Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2023)0391 – C9‑0250/2023)(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2022 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2022 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2022 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(5), ypač į jo 59, 118, 260, 261 ir 262 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0071/2024),

1.  atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generalinei sekretorei patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2022 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 45, 2022 2 24. (2) OL C, C/2023/2, 2023 10 12. (3) OL C, C/2023/103, 2023 10 4. (4) OL C, C/2023/112, 2023 10 12. (5) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0071/2024),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, jog ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

B.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 319 straipsnį Parlamentas yra vienintelis atsakingas už Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir kadangi Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas sudaro atskirą Sąjungos biudžeto skirsnį;

C.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 15 straipsnio 1 dalį Europos Vadovų Taryba nevykdo teisėkūros funkcijų;

D.  kadangi pagal SESV 317 straipsnį Komisija vykdo Sąjungos biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus, ir kadangi pagal galiojančią sistemą Komisija suteikia reikiamus įgaliojimus kitoms Sąjungos institucijoms, kad jos galėtų vykdyti su jomis susijusius biudžeto skirsnius;

E.  kadangi pagal SESV 235 straipsnio 4 dalį ir 240 straipsnio 2 dalį Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai (toliau – Taryba) padeda Tarybos generalinis sekretoriatas ir kadangi Tarybos generalinis sekretorius yra visapusiškai atsakingas už patikimą Sąjungos biudžeto II skirsnyje įrašytų asignavimų valdymą;

F.  kadangi beveik dvidešimt metų Parlamentas įgyvendina nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, ir kadangi Komisija pritaria, kad tokios praktikos, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas kiekvienos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ir agentūros administracinėms išlaidoms, turėtų būti laikomasi ir toliau;

G.  kadangi, kaip nurodyta Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje, Komisija kitoms Sąjungos institucijoms suteikia reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti;

H.  kadangi nuo 2009 m. dėl Tarybos nenoro bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas buvo priverstas atsisakyti patvirtinti Tarybos generaliniam sekretoriui, kad biudžetas įvykdytas;

I.  kadangi Europos Vadovų Taryba ir Taryba, kurios yra Sąjungos institucijos ir naudojasi Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis, turėtų būti skaidrios ir demokratiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams ir joms turėtų būti taikoma demokratinė viešųjų lėšų naudojimo kontrolė;

J.  kadangi Europos ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) atlikto strateginio tyrimo OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo rekomendacijoje nurodyta, jog Tarybos praktika, susijusi su teisėkūros proceso skaidrumu, yra netinkamas administravimas ir turi būti imamasi veiksmų, kad piliečiams būtų sudaryta galimybė stebėti Sąjungos teisėkūros procesą;

K.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisę būti informuotiems apie viešųjų pajamų naudojimą ir kadangi Bendrasis Teismas savo 2023 m. sausio 25 d. sprendime byloje T-163/21(1) De Capitani prieš Tarybą dėl Sąjungos teisėkūros proceso skaidrumo nurodė, kad Tarybos darbo grupėse parengti dokumentai yra ne techninio, o teisėkūros pobūdžio, todėl jiems taikomi prašymai leisti susipažinti su dokumentais;

1.  pažymi, kad Tarybos biudžetas priklauso DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“, jos suma 2022 m. siekė 11,6 mlrd. EUR (t. y. 5,9 proc. viso Sąjungos biudžeto); pažymi, kad maždaug 0,6 mlrd. EUR siekiantis Tarybos biudžetas sudaro apie 5,3 proc. visų administracinių Sąjungos išlaidų;

2.  pažymi, kad Audito Rūmai savo 2022 finansinių metų metinėje ataskaitoje išanalizavo 60 administravimo srities operacijų imtį – tiek pat kaip 2021 m.; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai rašo, jog administracines išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išlaidas pensijoms, kurios 2022 m. sudarė apie 70 proc. visų administracinių išlaidų, taip pat išlaidas pastatams, įrangai, energijai, ryšių ir informacinėms technologijoms, ir kad jų daugelio metų darbo patirtis rodo, jog apskritai šios išlaidos yra nedidelės rizikos;

3.  pažymi, kad 14 (23 proc.) iš 60 operacijų buvo klaidų, tačiau Audito Rūmai, remdamiesi penkiomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos;

4.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad savo 2022 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymi, jog nenustatė jokių konkrečių su Taryba susijusių problemų;

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dabartinė padėtis

5.  labai apgailestauja dėl to, kad nuo 2009 m. ir vėl dėl 2021 finansinių metų Parlamentas turėjo atsisakyti patvirtinti Tarybos biudžeto įvykdymą, nes Taryba ir toliau atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo, paremto rimtu ir nuodugniu Tarybos biudžeto įvykdymo tikrinimu;

6.  pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. atitinkamos Parlamento tarnybos pranešėjo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimais vardu perdavė Tarybos sekretoriatui klausimyną, kuriame pateikti 74 Parlamentui svarbūs klausimai, kad būtų galima nuodugniai patikrinti Tarybos biudžeto vykdymą ir Tarybos valdymą; taip pat pažymi, kad panašūs klausimynai buvo išsiųsti visoms kitoms institucijoms ir jos visos pateikė Parlamentui išsamius atsakymus į visus klausimus;

7.  apgailestauja, kad 2023 m. spalio 12 d. Tarybos generalinis sekretoriatas vėl informavo Parlamentą, kad jis neatsakys į Parlamento klausimyną ir kad Taryba nedalyvaus numatytame 2023 m. spalio 25 d. klausyme, nors jis yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo proceso dalis ir jame dalyvavo visos kitos pakviestos institucijos;

8.  atkreipia dėmesį į Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, laikantis dabartinio aiškinimo ir praktikos, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu;

9.  pabrėžia, kad Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Komisija suteikia kitoms Sąjungos institucijoms reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti, ir todėl mano, kad nesuvokiama yra Tarybos nuomonė, jog Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti suteiktas Komisijai;

10.  pabrėžia, kad beveik dvidešimt metų Parlamentas taiko nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms; primena, kad Komisija pareiškė, jog ji neturi galimybių prižiūrėti, kaip vykdomi kitų Sąjungos institucijų biudžetai; atkreipia dėmesį į ne kartą išsakytą Komisijos nuomonę, kad Parlamentas ir toliau turėtų laikytis praktikos, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas dėl kiekvienos Sąjungos institucijos administracinių išlaidų;

11.  pabrėžia, kad dėl dabartinės padėties Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir ombudsmeno ataskaitas, taip pat Tarybos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją, nes Taryba toliau aplaidžiai nebendradarbiauja su Parlamentu, taigi Parlamentas negali tinkamai vykdyti savo pareigų ir priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

12.  apgailestauja dėl to, kad Taryba jau daugiau kaip dešimtmetį rodo, jog neturi jokio politinio noro bendradarbiauti su Parlamentu vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pabrėžia, kad šis elgesys daro ilgalaikį neigiamą poveikį abiem institucijoms, diskredituoja Sąjungos biudžeto valdymą ir demokratinę priežiūrą ir griauna piliečių pasitikėjimą Sąjunga kaip skaidriu subjektu;

13.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika remia mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisę būti informuotiems apie viešųjų pajamų naudojimą; todėl reikalauja visapusiškai gerbti Parlamento, kaip demokratinės atskaitomybės principo laikymąsi užtikrinančios institucijos, prerogatyvą ir vaidmenį; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, priimtas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

14.  ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas su Parlamentu aukščiausiu lygmeniu, įtraukiant generalinius sekretorius ir abiejų institucijų pirmininkus, siekiant išeiti iš aklavietės ir rasti sprendimą, kartu atsižvelgiant į atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje bei užtikrinant biudžeto vykdymo skaidrumą ir tinkamą demokratinę kontrolę;

15.  pabrėžia, kad šiuo metu padėtį reikėtų gerinti vykdant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą remiantis Sutartimis, tačiau atlikus Sutarčių peržiūrą galėtų būti užtikrintas didesnis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros aiškumas ir skaidrumas, suteikiant Parlamentui aiškią kompetenciją teikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ir agentūrai atskirai; vis dėlto pabrėžia, kad, kol bus atlikta tokia peržiūra, dabartinė padėtis turi būti pagerinta užtikrinant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą pagal dabartinę Sutarčių sistemą, ir primygtinai ragina Tarybą aktyviai bendradarbiauti su Parlamentu sprendžiant su dabartine padėtimi susijusias problemas;

16.  pažymi, kad, nors Taryba nenori bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Parlamentas šioje rezoliucijoje vis dėlto atkreipia dėmesį į tam tikrus politinius prioritetus ir pateikia tam tikras pastabas dėl Tarybos biudžeto ir finansų valdymo bei kitas pastabas, susijusias su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

17.  primena, kad kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, ES ir jos valstybės narės įsipareigojo teikti pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms; primena šaudmenų iniciatyvą, kuria iš pradžių buvo siekiama iki 2024 m. kovo mėn. Ukrainai suteikti 1 mln. 155 mm artilerijos sviedinių, tačiau iki tos datos pristatyta tik maždaug pusė to kiekio; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant gerokai paspartinti šaudmenų gamybą, viešuosius pirkimus ir tiekimą Ukrainai; atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos vyriausybė paprašė Europos sąjungininkų aprūpinti šalį 7 iš maždaug 30 valstybėse narėse turimų priešraketinių sistemų, kad civilinė infrastruktūra būtų tinkamiau apsaugota nuo Rusijos agresijos; apgailestauja, kad iki šiol tik viena valstybė narė įsipareigojo patiekti papildomą sistemą, ir primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą paspartinti sprendimų priėmimo procesą ir skirti išteklių, kad Ukrainai būtų suteikti būtini oro gynybos pajėgumai; pabrėžia, kad Parlamentas nepatvirtins Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo dėl to, kad ji neįgyvendino Parlamento rekomendacijų, ir tol, kol reikiama parama Ukrainai nebus tinkamai įtraukta į biudžetą; dar kartą patvirtina savo solidarumą su Ukraina ir pabrėžia, kad svarbu, jog Europos vadovai imtųsi ryžtingų veiksmų, kad būtų patenkinti neatidėliotini mūsų Ukrainos partnerių saugumo poreikiai;

Politiniai prioritetai

18.  apgailestauja dėl to, kad, vykdant kandidatūrų siūlymo ir skyrimo į daugelį Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų procedūras, Taryba naudojasi savo prerogatyva neatsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių nuomones ar Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) rekomendacijas;

19.  pabrėžia, kad dėl įprastos Tarybos praktikos nekvestionuoti atskirų valstybių narių paskyrimų į daugumą pareigų, kandidatų profesinė kvalifikacija nėra nuodugniai tikrinama; todėl primygtinai pabrėžia, kad reikia peržiūrėti šią Tarybos prerogatyvą siekiant užtikrinti ir sustiprinti susijusių institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų dalyvavimą ir padidinti paskirtų subjektų legitimumą; siūlo, kaip vieną iš kandidatų reikiamos kvalifikacijos užtikrinimo būdų, sudaryti nepriklausomas ekspertų grupes tokiems patikrinimams atlikti;

20.  primena, kad pagal SESV 286 straipsnio 2 dalį Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, skiria Audito Rūmų narius; apgailestauja dėl to, kad Taryba ne kartą neatsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas jam atliekant konsultacinį vaidmenį skiriant Audito Rūmų narius;

21.  atkreipia dėmesį į didelį lyčių disbalansą Audito Rūmuose, kur 2022 m. pabaigoje buvo tik 9 moterys narės, o vyrų narių – 17; atkreipia dėmesį į sunkumus dėl dabartinės skyrimo procedūros pasiekti lyčių pusiausvyrą Audito Rūmuose; pakartoja savo raginimą Tarybai persvarstyti skyrimo procedūrą siekiant spręsti šią problemą imantis konkrečių veiksmų, pvz., nustatant, kad valstybės narės į kiekvieną poziciją privalo pateikti bent dvi skirtingų lyčių kandidatūras;

22.  apgailestauja dėl to, kad Taryba iki šiol ignoravo 2020 m. gruodžio 17 d. Parlamento rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams(2), ir primygtinai tvirtina, kad specialus institucinis forumas užtikrintų geresnį lyčių lygybės integravimą į Sąjungos politiką bei strategijas, taip pat nepaprastai svarbų koordinavimą ir pažangą svarstant pagrindinius su lyčių lygybe susijusius dokumentus;

23.  apgailestauja dėl to, kad sprendimų priėmimo procesas Taryboje dar toli gražu nėra visiškai skaidrus, o tai daro poveikį piliečių pasitikėjimui Sąjunga kaip skaidriu subjektu, taigi taip kyla pavojus visos Sąjungos reputacijai; primena Ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas atlikus strateginį tyrimą OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo, ir pritaria joms; primygtinai ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių siekiant, kad būtų įgyvendintos Ombudsmeno rekomendacijos ir atitinkami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai; primena, kad Bendrasis Teismas savo sprendime byloje T-163/21 De Capitani prieš Tarybą pabrėžė, kad Taryba turėtų užtikrinti aiškesnį teisėkūros skaidrumą, kad būtų sudaryta galimybė susipažinti su teisėkūros dokumentais, laikantis Tarybos, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, pareigos, susijusios su viešąja kontrole ir atskaitomybe, kuri yra bet kokio demokratinio teisėtumo pagrindas;

24.  reiškia didelį susirūpinimą dėl augančio Europos Vadovų Tarybos vaidmens kalbant apie teisėkūros dokumentus, nors ji neatlieka nei teisėkūros, nei vykdomosios funkcijos, netaiko tokių pačių skaidrumo standartų kaip Taryba ir tai reiškia, kad iš jos nereikalaujama atskaitomybės;

25.  pažymi, kad vieningo balsavimo procedūros naudojimas Taryboje tam tikrose politikos srityse gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos sprendimų priėmimo procesui ir dėl to kyla valstybių narių, ypač tų, kurios nesilaiko teisinės valstybės principo, šantažo rizika; ragina Tarybą taikyti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma procedūras atvejais, kai tai numatyta Sutartyse; pažymi, kad perėjimas prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma procedūros Taryboje gali būti vienas iš būdų siekiant veiksmingesnio politikos formavimo;

26.  apgailestauja dėl to, kad valstybių narių nuolatinių atstovų dalyvavimas privalomame skaidrumo registre, sukurtame 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro(3), yra visiškai savanoriškas, ir primygtinai tvirtina, kad visos nuolatinės atstovybės turėtų aktyviai dalyvauti privalomame skaidrumo registre prieš jų valstybės narės pirmininkavimą Tarybai, jo metu ir jam pasibaigus; mano, kad galiojančios etikos taisyklės dėl interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir lobistinės veiklos skaidrumo turėtų būti sugriežtintos ir suderintos ir kad valstybių narių atstovams, kurie tiesiogiai naudojasi Sąjungos subsidijomis per jiems priklausančias įmones, neturėtų būti leidžiama dalyvauti su šiomis subsidijomis susijusiose politinėse ar biudžeto diskusijose ir balsavimuose;

27.  apgailestauja, kad Taryba ne iki galo pasinaudoja privalomu skaidrumo registru, neatsižvelgiant jo dabartinius apribojimus, ir atmeta bet kokias rekomendacijas dėl patobulinimų; pakartoja savo raginimą Tarybai atsisakyti susitikti su neregistruotais lobistais;

28.  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 27 d. Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto surengto praktinio seminaro išvadas, ragina rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares nebesinaudoti įmonių teikiama parama siekiant padengti savo išlaidas; supranta, kad valstybių narių nacionalinių biudžetų finansiniai ištekliai labai skiriasi ir kad kiekviena valstybė narė, nesvarbu, koks jos dydis ir biudžeto ištekliai, turėtų turėti lygias galimybes organizuoti sėkmingą pirmininkavimą Tarybai, tačiau mano, kad priimant įmonių teikiamą paramą daroma žala reputacijai, nes kyla rizika, kad atsiras interesų konfliktų; pakartoja savo raginimą Tarybai į biudžetą įtraukti pirmininkavimą Tarybai, kad apskritai būtų užtikrinti tinkami ir vienodi darbo proceso Taryboje veiksmingumo ir efektyvumo standartai; atsižvelgdamas į tai, yra nusivylęs Tarybos parengtomis neprivalomomis gairėmis dėl įmonių teikiamos paramos;

29.  apgailestauja, kad, nepaisant ne kartą išsakytų Parlamento prašymų, Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodeksas nebuvo suderintas su Parlamento ir Komisijos elgesio kodeksais, visų pirma kalbant apie patvirtintiną veiklą pirmininkui pasitraukus iš pareigų;

30.  pakartoja, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2023/2061, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis(4), nedaro poveikio Parlamento ir Tarybos prerogatyvoms vykdant metinę biudžeto procedūrą, o to sprendimo 5 konstatuojamoji dalis susijusi su klausimais, kurie nepriklauso Europos Vadovų Tarybos kompetencijai pagal ES sutarties 15 straipsnio 1 dalį ir Parlamento sudėties nustatymo pagal ES sutarties 14 straipsnio 2 dalį teisiniam pagrindui; primygtinai tvirtina, kad sprendimą dėl Sąjungos biudžeto turinio pagal SESV 314 straipsnyje nustatytą procedūrą turi priimti tik Parlamentas ir Taryba;

Biudžeto ir finansų valdymas

31.  pažymi, kad Tarybos biudžetas 2022 m. siekė 611 473 556 EUR, t. y. buvo 2,9 proc. didesnis nei 2021 m., o tai yra žymiai didesnis padidėjimas nei 2020–2021 m., kuris buvo 0,6 proc.;

32.  apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas nebuvo padalytas į du aiškiai atskirtus biudžetus, kaip Parlamentas rekomendavo ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, siekdamas padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, ypač kalbant apie Europos Vadovų Tarybą, nes šiuo metu neįmanoma gauti patikimos informacijos apie jos išlaidas;

33.  apgailestaudamas pažymi, kad Tarybos generalinis sekretoriatas skelbia ataskaitą dėl metinių ataskaitų bei įvairių savo padalinių metines veiklos ataskaitas, tačiau sudėtinga rasti glaustą ir lengvai prieinamą visos Tarybos generalinio sekretoriato veiklos apžvalgą, nes nėra vienos bendros ataskaitos, kurioje būtų apibendrinta ir pateikta nuosekli Tarybos veiklos apžvalga;

34.  su pasitenkinimu pažymi, kad Tarybos apskaitos pareigūnas gali patvirtinti, kad Tarybos 2022 m. metinės finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal Finansinio reglamento XIII antraštinę dalį ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles, kaip reikalaujama iš visų institucijų ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, ir kad apskaitos pareigūnas pateikė pagrįstą patikinimą, jog 2022 m. finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais pateikta teisinga informacija apie Tarybos finansinę būklę, operacijų rezultatus ir pinigų srautą;

35.  pažymi, kad 2022 m. Taryba pagal Finansinio reglamento 29 straipsnį atliko 64 biudžeto perkėlimus, o tai yra žymiai daugiau nei 43 perkėlimai 2021 m.; taip pat pažymi, kad biudžeto valdymo institucija buvo informuota dėl šešių perkėlimų ir kad pagrindinė šių perkėlimų priežastis buvo išaugusios vandens, dujų, elektros energijos ir šildymo išlaidos bei atlyginimų padidinimas;

36.  pažymi, kad atlikus perkėlimus Tarybos generalinio sekretoriato komandiruočių išlaidos sumažėjo 300 000 EUR, t. y. 9 proc., o su Europos Vadovų Taryba susijusių darbuotojų komandiruočių išlaidos padidėjo 300 000 EUR, t. y. 20 proc.; prašo Tarybos užtikrinti visišką skaidrumą, susijusį su Europos Vadovų Tarybos pirmininko kelionėmis, įskaitant transporto priemones, pasirinktų priemonių pagrindimą ir lydinčius darbuotojus;

37.  kritiškai vertina tai, kad per kelerius metus gerokai padidintas Europos Vadovų Tarybos pirmininko kelionių biudžetas, ir yra susirūpinęs dėl to, kad, remiantis spaudos pranešimais, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nuo savo kadencijos pradžios 2019 m. iki 2022 m. gruodžio mėn. vykdamas į komandiruotes komerciniais lėktuvais naudojosi tik 18 iš 112 kartų; pabrėžia, kad komerciniai lėktuvai turėtų būti įprastas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pasirinkimas kiekvienu atveju, kai tokia alternatyva galima naudotis ir ji yra suderinama su atitinkamų susitikimų darbotvarke bei vieta, ir pabrėžia, kad Sąjungos institucijų vadovai turėtų rodyti gerą pavyzdį visuomenei, be kita ko, atsižvelgiant į klimato tvarumo politikos užtikrinimą;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

38.  pažymi, kad 2022 m. buvo laipsniškai panaikintos išskirtinės su COVID-19 pandemija susijusios priemonės ir kad posėdžiai vėl rengiami kaip įprasta; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad sumažėjo vaizdo konferencijų ir padidėjo fizinių posėdžių skaičius: 2021 m. 35 proc. posėdžių buvo vaizdo konferencijos, o 65 proc. – fiziniai susitikimai, o 2022 m. 15 proc. posėdžių buvo vaizdo konferencijos, o 85 proc. – fiziniai susitikimai;

39.  pažymi, kad 2022 m. bendras oficialių posėdžių skaičius siekė 4 415, t. y. 2,9 proc. daugiau, palyginti su 4 291 posėdžiu 2021 m., įskaitant ženklų fizinių posėdžių skaičiaus padidėjimą – daugiau kaip 150 proc.;

40.  pažymi, kad 2022 m. Tarybos generaliniame sekretoriate buvo pradėtos 44 naujos viešųjų pirkimų procedūros ir pasirašytos 42 sutartys, kurių bendra vertė – 123 863 392 EUR, t. y. gerokai mažiau, palyginti su 2021 m., kai buvo pradėtos 62 naujos viešųjų pirkimų procedūros ir pasirašytos 102 sutartys, kurių bendra vertė – 416 013 813 EUR;

41.  palankiai vertina tai, kad Tarybos generalinis sekretoriatas pateikė 2022 m. generaliniame sekretoriate atliktų vidaus auditų skaičiaus ir rūšies santrauką ir rekomendacijų bei veiksmų, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų, apibendrinimą pagal Finansinio reglamento 118 straipsnio 8 dalį; pažymi, kad vidaus auditorius parengė trejų metų darbo programą 2022–2024 m. laikotarpiui, kuri suskirstyta į metines darbo programas; pažymi, kad 2022 m. buvo atlikti septyni vidaus auditai; susirūpinęs pažymi, kad 2022 m. pabaigoje buvo įgyvendinta tik 72 proc. 2019–2021 m. darbo programos rekomendacijų, o 27 proc. rekomendacijų buvo vis dar neįgyvendintos;

42.  palankiai vertina tai, kad buvo atlikti įvairių sričių vidaus auditai; taip pat palankiai vertina tai, kad buvo pritarta visoms rekomendacijoms, susijusioms su šešiais iš septynių auditų; apgailestauja, kad nebuvo pranešta apie kriptoturto valdymo audito rezultatus, nes audito ataskaita buvo įslaptinta; pabrėžia, kad Parlamentas turi įdiegtas sistemas, skirtas įslaptintai informacijai tvarkyti, ir kad kriptoturto valdymo audito rezultatai galėjo būti perduoti naudojantis šiomis sistemomis;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

43.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Taryba nebendradarbiauja su Parlamentu, šiame skirsnyje pateiktos pastabos visų pirma grindžiamos apibendrinta informacija, paskelbta Tarybos interneto svetainėje, kurioje pateikiama nedaug informacijos;

44.  pažymi, kad 2022 m. biudžete Tarybai buvo paskirti 3 029 etatai, t. y. tiek pat kaip ir 2021 m., tačiau pasikeitė jų paskirstymas tarp kategorijų: administratorių (AD) etatų skaičius padidėjo nuo 1 493 iki 1 519, asistentų (AST) etatų skaičius sumažėjo nuo 1 320 iki 1 284, o sekretorių (SC) etatų skaičius padidėjo nuo 180 iki 190; prašo Tarybos pateikti daugiau informacijos apie savo darbuotojų perdegimo prevenciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad mažėja asistentų skaičius;

45.  pažymi, kad, remiantis 2022 m. finansinės veiklos ataskaita, 2022 m. gruodžio 31 d. Tarybos generaliniame sekretoriate buvo užimti 2 924 etatai; be to, pažymi, kad Tarybos interneto svetainėje nurodyta, jog 2023 m. sausio 1 d. Tarybos sekretoriate dirbo 3 108 darbuotojai (pareigūnai, laikinieji darbuotojai, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai); ragina Tarybą savo atviruose šaltiniuose neskelbti prieštaringos informacijos;

46.  pažymi, kad iš 3 108 darbuotojų 1 783 (57 proc.) buvo moterys ir 1 325 (43 proc.) – vyrai; apgailestauja, kad vyresniosios vadovybės kategorijoje tik 18 iš 51, t. y. 35 proc., buvo moterys; be to, apgailestauja, kad tai reiškia, jog moterų dalis vyresniojoje vadovybėje sumažėjo, palyginti su 38 proc. 2021 m.;

47.  pažymi, kad 37 iš 83, t. y. 45 proc., vidurinės grandies vadovių buvo moterys, t. y. šiek tiek daugiau, palyginti su 44 proc. ankstesniais metais; galiausiai pažymi, kad 814 iš 1 462, t. y. 56 proc., administratorių buvo moterys, o tai taip pat yra nedidelis padidėjimas, palyginti su 55 proc. 2021 m., ir pažymi, kad 882 iš 1 411, t. y. 63 proc., asistentų ir sekretorių buvo moterys, t. y. tiek pat kiek 2021 m.;

48.  apgailestauja dėl lyčių disbalanso Tarybos generaliniame sekretoriate kalbant apie vyresniosios vadovybės pareigas; ragina Tarybą nedelsiant imtis konkrečių priemonių siekiant lyčių pusiausvyros visais hierarchijos lygmenimis;

49.  pažymi, kad darbuotojai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms, tačiau labai trūksta geografinės pusiausvyros – 527 darbuotojai yra Belgijos piliečiai, t. y. 17 proc., ir tik 0,2 proc. yra Kipro ir 0,3 proc. Liuksemburgo piliečiai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą geografinę savo darbuotojų pusiausvyrą visais, ypač vidurinės grandies vadovų ir vyresniosios vadovybės, lygmenimis, kartu laikantis Tarnybos nuostatuose nustatytų reikalavimų, susijusių su kandidatų kompetencija ir nuopelnais;

50.  apgailestauja dėl to, kad trūksta informacijos apie Tarybos lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimą ir apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygias galimybes Taryboje dirbantiems asmenims su negalia; ragina Tarybą teikti informaciją Parlamentui apie savo darbuotojų lyčių pusiausvyrą, geografinį pasiskirstymą ir negalią, taip pat nurodyti susijusias vidaus politikos priemones;

51.  apgailestauja dėl to, kad Tarybai neatsakius į Parlamento klausimyną Parlamentas neturi informacijos apie stažuotojų skaičių Taryboje 2022 m. ir apie tai, ar jiems buvo mokama stažuotės metu, ar ne; primena Parlamento prašymą visoms institucijoms, kad visi stažuotojai gautų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai jiems jau mokama iš kitų šaltinių;

Etikos sistema ir skaidrumas

52.  pakartoja, kad etiškas elgesys prisideda prie patikimo finansų valdymo ir didina visuomenės pasitikėjimą ir kad, kaip savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 pabrėžė Audito Rūmai, Sąjungos institucijų etikos sistemos galėtų būti toliau tobulinamos, ir tai yra itin svarbu, nes bet koks neetiškas darbuotojų ir narių elgesys sulaukia daug visuomenės dėmesio ir mažina pasitikėjimą Sąjunga;

53.  apgailestauja, kad Parlamentas neturi jokios galimybės užduoti klausimų dėl Taryboje taikomos etikos sistemos, nes Taryba neatsako į Parlamento klausimus, todėl negauta jokios informacijos apie visiems Tarybos darbuotojams taikomą elgesio kodeksą;

54.  primena Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 pateiktą rekomendaciją dėl Tarybos etikos sistemos tobulinimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip konstatuoja Audito Rūmai, nėra bendros Sąjungos etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų darbas Taryboje;

55.  pažymi, kad Tarybos generalinis sekretoriatas skelbia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie buvusių Tarybos generalinio sekretoriato vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą baigus tarnybą (Tarnybos nuostatų 16 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos); pažymi, kad, remiantis 2022 m. ataskaita, keturi vyresnieji pareigūnai pareiškė ketinantys 2022 m. užsiimti profesine veikla ir kad du buvę vyresnieji pareigūnai 2021 m. pabaigoje pateikė deklaracijas, kurios taip pat buvo išnagrinėtos 2022 m.; pažymi, kad nustatyta, jog nė vienas prašymas nepatenka į 16 straipsnio taikymo sritį;

56.  su pasitenkinimu pažymi, kad visi kompetentingi Tarybos generaliniai direktoriai metinėse veiklos ataskaitose pareiškė, kad 2022 m. jiems nebuvo pranešta apie sukčiavimo ar pažeidimų atvejus;

Skaitmeninimas, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

57.  pažymi, kad 2022 m. Tarybos IT sistemoms ir telekomunikacijoms skirtas biudžetas siekė 48 115 000 EUR, t. y. buvo 2,1 proc. didesnis nei 2021 m.; vis dėlto pažymi, kad 2022 m. į biudžetą buvo perkelta dar 6 805 000 EUR, tačiau faktiniai mokėjimai buvo gerokai mažesni ir siekė 27 096 067 EUR, t. y. tik apie 50 proc. visų galutinių asignavimų;

58.  palankiai vertina tai, kad 2022 m. elektroninės sąskaitos faktūros sudarė 97 proc. tvarkomų sąskaitų faktūrų, t. y. gerokai daugiau nei 89 proc. 2021 m.;

59.  dar kartą ragina Tarybą išnagrinėti būdus, kaip kuo plačiau naudoti atvirojo kodo technologijas, ir pranešti apie tokių sistemų naudojimo pažangą;

Pastatai

60.  pažymi, kad visi su pastatais susiję mokėjimai 2022 m. siekė 45 435 994 EUR, o tai yra gerokai (27,2 proc.) daugiau nei 35 709 119 EUR suma 2021 m.; pažymi, kad pagrindinė šio padidėjimo priežastis – mokėjimai už vandenį, dujas, elektros energiją ir šildymą, kurie išaugo nuo 2 565 008 EUR 2021 m. iki 11 233 088 EUR 2022 m., t. y. padidėjo 338 proc.;

61.  palankiai vertina tai, kad Taryba 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažino energijos suvartojimą, be kita ko, dėl visų Sąjungos institucijų priimtos politikos sumažinti temperatūrą pastatuose iki 19 laipsnių; vis dėlto ragina Tarybos sekretoriatą nustatyti tolesnes iniciatyvas energijos suvartojimui mažinti;

62.  apgailestauja dėl to, kad Taryba neatsako į Parlamento klausimyną, todėl Parlamentas neturi informacijos apie 2022 m. Taryboje vykdytas iniciatyvas, susijusias su geresnėmis asmenų su negalia galimybėmis patekti į pastatus, ir kitas galimas asmenims su negalia skirtas iniciatyvas;

Aplinka ir tvarumas

63.  pažymi, kad ir toliau sunku gauti atnaujintą ir išsamią informaciją apie visas Tarybos iniciatyvas, susijusias su aplinka ir tvarumu bei bendrojo suvartojimo, įskaitant vandens, dujų, elektros energijos ir popieriaus naudojimą, pokyčiais; ragina Tarybą savo metinėse ataskaitose sistemingai pranešti apie savo darbo aplinkos ir tvarumo aspektus; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad metinėse ataskaitose minimos kelios atskiros iniciatyvos, pvz., keturių elektrinių automobilių įsigijimas ir skatinimas į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti su aplinka susijusias nuostatas;

64.  ragina Tarybą sukurti sistemą, jei ji dar nesukurta, skatinančią darbuotojus naudotis viešuoju transportu ar kitomis mažataršėmis transporto priemonėmis, pvz., dviračiais, siekiant sumažinti Tarybos anglies pėdsaką;

65.  pažymi, kad Tarybos metinėje finansinėje ataskaitoje nurodoma, jog 2022 m. pabaigoje Taryba turėjo 773,4 žaliosios energijos sertifikato, palyginti su 2 589,2 sertifikato 2021 m. pabaigoje, grindžiamo ant Tarybos pastatų stogo esančių saulės baterijų plokščių pagaminta energija; pažymi, kad kiekvieno sertifikato vertė yra 65 EUR; ir toliau prašo Tarybos pateikti išsamesnės informacijos apie šių sertifikatų pardavimą atviroje rinkoje ir apie numatomą gautų pajamų panaudojimą;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

66.  pabrėžia, kad keičiant SESV reikia persvarstyti šios sutarties 319 straipsnį ir aiškiai nustatyti, kad Parlamentas biudžeto įvykdymo patvirtinimą suteikia ne tik Komisijai, bet ir kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms dėl jų biudžeto skirsnių arba jų biudžetų įvykdymo;

Komunikacija

67.  pažymi, kad 2022-ieji – tai rekordiniai metai, kai Tarybos interneto svetainėje apsilankyta daugiau kaip 24,5 mln. kartų, t. y. 16 proc. didesnis rodiklis, palyginti su 2020 m., ir kad sekėjų skaičius tinkle „Facebook“ padidėjo 8 proc., o sekėjų skaičius tinkluose X (buvęs „Twitter“), „Instagram“ ir „LinkedIn“ išaugo atitinkamai 19 proc., 17 proc. ir 33 proc.;

68.  ragina Tarybą bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu siekiant panaudoti dvi atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformas „EU-Voice“ ir „EU-Video“, kurios buvo sukurtos kaip viešasis bandomasis projektas siekiant skatinti naudotis nemokamais ir atvirojo kodo socialiniais tinklais; ragina Tarybą naudotis decentralizuotomis socialinių tinklų alternatyvomis labai didelėms interneto platformoms, pvz., „Mastodon“.

(1) 2023 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas De Capitani prieš Tarybą, T-163/21, CLI:EU:T:2023:15. (2) OL C 445, 2021 10 29, p. 150. (3) OL L 207, 2021 6 11, p. 1. (4) OJ L 238, 2023 9 27, p. 114.