2023 m. spalio 4 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (COM(2022)0748 – C9-0433/2022 – 2022/0432(COD))(1)

P9_TA(2023)0340 A9-0271/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis (1)  siekiant neatsilikti nuo pokyčių, kuriuos lemia globalizacija, technologijų plėtra ir nauji prekybos būdai, pvz., prekyba internetu, būtina pritaikyti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas. Nors pagal tą reglamentą daroma prielaida, kad visi atsakingi tiekimo grandinės dalyviai yra įsisteigę Sąjungoje, iš praktinės patirties matyti, kad už Sąjungos ribų įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai internetu parduoda chemines medžiagas tiesiogiai plačiajai Sąjungos visuomenei. Dėl šios priežasties vykdymo užtikrinimo institucijos negali užtikrinti, kad Sąjungoje neįsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1272/2008. Todėl tikslinga reikalauti, kad Sąjungoje būtų įsisteigęs tiekėjas, kuris užtikrintų, kad atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys, kai jie pateikiami rinkai, be kita ko, vykdant nuotolinę prekybą, atitiktų tame reglamente nustatytus reikalavimus. Šia nuostata būtų užtikrinamas geresnis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 laikymasis ir vykdymo užtikrinimas ir taip būtų užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Siekiant išvengti situacijų, kai vartotojas, nuotolinės prekybos būdu pirkdamas cheminę medžiagą ar mišinį iš ne Sąjungos šalyse įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų, de jure ir de facto tampa importuotoju, būtina nustatyti, kad tiekėjas, kuris užtikrina, kad atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys atitiktų tame reglamente nustatytus reikalavimus, gali veikti tik vykdydamas pramoninę ar profesinę veiklą; (1)  siekiant neatsilikti nuo pokyčių, kuriuos lemia globalizacija, technologijų plėtra ir nauji prekybos būdai, pvz., prekyba internetu, būtina pritaikyti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas. Nors pagal tą reglamentą daroma prielaida, kad visi atsakingi tiekimo grandinės dalyviai yra įsisteigę Sąjungoje, iš praktinės patirties matyti, kad už Sąjungos ribų įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai internetu parduoda chemines medžiagas tiesiogiai plačiajai Sąjungos visuomenei. Dėl šios priežasties vykdymo užtikrinimo institucijos negali užtikrinti, kad Sąjungoje neįsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1272/2008. Todėl būtina reikalauti, kad Sąjungoje būtų įsisteigęs tiekėjas, kuris užtikrintų, kad atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys, kai jie pateikiami rinkai, be kita ko, vykdant nuotolinę prekybą, atitiktų tame reglamente nustatytus reikalavimus. Šia nuostata kartu su reikalavimais, numatytais Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [įrašyti nuorodą į priimtą teisės aktą] dėl bendros gaminių saugos, Reglamente (ES) 2022/2065 ir Reglamente (ES) 2019/1020, užtikrinamas geresnis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 laikymasis ir vykdymo užtikrinimas ir taip užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Siekiant išvengti situacijų, kai vartotojas, nuotolinės prekybos būdu pirkdamas cheminę medžiagą ar mišinį iš ne Sąjungos šalyse įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų, de jure ir de facto tampa importuotoju, būtina nustatyti, kad tiekėjas, kuris užtikrina, kad atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys atitiktų tame reglamente nustatytus reikalavimus, gali veikti tik vykdydamas pramoninę ar profesinę veiklą; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis (2)  toksikologiniu atžvilgiu iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytos cheminės medžiagos (toliau – daugiakomponentės cheminės medžiagos) nesiskiria nuo mišinių, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau cheminių medžiagų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/200639 13 straipsnį, kuriuo siekiama apriboti bandymus su gyvūnais, duomenys apie daugiakomponentes chemines medžiagas turi būti renkami tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir duomenys apie bet kurią kitą cheminę medžiagą, o duomenys apie atskiras sudedamąsias cheminės medžiagos dalis paprastai nerenkami, išskyrus tuos atvejus, kai atskiros sudedamosios dalys taip pat registruojamos kaip atskiros cheminės medžiagos. Jei yra duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis, daugiakomponentės cheminės medžiagos turėtų būti vertinamos ir klasifikuojamos pagal tas pačias klasifikavimo taisykles, kaip ir mišiniai, nebent Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede būtų įtvirtinta speciali nuostata dėl tų daugiakomponenčių cheminių medžiagų; (2)  cheminės medžiagos, sudarytos iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies, yra nespecialiai sudaryti mišiniai; toksikologiniu atžvilgiu iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytos cheminės medžiagos nesiskiria nuo mišinių, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau cheminių medžiagų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/200639 13 straipsnį, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti bandymus su gyvūnais, duomenys apie iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytas chemines medžiagas turi būti renkami tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir duomenys apie bet kurią kitą cheminę medžiagą, o duomenys apie atskiras sudedamąsias cheminės medžiagos dalis paprastai nerenkami, išskyrus tuos atvejus, kai atskiros sudedamosios dalys taip pat registruojamos kaip atskiros cheminės medžiagos. Jei yra duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis, iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytos cheminės medžiagos turėtų būti vertinamos ir klasifikuojamos pagal tas pačias klasifikavimo taisykles, kaip ir mišiniai; __________________ __________________ 39 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). 39 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)  moksliniai įrodymai, susiję su cheminėmis medžiagomis, kurias sudaro daugiau kaip viena atsinaujinančioji botaninės kilmės sudedamoji dalis, rodo, kad konkrečios atskirai vertinamos sudedamosios dalys gali turėti pavojingų savybių, kurios cheminėje medžiagoje, imant ją visą, gali nepasireikšti. Atsinaujinančiosios botaninės kilmės medžiagos yra medžiagos, gaunamos iš gyvųjų augalinių dumblių ir grybų organizmų, atsinaujinančių per laiką, skaičiuojamą žmogaus skale (neiškastiniai ištekliai). Komisija turėtų peržiūrėti chemiškai ar genetiškai nemodifikuotų cheminių medžiagų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip viena atsinaujinančioji botaninės kilmės sudedamoji dalis ir kurioms netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 1107/2009 arba Reglamentas (ES) Nr. 528/2012, nustatymą ir tyrimą. Atlikdama tokią peržiūrą Komisija taip pat turėtų įvertinti socialinį ir ekonominį poveikį labai mažoms ir mažosioms įmonėms; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis (3)  paprastai neįmanoma tinkamai įvertinti mišinio arba daugiakomponentės cheminės medžiagos žmonių sveikatą ir aplinką veikiančių endokrininės sistemos ardymo savybių, taip pat patvarumo, bioakumuliacijos ir mobilumo savybių, remiantis to mišinio ar cheminės medžiagos duomenimis. Todėl nustatant tų daugiakomponenčių cheminių medžiagų ar mišinių pavojingumą paprastai reikėtų remtis duomenimis apie atskiras mišinį sudarančias chemines medžiagas arba atskiras sudedamąsias daugiakomponentės cheminės medžiagos dalis. Tačiau tam tikrais atvejais duomenys apie pačias daugiakomponentes chemines medžiagas taip pat gali būti svarbūs. Tai taikytina visų pirma tais atvejais, kai tie duomenys patvirtina, kad atitinkama daugiakomponentė cheminė medžiaga turi žmonių sveikatą ir aplinką veikiančių endokrininės sistemos ardymo savybių, taip pat patvarumo, bioakumuliacijos ir mobilumo savybių, arba kai tie duomenys patvirtina duomenis apie atskiras sudedamąsias dalis. Todėl tokiais atvejais tikslinga remtis duomenimis apie daugiakomponentes chemines medžiagas; (3)  esant dabartinei mokslo padėčiai, sunku tinkamai įvertinti mišinio arba iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytos cheminės medžiagos žmonių sveikatą ir aplinką veikiančias endokrininės sistemos ardymo savybes, taip pat patvarumo, bioakumuliacijos ir mobilumo savybes, remiantis to mišinio ar cheminės medžiagos duomenimis. Todėl nustatant tų iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytų cheminių medžiagų ar mišinių pavojingumą paprastai reikėtų remtis duomenimis apie atskiras mišinį sudarančias chemines medžiagas arba atskiras sudedamąsias iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytos cheminės medžiagos dalis. Tačiau tam tikrais atvejais duomenys apie pačias iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytas chemines medžiagas taip pat gali būti svarbūs. Tai taikytina visų pirma tais atvejais, kai tie duomenys patvirtina, kad atitinkama daugiakomponentė cheminė medžiaga turi žmonių sveikatą ir aplinką veikiančių endokrininės sistemos ardymo savybių, taip pat patvarumo, bioakumuliacijos ir mobilumo savybių, arba kai tie duomenys patvirtina duomenis apie atskiras sudedamąsias dalis. Todėl tokiais atvejais tikslinga remtis duomenimis apie daugiakomponentes chemines medžiagas; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4)  siekiant didinti teisinį tikrumą ir užtikrinti veiksmingesnį įgyvendinimą, kiek tai susiję su informacijos apie mišinių pavojingumą vertinimu, kai nėra arba yra nepakankamai su pačiu mišiniu susijusių bandymų duomenų, reikėtų paaiškinti siejimo principų taikymo ir įrodomosios duomenų galios nustatymo remiantis ekspertų nuomone metodo taikymo sąveiką. Tokiu paaiškinimu turėtų būti užtikrinta, kad taikant įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą gautais duomenimis pagal siejimo principus gauti duomenys būtų ne pakeisti, o papildyti. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad jei vertinant mišinį negalima taikyti siejimo principų, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai turėtų taikyti skaičiavimo metodą arba kitus Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 ir 4 dalyse aprašytus metodus. Taip pat turėtų būti paaiškinta, pagal kokius kriterijus, kai jie netenkinami, nustatoma, kad turi būti taikomas duomenų įrodomosios galios nustatymo remiantis ekspertų nuomone metodas; (4)  siekiant didinti teisinį tikrumą ir užtikrinti veiksmingesnį įgyvendinimą, kiek tai susiję su informacijos apie mišinių pavojingumą vertinimu, kai nėra arba yra nepakankamai su pačiu mišiniu susijusių bandymų duomenų, reikėtų paaiškinti siejimo principų taikymo ir įrodomosios duomenų galios nustatymo remiantis ekspertų nuomone metodo taikymo sąveiką. Tokiu paaiškinimu turėtų būti užtikrinta, kad taikant įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą gautais duomenimis pagal siejimo principus gauti duomenys būtų ne pakeisti, o papildyti. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad jei vertinant mišinį negalima taikyti siejimo principų, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai turėtų taikyti skaičiavimo metodą arba kitus Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 ir 4 dalyse aprašytus metodus. Taip pat turėtų būti paaiškinta, pagal kokius kriterijus, kai jie netenkinami, nustatoma, kad turi būti taikomas duomenų įrodomosios galios nustatymo remiantis ekspertų nuomone metodas; Kadangi ne visada paprasta taikyti informacijos apie skirtingas pavojingumo klases kriterijus ir atsižvelgiant į tai, kad konkreti pavojingumo klasė gali būti apibrėžta keliais kriterijais, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai turėtų taikyti įrodomosios duomenų galios nustatymo metodus; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis (11)  pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 išlankstomas etiketes leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu neįmanoma laikytis bendrųjų etikečių naudojimo taisyklių dėl pakuotės formos arba mažo dydžio, tačiau jame nenumatytas leidžiamas mažiausias etikečių šrifto dydis, kuris užtikrintų etiketėje pateiktos informacijos įskaitomumą. Atsižvelgiant į ženklinimo technologijų pažangą, tiekėjams turėtų būti suteikta daugiau galimybių prisitaikyti, numatant platesnį išlankstomų etikečių naudojimą, o etikečių įskaitomumas turėtų būti užtikrinamas nustatant leidžiamą mažiausią šrifto dydį ir formatavimo reikalavimus; (11)  pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 išlankstomas etiketes leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu neįmanoma laikytis bendrųjų etikečių naudojimo taisyklių dėl pakuotės formos arba mažo dydžio, tačiau jame nenumatytas leidžiamas mažiausias etikečių šrifto dydis, kuris užtikrintų etiketėje pateiktos informacijos įskaitomumą. Atsižvelgiant į ženklinimo technologijų pažangą, tiekėjams turėtų būti suteikta daugiau galimybių prisitaikyti, numatant platesnį išlankstomų etikečių naudojimą, ir turėtų būti užtikrinamas visų etikečių patvarumas ir geras įskaitomumas, be kita ko, nustatant leidžiamą mažiausią šrifto dydį ir formatavimo reikalavimus; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis (12)  Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas reikia pritaikyti prie technologijų ir visuomenės pokyčių skaitmeninimo srityje ir rengiantis būsimiems pokyčiams. Skaitmeninis ženklinimas galėtų padaryti informavimą apie cheminių medžiagų pavojingumą, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių ir asmenų, kurie nekalba valstybine valstybės narės kalba, informavimą, veiksmingesnį. Todėl būtina numatyti savanorišką skaitmeninį ženklinimą ir nustatyti techninius tokio ženklinimo reikalavimus. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tikslinga nurodyti tuos etiketės elementus, kuriuos pakanka pateikti tik skaitmenine forma. Tokia galimybė turėtų būti numatyta tik tos informacijos, kuri nėra svarbi siekiant užtikrinti naudotojų saugą ar apsaugoti aplinką, atžvilgiu; (12)  Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas reikia pritaikyti prie technologijų ir visuomenės pokyčių skaitmeninimo srityje ir rengiantis būsimiems pokyčiams. Skaitmeninis ženklinimas galėtų padaryti informavimą apie cheminių medžiagų pavojingumą, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių ir asmenų, kurie nekalba valstybine valstybės narės kalba, informavimą, veiksmingesnį. Todėl būtina numatyti savanorišką skaitmeninį ženklinimą ir nustatyti techninius tokio ženklinimo reikalavimus. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tikslinga nurodyti tuos etiketės elementus, kuriuos pakanka pateikti tik skaitmenine forma. Tokia galimybė turėtų būti numatyta tik tos informacijos, kuri nėra svarbi siekiant užtikrinti naudotojų saugą ar apsaugoti aplinką, atžvilgiu ir turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į poreikį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Sprendimas dėl to, kuri informacija nėra svarbi siekiant užtikrinti vartotojo saugą ar aplinkos apsaugą, turi būti skaidriai pagrįstas dokumentais. Unikalus mišinio identifikatorius, pavojingumo frazė, atsargumo frazė, signalinis žodis ir pavojaus piktograma visada turėtų likti pakuotės etiketėje siekiant užtikrinti, kad vartotojai juos matytų; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis (13)  siekiant pritaikyti etiketės elementus, kuriuos pakanka pateikti tik skaitmenine forma, atsižvelgiant į technikos pažangą arba į visų Sąjungos gyventojų grupių skaitmeninės parengties lygį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas etiketės elementų, kuriuos pakanka pateikti tik skaitmenine forma, sąrašas, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą; (13)  siekiant pritaikyti etiketės elementus, kuriuos pakanka pateikti tik skaitmenine forma, atsižvelgiant į technikos pažangą arba į visų Sąjungos gyventojų grupių skaitmeninės parengties lygį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas etiketės elementų, kuriuos pakanka pateikti tik skaitmenine forma, sąrašas, užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą bei pakankamą informaciją apie chemines medžiagas, kurių ekspoziciją patiria piliečiai; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis (18)  pasiūlymai dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo nebūtinai turi būti teikiami dėl atskirų cheminių medžiagų – jie gali būti teikiami dėl panašių cheminių medžiagų grupės, kai dėl jų panašumo panašiai galima klasifikuoti visas tos grupės chemines medžiagas. Tokio grupavimo tikslas – palengvinti gamintojams, importuotojams ar tolesniems naudotojams, taip pat Agentūrai ir Komisijai tenkančią naštą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo procedūros metu. Be to, kai panašias chemines medžiagas galima klasifikuoti kaip grupę, išvengiama cheminių medžiagų bandymų; (18)  pasiūlymai dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo nebūtinai turi būti teikiami dėl atskirų cheminių medžiagų – jie gali būti teikiami dėl panašių cheminių medžiagų grupės, kai dėl jų panašumo, remiantis moksliniu pagrindimu, panašiai galima klasifikuoti visas tos grupės chemines medžiagas. Grupavimo procesas turėtų būti moksliškai pagrįstas, nuoseklus ir skaidrus visiems suinteresuotiesiems subjektams. Tokio grupavimo tikslas – palengvinti gamintojams, importuotojams ar tolesniems naudotojams, taip pat Agentūrai ir Komisijai tenkančią naštą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo procedūros metu. Be to, kai panašias chemines medžiagas galima klasifikuoti kaip grupę, išvengiama cheminių medžiagų bandymų; Kai moksliškai pagrįsta ir įmanoma, pasiūlymuose dėl klasifikavimo pirmenybė turėtų būti teikiama cheminių medžiagų grupėms, o ne atskiroms cheminėms medžiagoms. Jeigu teikiamas pasiūlymas dėl cheminių medžiagų grupės suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, tos medžiagos turėtų būti grupuojamos remiantis aiškiais moksliniais kriterijais, įskaitant struktūrinį panašumą ir panašų įrodymais pagrįstą pavojaus pobūdį; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis (19)  siekiant padidinti Agentūrai teikiamų pasiūlymų skaidrumą ir nuspėjamumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, gamintojai, importuotojai ar tolesni naudotojai praneštų Agentūrai apie savo ketinimą pateikti pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, o Komisija praneštų Agentūrai apie Agentūrai arba Tarnybai pateiktą savo prašymą parengti tokį pasiūlymą. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad Agentūra skelbtų informaciją apie tokį ketinimą arba prašymą ir atnaujintų informaciją, susijusią su pateiktu pasiūlymu, kiekviename cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo procedūros etape. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti reikalaujama, kad kompetentinga institucija, gavusi gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo pateiktą pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo peržiūros, apie savo sprendimą priimti arba atmesti pasiūlymą dėl peržiūros praneštų Agentūrai, kuri turėtų pasidalyti ta informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis; (19)  siekiant padidinti Agentūrai teikiamų pasiūlymų skaidrumą ir nuspėjamumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, gamintojai, importuotojai ar tolesni naudotojai praneštų Agentūrai apie savo ketinimą pateikti pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, o Komisija praneštų Agentūrai apie Agentūrai arba Tarnybai pateiktą savo prašymą parengti tokį pasiūlymą. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad Agentūra skelbtų informaciją apie tokį ketinimą arba prašymą ir atnaujintų informaciją, susijusią su pateiktu pasiūlymu, kiekviename cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo procedūros etape. Prireikus suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabas. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti reikalaujama, kad kompetentinga institucija, gavusi gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo pateiktą pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo peržiūros, apie savo sprendimą priimti arba atmesti pasiūlymą dėl peržiūros praneštų Agentūrai, kuri turėtų pasidalyti ta informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis; Siekdama padidinti suderinto klasifikavimo ir ženklinimo proceso veiksmingumą, Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo RAC nuomonės paskelbimo; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis (24)  gamintojai ir importuotojai dažnai pateikia skirtingą informaciją apie tą pačią į Agentūros klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtrauktiną cheminę medžiagą. Kai kuriais atvejais tokius skirtumus lemia skirtingos priemaišos, fizinės būsenos ar kiti skirtumai, todėl jie gali būti pagrįsti. Kitais atvejais skirtumus lemia duomenų, kuriais grindžiamas klasifikavimas, skirtumai arba pranešėjų ar registruotojų nesutarimai teikiant duomenis bendrai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, arba pasenę klasifikavimo įrašai. Dėl šios priežasties klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje yra skirtingų tų pačių cheminių medžiagų klasifikavimo įrašų, dėl kurių šis inventorius tampa nebe tokia veiksminga informacijos apie cheminių medžiagų pavojingumą rinkimo ir informavimo apie jų pavojingumą priemonė ir cheminės medžiagos klasifikuojamos neteisingai, o tai galiausiai trukdo veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką remiantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatomis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad pranešėjai pateiktų priežastis, kodėl cheminė medžiaga nepriskirta aukščiausiai pavojingumo klasei arba kodėl ta pati cheminė medžiaga, apie kurią pranešta Agentūrai, priskirta aukštesnei pavojingumo klasei. Siekiant, kad būtų pašalinti naujesnių ir pasenusių klasifikavimo įrašų skirtumai, turėtų būti reikalaujama, kad pranešėjai atnaujintų savo pranešimus per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai, remiantis to reglamento 15 straipsnio 1 dalyje numatyta peržiūra, buvo priimtas sprendimas pakeisti cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą; (24)  gamintojai ir importuotojai dažnai pateikia skirtingą informaciją apie tą pačią į Agentūros klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtrauktiną cheminę medžiagą. Kai kuriais atvejais tokius skirtumus lemia skirtingos priemaišos, fizinės būsenos ar kiti skirtumai, todėl jie gali būti pagrįsti. Kitais atvejais skirtumus lemia duomenų, kuriais grindžiamas klasifikavimas, skirtumai arba pranešėjų ar registruotojų nesutarimai teikiant duomenis bendrai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, arba pasenę klasifikavimo įrašai. Dėl šios priežasties klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje yra skirtingų tų pačių cheminių medžiagų klasifikavimo įrašų, dėl kurių šis inventorius tampa nebe tokia veiksminga informacijos apie cheminių medžiagų pavojingumą rinkimo ir informavimo apie jų pavojingumą priemonė ir cheminės medžiagos klasifikuojamos neteisingai, o tai galiausiai trukdo veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką remiantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatomis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad pranešėjai pateiktų priežastis, kodėl cheminė medžiaga nepriskirta aukščiausiai pavojingumo klasei arba kodėl ta pati cheminė medžiaga, apie kurią pranešta Agentūrai, priskirta aukštesnei pavojingumo klasei, nereikalaujant gauti naujų duomenų ar atlikti naujų tyrimų. Siekiant, kad būtų pašalinti naujesnių ir pasenusių klasifikavimo įrašų skirtumai, turėtų būti reikalaujama, kad pranešėjai atnaujintų savo pranešimus per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai, remiantis to reglamento 15 straipsnio 1 dalyje numatyta peržiūra, buvo priimtas sprendimas pakeisti cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą. Be to, Agentūra, informavusi pranešėją, turėtų turėti galimybę iš inventoriaus pašalinti neišsamius, neteisingus arba pasenusius pranešimus; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis (25)  siekiant padidinti pranešimų skaidrumą ir padėti pranešėjams įvykdyti pareigą prisijungti prie sutarto įrašo apie tą pačią cheminę medžiagą, tam tikra Agentūros klasifikavimo ir ženklinimo inventoriui pateikiama informacija turėtų būti nemokamai skelbiama viešai. Nepažeidžiant komercinių interesų apsaugos, ta informacija turėtų apimti pranešėjų tapatybę, nes žinant, į ką kreiptis, būtų paprasčiau susitarti dėl įrašo, kuris bus įtrauktas į tą klasifikavimo ir ženklinimo inventorių. Kai pranešimą teikia gamintojų ar importuotojų grupė, turėtų pakakti viešai paskelbti pranešėjo, pateikiančio informaciją kitų grupės narių vardu, tapatybę; (25)  siekiant padidinti pranešimų skaidrumą ir padėti pranešėjams įvykdyti pareigą prisijungti prie sutarto įrašo apie tą pačią cheminę medžiagą, visa Agentūros klasifikavimo ir ženklinimo inventoriui pateikiama informacija turėtų būti nemokamai skelbiama viešai. Nepažeidžiant komercinių interesų apsaugos, ta informacija turėtų apimti pranešėjų tapatybę, nes žinant, į ką kreiptis, būtų paprasčiau susitarti dėl įrašo, kuris bus įtrauktas į tą klasifikavimo ir ženklinimo inventorių. Kai pranešimą teikia gamintojų ar importuotojų grupė, turėtų pakakti viešai paskelbti pranešėjo, pateikiančio informaciją kitų grupės narių vardu, tapatybę; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 29 konstatuojamoji dalis (29)  Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 bendrai reglamentuojama pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių reklama ir nustatyta, kad cheminės medžiagos, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, reklamoje turi būti nurodomos atitinkamos pavojingumo klasės ar pavojingumo kategorijos, o mišinio, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas, arba mišinio, kurio sudėtyje yra kuriai nors pavojingumo klasei priskirtos cheminės medžiagos, reklamoje turi būti nurodomi etiketėje nurodyti jo keliami pavojai, jeigu tokia reklama suteikia galimybę sudaryti pirkimo sutartį nepamačius etiketės. Ši prievolė turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių reklamoje būtų pateikiama visa informacija, kuri yra svarbiausia saugos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu. Todėl reklamoje turėtų būti pateikta pavojaus piktograma, signalinis žodis, nurodyta pavojingumo klasė ir pavojingumo frazės. Pavojingumo kategorijos nurodyti nereikėtų, nes ta informacija atsispindi pavojingumo frazėje; (29)  Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 bendrai reglamentuojama pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių reklama ir nustatyta, kad cheminės medžiagos, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, reklamoje turi būti nurodomos atitinkamos pavojingumo klasės ar pavojingumo kategorijos, o mišinio, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas, arba mišinio, kurio sudėtyje yra kuriai nors pavojingumo klasei priskirtos cheminės medžiagos, reklamoje turi būti nurodomi etiketėje nurodyti jo keliami pavojai, jeigu tokia reklama suteikia galimybę sudaryti pirkimo sutartį nepamačius etiketės. Ši prievolė turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių reklamoje būtų pateikiama visa informacija, kuri yra svarbiausia sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu. Todėl reklamoje turėtų būti pateikta pavojaus piktograma, signalinis žodis, nurodyta pavojingumo klasė ir pavojingumo frazės. Pavojingumo kategorijos nurodyti nereikėtų, nes ta informacija atsispindi pavojingumo frazėje; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 33 konstatuojamoji dalis (33)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES47, bandymus su gyvūnais būtina pakeisti kitais bandymo metodais, sumažinti tokių bandymų skaičių arba juos tobulinti. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 įgyvendinimas, kiek įmanoma, turėtų būti grindžiamas alternatyvių bandymo metodų, kurie leistų įvertinti cheminių medžiagų pavojingumą sveikatai ir aplinkai, naudojimu. Siekiant paspartinti perėjimą prie metodų, kuriems nenaudojami gyvūnai, ir siekiant galutinio tikslo visiškai pakeisti bandymus su gyvūnais kitais bandymo metodais, taip pat siekiant padaryti cheminių pavojų vertinimus veiksmingesnius, reikėtų stebėti ir sistemingai vertinti metodų, kuriems nenaudojami gyvūnai, inovacijas, o Komisija ir valstybės narės, veikdamos Sąjungos interesų labui, turėtų skatinti į JT GHS įtraukti esamais alternatyviais metodais pagrįstus suderintus kriterijus, o vėliau, nepagrįstai nedelsdamos, įtraukti tuos kriterijus į Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; (33)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES47, bandymus su gyvūnais būtina pakeisti kitais bandymo metodais, sumažinti tokių bandymų skaičių arba juos tobulinti, siekiant kuo greičiau laipsniškai nutraukti gyvūnų naudojimą bandymams. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 įgyvendinimas, kiek įmanoma, turėtų būti grindžiamas naujojo požiūrio metodų (NPM), kurie leistų įvertinti cheminių medžiagų pavojingumą sveikatai ir aplinkai, skatinimu ir naudojimu. Siekiant paspartinti perėjimą prie metodų, kuriems nenaudojami gyvūnai, ir siekiant galutinio tikslo visiškai pakeisti bandymus su gyvūnais kitais bandymo metodais, taip pat siekiant padaryti cheminių pavojų vertinimus veiksmingesnius, reikėtų skatinti, stebėti ir sistemingai bei periodiškai vertinti metodų, kuriems nenaudojami gyvūnai, inovacijas, o Komisija ir valstybės narės, veikdamos Sąjungos interesų labui, turėtų skatinti į JT GHS įtraukti esamais alternatyviais metodais, įskaitant naujojo požiūrio metodus, pagrįstus suderintus kriterijus, o vėliau, nepagrįstai nedelsdamos, įtraukti tuos kriterijus į Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; __________________ __________________ 47 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33). 47 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33). Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 35 a konstatuojamoji dalis (nauja) (35a)  jei tinkama, Agentūra turėtų pateikti tolesnes su šio reglamento peržiūra susijusių nuostatų taikymo gaires; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 36 a konstatuojamoji dalis (nauja) (36a)  šiuo reglamentu padarytais daliniais pakeitimais išplečiamos Agentūros užduotys, darbo krūvis ir kompetencija. Siekiant teikti atitinkamas ekspertines žinias, paramą ir išsamius mokslinius vertinimus, pagal būsimą reglamentą, kuriuo įsteigiama ECHA, turėtų būti užtikrintas tinkamas ir tvarus Agentūros finansavimas; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 37 konstatuojamoji dalis (37)  siekiant užtikrinti, kad cheminių medžiagų ir mišinių tiekėjai turėtų laiko prisitaikyti prie naujų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo taisyklių, kai kurių šio reglamento nuostatų taikymas turėtų būti atidėtas. Medžiagas ir mišinius, kurie jau buvo pateikti rinkai iki to atidėjimo laikotarpio pabaigos, turėtų būti leidžiama toliau pateikti rinkai jų iš naujo neklasifikuojant ir neženklinant pagal šį reglamentą, kad būtų išvengta papildomos naštos cheminių medžiagų ir mišinių tiekėjams; (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 1 straipsnio 1 dalis -1)  1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių judėjimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 8 dalyje: a) suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles;b) nustatant įpareigojimą: i) gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams – klasifikuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius; ii) tiekėjams – ženklinti ir pakuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius; iii) gamintojams, gaminių gamintojams ir importuotojams – klasifikuoti tas chemines medžiagas, kurios rinkai netiekiamos, tačiau kurias būtina registruoti arba apie jas pranešti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006; „Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, įskaitant cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumo vertinimui taikomų alternatyvių metodų propagavimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių judėjimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 8 dalyje: a) suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles; b) nustatant įpareigojimą: i) gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams – klasifikuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius; ii) tiekėjams – ženklinti ir pakuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius; iii) gamintojams, gaminių gamintojams ir importuotojams – klasifikuoti tas chemines medžiagas, kurios rinkai netiekiamos, tačiau kurias būtina registruoti arba apie jas pranešti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006;“ Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 1 pastraipos 7a punktas 7a.  cheminė medžiaga su keliomis sudedamosiomis dalimis – medžiaga, kurią sudaro daugiau nei viena sudedamoji dalis; Išbraukta. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 1 pastraipos 38 a punktas (naujas) 38a.  pakartotinis pripildymas – veiksmas, kurį atlikdamas vartotojas ar galutinis naudotojas savo turimą tarą, atliekančią pakuotės funkciją, pripildo pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio, tiekėjo siūlomų įsigyti pagal komercinį sandorį; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 1 pastraipos 38 b punktas (naujas) 38b.  pakartotinio pripildymo punktas – vieta, kurioje tiekėjas siūlo vartotojams ar profesionaliems naudotojams produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 3 straipsnio 1 pastraipa 2a)   3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: Cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys I priedo 2–5 dalyse nustatytus fizinio pavojaus, pavojingumo sveikatai arba aplinkai kriterijus, yra pavojingi ir klasifikuojami pagal atitinkamas tame priede numatytas pavojingumo klases. „Cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys I priedo 2–5 dalyse nustatytus fizinio pavojaus, pavojingumo sveikatai arba aplinkai kriterijus, yra pavojingi ir klasifikuojami pagal atitinkamas tame priede numatytas pavojingumo klases. Jei aktualu, atsižvelgiama į lyčių skirtumus, susijusius su jautrumu cheminėms medžiagoms.“ Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa Cheminė medžiaga su keliomis sudedamosiomis dalimis, kurią sudaro bent viena atskira sudedamoji dalis, identifikuota priemaiša arba priedas, apie kuriuos turima atitinkamos 1 dalyje nurodytos informacijos, tiriama pagal šioje dalyje nustatytus kriterijus, naudojant turimą informaciją apie tas sudedamąsias dalis ir apie cheminę medžiagą, išskyrus atvejus, kai I priede nustatyta speciali nuostata. Cheminė medžiaga, kurią sudaro daugiau kaip viena atskira sudedamoji dalis, identifikuota priemaiša arba priedas, apie kuriuos turima atitinkamos 1 dalyje nurodytos informacijos, tiriama ir vertinama pagal šioje dalyje nustatytus kriterijus, naudojant turimą informaciją apie tas žinomas koncentracijos ribą viršijančias sudedamąsias dalis ir apie pačią cheminę medžiagą. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Pagal 2 skyrių vertindamas chemines medžiagas su keliomis sudedamosiomis dalimis dėl priskyrimo I priedo 3.5.3.1, 3.6.3.1, 3.7.3.1, 3.11.3.1 ir 4.2.3.1 skirsniuose nurodytoms „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“, „kancerogeniškumo“, „toksinio poveikio reprodukcijai“, „žmonių sveikatą veikiančios endokrininės sistemos ardymo savybės“ ir „aplinką veikiančios endokrininės sistemos ardymo savybės“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie kiekvieną atskirą cheminės medžiagos sudedamąją dalį. Pagal 2 skyrių vertindamas tas iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytas chemines medžiagas dėl priskyrimo I priedo 3.5, 3.6, 3.7, 3.11 ir 4.2 skirsniuose nurodytoms „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“, „kancerogeniškumo“, „toksinio poveikio reprodukcijai“, „žmonių sveikatą veikiantis endokrininės sistemos ardymas“ ir „aplinką veikiantis endokrininės sistemos ardymas“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie kiekvieną žinomą atskirą cheminės medžiagos sudedamąją dalį, priemaišas ir priedus. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos įžanginė dalis Į atitinkamą turimą informaciją apie pačią cheminę medžiagą su keliomis sudedamosiomis dalimis atsižvelgiama, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: Į atitinkamą turimą informaciją apie pačią iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytą cheminę medžiagą atsižvelgiama, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punktas a)  iš informacijos matyti, kad esama lytinių ląstelių mutageniškumo, kancerogeniškumo ar toksinio poveikio reprodukcijai savybių arba žmonių sveikatą ar aplinką veikiančių endokrininės sistemos ardymo savybių; a)  iš informacijos matyti, kad esama lytinių ląstelių mutageniškumo, kancerogeniškumo ar toksinio poveikio reprodukcijai savybių arba žmonių sveikatą ar aplinką veikiančio endokrininės sistemos ardymo; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa Atitinkama turima informacija apie pačią cheminę medžiagą su keliomis sudedamosiomis dalimis, iš kurios matyti, kad ji neturi tam tikrų savybių arba turi ne tokių pavojingų savybių, neturi būti viršesnė už atitinkamą turimą informaciją apie cheminės medžiagos sudedamąsias dalis. Atitinkama turima informacija apie pačią iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytą cheminę medžiagą, iš kurios matyti, kad ji neturi tam tikrų savybių arba turi ne tokių pavojingų savybių, neturi būti viršesnė už atitinkamą turimą informaciją apie cheminės medžiagos sudedamąsias dalis. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 5 pastraipa Pagal 2 skyrių vertindamas chemines medžiagas su keliomis sudedamosiomis dalimis dėl priskyrimo I priedo 4.1.2.8, 4.1.2.9, 4.3.2.3.1, 4.3.2.3.2, 4.4.2.3.1 ir 4.4.2.3.2 skirsniuose nurodytoms „biologinio skaidymosi, patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos“, „pavojingumo vandens aplinkai“, „patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo“, „didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos“, „patvarumo, mobilumo ir toksiškumo“ ir „didelio patvarumo ir didelio mobilumo“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie kiekvieną cheminės medžiagos atskirą sudedamąją dalį. Pagal 2 skyrių vertindamas iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytas chemines medžiagas dėl priskyrimo šios antraštinės dalies I priedo 4.1.2.8, 4.1.2.9, 4.3.2.3.1, 4.3.2.3.2, 4.4.2.3.1 ir 4.4.2.3.2 skirsniuose nurodytoms „biologinio skaidymosi, patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos“, „pavojingumo vandens aplinkai“, „patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo“, „didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos“, „patvarumo, mobilumo ir toksiškumo“ ir „didelio patvarumo ir didelio mobilumo“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie kiekvieną žinomą cheminės medžiagos atskirą sudedamąją dalį, priemaišas ar priedus. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 6 pastraipos įžanginė dalis Į atitinkamą turimą informaciją apie pačią cheminę medžiagą su keliomis sudedamosiomis dalimis atsižvelgiama, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: Į atitinkamą turimą informaciją apie pačią iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytą cheminę medžiagą atsižvelgiama, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 6 pastraipos a punktas a)  iš informacijos matyti biologinio skaidymosi, patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos savybės, a)  iš informacijos matyti patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos savybės arba biologinio skaidymosi savybių nebuvimas, Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 dalies 7 pastraipa Atitinkama turima informacija apie pačią cheminę medžiagą su keliomis sudedamosiomis dalimis, iš kurios matyti, kad ji neturi tam tikrų savybių arba turi ne tokių pavojingų savybių, neturi būti viršesnė už atitinkamą turimą informaciją apie cheminės medžiagos sudedamąsias dalis. Atitinkama turima informacija apie pačią iš daugiau kaip vienos sudedamosios dalies sudarytą cheminę medžiagą, iš kurios matyti, kad ji neturi a punkte nurodytų savybių arba turi ne tokių pavojingų savybių, neturi būti viršesnė už atitinkamą turimą informaciją apie cheminės medžiagos sudedamąsias dalis. Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 5 straipsnio 3 a dalis (nauja) 4a)   5 straipsnis papildoma šia pastraipa: „3a. 3 dalis netaikoma chemiškai ar genetiškai nemodifikuotoms cheminėms medžiagoms, kurių sudėtyje yra daugiau kaip viena atsinaujinančioji botaninės kilmės sudedamoji dalis, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1107/2009 1a arba Reglamento (ES) Nr. 528/20121b taikymui. _________________ 1a 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). 1b 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1). Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 6 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa Pagal 2 skyrių vertindamas mišinius dėl priskyrimo I priedo 3.5.3.1, 3.6.3.1, 3.7.3.1, 3.11.3.1 ir 4.2.3.1 skirsniuose nurodytoms „lytinių ląstelių mutageniškumo“, „kancerogeniškumo“, „toksinio poveikio reprodukcijai“, „žmonių sveikatą veikiančios endokrininės sistemos ardymo savybės“ ir „aplinką veikiančios endokrininės sistemos ardymo savybės“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie mišinio sudėtyje esančias medžiagas, o ne apie patį mišinį. Pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių vertindamas mišinius dėl priskyrimo I priedo 3.5.3.1, 3.6.3.1, 3.7.3.1, 3.11.3.1 ir 4.2.3.1 skirsniuose nurodytoms „lytinių ląstelių mutageniškumo“, „kancerogeniškumo“, „toksinio poveikio reprodukcijai“, „žmonių sveikatą veikiančios endokrininės sistemos ardymo savybės“ ir „aplinką veikiančios endokrininės sistemos ardymo savybės“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie mišinio sudėtyje esančias medžiagas, o ne apie patį mišinį. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 6 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Tačiau jei turimi bandymų duomenys apie patį mišinį rodo mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms sukeliančias, kancerogenines ar toksiškas reprodukcijai savybes arba žmonių sveikatą ir aplinką veikiančias endokrininės sistemos ardymo savybes, kurios nebuvo identifikuotos pagal pirmoje pastraipoje nurodytą atitinkamą turimą informaciją apie atskirą cheminę medžiagą, į šiuos duomenis taip pat atsižvelgiama atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą mišinio vertinimą. Tačiau vieno augalų apsaugos produkto arba vieno biocidinio produkto, kurio patvirtinimo kriterijai turi atitikti atitinkamai Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 arba Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, atitinkamos aktyviosios medžiagos patvirtinimui arba jei turimi bandymų duomenys apie patį mišinį rodo mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms sukeliančias, kancerogenines ar toksiškas reprodukcijai savybes arba žmonių sveikatą ir aplinką veikiančias endokrininės sistemos ardymo savybes, kurios nebuvo identifikuotos pagal pirmoje pastraipoje nurodytą atitinkamą turimą informaciją apie atskirą cheminę medžiagą, į duomenis apie visą mišinį taip pat atsižvelgiama atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą mišinio vertinimą. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 6 straipsnio 4 dalis 4.  Pagal 2 skyrių vertindamas mišinius dėl „biologinio skaidymosi, patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos“ savybių I priedo 4.1.2.8, 4.1.2.9, 4.3.2.3.1, 4.3.2.3.2, 4.4.2.3.1 ir 4.4.2.3.2 skirsniuose nurodytose , „pavojingumo vandens aplinkai“, „patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo“, „didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos“, „patvarumo, mobilumo ir toksiškumo“ ir „didelio patvarumo ir didelio mobilumo“ pavojingumo klasėse, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie mišinio sudėtyje esančias medžiagas, o ne apie patį mišinį. 4.  Pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių vertindamas mišinius dėl „biologinio skaidymosi, patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos“ savybių I priedo 4.1.2.8, 4.1.2.9, 4.3.2.3.1, 4.3.2.3.2, 4.4.2.3.1 ir 4.4.2.3.2 skirsniuose nurodytose , „pavojingumo vandens aplinkai“, „patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo“, „didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos“, „patvarumo, mobilumo ir toksiškumo“ ir „didelio patvarumo ir didelio mobilumo“ pavojingumo klasėse, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama turima informacija apie mišinio sudėtyje esančias medžiagas, o ne apie patį mišinį. Tačiau jei turimi bandymų duomenys apie patį mišinį rodo, kad nėra biologinio skaidymo, patvarumo, mobilumo ir bioakumuliacijos savybių, kurios nebuvo identifikuotos pagal pirmoje pastraipoje nurodytą atitinkamą turimą informaciją apie atskirą cheminę medžiagą, į tokius duomenis taip pat atsižvelgiama atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą mišinio vertinimą. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 7 straipsnis 5a)  7 straipsnis pakeičiamas taip: 7 straipsnis „7 straipsnis Bandymai su gyvūnais ir su žmonėmis Bandymai, kuriuose nenaudojami gyvūnai, bandymai su gyvūnais ir žmonėmis 1.  Jeigu pagal šį reglamentą atliekami nauji bandymai, bandymai su gyvūnais, kaip apibrėžta Direktyvoje 86/609/EEB, atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų alternatyvų, galinčių suteikti pakankamai patikimų ir kokybiškų duomenų. 1.  Jeigu pagal šį reglamentą atliekami nauji bandymai, bandymai su gyvūnais, kaip apibrėžta Direktyvoje 86/609/EEB, atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų alternatyvų, galinčių suteikti pakankamai patikimų ir kokybiškų duomenų. 2.  Šio reglamento įgyvendinimo tikslais draudžiami bandymai su žmonių rūšiai nepriklausančiais primatais. 2.  Šio reglamento įgyvendinimo tikslais draudžiami bandymai su žmonių rūšiai nepriklausančiais primatais. 3.  Šio reglamento įgyvendinimo tikslais bandymai su žmonėmis neatliekami. Tačiau šio reglamento tikslams galima naudoti kitų šaltinių duomenis, pavyzdžiui, klinikinių tyrimų duomenis. 3.  Šio reglamento įgyvendinimo tikslais bandymai su žmonėmis neatliekami. Tačiau šio reglamento tikslams galima naudoti kitų šaltinių duomenis, pavyzdžiui, klinikinių tyrimų duomenis. 4.  Taip pat atsižvelgiama į taikant naujojo požiūrio metodus atliktus bandymus.“ Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 9 straipsnio 3 dalis 3.  Jeigu 1 dalyje nurodytų kriterijų negalima tiesiogiai taikyti prieinamai identifikuotai informacijai, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atlieka vertinimą, taikydami įrodomosios duomenų galios nustatymą pasitelkiant ekspertų nuomonę pagal šio reglamento I priedo 1.1.1 skirsnį, įvertindami visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos cheminės medžiagos ar mišinio keliamų pavojų nustatymui, ir laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 skirsnio. 3.  Jeigu 1 dalyje nurodytų kriterijų negalima tiesiogiai taikyti prieinamai identifikuotai informacijai arba jeigu savybes apibūdina keli kriterijai, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atlieka vertinimą, taikydami įrodomosios duomenų galios nustatymą pasitelkiant ekspertų nuomonę pagal šio reglamento I priedo 1.1.1 skirsnį, įvertindami visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos cheminės medžiagos ar mišinio keliamų pavojų nustatymui, ir laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 skirsnio. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 7 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 17 straipsnis 7a)  17 straipsnis pakeičiamas taip: 17 straipsnis „17 straipsnis Bendrosios taisyklės Bendrosios taisyklės 1.   Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie yra klasifikuojami kaip pavojingi ir laikomi pakuotėse, ženklinami etikete, kurioje nurodomi šie elementai: 1.   Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie yra klasifikuojami kaip pavojingi ir laikomi pakuotėse, ženklinami etikete, kurioje nurodomi šie elementai: a)   cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjo (-ų) vardas/pavardė (pavadinimas), adresas ir telefono numeris; a)   cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjo (-ų) vardas/pavardė (pavadinimas), adresas ir telefono numeris; b)   cheminės medžiagos ar mišinio nominalus kiekis pakete, kuris prieinamas plačiajai visuomenei, jeigu toks kiekis nėra nurodytas kitoje paketo vietoje; b)   cheminės medžiagos ar mišinio nominalus kiekis pakete, kuris prieinamas plačiajai visuomenei, jeigu toks kiekis nėra nurodytas kitoje paketo vietoje; c)   produkto identifikatoriai, kaip nurodyta 18 straipsnyje; c)   produkto identifikatoriai, kaip nurodyta 18 straipsnyje; d)   kai taikoma, pavojaus piktogramos pagal 19 straipsnį; d)   kai taikoma, pavojaus piktogramos pagal 19 straipsnį; e)   kai taikoma, signaliniai žodžiai pagal 20 straipsnį; e)   kai taikoma, signaliniai žodžiai pagal 20 straipsnį; f)   kai taikoma, pavojingumo frazės pagal 21 straipsnį; f)   kai taikoma, pavojingumo frazės pagal 21 straipsnį; g)   kai taikoma, atitinkamos atsargumo frazės pagal 22 straipsnį; g)   kai taikoma, atitinkamos atsargumo frazės pagal 22 straipsnį; h)   kai taikoma, skyrelis papildomai informacijai pagal 25 straipsnį. h)   kai taikoma, skyrelis papildomai informacijai pagal 25 straipsnį; ha)  kai taikoma, nuoroda į skaitmeninę etiketę, kurioje galima rasti daugiau informacijos. 2.   Etiketė rašoma valstybės (-ių) narės (-ių), kuriose cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, valstybine (-ėmis) kalba (-omis), jeigu atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nenustato kitaip. 2.   Etiketė rašoma valstybės (-ių) narės (-ių), kuriose cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, valstybine (-ėmis) kalba (-omis), jeigu atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nenustato kitaip. Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjai gali etiketėse vartoti daugiau kalbų nei reikalauja valstybės narės, jeigu visomis kalbomis pateikiama ta pati informacija. Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjai gali etiketėse vartoti daugiau kalbų nei reikalauja valstybės narės, jeigu visomis kalbomis pateikiama ta pati informacija. 1 dalies h ir ha punktuose nurodyta informacija gali būti pateikiama vidiniuose išlankstomos etiketės puslapiuose.“ Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 7 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas 7b)  18 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip: b)   visų mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurios prisideda prie mišinio klasifikavimo, susijusio su ūmiu toksiškumu, odos ėsdinimu arba smarkiu akių pažeidimu, mutageniniu poveikiu lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumu, toksiniu poveikiu reprodukcijai, kvėpavimo takų ar odos jautrinimu arba specifiniu toksiškumu konkrečiam organui (STOT), ar plaučių pakenkimo prarijus pavojumi, cheminę tapatybę. „b) visų mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurios prisideda prie mišinio klasifikavimo, susijusio su ūmiu toksiškumu, odos ėsdinimu arba smarkiu akių pažeidimu, mutageniniu poveikiu lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumu, toksiniu poveikiu reprodukcijai, žmonių sveikatą veikiančiu endokrininės sistemos ardymu, aplinką veikiančiu endokrininės sistemos ardymu, kvėpavimo takų ar odos jautrinimu arba specifiniu toksiškumu konkrečiam organui (STOT), ar plaučių pakenkimo prarijus pavojumi, patvariomis, bioakumuliacinėmis ir toksiškomis (PBT), labai patvariomis, didelės bioakumuliacijos (vPvB), patvariomis, mobiliomis ir toksiškomis (PMT), didelio patvarumo ir didelio mobilumo (vPvM) savybėmis, cheminę tapatybę.“ Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 8 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 25 straipsnio 2 ir 3 dalys 8a)  25 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: 2.   Jeigu cheminei medžiagai ar mišiniui, klasifikuojamiems kaip pavojingi, taikoma Direktyva 91/414/EEB, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiama atitinkama frazė. Frazė formuluojama pagal II priedo 4 dalį ir III priedo 3 dalį. „2. Jeigu cheminei medžiagai ar mišiniui, klasifikuojamiems kaip pavojingi, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 arba Reglamentas (ES) Nr. 528/2012, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiama atitinkama frazė. Frazė formuluojama pagal II priedo 4 dalį ir III priedo 3 dalį. 3.   Etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje tiekėjas gali pateikti ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytąją, bet ir kitą informaciją, jeigu dėl tokios informacijos netampa sunkiau identifikuoti 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų ženklinimo elementų ir jeigu ji suteikia išsamesnių duomenų, neprieštarauja tuose elementuose nurodytai informacijai bei neverčia abejoti jos pagrįstumu. 3.   Etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje tiekėjas gali pateikti ne tik 1, 2 ir 7 dalyse nurodytąją, bet ir kitą informaciją, jeigu dėl tokios informacijos netampa sunkiau identifikuoti 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų ženklinimo elementų ir jeigu ji suteikia išsamesnių duomenų, neprieštarauja tuose elementuose nurodytai informacijai bei neverčia abejoti jos pagrįstumu.“ Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 25 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa II priedo 2 dalyje nustatytos specialios ženklinimo taisyklės taikomos mišiniams, kurių sudėtyje yra tame priede nurodytų cheminių medžiagų. II priedo 2 dalyje nustatytos specialios ženklinimo taisyklės taikomos mišiniams, kurių sudėtyje yra tame priede nurodytų cheminių medžiagų. Frazės formuluojamos pagal III priedo 3 dalį ir pateikiamos etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje. Etiketėje taip pat pateikiamas 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir mišinio tiekėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir telefono numeris. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 13 punkto įžanginė dalis 13)  31 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo sakiniu: 13)  31 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu: Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 31 straipsnio 1 dalis 1.  Etiketės gerai pritvirtinamos prie vieno ar kelių pakuotės, kurioje laikoma cheminė medžiaga ar mišinys, paviršių ir skaitomos horizontaliai, kai paketas normaliai padedamas. „1. Etiketės gerai pritvirtinamos prie vieno ar kelių pakuotės, kurioje laikoma cheminė medžiaga ar mišinys, paviršių ir skaitomos horizontaliai, kai paketas normaliai padedamas. Etiketė taip pat gali būti pateikiama kaip išlankstoma etiketė.“ Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 31 straipsnio 3 dalis 3.  17 straipsnio 1 dalyje nurodyti etiketės elementai užrašomi aiškiai ir neištrinamai. Jie turi aiškiai išsiskirti etiketės fone ir būti tokio dydžio ir taip išdėstyti, kad juos būtų lengva perskaityti. Jie suformuojami pagal I priedo 1.2.1 skirsnį.; 3.  17 straipsnio 1 dalyje nurodyti etiketės elementai užrašomi aiškiai ir neištrinamai. Jie turi aiškiai išsiskirti etiketės fone ir būti tokio dydžio ir taip išdėstyti, kad juos būtų lengva perskaityti. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 13 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 32 straipsnio 6 dalis 13a)  32 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: 6.   Ženklinimo elementai, susiję su kituose Bendrijos teisės aktuose numatytais reikalavimais, pateikiami papildomai etiketės informacijai skirtame skyrelyje, kaip nurodyta 25 straipsnyje. „6. Jei 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti etiketės elementai pateikiami išlankstomoje etiketėje, pirmajame etiketės puslapyje visomis valstybės narės, kurioje produktas pateikiamas rinkai, oficialiosiomis kalbomis pateikiama bent informacija, pateikta pagal 17 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktus, kartu su nuoroda į papildomą informaciją, pateiktą vidiniame (-iuose) puslapyje (-iuose).“ Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 15 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 34b straipsnio 1 dalies d punktas d)  skaitmeninė etiketė turi būti prieinama nemokamai, nereikalaujant registruotis, parsisiųsti ar įdiegti taikomųjų programų arba pateikti slaptažodžio; d)  skaitmeninė etiketė turi būti prieinama nemokamai, nereikalaujant registruotis, parsisiųsti ar įdiegti specialių taikomųjų programų arba pateikti slaptažodžio; Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 35 straipsnio 2a dalis 2a.  Pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai vartotojams ir profesionaliems naudotojams gali būti tiekiami per pakartotinio pripildymo stoteles tik tuo atveju, jei, be III ir IV antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų, įvykdomos II priedo 3.4 skirsnyje nustatytos sąlygos. 2a.  Pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai vartotojams ir profesionaliems naudotojams gali būti tiekiami per pakartotinio pripildymo stoteles tik tuo atveju, jei, be III ir IV antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų, įvykdomos II priedo 3.4 skirsnyje nustatytos sąlygos. Ši dalis netaikoma pavojingoms medžiagoms ar mišiniams, tiekiamiems plačiajai visuomenei be pakuotės, kaip nurodyta 29 straipsnio 3 dalyje. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo bei ženklinimo ir tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų, m faktorių ar ūmaus toksiškumo įverčių arba pasiūlymą dėl jų peržiūros. Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų grupės suderinto klasifikavimo bei ženklinimo ir tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų, m faktorių ar ūmaus toksiškumo įverčių arba pasiūlymą dėl jų peržiūros. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Komisija gali prašyti Agentūros arba Europos maisto saugos tarnybos, įsteigtos pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002* 1 straipsnio 2 dalį, parengti pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo bei ženklinimo ir tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų, m faktorių ar ūmaus toksiškumo įverčių arba pasiūlymą dėl jų peržiūros. Vėliau Komisija gali pateikti pasiūlymą Agentūrai. Komisija gali prašyti Agentūros arba Europos maisto saugos tarnybos, įsteigtos pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002* 1 straipsnio 2 dalį, parengti pasiūlymą dėl cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų grupės suderinto klasifikavimo bei ženklinimo ir tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų, m faktorių ar ūmaus toksiškumo įverčių arba pasiūlymą dėl jų peržiūros. Vėliau Komisija gali pateikti pasiūlymą Agentūrai. Agentūra ir Tarnyba gali savo iniciatyva teikti mokslines konsultacijas Komisijai ir valstybėms narėms dėl cheminių medžiagų ar cheminių medžiagų grupės, kurioms gali būti reikalingas suderintas klasifikavimas, siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti pasiūlymai atitinka VI priedo 2 dalyje nustatytą formą ir juose pateikiama VI priedo 1 dalyje nurodyta atitinkama informacija. Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti pasiūlymai dėl cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų grupės suderinto klasifikavimo ir ženklinimo atitinka VI priedo 2 dalyje nustatytą formą ir juose pateikiama VI priedo 1 dalyje nurodyta atitinkama informacija. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalies 3 a pastraipa (nauja) „Kai kompetentinga institucija arba Komisija mano, kad tai moksliškai pagrįsta ir įmanoma, pasiūlymuose dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo pirmenybė teikiama medžiagų grupėms, o ne atskiroms medžiagoms.“ Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.  Cheminių medžiagų gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo bei ženklinimo ir tam tikrais atvejais pasiūlymą dėl konkrečių ribinių koncentracijų, m faktorių ar ūmaus toksiškumo įverčių, jeigu VI priedo 3 dalyje nėra įrašo apie tas chemines medžiagas, susijusio su tame pasiūlyme nurodyta pavojingumo klase arba diferenciacija.; 2.  Cheminių medžiagų gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo bei ženklinimo ir tam tikrais atvejais pasiūlymą dėl konkrečių ribinių koncentracijų, m faktorių ar ūmaus toksiškumo įverčių, jeigu VI priedo 3 dalyje nėra įrašo apie tas chemines medžiagas, susijusio su tame pasiūlyme nurodyta pavojingumo klase arba diferenciacija. Jeigu teikiamas pasiūlymas dėl cheminių medžiagų grupės suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, tos medžiagos grupuojamos remiantis aiškiais moksliniais kriterijais (kaip nurodyta REACH XI priedo 1.5 punkte), įskaitant struktūrinį panašumą ir panašų įrodymais pagrįstą pavojaus pobūdį. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 18 punkto c papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 2 a dalies 2 pastraipa Per vieną savaitę nuo pranešimo gavimo Agentūra paskelbia cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimą (-us) ir atitinkamais atvejais EC bei CAS numerius, pasiūlymo statusą ir pateikėjo vardą ir pavardę arba pavadinimą. Agentūra atnaujina informaciją apie pasiūlymo statusą pasibaigus kiekvienam 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyto proceso etapui. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto e papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa Komisija nepagrįstai nedelsdama pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas, į VI priedo 3 dalies 3 lentelę įtraukiant chemines medžiagas kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, o, kai tinkama, ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis, m faktoriais ir ūmaus toksiškumo įverčiais. Komisija per dvylika mėnesių nuo Rizikos vertinimo komiteto nuomonės paskelbimo pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas, į VI priedo 3 dalies 3 lentelę įtraukiant chemines medžiagas arba mišinius kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, o kai tinkama, ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis, m faktoriais ir ūmaus toksiškumo įverčiais. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto e papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 6 dalis 6.  Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, turintys naujos informacijos, dėl kurios gali prireikti keisti VI priedo 3 dalyje nurodyto cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo elementus, pagal 2 dalies antrą pastraipą pateikia pasiūlymą vienos iš valstybių narių, kurioje šios cheminės medžiagos tiekiamos rinkai, kompetentingai institucijai. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punkto f papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa Komisija pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio reglamento VI priedo 3 dalies 3 lentelė, įtraukiant chemines medžiagas kaip pasižyminčias žmonių sveikatą veikiančiomis 1 kategorijos endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, kaip pasižyminčias aplinką veikiančiomis 1 kategorijos endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, kaip patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas arba kaip labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos, kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, jei tos cheminės medžiagos ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – Komisijos deleguotojo reglamento (ES)..., t. y. deleguotojo akto dėl naujų pavojingumo klasių (nuoroda bus įrašyta, kai jis bus priimtas) įsigaliojimo datą] įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą kandidatinį sąrašą. Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. Komisija pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio reglamento VI priedo 3 dalies 3 lentelė, įtraukiant chemines medžiagas kaip pasižyminčias žmonių sveikatą veikiančiomis 1 kategorijos endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, kaip pasižyminčias aplinką veikiančiomis 1 kategorijos endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, kaip patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas, kaip labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos, kaip patvarias, mobilias ir toksiškas arba kaip labai patvarias ir labai mobilias, kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, jei tos cheminės medžiagos 2025 m. sausio 1 d. yra įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą kandidatinį sąrašą. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 20 punkto a papunkčio ii punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 40 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos g punktas g)  kai taikoma, priežastį, dėl kurios nukrypta nuo griežčiausios klasifikacijos pagal pavojaus klasę, įtrauktą į 42 straipsnyje nurodytą inventorių; g)  kai taikoma ir be būtinybės gauti naujų duomenų ar atlikti naujus tyrimus, priežastį, dėl kurios nukrypta nuo griežčiausios klasifikacijos pagal pavojaus klasę, įtrauktą į 42 straipsnyje nurodytą inventorių; Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 20 punkto a papunkčio ii punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 40 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos h punktas h)  kai taikoma, priežastį, dėl kurios nustatyta griežtesnė klasifikacija pagal pavojaus klasę, palyginti su ta, kuri įtraukta į 42 straipsnyje nurodytą inventorių.; h)  kai taikoma ir be būtinybės gauti naujų duomenų ar atlikti naujus tyrimus, priežastį, dėl kurios nustatyta griežtesnė klasifikacija pagal pavojaus klasę, palyginti su ta, kuri įtraukta į 42 straipsnyje nurodytą inventorių.; Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 20 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 41 straipsnis 20a)   41 straipsnis pakeičiamas taip: 41 straipsnis „41 straipsnis Sutarti įrašai Sutarti įrašai Jei dėl 40 straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo 42 straipsnyje nurodytame inventoriuje atsiranda keli skirtingi įrašai apie tą pačią cheminę medžiagą, pranešėjai ir registruotojai deda visas pastangas siekdami susitarti dėl įrašo, kuris bus įtrauktas į inventorių. Pranešėjai apie tai informuoja Agentūrą. Jei dėl 40 straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo 42 straipsnyje nurodytame inventoriuje atsiranda keli skirtingi įrašai apie tą pačią cheminę medžiagą, pranešėjai ir registruotojai deda visas pastangas siekdami susitarti dėl įrašo, kuris bus įtrauktas į inventorių. Pranešėjai apie tai informuoja Agentūrą. Tuo atveju, kai pranešėjai ir registruotojai negali susitarti dėl įrašo, nes išsiskiria jų nuomonės dėl mokslinių įrodymų, kuriais patvirtinama tos pačios cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas, lygio, pirmenybė teikiama didžiausią apsaugą užtikrinančiai klasifikacijai.“; Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 42 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos įžanginė dalis Internete viešai ir nemokamai skelbiama ši informacija: Internete viešai ir nemokamai naudotojui patogiu formatu skelbiama ši informacija: Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 42 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos a punktas a)  40 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija, išskyrus atvejus, kai pranešėjas tinkamai pagrindžia, kodėl toks paskelbimas gali pakenkti jo arba bet kurios kitos susijusios šalies komerciniams interesams; a)  40 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija; Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 21 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 42 straipsnio 3 a dalis (nauja) 21a)  42 straipsnis papildomas šia 3a dalimi: „3a. Jei Agentūra mano, kad įrašas yra neišsamus, neteisingas arba pasenęs, ji, informavusi pranešėją, pašalina atitinkamą įrašą iš inventoriaus.“ Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 21 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 -43 straipsnis (naujas) 21b)   įterpiamas šis -43 straipsnis: -43 straipsnis Teisė reikalauti kompetentingų institucijų ir Komisijos imtis veiksmų 1.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, individualiai arba kartu su kitais asmenimis, turi teisę pateikti 43 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms arba Komisijai pagrįstus įrodymus, pvz., recenzuojamus tyrimus, žmogaus biologinės stebėsenos duomenis arba aplinkos stebėsenos duomenis apie pavojingas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) ar mišinio (-ų) savybes, rodančius, kad į pavojingas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) ar mišinio (-ių) savybes nebuvo pakankamai atsižvelgta klasifikavimo ar ženklinimo procesuose. 2.   Kompetentingos institucijos arba Komisija kruopščiai ir nešališkai įvertina pagal 1 dalį pateiktą informaciją ir, taikydamos įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą, prideda pateiktus įrodymus prie visų kitų turimų įrodymų. 3.   Jeigu iš pateiktų įrodymų matyti, kad nesilaikoma vieno ar kelių cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimų, pradedamos taikyti vykdymo užtikrinimo priemonės pagal 47 straipsnį. 4.   Jei vertinimas parodo, kad cheminės (-ių) medžiaga (-os) atitinka klasifikavimo pagal bet kurią iš 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų pavojingumo klasių kriterijus, kompetentinga institucija arba Komisija inicijuoja suderinto klasifikavimo ir ženklinimo procesą. Jei vertinimas parodo, kad atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys yra plačiai naudojama (-as) ir (arba) daro poveikį vartotojams, kompetentinga institucija arba Komisija inicijuoja rizikos valdymo procesą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnį, 69 straipsnį arba 68 straipsnio 2 dalį. Jei vertinimas parodo, kad trūksta informacijos apie pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio keliamą pavojų sveikatai arba aplinkai, kompetentinga institucija arba Komisija reikalauja, kad įmonės ar bet kuris kitas atitinkamas subjektas pateiktų daugiau informacijos, kad prireikus būtų imtasi rizikos valdymo priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI, VII arba VIII antraštines dalis. 5.   Jei pateikti įrodymai turėjo būti įtraukti į registracijos dokumentaciją, pateiktą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, bet registruotojas to nepadarė, registruotojams, kurių registracija neatitinka reikalavimų, pradedama taikyti vykdymo užtikrinimo priemonė pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 126 straipsnį. 6.   Kompetentinga institucija arba Komisija per šešis mėnesius informuoja 1 dalyje nurodytus fizinius ar juridinius asmenis apie savo nuomonę dėl įrodymų ir susirūpinimą keliančių klausimų, pateiktų pagal 1 dalį, taip pat dėl visų veiksmų, kurių ji planuoja imtis tiems klausimams spręsti, nurodydama priimtos nuomonės ir siūlomų veiksmų priežastis. 7.   Kompetentingos institucijos ir Komisija paskelbia metinę gautų prašymų ir jų nagrinėjimo ataskaitą. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 21 c punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 -43 a straipsnis (naujas) 21c)   pridedamas šis -43a straipsnis: -43a straipsnis Teisė kreiptis į teismą 1.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, pareiškęs pagrįstą susirūpinimą pagal -43a straipsnį, turi teisę pradėti administracinę arba teisminę procedūrą, kad būtų peržiūrėtas atitinkamos kompetentingos institucijos sprendimų, veiksmų ar neveikimo pagal šį reglamentą procedūrinis ir materialinis teisėtumas. 2.   Valstybės narės užtikrina galimybę naudotis administracinėmis ar teisminėmis procedūromis, kad, laikantis nacionalinės teisės arba praktikos, būtų peržiūrėti jų sprendimai, veiksmai ar neveikimas. Komisijos sprendimų, veiksmų ir neveikimo peržiūra atliekama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1367/2006. 3.   2 dalyje nurodytos peržiūros procedūros turi būti teisingos, nešališkos, savalaikės ir ne pernelyg brangios, ir sykiu suteikti tinkamą ir veiksmingą teisinę gynybą, įskaitant, kai tinkama, teismo įpareigojimą. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinė informacija apie galimybę pasinaudoti administracinėmis ir teisminės kontrolės procedūromis. Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 48 straipsnio 1 dalis 1.  Bet kokioje cheminės medžiagos, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, reklamoje nurodoma atitinkama pavojaus piktograma, signalinis žodis, pavojingumo klasė ir pavojingumo frazės. 1.  Bet kokioje cheminės medžiagos, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, reklamoje nurodoma atitinkama pavojaus piktograma, signalinis žodis, pavojingumo klasė ir pavojingumo frazės. Bet kokioje plačiajai visuomenei parduodamos cheminės medžiagos reklamoje taip pat turi būti nurodyta „visada perskaityti informaciją produkto etiketėje ir jos laikytis“. Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 48 straipsnio 2 dalis 2.  Bet kokioje mišinio, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas arba kuriam taikoma 25 straipsnio 6 dalis, reklamoje nurodoma pavojaus piktograma, signalinis žodis, pavojingumo klasė ir pavojingumo frazės. 2.  Bet kokioje mišinio, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas arba kuriam taikoma 25 straipsnio 6 dalis, reklamoje nurodoma pavojaus piktograma, signalinis žodis, pavojingumo klasė ir pavojingumo frazės. Be to, bet kokioje mišinių pardavimo plačiajai visuomenei reklamoje turi būti nurodyta „visada perskaityti informaciją produkto etiketėje ir jos laikytis“. Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 48 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.   Draudžiama vartoti Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio o punkte apibrėžtus ekologiškumo teiginius apie medžiagas ir mišinius, kurie klasifikuojami kaip pavojingi dėl mutageninių, kancerogeninių, toksiškų reprodukcijai, endokrininės sistemos ardymo žmonių sveikatai ar aplinkai, patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT), labai patvarių, didelės bioakumuliacijos (vPvB), patvarių, judžių ir toksiškų (PMT) arba labai patvarių, labai mobilių (vPvM) savybių. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 25 punkto –a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 50 straipsnio 2 dalies a punktas -a)  50 straipsnio 2 dalies a punktas iš dalies keičiamas taip: a)   teikia ūkio subjektams technines ir mokslines rekomendacijas bei tam tikrais atvejais priemones apie tai, kaip vykdyti šiame reglamente nustatytas prievoles; „a) teikia ūkio subjektams naujausias technines ir mokslines rekomendacijas bei tam tikrais atvejais priemones apie tai, kaip vykdyti šiame reglamente nustatytas prievoles;“ Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 25 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 50 straipsnio 2 dalies b punktas b)  teikia kompetentingoms institucijoms technines ir mokslines rekomendacijas ir priemones šiam reglamentui vykdyti ir įgyvendinti ir teikia paramą pagal 44 straipsnį valstybių narių įsteigtoms pagalbos tarnyboms. b)  teikia kompetentingoms institucijoms naujausias technines ir mokslines rekomendacijas ir priemones šiam reglamentui vykdyti ir įgyvendinti ir teikia paramą pagal 44 straipsnį valstybių narių įsteigtoms pagalbos tarnyboms. Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 25 punkto b a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 50 straipsnio 3 a (nauja) ir 3 b (nauja) dalys ba)   papildoma šiomis dalimis: „3a. Siekiant remti Agentūros darbą, jai suteikiama pakankamai išteklių. 3b.  Siekiant teikti atitinkamas ekspertines žinias, paramą ir išsamius mokslinius vertinimus, užtikrinamas tinkamas ir tvarus Agentūros finansavimas.“ Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 26 punkto –a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 1 dalis -a)  53 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 1.   Komisija gali tikslinti bei derinti su technikos ir mokslo pažanga 6 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 ir 14 straipsnius, 18 straipsnio 3 dalies b punktą, 23 straipsnį, 25–29 straipsnius ir 35 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipas bei I–VII priedus, įskaitant deramą atsižvelgimą į tolesnius GHS pokyčius, visų pirma į JT padarytus pakeitimus dėl informacijos apie panašius mišinius naudojimo, ir įvertinant tarptautiniu mastu pripažintų programų cheminių medžiagų ir mišinių srityje pokyčius bei duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą. „1. Komisija gali tikslinti bei derinti su technikos ir mokslo pažanga 6 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 ir 14 straipsnius, 18 straipsnio 3 dalies b punktą, 23 straipsnį, 25–29 straipsnius ir 35 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipas bei I–VII priedus, įskaitant cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumo vertinimui taikomų alternatyvių metodų propagavimą, deramai atsižvelgiant į tolesnius GHS pokyčius, visų pirma į JT padarytus pakeitimus dėl informacijos apie panašius mišinius naudojimo, ir įvertinant tarptautiniu mastu pripažintų programų cheminių medžiagų ir mišinių srityje pokyčius bei duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 26 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 1a dalis 1a.  „1 a. Komisijai pagal 53a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo 1.6 skirsnis, siekiant 34a straipsnio 2 dalyje nurodytus etiketės elementus pritaikyti prie technikos pažangos arba visų Sąjungos gyventojų grupių skaitmeninio parengtumo lygio. Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija atsižvelgia į visuomenės poreikius ir aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. 1a.  „1 a. Komisijai pagal 53a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo 1.6 skirsnis, siekiant 34a straipsnio 2 dalyje nurodytus etiketės elementus pritaikyti prie technikos pažangos arba visų Sąjungos gyventojų grupių skaitmeninio parengtumo lygio. Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija užtikrina aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį ir atsižvelgia į visuomenės poreikius. Komisija užtikrina, kad informacija, kuri yra ypač svarbi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, būtų lengvai prieinama etiketėje. Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 26 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 1b dalies d punktas d)  atsižvelgia į visų Sąjungos gyventojų grupių skaitmeninio parengtumo lygį; d)  atsižvelgia į visų Sąjungos gyventojų grupių skaitmeninio parengtumo lygį, taip pat būtinos bevielės ir kitos technologinės infrastruktūros, kuria užtikrinama neribota prieiga prie informacijos apie chemines medžiagas, parengtumą; Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 26 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 2 dalis 2.  Komisija arba valstybės narės, veikdamos Sąjungos interesų labui, savo vaidmeniui atitinkamuose JT forumuose tinkamu būdu skatina JT lygmeniu suderinti žmonių sveikatą veikiančioms endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms, aplinką veikiančioms endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms, patvarioms, bioakumuliacinėms ir toksiškoms (PBT) medžiagoms, labai patvarioms ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) medžiagoms, patvarioms, mobilioms ir toksiškoms (PMT) medžiagoms ir labai patvarioms bei labai mobilioms (vPvM) medžiagoms taikomus klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus, taip pat alternatyvius bandymų metodus.; 2.  Komisija arba valstybės narės, veikdamos Sąjungos interesų labui, savo vaidmeniui atitinkamuose JT forumuose tinkamu būdu skatina JT lygmeniu suderinti žmonių sveikatą veikiančioms endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms, aplinką veikiančioms endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms, patvarioms, bioakumuliacinėms ir toksiškoms (PBT) medžiagoms, labai patvarioms ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) medžiagoms, patvarioms, mobilioms ir toksiškoms (PMT) medžiagoms ir labai patvarioms bei labai mobilioms (vPvM) medžiagoms taikomus klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus, taip pat parengti imunotoksinėms ir neurotoksinėms cheminėms medžiagoms taikomus kriterijus bei alternatyvius bandymų metodus, įskaitant naujojo požiūrio metodus ir visų pirma bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodus, siekiant spręsti esamų ir naujų pavojingumo klasių klausimą.; Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 26 punkto c papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 3 dalis 3.  Komisija reguliariai vertina Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimui skirtų alternatyvių bandymų metodų kūrimą. 3.  Komisija skatina ir bent kas trejus metus vertina Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimui skirtų alternatyvių bandymų metodų kūrimą, įskaitant naujojo požiūrio metodus ir ypač bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodus, ir prireikus pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į tokią technikos pažangą, atnaujinamas šio reglamento I priedas. Komisija pagal 53a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šio reglamento I priedas atnaujinamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, duomenų įtraukimo į JT lygmeniu suderintus klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 26 punkto c a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 3 a dalis (nauja) ca)  53 straipsnis papildomas šia 3a dalimi: „3a. Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. įvertina, ar pradėti taikyti imunotoksiškumo ir neurotoksiškumo pavojingumo kriterijus, ir, jei tinkama, priima deleguotuosius aktus pagal 53a straipsnį. Komisija skatina skubiai įtraukti šias pavojaus klases į JT GHS.“ Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 27 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53a straipsnio 2 dalis 37 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1, 1a ir 1b dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: šio reglamento įsigaliojimo data]. 37 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1, 1a, 1b, 3 ir 3a dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: šio reglamento įsigaliojimo data]. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 27 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53a straipsnio 3 dalis Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 37 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1, 1a ir 1b dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 37 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1, 1a, 1b, 3 ir 3a dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 27 punkto c papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 53 straipsnio 6 dalis Pagal 37 straipsnio 5, 7 ir 8 dalis, 45 straipsnio 4 dalį ir 53 straipsnio 1, 1a ir 1b dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.; Pagal 37 straipsnio 5, 7 ir 8 dalis, 45 straipsnio 4 dalį ir 53 straipsnio 1, 1a, 1b, 3 arba 3a dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.; Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 29 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 54 a straipsnis (naujas) 29a)   įterpiamas šis straipsnis: „54a straipsnis Peržiūros nuostata Ne anksčiau kaip [įrašyti datą – šešeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl atsinaujinančios botaninės kilmės medžiagų, kurių sudėtyje yra daugiau nei viena 5 straipsnio 3a dalyje nurodyta sudedamoji dalis, įvertinimo ir klasifikavimo.“; Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 30 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 61 straipsnio 7 dalis Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie buvo suklasifikuoti, paženklinti ir supakuoti pagal 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 10 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 6 ir 9 dalis, 29, 30 ir 35 straipsnius, 40 straipsnio 1 ir 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 48 straipsnį, I priedo 1.2.1 skirsnį, I priedo 1.5.1.2 skirsnį, I priedo 1.5.2.4.1 skirsnį, II priedo 3 ir 5 dalis, VIII priedo A dalies 2.4 skirsnio pirmą pastraipą, VIII priedo B dalies 1 skirsnį, VIII priedo B dalies 3.1 skirsnio trečią pastraipą, VIII priedo B dalies 3.6 skirsnį, VIII priedo B dalies 3.7 skirsnio 3 lentelės pirmą eilutę, VIII priedo B dalies 4.1 skirsnio pirmą pastraipą, VIII priedo C dalies 1.2 ir 1.4 skirsnius ir VIII priedo D dalies 1, 2 ir 3 skirsnius, taikomus ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – dieną prieš šio reglamento įsigaliojimą], ir kurie buvo pateikti rinkai iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną], neprivalo būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal šį reglamentą su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu.../...* [Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą išnašoje – tai turėtų būti nuoroda į šį reglamentą], iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 42 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]. Cheminėms medžiagoms, kurios buvo suklasifikuotos, paženklintos ir supakuotos pagal 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 10 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 6 ir 9 dalis, 29, 30 ir 35 straipsnius, 40 straipsnio 1 ir 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 48 straipsnį, I priedo 1.2.1 skirsnį, I priedo 1.5.1.2 skirsnį, I priedo 1.5.2.4.1 skirsnį, II priedo 3 ir 5 dalis, VIII priedo A dalies 2.4 skirsnio pirmą pastraipą, VIII priedo B dalies 1 skirsnį, VIII priedo B dalies 3.1 skirsnio trečią pastraipą, VIII priedo B dalies 3.6 skirsnį, VIII priedo B dalies 3.7 skirsnio 3 lentelės pirmą eilutę, VIII priedo B dalies 4.1 skirsnio pirmą pastraipą, VIII priedo C dalies 1.2 ir 1.4 skirsnius ir VIII priedo D dalies 1, 2 ir 3 skirsnius, taikomus ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – dieną prieš šio reglamento įsigaliojimą], ir kurie buvo pateikti rinkai iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną], neprivalo būti klasifikuojamos, ženklinamos ir pakuojamos pagal šį reglamentą su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu.../...* [Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą išnašoje – tai turėtų būti nuoroda į šį reglamentą], iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 42 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipos 30 punkto a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 61 straipsnio 7 a dalis (nauja) a)  61 straipsnis papildomas šia dalimi: „7a. Mišiniams, kurie buvo suklasifikuoti, paženklinti ir supakuoti pagal 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 10 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 6 ir 9 dalis, 29, 30 ir 35 straipsnius, 40 straipsnio 1 ir 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 48 straipsnį, I priedo 1.2.1 skirsnį, I priedo 1.5.1.2 skirsnį, I priedo 1.5.2.4.1 skirsnį, II priedo 3 ir 5 dalis, VIII priedo A dalies 2.4 skirsnio pirmą pastraipą, VIII priedo B dalies 1 skirsnį, VIII priedo B dalies 3.1 skirsnio trečią pastraipą, VIII priedo B dalies 3.6 skirsnį, VIII priedo B dalies 3.7 skirsnio 3 lentelės pirmą eilutę, VIII priedo B dalies 4.1 skirsnio pirmą pastraipą, VIII priedo C dalies 1.2 ir 1.4 skirsnius ir VIII priedo D dalies 1, 2 ir 3 skirsnius, taikomus ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – dieną prieš šio reglamento įsigaliojimą], ir kurie buvo pateikti rinkai iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 24 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną], neprivalo būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal šį reglamentą su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu.../...* [Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą išnašoje – tai turėtų būti nuoroda į šį reglamentą], iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 42 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis 2.  Toliau nurodytos nuostatos taikomos nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]: 2.  Toliau nurodytos nuostatos taikomos cheminėms medžiagoms ir mišiniams nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]: Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 a pastraipa (nauja) 2a.  Šios nuostatos taikomos mišiniams nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 24 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]: a) 1 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 15, 16, 20, 21, 23 ir 24 punktai; b) I priedo 2, 3, 7, 9 ir 10 punktai; c) II priedas; d) III priedo 1 punkto c papunktis ir 2, 3 ir 4 punktai. Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis 3.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 10 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 25 straipsnio 6 ir 9 dalių, 29, 30 ir 35 straipsnių, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių, 42 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, 48 straipsnio, I priedo 1.2.1 skirsnio, I priedo 1.5.1.2 skirsnio, I priedo 1.5.2.4.1 skirsnio, II priedo 3 ir 5 dalių, VIII priedo A dalies 2.4 skirsnio pirmos pastraipos, VIII priedo B dalies 1 skirsnio, VIII priedo B dalies 3.1 skirsnio trečios pastraipos, VIII priedo B dalies 3.6 skirsnio, VIII priedo B dalies 3.7 skirsnio 3 lentelės pirmos eilutės, VIII priedo B dalies 4.1 skirsnio pirmos pastraipos, VIII priedo C dalies 1.2 ir 1.4 skirsnių ir VIII priedo D dalies 1, 2 ir 3 skirsnių nuostatų, taikomų [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – dieną prieš šio reglamento įsigaliojimą], cheminės medžiagos ir mišiniai gali iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – paskutinę mėnesio, einančio po 17 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, dieną] būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, padarytais šio reglamento: 3.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 10 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 25 straipsnio 6 ir 9 dalių, 29, 30 ir 35 straipsnių, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių, 42 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, 48 straipsnio, I priedo 1.2.1 skirsnio, I priedo 1.5.1.2 skirsnio, I priedo 1.5.2.4.1 skirsnio, II priedo 3 ir 5 dalių, VIII priedo A dalies 2.4 skirsnio pirmos pastraipos, VIII priedo B dalies 1 skirsnio, VIII priedo B dalies 3.1 skirsnio trečios pastraipos, VIII priedo B dalies 3.6 skirsnio, VIII priedo B dalies 3.7 skirsnio 3 lentelės pirmos eilutės, VIII priedo B dalies 4.1 skirsnio pirmos pastraipos, VIII priedo C dalies 1.2 ir 1.4 skirsnių ir VIII priedo D dalies 1, 2 ir 3 skirsnių nuostatų, taikomų [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – dieną prieš šio reglamento įsigaliojimą], cheminės medžiagos gali iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – paskutinę mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, dieną] ir mišiniai gali iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – paskutinę mėnesio, einančio po 35 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, dieną] būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, padarytais šio reglamento: Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.2.1.4. skirsnio 1.3 lentelės 2 eilutė Ne didesnė kaip 3 litrų Jei įmanoma, bent 52 x 74 Ne mažesnė kaip 10 x 10 Jei įmanoma, bent 16 x 16 8pt Ne didesnė kaip 3 litrų Jei įmanoma, bent 52 x 74 Ne mažesnė kaip 10 x 10 Jei įmanoma, bent 16 x 16 1,4 (x aukštis milimetrais) Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.2.1.4. skirsnio 1.3 lentelės 3 eilutė Didesnė kaip 3 litrų, bet ne didesnė kaip 50 litrų Bent 74 x 105 Bent 23 x 23 12pt Didesnė kaip 3 litrų, bet ne didesnė kaip 50 litrų Bent 74 x 105 Bent 23 x 23 1,8 (x aukštis milimetrais) Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.2.1.4. skirsnio 1.3 lentelės 4 eilutė Didesnė kaip 50 litrų, bet ne didesnė kaip 500 litrų Bent 105 x 148 Bent 32 x 32 16pt Didesnė kaip 50 litrų, bet ne didesnė kaip 500 litrų Bent 105 x 148 Bent 32 x 32 2,4 (x aukštis milimetrais) Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.2.1.4. skirsnio 1.3 lentelės 5 eilutė Didesnė kaip 500 litrų Bent 148 x 210 Bent 46 x 46 20 pt“; Didesnė kaip 500 litrų Bent 148 x 210 Bent 46 x 46 3,0 (x aukštis milimetrais) Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies 3 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.2.1.5 a skirsnis (naujas) 3a)  I priedo I dalis papildoma tokiu skirsniu: 1.2.1.5.a skirsnis Jei etiketė pateikiama keletu kalbų, kalbos turėtų būti išdėstytos logine eilės tvarka, pvz., pagal abėcėlę. Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies 9 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.5.2.4.1. skirsnio b punkto iv a papunktis (naujas) iva)  1 smarkaus akių pažeidimo kategorijai / 2 akių dirginimo kategorijai, Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 dalies -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalies 1.5.2.4.1. Skirsnio b punkto v a papunktis (naujas) va)  1 odos dirginimo kategorijai (1A ar 1B subkategorijoms), Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 1 dalies -1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.1.1.1 skirsnis -1a.  Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.1.1.1 punktas iš dalies keičiamas taip: 3.1.1.1.Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei teikiamų cheminių medžiagų ar mišinių, kurie priskiriami turintiems ūmaus toksiškumo poveikį – 1–3 kategorijoms, STOT po vienkartinio poveikio – 1 kategorijai, STOT po kartotinio poveikio – 1 kategorijai ar odą ėsdinantiems – 1 kategorijai, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus. „3.1.1.1. Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei teikiamų cheminių medžiagų ar mišinių, kurie priskiriami turintiems ūmaus toksiškumo poveikį – 1–3 kategorijoms, STOT po vienkartinio poveikio – 1 kategorijai, STOT po kartotinio poveikio – 1 kategorijai ar odą ėsdinantiems – 1 kategorijai arba sukeliantiems smarkų akių pažeidimą – 1 kategorijai, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus.“ Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo -1 a dalis (nauja) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.2.1 skirsnis -1a)  II priedo 3 dalies 3.2.1 skirsnis pakeičiamas taip: 3.2.1.  Pakuotės, kuriose privalo būti įtaisytos liestinės pavojaus žymės „3.2.1. Pakuotės, kuriose privalo būti įtaisytos liestinės pavojaus žymės Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei tiekiamų cheminių medžiagų ar mišinių, klasifikuojamų kaip turinčių tokių savybių kaip ūmus toksiškumo poveikis, odos ėsdinimas, 2 kategorijos mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 2 kategorijos kancerogeniškumas, 2 kategorijos toksinis poveikis reprodukcijai, kvėpavimo takų jautrinimas arba 1 ir 2 kategorijų STOT, plaučių pakenkimo pavojus prarijus arba degiosios dujos, 1 ir 2 kategorijos skysčiai ir kietosios medžiagos, privalo turėti liestines pavojaus žymes. Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei tiekiamų cheminių medžiagų ar mišinių, klasifikuojamų kaip turinčių tokių savybių kaip ūmus toksiškumo poveikis, odos ėsdinimas arba dirginimas, smarkus akių pažeidimas arba dirginimas, žmonių sveikatai poveikio turintis 2 kategorijos endokrininės sistemos ardymas, aplinkai poveikio turintis 2 kategorijos endokrininės sistemos ardymas, 2 kategorijos mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 2 kategorijos kancerogeniškumas, 2 kategorijos toksinis poveikis reprodukcijai, kvėpavimo takų jautrinimas arba odos jautrinimas, 1 arba 2 kategorijų STOT, pakenkimo plaučiams pavojus prarijus, degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos degieji skysčiai arba degiosios kietosios medžiagos, privalo turėti liestines pavojaus žymes.“ Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.4 skirsnio b punktas b)  matomoje pakartotinio pripildymo stotelės vietoje yra tvirtai pritvirtinta etiketė, kurios šriftas yra be užraitų ir tokio dydžio, kad būtų lengvai įskaitomas; b)  matomoje pakartotinio pripildymo stotelės vietoje yra tvirtai pritvirtinta etiketė, atitinkanti 31 straipsnio reikalavimus; Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.4 skirsnio b a punktas (naujas) ba)  etiketė yra prieinama pakartotinio pripildymo stotelėje, vartotojams nemokamai kaip lipdukas, kuris turi būti pritvirtintas ant vartotojo naudojamos talpyklos. Tais atvejais, kai pakartotinio pripildymo stotelėse tiekiamos kelios cheminės medžiagos ar mišiniai, pagal etiketes turėtų būti galima paprastai ir aiškiai nustatyti cheminę medžiagą ar mišinį, kuriems tos etiketės skirtos; Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.4. skirsnio k punkto iv a papunktis (naujas) iva)  1 smarkaus akių pažeidimo kategorijai / 2 akių dirginimo kategorijai, Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 II priedo 3 dalies 3.4. skirsnio k punkto v a papunktis (naujas) va)  1 odos dirginimo kategorijai (1A ar 1B subkategorijoms), Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 1 a dalis (nauja) Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 VI priedas VI priedas iš dalies keičiamas taip: VI PRIEDAS „VI PRIEDAS Tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas Tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas 2 DALIS: DUOMENŲ RINKINIAI, SKIRTI SUDERINTAI KLASIFIKACIJAI IR ŽENKLINIMUI 2 DALIS: DUOMENŲ RINKINIAI, SKIRTI SUDERINTAI KLASIFIKACIJAI IR ŽENKLINIMUI Šioje dalyje nustatomi bendrieji principai kaip parengti duomenų rinkinius, pagal kuriuos siūloma arba pagrindžiama suderinta klasifikacija ir ženklinimas. Šioje dalyje nustatomi bendrieji principai kaip parengti duomenų rinkinius, pagal kuriuos siūloma arba pagrindžiama suderinta klasifikacija ir ženklinimas. Bet kurio duomenų rinkinio formai ir metodikai nustatyti naudojamos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių dalys. Bet kurio duomenų rinkinio formai ir metodikai nustatyti naudojamos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių dalys. Sudarant duomenų rinkinius turi būti išnagrinėta visa tinkama informacija iš registracijos duomenų rinkinių ir gali būti panaudota visa kita turima informacija. Dėl informacijos apie pavojų, kuri nebuvo pateikta agentūrai – į duomenų rinkinį turi būti įtraukta patikimumo tyrimo suvestinė. Sudarant duomenų rinkinius turi būti išnagrinėta visa tinkama informacija iš registracijos duomenų rinkinių ir gali būti panaudota visa kita turima informacija. Dėl informacijos apie pavojų, kuri nebuvo pateikta agentūrai – į duomenų rinkinį turi būti įtraukta patikimumo tyrimo suvestinė. Duomenų rinkinyje dėl suderintos klasifikacijos ir ženklinimo turi būti: Duomenų rinkinyje dėl suderintos klasifikacijos ir ženklinimo turi būti: –  Pasiūlymas apima siūlomą atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) identiškumą ir suderintą klasifikaciją bei ženklinimą. –  Pasiūlymas apima siūlomą atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) identiškumą ir suderintą klasifikaciją bei ženklinimą. –  Siūlomos suderintos klasifikacijos ir ženklinimo pagrindimas –  Siūlomos suderintos klasifikacijos ir ženklinimo pagrindimas Turimos informacijos palyginimas su šio reglamento I priedo 2–5 dalyse nurodytais kriterijais, atsižvelgiant į 1 dalyje išdėstytus bendruosius principus, turi būti atliktas ir dokumentuotas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priede pateiktos Cheminės saugos ataskaitos B dalyje pateiktą forma. Turimos informacijos palyginimas su šio reglamento I priedo 2–5 dalyse nurodytais kriterijais, atsižvelgiant į 1 dalyje išdėstytus bendruosius principus, turi būti atliktas ir dokumentuotas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priede pateiktos Cheminės saugos ataskaitos B dalyje pateiktą forma. –  Siūlomo cheminių medžiagų grupavimo dėl suderintos klasifikacijos ir ženklinimo pagrindimas Jeigu teikiamas pasiūlymas dėl cheminių medžiagų grupės suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, dokumentacijoje pateikiamas mokslinis pagrindimas. –  Veiksmų kitų poveikių atveju pagrindimas Bendrijos lygiu –  Veiksmų kitų poveikių atveju pagrindimas Bendrijos lygiu Kito poveikio nei kancerogeniškumas, mutageninis poveikis, toksinis poveikis reprodukcijai ir kvėpavimo takų jautrinimas atvejais turi būti pateiktas pagrindimas, kad esama poreikio imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu. Tai netaikoma veikliajai medžiagai, apibrėžtai Direktyvoje 91/414/EEB arba Direktyvoje 98/8/EB. Kito poveikio nei kancerogeniškumas, mutageninis poveikis, toksinis poveikis reprodukcijai, endokrininio ardymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) medžiagų, labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) medžiagų, patvarių, mobilių ir toksiškų (PMT) medžiagų ir labai patvarių bei labai mobilių (vPvM) medžiagų poveikis, taip pat kvėpavimo takų jautrinimas atvejais turi būti pateiktas pagrindimas, kad esama poreikio imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Tai netaikoma veikliajai medžiagai, apibrėžtai Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 arba Reglamente (ES) Nr. 528/2012.“

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0271/2023).

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Rumunijai ir Italijai dėl 2022 m. įvykusių stichinių nelaimių ir Turkijai dėl 2023 m. vasario mėn. įvykusių žemės drebėjimų (COM(2023)0381 – C9-0318/2023 – 2023/0297(BUD))

P9_TA(2023)0341 A9-0269/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0381 – C9‑0318/2023),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3), ypač į jo 10 punktą,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimą),

–   atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros(4),

—  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas: atsparus ir naujiems iššūkiams pritaikytas ES biudžetas“(5),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9‑0269/2023),

A.  kadangi 2022 m. rugsėjo 15–17 d. Italijos centriniai regionai nukentėjo nuo upių potvynių ir poplūdžių, dėl kurių, Italijos valdžios institucijų vertinimu, padaryta bendra tiesioginė žala siekia 837,56 mln. EUR;

B.  kadangi 2022 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje Rumunijos pietrytinė dalis patyrė didelę sausrą, dėl kurios, Rumunijos valdžios institucijų vertinimu, padaryta bendra tiesioginė žala siekia 1,31 mlrd. EUR;

C.  kadangi 2023 m. vasario 6 d. Kachramanmarašo regione Pietų Turkijoje įvyko du smarkūs 7,8 Mw ir 7,5 Mw balo(6) žemės drebėjimai, 2023 m. vasario 20 d. Chatajaus regioną supurtė dar vienas smarkus 6,3 Mw balo žemės drebėjimas, ir, kaip nurodo Komisija, padaryta bendra tiesioginė žala siekia 78,8 mlrd. EUR;

1.  reiškia didžiausią solidarumą su visomis aukomis, jų šeimomis ir visais asmenimis, nukentėjusiais nuo sausros Rumunijoje, daug žalos padariusių potvynių Italijoje ir žemės drebėjimų Turkijoje, taip pat su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis teikiant pagalbą;

2.  palankiai vertina šį sprendimą kaip apčiuopiamą ir matomą Sąjungos solidarumo su savo piliečiais ir nukentėjusių vietovių regionais Rumunijoje, Italijoje ir Turkijoje išraišką; pakartoja, kad svarbu informuoti visuomenę apie Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) teikiamą apčiuopiamą naudą siekiant dar labiau padidinti piliečių pasitikėjimą Sąjungos priemonėmis ir programomis; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje, kad visuomenė būtų geriau informuota apie intervencijas, susijusias su finansavimu iš ESSF;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje daugėja didelių ir daug žalos sukeliančių stichinių nelaimių; pabrėžia, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pvz., tokie kaip Rumunijoje ir Italijoje, dėl kurių susidaro ekstremaliosios situacijos, dar labiau suintensyvės ir jų gausės; pabrėžia, kad ESSF yra tik taisomoji priemonė ir kad siekiant kovoti su klimato kaita visų pirma reikia numatyti prevencinę politiką, atitinkančią Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir žaliąjį kursą; todėl primygtinai ragina Sąjungą stiprinti savo pastangas kovojant su klimato kaita tiek Sąjungoje, tiek visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina persvarstyti reglamentus (EB) Nr. 2012/2002 ir (ES, Euratomas) 2020/2093, kad dėl ribotos ESSF išteklių sumos būtų galima geriau nustatyti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims skirtus asignavimus;

4.  pabrėžia, kad solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR) yra nuolat išnaudojamas, todėl jo nepakanka žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, ypač su klimato kaita susijusių nelaimių, padariniams kompensuoti; pabrėžia, kad finansavimas yra nepakankamas nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusių vietovių poreikiams patenkinti; iš esmės abejoja, ar ESSF yra tinkamai pritaikytas atsižvelgiant į būsimus klimato kaitos padarinius; apgailestauja, kad didžiausia lėšų suma, kurią šį kartą galima mobilizuoti iš ESSF, yra gerokai mažesnė už galimą pagalbos sumą, kurią būtų galima sutelkti; pakartoja, kad ESSF turimi ištekliai turėtų būti iš esmės padidinti atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimą; primygtinai ragina Komisiją padidinti SEAR biudžetą ir iš esmės padidinti metinį ESSF biudžetą, kad jis galėtų tinkamai reaguoti į intensyvėjančias gaivalines nelaimes Sąjungoje ir teikti apčiuopiamą paramą nuo jų nukentėjusioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į tokio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų, ypač susijusių su klimato kaita, mastą ir pasikartojimą;

5.  primygtinai ragina Komisiją pateikti greitesnio ir savalaikio ESSF lėšų mobilizavimo modelį, įskaitant paraiškų nagrinėjimą, kad atitinkamos valdžios institucijos galėtų kuo greičiau patenkinti atkūrimo poreikius; primena, kad ESSF dotacijų skyrimas, valdymas ir įgyvendinimas turėtų būti kaip įmanoma skaidresni ir kad dotacijos turi būti naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principų; pabrėžia, kad reikia skubiai suteikti finansinę paramą iš ESSF, siekiant užtikrinti, kad parama laiku pasiektų nukentėjusius regionus, ir suteikti reikiamą paramą atitinkamoms operacijoms, kaip prašo valstybės narės, pvz., infrastruktūros atkūrimui, gelbėjimo paslaugoms, įskaitant gaisrų gesinimo veiksmus, nukentėjusių žemės ūkio plotų atkūrimui ir vandens tiekimui;

6.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

7.  paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Rumunijai ir Italijai dėl 2022 m. įvykusių stichinių nelaimių ir Turkijai dėl 2023 m. vasario mėn. įvykusių žemės drebėjimų

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2023/2192.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (4) OL C 15, 2022 1 12, p. 2. (5) OL C 177, 2023 5 17, p. 115. (6) Mw  – Richterio seisminė magnitudės vertinimo skalė arba momentinės magnitudės vertinimo skalė.

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Romų vaikų segregacijos ir diskriminacijos švietimo srityje (2023/2840(RSP))

P9_TA(2023)0342 B9-0394/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl romų vaikų segregacijos ir diskriminacijos švietimo srityje(1) (O-000039/2023 – B9–0026/2023),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 20, 21, 22 ir 24 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą pradėti kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras (Čekijos Respublika (2014 m.), Slovakija (2015 m.)ir Vengrija (2016 m.)(3)) ir 2023 m. balandžio 19 d. perduoti Slovakijos bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl Rasinės lygybės direktyvoje numatytų ES taisyklių pažeidimo, nes ji nerado veiksmingo romų vaikų segregacijos švietimo srityje problemos sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą,

–  atsižvelgdamas į Europos švietimo erdvės viziją iki 2025 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 9 d. Komisijos komunikatą „Valstybių narių nacionalinių romų strateginių planų vertinimo ataskaita“(COM(2023)0007),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), kuriame visos valstybės narės raginamos iki 2022 m. pabaigos parengti ir priimti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl romų bendruomenių, gyvenančių ES gyvenvietėse, padėties(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 10 d. rezoliuciją dėl rasinio teisingumo, nediskriminavimo ir kovos su rasizmu ES(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Kova su diskriminacija ES. Ilgai laukta horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 24 d. Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrąją politikos rekomendaciją Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu romams ir romų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu(12),

–  atsižvelgdamas į Slovakijos Aukščiausiojo Teismo sprendimus Nr. 5Cdo/102/2020 ir Nr. 5Cdo/220/2022, kuriais patvirtinama romų vaikų diskriminacija švietimo srityje ir savivaldybių bei valstybės atsakomybė šiuo atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(14),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi visi vaikai turi teisę klestėti ir ugdyti savo įgūdžius bei talentus naudodamiesi įtraukiu, nesegreguotu ir kokybišku švietimu;

B.  kadangi visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, turėtų būti užtikrinta teisė į kokybišką, prieinamą ir nemokamą privalomą švietimą, įskaitant galimybę naudotis ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu;

C.  kadangi tūkstančiai romų tautybės mokinių, sudarančių didžiausią ES etninę mažumą, tebėra labai diskriminuojami visais švietimo lygmenimis dėl politinės valios stokos ir kai kurių valstybių narių negebėjimo veiksmingai šalinti ir įveikti nelygybę ir pagrindines jos priežastis;

D.  kadangi tebesitęsianti įvairių formų diskriminacija, rasizmas ir išankstinės nuostatos – tai plačiai paplitusios romų tautybės moksleivių segregacijos mokyklose priežastys, nepaisant to, kad tokia praktika teisiškai uždrausta pagal nacionalines ir tarptautines sistemas;

E.  kadangi ši segregacija švietimo srityje pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant neproporcingai didelį romų vaikų skaičių specialiose mokyklose, skirtose protinę negalią turintiems vaikams, atskiras klases ar romų mokinių skyrius mišriose bendrosiose mokyklose, taip pat „getų mokyklų“ paplitimą;

F.  kadangi kuriant lygiagrečias švietimo sistemas, skirtas romų vaikams, labai suvaržoma tinkamai veikianti demokratija ir teisinė valstybė, ypač kalbant apie mažumų teisių apsaugą;

G.  kadangi romų vaikai, norėdami lygiomis teisėmis dalyvauti švietimo sistemoje, patiria tarpsektorinę diskriminaciją ir kliūtis, pvz., dėl su švietimu susijusių išlaidų neapmokėjimo, teritorinės segregacijos, netoliese esančių vaikų priežiūros įstaigų trūkumo arba nevienodų galimybių mokytis internetu ir (arba) nuotoliniu būdu arba tokių galimybių nebuvimo;

H.  kadangi skurdas, galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis trūkumas ir mažų garantijų sąlygos daro didelį poveikį vaikų fizinei, protinei ir emocinei raidai ir didina tikimybę, kad jie nebaigs mokyklos ir suaugę atsiliks visais gyvenimo aspektais;

I.  kadangi prastas priešmokyklinio ugdymo įstaigų lankomumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis ankstyvo romų pasitraukimo iš mokyklos rodiklį, kurį dar labiau blogina vėlyva mokyklos lankymo pradžia ir nereguliarus mokyklos lankymas; kadangi romų dalyvavimui viduriniame ugdyme trukdo tokie veiksniai kaip kelionės, segreguotas būstas ir prastai veikiančios konsultavimo paslaugos;

J.  kadangi pagrindinės diskriminacinio elgesio priežastys – tai prieš romus nukreiptos struktūrinės ir institucinės išankstinės nuostatos ir dažnai jį stiprina nacionalinės švietimo sistemos, nepritaikytos darbui su įvairios socialinės ir etninės kilmės bei pažeidžiamoms grupėms priklausančiais vaikais;

K.  kadangi klaidinga diagnozė, grindžiama kultūriniu ir kalbiniu požiūriu šališkų, taip pat diskriminacinių ir rasistinių testų bei priemonių rezultatais daro poveikį romų mokinių, ypač iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, švietimo eigai; kadangi šie testai nustato, kad romų tautybės moksleiviai turi lengvą protinę negalią, todėl jie sistemingai apgyvendinami specialiose mokyklose, skirtose protinę negalią turintiems vaikams;

L.  kadangi, užuot įtraukus ir parėmus šiuos vaikus, jie gauna standartų neatitinkantį išsilavinimą, grindžiamą supaprastintomis mokymo programomis specialiose mokyklose ir bendrųjų mokyklų atskirose klasėse, kuriose mokosi daugiausia arba tik romų vaikai; kadangi tai turi neigiamų visą gyvenimą jaučiamų pasekmių šiems vaikams ir jų ateities perspektyvoms;

M.  kadangi mokytojams ir administratoriams tenka svarbus vaidmuo integruojant romų vaikus ir kuriant saugią aplinką, kurioje nebūtų diskriminacijos, stigmatizacijos ir patyčių – reiškinių, kuriuos galėtų dar labiau sustiprinti lytis, seksualinė orientacija ar negalia; kadangi gerai parengtų darbuotojų trūkumas ir nepakankami finansiniai ištekliai yra viena iš kliūčių romų vaikų įtraukčiai į įprastines mokyklas;

N.  kadangi per devynerius metus nuo tada, kai Komisija pradėjo pirmąsias pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl romų vaikų segregacijos ir diskriminacijos švietimo srityje, padėtis nepagerėjo, nors skirta nemažai ES lėšų siekiant paremti atitinkamas valstybes nares įgyvendinant įvairias paramos priemones;

O.  kadangi iš turimų duomenų, gautų iš įvairių šaltinių ES ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2021 m. romų apklausą(15) ir Komisijos parengtą 2023 m. sausio mėn. valstybių narių nacionalinių romų strateginių planų vertinimo ataskaitą, matyti, kad siūlomos priemonės nėra veiksmingai ir griežtai įgyvendinamos ir kontroliuojamos atitinkamų valstybių narių ir kad jos yra nepakankamos atsižvelgiant į iššūkių mastą;

P.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo romų vaikų diskriminacija, nes daugelis jų nespėjo prisitaikyti prie spartaus perėjimo prie skaitmeninio švietimo tempo dėl savo gyvenimo sąlygų ir sumažėjusių mokymosi galimybių namuose, skaitmeninių prietaisų trūkumo ir ribotos prieigos prie interneto ar pagalbinių bei prieinamų konsultacijų; kadangi švietimo spragos dar labiau didėja dėl augančios romų ir kitų tautybių vaikų skaitmeninės atskirties;

Q.  kadangi romų diskriminacijos paplitimas daugelyje valstybių narių trukdo užtikrinti ES sanglaudą, stiprina priešiškumą romams ir netoleranciją, skatina rasizmą ir radikalėjimą mūsų visuomenėje ir yra nesuderinamas su įstatymais, valstybės įsipareigojimais ir normomis bei vertybėmis, įtvirtintomis ES sutartyse ir Chartijoje;

R.  kadangi dar neįvykdyti keli svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, pvz., 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje D. H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką (57325/00) ir 2013 m. sausio 29 d. sprendimas byloje Horváth ir Kiss prieš Vengriją (11146/11), jie tapo galutiniais 2013 m. balandžio 29 d., arba šie sprendimai nepakankamai veiksmingai įgyvendinami, kartais praėjus daugiau kaip 15 metų nuo jų priėmimo;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai visapusiškai ir veiksmingai spręsti romų vaikų padėties švietimo srityje klausimą – nustatant tinkamą trumpalaikę ir ilgalaikę politiką, remiamą pakankamu ES ir nacionaliniu finansavimu; dar kartą ragina visas valstybes nares iš anksto prisiimti atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir vykdyti pareigas pagal ES ir tarptautinę teisę, taip siekiant užtikrinti, kad visi vaikai, įskaitant romų vaikus, galėtų vienodai ir nemokamai naudotis švietimo galimybėmis ir turėtų teisę į mokslą;

2.  apgailestauja dėl nuolatinės romų vaikų segregacijos specialiosiose mokyklose, taip pat bendrosiose švietimo sistemose; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse naudojami standartizuoti psichologiniai tyrimai neturėtų būti naudojami siekiant neleisti vaikams patekti į įprastines mokyklas arba atidėti tokį patekimą; ragina sukurti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias šiai praktikai;

3.  ragina valstybes nares išnaikinti nuolatinės romų vaikų segregacijos praktiką, įgyvendinti išsamias segregacijos išnaikinimo strategijas, turinčias aiškius tikslus, pakankamus išteklius ir aiškius bei plataus užmojo tvarkaraščius, priimti įtraukius mokymosi metodus, užtikrinti romų vaikams visapusiškas galimybes dalyvauti mokyklinėje veikloje ir mokyklose įgyvendinti kovos su diskriminacija kampanijas; pabrėžia, kad švietimo reformos turėtų būti vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant romų bendruomenių atstovus, romų tėvus ir romų vadovaujamą pilietinę visuomenę, taip pat su mokymo specialistais;

4.  mano, kad segregacija ir diskriminacija mokyklose turėtų būti naikinama kartu imantis socialinių ir ekonominių priemonių, skirtų skurdui ir socialinei atskirčiai panaikinti ir romų bendruomenių gyvenimo lygiui didinti, – tai padėtų išsiveržti iš užburto kartų skurdo rato ir išplėsti ribotas mokymosi namuose galimybes;

5.  ragina valstybes nares ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti romų vaikus į skaitmeninį švietimą, įskaitant didesnes investicijas į skaitmeninės infrastruktūros ir skaitmeninio raštingumo prieinamumo gerinimą, siekiant šiuos vaikus parengti skaitmeniniam amžiui;

6.  ragina valstybes nares remti romų tautybės moterų ir mergaičių švietimą, ypatingą dėmesį skiriant mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) svarbai ir mokyklos nebaigusių romų tautybės moterų ir mergaičių skaičiaus mažinimui; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia spręsti lyčių nelygybės problemą ir užtikrinti, kad romų mergaitės nebūtų paliktos įtraukties politikos nuošalėje;

7.  palankiai vertina Komisijos sprendimą pradėti kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras (prieš Čekiją (2014 m.), Slovakiją (2015 m.) ir Vengriją (2016 m.)) dėl netinkamo Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimo, taip pat palankiai vertina tai, kad 2023 m. Slovakijos byla buvo perduota Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES teisės pažeidimo veiksmingai nesprendžiant romų vaikų segregacijos švietimo srityje klausimo; vis dėlto, pažymi, kad šios pažeidimo nagrinėjimo procedūros nepadėjo veiksmingai pašalinti diskriminacijos priežasčių ir nepadėjo ištaisyti padėties, nes priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, nėra nei išsamios, nei veiksmingai įgyvendintos;

8.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų padaryti viską, ką gali, kad sustabdytų žmogaus teisių ir pagrindinių ES vertybių pažeidimus ir užkirstų jiems kelią, visų pirma, veiksmingai nukreipdama ES lėšas nediskriminacinei praktikai valstybėse narėse remti, be kita ko, švietimo srityje; todėl dar kartą ragina sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmą, skirtą pranešti apie piktnaudžiavimo ar netinkamo ES lėšų, skirtų romų padėčiai gerinti, naudojimo riziką, ir ragina Komisiją reguliariai informuoti visuomenę apie savo vykdomos stebėsenos veiksmingumą ir konkrečius rezultatus;

9.  ragina valstybes nares labiau stengtis panaikinti struktūrinę ir sisteminę diskriminaciją, be kita ko, švietimo srityje, kuri, be pagrindinių politinių, socialinių, ekonominių ir istorinių aspektų, taip pat veikia pagal tam tikras normas, įprastą tvarką, požiūrį ir elgesį, kurie galėtų būti rasistinio pobūdžio ir kurie trukdo pasiekti tikrą lygybę ir užtikrinti lygias galimybes;

10.  primena, kad romų vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme daro teigiamą poveikį jų vystymuisi ir mokymosi rezultatams, deramam ir kokybiškam darbui, galimybėms rasti būstą ir gyvenimui be diskriminacijos, taip išsiveržiant iš marginalizavimo ir nepalankių sąlygų rato; ragina valstybes nares didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir privalomojo švietimo infrastruktūros ir aukštos kokybės bei įtraukių paslaugų pasiūlą ir prieinamumą;

11.  ragina valstybes nares sistemingai stebėti mokyklos nebaigimo riziką ir nevienodas galimybes gauti išsilavinimą visais lygmenimis, kad būtų galima laiku imtis intervencinių veiksmų, apimančių ir pedagoginę pagalbą, ir individualų konsultavimą, taip pat užklasinę veiklą vaikams ir jų tėvams; pabrėžia, kad svarus romų tautybės tėvų įtraukimas taip pat padėtų šalinti mokyklos nebaigimo riziką;

12.  apgailestauja dėl to, kad mokyklos, kurias lanko romų vaikai, dažnai neturi pakankamų pajėgumų, veikia dviem pamainomis, yra įrengtos atskiruose, prastuose pastatuose ar konteineriuose ir teikia standartų neatitinkančios kokybės švietimo paslaugas, o jose romų vaikai atskiriami nuo savo bendraamžių, kurie nėra romai;

13.  ragina valstybes nares investuoti į mokytojų mokymą, kad būtų stiprinami jų gebėjimai teikti tinkamas mokymo paslaugas romų vaikams, ypač daug dėmesio skiriant jautrumui romų kultūrai ir tapatybei, taip pat parengti pozityvias tolerancijos skatinimo ir kovos su diskriminaciniu ir prieš romus nukreiptu elgesiu strategijas; ragina valstybes nares skirti daugiau finansinių išteklių kokybiškiems mokytojų padėjėjams;

14.  ragina atitinkamas valstybes nares veiksmingai naudoti finansinius išteklius, teikiamus pagal įvairias nacionalines ir ES finansines priemones, įskaitant programą „Erasmus+“, „Europos socialinis fondas +“, Europos regioninės plėtros fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, taip siekiant stiprinti švietimo infrastruktūrą ir paslaugas, kurios taip pat leistų romų vaikams įgyti kokybišką ir įtraukų išsilavinimą;

15.  ragina Komisiją įvertinti diskriminaciją aplinkos srityje, kuri daro poveikį romų bendruomenių gyvenamoms vietovėms, ir spręsti galimo nepalankių aplinkos sąlygų poveikio romų vaikų švietimo kokybei ir gerovei klausimą;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš būdų kovoti su stereotipais ir nusistatymu prieš romus yra šviesti visuomenę apie romų istoriją, įskaitant romų holokaustą, papročius, kultūrą ir kalbą, taip siekiant sukurti tiltą geresniam supratimui ir keistis geriausia patirtimi;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešoji politika ir universalios paslaugos planuojant švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, būsto, socialinių paslaugų, transporto, minimalių pajamų sistemų ir kovos su diskriminacija teisės aktų politiką veiksmingai ir nediskriminuojant įtrauktų romus, įskaitant gyvenančius atokiose kaimo vietovėse;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad, rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus, visų veiksmų būtų imamasi remiantis patikimais ir tinkamos kokybės duomenimis ir jais būtų remiamasi; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti duomenų apie romų vaikų dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje prieinamumą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinės teisės aktų sistemas ir tokių duomenų jautrų pobūdį(16);

19.  ragina Komisiją romų vaikų švietimo padėtį apsvarstyti atliekant vertinimą pagal Europos švietimo erdvės iki 2025 m. viziją, pagal kurią visoms ES valstybėms narėms nustatomi dideli Europos užmojai švietimo srityje, daugiausia dėmesio skiriama lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje gerinimui ir ES įsipareigojimui propaguoti pagrindines laisves, toleranciją ir nediskriminavimą, taip pat pasitelkiant švietimą;

20.  prašo Komisijos stebėti ir vertinti padarytą pažangą, sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir teikti ekspertines žinias, koordinavimą ir techninę paramą atitinkamoms valstybėms narėms;

21.  mano, kad sisteminis negebėjimas kovoti su diskriminacija kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir demokratijai, todėl tai turėtų būti sprendžiama Komisijos metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, taip pat kitomis ES priemonėmis, skirtomis demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti;

22.  primena, kad teismo sprendimų neįgyvendinimas yra teisinės valstybės principų pažeidimas; primygtinai ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinami atitinkami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir valstybių narių teismų sprendimai, ir pradėti taikyti priemones pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą(17), jei toks neįgyvendinimas daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas;

23.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Terminas „romai“ vartojamas kaip bendrasis terminas, apimantis įvairius romų kilmės asmenis, įskaitant romus, sintus, kalus, romanišelius ir bojašus (rudarus); kadangi jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, jenišai, domai, lomai, romai ir abdalai, taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius arba asmenis, kuriems taikomas administracinis terminas gens du voyage, ir žmones, kurie save laiko čigonais, nepaneigiant ypatingų šių grupių požymių. (2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (3) Bylos INFR(2015)2025, INFR(2014)2174 ir INFR(2015)2206. (4) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (5) OL C 93, 2021 3 19, p. 1. (6) OL C 385, 2021 9 22, p. 104. (7) OL C 132, 2023 4 14, p. 29. (8) OL C 161, 2023 5 5, p. 10. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0111. (10) OL C 328, 2016 9 6, p. 4. (11) OL C 474, 2021 11 24, p. 146. (12) OL C 347, 2022 9 9, p. 15. (13) OL C 449, 2020 12 23, p. 2. (14) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112; (15) https://fra.europa.eu/en/publication/2022/roma-survey-findings. (16) „Duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo gerinimo gairės“, Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, 2018 m. liepos mėn. Europos Audito Rūmai rekomendavo parengti atitinkamas metodikas, pagal kurias būtų renkami svarbūs duomenys apie romų įtrauktį visose valstybėse narėse. „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“, specialioji ataskaita Nr. 14/2016. (17) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl autistiškų asmenų teisių suderinimo (2023/2728(RSP))

P9_TA(2023)0343 B9-0390/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19, 21, 153, 165, 168 ir 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 3, 21, 24, 26, 34, 35, 41 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3, 10 ir 17 principus,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(1) (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją(2),

–  atsižvelgdamas į Autistiškų asmenų chartiją, kurią parengė asociacija „Autism-Europe“ ir kurią 1996 m. gegužės 9 d. priėmė Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK), kuri įsigaliojo 2011 m. sausio 21 d., remiantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 7 d. rašytinį pareiškimą dėl autizmo, kurį pasirašė dauguma visų Parlamento narių,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos, kuriose 27 ES valstybės narės raginamos užtikrinti geresnę neįgaliųjų įtrauktį ir pagarbą jų teisėms, visų pirma laisvo judėjimo, užimtumo ir būsto srityse,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 4 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2353 dėl paramos autistiškiems asmenims ir jų šeimoms,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos stebėsenos sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama Europos neįgaliojo kortelė ir Europos neįgaliųjų automobilių statymo kortelė (COM(2023)0512),

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 0822/2022,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra apie 100 mln. neįgaliųjų, iš kurių 5 mln., t. y. daugiau kaip 1 iš 100 asmenų, turi autizmo spektro sutrikimų(7);

B.  kadangi ne visiems autistiškiems asmenims būdingi tie patys specifiniai ypatumai, todėl kasdieniame gyvenime ir keliaujant po ES jiems turėtų būti suteikta galimybė gauti kuo geresnę paramą pagal jų poreikius; kadangi didelė dalis autistiškų asmenų, neturinčių susijusios intelekto negalios, gali gyventi savarankiškai, tačiau vis dar teigia susiduriantys su sunkumais norėdami įgyti neįgalumo statusą, nepaisant jiems diagnozuoto autizmo, o tai savo ruožtu kliudo jiems naudotis labai reikalingomis paramos paslaugomis ir neįgalumo išmokomis, o kiti asmenys turi negalią, dėl kurios, atsižvelgiant į sunkumą, jiems visą gyvenimą reikalinga priežiūra ir parama;

C.  kadangi valstybėse narėse vaikų ir suaugusiųjų autizmo diagnozavimas gali užtrukti kelerius metus, todėl jiems nėra suteikiama pakankamai kokybiškų ir įperkamų į asmenį orientuotų paramos paslaugų, grindžiamų individualiais poreikiais ir teikiamų kvalifikuotų specialistų; kadangi šiuo metu nėra ES gairių dėl įrodymais ir teisėmis grindžiamų su autizmu susijusių veiksmų; kadangi šeimoms visoje Europoje vis dar siūlomas neįrodytas ir galimai žalingas gydymas, pavyzdžiui, akivaizdžiai neteisėtos procedūros, susijusios su rimtu smurtu prieš vaikus, pvz., klizma naudojant balinimo chemines medžiagas, vis dar yra plačiai paplitusios ir nepakankamai reguliuojamos daugumoje valstybių narių ir turėtų būti uždraustos; kadangi pavėluotai diagnozuotas ir nediagnozuotas sutrikimas gali turėti rimtų pasekmių: tai gali lemti paslaugų trikdymą ir ankstyvą mirtį;

D.  kadangi visi neįgalieji visose gyvenimo srityse turi tokias pačias teises kaip ir kiti asmenys ir neatimamas teises į orumą, vienodą požiūrį, savarankišką gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime; kadangi šis dalyvavimas yra labai svarbus jiems naudojantis savo pagrindinėmis teisėmis; kadangi jie turi teisę tikėtis, kad veiksmai, kuriais jie prisideda prie ES socialinės, politinės ir ekonominės pažangos, bus gerbiami ir vertinami; kadangi Parlamentas savo rezoliucijose ne kartą ragino valstybes nares įgyvendinti atitinkamą šios krypties politiką(8);

E.  kadangi visuotinai pripažįstama, kad kasdieniame gyvenime neįgalieji ir toliau susiduria su įvairiomis kliūtimis ir diskriminacija, dėl kurių negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, nustatytomis pagal taikytinas ES ir JT teisės aktų sistemas; kadangi jos apima lygias galimybes gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, galimybę dalyvauti darbo rinkoje, lygias galimybes ir vienodą požiūrį užimtumo ir profesinėje srityje, galimybę gauti asmeninę pagalbą ir užtikrinti minėtų asmenų balsavimo teises, taip pat jų įtrauktį bendruomenėje;

F.  kadangi autistiškiems asmenims kyla didesnė rizika tapti neapykantos retorikos ir neapykantos nusikaltimų aukomis ir jie dažniau patiria smurtą nei negalios neturintys asmenys; kadangi jie susiduria su didesnėmis kliūtimis norėdami kreiptis į teismą ir pranešti apie smurtą; kadangi daugelis autistiškų asmenų vis dar neturi teisės į teisnumą ir laisvę patys pasirinkti ir dalyvauti formuojant politiką jiems rūpimais klausimais; kadangi jie pernelyg dažnai turi gyventi institucijose ar su savo šeimomis, kurios taip pat susiduria su didžiuliu paramos trūkumu ir asociatyviąja diskriminacija; kadangi autistiškiems asmenims nesuteikiamos galimybės naudotis jų reprodukcinėmis teisėmis, o LGBTIQ asmenys ir etninės mažumos taip pat patiria papildomą diskriminaciją;

G.  kadangi autistiškiems asmenims sudaromos nevienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, dėl to nėra patenkinami fizinės ir psichologinės sveikatos priežiūros poreikiai ir gerokai sutrumpėja tikėtina gyvenimo trukmė;

H.  kadangi autistiškos mergaitės ir moterys susiduria su įvairių formų diskriminacija, įskaitant kliūtis, trukdančias gauti išsilavinimą ir darbą bei nustatyti diagnozę;

I.  kadangi siūloma kovos su diskriminacija direktyva(9), kuria, laikantis horizontaliojo požiūrio, būtų užtikrinta didesnė apsauga nuo visų rūšių diskriminacijos, vis dar blokuojama Taryboje;

J.  kadangi autistiškiems asmenims neproporcingai didelį poveikį daro nedarbas, kuris gali turėti įtakos iki 90 proc. jų(10);

K.  kadangi akivaizdu, kad reikia nedelsiant parengti įtraukias mokymo programas visų visuomenės sektorių specialistams, siekiant skatinti geresnį autizmo supratimą, užkirsti kelią diskriminacijai ir užtikrinti prieinamumą bei įtrauktį;

L.  kadangi Sąjungos piliečio statusas, kaip nurodyta SESV 20 straipsnyje, suteikia teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje; kadangi neįgaliųjų atžvilgiu ši teisė užtikrinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią ratifikavo Europos Sąjunga ir 27 valstybės narės, 18 straipsniu, garantuojant jų judėjimo laisvę, laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą ir teisę įgyti pilietybę vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis;

M.  kadangi dėl to, kad tarp valstybių narių nesama neįgalumo statuso ir autizmo diagnozės savitarpio pripažinimo, autistiški asmenys ir jų šeimos susiduria su sunkumais siekdami visapusiškai naudotis savo teise laisvai judėti ES, nes atsiranda kliūčių neįgaliesiems persikeliant į kitą valstybę narę dėl darbo, studijų ar kitų priežasčių ir siekiant gauti paramą; kadangi šie sunkumai akcentuoti pastaraisiais metais pateiktose peticijose – ypač tai, kad autizmo diagnozavimo skirtumai valstybėse narėse ir nacionalinių negalios vertinimo sistemų metodų ir rezultatų skirtumai daro poveikį žmonių gyvenimui ir gyvenime svarbiems sprendimams;

N.  kadangi Peticijų komitetas neseniai gavo peticiją, kurioje prašoma, kad ES neįgaliojo kortele taip pat būtų užtikrinta autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų apsauga;

O.  kadangi autistiški asmenys dažniausiai nedalyvauja moksliniuose tyrimuose, įskaitant tiesiogiai su jais susijusius akademinius, klinikinius ir medicinos tyrimus;

1.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais gali susidurti autistiški asmenys siekdami įrodyti, kad turi autizmo spektro sutrikimų, visose valstybėse narėse, ir dėl netikrumo, su kuriuo jie susiduria keliaudami ES, nes nacionalinės neįgaliųjų kortelės pripažįstamos ne visose ES šalyse ir nėra užtikrinamos vienodos galimybės gauti tam tikras konkrečias išmokas; apgailestauja, kad, atsižvelgiant į tai, jog apie 40 proc. autistiškų asmenų neturi jokios susijusios intelekto negalios, yra daug autistiškų ES piliečių, kurie neturi negalios pažymėjimo ir turi tik medicininę diagnozę. Dėl to keliaujant ar judant iš vienos ES šalies į kitą kyla didelių sunkumų – šie asmenys negali įrodyti savo būklės ar prašyti jiems reikalingos paramos;

2.  ragina Komisiją atnaujinti pasiūlymą dėl ES vienodo požiūrio direktyvos, remiantis Parlamento pozicija, išdėstyta jo 2021 m. kovo mėn. rezoliucijoje(11). Pagal jį valstybėms narėms nedelsiant būtų sudarytos palankios sąlygos daryti pažangai kovojant su diskriminacija visoje ES, visose gyvenimo srityse; ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pripažinti šią kovos su diskriminacija direktyvą prioritetine ir aptarti ją aukščiausiu politiniu lygmeniu;

3.  primena, kad, laikantis 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos, svarbu turėti viešus duomenis, suskirstytus pagal lytį ir amžių, taip pat pagal negalios rūšis, įskaitant autizmą, siekiant patobulinti į autistiškus asmenis orientuotą viešąją politiką ir padaryti ją veiksmingesnę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti ir vykdyti autizmo paplitimo tyrimus visose valstybėse narėse;

4.  primygtinai ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas vaikams ir suaugusiesiems gauti autizmo diagnozę, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiems asmenims, ir pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir pagreitinti diagnostikos sertifikatų išdavimą; primygtinai reikalauja, kad atliekant autistiškų asmenų, neturinčių intelekto sutrikimų, autizmo diagnostiką būtų vykdoma negalios pripažinimo procedūra, be kita ko, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis teisėmis ir paslaugomis visose gyvenimo srityse;

5.  palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą iki 2023 m. pabaigos sukurti ES neįgaliojo kortelę, kuriuo siekiama, kad kortelė būtų pripažįstama ir nuosekliai taikoma visose valstybėse narėse visose gyvenimo srityse, be kita ko, su paslaugomis ir parama susijusiose srityse; pabrėžia, jog svarbu, kad procedūros kortelei gauti būtų paprastos ir visuotinai prieinamos, ir pripažįsta, kad skaitmeninis formatas leistų atlikti galutinį patikrinimą;

6.  atkreipia dėmesį į ES neįgaliojo kortelės naudą nematomą negalią, pvz., autizmo spektro sutrikimą, turintiems asmenims; pabrėžia, jog labai svarbu, kad šios kortelės taikymo sritis apimtų visus atvejus, kai privatūs veiklos vykdytojai ar valdžios institucijos neįgaliesiems taiko specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, ir kad šia kortele būtų užtikrinta šių asmenų laisvo judėjimo visoje ES teisė, palengvinant kortelės turėtojų neįgalumo statuso tarpusavio pripažinimą; ragina įtraukti autizmą į nacionalinius valstybių narių neįgalumo tinklus, į kurių sąrašus jis nėra įtrauktas, ir ragina valstybes nares siekti plataus užmojo tikslų, susijusių su šia kortele suteikiamų teisių apimtimi; be to, ragina Komisiją užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visose valstybėse narėse, priimant privalomus teisės aktus;

7.  ragina patvirtinti Europos neįgaliųjų teisinį statusą, kuris sudarytų sąlygas tarpusavio pripažinimui ir akreditavimui visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į autizmo specifiškumą ir užtikrinant visų autistiškų asmenų apsaugą ir įtrauktį;

8.  pabrėžia, kad svarbu skirti ES lėšų kovos su autistiškų asmenų, ypač moterų ir mergaičių, diskriminacija politikai;

9.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares padėti ugdyti autizmo supratimą ir aktyviai dalyvauti informuotumo didinimo kampanijose, bendradarbiaujant su autistiškais asmenimis ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant skatinti visapusišką jų įtrauktį ir dalyvavimą;

10.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes naudotis patogumais visose sveikatos priežiūros ir diagnostikos srityse, siekiant užtikrinti, kad autistiški asmenys turėtų vienodas galimybes naudotis fizinės ir psichologinės sveikatos priežiūros paslaugomis; primygtinai ragina plėtoti infrastruktūrą, pritaikytą autistiškų asmenų priėmimui ligoninėse, geležinkelio stotyse, oro uostuose ir viešajame transporte, t. y. sukurti autizmui palankias erdves, pvz., vadinamuosius tylos kambarius, ir užtikrinti, kad būtų teikiamos paslaugos, skirtos padėti autistiškiems asmenims keliaujant iš vienos valstybės narės į kitą;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją patikėti Europos prieigos išteklių centrui „AccessibleEU“ nustatyti ir šalinti autistiškiems asmenims kylančias prieigos kliūtis pagal NTK 9 straipsnį, skatinti sudaryti lanksčias ir tinkamas sąlygas atsižvelgiant į jų individualius poreikius bei priimant konkrečias gaires įvairiuose sektoriuose, ir pašalinti dabartinių teisės aktų, skirtų su autistiškų asmenų poreikiais susijusiems klausimams, spragas;

12.  yra susirūpinęs dėl aukšto autistiškų asmenų, ypač moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis ES gyventojų grupėmis; ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti teisėkūros ir politikos sistemą, susijusią su autistiškų asmenų dalyvavimu darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti socialines įmones, daugiausia dėmesio skiriant jų užimtumui; ragina valstybes nares pritaikyti darbo vietas ir imtis veiksmų darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi gairių dėl tinkamų sąlygų autistiškiems asmenims sudarymo darbo vietoje, ir skatinti jų karjeros galimybes; prašo Komisijos būsimoje ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginėje programoje ypač daug dėmesio skirti autistiškiems darbuotojams ir nustatyti plataus užmojo tikslus;

13.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis Užimtumo lygybės direktyvos ir užtikrinti, kad tokios priemonės, kaip pozityviosios įdarbinimo programos ir kvotos, suteiktų apčiuopiamų užimtumo galimybių, kuriomis būtų skatinamos įtraukios darbo vietos;

14.  ragina valstybes nares skatinti rengti visų visuomenės sektorių, pvz., švietimo, sveikatos, socialinio, transporto ir teisingumo sektorių, specialistams mokymus apie autizmą, įtraukiant privalomus autizmo mokymus į atitinkamas mokymo programas, aktyviai dalyvaujant autistiškiems asmenims, jų šeimoms ir juos atstovaujančioms organizacijoms;

15.  primena, kad autistiški asmenys turi teisę vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvauti visų lygmenų ir formų švietimo sistemose, įskaitant ikimokyklinį ugdymą; pabrėžia, kad reikia skatinti sudaryti galimybes naudotis visuotinio, kokybiško, įperkamo bei įtraukaus švietimo paslaugomis ir nuolat teikti autistiškiems asmenims individualizuotą asmeninę pagalbą ir paramą švietimo srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas ir suteikti prieinamą mokomąją medžiagą, kaip nustatyta NTK 24 straipsnyje, siekiant remti įtraukių mokyklų, kurios galėtų tapti įtraukaus ir novatoriško mokymo ir mokymosi pavyzdžiu visoje ES, kūrimą, stebėti besimokančių asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, galimybes gauti išsilavinimą: pradinį ir vidurinį išsilavinimą, profesinį mokymą ir galimybes įsidarbinti;

16.  pripažįsta, kad sportas yra labai svarbus autistiškų vaikų augimui ir vystymuisi, ir ragina valstybes nares sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria autistiški asmenys, dalyvaujantys laisvalaikio, sporto bei kultūros veikloje, ir skatinti, kad daugiau šių asmenų užsiimtų fizine veikla;

17.  pabrėžia, jog svarbu, kad atliekant su autizmu susijusius mokslinius tyrimus būtų laikomasi griežtų etikos standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus, atliekamus kartu su autistiškais asmenimis ir jų šeimomis, siekiant pagerinti autistiškų asmenų gyvenimo kokybę; pabrėžia, kad valstybės narės turi struktūriškai dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, siekdamos skatinti ir gilinti žinias apie autizmą ir taip geriau suprasti autistiškų asmenų poreikius visoje Europos Sąjungoje;

18.  ragina valstybes nares pertvarkyti globos sistemas, kad autistiškiems asmenims būtų sudarytos sąlygos naudotis teisnumu, suteikiant jiems galimybę naudotis remiamomis sprendimų priėmimo sistemomis ir užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad autistiški asmenys būtų įgalinti ir jiems būtų sudarytos visos galimybės pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir dalyvauti politiniame bei viešajame gyvenime;

19.  pabrėžia, kad skirstant ES lėšas, dalį jų svarbu skirti kovos su autistiškų asmenų (ypač moterų ir mergaičių), kurie susiduria su ypač dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir smurtu, diskriminacija politikai ir užtikrinti, kad už priverstinę sterilizaciją būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, kurioje minimas seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas; ragina ES institucijas užtikrinti, kad į 2022 m. kovo 8 d. pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022)0105) priverstinė sterilizacija pagal tą patį straipsnį būtų priskiriama nusikalstamai veikai; palankiai vertina 2023 m. birželio mėn. Tarybos sprendimą dėl Stambulo konvencijos sudarymo, kuriuo sukuriama išsami ir daugialypė teisinė moterų apsaugos nuo visų formų smurto sistema(12);

20.  primygtinai ragina valstybes nares aktyviai kovoti su kitų formų sąveikine diskriminacija, kurią patiria autistiški asmenys, ypač priklausantys pažeidžiamoms grupėms; ragina jas ir Komisiją priimti įvairius sektorius apimančias nacionalines strategijas, siekiant skirti pakankamai tikslinių lėšų veiksmingam jų įgyvendinimui;

21.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (2) OL C 474, 2021 11 24, p. 48. (3) OL C 152, 1996 5 27, p. 87. (4) OL C 362, 2021 9 8, p. 8. (5) OL C 132, 2022 3 24, p. 129. (6) OL C 177, 2023 5 17, p. 13. (7) Pasaulio sveikatos organizacijos faktų apie autizmą suvestinė skelbiama šiuo adresu: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/autism-spectrum-disorders. (8) 2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“ (OL C 177, 2023 5 17, p. 30). (9) 2008 m. liepos 2 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426). (10) Informaciją apie su Tarybos išvadomis dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos susijusius veiksmus rasite čia: https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=1484&furtherNews=yes&newsId=10274. (11) 2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (OL C 474, 2021 11 24, p. 48). (12) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1075 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu (OL  L 43 I, 2023 6 2, p. 1).

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl standartizuotų rankinio bagažo matmenų (2023/2774(RSP))

P9_TA(2023)0344 B9-0391/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 ir 227 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį ir 100 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) taisykles dėl keleivių bagažo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-487/12(2) (toliau – ESTT sprendimas byloje C-487/12),

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 0837/2019,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi oro transporto bendrovės atskirai nustatė taisykles dėl keleivių rankinio bagažo vienetų skaičiaus ir dydžio bei taikomų mokesčių;

B.  kadangi oro transporto bendrovės taiko skirtingus reikalavimus dėl rankinio ir registruoto bagažo dydžio, svorio ir tipo; kadangi bagažo dydis taip pat priklauso nuo orlaivio modelio ir jo konfigūracijos;

C.  kadangi į Reglamentą (EB) Nr. 889/2002(3), įgyvendinantį 1999 m. Monrealio konvenciją, įtrauktos tik nuostatos dėl bagažo sugadinimo arba praradimo ir atsakomybės už vėlavimą, o nuostatų dėl bagažo dydžio nėra;

D.  kadangi visos oro transporto bendrovės turėtų nustatyti bent minimalius bendrus standartizuotus rankinio bagažo matmenis;

E.  kadangi 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789) numatyti veiksmai, kuriais siekiama peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008, taip pat peržiūrėti keleivių teisių reglamentavimo sistemą ir Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodeksą;

1.  pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų baigti rengti ES teisės aktai dėl oro transporto keleivių teisių, siekiant pagerinti keleivių apsaugos ir informavimo standartus, sustiprinti jų teises ir užtikrinti, kad oro vežėjai vykdytų veiklą suderintomis sąlygomis liberalizuotoje rinkoje, taip sudarant palankesnes sąlygas kelionėms;

2.  primena, kad pagal ESTT sprendimą byloje C-487/12(4) rankinis bagažas (t. y. neregistruotas bagažas) turi būti laikomas būtinu keleivių gabenimo elementu, jei toks bagažas atitinka protingus svorio ir dydžio reikalavimus, ir už jo gabenimą negali būti nustatomas kainos priedas; todėl primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma šio sprendimo, ir tuo tarpu siekti skaidrumo, kiek tai susiję su bet kokių mokesčių už rankinį bagažą atskleidimu pateikiant informaciją apie skrydžio kainas ir tvarkaraščius, kad būtų sustiprinta vartotojų apsauga;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad oro transporto bendrovės visame pasaulyje taiko skirtingą politiką ir apribojimus, susijusius su rankinio bagažo, kurį keleiviai gali neštis į lėktuvą, dydžiu ir svoriu, o tai dažnai sukelia painiavą, nepatogumus, lemia mažiau patogų keliavimą, vėlavimą ir kartais ginčus tarp keleivių ir oro transporto bendrovių darbuotojų;

4.  pripažįsta, kad didžiausią susirūpinimą keleiviams kelia tai, kad skirtingos oro transporto bendrovės taiko nenuoseklią politiką, susijusią su rankiniu bagažu, kuri gali būti laikoma piktnaudžiavimu arba nesąžininga praktika ir kelia sunkumų keliautojams, kurie dažnai skraido naudodamiesi skirtingų oro transporto bendrovių paslaugomis arba vyksta į keliones, susijusias su skirtingų oro vežėjų vykdomais jungiamaisiais skrydžiais, taip pat tai, kad ne visi oro vežėjai laikosi ESTT sprendimo byloje C-487/12;

5.  pažymi, kad dėl oro transporto bendrovių taisyklių, susijusių su rankinio ir registruoto bagažo dydžiu, ir keleiviams taikomų mokesčių skirtumų atsiranda paslėptų išlaidų, kai keleivis naudojasi įvairių oro transporto bendrovių paslaugomis arba dėl nenumatytų ar praktinių priežasčių turi pakeisti oro transporto bendrovę;

6.  primena, kad Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 22 straipsnyje pripažįstama oro vežėjų laisvė nustatyti oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus neapima rankinio bagažo kainų nustatymo;

7.  mano, kad paslėptos ir papildomos išlaidos riboja galimybę palyginti skirtingų oro transporto bendrovių pasiūlymus, o tai varžo keleivių galimybes priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl geriausio pasiūlymo;

8.  pažymi, kad rankinio bagažo matmenų patikrinimai vietoje, atliekami oro transporto bendrovių darbuotojų, kurie kartais savo nuožiūra ir savavališkai taiko taisykles, rodo, kad skirtingi reikalavimai dėl leistino bagažo dydžio yra pertekliniai;

9.  mano, kad ES mastu suderinus reikalavimus dėl bagažo dydžio, svorio ir tipo visoms oro transporto bendrovėms, vykdančioms veiklą Europos Sąjungoje, padidėtų skaidrumas ir vartotojų apsauga visiems oro transportu keliaujantiems asmenims;

10.  pažymi, kad ir pasiimant į keliones nedidelius gyvūnus augintinius, kuriuos galima įsinešti į lėktuvo saloną kaip rankinį bagažą, leidžiami kelioninių rankinių arba transportavimo dėžių matmenys įvairiose oro transporto bendrovėse taip pat šiek tiek skiriasi, o tai sukelia panašių nepatogumų;

11.  atkreipia dėmesį į Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 peržiūros procesą;

12.  ragina Komisiją pateikti konkrečių politikos priemonių, kad būtų integruotas ESTT sprendimas byloje C-487/12, pagal kurį už rankinį bagažą neturi būti nustatomas kainos priedas, ir pabrėžia, kad reikia apibrėžti protingų svorio ir dydžio reikalavimų taikymo sritį ir konkrečius reikalavimus, taip pat spręsti oro transporto bendrovių taikomų bagažo standartų sudėtingumo klausimą persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008;

13.  ragina Komisiją atliekant Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 peržiūrą įtraukti pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiami klausimai, susiję su paslėptų išlaidų atsiradimu, pvz., dėl vietų paskirstymo arba oro transporto bendrovių pasiūlymų, susijusių su jų bagažo politika, sudėtingumo, kad būtų galima reglamentuoti galutinės kainos sudėtį;

14.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 293, 2008 10 31, p. 3. (2) 2014 m. rugsėjo 18 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas Vueling Airlines SA / Instituto Galego de Consumo de la Xunta de Galicia, C-487/12, ECLI:EU:C:2014:2232. (3) 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 889/2002, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju (OL L 140, 2002 5 30, p. 2). (4) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:62012CJ0487.

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Šveicarijos santykių (2023/2042(INI))

P9_TA(2023)0345 A9-0248/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, kuriomis nustatomi ES principai, tikslai ir kompetencijos ir pripažįstama Europos valstybių teisė teikti paraišką dėl narystės Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės (EEE)(1) susitarimą, kuriuo pripažįstama bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės teisė teikti paraišką dėl narystės EEE,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. liepos 22 d. pasirašytą Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą(2),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą(3),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių(4),

–  atsižvelgdamas į neigiamą 1992 m. Šveicarijos referendumo, per kurį pasisakyta prieš narystę EEE, rezultatą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad sudaryti ir 1999 m. pasirašyti keli ES ir Šveicarijos sektorių susitarimai, vadinami I dvišalių susitarimų rinkiniu(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. pasirašytus devynis papildomus ES ir Šveicarijos sektorių susitarimus, vadinamus II dvišalių susitarimų rinkiniu,

–  atsižvelgdamas į susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo(6),

–  atsižvelgdamas į susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais(7),

–  atsižvelgdamas į susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų(8),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. pasirašytą Šveicarijos Konfederacijos ir Europos policijos biuro susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. susitarimą dėl Šveicarijos dalyvavimo Šengeno erdvėje(10), kuriuo leidžiamas laisvas asmenų judėjimas tarp Šveicarijos ir ES valstybių narių ir kuriuo supaprastintas bendradarbiavimas saugumo ir kovos su tarptautiniais nusikaltimais klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. pasirašytą Eurojusto ir Šveicarijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimą dėl Europos palydovinės navigacijos programų(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų(13),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ES ir Šveicarijos susitarimą dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Europos Komisijos pateiktą reglamentavimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2030 m. ne mažiau kaip 55 proc. sumažinti grynąjį ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (COM(2021)0550),

–  atsižvelgdamas į Šveicarijos Federalinės Tarybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimus priimti ES dujų ir elektros energijos taupymo tikslus, kurie yra didesnio masto Šveicarijos energetikos politikos reguliavimo derinimo ir tinklo reguliavimo dalis,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 23 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 19 d. Tarybos išvadas dėl ES santykių su Šveicarijos Konfederacija,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Šveicarijos Federalinės Tarybos sprendimą nutraukti derybas dėl ES ir Šveicarijos institucinės struktūros,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Šveicarijos Federalinė Taryba 2022 m. vasario 23 d. patvirtino savo derybų su ES paketo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 15 d. Šveicarijos referendumo, kuriuo leista padidinti Šveicarijos finansinį įnašą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX), teigiamą rezultatą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 7 d. Rapersvilyje-Jonoje (Šveicarija) 41-ajame tarpparlamentiniame Šveicarijos ir ES susitikime priimtą Šveicarijos Federalinės Asamblėjos delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu ir Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Šveicarija (DEEA delegacija) pirmininkų bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl institucinės struktūros(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0248/2023),

A.  kadangi ir ES, ir Šveicarija yra politiniu ir kultūriniu požiūriu artimos panašiai mąstančios sąjungininkės, besivadovaujančios bendromis vertybėmis, pvz., demokratija, teisinės valstybės principu, žmogaus teisėmis, mažumų apsauga, socialine lygybe bei tvarumu socialiniu ir aplinkos atžvilgiu; kadangi ES ir Šveicarija yra svarbios ekonominės partnerės, suinteresuotos bendra ekonomine gerove;

B.  kadangi ES ir Šveicarija palaiko ilgalaikius santykius, grindžiamus bendromis vertybėmis ir taikos tikslais, įsipareigojimu puoselėti daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, ir aktyviai vadovauja pasaulinėms pastangoms atremiant tokius iššūkius, kaip klimato kaita, aplinka, biologinės įvairovės nykimas, išteklių išeikvojimas, darnus vystymasis, spartesnis skaitmeninimas, migracija ir tarptautinis saugumas, tarptautinis baudžiamasis teisingumas bei tarptautinė humanitarinė teisė;

C.  kadangi tebesitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ES ir Šveicarijai būtina stiprinti savo bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir reagavimo į krizę srityse; kadangi Šveicarija bendradarbiauja pagal tam tikras ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) dalis ir dalyvavo bendrose saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose; kadangi Šveicarija prisijungė prie ES sankcijų Rusijai ir balsavo už visas JT rezoliucijas dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą;

D.  kadangi Šveicarija ieško naujų bendradarbiavimo formų tokiose srityse, kaip saugumas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir sveikata; kadangi Šveicarija yra pasirengusi plėsti savo bendradarbiavimą saugumo srityje, daugiausia dėmesio skirdama tokioms sritims, kaip kibernetinis saugumas, hibridinės grėsmės, atsparumas ir dezinformacija; kadangi Šveicarija siekia stiprinti sąveikumą Europos gynybos agentūros struktūroje; kadangi 2021 m. Šveicarijos saugumo politikos ataskaitoje ir 2022 m. papildytoje ataskaitoje išdėstyto Šveicarijos galimybės didinti bendradarbiavimą su ES;

E.  kadangi Šveicarija ir ES yra svarbios ekonominės partnerės: ES yra pagrindinė Šveicarijos prekybos partnerė, o Šveicarija – ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė po Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės; kadangi ES ir Šveicarija yra tarp pagrindinių viena kitos užsienio investicijų paskirties vietų ir svarbios prekybos paslaugomis partnerės;

F.  kadangi 2023 m. birželio 21 d. Šveicarijos Federalinė Taryba patvirtino pagrindinius derybų su ES įgaliojimų parametrus;

G.  kadangi Šveicarijos ekonominiai ir prekybos santykiai su ES daugiausia reglamentuojami laisvosios prekybos susitarimu (LPS) ir įvairiais dvišaliais susitarimais, įskaitant susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, pagal kuriuos Šveicarija sutiko perimti tam tikrus ES teisės aktų aspektus mainais už prieigą prie dalies ES bendrosios rinkos;

H.  kadangi Šveicarija yra stipriai integruota į ES bendrąją rinką; kadangi iki šiol ES ir Šveicarija yra sudariusios daugybę dvišalių susitarimų; kadangi daugelį jų reikia skubiai atnaujinti, kad būtų išlaikytas vidaus rinkos veikimas šiuo požiūriu tarp ES ir Šveicarijos ir atsižvelgta į kintančius prioritetus;

I.  Kadangi 2021 m. gegužės mėn. Šveicarijos Federalinė Taryba nusprendė nutraukti derybas dėl ES ir Šveicarijos susitarimo dėl institucinės struktūros; kadangi reikia rasti sprendimą dėl būsimų ES ir Šveicarijos santykių, kad būtų sustiprinti dvišaliai santykiai ir plėtojama ES ir Šveicarijos partnerystė visapusiškai išnaudojant jos galimybes pagrindiniais abipusio intereso klausimais; kadangi neseniai buvo surengta keletas Komisijos ir Šveicarijos Federalinės Tarybos tiriamųjų susitikimų;

J.  kadangi 2023 m. kovo mėn. įvykęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus vizitas suteikė naują postūmį diskusijoms, kuriomis siekiama išspręsti institucines problemas; kadangi abi šalys rodo pasiryžimą sumažinti likusius skirtumus rengiant tiriamąsias derybas tiek techniniu, tiek politiniu lygmenimis; kadangi abiem šalims būtina išlaikyti tempą, toliau laikytis tinkamos krypties ir galbūt padidinti savo pastangas siekiant nuspręsti, ar esama tvirto pagrindo visapusiškoms deryboms, kurias būtų galima greitai ir sėkmingai užbaigti;

K.  kadangi būtina išsaugoti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, kad joje būtų užtikrinta sąžininga konkurencija; kadangi tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka yra grindžiama itin konkurencinga socialine rinkos ekonomika;

L.  kadangi Šveicarijos piliečiai turi tokias pačias teises laisvai judėti, atvykti į ES ir joje gyventi, vadovaujantis ES teise, kaip ir ES piliečiai; kadangi 2021 m. Šveicarijoje vidutiniškai dirbo apie 351 000 tarpvalstybinių darbuotojų, o nuo 2021 m. gruodžio 31 d. ES gyveno apie 442 000 Šveicarijos piliečių ir 1,4 mln. ES piliečių gyveno Šveicarijoje;

M.  kadangi šiuo metu pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ ir kitas susijusias programas bei iniciatyvas, įskaitant ES programą „Erasmus+“, Šveicarija naudojasi neasocijuotosios trečiosios šalies statusu; kadangi ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje būtų naudingas abiem šalims;

N.  kadangi 2012 m. kovo 16 d. pasirašyta Europos gynybos agentūros ir Šveicarijos bendradarbiavimo sistema sudaro sąlygas keistis informacija ir vykdyti bendrą veiklą mokslinių tyrimų ir technologijų bei ginkluotės projektų ir programų srityse;

O.  kadangi 2023 m. spalio 22 d. Šveicarijoje vyks visuotiniai rinkimai; kadangi Parlamento rinkimai vyks 2024 m. birželio mėn.;

Užsienio ir saugumo politika

1.  pabrėžia, kad ES yra labai suinteresuota bendradarbiauti su Šveicarija, kaip bendraminte partnere, tarptautiniais taikos, saugumo, žmogaus teisių ir gynybos klausimais, visų pirma reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; palankiai vertina tai, kad Šveicarija prisijungė prie ryšium su tuo priimtų ES sankcijų ir kad ji iki šiol patvirtino visus ES sankcijų paketus; pripažįsta Šveicarijos įsipareigojimą išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, be kita ko, imantis bendrų veiksmų su ES tarptautinėse organizacijose ir daugiašaliuose forumuose;

2.  atkreipia dėmesį į Šveicarijos ilgalaikę užsienio politiką, kuria skatinama taika, tarpininkavimas ir taikus konfliktų sprendimas; palankiai vertina Šveicarijos, kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, JT ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės, ryžtingą ir didelį vaidmenį ieškant krizių sprendimų, be kita ko, įgyvendinant konstitucinius susitarimus didelės įtampos sąlygomis, kuriant taiką, sudarant palankesnes sąlygas dialogui, plėtojant pasitikėjimo stiprinimo priemones ir puoselėjant susitaikymą;

3.  palankiai vertina tai, kad 2023–2024 m. Šveicarija bus nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, nes tai yra galimybė stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir propaguoti bendrus prioritetus daugiašaliu lygmeniu;

4.  palankiai vertina tai, kad Šveicarija laikosi artimos ES BUSP pozicijos, be kita ko, humanitarinės pagalbos, civilinės saugos, kovos su terorizmu ir klimato kaitos klausimais, ir jos dalyvavimą keliose BSGP misijose, visų pirma EULEX KOSOVO, EUFOR ALTHEA ir EUCAP SAHEL; pažymi, kad, vertinant absoliučiais dydžiais, Šveicarija – dažniausiai prie BSGP misijų prisidedanti šalis; ragina toliau dalyvauti BUSP ir BSGP kompetencijai priklausančiose srityse;

5.  be to, palankiai vertina tai, kad 2021 m. lapkričio mėn. Šveicarija pareiškė, jog dalyvaus tam tikruose nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo projektuose, ir kad šiuo metu nagrinėjamos galimybės dalyvauti dviejuose projektuose; pažymi, kad Šveicarija pareiškė susidomėjimą projektais, susijusiais su kibernetine gynyba ir kariniu mobilumu, ir kad tai – dar vienas priartėjimas prie ES, kai Šveicarija pirmą kartą per savo istoriją svarsto galimybę bendradarbiauti su kitomis valstybėmis gynybos srityje; palankiai vertina Šveicarijos ketinimą dalyvauti Europos oro gynybos dangaus skydo iniciatyvoje;

6.  ragina Šveicariją ir ES toliau bendradarbiauti socialiniais ir humanitariniais klausimais, laikantis ES integruoto požiūrio, ir žmogaus teisių bei demokratijos klausimais, be kita ko, įgyvendinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; palankiai vertina Šveicarijos narystę Europos krizių valdymo sistemoje;

7.  palankiai vertina intensyvesnes konsultacijas užsienio politikos klausimais ir tai, kad Šveicarija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES bei NATO; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Šveicarijos dalyvavimą programoje „Partnerystė taikos labui“; ragina Šveicariją stiprinti bendradarbiavimą su ES saugumo ir gynybos srityje ir visapusiškai pasinaudoti su Europos gynybos agentūra sudarytu administraciniu susitarimu; pabrėžia, koks svarbus yra ES valstybių narių ir Šveicarijos bendradarbiavimas užtikrinant šalies saugumą dėl jos geografinės padėties;

8.  pažymi, kad Šveicarija savanoriškai prisijungia prie ES sankcijų Rusijai atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį; ragina Šveicariją toliau vykdyti savo įsipareigojimą laikytis tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos, atidžiai ir nuosekliai taikyti bei įgyvendinti visas priimtas ES ribojamąsias priemones, kaip tai darė iki šiol, ir užkirsti kelią jų apėjimui, kaip Komisija numatė ES valstybėms narėms; ragina Šveicariją iš dalies pakeisti savo teisės aktus, kad būtų galima konfiskuoti Rusijos turtą; ragina Šveicariją prisijungti prie Darbo grupės Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimams; be to, ragina Šveicariją bendradarbiauti su ES Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupe siekiant koordinuoti ir išnagrinėti teisėtus būdus konfiskuoti turtą, įskaitant Šveicarijoje laikomus Rusijos centrinio banko rezervus, laikantis tarptautinės teisės, ir aktyviai dalyvauti tarptautinių forumų diskusijose dėl įšaldyto turto panaudojimo Ukrainai atstatyti;

