Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2023 m. gegužės 11 d. - Strasbūras
Žiniasklaidos laisvė ir žodžio laisvė Alžyre, žurnalisto Ihsane El-Kadi atvejis
 Baltarusija: nežmoniškas elgesys su žinomu opozicijos lyderiu Viktaru Babaryka ir jo hospitalizacija
 Mianmaras, visų pirma demokratinių politinių partijų likvidavimas
 Daugiau galių vartotojams dalyvauti žaliojoje pertvarkoje suteikimas
 Genetiškai modifikuota medvilnė 281-24-236 × 3006-210-23
 Socialinės Europos darbotvarkė praėjus dvejiems metams nuo Porto aukščiausiojo lygio susitikimo
 ES ir JAV duomenų privatumo sistemos teikiamos apsaugos tinkamumas
 Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas

Žiniasklaidos laisvė ir žodžio laisvė Alžyre, žurnalisto Ihsane El-Kadi atvejis
PDF 120kWORD 40k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žiniasklaidos laisvė ir žodžio laisvė Alžyre, žurnalisto Ihsane El-Kadi atvejis“ (2023/2661(RSP))
P9_TA(2023)0198RC-B9-0242/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2022 m. gruodžio 23‑24 d. naktį be orderio buvo suimtas garsus Alžyro žurnalistas ir „Interface Médias“ (vienos iš paskutinių nepriklausomų žiniasklaidos įmonių Alžyre), kuriai priklauso internetinės žiniasklaidos priemonės „Radias M“ ir „Magrebe Emergent“, vadovas Ihsane El-Kadi;

B.  kadangi 2023 m. balandžio 2 d. Alžyro teismas nuteisė El-Kadi penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, 700 mln. Alžyro dinarų bauda, jo žiniasklaidos bendrovė likviduota ir jos turto konfiskuotas po to, kai jis buvo nuteistas remiantis nepagrįstais kaltinimais dėl „gautų lėšų politinei propagandai“ ir „kenkimo valstybės saugumui“ pagal Alžyro baudžiamojo kodekso 95 ir 95bis straipsnius; kadangi klausymas dėl jo apeliacinio skundo vyks antroje 2023 m. gegužės mėn. pusėje;

C.  kadangi nuo 2019 m. „Hirak“ protestų Alžyro valdžios institucijos iš esmės varžė žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę; kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2023 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Alžyras užima 136 vietą iš 180, o 2020 m. užėmė 146 vietą; kadangi nuo 2019 m. bent 11 kitų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, įskaitant Mustapha Bendjama, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir sulaikyti; kadangi Alžyro valdžios institucijos užblokavo vyriausybę kritikuojančias naujienų svetaines ir leidinius;

1.  ragina Alžyro valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Ihsane El-Kadi ir visus asmenis, savavališkai sulaikytus ir apkaltintus už tai, kad naudojosi savo teise įžodžio laisvę;

2.  ragina Alžyro valdžios institucijas gerbti ir puoselėti pagrindines laisves, ypač žiniasklaidos laisvę, kaip įtvirtinta Alžyro Konstitucijos 54 straipsnyje, vėl atidaryti uždarytas žiniasklaidos priemones ir sustabdyti politinių aktyvistų, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir profesinių sąjungų narių sulaikymą; reiškia solidarumą su Alžyro piliečiais, taikiai protestuojančiais nuo 2019 m.;

3.  primygtinai ragina Alžyro valdžios institucijas iš dalies pakeisti su saugumu susijusias Baudžiamojo kodekso nuostatas, kuriomis naudojamasi siekiant kriminalizuoti saviraiškos laisvę, įskaitant 95 a ir 196 a straipsnius, ir suderinti teisės aktus, kuriais ribojama žodžio laisvė, su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, ypač su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, kurį Alžyras ratifikavo;

4.  primena, kaip bendrai susitarta ES ir Alžyro partnerystės prioritetuose, kad pliuralistinė spauda yra svarbi siekiant įtvirtinti teisinę valstybę ir pagrindines laisves, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir žodžio laisvę;

5.  ragina ES institucijas ir valstybes nares iškelti El-Kadi bylą Alžyro valdžios institucijoms ir atvirai pasmerkti susidorojimą su žiniasklaidos laisve; ragina ES institucijas ir valstybes nares primygtinai raginti Alžyro valdžios institucijas užtikrinti, kad užsienio žurnalistams būtų nepagrįstai nedelsiant išduodamos vizos bei akreditacijos ir jie galėtų laisvai veikti;

6.  ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas Alžyre prašyti leisti atvykti įkalintiems žurnalistams ir stebėti jų teismo procesus;

7.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Alžyro vyriausybei ir parlamentui bei prašo išversti ją į arabų kalbą.


Baltarusija: nežmoniškas elgesys su žinomu opozicijos lyderiu Viktaru Babaryka ir jo hospitalizacija
PDF 121kWORD 40k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Baltarusija: nežmoniškas elgesys su žinomu opozicijos lyderiu Viktaru Babaryka ir jo hospitalizacija“ (2023/2693(RSP))
P9_TA(2023)0199RC-B9-0251/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pateikus politiškai motyvuotus kaltinimus buvęs kandidatas į prezidentus Viktaras Babaryka 2021 m. liepos mėn. buvo nuteistas 14 metų kalėti;

B.  kadangi V. Babaryka buvo paguldytas į ligoninę su mušimo pėdsakais ir jam reikalinga operacija; kadangi atmetami jo advokatų ir šeimos narių prašymai suteikti informaciją arba leisti susisiekti su juo;

C.  kadangi žinomi Baltarusijos politiniai kaliniai, įskaitant opozicijos lyderius Maryją Kalesnikavą, Maksimą Znaką, Siarhejų Cichanouską, Pavelą Seviarynecą ir Mikalajų Statkevičių, buvo visiškai izoliuoti ir apie juos visai nėra informacijos; kadangi lenkų mažumos lyderio Andrejaus Pačobuto įkalinimas Baltarusijoje yra tautinių mažumų persekiojimo Baltarusijoje pavyzdys;

D.  kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2023 m. vasario 3 d. ataskaitoje pareiškė, kad kalinimo sąlygos Baltarusijoje prilygsta žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui ir kankinimui; kadangi kaliniai laiku negauna medicininės pagalbos ar teisinių konsultacijų; kadangi Baltarusijoje yra 1 500 politinių kalinių, o kalėjime mirė Aliaksandras Vichoras, Dzianisas Kuzniacovas, Vitoldas Ašurakas ir Mikalajus Klimovičius;

1.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant liautis netinkamai elgusis su Viktaru Babaryka ir kitais politiniais kaliniais ir užtikrinti tinkamą medicininę pagalbą ir galimybę kreiptis į teisininkus, šeimos narius, diplomatus ir tarptautines organizacijas, kad jie galėtų įvertinti jų būklę ir teikti pagalbą;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Viktarą Babaryką ir jo sūnų Eduardą kartu su Maryja Kalesnikava, Maksimu Znaku, Siarhejumi Cichanouskiu, Pavelu Seviarynecu, Mikalajumi Statkevičiumi, Ramanu Pratasevičiumi, Andrejumi Pačobutu, Alesiu Bialiackiu ir visais kitais politiniais kaliniais Baltarusijoje;

3.  griežtai smerkia nežmonišką elgesį su politiniais kaliniais ir jų šeimomis ir tebesitęsiančias represijas prieš politinę opoziciją, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas, teisėtus gynėjus, nepriklausomą žiniasklaidą ir tautines mažumas Baltarusijoje;

4.  pakartoja, kad yra solidarus su Baltarusijos žmonėmis jiems kovojant už laisvą, suverenią ir demokratinę Baltarusiją; smerkia Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą;

5.  ragina ES ir valstybes nares parengti tikslinę ES pagalbos programą, skirtą padėti politinių represijų aukoms, be kita ko, gerinant prieglobsčio procedūras ir suteikiant laikiną prieglobstį Europos Sąjungoje asmenims, ieškantiems politinio prieglobsčio;

6.  dar kartą ragina ES ir valstybes nares išplėsti ES sankcijų taikymą asmenims ir subjektams, atsakingiems už represijas Baltarusijoje, įskaitant teisėjus, prokurorus, teisėsaugos, kalėjimų ir baudžiamųjų kolonijų pareigūnus ir režimo tarpininkus, taip pat užtikrinti tinkamą šių sankcijų įgyvendinimą; ragina taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už neteisėtą Ukrainos vaikų išsiuntimą į Baltarusiją;

7.  dar kartą reikalauja apibrėžti visų A. Lukašenkos režimo daromų sistemingų žmogaus teisių pažeidimų vykdytojų atskaitomybę;

8.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Baltarusijos demokratinių jėgų atstovams ir de facto Baltarusijos valdžios institucijoms.


Mianmaras, visų pirma demokratinių politinių partijų likvidavimas
PDF 121kWORD 40k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, visų pirma demokratinių politinių partijų likvidavimo (2023/2694(RSP))
P9_TA(2023)0200RC-B9-0240/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Mianmare,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 29 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Mianmaro,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2023 m. kovo 28 d. Mianmare buvo likviduota keturiasdešimt politinių partijų, įskaitant Nacionalinę demokratijos lygą, nes jos neužsiregistravo pagal režimo politinių partijų registravimo įstatymą;

B.  kadangi nuo 2022 m. sausio mėn. chunta įkalino šimtus Nacionalinės demokratijos lygos narių, o kai kurie iš jų kalėjime mirė;

C.  kadangi 2022 m. gruodžio 21 d. JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti smurtą ir nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis;

D.  kadangi, Žurnalistų gynimo komiteto duomenimis, Mianmaras yra trečioji daugiausia žurnalistų įkalinanti šalis po Irano ir Kinijos; kadangi, remiantis Tarptautinio spaudos instituto duomenų apie nužudytus žurnalistus baze, nuo 2021 m. vasario mėn. Mianmare nužudyti keturi žurnalistai ir tikėtina, kad juos nužudė chunta; kadangi Mianmaro kalėjimuose net ir po to, kai karinė chunta neseniai suteikė kaliniams amnestiją, vis dar yra įkalinti dešimtys žurnalistų;

1.  griežtai smerkia smurtinį ir neteisėtą chuntos valdymą, dėl kurio Mianmaras pateko į žmogaus teisių ir humanitarinę krizę; nepritaria jokiems karinių lyderių bandymams įteisinti savo nedemokratinę galią per fiktyvius rinkimus;

2.  griežtai smerkia kariuomenės paskirtos Mianmaro Sąjungos rinkimų komisijos sprendimą likviduoti keturiasdešimt politinių partijų ir politikų sulaikymą; ragina nedelsiant atkurti šias partijas;

3.  primygtinai ragina chuntą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius; ragina nedelsiant panaikinti neteisėtai įvestą nepaprastąją padėtį ir nesirenkamąjį jėgos naudojimą, atkurti civilinę vyriausybę, grįžti prie demokratijos siekių ir sparčiai atnaujinti parlamento veiklą dalyvaujant visiems jo išrinktiems atstovams;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares gerokai padidinti humanitarinę pagalbą Mianmaro žmonėms ir pabėgėliams, įskaitant rohinjus;

5.  griežtai smerkia išžaginimo kaip ginklo naudojimą ir reguliarius karinių pajėgų oro išpuolius prieš civilinius taikinius;

6.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę koordinuoti ir išnaudoti visas turimas politines galimybes bendradarbiauti su Pietryčių Azijos šalių asociacija (ASEAN) ir kitais regiono veikėjais siekiant įveikti krizę, be kita ko, gerokai padidinant paramą nacionalinės vienybės vyriausybei ir demokratinės opozicijos grupėms, siekiant nustatyti visuotinį ginklų embargą Mianmarui ir perduoti šalį Tarptautiniam baudžiamajam teismui;

7.  ragina ES nustatyti papildomas tikslines sankcijas, įskaitant sankcijas už aviacinius degalus, kariuomenei ir jos verslo interesams, Kasybos bendrovei Nr. 2 ir Mianmaro užsienio prekybos bankui, ir skubiai užtikrinti jų įgyvendinimą;

8.  ragina Komisiją įrodyti, kad iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ neneša naudos chuntai, priešingu atveju laikinai netaikyti šio mechanizmo;

9.  ragina ES parodyti, kad palaikant su Mianmaru bet kokius ryšius, įskaitant privačių bendrovių ir ES įsteigtų įmonių, pavyzdžiui, MADE, palaikomus ryšius, taikomas griežtesnis išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje procesas, siekiant apsaugoti ir užtikrinti darbuotojų teises;

10.  smerkia Rusiją ir Kiniją už tai, kad jos teikia politinę, ekonominę ir karinę paramą Mianmaro chuntai;

11.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją nacionalinės vienybės vyriausybei, Pyidaungsu Hluttaw atstovaujančiam komitetui, „Tatmadaw“, ASEAN, Jungtinėms Tautoms, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


Daugiau galių vartotojams dalyvauti žaliojoje pertvarkoje suteikimas
PDF 245kWORD 68k
2023 m. gegužės 11 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES (COM(2022)0143 – C9-0128/2022 – 2022/0092(COD))(1)
P9_TA(2023)0201A9-0099/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  kovojant su nesąžininga komercine veikla, trukdančia vartotojams rinktis vartoti tvariai, kaip antai veikla, susijusia su greitu prekių nusidėvėjimu, klaidinančiais ekologiškumo teiginiais (ekologiniu manipuliavimu), neskaidriais ir nepatikimais tvarumo ženklais ar informavimo apie tvarumą priemonėmis, Sąjungos vartotojų teisėje reikėtų nustatyti konkrečias taisykles. Taip būtų sudarytos sąlygos nacionalinėms kompetentingoms įstaigoms veiksmingai kovoti su tokia veikla. Užtikrinus, kad ekologiškumo teiginiai būtų sąžiningi, vartotojai galės rinktis produktus, kurie yra iš tikrųjų palankesni aplinkai nei konkuruojantys produktai. Tai paskatins konkurenciją kuriant aplinkos atžvilgiu tvaresnius produktus, todėl sumažės neigiamas poveikis aplinkai;
(1)  kovojant su nesąžininga komercine veikla, klaidinančia vartotojus ir trukdančia jiems rinktis vartoti tvariai, kaip antai veikla, susijusia su greitu prekių nusidėvėjimu, klaidinančiais ar neteisingais ekologiškumo teiginiais (ekologiniu manipuliavimu), neskaidriais, nesertifikuotais ir nepatikimais tvarumo ženklais ar informavimo apie tvarumą priemonėmis, Sąjungos vartotojų teisėje reikėtų nustatyti konkrečias taisykles. Taip būtų sudarytos sąlygos nacionalinėms kompetentingoms įstaigoms veiksmingai kovoti su tokia veikla. Užtikrinus, kad ekologiškumo teiginiai būtų patikimi, aiškūs, suprantami ir sąžiningi, vartotojai galės rinktis produktus, kurie yra iš tikrųjų palankesni aplinkai nei konkuruojantys produktai. Tai paskatins konkurenciją kuriant aplinkos atžvilgiu tvaresnius produktus, todėl sumažės neigiamas poveikis aplinkai. Įmonės taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį skatindamos žaliąją pertvarką ir didesnį savo gaminamų ir vidaus rinkoje parduodamų produktų tvarumą;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  siekiant atgrasyti prekiautojus, kad jie neapgaudinėtų vartotojų dėl savo produktų poveikio aplinkai ar socialinio poveikio, patvarumo ar taisomumo, be kita ko, bendrai pristatydami produktus, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB 6 straipsnio 1 dalį – tarp pagrindinių produkto savybių, dėl kurių prekiautojo veikla, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, gali būti laikoma klaidinančia, įtraukti produkto poveikį aplinkai arba socialinį poveikį, patvarumą ir taisomumą. Prekiautojų teikiama informacija apie socialinį produktų tvarumą, pavyzdžiui, apie darbo sąlygas, labdaros indėlį ar gyvūnų gerovę, taip pat neturėtų klaidinti vartotojų;
(3)  siekiant atgrasyti prekiautojus, kad jie neapgaudinėtų vartotojų dėl savo produktų poveikio aplinkai ar socialinio poveikio, patvarumo ar taisomumo, be kita ko, bendrai pristatydami produktus, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB 6 straipsnio 1 dalį – tarp pagrindinių produkto savybių, dėl kurių prekiautojo veikla, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, gali būti laikoma klaidinančia, įtraukti produkto poveikį aplinkai arba socialinį poveikį, patvarumą, tinkamumą pakartotinai naudoti, perdirbti ir taisyti. Prekiautojų teikiama informacija apie socialinį produktų tvarumą, pavyzdžiui, apie darbo sąlygas, labdaros indėlį ar gyvūnų gerovę, taip pat neturėtų klaidinti vartotojų;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis.
(4)  ekologiškumo teiginiai, ypač susiję su klimatu, vis labiau siejami su būsimu veiksmingumu, t. y. galimybe iki tam tikros datos užtikrinti anglies dioksido poveikio ar poveikio klimatui neutralumą arba pasiekti panašų tikslą. Tokiais teiginiais prekiautojai sukuria įspūdį, kad pirkdami jų produktus vartotojai prisideda prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Siekiant užtikrinti tokių teiginių sąžiningumą ir patikimumą, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB 6 straipsnio 2 dalį – uždrausti tokius teiginius, jei jie, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, nėra pagrįsti prekiautojo nurodytais aiškiais, objektyviais ir patikrinamais įsipareigojimais ir tikslais. Tokie teiginiai taip pat turėtų būti grindžiami nepriklausoma stebėsenos sistema, kad būtų stebima prekiautojo pažanga įgyvendinant tuos įsipareigojimus ir siekiant tų tikslų;
(4)  ekologiškumo teiginiai, ypač susiję su klimatu, vis labiau siejami su būsimu veiksmingumu, t. y. galimybe iki tam tikros datos užtikrinti anglies dioksido poveikio ar poveikio klimatui neutralumą arba pasiekti panašų tikslą. Tokiais teiginiais prekiautojai sukuria įspūdį, kad pirkdami jų produktus vartotojai prisideda prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Siekiant užtikrinti tokių teiginių sąžiningumą ir patikimumą, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB 6 straipsnio 2 dalį – uždrausti tokius teiginius, jei jie, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, pagrįsti tik išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo sistemomis arba nėra pagrįsti prekiautojo nurodytais aiškiais, objektyviais, kiekybiškai įvertintais, moksliškai pagrįstais ir patikrinamais įsipareigojimais ir tikslais, įskaitant išsamų ir realistišką įgyvendinimo planą, kaip pasiekti tokį būsimą aplinkosauginį veiksmingumą. Tame plane turėtų būti konkretūs tikslai, atitinkantys prekiautojo ilgalaikį įsipareigojimą, jam turi būti skirtas pakankamo dydžio biudžetas ir pakankamai išteklių. Teiginiai taip pat turėtų būti grindžiami nepriklausoma stebėsenos sistema, kad būtų stebima įgyvendinimo plano pažanga, prekiautojo įsipareigojimai ir tikslai;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis.
(6)  produktų lyginimas pagal jų aplinkosauginius ar socialinius aspektus, be kita ko, naudojant informavimo apie tvarumą priemones, – vis dažniau naudojamas rinkodaros metodas. Siekiant užtikrinti, kad tokiais lyginimais vartotojai nebūtų klaidinami, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnį – reikalauti, kad vartotojas būtų informuojamas apie lyginimo metodą, lyginamus produktus ir tų produktų tiekėjus, taip pat informacijos atnaujinimo priemones. Tokiu būdu turėtų būti užtikrinama, kad vartotojai, naudodamiesi tokiomis paslaugomis, galėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl sandorių. Lyginimas turėtų būti objektyvus: visų pirma turėtų būti lyginami tą pačią funkciją atliekantys produktai, taikomas vienodas metodas ir vienodos prielaidos ir lyginamos esminės ir patikrinamos lyginamų produktų ypatybės;
(6)  produktų lyginimas pagal jų aplinkosauginius ar socialinius aspektus, be kita ko, naudojant informavimo apie tvarumą priemones, – vis dažniau naudojamas rinkodaros metodas, kuris gali klaidinti vartotojus, kurie ne visada gali įvertinti tokios informacijos patikimumą. Siekiant užtikrinti, kad tokiais lyginimais vartotojai nebūtų klaidinami, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnį – reikalauti, kad vartotojas būtų informuojamas apie lyginimo metodą, lyginamus produktus ir tų produktų tiekėjus, taip pat informacijos atnaujinimo priemones. Tokiu būdu turėtų būti užtikrinama, kad vartotojai, naudodamiesi tokiomis paslaugomis, galėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl sandorių. Lyginimas turėtų būti objektyvus: visų pirma turėtų būti lyginami tą pačią funkciją atliekantys produktai, taikomas vienodas metodas ir vienodos prielaidos ir lyginamos esminės ir patikrinamos lyginamų produktų ypatybės;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  turėtų būti draudžiama nurodyti tvarumo ženklus, kurie nėra pagrįsti sertifikavimo sistema arba sukurti valdžios institucijų, tokią veiklą įtraukiant į Direktyvos 2005/29/EB I priede pateiktą sąrašą. Sertifikavimo sistema turėtų atitikti minimalias skaidrumo ir patikimumo sąlygas. Tvarumo ženklus galima pateikti netaikant sertifikavimo sistemos, kai tokius ženklus nustato valdžios institucija, arba papildomų su maisto produktais susijusių išraiškos ir pateikimo formų atveju pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 35 straipsnį. Ši taisyklė papildo Direktyvos 2005/29/EB I priedo 4 punktą, kuriuo draudžiama teigti, kad vieša arba privati įstaiga prekiautoją, jo vykdomą komercinę veiklą arba produktą yra patvirtinusi, jam pritarusi arba suteikusi atitinkamą leidimą, jeigu iš tikrųjų tai nebuvo padaryta, arba taip teigti nesilaikant patvirtinimo, pritarimo ar leidimo suteikimo sąlygų;
(7)  turėtų būti draudžiama nurodyti tvarumo ženklus, kurie nėra pagrįsti sertifikavimo sistema arba sukurti valdžios institucijų, tokią veiklą įtraukiant į Direktyvos 2005/29/EB I priede pateiktą sąrašą. Sertifikavimo sistema turėtų atitikti minimalias skaidrumo ir patikimumo sąlygas. Sertifikavimo sistemos atitikties stebėsena turėtų būti paremta proporcingais ir atitinkančiais produktų, procesų ir įmonių, kuriems taikoma sistema, pobūdį metodais. Ją turėtų atlikti trečioji šalis, kurios kompetenciją ir nepriklausomumą nuo sistemos savininko ir prekiautojo patikrino valstybės narės. Be to, sertifikavimo sistemos turėtų apimti skundų sistemą, kuria galėtų naudotis vartotojai ir kiti išorės suinteresuotieji subjektai, ir kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama neatitikčiai ir užtikrinama, kad neatitikties atveju tvarumo ženklas būtų panaikintas. Tvarumo ženklus galima pateikti netaikant sertifikavimo sistemos, kai tokius ženklus nustato valdžios institucija, arba papildomų su maisto produktais susijusių išraiškos ir pateikimo formų atveju pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 35 straipsnį. Ši taisyklė papildo Direktyvos 2005/29/EB I priedo 4 punktą, kuriuo draudžiama teigti, kad vieša arba privati įstaiga prekiautoją, jo vykdomą komercinę veiklą arba produktą yra patvirtinusi, jam pritarusi arba suteikusi atitinkamą leidimą, jeigu iš tikrųjų tai nebuvo padaryta, arba taip teigti nesilaikant patvirtinimo, pritarimo ar leidimo suteikimo sąlygų. Valdžios institucijų nustatytus tvarumo ženklus turėtų už priimtiną kainą galėti naudoti visos įmonės, neatsižvelgiant į jų dydį ar finansinius pajėgumus. Reikėtų skatinti naudoti sertifikavimo sistemas ir tvarumo ženklus, kuriais skatinama mažas ir vidutines įmones palaipsniui įsisavinti tvarias praktikas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Direktyvos 2005/29/EB I priedas taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų draudžiama skelbti bendro pobūdžio ekologiškumo teiginius, jeigu su tokiais teiginiais nėra susijęs pripažintas puikus aplinkosauginis veiksmingumas. Tokie bendro pobūdžio ekologiškumo teiginiai gali būti, pavyzdžiui, „nekenkiantis aplinkai“, „tausojantis aplinką“, „eko“, „žalias“, „nekenkiantis gamtai“, „ekologinis“, „tinkamas aplinkai“, „nekenkiantis klimatui“, „palankus aplinkai“, „nekenkiantis anglies dioksido atžvilgiu“, „neutralaus anglies dioksido poveikio“, „palankus anglies dioksido atžvilgiu“, „neutralaus poveikio klimatui“, „veiksmingai vartojantis energiją“, „biologiškai skaidus“, „biologinės kilmės“ ar panašūs teiginiai, taip pat platesnio pobūdžio teiginiai apie „sąmoningumą“ ar „atsakomybę“, kuriais nurodomas puikus aplinkosauginis veiksmingumas arba sukuriamas tokio veiksmingumo įspūdis. Tokie bendro pobūdžio ekologiškumo teiginiai, dėl kurių nėra įrodytas puikus aplinkosauginis veiksmingumas, turėtų būti draudžiami, jeigu toks teiginys aiškiai ir pastebimai nepatikslinamas tomis pačiomis priemonėmis, pvz., toje pačioje reklamavimo vietoje, ant produkto pakuotės arba internetinėje pardavimo sąsajoje. Pavyzdžiui, produktą apibūdinantis teiginys „biologiškai skaidus“ būtų bendro pobūdžio teiginys, o teiginys „kompostuojama namuose, pakuotė biologiškai suyra per mėnesį“ būtų konkretus teiginys, kuriam šis draudimas netaikomas;
(9)  Direktyvos 2005/29/EB I priedas taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų draudžiama skelbti bendro pobūdžio ekologiškumo teiginius, nepateikus įrodymų apie su tokiais teiginiais susijusį puikų aplinkosauginį veiksmingumą. Tokie bendro pobūdžio ekologiškumo teiginiai gali būti, pavyzdžiui, „nekenkiantis aplinkai“, „tausojantis aplinką“, „eko“, „žalias“, „nekenkiantis gamtai“, „natūralus“, „nekenkiantis gyvūnams“, „be gyvūnų kančių“, „tvarus“, „ekologinis“, „tinkamas aplinkai“, „nekenkiantis klimatui“, „palankus aplinkai“, „pagamintas nenaikinant miškų“, „nekenkiantis anglies dioksido atžvilgiu“, „neutralaus poveikio klimatui“, „veiksmingai vartojantis energiją“, „biologiškai skaidus“, „neutralus plastiko atžvilgiu“, „be plastiko“, „biologinės kilmės“ ar panašūs teiginiai, taip pat platesnio pobūdžio teiginiai apie „sąmoningumą“ ar „atsakomybę“, kuriais nurodomas puikus aplinkosauginis veiksmingumas arba sukuriamas tokio veiksmingumo įspūdis. Tokie bendro pobūdžio ekologiškumo teiginiai, kai jie yra pagrįsti poveikio aplinkai kompensavimu, pvz., anglies dioksido kompensacinių vienetų įsigijimu, arba dėl kurių nėra įrodytas puikus aplinkosauginis veiksmingumas ar nėra tai patvirtinančių mokslinių įrodymų, turėtų būti draudžiami, jeigu toks teiginys aiškiai ir pastebimai nepatikslinamas tomis pačiomis priemonėmis, pvz., toje pačioje reklamavimo vietoje, ant produkto pakuotės arba internetinėje pardavimo sąsajoje. Pavyzdžiui, produktą apibūdinantis teiginys „biologiškai skaidus“ būtų bendro pobūdžio teiginys, o teiginys „kompostuojama namuose, pakuotė biologiškai suyra per mėnesį“ būtų konkretus teiginys, kuriam šis draudimas netaikomas. Tais atvejais, kai to negalima pagrįsti moksliniais įrodymais, ypač svarbu uždrausti teiginius, kuriais, remiantis anglies dioksido kiekio kompensavimu, teigiama, kad produktas ar paslauga daro neutralų, mažesnį, kompensuotą arba teigiamą poveikį aplinkai išmetamo anglies dioksido atžvilgiu, nes tai gali klaidinti vartotojus, verčiant juos manyti, kad jų perkamas produktas arba prekiautojo verslas nedaro jokio poveikio aplinkai. Tai neturėtų trukdyti įmonėms reklamuoti savo investicijas į aplinkosaugos iniciatyvas, jei tokia reklama neteigiama, kad tokiomis investicijomis ar iniciatyvomis kompensuojamas, neutralizuojamas arba daromas teigiamas produkto arba prekiautojo verslo poveikis aplinkai;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  siekiant didinti vartotojų gerovę, Direktyvos 2005/29/EB I priedo pakeitimais turėtų būti kovojama ir su tam tikra veikla, susijusia su greitu nusidėvėjimu, įskaitant planuotą nusidėvėjimą lemiančią veiklą, t. y. komercinę politiką, pagal kurią produktas tyčia projektuojamas arba kuriamas ribotam naudojimo laikotarpiui ir po tam tikro laikotarpio anksčiau laiko nusidėvi arba nustoja veikti. Nusipirkę produktų, kurie, kaip tikimasi, turėtų laikyti ilgiau, nei laiko iš tikrųjų, vartotojai patiria žalą. Be to, greitą nusidėvėjimą lemianti veikla apskritai neigiamai veikia aplinką, nes susidaro daugiau daiktinių atliekų. Todėl kovojant su tokia veikla veikiausiai taip pat turėtų sumažėti atliekų ir būtų prisidedama prie tvaresnio vartojimo;
(14)  siekiant didinti vartotojų gerovę, Direktyvos 2005/29/EB I priedo pakeitimais turėtų būti kovojama ir su tam tikra veikla, susijusia su greitu nusidėvėjimu, įskaitant planuotą nusidėvėjimą lemiančią veiklą, t. y. komercinę politiką, pagal kurią produktas tyčia projektuojamas arba kuriamas ribotam naudojimo laikotarpiui ir po tam tikro laikotarpio anksčiau laiko nusidėvi arba nustoja veikti. Praktikos, dėl kurios sutrumpėja prekės naudojimo trukmė, taikymas arba produktų, kurie, kaip tikimasi, turėtų laikyti ilgiau, nei laiko iš tikrųjų, pirkimas daro žalą vartotojams. Be to, greitą nusidėvėjimą lemianti veikla apskritai neigiamai veikia aplinką, nes susidaro daugiau daiktinių atliekų. Todėl kovojant su tokia veikla veikiausiai taip pat turėtų sumažėti atliekų ir būtų prisidedama prie tvaresnio vartojimo;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  taip pat turėtų būti draudžiama neinformuoti vartotojo apie prekės ypatybę, įdiegtą siekiant sumažinti prekės patvarumą. Pavyzdžiui, tai gali būti programinė įranga, dėl kurios prekė po tam tikro laiko nustoja veikti arba jos funkcionalumas sumažėja, arba aparatinės įrangos elementas, suprojektuotas taip, kad po tam tikro laiko sugestų. Draudimas neinformuoti vartotojų apie tokias prekių ypatybes papildo vartotojams prieinamas teisių gynimo priemones ir nedaro joms poveikio, kai dėl tokių ypatybių neatitinkami reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/77126. Kad tokia komercinė veikla būtų laikoma nesąžininga, neturėtų reikėti įrodyti, kad ypatybės tikslas – skatinti pakeisti atitinkamą prekę. Prekių patvarumą mažinančių ypatybių naudojimą reikėtų atskirti nuo gamybos metodų, kai prekių patvarumas yra ribotas dėl naudojamų tiesiog prastos kokybės medžiagų ar procesų. Prekės neatitiktis dėl naudojamų prastos kokybės medžiagų ar procesų ir toliau turėtų būti reglamentuojama prekių atitikties taisyklėmis, nustatytomis Direktyvoje (ES) 2019/771;
(16)  taip pat turėtų būti draudžiama įdiegti prekės ypatybę, kuria sumažinamas prekės patvarumas. Pavyzdžiui, tai gali būti programinė įranga, dėl kurios prekė po tam tikro laiko nustoja veikti arba jos funkcionalumas sumažėja, arba aparatinės įrangos elementas, suprojektuotas taip, kad po tam tikro laiko sugestų. Draudimas įdiegti tokias prekių ypatybes nedaro vartotojams prieinamoms teisių gynimo priemonėms poveikio, kai dėl tokių ypatybių neatitinkami reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/77126. Kad tokia komercinė veikla būtų laikoma nesąžininga, neturėtų reikėti įrodyti, kad ypatybės tikslas – skatinti pakeisti atitinkamą prekę. Prekių patvarumą mažinančių ypatybių naudojimą reikėtų atskirti nuo gamybos metodų, kai prekių patvarumas yra ribotas dėl naudojamų tiesiog prastos kokybės medžiagų ar procesų. Prekės neatitiktis dėl naudojamų prastos kokybės medžiagų ar procesų ir toliau turėtų būti reglamentuojama prekių atitikties taisyklėmis, nustatytomis Direktyvoje (ES) 2019/771;
__________________
__________________
26 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28).
26 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  pagal Direktyvos 2005/29/EB I priedą taip pat turėtų būti draudžiama teigti, kad prekei būdingas tam tikras patvarumas, kai iš tikrųjų taip nėra. Pavyzdžiui, prekiautojas gali informuoti vartotojus, kad skalbyklė turėtų veikti tam tikrą skalbimo ciklų skaičių, bet faktiškai naudojant skalbyklę paaiškėja, kad taip nėra;
(17)  pagal Direktyvos 2005/29/EB I priedą taip pat turėtų būti draudžiama teigti, kad prekei būdingas tam tikras patvarumas, kai iš tikrųjų taip nėra. Pavyzdžiui, prekiautojas gali informuoti vartotojus, kad skalbyklė turėtų veikti tam tikrą skalbimo ciklų skaičių, atsižvelgiant į įprastą numatomą naudojimą pagal instrukcijas, bet faktiškai naudojant skalbyklę paaiškėja, kad taip nėra;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  taip pat reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB I priedą, kad būtų draudžiama pristatyti produktus kaip galimus taisyti, jeigu jų taisyti negalima, ir neinformuoti vartotojų, kad prekių negalima taisyti pagal teisinius reikalavimus;
(18)  taip pat reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB I priedą, kad būtų draudžiama prekiauti preke, kurios negalima taisyti pagal teisinius reikalavimus, arba nepraneša vartotojui, kad prekė yra nepataisoma. Be to, Direktyvos 2005/29/EB I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad vartotojas visada būtų informuotas apie taisymo apribojimus, pvz., apie tai, kad nėra taisymo paslaugų, nėra atsarginių dalių arba atsisakoma taisyti, jei produktą taisė nepriklausomas specialistas, neprofesionalas arba vartotojas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  reikėtų į Direktyvos 2005/29/EB I priede pateiktą sąrašą įtraukti ir taip uždrausti ir dar vieną su greitu nusidėvėjimu susijusią veiklą – skatinti vartotoją pakeisti produkto vartojamąsias priemones anksčiau, nei tai reikėtų padaryti dėl techninių priežasčių. Dėl tokios veiklos suklaidintas vartotojas mano, kad nepakeitus vartojamųjų priemonių prekės nebeveiks, dėl to jis perka daugiau vartojamųjų priemonių nei būtina. Pavyzdžiui, būtų draudžiama naudojantis spausdintuvo nustatymais raginti vartotoją pakeisti dar neištuštėjusias spausdintuvo rašalo kasetes, siekiant paskatinti pirkti papildomų rašalo kasečių;
(20)  reikėtų į Direktyvos 2005/29/EB I priede pateiktą sąrašą įtraukti ir taip uždrausti ir dar vieną su greitu nusidėvėjimu susijusią veiklą – pateikti rinkai prekes, reikalaujant pakeisti produkto vartojamąsias priemones anksčiau, nei tai reikėtų padaryti dėl techninių priežasčių. Dėl tokios veiklos suklaidintas vartotojas mano, kad nepakeitus vartojamųjų priemonių prekės nebeveiks, dėl to vartotojai perka daugiau vartojamųjų priemonių nei būtina. Pavyzdžiui, būtų draudžiama pateikti spausdintuvą rinką, reikalaujant, kad vartotojai pakeistų dar neištuštėjusias spausdintuvo rašalo kasetes, siekiant paskatinti pirkti papildomų rašalo kasečių;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  taip pat reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB I priedą, kad būtų draudžiama neinformuoti vartotojo, jog prekė suprojektuota taip, kad naudojant ne pirminio gamintojo teikiamas vartojamąsias priemones, atsargines dalis ar priedus jos funkcionalumas mažesnis. Pavyzdžiui, būtų draudžiama pardavinėti spausdintuvus, suprojektuotus taip, kad prasčiau veiktų naudojant ne pirminio spausdintuvo gamintojo teikiamas rašalo kasetes, jeigu ši informacija nebūtų atskleista vartotojui. Dėl tokios veiklos suklaidinti vartotojai gali nusipirkti kitokią rašalo kasetę, kurios tam spausdintuvui negalima naudoti, todėl atsirastų nereikalingų taisymo išlaidų, atliekų srautų ar papildomų išlaidų dėl prievolės naudoti pirminio gamintojo teikiamas vartojamąsias priemones, nors pirkdamas prekę vartotojas to negalėjo numatyti. Be to, būtų draudžiama pardavinėti išmaniuosius įrenginius, suprojektuotus taip, kad prasčiau veiktų naudojant ne pirminio gamintojo teikiamus kroviklius ar atsargines dalis, jeigu ši informacija nebūtų atskleista vartotojui;
(21)  taip pat reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2005/29/EB I priedą, kad būtų draudžiama pateikti prekę, suprojektuotą taip, kad naudojant ne pirminio gamintojo teikiamas vartojamąsias priemones, atsargines dalis ar priedus jos funkcionalumas mažesnis. Pavyzdžiui, būtų draudžiama pardavinėti spausdintuvus, suprojektuotus taip, kad prasčiau veiktų naudojant ne pirminio spausdintuvo gamintojo teikiamas rašalo kasetes. Dėl tokios veiklos suklaidinti vartotojai gali nusipirkti kitokią rašalo kasetę, kurios tam spausdintuvui negalima naudoti, todėl atsirastų nereikalingų taisymo išlaidų, atliekų srautų ar papildomų išlaidų dėl prievolės naudoti pirminio gamintojo teikiamas vartojamąsias priemones, nors pirkdamas prekę vartotojas to negalėjo numatyti. Be to, būtų draudžiama pardavinėti išmaniuosius įrenginius, suprojektuotus taip, kad prasčiau veiktų naudojant ne pirminio gamintojo teikiamus kroviklius ar atsargines dalis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  kad vartotojai galėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus ir būtų skatinama patvaresnių prekių paklausa ir pasiūla, prieš sudarant sutartį dėl visų tipų prekių turėtų būti pateikiama konkreti informacija apie produktų patvarumą ir taisomumą. Be to, vartotojai turėtų būti informuojami apie prekėms su skaitmeniniais elementais, skaitmeniniam turiniui ir skaitmeninėms paslaugoms taikomą laikotarpį, per kurį teikiami nemokami programinės įrangos naujiniai. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES27, kad vartotojams prieš sudarant sutartį būtų teikiama informacija apie patvarumą, taisomumą ir naujinių teikimą. Informacija vartotojams turėtų būti teikiama aiškiai ir suprantamai, laikantis Direktyvoje 2019/88228 nustatytų prieinamumo reikalavimų. Įpareigojimas vartotojams teikti šią informaciją papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose (ES) 2019/77029 ir (ES) 2019/77130 nustatytas vartotojų teises ir nedaro joms poveikio;
(22)  kad vartotojai galėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus ir būtų skatinama patvaresnių prekių paklausa ir pasiūla, prieš sudarant sutartį dėl visų tipų prekių turėtų būti pateikiama konkreti informacija apie produktų patvarumą ir taisomumą. Be to, vartotojai turėtų būti informuojami apie prekėms su skaitmeniniais elementais, skaitmeniniam turiniui ir skaitmeninėms paslaugoms taikomą laikotarpį, per kurį teikiami nemokami programinės įrangos naujiniai pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės reikalavimus, kurie apima bent Sąjungos teisėje nurodytą laikotarpį ir savanorišką jo pratęsimą, jei gamintojas tokią informaciją pateikia. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES27, kad vartotojams prieš sudarant sutartį būtų teikiama informacija apie patvarumą, taisomumą ir naujinių teikimą. Informacija vartotojams turėtų būti teikiama aiškiai ir suprantamai, be kita ko, valstybės narės, kurioje prekė siūloma, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis), laikantis Direktyvoje (ES) 2019/88228 nustatytų prieinamumo reikalavimų. Įpareigojimas vartotojams teikti šią informaciją papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose (ES) 2019/77029, (ES) 2019/77130 ir (ES) 2011/83 nustatytas vartotojų teises ir nedaro joms poveikio;
__________________
__________________
27 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
27 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
28 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/882/ES dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).
28 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).
29 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).
29 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).
30 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28).
30 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28).
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  geras prekės patvarumo rodiklis – gamintojo komercinė patvarumo garantija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/771 17 straipsnyje. Todėl Direktyva 2011/83/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad iš prekes parduodančių prekiautojų būtų konkrečiai reikalaujama informuoti vartotojus apie visų tipų prekėms skirtos gamintojo komercinės patvarumo garantijos teikimą, jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją;
(23)  geras prekės patvarumo rodiklis – teisinės atitikties garantijos trukmė, taip pat jos savanoriškas pratęsimas suteikiant lygiavertę gamintojo komercinę patvarumo garantiją, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/771 17 straipsnyje, apimančią visą prekę ir teikiamą be papildomų išlaidų. Todėl Direktyva 2011/83/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų konkrečiai reikalaujama, jog prekiautojai prieš sudarydami sutartį pateiktų ženklą, kuriame būtų bent priminta apie teisinę atitikties garantiją ir, jei taikoma, jos savanorišką pratęsimą komercinės patvarumo garantijos forma;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  kai prekės tiekiamos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams, ženklas turėtų būti gerai matomoje vietoje ir aiškiai įskaitomas;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  vartotojų lūkesčių neatitinkančio riboto patvarumo problema labiausiai susijusi su energiją vartojančiomis prekėmis, t. y. prekėmis, kurios veikia naudodamos išorinį energijos šaltinį. Vartotojai taip pat labiausiai suinteresuoti gauti informacijos apie numatomą šios kategorijos prekių patvarumą. Dėl šių priežasčių tik šios kategorijos prekių atveju vartotojai turėtų būti informuoti, kad gamintojas nepateikė informacijos gamintojo suteiktą daugiau kaip dvejų metų trukmės komercinę patvarumo garantiją;
Išbraukta.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  prekės, turinčios energiją vartojančių komponentų, kurie yra tik priedai ir neprisideda prie pagrindinės tų prekių funkcijos, pvz., dekoratyvinės drabužių ar avalynės švieselės arba dviračio elektrinis žibintas, prie energiją vartojančių prekių turėtų būti nepriskiriamos;
Išbraukta.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
(26)  kadangi pagal Direktyvą (ES) 2019/771 yra nustatyta trumpiausia dvejų metų pardavėjo atsakomybės už reikalavimų neatitiktį trukmė ir atsižvelgiant į tai, kad dažnai produktai sugenda praėjus dviem metams, prekiautojo prievolė informuoti vartotojus apie gamintojo komercinės patvarumo garantijos teikimą ir trukmę turėtų būti taikoma ilgesnės nei dvejų metų trukmės garantijoms;
Išbraukta.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  kad prieš sutarties sudarymą lyginant prekes vartotojams būtų lengviau priimti pagrįstą sprendimą dėl sandorio, prekiautojai turėtų informuoti vartotojus apie visai prekei, o ne konkretiems jos komponentams taikomos gamintojo komercinės patvarumo garantijos teikimą ir trukmę;
Išbraukta.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  gamintojas ir pardavėjas turėtų ir toliau turėti galimybę savo nuožiūra siūlyti bet kokios trukmės kitokias komercines garantijas ir garantinį aptarnavimą. Tačiau informacija apie minėtąsias kitokias komercines garantijas ar aptarnavimą vartotojui neturėtų būti teikiama taip, kad jis susipainiotų dėl visai prekei taikomos, ilgesnės nei dvejų metų trukmės gamintojo komercinės patvarumo garantijos galiojimo ir trukmės;
(28)  gamintojas ir pardavėjas turėtų ir toliau turėti galimybę savo nuožiūra siūlyti bet kokios trukmės kitokias komercines garantijas ir garantinį aptarnavimą. Tačiau informacija apie minėtąsias kitokias komercines garantijas ar aptarnavimą vartotojui neturėtų būti teikiama taip, kad jis susipainiotų;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
(29)  siekiant paskatinti gamintojų konkurenciją dėl prekių su skaitmeniniais elementais patvarumo, tokias prekes parduodantys prekiautojai turėtų informuoti vartotojus, kokį trumpiausią laikotarpį gamintojas įsipareigoja teikti tokių prekių programinės įrangos naujinius. Tačiau vengiant užversti vartotojus informacija, tokia informacija turėtų būti teikiama tik jei tas laikotarpis ilgesnis už gamintojo komercinės patvarumo garantijos galiojimo laikotarpį, nes pagal garantiją numatoma teikti naujinius, įskaitant saugumo naujinius, kurie yra reikalingi prekių su skaitmeniniais elementais būtinoms funkcijoms ir veikimui palaikyti. Be to, informacija apie gamintojo įsipareigojimą teikti programinės įrangos naujinius yra aktuali ir turėtų būti teikiama tik kai prekių su skaitmeniniais elementais pardavimo sutartyje numatytas vienkartinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo veiksmas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2019/771 7 straipsnio 3 dalies a punktas. Priešingai, nereikėtų nustatyti naujo įpareigojimo teikti tokią informaciją, jeigu pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas per tam tikrą laikotarpį, nes tokioms sutartims Direktyvos (ES) 2019/771 7 straipsnio 3 dalies b punkte, nurodant 10 straipsnio 2 ar 5 dalį, nustatomas laikotarpis, per kurį pardavėjas turi užtikrinti, kad vartotojas būtų informuojamas apie naujinius ir jie jam būtų teikiami;
(29)  siekiant paskatinti gamintojų konkurenciją dėl prekių su skaitmeniniais elementais patvarumo, tokias prekes parduodantys prekiautojai turėtų informuoti vartotojus, kokį trumpiausią laikotarpį gamintojas teiks tokių prekių programinės įrangos naujinius, įskaitant bent Sąjungos teisėje numatytą laikotarpį ir jo savanorišką pratęsimą, jei gamintojas tokią informaciją pateikia; informacija turėtų būti teikiama tik jei tas laikotarpis ilgesnis už gamintojo komercinės garantijos galiojimo laikotarpį;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas teikiantys prekiautojai taip pat turėtų informuoti vartotojus apie trumpiausią laikotarpį, per kurį skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikėjas, jeigu jis nėra ir prekiautojas, įsipareigoja teikti programinės įrangos naujinius, įskaitant saugumo naujinius, būtinus skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikčiai palaikyti. Informacija apie teikėjo įsipareigojimą teikti programinės įrangos naujinius yra aktuali tik kai sutartyje numatytas vienkartinis teikimo veiksmas arba atskirų teikimo veiksmų seka, kuriems taikomas Direktyvos (ES) 2019/770 8 straipsnio 2 dalies b punktas. Priešingai, nereikėtų nustatyti naujo įpareigojimo teikti tokią informaciją, jeigu sutartyje numatytas nuolatinis teikimas per tam tikrą laikotarpį, nes tokioms sutartims Direktyvos (ES) 2019/770 8 straipsnio 2 dalies a punkte nustatomas laikotarpis, per kurį prekiautojas turi užtikrinti, kad vartotojas būtų informuojamas apie naujinius ir jie jam būtų teikiami;
(30)  skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas teikiantys prekiautojai taip pat turėtų informuoti vartotojus apie trumpiausią laikotarpį nuo pateikimo rinkai dienos, per kurį skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikėjas, jeigu jis nėra ir prekiautojas, teiks programinės įrangos naujinius, įskaitant saugumo naujinius, būtinus skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikčiai palaikyti. Ši informacija turėtų apimti bent jau laikotarpį, kuriuo naujiniai turi būti teikiami pagal Sąjungos teisę. Tiekėjas visais atvejais pateiks šią informaciją prekiautojui;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 konstatuojamoji dalis
(31)  kad vartotojai galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl sandorio ir rinktis prekes, kurias lengviau pataisyti, prekiautojai turėtų prieš sudarant sutartį pateikti, jei taikoma, visų tipų prekių taisomumo įvertį, kurį pagal Sąjungos teisę nurodė gamintojas;
(31)  kad vartotojai galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl sandorio ir rinktis prekes, kurias lengviau pataisyti, prekiautojai turėtų prieš sudarant sutartį pateikti, jei taikoma, visų tipų prekių taisomumo įvertį, kurį pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nurodė gamintojas;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  pagal Direktyvos 2011/83/ES 5 straipsnio 1 dalies e punktą ir 6 straipsnio 1 dalies m punktą prekiautojai privalo prieš vartotojui įsipareigojant pagal sutartį pateikti vartotojui informaciją apie garantinio aptarnavimo, įskaitant taisymo paslaugas, teikimą ir sąlygas, jeigu tokios paslaugos teikiamos. Be to, siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie jų perkamų prekių taisomumą, jeigu taisomumo įvertis pagal Sąjungos teisę nenustatytas, prekiautojai turėtų apie visų tipų prekes pateikti kitą aktualią su taisymu susijusią informaciją, kurią yra pateikęs gamintojas, pvz., informaciją apie galimybes gauti atsarginių dalių, taip pat naudotojo vadovą ir taisymo instrukcijas;
(32)  pagal Direktyvos 2011/83/ES 5 straipsnio 1 dalies e punktą ir 6 straipsnio 1 dalies m punktą prekiautojai privalo prieš vartotojui įsipareigojant pagal sutartį pateikti vartotojui informaciją apie garantinio aptarnavimo, įskaitant taisymo paslaugas, teikimą ir sąlygas. Be to, siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie jų perkamų prekių taisomumą, jeigu taisomumo įvertis nenustatytas, prekiautojai turėtų apie visų tipų prekes pateikti kitą aktualią su taisymu susijusią informaciją, pvz., informaciją apie galimybes gauti atsarginių dalių, reikalingų prekei pataisyti, ir didžiausią numatomą jų kainą, įskaitant trumpiausią laikotarpį po prekės įsigijimo, per kurį galima įsigyti atsarginių dalių ir priedų, jų užsakymo tvarką, naudotojo vadovo ir taisymo instrukcijų prieinamumą, taip pat diagnostikos ir remonto įrankių bei paslaugų prieinamumą. Šią informaciją atitinkamiems prekiautojams turėtų pateikti prekių gamintojai;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  prekiautojai turėtų pateikti vartotojams informaciją apie gamintojo komercinės patvarumo garantijos teikimą ir trukmę, trumpiausią naujinių teikimo laikotarpį ir su taisymu susijusią informaciją, išskyrus taisomumo įvertį, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikėjas, jeigu ne jis yra prekiautojas, suteikia atitinkamos informacijos. Visų pirma prekiautojas turėtų vartotojams perduoti informaciją apie prekes, kurią gamintojas yra pateikęs prekiautojui arba kitaip pasirūpinęs, kad vartotojas galėtų prieš sutarties sudarymą lengvai gauti tą informaciją, pateikiamą ant paties produkto, jo pakuotės arba etikečių ir ženklų, kuriuos vartotojas įprastai peržiūri prieš sudarydamas sutartį. Neturėtų būti reikalaujama, kad prekiautojas aktyviai ieškotų tokios gamintojo informacijos, pvz., produktui skirtose interneto svetainėse;
(33)  prekiautojai turėtų pateikti vartotojams informaciją apie ženklo buvimą, trumpiausią naujinių teikimo laikotarpį ir su taisymu susijusią informaciją, išskyrus taisomumo įvertį. Visų pirma prekiautojas turėtų vartotojams perduoti informaciją apie prekes, kurią gamintojas yra pateikęs prekiautojui arba kitaip pasirūpinęs, kad vartotojas galėtų prieš sutarties sudarymą lengvai gauti tą informaciją, pateikiamą ant paties produkto, jo pakuotės arba etikečių ir ženklų, kuriuos vartotojas įprastai peržiūri prieš sudarydamas sutartį. Neturėtų būti reikalaujama, kad prekiautojas aktyviai ieškotų tokios gamintojo informacijos, pvz., produktui skirtose interneto svetainėse. Tais atvejais, kai prekiautojai nėra prekių gamintojai, jų įtaka gaminių projektavimui ir jų indėlis, susijęs su bet kokia su produktais pateikiama informacija, gali būti riboti. Tokiu atveju gamintojai turėtų pateikti atitinkamą informaciją su vartotojais bendraujantiems prekiautojams. Be to, prekiautojai turėtų būti atsakingi už tolesnį informacijos perdavimą vartotojams;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)  Komisija turėtų pateikti įmonėms lengvai suprantamas gaires, atitinkančias šios direktyvos reikalavimus. Rengdama tokias gaires Komisija turėtų atsižvelgti į MVĮ poreikius, kad administracinė ir finansinė našta būtų kuo mažesnė, kartu sudarant palankesnes sąlygas joms laikytis šios direktyvos. Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turinčiais patirties rinkodaros srityje;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
1)  2 straipsnis papildomas o–y punktais:
1)  2 straipsnis papildomas o–ya punktais:
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies o punktas
o)  ekologiškumo teiginys – pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę neprivaloma žinia ar pareiškimas, be kita ko, tekstas, paveikslėliai, grafiniai vaizdai ar simboliai, bet kokia forma, be kita ko, ženklų, prekės ženklų, bendrovės ar produkto pavadinimų, teikiamas kaip komercinis pranešimas, kuriame teigiama arba kuris reiškia, kad produktas ar prekiautojas daro teigiamą poveikį arba nedaro jokio poveikio aplinkai, arba aplinkai kenkia mažiau nei atitinkamai kiti produktai ar prekiautojai, arba jo poveikis ilgainiui pagerėjo;
o)  ekologiškumo teiginys – pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę neprivaloma žinia ar pareiškimas, be kita ko, tekstas, paveikslėliai, grafiniai vaizdai ar simboliai, bet kokia forma, be kita ko, ženklų, prekės ženklų, bendrovės ar produkto pavadinimų, teikiamas kaip komercinis pranešimas, kuriame teigiama arba kuris reiškia, kad produktas, produkto kategorija, prekės ženklas ar prekiautojas daro teigiamą poveikį arba nedaro jokio poveikio aplinkai, arba aplinkai kenkia mažiau nei atitinkamai kiti produktai, prekės ženklai ar prekiautojai, arba jo poveikis ilgainiui pagerėjo;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies p punktas
p)  aiškus ekologiškumo teiginys – teksto pavidalo arba ant tvarumo ženklo pateikiamas ekologiškumo teiginys;
Išbraukta.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies q punktas
q)  bendro pobūdžio ekologiškumo teiginys – ne ant tvarumo ženklo pateikiamas aiškus ekologiškumo teiginys, kuris nėra aiškiai ir pastebimai patikslintas tomis pačiomis priemonėmis;
q)  bendro pobūdžio ekologiškumo teiginys – ne ant tvarumo ženklo pateikiamas ekologiškumo teiginys, kuris nėra aiškiai ir pastebimai patikslintas tomis pačiomis priemonėmis;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies s punktas
s)  sertifikavimo sistema – trečiosios šalies patikrinimo sistema, kuria skaidriomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gali naudotis visi prekiautojai, norintys ir galintys laikytis sistemos reikalavimų, pagal kurią patvirtinama, kad produktas atitinka tam tikrus reikalavimus, ir pagal kurią vykdoma atitikties stebėsena yra objektyvi, grindžiama tarptautiniais, Sąjungos ar nacionaliniais standartais ir procedūromis ir atliekama subjekto, nepriklausomo nuo sistemos savininko ir prekiautojo;
s)  sertifikavimo sistema – trečiosios šalies patikrinimo sistema:
i)   kuria viešai prieinamomis, skaidriomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ir už pagrįstą kainą gali naudotis prekiautojai ir subjektai, norintys ir galintys laikytis sistemos reikalavimų;
ii)   pagal kurią patvirtinama, kad produktas, procesas ar įmonė atitinka tam tikrus viešai prieinamus ir nepriklausomai parengtus reikalavimus;
iii)   pagal kurią vykdoma atitikties stebėsena ir sertifikavimo suteikimas yra objektyvūs, grindžiami tarptautiniais, Sąjungos ar nacionaliniais standartais ir procedūromis, atsižvelgiant į atitinkamų produktų, procesų ar įmonių pobūdį;
(iv)  kuria užtikrinama, kad iii punkte nurodytą atitikties stebėseną vykdytų trečioji šalis, kurios kompetenciją ir nepriklausomumą nuo sistemos savininko ir prekiautojo patikrino valstybės narės ir
v)  kuri apima skundų sistemą, kuria gali naudotis vartotojai ir kiti išorės suinteresuotieji subjektai, ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama neatitikčiai ir užtikrinama, kad neatitikties atveju tvarumo ženklas būtų panaikintas;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies t punktas
t)  informavimo apie tvarumą priemonė – prekiautojo arba jo vardu valdoma programinė įranga, be kita ko, interneto svetainė, jos dalis arba programėlė, kurioje vartotojams teikiama informacija apie produktų aplinkosauginius ar socialinius aspektus arba pagal tuos aspektus produktai lyginami;
t)  informavimo apie tvarumą ir palyginimo priemonė – prekiautojo arba jo vardu valdoma programinė įranga, be kita ko, interneto svetainė, jos dalis arba programėlė, kurioje vartotojams teikiama informacija apie produktų aplinkosauginius ar socialinius aspektus arba pagal tuos aspektus produktai lyginami;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies w punktas
w)  programinės įrangos naujinys – nemokamas naujinys, be kita ko, saugumo naujinys, būtinas prekių su skaitmeniniais elementais, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikčiai palaikyti pagal direktyvas (ES) 2019/770 ir (ES) 2019/771;
w)  programinės įrangos naujinys – nemokamas naujinys, be kita ko, saugumo naujinys arba funkcijų ar savybių naujinys, būtinas prekių su skaitmeniniais elementais, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikčiai palaikyti pagal direktyvas (ES) 2019/770 ir (ES) 2019/771 arba kuris pagerina ar sumažina jų patvarumą;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies w a punktas (naujas)
wa)  saugumo naujinys – operacinės sistemos naujinys, įskaitant saugumo pataisas, jei tai reikalinga konkrečiam įrenginiui, kurio pagrindinė paskirtis yra užtikrinti didesnį įrenginio saugumą;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies w b punktas (naujas)
wb)  funkcijų naujinys – operacinės sistemos naujinys, kurio pagrindinė paskirtis yra įdiegti naujas funkcijas;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies x punktas
x)  vartojamoji priemonė – prekės komponentas, kuris yra naudojamas pakartotinai ir turi būti pakeistas, kad prekė veiktų, kaip numatyta;
x)  vartojamoji priemonė – prekės komponentas, kuris yra naudojamas pakartotinai ir turi būti pakeistas ar papildytas, kad prekė veiktų, kaip numatyta;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2005/29/EB
2 straipsnio 1 dalies y a punktas (naujas)
ya)  išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimas – anglies dioksido kreditų pirkimas arba finansinės paramos teikimas aplinkosaugos projektams, siekiant neutralizuoti, sumažinti, kompensuoti arba padengti paties pirkėjo arba jo prekių ar paslaugų poveikį aplinkai;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2005/29/EB
6 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pagrindinės produkto savybės, tokios kaip prieinamumas, naudingumas, pavojingumas, atlikimas, sudėtis, poveikis aplinkai arba socialinis poveikis, priedai, patvarumas, taisomumas, vartotojui teikiamas garantinis aptarnavimas ir skundų nagrinėjimas, pagaminimo ar pateikimo metodas ir data, pristatymas, tinkamumas skirtam tikslui, panaudojimas, kiekis, techninės sąlygos, geografinė arba komercinė kilmė, rezultatai, kurių galima tikėtis jį naudojant, arba produkto bandymų arba patikrinimų rezultatai ir esminiai bruožai;
b)  pagrindinės produkto savybės, tokios kaip prieinamumas, naudingumas, pavojingumas, atlikimas, sudėtis, poveikis aplinkai arba socialinis poveikis, priedai, patvarumas, taisomumas, galimybė naudoti pakartotinai, perdirbamumas, vartotojui teikiamas garantinis aptarnavimas ir skundų nagrinėjimas, pagaminimo ar pateikimo metodas ir data, pristatymas, tinkamumas skirtam tikslui, panaudojimas, kiekis, techninės sąlygos, geografinė arba komercinė kilmė, rezultatai, kurių galima tikėtis jį naudojant, arba produkto bandymų arba patikrinimų rezultatai ir esminiai bruožai;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a a punktas (naujas)
Direktyva 2005/29/EB
6 straipsnio 2 dalies c punktas
aa)  2 dalies c punktas pakeičiamas taip:
c)  bet kokią prekybą preke vienoje valstybėje narėje kaip tapačią tokiai pačiai kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, nebent tai būtų pateisinama teisėtomis ir objektyviomis priežastimis.
„c) bet kokią prekybą vienoje valstybėje narėje preke, kuri pateikiama kaip iš pažiūros tapati kitai prekei, kuri kitose valstybėse narėse parduodama su tuo pačiu prekės ženklu ar pavadinimu, nors tos prekės sudėtis ar savybės, įskaitant juslinį profilį, skiriasi;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunkčio įžanginė dalis
b)  2 dalis papildoma d ir e punktais:
b)  2 dalis papildoma d–ea punktais:
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis
Direktyva 2005/29/EB
6 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  ekologiškumo teiginio, susijusio su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, skelbimą nenustačius aiškių, objektyvių ir patikrinamų įsipareigojimų bei tikslų ir nesant stebėsenos sistemos;
d)  ekologiškumo teiginio, susijusio su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, paremtu vien išmetamo anglies dioksido kompensavimu sistemomis, skelbimą arba skelbimą nenustačius aiškių, objektyvių, kiekybinių, mokslu pagrįstų ir patikrinamų įsipareigojimų, be detalaus ir realistiško įgyvendinimo plano, susijusio su biudžetiniais ir technologiniais įsipareigojimais, be įmanomų tikslų ir nesant nepriklausomos stebėsenos sistemos, pagrįstos atitinkamais duomenimis;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis
Direktyva 2005/29/EB
6 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea)  praktikos, kuria tikslingai arba faktiškai, naudojant elektroninės sąsajos ar jos dalies struktūrą, dizainą ar funkcijas iškreipiamas ar apribojamas arba gali būti iškreipiamas ar apribojamas paslaugos gavėjų savarankiškumas, sprendimų priėmimas ar pasirinkimas.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
2 straipsnio 1 pastraipos 3a punktas
a)  įterpiamas 3a punktas:
Išbraukta.
„3a) energiją vartojanti prekė – prekė, priklausoma nuo energijos (elektros, iškastinio kuro ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos) tiekimo, kad veiktų, kaip numatyta;“;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis
Direktyva 2011/83/ES
2 straipsnio 1 dalies 14d punktas
14d)  taisomumo įvertis – įvertis, kuriuo nurodomas prekės tinkamumas būti taisomai, nustatomas pagal Sąjungos teisę nurodytu metodu;
14d)  taisomumo įvertis – įvertis, kuriuo nurodomas prekės tinkamumas būti taisomai, remiantis Sąjungos lygmeniu nustatytu suderintu metodu;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)
-a)  e punktas išbraukiamas;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunkčio įžanginė dalis
a)  įterpiami ea–ed punktai:
a)  įterpiami ea–ec punktai:
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies ea punktas
ea)  apie visas prekes – jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją, informacija, kad prekėms galioja komercinė patvarumo garantija, ir laiko vienetais išreikšta jos galiojimo trukmė, jeigu ta garantija taikoma visai prekei ir galioja ilgiau nei dvejus metus;
ea)  apie visas prekes – Z priede nustatytas ženklas, kuriame nurodoma teisinės atitikties garantijos trukmė ir, jei taikoma, savanoriškas jos pratęsimas komercinės patvarumo garantijos forma;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies eb punktas
eb)  apie energiją vartojančias prekes – jeigu gamintojas nepateikia ea punkte nurodytos informacijos, informacija, kad gamintojas nepateikė informacijos apie ilgesnės nei dvejų metų trukmės komercinės garantijos teikimą. Ši informacija turi būti bent tiek pat pastebima, kiek pagal e punktą teikiama kita informacija apie garantinio aptarnavimo ir komercinių garantijų teikimą ir sąlygas;
Išbraukta.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies ec punktas
ec)  apie prekes su skaitmeniniais elementais – jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją, laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis, per kurį gamintojas teikia programinės įrangos naujinius, nebent pagal sutartį numatyta tam tikrą laiką nuolat teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą. Jeigu informacija apie komercinės patvarumo garantijos teikimą teikiama pagal ea punktą, informacija apie naujinius teikiama, jeigu tokie naujiniai teikiami ilgiau, nei galioja komercinė patvarumo garantija;
ec)  apie prekes su skaitmeniniais elementais – laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis po pateikimo rinkai dienos, per kurį gamintojas teikia programinės įrangos naujinius, kuris apima bent Sąjungos teisėje numatytą laikotarpį ir jo savanorišką pratęsimą, jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją, dėl kurios teikiami naujiniai;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies ed punktas
ed)  apie skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas – jeigu jų teikėjas nėra ir prekiautojas ir pateikia tokią informaciją, laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis, per kurį teikėjas teikia programinės įrangos naujinius, nebent pagal sutartį numatyta tam tikrą laiką nuolat teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą;
ed)  apie skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas – jeigu jų teikėjas nėra ir prekiautojas, laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis po pateikimo rinkai dienos, per kurį teikėjas teikia programinės įrangos naujinius, kuris apima bent laikotarpį, per kurį laikantis taikytinos Sąjungos teisės teikiami naujiniai;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies j punktas
j)  jeigu i punktas netaikomas, gamintojo pateikta informacija apie galimybes gauti atsarginių dalių, įskaitant jų užsakymo tvarką, ir apie naudotojo vadovo ir taisymo instrukcijų prieinamumą.“;
j)  jeigu i punktas netaikomas, gamintojo pateikta informacija apie galimybes gauti prekių remontui būtinų atsarginių dalių ir numatomą didžiausią kainą, įskaitant trumpiausią laikotarpį po prekės įsigijimo, per kurį bus galima įsigyti atsarginių dalių ir priedų, jų užsakymo tvarką ir naudotojo vadovo ir taisymo instrukcijų prieinamumą, taip pat diagnostikos ir remonto įrankių ir paslaugų prieinamumą.“;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Nepaisant ea punkto, kai prekiautojai siūlo produktus daugiau nei vienoje valstybėje narėje, jie gali pasirinkti Z priede nustatytame ženkle nurodyti minimalų dvejų metų Sąjungos teisinės atitikties garantijos laikotarpį. Pasirinkę šią galimybę prekiautojai užtikrina, kad kartu su ženklu būtų pateikiamas teiginys, kad „vartotojui suteikiama bent dvejų metų teisinė garantija, išskyrus atvejus, kai pagal taikytiną nacionalinę teisę yra numatyta ilgesnė kaip dvejų metų garantija.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
ba)  įterpiama 1a dalis:
„1a. Komisijai pagal XXX straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Z priedas nustatant, keičiant, papildant ar pašalinant bet kokius duomenis, susijusius su informacija ar tekstiniais elementais, išdėstytais šiame straipsnyje.“;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2011/83/ES
5 straipsnio 1 b dalis (nauja)
bb)  įterpiama 1b dalis:
„1b. Gamintojas pateikia prekiautojui visą svarbią informaciją, įskaitant ea, eb, ec, i ir j punktuose nurodytą informaciją, siekdamas užtikrinti, kad prekiautojas galėtų vykdyti 1 dalyje nustatytas atitinkamas informacijos teikimo prievoles.“
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies g punktas
-a)   g punktas pakeičiamas taip:
„g) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarką, laikotarpį, iki kurio prekiautojas įsipareigoja pristatyti prekes arba suteikti paslaugas, taip pat, jei taikoma, tai, ar yra galimybių pristatyti išmetant mažiau CO2, ir, jei taikoma, prekiautojo skundų nagrinėjimo tvarką;“;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto -a a papunktis (naujas)
-aa)   l ir m punktai išbraukiami;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies ma punktas
ma)  apie visų tipų prekes – jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją, informacija, kad prekėms galioja komercinė patvarumo garantija, ir laiko vienetais išreikšta jos galiojimo trukmė, jeigu ta garantija taikoma visai prekei ir galioja ilgiau nei dvejus metus;
ma)  apie visas prekes – Z priede nustatytas ženklas, kuriame nurodoma teisinės atitikties garantijos trukmė ir, jei taikoma, savanoriškas jos pratęsimas komercinės patvarumo garantijos forma;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies mb punktas
mb)  apie energiją vartojančias prekes – jeigu gamintojas nepateikia ma punkte nurodytos informacijos, informacija, kad gamintojas nepateikė informacijos apie ilgesnės nei dvejų metų trukmės komercinės garantijos teikimą. Ši informacija turi būti bent tiek pat pastebima, kiek pagal m punktą teikiama kita informacija apie garantinio aptarnavimo ir komercinių garantijų teikimą ir sąlygas;
Išbraukta.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies mc punktas
mc)  apie prekes su skaitmeniniais elementais – jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją, laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis, per kurį gamintojas teikia programinės įrangos naujinius, nebent pagal sutartį numatyta tam tikrą laiką nuolat teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą. Jeigu informacija apie komercinės patvarumo garantijos galiojimą teikiama pagal ma punktą, informacija apie naujinius teikiama, jeigu tokie naujiniai teikiami ilgiau, nei galioja komercinė patvarumo garantija;
mc)  apie prekes su skaitmeniniais elementais – laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis po pateikimo rinkai dienos, per kurį gamintojas teikia programinės įrangos naujinius, kuris apima bent Sąjungos teisėje numatytą laikotarpį ir jo savanorišką pratęsimą, jeigu gamintojas pateikia tokią informaciją, dėl kurios teikiami naujiniai;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies md punktas
md)  apie skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas – jeigu jų teikėjas nėra ir prekiautojas ir pateikia tokią informaciją, laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis, per kurį teikėjas teikia programinės įrangos naujinius, nebent pagal sutartį numatyta tam tikrą laiką nuolat teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą;
md)  apie skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas – jeigu jų teikėjas nėra ir prekiautojas, laiko vienetais išreikštas trumpiausias laikotarpis po pateikimo rinkai dienos, per kurį teikėjas teikia programinės įrangos naujinius, kuris apima bent laikotarpį, per kurį laikantis taikytinos Sąjungos teisės teikiami naujiniai;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies v punktas
v)  jeigu u punktas netaikomas, gamintojo pateikta informacija apie galimybes gauti atsarginių dalių, įskaitant jų užsakymo tvarką, ir apie naudotojo vadovo ir taisymo instrukcijų prieinamumą.
v)  jeigu u punktas netaikomas, gamintojo pateikta informacija apie galimybes gauti prekių remontui būtinų atsarginių dalių ir numatomą didžiausią kainą, įskaitant trumpiausią laikotarpį po prekės įsigijimo, per kurį bus galima įsigyti atsarginių dalių ir priedų, jų užsakymo tvarką ir apie naudotojo vadovo ir taisymo instrukcijų prieinamumą, taip pat diagnostikos ir remonto įrankių ir paslaugų prieinamumą;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 dalies v a punktas (naujas)
va)  esamų remonto centrų, į kuriuos vartotojas turi grąžinti prekes remontui, adresas.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2011/83/ES
6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
bb)  įterpiama 1a dalis:
„1a. Gamintojas pateikia prekiautojui visą svarbią informaciją, įskaitant 1 dalies ea, eb, ec, i ir j punktuose nurodytą informaciją, siekdamas užtikrinti, kad prekiautojas galėtų vykdyti 1 dalyje nustatytas atitinkamas informacijos teikimo prievoles.“
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipa
Komisija [po 5 metų nuo priėmimo] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.
Komisija [po 5 metų nuo priėmimo] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir pasiektos pažangos ataskaitą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Toje ataskaitoje pateikiamas vertinimas, ar direktyva padėjo sustiprinti vartotojų apsaugą nuo nesąžiningos komercinės praktikos ir klaidinančios produktų, kurie reklamuojami kaip tvarūs, reklamos, taip pat pateikiama teigiamo ir neigiamo poveikio įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, santrauka.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
Z priedas
Z priedas
Ženklo turinys ir formatas
1.  Ženklas turi būti šio formato:
XX metai + YY metai
2.  Raidės „XX“ pakeičiamos skaičiumi, atitinkančiu teisinės atitikties garantijos trukmę. Raidės „YY“ pakeičiamos skaičiumi, atitinkančiu savanorišką teisinės atitikties garantijos pratęsimą lygiavertės komercinės patvarumo garantijos forma.
3.  Ženklas turi būti aiškiai matomas ir pateikiamas taip, kad būtų aiškiai įskaitomas vartotojui.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 pastraipos 2 punkto įžanginė dalis
2)  įterpiami 4a ir 4b punktai:
2)  įterpiami 4a–4bb punktai:
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 4a punktas
4a.  Bendro pobūdžio ekologiškumo teiginio skelbimas, jeigu prekiautojas negali įrodyti su teiginiu susijusio pripažinto puikaus aplinkosauginio veiksmingumo.
4a.  Bendro pobūdžio ekologiškumo teiginio skelbimas, jeigu prekiautojas nepateikia su teiginiu susijusio pripažinto puikaus aplinkosauginio veiksmingumo įrodymų.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 4b punktas
4b.  Ekologiškumo teiginio apie visą produktą skelbimas, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto aspektu.
4b.  Ekologiškumo teiginio apie visą produktą arba prekiautojo verslą skelbimas, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto arba prekiautojo verslo aspektu.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 4b a punktas (naujas)
4ba.  Teiginys, grindžiamas anglies dioksido kiekio kompensavimu, kad produktas neturi jokio arba turi mažesnį, kompensuojamą arba teigiamą poveikį aplinkai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio aspektu.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 4b b punktas (naujas)
4bb.  Ekologiškumo teiginys, kuris nėra pagrįstas pagal teisinius reikalavimus.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 7 a punktas (naujas)
2a)  įterpiamas 7a punktas:
„7a. i) Tam tikrų pasirinkimo galimybių sureikšminimas prašant paslaugos gavėjo priimti sprendimą.
ii)  Nustatymas, kad paslaugos atšaukimo procedūra būtų gerokai sudėtingesnė nei jos užsisakymas.“
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 13 a punktas (naujas)
3a)  įterpiamas 13a punktas:
„13a. Bet kokia prekyba preke kaip tapačia arba iš pažiūros tapačia kitai prekei, kuria prekiaujama vienoje ar keliose valstybėse narėse, nors šių prekių sudėtis ar savybės skiriasi ir jos nėra aiškiai nurodytos ant pakuotės, kad būtų matomos vartotojui.“
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punkto įžanginė dalis
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 4 punktas
4)  įterpiami 23d–23i punktai:
4)  įterpiami 23d–23ib punktai:
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23d a punktas (naujas)
23da.  Vartotojo neinformavimas aiškiu ir suprantamu būdu, kad siekiant užtikrinti produkto atitiktį funkcijų naujinys nėra būtinas.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23e punktas
23e.  Vartotojo neinformavimas apie prekės ypatybę, įdiegtą siekiant sumažinti prekės patvarumą.
23e.  Ypatybės, skirtos prekės patvarumui sumažinti, įdiegimas.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23e a punktas (naujas)
23ea.  Prekyba preke neišsprendus dizaino problemos per pagrįstą laikotarpį po to, kai ji tapo žinoma, kai tai lemia ankstyvą tos prekės gedimą.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23g punktas
23g.  Teigimas, kad prekes galima taisyti, jei iš tikrųjų taip nėra, arba vartotojo neinformavimas, kad prekių negalima taisyti pagal teisinius reikalavimus.
23g.  Prekyba preke, kurios negalima taisyti pagal teisinius reikalavimus, arba vartotojo neinformavimas, kad prekė yra nepataisoma.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23g a punktas (naujas)
23ga.  Vartotojo neinformavimas, kad neįmanoma gauti atsarginių dalių ir kad yra kitų taisymo apribojimų.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23g b punktas (naujas)
23gb.  Vartotojo neinformavimas, kad prekiautojas atsisakys taisyti gaminį, kurį anksčiau taisė nepriklausomas specialistas arba ne specialistas ar naudotojas.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23h punktas
23h.  Vartotojo skatinimas pakeisti prekės vartojamąsias priemones anksčiau, nei reikėtų dėl techninių priežasčių.
23h.  Prekyba preke, kurios vartojamąsias priemones prireikia pakeisti anksčiau nei būtina dėl techninių priežasčių.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23i punktas
23i.  Neinformavimas, kad prekė suprojektuota taip, kad naudojant ne pirminio gamintojo teikiamas vartojamąsias priemones, atsargines dalis ar priedus jos funkcionalumas mažesnis.
23i.  Prekyba preke, kuri suprojektuota taip, kad naudojant ne pirminio gamintojo teikiamas vartojamąsias priemones, atsargines dalis ar priedus jos funkcionalumas mažesnis.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23i a punktas (naujas)
23ia.  To paties gamintojo ar prekiautojo siūlomas tas pats produktas nepalankiomis sąlygomis arba su trumpesniu komercinės garantijos laikotarpiu vienoje ar keliose valstybėse narėse, kai dėl to vartotojai atsiduria nepalankioje padėtyje.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2005/29/EB
I priedo 23i b punktas (naujas)
23ib.  Prekyba preke, kuri neatitinka Sąjungos gaminius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0099/2023).


Genetiškai modifikuota medvilnė 281-24-236 × 3006-210-23
PDF 220kWORD 52k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D087929/02 – 2023/2605(RSP))
P9_TA(2023)0202B9-0232/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projektą (D087929/02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2023 m. vasario 21 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2023 m. kovo 23 d. balsavimu taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2) 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2010 m. gegužės 26 d. priimtą ir 2010 m. birželio 15 d. paskelbtą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2022 m. rugsėjo 28 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2022 m. lapkričio 10 d.(4),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisijos sprendimu 2011/891/ES(6) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti; kadangi tas leidimas apėmė ir kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės arba kurie iš jos sudaryti, pateikimą rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį kaip ir bet kurią kitą medvilnę, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2020 m. lapkričio 16 d. įmonė „Dow AgroSciences Distribution S.A.S.“, įsikūrusi Prancūzijoje, „Dow AgroSciences LLC“, įsikūrusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, vardu pateikė Komisijai prašymą pratęsti tą leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį;

C.  kadangi 2022 m. rugsėjo 28 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2022 m. lapkričio 10 d.; kadangi 2010 m. gegužės 26 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl pradinio leidimo išdavimo genetiškai modifikuotai medvilnei ir ši nuomonė buvo paskelbta 2010 m. birželio 15 d.;

D.  kadangi genetiškai modifikuota medvilnė suteikia atsparumą gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams ir gamina insekticidinius baltymus (toliau – Bt toksinai);

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

E.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013(7) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

F.  kadangi didžioji dauguma genetiškai modifikuotų kultūrų buvo genetiškai modifikuotos taip, kad būtų atsparios vienam ar keliems „papildomiems“ herbicidams, kuriuos galima naudoti auginant genetiškai modifikuotas kultūras, jų nesunaikinant, kaip būtų herbicidams neatsparių pasėlių atveju; kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(8); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuota medvilnė bus apdorojama didesnėmis gliufozinato dozėmis ir tai bus daroma ne vieną kartą, todėl nuimtame derliuje gali būti didelis gliufozinato liekanų ir skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

G.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus paraiškos atmetimo kriterijus(9); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(10);

H.  kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą;

Neišspręsti klausimai, susiję su Bt toksinais

I.  kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių(11), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

J.  kadangi atliekant mokslinį tyrimą nustatyta, kad Bt toksinų toksiškumas taip pat gali sustiprėti sąveikaujant su liekanomis, liekančiomis po purškimo herbicidais, ir kadangi reikia atlikti daugiau tyrimų dėl sukauptų įvykių kombinatorinio poveikio (genetiškai modifikuotos kultūros, kurios buvo modifikuotos, kad būtų atsparios herbicidams ir gamintų insekticidus Bt toksinų pavidalu)(12); kadangi vis dėlto laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą;

Bt kultūros. Poveikis netiksliniams organizmams

K.  kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotas Bt kultūras, tikslinius ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

L.  kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai(13); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje peržiūroje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų(14);

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

M.  kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą(15); kadangi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas (JT DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia pavojingos cheminės medžiagos, oro, vandens ir dirvožemio tarša bei užterštumas, skaičių(16); kadangi leidus importuoti genetiškai modifikuotą medvilnę padidėtų šių kultūrinių augalų, apdorotų gliufozinato pagrindu pagamintais herbicidais, paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

N.  kadangi, nors nuo 2018 m. liepos mėn. pabaigos Sąjungoje neleidžiama naudoti gliufozinato, duomenys rodo, kad nuo 2020 m. jis buvo eksportuojamas iš Sąjungos į Braziliją, Meksiką ir Australiją(17), kurios turi leidimą auginti genetiškai modifikuotą medvilnę(18);

O.  kadangi Sąjunga, kaip Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės (toliau – JT BĮK) konvencijos šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai(19);

P.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų DVT, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

Q.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2023 m. vasario 21 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi 10 valstybių narių, sudarančių 29,79 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo už leidimą, 13 valstybių narių, sudarančių 20,54 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo prieš, o 4 valstybės narės, sudarančios 49,67 proc. Sąjungos gyventojų, susilaikė, kadangi 2023 m. kovo 23 d. balsavime apeliacinis komitetas vėl nusprendė nuomonės neteikti;

R.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant bendro pobūdžio leidimus produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

S.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau patvirtino 31 prieštaravimą dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

T.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

U.  kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(20);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(21) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai;

5.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad leidimas maistui ar pašarams importuoti bet kokius genetiškai modifikuotus augalus, kurie buvo padaryti atsparūs Sąjungoje uždraustiems herbicidams, pavyzdžiui, gliufozinatui, neatitinka Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų pagal, inter alia, JT DVT ir JT BĮK, įskaitant neseniai priimtą Kunmingo ir Monrealio sistemą(22);

6.  tikisi, kad Komisija savo įsipareigojimą(23) pateikti pasiūlymą, kuriuo užtikrinama, kad Sąjungoje uždraustos pavojingos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos eksportui, įvykdys skubiai ir laiku, kad jį būtų galima priimti dar šią kadenciją;

7.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške Parlamento nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(24); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

8.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK bei JT DVT; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo(25);

9.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) „Scientific opinion of the EFSA Panel on Genetically Modified Organisms on application (EFSA-GMO-NL-2005-16) for the placing on the market of insect resistant genetically modified cotton (Gossypium hirsutum L.) 281-24-236 × 3006-210-23 for food and feed uses, import and processing under Regulation (EC) No 1829/2003 from Dow AgroSciences“, EFSA Journal, 2010 m., 8(6):1644, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.2903/j.efsa.2010.16447.
(4) „Scientific opinion of the EFSA Panel on Genetically Modified Organisms on the assessment of genetically modified cotton 281-24-236 x 3006-210-23 for renewal authorisation under Regulation (EC) No 1829/2003 (application EFSA-GMO-RX-019)“, EFSA Journal, 2022 m., 20(11):7587, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2022.7587.
(5)––––––––––––––––––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 342, 2022 9 6, p. 22);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 342, 2022 9 6, p. 29);2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 347, 2022 9 9, p. 48);2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 347, 2022 9 9, p. 55);2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 434, 2022 11 15, p. 42);2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 32, 2023 1 27, p. 6);2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacija T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 32, 2023 1 27, p. 14);2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A5547-127 (ACS-GMØØ6-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0433);2023 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 94100 (MON-941ØØ-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0063).
(6) 2011 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2011/891/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236x3006-210-23 (DAS-24236-5x DAS-21Ø23-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti (OL L 344, 2011 12 28, p. 51).
(7) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).
(8) Žr. pvz., Bonny, S., „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact’, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn, 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir Benbrook, C.M., „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. - the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe, 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1) tomas, https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.
(9) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(10) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/start/screen/active-substances
(11) Apžvalgą žr. N. Rubio-Infante, L. Moreno-Fierros, „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals“, Journal of Applied Toxicology, 2016 m. gegužės mėn., 36(5), p. 630–648, https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jat.3252..
(12) https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0278691516300722?via%3Dihub
(13) Žr., pavyzdžiui, Hilbeck, A., Otto, M. „Specificity and combinatorial effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in the context of GMO environmental risk assessment“, Frontiers in Environmental Science, 3:71, 2015 m., https://doi.org/10.3389/fenvs.2015.00071.
(14) Hilbeck, A., Defarge, N., Lebrecht, T., Bøhn, T., „Insecticidal Bt crops. EFSA’s risk assessment approach for GM Bt plants fails by design“, RAGES, 2020 m, p. 4, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/RAGES_report-Insecticidal%20Bt%20plants.pdf.
(15) https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc3448-report-special-rapporteur-right-food
(16) https://indicators.report/targets/3-9/
(17) Informacijos rasta pagal paieškos žodį „gliufozinatas“ čia: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/export-notifications?p_p_id=exportnotifications_WAR_echapicportlet&p_p_lifecycle=0&p_p_state=normal&p_p_mode=view&_exportnotifications_WAR_echapicportlet_summaryDetails=summaryTab&_exportnotifications_WAR_echapicportlet_viewTab=searchTab.
(18) https://www.isaaa.org/gmapprovaldatabase/event/default.asp?EventID=51
(19) Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03.
(20) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „gali“, o ne „turi“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės.
(21) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(22) 2022 m. gruodžio mėn. per Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos COP15 buvo susitarta dėl pasaulinės biologinės įvairovės sistemos, į kurią įtrauktas pasaulinis tikslas iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti pesticidų keliamą riziką (žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_7834).
(23) Kaip nurodyta 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikato „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)0667) priede, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2020%3A667%3AFIN#document2.
(24) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf
(25) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis.


Socialinės Europos darbotvarkė praėjus dvejiems metams nuo Porto aukščiausiojo lygio susitikimo
PDF 163kWORD 51k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės Europos darbotvarkės praėjus dvejiems metams nuo Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo (2023/2586(RSP))
P9_TA(2023)0203B9-0235/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 8 d. Europos Vadovų Tarybos Porto deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos priežiūros strategijos (COM(2022)0440),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl tinkamo dydžio minimalių pajamų aktyviai įtraukčiai užtikrinti(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES tikslų; kadangi ekonominis, socialinis ir aplinkos ramsčiai yra trys tarpusavyje susiję darnaus vystymosi ramsčiai; kadangi darnus vystymasis grindžiamas, be kita ko, visišku užimtumu, socialine pažanga ir teisingumu; kadangi vienas iš pagrindinių ES tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, yra sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę pažangą; kadangi šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama ekonominiam ir aplinkos tvarumui;

B.  kadangi 2017 m. Geteborge buvo paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis, kuriame išdėstyta 20 principų ir nustatytas socialinių taisyklių sąvadas siekiant tvirtos socialinės Europos, kuri XXI amžiuje būtų teisinga ir įtrauki ir teiktų daug galimybių; kadangi 2021 m. gegužės mėn. vykusiame Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Taryba įsipareigojo pasiekti tris pagrindinius 2030 m. tikslus, susijusius su užimtumu, mokymu ir skurdo mažinimu; kadangi reikia pasiekti, kad iki 2030 m. bent 78 proc. 20–64 metų gyventojų turėtų darbą; kadangi šis tikslas neapima tokių aspektų kaip darbo kokybė ir darbo sąlygos; kadangi bent 60 proc. visų suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose; kadangi iki 2030 m. asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius turėtų būti sumažintas bent 15 mln., iš kurių 5 mln. turėtų būti vaikai; kadangi, pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo mažesnes vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams kylanti į apačią nukreipto socialinio judumo rizika ir manoma, kad ji toliau didės(4); kadangi trys pagrindiniai tikslai neapima visapusiško Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo;

C.  kadangi praėjusiais metais valstybės narės įgyvendino Komisijos nustatytus pagrindinius tikslus; kadangi dėl papildomų krizių, kilusių po to, kai buvo nustatyti šie tikslai, didėja spaudimas pasiekti šiuos tikslus; kadangi penkios valstybės narės pasiekė nacionalinius užimtumo srities tikslus, o pusė valstybių narių viršijo 78 proc. užimtumo tikslą; kadangi, nepaisant to, iš prognozių matyti, kad ne visos valstybės narės iki 2030 m. pasieks užimtumo tikslą(5);

D.  kadangi socialinė ekonomika yra viena iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo varomųjų jėgų, galinti aktyviai prisidėti siekiant 2030 m. pagrindinių tikslų;

E.  kadangi dėl infliacijos ES lygmeniu vidutinių namų ūkių pragyvenimo išlaidos padidėjo maždaug 10 proc., materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis – maždaug 2 proc., o energijos nepritekliaus ir absoliutaus finansinio skurdo lygis – maždaug 5 proc.; kadangi manoma, kad tam tikrose valstybėse narėse ir pažeidžiamose grupėse atitinkamas poveikis gerovei bus kelis kartus didesnis; kadangi dėl to visoje ES gali padidėti esami su skurdu ir socialine atskirtimi susiję skirtumai(6); kadangi, ypač atsižvelgiant į JAV infliacijos mažinimo įstatymą ir kitus panašius kitų ES nepriklausančių šalių investicijų planus, Europai reikia naujos vizijos, kaip iki 2050 m. tapti novatorišku pramonės centru;

F.  kadangi, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) duomenimis, 2021 m. nė vienoje valstybėje narėje nebuvo pasiektas 60 proc. mokymo kursų (už kuriuos moka darbdavys) tikslas; kadangi iš šių duomenų taip pat matyti, kad mažiausiai šia galimybe pasinaudojo tie asmenys, kuriems mokymo reikia labiausiai (jaunimas, žemesnį išsilavinimą įgiję asmenys ir žemos kvalifikacijos darbuotojai);

G.  kadangi, siekdamos įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio 18-ąjį principą, Komisija 2022 m. rugsėjo mėn. pristatė ES priežiūros strategiją, o Taryba 2022 m. gruodžio mėn. priėmė Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikės priežiūros; kadangi COVID-19 pandemijos metu atsiskleidė ir išryškėjo tokie aspektai kaip netvarios kvalifikuotų slaugytojų darbo sąlygos, didelė prižiūrintiesiems asmenims tenkanti našta, kai neteikiamos institucinės priežiūros paslaugos, ir didelis asmenims, kuriems reikia priežiūros, kylantis pavojus užsikrėsti infekcijomis, susirgti sunkiomis ligomis ir mirti; kadangi įrodyta, kad bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose sąlygomis asmenims, kuriems reikia priežiūros, kyla mažesnė užsikrėtimo infekcijomis rizika; kadangi Socialinės apsaugos komitetas savo 2021 m. ataskaitoje dėl ilgalaikės priežiūros pažymėjo, kad asmenims, turintiems ilgalaikės priežiūros poreikių, didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika; kadangi, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, ilgalaikė priežiūra turėtų būti prieinamesnė, o jos sistemoje turėtų būti užtikrinamas priežiūros nepriklausomumas ir kokybė, sudaromos tvarios darbo sąlygos ir remiami neformalieji slaugytojai;

1.  pakartoja, kokios svarbios yra 2021 m. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime priimtos išvados, kuriose pabrėžiama, kad vis dar gyvename precedento neturinčiais laikais; pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos ir mūsų kaimynystėje tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kilo pragyvenimo išlaidų ir energetikos krizės, kurios didžiausią neigiamą poveikį daro pažeidžiamiausioms mūsų visuomenės grupėms, o dėl to didėja nelygybė; pakartoja, kad Europos socialinių teisių ramstis yra svarbus kelrodis kuriant socialiai atsakingesnę Europą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina jo veiksmų planą; ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis socialinėmis inovacijomis kaip pagrindine varomąja jėga sprendžiant socialines ir ekonomines problemas ir primygtinai ragina jas atsižvelgti į Parlamento rekomendaciją, pateiktą jo rezoliucijoje dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano(7); vis dėlto pabrėžia, kad šiuo tikslu Komisijos nustatytų ir Tarybos patvirtintų pagrindinių 2030 m. tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse nepakanka, kad būtų užtikrintas visapusiškas jo įgyvendinimas; pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramstis yra veiksminga priemonė, padedanti užtikrinti, kad Europos projektas būtų patikimas skydas, apsaugantis jos piliečių sveikatą, saugą ir gyvenimo sąlygas; pabrėžia, kad socialinis dialogas, demokratija darbe ir teisė į kolektyvines derybas labai svarbūs principai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir visoje Europoje užtikrinant aukštynkryptę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją;

2.  ragina Komisiją ir Tarybą imtis priemonių siekiant sušvelninti krizių poveikį žmonėms ir valstybių narių darbo rinkoms, kad kuriant kokybiškas darbo vietas būtų išlaikomas aukštas užimtumo lygis ir didelės socialinės įmokos; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti darbo rinkų veikimą ir skatinti moterų, jaunimo ir pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir ES socialinius partnerius, siekiant gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ES, stengtis didinti kolektyvinių derybų aprėptį, kad ji iki 2030 m. pasiektų bent 80 proc., nes tai padės užtikrinti gerovę darbe ir aukštynkryptę socialinę konvergenciją bei mažinti dirbančiųjų skurdą, socialinę atskirtį ir darbo užmokesčio skirtumus; pažymi, kad dirbančiųjų skurdo problema turi būti sprendžiama užtikrinant deramą darbo užmokestį; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti darbuotojų įgalėjimą ir stiprinti konkurencingumą, reikia skatinti naudotis kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programomis;

3.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES(8) ir Direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo(9); prašo Tarybos susitarti dėl bendro požiūrio į direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose(10), kad būtų pagerinta darbuotojų apsauga ir darbo sąlygos platformų ekonomikoje ir užtikrinta sąžininga konkurencija; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje; pabrėžia būtinybę imtis tolesnių veiksmų siekiant tikslo žūčių darbe skaičių sumažinti iki nulio; palankiai vertina tai, kad, 2023 m. vasario 2 d. Parlamentui priėmus rezoliuciją(11), Komisija įsipareigojo imtis tolesnių veiksmų ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; palankiai vertina tai, kad pradėtos dviejų etapų konsultacijos su ES socialiniais partneriais;

4.  pažymi, kad net taikant paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kuri yra Europos nedarbo perdraudimo sistemos dalis, COVID-19 krizės ekonominiai padariniai jaučiami ilgiau, nei tikėtasi; vis dėlto pabrėžia, kad taikant šią priemonę išsaugota tūkstančiai darbo vietų ir kad darbo rinkos sukrėtimas buvo ne toks stiprus, kaip tikėtasi; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ši priemonė turėtų būti toliau naudojama dabartinės išskirtinės padėties laikotarpiu ir toliau būti grindžiama paskolomis bei greitai aktyvuojama naujų išorės finansinių ar ekonominių sukrėtimų atveju;

5.  yra labai susirūpinęs dėl bendros ES vidutines pajamas gaunančių grupių, kurios yra mūsų ekonomikos pagrindas, pagrindiniai mūsų nacionalinių socialinės apsaugos sistemų rėmėjai ir labai svarbūs mūsų demokratinių valstybių stabilumui, taigi ir dėl ekonominės poliarizacijos, ypač dėl ekonomikos nuosmukio augančio mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupių dydžio, nepalankių darbo rinkos pokyčių ir pastaraisiais metais priimtų mokesčių reformų, erozijos; atsižvelgdamas į tai, ragina parengti ES veiksmų planą vidutines pajamas gaunančių asmenų grupėms didinti ir stiprinti;

6.  Palankiai vertina Komisijos komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. žvilgsnis į ateitį po 2030 m.“, kuriuo siekiama racionalizuoti ir supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus 25 proc. kiekvienoje žaliojoje, skaitmeninėje ir ekonominėje teminėje srityje, ir kad Komisija iki 2023 m. rudens pateiktų pasiūlymą, kaip tai pasiekti; ragina Komisiją skubiai parodyti šį įsipareigojimą ir taip padidinti visų ES įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), konkurencingumą ir pagerinti pagrindines socialinio teisingumo ir gerovės sąlygas; primena, kad MVĮ yra mūsų socialinės sanglaudos pagrindas;

7.  pabrėžia, kad svarbu mažinti pajamų nelygybę ir kovoti su skurdu, nes 2021 m. 21,7 proc. ES gyventojų (95,4 mln. asmenų) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, ir šiuo požiūriu ragina įsipareigoti pasiekti ES skurdo mažinimo tikslą; primena Europos socialinių teisių ramsčio 14-ąjį principą, kuriame teigiama, kad kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai išteklių, turi teisę gauti pakankamas minimalias pajamas, kuriomis visais gyvenimo etapais būtų užtikrinamas orus gyvenimas; pakartoja savo 2023 m. kovo 15 d. rezoliucijoje dėl tinkamo dydžio minimalių pajamų aktyviai įtraukčiai užtikrinti išdėstytus dalykus;

8.  pabrėžia, kad pagal Europos socialinių teisių ramsčio 15-ąjį principą kiekvienas asmuo senatvėje turi teisę į išteklius, kurie jam leistų oriai gyventi, ir kad išėję į pensiją darbuotojai ir savarankiškai dirbę asmenys turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią pakankamas pajamas; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti ilgalaikį pajamų saugumą ir pasirūpinti, kad minimalios pensijos būtų pakankamai didelės, kad būtų išvengta skurdo senatvėje, ir kad moterys ir vyrai turėtų lygias galimybes įgyti teises į pensiją, taip pat panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą; ragina valstybes nares remti tikslines paskatas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laipsniškam perėjimui prie išėjimo į pensiją, be kita ko, remiant lanksčią darbo laiko tvarką ir tinkamai pritaikant darbo vietas; pakartoja Porto socialiniame įsipareigojime išdėstytą raginimą Komisijai ir valstybėms narėms imtis priemonių nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms stiprinti, kad visiems būtų užtikrinamas orus gyvenimas, kartu išsaugant šių sistemų tvarumą; pabrėžia, kad Komisija galėtų prisidėti rengiant JT konvenciją dėl vyresnio amžiaus asmenų teisių;

9.  ragina Komisiją skubiai imtis tolesnių veiksmų, susijusių su būsimu Parlamento teisėkūros pranešimu savo iniciatyva dėl kokybiškų stažuočių ES; palankiai vertina iniciatyvą „Europos įgūdžių metai“ ir pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis ir persikvalifikuoti, ypač tose pramonės šakose ir sektoriuose, kuriuose reikia imtis esminių pokyčių, kad būtų įgyvendinta žalioji ir skaitmeninė pertvarka, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliekamas nuošalyje; pabrėžia socialinių partnerių vaidmenį visais lygmenimis rengiant žaliosios ekonomikos įgūdžių strategijas, siekiant užtikrinti, kad toks mokymas vyktų nemažinant darbo užmokesčio ir būtų prilyginamas darbo laikui, taip pat teikiant išsamią informaciją apie įgūdžius, reikalingus dvejopai pertvarkai įgyvendinti; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinės apsaugos paso, kad nacionalinės valdžios institucijos, pavyzdžiui, darbo ir socialinės apsaugos inspekcijos, ir socialiniai partneriai, dalyvaujantys atliekant darbo ir socialinės apsaugos patikrinimus, turėtų tikralaikę priemonę, skirtą veiksmingam nacionalinės ir ES teisės aktų vykdymui užtikrinti;

10.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2023 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse, sukūrimo; palankiai vertina šiuo metu vykstančias socialinių partnerių derybas dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti, siekiant pateikti teisiškai privalomą susitarimą, kuris būtų įgyvendinamas priimant direktyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis skubiai įgyvendinti ES priežiūros strategiją, skirtą prižiūrintiesiems asmenims remti; ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti taikyti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą ir pakartoja savo raginimą priimti direktyvą dėl psichologinės rizikos ir gerovės darbe;

11.  pažymi, kad Komisija ėmėsi daug teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių iniciatyvų, tačiau ES iki šiol nepavyko visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio; pabrėžia, kad būtina reguliariai peržiūrėti veiksmų planą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis tolesnių teisėkūros veiksmų, kad būtų užtikrintas visapusiškas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, itin daug dėmesio skiriant 11-ojo principo (vaikų priežiūra), 12-ojo principo (socialinė apsauga), 19-ojo principo (ap(si)rūpinimas būstu) ir 20-ojo principo (esminės paslaugos) įgyvendinimui; pabrėžia, kad kitas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas turėtų būti grindžiamas integruota ES kovos su skurdu strategija, skirta daugialypei socialinės atskirties problemai spręsti;

12.  ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama visų žmonių teisė į mokslą ir mokymąsi, visiems darbuotojams garantuojant kokybišką mokymą ir mokamas mokymosi atostogas;

13.  pakartoja savo raginimą Tarybai priimti horizontaliąją nediskriminavimo direktyvą(12), kuri svarstoma nuo 2008 m., kad būtų visapusiškai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramsčio 3-iasis principas (lygios galimybės) ir ES steigiamosiose sutartyse įtvirtinti pažadai užtikrinti vienodą požiūrį;

14.  primena, kad reikia imtis tolesnių veiksmų dėl 11-ojo principo dėl vaikų priežiūros ir paramos vaikams, kad būtų panaikintas iš kartos į kartą perduodamas skurdas ir skatinamas socialinis judumas; mano, kad visi vaikai turėtų turėti galimybę naudotis įperkamomis, kokybiškomis ugdymo ir priežiūros paslaugomis, ypač ankstyvojo ugdymo paslaugomis; primena Komisijai ir valstybėms narėms ne vieną Parlamento raginimą skirti daugiau lėšų Europos vaiko garantijų sistemai ir jai numatyti bent 20 mlrd. EUR biudžetą; ragina valstybes nares pateikti nacionalinius veiksmų planus ir užtikrinti, kad jie būtų veiksmingai įgyvendinami ir atitiktų pagrindinius Tarybos rekomendacijos (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema(13), principus; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų toliau visapusiškai įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą;

15.  mano, kad priežiūros laikotarpiai, kai prižiūrintysis asmuo pereina prie darbo ne visą darbo laiką arba atsisako apmokamo darbo, turėtų būti prilyginami laikotarpiams, už kuriuos mokamos pensijos įmokos(14);

16.  įspėja, kad, norint tinkamai įgyvendinti 12-ąjį principą, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą turi būti atsižvelgiama į esamas tendencijas, pavyzdžiui, klimato kaitą, ekonomikos skaitmenizaciją ir visuomenės senėjimą, ir kad ji turi būti išplėsta, kad apimtų riziką, susijusią su nevienodu klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikiu skirtingas pajamas gaunančioms visuomenės grupėms ir įvairių sektorių darbuotojams, taip pat socialinėmis mūsų šalių visuomenės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pasekmėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti Europos socialinės apsaugos veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į socialinės atskirties riziką, kylančią dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo; ragina valstybes nares remtis Socialiniu klimato fondu ir, naudojantis ES parama, padėti pagrindus žaliųjų socialinės apsaugos sistemų kūrimui nacionaliniu lygmeniu;

17.  palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti ES kovos su benamyste platforma, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti ES paramą, kad būtų galima įgyvendinti Lisabonos deklaracijoje numatytus užmojus ir tikslus; pabrėžia, kad pagal 19-ąjį principą asmenims, kuriems to reikia, turėtų būti suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama kokybiška parama aprūpinant būstu; primygtinai ragina Komisiją, laikantis subsidiarumo principo, parengti plataus užmojo veiksmų planą, kaip užtikrinti prieinamą, ekologišką ir įperkamą socialinį būstą, kad būtų patenkinti visų ES piliečių būsto poreikiai, ir iki 2030 m. panaikinti benamystę; atsižvelgdamas į dabartines aplinkybes pabrėžia, kad reikia panaikinti energijos nepriteklių ir kad svarbu uždrausti kritiniais laikotarpiais pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams atjungti energijos tiekimą; pakartoja savo raginimą nustatyti principą „Svarbiausia – būstas“, kad būtų skatinamos galimybės gauti būstą, ir pažymi, kad minėti būstai turėtų būti grindžiami universalumo principais, kad būtų užtikrintas prieinamumas;

18.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamų tam tikrų asmenų galimybių naudotis kokybiškomis esminėmis paslaugomis, įskaitant vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansines paslaugas ir skaitmeninį ryšį (20-asis principas), nes šių paslaugų teikimo srityje jaučiama papildoma įtampa; pabrėžia, kad mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo bei retai apgyvendintoms vietovėms daromas neproporcingai didelis poveikis, o dėl to dar labiau didėja ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai ES regionų skirtumai; primygtinai ragina Komisiją nustatyti, kurias Reglamento (ES) Nr. 360/2012 dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų(15) socialines nuostatas būtina sugriežtinti, ir, remiantis tuo vertinimu, atlikti peržiūrą, kad būtų suteikiama daugiau galimybių naudotis vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinėmis paslaugomis ir skaitmeniniu ryšiu, taip pat apsirūpinti būstu;

19.  pakartoja savo raginimą, kad, atsižvelgiant į Žaliojo kurso pramonės planą, ES finansavimas, įskaitant valstybės pagalbą, turėtų būti susietas su viešosios politikos tikslais, visų pirma socialiniais reikalavimais, kad būtų siūlomos kokybiškos darbo vietos, skatinamos kolektyvinės derybos, laikomasi ES darbuotojų teisių ir standartų ir užtikrinamos geresnės darbo sąlygos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančios Viešųjų pirkimų direktyvos(16) socialinės apsaugos sąlygos, ir apsvarstyti galimybę, remiantis poveikio vertinimu, peržiūrėti šią direktyvą, siekiant dar labiau sugriežtinti viešųjų pirkimų sutarčių socialinės apsaugos sąlygas, pagal kurias būtų reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir subrangovai visapusiškai paisytų darbuotojų teisių, įskaitant teisę į kolektyvines derybas, atsižvelgiant į neseniai priimtą Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES;

20.  pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos semestro socialinį aspektą ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, ypač atsižvelgiant į ekonomikos valdymo peržiūrą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti socialinės konvergencijos sistemos priemonę, kad būtų galima užkirsti kelią socialinės konvergencijos srityje kylančiai rizikai, nustatyti galimas tinkamo Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo kliūtis ir apibrėžti socialinius tikslus; mano, kad socialinių skirtumų rizika turėtų būti įtraukta į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kad į ją turėtų būti atsižvelgiama nustatant fiskalinio koregavimo planus;

21.  mano, jog tam, kad teisinga ir socialinė Europa taptų tikrove ir kad įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką būtų užtikrinta aukščiausio lygio socialinė apsauga, būtina užtikrinti tvarią, teisingą ir įtraukią Europą, kurioje socialinės teisės būtų visapusiškai apsaugotos ir garantuotos bent jau tokiu pat lygmeniu kaip ekonominiai ir aplinkos apsaugos standartai; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų Europos socialinių teisių ramsčio vaidmeniui stiprinti, kad socialiniai aspektai būtų traktuojami taip pat kaip ir ekonominiai bei aplinkosaugos aspektai, taip pat užtikrinti, kad įgyvendinant būsimą ES politiką socialinėms teisėms Europoje būtų skiriama daugiausia dėmesio ir kad socialinė konvergencija būtų vienas iš svarbiausių ES politinių prioritetų; pažymi, kad dėl to įgyvendinant būsimas finansavimo iniciatyvas ir peržiūrint daugiametę finansinę programą reikės numatyti socialinių investicijų, skirtų Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti;

22.  pakartoja savo raginimą Komisijai peržiūrėti Direktyvą dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones(17) siekiant sukurti teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos ir vienodas požiūris į ES teritorijoje dirbančius sezoninius darbuotojus bei mobiliuosius darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis su laikinojo įdarbinimo agentūromis ar bet kokiais kitokiais darbo rinkos tarpininkais, įskaitant įdarbinimo agentūras, kaip Komisija pažadėjo Porto deklaracijoje;

23.  ragina Komisiją pristatyti teisinę sistemą, kuri padėtų numatyti ir valdyti pokyčius, susijusius su žaliąja ir skaitmenine pertvarka darbo pasaulyje, daugiausia dėmesio skiriant, pirma, aukštos kokybės užimtumo išsaugojimo svarbai, padedant darbuotojams prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir sudarant jiems sąlygas dalyvauti atitinkamuose mokymuose, ir, antra, socialinių partnerių įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus, be kita ko, skatinant kolektyvines derybas dėl pokyčių numatymo ir valdymo;

24.  pakartoja, kokia svarbi yra gerai veikianti ir veiksminga Europos darbo institucija (EDI); ragina Komisiją pasinaudoti vertinimo, kuris turi būti atliktas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., suteikiama galimybe ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų peržiūrėta EDI steigimo reglamento(18) taikymo sritis ir išnaudotas visas jo potencialas, ypač susijęs su EDI tyrimo įgaliojimais;

25.  primena teisę reikalauti žmogaus įsikišimo ir teisę į tai, kad nebūtų taikomi tik automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiami sprendimai, kaip nurodyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente(19); pabrėžia, kad ES turi imtis veiksmų, kad į darbo pasaulį būtų toliau integruojamas žmogaus vykdomos kontrolės principas ir kad būtų reglamentuojamas algoritminis valdymas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dirbtinio intelekto darbo vietoje;

26.  ragina labiau integruoti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą į susijusias strategijas, įskaitant ES romų strateginį planą, Lyčių lygybės strategiją, Kovos su benamyste strategiją ir Kovos su rasizmu strategiją;

27.  ragina į Sutartis įtraukti socialinės pažangos protokolą, atsižvelgiant į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas ir į savo 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl raginimo priimti konventą dėl Sutarčių peržiūros(20), siekiant užtikrinti, kad darbuotojų teisės, profesinių sąjungų teisės ir socialinės teisės būtų visapusiškai apsaugotos ir apsaugotos;

28.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 476, 2022 12 15, p. 1.
(2) OL C 41, 2023 2 3, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0076.
(4) EBPO, „Sugedęs socialinis liftas? Kaip skatinti socialinį judumą“ (angl. Broken Social Elevator? How to Promote Social Mobility), „OECD Publishing“, Paryžius, 2018 m. birželio 15 d.
(5) Europos Komisija, Komisija palankiai vertina valstybių narių tikslus iki 2030 m. sukurti socialiai atsakingesnę Europą, 2022 m. birželio 16 d.
(6) Menyhert, B., „Augančių energijos ir vartotojų kainų poveikis namų ūkių finansams, skurdui ir socialinei atskirčiai ES“ (angl. The effect of rising energy and consumer prices on household finances, poverty and social exclusion in the EU), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2022 m.
(7) 2022 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano (OL C 47, 2023 2 7, p. 171).
(8) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (OL L 275, 2022 10 25, p. 33).
(9) 2021 m. kovo 4 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai (COM(2021)0093).
(10) 2021 m. gruodžio 9 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo (COM(2021)0762).
(11) 2023 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos darbo tarybų direktyvos peržiūros (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0028).
(12) 2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68).
(13) 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14).
(14) Europos Komisija, „Aukšto lygio grupės socialinės apsaugos ir gerovės valstybės ateities Europos Sąjungoje klausimams galutinė ataskaita“ (angl. Final report of the High-Level Group on the future of social protection and of the welfare state in the EU), ES leidinių biuras, Liuksemburgas, 2023 m. sausio mėn.
(15) 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (OL L 114, 2012 4 26, p. 8).
(16) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(17) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).
(18) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (OL L 186, 2019 7 11, p. 21).
(19) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(20) OL C 493, 2022 12 27, p. 130.


ES ir JAV duomenų privatumo sistemos teikiamos apsaugos tinkamumas
PDF 166kWORD 48k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV duomenų privatumo sistemos teikiamos apsaugos tinkamumo (2023/2501(RSP))
P9_TA(2023)0204B9-0234/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 8, 16, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-362/14 Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner („Schrems I“)(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Data Protection Commissioner / Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), C–311/18(2),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą dėl Edwardo Snowdeno atskleistų faktų apie masinį ES piliečių elektroninį sekimą, įskaitant 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje išvadas(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C–311/18(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos pagal ES ir JAV duomenų apsaugos sistemą projektą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 7 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento vykdomąjį potvarkį Nr. 14086 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų signalų žvalgybos veiklos apsaugos priemonių stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento vykdomąjį potvarkį Nr. 12333 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų signalų žvalgybos veiklos apsaugos priemonių stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į JAV generalinio prokuroro reglamentą dėl Duomenų apsaugos peržiūros teismo (toliau – generalinio prokuroro reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(8), ypač į jo V skyrių,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(9),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) patvirtintus 29 straipsnio darbo grupės Orientacinius tinkamumo kriterijus (Darbo dokumentas 254 rev. 01), atsižvelgdamas į EDAV rekomendacijas Nr. 01/2020 dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui, ir į Europos duomenų apsaugos valdybos rekomendacijas Nr. 02/2020 dėl Europos pagrindinių garantijų taikant stebėjimo priemones,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę Nr. 5/2023 dėl Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos pagal ES ir JAV duomenų privatumo sistemą projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime, priimtame byloje „Schrems I“, pripažino 2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl saugaus uosto privatumo principų teikiamos apsaugos pakankamumo ir su tuo susijusių JAV komercijos departamento pateiktų Dažnai užduodamų klausimų(10) negaliojančiu ir nurodė, kad nediferencijuota žvalgybos institucijų prieiga prie elektroninės komunikacijos turinio iš esmės pažeidžia Chartijos 7 straipsnyje suteikiamą pagrindinę teisę į komunikacijos konfidencialumą; kadangi Teismas pažymėjo, kad, priimant sprendimą dėl tinkamumo, trečioji šalis turi užtikrinti ne tokio paties lygio, o ES teisėje užtikrinamai apsaugai „iš esmės lygiaverčio“ lygio apsaugą, kurią galima užtikrinti įvairiomis priemonėmis;

B.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime, priimtame byloje „Schrems II“, pripažino 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo spendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(11) negaliojančiu ir padarė išvadą, kad jame ne JAV piliečiams nenumatytos pakankamos teisių gynimo priemonės prieš masinį sekimą ir kad taip iš esmės pažeidžiama Chartijos 47 straipsnyje suteikiama pagrindinė teisė į teisinę gynybą;

C.  kadangi 2022 m. spalio 7 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pasirašė Vykdomąjį potvarkį Nr. 14086 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų signalų žvalgybos veiklos apsaugos priemonių stiprinimo (toliau – Vykdomasis potvarkis Nr. 14086);

D.  kadangi 2022 m. gruodžio 13 d. Komisija pradėjo sprendimo dėl ES ir JAV duomenų apsaugos sistemos tinkamumo priėmimo procesą;

E.  kadangi Komisija, nagrinėdama trečiosios šalies suteikiamą apsaugos lygį, privalo įvertinti toje šalyje taikomų taisyklių, kylančių iš jos vidaus teisės ar tarptautinių įsipareigojimų, turinį ir tokių taisyklių laikymosi užtikrinimo praktiką; kadangi, jei būtų nustatyta, kad toks vertinimas yra nepatenkinamas tinkamumo ir lygiavertiškumo požiūriu, Komisija neturėtų priimti sprendimo dėl tinkamumo, nes jis priklauso nuo atitinkamų garantijų įgyvendinimo; kadangi Komisija privalo sustabdyti sprendimo dėl tinkamumo galiojimą, jeigu nebeužtikrinamas lygiavertiškumas; kadangi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) reikalaujama, kad atitinkamas vertinimas būtų atliekamas nuolat, atsižvelgiant į taikytinų taisyklių ir praktikos pokyčius;

F.  kadangi galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą gali būti pagrindinė inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo varomoji jėga, jei suteikiamos tinkamos apsaugos priemonės; kadangi šie duomenys turi būti perduodami visapusiškai paisant teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatumą; kadangi Chartijoje įtvirtinta pagrindinių teisių apsauga yra vienas iš ES tikslų;

G.  kadangi BDAR taikomas visoms ES esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarkančioms įmonėms, kai duomenų tvarkymo veikla yra susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu tokiems duomenų subjektams Sąjungoje arba jų elgesio, jei jie veikia Sąjungoje, stebėsena;

H.  kadangi valstybės subjektų vykdomas masinis sekimas, t. y. beatodairiškas duomenų rinkimas netaikant jokių apsaugos priemonių, kuriomis ribojamas kišimasis į asmenų privatumą, kenkia Europos piliečių ir įmonių pasitikėjimui skaitmeninėmis paslaugomis ir, be kita ko, skaitmenine ekonomika; kadangi JAV agentūroms draudžiama rinkti masinius JAV piliečių, gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, duomenis, tačiau šis draudimas netaikomas ES piliečiams; kadangi valstybinių subjektų vykdomas masinis sekimas yra neteisėtas ir neigiamai veikia ES piliečių ir įmonių pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir, atitinkamai, skaitmenine ekonomika;

I.  kadangi duomenų valdytojai visada turėtų būti atsakingi už tai, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos prievolių, ir, be kita ko, turėtų galėti įrodyti, kad jų laikosi tvarkydami visus duomenis, neatsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą, tikslus ir riziką duomenų subjektams;

J.  kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose netaikomi jokie federaliniai privatumo ir duomenų apsaugos teisės aktai; kadangi Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 pateikiamos pagrindinių duomenų apsaugos srities sąvokų, pvz., būtinumo ir proporcingumo principų, apibrėžtys, o tai yra svarbus žingsnis į priekį, palyginti su ankstesniais duomenų perdavimo mechanizmais; kadangi reikia atidžiai stebėti, kaip šie principai aiškinami; kadangi dėl Duomenų apsaugos peržiūros teismo (toliau – DPRC) procedūrų skaidrumo stokos gali būti neįmanoma visapusiškai įvertinti šių principų įgyvendinimo JAV teisinėje tvarkoje;

1.  primena, kad pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui ir asmens duomenų apsauga yra teisiškai užtikrinamos pagrindinės teisės, numatytos Sutartyse, Chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat teisės aktuose ir teismų praktikoje; pabrėžia, kad sprendimai dėl tinkamumo pagal BDAR yra teisiniai, o ne politiniai sprendimai, ir kad teisės į privatumą ir duomenų apsaugą turėtų būti vertinamos atsižvelgiant ne į komercinius ar politinius interesus, o tik su kitas pagrindines teises;

2.  pažymi, kad Vykdomuoju potvarkiu Nr. 14086 padarytas svarbus žingsnis siekiant nustatyti JAV signalų žvalgybos veiklos apribojimus, nes jame nustatyti JAV signalų žvalgybos teisinėje sistemoje taikytini proporcingumo ir būtinumo principai ir pateiktas teisėtų tikslų, kurių gali būti siekiama vykdant tokią veiklą, sąrašas; pažymi, kad šie principai būtų privalomi visai JAV žvalgybos bendruomenei, ir duomenų subjektai galėtų jais remtis taikant Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 numatytą procedūrą; pabrėžia, kad šiame vykdomajame potvarkyje numatyti reikšmingi pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad šie principai būtų iš esmės lygiaverčiai pagal ES teisę; vis dėlto nurodo, kad šie principai yra ilgalaikiai pagrindiniai ES duomenų apsaugos tvarkos aspektai ir tai, kad Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 pateiktos jų esminės apibrėžtys neatitinka jų apibrėžties pagal ES teisę ir to, kaip jas aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; be to, pažymi, kad ES ir JAV duomenų privatumo sistemoje šie principai būtų aiškinami atsižvelgiant tik į JAV, o ne į ES teisę ir teisines tradicijas; pažymi, kad Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 išvardyta 12 teisėtų tikslų, kurių galima siekti renkant signalų žvalgybos duomenis, ir penki tikslai, kuriais draudžiama rinkti signalų žvalgybos duomenis; pažymi, kad teisėtų nacionalinio saugumo tikslų sąrašą gali iš dalies pakeisti ir išplėsti JAV prezidentas, neprivalėdamas viešai skelbti atitinkamų atnaujinimų ir informuoti ES; nurodo, kad Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 nustatytas reikalavimas, kad signalų žvalgyba turi būti vykdoma, kai tai būtina, ir proporcingai „patvirtintam žvalgybos prioritetui“, o tai, atrodo, yra platus šių sąvokų aiškinimas; pabrėžia, kad norint visapusiškai įvertinti proporcingumo ir būtinumo principus taikant Vykdomąjį potvarkį Nr. 14086, jie turėtų būti pritaikyti ir įgyvendinti JAV žvalgybos agentūrų politikoje ir procedūrose; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad nereikalaujama, jog analitikai atliktų kiekvieno sprendimo dėl sekimo proporcingumo vertinimą;

3.  pažymi, kad Vykdomuoju potvarkiu Nr. 14086 tam tikrais atvejais vykdant signalų žvalgybą leidžiamas masinis duomenų, įskaitant pranešimų turinį, rinkimas; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 numatyta, jog pirmenybė turėtų būti teikiama tiksliniam, o ne masiniam duomenų rinkimui; primena, kad nors Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 numatytos kelios masinio duomenų rinkimo atveju taikytinos apsaugos priemonės, jame nenumatytas nepriklausomas išankstinis masinio duomenų rinkimo leidimas, kuris nebuvo numatytas ir Vykdomajame potvarkyje Nr. 12333; primena, kad sprendime „Schrems II“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paaiškino, kad JAV sekimo sistema neatitinka ES teisės, nes pagal ją nereikalaujama taikyti „objektyvaus kriterijaus“, kuriuo „būtų galima pagrįsti“ vyriausybės kišimąsi į privatumą; atkreipia dėmesį į tai, kad tai pakenktų tikslų paskirčiai, kaip apsaugos priemonės JAV žvalgybos veiklai apriboti; primena, kad, priėmus 28-ąją Prezidento politikos direktyvą (toliau – 28-oji PPD), kuri sudarė pagrindą sprendimui dėl „privatumo skydo“ tinkamumo, Privatumo ir pilietinių laisvių priežiūros valdyba (PCLOB) paskelbė peržiūros ataskaitą(12) ir padarė išvadą, kad 28-ąja PPD iš esmės palikta ta pati praktika, kuria šiuo metu vadovaujasi žvalgybos bendruomenė; yra įsitikinęs, kad 28-oji PPD neužkirs kelio JAV valdžios institucijoms toliau vykdyti masinį elektroninį ES piliečių sekimą;

4.  pritaria EDAV susirūpinimui dėl to, kad Vykdomuoju potvarkiu Nr. 14086 neužtikrinamos apsaugos priemonės masinio duomenų rinkimo atveju, t. y. susirūpinimui dėl nepriklausomo išankstinio leidimo trūkumo, aiškių ir griežtų duomenų saugojimo taisyklių trūkumo, taip pat dėl vadinamojo laikino masinio duomenų rinkimo ir griežtesnių apsaugos priemonių, susijusių su masiškai renkamų duomenų platinimu, trūkumo; ypač atkreipia dėmesį į ypatingą susirūpinimą dėl to, kad be papildomų platinimo JAV valdžios institucijoms apribojimų teisėsaugos institucijoms būtų suteikta prieiga prie duomenų, su kuriais priešingu atveju jie negalėtų susipažinti; primena, kad perduodant duomenis toliau, rizika duomenų apsaugai iš esmės didėja; pažymi, kad EDAV paragino įtraukti teisiškai privalomą įsipareigojimą išanalizuoti ir nustatyti, ar trečioji šalis užtikrina priimtiną minimalų apsaugos priemonių lygį;

5.  nurodo, kad Vykdomasis potvarkis Nr. 14086 netaikomas duomenims, kuriuos valdžios institucijos gauna kitais būdais, pvz., pagal JAV įstatymą dėl teisėto duomenų naudojimo užsienyje (angl. CLOUD act) arba JAV įstatymą dėl Amerikos suvienijimo ir stiprinimo teikiant priemones, skirtas atskleisti terorizmui ir kovoti su juo (angl. PATRIOT act), perkant komercinius duomenis arba pagal savanoriškus dalijimosi duomenimis susitarimus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė problema yra ne JAV asmenų sekimas pagal JAV teisę, ir tai, kad Europos piliečiai negali šiuo klausimu siekti veiksmingo apskundimo teismine tvarka; prašo nustatyti, kad ES piliečiai turėtų tokias pačias teises ir privilegijas, kokias turi JAV piliečiai, kai tai susiję su JAV žvalgybos bendruomenės veikla ir galimybe kreiptis į JAV teismus;

7.  pažymi, kad pagal JAV aiškinimą vadinamoji signalų žvalgyba apima visus prieigos prie duomenų būdus, numatytus Užsienio žvalgybos stebėjimo akte (angl. FISA), įskaitant nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjus, kurie įtraukti į 2008 m. FISA pakeitimo akto 1881a straipsnį; ragina Komisiją būsimų derybų metu išsiaiškinti dėl vadinamosios signalų žvalgybos apibrėžties ir taikymo srities Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086; primena, kad pagal FISA 702 skirsnį JAV vyriausybė vis dar tvirtina, kad turi įgaliojimus imtis veiksmų bet kurio ne JAV asmens, esančio užsienyje, atžvilgiu, kad gautų užsienio žvalgybos informacijos, ir tai plačiai apibrėžta;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukurtas naujas teisių gynimo mechanizmas, suteikiantis galimybę ES duomenų subjektams pateikti skundą; kartu pabrėžia, kad DPRC sprendimai būtų įslaptinti ir nebūtų viešai skelbiami ar prieinami skundo pateikėjui, kuris būtų informuojamas tik apie tai, kad, atlikus peržiūrą, nenustatyta jokių atitinkamų pažeidimų arba kad DPRC priėmė sprendimą, dėl kurių reikės imtis atitinkamų veiksmų, taip pažeidžiant skundo pateikėjo teisę susipažinti su savo duomenimis arba juos ištaisyti; yra susirūpinęs, kad tai reiškia, jog bylą iškėlęs asmuo neturėtų galimybės būti informuotas apie bylos baigtį iš esmės ir tas sprendimas būtų galutinis; pažymi, kad siūlomoje teisių gynimo procedūroje nenumatyta galimybė pateikti apeliacinį skundą federaliniam teismui, todėl, be kita ko, skundo pateikėjui nesuteikiama galimybė reikalauti atlyginti žalą; ragina Komisiją tęsti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kad būtų padaryti būtini pakeitimai, siekiant išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 nustatytos kelios garantijos, kuriomis siekiama užtikrinti DPRC teisėjų nepriklausomumą, kaip savo nuomonėje pripažino ir EDAV; pažymi, kad DPRC yra vykdomosios valdžios įstaiga, o ne teisminė institucija, ir kad jo teisėjai skiriami 4 metų kadencijai; atkreipia dėmesį į tai, kad JAV prezidentas gali net ir slaptai panaikinti DPRC sprendimus; pažymi, kad, nors pagal naują teisių gynimo mechanizmą JAV generaliniam prokurorui neleidžiama atleisti DPRC teisėjų ir juos prižiūrėti, tas mechanizmas neturi jokios įtakos atitinkamiems JAV prezidento įgaliojimams; pabrėžia, kad tol, kol JAV prezidentas gali nušalinti DPRC teisėjus jų kadencijos metu, šių teisėjų nepriklausomumas nėra garantuotas; pažymi, kad, jei sprendimas dėl tinkamumo bus priimtas, Komisija turėtų atidžiai stebėti apsaugos priemonių, kuriomis praktiškai užtikrinamas nepriklausomumas, taikymą; nurodo, kad skundo pateikėjui atstovautų DPRC paskirtas specialusis advokatas, kuriam netaikomas nepriklausomumo reikalavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad, jeigu sprendimas dėl tinkamumo bus priimtas, būtų nustatytas nepriklausomumo reikalavimas; daro išvadą, kad DPRC neatitinka Chartijos 47 straipsnyje nustatytų nepriklausomumo ir nešališkumo standartų; pažymi, kad nors PCLOB savarankiškai peržiūrėtų naujos teisių gynimo procedūros veikimą, šios peržiūros taikymo sritis būtų apribota;

10.  pažymi, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose numatytas naujas teisių gynimo mechanizmas su valdžios institucijų prieiga prie duomenų susijusiems klausimams spręsti, bet vis dar neišspręsti klausimai, susiję su komercinėse bylose taikytinų teisių gynimo priemonių veiksmingumu, nes priėmus sprendimą dėl tinkamumo jos nepasikeistų; pažymi, kad mechanizmais, kuriais siekiama spręsti šiuos kausimus, iš esmės įmonėms suteikiama diskrecija ir jos gali pasirinkti alternatyvius teisių gynimo būdus, pvz., ginčų sprendimo mechanizmus arba naudotis įmonių privatumo programomis; ragina Komisiją, jei sprendimas dėl tinkamumo bus priimtas, atidžiai analizuoti šių teisių gynimo mechanizmų veiksmingumą;

11.  pažymi, kad Europos įmonėms reikia teisinio aiškumo ir jos jo nusipelno; pabrėžia, kad paskesnių duomenų perdavimo mechanizmų, kuriuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vėliau panaikino, Europos įmonės patyrė papildomų išlaidų; todėl pripažįsta, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą ir vengti padėties, kai įmonės turi nuolat prisitaikyti prie naujų teisinių sprendimų, nes tai gali būti ypač sunku labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendimą dėl tinkamumo, jei jis būtų priimtas, galėtų pripažinti negaliojančiu (kaip ir jo pirmtakus), dėl to ir toliau trūktų teisinio tikrumo, Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės patirtų papildomų išlaidų ir būtų trikdoma jų veikla;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei visose kitose trečiosiose šalyse, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl tinkamumo pagal BDAR, Jungtinėse Amerikos Valstijose vis dar nepriimtas federalinis duomenų apsaugos įstatymas; atkreipia dėmesį į tai, kad Vykdomojo potvarkio Nr. 14086 taikymas nėra aiškus, tikslus ar nuspėjamas, nes JAV prezidentas gali bet kada jį iš dalies pakeisti ar panaikinti, be to, jam taip pat suteikti įgaliojimai priimti slaptus vykdomuosius potvarkius; pažymi, kad išvada dėl tinkamumo būtų peržiūrima praėjus vieniems metams nuo pranešimo valstybėms narėms apie sprendimą dėl tinkamumo dienos, o vėliau – bent kas ketverius metus; ragina Komisiją, priėmus atitinkamus būsimus sprendimus dėl tinkamumo, paskesnes jų peržiūras atlikti bent kas trejus metus, kaip reikalaujama EDAV nuomonėje; yra susirūpinęs dėl to, kad nenumatyta laikinojo galiojimo išlyga, kurią taikant būtų galima nustatyti, kad sprendimas savaime nustos galioti praėjus ketveriems metams nuo jo įsigaliojimo, po kurio Komisija turėtų priimti naują sprendimą; yra susirūpinęs, kad tokios laikinojo galiojimo išlygos nebuvimas šiame sprendime dėl tinkamumo reiškia švelnesnį požiūrį į JAV, nepaisant to, kad JAV privatumo sistema grindžiama vykdomuoju potvarkiu, pagal kurį leidžiama atlikti slaptus pakeitimus ir kurį galima iš dalies pakeisti nepritarus Kongresui ar neinformuojant ES partnerių; todėl ragina Komisiją nustatyti tokią išlygą;

13.  pritaria EDAV išreikštam susirūpinimui dėl duomenų subjektų teisių, pagrindinių apibrėžčių ir konkrečių taisyklių dėl automatizuoto sprendimų priėmimo ir profiliavimo nebuvimo, aiškumo dėl Duomenų privatumo sistemos principų taikymo duomenų tvarkytojams trūkumo ir poreikio nepakenkti apsaugos lygiui toliau perduodant duomenis;

14.  pabrėžia, kad sprendimuose dėl tinkamumo turi būti numatyti aiškūs ir griežti stebėsenos ir peržiūros mechanizmai, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikyti ateities poreikiams arba prireikus panaikinti ar iš dalies pakeisti, ir kad visais atvejais būtų užtikrinta pagrindinė ES piliečių teisė į duomenų apsaugą; pabrėžia, kad visi būsimi sprendimai dėl tinkamumo turėtų būti nuolat peržiūrimi, atsižvelgiant į teisinius ir praktinius pokyčius JAV;

Išvados

15.  primena, kad Parlamentas savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje paragino Europos Komisiją Jungtinių Amerikos Valstijų atžvilgiu nepriimti jokio naujo sprendimo dėl tinkamumo, nebent būtų įgyvendintos reikšmingos reformos, visų pirma nacionalinio saugumo ir žvalgybos tikslais; mano, kad Vykdomasis potvarkis Nr. 14086 nėra pakankamai prasmingas; pakartoja, kad Komisija, gavusi tokių pavienių piliečių skundus, neturėtų uždavinio apsaugoti pagrindines ES piliečių teises palikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

16.  primena, kad Europos Komisija turi įvertinti trečiosios šalies tinkamumą, atsižvelgdama į galiojančius teisės aktus ir praktiką ne tik iš esmės, bet ir praktiškai, kaip nustatyta sprendimuose „Schrems I“ ir „Schrems II“ ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (104 konstatuojamoji dalis);

17.  pažymi, kad JAV komercijos departamento paskelbti duomenų privatumo sistemos principai nepakankamai pakeisti, palyginti su privatumo skydo principais, kad būtų užtikrinta pagal BDAR užtikrinamai apsaugai iš esmės lygiavertė apsauga;

18.  pažymi, kad, nors Jungtinės Amerikos Valstijos prisiima svarbų įsipareigojimą gerinti valdžios institucijų galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis ir duomenų tvarkymo taisyklėmis, JAV žvalgybos bendruomenė iki 2023 m. spalio mėn. turi atnaujinti savo politikos priemones ir praktiką, atsižvelgdama į Vykdomajame potvarkyje Nr. 14086 nustatytą įsipareigojimą, ir kad JAV generalinis advokatas dar nenurodė, kad ES ir jos valstybės narės atitinka reikalavimus atitinkančių šalių, turinčių teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis pagal DPRC, kriterijus; pabrėžia, kad tai reiškia, jog Komisija negalėjo praktiškai įvertinti siūlomų teisių gynimo priemonių ir siūlomų priemonių dėl prieigos prie duomenų veiksmingumo; todėl daro išvadą, kad, siekdama užtikrinti, kad įsipareigojimai būtų praktiškai įgyvendinti, kitą žingsnį dėl sprendimo dėl tinkamumo Komisija galės žengti tik tada, kai Jungtinės Amerikos Valstijos įgyvendins šiuos terminus ir orientyrus;

19.  daro išvadą, kad ES ir JAV duomenų privatumo sistema neužtikrinamas esminis apsaugos lygio lygiavertiškumas; ragina Komisiją tęsti derybas su kolegomis JAV siekiant sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas toks lygiavertiškumas ir kuriuo būtų nustatytas tinkamas apsaugos lygis, kurio reikalaujama pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisę ir Chartiją taip, kaip jį aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; ragina Komisiją nepriimti išvados dėl tinkamumo tol, kol nebus visapusiškai įgyvendintos visos šioje rezoliucijoje ir EDAV nuomonėje pateiktos rekomendacijos;

20.  ragina Komisiją, siekiant apginti ES įmonių ir piliečių interesus, užtikrinti, kad siūloma sistema būtų sukurtas tvirtas, pakankamas ir į ateitį orientuotas duomenų perdavimo tarp ES ir JAV teisinis pagrindas; tikisi, kad bet koks sprendimas dėl tinkamumo, jei jis bus priimtas, vėl bus apskųstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; pabrėžia Komisijos atsakomybę už nesugebėjimą apsaugoti ES piliečių teisių tuo atveju, jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vėl pripažintų sprendimą dėl tinkamumo negaliojančiu;

o
o   o

21.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso pirmininkui.

(1) 2015 m. spalio 6 d. sprendimas Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner, C-362/14, ECLI: EU:C:2015:650.
(2) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Data Protection Commissioner / Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems, C-311/18, ECLI:EU:C:2020:559.
(3) OL C 378, 2017 11 9, p. 104.
(4) OL C 76, 2018 2 28, p. 82.
(5) OL C 298, 2018 8 23, p. 73.
(6) OL C 118, 2020 4 8, p. 133.
(7) OL C 15, 2022 1 12, p. 176.
(8) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(9) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(10) OL L 215, 2000 8 25, p. 7.
(11) OL L 207, 2016 8 1, p. 1.
(12) PCLOB, Ataskaita prezidentui dėl 28-osios Prezidento direktyvos įgyvendinimo. Signalų žvalgybos veikla.


Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas
PDF 122kWORD 41k
2023 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas (2023/2547(RSP))“
P9_TA(2023)0205B9-0233/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019)0640), dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381) ir dėl tvarios mėlynosios ekonomikos (COM(2021)0240),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl trijų pirmiau minėtų Komisijos komunikatų(1)(2)(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021)0236),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros: tolesni veiksmai“(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimo (O-000015/2023 – B9‑0018/2023),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“ (COM(2022)0592) ir sutinka, kad šiame sektoriuje yra neišnaudotų galimybių; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors numatoma, jog bendra dumblių paklausa ateinančiais metais didės, ES galėtų būti papildomai sukurta 85 000 darbo vietų, jei būtų pasiektas prognozuojamas dumblių gamybos padidėjimas;

2.  palankiai vertina tikslą plėtoti valgomųjų ir nemaistinių dumblių naudojimo rinkas ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami plačiajai visuomenei; pabrėžia, kad dumbliai, be kita ko, galėtų būti naudojami gyvūnų ir žuvų pašarams, vaistams, pakavimui, kosmetikai ir biokurui;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad sektorius turi vystytis taip, kad nedarytų poveikio jūrų ekosistemų pusiausvyrai, ir turėtų būti vengiama kartoti tas pačias aplinkosaugines klaidas, kurios anksčiau buvo padarytos sausumoje;

4.  pabrėžia, kad augantis ES dumblių sektorius galėtų padėti siekti ES tikslų, susijusių su mėlynosios ekonomikos plėtra, kuri ne tik suteiktų naujų mažo anglies dioksido kiekio maisto produktų ir medžiagų, bet ir prisidėtų prie ekosisteminių paslaugų, pvz., anglies dioksido sekvestracijos ir maistinių medžiagų absorbavimo, taip pat taršos mažinimo, taip prisidedant prie pakrančių ekosistemų atkūrimo; atsižvelgdamas į tai mano, kad moksliniams tyrimams reikia sutelkti daugiau ES lėšų;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad dumbliai ir mikrodumbliai gali būti svarbus papildomas baltymų šaltinis tvariai maisto gamybai ir pasauliniam aprūpinimui maistu, kaip pabrėžta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, ir ragina Komisiją apsvarstyti šį neišnaudotą potencialą persvarstant ES baltymų politiką;

6.  pažymi, kad komunikate nurodomos didelės Europos teritorijos, tinkamos jūros dumbliams auginti; pripažįsta, kad valstybės narės turi įtraukti dumblių auginimą į savo nacionalinius ar regioninius teritorijų planus pagal Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą(5);

7.  mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant suteikti daugiau informacijos apie dumblių gamybos metodus ir rinkos sąlygas, taip pat reikia darnesnės politikos sistemos, kad būtų sumažintos dumblių sektoriaus augimo kliūtys; pabrėžia, kad reikia tolesnių mokslinių tyrimų siekiant kuo labiau padidinti sektoriaus potencialą teigiamai prisidėti prie aplinkos, tiek klimato kaitos švelninimo, tiek žydrųjų anglies dioksido absorbentų požiūriu;

8.  ragina sukurti nuoseklesnę šio sektoriaus reglamentavimo sistemą, skatinant valstybes nares įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, skirtus subjektams, suinteresuotiems pradėti arba plėsti dumblių auginimo veiklą;

9.  palankiai vertina Komisijos numatomus veiksmus, kuriais siekiama parengti įvairių rūšių dumblių produktų standartus, ir įsipareigojimą parengti naują priemonių rinkinį dumblių augintojams; taip pat palankiai vertina ketinimą parengti konkrečias gaires, kuriomis būtų skatinama žuvų pašarus papildyti dumblių pašarais; palankiai vertina pasiūlymą finansuoti bandomuosius projektus, skirtus žvejams, siekiantiems plėtoti jūros dumblių auginimą;

10.  mano, kad pajamų diversifikacija ir naujų galimybių pakrančių bendruomenėms kūrimas plėtojant marikultūrą turėtų būti laikomas teigiamu tvarios žvejybos papildymu;

11.  palankiai vertina ketinimą vykdyti informuotumo didinimo veiklą siekiant didinti vartotojų žinias apie dumblių produktus; pažymi, kad platforma „EU4Ocean“, kartu su valstybėmis narėmis, galėtų didinti mokyklų ir universitetų informuotumą apie mėlynosios ekonomikos potencialą;

12.  ragina Komisiją skirti tinkamą finansavimą ES dumblių sektoriui, o valstybes nares – toliau skatinti dumblių auginimą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti dumblius kaip maistą ir pašarus ir plėtoti jų gamybą, visų pirma įgyvendinant spartesnius leidimų išdavimo procesus, tačiau nepamirštant kitų auginamų rūšių akvakultūros;

13.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti konkrečią iniciatyvą, kuria būtų remiamas dumblių vartojimas ES;

14.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2).
(2) 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (OL C 184, 2022 5 5, p. 2).
(3) 2022 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios mėlynosios ekonomikos ES: žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“ (OL C 465, 2022 12 6, p. 2).
(4) OL C 132, 2023 4 14, p. 2.
(5) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

Teisinė informacija - Privatumo politika