Priimti tekstai - Komunalinių nuotekų valymas - Ketvirtadienis, 2023 m. spalio 5 d.

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2022/0345(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A9-0276/2023
Pateikti tekstai : A9-0276/2023		Debatai : PV 05/10/2023 - 3 CRE 05/10/2023 - 3		Balsavimas : PV 05/10/2023 - 8.10 CRE 05/10/2023 - 8.10 Balsavimo rezultatų paaiškinimas PV 10/04/2024 - 21.47		Priimti tekstai : P9_TA(2023)0355 P9_TA(2024)0222

Priimti tekstai

449k

121k

Ketvirtadienis, 2023 m. spalio 5 d. - Strasbūras

Komunalinių nuotekų valymas

P9_TA(2023)0355

A9-0276/2023

2023 m. spalio 5 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl komunalinių nuotekų valymo (nauja redakcija) (COM(2022)0541 – C9-6363/2022 – 2022/0345(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(1a) vanduo yra visiems priklausanti ir visiems skirta viešoji gėrybė, į kurią, kaip į labai svarbų, nepakeičiamą ir gyvybei būtiną gamtos išteklių turi būti atsižvelgta ir ji turi būti integruota trimis aspektais – socialiniu, ekonominiu ir aplinkos;

Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(1b) 2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Aprūpinimas vandeniu kaip žmogaus teisė. Išorės santykių aspektas“ ir 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų, teigiama, kad vanduo turėtų būti laikomas bendra gėrybe;

Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis

(2) Direktyvoje 91/271/EEB nustatyta teisinė sistema, kuria reglamentuojamas komunalinių nuotekų surinkimas, valymas ir išleidimas bei biologiškai skaidžių tam tikrų pramonės sektorių nuotekų išleidimas. Jos tikslas – apsaugoti aplinką nuo neigiamo nepakankamai išvalytų komunalinių nuotekų išleidimo poveikio. Šia direktyva turėtų būti toliau siekiama to paties tikslo, kartu prisidedant prie visuomenės sveikatos apsaugos, kai, pavyzdžiui, komunalinės nuotekos išleidžiamos į maudyklų vandenį ar vandens telkinius, iš kurių imamas geriamasis vanduo, arba kai komunalinės nuotekos naudojamos kaip visuomenės sveikatai svarbių parametrų rodiklis. Ji taip pat turėtų pagerinti sanitarijos paslaugų ir pagrindinės informacijos, susijusios su komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos valdymu, prieinamumą. Galiausiai, šia direktyva turėtų būti prisidedama prie laipsniško šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo vykdant komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą mažinimo, visų pirma toliau mažinant išmetamą azoto kiekį, taip pat skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, taigi ir prie 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111937;

(2) Direktyvoje 91/271/EEB nustatyta teisinė sistema, kuria reglamentuojamas komunalinių nuotekų surinkimas, valymas ir išleidimas bei biologiškai skaidžių tam tikrų pramonės sektorių nuotekų išleidimas. Šios sistemos tikslas – apsaugoti aplinką, įskaitant sausumos, jūrų ir pakrančių ekosistemas, nuo neigiamo nepakankamai išvalytų komunalinių nuotekų išleidimo poveikio, kad būtų pasiekti pagal Direktyvą 2000/60/EB ir kitus susijusius teisės aktus nustatyti tikslai. Atsižvelgiant į žaliuoju kursu nustatytų žaliosios pertvarkos tikslus, šia direktyva turėtų būti toliau siekiama to paties tikslo, kartu prisidedant prie visuomenės sveikatos apsaugos, kai, pavyzdžiui, komunalinės nuotekos išleidžiamos į maudyklų vandenį ar vandens telkinius, iš kurių imamas geriamasis vanduo, arba kai komunalinės nuotekos naudojamos kaip visuomenės sveikatai svarbių parametrų rodiklis. Ji taip pat turėtų užtikrinti sanitarijos paslaugų ir pagrindinės informacijos, susijusios su komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos valdymu, prieinamumą. Šia direktyva taip pat turėtų būti prisidedama prie laipsniško šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo vykdant komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą mažinimo, visų pirma toliau mažinant išmetamą azoto kiekį, taip pat skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, taigi ir prie 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111937. Galiausiai ja turėtų būti skatinama naudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, pvz., dirbtines šlapynes, kaip priemonę komunalinėms nuotekoms valyti ir išleisti;

_________________

37 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis

(4) mažos aglomeracijos daro didelį neigiamą poveikį 11 proc. Sąjungos paviršinio vandens telkinių39. Siekiant geriau spręsti tokių aglomeracijų keliamos taršos problemą ir užkirsti kelią nevalytų komunalinių nuotekų išleidimui į aplinką, į šios direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos visos 1 000 gyventojo ekvivalentų (GE) dydžio ir didesnės aglomeracijos;

(4) mažos aglomeracijos daro didelį neigiamą poveikį 11 proc. Sąjungos paviršinio vandens telkinių39. Siekiant geriau spręsti tokių aglomeracijų keliamos taršos problemą ir užkirsti kelią nevalytų komunalinių nuotekų išleidimui į aplinką, į šios direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos visos 750 gyventojo ekvivalentų (GE) dydžio ir didesnės aglomeracijos;

_________________

39 EAA ataskaita „European waters: Assessment of status and pressures 2018“, Nr. 7/2018.

Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis

(5) siekiant užtikrinti veiksmingą komunalinių nuotekų valymą prieš išleidžiant jas į aplinką, visos komunalinės nuotekos iš 1 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų turėtų būti surenkamos centralizuotuose nuotakynuose. Jei tokie nuotakynai jau veikia, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prie jų būtų prijungti visi komunalinių nuotekų šaltiniai;

(5) siekiant užtikrinti veiksmingą komunalinių nuotekų valymą prieš išleidžiant jas į aplinką, visos komunalinės nuotekos iš 750 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų turėtų būti surenkamos centralizuotuose nuotakynuose. Jei tokie nuotakynai jau veikia, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prie jų būtų prijungti visi komunalinių nuotekų šaltiniai. Kai tokios sistemos nėra tarpusavyje sujungtos, valstybės narės turėtų skatinti mažas savivaldybes susivienyti ir kartu valdyti nuotekas bei jas remti, nes bendras valdymas taip pat suteikia galimybę mažinti išlaidas;

Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis

(6) išimtiniais atvejais, kai galima įrodyti, kad centralizuoto komunalinių nuotekų nuotakyno sukūrimas neduotų jokios naudos aplinkai arba pareikalautų pernelyg didelių išlaidų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti individualias komunalinių nuotekų valymo sistemas, jei jomis užtikrinamas toks pat valymo lygis kaip antrinio ir tretinio valymo atveju. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti nacionalinius registrus, kuriuose būtų nurodytos jų teritorijoje naudojamos individualios sistemos, ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tokių sistemų konstrukcija būtų tinkama, kad tos sistemos būtų tinkamai prižiūrimos ir kad būtų vykdoma reguliari jų atitikties kontrolė. Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad individualios sistemos, naudojamos komunalinėms nuotekoms surinkti ir laikyti, būtų nelaidžios ir sandarios, o sistemų stebėsena ir tikrinimas būtų atliekami reguliariai ir nustatytais intervalais;

(6) išimtiniais atvejais, kai galima įrodyti, kad centralizuoto komunalinių nuotekų nuotakyno sukūrimas neduotų jokios naudos aplinkai arba pareikalautų pernelyg didelių išlaidų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti individualias komunalinių nuotekų valymo sistemas, jei jomis užtikrinamas toks pat aplinkos apsaugos lygis kaip antrinio ir tretinio valymo atveju. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti nacionalinius ir, kai tinkama, regioninius registrus, kuriuose būtų nurodytos jų teritorijoje naudojamos individualios sistemos, ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tokių sistemų konstrukcija būtų tinkama, kad tos sistemos būtų tinkamai prižiūrimos ir kad būtų vykdoma reguliari jų atitikties kontrolė. Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad individualios sistemos, naudojamos komunalinėms nuotekoms surinkti ir laikyti, būtų nelaidžios ir sandarios, o sistemų stebėsena ir tikrinimas būtų atliekami reguliariai ir nustatytais intervalais. Kad būtų sudarytos sąlygos suderintam individualių sistemų reguliavimui tarp valstybių narių, Komisija turėtų teikti gaires dėl pirmiau pateiktų projektavimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros reikalavimų;

Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis

(7) lyjant susidaranti paviršinių nuotekų išlaja ir komunalinės paviršinės nuotekos yra didelis likęs į aplinką išleidžiamų teršalų šaltinis. Numatoma, kad tų teršalų kiekis didės dėl bendro urbanizacijos ir klimato kaitos nulemto laipsniško lietaus kritulių režimo pasikeitimo poveikio. Sprendimai, kaip sumažinti šį taršos šaltinį, turėtų būti nustatomi vietos lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas. Jie turėtų būti grindžiami integruota kiekybine ir kokybine vandentvarka miestų teritorijose. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietos lygmeniu būtų parengti integruoti visų 100 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų komunalinių nuotekų tvarkymo planai, nes iš šių aglomeracijų yra išleidžiama didelė dalis teršalų. Be to, reikėtų parengti ir integruotus 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų, kuriose paviršinių nuotekų išlaja arba komunalinės paviršinės nuotekos kelia pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai, komunalinių nuotekų tvarkymo planus;

(7) lyjant susidaranti paviršinių nuotekų išlaja ir komunalinių paviršinių nuotekų išleidimas yra didelis likęs į aplinką išleidžiamų teršalų šaltinis. Numatoma, kad tų teršalų kiekis didės dėl bendro urbanizacijos ir klimato kaitos nulemto laipsniško lietaus kritulių režimo pasikeitimo poveikio. Dėl klimato kaitos, be abejonės, padidės paviršinių nuotekų išlajos ir komunalinių paviršinių nuotekų tikimybė. Todėl komunalinių nuotekų valdymo infrastruktūra yra itin pažeidžiama dėl klimato kaitos. Sprendimai, kaip sumažinti šį taršos šaltinį, turėtų būti nustatomi vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas, įskaitant klimato sąlygas, ir šios infrastruktūros pažeidžiamumą. Taip pat būtų naudinga priimti vietos ir regioninius veiksmų planus, apimančius įvairias vietoves, kai jas visas gausių kritulių ir, netiesiogiai, komunalinių paviršinių nuotekų atvejais gali paveikti tie patys vandentakiai. Jie turėtų būti grindžiami integruota kiekybine ir kokybine vandentvarka miestų teritorijose. Be to, pirmiausia, vengiant komunalinių paviršinių nuotekų taršos, reikėtų įtraukti kontrolės vykdymą susidarymo vietoje, be kita ko, taikant gamtinius sprendimus, taip pat koordinuojant priemones, kuriomis būtų kontroliuojamas komunalinių paviršinių nuotekų kiekis jų susidarymo vietoje. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietos ir, kai tinkama, regionų lygmeniu būtų parengti integruoti visų 100 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų komunalinių nuotekų tvarkymo planai, įskaitant surinkimo sistemų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių pažeidžiamumo vertinimą atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus, nes iš šių aglomeracijų yra išleidžiama didelė dalis teršalų. Be to, reikėtų parengti ir integruotus 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų, kuriose paviršinių nuotekų išlaja arba komunalinės paviršinės nuotekos kelia pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai, komunalinių nuotekų tvarkymo planus. Siūlomas tikslas sumažinti paviršinių nuotekų išlają iki maždaug 1 proc. metinės surenkamų komunalinių nuotekų apkrovos, apskaičiuotos pagal srautą sausomis oro sąlygomis ir matuojamos įtekėjimo į valymo įrenginį vietoje, visų pirma yra susijęs su azoto kiekiu. Dėl techninių sąlygų valstybės narės, laikydamosi 5 priede nustatytų taisyklių, gali nustatyti alternatyvius tikslus dėl kitų parametrų, pvz., cheminio deguonies suvartojimo, kurie iš pradžių gali skirtis procentais, priklausomai nuo parametro, tačiau gali būti modeliuojami pagal tuos pačius parametrus, kaip ir nustatytasis tikslas;

Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(7a) rengdamos savo integruotus komunalinių nuotekų tvarkymo planus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į bendrą demografinių pokyčių, meteorologinių reiškinių ir numatomo jūros lygio kilimo, ypač pakrančių zonose ir pakrančių regionuose, poveikį. Tas bendras poveikis, kuris sukelia nuotekų valymo įrenginių išlają, daro neigiamą įtaką aplinkai ir vis didesnės žmonių dalies sveikatai. Tokiose vietovėse reikėtų tinkamai spręsti nuotekų klausimą, įskaitant reguliarią nuotekų sistemos priežiūros stebėseną;

Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(7b) geresniu vandens kokybės ir kiekio valdymu miestuose bus padedama prisitaikyti prie klimato kaitos. Siekdamos sumažinti neigiamą paviršinių išlajų poveikį, valstybės narės turėtų siekti didinti žaliųjų ir mėlynųjų erdvių skaičių miestų teritorijose, atsižvelgdamos į Miestų žalinimo platformą, kurioje teikiamos gairės ir žinios miestams remti. Valstybės narės taip pat turėtų siekti kurti naujas infrastruktūras, pirmenybę teikdamos žaliajai ir mėlynajai infrastruktūrai, pavyzdžiui, žaliosioms miesto erdvėms, žaliesiems stogams, apželdintiems grioviams, valymo šlapynėms ir nuotekų tvenkiniams, skirtiems biologinei įvairovei palaikyti. Prevencinės priemonės, kuriomis siekiama išvengti neužteršto lietaus vandens patekimo į nuotekų surinkimo sistemas, ir priemonės, kuriomis didinamos žaliosios ir mėlynosios erdvės, turėtų apimti priemones, kuriomis skatinamas natūralus vandens sulaikymas arba lietaus vandens surinkimas. Kiti veiksmai galėtų apimti parkų, medžių ir miškingų plotų su vietinėmis rūšimis, žaliųjų stogų, laukinių gėlių pievų, sodų, medžių gatvių, miesto pievų ir gyvatvorių, tvenkinių ir vandentakių, kuriais aglomeracijose mažinama nepralaidžių paviršių, ir sodų miestuose skaičiaus didinimą, nes tai gali ne tik sukurti gerą buveinę apdulkintojams, paukščiams ir kitoms rūšims, bet ir tiesiogiai padėti kontroliuoti lietaus vandenį ir su juo susijusią taršą bei mažinti to vandens kiekį ir taršą, kartu gerinant bendrą gyvenimo kokybę tokiuose miestuose. Jei aktualu, rengiant integruotus komunalinių nuotekų tvarkymo planus turėtų būti atsižvelgiama į pakartotinį vandens naudojimą;

Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis

(8) siekiant užtikrinti, kad integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai būtų ekonomiškai efektyvūs, svarbu, kad jie būtų pagrįsti pažangiose miesto vietovėse taikoma geriausia praktika. Todėl svarstytinos priemonės turėtų būti grindžiamos išsamia vietos sąlygų analize ir jomis pirmenybė turėtų būti teikiama prevenciniam požiūriui, kuriuo siekiama apriboti neužteršto lietaus vandens surinkimą ir optimizuoti esamos infrastruktūros naudojimą. Teikiant pirmenybę žaliajai plėtrai, nauja pilkoji infrastruktūra turėtų būti numatoma tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina. Siekiant apsaugoti aplinką (ypač pakrančių ir jūros) ir visuomenės sveikatą nuo neigiamo nepakankamai išvalytų komunalinių nuotekų išleidimo poveikio, antrinis valymas turėtų būti taikomas visoms komunalinėms nuotekoms, išleidžiamoms iš 1 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų;

(8) siekiant užtikrinti, kad integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai būtų ekonomiškai efektyvūs, svarbu, kad jie būtų pagrįsti pažangiose miesto vietovėse taikoma geriausia praktika, atsižvelgiant į skaitmeninių priemonių prieinamumą ir dėl naujų produktų atsiradimo rinkoje nuolat besikeičiančią nuotekų cheminę sudėtį, o tam reikia tinkamų tokių produktų identifikavimo ir pašalinimo iš nuotekų priemonių. Todėl svarstytinos priemonės turėtų būti grindžiamos išsamia vietos sąlygų analize ir jomis pirmenybė turėtų būti teikiama prevenciniam požiūriui, kuriuo siekiama apriboti neužteršto lietaus vandens surinkimą ir optimizuoti esamos infrastruktūros naudojimą, kad būtų taupoma energija ir prisidedama prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo. Teikiant pirmenybę žaliajai ir mėlynajai plėtrai ir investicijoms, nauja pilkoji infrastruktūra turėtų būti numatoma tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina. Siekiant apsaugoti aplinką (ypač pakrančių ir jūros) ir visuomenės sveikatą nuo neigiamo nepakankamai išvalytų komunalinių nuotekų išleidimo poveikio, įskaitant paviršinio, požeminio ir geriamojo vandens apsaugą, antrinis valymas turėtų būti taikomas visoms komunalinėms nuotekoms, išleidžiamoms iš 750 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų;

Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(9a) labai svarbu, kad Komisija atsižvelgtų į milžiniškus nuotekų tvarkymo sunkumus ir iššūkius, pvz., Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos (REACH reglamentas) peržiūroje dėl perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) laipsniško atsisakymo. Komisija 2020 m. spalio 14 d. komunikate „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ atkreipė dėmesį į tai, kad PFAS reikia skirti ypatingą dėmesį, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje ir pasaulyje yra daug dirvožemio ir vandens, taip pat ir geriamojo, užteršimo atvejų, taip pat atsižvelgiant į įvairiomis ligomis sergančių žmonių skaičių ir susijusią visuomeninę ir ekonominę naštą, ir nustatė tikslą laipsniškai atsisakyti PFAS Sąjungoje, nebent būtų įrodyta, kad tai jos yra būtinos visuomenei;

Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis

(10) tretinis valymas taip pat turėtų būti privalomas 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose, kurios išleidžia nuotekas į eutrofikacijos paveiktas zonas arba zonas, kurioms ji gresia. Siekiant užtikrinti, kad pastangos apriboti eutrofikaciją būtų derinamos atitinkamų baseinų lygmeniu visoje surinkimo zonoje, šioje direktyvoje turėtų būti išvardytos zonos, kuriose, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, eutrofikacija laikoma problema. Be to, siekiant užtikrinti atitinkamų Sąjungos teisės aktų suderinamumą, valstybės narės turėtų nustatyti kitas jų teritorijoje esančias zonas, kurios yra paveiktos eutrofikacijos arba kurioms ji gresia, visų pirma remdamosi duomenimis, surinktais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB40, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB41 ir Tarybos direktyvą 91/676/EEB42. Ribinių verčių sugriežtinimas, nuoseklesnis ir įtraukesnis eutrofikacijai jautrių teritorijų nustatymas ir įpareigojimas užtikrinti tretinį valymą visuose dideliuose įrenginiuose kartu padės apriboti eutrofikaciją. Kadangi tai pareikalaus papildomų investicijų nacionaliniu lygmeniu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko reikiamai infrastruktūrai sukurti;

(10) tretinis valymas taip pat turėtų būti privalomas 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose, kurios išleidžia nuotekas į eutrofikacijos paveiktas zonas arba zonas, kurioms ji gresia. Siekiant užtikrinti, kad pastangos apriboti eutrofikaciją būtų derinamos atitinkamų baseinų lygmeniu visoje surinkimo zonoje, šioje direktyvoje turėtų būti išvardytos zonos, kuriose, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, eutrofikacija laikoma problema. Be to, siekiant užtikrinti atitinkamų Sąjungos teisės aktų suderinamumą, valstybės narės turėtų nustatyti kitas jų teritorijoje esančias zonas, kurios yra paveiktos eutrofikacijos arba kurioms ji gresia, ir nustatyti ar zonos yra jautrios azotui ar fosforui, visų pirma remdamosi duomenimis, surinktais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB40, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB41 ir Tarybos direktyvą 91/676/EEB42. Ribinių verčių sugriežtinimas, nuoseklesnis ir įtraukesnis eutrofikacijai jautrių teritorijų nustatymas ir įpareigojimas užtikrinti tretinį valymą visuose dideliuose įrenginiuose kartu padės apriboti eutrofikaciją. Kadangi tai pareikalaus papildomų investicijų nacionaliniu lygmeniu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko reikiamai infrastruktūrai sukurti;

_________________

40 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

41 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

42 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(10a) komunalinių nuotekų sektoriaus potencialo pereiti prie medžiagų žiedinės ekonomikos plėtrai užtikrinti ir skatinimui įgyvendinti pakartotinį vandens naudojimą pagal naująjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą1a reikėtų, kad regeneruotam vandeniui, kuris, laikantis Europos pakartotinio vandens naudojimo reglamento, turi būti naudojamas žemės ūkio drėkinimo tikslais, galėtų būti taikomi mažiau ribojantys reikalavimai dėl maistinių medžiagų šalinimo, kaip nustatyta šioje direktyvoje;

_________________

1a Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos.

Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis

(11) naujausiomis mokslo žiniomis, kuriomis grindžiamos kelios Komisijos strategijos43, pabrėžiama būtinybė imtis veiksmų, kad būtų išspręsta mikroteršalų, kurių šiuo metu aptinkama visuose Sąjungos vandenyse, problema. Kai kurie iš šių mikroteršalų net ir nedideliais kiekiais yra pavojingi visuomenės sveikatai ir aplinkai. Todėl, siekiant užtikrinti, kad iš komunalinių nuotekų būtų pašalinta kuo daugiau įvairių mikroteršalų, turėtų būti įdiegtas papildomas, t. y. ketvirtinis, valymas. Ketvirtinis valymas pirmiausia turėtų būti skirtas organiniams mikroteršalams, kurie sudaro didelę taršos dalį ir kuriems pašalinti jau yra sukurtos technologijos, valyti. Valymas turėtų būti nustatomas remiantis atsargumo principu, derinamu su rizika grindžiamu požiūriu. Todėl visuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, turėtų būti atliekamas ketvirtinis valymas, nes iš šių įrenginių į aplinką išleidžiama didelė mikroteršalų dalis, o mikroteršalų šalinimas tokio masto komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose yra ekonomiškai efektyvus. 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų atveju reikėtų reikalauti, kad valstybės narės, remdamosi aiškiais kriterijais, kurie turėtų būti nurodyti, taikytų ketvirtinį valymą zonose, kurios, kaip nustatyta, yra jautrios taršai mikroteršalais. Tokioms zonoms turėtų būti priskiriamos vietos, kuriose dėl išvalytų komunalinių nuotekų išleidimo į vandens telkinius susidaro mažas skiedimo santykis arba kuriose nuotekų priimtuvų vanduo naudojamas geriamajam vandeniui gaminti ar kaip maudyklų vanduo. Turėtų būti reikalaujama, kad, norėdamos išvengti reikalavimo ketvirtinį valymą taikyti 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijose, valstybės narės, remdamosi standartizuotu rizikos vertinimu, įrodytų, jog nėra pavojaus aplinkai ar visuomenės sveikatai Kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko suplanuoti ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, reikalavimas dėl ketvirtinio valymo turėtų būti taikomas palaipsniui iki 2040 m., nustatant aiškius tarpinius tikslus;

(11) naujausiomis mokslo žiniomis, kuriomis grindžiamos kelios Komisijos strategijos43, pabrėžiama būtinybė imtis veiksmų, kad būtų išspręsta mikroteršalų, kurių šiuo metu aptinkama visuose Sąjungos vandenyse ir kurie susidaro dėl naujų buitinių ar pramoninių produktų atsiradimo rinkoje, problema, o tam reikia naujų identifikavimo ir pašalinimo iš nuotekų metodų. Kai kurie iš šių mikroteršalų net ir nedideliais kiekiais yra pavojingi visuomenės sveikatai ir aplinkai. Todėl, siekiant užtikrinti, kad iš komunalinių nuotekų būtų pašalinta kuo daugiau įvairių mikroteršalų, turėtų būti įdiegtas papildomas, t. y. ketvirtinis, valymas. Ketvirtinis valymas pirmiausia turėtų būti skirtas organiniams mikroteršalams, kurie sudaro didelę taršos dalį ir kuriems pašalinti jau yra sukurtos technologijos, valyti. Valymas turėtų derėti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (Vandens pagrindų direktyva) ir turėtų būti nustatomas remiantis atsargumo principu, derinamu su rizika grindžiamu požiūriu. Todėl visuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 150 000 GE ir didesnė apkrova, turėtų būti atliekamas ketvirtinis valymas, nes iš šių įrenginių į aplinką išleidžiama didelė mikroteršalų dalis, o mikroteršalų šalinimas tokio masto komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose yra ekonomiškai efektyvus. 35 000–150 000 GE dydžio aglomeracijų atveju reikėtų reikalauti, kad valstybės narės, remdamosi aiškiais kriterijais, kurie turėtų būti nurodyti, taikytų ketvirtinį valymą zonose, kurios, kaip nustatyta, yra jautrios taršai mikroteršalais. Tie kriterijai visų pirma turėtų atspindėti su mikroplastikais ir perfluoralkilintomis ir polifluoralkilintomis medžiagomis (PFAS) susijusią riziką. Tokioms zonoms turėtų būti priskiriamos vietos, kuriose dėl išvalytų komunalinių nuotekų išleidimo į vandens telkinius susidaro mažas skiedimo santykis arba kuriose nuotekų priimtuvų vanduo naudojamas geriamajam vandeniui gaminti ar kaip maudyklų vanduo. Turėtų būti reikalaujama, kad, norėdamos išvengti reikalavimo ketvirtinį valymą taikyti 35 000–150 000 GE dydžio aglomeracijose, valstybės narės, remdamosi standartizuotu rizikos vertinimu, įrodytų, jog nėra pavojaus aplinkai ar visuomenės sveikatai Kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko suplanuoti ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, reikalavimas dėl ketvirtinio valymo turėtų būti taikomas palaipsniui iki ... [įrašyti datą – penkiolika metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos], nustatant aiškius tarpinius tikslus;

_________________

43 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)028 final); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“ (COM(2019)128 final); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)667 final); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021)400 final).

Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis

(13) ketvirtinis valymas, būtinas mikroteršalams iš komunalinių nuotekų pašalinti, pareikalaus papildomų išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su stebėsena ir nauja pažangia įranga, kurią reikia įdiegti tam tikruose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose. Siekiant padengti šias papildomas išlaidas ir laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo „teršėjas moka“, svarbu, kad gamintojai, pateikiantys Sąjungos rinkai produktus, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios pasibaigus jų naudojimo laikui komunalinėse nuotekose aptinkamos kaip mikroteršalai (mikroteršalus sudarančios medžiagos), prisiimtų atsakomybę už papildomą valymą, reikalingą šioms medžiagoms, susidarančioms jiems vykdant profesinę veiklą, pašalinti. Didesnės gamintojo atsakomybės sistema yra tinkamiausia priemonė šiam tikslui pasiekti, nes ji apribotų finansinį poveikį mokesčių mokėtojams ir vandens tarifui, kartu skatindama kurti žalesnius produktus. Siekiant apriboti nenumatytas pasekmes galimybei gauti gyvybiškai svarbių produktų ir jų įperkamumui ir prieinamumui, dėl didelės sektorių, kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, vertės visuomenei gamintojo atsakomybę turėtų papildyti nacionalinis finansavimas. Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos turėtų būti įgyvendinamos laikantis šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatose nustatyto termino. Pagal SESV 191 straipsnį Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas. Principas „teršėjas moka“ yra principas, kuriuo vadovaujantis teršėjai turėtų padengti savo taršos ar žalos aplinkai išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią taršai, ją kontroliuoti ir ištaisyti; Šioje direktyvoje numatyta didesnės gamintojo atsakomybės sistema yra grindžiama principu „teršėjas moka“ ir ja siekiama visapusiškai ją įgyvendinti kartu su nacionaliniu įnašu, nes reikia atlikti tolesnį tyrimą siekiant užtikrinti visišką atsakomybę už visą sukeltą taršą ir visišką finansavimą, kad nebūtų pakenkta galimybei gauti gyvybiškai svarbių produktų ir jų prieinamumui. Vaistų ir kosmetikos gaminių liekanos šiuo metu yra pagrindiniai komunalinėse nuotekose aptinkamų mikroteršalų, dėl kurių nuotekas reikia papildomai valyti (atlikti ketvirtinį valymą), šaltiniai. Todėl dėl šių dviejų produktų grupių turėtų būti taikoma didesnė gamintojo atsakomybė. Atsižvelgiant į nacionalinius skirtumus, valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo nustatyti, kurie produktai klasifikuojami kaip gyvybiškai svarbūs produktai, pavyzdžiui, vaistai, turintys didelį poveikį gyvenimo kokybei, higienos produktai arba apsaugos nuo saulės produktai. Ateityje reikėtų pritaikyti produktų grupių sąrašą, jeigu ir kai reikia, atsižvelgiant į mokslo ir technologijų plėtrą, įvairių rinkai pateiktų produktų raidą ir naujus stebėsenos duomenis;

Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(13a) taršą mikroplastikais ir nanoplastikais sukelia sintetinės tekstilės dažymo ir plovimo procesai, nes sintetinis mikropluoštas patenka į nuotekas. Tai ypač pasakytina apie plastiko mikropluoštą arba nanoplastikus, makroplastiko fragmentus, arba kitų formų plastiko skaidymo daleles, į kurių buvimą aplinkoje ir vandenyne ilgą laiką nebuvo pakankamai atsižvelgta. Didžioji dalis tekstilės mikroplastikų išskiriama per pirmus penkis – dešimt skalbimų ir tai dar labiau sustiprina greitosios mados ir taršos mikroplastikais sąsają. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto kartu su poveikio vertinimu, atsižvelgdama į savo iniciatyvą „Taršos mikroplastikais poveikio aplinkai mažinimo priemonės“, kad iki 2027 m. gruodžio 31 d. ES lygmeniu taptų privaloma naudoti mikropluošto filtrus naujose skalbyklėse;

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis

(14) vis dėlto turėtų būti įmanoma atleisti nuo didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų, kai rinkai pateikiami nedideli produktų kiekiai, t. y. mažiau nei 2 tonos produktų, nes tokiais atvejais gamintojui tenkanti papildoma administracinė našta būtų neproporcingai didelė, palyginti su nauda aplinkai. Atleidimas nuo atsakomybės taip pat turėtų būti galimas, kai gamintojas gali įrodyti, kad produkto naudojimo laikotarpio pabaigoje mikroteršalų nesusidaro. Taip gali būti, pavyzdžiui, jei galima įrodyti, kad produkto liekanos greitai biologiškai suyra nuotekose ir aplinkoje arba nepasiekia komunalinių nuotekų valymo įrenginių. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyti išsamūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti rinkai pateikiamus produktus, kurių naudojimo laikotarpio pabaigoje nuotekose nesusidaro mikroteršalų. Rengdama šiuos kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į mokslinę ar kitą turimą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus;

(14) vis dėlto turėtų būti įmanoma atleisti nuo didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų, kai rinkai pateikiami nedideli produktų kiekiai, t. y. mažiau nei 2 tonos produktų, kaip apskaičiuota, pateikiamų Sąjungos rinkai, nes tokiais atvejais gamintojui tenkanti papildoma administracinė našta būtų neproporcingai didelė, palyginti su nauda aplinkai. Atleidimas nuo atsakomybės taip pat turėtų būti galimas, kai gamintojas gali įrodyti, kad produktai, kuriuos jie pateikia rinkai, greitai biologiškai suyra arba produkto naudojimo laikotarpio pabaigoje mikroteršalų nesusidaro. Taip gali būti, pavyzdžiui, jei galima įrodyti, kad produkto liekanos greitai biologiškai suyra nuotekose ir aplinkoje arba nepasiekia komunalinių nuotekų valymo įrenginių. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyti išsamūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti rinkai pateikiamus produktus, kurių naudojimo laikotarpio pabaigoje nuotekose nesusidaro mikroteršalų. Rengdama šiuos kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į mokslinę ar kitą turimą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus;

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(14a) užtikrindamos, kad gamintojų atsakomybė būtų didesnė, valstybės narės turėtų turėti galimybę įtraukti kitus sektorius, pavyzdžiui, pesticidų, namų ūkio produktų ir plastiko priedų, remdamosi įrodymais dėl mikroteršalų buvimo vandenyje, dumble arba visam laikui sistemoje po tretinio valymo, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius ypatumus;

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis

(15) siekiant išvengti galimų vidaus rinkos iškraipymų, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti minimalieji didesnės gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo reikalavimai, o dėl praktinio sistemos organizavimo turėtų būti sprendžiama nacionaliniu lygmeniu. Gamintojų įnašai turėtų būti proporcingi jų rinkai pateikiamų produktų kiekiui ir jų liekanų pavojingumui. Įnašais turėtų būtų padengtos, bet neviršytos mikroteršalų stebėsenos veiklos, statistinių duomenų apie rinkai pateiktų produktų kiekius ir pavojingumą rinkimo, ataskaitų teikimo ir nešališko tikrinimo, taip pat ketvirtinio valymo taikymo komunalinėms nuotekoms efektyviu būdu ir laikantis šios direktyvos nuostatų, išlaidos. Kadangi komunalinės nuotekos valomos kolektyviai, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad gamintojai įstotų į centralizuotą organizaciją, kuri jų vardu galėtų įgyvendinti jų įsipareigojimus pagal didesnės gamintojo atsakomybės principą;

(15) siekiant išvengti galimų vidaus rinkos iškraipymų, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti minimalieji didesnės gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo reikalavimai, o dėl praktinio sistemos organizavimo turėtų būti sprendžiama nacionaliniu lygmeniu. Komisija turėtų pateikti gaires dėl didesnės gamintojo atsakomybės sistemų, kad būtų galima jas suderintai įgyvendinti valstybėse narėse. Gamintojų įnašai turėtų būti proporcingi jų rinkai pateikiamų produktų kiekiui ir jų liekanų pavojingumui. Įnašais, kartu su nacionaliniu finansavimu, turėtų būtų padengtos mikroteršalų stebėsenos veiklos, statistinių duomenų apie rinkai pateiktų produktų kiekius, tinkamos informacijos teikimo naudotojams išlaidas ir pavojingumą rinkimo, analizės, ataskaitų teikimo ir nešališko tikrinimo, taip pat ketvirtinio valymo taikymo ir vykdymo komunalinėms nuotekoms efektyviu būdu ir laikantis šios direktyvos nuostatų, išlaidos. Kadangi komunalinės nuotekos valomos kolektyviai, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad gamintojai įstotų į centralizuotą organizaciją, kuri jų vardu galėtų įgyvendinti jų įsipareigojimus pagal didesnės gamintojo atsakomybės principą;

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis

(16) vertinimas taip pat parodė, kad nuotekų valymo sektorius turi galimybę gerokai sumažinti savo energijos suvartojimą ir gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pavyzdžiui, geriau išnaudoti komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose esančius paviršius saulės energijai gaminti arba gaminti biodujas iš dumblo, taip pat šilumos ar kinetinę energiją ar kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie atlikus būsimus mokslinius tyrimus gali tapti prieinami pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (2009/28/EB). Vertinimas taip pat parodė, kad be aiškių teisinių įpareigojimų šiame sektoriuje galima tikėtis tik dalinės pažangos. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad bendras metinis energijos kiekis, suvartojamas visuose jų teritorijoje esančiuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 10 000 GE ir didesnė apkrova, neviršytų tų komunalinių nuotekų valymo įrenginių pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/200144 2 straipsnio 1 punkte, kiekio, pasitelkiant, pvz., energijos gamybą įrenginiuose, šalia įrenginių esančią ar išorės energijos gamybą sistemą, pvz., siunčiant dumblą centralizuotos biodujų gamybos įrenginiui. Šis tikslas turėtų būti pasiektas palaipsniui iki 2040 m. gruodžio 31 d., nustatant tarpinius tikslus. Pasiekus šį energinio neutralumo tikslą, šiame sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, kurio galima išvengti, sumažės 46 proc., o tai padės siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslų ir susijusių nacionalinių bei Sąjungos tikslų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/84245 nustatytų tikslų. Skatinant biodujų ar saulės energijos gamybą ES ir kartu stiprinant energijos vartojimo efektyvumo priemones pagal principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“46, kuris reiškia, kad formuojant energetikos politiką ir priimant atitinkamus investicinius sprendimus kuo labiau atsižvelgiama į ekonomiškai efektyvias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, taip pat bus padedama mažinti Sąjungos energetinę priklausomybę – tai vienas iš Komisijos plane „REPowerEU“47 nurodytų tikslų. Tai taip pat atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/844 ir Direktyvą (ES) 2018/200148, pagal kurią komunalinių nuotekų valymo vietos priskiriamos atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamoms vietoms, t. y. vietoms, kurios yra ypač tinkamos energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantiems įrenginiams įrengti. Kad energinio neutralumo tikslą pasiektų taikydamos tinkamiausias priemones kiekvienam komunalinių nuotekų valymo įrenginiui ir nuotakynui, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kas ketverius metus būtų atliekamas energijos vartojimo auditas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES49 8 straipsnį, taip pat kartu turi būti pateiktas veiksmų planas, kuriame būtų išdėstytos priemonės, kurios bus įgyvendinamos įrenginiuose, siekiant sumažinti jų energijos sąnaudas. Jei elektrinės nepasiekia didžiausio energijos vartojimo efektyvumą pagal šią direktyvą arba griežtesnių nacionalinių tikslų, kartu su šiais auditais turėtų būti pateiktas veiksmų planas, kuriame būtų nustatytos priemonės, kurių turi imtis įmonės, kad sumažintų savo energijos suvartojimą. Atliekant tą auditą taip pat turėtų būti nustatomas principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ grindžiamo energijos sąnaudų mažinimo, ekonomiškai efektyvaus atliekinės šilumos išgavimo ir naudojimo įrenginyje arba centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ar gamybos potencialas, vadovaujantis Direktyvos 2012/27/ES VI priede nustatytais kriterijais, taip pat juose turėtų būti nustatyti galimi patobulinimai, kad būtų mažinamas išmetamas metano ir azoto suboksido kiekis;

_________________

44 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

45 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

46 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/1749 dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinio taikymo. Principo įgyvendinimo priimant sprendimus energetikos ir kituose sektoriuose gairės ir pavyzdžiai.

47 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2022)230 final).

48 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

49 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(16a) nuotekos yra vienas iš keturių pagrindinių metano išmetimo šaltinių, be žemės ūkio, energijos ir atliekų. Todėl ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi poveikio vertinimu, turėtų pasiūlyti privalomą 2030 m. Sąjungos išmetamo metano kiekio mažinimo tikslą, taikomą visiems atitinkamiems jį išmetantiems sektoriams. Per 20 metų laikotarpį pasiekti išmetamo metano kiekio mažinimo rezultatai yra 82,5 kartų veiksmingesni nei išmetamo CO2 kiekio mažinimo rezultatai, o per 12 metų, palyginti su daugiau nei šimtais metų CO2 atveju, metanas iš atmosferos pašalinamas daug greičiau, todėl išmetamą jo kiekį mažinti yra labai aktualu ir naudinga, kaip numatyta pagal Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuotekų sektorius ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiektų poveikio klimatui neutralumo tikslą, kaip nustatyta Europos klimato teisės akte;

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis

(17) kadangi dėl tarpvalstybinio vandens taršos pobūdžio kaimyninės valstybės narės arba trečiosios šalys turi bendradarbiauti spręsdamos tokios taršos problemą ir nustatydamos priemones, skirtas jos šaltiniui pašalinti, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės informuotų viena kitą arba trečiąją šalį, jei didelė vandens tarša, susidaranti dėl vienoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje išleidžiamų komunalinių nuotekų, daro arba gali daryti poveikį kitos valstybės narės arba trečiosios šalies vandens kokybei. Tokia informacija turėtų būti teikiama nedelsiant, jei atsitiktinė tarša daro didelį poveikį pasroviui esantiems vandens telkiniams. Komisija turėtų būti informuojama ir prireikus dalyvauti posėdžiuose valstybių narių prašymu. Taip pat svarbu spręsti tarpvalstybinės taršos, keliamos trečiųjų šalių, turinčių bendrus vandens telkinius su kai kuriomis valstybėmis narėmis, problemą. Sprendžiant iš trečiųjų šalių arba į jas patenkančių teršalų problemą, bendradarbiavimas ir koordinavimas su trečiosiomis šalimis gali būti vykdomas pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) vandenų konvenciją50 arba kitas atitinkamas regionines konvencijas, pavyzdžiui, regionines jūrų ar upių konvencijas;

(17) kadangi dėl tarpvalstybinio vandens taršos pobūdžio kaimyninės valstybės narės arba trečiosios šalys turi bendradarbiauti spręsdamos tokios taršos problemą ir nustatydamos priemones, skirtas jos šaltiniui pašalinti, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės informuotų viena kitą arba trečiąją šalį, jei didelė vandens tarša, susidaranti dėl vienoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje išleidžiamų komunalinių nuotekų, daro arba gali daryti poveikį kitos valstybės narės arba trečiosios šalies vandens kokybei. Tokia informacija turėtų būti teikiama nedelsiant savalaikio vietos, regionų ir tarpvalstybinio lygmens signalizavimo sistemų, kurios suveiktų atsitiktinės taršos atveju, priemonėmis, jei atsitiktinė tarša daro didelį poveikį pasroviui esantiems vandens telkiniams. Komisija turėtų būti informuojama ir prireikus dalyvauti posėdžiuose valstybių narių prašymu. Taip pat svarbu spręsti tarpvalstybinės taršos, keliamos trečiųjų šalių, turinčių bendrus vandens telkinius su kai kuriomis valstybėmis narėmis, problemą. Sprendžiant iš trečiųjų šalių arba į jas patenkančių teršalų problemą, bendradarbiavimas ir koordinavimas su trečiosiomis šalimis gali būti vykdomas pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) vandenų konvenciją50 arba kitas atitinkamas regionines konvencijas, pavyzdžiui, regionines jūrų ar upių konvencijas;

_________________

50 UNECE tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija su pakeitimais kartu su Sprendimu VI/3, kuriuo paaiškinama prisijungimo procedūra.

