Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 4, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje(1), 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties(2), 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Dafnės Karuanos Galicijos nužudymą(3), 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Dafnės Karuanos Galicijos nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje(4) ir 2022 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje, praėjus penkeriems metams po Dafnės Karuanos Galicijos nužudymo(5),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės nuo 2017 m. lapkričio 15 d. vykdytus klausymus, pasikeitimus nuomonėmis ir delegacijų vizitus,

–  atsižvelgdamas į Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės pirmininko ir Maltos ministro pirmininko pasikeitimus laiškais,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2293(2019) „Dafnės Karuanos Galicijos nužudymas ir teisinės valstybės principų laikymasis Maltoje ir už jos ribų – kaip užtikrinti visos tiesos atskleidimą“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8 d. Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto patvirtintą ataskaitą dėl tolesnių veiksmų po Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 2293(2019),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos nuomonę Nr. 993/2020 dėl dešimties aktų ir aktų projektų, kuriais įgyvendinami pasiūlymai dėl teisės aktų pagal nuomonę CDL-AD(2020)006,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės pranešimą po jos vizito į Maltą, vykusio 2021 m. spalio 11–16 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės 2022 m. rugsėjo 23 d. laišką Maltos Ministrui Pirmininkui ir Maltos Ministro Pirmininko 2022 m. spalio 4 d. atsakymą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės laiškus Maltos Ministrui Pirmininkui ir Atstovų Rūmų Pirmininkui bei į jų atitinkamus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“ (COM(2023)0800),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto komandiruotės ataskaitą, pateiktą po 2022 m. gegužės 23–25 d. vykusio komiteto Teisinės valstybės stebėsenos delegacijos vizito į Valetą (Malta),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sąjunga grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis bendromis pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, kurios yra bendros ES valstybėms narėms ir kuriomis norėdamos įstoti į Sąjungą turi vadovautis šalys kandidatės, nes tai yra Kopenhagos kriterijai, kurių įstojus negalima nepaisyti ar aiškinti kitaip; kadangi demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės yra viena kitą sutvirtinančios vertybės, kurias pamynus Sąjungai ir jos piliečių teisėms bei laisvėms gali kilti sisteminė grėsmė;

B.  kadangi teisinė valstybė, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti laikomasi;

C.  kadangi Chartija yra ES pirminės teisės dalis; kadangi saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje;

D.  kadangi teismų nepriklausomumas įtvirtintas ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje, Chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje ir yra labai svarbus siekiant panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus ir užtikrinti jų saugumą ir apsaugą; kadangi tam, kad būtų išvengta nebaudžiamumo, valstybės narės privalo imtis visų būtinų veiksmų, kad nusikaltimų prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos subjektus vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; kadangi nepriklausoma ir veiksminga teismų sistema, taip pat priemonių, kuriomis užtikrinama žiniasklaidos laisvė, saviraiškos laisvė, teisė gauti informaciją ir žurnalistų bei žiniasklaidos specialistų apsauga, priėmimas ir visapusiškas įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys skatinti ir kurti aplinką laisvai ir nepriklausomai žurnalistikai;

E.  kadangi žurnalistai, visų pirma tiriamosios žurnalistikos atstovai, bet ne tik jie, vis dažniau tiek ES viduje, tiek už jos ribų tampa vadinamųjų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), kuriais siekiama ne teisinės pergalės, o daryti finansinį, psichologinį ir laiko spaudimą žurnalistams vien tam, kad būtų sužlugdytas jų darbas, išvengta viešosios kontrolės ir užkirstas kelias valdžios institucijų atsakomybei, taikiniais; kadangi taip slopinama žiniasklaidos laisvė; kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė įspėjo, kad Maltoje ir toliau trukdoma susipažinti su informacija, o tai rodo, kad valstybės institucijose egzistuoja praktika, kai informacija, kuri gali būti labai svarbi visuomenei, yra nepagrįstai slepiama;

F.  kadangi prieš žurnalistus buvo panaudotos tokios šnipinėjimo programos kaip „Pegasus“ ir „Predator“; kadangi, pasak Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovic, privatumą itin pažeidžiančios šnipinėjimo programos kelia grėsmę žmogaus teisių esmei ir demokratinėje visuomenėje neturėtų būti laikomos nei būtinomis, nei proporcingomis priemonėmis; kadangi žurnalistų šnipinėjimas naudojant šnipinėjimo programas kelia pavojų jų šaltinių konfidencialumui, taigi ir vieno iš svarbiausių mūsų demokratinės visuomenės ramsčių, t. y. laisvos prieigos prie informacijos visiems ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos skatinimo, veikimui ir patikimumui; kadangi ES institucijos ir valstybės narės turėtų vadovautis Tyrimo komiteto ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir nedelsdamos ištirti programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimą;

G.  kadangi 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Komisija pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Europos žurnalistų apsaugos standartus, nepadaryta tolesnė pažanga, susijusi su galimybe susipažinti su oficialiais dokumentais, ir kad Maltos žurnalistai ir toliau susiduria su sunkumais vykdydami savo profesinę veiklą;

H.  kadangi valstybės narės turėtų raginti sukurti išankstinio įspėjimo ir skubaus reagavimo mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad žurnalistai ir kiti žiniasklaidos subjektai galėtų nedelsiant pasinaudoti apsaugos priemonėmis, kai jiems yra grasinama; kadangi tokiems mechanizmams turėtų būti taikoma prasminga pilietinės visuomenės atliekama priežiūra ir jais turėtų būti užtikrinama anonimiškais pageidaujančių likti pranešėjų ir šaltinių apsauga; kadangi 2021 m. Pranešėjų apsaugos aktas (Maltos įstatymų 529 skyrius) buvo atnaujintas siekiant į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(6);

I.  kadangi 2017 m. spalio 16 d., sprogus automobilyje padėtai bombai, nužudyta su korupcija kovojusi Maltos tiriamosios žurnalistikos atstovė ir tinklaraštininkė Dafnė Karuana Galicija; kadangi ji patyrė priekabiavimą ir sulaukė daugybės grasinimų;

J.  kadangi atlikus nužudymo tyrimą, kuriam vadovavo Maltos valdžios institucijos, o joms padėjo Europolas, buvo nustatyti keli įtariamieji ir galimas nužudymo organizatorius, jiems buvo pareikšti kaltinimai ir pradėtas jų teismo procesas; kadangi 2023 m. vasario mėn. vienas iš nuteistų Dafnės Karuanos Galicijos žudikų buvo viešai nufotografuotas šeimos krikštynų vakarėlyje; kadangi 2023 m. rugsėjo 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė pažymėjo, kad nepasiekta jokių reikšmingų rezultatų siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už Dafnės Karuanos Galicijos nužudymą;

K.  kadangi buvo naudojamasi Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), siekiant nuslėpti sandorius, tariamai susijusius su korupcija, kurią Daphne Caruana Galizia viešino prieš pat savo nužudymą;

L.  kadangi buvęs Maltos vyriausybės kancleris ir tuometinis turizmo ministras, buvęs energetikos ministras, bei jų šeimos nariai yra įtraukti į JAV valstybės departamento sąrašą dėl jų dalyvavimo didelio masto korupcinėje veikloje ir todėl jiems draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas;

M.  kadangi nepadaryta jokios pažangos teismo procesuose prieš „Pilatus Bank“ pareigūnus ir buvusius dabar jau nebeveikiančios įmonės „Nexia BT“ partnerius ir dėl korupcijos, susijusios su „ElectroGas“ sutartimi, kurią Dafnė Karuana Galicija tyrė prieš pat savo nužudymą, kurie buvo aptarti 2022 m. spalio 20 d. Parlamento rezoliucijoje;

N.  kadangi teisinei valstybei grėsmę kelia ne tik netinkamos teisinės sistemos, bet ir nebaudžiamumo kultūra, kuri formuojasi palaikant ydingą institucinę stabdžių ir atsvarų sistemą, kuria skatinamas politinis kišimasis ir trukdoma veiksmingam vykdymo užtikrinimui, be kurių negalima veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją;

O.  kadangi 2019 m. pabaigoje, gavus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos reikalavimą, buvo pradėtas nepriklausomas viešas tyrimas dėl Dafnės Karuanos Galicijos nužudymo, kuris buvo galiausiai baigtas 2021 m. liepos 29 d.; kadangi viešo tyrimo komisija paskelbė galutinę ataskaitą su išvadomis ir rekomendacijomis dėl teisinės valstybės principo, pagarbos spaudos laisvei, saviraiškos laisvės ir žurnalistų apsaugos stiprinimo, dėl konstitucinio lygio teisinės reformos ir pasiūlymų dėl teisės aktų, susijusių su žiniasklaidos laisve; kadangi atliekant viešą tyrimą taip pat nustatyta, kad „nors nebuvo jokių įrodymų, kad pati valstybė būtų prisidėjusi prie D. Caruanos Galizios nužudymo, [...] valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už žmogžudystę, nes ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, atsiradusią aukščiausiu lygiu pačiame Maltos ministro pirmininko kabinete Auberge de Castille pastate ir savo čiulptuvais apraizgiusią kitus subjektus, pvz., reguliavimo institucijas ir policiją, kuri lėmė teisinės valstybės žlugimą“; kadangi viešam tyrimui pateikti įrodymai išryškino nebaudžiamumo kultūrą, paplitusią ne tik tarp aukščiausių viešojo administravimo pareigūnų, įskaitant konfidencialios informacijos patikėtinius, bet ir siaurame politikų, verslininkų ir nusikaltėlių rate;

P.  kadangi Maltos tiriamosios žurnalistikos žurnalistai atskleidė skandalą, susijusį su nepatenkintų vyriausybės rėmėjų balsų pirkimu, viliojant juos suklastotais oficialiais dokumentais, įskaitant suklastotas medicinos pažymas; kadangi vėliau organizatoriai ir tarpininkai siekė dėkingumo mokesčių ir iš tiesioginių naudos gavėjų išsireikalavo mokėjimų; kadangi Maltos darbdavių asociacija teigė, kad tokių skandalų nuslėpimas teisinantis tuo, kad tai yra įprasta politinės sistemos veikimo tvarka, yra nepriimtinas ir siunčia pavojingą žinią visiems Maltos visuomenės sektoriams; kadangi valdančiųjų partijų organizatoriai ir tarpininkai ir toliau saugomi nuo baudžiamojo persekiojimo; kadangi šie incidentai akivaizdžiai rodo, kad Maltoje tebėra rimtų valdymo problemų ir kad tai daro poveikį Maltos žmonių gyvenimui bei šalies tarptautinei reputacijai;

Q.  kadangi Maltos tiriamosios žurnalistikos žurnalistai atskleidė dar vieną skandalą, susijusį su vyriausybės pareigūnų prekyba įtaka išduodant vairuotojo pažymėjimus remiantis gavėjo politiniu lojalumu; kadangi nė vienas iš aukšto rango pareigūnų, perdavusių vardus ir pavardes, kad jiems būtų taikoma lengvatinė tvarka, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

R.  kadangi iš nutekintų įrodymų matyti, kad valdančiosios partijos turimi duomenys apie gyventojų balsavimo prioritetus buvo naudojami siekiant atsisakyti teikti vyriausybės paslaugas ir sistemingai diskriminuoti piliečius; kadangi Maltos duomenų apsaugos komisaras pradėjo tyrimą dėl sistemingo piktnaudžiavimo privačiais piliečių duomenimis;

S.  kadangi Maltos Ministras Pirmininkas sumenkino institucionalizuotos korupcijos veiksmus taip, kad ji ir toliau įtvirtina nebaudžiamumo kultūrą tarp valstybės pareigūnų, įtariamų įsivėlus į skandalus;

T.  kadangi 2023 m. rugsėjo mėn. policija apklausė pilietinės visuomenės aktyvistus po to, kai jie surengė protestus prieš nacionalinį transliuotoją, kurio pirmininkas buvo įsipainiojęs į skandalus, tačiau iki šiol nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; kadangi nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės atstovai apkaltino nacionalinį visuomeninį transliuotoją cenzūra; kadangi Maltos korupcijos suvokimo indeksas pagal organizaciją „Transparency International“ šiuo metu lygus 51 balui, t. y., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo trimis balai, ir, pasak organizacijos „Transparency International“, viena iš pagrindinių to priežasčių yra politinis kišimasis į visuomeninę žiniasklaidą; kadangi 2023 m. vasario mėn. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Transliavimo tarnyba turi konstitucinę pareigą ex officio aktyviai ir operatyviai užtikrinti transliavimo nešališkumą;

U.  kadangi Maltos vyriausybė pasiūlė keletą reformų, kuriomis siekiama atsižvelgti į kai kurias viešo tyrimo rekomendacijas, įskaitant teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti žiniasklaidos laisvę, projektus ir pasiūlymą dėl kovos su strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) įstatymo; kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė paragino Maltos parlamento narius atmesti vyriausybės pasiūlymus, nes juose iš esmės neatsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių subjektų indėlį; kadangi komisarė kritikavo vyriausybę dėl to, kad ji neužtikrino skaidrumo ir išsamių konsultacijų, kurių reikalauja padėties rimtumas;

V.  kadangi naujausioje Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje redakcinio nepriklausomumo ir politinės nepriklausomybės rizika įvertinta kaip didelė, o bendra rizika žiniasklaidos pliuralizmui Maltoje iš vidutinės pervertinta į didelę;

W.  kadangi 2023 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksas parodė, kad padėtis nacionalinėje žiniasklaidoje pablogėjo – Malta užima 84 vietą iš 180 šalių ir, palyginti su 2022 m., nukrito šešiomis pozicijomis; kadangi, remiantis ta pačia ataskaita, pagal nacionalinę teisinę ir reguliavimo sistemą žurnalistams neleidžiama naudotis savo teisėmis;

X.  kadangi prieš Maltos naujienų portalą „The Shift News“ valdžios institucijos yra pateikusios 40 atskirų ieškinių dėl prašymų suteikti viešą informaciją apie viešąsias išlaidas, susijusias su nepriklausomos žiniasklaidos priemonėmis; kadangi užbaigti teismo procesus, kuriuos laimėjo „The Shift News“, atsiėjo daug lėšų;

Y.  kadangi, remiantis Koalicijos prieš strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) duomenimis, 2022 m. SLAPP skaičius Europoje padidėjo iki 161 užfiksuoto atvejo; kadangi, remiantis tais pačiais duomenimis, Maltoje buvo didžiausias SLAPP skaičius vienam gyventojui – 19,93 atvejų 100 000 žmonių; kadangi Dafnės Karuanos Galicijos nužudymo metu buvo iškeltos 43 civilinės ir 5 baudžiamosios bylos;

Z.  kadangi, kaip pažymėjo Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, ir toliau neatsižvelgiama į Kovos su korupcija valstybių grupė rekomendacijas;

AA.  kadangi pastangos apsaugoti žurnalistiką negali būti sėkmingos be vienodų pastangų kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, o kova su korupcija ir pinigų plovimu bus nesėkminga be stiprios ir pliuralistinės spaudos;

1.  reiškia pagarbą Dafnei Karuanai Galicijai praėjus penkeriems metams po jos nužudymo ir padėką už jos labai svarbų darbą atskleidžiant korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, mokesčių sukčiavimo ir pinigų plovimo atvejus bei siekiant, kad tokioje neteisėtoje veikloje dalyvaujantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn; griežtai smerkia žurnalistų kriminalizavimą, išpuolius prieš juos ir jų žudymą už jų atliekamą darbą, įskaitant Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymą 2018 m. vasario 21 d., Viktorios Marinovos nužudymą 2018 m. spalio 6 d., Graikijos žurnalisto Giorgos’o Karaivazo nužudymą 2021 m. balandžio 9 d. ir Nyderlandų žurnalisto Peterio R. de Vrieso nužudymą 2021 m. liepos 15 d., ir pabrėžia jų lemiamą vaidmenį atskleidžiant tiesą, ginant demokratiją ir naikinant nebaudžiamumo kultūrą; reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad neatliktas joks reikšmingas Giorgoso Karaivazo nužudymo tyrimas, o dviejų įtariamųjų suėmimas, atrodo, labiau susijęs su rinkimų kampanija; ragina Graikijos valdžios institucijas užtikrinti visišką teisingumą; taip pat reiškia pagarbą visiems per pastaruosius kelerius metus Europoje nužudytiems žurnalistams; dar kartą pabrėžia didžiulę nepriklausomos žiniasklaidos ir aktyvios pilietinės visuomenės svarbą, nes jos yra pagrindiniai teisingumo, demokratijos ir teisinės valstybės ramsčiai; pažymi, kad žurnalistų nužudymas paveikia ne tik vieną valstybę narę, bet ir visą Europos Sąjungą; yra tvirtai įsitikinęs, kad demokratinės teisinės valstybės apsauga – tai bendra pareiga, peržengianti nacionalines sienas ir partijas skiriančias ribas;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad nuo 2022 m. spalio 20 d. Parlamento rezoliucijos, priimtos penktųjų nužudymo metinių proga, padaryta nedidelė pažanga šiuo metu vykstančiuose teismo procesuose dėl Dafnės Karuanos Galicijos nužudymo, kad iki šiol buvo priimti tik trys žemo lygio apkaltinamieji nuosprendžiai ir kad tikrasis nužudymo organizatorius dar nėra nuteistas; ragina Maltos valdžios institucijas paspartinti teismo procesus siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas teisingumas; todėl dar kartą ragina nedelsiant užbaigti pagrindinių nužudymo motyvų tyrimą ir baudžiamuosius teismo procesus bei patraukti visus bet kuriuo lygmeniu žmogžudystėje dalyvavusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn; pakartoja savo raginimą visapusiškai ir nuolat įtraukti Europolą visais nužudymo tyrimo ir visų susijusių tyrimų aspektais;

3.  ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti žurnalistų ir žiniasklaidos specialistų saugumą ir apsaugą; be to, ragina ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant laikytis Parlamento rekomendacijų dėl žurnalistų apsaugos;

4.  pakartoja savo ankstesnėse rezoliucijose dėl Maltos išreikštą susirūpinimą ir pateiktas rekomendacijas;

5.  yra pasibaisėjęs 2023 m. spalio 3 d. Ministro Pirmininko pareiškimu, kuriuo sumenkinami institucionalizuotos korupcijos veiksmai; mano, kad tokiais pareiškimais ir toliau įtvirtinama valstybės pareigūnų, kurie tariamai patyrė skandalus, nebaudžiamumo kultūra;

6.  reiškia susirūpinimą, kad praėjus dvejiems metams nuo viešo tyrimo ataskaitos paskelbimo joje pateiktos rekomendacijos vis dar labai prastai įgyvendinamos; pažymi, kad Maltos vyriausybė pasiūlė keletą reformų, įskaitant pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti kai kurias iš šių rekomendacijų; pažymi, kad Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išreiškė susirūpinimą dėl to, kad šios nepakankamos reformos buvo pasiūlytos neatsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių organizacijų rekomendacijas; todėl ragina Maltos vyriausybę nedelsiant įgyvendinti visas viešo tyrimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl teisinės valstybės ir organizuoto nusikalstamumo;

7.  ragina panaikinti nebaudžiamumo kultūrą; todėl ragina atlikti išsamius, greitus ir nepriklausomus tyrimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus valstybės pareigūnus, kurie, kaip teigia Maltos tiriamosios žurnalistikos atstovai, yra susiję su korupcija, turto prievartavimu ir prekyba įtaka, įskaitant, balsų pirkimo schemas ir reketą išduodant vairuotojo pažymėjimus; pabrėžia, kad žurnalistams ir toliau grės pavojus, kol nebus baudžiama už korupciją;

8.  Ragina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną stebėti Maltoje vykdomą tyrimą, apie kurį buvo viešai paskelbta 2023 m. spalio 9 d. ir kuriuo bus nagrinėjamas piktnaudžiavimas Maltos piliečių asmeniniais duomenimis, kurie galėjo būti panaudoti diskriminacijai dėl politinių pažiūrų;

9.  pabrėžia, kad itin svarbu, kad griežtai baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukta už didelio atgarsio sulaukusius finansinius ir ekonominius nusikaltimus, ypač korupciją ir pinigų plovimą; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar nėra pažangos vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcijos ir pinigų plovimo skandalų, kuriuos Dafnė Karuana Galicija tyrė prieš pat nužudymą ir kurie yra susiję su įtariamais aukščiausio politinio lygio asmenimis; taip pat yra sunerimęs dėl Maltos teisėsaugos ir teisingumo institucijų neveiksmingumo ir primygtinai ragina atsakingas valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, susijusius su viena ar keliomis iš daugybės šiuo metu tiriamų bylų ar pranešimų; ragina Maltos valdžios institucijas spręsti problemas, susijusias su aukšto lygio korupcijos bylų nagrinėjimo trukme, be kita ko, sukuriant griežtai pildomą galutinių teismo nuosprendžių registrą; atkreipia dėmesį į tai, kad užsitęsęs bylų nagrinėjimas ir toliau trukdo pažangai teisinės valstybės srityje; pabrėžia institucinio nepriklausomumo svarbą tinkamam teisinės valstybės veikimui; ragina Maltos valdžios institucijas daryti pažangą tiriant galimus tuometinių valstybės pareigūnų bandymus nuslėpti įrodymus ir trukdyti atlikti tyrimus bei vykdyti teismo procesus;

10.  dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl lėtos tyrimo ir teismo procesų prieš „Pilatus Bank“ pareigūnus eigos ir dėl Maltos valdžios institucijų pastangų sustabdyti procesą po to, kai Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras tariamai patvirtino laikinąsias priemones; prašo paaiškinti 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro laikinąsias priemones, atsižvelgiant į tai, kad teisėjas darė prielaidą, jog vyriausybė suklaidino teismą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo; pakartoja savo raginimą atitinkamoms tarptautinėms ir Europos institucijoms toliau stebėti pažangą įtariamo pinigų plovimo ir korupcijos bylose;

11.  ragina skirti papildomų pajėgumų nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui; apgailestauja dėl to, kad Maltos vyriausybė, prieštaraudama Venecijos komisijos nuomonei, siekė pasinaudoti aklavietės mechanizmu, kad paprasta balsų dauguma būtų paskirtas už elgesio taisykles valstybės tarnyboje atsakingas Komisijos narys; apgailestauja, kad dėl poliarizacijos Maltoje stringa sprendimų priėmimas bendru sutarimu; pažymi, kad didesnis teisėjų skaičius būtų galėjęs padėti sutrumpinti teismo procesui reikalingą laiką nuo 550 iki 529 dienų, tačiau rekomendacija sutrumpinti teismo proceso trukmę buvo tik viena iš viešo tyrimo rekomendacijų; apgailestauja dėl Maltos teisingumo sistemos trūkumų ir ragina rasti sprendimų, kaip sutrumpinti procedūrų trukmę;

12.  ragina Venecijos komisiją parengti nuomonę dėl Maltos nacionalinės teisinės sistemos stiprinimo siekiant veiksmingai ir ryžtingai bausti už korupciją, įskaitant aukšto lygio korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia;

13.  ragina Komisiją rimtai atsižvelgti į nebaudžiamumo kultūrą Maltoje ir raginti nedelsiant grįžti prie pagarbos demokratijai ir teisinei valstybei Maltoje; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis atitinkamomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad įstatymai būtų vienodai taikomi visiems;

14.  reiškia susirūpinimą dėl buvusio ministro pirmininko, personalo vadovo ir buvusio turizmo ministro, kuris anksčiau buvo energetikos ministru, nebaudžiamumo;

15.  pabrėžia, kad policijos veiksmai prieš aktyvistus yra bauginimas, kuris daro atgrasomąjį poveikį visuomenės dalyvavimui ir prisideda prie pilietinės visuomenės nutildymo, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiantį nebaudžiamumą už nusikaltimus; ragina vykdyti tarptautinius standartus atitinkančias teisines, administracines ir su politika susijusias reformas, kad būtų visapusiškai sprendžiamos viešuoju tyrimu nustatytos sisteminės problemos;

16.  ragina Maltos vyriausybę atsisakyti savo neigiamos retorikos, nukreiptos prieš žurnalistus, ir nustoti puoselėti žurnalistams ir žiniasklaidos specialistams priešišką aplinką, atsižvelgiant į tuos pačius Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro raginimus; yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar esama kliūčių žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, pavyzdžiui, susijusių su teise teikti vyriausybei prašymus suteikti informaciją ir galimai diskriminaciniu žiniasklaidos priemonių finansavimu; smerkia nepagrįsto valstybės institucijų slaptumo modelį, susijusį su informacija, kuri galėtų būti svarbi viešajam interesui; pakartoja savo raginimą Maltos vyriausybei atsiimti skundus dėl „The Shift News“ pateiktų prašymų suteikti informaciją;

17.  apgailestauja, kad Maltos vyriausybės pateikti pasiūlymai nepagerina žiniasklaidos laisvės padėties; primygtinai ragina Maltos vadžios institucijas užtikrinti, kad pasiūlytos reformos atitiktų Europos ir tarptautinius žurnalistų apsaugos standartus, visų pirma susijusius su viešai ir internetu reiškiamų grasinimų žurnalistams ir priekabiavimo prie jų prevencija ir baudimu už juos, ir skubiai juos įdiegti; taip pat primygtinai ragina Maltos valdžios institucijas patvirtinti papildomas priemones ir kitas garantijas, siekiant pagerinti kritiškai ir nepriklausomai žurnalistikai skirtą aplinką Maltoje ir politikų bei pareigūnų atskaitomybę;

18.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kuriuose nurodoma, kad, nors į Ekspertų komisijos žiniasklaidos klausimais, kuriai buvo pavesta užduotis teikti konsultacijas pokyčių žiniasklaidos sektoriuje klausimais, sudėtį įėjo keletas žiniasklaidos atstovų, Maltos vyriausybė nevykdė prasmingų viešų konsultacijų; mano, jog nerimą kelia tai, kad Maltos valdžios institucijos neatsižvelgė į raginimus rengti plataus masto viešas konsultacijas dėl žiniasklaidos sektoriaus, ypač apriboti SLAPP; pritaria Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro raginimams Maltos Atstovų Rūmams nepriimti trūkstamų teisės aktų, įskaitant Konstitucijos pakeitimus, kol nebus surengtos skaidrios ir išsamios konsultacijos dėl įstatymų projektų, kurios turėtų būti laikomos prioritetinėmis; pabrėžia, kad bet kokie veiksmai, kuriais siekiama patobulinti teisės aktų projektus, turi būti grindžiami viešo tyrimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir kad tokie pakeitimai turi atitikti bent tarptautinius žurnalistų apsaugos ir saugumo bei žiniasklaidos laisvės standartus, siekiant užtikrinti žiniasklaidos įstatymų kokybę; primena Maltos vyriausybei jos atsakomybę rengti plačias, įtraukias ir struktūruotas viešas konsultacijas dėl teisinių reformų;

19.  apgailestauja dėl to, kad žurnalistai ir Dafnės Karuanos Galicijos šeimos nariai šiuo metu vis dar yra SLAPP taikiniai, ir dar kartą primygtinai ir skubiai ragina bylas iškėlusius asmenis, kurie tuo metu ėjo valstybės pareigūnų pareigas, įskaitant buvusį ministrą pirmininką ir buvusius vyriausybės pareigūnus, jas atšaukti;

20.  pakartoja, kad Maltos teismai turi galimybę pripažinti ieškinius dėl garbės ir orumo įžeidimo „akivaizdžiai nepagrįstais“ ir juos atmesti; pakartoja savo raginimą Maltos valdžios institucijoms įgyvendinti 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (C(2021)6650) ir patvirtinti veiksmingas žurnalistų apsaugos politikos priemones; primena, kad atitinkama direktyva galėtų būti taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio SLAPP byloms; ragina Maltos valdžios institucijas taip pat spręsti vidaus bylas taikant veiksmingus kovos su SLAPP teisės aktus, laikantis Europos Tarybos pastabų ir rekomendacijų; ragina ES institucijas greitai susitarti dėl plataus užmojo kovos su SLAPP direktyvos ir ragina Maltos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti rekomendaciją, pridedamą prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) (COM(2022)0177); ragina Komisiją išnagrinėti galimybę priimti papildomus teisės aktus, kurie apimtų visas SLAPP bylas;

21.  ragina Maltos vyriausybę toliau spręsti esamus rūpestį keliančius klausimus, susijusius su žiniasklaidos laisve ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumu nuo politikų kišimosi, be kita ko, su sistema, kuria užtikrinamas skaidrumas valstybės reklamos veiklos srityje, ir su vis labiau socialinėje žiniasklaidoje plintančiu neapykantos kurstymu; primena, kad Europos žiniasklaidos laisvės aktas turėtų padėti užtikrinti žiniasklaidos laisvę, pliuralizmą ir nepriklausomumą visoje ES, įskaitant žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą ir priemones, kuriomis siekiama, kad žiniasklaidos priemonių koncentracija nedarytų poveikio žiniasklaidos pliuralizmui; ragina ES institucijas skubiai pasiekti susitarimą dėl plataus užmojo Europos žiniasklaidos laisvės akto;

22.  ragina Maltos vyriausybę pagaliau nacionalinėje teisėje įtvirtinti teisę į saugų ir teisėtą abortą, apie kurią anksčiau buvo paskelbusi vyriausybė, tačiau dėl kurios nebuvo pradėta jokio teisėkūros proceso, priešingai, buvo priimtas abortus ribojantis įstatymas;

23.  primena Maltos vyriausybei jos įsipareigojimą iki 2024 m. pabaigos sukurti duomenų bazę, kurioje būtų renkama informacija apie pažeidimus, ir kad, remiantis 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, rekomendacijos dėl informatorių apsaugos gerinimo veiksmų nebuvo įgyvendintos;

24.  primygtinai ragina vyriausybę prioriteto tvarka sukurti žmogaus teisių ir lygybės komisaro poziciją, laikantis Paryžiaus principų ir ES lygybės acquis;

25.  pakartoja savo raginimą Maltos valdžios institucijoms visapusiškai įgyvendinti visas neįgyvendintas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Venecijos komisijos, Kovos su korupcija valstybių grupės ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) rekomendacijas;

26.  pabrėžia, kad Maltos pilietybės įsigijimo investuojant programa tebekelia didelį susirūpinimą; primena savo poziciją, kad ES pilietybė nėra skirta parduoti, ir ragina nedelsiant uždrausti programą Maltoje bei visoje ES; laukia galutinio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo šiuo klausimu;

27.  Paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Finansinių veiksmų darbo grupei, Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir parlamentui bei Maltos Respublikos prezidentui.

(1) OL C 356, 2018 10 4, p. 29. (2) OL C 108, 2021 3 26, p. 107. (3) OL C 255, 2021 6 29, p. 22. (4) OL C 506, 2021 12 15, p. 64. (5) OL C 149, 2023 4 28, p. 15. (6) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).