9.  pabrėžia, kad Šveicarija ėmėsi svarbių humanitarinių veiksmų Ukrainoje, pasiūlė apsaugos statusą Ukrainos pabėgėliams ir suteikė didelę finansinę paramą Ukrainos atstatymui, be kita ko, organizuodama 2022 m. Lugane įvykusią Ukrainos atstatymo konferenciją; ragina ES ir Šveicariją toliau bendradarbiauti sprendžiant tebesitęsiančią krizę;

10.  apgailestaudamas pažymi, kad Šveicarija šiuo metu draudžia iš ES valstybių narių į Ukrainą reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus šaudmenis ir karines medžiagas; palankiai vertina nacionalinio lygmens pasiūlymą ir Kantonų Taryboje pradėtas politines diskusijas šia tema; ragina Šveicarijos Federalinę Tarybą pritarti pakartotiniam ginklų tiekimui į Ukrainą;

11.  ragina Šveicariją peržiūrėti savo praktiką, susijusią su sankcijomis, siekiant sistemingiau susiderinti su ES taikomomis sankcijomis, taip pat tais atvejais, kai jos yra grindžiamos žmogaus teisių pažeidimais pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

Visuomenė ir geopolitika

12.  taip pat palankiai vertina Šveicarijos dalyvavimą Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimuose;

13.  pripažįsta ES ir Šveicarijos bendradarbiavimą tarptautinės migracijos srityje, įskaitant srautų valdymą ir pabėgėlių perkėlimą; palankiai vertina Šveicarijos dalyvavimą FRONTEX veikloje; ragina Šveicariją stiprinti bendradarbiavimą su ES prieglobsčio agentūra ir FRONTEX, kurios tiesiogiai dalyvauja geriau valdant tarptautinę migraciją į Šveicariją ir iš jos; pakartoja, koks nepaprastai svarbus yra dalyvavimas Šengeno / Dublino sistemoje;

14.  apgailestauja, kad iki šiol Šveicarija neatitinka reikalavimų, kad dalyvautų ES civilinės saugos mechanizme, nes tik ELPA šalys, kurios yra ir EEE narės, ir kitos Europos šalys, kai tai numatyta susitarimuose, bei į ES stojančios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės gali prisijungti prie šio mechanizmo; ragina skubiai užmegzti būsimą partnerystę su Šveicarija pagal šią sistemą, sudarant galimybę prie ES civilinės saugos mechanizmo prisijungti ELPA valstybėms narėms; primygtinai ragina išnagrinėti galimybes, kaip Šveicarija galėtų dalyvauti nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas iniciatyvų, kad būtų stiprinamas bendras ES ir Šveicarijos atsparumas;

Ekonomika, darbo rinka ir prieiga prie ES vidaus rinkos

15.  primena ilgalaikius ES ir Šveicarijos santykius, grindžiamus bendromis taikos, socialinio teisingumo, ekologinio atsakingumo ir ekonominės gerovės vertybėmis bei tikslais, taip pat jų ekonomine ir socialine tarpusavio priklausomybe; ragina išnagrinėti tolesnes galimybes Šveicarijai prisijungti prie Europos darbo institucijos ir Vidaus rinkos informacinės sistemos; pabrėžia bendrą įsipareigojimą toliau stiprinti kovą su netinkamomis darbo sąlygomis ir užtikrinti veiksmingą socialinių teisių paisymą visoje Europoje;

16.  pabrėžia, kad ir toliau svarbus prioritetas yra tvirtų, stabilių ir tvarių prekybos santykių su Šveicarija, ketvirta pagal dydį ES prekybos partnere, išsaugojimas, stiprinimas ir plėtojimas ir tuo labai suinteresuotos abi šalys, ypač dabartinėmis neramiomis aplinkybėmis tarptautiniu mastu; mano, kad modernizuoti ir abipusiškai naudingi santykiai, grindžiami plataus užmojo susitarimu, turėtų ne tik sumažinti prekybos kliūtis, bet ir sukurti vienodas sąlygas ES piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams, skatinti pasitikėjimą, stabilumą, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir gerovę, užtikrinti nediskriminacinę darbuotojų teisių apsaugą ir garantuoti aukščiausio lygio vartotojų bei aplinkos apsaugą, sąžiningą konkurenciją, darnų vystymąsi ir socialinę apsaugą, pažangą ir teisingumą; pabrėžia, kad svarbu toliau dėti bendras pastangas siekiant reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), visų pirma jos Ginčų sprendimo tarybą, ir skatinti tvarios bei ekologiškos prekybos iniciatyvas rengiantis 13-ajai PPO ministrų konferencijai;

17.  mano, kad Šveicarijos plataus masto integracija į ES bendrąją rinką yra pagrindinis tvaraus ekonomikos augimo veiksnys; atkreipia dėmesį į tvirtus ES ir Šveicarijos santykius, neapsiribojančius ekonomine integracija, ir kad bendrosios rinkos plėtra prisideda prie visų piliečių ir įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), stabilumo ir gerovės; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos ir kuriamos kokybiškos darbo vietos;

18.  apgailestauja dėl to, kad Šveicarija – vienintelė ELPA narė, neprisijungusi prie EEE; tačiau pažymi, kad Šveicarijos piliečiai turi tokias pačias teises laisvai judėti, atvykti į ES ir joje gyventi, vadovaujantis ES teise, kaip ir ES piliečiai; pakartoja, kad 71 proc. Šveicarijos gyventojų pritaria prisijungimui prie EEE, o dauguma taip pat pageidauja visapusiškos prieigos prie ES bendrosios rinkos ir dalyvauti ES bendradarbiavimo veiksmuose; pažymi, kad Šveicarijos prisijungimas prie EEE arba ES, jei ji pareikštų tokį pageidavimą ateityje, visada būtų sveikintinas; pažymi, kad tuo atveju, jei toks pareikštas pageidavimas būtų susijęs su naryste ES, Šveicarija įgytų galimybes visapusiškai dalyvauti priimant ES sprendimus ir taisykles;

19.  pabrėžia stiprius ekonominius, socialinius ir kultūrinius Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos pasienio regionų, t. y. Overnės-Ronos-Alpių, Badeno-Viurtembergo, Bavarijos, Burgundijos-Franš Kontė, Bolcano-Pietų Tirolio, Grand Esto, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Forarlbergo, kuriuos sieja ilga istorija, ryšius; pabrėžia stabilių ir tvirtų ES ir Šveicarijos santykių bei sistemų svarbą siekiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateityje;

20.  yra susirūpinęs dėl kiekvieno atvejo, kai Šveicarija neįgyvendina tam tikrų susitarimų su Sąjunga ir vėliau priima teisėkūros priemones bei praktiką, kurios gali būti nesuderinamos su šiais susitarimais, visų pirma priemones, darančias poveikį laisvam asmenų judėjimui; ragina Šveicariją stiprinti laisvą asmenų judėjimą šiuo atžvilgiu nustatant papildomas priemones ir suderinant jas su Direktyva 2004/38/EB(18); pabrėžia, kad Šveicarija turi dinamiškai priimti ES teisės aktus dėl tarpusavio bendradarbiavimo;

21.  atkreipia dėmesį į didelį tarpvalstybinių darbuotojų, važinėjančių dirbti į ES iš Šveicarijos ir atvirkščiai, skaičių ir į didelį ES ir Šveicarijos piliečių, gyvenančių ir dirbančių atitinkamai Šveicarijoje arba ES, skaičių; primena, kad laisvas asmenų judėjimas yra vienas iš pagrindinių ES bendrosios rinkos principų; pabrėžia, kad įsikuriant kitoje ES šalyje taikomi tam tikri apribojimai; apgailestauja dėl Šveicarijos Federalinės Tarybos sprendimo vėl taikyti prieigos prie Šveicarijos darbo rinkos apribojimus Kroatijos darbuotojams nustatant leidimų kvotas ir ragina Šveicariją apsvarstyti galimybę panaikinti šią apsaugos sąlygą;

22.  primygtinai ragina Šveicariją taikyti atitinkamą ES acquis ir laikytis savo įsipareigojimų pagal 1999 m. susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, ypač dėl komandiruotų darbuotojų, ir pritaikyti rėmimo priemones, kuriomis būtų garantuojama aukštų socialinių standartų apsauga ir veiksminga bei nediskriminacinė darbuotojų teisių apsauga, mobiliems, komandiruotiems ir vietos darbuotojams užtikrinant vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje, taip pat leisti ES ekonominės veiklos vykdytojams teikti paslaugas jos teritorijoje jų nediskriminuojant; atkreipia dėmesį į Šveicarijos susirūpinimą šiuo klausimu ir į tai, kad dabartinėms ES valstybėms narėms susirūpinimą kėlė panašūs klausimai, tačiau jie nepasitvirtino; ragina Šveicariją sumažinti biurokratines kliūtis darbuotojų komandiravimo srityje; atkreipia dėmesį į Šveicarijos nuolat gerinamą rėmimo priemonių veikimą ir palankiai vertina jos aktyvų ir reguliarų dialogą su savo kaimyninėmis šalimis ir kitomis ES valstybėmis narėmis konkrečiais klausimais, susijusiais su tarpvalstybinių paslaugų teikimu;

23.  ragina ES ir Šveicariją dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti darbuotojų teisių apsaugos priemones, visų pirma tokiose srityse, kaip prieš profesines sąjungas nukreiptas atleidimas iš darbo, susijusi minimali kompensacija ir kolektyvinės derybos, siekiant užtikrinti visiems darbuotojams sąžiningą ir teisingą rinką; atkreipia dėmesį į Šveicarijoje vykstantį nepriklausomą tarpininkavimo procesą, kuriuo siekiama rasti kompromisinį sprendimą dėl profesinių sąjungų narių apsaugos nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo; mano, kad, siekiant užtikrinti gerą darbuotojų apsaugą, Komisija ir Šveicarijos Federalinė Taryba, nuolat keisdamosi nuomonėmis su Šveicarijos socialiniais partneriais, galėtų apsvarstyti galimybę aiškiai apibrėžtą laikotarpį taikyti laikinas, ribotas arba apsaugos priemones, grindžiamas ES teise;

24.  pažymi, kad, kol nebus priimtas susitarimas dėl viso susitarimų rinkinio, daugeliui dvišalių ES ir Šveicarijos susitarimų kyla silpnėjimo rizika ir jie turi būti peržiūrėti siekiant užtikrinti jų tolesnį aktualumą ir veiksmingumą, taip pat suteikti teisinį tikrumą, konsoliduoti bei toliau plėtoti ES ir Šveicarijos santykius ir ateities perspektyvą, visų pirma susitarimai dėl ES ekonominės veiklos vykdytojų geresnės ir abipusės prieigos prie Šveicarijos rinkos; yra susirūpinęs dėl to, kad pagrindiniai dvišaliai susitarimai laipsniškai baigia galioti ir jais nebeužtikrinama sklandi prieiga prie rinkos dėl to, kad į juos neįtraukti nauji ES acquis pakeitimai; pažymi, kad modelis, grindžiamas atskirais dvišaliais susitarimais, o ne susitarimų rinkiniu, yra pasenęs; primena, kad esamų ir būsimų susitarimų, kuriais sudaromos sąlygos Šveicarijai dalyvauti ES bendrojoje rinkoje, siekiant užtikrinti homogeniškumą ir teisinį tikrumą, rinkinio priėmimas yra išankstinė sąlyga norint toliau plėtoti sektorinį požiūrį; yra susirūpinęs dėl to, kad nerastas institucinių klausimų sprendimas, o tai dar labiau susilpnins abipusio pripažinimo susitarimo taikymą;

25.  pažymi, kad visai nemodernizavus LPS, sudaryto prieš 50 metų, – nuo tada jis nebuvo koreguotas, kad atspindėtų tarptautinės prekybos taisyklių pokyčius – ir beveik prieš 20 metų sudarytų dvišalių susitarimų rinkinio (I ir II) ir tinkamai neperkėlus į nacionalinę teisę, neįgyvendinus bendrosios rinkos teisės aktų ir neužtikrinus jų vykdymo, ES ir Šveicarijos santykiai neužtikrins visapusiškos naudos piliečiams bei įmonėms ir laikui bėgant neišvengiamai silpnės; mano, kad ES turėtų siekti rasti pragmatiškus šio ES ir Šveicarijai iškilusio klausimo sprendimus; pažymi, kad reikia persvarstyti pasenusius dvišalius susitarimus, kad jie nenustotų galioti, ir atsižvelgti į atitinkamų ES teisės aktų pokyčius, kad būtų išsaugotos abipusės galimybės patekti į rinką, o tai ypač aktualu abipusio patekimo į pramoninių prekių rinką, muitinės procedūrų supaprastinimo, laisvo asmenų judėjimo, techninių prekybos ir viešųjų pirkimų kliūčių srityse; todėl ragina Komisiją pasiūlyti įgaliojimus modernizuoti LPS, kai tik bus atnaujintos derybos;

26.  pabrėžia, kad 2002 m. abipusio pripažinimo susitarimas tampa vis mažiau aktualus, nes jo negalima atnaujinti atsižvelgiant į naujus ES teisės aktus; pažymi, kad tai jau sukėlė techninių kliūčių, apsunkino prekybą medicinos priemonėmis, o ateityje apsunkins prekybą visų pirma mechanikos inžinerijos, mašinų, statybos produktų ir dirbtinio intelekto srityse; mano, kad ES turėtų siekti rasti pragmatiškus šio ES ir Šveicarijai iškilusio klausimo sprendimus;

27.  pažymi, kad investicijų apsauga šiuo metu užtikrinama pasenusiais dvišaliais Šveicarijos ir tik devynių ES valstybių narių susitarimais; mano, kad šiuolaikinis ES ir Šveicarijos investicijų apsaugos susitarimas padidintų teisinį tikrumą abiejų šalių investuotojams ir dar labiau sustiprintų dvišalius prekybos santykius; todėl ragina Komisiją pasiūlyti įgaliojimus derėtis dėl modernaus ES ir Šveicarijos investicijų apsaugos susitarimo;

28.  pažymi, kad su verslo ir pramonės asociacijomis šiuo metu konsultuojamasi tik neoficialiais informacijos kanalais; ragina derybininkus susitarti dėl ES ir Šveicarijos dvišalės ex ante ir ex post konsultacijų platformos sukūrimo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas išankstinėms diskusijoms ir konsultacijoms dėl bet kokių naujų priemonių ar subsidijų, galinčių neigiamai paveikti prekybą ar investicijas; laikosi nuomonės, kad verslo ir pramonės asociacijos turėtų galėti atkreipti šios platformos sekretoriato dėmesį į bet kokius naujus prekybą ar investicijas trikdančius veiksnius; mano, kad ši platforma galiausiai turėtų tapti neatsiejama modernizuoto prekybos susitarimo valdymo sistemos dalimi ir turėtų apimti MVĮ pagalbos tarnybos įsteigimą, kuri padėtų sumažinti prekybos sąnaudas ir administracinę naštą, sykiu didinant MVĮ dalyvavimą prekyboje;

29.  pabrėžia, kad susitarimai, dėl kurių deramasi, turėtų būti parengti taip, kad būtų galima užtikrinti horizontalųjį nuoseklumą ir skaidrumą ir taip palengvinti galiojančių dvišalių susitarimų, taip pat naujų ir atnaujintų susitarimų įgyvendinimą lengvai suprantamu ir praktiniu būdu, kuriuo būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nuspėjamumas bei garantuojama, kad piliečiai, darbuotojai ir įmonės, dalyvaujantys ES ir Šveicarijos prekyboje, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis;

30.  mano, kad galimo ES ir Šveicarijos susitarimo arba modernizuoto LPS valdymas turėtų apimti jungtinį komitetą, kuriame Europos Parlamentas ir Šveicarijos parlamentas vykdytų bendrą stebėseną, struktūrinį dialogą ir priežiūrą;

31.  ragina ES ir Šveicariją glaudžiau bendradarbiauti kovojant su sukčiavimu mokesčiais, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas apmokestinimo srityje, visų pirma mokesčių skaidrumo ir automatinio keitimosi informacija srityse;

32.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbus yra veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas, kuriame vaidmenį atliktų ES Teisingumo Teismas, kaip paskutinė ES teisės aiškinimo instancija, ir būtina rasti sprendimą visiems instituciniams ir struktūriniams klausimams, įskaitant sąžiningą įnašą į ES ekonominę ir socialinę sanglaudą, vienodą susitarimų aiškinimą ir taikymą, dinamišką suderinimą su ES acquis ir vienodas sąlygas, visų pirma susijusias su valstybės pagalba; primena, kad Komisija jau darė kompromisus ginčų sprendimo mechanizmo klausimu; pabrėžia, kad prieiga prie ES vidaus rinkos turi būti grindžiama teisinga teisių ir pareigų pusiausvyra ir kad bendras ES ir Šveicarijos taisyklių sąvadas šiame kontekste yra būtina bendrosios rinkos ir Šveicarijos dalyvavimo vidaus rinkoje sąlyga;

33.  palankiai vertina antrąjį Šveicarijos įnašą į ES sanglaudos politiką ir pabrėžia, kad būsimi Šveicarijos įnašai į ES sanglaudos politiką yra nepaprastai svarbūs ir turėtų tapti reguliaresni bei didesni, sekant kitų šalių, pvz., Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino, pavyzdžiu;

34.  atkreipia dėmesį į bendros valstybės pagalbos sistemos svarbą; ragina Komisiją ir Šveicarijos Federalinę Tarybą rasti sprendimą šiuo atžvilgiu;

Energija, klimatas ir aplinka

35.  palankiai vertina tai, kad energetikos ir klimato politikos srityje Šveicarijos ir ES politika yra labai suderinta; pabrėžia, kad ES ir Šveicarija siekia iki 2050 m. užtikrinti aplinkai nekenksmingą, konkurencingą ir saugų energijos tiekimą bei poveikio klimatui neutralumą, ir atkreipia dėmesį į geresnio ES ir Šveicarijos teisės aktų suderinimo potencialą; ragina Komisiją ir Šveicarijos Federalinę Tarybą rasti būdų bendradarbiauti ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio srityje ir Šveicarijai dalyvauti įgyvendinant įvairius Europos žaliojo kurso aspektus, visų pirma planą „REPowerEU“, taip pat pramonės aljansuose, įskaitant Europos saulės fotovoltinės energijos pramonės aljansą, Europos švariojo vandenilio aljansą ir Europos baterijų aljansą; ragina Šveicariją pagal būsimą bendradarbiavimo susitarimą taikyti teisės aktus dėl aplinkos apsaugos, visų pirma dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pertvarkymo;

36.  pažymi, kad strateginis savarankiškumas, kurio siekia ES pramonės produktų ir svarbiausiųjų žaliavų srityje, taip pat atitinka Šveicarijos interesus dėl intensyvių tarpusavio ekonominių mainų; laikosi nuomonės, kad Šveicarija ir ES galėtų būti bendrai suinteresuotos geriau koordinuoti savo pramonės politikos priemones, kad būtų užtikrintas didesnis papildomumas strateginėse pramonės srityse;

37.  be to, palankiai vertina Šveicarijos įsipareigojimą propaguoti vandenilį, ypač daug dėmesio skiriant vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir pabrėžia, kad tranzitas per Šveicariją galėtų atlikti įgalinantį vaidmenį Europos vandenilio ir dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių bei dekarbonizuotų dujų rinkai;

38.  susirūpinęs pažymi, kad Šveicarija nepakankamai rėmė ES siekį iš Energetikos chartijos sutarties išbraukti iškastinio kuro apsaugą; ragina Šveicariją apsvarstyti galimybę, vadovaujantis kelių ES valstybių narių pavyzdžiu, pasitraukti iš šios sutarties;

39.  pabrėžia, kad elektros sektoriuje tinklo stabilumas ir tiekimo bei tranzito saugumas priklauso nuo glaudaus ES ir Šveicarijos bendradarbiavimo; atkreipia dėmesį į Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos ir Prancūzijos elektros tinklų jungtis; tebėra susirūpinęs dėl to, kad neįtraukus Šveicarijos energetikos pramonės kyla sisteminė rizika žemyninės Europos sinchroniniam tinklui; pabrėžia, kad svarbu siekti tvarios ir atsparios energetikos pertvarkos, ir ragina Šveicariją aktyviai dalyvauti tokiose ES iniciatyvose dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir tinklo integravimo, kaip Švarios energijos dokumentų rinkinys ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, vykdant veiksmingą ir dinamišką suderinimą su ES teise elektros energijos sektoriuje;

40.  pabrėžia, kad susitarimas dėl elektros energijos rinkos sudarytų palankias sąlygas nuolatiniam bei glaudžiam ES ir Šveicarijos bendradarbiavimui, visų pirma elektros energijos, generuotos nenaudojant iškastinio kuro, ir švarių dujų srityje, be kita ko, taikant novatoriškus tarpvalstybinės prekybos elektros energija sprendimus, pvz., kuriant bendrą elektros energijos rinką; pabrėžia, kad į bet kurį naują susitarimą turėtų būti įtrauktas atitinkamas ES acquis, susijęs su Europos žaliuoju kursu, taip pat nuostatos dėl ES ir Šveicarijos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo; apgailestauja, kad dėl nutrauktų ES ir Šveicarijos derybų dėl susitarimo dėl institucinės struktūros trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu negalima sudaryti numatyto susitarimo dėl elektros energijos ir pabrėžia, kad svarbu nedelsiant pradėti derybas dėl jo; pabrėžia, kad, kol susitarimas nebus sudarytas, būtina rasti perdavimo sistemos operatorių lygmens techninius sprendimus ir įtraukti Šveicariją į ES pajėgumų apskaičiavimą, kad būtų sumažinta didžiausia rizika regiono tinklo stabilumui bei energijos tiekimo saugumui;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, technologinė plėtra, švietimas ir kultūra

41.  akcentuoja ES ir Šveicarijos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros srityje svarbą puoselėjant Europos, kaip stiprios veikėjos šioje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, vaidmenį ir stiprinant Europos švietimo sistemą; primena, kad Šveicarija moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai kasmet išleidžia beveik 23 mlrd. CHF; pažymi, kokie svarbūs yra tyrimai ir inovacijos energetikos sektoriuje ir koks svarbus yra Šveicarijos dalyvavimas ES tyrimų ir inovacijų programose, siekiant skatinti švarių ir tvarių energijos technologijų plėtrą; mano, kad programa „Erasmus+“ padeda suartinti visuomenes;

42.  pabrėžia, kokios svarbios yra bendros ES ir Šveicarijos pastangos sprendžiant visuotines problemas, kaip antai klimato kaitos, sveikatos ir energetinio saugumo klausimus, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; ragina abi šalis teikti pirmenybę bendradarbiavimo projektams, kuriais prisidedama siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir Europos žaliojo kurso tikslų;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad programose „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“ Šveicarijai vėl taikomas neasocijuotosios trečiosios šalies statusas;

44.  pakartoja, koks svarbus ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas įgyvendinant tokias ES programas kaip „Europos horizontas“, „Skaitmeninė Europa“, Euratomas, ITER ir „Erasmus+“, ir giria už iki šiol pasiektus puikius bendradarbiavimo rezultatus; ragina ES ir Šveicariją piliečių labui rasti bendrą požiūrį, kad būtų užtikrintas abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas, visų pirma kalbant apie Šveicarijos dalyvavimą visose ES programose 2021–2027 m. laikotarpiu; ragina abi šalis, vykdant derybas dėl plataus dokumentų rinkinio, vesti diskusijas dėl Šveicarijos dalyvavimo ES programose, t. y. programose „Europos horizontas“, „Skaitmeninė Europa“, Euratomas, ITER ir „Erasmus+“, kad pasibaigus deryboms Šveicarija galėtų greitai vėl prisijungti;

45.  tebėra įsitikinęs, kad stabilesnė, į ateitį orientuota partnerystė bus naudinga abiem pusėms ir padės Šveicarijai prisijungti prie programos „Erasmus+“ ir kitų Europos programų;

46.  ragina Komisiją ir Šveicarijos Federalinę Tarybą padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintos Šveicarijos pereinamojo laikotarpio priemonės dėl programos „Europos horizontas“, kai tik bus patvirtinti derybų įgaliojimai, sykiu Šveicarijai prisiimant įsipareigojimą reguliariai ir tinkamai prisidėti prie ES sanglaudos politikos; apgailestauja, kad dėl Šveicarijos neasocijuotosios šalies statuso programoje „Europos horizontas“ neseniai ji nebuvo pakviesta dalyvauti Europos strateginiame mokslinių tyrimų infrastruktūros forume (ESFRI); pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“ Šveicarija gavo 2,7 mlrd. CHF finansavimą, taigi užėmė pirmą vietą tarp asocijuotųjų šalių;

47.  atkreipia dėmesį į tinkamą ES ir Šveicarijos bendradarbiavimą kosmoso srityje, visų pirma Šveicarijai dalyvaujant Europos palydovinės navigacijos sistemos programose GALILEO ir EGNOS; ragina stiprinti šį bendradarbiavimą įtraukiant Šveicariją į Žemės stebėjimo ir stebėsenos programą „Copernicus“ ir į palydovinių telekomunikacijų programą IRIS; primena, kad Šveicarija jau naudojasi „Copernicus“ atvirosios prieigos duomenimis ir kad ji galėtų gauti dar daugiau naudos turėdama prieigą prie šių programų duomenų ir pagal jas teikiamų paslaugų;

48.  pripažįsta, kad svarbu išsaugoti ir skatinti kultūrų įvairovę, ir ragina Šveicariją ir ES stiprinti savo bendradarbiavimą kultūrinių mainų, švietimo bei sporto srityse, be kita ko, įgyvendinant Europos kultūros sostinių iniciatyvą;

49.  pabrėžia ES ir Šveicarijos tarpusavio supratimo abiejose sienos pusėse svarbą; apgailestauja dėl kliūčių, trukdančių ES ir Šveicarijos tarpvalstybinei prieigai prie aktualijų ir naujienų žiniasklaidos priemonių (ypač pasienio gyventojams); todėl ragina ES ir Šveicariją remti tarpvalstybinę prieigą prie savo aktualijų ir naujienų žiniasklaidos priemonių siekiant skatinti bendrą kultūrą;

50.  pažymi, kad Šveicarija nebedalyvauja programoje „Erasmus+“ nuo 2014 m., po jos referendumo dėl migracijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ji neribojamai taiko 1999 m. susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo ir į tai, kad, 2020 m. surengus naują referendumą dėl imigracijos, 2014 m. referendumo rezultatai buvo atmesti; pabrėžia, kad laisvas asmenų judėjimas yra išankstinė dalyvavimo programoje „Erasmus+“ sąlyga;

51.  palankiai vertina tai, kad 2022 m. paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“ buvo sudarytos sąlygos asocijuotiesiems Europos aukštojo mokslo erdvės partneriams dalyvauti kuriant Europos universitetų aljansus, o tai paskatino dalyvauti Šveicariją;

52.  pabrėžia sąsają tarp Šveicarijos dalyvavimo programoje „Erasmus+“ ir jos visiško pagrindinių laisvių, nustatytų ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje, pripažinimo, nes mainai pagal programą „Erasmus+“ priklauso nuo laisvo asmenų judėjimo;

53.  pripažįsta, kad daugelis Europos švietimo srities suinteresuotųjų subjektų ragina Šveicariją prisijungti prie programos „Erasmus+“ ir kad Šveicarijos studentų ir jaunimo organizacijos ragina Šveicarijos vyriausybę pradėti konstruktyvias derybas su ES; pabrėžia tokio prisijungimo naudą Šveicarijos ir ES švietimui ir kitokią naudą;

54.  pabrėžia, kad visos suinteresuotos kaimyninės ir panašiai mąstančios šalys, įskaitant Šveicariją, gali prisijungti prie programos „Erasmus+“ ir taip prisidėti prie Europos švietimo sistemų bei visos Europos švietimo erdvės stiprinimo;

55.  pabrėžia, kad besimokančių asmenų judumas tarp ES ir Šveicarijos galiausiai turėtų būti įtraukus ir įtraukti dalyvius iš visų ES valstybių narių, regionų bei socialinių sluoksnių ir kad tai būtų galima pasiekti teikiant papildomą paramą tiems, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais, taip sustiprinant programos „Erasmus+“, kaip tikrai įtraukios Europos programos, statusą;

Institucinė struktūra ir bendradarbiavimas

56.  apgailestauja dėl to, kad 2021 m. gegužės mėn. Šveicarijos Federalinė Taryba priėmė sprendimą po septynerių metų nutraukti derybas dėl ES ir Šveicarijos susitarimo dėl institucinės struktūros; pažymi, kad šis susitarimas buvo nepaprastai svarbus siekiant sudaryti galimus būsimus susitarimus dėl tolesnio Šveicarijos dalyvavimo bendrojoje rinkoje ir tolesnės sklandžios prekybos keliuose pramonės sektoriuose ir kad derybų nutraukimas turėjo įtakos Šveicarijos dalyvavimui programoje „Erasmus+“; apgailestauja dėl bet kokių naratyvų Šveicarijos viešojoje ir politinėje erdvėje, kad ES veiktų prieš Šveicarijos interesus; pabrėžia, kad antra nesėkmė derantis dėl susitarimo dėl ES ir Šveicarijos santykių būtų žalinga tiek ES, tiek Šveicarijai ir galėtų susilpninti jų politinį vaidmenį; pažymi, kad ES ir Šveicarijos santykiai yra nesubalansuoti ir kad tai, jog santykiai nėra struktūrizuoti, daro poveikį piliečiams ir įmonėms; palankiai vertina 2022 m. vasario mėn. Šveicarijos Federalinės Tarybos požiūrį dėl plataus masto derybų dokumentų rinkinio ir ragina ją patvirtinti derybų įgaliojimus pagrindiniais struktūriniais klausimais taip pasiunčiant politinį signalą ES;

57.  pabrėžia, kad abiem šalims nepaprastai svarbu palaikyti ir stiprinti gerus, stabilius ir abipusiškai naudingus santykius modernizuotų santykių, grindžiamų susitarimų rinkiniu, kuriuo užtikrinamas stabilumas, pasitikėjimas, gerovė, vienodos sąlygos darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir įsipareigojimas užtikrinti socialinį saugumą ir teisingumą, struktūroje;

58.  atkreipia dėmesį į Šveicarijos Federalinės Tarybos sprendimą užbaigti tiriamąsias derybas su ES, atsižvelgiant į būsimas derybas, ir į tai, kad ji patvirtino pagrindinius derybų įgaliojimų parametrus; apgailestaudamas pažymi, kad Šveicarijos Federalinė Taryba sprendimą dėl to, ar reikia pasirengti derybų įgaliojimų priėmimui, priims tik 2023 m. pabaigoje; primena, kad liko nedaug laiko, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. spalio mėn. vyks Šveicarijos federaliniai rinkimai, o 2024 m. birželio mėn. – Europos Parlamento rinkimai;

59.  palankiai vertina po 2023 m. kovo 24 d. kantonų konferencijos padarytą politinį pareiškimą, kuriame propaguojami Sutartimi grindžiami santykiai su ES, pagrįsti bendromis vertybėmis, dar kartą patvirtinama jų pozicija toliau įgyvendinti ir stiprinti dvišalius susitarimus bei jų pasirengimas derybose remti Federalinę Tarybą; palankiai vertina tai, kad kantonai pažymėjo, jog, nesant ES požiūriu priimtinų alternatyvų, neišvengiamai reikės dinamiškai priimti ES teisės aktus;

60.  tikisi, kad bus paspartinta Komisijos ir Šveicarijos Federalinės Tarybos tiriamųjų derybų pažanga siekiant gauti paaiškinimus ir patikinimus, kurių reikia norint patvirtinti derybų įgaliojimus; ragina abi šalis pasinaudoti šia derybų dėl galimo naujo derybų paketo ir ES ir Šveicarijos bendradarbiavimo susitarimo galimybe bei iki dabartinės Komisijos ir Parlamento kadencijos pabaigos pasiekti susitarimą; ragina Komisiją ir Šveicarijos Federalinę Tarybą greitai užbaigti tiriamąsias derybas;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Šveicarijos Konfederacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 1, 1994 1 3, p. 3. (2) OL L 300, 1972 12 31, p. 189. (3) OL L 205, 1991 7 27, p. 3. (4) OL L 199, 2009 7 31, p. 24. (5) OL L 114, 2002 4 30, p. 6. (6) OL L 114, 2002 4 30, p. 369. (7) OL L 114, 2002 4 30, p. 132. (8) OL L 114, 2002 4 30, p. 430. (9) OL L 114, 2002 4 30, p. 6. (10) OL C 308, 2004 12 14, p. 2. (11) OL L 347, 2014 12 3, p. 3. (12) OL L 15, 2014 1 20, p. 3. (13) OL L 65, 2016 3 11, p. 22. (14) OL L 322, 2017 12 7, p. 3. (15) OL C 108, 2021 3 26, p. 133. (16) OL C 362, 2021 9 8, p. 90. (17) OL L 347, 2013 12 20, p. 924. (18) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Uzbekistano (2022/2195(INI))

P9_TA(2023)0346 A9-0227/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Vidurinė Azija. Naujos galimybės užmegzti tvirtesnę partnerystę“ (JOIN(2019)0009),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujos Vidurinės Azijos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 24 d. Europos Sąjungos ir Uzbekistano Respublikos susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, kuris buvo atnaujintas 2017 m. vasario mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Europos Tarybos bendrą programą „Vidurinės Azijos teisinės valstybės programa“ (2020–2023 m.),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 17 d. Samarkande įvykusio 18-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio skirta bendrų uždavinių sprendimų paieškai, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Vidurinės Azijos valstybių vadovų ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko bendrą pranešimą spaudai, paskelbtą po 2022 m. spalio 27 d. Astanoje įvykusio pirmojo regioninio aukšto lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovės spaudai 2022 m. liepos 4 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių Uzbekistane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 28 d. Uzbekistano Respublikos Prezidento Shavkato Mirziyoyevo ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles‘io Michelio bendrą pareiškimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 29 d. 18-ąjį ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pakomitečio teisingumo ir vidaus reikalų, žmogaus teisių ir susijusiais klausimais posėdį,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Taškente 2023 m. kovo 15 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į baigiamąsias pastabas dėl 2022 m. kovo 1 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto šeštosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano, 2022 m. vasario mėn. JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto trečiosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano ir 2022 m. rugsėjo mėn. JT Vaiko teisių komiteto penktosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 1 d. JT žmogaus teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl penktosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano, kiek tai susiję su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą, parengtą po 2021 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 7 d. oficialaus vizito Uzbekistane ir paskelbtą 2022 m. vasario 25 d.,

–  atsižvelgdamas į Uzbekistano 2021–2026 m. nacionalinę kovos su ekstremizmu ir terorizmu strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 22 d. paskelbtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos 2021 m. spalio 24 d. prezidento rinkimuose galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 1 d. paskelbtą ESBO ODIHR ribotos sudėties referendumo stebėjimo misijos Uzbekistano Respublikoje preliminarius rezultatus ir išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujo ES ir Uzbekistano visapusiško susitarimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Uzbekistano,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0227/2023),

A.  kadangi Uzbekistanas atlieka pagrindinį vaidmenį Vidurinėje Azijoje – regione, kuris yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai saugumo, sujungiamumo, energijos šaltinių įvairinimo, konfliktų sprendimo ir daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos gynimo aspektais;

B.  kadangi derybos dėl Europos Sąjungos ir Uzbekistano tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS), kuriuo modernizuojamas galiojantis 1999 m. pasirašytas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, oficialiai pradėtos 2018 m. lapkričio 23 d. ir sėkmingai užbaigtos 2022 m. liepos 6 d.; kadangi norint, kad įsigaliotų tvirtesnis PBS, būtinas Parlamento pritarimas;

C.  kadangi Uzbekistano vyriausybė deda pastangas, kad ekonomikos augimas būtų suderintas su aplinkos apsauga; kadangi aplinkosauginės problemos, apie kurias pranešta, apima dirvožemio degradaciją, dirvožemio druskėjimą, prastesnę vandens kokybę ir vandens eroziją;

D.  kadangi ES pirmaisiais ketveriais savo septynerių metų daugiametės orientacinės programos (2021–2027 m.) metais (2021–2024 m.) Uzbekistanui skyrė 76 mln. EUR ir dar 7 mln. EUR numatė žmogaus teisėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms remti;

E.  kadangi Vidurinė Azija susiduria su viena iš didžiausių vandens krizių žemėje, o tai labai apribojo darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą regione; kadangi tik daugiau kaip pusė Uzbekistano gyventojų turi prieigą prie saugaus geriamojo vandens, o kaimo vietovių aprūpinimo vandeniu saugumas yra gerokai mažesnis nei miesto vietovių; kadangi žemės ūkyje, ypač intensyvioje medvilnės pramonėje, suvartojama daugiau kaip 90 proc. Uzbekistano vandens; kadangi numatoma, kad per Syrdarja ir Amudarja upes, kurios tiekia didelę dalį Uzbekistano vandens, tekančio vandens kiekis iki 2050 m. sumažės iki 15 proc.;

F.  kadangi nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir jos pražūtingos žemės ūkio politikos bei vieningos vandentvarkos sistemos žlugimo Vidurinės Azijos regiono saugumui ir stabilumui turėjo didelės įtakos ginčai dėl vandens; pažymi, kad dėl klimato kaitos Vidurinėje Azijoje nukentėjo vandens ištekliai, o intensyvi žmogaus veikla lėmė vandens išteklių pereikvojimą; kadangi neapgalvotas netinkamas vandens valdymas ir pagrindinių upių teršimas medvilnės laukams drėkinti, kurį pradėjo sovietinis režimas ir kuris plačiai tęsėsi šiais laikais, apimantis šešias regiono šalis, lėmė beveik visišką Aralo jūros ir daugelio ja susijusių ežerų išnykimą, o pažeidžiamiems šios vietovės gyventojams kilo pražūtingų sveikatos, ekologinių ir socialinių problemų; kadangi dažni konfliktai dėl vandens ir politinis nestabilumas riboja vieningą tarpvalstybinių upių planavimą ir veiksmingą vandens paskirstymą, o tai lemia neveiksmingą vandens išteklių eksploatavimą ir naudojimą regione;

G.  kadangi ES skyrė daugiau kaip 5,2 mln. EUR JT daugiašaliam žmonių saugumo patikos fondui Aralo jūros regionui pagal Europos žaliąjį kursą; kadangi ES įsipareigojo 2022 m. pasodinti daugiau kaip 27000 medžių, bendradarbiaudama su Uzbekistano vyriausybe bandant susigrąžinti žemę iš Aralkumo dykumos;

H.  kadangi 2022 m. liepos 1 d. Karakalpakijos Respublikoje kilo protestai po to, kai buvo paskelbti siūlomi Uzbekistano konstitucijos pakeitimai, kuriais būtų panaikintas jos suverenios respublikos statusas Uzbekistane ir jos teisė atsiskirti; kadangi mažiausiai 21 žmogus žuvo ir daugiau kaip 270 buvo sužeisti, o kai kurie sulaikytieji pranešė apie kankinimus ir netinkamą elgesį valdžios institucijoms vykdant represijas; kadangi žmogaus teisių grupės ir aktyvistai pranešė, kad saugumo pajėgos naudojo nepateisinamą mirtiną jėgą ir kitus perteklinius atsakomuosius veiksmus, kad išsklaidytų daugiausia taikius protestuotojus; kadangi 516 žmonių, įskaitant žurnalistus, buvo sulaikyti, o kai kurie iš jų kelias savaites po protestų buvo kalinami neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu; kadangi 2023 m. sausio 13 d. 22 asmenys buvo nuteisti už dalyvavimą neramumuose ir advokatui Dauletmuratui Tajimuratovui, kaltinamam vadovavimu neramumams, buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi 2023 m. kovo 17 d. antrasis kitų 39 asmenų, kaltinamų dalyvavimu protestuose, teismo procesas baigėsi ilgai trunkančiomis, iki 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis;

I.  kadangi Uzbekistano vyriausybė viešai teigia, kad Uzbekistane šiuo metu veikia daugiau kaip 10 000 pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), o pilietinių teisių grupės nurodo, kad dauguma šių organizacijų iš tiesų yra vyriausybės organizuotos nevyriausybinės organizacijos (GONGO);

J.  kadangi ekonominės ir politinės reformos, kurių imtasi vadovaujant prezidentui Shavkatui Mirziyoyevui, lėmė laipsnišką šalies padėties gerėjimą, tačiau vis dar reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma atlikti žadėtą Baudžiamojo kodekso peržiūrą ir priimti naują nevyriausybinių organizacijų (NVO) kodeksą; kadangi organizacijos „Freedom House“ 2023 m. „Laisvė pasaulyje“ ir 2022 m. „Laisvė internete“ reitinguose Uzbekistanas įvertintas kaip „nelaisvas“ ir organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2023 m. pasaulio spaudos laisvės indekse užima 137 vietą iš 180 šalių, palyginti su 133-ąja vieta 2022 m.; kadangi Uzbekistanas organizacijos „Transparency International“ 2022 m. korupcijos suvokimo indekse iš 180 šalių užėmė 126 vietą;

K.  kadangi ESBO pareiškė, kad 2021 m. prezidento rinkimuose nebuvo tikros konkurencijos ir prasmingo kandidatų ir piliečių bendradarbiavimo, ir atkreipė dėmesį į didelius procedūrinius pažeidimus;

L.  kadangi Oliy Majlis Senatas nustatė 2023 m. balandžio 30 d. referendumo dėl konstitucinių reformų datą, kuri buvo atidėta dėl 2022 m. krizės Karakalpakijoje; kadangi referendume pateikti pakeitimai su maždaug dviem trečdaliais Konstitucijos; kadangi pakeitimai apima nuostatą, pagal kurią prezidentas galėtų toliau eiti pareigas dar dvi septynerių metų kadencijas; kadangi, pasak Centrinės rinkimų komisijos, dalyvavimas referendume siekė 84,5 proc., o 90,2 proc. balsų pritarė naujai konstitucijai;

M.  kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotos sudėties referendumo stebėjimo misija savo preliminariai nustatytuose faktuose ir išvadose padarė išvadą, kad referendumas buvo pradėtas kaip per pastaruosius metus įgyvendintų platesnių reformų tęsinys, tačiau vyko aplinkoje, kurioje trūksta tikro politinio pliuralizmo ir konkurencijos, ir kad reikia toliau skatinti alternatyvias nuomones, suteikti galimybių nepriklausomai pilietinei visuomenei ir gerbti pagrindines laisves, kurios vis dar ribojamos; kadangi, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro preliminarių duomenų ir išvadų pareiškimu, stebėtojai atkreipė dėmesį į plačiai paplitusį netinkamą administracinių išteklių naudojimą;

N.  kadangi, atsižvelgiant į didėjančią Kinijos įtaką regione, Uzbekistanas ir Kinija pastaraisiais metais plečia savo ekonominį bendradarbiavimą; kadangi Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas atvertų Uzbekistano prieigą prie Pietų Azijos ir sujungtų abu regionus, kartu išvengiant Talibano kontroliuojamo Afganistano, tačiau taip pat būtų pagrindinė iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis;

O.  kadangi Uzbekistane ir toliau pranešama apie rimtas su žmogaus teis4mis susijusias problemas, įskaitant kankinimo ar žiauraus, nežmoniško ar žeminančio baudimo atvejus, nepaisant to, kad tokia praktika draudžiama pagal įstatymus; kadangi kiti susirūpinimą keliantys žmogaus teisių klausimai, apie kuriuos pranešta, apima savavališkus areštus ar sulaikymus, politinių kalinių areštus ir įkalinimą, teismų nepriklausomumo problemas, korupciją, susirinkimų, žiniasklaidos ir kalbos laisvių apribojimus, be kita ko, internete; kadangi šmeižtas ir įžeidimas, įskaitant prezidento įžeidimą, tebėra laikomi nusikalstama veika, nepaisant prezidento Š. Mirzijojevo 2020 m. pažado dekriminalizuoti abu nusikaltimus; kadangi tinklaraštininkas Sobirjanas Babanijazovas buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už prezidento įžeidimą internete;

P.  kadangi Uzbekistanas pastaraisiais metais sustiprino žurnalistų ir tinklaraštininkų, įskaitant nepriklausomą tinklaraštininką Otabeką Sattoriyų, tiriamosios žurnalistikos žurnalistą ir aktyvistą, atliekantį šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už pranešimą apie korupciją, įkalinimą; kadangi 2022 m. lapkričio mėn. JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais sprendimu nustatyta, kad Otabeko Sattoriyaus sulaikymas pažeidžia tarptautinę teisę; kadangi kiti už savo pranešimus ar raišką įkalinti žurnalistai ir tinklaraštininkai yra 2021 m. kovo mėn. suimtas tinklaraštininkas Mirazizas Bazarovas, kuriam 2021 m. balandžio mėn. buvo skirtas namų areštas ir kuris buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už pasinaudojimą savo teise į saviraiškos laisvę, Fazilkhoja Arifkhojayevas, 2021 m. birželio mėn. suimtas tinklaraštininkas, nuteistas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams už religinių klausimų kėlimą ir komentavimą socialinėje žiniasklaidoje, ir Lolagula Kalykhanova, Makan.uz įkūrėja, suimta 2022 m. liepos mėn. ir nuteista aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tariamą dalyvavimą Karakalpakijos protestuose; kadangi Valijonas Kalonovas, vyriausybės kritikas, kuris ragino boikotuoti 2021 m. prezidento rinkimus, yra laikomas Samarkando regiono psichiatrijos ligoninėje po to, kai teismas nusprendė, kad jam turėtų būti taikomas privalomas psichiatrinis gydymas;

Q.  kadangi 2020 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, kuris stebi, kaip laikomasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, išreiškė susirūpinimą dėl „tęstinių pranešimų apie kalėjimų pareigūnų ir teisėsaugos pareigūnų vykdomus kankinimus ir netinkamą elgesį, įskaitant seksualinį smurtą ir žaginimą, prieš asmenis, iš kurių atimta laisvė, įskaitant asmenis, sulaikytus remiantis politiškai motyvuotais kaltinimais“;

R.  kadangi 2020 m. sausio mėn. JT žmogaus teisių komitetas prieš kankinimą pranešė, kad „valstybės, kuri yra Konvencijos šalis, iniciatyva ir jai pritariant teisėsaugos, tyrimo ir kalėjimų pareigūnai nuolat vykdo kankinimus ir netinkamai elgiasi, visų pirma siekdami išgauti prisipažinimus ar informaciją, kuri bus panaudota baudžiamajame procese“; kadangi Prezidento Š. Mirzijojevo pažadai šalinti pagrindines kankinimo valstybinėse įstaigose priežastis lėmė tai, kad buvo priimtos kai kurios pozityvios priemonės, pvz., teisės aktai, kuriuose numatyta, kad kankinimo būdu gauti įrodymai nėra priimtini teisme; kadangi šios teisinės apsaugos priemonės įgyvendinamos nenuosekliai, o kankinimo atvejų valdžios institucijos paprastai tinkamai neištiria; kadangi sulaikytieji dažnai atsisako teikti skundus bijodami atsakomųjų veiksmų;

S.  kadangi musulmonams, kurie praktikuoja savo tikėjimą, peržengdami valstybės kontrolės ribas, valdžios institucijos ir toliau taiko melagingus baudžiamuosius kaltinimus, susijusius su religiniu ekstremizmu; pažymi, kad, pvz., Bobirjonas Tukhtamurodovas buvo nuteistas kalėti daugiau kaip 5 metus už dalyvavimą uždraustoje religinėje organizacijoje, o kiti musulmonai, įskaitant Ojbeką Khamidovą, Khasaną Abdirakhimovą ir Alimardoną Sultonovą, buvo įkalinti dėl su ekstremizmu susijusių baudžiamųjų kaltinimų;

T.  kadangi Uzbekistane vis dar nebaigtas praeityje padarytos skriaudos atitaisymas asmenims, kurie buvo įkalinti neteisėtai ir pažeidžiant jų teises; kadangi, nors Uzbekistanas pastaraisiais metais paleido dešimtis buvusių sąžinės kalinių, valdžios institucijos nesiėmė veiksmų, kad reabilituotų šiuos asmenis, kurie tebėra nuteisti už nusikaltimus pagal įstatymą, arba atitaisytų žalą, kurią jiems padarė ilgas sulaikymas, kankinimai ir prievarta, daugelis jų buvo izoliuoti nuo šeimos ir draugų, be to, prarado darbus ar patyrė kitokią žalą;

U.  kadangi 2021 m. liepos mėn. Uzbekistanas priėmė nacionalinę kovos su ekstremizmu ir terorizmu 2021–2026 m. strategiją; kadangi deklaruojamas strategijos tikslas – vykdyti veiksmingą ir koordinuotą valstybės politiką siekiant kovoti su ekstremizmu ir terorizmu, užtikrinti nacionalinį saugumą ir piliečių teises bei laisves; kadangi Afganistane Talibano įvykdytas valdžios perėmimas padidino Uzbekistano susirūpinimą dėl galimo terorizmo poveikio iš Afganistano į jo kaimynines Vidurinės Azijos šalis, ypač dėl terorizmo, kylančio iš Islamo valstybės-Khorasano provincijos, taip pat Islamo džihado sąjungos, Uzbekistano islamo judėjimo, Katibat al-Imam al-Bukhari ir Jamaat Ansarullah grupuočių; kadangi Uzbekistanas ir toliau aktyviai dalyvauja C5+1 diplomatinėje platformoje ir su ja susijusiame bendradarbiavime kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu srityje;

V.  kadangi Uzbekistano šeimos ir moterų mokslinių tyrimų instituto neseniai atliktoje apklausoje nustatyta, kad viena iš trijų moterų patyrė prievartą iš savo vyrų, o viena iš keturių – iš anytos; kadangi tik 7 proc. smurto šeimoje atvejų pasiekia teismus; kadangi dauguma smurto šeimoje aukų negali gauti teisinės paramos, nes yra finansiškai priklausomos nuo savo sutuoktinių; kadangi smurto šeimoje aukos taip pat kenčia dėl nepakankamos skubios pagalbos, nepakankamo prieglaudų skaičiaus ir finansavimo karštosioms linijoms, taip pat kvalifikuotų socialinių darbuotojų ir psichologų trūkumo; kadangi vyrų ar kitų giminaičių vykdomas moterų žudymas yra įprastas nebaudžiamumo už smurtą šeimoje rezultatas, nors oficialių statistinių duomenų nėra; kadangi vaikų santuokos vis dar paplitusios kai kuriose Uzbekistano kaimo vietovėse ir trukdo moterų teisėms šalyje, nes riboja jų švietimo ir darbo galimybes;

W.  kadangi pagal Uzbekistano baudžiamojo kodekso 120 straipsnį pačios lyties vyrų elgesys bendru sutarimu yra nusikalstama veika, už kurią baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo bausme; kadangi šiuo įstatymu ne tik pažeidžiamos gėjų ir biseksualių vyrų žmogaus teisės, bet ir toliau marginalizuojama platesnė LGBTIQ asmenų bendruomenė, sukuriant priešišką ir diskriminacinę aplinką, trukdant jiems naudotis pagrindinėmis teisėmis ir paslaugomis ir apsunkinant jų galimybes laisvai ir atvirai gyventi savo gyvenimą;

X.  kadangi 2022–2023 m. žiemą Uzbekistanas patyrė didelį ir precedento neturintį energijos trūkumą, dėl kurio didelėje šalies dalyje nebuvo šildymo ir elektros energijos ir dėl to sumažėjo visuomenės pasitikėjimas valstybės administracija;

Y.  kadangi 2022 m. vasario 23–24 d. Parlamento Užsienio reikalų komitetas lankėsi Uzbekistane; kadangi jo Delegacija ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano ir ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija reguliariai lankėsi Uzbekistane;

Z.  kadangi 2018 m. Uzbekistanas pasitraukė iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (CSTO); kadangi Rusijai pradėjus neišprovokuotą, nepagrįstą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą Uzbekistanas laikėsi neutralios pozicijos ir paragino taikiai išspręsti konfliktą; kadangi 2022 m. kovo 17 d. buvęs Uzbekistano užsienio reikalų ministras Abdulazizas Kamilovas pareiškė, kad Uzbekistanas nepripažins Ukrainos Donecko ir Luhansko separatistinių valstybių;

ES ir Uzbekistano santykiai

1.  palankiai vertina tai, kad baigtos derybos dėl ES ir Uzbekistano tvirtesnio PBS, kuriuo sukuriama nauja, moderni ir plataus užmojo dvišalių santykių tvirtinimo sistema; pakartoja, kad susitarime daug dėmesio skiriama bendroms vertybėms, demokratijai ir teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei darniam vystymuisi; pažymi, kad jis taip pat sukuria pagrindą tvirtesniam bendradarbiavimui užsienio ir saugumo politikos srityje, be kita ko, tokiais klausimais kaip regioninis stabilumas, skaitmeninis junglumas, tarptautinis bendradarbiavimas ir konfliktų prevencija; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Uzbekistano bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius įvykius, pvz., Rusijos neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą;

2.  ragina skubiai užbaigti būtinas teisines ir technines procedūras ir pasirašyti tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nes tai sudarytų sąlygas Parlamentui naudotis savo prerogatyvomis, susijusiomis su susitarimo ratifikavimu; pabrėžia aktyvaus Parlamento dalyvavimo stebint visų tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo dalių įgyvendinimą, kai tik jis įsigalios, svarbą;

3.  atkreipia dėmesį į plataus užmojo reformas, planuojamas pagal 2022–2026 m. naujo Uzbekistano vystymosi strategiją, kuria siekiama realių pokyčių šalyje socialinio ir ekonominio vystymosi, veiksmingo administravimo, labiau nepriklausomos teismų sistemos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms srityse; palankiai vertina kovos su korupcija sistemos tobulinimo priemones ir ragina valdžios institucijas toliau dėti pastangas ir jas stiprinti šioje srityje, atsižvelgiant į Antrojo tarptautinio kovos su korupcija forumo išvadas; ragina į reformų darbotvarkę įtraukti religijos ir spaudos laisvių, įskaitant galimybę naudotis laisvu ir atviru internetu ir žiniasklaida, garantijas; pabrėžia, kad konstitucinė reforma suteikia galimybę stiprinti teisinę valstybę ir padėti tvirtą teisinį pagrindą reformoms; ragina Uzbekistano valdžios institucijas tęsti šį procesą konsultuojantis su piliečiais, pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos Tarybos Venecijos komisiją, remiantis tarptautinėmis normomis ir geriausia patirtimi;

4.  atkreipia dėmesį į 2023 m. balandžio 30 d. surengto konstitucinio referendumo Uzbekistane, kuriame patvirtinta nauja konstitucija, kuria siekiama iš esmės pakeisti šalies teisinę sistemą, rezultatus; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nuostatų, pagal kurias Pirmininkas gali pratęsti savo kadenciją; apgailestauja, kad vyriausybė neskaidriai ir nedemokratiškai pakeitė kadencijos ribas, ir primygtinai ragina vyriausybę laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų; pabrėžia, kad Uzbekistano demokratizacijos procesas turėtų būti paspartintas;

5.  palankiai vertina tai, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras 2023 m. kovo 28 d. išsiuntė ribotą referendumo stebėjimo misiją, kad ši įvertintų, kaip vyko referendumas; ragina Uzbekistano valdžios institucijas atidžiai atsižvelgti į ribotos sudėties referendumo stebėjimo misijos nustatytus faktus ir išvadas ir įgyvendinti ODIHR 2021 m. rinkimų stebėjimo misijos galutinės ataskaitos rekomendacijas, be kita ko, persvarstyti teisinius ir administracinius politinių partijų registravimo reikalavimus ir aiškiai atskirti valstybę ir partiją, taip pat veiksmingas sankcijas už netinkamą administracinių išteklių naudojimą; ragina valdžios institucijas toliau reformuoti rinkimų teisinę sistemą siekiant, kad būsimuose rinkimuose galėtų dalyvauti visi demokratiškai išrinkti kandidatai, ir sukurti tikrai pliuralistinę politinę aplinką;

Regioninis bendradarbiavimas, tarptautiniai santykiai ir pasauliniai uždaviniai

6.  mano, kad Vidurinė Azija yra ES strateginių interesų regionas saugumo, sujungiamumo, energijos įvairinimo, konfliktų sprendimo ir daugiašalės taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos gynybos požiūriu; pažymi, kad Uzbekistanas turi išskirtinę galimybę būti regioninio bendradarbiavimo, kuris padėtų Vidurinei Azijai tapti atsparesne, klestinčia ir glaudžiau tarpusavyje susijusia ekonomine ir politine erdve, varomąja jėga; palankiai vertina Uzbekistano dalyvavimą C5+1 platformoje; ragina ES stiprinti savo politinį, ekonominį ir saugumo srities bendradarbiavimą su Vidurine Azija, atsižvelgiant į jos geostrateginę svarbą ir laikantis demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybių, kuriomis grindžiami ES išorės veiksmai;

7.  pabrėžia didelį abipusiškai naudingo bendradarbiavimo tvaraus sujungiamumo srityje potencialą, visų pirma pasitelkiant „Global Gateway“ iniciatyvą energetikos, vandens ir saugumo srityse, taip pat laikantis daugialypio požiūrio siekiant įvairinti prekybos maršrutus, skatinti didesnes privačiąsias investicijas, stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir technologijų, sveikatos priežiūros, pramoninės gamybos, gebėjimų stiprinimo srityse, teikti profesinius mokymus ir švietimą bei skatinti žmonių tarpusavio ryšius; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ES bendradarbiavimo ir dialogo programų, pvz., Sienų valdymas Vidurinėje Azijoje, Vidurinės Azijos kovos su narkotikais veiksmų programa ir Teisėsauga Vidurinėje Azijoje, kurios yra svarbios priemonės siekiant bendradarbiauti šiose politikos srityse, svarbą;

8.  mano, kad reikia vėl atnaujinti 2019 m. ES strategiją dėl Vidurinės Azijos, kad ji atspindėtų daugelio pastarojo meto geopolitinių krizių, be kita ko, Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą, Talibano valdžios perėmimo Afganistane, Kinijos pasaulinių užmojų ir politinių pokyčių kaimyninėse šalyse, pasekmes;

9.  pripažįsta, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo pasekmės kelia iššūkių ir suteikia galimybių Uzbekistanui ir kitoms Vidurinės Azijos valstybėms, kurios tradiciškai palaikė glaudžius santykius su Rusija; apgailestauja, kad Uzbekistanas nepasmerkė Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, ir ragina valdžios institucijas tai padaryti aiškiai laikantis tarptautinės bendruomenės principų; palankiai vertina buvusio užsienio reikalų ministro M. Kamilovo 2022 m. kovo 17 d. pareiškimą, kuriame jis prašo nedelsiant nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kartu pripažįstant Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; tuo pačiu metu pažymi, kad Uzbekistano valdžios institucijos nepripažino vadinamųjų Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybės; tačiau apgailestauja, kad Uzbekistanas susilaikė balsuojant dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų dėl Ukrainos, visų pirma 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 24 d. ir 2023 m. vasario 23 d. rezoliucijų, kuriose reikalaujama, kad Rusija nutrauktų puolimą ir nedelsiant pasitrauktų iš Ukrainos; apgailestauja dėl to, kad 2022 m. balandžio 7 d. Uzbekistanas prieštaravo tam, kad Rusija būtų pašalinta iš JT žmogaus teisių tarybos; apgailestauja dėl Uzbekistano prezidento pasirodymo 2023 m. gegužės 9 d. Maskvoje vykusiame Pergalės parade;

10.  atkreipia dėmesį į Uzbekistano politinės vadovybės įsipareigojimą neleisti apeiti Rusijai ir Baltarusijai nustatytų sankcijų ir išreiškia viltį, kad ji laikysis šio įsipareigojimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad 11-ajame sankcijų Rusijai rinkinyje būtų sprendžiamas sankcijų apėjimo per Vidurinę Aziją klausimas, nes nuo praėjusių metų smarkiai išaugusi prekyba tarp šio regiono šalių ir Rusijos Federacijos rodo, kad tai galėtų būti prekių ir technologijų, kurioms taikomos sankcijos, perkrovimo į Rusiją ir Baltarusiją punktas; ragina ES šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su valdžios institucijomis;

11.  palankiai vertina tai, kad vyriausybė ir Uzbekistano gyventojai aktyviau teikė Ukrainai pagalbą maistu ir medicinos pagalbą, ir ragina juos toliau teikti pagalbą Ukrainai Rusijos agresijos karo akivaizdoje; atsižvelgdamas į Rusijos šaukimą į karo tarnybą ir represijas prieš pagrindines laisves, palankiai vertina teigiamą Uzbekistano vaidmenį priimant daug Rusijos piliečių, bėgančių iš Rusijos dėl įvairių politinių priežasčių; palankiai vertina Uzbekistano ambasados Maskvoje pareiškimą, kad bet kokia dalyvavimo karinėje veikloje užsienio šalių teritorijoje forma laikoma samdinių veikla, pateiktą reaguojant į raginimus kai kuriems Rusijoje gyvenantiems Uzbekistano piliečiams prisijungti prie Rusijos vykdomos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą;

12.  pripažįsta Uzbekistano užsienio politikos principus susilaikyti nuo karinių aljansų, atsisakyti dislokuoti karines pajėgas už savo nacionalinių teritorijų ribų arba priimti užsienio karines bazes ir nesikišti į užsienio šalių vidaus reikalus; palankiai vertina Uzbekistano vaidmenį daugiašalėse platformose, įskaitant jo svarbias iniciatyvas JT ir kitose tarptautinėse organizacijose siekiant spręsti šiuolaikinius regioninius ir pasaulinius klausimus;

13.  teigiamai vertina Uzbekistano 2021–2026 m. nacionalinę kovos su ekstremizmu ir terorizmu strategiją ir ragina ES bei valstybes nares išnagrinėti glaudesnio bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje galimybes, ypač užtikrinant, kad terorizmas iš Afganistano neišplistų į platesnį regioną;

14.  pripažįsta, kad esama rimtų problemų, susijusių su dalyvavimu regione dabartinėmis geopolitinėmis ir saugumo aplinkybėmis, visų pirma dėl to, kad Afganistano Talibano vyriausybė nepripažįstama visame pasaulyje, ir dėl tarptautinių sankcijų poveikio ekonominiams planams ir sujungiamumo iniciatyvoms;

15.  atkreipia dėmesį į ilgalaikius ir glaudžius Uzbekistano santykius su Afganistanu, kurie tęsiami ir Talibanui perėmus valdžią; palankiai vertina jo pastangas sušvelninti sunkią humanitarinę krizę šalyje teikiant elektros energiją ir humanitarinę pagalbą ir elektros energiją, ypač Afganistano moterims ir mergaitėms, ir 2021 m. spalio mėn. įsteigtą JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro regioninį humanitarinės logistikos centrą Termeze prie Uzbekistano ir Afganistano sienos;

16.  ragina Uzbekistaną konstruktyviai naudotis savo ryšiais su Talibanu siekiant primygtinai reikalauti, kad būtų gerbiamos moterų ir mergaičių žmogaus teisės, ir apskritai raginti gerbti visų afganistaniečių, įskaitant mažumas ir neįgaliuosius, žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios yra esminės sąlygos glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui su Afganistanu, be kita ko, užtikrinant ryšius siekiant remti žmogaus teises ir užkertant kelią regioninio radikalėjimo ir konfliktų sukeltos migracijos padariniams; pakartoja, kad griežtai smerkia Talibano sprendimus uždrausti moterims ir mergaitėms mokytis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose ir uždrausti moterims dirbti NVO bei Jungtinėse Tautose; apgailestauja, kad neįgalieji ir toliau patiria diskriminaciją, gauna ribotas paslaugas ir neturi teisinės ar institucinės sistemos, kuria būtų užtikrinta, kad jų pagrindinės teisės Afganistane būtų gerbiamos;

17.  giria Uzbekistaną už tai, kad jis priėmė pabėgėlius iš Afganistano ir už nuo 2019 m. vykusius metinius tarptautinius susitikimus dėl Afganistano, kuriuose dalyvavo įvairiausi veikėjai ir kurie tapo forumu konstruktyvioms diskusijoms regioninio stabilumo tema; tačiau pažymi, kad Uzbekistanas nėra pasirašęs 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl kyla sunkumų ieškant ilgalaikio sprendimo Uzbekistane esantiems afganistaniečių; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti minėtą konvenciją ir leisti didesniam skaičiui Afganistano pabėgėlių ieškoti prieglobsčio arba vykti tranzitu per šalį;

18.  palankiai vertina ES ir Uzbekistano bendradarbiavimą teikiant UNICEF paramą vaikams, jaunimui ir šeimoms, kurie buvo priversti bėgti iš Afganistano, be kita ko, teikiant įtraukaus švietimo bei socialines paslaugas ir teisinę pagalbą; ragina valstybes nares ir EIVT bendradarbiauti su Uzbekistanu siekiant padėti moterims, kurios bando bėgti iš Afganistano;

19.  palankiai vertina istorinį 2023 m. sausio 27 d. Uzbekistano ir Kirgizijos susitarimą dėl sienos tarp šių dviejų valstybių nustatymo, kuriuo išsprendžiami tarp abiejų šalių neišspręsti klausimai ir užbaigiamas tris dešimtmečius trukęs procesas; taip pat palankiai vertina tai, kad pasirašyta abiejų šalių visapusiškos strateginės partnerystės deklaracija; palankiai vertina tai, kad šie susitarimai taip pat padės stiprinti tolesnius dvišalius santykius ir bendradarbiavimą, be kita ko, prekybos ir energetikos sektoriuose; taip pat palankiai vertina 2022 m. gruodžio 22 d. Uzbekistano ir Kazachstano susitarimą dėl Kazachstano ir Uzbekistano valstybės sienos demarkacijos, kuris yra 19 metų trukusių derybų rezultatas; giria Uzbekistaną už tai, kad jis sugeba išspręsti tokius sudėtingus klausimus, kaip vandens naudojimas, sienų nustatymas ir ginčai dėl sienų, su kaimyninėmis šalimis, pvz., Tadžikistanu; pripažįsta svarbų Uzbekistano vaidmenį skatinant glaudesnius ryšius su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Kazachstaną, įgyvendinant įvairius sujungiamumo projektus; pabrėžia regiono stabilumo svarbą ir primygtinai ragina visas šalis pradėti konstruktyvų dialogą siekiant taikiai ir diplomatiniu būdu išspręsti bet kokį galimą konfliktą;

20.  teigiamai vertina Uzbekistano vyriausybės priimtą 2020–2030 m. vandens sektoriaus plėtros strategiją ir jos pastangas sutelkti tarptautinę paramą Aralo jūros išdžiūvimo ir druskėjimo bei visos jos ekosistemos žlugimo padariniams šalinti; ragina tęsti regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą siekiant rasti galimus sprendimus, tokius kaip neseniai paskelbtas aukščiausiojo lygio susitikimo Aralo kultūros klausimais projektas, kuris sutelks vietos ir tarptautinę bendruomenę ir skatins tvarų žemės ūkį; palankiai vertina tai, kad ES ir kitos organizacijos ir dalyvauja gerinant aplinkos ir socialinę bei ekonominę padėtį Aralo jūros regione;

21.  palankiai vertina didėjantį Uzbekistano vaidmenį vykdant regioninę diplomatiją vandens srityje ir ragina Komisiją ir EIVT padėti Uzbekistanui bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, ypač su Kazachstanu ir Kirgizija, taip pat teikti Uzbekistanui ir jo atitinkamoms kaimynėms techninę bei finansinę pagalbą, reikalingą Aralo jūros ir jos baseino žlugusioms ekosistemoms atkurti, didinant vandens srautą, kad būtų sumažintas druskingumas, gerinant drėkinimo kanalus ir padedant auginti pasėlius, kuriems reikia mažiau vandens ir toksinių produktų, neskaitant kitų priemonių; pabrėžia, kad svarbu gerinti regioninius santykius vandens srityje, nes moksliniai tyrimai parodė, kad vandens krizę Vidurinėje Azijoje sukėlė ne bendrų vandens išteklių trūkumas, o vandens paskirstymo praktika; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu spręsti konfliktus, be kita ko, susijusius su vandens paskirstymu, kad būtų pasiektas ilgalaikis stabilumas regione ir DVT;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, teisinė valstybė ir pilietinė visuomenė

22.  smerkia represijas ir smurtą prieš Karakalpakijos gyventojus ir apgailestauja dėl žuvusiųjų per 2022 m. liepos 1–2 d. protestus Karakalpakijos Respublikoje; primygtinai ragina Uzbekistaną susilaikyti nuo neproporcingo jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus ir ragina valdžios institucijas užtikrinti tikrai nepriklausomus, nešališkus ir veiksmingus tyrimus, be kita ko, susijusius su įvykusiais mirties ir sunkių sužalojimų atvejais bei veiksmais, kurių ėmėsi saugumo pajėgos, įskaitant jų naudotus ginklus; atkreipia dėmesį į Uzbekistano valdžios institucijų pastangas užtikrinti, kad šie teismo procesai būtų atviri visuomenei ir žiniasklaidai, tačiau pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrius teismo procesus, grindžiamus kaltinamųjų teisių paisymu ir geros tarptautinės praktikos laikymusi; palankiai vertina Uzbekistano valdžios institucijų įsipareigojimą išlaikyti dabartinį konstitucinį Karakalpakijos statusą;

23.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti žmonių teisę į susirinkimų laisvę, teisė į asociacijų laisvę ir teisė į žodžio laisvę; ragina atlikti nepriklausomą tyrimą dėl visų įtarimų dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, apie kuriuos pranešė kaltinamieji teismo procesuose, susijusiuose su protestais, ir aktyvistas bei advokatas Dauletmurat Tajimuratov, ir dėl Polato Shamshetovo, kuris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo nuteistas, mirties; ragina Uzbekistano valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikytieji asmenys ir kaliniai būtų laikomi sąlygomis, kuriomis užtikrinama pagarba žmogaus orumui; ragina panaikinti kaltinimus planavimu perimti valdžią pažeidžiant konstitucinę santvarką, nes protestuotojai ragino laikytis konstitucijos; apgailestauja dėl to, kad Karakalpakijos protestuotojai apkaltinti ir nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir ragina paleisti visus politinius kalinius, įskaitant asmenis, sulaikytus per Karalkalpakstano protestus, taip pat tūkstančius kitų dėl politiniais motyvais grindžiamų kaltinimų įkalintų asmenų;

24.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie Uzbekistano vykdomas tarpvalstybines represijas prieš karakalpakų diasporą po 2022 m. liepos mėn. protestų, kai karakalpakų aktyvistai buvo sulaikyti arba priverstinai deportuoti iš kitų šalių;

25.  pabrėžia, kad pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį remiant veiksmingas ir įtraukias reformas bei gerą valdymą; apgailestauja dėl to, kad registruodamosi NVO susiduria su didelėmis kliūtimis – kelioms pilietinės visuomenės organizacijoms neleista registruotis dėl, kaip numanoma, politinių priežasčių; apgailestauja dėl įpareigojimų, nustatytų užsienio finansavimą gaunančioms NVO reglamentu dėl nevyriausybinių nekomercinių organizacijų ir valdžios institucijų veiksmų koordinavimo įgyvendinant tarptautinių dotacijų projektus, patvirtintu 2022 m. birželio 13 d. Uzbekistano ministrų kabineto dekretu Nr. 328, dėl kurių sumažėjo pilietinės visuomenės veiklos erdvė ir trukdoma naudotis asociacijų laisve; pabrėžia, kad NVO registracijos kliūtys taip pat gali turėti poveikio ES ir Uzbekistano verslo santykiams, nes ES ir valstybių narių teisės aktams dėl išsamaus patikrinimo įgyvendinti gali būti būtini NVO stebėsenos pajėgumai;

26.  ragina Uzbekistano vyriausybę leisti nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms, įskaitant tarptautines žmogaus teisių grupes, registruotis šalyje ir vykdyti savo veiklą be netinkamo valstybės kišimosi, taip pat priimti tarptautinius standartus atitinkantį NVO kodeksą;

27.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas toliau daryti pažangą siekiant atitikti principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu, (Paryžiaus principai) žmogaus teisėms propaguoti ir ginti;

28.  reiškia didelį susirūpinimą dėl prastų Uzbekistano rezultatų demokratijos, žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, kaip pranešė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos; apgailestauja, kad opozicinėms partijoms praktiškai neleidžiama veikti savo šalyje, o etninėms ir religinėms mažumoms nepakankamai atstovaujama valstybės struktūrose ir jos diskriminuojamos; ragina Uzbekistano vyriausybę gerbti tiek NVO, tiek politinių partijų asociacijų laisvę; apgailestauja, kad nepaisant tam tikros pažangos kovojant su korupcija, viešojo administravimo srityje vis dar labai paplitęs papirkinėjimas, nepotizmas ir turto prievartavimas;

29.  ragina Uzbekistano vyriausybę atnaujinti Baudžiamojo kodekso reformą laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir JT sutartimis įsteigtų organų rekomendacijų, visų pirma iš dalies pakeisti straipsnius, susijusius su pernelyg plataus masto nusikaltimų valstybei ir ekstremizmui apibrėžtimis, panaikinti straipsnius, pagal kuriuos leidžiama savavališkai pratęsti politinių kalinių bausmes, dekriminalizuoti šmeižtą ir įžeidimą, įskaitant prezidento kritiką internete, ir iš dalies pakeisti kankinimo apibrėžtį, atsižvelgiant į JT konvenciją prieš kankinimą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; apgailestauja dėl žmogaus teisių sąlygų trūkumo ir pabrėžia, kad ES finansavimas turėtų priklausyti nuo žmogaus teisių padėties pagerėjimo;

30.  pabrėžia, jog svarbu stiprinti Uzbekistano parlamento (Oliy Majlis) vaidmenį ir darbą, siekiant gerinti parlamentinę priežiūrą; ragina stiprinti Europos Parlamento, visų pirma parlamentinio bendradarbiavimo komiteto, ir Uzbekistano parlamento tarpparlamentinį bendradarbiavimą bendro intereso klausimais, pavyzdžiui, demokratijos gerinimo, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms klausimais;

31.  smerkia, kaip pranešama, toliau vykdomą sulaikytųjų ir kalėjimuose kalinamų asmenų kankinimą, žiaurų ir nežmonišką elgesį su jais Uzbekistane ir ragina nuosekliai įgyvendinti teisinės apsaugos priemones ir tinkamai ištirti visus pranešimus apie kankinimą;

32.  palankiai vertina padarytą pažangą siekiant ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą ir ragina valdžios institucijas kaip galima greičiau užbaigti šį procesą;

33.  apgailestauja dėl žiniasklaidos pliuralizmo trūkumo Uzbekistane; ragina užtikrinti žiniasklaidos priemonių finansinį tvarumą ir nepriklausomumą, kad būtų panaikinta politinė įtaka; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės srityje, siekiant padidinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą; pažymi, kad reikia stiprinti Uzbekistano žiniasklaidos atsparumą propagandai ir dezinformacijai propaguojant uzbekų kalbos žiniasklaidą ir skaitmeninio mokymo programas, įskaitant informacijos apie ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Skaitmeninių paslaugų aktą teikimą;

34.  smerkia bet kokius prieš žurnalistus ir tinklaraštininkus nukreiptus grasinimus ir ragina valdžios institucijas užtikrinti pagarbą žurnalistų, nepriklausomų tinklaraštininkų, turinio kūrėjų ir žmogaus teisių gynėjų teisėms ir jų apsaugą nuo smurto, priekabiavimo, nepagrįsto sulaikymo, spaudimo, grasinimų jiems ir jų artimiesiems nei kankinimų ir ištirti visus prieš juos nukreiptus išpuolius;

35.  smerkia pastarojo meto žurnalistų, kaltinamų dalyvavimu 2022 m. liepos mėn. protestuose, sulaikymą bei persekiojimą ir Dauletmurato Tajimuratovo nuteisimą. ragina paleisti žurnalistus, nepriklausomus tinklaraštininkus, vyriausybės kritikus ir žmogaus teisių gynėjus, įskaitant asmenis iš Karakalpakijos, kurie buvo persekiojami dėl savo darbo; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į konkrečius atvejus, pavyzdžiui, tinklaraštininkų Otobeko Sattoriyo, Mirazizo Bazarovo ir Fazilkhoja Arifkhojayevo, taip pat karakalpakų žurnalistės Lolagul Kallykhanovos ir kitų, pavyzdžiui, Sobirjono Babaniyazovo ir Valijono Kalonovo;

36.  griežtai smerkia Uzbekistano informacijos ir masinės komunikacijos agentūros pasiūlytą ir 2022 m. gruodžio mėn. viduryje paskelbtą informacinio kodekso projektą, kuris, jei bus priimtas, kels didelę grėsmę saviraiškos laisvei ir žmogaus teisėms šalyje, ir ragina jį atšaukti; primena valdžios institucijoms, kad svarbu puoselėti saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime, susirinkimų laisvę, asociacijų laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomumą;

37.  pabrėžia, kad svarbu susilaikyti nuo žiniatinklio svetainių ribojimo ir blokavimo ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad bet kokie apribojimai apsiribotų atvejais, kai tokie ribojimai atitinka tarptautinius standartus, yra grindžiamas objektyviais ir skaidriais teisėje apibrėžtais kriterijais ir yra susijęs su konkrečiu turiniu, taip pat svarbu įsitikinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama;

38.  ragina vyriausybę apsaugoti teisę į religijos laisvę ir iš dalies pakeisti 2021 m. religijos įstatymą, atsižvelgiant į buvusio JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais 2023 m. kovo 29 d. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, kuriose pažymima, kad ekstremizmo ir terorizmo apibrėžtys yra neaiškios ir pernelyg plačios, o tai gali sudaryti sąlygas savavališkiems sulaikymams ir nepagrįstiems teisės į religijos ar tikėjimo laisvės apribojimams; rekomenduoja, kad susijusios teisinės nuostatos būtų suformuluotos siaurai ir tiksliai; apgailestauja dėl religinio persekiojimo ir ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti Bobirjoną Tukhtamurodovą, Oybeką Khamidovą, Khasaną Abdirakhimovą ir Alimardoną Sultonovą; primygtinai ragina Uzbekistano valdžios institucijas apsaugoti į krikščionybę atsivertusius asmenis, kuriuos jų šeima ir bendruomenė gali sužaloti, pagrobti ir priversti tuoktis;

39.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant pasirūpinti neteisėto sulaikymo aukų reabilitacija ir atitaisyti jiems padarytą žalą, be kita ko, panaikinant jiems skirtus nuosprendžius, pripažįstant ir atlyginant jiems padarytą žalą ir suteikiant pagalbą, pavyzdžiui, medicininę ir psichologinę priežiūrą;

40.  pažymi, kad, nepaisant to, jog buvo priimti ankstesni įstatymai, įskaitant 2019 m. moterų apsaugos nuo priekabiavimo ir smurto įstatymą, smurtas prieš moteris dėl lyties tebėra plačiai paplitęs; palankiai vertina 2023 m. balandžio 6 d. Uzbekistano Senato priimtą ir 2023 m. balandžio 11 d. prezidento Š. Mirzijojevo pasirašytą akto projektą dėl smurto dėl lyties, kuris taip pat apima smurtą šeimoje ir seksualinę prievartą prieš nepilnamečius, nes mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti visišką smurto šeimoje kriminalizavimą pagal tarptautinius standartus; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Uzbekistano moterų teisių aktyvistų ilgus metus trukusius propagavimo veiksmus; ragina valdžios institucijas visuose Uzbekistano regionuose veiksmingai įgyvendinti visus su smurtu dėl lyties susijusius įstatymus ir užtikrinti jų laikymąsi;

41.  ragina valdžios institucijas toliau imtis priemonių, kad Uzbekistanas visiškai vykdytų savo įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kaip nurodyta JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamosiose pastabose dėl šeštosios periodinės ataskaitos dėl Uzbekistano; ragina Uzbekistano valdžios institucijas toliau bendradarbiauti su vietos ir tarptautinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis ir partneriais siekiant spręsti šiuos klausimus; tikisi, kad Uzbekistano valdžios institucijos skatins lyčių lygybę švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visoje viešojo administravimo sistemoje;

42.  pabrėžia, kad aktyviam moterų dalyvavimui viešajame ir politiniame gyvenime, ypač vadovybės lygmeniu ir sprendimų priėmimo lygmeniu, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pasitelkiant visapusiškas teisines, institucines ir švietimo iniciatyvas ir kad politinės partijos turėtų būti skatinamos sudaryti palankesnes sąlygas moterų pažangai, didinti moterų matomumą per rinkimų kampanijas ir įtraukti lyčių lygybę į savo platformas;

43.  ragina valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant sustabdyti vaikų santuokas Uzbekistane ir ragina Uzbekistano vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad ši praktika šalyje būtų sustabdyta ir kad būtų apsaugotos mergaičių ir berniukų teisės, įskaitant mergaičių ir moterų teisę į mokslą; tikisi, kad Uzbekistano valdžios institucijos užtikrins lygias galimybes ir galimybę gauti išsilavinimą visiems studentams Uzbekistane, neatsižvelgiant į jų socialinį ir ekonominį statusą;

44.  kuo griežčiausiai smerkia tai, kad tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai tarp vyrų vis dar yra kriminalizuojami, ir labai nerimauja dėl to, kad šalyje paplitęs bauginimas, priekabiavimas, smurtas ir LGBTIQ asmenų stigmatizacija; ragina Uzbekistano valdžios institucijas dekriminalizuoti tos pačios lyties asmenų seksualinius veiksmus panaikinant Baudžiamojo kodekso 120 straipsnį, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, siekiant užtikrinti LGBTIQ asmenų saugumą, privatumą ir nediskriminavimą Uzbekistane ir priimti visapusišką kovos su diskriminacija įstatymą, kuris apimtų seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę kaip pagrindą apsaugai; ragina vyriausybę persvarstyti planus dėl naujo 2022 m. rugpjūčio mėn. pasiūlyto įstatymo, pagal kurį reikalaujama atlikti priverstinius sveikatos patikrinimus vadinamosioms pavojingoms grupėms, t. y. vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, sekso paslaugas teikiantiems asmenims ir narkotikų vartotojams, siekiant ištirti, ar jie nėra užsikrėtę ŽIV;

Sektorių bendradarbiavimas

45.  palankiai vertina Uzbekistano įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ragina šalį, kaip pagrindinę elektros energijos gamintoją Centrinėje Azijoje, pirmenybę teikti tvarios energetikos sprendimams siekiant ilgalaikės naudos regionui; ragina Uzbekistaną tęsti ir plėsti savo perėjimo prie žaliosios ekonomikos programas, susijusias su Paryžiaus klimato susitarimu, kurio šalis yra Uzbekistanas;

46.  atkreipia dėmesį į Uzbekistano gamtos išteklių potencialą įvairinant ES energiją tvarių partnerysčių kontekste ir sykiu pripažįsta nepaprastai svarbų ES vaidmenį finansuojant Uzbekistano sektorių reformas, gerinant jo energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; mano, kad abi šalys, remdamosi ES ir Uzbekistano susitarimo memorandumu ir dvišalėmis konsultacijomis, siekia padidinti savo energetinį saugumą ir aplinkos apsaugą; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl pranašumų, suteiktų Rusijos valstybinėms įmonėms ir Rusijos politiniams subjektams, gaunantiems naudos iš Uzbekistano dujų sektoriaus, ir Rusijos mėginimams gauti politinių pranašumų tiekiant dujas;

47.  ragina Komisiją ir EIVT dėti daugiau pastangų prisidedant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros Uzbekistane, laikantis DVT ir siekiant užkirsti kelią būsimoms krizėms dėl iškastinio kuro trūkumo; palankiai vertina sėkmingus JT vystymosi programos projektus, kuriuos vykdant Uzbekistane buvo pastatyti efektyviai energiją vartojantys ir mažai anglies dioksido išskiriantys būstai, kurie atlaikė energetikos krizę, ir ragina Uzbekistano valdžios institucijas prisidėti siekiant išplėsti šias pastangas aprėpiant ir esamą būstų ūkį;

48.  ragina Komisiją užbaigti tyrimą dėl tvarių transporto koridorių, kurie sujungtų Europą ir Vidurinę Aziją: jis buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje, jį įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o jo tikslas – nustatyti tvariausius transporto koridorius bei pasiūlyti pagrindinius koridorių plėtros veiksmus;

49.  palankiai vertina programą „Erasmus+“ ir Jaunimo veiksmų planą vykdant ES išorės veiksmus ir pabrėžia žmonių tarpusavio ryšių svarbą, ypač tarp jaunimo, jiems mokantis, ir ragina ES bei Uzbekistaną dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau paramos, kad tarp ES ir Uzbekistano užsimegztų šie ryšiai ir vyktų mainai, naudingi abiem pusėms;

Prekybos santykiai

50.  palankiai vertina tai, kad sėkmingai baigtos derybos dėl ES ir Uzbekistano tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, ir tikisi, kad šis susitarimas padės Uzbekistanui toliau integruotis į daugiašalę prekybos sistemą, stiprinti rinkos ekonomikos mechanizmus ir didinti užsienio investuotojų pasitikėjimą; mano, kad susitarimu bus užtikrinta geresnė reglamentavimo aplinka ekonominės veiklos vykdytojams tokiose srityse, kaip prekyba prekėmis ir paslaugomis, valstybės valdomos įmonės, viešieji pirkimai ir intelektinės nuosavybės teisės; primena, kad teisinė valstybė, geras valdymas, bendrų vertybių ir demokratijos principų įgyvendinimas ir pagarba pagrindinėms laisvėms, žmogaus bei socialinėms teisėms yra pagrindinis tvirtesnio ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo formuojami dvišaliai santykiai, pagrindas;

51.  pripažįsta Uzbekistano pastangas įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartus, visų pirma dėl vaikų darbo ir priverčiamojo darbo medvilnės sektoriuje panaikinimo; pabrėžia, jog reikia toliau dėti pastangas šioje srityje; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę siekti užtikrinti teisingą darbo užmokestį medvilnės sektoriaus darbuotojams; pripažįsta, kad priimtas naujas Uzbekistano darbo kodeksas, kuris įsigaliojo 2023 m. balandžio 30 d. ir kuriame numatytos naujos darbo santykių ir ginčų sprendimo nuostatos; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę visiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti skaidresnius duomenis apie vaikų darbą ir leisti registruotis nevyriausybinėms organizacijoms, sprendžiančioms priverčiamojo darbo, vaikų darbo ir išnaudojimo problemas; ragina Uzbekistaną pradėti platesnio masto reformas siekiant įgalinti pilietinę visuomenę ir kurti veiksmingas institucijas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė bei sutvirtinta pažanga visose medvilnės sektoriaus dalyse;

52.  pripažįsta didėjančią Vidurinės Azijos strateginę svarbą ir labai svarbų Uzbekistano vaidmenį regioninio bendradarbiavimo ir sąsajumo srityje, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Global Gateway“; mano, kad pagal Komisijos atviro strateginio savarankiškumo politiką tiekimo grandinės atsparumas bus sustiprintas sukuriant patikimų suinteresuotųjų subjektų tinklą, grindžiamą tvaria ir abipusiškai naudinga ekonomine veikla, taip pat reguliariais diplomatiniais mainais;

53.  pabrėžia, kad ES ir Uzbekistanas turi pasinaudoti savo ekonominiu ir komerciniu bendradarbiavimu, kad būtų aktyviai įvairinamos Uzbekistano pramonės šakos siekiant remti spartesnį perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas energijos vartojimo efektyvumas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, taip pat stiprinti Vidurinės Azijos energijos rinkų integraciją su kaimyninių šalių ir ES energijos rinkomis, kuriant įvairių energetikos politikos strategijų ir infrastruktūros projektų regione sinergiją, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos derybas dėl prekybos, klimato bei aplinkos susiejimo taisyklių ir kriterijų nustatymo; primena, kad tai bus naudinga piliečiams, nes bus sumažintas energijos nepriteklius, užtikrintas teisingas perėjimas prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 m. ir iki tos datos sukurtas Vidurinės Azijos neutralaus poveikio klimatui regionas;

54.  pripažįsta iššūkius, su kuriais susiduria Uzbekistanas, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, nes jo vyriausybė siekia įvairinti savo ekonominę ir prekybinę priklausomybę nuo Rusijos ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su savo partneriais iš Europos;

55.  pabrėžia, kad sąsajumu ir bendradarbiavimu regione turėtų būti kompleksiškai ir visapusiškai remiamos sustiprintos pastangos, dedamos pagal ES ir Vidurinės Azijos bendradarbiavimo aplinkos ir vandens srityje platformą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia socialinio ir aplinkos tvarumo principų svarbą išgaunant ar perdirbant gamtos išteklius; pakartoja, kad dėl to pajamų iš gamtos išteklių pakartotinis investavimas yra nepaprastai svarbus Uzbekistano socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir siekiant užtikrinti, kad šalis ir jos kaimynės taptų atsparios būsimų pasaulinių ir regioninių iššūkių akivaizdoje, sudarant sąlygas įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų; mano, kad tai nepaprastai svarbu siekiant prisidėti prie tvarios žiedinės ekonomikos kūrimo šalyje ir regione;

56.  pabrėžia, kad Uzbekistanas taip pat atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir ekonominį stabilumą, ypač kovojant su neteisėta imigracija, organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir korupcija;

57.  atkreipia dėmesį į galimą riziką, kad Uzbekistanas Rusijai gali teikti paramą, nes jis galbūt padeda Rusijai apeiti ES nustatytas prekybos sankcijas; ragina atidžiai stebėti padėtį;

58.  dar kartą atkreipia dėmesį į Uzbekistano narystės bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemoje (BLS+) svarbą, nes ši sistema padeda ekonomikai augti ir duoda labai teigiamų rezultatų (eksportas į ES 2021 m. padidėjo 34 proc.); pripažįsta, kad Uzbekistano pripažinimas BLS+ naudotoju atspindi Uzbekistano vyriausybės vykdomų reformų įvertinimą; pažymi, kad, nepaisant pastaraisiais metais Uzbekistano padarytos pažangos, tebėra susirūpinimą keliančių klausimų dėl veiksmingo 27 pagrindinių tarptautinių konvencijų įgyvendinimo; pakartoja, kad reikia veiksmingai įgyvendinti konvencijas ir laikytis ataskaitų teikimo pareigų pagal BLS+ sistemą; ragina Komisiją remti ir atidžiai stebėti veiksmingą visų 27 pagrindinių tarptautinių konvencijų pagal BLS+, susijusių su žmogaus ir darbo teisėmis, aplinkos apsaugos taisyklėmis ir gero valdymo principais, įgyvendinimą; ragina bendradarbiauti su Uzbekistanu siekiant sukurti veiksmingas ir patikimas muitinės procedūras, kuriomis būtų padedama įgyvendinti skaitmeninimą ir administracinį supaprastinimą, taip teigiamai prisidedant prie prekybos srautų didinimo;

59.  pabrėžia, kad, nepaisant pažangos naikinant priverčiamąjį darbą, tokie klausimai, kaip prastos darbo sąlygos, maži atlyginimai, visapusiška pagarba darbuotojų teisėms ir asociacijų laisvės pripažinimas, įskaitant teisę steigti nepriklausomas profesines sąjungas, tebėra pagrindinės Uzbekistano problemos;

60.  pažymi, kad Uzbekistanas gali atlikti svarbų vaidmenį įvairinant regionines ir pasaulines tiekimo grandines, tiekdamas naudingąsias iškasenas ir metalus vidaus, regionų ir tarptautinių, įskaitant ES, pramonės sektorių naudai, užtikrinant, kad partnerystė ir abipusis technologinis bendradarbiavimas būtų kriterijai ir būtų remiama žalioji pertvarka;

61.  pabrėžia, kad, nesant tiesioginės prieigos prie jūrų uostų, nepaprastai svarbu plėtoti infrastruktūrą ir logistikos koridorius, ypač Kaspijos jūros regiono tarptautinio transporto maršrutą, siekiant skatinti prekybą ir sujungti Uzbekistaną su potencialių prekybos partnerių rinkomis; pažymi, kad veiksmingos ir tvarios jungtys bei tinklai, jungiantys Europą ir Vidurinę Aziją per prioritetinius transporto koridorius, įskaitant oro, jūrų ir sausumos transportą, taip pat skaitmeniniai, energetikos ir tarpasmeniniai tinklai, padidins prekybos srautus;

62.  palankiai vertina tai, kad Uzbekistane įsteigta pirmoji nepriklausoma medvilnės sektoriaus profesinė sąjunga; ragina Uzbekistano valdžios institucijas, vadovaujantis Uzbekistano ratifikuotomis TDO konvencijomis, skatinti kurti nepriklausomas ir alternatyvias profesines sąjungas visuose ekonomikos sektoriuose;

63.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 155 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos;

64.  ragina bendradarbiauti ir teikti ES paramą žaliajam vystymuisi, taip pat toliau nagrinėti Uzbekistano galimybes stiprinti prekybos ir ekonominius santykius su ES;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 229, 1999 8 31, p. 3. (2) OL C 108, 2021 3 26, p. 126.