(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2022)0216),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0197/2022),

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0387/2023),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  sąžiningos ir tvarios verslo aplinkos skatinimas, be kita ko, taikant tikslines mokesčių priemones, kuriomis skatinamos investicijos ir augimas, yra vienas iš svarbiausių Sąjungos politinių prioritetų. Siekiant remti tvarų ir ilgalaikį įmonių finansavimą, mokesčių sistema turėtų kuo labiau sumažinti nenumatytus verslo sprendimų iškraipymus, pavyzdžiui, finansavimo skolintomis lėšomis, o ne nuosavu kapitalu. Nors Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane14 numatyti svarbūs veiksmai tokiam finansavimui remti, pavyzdžiui, 4 veiksmas – institucinių investuotojų skatinimas skirti daugiau lėšų ilgalaikiam ir nuosavo kapitalo finansavimui, reikėtų priimti tikslines mokestines priemones, kad tokie veiksmai būtų sustiprinti. Tokiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į fiskalinio tvarumo aspektus; (1)  sąžiningos ir tvarios verslo aplinkos skatinimas ir pelno mokesčio sistemos gerinimas, be kita ko, taikant tikslines mokesčių priemones, kuriomis skatinamos investicijos ir augimas, yra vienas iš svarbiausių Sąjungos politinių prioritetų. Siekiant remti tvarų, tvirtą ir ilgalaikį įmonių finansavimą, visų pirma po trijų nuo 2008 m. kilusių ekonomikos krizių, kai daugelis įmonių tapo priklausomos nuo finansavimo skolintomis lėšomis, kad padengtų ekonominius nuostolius, mokesčių sistema turėtų kuo labiau sumažinti nenumatytus verslo sprendimų iškraipymus, pavyzdžiui, finansavimo skolintomis lėšomis, o ne nuosavu kapitalu. Nors Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane14 numatyti svarbūs veiksmai tokiam finansavimui remti, pavyzdžiui, 4 veiksmas – institucinių investuotojų skatinimas skirti daugiau lėšų ilgalaikiam ir nuosavo kapitalo finansavimui, reikėtų priimti tikslines mokestines priemones, kad tokie veiksmai būtų sustiprinti. Tokiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į fiskalinio tvarumo aspektus; __________________ __________________ 14 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020)0590 (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0590&from=EN). 14Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020)0590 (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0590&from=EN). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  siekiant remti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas, labai svarbu skatinti konkurencingą ir atsparią kapitalo rinkų sąjungą, kurios vienas iš ramsčių yra stipri akcijų rinka. Daugiau privačių investicijų pasitelkiant nuosavą kapitalą yra labai svarbios sprendžiant būsimus ekonominius iššūkius. Todėl labai patartina sukurti teisinę priemonę, kuria būtų suderintos galiojančios teisės aktų nuostatos dėl mokesčių mokėtojų polinkio skolintis priimant investicinius sprendimus mažinimo, nedarant poveikio teisėtam ir veiksmingam skolos priemonių naudojimui; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  valstybių narių mokesčių sistemos leidžia mokesčių mokėtojams atskaityti palūkanas už finansavimą skolintomis lėšomis ir taip sumažinti pelno mokesčio prievolę, o su nuosavo kapitalo finansavimu susijusios išlaidos daugumoje valstybių narių neatskaitomos. Dėl skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo asimetriško apmokestinimo visoje Sąjungoje priimant investicinius sprendimus atsiranda įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas. Be to, kai valstybės narės savo vidaus teisėje numato mokesčių lengvatą nuosavo kapitalo finansavimui, tokios nacionalinės priemonės labai skiriasi politikos formavimo požiūriu; (2)  valstybių narių mokesčių sistemos leidžia mokesčių mokėtojams atskaityti palūkanas už finansavimą skolintomis lėšomis ir taip sumažinti pelno mokesčio prievolę, o su nuosavo kapitalo finansavimu susijusios išlaidos daugumoje valstybių narių neatskaitomos. Dėl skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo asimetriško apmokestinimo visoje Sąjungoje priimant investicinius sprendimus atsiranda įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas. Pastarojo meto krizės, susijusios su įmonių skolos problemomis vidaus rinkoje, parodė, kad reikalinga reforma, pagal kurią nuosavam kapitalui ir skolai būtų taikomos vienodos sąlygos ir neliktų finansavimo skolintomis lėšomis pranašumo. Šia direktyva reaguojama į daugybę Parlamento raginimų spręsti klausimą dėl įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo1a. Be to, kai valstybės narės savo vidaus teisėje numato mokesčių lengvatą nuosavo kapitalo finansavimui, tokios nacionalinės priemonės labai skiriasi politikos formavimo požiūriu. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas nuosavo kapitalo sprendimams ir skolos priemonėms, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti minimalų sistemingo nacionalinių mokesčių sistemų nuoseklumo lygį, t. y. mokesčių lengvatų lygmeniu; __________________ 1a Daugiau informacijos: –  2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“ (2020/2036(INI)) (OL C 395, 2021 9 29, p. 89); –  2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)(2016/0337(CNS)) (OL C 162, 2019 5 10, p. 181); –  2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo remiant ekonomikos atgaivinimo strategiją (EP veiksmai, susiję su liepos mėn. Komisijos veiksmų planu ir jo 25 iniciatyvomis PVM, verslo ir individualaus apmokestinimo srityse) (2020/2254(INL)) (OL C 347, 2022 9 9, p. 211); –  2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nacionalinių mokesčių reformų poveikio ES ekonomikai (2021/2074(INI)) (OL C 342, 2022 9 6, p. 14). Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  siekiant pašalinti galimus su mokesčiais susijusius iškraipymus tarp valstybių narių, būtina nustatyti bendrą taisyklių sistemą, kad visoje Sąjungoje būtų koordinuotai sprendžiamas dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo klausimas. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visoje bendrojoje rinkoje nuosavo kapitalo ir skolos finansavimas mokesčių tikslais būtų vertinamas panašiai. Kartu bendra Sąjungos teisinė sistema turėtų būti tvari valstybių narių biudžetams ir trumpuoju laikotarpiu. Todėl į tokią sistemą turėtų būti įtrauktos taisyklės, viena vertus, dėl nuosavo kapitalo finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ir, kita vertus, dėl skolos finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ribojimo; (3)  siekiant pašalinti galimus su mokesčiais susijusius iškraipymus tarp valstybių narių, būtina nustatyti bendrą taisyklių sistemą, kad visoje Sąjungoje būtų koordinuotai sprendžiamas dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo klausimas, visapusiškai laikantis Sutartimis nustatytos Sąjungos institucinės sistemos mokesčių klausimais. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visoje bendrojoje rinkoje nuosavo kapitalo ir skolos finansavimas mokesčių tikslais būtų vertinamas panašiai. Kartu, atsižvelgiant į didelį skolos atskaitymą iš mokesčių ir į tai, kad nuosavo kapitalo didinimo lengvatos sukūrimas galėtų turėti tiesioginį poveikį viešosioms pajamoms, bendra Sąjungos teisinė sistema turėtų būti tvari ir valstybių narių biudžetams trumpuoju laikotarpiu. Todėl į tokią sistemą turėtų būti įtrauktos taisyklės, viena vertus, dėl nuosavo kapitalo finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ir, kita vertus, dėl skolos finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ribojimo. Šia direktyva siekiama užtikrinti geresnę įvairių iššūkių, susijusių su valstybių narių viešųjų finansų tvarumu trumpuoju laikotarpiu, pusiausvyrą ir, tai darant, turėtų būti vengiama didelių valstybių narių pajamų praradimo ir siekiama pagerinti įmonių finansinį stabilumą; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  siekiant toliau plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, šia direktyva siekiama diversifikuoti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, finansavimo šaltinius. Todėl reikėtų vengti naujų išlaidų ir kliūčių sukūrimo norint gauti finansavimą toms įmonėms, kurios neturi lengvos prieigos prie kapitalo rinkų. Tų įmonių palūkanų išlaidų atskaitymo apribojimas galėtų trukdyti investicijoms visoje Sąjungoje, todėl palūkanų atskaitymas neturėtų būti ribojamas MVĮ ir vidutinių grupių atveju; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)  siekiant sumažinti iškraipymą nuosavo kapitalo finansavimo atžvilgiu, reikėtų numatyti lengvatą, pagal kurią mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo padidėjimas nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito būtų atskaitomas iš jo mokesčio bazės, laikantis tam tikrų sąlygų. Lengvatą reikėtų apskaičiuoti nuosavo kapitalo padidėjimą padauginus iš sąlyginės palūkanų normos, pagrįstos nerizikingų palūkanų norma, kaip nustatyta įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Direktyvos 2009/138/EB 77e straipsnio 2 dalį. Tokios nerizikingų palūkanų normos jau yra įtrauktos į ES teisę ir praktiškai bei veiksmingai taikomos. Bet kuri lengvatos dalis, kurios negalima atskaityti mokestiniu laikotarpiu dėl nepakankamo apmokestinamojo pelno, gali būti perkelta į būsimą mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), norėdamos patekti į kapitalo rinkas, reikėtų numatyti didesnę nuosavo kapitalo lengvatą mokesčių mokėtojams, kurie yra MVĮ. Kad nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymas būtų tvarus valstybės finansams trumpuoju laikotarpiu, jis turėtų būti taikomas ribotą laiką. Siekiant apsaugoti sistemą nuo piktnaudžiavimo, apskaičiuojant nuosavo kapitalo pokyčius, būtina neįtraukti mokesčių mokėtojo nuosavų akcijų ir jo dalyvavimo asocijuotosiose įmonėse vertės mokesčių tikslais. Taip pat būtina numatyti mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo sumažėjimo nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito apmokestinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama nuosavo kapitalo didinimu. Tokia taisyklė taip pat skatintų išlaikyti tam tikrą nuosavo kapitalo lygį. Ji būtų taikoma taip, kad, sumažėjus mokesčių mokėtojo, kuris pasinaudojo nuosavo kapitalo didinimo lengvata, nuosavam kapitalui, 10 mokestinių laikotarpių būtų apmokestinama suma, apskaičiuota tokiu pačiu būdu kaip ir lengvata, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia įrodymų, kad šį sumažėjimą lėmė tik per mokestinį laikotarpį patirti nuostoliai arba teisinė prievolė; (5)  siekiant sumažinti iškraipymą nuosavo kapitalo finansavimo atžvilgiu, reikėtų numatyti lengvatą, pagal kurią mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo padidėjimas nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito būtų atskaitomas iš jo mokesčio bazės, laikantis tam tikrų sąlygų. Lengvatą reikėtų apskaičiuoti nuosavo kapitalo padidėjimą padauginus iš sąlyginės palūkanų normos, pagrįstos nerizikingų palūkanų norma, kaip nustatyta įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Direktyvos 2009/138/EB 77e straipsnio 2 dalį. Tokios nerizikingų palūkanų normos jau yra įtrauktos į ES teisę ir praktiškai bei veiksmingai taikomos. Bet kuri lengvatos dalis, kurios negalima atskaityti mokestiniu laikotarpiu dėl nepakankamo apmokestinamojo pelno, gali būti perkelta į būsimą mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir vidutinės grupės, norėdamos patekti į kapitalo rinkas, ir į didesnes finansavimo sąnaudas, mažesnes kapitalo gavimo galimybes ir didesnę ilgesnių nuostolių laikotarpių tikimybę, mokesčių mokėtojams, kurie yra MVĮ ar vidutinės grupės, reikėtų numatyti didesnę nuosavo kapitalo lengvatą ir ilgesnį mokesčių atskaitymo laikotarpį. Kad nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymas būtų tvarus valstybės finansams trumpuoju laikotarpiu, jis turėtų būti taikomas atitinkamai ir proporcingai apribotą laiką. Siekiant apsaugoti sistemą nuo piktnaudžiavimo, apskaičiuojant nuosavo kapitalo pokyčius, būtina neįtraukti mokesčių mokėtojo nuosavų akcijų ir jo dalyvavimo asocijuotosiose įmonėse vertės mokesčių tikslais. Taip pat būtina numatyti mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo sumažėjimo nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito apmokestinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama nuosavo kapitalo didinimu. Tokia taisyklė taip pat skatintų išlaikyti tam tikrą nuosavo kapitalo lygį. Ji būtų taikoma taip, kad, sumažėjus mokesčių mokėtojo, kuris pasinaudojo nuosavo kapitalo didinimo lengvata, nuosavam kapitalui, 10 mokestinių laikotarpių MVĮ ir vidutinės grupės atveju ir septynis mokestinius laikotarpius iš eilės mokesčių mokėtojų, kurie nėra MVĮ ir vidutinė grupė, atveju būtų apmokestinama suma, apskaičiuota tokiu pačiu būdu kaip ir lengvata, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia įrodymų, kad šį sumažėjimą lėmė tik per mokestinį laikotarpį patirti nuostoliai arba teisinė prievolė. Komisija ir valstybės narės turėtų įgyvendinti su šia direktyva susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, visų pirma kiek tai susiję su jos galimybėmis ir nauda MVĮ; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  siekiant išvengti piktnaudžiavimo nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymu, būtina nustatyti konkrečias kovos su mokesčių vengimu taisykles. Tokiomis taisyklėmis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią schemoms, sukurtoms siekiant apeiti sąlygas, pagal kurias nuosavo kapitalo didinimui gali būti taikoma šioje direktyvoje numatyta lengvata, pavyzdžiui, grupės viduje perleidžiant asocijuotųjų įmonių akcijų paketus. Tokios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos schemoms, sukurtoms siekiant prašyti lengvatos, jei grupės lygmeniu nuosavas kapitalas nepadidėja. Pavyzdžiui, šiems tikslams gali būti naudojamas grupės vidaus skolos finansavimas arba įnašai grynaisiais pinigais. Specialios kovos su mokesčių vengimu taisyklės taip pat turėtų užkirsti kelią schemoms, pagal kurias būtų galima teigti, kad nuosavas kapitalas ir atitinkamos lengvatos yra didesni nei iš tikrųjų, pavyzdžiui, dėl padidėjusių gautinų paskolų finansavimo sumų arba turto pervertinimo. Be to, Tarybos direktyvos (ES) 2016/116415 6 straipsnyje įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu mokesčių srityje taisyklė taikoma piktnaudžiavimo veiksmams, kurie nepatenka į konkrečią šios direktyvos kovos su mokesčių vengimu sistemą; (6)  siekiant išvengti piktnaudžiavimo nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymu, būtina nustatyti konkrečias kovos su mokesčių vengimu taisykles. Tokiomis taisyklėmis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią schemoms, sukurtoms siekiant apeiti sąlygas, pagal kurias nuosavo kapitalo didinimui gali būti taikoma šioje direktyvoje numatyta lengvata, pavyzdžiui, grupės viduje perleidžiant asocijuotųjų įmonių akcijų paketus. Tokios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos schemoms, sukurtoms siekiant prašyti lengvatos, jei grupės lygmeniu nuosavas kapitalas nepadidėja. Pavyzdžiui, šiems tikslams gali būti naudojamas grupės vidaus skolos finansavimas arba įnašai grynaisiais pinigais. Specialios kovos su mokesčių vengimu taisyklės taip pat turėtų užkirsti kelią schemoms, pagal kurias būtų galima teigti, kad nuosavas kapitalas ir atitinkamos lengvatos yra didesni nei iš tikrųjų, pavyzdžiui, dėl padidėjusių gautinų paskolų finansavimo sumų arba turto pervertinimo. Be to, Tarybos direktyvos (ES) 2016/116415 6 straipsnyje įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu mokesčių srityje taisyklė taikoma piktnaudžiavimo veiksmams, kurie nepatenka į konkrečią šios direktyvos kovos su mokesčių vengimu sistemą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad priemonės, kurias jos priima siekdamos perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę, atitiktų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pateiktas gaires; _________________ _________________ 15 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). 15 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  dėl šios direktyvos įgyvendinimo galimos fiskalinės išlaidos turėtų būti įvertintos kartu su nauda, gaunama užtikrinant tvirtesnį Sąjungos įmonių finansavimo pagrindą, tai būtų itin svarbu finansinių sunkumų atvejais; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)  siekiant veiksmingai ir tvariai spręsti dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo problemą Sąjungos viešųjų finansų požiūriu, kartu su nuosavo kapitalo finansavimo lengvata turėtų būti ribojamas skolos finansavimo sąnaudų atskaitymas. Todėl palūkanų ribojimo taisyklė turėtų apriboti galimybę atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas ir būti taikoma nepriklausomai nuo lengvatos. Atsižvelgiant į skirtingus tokios taisyklės ir galiojančios kovos su mokesčių vengimu taisyklės dėl palūkanų ribojimo, nustatytos Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnyje, tikslus, reikėtų išlaikyti abi taisykles. Mokesčių mokėtojai pirmiausia turėtų apskaičiuoti viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo sumą pagal šią direktyvą, o po to pagal KMVD. Jeigu taikant pastarąją direktyvą viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo suma yra mažesnė, mokesčių mokėtojas turėtų atskaityti šią mažesnę sumą ir perkelti arba grąžinti abiejų sumų skirtumą pagal KMVD 4 straipsnį; (7)  siekiant veiksmingai ir tvariai spręsti dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo problemą Sąjungos viešųjų finansų požiūriu, kartu su nuosavo kapitalo finansavimo lengvata grupėms, kurios nėra vidutinės grupės, ir įmonėms, kurios nėra MVĮ, turėtų būti nustatyta palūkanų atskaitymą ribojanti taisyklė, kuria būtų ribojamas viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymas. Tačiau, atsižvelgiant į nepalankias ekonomines sąlygas, susidariusias dėl COVID-19 krizės ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ta apribojimo taisyklė turėtų būti nustatyta tik nuo 2027 m. Atsižvelgiant į skirtingus tokios taisyklės ir galiojančios kovos su mokesčių vengimu taisyklės dėl palūkanų ribojimo, nustatytos Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnyje, tikslus, reikėtų išlaikyti abi taisykles. Mokesčių mokėtojai pirmiausia turėtų apskaičiuoti viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo sumą pagal šią direktyvą, o po to pagal KMVD. Jeigu taikant pastarąją direktyvą viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo suma yra mažesnė, mokesčių mokėtojas turėtų atskaityti šią mažesnę sumą ir perkelti arba grąžinti abiejų sumų skirtumą pagal KMVD 4 straipsnį; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)  siekdama įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, Komisija turėtų parengti ir paskelbti vertinimo ataskaitą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis; (9)  siekdama įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, taip pat poveikį MVĮ ir mokesčių pajamoms valstybėse narėse, Komisija turėtų parengti ir paskelbti vertinimo ataskaitą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Toje ataskaitoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir visų pirma turėtų būti įvertinta, ar specialios sąlygos, sudarytos MVĮ, pasirodė esančios pakankamos, kad joms būtų padidintas nuosavo kapitalo finansavimo patrauklumas. Jei ataskaitoje pateikiamas neigiamas vertinimas, Komisija nedelsdama turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sprendžiamas tas klausimas. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas) 5a)   didžioji įmonė – didžioji įmonė, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 punkte; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas) 5b)   vidutinė grupė – vidutinė grupė, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 6 punkte; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 5 c punktas (naujas) 5c)   didžioji grupė – didžioji grupė, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 punkte; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Nuosavo kapitalo lengvata per 10 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių gali būti atskaitoma iš mokesčių mokėtojo pelno mokesčio mokesčio bazės iki 30 proc. mokesčių mokėtojo pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (toliau – EBITDA). Nuosavo kapitalo lengvata atskaitoma: –  per 10 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių iš MVĮ ar vidutinės grupės pelno mokesčio mokesčio bazės iki 30 proc. mokesčių mokėtojo pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (toliau – EBITDA); –  per septynis mokestinius laikotarpius iš didžiosios įmonės arba didžiosios grupės pelno mokesčio mokesčio bazės iki 30 proc. mokesčių mokėtojo EBITDA. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojai ne ilgiau kaip tris mokestinius laikotarpius galėtų perkelti nuosavo kapitalo lengvatos dalį, viršijančią EBITDA procentine dalimi, nustatyta pirmoje pastraipoje, mokestiniu laikotarpiu. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Jei pagal pirmą pastraipą atskaitytina nuosavo kapitalo lengvata yra didesnė už mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio grynąsias apmokestinamąsias pajamas, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas galėtų neribotą laiką perkelti nuosavo kapitalo lengvatos perviršį į būsimus laikotarpius. Jei pagal pirmą pastraipą atskaitytina nuosavo kapitalo lengvata yra didesnė už mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio grynąsias apmokestinamąsias pajamas, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas galėtų perkelti nuosavo kapitalo lengvatos perviršį taip: —  ne ilgiau kaip tris mokestinius laikotarpius, kai mokesčių mokėtojas yra didžioji įmonė arba didžioji grupė; —  neribotą laiką, kai mokesčių mokėtojas yra MVĮ arba vidutinė grupė. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojai ne ilgiau kaip penkis mokestinius laikotarpius galėtų perkelti nuosavo kapitalo lengvatos dalį, viršijančią 30 proc. EBITDA mokestiniu laikotarpiu. Išbraukta. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa Atsižvelgiant į 5 straipsnį, nuosavo kapitalo lengvata apskaičiuojama kaip grynojo nuosavo kapitalo lygio mokestinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo nuosavo kapitalo lygio ankstesnio mokestinio laikotarpio pabaigoje skirtumas. Atsižvelgiant į 5 straipsnį, nuosavo kapitalo lengvatos bazė apskaičiuojama kaip grynojo nuosavo kapitalo lygio mokestinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo nuosavo kapitalo lygio ankstesnio mokestinio laikotarpio pabaigoje skirtumas arba kasmetinis grynojo nuosavo kapitalo padidėjimas. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Nuosavo kapitalo lengvata lygi lengvatos bazei, padaugintai iš 10 metų nerizikingų palūkanų normos atitinkama valiuta ir padidintai 1 proc. įmokų rizika arba, jei mokesčių mokėtojas yra MVĮ, 1,5 proc. įmokų rizika. Nuosavo kapitalo lengvata lygi lengvatos bazei, padaugintai iš 10 metų nerizikingų palūkanų normos atitinkama valiuta, padidintai 1 proc. įmokų rizika MVĮ. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis 3.  Jei, gavus nuosavo kapitalo lengvatą, per mokestinį laikotarpį nuosavo kapitalo lengvatos bazė yra neigiama, suma, lygi neigiamai nuosavo kapitalo lengvatai, apmokestinama 10 mokestinių laikotarpių iš eilės, neviršijant bendro grynojo nuosavo kapitalo padidėjimo, kuriam tokia lengvata buvo gauta pagal šią direktyvą, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia pakankamų įrodymų, kad tai lėmė per mokestinį laikotarpį patirti apskaitos nuostoliai arba teisinė prievolė sumažinti kapitalą. 3.  Jei, gavus nuosavo kapitalo lengvatą, per mokestinį laikotarpį nuosavo kapitalo lengvatos bazė yra neigiama, suma, lygi neigiamai nuosavo kapitalo lengvatai, apmokestinama 10 mokestinių laikotarpių iš eilės MVĮ ar vidutinių grupių atveju arba septynis mokestinius laikotarpius iš eilės bet kurio kito mokesčių mokėtojo, kuris nėra MVĮ ar vidutinė grupė, atveju, neviršijant bendro grynojo nuosavo kapitalo padidėjimo, kuriam tokia lengvata buvo gauta pagal šią direktyvą, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia pakankamų įrodymų, kad tai lėmė per mokestinį laikotarpį patirti apskaitos nuostoliai arba teisinė prievolė sumažinti kapitalą. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad priemonės, kurias jos priima siekdamos perkelti šio straipsnio nuostatas į nacionalinę teisę, atitiktų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pateiktas gaires dėl sąlyginių palūkanų atskaitymo režimų; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas galėtų iš apmokestinamosios bazės pelno mokesčio tikslais atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos (ES) 2016/116435 1 straipsnio 2 punkte, iki sumos a, atitinkančios 85 proc. tokių sąnaudų, patirtų per mokestinį laikotarpį. Jei tokia suma yra didesnė už sumą b, nustatytą pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas mokestiniu laikotarpiu turėtų teisę atskaityti tik mažesnę iš šių dviejų sumų. Skirtumas tarp dviejų sumų a ir b perkeliamas į būsimą arba ankstesnį mokestinį laikotarpį pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas, kuris nėra MVĮ ar vidutinė grupė, galėtų iš apmokestinamosios bazės pelno mokesčio tikslais atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos (ES) 2016/116435 1 straipsnio 2 punkte, iki sumos a, atitinkančios 85 proc. tokių sąnaudų, patirtų per mokestinį laikotarpį. Jei tokia suma yra didesnė už sumą b, nustatytą pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas mokestiniu laikotarpiu turėtų teisę atskaityti tik mažesnę iš šių dviejų sumų. Skirtumas tarp dviejų sumų a ir b perkeliamas į būsimą arba ankstesnį mokestinį laikotarpį pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį. _______________ _______________ 352016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). 352016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalis 2.  1 dalis taikoma viršijančioms skolinimosi sąnaudoms, patirtoms nuo [LB: įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą]. 2.  1 dalis taikoma viršijančioms skolinimosi sąnaudoms, patirtoms nuo 2027 m. sausio 1 d. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 pastraipos b punktas b)  MVĮ, kurios pasinaudojo lengvata per mokestinį laikotarpį, skaičių, išreikštą ir visų MVĮ, kurioms taikoma ši direktyva, skaičiaus procentine dalimi, taip pat MVĮ, kurios pasinaudojo lengvata ir kurios priklauso didžiosioms grupėms, apibrėžtoms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, skaičių; b)  MVĮ ir vidutinės grupės, kurios pasinaudojo lengvata per mokestinį laikotarpį, skaičių, išreikštą ir visų MVĮ ir vidutinių grupių, kurioms taikoma ši direktyva, skaičiaus procentine dalimi, taip pat MVĮ, kurios pasinaudojo lengvata ir kurios priklauso didžiosioms grupėms, apibrėžtoms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, skaičių; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio pavadinimas Ataskaitos Ataskaitos ir peržiūra Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis 1.  Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. 1.  Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ir jos poveikio ataskaitą, jei tikslinga, pridėdama prie jos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva. Toje ataskaitoje įvertinamas šios direktyvos poveikis, ypatingą dėmesį skiriant: a)   MVĮ, visų pirma įvertinant, ar MVĮ sudarytos specialios sąlygos pasirodė esančios pakankamos, kad joms būtų padidintas nuosavo kapitalo finansavimo patrauklumas; b)   palūkanų atskaitymo ribojimui, visų pirma kiek tai susiję su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos a poveikiu valstybių narių fiskalinėms pajamoms; c)   sąsajai su teisės aktais pelno mokesčio srityje, t. y. Direktyva dėl minimalaus didžiųjų tarptautinių grupių efektyviojo mokesčio tarifo užtikrinimo ir Direktyva dėl Europoje gautų verslo pajamų apmokestinimo sistemos (BEFIT). Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės gali atidėti šios direktyvos nuostatų taikymą mokesčių mokėtojams, kurie [2024 m. sausio 1 d.] pagal nacionalinę teisę naudojasi nuosavo kapitalo lengvata, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kuris jokiu atveju neviršija pagal nacionalinę teisę nustatytos lengvatos trukmės. 2.  Valstybės narės gali atidėti šios direktyvos nuostatų taikymą mokesčių mokėtojams, kurie [2024 m. sausio 1 d.] pagal nacionalinę teisę naudojasi nuosavo kapitalo lengvata, ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kuris jokiu atveju neviršija pagal nacionalinę teisę nustatytos lengvatos trukmės. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Kiekviena valstybė narė, prieš perkeldama šią direktyvą į nacionalinę teisę, viešai paskelbia numatomų priimti priemonių fiskalinių sąnaudų ir dėl to sumažėjusio bendrovių efektyviojo mokesčio tarifo įvertinimą ir prireikus imasi tinkamų mokestinių pajamų apsaugos priemonių.