Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija(1) (toliau – Seksualinės prievartos prieš vaikus direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB(4) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės (COM(2022)0209), ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatą „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+)“ (COM(2022)0212),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2021 m. kovo 9 d. komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 23 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją „Europos deklaracija dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų“(6) (toliau – Europos deklaracija),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje(7) ir Komisijos tolesnius veiksmus, priimtus 2013 m. vasario 20 d.,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 15 d. Vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus tyrimą „Socialinės žiniasklaidos įtaka vaikų ir jaunimo vystymuisi“(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. „EU Kids Online“ tyrimą „ES vaikai internete 2020 m.: 19 šalių apklausos rezultatai“(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Vaikų (10–18 metų) patirtis, susijusi su pavojais internete COVID-19 izoliacijos laikotarpiu 2020 m. pavasarį“(10),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl naujos Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (VGI+) (O‑000030/2023 – B9‑0029/2023),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi vaikas turi teisę į visas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant jo skaitmenines teises; kadangi didžiausias dėmesys imantis visų su vaikais ir jų fizine ir psichine sveikata, saugumu ir gerove susijusių skaitmeninių veiksmų ir priimant visus su tuo susijusius sprendimus turi būti teikiamas vaiko interesams;

B.  kadangi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, Skaitmeninių paslaugų akte ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje pripažįstama, kad vaikams reikia specialios apsaugos, susijusios su jų patirtimi internete nuolat kintančioje skaitmeninėje aplinkoje;

C.  kadangi siekiant užtikrinti tinkamą vaikų apsaugą internete reikia konkrečių priemonių ir švietimo programų, skirtų ne tik vaikams, bet ir jų mokytojams, tėvams ir globėjams; kadangi šiomis priemonėmis visų pirma turėtų būti siekiama kurti ir įgyvendinti prevencijos metodus ir informuotumo didinimo bei skaitmeninio raštingumo kampanijas; kadangi tėvai ir globėjai turėtų būti informuojami apie skaitmeninių priemonių, kuriomis siekiama riboti ir nukreipti jų vaiko (-ų) patirtį internete bei apriboti prieigą prie amžiui netinkamo ar žalingo turinio internete, buvimą ir veikimą;

D.  kadangi vaikai turėtų būti ne pasyvūs technologijų vartotojai, o aktyviai atsakingi už savo naudojamas technologijas; kadangi šiuo atžvilgiu vaikų, tėvų ir pedagogų, ypač vaikų iš pažeidžiamų grupių, skaitmeninio švietimo skatinimas ir skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, stiprinimas, laikantis Chartijos, JT vaiko teisių konvencijos, Europos deklaracijos ir 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti saugią skaitmeninę patirtį vaikams, taip pat jų skaitmeninį įgalėjimą ir aktyvų dalyvavimą internete;

E.  kadangi turėtų būti numatytos tikslinės priemonės, kuriomis būtų kovojama su skaitmenine atskirtimi ir didinamos lygios galimybės, kad kiekvienam vaikui ES, ypač vaikams iš pažeidžiamų grupių, pvz., neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems vaikams, būtų sukurta įtrauki ir prieinama skaitmeninė aplinka, be kita ko, aprūpinant juos modernia skaitmenine infrastruktūra, taip pat atokiose ar kaimo vietovėse;

F.  kadangi COVID-19 pandemijos metu taikytos izoliavimo priemonės išryškino švietimo ir skaitmeninę atskirtį, darančią poveikį vaikų galimybėms naudotis skaitmeninio švietimo priemonėmis ir informacija, jų socialiniam dalyvavimui ir įtraukčiai, taip pat padarė neigiamą poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai; kadangi dėl to taip pat padaugėjo smurto šeimoje ir dėl lyties, taip pat seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo internete tiek paviršiniame, tiek „juodajame“ tinkle;

G.  kadangi atlikus keletą stebėsenos tyrimų rasta įrodymų, kad vaikai aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose nuo ankstyvo amžiaus, ir daug iš jų nesiekia daugumoje socialinės žiniasklaidos platformų nustatyto minimalaus amžiaus;

H.  kadangi nuolat kintanti skaitmeninė aplinka yra labai svarbi kasdieniam vaikų gyvenimui, įskaitant jų švietimą, komunikaciją ir dalijimąsi duomenimis; kadangi vaikų prieiga prie interneto ir socialinės žiniasklaidos platformų ir su jomis susijusi patirtis turi daug naudos, tačiau taip pat kelia tam tikrą riziką ir pavojų vaikams, nes jame plačiai paplitęs pavojingas elgesys ir turinys, pvz., seksualinė prievarta prieš vaikus ir ryšių mezgimas internete (vaikų viliojimas), neapykantos kurstymas internete, įvairių formų patyčios kibernetinėje erdvėje, seksualizuotas turinys, smurtiniai vaizdai, turinys, kuriuo skatinami mitybos sutrikimai, ir dezinformacija; kadangi tai gali turėti įtakos vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, įskaitant dažnėjančią agresiją, probleminį seksualinį elgesį, nesveikus mitybos įpročius, nepasitenkinimą savo išvaizda ir iškreiptas vertybes bei požiūrį;

I.  kadangi 2020 m. ES vaikų internete apklausos duomenimis, 23 proc. 9–16 metų amžiaus vaikų internete patyrė patyčias; kadangi tyrime „Vaikų (10–18 metų) patirtis, susijusi su pavojais internete COVID-19 izoliacijos laikotarpiu 2020 m. pavasarį“ nustatyta, kad 49 proc. vaikų patyrė bent vienos formos agresiją ar patyčias internete; kadangi, net jei nėra bendro požiūrio, kai kurios valstybės narės jau ėmėsi tokių priemonių kaip „Coco“ įstatymas Airijoje;

J.  kadangi naujoji Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+) yra vienas iš pagrindinių ES vaiko teisių strategijos veiksmų, apimančių iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti ir įgalinti internete jos teminėse srityse;

1.  palankiai vertina Komisijos naująją Europos strategiją dėl vaikams geresnio interneto (VGI+);

2.  pabrėžia, kad visiems vaikams reikia apsaugos internete, tačiau tam tikri vaikai yra pažeidžiamesnėje padėtyje, pvz., neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys vaikai, ir jiems, kai tinkama, turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti tikslinėmis priemonėmis, kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis ir gerinami jų skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

3.  pakartoja savo raginimą ES imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete ir didinti informuotumą apie seksualinę prievartą prieš vaikus, įskaitant ryšių su vaikais mezgimą internete (vaikų viliojimą internetu), ir užkirsti jiems kelią;

4.  pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, turėtų būti pripažįstami privalomais įgūdžiais ir turėtų būti įtraukti į mokyklų mokymo programas visoje ES; pabrėžia, kad jos yra esminė švietimo ir mokymosi visą gyvenimą dalis ir jose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama vaikų, tėvų, globėjų, pedagogų ir plačiosios visuomenės švietimui apie saugumą internete, įskaitant tėvų kontrolę internete, ir apie tai, kaip atpažinti ryšių su vaikais mezgimą internete ir apie tai pranešti;

5.  ragina ES ir jos valstybės narės skirti daugiau investicijų į švietimą ir mokymą, kad būtų užtikrintas įvairių amžiaus grupių vaikų skaitmeninis raštingumas, įskaitant jų apsaugą nuo (internetinių) tarpusavio patyčių mokyklose ir už jų ribų, atsižvelgiant į naujus technologinius pokyčius, kaip antai metavisata;

6.  ragina valstybes nares ir švietimo įstaigas užtikrinti teisę į įtraukų švietimą ir pagal amžių tinkamu būdu skatinti lytinį švietimą, skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir kibernetinį saugumą pasitelkiant formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, orientuojantis į pedagogus, tėvus, slaugytojus ir mokinius;

7.  ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su Europos švietimo erdve, parengti Europos kovos su patyčiomis ir patyčiomis kibernetinėje erdvėje mokyklose strategiją, kurioje būtų nustatytas duomenų rinkimo gerinimo priemonių rinkinys, ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pasiūlyti reikiamus sprendimus;

8.  pabrėžia, kad strategijoje valstybės narės turėtų būti raginamos skirti visus reikiamus išteklius karštųjų linijų, pagalbos linijų ir saugesnio interneto centrų pajėgumams stiprinti ir savo mokyklose rengti ir įgyvendinti prasmingas prevencijos bei informuotumo didinimo kampanijas, kurios teiktų apčiuopiamų rezultatų, ir kad tai turėtų būti svarbi švietimo įstaigų ir jų ankstyvojo ugdymo programų dalis; mano, kad šiuo atžvilgiu labai svarbus mokslininkų ir specialistų bendradarbiavimas;

9.  pabrėžia, jog svarbu, kad strategijoje būtų nustatytos priemonės, kaip atnaujinti galiojančią ES veiksmų psichikos sveikatos ir gerovės srityje sistemą – ši sistema turėtų būti visapusiškai įtrauki siekiant taip pat patenkinti vaikų, patiriančių seksualinę prievartą ar ryšių mezgimą internete, ypač vaikų iš pažeidžiamų grupių, poreikius; ragina įvertinti vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų prieinamumą ir tinkamumą atliekant išsamų esamų paslaugų žemėlapį, atsižvelgiant į blogėjančią psichikos sveikatos padėtį, kurią dar labiau pablogino COVID-19 pandemija, ir ypatingus interneto aplinkos keliamus iššūkius, įskaitant patyčias kibernetinėje erdvėje ir žalingo turinio poveikį;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2024 m. numatyta sukurti Europos standartą dėl amžiaus tikrinimo internetu ir neseniai įsteigta speciali grupė dėl ES elgesio kodekso dėl pagal amžių tinkamo dizaino (toliau – kodeksas); pabrėžia, kad svarbu kodeksą parengti laiku, užtikrinant visišką jo suderinimą su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu; pabrėžia, kad svarbu į kodekso rengimo procesą įtraukti pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir jaunimą; pabrėžia, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą socialinės žiniasklaidos platformos, kurios remiasi naudotojų sutikimu dėtų reikšmingas pastangas siekdamos patikrinti, ar gautas tėvų sutikimas prieš vaikams iki tam tikro amžiaus susikuriant paskyrą;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti investicijas į paramos smurto prieš vaikus ar ryšių mezgimo internete aukoms teikimą, įskaitant anoniminius viešus pranešimus, taip pat teikiant psichikos sveikatos ir psichosocialines paslaugas aukoms ir jų šeimoms; ragina rengti mokymus specialistams ir pareigūnams, įskaitant teisėsaugos institucijas, kurie, atsižvelgdami į konkrečius jų poreikius, nagrinėja su vaikais susijusias bylas;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares sistemingiau rinkti duomenis apie prevencijos priemones ir pagalbos aukoms programas, įskaitant pradinio ugdymo įstaigose besimokančių vaikų, dalyvaujančių informuotumo didinimo kampanijose, skaičių, taip pat, pasitelkiant švietimo programas, apie visų formų vaikų seksualinio išnaudojimo riziką, įskaitant internetinę aplinką;

13.  pabrėžia, kad trūksta pakankamų lyginamųjų mokslinių tyrimų ES lygmeniu, taip pat vaikų raidos skaitmeninimo kontekste tyrimų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad greitas technologijų vystymas gali greitai pralenkti politiką ir taip sukurti naujų pavojų vaikams; todėl primena, kad reikia plėtoti plataus masto mokslinių tyrimų veiklą ES lygmeniu;

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad VGI+ strategija derėtų su kitais prioritetais ir pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad informacija vaikams būtų teikiama vaikams suprantama kalba, kad visų amžiaus grupių vaikai būtų įtraukti į stebėsenos procesą ir veiksmingą strategijos įgyvendinimą ir kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, kad būtų galima palyginti geriausią valstybių narių patirtį ir rezultatus;

15.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 335, 2011 12 17, p. 1. (2) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (3) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (4) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (5) OL L 277, 2022 10 27, p. 1. (6) OL C 23, 2023 1 23, p. 1. (7) OL C 419, 2015 12 16, p. 33. (8) O’Neill, B., „Tyrimas CULT komitetui. Socialinės žiniasklaidos įtaka vaikų ir jaunimo vystymuisi“, Europos Parlamentas, Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, Briuselis, 2023 m. vasario 15 d. (9) Smahel, D. ir kt., „ES vaikų internete 2020 m.: 19 šalių apklausos rezultatai“, „EU Kids Online“, 2020 m. vasario 12 d. (10) Lobe ir kt., „Vaikų (10–18 metų) patirtis, susijusi su pavojais internete COVID-19 izoliacijos laikotarpiu 2020 m. pavasarį“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021 m. vasario 9 d.