(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0677),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0400/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato, Italijos Respublikos Deputatų Rūmų ir Italijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0319/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 228, 2023 6 29, p. 114. (2) Ši pozicija pakeičia 2023 m. lapkričio 22 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0425).

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  produktus reikia tinkamai supakuoti, kad jie būtų apsaugoti ir lengvai transportuojami iš ten, kur jie turi būti pagaminti, į ten, kur jie naudojami ar vartojami. Produktų vidaus rinkos veikimui itin svarbu, kad būtų išvengta kliūčių pakuočių vidaus rinkoje. Dėl nenuoseklių taisyklių ir neaiškių reikalavimų ekonominės veiklos vykdytojai susiduria su neužtikrintumu ir patiria papildomų išlaidų;

(2)  be to, pakuotėms sunaudojama daug pirminių medžiagų – 40 % plastiko ir 50 % popieriaus, sunaudojamo Sąjungoje, tenka pakuotėms – ir jos sudaro 36 % kietųjų komunalinių atliekų. Dideli ir nuolat augantys naudojamų pakuočių kiekiai, taip pat nepakankamas jų pakartotinis naudojimas bei surinkimas ir prasti grąžinamojo perdirbimo rodikliai yra reikšmingos kliūtys, trukdančios pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako žiedinės ekonomikos. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės, taikomos per visą pakuočių gyvavimo ciklą, kuriomis prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, tuo tikslu suderinant nacionalines priemones, kartu išvengiant pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir jį mažinant. Nustatant priemones, atitinkančias atliekų hierarchiją, šiuo reglamentu turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos;

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB(4) nustatyti valstybėms narėms taikomi reikalavimai dėl pakuočių, pavyzdžiui, esminiai reikalavimai dėl pakuočių sudėties ir jų daugkartinio pobūdžio bei jų atliekų tinkamumo naudoti, taip pat nustatomi jų atliekų naudojimo ir grąžinamojo perdirbimo tikslai;

(4)  2014 m. Komisija, atlikusi su Direktyva 94/62/EB susijusią tinkamumo patikrą, rekomendavo pritaikyti esminius reikalavimus ▌, kuriuos laikė svarbia priemone pasiekti geresnius pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kad jie „būtų konkretesni ir būtų lengviau užtikrinamas jų vykdymas“, ir juos sugriežtinti;.

(5)  laikantis Europos žaliojo kurso, nustatyto 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos (toliau – ŽEVP), išdėstytame 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate, įsipareigota sugriežtinti esminius reikalavimus dėl pakuočių, kad iki 2030 m. būtų pasiekta, kad visos pakuotės būtų daugkartinės arba tinkamos grąžinamajam perdirbimui, ir apsvarstyti kitas priemones, kuriomis galėtų būtų mažinamas (perteklinių) pakuočių ir pakuočių atliekų kiekis, skatinamas pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui pritaikytas pakuočių projektavimas, mažinamas pakuočių medžiagų sudėtingumas, ir nustatyti reikalavimus dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse. Jame taip pat akcentuojama, kad reikia mažinti maisto atliekų kiekį. Komisija įsipareigoja įvertinti galimybes visoje Sąjungoje taikyti ženklinimą, kuris padėtų teisingai surūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje;

(6)  plastikinės pakuotės yra medžiaga, kuriai būdingas didžiausias taršos anglies dioksidu intensyvumas, o iškastinio kuro naudojimo požiūriu plastiko atliekų grąžinamasis perdirbimas yra apytikriai penkis kartus geresnė alternatyva nei energijos gavyba iš tų atliekų. Kaip nurodyta Europos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijoje, išdėstytoje 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate, ŽEVP įsipareigojama didinti grąžinamojo perdirbimo plastikų naudojimą ir prisidėti prie to, kad plastikas būtų naudojamas tvariau. Prie taršos plastiko pakuočių atliekomis mažinimo prisideda Sąjungos biudžetas ir nuosavų išteklių sistema. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2020/2053(5) nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas nacionalinis įnašas, proporcingas kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiui. Šie nuosavi ištekliai priskiriami prie paskatų mažinti vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimą, skatinti grąžinamąjį perdirbimą ir stiprinti žiedinę ekonomiką;

(7)  Taryba 2020 m. gruodžio 11 d. priimtose išvadose „Žiedinio ir žalio atsigavimo užtikrinimas“ pabrėžė, kad peržiūrint Direktyvą 94/62/EB turėtų būti nustatytos atnaujintos ir konkretesnės, veiksmingesnės ir lengviau įgyvendinamos nuostatos, kad būtų skatinama naudoti tvarias pakuotes vidaus rinkoje ir kuo labiau sumažintas pakavimo medžiagų sudėtingumas siekiant skatinti ekonomiškai pagrįstus sprendimus, didinamos pakuočių pakartotinio naudojimo galimybės ir tinkamumas grąžinamajam perdirbimui, taip pat kuo labiau sumažintas susirūpinimą keliančių medžiagų kiekis pakuočių (ypač maisto pakuočių) sudėtyje, taip pat numatytas pakuočių ženklinimas lengvai suprantamu būdu, kad vartotojai būtų informuojami apie pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui ir apie tai, kuriose vietose pakuočių atliekos turi būti šalinamos, kad būtų sudarytos sąlygos jas ▌ perdirbti;

(8)  2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano(6) pakartotas tikslas iki 2030 m. užtikrinti, kad visos pakuotės būtų tinkamos pakartotiniam naudojimui arba grąžinamajam perdirbimui ekonomiškai naudingu būdu, ir Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant atliekų mažinimo priemones ir tikslus, taip pat Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytus plataus užmojo esminius reikalavimus, kuriais siekiama sumažinti pernelyg didelį pakuočių kiekį, be kita ko, e. prekyboje, padidinti tinkamumą grąžinamajam perdirbimui ir sumažinti pakuočių sudėtingumą, padidinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekį, palaipsniui atsisakyti pavojingų ir kenksmingų medžiagų ir skatinti pakartotinį naudojimą;

(9)  šis reglamentas papildo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/...(7)(8), pagal kurį pakuotės nelaikomos atskira gaminių kategorija. Vis dėlto reikėtų priminti, kad pagal Reglamentą (ES) 2024/...(9) priimamais deleguotaisiais aktais konkrečių gaminių pakuotėms gali būti nustatomi papildomi arba išsamesni reikalavimai, visų pirma dėl pakuočių kiekio mažinimo, kai projektuojant ar perprojektuojant gaminius galima pasiekti, kad būtų naudojamos mažesnio poveikio aplinkai pakuotės;

(10)  šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms pakuotėms, pateikiamoms Sąjungos rinkai, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo pakuotės rūšies ar naudojamų medžiagų. Dėl teisinio aiškumo priežasčių pagal Direktyvą 94/62/EB vartota pakuotės apibrėžtis turėtų būti performuluota nekeičiant jos esmės. Prekinės pakuotės, grupinės pakuotės ir transportavimo pakuotės turėtų būti atskirai apibrėžtos vengiant terminų dubliavimo. Tuo tikslu pirminės pakuotės atitikmuo yra prekinė pakuotė, antrinės pakuotės – grupinė pakuotė, o tretinės pakuotės – transportavimo pakuotė;

(11)   puodeliai, maisto tara, sumuštinių maišeliai ar kiti gaminiai, kurie gali atlikti pakavimo funkciją, neturėtų būti laikomi pakuotėmis, jeigu jie yra suprojektuoti ir skirti tam, kad galutinis platintojas juos parduotų tuščius. Tokie gaminiai turėtų būti laikomi pakuotėmis tik tada, kai jie yra suprojektuoti ir skirti pripildyti pardavimo vietoje – tokiu atveju jie laikomi „teikiant paslaugas naudojama pakuote“ – arba tam, kad galutinis platintojas juos parduotų užpildytus maistu ir gėrimais, su sąlyga, kad jie atlieka pakavimo funkciją;

(12)   pirminės gamybos pakuočių apibrėžtis neturėtų reikšti produktų, kurie pagal šį reglamentą laikomi pakuotėmis, grupės išplėtimo. Šios apibrėžties įtraukimas ir jos naudojimas termino „gamintojas“ apibrėžtyje užtikrina, kad gamintoju pagal šį reglamentą būtų laikomas juridinis arba fizinis asmuo, pirmą kartą tiekiantis tokios rūšies pakuotes, o ne pirminio sektoriaus įmonės (pavyzdžiui, ūkininkai), naudojančios tokios rūšies pakuotes;

(13)  gaminys, kuris yra neatskiriama produkto dalis ir yra būtinas tam produktui patalpinti, išlaikyti ar išsaugoti per visą jo naudojimo laiką ir kurio visi elementai yra skirti naudoti, vartoti ar šalinti kartu, neturėtų būti laikomas pakuote, nes jo funkcijos yra nedalomai susijusios su tuo, kad jis yra produkto dalis. Vis dėlto, atsižvelgiant į vartotojų elgseną šalinant arbatos ir kavos maišelius, taip pat kavos ar arbatos ruošimo sistemų vienos porcijos pakuotes, kurios praktiškai šalinamos kartu su produkto liekanomis ir taip užteršia kompostuojamų ir perdirbamų atliekų srautus, tie konkretūs gaminiai turėtų būti laikomi pakuotėmis. Tai atitinka tikslą didinti atskirai surenkamų biologinių atliekų kiekį, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB(10) 22 straipsnyje, ir taip užtikrinamas nuoseklumas, susijęs su finansinėmis ir veiklos pareigomis gyvavimo ciklo pabaigoje. Pakuotės apibrėžtis neturėtų būti taikoma tiesiogiai ant produkto esantiems dažams, rašalams, lakams ir politūroms ir adhezyvams. Tačiau etiketės, tiesiogiai prikabintos arba pritvirtintos prie produkto, įskaitant ant vaisių ir daržovių klijuojamas lipnias etiketes, patenka į pakuotės apibrėžtį, nes adhezyvai yra klijai, o ne etiketė. Be to, jei tam tikra pakuotės vienetą sudaranti medžiaga yra tik nereikšminga pakuotės vieneto dalis ir bet kuriuo atveju sudaro ne daugiau kaip 5 % visos jo masės, toks pakuotės vienetas neturėtų būti laikomas kombinuotąja pakuote. Pagal šiame reglamente pateiktą kombinuotosios pakuotės apibrėžtį neturėtų būti numatyta netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai(11) nustatytų reikalavimų vienkartinėms pakuotėms, iš dalies pagamintoms iš plastikų, neatsižvelgiant į slenkstinę ribą;

(14)   pakuotės turėtų būti pateikiamos rinkai tik tuo atveju, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus tvarumo reikalavimus ir ženklinimo reikalavimus. Turėtų būti laikoma, kad pakuotė pateikiama rinkai, kai ji pirmą kartą tiekiama Sąjungos rinkai – fizinio gamintojo ar importuotojo už atlygį arba nemokamai tiekiama platinti, vartoti arba naudoti vykdant komercinę veiklą. Todėl pakuotės, kurios jau buvo pateiktos Sąjungos rinkai iki atitinkamų reikalavimų taikymo pradžios dienos, ir turimos platintojų, įskaitant mažmenininkus ir didmenininkus, atsargose, neturėtų privalėti atitikti tų reikalavimų;

(15)  laikantis Direktyvoje 2008/98/EB ▌ nustatytos atliekų hierarchijos ir ▌ gyvavimo ciklo principo, kad būtų pasiektas geriausias bendras aplinkos apsaugos rezultatas, šiame reglamente numatytomis priemonėmis turėtų būti siekiama mažinti rinkai pateikiamų pakuočių kiekį, vertinant pagal tūrį ir svorį, ir užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui, ypač kuo labiau mažinant pakuočių kiekį, vengiant naudoti pakuotes, kai jos nebūtinos, ir didinant pakartotinį pakuočių naudojimą. Be to, tomis priemonėmis siekiama didinti naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį pakuotėse, visų pirma plastikinėse pakuotėse, kuriose naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis yra labai maža, stiprinant aukštos kokybės grąžinamojo perdirbimo sistemas, taip didinant visų pakuočių grąžinamojo perdirbimo lygius ir gerinant taip gaunamų antrinių žaliavų kokybę, kartu mažinant kitais būdais naudojamų ir galutinai pašalinamų atliekų kiekį;

(16)   atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, pagal kurią atliekų šalinimas sąvartynuose yra mažiausiai pageidaujamas pasirinkimas, šiame reglamente numatytomis priemonėmis turėtų būti siekiama sumažinti sąvartynuose šalinamą pakuočių atliekų kiekį;

(17)  pakuotės turėtų būti projektuojamos, fiziškai gaminamos ir komercializuojamos taip, kad būtų galimas jų pakartotinis naudojimas kuo daugiau kartų ar aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas ir būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir produktų, kuriems pakuotė skirta, gyvavimo ciklą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis Reglamentas būtų papildytas nustatant minimalų tam tikrų kategorijų daugkartinių pakuočių naudojimo ciklų skaičių;

(18)  laikantis ŽEVP ▌ ir 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikato „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti) tikslų ir siekiant užtikrinti patikimą cheminių medžiagų valdymą per visą jų gyvavimo ciklą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos be toksinių medžiagų, taip pat atsižvelgiant į pakuočių svarbą kasdieniame gyvenime, būtina, kad šiuo reglamentu būtų sprendžiami klausimai, susiję su pakuočių poveikiu žmonių sveikatai, aplinkai ir bendresniems tvarumo rezultatams, įskaitant žiediškumą, dėl susirūpinimą keliančių medžiagų buvimo per visą pakuočių gyvavimo ciklą nuo fizinės gamybos iki naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos, įskaitant ▌ atliekų tvarkymą;

(19)  atsižvelgiant ▌ į mokslo ir technologijų pažangą, pakuotės turėtų būti projektuojamos ir fiziškai gaminamos taip, kad būtų ribojamas tam tikrų jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir kitų susirūpinimą keliančių medžiagų kiekis. Kaip nurodyta Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti, susirūpinimą keliančių medžiagų turi būti kuo mažiau ir jos turi būti, kiek įmanoma, keičiamos kitomis medžiagomis, laipsniškai atsisakant kenksmingiausių medžiagų naudojimo neesminėms visuomenės reikmėms, visų pirma vartojimo prekėse. Taigi, pakuotės medžiagos ar bet kokių pakuotės sudedamųjų dalių sudėtyje susirūpinimą keliančių medžiagų turėtų būti kuo mažiau, siekiant tikslo užtikrinti, kad pakuotės ir perdirbant pakuotes gautos medžiagos per visą savo gyvavimo ciklą nedarytų jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai;

(20)   perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) yra grupė, kurią sudaro tūkstančiai Sąjungoje ir visame pasaulyje įvairiais tikslais naudojamų sintetinių cheminių medžiagų. Kalbant apie PFAS kiekį, vienas iš aktualiausių sektorių yra su maistu besiliečiančios medžiagos ir pakuotės. Visos į šio reglamento taikymo sritį patenkančios PFAS yra savaime labai patvarios arba aplinkoje suyra į labai patvarias PFAS. Vertinant konkrečiai baigtis žmonių sveikatai, kurios laikomos keliančiomis didžiausią susirūpinimą ilgalaikės žmonių ekspozicijos atveju, t. y. kancerogeniškumą, mutageniškumą ir reprodukcinį toksiškumą, įskaitant poveikį laktacijai arba per laktaciją, taip pat specifinį toksiškumą konkrečiam organui, daugelis PFAS klasifikuojamos kaip sukeliančios bent vieną iš šių penkių vertinamųjų baigčių. Remiantis fizinėmis PFAS savybėmis, ypač patvarumu, taip pat nustatytu kai kurių PFAS poveikiu sveikatai, PFAS kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai;

(21)   su maistu besiliečiančiose medžiagose esančios PFAS neišvengiamai lems žmonių ekspoziciją. Kadangi PFAS keliami pavojai nėra susiję su slenkstinėmis vertėmis, ekspozicija su maistu besiliečiančiose medžiagose esančiomis PFAS kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai. Todėl su maistu besiliečiančiose pakuotėse esantis PFAS kiekis turėtų būti ribojamas. Kad būtų išvengta sutapimų su kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytais PFAS naudojimo apribojimais, Komisija turėtų atlikti vertinimą, kad nustatytų, ar šiuos apribojimus reikėtų iš dalies keisti arba panaikinti;

(22)   bisfenolis-A (BPA) – cheminis junginys, naudojamas fiziškai gaminant su maistu besiliečiančias medžiagas, pavyzdžiui, daugkartinius plastikinius stalo reikmenis arba skardinių vidinį paviršių, daugiausia kaip apsauginis sluoksnis. Remiantis 2023 m. paskelbtu Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimu, ekspozicija nedideliais BPA kiekiais, kuri gali būti patiriama jiems patekus į maistą ir gėrimus ir vartotojams vėliau juos nurijus, gali kelti riziką vartotojams;

(23)   atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą su bisfenoliu-A (BPA) susijusią procedūrą, laikantis Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl su maistu besiliečiančių medžiagų(12) suteiktų įgaliojimų, BPA naudojimo apribojimas bus taikomas, be kitų gaminių, visoms maisto pakuotėms. Numatoma, kad siūlomas apribojimas bus priimtas iki 2024 m. pabaigos, numatant 18 mėnesių bendrą pereinamąjį laikotarpį;

(24)  vadovaujantis 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate išdėstytu ES veiksmų planu „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, Sąjungos politika turėtų būti grindžiama principu, kad prevencinių veiksmų turi būti imamasi taršos susidarymo vietoje. Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti Komisija pabrėžė, kad turėtų būti stiprinami kertiniai cheminių medžiagų reglamentavimo Sąjungoje dokumentai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1907/2006(13) ir (EB) Nr. 1272/2008(14) – o juos turėtų papildyti nuoseklios cheminių medžiagų vertinimo ir tvarkymo strategijos esamuose sektoriniuose teisės aktuose. Todėl cheminių medžiagų kiekis pakuotėse ir pakuočių sudedamosiose dalyse ribojamas jų kilmės vietoje ir visų pirma reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 pagal jo VIII antraštinėje dalyje nustatytas taisykles ir procedūras, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, visais cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapais, įskaitant atliekų etapą. Taigi reikėtų priminti, kad tas ▌ reglamentas taikomas nustatant ar iš dalies keičiant apribojimus, taikomus cheminėms medžiagoms, kurios fiziškai gaminamos kaip skirtos naudoti arba yra naudojamos gaminant pakuotes ar pakuočių sudedamąsias dalis, taip pat pakuočių ar jų sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų pateikimo rinkai apribojimus.

Dėl pakuočių, patenkančių į Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 taikymo sritį, reikėtų priminti, kad tas reglamentas taikomas siekiant užtikrinti supakuoto maisto vartotojų aukšto lygio apsaugą. Gali būti, kad pakuotėse, pakuočių sudedamosiose dalyse ir pakuočių atliekose esančioms medžiagoms taip pat taikomi kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti apribojimai, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1021(15) patvariesiems organiniams teršalams nustatyti apribojimai ir draudimai;

(25)  kartu su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytais apribojimais ir ▌ su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams taikytinais apribojimais, nustatytais Reglamentu (EB) Nr. 1935/2004, tikslinga, siekiant nuoseklumo, palikti galioti esamus švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse apribojimus;

(26)  švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse lygių taikymo išimtys nustatytos Komisijos sprendimais 2001/171/EB(16) ir 2009/292/EB(17), priimtais pagal Direktyvą 94/62/EB, ir turėtų būti paliktos galioti ir pagal šį reglamentą. Tačiau pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų galima iš dalies pakeisti ar panaikinti tas išimtis ▌ arba sumažinti tų metalų koncentracijos ribinę vertę pagal šį reglamentą, siekiant jas pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. Remiantis Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti, ir pirminei, ir grąžinamojo perdibimo medžiagai iš esmės turi būti taikoma ta pati pavojingųjų cheminių medžiagų kiekio ribinė vertė. Tačiau gali būti išimtinių aplinkybių, kai gali tekti nukrypti nuo to principo. Tokiais atvejais kitokia grąžinamojo perdirbimo medžiagai, palyginti su pirminėmis medžiagomis, taikoma ribinė vertė turėtų būti pagrįsta kiekvienu konkrečiu atveju atlikta analize. Komisija turėtų atsižvelgti į tą principą iš dalies keisdama esamas švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių taikymo išimtis;

(27)  nedarant poveikio PFAS taikomiems apribojimams, pagal šį reglamentą neturėtų būti galima apriboti cheminių medžiagų naudojimą dėl cheminės saugos ar su maisto sauga susijusių priežasčių, išskyrus atvejus, kai kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) švinui, kadmiui, gyvsidabriui ir šešiavalenčiam chromui taikomus apribojimus, kurie jau buvo nustatyti pagal Direktyvą 94/62/EB ir kurie turėtų būti toliau reglamentuojami pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad tokie apribojimai jau yra reglamentuojami kitais Sąjungos teisės aktais. Vis dėlto pagal šį reglamentą taip pat turėtų būti galima nustatyti apribojimus, ▌ visų pirma dėl kitų nei cheminės saugos ar maisto saugos priežasčių, taikytinus cheminėms medžiagoms, esančioms pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse arba naudojamoms jų gamybos procesų metu, kurios neigiamai veikia pakuočių tvarumą, visų pirma jų žiediškumo atžvilgiu, ypač kiek tai susiję su pakartotinio naudojimo ar grąžinamojo perdirbimo procesais;

(28)  viena efektyviausių priemonių pakuočių žiediškumui gerinti ▌, jų grąžinamojo perdirbimo lygiui didinti ir pakuotėse naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų daliai didinti yra pakuočių projektavimas taip, kad jas būtų galima perdirbti, kai jos taps pakuočių atliekomis. Į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto pakuočių projektavimo kriterijai kai kurių formų pakuotėms yra nustatyti pagal savanoriškas pramonės programas arba kai kurių valstybių narių, kurios juos nustatė siekdamos diferencijuoti su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius. Siekiant išvengti kliūčių vidaus rinkoje ir sudaryti pramonės subjektams vienodas sąlygas, taip pat siekiant tikslo skatinti pakuočių tvarumą, svarbu nustatyti privalomus pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui reikalavimus, ▌ Sąjungos lygmeniu suderinant pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui vertinimo kriterijus ir metodiką remiantis į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo metodika. Siekiant įgyvendinti ŽEVP nustatytą tikslą iki 2030 m. užtikrinti, kad visos pakuotės būtų tinkamos grąžinamajam perdirbimui ekonomiškai naudingu būdu, grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių projektavimas turėtų būti orientuojamas į medžiagų grąžinamąjį perdirbimą, o pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasės turėtų būti nustatomos remiantis II priede išvardytoms pakuočių kategorijoms skirtais į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais ir išreikštos A, B arba C klasėmis, kad pakuotės būtų laikomos tinkamomis grąžinamajam perdirbimui ir atitinkamai jas būtų leidžiama pateikti rinkai. Kai pakuotė yra žemesnės nei C klasės, ji turėtų būti laikoma techniškai netinkama grąžinamajam perdirbimui, o jos pateikimas rinkai turėtų būti apribotas. Vis dėlto, kad ekonominės veiklos vykdytojams pakaktų laiko prisitaikyti, pakuotės turėtų tuos kriterijus atitikti tik nuo 2030 m. sausio 1 d. Nuo 2038 m. sausio 1 d., kad pakuotes būtų galima pateikti rinkai, jos turėtų atitikti B klasės kriterijus;

(29)   medžiagų grąžinamasis perdirbimas, kaip apibrėžta šiame reglamente, turėtų papildyti Direktyvoje 2008/98/EB pateiktas perdirbimo ir naudojimo medžiagoms gauti apibrėžtis. Atliekant medžiagų grąžinamąjį perdirbimą ištekliai išlieka apyvartoje medžiagų ekonomikoje, todėl jis neturėtų apimti biologinio atliekų apdorojimo. Medžiagų grąžinamojo perdirbimo apibrėžtis turėtų nedaryti poveikio valstybėms narėms pagal šį reglamentą nustatytų grąžinamojo perdirbimo tikslų apskaičiavimui. Tie tikslai ir jų apskaičiavimas grindžiami perdirbimo apibrėžtimi pagal direktyvą 2008/98/EB;

(30)   aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas reiškia, kad grąžinamojo perdirbimo medžiagos, remiantis jų išlaikytomis techninėmis savybėmis, yra lygiavertės arba aukštesnės kokybės, palyginti su pirmine medžiaga, ir gali būti naudojamos pakavimui ar panašiai paskirčiai kaip pirminių žaliavų pakaitalas. Grąžinamojo perdirbimo medžiaga gali būti perdirbama kelis kartus. Siekiant sudaryti sąlygas gaminti aukštos kokybės perdirbtas žaliavas, labai svarbu surinkti tinkamai išrūšiuotas pakuočių atliekas. Medžiagų grąžinamasis perdirbimas ir aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas skiriasi tuo, kad atliekant medžiagų grąžinamąjį perdirbimą pakuočių medžiaga perdirbama į medžiagas, o atliekant aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą pakuotės perdirbamos į tokios kokybės medžiagas, kad jas galima naudoti pakuotėms arba kitai paskirčiai kaip tos pačios kokybės klasės medžiagas, kai išlaikoma perdirbtos medžiagos kokybė;

(31)  kadangi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo vertinimu ▌ savaime neužtikrinamas praktinis pakuočių perdirbimas, būtina nustatyti vienodą metodiką ir stebėjimo grandinės mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad pakuočių atliekos būtų faktiškai perdirbamos dideliu mastu, remiantis nustatytais pažangiausiais atskiro surinkimo ir nustatytais rūšiavimo bei grąžinamojo perdirbimo procesais, išbandytais veiklos sąlygomis. Todėl nuo 2035 m. pagal 6 straipsniu grindžiamą metodiką ir slenkstines ribas turėtų būti atliekamas naujas vertinimas, pagrįstas kiekvienos kategorijos pakuočių faktiškai perdirbtos medžiagos kiekiu (svoriu). Grąžinamojo perdirbimo dideliu mastu slenkstinės ribos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytą metinį grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekio tikslą. Prognozuojama, kad 2030 m. valstybės narės jau bus pateikusios Komisijai pirmuosius duomenis apie perdirbtų pakuočių atliekų kiekius pagal pakuočių kategorijas, laikydamosi 56 straipsnio 2 dalies c punkte ir 56 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų juos stebėti. Gamintojai, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, įgaliotosios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos arba pakuočių atliekų tvarkymo subjektai, kai už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos, turėtų užtikrinti, kad pakuočių atliekos būtų atskirai surenkamos, išrūšiuojamos ir medžiagos perdirbamos įdiegtoje infrastruktūroje naudojant nustatytus procesus, išbandytus veiklos sąlygomis, ir turėtų pateikti fiziniam gamintojui visus techninius dokumentus, kuriais užtikrinama, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu;

(32)  siekiant nustatyti suderintas pakuočių projektavimo taisykles, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas grąžinamajam perdirbimui, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti atskiroms pakuočių kategorijoms taikomi išsamūs į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto pakuočių projektavimo kriterijai. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl vertinimo, ar pakuotės, įskaitant šiame reglamente nenurodytų kategorijų pakuotes, yra perdirbamos dideliu mastu; ▌

(33)  siekiant skatinti inovacijas pakuočių srityje, tikslinga leisti, kad pakuotėms ▌, pasižyminčioms inovacinėmis savybėmis, kuriomis reikšmingai patobulinama pagrindinė pakuotės funkcija, ir duodančioms įrodomos naudos aplinkai, būtų suteiktas ▌ papildomas penkerių metų laikotarpis atitikčiai tinkamumo grįžtamajam perdirbimui reikalavimams pasiekti. Tos inovacinės savybės turėtų būti pateisinamos, ypač kiek tai susiję su naujų medžiagų naudojimu, o planuojamas grąžinamojo perdirbimo trajektorijos nustatymas turėtų būti paaiškintas prie pakuotės pridedamuose techniniuose dokumentuose. Ši informacija turėtų būti naudojama, be kita ko, siekiant prireikus iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktus dėl į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijų. Be to, ekonominės veiklos vykdytojas, prieš pateikdamas inovatyvią pakuotę rinkai, turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kompetentingai institucijai;

(34)  siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir užtikrinti saugą, atsižvelgiant į supakuotų produktų pobūdį ir susijusius reikalavimus, tikslinga, kad tinkamumo grąžinamajam perdirbimui reikalavimai neturėtų būti privaloma tvarka taikomi pirminėms pakuotėms, apibrėžtoms ▌ Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/6(18) ▌ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB(19), kurios tiesiogiai liečiasi su vaistu, taip pat antrinėms pakuotėms, apibrėžtoms pirmiau nurodytuose teisės aktuose, tais atvejais, kai tokia pakuotė yra būtina siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė.

Be to, tinkamumo grąžinamajam perdirbimui reikalavimai neturėtų būti privaloma tvarka taikomi liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745(20), ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746(21), pakuotėms, liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013(22), pakuotėms, taip pat pakuotėms, naudojamoms pavojingų krovinių vežimui, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB(23). Jie, išskyrus 6aa dalį, taip pat neturėtų būti taikomi prekinėms pakuotėms, pagamintoms iš lengvosios medienos, kamštienos, tekstilės, gumos, keramikos arba porceliano, nes jos pateikiamos rinkai labai mažais kiekiais, t. y. kiekviena kategorija sudaro mažiau nei 1 % Sąjungos rinkai pateikiamų pakuočių svorio;

(35)  kai kurios valstybės narės imasi veiksmų, kuriais siekiama skatinti pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui diferencijuojant su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius; tokios nacionalinio lygmens iniciatyvos gali lemti reguliavimo neužtikrintumą ekonominės veiklos vykdytojams, ypač kai jie tiekia pakuotes keliose valstybėse narėse. Vis dėlto su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimas yra veiksminga ekonominė priemonė skatinti projektuoti tvaresnes pakuotes ir taip pasiekti, kad pakuotės būtų geriau tinkamos grąžinamajam perdirbimui, kartu gerinant vidaus rinkos veikimą. Todėl būtina suderinti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimo kriterijus pagal tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasę, kuriai pakuotė priskiriama atlikus tinkamumo grąžinamajam perdirbimui vertinimą, tačiau nenustatant konkrečių tokių mokesčių sumų. Kadangi tie kriterijai turėtų būti susieti su pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui kriterijais, tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus patvirtinti tokius suderintus kriterijus tuo pačiu metu, kai nustatomi išsamūs kiekvienai pakuočių kategorijai taikomi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai;

(36)  siekiant užtikrinti pakuočių žiediškumą, pakuotės turėtų būti projektuojamos ir fiziškai gaminamos taip, kad būtų galima didesniu mastu pakeisti pirmines medžiagas grąžinamojo perdirbimo medžiagomis. Naudojant daugiau grąžinamojo perdirbimo medžiagų padedama plėtoti žiedinę ekonomiką su gerai veikiančiomis grąžinamojo perdirbimo medžiagų rinkomis, sumažinamos išlaidos, įvairi priklausomybė ir neigiamas poveikis aplinkai, susiję su pirminių žaliavų naudojimu, ir sudaromos sąlygos efektyviau naudoti medžiagų išteklius. Iš įvairių pakuočių medžiagų mažiausias grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis yra plastikinėse pakuotėse. Siekiant tinkamiausiu būdu spręsti šias problemas, būtina didinti grąžinamojo perdirbimo plastiko panaudojimą nustatant privalomus grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse tikslus įvairiais lygiais, priklausomai nuo skirtingoms reikmėms naudojamų plastikinių pakuočių tinkamumo liestis su jautriais produktais(24), ir užtikrinant, kad tie tikslai iki 2030 m. taptų privalomi. Siekiant laipsniškai ▌užtikrinti pakuočių žiediškumą, nuo 2040 m. turėtų būti taikomi didesni tikslai;

(37)  turėtų būti išaiškinta ▌, kad medienos plaušinimo proceso metu gaunama popieriaus medžiaga turėtų būti nelaikoma patenkančia į šiame reglamente pateiktą plastiko apibrėžtį;

(38)  siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos aukšto lygio apsaugą pagal Sąjungos teisės reikalavimus ir išvengti bet kokios rizikos tiekimo saugumui ir vaistų saugai bei medicinos priemonių saugai, tikslinga netaikyti minimalios grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse užtikrinimo pareigos ▌ pirminėms pakuotėms, kaip apibrėžta ▌ Reglamente (ES) 2019/6 ir Direktyvoje 2001/83/EB ▌, taip pat ▌ liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms, ▌ liestis su jautriais produktais skirtoms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms, ir liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 609/2013, pakuotėms. Ta išimtis taip pat turėtų būti taikoma žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta ▌ Reglamente (ES) 2019/6 ir Direktyvoje 2001/83/EB ▌, tais atvejais, kai tokios pakuotės turi atitikti specialius reikalavimus tam, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė;

(39)   kad būtų pasiektas šiame reglamente nurodyti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies integravimo tikslai, Komisija turėtų ne vėliau kaip po 3 metų nuo įsigaliojimo paskelbti biožaliavinių plastikinių pakuočių technologinės raidos ir aplinkosauginio veiksmingumo peržiūros ataskaitą ir, kai tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų nustatyti tvarumo reikalavimai ir tikslai;

(40)  siekiant išvengti kliūčių vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos pareigos būtų vykdomos efektyviai, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad pakuotės plastikinėje dalyje būtų bent tam tikra minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis, nustatyta pagal pakuotės rūšį ir formą, išvardytas II priedo 1 lentelėje, gamyklą ir metus;

(41)   tai, kad skaičiuojant pagrindu laikoma gamykla, reiškia, kad pakuočių fizinis gamintojas turės tam tikro lankstumo minimaliai grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinei daliai pasiekti. Gamykla turėtų būti suprantama kaip reiškianti tik vieną pramonės įrenginį, kuriame fiziškai gaminamos pakuotės;

(42)  ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta paskata didinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį pakuotės plastikinės dalies sudėtyje. Vienas iš būdų tai pasiekti – užtikrinti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimą pagal grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinę dalį pakuotėse. Mokesčių diferencijavimas tokiais atvejais turėtų būti grindžiamas bendromis grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tokiose pakuotėse apskaičiavimo ir tikrinimo taisyklėmis. Šiame kontekste valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti esamas sistemas, kuriomis iš anksto ir sąžiningai suteikiama prieiga prie grąžinamojo perdirbimo medžiagų, kad būtų įvykdyti minimalios grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tikslai, su sąlyga, kad jos atitinka šio reglamento reikalavimus. Be to, pirmenybinė prieiga turėtų būti suteikiama grąžinamojo perdirbimo medžiagų rinkos kainomis, o grąžinamojo perdirbimo medžiagų, prie kurių suteikiama pirmenybinė prieiga, kiekis turėtų atitikti ekonominės veiklos vykdytojo atitinkamos valstybės narės rinkai per nurodytą laiką pateiktą pakuočių kiekį;

(43)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas taikyti taisykles, pagal kurias apskaičiuojama ir tikrinama vartotojų plastiko atliekoms pagal pakuočių rūšį ir formą, kaip išvardyta II priedo 1 lentelėje, ir pagal gamyklą ir metus tenkanti grąžinamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, dalis, atsižvelgiant į grąžinamojo perdirbimo procesų poveikį aplinkai, ir kad būtų nustatyta techninių dokumentų forma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(25) ▌ Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo nuostatas;

(44)   siekiant sukurti aukštos kokybės plastikų grąžinamojo perdirbimo ir antrinių žaliavų naudojimo vidaus rinką, rinkai pateiktos pakuotės plastikinėje dalyje turėtų būti tam tikra minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis pagal pakuotės rūšį ir formą, išvardytas II priedo 1 lentelėje, apskaičiuojama kiekvienai gamyklai per metus. Pakuotės rūšis turėtų būti suprantama kaip nurodanti pagrindinį polimerą, iš kurio sudaryta pakuotė, o pakuotės forma turėtų būti suprantama kaip nurodanti konkretaus pakuotės vieneto dydį ir pavidalą;

(45)   aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga, visų pirma susijusi su į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamu teršalų kiekiu, yra būtina dėl kelių priežasčių. Pirma, klimato kaita yra pasaulinis reiškinys, neturintis jokių ribų, o jo poveikis nėra tiesiogiai susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltiniu: šalys, kuriose išmetama mažai ŠESD, gali patirti klimato kaitos poveikį, kuris nėra proporcingas jų išmetamai pasaulinio ŠESD kiekio daliai. Antra, vandens sistemos yra tarpusavyje susijusios, be kita ko, per vandenyno sroves, o ankstesnė patirtis rodo, kad vienoje planetos vietoje vykstanti tarša, įskaitant susijusią su plastiko atliekomis, gali plačiai pasklisti į kitus vandenynus ir žemynus. Trečia, teršalų išmetimas į dirvožemį gali daryti poveikį ne tik vietoje, bet ir tarpvalstybiniu mastu, ypač kai tie teršalai patenka į vandens apytaką gamtoje. Grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimo plastikinėse pakuotėse skatinimas grindžiamas prielaida, kad pačios grąžinamojo perdirbimo medžiagos buvo pagamintos aplinkos požiūriu tvariu būdu, taip sumažinant anglies pėdsaką ir skatinant žiedinę ekonomiką. Tuo tikslu reikia nustatyti tam tikras apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad grąžinamojo perdirbimo medžiagų gamybos būdas nepanaikintų tokios grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimo paskesnėse plastikinėse pakuotėse naudos aplinkai. Todėl būtina tiek šalies viduje pagamintų, tiek importuotų plastikinių pakuočių atveju nediskriminaciniu būdu spręsti susijusius aplinkos apsaugos klausimus. Tuo tikslu į Sąjungą importuojamiems produktams turėtų būti taikomos lygiavertės sąlygos, susijusios su išmetamu teršalų kiekiu ir atskiru surinkimu, taip pat su grąžinamojo perdirbimo technologijoms taikomais tvarumo kriterijais;

(46)  norint užtikrinti tiesioginį teigiamą poveikį surinkimo lygiui, surenkamų medžiagų kokybei ir grąžinamojo perdirbimo medžiagų kokybei, labai svarbu, kad plastiko atliekos būtų surenkamos atskirai. Taip sudaromos sąlygos aukštos kokybės grąžinamajam perdirbimui ir skatinama naudoti kokybiškas antrines žaliavas. „Grąžinamojo perdirbimo visuomenės“ kūrimas padeda išvengti atliekų susidarymo ir sudaro sąlygas naudoti atliekas kaip išteklių, išvengiant išteklių įšaldymo žemesniuose atliekų hierarchijos lygmenyse, dėl kurio daromas neigiamas poveikis aplinkai ir nepaisoma atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu. Surenkant atskirai taip pat išvengiama pavojingų ir nepavojingų atliekų susimaišymo, užtikrinant atliekų ir jų vežimo saugą ir išvengiant taršos, kaip numatyta tarptautinėse taisyklėse, pavyzdžiui, 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijoje dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės(26), 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje(27), 1972 m. gruodžio 29 d. Konvencijoje dėl jūros taršos laidojant atliekas ir kitas medžiagas prevencijos (Londono konvencija) ir jos 1996 m. protokole (Londono protokolas) ir 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) V priede su pakeitimais, padarytais su tuo susijusiu 1978 m. protokolu;

(47)  be to, įvairiuose Tarpvyriausybinio derybų dėl taršos plastiku komiteto posėdžiuose globojant JT aplinkos programai vykstanti tarptautinio lygmens diskusija dėl tarptautinio teisiškai privalomo dokumento dėl taršos plastiku, be kita ko, jūrų aplinkoje, tarptautiniu lygmeniu pademonstravo, kad reikia intensyvini veiksmus, susijusius su atskiru plastikų surinkimu, kad būtų apribotas jų poveikis aplinkai ir skatinama žiedinė ekonomika, siekiant užkirsti kelią atliekų susidarymui ir sumažinti gamtos išteklių naudojimą, taip pat kad galimos susitariančiosios šalys nori imtis su tuo susijusių priemonių. Tolimų tarpvalstybinių oro pernašų konvencija(28) reikalaujama, kad Šalys apsaugotų aplinką nuo oro taršos ir stengtųsi apriboti bei, kiek įmanoma, palaipsniui mažinti oro taršą, įskaitant tolimas tarpvalstybines oro pernašas, ir užkirsti jai kelią. Pagal Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją(29) reikalaujama, kad Šalys imtųsi priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias bet kokiam tarpvalstybiniam vandens taršos poveikiui, jis būtų kontroliuojamas ir mažinamas. Vadovaujantis Jungtinių Tautų konferencijos dėl aplinkos ir vystymosi 1992 m. Rio deklaracija dėl taršos kylančias išlaidas iš esmės turėtų padengti teršėjas. Todėl pramoninė veikla, pavyzdžiui, plastiko grąžinamasis perdirbimas, turėtų būti vykdoma kartu su taršos prevencijos ir mažinimo priemonėmis;

(48)  pagal aplinkos apsaugos tikslą skatinti naudoti iš vartotojų plastiko atliekų atgautas medžiagas reikalaujama, kad plastiko grąžinamasis perdirbimas būtų vykdomas kuo labiau sumažinant susijusią taršą. Priešingu atveju grąžinamojo perdirbimo metu išmetami pramoniniai teršalai sumažintų arba panaikintų skatinimo naudoti tam tikrą grąžinamojo perdirbimo plastiko dalį pridėtinę vertę aplinkai. Turėtų būti parengti su vartotojų plastiko atliekų grąžinamojo perdirbimo technologijomis susiję tvarumo kriterijai. Jais turėtų būti užtikrinama aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga, visų pirma susijusi su į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamu teršalų kiekiu ir efektyviu išteklių naudojimu. Todėl grąžinamasis perdirbimas turėtų būti vykdomas aplinkai saugiu būdu, kad būtų užtikrinama aukšta grąžinamojo perdirbimo procesų ir produktų kokybė ir užtikrinami aukšti grąžinamojo perdirbimo sektoriams taikomi standartai. Užtikrinant tinkamą grąžinamojo perdirbimo technologijų, taigi ir grąžinamojo perdirbimo medžiagų tvarumo lygį skatinimas plastikinėse pakuotėse naudoti grąžinamojo perdirbimo medžiagas tampa aplinkos požiūriu atsakinga priemone. Tarpvyriausybinio derybų dėl taršos plastiku komiteto posėdžiuose vykusiose diskusijose taip pat pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti, kad grąžinamojo perdirbimo technologijos veiktų aplinkai saugiu būdu;

(49)   metodika, pagal kurią vertinamas, tikrinamas ir sertifikuojamas, be kita ko, trečiajai šaliai atliekant auditą, taikomų taisyklių lygiavertiškumas tuo atveju, kai grįžtamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, grįžtamasis perdirbimas ir surinkimas yra vykdomas už Sąjungos ribų, turėtų būti užtikrinama aplinkos ir žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga, visų pirma kiek tai susiję su į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamu teršalų kiekiu, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad grąžinamasis perdirbimas būtų vykdomas aplinkai saugiu būdu, galimybę užtikrinti aukštos kokybės grįžtamąjį perdirbimą, grįžtamojo perdirbimo sektorių kokybės standartų lygį ir efektyvaus išteklių naudojimo lygį. Šie aspektai yra itin svarbūs norint užtikrinti išteklių žiediškumą, taigi mažinant spaudimą senkantiems gamtos ištekliams;

(50)  reikėtų priminti, kad su maistu besiliečiančios medžiagos, kurių sudėtyje yra grąžinamojo perdirbimo plastiko, turėtų atitikti Komisijos reglamente (ES) 2022/1616(30) nustatytus reikalavimus, kurie apima reikalavimus dėl grąžinamojo perdirbimo technologijų. Likus pakankamai laiko iki atitinkamų reikalavimų dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies taikymo pradžios datos, tikslinga pakartotinai įvertinti plastikinėms pakuotėms, išskyrus tas, kurios gaminamos iš polietilentereftalato (PET), tinkamų grąžinamojo perdirbimo technologijų prieinamumą, taip pat atsižvelgiant į leidimo pagal atitinkamas Sąjungos taisykles statusą, ir tokios technologijos įdiegimą praktikoje. Remiantis tuo vertinimu gali reikėti numatyti nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimų dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies, taikomas konkrečioms liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms pakuotėms, arba tokias nukrypti leidžiančias nuostatas peržiūrėti. Tuo tikslu pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus;

(51)  siekiant atsižvelgti į riziką, siejamą su galimu konkrečių plastikinių atliekų tiekimo grąžinamajam perdirbimui nepakankamumu, galinčiu lemti pernelyg dideles kainas arba neigiamą poveikį sveikatai, saugai ir aplinkai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų laikinai iš dalies keičiami su privaloma grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalimi plastikinėse pakuotėse susiję tikslai. Vertindama, ar pagrįsta priimti tokį deleguotąjį aktą, Komisija turėtų įvertinti tinkamai argumentuotus fizinių ir juridinių asmenų prašymus;

(52)  kitų nei plastikas medžiagų, tokių kaip stiklas ar aliuminis, atvejais esama akivaizdžios tendencijos pirminę žaliavą pakeisti grąžinamojo perdirbimo medžiagomis, ir numatoma, kad dėl teisinės ir ekonominės aplinkos raidos ir vartotojų lūkesčių ši tendencija nesikeis. Vis dėlto Komisija turėtų atidžiai stebėti grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimą kitų nei plastikas pakuočių medžiagų sudėtyje ir turėtų įvertinti, ar tinkama siūlyti nustatyti papildomų priemonių, be kita ko, nustatyti tikslus, siekiant padidinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį ne plastikinėse, o kitokiose pakuotėse;

(53)  biologinių atliekų srautas dažnai užteršiamas įprastiniu plastiku, o medžiagų grąžinamojo perdirbimo srautai dažnai užteršiami kompostuojamuoju plastiku. Dėl šios kryžminės taršos švaistomi ištekliai ir gaunamos prastesnės kokybės antrinės žaliavos, todėl tam turėtų būti užkertamas kelias atliekų susidarymo vietoje. Todėl kompostuojamųjų pakuočių atveju valstybės narės turėtų savo teritorijoje nurodyti tinkamą atliekų tvarkymo būdą. Kadangi vartotojams tampa vis sunkiau suprasti, kokiu būdu derėtų šalinti kompostuojamąsias plastikines pakuotes, yra pagrįsta ir būtina nustatyti aiškias ir bendras kompostuojamųjų plastikinių pakuočių naudojimo taisykles, nurodant jas naudoti tik kai tai aiškiai naudinga aplinkai ar žmonių sveikatai. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai naudojant kompostuojamąsias pakuotes padedama surinkti arba pašalinti biologines atliekas, pavyzdžiui, produktų, kurių turinį ir pakuotę yra itin sudėtinga atskirti, tokių kaip arbatos maišeliai, atveju;

(54)  tam tikroms ribotoms reikmėms naudojant pakuotes iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų gali būti įrodyta, kad aplinkai naudinga naudoti kompostuojamąsias pakuotes, kontroliuojamomis sąlygomis patenkančias į kompostavimo įrenginius, įskaitant anaerobinio skaidymo įrenginius. Be to, tais atvejais, kai valstybės narės taiko Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą ir tose valstybėse narėse yra tinkamos atliekų surinkimo sistemos ir atliekų apdorojimo infrastruktūra, turėtų būti ▌ galimybių lanksčiai spręsti, ar leisti savo teritorijoje naudoti kompostuojamąsias kavos, arbatos ar kitų gėrimų ruošimo sistemų vienos porcijos pakuotes, jei jos sudarytos iš kitos nei metalas pakuotės medžiagos, labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius ir lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, taip pat kitas pakuotes, kurios dar prieš priimant šį reglamentą valstybių narių reikalavimu turėjo būti tinkamos kompostuoti. Kad vartotojams nekiltų painiavos dėl tinkamo šalinimo būdo ir atsižvelgiant į anglies žiediškumo naudą aplinkai, visos kitos ▌ pakuotės turėtų patekti į medžiagų grąžinamojo perdirbimo srautą, ir tokios pakuotės turėtų būti suprojektuotos užtikrinant, kad jos nepaveiktų kitų atliekų srautų tinkamumo grąžinamajam perdirbimui;

(55)   be to, dėl biologiškai skaidžių atliekų komposte neturėtų atsirasti teršalų. Reikėtų persvarstyti standarto EN 13432 „Pakuotė. Kompostavimo ir biologinio skaidymo būdu atgaunamoms pakuotėms taikomi reikalavimai. Bandymų schema ir galutinio pakuotės priėmimo vertinimo kriterijai“ reikalavimus, susijusius su kompostavimo trukme, leistinu užteršimo lygiu ir mikroplastiko išleidimo apribojimais, kad šias medžiagas būtų galima tinkamai perdirbti biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose. Be to, Sąjungoje turėtų būti nustatytas panašus kompostavimo namų sąlygomis standartas;

(56)   kaip aprašyta ES biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistemoje, išdėstytoje 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikate, pramoninio kompostavimo standartų laikymasis nereiškia, kad gaminys susiskaidys kompostuojamas namų sąlygomis. Pramoniniam kompostavimui būtinos sąlygos yra aukšta temperatūra ir didelė drėgmė. Kompostuojant namų sąlygomis, o tai atlieka privatūs asmenys, be kita ko, bendruomenėse, faktinės sąlygos labai priklauso nuo vietos klimato sąlygų ir vartotojų praktikos. Taigi, biologinis skaidymas kompostuojant namų sąlygomis gali būti lėtesnis nei pramoninio kompostavimo atveju arba nebūti užbaigtas. Visų pirma galimybė kompostuoti plastiko pakuotes namų sąlygomis turėtų būti svarstoma tik tam tikroms paskirtims ir atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas, prižiūrint atitinkamoms valdžios institucijoms;

(57)  Komisija turėtų pateikti, kai tinkama, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeistas ▌ kompostuojamųjų pakuočių sąrašas, kai tai pagrįsta ir tikslinga dėl technologijų ir reglamentavimo pokyčių, turinčių įtakos kompostuojamojo plastiko šalinimui, ir laikantis konkrečių sąlygų, kuriomis užtikrinama, kad tokių medžiagų naudojimas būtų naudingas aplinkai ir žmonių sveikatai;

(58)  kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl kompostuojamųjų pakuočių, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą kompostuojamosioms pakuotėms, atitinkančioms darniuosius standartus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012(31). Tai darant turėtų būti atsižvelgta į tų reikalavimų išsamias technines specifikacijas, atsižvelgiant į naujausius mokslo ir technologijų pokyčius. Parametrai, įskaitant kompostavimo laiką ir leistinus užteršimo lygius, turėtų atspindėti faktines sąlygas biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose, įskaitant anaerobinio skaidymo procesus. Dabartiniame pramoninio kompostavimo standarte atitikties prielaida nebebus numatyta, nes jį reikia peržiūrėti ir pakeisti atnaujinta versija. Tačiau dabartiniu standartu galima remtis kaip gairėmis iki bus parengtas naujas arba atnaujintas darnusis standartas. Kalbant apie namų sąlygomis kompostuojamų pakuočių kiekį, Komisija turėtų paprašyti atitinkamai parengti EN standartizavimą;

(59)  reikėtų priminti, kad visos pakuotės, skirtos liestis su maistu arba jau besiliečiančios su maistu, įskaitant kompostuojamąsias pakuotes, turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 ▌ nustatytus reikalavimus. Kai tinkama, kaip šiame reglamente reikalaujamos informacijos ir dokumentų dalis taip pat gali būti naudojami dokumentai ir informacija, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų;

(60)  pakuotė turėtų būti suprojektuota taip, kad jos tūris ir svoris būtų kuo mažesni, tačiau būtų išlaikytas jos tinkamumas atlikti pakuotės funkcijas ir būtų galima atlikti grąžinamąjį perdirbimą. Pakuočių fizinis gamintojas turėtų įvertinti pakuotę pagal šio reglamento IV priede nurodytus eksploatacinius kriterijus. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą mažinti pakuočių kiekį ir susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir gerinti pakuočių žiediškumą visoje vidaus rinkoje, tikslinga papildomai patikslinti ir sugriežtinti esamus kriterijus. Todėl dabartiniame darniajame standarte EN 13428:2004 „Pakuotės. Specialieji gamybos ir sudėties reikalavimai. Prevencija užtikrinant mažinimą susidarymo vietoje“ pateiktas pakuočių eksploatacinių kriterijų sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas. Tačiau iki tol, kol bus parengtas naujas arba atnaujintas darnusis standartas, galima naudoti galiojantį standartą EN 13428:2004. Nors rinkodara ir vartotojų pritarimas tebėra reikšmingi projektuojant pakuotes, šie dalykai neturėtų būti įtraukti į eksploatacinius kriterijus kaip motyvai, kuriais savaime pateisinamas papildomas pakuotės svoris ir tūris. Vis dėlto tai neturėtų pakenkti produktų specifikacijoms, nustatytoms amatininkų ir pramonės gaminiams ir maisto bei žemės ūkio produktams su pakuotėmis, kurios yra registruotos ir saugomos pagal ES geografinių nuorodų apsaugos sistemą siekiant Sąjungos tikslo apsaugoti kultūros paveldą ir išsaugoti tradicines žinias, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013(32) vyno atveju ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/787(33) spiritinių gėrimų atveju, arba kuriems taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012(34) nurodytos kokybės sistemos.

Tai taip pat neturėtų pakenkti pakuočių dizainui, kuris saugomas pagal Sąjungos arba valstybių narių dizaino arba prekių ženklų teisės aktus arba pagal vienoje iš valstybių narių galiojančius tarptautinius susitarimus. Ši išimtis pateisinama tik tiek, kiek naujosios taisyklės dėl pakuočių kiekio mažinimo turės poveikio pakuotės pavidalui taip, kad pagal prekių ženklą nebebus galima atskirti pažymėtos prekės nuo kitos įmonės prekių, o dizaine nebebus galima išlaikyti jo naujų ir individualių savybių. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo rizikos, išimtis turėtų būti taikoma tik prekių ženklams ir dizaino teisėms, kurie buvo saugomi prieš … [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Kita vertus, papildomas pakuotės svoris ar tūris gali būti pagrįstas dėl jos tinkamumo grąžinamajam perdirbimui, naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies joje ir pakartotinio naudojimo, ir tai turėtų būti įtraukta į eksploatacinius kriterijus. Pakuotės su dvigubomis sienelėmis, netikru dugnu ir kitomis savybėmis, kuriomis siekiama tik sudaryti įspūdį, kad produkto kiekis yra didesnis, neturėtų būti pateikiamos rinkai, nes neatitinka pakuočių kiekio mažinimo reikalavimo. Ta pati taisyklė turėtų būti taikoma ir perteklinėms pakuotėms, nebūtinoms pakavimo funkcijai užtikrinti;

(61)  siekiant laikytis pakuočių kiekio mažinimo reikalavimų ypač daug dėmesio reikėtų skirti tuščios ertmės grupinėse ir transportavimo pakuotėse, įskaitant e. prekybos siuntų pakuotes, ribojimui;

(62)  kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl pakuočių kiekio mažinimo, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą pakuotėms, atitinkančioms darniuosius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat nurodyti išmatuojamus projektavimo kriterijus, įskaitant, kai tikslinga, didžiausią konkrečių formų pakuočių svorį ar tuščios ertmės apribojimus, taip pat numatytuosius standartizuotus pakuočių projektus, atitinkančius pakuočių kiekio mažinimo reikalavimą;

(63)  siekiant skatinti pakuočių žiediškumą ir tvarų pakuočių naudojimą reikėtų skatinti naudoti daugkartines pakuotes ir pakartotinio naudojimo sistemas. Tuo tikslu būtina paaiškinti daugkartinių pakuočių sąvoką ir užtikrinti, kad ji būtų susieta ne vien su pakuočių projektavimu, kuriuo turėtų būti suteikta galimybė pasiekti didžiausią įmanomą naudojimo ciklų skaičių ir laikytis saugos, kokybės bei higienos reikalavimų ištuštinant, iškraunant, pakartotinai pripildant ar perkraunant pakuotes, bet ir su pakartotinio naudojimo sistemų, atitinkančių minimalius šiame reglamente nustatytus reikalavimus, sukūrimu. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl daugkartinių pakuočių, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą pakuotėms, atitinkančioms darniuosius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat apibrėžti daugkartinėms pakuotėms taikomus kriterijus ir tokių pakuočių formas, įskaitant minimalų reisų ar naudojimo ciklų skaičių, standartizuotus jų modelius ir pakartotinio naudojimo sistemoms keliamus reikalavimus, įskaitant higienos reikalavimus.

(64)  būtina informuoti vartotojus ir suteikti jiems galimybę tinkamai šalinti visas pakuočių atliekas ▌. Tinkamiausias būdas tai daryti – sukurti atliekų rūšiavimui skirtą pakuočių sudėtyje esančiomis medžiagomis pagrįsto suderinto ženklinimo sistemą ir ją derinti su atitinkamais ženklais ant atliekų talpyklų. Ją rengiant vienas iš pagrindinių veiksnių turėtų būti poreikis užtikrinti, kad tokią suderinto ženklinimo sistemą atpažintų visi piliečiai, nepaisant jų aplinkybių, pavyzdžiui, amžiaus ir kalbos žinių. Tai galima pasiekti naudojant piktogramas, kuriose būtų kuo mažiau teksto. Tai taip pat padėtų sumažinti vartojamos kalbos vertimo išlaidas, kurios būtų patiriamos priešingu atveju;

(65)   rūšiavimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti didesnį pakuočių žiediškumą. Reikėtų skatinti rūšiavimo pajėgumų gerinimą, visų pirma pasitelkiant technologines inovacijas, kad būtų galima užtikrinti geresnę rūšiavimo kokybę, taigi ir geresnę grąžinamajam perdirbimui skirtų žaliavų kokybę;

(66)  kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti ir šalinti pakuočių atliekas, turėtų būti įdiegta suderintų simbolių sistema ir turėtų būti reikalaujama tais simboliais ženklinti ir pakuotes, ir atliekų talpyklas, kad vartotojai galėtų šalindami atliekas rasti atitinkamus simbolius. Tų simbolių naudojimas turėtų sudaryti sąlygas tinkamai tvarkyti atliekas, nes vartotojai iš jų turėtų gauti informaciją apie tokių pakuočių kompostavimo savybes, visų pirma siekiant, kad vartotojams nekiltų neaiškumų dėl to, kad kompostuojamosios pakuotės iš esmės nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis, bet yra tinkamos kompostuoti tik pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis, arba išvengti, kad kompostuojamosios pakuotės būtų išmestos gamtoje. Šis požiūris turėtų padėti padidinti atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekį ir taip užtikrinti kokybiškesnį pakuočių atliekų grąžinamąjį perdirbimą, ir jo laikantis turėtų būti nustatytas tam tikras pakuočių atliekų surinkimo sistemų suderinimo vidaus rinkoje lygis. Taip pat būtina suderinti simbolius, susijusius su privalomomis užstato grąžinimo sistemomis, nustatytomis po šio reglamento įsigaliojimo. Valstybės narės gali reikalauti, kad pakuotės, kurioms taikomos užstato grąžinimo sistemos, sukurtos pagal nacionalinę teisę iki šio reglamento įsigaliojimo, būtų žymimos tokiu suderintu ženklu. Tų simbolių neturėtų būti privaloma naudoti transportavimo pakuotėms, išskyrus e. prekybos siuntų pakuotes, žymėti, kadangi transportavimo pakuotės nėra surenkamos komunalinių atliekų surinkimo sistemose;

(67)  neturėtų būti privaloma ženklinant nurodyti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies pakuotėse, nes ši informacija nėra būtina tinkamam pakuočių tvarkymui gyvavimo ciklo pabaigoje užtikrinti. Vis dėlto fiziniai gamintojai privalės pasiekti šiame reglamente nustatytus grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tikslus ir jie gali pageidauti nurodyti tą informaciją ant savo pakuočių, kad apie tai būtų informuoti vartotojai. Siekiant užtikrinti, kad ši informacija visoje Sąjungoje būtų teikiama suderintai, turėtų būti nustatytas suderintas ženklas, kuriuo nurodoma grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis;

(68)   biožaliavinio plastiko dalies pakuotėse ženklinimas taip pat neturėtų būti privalomas, nes biožaliavinis plastikas turi atitikti tam tikras sąlygas, kad būtų užtikrintas tvarumas, ir reikia daugiau mokslinių duomenų siekiant užtikrinti, kad per visą jo gyvavimo ciklą biožaliavinio plastiko naudojimas atitiktų žiedinės ekonomikos principus, išdėstytus 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikate dėl ES biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistemos. Tačiau fiziniai gamintojai gali pageidauti pateikti šią informaciją ant savo pakuočių, kad informuotų vartotojus apie toje pakuotėje esančią biožaliavinio plastiko dalį. Siekiant užtikrinti, kad ši informacija visoje Sąjungoje būtų teikiama suderintai, turėtų būti nustatytas suderintas ženklas, kuriuo nurodoma biožaliavinio plastiko dalis;

(69)  siekiant informuoti galutinius naudotojus apie pakartotinio naudojimo galimybę, prieinamas pakartotinio naudojimo sistemas ir daugkartinių pakuočių surinkimo kanalų buvimo vietą, ant tokių pakuočių turėtų būti pateiktas QR kodas ar kitas duomenų saitas, kuriuo būtų suteikta prieiga prie tokios informacijos. QR kodas ar kitoks standartizuotas atviras skaitmeninis duomenų saitas turėtų apimti informaciją, kuri padeda atsekti pakuotę ir suskaičiuoti reisus ir naudojimo ciklus, arba, jei suskaičiuoti neįmanoma, nustatyti apytikrį jų įvertį. Atvirojo ciklo sistemoms, neturinčioms sistemos operatoriaus, šis ženklas turėtų būti naudojamas savanoriškai. Be to, daugkartinės prekinės pakuotės pardavimo vietoje turėtų būti aiškiai identifikuojamos;

(70)  neturėtų daugėti ant pakuočių pateikiamų ženklų. Siekiant to išvengti, tais atvejais, kai kituose Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad informacija apie supakuotą produktą būtų prieinama skaitmeniniu būdu per duomenų saitą, pagal šį reglamentą reikalaujama informacija apie pakuotę ir reikalaujama informacija apie supakuotą produktą turėtų būti prieinama naudojant tą patį duomenų saitą. Tas duomenų saitas turėtų atitikti šiame reglamente arba kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visų pirma, kai supakuotam produktui taikomas Reglamente (ES) 2024/...(35) arba kiti Sąjungos teisės aktai, kuriuose reikalaujama skaitmeninio produkto paso, tas skaitmeninis produkto pasas taip pat turėtų būti naudojamas atitinkamai informacijai teikti pagal šį reglamentą. Jei pakuotėje yra susirūpinimą keliančių medžiagų, ji turėtų būti paženklinta naudojant standartizuotą skaitmeninio žymėjimo technologiją, kaip nustatyta Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose. Ši informacija turėtų sudaryti sąlygas skatinti žiediškumą ir užtikrinti, kad atliekų tvarkymo subjektai turėtų prieigą prie atitinkamos informacijos apie cheminę sudėtį, kad galėtų pagal atliekų hierarchiją nustatyti tinkamiausią atliekų tvarkymo būdą, taip skatinant pakuočių žiediškumą;

(71)  siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus, vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo klaidinančios ir painios informacijos apie pakuočių savybes ir tinkamą jų tvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje, naudojant suderintus ženklus, kurie tuo tikslu nustatyti pagal šį reglamentą. Siekiant parodyti, kad gamintojas vykdo didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, pakuotė, įtraukta į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, gali būti identifikuojama pagal atitinkamą simbolį visoje teritorijoje, kurioje ta sistema taikoma, tik naudojant QR kodą arba kitą standartizuoto skaitmeninio žymėjimo technologiją. Tas simbolis turėtų vartotojams arba naudotojams aiškiai ir nedviprasmiškai rodyti pakuotės tinkamumą grąžinamajam perdirbimui;

(72)   pakuotės, kurioms taikomos privalomos užstato grąžinimo sistemos, turėtų būti paženklintos ženklu, kuriuo vartotojai būtų informuojami, kad tokioms pakuotėms taikoma ta sistema, todėl jos turėtų būti surenkamos tuo tikslu nacionalinių valdžios institucijų leidžiamais specialiais surinkimo kanalais. Šis ženklas turėtų būti suderintas ES ženklas, kurį nustato Komisija. Valstybės narės gali reikalauti, kad pakuotės, kurioms taikomos užstato grąžinimo sistemos, sukurtos pagal nacionalinę teisę iki šio reglamento įsigaliojimo, būtų žymimos tokiu suderintu ženklu;

(73)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB(36) veikia kaip apsaugos sistema, kuria užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis visuose sektoriuose, papildanti išsamesnius konkrečiam sektoriui ar produktui taikomos Sąjungos teisės reikalavimus, išskyrus šios direktyvos ir kitų Sąjungos taisyklių, susijusių su konkrečiais nesąžiningos komercinės veiklos aspektais, kolizijos atvejus, kai pastarosios turėtų būti viršesnės ir taikomos tiems konkretiems aspektams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/825(37) numatyta, kad savanoriško tvarumo ženklo, kuris neatitinka tam tikrų reikalavimų, nurodymas yra nesąžininga komercinė veikla;

(74)  kad būtų užtikrinamos vienodos ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo sąlygos, ▌ Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant toliau gerinti atliekų rūšiavimą, sudaryti sąlygas nustatyti, iš kokių medžiagų pakuotė sudaryta, naudojant standartizuotas atviras skaitmenines technologijas, ir nustatyti pagal šį reglamentą nustatytų pakuočių ir atliekų talpyklų ženklinimui taikomų reikalavimų išsamias suderintas specifikacijas. Rengdama šias specifikacijas Komisija turėtų nustatyti kuo mažiau kalbinių elementų ir atsižvelgti į mokslinę ar kitą prieinamą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus. Suderintas pakuočių, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema, ženklinimas turėtų būti kuriamas atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse gali būti imamas skirtingas užstatas. Atsižvelgiant į naująją sistemą, nuo ... [42 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] turėtų būti panaikintas Komisijos sprendimas 97/129/EB(38), o jo turinys turėtų būti įtrauktas į šį įgyvendinimo aktą;

(75)  ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad pakuotės atitiktų pagal šį reglamentą taikomus reikalavimus. Jie turėtų imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų tokią atitiktį atlikdami savo atitinkamus vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas laisvas pakuočių judėjimas vidaus rinkoje ir padidintas jų tvarumas;

(76)  šiame reglamente nustatytą atitikties vertinimo procedūrą geriausiai gali atlikti fizinis gamintojas, turintis išsamių žinių apie projektavimo ir gamybos procesą. Todėl toks atitikties vertinimas ir toliau turėtų būti tik fizinio gamintojo pareiga;

(77)  turėtų būti užtikrinama, kad pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjai pateiktų fiziniam gamintojui visą informaciją ir dokumentus, būtinus, kad fizinis gamintojas galėtų įrodyti tų pakuočių ir pakuočių medžiagų atitiktį reikalavimams. Ta informacija ir dokumentai turėtų būti pateikiami popierine arba elektronine forma;

(78)  siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą būtina užtikrinti, kad į Sąjungos rinką patenkančios pakuotės iš trečiųjų valstybių atitiktų šį reglamentą nepriklausomai nuo to, ar jos importuojamos kaip atskiros pakuotės, ar kartu su supakuotu produktu. Visų pirma būtina įsitikinti, kad fiziniai gamintojai yra atlikę tinkamas tokių pakuočių atitikties vertinimo procedūras. Todėl importuotojai turėtų įsitikinti, kad pakuotės, kurias jie pateikia rinkai, atitinka tuos reikalavimus ir kad fizinių gamintojų parengti dokumentai yra prieinami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms patikrinti;

(79)  pateikdamas pakuotę rinkai, kiekvienas importuotojas turėtų ant jos nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat savo pašto adresą ir, jei yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su juo susisiekti. Turėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai šios informacijos nurodyti ant pakuotės neįmanoma;

(80)  kadangi platintojas tiekia pakuotę rinkai po to, kai ją rinkai pateikė fizinis gamintojas ar importuotojas, jis turėtų vykdyti veiklą deramai rūpindamasis, kad būtų laikomasi taikytinų šio reglamento reikalavimų. Platintojas taip pat turėtų įsitikinti, kad tai, kaip jis tvarko pakuotes, nedaro neigiamo poveikio jų atitikčiai tiems reikalavimams;

(81)  kadangi platintojai ir importuotojai yra artimi rinkai ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pakuočių atitiktį reikalavimams, jie turėtų padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms atlikti rinkos priežiūros užduotis ir turėtų būti pasirengę aktyviai dalyvauti suteikdami toms institucijoms visą reikiamą su atitinkama pakuote susijusią informaciją;

(82)  bet kuris importuotojas ar platintojas, kuris pateikia rinkai pakuotę savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia tokią pakuotę taip, kad tai gali paveikti atitiktį šiam reglamentui, turėtų būti laikomas fiziniu gamintoju ir turėtų prisiimti atsakomybę už fizinio gamintojo pareigas;

(83)  pakuotės atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti tuos ekonominės veiklos vykdytojus, kurie rinkai pateikė arba tiekė reikalavimų neatitinkančias pakuotes. Todėl ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti privaloma tam tikrą laiką saugoti informaciją apie savo sandorius;

(84)  perteklinių pakuočių atliekų susidarymo problemos neįmanoma visiškai išspręsti vien nustatant su pakuočių projektavimu susijusias pareigas. Tam tikrų rūšių pakuočių atveju ekonominės veiklos vykdytojams, kurie tokią pakuotę užpildo ar kitaip naudoja, turėtų būti nustatytos pareigos sumažinti tuščios ertmės santykinę dalį. Grupinėse, transportavimo ir e. prekybos siuntų pakuotėse, naudojamose tiekiant produktus galutiniams platintojams ar galutiniam naudotojui, tuščios ertmės santykinė dalis neturėtų viršyti 50 %. Laikantis atliekų hierarchijos ir siekiant skatinti pakuočių inovacijas, kad būtų mažinamas pakuočių atliekų kiekis, nuo šios pareigos turėtų būti įmanoma atleisti ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius prekines pakuotes kaip e. prekybos siuntų pakuotes. Ši pareiga neturi būti taikoma daugkartinėms pakuotėms;

(85)  siekiant vidaus rinkoje užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, taip pat aukštą maisto saugos ir maisto higienos lygį, ▌ ir tam, kad būtų lengviau pasiekti pakuočių atliekų prevencijos tikslus, neturėtų būti leidžiama pateikti rinkai pakuočių, kurios yra nebūtinos arba kurių naudojimo galima išvengti. Tokių pakuočių formų sąrašas pateikiamas šio reglamento V priede. Siekiant suderinti šį sąrašą su technikos ir mokslo pažanga, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Komisija turėtų paskelbti gaires, kuriose būtų išsamiau paaiškintas V priedas, įskaitant pakuočių pavyzdžius ir rekomendacijas dėl apribojimų išimčių;

(86)  toliau siekiant žiediškumo ir tvaraus pakuočių naudojimo tikslo būtina riboti riziką, kad pakuotės, kurios parduodamos kaip daugkartinės, praktiškai gali nebūti pakartotinai naudojamos, ir užtikrinti, kad vartotojai grąžintų daugkartines pakuotes. Tinkamiausias būdas tai pasiekti – nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams, naudojantiems daugkartines pakuotes, pareigą užtikrinti, kad būtų įdiegta pakartotinio naudojimo sistema, taip sudarant galimybes tokias pakuotes platinti, keisti ir pakartotinai naudoti. Siekiant užtikrinti kuo didesnį tokių sistemų naudingumą, turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai atvirojo ciklo ir uždarojo ciklo sistemoms. Daugkartinių pakuočių tinkamumo pakartotinio naudojimo sistemai patvirtinimas taip pat turėtų būti įtrauktas į tokių pakuočių techninius dokumentus. Pakartotinio naudojimo sistemų dydis ir geografinė aprėptis gali skirtis: nuo mažesnių vietos sistemų iki didesnių sistemų, kurios gali apimti vienos ar kelių valstybių narių teritoriją;

(87)  daugkartinės pakuotės turi būti saugios jų naudotojams. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai, siūlantys savo produktus daugkartinėse pakuotėse, turi užtikrinti, kad prieš vėl naudojant daugkartinę pakuotę būtų atliktas jos atnaujinimo procesas, ir turėtų būti nustatyti tokio atnaujinimo reikalavimai;

(88)  daugkartinės pakuotės tampa atliekomis, kaip tai suprantama Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte, kai jų turėtojas jas pašalina arba ketina ar privalo pašalinti. Daugkartinės pakuotės jų atnaujinimo proceso metu paprastai nelaikomos atliekomis;

(89)  siekiant skatinti atliekų prevenciją reikėtų pradėti vartoti naują – pakartotinio pripildymo – sąvoką. Pakartotinis pripildymas turėtų būti laikomas konkrečia atliekų prevencijos priemone, kuri yra svarbi ir būtina šiame reglamente nustatytiems prevencijos tikslams pasiekti;

(90)  kai ekonominės veiklos vykdytojai teikia galimybę pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, jie turėtų užtikrinti, kad jų pakartotinio pripildymo punktai atitiktų tam tikrus reikalavimus vartotojų sveikatai ir saugai užtikrinti. Todėl tokiomis aplinkybėmis, kai vartotojai naudoja savo tarą, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų informuoti apie saugaus tos taros pakartotinio pripildymo ir naudojimo sąlygas. Kad būtų skatinama pakartotinai pripildyti tarą, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų pakartotinio pripildymo punktuose tiekti nemokamų ar į užstato grąžinimo sistemą neįtrauktų pakuočių. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atleisti nuo atsakomybės už maisto saugos problemas, kurios gali kilti naudojant vartotojų tiekiamą tarą;

(91)  siekiant sumažinti vis didėjančią vienkartinių pakuočių dalį ir augantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, būtina nustatyti kiekybinius pakuočių pakartotinio naudojimo ▌ tikslus tuose sektoriuose, kuriuose, kaip įvertinta, potencialas mažinti pakuočių atliekas yra didžiausias, t. y. maisto ir gėrimų tiekimo išsinešti, didelių buitinių prietaisų ir transportavimo pakuočių sektoriuose. Tai įvertinta remiantis tokiais veiksniais kaip esamos pakartotinio naudojimo sistemos, pakuočių naudojimo būtinumas ir galimybė įvykdyti funkcinius reikalavimus, susijusius su produkto laikymu, švara, sveikata, higiena ir sauga. Taip pat atsižvelgta į produktų ir jų gamybos bei platinimo sistemų ▌ skirtumus. Įgyvendinant tokius tikslus turėtų būti atsižvelgiama į per visą produkto gyvavimo ciklą pasiektą naudą aplinkai. Nustatant atitinkamus tikslus tikimasi remti inovacijas ir padidinti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sprendimams tenkančią dalį. ▌Neturėtų būti leidžiama naudoti vienkartinių pakuočių maistui ir gėrimams, kurie patiekiami taroje ir suvartojami viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų (HORECA) sektoriaus įmonių patalpose. Vartotojai visada turėtų turėti galimybę įsigyti maisto ir gėrimų išsinešti daugkartinėje ar savo taroje ne mažiau palankiomis sąlygomis nei taikomos maistui ir gėrimams, siūlomiems vienkartinėse pakuotėse. Ekonominės veiklos vykdytojai, parduodantys maistą ir gėrimus išsinešti, turėtų siūlyti vartotojams galimybę įsigyti maistą ar gėrimus savo taroje ir galimybę įsigyti gėrimus daugkartinėse pakuotėse;

(92)  tam tikromis sąlygomis valstybės narės turėtų galėti 5 metų laikotarpį, kuris gali būti pratęstas, netaikyti ekonominės veiklos vykdytojams pakartotinio pripildymo pareigų. Šios sąlygos turėtų būti susijusios su aukštais grąžinamojo perdirbimo ir taikomais atliekų prevencijos rodikliais išimtį taikančioje valstybėje narėje, įskaitant pirmą tarpinį 3 % atliekų prevencijos iki 2028 m. rodiklį, taip pat ekonominės veiklos vykdytojų priimamą įmonės atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo planą;

(93)   pakuočių, kurioms taikoma šio reglamento 25 straipsnio 1 dalis ir V priedo 3 ir 4 punktai ir kurios yra skirtos tarpvalstybinėms transporto priemonėms, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos, pavyzdžiui, orlaiviams, lėktuvams, traukiniams, kruiziniams laivams, keltams, jachtoms ir laivams, pateikimas rinkai turėtų būti suprantamas kaip kelionė su tomis pakuotėmis į Sąjungą arba jos viduje. Kelionė Sąjungos viduje turėtų būti suprantama kaip situacija, kai transporto priemonė išvyksta iš Sąjungoje esančios paskirties vietos ir atvyksta į Sąjungoje esančią paskirties vietą;

(94)  siekiant padidinti pakartotinio naudojimo ▌ tikslų veiksmingumą ir užtikrinti vienodą požiūrį į ekonominės veiklos vykdytojus, tokie tikslai turėtų būti nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams. Gėrimams taikomų tikslų atveju jie turėtų būti ▌ nustatomi ▌ galutiniams platintojams. Kai kuriems konkretiems greitai gendančiais laikomiems gėrimams, kurie lengvai pasiduoda bakterijų ar mielių sukeliamam mikrobiologiniam gedimui, reikia specialios aseptinės technologijos, kad jie būtų apsaugoti nuo sugedimo, kartu užtikrinant ilgą jų tinkamumo vartoti laiką. Todėl pieno ir kitų greitai gendančių gėrimų atveju neturėtų būti taikoma pareiga įvykdyti gėrimų pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus. Tie tikslai turėtų būti apskaičiuojami kaip tam tikra daugkartinėse pakuotėse, kurioms taikoma pakartotinio naudojimo ▌ sistema, parduotų produktų pardavimų, parduoto tūrio ar svorio procentinė dalis arba, jei tai transportavimo pakuotės, kaip jų naudojimo kartų procentinė dalis. Tie tikslai turėtų būti neutralūs medžiagų atžvilgiu. Siekiant užtikrinti vienodas pakartotinio naudojimo tikslų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su jų ▌ apskaičiavimo metodika;

(95)  tam tikrais atvejais naudoti vienkartinių transportavimo pakuočių nebūtina, nes yra daug veiksmingų alternatyvų, kurios gali būti pakartotinai naudojamos. Siekiant užtikrinti veiksmingą tokių alternatyvų naudojimą tikslinga reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, transportuodami produktus iš vienos to paties ekonominės veiklos vykdytojo veiklos vietos į kitą arba tarp ekonominės veiklos vykdytojo ir su juo susijusių įmonių ar įmonių partnerių veiklos vietų, naudotų tik daugkartines transportavimo pakuotes, kai tai yra tokių formų pakuotės kaip padėklai, sulankstomos plastikinės dėžės, plastikinės grotelinės dėžės, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklos (tiek standžios, tiek lanksčios) arba statinės. Ta pati pareiga dėl tų pačių priežasčių turėtų būti taikoma ekonominės veiklos vykdytojams, transportuojantiems produktus vienoje valstybėje narėje. Kai kurių konkrečių transportavimo pakuočių, pavyzdžiui, kartoninių dėžių, atveju alternatyvos, kurios gali būti naudojamos pakartotinai, negali būti pasirenkamos, kad liestųsi su jautriais produktais, nes jas tarp naudojimų reikia specialiai plauti, o kitoms paskirtims jų naudojimo ciklų skaičius yra labai mažas. Todėl kartoninių dėžių atveju neturėtų būti taikoma pareiga įvykdyti transportavimo pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus;

(96)  smulkesniems ekonominės veiklos vykdytojams gali būti sunku pasiekti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus. Todėl tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos pasiekti pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus, jeigu jų pateikiamų rinkai pakuočių kiekis nesiekia tam tikro nustatyto lygio, ir jie atitinka labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB(39), arba jų prekybos plotas ▌ nesiekia tam tikros ribos. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai ▌ turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatytos papildomos kitiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomos išimtys arba išimtis konkrečių formų pakuotėms, kurioms taikomi pakartotinio naudojimo ar pakartotinio pripildymo tikslai, tokiu atveju, kai pasiekti tuos tikslus kliudo didelės su higiena, maisto sauga ar aplinkos apsauga susijusios problemos;

(97)  kad būtų galima patikrinti, kaip laikomasi pakartotinio naudojimo ▌ tikslų, būtina, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai teiktų duomenis kompetentingoms institucijoms. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti atitinkamus duomenis už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2030 m. sausio 1 d. Valstybės narės turėtų padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus;

(98)   kadangi ekonominės veiklos vykdytojai gali turėti kelių skirtingų formų pakuotes, pakartotinio naudojimo tikslų pasiekimas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis bendru rinkai tiektų maisto prekinių vienetų skaičiumi arba svoriu arba bendru gėrimų prekinių vienetų skaičiumi arba tūriu;

(99)  atsižvelgiant į tai, kad plastikinių pirkinių maišelių tebėra sunaudojama labai daug, į neefektyvų išteklių naudojimą ir šių maišelių šiukšlinimo potencialą, tikslinga palikti galioti nuostatas, kuriomis siekiama tvariai mažinti sunaudojamą plastikinių pirkinių maišelių kiekį, kaip jau nustatyta Direktyvoje 94/62/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720(40). Atsižvelgiant į esamus skirtingus požiūrius ir ribotus duomenų apie plastikinius pirkinių maišelius teikimo reikalavimus, sunku įvertinti, ar sunaudojamo jų kiekio mažinimo priemonėmis, kurių ėmėsi valstybės narės, pasiektas tikslas tvariai sumažinti sunaudojamą tokių maišelių kiekį ir ar dėl tų priemonių nepadidėjo sunaudojamas kitų rūšių plastikinių pirkinių maišelių kiekis. Todėl būtina suderinti tvaraus sunaudojimo mažinimo apibrėžtį ir nustatyti bendrą tikslą, taip pat naujus duomenų teikimo reikalavimus;

(100)  atsižvelgiant į plastikinių pirkinių maišelių vertinamojo tyrimo rezultatus reikia imtis tolesnių priemonių mažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį ir įvertinti galimą jų pakeitimo labai lengvais plastikiniais pirkinių maišeliais ir storesniais plastikiniais pirkinių maišeliais, kurių sienelės storesnės kaip 50 mikronų, poveikį;

(101)   kadangi labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai (plonesni nei 15 mikronų) turi didelį potencialą tapti atliekomis ir prisidėti prie jūrų taršos, reikėtų imtis priemonių, kad būtų apribotas jų pateikimas rinkai, išskyrus griežtai būtinus naudojimo atvejus. Tie plastikiniai maišeliai neturėtų būti pateikiami rinkai kaip nefasuotų maisto produktų pakuotės, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl higienos priežasčių arba šlapių nefasuotų maisto produktų, pavyzdžiui, žalios mėsos, žuvies ar pieno produktų, pakavimui;

(102)  ▌siekiant tvariai sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą jų teritorijoje, valstybės narės turėtų galėti patvirtinti priemones, kurios apima šių rūšių plastikinių pirkinių maišelių uždraudimą, nacionalinių mažinimo tikslų įgyvendinimą, toliau taikomas ar naujai nustatomas ekonomines priemones, taip pat kitus prekybos apribojimus, jei šios priemonės yra proporcingos ir nediskriminacinės. Tokios priemonės gali skirtis priklausomai nuo lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikio aplinkai, kai jie atgaunami ar šalinami, jų kompostavimo savybių, patvarumo ar numatytos konkrečios paskirties. Jeigu pasiekiami nustatyti tikslai dėl plastikinių pirkinių maišelių, nuostatas dėl tų maišelių valstybės narės gali įgyvendinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių tarpusavio susitarimais;

(103)   plastikinių pirkinių maišelių naudojimo mažinimas neturėtų nulemti jų pakeitimo kitomis pakavimo medžiagomis. Komisija turėtų stebėti kitų medžiagų naudojimą ir pasiūlyti tokių medžiagų naudojimo mažinimo tikslą ir, jei tinkama, priemones;

(104)  siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir suderintai taikomi pagal šį reglamentą nustatyti tvarumo reikalavimai, atitiktis tiems reikalavimams turėtų būti vertinama patikimais, tiksliais ir atkuriamais metodais, kuriais atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus;

(105)  siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių prekybai vidaus rinkoje, turėtų būti Sąjungos lygmeniu suderinti reikalavimai dėl pakuočių tvarumo, be kita ko, dėl susirūpinimą keliančių medžiagų pakuotėse, kompostuojamųjų pakuočių, pakuočių kiekio mažinimo, daugkartinių pakuočių ir pakartotinio naudojimo sistemų. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tokiems reikalavimams, be kita ko, bandymų, matavimo ar apskaičiavimo metodais, būtina numatyti, kad būtų daroma atitikties prielaida dėl pakuočių ir supakuotų produktų, atitinkančių darniuosius standartus, priimamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias tų reikalavimų technines specifikacijas, ypač tam, kad pakuočių ir supakuotų produktų gyvavimo ciklas atitiktų įprastai būdingą vartotojų elgseną ir būtų patikimai nustatytas, taigi būtų užkirstas kelias tyčia ar netyčia apeiti reikalavimus;

(106)  kai darniųjų standartų nėra, kaip alternatyvi priemonė fizinio gamintojo pareigai laikytis tvarumo reikalavimų palengvinti turėtų būti naudojamos bendrosios techninės specifikacijos, pavyzdžiui, kai darniojo standarto rengimas nepagrįstai uždelsiamas. Be to, rinktis šį sprendimą turėtų būti galima tada, kai Komisija yra apribojusi arba panaikinusi nuorodas į atitinkamus darniuosius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnio 5 dalį. Remiantis atitiktimi bendrosioms techninėms specifikacijoms, Komisijos priimtoms įgyvendinimo aktais, taip pat turėtų būti daroma atitikties prielaida;

(107)  siekiant užtikrinti vienodas naudojimosi bendrosiomis techninėmis specifikacijomis sąlygas, ▌ Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, iš dalies keisti ar panaikinti bendrąsias technines specifikacijas, susijusias su tvarumo, ženklinimo ir pakartotinio naudojimo sistemų reikalavimais, ir patvirtinti bandymų, matavimo ar apskaičiavimo metodus. Rengdama įgyvendinimo aktų projektus, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės nuomones ir tinkamai konsultuotis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(108)  siekiant užtikrinti darną su kitais Sąjungos teisės aktais, atitikties vertinimo procedūra turėtų būti į šį reglamentą įtrauktas gamybos vidaus kontrolės modulis, pagrįstas moduliais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB(41);

(109)  CE ženklas ant pakuotės neturėtų reikšti pakuotės atitikties šio reglamento reikalavimams – jis turėtų rodyti tik supakuoto produkto atitiktį taikomiems Sąjungos teisės aktams dėl gaminių, jei tai aktualu. Iš tiesų Sąjungos teisės aktuose dėl gaminių paprastai reikalaujama, kad gaminio CE ženklas būtų pateiktas arba ant paties gaminio, arba ant jo pakuotės. Jei būtų reikalaujama CE ženklu ant pakuotės žymėti atitiktį šio reglamento reikalavimams, galėtų kilti painiava ir nesusipratimų dėl to, ar šis ženklas taikomas pačiai pakuotei, ar supakuotam produktui, ir galiausiai dėl to atsirastų netikrumas dėl atitinkamų supakuotų produktų faktinės saugos ir atitikties reikalavimams;

(110)  todėl įrodyti, kad pati pakuotė atitinka šio reglamento reikalavimus, reikėtų naudojant ES atitikties deklaraciją;

(111)  fiziniai gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją, kad būtų suteikta informacija apie pakuotės atitiktį šiam reglamentui. Reikalavimas, kad fiziniai gamintojai parengtų ES atitikties deklaraciją, gali būti taikomas ir pagal kitus Sąjungos teisės aktus. Siekiant užtikrinti, kad informacija būtų veiksmingai prieinama rinkos priežiūros tikslais, reikėtų rengti vieną ES atitikties deklaraciją pagal visus Sąjungos teisės aktus. Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, tą bendrą ES atitikties deklaraciją turėtų būti galima rengti kaip dokumentų rinkinį, sudarytą iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(112)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008(42) nustatyta gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų valstybių kontrolės sistema. Siekiant užtikrinti, kad pakuotės, kurioms taikomas laisvo prekių judėjimo Sąjungoje principas, atitiktų reikalavimus, kuriais užtikrinama viešųjų interesų, tokių kaip žmonių sveikata, sauga ir aplinka, aukšto lygio apsauga, tas reglamentas turėtų būti taikomas ir pakuotėms, kurioms taikomas šis reglamentas;

(113)  siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų, efektyvų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamų išteklių, suteikti naujų ekonominių galimybių ir prisidėti prie ilgalaikio konkurencingumo, Sąjungoje turėtų būti gerinamas atliekų tvarkymas. Efektyviau naudojant išteklius, Sąjungos įmonės, viešojo sektoriaus institucijos ir vartotojai taip pat faktiškai sutaupytų daug lėšų ir sumažėtų bendras per metus išmetamas ŠESD kiekis;

(114)  nepaisant pakuočių kiekio mažinimo reikalavimų ir tikslų, nustatytų Direktyvoje 94/62/EB, susidarančių pakuočių atliekų kiekis didėja – tiek absoliučiąja išraiška, tiek pagal vienam gyventojui tenkantį kiekį – o ir tendencijos rodo tolesnį spartų pakartotinio pakuočių naudojimo ir pakartotinio pripildymo masto mažėjimą, kurį skatina padažnėjęs išsinešti skirtų produktų vartojimas ir e. prekyba. Kintant produktams, medžiagoms ir vartojimo modeliams, labai išaugo vienkartinių pakuočių, ypač vienkartinių plastikinių gaminių, naudojimas. Tai siejama su mažmeninės prekybos aplinka, didesniais platinimo tinklais, produktų fizine gamyba ir pakavimu naudojant didelės spartos pakavimo linijas – visa tai kartu slopina pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo rinką;

(115)  siekiant stebėti ir tikrinti, kaip gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos laikosi didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, susijusių su jų produktų atliekų surinkimu ir apdorojimu, būtina, kad valstybės narės paskirtų vieną ar daugiau kompetentingų institucijų;

(116)  siekiant užtikrinti, kad valstybės narės geriau, savalaikiškiau ir vienodžiau vykdytų pareigas, ir numatyti galimus įgyvendinimo trūkumus, reikėtų toliau taikyti ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistemą, kad trūkumai būtų aptinkami ir veiksmų būtų galima imtis dar nesuėjus terminams, iki kurių tikslai turi būti pasiekti. Plėtojant šią sistemą, kuri pagal Direktyvą 94/62/EB apėmė grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimą, turėtų būti įtraukiami ir pakuočių atliekų kiekio mažinimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m. ir 2035 m.;

(117)  kadangi pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas apskritai yra svarbus atliekų tvarkymo elementas, valstybės narės turėtų tam skirti atskirą skyrių atliekų tvarkymo planuose, rengiamuose vykdant Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą pareigą. Kalbant apie atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo priemones, jos turėtų būti įtrauktos į atliekų prevencijos programas, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB. Tie skyriai į atliekų tvarkymo planą ir atliekų prevencijos programą turėtų būti įtraukti atliekant kitą jų reguliarų vertinimą, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB, arba anksčiau;

(118)  šiuo reglamentu toliau plėtojamos Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos atliekų tvarkymo taisyklės ir bendrieji principai;

(119)  efektyviausias būdas didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti atliekų poveikį aplinkai yra atliekų prevencija. Todėl svarbu, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi tinkamų priemonių susidarančių atliekų kiekiui mažinti atsisakydami perteklinių pakuočių ir tam tikrų formų pakuočių naudojimo, prailgindami pakuočių naudojimo laikotarpį, perprojektuodami gaminius, kad pakuočių būtų galima nenaudoti arba naudoti mažiau, įskaitant nesupakuotų produktų pardavimą, ir naudodami nebe vienkartines, o daugkartines pakuotes;

(120)  siekiant užtikrinti plataus užmojo ir tvarų bendro susidarančių pakuočių atliekų kiekio sumažinimą, turėtų būti nustatyti tikslai ne vėliau kaip 2030 m. sumažinti vienam gyventojui tenkantį pakuočių atliekų kiekį. Kad būtų pasiektas tikslas jį sumažinti 5 % 2030 m., palyginti su 2018 m., bendras absoliutus sumažinimas Sąjungos mastu 2030 m. turėtų siekti vidutiniškai apie 19 %, palyginti su 2030 m. atskaitos lygiu. Ne vėliau kaip 2035 m. valstybės narės turėtų sumažinti susidarančių pakuočių atliekų kiekį 10 %, palyginti su 2018 m.; vertinama, kad pakuočių atliekų dėl to sumažės 29 %, palyginti su 2030 m. atskaitos lygiu. Siekiant užtikrinti, kad šios mažinimo pastangos būtų toliau dedamos ir po 2030 m., turėtų būti nustatytas 10 % sumažinimo nuo 2018 m. iki 2035 m. tikslas, kuris reikštų sumažinimą 29 %, palyginti su atskaitos lygiu, ir 15 % sumažinimo nuo 2018 m. iki 2040 m. tikslas, kuris reikštų sumažinimą 37 %, palyginti su atskaitos lygiu. Valstybės narės, nustačiusios skirtingas pakuočių atliekų tvarkymo sistemas buitinėms pakuočių atliekoms ir pramoninėms bei komercinėms pakuočių atliekoms, turėtų turėti galimybę išlaikyti savo specifiką;

(121)   kadangi komercinių ir pramoninių pakuočių atliekų susidarymas nėra susijęs su namų ūkių vartojimu, prevencijos tikslai vienam gyventojui negali būti taikomi komercinių ir pramoninių pakuočių atliekoms;

(122)  valstybės narės gali pasiekti šiuos tikslus ekonominėmis priemonėmis ir kitomis priemonėmis, kuriomis teikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, įskaitant priemones, įgyvendintinas pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, ir skatindamos kurti ir veiksmingai eksploatuoti pakartotinio naudojimo sistemas, taip pat skatindamos ekonominės veiklos vykdytojus suteikti galutiniams naudotojams daugiau galimybių pakartotinai pripildyti tarą. Tokios priemonės turėtų būti patvirtinamos lygiagrečiai ir papildant kitas šiame reglamente numatytas priemones, kuriomis siekiama mažinti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekį, pavyzdžiui, nustatant pakuočių kiekio mažinimo reikalavimus, pakartotinio naudojimo tikslus ir pakartotinio pripildymo pareigas, kiekio (tūrio) slenkstines ribas ir priemones, kuriomis siekiama tvariai sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Laikydamasi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, valstybė narė gali priimti nuostatas, kuriomis būtų numatoma daugiau nei šiame reglamente nustatyti minimalieji atliekų prevencijos tikslai. Įgyvendindamos tokias priemones, valstybės narės turėtų žinoti, jog esama rizikos, kad nuo sunkesnių pakavimo medžiagų gali būti pereita prie lengvesnių, ir turėtų teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis ta rizika mažinama;

(123)  siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tikslinga nustatyti pakuočių atliekų tvarkymo pareigas gamintojams. Tuo tikslu šiuo reglamentu plėtojami Direktyvoje 2008/98/EB nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimai ir siekiama užtikrinti, kad būtų sukurta didesnės gamintojo atsakomybės sistema, pagal kurią būtų padengiamos visos pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir kuri padėtų kompetentingoms institucijoms vykdyti tinkamą kontrolę. Šiuo reglamentu siekiama aiškiai nustatyti vieną kiekvieno pakuotės vieneto gamintoją, nesvarbu, ar tai tuščios pakuotės, ar pakuotės, kuriose yra produktų. Paprastai gamintojas turėtų būti valstybėje narėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris pirmą kartą kaip valstybėje narėje įsisteigęs fizinis gamintojas, importuotojas ar platintojas iš tos valstybės narės teritorijos valstybės narės rinkai tiekia supakuotus produktus. Tai apima bet kokį pasiūlymą dėl platinimo, vartojimo ar naudojimo, kuriuo remiantis galėtų įvykti faktinis tiekimas. Todėl tuo atveju, kai įmonė perka supakuotą produktą iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje įmonė yra, arba iš trečiosios valstybės ir šį supakuotą produktą tiekia toje valstybėje narėje, kurioje ji yra, gamintoja turėtų būti laikoma ta įmonė, nes ji yra pirmoji įmonė, tiekianti supakuotą produktą iš tos valstybės narės teritorijos. Interneto platformose tiekimu, kaip tai suprantama pagal sąvokos „gamintojas“ apibrėžtį, turėtų būti laikomas pirminis produkto siūlymas. Tačiau, siekiant kuo labiau sumažinti bereikalingą administracinę naštą mažosioms įmonėms, pardavimo vietoje užpildančioms transportavimo pakuotes, daugkartines pakuotes, pirminės gamybos pakuotes arba teikiant paslaugas naudojamas pakuotes, gamintojas turėtų būti tokios pakuotės fizinis gamintojas, platintojas ar importuotojas, pirmą kartą tą pakuotę tiekiantis iš valstybės narės teritorijos, nes tas ekonominės veiklos vykdytojas gali geriausiai įvykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas;

(124)  kita vertus, kai pakuotė arba supakuotas produktas pagal nuotolinės prekybos sutartis tiekiami tiesiogiai galutiniam naudotojui, gamintojas taip pat galėtų būti įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje. Tokiais atvejais, jei gamintojas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, jis turėtų valstybėje narėje, kurioje yra galutinis naudotojas, paskirti įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams. Kai gamintojas yra įsisteigęs trečiojoje valstybėje, valstybės narės gali nustatyti, kad taip pat privaloma paskirti įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, kad būtų išvengta rizikos, jog nebus įvykdytos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi principo „teršėjas moka“ ir atsižvelgiant į didesnės gamintojo atsakomybės laikymąsi, būtina užtikrinti tikrumą dėl to, kokio pobūdžio gamintojas yra atsakingas už pakuočių atliekas, visų pirma logistikos įmonių atveju. Logistikos įmonės – tai įmonės, kurios gauna prekes iš trečiųjų valstybių ir kurios vykdo su importuotomis prekėmis susijusią tvarkymo veiklą (pavyzdžiui, išpakuoja ir perpakuoja į mažesnės formos ir (arba) mažesnių kiekių pakuotes, kad patenkintų klientų prašymus) ir paskui savo klientams, kurie gali būti kitose valstybėse narėse, išsiunčia prekes, visiškai ar iš dalies pašalinę pirmines transportavimo pakuotes. Todėl šiuo atveju turėtų būti nustatytas (pirminių) transportavimo pakuočių, įvežamų iš trečiųjų valstybių, liekančių logistikos įmonėje ir tampančių atliekomis Sąjungoje, gamintojas. Logistikos įmonėms prekės paprastai nepriklauso, tačiau jos turėtų būti laikomos iš trečiųjų valstybių įvežamų pakuočių, kurias jos tvarko vykdydamos savo veiklą, gamintojomis;

(125)   be išlaidų, kurias gamintojai patiria pagal šio reglamento 40 straipsnio 1a dalį, ir išlaidų, susijusių su Direktyvos 2008/98/EB perkėlimu į nacionalinę teisę, valstybės narės išlaiko galimybę būtinas išlaidas, susijusias su valymo veikla, įskaitant šiukšlėse esančių pakuočių atliekų vežimą ir tolesnį apdorojimą, padengti kaip pakuočių, kurioms turėtų būti taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, atliekų tvarkymo visų išlaidų dalį. Tos išlaidos turėtų neviršyti toms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų ir jas turėtų skaidriai ir nediskriminuojant tarpusavyje nustatyti atitinkami subjektai;

(126)  siekiant stebėti, ar gamintojai laikosi pareigų, susijusių su jų finansinėmis ir organizacinėmis pareigomis užtikrinti pakuočių, kurias jie pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, atliekų tvarkymą, būtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų sukurtas ir kompetentingos institucijos tvarkomas registras ir kad gamintojai privalėtų jame registruotis;

(127)  registracijos reikalavimai turėtų būti kuo didesniu mastu suderinti visoje Sąjungoje, kad registracija būtų lengvesnė, visų pirma tuo atveju, kai gamintojai tiekia pakuotes skirtingose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas registracijos reikalavimų įgyvendinimo sąlygas, ▌Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti bendrą registracijos tokiame registre ir duomenų teikimo jam formatą, detalizuojant teiktinus duomenis;

(128)  laikantis principo „teršėjas moka“, išreikšto SESV 191 straipsnio 2 dalyje, itin svarbu, kad gamintojai, įskaitant e. prekybos subjektus, pateikiantys Sąjungos rinkai pakuotes ir supakuotus produktus, prisiimtų atsakomybę už jų tvarkymą jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Vertėtų priminti, kad, kaip numatyta Direktyvoje 94/62/EB, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. reikia sukurti didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, nes jos yra tinkamiausia priemonė tai pasiekti ir jomis, mažinant susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir didinant jų surinkimą ir grąžinamąjį perdirbimą, galima padaryti teigiamą poveikį aplinkai. Šių sistemų struktūra, jų efektyvumo lygis ir apimamos gamintojų atsakomybės aprėptis labai skiriasi. Todėl pakuočių gamintojams skirtoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms turėtų būti bendrai taikomos Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės taisyklės, ir, kai reikalinga ir tikslinga, jas reikėtų papildyti kitomis konkrečiomis nuostatomis. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti atskirą pakuočių atliekų surinkimą, gamintojai turėtų finansuoti atliekų talpyklų ženklinimą. Tokia pareiga atitiktų principą „teršėjas moka“ ir Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus bendruosius didesnės gamintojo atsakomybės sistemų būtiniausius reikalavimus;

(129)   kalbant apie didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, šis reglamentas Direktyvos 2008/98/EB atžvilgiu yra lex specialis. Tai reiškia, kad šio reglamento nuostatos, susijusios su didesne gamintojo atsakomybe, turėtų būti viršesnės už bet kokias prieštaraujančias tos direktyvos nuostatas. Šis principas susijęs, pavyzdžiui, su gamintojų registravimo, didesnės gamintojo atsakomybės mokesčių diferencijavimo ir duomenų teikimo reikalavimais;

(130)   be gamintojų finansiniams įnašams diferencijuoti skirto suderinto reikalavimo dėl tinkamumo grąžinamajam perdirbimui, kuris turėtų būti nustatomas pagal šį reglamentą priimamais deleguotaisiais aktais, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti kitus kriterijus, pavyzdžiui, grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį, tinkamumą naudoti pakartotinai, pavojingųjų medžiagų buvimą ar kitus kriterijus pagal Direktyvą 2008/98/EB;

(131)  gamintojai turėtų turėti galimybę kolektyviai vykdyti tas pareigas per gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, prisiimančias atsakomybę jų vardu. Gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms turėtų būti privaloma gauti valstybės narės leidimą ir jie turėtų dokumentais įrodyti, inter alia, kad turi pakankamai finansinių išteklių dėl didesnės gamintojo atsakomybės patiriamoms išlaidoms padengti. Valstybės narės, nustatydamos administracines ir procedūrines taisykles, taikomas suteikiant leidimą gamintojams tuo atveju, kai pareigų laikomasi individualiai, ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms tuo atveju, kai pareigų laikomasi kolektyviai, galėtų individualiems gamintojams ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms taikyti skirtingus procesus, kad sumažėtų individualiems gamintojams tenkanti administracinė našta. Reikėtų priminti, kad valstybės narės gali suteikti leidimą kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, nes jų konkurencija gali teikti didesnę naudą vartotojams. Už leidimų suteikimo procedūrą, susijusią su didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymu, kompetentinga institucija turėtų galėti gamintojams arba įgaliotosioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms taikyti sąnaudomis pagrįstus ir proporcingus mokesčius;

(132)   jei gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos imamas didesnės gamintojo atsakomybės mokestis priskiriamas viešosioms pajamoms, kaip yra valstybės valdomos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos atveju, ir siekiant laikytis biudžeto taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad viešosios pajamos būtų pagrįstos tiksliais duomenimis, valstybė narė gali reikalauti, kad gamintojas IX priedo B ir C dalyse nurodytą informaciją už registrą atsakingai kompetentingai institucijai teiktų dažniau nei kartą per metus. Valstybės valdomų gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų atveju, kadangi nėra atstovaujamo gamintojo suteikto įgaliojimo, šiame reglamente nustatyti reikalavimai dėl tokių įgaliojimų neturėtų būti taikomi;

(133)  šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065(43), įskaitant jo 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, nustatytos prekiautojų atsekamumo pareigos turėtų būti taikomos interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais pakuotes Sąjungoje esantiems vartotojams, paslaugų teikėjams, kiek tai susiję su pakuočių gamintojų registrais, sukurtais pagal šį reglamentą. Šio reglamento tikslais bet kuris gamintojas, kuris pagal nuotolinės prekybos sutartis tiesiogiai siūlo pakuotes valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jis įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, turėtų būti laikomas atitinkančiu sąvokos „prekiautojas“ apibrėžtį pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Siekiant, kad nebūtų galima išvengti didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo, turėtų būti nustatyta, kaip tokie interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų tas pareigas vykdyti, kiek tai susiję su pakuočių gamintojų registrais, sukurtais pagal šį reglamentą. Tame kontekste į Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 4 skirsnio taikymo sritį patenkančių interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai turėtų iš tų gamintojų, prieš leidžiant jiems naudotis jų paslaugomis, pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 gauti informaciją apie tai, kaip jie laikosi šiame reglamente nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės taisyklių. Pakuotes internetu parduodančių prekiautojų atsekamumo taisyklių atveju taikomos vykdymo užtikrinimo taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) 2022/2065;

(134)   panašios nepageidaujamos pareigų vengimo situacijos gali susidaryti realizavimo paslaugų teikėjų atveju. Į šį reglamentą įtrauktos tam tikros nuostatos, kuriomis siekiama tokiomis situacijoms užkirsti kelią laikantis požiūrio, panašaus į nustatytąjį Reglamente (ES) 2022/2065 interneto platformų paslaugų teikėjų atžvilgiu;

(135)   pagal šį reglamentą sukurtas gamintojų registras pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 laikytinas viešuoju registru. Taigi interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai turėtų, laikydamiesi Reglamento (ES) 2022/2065, dėti visas pastangas, kad įvertintų, ar atitinkamų gamintojų teikiama informacija yra patikima ir išsami, visų pirma naudodami ar tikrindami laisvai prieinamas oficialias internetines duomenų bazes ir elektronines sąsajas, arba prašyti atitinkamų prekiautojų pateikti patikimus patvirtinamuosius dokumentus. Kiek tai susiję su viešai prieinamais duomenimis pagal šį reglamentą, „dedant visas pastangas“, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, paprastai gali reikėti patikrinti gamintojo pateiktą informaciją pagal viešai prieinamus duomenis pagal šį reglamentą. Visų pirma tai taikoma, jei valstybė narė pagal šį reglamentą yra sukūrusi elektroninę automatinio duomenų suderinimo sąsają. Pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalį gamintojams nustatyti finansiniai įnašai neturėtų daryti poveikio jokiems savanoriškiems elektroninių prekyviečių ir gamintojų susitarimams, pagal kuriuos elektroninė prekyvietė rašytiniu įgaliojimu sutinka gamintojų vardu prisiimti visas tas išlaidas ar jų dalį;

(136)   pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalį gamintojams nustatyti finansiniai įnašai neturėtų daryti poveikio jokiems savanoriškiems elektroninių prekyviečių ir gamintojų susitarimams, pagal kuriuos elektroninės prekyvietės gamintojų vardu rašytiniu įgaliojimu sutinka prisiimti visas tas išlaidas ar jų dalį;

(137)  valstybės narės turėtų nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo priemones, taisykles dėl atskiro pakuočių atliekų surinkimo ir atliekų talpyklų ženklinimo, kai šiame reglamente nėra numatytas visiškas tokių priemonių suderinimas. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomus reikalavimus dėl didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo pagal Direktyvą 2008/98/EB ir šį reglamentą, su sąlyga, kad dėl tokių priemonių neatsirastų kliūčių vidaus rinkoje. Šiuo reglamentu nereglamentuojama, kuris veiklos vykdytojas yra atsakingas už pakuočių atliekų surinkimą, taip pat nereglamentuojami kiti nacionaliniai sutartimi įforminti susitarimai dėl pakuočių atliekų surinkimo;

(138)  valstybės narės turėtų sukurti pakuočių atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kad toms atliekoms būtų parenkamas tinkamiausias iš atliekų tvarkymo būdų, laikantis atliekų hierarchijos. Šiose sistemose turėtų turėti galimybę dalyvauti visos suinteresuotosios šalys, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojai ir viešojo sektoriaus institucijos, ir jos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į aplinkos apsaugos ir vartotojų sveikatos, saugos ir higienos poreikius. Grąžinimo ir surinkimo sistemos turėtų būti nediskriminacinėmis sąlygomis taikomos ir importuotų produktų pakuotėms;

(139)   valstybės narės, perkeldamos Direktyvos 94/62/EB 7 straipsnį į nacionalinę teisę, galbūt jau yra įdiegusios atskiro atliekų surinkimo ir grąžinamojo perdirbimo sistemas, kurios yra atitinkamų nacionalinių leidimų ir sutartimi įforminamų susitarimų pagrindas. Valstybės narės gali toliau naudoti šias sistemas, jei jomis teisingai įgyvendinamos pagal šį reglamentą nustatytos pareigos;

(140)  valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas grąžinamasis perdirbimas, atitinkantis grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus. Ši pareiga yra itin svarbi atsižvelgiant į nustatytą minimalią grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinę dalį plastikinėse pakuotėse;

(141)   pakuočių surinkimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti žiediškumą ir stiprią antrinių žaliavų rinką. Privalomo surinkimo lygio nustatymas yra paskata nacionaliniu lygmeniu sukurti veiksmingas ir tikslines surinkimo sistemas ir taip padidinti išrūšiuojamų ir potencialiai perdirbamų atliekų kiekį;

(142)  įsitikinta, kad gerai veikiant užstato grąžinimo sistemoms užtikrinamas labai aukštas surinkimo, ypač gėrimų butelių ir skardinių surinkimo, lygis ir aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas. Norint padėti pasiekti Direktyvoje (ES) 2019/904 nustatytą vienkartinių plastikinių gėrimų butelių atskiro surinkimo tikslą ir toliau skatinti palaikyti aukštą metalinės gėrimų taros surinkimo lygį ir aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, tikslinga, kad valstybės narės sukurtų užstato grąžinimo sistemas. Tos sistemos padės padidinti kokybiškų antrinių žaliavų, tinkamų uždarojo ciklo grąžinamajam perdirbimui, tiekimą ir sumažins gėrimų taros šiukšlių kiekį;

(143)  užstato grąžinimo sistemos turėtų būti privalomos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams ir metalinei gėrimų tarai. Valstybės narės gali nuspręsti į šias sistemas įtraukti ir kitas pakuotes, skirtas kitiems produktams arba pagamintas iš kitų medžiagų, visų pirma vienkartinius stiklinius butelius, ir turėtų užtikrinti, kad vienkartinių pakuočių, visų pirma vienkartinių stiklinių gėrimų butelių, užstato grąžinimo sistemas, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, būtų galima vienodai taikyti ir daugkartinėms pakuotėms. Jos turėtų apsvarstyti galimybę sukurti užstato grąžinimo sistemas ir daugkartinėms pakuotėms. ▌ Valstybei narei turėtų būti leidžiama, laikantis SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis būtų numatoma daugiau nei minimaliaisiais šiame reglamente nustatytais reikalavimais, pavyzdžiui, dėl užstato ėmimo pardavimo vietoje, kai produktai vartojami apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių patalpose, arba dėl visų galutinių platintojų pareigos priimti pakuotes, už kurias sumokėtas užstatas, neatsižvelgiant į jų platinamų pakuočių medžiagą ir formą ar į jų prekybos plotą;

(144)   šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungoje egzistuojančių užstato grąžinimo sistemų įvairovę ir užtikrinama, kad nebūtų trukdoma šių sistemų technologinei plėtrai, jei jos atitinka sąlygas ir kriterijus, leidžiančius padidinti surinkimo lygius ir užtikrinti geresnę grąžinamojo perdirbimo kokybę;

(145)  vis dėlto, atsižvelgiant į atitinkamų produktų pobūdį ir į jų gamybos ir platinimo sistemų skirtumus, užstato grąžinimo sistemos neturėtų būti privalomos vyno, aromatizuotų vyno produktų ir į vyną panašių produktų, spiritinių gėrimų, taip pat pieno ir pieno produktų, išvardytų ▌ Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje, pakuotėms. Tačiau valstybės narės gali sukurti užstato grąžinimo sistemas, kurios taikomos tokių gėrimų pakuotėms ir taip pat kitoms gėrimų ir ne gėrimų pakuotėms;

(146)  ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. visos užstato grąžinimo sistemos, taikomos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams ir vienkartinei metalinei gėrimų tarai, turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus bendruosius minimaliuosius reikalavimus, išskyrus užstato grąžinimo sistemas, sukurtas iki šio reglamento įsigaliojimo, kuriomis ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. pasiekiamas 90 % atskiro surinkimo tikslas. Tais reikalavimais bus padedama didinti nuoseklumą ir pasiekti aukštesnius grąžinimo lygius visose valstybėse narėse. Jie nustatyti remiantis suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis, ekspertų atlikta analize ir esamų užstato grąžinimo sistemų taikymo geriausia praktika. Tie reikalavimai suformuluoti numatant galimybę diegti inovacijas ir kartu suteikiant lankstumo prisitaikyti prie vietos aplinkybių;

(147)  valstybės narės, kurių regionuose dideliu mastu vykdoma tarpvalstybinė verslo veikla, turėtų užtikrinti, kad užstato grąžinimo sistemos sudarytų sąlygas surinkti pakuotes iš kitų valstybių narių užstato grąžinimo sistemų tam skirtuose surinkimo punktuose, ir turėtų stengtis sudaryti galimybę grąžinti užstatą;

(148)  valstybės narės, kurios 2026 m. pasiekia tikslinių rūšių pakuočių 80 % surinkimo lygį be užstato grąžinimo sistemos, gali prašyti, kad joms būtų leista tokios sistemos nekurti;

(149)   valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti užstato grąžinimo sistemą subnacionaliniu lygmeniu, atsižvelgdamos į atitinkamą nacionalinį administracinį suskirstymą ir konkrečią užjūrio teritorijų padėtį, jeigu jos įrodo tokios sistemos aplinkosauginį ir ekonominį veiksmingumą ir jos visišką suderinamumą su šiame reglamente nustatytu 90 % vienkartinių plastikinių gėrimų butelių ir metalinės gėrimų taros surinkimo lygiu;

(150)  valstybės narės turėtų aktyviai skatinti kaip konkrečią pakuočių atliekų susidarymo prevencijos priemonę diegti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sprendimus. Jos turėtų remti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sistemų kūrimą ir stebėti, kaip jos veikia ir kaip laikomasi higienos standartų. Valstybės narės raginamos imtis ir kitų priemonių, tokių kaip daugkartinėms pakuotėms taikomų užstato grąžinimo sistemų kūrimas, ekonominių paskatų naudojimas arba reikalavimų galutiniams platintojams nustatymas, kad tam tikra kitų produktų, kuriems netaikomi pakartotinio naudojimo tikslai ir pakartotinio pripildymo pareigos, procentinė dalis būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse arba pakartotinai pripildant tarą, su sąlyga, kad tokie reikalavimai nesukeltų bendrosios rinkos susiskaidymo ir prekybos kliūčių;

(151)   vienkartinio naudojimo užstato grąžinimo sistemoms ir užstatu grindžiamoms pakartotinio naudojimo sistemoms taikomi surinkimo, rūšiavimo, perskirstymo užpildams ir valymo reikalavimai yra visiškai skirtingi. Todėl užstatu grindžiamoms pakartotinio naudojimo sistemoms neturėtų būti taikomi užstato grąžinimo sistemoms taikomi minimalieji reikalavimai. Vietoj jų turėtų būti taikomi specifiniai pakartotinio naudojimo sistemoms keliami reikalavimai;

(152)  Direktyva 94/62/EB buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852(44), kuria nustatyti grąžinamojo perdirbimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti ne vėliau kaip 2025 m. ir 2030 m. Šie tikslai ir jų apskaičiavimo taisyklės turėtų galioti ir toliau. Pripažįstant skirtingą kiekvienos valstybės narės pradinę padėtį, susijusią su grąžinamojo perdirbimo tikslais, ir nors šiame reglamente siūlomos priemonės, kurias taikant būtų lengviau pasiekti šiuos tikslus, tam tikromis sąlygomis vis tiek turėtų ▌ būti įmanoma atidėti grąžinamojo perdirbimo 2030 m. tikslų pasiekimo terminus. Vis dėlto Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atmesti valstybės narės pateiktą patikslintą įgyvendinimo planą;

(153)  pagal Direktyvą 94/62/EB Komisija turi peržiūrėti pakuočių grąžinamojo perdirbimo 2030 m. tikslus, kad juos būtų galima palikti galioti arba, jei tikslinga, padidinti. Vis dėlto dar nėra tikslinga keisti 2030 m. tikslus, nes duomenys rodo, kad kai kurioms valstybėms narėms tebėra sunku pasiekti esamus tikslus. Dėl šios priežasties reikėtų nustatyti priemones, kuriomis fiziniai gamintojai būtų skatinami pateikti rinkai daugiau grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių ir taip valstybėms narėms būtų padedama pasiekti grąžinamojo perdirbimo tikslus. Ateityje Komisijai turėtų būti teikiami detalesni duomenys apie pakuočių ir pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo srautus ▌ . Tais suteiks Komisijai galimybę peržiūrėti esamus tikslus ir bus galima juos išlaikyti arba padidinti. Siekiant atsižvelgti į pakuočių tinkamumui grąžinamajam perdirbimui gerinti skirtų priemonių poveikį, šią peržiūrą reikėtų atlikti ne anksčiau nei bus atliekamas numatytas bendras šio reglamento vertinimas, t. y. praėjus 7 metams po jo įsigaliojimo. Atliekant tą peržiūrą taip pat reikėtų skirti dėmesio galimybei nustatyti naujus tikslus detalesniu pagrindu nei tas, kuriuo pagrįsti dabartiniai tikslai;

(154)  grąžinamojo perdirbimo tikslai turėtų būti apskaičiuojami pagal pakuočių atliekų, su kuriomis atliekamos grąžinamojo perdirbimo operacijos, svorį. Valstybės narės turėtų užtikrinti renkamų duomenų apie perdirbamas pakuočių atliekas patikimumą ir tikslumą. Apskritai pakuočių atliekų, kurios įskaičiuojamos į perdirbtas atliekas, svoris turėtų būti faktiškai matuojamas toje vietoje, kurioje pradedama pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo operacija. Vis dėlto, siekiant apriboti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė, laikantis griežtų sąlygų ir nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, nustatyti perdirbamų pakuočių atliekų svorį remiantis atlikus bet kokią rūšiavimo operaciją gauto produkto matavimu, koreguojant pagal vidutinius nuostolių, patiriamų iki atliekų grąžinamojo perdirbimo operacijų pradžios, lygius. Medžiagų nuostoliai, patiriami iki atliekų grąžinamojo perdirbimo operacijos pradžios, pavyzdžiui, dėl rūšiavimo ar kitų parengiamųjų operacijų, neturėtų būti įskaičiuoti į pranešamus perdirbamų atliekų kiekius. Tuos nuostolius galima nustatyti remiantis elektroninių registrų duomenimis, techninėmis specifikacijomis, išsamiomis įvairių atliekų srautų vidutinių nuostolių lygių apskaičiavimo taisyklėmis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų apie tokias priemones pranešti kokybės patikros ataskaitose, pridedamose prie jų Komisijai teikiamų duomenų apie atliekų grąžinamąjį perdirbimą. Pageidautina, kad vidutiniai nuostolių lygiai būtų nustatomi kiekvienam atskiram rūšiavimo įrenginiui, ir jie turėtų būti susieti su skirtingomis pagrindinėmis atliekų rūšimis, skirtingais atliekų šaltiniais (pavyzdžiui, namų ūkiai ar verslas), skirtingomis surinkimo sistemomis ir skirtingo pobūdžio rūšiavimo procesais. Vidutiniai nuostolių lygiai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai kitokių patikimų duomenų nėra, visų pirma, kai tai susiję su atliekų vežimu ir eksportu. Medžiagų ar cheminių medžiagų svorio sumažėjimas dėl grąžinamojo perdirbimo operacijai naudojamų fizinės ar cheminės transformacijos procesų, kai pakuočių atliekos faktiškai perdirbamos į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, neturėtų būti atimamas iš atliekų, apie kurias pranešama kaip apie perdirbtas atliekas, svorio;

(155)  kai grąžinamojo perdirbimo lygio apskaičiavimas taikomas biologiškai skaidžių pakuočių atliekų aerobiniam ar anaerobiniam apdorojimui, atliekų, kurioms taikomas aerobinis ar anaerobinis apdorojimas, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jeigu atlikus tokį apdorojimą gautas produktas bus naudojamas kaip perdirbtas produktas, medžiaga ar cheminė medžiaga. Nors atlikus tokį apdorojimą gautas produktas paprastai yra kompostas arba degazuotasis substratas, galima atsižvelgti ir į kitokius gautus produktus, jeigu juose yra panašūs grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekiai, palyginti su apdorojamų biologiškai skaidžių pakuočių atliekų kiekiu. Kitais atvejais, laikantis grąžinamojo perdirbimo apibrėžties, biologiškai skaidžių pakuočių atliekų perdirbimas į medžiagas, skirtas naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava, kurios šalinamos arba numatomos naudoti bet kokiai operacijai, kurios paskirtis tokia pati kaip atliekų naudojimo, išskyrus grąžinamąjį perdirbimą, neturėtų būti įskaičiuojamas siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų;

(156)  jei pakuočių atliekų medžiagos nustoja būti atliekomis dėl parengiamosios operacijos, atliktos prieš jas faktiškai perdirbant, jos turėtų būti įskaičiuojamos į perdirbtas atliekas, jeigu jos yra skirtos vėliau perdirbti į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, nesvarbu, ar jos bus naudojamos pagal jų pirminę, ar kitą paskirtį. Atliekomis nebelaikomos medžiagos, skirtos naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava, kurios yra naudojamos kaip užpildas ar pašalinamos arba numatomos naudoti bet kokiai operacijai, kurios paskirtis tokia pati kaip atliekų naudojimo, išskyrus grąžinamąjį perdirbimą, neturėtų būti įskaičiuojamos siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų;

(157)   nustatydama grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinės dalies apskaičiavimo ir patikrinimo metodiką, Komisija turėtų, atsižvelgdama į esamas grąžinamojo perdirbimo technologijas, įvertinti tų technologijų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant gauto produkto kokybę, atliekų prieinamumą, reikalingą energiją, išmetamą ŠESD kiekį ir kitą atitinkamą poveikį aplinkai. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad yra galimybių, jog tokios technologijos bus naudojamos klaidinantiems ekologiškumo teiginiams skelbti;

(158)   teiginiai apie pakuočių charakteristikas, kurioms taikomi teisiniai reikalavimai nustatyti šiame reglamente, pavyzdžiui, apie tinkamumą grąžinamajam perdirbimui, grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį ir galimybę pakartotinai naudoti, turėtų būti teikiami tik dėl pakuočių savybių, viršijančių šiame reglamente nustatytus taikytinus minimaliuosius reikalavimus, ir laikantis pagal šį reglamentą nustatytos metodikos ir taisyklių. Juose taip pat turėtų būti nurodoma, ar jie susiję su pakuotės vienetu, pakuotės vieneto dalimi ar su visomis pakuotėmis, kurias gamintojas pateikia rinkai;

(159)  valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė atsižvelgti į metalų, atskirtų sudeginus atliekas, grąžinamąjį perdirbimą proporcingai sudegintų pakuočių atliekų daliai, jei tie perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės kriterijus, nustatytus Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1004(45), kuriuo pagal Direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės;

(160)  pakuočių atliekų eksporto iš Sąjungos grąžinamajam perdirbimui atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006(46);

(161)  kadangi pakartotinis naudojimas reiškia, kad rinkai nepateikiama naujų pakuočių, siekiant atitinkamų pakuočių grąžinamojo perdirbimo tikslų reikėtų atsižvelgti į pirmą kartą rinkai pateikiamas daugkartines prekines pakuotes ir į medines pakuotes, kurios yra pataisytos siekiant jas pakartotinai naudoti. Valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti šia galimybe apskaičiuoti pakoreguotą grąžinamojo perdirbimo tikslų dydį atsižvelgdamos į daugiausia 5 procentinius punktus nuo per praėjusius trejus metus rinkai pirmą kartą pateiktų ir pagal pakartotinio naudojimo sistemą pakartotinai panaudotų daugkartinių prekinių pakuočių vidutinės dalies;

(162)  gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti teikdami galutiniams naudotojams, visų pirma vartotojams, informaciją apie pakuočių atliekų prevenciją ir tvarkymą. Ši informacija turėtų apimti pakuočių pakartotinio naudojimo galimybių prieinamumą, ant pakuočių pateikiamų ženklų reikšmę ir kitus pakuočių atliekų šalinimo nurodymus. Gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taip pat turėtų informuoti vartotojus, kad pakuotės, pažymėtos kaip tinkamos kompostuoti, reiškia, kad jos yra tinkamos kompostuoti pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose ir nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis. Pakuotės neturėtų būti išmetamos kaip šiukšlės. Gamintojai taip pat turėtų informuoti, kad galutiniai naudotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos apsaugos atžvilgiu optimalų pakuočių atliekų tvarkymą. Atskleidžiant informaciją visiems galutiniams naudotojams, taip pat teikiant duomenis apie pakuotes turėtų būti naudojamasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Informacija turėtų būti teikiama tradiciniais būdais, pavyzdžiui, patalpų ir lauko plakatuose ir vykdant socialinės žiniasklaidos kampanijas, arba novatoriškesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, suteikiant elektroninę prieigą prie interneto svetainių naudojantis prie pakuotės pritvirtintais QR kodais;

