2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2024 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (11565/2023 – C9-0336/2023 – 2023/0264(BUD))

P9_TA(2023)0367 A9-0288/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2) (toliau – Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3), ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija(4), ir į susijusias vienašales deklaracijas(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2022/2496, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (TIS)(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2024 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2023)0337),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimas“ (COM(2023)0336) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2023)0336),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė (COM(2023)0338),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP) ir iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB bei reglamentai (ES) 2021/1058, (ES) 2021/1056, (ES) 2021/1057, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) 2021/1060, (ES) 2021/523, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697 ir (ES) 2021/241 (COM(2023)0335),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl didėjančių Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės skolinimosi išlaidų poveikio 2024 m. ES biudžetui(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas: atsparus ir naujiems iššūkiams pritaikytas ES biudžetas“(11),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)(13),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(14) ir savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją šiuo klausimu(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl ES strategijos pramonės konkurencingumui, prekybai ir kokybiškų darbo vietų kūrimui skatinti(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“(17),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ (COM(2023)0062),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl prisijungimo prie Šengeno erdvės(18), į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas“(19) į savo 2011 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 18 d. rezoliucijas(20) dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės ir 2022 m. lapkričio 23 d. papildomos savanoriškos faktų nustatymo misijos į Rumuniją ir Bulgariją dėl Šengeno acquis taikymo ir jo pokyčių nuo 2011 m. ataskaitą, nusiųstą Europos Parlamentui 2022 m. gruodžio mėn., ir į Komisijos pasiūlymą dėl dviejų šalių prisijungimo prie Šengeno erdvės,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(21),

–  atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas) ir į susitarimą, priimtą 2022 m. gruodžio 19 d. vykusioje 15-ojoje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijos šalių konferencijoje (Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 5 d. Komisijos priimtą 2024 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2023)0300),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 5 d. Tarybos priimtą poziciją dėl 2024 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto(22), kuri 2023 m. rugsėjo 8 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11565/2023 – C9-0336/2023)

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9‑0288/2023),

III skirsnis – Europos Komisija

1.  pabrėžia, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuris prasidėjo po COVID-19 pandemijos, žmonės Europoje ir visame pasaulyje susiduria su papildomais dideliais ekonominiais ir socialiniais padariniais, nes išaugo infliacija, atsirado energetinis nesaugumas ir energijos nepriteklius, pakilo maisto ir energijos kainos, ir dėl to milijonai žmonių, visų pirma priklausantys pažeidžiamiausioms grupėms, patiria pragyvenimo išlaidų krizę; pažymi, kad dėl naujų geopolitinių ir ekonominių aplinkybių, taip pat stiprėjančios klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizės, kurių rezultatas – precedento neturintys ekstremalūs meteorologiniai reiškinių ir gaivalinės nelaimės, darantys poveikį žmonėms ir bendruomenėms Europoje ir kaimyninėse šalyse, atsirado naujų politikos poreikių, visų pirma, klimato ir energetikos, socialinių investicijų, gynybos, žemės ūkio ir pramonės politikos srityse;

2.  primena, kad Komisija, rengdama 2024 m. biudžeto projektą, grindžiamą galiojančiu daugiametės finansinės programos (DFP) reglamentu, aiškiai atkreipė dėmesį į programos „apribojimus po trejų precedento neturinčių krizių metų“ ir pabrėžė, kad dėl reglamento susitarta „visiškai kitokiomis geopolitinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis“;

3.  be to, pabrėžia, kad praėjus dviem savaitėms po biudžeto projekto paskelbimo Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti DFP reglamentą kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama sukurti Ukrainos priemonę ir Europos strateginių technologijų platformą (STEP), nurodydama, kad dokumentų rinkinys turi įsigalioti iki 2024 m. sausio 1 d., taigi laiku prieš priimant 2024 m. biudžetą;

4.  pažymi, kad, nepaisant Komisijos pasiūlymo patikslinti DFP, Taryba nusprendė suformuluoti savo poziciją dėl 2024 m. biudžeto, darydama prielaidą, kad programa nesikeis; labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant drastiškų apribojimų, Taryba nusprendė biudžeto svarstymui taikyti įprastinės veiklos metodą, ir BP numatyti įsipareigojimų asignavimai sumažinami 772 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai – 515 mln. EUR pagal DFP išlaidų kategorijas tokiu būdu, kad sumažinamas Sąjungos poveikis, gebėjimas veikti ir vaidmuo pasauliniu mastu, ir neatsižvelgiama į sudėtingas ekonomines ir socialines aplinkybes; mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas nėra pateisinamas, yra nepagrįstas objektyviu poreikių ar lėšų panaudojimo pajėgumų vertinimu ir daugeliu atvejų prieštarauja bendriems politiniams užmojams ir politiniams susitarimams; todėl nusprendžia į visas eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus;

5.  primena, kad biudžetas gali būti patvirtintas tik vadovaujantis galiojančiu DFP reglamentu; pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad peržiūrėtame DFP reglamente turi būti numatytas 2024 m. biudžeto pagrindas, ir, siekiant užtikrinti demokratinį sprendimų priėmimą laikantis Sutarties dvasios, mano, kad Parlamentui tikslinga suformuluoti savo poziciją remiantis patikslinta programa; todėl nusprendžia parengti savo 2024 m. biudžeto svarstymą, atsižvelgdamas į preliminarų pranešimą dėl DFP tikslinimo;

6.  primena savo ilgalaikę poziciją, kad nauji politikos prioritetai ar užduotys turėtų būti finansuojami naujomis lėšomis ir kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros turi turėti pakankamai darbuotojų ir atitinkamus išteklius, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus; apgailestauja, kad dėl dabartinės biudžeto padėties Komisijai teko DFP laikotarpiu perskirstyti dideles lėšų sumas; pabrėžia, kad visoms išlaidoms, patiriamoms naudojantis Sąjungos biudžetu, turi būti taikoma parlamentinė kontrolė;

7.  pabrėžia, kad sparti pažanga nustatant naujus nuosavus išteklius yra nepaprastai svarbi siekiant grąžinti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) skolinimosi išlaidas, užtikrinti finansinį stabilumą ir įgyvendinti dabartinę ir būsimą daugiametes finansines programas; palankiai vertina pirmąjį naujų nuosavų išteklių krepšelį, kurį Europos Komisija pristatė 2021 m. gruodžio mėn., ir pakoreguotą antrąjį krepšelį, paskelbtą 2023 m. birželio mėn.; ragina Tarybą nedelsiant daryti pažangą siekiant užtikrinti, kad nauji nuosavi ištekliai būtų nustatyti laiku, laikantis teisiškai privalomų veiksmų gairių, pridėtų prie Tarpinstitucinio susitarimo; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti paskirtį atitinkantį Sąjungos biudžetą ateinančiais metais reikės tvaresnių naujų nuosavų išteklių, ir tikisi, kad Komisija pateiks plataus užmojo ir novatoriškus pasiūlymus, kurie neapsiribotų Tarpinstituciniu susitarimu;

8.  pabrėžia, kad 2024 m. biudžetas turi atitikti Sąjungos tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad reikia nuolat dirbti siekiant Tarpinstituciniame susitarime nustatytų klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo ir susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų tikslų, nes jie yra platesnio tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui dalis; primena Komisijai jos įsipareigojimą pagal Tarpinstitucinį susitarimą reguliariai vertinti pažangą siekiant klimato aspekto integravimo tikslų; ragina Komisiją stebėti, ar įgyvendinamas reikšmingos žalos nedarymo principas, ir prireikus imtis reikiamų taisomųjų priemonių;

9.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija pabrėžia, jog 10 proc. su biologine įvairove susijęs išlaidų tikslas 2026 m. ir 2027 m. greičiausiai nebus pasiektas, ir kad nesiūloma jokių aiškių būdų, kaip pasiekti sutartus tikslus; pabrėžia, kad pagal 2024 m. Sąjungos biudžetą turi būti numatytos tolesnės pastangos siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti nustatyti 2026 m. ir 2027 m. biologinės įvairovės išlaidų tikslai; ragina Komisiją skirti deramą dėmesį Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl klimato srities išlaidų 2014–2020 m. biudžete išvadoms ir į tai, kad reikia tiksliai stebėti visų programų ir veiksmų išlaidas, susijusias su klimatu ir biologine įvairove; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų klimato srities veiksmų ir biologinės įvairovės finansavimą;

10.  pakartoja, kad visos Sąjungos programos, politika ir veikla turėtų būti įgyvendinamos taip, kad siekiant jų tikslų būtų skatinama lyčių lygybė; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos darbą, vykdomą, remiantis Tarpinstituciniu susitarimu, siekiant stebėti su lyčių lygybe susijusias išlaidas, visų pirma atliekant ex post poveikio lytims vertinimą ir teikiant ataskaitas apie apimtis; ragina Komisiją taikyti šią metodiką visoms DFP programoms, kad iš pristatytų 2024 m. biudžeto rezultatų būtų matomas sistemingas pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, ataskaitų teikimas ir vertinimas;

11.  primena, kad daugiakalbystė yra pamatinis principas, dėl kurio ES institucijų svarstymų turinys tampa prieinamesnis ir skaidresnis – taip užtikrinami demokratiniai procesai;

Specialios priemonės

12.  primena, kad Komisija pasiūlė sukurti dvi naujas specialias priemones, viršijančias DFP viršutines ribas – EURI, kad būtų galima geriau valdyti skolos grąžinimo išlaidas, ir Ukrainos priemonę, skirtą ilgalaikiam struktūriniam su Ukrainos finansavimo poreikiais susijusiam sprendimui užtikrinti, ir padidinti lankstumo priemonei bei solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skiriamus asignavimus;

13.  pakartoja savo vertinimą, kuriam dabar pritaria Komisija, kad turi būti rastas struktūrinis sprendimas dėl EURI skolinimosi išlaidų grąžinimo; primena, kad Parlamentas nuolat primygtinai reikalavo, kad EURI grąžinimo išlaidoms nebūtų taikomos DFP viršutinės ribos; pažymi, kad biudžeto projekte įvertinta, kad EURI grąžinimo išlaidos sudaro 4 mlrd. EUR, o iš pradžių numatyta suma buvo 2,1 mlrd. EUR, ir todėl nepatikslinus DFP 2024 m. būtų išnaudota lankstumo priemonė ir panaudota dalis bendros maržos priemonės;

14.  pažymi, kad Taryba savo pozicijoje dėl 2024 m. biudžeto sumažino EURI skolinimosi išlaidoms padengti atidėtus asignavimus, remdamasi viltimi, kad skolinimosi išlaidos galiausiai bus mažesnės, nei prognozuojama biudžeto projekte; primygtinai reikalauja, kad biudžeto valdymo institucija, laikydamasi biudžetinio apdairumo principo, remtųsi objektyviomis Komisijos prognozėmis ir taisomajame rašte pateiktais atnaujintais duomenimis; todėl siūlo vėl įrašyti biudžeto projekte numatytą sumą ir, atsižvelgdamas į savo preliminarų pranešimą dėl DFP, išbraukti eilutę iš 2b išlaidų kategorijos ir visą sumą įtraukti į specialią priemonę EURI viršijant DFP viršutines ribas;

15.  palankiai vertina pasiūlymą sukurti Ukrainos priemonę kaip ilgalaikį struktūrinį Ukrainos finansavimo poreikių sprendimą, įtrauktą į Sąjungos biudžetą; pabrėžia, kad parama Ukrainai taip pat turėtų apimti tarpvalstybinius veiksmus, veiklą ir projektus bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis; pabrėžia, kad biudžeto valdymo institucija turi Ukrainos rezervo lėšas mobilizuoti per metinę biudžeto procedūrą; primygtinai reikalauja, jog biudžeto nomenklatūra būtų tokia detali ir skaidri, kad būtų užtikrinta tinkama biudžeto valdymo institucijos vykdoma kontrolė ir atitinkami sprendimai; todėl siūlo sukurti naujas biudžeto eilutes, kurios padėtų pasiekti šį tikslą;

16.  pabrėžia, kad biudžeto lankstumas yra labai svarbus Sąjungai reaguojant į nenumatytus įvykius ir koreguojant savo išlaidų prioritetus kintančių politinių, ekonominių ir socialinių poreikių požiūriu; vis dėlto pabrėžia, kad Sąjungos biudžete nėra numatytas reikiamas lankstumas; todėl pakartoja savo nuomonę, kad lankstumo priemonės lėšos 2024 m. turėtų būti padidintos 1,457 mlrd. EUR, kaip nurodyta preliminariame pranešime dėl DFP;

17.  mano, kad poreikis pasinaudoti solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) lėšomis vargu ar sumažės, todėl labai svarbu stiprinti SEAR, kad Sąjunga galėtų veikti susidarius nepaprastajai padėčiai, kurią sukelia didelės gaivalinės nelaimės, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai arba visuomenės sveikatos krizės valstybėse narėse ir narystės siekiančiose šalyse, taip pat remti ES nepriklausančias šalis, kenčiančias nuo konfliktų, pabėgėlių krizių, gaivalinių nelaimių ar ekstremaliųjų humanitarinių situacijų; todėl, vadovaudamasis savo preliminariu pranešimu dėl DFP, 2024 m. SEAR numatytus asignavimus padidina 1,092 mln. EUR suma; išlaiko biudžeto projekte siūlomą asignavimų sumą, numatytą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervui;

1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

18.  primena, kad 1 išlaidų kategorijos programos atlieka svarbų vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, didinant ES ekonomikos konkurencingumą ir tvarumą, remiant MVĮ ir startuolius, investuojant į tarpvalstybinę infrastruktūrą ir taip reikšmingai prisidedant prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir skatinant sąžiningą, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą, ekonominį ir socialinį vystymąsi ir darbo vietų kūrimą;

19.  pripažįsta, kad Komisija nesilaikė savo įsipareigojimo pagal 2023 m. darbo programą „siekti sukurti naują Europos suverenumo fondą“; pripažįsta, kad, nepaisant riboto STEP pasiūlymo dydžio ir taikymo srities, jis gali greičiau pasiekti rezultatų naudojant esamas programų struktūras ir siekiant sukurti sinergiją ir taip padėti užtikrinti atvirą strateginį Sąjungos savarankiškumą, sumažinti priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių ir paskatinti investicijas į pagrindinius strateginius sektorius; mano, kad pagal pasiūlymą dėl STEP turėtų būti bandoma kitu DFP laikotarpiu sukurti visavertį Suverenumo fondą;

20.  pabrėžia, kad pagal STEP pasiūlymą papildomi asignavimai turi būti skirti programai „InvestEU“ ir Europos inovacijų tarybai (EIC); todėl siūlo 2024 m. 1,05 mlrd. EUR padidinti programos „InvestEU“ garantijos asignavimų sumą ir 125 mln. EUR – EIC asignavimų sumą, kaip nurodyta preliminariame pranešime dėl DFP; be to, vadovaujantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalimi, be į biudžeto projektą įrašytų 95 mln. EUR siūlo EIC pagal programą „Europos horizontas“ vėl skirti 500 mln. EUR panaikintų įsipareigojimų moksliniams tyrimams;

21.  primena, kad Lustų aktas, dėl kurio neseniai susitarta, daro didelį poveikį 1 išlaidų kategorijos biudžetui, visų pirma programai „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programai; mano, kad ypač sunku suprasti Tarybos vykdomą Lustų akto finansavimo mažinimą, nes dėl šio teisės akto susitarta neseniai, o lėšų sumažinimas prieštarauja aiškiam Sąjungos prioritetui; pabrėžia, kad, remiantis politiniu susitarimu dėl Lustų akto, finansavimo poreikiams 2024–2027 m. laikotarpiu patenkinti reikia papildomos 50 mln. EUR sumos; todėl siūlo padengti 25 proc. šio trūkumo 2024 m. Lustų bendrajai įmonei skiriant 12,5 mln. EUR;

22.  primena, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra labai svarbi skatinant investicijas į didelio našumo tvarius transeuropinius tinklus, užtikrinant energetikos sektoriaus stabilumą ateityje, pvz., remiant atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip spartinant žaliąją pertvarką ir propaguojant sujungiamumą; pabrėžia, kad priemonė „EITP transportas“ dėl solidarumo koridorių, pvz., palei Dunojų, yra labai svarbi remiant transporto infrastruktūrą įvažiuojant į Ukrainą ir joje pačioje, plėtojant infrastruktūrą kaimyniniuose regionuose ir sudarant sąlygas abiem kryptimis vežti grūdines kultūras ir ypatingos svarbos prekes, ir palankiai vertina sprendimą įtraukti Ukrainą į šią programą; siūlo padidinti priemonei „EITP Transportas“ skiriamų asignavimų sumą 100 mln. EUR, palyginti su 2024 m. biudžeto projektu, siekiant paremti šiuos tikslus;

23.  pabrėžia, kad gerai veikianti bendroji rinka yra labai svarbi Sąjungos konkurencingumui ir ES įmonių, ypač MVĮ, galimybėms patekti į rinkas didinti; pabrėžia, kad ypač MVĮ smarkiai nukentėjo nuo didelės infliacijos ir energijos kainų, todėl siūlo Bendrosios rinkos programos MVĮ krypčiai skirti 10 mln. EUR daugiau lėšų nei numatyta biudžeto projekte; visų pirma veiklos pradžios ir plėtros mechanizmams; be to, dar kartą atkreipia dėmesį į programos vaidmenį prisidedant prie žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos; atsižvelgdamas į tai, siūlo skirti 5 mln. EUR didesnę lėšų sumą, kad būtų užtikrintas veiksmingas veterinarijos programų, susijusių su gyvūnų ligomis ir zoonoze, ypač siekiant kovoti su galvijų tuberkulioze, įgyvendinimas;

24.  pabrėžia, kad teisingai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir pramonės politikos perorientavimui reikia didelių investicijų į įgūdžių ugdymą, be kita ko, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat į skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo vietovių mažinimą užtikrinant vienodas galimybes naudotis besiformuojančiomis technologijomis, užtikrinant didesnį skaitmeninį raštingumą ir geresnes galimybes kaimo ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse; atkreipia dėmesį, pavyzdžiui, į poveikio klimatui neutralizavimo akademijų vertę; todėl siūlo 10 mln. EUR suma padidinti asignavimus, skirtus įgūdžių ugdymui pagal Bendrosios rinkos programą;

25.  atkreipia dėmesį į itin svarbų programos „Europos horizontas“ vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas ir padedant, kad mokslinių tyrimų rezultatai ir novatoriškos idėjos taptų paslaugomis ir produktais, kuriais skatinamas darbo vietų kūrimas, didinamas ES verslo konkurencingumas pasaulyje ir remiamos pastangos kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu; primena, kad programa išlieka be galo populiari, todėl pagal ją neįmanoma paremti daugelio puikiai įvertintų mokslinių tyrimų projektų; todėl siūlo padidinti programai skirtus asignavimus iš viso 140 mln. EUR suma, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus su STEP susijusius finansavimo padidinimus), padidinant asignavimų sumas Europos mokslinių tyrimų tarybai, programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir veiksmų grupėms „Sveikata“, „Kultūra“, „Klimatas, energetika ir judumas“ ir „Maistas“;

26.  atkreipia dėmesį į esminį decentralizuotų agentūrų, veikiančių pagal šią išlaidų kategoriją, vaidmenį, ypač atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius; siūlo padidinti Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ir Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros asignavimų sumą ir darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į jų nustatytus poreikius ir didėjančius įgaliojimus; 

27.  padidina 1 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 1 454 239 500 EUR, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir 1 684 239 500 EUR, palyginti su Tarybos svarstymu; atkreipia dėmesį į tai, kad 1 175 000 000 EUR šios didesnės lėšų sumos skirta konkrečiai STEP; pabrėžia, kad, remiantis preliminariu pranešimu dėl DFP, 1 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba 2024 m. padidėtų 1,375 mlrd. EUR;

2a išlaidų kategorija. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

28.  atkreipia dėmesį į itin svarbų sanglaudos politikos vaidmenį įgyvendinant ES politikos prioritetus ir skatinant ES ekonomiką, t. y. prisidedant prie teisingo ir tvaraus augimo bei vystymosi, propaguojant ekonominę ir socialinę šalių ir regionų konvergenciją, remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat didinant inovacijas ir užimtumą; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą ir taip užtikrinti, kad lėšos būtų įsisavinamos laiku, ypač atsižvelgiant į papildomą spaudimą, susijusį su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu; pabrėžia, kad reikia užtikrinti projektų tęstinumą, numatant tinkamus etapus nuo 2014–2020 m. DFP laikotarpio iki 2021–2027 m. laikotarpio;

29.  yra labai susirūpinęs dėl įsitvirtinusių aukštų energijos ir maisto kainų, taip pat dėl ilgalaikės didelės infliacijos, kuri daro didelį neigiamą ekonominį poveikį, nes dėl to visų pirma, kyla pragyvenimo išlaidų krizė visoje Sąjungoje; pabrėžia sanglaudos politikos vaidmenį sutelkiant išteklius siekiant teikti pagalbą ir labdarą labiausiai nukentėjusiems žmonėms, bendruomenėms ir regionams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad 2024 m. 4,8 mlrd. EUR iš „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) biudžeto pagal pasidalijamojo valdymo principą turi būti skirta pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims, viršijant 4 proc. tikslą; ragina valstybes nares skirti daugiau ESF+ lėšų organizacijoms, teikiančioms paramą ir pagalbą maistu labiausiai pažeidžiamiems ir skurstantiems asmenims, atsižvelgiant į dabartinę pragyvenimo išlaidų krizę;

30.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti 2a išlaidų kategorijos programas, siekiant užtikrinti, kad vykdant sanglaudos politiką, kuri yra pagrindinė ES investicijų politika, būtų pasiekti jos tikslai; atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą ES programų įgyvendinimą, ir ragina stiprinti dialogą vietos ir regionų bei Sąjungos lygmenis, be kita ko, skiriant tinkamą finansavimą atitinkamiems veiksmams ir institucijoms; pabrėžia, kad miestams reikia skirti pakankamą finansavimą, kad jie galėtų įgyvendinti ES programas vietos lygmeniu;

31.  apgailestauja, kad dėl to, kad dabartinės DFP lankstumas yra robotas, Komisija vykdo sanglaudos politikos perorientavimą, o ji nėra reagavimo į krizes priemonė, bet ja ne kartą buvo naudojamasi siekiant kompensuoti DFP biudžeto lankstumo ar reagavimo į krizes mechanizmų trūkumus, taip pakenkiant ilgalaikiams politikos tikslams;

32.  pritaria Tarybos pozicijai dėl 2a išlaidų kategorijos;

2b išlaidų kategorija. Atsparumas ir vertybės

33.  pabrėžia, kad užtikrinus, jog visos EURI skolinimosi išlaidos būtų padengtos iš EURI specialiosios priemonės, viršijant DFP viršutines ribas, būtų atkurta tam tikra 2b išlaidų kategorijos marža ir sukurta biudžeto erdvė lankstumo ir bendros maržos priemonėse; akcentuoja, kad, ypač atsižvelgiant į dideles palūkanų normas, 2b išlaidų kategorijos programoms poveikį padarė tai, kad EURI eilutė įtraukta į tą pačią išlaidų kategoriją, nes Komisijai de facto užkirstas kelias siūlyti padidinti lėšų sumas ten, kur jų reikia;

34.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pavyzdines „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programas, nes jos atlieka labai svarbų vaidmenį remiant judumo mokymosi tikslais galimybes, gerinant žmonių įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes ir skatinant socialinę įtrauktį; pabrėžia programos „Erasmus+“ vaidmenį stiprinant universitetų bendradarbiavimą, modernizuojant švietimą ir remiant veiksmus, kuriais siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių; pabrėžia vertingą jos indėlį remiant Ukrainos studentus ir dėstytojus nuo karo pradžios;

35.  pabrėžia, kad pagal abi programas teisės aktais reikalaujama nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinamas mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimas; apgailestauja dėl to, kad palankių sąlygų neturintys dalyviai dažnai negali dalyvauti programoje, nes dėl didėjančios infliacijos ir didėjančių pragyvenimo išlaidų dotacijų nepakanka; yra įsipareigojęs užtikrinti, kad programa „Erasmus+“ netaptų de facto atrankine programa, atvira tik tiems, kurie gali sau leisti joje dalyvauti; primena, kad Komisija turi nustatyti finansinės paramos priemones mažiau galimybių turintiems asmenims, ir ragina pakoreguoti programos „Erasmus+“ dotacijas, kad būtų atsižvelgta į didesnę infliaciją ir didesnes pragyvenimo išlaidas; todėl siūlo padidinti programai „Erasmus+“ skiriamą finansavimą 100 mln. EUR, o Europos solidarumo korpusui – 2 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, konkrečiai siekiant užtikrinti, kad programos būtų prieinamos visiems;

36.  pabrėžia stipresnės sveikatos sąjungos ir geresnio pasirengimo Europoje po pandemijos svarbą, taip pat poreikį geriau suprasti ir vertinti ilgalaikį COVID poveikį ir padarinius, be kita ko, finansuojant taikomuosius mokslinius tyrimus, klinikinius tyrimus ir pagrindinius tyrimus; pabrėžia itin svarbų programos „ES – sveikatos labui“ vaidmenį šioje srityje, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą visoje Sąjungoje, įskaitant galimybes naudotis kokybiškomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir prieigą prie naujų technologijų ir nuotolinės stebėsenos prietaisų, nuotolinės medicinos ir dirbtinio intelekto remiamų diagnostikos prietaisų, kurie gali padėti teikti geresnę priežiūrą kaimo vietovėse; todėl siūlo padidinti šiai programai numatytų asignavimų sumą 20 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, be kita ko, siekiant kompensuoti Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai perskirtas lėšas;

37.  yra labai sunerimęs dėl didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių poveikio Europoje, kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje ir yra susirūpinęs dėl Sąjungos gebėjimo reaguoti veiksmingai ir laiku; pabrėžia, kad šios nelaimės vis dažniau yra susijusios su klimato kaita, todėl jos ateityje gali kilti dažniau ir turėti didesnį poveikį; pabrėžia, kad reikia investuoti į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, visų pirma pažeidžiamuose regionuose, ir didinti Sąjungos reagavimo pajėgumus; todėl padidina Sąjungos civilinės saugos mechanizmo asignavimų sumą 20 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, siekiant užtikrinti veiksmingą atsaką ir apsaugoti žmonių gyvybes, be kita ko, sutelkiant bendras medicinos pagalbos komandas ekstremaliųjų situacijų atveju;

