nacionalinės institucijos ar įstaigos nevertino koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei arba jei nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos nesikonsultavo su Valdyba dėl tam tikros žiniasklaidos rinkos koncentracijos, tačiau manoma, kad ta žiniasklaidos rinkos koncentracija gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, Valdyba savo iniciatyva arba Komisijos prašymu turėtų gebėti pateikti nuomonę. Bet kokiu atveju Komisija išlaiko galimybę teikti savo nuomones pagal Valdybos parengtas nuomones;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  siekdamos užtikrinti pliuralistines žiniasklaidos rinkas, nacionalinės valdžios institucijos arba įstaigos ir Valdyba turėtų atsižvelgti į tam tikrus kriterijus. Visų pirma reikėtų apsvarstyti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, įskaitant poveikį viešosios nuomonės formavimui, atsižvelgiant į internetinę aplinką. Kartu reikėtų apsvarstyti, ar po aptariamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose) vis dar egzistuotų kitos žiniasklaidos priemonės, teikiančios kitokį ir alternatyvų turinį. Vertinant redakcinės nepriklausomybės apsaugos priemones, reikėtų išnagrinėti galimą riziką, kad būsimasis savininkas, vadovybė ar valdymo struktūra pernelyg kišis į atskirus įsigyto ar susijungusio subjekto redakcinius sprendimus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į esamas arba numatomas vidaus apsaugos priemones, kuriomis siekiama išsaugoti atskirų redakcinių sprendimų nepriklausomumą žiniasklaidos įmonėse. Vertinant galimą poveikį, taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamos koncentracijos poveikį subjekto ar subjektų, kuriems taikoma koncentracija, ekonominiam tvarumui ir į tai, ar nesant koncentracijos jie būtų ekonomiškai tvarūs, t. y. ar vidutinės trukmės laikotarpiu jie galėtų toliau teikti ir plėtoti finansiškai perspektyvias, tinkamai aprūpintas ir technologiškai pritaikytas kokybiškas žiniasklaidos paslaugas rinkoje;
 (44)  siekdamos užtikrinti pliuralistines žiniasklaidos rinkas, nacionalinės valdžios institucijos arba įstaigos ir Valdyba turėtų atsižvelgti į tam tikrus kriterijus. Visų pirma reikėtų apsvarstyti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, įskaitant poveikį viešosios nuomonės formavimui, atsižvelgiant į internetinę aplinką. Kartu reikėtų apsvarstyti, ar po aptariamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose) vis dar egzistuotų kitos žiniasklaidos priemonės, teikiančios kitokį ir alternatyvų turinį. Vertinant redakcinės nepriklausomybės apsaugos priemones, reikėtų išnagrinėti galimą riziką, kad būsimasis savininkas, vadovybė ar valdymo struktūra pernelyg kišis į įsigyto ar susijungusio subjekto redakcinius sprendimus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į esamas arba numatomas vidaus apsaugos priemones, kuriomis siekiama išsaugoti redakcinių sprendimų nepriklausomumą žiniasklaidos įmonėse. Be to, nustatant bendrą padėtį žiniasklaidos srityje ir atitinkamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, reikėtų atsižvelgti į Komisijos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos rezultatus, pateiktus skyriuose dėl spaudos laisvės, taip pat į rizikos vertinimą, kasmet atliekamą vykdant žiniasklaidos stebėseną. Vertinant galimą poveikį, taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamos koncentracijos poveikį subjekto ar subjektų, kuriems taikoma koncentracija, ekonominiam tvarumui ir į tai, ar nesant koncentracijos jie būtų ekonomiškai tvarūs, t. y. ar vidutinės trukmės laikotarpiu jie galėtų toliau teikti ir plėtoti finansiškai perspektyvias, tinkamai aprūpintas ir technologiškai pritaikytas kokybiškas žiniasklaidos paslaugas rinkoje;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
(45)  auditorijos matavimas turi tiesioginės įtakos reklamos, kuri yra svarbus žiniasklaidos sektoriaus pajamų šaltinis, paskirstymui ir kainoms. Tai labai svarbus įrankis, kuriuo galima įvertinti žiniasklaidos turinio efektyvumą ir suprasti auditorijos pageidavimus, kad būtų galima planuoti būsimą turinio kūrimą. Todėl žiniasklaidos rinkos dalyviai, ypač žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir reklamos paslaugų teikėjai, turėtų turėti galimybę remtis objektyviais auditorijos duomenimis, gautais naudojantis skaidriais, nešališkais ir patikrinamais auditorijos matavimo sprendimais. Tačiau tam tikri nauji žiniasklaidos ekosistemoje atsiradę rinkos dalyviai teikia savo matavimo paslaugas, neatskleisdami savo metodikų. Dėl to gali atsirasti informacijos asimetrija tarp žiniasklaidos rinkos dalyvių ir galimi rinkos iškraipymai, o tai gali pakenkti žiniasklaidos paslaugų teikėjų lygioms galimybėms rinkoje;
 (45)  auditorijos matavimas turi tiesioginės įtakos reklamos, kuri yra svarbus žiniasklaidos sektoriaus pajamų šaltinis, paskirstymui ir kainoms. Tai labai svarbus įrankis, kuriuo galima įvertinti žiniasklaidos turinio efektyvumą ir suprasti auditorijos pageidavimus, kad būtų galima planuoti būsimą turinio kūrimą. Todėl žiniasklaidos rinkos dalyviai, ypač žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir reklamos paslaugų teikėjai, turėtų turėti galimybę remtis objektyviais ir palyginamais auditorijos duomenimis, gautais naudojantis skaidriais, nešališkais ir patikrinamais auditorijos matavimo sprendimais. Tokie sprendimai turėtų atitikti Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisykles. Tačiau tam tikri nauji žiniasklaidos ekosistemoje atsiradę rinkos dalyviai, pvz., labai didelės interneto platformos, teikia savo matavimo paslaugas, neatskleisdami savo metodikų. Dėl to gali atsirasti auditorijos duomenys, kurių negalima palyginti, informacijos asimetrija tarp žiniasklaidos rinkos dalyvių ir galimi rinkos iškraipymai, o tai gali pakenkti žiniasklaidos paslaugų teikėjų lygioms galimybėms rinkoje;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  siekiant padidinti auditorijos matavimo metodikų, ypač internetinių, patikrinamumą ir patikimumą, turėtų būti nustatyti skaidrumo įpareigojimai auditorijos matavimo sistemų teikėjams, kurie nesilaiko atitinkamų savireguliavimo įstaigų sutartų pramonės etalonų. Pagal šiuos įpareigojimus tokie subjektai, kai jų prašoma ir kiek įmanoma, turėtų reklamos ir žiniasklaidos paslaugų teikėjams arba jų vardu veikiančioms šalims pateikti informaciją, apibūdinančią auditorijos matavimo metodikas. Tokią informaciją galėtų sudaryti tokie nurodomi elementai kaip imties, pagal kurią matuojama, dydis, matuojamų rodiklių apibrėžtis, rodikliai, matavimo metodai, paklaidos ribos ir matavimo laikotarpis. Šiuo reglamentu nustatyti įpareigojimai nedaro poveikio jokiems įpareigojimams, kurie taikomi auditorijos matavimo paslaugų teikėjams pagal Reglamentą 2019/1150 arba Reglamentą (ES) 2022/XX [Skaitmeninių rinkų aktą], įskaitant įpareigojimus, susijusius su reitingavimu arba teikimu pirmenybės sau;
 (46)  siekiant padidinti auditorijos matavimo metodikų, ypač internetinių, patikrinamumą, palyginamumą ir patikimumą, turėtų būti nustatyti skaidrumo įpareigojimai auditorijos matavimo sistemų teikėjams, kurie nesilaiko atitinkamų savireguliavimo įstaigų sutartų pramonės etalonų. Iš esmės auditorijos matavimas turėtų būti atliekamas pagal plačiai pripažįstamus sektoriaus savireguliavimo mechanizmus. Pagal šiuos įpareigojimus tokie subjektai, kai jų prašoma ir kiek įmanoma, turėtų reklamos ir žiniasklaidos paslaugų teikėjams arba jų vardu veikiančioms šalims pateikti informaciją, apibūdinančią auditorijos matavimo metodikas. Tokią informaciją galėtų sudaryti tokie nurodomi elementai kaip imties, pagal kurią matuojama, dydis, matuojamų rodiklių apibrėžtis, rodikliai, matavimo metodai, paklaidos ribos, matavimo laikotarpis ir matavimo aprėptis. Be to, nuosavybinių auditorijos matavimo sistemų paslaugų teikėjai turėtų teikti žiniasklaidos paslaugų teikėjams sektoriui įprasto ir palyginamo formato nuasmenintus duomenis, įskaitant neagreguotus duomenis. Tokie duomenys turėtų būti ne mažiau išsamūs nei duomenys, teikiami taikant sektoriuje pripažįstamus savireguliavimo mechanizmus. Šiuo reglamentu nustatyti įpareigojimai nedaro poveikio auditorijos teisei į asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/6791a, taip pat jokiems įpareigojimams, kurie taikomi auditorijos matavimo paslaugų teikėjams pagal Reglamentą (ES) 2019/1150 arba Reglamentą (ES) 2022/1925, įskaitant įpareigojimus, susijusius su reitingavimu arba pirmenybės teikimu sau, arba įmonių komercinių paslapčių apsaugai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnyje;
__________________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  auditorijos matavimo sistemų teikėjams arba jiems atstovaujančių organizacijų ar asociacijų parengti elgesio kodeksai gali padėti veiksmingai taikyti šį reglamentą, taigi turėtų būti skatinami. Savireguliavimas jau buvo naudojamas siekiant skatinti aukštus kokybės standartus auditorijos matavimo srityje. Tolesnis jo plėtojimas galėtų būti laikomas veiksminga priemone pramonei susitarti dėl praktinių sprendimų, reikalingų užtikrinti, kad auditorijos matavimo sistemos ir jų metodikos atitiktų skaidrumo, nešališkumo, įtraukumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir patikrinamumo principus. Rengiant tokius elgesio kodeksus, konsultuojantis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma žiniasklaidos paslaugų teikėjais, būtų galima atsižvelgti visų pirma į didėjančią žiniasklaidos sektoriaus skaitmenizaciją ir tikslą užtikrinti vienodas sąlygas žiniasklaidos rinkos dalyviams;
 (47)  auditorijos matavimo sistemų teikėjams arba jiems atstovaujančių organizacijų ar asociacijų, kartu su žiniasklaidos paslaugų teikėjais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis, interneto platformomis ir kitais susijusiais subjektais, parengti elgesio kodeksai gali padėti veiksmingai taikyti šį reglamentą, taigi turėtų būti skatinami. Žiniasklaidos sektoriuje plačiai pripažįstami savireguliavimo mechanizmai jau buvo naudojami siekiant skatinti aukštus kokybės standartus auditorijos matavimo srityje. Be to, tokiais savireguliavimo mechanizmais, žinomais kaip jungtiniai pramonės komitetai, galima užtikrinti, kad auditorijos matavimas būtų nešališkas, o auditorijos matavimo duomenys – palyginami. Nenuoseklus tokių mechanizmų įvedimas valstybėse narėse galėtų neigiamai paveikti reklamą. Todėl tokių mechanizmų įvedimas turėtų būti skatinamas nacionaliniu lygmeniu. Tolesnis savireguliavimo mechanizmų plėtojimas, taip pat vykdomas padedant kompetentingoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms, galėtų būti laikomas veiksminga priemone pramonei susitarti dėl praktinių sprendimų, reikalingų užtikrinti, kad auditorijos matavimo sistemos ir jų metodikos atitiktų skaidrumo, nešališkumo, įtraukumo, proporcingumo, nediskriminavimo, palyginamumo ir patikrinamumo principus. Rengiant tokius elgesio kodeksus, konsultuojantis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma žiniasklaidos paslaugų teikėjais, būtų galima atsižvelgti visų pirma į didėjančią žiniasklaidos sektoriaus skaitmenizaciją ir tikslą užtikrinti vienodas sąlygas žiniasklaidos rinkos dalyviams;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  valstybinė reklama yra svarbus daugelio žiniasklaidos paslaugų teikėjų pajamų šaltinis, padedantis užtikrinti jų ekonominį tvarumą. Siekiant užtikrinti lygias galimybes vidaus rinkoje, prieiga prie jos turi būti suteikiama nediskriminuojant bet kuriam žiniasklaidos paslaugų teikėjui iš bet kurios valstybės narės, kuris gali tinkamai pasiekti kai kuriuos ar visus atitinkamus visuomenės narius. Be to, dėl valstybinės reklamos žiniasklaidos paslaugų teikėjai gali tapti pažeidžiami dėl netinkamos valstybės įtakos, kuri gali pakenkti laisvei teikti paslaugas ir pagrindinėms teisėms. Todėl neskaidrus ir šališkas valstybinės reklamos paskirstymas yra galinga priemonė norint daryti įtaką žiniasklaidos paslaugų teikėjams arba juos patraukti į savo pusę. Tam tikri valstybinės reklamos paskirstymo ir skaidrumo aspektai reglamentuojami taikant fragmentišką, konkrečiai žiniasklaidai skirtų priemonių ir bendrųjų viešųjų pirkimų įstatymų sistema, kuri vis dėlto gali neapimti visų valstybinės reklamos išlaidų ir neužtikrinti pakankamos apsaugos nuo lengvatinio ar šališko paskirstymo. Visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES56 netaikoma paslaugų viešojo pirkimo sutartims dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ar radijo žiniasklaidos paslaugoms skirtos programų medžiagos įsigijimo, kūrimo, gamybos ar bendros gamybos. Valstybinės reklamos naudojimo žiniasklaidoje taisyklės, jei tokios yra, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi;
 (48)  valstybinei reklamai ir pirkimams skirtos viešosios lėšos yra svarbus daugelio žiniasklaidos paslaugų teikėjų, interneto platformų paslaugų teikėjų ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pajamų šaltinis, padedantis užtikrinti jų ekonominį tvarumą. Siekiant užtikrinti lygias galimybes vidaus rinkoje, prieiga prie tokių lėšų turi būti suteikiama nediskriminuojant bet kuriam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, interneto platformų paslaugų teikėjui ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui iš bet kurios valstybės narės, kuris gali tinkamai pasiekti kai kuriuos ar visus atitinkamus visuomenės narius. Be to, dėl viešųjų lėšų, skirtų valstybinei reklamai ir pirkimams iš su valstybe susijusių subjektų, pvz., valstybinių įmonių, visų pirma finansavimo arba prekių ar paslaugų pirkimo forma, žiniasklaidos paslaugų teikėjai gali tapti pažeidžiami dėl netinkamos valstybės įtakos arba dalinių interesų, galinčių pakenkti laisvei teikti paslaugas ir pagrindinėms teisėms. Todėl neskaidrus ir šališkas valstybinei reklamai ir pirkimams skirtų viešųjų lėšų paskirstymas yra galinga priemonė norint daryti įtaką žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei laisvei, patraukti žiniasklaidos paslaugų teikėjus į savo pusę arba slaptai subsidijuoti ar finansuoti politiškai į savo pusę patrauktus žiniasklaidos paslaugų teikėjus, siekiant įgyti nesąžiningą politinį ar komercinį pranašumą arba siekiant palankaus informacijos pateikimo. Būtent todėl, siekiant spręsti tokias situacijas, viešosios lėšos, kurias valstybinės reklamos tikslais vienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, vienam interneto platformos paslaugų teikėjui arba vienam interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui paskiria valdžios institucija, valstybės kontroliuojama arba valstybės valdoma įmonė, neturėtų viršyti 15 proc. visos sumos, kurią minėta valdžios institucija, valstybės kontroliuojama arba valstybės valdoma įmonė skyrė visiems nacionaliniu lygmeniu veikiantiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Tam tikri valstybinei reklamai ir pirkimams skirtų viešųjų lėšų paskirstymo ir skaidrumo aspektai reglamentuojami taikant fragmentišką, konkrečiai žiniasklaidai skirtų priemonių ir bendrųjų viešųjų pirkimų įstatymų sistemą, kuri neužtikrina pakankamos apsaugos nuo lengvatinio ar šališko paskirstymo. Dėl šios priežasties gali atsirasti informacijos asimetrija, padidėti rizika žiniasklaidos rinkos dalyviams ir kilti neigiamų pasekmių tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Pavyzdžiui, viešųjų lėšų nukreipimas į vyriausybę palaikančias žiniasklaidos priemones arba siekis pasitelkus viešąsias lėšas sulaukti palankaus pristatymo žiniasklaidoje iškraipo konkurenciją, atgraso investicijas į vidaus rinką ir kenkia sąžiningai konkurencijai žiniasklaidos rinkos ekosistemoje. Visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES56 netaikoma paslaugų viešojo pirkimo sutartims dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ar radijo žiniasklaidos paslaugoms skirtos programų medžiagos įsigijimo, kūrimo, gamybos ar bendros gamybos. Valstybinei reklamai arba pirkimams skirtų viešųjų lėšų naudojimo žiniasklaidoje taisyklės, jei tokios yra, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi;
__________________
 __________________
56 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65–242).
 56 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65–242).
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
49 konstatuojamoji dalis
(49)  siekiant užtikrinti neiškraipytą žiniasklaidos paslaugų teikėjų konkurenciją ir išvengti paslėptų subsidijų ir neteisėtos politinės įtakos žiniasklaidai pavojaus, būtina nustatyti bendrus skaidrumo, objektyvumo, proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimus, taikomus, kai paskirstant valstybinę reklamą ir valstybės lėšas žiniasklaidos paslaugų teikėjams perkamos jų prekės ar paslaugos, išskyrus valstybinę reklamą, be kita ko, reikalavimą skelbti informaciją apie valstybinės reklamos išlaidų gavėjus ir išleistas sumas. Svarbu, kad valstybės narės būtiną su valstybine reklama susijusią informaciją viešai skelbtų elektroniniu formatu, kurį būtų lengva peržiūrėti, pasiekti ir atsisiųsti, laikantis Sąjungos ir nacionalinių komercinio konfidencialumo taisyklių. Šis reglamentas neturi įtakos valstybės pagalbos taisyklių, kurios taikomos kiekvienu konkrečiu atveju, taikymui;
 (49)  siekiant užtikrinti neiškraipytą žiniasklaidos paslaugų teikėjų konkurenciją ir išvengti paslėptų subsidijų ir nederamos politinės įtakos žiniasklaidai pavojaus, pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 būtina nustatyti bendrus skaidrumo, objektyvumo, proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimus, taikomus valstybinės reklamos ir pirkimų tikslais paskirstant viešąsias lėšas žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams arba interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, be kita ko, reikalavimą skelbti informaciją apie valstybinei reklamai ir pirkimams skirtų viešųjų lėšų gavėjus ir išleistas sumas. Todėl būtina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos stebėtų ir teiktų ataskaitas apie viešųjų lėšų skyrimą žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams valstybinės reklamos ir pirkimų tikslais. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms paprašius, valdžios institucijos ir su valstybe susiję subjektai turėtų joms pateikti papildomos informacijos, reikalingos paskelbtos informacijos tikslumui ir tokioms valstybės viešosioms lėšoms naudotų kriterijų ir procedūrų taikymui įvertinti. Svarbu, kad Sąjunga ir valstybės narės būtiną su valstybinei reklamai ir pirkimams skirtomis viešosiomis lėšomis susijusią informaciją viešai skelbtų elektroniniu formatu, kurį būtų lengva peržiūrėti, pasiekti ir atsisiųsti, laikantis Sąjungos ir nacionalinių komercinio konfidencialumo taisyklių. Be to, būtina parengti lengvai suprantamas ir viešai prieinamas ataskaitas siekiant surinkti visą informaciją, susijusią su viešųjų lėšų paskirstymu žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams valstybinės reklamos ir pirkimų tikslais. Tose ataskaitose turėtų būti pateikiama metinė apžvalga, kiek iš viso viešųjų lėšų buvo skirta kiekvienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, interneto platformų paslaugų teikėjui ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui valstybinei reklamai ir pirkimams iš valstybinių subjektų, įskaitant iš trečiųjų šalių. Valdyba turėtų pateikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms gaires dėl valstybinei reklamai ir pirkimams skirtų viešųjų lėšų paskirstymo ataskaitų teikimo. Šis reglamentas neturi įtakos valstybės pagalbos taisyklių, kurios taikomos kiekvienu konkrečiu atveju, taikymui;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
49 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(49a)  valdžios institucijų skubūs pranešimai yra būtina forma informuoti plačiąją visuomenę apie riziką, kylančią gaivalinės nelaimės, sveikatos katastrofos, nelaimingo atsitikimo ar bet kokio kito staigaus netikėto didelio įvykio, galinčio sukelti žalos didelei daliai gyventojų, atveju. Tikėtina, kad dėl krizinių situacijų žiniasklaidos sektoriuje gali atsirasti nauji arba sustiprėti esami pažeidžiamumo aspektai. Tokiomis aplinkybėmis dėl valstybinių išteklių paskirstymo už skubių pranešimų perdavimą žiniasklaidos paslaugų teikėjai gali tapti pažeidžiami dėl nederamos valstybės įtakos, galinčios pakenkti pagrindinėms teisėms ir laisvei teikti paslaugas. Nors krizinės situacijos vis dažniau įgauna tarpvalstybinį pobūdį, taisyklės dėl valstybinių išteklių paskirstymo įvairiose valstybėse narėse skiriasi, todėl žiniasklaidos vidaus rinkoje atsiranda susiskaidymas ir teisinis netikrumas. Todėl tokie paskirstymai žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams turėtų būti atliekami laikantis tų pačių suderintų taisyklių, kurios taikomos reklamai ir pirkimams skirtoms viešosioms lėšoms. Vis dėlto, pripažįstant, kad per krizę būtina imtis skubių priemonių, turėtų būti taikomos specialios nuostatos, leidžiančios valdžios institucijoms, valstybės valdomoms ar valstybės kontroliuojamoms įmonėms ir subjektams laikytis skaidrumo ir ataskaitų teikimo įpareigojimų pasibaigus krizei;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
50 konstatuojamoji dalis
(50)  siekiant pagerinti žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimą ir atsparumą, turėtų būti reguliariai stebima rizika, kylanti žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui. Vykdant tokią stebėseną turėtų būti siekiama pateikti išsamius duomenis ir kokybinius žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos atsparumo vertinimus, įskaitant duomenis apie rinkos koncentracijos laipsnį nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi riziką. Ji turėtų būti atliekama nepriklausomai, remiantis patikimu pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašu, kurį parengė ir reguliariai atnaujina Komisija, konsultuodamasi su Valdyba. Atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidos vidaus rinkos rizika sparčiai kinta ir technologiniai pokyčiai yra spartūs, stebėsena turėtų apimti į ateitį orientuotus veiksmus, pavyzdžiui, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų galima įvertinti prognozuojamą vidaus žiniasklaidos rinkos atsparumą, įspėti apie žiniasklaidos pliuralizmo ir redakcinio nepriklausomumo pažeidžiamumą ir padėti gerinti valdymą, duomenų kokybę ir rizikos valdymą. Visų pirma turėtų būti stebimas tarpvalstybinės veiklos ir investicijų lygis, bendradarbiavimas reguliavimo srityje ir žiniasklaidos reguliavimo konvergencija, žiniasklaidos paslaugų teikimo kliūtys, įskaitant kliūtis skaitmeninėje aplinkoje, taip pat ekonominių išteklių paskirstymo skaidrumas ir sąžiningumas žiniasklaidos vidaus rinkoje. Vykdant stebėseną taip pat reikėtų atsižvelgti į platesnes tendencijas žiniasklaidos vidaus rinkoje ir nacionalinėse žiniasklaidos rinkose, taip pat į nacionalinius teisės aktus, turinčius įtakos žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, vykdant stebėseną turėtų būti apžvelgiamos priemonės, kurių ėmėsi žiniasklaidos paslaugų teikėjai, siekdami užtikrinti atskirų redakcinių sprendimų nepriklausomumą, įskaitant pridedamoje rekomendacijoje siūlomas priemones. Siekiant užtikrinti aukščiausius tokios stebėsenos standartus, reikėtų tinkamai įtraukti Valdybą, nes ji sutelkia subjektus, turinčius specialių žinių apie žiniasklaidos rinką;
 (50)  siekiant pagerinti žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimą, turėtų būti reguliariai stebima rizika, kylanti žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui ir atsparumui, įskaitant manipuliavimo informacija ir kišimosi riziką. Vykdant tokią stebėseną turėtų būti siekiama pateikti išsamius duomenis ir kokybinius žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos atsparumo vertinimus, įskaitant duomenis apie esamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos laipsnį nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir riziką, kurią tokia koncentracija kelia redakcinei nepriklausomybei ir žiniasklaidos pliuralizmui. Siekiant rinkos dalyviams suteikti aiškumo ir sudaryti sąlygas stebėti vidaus rinkos veikimą, kartu vertinant poveikį redakcinei nepriklausomybei ir žiniasklaidos pliuralizmui Sąjungoje, būtina, kad Komisija pateiktų objektyvią esamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos apžvalgą, atsižvelgiant tiek į tai, kiek ji prisideda prie žiniasklaidos rinkos struktūros ir žiniasklaidos nuosavybės įvairovės, tiek į tai, kokia jos įtaka formuojant viešąją nuomonę kiekvienoje valstybėje narėje. Tokia stebėsena turėtų būti atliekama nepriklausomai, remiantis patikimu pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašu, kurį parengė ir reguliariai atnaujina Komisija, konsultuodamasi su Valdyba. Be to, siekiant palengvinti veiksmingą šio reglamento taikymą, Komisija turėtų sukurti paprastą naudoti perspėjimų mechanizmą, kuris leistų žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir bet kuriai suinteresuotajai šaliai pranešti apie bet kokias problemas, su kuriomis jie susiduria, arba apie bet kokius pavojus, kuriuos jie pastebi, susijusius su šio reglamento taikymu. Toks mechanizmas padės Komisijai greičiau nustatyti galimus šio reglamento pažeidimus ir su jais kovoti. Atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidos vidaus rinkos rizika sparčiai kinta ir technologiniai pokyčiai yra spartūs, stebėsena turėtų apimti į ateitį orientuotus veiksmus, pavyzdžiui, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų galima įvertinti prognozuojamą vidaus žiniasklaidos rinkos atsparumą, įspėti apie žiniasklaidos pliuralizmo ir redakcinio nepriklausomumo pažeidžiamumą ir padėti gerinti valdymą, duomenų kokybę ir rizikos valdymą. Visų pirma turėtų būti stebimas bendradarbiavimas reguliavimo srityje ir žiniasklaidos reguliavimo konvergencija, žiniasklaidos paslaugų teikimo kliūtys, įskaitant žiniasklaidos paslaugų teikėjų padėtį skaitmeninėje aplinkoje, labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų įpareigojimų laikymasis ir ekonominių išteklių paskirstymo skaidrumas ir sąžiningumas žiniasklaidos vidaus rinkoje. Vykdant stebėseną taip pat reikėtų atsižvelgti į platesnes tendencijas žiniasklaidos vidaus rinkoje ir nacionalinėse žiniasklaidos rinkose, taip pat į nacionalinius teisės aktus, turinčius įtakos žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, vykdant stebėseną turėtų būti apžvelgiamos priemonės, kurių ėmėsi žiniasklaidos paslaugų teikėjai, siekdami užtikrinti redakcinių sprendimų nepriklausomumą, įskaitant pridedamoje rekomendacijoje siūlomas priemones. Siekiant užtikrinti aukščiausius tokios stebėsenos standartus, reikėtų tinkamai įtraukti Valdybą, nes ji sutelkia subjektus, turinčius specialių žinių apie žiniasklaidos rinką. Vykdant tokią stebėseną taip pat turėtų būti atsižvelgiama į esamų žiniasklaidos stebėsenos priemonių visose valstybėse narėse rezultatus, stebėsenos priemonių, nurodytų Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų plane, kuris nustatytas 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikate „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“, rezultatus, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos rezultatus ir Komisijos metinių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų išvadas;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
50 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(50a)  svarbu, kad Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras Leipcige ir Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras Europos universitetiniame institute Florencijoje būtų pripažinti turinčiais atitinkamą kvalifikaciją žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje. Taip pat svarbu, kad sprendžiant žiniasklaidos nuosavybės klausimus Europoje būtų atsižvelgiama į tokias Europos priemones kaip „Euromedia Ownership Monitor“;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
51 konstatuojamoji dalis
(51)  siekiant parengti pagrindą tinkamam šio reglamento įgyvendinimui, jo nuostatos, susijusios su nepriklausomomis žiniasklaidos institucijomis, Valdyba ir reikiamais Direktyvos 2010/13/ES daliniais pakeitimais (šio reglamento 7–12 ir 27 straipsniai), turėtų būti taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio akto įsigaliojimo, o visos kitos šio reglamento nuostatos bus taikomos praėjus 6 mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo. Taip visų pirma siekiama užtikrinti, kad Valdyba būtų įsteigta laiku, siekiant užtikrinti sėkmingą reglamento įgyvendinimą;
 (51)  Komisija turėtų turėti galimybę imtis būtinų veiksmų, skirtų stebėti, ar šiame reglamente nustatyti įpareigojimai yra veiksmingai įgyvendinami ir vykdomi. Siekiant parengti pagrindą tinkamam šio reglamento įgyvendinimui, jo nuostatos, susijusios su nepriklausomomis žiniasklaidos institucijomis, Valdyba ir reikiamais Direktyvos 2010/13/ES daliniais pakeitimais (šio reglamento 7–12 ir 27 straipsniai), turėtų būti taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio akto įsigaliojimo, o visos kitos šio reglamento nuostatos bus taikomos praėjus 6 mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo. Taip visų pirma siekiama užtikrinti, kad Valdyba būtų įsteigta laiku, siekiant užtikrinti sėkmingą reglamento įgyvendinimą;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, skirtos tinkamam žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, įskaitant Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos įsteigimą, kartu išsaugant žiniasklaidos paslaugų kokybę.
 1.  Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, skirtos tinkamam žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, įskaitant Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) įsteigimą, ir bendrieji pagrindiniai principai, kurie bus taikomi kaip minimalieji standartai, kartu užtikrinant žiniasklaidos paslaugų nepriklausomumą.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Šis reglamentas neturi įtakos taisyklėms, nustatytoms:
 2.  Šis reglamentas neturi įtakos:
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  konkurencijos taisyklėms, įskaitant nustatytas Reglamente (EB) Nr. 139/2004;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)
ab)  Direktyvai 2001/29/EB;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies a c punktas (naujas)
ac)   Direktyvai 2019/789/ES;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  Direktyvoje 2010/13/ES nustatytoms taisyklėms;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  Reglamente (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų akte];
 d)  Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytoms taisyklėms;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  Reglamente (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių rinkų akte];
 e)  Direktyvoje 2010/2022/ES nustatytoms taisyklėms;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)
fa)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/19371a nustatytoms taisyklėms;
__________________
1a 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas)
fb)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) xxx/XXX dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (toliau – Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo).
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalis
3.  Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių galimybei priimti išsamesnes taisykles II skyriuje ir III skyriaus 5 skirsnyje nurodytose srityse, jei tos taisyklės atitinka Sąjungos teisę.
 3.  Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių galimybei priimti išsamesnes ar griežtesnes taisykles II skyriuje, III skyriaus 5 skirsnyje ir 24 straipsnyje nurodytose srityse, jei tos taisyklės atitinka Sąjungos teisę.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punktas
1)  žiniasklaidos paslauga – paslauga, apibrėžta Sutarties 56 ir 57 straipsniuose, kai pagrindinis paslaugos arba nuo jos atsiejamos dalies tikslas yra bet kokiomis priemonėmis plačiajai visuomenei teikti programas arba spaudos publikacijas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, už kurią redakcinė atsakomybė tenka žiniasklaidos paslaugų teikėjui;
 1)  žiniasklaidos paslauga – paslauga, apibrėžta Sutarties 56 ir 57 straipsniuose, kai pagrindinis paslaugos arba nuo jos atsiejamos dalies tikslas yra bet kokiomis priemonėmis plačiajai visuomenei teikti programas, spaudos publikacijas arba jų dalis informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, už kurią redakcinė atsakomybė tenka žiniasklaidos paslaugų teikėjui;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
2)  žiniasklaidos paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio profesinė veikla yra teikti žiniasklaidos paslaugas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka jis pateikiamas;
 2)  žiniasklaidos paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio profesinė veikla (nepriklausomai nuo to, ar tai yra fizinis asmuo, kurių užimtumo veiklos forma yra standartinė ar nestandartinė) yra teikti žiniasklaidos paslaugas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka jis pateikiamas;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 3 punktas
3)  visuomeninis žiniasklaidos paslaugų teikėjas – žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kuriam pagal nacionalinę teisę pavesta teikti viešąsias paslaugas arba kuris gauna nacionalinį viešąjį finansavimą tokiai užduočiai vykdyti;
 3)  visuomeninis žiniasklaidos paslaugų teikėjas – žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kuriam pagal nacionalinę teisę pavesti su viešosiomis paslaugomis susiję įgaliojimai arba kuris gauna nacionalinį viešąjį finansavimą tokiems įgaliojimams vykdyti;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
7)  redaktorius – fizinis asmuo arba keli fiziniai asmenys, galimai susibūrę į bet kokios teisinės formos, statuso ir sudėties įstaigą, patys priimantys arba prižiūrintys žiniasklaidos paslaugų teikėjo priimamus redakcinius sprendimus;
 7)  vyriausiasis redaktorius – fizinis asmuo arba keli fiziniai asmenys, galimai susibūrę į bet kokios teisinės formos, statuso ir sudėties įstaigą, patys priimantys arba prižiūrintys žiniasklaidos paslaugų teikėjo priimamus redakcinius sprendimus;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 8 punktas
8)  redakcinis sprendimas – reguliariai priimamas sprendimas, kuriuo prisiimama redakcinė atsakomybė ir kuris yra susijęs su kasdiene žiniasklaidos paslaugų teikėjo veikla;
 8)  redakcinis sprendimas – reguliariai priimamas sprendimas, kuriuo prisiimama redakcinė atsakomybė žiniasklaidos paslaugų teikėjo vardu;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punktas
9)  redakcinė atsakomybė – atsakomybė už veiksmingą kontrolę tiek atrenkant programas arba spaudos publikacijas, tiek jas išdėstant, nepriklausomai nuo to, ar pagal nacionalinę teisę yra numatyta atsakomybė už teikiamas paslaugas;
 9)  redakcinė atsakomybė – atsakomybė už veiksmingą kontrolę tiek atrenkant programas arba spaudos publikacijų turinį, tiek jas išdėstant, nepriklausomai nuo to, ar pagal nacionalinę teisę yra numatyta atsakomybė už teikiamas paslaugas;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)
9a)  interneto platforma – Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio i punkte apibrėžta interneto platforma;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 b punktas (naujas)
9b)  interneto paieškos sistema – Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio j punkte apibrėžta interneto paieškos sistema;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 10 punktas
10)  labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas – interneto platformos, kuri pagal Reglamento (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų akto] 25 straipsnio 4 dalį laikoma labai didele interneto platforma, paslaugos teikėjas;
 10)  labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas – interneto platformos, kuri pagal Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 4 dalį laikoma labai didele interneto platforma, paslaugos teikėjas;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 10 a punktas (naujas)
10a)  labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas – interneto paieškos sistemos, kuri pagal Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 4 dalį laikoma labai didele interneto paieškos sistema, paslaugos teikėjas;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 12 punktas
12)  nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga – valstybės narės pagal Direktyvos 2010/13/EB 30 straipsnį paskirta institucija arba įstaiga;
 12)  nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga – bet kuri valstybės narės pagal Direktyvos 2010/13/ES 30 straipsnį paskirta institucija arba įstaiga;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
12a)  naudotojo sąsaja – paslauga, leidžianti peržiūrėti vieno ar kelių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas žiniasklaidos paslaugas ir naudotojui leidžianti pasirinkti žiniasklaidos paslaugas arba programėles, kurios iš esmės suteikia prieigą prie žiniasklaidos paslaugų, ir naudojama prieigai prie žiniasklaidos paslaugų valdyti ar administruoti ir šiomis paslaugomis naudotis;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 13 punktas
13)  žiniasklaidos rinkos koncentracija – Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje apibrėžta koncentracija, apimanti bent vieną žiniasklaidos paslaugų teikėją;
 13)  žiniasklaidos rinkos koncentracija – Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje apibrėžta koncentracija, apimanti bent vieną šalį žiniasklaidos vertės grandinėje;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas)
13a)  žiniasklaidos pliuralizmas – įvairūs balsai, analizės ir nuomonės viešajame diskurse, įskaitant mažumų pozicijas ir nuomones, kuriuos netrukdomai platina žiniasklaidos paslaugų teikėjai, priklausantys daugeliui skirtingų savininkų, vienas nuo kito nepriklausomų, įvairiuose žiniasklaidos kanaluose ir įvairių žanrų žiniasklaidos priemonėse, taip pat privačių komercinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų sambūvio pripažinimas;
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 14 punktas
14)  auditorijos matavimas – duomenų apie žiniasklaidos paslaugų naudotojų skaičių ir ypatybes rinkimo, aiškinimo ar kitokio tvarkymo veikla siekiant priimti sprendimus dėl reklamos paskirstymo ar kainų arba susijusio turinio planavimo, gamybos ar platinimo;
 14)  auditorijos matavimas – duomenų apie žiniasklaidos paslaugų ir interneto platformų naudotojų skaičių ir ypatybes rinkimo, aiškinimo ar kitokio tvarkymo veikla siekiant priimti sprendimus dėl reklamos paskirstymo, kainų, pirkimo ir pardavimo arba dėl žiniasklaidos paslaugų planavimo ar platinimo;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 14 a punktas (naujas)
14a)  nuosavybinis auditorijos matavimas – auditorijos matavimas, neatitinkantis pramonės standartų, sutartų savireguliavimo mechanizmais, taikomais žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 15 punktas
15)  valstybinė reklama – reklamos ar savireklamos pranešimo pateikimas, skelbimas ar sklaida bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, paprastai už užmokestį ar bet kokį kitą atlygį, kai tai daro nacionalinė ar regioninė valdžios institucija, pavyzdžiui, nacionalinė, federalinė ar regioninė vyriausybė, reguliavimo institucijos ar įstaigos, taip pat valstybės valdomos įmonės ar kiti valstybės kontroliuojami nacionalinio ar regioninio lygmens subjektai arba bet kuri teritorijos, kurioje gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų, vietos valdžios institucija arba kai tai daroma jų užsakymu ar vardu;
 15)  valstybinė reklama – reklamos ar savireklamos pranešimo pateikimas, reklama, skelbimas ar sklaida bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, interneto platformoje ar interneto paieškos sistemoje, paprastai už užmokestį ar bet kokį kitą atlygį, kai tai daro Sąjungos, nacionalinė ar regioninė valdžios institucija, pavyzdžiui, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai arba agentūros, nacionalinė, federalinė ar regioninė vyriausybė, reguliavimo institucijos ar įstaigos, taip pat valstybės valdomos įmonės ar kiti valstybės kontroliuojami nacionalinio ar regioninio lygmens subjektai arba bet kuri teritorijos vietos valdžios institucija arba kai tai daroma jų užsakymu ar vardu;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 15 a punktas (naujas)
15a)  valdžios institucijos skubus pranešimas – informacinio pobūdžio pranešimo, kuris, valdžios institucijos manymu, yra būtinas gaivalinių ar sanitarinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų arba staigių incidentų ar kritinių situacijų, kurios gali sukelti žalą asmenims, atveju pateikimas, skelbimas ar sklaida bet kurioje žiniasklaidos priemonėje;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 16 punktas
16)  šnipinėjimo programa – produktas su skaitmeniniais elementais, specialiai sukurtas siekiant pasinaudoti kitų produktų su skaitmeniniais elementais pažeidžiamumu, kad būtų galima slapta sekti fizinius ar juridinius asmenis stebint, renkant, arba analizuojant tokių produktų ar tokius produktus naudojančių fizinių ar juridinių asmenų duomenis ar iš jų išgaunant tokius duomenis, visų pirma slapta įrašinėjant pokalbius ar kitaip naudojant galutinio naudotojo įrenginio mikrofoną, filmuojant fizinius asmenis, mašinas ar jų aplinką, kopijuojant žinutes, fotografuojant, sekant naršymo veiklą, stebint geografinę buvimo vietą, renkant kitus jutiklių duomenis arba stebint veiklą keliuose galutinio naudotojo įrenginiuose, apie tai konkrečiai nepranešus atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir negavus tam skirto aiškaus jo sutikimo;
 16)  sekimo technologija – skaitmeninė ar mechaninė priemonė ar produktas arba kitokia priemonė ar produktas, kurie leidžia gauti informacijos perimant, stebint, išgaunant, renkant arba analizuojant duomenis, apie tai konkrečiai nepranešus atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir negavus tam skirto aiškaus jo sutikimo, laikantis atitinkamų sutikimui duoti reikalingų sąlygų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnyje;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 16 a punktas (naujas)
16a)  šnipinėjimo programa – aukšto lygio kišimosi, kurį visų pirma lemia plati prieiga prie prietaisų ir jų funkcijų, sekimo technologija, paprastai specialiai sukurta siekiant pasinaudoti produktų su skaitmeniniais elementais pažeidžiamumu, kad būtų galima dideliu mastu slapta sekti fizinius ar juridinius asmenis, įskaitant atgaline data, stebint, išgaunant, renkant arba analizuojant tokių produktų ar tokius produktus naudojančių fizinių ar juridinių asmenų duomenis, įskaitant nediferencijuojant, apie tai konkrečiai nepranešus atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir negavus tam skirto aiškaus jo sutikimo, laikantis atitinkamų sąlygų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnyje;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktis
a)  terorizmas,
 a)  terorizmas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541,
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 17 a punktas (naujas)
17a)  gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis – reiškia įgūdžius, žinias ir suvokimą, kuriuos turėdami piliečiai gali veiksmingai ir saugiai naudotis žiniasklaida neapsiribojant tik mokymusi apie priemones ir technologijas, tačiau taip pat siekiant ugdyti piliečių kritinio mąstymo įgūdžius, būtinus norint gebėti priimti sprendimus, analizuoti sudėtingas realijas ir suvokti skirtumą tarp nuomonės ir faktų.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
II skyriaus pavadinimas
Žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir gavėjų teisės ir pareigos
 Žiniasklaidos paslaugų gavėjų teisės, žiniasklaidos paslaugų teikėjų teisės ir nepriklausomo visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų veikimo apsaugos priemonės
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
Žiniasklaidos paslaugų gavėjai Sąjungoje turi teisę gauti įvairialypį naujienų ir aktualijų turinį, parengtą gerbiant žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę laisvę ir naudingą viešajam diskursui.
 Valstybės narės pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnį užtikrina, kad žiniasklaidos paslaugų gavėjai galėtų be jokio valstybės kišimosi naudotis įvairiomis žiniasklaidos paslaugomis, kurias teikia redakciniu požiūriu nepriklausomi žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kad būtų užtikrintas laisvas ir demokratinis diskursas. Valstybės narės parengia būtinas pagrindines sąlygas, būtinas toms teisėms užtikrinti ir apsaugoti, taip pat žiniasklaidos pliuralizmui išsaugoti, apsaugoti ir skatinti.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio -1 dalis
1.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi teisę vykdyti savo ekonominę veiklą vidaus rinkoje be jokių apribojimų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal Sąjungos teisę.
 (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Valstybės narės gerbia veiksmingą žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę laisvę. Valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, negali:
 2.  Sąjunga, valstybės narės ir privatūs subjektai gerbia veiksmingą žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę laisvę ir nepriklausomybę. Valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, taip pat privatūs subjektai negali:
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę politiką ir sprendimus arba bandyti juos paveikti;
 a)  tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę politiką ir redakcinius sprendimus arba bandyti juos paveikti;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  įpareigoti žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir jų darbuotojų atskleisti bet kokią informaciją, susijusią su redakciniu apdorojimu, be kita ko, susijusią su jų šaltiniais, arba skleisti šią informaciją;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  sulaikyti, bausti, pasiklausyti, sekti, kratyti arba tikrinti žiniasklaidos paslaugų teikėjus arba, jei taikytina, jų šeimos narius, darbuotojus ar jų šeimos narius arba jų įmonių ir privačias patalpas, taip pat jiems taikyti konfiskavimą, dėl to, kad jie atsisako atskleisti informaciją apie savo šaltinius, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama privalomu bendrojo intereso reikalavimu pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir laikantis kitų Sąjungos teisės aktų;
 b)  sulaikyti, bausti, atlikti kratą arba tikrinti žiniasklaidos paslaugų teikėjų, jų darbuotojų ar, jei taikytina, jų šeimos narių arba bet kurio kito asmens, priklausančio jų profesiniam ryšių tinklui, įskaitant nenuolatinius ryšius, arba jų įmonių ir privačių patalpų, taip pat jiems taikyti konfiskavimą, kai tokiais veiksmais gali būti pažeista jų teisė užsiimti profesine veikla ir, ypač, kai dėl tokių veiksmų gali būti gauta prieiga prie žurnalistų šaltinių;
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  prieiti prie šifruotų turinio duomenų bet kokiame įrenginyje ar kompiuteryje, kurį naudoja žiniasklaidos paslaugų teikėjai arba, jei taikoma, jų šeimos arba darbuotojai ar jų šeimos nariai arba, jei taikoma, bet kuris kitas jų profesiniam ar privačiam ryšių tinklui, įskaitant nenuolatinius ryšius, priklausantis asmuo;
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  diegti šnipinėjimo programą į žiniasklaidos paslaugų teikėjų arba, jei taikoma, jų šeimos narių, arba jų darbuotojų ar jų šeimos narių naudojamą įrenginį ar kompiuterį, išskyrus atvejus, kai diegimas kiekvienu konkrečiu atveju yra pateisinamas nacionalinio saugumo sumetimais ir atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir kitus Sąjungos teisės aktus, arba kai diegimas vykdomas tiriant vieno iš minėtųjų asmenų sunkius nusikaltimus, yra numatytas nacionalinėje teisėje ir atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir kitus Sąjungos teisės aktus, o priemonės, patvirtintos pagal b punktą, būtų netinkamos ir nepakankamos siekiant gauti prašomą informaciją.
 c)  diegti sekimo priemonių ar naudoti sekimo technologijų arba nurodyti privatiems subjektams naudoti tokias priemones ar tokias technologijas bet kokiame žiniasklaidos paslaugų teikėjų arba, jei taikoma, jų šeimos narių arba jų darbuotojų ar jų šeimos narių arba, jei taikoma, bet kurio kito jų profesiniam tinklui, įskaitant nenuolatinius ryšius, priklausančio asmens naudojamame įrenginyje ar kompiuteryje;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  diegti šnipinėjimo programos ar bet kokios kitos intervencinės technologijos arba nurodyti privatiems subjektams naudoti tokias technologijas bet kokiame įrenginyje ar kompiuteryje, kurį naudoja žiniasklaidos paslaugų teikėjai arba, jei taikoma, jų šeimos nariai arba darbuotojai ar jų šeimos nariai arba, jei taikoma, bet kuris kitas jų profesiniam tinklui, įskaitant nenuolatinius ryšius, priklausantis subjektas;
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas)
cb)  pavesti trečiajai šaliai atlikti bet kurį iš b–ca punktuose nurodytų veiksmų.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras bei privačiuosius subjektus, gali imtis tame punkte nurodytų veiksmų, jei kitos teisinės priemonės būtų netinkamos ir nepakankamos prašomai informacijai gauti ir jeigu veiksmas:
a)  nėra susijęs su žiniasklaidos paslaugų teikėjo ir jo darbuotojų profesine veikla;
b)  nesuteikia galimybės naudotis žurnalistiniais šaltiniais;
c)  yra numatytas pagal nacionalinę teisę;
d)  yra pateisinamas kiekvienu konkrečiu atveju siekiant užkirsti kelią sunkiam nusikaltimui, jį tirti ar patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;
e)  atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus;
f)  yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui; ir
g)  nurodytas ex ante taikyti nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos ir užtikrinamos veiksmingos, žinomos ir prieinamos taisomosios priemonės pagal Chartijos 47 straipsnį ir laikantis kitų Sąjungos teisės aktų.
Vykdydamos 2 dalies b punkte nurodytus veiksmus, valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras bei privačiuosius subjektus, negauna duomenų, susijusių su žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir jų darbuotojų profesine veikla, visų pirma duomenų, kurie suteikia prieigą prie žurnalistinių šaltinių.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Nukrypstant nuo 2 dalies ba ir c punktų, valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras bei privačiuosius subjektus, gali imtis tuose punktuose nurodytų veiksmų, jei kitos 2 dalies b punkte nurodyti veiksmai būtų netinkami ir nepakankami prašomai informacijai gauti ir jeigu veiksmas:
a)  atitinka 2a dalies a, b, c, e, f ir g punktuose išvardytas sąlygas;
b)  susijęs tik su sunkių nusikaltimų, už kuriuos atitinkamoje valstybėje narėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent penkeri metai, tyrimu ar patraukimu baudžiamojon atsakomybėn;
c)  atliekamas kraštutiniu atveju; ir d) yra periodiškai peržiūrimas nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Nukrypstant nuo 2 dalies ca punkto, valstybės narės, įskaitant jų nacionalines reguliavimo institucijas ir įstaigas, Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras bei privačiuosius subjektus, gali imtis tuose punktuose nurodytų veiksmų, jei kitos 2 dalies b punkte nurodyti veiksmai būtų netinkami ir nepakankami prašomai informacijai gauti ir jeigu veiksmas atitinka 2a dalies a, b, c, e, f ir punktuose ir 2b dalies b, c ir d punktuose nurodytas sąlygas.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 d dalis (nauja)
2d.  2 dalies ba, c ir ca punktuose nurodytų veiksmų taikymui vykdomas ex post tikrinimas atliekant teisminę peržiūrą arba taikant kitą nepriklausomą priežiūros mechanizmą. Valstybės narės informuoja asmenis, kuriems taikomi 2 dalies b–ca punktuose nurodyti veiksmai, ir asmenis, su kurių duomenimis ar ryšiais buvo susipažįstama dėl tokių veiksmų, apie tai, kad buvo prieita prie jų duomenų ar pranešimų, ir apie tų duomenų tvarkymo trukmę bei mastą, taip pat tų duomenų tvarkymo būdą. Valstybės narės asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktiems vykdant tokius veiksmus, užtikrina galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis per nepriklausomą įstaigą. Valstybės narės skelbia patvirtintų ir atmestų prašymų atlikti tokius veiksmus skaičių. Šioje dalyje numatytos apsaugos priemonės galioja ir nestandartine forma dirbantiems fiziniams asmenims, pvz., laisvai samdomiems darbuotojams, vykdantiems veiklą toje pačioje srityje kaip ir žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir jų darbuotojai.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Nepažeisdamos kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui garantuojamos teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir ją papildydamos, valstybės narės paskiria nepriklausomą instituciją arba įstaigą žiniasklaidos paslaugų teikėjų arba, jei taikoma, jų šeimos narių, darbuotojų ar jų šeimos narių skundams dėl 2 dalies b ir c punktų pažeidimų nagrinėti. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi teisę prašyti tokios institucijos arba įstaigos per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos pateikti nuomonę dėl 2 dalies b ir c punktų laikymosi.
 3.  Nedarant įtakos kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui garantuojamos teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir ją papildant, valstybės narės paskiria struktūriškai ir veiklos požiūriu nepriklausomą instituciją arba įstaigą, pvz., ombudsmeną, žiniasklaidos paslaugų teikėjų arba jų šeimos narių, žiniasklaidos paslaugų teikėjų darbuotojų ar jų šeimos narių, ar bet kurio kito asmens, turinčio su jais profesinių ar asmeninių ryšių, skundams dėl 2 dalies aa, b, ba, c, ca ir cb punktų pažeidimų nagrinėti. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi teisę prašyti tokios institucijos arba įstaigos per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos pateikti nuomonę dėl 2 dalies aa, b, ba, c, ca ir cb punktų laikymosi.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai, įgyvendindami pavedimą teikti viešąsias paslaugas, nešališkai užtikrina savo auditorijai informacijos ir nuomonių įvairovę.
