Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2022/2195(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0227/2023

Pateikti tekstai :

A9-0227/2023

Debatai :

PV 03/10/2023 - 19
CRE 03/10/2023 - 19

Balsavimas :

PV 04/10/2023 - 7.7
CRE 04/10/2023 - 7.7

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0346

Priimti tekstai
PDF 200kWORD 67k
Trečiadienis, 2023 m. spalio 4 d. - Strasbūras
Uzbekistanas
P9_TA(2023)0346A9-0227/2023

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Uzbekistano (2022/2195(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Vidurinė Azija. Naujos galimybės užmegzti tvirtesnę partnerystę“ (JOIN(2019)0009),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujos Vidurinės Azijos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 24 d. Europos Sąjungos ir Uzbekistano Respublikos susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, kuris buvo atnaujintas 2017 m. vasario mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Europos Tarybos bendrą programą „Vidurinės Azijos teisinės valstybės programa“ (2020–2023 m.),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 17 d. Samarkande įvykusio 18-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio skirta bendrų uždavinių sprendimų paieškai, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Vidurinės Azijos valstybių vadovų ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko bendrą pranešimą spaudai, paskelbtą po 2022 m. spalio 27 d. Astanoje įvykusio pirmojo regioninio aukšto lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovės spaudai 2022 m. liepos 4 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių Uzbekistane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 28 d. Uzbekistano Respublikos Prezidento Shavkato Mirziyoyevo ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles‘io Michelio bendrą pareiškimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 29 d. 18-ąjį ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pakomitečio teisingumo ir vidaus reikalų, žmogaus teisių ir susijusiais klausimais posėdį,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Taškente 2023 m. kovo 15 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į baigiamąsias pastabas dėl 2022 m. kovo 1 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto šeštosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano, 2022 m. vasario mėn. JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto trečiosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano ir 2022 m. rugsėjo mėn. JT Vaiko teisių komiteto penktosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 1 d. JT žmogaus teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl penktosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano, kiek tai susiję su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą, parengtą po 2021 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 7 d. oficialaus vizito Uzbekistane ir paskelbtą 2022 m. vasario 25 d.,

–  atsižvelgdamas į Uzbekistano 2021–2026 m. nacionalinę kovos su ekstremizmu ir terorizmu strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 22 d. paskelbtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos 2021 m. spalio 24 d. prezidento rinkimuose galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 1 d. paskelbtą ESBO ODIHR ribotos sudėties referendumo stebėjimo misijos Uzbekistano Respublikoje preliminarius rezultatus ir išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujo ES ir Uzbekistano visapusiško susitarimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Uzbekistano,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0227/2023),

A.  kadangi Uzbekistanas atlieka pagrindinį vaidmenį Vidurinėje Azijoje – regione, kuris yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai saugumo, sujungiamumo, energijos šaltinių įvairinimo, konfliktų sprendimo ir daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos gynimo aspektais;

B.  kadangi derybos dėl Europos Sąjungos ir Uzbekistano tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS), kuriuo modernizuojamas galiojantis 1999 m. pasirašytas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, oficialiai pradėtos 2018 m. lapkričio 23 d. ir sėkmingai užbaigtos 2022 m. liepos 6 d.; kadangi norint, kad įsigaliotų tvirtesnis PBS, būtinas Parlamento pritarimas;

C.  kadangi Uzbekistano vyriausybė deda pastangas, kad ekonomikos augimas būtų suderintas su aplinkos apsauga; kadangi aplinkosauginės problemos, apie kurias pranešta, apima dirvožemio degradaciją, dirvožemio druskėjimą, prastesnę vandens kokybę ir vandens eroziją;

D.  kadangi ES pirmaisiais ketveriais savo septynerių metų daugiametės orientacinės programos (2021–2027 m.) metais (2021–2024 m.) Uzbekistanui skyrė 76 mln. EUR ir dar 7 mln. EUR numatė žmogaus teisėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms remti;

E.  kadangi Vidurinė Azija susiduria su viena iš didžiausių vandens krizių žemėje, o tai labai apribojo darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą regione; kadangi tik daugiau kaip pusė Uzbekistano gyventojų turi prieigą prie saugaus geriamojo vandens, o kaimo vietovių aprūpinimo vandeniu saugumas yra gerokai mažesnis nei miesto vietovių; kadangi žemės ūkyje, ypač intensyvioje medvilnės pramonėje, suvartojama daugiau kaip 90 proc. Uzbekistano vandens; kadangi numatoma, kad per Syrdarja ir Amudarja upes, kurios tiekia didelę dalį Uzbekistano vandens, tekančio vandens kiekis iki 2050 m. sumažės iki 15 proc.;

F.  kadangi nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir jos pražūtingos žemės ūkio politikos bei vieningos vandentvarkos sistemos žlugimo Vidurinės Azijos regiono saugumui ir stabilumui turėjo didelės įtakos ginčai dėl vandens; pažymi, kad dėl klimato kaitos Vidurinėje Azijoje nukentėjo vandens ištekliai, o intensyvi žmogaus veikla lėmė vandens išteklių pereikvojimą; kadangi neapgalvotas netinkamas vandens valdymas ir pagrindinių upių teršimas medvilnės laukams drėkinti, kurį pradėjo sovietinis režimas ir kuris plačiai tęsėsi šiais laikais, apimantis šešias regiono šalis, lėmė beveik visišką Aralo jūros ir daugelio ja susijusių ežerų išnykimą, o pažeidžiamiems šios vietovės gyventojams kilo pražūtingų sveikatos, ekologinių ir socialinių problemų; kadangi dažni konfliktai dėl vandens ir politinis nestabilumas riboja vieningą tarpvalstybinių upių planavimą ir veiksmingą vandens paskirstymą, o tai lemia neveiksmingą vandens išteklių eksploatavimą ir naudojimą regione;

G.  kadangi ES skyrė daugiau kaip 5,2 mln. EUR JT daugiašaliam žmonių saugumo patikos fondui Aralo jūros regionui pagal Europos žaliąjį kursą; kadangi ES įsipareigojo 2022 m. pasodinti daugiau kaip 27000 medžių, bendradarbiaudama su Uzbekistano vyriausybe bandant susigrąžinti žemę iš Aralkumo dykumos;

H.  kadangi 2022 m. liepos 1 d. Karakalpakijos Respublikoje kilo protestai po to, kai buvo paskelbti siūlomi Uzbekistano konstitucijos pakeitimai, kuriais būtų panaikintas jos suverenios respublikos statusas Uzbekistane ir jos teisė atsiskirti; kadangi mažiausiai 21 žmogus žuvo ir daugiau kaip 270 buvo sužeisti, o kai kurie sulaikytieji pranešė apie kankinimus ir netinkamą elgesį valdžios institucijoms vykdant represijas; kadangi žmogaus teisių grupės ir aktyvistai pranešė, kad saugumo pajėgos naudojo nepateisinamą mirtiną jėgą ir kitus perteklinius atsakomuosius veiksmus, kad išsklaidytų daugiausia taikius protestuotojus; kadangi 516 žmonių, įskaitant žurnalistus, buvo sulaikyti, o kai kurie iš jų kelias savaites po protestų buvo kalinami neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu; kadangi 2023 m. sausio 13 d. 22 asmenys buvo nuteisti už dalyvavimą neramumuose ir advokatui Dauletmuratui Tajimuratovui, kaltinamam vadovavimu neramumams, buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi 2023 m. kovo 17 d. antrasis kitų 39 asmenų, kaltinamų dalyvavimu protestuose, teismo procesas baigėsi ilgai trunkančiomis, iki 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis;

I.  kadangi Uzbekistano vyriausybė viešai teigia, kad Uzbekistane šiuo metu veikia daugiau kaip 10 000 pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), o pilietinių teisių grupės nurodo, kad dauguma šių organizacijų iš tiesų yra vyriausybės organizuotos nevyriausybinės organizacijos (GONGO);

J.  kadangi ekonominės ir politinės reformos, kurių imtasi vadovaujant prezidentui Shavkatui Mirziyoyevui, lėmė laipsnišką šalies padėties gerėjimą, tačiau vis dar reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma atlikti žadėtą Baudžiamojo kodekso peržiūrą ir priimti naują nevyriausybinių organizacijų (NVO) kodeksą; kadangi organizacijos „Freedom House“ 2023 m. „Laisvė pasaulyje“ ir 2022 m. „Laisvė internete“ reitinguose Uzbekistanas įvertintas kaip „nelaisvas“ ir organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2023 m. pasaulio spaudos laisvės indekse užima 137 vietą iš 180 šalių, palyginti su 133-ąja vieta 2022 m.; kadangi Uzbekistanas organizacijos „Transparency International“ 2022 m. korupcijos suvokimo indekse iš 180 šalių užėmė 126 vietą;

K.  kadangi ESBO pareiškė, kad 2021 m. prezidento rinkimuose nebuvo tikros konkurencijos ir prasmingo kandidatų ir piliečių bendradarbiavimo, ir atkreipė dėmesį į didelius procedūrinius pažeidimus;

L.  kadangi Oliy Majlis Senatas nustatė 2023 m. balandžio 30 d. referendumo dėl konstitucinių reformų datą, kuri buvo atidėta dėl 2022 m. krizės Karakalpakijoje; kadangi referendume pateikti pakeitimai su maždaug dviem trečdaliais Konstitucijos; kadangi pakeitimai apima nuostatą, pagal kurią prezidentas galėtų toliau eiti pareigas dar dvi septynerių metų kadencijas; kadangi, pasak Centrinės rinkimų komisijos, dalyvavimas referendume siekė 84,5 proc., o 90,2 proc. balsų pritarė naujai konstitucijai;

M.  kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotos sudėties referendumo stebėjimo misija savo preliminariai nustatytuose faktuose ir išvadose padarė išvadą, kad referendumas buvo pradėtas kaip per pastaruosius metus įgyvendintų platesnių reformų tęsinys, tačiau vyko aplinkoje, kurioje trūksta tikro politinio pliuralizmo ir konkurencijos, ir kad reikia toliau skatinti alternatyvias nuomones, suteikti galimybių nepriklausomai pilietinei visuomenei ir gerbti pagrindines laisves, kurios vis dar ribojamos; kadangi, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro preliminarių duomenų ir išvadų pareiškimu, stebėtojai atkreipė dėmesį į plačiai paplitusį netinkamą administracinių išteklių naudojimą;

N.  kadangi, atsižvelgiant į didėjančią Kinijos įtaką regione, Uzbekistanas ir Kinija pastaraisiais metais plečia savo ekonominį bendradarbiavimą; kadangi Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas atvertų Uzbekistano prieigą prie Pietų Azijos ir sujungtų abu regionus, kartu išvengiant Talibano kontroliuojamo Afganistano, tačiau taip pat būtų pagrindinė iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis;

O.  kadangi Uzbekistane ir toliau pranešama apie rimtas su žmogaus teis4mis susijusias problemas, įskaitant kankinimo ar žiauraus, nežmoniško ar žeminančio baudimo atvejus, nepaisant to, kad tokia praktika draudžiama pagal įstatymus; kadangi kiti susirūpinimą keliantys žmogaus teisių klausimai, apie kuriuos pranešta, apima savavališkus areštus ar sulaikymus, politinių kalinių areštus ir įkalinimą, teismų nepriklausomumo problemas, korupciją, susirinkimų, žiniasklaidos ir kalbos laisvių apribojimus, be kita ko, internete; kadangi šmeižtas ir įžeidimas, įskaitant prezidento įžeidimą, tebėra laikomi nusikalstama veika, nepaisant prezidento Š. Mirzijojevo 2020 m. pažado dekriminalizuoti abu nusikaltimus; kadangi tinklaraštininkas Sobirjanas Babanijazovas buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už prezidento įžeidimą internete;

P.  kadangi Uzbekistanas pastaraisiais metais sustiprino žurnalistų ir tinklaraštininkų, įskaitant nepriklausomą tinklaraštininką Otabeką Sattoriyų, tiriamosios žurnalistikos žurnalistą ir aktyvistą, atliekantį šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už pranešimą apie korupciją, įkalinimą; kadangi 2022 m. lapkričio mėn. JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais sprendimu nustatyta, kad Otabeko Sattoriyaus sulaikymas pažeidžia tarptautinę teisę; kadangi kiti už savo pranešimus ar raišką įkalinti žurnalistai ir tinklaraštininkai yra 2021 m. kovo mėn. suimtas tinklaraštininkas Mirazizas Bazarovas, kuriam 2021 m. balandžio mėn. buvo skirtas namų areštas ir kuris buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už pasinaudojimą savo teise į saviraiškos laisvę, Fazilkhoja Arifkhojayevas, 2021 m. birželio mėn. suimtas tinklaraštininkas, nuteistas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams už religinių klausimų kėlimą ir komentavimą socialinėje žiniasklaidoje, ir Lolagula Kalykhanova, Makan.uz įkūrėja, suimta 2022 m. liepos mėn. ir nuteista aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tariamą dalyvavimą Karakalpakijos protestuose; kadangi Valijonas Kalonovas, vyriausybės kritikas, kuris ragino boikotuoti 2021 m. prezidento rinkimus, yra laikomas Samarkando regiono psichiatrijos ligoninėje po to, kai teismas nusprendė, kad jam turėtų būti taikomas privalomas psichiatrinis gydymas;

Q.  kadangi 2020 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, kuris stebi, kaip laikomasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, išreiškė susirūpinimą dėl „tęstinių pranešimų apie kalėjimų pareigūnų ir teisėsaugos pareigūnų vykdomus kankinimus ir netinkamą elgesį, įskaitant seksualinį smurtą ir žaginimą, prieš asmenis, iš kurių atimta laisvė, įskaitant asmenis, sulaikytus remiantis politiškai motyvuotais kaltinimais“;

R.  kadangi 2020 m. sausio mėn. JT žmogaus teisių komitetas prieš kankinimą pranešė, kad „valstybės, kuri yra Konvencijos šalis, iniciatyva ir jai pritariant teisėsaugos, tyrimo ir kalėjimų pareigūnai nuolat vykdo kankinimus ir netinkamai elgiasi, visų pirma siekdami išgauti prisipažinimus ar informaciją, kuri bus panaudota baudžiamajame procese“; kadangi Prezidento Š. Mirzijojevo pažadai šalinti pagrindines kankinimo valstybinėse įstaigose priežastis lėmė tai, kad buvo priimtos kai kurios pozityvios priemonės, pvz., teisės aktai, kuriuose numatyta, kad kankinimo būdu gauti įrodymai nėra priimtini teisme; kadangi šios teisinės apsaugos priemonės įgyvendinamos nenuosekliai, o kankinimo atvejų valdžios institucijos paprastai tinkamai neištiria; kadangi sulaikytieji dažnai atsisako teikti skundus bijodami atsakomųjų veiksmų;

S.  kadangi musulmonams, kurie praktikuoja savo tikėjimą, peržengdami valstybės kontrolės ribas, valdžios institucijos ir toliau taiko melagingus baudžiamuosius kaltinimus, susijusius su religiniu ekstremizmu; pažymi, kad, pvz., Bobirjonas Tukhtamurodovas buvo nuteistas kalėti daugiau kaip 5 metus už dalyvavimą uždraustoje religinėje organizacijoje, o kiti musulmonai, įskaitant Ojbeką Khamidovą, Khasaną Abdirakhimovą ir Alimardoną Sultonovą, buvo įkalinti dėl su ekstremizmu susijusių baudžiamųjų kaltinimų;

T.  kadangi Uzbekistane vis dar nebaigtas praeityje padarytos skriaudos atitaisymas asmenims, kurie buvo įkalinti neteisėtai ir pažeidžiant jų teises; kadangi, nors Uzbekistanas pastaraisiais metais paleido dešimtis buvusių sąžinės kalinių, valdžios institucijos nesiėmė veiksmų, kad reabilituotų šiuos asmenis, kurie tebėra nuteisti už nusikaltimus pagal įstatymą, arba atitaisytų žalą, kurią jiems padarė ilgas sulaikymas, kankinimai ir prievarta, daugelis jų buvo izoliuoti nuo šeimos ir draugų, be to, prarado darbus ar patyrė kitokią žalą;

U.  kadangi 2021 m. liepos mėn. Uzbekistanas priėmė nacionalinę kovos su ekstremizmu ir terorizmu 2021–2026 m. strategiją; kadangi deklaruojamas strategijos tikslas – vykdyti veiksmingą ir koordinuotą valstybės politiką siekiant kovoti su ekstremizmu ir terorizmu, užtikrinti nacionalinį saugumą ir piliečių teises bei laisves; kadangi Afganistane Talibano įvykdytas valdžios perėmimas padidino Uzbekistano susirūpinimą dėl galimo terorizmo poveikio iš Afganistano į jo kaimynines Vidurinės Azijos šalis, ypač dėl terorizmo, kylančio iš Islamo valstybės-Khorasano provincijos, taip pat Islamo džihado sąjungos, Uzbekistano islamo judėjimo, Katibat al-Imam al-Bukhari ir Jamaat Ansarullah grupuočių; kadangi Uzbekistanas ir toliau aktyviai dalyvauja C5+1 diplomatinėje platformoje ir su ja susijusiame bendradarbiavime kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu srityje;

V.  kadangi Uzbekistano šeimos ir moterų mokslinių tyrimų instituto neseniai atliktoje apklausoje nustatyta, kad viena iš trijų moterų patyrė prievartą iš savo vyrų, o viena iš keturių – iš anytos; kadangi tik 7 proc. smurto šeimoje atvejų pasiekia teismus; kadangi dauguma smurto šeimoje aukų negali gauti teisinės paramos, nes yra finansiškai priklausomos nuo savo sutuoktinių; kadangi smurto šeimoje aukos taip pat kenčia dėl nepakankamos skubios pagalbos, nepakankamo prieglaudų skaičiaus ir finansavimo karštosioms linijoms, taip pat kvalifikuotų socialinių darbuotojų ir psichologų trūkumo; kadangi vyrų ar kitų giminaičių vykdomas moterų žudymas yra įprastas nebaudžiamumo už smurtą šeimoje rezultatas, nors oficialių statistinių duomenų nėra; kadangi vaikų santuokos vis dar paplitusios kai kuriose Uzbekistano kaimo vietovėse ir trukdo moterų teisėms šalyje, nes riboja jų švietimo ir darbo galimybes;

W.  kadangi pagal Uzbekistano baudžiamojo kodekso 120 straipsnį pačios lyties vyrų elgesys bendru sutarimu yra nusikalstama veika, už kurią baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo bausme; kadangi šiuo įstatymu ne tik pažeidžiamos gėjų ir biseksualių vyrų žmogaus teisės, bet ir toliau marginalizuojama platesnė LGBTIQ asmenų bendruomenė, sukuriant priešišką ir diskriminacinę aplinką, trukdant jiems naudotis pagrindinėmis teisėmis ir paslaugomis ir apsunkinant jų galimybes laisvai ir atvirai gyventi savo gyvenimą;

X.  kadangi 2022–2023 m. žiemą Uzbekistanas patyrė didelį ir precedento neturintį energijos trūkumą, dėl kurio didelėje šalies dalyje nebuvo šildymo ir elektros energijos ir dėl to sumažėjo visuomenės pasitikėjimas valstybės administracija;

Y.  kadangi 2022 m. vasario 23–24 d. Parlamento Užsienio reikalų komitetas lankėsi Uzbekistane; kadangi jo Delegacija ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano ir ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija reguliariai lankėsi Uzbekistane;

Z.  kadangi 2018 m. Uzbekistanas pasitraukė iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (CSTO); kadangi Rusijai pradėjus neišprovokuotą, nepagrįstą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą Uzbekistanas laikėsi neutralios pozicijos ir paragino taikiai išspręsti konfliktą; kadangi 2022 m. kovo 17 d. buvęs Uzbekistano užsienio reikalų ministras Abdulazizas Kamilovas pareiškė, kad Uzbekistanas nepripažins Ukrainos Donecko ir Luhansko separatistinių valstybių;

ES ir Uzbekistano santykiai

1.  palankiai vertina tai, kad baigtos derybos dėl ES ir Uzbekistano tvirtesnio PBS, kuriuo sukuriama nauja, moderni ir plataus užmojo dvišalių santykių tvirtinimo sistema; pakartoja, kad susitarime daug dėmesio skiriama bendroms vertybėms, demokratijai ir teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei darniam vystymuisi; pažymi, kad jis taip pat sukuria pagrindą tvirtesniam bendradarbiavimui užsienio ir saugumo politikos srityje, be kita ko, tokiais klausimais kaip regioninis stabilumas, skaitmeninis junglumas, tarptautinis bendradarbiavimas ir konfliktų prevencija; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Uzbekistano bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius įvykius, pvz., Rusijos neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą;

2.  ragina skubiai užbaigti būtinas teisines ir technines procedūras ir pasirašyti tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nes tai sudarytų sąlygas Parlamentui naudotis savo prerogatyvomis, susijusiomis su susitarimo ratifikavimu; pabrėžia aktyvaus Parlamento dalyvavimo stebint visų tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo dalių įgyvendinimą, kai tik jis įsigalios, svarbą;

3.  atkreipia dėmesį į plataus užmojo reformas, planuojamas pagal 2022–2026 m. naujo Uzbekistano vystymosi strategiją, kuria siekiama realių pokyčių šalyje socialinio ir ekonominio vystymosi, veiksmingo administravimo, labiau nepriklausomos teismų sistemos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms srityse; palankiai vertina kovos su korupcija sistemos tobulinimo priemones ir ragina valdžios institucijas toliau dėti pastangas ir jas stiprinti šioje srityje, atsižvelgiant į Antrojo tarptautinio kovos su korupcija forumo išvadas; ragina į reformų darbotvarkę įtraukti religijos ir spaudos laisvių, įskaitant galimybę naudotis laisvu ir atviru internetu ir žiniasklaida, garantijas; pabrėžia, kad konstitucinė reforma suteikia galimybę stiprinti teisinę valstybę ir padėti tvirtą teisinį pagrindą reformoms; ragina Uzbekistano valdžios institucijas tęsti šį procesą konsultuojantis su piliečiais, pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos Tarybos Venecijos komisiją, remiantis tarptautinėmis normomis ir geriausia patirtimi;

4.  atkreipia dėmesį į 2023 m. balandžio 30 d. surengto konstitucinio referendumo Uzbekistane, kuriame patvirtinta nauja konstitucija, kuria siekiama iš esmės pakeisti šalies teisinę sistemą, rezultatus; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nuostatų, pagal kurias Pirmininkas gali pratęsti savo kadenciją; apgailestauja, kad vyriausybė neskaidriai ir nedemokratiškai pakeitė kadencijos ribas, ir primygtinai ragina vyriausybę laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų; pabrėžia, kad Uzbekistano demokratizacijos procesas turėtų būti paspartintas;

5.  palankiai vertina tai, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras 2023 m. kovo 28 d. išsiuntė ribotą referendumo stebėjimo misiją, kad ši įvertintų, kaip vyko referendumas; ragina Uzbekistano valdžios institucijas atidžiai atsižvelgti į ribotos sudėties referendumo stebėjimo misijos nustatytus faktus ir išvadas ir įgyvendinti ODIHR 2021 m. rinkimų stebėjimo misijos galutinės ataskaitos rekomendacijas, be kita ko, persvarstyti teisinius ir administracinius politinių partijų registravimo reikalavimus ir aiškiai atskirti valstybę ir partiją, taip pat veiksmingas sankcijas už netinkamą administracinių išteklių naudojimą; ragina valdžios institucijas toliau reformuoti rinkimų teisinę sistemą siekiant, kad būsimuose rinkimuose galėtų dalyvauti visi demokratiškai išrinkti kandidatai, ir sukurti tikrai pliuralistinę politinę aplinką;

Regioninis bendradarbiavimas, tarptautiniai santykiai ir pasauliniai uždaviniai

6.  mano, kad Vidurinė Azija yra ES strateginių interesų regionas saugumo, sujungiamumo, energijos įvairinimo, konfliktų sprendimo ir daugiašalės taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos gynybos požiūriu; pažymi, kad Uzbekistanas turi išskirtinę galimybę būti regioninio bendradarbiavimo, kuris padėtų Vidurinei Azijai tapti atsparesne, klestinčia ir glaudžiau tarpusavyje susijusia ekonomine ir politine erdve, varomąja jėga; palankiai vertina Uzbekistano dalyvavimą C5+1 platformoje; ragina ES stiprinti savo politinį, ekonominį ir saugumo srities bendradarbiavimą su Vidurine Azija, atsižvelgiant į jos geostrateginę svarbą ir laikantis demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybių, kuriomis grindžiami ES išorės veiksmai;

7.  pabrėžia didelį abipusiškai naudingo bendradarbiavimo tvaraus sujungiamumo srityje potencialą, visų pirma pasitelkiant „Global Gateway“ iniciatyvą energetikos, vandens ir saugumo srityse, taip pat laikantis daugialypio požiūrio siekiant įvairinti prekybos maršrutus, skatinti didesnes privačiąsias investicijas, stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir technologijų, sveikatos priežiūros, pramoninės gamybos, gebėjimų stiprinimo srityse, teikti profesinius mokymus ir švietimą bei skatinti žmonių tarpusavio ryšius; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ES bendradarbiavimo ir dialogo programų, pvz., Sienų valdymas Vidurinėje Azijoje, Vidurinės Azijos kovos su narkotikais veiksmų programa ir Teisėsauga Vidurinėje Azijoje, kurios yra svarbios priemonės siekiant bendradarbiauti šiose politikos srityse, svarbą;

8.  mano, kad reikia vėl atnaujinti 2019 m. ES strategiją dėl Vidurinės Azijos, kad ji atspindėtų daugelio pastarojo meto geopolitinių krizių, be kita ko, Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą, Talibano valdžios perėmimo Afganistane, Kinijos pasaulinių užmojų ir politinių pokyčių kaimyninėse šalyse, pasekmes;

9.  pripažįsta, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo pasekmės kelia iššūkių ir suteikia galimybių Uzbekistanui ir kitoms Vidurinės Azijos valstybėms, kurios tradiciškai palaikė glaudžius santykius su Rusija; apgailestauja, kad Uzbekistanas nepasmerkė Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, ir ragina valdžios institucijas tai padaryti aiškiai laikantis tarptautinės bendruomenės principų; palankiai vertina buvusio užsienio reikalų ministro M. Kamilovo 2022 m. kovo 17 d. pareiškimą, kuriame jis prašo nedelsiant nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kartu pripažįstant Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; tuo pačiu metu pažymi, kad Uzbekistano valdžios institucijos nepripažino vadinamųjų Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybės; tačiau apgailestauja, kad Uzbekistanas susilaikė balsuojant dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų dėl Ukrainos, visų pirma 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 24 d. ir 2023 m. vasario 23 d. rezoliucijų, kuriose reikalaujama, kad Rusija nutrauktų puolimą ir nedelsiant pasitrauktų iš Ukrainos; apgailestauja dėl to, kad 2022 m. balandžio 7 d. Uzbekistanas prieštaravo tam, kad Rusija būtų pašalinta iš JT žmogaus teisių tarybos; apgailestauja dėl Uzbekistano prezidento pasirodymo 2023 m. gegužės 9 d. Maskvoje vykusiame Pergalės parade;

10.  atkreipia dėmesį į Uzbekistano politinės vadovybės įsipareigojimą neleisti apeiti Rusijai ir Baltarusijai nustatytų sankcijų ir išreiškia viltį, kad ji laikysis šio įsipareigojimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad 11-ajame sankcijų Rusijai rinkinyje būtų sprendžiamas sankcijų apėjimo per Vidurinę Aziją klausimas, nes nuo praėjusių metų smarkiai išaugusi prekyba tarp šio regiono šalių ir Rusijos Federacijos rodo, kad tai galėtų būti prekių ir technologijų, kurioms taikomos sankcijos, perkrovimo į Rusiją ir Baltarusiją punktas; ragina ES šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su valdžios institucijomis;

11.  palankiai vertina tai, kad vyriausybė ir Uzbekistano gyventojai aktyviau teikė Ukrainai pagalbą maistu ir medicinos pagalbą, ir ragina juos toliau teikti pagalbą Ukrainai Rusijos agresijos karo akivaizdoje; atsižvelgdamas į Rusijos šaukimą į karo tarnybą ir represijas prieš pagrindines laisves, palankiai vertina teigiamą Uzbekistano vaidmenį priimant daug Rusijos piliečių, bėgančių iš Rusijos dėl įvairių politinių priežasčių; palankiai vertina Uzbekistano ambasados Maskvoje pareiškimą, kad bet kokia dalyvavimo karinėje veikloje užsienio šalių teritorijoje forma laikoma samdinių veikla, pateiktą reaguojant į raginimus kai kuriems Rusijoje gyvenantiems Uzbekistano piliečiams prisijungti prie Rusijos vykdomos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą;

12.  pripažįsta Uzbekistano užsienio politikos principus susilaikyti nuo karinių aljansų, atsisakyti dislokuoti karines pajėgas už savo nacionalinių teritorijų ribų arba priimti užsienio karines bazes ir nesikišti į užsienio šalių vidaus reikalus; palankiai vertina Uzbekistano vaidmenį daugiašalėse platformose, įskaitant jo svarbias iniciatyvas JT ir kitose tarptautinėse organizacijose siekiant spręsti šiuolaikinius regioninius ir pasaulinius klausimus;

13.  teigiamai vertina Uzbekistano 2021–2026 m. nacionalinę kovos su ekstremizmu ir terorizmu strategiją ir ragina ES bei valstybes nares išnagrinėti glaudesnio bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje galimybes, ypač užtikrinant, kad terorizmas iš Afganistano neišplistų į platesnį regioną;

14.  pripažįsta, kad esama rimtų problemų, susijusių su dalyvavimu regione dabartinėmis geopolitinėmis ir saugumo aplinkybėmis, visų pirma dėl to, kad Afganistano Talibano vyriausybė nepripažįstama visame pasaulyje, ir dėl tarptautinių sankcijų poveikio ekonominiams planams ir sujungiamumo iniciatyvoms;

15.  atkreipia dėmesį į ilgalaikius ir glaudžius Uzbekistano santykius su Afganistanu, kurie tęsiami ir Talibanui perėmus valdžią; palankiai vertina jo pastangas sušvelninti sunkią humanitarinę krizę šalyje teikiant elektros energiją ir humanitarinę pagalbą ir elektros energiją, ypač Afganistano moterims ir mergaitėms, ir 2021 m. spalio mėn. įsteigtą JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro regioninį humanitarinės logistikos centrą Termeze prie Uzbekistano ir Afganistano sienos;

16.  ragina Uzbekistaną konstruktyviai naudotis savo ryšiais su Talibanu siekiant primygtinai reikalauti, kad būtų gerbiamos moterų ir mergaičių žmogaus teisės, ir apskritai raginti gerbti visų afganistaniečių, įskaitant mažumas ir neįgaliuosius, žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios yra esminės sąlygos glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui su Afganistanu, be kita ko, užtikrinant ryšius siekiant remti žmogaus teises ir užkertant kelią regioninio radikalėjimo ir konfliktų sukeltos migracijos padariniams; pakartoja, kad griežtai smerkia Talibano sprendimus uždrausti moterims ir mergaitėms mokytis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose ir uždrausti moterims dirbti NVO bei Jungtinėse Tautose; apgailestauja, kad neįgalieji ir toliau patiria diskriminaciją, gauna ribotas paslaugas ir neturi teisinės ar institucinės sistemos, kuria būtų užtikrinta, kad jų pagrindinės teisės Afganistane būtų gerbiamos;

17.  giria Uzbekistaną už tai, kad jis priėmė pabėgėlius iš Afganistano ir už nuo 2019 m. vykusius metinius tarptautinius susitikimus dėl Afganistano, kuriuose dalyvavo įvairiausi veikėjai ir kurie tapo forumu konstruktyvioms diskusijoms regioninio stabilumo tema; tačiau pažymi, kad Uzbekistanas nėra pasirašęs 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl kyla sunkumų ieškant ilgalaikio sprendimo Uzbekistane esantiems afganistaniečių; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti minėtą konvenciją ir leisti didesniam skaičiui Afganistano pabėgėlių ieškoti prieglobsčio arba vykti tranzitu per šalį;

18.  palankiai vertina ES ir Uzbekistano bendradarbiavimą teikiant UNICEF paramą vaikams, jaunimui ir šeimoms, kurie buvo priversti bėgti iš Afganistano, be kita ko, teikiant įtraukaus švietimo bei socialines paslaugas ir teisinę pagalbą; ragina valstybes nares ir EIVT bendradarbiauti su Uzbekistanu siekiant padėti moterims, kurios bando bėgti iš Afganistano;

19.  palankiai vertina istorinį 2023 m. sausio 27 d. Uzbekistano ir Kirgizijos susitarimą dėl sienos tarp šių dviejų valstybių nustatymo, kuriuo išsprendžiami tarp abiejų šalių neišspręsti klausimai ir užbaigiamas tris dešimtmečius trukęs procesas; taip pat palankiai vertina tai, kad pasirašyta abiejų šalių visapusiškos strateginės partnerystės deklaracija; palankiai vertina tai, kad šie susitarimai taip pat padės stiprinti tolesnius dvišalius santykius ir bendradarbiavimą, be kita ko, prekybos ir energetikos sektoriuose; taip pat palankiai vertina 2022 m. gruodžio 22 d. Uzbekistano ir Kazachstano susitarimą dėl Kazachstano ir Uzbekistano valstybės sienos demarkacijos, kuris yra 19 metų trukusių derybų rezultatas; giria Uzbekistaną už tai, kad jis sugeba išspręsti tokius sudėtingus klausimus, kaip vandens naudojimas, sienų nustatymas ir ginčai dėl sienų, su kaimyninėmis šalimis, pvz., Tadžikistanu; pripažįsta svarbų Uzbekistano vaidmenį skatinant glaudesnius ryšius su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Kazachstaną, įgyvendinant įvairius sujungiamumo projektus; pabrėžia regiono stabilumo svarbą ir primygtinai ragina visas šalis pradėti konstruktyvų dialogą siekiant taikiai ir diplomatiniu būdu išspręsti bet kokį galimą konfliktą;

20.  teigiamai vertina Uzbekistano vyriausybės priimtą 2020–2030 m. vandens sektoriaus plėtros strategiją ir jos pastangas sutelkti tarptautinę paramą Aralo jūros išdžiūvimo ir druskėjimo bei visos jos ekosistemos žlugimo padariniams šalinti; ragina tęsti regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą siekiant rasti galimus sprendimus, tokius kaip neseniai paskelbtas aukščiausiojo lygio susitikimo Aralo kultūros klausimais projektas, kuris sutelks vietos ir tarptautinę bendruomenę ir skatins tvarų žemės ūkį; palankiai vertina tai, kad ES ir kitos organizacijos ir dalyvauja gerinant aplinkos ir socialinę bei ekonominę padėtį Aralo jūros regione;

21.  palankiai vertina didėjantį Uzbekistano vaidmenį vykdant regioninę diplomatiją vandens srityje ir ragina Komisiją ir EIVT padėti Uzbekistanui bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, ypač su Kazachstanu ir Kirgizija, taip pat teikti Uzbekistanui ir jo atitinkamoms kaimynėms techninę bei finansinę pagalbą, reikalingą Aralo jūros ir jos baseino žlugusioms ekosistemoms atkurti, didinant vandens srautą, kad būtų sumažintas druskingumas, gerinant drėkinimo kanalus ir padedant auginti pasėlius, kuriems reikia mažiau vandens ir toksinių produktų, neskaitant kitų priemonių; pabrėžia, kad svarbu gerinti regioninius santykius vandens srityje, nes moksliniai tyrimai parodė, kad vandens krizę Vidurinėje Azijoje sukėlė ne bendrų vandens išteklių trūkumas, o vandens paskirstymo praktika; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu spręsti konfliktus, be kita ko, susijusius su vandens paskirstymu, kad būtų pasiektas ilgalaikis stabilumas regione ir DVT;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, teisinė valstybė ir pilietinė visuomenė

22.  smerkia represijas ir smurtą prieš Karakalpakijos gyventojus ir apgailestauja dėl žuvusiųjų per 2022 m. liepos 1–2 d. protestus Karakalpakijos Respublikoje; primygtinai ragina Uzbekistaną susilaikyti nuo neproporcingo jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus ir ragina valdžios institucijas užtikrinti tikrai nepriklausomus, nešališkus ir veiksmingus tyrimus, be kita ko, susijusius su įvykusiais mirties ir sunkių sužalojimų atvejais bei veiksmais, kurių ėmėsi saugumo pajėgos, įskaitant jų naudotus ginklus; atkreipia dėmesį į Uzbekistano valdžios institucijų pastangas užtikrinti, kad šie teismo procesai būtų atviri visuomenei ir žiniasklaidai, tačiau pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrius teismo procesus, grindžiamus kaltinamųjų teisių paisymu ir geros tarptautinės praktikos laikymusi; palankiai vertina Uzbekistano valdžios institucijų įsipareigojimą išlaikyti dabartinį konstitucinį Karakalpakijos statusą;

23.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti žmonių teisę į susirinkimų laisvę, teisė į asociacijų laisvę ir teisė į žodžio laisvę; ragina atlikti nepriklausomą tyrimą dėl visų įtarimų dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, apie kuriuos pranešė kaltinamieji teismo procesuose, susijusiuose su protestais, ir aktyvistas bei advokatas Dauletmurat Tajimuratov, ir dėl Polato Shamshetovo, kuris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo nuteistas, mirties; ragina Uzbekistano valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikytieji asmenys ir kaliniai būtų laikomi sąlygomis, kuriomis užtikrinama pagarba žmogaus orumui; ragina panaikinti kaltinimus planavimu perimti valdžią pažeidžiant konstitucinę santvarką, nes protestuotojai ragino laikytis konstitucijos; apgailestauja dėl to, kad Karakalpakijos protestuotojai apkaltinti ir nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir ragina paleisti visus politinius kalinius, įskaitant asmenis, sulaikytus per Karalkalpakstano protestus, taip pat tūkstančius kitų dėl politiniais motyvais grindžiamų kaltinimų įkalintų asmenų;

24.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie Uzbekistano vykdomas tarpvalstybines represijas prieš karakalpakų diasporą po 2022 m. liepos mėn. protestų, kai karakalpakų aktyvistai buvo sulaikyti arba priverstinai deportuoti iš kitų šalių;

25.  pabrėžia, kad pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį remiant veiksmingas ir įtraukias reformas bei gerą valdymą; apgailestauja dėl to, kad registruodamosi NVO susiduria su didelėmis kliūtimis – kelioms pilietinės visuomenės organizacijoms neleista registruotis dėl, kaip numanoma, politinių priežasčių; apgailestauja dėl įpareigojimų, nustatytų užsienio finansavimą gaunančioms NVO reglamentu dėl nevyriausybinių nekomercinių organizacijų ir valdžios institucijų veiksmų koordinavimo įgyvendinant tarptautinių dotacijų projektus, patvirtintu 2022 m. birželio 13 d. Uzbekistano ministrų kabineto dekretu Nr. 328, dėl kurių sumažėjo pilietinės visuomenės veiklos erdvė ir trukdoma naudotis asociacijų laisve; pabrėžia, kad NVO registracijos kliūtys taip pat gali turėti poveikio ES ir Uzbekistano verslo santykiams, nes ES ir valstybių narių teisės aktams dėl išsamaus patikrinimo įgyvendinti gali būti būtini NVO stebėsenos pajėgumai;

26.  ragina Uzbekistano vyriausybę leisti nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms, įskaitant tarptautines žmogaus teisių grupes, registruotis šalyje ir vykdyti savo veiklą be netinkamo valstybės kišimosi, taip pat priimti tarptautinius standartus atitinkantį NVO kodeksą;

27.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas toliau daryti pažangą siekiant atitikti principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu, (Paryžiaus principai) žmogaus teisėms propaguoti ir ginti;

28.  reiškia didelį susirūpinimą dėl prastų Uzbekistano rezultatų demokratijos, žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, kaip pranešė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos; apgailestauja, kad opozicinėms partijoms praktiškai neleidžiama veikti savo šalyje, o etninėms ir religinėms mažumoms nepakankamai atstovaujama valstybės struktūrose ir jos diskriminuojamos; ragina Uzbekistano vyriausybę gerbti tiek NVO, tiek politinių partijų asociacijų laisvę; apgailestauja, kad nepaisant tam tikros pažangos kovojant su korupcija, viešojo administravimo srityje vis dar labai paplitęs papirkinėjimas, nepotizmas ir turto prievartavimas;

29.  ragina Uzbekistano vyriausybę atnaujinti Baudžiamojo kodekso reformą laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir JT sutartimis įsteigtų organų rekomendacijų, visų pirma iš dalies pakeisti straipsnius, susijusius su pernelyg plataus masto nusikaltimų valstybei ir ekstremizmui apibrėžtimis, panaikinti straipsnius, pagal kuriuos leidžiama savavališkai pratęsti politinių kalinių bausmes, dekriminalizuoti šmeižtą ir įžeidimą, įskaitant prezidento kritiką internete, ir iš dalies pakeisti kankinimo apibrėžtį, atsižvelgiant į JT konvenciją prieš kankinimą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; apgailestauja dėl žmogaus teisių sąlygų trūkumo ir pabrėžia, kad ES finansavimas turėtų priklausyti nuo žmogaus teisių padėties pagerėjimo;

30.  pabrėžia, jog svarbu stiprinti Uzbekistano parlamento (Oliy Majlis) vaidmenį ir darbą, siekiant gerinti parlamentinę priežiūrą; ragina stiprinti Europos Parlamento, visų pirma parlamentinio bendradarbiavimo komiteto, ir Uzbekistano parlamento tarpparlamentinį bendradarbiavimą bendro intereso klausimais, pavyzdžiui, demokratijos gerinimo, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms klausimais;

31.  smerkia, kaip pranešama, toliau vykdomą sulaikytųjų ir kalėjimuose kalinamų asmenų kankinimą, žiaurų ir nežmonišką elgesį su jais Uzbekistane ir ragina nuosekliai įgyvendinti teisinės apsaugos priemones ir tinkamai ištirti visus pranešimus apie kankinimą;

32.  palankiai vertina padarytą pažangą siekiant ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą ir ragina valdžios institucijas kaip galima greičiau užbaigti šį procesą;

33.  apgailestauja dėl žiniasklaidos pliuralizmo trūkumo Uzbekistane; ragina užtikrinti žiniasklaidos priemonių finansinį tvarumą ir nepriklausomumą, kad būtų panaikinta politinė įtaka; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės srityje, siekiant padidinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą; pažymi, kad reikia stiprinti Uzbekistano žiniasklaidos atsparumą propagandai ir dezinformacijai propaguojant uzbekų kalbos žiniasklaidą ir skaitmeninio mokymo programas, įskaitant informacijos apie ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Skaitmeninių paslaugų aktą teikimą;

34.  smerkia bet kokius prieš žurnalistus ir tinklaraštininkus nukreiptus grasinimus ir ragina valdžios institucijas užtikrinti pagarbą žurnalistų, nepriklausomų tinklaraštininkų, turinio kūrėjų ir žmogaus teisių gynėjų teisėms ir jų apsaugą nuo smurto, priekabiavimo, nepagrįsto sulaikymo, spaudimo, grasinimų jiems ir jų artimiesiems nei kankinimų ir ištirti visus prieš juos nukreiptus išpuolius;

35.  smerkia pastarojo meto žurnalistų, kaltinamų dalyvavimu 2022 m. liepos mėn. protestuose, sulaikymą bei persekiojimą ir Dauletmurato Tajimuratovo nuteisimą. ragina paleisti žurnalistus, nepriklausomus tinklaraštininkus, vyriausybės kritikus ir žmogaus teisių gynėjus, įskaitant asmenis iš Karakalpakijos, kurie buvo persekiojami dėl savo darbo; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į konkrečius atvejus, pavyzdžiui, tinklaraštininkų Otobeko Sattoriyo, Mirazizo Bazarovo ir Fazilkhoja Arifkhojayevo, taip pat karakalpakų žurnalistės Lolagul Kallykhanovos ir kitų, pavyzdžiui, Sobirjono Babaniyazovo ir Valijono Kalonovo;

36.  griežtai smerkia Uzbekistano informacijos ir masinės komunikacijos agentūros pasiūlytą ir 2022 m. gruodžio mėn. viduryje paskelbtą informacinio kodekso projektą, kuris, jei bus priimtas, kels didelę grėsmę saviraiškos laisvei ir žmogaus teisėms šalyje, ir ragina jį atšaukti; primena valdžios institucijoms, kad svarbu puoselėti saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime, susirinkimų laisvę, asociacijų laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomumą;

37.  pabrėžia, kad svarbu susilaikyti nuo žiniatinklio svetainių ribojimo ir blokavimo ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad bet kokie apribojimai apsiribotų atvejais, kai tokie ribojimai atitinka tarptautinius standartus, yra grindžiamas objektyviais ir skaidriais teisėje apibrėžtais kriterijais ir yra susijęs su konkrečiu turiniu, taip pat svarbu įsitikinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama;

38.  ragina vyriausybę apsaugoti teisę į religijos laisvę ir iš dalies pakeisti 2021 m. religijos įstatymą, atsižvelgiant į buvusio JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais 2023 m. kovo 29 d. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, kuriose pažymima, kad ekstremizmo ir terorizmo apibrėžtys yra neaiškios ir pernelyg plačios, o tai gali sudaryti sąlygas savavališkiems sulaikymams ir nepagrįstiems teisės į religijos ar tikėjimo laisvės apribojimams; rekomenduoja, kad susijusios teisinės nuostatos būtų suformuluotos siaurai ir tiksliai; apgailestauja dėl religinio persekiojimo ir ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti Bobirjoną Tukhtamurodovą, Oybeką Khamidovą, Khasaną Abdirakhimovą ir Alimardoną Sultonovą; primygtinai ragina Uzbekistano valdžios institucijas apsaugoti į krikščionybę atsivertusius asmenis, kuriuos jų šeima ir bendruomenė gali sužaloti, pagrobti ir priversti tuoktis;

39.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant pasirūpinti neteisėto sulaikymo aukų reabilitacija ir atitaisyti jiems padarytą žalą, be kita ko, panaikinant jiems skirtus nuosprendžius, pripažįstant ir atlyginant jiems padarytą žalą ir suteikiant pagalbą, pavyzdžiui, medicininę ir psichologinę priežiūrą;

40.  pažymi, kad, nepaisant to, jog buvo priimti ankstesni įstatymai, įskaitant 2019 m. moterų apsaugos nuo priekabiavimo ir smurto įstatymą, smurtas prieš moteris dėl lyties tebėra plačiai paplitęs; palankiai vertina 2023 m. balandžio 6 d. Uzbekistano Senato priimtą ir 2023 m. balandžio 11 d. prezidento Š. Mirzijojevo pasirašytą akto projektą dėl smurto dėl lyties, kuris taip pat apima smurtą šeimoje ir seksualinę prievartą prieš nepilnamečius, nes mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti visišką smurto šeimoje kriminalizavimą pagal tarptautinius standartus; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Uzbekistano moterų teisių aktyvistų ilgus metus trukusius propagavimo veiksmus; ragina valdžios institucijas visuose Uzbekistano regionuose veiksmingai įgyvendinti visus su smurtu dėl lyties susijusius įstatymus ir užtikrinti jų laikymąsi;

41.  ragina valdžios institucijas toliau imtis priemonių, kad Uzbekistanas visiškai vykdytų savo įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kaip nurodyta JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamosiose pastabose dėl šeštosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano; ragina Uzbekistano valdžios institucijas toliau bendradarbiauti su vietos ir tarptautinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis ir partneriais siekiant spręsti šiuos klausimus; tikisi, kad Uzbekistano valdžios institucijos skatins lyčių lygybę švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visoje viešojo administravimo sistemoje;

42.  pabrėžia, kad aktyviam moterų dalyvavimui viešajame ir politiniame gyvenime, ypač vadovybės lygmeniu ir sprendimų priėmimo lygmeniu, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pasitelkiant visapusiškas teisines, institucines ir švietimo iniciatyvas ir kad politinės partijos turėtų būti skatinamos sudaryti palankesnes sąlygas moterų pažangai, didinti moterų matomumą per rinkimų kampanijas ir įtraukti lyčių lygybę į savo platformas;

43.  ragina valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant sustabdyti vaikų santuokas Uzbekistane ir ragina Uzbekistano vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad ši praktika šalyje būtų sustabdyta ir kad būtų apsaugotos mergaičių ir berniukų teisės, įskaitant mergaičių ir moterų teisę į mokslą; tikisi, kad Uzbekistano valdžios institucijos užtikrins lygias galimybes ir galimybę gauti išsilavinimą visiems studentams Uzbekistane, neatsižvelgiant į jų socialinį ir ekonominį statusą;

44.  kuo griežčiausiai smerkia tai, kad tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai tarp vyrų vis dar yra kriminalizuojami, ir labai nerimauja dėl to, kad šalyje paplitęs bauginimas, priekabiavimas, smurtas ir LGBTIQ asmenų stigmatizacija; ragina Uzbekistano valdžios institucijas dekriminalizuoti tos pačios lyties asmenų seksualinius veiksmus panaikinant Baudžiamojo kodekso 120 straipsnį, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, siekiant užtikrinti LGBTIQ asmenų saugumą, privatumą ir nediskriminavimą Uzbekistane ir priimti visapusišką kovos su diskriminacija įstatymą, kuris apimtų seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę kaip pagrindą apsaugai; ragina vyriausybę persvarstyti planus dėl naujo 2022 m. rugpjūčio mėn. pasiūlyto įstatymo, pagal kurį reikalaujama atlikti priverstinius sveikatos patikrinimus vadinamosioms pavojingoms grupėms, t. y. vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, sekso paslaugas teikiantiems asmenims ir narkotikų vartotojams, siekiant ištirti, ar jie nėra užsikrėtę ŽIV;

Sektorių bendradarbiavimas

45.  palankiai vertina Uzbekistano įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ragina šalį, kaip pagrindinę elektros energijos gamintoją Centrinėje Azijoje, pirmenybę teikti tvarios energetikos sprendimams siekiant ilgalaikės naudos regionui; ragina Uzbekistaną tęsti ir plėsti savo perėjimo prie žaliosios ekonomikos programas, susijusias su Paryžiaus klimato susitarimu, kurio šalis yra Uzbekistanas;

46.  atkreipia dėmesį į Uzbekistano gamtos išteklių potencialą įvairinant ES energiją tvarių partnerysčių kontekste ir sykiu pripažįsta nepaprastai svarbų ES vaidmenį finansuojant Uzbekistano sektorių reformas, gerinant jo energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; mano, kad abi šalys, remdamosi ES ir Uzbekistano susitarimo memorandumu ir dvišalėmis konsultacijomis, siekia padidinti savo energetinį saugumą ir aplinkos apsaugą; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl pranašumų, suteiktų Rusijos valstybinėms įmonėms ir Rusijos politiniams subjektams, gaunantiems naudos iš Uzbekistano dujų sektoriaus, ir Rusijos mėginimams gauti politinių pranašumų tiekiant dujas;

47.  ragina Komisiją ir EIVT dėti daugiau pastangų prisidedant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros Uzbekistane, laikantis DVT ir siekiant užkirsti kelią būsimoms krizėms dėl iškastinio kuro trūkumo; palankiai vertina sėkmingus JT vystymosi programos projektus, kuriuos vykdant Uzbekistane buvo pastatyti efektyviai energiją vartojantys ir mažai anglies dioksido išskiriantys būstai, kurie atlaikė energetikos krizę, ir ragina Uzbekistano valdžios institucijas prisidėti siekiant išplėsti šias pastangas aprėpiant ir esamą būstų ūkį;

48.  ragina Komisiją užbaigti tyrimą dėl tvarių transporto koridorių, kurie sujungtų Europą ir Vidurinę Aziją: jis buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje, jį įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o jo tikslas – nustatyti tvariausius transporto koridorius bei pasiūlyti pagrindinius koridorių plėtros veiksmus;

49.  palankiai vertina programą „Erasmus+“ ir Jaunimo veiksmų planą vykdant ES išorės veiksmus ir pabrėžia žmonių tarpusavio ryšių svarbą, ypač tarp jaunimo, jiems mokantis, ir ragina ES bei Uzbekistaną dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau paramos, kad tarp ES ir Uzbekistano užsimegztų šie ryšiai ir vyktų mainai, naudingi abiem pusėms;

Prekybos santykiai

50.  palankiai vertina tai, kad sėkmingai baigtos derybos dėl ES ir Uzbekistano tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, ir tikisi, kad šis susitarimas padės Uzbekistanui toliau integruotis į daugiašalę prekybos sistemą, stiprinti rinkos ekonomikos mechanizmus ir didinti užsienio investuotojų pasitikėjimą; mano, kad susitarimu bus užtikrinta geresnė reglamentavimo aplinka ekonominės veiklos vykdytojams tokiose srityse, kaip prekyba prekėmis ir paslaugomis, valstybės valdomos įmonės, viešieji pirkimai ir intelektinės nuosavybės teisės; primena, kad teisinė valstybė, geras valdymas, bendrų vertybių ir demokratijos principų įgyvendinimas ir pagarba pagrindinėms laisvėms, žmogaus bei socialinėms teisėms yra pagrindinis tvirtesnio ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo formuojami dvišaliai santykiai, pagrindas;

51.  pripažįsta Uzbekistano pastangas įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartus, visų pirma dėl vaikų darbo ir priverčiamojo darbo medvilnės sektoriuje panaikinimo; pabrėžia, jog reikia toliau dėti pastangas šioje srityje; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę siekti užtikrinti teisingą darbo užmokestį medvilnės sektoriaus darbuotojams; pripažįsta, kad priimtas naujas Uzbekistano darbo kodeksas, kuris įsigaliojo 2023 m. balandžio 30 d. ir kuriame numatytos naujos darbo santykių ir ginčų sprendimo nuostatos; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę visiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti skaidresnius duomenis apie vaikų darbą ir leisti registruotis nevyriausybinėms organizacijoms, sprendžiančioms priverčiamojo darbo, vaikų darbo ir išnaudojimo problemas; ragina Uzbekistaną pradėti platesnio masto reformas siekiant įgalinti pilietinę visuomenę ir kurti veiksmingas institucijas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė bei sutvirtinta pažanga visose medvilnės sektoriaus dalyse;

52.  pripažįsta didėjančią Vidurinės Azijos strateginę svarbą ir labai svarbų Uzbekistano vaidmenį regioninio bendradarbiavimo ir sąsajumo srityje, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Global Gateway“; mano, kad pagal Komisijos atviro strateginio savarankiškumo politiką tiekimo grandinės atsparumas bus sustiprintas sukuriant patikimų suinteresuotųjų subjektų tinklą, grindžiamą tvaria ir abipusiškai naudinga ekonomine veikla, taip pat reguliariais diplomatiniais mainais;

53.  pabrėžia, kad ES ir Uzbekistanas turi pasinaudoti savo ekonominiu ir komerciniu bendradarbiavimu, kad būtų aktyviai įvairinamos Uzbekistano pramonės šakos siekiant remti spartesnį perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas energijos vartojimo efektyvumas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, taip pat stiprinti Vidurinės Azijos energijos rinkų integraciją su kaimyninių šalių ir ES energijos rinkomis, kuriant įvairių energetikos politikos strategijų ir infrastruktūros projektų regione sinergiją, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos derybas dėl prekybos, klimato bei aplinkos susiejimo taisyklių ir kriterijų nustatymo; primena, kad tai bus naudinga piliečiams, nes bus sumažintas energijos nepriteklius, užtikrintas teisingas perėjimas prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 m. ir iki tos datos sukurtas Vidurinės Azijos neutralaus poveikio klimatui regionas;

54.  pripažįsta iššūkius, su kuriais susiduria Uzbekistanas, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, nes jo vyriausybė siekia įvairinti savo ekonominę ir prekybinę priklausomybę nuo Rusijos ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su savo partneriais iš Europos;

55.  pabrėžia, kad sąsajumu ir bendradarbiavimu regione turėtų būti kompleksiškai ir visapusiškai remiamos sustiprintos pastangos, dedamos pagal ES ir Vidurinės Azijos bendradarbiavimo aplinkos ir vandens srityje platformą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia socialinio ir aplinkos tvarumo principų svarbą išgaunant ar perdirbant gamtos išteklius; pakartoja, kad dėl to pajamų iš gamtos išteklių pakartotinis investavimas yra nepaprastai svarbus Uzbekistano socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir siekiant užtikrinti, kad šalis ir jos kaimynės taptų atsparios būsimų pasaulinių ir regioninių iššūkių akivaizdoje, sudarant sąlygas įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų; mano, kad tai nepaprastai svarbu siekiant prisidėti prie tvarios žiedinės ekonomikos kūrimo šalyje ir regione;

56.  pabrėžia, kad Uzbekistanas taip pat atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir ekonominį stabilumą, ypač kovojant su neteisėta imigracija, organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir korupcija;

57.  atkreipia dėmesį į galimą riziką, kad Uzbekistanas Rusijai gali teikti paramą, nes jis galbūt padeda Rusijai apeiti ES nustatytas prekybos sankcijas; ragina atidžiai stebėti padėtį;

58.  dar kartą atkreipia dėmesį į Uzbekistano narystės bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemoje (BLS+) svarbą, nes ši sistema padeda ekonomikai augti ir duoda labai teigiamų rezultatų (eksportas į ES 2021 m. padidėjo 34 proc.); pripažįsta, kad Uzbekistano pripažinimas BLS+ naudotoju atspindi Uzbekistano vyriausybės vykdomų reformų įvertinimą; pažymi, kad, nepaisant pastaraisiais metais Uzbekistano padarytos pažangos, tebėra susirūpinimą keliančių klausimų dėl veiksmingo 27 pagrindinių tarptautinių konvencijų įgyvendinimo; pakartoja, kad reikia veiksmingai įgyvendinti konvencijas ir laikytis ataskaitų teikimo pareigų pagal BLS+ sistemą; ragina Komisiją remti ir atidžiai stebėti veiksmingą visų 27 pagrindinių tarptautinių konvencijų pagal BLS+, susijusių su žmogaus ir darbo teisėmis, aplinkos apsaugos taisyklėmis ir gero valdymo principais, įgyvendinimą; ragina bendradarbiauti su Uzbekistanu siekiant sukurti veiksmingas ir patikimas muitinės procedūras, kuriomis būtų padedama įgyvendinti skaitmeninimą ir administracinį supaprastinimą, taip teigiamai prisidedant prie prekybos srautų didinimo;

59.  pabrėžia, kad, nepaisant pažangos naikinant priverčiamąjį darbą, tokie klausimai, kaip prastos darbo sąlygos, maži atlyginimai, visapusiška pagarba darbuotojų teisėms ir asociacijų laisvės pripažinimas, įskaitant teisę steigti nepriklausomas profesines sąjungas, tebėra pagrindinės Uzbekistano problemos;

60.  pažymi, kad Uzbekistanas gali atlikti svarbų vaidmenį įvairinant regionines ir pasaulines tiekimo grandines, tiekdamas naudingąsias iškasenas ir metalus vidaus, regionų ir tarptautinių, įskaitant ES, pramonės sektorių naudai, užtikrinant, kad partnerystė ir abipusis technologinis bendradarbiavimas būtų kriterijai ir būtų remiama žalioji pertvarka;

61.  pabrėžia, kad, nesant tiesioginės prieigos prie jūrų uostų, nepaprastai svarbu plėtoti infrastruktūrą ir logistikos koridorius, ypač Kaspijos jūros regiono tarptautinio transporto maršrutą, siekiant skatinti prekybą ir sujungti Uzbekistaną su potencialių prekybos partnerių rinkomis; pažymi, kad veiksmingos ir tvarios jungtys bei tinklai, jungiantys Europą ir Vidurinę Aziją per prioritetinius transporto koridorius, įskaitant oro, jūrų ir sausumos transportą, taip pat skaitmeniniai, energetikos ir tarpasmeniniai tinklai, padidins prekybos srautus;

62.  palankiai vertina tai, kad Uzbekistane įsteigta pirmoji nepriklausoma medvilnės sektoriaus profesinė sąjunga; ragina Uzbekistano valdžios institucijas, vadovaujantis Uzbekistano ratifikuotomis TDO konvencijomis, skatinti kurti nepriklausomas ir alternatyvias profesines sąjungas visuose ekonomikos sektoriuose;

63.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 155 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos;

64.  ragina bendradarbiauti ir teikti ES paramą žaliajam vystymuisi, taip pat toliau nagrinėti Uzbekistano galimybes stiprinti prekybos ir ekonominius santykius su ES;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 229, 1999 8 31, p. 3.
(2) OL C 108, 2021 3 26, p. 126.

Atnaujinta: 2024 m. sausio 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika