Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19, 21, 153, 165, 168 ir 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 3, 21, 24, 26, 34, 35, 41 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3, 10 ir 17 principus,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(1) (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją(2),

–  atsižvelgdamas į Autistiškų asmenų chartiją, kurią parengė asociacija „Autism-Europe“ ir kurią 1996 m. gegužės 9 d. priėmė Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK), kuri įsigaliojo 2011 m. sausio 21 d., remiantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 7 d. rašytinį pareiškimą dėl autizmo, kurį pasirašė dauguma visų Parlamento narių,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos, kuriose 27 ES valstybės narės raginamos užtikrinti geresnę neįgaliųjų įtrauktį ir pagarbą jų teisėms, visų pirma laisvo judėjimo, užimtumo ir būsto srityse,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 4 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2353 dėl paramos autistiškiems asmenims ir jų šeimoms,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos stebėsenos sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama Europos neįgaliojo kortelė ir Europos neįgaliųjų automobilių statymo kortelė (COM(2023)0512),

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 0822/2022,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra apie 100 mln. neįgaliųjų, iš kurių 5 mln., t. y. daugiau kaip 1 iš 100 asmenų, turi autizmo spektro sutrikimų(7);

B.  kadangi ne visiems autistiškiems asmenims būdingi tie patys specifiniai ypatumai, todėl kasdieniame gyvenime ir keliaujant po ES jiems turėtų būti suteikta galimybė gauti kuo geresnę paramą pagal jų poreikius; kadangi didelė dalis autistiškų asmenų, neturinčių susijusios intelekto negalios, gali gyventi savarankiškai, tačiau vis dar teigia susiduriantys su sunkumais norėdami įgyti neįgalumo statusą, nepaisant jiems diagnozuoto autizmo, o tai savo ruožtu kliudo jiems naudotis labai reikalingomis paramos paslaugomis ir neįgalumo išmokomis, o kiti asmenys turi negalią, dėl kurios, atsižvelgiant į sunkumą, jiems visą gyvenimą reikalinga priežiūra ir parama;

C.  kadangi valstybėse narėse vaikų ir suaugusiųjų autizmo diagnozavimas gali užtrukti kelerius metus, todėl jiems nėra suteikiama pakankamai kokybiškų ir įperkamų į asmenį orientuotų paramos paslaugų, grindžiamų individualiais poreikiais ir teikiamų kvalifikuotų specialistų; kadangi šiuo metu nėra ES gairių dėl įrodymais ir teisėmis grindžiamų su autizmu susijusių veiksmų; kadangi šeimoms visoje Europoje vis dar siūlomas neįrodytas ir galimai žalingas gydymas, pavyzdžiui, akivaizdžiai neteisėtos procedūros, susijusios su rimtu smurtu prieš vaikus, pvz., klizma naudojant balinimo chemines medžiagas, vis dar yra plačiai paplitusios ir nepakankamai reguliuojamos daugumoje valstybių narių ir turėtų būti uždraustos; kadangi pavėluotai diagnozuotas ir nediagnozuotas sutrikimas gali turėti rimtų pasekmių: tai gali lemti paslaugų trikdymą ir ankstyvą mirtį;

D.  kadangi visi neįgalieji visose gyvenimo srityse turi tokias pačias teises kaip ir kiti asmenys ir neatimamas teises į orumą, vienodą požiūrį, savarankišką gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime; kadangi šis dalyvavimas yra labai svarbus jiems naudojantis savo pagrindinėmis teisėmis; kadangi jie turi teisę tikėtis, kad veiksmai, kuriais jie prisideda prie ES socialinės, politinės ir ekonominės pažangos, bus gerbiami ir vertinami; kadangi Parlamentas savo rezoliucijose ne kartą ragino valstybes nares įgyvendinti atitinkamą šios krypties politiką(8);

E.  kadangi visuotinai pripažįstama, kad kasdieniame gyvenime neįgalieji ir toliau susiduria su įvairiomis kliūtimis ir diskriminacija, dėl kurių negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, nustatytomis pagal taikytinas ES ir JT teisės aktų sistemas; kadangi jos apima lygias galimybes gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, galimybę dalyvauti darbo rinkoje, lygias galimybes ir vienodą požiūrį užimtumo ir profesinėje srityje, galimybę gauti asmeninę pagalbą ir užtikrinti minėtų asmenų balsavimo teises, taip pat jų įtrauktį bendruomenėje;

F.  kadangi autistiškiems asmenims kyla didesnė rizika tapti neapykantos retorikos ir neapykantos nusikaltimų aukomis ir jie dažniau patiria smurtą nei negalios neturintys asmenys; kadangi jie susiduria su didesnėmis kliūtimis norėdami kreiptis į teismą ir pranešti apie smurtą; kadangi daugelis autistiškų asmenų vis dar neturi teisės į teisnumą ir laisvę patys pasirinkti ir dalyvauti formuojant politiką jiems rūpimais klausimais; kadangi jie pernelyg dažnai turi gyventi institucijose ar su savo šeimomis, kurios taip pat susiduria su didžiuliu paramos trūkumu ir asociatyviąja diskriminacija; kadangi autistiškiems asmenims nesuteikiamos galimybės naudotis jų reprodukcinėmis teisėmis, o LGBTIQ asmenys ir etninės mažumos taip pat patiria papildomą diskriminaciją;

G.  kadangi autistiškiems asmenims sudaromos nevienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, dėl to nėra patenkinami fizinės ir psichologinės sveikatos priežiūros poreikiai ir gerokai sutrumpėja tikėtina gyvenimo trukmė;

H.  kadangi autistiškos mergaitės ir moterys susiduria su įvairių formų diskriminacija, įskaitant kliūtis, trukdančias gauti išsilavinimą ir darbą bei nustatyti diagnozę;

I.  kadangi siūloma kovos su diskriminacija direktyva(9), kuria, laikantis horizontaliojo požiūrio, būtų užtikrinta didesnė apsauga nuo visų rūšių diskriminacijos, vis dar blokuojama Taryboje;

J.  kadangi autistiškiems asmenims neproporcingai didelį poveikį daro nedarbas, kuris gali turėti įtakos iki 90 proc. jų(10);

K.  kadangi akivaizdu, kad reikia nedelsiant parengti įtraukias mokymo programas visų visuomenės sektorių specialistams, siekiant skatinti geresnį autizmo supratimą, užkirsti kelią diskriminacijai ir užtikrinti prieinamumą bei įtrauktį;

L.  kadangi Sąjungos piliečio statusas, kaip nurodyta SESV 20 straipsnyje, suteikia teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje; kadangi neįgaliųjų atžvilgiu ši teisė užtikrinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią ratifikavo Europos Sąjunga ir 27 valstybės narės, 18 straipsniu, garantuojant jų judėjimo laisvę, laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą ir teisę įgyti pilietybę vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis;

M.  kadangi dėl to, kad tarp valstybių narių nesama neįgalumo statuso ir autizmo diagnozės savitarpio pripažinimo, autistiški asmenys ir jų šeimos susiduria su sunkumais siekdami visapusiškai naudotis savo teise laisvai judėti ES, nes atsiranda kliūčių neįgaliesiems persikeliant į kitą valstybę narę dėl darbo, studijų ar kitų priežasčių ir siekiant gauti paramą; kadangi šie sunkumai akcentuoti pastaraisiais metais pateiktose peticijose – ypač tai, kad autizmo diagnozavimo skirtumai valstybėse narėse ir nacionalinių negalios vertinimo sistemų metodų ir rezultatų skirtumai daro poveikį žmonių gyvenimui ir gyvenime svarbiems sprendimams;

N.  kadangi Peticijų komitetas neseniai gavo peticiją, kurioje prašoma, kad ES neįgaliojo kortele taip pat būtų užtikrinta autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų apsauga;

O.  kadangi autistiški asmenys dažniausiai nedalyvauja moksliniuose tyrimuose, įskaitant tiesiogiai su jais susijusius akademinius, klinikinius ir medicinos tyrimus;

1.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais gali susidurti autistiški asmenys siekdami įrodyti, kad turi autizmo spektro sutrikimų, visose valstybėse narėse, ir dėl netikrumo, su kuriuo jie susiduria keliaudami ES, nes nacionalinės neįgaliųjų kortelės pripažįstamos ne visose ES šalyse ir nėra užtikrinamos vienodos galimybės gauti tam tikras konkrečias išmokas; apgailestauja, kad, atsižvelgiant į tai, jog apie 40 proc. autistiškų asmenų neturi jokios susijusios intelekto negalios, yra daug autistiškų ES piliečių, kurie neturi negalios pažymėjimo ir turi tik medicininę diagnozę. Dėl to keliaujant ar judant iš vienos ES šalies į kitą kyla didelių sunkumų – šie asmenys negali įrodyti savo būklės ar prašyti jiems reikalingos paramos;

2.  ragina Komisiją atnaujinti pasiūlymą dėl ES vienodo požiūrio direktyvos, remiantis Parlamento pozicija, išdėstyta jo 2021 m. kovo mėn. rezoliucijoje(11). Pagal jį valstybėms narėms nedelsiant būtų sudarytos palankios sąlygos daryti pažangai kovojant su diskriminacija visoje ES, visose gyvenimo srityse; ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pripažinti šią kovos su diskriminacija direktyvą prioritetine ir aptarti ją aukščiausiu politiniu lygmeniu;

3.  primena, kad, laikantis 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos, svarbu turėti viešus duomenis, suskirstytus pagal lytį ir amžių, taip pat pagal negalios rūšis, įskaitant autizmą, siekiant patobulinti į autistiškus asmenis orientuotą viešąją politiką ir padaryti ją veiksmingesnę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti ir vykdyti autizmo paplitimo tyrimus visose valstybėse narėse;

4.  primygtinai ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas vaikams ir suaugusiesiems gauti autizmo diagnozę, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiems asmenims, ir pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir pagreitinti diagnostikos sertifikatų išdavimą; primygtinai reikalauja, kad atliekant autistiškų asmenų, neturinčių intelekto sutrikimų, autizmo diagnostiką būtų vykdoma negalios pripažinimo procedūra, be kita ko, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis teisėmis ir paslaugomis visose gyvenimo srityse;

5.  palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą iki 2023 m. pabaigos sukurti ES neįgaliojo kortelę, kuriuo siekiama, kad kortelė būtų pripažįstama ir nuosekliai taikoma visose valstybėse narėse visose gyvenimo srityse, be kita ko, su paslaugomis ir parama susijusiose srityse; pabrėžia, jog svarbu, kad procedūros kortelei gauti būtų paprastos ir visuotinai prieinamos, ir pripažįsta, kad skaitmeninis formatas leistų atlikti galutinį patikrinimą;

6.  atkreipia dėmesį į ES neįgaliojo kortelės naudą nematomą negalią, pvz., autizmo spektro sutrikimą, turintiems asmenims; pabrėžia, jog labai svarbu, kad šios kortelės taikymo sritis apimtų visus atvejus, kai privatūs veiklos vykdytojai ar valdžios institucijos neįgaliesiems taiko specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, ir kad šia kortele būtų užtikrinta šių asmenų laisvo judėjimo visoje ES teisė, palengvinant kortelės turėtojų neįgalumo statuso tarpusavio pripažinimą; ragina įtraukti autizmą į nacionalinius valstybių narių neįgalumo tinklus, į kurių sąrašus jis nėra įtrauktas, ir ragina valstybes nares siekti plataus užmojo tikslų, susijusių su šia kortele suteikiamų teisių apimtimi; be to, ragina Komisiją užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visose valstybėse narėse, priimant privalomus teisės aktus;

7.  ragina patvirtinti Europos neįgaliųjų teisinį statusą, kuris sudarytų sąlygas tarpusavio pripažinimui ir akreditavimui visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į autizmo specifiškumą ir užtikrinant visų autistiškų asmenų apsaugą ir įtrauktį;

8.  pabrėžia, kad svarbu skirti ES lėšų kovos su autistiškų asmenų, ypač moterų ir mergaičių, diskriminacija politikai;

9.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares padėti ugdyti autizmo supratimą ir aktyviai dalyvauti informuotumo didinimo kampanijose, bendradarbiaujant su autistiškais asmenimis ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant skatinti visapusišką jų įtrauktį ir dalyvavimą;

10.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes naudotis patogumais visose sveikatos priežiūros ir diagnostikos srityse, siekiant užtikrinti, kad autistiški asmenys turėtų vienodas galimybes naudotis fizinės ir psichologinės sveikatos priežiūros paslaugomis; primygtinai ragina plėtoti infrastruktūrą, pritaikytą autistiškų asmenų priėmimui ligoninėse, geležinkelio stotyse, oro uostuose ir viešajame transporte, t. y. sukurti autizmui palankias erdves, pvz., vadinamuosius tylos kambarius, ir užtikrinti, kad būtų teikiamos paslaugos, skirtos padėti autistiškiems asmenims keliaujant iš vienos valstybės narės į kitą;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją patikėti Europos prieigos išteklių centrui „AccessibleEU“ nustatyti ir šalinti autistiškiems asmenims kylančias prieigos kliūtis pagal NTK 9 straipsnį, skatinti sudaryti lanksčias ir tinkamas sąlygas atsižvelgiant į jų individualius poreikius bei priimant konkrečias gaires įvairiuose sektoriuose, ir pašalinti dabartinių teisės aktų, skirtų su autistiškų asmenų poreikiais susijusiems klausimams, spragas;

12.  yra susirūpinęs dėl aukšto autistiškų asmenų, ypač moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis ES gyventojų grupėmis; ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti teisėkūros ir politikos sistemą, susijusią su autistiškų asmenų dalyvavimu darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti socialines įmones, daugiausia dėmesio skiriant jų užimtumui; ragina valstybes nares pritaikyti darbo vietas ir imtis veiksmų darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi gairių dėl tinkamų sąlygų autistiškiems asmenims sudarymo darbo vietoje, ir skatinti jų karjeros galimybes; prašo Komisijos būsimoje ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginėje programoje ypač daug dėmesio skirti autistiškiems darbuotojams ir nustatyti plataus užmojo tikslus;

13.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis Užimtumo lygybės direktyvos ir užtikrinti, kad tokios priemonės, kaip pozityviosios įdarbinimo programos ir kvotos, suteiktų apčiuopiamų užimtumo galimybių, kuriomis būtų skatinamos įtraukios darbo vietos;

14.  ragina valstybes nares skatinti rengti visų visuomenės sektorių, pvz., švietimo, sveikatos, socialinio, transporto ir teisingumo sektorių, specialistams mokymus apie autizmą, įtraukiant privalomus autizmo mokymus į atitinkamas mokymo programas, aktyviai dalyvaujant autistiškiems asmenims, jų šeimoms ir juos atstovaujančioms organizacijoms;

15.  primena, kad autistiški asmenys turi teisę vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvauti visų lygmenų ir formų švietimo sistemose, įskaitant ikimokyklinį ugdymą; pabrėžia, kad reikia skatinti sudaryti galimybes naudotis visuotinio, kokybiško, įperkamo bei įtraukaus švietimo paslaugomis ir nuolat teikti autistiškiems asmenims individualizuotą asmeninę pagalbą ir paramą švietimo srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas ir suteikti prieinamą mokomąją medžiagą, kaip nustatyta NTK 24 straipsnyje, siekiant remti įtraukių mokyklų, kurios galėtų tapti įtraukaus ir novatoriško mokymo ir mokymosi pavyzdžiu visoje ES, kūrimą, stebėti besimokančių asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, galimybes gauti išsilavinimą: pradinį ir vidurinį išsilavinimą, profesinį mokymą ir galimybes įsidarbinti;

16.  pripažįsta, kad sportas yra labai svarbus autistiškų vaikų augimui ir vystymuisi, ir ragina valstybes nares sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria autistiški asmenys, dalyvaujantys laisvalaikio, sporto bei kultūros veikloje, ir skatinti, kad daugiau šių asmenų užsiimtų fizine veikla;

17.  pabrėžia, jog svarbu, kad atliekant su autizmu susijusius mokslinius tyrimus būtų laikomasi griežtų etikos standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus, atliekamus kartu su autistiškais asmenimis ir jų šeimomis, siekiant pagerinti autistiškų asmenų gyvenimo kokybę; pabrėžia, kad valstybės narės turi struktūriškai dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, siekdamos skatinti ir gilinti žinias apie autizmą ir taip geriau suprasti autistiškų asmenų poreikius visoje Europos Sąjungoje;

18.  ragina valstybes nares pertvarkyti globos sistemas, kad autistiškiems asmenims būtų sudarytos sąlygos naudotis teisnumu, suteikiant jiems galimybę naudotis remiamomis sprendimų priėmimo sistemomis ir užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad autistiški asmenys būtų įgalinti ir jiems būtų sudarytos visos galimybės pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir dalyvauti politiniame bei viešajame gyvenime;

19.  pabrėžia, kad skirstant ES lėšas, dalį jų svarbu skirti kovos su autistiškų asmenų (ypač moterų ir mergaičių), kurie susiduria su ypač dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir smurtu, diskriminacija politikai ir užtikrinti, kad už priverstinę sterilizaciją būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, kurioje minimas seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas; ragina ES institucijas užtikrinti, kad į 2022 m. kovo 8 d. pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022)0105) priverstinė sterilizacija pagal tą patį straipsnį būtų priskiriama nusikalstamai veikai; palankiai vertina 2023 m. birželio mėn. Tarybos sprendimą dėl Stambulo konvencijos sudarymo, kuriuo sukuriama išsami ir daugialypė teisinė moterų apsaugos nuo visų formų smurto sistema(12);

20.  primygtinai ragina valstybes nares aktyviai kovoti su kitų formų sąveikine diskriminacija, kurią patiria autistiški asmenys, ypač priklausantys pažeidžiamoms grupėms; ragina jas ir Komisiją priimti įvairius sektorius apimančias nacionalines strategijas, siekiant skirti pakankamai tikslinių lėšų veiksmingam jų įgyvendinimui;

21.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (2) OL C 474, 2021 11 24, p. 48. (3) OL C 152, 1996 5 27, p. 87. (4) OL C 362, 2021 9 8, p. 8. (5) OL C 132, 2022 3 24, p. 129. (6) OL C 177, 2023 5 17, p. 13. (7) Pasaulio sveikatos organizacijos faktų apie autizmą suvestinė skelbiama šiuo adresu: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/autism-spectrum-disorders. (8) 2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“ (OL C 177, 2023 5 17, p. 30). (9) 2008 m. liepos 2 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426). (10) Informaciją apie su Tarybos išvadomis dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos susijusius veiksmus rasite čia: https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=1484&furtherNews=yes&newsId=10274. (11) 2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (OL C 474, 2021 11 24, p. 48). (12) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1075 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu (OL  L 43 I, 2023 6 2, p. 1).