 1.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktais ir savo veiksmais užtikrina, kad visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų visišką autonomiją ir redakcinę nepriklausomybę nuo vyriausybės, politinių, ekonominių ar privačių interesų, kad vykdydami savo viešųjų paslaugų funkciją galėtų nešališkai ir nepriklausomai teikti auditorijai daug informacijos ir nuomonių.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovas ir valdybos nariai skiriami taikant skaidrią, atvirą ir nediskriminacinę procedūrą ir remiantis skaidriais, objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, iš anksto nustatytais nacionalinės teisės aktuose.
 Valstybės narės nacionalinės teisės aktais ir savo veiksmais užtikrina, kad skiriant visuomeninės žiniasklaidos valdymo struktūras būtų laikomasi nepriklausomumo, atskaitomybės, veiksmingumo, skaidrumo ir atvirumo principų. Visų pirma, visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovas ir valdybos nariai skiriami taikant skaidrią, atvirą ir nediskriminacinę procedūrą ir remiantis skaidriais, objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, iš anksto nustatytais nacionalinės teisės aktuose.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jų kadencijos trukmė nustatoma nacionalinės teisės aktuose ir turi būti tinkama bei pakankama, kad būtų užtikrintas veiksmingas visuomenės informavimo paslaugų teikėjo nepriklausomumas. Jie gali būti atleisti iš pareigų nesibaigus kadencijai tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka iš anksto nacionalinės teisės aktuose nustatytų teisiškai apibrėžtų sąlygų, būtinų jų pareigoms vykdyti, arba dėl konkrečių priežasčių, susijusių su neteisėtu elgesiu ar rimtu nusižengimu, kuris iš anksto apibrėžtas nacionalinės teisės aktuose.
 Jų kadencijos trukmė nustatoma nacionalinės teisės aktuose, atitinka jų užduotis ir turi būti tinkama bei pakankama, kad būtų užtikrintas veiksmingas visuomenės informavimo paslaugų teikėjo nepriklausomumas. Jie gali būti atleisti iš pareigų nesibaigus kadencijai tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai jie nebeatitinka iš anksto nacionalinės teisės aktuose nustatytų teisiškai apibrėžtų sąlygų, būtinų jų pareigoms vykdyti, arba dėl konkrečių priežasčių, susijusių su neteisėtu elgesiu ar rimtu nusižengimu, kuris iš anksto apibrėžtas nacionalinės teisės aktuose.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Sprendimai dėl atleidimo iš pareigų yra tinkamai pagrįsti, apie juos iš anksto pranešama atitinkamam asmeniui ir suteikiama teisminės peržiūros galimybė. Pagrindas atleisti iš pareigų skelbiamas viešai.
 Sprendimai dėl atleidimo iš pareigų turi būti tinkamai pagrįsti remiantis nacionalinėje teisėje jau nustatytais kriterijais, apie juos iš anksto pranešama atitinkamam asmeniui ir suteikiama teisinės peržiūros galimybė. Pagrindas atleisti iš pareigų skelbiamas viešai.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų pakankamus ir stabilius finansinius išteklius, kad galėtų teikti jiems pavestas viešąsias paslaugas. Šie ištekliai turi būti pakankami redakcinei nepriklausomybei užtikrinti.
 3.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai daugelį metų turėtų pakankamus, stabilius ir prognozuojamus finansinius išteklius, kad galėtų teikti jiems pavestas viešąsias paslaugas ir pasiekti jų tikslus. Šie ištekliai ir procesas, kurio metu jie skiriami, turi būti grindžiami skaidriais kriterijais, nustatytais iš anksto, ir jie yra pakankami redakcinei nepriklausomybei užtikrinti, sykiu sudarant galimybes plėtoti žiniasklaidos paslaugas, atitinkančias naujus auditorijos interesus, arba kurti naują turinį ir žiniasklaidos formas, taip pat technologiškai tobulėti.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės paskiria nepriklausomą instituciją arba nustato nepriklausomas procedūras, pagal kurias nustatomi visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjams tinkami finansiniai poreikiai pagal 3 dalį. Valstybės narės užtikrina, kad būtų užtikrinta nepriklausoma teisminė peržiūra.
Pirmoje pastraipoje nurodyta nepriklausomos institucijos paskyrimo procedūra arba joje nurodytos nustatytos procedūros turi būti nuspėjamos, skaidrios, nepriklausomos, nešališkos, nediskriminacinės ir grindžiamos objektyviais ir proporcingais kriterijais, iš anksto nustatytais nacionalinėje teisėje.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės paskiria vieną ar kelias nepriklausomas institucijas arba įstaigas, kurios stebi, kaip laikomasi 1–3 dalių reikalavimų.
 4.  Valstybės narės nustato mechanizmus arba paskiria vieną ar kelias nepriklausomas institucijas arba įstaigas, kurios stebi, kaip taikomos 1–3 dalys. Valstybė nedaro įtakos tokiems mechanizmams, įstaigoms ar organams. Kilus abejonių arba nustačius faktus, susijusius su šio straipsnio nesilaikymu arba daline atitiktimi, nepriklausomos institucijos ar įstaigos pateikia nuomonę, kuri informuoja Valdybą; išvados skelbiamos viešai.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjai, perteikiantys naujienų ir aktualijų turinį, savo paslaugų gavėjams suteikia galimybę lengvai ir tiesiogiai susipažinti su šia informacija:
 1.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjai, laikydamiesi Sąjungos ir nacionalinės teisės, savo paslaugų gavėjams suteikia tiesioginę ir nuolatinę prieigą prie šios informacijos:
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  jų teisiniu pavadinimu ir kontaktiniais duomenimis;
 a)  jų teisiniu (-iais) pavadinimu (-ais) ir kontaktiniais ir registracijos duomenimis;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  tikrųjų savininkų, kurie apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalyje, asmenvardžiu (-ais).
 c)  tikrųjų savininkų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalyje, asmenvardžiu (-ais);
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  ar ir kokia apimtimi jų tiesioginė, netiesioginė arba tikroji nuosavybė priklauso vyriausybei, valstybės institucijai, valstybės įmonei ar kitai viešajai institucijai;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb)  fizinio asmens, kuriam tenka redakcinė atsakomybė pagal atitinkamų valstybių narių teisę, asmenvardžiu ir su darbu susijusiais kontaktiniais duomenimis. Jei pateikiamas daugiau nei vieno asmens asmenvardis ir su darbu susiję kontaktiniai duomenys, nurodoma, už kurią žiniasklaidos paslaugų dalį atsakingas kiekvienas asmuo;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c c punktas (naujas)
cc)  išsamia informacija apie nuosavybės struktūrą ir kaip tai susiję su jų patronuojančiosiomis ir tai pačiai grupei priklausančiomis įmonėmis ir su jų patronuojamosiomis įmonėmis;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c d punktas (naujas)
cd)  valstybės reklama ir jiems skirta valstybės finansine parama;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjai nuolat atnaujina pagal 1 dalį pateikiamą informaciją.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjai 1 dalyje nurodytą informaciją įkelia į 2b dalyje nurodytas nacionalines žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazes. Pasikeitus 1 dalyje nurodytai informacijai, žiniasklaidos paslaugų teikėjai tą atnaujintą informaciją į nacionalines žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazes įkelia per 30 dienų nuo pakeitimo.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Tinkamai pagrįstais atvejais ir gavę prašymą žiniasklaidos paslaugų teikėjai, laikydamiesi Sąjungos ir nacionalinės teisės, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ar įstaigoms, Valdybai arba, kai taikytina, bet kuriai teisėtų interesų turinčiai šaliai pateikia savo tiesioginių, netiesioginių ir tikrųjų savininkų verslo ir finansinius interesus arba veiklą kitose įmonėse, įskaitant jų ryšius su politikoje dalyvaujančiais asmenimis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 9 punkte, ir asmenimis, kurie žinomi kaip artimi pagalbininkai, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 11 punkte.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 d dalis (nauja)
1d.  Teikiant informaciją pagal 1 ir 2a dalis paisoma atitinkamų pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į tikrųjų savininkų privatų ir šeimos gyvenimą. Ši informacija turi būti būtina ir proporcinga ir ja turi būti siekiama bendrojo intereso tikslų.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 e dalis (nauja)
1e.  Nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms pavedama sukurti nacionalines žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazes, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi 1 dalyje nustatytos pareigos. Tos duomenų bazės turi būti viešai prieinamos ir atitikti susijusius Sąjungos teisės aktus.
Nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų prašymu žiniasklaidos paslaugų teikėjai joms pateikia papildomą informaciją, kad būtų galima įvertinti pagal 1 ir 2a dalis pateiktos informacijos tikslumą.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 f dalis (nauja)
1f.  Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos duomenis apie pagal 1 dalį pateiktą informaciją kas ketvirtį įkelia į 12 straipsnio pirmos pastraipos fa punkte nurodytą Europos žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazę.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Nepažeisdami Chartiją atitinkančių nacionalinių konstitucinių įstatymų, žiniasklaidos paslaugų teikėjai, perteikiantys naujienų ir aktualijų turinį, imasi priemonių, kurios, jų nuomone, yra tinkamos siekiant užtikrinti atskirų redakcinių sprendimų nepriklausomumą. Tokiomis priemonėmis visų pirma siekiama:
 2.  Nepažeisdami Chartiją atitinkančių nacionalinių konstitucinių įstatymų, žiniasklaidos paslaugų teikėjai imasi priemonių, kurios, jų nuomone, yra tinkamos siekiant užtikrinti redakcinių sprendimų nepriklausomumą. Tokiomis priemonėmis visų pirma siekiama:
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  garantuoti, kad redaktoriai, vykdydami savo profesinę veiklą, galėtų laisvai priimti individualius redakcinius sprendimus, ir
 a)  garantuoti, kad redaktoriai ir vyriausieji redaktoriai, vykdydami savo profesinę veiklą, galėtų laisvai priimti redakcinius sprendimus laikydamiesi žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinės krypties, ir
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  užtikrinti, kad šalis, kuri yra žiniasklaidos paslaugų teikėjų dalininkė, atskleistų kiekvieną esamą ar galimą interesų konfliktą, kuris gali turėti įtakos naujienų ir aktualijų turinio perteikimui.
 b)  užtikrinti kiekvieno esamo ar galimo interesų konflikto ir bet kokių bandymų kištis į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinius sprendimus atskleidimą.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurie iš trečiųjų šalių gauna viešųjų lėšų reklamos arba pirkimų tikslais, nacionalinei reguliavimo institucijai arba įstaigai kasmet pateikia ataskaitą. Tokios ataskaitos apima bent šiuos duomenis:
a)  viešąsias lėšas skiriančių subjektų pavadinimus;
b)  bendrą metinę skirtų viešųjų lėšų sumą.
Nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga viešai skelbia pagal pirmą pastraipą pateiktą informaciją.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Šio straipsnio įpareigojimai netaikomi žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurie yra labai maža įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/EB 3 straipsnyje.
 Išbraukta.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Žiniasklaidos priemonių nuosavybės apribojimai
1.  Fiziniai asmenys, kuriems patikėtos šios svarbios viešosios pareigos, savo kadencijos metu nėra jokių spaudos publikacijų ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tikrieji savininkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) XXXX/XXX [dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, COD 2021/0239] 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte:
a)  valstybėje narėje:
i)  valstybių vadovai, vyriausybių vadovai ar ministrai;
b)  Sąjungos lygmeniu:
i)  Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Komisijos pirmininkas ar Komisijos nariai;
c)  trečiojoje valstybėje:
i)  a punkto i papunktyje nurodytoms pareigoms lygiavertės pareigos.
2.  Kai fiziniam asmeniui patikimos svarbios viešosios pareigos, kaip nustatyta 1 dalyje, tas asmuo nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo to laiko, kai tampa politikoje dalyvaujančiu asmeniu, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 9 punkte, sustabdo atitinkamam žiniasklaidos paslaugų teikėjui vykdomą veiklą arba nutraukia verslo ryšius su žiniasklaidos paslaugų teikėju, dėl kurių atsiranda galimybė daryti įtaką žiniasklaidos paslaugų teikėjui.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos būtų teisiškai atskirtos nuo vyriausybės ir funkciškai nepriklausomos nuo savo atitinkamų vyriausybių ir bet kurios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms būtų suteikta pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių jų užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.
 3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms būtų suteikta pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių bei ekspertinių žinių jų užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. Valstybės narės proporcingai padidina nacionalinėms reguliavimo institucijoms ar įstaigoms skiriamus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, kad būtų atsižvelgta į joms pagal šį reglamentą pavestas papildomas užduotis.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Jei to reikia jų užduotims pagal šį reglamentą atlikti, nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos turi atitinkamus įgaliojimus tirti fizinių ar juridinių asmenų, kuriems taikomas III skyrius, elgesį.
 Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms būtų suteikiama prieiga arba pateikiami visi duomenys ir informacija, kurių reikia jų užduotims pagal šį reglamentą, ypač susijusioms su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kuriems taikomas III skyrius, atlikti.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Šie įgaliojimai visų pirma apima įgaliojimus prašyti tokių asmenų per pagrįstą laikotarpį pateikti informaciją, kuri yra proporcinga ir būtina III skyriuje numatytoms užduotims atlikti; prašymas taip pat gali būti siunčiamas bet kuriam kitam asmeniui, kuris gali pagrįstai turėti reikiamą informaciją su jo prekyba, verslu ar profesija susijusiais tikslais.
 Nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų prašymu fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems taikomas III skyrius, per pagrįstą laikotarpį pateikia joms informaciją, kuri yra proporcinga ir būtina III skyriuje nustatytoms užduotims atlikti. Nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų prašymu bet kurie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie galėtų pagrįstai turėti reikiamą informaciją su jų prekyba, verslu ar profesija susijusiais tikslais siekdami atlikti III skyriuje išdėstytas užduotis, pateikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba įstaigoms tą informaciją.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos reguliariai konsultuojasi su žiniasklaidos sektoriaus atstovais. Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos kasmet viešai skelbia ataskaitas, kuriose atsispindi tokių konsultacijų rezultatai.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Valstybės narės paveda nacionalinėms reguliavimo institucijoms ar įstaigoms sukurti ir prižiūrėti specialias internetinės žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazes, kuriose yra 6 straipsnio 1 dalyje išvardyta informacija, be kita ko, regioniniu ar vietos lygmeniu. Visuomenė turi turėti galimybę lengvai, greitai ir veiksmingai nemokamai naudotis tokiomis duomenų bazėmis. Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos reguliariai rengia ataskaitas apie atitinkamos valstybės narės jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų nuosavybę.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Įsteigiama Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba (toliau – Valdyba).
 1.  Šiuo straipsniu įsteigiama Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba (toliau – Valdyba). Valdyba yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Vykdydama savo funkcijas Valdyba yra visiškai nepriklausoma.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valdyba turi sekretoriatą ir jai pataria pagal 11a straipsnį įsteigta ekspertų grupė.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valdybai ir sekretoriatui suteikiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, būtini jų užduotims atlikti.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Valdybos ir sekretoriato biudžetas nurodomas atskiroje biudžeto eilutėje atitinkamoje Sąjungos biudžeto III skirsnio išlaidų kategorijoje.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
Vykdydama savo užduotis ar naudodamasi savo įgaliojimais, Valdyba veikia visiškai nepriklausomai. Konkrečiai, vykdydama savo užduotis ar naudodamasi savo įgaliojimais, Valdyba visų pirma nesiekia gauti jokios vyriausybės, institucijos, asmens ar įstaigos nurodymų ir jų nepriima. Tai neturi įtakos Komisijos arba nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų kompetencijai pagal šį reglamentą.
 Vykdydama savo užduotis ar naudodamasi savo įgaliojimais, Valdyba veikia visiškai nepriklausomai. Konkrečiai, vykdydama savo užduotis ar naudodamasi savo įgaliojimais, Valdyba visų pirma nesiekia gauti jokios vyriausybės, nacionalinės agentūros ar įstaigos, asmens ar Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros nurodymų ir jų nepriima. Tai neturi įtakos Komisijos arba nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų kompetencijai pagal šį reglamentą. Tai taip pat neturi turėti įtakos kitų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų, ar savireguliavimo arba bendro reguliavimo įstaigų atstovų galimybei prireikus dalyvauti Valdybos posėdžiuose.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalis
4.  Valdybai atstovauja pirmininkas. Valdyba išrenka pirmininką iš savo narių, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Pirmininkas skiriamas dvejų metų kadencijai.
 4.  Valdybai atstovauja pirmininkas. Valdyba turi iniciatyvinę grupę. Iniciatyvinę grupę sudaro nariai, išrinkti iš Valdybos narių. Iniciatyvinę grupę sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, kadenciją baigiantis pirmininkas ir dar du nariai. Iniciatyvinės grupės pirmininkas ir kiti nariai renkami iš savo narių, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Pirmininkas skiriamas dvejų metų kadencijai.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija paskiria atstovą dalyvauti Valdyboje. Komisijos atstovas dalyvauja visoje Valdybos veikloje ir posėdžiuose be balsavimo teisės. Valdybos pirmininkas informuoja Komisiją apie vykdomą ir planuojamą Valdybos veiklą. Valdyba konsultuojasi su Komisija rengdama savo darbo programą ir pagrindinius dokumentus.
 5.  Komisija paskiria atstovą dalyvauti Valdyboje. Komisijos atstovas gali dalyvauti Valdybos veikloje ir posėdžiuose be balsavimo teisės. Valdybos pirmininkas informuoja Komisiją ir Europos Parlamentą apie vykdomą ir planuojamą Valdybos veiklą ir ypač apie savo darbo programą ir pagrindinius dokumentus.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 6 dalis
6.  Valdyba, suderinusi su Komisija, gali kviesti į savo posėdžius ekspertus ir stebėtojus.
 6.  Valdyba gali kviesti ekspertus ir, suderinusi su Komisija, stebėtojus į savo posėdžius arba ad hoc pagrindu dalyvauti jos darbe.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 8 dalis
8.  Valdyba, gavusi Komisijos pritarimą, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina darbo tvarkos taisykles.
 8.  Valdyba dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina darbo tvarkos taisykles. Prieš priimdama savo darbo tvarkos taisykles, Valdyba suteikia Komisijai galimybę pateikti pastabas. Valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato interesų konfliktų prevencijos ir valdymo praktines priemones ir informuoja Europos Parlamentą apie priimtas darbo tvarkos taisykles arba bet kokius esminius jų pakeitimus.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Valdyba turi sekretoriatą, kurio paslaugas teikia Komisija.
 1.  Valdybai padeda atskiras ir nepriklausomas sekretoriatas. Sekretoriatas vadovaujasi tik Valdybos nurodymais.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalis
3.  Sekretoriatas teikia administracinę ir organizacinę paramą Valdybos veiklai. Sekretoriatas taip pat padeda Valdybai vykdyti jos užduotis.
 3.  Sekretoriatas teikia administracinę ir organizacinę paramą Valdybos veiklai. Sekretoriatas taip pat padeda Valdybai iš esmės vykdyti jos užduotis.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Valdybos ekspertų grupė
1.   Įsteigiama ekspertų grupė. Ekspertų grupę sudaro ne tik audiovizualinės žiniasklaidos sektoriaus, bet ir žiniasklaidos sektoriaus atstovai. Ekspertų grupės atstovai skiriami laikantis skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant.
2.   Ekspertų grupę sudaro po vieną ar daugiau kiekvienos valstybės narės žiniasklaidos sektorių, Europos asociacijų arba Europos organizacijų, turinčių ekspertinių žinių žiniasklaidos srityje ne tik audiovizualinės žiniasklaidos sektoriuje, atstovai arba vienas ar keli fiziniai asmenys, turintys žinių žiniasklaidos srityje ne tik audiovizualinės žiniasklaidos sektoriuje. Informacija apie visą ekspertų grupės sudėtį nustatoma Valdybos darbo tvarkos taisyklėse.
3.   Ekspertų grupė teikia nepriklausomas ekspertines žinias, pagalbą ir konsultacijas Valdybai vykdant savo užduotis su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu susijusiais klausimais.
4.   Ekspertų grupė savo iniciatyva arba Valdybos, Komisijos ar Europos Parlamento prašymu gali parengti rekomendaciją dėl Valdybos darbo programos ir veiksmingo bei nuoseklaus šio reglamento 3 skyriaus taikymo. Ekspertų grupė tokias rekomendacijas skelbia viešai.
5.   Kai Valdyba sprendžia su audiovizualinės žiniasklaidos sektoriumi nesusijusį ar su spauda susijusį klausimą, ji konsultuojasi su ekspertų grupe.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Nepažeisdama įgaliojimų, kurie pagal Sutartis yra suteikti Komisijai, Valdyba skatina veiksmingą ir nuoseklų šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymą visoje Sąjungoje. Valdyba:
 Valdyba skatina veiksmingą ir nuoseklų šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymą visoje Sąjungoje. Valdyba:
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  remia Komisijos veiksmus, pasitelkdama techninę ekspertizę, užtikrindama tinkamą šio reglamento taikymą ir nuoseklų Direktyvos 2010/13/ES įgyvendinimą visose valstybėse narėse, nedarydama poveikio nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų užduotims;
 a)  remia Komisijos veiksmus, pasitelkdama savo ekspertines žinias, užtikrindama tinkamą šio reglamento taikymą ir nuoseklų Direktyvos 2010/13/ES įgyvendinimą visose valstybėse narėse, nedarydama poveikio nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų užduotims;
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  Komisijos prašymu konsultuoja Komisiją reguliavimo, techniniais ar praktiniais aspektais, susijusiais su nuosekliu šio reglamento taikymu ir Direktyvos 2010/13/ES įgyvendinimu, taip pat visais kitais su žiniasklaidos paslaugomis susijusiais klausimais pagal savo kompetenciją. Jeigu Komisija prašo Valdybos konsultacijos arba nuomonės, ji gali nurodyti terminą, atsižvelgdama į klausimo skubumą;
 c)  savo iniciatyva arba Komisijos prašymu konsultuoja Komisiją reguliavimo, techniniais ar praktiniais aspektais, susijusiais su nuosekliu šio reglamento taikymu ir Direktyvos 2010/13/ES įgyvendinimu, taip pat visais kitais su žiniasklaidos paslaugomis susijusiais klausimais pagal savo kompetenciją. Jeigu Komisija prašo Valdybos konsultacijos arba nuomonės, atsižvelgdama į klausimo skubumą, ji gali nurodyti terminą, iki kurio Valdyba turi atsakyti į Komisijos prašymą;
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  Komisijos prašymu teikia nuomones techniniais ir faktiniais klausimais, susijusiais su Direktyvos 2010/13/ES 2 straipsnio 5c dalimi, 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 4 straipsnio 4 dalies c punktu ir 28a straipsnio 7 dalimi;
 d)  savo iniciatyva arba Komisijos prašymu teikia nuomones techniniais ir faktiniais klausimais, susijusiais su Direktyvos 2010/13/ES 2 straipsnio 5c dalimi, 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 4 straipsnio 4 dalies c punktu ir 28a straipsnio 7 dalimi;
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginė dalis
e)  Komisijai pritarus, rengia nuomones dėl:
 e)  rengia nuomones dėl:
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies f punkto įžanginė dalis
f)  Komisijos prašymu, rengia nuomones dėl:
 f)  savo iniciatyva arba Komisijos prašymu, rengia nuomones dėl:
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktis
i)  nacionalinių priemonių, kurios gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, pagal šio reglamento 20 straipsnio 4 dalį;
 i)  nacionalinių priemonių, kurios gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui arba kurios daro poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ar žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei, pagal šio reglamento 20 straipsnio 4 dalį;
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies f punkto i a papunktis (naujas)
(ia)  veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio vertinimo kriterijus pagal šio reglamento 21 straipsnio 3 dalį;
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies f punkto i i papunktis
ii)  žiniasklaidos rinkos koncentracijos, galinčios paveikti žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimą, pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį;
 ii)  žiniasklaidos rinkos koncentracijos, galinčios paveikti žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimą ar kuri gali turėti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui arba žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei, pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį;
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  sukuria ir tvarko Europos žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazę, kurioje renkama nacionalinių reguliavimo institucijų ir įstaigų pagal 6 straipsnį pateikta informacija;
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  rengia nuomones dėl nacionalinių nuomonių ar sprendimų projektų, kuriais vertinamas žiniasklaidos rinkos koncentracijos, apie kurią reikia pranešti, poveikis žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, kai tokia koncentracija gali turėti įtakos vidaus rinkos veikimui, pagal šio reglamento 21 straipsnio 5 dalį;
 g)  rengia nuomones dėl nacionalinių nuomonių ar sprendimų projektų, kuriais vertinama žiniasklaidos rinkos koncentracija, apie kurią reikia pranešti, pagal šio reglamento 21 straipsnio 5 dalį;
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies h punkto i i papunktis
ii)  veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio vertinimo kriterijus pagal šio reglamento 21 straipsnio 3 dalį;
 ii)  veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei vertinimo kriterijus pagal šio reglamento 21 straipsnio 3 dalį;
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies i punktas
i)  bent vienos iš atitinkamų institucijų prašymu tarpininkauja nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų nesutarimų atveju pagal šio reglamento 14 straipsnio 3 dalį;
 i)  bent vienos iš atitinkamų institucijų arba įstaigų prašymu tarpininkauja nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų nesutarimų atveju pagal šio reglamento 14 straipsnio 3 dalį;
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies j punktas
j)  skatina bendradarbiavimą dėl techninių standartų, susijusių su skaitmeniniais signalais ir įrenginių ar naudotojo sąsajų projektavimu, pagal šio reglamento 15 straipsnio 4 dalį;
 j)  skatina bendradarbiavimą dėl darniųjų Europos standartų, susijusių su skaitmeniniais signalais ir įrenginių ar naudotojo sąsajų projektavimu, pagal šio reglamento 15 straipsnio 4 dalį;
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies k punktas
k)  koordinuoja nacionalines priemones, susijusias su į Sąjungos auditoriją orientuotų ne Sąjungoje įsisteigusių žiniasklaidos paslaugų teikėjų turinio sklaida arba prieiga prie jo, kai jų veikla kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui ir gynybai, pagal šio reglamento 16 straipsnio 1 dalį;
 k)  koordinuoja nacionalines priemones, susijusias su į paslaugų gavėjus Sąjungoje orientuotų ne Sąjungoje įsisteigusių žiniasklaidos paslaugų teikėjų turinio sklaida arba prieiga prie jo, pagal šio reglamento 16 straipsnio 1 dalį;
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies l punktas
l)  organizuoja labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir pilietinės visuomenės atstovų struktūrinį dialogą ir apie jo rezultatus praneša Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį;
 l)  dalyvaujant ekspertų grupei organizuoja labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir pilietinės visuomenės atstovų bei kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų struktūrinį dialogą ir apie jo rezultatus praneša Komisijai ir Europos Parlamentui pagal šio reglamento 18 straipsnį;
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies m a punktas (naujas)
ma)  konsultuodamasi su žiniasklaidos paslaugų teikėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais parengia gaires ir rekomendacijas dėl viešųjų lėšų paskirstymo valstybinei reklamai ir pirkimams kriterijų ir metodikos pagal 24 straipsnį;
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies m b punktas (naujas)
mb)  remia Komisijos veiksmus vykdant 25 straipsnyje nurodytą stebėseną;
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies m c punktas (naujas)
mc)  skatina veiksmingų priemonių ir įrankių, skirtų gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis stiprinti, kūrimą ir naudojimą, be kita ko, geriausios praktikos, skirtos nacionalinėms institucijoms ir įstaigoms, žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformoms ir interneto paieškos sistemoms, plėtojimą;
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies m d punktas (naujas)
md)  rengia išsamią metinę ataskaitą ir tolesnius veiksmus, susijusius su šioje dalyje nustatyta veikla ir užduotimis, ir pateikia ją Europos Parlamentui.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Valdyba, nedarydama įtakos valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijoms ir koordinuodama veiksmus su Komisija, gali bendradarbiauti su kompetentingomis Sąjungos įstaigomis, tarnybomis, agentūromis ir konsultacinėmis valdybomis, kompetentingomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kiek tai būtina šiame reglamente nustatytiems tikslams pasiekti ir savo užduotims įvykdyti. Tuo tikslu Valdyba, gavusi išankstinį Komisijos patvirtinimą, gali sudaryti darbinius susitarimus.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga (toliau – prašančioji institucija) gali prašyti vienos ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų (toliau – institucijos, į kurias kreipiamasi) bendradarbiauti ar teikti savitarpio pagalbą, kad būtų keičiamasi informacija arba imamasi priemonių, svarbių nuosekliam ir veiksmingam šio reglamento ar Direktyvą 2010/13/ES įgyvendinančių nacionalinių priemonių taikymui.
 1.  Nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga (toliau – prašančioji institucija) gali prašyti vienos ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų (toliau – institucijos, į kurias kreipiamasi) bendradarbiauti, be kita ko, keistis informacija ir teikti savitarpio pagalbą veiksmingam šio reglamento ar Direktyvą 2010/13/ES įgyvendinančių nacionalinių priemonių taikymui.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Jei nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga mano, kad esama rimto ir didelio pavojaus, jog gali būti pakenkta žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui arba visuomenės saugumui ir gynybai, ji gali prašyti kitų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų bendradarbiauti ar suteikti savitarpio pagalbą skubos tvarka, užtikrinant pagrindinių teisių, visų pirma saviraiškos laisvės, laikymąsi.
 2.  Jei nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga mano, kad žiniasklaidos turinys yra vieša provokacija įvykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2017/541 5 straipsnyje, arba kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui ir nacionalinio saugumo ir gynybos išsaugojimui, ji gali prašyti kitų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų bendradarbiauti ar suteikti savitarpio pagalbą skubos tvarka, užtikrinant pagrindinių teisių, visų pirma saviraiškos laisvės, laikymąsi.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Bendradarbiavimo ar savitarpio pagalbos, įskaitant bendradarbiavimą ar savitarpio pagalbą skubos tvarka, prašymuose pateikiama visa būtina informacija, įskaitant prašymo tikslą ir priežastis.
 3.  Bendradarbiavimo, pavyzdžiui, keitimosi informacija ir savitarpio pagalbos, prašymuose pateikiama visa būtina su prašymu susijusi informacija, įskaitant prašymo tikslą ir priežastis.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  prašymas nebuvo tinkamai pagrįstas.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Institucija, į kurią kreipiamasi, nurodo atsisakymo nagrinėti prašymą priežastis.
 Institucija, į kurią kreipiamasi, nurodo atsisakymo nagrinėti prašymą priežastis. Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, atsisako nagrinėti prašymą pagal pirmos pastraipos a punktą, ji, jei įmanoma, nurodo instituciją, kuri yra kompetentinga prašymo dalyko arba priemonių, kurių jos buvo paprašyta imtis, srityse.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 dalis
5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, informuoja prašančiąją instituciją apie pasiektus rezultatus arba apie priemonių, kurių imtasi reaguojant į prašymą, įgyvendinimo pažangą.
 5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, nepagrįstai nedelsdama informuoja prašančiąją instituciją apie pasiektus rezultatus arba apie priemonių, kurių imtasi reaguojant į prašymą, įgyvendinimo pažangą.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 6 dalis
6.  Institucija, į kurią kreipiamasi, deda visas pastangas išnagrinėti prašymą ir atsakyti į jį be pagrįsto delsimo. Institucija, į kurią kreipiamasi, per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia tarpinius rezultatus, o vėliau reguliariai atnaujina informaciją apie prašymo vykdymo eigą. Jei prašoma bendradarbiavimo ar savitarpio pagalbos skubos tvarka, institucija, į kurią kreipiamasi, išnagrinėja prašymą ir į jį atsako per 14 kalendorinių dienų.
 6.  Institucija, į kurią kreipiamasi, deda visas pastangas išnagrinėti prašymą ir atsakyti į jį be pagrįsto delsimo. Išsamesnė informacija apie struktūrinio bendradarbiavimo procedūrą, įskaitant šalių teises ir pareigas, terminus, kurių reikia laikytis, ir tarpinius rezultatus nustatoma Valdybos darbo tvarkos taisyklėse. Jei prašoma bendradarbiavimo ar savitarpio pagalbos skubos tvarka, institucija, į kurią kreipiamasi, išnagrinėja prašymą ir į jį atsako per 14 kalendorinių dienų.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 7 dalis
7.  Jei prašančioji institucija mano, kad priemonių, kurių ėmėsi institucija, į kurią kreipiamasi, nepakanka jos prašymui išnagrinėti ir į jį atsakyti, ji be pagrįsto delsimo informuoja instituciją, į kurią kreipiamasi, paaiškindama savo pozicijos priežastis. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, nesutinka su ta pozicija arba jei institucijos, į kurią kreipiamasi, nereaguoja, bet kuri institucija gali perduoti klausimą spręsti Valdybai. Per 14 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo Valdyba, pasitarusi su Komisija, pateikia nuomonę šiuo klausimu, įskaitant rekomenduojamus veiksmus. Institucija, į kurią kreipiamasi, deda visas pastangas, kad atsižvelgtų į Valdybos nuomonę.
 7.  Jei prašančioji institucija mano, kad priemonių, kurių ėmėsi institucija, į kurią kreipiamasi, nepakanka jos prašymui išnagrinėti ir į jį atsakyti, ji be pagrįsto delsimo informuoja instituciją, į kurią kreipiamasi, paaiškindama savo pozicijos priežastis. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, nesutinka su ta pozicija arba jei institucijos, į kurią kreipiamasi, nereaguoja, bet kuri institucija gali perduoti klausimą spręsti Valdybai. Gavusi tokį kreipimąsi ir per laikotarpį, kuris turi būti nurodytas Valdybos darbo tvarkos taisyklėse, Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija, kai mano, kad tai svarbu, pateikia nuomonę šiuo klausimu, įskaitant rekomenduojamus veiksmus. Institucija, į kurią kreipiamasi, deda visas pastangas, kad atsižvelgtų į Valdybos nuomonę.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  Nacionalinė institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, be nepagrįsto delsimo ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų informuoja prašančiąją nacionalinę instituciją arba įstaigą apie veiksmus, kurių imtasi ar planuojama imtis pagal 1 dalį.
 2.  Nacionalinė institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, be nepagrįsto delsimo ir ne vėliau kaip per laikotarpį, kuris turi būti nurodytas Valdybos darbo tvarkos taisyklėse, informuoja prašančiąją nacionalinę instituciją arba įstaigą apie veiksmus, kurių imtasi ar planuojama imtis pagal 1 dalį, arba pagrindžia priežastis, dėl kurių nesiimta veiksmų.
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
3.  Jei prašančioji nacionalinė institucija arba įstaiga ir institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, nesutaria dėl veiksmų, kurių imtasi pagal 1 dalį, bet kuri institucija arba įstaiga gali perduoti klausimą Valdybai tarpininkauti, siekiant rasti taikų sprendimą.
 3.  Jei prašančioji nacionalinė institucija arba įstaiga ir institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, nesutaria dėl 1 dalyje nurodytų veiksmų, kurių imtasi, planuojama imtis arba atsisakyta imtis, bet kuri institucija arba įstaiga gali perduoti klausimą Valdybai tarpininkauti, siekiant rasti taikų sprendimą.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 4 dalis
4.  Jei tarpininkaujant Valdybai nepavyksta rasti taikaus sprendimo, prašančioji nacionalinė institucija arba įstaiga ar nacionalinė institucija arba įstaiga, į kuri kreipiamasi, gali prašyti Valdybos pateikti nuomonę šiuo klausimu. Valdyba savo nuomonėje įvertina, ar institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, įvykdė 1 dalyje nurodytą prašymą. Jei Valdyba mano, kad institucija, į kurią kreipiamasi, tokio prašymo neįvykdė, ji rekomenduoja imtis veiksmų, kad prašymas būtų įvykdytas. Valdyba, suderinusi su Komisija, savo nuomonę pateikia nedelsdama.
 4.  Jei tarpininkaujant Valdybai nepavyksta rasti taikaus sprendimo, prašančioji nacionalinė institucija arba įstaiga ar nacionalinė institucija arba įstaiga, į kuri kreipiamasi, gali prašyti Valdybos pateikti nuomonę šiuo klausimu. Valdyba savo nuomonėje įvertina, ar institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, įvykdė 1 dalyje nurodytą prašymą. Jei Valdyba mano, kad institucija arba įstaiga, į kurią kreipiamasi, tokio prašymo neįvykdė, ji rekomenduoja imtis veiksmų, kad prašymas būtų įvykdytas. Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija, kai mano, kad tai svarbu, savo nuomonę pateikia nedelsdama.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalis
5.  Nacionalinė institucija arba įstaiga, į kuri kreipiamasi, be nepagrįsto delsimo ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo 4 dalyje nurodytos nuomonės gavimo informuoja Valdybą, Komisiją ir prašančiąją instituciją arba įstaigą apie veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis atsižvelgiant į nuomonę.
 5.  Gavusi 4 dalyje nurodytą nuomonę Nacionalinė institucija arba įstaiga, į kuri kreipiamasi, be nepagrįsto delsimo ir ne vėliau kaip per laikotarpį, kuris turi būti nurodytas Valdybos darbo tvarkos taisyklėse, informuoja Valdybą, prašančiąją instituciją arba įstaigą ir, jei reikia, Komisiją apie veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis atsižvelgiant į nuomonę.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
1.  Valdyba skatina nacionalines reguliavimo institucijas arba įstaigas keistis gerąja patirtimi, prireikus konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija dėl reguliavimo, techninių ar praktinių aspektų, susijusių su nuosekliu ir veiksmingu šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymu.
 1.  Valdyba skatina nacionalines reguliavimo institucijas arba įstaigas keistis gerąja patirtimi, prireikus konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir bendradarbiaujant su Komisija dėl reguliavimo, techninių ar praktinių aspektų, susijusių su nuosekliu ir veiksmingu šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymu.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  galimybe susipažinti su informacija apie žiniasklaidos paslaugų teikėjų nuosavybės struktūrą, kaip numatyta Direktyvos 2010/13/ES 5 straipsnio 2 dalyje.
 b)  galimybe susipažinti su informacija apie žiniasklaidos paslaugų teikėjų nuosavybės struktūrą, kaip numatyta Direktyvos 2010/13/ES 5 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 6 straipsnyje.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija gali pateikti nuomonę bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymu. Komisijai paprašius, Valdyba padeda Komisijai šiuo klausimu.
 3.  Komisija, padedama Valdybos, gali pateikti nuomonę bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio reglamento ir nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES, taikymu.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.  Valdyba skatina žiniasklaidos paslaugų teikėjų, standartizacijos įstaigų ar kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, kad būtų lengviau kurti techninius standartus, susijusius su skaitmeniniais signalais arba įrenginių ar naudotojo sąsajų, kuriais kontroliuojama arba valdoma prieiga prie siūlomų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis.
 4.  Valdyba skatina žiniasklaidos paslaugų teikėjų, standartizacijos įstaigų ar kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, kad būtų skatinama kurti Europos darniuosius standartus, susijusius su skaitmeniniais signalais arba įrenginiais, įskaitant jų nuotolinio valdymo sistemas, arba naudotojo sąsajoms.
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio pavadinimas
Priemonių, susijusių su už Sąjungos ribų įsisteigusiais žiniasklaidos paslaugų teikėjais, koordinavimas
 Priemonių, susijusių su ne Sąjungos žiniasklaidos paslaugomis, koordinavimas
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Valdyba koordinuoja nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų priemones, susijusias su į Sąjungos auditoriją orientuotų už Sąjungos ribų įsisteigusių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamų žiniasklaidos paslaugų sklaida ar prieiga prie jų, kai tos paslaugos gali pakenkti visuomenės saugumui ir gynybai ar kelti rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui ir gynybai, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tokius paslaugų teikėjus galimai kontroliuoja trečiosios šalys.
 1.  Valdyba koordinuoja nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų priemones, susijusias su į Sąjungos auditoriją orientuotų ar ją pasiekiančių už Sąjungos ribų įsisteigusių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamų žiniasklaidos paslaugų sklaida ar prieiga prie jų, neatsižvelgiant į jų platinimo priemones ar priemones, kurios gali suteikti prieigą prie jų, kai, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tokius paslaugų teikėjus galimai kontroliuoja trečiosios šalys, tos paslaugos:
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalies a punktas (naujas)
a)  kursto įvykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2017/541 5 straipsnyje;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalies b punktas (naujas)
b)  gali akivaizdžiai, rimtai ir šiurkščiai pakenkti visuomenės saugumui arba kelti rimtą ir didelį pavojų, be kita ko, nacionalinio saugumo užtikrinimui ir gynybai.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  Valdyba, pasitarusi su Komisija, gali teikti nuomones dėl atitinkamų nacionalinių priemonių pagal 1 dalį. Visos kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas arba įstaigas, deda visas pastangas, kad atsižvelgtų į Valdybos nuomonę.
 2.  Valdyba gali teikti nuomones dėl atitinkamų nacionalinių priemonių pagal 1 dalį, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių. Visos kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas arba įstaigas, deda visas pastangas, kad atsižvelgtų į Valdybos nuomonę. Šios institucijos ir įstaigos nurodo priežastis, dėl kurių atsisako atsižvelgti į Valdybos nuomones.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad prireikus nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos, priimančios sprendimą imtis veiksmų dėl už Sąjungos ribų įsisteigusio žiniasklaidos paslaugų teikėjo, turėtų teisinį pagrindą atsižvelgti į bent vieną iš toliau išvardytų aspektų:
a)  sprendimą, kurį dėl to paslaugų teikėjo priėmė kitos valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga;
b)  Valdybos nuomonę dėl to paslaugų teikėjo, priimtą remiantis šiuo straipsniu;
c)  bet kokį vertinimą, kaip to paslaugų teikėjo teikiama žiniasklaidos paslauga priimama Sąjungos teritorijoje.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valdyba parengia gaires, susijusias su už Sąjungos ribų įsisteigusiais žiniasklaidos paslaugų teikėjais. Kai kompetentingos valstybės narės institucijos ar įstaigos imasi veiksmų prieš tokį žiniasklaidos paslaugų teikėją, jos deda visas pastangas, kad būtų atsižvelgta į Valdybos parengtas gaires.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Kai už Sąjungos ribų įsisteigęs žiniasklaidos paslaugų teikėjas priklauso valstybės narės teritorinei jurisdikcijai pagal Direktyvos 2010/13/ES 2 straipsnio 4 dalį, kitos valstybės narės reguliavimo institucija ar įstaiga, be Valdybos nuomonių, pateiktų pagal šio straipsnio 2 dalį, gali prašyti valstybės narės, kurios teritorinei jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kompetentingų institucijų ar įstaigų imtis atitinkamų veiksmų prieš tą žiniasklaidos paslaugų teikėją, jei ji nustato, kad šis akivaizdžiai, rimtai ir šiurkščiai pažeidė Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio 1 dalies b punktą arba pakenkė visuomenės saugumui ar sukėlė rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, taip pat ir nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimui.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Labai didelių internetinių platformų paslaugų teikėjai suteikia galimybę jų paslaugos gavėjui pareikšti, kad:
 1.  Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad sprendimai dėl turinio moderavimo ir bet kokių kitų veiksmų, kurių jie imasi, nedarytų neigiamo poveikio žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui. Siekdami apimti visas Sąjungos kalbas ir geografinius regionus, jie užtikrina, kad turinio moderavimo ir stebėsenos procesui vykdyti būtų pakankamai žmogiškųjų išteklių. Jie suteikia galimybę paslaugos gavėjams pareikšti:
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  jis yra žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje;
 a)  kad jie yra žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje, ir vykdo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą;
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  jis yra redakciniu požiūriu nepriklausomas nuo valstybių narių ir trečiųjų šalių ir
b)  kad jie yra redakciniu požiūriu nepriklausomi nuo jokių Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, nei nuo valstybių narių, politinių partijų ir trečiųjų šalių, be to, jie yra funkciškai nepriklausomi nuo privačių įstaigų, kurių veikla nesusijusi su žiniasklaidos paslaugų kūrimu arba platinimu;
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  jam taikomi vienos ar daugiau valstybių narių reguliavimo reikalavimai dėl redakcinės atsakomybės prisiėmimo arba jis laikosi redakcinius standartus reglamentuojančio bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo, kuris yra visuotinai pripažintas ir priimtinas atitinkamame žiniasklaidos sektoriuje vienoje ar keliose valstybėse narėse.
 c)  kad jam, prižiūrint kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai arba įstaigai, taikomi vienos ar daugiau valstybių narių reguliavimo reikalavimai dėl redakcinės atsakomybės prisiėmimo arba kad jis laikosi redakcinius standartus reglamentuojančio bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo, kuris yra skaidrus, teisiškai pripažintas ir visuotinai priimtinas atitinkamame žiniasklaidos sektoriuje vienoje ar keliose valstybėse;
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  kad jie neteikia dirbtinio intelekto sistemos sukurto turinio, jei nevykdoma tokio turinio redakcinė kontrolė ir žmogaus atliekama priežiūra;
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb)  savo vardą ir pavardę bei valdančiojo direktoriaus vardą ir pavardę, su darbu susijusią kontaktinę informaciją, įskaitant el. pašto adresą ir telefono numerį, taip pat įsisteigimo vietą;
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies c c punktas (naujas)
cc)  informaciją apie kompetentingą nacionalinę reguliavimo instituciją ar įstaigą arba bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo, kuris jiems taikomas, atstovą.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta funkcija būtų sudarytos sąlygas viešai ir lengvai susipažinti su pagal ją deklaruota informacija, išskyrus 1 dalies cb punkte nurodytą informaciją.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai praneša, kad gavo pagal 1 dalį pateiktus pareiškimus. Pranešime jie nurodo, ar priima pareiškimą. Jie nedelsdami perduoda pranešimą apie gavimą atitinkamam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, atitinkamai kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai ar įstaigai arba atitinkamo bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo atstovui. Pranešime apie gavimą labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai nurodo kompetentingą kontaktinį asmenį ar įstaigą, per kurią žiniasklaidos paslaugų teikėjas gali tiesiogiai ir greitai susisiekti su labai didelės interneto platformos paslaugų teikėju. Jei labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas priima pagal 1 dalį žiniasklaidos paslaugų teikėjo pateiktą pareiškimą, tas žiniasklaidos paslaugų teikėjas laikomas pripažintu žiniasklaidos paslaugų teikėju.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Gavusi labai didelės interneto platformos paslaugų teikėjo, kuris nepriėmė pagal 1 dalies c punktą pateikto pareiškimo, kilus pagrįstoms abejonėms dėl to pareiškimo pobūdžio, prašymą atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija ar įstaiga arba atitinkamo bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo atstovas patvirtina to pareiškimo pobūdį arba jį paskelbia negaliojančiu. Jei atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija ar įstaiga arba atitinkamo bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo atstovas patvirtina to pareiškimo pobūdį, žiniasklaidos paslaugų teikėjas laikomas pripažintu žiniasklaidos paslaugų teikėju.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 d dalis (nauja)
1d.  Gavusi žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris mano, kad labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas nepagrįstai pripažino negaliojančiu savo pareiškimą, pateiktą pagal 1 dalį, prašymą atitinkama nacionalinė institucija ar įstaiga arba atitinkamo bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo atstovas paaiškina klausimą. Jei labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas nusprendžia nepriimti atitinkamos nacionalinės institucijos ar įstaigos arba atitinkamo bendro reguliavimo ar savireguliavimo mechanizmo atstovo pateikto paaiškinimo, žiniasklaidos paslaugų teikėjas gali apskųsti tą sprendimą kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai ar įstaigai. Kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga nedelsdama priima sprendimą šiuo klausimu. Valdyba pateikia rekomendaciją. Jei kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga patvirtina pareiškimą, žiniasklaidos paslaugų teikėjas laikomas pripažintu žiniasklaidos paslaugų teikėju.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 e dalis (nauja)
1e.  Jeigu labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas pagal 2 dalį dažnai stabdė arba apribojo savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą, susijusį su žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama žiniasklaidos paslauga, remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jo nuostatos ir sąlygos, tas labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas pagal 1 dalį žiniasklaidos paslaugų teikėjo pateiktą pareiškimą gali pripažinti negaliojančiu. Paskelbęs pareiškimą negaliojančiu labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas apie tai informuoja priežiūros arba reguliavimo subjektą ir Valdybą.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
2.  Kai labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas nusprendžia sustabdyti savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą, susijusį su žiniasklaidos paslaugų teikėjo, pateikusio pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, perduodamu turiniu, remdamasis tuo, kad toks turinys neatitinka jo nuostatų ir sąlygų, tačiau tas turinys nesukelia sisteminės rizikos, nurodytos Reglamento (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų akto] 26 straipsnyje, jis imasi visų įmanomų priemonių, kiek tai neprieštarauja jos pareigoms pagal Sąjungos teisę, įskaitant Reglamentą (ES) 2022/XXX [Skaitmeninių paslaugų aktą], kad atitinkamam žiniasklaidos paslaugų teikėjui pateiktų su tuo sprendimu susijusį motyvų pareiškimą, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsnio 1 dalį, prieš sustabdydamas paslaugų teikimą.
 2.  Kai labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas nusprendžia sustabdyti arba apriboti savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą, susijusį su žiniasklaidos paslaugomis, kurias teikia pripažintas žiniasklaidos paslaugų teikėjas, nes tos žiniasklaidos paslaugos neatitinka jo nuostatų ir sąlygų, jis, nedarydamas poveikio su sistemine rizika, nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnyje, susijusioms rizikos mažinimo priemonėms, pateikia tam pripažintam žiniasklaidos paslaugų teikėjui su tuo sprendimu susijusius motyvus, nurodydamas konkrečią sąlygų nuostatą, su kuria žiniasklaidos paslaugos yra nesuderinamos, pagal Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalį.
Labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas suteikia pripažintam žiniasklaidos paslaugų teikėjui galimybę per 24 valandas iki sustabdymo ar apribojimo įsigaliojimo paaiškinti su jo sprendimu susijusius motyvus.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei, pasibaigus 2 dalies antroje pastraipoje nurodytam 24 valandų laikotarpiui ir tinkamai apsvarstęs pripažinto žiniasklaidos paslaugų teikėjo atsakymą, labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas mano, kad atitinkamos žiniasklaidos paslaugos yra nesuderinamos su jos nuostatomis ir sąlygomis, jis gali perduoti bylą atitinkamai kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai ar įstaigai arba atitinkamo savireguliavimo ar bendro reguliavimo mechanizmo įstaigai. Atitinkama kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija ar įstaiga arba atitinkamo savireguliavimo ar bendro reguliavimo mechanizmo įstaiga ar atstovas nedelsdami nusprendžia, ar planuojamas sustabdymas ar apribojimas yra pagrįstas pagal konkrečią labai didelės interneto platformos sąlygų nuostatą, ypač atsižvelgiant į pagrindines laisves;
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai imasi visų būtinų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų, jog žiniasklaidos paslaugų teikėjų, pateikusių pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, skundai pagal Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnį būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami pirmenybės tvarka ir be nepagrįsto delsimo.
 3.  Labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai imasi visų būtinų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų, jog pripažintų žiniasklaidos paslaugų teikėjų skundai pagal Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnį arba pagal Reglamento (ES) 2022/2065 20 straipsnį būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimti pirmenybės tvarka ir bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo pateikimo. Skundų nagrinėjimo procedūrose žiniasklaidos paslaugų teikėjui gali atstovauti įstaiga.
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalis
4.  Jei žiniasklaidos paslaugų teikėjas, pateikęs pareiškimą pagal 1 dalį, mano, kad labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas be pakankamo pagrindo dažnai riboja arba sustabdo paslaugų teikimą, susijusį su žiniasklaidos paslaugų teikėjo perduodamu turiniu, labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas, gavęs žiniasklaidos paslaugų teikėjo prašymą, geranoriškai pradeda prasmingą ir veiksmingą dialogą su žiniasklaidos paslaugų teikėju, kad būtų rastas taikus sprendimas siekiant nutraukti nepagrįstus apribojimus ar paslaugų teikimo sustabdymą ir išvengti jų ateityje. Žiniasklaidos paslaugų teikėjas apie tokio dialogo rezultatus gali pranešti Valdybai.
 4.  Jei pripažintas žiniasklaidos paslaugų teikėjas mano, kad labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas be pakankamo pagrindo dažnai riboja arba sustabdo paslaugų teikimą, susijusį su žiniasklaidos paslaugų teikėjo perduodamu turiniu arba paslaugomis, ir taip kenkia žiniasklaidos laisvei bei žiniasklaidos pliuralizmui, labai didelės interneto platformos paslaugos teikėjas, gavęs žiniasklaidos paslaugų teikėjo prašymą, geranoriškai pradeda prasmingą ir veiksmingą konsultaciją su žiniasklaidos paslaugų teikėju, kad per pagrįstą laikotarpį būtų rastas taikus sprendimas išvengiant nepagrįstų apribojimų ar paslaugų teikimo sustabdymo ateityje. Žiniasklaidos paslaugų teikėjas apie tokių konsultacijų rezultatus gali pranešti Valdybai ir nacionaliniam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, nurodytam Reglamente (ES) 2022/2065. Kai nepavyksta rasti taikaus sprendimo, žiniasklaidos paslaugų teikėjas gali pateikti skundą sertifikuotai neteisminio ginčų sprendimo įstaigai pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnį.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  atvejų, kai jie apribojo arba sustabdė turinio perdavimą dėl to, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjo, pateikusio pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, teikiamas turinys neatitinka jų sąlygų, skaičių ir
 a)  atvejų, kai jie inicijavo savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo sustabdymo arba apribojimo procesą pagal 2 dalį, skaičių;
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalies b punktas
b)  tokių apribojimų nustatymo pagrindus.
 b)  tokio sustabdymo ar apribojimų nustatymo pagrindus, įskaitant konkrečią sąlygų nuostatą, su kuria žiniasklaidos paslaugų teikėjas buvo nesuderinamas;
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)
ba)  atvejų, kai jie atsisakė priimti pagal 1 dalį žiniasklaidos paslaugų teikėjo pateiktus pareiškimus, skaičių ir atsisakymo juos priimti pagrindus.
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 6 dalis
6.  Siekdama palengvinti nuoseklų ir veiksmingą šio straipsnio įgyvendinimą, Komisija gali paskelbti gaires, kuriose būtų nustatyta 1 dalyje nurodyto pareiškimo forma ir detalės.
 6.  Siekdama palengvinti nuoseklų ir veiksmingą šio straipsnio įgyvendinimą, Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, paskelbia gaires, kuriose nustatoma 1 dalyje nurodyto pareiškimo forma ir detalės.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Šis straipsnis nedaro poveikio žiniasklaidos paslaugų teikėjų teisei į veiksmingą teisminę apsaugą.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Valdyba reguliariai organizuoja struktūrinį labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, žiniasklaidos paslaugų teikėjų atstovų ir pilietinės visuomenės atstovų dialogą, kad aptartų patirtį ir geriausią praktiką taikant šio reglamento 17 straipsnį, skatintų prieigą prie įvairių nepriklausomos žiniasklaidos pasiūlymų labai didelėse interneto platformose ir stebėtų, kaip laikomasi savireguliavimo iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingo turinio, įskaitant dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi.
 1.  Valdyba, dalyvaujant ekspertų grupei, reguliariai organizuoja struktūrinį labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų, žiniasklaidos paslaugų teikėjų atstovų ir pilietinės visuomenės atstovų dialogą, kad aptartų patirtį ir geriausią praktiką taikant šio reglamento 17 straipsnį, siekiant:
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalies a punktas (naujas)
a)  skatinti prieigą prie įvairių nepriklausomos žiniasklaidos pasiūlymų labai didelėse interneto platformose ir labai didelėse paieškos sistemose;
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalies b punktas (naujas)
b)  stebėti, kaip laikomasi savireguliavimo iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingo turinio, įskaitant dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi;
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalies c punktas (naujas)
c)  išnagrinėti galimą ir realų labai didelių interneto platformų arba labai didelių interneto paieškos sistemų kūrimo ir veikimo, jų atitinkamų rekomendacijų sistemų bei turinio moderavimo proceso ir labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų bei labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų sprendimų poveikį žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui.
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  Valdyba praneša Komisijai apie tokio dialogo rezultatus.
 2.  Valdyba pateikia Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tokio dialogo rezultatus. Šie rezultatai skelbiami viešai.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio pavadinimas
Teisė pritaikyti audiovizualinės žiniasklaidos pasiūlą
 Teisė pritaikyti garso ir audiovizualinės žiniasklaidos pasiūlą
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalis
1.  Naudotojai turi teisę nesunkiai pakeisti numatytąsias bet kurio įrenginio ar naudotojo sąsajos, kuriais kontroliuojama arba valdoma prieiga prie siūlomų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis, nuostatas, kad galėtų pritaikyti audiovizualinės žiniasklaidos pasiūlą pagal savo interesus ar pageidavimus, laikydamiesi teisės aktų. Ši nuostata neturi daryti įtakos nacionalinėms priemonėms, kuriomis įgyvendinamas Direktyvos 2010/13/ES 7a straipsnis.
 1.  Naudotojai turi teisę nesunkiai pakeisti bet kurios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos arba programėlės, suteikiančios naudotojui prieigą prie šių paslaugų, naudotojo sąsajos arba įrenginio, įskaitant nuotolinio valdymo sistemas, kuriais kontroliuojama arba valdoma prieiga prie siūlomų garso ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis, tvarką, kad galėtų pritaikyti garso ir audiovizualinės žiniasklaidos pasiūlą pagal savo interesus ar pageidavimus, laikydamiesi teisės aktų. Ši nuostata neturi daryti įtakos nacionalinėms priemonėms, kuriomis įgyvendinami Direktyvos 2010/13/ES 7a ir 7b straipsniai.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalis
2.  Pateikdami rinkai 1 dalyje nurodytus įrenginius ir naudotojo sąsajas, gamintojai ir kūrėjai užtikrina, kad juose būtų įdiegta funkcija, leidžianti naudotojams laisvai ir lengvai pakeisti numatytąsias nuostatas, kuriomis kontroliuojama arba valdoma prieiga prie siūlomų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis.
 2.  Asmenys, teikdami rinkai 1 dalyje nurodytus įrenginius, įskaitant nuotolinio valdymo sistemas, arba naudotojo sąsajas, užtikrina, kad juose būtų įdiegta funkcija, leidžianti naudotojams bet kuriuo metu laisvai ir lengvai pakeisti nustatymus ir numatytąjį išdėstymą, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų arba programėlių, suteikiančių naudotojams prieigą prie paslaugų, tvarką, pagal kurią kontroliuojama arba valdoma prieiga prie siūlomų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir naudojimasis jomis. Atitinkamai taikomi Reglamento (ES) 2022/2065 25 straipsnio reikalavimai.
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Asmuo, eksploatuojantis įrenginius, kaip nurodyta 2 dalyje, arba naudotojo sąsajas, užtikrina, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už žiniasklaidos paslaugą, tapatybė yra visada nurodoma aiškiai ir atpažįstamai, jei šią informaciją pateikė atitinkamas žiniasklaidos paslaugų teikėjas.
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
1.  Bet kokia valstybės narės taikoma teisėkūros, reguliavimo ar administracinė priemonė, kuri gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklai vidaus rinkoje, turi būti tinkamai motyvuota ir proporcinga. Tokios priemonės turi būti pagrįstos, skaidrios, objektyvios ir nediskriminacinės.
 1.  Bet kokia valstybės narės taikoma teisėkūros, reguliavimo ar administracinė priemonė, kuri gali turėti įtakos žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei, kalbant apie jų žiniasklaidos paslaugų teikimą arba veikimą vidaus rinkoje, turi būti tinkamai pagrįsta ir proporcinga. Tokios priemonės turi būti pagrįstos, skaidrios, objektyvios ir nediskriminacinės.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalis
2.  Bet kokiai nacionalinei procedūrai, naudojamai 1 dalyje nurodytai reguliavimo ar administracinei priemonei parengti arba priimti, taikomi iš anksto nustatyti aiškūs terminai.
 2.  Bet kokiai nacionalinei procedūrai, naudojamai 1 dalyje nurodytai reguliavimo ar administracinei priemonei parengti arba priimti, taikomi iš anksto nustatyti aiškūs terminai. Šie terminai yra pakankamai ilgi siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės ir jų pasekmės galėtų būti tinkamai apsvarstytos ir kad žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kuriems jos turi tiesioginį poveikį, galėtų pateikti atsiliepimus apie tokias priemones.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 3 dalis
3.  Nedarant poveikio jo teisei į veiksmingą teisminę gynybą, bet kuris žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta administracinė ar reguliavimo priemonė, susijusi su juo individualiai ir tiesiogiai, turi turėti teisę apskųsti tokią priemonę apeliacinei institucijai. Ši institucija turi būti nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių ir nuo bet kokio išorinio kišimosi ar politinio spaudimo, galinčio pakenkti nepriklausomam jai pateiktų klausimų vertinimui. Ji turi reikiamą kompetenciją, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas.
 3.  Nedarant poveikio jo teisei į veiksmingą teisminę gynybą, bet kuris žiniasklaidos paslaugų teikėjas, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta administracinė ar reguliavimo priemonė, susijusi su juo individualiai ir tiesiogiai, turi teisę apskųsti tokią priemonę apeliacinei institucijai, kuri gali būti teismas. Ši institucija yra nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių ir nuo bet kokio išorinio kišimosi ar politinio spaudimo, galinčio pakenkti nepriklausomam jai pateiktų klausimų vertinimui. Ji turi reikiamą kompetenciją ir finansavimą, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas ir laiku reaguoti į bet kokius skundus. Tokie apeliaciniai organai gali atsižvelgti į Valdybos nuomones šiuo klausimu.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 4 dalis
4.  Jei nacionalinė teisėkūros, reguliavimo ar administracinė priemonė gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, Valdyba Komisijos prašymu parengia atitinkamą nuomonę. Atsižvelgdama į Valdybos nuomonę ir nepažeisdama Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų, Komisija gali pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Valdybos ir, kai taikoma, Komisijos nuomonės skelbiamos viešai.
 4.  Jei nacionalinė teisėkūros, reguliavimo ar administracinė priemonė gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui arba turėti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ar redakcinei nepriklausomybei, Valdyba savo iniciatyva arba Komisijos ar Europos Parlamento prašymu parengia atitinkamą nuomonę. Atsižvelgdama į Valdybos nuomonę ir nepažeisdama Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų, Komisija pateikia savo nuomonę šiuo klausimu. Valdybos ir, kai taikoma, Komisijos nuomonės skelbiamos viešai.
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 5 dalis
5.  Kai nacionalinė institucija arba įstaiga patvirtina priemonę, kuria daromas individualus ir tiesioginis poveikis žiniasklaidos paslaugų teikėjui ir kuri gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, Valdybos ir, jei taikoma, Komisijos prašymu ji be nepagrįsto delsimo elektroninėmis priemonėmis praneša visą susijusią informaciją, įskaitant faktų santrauką, priemonę, motyvus, kuriais nacionalinė institucija arba įstaiga pagrindė savo priemonę, ir, jei taikoma, kitų susijusių institucijų nuomones.
 5.  Kai nacionalinė institucija arba įstaiga patvirtina priemonę, kuria daromas tiesioginis poveikis žiniasklaidos paslaugų teikėjui ir kuri gali turėti įtakos žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei ir žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui, Valdybos ir, jei taikoma, Komisijos prašymu ji be nepagrįsto delsimo elektroninėmis priemonėmis praneša visą susijusią informaciją, įskaitant faktų santrauką, priemonę, motyvus, kuriais nacionalinė institucija arba įstaiga pagrindė savo priemonę, ir, jei taikoma, kitų susijusių institucijų arba įstaigų nuomones. Žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuriam valstybės narės taikoma priemonė daro tiesioginį poveikį, prašymu Valdyba pateikia nuomonę dėl atitinkamos priemonės.
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Savo nacionalinėse teisinėse sistemose valstybės narės nustato esmines ir procedūrines taisykles, kuriomis užtikrinamas žiniasklaidos rinkos koncentracijos, kuri gali turėti didelį poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, vertinimas. Tokios taisyklės:
 Nacionalinės teisės aktuose valstybės narės nustato esmines ir procedūrines taisykles, kuriomis užtikrinamas žiniasklaidos rinkos koncentracijos, kuri gali turėti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, vertinimas. Tokios taisyklės:
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  jomis reikalaujama, kad žiniasklaidos rinkos koncentracijos, galinčios turėti didelį poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, šalys iš anksto praneštų apie tokią koncentraciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms arba įstaigoms;
 b)  jomis reikalaujama, kad žiniasklaidos rinkos koncentracijos, galinčios turėti poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, šalys iš anksto praneštų apie tokią koncentraciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms arba įstaigoms;
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  jomis paskiriama nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga, atsakinga už koncentracijos, apie kurią reikia pranešti, poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei vertinimą, arba užtikrinama, kad nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga dalyvautų atliekant tokį vertinimą;
 c)  jomis paskiriama nacionalinė reguliavimo institucijos arba įstaigos, atsakingos žiniasklaidos rinkos koncentracijos, apie kurią reikia pranešti, poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei vertinimą, arba užtikrinama, kad jos iš esmės dalyvautų atliekant tokį vertinimą, arba reikalaujama, kad jos konsultuotųsi su kitomis valstybės narės nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ar įstaigomis, kurios galėtų prisidėti prie žiniasklaidos rinkos koncentracijos vertinimo;
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  jomis iš anksto nustatomi objektyvūs, nediskriminaciniai ir proporcingi kriterijai, pagal kuriuos būtų pranešama apie žiniasklaidos rinkos koncentraciją, galinčią turėti didelį poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, ir vertinamas žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikis žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei.
 d)  jomis iš anksto nustatomi objektyvūs, nediskriminaciniai ir proporcingi kriterijai, pagal kuriuos būtų pranešama apie žiniasklaidos rinkos koncentraciją ir būtų vertinamas žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikis žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei.
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  iš anksto nustatomas pagrįstas terminas, per kurį vertinimą atliekanti nacionalinė reguliavimo institucija ar įstaiga turi užbaigti vertinimą, atsižvelgdama į laikotarpį, kurio reikia Valdybos, Komisijos arba jų abiejų dalyvavimui pagal 4 ir 5 dalis;
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d b punktas (naujas)
db)  nurodomo pasekmes už tai, jei vertinimas nebus baigtas iki da punkte nurodyto laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į šiuos dalykus:
 2.  Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą, visų pirma atsižvelgiama į šiuos dalykus:
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, įskaitant jos poveikį viešosios nuomonės formavimui ir žiniasklaidos rinkos dalyvių įvairovei, atsižvelgiant į internetinę aplinką ir šalių interesus, ryšius ar veiklą kitose žiniasklaidos ar su žiniasklaida nesusijusiose įmonėse;
 a)  koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, įskaitant jos geografinę aprėptį, jos poveikį viešosios nuomonės formavimui ir žiniasklaidos rinkos dalyvių įvairovei ir turiniui, atsižvelgiant į internetinę aplinką ir šalių interesus, ryšius ar veiklą kitose žiniasklaidos ar su žiniasklaida nesusijusiose įmonėse;
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  redakcinio nepriklausomumo apsaugos priemones, įskaitant koncentracijos poveikį redakcijų veiklai ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų priemones, kurių jie ėmėsi siekdami užtikrinti atskirų redakcinių sprendimų nepriklausomumą;
 b)  redakcinio nepriklausomumo apsaugos priemones, įskaitant koncentracijos poveikį redakcijų veiklai ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų priemones, kurių jie ėmėsi siekdami užtikrinti etinius ir profesinius standartus ir redakcinių sprendimų nepriklausomumą;
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  rizikos vertinimo, atlikto rengiant Komisijos metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, siekiant nustatyti, analizuoti ir įvertinti riziką žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui valstybėse narėse, rezultatus.
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija, padedama Valdybos, gali paskelbti gaires dėl veiksnių, į kuriuos nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos turi atsižvelgti taikydamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei vertinimo kriterijus.
 3.  Komisija, konsultuodamasi su Valdyba, parengia gaires, į kurias nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos turi atsižvelgti vertindamos žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei.
Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 4 dalis
4.  Nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga iš anksto konsultuojasi su Valdyba dėl bet kokios nuomonės ar sprendimo, kurį ji ketina priimti, vertindama žiniasklaidos rinkos koncentracijos, apie kurią reikia pranešti, poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, kai tokia koncentracija gali turėti įtakos vidaus rinkos veikimui.
 4.  Nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga informuoja Valdybą prieš atlikdama 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą ir prieš pateikdama nuomonę ar priimdama bet kokį sprendimą, kurį ji ketina priimti, konsultuojasi su Valdyba dėl rinkos koncentracijos, apie kurią reikia pranešti, poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei arba kai tokia koncentracija gali turėti įtakos vidaus rinkos veikimui.
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 5 dalis
5.  Per 14 kalendorinių dienų nuo 4 dalyje nurodytų konsultacijų užklausos Valdyba, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytus aspektus, parengia nuomonę dėl jai pateikto nacionalinės nuomonės ar sprendimo projekto ir perduoda konsultacijos prašiusiai institucijai ir Komisijai.
 5.  Per 14 kalendorinių dienų nuo 4 dalyje nurodytų konsultacijų užklausos Valdyba, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytus aspektus, parengia nuomonę dėl jai pateikto nacionalinės nuomonės ar sprendimo projekto ir perduoda konsultacijos prašiusiai institucijai ar įstaigai ir Komisijai.
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 6 dalis
6.  4 dalyje nurodyta nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga kiek įmanoma labiau atsižvelgia į 5 dalyje nurodytą nuomonę. Jei ta institucija visiškai ar iš dalies nesilaiko nuomonės, per 30 kalendorinių dienų nuo tos nuomonės gavimo dienos ji pateikia Valdybai ir Komisijai motyvuotą pagrindimą, kuriame paaiškinta jos pozicija. Nepažeisdama Sutartyse numatytų savo įgaliojimų, Komisija gali pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.
 6.  4 dalyje nurodyta nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga kiek įmanoma labiau atsižvelgia į 5 dalyje nurodytą nuomonę. Jei ta institucija visiškai ar iš dalies nesilaiko nuomonės, per 30 kalendorinių dienų nuo tos nuomonės gavimo dienos ji pateikia Valdybai ir Komisijai motyvuotą pagrindimą, kuriame paaiškinta jos pozicija. Nepažeisdama Sutartyse numatytų savo įgaliojimų, Komisija gali pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga per keturias savaites nuo tokios nuomonės gavimo pateikia Komisijai priežastis, dėl kurių ji nevisiškai ar iš dalies jos laikėsi.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos gali prašyti žiniasklaidos rinkos koncentracijoje dalyvaujančių subjektų prisiimti įsipareigojimus, susijusius su žiniasklaidos pliuralizmo ir redakcinės nepriklausomybės apsauga, remiantis 2 dalyje išdėstytais elementais.
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
1.  Jei vertinimas ar konsultacijos pagal 21 straipsnį neatliekami, Valdyba Komisijos prašymu parengia nuomonę dėl žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, jei žiniasklaidos rinkos koncentracija gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui. Valdyba savo nuomonę pagrindžia 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais aspektais. Valdyba gali pranešti Komisijai apie žiniasklaidos rinkos koncentraciją, galinčią turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui.
 1.  Jei vertinimas ar konsultacijos pagal 21 straipsnį neatliekami, Valdyba savo iniciatyva arba Komisijos prašymu parengia nuomonę dėl žiniasklaidos rinkos koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei, jei jos pačios preliminariu vertinimu arba Komisijos preliminariu vertinimu tokia žiniasklaidos rinkos koncentracija gali turėti įtakos žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimui. Valdyba savo nuomonę pagrindžia 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais aspektais. Valdyba gali atkreipti Komisijos dėmesį į tokią žiniasklaidos rinkos koncentraciją.
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 2 dalis
2.  Atsižvelgdama į Valdybos nuomonę ir nepažeisdama Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų, Komisija gali pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.
 2.  Atsižvelgdama į Valdybos nuomonę ir nepažeisdama Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų, Komisija pateikia savo nuomonę šiuo klausimu. Kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija arba įstaiga per keturias savaites nuo tokios nuomonės gavimo pateikia Komisijai priežastis, dėl kurių ji nevisiškai ar iš dalies jos laikėsi.
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 3 dalis
3.  Valdybos ir, kai taikoma, Komisijos nuomonės skelbiamos viešai.
 3.  Valdybos ir Komisijos nuomonės skelbiamos viešai.
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a straipsnis (naujas)
22a straipsnis
Deleguotieji aktai
1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.   Įgaliojimai priimti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą praėjus 6 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau įsigaliojusių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija iš karto vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.   Pagal šį reglamentą priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuomet, jei per vieną mėnesį nuo pranešimo apie juos Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jei iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalis
1.  Auditorijos matavimo sistemos ir metodikos turi atitikti skaidrumo, nešališkumo, įtraukumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir patikrinamumo principus.
 1.  Auditorijos matavimo sistemos ir metodikos turi atitikti skaidrumo, nešališkumo, įtraukumo, proporcingumo, nediskriminavimo, palyginamumo ir patikrinamumo principus. Auditorijos matavimas turi būti atliekamas taikant savireguliavimo mechanizmus, dėl kurių bendrai susitarta ir kurie plačiai priimti žiniasklaidos pramonėje.
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeisdami įmonių komercinių paslapčių apsaugos, nuosavybinių auditorijos matavimo sistemų teikėjai nepagrįstai nedelsdami ir nemokamai žiniasklaidos ir reklamos paslaugų teikėjams, taip pat žiniasklaidos ir reklamos paslaugų teikėjų įgaliotoms trečiosioms šalims teikia tikslią, išsamią, visapusišką, suprantamą ir naujausią informaciją apie jų auditorijos matavimo sistemose naudojamą metodiką. Ši nuostata neturi daryti įtakos Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms.
 2.  Nepažeisdami įmonių komercinių paslapčių, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 1 dalyje, apsaugos, nuosavybinių auditorijos matavimo sistemų teikėjai nepagrįstai nedelsdami ir nemokamai žiniasklaidos ir reklamos paslaugų teikėjams, taip pat žiniasklaidos ir reklamos paslaugų teikėjų įgaliotoms trečiosioms šalims teikia tikslią, išsamią, visapusišką, suprantamą ir naujausią informaciją apie jų auditorijos matavimo sistemose naudojamą metodiką. Nuosavybinių auditorijos matavimo sistemų teikėjai kiekvienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui nemokamai teikia auditorijos matavimus, susijusius su jo turiniu ir paslaugomis. Nepriklausoma įstaiga kartą per metus atlieka nuosavybinių auditorijos matavimo sistemų taikomos metodikos ir tos metodikos taikymo auditą. Ši nuostata neturi daryti įtakos Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms.
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Žiniasklaidos paslaugų teikėjams teikiami auditorijos matavimo duomenys turi būti tokios pat struktūros kaip ir sektoriaus savireguliavimo mechanizmų teikiama informacija, kuriai priskiriami ir neagreguoti duomenys.
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 3 dalis
3.  Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos skatina auditorijos matavimo sistemų teikėjus kartu su žiniasklaidos paslaugų teikėjais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis rengti elgesio kodeksus, kurių paskirtis – padėti laikytis 1 dalyje nurodytų principų, be kita ko, skatinant nepriklausomą ir skaidrų auditą.
 3.  Auditorijos matavimo sistemų teikėjai kartu su žiniasklaidos paslaugų teikėjais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis, interneto platformomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, padedami nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų, rengia elgesio kodeksus, kurių paskirtis – padėti laikytis 1 dalyje nurodytų principų, be kita ko, skatinant nepriklausomą ir skaidrų auditą. Tokiuose elgesio kodeksuose numatoma reguliari, skaidri ir nepriklausoma stebėsena ir vertinimas, kaip laikomasi 1 dalyje nurodytų principų. Rengiant elgesio kodeksus, ypatingas dėmesys skiriamas mažiems žiniasklaidos dalyviams, kad būtų užtikrinamas tinkamas jų auditorijos matavimas.
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija, padedama Valdybos, gali parengti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių praktinio taikymo gaires.
 4.  Komisija, padedama Valdybos, parengia 1, 2 ir 3 dalių praktinio taikymo gaires, atsižvelgdama į 3 dalyje nurodytus elgesio kodeksus.
Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 5 dalis
5.  Valdyba skatina keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su auditorijos matavimo sistemų diegimu, palaikydama reguliarų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų atstovų, auditorijos matavimo sistemų teikėjų atstovų ir kitų suinteresuotųjų šalių dialogą.
 5.  Valdyba skatina keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su auditorijos matavimo sistemų diegimu, palaikydama reguliarų nacionalinių reguliavimo institucijų arba įstaigų atstovų, auditorijos matavimo sistemų teikėjų atstovų, žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių dialogą.
Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Šiame straipsnyje nustatytomis prievolėmis nedaromas poveikis auditorijos teisei į su ja susijusių asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Reglamente (ES) 2016/679.
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio pavadinimas
Valstybinės reklamos paskirstymas
 Viešųjų lėšų skyrimas valstybinei reklamai ir pirkimams
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Viešosios lėšos arba bet koks kitas atlygis ar pranašumas, kurį valdžios institucijos suteikia žiniasklaidos paslaugų teikėjams reklamos tikslais, skiriami pagal skaidrius, objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus ir taikant atviras, proporcingas ir nediskriminacines procedūras. Šis straipsnis neturi daryti įtakos viešųjų pirkimų taisyklėms.
 1.  Viešosios lėšos arba bet koks kitas atlygis ar pranašumas, kurį valdžios institucijos skiria žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų paslaugų tiekėjams reklamos ir pirkimo tikslais, skiriami pagal skaidrius, objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus ir taikant atviras, proporcingas ir nediskriminacines procedūras. Toks viešasis finansavimas, reklamos tikslais skirtas atskiram žiniasklaidos paslaugų teikėjui, įskaitant platformos paslaugų teikėją, arba interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui, neviršija 15 proc. viso valdžios institucijų biudžeto skirto nacionaliniu lygmeniu veikiantiems visiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Šis straipsnis neturi daryti įtakos viešųjų pirkimų taisyklėms arba valstybės pagalbos taisyklių taikymui.
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valdžios institucijos užtikrina, kad kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos nustatomas viešųjų lėšų skyrimas valstybės reklamai ir pirkimams žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformoms ir interneto paieškos sistemoms pagal 1 dalį, būtų iš anksto prieinami visuomenei elektroninėmis ir patogiomis naudoti priemonėmis. Nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos konsultuojasi su Valdyba ir nacionalinėmis žiniasklaidos suinteresuotosiomis šalimis dėl tokių kriterijų ir procedūrų metodikos rengimo.
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Valdžios institucijos, įskaitant nacionalines, federalines ar regionines vyriausybes, reguliavimo institucijas arba įstaigas, taip pat valstybines įmones ar kitus valstybės kontroliuojamus nacionalinio ar regioninio lygmens subjektus arba teritorijų, kuriose gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų, vietos valdžios institucijas, kasmet viešai skelbia tikslią, išsamią, suprantamą ir detalią informaciją apie žiniasklaidos paslaugų teikėjams paskirstytas savo reklamos išlaidas, kurioje pateikiami bent šie duomenys:
 2.  Valdžios institucijos, be kita ko, Sąjungos, nacionaliniu, federaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos, taip pat valstybinės įmonės ar kiti valstybės kontroliuojami Sąjungos, nacionalinio, regioninio ar vietos lygmenų subjektai elektroninėmis ir naudotojams patogiomis priemonėmis kasmet viešai skelbia tikslią, išsamią, suprantamą ir detalią informaciją apie žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams tenkančias savo reklamos ir pirkimo išlaidas, kurioje pateikiami bent šie duomenys:
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  žiniasklaidos paslaugų teikėjų, iš kurių buvo įsigytos reklamos paslaugos, juridiniai pavadinimai;
 a)  žiniasklaidos paslaugų teikėjų, interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų, iš kurių buvo įsigytos reklamos paslaugos ir atlikti pirkimai, juridiniai pavadinimai;
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  trumpas viešųjų lėšų skyrimą žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams valstybinės reklamos ir pirkimų tikslais kriterijų ir procedūrų pagrindimas;
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  bendra per metus išleista suma ir sumos, išleistos kiekvienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui atskirai.
 b)  bendra per metus išleista suma ir sumos, išleistos kiekvienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, interneto platformų paslaugų teikėjui ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui atskirai;
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  valstybės reklama ir valstybės finansinė parama, skiriama žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų teikėjams ar interneto paieškos sistemų teikėjams;
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies b b punktas (naujas)
bb)  išsami informacija apie pajamas, gautas iš sutarčių su valstybės įstaigomis, kurias gauna tai pačiai verslo grupei kaip ir žiniasklaidos paslaugų teikėjas priklausančios įmonės.
Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 3 dalis
3.  Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos stebi, kaip žiniasklaidos rinkose paskirstoma valstybinė reklama. Siekdamos įvertinti pagal 2 dalį pateiktos informacijos apie valstybinę reklamą tikslumą, nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos gali prašyti 2 dalyje nurodytų subjektų pateikti papildomos informacijos, įskaitant informaciją apie 1 dalyje nurodytų kriterijų taikymą.
 3.  Nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos stebi, kaip žiniasklaidos rinkose ir interneto platformų paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjams paskirstomas valstybinis finansavimas. Siekdamos įvertinti pagal 2 dalį pateiktos informacijos apie valstybines išlaidas tikslumą, nacionalinės reguliavimo institucijos arba įstaigos gali prašyti 2 dalyje nurodytų subjektų pateikti papildomos informacijos, įskaitant išsamesnę informaciją apie 1 dalyje nurodytų kriterijų ir procedūrų taikymą.
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos, stebinčios valstybės išlaidų paskirstymą, kasmet išsamiai ir suprantamai praneša apie valstybės išlaidų paskirstymą žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų teikėjams ir interneto paieškos sistemų teikėjams, remdamosi 2 dalyje nurodyta informacija. Metinės ataskaitos viešai skelbiamos lengvai prieinamu būdu.
Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Valdžios institucijų vykdomam valstybės išlaidų paskirstymui žiniasklaidos paslaugų teikėjams, interneto platformų teikėjams ir interneto paieškos sistemų teikėjams skubios pagalbos pranešimų tikslais 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi pasibaigus ekstremaliajai situacijai. Tokiam lėšų paskirstymui taikomi 1 dalyje nustatyti reikalavimai.
Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija užtikrina nepriklausomą žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos, įskaitant jos veikimui ir atsparumui kylančią riziką ir tokio veikimo ir atsparumo pažangą, stebėseną. Dėl stebėsenos išvadų konsultuojamasi su Valdyba.
 1.  Komisija, bendradarbiaudama su Valdyba, užtikrina nepriklausomą ir nuolatinę žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos stebėseną, susijusią su jos veikimu ir atsparumu, jai kylančia rizika ir pažanga žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo srityje. Komisija į šią stebėseną gali įtraukti Europos įstaigas, turinčias atitinkamos patirties žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje.
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą stebėseną, Komisija atsižvelgia į Valdybos ataskaitas, vertinimus ir rekomendacijas, pilietinės visuomenės nuomones, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos veiklos rezultatus ir teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų išvadas.
Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Stebėsena apima:
 3.  Stebėsena visų pirma:
Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  išsamią visų valstybių narių žiniasklaidos rinkų atsparumo, įskaitant žiniasklaidos koncentracijos lygį ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi riziką, analizę;
 a)  atsižvelgiama į išsamią visų valstybių narių žiniasklaidos rinkų atsparumo analizę, įskaitant žiniasklaidos koncentracijos lygio ir rizikos žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei, įskaitant manipuliavimą informacija ir kišimąsi, apžvalgą;
Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos, kaip visumos, atsparumo apžvalgą ir perspektyvinį vertinimą;
 b)  apima žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos, kaip visumos, atsparumo apžvalgą ir perspektyvinį vertinimą, be kita ko, dėl rinkos koncentracijos laipsnio;
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)
ba)  apima nuolatinį ir išsamų 3, 4 ir 7 straipsnių įgyvendinimo vertinimą;
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  priemonių, kurių ėmėsi žiniasklaidos paslaugų teikėjai, siekdami užtikrinti atskirų redakcinių sprendimų nepriklausomumą, apžvalgą.
 c)  apima priemonių, kurių ėmėsi žiniasklaidos paslaugų teikėjai, siekdami užtikrinti redakcinių sprendimų nepriklausomumą, apžvalgą.
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
ca)  apima išsamų viešųjų lėšų skyrimo valstybės reklamai ir pirkimams vertinimą;
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)
cb)  apima nacionalinių priemonių, darančių poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei, apžvalgą, atsižvelgiant į jų politinį nepriklausomumą ir prieinamumą;
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies c c punktas (naujas)
cc)  apima labai didelių interneto platformų funkcijų įgyvendinimo ir poveikio pripažintiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kaip nurodyta 17 straipsnyje, apžvalgą;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies c d punktas (naujas)
cd)  įvertinamas nacionalinių reguliavimo institucijų ar įstaigų nepriklausomumas.
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija nustato lengvai naudojamą ir viešai prieinamą įspėjimo mechanizmą, skirtą nustatyti riziką, susijusią su šio reglamento taikymu.
Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 4 dalis
4.  Stebėsena vykdoma kasmet, o jos rezultatai skelbiami viešai.
 4.  Stebėsena vykdoma kasmet. Stebėsenos rezultatai kasmet pateikiami Europos Parlamentui ir skelbiami viešai.
Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalis
1.  Ne vėliau kaip per [ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir vėliau kas ketverius metus Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
 1.  Ne vėliau kaip per [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir vėliau kas dvejus metus Komisija įvertina šio reglamento įgyvendinimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, įskaitant išvadas ir tolesnes priemones, kurių reikia imtis.
Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Tačiau 7–12 ir 27 straipsniai taikomi nuo [3 mėn. nuo įsigaliojimo dienos], o 19 straipsnio 2 dalis taikoma nuo [48 mėn. nuo įsigaliojimo dienos].
 Tačiau 7–12 ir 27 straipsniai taikomi nuo [3 mėn. nuo įsigaliojimo dienos], o 19 straipsnis taikomas nuo [24 mėn. nuo įsigaliojimo dienos].

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0264/2023).

Atnaujinta: 2024 m. sausio 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika