Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2023/2840(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0394/2023

Pateikti tekstai :

B9-0394/2023

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0342

Priimti tekstai
PDF 150kWORD 53k
Trečiadienis, 2023 m. spalio 4 d. - Strasbūras
Romų vaikų segregacija ir diskriminacija švietimo srityje
P9_TA(2023)0342B9-0394/2023

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Romų vaikų segregacijos ir diskriminacijos švietimo srityje (2023/2840(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl romų vaikų segregacijos ir diskriminacijos švietimo srityje(1) (O-000039/2023 – B9–0026/2023),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 20, 21, 22 ir 24 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą pradėti kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras (Čekijos Respublika (2014 m.), Slovakija (2015 m.)ir Vengrija (2016 m.)(3)) ir 2023 m. balandžio 19 d. perduoti Slovakijos bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl Rasinės lygybės direktyvoje numatytų ES taisyklių pažeidimo, nes ji nerado veiksmingo romų vaikų segregacijos švietimo srityje problemos sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą,

–  atsižvelgdamas į Europos švietimo erdvės viziją iki 2025 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 9 d. Komisijos komunikatą „Valstybių narių nacionalinių romų strateginių planų vertinimo ataskaita“(COM(2023)0007),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), kuriame visos valstybės narės raginamos iki 2022 m. pabaigos parengti ir priimti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl romų bendruomenių, gyvenančių ES gyvenvietėse, padėties(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 10 d. rezoliuciją dėl rasinio teisingumo, nediskriminavimo ir kovos su rasizmu ES(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Kova su diskriminacija ES. Ilgai laukta horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 24 d. Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrąją politikos rekomendaciją Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu romams ir romų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu(12),

–  atsižvelgdamas į Slovakijos Aukščiausiojo Teismo sprendimus Nr. 5Cdo/102/2020 ir Nr. 5Cdo/220/2022, kuriais patvirtinama romų vaikų diskriminacija švietimo srityje ir savivaldybių bei valstybės atsakomybė šiuo atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(14),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi visi vaikai turi teisę klestėti ir ugdyti savo įgūdžius bei talentus naudodamiesi įtraukiu, nesegreguotu ir kokybišku švietimu;

B.  kadangi visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, turėtų būti užtikrinta teisė į kokybišką, prieinamą ir nemokamą privalomą švietimą, įskaitant galimybę naudotis ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu;

C.  kadangi tūkstančiai romų tautybės mokinių, sudarančių didžiausią ES etninę mažumą, tebėra labai diskriminuojami visais švietimo lygmenimis dėl politinės valios stokos ir kai kurių valstybių narių negebėjimo veiksmingai šalinti ir įveikti nelygybę ir pagrindines jos priežastis;

D.  kadangi tebesitęsianti įvairių formų diskriminacija, rasizmas ir išankstinės nuostatos – tai plačiai paplitusios romų tautybės moksleivių segregacijos mokyklose priežastys, nepaisant to, kad tokia praktika teisiškai uždrausta pagal nacionalines ir tarptautines sistemas;

E.  kadangi ši segregacija švietimo srityje pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant neproporcingai didelį romų vaikų skaičių specialiose mokyklose, skirtose protinę negalią turintiems vaikams, atskiras klases ar romų mokinių skyrius mišriose bendrosiose mokyklose, taip pat „getų mokyklų“ paplitimą;

F.  kadangi kuriant lygiagrečias švietimo sistemas, skirtas romų vaikams, labai suvaržoma tinkamai veikianti demokratija ir teisinė valstybė, ypač kalbant apie mažumų teisių apsaugą;

G.  kadangi romų vaikai, norėdami lygiomis teisėmis dalyvauti švietimo sistemoje, patiria tarpsektorinę diskriminaciją ir kliūtis, pvz., dėl su švietimu susijusių išlaidų neapmokėjimo, teritorinės segregacijos, netoliese esančių vaikų priežiūros įstaigų trūkumo arba nevienodų galimybių mokytis internetu ir (arba) nuotoliniu būdu arba tokių galimybių nebuvimo;

H.  kadangi skurdas, galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis trūkumas ir mažų garantijų sąlygos daro didelį poveikį vaikų fizinei, protinei ir emocinei raidai ir didina tikimybę, kad jie nebaigs mokyklos ir suaugę atsiliks visais gyvenimo aspektais;

I.  kadangi prastas priešmokyklinio ugdymo įstaigų lankomumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis ankstyvo romų pasitraukimo iš mokyklos rodiklį, kurį dar labiau blogina vėlyva mokyklos lankymo pradžia ir nereguliarus mokyklos lankymas; kadangi romų dalyvavimui viduriniame ugdyme trukdo tokie veiksniai kaip kelionės, segreguotas būstas ir prastai veikiančios konsultavimo paslaugos;

J.  kadangi pagrindinės diskriminacinio elgesio priežastys – tai prieš romus nukreiptos struktūrinės ir institucinės išankstinės nuostatos ir dažnai jį stiprina nacionalinės švietimo sistemos, nepritaikytos darbui su įvairios socialinės ir etninės kilmės bei pažeidžiamoms grupėms priklausančiais vaikais;

K.  kadangi klaidinga diagnozė, grindžiama kultūriniu ir kalbiniu požiūriu šališkų, taip pat diskriminacinių ir rasistinių testų bei priemonių rezultatais daro poveikį romų mokinių, ypač iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, švietimo eigai; kadangi šie testai nustato, kad romų tautybės moksleiviai turi lengvą protinę negalią, todėl jie sistemingai apgyvendinami specialiose mokyklose, skirtose protinę negalią turintiems vaikams;

L.  kadangi, užuot įtraukus ir parėmus šiuos vaikus, jie gauna standartų neatitinkantį išsilavinimą, grindžiamą supaprastintomis mokymo programomis specialiose mokyklose ir bendrųjų mokyklų atskirose klasėse, kuriose mokosi daugiausia arba tik romų vaikai; kadangi tai turi neigiamų visą gyvenimą jaučiamų pasekmių šiems vaikams ir jų ateities perspektyvoms;

M.  kadangi mokytojams ir administratoriams tenka svarbus vaidmuo integruojant romų vaikus ir kuriant saugią aplinką, kurioje nebūtų diskriminacijos, stigmatizacijos ir patyčių – reiškinių, kuriuos galėtų dar labiau sustiprinti lytis, seksualinė orientacija ar negalia; kadangi gerai parengtų darbuotojų trūkumas ir nepakankami finansiniai ištekliai yra viena iš kliūčių romų vaikų įtraukčiai į įprastines mokyklas;

N.  kadangi per devynerius metus nuo tada, kai Komisija pradėjo pirmąsias pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl romų vaikų segregacijos ir diskriminacijos švietimo srityje, padėtis nepagerėjo, nors skirta nemažai ES lėšų siekiant paremti atitinkamas valstybes nares įgyvendinant įvairias paramos priemones;

O.  kadangi iš turimų duomenų, gautų iš įvairių šaltinių ES ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2021 m. romų apklausą(15) ir Komisijos parengtą 2023 m. sausio mėn. valstybių narių nacionalinių romų strateginių planų vertinimo ataskaitą, matyti, kad siūlomos priemonės nėra veiksmingai ir griežtai įgyvendinamos ir kontroliuojamos atitinkamų valstybių narių ir kad jos yra nepakankamos atsižvelgiant į iššūkių mastą;

P.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo romų vaikų diskriminacija, nes daugelis jų nespėjo prisitaikyti prie spartaus perėjimo prie skaitmeninio švietimo tempo dėl savo gyvenimo sąlygų ir sumažėjusių mokymosi galimybių namuose, skaitmeninių prietaisų trūkumo ir ribotos prieigos prie interneto ar pagalbinių bei prieinamų konsultacijų; kadangi švietimo spragos dar labiau didėja dėl augančios romų ir kitų tautybių vaikų skaitmeninės atskirties;

Q.  kadangi romų diskriminacijos paplitimas daugelyje valstybių narių trukdo užtikrinti ES sanglaudą, stiprina priešiškumą romams ir netoleranciją, skatina rasizmą ir radikalėjimą mūsų visuomenėje ir yra nesuderinamas su įstatymais, valstybės įsipareigojimais ir normomis bei vertybėmis, įtvirtintomis ES sutartyse ir Chartijoje;

R.  kadangi dar neįvykdyti keli svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, pvz., 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje D. H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką (57325/00) ir 2013 m. sausio 29 d. sprendimas byloje Horváth ir Kiss prieš Vengriją (11146/11), jie tapo galutiniais 2013 m. balandžio 29 d., arba šie sprendimai nepakankamai veiksmingai įgyvendinami, kartais praėjus daugiau kaip 15 metų nuo jų priėmimo;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai visapusiškai ir veiksmingai spręsti romų vaikų padėties švietimo srityje klausimą – nustatant tinkamą trumpalaikę ir ilgalaikę politiką, remiamą pakankamu ES ir nacionaliniu finansavimu; dar kartą ragina visas valstybes nares iš anksto prisiimti atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir vykdyti pareigas pagal ES ir tarptautinę teisę, taip siekiant užtikrinti, kad visi vaikai, įskaitant romų vaikus, galėtų vienodai ir nemokamai naudotis švietimo galimybėmis ir turėtų teisę į mokslą;

2.  apgailestauja dėl nuolatinės romų vaikų segregacijos specialiosiose mokyklose, taip pat bendrosiose švietimo sistemose; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse naudojami standartizuoti psichologiniai tyrimai neturėtų būti naudojami siekiant neleisti vaikams patekti į įprastines mokyklas arba atidėti tokį patekimą; ragina sukurti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias šiai praktikai;

3.  ragina valstybes nares išnaikinti nuolatinės romų vaikų segregacijos praktiką, įgyvendinti išsamias segregacijos išnaikinimo strategijas, turinčias aiškius tikslus, pakankamus išteklius ir aiškius bei plataus užmojo tvarkaraščius, priimti įtraukius mokymosi metodus, užtikrinti romų vaikams visapusiškas galimybes dalyvauti mokyklinėje veikloje ir mokyklose įgyvendinti kovos su diskriminacija kampanijas; pabrėžia, kad švietimo reformos turėtų būti vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant romų bendruomenių atstovus, romų tėvus ir romų vadovaujamą pilietinę visuomenę, taip pat su mokymo specialistais;

4.  mano, kad segregacija ir diskriminacija mokyklose turėtų būti naikinama kartu imantis socialinių ir ekonominių priemonių, skirtų skurdui ir socialinei atskirčiai panaikinti ir romų bendruomenių gyvenimo lygiui didinti, – tai padėtų išsiveržti iš užburto kartų skurdo rato ir išplėsti ribotas mokymosi namuose galimybes;

5.  ragina valstybes nares ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti romų vaikus į skaitmeninį švietimą, įskaitant didesnes investicijas į skaitmeninės infrastruktūros ir skaitmeninio raštingumo prieinamumo gerinimą, siekiant šiuos vaikus parengti skaitmeniniam amžiui;

6.  ragina valstybes nares remti romų tautybės moterų ir mergaičių švietimą, ypatingą dėmesį skiriant mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) svarbai ir mokyklos nebaigusių romų tautybės moterų ir mergaičių skaičiaus mažinimui; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia spręsti lyčių nelygybės problemą ir užtikrinti, kad romų mergaitės nebūtų paliktos įtraukties politikos nuošalėje;

7.  palankiai vertina Komisijos sprendimą pradėti kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras (prieš Čekiją (2014 m.), Slovakiją (2015 m.) ir Vengriją (2016 m.)) dėl netinkamo Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimo, taip pat palankiai vertina tai, kad 2023 m. Slovakijos byla buvo perduota Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES teisės pažeidimo veiksmingai nesprendžiant romų vaikų segregacijos švietimo srityje klausimo; vis dėlto, pažymi, kad šios pažeidimo nagrinėjimo procedūros nepadėjo veiksmingai pašalinti diskriminacijos priežasčių ir nepadėjo ištaisyti padėties, nes priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, nėra nei išsamios, nei veiksmingai įgyvendintos;

8.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų padaryti viską, ką gali, kad sustabdytų žmogaus teisių ir pagrindinių ES vertybių pažeidimus ir užkirstų jiems kelią, visų pirma, veiksmingai nukreipdama ES lėšas nediskriminacinei praktikai valstybėse narėse remti, be kita ko, švietimo srityje; todėl dar kartą ragina sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmą, skirtą pranešti apie piktnaudžiavimo ar netinkamo ES lėšų, skirtų romų padėčiai gerinti, naudojimo riziką, ir ragina Komisiją reguliariai informuoti visuomenę apie savo vykdomos stebėsenos veiksmingumą ir konkrečius rezultatus;

9.  ragina valstybes nares labiau stengtis panaikinti struktūrinę ir sisteminę diskriminaciją, be kita ko, švietimo srityje, kuri, be pagrindinių politinių, socialinių, ekonominių ir istorinių aspektų, taip pat veikia pagal tam tikras normas, įprastą tvarką, požiūrį ir elgesį, kurie galėtų būti rasistinio pobūdžio ir kurie trukdo pasiekti tikrą lygybę ir užtikrinti lygias galimybes;

10.  primena, kad romų vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme daro teigiamą poveikį jų vystymuisi ir mokymosi rezultatams, deramam ir kokybiškam darbui, galimybėms rasti būstą ir gyvenimui be diskriminacijos, taip išsiveržiant iš marginalizavimo ir nepalankių sąlygų rato; ragina valstybes nares didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir privalomojo švietimo infrastruktūros ir aukštos kokybės bei įtraukių paslaugų pasiūlą ir prieinamumą;

11.  ragina valstybes nares sistemingai stebėti mokyklos nebaigimo riziką ir nevienodas galimybes gauti išsilavinimą visais lygmenimis, kad būtų galima laiku imtis intervencinių veiksmų, apimančių ir pedagoginę pagalbą, ir individualų konsultavimą, taip pat užklasinę veiklą vaikams ir jų tėvams; pabrėžia, kad svarus romų tautybės tėvų įtraukimas taip pat padėtų šalinti mokyklos nebaigimo riziką;

12.  apgailestauja dėl to, kad mokyklos, kurias lanko romų vaikai, dažnai neturi pakankamų pajėgumų, veikia dviem pamainomis, yra įrengtos atskiruose, prastuose pastatuose ar konteineriuose ir teikia standartų neatitinkančios kokybės švietimo paslaugas, o jose romų vaikai atskiriami nuo savo bendraamžių, kurie nėra romai;

13.  ragina valstybes nares investuoti į mokytojų mokymą, kad būtų stiprinami jų gebėjimai teikti tinkamas mokymo paslaugas romų vaikams, ypač daug dėmesio skiriant jautrumui romų kultūrai ir tapatybei, taip pat parengti pozityvias tolerancijos skatinimo ir kovos su diskriminaciniu ir prieš romus nukreiptu elgesiu strategijas; ragina valstybes nares skirti daugiau finansinių išteklių kokybiškiems mokytojų padėjėjams;

14.  ragina atitinkamas valstybes nares veiksmingai naudoti finansinius išteklius, teikiamus pagal įvairias nacionalines ir ES finansines priemones, įskaitant programą „Erasmus+“, „Europos socialinis fondas +“, Europos regioninės plėtros fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, taip siekiant stiprinti švietimo infrastruktūrą ir paslaugas, kurios taip pat leistų romų vaikams įgyti kokybišką ir įtraukų išsilavinimą;

15.  ragina Komisiją įvertinti diskriminaciją aplinkos srityje, kuri daro poveikį romų bendruomenių gyvenamoms vietovėms, ir spręsti galimo nepalankių aplinkos sąlygų poveikio romų vaikų švietimo kokybei ir gerovei klausimą;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš būdų kovoti su stereotipais ir nusistatymu prieš romus yra šviesti visuomenę apie romų istoriją, įskaitant romų holokaustą, papročius, kultūrą ir kalbą, taip siekiant sukurti tiltą geresniam supratimui ir keistis geriausia patirtimi;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešoji politika ir universalios paslaugos planuojant švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, būsto, socialinių paslaugų, transporto, minimalių pajamų sistemų ir kovos su diskriminacija teisės aktų politiką veiksmingai ir nediskriminuojant įtrauktų romus, įskaitant gyvenančius atokiose kaimo vietovėse;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad, rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus, visų veiksmų būtų imamasi remiantis patikimais ir tinkamos kokybės duomenimis ir jais būtų remiamasi; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti duomenų apie romų vaikų dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje prieinamumą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinės teisės aktų sistemas ir tokių duomenų jautrų pobūdį(16);

19.  ragina Komisiją romų vaikų švietimo padėtį apsvarstyti atliekant vertinimą pagal Europos švietimo erdvės iki 2025 m. viziją, pagal kurią visoms ES valstybėms narėms nustatomi dideli Europos užmojai švietimo srityje, daugiausia dėmesio skiriama lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje gerinimui ir ES įsipareigojimui propaguoti pagrindines laisves, toleranciją ir nediskriminavimą, taip pat pasitelkiant švietimą;

20.  prašo Komisijos stebėti ir vertinti padarytą pažangą, sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir teikti ekspertines žinias, koordinavimą ir techninę paramą atitinkamoms valstybėms narėms;

21.  mano, kad sisteminis negebėjimas kovoti su diskriminacija kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir demokratijai, todėl tai turėtų būti sprendžiama Komisijos metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, taip pat kitomis ES priemonėmis, skirtomis demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti;

22.  primena, kad teismo sprendimų neįgyvendinimas yra teisinės valstybės principų pažeidimas; primygtinai ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinami atitinkami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir valstybių narių teismų sprendimai, ir pradėti taikyti priemones pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą(17), jei toks neįgyvendinimas daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas;

23.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Terminas „romai“ vartojamas kaip bendrasis terminas, apimantis įvairius romų kilmės asmenis, įskaitant romus, sintus, kalus, romanišelius ir bojašus (rudarus); kadangi jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, jenišai, domai, lomai, romai ir abdalai, taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius arba asmenis, kuriems taikomas administracinis terminas gens du voyage, ir žmones, kurie save laiko čigonais, nepaneigiant ypatingų šių grupių požymių.
(2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(3) Bylos INFR(2015)2025, INFR(2014)2174 ir INFR(2015)2206.
(4) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(5) OL C 93, 2021 3 19, p. 1.
(6) OL C 385, 2021 9 22, p. 104.
(7) OL C 132, 2023 4 14, p. 29.
(8) OL C 161, 2023 5 5, p. 10.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0111.
(10) OL C 328, 2016 9 6, p. 4.
(11) OL C 474, 2021 11 24, p. 146.
(12) OL C 347, 2022 9 9, p. 15.
(13) OL C 449, 2020 12 23, p. 2.
(14) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112;
(15) https://fra.europa.eu/en/publication/2022/roma-survey-findings.
(16) „Duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo gerinimo gairės“, Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, 2018 m. liepos mėn. Europos Audito Rūmai rekomendavo parengti atitinkamas metodikas, pagal kurias būtų renkami svarbūs duomenys apie romų įtrauktį visose valstybėse narėse. „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“, specialioji ataskaita Nr. 14/2016.
(17) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

Atnaujinta: 2024 m. sausio 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika