(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0166),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0116/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0056/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 293, 2023 8 18, p. 86.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  teiginiai, kad produktai yra ekologiški ir tvarūs, tapo konkurencingumo veiksniu, o augant vartotojų susidomėjimui ekologiškų produktų daugėja sparčiau nei standartinių produktų. Jeigu vidaus rinkoje siūlomos ir perkamos prekės ir paslaugos nėra tokios aplinką tausojančios, kaip nurodoma, tai gali klaidinti vartotojus, trukdyti įgyvendinti žaliąją pertvarką ir neleisti sumažinti neigiamo poveikio aplinkai. Žaliųjų rinkų potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Dėl skirtingų reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės aktuose arba privačiose iniciatyvose dėl ekologiškumo teiginių, sukuriama našta bendrovėms, prekiaujančioms tarpvalstybiniu mastu (nes jos turi laikytis kiekvienoje valstybėje narėje taikomų skirtingų reikalavimų). Tai daro poveikį jų gebėjimui veikti vidaus rinkoje ir ja naudotis. Be to, rinkos dalyviams sunku nustatyti patikimus ekologiškumo teiginius ir priimti optimalius sprendimus dėl pirkimo vidaus rinkoje. Rinkoje vis daugėjant įvairių ženklų ir skaičiavimo metodų, vartotojams, įmonėms, investuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams tampa sunku nustatyti, ar teiginiai yra patikimi; [1 pakeit.]

(2)  jeigu ekologiškumo teiginiai nėra patikimi, palyginami ir patikrinami, vartotojai ir kiti rinkos dalyviai negali visapusiškai pasinaudoti savo įtaka priimdami tokius pirkimo sprendimus, kad atlygintų už geresnį aplinkosauginį veiksmingumą. Be to, dėl patikimos, palyginamos ir patikrinamos informacijos trūkumo sunku skatinti aplinkosauginio veiksmingumo optimizavimą, kuris paprastai būtų neatsiejamas nuo didesnio veiklos efektyvumo ir mažesnių visos tiekimo grandinės įmonių išlaidų. Šias pasekmes dar labiau apsunkina tai, kad nėra visoje vidaus rinkoje bendrai taikomų reikalavimų ir dėl to atsiranda painiava;

(3)  į ekologiškumo teiginius įtraukiamos aplinkosauginės informacijos naudotojams (vartotojams, įmonėms, investuotojams, viešojo administravimo institucijoms, NVO) trūksta patikimumo, galimybių palyginti ir patikrinti informaciją, todėl atsiranda nepasitikėjimas aplinkosaugine informacija ir painiava, kai mėginama aiškinti skirtingus, vienas kitam prieštaraujančius teiginius. Tai kenkia vartotojams ir kitiems rinkos dalyviams, nes remdamiesi klaidinančia informacija jie gali pasirinkti tam tikrą produktą ar verslo sandorį, o ne kitas alternatyvas;

(4)  todėl būtina dar labiau suderinti ekologiškumo teiginių reglamentavimą. Toks suderinimas sustiprins tvaresnių produktų ir prekybininkų rinką, nes bus išvengta dėl skirtingų nacionalinių požiūrių atsirandančio rinkos susiskaidymo. Taip pat bus nustatytas lyginamasis standartas, galintis paskatinti visuotinį perėjimą prie teisingos, neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos(2);

(5)  Sąjungos rinkoje veikiančių įmonių vartotojams teikiamai informacijai taikomos išsamios Sąjungos taisyklės dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo padės vykdant Sąjungos perėjimą prie žaliosios žiedinės, neutralaus poveikio klimatui ir švarios ekonomikos, kuriuo paisoma planetos galimybių ribų, nes vartotojai galės priimti pagrįstus sprendimus dėl pirkimo, ir padės sukurti vienodas sąlygas tokius teiginius skelbiantiems rinkos dalyviams, kartu skatinant tvarų vartojimą; [2 pakeit.]

(6)  ekologiškumo teiginių reglamentavimo sistema yra vienas iš Komisijos pasiūlytų Europos žaliojo kurso įgyvendinimo veiksmų(3), ir ją taikant pripažįstama, kad patikima, palyginama ir patikrinama informacija yra svarbi sudarant sąlygas pirkėjams priimti tvaresnius sprendimus ir mažinant ekologinio manipuliavimo riziką, ir apima įsipareigojimus stiprinti reglamentavimo ir su reglamentavimu nesusijusias pastangas kovojant su melagingais ekologiškumo teiginiais. Kartu su kitomis galiojančiomis Sąjungos reglamentavimo sistemomis, įskaitant Direktyvos, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, pasiūlymą(4), kuriuo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB(5), kurią šiuo pasiūlymu kaip lex specialis siekiama papildyti, nustatoma aiški ekologiškumo teiginių, įskaitant aplinkosauginius ženklus, naudojimo tvarka; [3 pakeit.]

(7)  ši direktyva yra viena iš tarpusavyje susijusių iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti tvirtą ir nuoseklią gaminių politikos sistemą, pagal kurią aplinkos atžvilgiu tvarūs gaminiai ir verslo modeliai taptų norma, o ne išimtimi, ir užtikrinti, kad teiginiai, kurie tik atspindi įprastą praktiką, negalėtų būti vartotojams pateikiami kaip tvarumo teiginiai, siekiant pakeisti vartojimo modelius taip, kad visų pirma būtų išvengiama atliekų susidarymo. Direktyva, be kita ko, papildoma intervencinėmis priemonėmis, susijusiomis su žiediniu gaminių projektavimu, naujų verslo modelių skatinimu ir būtiniausių reikalavimų nustatymu siekiant užkirsti kelią aplinkai kenksmingų gaminių pateikimui ES rinkai, pateikiant pasiūlymą dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento(6); [4 pakeit.]

(8)  turėtų būti pripažįstami konkretūs atskirų ekonomikos sektorių poreikiai, todėl ši direktyva turėtų būti taikoma savanoriškiems aiškiems ekologiškumo teiginiams ir aplinkosauginio ženklinimo sistemoms, kurie nėra reglamentuojami jokiais kitais Sąjungos teisės aktais, susijusiais su jų pagrindimu, pranešimu apie juos ar tikrinimu. Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma aiškiems ekologiškumo teiginiams, dėl kurių Sąjungos teisės aktuose nustatytos konkrečios taisyklės, be kita ko, dėl metodinių sistemų, vertinimo ar apskaitos taisyklių, susijusių su poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba produktų ar prekybininkų aplinkosauginio veiksmingumo matavimu ir skaičiavimu, arba privalomos ir neprivalomos informacijos apie produktų ir prekybininkų aplinkosauginį veiksmingumą teikimo arba informacijos apie tvarumą, įskaitant pranešimus ar pareiškimus, kurie pagal Sąjungos taisykles gali būti privalomi arba savanoriški;

(9)  atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, taip pat į tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui ir gerokai padidinti ekologinės akvakultūros mastą, taip pat į Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą (COM(2021) 0141), reikia toliau plėtoti ekologinį ūkininkavimą ir ekologinę gamybą. Kalbant apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848(7), ši direktyva neturėtų būti taikoma ekologiškumo teiginiams dėl produktų, kuriems remiantis tuo reglamentu suteikti ekologiškumo sertifikatai, susijusiems, pavyzdžiui, su pesticidų, trąšų ir antimikrobinių medžiagų naudojimu arba, pavyzdžiui, su teigiamu ekologinio ūkininkavimo poveikiu biologinei įvairovei, dirvožemiui ar vandeniui(8). Jis taip pat padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir daro teigiamą socialinį poveikį, nes kuria, kurti darbo vietas ir yra patrauklus jauniems ūkininkams pritraukia jaunus ūkininkus. Vartotojai pripažįsta jo vertę. Pagal Reglamentą (ES) 2018/848 terminai „bio“ ir „eko“ ir jų vediniai, tiek atskirai, tiek kartu, Sąjungoje turi būti vartojami tik apibūdinant produktus, jų sudedamąsias dalis arba pašarines žaliavas, kuriems taikomas tas reglamentas, jeigu jie buvo pagaminti pagal Reglamentą (ES) 2018/848. Pavyzdžiui, norint medvilnę vadinti ekologiška, ji turi būti sertifikuota kaip ekologiška, nes jai taikomas Reglamentas (ES) 2018/848. Ir priešingai, jeigu indaplovėse naudojamas ploviklis vadinamas „eko“, jam netaikomas Reglamentas (ES) 2018/848, bet šis produktas reglamentuojamas Direktyvos 2005/29/EB nuostatomis; [5 pakeit.]

(9a)   atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM 2021/400), Europos cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti (COM/2020/667), ir Europos Sąjungos strateginį požiūrį į vaistus aplinkoje (COM/2019/128), sveikatos priežiūros sektorius atlieka svarbų vaidmenį mažinant aplinkos taršą. atsižvelgiant į tai, labai svarbu sukurti tinkamą ekologiškumo teiginių, susijusių su produkto sudedamųjų dalių tvarumu, biologiniu skaidumu, žiediškumu ir kilme, naudojimo reglamentavimo sistemą, tiek dėl vaistų pagal Direktyvą 2001/83/EB, tiek dėl medicinos priemonių pagal Reglamentą (ES) 2017/745, siekiant paskatinti įmones prisidėti prie aplinkos tikslų įgyvendinimo ir užtikrinti patikimą komunikaciją su vartotojais; [6 pakeit.]

(10)  be to, ši direktyva netaikoma informacijai apie tvarumą, susijusiai su pranešimais arba pareiškimais, kurie gali būti privalomi arba savanoriški pagal Sąjungos arba nacionalines finansinių paslaugų taisykles, kaip antai taisykles, susijusias su bankininkyste, kreditais, draudimu ir perdraudimu, profesinėmis ar asmeninėmis pensijomis, vertybiniais popieriais, investiciniais fondais, investicinėmis įmonėmis, mokėjimais, portfelių valdymu ir konsultacijomis dėl investicijų, įskaitant paslaugas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36(9) I priede, taip pat atsiskaitymo ir tarpuskaitos veikla ir konsultavimo, tarpininkavimo ir kitomis papildomomis finansinėmis paslaugomis, įskaitant standartus arba sertifikavimo sistemas, susijusias su tokiomis finansinėmis paslaugomis;

(11)  be to, ši direktyva neturėtų būti taikoma aplinkosauginei informacijai, kurią pagal Direktyvą 2013/34/ES(10) privalomai arba savanoriškai teikia įmonės, taikančios Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, ir informacijai apie tvarumą, kurią savanoriškai teikia šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje arba 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos įmonės, kai ta informacija teikiama pagal Direktyvos 2013/34/ES 29b arba 29c straipsnyje nurodytus standartus arba pagal kitus tarptautinius, Europos ar nacionalinius informacijos apie tvarumą teikimo standartus arba gaires;

(12)  šios direktyvos taisyklės neturėtų būti taikomos pasiūlymams įsigyti prekes arba gauti paslaugas su sąlyga, kad įvykdomi pardavėjo ar paslaugų teikėjo nustatyti aplinkosaugos kriterijai, arba pasiūlymams, kai vartotojai, atitinkantys tokius kriterijus, gauna palankesnes sutarčių sąlygas ar kainas, pavyzdžiui, vadinamąsias žaliąsias paskolas, žaliąjį būsto draudimą arba finansinių paslaugų produktus kartu su panašiu atlygiu už aplinkosaugos veiksmus arba elgesį;

(13)   jeigu taisyklės dėl ekologiškumo teiginių, aplinkosauginių ženklų arba dėl tam tikrų produktų ar prekybininkų konkrečiuose sektoriuose poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo ar pranešimo apie juos ateityje bus nustatytos kituose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, paskelbtame pasiūlyme dėl reglamento „CountEmissions EU“, rengiamame Komisijos pasiūlyme dėl Sąjungos tvarios maisto sistemos teisės aktų sistemos, Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamente(11) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1007/2011(12), atitinkamiems aiškiems ekologiškumo teiginiams turėtų būti taikomos tos taisyklės, o ne šioje direktyvoje nustatytos taisyklės; [7 pakeit.]

(14)  Direktyvos, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2005/29/EB, nustatomi tam tikri konkretūs reikalavimai dėl ekologiškumo teiginių ir uždraudžiama naudoti bendro pobūdžio ekologiškumo teiginius, kurie nėra grindžiami su teiginiu susijusiu pripažintu puikiu aplinkosauginiu veiksmingumu. Tokių Tokie bendro pobūdžio ekologiškumo teiginių pavyzdžiai yra „ekologiškas“, „eko teiginiai gali būti, pavyzdžiui, „nekenkiantis aplinkai“, „tausojantis aplinką“, „žalias“, „gamtos bičiulis“, „nekenkiantis gamtai“, „ekologinis“, „tinkamas aplinkai“, „nekenkiantis klimatui“, „palankus aplinkai“, „nekenkiantis anglies dioksido atžvilgiu“, „veiksmingai vartojantis energiją“, „biologiškai skaidus“, „biologinės kilmės“ ar panašūs teiginiai, kuriais nurodomas puikus aplinkosauginis“ ir „aplinkos požiūriu teisingas“ veiksmingumas arba sukuriamas tokio veiksmingumo įspūdis. Šia direktyva nustatant konkrečius aiškių ekologiškumo teiginių aspektus ir reikalavimus, susijusius su jų pagrindimu, pranešimu apie juos ir tikrinimu, turėtų būti papildyti tame pasiūlyme nustatyti reikalavimai. Šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi konkretiems aiškių ekologiškumo teiginių aspektams ir pagal Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalį bus viršesni už toje direktyvoje nustatytus reikalavimus, kiek tai bus susiję su tais aspektais prieštaravimų atveju; [8 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama patikima, palyginama ir patikrinama informacija, kuria vadovaudamiesi jie galėtų priimti aplinkos atžvilgiu tvaresnius sprendimus ir sumažinti ekologinio manipuliavimo riziką, būtina nustatyti aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo reikalavimus. Tokiu pagrindimu turėtų būti atsižvelgiama į patikimus ir nepriklausomus tarptautiniu mastu pripažintus naujausius produktų arba prekybininkų poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų ir aplinkosauginio veiksmingumo nustatymo ir vertinimo metodus ir taip vartotojui turėtų būti pateikiama patikima, skaidri, palyginama ir patikrinama informacija; [9 pakeit.]

(16)  atliekant vertinimą, kuriuo siekiama pagrįsti aiškius ekologiškumo teiginius, reikia atsižvelgti į produkto gyvavimo ciklą arba bendrą prekybininko veiklą ir neturėtų būti praleidžiami jokie svarbūs aplinkosaugos arba poveikio aplinkai aspektai. Dėl skelbiamos naudos neigiamas poveikis neturėtų būti nepagrįstai perkeliamas į kitus produkto ar prekybininko gyvavimo ciklo etapus arba tapti kitokio neigiamo poveikio aplinkai atsiradimo ar padidėjimo priežastimi; [10 pakeit.]

(17)  vertinimas, kuriuo pagrindžiamas aiškus ekologiškumo teiginys, turėtų padėti nustatyti produkto arba prekybininko poveikį aplinkai ir aplinkosaugos aspektus, kuriais kartu reikšmingai prisidedama prie bendro produkto arba prekybininko aplinkosauginio veiksmingumo (toliau – svarbus poveikis aplinkai ir svarbūs aplinkosaugos aspektai). Poveikio aplinkai ir aplinkosaugos aspektų aktualumas gali būti nustatytas atlikus vertinimus, kuriuose atsižvelgiama į gyvavimo ciklą, be kita ko, remiantis tyrimais, grindžiamais aplinkosauginio pėdsako metodais, su sąlyga, kad jie yra išsamūs poveikio, susijusio su produkto kategorija, atžvilgiu ir kad nepraleidžiamas joks svarbus poveikis aplinkai. Pavyzdžiui, Komisijos rekomendacijoje dėl aplinkosauginio pėdsako metodų(13) taikymo nustatytų svarbiausių kategorijų poveikis kartu sudėjus turėtų sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo rezultato balo. Šie poveikio aplinkai arba aplinkosaugos aspektų svarbumo požymiai taip pat gali būti nustatomi remiantis įvairių I tipo ekologinių ženklų kriterijais, pavyzdžiui, ES ekologiniu ženklu, arba Sąjungos žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijais, Taksonomijos reglamente(14) nustatytais reikalavimais, konkretiems produktams taikomomis taisyklėmis, priimtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ..../...., kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema(15), arba kitomis atitinkamomis Sąjungos taisyklėmis;

(18)  pagal Direktyvą 2005/29/EB su pakeitimais, padarytais Direktyvos, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, pasiūlymu, prekybininkas neturėtų skelbti tam tikros kategorijos produktams teisės aktais nustatytų teiginių kaip išskirtinių prekybininko pasiūlymo savybių arba reklamuoti naudą vartotojams, kuri laikomi įprasta atitinkamoje rinkoje. Todėl informacija, naudojama aiškiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti, turėtų padėti nustatyti produkto arba prekybininko aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su įprastais atitinkamos produktų grupės produktais, kaip antai maisto produktais, arba su atitinkamo sektoriaus produktais. Tai būtina siekiant pagrįsti vertinimą, ar dėl konkretaus produkto ar prekybininko galima skelbti aiškius ekologiškumo teiginius, atsižvelgiant į ekologiškumo teiginio funkciją, t. y. siekiant įrodyti, kad produktas ar prekybininkas daro teigiamą poveikį aplinkai arba jo nedaro, arba kad produktas ar prekybininkas daro mažesnę žalą aplinkai nei kiti produktai ar prekybininkai. Įprasta praktika galėtų būti lygiavertė būtiniausiems teisiniams reikalavimams, taikomiems konkrečiam aplinkos aspektui arba aplinkosauginiam veiksmingumui, pavyzdžiui, kiek tai susiję su produkto sudėtimi, privalomąja perdirbtųjų medžiagų dalimi arba tvarkymu gyvavimo ciklo pabaigoje. Tačiau tuo atveju, kai dauguma produktų grupei priskiriamų produktų arba dauguma sektoriaus prekybininkų pasiekia geresnių rezultatų nei nustatyta teisiniuose reikalavimuose, būtiniausi teisiniai reikalavimai neturėtų būti laikomi įprastais reikalavimais. Be to, jeigu esamos sertifikavimo sistemos ir jų prekių ženklai, pvz., sertifikavimo sistemos, kuriose naudojamas kilmės patvirtinimo sertifikatas, kurios gali būti pažeidžiamesnės sukčiavimui arba kurios negali patikimai garantuoti sertifikuotų produktų gamybos teisėtumo, turėtų būti visapusiškai patikrinti pagal šios direktyvos reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami; [11 pakeit.]

(19)  vartotojai būtų klaidinami, jeigu aiškiame ekologiškumo teiginyje būtų nurodoma nauda, susijusi su poveikiu aplinkai arba aplinkosaugos aspektais, bet praleidžiama informacija apie tai, kad dėl tos naudos reikėtų padaryti neigiamų kompromisų, susijusių su kitokiu poveikiu aplinkai ar aplinkosaugos aspektais. Šiuo tikslu informacija, naudojama aiškiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti, turėtų būti tokia, kad būtų galima nustatyti sąsajas tarp svarbaus poveikio aplinkai ir aplinkos aspektų, o poveikį aplinkai būtų galima nustatyti kartu su galimais kompromisais. Atliekant vertinimą, kuriuo metu siekiama pagrįsti aiškius ekologiškumo teiginius, turėtų būti nustatoma, ar pagerinus poveikį aplinkai arba aplinkosaugos aspektus reikėtų padaryti tam tikrų kompromisų, dėl kurių gerokai pablogėtų veiksmingumas, susijęs su kitu poveikiu aplinkai arba aplinkosaugos aspektais, – pavyzdžiui, dėl suvartojamo vandens taupymo labai padidėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, arba toks pats poveikis aplinkai daromas kitame produkto gyvavimo ciklo etape, pavyzdžiui, gamybos etape sumažinamas CO2 kiekis, bet dėl to išmetamas CO2 kiekis labai padidėja naudojimo etape. Pavyzdžiui, teiginys apie teigiamą efektyvaus išteklių naudojimo intensyviai ūkininkaujant poveikį gali klaidinti vartotojus, nes nenurodomi kompromisai, susiję su poveikiu biologinei įvairovei, ekosistemoms arba gyvūnų gerovei. Ekologiškumo teiginys apie žaliąją energiją gali klaidinti vartotojus, jei ji gaunama iš išteklių, kurie daro neigiamą poveikį vietos plėtrai ir aplinkai, o ekologiškumo teiginys apie tekstilės gaminius, kurių sudėtyje yra plastiko polimero iš perdirbtų PET butelių, taip pat gali klaidinti vartotojus kalbant apie aplinkosauginę naudą, jeigu naudoti šį perdirbtą polimerą pasirenkama vietoje uždarojo ciklo su maistu besiliečiančių medžiagų grąžinamojo perdirbimo sistemos, kuri laikoma naudingesne žiediškumo požiūriu; [12 pakeit.]

(20)  siekiant, kad ekologiškumo teiginys būtų laikomas patikimu, jis turėtų kuo tiksliau atspindėti konkretaus produkto arba prekybininko aplinkosauginį veiksmingumą. Todėl informacija, naudojama aiškiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti, turi apimti pirminius konkrečios įmonės duomenis, susijusius su atitinkamais aspektais, dėl kurių labai prisidedama prie teiginyje nurodyto produkto arba prekybininko aplinkosauginio veiksmingumo. Būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp tinkamos ir patikimos informacijos, reikalingos ekologiškumo teiginiams pagrįsti, užtikrinimo ir pastangų, reikalingų pirminei informacijai surinkti. Svarstant dėl reikalavimo naudoti pirminę informaciją reikėtų atsižvelgti į tai, kokią įtaką teiginį skelbiantis prekybininkas daro atitinkamam procesui ir ar turima pirminės informacijos. Jeigu proceso nevykdo teiginį skelbiantis prekybininkas ir pirminės informacijos nėra, turėtų būti leidžiama naudoti tikslią antrinę informaciją – net ir procesų, kuriais labai prisidedama prie produkto arba prekybininko aplinkosauginio veiksmingumo, atvejais. Tai ypač svarbu siekiant, kad MVĮ neatsidurtų nepalankioje padėtyje, ir siekiant išlaikyti proporcingas pastangas gauti pirminius duomenis. Be to, kiekvienos rūšies ekologiškumo teiginiams svarbūs skirtingi aplinkosaugos aspektai. Pavyzdžiui, kalbant apie teiginius apie perdirbtųjų arba biologinės kilmės medžiagų dalį, produkto sudėtis turėtų būti priskiriama pirminiams duomenims. Teiginių, kuriuose nurodoma, kad tam tikru gyvavimo ciklo etapu mažiau teršiama aplinka, atveju informacija apie išmetamą teršalų kiekį ir poveikį aplinkai, susijusį su tuo gyvavimo ciklo etapu, taip pat turėtų būti priskiriama pirminiams duomenims. Ir pirminiai, ir antriniai duomenys, t. y. vidutiniai duomenys, turėtų būti labai kokybiški ir tikslūs;

(21)  nustatyta, kad su klimatu susiję teiginiai ypač dažnai būna neaiškūs, dviprasmiški ir klaidina vartotojus. Tai visų pirma pasakytina apie ekologiškumo teiginius, kuriuose nurodoma, kad produktai arba subjektai yra „neutralaus poveikio klimatui“, „neutralaus anglies dioksido poveikio“, „išmestas CO2 kiekis kompensuojamas 100 proc.“ arba „grynasis anglies dioksido kiekis bus nulinis“ tam tikrais metais ir pan. Tokie teiginiai dažnai grindžiami išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio „kompensavimu“ naudojant anglies dioksido kreditus, sukuriamus už bendrovės vertės grandinės ribų, pavyzdžiui, vykdant miškininkystės arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Metodikos, kuriomis grindžiamas kompensavimas, labai skiriasi ir ne visada yra skaidrios, tikslios ar nuoseklios. Dėl to atsiranda didelė rizika, kad dėl nepakankamo papildomumo ir pastovumo, plačių užmojų ir dinamiškų kreditavimo bazinių verčių, kurios skiriasi nuo verčių, pasiekiamų vykdant įprastą veiklą, ir dėl nepakankamai tikslios apskaitos išmetamųjų teršalų kiekis, kurio pavyko išvengti arba kuris buvo sumažintas, bus pervertinamas ir skaičiuojamas dvigubai. Dėl šių veiksnių atsiranda žemo aplinkosauginio naudingumo ir patikimumo kompensacijų kreditai, ir kai jais remiantis skelbiami aiškūs ekologiškumo teiginiai, vartotojai suklaidinami. Kompensavimas taip pat gali atbaidyti prekybininkus nuo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo savo veikloje ir vertės grandinėse. Siekdami tinkamai prisidėti prie pasaulinių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo, prekybininkai turėtų teikti pirmenybę veiksmingam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui visose savo veiklos srityse ir vertės grandinėse, o ne kliautis kompensacijomis kompensacijoms. Bet koks dėl jų susidarantis likutinis išmetamas ŠESD kiekis skirsis priklausomai nuo konkretaus sektoriaus trajektorijos, atsižvelgiant į pasaulinius klimato srities tikslus, ir jis turės būti sprendžiamas didinant absorbuojamą anglies dioksido kiekį. Kai vis dėlto taikomos kompensacijos, manoma, kad tikslinga nagrinėti su klimatu susijusius teiginius, įtraukiant teiginius apie būsimą aplinkosauginį veiksmingumą, grindžiamą skaidriomis kompensacijomis. Todėl pagrindžiant su klimatu susijusius teiginius visos prekybininkų naudojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimo priemonės turėtų būti vertinamos atskirai nuo prekybininko arba produkto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaidriais anglies dioksido kreditais. Be to, taip pat turėtų būti nurodoma bendro išmetamo ŠESD kiekio, kurio problema sprendžiama taikant kompensavimo priemones, dalis, nepriklausomai nuo to, ar šios kompensacijos yra susijusios su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu ar absorbuojamo kiekio didinimu, ir taikoma metodika. Su klimatu susiję teiginiai, apimantys kompensavimo priemonių naudojimą, turi būti grindžiami metodika, kuria užtikrinamas šių kompensacijų vientisumas ir teisinga apskaita, taip nuosekliai ir skaidriai atspindint dėl jų atsirandantį poveikį klimatui; [13 pakeit.]

(22)  prekybininkai vis labiau domisi ekologiškumo teiginiais, susijusiais su būsimu produkto arba prekybininko aplinkosauginiu veiksmingumu, be kita ko, prisijungdami prie iniciatyvų, kuriomis skatinama veikla, galinti padėti sumažinti poveikį aplinkai arba užtikrinti didesnį žiediškumą. Šie teiginiai turėtų būti grindžiami laikantis taisyklių, taikomų visiems aiškiems ekologiškumo teiginiams; [14 pakeit.]

(23)  informacija, naudojama aiškiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti, turėtų būti moksliškai pagrįsta ir turėtų būti grindžiama nepriklausomais, tarpusavyje įvertintais, plačiai pripažintais, patikimais ir patikrinamais moksliniais įrodymais, t. y. būdais, metodais ar tyrimais, kurie buvo parengti laikantis geriausios praktikos skaidrumo požiūriu ir kuriuos tarpusavyje įvertino mokslo bendruomenė, taip pat reikėtų atidžiai apsvarstyti bet kokius atvejus, kai gali būti neatsižvelgiama į tam tikrą poveikį aplinkai ar tam tikrus aplinkosaugos aspektus. Metodika turi būti prieinama viešai, kad būtų užtikrintas vertinimų skaidrumas ir patikimumas; [15 pakeit.]

(24)  aplinkosauginio pėdsako metodai gali padėti pagrįsti aiškius ekologiškumo teiginius apie konkretų poveikį aplinkai gyvavimo ciklo metu, su kuriuo yra susiję tie metodai, su sąlyga, kad jie yra išsamūs poveikio, susijusio su produkto kategorija, atžvilgiu ir kad nepraleidžiamas joks svarbus poveikis aplinkai. Šie metodai apima 16 poveikio aplinkai rūšių, įskaitant klimato kaitą, ir poveikį vandeniui, orui, dirvožemiui, ištekliams, taip pat žemės naudojimo ir toksiškumo poveikį;

(25)  tai, kad reikšmingas produkto poveikis aplinkai nepriskiriamas nė vienai iš 16 aplinkosauginio pėdsako metodų poveikio kategorijų, neturėtų būti laikoma pateisinama priežastimi neatsižvelgti į tokį poveikį. Ekonominės veiklos vykdytojas, skelbiantis aiškų ekologiškumo teiginį dėl tokios produktų grupės, turėtų būti įpareigotas rasti deramai tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pavyzdžiui, ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis aiškų ekologiškumo teiginį apie žuvininkystės produktą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013(16) 5 straipsnyje, turėtų būti įpareigotas rūpestingai rasti įrodymų, pagrindžiančių naudojamų žuvų išteklių tvarumą. Tuo tikslu gali būti naudojami Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir panašių išteklių vertinimo įstaigų atlikti išteklių įvertinimai;

(26)  be to, dar nėra patikimos gyvavimo ciklo poveikio aplinkai, susijusio su mikroplastiko dalelių atsiskyrimu, vertinimo metodikos. Tačiau tuo atveju, jeigu toks dalelių atsiskyrimas prisideda prie reikšmingo poveikio aplinkai, dėl kurio teiginys neskelbiamas, teiginį dėl kito aspekto skelbiančiam prekybininkui neturėtų būti leidžiama jo nepaisyti, tačiau jis turėtų atsižvelgti į turimą informaciją ir atnaujinti vertinimą, gavęs visuotinai pripažintų mokslinių įrodymų;

(27)  vartotojai taip pat gali būti klaidinami aiškiais ekologiškumo teiginiais, kuriais pareiškiama arba leidžiama manyti, kad produktas arba prekybininkas daro mažesnį ar didesnį poveikį aplinkai nei kiti produktai ar prekybininkai arba kad jo aplinkosauginis veiksmingumas yra geresnis arba prastesnis nei kitų produktų ar prekybininkų (toliau – lyginamieji ekologiškumo teiginiai). Tam tikrais atvejais, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB(17) taikymo, siekiant, kad vartotojai galėtų gauti patikimą informaciją, būtina užtikrinti, kad lyginamuosius ekologiškumo teiginius būtų galima tinkamai palyginti. Pavyzdžiui, veiklos rezultatais pagrįstas sertifikavimas ir procesu pagrįstas sertifikavimas yra paremti skirtingais rodiklių rinkinius, pavyzdžiui, nustatant konkrečias ribines vertes, kurių reikia laikytis, ar užtikrinant, kad būtų taikoma tam tikra procedūra. Pasirinkus rodiklius, susijusius su tais pačiais aplinkosaugos aspektais, tačiau naudojant kitokią tokių rodiklių kiekybinio įvertinimo formulę, šių teiginių palyginti neįmanoma, todėl kyla pavojus, kad vartotojai bus klaidinami. Jeigu du prekybininkai paskelbia ekologiškumo teiginį dėl klimato kaitos, ir vienas iš jų yra įvertinęs tik tiesioginį poveikį aplinkai, o kitas yra įvertinęs ir tiesioginį, ir netiesioginį poveikį aplinkai, šių rezultatų palyginti negalima. Be to, dėl sprendimo atlikti palyginimą tik tam tikrais produktų gyvavimo ciklo etapais, jeigu toks palyginimas nėra skaidrus, gali būti skelbiami klaidinantys teiginiai. Lyginamojo ekologiškumo teiginio atveju reikia užtikrinti, kad ir produktų, kurių žaliavos, naudojimo būdai ir proceso grandinės labai skiriasi, pvz., biologinio plastiko ir naudojant iškastinį kurą gaminamo plastiko, atvejais būtų atsižvelgiama į svarbiausius visų produktų gyvavimo ciklo etapus. Pavyzdžiui, žemės ūkis arba miškininkystė yra svarbūs biologinio plastiko šaltiniai, o žalios naftos gavyba yra svarbus naudojant iškastinį kurą gaminamo plastiko šaltinis, todėl klausimas, ar atitinkama produkto dalis patenka į sąvartynus, yra labai aktualus plastiko, kuris gerai biologiškai skaidomas sąvartynuose, atveju, tačiau gali būti mažiau aktualus plastiko, kuris tokiomis sąlygomis biologiškai neskaidomas, atveju; [16 pakeit.]

(27a)   svarbu, kad prekiautojai nepateiktų tokių bendro pobūdžio teiginių kaip „sąmoningas“, „tvarus“ ar „atsakingas“, grindžiamų vien tik pripažintu puikiu aplinkosauginiu veiksmingumu, nes tokie teiginiai susiję ne tik su aplinkosauginėmis savybėmis, bet ir su kitomis savybėmis, pavyzdžiui, socialinėmis savybėmis; [17 pakeit.]

(28)  nustatant aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos reikalavimus, be kita ko, Komisijos priimtais deleguotaisiais aktais, reikėtų atsižvelgti į sunkumus, su kuriais prekybininkai gali susidurti rinkdami informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių arba informaciją apie visą produkto gyvavimo ciklą, ypač paslaugų atveju arba tais atvejais, kai nepakanka mokslinių įrodymų; Tai svarbu, pavyzdžiui, tokių paslaugų, kaip antai elektroninių ryšių paslaugos, atveju, nes jų aprėptį ir sistemos ribas gali būti sunku apibrėžti – pvz., kur prasideda ir baigiasi jų gyvavimo ciklas, ir dar svarbiau, kai tiekimo grandinės yra sudėtingos ir nepastovios, pvz., tais atvejais, kai daug įrangos arba sudedamųjų dalių gamina daugybė įmonių, įsikūrusių už ES ribų, todėl atitinkamiems ES prekybininkams gali būti nelengva gauti su tvarumu susijusią informaciją;

(29)  kai kuriuose sektoriuose arba tam tikrų produktų ar prekybininkų atvejais gali būti įtariamas reikšmingas poveikis aplinkai arba aplinkosaugos aspektai, tačiau dar gali nebūti pripažinto mokslinio metodo, pagal kurį būtų galima visapusiškai įvertinti tą poveikį aplinkai ir aplinkosaugos aspektus. Tokiais atvejais, nors dedamos pastangos kurti metodus ir rinkti įrodymus, kad būtų galima įvertinti atitinkamą tų sektorių, prekybininkų ar produktų poveikį aplinkai arba aplinkosaugos aspektą, prekybininkai turėtų turėti galimybę informuoti apie savo pastangas tvarumo srityje, skelbdami bendrovių tvarumo ataskaitas, faktines ataskaitas apie bendrovių veiklos rezultatų rodiklius ir informaciją apie pastangas sumažinti energijos suvartojimą, be kita ko, savo interneto svetainėse. Užtikrinant tokį lankstumą būtų išlaikomos tų sektorių arba prekybininkų paskatos ir jie būtų skatinami toliau dėti pastangas rengiant bendrus poveikio aplinkai vertinimus pagal šią direktyvą, kartu numatant tokiam darbui atlikti būtiną laiką;

(29a)   svarbu pripažinti iššūkius, su kuriais susiduria labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės išteklių ir pajėgumų požiūriu, visų pirma palyginti su didesnėmis korporacijomis. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, imtųsi visų tinkamų priemonių padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis šios direktyvos reikalavimų; [18 pakeit.]

(30)  nors pagal Direktyvą 2005/29/EB(18) visiems prekybininkams draudžiama vykdyti nesąžiningą komercinę veiklą, įskaitant klaidinančių ekologiškumo teiginių skelbimą, mažiausioms įmonėms tenkanti administracinė našta, susijusi su ekologiškumo teiginių pagrindimu ir tikrinimu, gali būti neproporcinga ir jos reikėtų vengti. Šiuo tikslu labai mažoms įmonėms turėtų būti netaikomi 3 ir 4 straipsniuose nustatyti pagrindimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai šios įmonės nori gauti aiškių ekologiškumo teiginių atitikties sertifikatą, pripažįstamą visos Sąjungos kompetentingų institucijų;

(31)  siekdama patenkinti prekybininkų poreikius, susijusius su dinamiškos rinkodaros strategijomis, ir vartotojų poreikius, susijusius su išsamesne ir tikslesne aplinkosaugine informacija, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildomos nuostatos dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo išsamiau nustatydama tokio pagrindimo kriterijus, susijusius su tam tikrais teiginiais (pvz., su klimatu susijusiais teiginiais, įskaitant anglies dioksido kreditais grindžiamus teiginius apie kompensavimo priemones, prekybininko likutinį išmetamą taršalų kiekį, pvz., apie „poveikio klimatui neutralumą ar panašius“, ir teiginius, apie galimybę perdirbti ir perdirbtųjų medžiagų dalį). Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai toliau nustatyti poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų ir aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir apskaičiavimo taisykles, nustatant, kuri veikla, procesai, medžiagos, išmetamieji teršalai ar produkto ar prekybininko naudojimu labai prisidedama arba negali būti prisidedama prie atitinkamo poveikio aplinkai ir aplinkosaugos aspektų; nustatant, kurių aplinkos aspektų ir poveikio aplinkai atvejais turėtų būti naudojama pirminė informacija ir nustatant pirminės ir antrinės informacijos tikslumo vertinimo kriterijus. Nors daugeliu atvejų Komisija svarstytų poreikį priimti šias taisykles tik gavusi ekologiškumo teiginių raidos Sąjungos rinkoje stebėsenos rezultatus, dėl kai kurių rūšių teiginių gali prireikti priimti papildomas taisykles prieš gaunant šios stebėsenos rezultatus. Pavyzdžiui, su klimatu susijusių teiginių atveju gali prireikti priimti tokius papildomus aktus, kuriais būtų galima įgyvendinti nuostatas dėl teiginių, anglies dioksido kreditais grindžiamų kompensavimo priemonėmis teiginių apie prekybininko likutinį išmetamą taršalų kiekį, pagrindimo; [19 pakeit.]

(32)  Komisijos rekomendacijoje (ES) 2021/2279 pateikiamos gairės, kaip įvertinti konkrečių produktų arba organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą ir kaip parengti produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisykles (PAPKT) ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisykles (OAPST), pagal kurias produktus būtų galima palyginti su lyginamuoju standartu. Tokios kategorijos taisyklės, taikomos konkretiems produktams arba prekybininkams, gali būti naudojamos pagrįsti teiginiams pagal šios direktyvos reikalavimus. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios produktų grupės arba sektoriaus taisyklės, kai jos gali turėti pridėtinės vertės. Tačiau kai kurioms produktų grupėms PAP metodas nėra tinkamas visapusiškam aplinkosaugos vertinimui atlikti. Jeigu produkto aplinkosauginio pėdsako metodas dar neapima poveikio kategorijos, kuri yra svarbi produktų grupei, PAPKT gali būti priimamos tik įtraukus šias naujas atitinkamas poveikio aplinkai kategorijas.; Pavyzdžiui, kalbant apie jūrų žuvininkystę, PAPKT turėtų atspindėti, pavyzdžiui, konkrečias žuvininkystės poveikio aplinkai kategorijas, visų pirma naudojamų išteklių tvarumą. Kalbant apie kosmosą, PAPKT turėtų atspindėti gynybos ir konkrečias su kosmosu susijusias poveikio aplinkai kategorijas, įskaitant orbitos erdvės naudojimą. Kalbant apie maisto ir žemės ūkio produktus, biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos, taip pat ūkininkavimo praktikos, įskaitant teigiamą ekstensyviojo ūkininkavimo išorinį poveikį ir gyvūnų gerovę, aspektai taip pat turėtų būti integruojami prieš priimant PAPKT. Kalbant apie tekstilės gaminius, prieš priimant PAPKT turėtų atsižvelgiama, pavyzdžiui, į mikroplastiko dalelių atsiskyrimo aspektą. Siekdama toliau plėtoti dabartinį PAP metodą ir pašalinti jos trūkumus, svarbu, kad Komisija reguliariai vertintų ir atnaujintų metodus, kad jie atspindėtų mokslo pažangą. Taip pat svarbu, kad Komisija sudarytų sąlygas pagal šią direktyvą įsteigtam konsultacijų forumui prisidėti prie PAPKT ir OAPKT rengimo; [20 pakeit.]

(32a)   siekiant užtikrinti ekologiškumo teiginių pagrindimo sąžiningumą, nešališkumą ir aukštą kokybę ir užtikrinti, kad pagrindimo reikalavimais vartotojai geriau suprastų poveikį aplinkai, svarbu, kad tie teiginių apie ekologiškumą pagrindimo reikalavimai būtų parengti dalyvaujant subalansuotam suinteresuotųjų subjektų ratui, pavyzdžiui, vartotojų organizacijoms, nevyriausybinėms aplinkos apsaugos organizacijoms, ženklinimo sistemų operatoriams ir kompetentingoms įstaigoms, taip pat pramonės atstovams, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir amatų pramonės atstovus, profesines sąjungas, prekybininkus, mažmenininkus, importuotojus. Šiuo tikslu Komisija turėtų įsteigti konsultacinį forumą, kurio užduotis – teikti nuomones dėl to, ar galiojančios taisyklės ir metodai yra tinkami konkretiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti, ir su juo turėtų būti konsultuojamasi rengiant naujų deleguotųjų aktų peržiūrą arba juos rengiant; [21 pakeit.]

(33)  kadangi Direktyva 2005/29/EB jau taikoma klaidinančių ekologiškumo teiginių atvejais, šia direktyva nacionaliniams teismams ir administracinėms institucijoms suteikiama galimybė sustabdyti ir uždrausti tokių teiginių naudojimą. Pavyzdžiui, siekiant laikytis Direktyvos 2005/29/EB, ekologiškumo teiginiai turėtų būti susiję tik su aspektais, kurie yra reikšmingi produkto arba prekybininko poveikio aplinkai požiūriu. Ekologiškumo teiginiai ir ženklinimo sistemos taip pat turėtų būti aiškūs ir nedviprasmiški nurodant, su kuriais produkto ar prekybininko aspektais jie yra susiję, ir neturėtų būti praleidžiama arba nuslepiama svarbi informacija apie produkto ar prekybininko aplinkosauginį veiksmingumą, reikalinga vartotojams, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Ekologiškumo teiginyje naudojamos formuluotės, atvaizdai ir bendras produkto pateikimas, įskaitant reklaminius šūkius, išdėstymą, spalvų pasirinkimą, atvaizdus, paveikslėlius, garsus, simbolius, prekių ženklus ar ženklus, turėtų teisingai ir tiksliai atspindėti pasiektos aplinkosauginės naudos mastą ir juos naudojant neturėtų būti pervertinama pasiekta aplinkosauginė nauda;. Kai taikytina, nereikėtų praleisti informacijos apie tikslų sertifikuotos medžiagos kiekį – ypatybę, kuria grindžiamos tam tikrų rūšių ženklinimo sistemos, ypač tais atvejais, kai minimalus sertifikuotas kiekis gali būti lygus nuliui; [22 pakeit.]

(34)  jeigu aiškus ekologiškumo teiginys yra susijęs su galutiniu produktu, o atitinkamas tokio produkto poveikis aplinkai arba aplinkosauginiai aspektai atsiranda jo naudojimo etapu arba pasibaigus jo gyvavimo ciklui ir vartotojai gali daryti poveikį tokiam poveikiui aplinkai arba aplinkos aspektams tinkamai elgdamiesi, pvz., teisingai rūšiuodami atliekas arba naudodami produktą taip, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas, tokiame teiginyje taip pat turėtų būti pateikiami paaiškinimai vartotojams, kaip savo elgesiu jie gali teigiamai prisidėti prie aplinkos apsaugos; [23 pakeit.]

(35)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis tvaresnius produktus ir paskatinti prekybininkus dėti pastangas mažinti savo poveikį aplinkai, jeigu teiginys, apie kurį pranešama, yra susijęs su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, jis pirmiausia turėtų būti grindžiamas paties prekybininko veiklos ir vertės grandinių patobulinimais, o ne išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimo priemonėmis ar kitokiu poveikiu aplinkai;

(36)  Vartotojai turėtų turėti galimybę lengvai gauti informaciją apie produktą arba prekybininką, su kuriuo yra susijęs aiškus susipažinti su informacija apie gaminį arba prekiautoją, kuris yra aiškaus ekologiškumo teiginys, ir informaciją teiginio dalykas, be kita ko, tiesiogiai ant gaminio arba prie jo pridedama informacija, ir informacija, kuria pagrindžiamas tas gaminiui taikomas teiginys. Teikiant šią informaciją taip pat turėtų būti atsižvelgiama į vyresnio amžiaus vartotojų poreikius. Tuo tikslu prekybininkai turėtų pateikti šią informaciją fizine forma arba pateikti interneto nuorodą, QR kodą, skaitmeninį gaminio pasą arba lygiavertę priemonę, kurią naudojant galima pasiekti interneto svetainę, kurioje pateikiama išsamesnė informacija apie aiškaus ekologiškumo teiginio pagrindimą, skelbiama bent viena iš oficialių valstybės narės, kurioje skelbiamas teiginys, kalbų. Siekiant palengvinti šios direktyvos vykdymą, interneto nuoroda, QR kodas arba lygiavertė priemonė taip pat turėtų užtikrinti galimybę lengvai susipažinti su atitikties sertifikatu, susijusiu su aiškaus aplinkosaugos teiginio pagrindimu, ir tą sertifikatą parengusio vertintojo kontaktine informacija; Pagrindiniai tyrimai, vertinimai, metodikos ar skaičiavimai turėtų būti skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai informacija yra komercinė paslaptis pagal Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 1 dalį. [24 pakeit.]

(37)  siekiant išvengti galimo neproporcingo poveikio šioms labai mažoms įmonėms, mažiausioms įmonėms turėtų būti netaikomi 5 straipsnio reikalavimai, susiję su informacija apie aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimą, išskyrus atvejus, kai šios įmonės nori gauti aiškaus ekologiškumo teiginio atitikties sertifikatą, pripažįstamą visos Sąjungos kompetentingų institucijų; [25 pakeit.]

(38)  Komisijai priėmus deleguotuosius aktus, kuriais papildomos nuostatos dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo, taip pat gali prireikti papildyti nuostatas dėl pranešimo apie tokius teiginius. Pavyzdžiui, jeigu nustatomos konkrečios gyvavimo ciklu grindžiamos taisyklės dėl aiškių teiginių apie tam tikrų produktų grupės ar sektoriaus ekologiškumą pagrindimo, gali prireikti įtraukti papildomas taisykles dėl poveikio aplinkai, įvertinto remiantis šiomis taisyklėmis, pateikimo, reikalaujant, kad kartu su bendru aplinkosauginio veiksmingumo rodikliu būtų nurodomas trijų pagrindinių rūšių poveikis aplinkai. Šiuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos nuostatos dėl pranešimo apie aiškius ekologiškumo teiginius;

(39)  šiuo metu Sąjungos rinkoje naudojama daugiau kaip 200 aplinkosauginių ženklų. Labai skiriasi jų veikimo principai, pavyzdžiui, taikomų standartų ar metodų skaidrumas ir išsamumas, peržiūrų dažnumas arba audito ar tikrinimo lygis. Šie skirtumai turi įtakos informacijos, pateikiamos aplinkosauginiuose ženkluose, patikimumui. Nors teiginiai, grindžiami ES ekologiniu ženklu arba jo nacionaliniais atitikmenimis, grindžiami patikimais moksliniais duomenimis, jų kriterijai rengiami skaidriai, dėl jų turi būti atliekami bandymai ir trečiųjų šalių patikrinimai ir vykdoma reguliari stebėsena, iš įrodymų matyti, kad daugelis šiuo metu ES rinkoje esančių ekologinių ženklų yra klaidinantys. Visų pirma, daugeliui aplinkosauginių ženklų atžvilgiu taikoma nepakankamai tikrinimo procedūrų. Todėl aplinkosaugos ženkluose naudojami aiškūs ekologiškumo teiginiai turėtų būti grindžiami sertifikavimo sistema;

(40)  jeigu nurodant aplinkosauginį ženklą daromas komercinis pranešimas vartotojams, kuriame teigiama arba kuriuo sukuriamas įspūdis, kad produktas aplinkai daro teigiamą poveikį arba nedaro jokio poveikio, arba aplinkai kenkia mažiau nei konkurentų produktai, toks aplinkosauginis ženklas taip pat laikomas ekologiškumo teiginiu. Todėl tokio aplinkosauginio ženklo turiniui taikomi reikalavimai dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos;

(41)  aplinkosauginiuose ženkluose dažnai siekiama vartotojams nurodyti bendrus balus, rodančius bendrą produktų arba prekybininkų poveikį aplinkai, kad būtų galima tiesiogiai palyginti produktus ar prekybininkus. Tačiau dėl tokių bendrų balų atsiranda vartotojų klaidinimo rizika, nes bendras rodiklis gali sumenkinti tam tikrų produkto aspektų neigiamą poveikį aplinkai, o kitų produkto aspektų teigiamas poveikis aplinkai gali atrodyti didesnis. Be to, kai tokius ženklus kuria skirtingi veiklos vykdytojai, jie paprastai taiko skirtingas specifines bendro balo nustatymo metodikas – t. y. atsižvelgiama į skirtingų rūšių poveikį aplinkai arba šiam poveikiui aplinkai priskiriami skirtingi svertiniai koeficientai. Dėl to tam pačiam produktui, priklausomai nuo sistemos, gali būti nustatomi skirtingi balai arba įvertinimai. Tai pasakytina apie Sąjungoje ir trečiosiose šalyse taikomas sistemas. Dėl to didėja vidaus rinkos susiskaidymas, atsiranda rizika, kad mažesnės įmonės atsidurs nepalankioje padėtyje, ir tikimybė, kad vartotojai bus dar labiau klaidinami, o jų pasitikėjimas aplinkosauginiais ženklais toliau mažės. Siekiant išvengti tokios rizikos ir užtikrinti geresnį suderinimą bendrojoje rinkoje, aiškūs ekologiškumo teiginiai, įskaitant aplinkosauginius ženklus, grindžiami bendru balu, atspindinčiu bendrą produktų ar prekybininkų poveikį aplinkai, neturėtų būti laikomi pakankamai pagrįstais, išskyrus atvejus, kai tie bendri balai nustatomi pagal Sąjungos taisykles turėtų atitikti reikalavimus, kuriais užtikrinamas pagrindinių aplinkosaugos ženklinimo sistemų patikimumas, įskaitant deleguotuosius aktus, kuriuos Komisija įgaliota priimti pagal šią direktyvą, ir dėl to visiems produktams arba konkrečiai produktų grupei taikomos Sąjungos mastu suderintos sistemos, grindžiamos viena metodika, taip užtikrinant nuoseklumą ir palyginamumą jų vertinimo metodus ir valdymą; [26 pakeit.]

(42)  pagal Direktyvos, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2005/29/EB, tvarumo ženklas, kuris nėra grindžiamas sertifikavimo sistema arba nėra nustatytas valdžios institucijų, visomis aplinkybėmis laikomas nesąžininga komercine veikla. Tai reiškia, kad draudžiama naudoti savarankiškai patvirtintus tvarumo ženklus, jeigu trečiosios šalys nėra atlikusios jų atitikties pagrindiniams tvarumo ženklo reikalavimams patikros ir nevykdo reguliarios jų stebėsenos;

(43)  siekiant kovoti su klaidinančiais aiškiais ekologiškumo teiginiais, pateikiamais aplinkosauginių ženklų forma, ir didinti vartotojų pasitikėjimą aplinkosauginiais ženklais, įskaitant prekių ženklus ir sertifikavimo sistemų logotipus, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti valdymo kriterijai, kuriuos turi atitikti visos aplinkosauginio ženklinimo sistemos, taip papildant minėtame pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2005/29/EB, nustatytus reikalavimus; [27 pakeit.]

(44)   siekiant išvengti tolesnio nacionaliniu ar regioniniu mastu oficialiai pripažintų EN ISO 14024 I tipo aplinkosauginio ženklinimo (ekologinio ženklinimo) sistemų ir kitų aplinkosauginio ženklinimo sistemų skaičiaus didėjimo ir užtikrinti didesnį vidaus rinkos suderinimą, naujos nacionalinės arba regioninės aplinkosauginio ženklinimo sistemos turėtų būti kuriamos tik vadovaujantis Sąjungos teisės aktais; Vis dėlto valstybės narės gali prašyti Komisijos apsvarstyti galimybę Sąjungos lygmeniu parengti viešai valdomas ženklinimo sistemas, skirtas gaminių grupėms arba sektoriams, kurių atveju dėl tokių ženklų dar nėra paskelbti Sąjungos teisės aktai ir kuriuose toks suderinimas padėtų veiksmingai siekti tvarumo ir vidaus rinkos tikslų; [28 pakeit.]

(45)  siekiant nesudaryti nereikalingų kliūčių tarptautinei prekybai ir užtikrinti tokias pačias sąlygas, kaip dėl ir Sąjungoje nustatytų viešai valdomų sistemų, naujas ženklinimo sistemas nustatančioms už Sąjungos ribų esančioms valdžios institucijoms turėtų būti leidžiama prašyti Komisijos leidimo naudoti ženklą Sąjungos rinkoje; Šis leidimas turėtų priklausyti nuo sistemos indėlio siekiant šios direktyvos tikslų ir turėtų būti suteikiamas su sąlyga, kad įrodoma tokių sistemų sukuriama pridėtinė vertė, susijusi su aplinkos apsaugos užmojais, poveikio aplinkai aprėptimi, produktų grupe ar sektoriumi, ir kad jos atitinka visus šios direktyvos reikalavimus;

(46)  dėl privačių veiklos vykdytojų nustatomų aplinkosauginio ženklinimo sistemų, jeigu jų yra per daug ir jų taikymo sritis sutampa, vartotojai gali patirti painiavą arba mažiau pasitikėti aplinkosauginiais ženklais. Todėl valstybės narės turėtų leisti, kad esamos aplinkosauginio ženklinimo sistemos būtų vaizduojamos įmonių komercinėje veikloje vartotojų atžvilgiu tik pradėjus taikyti šią direktyvą ir kai tokios sistemos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ir turėtų leisti privatiems veiklos vykdytojams kurti nustatyti naujas aplinkosauginio ženklinimo sistemas tik tuo atveju, jeigu jos turi didelę su sąlyga, kad jos pagal šią direktyvą teikia pridėtinę vertę, palyginti su esamomis nacionalinėmis ar regioninėmis sistemomis, atsižvelgiant į aplinkosauginio ženklo susijusią su ženklinimo suteikimo kriterijų užmojį užmojais aplinkosaugos požiūriu, atitinkamo poveikio aplinkai aprėptį aprėptimi ir pagrindinio vertinimo išsamumą. išsamumu. Valstybės narės turėtų nustatyti naujų aplinkosauginio ženklinimo sistemų patvirtinimo tvarką, grindžiamą nepriklausomo vertintojo parengtu atitikties sertifikatu, ir vertinti teiginius, skelbiamus pagal esamas aplinkosaugos ir tvarumo ženklinimo bei sertifikavimo sistemas. Ši tvarka turėtų būti taikoma Sąjungoje ir už jos ribų nustatomoms sistemoms, įskaitant esamas sistemas; [29 pakeit.]

(47)  siekdama užtikrinti teisinį tikrumą ir palengvinti nuostatų dėl naujų nacionalinių ir regioninių oficialiai pripažintų aplinkosauginio ženklinimo sistemų ir naujų privačių ženklinimo sistemų vykdymo užtikrinimą, Komisija turėtų paskelbti tokių sistemų, kurios gali būti toliau taikomos Sąjungos rinkoje arba galėtų būti diegiamos Sąjungos rinkoje, sąrašą; [30 pakeit.]

(48)  siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vienodai vertintų ir tvirtintų privačių veiklos vykdytojų rengiamas aplinkosauginio ženklinimo sistemas, ir nustatyti Komisijos tvirtinimo procedūrą, taikomą už Sąjungos ribų veikiančių valdžios institucijų nustatomoms siūlomoms sistemoms, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo suteikiami įgaliojimai priimti bendras taisykles, kuriomis nustatomi išsamūs tvirtinti deleguotuosius teisės aktus, nurodant išsamius tokių aplinkosauginio ženklinimo sistemų patvirtinimo reikalavimai reikalavimus, patvirtinamųjų dokumentų forma ir turinys ir formą ir turinį bei tokių sistemų patvirtinimo darbo tvarkos taisyklės taisykles. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 182/2011(19); [31 pakeit.]

(49)  labai svarbu, kad aiškūs ekologiškumo teiginiai teisingai ir aplinkosauginio ženklinimo sistemos tinkamai atspindėtų teiginyje nurodytą aplinkosauginį veiksmingumą ir poveikį aplinkai tiek tiesiogiai ant gaminio, tiek jį lydint, ir atsižvelgti ir kad juos rengiant būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinius įrodymus. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teiginį skelbiantis prekybininkas ir aplinkosauginio ženklinimo sistemos būtų peržiūrimos ir atnaujinamos bent kas penkerius metus atnaujintų savo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos procedūras, taip užtikrindami, kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų; [32 pakeit.]

(49a)   ES tabako gaminių direktyvos 2014/40/ES 13 straipsnio 1 dalies e punktu draudžiami ekologiškumo teiginiai apie tabako gaminius ir pakuotes, tačiau pagal ją tabako pramonės subjektams nedraudžiama teikti ekologiškumo teiginių apie visą savo veiklą, visų pirma rengiant jų aplinkosauginio veiksmingumo reklamos kampanijas, kurios galėtų klaidinti vartotojus; todėl neturėtų būti leidžiama vartoti ekologiškumo teiginių apie tabako pramonės veiklą. [33 pakeit.]

(50)  siekiant užtikrinti, kad aiškūs ekologiškumo teiginiai būtų patikimi, būtina, kad valstybės narės nustatytų procedūrą, pagal kurią būtų tikrinama, ar aiškių ekologiškumo teiginių, įskaitant aplinkosauginius ženklus, arba aplinkosauginio ženklinimo sistemų pagrindimas ir pranešimas apie juos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;

(51)  siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingiau kontroliuoti, kaip įgyvendinamos šios direktyvos nuostatos, ir kuo labiau užkirsti kelią nepagrįstų aiškių ekologiškumo teiginių, įskaitant aplinkosauginius ženklus, pateikimui į rinką, vertintojai, atitinkantys direktyvoje nustatytus suderintus reikalavimus, turėtų tikrinti, ar informacija, naudojama aiškiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti ir apie juos pranešant, atitinka šios direktyvos reikalavimus. Siekiant neklaidinti vartotojų, šis patikrinimas bet kuriuo atveju turėtų būti atliekamas prieš paskelbiant ekologiškumo teiginius arba prieš pradedant demonstruoti aplinkosauginius ženklus. Tačiau, siekiant išvengti produktų ar pakuočių, kurios jau buvo išspausdintos prieš įsigaliojant šiai direktyvai, atliekų, valstybės narės gali nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos iki jos taikymo pradžios datos, per kurį galima naudoti esamus patikrinti pateiktus ekologiškumo teiginius. Valstybės narės gali teikti pirmenybę teiginių, pateiktų prieš įsigaliojant šiai direktyvai, tikrinimui. Prireikus vertintojas gali nurodyti kelis būdus, kaip pateikti aiškų ekologiškumo teiginį, atitinkantį šios direktyvos reikalavimus, kad būtų išvengta nuolatinio pakartotinio sertifikavimo, jeigu pranešimo būdas šiek tiek pakeičiamas, bet dėl tokių pakeitimų nedaromas poveikis atitikčiai šios direktyvos reikalavimams. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybininkams laikytis taisyklių dėl aiškių ekologiškumo teiginių, įskaitant aplinkosauginius ženklus, pagrindimo ir pranešimo apie juos, atliekant patikrinimą turėtų būti atsižvelgiama į teiginio arba aplinkosauginio ženklo pobūdį ir turinį, įskaitant tai, ar jie neatrodo nesąžiningi vertinant pagal Direktyvą 2005/29/EB; [34 pakeit.]

(52)  siekiant suteikti prekybininkams teisinį tikrumą visoje vidaus rinkoje dėl aiškių ekologiškumo teiginių atitikties šios direktyvos reikalavimams, atitikties sertifikatą turėtų pripažinti visos Sąjungos kompetentingos institucijos. Labai mažoms įmonėms, o taip pat mažosioms įmonėms, kurios naudojasi pereinamuoju etapu, turėtų būti leidžiama prašyti tokio sertifikato, jeigu jos pageidauja patvirtinti savo teiginius pagal šios direktyvos reikalavimus ir pasinaudoti galimybe turėti visoje Sąjungoje pripažįstamą sertifikatą. Tačiau toks atitikties sertifikatas neturėtų daryti poveikio valstybinių institucijų ar teismų, užtikrinančių Direktyvos 2005/29/EB vykdymą, atliekamam ekologiškumo teiginio vertinimui; [35 pakeit.]

(53)  siekiant užtikrinti vienodas nuostatų dėl aiškių ekologiškumo teiginių ir aplinkosauginio ženklinimo sistemų tikrinimo sąlygas ir palengvinti šios direktyvos nuostatų dėl tikrinimo vykdymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti bendrą atitikties sertifikatų formą ir technines tokių sertifikatų išdavimo priemones. Ši bendra forma turėtų padėti kompetentingoms institucijoms visoje Sąjungoje pripažinti atitikties sertifikatus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 182/2011(20); [36 pakeit.]

(54)  labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turėtų turėti galimybę pasinaudoti tvaresnių produktų rinkos teikiamomis galimybėmis, tačiau jos galėtų patirti proporcingai didesnes išlaidas ir sunkumus, susijusius su kai kuriais reikalavimais pagrįsti ir patikrinti aiškius ekologiškumo teiginius. Valstybės narės ir Komisija turėtų teikti tinkamą informaciją ir didinti informuotumą apie būdus, kaip galima laikytis šios direktyvos reikalavimų, užtikrinti tikslinį ir specializuotą mokymą, taip pat teikti konkrečią pagalbą ir paramą, įskaitant finansinę, MVĮ, norinčioms skelbti aiškius ekologiškumo teiginius, susijusius su jų produktais arba veikla. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų taikytinų valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu. Siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų palaikyti nuolatinį dialogą dėl labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtų paramos priemonių, kurios taikomos atitinkamai regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Be to, siekiant užtikrinti, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės nepatirtų neproporcingai didesnių išlaidų ir sunkumų, susijusių su šios direktyvos reikalavimais, Komisija turėtų apsvarstyti kai kurias iniciatyvas pagal finansines programas, skirtas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tais atvejais, kai jos nori pateikti aiškius ekologiškumo teiginius apie jų produktus ar veiklą; [37 pakeit.]

(55)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje, kai teiginiai apie produkto arba prekybininko aplinkosauginį veiksmingumą grindžiami patikima, palyginama ir patikrinama informacija, būtina nustatyti bendras vykdymo užtikrinimo ir atitikties taisykles;

(56)  siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos tikslai būtų pasiekti ir kad reikalavimai būtų veiksmingai vykdomi, valstybės narės turėtų paskirti savo kompetentingas institucijas, atsakingas už šios direktyvos taikymą ir vykdymo užtikrinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios direktyvos 5 ir 6 straipsniais glaudžiai papildomos Direktyvos 2005/29/EB nuostatos, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama paskirti tas pačias kompetentingas institucijas, kurios yra atsakingos už Direktyvos 2005/29/EB vykdymo užtikrinimą. Siekiant nuoseklumo, valstybės narės, priimdamos tokį sprendimą, turėtų turėti galimybę remtis vykdymo užtikrinimo priemonėmis ir įgaliojimais, kuriuos jos nustatė pagal Direktyvos 2005/29/EB 11 straipsnį, nukrypdamos nuo šioje direktyvoje nustatytų vykdymo užtikrinimo taisyklių. Tais atvejais, kai jų teritorijoje veikia daugiau nei viena paskirta kompetentinga institucija ir siekiant užtikrinti veiksmingą kompetentingų institucijų pareigų vykdymą, valstybė narė turėtų užtikrinti glaudų visų paskirtų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą; [38 pakeit.]

(57)  nedarant poveikio Reglamentu (ES) 2017/2394(21) vartotojų apsaugos institucijoms jau suteiktiems įgaliojimams, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti būtiniausi tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, kuriais remdamosi jos galėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos, greičiau ir veiksmingiau bendradarbiauti tarpusavyje ir atbaidyti rinkos dalyvius nuo mėginimų pažeisti šią direktyvą. Tie įgaliojimai turėtų būti pakankami, kad būtų galima veiksmingai spręsti vykdymo užtikrinimo problemas elektroninės prekybos srityje ir skaitmeninėje aplinkoje bei užkirsti kelią tam, kad reikalavimų nesilaikantys rinkos dalyviai pasinaudotų spragomis vykdymo užtikrinimo sistemoje persikeldami į valstybes nares, kurių kompetentingos institucijos gali būti mažiau pasirengusios kovoti su neteisėta praktika;

(58)  kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę naudoti visus bylos faktus ir aplinkybes kaip įrodymus savo tyrimų tikslais;

(59)  siekdamos užkirsti kelią klaidinančių ir nepagrįstų aiškių ekologiškumo teiginių skelbimui Sąjungos rinkoje, kompetentingos institucijos turėtų reguliariai tikrinti skelbiamus aiškius ekologiškumo teiginius ir taikomas aplinkosauginio ženklinimo sistemas ir vertinti, ar laikomasi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;

(60)  nustačiusios šios direktyvos reikalavimų pažeidimą, kompetentingos institucijos turėtų atlikti vertinimą ir, remdamosi jo rezultatais, pranešti prekybininkui apie nustatytą pažeidimą ir reikalauti, kad prekybininkas imtųsi taisomųjų veiksmų. Siekdamos kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančio aiškaus ekologiškumo teiginio arba reikalavimų neatitinkančios aplinkosauginio ženklinimo sistemos klaidinantį poveikį vartotojams, kompetentingos institucijos turėtų reikalauti, kad prekybininkas imtųsi veiksmingų ir skubių veiksmų tam pažeidimui pašalinti. Reikalaujami taisomieji veiksmai turėtų būti proporcingi nustatytam pažeidimui ir tikėtinam žalingam jo poveikiui vartotojams;

(61)  tais atvejais, kai pažeidimas buvo padarytas ne tik nacionalinėje teritorijoje ir prekybininkai buvo paskelbę aiškų ekologiškumo teiginį, kompetentingos institucijos turėtų informuoti kitas valstybes nares apie jų atlikto vertinimo rezultatus ir apie visus veiksmus, kurių jos pareikalavo imtis už tokį pažeidimą atsakingo prekybininko;

(62)  kompetentingos institucijos taip pat turėtų tikrinti aiškius ekologiškumo teiginius Sąjungos rinkoje, jeigu jos turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių pateiktus skundus, ir gali jais remtis. Apie susirūpinimą pranešančios trečiosios šalys turėtų sugebėti įrodyti, kad jos yra pakankamai suinteresuotos arba pareikšti apie teisės pažeidimą;

(63)  siekdamos užtikrinti, kad prekybininkai būtų veiksmingai atgrasomi nuo šios direktyvos reikalavimų nesilaikymo, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šios direktyvos pažeidimus, ir užtikrinti, kad tos taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuosekliau taikyti sankcijas, būtina nustatyti bendrus nebaigtinius sankcijų, kurios turėtų būti taikomos pažeidimų atveju, rūšių ir dydžių nustatymo kriterijus. Tie kriterijai turėtų būti susiję su, inter alia, pažeidimo pobūdžiu ir sunkumu, taip pat padarius pažeidimą gauta ekonomine nauda, siekiant užtikrinti, kad už pažeidimą atsakingi asmenys netektų tokios naudos;

(64)  nustatydamos sankcijas ir priemones už pažeidimus, valstybės narės turėtų numatyti, kad, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, dėl baudų dydžio reikalavimų nesilaikantis prekybininkas turėtų faktiškai netekti ekonominės naudos, gautos naudojant klaidinantį ar nepagrįstą aiškų ekologiškumo teiginį arba reikalavimų neatitinkančią aplinkosauginio ženklinimo sistemą, įskaitant pakartotinių pažeidimų atvejais gautą naudą. Todėl valstybių narių numatomos priemonės, taikomos pažeidimų atveju, taip pat turėtų apimti atitinkamo produkto arba pajamų, gautų iš sandorių, kuriems šis pažeidimas padarė poveikį, konfiskavimą iš komercinės veiklos subjekto arba laikinus draudimus teikti produktus arba paslaugas Sąjungos rinkai. Pažeidimo sunkumas turėtų būti pagrindinis vykdymo užtikrinimo institucijų taikomų priemonių kriterijus. Didžiausia baudų suma turėtų būti atgrasanti ir jos dydis turėtų siekti ne mažiau kaip 4 proc. prekybininko bendros metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse, jeigu buvo padaryti Sąjungos mastu plačiai paplitę pažeidimai, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) 2017/2394(22) turi būti taikomos suderintos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės;

(65)  priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijų forumą, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(23). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [39 pakeit.]

(66)  siekdama įvertinti teisės aktų veiksmingumą atsižvelgiant į tikslus, kurių jais siekiama, Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą ir jo pagrindinių išvadų ataskaitą pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekdamos pagrįsti šios direktyvos vertinimą, valstybės narės turėtų reguliariai rinkti informaciją apie šios direktyvos taikymą ir kasmet ją teikti Komisijai;

(67)  tais atvejais, kai Komisija, remdamasi šios direktyvos stebėsenos ir vertinimo rezultatais, mano esant tikslinga pasiūlyti peržiūrėti šią direktyvą, taip pat reikėtų apsvarstyti papildomų nuostatų dėl įpareigojimo naudoti bendrą aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo metodą įgyvendinamumą ir tinkamumą, produktų, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų, ekologiškumo teiginių draudimo išplėtimą, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas laikomas būtinu visuomenei, arba tolesnį konkrečių ekologiškumo teiginių pagrindimo reikalavimų, susijusių su aplinkosaugos aspektais arba poveikiu aplinkai, suderinimą; [40 pakeit.]

(68)  siekiant išvengti didelės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, Sąjungoje galiausiai turėtų būti laipsniškai atsisakyta kenksmingiausių medžiagų naudojimo, visų pirma vartojimo prekėse. Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl aiškių ekologiškumo teiginių apie produktus, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, naudojimo ir įvertinti, kuriems produktams ar produktų grupėms aiškių ekologiškumo teiginių vartojimas yra klaidinantis. Kadangi tokių teiginių vartojimas gali paskatinti vartoti tuos produktus, kurių sudėtyje yra aplinkai ar žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti tokių aiškių ekologiškumo teiginių naudojimo apribojimai ar draudimai. Savo ataskaitoje Komisija taip pat galėtų įvertinti, ar būtų tikslinga taikyti tam tikrus Reglamente (EB) Nr. 66/2010 nustatytus ES ekologinio ženklo kriterijus, susijusius su medžiagų ar preparatų ir (arba) mišinių naudojimu, siekiant nustatyti galimus aiškių ekologiškumo teiginių naudojimo apribojimus ar draudimus pagal šią direktyvą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008(24) draudžiama mišinius ir chemines medžiagas, kurių sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų, žymėti ženklais „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „švarus“, „ekologiškas“ ar naudoti bet kokius kitus teiginius, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra pavojingi, arba teiginius, neatitinkančius tos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad ši pareiga būtų vykdoma. Kaip įsipareigota Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti, Komisija nustatys svarbiausių reikmių kriterijus, kuriais vadovaudamasi taikys atitinkamus Sąjungos teisės aktus; [41 pakeit.]

(69)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų ir vartotojų, kurie vadovaujasi ekologiškumo teiginiais, vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(70)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(25), valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(71)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1024/2012(26) priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kompetentingų institucijų administraciniam bendradarbiavimui per Vidaus rinkos informacinę sistemą;

(72)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394(27) priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui užtikrinant šios direktyvos vykdymo užtikrinimą;

(73)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/1828(28) I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad būtų užtikrinta šioje direktyvoje nustatytų vartotojų kolektyvinių interesų apsauga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis [42 pakeit.]

-1.   Šios direktyvos tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį, kartu prisidedant prie vidaus rinkos veikimo, derinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su ekologiškumo teiginiais, nurodomais ant rinkai pateikiamų produktų ar su jais susijusiais, arba skirtais prekybininkams, pateikiantiems produktus rinkai. [43 pakeit.]

1.  Ši direktyva taikoma aiškiems prekybininkų aiškiems ekologiškumo aplinkosauginiams teiginiams apie rinkai pateiktus arba pradėtus naudoti produktus arba aiškiems ekologiškumo teiginiams apie, be kita ko, pasitelkiant interneto platformas ar prekybininkus, teikiamiems vykdant komercinę praktiką ir ekologinio ženklinimo sistemoms, susijusioms su įmonių komercine veikla vartotojų atžvilgiu. [44 pakeit.]

2.  Ši direktyva netaikoma aplinkosauginio ženklinimo sistemoms arba aiškiems ekologiškumo teiginiams, reglamentuojamiems arba pagrįstiems taisyklėmis, nustatytomis:

a)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 66/2010(29),

b)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848(30);

c)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1369(31);

d)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB(32);

e)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011(33);

f)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008(34);

g)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009(35);

h)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/94/EB(36);

i)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011(37); [45 pakeit.]

j)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB(38);

k)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB(39); [46 pakeit.]

l)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852(40);

m)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...(41);

n)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES(42);

o)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES(43), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2088(44) ir kitomis Sąjungos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis finansinėms paslaugoms, finansinėms priemonėms ir finansiniams produktams taikomomis taisyklėmis, standartais ar gairėmis; [47 pakeit.]

oa)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1007/2011(45) dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir pateikimo rinkai. [48 pakeit.]

p)   kitomis galiojančiomis ar būsimomis Sąjungos taisyklėmis, kuriomis nustatomos sąlygos, kuriomis gali būti arba turi būti teikiami tam tikri aiškūs ekologiškumo teiginiai apie tam tikrus produktus ar prekybininkus, arba Sąjungos taisyklėmis, kuriomis nustatomi reikalavimai dėl tam tikrų produktų arba prekybininkų poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo ar pranešimo apie juos arba aplinkosauginio ženklinimo sistemų sąlygos. [49 pakeit.]

2a.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 dalyje nurodytas sąrašas, siekiant išbraukti arba papildyti naujus arba persvarstytus teisės aktus, jei jais nustatomi tokie reikalavimai, kurie gali būti laikomi lygiaverčiais šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams. Reikalavimai, kurie turi būti lygiaverčiai, yra šie:

a)   informacijos atskleidimo lygis;

b)   reikalavimai dėl trečiosios šalies patikrinimo prieš pateikiant teiginį rinkai;

c)   vykdymo lygis. [50 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  ekologiškumo teiginys – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio o punkte apibrėžtas ekologiškumo teiginys;

2)  aiškus ekologiškumo teiginys – teksto pavidalo arba ant aplinkosauginio ženklo pateikiamas ekologiškumo teiginys;

3)  prekybininkas – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio b punkte apibrėžtas prekybininkas;

4)  produktas – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio c punkte apibrėžtas produktas;

5)  vartotojas – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio a punkte apibrėžtas vartotojas;

6)  įmonių komercinė praktika vartotojų atžvilgiu – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio d punkte apibrėžta įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu;

7)  tvarumo ženklas – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio r punkte apibrėžtas tvarumo ženklas;

8)  aplinkosauginis ženklas – tvarumo ženklas, susijęs tik arba daugiausia su vienu ar daugiau produkto, proceso arba prekybininko aplinkosauginiais aspektais aplinkosauginiu (-iais) aspektu (-ais); [51 pakeit.]

9)  produktų grupė – produktų, kurie naudojami panašiais tikslais, yra panašūs naudojimo požiūriu arba turi panašias funkcines savybes, rinkinys;

10)  sertifikavimo schema – Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio s punkte apibrėžta sertifikavimo schema;

11)  tikrinimas – tikrintojo atliekamas atitikties vertinimo procesas siekiant patikrinti, ar aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimas ir pranešimas apie juos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus arba ar aplinkosauginio ženklinimo sistemos atitinka šią direktyvą;

12)  vertės grandinė – visa veikla ir procesai, kurie yra produkto gyvavimo ciklo arba prekybininko veiklos, įskaitant perdarymą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir gyvavimo ciklo pabaigą, dalis; [52 pakeit.]

13)  gyvavimo ciklas – nuoseklūs ir tarpusavyje susiję produkto gyvavimo etapai, kuriuos sudaro žaliavų įsigijimas arba gavyba iš gamtinių išteklių, parengiamasis apdorojimas, gamyba, sandėliavimas, paskirstymas, įrengimas, naudojimas, techninė priežiūra, remontas, modernizavimas, atnaujinimas ir pakartotinis naudojimas bei gyvavimo ciklo pabaiga;

14)  pirminė informacija – informacija, prekybininko tiesiogiai surinkta iš vieno ar daugiau jo veiklą reprezentuojančių objektų arba jo gauta tiesioginių matavimų tuose objektuose būdu;

15)  antrinė informacija – informacija, pagrįsta kitais nei pirminė informacija šaltiniais, įskaitant recenzuojamus literatūros tyrimus, inžinerinius tyrimus ir patentus; [53 pakeit.]

16)  visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir jų asociacijų, prekybininkų ar grupių;

17)  aplinkosauginis veiksmingumas – tam tikro produkto, produktų grupės, prekybininko ar sektoriaus veiksmingumas, susijęs su to produkto ar produktų grupės aplinkosaugos aspektais arba poveikiu aplinkai arba to prekybininko ar sektoriaus veikla;

18)  aplinkosauginis aspektas – su aplinka sąveikaujantis arba galintis sąveikauti prekybininko ar sektoriaus veiklos arba produktų ar produktų grupių elementas;

19)  poveikis aplinkai – bet koks išmatuojamas teigiamas arba neigiamas aplinkos pokytis, atsirandantis visiškai arba iš dalies dėl prekybininko ar sektoriaus veiklos arba produkto ar produktų grupės per jų gyvavimo ciklą.; [54 pakeit.]

19a)   aplinkosauginio ženklinimo sistema – sertifikavimo sistema, pagal kurią patvirtinama, kad produktas, procesas arba prekybininkas atitinka aplinkosauginio ženklo reikalavimus. [55 pakeit.]

3 straipsnis

Aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad prekybininkai atliktų vertinimą siekdami pagrįsti aiškius ekologiškumo teiginius. Atliekant šį vertinimą:

a)  nurodoma, ar teiginys yra susijęs su visu produktu, produkto dalimi, produkto gyvavimo ciklo etapu ar tam tikrais produkto aspektais arba su visa prekybininko veikla arba tam tikra šios veiklos dalimi ar aspektu, kiek tai susiję su teiginiu; [56 pakeit.]

b)  remiamasi nepriklausomais, tarpusavyje peržiūrėtais, plačiai pripažintais, patikimais ir patikrinamais moksliniais įrodymais, naudojamasi tikslia informacija ir atsižvelgiama į atitinkamus Sąjungos ar tarptautinius standartus; [57 pakeit.]

c)  įrodoma, kad teiginiu apibūdinamas poveikis aplinkai, aplinkosaugos aspektai arba aplinkosauginis veiksmingumas yra reikšmingi gyvavimo ciklo požiūriu;

d)  jei pateikiamas teiginys apie aplinkosauginį veiksmingumą, atsižvelgiama į visus aplinkosauginius aspektus arba visą poveikį aplinkai, kurie yra svarbūs vertinant aplinkosauginį veiksmingumą, be kita ko, gyvavimo ciklo požiūriu; [58 pakeit.]

e)  įrodoma, kad teiginys nėra lygiavertis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, taikomiems tam tikrai produktų grupei priklausantiems produktams arba sektoriaus prekybininkams;

f)  pateikiama informacija apie tai, ar produkto arba prekybininko, dėl kurio teikiamas teiginys, poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo rezultatai, apibūdinami tuo teiginiu, yra daug geresni nei įprasta praktika, susijusi su atitinkamos produktų grupės produktais arba taikoma atitinkamo sektoriaus prekybininkų;

g)  nustatoma, ar gerinant poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, dėl kurio teikiamas teiginys, turi didelių sudaromi su aplinka ir konkrečiu poveikiu aplinkai susijusių neigiamų padarinių susiję neigiami kompromisai, be kita ko, klimato kaitai kaitos, išteklių naudojimui ir žiediškumui, tausiam naudojimo ir žiediškumo, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai naudojimo ir apsaugos, taršos mažinimui, biologinei įvairovei mažinimo, biologinės įvairovės, gyvūnų gerovei ir ekosistemoms gerovės ir ekosistemų atžvilgiu; [59 pakeit.]

h)  informacija apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimo priemones anglies dioksido kreditus atskiriama nuo informacijos apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kaip papildoma aplinkosauginė informacija, ir nurodoma, ar tos kompensavimo priemonės yra susijusios tie kreditai yra susiję su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu ar absorbavimu, ir aprašoma, kaip užtikrinama, jog kompensavimo priemonės, kuriomis remiamasi, būtų itin sąžiningos ir tinkamai apskaitomos, kad būtų galima teisingai atspindėti deklaruojamą poveikį klimatui; [156 ir 167 pakeit.]

ha)   naudojant anglies dioksido kreditus pagal 3b dalį, nurodoma likutinio išmetamo ŠESD kiekio dalis, išreikšta kaip bazinių metų išmetamo ŠESD kiekio dalis, biogeninių ir iškastinio kuro išmetamųjų teršalų dalis šiame likutinio išmetamo ŠESD kiekyje ir veiklos apimtis bei tipas (nuolatinis anglies dioksido absorbavimas, anglies dioksido saugojimas produktuose, sekvestruojamojo ūkininkavimo sekvestracija arba iš dirvožemio išmetamo teršalų kiekio mažinimas, kaip apibrėžta [Reglamente, kuriuo sukuriama Sąjungos nuolatinio anglies dioksido absorbavimo, sekvestruojamojo ūkininkavimo ir anglies dioksido saugojimo produktuose sertifikavimo sistema]), pateikiant informaciją apie teršalų kreditų naudojimą su įrodymais, kad kreditai buvo tinkamai pašalinti iš sertifikavimo schemos registro, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo; [157 ir 168 pakeit.]

i)  įtraukiama prekybininko turima pirminė informacija, su kuria prekybininkas gali susipažinti arba kurią gali gauti, be kita ko, informaciją turint, atliekant mokslinius tyrimus ar vykdant viešuosius pirkimus, apie poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, dėl kurių teikiamas teiginys; [62 pakeit.]

j)  kai pirminė informacija neprieinama, įtraukiama ją papildanti atitinkama antrinė informacija apie poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, atspindinti konkrečią produkto vertės grandinę arba prekybininką, apie kurį teikiamas teiginys., kartu pateikiant pagrindimą, kodėl naudota antrinė informacija; [63 pakeit.]

ja)   anglies dioksido kreditus naudojant su indėliu susijusiems teiginiams, užtikrinama, kad joks finansinis įnašas nebūtų naudojamas teiginiui apie geresnį produkto ar prekybininko poveikį klimatui ar aplinkai ir kad bet koks finansinis įnašas būtų atskirtas nuo produkto ar prekybininko poveikio klimatui ar aplinkai kaip papildoma informacija apie aplinką. [64 pakeit.]

2.  Jei įrodoma, kad yra reikšmingas poveikis aplinkai, dėl kurio nepateiktas teiginys, tačiau nėra plačiai pripažintų mokslinių įrodymų 1 dalies c punkte nurodytam vertinimui atlikti, prekybininkas, teikdamas teiginį dėl kito aspekto, atsižvelgia į turimą informaciją ir prireikus atnaujina 1 dalyje nurodytą vertinimą, kai tik gaunama visuotinai pripažintų mokslinių įrodymų.

3.  1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi prekybininkams, kurie yra labai mažos įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(46), išskyrus atvejus, kai jie paprašo atlikti patikrinimą siekdami gauti atitikties sertifikatą pagal 10 straipsnį.

3a.   Anglies dioksido kreditų naudojimu pagrįsti ekologiškumo teiginiai apie neutralų, sumažintą arba teigiamą produkto poveikį aplinkai yra draudžiami vadovaujantis Direktyva 2005/29/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) .../...[, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje]. [159 ir 169 pakeit.]

3b.   Anglies dioksido kreditų naudojimu pagrįsti kompensavimo teiginiai gali būti skelbiami tik dėl prekybininko likutinio išmetamo ŠESD kiekio pagal 3 straipsnio 4a dalyje nurodytą deleguotąjį aktą. Anglies dioksido kreditų naudojimu pagrįstų teiginių apie būsimą aplinkosauginį veiksmingumą atveju prekybininkas laikosi atitinkamų Deleguotajame reglamente (ES) 2023/2772 nustatytų taisyklių. Naudojami anglies dioksido kreditai privalo būti sertifikuoti vienetai, išduoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo sukuriama Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema, arba kiti vienetai pagal 3c dalį. Jei vienetai naudojami iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekio kompensavimui, teiginys yra grindžiamas nuolatiniu anglies dioksido absorbavimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../..., kuriuo sukuriama Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema. [160 ir 170 pakeit.]

3c.   Sertifikuoti vienetai, išskyrus išduotus pagal [Reglamentą, kuriuo sukuriama Sąjungos nuolatinio anglies dioksido absorbavimo, sekvestruojamojo ūkininkavimo ir anglies dioksido saugojimo produktuose sertifikavimo sistema], gali būti naudojami tinkamai pagrįstais atvejais, kai tas schemas Komisija pripažįsta kaip į reikalavimus atitinkančių schemų sąrašą įtrauktas schemas, atitinkančias reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai [Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../..., kuriuo sukuriama Sąjungos nuolatinio anglies dioksido absorbavimo, sekvestruojamojo ūkininkavimo ir anglies dioksido saugojimo produktuose sertifikavimo sistema,] nustatytiems reikalavimams, visų pirma kalbant apie stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir atsakomybės reikalavimus, ir užtikrinant, kad nebūtų skaičiuojama dvigubai. Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiamos pripažintos anglies dioksido kreditų schemos, kurios laikomos atitinkančiomis tokius lygiaverčius reikalavimus. [161 ir 171 pakeit.]

3d.   Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia ataskaitą apie aiškius ekologiškumo teiginius apie produktus ir produktų grupes, kurių sudėtyje yra medžiagų ar preparatų ir (arba) mišinių, atitinkančių kriterijus, pagal kuriuos jie klasifikuojami kaip toksiški, kenksmingi aplinkai, kancerogeniniai, mutageniniai ar toksiški reprodukcijai, pasižymi žmonių sveikatą arba aplinką veikiančiu endokrininės sistemos ardymu, patvariomis, bioakumuliacinėmis ir toksiškomis (PBT), labai patvariomis, didelės bioakumuliacijos (vPvB), patvariomis, mobiliomis ir toksiškomis (PMT) arba labai patvariomis, labai mobiliomis (vPvM) savybėmis kaip nurodyta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, taip pat chemines medžiagas, nurodytas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, 57 straipsnyje. Toje ataskaitoje įvertinama, kurių produktų ar produktų grupių atveju aiškių ekologiškumo teiginių vartojimas yra klaidinantis, ir įvertinamas poreikis nustatyti šių produktų ar produktų grupių aiškių ekologiškumo teiginių naudojimo apribojimus ar draudimus, siekiant užkirsti kelią klaidinantiems teiginiams ir prisidėti prie žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos.

Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad aiškių ekologiškumo teiginių vartojimas apie produktą ar produktų grupę, kurių sudėtyje yra 1 pastraipoje nurodytų medžiagų ar preparatų ir (arba) mišinių, yra klaidinantis, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo reikalavimai nustatant šio produkto ar produktų grupės aiškių ekologiškumo teiginių naudojimo apribojimus arba draudimus. [68 pakeit.]

4.  Kai vykdant 20 straipsnyje nurodytą reguliarią aiškių ekologiškumo teiginių raidos stebėseną nustatoma 1 dalyje nustatytų reikalavimų taikymo konkretiems teiginiams skirtumų ir dėl tokių skirtumų kyla kliūčių tokie skirtumai gali turėti neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui, arba jei Komisija nustato, kad dėl konkretiems teiginiams taikomų reikalavimų nebuvimo vartotojai gali būti dideliu mastu klaidinami, Komisija pagal 18 straipsnį gali priimti priima deleguotuosius aktus, kad papildytų 1 dalyje nustatytus aiškius ekologiškumo teiginių pagrindimo reikalavimus: [69 pakeit.]

-a)   nustatydama, koks svarbus poveikis aplinkai turi būti nurodytas pagrindime; [70 pakeit.]

a)  nustatydama aplinkosaugos aspektų, poveikio aplinkai ir aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo taisykles, be kita ko, nustatydama veiklą, procesus, medžiagas, išmetamus teršalus ar produkto naudojimą, kurie labai prisideda arba negali prisidėti prie atitinkamo poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų ar aplinkosauginio veiksmingumo;

b)  nustatydama, apie kuriuos aplinkosaugos aspektus ar poveikį aplinkai turi būti teikiama pirminė informacija, ir nustatydama kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pirminės ir antrinės informacijos tikslumą, arba

c)  nustatydama konkrečias gyvavimo ciklu grindžiamas taisykles dėl aiškių ekologiškumo teiginių, skirtų tam tikroms produktų grupėms ir sektoriams, pagrindimo., be kita ko, kai tinkama, remiantis produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklėmis ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklėmis, kai tos taisyklės apima visą su produkto kategorija arba prekybininku susijusį poveikį aplinkai ar aplinkosaugos aspektus. [71 pakeit.]

4a.   Kad papildytų nuostatas dėl sertifikuotų vienetų naudojimo prekybininko likutiniam išmetamam ŠESD kiekiui, Komisija ne vėliau kaip per 1 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo pagal 18 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas likutinio išmetamo ŠESD kiekio nustatymo metodas, pagrįstas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorija, suderinama su tikslu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, atsižvelgiant į technologines galimybes ir pasikonsultavus su Europos mokslo patariamąja taryba klimato kaitos klausimais. [162/rev. ir 172 pakeit.]

4b.   Ne vėliau kaip ... [1 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija nustato Sąjungos rinkoje dažniausiai pasitaikančius aiškius ekologiškumo teiginius ir paskelbia darbo planą su teiginių, kuriuos ji ketina papildyti 4 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu, sąrašu. Tas darbo planas iš naujo atnaujinimas bent kartą per trejus metus. [72 pakeit.]

4c.   Ne vėliau kaip ... [1 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija priima gaires, kad būtų lengviau aiškinti 3 straipsnio 1 dalies b punktą. [73 pakeit.]

5.  Nustatydama išsamesnius aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo reikalavimus pagal pirmesnę dalį Komisija atsižvelgia į mokslinę ar kitą turimą techninę informaciją, be kita ko, į atitinkamus tarptautinius standartus, ir prireikus atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)  sektorių ir produktų, kuriems turi būti taikomas specialus metodinis požiūris, specifiką;

aa)   galiojančias produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisykles ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisykles; [74 pakeit.]

b)  galimą konkrečių produktų grupių ar sektorių indėlį siekiant Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų;

c)  visą iš Sąjungos teisės aktų gautą susijusią informaciją;

d)  kaip lengvai galima gauti prieigą prie informacijos ir duomenų vertinimui atlikti ir kaip lengvai šia informaciją gali panaudoti labai mažos įmonės ir mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). [75 pakeit.]

5a.   Jei nėra jokio pripažinto mokslinio metodo arba nepakanka įrodymų poveikiui aplinkai ir aspektams įvertinti, šio poveikio neįtraukimas turi būti skaidrus ir turi būti dedamos pastangos metodams įdiegti ir įrodymams, kurie leistų įvertinti atitinkamą poveikį, sukaupti. Kol nebus įdiegtas pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus atitinkantis metodas, teiginiai apie tokį poveikį aplinkai neteikiami. [76 pakeit.]

4 straipsnis

Lyginamųjų aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimas

1.  Aiškių ekologiškumo teiginių, kuriais pareiškiama arba leidžiama manyti, kad produktas arba prekybininkas daro mažesnį poveikį aplinkai nei kiti produktai ar prekybininkai arba kad jo aplinkosauginis veiksmingumas yra didesnis nei kitų produktų ar prekybininkų (toliau – lyginamieji ekologiškumo teiginiai), pagrindimas turi atitikti ne tik 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir šiuos reikalavimus:

a)  informacija ir, duomenys ir metodai, naudojami vertinant produktų arba prekybininkų, su kuriais atliekamas palyginimas, poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, yra lygiaverčiai informacijai ir, duomenims ir metodams, naudojamiems vertinant produkto arba prekybininko, dėl kurių teikiamas teiginys, poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą; [77 pakeit.]

b)  duomenys, naudojami vertinant produktų arba prekybininkų poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, yra surenkami arba gaunami lygiaverčiu būdu duomenims, naudojamiems vertinant produktų arba prekybininkų, su kuriais atliekamas palyginimas, poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą;

c)  lyginamų produktų ir prekybininkų vertės grandinės etapų aprėptis yra lygiavertė ir užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į svarbiausius kiekvieno produkto arba prekybininko veiklos etapus;

d)  lyginamų produktų ir prekybininkų poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo aprėptis yra lygiavertė ir užtikrinama, kad visų produktų ir prekybininkų atveju būtų atsižvelgiama į reikšmingiausią poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą;

e)  palyginimui naudojamos prielaidos nustatomos lyginamų produktų ir prekybininkų atžvilgiu lygiaverčiu būdu.

2.  Jei lyginamasis ekologiškumo teiginys yra susijęs su produkto, dėl kurio teikiamas teiginys, poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo pagerinimu, palyginti su kito to paties prekybininko, konkuruojančio prekybininko, kuris nebevykdo veiklos rinkoje, arba prekybininko, kuris nebeužsiima pardavimu vartotojams, produkto poveikiu aplinkai, aplinkosaugos aspektais arba aplinkosauginiu veiksmingumu, teiginio pagrindime paaiškinama, kaip tas pagerinimas daro poveikį kitam svarbiam produkto, dėl kurio teikiamas teiginys, poveikiui aplinkai, aplinkosaugos aspektams arba aplinkosauginiam veiksmingumui, ir aiškiai nurodomi metai, su kuriais lyginama.

3.  Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi prekybininkams, kurie yra labai mažos įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(47), išskyrus atvejus, kai jie paprašo atlikti patikrinimą siekdami gauti atitikties sertifikatą pagal 10 straipsnį.

5 straipsnis

Pranešimas apie aiškius ekologiškumo teiginius

1.  Valstybės narės užtikrina, kad iš prekybininko būtų reikalaujama pranešti apie aiškų ekologiškumo teiginį pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.  Aiškūs ekologiškumo teiginiai gali apimti tik poveikį aplinkai, aplinkosauginius aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, kurie yra pagrįsti remiantis 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir kurie pagal 3 straipsnio 1 dalies c arba d punktus laikomi reikšmingais atitinkamo produkto ar prekybininko atveju.

3.  Jei aiškus ekologiškumo teiginys yra susijęs su galutiniu produktu, o naudojimo etapas arba gyvavimo ciklo pabaigos etapas yra vienas svarbiausių to produkto gyvavimo ciklo etapų, teiginyje pateikiama informacija apie tai, kaip vartotojas turėtų naudoti produktą arba jį pašalinti, kad pasiektų numatomą to produkto aplinkosauginį veiksmingumą. Ta informacija turi būti aiškiai matoma ir pateikiama kartu su teiginiu. [78 pakeit.]

4.  Jei aiškus ekologiškumo teiginys yra susijęs su būsimu produkto ar prekybininko aplinkosauginiu veiksmingumu, jis apima įsipareigojimą dėl per nustatytą laiką atliktinų su jais susijusios veiklos ir vertės grandinių patobulinimų. prekybininkas:

a)   įtraukia įsipareigojimą dėl per nustatytą laiką atliktinų, moksliškai pagrįstų ir išmatuojamų savo veiklos ir vertės grandinių patobulinimų,

b)   įtraukia įgyvendinimo planą, apimantį išmatuojamus ir patikrinamus tarpinius tikslus ir kitus atitinkamus elementus, būtinus įgyvendinimui paremti, pavyzdžiui, informaciją apie išteklių paskirstymą, stebėsenos planą ir ataskaitų teikimo planą, pagrįstą reguliariomis ataskaitomis ir patikrinimais,

c)   viešai skelbia a ir b punktuose nurodytą informaciją, įskaitant ataskaitų rezultatus. [79 pakeit.]

5.  Aiškūs ekologiškumo teiginiai apie suminį produkto ar prekybininko poveikį aplinkai, pagrįsti suvestiniu poveikio aplinkai rodikliu, gali būti pateikiami tik remiantis Sąjungos teisėje nustatytomis tokio suvestinio rodiklio apskaičiavimo taisyklėmis tuo atveju, jei jie atitinka 7 straipsnyje nurodytą aplinkosauginį ženklinimą. Kai pateikiami tokie teiginiai, vartotojams pranešama apie taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas suvestinis rodiklis. [80 pakeit.]

6.  Informacija apie produktą arba prekybininką, dėl kurio teikiamas aiškus ekologiškumo teiginys, ir apie pagrindimą pateikiama viešai skelbiami kartu su teiginiu fizine forma arba pateikiant interneto nuorodą, QR kodą, produkto skaitmeninį pasą arba lygiavertę priemonę. [81 pakeit.]

Ta informacija apima bent:

a)  aplinkosaugos aspektus, poveikį aplinkai arba aplinkosauginį veiksmingumą, su kuriais yra susijęs teiginys,

b)  kai tinkama, atitinkamus Sąjungos arba tarptautinius standartus;

c)  pagrindinius tyrimus, metodus ar skaičiavimus, įskaitant 3 straipsnyje nurodytą vertinimą, naudojamus vertinant, matuojant ir stebint teiginyje nurodytą poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, neatmetant tokių tyrimų ar skaičiavimų rezultatų ir jų apimties, prielaidų ir apribojimų paaiškinimų, išskyrus atvejus, kai informacija yra komercinė paslaptis pagal Direktyvos (ES) 2016/943(48) 2 straipsnio 1 dalį; [82 pakeit.]

d)  trumpą paaiškinimą, kaip pasiekiamas teiginyje nurodytas pagerinimas,

e)  10 straipsnyje nurodytą atitikties sertifikatą, susijusį su teiginio pagrindimu, ir atitikties sertifikatą parengusio tikrintojo kontaktinius duomenis;

ea)   stebėsenos ir vertinimo sistemos, naudojamos aplinkosauginio ženklinimo sistemoje siekiant užtikrinti, kad veiksmingumas ir poveikis būtų reguliariai vertinami, tipo aprašymą; [83 pakeit.]

f)  su klimatu susijusių aiškių ekologiškumo teiginių, kurie grindžiami išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimo priemonėmis kuriuose minimi anglies dioksido kreditai, atveju – 3 straipsnio 1 dalies h, ha ir ja punktuose nurodytą informaciją apie tai, kokiu mastu jie grindžiami kompensavimo priemonėmis ir ar jos susijusios su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu ar absorbavimu; [84 pakeit.]

fa)   labai taršių pramonės šakų ekologiškumo teiginiai turi būti pateikiami santykine išraiška, kad vartotojai galėtų suprasti bendrą neigiamą produkto poveikį aplinkai; [85 pakeit.]

g)  vertinimo santrauką, įskaitant šioje dalyje išvardytus elementus, kuri yra aiški ir suprantama vartotojams, kuriems skirtas teiginys, ir kuri pateikiama bent viena iš valstybės narės, kurioje pateikiamas teiginys, oficialiųjų kalbų.

7.  2, 3 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi prekybininkams, kurie yra labai mažos įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, išskyrus atvejus, kai jie paprašo atlikti patikrinimą siekdami gauti atitikties sertifikatą pagal 10 straipsnį.

8.  Jei tam tikro poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo pagrindimui taikomos 3 straipsnio 4 dalies a ir c punktuose nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytos taisyklės, Komisija pagal 18 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų 5 straipsnyje nustatytus pranešimo apie aiškius ekologiškumo teiginius reikalavimus, išsamiau nurodydama informaciją, kuri gali arba turi būti teikiama apie tokį poveikį aplinkai, aplinkosaugos aspektus arba aplinkosauginį veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, visu pirma, jei tam tikro poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų arba aplinkosauginio veiksmingumo pagrindimui taikomos 3 straipsnio 4 dalies a ir c punktuose nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytos taisyklės. [86 pakeit.]

6 straipsnis

Pranešimas apie lyginamuosius ekologiškumo teiginius

Lyginamieji ekologiškumo teiginiai neturi būti susiję su produkto, dėl kurio teikiamas teiginys, poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų ar aplinkosauginio veiksmingumo pagerinimu, palyginti su kito to paties prekybininko, konkuruojančio prekybininko, kuris nebevykdo veiklos rinkoje, arba prekybininko, kuris nebeužsiima pardavimu vartotojams, produkto poveikiu aplinkai, aplinkosaugos aspektais ar aplinkosauginiu veiksmingumu, išskyrus atvejus, kai jie grindžiami įrodymais, kad pagerinimas yra reikšmingas ir pasiektas per pastaruosius penkerius metus.

7 straipsnis

Aplinkosauginiai ženklai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad aplinkosauginiai ženklai atitiktų 3–6 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir būtų tikrinami pagal 10 straipsnį.

1a.   Jei aplinkosauginis ženklas yra pagrįstas pripažintu puikiu aplinkosauginiu veiksmingumu pagal Direktyvos, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, 2 straipsnio s punktą, arba sukurtas pripažintų vartotojų organizacijų ir kai jo metodika grindžiama moksliniais ir atkuriamais vertinimo metodais, ženklas tikrinamas tik pagal 10 straipsnio 2 dalį, bet jam netaikomi pagal kiekvienam atskiram ženklu žymimam produktui ar paslaugų grupei taikomi reikalavimai ir susiję bandymai. [87 pakeit.]

2.  Produkto ar prekybininko reitingas arba balas, pagrįstas suvestiniu produkto ar prekybininko poveikio aplinkai rodikliu, gali būti nurodytas tik pagal Sąjungos teisėje nustatytas moksliniais, nepriklausomais ir atkuriamais vertinimo metodais ir gyvavimo ciklo principu paremtas pirmos dalies reikalavimus atitinkančias aplinkosauginio ženklinimo sistemas suteiktuose aplinkosauginiuose ženkluose. [88 pakeit.]

8 straipsnis

Aplinkosauginio ženklinimo sistemoms taikomi reikalavimai

1.   Aplinkosauginio ženklinimo sistema – sertifikavimo sistema, pagal kurią patvirtinama, kad produktas, procesas arba prekybininkas atitinka aplinkosauginio ženklo reikalavimus. [89 pakeit.]

2.  Aplinkosauginio ženklinimo sistemos atitinka šiuos reikalavimus:

a)  informacija apie aplinkosauginio ženklinimo sistemos nuosavybę ir sprendimus priimančius organus yra skaidri, prieinama nemokamai, lengvai suprantama ir pakankamai išsami, taip pat pateikta internete arba patvariojoje laikmenoje; [90 pakeit.]

aa)   aplinkosauginio ženklinimo sistemos sprendimus priimančiuose organuose nekyla interesų konfliktų ir jie yra nepriklausomi nuo ženklą naudojančių prekybininkų; [91 pakeit.]

b)  informacija apie aplinkosauginio ženklinimo sistemos tikslus ir aplinkosauginio ženklinimo sistemos atitikties stebėsenos reikalavimus ir procedūras yra skaidri, prieinama nemokamai, lengvai suprantama ir pakankamai išsami;

c)  prisijungimo prie aplinkosauginio ženklinimo sistemų sąlygos yra proporcingos įmonių dydžiui ir apyvartai, o nustatomi mokesčiai yra pagrįsti ir nediskriminaciniai, kad nebūtų atstumtos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės; [92 pakeit.]

d)  aplinkosauginio ženklinimo sistemos reikalavimus parengė ekspertai, galintys užtikrinti jų mokslinį patikimumą, ir jie buvo pateikti skaidrioms konsultacijoms nevienalytei suinteresuotųjų subjektų arba jų atstovų grupei, kuri juos peržiūrėjo ir patikino dėl jų aktualumo visuomenei. Suinteresuotieji subjektai neturi interesų konfliktų, be kita ko, nes jie nepriklausomi nuo aplinkosauginio ženklinimo sistemos savininko, ir į jų grupę įtraukiami bent atitinkami ekspertai; [93 pakeit.]

e)  aplinkosauginio ženklinimo sistemoje nustatytas skundų ir ginčų sprendimo mechanizmas;

f)  aplinkosauginio ženklinimo sistemoje nustatytos skaidrios procedūros, taikomos reikalavimų nesilaikymo atvejais, ir numatyta galimybė aplinkosauginį ženklą iš sistemos pašalinti arba laikinai sustabdyti jo naudojimą sistemoje, jei nuolat ir akivaizdžiai nesilaikoma sistemos reikalavimų; [94 pakeit.]

fa)   aplinkosauginio ženklinimo sistema turi patikimą stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad būtų galima reguliariai peržiūrėti jos tikslus, strategijas, veiklos rezultatus ir poveikį, remiantis naujausia geriausia patirtimi, moksliniais duomenimis ir įrodymais, ir, kai tinkama, atnaujinti jos reikalavimus atsižvelgiant į išvadas. [95 pakeit.]

3.   Nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datą] valstybių narių valdžios institucijos nenustato naujų nacionalinių ar regioninių aplinkosauginio ženklinimo sistemų. Tačiau pagal iki tos datos nustatytas nacionalines arba regionines aplinkosauginio ženklinimo sistemas aplinkosauginiai ženklai Sąjungos rinkoje gali ir toliau būti suteikiami, jei tos sistemos ir ženklai atitinka šios direktyvos reikalavimus. [96 pakeit.]

Nuo pirmoje pastraipoje nurodytos datos aplinkosauginio ženklinimo sistemos gali būti nustatomos tik pagal Sąjungos teisę. [97 pakeit.]

4.  Nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datą] Komisija nepagrįstai nedelsdama turi patvirtinti bet kokias naujas valstybių narių ar trečiųjų šalių valdžios institucijų nustatytas aplinkosauginio ženklinimo sistemas, pagal kurias suteikiami Sąjungos rinkoje naudosimi ekologiniai ženklai, prieš joms patenkant į Sąjungos rinką, siekiant užtikrinti, kad šie ženklai suteiktų pridėtinės vertės, susijusios su užmojais aplinkosaugos srityje, visų pirma poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų ar aplinkosauginio veiksmingumo aprėptimi, arba susijusios su tam tikra produktų grupe ar sektoriumi, palyginti su esamomis 3 dalyje nurodytomis Sąjungos, nacionalinėmis ar regioninėmis sistemomis, ir atitiktų šios direktyvos reikalavimus. Pagal iki tos datos valstybės narės arba trečiųjų šalių valdžios institucijų nustatytas aplinkosauginio ženklinimo sistemas gali toliau būti suteikiami Sąjungos rinkoje naudosimi aplinkosauginiai ženklai, jei tos sistemos ir ženklai atitinka šios direktyvos reikalavimus. [98 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad privačių veiklos vykdytojų po ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datą] nustatytos aplinkosauginio ženklinimo sistemos būtų patvirtinamos tik tuo atveju, jei tos sistemos suteikia pridėtinės vertės, susijusios su užmojais aplinkosaugos srityje, visų pirma poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų ar aplinkosauginio veiksmingumo aprėptimi, arba susijusios su tam tikra produktų grupe ar sektoriumi ir jų indėliu į MVĮ žaliąją pertvarką, palyginti su esamomis 3 dalyje nurodytomis Sąjungos, nacionalinėmis ar regioninėmis sistemomis, ir atitinka šios direktyvos reikalavimus. Pagal iki tos datos privačių veiklos vykdytojų nustatytas aplinkosauginio ženklinimo sistemas gali toliau būti suteikiami Sąjungos rinkoje naudosimi aplinkosauginiai ženklai, jei tos sistemos ir ženklai atitinka šios direktyvos reikalavimus. [99 pakeit.]

Ši naujų aplinkosauginio ženklinimo sistemų patvirtinimo procedūra taikoma privačių veiklos vykdytojų Sąjungoje ir trečiosiose šalyse nustatytoms sistemoms.

Valstybės narės praneša Komisijai, kai patvirtinamos naujos privačios sistemos.

6.  Norėdami gauti 4 ir 5 dalyse nurodytus patvirtinimus, naujas aplinkosauginio ženklinimo sistemas parengę veiklos vykdytojai pateikia patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose pateikiama:

a)  sistemos sukūrimo pagrindas,

aa)   aprašymas, kaip laikomasi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų; [100 pakeit.]

b)  siūloma sistemos taikymo sritis,

c)  įrodymai, kad sistema suteiks pridėtinės vertės, kaip nustatyta 4 dalyje dėl trečiųjų šalių valdžios institucijų nustatytų aplinkosauginio ženklinimo sistemų arba 5 dalyje dėl privačių veiklos vykdytojų nustatytų aplinkosauginio ženklinimo sistemų; [101 pakeit.]

d)  pasiūlymas dėl kriterijų projekto ir metodikos, naudotos nustatant ir naudosimos suteikiant ekologinį ženklą, ir numatomas poveikis rinkai;

e)  išsamus aplinkosauginio ženklinimo sistemos nuosavybės ir sprendimus priimančių organų aprašymas.

Pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai 4 dalyje nurodytų sistemų atveju paskelbiami viešai ir pateikiami Komisijai, o 5 dalyje nurodytų sistemų atveju – valstybių narių institucijoms, kartu su aplinkosaugos ženklinimo sistemų atitikties sertifikatu, parengtu pagal 10 straipsnį. [102 pakeit.]

7.  Komisija paskelbia ir nuolat atnaujina oficialiai pripažintų šią direktyvą atitinkančių ženklinimo sistemų ir Reglamente (EB) Nr. 66/2010 nustatytų aplinkosauginių ženklų, kuriuos leidžiama naudoti Sąjungos rinkoje po [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datą] pagal 3, 4 ir 5 dalis, sąrašą, įskaitant pagal 6 dalį pateiktą informaciją. Šis sąrašas visuomenei prieinamas nemokamai ir yra lengvai suprantamas. [103 pakeit.]

8.  Siekdama užtikrinti vienodą taikymą visoje Sąjungoje, Komisija ne vėliau kaip... [12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pagal 18 straipsnį priima įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais: [104 pakeit.]

a)  nustato išsamius aplinkosauginio ženklinimo sistemų patvirtinimo ir peržiūros reikalavimus pagal 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus; [105 pakeit.]

b)  išsamiau nurodo 6 dalyje nurodytų patvirtinamųjų dokumentų formą ir turinį;

c)  nustato išsamias 4 dalyje nurodytos patvirtinimo procedūros taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [106 pakeit.]

9 straipsnis

Aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo peržiūra

Valstybės narės užtikrina, kad prekybininkai peržiūrėtų ir atnaujintų informaciją, naudojamą aiškiems ekologiškumo teiginiams pagrįsti, kai yra aplinkybių, kurios gali turėti įtakos dėl kurių keičiasi teiginio tikslumui tikslumas, ir ne vėliau kaip per 5 metus nuo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos pateikimo dienos. Atlikdamas peržiūrą prekybininkas patikslina naudotą pagrindinę informaciją, siekdamas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų. [107 pakeit.]

Prekybininkas neprivalo peržiūrėti pagrindimo ar pakartotinai kreiptis dėl patvirtinimo, jei teiginio tekste yra rašybos klaidų ar kitų nežymių pakeitimų, neturinčių įtakos prašymo esmei ir tikslumui. [108 pakeit.]

Atnaujintas aiškus ekologiškumo teiginys tikrinamas pagal 10 straipsnį.

10 straipsnis

Ekologiškumo teiginių ir aplinkosauginio ženklinimo sistemų pagrindimo ir pranešimo apie juos tikrinimas ir sertifikavimas

1.  Valstybės narės nustato procedūras, skirtas patikrinti, ar aiškūs ekologiškumo teiginiai pagrindžiami ir apie juos pranešama laikantis 3–7 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Komisija reguliariai peržiūri tas procedūras. [109 pakeit.]

2.  Valstybės narės nustato aplinkosauginio ženklinimo sistemų atitikties 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams tikrinimo procedūras. Komisija reguliariai peržiūri tas procedūras. [110 pakeit.]

3.  Tikrinimo ir sertifikavimo reikalavimai prekybininkams, kurie yra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB apibrėžtos labai mažos įmonės, taikomi tik jiems paprašius.

3a.   Nustatydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras, valstybės narės užtikrina, kad nustatant tikrinimo ir sertifikavimo išlaidas būtų atsižvelgiama į teiginio pagrindimo sudėtingumą ir prekybininkų, prašančių atlikti tikrinimą ir sertifikavimą, dydį ir apyvartą, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. [111 pakeit.]

3b.   Tikrinimo reikalavimai netaikomi prekybininkams, turintiems pagal šį straipsnį patikrintą aplinkosauginį ženklą, kai jie pateikia aiškų ekologiškumo teiginį, susijusį su aplinkosaugos aspektais, poveikiu ir aplinkosauginiu veiksmingumu, kurie yra sertifikuoti tuo ženklu.

Pagal 5 straipsnio 6 dalį reikalaujama informacija yra aplinkosauginio ženklinimo sistemos informacija. [112 pakeit.]

4.  Vertinimą atlieka 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis vertintojas, laikydamasis 1 ir 2 dalyse nurodytų procedūrų, prieš prekybininkui viešai paskelbiant ekologiškumo teiginį arba prieš pristatant aplinkosauginį ženklą.

4a.   Aiškių ekologiškumo teiginių ir aplinkosauginio ženklinimo sistemų vertinimas užbaigiamas per 30 dienų. Tinkamai pagrįstais atvejais tikrintojas gali nuspręsti patikros laikotarpį pratęsti daugiau kaip 30 dienų. Tikrintojai pateikia prekybininkui numatomą tikrinimo procedūros laikotarpį tą dieną, kai jiems yra pateiktas prašymas atlikti patikrinimą. [113 pakeit.]

5.  Atlikdamas vertinimą vertintojas atsižvelgia į aiškaus ekologiškumo teiginio arba aplinkosauginio ženklo pobūdį ir turinį.

6.  Užbaigęs vertinimą, vertintojas, kai tinkama, parengia atitikties sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad aiškus ekologiškumo teiginys arba aplinkosauginis ženklas atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

7.  Atitikties sertifikatą pripažįsta kompetentingos institucijos, atsakingos už šios direktyvos taikymą ir vykdymo užtikrinimą. Valstybės narės atitikties sertifikatų sąrašą pateikia per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012. Pateikus atitikties sertifikatą ir pranešus apie jį, ženklinimo sistema arba ekologiškumo teiginys gali būti naudojami Sąjungoje, jei sistema arba teiginys pateikiami kalba, kurią vartotojai gali suprasti valstybėse narėse, kuriose produktas ar paslauga parduodami. Atitikties sertifikatai viešai skelbiami duomenų bazėje, kurioje galima atlikti paiešką, aiškiai nurodant prekybininką, teiginio rūšį, vertinimo metodą ir sektorių. [114 pakeit.]

8.  Toks atitikties sertifikatas nedaro poveikio ekologiškumo teiginio vertinimui, atliekamam nacionalinių institucijų ar teismų pagal Direktyvą 2005/29/EB.

9.  Ne vėliau kaip ...[12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsami informacija, susijusi su 5 dalyje nurodyto sertifikato forma ir jo išdavimo techninėmis priemonėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [115 pakeit.]

9a.   Valstybės narės gali teikti pirmenybę esamų ekologiškumo teiginių, paskelbtų prieš įsigaliojant šiai direktyvai, tikrinimui. [116 pakeit.]

11 straipsnis

Tikrintojas

1.  Tikrintojas yra trečiosios šalies atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008(49).

2.  Akreditavimas visų pirma apima atitikties 3 dalyje nustatytiems reikalavimams vertinimą.

3.  Tikrintojas atitinka šiuos reikalavimus:

a)  tikrintojas yra nepriklausomas nuo produkto, dėl kurio pateiktas ekologiškumo teiginys, arba nuo su ekologiškumo teiginiu susijusio prekybininko;

b)  tikrintojas, jo vyresnioji vadovybė ir už tikrinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai nedalyvauja jokioje veikloje, kuri galėtų prieštarauti jų sprendimų nepriklausomumui ar sąžiningumui tikrinimo veiklos atžvilgiu;

c)  tikrintojas ir jo darbuotojai tikrinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų ir turėdami reikiamą techninę kompetenciją, be jokio spaudimo ir paskatų, ypač finansinių, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar tikrinimo veiklos rezultatus;

d)  tikrintojas turi ekspertinių žinių, įrangą ir infrastruktūrą, kurių reikia tikrinimo veiklai, dėl kurios jis buvo akredituotas, atlikti;

e)  tikrintojas turi pakankamai išteklių, visų pirma techninių pajėgumų ir pakankamą skaičių tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, turinčių patirties atliekant gyvavimo ciklo vertinimus, jei reikia, atsakingų už tikrinimo užduočių atlikimą; [117 pakeit.]

f)  tikrintojo darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimo ir veikia laikydamiesi taikytinos Sąjungos teisės dėl komercinių paslapčių apsaugos, visų pirma Direktyvos (ES) 2016/943, taikomos, taikomo visai informacijai, gautai atliekant tikrinimo užduotis; jei tikrintojas negauna tikrinimui būtinos informacijos dėl komercinių paslapčių apsaugos, jis neišduoda atitikties sertifikato; [118 pakeit.]

g)  jeigu tikrintojas konkrečias užduotis, susijusias su tikrinimu, paveda atlikti subrangovui arba naudojasi patronuojamosios įmonės paslaugomis, jis prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar patronuojamųjų įmonių atliekamas užduotis ir vertina bei stebi subrangovo arba patronuojamosios įmonės kvalifikaciją ir jų atliekamą darbą. 3 dalies a–f punktų reikalavimai taikomi ir subrangovams bei patronuojamoms įmonėms; [119 pakeit.]

ga)   tikrintojas turi parengtą skundų ir ginčų sprendimo mechanizmą; [120 pakeit.]

gb)   atitikties sertifikatą suteikiantis tikrintojas atsako už tvirtinamo teiginio vertinimo tikslumą ir yra atskaitingas, jei atlikus tyrimą nustatoma, kad atliekant vertinimą jis buvo aplaidus. Tačiau ši atskaitomybė taikoma tik tiek, kiek prekiautojas nevykdė klaidinančios komercinės veiklos, kaip pabrėžiama Direktyvos 2005/29/EB 1 priede. [121 pakeit.]

3a.   Akredituoti tikrintojai, įsisteigę vienoje valstybėje narėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, gali vykdyti tikrinimo veiklą bet kurioje kitoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir toje valstybėje narėje įsisteigę akredituoti tikrintojai. [122 pakeit.]

12 straipsnis

Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės [123 pakeit.]

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, imasi tinkamų priemonių, kad padėtų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Tos priemonės apima bent jau gaires ar panašius mechanizmus, skirtus informuotumui apie tai su konkrečiais pavyzdžiais ir procedūromis, kaip laikytis reikalavimų dėl aiškių ekologiškumo teiginių, didinti. Be to, Nedarant poveikio taikytinoms valstybės pagalbos taisyklėms, tokios priemonės gali apimti, kurių turi imtis valstybės narės, apima vieną ar daugiau iš šių priemonių: [124 pakeit.]

a)  finansinę paramą;

aa)   kitus mechanizmus, skirtus informuotumui apie tai, kaip laikytis reikalavimų dėl aiškių ekologiškumo teiginių, didinti; [125 pakeit.]

b)  galimybę gauti finansavimą;

c)  specializuotą vadovų ir darbuotojų mokymą;

d)  specialiai pritaikytą organizacinę ir techninę paramą; [126 pakeit.]

da)   specializuotą vadovų ir darbuotojų mokymą; [127 pakeit.]

Įgyvendindama Sąjungos programas, kurios gali būti naudingos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, Komisija atsižvelgia į iniciatyvas, kurios gali padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, ir jas skatina. [128 pakeit.]

Valstybės narės labai mažoms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms paskiria bendrus kontaktinius punktus, kuriuose jos gali prašyti informacijos apie tai, kaip laikytis aiškių ekologiškumo teiginių reikalavimų, ir apie ankstesnėje dalyje nurodytą galimą paramą. [129 pakeit.]

12a straipsnis

Supaprastinta tikrinimo sistema

1.   Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po įsigaliojimo] Komisija deleguotuoju aktu nustato supaprastintą tikrinimo sistemą, pagal kurią prekiautojai gali pasinaudoti supaprastinta procedūra, kuri gali apimti tam tikrų ekologiškumo teiginių atitikties prielaidą. Taikant šią supaprastintą tikrinimo sistemą, Komisija prireikus:

a)   pirmenybę teikia ekologiškumo teiginiams, dėl kurių dėl teiginio pobūdžio nereikia atlikti viso gyvavimo ciklo analizės arba taikyti sudėtingų metodų;

b)   sudaro palankesnes sąlygas greičiau patvirtinti dažniausiai pasitaikančius ekologiškumo teiginius pagal 3 straipsnio 4a dalyje pateiktą sąrašą;

c)   sudaro palankesnes sąlygas tvirtinti ekologiškumo teiginius, kurie yra pagrįsti ir atitinka standartus ar metodus, pavyzdžiui, taikomus gyvavimo ciklo analizei, kuriuos oficialiai pripažino Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį;

d)   leisti sertifikuoti ekologiškumo teiginius ir aplinkosauginius ženklus, grindžiamus konkretiems produktams ir sektorių kategorijoms taikomomis taisyklėmis, parengtomis pagal 3 straipsnio 4 dalies c punktą ir 5 straipsnio 8 dalį, kai tokiose taisyklėse jau numatytas trečiosios šalies atliekamas tikrinimas.

2.   Pagal 1 dalį Komisija sukuria tų pripažintų standartų ir metodų, kuriems gali būti taikoma supaprastinta procedūra, duomenų bazę, kuri reguliariai peržiūrima ir atnaujinama. [130 pakeit.]

13 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas ir koordinavimo mechanizmai

1.  Valstybės narės paskiria vieną ar kelias už šios direktyvos taikymą ir vykdymo užtikrinimą atsakingas kompetentingas institucijas.

2.  Siekdamos užtikrinti 5 ir 6 straipsnių vykdymą valstybės narės gali paskirti nacionalines institucijas arba teismus, atsakingus už Direktyvos 2005/29/EB vykdymo užtikrinimą. Tokiu atveju Valstybės narės gali nukrypti nuo užtikrina, kad vartotojai, kurių ekonominiai interesai pažeidžiami dėl šios direktyvos 14–17 straipsnių ir taikyti vykdymo užtikrinimo taisykles, priimtas nesilaikymo, galėtų pasinaudoti proporcingomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis pagal Direktyvos 2005/29/EB 11–13 straipsnius11a straipsnį. [131 pakeit.]

3.  Jei valstybių narių teritorijose yra daugiau nei viena kompetentinga institucija, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos tų institucijų pareigos būtų aiškiai apibrėžtos ir būtų nustatyti tinkami komunikacijos ir veiksmų koordinavimo mechanizmai.

4.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms savo valstybės narės kompetentingų institucijų pavadinimą ir kompetencijos sritis.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.  Valstybės narės savo kompetentingoms institucijoms suteikia tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

2.  Pagal 1 dalį kompetentingoms institucijoms suteikiami bent šie įgaliojimai:

a)  įgaliojimai susipažinti su bet kokios formos ar formato visais atitinkamais dokumentais, duomenimis ar informacija, susijusiais su šios direktyvos pažeidimais, nepriklausomai nuo jų laikmenos ar saugojimo vietos, ir įgaliojimai paimti ar gauti jų kopijas;

b)  įgaliojimai reikalauti, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo pateiktų bet kokia forma ar formatu visą atitinkamą informaciją, duomenis ar dokumentus, nepriklausomai nuo jų laikmenos ar saugojimo vietos, siekiant nustatyti, ar nėra padarytas arba daromas šios direktyvos pažeidimas, ir tokio pažeidimo detales;

c)  įgaliojimai savo pačių iniciatyva pradėti tyrimus arba procedūras, kad nutrauktų ar uždraustų šios direktyvos pažeidimus;

d)  įgaliojimai reikalauti, kad prekybininkai imtųsi tinkamų ir veiksmingų teisių gynimo priemonių ir tinkamų veiksmų šios direktyvos pažeidimui nutraukti;

e)  įgaliojimai atitinkamais atvejais dėl šios direktyvos pažeidimo imtis veiksmų sustabdymo priemonių;

f)  įgaliojimai skirti sankcijas už šios direktyvos pažeidimus pagal 17 straipsnį.

3.  Kompetentingos institucijos gali naudotis visa informacija, dokumentais, išvadomis, pareiškimais ar žvalgybine informacija kaip įrodymais savo tyrimų reikmėms, nepriklausomai nuo jų saugojimo formato ar laikmenos.

15 straipsnis

Atitikties stebėsenos priemonės

1.  Pagal 13 straipsnį paskirtos valstybių narių kompetentingos institucijos reguliariai tikrina Sąjungos rinkoje pateiktus aiškius ekologiškumo teiginius ir taikomas aplinkosauginio ženklinimo sistemas. Ataskaitos, kuriose išsamiai išdėstomi tų patikrų rezultatai, viešai skelbiamos internete.

2.  Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad buvo pažeistas šioje direktyvoje nustatytas įpareigojimas, jos atlieka vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

3.  Jeigu atlikusios pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą kompetentingos institucijos nustato, kad aiškaus ekologiškumo teiginio arba aplinkosauginio ženklinimo sistemos pagrindimas ir pranešimas apie juos neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos praneša teiginį pateikusiam prekybininkui apie neatitiktį iki paskelbdamos ataskaitą pagal 15 straipsnio 1 dalį ir reikalauja, kad tas prekybininkas per 30 dienų imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kad aiškus ekologiškumo teiginys arba aplinkosauginio ženklinimo sistema atitiktų šią direktyvą arba kad per 30 dienų reikalavimų neatitinkantis aiškus ekologiškumo teiginys nebebūtų naudojamas ir nebebūtų daromos nuorodos į jį. Tokie veiksmai turi būti kuo veiksmingesni ir greitesni, kartu laikantis proporcingumo principo ir teisės būti išklausytam.

Išimtiniais atvejais kompetentingos institucijos, gavusios tinkamai pagrįstą prekiautojo prašymą, gali nuspręsti vieną kartą pratęsti pradinį 30 dienų terminą, per kurį prekiautojas turės imtis visų tinkamų taisomųjų veiksmų. [132 pakeit.]

3a.   Jei valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad aiškus ekologiškumo teiginys arba aplinkosauginio ženklinimo sistema neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos reikalauja, kad prekiautojas nepagrįstai nedelsdamas atskleistų, jei apie aiškų ekologiškumo teiginį arba aplinkosauginio ženklinimo sistemą pranešta kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju neatitikimą nustačiusios kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos praneša kitų valstybių narių, kuriose buvo pranešta apie teiginį arba ženklinimą, kompetentingoms institucijoms apie vertinimo pagal 15 straipsnio 3 dalį rezultatus. [133 pakeit.]

3b.   Jei valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad tikrintojai pakartotinai išdavė aiškių ekologiškumo teiginių, neatitinkančių šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, atitikties sertifikatus, tuomet tikrintojo akreditavimas nepagrįstai nedelsiant panaikinamas. [134 pakeit.]

16 straipsnis

Skundų nagrinėjimas ir teisė kreiptis į teismą

1.  Fiziniai ar juridiniai asmenys arba organizacijos, kurie pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę laikomi turinčiais teisėtą pakankamą interesą, turi teisę pateikti pagrįstus skundus kompetentingoms institucijoms, kai jie, remdamiesi objektyviomis aplinkybėmis, mano, kad prekybininkas vienas ar daugiau prekybininkų ar tikrintojų nesilaiko šios direktyvos nuostatų. [135 pakeit.]

2.  Taikant pirmą pastraipą, turinčiais pakankamą interesą laikomi žmonių sveikatą, aplinkos arba vartotojų apsaugą propaguojantys nevyriausybiniai subjektai arba organizacijos, atitinkantys nacionalinės teisės reikalavimus.

3.  Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos įvertina 1 dalyje nurodytą pagrįstą skundą ir prireikus imasi būtinų veiksmų, kad patikrintų tuos skundus, be kita ko, vykdo asmens ar organizacijos arba atitinkamų prekiautojų ar tikrintojų patikrinimus ir klausymus, kad nustatytų šios direktyvos nuostatų nesilaikymą ir patikrintų tuos skundus. Jei skundas patvirtinamas, kompetentingos institucijos imasi būtinų veiksmų pagal 15 straipsnį. [136 pakeit.]

4.  Nedelsdamos ir visais atvejais per 30 dienų nuo pagrįsto skundo gavimo laikydamosi nacionalinės teisės aktų atitinkamų nuostatų, kompetentingos institucijos praneša 1 dalyje nurodytam asmeniui ar organizacijai, pateikusiems skundą, apie savo sprendimą patenkinti arba atmesti skunde pateiktą prašymą imtis veiksmų ir pateikia tokio sprendimo motyvus ir tolesnių veiksmų bei priemonių, kurių ji imsis, aprašymą. Kompetentingos institucijos leidžia, kad skundą pareiškęs asmuo pateiktų papildomos informacijos. [137 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas asmuo ar organizacija, teikiantys pagrįstą skundą, turėtų teisę kreiptis į teismą ar kitą nepriklausomą ir nešališką viešąją įstaigą, kompetentingą peržiūrėti kompetentingos institucijos sprendimų, aktų ar neveikimo procesinį ir materialinį teisėtumą pagal šią direktyvą, nepažeidžiant jokių nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad prieš pradedant teismo procesą būtų išnaudotos visos administracinės peržiūros procedūros. Tos teisminės peržiūros procedūros turi būti sąžiningos, nešališkos, savalaikės ir nemokamos arba ne pernelyg brangios, taip pat turi būti numatytos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant, kai būtina, įpareigojimą sustabdyti veiksmus.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų nemokamai, lengvai prieinamu ir suprantamu būdu prieinama praktinė informacija apie galimybę pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis administracinės ir teisminės peržiūros procedūromis. [138 pakeit.]

17 straipsnis

Sankcijos

1.  Nepažeidžiant Direktyvoje 2008/99/EB(50) nustatytų įpareigojimų, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Nustatydamos už pažeidimus taikytinų sankcijų rūšį ir dydį, valstybių narių kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į:

a)  pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)  tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo ir, kai taikoma, į visus veiksmus, kurių prekybininkas ėmėsi, kad sumažintų arba atlygintų vartotojų patirtą žalą;

c)  atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas, pavyzdžiui, pagal bendrą atsakingu laikomo juridinio asmens apyvartą arba atsakingu laikomo fizinio asmens metines pajamas;

d)  ekonominę naudą, kurią pažeidėjai gavo iš pažeidimo;

e)  bet kokius atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

f)  kitas tuo konkrečiu atveju atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes;

g)  sankcijas tarpvalstybinėse bylose, taikomas prekybininkui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse, kai informacija apie tokias sankcijas, kai taikytina, yra prieinama naudojantis Reglamentu (ES) 2017/2394 nustatytu mechanizmu.

3.  Valstybės narės numato, kad sankcijos ir priemonės už šios direktyvos pažeidimus apima:

a)  baudas, dėl kurių už pažeidimą atsakingi asmenys faktiškai netektų ekonominės naudos, gautos už padarytus pažeidimus, ir tokių baudų padidinimą už pakartotinius pažeidimus;

b)  pajamų, prekybininko gautų iš sandorio dėl atitinkamų produktų, konfiskavimą;

c)  laikiną draudimą ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose ir gauti viešąjį finansavimą, įskaitant viešųjų pirkimų procedūras, dotacijas ir koncesijas.

Taikydamos a punktą, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai turi būti skiriamos sankcijos pagal Reglamento (ES) 2017/2394(51) 21 straipsnį, didžiausias tokių baudų dydis būtų ne mažesnis kaip 4 proc. prekybininko metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Pagal 3 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

18a straipsnis

Konsultacijų forumas

Komisija įsteigia konsultacijų dėl ekologiškumo teiginių forumą (toliau – forumas), kuriame proporcingai dalyvauja valstybių narių atstovai ir visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, pramonės atstovai, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir amatų pramonės atstovus, profesines sąjungas, prekybininkus, mažmenininkus, importuotojus, akademinius tyrėjus, aplinkos apsaugos grupes ir vartotojų organizacijas. Komisija konsultuojasi su forumu šiais klausimais:

i)   3 straipsnio 4a dalyje nurodytų darbo planų rengimas;

ii)   deleguotųjų teisės aktų rengimas;

iii)   ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos reikalavimų atnaujinimas;

iv)   bet koks ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos reikalavimų įvertinimas;

v)   bet koks esamų ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos reikalavimų veiksmingumo vertinimas. [139 pakeit.]

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

20 straipsnis

Stebėsena

1.  Valstybės narės reguliariai stebi, kaip taikoma ši direktyva, remdamosi:

a)  aiškių ekologiškumo teiginių ir aplinkosauginio ženklinimo sistemų, dėl kurių pateikti pagrįsti skundai pagal 16 straipsnį, rūšių apžvalga;

b)  aiškių ekologiškumo teiginių ir aplinkosauginio ženklinimo sistemų, dėl kurių kompetentingos institucijos pareikalavo, kad prekybininkas imtųsi taisomųjų veiksmų pagal 15 straipsnį arba skyrė sankcijas pagal 17 straipsnį, apžvalga.

2.  1 dalyje nurodytoje informacijoje nurodomas aiškus ekologiškumo teiginys arba aplinkosauginio ženklinimo sistema, įtariamo pažeidimo pobūdis, taisomųjų veiksmų pobūdis ir trukmė ir, jei taikoma, skirta sankcija.

3.  Valstybės narės kasmet teikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją.

3a.   Nacionalinės kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja ir reguliariai keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su šios direktyvos įgyvendinimu. [140 pakeit.]

4.  Remdamasi pagal 3 dalį surinkta informacija ir informacija, kurią valstybės narės pateikė pagal 15 straipsnio 1 dalį, ir prireikus papildomomis konsultacijomis su kompetentingomis institucijomis, Europos aplinkos agentūra kas dvejus metus skelbia ataskaitą, kurioje pateikiamas aiškių ekologiškumo teiginių ir aplinkosauginio ženklinimo sistemų raidos kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje vertinimas. Ataskaita suteikia galimybę diferencijuoti pagal skundą teikiančio prekybininko dydį ir pagal pagrindimo kokybę.

21 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.  Komisija ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 5 metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę] atlieka šios direktyvos vertinimą pagal jos tikslus ir jo pagrindinių išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje įvertinama, ar pasiekti šios direktyvos tikslai, visų pirma susiję su:

a)  užtikrinimu, kad aiškūs ekologiškumo teiginiai apie produkto ar prekybininko aplinkosauginį veiksmingumą būtų grindžiami patikima, palyginama ir patikrinama informacija;

b)  užtikrinimu, kad aplinkosauginio ženklinimo sistemos būtų grindžiamos sertifikavimo sistemomis ir atitiktų atitinkamus 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

c)  užtikrinimu, kad naujas privačias aplinkosauginio ženklinimo sistemas, skirtas produktams arba prekybininkams, kuriems jau taikomos esamos sistemos, valstybės narės patvirtintų tik tuo atveju, jei jos suteikia pridėtinės vertės, palyginti su esamomis sistemomis;

d)  taisyklių, pagal kurias pranešama apie aiškius ekologiškumo teiginius Sąjungos rinkoje ir vengiama pranešimo apie tokius teiginius išlaidų dubliavimo, nustatymu;

da)   užtikrinti, kad prekiautojai savo veikloje ir vertės grandinėse veiksmingai teiktų pirmenybę išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, įvertindami nuostatų, susijusių su anglies dioksido kreditų naudojimu, tinkamumą; [141 pakeit.]

e)  vidaus rinkos veikimo stiprinimu.

ea)   sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie aplinkos be toksinių medžiagų. [142 pakeit.]

3.  Jei Komisija mano, kad tai tikslinga, prie 1 dalyje nurodytos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, be kita ko, apsvarstant tolesnes nuostatas dėl:

a)  galimybių žiedinei, biologinei ir žaliajai ekonomikai atvėrimo, įvertinant, ar tikslinga ir įmanoma įpareigoti naudoti bendrus ir, kai tinkama, gyvavimo ciklu grindžiamus ekologiškumo teiginių pagrindimo metodus;

b)   palankesnių sąlygų pereiti prie aplinkos be toksinių medžiagų sudarymo, apsvarstant galimybę uždrausti teikti ekologiškumo teiginius dėl produktų, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas laikomas būtinu visuomenei pagal kriterijus, kuriuos turi parengti Komisija; [143 pakeit.]

ba)   tolesniu vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos veikimo stiprinimu, apsvarstant galimybę reikalavimą pagrįsti aiškius ekologiškumo teiginius taikyti ir labai mažoms įmonėms; [144 pakeit.]

c)  tolesnio konkrečių ekologiškumo teiginių dėl aplinkosaugos aspektų ar poveikio, kaip antai patvarumo, galimybės pakartotinai naudoti, remontuoti, perdirbti, perdirbtosios medžiagos dalies, natūralių medžiagų, įskaitant skaidulas, naudojimo, aplinkosauginio veiksmingumo ar tvarumo, biologinių elementų, biologinio skaidumo, biologinės įvairovės, atliekų prevencijos ir mažinimo, pagrindimo reikalavimų suderinimo.

22 straipsnis

Reglamento (ES) 1024/2012 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 1024/2012 priedas papildomas šiuo punktu:"

„X. [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą eilės numerį] ... m....... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES)... dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos (OL L ..., data, p. ...) 13 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnis.“

23 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2394 daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) 2017/2394 priedas papildomas šiuo punktu:"

„X. [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą eilės numerį] ... m....... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)... dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos (OL L ..., data, p. ...).“

24 straipsnis

Direktyvos (ES) 2020/1828 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2020/1828 I priedas papildomas šiuo punktu:"

„X. [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą eilės numerį] ... m....... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)... dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos (OL L ..., data, p. ...)“

25 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo datos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 30 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo]. [173 pakeit.]

Valstybėms narėms priėmus tas priemones, jose turi būti nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda turi būti pateikta oficialaus tų priemonių paskelbimo metu. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Ši direktyva taikoma mažosioms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, ne vėliau kaip per 42 mėnesius nuo jos įsigaliojimo. [145 pakeit.]

1a.   Valstybės narės gali nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos iki jos taikymo pradžios dienos, per kurį vis dar galima naudoti esamus ekologiškumo teiginius, pateiktus tikrinti.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių priemonių tekstus.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C , , p. . (2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098 galutinis). (3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Europos žaliasis kursas (COM(2019)0640 galutinis). (4) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES (COM(2022)0143 galutinis). (5) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22). (6) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB (COM(2022)0132 galutinis). (7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1). (8) https://agriculture.ec.europa.eu/system/files/2023-01/agri-market-brief-20-organic-farming-eu_en_1.pdf (9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). (10) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (11) COM(2022) 132 final. (12) 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo, kuriuo panaikinamos Tarybos direktyva 73/44/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EB bei 2008/121/EB (OL L 272, 2011 10 18, p. 1). (13) 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/2279 dėl aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui matuoti ir apie jį informuoti (OL L 471, 2021 12 30, p. 1.). (14) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). (15) […] (16) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1). (17) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21). (18) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22) su pakeitimais. (19) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (20) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (21) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1). (22) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1). (23) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (24) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1). (25) OL C 369, 2011 12 17, p. 14. (26) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1). (27) OL L 345, 2017 12 27, p. 1. (28) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1). (29) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1). (30) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1). (31) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1). (32) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10). (33) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5). (34) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30). (35) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1). (36) 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (OL L 12, 2000 1 18, p. 16). (37) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5). (38) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1). (39) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakavimo atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10). (40) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). (41) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../..., kuriuo sukuriama Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema (OL L …). (42) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1). (43) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (44) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1). (45) 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo, kuriuo panaikinamos Tarybos direktyva 73/44/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EB bei 2008/121/EB (OL L 272, 2011 10 18, p. 1). (46) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). (47) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). (48) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1). (49) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30). (50) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28). (51) OL L 345, 2017 12 27, p. 1.