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis

(18) siekdamos užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komunalinių nuotekų valymo įrenginiai, pastatytis pagal šios direktyvos reikalavimus, būtų suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad būtų užtikrintas pakankamas jų veikimas visomis įprastomis vietos klimato sąlygomis;

(18) siekdamos užtikrinti aplinkos ir sveikatos apsaugą laikantis bendros sveikatos koncepcijos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuotakynai ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai, pastatyti pagal šios direktyvos reikalavimus, būtų suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad būtų užtikrintas pakankamas jų veikimas visomis įprastomis vietos klimato sąlygomis, ir turėtų nuolat neatsilikdamos pritaikyti savo naudojamus teršalų nustatymo nuotekose metodus, atsižvelgiant į naujų produktų, kurių vėliau gali būti randama nuotekose, pateikimą rinkai;

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis

(19) į komunalinių nuotekų valymo įrenginius taip pat patenka nebuitinės nuotekos, įskaitant gamybines nuotekas, kuriose gali būti įvairių Direktyvoje 91/271/EEB aiškiai nepaminėtų teršalų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, mikroplastikų, mikroteršalų ir kitų cheminių medžiagų. Daugeliu atvejų apie tokius teršalus, kurie gali ne tik pabloginti valymo procesą ir prisidėti prie nuotekų priimtuvų taršos, bet ir trukdyti panaudoti dumblą ir pakartotinai panaudoti išvalytas nuotekas, nėra pakankamai žinių ir supratimo. Todėl valstybės narės turėtų reguliariai stebėti tokius nebuitinius teršalus, kurie patenka į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir yra išleidžiami į vandens telkinius, ir teikti jų ataskaitas. Siekiant užkirsti kelią taršai, kurią sukelia nebuitinių nuotekų išleidimas jų susidarymo vietoje, pramonės sektorių ar įmonių, prijungtų prie nuotakynų, nuotekoms išleisti turėtų būti išduodamas išankstinis leidimas. Siekiant užtikrinti, kad nuotakynai ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai būtų techniškai pajėgūs priimti ir išvalyti gaunamus teršalus, su tvarkymo subjektais, kurie valdo komunalinių nuotekų valymo įrenginius, į kuriuos patenka nebuitinės nuotekos, turėtų būti konsultuojamasi prieš išduodant tuos leidimus ir jiems turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su išduotais leidimais, kad jie galėtų pritaikyti savo valymo procesus. Jei įtekančiuose vandenyse nustatoma nebuitinė tarša, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių taršai mažinti jos susidarymo vietoje, sustiprindamos nuotakynuose esančių teršalų stebėseną, kad būtų galima nustatyti taršos šaltinius, ir prireikus peržiūrėdamos atitinkamiems prijungtiems komunalinių nuotekų valymo įrenginiams išduotus leidimus. Sąjungos vandens ištekliai patiria vis didesnį spaudimą, todėl kai kuriose Sąjungos vietovėse nuolat arba laikinai trūksta vandens. Sąjungos gebėjimą reaguoti į didėjantį vandens ištekliams daromą spaudimą būtų galima pagerinti plačiau pakartotinai naudojant išvalytas komunalines nuotekas ir ribojant gėlo vandens išgavimą iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių. Todėl turėtų būti skatinamas ir taikomas pakartotinis išvalytų komunalinių nuotekų panaudojimas, kai tik tai tikslinga, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad būtų pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB apibrėžti geros priimančiųjų telkinių ekologinės ir cheminės būklės tikslai. Komunalinių nuotekų valymo reikalavimų sugriežtinimas ir veiksmai, kuriais siekiama geriau stebėti, sekti ir mažinti taršą jos susidarymo vietoje, turės įtakos išvalytų komunalinių nuotekų kokybei, todėl bus remiamas pakartotinis vandens naudojimas. Kai vanduo pakartotinai naudojamas žemės ūkio drėkinimo sistemose, jis turėtų būti naudojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/74151;

(19) į komunalinių nuotekų valymo įrenginius taip pat patenka nebuitinės nuotekos, įskaitant gamybines nuotekas, kuriose gali būti įvairių Direktyvoje 91/271/EEB aiškiai nepaminėtų teršalų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, mikroplastikų, mikroteršalų ir kitų cheminių medžiagų, įskaitant mikropluoštą ir nanoplastikus. Daugeliu atvejų apie tokius teršalus, kurie gali ne tik pabloginti valymo procesą ir prisidėti prie nuotekų priimtuvų taršos, bet ir trukdyti panaudoti dumblą ir pakartotinai panaudoti išvalytas nuotekas, nėra pakankamai žinių ir supratimo. Todėl valstybės narės turėtų reguliariai stebėti tokius nebuitinius teršalus, kurie patenka į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir yra išleidžiami į vandens telkinius, ir teikti jų ataskaitas. Siekiant užkirsti kelią taršai, kurią sukelia nebuitinių nuotekų išleidimas jų susidarymo vietoje, pramonės sektorių ar įmonių, prijungtų prie nuotakynų, nuotekoms išleisti turėtų būti išduodamas išankstinis leidimas. Siekiant užtikrinti, kad nuotakynai ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai būtų techniškai pajėgūs priimti ir išvalyti gaunamus teršalus, su tvarkymo subjektais, kurie valdo komunalinių nuotekų valymo įrenginius, į kuriuos patenka nebuitinės nuotekos, turėtų būti konsultuojamasi ir jie turėtų duoti pritarimą prieš išduodant tuos leidimus ir jiems turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su išduotais leidimais, kad jie galėtų pritaikyti savo valymo procesus. Be to, surinkimo sistemų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių, į kuriuos patenka nebuitinės nuotekos, tvarkymo subjektams turėtų būti leidžiama stebėti tas nuotekas prieš joms patenkant į surinkimo sistemas ir komunalinių nuotekų valymo įrenginius. Jei įtekančiuose vandenyse nustatoma nebuitinė tarša, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių taršai mažinti jos susidarymo vietoje, sustiprindamos nuotakynuose esančių teršalų stebėseną, kad būtų galima nustatyti taršos šaltinius, ir prireikus peržiūrėdamos atitinkamiems prijungtiems komunalinių nuotekų valymo įrenginiams išduotus leidimus. Sąjungos vandens ištekliai patiria vis didesnį spaudimą, todėl kai kuriose Sąjungos vietovėse nuolat arba laikinai trūksta vandens. Sąjungos gebėjimą reaguoti į didėjantį vandens ištekliams daromą spaudimą būtų galima pagerinti plačiau pakartotinai naudojant išvalytas komunalines nuotekas ir ribojant gėlo vandens išgavimą iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių. Todėl turėtų būti skatinamas ir taikomas pakartotinis išvalytų komunalinių nuotekų panaudojimas, kai tik tai tikslinga, ypač pramoniniuose procesuose ir centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui. Todėl valstybės narės turėtų priimti nacionalinius vandens taupymo ir pakartotinio naudojimo planus ir nustatyti nacionalinius privalomus pakartotinio vandens naudojimo ir taupymo tikslus visuose svarbiuose sektoriuose, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad būtų pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB apibrėžti geros priimančiųjų telkinių ekologinės ir cheminės būklės tikslai, užtikrinant mažiausią gamtosauginį debitą. Komunalinių nuotekų valymo reikalavimų sugriežtinimas ir veiksmai, kuriais siekiama geriau stebėti, sekti ir mažinti taršą jos susidarymo vietoje, turės įtakos išvalytų komunalinių nuotekų kokybei, todėl bus remiamas pakartotinis vandens naudojimas. Kai vanduo pakartotinai naudojamas žemės ūkio drėkinimo sistemose, jis turėtų būti naudojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/74151;

_________________

51 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (OL L 177, 2020 6 5, p. 32).

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(19a) kalbant apie vandens ir energijos sąsajas, vis labiau suvokiama, kad klimato ir vandens sistemos yra susietos ir pokyčiai vienoje sistemoje skatina svarbius, nelinijinius pokyčius kitoje. Todėl poveikio klimatui neutralumo tikslus ir dėmesį vandens ištekliams reikėtų plėtoti vienas kitą stiprinant ir užtikrinant, kad visuomenė būtų orientuota į pažangų vandens vartojimą. Tai reiškia visuomenę, kurioje vandens vertė yra pripažįstama ir suvokiama ir visi turimi vandens šaltiniai valdomi taip, kad būtų išvengta vandens trūkumo ir taršos, vandens sistema yra atspari demografinių pokyčių, sausrų ir potvynių poveikiui ir visi suinteresuotieji subjektai siekia užtikrinti tvarų vandens valdymą, o vandens ir išteklių ciklas iš esmės yra uždaras, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką;

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis

(20) siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą ir ypač išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymąsi, svarbu stebėti išvalytų komunalinių nuotekų išleidimą į aplinką. Stebėsena turėtų būti vykdoma nacionaliniu lygmeniu nustačius privalomą išankstinio leidimo išleisti išvalytas komunalines nuotekas į aplinką išdavimo sistemą. Be to, siekiant nuolat užkirsti kelią tiek atsitiktiniam dideliam plastikinės bioterpės, be kita ko, bionešiklių, biorutuliukų ir polistireno rutuliukų, patekimui, tiek ilgalaikiam nedideliam patekimui į aplinką iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, į leidimus išleisti nuotekas būtina įtraukti konkrečius įpareigojimus naudoti tinkamus sulaikymo sprendimus, pvz., groteles ir tinklelius, kad būtų užkirstas kelias išleidimui, ir nuolat stebėti bet kokį plastikinės bioterpės išleidimą. Siekiant pasirengti būsimam bioterpės naudojimo augimui bei sektoriaus technologinei pažangai, plastikinės bioterpės apibrėžtis turėtų apimti visas esamas technologijas ir tuo pat metu būti pritaikyta ateičiai ir pakankamai lanksti, kad ja būtų atsižvelgta į būsimą pažangą šioje srityje;

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis

(21) siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, tiesioginiam biologiškai skaidžių tam tikrų pramonės sektorių nebuitinių nuotekų išleidimui į aplinką turėtų būti taikomas išankstinis nacionalinio lygmens leidimas ir atitinkami reikalavimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrinta, kad tam tikruose pramonės sektoriuose tiesiogiai išleidžiamoms nuotekoms būtų taikomas antrinis, tretinis ir ketvirtinis valymas, būtinas žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti;

Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis

(22) pagal SESV 168 straipsnio 1 dalį, Sąjungos veiksmai papildo nacionalinę politiką ir turi būti nukreipti į visuomenės sveikatos gerinimą ir ligų prevenciją. Siekiant užtikrinti tinkamiausią atitinkamų visuomenės sveikatos duomenų, susijusių su komunalinėmis nuotekomis, naudojimą, turėtų būti nustatyta ir prevenciniais ar išankstinio perspėjimo tikslais taikoma komunalinių nuotekų stebėsena, pavyzdžiui, nustatant konkrečius virusus komunalinėse nuotekose kaip epidemijų ar pandemijų pradžios signalą. Valstybės narės turėtų užmegzti nuolatinį kompetentingų institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, ir kompetentingų institucijų, atsakingų už komunalinių nuotekų tvarkymą, dialogą ir koordinavimą. Vykdant šį koordinavimą turėtų būti sudarytas visuomenės sveikatai svarbių parametrų, kuriuos reikia stebėti komunalinėse nuotekose, sąrašas, taip pat ėminių ėmimo dažnumas ir vieta. Taikant šį metodą bus pasinaudota kitomis Sąjungos iniciatyvomis visuomenės sveikatos apsaugos srityje, pavyzdžiui, aplinkos stebėsena, apimančia nuotekų stebėseną52, ir šis metodas jas papildys. Remiantis COVID-19 pandemijos metu surinkta informacija ir patirtimi, įgyta įgyvendinant Komisijos rekomendaciją dėl bendro požiūrio į SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėjimo sistemų įdiegimą ES53 (toliau – rekomendacija), turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai stebėtų sveikatos parametrus, susijusius su SARS-CoV-2 virusu ir jo atmainomis. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikomi suderinti metodai, valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų taikyti rekomendacijoje nustatytus ėminių ėmimo ir analizės metodus SARS-CoV-2 virusui ir jo atmainoms stebėti;

(22) pagal SESV 168 straipsnio 1 dalį, Sąjungos veiksmai papildo nacionalinę politiką ir turi būti nukreipti į visuomenės sveikatos gerinimą ir ligų prevenciją. Siekiant užtikrinti tinkamiausią atitinkamų visuomenės sveikatos duomenų, susijusių su komunalinėmis nuotekomis, naudojimą, turėtų būti nustatyta ir prevenciniais ar išankstinio perspėjimo tikslais taikoma komunalinių nuotekų stebėsena, pavyzdžiui, nustatant konkrečius virusus komunalinėse nuotekose kaip epidemijų ar pandemijų pradžios signalą, kaip COVID-19 pandemijos atveju. Valstybės narės turėtų užmegzti nuolatinį kompetentingų institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, ir kompetentingų institucijų, atsakingų už komunalinių nuotekų tvarkymą, dialogą ir koordinavimą ir aiškiai toms kompetentingoms institucijoms paskirti vaidmenis ir atsakomybę bei išlaidas. Vykdant šį koordinavimą turėtų būti sudarytas visuomenės sveikatai svarbių parametrų, kuriuos reikia stebėti komunalinėse nuotekose, sąrašas, taip pat ėminių ėmimo dažnumas ir vieta. Taikant šį metodą bus pasinaudota kitomis Sąjungos iniciatyvomis visuomenės sveikatos apsaugos srityje, pavyzdžiui, aplinkos stebėsena, apimančia nuotekų stebėseną52, ir šis metodas jas papildys. Remiantis COVID-19 pandemijos metu surinkta informacija ir patirtimi, įgyta įgyvendinant Komisijos rekomendaciją dėl bendro požiūrio į SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėjimo sistemų įdiegimą ES53 (toliau – rekomendacija), turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai stebėtų sveikatos parametrus, susijusius su SARS-CoV-2 virusu ir jo atmainomis. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikomi suderinti metodai, valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų taikyti rekomendacijoje nustatytus ėminių ėmimo ir analizės metodus SARS-CoV-2 virusui ir jo atmainoms stebėti;

_________________

52 Komisijos komunikatas „Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas institucijos steigimas – tolesnis žingsnis kuriant Europos sveikatos sąjungą“ (COM(2021) 576 final).

53 2021 m. kovo 17 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/472 dėl bendro požiūrio į SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėjimo sistemų įdiegimą ES (OL L 98, 2021 3 19, p. 3).

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(23a) šia direktyva atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pasaulio sveikatos organizacijos pripažinta bendros sveikatos koncepcija yra integruotas ir vieningas požiūris, kuriuo siekiama tvariai suderinti ir optimizuoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei ekosistemos būklę. Pagal bendros sveikatos koncepciją pripažįstama, kad žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir platesnės aplinkos, įskaitant ekosistemas, sveikatą sieja glaudūs ryšiai ir tarpusavio priklausomybė. Todėl reikia nurodyti, kad nuotekų valymas turėtų apimti neigiamo poveikio sveikatai, įskaitant epidemijas, vengimą, ir atsižvelgti į teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką. Atsižvelgiant į G7 įsipareigojimą atkreipti dėmesį į pasauliniu mastu sparčiai didėjantį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, reikia skatinti protingą ir atsakingą antibiotikų naudojimą žmonėms skirtuose ir veterinariniuose vaistuose;

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis

(24) siekdamos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės turėtų nustatyti riziką, kylančią dėl komunalinių nuotekų tvarkymo. Atsižvelgdamos į nustatytą riziką ir kai to reikia, kad būtų laikomasi Sąjungos vandens teisės aktų reikalavimų, valstybės narės turėtų imtis griežtesnių komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo priemonių nei priemonės, kurių reikia šioje direktyvoje nustatytiems minimaliesiems reikalavimams įvykdyti. Atsižvelgiant į situaciją, tos griežtesnės priemonės gali apimti, inter alia, nuotakynų sukūrimą, integruotų komunalinių nuotekų tvarkymo planų parengimą arba antrinio, tretinio ar ketvirtinio valymo taikymą komunalinėms nuotekoms aglomeracijose arba komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma apkrova nesiekia GE ribų, nuo kurių pradedami taikyti standartiniai reikalavimai. Jos taip pat gali apimti pažangesnį valymą nei tas, kuris yra būtinas, kad būtų laikomasi minimaliųjų reikalavimų, arba išvalytų komunalinių nuotekų dezinfekavimą, būtiną, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/7/EB55;

(24) siekdamos apsaugoti aplinką ir sveikatą, laikantis bendros sveikatos koncepcijos, valstybės narės turėtų nustatyti riziką, kylančią dėl komunalinių nuotekų tvarkymo. Tuo tikslu kontrolė susidarymo vietoje turėtų būti skatinama kaip pirmesnis požiūris, siekiant užkirsti kelią komunalinių nuotekų taršai, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalies. Atsižvelgdamos į nustatytą riziką ir kai to reikia, kad būtų laikomasi Sąjungos vandens teisės aktų reikalavimų, valstybės narės turėtų imtis griežtesnių komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo priemonių nei priemonės, kurių reikia šioje direktyvoje nustatytiems minimaliesiems reikalavimams įvykdyti. Atsižvelgiant į situaciją, tos griežtesnės priemonės gali apimti, inter alia, prevencines priemones, nuotakynų sukūrimą, integruotų komunalinių nuotekų tvarkymo planų parengimą arba antrinio, tretinio ar ketvirtinio valymo taikymą komunalinėms nuotekoms aglomeracijose arba komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma apkrova nesiekia GE ribų, nuo kurių pradedami taikyti standartiniai reikalavimai, taip pat leidimų išleisti nuotekas peržiūrą ir atitinkamo valymo, kuriuo užtikrinama to paties lygio aplinkos apsauga, taikymą. Jos taip pat gali apimti pažangesnį valymą nei tas, kuris yra būtinas, kad būtų laikomasi minimaliųjų reikalavimų, arba išvalytų komunalinių nuotekų dezinfekavimą, būtiną, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/7/EB55;

_________________

55 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL L 64, 2006 3 4, p. 37).

Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis

(25) 6-asis darnaus vystymosi tikslas ir su juo susijęs uždavinys, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės iki 2030 m. visiems užtikrintų tinkamas ir teisingas sanitarijos ir higienos sąlygas ir panaikintų tuštinimosi lauke praktiką, ypatingą dėmesį skirdamos moterų bei mergaičių ir pažeidžiamų asmenų poreikiams56.Be to, Europos socialinių teisių ramsčio57 20-uoju principu nustatyta, kad kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas pagrindines paslaugas, įskaitant vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugas. Atsižvelgdamos į tai ir vadovaudamosi PSO sanitarijos ir sveikatos gairių58 rekomendacijomis bei Vandens ir sveikatos protokolo59 nuostatomis, valstybės narės galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis klausimą turėtų spręsti nacionaliniu lygmeniu. Tai turėtų būti daroma veiksmais, kuriais siekiama pagerinti galimybę naudotis sanitarijos paslaugomis visiems, pavyzdžiui, įrengiant sanitarinius įrenginius viešosiose vietose, taip pat skatinant, kad tinkami sanitariniai įrenginiai būtų įrengti viešojo administravimo įstaigose ir viešuosiuose pastatuose ir jais būtų galima naudotis nemokamai ir (arba) už visiems prieinamą kainą. Sanitariniuose įrenginiuose turėtų būti sudarytos sąlygas saugiai tvarkyti ir šalinti žmonių šlapimą, išmatas ir menstruacijų kraują. Tie įrenginiai turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų saugūs, o tai reiškia, kad jie turėtų būti visada prieinami visiems, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, pavyzdžiui, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir benamius, turėtų būti įrengti tokioje vietoje, kurioje kyla mažiausia rizika naudotojų saugumui, ir turėtų būti higieniškai ir techniškai saugūs naudoti. Be to, tokių įrenginių turėtų būti pakankamai, kad būtų galima patenkinti žmonių poreikius ir kad laukimo laikas nebūtų nepagrįstai ilgas;

(25) 6-asis darnaus vystymosi tikslas ir su juo susijęs uždavinys, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės iki 2030 m. visiems užtikrintų tinkamas ir teisingas sanitarijos ir higienos sąlygas ir panaikintų tuštinimosi lauke praktiką, ypatingą dėmesį skirdamos moterų bei mergaičių ir pažeidžiamų asmenų poreikiams56. Be to, Europos socialinių teisių ramsčio57 20-uoju principu nustatyta, kad kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas pagrindines paslaugas, įskaitant vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugas. Atsižvelgdamos į tai ir vadovaudamosi PSO sanitarijos ir sveikatos gairių rekomendacijomis58 bei Vandens ir sveikatos protokolo59 nuostatomis, valstybės narės galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis klausimą turėtų spręsti nacionaliniu lygmeniu. Tai turėtų būti daroma veiksmais, kuriais užtikrinama galimybė naudotis sanitarijos paslaugomis visiems, pavyzdžiui, įrengiant sanitarinius įrenginius viešosiose vietose, taip pat skatinant, kad tinkami sanitariniai įrenginiai būtų įrengti viešojo administravimo įstaigose ir viešuosiuose pastatuose ir jais būtų galima naudotis nemokamai ir (arba) už visiems prieinamą kainą. Sanitariniuose įrenginiuose turėtų būti sudarytos sąlygas saugiai tvarkyti ir šalinti žmonių šlapimą, išmatas ir pakeisti menstruacijų metu reikalingus produktus. Tie įrenginiai turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų saugūs, o tai reiškia, kad jie turėtų būti visada prieinami visiems, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, pavyzdžiui, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir benamius, turėtų būti įrengti tokioje vietoje, kurioje užtikrinamas didžiausias naudotojų saugumas, ir turėtų būti higieniškai ir techniškai saugūs naudoti. Be to, tokių įrenginių turėtų būti pakankamai, kad būtų galima patenkinti žmonių poreikius ir kad laukimo laikas nebūtų nepagrįstai ilgas;

_________________

56 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija (A/70/L.1).

57 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250 final).

58 PSO sanitarijos ir sveikatos gairės, 2018 m.

59 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos vandens ir sveikatos protokolas, 1999 m. birželio 17 d.

Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis

(26) specifinė mažumų kultūrų, pavyzdžiui, romų ir klajoklių, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi nuolatinio gyventojo statusą, padėtis, visų pirma tai, kad jie neturi galimybių naudotis sanitarijos paslaugomis, buvo pripažinta 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“, kuriame raginama didinti veiksmingas lygias galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Apskritai tikslinga, kad valstybės narės ypač daug dėmesio skirtų pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, imdamosi būtinų priemonių šių grupių galimybėms naudotis sanitarijos paslaugomis pagerinti. Svarbu, kad šios grupės būtų nustatomos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/218460 16 straipsnio 1 dalies. Priemonės, kuriomis siekiama pagerinti pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis, gali apimti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais viešosiose erdvėse nemokamai arba už nedidelį paslaugos mokestį, prisijungimo prie tinkamų komunalinių nuotekų nuotakynų gerinimą arba palaikymą ir informuotumo apie artimiausius sanitarinius įrenginius didinimą;

(26) specifinė mažumų kultūrų, pavyzdžiui, romų ir klajoklių, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi nuolatinio gyventojo statusą, padėtis, visų pirma tai, kad jie neturi galimybių naudotis sanitarijos paslaugomis, buvo pripažinta 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“, kuriame raginama didinti veiksmingas lygias galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Apskritai tikslinga, kad valstybės narės ypač daug dėmesio skirtų pažeidžiamoms grupėms ar grupėms, kurios yra marginalizuotos dėl veiksnių, susijusių su jų socialine ir ekonomine padėtimi, etnine kilme, seksualumu, lytimi, negalia, benamyste, teisiniu statusu, religiniais įsitikinimais ar kitomis priežastimis, imdamosi būtinų priemonių, kad toms grupėms būtų užtikrinta galimybė naudotis sanitarijos paslaugomis. Svarbu, kad šios grupės būtų nustatomos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 16 straipsnio 1 dalies. Priemonės, kuriomis siekiama pagerinti pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis, gali apimti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais viešosiose ir privačiose erdvėse nemokamai arba už nedidelį paslaugos mokestį, taip pat viešosios administracijos pastatuose, prisijungimo prie tinkamų komunalinių nuotekų nuotakynų gerinimą arba palaikymą ir informuotumo apie artimiausius sanitarinius įrenginius didinimą;

_________________

60 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis

(28) vertinime padaryta išvada, kad dumblo tvarkymą būtų galima patobulinti, kad jis geriau atitiktų žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos, apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje, principus. Veiksmai, kuriais siekiama geriau stebėti ir mažinti išleidžiamų nebuitinių nuotekų keliamą taršą jos susidarymo vietoje, padės pagerinti susidarančio dumblo kokybę ir užtikrinti saugų jo naudojimą žemės ūkyje ir kituose sektoriuose. Siekiant užtikrinti ir palengvinti tinkamą ir saugų maisto medžiagų išgavimą iš dumblo ir nuotekų ir užtikrinti Sąjungos saugių ir tvarių svarbiausiųjų žaliavų, įskaitant labai svarbią medžiagą fosforą, tiekimo grandinių tikslo laikymąsi, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos mažiausios išgavimo normos ir tuo pat metu taip pat reikia glaudžiau bendradarbiauti su akademine bendruomene ir mokslininkais, kad būtų nustatyti ir taikomi tinkamiausi maisto medžiagų išgavimo iš dumblo, skirto toliau naudoti žemės ūkio sektoriuje, metodai. Komisija turėtų skatinti teisės aktų sistemas, skirtas veiksmingai išgauto fosforo ir azoto rinkai kurti, o valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas išgautam fosforui patekti į rinką ir tolesniam jo naudojimui. Reikalavimais dėl išgavimo ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į būsimus pokyčius maisto medžiagų išgavimo technologijos ir proceso metodų srityse. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes išgauti vertingus išteklius iš nuotekų dumblo žemės ūkio tikslais, siekdamos sustiprinti sektoriaus atsparumą ir tvarumą ir prisidėti prie Sąjungos trąšų pramonės strateginio savarankiškumo. Valstybės narės siekia veiksmingo maisto medžiagų žiediškumo ir turi stengtis didinti nuotekų dumblo maisto medžiagų ir metalų regeneravimą, daug dėmesio skirdamos kitai papildomai naudai, pavyzdžiui, biodujų ar bioanglies gamybai;

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis

(29) būtina papildoma stebėsena, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi naujų reikalavimų, susijusių su mikroteršalais, nebuitine tarša, energiniu neutralumu, išmetamu ŠESD kiekiu, paviršinių nuotekų išlaja ir komunalinėmis paviršinėmis nuotekomis. Norint patikrinti, kiek ketvirtinis valymas padeda mažinti mikroteršalų kiekį komunalinėse nuotekose, pakanka stebėti ribotą tipinių mikroteršalų rinkinį. Stebėsenos dažnumas turėtų būti suderintas su šiuo metu Šveicarijoje taikoma geriausia praktika. Kad šie įpareigojimai išliktų ekonomiškai efektyvūs, jie turėtų būti pritaikyti prie komunalinių nuotekų valymo įrenginių ir aglomeracijų dydžio. Stebėsena taip pat padės teikti duomenis bendrai aplinkos stebėsenos sistemai, sukurtai pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą63, o konkrečiau – ją pagrindžiančiai nulinės taršos stebėsenos sistemai64;

(29) būtina papildoma stebėsena, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi naujų reikalavimų, susijusių su mikroteršalais, nebuitine tarša, energiniu neutralumu, išmetamu visų ŠESD, įskaitant azoto suboksidą, metaną, kiekiu, paviršinių nuotekų išlaja ir komunalinėmis paviršinėmis nuotekomis. Vykdant tokią stebėseną atsižvelgiama į nacionalinės apskaitos ataskaitą, užtikrinama reikiama infrastruktūra IPCC stebėsenos gairėms įgyvendinti ir sudaromos sąlygos ateityje parengti veiksmų planus dėl su Paryžiaus susitarimu suderinto moksliniais duomenimis grindžiamo švelninimo. Norint patikrinti, kiek ketvirtinis valymas padeda mažinti mikroteršalų kiekį komunalinėse nuotekose, pakanka stebėti ribotą tipinių mikroteršalų rinkinį. Stebėsenos dažnumas turėtų būti pagrįstas geriausia praktika, kaip tai šiuo metu daroma Šveicarijoje. Ji turėtų būti išplėsta ir apimti itin pavojingas medžiagas, pvz., telmisartaną, bisfenolį-A, estradiolį ir perfluoroktano sulfonrūgštį (PFOS). Kad šie įpareigojimai išliktų ekonomiškai efektyvūs, jie turėtų būti pritaikyti prie komunalinių nuotekų valymo įrenginių ir aglomeracijų dydžio. Stebėsena taip pat padės teikti duomenis bendrai aplinkos stebėsenos sistemai, sukurtai pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą63, o konkrečiau – ją pagrindžiančiai nulinės taršos stebėsenos sistemai64, ir remti skaitmeninę pertvarką vandens sektoriuje, laikantis Sąjungos skaitmeninės strategijos;

_________________

63 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (OL L 114, 2022 4 12, p. 22).

64 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021)400 final).

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis

(30) siekiant sumažinti administracinę naštą ir geriau išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes, reikėtų patobulinti ir supaprastinti direktyvos įgyvendinimo ataskaitų teikimą, panaikinant valstybių narių prievolę kas dvejus metus teikti ataskaitas Komisijai ir Komisijos prievolę kas dvejus metus skelbti ataskaitas. Jį reikėtų pakeisti reikalavimu, kad valstybės narės, padedant Europos aplinkos agentūrai (EAA), tobulintų esamus nacionalinius standartizuotus duomenų rinkinius, sukurtus pagal Direktyvą 91/271/EEB, ir reguliariai juos atnaujintų. Komisijai ir EAA turėtų būti suteikta nuolatinė prieiga prie nacionalinių duomenų bazių. Siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama išsami informacija apie šios direktyvos taikymą, į duomenų rinkinius turėtų būti įtraukta informacija apie komunalinių nuotekų valymo įrenginių atitiktį valymo reikalavimams (išleidžiamų ir neišleidžiamų teršalų apkrovos ir koncentracija), apie tai, kiek pasiekti energinio neutralumo tikslai, apie valymo įrenginių, kuriuose valoma apkrova viršija 10 000 GE, išmetamą ŠESD kiekį ir apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi dėl paviršinių nuotekų išlajos ir (arba) komunalinių paviršinių nuotekų, galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis ir valymo individualiose sistemose. Be to, turėtų būti užtikrintas visiškas suderinamumas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/200665, kad duomenys būtų kuo geriau naudojami ir būtų užtikrintas visiškas skaidrumas;

(30) siekiant sumažinti administracinę naštą ir geriau išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes, reikėtų patobulinti ir supaprastinti direktyvos įgyvendinimo ataskaitų teikimą, panaikinant valstybių narių prievolę kas dvejus metus teikti ataskaitas Komisijai ir Komisijos prievolę kas dvejus metus skelbti ataskaitas. Jį reikėtų pakeisti reikalavimu, kad valstybės narės, padedant Europos aplinkos agentūrai (EAA), tobulintų esamus nacionalinius standartizuotus duomenų rinkinius, sukurtus pagal Direktyvą 91/271/EEB, ir reguliariai juos atnaujintų. Komisijai ir EAA turėtų būti suteikta nuolatinė prieiga prie nacionalinių duomenų bazių ir jos turėtų būti viešai prieinamos per centralizuotą Sąjungos lygmens komunalinių nuotekų valymo duomenų bazę. Ta duomenų bazė turėtų suteikti galimybę palyginti valstybių narių valymo įrenginių veikimą, kad būtų išvengta taršos, atlikti priemonių, kurių imtasi, lyginamąją analizę ir padėti laikytis šios direktyvos, įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės taikymą, ypatingą dėmesį skiriant taršos šaltiniams. Siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama išsami informacija apie šios direktyvos taikymą, į duomenų rinkinius turėtų būti įtraukta informacija apie komunalinių nuotekų valymo įrenginių atitiktį valymo reikalavimams (išleidžiamų ir neišleidžiamų teršalų apkrovos ir koncentracija), apie tai, kiek pasiekti energinio neutralumo tikslai, apie valymo įrenginių, kuriuose valoma apkrova viršija 10 000 GE, išmetamą ŠESD kiekį ir apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi dėl paviršinių nuotekų išlajos ir (arba) komunalinių paviršinių nuotekų, galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis, valymo individualiose sistemose ir didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo. Be to, turėtų būti užtikrintas visiškas suderinamumas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/200665, kad duomenys būtų kuo geriau naudojami ir būtų užtikrintas visiškas skaidrumas. Administracinė našta, susijusi su informacijos ir duomenų teikimu visuomenei, visada turėtų atitikti proporcingumo principą;

_________________

65 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(31a) šiuo metu iš Sąjungos lėšų skiriama Komunalinių nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo išlaidoms padengti. Nuo 2000 m. sanglaudos politikos asignavimai nuotekų sektoriui sudarė 38,8 mlrd. EUR. Be sanglaudos politikos finansavimo tiesioginėms investicijoms į vandens sektorių, Sąjungos lėšomis, įskaitant sanglaudos politikos fondus, programų „Horizontas 2020“ ir LIFE fondus, taip pat remiami Sąjungos vandens sektoriaus moksliniai tyrimai. 2000–2017 m. Sąjunga finansavo iš viso 138 programos LIFE projektus, susijusius su nuotekų valymu. Siekiant įgyvendinti naujus plataus užmojo tikslus ir nieko nepalikti nuošalyje, reikės toliau Sąjungos lygmeniu teikti paramą, kartu užtikrinant aukštą komunalinių nuotekų valymo lygį ir piliečių prieigą prie tokio valymo visoje Europoje. Tačiau ketvirtinio valymo finansavimas turėtų būti finansuojamas pagal nacionalines didesnės gamintojo atsakomybės sistemas kartu su nacionaliniu finansavimu, siekiant apriboti poveikį piliečių sąskaitų už vandenį dydžiui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi principo „teršėjas moka“. Papildomai, laikantis įgyvendinimo vertinimo nuostatų, Komisija turėtų užtikrinti, kad nuotekų valymui būtų suteikiamos tinkamos finansinės priemonės, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės pagal kitos daugiametės finansinės programos (DFP po 2027 m.) investicijų programas kompleksiškai vykdytų šioje direktyvoje nustatytas pareigas;

Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis

(32) komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo sektorius yra specifinis, jis veikia kaip uždaroji rinka, nes viešosios ir mažosios įmonės yra prijungtos prie nuotakyno ir neturi galimybės pasirinkti tvarkymo subjektų. Todėl svarbu užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinami pagrindiniai tvarkymo subjektų veiklos rezultatų rodikliai, pavyzdžiui, pasiektas valymo lygis, valymo išlaidos, suvartota ir pagaminta energija, susijęs išmetamas ŠESD kiekis ir anglies pėdsakas. Kad visuomenė geriau suprastų komunalinių nuotekų valymo pasekmes, pagrindinė informacija apie metines nuotekų surinkimo ir valymo sąnaudas kiekvienam namų ūkiui turėtų būti pateikiama lengvai prieinamu būdu, pavyzdžiui, sąskaitose faktūrose, o kita išsami informacija turėtų būti prieinama internete, tvarkymo subjekto arba kompetentingos institucijos interneto svetainėje;

(32) komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo sektorius yra specifinis, nes viešosios ir mažosios įmonės yra prijungtos prie nuotakyno ir neturi galimybės pasirinkti tvarkymo subjektų. Todėl svarbu užtikrinti galimybes gauti vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinami pagrindiniai tvarkymo subjektų veiklos rezultatų rodikliai, pavyzdžiui, pasiektas valymo lygis, valymo išlaidos, suvartota ir pagaminta energija, susijęs išmetamas ŠESD kiekis ir anglies pėdsakas. Kad visuomenė geriau suprastų komunalinių nuotekų valymo pasekmes, pagrindinė informacija apie metines nuotekų surinkimo ir valymo sąnaudas kiekvienam namų ūkiui turėtų būti pateikiama lengvai prieinamu būdu sąskaitose faktūrose, o kita išsami informacija turėtų būti prieinama internete naudotojui patogiu formatu, tvarkymo subjekto arba kompetentingos institucijos interneto svetainėje;

Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis

(33) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB66, laikantis 1998 m. Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), valstybėse narėse užtikrinama teisė susipažinti su informacija apie aplinką. Orhuso konvencija apima plataus pobūdžio pareigas, susijusias tiek su informacijos apie aplinką teikimu to paprašius, tiek su aktyvia tokios informacijos sklaida. Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos, susijusios su galimybe susipažinti su informacija ir dalijimosi duomenimis tvarka, papildytų tą direktyvą ir jomis būtų nustatytas įpareigojimas internete patogiu būdu pateikti visuomenei informaciją apie komunalinių nuotekų surinkimą ir valymą, nesukuriant atskiro teisinio režimo. Užtikrindamos, kad visuomenė atitinkamoje teritorijoje būtų informuojama apie žalingą ir didelį taršos lygį tais atvejais, kai vandens tarša viršija Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose nustatytą ribą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Komisijos gaires ir sukurti viešojo perspėjimo sistemas, grindžiamas geriausia patirtimi, pavyzdžiui, korinio transliavimo technologija;

_________________

66 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis

(35) siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos tam tikros priedų dalys, susijusios su antrinio, tretinio ir ketvirtinio valymo reikalavimais ir specialių leidimų išleisti nebuitines nuotekas į nuotakynus ir komunalinių nuotekų valymo įrenginius reikalavimais, ir kuriais ši direktyva būtų papildyta mažiausiomis iš komunalinių nuotekų ir dumblo gauto fosforo ir azoto pakartotinio naudojimo ir perdirbimo normomis, siekiant skatinti naudoti įvairius išgavimo metodus, įskaitant pirolizę ir struvito nusodinimą, bei maisto medžiagų išgavimą iš dumblo. Atsižvelgiant į tai, kad fosforas ir azotas yra žemės ūkio sektoriui vertingi ištekliai, Komisija turėtų priimti šiuos deleguotuosius aktus per vienus metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą šiuo laikotarpiu Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais išplečiamas sektorių, prisidedančių prie didesnės gamintojo atsakomybės sistemų, sąrašas;

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis

(36) siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti individualių sistemų projektavimo standartus, patvirtinti ketvirtinio valymo rodiklių stebėsenos ir vertinimo metodus, nustatyti ir atnaujinti mikroteršalų sąrašą, nustatyti bendras tam tikrų produktų atleidimo nuo didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimo taikymo sąlygas ir kriterijus, nustatyti metodiką, kuria remiantis būtų rengiami integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai ir matuojamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir mikroplastikų kiekis komunalinėse nuotekose, ir patvirtinti informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti ir EAA turi surinkti apie šios direktyvos įgyvendinimą, teikimo formą ir tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201167. Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriame, laikantis šioje direktyvoje nustatytos tvarkos, nustato šioje direktyvoje nurodytus komunalinėse nuotekose esančių mikroplastikų stebėsenos reikalavimus, praėjus 12 mėnesių nuo to laiko, kai jie pagal Direktyvą 2022/0344 (COD) įtraukiami į stebėjimo sąrašą;

_________________

67 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(37a) svarbu užtikrinti, kad šioje direktyvoje būtų nustatyta, kad reikia pasiekti geresnę vandens kokybę, nedarant neigiamo poveikio pagrindinių produktų prieinamumui, galimybei juos įsigyti ir jų įperkamumui;

Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(37b) valstybės narės turėtų galėti numatyti papildomą dėl šios direktyvos reikalavimų vykdymo kylančių išlaidų, skirtų pagrindiniams vaistams remto, siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų rinkoje ir prieinami piliečiams, kompensavimą;

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 konstatuojamoji dalis

(38) laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros68, Komisija turėtų šios direktyvos vertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas vertinimas turėtų būti grindžiamas įgyvendinant šią direktyvą sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, turimomis PSO rekomendacijomis, taip pat atitinkamais mokslo, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis. Atliekant vertinimą ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimam poreikiui nustatyti nuotekų valymo sektoriaus šiltnamio išmetamų efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus, poreikiui iš komunalinių nuotekų pašalinti mikroplastikus ir perfluoralkilintas ir polifluoralkilintas medžiagas prieš jas išleidžiant, poreikiui koreguoti produktų, dėl kurių turi būti taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, sąrašą, atsižvelgiant į rinkai pateikiamų produktų asortimento raidą ir į jų pašalinimo ir denatūravimo metodą, taikomą galutiniu naudojimo etapu, nedarant didelio poveikio aplinkai, gerėjančias žinias apie mikroteršalų buvimą nuotekose ir jų poveikį visuomenės sveikatai bei aplinkai ir duomenis, gautus vykdant naujus įpareigojimus stebėti ir analizuoti mikroteršalų kiekį įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir išleidimo iš jų vietose; Imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės vandens taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis SESV nustatytu atsargumo principu bei principu „teršėjas moka“ ir Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu;

_________________

68 Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14).

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipa

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl komunalinių nuotekų surinkimo, valymo bei išleidimo, siekiant apsaugoti aplinką bei žmonių sveikatą ir kartu laipsniškai nutraukti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir gerinti komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energijos balansą. Ja taip pat nustatomos taisyklės dėl naudojimosi sanitarijos paslaugomis, komunalinių nuotekų sektoriaus skaidrumo ir reguliarios komunalinių nuotekų parametrų, kurie yra svarbūs visuomenės sveikatai, stebėsenos.

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl komunalinių nuotekų surinkimo, valymo bei išleidimo, siekiant apsaugoti aplinką bei sveikatą, laikantis bendros sveikatos koncepcijos, ir kartu laipsniškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir gerinti komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energijos balansą, kartu padedant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Ja taip pat nustatomos taisyklės dėl galimybės visiems naudotis sanitarijos paslaugomis, komunalinių nuotekų sektoriaus skaidrumo ir reguliarios komunalinių nuotekų parametrų, kurie yra svarbūs visuomenės sveikatai, stebėsenos ir, vykdant integruotą nuotekų valdymo planavimą, ja siekiama didinti sąveiką su prisitaikymu prie klimato kaitos ir miestų ekosistemų atkūrimo veiksmais.

Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

1) komunalinės nuotekos – buitinės nuotekos, buitinių ir nebuitinių nuotekų mišinys arba buitinių ir komunalinių paviršinių nuotekų mišinys;

1) komunalinės nuotekos – vienas iš šių dalykų:

Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunktis (naujas)

a) buitinės nuotekos;

Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis (naujas)

b) buitinių ir nebuitinių nuotekų mišinys;

Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto c papunktis (naujas)

c) buitinių ir komunalinių paviršinių nuotekų mišinys;

Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto d papunktis (naujas)

d) buitinių, nebuitinių nuotekų ir komunalinių paviršinių nuotekų mišinys;

Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto įžanginė dalis

3) nebuitinės nuotekos – nuotekos, kurios yra išleidžiamos į nuotakyną iš vietų, naudojamų kuriai nors iš toliau nurodytų veiklų:

3) nebuitinės nuotekos – nuotekos, kurios nėra daugiausia žmogaus medžiagų apykaitos ar buitinės namų veiklos produktai ir kurios yra išleidžiamos į nuotakyną iš vietų, naudojamų kuriai nors iš toliau nurodytų veiklų:

Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

4) aglomeracija – teritorija, kurioje komunalinių nuotekų taršos apkrova yra gana koncentruota (10 GE vienam hektarui arba daugiau), kad būtų surenkamos komunalinės nuotekos ir nukreipiamos į komunalinių nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą;

4) aglomeracija – teritorija, kurioje komunalinių nuotekų taršos apkrova yra gana koncentruota (25 GE vienam hektarui arba daugiau), kad būtų surenkamos komunalinės nuotekos ir nukreipiamos į komunalinių nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą;

Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas

5) komunalinės paviršinės nuotekos – lietaus vanduo, surinktas iš aglomeracijų centralizuota ar autonomine kanalizacija;

5) komunalinės paviršinės nuotekos – lietaus, sniego arba tirpsmo vanduo, surinktas iš aglomeracijų centralizuota ar autonomine kanalizacija;

Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

6) paviršinių nuotekų išlaja – lietaus sukelta nevalytų komunalinių nuotekų išlaja iš centralizuotos kanalizacijos į nuotekų priimtuvą;

6) paviršinių nuotekų išlaja – itin smarkaus lietaus sukelta iš dalies išvalytų arba nevalytų komunalinių nuotekų išlaja iš centralizuotos kanalizacijos arba komunalinių nuotekų valymo įrenginių į nuotekų priimtuvą;

Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas

16) mikroteršalas – medžiaga, įskaitant jos skilimo produktus, kuri paprastai aptinkama aplinkoje ir komunalinėse nuotekose mažesnės nei miligramai litrui koncentracijos ir gali būti laikoma pavojinga žmonių sveikatai arba aplinkai remiantis Reglamento EB69 I priedo 3 ir 4 dalyse nustatytais kriterijais;

16) mikroteršalas – medžiaga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, įskaitant jos skilimo produktus, kuri paprastai aptinkama aplinkoje ir komunalinėse nuotekose mikrogramų litrui arba mažesnės koncentracijos ir gali būti laikoma pavojinga sveikatai ir aplinkai remiantis Reglamento (EB) Nr. 1272/200869 I priedo 3 ir 4 dalyse nustatytais kriterijais;

_________________

69 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

69 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 19 punktas

19) gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – gamintojų kolektyviai įsteigta organizacija jų pareigoms pagal 9 straipsnį vykdyti;

19) gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms įsteigta organizacija, padedanti gamintojams vykdyti savo pareigas pagal 9 straipsnį;

Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 19 a punktas (naujas)

19a) principas „teršėjas moka“ – principas, kuriuo vadovaujantis teršėjai padengia savo taršos ar žalos aplinkai išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią taršai, ją kontroliuoti ir ištaisyti;

Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas

20) sanitarija – priemonės ir paslaugos, skirtos žmonių šlapimui, išmatoms ir menstruacijų kraujui saugiai šalinti;

20) sanitarija – saugios, higieniškos, patikimos ir socialiai bei kultūriškai priimtinos priemonės ir paslaugos, skirtos žmonių šlapimui bei išmatoms šalinti, ir menstruacijų metu reikalingų produktų keitimo ir šalinimo priemonės ir paslaugos, kuriomis užtikrinamas privatumas ir orumas;

Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 a punktas (naujas)

21a) bendros sveikatos koncepcija – integruotas, vienijantis metodas, kuriuo siekiama tvariai subalansuoti ir optimizuoti žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą. Joje pripažįstama, kad žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir platesnės aplinkos, įskaitant ekosistemas, sveikata yra glaudžiai susijusi ir tarpusavyje priklausoma;

Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 22 punktas

22) suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turi arba gali turėti poveikį arba kuriai rūpi su šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros, įskaitant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą propaguojančias nevyriausybines organizacijas;

22) suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turi arba gali turėti poveikį arba kuriai rūpi su šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros, įskaitant sveikatos apsaugą laikantis bendros sveikatos koncepcijos arba aplinkos apsaugą propaguojančias nevyriausybines organizacijas;

Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas

23) plastikinė bioterpė – plastikinės priemonės, naudojamos komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose reikalingoms bakterijoms dauginti;

23) plastikinė bioterpė – bet kokia plastikinė priemonė, naudojama nuotekų valymo įrenginiuose reikalingoms bakterijoms dauginti, įskaitant, be kita ko, biologinius nešiklius, biologinius kamuoliukus ir polistireno rutuliukus;

Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 24 a punktas (naujas)

24a) tiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – iš šaltinių, kurie priklauso komunalinių nuotekų valymo įrenginiui ir nuotakynams arba yra jų kontroliuojami, išmetami teršalai, įskaitant išsiskiriančias dujas, pvz., metaną ir azoto suboksidą;

Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 24 b punktas (naujas)

24b) netiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – dujų, kurios susidaro gaminant įsigytą elektros energiją, kuri tiekiama į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir nuotakynus, taip pat eksploatuojant tokius įrenginius ir nuotakynus, išmetimas;

Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad visos 1 000–2 000 GE dydžio aglomeracijos atitiktų šiuos reikalavimus:

2. Iki 2032 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad visos 750–2 000 GE dydžio aglomeracijos atitiktų šiuos reikalavimus:

Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų nuotekų nuotėkio lygių ir su juo susijusio teršalų išmetimo savo teritorijoje vertinimą, apimantį patobulinimų potencialą nuotekų nuotėkio mažinimo srityje. Atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į atitinkamus visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, techninius ir ekonominius aspektus. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima nacionalinius tikslus iki 2035 m. gruodžio 31 d. savo teritorijoje sumažinti nuotekų nuotėkio lygį. Valstybės narės gali nustatyti prasmingas paskatas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad nuotekas valantys subjektai pasiektų nacionalinius tikslus.

Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalis

1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio nuostatų, išskirtiniais atvejais, kai nuotakyno įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad jis neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad per daug brangiai kainuotų, valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojamos individualios komunalinių nuotekų valymo sistemos (toliau – individualios sistemos).

1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio nuostatų, išskirtiniais atvejais, kai nuotakyno įrengimas arba prijungimas prie nuotakyno nėra pateisinamas dėl to, kad jis neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad per daug brangiai kainuotų, valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojamos individualios komunalinių nuotekų valymo sistemos (toliau – individualios sistemos) arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį patį sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad individualios sistemos būtų suprojektuotos, eksploatuojamos ir techniškai prižiūrimos taip, kad jomis būtų užtikrinamas bent toks pats išvalymo lygis kaip ir atliekant 6 ir 7 straipsniuose nurodytą antrinį ir tretinį valymą.

Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos individualios sistemos būtų suprojektuotos, eksploatuojamos ir techniškai prižiūrimos taip, kad jomis būtų užtikrinamas bent toks pats sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis kaip ir atliekant 6 ir 7 straipsniuose nurodytą antrinį ir tretinį valymą.

Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad aglomeracijos, kuriose naudojamos individualios sistemos, būtų įregistruotos viešame registre ir kad atitinkama institucija tas sistemas reguliariai tikrintų.

Valstybės narės užtikrina, kad individualios sistemos būtų įregistruotos viešame registre ir kad kompetentinga institucija tas sistemas reguliariai tikrintų, taip pat keičiasi geriausia patirtimi, susijusia su individualių sistemų naudojimu ir eksploatavimu bei kas ketverius metus atliekamais reguliariais patikrinimais, įskaitant kompetentingų institucijų valdymo ir veiklos aspektus.

Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 dalis

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 27 straipsnyje nustatytos tvarkos, priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma minimaliaisiais individualių sistemų projektavimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros reikalavimais ir nustatomi 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto reguliaraus tikrinimo reikalavimai.

3. Valstybės narės, remdamosi Komisijos per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo pateiktomis gairėmis, nustato minimaliuosius individualių sistemų projektavimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros visoje Sąjungoje reikalavimus ir nustato 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto reguliaraus tikrinimo reikalavimus.

Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

4. Valstybės narės, kuriose individualios sistemos naudojamos daugiau kaip 2 proc. komunalinių nuotekų apkrovos 2 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose išvalyti, pateikia Komisijai išsamų individualių sistemų naudojimo kiekvienoje tokioje aglomeracijoje pagrindimą. Tuo pagrindimu turi būti:

Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalies c punktas

c) įrodoma, kad laikomasi 3 dalyje nurodytų minimaliųjų reikalavimų, jei Komisija yra pasinaudojusi toje dalyje jai suteiktais įgaliojimais.

Išbraukta.

Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)

ca) įrodoma, kad laikomasi Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų aplinkos apsaugos tikslų.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Iki 2025 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sudaro sąrašą 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų, kuriose, atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio duomenis ir naujausias klimato prognozes, taikytina viena ar daugiau iš šių sąlygų:

Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės sudaro sąrašą 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų, kuriose, atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio duomenis ir naujausias klimato prognozes, įskaitant sezoninius svyravimus, taikytina viena ar daugiau iš šių sąlygų:

Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas

a) paviršinių nuotekų išlaja arba komunalinės paviršinės nuotekos kelia grėsmę aplinkai arba žmonių sveikatai;

a) laikantis bendros sveikatos koncepcijos, paviršinių nuotekų išlaja arba komunalinės paviršinės nuotekos kelia grėsmę aplinkai arba sveikatai;

Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas

b) paviršinių nuotekų išlaja sudaro daugiau kaip 1 proc. metinės surinktų komunalinių nuotekų apkrovos, apskaičiuotos sausomis oro sąlygomis;

b) paviršinių nuotekų išlaja sudaro daugiau kaip maždaug 1 proc. metinės surinktų komunalinių nuotekų apkrovos, apskaičiuotos sausomis oro sąlygomis;

Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos iv a punktas (naujas)

iva) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 4 dalis

4. Integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai paprašius pateikiami Komisijai.

4. Integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai, be kita ko, nurodant užbaigtas dalis ir elementus, kurie dar turi būti įgyvendinti, paprašius pateikiami Komisijai per tris mėnesius nuo jų paskelbimo.

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 5 dalis

5. Integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai apima bent V priede nustatytus elementus.

5. Integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai apima bent V priede nustatytus elementus ir, kai įmanoma, pirmenybė teikiama žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros sprendimams.

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Komisija imasi atitinkamų veiksmų, susijusių su valstybių narių parengtais integruotais komunalinių nuotekų tvarkymo planais, jei tuose planuose nėra bent V priede nurodytų elementų.

Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos b punktas

b) pateikiamos alternatyvių rodiklių, pagal kuriuos galima patikrinti, ar V priedo 2 punkto a dalyje nurodytas orientacinis taršos mažinimo tikslas yra pasiektas, nustatymo metodikos;

b) pateikiamos alternatyvių rodiklių, nustatytų V priedo 2 punkto a papunktyje, pagal kuriuos galima patikrinti, ar tame punkte nurodytas taršos mažinimo tikslas yra pasiektas, nustatymo metodikos;

Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 6 a dalis (nauja)

6a. Valstybės narės siekia padidinti žaliąją erdvę miestų teritorijose, kad remiantis natūraliais sprendimais būtų sumažinta paviršinių nuotekų išlaja.

Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 6 b dalis (nauja)

6b. Valstybės narės užtikrina, kad parengti integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai būtų peržiūrimi kas penkerius metus ir prireikus atnaujinami.

Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, šalto klimato regionuose, kuriuose dėl žemos temperatūros sunku atlikti veiksmingą biologinį valymą, gali prireikti atlikti ne tokį griežtą į vandenį išleidžiamų komunalinių nuotekų valymą (biocheminis deguonies suvartojimas, BDS5, kaip apibrėžta 1 priedo 1 lentelės 2 eilutėje), negu apibrėžta 1 dalyje, jei vidutinė metinė vandens temperatūra įtekėjimo vietoje yra žemesnė nei 6 C ir jeigu išsamūs tyrimai rodo, kad tokios nuotekos nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Tačiau valymas turi siekti minimalų išvalymo efektyvumą, lygų 40 proc., matuojant ne rečiau kaip kartą per savaitę. Valstybės narės, kurios naudojasi tokia nukrypti leidžiančia nuostata, apie tai praneša Komisijai.

Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 1 000–2 000 GE dydžio aglomeracijų, prieš jas išleidžiant, būtų taikomas antrinis valymas pagal 3 dalį arba kitas jam prilygstantis valymas.

2. Valstybės narės iki 2032 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 750–2 000 GE dydžio aglomeracijų, prieš jas išleidžiant, būtų taikomas antrinis valymas pagal 3 dalį arba kitas jam prilygstantis valymas.

Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 dalis

4. Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į komunalinių nuotekų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias dėl smarkių liūčių.

Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Iki 2030 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad 50-ies proc. komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova ir kuriuose [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą] tretinis valymas neatliekamas, išleidžiamoms nuotekoms būtų taikomas tretinis valymas pagal 4 dalį.

Iki 2033 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad 50-ies proc. komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova ir kuriuose [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą] tretinis valymas neatliekamas, išleidžiamoms nuotekoms būtų taikomas tretinis valymas pagal 4 dalį.

Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Iki 2035 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad visuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, būtų atliekamas tretinis valymas pagal 4 dalį.

Iki 2038 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad visuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, būtų atliekamas tretinis valymas pagal 4 dalį.

Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Iki 2025 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sudaro savo teritorijoje esančių eutrofikacijai jautrių zonų sąrašą ir jį atnaujina kas penkerius metus pradėdamos nuo 2030 m. gruodžio 31 d.

Ne vėliau kaip ... [įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės sudaro ir paskelbia savo teritorijoje esančių eutrofikacijai jautrių zonų sąrašą ir tame sąraše pateikia informaciją apie tai, ar jos yra fosforui ir (arba) azotui jautrios zonos, ir tą sąrašą atnaujina kas penkerius metus pradėdamos nuo 2030 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodydamos informaciją apie eutrofikacijos priežastį.

Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Pirmoje dalyje nurodytas sąrašas apima II priede nurodytas zonas.

Pirmoje dalyje nurodytas sąrašas apima II priede nurodytas zonas. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija paskelbia II priedo suderinto įgyvendinimo gaires, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniais vandens telkiniais.

Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Iki 2035 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 50-ties proc. 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų, kuriose komunalinių nuotekų tretinis valymas [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą] neatliekamas ir kuriose jos išleidžiamos į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą, būtų taikomas tretinis valymas pagal 4 dalį prieš jas išleidžiant į tas zonas.

Nedarant poveikio pirmai daliai, iki 2038 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 50-ties proc. 10 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų, kuriose komunalinių nuotekų tretinis valymas [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą] neatliekamas ir kuriose jos išleidžiamos į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą, būtų taikomas tretinis valymas pagal 4 dalį prieš jas išleidžiant į tas zonas.

Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Iki 2040 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms nuotekoms iš visų 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų būtų taikomas tretinis valymas pagal 4 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Nedarant poveikio pirmai daliai, iki 2043 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms nuotekoms iš visų 10 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų būtų taikomas tretinis valymas pagal 4 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Pagal šios direktyvos 21 straipsnį ir I priedo D dalį paimti ėminiai turi atitikti I priedo B dalies 2 lentelėje nustatytas parametrų vertes. Didžiausias leistinas ėminių, neatitinkančių I priedo B dalies 2 lentelėje nustatytų parametrų verčių, skaičius nustatytas I priedo D dalies 4 lentelėje.

Siekiant užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, pagal šios direktyvos 21 straipsnį ir I priedo D dalį paimtų ėminių metinis vidurkis turi atitikti I priedo B dalies 2 lentelėje nustatytas parametrų vertes. Didžiausias leistinas ėminių, neatitinkančių I priedo B dalies 2 lentelėje nustatytų parametrų verčių, skaičius nustatytas I priedo D dalies 4 lentelėje.

Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies a punktas

a) iki 2035 m. gruodžio 31 d. bendras fosforo kiekis sumažinamas 82,5 proc., o bendras azoto kiekis – 80 proc.;

a) iki 2035 m. gruodžio 31 d. bendras fosforo kiekis sumažinamas 90 proc., o bendras azoto kiekis – 75 proc.;

Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies b punktas

b) iki 2040 m. gruodžio 31 d. bendras fosforo kiekis sumažinamas 90 proc., o bendras azoto kiekis – 85 proc.

b) iki 2040 m. gruodžio 31 d. bendras fosforo kiekis sumažinamas 93 proc., o bendras azoto kiekis – 80 proc. Dienos, kai nuotekų temperatūra nukrenta žemiau 12 °C, nėra svarbios apskaičiuojant šalinamo azoto kiekį pirmoje pastraipoje nurodytu tikslu.

Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 7 dalis

7. Valstybės narės užtikrina, kad nuotekos, išleidžiamos iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, esančių zonoje, kuri į 2 dalyje nurodytą sąrašą įtraukta atlikus vieną iš reguliarių sąrašo atnaujinimų, kuriuos reikalaujama atlikti pagal tą dalį, atitiktų 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus per septynerius metus nuo įtraukimo į tą sąrašą.

7. Valstybės narės užtikrina, kad nuotekos, išleidžiamos iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, esančių į 2 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktoje zonoje, ir išleidžiamos iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių į zonos, įtrauktos į 2 dalyje nurodytą sąrašą, baseiną po to, kai sąrašas buvo reguliariai atnaujinamas, kaip reikalaujama toje dalyje, per septynerius metus nuo įtraukimo į tą sąrašą atitiktų 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Iki 2030 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad 50-čiai proc. iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, išleidžiamų nuotekų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį.

Ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad 50-čiai proc. iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 150 000 GE ir didesnė apkrova, išleidžiamų nuotekų būtų atliekamas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį.

Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Iki 2035 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad visuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, būtų atliekamas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį.

Ne vėliau kaip ... [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad visuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose valoma 150 000 GE ir didesnė apkrova, būtų atliekamas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį.

Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

2030 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi būti sudariusios savo teritorijoje esančių zonų, kuriose mikroteršalų koncentracija arba kaupimasis kelia grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai, sąrašą. Tą sąrašą valstybės narės peržiūri kas penkerius metus ir prireikus atnaujina.

Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės turi būti sudariusios ir paskelbusios savo teritorijoje esančių 100 000 GE ir didesnio dydžio aglomeracijų sąrašą, o ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] – 35 000 GE ir didesnio dydžio aglomeracijų, kuriose mikroteršalų koncentracija arba kaupimasis kelia grėsmę sveikatai arba aplinkai, sąrašą. Tą sąrašą valstybės narės peržiūri bent kas penkerius metus ir prireikus nepagrįstai nedelsdamos jį atnaujina.

Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Į pirmoje pastraipoje nurodytą sąrašą įtraukiamos toliau išvardytos zonos, nebent remiantis rizikos vertinimu galima įrodyti, kad rizikos žmonių sveikatai arba aplinkai tose zonose nėra:

Į pirmoje pastraipoje nurodytus sąrašus įtraukiamos toliau išvardytos zonos, nebent remiantis rizikos vertinimu galima įrodyti, kad rizikos žmonių sveikatai arba aplinkai tose zonose nėra:

Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos f punktas

f) zonos, kuriose turi būti atliekamas papildomas valymas siekiant laikytis Direktyvose 2000/60/EB ir 2008/105/EB nustatytų reikalavimų.

f) zonos, kuriose turi būti atliekamas papildomas valymas siekiant laikytis Direktyvose 2000/60/EB, 2006/118/EB, 2008/105/EB ir 2008/56/EB nustatytų reikalavimų;

Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos f a punktas (naujas)

fa) specialios saugomos teritorijos, kaip nustatyta Direktyvoje 92/43/EEB, ir specialios apsaugos teritorijos pagal Direktyvą 79/409/EEB, sudarančios „Natura 2000“ ekologinį tinklą.

Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Jei valstybė narė nesudaro 2 dalyje nurodytų sąrašų iki joje nustatytų terminų, visoms iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 35 000 GE ir didesnė apkrova, išleidžiamoms nuotekoms taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį.

Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Nedarant poveikio pirmai daliai, ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 50-ties proc. 100 000–150 000 GE dydžio aglomeracijų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Ne vėliau kaip ... [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms nuotekoms iš visų 100 000–150 000 GE dydžio aglomeracijų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Iki 2035 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 50-ties proc. 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Nedarant poveikio pirmai daliai, ne vėliau kaip ... [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms komunalinėms nuotekoms iš 50-ties proc. 35 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Iki 2040 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms nuotekoms iš visų 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Ne vėliau kaip ... [penkiolika metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad į nuotakynus patenkančioms nuotekoms iš visų 35 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų būtų taikomas ketvirtinis valymas pagal 5 dalį prieš jas išleidžiant į zonas, įtrauktas į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 35 000 GE ir didesnė apkrova, į zonų, įtrauktų į 2 dalyje nurodytą sąrašą, vandens baseiną išleidžiamoms nuotekoms taip pat taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalys.

Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 27 straipsnyje nustatytos tvarkos, priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I priedo B ir D dalys siekiant antroje pastraipoje nurodytus reikalavimus ir metodus pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 27 straipsnyje nustatytos tvarkos, priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I priedo B ir D dalys siekiant pirmoje pastraipoje nurodytus reikalavimus ir metodus pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos.

Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės imasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad III priede išvardytus gaminius rinkai pateikiantys gamintojai prisiimtų didesnę atsakomybę.

Valstybės narės užtikrina, kad III priede išvardytus gaminius rinkai pateikiantys gamintojai prisiimtų didesnę atsakomybę.

Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Didesnė gamintojo atsakomybė papildoma nacionaliniu finansavimu, skirtu komunalinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimui, siekiant užtikrinti, kad nebūtų nenumatytų pasekmių gyvybiškai svarbių produktų, visų pirma vaistų, nustatytų padedant EMA ir ECHA, prieinamumui ir įperkamumui ir pasiūlai, bei užtikrinti, kad veiklos vykdytojams būtų skirta pakankamai lėšų. Nacionalinis finansavimas negali viršyti 20 proc. ir neturi pažeisti principo „teršėjas moka“.

Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Tomis priemonėmis užtikrinama, kad gamintojai padengtų:

Didesnė gamintojo atsakomybė ir nacionalinis finansavimas apima:

Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas

a) visas 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi išlaidas, įskaitant komunalinių nuotekų ketvirtinio valymo siekiant iš jų pašalinti mikroteršalus, patenkančius į nuotekas iš tų gamintojų rinkai pateikiamų gaminių bei tų gaminių liekanų, išlaidas, 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos mikroteršalų stebėsenos išlaidas ir

a) visas 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi išlaidas, įskaitant komunalinių nuotekų ketvirtinio valymo (CAPEX ir OPEX) siekiant iš jų pašalinti mikroteršalus, kurių negalima pašalinti pirminio, antrinio ar tretinio valymo būdu, patenkančius į nuotekas iš tų gamintojų rinkai pateikiamų gaminių bei tų gaminių liekanų, išlaidas, 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos mikroteršalų stebėsenos išlaidas ir

Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas

c) kitas reikiamas su didesne gamintojo atsakomybe susijusias išlaidas.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Remdamasi pagal 21 straipsnį reikalaujamos stebėsenos rezultatais, Komisija kas penkerius metus peržiūri 3 priede pateiktą produktų sąrašą. Komisijai pagal 27 straipsnyje nurodytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma išplečiant 3 priede nurodytų produktų sąrašą.

Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 b dalis (nauja)

1b. Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į tai, ar rinkai pateikti gaminiai arba atskiros jų sudedamosios dalys buvo pagamintos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, ar gamintojai turi registruotą buveinę Sąjungoje, ar gaminys pateikiamas rinkai per skaitmeninę platformą.

Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 c dalis (nauja)

1c. Valstybės narės gali įtraukti kitus sektorius, remdamosi įrodymais, kad atitinkamame sektoriuje yra susidarančių mikroteršalų.

Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies a punktas

a) kad per metus jie rinkai pateikia mažiau kaip 2 tonas gaminio;

a) kad per metus jie Sąjungos rinkai pateikia mažiau kaip 2 tonas gaminio;

Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies b punktas

b) kad iš jų rinkai pateikiamų gaminių gyvavimo ciklo pabaigoje mikroteršalai į nuotekas nepatenka.

b) kad jų rinkai pateikiami gaminiai greitai biologiškai suyra nuotekose pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/20081a I priedo 4.1.2.9.5 dalį arba jų gyvavimo ciklo pabaigoje mikroteršalai į nuotekas nepatenka.

_________________

1a 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

ba) kad rinkai pateiktuose gaminiuose esančios medžiagos greitai biologiškai suyra vandens aplinkoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.2.9.5 dalį1a.

_________________

Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalis

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs vienodo 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos taikymo konkrečių kategorijų gaminiams kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs vienodo 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos taikymo konkrečių kategorijų gaminiams kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami ne vėliau kaip ... [8 straipsnio 1 dalies taikymo pradžios data] laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Komisija sudaro palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos nustatymu.

Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti gamintojai savo didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimą įgyvendintų kolektyviai, tapdami gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų nariais.

Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos a punkto ii papunktis

ii) informaciją apie i papunktyje nurodytų gaminių pavojingumą nuotekose jų gyvavimo ciklo pabaigoje;

ii) informaciją apie i papunktyje nurodytų gaminių pavojingumą nuotekose ir jų biologinį skaidumą gyvavimo ciklo pabaigoje;

Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 5 dalies c a punktas (naujas)

ca) gamintojų finansinis įnašas būtų skiriamas 1 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, o valymo įrenginių operatoriai gali naudotis lėšomis atsižvelgdami į savo investavimo ciklus ir poreikius.

Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Valstybės narės užtikrina, kad 9 ir 10 straipsniuose nustatyti reikalavimai didesnės gamintojo atsakomybės sistemai ir didesnę gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms būtų įvykdyti prieš pradedant įgyvendinti 8 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nustatytus ketvirtinio valymo reikalavimus.

Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

ca) susitartų dėl išsamių naštos pasidalijimo taisyklių, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip gaminyje esantis mikroteršalų kiekis.

Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Valstybės narės imasi būtinų priemonių informuoti vartotojus apie atliekų prevencijos priemones, atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas ir apie netinkamų III priede išvardytų produktų atliekų šalinimo priemonių poveikį nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui.

Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos vykdytų savo prievoles, gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų finansinės priemonės būtų naudojamos tinkamai ir kad visi didesnę atsakomybę turintys subjektai teiktų patikimus duomenis kompetentingoms institucijoms ir, jei gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos jų paprašo, joms taip pat.

2. Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos skaidriai vykdytų savo prievoles, gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų finansinės priemonės būtų naudojamos tinkamai, valstybės narės galėtų konsultuotis su gamintojo atsakomybę perimančiomis organizacijomis ir visas investicijas į nuotekų valymo įrenginius galėtų atlikti nepriklausomai nuo gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų, ir kad visi didesnę atsakomybę turintys subjektai teiktų patikimus duomenis kompetentingoms institucijoms ir, jei gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos jų paprašo, joms taip pat. Kompetentingos institucijos reguliariai, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, perduoda būtinus duomenis ir jais keičiasi su kitomis kompetentingomis institucijomis, kad įvykdytų reikalavimus.

Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 4 dalis

4. Valstybė narė užtikrina, kad jos rinkai gaminius pateikiantys kitoje valstybėje narėje įsisteigę gamintojai:

4. Valstybė narė užtikrina, kad jos rinkai gaminius pateikiantys kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje įsisteigę gamintojai jos teritorijoje įsisteigusį juridinį arba fizinį asmenį paskirtų kaip įgaliotąjį atstovą, kuris vykdytų šioje direktyvoje nustatytas didesnės gamintojo atsakomybės prievoles jos teritorijoje.

a) jos teritorijoje įsisteigusį juridinį arba fizinį asmenį paskirtų kaip įgaliotąjį atstovą, kuris vykdytų didesnės gamintojo atsakomybės prievoles jos teritorijoje, arba

b) imtųsi lygiaverčių priemonių nurodytosioms a punkte.

Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Pirmoje pastraipoje nurodytas dialogas visų pirma sudaro sąlygas nustatyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad didesnė gamintojo ir teršėjo atsakomybė būtų kuo efektyvesnė ekonominiu požiūriu, pavyzdžiui, priemones, skirtas mažinti mikroteršalų poveikį nuotekoms, taip pat pasirinkti tinkamiausią ketvirtinio valymo technologiją, siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta nenumatytų pasekmių vaistų įperkamumui, prieinamumui ir pasiūlai.

Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Nuotekų valymo įrenginių valdytojams atstovaujančios asociacijos didesnę gamintojo atsakomybę perimančiose organizacijose turi stebėtojo statusą.

Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Valstybės narės užtikrina, kad kas ketverius metus būtų atliekamas komunalinių nuotekų valymo įrenginių ir nuotakynų energijos vartojimo auditas. Tie auditai atliekami pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį ir per juos, be kita ko, nustatomas potencialas ekonomiškai efektyviai naudoti arba gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, visų pirma siekiant nustatyti ir išnaudoti biodujų gamybos potencialą kartu mažinant išmetamą metano kiekį. Pirmieji auditai atliekami:

1. Valstybės narės užtikrina, kad kas ketverius metus būtų atliekamas komunalinių nuotekų valymo įrenginių ir nuotakynų energijos vartojimo auditas. Tie auditai atliekami pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį ir Direktyvos (...) dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) 11 straipsnį ir, kai įmanoma, naudojant skaitmenines priemones, per juos, be kita ko, nustatomas potencialas ekonomiškai efektyviai naudoti energiją arba mažinti energijos suvartojimą, išgauti ir naudoti atliekinę šilumą įrenginyje arba naudojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemą arba gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Visų pirma siekiama nustatyti ir išnaudoti biodujų gamybos potencialą kartu mažinant išmetamą metano ir azoto suboksido kiekį. Pirmieji auditai atliekami:

Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalies a punktas

a) iki 2025 m. gruodžio 31 d. – komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, ir su jais susijusių nuotakynų;

a) ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] – komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 100 000 GE ir didesnė apkrova, ir su jais susijusių nuotakynų;

Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalies b punktas

b) iki 2030 m. gruodžio 31 d. – komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 10 000–100 000 GE apkrova, ir su jais susijusių nuotakynų.

b) ne vėliau kaip ... [48 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] – komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 10 000–100 000 GE apkrova, ir su jais susijusių nuotakynų.

Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Valstybės narės užtikrina, kad komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 10 000 GE ir didesnė apkrova, nacionaliniu mastu pagaminamas metinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, apibrėžtos Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte, kiekis prilygtų bent:

2. Valstybės narės užtikrina, kad komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose valoma 10 000 GE ir didesnė apkrova, nacionaliniu mastu vietoje ar už jų ribų pagaminamas metinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, apibrėžtos Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte, kiekis, nepriklausomai nuo to, ar savininkai ar operatoriai ją naudoja komunalinių nuotekų valymo įrenginių vietoje ar už jų ribų, prilygtų bent:

Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalies a punktas

a) nuo 2030 m. gruodžio 31 d. – 50 proc. viso tų įrenginių suvartojamos energijos kiekio;

a) nuo 2033 m. gruodžio 31 d. – 50 proc. viso tų įrenginių suvartojamos energijos kiekio;

Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalies b punktas

b) nuo 2035 m. gruodžio 31 d. – 75 proc. viso tų įrenginių suvartojamos energijos kiekio;

b) nuo 2036 m. gruodžio 31 d. – 75 proc. viso tų įrenginių suvartojamos energijos kiekio;

Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Valstybės narės palengvina atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, skirtos naudoti nuotekų valymo įrenginiuose, plėtros patvirtinimo procedūras pagal Direktyvą (ES) 2018/2001.

Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 b dalis (nauja)

2b. Nukrypstant nuo šios nuostatos, jei valstybė narė nepasiekia 100 proc. energinio neutralumo nacionaliniu lygmeniu komunalinių nuotekų valymo įrenginiams, kuriuose valoma 10000 GE ir didesnė apkrova, nepaisant to, kad įgyvendino visas energijos vartojimo efektyvumo priemones, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose energijos vartojimo audituose, ir negali padidinti vietoje esančių nuotekų valymo įrenginių energijos gamybos, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, tokios valstybės narės išimties tvarka gali leisti pirkti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš išorės šaltinių pagal elektros energijos pirkimo sutartis likusioms procentinėms dalims, bet ne daugiau kaip 40 %, su sąlyga, kad tenkinamos visos pirmiau nurodytos sąlygos.

Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 c dalis (nauja)

2c. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlo veiksmų gaires dėl išmetamo metano kiekio mažinimo iki 2030 m. Valstybės narės užtikrina, kad iki 2050 m. nuotekų valymo sektoriaus poveikis klimatui būtų neutralus.

Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Atsitiktinės taršos, galinčios padaryti didelį poveikį pasroviui esantiems vandens telkiniams, atveju toks pranešimas pateikiamas nedelsiant.

Taršos, galinčios padaryti didelį poveikį pasroviui esantiems vandens telkiniams, atveju toks pranešimas pateikiamas nedelsiant. Pranešimas taip pat siunčiamas atitinkamiems vandens baseino suinteresuotiesiems subjektams, pvz., geriamojo vandens tiekėjams. Įvykus kitos valstybės narės sveikatai ar aplinkai poveikį turinčiam nuotekų išleidimui, valstybė narė, kurios teritorijoje įvyko išleidimas, užtikrina, kad apie tai būtų nedelsiant pranešta kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir Komisijai.

Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Valstybės narės atsako viena kitai laiku ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kitos valstybės narės pranešimo pagal 1 dalį.

Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Susijusios valstybės narės bendradarbiauja dėl tokių nuotekų identifikavimo ir dėl priemonių, kurių turi būti imtasi taršos šaltinyje teršiamiems vandenims apsaugoti, kad būtų užtikrinta, jog bus laikomasi šios direktyvos.

Susijusios valstybės narės bendradarbiauja dėl tokių nuotekų identifikavimo, kai taikytina, pagal atitinkamus vandens teršalams taikomus teisės aktus ir dėl priemonių, kurių turi būti imtasi taršos šaltinyje teršiamiems vandenims apsaugoti, kad būtų užtikrinta, jog bus laikomasi šios direktyvos.

Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas

b) leistų nuotakynų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių, į kuriuos bus išleidžiamos nebuitinės nuotekos, valdytojams paprašius susipažinti su specialiais leidimais, išduodamais jų vandens baseinuose.

b) leistų nuotakynų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių, į kuriuos bus išleidžiamos nebuitinės nuotekos, valdytojams susipažinti su specialiais leidimais jų vandens baseinuose prieš juos išduodant;

Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b a punktas (naujas)

ba) užtikrintų, kad nebuitines nuotekas išleidžiantis valdytojas atitiktų visus šiuos reikalavimus:

i) išleidžiami teršalai neapsunkintų nuotekų valymo įrenginio veikimo ar gebėjimo išgauti išteklius;

ii) išleidžiami teršalai nekenktų nuotakynuose ir nuotekų valymo įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai;

iii) nuotekų valymo įrenginys būtų suprojektuotas ir įrengtas taip, kad būtų galima sumažinti išleidžiamų teršalų kiekį;

Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b b punktas (naujas)

bb) nesuteiktų specialaus leidimo, kai nebuitinių atliekų išleidimas kelia pavojų vandens telkiniams, naudojamiems žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2020/2184 2 straipsnio 1 punkte;

Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b c punktas (naujas)

bc) tokios procedūros nepagrįstai nevilkintų specialaus leidimo išdavimo.

Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, įskaitant specialaus leidimo peržiūrėjimą, kad nustatytų 1 dalyje nurodytų nebuitinių nuotekų taršos šaltinius, užkirstų kelią tokiai taršai ir kuo labiau ją sumažintų, jei susidaro viena iš šių situacijų:

2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, įskaitant specialaus leidimo peržiūrėjimą ir prireikus atšaukimą, kad nustatytų 1 dalyje nurodytų nebuitinių nuotekų taršos šaltinius, užkirstų kelią tokiai taršai ir kuo labiau ją sumažintų, jei susidaro viena iš šių situacijų:

Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies c punktas

c) išvalytas komunalines nuotekas ketinama naudoti pakartotinai pagal Reglamentą (ES) 2020/741;

c) išvalytas komunalines nuotekas ketinama naudoti pakartotinai pagal Reglamentą (ES) 2020/741 arba pakartotinai naudoti kitais nei žemės ūkis tikslais;

Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Jei įvyksta incidentas ar avarija, darantys poveikį komunalinių nuotekų valymo įrenginių valdytojams, kompetentinga institucija reikalauja, kad specialų leidimą turintis valdytojas imtųsi visų tinkamų papildomų priemonių, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis siekiant apriboti pasekmes aplinkai ir užkirsti kelią galimiems tolesniems incidentams ar avarijoms. Kompetentinga institucija informuoja nuotekų valymo planų valdytojus, įskaitant visus tarpvalstybinius nuotekų tvarkymo subjektus, kuriems daromas poveikis, apie priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią tos taršos padarytai žalai sveikatai ir aplinkai arba ją atitaisyti.

Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės sistemingai skatina pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas iš visų komunalinių nuotekų valymo įrenginių. Jei išvalytos nuotekos vėl naudojamos žemės ūkio drėkinimo sistemose, jos turi atitikti pagal Reglamentą (ES) 2020/741 nustatytus reikalavimus.

1. Valstybės narės sistemingai skatina pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas iš visų komunalinių nuotekų valymo įrenginių, ypač vandens stygių patiriančiose vietovėse ir pramonės tikslais, kai nedaromas neigiamas poveikis aplinkai ir įgyvendinamos rizikos sveikatai valdymo priemonės. Pakartotinio vandens naudojimo poreikiai vertinami atsižvelgiant į nacionalinius upių baseinų valdymo planus, nustatytus pagal Vandens pagrindų direktyvą 2000/60/EB. Valstybės narės, planuodamos pakartotinio naudojimo tikslus, užtikrina, kad pakartotinis nuotekų naudojimas nekeltų pavojaus gamtosauginiam debitui nuotekų priimtuvuose. Jei išvalytos nuotekos vėl naudojamos žemės ūkio drėkinimo sistemose, jos turi atitikti pagal Reglamentą (ES) 2020/741 nustatytus reikalavimus.

Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Siekiant skatinti žiedinę ekonomiką, 7 straipsnyje ir I priedo B dalies 2 lentelėje nustatyti tretinio valymo reikalavimai laikinai netaikomi regeneruotam vandeniui, kuris skirtas tik pakartotinai naudoti drėkinimui žemės ūkyje, taip sumažinant poreikį drėkinimui naudojamą vandenį papildyti azotu ir fosforu.

Regeneruotą vandenį pakartotinai naudoti žemės ūkio reikmėms, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, leidžiama tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) nėra pavojaus sveikatai ar aplinkai, įskaitant eutrofikaciją;

b) regeneruotas vanduo atitinka Reglamente (ES) 2020/741 nustatytus reikalavimus;

c) regeneruotose komunalinėse nuotekose vykdoma papildoma mikroteršalų ir mikroplastikų stebėsena;

d) nekyla pavojus nuotekų priimtuvų mažiausiam gamtosauginiam debitui;

e) yra pakankamai pajėgumų visų įtekančių komunalinių nuotekų valymui ar kaupimui, kai komunalinės nuotekos nėra pakartotinai naudojamos žemės ūkyje.

Kai taikoma pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, pakartotinai naudojamoms komunalinėms nuotekoms taikomas ketvirtinis valymas pagal 8 straipsnį.

Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 b dalis (nauja)

1b. Išskyrus atvejus, kai valstybės narės jau yra parengusios panašias nacionalines vandens strategijas, ne vėliau kaip ... [įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vyriausybines agentūras ir regionų bei vietos valdžios institucijas, vandens tiekimo įmones, pramonę, nevyriausybines organizacijas ir akademinę bendruomenę, parengia nacionalinį vandens taupymo ir pakartotinio naudojimo planą, kuriame:

a) nustatomi veiksmai, būtini siekiant užtikrinti atitinkamų valstybių narių vandens išteklių arba tarpvalstybinių vandens išteklių, kuriais dalijamasi su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, saugumą, tvarumą ir atsparumą;

b) apibrėžiami nacionaliniai tikslai ir veiksmų planai apibrėžtose srityse, išvardytose a punkte, be kita ko, susiję su pakartotiniu vandens naudojimu ir vandens taupymu, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsniui, atsižvelgiant į klimato kaitos prognozes dėl vandens prieinamumo, kai išleidžiamos išvalytos komunalinės nuotekos;

c) pateikiamas įgyvendinimo priemonių šiems tikslams pasiekti aprašymas, įskaitant susijusias finansines priemones.

Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad iš anksto numatytų ir pritaikytų savo komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, kad išspręstų padidėjusio buitinių nuotekų kiekio problemą, be kita ko, prireikus kurdamos naują infrastruktūrą. Imamasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta paveiktų vandens telkinių ekologinės ir cheminės būklės blogėjimo.

Laikoma, kad valstybės narės siekia Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų tikslų, jei įvykdomi visi šie kriterijai:

a) alternatyvūs būdai spręsti didėjančios buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų apkrovos problemą, įskaitant alternatyvių išleidimo vietų svarstymą, neduotų daugiau naudos aplinkai arba kainuotų pernelyg brangiai;

b) visos techniškai įmanomos poveikio mažinimo priemonės yra nustatytos 14 ir 15 straipsniuose nurodytuose nuotekų valymo įrenginių leidimuose ir veiksmingai įgyvendinamos siekiant kuo labiau sumažinti komunalinių nuotekų poveikį paveiktiems vandens telkiniams, įskaitant atvejus, kai tam reikia griežtesnės išmetamųjų teršalų kontrolės, kad būtų pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB nustatyti tikslai ir pagal Direktyvą 2008/105/EB nustatyti aplinkos kokybės standartai.

Atitiktis antroje pastraipoje nurodytiems kriterijams įrodoma atitinkamuose upių baseinų valdymo planuose, parengtuose pagal Direktyvą 2000/60/EB.

Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 b dalis (nauja)

3b. Jeigu aplinkos kokybės normoje numatytos griežtesnės sąlygos už tas, kurios išdėstytos I priedo A ir B dalyse, specialiame leidime numatomos papildomos priemonės, nepažeidžiant kitų priemonių, kurių galima imtis aplinkos kokybės normoms įvykdyti.

Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalies f punktas

f) kitų visuomenės sveikatos parametrų, kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos laiko svarbiais stebėsenai.

f) kitų visuomenės sveikatos parametrų, pvz., E-Coli arba Legionella bakterijų, kuriuos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) arba valstybių narių kompetentingos institucijos laiko svarbiais stebėsenai.

Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. 1 dalies taikymo tikslu valstybės narės sukuria už visuomenės sveikatą atsakingų kompetentingų institucijų ir už komunalinių nuotekų valymą atsakingų kompetentingų institucijų nuolatinio bendradarbiavimo ir koordinavimo nacionalinę sistemą, pagal kurią:

2. 1 dalies taikymo tikslu valstybės narės, tinkamai pasinaudodamos skaitmeninėmis priemonėmis ir technologijomis, sukuria už visuomenės sveikatą atsakingų kompetentingų institucijų ir už komunalinių nuotekų valymą atsakingų kompetentingų institucijų nuolatinio bendradarbiavimo ir koordinavimo nacionalinę sistemą, pagal kurią:

Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

aa) aiškiai paskirstomos įrenginių valdytojų ir atitinkamų kompetentingų institucijų funkcijos, pareigos ir išlaidos, be kita ko, kai tai susiję su mėginių ėmimu ir analize;

Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)

ab) nurodomos susijusių kompetentingų institucijų, komunalinių nuotekų valymo įrenginių valdytojų ir kitų susijusių subjektų atsakomybės sritys, kai papildomos mėginių ėmimo ir analizės išlaidos, susijusios su šiame straipsnyje nustatytomis prievolėmis, nepriskiriamos komunalinių nuotekų valymo įrenginių valdytojams;

Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies b punktas

b) nustatoma, kokiose vietose ir kokiu dažnumu turi būti imami ir analizuojami komunalinių nuotekų ėminiai siekiant stebėti kiekvieną 1 dalyje nustatytą visuomenės sveikatos parametrą, atsižvelgiant į turimus sveikatos duomenis, į visuomenės sveikatos duomenų poreikį ir, jei aktualu, į vietos epidemiologinę padėtį;

b) nustatoma, kokiose vietose ir kokiu dažnumu turi būti imami ir analizuojami komunalinių nuotekų ėminiai siekiant stebėti kiekvieną 1 dalyje nustatytą visuomenės sveikatos parametrą, kai už mėginių ėmimą atsako už komunalinių nuotekų valymą atsakingos institucijos, o už analizių atlikimą atsako už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos. Tai atliekant atsižvelgiama į turimus sveikatos duomenis, į visuomenės sveikatos duomenų poreikį ir, jei aktualu, į vietos epidemiologinę padėtį.

Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies c punktas

c) organizuojamas deramas ir laiku atliekamas stebėsenos rezultatų perdavimas už visuomenės sveikatą atsakingoms kompetentingoms institucijoms ir Sąjungos platformoms, jei tokios platformos yra sukurtos.

Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Jei už visuomenės sveikatą atsakinga valstybės narės kompetentinga institucija dėl viruso SARS-CoV-2 paskelbia ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, virusas SARS-CoV-2 ir jo atmainos stebimi bent 70 proc. šalies gyventojų komunalinėse nuotekose ir 100 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose per savaitę paimamas bent vienas ėminys. Tokia stebėsena tęsiama iki kompetentinga institucija paskelbia, kad dėl SARS-CoV-2 susiklosčiusi ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija baigėsi.

Jei už visuomenės sveikatą atsakinga valstybės narės kompetentinga institucija paskelbia ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, stebima bent 70 proc. šalies gyventojų komunalinių nuotekų ir 100 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose per savaitę paimamas bent vienas ėminys. Tokia stebėsena tęsiama iki kompetentinga institucija paskelbia, kad susiklosčiusi ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija baigėsi.

Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės iki 2025 m. sausio 1 d. užtikrina, kad 100 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose bent du kartus per metus būtų stebimas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nuotekų įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir jų išleidimo iš tų įrenginių vietose, o prireikus ir nuotakynuose. Valstybės narės skatina papildomą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną, jei yra tinkamų ir ekonomiškai efektyvių technologijų.

Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisija, laikydamasi 28 straipsnyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma suderinta atsparumo antimikrobinėms medžiagoms matavimo komunalinėse nuotekose metodika ir taip užtikrinamas vienodas šios direktyvos taikymas.

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija, laikydamasi 27 straipsnyje nurodytos procedūros, priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant suderintą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms matavimo metodiką, atsižvelgdama į nacionalinių visuomenės sveikatos institucijų ir nacionalinių institucijų, atsakingų už atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną, pateiktus duomenis.

Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – antrų metų po šios direktyvos įsigaliojimo paskutinę dieną] valstybės narės nustato komunalinių nuotekų išleidimo keliamą riziką aplinkai ir žmonių sveikatai, bent jau susijusią su:

Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies c punktas

c) Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 22 punkte apibrėžto vandens telkinio gera ekologine būkle;

c) Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 22 punkte apibrėžta vandens telkinio gera ekologine būkle, 2 straipsnio 24 punkte apibrėžta gera paviršinio vandens chemine būkle ir 2 straipsnio 25 punkte apibrėžta gera požeminio vandens chemine būkle;

Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

da) Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte apibrėžta gera jūros vandenų aplinkos būkle.

Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Jei pagal 1 dalį nustatoma, kad rizika yra, valstybės narės imasi tinkamų priemonių jai pašalinti ir tos priemonės, jei tinka, turi apimti:

2. Jei pagal 1 dalį nustatoma, kad rizika yra, valstybės narės imasi tinkamų priemonių jai pašalinti ir tos priemonės gali apimti:

Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)

–a) prevencines priemones, papildančias priemones, numatytas arba įgyvendintas pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalį, kai to reikia vandens telkinio kokybei apsaugoti; valstybės narės skatina kontrolę susidarymo vietoje, kad užkirstų kelią taršai komunalinėse nuotekose pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalį.

Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies a punktas

a) nuotakynų įrengimą pagal 3 straipsnį mažesnėse kaip 1 000 GE dydžio aglomeracijose;

a) nuotakynų įrengimą pagal 3 straipsnį mažesnėse kaip 750 GE dydžio aglomeracijose;

Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies b punktas

b) mažesnių kaip 1 000 GE dydžio aglomeracijų nuotekų antrinį valymą pagal 6 straipsnį;

b) mažesnių kaip 750 GE dydžio aglomeracijų nuotekų antrinį valymą pagal 6 straipsnį;

Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 3 dalis

3. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta rizika persvarstoma kas 5 metus. Nustatytos rizikos santrauka ir priemonių, kurių imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, aprašymas įtraukiami į 23 straipsnyje nurodytas nacionalines įgyvendinimo programas ir paprašius pateikiami Komisijai.

3. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta rizika persvarstoma kas 6 metus ir derinama su upių baseinų valdymo planų, parengtų pagal Direktyvą 2000/60, persvarstymo laiku. Nustatytos rizikos santrauka ir priemonių, kurių imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, aprašymas įtraukiami į 23 straipsnyje nurodytas nacionalines įgyvendinimo programas ir paprašius pateikiami Komisijai. Ta santrauka skelbiama viešai.

Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 pastraipa

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad pagerintų visų, ypač pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis.

Nepažeisdamos subsidiarumo ir proporcingumo principų, kartu atsižvelgdamos į vietos ir regionų perspektyvą bei sanitarijos sąlygas, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų visų, ypač pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis.

Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 pastraipa

Tuo tikslu valstybės narės iki 2027 m. gruodžio 31 d.:

Tuo tikslu valstybės narės iki 2030 m. gruodžio 31 d.:

Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 pastraipos a punktas

a) nustato, kokių kategorijų asmenys, įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, negali arba gali labai ribotai naudotis sanitarijos paslaugomis, ir tokios ribotos prieigos priežastis;

a) nustato, kokių kategorijų asmenys negali arba gali labai ribotai naudotis sanitarijos paslaugomis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, ir tokios ribotos prieigos priežastis;

Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 pastraipos b punktas

b) įvertina galimybes pagerinti a punkte nurodytų kategorijų asmenų galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis;

b) įvertina galimybes ir pagerina a punkte nurodytų kategorijų asmenų galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis;

Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 pastraipos c punktas

c) skatina, kad visose 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose būtų užtikrinta pakankamai sanitarijos paslaugų viešose vietose, kuriomis būtų galima naudotis laisvai ir saugiai, ypač moterims.

c) skatina, kad visose 5000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose būtų užtikrinta pakankamai sanitarijos paslaugų viešose vietose, kuriomis būtų galima naudotis laisvai ir saugiai, ypač moterims.

Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 pastraipos c a punktas (naujas)

ca) ragina kompetentingas valdžios institucijas suteikti galimybę nemokamai naudotis sanitariniais įrenginiais viešuosiuose pastatuose, ypač administraciniuose pastatuose, ir skatinti suteikti galimybę nemokamai arba už nedidelį paslaugos mokestį visiems naudotis sanitariniais įrenginiais restoranuose, parduotuvėse ir panašiose privačiose patalpose;

Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 pastraipos c b punktas (naujas)

cb) imasi papildomų priemonių, kurias jos laiko būtinomis ir tinkamomis, siekiant užtikrinti, kad visi galėtų naudotis sanitarijos paslaugomis.

Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dumblo tvarkymo būdai atitiktų Direktyvos 2008/98/EEB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją. Tokiais tvarkymo būdais kuo labiau didinama prevencija, pakartotinis naudojimas ir išteklių perdirbimas ir kuo labiau mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Valstybės narės nustato griežtus nacionalinius kokybės standartus, taikomus pakartotinai naudojamam dumblui, vadovaudamosi Tarybos direktyva 86/278/EEB (Nuotekų dumblo direktyva), ir papildomus reikalavimus mikroplastikui, siekdamos užtikrinti, kad jo naudojimas būtų saugus sveikatai, ypač kai jis toliau naudojamas žemės ūkyje.

Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 b dalis (nauja)

1a. Valstybės narės apsvarsto visas galimybes išgauti vertingus išteklius iš nuotekų dumblo ir nuotekų, kurie yra saugūs sveikatai ir aplinkai, kad būtų užtikrinta žiedinė ekonomika, įskaitant fosforo išgavimą ir perdirbimą, sustiprinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir tvarumą ir prisidėti prie ES trąšų pramonės strateginio savarankiškumo.

Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 dalis

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 27 straipsnyje nustatytos tvarkos, papildyti šią direktyvą nustatant minimaliąsias dumblo fosforo ir azoto pakartotinio naudojimo ir perdirbimo normas, kad būtų atsižvelgta į turimas fosforo ir azoto išgavimo iš dumblo technologijas.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 27 straipsnyje nustatytos tvarkos, papildyti šią direktyvą nustatant minimaliąsias komunalinių nuotekų ir dumblo fosforo ir azoto pakartotinio naudojimo ir perdirbimo normas, kad būtų atsižvelgta į turimas fosforo ir azoto išgavimo iš nuotekų ir dumblo technologijas, ir nustatant saugaus dumblo tvarkymo taisykles, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų neigiamo poveikio sveikatai ar aplinkai. Tuos deleguotuosius aktus Komisija priima ne vėliau kaip ... [paskutinė metų, einančių po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos, diena].

Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Valstybės narės gali imtis priemonių, kad paskatintų iš komunalinių nuotekų ir dumblo išgaunamų maisto medžiagų pirkimą. Komisija skatina sukurti palankias teisines sistemas, skirtas veikiančiai išgaunamo fosforo ir azoto rinkai plėtoti.

Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies c punktas

c) išvalyto komunalinių nuotekų vandens paskirtį, įskaitant pakartotinai naudojamo vandens dalį;

c) išvalyto komunalinių nuotekų vandens paskirtį, įskaitant pakartotinai naudojamo vandens dalį, taip pat stebėtų, kad tais atvejais, kai valytos nuotekos išleidžiamos į vandens telkinį, visada būtų užtikrintas minimalus gamtosauginis debitas;

Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies d punktas

d) didesnių kaip 10 000 GE dydžio aglomeracijų komunalinių nuotekų valymo įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir suvartojamos bei pagaminamos energijos kiekį.

d) tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su visa komunalinių nuotekų valymo įrenginių operatyvine veikla, ir didesnių kaip 10 000 GE dydžio aglomeracijų komunalinių nuotekų valymo įrenginių suvartojamos bei pagaminamos energijos kiekį. Ši stebėsena taip pat apima metano ir nevalytų nuotekų iš nuotakyno nuotėkio aptikimą;

Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos visose 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose stebėtų su paviršinių nuotekų išlaja ir komunalinėmis paviršinėmis nuotekomis į vandens telkinius patenkančių teršalų koncentraciją ir apkrovą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos arba atitinkamos institucijos visose 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose stebėtų paviršinių nuotekų išlajos ir komunalinių paviršinių nuotekų dažnumą ir tūrį, taip pat į vandens telkinius patenkančių teršalų koncentraciją ir apkrovą.

Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto įžanginė dalis

a) teršalų, išvardytų:

a) atitinkamų teršalų, išvardytų:

Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas

b) parametrų, išvardytų Direktyvos (ES) 2020/2184 III priedo B dalyje, jei komunalinės nuotekos išleidžiamos į tos direktyvos 8 straipsnyje nurodytą vandens baseiną;

b) parametrų, išvardytų Direktyvos (ES) 2020/2184 III priedo A ir B dalyse, jei komunalinės nuotekos išleidžiamos į tos direktyvos 8 straipsnyje nurodytą vandens baseiną;

Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)

ca) perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir chlorothalonilo pagal Direktyvą (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir Direktyvą 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje;

Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Visose didesnėse nei 10 000 GE dydžio aglomeracijose valstybės narės stebi, ar dumble nėra mikroplastikų.

Visose didesnėse nei 10 000 GE dydžio aglomeracijose valstybės narės stebi, ar dumble nėra mikroteršalų ir mikroplastikų.

Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Kai tai tikslinga, Komisija, atsižvelgdama į savo iniciatyvą „Taršos mikroplastikais poveikio aplinkai mažinimo priemonės“, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto kartu su poveikio vertinimu.

Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos b punktas

b) 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijose imamas bent vienas ėminys kas dvejus metus.

b) 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijose imamas bent vienas ėminys kas metus.

Visose didesnėse nei 10 000 GE dydžio aglomeracijose valstybės narės kasmet atlieka plataus masto cheminių medžiagų, įskaitant cheminius mišinius, patikrą, siekiant nustatyti medžiagas, kurios kelia grėsmę vandens augmenijai ir gyvūnijai, geriamojo ar maudyklų vandens kokybei arba kurios rodo, kad pramonės į kanalizaciją išleidžiamos nuotėkos neatitinka reikalavimų.

Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa

Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 28 straipsnyje nurodytos procedūros, priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma mikroplastikų kiekio komunalinėse nuotekose ir dumble matavimo metodika ir taip užtikrinamas vienodas šios direktyvos taikymas.

Komisija ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d., laikydamasi 27 straipsnyje nurodytos procedūros, priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma mikroplastikų kiekio komunalinėse nuotekose ir dumble matavimo metodika ir taip papildoma ši direktyva.

Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 4 a pastraipa (nauja)

Valstybės narės raginamos toliau naudotis turimomis Sąjungos lėšomis, kad būtų užtikrintas toks pat geras vandens kaip strateginio sektoriaus lygis. Valstybės narės taip pat raginamos keistis geriausia patirtimi, kaip pagerinti Sąjungos lėšų įsisavinimą.

Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 4 b pastraipa (nauja)

Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalies 4 c pastraipa (nauja)

Komisija ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] parengia Sąjungos masto technines gaires ir darniuosius standartus, susijusius su nuolatinės ir tikslios ir, jei įmanoma, internetinės vandens kokybės matavimų taršos stebėsenos sistemomis.

Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies a punktas

a) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama pagal 21 straipsnį surinkta informacija, įskaitant informaciją apie 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus parametrus, ir bandymų rezultatai (pagal I priedo D dalyje nustatytus atitikties / neatitikties kriterijus;

a) iki 2026 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama pagal 21 straipsnį surinkta informacija, įskaitant informaciją apie 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus parametrus, ir bandymų rezultatai (pagal I priedo D dalyje nustatytus atitikties / neatitikties kriterijus;

Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies b punktas

b) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame nurodoma, kokia procentinė komunalinių nuotekų dalis surenkama ir išvaloma pagal 3 straipsnį;

b) iki 2026 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame nurodoma, kokia procentinė komunalinių nuotekų dalis surenkama ir išvaloma pagal 3 straipsnį;

Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies c punktas

c) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi 4 straipsnio 4 daliai įgyvendinti, ir nurodoma, kokia procentinė komunalinių nuotekų apkrovos iš didesnių kaip 2 000 GE dydžio aglomeracijų dalis valoma individualiose sistemose;

c) iki 2026 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi 4 straipsnio 4 daliai įgyvendinti, ir nurodoma, kokia procentinė komunalinių nuotekų apkrovos iš didesnių kaip 2 000 GE dydžio aglomeracijų dalis valoma individualiose sistemose;

Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies d punktas

d) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie paimtų ėminių skaičių ir ėminių, kurie buvo paimti pagal I priedo D dalį ir neatitiko reikalavimų, skaičių;

d) iki 2026 m. gruodžio 31 d. parengia duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie paimtų ėminių skaičių ir ėminių, kurie buvo paimti pagal I priedo D dalį ir neatitiko reikalavimų, skaičių;

Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies e punktas

e) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie kiekvieno 10 000 GE ir didesnio komunalinių nuotekų valymo įrenginio išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, suskirstytą pagal išmetamas dujas, apie bendrą suvartojamos energijos kiekį ir pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, taip pat nurodoma 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo procentinė dalis;

e) iki 2027 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie kiekvieno 10 000 GE ir didesnio komunalinių nuotekų valymo įrenginio vykdant bet kokią operatyvinę veiklą tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, suskirstytą pagal išmetamas dujas, įskaitant metaną ir azoto suboksidą, ir taršos šaltinius, apie bendrą suvartojamos energijos kiekį ir pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, taip pat nurodoma 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo procentinė dalis;

Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies f punktas

f) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi pagal V priedo 3 punktą;

f) iki 2027 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi pagal V priedo 3 punktą;

Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies g punktas

g) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiami 17 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytos stebėsenos rezultatai;

g) iki 2027 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiami 17 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytos stebėsenos rezultatai;

Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies h punktas

h) iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kas 5 metus atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiamas pagal 7 straipsnio 2 dalį nustatytų eutrofikacijai jautrių zonų sąrašas;

h) iki 2027 m. gruodžio 31 d. parengia ir vėliau kas 5 metus atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiamas pagal 7 straipsnio 2 dalį nustatytų eutrofikacijai jautrių zonų sąrašas;

Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)

ja) iki 2025 m. gruodžio mėn. parengia duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie individualiuose, komunaliniuose ir pramonės įrenginiuose naudojamų technologijų, skirtų biologiniam nuotekų, pvz., plastikinės bioterpės, valymui, rūšį ir apimtį, jei taikoma, o vėliau kas penkerius metus atnaujina šį duomenų rinkinį;

Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

EAA per Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, sukurtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2006/166, suteikia visuomenei prieigą prie atitinkamų 1 dalyje nurodytos informacijos dalių.

EAA suteikia visuomenei prieigą prie atitinkamų 1 dalyje nurodytos informacijos dalių per Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, sukurtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 ir leidžiantį nacionaliniu lygmeniu palyginti valymo įrenginių veikimą bei keistis geriausia praktika Sąjungos lygmeniu, o jo duomenų baze padedama laikytis šios direktyvos.

Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas

b) investicijų, reikalingų šiai direktyvai įgyvendinti kiekvienoje aglomeracijoje, nustatymą ir planavimą, įskaitant orientacinį finansinį įvertį ir tų investicijų prioritetų nustatymą pagal aglomeracijos dydį ir neišvalytų komunalinių nuotekų poveikį aplinkai;

b) investicijų, reikalingų šiai direktyvai įgyvendinti kiekvienoje aglomeracijoje, nustatymą ir planavimą, įskaitant orientacinį finansinį įvertį, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų, įsteigtų pagal šios direktyvos 10 straipsnį, finansinio įnašo įvertį, ir tų investicijų prioritetų nustatymą pagal aglomeracijos dydį ir neišvalytų komunalinių nuotekų poveikį aplinkai;

Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas

c) investicijų, reikalingų esamai komunalinių nuotekų infrastruktūrai, įskaitant nuotakynus, atnaujinti, įvertinimą remiantis tos infrastruktūros amžiumi ir nusidėvėjimo lygiu;

c) investicijų, reikalingų esamai komunalinių nuotekų infrastruktūrai, įskaitant nuotakynus, atnaujinti, įvertinimą remiantis tos infrastruktūros amžiumi ir nusidėvėjimo lygiu bei naudojantis, kai tinkama, skaitmeninėmis priemonėmis;

Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės savo nacionalines įgyvendinimo programas atnaujina bent kas 5 metus. Jos pateikia jas Komisijai iki gruodžio 31 d., nebent jos gali įrodyti, kad laikosi 3–8 straipsnių.

3. Valstybės narės savo nacionalines įgyvendinimo programas atnaujina bent kas šešerius metus, atsižvelgdamos į upių baseinų valdymo planų priemonių programų, parengtų pagal Direktyvą 2000/60/EB, peržiūros tvarkaraštį. Jos pateikia jas Komisijai iki gruodžio 31 d., nebent jos gali įrodyti, kad laikosi 3–8 straipsnių.

Valstybės narės ne vėliau kaip per 12 mėnesių po to, kai priima pakartotinio vandens naudojimo ir taupymo veiksmų planus, nustatytus pagal 15 straipsnio 1ab dalį, įvertina tų veiksmų planų įgyvendinimo padėtį.

Valstybės narės ne vėliau kaip ... [48 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] praneša vertinimo rezultatus.

Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienoje aglomeracijoje patogiu naudoti ir pritaikytu būdu visuomenei internete būtų skelbiama tinkama ir naujausia informacija apie komunalinių nuotekų surinkimą ir valymą. Ta informacija apima bent VI priede išvardytus duomenis.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienoje aglomeracijoje patogiu naudoti ir pritaikytu būdu visuomenei internete būtų skelbiama tinkama, lengvai prieinama ir naujausia informacija apie komunalinių nuotekų surinkimą ir valymą. Ta informacija apima bent VI priede išvardytus duomenis.

Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Be to, valstybės narės užtikrina, kad visi prie nuotakynų prisijungę asmenys reguliariai, bent kartą per metus, neturėdami prašyti gautų toliau nurodytą informaciją tinkamiausia forma, pavyzdžiui, sąskaitose arba išmaniosiose programėlėse:

2. Be to, valstybės narės užtikrina, kad visi prie nuotakynų prisijungę asmenys reguliariai, bent kartą per metus, neturėdami prašyti gautų toliau nurodytą informaciją tinkamiausia ir lengvai prieinama forma, pavyzdžiui, sąskaitose ir skaitmeninėse priemonėse, pavyzdžiui, išmaniosiose programėlėse:

Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalies a punktas

a) informaciją apie komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo atitiktį 3, 4, 6, 7 ir 8 straipsniams, įskaitant faktinio teršalų išleidimo į nuotekų priimtuvus ir I priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nustatytų ribinių verčių palyginimą; ši informacija pateikiama taip, kad ją būtų galima lengvai palyginti, pavyzdžiui, kaip atitikties procentinis dydis;

Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

ca) bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (CO2 ekvivalento tonomis) per metus ir pagal šaltinį;

Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, savalaikė ir ne pernelyg brangi ir joje turi būti numatyti tinkami ir veiksmingi teisių gynimo mechanizmai, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus.

Peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, atliekama greitai ir laiku ir ne pernelyg brangi ir joje turi būti numatyti tinkami ir veiksmingi teisių gynimo mechanizmai, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus.

Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinė informacija apie galimybę pasinaudoti šiame straipsnyje numatytomis administracinės ir teisminės peržiūros procedūromis.

Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidus nacionalines priemones, priimtas pagal šią direktyvą, padaroma žala žmonių sveikatai, nukentėję asmenys turėtų teisę už šią žalą reikalauti kompensacijos iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų ir, kai tinkama, iš atitinkamų už tokį pažeidimą atsakingų kompetentingų institucijų ir tokią kompenaciją gauti.

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidus nacionalines priemones, priimtas pagal šią direktyvą, padaroma žala sveikatai ar aplinkai, nukentėję asmenys turėtų teisę už šią žalą reikalauti kompensacijos iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų ir, kai tinkama, iš atitinkamų už tokį pažeidimą atsakingų kompetentingų institucijų ir tokią kompenaciją gauti.

Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalis

2. Valstybės narės užtikrina, kad žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą skatinančioms ir visus nacionalinės teisės reikalavimus atitinkančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kaip suinteresuotos visuomenės narėms, būtų leidžiama atstovauti nukentėjusiems asmenims ir pareikšti kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Valstybės narės užtikrina, kad nukentėję asmenys ir šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos negalėtų du kartus pareikšti ieškinio dėl to paties pažeidimo, dėl kurio buvo padaryta žala.

2. Valstybės narės užtikrina, kad sveikatos ar aplinkos apsaugą skatinančioms ir visus nacionalinės teisės reikalavimus atitinkančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kaip suinteresuotos visuomenės narėms, būtų leidžiama atstovauti nukentėjusiems asmenims ir pareikšti kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Valstybės narės užtikrina, kad nukentėję asmenys ir šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos negalėtų du kartus pareikšti ieškinio dėl to paties pažeidimo, dėl kurio buvo padaryta žala.

Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 4 dalis

4. Kai reikalavimas atlyginti žalą pagal 1 dalį pateikiamas kartu su įrodymais, kuriais remiantis galima daryti prielaidą dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir pažeidimo, valstybės narės užtikrina, kad už pažeidimą atsakingam asmeniui tektų prievolė įrodyti, kad dėl pažeidimo žala nebuvo padaryta arba kad prie jos nebuvo prisidėta.

Išbraukta.

Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai skelbiama praktinė informacija apie gyventojų teisę reikalauti atlyginti žalą.

Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 dalis

2. 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metams nuo … [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

2. 2 straipsnio 1a dalyje (nauja), 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metams nuo … [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 3 dalis

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 1a dalyje (nauja), 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 6 dalis

6. Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 4 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį arba 24 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

6. Pagal 2 straipsnio 1a dalį (nauja), 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 4 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį arba 24 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 2 dalies c punktas

c) gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

c) gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos e punktas

e) analize, ar reikia gaminių, dėl kurių taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, sąrašą pritaikyti prie rinkai pateikiamų gaminių asortimento, geresnėmis žiniomis apie mikroteršalų buvimą nuotekose ir jų poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai, taip pat duomenimis, gautais laikantis naujųjų mikroteršalų stebėsenos nuotekų įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir jų išleidimo iš tų įrenginių vietose pareigų.

e) analize, ar reikia gaminių, dėl kurių taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, visų pirma perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS), sąrašą pritaikyti prie rinkai pateikiamų gaminių asortimento, geresnėmis žiniomis apie mikroteršalų buvimą nuotekose ir jų poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai, taip pat duomenimis, gautais laikantis naujųjų mikroteršalų stebėsenos nuotekų įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir jų išleidimo iš tų įrenginių vietose pareigų.

Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 straipsnio 1 pastraipa

Kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Iki 2030 m. sausio 1 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisija įvertina galimą poreikį išplėsti didesnės gamintojo atsakomybės taikymo sritį, visų pirma įtraukiant rinkai pateiktus produktus, kurių sudėtyje yra mikroplastikų ir perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS), ir atsižvelgiant į bet kokius PFAS apribojimus.

Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 2 dalis

2. Majotui 3 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis taikomos nuo 2027 m. gruodžio 31 d.

2. Majotui 3 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 6 straipsnis taikomi nuo 2030 m. gruodžio 31 d. Prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui, Komisija surenka informaciją, reikalingą siekiant išnagrinėti būtinybę pratęsti šių pereinamojo laikotarpio nuostatų galiojimą.

Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Atokiausi regionai gali nukrypti nuo 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų, kai komunalinės nuotekos išleidžiamos į priekrantės vandenis iš aglomeracijų, turinčių mažiau kaip 150 000 GE ir nustatyti tinkamą valymo lygį, kuris vis dėlto yra ne mažiau griežtas nei pirminis valymas, jei tai techniškai neįmanoma arba jei tai būtų susiję su pernelyg didelėmis išlaidomis, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos santykį ir mokslinius tyrimus, kuriais grindžiamas toks valymas.

Taikant pirmą pastraipą, atokiausią regioną sudarančios valstybės narės pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytus tyrimus.

Moksliniuose tyrimuose visų pirma atsižvelgiama į nuotekų, išleidžiamų į pakrančių vandenis ir priimančiąją aplinką, charakteristikas.

Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Komisija ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimo gaires.

Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo A dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Nuotakynų projektavimas, statyba ir priežiūra yra vykdomi vadovaujantis geriausiomis technikos žiniomis, jei tai nėra pernelyg brangu, ypač atsižvelgiant į:

Nuotakynų projektavimas, statyba ir priežiūra yra vykdomi vadovaujantis geriausiomis technikos žiniomis ir, jei įmanoma, naudojant tinkamas skaitmenines priemones, jei tai nėra pernelyg brangu, ypač atsižvelgiant į:

Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo B dalies 5 punktas

5. Leidimuose išleisti nuotekas iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose naudojama plastikinė bioterpė, turi būti nustatyti įpareigojimai nuolat vykdyti stebėseną ir užkirsti kelią bet kokiam netyčiniam bioterpės išleidimui į aplinką.

5. Leidimuose išleisti nuotekas iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose naudojama plastikinė bioterpė, turi būti nustatyti įpareigojimai informuoti kompetentingas institucijas apie bioterpės technologijas, įskaitant plastikinės bioterpės rūšį ir tūrį bei įrengtą sulaikymo įrangą, ir nuolat vykdyti stebėseną ir užkirsti kelią bet kokiam bioterpės išleidimui į aplinką. Patekimo į aplinką atveju tvarkymo subjektai privalo apie incidentą pranešti kompetentingoms institucijoms.

Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo C dalies 1 punkto e a papunktis (naujas)

ea) nebuitinės nuotekos atitiktų atitinkamas didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas pagal Direktyvą 2008/105/EB;

Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 4 pastraipa

1 Reikalavimai dėl vandenų, išleidžiamų iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, tretinio valymo, nurodyto 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Galima taikyti vieną ar abu parametrus, priklausomai nuo vietinės situacijos. Taikomos koncentracijos vertės dydžiai arba minimalus išvalymo efektyvumas procentais.

Reikalavimai dėl vandenų, išleidžiamų iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, tretinio valymo, nurodyto 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse. 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuotekų valymo įrenginiams taikomi abu parametrai. 7 straipsnio 3 dalyje nurodytiems nuotekų valymo įrenginiams galima taikyti vieną ar abu parametrus, priklausomai nuo vietinės situacijos. Taikomos koncentracijos vertės dydžiai arba minimalus išvalymo efektyvumas procentais. Šiuo tikslu kaip alternatyva gali būti naudojamas lygiavertis skaitmeninio internetinio jutiklio matavimas.

Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 5 pastraipa

1 pastaba. Apskaičiuojant minimalų išvalymo efektyvumą procentais į natūralų azoto sulaikymą neatsižvelgiama.

1 pastaba. Apskaičiuojant minimalų išvalymo efektyvumą procentais į natūralų azoto sulaikymą gali būti atsižvelgiama, jei galima įrodyti, kad užtrunka ilgiau nei dvejus metus, kol vanduo pasiekia azotui jautrią vandens baseino teritoriją ir prisideda prie tos teritorijos eutrofikacijos, ir apie tai pranešama Komisijai. Azoto koncentracija 1 sąlygos b punkte nurodytose teritorijose atitinka Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.2.1 punkte nustatytas pamatines sąlygas, pagal kurias apibrėžiama tų teritorijų gera ekologinė būklė.

Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 7 pastraipa

1 pastaba. Turi būti matuojama a ir b punktuose nurodytų organinių medžiagų koncentracija.

1 pastaba. Turi būti matuojama a, b ir c punktuose nurodytų organinių medžiagų koncentracija.

Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 8 pastraipa

2 pastaba. Apskaičiuojamas bent šešių medžiagų išvalymas (procentais). 1 kategorijos medžiagų turi būti dvigubai daugiau nei 2 kategorijos medžiagų. Jei pakankamos koncentracijos gali būti išmatuotos mažiau kaip šešios medžiagos, prireikus kompetentinga institucija nustato kitas medžiagas, pagal kurias turi būti apskaičiuojamas minimalus išvalymo efektyvumas procentais. Siekiant įvertinti, ar pasiektas reikalaujamas minimalus 80 proc. išvalymo efektyvumas, naudojami visų skaičiavimui naudotų medžiagų vidutinio išvalymo efektyvumo procentais rodikliai.

2 pastaba. Sausomis oro sąlygomis apskaičiuojamas bent šešių 1 ir 2 kategorijų medžiagų ir visų 3 kategorijos medžiagų išvalymas (procentais). 1 kategorijos medžiagų turi būti dvigubai daugiau nei 2 kategorijos medžiagų. Jei pakankamos koncentracijos gali būti išmatuotos mažiau kaip šešios medžiagos, prireikus kompetentinga institucija nustato kitas medžiagas, pagal kurias turi būti apskaičiuojamas minimalus išvalymo efektyvumas procentais. Siekiant įvertinti, ar pasiektas reikalaujamas minimalus 80 proc. išvalymo efektyvumas, naudojami visų skaičiavimui naudotų medžiagų vidutinio išvalymo efektyvumo procentais rodikliai.

Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo C dalies 2 punkto 1 pastraipa

Toje pačioje tiksliai nustatytoje vandenų išleidimo iš nuotekų valymo įrenginių, o jei būtina – ir jų įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius vietoje – imami srautui arba laikui proporcingi paros ėminiai. Tačiau vykdant mikroteršalų stebėseną visi laikui proporcingi ėminiai turi būti 48 valandų ėminiai.

Valstybės narės naudoja laikui proporcingus paros ėminius, kurie imami toje pačioje tiksliai nustatytoje vandenų išleidimo iš nuotekų valymo įrenginių, o jei būtina – ir jų įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius vietoje. Tačiau vykdant mikroteršalų stebėseną visi laikui proporcingi ėminiai turi būti 48 valandų ėminiai.

Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies b a punktas (naujas)

ba) 3 kategorija (didelės rizikos medžiagos):

i) telmisartanas (CAS No 144701-48-4);

ii) bisfenolis-A (CAS No 80-05-7);

iii) estradiolis (CAS No 50-28-2);

iv) perfluoroktano sulfonrūgštis (CAS No 1763-23-1).

Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 3 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
— nuo 1 000 iki 9 999 GE:	Vienas ėminys per mėnesį.
— nuo 10 000 iki 49 999 GE:	Du ėminiai per mėnesį. Dėl mikroteršalų – vienas ėminys per mėnesį
— nuo 50 000 iki 99 999 GE	Vienas ėminys per savaitę. Dėl mikroteršalų – du ėminiai per savaitę.
100 000 GE ir daugiau:	Vienas ėminys per parą. Dėl mikroteršalų – du ėminiai per savaitę.
Pakeitimas
— nuo 750 iki 9 999 GE:	Vienas ėminys per mėnesį.
— nuo 10 000 iki 49 999 GE:	Du ėminiai per mėnesį. Dėl mikroteršalų – vienas ėminys per du mėnesius.
— nuo 50 000 iki 99 999 GE:	Vienas ėminys per savaitę. Dėl mikroteršalų – vienas ėminys per du mėnesius.
100 000 GE ir daugiau:	Vienas ėminys per savaitę. Dėl mikroteršalų – vienas ėminys per mėnesį.

Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 6 punktas

6. Analizuojant iš biologinių tvenkinių leidžiamus vandenis, mėginiai yra filtruojami, tačiau bendrasis suspenduotų medžiagų kiekis nefiltruotuose vandens ėminiuose turi neviršyti 150 mg/l. Šiuo tikslu kaip alternatyva gali būti naudojamas lygiavertis matavimas skaitmeniniu internetiniu jutikliu.

Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo D dalies 2 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Parametrai	Koncentracija	Minimalus išvalymo efektyvumas procentais7 (žr. 1 pastabą)	Pamatinis matavimo metodas
Bendras fosforas	2 0,5 mg/L	90	Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija
Bendras azotas	6 mg/L	85	Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija
___________
7 Išvalymas atitekančių vandenų apkrovos atžvilgiu.
Pakeitimas
Parametrai	Koncentracija	Minimalus išvalymo efektyvumas procentais7 (žr. 1 pastabą)	Pamatinis matavimo metodas
Bendras fosforas	0,2 mg/L	93	Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija arba lygiavertis matavimas skaitmeniniu internetiniu jutikliu.
Bendras azotas	8 mg/L7a	80	Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija arba lygiavertis matavimas skaitmeniniu internetiniu jutikliu.
_________________________
7 Išvalymas atitekančių vandenų apkrovos atžvilgiu.
7a Šios koncentracijos vertės — tai metinis vidurkis, kaip nurodyta I priedo D dalies 4 punkto c papunktyje. Tačiau azotui taikomi reikalavimai gali būti tikrinami naudojant paros vidurkius, kai pagal I priedo D dalies 1 punktą įrodoma, kad pasiektas toks pat apsaugos lygis. Tokiu atveju paros vidurkis neturi viršyti 20 mg/l bendro azoto visuose mėginiuose, kai biologinio reaktoriaus ištekų temperatūra yra aukštesnė arba lygi 12 °C. Temperatūros sąlygos galėtų būti pakeistos ribojant veikimo laiką, atsižvelgiant į regionines klimato sąlygas.

Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 punktas

1. Zonos, esančios Baltijos jūros, Juodosios jūros, Šiaurės jūros dalių, kurios pagal Direktyvą 2008/56/EB laikomos jautriomis eutrofikacijai, ir Adrijos jūros dalių, kurios pagal Direktyvą 2008/56/EB laikomos jautriomis eutrofikacijai, vandens baseinuose.

1. Zonos, esančios Baltijos jūros, Juodosios jūros, Šiaurės jūros ir Adrijos jūros vandens baseinuose, kurios pagal Direktyvas 2008/56/EB arba 2000/60/EB laikomos jautriomis eutrofikacijai.

Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 1 punkto b a papunktis (naujas)

ba) nuotekų surinkimo sistemų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių pažeidžiamumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis remiantis klimato kaitos scenarijais;

Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 2 punkto a papunkčio 1 pastraipa

orientacinį tikslą, kad paviršinių nuotekų išlaja sudarytų ne daugiau kaip 1 proc. metinės surinktų komunalinių nuotekų apkrovos, apskaičiuotos sausomis oro sąlygomis.

tikslą, kad paviršinių nuotekų išlaja sudarytų ne daugiau kaip apie 1 proc. metinės surinktų komunalinių nuotekų apkrovos, apskaičiuotos sausomis oro sąlygomis, atsižvelgiant į vietos aplinkos apsaugos poreikius, pasiekiamus techniškai ir ekonomiškai proporcingomis priemonėmis;

Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 2 punkto a papunkčio 1 a pastraipa (nauja)

Valstybės narės gali nustatyti, kad tai, jog pasiektas pirmoje pastraipoje nurodytas tikslas, taip pat gali būti įrodyta remiantis paviršinių nuotekų išlajų atvejų skaičiumi (bet ne daugiau kaip 20 atvejų per metus) arba išleidžiamų komunalinių paviršinių nuotekų kiekiu (bet ne daugiau kaip 15 proc. metinio tūrio, apskaičiuoto remiantis modeliavimu);

Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 2 punkto a papunkčio 1 b pastraipa

2 dalies a punkte nurodyta nukrypti leidžianti nuostata nacionaliniu lygmeniu gali būti taikoma tuo atveju, kai veiksmingai naudojamos autonominės kanalizacijos, kaip nurodyta 2 straipsnio 9 dalies d punkte, jei taip užtikrinamas toks pat aplinkos apsaugos lygis.

Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 2 punkto a papunkčio 2 pastraipos įžanginė dalis

Šis orientacinis tikslas turi būti pasiektas iki:

Priemonės šiam tikslui pasiekti turi būti įgyvendintos iki:

Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 2 punkto a papunkčio 2 pastraipos i punktas

i) 2035 m. gruodžio 31 d. 100 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose;

i) 2030 m. gruodžio 31 d. 100 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose;

Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 2 punkto a papunkčio 2 pastraipos ii punktas

ii) 2040 m. gruodžio 31 d. 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose, nustatytose pagal 5 straipsnio 2 dalį;

ii) 2035 m. gruodžio 31 d. 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose, nustatytose pagal 5 straipsnio 2 dalį;

Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 3 punktas

3. Priemonės, kurių turi būti imamasi, kad būtų pasiekti 2 punkte nurodyti tikslai, ir aiškus įgyvendinant integruotą planą dalyvaujančių subjektų ir jų atsakomybės sričių nurodymas.

3. priemonės, kurių turi būti imamasi, kad būtų pasiekti 2 punkte nurodyti tikslai, ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, taikomos atitinkamoms infrastruktūroms, remiantis 1 punkto ba papunktyje nurodytu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, bei aiškus įgyvendinant integruotą planą dalyvaujančių subjektų ir jų atsakomybės sričių nurodymas.

Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo 4 punkto a papunktis

a) pirma, prevencines priemones, kuriomis siekiama, kad į nuotakynus nepatektų neužteršti lietaus vandenys, įskaitant priemones, kuriomis didinamas natūralus vandens sulaikymas ar lietaus vandens surinkimas, ir priemones, kuriomis aglomeracijose didinamos žaliosios erdvės arba mažinama nepralaidžių paviršių;

Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo 4 punkto c papunktis

c) galiausiai, jei būtina 2 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, papildomas poveikio švelninimo priemones, įskaitant komunalinių nuotekų surinkimo, kaupimo ir valymo infrastruktūros pritaikymą arba naujos infrastruktūros sukūrimą, pirmenybę teikiant žaliajai infrastruktūrai, kaip antai apželdintiems grioviams, valymo šlapynėms ir nuotekų tvenkiniams, kurie skirti biologinei įvairovei palaikyti. Jei aktualu, rengiant 5 straipsnyje nurodytus integruotus komunalinių nuotekų tvarkymo planus atsižvelgiama į pakartotinį vandens naudojimą.

c) galiausiai, jei būtina 2 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, papildomas poveikio švelninimo priemones, įskaitant komunalinių nuotekų surinkimo, kaupimo ir valymo infrastruktūros pritaikymą, pavyzdžiui, naujai pastatytų miesto teritorijų prijungimą prie autonominės kanalizacijos, arba naujos infrastruktūros sukūrimą, pirmenybę teikiant žaliajai ir mėlynajai infrastruktūrai, kaip antai žaliosioms miesto erdvėms, žaliesiems stogams, apželdintiems grioviams, valymo šlapynėms ir nuotekų tvenkiniams, kurie skirti biologinei įvairovei palaikyti. Rengiant 5 straipsnyje nurodytus integruotus komunalinių nuotekų tvarkymo planus atsižvelgiama į pakartotinį vandens naudojimą.

Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo 1 a punktas (naujas)

1a) Toliau nurodytuose punktuose pateikta informacija skelbiama internete, o vartotojai, pateikę pagrįstą prašymą, gali gauti prieigą prie tos informacijos kitais būdais.

Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo 8 punkto c papunktis

c) per metus dėl komunalinių nuotekų valymo įrenginio veiklos išmestas arba neišmestas CO2 ekvivalento kiekis tonomis.

c) bendras tiesiogiai ir netiesiogiai išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekvivalento tonomis) per metus ir pagal šaltinį.

Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo 10 punktas

10) Skundų pobūdžio bei statistinių duomenų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginio valdytojo pateiktų atsakymų į su šios direktyvos taikymo sritimi susijusius klausimus santrauka.

10) Informacija apie tai, kaip pateikti skundą ir kaip pranešti kompetentingoms institucijoms apie reikalavimų neatitinkančius nuotekų išleidimus, taip pat skundų pobūdžio bei statistinių duomenų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginio valdytojo pateiktų atsakymų į su šios direktyvos taikymo sritimi susijusius klausimus santrauka.

Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo 10 a punktas (naujas)

10a) gavus pagrįstą prašymą, suteikiama galimybė susipažinti su bent 10 pastarųjų metų istoriniais duomenimis.

(1)	Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0276/2023).

Atnaujinta: 2024 m. sausio 11 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika