Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2023/2905(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0453/2023

Debatai :

Balsavimas :

PV 09/11/2023 - 5.22
CRE 09/11/2023 - 5.22
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0397

Priimti tekstai
PDF 147kWORD 50k
Ketvirtadienis, 2023 m. lapkričio 9 d. - Briuselis
Rusijai taikomų ES sankcijų veiksmingumas
P9_TA(2023)0397RC-B9-0453/2023

2023 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijai taikomų ES sankcijų veiksmingumo (2023/2905(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač išaugus 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtam agresijos karui prieš Ukrainą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2022 m. vasario mėn. ES vieną po kito priėmė 11 sankcijų Rusijai paketų,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimą (ES) 2022/2332 dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų laikymo viena iš nusikaltimų sričių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalies tikslais(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 7 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija vėl pradėjo neišprovokuotą, nepateisinamą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą, geopolitinė padėtis Europoje iš esmės pasikeitė; kadangi Rusijos pajėgos vykdo beatodairiškus išpuolius prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, nužudė tūkstančius Ukrainos civilių gyventojų, prievarta deportuoja ir neteisėtai kalina Ukrainos piliečius Rusijoje ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose ir vykdo teroro aktus visoje šalyje;

B.  kadangi nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ES yra priėmusi 11 sankcijų Rusijai paketų, kuriais siekiama susilpninti jos ekonominę bazę ir taip apriboti jos pajėgumą vykdyti karą, įskaitant ribojamąsias priemones beveik 1 800 asmenų ir subjektų, atsakingų už karą Ukrainoje arba su juo susijusių, draudimą importuoti iš Rusijos įvairias prekes ir paslaugas, pvz., naftą ir žaliavas, ir draudimą eksportuoti į Rusiją ginklus, karinę įrangą ir dvejopo naudojimo prekes; kadangi sankcijos taip pat apima visų sandorių su Rusijos centriniu banku draudimą, pagrindinių Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT finansinių pranešimų sistemos ir tam tikrų Rusijos valstybės valdomų arba valstybės remiamų dezinformacijos priemonių transliacijų ir informacijos sklaidos sustabdymą;

C.  kadangi, be to, Taryba pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą yra nustačiusi ribojamąsias priemones keliems asmenims, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Rusijos Federacijoje ir Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose; kadangi ES taip pat yra priėmusi papildomas sankcijas Baltarusijai, reaguodama į jos įsitraukimą į agresijos karą prieš Ukrainą, ir Iranui dėl jo bepiločių orlaivių naudojimo Rusijos kare;

D.  kadangi vertinant sankcijų poveikį kyla daug sunkumų, įskaitant patikimų rodiklių ir statistinių duomenų trūkumą; kadangi ES sankcijų poveikio negalima lengvai atskirti nuo JAV ir kitų sankcijų, Rusijos atsakomųjų sankcijų ar Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio; kadangi dauguma ekspertų įspėja, kad sankcijos yra veiksmingos, tačiau jų poveikis nėra pakankamai didelis, kad apribotų Rusijos pajėgumą vykdyti karą prieš Ukrainą, ir ragina imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų padidinta sankcijų aprėptis ir užtikrintas jų vykdymas; kadangi ES sankcijos Rusijai neturi precedento, tačiau poveikis Rusijos ekonomikai kol kas, regis, mažesnis, nei iš pradžių prognozuota, ir yra nerimą keliančių ženklų, kad sankcijų veiksmingumas mažėja; kadangi sankcijos Rusijai privertė ir vis dar verčia asmenis ir subjektus, kuriems sankcijos yra skirtos, nuolat ieškoti brangių jų apėjimo būdų;

E.  kadangi ES valstybės narės kartu su Viršutinės kainos ribos koalicija yra nustačiusios jūromis gabenamos žalios naftos, naftos alyvų ir iš bituminių mineralų gautų alyvų, kurių kilmės šalis yra Rusija arba kurios eksportuojamos iš Rusijos, viršutines kainų ribas; kadangi jos nustatė 60 USD už barelį žalios naftos, 45 USD už barelį naftos produktų su nuolaida ir 100 USD už barelį aukščiausios kokybės naftos produktų viršutines kainų ribas; kadangi atlikus įvairius tyrimus apskaičiuota, kad rusiškos žalios naftos barelio gamybos sąnaudos yra maždaug 15 USD, o dyzelino – 20 USD; kadangi dėl to dabartinės viršutinės kainų ribos vis dar sudaro sąlygas V. Putino režimui gauti didelį pelną;

F.  kadangi nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto sumažėjo 38 proc.; kadangi Europos dujų paklausos dalis, kurią sudaro rusiškos dujos, sumažėjo nuo 23 proc. 2022 m. iki mažiau nei 10 proc. 2023 m. sausio mėn.; kadangi, remiantis ataskaitomis, rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos apimtis padidėjo iki rekordinio lygio; kadangi, nepaisant ES sankcijų rusiškoms anglims, jų gamyba, palyginti su 2021 m., padidėjo 0,3 proc. ir pasiekė rekordinį lygį; kadangi nuo karo pradžios Rusija iš iškastinio kuro eksporto gavo 532 mlrd. EUR pajamų, o ES valstybės narės įsigijo rusiško iškastinio kuro už daugiau kaip 178 mlrd. EUR; kadangi vien 2022 m. pajamos iš rusiškų energijos išteklių siekė 321 mlrd. JAV dolerių;

G.  kadangi nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. akivaizdu, kad Rusija randa naujų būdų, kaip apeiti su naftai taikomomis sankcijomis susijusias viršutines kainų ribas, ir rusiškos naftos kainos pasaulio rinkose ėmė didėti; kadangi Rusija sugebėjo nukreipti žalios naftos eksportą iš Europos į alternatyvias rinkas, pvz., Indiją, Kiniją ir Turkiją; kadangi sparčiai išaugo naftos produktų, pagamintų naudojant rusišką naftą, importas iš Indijos ir kitų šalių į ES ir taip sudarytos sąlygos rusiškai naftai patekti į ES ir mažinamas ES sankcijų poveikis; kadangi daugiausia rusiškos žalios naftos 2022 ir 2023 m. buvo transportuota ES priklausančiais laivais; kadangi 2022 m. pajamos iš energijos išteklių eksporto sudarė trečdalį visų Rusijos Federacijos biudžeto pajamų; kadangi Rusijos energijos išteklių eksportui taikomos sankcijos daro didelį poveikį Rusijos valstybės pajamoms; kadangi 2022 m. gruodžio mėn. nustačius viršutinę naftos kainos ribą Rusijos pajamos iš energijos išteklių eksporto gerokai sumažėjo, palyginti su prieš karą buvusiu lygiu; kadangi 2023 m. pirmąjį pusmetį Rusijos pajamos iš naftos vėl padidėjo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. lapkričio mėn.;

H.  kadangi ES valstybių narių vykdomas rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) arba Rusijos kilmės naftos pirkimas iš ES nepriklausančių šalių nėra ribojamas ir šiuo metu gerokai viršija iki 2022 m. vasario mėn. buvusį lygį; kadangi Rusija yra antra pagal dydį ES SGD tiekėja ir ją lenkia tik JAV; kadangi padidėjęs SGD importas iš Rusijos prieštarauja ES tikslui panaikinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro; kadangi Rusija vis dar uždirba apie 690 mln. EUR per dieną iš iškastinio kuro eksporto (2023 m. rugpjūčio mėn. duomenimis); kadangi ES vis dar siunčia Rusijai 2 mlrd. EUR per mėnesį už iškastinį kurą; kadangi dėl nuolatinio dujotiekiu tiekiamų dujų ir SGD importo, taip pat dėl įvairių draudimų importuoti žalią naftą ir naftos produktus išimčių ES tebėra viena didžiausių Rusijos klienčių iškastinio kuro srityje;

I.  kadangi, remiantis oficialiais Rusijos duomenimis, Rusijos ekonomika 2022 m. tariamai sumažėjo tik 2,1 proc., t. y. gerokai mažiau, nei tikėtasi, nepaisant jos agresijos karo prieš Ukrainą ir tarptautinių sankcijų; kadangi Tarptautinis valiutos fondas, remdamasis oficialiais Rusijos duomenimis, prognozuoja, kad 2023 m. Rusijos ekonomika augs 2,2 proc., o 2024 m. – 1,1 proc.; kadangi Rusija paskelbė, kad 2024 m. jos gynybos biudžetas bus padidintas beveik 70 proc. ir sieks 107 mlrd. EUR, t. y. 6 proc. BVP (nuo 63 mlrd. EUR, t. y. 3,9 proc. BVP, 2023 m.);

J.  kadangi, nepaisant to, 2023 m. lapkričio 1 d. Rusijos prezidentas paragino pareigūnus spręsti didelės infliacijos klausimą ir įspėjo, kad Rusijos ekonomika susiduria su didėjančiu Vakarų sankcijų spaudimu; kadangi infliacija Rusijoje tebėra didelė ir tebeauga, nes ekonomikai kelia iššūkį susilpnėjęs rublis ir didėjančios karinės išlaidos puolimui Ukrainoje;

K.  kadangi nuo 2022 m. vasario mėn. ES importas iš Rusijos sumažėjo; kadangi, nepaisant sankcijų, kai kurios valstybės narės nuo 2022 m. vasario mėn. realiai padidino prekybą su Rusija;

L.  kadangi kai kurioms ES įmonėms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014(2) ir todėl jos toliau vykdo verslo veiklą su Rusijos subjektais, kuriems taikomos finansinės ir prekybos sankcijos; kadangi kompetencija leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas priklauso nacionalinėms valdžios institucijoms, o ES institucijos tik informuojamos apie nustatytas išimtis ir negali jų ginčyti; kadangi Parlamentas ir kitos institucijos neturi prieigos prie tos esminės informacijos; kadangi taikant šias nukrypti leidžiančias nuostatas stipriai sumažėja norimas ES sankcijų poveikis, todėl viena pagrindinių ES užsienio politikos priemonių tampa neveiksminga ir nepatikima;

M.  kadangi, bandydama atremti sankcijas, Rusija kreipėsi į sankcijų netaikančias šalis, ieškodama technologijų ir kitų produktų; kadangi vis artimesni Rusijos ir Kinijos santykiai, susiję tiek su prekyba energijos ir dvejopo naudojimo prekėmis, tiek su diplomatine ir strategine parama, silpnina ES sankcijų Rusijai poveikį; kadangi Rusijos prekyba su Kinija 2022 ir 2023 m. pasiekė rekordines aukštumas; kadangi Kinija dabar yra maždaug pusės Rusijos importo šaltinis, palyginti su ketvirčiu prieš karą; kadangi Rusijos prekybos su Indija ir Turkija apimtis taip pat labai padidėjo;

N.  kadangi iš kelių perimtos Rusijos ginkluotės analizių matyti, kad Rusija ir toliau importuoja labai svarbias sudedamąsias dalis iš Vakarų šalių, nes sugeba rasti alternatyvių tiekėjų ir maršrutų, o pagrindinių prekių, pvz., puslaidininkių, importas netgi viršijo iki sankcijų buvusį lygį; kadangi kelios šalys, kurios netaiko sankcijų, pvz., Kinija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kazachstanas, Kirgizija, kai kurios Pietų Kaukazo šalys ir Serbija, tapo centrais, per kuriuos Rusijos subjektai nukreipia iš ES į Rusiją importuojamus produktus, arba užtikrina alternatyvius dvejopo naudojimo prekių ir užsienyje pagamintų technologijų ir įrangos importo maršrutus;

O.  kadangi 2022 m. gruodžio mėn. ES paskyrė Davidą O’Sullivaną tarptautiniu specialiuoju pasiuntiniu ES sankcijų įgyvendinimo klausimams; kadangi į naujausią sankcijų paketą, priimtą 2023 m. birželio mėn., įtraukta speciali kovos su sankcijų apėjimu priemonė;

P.  kadangi „Rosatom“ ir Rusijos branduolinės energetikos sektorius vis dar nėra įtraukti į sankcijų paketus; kadangi „Rosatom“ per savo patronuojamąsias įmones tiekia itin svarbias importuojamas technologijas ir medžiagas Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui; kadangi 2022–2023 m. valstybės narės padarė didelę pažangą mažindamos savo priklausomybę nuo Rusijos branduolinės pramonės;

Q.  kadangi, siekdama palengvinti ES sankcijų pažeidimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir baudimą už juos visose valstybėse narėse, 2022 m. gruodžio 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus(3);

R.  kadangi Rusijos pilietinė visuomenė ir opozicijos veikėjai, gyvenantys išeivijoje ES, patiria neproporcingai didelį tam tikrų sankcijų poveikį kasdieniam gyvenimui, o tai ne tik neatitinka ES sankcijų politikos tikslo, bet ir kenkia ES patikimumui;

1.  dar kartą kuo griežčiausiai smerkia Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat A. Lukašenkos režimo Baltarusijoje dalyvavimą šiame kare; dar kartą ragina Rusiją nedelsiant nutraukti visą karinę veiklą Ukrainoje ir besąlygiškai išvesti visas pajėgas ir pašalinti karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, nutraukti priverstinį Ukrainos civilių gyventojų deportavimą ir išlaisvinti visus sulaikytus ir deportuotus Ukrainos gyventojus, ypač vaikus;

2.  pabrėžia, kad ES sankcijomis, kurių imtasi reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, siekiama strategiškai susilpninti Rusijos ekonominę ir pramoninę bazę, visų pirma karinį pramoninį kompleksą, kad susilpnėtų Rusijos Federacijos pajėgumas tęsti karą, vykdyti išpuolius prieš civilius gyventojus ir pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą, taip pat kad būtų apsunkinta Rusijos prieiga prie karinių technologijų ir sudedamųjų dalių ir kad šios sankcijos būtų nukreiptos prieš Rusijos politinį ir ekonominį elitą, siekiant susilpninti jo paramą režimui;

3.  primena, kad tarptautinių sankcijų veiksmingumas priklauso nuo jas priėmusių valstybių tvirtumo, sanglaudos, bendradarbiavimo, sąžiningumo ir įsipareigojimų laikymosi; ragina valstybes nares aiškiai identifikuoti jų jurisdikcijos srityje laikomą Rusijos užsienio turtą, kuriam taikomos sankcijos, ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai panaikinta Rusijos subjektų prieiga prie jo; pabrėžia, kad reikia darnesnio požiūrio į informacijos apie įšaldyto turto vietą ir dydį teikimą ir didesnio skaidrumo šiuo klausimu;

4.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog ES sankcijos Rusijai yra užsienio politikos priemonė, kuria siekiama nutraukti neteisėtą karą, tokių karui itin svarbių prekių eksporto apribojimų apėjimas tam tikrais sunkiais atvejais galėtų būti laikomas bendrininkavimu vykdant Rusijos karo nusikaltimus ir už jį galėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares ES lygmeniu stiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų apėjimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą, siekiant apriboti Rusijos gebėjimą apeiti sankcijas; ragina valstybių narių valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti tiriant sankcijų pažeidimo bei apėjimo atvejus ir parodyti, kokios bus pasekmės už tokius pažeidimus, dinamiškai ir ryžtingai užkertant kelią ES sankcijų pažeidimams ir (arba) vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas greitai susitarti dėl plataus užmojo direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus; pabrėžia, kad sankcijos turėtų išlikti proporcingos, tačiau pakankamai griežtos, kad turėtų atgrasomąjį poveikį; ragina Europos Vadovų Tarybą priimti sprendimą, kuriuo išplečiami Europos prokuratūros įgaliojimai, kad jie apimtų Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimo nusikaltimą, nes tai sudarytų sąlygas didesniam suderinamumui ir nuosekliai bei vienodai patraukimo atsakomybėn už tokius nusikaltimus praktikai visoje ES;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykstančios valstybių narių ir Rusijos prekybos karui itin svarbiomis prekėmis, kurioms taikomos sankcijos; apgailestauja dėl to, kad Rusijai taikomų ES sankcijų laikomasi itin prastai; smerkia praktiką, kai ES kilmės prekės, kurioms taikomos sankcijos, parduodamos įmonėms ar asmenims iš ES nepriklausančių šalių ir po to tiesiogiai iš ES vežamos į Rusiją; ragina ES ir jos valstybes nares sukurti sistemas, kuriomis naudojantis būtų galima veiksmingiau dalytis informacija apie sandorius, siekiant pagerinti sankcijų, susijusių su karinėmis ir dvejopo naudojimo prekėmis, vykdymą; ragina valstybių narių valdžios institucijas teikti įmonėms reikiamą informaciją ir pagalbą, kad būtų geriau laikomasi ES sankcijų, ir kreiptis į įmones, kurių produktai eksportuojami į Rusiją, siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad bus netyčia pažeistos eksporto kontrolės priemonės; ragina valstybes nares nuodugniai ištirti, ar įmonės laikosi į sąrašą įtrauktų prekių eksporto apribojimų, ir taikyti atgrasomas sankcijas;

7.  ragina valstybes nares išplėsti eksporto kontrolę įtraukiant daugiau prekių kategorijų, suderinti įvairių jurisdikcijų eksporto kontrolės priemones ir nuosekliai užtikrinti priemonių vykdymą, kad būtų pašalintos spragos; ragina ES ir jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad į Rusiją nepatektų pažangiųjų technologijų produktai, eksportuojami į ES nepriklausančias šalis, ir nuolat stebėti pokyčius siekiant nustatyti, kaip veikia sankcijų apėjimo schemos, ir atitinkamai pritaikyti sankcijų režimus;

8.  primygtinai ragina ES ir ES šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių įmones nutraukti veiklą Rusijoje ir būti ypač apdairias eksportuojant prekes, kurias draudžiama eksportuoti į Rusiją; pabrėžia, kad nustačius, jog ES įmonės ir jų patronuojamosios bendrovės pažeidė ES ribojamąsias priemones, jos neturėtų galėti gauti finansavimo, be kita ko, dalyvauti konkursuose, ir gauti kitokio pobūdžio finansavimo pagal Ukrainos priemonę ir kitas Ukrainos atstatymo programas; mano, kad įmonės, kurios naudojasi nuo ES sankcijų Rusijai taikymo nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir todėl tęsia verslo veiklą su Rusija, neturėtų naudotis jokiomis ES lėšomis ar technine pagalba arba dalyvauti ES finansuojamuose projektuose; mano, kad tokios įmonės turėtų būti automatiškai įtrauktos į ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą ir kad jų statusas rizikos vertinimo priemonėje „Arachne“ turėtų būti atitinkamai atnaujintas; mano, kad tas principas turėtų būti mutatis mutandis taikomas viešiesiems pirkimams ir juo vadovaujantis vyriausybės žinyboms ar vietos valdžios institucijoms neturėtų būti leidžiama pirkti darbų, prekių ar paslaugų iš įmonių, kurios nukrypsta nuo ES sankcijų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014;

9.  ragina ES ir jos valstybes nares gerinti ES strateginę komunikaciją ir kovoti su dezinformacija apie ES sankcijas Rusijai; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant informuoti plačiąją visuomenę apie ES ribojamąsias priemones Rusijai, ypač apie jų tikslą, ir šiuo atžvilgiu pasinaudoti pasiuntinio ES sankcijų klausimams patirtimi įtikinant tarptautinius partnerius, organizacijas ir pagrindines pramonės šakas, kad reikia užkirsti kelią vengimui dėti pastangas, kuriomis siekiama sumažinti pajamas, naudojamas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą tęsti;

10.  ragina visas ES narystės siekiančias šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates griežtai laikytis ES sankcijų, reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, ir taip pademonstruoti savo pasirengimą prisiimti su ES naryste susijusius įsipareigojimus;

11.  smerkia valstybių, teisinių paslaugų teikėjų, kitų subjektų ir asmenų, kurie padeda Rusijai išvengti ES sankcijų poveikio, elgesį; primena, kad sankcijų pažeidimas yra nusikaltimas ES lygmeniu ir daro didelį poveikį ES finansiniams interesams; ragina valstybes nares ir ES institucijas, įskaitant pasiuntinį ES sankcijų klausimams, intensyviau dirbti siekiant apriboti ES sankcijų Rusijai vengimą ir apėjimą, kuris stipriai pakerta ES sankcijų veiksmingumą ir trukdo tarptautinėms pastangoms užbaigti karą; pabrėžia, kad už sankcijų pažeidimus konfiskuotas turtas turi būti naudojamas Rusijos agresijos aukoms skirtoms kompensacijoms ir infrastruktūros atstatymui bei reformoms pagal Ukrainos priemonę; ragina ES ir valstybes nares iš naujo įvertinti savo santykius su šalimis, kurios deda nepakankamai pastangų, kad apribotų ES sankcijų Rusijai vengimą ir apėjimą, įskaitant šioms šalims teikiamą finansinę paramą ir bet kokią lengvatinę prieigą prie ES rinkų; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie tai, kad Azerbaidžanas ir kitos šalys falsifikuoja rusiškų dujų kilmę; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis siekiant įtikinti Azerbaidžano vyriausybę nutraukti slaptus susitarimus su Rusijos režimu;

12.  ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai prisidėti prie to, kad būtų išlaikyta vienybė sankcijų klausimu, todėl ragina sistemingai nustatyti visų sankcijų režimų, susijusių su Rusijos veiksmais prieš Ukrainą, atnaujinimo laikotarpius, kurie būtų ne trumpesni kaip 12 mėnesių, ir patvirtinti tolesnius sankcijų paketus, kuriais siekiama strategiškai apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo karo kampaniją; remia Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris toliau prisideda prie to, kad būtų pasiekta ilgalaikė vienybė ir didesnis veiksmingumas, visapusiškai naudodamasis savo teise teikti pasiūlymus;

13.  ragina Komisiją peržiūrėti jos pateiktą sankcijų aiškinimą, pagal kurį areštuojami ir konfiskuojami tik asmeninėms reikmėms naudojami daiktai ir transporto priemonės; pabrėžia, kad toks perteklinis sankcijų laikymosi srities susiaurinimas diskredituoja sankcijų tikslą ir priemonę;

14.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti ir plėsti rusiškos naftos eksportui taikomų esamų sankcijų vykdymo užtikrinimo koordinavimą; ragina ES ir jos valstybes nares visiškai uždaryti ES rinką Rusijos kilmės iškastiniam kurui; ragina suderinti importuojamo iškastinio kuro, SGD ir rafinuoto iškastinio kuro kilmės tikrinimą, kad būtų užkirstas kelias rusiškos energijos reeksportui į ES;

15.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su G7 siekiant iš esmės sumažinti rusiškos naftos ir naftos produktų kainų viršutinę ribą, nustatyti visišką rusiškų SGD bei suskystintų naftos dujų importo į ES ir kuro bei kitų naftos produktų importo iš ES nepriklausančių šalių draudimą, jei tie produktai buvo pagaminti naudojant rusišką naftą, ir uždrausti eksportuojamos rusiškos naftos bei SGD transportavimą per ES teritoriją; ragina ES nustatyti į ES importuojamų rusiškų ir baltarusiškų trąšų kainų ir kiekio viršutines ribas;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares taikyti sankcijas visoms pagrindinėms Rusijos naftos įmonėms, įmonei „Gazprombank“, jų patronuojamosioms įmonėms, jų valdyboms ir vadovybei; ragina ES ir jos valstybes nares išplėsti Rusijai taikomas aliuminio importo sankcijas ir nustatyti sankcijas SGD projektui „Arctic-2“; ragina ES ir valstybes nares pasiūlyti apriboti tanklaivių paslaugų teikimą ir taikyti embargą tanklaivių pardavimui Rusijai, taip pat apriboti Europos draudimo paslaugų teikimą tanklaiviams, jei jie naudojami rusiškai naftai eksportuoti; ragina Viršutinės kainos ribos koalicijos šalis uždrausti savo teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose perkrauti rusišką naftą ir SGD; ragina ES ir jos valstybes nares sugriežtinti naftos viršutinės kainų ribos taikymą ir jos laikymąsi, visų pirma reikalaujant, kad rusiškos naftos krovinių kainas patvirtinančius dokumentus galėtų išduoti tik į baltąjį sąrašą įtraukti patvirtinti prekybininkai, ir nustatant reikalavimą, kad visi Europos teritoriniuose vandenyse tranzitu plaukiojantys tanklaiviai patvirtintų, jog turi tinkamą draudimą nuo naftos išsiliejimo;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti sankcijas, kad į jas būtų įtrauktas visiškas draudimas prekiauti Rusijos kilmės arba Rusijos į ES reeksportuotais deimantais ir juos pjaustyti; ragina ES ir jos valstybes nares taikyti sankcijas valstybės valdomai įmonei „Alrosa“ ir plačiai įdiegti naujomis technologijomis grindžiamas deimantų kilmės atsekimo sistemas;

18.  ragina ES ir jos valstybes nares kuo greičiau apriboti savo bendradarbiavimą su bendrove „Rosatom“, taip pat su jos vadovybe ir patronuojamosiomis bendrovėmis iki to, kas tikrai būtina ES energetiniam saugumui užtikrinti; ragina Komisiją ir Euratomo tiekimo agentūrą įvertinti esamą bendradarbiavimą su bendrove „Rosatom“ ir teikti paramą siekiant pakeisti rusišką kurą, atsargines dalis ir paslaugas galimomis alternatyvomis, atsižvelgiant į sėkmingą Ukrainos patirtį; ragina ES ir jos valstybes nares užkirsti kelią „Rosatom“ patronuojamosios bendrovės „Atomflot“ laivams patekti į ES uostus ir stiprinti tarptautinį spaudimą nutraukti Zaporižios branduolinės elektrinės okupaciją ir apskritai užtikrinti konflikto paliestų branduolinių elektrinių saugumą; ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti rusiškų branduolinių produktų importą;

19.  yra susirūpinęs, kad Rusija gali įsigyti nemažai balistinių ir sparnuotųjų raketų gamybai reikalingų kompiuterinių sudedamųjų dalių, naudodamasi savo kosmoso programa („Roskosmos“) tam, kad įsigytų tiek civilinės, tiek karinės paskirties technologijų; ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant nutraukti tokių sudedamųjų dalių tiekimą Rusijai ir patvirtinti papildomas priemones, kurios dar labiau sutrikdytų Rusijos karinę tiekimo grandinę ir būtų nukreiptos prieš išorės subjektus, siekiančius remti Rusijos karo pastangas, be kita ko, gaminant bepiločius orlaivius ir raketas;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares rasti teisėtų būdų konfiskuoti įšaldytą rusišką turtą ir jį panaudoti Ukrainos atstatymui ir Rusijos agresijos aukoms skirtoms kompensacijoms; palankiai vertina Belgijos vyriausybės pranešimą dėl pajamų, gautų iš „Euroclear“ žinioje esančio užblokuoto Rusijai priklausančio turto, apmokestinimo;

21.  ragina Baltarusijai taikomas ribojamąsias priemones visapusiškai suderinti su šiuo metu Rusijai taikomomis priemonėmis, nes A. Lukašenkos režimas svariai prisideda prie Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą;

22.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą kartu su Komisija atlikti išsamią ES sankcijų, taikomų reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, peržiūrą ir pateikti pasiūlymų, kaip toliau gerinti ES sankcijų rengimą, priežiūrą, įgyvendinimo stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, taip pat jų koordinavimą su transatlantiniais sąjungininkais, G7 ir G20 partneriais, kitais bendraminčiais partneriais ir Jungtinių Tautų nariais apskritai; pakartoja savo poziciją dėl tvirto transatlantinio ES ir JAV bendradarbiavimo palaikymo sankcijų srityje, panaikinant bet kokias spragas, kurios galėtų padėti Rusijai išvengti sankcijų, ir suderinant eksporto kontrolę;

23.  ragina Tarybą paspartinti darbą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl siūlomo reglamento dėl ribojamųjų kovos su sunkiomis korupcinėmis veikomis priemonių greito priėmimo; ragina Tarybą pagal šį naują režimą skubiai įvesti sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už korupcines veikas, susijusias su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, ir siekiantiems remti Rusijos režimą;

24.  ragina Tarybą ir Komisiją didinti savo skaidrumą ir profesionalumą, susijusius su tuo, kaip jos nustato asmenis, kuriems turėtų būti taikomos asmeninės sankcijos, arba asmenis, kurie turėtų būti nuo jų atleisti; pakartoja, kad dabartinis veiklos metodas kenkia esamo sankcijų režimo reputacijai;

25.  pabrėžia, kad ribotas sankcijų veiksmingumas rodo, jog Rusijos atžvilgiu reikia laikytis visapusiškesnio požiūrio; todėl ragina ES sankcijas, taikomas reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, įtraukti į visapusišką politinę ir diplomatinę strategiją Rusijos atžvilgiu, kuri taip pat apimtų paramą Rusijos opozicijai išeivijoje, pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai bei žurnalistams, kurie nepritaria karui, koordinavimą su tarptautiniais partneriais kovos su Rusijos kišimusi į demokratinius procesus ir tarptautinius konfliktus srityje ir veiksmingą daugiašalį bendradarbiavimą, kad būtų neutralizuotas Rusijos trukdymas daugiašalėms institucijoms ar mechanizmams arba piktnaudžiavimas jais; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau sumažinti neigiamas pasekmes Rusijos ir Baltarusijos pilietinei visuomenei ir opozicijos atstovams išeivijoje, nes tos pasekmės nepadeda siekti numatyto sankcijų tikslo, t. y. apriboti Rusijos galimybių vykdyti agresijos karą prieš Ukrainą;

26.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos bei Baltarusijos valdžios institucijoms.

(1) OL L 308, 2022 11 29, p. 18.
(2) 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014 3 17, p. 6).
(3) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus (COM(2022)0684).

Atnaujinta: 2024 m. vasario 28 d.Teisinė informacija - Privatumo politika