Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl Europos investicijų banko (EIB) statuto,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 41–43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 7 d. EIB pranešimą spaudai, kuriame pritariama ES sprendimui ratifikuoti Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 3 d. paskelbtą 2022 m. EIB operacijų vertinimo veiklos ataskaitą ir 2023–2025 m. darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbtas EIB grupės skundų nagrinėjimo tvarką ir procedūras,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 8 d. paskelbtą EIB publikaciją apie EIB skolinimo energetikos sektoriui politiką,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. EIB direktorių valdybos patvirtintą EIB grupės 2021–2025 m. Klimato banko veiksmų planą ir į 2020 m. lapkričio 15 d. EIB klimato strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 2 d. paskelbtą 2023–2025 m. EIB grupės veiklos planą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. paskelbtą EIB 2022–2023 m. investicijų ataskaitą „Atsparumas ir atsinaujinimas Europoje“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 2 d. paskelbtą EIB grupės 2022 m. veiklos ataskaitą „Saugi Europa“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 2 d. paskelbtą 2023 m. EIB klimato srities veiksmų ir tvarumo aplinkos atžvilgiu apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. paskelbtą EIB aplinkai skirtą strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 8 d. paskelbtą 2022 m. EIB grupės bendrojo valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 29 d. EIB publikaciją „EIB pasaulyje strateginis veiksmų planas. ES finansai tvariai ateičiai“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 27 d. paskelbtą „EIB pasaulyje“ požiūrį į teisingą pertvarką ir teisingą atsparumą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtą EIB grupės 2022 m. rizikos valdymo informacijos atskleidimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2022–2023 m. EIB klimato apklausą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 2 d. priimtą EIB grupės aplinkos ir socialinio tvarumo strategiją „EIB grupės aplinkos ir socialinė politika“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 10 d. EIB publikaciją „EIB pasaulyje – partnerystė, žmonės, poveikis“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 6 d. paskelbtą EIB požiūrį į žmogaus teises,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 29 d. EIB ataskaitą „2022 m. EIB grupės veikla ES sanglaudos regionuose“,

–  atsižvelgdamas į EIB grupės strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo ir į jos Lyčių lygybės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 3 d. paskelbtą EIB grupės darbuotojų elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 30 d. paskelbtą EIB grupės Audito komiteto elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 14 d. paskelbtą EIB grupės Valdymo komiteto elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 27 d. EIB publikaciją, skirtą EIB grupės programai PATH (2023 m. lapkričio mėn. versija 1.2), kuria remiamos sandorių šalys joms siekiant suderinti savo veiklą su Paryžiaus susitarimu,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. EIB direktorių valdybos patvirtintą EIB solidarumo paketą Ukrainai,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021)0400),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ (COM(2023)0062),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1229 dėl paskolų viešajam sektoriui priemonės pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio mėn. įsigaliojusį Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 22 d. Europos ombudsmeno laišką EIB pirmininkui interesų konflikto klausimais ir į 2017 m. sausio 31 d. EIB pirmininko atsakymą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 20 d. Europos ombudsmeno rekomendacijas byloje 2252/2022/OAM,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 21 d. Europos ombudsmeno rekomendacijas byloje 1251/2020/PB,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 27 d. Europos ombudsmeno rekomendacijas byloje 1016/2021/KR,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0031/2024),

A.  kadangi EIB grupę sudaro Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) ir ji yra didžiausia pasaulyje daugiašalė finansų įstaiga ir viena iš didžiausių kovos su klimato kaita finansavimo teikėjų, veikianti tarptautinėse kapitalo rinkose, siūlanti konkurencingas sąlygas klientams ir palankias sąlygas ES politikai ir projektams remti tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų;

B.  kadangi pagal SESV 309 straipsnį EIB uždavinys yra padėti siekti ES tikslų;

C.  kadangi, norint pasiekti ES klimato srities tikslus, ES reikia 1 trln. EUR investicijų per metus; kadangi EIB gali padėti panaikinti deficitą pritraukdamas privatų kapitalą;

D.  kadangi numatoma, kad 2021–2027 m. pagal programą „InvestEU“ suteikta 26,2 mlrd. EUR garantija, įskaitant atidėjinius iš daugiametės finansinės programos ir priemonės „NextGenerationEU“, turėtų sutelkti daugiau kaip 372 mlrd. EUR papildomų privačiųjų ir viešųjų investicijų Europoje, visų pirma, skirtų tvariai infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, inovacijoms ir skaitmeninimui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir socialinėms investicijoms bei įgūdžiams;

Politikos ir veiklos apžvalga

1.  pakartoja, kad EIB atlieka svarbų vaidmenį kaip ES viešasis bankas ir kaip vienintelė tarptautinė finansų įstaiga, visiškai priklausanti ES valstybėms narėms ir vykdanti operacijas visapusiškai vadovaudamasi ES politika bei teisiniais standartais, ir turi tikslą remti socialinį ir ekonomikos atsigavimą bei nukreipti investicijas Sąjungos tikslams įgyvendinti;

2.  palankiai vertina tai, kad EIB yra visada pasirengęs prisitaikyti ir atnaujinti savo veiklą atsižvelgdamas į kintančius ES politikos reikalavimus, sykiu laikydamasis savo ilgalaikių tikslų;

3.  pakartoja savo raginimą didinti kapitalą, kad EIB galėtų teikti daugiau ilgalaikių grąžintinos finansinės paramos ir novatoriškų priemonių; pažymi, kad tai būtina siekiant užtikrinti sąžiningą integracinį tvarų augimą, remiant itin svarbias realiosios ekonomikos investicijas, kurių kitu atveju nebūtų galima padaryti ir kurios gali kuo labiau padidinti inovacijų naudą pagrindinėse ES politikos srityse, pvz., skaitmeninimo ir žaliosios pertvarkos srityse; pažymi, kad šios investicijos turėtų padėti sumažinti konkurencingumo suvaržymus, pvz., dideles energijos kainas, įgūdžių spragas ir nepakankamas investicijas į inovacijas ir naujas technologijas, taip pat padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus; tikisi, jog EIB užtikrins, kad jo finansavimas padės šalinti rinkos nepakankamumo problemas ir išvengti išstūmimo efekto ir paskatins išmatuojamus pokyčius, nemažinant bendro jo finansinio pasiūlymo patrauklumo;

4.  pabrėžia, kad EIB turi išlaikyti AAA kredito reitingą ir visapusišką kapitalo rinkų pasitikėjimą jo veikla;

5.  pažymi, kad EIB finansavimas yra vis svarbesnis atsižvelgiant į didelius socialinius ir ekonominius COVID-19 krizės, po kurios prasidėjo invazija į Ukrainą, padarinius, visų pirma infliaciją, dideles palūkanų normas ir apribotus viešuosius finansus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad EIB finansavimo svarba išauga esant sudėtingoms ekonominėms perspektyvoms ir padidėjus pasaulinei konkurencijai, o tai taip pat daro poveikį vykdomiems projektams;

6.  mano, kad EIB galėtų dėti daugiau pastangų, kad paskatintų sektorių pusiausvyrą ir prisitaikytų prie ES regionų įvairovės, kad būtų visapusiškai padidintas jo lėšų patrauklumas; ragina EIB šalinti sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar šalys negali visapusiškai pasinaudoti jo teikiamos finansinės veiklos privalumais, sykiu atsižvelgiant į EIB finansavimo operacijų paklausa grindžiamą pobūdį; ragina Komisiją įvertinti, ar geografinis finansavimo pagal programą „InvestEU“ paskirstymas yra proporcingas, visų pirma turint omenyje mažesnes valstybes nares;

7.  ragina EIB remti projektus, kuriais įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis ir JT darnaus vystymosi tikslai ir kuriais didinama socialinė įtrauktis ir mažinama nelygybė, laikantis aplinkos ir socialinių standartų; ragina EIB išplėsti savo vaidmenį vertinant ir šalinant investicijų į socialinę infrastruktūrą ir gerovę, pvz., įperkamą ir energiją efektyviai naudojantį socialinį būstą, viešąją sveikatos priežiūrą, komunalines paslaugas, viešąjį transportą, darnųjį transportą, kultūrą ir švietimą, spragas, kartu užtikrinant papildomumą ir sąsajas su kitais viešaisiais fondais ir komerciniais skolintojais; ragina EIB, reaguojant į pragyvenimo išlaidų krizę ir iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjungos namų ūkiai dėl bendros ekonominės perspektyvos, padidinti socialinių išmokų svertinės vertės koregavimus vertinant projektus, kad būtų galima pasiūlyti ilgalaikius sprendimus už prieinamą kainą; prašo EIB prisiimti didesnę riziką finansuojant projektus, kuriuos vykdant užtikrinamos esminės paslaugos ir aiški ilgalaikė ir išmatuojama nauda; ragina EIB, kai įmanoma, teikti finansinį prioritetą projektams, kuriuose dalyvauja pažeidžiami ar marginalizuoti asmenys ir, visų pirma, jaunimas, ir piliečių vadovaujamiems projektams;

ES klimato bankas. Klimato srities veiksmai ir aplinkos tvarumo tikslai

8.  atkreipia dėmesį į EIB 2022–2023 m. investicijų ataskaitos „Atsparumas ir atsinaujinimas Europoje“ išvadas, kuriose analizuojama investicijų aplinka visoje ES ir investicijų trūkumas įvairiuose sektoriuose; atkreipia dėmesį į tai, kad 2023–2025 m. veiklos plane patvirtinamas EIB suderinamumas su ES politiniais prioritetais ir jo įsipareigojimas padidinti savo užmojus skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityje; ragina Komisiją parengti žaliojo finansavimo trūkumo ES vertinimo metodą ir įvertinti galimą EIB vaidmenį šalinant šį finansavimo trūkumą;

9.  primena, kad EIB yra didžiausias pasaulyje žaliųjų obligacijų įvairiomis valiutomis emitentas; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus eurais išreikštų obligacijų dalį būtų dar labiau sustiprintas tarptautinis euro vaidmuo;

10.  primena, kad žalioji pertvarka turi būti įtrauki ir teisinga, žaliosios investicijos turi būti perspektyvios, ir kad dėl šių priežasčių tikimasi, jog EIB siūlys paskolas, finansines priemones, techninės pagalbos ir konsultavimo paslaugas, kad paremtų piliečius ir įmones, susiduriančius su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, kylančiais siekiant tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; ragina EIB remti projektus, kuriais užtikrinama galimybė už prieinamą kainą įsigyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, būstą ir naudotis viešosiomis paslaugomis, taip pat bendruomenės inicijuotas iniciatyvas ir mažus projektus, ypatingą dėmesį skiriant kovai su energijos nepritekliumi, kaip prioritetui;

11.  palankiai vertina tai, kad EIB jau pasiekė savo tikslą bent pusę savo išteklių skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui ir kad jis sėkmingai siekia savo tikslo iki 2030 m. paremti 1 trln. EUR žaliąsias investicijas; tikisi, kad 2024 m. peržiūrėjus Klimato banko veiksmų planą EIB visapusiškai suderins savo veiklą su tikslu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio ir tikslu ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą užtikrinant teisingą pertvarką visiems; mano, kad atskaitos taškas turėtų būti plačiausio užmojo viešosios bankininkystės praktika; pakartoja savo raginimą vykdyti patikimą mažiau anglies dioksido išskiriančių alternatyvų ir 3 lygio išmetamųjų teršalų kiekio vertinimą kiekvieno projekto atveju;

12.  palankiai vertina Sandorių šalių veiklos suderinimo su Paryžiaus susitarimu sistemą (PATH) ir tikisi, kad ji bus visapusiškai įgyvendinta tiek siekiant kuo labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tiek didinti atsparumą klimato kaitai; atkreipia dėmesį į EIB atsaką į nepaprastąją energetikos padėtį ES pritaikant sistemą PATH; tikisi, kad išimtys, suteiktos pagal PATH sistemą remiant planą „REPowerEU“, bus išimtinės, laikinos ir visiškai pagrįstos, kad būtų galima paspartinti žaliąją pertvarką ir panaikinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, įskaitant importą iš Rusijos; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina padidintą EIB paramą „REPowerEU“ 45 mlrd. EUR per ateinančius penkerius metus paskolomis ir nuosavu kapitalu projektams atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo, tinklų ir kaupimo, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros ir proveržio technologijų srityse finansuoti;

13.  primena, kad visi EIB verslo klientai pagal sutartį privalo sukurti ir paskelbti patikimą suderinimo su Paryžiaus susitarimu strategiją (priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas), apimančią vidutinės trukmės, tęstinius ir kiekybinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus ir galimybes ilgesniuoju laikotarpiu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas; tikisi, kad prieš patvirtindamas bet kokius naujus finansinius įsipareigojimus EIB sistemiškai įvertins šių planų patikimumą, taikydamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo kriterijus, suderinamus su 1,5 laipsnio tikslu; pakartoja savo raginimą, kad EIB bendradarbiautų tik su finansų tarpininkais, kurie turi patikimus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus, apimančius trumpalaikius tikslus, suderinamus su 1,5 laipsnio tikslu, kurie bus pradėti įgyvendinti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip 2025 m.; pabrėžia, kad tokie nauji reikalavimai neturi sumažinti MVĮ galimybių gauti finansavimą;

14.  atkreipia dėmesį į esminį EIB vaidmenį užtikrinant teisingą pertvarką; ragina EIB sumažinti minimalią paskolos sumą pavieniams projektams arba paskolų schemoms, kuriomis prisidedama prie teisingos pertvarkos; ragina EIB aktyviau bendradarbiauti su nacionalinėmis ir regioninėmis finansų įstaigomis, kad būtų užtikrintas tikslinis finansavimas; šiomis aplinkybėmis ragina EIB prisidėti siekiant ES tikslų moterų ir vyrų lygybės užtikrinimo srityje; palankiai vertina EIB dalyvavimą taikant ES Teisingos pertvarkos mechanizmą siekiant spręsti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos socialinio ir ekonominio poveikio klausimą ir kurti naujas tvaraus vystymosi galimybes reikalavimus atitinkančiuose regionuose;

15.  ragina EIB pritaikyti savo rizikos mažinimo priemones siekiant privatųjį finansavimą nukreipti į didelio papildomumo projektus, kuriais prisidedama prie teisingos pertvarkos, nepakenkiant EIB portfelio komerciniam gyvybingumui; ragina EIB pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant tokius produktus kaip klimato ir infrastruktūros fondai, be kita ko, atsižvelgiant į per tarpininkus teikiamo nuosavo kapitalo svarbą ir būtinybę gerinti mažesnio masto žaliosios infrastruktūros projektų rizikos ir grąžos santykį;

16.  palankiai vertina padidintas investicijas į vandenilį; primygtinai pabrėžia, kad vandenilio vaidmuo – padėti pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos mažinant sunkiai prisitaikančių pramonės sektorių išmetamųjų teršalų kiekį; tikisi, kad bus užtikrintas papildomumas siekiant išvengti išteklių nukreipimo nuo esamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, kaip numatyta atitinkame deleguotajame akte(3); yra susirūpinęs dėl galimo vandenilio projektų poveikio vandens tiekimui tam tikruose regionuose, taip pat dėl jų poveikio biologinei įvairovei; ragina EIB plėtoti savo ekspertinę patirtį ES vandenilio ekosistemos ir rinkos labui;

17.  pabrėžia, kad EIB aplinkos ir socialinė politika stiprina įsipareigojimą skatinti ir įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos ir Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. tikslus, visų pirma reikalavimą, kad finansuojami projektai nedarytų reikšmingos žalos biologinei įvairovei ir ekosistemoms; palankiai vertina tai, kad formuluotė „nebūtų grynojo biologinės įvairovės nykimo“ pakeista į „nenyktų biologinė įvairovė“; siekia, kad visapusiškai būtų taikoma EIB aplinkos ir socialinė politika, visų pirma, kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus; primygtinai ragina EIB visapusiškai suderinti savo aplinkos ir socialinę politiką su Pasauline biologinės įvairovės strategija po 2020 m.;

18.  palankiai vertina pirmuosius gamtai palankius finansavimo principus, kuriuos EIB kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais paskelbė per COP 28; tikisi, kad EIB ir toliau aktyviau dalyvaus gamtai palankiose ir biologinei įvairovei didinti skirtose investicijose ir didžiausią papildomą naudą biologinei įvairovei teikiančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, vandens valdymo, sanitarijos, miškininkystės ir vandenynų, užtikrindamas aukščiausio lygio sąžiningumą ir garantijas, visų pirma kalbant apie vietos bendruomenių teises, ir integruodamas taikant Gamtos turtų finansavimo priemonę įgytą patirtį; tikisi, kad EIB padidins finansavimą sprendimams, kuriais siekiama sumažinti taršą plastiku;

19.  tikisi, kad bus dedama daugiau pastangų, kad gamtos aspektai būtų įtraukti į analizes ir operacijas, kurias vykdant vertinama finansinė biologinės įvairovės nykimo rizika sandorio šalies lygmeniu; tikisi, kad vykdant didelio masto infrastruktūros projektus, visų pirma, investicijas miestuose, bus sistemingai įtraukiami gamtai palankūs elementai; įspėja dėl projektų, kuriais prisidedama prie klimato srities tikslų ir naikinama biologinė įvairovė;

20.  atkreipia dėmesį į šiuo metu vykstančias derybas dėl skolos mažinimo mainais už gamtos apsaugos priemones; yra susirūpinęs dėl šių mainų raidos ir išsaugojimo tinkamumo ir didelių sandorių išlaidų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ankstesni pavyzdžiai rodo, jog susirūpinimas yra pagrįstas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti aukštą skaidrumo ir šalių atsakomybės lygį;

21.  tikisi, kad EIB ir toliau taikys griežtus ES gyvūnų gerovės standartus ir galiojančius teisės aktus, be kita ko, veisimo veiklai ir pašarams žuvivaisoje, pagrįstus aukščiausiais ES ir tarptautinių finansų įstaigų nustatytais standartais;

22.  pažymi, kad ypatingos svarbos žaliavų tiekimo saugumas yra labai svarbus tiek žaliajai, tiek skaitmeninei pertvarkai, taip pat gynybos sektoriui ir apskritai ES pramoninei bazei; primena EIB vaidmenį ES žaliavų aljanse ir Sąjungos tikslą tapti labiau autonomiška užtikrinant ypatingos svarbos žaliavų tiekimą; pabrėžia, kad svarbu, kad ypatingos svarbos žaliavoms būtų taikomas žiedinės ekonomikos metodas, pagrįstas perdirbimu ir pakartotiniu panaudojimu, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir sustiprinti strateginį savarankiškumą; todėl ragina EIB daugiau investuoti į ypatingos svarbos žaliavų sektorių, kad būtų padidintas su žaliavomis susijęs atsparumas, ypatingą dėmesį skiriant antrinių žaliavų perdirbimui, ir skatinti žiedinės ekonomikos sprendimus, kurie padėtų įvairinti tiekimą;

Parama inovacijoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pramonei ir skaitmeninimui

23.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas; primena, kad 23 mln. ES MVĮ sudaro 99 proc. visų įmonių, suteikia apie tris ketvirtadalius visų darbo vietų ir sukuria daugiau kaip 50 proc. visos ES įmonių sukuriamos pridėtinės vertės; pabrėžia, kad parama MVĮ yra vienas iš pagrindinių EIB grupės tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad energetikos krizė ir Rusijos karo Ukrainoje padariniai kelia papildomų iššūkių MVĮ, nes didėja žaliavų kainos ir palūkanų normos;

24.  primena, kad 2022 m. EIB grupė skyrė iš viso 16,35 mlrd. EUR investicijų finansavimą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; pažymi, kad, remiantis EIB grupės vertinimu, 2010–2020 m. per metus pasirašytų EIB grupės operacijų, pagal kurias padedama MVĮ skolintis, suma iš viso siekė beveik 20 mlrd. EUR; ragina EIB apsvarstyti būdus, kaip sudaryti palankesnes sąlygas toliau teikti paramą MVĮ, ypač mažesniems finansavimo projektams;

25.  pabrėžia EIF vaidmenį gerinant mažesnių ES įmonių, vidutinės kapitalizacijos įmonių ir startuolių galimybes gauti finansavimą ir tokiu būdu remiant verslumą, augimą, inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei užimtumą Sąjungoje; pažymi, kad stabilus energijos tiekimas konkurencingomis kainomis yra vienas iš pagrindinių sėkmingos pramonės politikos, visų pirma MVĮ sėkmės, veiksnių; ragina EIB grupę suteikti papildomą augimo kapitalą, kad MVĮ galėtų plėsti savo veiklą; primygtinai ragina EIB didinti paramą, skirtą Europos startuolių plėtrai, be kita ko, prisiimant didesnę riziką, kai skiriamas rizikos kapitalas, siekiant užtikrinti, kad Europos startuoliai galėtų labiau plėstis ES, o ne už jos ribų;

26.  pabrėžia, kad EIF turi daug dėmesio skirti projektams, kuriais kuriamos ir išlaikomos aukštos kokybės darbo vietos, įskaitant projektus, kuriais siekiama spręsti didėjančią jaunimo nedarbo problemą, pvz., taikant vadinamojo dualinio profesinio mokymo modelį, kuris kai kuriose valstybėse narėse pasirodė esąs veiksmingas ir sėkmingas, turint tikslą kurti saugias ir kokybiškas darbo vietas;

27.  pripažįsta, kad MVĮ dažnai turi ribotus administracinius išteklius ir patiria didesnes skolinimosi išlaidas nei didelės korporacijos dėl to, kad joms taikomos ne tokios palankios banko paskolų sąlygos, ir mano, kad joms būtina pasiūlyti paprastas ir lengvai prieinamas finansavimo priemones; todėl primygtinai ragina EIB grupę rengti savo programas taip, kad būtų supaprastintos administracinės procedūros, kartu teikiant būtiną techninę pagalbą ir tinkamą finansavimą konsultavimo paslaugoms, taip pagerinant jų prieinamumą MVĮ;

28.  primena savo raginimą EIB dėti papildomų pastangų kuriant duomenimis grindžiamus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ konkurencingumui, ir sutelkti savo investicijas į šią sritį siekiant sumažinti skaitmeninį atotrūkį tiek ES viduje, tiek tarp ES ir kitų technologiškai labiau išsivysčiusių pasaulio regionų; ragina EIB grupę padidinti investicijas į skaitmeninimą, pažangiausių technologijų, pvz., dirbtinio intelekto, kūrimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, nes tai būtina stipriai pramoninei bazei;

Ukraina

29.  palankiai vertina 2023 m. kovo mėn. EIB pradėtą Ukrainos atstatymo ir ekonomikos gaivinimo darbams finansuoti skirtą naują iniciatyvą „ES Ukrainai“, kuri parengta kaip laikina schema, kad EIB galėtų šioje šalyje tęsti veiklą, kol bus parengta numatoma vidutinės trukmės ES parama; atsižvelgdamas į tai, primena ES biudžeto, kaip vienintelio garanto, užtikrinančio EIB veiklą teikiant paskolas už ES ribų ES programoms įgyvendinti, svarbą; ragina padidinti iš ES biudžeto EIB teikiamas garantijas, kad EIB galėtų vykdyti itin svarbias viešojo ir privačiojo sektorių operacijas Ukrainoje ir išplėsti savo veiklą globaliuosiuose Pietuose; palankiai vertina tai, kad visi EIB veiksmai Ukrainoje grindžiami socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio atsigavimo ir atstatymo prioritetais, laikantis principų „atkurti geriau, nei buvo“, ir bus visapusiškai suderinti su būsimu Ukrainos planu; palankiai vertina techninės pagalbos komponentą, kuriuo užtikrinamas optimalus projektų rengimas ir įgyvendinimas, taip pat gebėjimų stiprinimo priemones; mano, kad būsimame 3-iąjame greitųjų žalos atitaisymo poreikių vertinime, kurį, koordinuodamas veiksmus su Komisija, EIB ir Ukrainos vyriausybe, atliks Pasaulio bankas, bus nustatyti daug didesni poreikiai; palankiai vertina EIB pastangas užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai, susijusiems su jo projektais Ukrainoje, atgrasyti nuo jų ir juos tirti;

30.  pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas taip pat paveikė ES regionus ir padarė didelį ekonominį poveikį, visų pirma ES Rytų pasienio šalims ir kaimyninėms šalims, taip pat sukėlė didelę humanitarinę krizę; pabrėžia, kad planuojant būsimas investicijas reikėtų atsižvelgti į karo sukeltus tiekimo grandinių ir prekybos bei ekonominių santykių pokyčius; ragina EIB apsvarstyti geopolitinę padėtį ir investicijas, kurių reikia pasienio valstybėse, įskaitant transporto infrastruktūrą ir priemones, sienų valdymą;

31.  primena, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą iš esmės keičia padėtį, nes jis iš esmės pakito Europos saugumo aplinko, ir todėl būtina geresnės gynybos parengtis, taigi reikia ir pakankamų investicijų; pabrėžia, kad reikia kuo veiksmingiau pasinaudoti visomis EIB turimomis priemonėmis; ragina EIB didinti savo paramą strateginei Europos saugumo iniciatyvai ir Europos gynybos pramonei, įskaitant MVĮ, visų pirma siekiant prisidėti prie nuolatinės paramos Ukrainai; ragina EIB peržiūrėti savo tinkamumo finansuoti sąrašą, kad šaudmenys ir karinė įranga, kurie nepriskiriami dvejopo naudojimo kategorijai, nebūtų įtraukiami į EIB finansavimo neteikimo sąrašą;

EIB pasaulyje

32.  tikisi, kad direktorato „EIB pasaulyje“ veikla ir toliau bus suderinta su ES strateginiais interesais ir išorės politikos tikslais; palankiai vertina EIB dalyvavimą iniciatyvoje „Global Gateway“, kuria iš esmės bus remiamos investicijos į infrastruktūrą ir MVĮ, taip prisidedant prie ES tikslo didinti jos strateginį savarankiškumą; tikisi, jog „EIB pasaulyje“ užtikrins, kad investicijos būtų akivaizdžiai papildomos, duotų ilgalaikį teigiamą poveikį ir būtų naudingos paramą gaunančioms bendruomenėms, saugant gamtos ir kultūros paveldą, didinant atsparumą klimato kaitai, kuriant vietos lygmens darbo vietas ir mažinant skurdą; mano, kad paramą gaunančių šalių suinteresuotieji subjektai, pvz., valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai, turi dalyvauti priimant sprendimus dėl „Global Gateway“ projektų ir jų įgyvendinimo; be to, primena, kad sėkmingai „EIB pasaulyje“ veiklai reikia pakankamo skaičiaus vietoje dirbančių darbuotojų, įskaitant vietos darbuotojus;

33.  pažymi, kad įsteigus naują vystymuisi skirtą padalinį „EIB pasaulyje“ naudojimosi specialia investicijų linija, numatyta pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, mastas pasiekė rekordinį lygį – 2022 m. buvo skirta daugiau kaip 10 mlrd. EUR, visų pirma Ukrainai ir strategijai „Global Gateway“ remti; atkreipia dėmesį į „EIB pasaulyje“ strategines veiksmų gaires ir į tai, kad tikimasi, jog EIB padės pritraukti bent trečdalį iš 300 mlrd. EUR investicijų, numatomų generuoti iki 2027 m. pabaigos; palankiai vertina tikslą iki 2025 m. daugiau kaip 50 proc. metinių paskolų skirti investicijoms į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą; tikisi, kad finansavimas prisidės prie įtraukios ir teisingos pertvarkos visame pasaulyje; be to, tikisi, kad „EIB pasaulyje“ reikšmingai prisidės prie ES tikslo, kad iki 2025 m. 85 proc. visų naujų išorės veiksmų būtų prisidedama prie lyčių lygybės; palankiai vertina padarytą pažangą steigiant „Global Gateway“ fondą pagal „Europos darnaus vystymosi fondo +“ garantiją; iš jo tikimasi finansuoti didelio poveikio privačiojo sektoriaus investicijas ir teikti nuosavo kapitalo ir skolos finansavimą didelio poveikio infrastruktūros, švarios energijos ir žmogaus socialinės raidos projektams visame pasaulyje; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta įtraukių ir prasmingų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems jo veikla daro poveikį; ragina teikti didesnę paramą projektams, kurių patrauklumas bankams yra ribotas, o viešoji grąža – didelė, taip pat sumažinti mažiausią paskolos sumą individualiems projektams, visų pirma įgyvendinamiems mažiau išsivysčiusiose šalyse;

34.  pakartoja savo raginimą, kad „EIB pasaulyje“ derinimo operacijas vykdytų tik tose srityse, kuriose jos gali sukurti pridėtinę vertę vietos ekonomikai, vengtų privataus kapitalo išstūmimo ir užtikrintų, kad mišrus finansavimas nebūtų naudojamas esminėms viešosioms paslaugoms, visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugoms; primena, kad EIB investicijos šioje srityje turėtų būti grindžiamos ES vystymosi politikos tikslais, visų pirma tikslu didinti visuotinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų už prieinamą kainą, siekiant užtikrinti geresnius sveikatos priežiūros rezultatus visiems, ypač moterims;

35.  yra susirūpinęs dėl sparčiai augančio įsiskolinimo ir didesnių skolinimosi išlaidų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse, nes apskaičiuota, kad 60 proc. mažas pajamas gaunančių valstybių jau patiria sunkumų dėl didelio valstybės įsiskolinimo arba susiduria su didele tokio įsiskolinimo rizika(4); pabrėžia svarbų EIB ir kitų daugiašalių įstaigų vaidmenį teikiant finansavimą lengvatinėmis sąlygomis siekiant sumažinti netvarią skolos naštą;

36.  laikosi nuomonės, kad „EIB pasaulyje“ turėtų būti atskaitingas už Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkėje nustatytų principų (atsakomybė, koordinavimas, derinimas, į rezultatus orientuotas valdymas ir abipusė atskaitomybė) laikymąsi; šiuo atžvilgiu yra ypač susirūpinęs dėl su eksporto kreditų agentūromis ir „EIB pasaulyje“ vystymosi finansavimu susijusio interesų konflikto ir dėl atitinkamų „EIB pasaulyje“ investicijų poveikio kalbant apie vystymuisi naudingą papildomumą;

37.  atkreipia dėmesį į EIB informacinį pranešimą, kuriame apibendrinamas jo požiūris į žmogaus teises; primena EIB, kad svarbu į savo išsamaus patikrinimo procedūras integruoti žmogaus teises, atlikti poveikio žmogaus teisėms vertinimus ir įtvirtinti bendrą įsipareigojimą žmogaus teisių srityje ir veikti visapusiškai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio; pakartoja savo raginimą nustatyti aiškias ir privalomas taisykles, kurios papildytų informacinį pranešimą, apibendrinantį „EIB pasaulyje“ požiūrį į žmogaus teises, visų pirma į vertinimą ir pasyvumą; išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad nuo 2015 m. EIB nereikalauja, kad projektų rengėjai atliktų atskirus poveikio žmogaus teisėms vertinimus; todėl ragina EIB pateikti žmogaus teisių strategiją, žmogaus teisių ir savo programų vertinimus, įskaitant realių situacijų vietoje paramą gaunančiose šalyse vertinimus, siekiant užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su vietos bendruomenėmis ir sistemingai įgyvendinama teisė į laisvą išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą; taip pat ragina EIB parengti specialią politiką dėl žmogaus teisių gynėjų ir reagavimo į atsakomųjų veiksmų riziką protokolus; pažymi, kad turėtų būti imamasi konkrečių priemonių siekiant į konsultacijas įtraukti čiabuvių tautas, moteris, neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes;

38.  pakartoja savo raginimą EIB užtikrinti, kad jo operacijos būtų naudingos moterims ir mergaitėms ir būtų skatinamas moterų ekonominis įgalėjimas ir užimtumas; mano, kad EIB galėtų teikti dar daugiau mikrokreditų moterų vadovaujamoms įmonėms, kurios vis dar susiduria su diskriminacija galimybių gauti finansavimą srityje;

39.  prašo EIB bendradarbiauti su kitomis dvišalėmis ir daugiašalėmis įstaigomis siekiant parengti ir taikyti bendrą poveikio vystymuisi analizės metodiką, kad būtų užtikrintas ilgalaikis teigiamas poveikis ir pridėtinė vertė;

Skaidrumas ir valdymas

40.  primena, kad EIB lėšos yra viešosios lėšos ir visada turėtų būti vykdoma jų vieša naudojimo kontrolė ir užtikrinama atskaitomybė; pažymi, kad EIB reitingas pagal 2023 m. tiesioginių užsienio investicijų skaidrumo indeksą yra vidutinis; ragina EIB iniciatyviai ir laiku skelbti išsamesnę informaciją apie projektus, įskaitant projektų pagrindimą ir kontekstą, paaiškinant, kaip jie dera su ES politikos tikslais ir kaip jie įgyvendinami, ir tikisi, kad EIB apribos informacijos neatskleidimą Reglamente (EB) Nr. 1049/2001(5) ir Reglamente (EB) Nr. 1367/2006(6) išvardytų taikytinų išimčių atvejais; primygtinai ragina EIB įgyvendinti Europos ombudsmeno 2023 m. lapkričio 20 d. byloje 2252/2022/OAM ir 2022 m. balandžio 21 d. byloje 1251/2020/PB pateiktas rekomendacijas, kad būtų galima tinkamai įvertinti projektų, kuriuos jis svarsto finansuoti, aplinkos ir socialinius aspektus;

41.  ragina užtikrinti didesnę EIB atskaitomybę ES institucijoms, ypač Parlamentui, kadangi skaidrumas yra vienas iš svarbiausių demokratijos ramsčių; ragina EIB išsamiau informuoti Parlamentą apie savo sprendimus, pasiektą pažangą ir skolinimo veiklos poveikį, visų pirma reguliariai rengiant struktūrinius Parlamento ir EIB dialogus; pakartoja savo raginimą sudaryti Parlamento ir EIB tarpinstitucinį susitarimą, siekiant pagerinti prieigą prie EIB dokumentų bei duomenų ir padidinti demokratinę atskaitomybę, įskaitant galimybę EIB pateikti klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, kaip jau numatyta Europos Centrinio Banko atveju;

42.  pakartoja savo raginimą EIB stiprinti savo kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu politiką ir, be kita ko, susilaikyti nuo finansavimo teikimo įrodytą neigiamą reputaciją turintiems paramos gavėjams ar finansų tarpininkams; ragina EIB užtikrinti prevencijos priemonių vykdymą ir atlikti reguliarius nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų, taip pat mokestinio ir fiskalinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir neteisėto bei agresyvaus mokesčių vengimo mokestinius vertinimus;

43.  ragina EIB pirmininko pavaduotojus vengti dalyvauti rengiant projektų pasiūlymus iš savo šalių; ragina EIB visapusiškai įgyvendinti visas 2022 m. liepos 27 d. Ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas byloje 1016/2021/KR, ir 2023 m. spalio 31 d. rekomendacijas byloje 611/2022/KR, susijusias su buvusių jo Valdymo komiteto narių veikla; ragina EIB valdymo komiteto narius viešai skelbti savo suplanuotus susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir pakartoja prašymą sistemingai skelbti EIB valdymo organų posėdžių turinį, siekiant dar labiau padidinti skaidrumą;

44.  pažymi, kad siekdamas geresnės darbo jėgos lyčių pusiausvyros EIB padarė pažangą, tačiau vis dar nepakankamai moterų užima aukštas pareigas ir dirba pagrindinėse veiklos srityse; apgailestauja, kad EIB nepasiekė 2018–2021 m. EIB Įvairovės ir įtraukties strategijoje nustatytų lyčių lygybės tikslų dėl moterų įvairiuose lygmenyse; todėl ragina banką dėti daugiau pastangų didinant lyčių įvairovę, kad būtų pasiekta lyčių lygybė ir geresnė lyčių pusiausvyra visose pareigose, ir taip pat išlaikyta geografinė pusiausvyra; ragina EIB savo organizacijoje labiau skatinti visų formų įvairovę ir įtrauktį bei nustatyti plataus užmojo tikslus;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos investicijų bankui.

(1) OL L 231, 2021 6 30, p. 1. (2) OL L 274, 2021 7 30, p. 1. (3) 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės (OL L 157, 2023 6 20, p. 11). (4) Pasaulio banko ataskaita „Global Economic Prospects“(„Pasaulio ekonomikos perspektyvos“), 2024 m. sausio mėn., https://www.worldbank.org/en/publication/global-economic-prospects. (5) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). (6) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).