38.  pabrėžia svarbų programos „Kūrybiška Europa“ vaidmenį remiant kultūros ir kūrybos sektorius, skatinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kovojant su dezinformacija, taip pat propaguojant ir apsaugant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, nes tai yra veikiančios demokratijos pagrindas; pabrėžia, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios sparčiai augančios energijos kainos ir infliacija padarė didelį poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams, kuriuose dažnai veikia mažos organizacijos ir atskiri menininkai; todėl siūlo padidinti programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą 25 mln. EUR suma, palyginti su biudžeto projektu, skiriant 15 mln. EUR Kultūros paprogramei ir 10 mln. EUR Tarpsektorinei paprogramei;

39.  pakartoja Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos svarbą propaguojant Europos vertybes ir piliečių teises, skatinant aktyvų piliečių dalyvavimą ir kuriant atsparias visuomenes; primena, kad programa yra gyvybiškai svarbi kovojant su smurtu dėl lyties, ypač atsižvelgiant į išmatuojamą smurto prieš moteris ir smurto prieš LGBTQI+ bendruomenę padidėjimą; pabrėžia programos vertę remiant pagrindinius demokratijos, teisinės valstybės, solidarumo, teisingumo, nediskriminavimo, lygybės ir įtraukties principus; todėl siūlo padidinti šiai programai skirtų asignavimų sumą 6 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, ir didesnį finansavimą skirti Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramei, „Daphne“ programai ir Sąjungos vertybių paprogramei;

40.  mano, kad būtina padidinti paramą Kipro turkų bendruomenės eilutei 2 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, siekiant finansuoti Kipre be žinios dingusių asmenų paieškos komitetą ir paremti dviejų bendruomenių Kultūros paveldo apsaugos techninį komitetą;

41.  pabrėžia socialinio aspekto svarbą Sąjungos biudžete ir poreikį užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą ir tinkamą darbuotojų organizacijų informavimą ir mokymą, siekiant toliau plėtoti ir didinti socialinių partnerių gebėjimus ir dalyvavimą; todėl padidina atitinkamų eilučių finansavimą 1 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu;

42.  primena svarbų decentralizuotų agentūrų, priklausančių 2b išlaidų kategorijai, vaidmenį; padidina Europos lyčių lygybės instituto, Europos darbo institucijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros finansavimą ir darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į nustatytus agentūrų poreikius ir užtikrinant, kad jos turėtų pakankamai darbuotojų ir išteklių savo darbo krūviui įveikti ir įgaliojimams vykdyti;

43.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitų nusižengimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos prokuratūra atlieka esminį vaidmenį apsaugant Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, kiek tai susiję su „NextGenerationEU“ lėšų naudojimu, ir užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi; todėl siūlo tikslingai padidinti Europos prokuratūros finansavimą ir skirti jai daugiau darbuotojų, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus; ragina visas valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros, siekiant užtikrinti geresnę Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

44.  padidina 2b išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 199 485 306 EUR, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir 812 302 190 EUR, palyginti su Tarybos svarstymu; primena, kad pagal preliminarų pranešimą dėl DFP į 2b išlaidų kategoriją nebūtų įtrauktos EURI išlaidos;

3 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai ir aplinka

45.  pabrėžia, kad į pasiūlymą dėl STEP 2024 m. įtraukti papildomi įsipareigojimų asignavimai Inovacijų fondui pagal 3 išlaidų kategoriją ir pasiūlymas atitinkamai padidinti viršutinę finansavimo ribą; mano, kad siūlomi asignavimai Inovacijų fondui yra svarbi pažanga siekiant visiško jo įtraukimo į biudžetą; primena svarbų Inovacijų fondo vaidmenį remiant investicijas į vandenilio gamybą ir infrastruktūrą; todėl siūlo sukurti naują Inovacijų fondui skirtą biudžeto eilutę, kurioje būtų numatyta 1,25 mlrd. EUR asignavimų, kaip nurodyta preliminariame pranešime dėl DFP;

46.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl neigiamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui, įperkamumui ir tiekimo grandinėms, taip pat dėl Europos žemės ūkio sektoriaus ir ūkininkų gebėjimo atlaikyti infliacinį spaudimą ir padidėjusias gamybos sąnaudas; ragina Komisiją išanalizuoti karo pasekmes ūkininkams ir maisto gamybai, įskaitant importui iš Ukrainos, ir prireikus pasiūlyti priemones; pabrėžia, kad reikia rasti struktūrinį sprendimą, kaip naujomis paramos priemonėmis padėti naujiems ir jauniesiems ūkininkams ir taip užtikrinti sektoriaus tvarumą ir kartų kaitą; todėl siūlo 40 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, padidinti paramą jaunųjų ūkininkų pajamoms;

47.  pabrėžia mokykloms skirtų programų pagal bendrą žemės ūkio politiką svarbą užtikrinant platesnes galimybes vaikams gauti sveiko ir maistingo maisto, ir atkreipia dėmesį į tai, kad programų aprėpčiai poveikį daro didėjančios maisto kainos; todėl nusprendžia padidinti šioms programoms skiriamą paramą 5 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu;

48.  pabrėžia, kad ES pavyzdinė programa LIFE atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, laikantis Paryžiaus susitarimo, remiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, mažinant išmetamą teršalų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, kuriant žiedinę ekonomiką, apsaugant ekosistemas ir pakeičiant nerimą keliančią biologinės įvairovės nykimo tendenciją; yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja klimato kaitos sukeltų ekstremalių meteorologinių reiškinių, ir pabrėžia, kad reikia imtis skubių veiksmų; pabrėžia programos LIFE vaidmenį spartinant teisingą pertvarką; todėl siūlo 30 mln. EUR padidinti šiai programai numatytus asignavimus, palyginti su biudžeto projektu;

49.  primena, kad taisomajame rašte paprastai bus išsamiai apžvelgiami turimi Europos žemės ūkio garantijų fondo ištekliai ir kad požiūris į pakeitimus gali būti atitinkamai pakoreguotas taikinimo procedūros metu;

50.  padidina 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 1 325 000 000 EUR, palyginti su biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir 1 335 000 000 EUR, palyginti su Tarybos svarstymu; atkreipia dėmesį į tai, kad 1 250 000 000 EUR šios didesnės lėšų sumos skirta konkrečiai STEP; pabrėžia, kad, remiantis preliminariu pranešimu dėl DFP, 3 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba 2024 m. taip pat padidėtų 1,25 mlrd. EUR;

4 išlaidų kategorija. Migracija ir sienų valdymas

51.  pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ginkluoti konfliktai ir nestabilumas kaimyniniuose regionuose, taip pat skurdas, badas ir pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos bei demografiniai pokyčiai ir toliau verčia žmones atvykti į Sąjungą siekiant prieglobsčio, saugumo arba laisvės, ieškoti geresnio gyvenimo arba prisijungti prie artimų šeimos narių, todėl daromas didelis spaudimas pagal 4 išlaidų kategoriją finansuojamoms programoms ir agentūroms; šiuo požiūriu primena savo nuomonę, kad šios išlaidų kategorijos lėšų suma 2024 m. turėtų būti padidinta 250 mln. EUR, atsižvelgiant į preliminarų pranešimą dėl DFP;

52.  pakartoja, kad reikia įgyvendinti migracijos ir prieglobsčio politiką, grindžiamą solidarumu, bendra atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, laikantis Sąjungos vertybių ir tarptautinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad dėl karo labai padidėjo spaudimas valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms ir jog Sąjunga turi teikti labiau ilgalaikę paramą priimančiosioms valstybėms narėms, kad būtų lengviau priimti ir integruoti pabėgėlius iš Ukrainos, taip pat kitus pabėgėlius, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, atsižvelgti į naujausias migracijos tendencijas ir užtikrinti efektyvų migracijos valdymą, be kita ko, grąžinimo ir readmisijos procedūrų veiksmingumą, saugumą ir orumą; be to, pabrėžia, kad reikia numatyti laiku pasiekto susitarimo dėl prieglobsčio ir migracijos pakto finansines pasekmes ir sustiprinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), atsižvelgiant į jo pagrindinį vaidmenį užtikrinant sėkmingą pakto įgyvendinimą; primena svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį integracijos procese, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos; todėl nusprendžia padidinti PMIF lėšų sumą 110 mln. EUR, palyginti su 2024 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į teigiamą PMIF indėlį teikiant skubią paramą pabėgėliams;

53.  primena esminį Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vaidmenį remiant valstybes nares prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos procedūrų klausimais; siūlo padidinti agentūros darbuotojų skaičių ir finansavimą, atsižvelgiant į didesnį jos darbo krūvį;

54.  pabrėžia, kad veiksmingas ir sąžiningas Sąjungos išorės sienų valdymas ir apsauga yra labai svarbūs dalykai siekiant užtikrinti Sąjungos saugumą, garantuoti sklandų ir efektyvų Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politikos įgyvendinimą bei išsaugoti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje ir tinkamą Šengeno erdvės veikimą; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnę neteisėtos migracijos prevenciją, siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų ir spręsti naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą vykdant hibridinius išpuolius; pabrėžia esminį Sienų valdymo ir vizų priemonės (SVVP) vaidmenį šioje srityje; pažymi, kad Komisija siūlo padidinti SVVP lėšų sumą viršijant biudžeto projekte numatytą finansinio programavimo lygį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šis tariamas padidinimas tik iš dalies kompensuoja ne vieną kartą atliktus SVVP asignavimų perskirstymus siekiant finansuoti persvarstytus agentūrų įgaliojimus; siūlo padidinti SVVP skirtus asignavimus 60 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, be kita ko, siekiant paspartinti Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimą prie Šengeno erdvės ir kartu su Komisija parengtų bandomųjų projektų įgyvendinimą;

55.  pabrėžia, kad reikia toliau didinti Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) asignavimus ir darbuotojų skaičių, siekiant užtikrinti, kad agentūra galėtų įgyvendinti itin svarbius vidaus saugumo ir sienų valdymo projektus; pabrėžia, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) turi turėti reikiamų išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus ir operatyvinę veiklą, ir todėl nusprendžia vėl įrašyti šiai agentūrai biudžeto projekte numatytą sumą;

56.  padidina 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 173 941 500 EUR, palyginti su biudžeto projektu, ir 193 941 500 EUR, palyginti su Tarybos svarstymu; pabrėžia, kad, remiantis preliminariu pranešimu dėl DFP, 4 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba 2024 m. taip pat padidėtų 250 mln. EUR;

5 išlaidų kategorija. Saugumas ir gynyba

57.  pabrėžia, kad nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios padaugėjo iššūkių gynybos srityje, todėl parama gynybos sektoriui tapo svarbesnė nei bet kada anksčiau siekiant užtikrinti, kad Europa būtų saugus žemynas; pabrėžia, kad reikia stiprinti Sąjungos vaidmenį tarptautinio saugumo srityje, ir mano, kad Europos bendradarbiavimas gynybos srityje didina efektyvumą, galimybes sutaupyti ir išlaidų racionalumą, taip pat yra labai svarbus didinant Sąjungos strateginį savarankiškumą; pakartoja, kad reikia skubiai didinti gynybos pramonės gamybos pajėgumus ir valstybių narių, ypač tų, kurios yra arčiausiai konfliktų zonų ir todėl labiausiai jaučia dabartines grėsmes, sąveikumą;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad imtasi svarbių veiksmų pagal Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktą gynybos paklausos srityje ir Šaudmenų gamybos rėmimo aktą(23) pasiūlos srityje; pažymi, kad taikant abu reglamentus išnaudotos visos 5 išlaidų kategorijos maržos ir 2024 m. reikia naudoti lankstumo priemonę, taip pat perskirstyti daug Europos gynybos fondo (EGF) lėšų;

59.  pabrėžia, kad į STEP pasiūlymą įtraukti papildomi EGF skirti asignavimai; todėl, vadovaudamasis savo preliminariu pranešimu dėl DFP, siūlo EGF numatytus asignavimus 2024 m. padidinti 625 mln. EUR suma;

60.  atkreipia dėmesį į vadinamojo karinio mobilumo svarbą sudarant sąlygas valstybėms narėms teikti skubią paramą vykstant karui, modernizuojant sunkiojo ir didelio masto karinio transporto infrastruktūros pajėgumus, tobulinant transporto koridorius ir logistiką; pabrėžia, kad programa yra labai paklausi, ji turi didelius lėšų įsisavinimo pajėgumus ir iki 2023 m. pabaigos bus numatytos skirti visos jos asignavimų sumos; todėl nusprendžia 45 mln. EUR padidinti kariniam mobilumui numatytus asignavimus, palyginti su biudžeto projektu;

61.  padidina 5 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 670 000 000 EUR, palyginti su biudžeto projektu, ir 687 000 000 EUR, palyginti su Tarybos svarstymu; atkreipia dėmesį į tai, kad 625 000 000 EUR šios didesnės lėšų sumos skirta konkrečiai STEP; pabrėžia, kad, remiantis preliminariu pranešimu dėl DFP, 5 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba 2024 m. taip pat padidėtų 625 mln. EUR;

6 išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis

62.  pabrėžia, kad, visų pirma po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, tarptautinės aplinkybės sparčiai pablogėjo dėl maisto, energetikos ir ekonomikos krizių, dėl kurių smarkiai padidėjo spaudimas 6 išlaidų kategorijai; apgailestauja dėl to, kad finansavimas pagal 6 išlaidų kategoriją nuo pat DFP įgyvendinimo pradžios buvo visiškai nepakankamas ir kad DFP nebuvo atsižvelgta į tolesnį pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir kitų šalių poreikių finansavimą, todėl beveik nėra galimybių spręsti papildomas problemas;

63.  pažymi, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ rezervas labai greitai išeikvotas ir panaudotas ne pagal pagrindinį tikslą reaguoti į kylančius iššūkius ir prioritetus, o humanitarinės pagalbos biudžetas labai priklauso nuo per daug dažnai naudojamo solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) lėšų mobilizavimo; šiuo požiūriu pakartoja, kad šios išlaidų kategorijos lėšų suma 2024 m. turėtų būti padidinta 2,875 mlrd. EUR, atsižvelgiant į preliminarų pranešimą dėl DFP;

64.  pabrėžia, kad papildomi asignavimai kaimynystės politikai pietuose svarbūs siekiant remti politines, ekonomines ir socialines reformas regione, teikiant pagalbą pabėgėliams, ypač Sirijos ir Palestinos, ir sudarant sąlygas teikti paramą palei pietinius migracijos maršrutus; todėl siūlo 650 mln. EUR padidinti šiai eilutei numatytų asignavimų sumą, palyginti su biudžeto projektu, be kita ko, siekiant užtikrinti tinkamą ir nuspėjamą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNWRA) finansavimą, siekiant reaguoti į didesnius poreikius vietoje;

65.  vienareikšmiškai smerkia žiaurius grupuotės „Hamas“ teroristinius išpuolius prieš Izraelį ir jo žmones; pabrėžia, kad iš Sąjungos biudžeto turi būti toliau teikiama parama taikai ir stabilumui regione kurti, kovai su neapykanta ir fundamentalizmu bei žmogaus teisių propagavimui; ragina Komisiją nuodugniai atlikti savo paskelbtą peržiūrą, apimančią visų Sąjungos lėšų panaudojimą regione, ir kuo greičiau pateikti biudžeto valdymo institucijai peržiūros rezultatus; pabrėžia, kad numatoma, jog humanitarinė padėtis regione pablogės, ir ragina Komisiją iš naujo įvertinti regiono humanitarinės pagalbos poreikius siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas ir toliau pasiektų tuos, kuriems reikia pagalbos;

66.  pabrėžia, kad karas padarė ypač didelį poveikį rytinėms kaimynystės politikos šalims (pvz., Moldovos Respublikai), kurios suteikė pastogę ir pagalbą nuo karo bėgantiems pabėgėliams ir susidūrė su antriniu beprotiškai didelės infliacijos bei energijos ir maisto kainų poveikiu; akcentuoja, kad svarbu nuolat remti šalis kandidates joms įgyvendinant būtinas su stojimu susijusias reformas ir didinant atsparumą bei užkertant kelią hibridinėms grėsmėms ir kovojant su jomis; palankiai vertina sprendimą suteikti Ukrainai ir Moldovos Respublikai šalių kandidačių statusą ir primygtinai ragina skirti reikiamas lėšas jų stojimo procesui remti; todėl nusprendžia padidinti rytinėms kaimyninėms šalims numatytų asignavimų sumą 450 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu; be to, siūlo 2024 m. pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) 50 mln. EUR padidinti su stojimu susijusią paramą Vakarų Balkanams;

67.  pritaria Tarybos vertinimui, kad Komisija biudžeto projekte turėjo atsižvelgti į humanitarinės pagalbos poreikius, atsiradusius dėl karo; mano, kad, atsižvelgiant į labai sudėtingas tarptautines aplinkybes, didėjantį geopolitinį nestabilumą, plintantį ypač didelį skurdą ir dažnesnes gaivalines nelaimes bei ekstremalius meteorologinius reiškinius, tikėtina, kad 2024 m. humanitarinės pagalbos poreikiai bus didesni, nei per savo svarstymą paskaičiavo Taryba; be to, primena, kad humanitarinė pagalba Ukrainai ir toliau bus įtraukta į 6 išlaidų kategoriją, o ne į Ukrainos priemonę; pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami asmenys, ypač moterys ir vaikai, daugiausiai nukenčia dėl nepakankamos galimybės gauti humanitarinę pagalbą; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos humanitarinės pagalbos biudžetas buvo labai priklausomas nuo SEAR, todėl ištekliai buvo nukreipti nuo kitų SEAR tikslų ir sumažėjo Sąjungos gebėjimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas; todėl siūlo 550 mln. EUR padidinti humanitarinei pagalbai numatytus asignavimus, palyginti su biudžeto projektu;

68.  primena, kad KVTBP rezervas skirtas tam, kad Sąjunga pasitelkiant biudžeto lankstumą galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į kintančią išorės politikos padėtį ir kylančius iššūkius; todėl siūlo 2024 m. 800 mln. EUR padidinti rezerve numatytus asignavimus, palyginti su biudžeto projektu;

69.  pabrėžia, kad remia taikos susitarimo įgyvendinimą Kolumbijoje ir kad reikia tęsti atitinkamus veiksmus, finansuojamus iš ES patikos fondo Kolumbijai; todėl siūlo padidinti Šiaurės ir Pietų Amerikos geografinei programai pagal KVTBP numatytų asignavimų sumą 10 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu; be to, pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą ginti ir skatinti žmogaus teises ir pagrindines laisves visame pasaulyje ir 10 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, padidina teminei programai „Pagrindinės teisės ir laisvės“ numatytų asignavimų sumą;

70.  pakartoja savo įsipareigojimą remti tarptautinį programos „Erasmus+“ aspektą, nes tai sudaro sąlygas mainams su šalimis partnerėmis visame pasaulyje judumo mokymosi tikslais; todėl padidina programos „Erasmus+“ tarptautiniam aspektui skirtų asignavimų sumą 10 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu, ir šias lėšas vienodai padalija KVTBP ir PNPP III;

71.  primena, kad palūkanas, mokėtinas dėl 18 mlrd. EUR makrofinansinės pagalbos MFP+ paskolų, išmokėtų Ukrainai 2023 m., turi padengti valstybės narės, o Sąjungos biudžetas prisideda tik tuo atveju, jei esama išteklių; mano, kad tokių išteklių nėra, todėl išbraukia šią eilutę ir sumažina MFP+ palūkanų subsidijai numatytų asignavimų sumą;

72.  padidina 6 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 2 525 000 000 EUR, palyginti su biudžeto projektu, ir 2 407 100 000 EUR, palyginti su Tarybos svarstymu; pabrėžia, kad, remiantis Parlamento preliminariu pranešimu dėl DFP, 6 išlaidų kategorijos viršutinė išlaidų riba 2024 m. padidėtų 2,875 mlrd. EUR;

7 išlaidų kategorija. Europos viešasis administravimas

73.  primena, jog išlaidos pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti nustatytos tokio lygio, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus Sąjungos administravimas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymas dėl DFP tikslinimo sumažintų poreikį 2024 m. naudoti bendros maržos priemonę išlaidoms pagal 7 išlaidų kategoriją padengti;

74.  pritaria Tarybos pozicijai dėl 7 išlaidų kategorijos, kiek tai susiję su III skirsniu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

75.  primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes tai yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatine Sąjungos veikla ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų atitikimo teisiniams reikalavimams ir įgyvendinamumo vertinimą, priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir teikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

76.  pabrėžia, kad 2024 m. biudžete būtina numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, ir apskritai nusprendžia padidinti mokėjimų asignavimų sumas tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeistos įsipareigojimų asignavimų sumos; atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Komisija pasiūlė žemą mokėjimų lygį, nes vėluota įgyvendinti kai kurias programas dėl vėlyvo jų priėmimo ir projektų sutrikdymo dėl COVID-19 krizės; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia mokėjimų vėlavimo riziką vėlesniais šio DFP laikotarpio metais bei kito DFP laikotarpio metu, ir primena savo poziciją dėl DFP tikslinimo šiuo klausimu;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

77.  yra susipažinęs su dabartinės DFP 7 išlaidų kategorijos suvaržymais; primena, kad šie suvaržymai atsirado dėl to, kad Taryba tuo metu, kai buvo tariamasi dėl dabartinės 2021–2027 m. DFP, sumažino pradiniame Komisijos pasiūlyme, kuriame numatytas finansavimo lygis jau buvo labai žemas, numatytas asignavimų sumas; reiškia nusivylimą ir didelį susirūpinimą dėl Komisijos vienašalio sprendimo sumažinti į Parlamento 2024 m. sąmatą įrašytas sumas, nes tai dar kartą pažeidžia gero abiejų institucijų bendradarbiavimo tradiciją; primena, kad Parlamento sąmata buvo parengta ir patvirtinta ypatingą dėmesį skiriant Komisijos rekomendacijoms; atsižvelgdamas į tai, vėl įrašo savo 2024 m. biudžeto asignavimų sumą, kuri sudaro 2 383 401 312 EUR, atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 20 d. plenariniame posėdyje priimtą savo pajamų ir išlaidų sąmatą; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius koregavimus siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

78.  pažymi, kad, nors Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos biudžetas įtrauktas į I skirsnį „Europos Parlamentas“, ji yra nepriklausoma Sąjungos įstaiga; palankiai vertina tai, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos etatų plane aiškiai nurodytas jai skirtų etatų skaičius ir kad konkreti suma, susijusi su jos darbuotojais, įtraukta į biudžeto pastabas dėl 1200 ir 1400 punktų; tikisi, kad ši informacija būsimuose biudžetuose ir toliau bus atskleidžiama; tuo remdamasis nuo 2024 m. iš biudžeto nomenklatūros sutinka išbraukti 502 straipsnį;

79.  dar kartą atkreipia dėmesį į Parlamento būsimų finansinių metų prioritetus, visų pirma, Parlamento biudžeto orientavimą į jo pagrindines funkcijas – teisėkūrą, vienos iš biudžeto valdymo institucijos vaidmenį, atstovavimą piliečiams ir kitų institucijų veiklos tikrinimą, taip pat išteklių prioritetiniams bendradarbiavimo su piliečiais projektams teikimą, ekologišką Parlamento veiklą skatinant išteklių taupymą, prieinamą Parlamentą, kuris visapusiškai atsižvelgia į lyčių klausimus, ir saugumo, kibernetinio saugumo bei IT plėtros stiprinimą;

80.  vadovaudamasis savo minėtąja 2023 m. balandžio 20 d. rezoliucija dėl 2024 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos ir atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 19 d. generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus:

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

81.  smerkia Komisijos horizontalųjį požiūrį, pagal kurį sumažinamos institucijų sąmatos siekiant laikytis stabilaus darbuotojų skaičiaus principo ir ne daugiau kaip 2 proc. padidinti su atlyginimais nesusijusias išlaidas, nepaisant antrus metus iš eilės patiriamo infliacinio spaudimo ir neatsižvelgiant į naujas Komisijos ir teisėkūros institucijų institucijoms pavestas užduotis;

82.  pabrėžia, kad didžiausios institucijų biudžetų dalys grindžiamos teisės aktuose nustatytais įsipareigojimais arba sutartinėmis prievolėmis, kurioms poveikį daro infliacija, ir kad institucijos nekontroliuoja infliacijos lygio bei didėjančių energijos kainų; yra susirūpinęs dėl didelių pragyvenimo išlaidų ir didėjančių kainų Liuksemburge, ypač dėl augančių būsto išlaidų, dėl kurių visoms Liuksemburge įsikūrusioms institucijoms sunku įdarbinti darbuotojus; prašo visų Liuksemburge įsikūrusių institucijų spręsti šį ilgalaikį klausimą, taip pat ir su kolegomis iš Liuksemburgo;

83.  atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos turi turėti pakankamai darbuotojų, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus; palankiai vertina nuolatines institucijų pastangas perkelti darbuotojus ir papildomai padidinti veiksmingumą, tačiau pripažįsta šio požiūrio ribas dabartinėmis infliacijos aplinkybėmis, kai kartu reikia prisiimti didesnę atsakomybę;

84.  toliau nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais padidina biudžeto projekte numatytų asignavimų sumą ar darbuotojų skaičių siekiant institucijoms suteikti pakankamai išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo teisinius ir sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai, veiksmingai bei efektyviai atlikti vis daugiau užduočių, susijusių su jų įgaliojimais; todėl siūlo:

o
o   o

85.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (4) OL C 444 I, 2020 12 22. (5) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (6) OL L 325, 2022 12 20, p. 11. (7) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0119. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0335 (10) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0194. (11) OL C 177, 2023 5 17, p. 115. (12) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (13) OL L 243, 2021 7 9, p. 1. (14) OL C 428, 2017 12 13, p. 10. (15) OL C 242, 2018 7 10, p. 24. (16) OL C 283, 2023 8 11, p. 18. (17) OL C 479, 2022 12 16, p. 75. (18) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0278. (19) OL C 388, 2020 11 13, p. 18. (20) OL C 94 E, 2013 4 3, p. 13 ir OL C 149, 2023 4 28, p. 11. (21) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (22) OL C 317, 2023 9 7, p. 3. (23) 2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP) (OL L 185, 2023 7 24, p. 7).

2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2023 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekto „Pajamų (nuosavų išteklių) atnaujinimas ir kiti techniniai patikslinimai, įskaitant naujosios Gynybos pramonės stiprinimo priemonės ir Europos lustų akto nustatymą ir finansavimą 2023 m.“ (12435/2023 – C9-0225/2023 – 2023/0240(BUD))

P9_TA(2023)0368 A9-0287/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2023 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2022 m. lapkričio 23 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl 2023 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 2/2023 projekto „2022 finansinių metų pertekliaus įrašymas į biudžetą“(6),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projektą, kurį Komisija priėmė 2023 m. liepos 3 d. (COM(2023)0406),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekto (12435/2023 – C9-0225/2023),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 94 ir 96 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0287/2023),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekte numatytas šių nuosavų išteklių prognozių tikslinimas: susijusių su muitais, kurie yra 9,9 proc. didesni nei 2023 m. biudžete, susijusių su neapribota PVM baze, kuri yra 8,6 proc. didesnė nei 2022 m. gegužės mėn. prognozė, susijusių su neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų baze, kuri yra 11,6 proc. didesnė nei 2022 m. gegužės mėn. prognozė, ir susijusių su bendra ES BNP baze, kuri yra 3,6 proc. didesnė, palyginti su 2022 m. gegužės mėn. prognoze;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekte pateikiama atnaujinta informacija apie Jungtinės Karalystės 2023 m. įnašą, kuris siekia šiek tiek daugiau nei 9 mlrd. EUR, taip pat pateikiamos surinktos baudų ir nuobaudų sumos, kurios sudaro šiek tiek daugiau nei 690 mln. EUR; kadangi 504 mln. EUR šių baudų ir nuobaudų mokėjimų sumokėta daugiausia kaip mokesčiai už viršytą taršos normą;

C.  kadangi dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekto bendro poveikio išlaidų sumoms įsipareigojimų asignavimai padidėja 54,8 mln. EUR ir mokėjimų asignavimai sumažėja 190,9 mln. EUR;

D.  kadangi Sąjungos prašoma daugiau nuveikti vis daugiau sričių, įskaitant gynybą, sveikatą ir klimatą, atitinkamai nedidinant šioms užduotims skirto Sąjungos biudžeto;

1.  palankiai vertina Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projektą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nuosavų išteklių, išskyrus pagrįstus BNP, sumos padidėjimo BNP pagrįstas įnašas sumažėja 4,4 mlrd. EUR, palyginti su Taisomojo biudžeto Nr. 2/2023 projektu; pakartoja savo nuomonę, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti savo BNP pagrįstų įnašų sumažinimu, kad padidintų Sąjungos biudžeto, veiksmų ir programų finansavimą, be kita ko, siekdamos reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius, spręsti klimato kaitos problemą ir padėti europiečiams bei MVĮ didelės infliacijos sąlygomis;

3.  primygtinai ragina Tarybą patvirtinti naujausius Komisijos pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, kad būtų padidinti Sąjungos biudžeto nuosavi ištekliai;

4.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2023 projekto;

5.  paveda Pirmininkei paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 3/2023 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 58, 2023 2 23, p. 1. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (5) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0254.

2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (2022/2202(INI))

P9_TA(2023)0369 A9-0277/2023

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1), kuris įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Juodkalnijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. Briuselyje vykusį penktąjį Stojimo konferencijos su Juodkalnija posėdį pavaduotojų lygmeniu, per kurį pradėtos derybos dėl paskutinio peržiūrėto skyriaus – 8 skyriaus „Konkurencijos politika“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670), 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Juodkalnijai šalies kandidatės statusą ir 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Juodkalnija dėl stojimo į ES,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III)(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, pateiktas ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Sofijoje, 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebe, 2021 m. spalio 6 d. Brdo pri Kranju ir 2022 m. gruodžio 6 d. Tiranoje vykusių ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. Juodkalnijos pasirašytą Sofijos deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0644) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2021 m. ataskaita“ (SWD(2021)0293),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos mėn. Komisijos parengtą Juodkalnijos ekonominių reformų programos apžvalgą ir vertinimą ir 2021 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas ES, Vakarų Balkanų ir Turkijos dialogo ekonomikos ir finansų klausimais bendras išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. ES ir Juodkalnijos tarpvyriausybinę stojimo konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 14 d. Podgoricoje vykusį vienuoliktąjį ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto 20-ajame posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022: „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, pagrindinės problemos neišspręstos“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen kalbą 2023 m. gegužės 23 d. GLOBSEC forume Bratislavoje,

–  atsižvelgdamas į Juodkalnijos kaip Energijos bendrijos sutarties susitariančiosios šalies statusą nuo 2007 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo kovos su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose srityje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Juodkalnijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0277/2023),

A.  kadangi plėtra yra veiksmingiausia ES užsienio politikos priemonė, kuria skatinamos ir drąsinamos esminės reformos, be kita ko, teisinės valstybės, demokratijos, pagrindinių teisių ir saviraiškos laisvės srityse, taip pat strateginės ir į ateitį orientuotos geopolitinės investicijos į taiką, stabilumą, demokratiją ir saugumą visame žemyne, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris parodė, kad plėtros nevykdymas atsieina didelėmis strateginėmis išlaidomis ir gali pakenkti saugumui ir stabilumui Europoje;

B.  kadangi pastaraisiais metais plėtros politikos veiksmingumas gerokai sumažėjo dėl kai kurių plėtros šalių politinių lyderių tikros politinės valios stokos įgyvendinti esmines reformas, taip pat dėl to, kad ES vėlavo įvykdyti kai kuriuos savo pažadus; kadangi tai taip pat sudarė palankias sąlygas piktavališkiems išorės subjektams Vakarų Balkanų regione, ypač Rusijoje ir Kinijoje;

C.  kadangi naujas plėtros postūmis, kurį sukėlė pasikeitusi geopolitinė realybė ir kai kurių Rytų partnerystės šalių paraiškos dėl narystės ES, paskatino ES greičiau imtis žingsnių siekiant suteikti seniai atidėliojamą paramą Vakarų Balkanams; kadangi Vakarų Balkanų šalių ateitis – Europos Sąjungoje;

D.  kadangi politikos lyderiai ES valstybėse narėse ir plėtros šalyse turi įrodyti, kad yra išties įsipareigoję siekti Kopenhagos kriterijais pagrįstos plėtros imdamiesi konkrečių veiksmų ir darydami pažangą, kad būtų visas procesas vėl pajudėtų užtikrinant jo tęstinumą, nuoseklumą, patikimumą, skaidrumą ir poveikį;

E.  kadangi kiekviena plėtros šalis yra vertinama pagal savo nuopelnus; kadangi stojimo proceso tvarkaraštį ir pažangą lemia plėtros kriterijų įvykdymas, būtinų reformų įgyvendinimas, visų pirma pagrindinių reformų srityje, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir gero valdymo principų laikymasis, susiderinimas su ES bendra užsienio ir saugumo politika ir teisės aktų suderinimas;

F.  kadangi ES pakartojo savo visapusišką ir nedviprasmišką įsipareigojimą remti Juodkalnijos narystės ES perspektyvą; kadangi beveik 80 proc. Juodkalnijos piliečių pritaria būsimai šalies narystei ES;

G.  kadangi Juodkalnija pažengė toliausiai stojimo į ES procese – ji atidarė visus 33 peržiūrėtus ES acquis skyrius ir preliminariai uždarė tris; kadangi jos integracija į ES yra labai svarbi visos Pietryčių Europos stabilumui ir gerovei;

H.  kadangi Juodkalnija sutiko palaipsniui perimti Europos Sąjungos tikslus ir politiką vykstant derybų procesui;

I.  kadangi Juodkalnija tebėra kandidatė įstoti į ES ir NATO sąjungininkė; kadangi Juodkalnija visiškai suderino savo užsienio politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika;

J.  kadangi ES išlieka didžiausia jos prekybos partnerė ir didžiausia investicijų bei finansinės paramos teikėja Juodkalnijai pagal PNPP III, Ekonomikos ir investicijų planą Vakarų Balkanams, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir makrofinansinės paramos priemonę;

K.  kadangi Juodkalnija susiduria su sunkumais, kylančiais dėl kenkėjiško užsienio kišimosi ir dezinformacijos kampanijų, įskaitant iš Rusijos;

Įsipareigojimas siekti narystės ES

1.  palankiai vertina ilgalaikį Juodkalnijos įsipareigojimą siekti integracijos į ES, grindžiamą tvirta visuomenės parama; pakartoja, kad šiuo klausimu remia Juodkalniją; pabrėžia, kad derybų pažanga ir bendras jų tempas priklauso nuo to, ar bus įvykdyti tarpiniai teisinės valstybės kriterijai; pažymi, kad atidaryti visi 33 peržiūrėti skyriai, tačiau apgailestauja dėl to, kad per pastaruosius šešerius metus nebuvo uždarytas nė vienas iš jų, taip lėtinant Juodkalnijos pažangą ir darant neigiamą poveikį teigiamam jos įdirbiui ir labiausiai pažengusios narystės ES kelyje Vakarų Balkanų šalies statusui;

2.  dar kartą patvirtina, kad plėtros proceso tempas tebėra susijęs su atskirų šalių gebėjimu atitikti stojimo kriterijus, tačiau jis taip pat priklauso nuo Vakarų Balkanų šalių ir ES politinių lyderių įsipareigojimo; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl bet kokių Juodkalnijos valdančio politinio elito pakartotinių atidėliojimų ir nenoro daryti pažangos ES derybose;

3.  apgailestauja dėl to, kad didelė politinė įtampa ir poliarizacija, nesugebėjimas susitarti nacionalinių interesų klausimais ir dialogo tarp partijų trūkumas pavėlino su ES susijusių reformų pažangą ir panardino Juodkalniją į gilią politinę ir institucinę krizę; pažymi, kad dėl to Juodkalnijos stojimo į ES procesas sustojo ir prarastas svarbus postūmis padaryti didelę pažangą;

4.  atkreipia dėmesį į 2023 m. kovo ir balandžio mėn. vykusių prezidento rinkimų ir 2023 m. birželio mėn. vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų rezultatus; reiškia tvirtą įsitikinimą, kad Juodkalnijai reikia stabilios proeuropietiškos vyriausybės ir į ES orientuotos daugumos; ragina suformuoti naują, stabilią ir proeuropietišką vyriausybę, galinčią ir norinčią kuo greičiau toliau siekti narystės ES; ragina Prezidentą, naujai išrinktą parlamentą ir vyriausybę sutelkti dėmesį į pagrindines reformas, reikalingas, kad šalis galėtų daryti pažangą integracijos į ES srityje, užtikrinti jų tinkamą ir savalaikį įgyvendinimą, vengti gilinti politinę poliarizaciją ir susilaikyti nuo kurstančios retorikos ir kalbos naudojimo politinėse diskusijose; tebėra pasirengęs bendradarbiauti su visais politiniais veikėjais, kad padėtų šaliai išlaikyti jos strateginę kryptį;

5.  ragina visas Juodkalnijos valdžios institucijas bendradarbiauti siekiant šalies Europos ateities, taip siunčiant aiškią žinią Juodkalnijos piliečiams, ir nedviprasmiškai informuoti apie glaudžius Juodkalnijos santykius su ES šiuo klausimu; pabrėžia, kad reikia skubiai užtikrinti politinį stabilumą, įsipareigojimą ir patikimą dalyvavimą siekiant konsensuso, kad būtų paspartintas sustojęs ES reformų procesas, visų pirma kiek tai susiję su skubiomis teisinės valstybės reformomis; pabrėžia, kad svarbu ir toliau gerbti demokratinius procesus, normas ir standartus;

6.  palankiai vertina tai, kad Juodkalnija pritarė peržiūrėtai plėtros metodikai, ir ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų siekiant įvykdyti likusius tarpinius kriterijus, nustatytus 23 ir 24 skyriuose, o vėliau uždaryti skyrius remiantis išmatuojama pažanga ir apčiuopiamais rezultatais;

7.  palankiai vertina nuolatinį ir visapusišką Juodkalnijos pozicijos suderinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika, įskaitant visas sankcijas, priimtas Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, ir jos paramą taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai Jungtinių Tautų lygmeniu; ragina būsimą vyriausybę ir toliau laikytis įsipareigojimo šioje srityje;

8.  palankiai vertina Juodkalnijos materialinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, kurios vertė viršija 10 mln. EUR, taip pat laikinosios apsaugos mechanizmą, pagal kurį iš Ukrainos bėgantiems žmonėms suteikiama teisė vienus metus likti Juodkalnijoje; primena, kad Juodkalnija yra viena iš Vakarų Balkanų šalių, kuriose yra daugiausia Ukrainos piliečių; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis daugiau Rusijos piliečių, įskaitant oligarchus, pradeda gyventi Juodkalnijoje; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas užtikrinti, kad šalis netaptų subjektų ir asmenų, norinčių apeiti sankcijas, centru;

9.  palankiai vertina aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą ES bendros saugumo ir gynybos politikos misijose ir operacijose, EU karinio laivyno pajėgų operacijoje ATALANTA, taip pat NATO ir kitose tarptautinėse ir daugiašalėse misijose; pripažįsta Juodkalnijos strateginį aljansą su ES ir smerkia bet kokius kompetentingų institucijų bandymus kvestionuoti jos narystę NATO;

10.  tebėra labai susirūpinęs dėl piktavališko užsienio kišimosi, destabilizavimo pastangų, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos kampanijų, vykdomų užsienio subjektų, pateikiančių ES kaip nepatikimą ir neįsipareigojantį partnerį ir kenkiančių Juodkalnijos pažangai kelyje Europos kryptimi, Juodkalnijoje, ypač tų, kurios kyla iš Rusijos, Kinijos ir Serbijos; smerkia Rusijos pastangas pasinaudoti etninėmis įtampomis Juodkalnijoje, siekiant įžiebti konfliktą, skaldyti bendruomenes ir skleisti apgaulingą informaciją siekiant destabilizuoti visą Vakarų Balkanų regioną; pažymi, kad religinės institucijos gali būti naudojamos kaip išorės įtakos priemonė, ir griežtai smerkia bet kokį netinkamą Serbijos stačiatikių bažnyčios kišimąsi šioje srityje, įskaitant jos bandymus skatinti Rusijos dezinformaciją;

11.  ragina Juodkalniją dėti dideles ir sistemines pastangas siekiant nustatyti ir išardyti dezinformacijos fabrikus ir pabrėžia žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo, kokybiško reportažų rengimo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis gerinimo svarbą, nes tai labai svarbu kovojant su dezinformacija; smerkia precedento neturintį 2022 m. rugpjūčio mėn. įvykdytą kibernetinį išpuolį prieš Juodkalnijos skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat ankstesnius išpuolius reaguojant į Juodkalnijos įstojimą į NATO 2017 m.; primygtinai ragina Juodkalniją aktyviai didinti savo atsparumą šiuo atžvilgiu glaudžiai bendradarbiaujant su ES, be kita ko, pasitelkiant ES finansuojamas kibernetinio saugumo priemones, pvz., Albanijai, Juodkalnijai ir Šiaurės Makedonijai skirtą greitojo reagavimo kibernetinio saugumo srityje projektą, ir kartu su NATO; palankiai vertina Juodkalnijos suinteresuotumą bendradarbiauti su ES pagal Europos demokratijos veiksmų planą; ragina skubiai priimti kovos su hibridinėmis grėsmėmis strategiją bei atitinkamą veiksmų planą, suderintą su ES strateginiais dokumentais, įskaitant 2022 m. ES kibernetinės gynybos politiką; ragina Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą šioje srityje;

12.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir ES delegaciją Juodkalnijoje dėti daugiau pastangų siekiant padidinti ES matomumą šalyje ir vykdyti aktyvią ir veiksmingą komunikacijos kampaniją apie glaudžios Juodkalnijos ir ES partnerystės svarbą ir naudą, įskaitant ES finansuojamus projektus ir Juodkalnijos ateitį Europoje; ragina išplėsti Strateginės komunikacijos stebėseną ir susitelkti į tarpvalstybines dezinformacijos grėsmes Vakarų Balkanų šalims ir jų kaimynėms; pabrėžia, kad kovojant su dezinformacija ir siekiant pateikti įrodymais pagrįstus atsakymus, anksti nustatyti nerimą keliančius pokyčius, naudinga pasitelkti vietos ir regionų privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės ekspertus;

13.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją pradėti nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl to, ar už kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario elgesiu ir vykdoma politika nepažeidžiamas Komisijos narių elgesio kodeksas ir Komisijos įsipareigojimai pagal Sutartis;

14.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai laikytis Komisijos narių elgesio kodekso ir Komisijos įsipareigojimų pagal Sutartis;

15.  ragina Juodkalniją atnaujinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą per Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinį komitetą; apgailestauja dėl to, kad 2022 m. gruodžio mėn. buvo atšauktas ES ir Juodkalnijos Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdis dėl to, kad Juodkalnija nesilaikė Venecijos komisijos nuomonės dėl prieštaringai vertinamo įstatymo dėl Prezidento įstatymo pakeitimų priėmimo;

Demokratija ir teisinė valstybė

16.  apgailestauja dėl to, kad 2022 m. gruodžio mėn. Juodkalnijos parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Prezidento įstatymo pakeitimų, kuriuo tiesiogiai kvestionuojamas konstitucingumo ir teisinės valstybės principo laikymasis, nepaisant skubios Venecijos komisijos nuomonės ir ES raginimų prieš jo priėmimą; palankiai vertina tai, kad Konstitucinis Teismas pradėjo procedūrą, skirtą įstatymo konstitucingumui peržiūrėti, ir neseniai vienbalsiai priimtą sprendimą panaikinti įstatymą; pabrėžia, kad svarbu laikytis Venecijos komisijos rekomendacijų klausimais, susijusiais su teisinėmis nuostatomis ir bendra teisinės valstybės padėtimi šalyje;

17.  apgailestauja dėl gilios poliarizacijos, dialogo trūkumo, nepasitikėjimo ir politinių boikotų Juodkalnijos parlamente, nes tai labai trukdė teisėkūros procesui; ragina teisėkūros ir vykdomąją valdžią stiprinti lojalų bendradarbiavimą, be kita ko, stojimo proceso srityje; ragina stiprinti valstybės institucijų veikimą ir koordinavimą siekiant politinio stabilumo ir daryti didelę pažangą įgyvendinant pagrindines su ES susijusias reformas, visų pirma rinkimų ir teismų reformas bei kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

18.  primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas įgyvendinti ir priimti būtinas priemones siekiant sustiprinti teismų nepriklausomumą, sąžiningumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir profesionalumą ir kovoti su bet kokios formos politiniu kišimusi į teismų sistemą, laikantis teisinės valstybės principų ir demokratijos standartų;

19.  palankiai vertina trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimą siekiant įveikti konstitucinę krizę; apgailestauja dėl to, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Konstitucinis Teismas liko be kvorumo; ragina naujai išrinktą parlamentą kuo skubiau prioritetine tvarka užbaigti teisėjų, visų pirma Generalinio šalies prokuroro, kaip pasiūlyta Prokurorų tarybos 2023 m. gegužę, ir trijų Teisėjų tarybos narių, skyrimo procesą;

20.  apgailestauja, dėl nepakankamos pažangos vykdant rinkimų, teisinės ir institucinės sistemos reformą, kurioje išlieka spragų ir dviprasmybių, dėl kurių mažėja reformos veiksminguma, o minėtas spragas ir dviprasmybes reikia spręsti, įskaitant politinių partijų ir jų rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumą, netinkamą valstybės lėšų naudojimą, institucinį pranašumą, kuriuo valdančiosios partijos naudojasi siekdamos politinės naudos, ir susirūpinimą keliančius klausimus dėl rinkėjų registro tikslumo; ragina įgyvendinti likusias Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, be kita ko, siekiant reformuoti visus rinkimų teisės aktus laikantis Europos standartų; atkreipia dėmesį į Valstybinės rinkimų komisijos (SEC) pradėtą darbą siekiant padidinti jos skaidrumą ir įgyvendinti rekomendacijas; ragina valdžios institucijas toliau stiprinti Valstybinės rinkimų komisijos sąžiningumą, nešališkumą ir atskaitomybę, kad būtų padidintas visuomenės pasitikėjimas; primygtinai ragina Juodkalniją užtikrinti patikimus, nepriklausomus ir veiksmingus politinius ir teisminius tolesnius veiksmus, susijusius su vokų bylos (angl. envelope affair) dėl tariamo rinkimų klastojimo atveju;

21.  pakartoja savo raginimą vietos rinkimus rengti tą pačią dieną; palankiai vertina tai, kad 2022 m. spalio mėn. 14 savivaldybių rinkimai buvo rengiami tą pačią dieną; vis dėlto pažymi, kad Savivaldos įstatymo pakeitimus Juodkalnijos Konstitucinis Teismas įvertino kaip prieštaraujančius Konstitucijai; ragina sukurti tvirtą teisės aktų sistemą šiuo klausimu, ypatingą dėmesį skiriant lyčių pusiausvyros tarp išrinktų atstovų užtikrinimui, t. y. rinkimų sąrašuose nurodant vienodą vyrų ir moterų kandidatų skaičių, ir esamų vidaus taisyklių šioje srityje tobulinimui ir vykdymo užtikrinimui;

22.  pažymi, kad vertinant bendrai 2023 m. prezidento ir parlamento rinkimai buvo konkurencingi ir gerai organizuoti, o kandidatai galėjo laisvai vykdyti savo kampanijas ir turėjo lygias galimybes pasiekti rinkėjus; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad kandidatų registracija nebuvo įtrauki, o ilgalaikiai teisinės sistemos ir rinkimų kampanijų finansavimo reglamentavimo trūkumai liko nepašalinti; yra susirūpinęs dėl su vidaus ir išorės įtakomis susijusio žiniasklaidos pažeidžiamumo, kalbant apie tai, kaip pateikiama informacija apie kampanijas, ir dėl įtarimų, kad valstybės ištekliai buvo netinkamai naudojami priešrinkiminiu laikotarpiu; atkreipia dėmesį į rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą parlamento rinkimuose – 56,4 proc.;

23.  primygtinai ragina Juodkalniją užtikrinti patikimą ir veiksmingą baudžiamosios teisenos atsaką į korupciją; atkreipia dėmesį į pagerėjusią korupcijos prevenciją ir teigiamas Korupcijos prevencijos agentūros darbo tendencijas ir ragina toliau stiprinti Agentūros sąžiningumą, nešališkumą ir atskaitomybę, kad pagerėtų jos veikla ir visuomenės pasitikėjimas; ragina valdžios institucijas skubiai priimti suderintą nacionalinę kovos su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu strategiją, atitinkančią Kovos su korupcija valstybių grupės rekomendacijas ir ES standartus, ir skatinti integruotą požiūrį į korupcijos prevenciją ir kovą su ja; ragina valdžios institucijas kriminalizuoti neteisėtą praturtėjimą;

24.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į rimtus Juodkalnijos organizuotų nusikalstamų organizacijų, vadinamų klanais, vidaus ir tarptautinius baudžiamuosius veiksmus ir ragina visapusiškai ištirti jų tariamą ryšį su politine struktūra šalyje;

25.  atkreipia dėmesį į dedamas pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu keičiant teisės aktus ir suimant pagrindinius asmenis; atkreipia dėmesį į rimtus kaltinimus pagrindiniams teismų sistemos veikėjams; atkreipia dėmesį į didėjantį galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių, tačiau tebėra susirūpinęs dėl ilgų teismo procesų ir dažnų atidėjimų; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas stiprinti nusikalstamų veikų tyrimus, padidinti šios srities ekspertų skaičių, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir stebėseną baudžiamojo teisingumo sistemoje ir nedelsiant priimti nuosprendžius, kartu gerbiant teisę į teisingą, nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą ir užtikrinant kaltinamųjų teises; ragina toliau derinti teisės aktus su ES acquis turto konfiskavimo srityje;

26.  palankiai vertina teigiamas pastangas neteisėtos prekybos, t. y. cigarečių kontrabandos, srityje; atkreipia dėmesį į 2022 m. liepos mėn. vyriausybės paskelbtas naujas priemones, kuriomis draudžiama laikyti tabaką Baro mieste; pakartoja, kad svarbu imtis tolesnių priemonių kovojant su cigarečių kontrabanda šalyje, ypač Baro uosto laisvojoje zonoje;

27.  primygtinai ragina Juodkalniją parengti išsamią kovos su prekyba žmonėmis ir aukų apsaugos strategiją ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su regioniniais ir tarptautiniais partneriais; palankiai vertina nuolatinį Juodkalnijos bendradarbiavimą su ES agentūromis, pvz., Europolu ir Eurojustu, ir pažymi šio bendradarbiavimo svarbą padedant Juodkalnijai kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ir kovoti su terorizmu bei ekstremizmu;

28.  palankiai vertina tai, kad priimta nauja 2022–2026 m. viešojo administravimo reformos strategija, tačiau apgailestauja dėl nepakankamos pažangos ją įgyvendinant; tebėra susirūpinęs dėl mažesnių nuopelnais grindžiamo valstybės tarnautojų įdarbinimo, kompetencijos ir nepriklausomumo reikalavimų ir dėl darbuotojų, turinčių žinių stojimo į ES procese, praradimo; primygtinai ragina Juodkalniją veiksmingai šalinti šiuos trūkumus, optimizuoti valstybės administravimą, įgyvendinti vadovybės atskaitomybę ir užtikrinti skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu įdarbinti darbuotojus visais viešojo administravimo lygmenimis, remiantis nuopelnų, kompetencijos, taip pat viešosios tarnybos depolitizacijos principais; tebėra susirūpinęs dėl piktnaudžiavimo tarnyba atvejų;

29.  palankiai vertina antrąją Piliečių asamblėją Juodkalnijoje ir po to vykusį jos dalyvių apsilankymą Europos Parlamente;

Pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės

30.  ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų kovojant su neapykantos retorika ir priekabiavimu internete, kurie daro neproporcingą poveikį žmogaus teisių gynėjams ir moterims, taip pat politiškai šališkais pranešimais ir užsienio įtaka Juodkalnijos žiniasklaidoje; primygtinai ragina politikus ir visuomenės veikėjus griežtai pasmerkti bet kokius pranešimus, kuriais siekiama poliarizuoti visuomenę ir sumenkinti žiniasklaidos pasitikėjimą bei pagrindines demokratines normas; primena, kad neapykantos retorika, nukreipta prieš etnines ir seksualines mažumas, pvz., incidentai prieš LGBTIQ+ asmenis, kelia didelį susirūpinimą; taip pat atkreipia dėmesį į lėtą pažangą, daromą saviraiškos laisvės srityje;

31.  reiškia susirūpinimą dėl didelės politinės poliarizacijos žiniasklaidos aplinkoje, visuomeninio transliuotojo (Juodkalnijos radijo ir televizijos – RTCG) nepriklausomumo stokos ir visų pirma dėl didėjančio užsienio ir vidaus dezinformacijos kampanijų, kurios daro neigiamą poveikį demokratiniams procesams, masto; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vietos žiniasklaidos rinkai daromą spaudimą plečiant regionų žiniasklaidos konkurenciją; pabrėžia, kad būtina užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir laisvę, nes tai yra pagrindiniai tvirtos demokratijos elementai; ragina žiniasklaidos reguliavimo institucijas ir visus suinteresuotuosius subjektus skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis skatinama rengti subalansuotus ir nešališkus reportažus, taip pat skatinamas įvairių perspektyvų pateikimas, taip pat tiriamoji žiniasklaida, siekiant sušvelninti politinės poliarizacijos poveikį;

32.  pažymi, kad parengta RTCG vystymo strategija ir 2023–2027 m. skaitmeninės transformacijos strategija, kuriose pripažįstamas RTCG kaip pagrindinio informacijos šaltinio vaidmuo; ragina visas valdžios institucijas susilaikyti nuo bet kokių administracinių, teisėkūros ar politinių veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų visuomeninio transliuotojo redakciniam, instituciniam ar finansiniam nepriklausomumui; reiškia susirūpinimą dėl RTCG generalinio direktoriaus rinkimų pažeidžiant galutinį teismo sprendimą;

33.  pripažįsta pastangas, įdėtas siekiant užbaigti 2022–2026 m. Juodkalnijos žiniasklaidos strategiją, ir primygtinai ragina įtraukti žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę į žiniasklaidos teisės aktų peržiūrą, laikantis ES standartų; primygtinai ragina Juodkalniją pagaliau priimti naujus žiniasklaidos įstatymus, t. y. Žiniasklaidos įstatymą, įstatymą dėl viešosios žiniasklaidos ir įstatymą dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų;

34.  palankiai vertina kai kuriuos teigiamus veiksmus, pvz., griežtesnes bausmes už išpuolius prieš žurnalistus ir grasinimus jiems, taip pat tai, kad įsteigta ad hoc smurto prieš žiniasklaidą stebėsenos komisija ir ragina skubiai atnaujinti jos įgaliojimus; tačiau dar kartą pakartoja, kad reikia veiksmingai įgyvendinti jo išvadas ir rekomendacijas; ragina užtikrinti didesnį įslaptintų išpuolių prieš moteris žurnalistes bylų skaidrumą; primygtinai ragina Juodkalniją padidinti teisinio atsako į grasinimus žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams ir smurtą prieš juos, įskaitant ankstesnius atvejus, veiksmingumą ir primygtinai ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo bet kokių žodinių išpuolių ar netinkamo politinio spaudimo nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti žurnalisto Duško Jovanovićiaus nužudymo tyrimą ir bendradarbiauti su užsienio ekspertais, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas tyrimas;

35.  primygtinai ragina Juodkalniją, kai tik baigsis politinė aklavietė šalyje, atlikti seniai lauktą gyventojų ir būstų surašymą laikantis ES ir tarptautinių standartų, kad šis svarbus klausimas nebūtų naudojamas kaip dar vienas pretekstas visuomenės poliarizacijai didinti; tikisi, kad jis bus vykdomas atvirai ir skaidriai be jokio politinio kišimosi, visos pripažintos tautinės mažumos bus tinkamai skaičiuojamos nebijant bauginimo ar baudžiamojo persekiojimo;

36.  palankiai vertina šalies daugiatautę tapatybę ir ragina toliau skatinti ir gerbti visas kalbas, kultūros paveldą ir vietos bendruomenių bei nacionalinių mažumų tradicijas; apgailestauja dėl to, kad sustiprėjo visuomenės poliarizacija ir susiskaldymas; pabrėžia, kad reikia saugoti visų šalies mažumų teises, įskaitant jų politines, socialines ir ekonomines teises, ir primygtinai ragina stiprinti, taikyti ir įgyvendinti su tuo susijusias institucines ir teisines sistemas, įskaitant naują kovos su diskriminacija įstatymą; ragina valdžios institucijas taikant sisteminį ir veiksmingą institucinį metodą kovoti su tarpsektorine diskriminacija, kurią patiria mažumos;

37.  ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti nediskriminacinį mažumų kalbų vartojimą švietimo srityje, specialiose žiniasklaidos erdvėse valstybinėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodą atstovavimą tautinėms mažumoms žiniasklaidoje, teismuose, teisėsaugos ir viešosiose institucijose; pabrėžia, kad reikia saugoti visas tautinių mažumų politines teises;

38.  apgailestauja, kad pažeidžiamiausios visuomenės grupės, įskaitant romus ir egiptiečius, neįgaliuosius, LGBTIQ+ asmenis, vis dažniau patiria diskriminaciją, neapykantos retoriką ir neapykantos nusikaltimus; ragina Juodkalniją stiprinti kovos su neapykantos retorika, socialine atskirtimi ir diskriminacija priemones ir gerinti pažeidžiamų grupių galimybes kreiptis į teismą, įsidarbinti, gauti būstą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; primena, kad reikia visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti 2021–2025 m. romų ir egiptiečių įtraukties strategiją; apgailestauja dėl didėjančio smurto ir neapykantą kurstančių kalbų LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu ir ragina Juodkalniją priimti atitinkamus teisės aktus, kuriais būtų visapusiškai apsaugotos jų teisės, įskaitant visapusišką įstatymo dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įgyvendinimą;

39.  pabrėžia, kad Kotoro įlankos tapatybė yra daugiatautė; pabrėžia, kad Juodkalnijos europinė perspektyva glaudžiai susijusi su mažumų ir jų kultūros paveldo apsauga; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas puoselėti daugiatautį valstybės pobūdį, įskaitant Kroatijos bendruomenės tradicijas ir kultūros paveldą Kotoro įlankoje; palankiai vertina tai, kad per pastaruosius rinkimus buvo išrinktas Kroatijos mažumos atstovas į Juodkalnijos parlamentą;

40.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja moterų žudymo dėl lyties, atvirai išreikštos mizoginijos, smurto dėl lyties ir smurto prieš vaikus; tebėra susirūpinęs dėl seksizmo, nukreipto prieš moteris politikoje ir viešajame gyvenime, ir apgailestauja, kad smurtas prieš moteris padeda užkirsti kelią moterims įsitraukti į politinį gyvenimą; yra susirūpinęs dėl mažėjančio moterų skaičiaus tarp Parlamento narių;

41.  primygtinai ragina Juodkalniją įgyvendinti Stambulo konvencijos standartus, pradėti visuomenės informavimo kampanijas ir užtikrinti, kad tokie nusikaltimai būtų tinkamai ištirti ir kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina Juodkalniją panaikinti visų formų diskriminaciją, spręsti giliai įsišaknijusio diskriminacinio elgesio visuomenėje problemą, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir užtikrinti geresnius tolesnius veiksmus ir teisių įgyvendinimą bylose dėl smurto šeimoje, taip pat stiprinti smurto šeimoje prevenciją ir apsaugą nuo jo bei paramos aukoms sistemas; ragina Juodkalniją sukurti reguliarius stebėsenos mechanizmus, kuriais būtų prižiūrimas šeimos teisingumo sistemų veiksmingumas smurto šeimoje aukoms, ir nustatyti stebėsenos mechanizmus, skirtus įvertinti politikos ir procedūrų, susijusių su šeimos teisingumu, poveikį marginalizuotoms moterų grupėms;

42.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos ir interesų konfliktų rengiant apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo pakeitimus; pažymi, kad smurtu šeimoje įtariamą generalinį prokurorą šalies prokuratūra delegavo į Teisingumo ministerijos darbo grupę įstatymo pataisoms rengti;

43.  apgailestauja dėl tebesitęsiančios diskriminacijos prieš neįgaliuosius; apgailestauja dėl nacionalinių įstatymų ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos nenuoseklumo; ragina veiksmingai įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų šalinamos spragos, susijusios su neįgaliųjų teisių užtikrinimu visuose sektoriuose ir politikos srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, darbo rinką, taip pat administraciniuose ir teismo procesuose; palankiai vertina tai, kad vykdoma nacionalinės negalios nustatymo sistemos reforma; pabrėžia, kad būtina skubiai parengti deinstitucionalizavimo strategiją;

44.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės kritikos ir politinių nesutarimų dėl įtraukių konsultacijų ir skaidrumo stokos fone pasirašyta Pagrindinė sutartis su Serbijos stačiatikių bažnyčia; yra susirūpinęs dėl stačiatikių bažnyčios bandymų tokiose šalyse kaip Serbija ir Juodkalnija propaguoti Rusiją kaip vadinamųjų tradicinių šeimos vertybių gynėją ir stiprinti šalies ir bažnyčios santykius;

45.  pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį gerai veikiančiose demokratinėse valstybėse; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę kartu su nepriklausomais ekspertais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais rengiant pagrindinius teisės aktus, visų pirma reformas, susijusias su ES reformų darbotvarke ir apskritai stojimo procesu, stiprinant valstybinių įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendradarbiavimo ir konsultavimosi mechanizmus; pažymi, kad buvo nustatytos PVO finansavimo taisyklės, tačiau tik nedaugelis ministerijų paskelbė kvietimus teikti dotacijas šioms organizacijoms; susirūpinęs atkreipia dėmesį į netinkamus kai kurių PVO veiksmus; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas užtikrinti, kad PVO veiktų laikydamosi demokratinių standartų ir ES vertybių; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad visiškas PVO finansavimo skaidrumas būtų svarbus indėlis užtikrinant didesnį skaidrumą; apgailestauja dėl žodinių valstybės pareigūnų išpuolių prieš PVO;

46.  ragina Juodkalniją skubiai ir visapusiškai įgyvendinti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas, Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimą rekomendacijas ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijas, siekiant kovoti su nebaudžiamumu šalyje; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Juodkalniją uždrausti senaties terminą dėl kankinimo ir kitų formų netinkamo elgesio nusikaltimų ir iš dalies pakeisti kankinimo apibrėžtį pagal JT konvenciją prieš kankinimą; ragina valdžios institucijas užtikrinti greitus ir veiksmingus policijos smurto prieš sulaikytuosius ir jų kankinimo atvejų tyrimus ir užtikrinti, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina, kad kankinimo vykdytojai būtų nedelsiant nušalinti nuo pareigų, kol bus atliktas tyrimas, ir gautų bausmes, atitinkančias jų veiksmų rimtumą, jei būtų pripažinti kaltais;

47.  pripažįsta, kad pasirašytas atnaujintas ES ir Juodkalnijos susitarimas dėl operatyvinio bendradarbiavimo sienų valdymo srityje su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), laikinai įsigaliojęs 2023 m. liepos 1 d.; ragina Juodkalniją ir FRONTEX toliau bendradarbiauti siekiant stiprinti sienų valdymą, remti prieglobsčio procedūras, kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir stiprinti readmisiją;

Susitaikymas, regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai

48.  atkreipia dėmesį į aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą regioniniame bendradarbiavime ir pabrėžia, kad svarbu spręsti bendras problemas, skatinti gerus kaimyninius santykius ir skatinti stabilumą bei vystymąsi regione; giria Juodkalniją už tai, kad ji gerbia mažumų teises ir imasi teigiamo vaidmens regioniniuose santykiuose, taip pat ragina ją dėti daugiau pastangų susitaikymui ir ieškoti ankstesnių ginčų sprendimų;

49.  pabrėžia įtraukaus ekonominio bendradarbiavimo, kuris turėtų būti priimtinas visoms šešioms Vakarų Balkanų šalims, svarbą, nes juo nustatomas bendradarbiavimas ten, kur jos visos turi vienodas sąlygas, ir kuriuo skatinama labiau laikytis ES normų ir acquis; atsižvelgdamas į tai, primena savo abejones dėl Atvirųjų Balkanų iniciatyvos ir atkreipia dėmesį į Juodkalnijos dalyvavimą birželio ir rugsėjo mėn. aukščiausiojo lygio susitikimuose stebėtojos teisėmis;

50.  palankiai vertina neseniai sudarytus susitarimus vykstant Berlyno procesui dėl judėjimo laisvės turint asmens tapatybės korteles, dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo ir dėl gydytojų, odontologų ir architektų profesinių kvalifikacijų pripažinimo; ragina juos skubiai priimti bei įgyvendinti ir palankiai vertina tai, kad Juodkalnijos vyriausybė juos ratifikavo; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai pasinaudoti visomis jau esančiomis regioninėmis ir tarpvyriausybinėmis iniciatyvomis, visų pirma Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyva, Vidurio Europos iniciatyva, ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir Berlyno procesu, ir kurti jų sąveiką;

51.  primygtinai ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti karo nusikaltimus ir jų šlovinimą, patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn ir už juos bausti, kartu išsiaiškinant dingusių asmenų likimą; ragina Juodkalniją aktyviai tirti visus įtarimus karo nusikaltimais ir kelti vadovavimo atsakomybės, pagalbos ir bendrininkavimo klausimus; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti veiksmingą regioninį bendradarbiavimą tiriant asmenis, kuriems pareikšti kaltinimai dėl karo nusikaltimų, ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą; palankiai vertina nuolatinį Juodkalnijos bendradarbiavimą pagal Sarajevo deklaracijos procesą; ragina valdžios institucijas peržiūrėti senas bylas, kuriose baudžiamasis persekiojimas nebuvo vykdomas pagal tarptautinę humanitarinę teisę ar vidaus teisę, ir užtikrinti, kad visos aukos ir jų šeimos nariai gautų žalos atlyginimą ir (arba) administracinę kompensaciją už patirtas kančias; apgailestauja, kad tebėra daug sunkumų, susijusių su daugelio šeimų ekonomine ir socialine integracija ir gerove;

52.  yra susirūpinęs dėl to, kad panaikintas Juodkalnijos parlamentas priėmė įstatymą dėl veteranų ir neįgaliųjų apsaugos, kuriame selektyviai nustatoma civilių karo aukų kategorija ir jų teisė į piniginę kompensaciją, nepaisant to, kad įstatymas dar neįsigaliojo;

53.  ragina Juodkalniją laikytis nuostatų dėl buvusios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos palikimo, ypač dėl karinių išteklių;

54.  ragina Juodkalniją ir jos kaimynes imtis konkrečių veiksmų siekiant konstruktyviai ir kaimyniškai išspręsti ilgalaikius dvišalius ginčus, įskaitant neišspręstus sienų demarkacijos klausimus su Serbija ir Kroatija kuo anksčiau stojimo proceso metu; ragina skatinti tarpvalstybines iniciatyvas, įskaitant ES bendrai finansuojamą Serbijos ir Juodkalnijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą;

55.  pakartoja savo raginimą paviešinti buvusių Jugoslavijos respublikų archyvus ir suteikti galimybę susipažinti su buvusios Jugoslavijos slaptosios tarnybos ir Jugoslavijos liaudies armijos slaptosios tarnybos dokumentais, kad būtų galima nuodugniai ištirti ir išnagrinėti komunistinio laikotarpio nusikaltimus;

Socialinės ir ekonominės reformos

56.  teigiamai vertina pranešimą apie biudžeto perteklių 2023 m. pirmąjį ketvirtį ir numatomą ekonomikos augimą 2024 m.; palankiai vertina tai, kad sumažėjo infliacijos lygis, tačiau pažymi, kad jis tebėra vienas didžiausių Europoje;

57.  ragina Juodkalniją pakoreguoti savo ekonomikos augimo strategiją siekiant padidinti našumą, žmogiškąjį kapitalą ir paspartinti konvergenciją su ES, kaip rekomendavo Pasaulio bankas, kad augimas būtų naudingas visiems visuomenės sluoksniams, įskaitant marginalizuotas ir pažeidžiamas grupes; pakartoja, kad siekiant tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi reikia didinti viešąsias investicijas į švietimo sistemą;

58.  atkreipia dėmesį į sumažėjusią Juodkalnijos valstybės skolą, tačiau tebėra labai susirūpinęs dėl su skola susijusio pažeidžiamumo; ragina Juodkalniją imtis tolesnių veiksmų siekiant viešųjų finansų tvarumo ir parengti priemones neformaliai ekonomikai mažinti;

59.  ragina Juodkalniją stiprinti savo fiskalinę ekonominę politiką, kad jos valstybės skolos lygis atitiktų ES Stabilumo ir augimo pakte nustatytą tikslą, užtikrinant, kad jis neviršytų 60 proc. BVP; primygtinai ragina Juodkalniją stiprinti savo užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą, kad būtų padidintas ekonominis saugumas, užkirstas kelias politiniam kišimuisi ir sprendžiami blogo valdymo klausimai; pabrėžia, kad svarbu gerinti savo eksporto tvarumą mažinant pernelyg didelį kliovimąsi gavybos pramone, pvz., vario rūdos ir žaliavinio aliuminio gavyba;

60.  atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo Juodkalnijos valstybės skola užsienio finansų įstaigoms ir įmonėms, o tai gali būti naudojama kaip priemonė daryti įtaką jos užsienio politikos sprendimams, ypač tiems, kurie susiję su Kinija; atkreipia dėmesį į padidėjusį Kinijos susidomėjimą investicijomis į Vakarų Balkanus ir transporto infrastruktūros projektais Juodkalnijoje, kurie yra Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pasirašytas susitarimo memorandumas su Kinijos konsorciumu dėl greitkelio tarp Budvos ir Tivato tiesimo, atsižvelgiant į ankstesnį Juodkalnijos įsiskolinimą Kinijai, t. y. 1 mlrd. JAV dolerių paskola, naudojama Baro-Boljarės greitkeliui tiesti; ragina valdžios institucijas sumažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir palankiai vertina pastarojo meto pastangas mažinti šį fiskalinį pažeidžiamumą; ragina Juodkalniją toliau naudotis Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu ir ES strategija „Global Gateway“, kad būtų rasta žalesnių ir skaidresnių alternatyvų infrastruktūros projektams finansuoti;

61.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti skaitmenines paslaugas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, teikti pirmenybę sandorių elektroninių paslaugų plėtojimui, įgyvendinti švietimo sistemos skaitmeninimo strategiją; pripažįsta investicijų į švietimą ir profesinį mokymą svarbą siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą ir skatinti ekonomikos augimą bei socialinę sanglaudą Juodkalnijoje;

62.  palankiai vertina Juodkalnijos sprendimą 2022 m. gruodžio 31 d. nutraukti savo pilietybės suteikimo investuotojams programą; pažymi, kad 2019–2022 m. daugiau kaip 70 proc. išduotų pasų buvo išduota Rusijos Federacijos piliečiams; ragina valdžios institucijas peržiūrėti ankstesnius sprendimus, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; pabrėžia, kad tokios sistemos gali kelti saugumo, korupcijos ir pinigų plovimo riziką; be to, pabrėžia tolesnio derinimo su ES vizų politika poreikį;

63.  ragina Juodkalniją kuo geriau pasinaudoti ES lėšomis, skirtomis pagal PNPP III ir Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, įskaitant Vakarų Balkanų investicijų programą, Jaunimo garantijų iniciatyvą Vakarų Balkanuose ir Erasmus+ programą; pabrėžia, kad, laikantis PNPP III sąlygų, finansavimas turi būti moduliuojamas arba sustabdytas, jei labai pablogėtų padėtis arba būtų nuolat daroma nepakankama pažanga pagrindinių principų srityje;

64.  ragina ES ir Vakarų Balkanų šalis sukurti veiksmingo bendradarbiavimo su Europos prokuratūra sistemą; ragina Komisiją imtis reikiamų teisinių ir politinių priemonių siekiant išplėsti Europos prokuratūros jurisdikciją ES lėšoms, skirtoms Juodkalnijai kaip šaliai kandidatei; skatina Vakarų Balkanų šalis skubiai sudaryti dvišalius darbo susitarimus su Europos prokuratūra, siekiant palengvinti glaudų bendradarbiavimą ir baudžiamąjį persekiojimą už netinkamą ES lėšų naudojimą, be kita ko, komandiruojant nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus į Europos prokuratūrą;

65.  pakartoja savo raginimą Komisijai įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2022 pateiktas rekomendacijas ir taip pritaikyti su teisine valstybe susijusias investicijas Vakarų Balkanuose, įskaitant Juodkalniją;

Energetika, aplinka, biologinė įvairovė, darnus vystymasis ir junglumas

66.  palankiai vertina Komisijos Vakarų Balkanams skirtą paramos energetikai paketą ir pabrėžia, kad itin svarbu skirti skubios paramos paketui skirtas lėšas, kad būtų sušvelnintas energetikos krizės poveikis ir remiamas Juodkalnijos perėjimas prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos ekonomikos, laikantis plano „REPowerEU“;

67.  palankiai vertina tai, kad Juodkalnijos elektros energijos biržoje pradėjo veikti kitos paros elektros energijos rinka, dėl kurios rinka tampa likvidesnė ir skaidresnė vartotojų ir gamintojų naudai, užtikrinant sąžiningas kainas, saugesnį ir patikimesnį tiekimą ir didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos integraciją; ragina Juodkalniją geriau integruotis į ES valstybių narių energijos rinkas ir skatinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimą, kartu sudarant palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, siekiant atsisakyti iškastinio kuro;

68.  ragina Juodkalniją paspartinti savo perėjimą prie tvariosios energetikos, laikantis Paryžiaus susitarimų ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų; pabrėžia, kad visi nauji atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai turi atitikti ES acquis koncesijų, valstybės pagalbos ir aplinkos srityse; ragina valdžios institucijas paspartinti Juodkalnijos bendrojo teritorijų plano, kuris turėtų būti skaidriai parengtas atsižvelgiant į viešąjį interesą ir taikomas visiems naujiems energetikos projektams, rengimo procesą; pabrėžia, kad reikia veiksmingai perkelti ir įgyvendinti persvarstytą dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“; reiškia didelį susirūpinimą dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų įstatymo pakeitimų ir dėl to pratęsto anglimis kūrenamos elektrinės Pljevlja veikimo, nepaisant Energijos bendrijos sekretoriato pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros dėl didelio deginimo plano direktyvos pažeidimo pagal Energijos bendrijos sutartį; ragina Juodkalniją nedelsiant tai ištaisyti; atkreipia dėmesį į 70 mln. EUR vertės elektrinės ekologinio atstatymo pradžią;

69.  atkreipia dėmesį į Juodkalnijos ir JAV susitarimo memorandumo pasirašymą, kartu tęsiant darbą, susijusį su suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimu Baro uoste; tikisi, kad Juodkalnija įsipareigos įvairinti energijos tiekimą ir padidinti energetinį saugumą;

70.  ragina Juodkalniją sparčiau rengti ir priimti nuoseklų ir patikimą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą laikantis ES klimato ir energetikos politikos sistemos; ragina Juodkalniją priimti Įstatymo dėl apsaugos nuo neigiamo klimato kaitos poveikio pakeitimus; ragina Juodkalniją gerinti atliekų tvarkymo praktiką ir saugoti vandens kokybę;

71.  pabrėžia Juodkalnijos investicijų į infrastruktūrą svarbą siekiant laikytis ES Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos standartų ir ES viešųjų pirkimų bei valstybės pagalbos taisyklių; labai apgailestauja dėl su Baro–Boljarės greitkelio tiesimu susijusios žalos Taros upės baseino biosferos rezervatui ir Durmitoro nacionaliniam parkui, įtrauktam į UNESCO paveldą; pakartoja savo raginimą Juodkalnijai įgyvendinti upių vagų atgaivinimo priemones ir atidžiai stebėti transporto infrastruktūros statybos poveikį aplinkai;

72.  dar kartą ragina Juodkalniją skubiai imtis priemonių siekiant veiksmingai išsaugoti saugomas teritorijas ir tęsti darbą nustatant galimas „Natura 2000“ teritorijas; pabrėžia, kad imantis naujų investicijų, kurios gali paveikti potencialias „Natura 2000“ ar „Emerald“ teritorijas, įskaitant Skadaro ežerą, Sinjajeviną, Komarnicą ir kitas, arba dėl kurių gali pablogėti vandens telkinių būklė, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi Buveinių direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos; pritaria Juodkalnijos piliečių ir pilietinių aktyvistų išreikštam rimtam susirūpinimui, kad, pastačius hidroelektrinės užtvanką, gali būti negrįžtamai suniokotas Komarnicos upės kanjonas, ir ragina valdžios institucijas atlikti išsamią šios užtvankos gyvybingumo sąnaudų ir naudos analizę;

73.  ragina Juodkalniją paspartinti su medžiokle ir žvejyba susijusias institucines ir teisines reformas, ypač daug dėmesio skiriant saugomoms teritorijoms ir saugomoms rūšims; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas taikyti veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas už visus nusikaltimus aplinkai ir išgyvendinti korupciją šiame sektoriuje;

74.  palankiai vertina 2023 m. spalio 1 d. Tiranos aukščiausiojo lygio susitikimo susitarimą dėl ES ir Vakarų Balkanų tarptinklinio ryšio tarifų mažinimo, siekiant vėliau juos visiškai panaikinti; palankiai vertina 2023 m. gegužės 3 d. 38 ES ir Vakarų Balkanų telekomunikacijų operatorių susitarimą sumažinti duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainas; ragina valdžios institucijas, privačius subjektus ir visus suinteresuotuosius subjektus sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti sutartus tikslus, kad būtų iš esmės sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčiai už keitimąsi duomenimis;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 3. (2) OL L 330, 2021 9 20, p. 1. (3) OL C 362, 2021 9 8, p. 129. (4) OL C 251, 2022 6 30, p. 87. (5) OL C 167, 2023 5 11, p. 105.

2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl vizų išdavimo procedūros skaitmeninimo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (EB) Nr. 810/2009 ir (ES) 2017/2226, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1683/95, (EB) Nr. 333/2002, (EB) Nr. 693/2003 ir (EB) Nr. 694/2003 ir Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (COM(2022)0658 – C9-0165/2022 – 2022/0132A(COD))

P9_TA(2023)0370 A9-0025/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0658),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą bei 79 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0165/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2023 m. birželio 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 6 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0025/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2023 m. spalio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/..., kuriuo dėl vizų išdavimo procedūros skaitmenizavimo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (EB) Nr. 810/2009 ir (ES) 2017/2226, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 693/2003 ir (EB) Nr. 694/2003 ir Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2023/2667.)

(1) OL C 75, 2023 2 28, p. 150.

2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl vizų išdavimo procedūros skaitmeninimo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95 (COM(2022)0658 – C9-0307/2023 – 2022/0132B(COD))

P9_TA(2023)0371 A9-0268/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0658),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0307/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2023 m. birželio 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 6 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0268/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2023 m. spalio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/..., kuriuo dėl vizų išdavimo procedūros skaitmenizavimo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2023/2685.)

(1) OL C 75, 2023 2 28, p. 150.