(163)   siekiant padidinti pakuočių surinkimo lygį ir pagerinti jų žiediškumą, svarbus elementas yra atskiras surinkimas ne iš namų. Valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę imtis konkrečių priemonių dėl atskiro surinkimo ne iš namų, pritaikytų prie vartotojų buvimo vietos ir įpročių;

(164)  valstybės narės turėtų už kiekvienus kalendorinius metus pateikti Komisijai informaciją apie pažangą siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų. Kad būtų galima įvertinti priemonių, kuriomis siekiama mažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, veiksmingumą, taip pat turėtų būti teikiami duomenys apie labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, kad būtų galima įvertinti, ar dėl priemonių, kuriomis siekiama mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, padidėjo sunaudojamas šių kitų rūšių maišelių kiekis. Duomenis apie metinį sunaudojamą labai storų pirkinių maišelių kiekį valstybės narės turėtų teikti savanoriškai. Kad būtų galima įvertinti, ar privalomos užstato grąžinimo sistemos, kurias turi sukurti valstybės narės, yra veiksmingos ir ar yra pagrindo valstybes nares atleisti nuo pareigos sukurti tokias sistemas, svarbu iš valstybių narių ataskaitų gauti informacijos apie tokių pakuočių surinkimo lygį;

(165)  siekiant nustatyti didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimo metodiką, valstybės narės taip pat turėtų teikti duomenis apie perdirbtus pakuočių atliekų kiekius pagal pakuočių kategorijas ir rinkai pirmą kartą valstybės narės teritorijoje patiektų pakuočių kiekius pagal pakuočių kategorijas. Tokie duomenys turėtų būti teikiami kartą per metus. Komisija turėtų tuos duomenis sumuoti ir juos skelbti, kad būtų stebima metinė didelio masto pakuočių grąžinamojo perdirbimo raida;

(166)  valstybės narės turėtų teikti duomenis Komisijai elektroninėmis priemonėmis ir pateikti jai kokybės patikros ataskaitą. Be to, prie teikiamų duomenų apie grąžinamojo perdirbimo tikslus turėtų būti pridedama ataskaita, kurioje apibūdinama, kokių priemonės imtasi siekiant sukurti veiksmingą pakuočių atliekų kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą;

(167)  siekiant užtikrinti vienodas ataskaitų teikimo pareigų vykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti taisykles, pagal kurias apskaičiuojami ir tikrinami duomenys apie grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimą, atskiro pakuočių, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema, surinkimo lygiai, taip pat duomenys, reikalingi tinkamumo didelio masto grąžinamajam perdirbimui vertinimo metodikai sukurti. Šiuo įgyvendinimo aktu taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias nustatomas susidarančių pakuočių atliekų kiekis, ir nustatytas duomenų teikimo formatas. Juo taip pat turėtų būti nustatyta metodika, pagal kurią apskaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis metinis sunaudojamas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis, ir šių duomenų teikimo formatas, nes tai būtina, kad būtų padedama vykdyti stebėseną ir visiškai įgyvendinti esminius reikalavimus dėl plastikinių pirkinių maišelių, visų pirma siekiant užtikrinti išskaidytą ir privalomą duomenų apie įvairių kategorijų plastikinius pirkinių maišelius teikimą. Šis įgyvendinimo aktas turėtų pakeisti Komisijos sprendimus (ES) 2018/896(47) ir 2005/270/EB(48);

(168)  siekiant padėti sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai stebėti šiame reglamente nustatytų tikslų įgyvendinimą, valstybės narės turėtų sukurti pakuočių duomenų bazes ir užtikrinti, kad tos duomenų bazės tinkamai veiktų;

(169)  veiksmingas tvarumo reikalavimų vykdymo užtikrinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad būtų pasiekta numatoma šio reglamento nauda ir indėlis siekiant Sąjungos klimato, energetikos ir žiediškumo tikslų. Todėl kompetentingos institucijos turėtų stengtis kasmet patikrinti bent dalies atitikties deklaracijų tikslumą, o pakuotėms, kurioms pagal šį reglamentą nustatomi tvarumo reikalavimai, turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020(49), kuriuo nustatyta horizontalioji rinkos priežiūros ir gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką, kontrolės sistema. Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytais rinkos priežiūros mechanizmais nustatomi su gaminių pardavimu susiję rinkos priežiūros reikalavimai ir numatomi apsaugos mechanizmai, skirti patikrinti, ar rinkai pateikiamos pakuotės atitinka šį reglamentą;

(170)  pakuotės turėtų būti pateikiamos rinkai tik jei dėl jų nekyla žinomas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Siekiant geriau prisiderinti prie tvarumo reikalavimų specifinio pobūdžio ir užtikrinti, kad dedant rinkos priežiūros pastangas daugiausia dėmesio būtų skiriama tokių reikalavimų nesilaikymui, riziką kelianti pakuotė šio reglamento tikslais turėtų būti apibrėžiama kaip pakuotė, kuri dėl neatitikties kuriam nors tvarumo reikalavimui arba dėl to, kad atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko kurio nors tvarumo reikalavimo, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba kenkti kitiems viešiesiems interesams, kurie apsaugomi atitinkamais reikalavimais;

(171)  turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią apie priemones, kurių ketinama imtis dėl riziką keliančių pakuočių, būtų informuojamos suinteresuotosios šalys. Pagal ją valstybių narių rinkos priežiūros institucijos, bendradarbiaudamos su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, taip pat turėtų galėti ankstyvame etape imtis veiksmų dėl tokių pakuočių. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, ar nacionalinės priemonės, kurių imamasi dėl reikalavimų neatitinkančių gaminių, yra pagrįstos, ar ne;

(172)  rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, remdamosi nustatytais faktais, kad pakuotė neatitinka tvarumo ir ženklinimo reikalavimų arba kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė kitas pakuočių pateikimo rinkai ar tiekimo rinkai taisykles. Siekiant užtikrinti vienodas reikalavimo, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nuspręsti, ar tam tikra nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne;

(173)  tuo atveju, jeigu kyla susirūpinimas dėl žmonių sveikatos, rinkos priežiūros institucija turėtų ne vertinti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurį pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, o perspėti apie tai institucijas, kompetentingas kontroliuoti atitinkamą pavojų ir paskirtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625(50), ▌ reglamentus (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 arba Direktyvą 2001/83/EB;

(174)  viešieji pirkimai sudaro 14 % Sąjungos BVP. Siekiant prisidėti prie tikslo užtikrinti neutralų poveikį klimatui, didinti energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir biologinė įvairovė, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, ▌ kuriais, kai tikslinga, būtų reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES(51) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES(52), derintų savo viešuosius pirkimus su konkrečiais minimaliaisiais privalomais žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimais, kurie turėtų būti nustatyti pagal šį reglamentą priimtais įgyvendinimo aktais. Palyginti su savanoriškumo principo taikymu, privalomais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad viešosios išlaidos būtų kuo labiau naudojamos geresnių pakuočių paklausai didinti. Reikalavimai turėtų būti skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai. Reikalavimai gali būti grindžiami techninėmis specifikacijomis, atrankos kriterijais arba sutarčių įvykdymo sąlygomis ir nebūtinai turi būti taikomi kartu. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę, laikydamiesi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis būtų numatoma daugiau nei šiame reglamente nustatytais minimaliaisiais žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimais;

(175)  šiuo reglamentu Komisijai suteikiamais įgyvendinimo įgaliojimais, kurie nėra susiję su nustatymu, ar priemonės, kurių valstybės narės imasi dėl reikalavimų neatitinkančių pakuočių, yra pagrįstos, ar ne, turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(176)  siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas, būtina užtikrinti, kad į Sąjungos rinką patenkančios pakuotės iš trečiųjų valstybių atitiktų šį reglamentą nepriklausomai nuo to, ar jos importuojamos kaip atskiros pakuotės, ar kartu su supakuotu produktu. Visų pirma būtina įsitikinti, kad fiziniai gamintojai yra atlikę tinkamas tokių pakuočių atitikties vertinimo procedūras. Prioritetu turėtų būti laikomas rinkos priežiūros institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas rinkoje. Taigi, nors pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų taikomos intervencinės priemonės gali būti susijusios su bet kokiomis pakuotėmis, patenkančiomis į Sąjungos rinką, jos pirmiausia turėtų būti orientuotos į pakuotes, dėl kurių rinkos priežiūros institucijos nustatė draudimus. Jeigu jos taiko draudimus ir tų draudimų taikymas neapsiriboja vien nacionaline teritorija, rinkos priežiūros institucijos turėtų institucijoms, paskirtoms kontroliuoti į Sąjungos rinką patenkančias pakuotes, perduoti tokioms reikalavimų neatitinkančioms pakuotėms pasienyje identifikuoti būtiną informaciją, įskaitant informaciją apie atitinkamus supakuotus produktus ir ekonominės veiklos vykdytojus, kad į Sąjungos rinka patenkantiems produktams būtų galima taikyti rizika grindžiamą požiūrį. Tokiais atvejais muitinė siekia identifikuoti ir sustabdyti šias pakuotes pasienyje;

(177)  siekiant optimizuoti ir palengvinti prie Sąjungos išorės sienų vykdomo tikrinimo procesą būtina sudaryti galimybę automatiškai perduoti duomenis tarp Rinkos priežiūros informacinės ir ryšių sistemos (ICSMS) ir muitinės sistemų. Pagal atitinkamą duomenų perdavimo paskirtį reikėtų skirti du skirtingus jo būdus. Pirma, informacija apie draudimus, kuriuos rinkos priežiūros institucijos nusprendė taikyti identifikavusios reikalavimų neatitinkančias pakuotes, iš ICSMS turėtų būti teikiama muitinei, kad paskirtos išorės sienų kontrolės institucijos galėtų naudodamosi ja identifikuoti pakuotes, kurioms gali būti taikytinas toks draudimas. Tiems pirmiems duomenų perdavimo veiksmams turėtų būti naudojama Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447(53) ▌ 36 straipsnyje nustatyta elektroninė ▌ muitinės rizikos valdymo ▌ sistema, nedarant poveikio jokiai būsimai muitinės rizikos valdymo aplinkos raidai. Antra, muitinei identifikavus reikalavimų neatitinkančias pakuotes, tokius atvejus reikės valdyti, be kita ko, perduodant pranešimą apie sustabdymą, atitinkamą rinkos priežiūros institucijų išvadą ir informaciją apie muitinės veiksmų rezultatus. ES muitinės vieno langelio aplinkoje palaikomas toks antras duomenų perdavimas tarp ICSMS ir nacionalinių muitinės sistemų;

(178)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų diegiama sąsaja ryšiams tarp rinkos priežiūros institucijų ir muitinių palaikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti procedūrines taisykles ir išsamią įgyvendinimo tvarką, įskaitant atitinkamas funkcijas, duomenų elementus ir duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir tos sąsajos valdymo taisykles;

(179)  priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(54) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Rengdama šiuos deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į mokslinę ar kitą prieinamą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus;

(180)  siekiant užtikrinti, kad būtų galima stebėti ir užtikrinti Direktyvoje (ES) 2019/904 gaminiams nustatytų reikalavimų laikymąsi ir kad ▌ būtų vykdoma tinkama su jais susijusi rinkos priežiūra, Reglamentas (ES) 2019/1020 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jo taikymo sritis apimtų Direktyvą (ES) 2019/904. Iš Direktyvos (ES) 2019/904 turėtų būti išbraukti reikalavimai ▌ dėl grąžinamojo perdirbimo plastiko medžiagų dalies plastikiniuose gėrimų buteliuose nuo 2030 m. sausio 1 d., nes tas dalykas yra reglamentuojamas vien šiuo reglamentu. Taip pat turėtų būti išbrauktos atitinkamos ataskaitų teikimo pareigos;

(181)   šiuo reglamentu nustatomos visoms pakuotėms taikomos bendrosios taisyklės. Tačiau pakuotėmis laikomi ir tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2019/904, pavyzdžiui, plastikiniai pirkinių maišeliai, gėrimų indeliai, maisto ir gėrimų indeliai, įskaitant butelius. Direktyva (ES) 2019/904 šio reglamento atžvilgiu yra lex specialis. Direktyvos (ES) 2019/904 ir šio reglamento nuostatų kolizijos atveju savo taikymo srityje viršenybę turėtų turėti Direktyva (ES) 2019/904. Pagal Direktyvą (ES) 2019/904 reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimui sumažinti, įskaitant prekybos apribojimus. Tokie prekybos apribojimai turėtų būti taikomi ir būti viršesni už jiems prieštaraujančias šio reglamento nuostatas. Šiame reglamente numatytas jo V priedo 3 punkte išvardytų plastikinių gaminių pateikimo rinkai apribojimas, o pagal Direktyvą (ES) 2019/904 valstybėms narėms leidžiama imtis būtinų priemonių, kad pasiektų tų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo sumažinimą. Kadangi nacionalinės įgyvendinimo priemonės pagal Direktyvą (ES) 2019/904 gali būti mažiau griežtos nei draudimas pateikti rinkai, siekiant paskatinti vienkartinių plastikinių pakuočių kiekio mažinimą ir sumažinti vienkartinių plastikinių pakuočių kiekį aplinkoje, šis reglamentas turėtų būti viršesnis už Direktyvą (ES) 2019/904, kiek tai susiję su tokiais produktais, patenkančiais į sąvokos „pakuotė“ apibrėžtį. Todėl valstybės narės neturėtų turėti galimybės priimti Direktyvoje (ES) 2019/904 nustatyto draudimo pateikti rinkai pakuotes, pagamintas iš polistireninio putplasčio, išimtį. Tam reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą (ES) 2019/904;

(182)   kadangi šiuo reglamentu grąžinamojo perdirbimo plastiko dalis pakuotėje nėra reglamentuojama anksčiau nei 2030 m. sausio 1 d., iki tos datos turėtų likti galioti Direktyvos (ES) 2019/904 nuostatos, susijusios su reikalavimais dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikiniuose gėrimų buteliuose;

(183)  siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą rinkai pateikiamomis pakuotėmis, visų pirma tvarumo reikalavimų laikymosi atžvilgiu, ekonominės veiklos vykdytojams, kurie rinkai pateikia reikalavimų neatitinkančias pakuotes arba nevykdo savo pareigų, turėtų būti taikomos sankcijos. Todėl būtina, kad valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už šio reglamento pažeidimus;

(184)   Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 19 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės numatytų teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse, be kita ko, valstybių narių teismuose. Šiuo atžvilgiu valstybės narės, vadovaudamosi įsipareigojimais, dėl kurių valstybės narės susitarė kaip 1998 m. birželio 25 d. JT Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) šalys, turėtų užtikrinti, kad suinteresuoti visuomenės nariai, kurie galėtų apimti fizinius ar juridinius asmenis, kurie skundėsi dėl įtariamos pakuočių ar supakuotų produktų neatitikties šiam reglamentui arba apie tai pranešė, turėtų teisę kreiptis į teismą;

(185)  Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą tas vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais – efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo ir Sąjungos pridėtinės vertės – kriterijais ir turėtų sudaryti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindą. Komisija turėtų Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikti šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio pakuočių aplinkosauginiam tvarumui ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą;

(186)  būtina suteikti pakankamai laiko, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų vykdyti pareigas pagal šį reglamentą, o valstybės narės galėtų sukurti jam taikyti būtiną administracinę infrastruktūrą. Todėl šio reglamento taikymas taip pat turėtų būti atidėtas iki datos, iki kurios galima pagrįstai tikėtis užbaigti tuos parengiamuosius darbus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad MVĮ būtų lengviau vykdyti pareigas ir laikytis reikalavimų pagal šį reglamentą, be kita ko, pateikiant Komisijos parengtinas gaires, kuriomis būtų palengvintas ekonominės veiklos vykdytojų pareigų vykdymas, jose daug dėmesio skiriant MVĮ;

(187)  siekiant įvykdyti tuos įsipareigojimus ir sukurti didelio užmojo, tačiau suderintą pakuočių reglamentavimo sistemą, būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatyti reikalavimai būtų taikomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą. Todėl Direktyva 94/62/EB turėtų būti panaikinta;

(188)  kad valstybės narės galėtų imtis būtinų administracinių priemonių, susijusių su kompetentingų institucijų atliekamų leidimų suteikimo procedūrų organizavimu, ir kartu būtų išlaikytas tęstinumas ekonominės veiklos vykdytojams, šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas;

(189)  Direktyva 94/62/EB turėtų būti panaikinta nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Vis dėlto, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir tęstinumą iki Komisija priims naujas taisykles pagal šį reglamentą ir sudaryti sąlygas tęstinumui taikant Sąjungos nuosavų išteklių sistemą, kiek tai susiję su neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstais nuosavais ištekliais, dar tam tikrą laikotarpį turėtų galioti tam tikros toje direktyvoje numatytos su ženklinimu, grąžinamojo perdirbimo tikslais ir duomenų perdavimu Komisijai susijusios pareigos;

(190)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti pakuočių aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą pakuočių judėjimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tuos tikslus būtų galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ▌ šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kad jas būtų galima pateikti rinkai. Juo taip pat nustatomi reikalavimai dėl didesnės gamintojo atsakomybės, dėl pakuočių atliekų prevencijos, pavyzdžiui, nebūtinų pakuočių kiekio mažinimo ir pakuočių pakartotinio naudojimo ar pakartotinio pripildymo, taip pat dėl pakuočių atliekų surinkimo ir apdorojimo, įskaitant grąžinamąjį perdirbimą.

2.  Šiuo reglamentu prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, nes juo suderinamos nacionalinės priemonės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kad Sąjungoje būtų išvengta kliūčių prekybai ir konkurencijos iškraipymo bei ribojimo, ir kartu, remiantis aukšto lygio aplinkos apsaugos principais, būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai arba tas poveikis būtų sumažintas.

3.  Nustatant priemones, atitinkančias Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, šiuo reglamentu padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos ir ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119(55).

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo to, ar tokios atliekos yra naudojamos ar susidaro pramonės sektoriuje, vykstant kitiems gamybos, mažmeninės prekybos ar platinimo procesams, biuruose, teikiant paslaugas ar namų ūkiuose.

2.  Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Direktyvos 2008/98/EB nuostatoms, susijusioms su pavojingųjų atliekų tvarkymu, ir Sąjungos nustatytiems pakuočių reglamentavimo reikalavimams, pavyzdžiui, reikalavimams dėl saugos, kokybės, sveikatos apsaugos ir supakuotų produktų higienos, ir transportavimo reikalavimams. Tačiau, kai šis reglamentas prieštarauja Direktyvai 2008/68/EB, Direktyva 2008/68/EB yra viršesnė.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  pakuotė – gaminys, neatsižvelgiant į tai, iš kokių medžiagų jis pagamintas, kuris yra skirtas ekonominės veiklos vykdytojui naudoti produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti arba pateikti kitam ekonominės veiklos vykdytojui arba galutiniam naudotojui, ir kurio forma gali skirtis priklausomai nuo jo funkcijos, medžiagos ir modelio; pakuotėmis, be kita ko, laikoma:

a)  gaminys, kuris yra reikalingas produktui laikyti, išlaikyti ar išsaugoti per visą jo gyvavimo laikotarpį, kuris nėra neatskiriama produkto dalis, ir kuris yra skirtas naudoti, vartoti ar pašalinti kartu su tuo produktu;

b)  į a punkte nurodytą gaminį integruota sudedamoji dalis ir pagalbinis elementas;

c)  a punkte nurodyto gaminio pagalbinis elementas, tiesiogiai prikabintas ar pritvirtintas prie produkto ir atliekantis pakuotės funkciją nebūdamas neatskiriama produkto dalimi ir kuris yra skirtas naudoti, vartoti ar pašalinti kartu su tuo produktu;

d)  gaminys, suprojektuotas ir skirtas pripildyti pardavimo vietoje išdalijant produktą, taip pat vadinamas „teikiant paslaugas naudojama pakuote“;

e)  pakuotės funkciją atliekantis vienkartinis gaminys, parduodamas ir pripildomas arba suprojektuotas ir skirtas pripildyti pardavimo vietoje;

f)  pralaidūs arbatos, kavos ar kitų gėrimų maišeliai arba minkšti ruošimo sistemoms skirti vienos porcijos elementai, kuriuose yra arbatos, kavos ar kito gėrimo, kurie yra skirti naudoti ir pašalinti kartu su tuo produktu;

g)  nepralaidus arbatos, kavos ar kito gėrimo ruošimo sistemai skirtas vienos porcijos elementas, skirtas naudoti aparate ir naudojamas bei pašalinamas kartu su tuo produktu;

2)   pakuotė išsinešti – teikiant paslaugas naudojama pakuotė, pripildoma aptarnaujamose pardavimo vietose gėrimais arba jau paruoštu maistu, kurie supakuojami transportavimui ir suvartojimui iškart kitoje vietoje be jokio papildomo paruošimo, paprastai suvartojant iš tos pakuotės;

3)   pirminės gamybos pakuotė – gaminiai, suprojektuoti ir skirti naudoti kaip pirminės gamybos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(56), neperdirbtų produktų pakuotė;

4)  prekinė pakuotė – pakuotė, kuri kartu su produktu sudaro prekinį vienetą, pateikiama galutiniam naudotojui pardavimo vietoje;

5)  grupinė pakuotė – pardavimo vietoje pateikiama pakuotė, kurią sudaro tam tikro skaičiaus prekinių vienetų grupė, nepriklausomai nuo to, ar ta prekinių vienetų grupė tokiu pavidalu parduodama galutiniam naudotojui, ar ji yra naudojama kaip priemonė, padedanti papildyti prekių atsargas pardavimo vietoje ar sudaranti atsargų laikymo ar platinimo vienetą, ir kurią galima pašalinti nepakeitus produkto savybių;

6)  transportavimo pakuotė – pakuotė, kuri palengvina vieno ar daugiau prekinių vienetų arba prekinių vienetų grupės tvarkymą bei transportavimą siekiant išvengti produkto pažeidimo tvarkymo bei transportavimo metu, bet neįtraukiant kelių, geležinkelių, laivų ir oro transporto konteinerių;

7)  e. prekybos siuntų pakuotė – transportavimo pakuotė, naudojama internetu ar kitais nuotolinės prekybos būdais parduodamiems produktams pristatyti galutiniam naudotojui;

8)  inovatyvi pakuotė – tam tikros formos pakuotė, gaminama naudojant naujas medžiagas, kai labai patobulinamos pakuotės funkcijos (pavyzdžiui, produktų laikymo, apsaugos, tvarkymo ar pristatymo) ir pagerinama bendra įrodoma nauda aplinkai, išskyrus pakuotes, kurios sukuriamos pakeitus esamas pakuotes iš esmės tam, kad būtų pagerintas produktų pateikimas ir rinkodara;

9)  vienkartinė pakuotė – pakuotė, kuri nėra daugkartinė pakuotė;

10)  liestis su jautriais produktais skirta pakuotė – pakuotė, skirta naudoti produktams, patenkantiems į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1831/2003(57), (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 767/2009(58), (EB) Nr. 2009/1223(59), (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/4(60), (ES) 2019/6 arba į direktyvų 2001/83/EB ar 2008/68/EB taikymo sritį, arba produktams, apibrėžtais Komisijos sprendimo (ES) 2023/1809(61) 1 ir 2 straipsniuose, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB(62) arba Direktyvoje 2008/68/EB;

11)  tiekimas rinkai – pakuotės tiekimas vykdant komercinę veiklą platinimo, vartojimo arba naudojimo Sąjungos rinkoje tikslais, už atlygį arba nemokamai;

12)  pateikimas rinkai – pakuotės tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

13)  ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis gamintojas, pakuočių tiekėjas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas, galutinis platintojas ▌ ir realizavimo paslaugų teikėjas;

14)  fizinis gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris fiziškai gamina pakuotę ar supakuotą produktą, išskyrus atvejus, kai fizinis arba juridinis asmuo užsako suprojektuoti ar fiziškai pagaminti pakuotę arba supakuotą produktą savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, neatsižvelgiant į tai, ar ant pakuotės ar supakuoto produkto matyti koks nors kitas prekių ženklas; pastaruoju atveju fizinis gamintojas reiškia tą fizinį arba juridinį asmenį, išskyrus transportavimo pakuočių, daugkartinių pakuočių, pirminės gamybos pakuočių, grupinių pakuočių, prekinių pakuočių arba teikiant paslaugas naudojamų pakuočių atveju; jei fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsakė suprojektuoti ar fiziškai pagaminti pakuotę savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą atitinka labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB, tokia redakcija, kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir pakuotės teikėjas yra toje pačioje valstybėje narėje, tuomet fizinis gamintojas reiškia pakuotės teikėją;

15)  gamintojas – fizinis gamintojas, importuotojas ar platintojas, kuris, nepriklausomai nuo naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES(63) 2 straipsnio 7 punkte apibrėžtas nuotolinės prekybos sutartis, atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a)  yra įsisteigęs valstybėje narėje ir pirmą kartą tiekia iš tos valstybės narės teritorijos ir toje pačioje teritorijoje transportavimo pakuotę, teikiant paslaugas naudojamą pakuotę, įskaitant teikiant paslaugas naudojamą daugkartinę pakuotę, arba pirminės gamybos pakuotę; arba

b)  yra įsisteigęs valstybėje narėje ir pirmą kartą tiekia iš tos valstybės narės teritorijos ir toje pačioje teritorijoje produktus, supakuotus į pakuotę, kuri nėra a punkte nurodyta pakuotė; arba

c)  yra įsisteigęs valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ir pirmą kartą tiekia transportavimo pakuotę, teikiant paslaugas naudojamą pakuotę, įskaitant teikiant paslaugas naudojamą daugkartinę pakuotę, ar pirminės gamybos pakuotę arba produktus, supakuotus į pakuotę, kuri nėra viena iš pirmiau minėtų pakuočių, kitos valstybės narės teritorijoje tiesiogiai galutiniams naudotojams; arba

d)  yra įsisteigęs valstybėje narėje ir išpakuoja supakuotus produktus, bet nėra galutinis naudotojas, išskyrus atvejus, kai pagal a–c punktus gamintojas yra kitas asmuo;

16)  tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia pakuotę arba pakuotės medžiagą fiziniam gamintojui ▌;

17)  importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pakuotę arba supakuotą produktą iš trečiosios valstybės pateikia Sąjungos rinkai;

18)  platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus fizinį gamintoją arba importuotoją, kuris tiekia pakuotę arba supakuotą produktą rinkai;

19)  įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs fizinio gamintojo raštišką įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis, susijusias su fizinio gamintojo pareigomis pagal šį reglamentą;

20)  įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams – fizinis arba juridinis asmuo, įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje gamintojas pakuotę arba supakuotą produktą pirmą kartą tiekia valstybės narės, kuri nėra ▌ valstybė narė arba trečioji valstybė, kurioje įsisteigęs gamintojas, rinkai, pagal Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 5 dalies trečią pastraipą gamintojo paskirtas to gamintojo pareigoms pagal šio reglamento VIII skyrių vykdyti;

21)  galutinis platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris galutiniam naudotojui pristato supakuotus produktus, be kita ko, naudojamus pakartotinai, arba produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą;

22)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo užsiėmimu, verslu ar profesija nesusijusių tikslų;

23)  galutinis naudotojas – Sąjungoje gyvenantis arba įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam produktas tiekiamas kaip vartotojui arba kaip profesionaliam galutiniam naudotojui, kai jis vykdo pramoninę ar profesinę veiklą, ir kuris netiekia to produkto rinkai tuo pavidalu, kuriuo jį gavo;

24)  kombinuotoji pakuotė – pakuotės vienetas, pagamintas iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų, kurios sudaro dalį pagrindinės pakuotės medžiagos svorio, kurių neįmanoma atskirti rankomis ir kurios dėl to sudaro vieną nedalomą vienetą, nebent tam tikra medžiaga sudaro nereikšmingą pakuotės vieneto dalį ir bet kokiu atveju ne daugiau kaip 5 % pakuotės vieneto bendros masės, neįtraukiant etikečių, lakų, dažų, rašalo, klijų, politūros; tai nedaro poveikio Direktyvai (ES) 2019/904;

25)  pakuočių atliekos – pakuotės ar pakuočių medžiagos, atitinkančios Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje pateiktą atliekų apibrėžtį, išskyrus gamybos atliekas;

26)  pakuočių atliekų prevencija – priemonės, kurių imamasi dar prieš pakuotei ar pakuotės medžiagai tampant pakuočių atliekomis ir kuriomis sumažinamas pakuočių atliekų kiekis, kad produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ar pateikti reikėtų mažiau pakuočių arba jų visai nereikėtų, įskaitant priemones, susijusias su pakartotiniu pakuočių naudojimu, ir priemones, kuriomis prailginamas pakuočių naudojimo laikotarpis prieš joms tampant atliekomis;

27)  pakartotinis naudojimas – veiksmas, kai daugkartinė pakuotė pakartotinai naudojama daug kartų pagal tą pačią numatytąją paskirtį;

28)  naudojimo ciklas – daugkartinės pakuotės naudojimo ciklas nuo to momento, kai ji pateikiama rinkai kartu su produktu, kuriam laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ar pateikti ji skirta, iki to momento, kai ji parengiama pakartotinai naudoti pakartotinio naudojimo sistemoje numatant ją vėl tiekti galutiniams naudotojams kartu su kitu produktu;

29)  reisas – pakuočių pervežimas iš pripildymo ar pakrovimo vietos į ištuštinimo arba iškrovimo vietą, atliekamas kaip naudojimo ciklo dalis arba atskirai;

30)  pakartotinio naudojimo sistema – organizacinio, techninio ▌ arba finansinio pobūdžio priemonės, kartu su paskatomis, kuriomis teikiamos pakartotinio naudojimo uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje galimybės ir kurios apima užstato grąžinimo sistemas, kuriomis užtikrinamas pakuočių surinkimas pakartotinio naudojimo tikslu ▌;

31)  atnaujinimas – bet kuris iš VI priedo B dalyje išvardytų veiksmų, reikalingų tinkamai daugkartinės pakuotės funkcinei būklei atkurti pakartotinio naudojimo tikslu;

32)  pakartotinis pripildymas – veiksmas, kurį atliekant galutinio naudotojo turima tara atlieka pakuotės funkciją arba tara, kurią galutinis naudotojas įsigijo galutinio platintojo pardavimo vietoje, yra galutinio naudotojo arba galutinio platintojo pripildoma vieno ar kelių produktų, kuriuos galutinis naudotojas įsigyja iš galutinio platintojo;

33)  pakartotinio pripildymo punktas – vieta, kurioje galutinis platintojas siūlo galutiniams naudotojams produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą;

34)  HORECA sektorius – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius pagal statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red.;

35)   prekybos plotas – plotas, skirtas rodyti parduoti siūlomas prekes ir už jas sumokėti, taip pat klientams būti ir vaikščioti; tai neapima plotų, kurie nėra atviri visuomenei, pavyzdžiui, sandėliavimo patalpų, ar kitų erdvių, kuriose produktai nerodomi, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelių; kalbant apie e. prekybos siuntų pakuotes, prekybos plotu laikoma sandėliavimo ir išsiuntimo zona;

36)  į grąžinamąjį perdirbimą orientuotas projektavimas – pakuočių, įskaitant atskiras pakuočių sudedamąsias dalis, projektavimas, kuriuo užtikrinamas pakuočių tinkamumas grąžinamajam perdirbimui taikant įdiegtus surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesus, išbandytus veiklos sąlygomis;

37)   tinkamumas grąžinamajam perdirbimui – pritaikytasis pakuočių suderinamumas su atliekų tvarkymu ir perdirbimu, grindžiamas atskiru surinkimu, rūšiavimu į atskirus srautus, didelio masto grąžinamuoju perdirbimu ir grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimu pirminėms žaliavoms pakeisti;

38)  pakuočių atliekos, perdirbtos dideliu mastu – pakuočių atliekos, kurios yra surenkamos atskirai, rūšiuojamos ir perdirbamos įdiegtoje infrastruktūroje taikant nustatytus procesus, išbandytus veiklos sąlygomis, kuriais Sąjungos lygmeniu užtikrinamas kiekvienos II priedo 2 lentelėje nurodytos pakuočių kategorijos metinis grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis, kuris medienos atveju yra 30 % arba didesnis, o visų kitų medžiagų atveju – 55 % arba didesnis; tai apima pakuočių atliekas, kurios yra eksportuojamos iš Sąjungos atliekų tvarkymo tikslais ir kurios gali būti laikomos atitinkančiomis 53 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

39)   medžiagų grąžinamasis perdirbimas – naudojimo operacija, kurią vykdant atliekos pakartotinai perdirbamos į medžiagas arba chemines medžiagas, skirtas naudoti arba pirminiais, arba kitais tikslais, išskyrus biologinį atliekų apdorojimą, kartotinį organinių medžiagų perdirbimą, energijos gavybą iš atliekų ir kartotinį perdirbimą į medžiagas, kurios yra skirtos naudoti kaip kuras arba užpildymo operacijoms vykdyti;

40)   aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas – grąžinamojo perdirbimo procesas, kuriuo pagaminamos grąžinamojo perdirbimo medžiagos, kurių kokybė, remiantis jų išlaikytomis techninėmis savybėmis, yra lygiavertė pradinių medžiagų kokybei ir kurios yra naudojamos pakavimui arba kitoms paskirtims kaip pirminių žaliavų pakaitalas, kai išlaikoma grąžinamojo perdirbimo medžiagos kokybė;

41)  pakuočių kategorija – medžiagos ir konkretaus pakuotės modelio derinys, nuo kurio priklauso tinkamumas grąžinamajam perdirbimui, nustatomas remiantis įdiegtais pažangiausiais surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesais, išbandytais veiklos aplinkoje, ir kuris yra svarbus nustatant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus;

42)  integruota sudedamoji dalis – pakuotės sudedamoji dalis, kuri gali būti atskira nuo pakuotės vieneto pagrindinės dalies ir pagaminta iš kitos medžiagos, tačiau kuri yra būtina pakuotės vienetui ir jo funkcijoms, nebūtinai turi būti atskirta nuo pagrindinio pakuotės vieneto siekiant užtikrinti jo funkcionalumą ir paprastai pašalinama tuo pačiu metu kaip ir atitinkamas pakuotės vienetas, nors nebūtinai tuo pačiu šalinimo būdu;

43)  atskira sudedamoji dalis – pakuotės sudedamoji dalis, kuri yra atskira nuo pakuotės vieneto pagrindinės dalies, pagamintos iš kitos medžiagos, ir kurią reikia visiškai ir galutinai atskirti nuo pagrindinio pakuotės vieneto ▌, ir yra paprastai pašalinama anksčiau nei pakuotės vienetas ir atskirai nuo jo, ir apima pakuotės sudedamąsias dalis, kurios transportavimo ar rūšiavimo metu gali atsiskirti viena nuo kitos tiesiog dėl mechaninio įtempio;

44)  pakuotės vienetas – pakuotės visuma, apimanti integruotas ar atskiras sudedamąsias dalis, kurios kartu atlieka pakuotės funkcijas (pavyzdžiui, produktų laikymo, apsaugos, tvarkymo, pristatymo, sandėliavimo, transportavimo ir pateikimo), ir apima atskirus grupinių ar transportavimo pakuočių vienetus, kai jie yra pašalinami dar nepasiekus pardavimo vietos;

45)  antrinė žaliava – medžiaga, kuriai atliktos visos reikiamos tikrinimo bei rūšiavimo procedūros, kuri gaunama taikant grąžinamojo perdirbimo procesus, ir kuria galima pakeisti pirminę žaliavą;

46)  vartotojų plastiko atliekos – ▌ atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte, kurios yra plastikas ir kurios susidarė iš valstybės narės arba trečiosios valstybės rinkai pateiktų plastikinių gaminių, kurie buvo tiekiami platinimo, vartojimo ar naudojimo tikslais;

47)  kompostuojamoji pakuotė – pakuotė, kuri biologiškai skaidosi tik pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis arba kurią galima tokiomis sąlygomis biologiškai suskaidyti, įskaitant prireikus fizinį apdorojimą, anaerobinį skaidymą, kad pakuotė galiausiai virstų anglies dioksidu arba, nesant deguonies, – metanu, ir mineralinėmis druskomis, biomase bei vandeniu, ▌ ir kuri netrikdo atskiro surinkimo ir kompostavimo bei anaerobinio skaidymo proceso ar nekelia jam pavojaus;

48)   namų sąlygomis kompostuojama pakuotė – pakuotė, kuri gali biologiškai skaidytis nekontroliuojamomis sąlygomis, kurios nėra pramoninio masto kompostavimo įrenginiai, ir kurios kompostavimo procesą atlieka privatūs asmenys, siekdami gaminti kompostą savo reikmėms;

49)   biožaliavinis plastikas – plastikas, pagamintas iš biologinių išteklių, pavyzdžiui, biomasės žaliavų, organinių atliekų arba šalutinių produktų; nepriklausomai nuo to, ar jis biologiškai skaidus, ar biologiškai neskaidus;

50)  vienkartinis plastikinis gėrimo butelis – Direktyvos (ES) 2019/904 priedo F dalyje nurodytas gėrimo butelis;

51)  plastikas – medžiaga, kurią sudaro polimeras, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 5 punkte, įskaitant tokį polimerą, į kurį įdėta priedų ar kitų cheminių medžiagų ir kuris gali funkcionuoti kaip pagrindinė struktūrinė pakuotės sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus;

52)  plastikinis pirkinių maišelis – iš plastiko pagamintas pirkinių maišelis su rankenomis arba be jų, teikiamas vartotojams produktų pardavimo vietoje;

53)  lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų;

54)  labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų;

55)  storasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės yra 50–99 mikronų storio;

56)  labai storas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės storesnės kaip 99 mikronai;

57)  atliekų talpykla – talpykla, naudojama atliekoms laikyti ir surinkti, pavyzdžiui, konteineris, dėžė ir maišas;

58)  užstatas – nustatyto dydžio pinigų suma, kuri nėra supakuoto ar supilto į tarą produkto kainos dalis ir kurią galutinis naudotojas sumoka pirkdamas tokį supakuotą ar supiltą į tarą produktą, kuriam toje valstybėje narėje taikoma užstato grąžinimo sistema, ir kurią galutinis naudotojas arba bet kuris kitas asmuo gali atgauti į tam skirtą surinkimo punktą grąžinęs pakuotę, už kurią sumokėtas užstatas;

59)  užstato grąžinimo sistema – sistema, pagal kurią galutinis naudotojas sumoka užstatą pirkdamas supakuotą arba supiltą į tarą produktą, kuriam taikoma ta sistema, ir pagal kurią užstatas grąžinamas ▌ tada, kai pakuotė, už kurią sumokėtas užstatas, grąžinama per vieną iš nacionalinės valdžios institucijos leidžiamų tam skirtų surinkimo kanalų;

60)  techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas ar paslauga;

61)  darnusis standartas – standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

62)  atitikties vertinimas – procesas, per kurį nustatoma, ar įvykdyti šiame reglamente nustatyti pakuotėms taikomi tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos teikimo reikalavimai;

63)  gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – juridinis asmuo, organizuojantis su finansais arba su finansais ir veikla susijusį didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymą kelių gamintojų vardu;

64)  gyvavimo ciklas – vienas po kito einantys ir tarpusavyje susiję pakuotės gyvavimo etapai, kuriuos sudaro žaliavų įsigijimas ar gavyba iš gamtos išteklių, parengiamasis apdirbimas, fizinė gamyba, sandėliavimas, platinimas, naudojimas, taisymas, pakartotinis naudojimas ir gyvavimo ciklo pabaiga;

65)  riziką kelianti pakuotė – pakuotė, kuri neatitinka šiame reglamente arba pagal jį nustatyto reikalavimo, išskyrus 62 straipsnio 1 dalyje išvardytus reikalavimus, ir todėl galėtų daryti neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai arba pakenkti kitiems tuo reikalavimu saugomiems viešiesiems interesams;

66)  didelę riziką kelianti pakuotė – ▌ pakuotė, kelianti riziką, kurios atveju, remiantis vertinimu, dėl atitinkamo neatitikties reikalavimams lygio ar susijusios žalos dydžio laikoma, kad rinkos priežiūros institucijos turi skubiai imtis intervencinių veiksmų, be kita ko, tais atvejais, kai neatitikties reikalavimams poveikis nėra tiesioginis;

67)  interneto platforma – interneto platforma, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio i punkte;

68)  atliekos – atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte; daugkartinės pakuotės, perduodamos atnaujinti, nėra laikomos atliekomis;

69)   viešoji sutartis – viešoji sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 5 punkte arba kaip nurodyta Direktyvoje 2014/25/ES.

Taikomos atitinkamai Direktyvos 2008/98/EB ▌ 3 straipsnio ▌ 9, 10, 11, 14, 16, 17 ir 21 punktuose pateiktos terminų ▌ „atliekų tvarkymas“, „surinkimas“, „atskiras surinkimas“, „apdorojimas“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „[grąžinamasis] perdirbimas“ ir „didesnės gamintojo atsakomybės sistema“ apibrėžtys.

Taikomos atitinkamai Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio ▌ 3, 4, 11, 16, 18, 22 ir 23 punktuose pateiktos terminų▌ „rinkos priežiūra“, „rinkos priežiūros institucija“, „[realizavimo] paslaugų teikėjas“, „taisomasis veiksmas“, „pavojus“, „atšaukimas“ ir „pašalinimas [iš rinkos]“ apibrėžtys.

Taikomos atitinkamai Reglamento (ES) 2024/...(64) 2 straipsnio 27 ir 29 punktuose pateiktos terminų „susirūpinimą kelianti medžiaga“ ir „duomenų saitas“ apibrėžtys.

I priede pateikiamas orientacinis gaminių, kuriuos apima 1 punkto pirmoje pastraipoje pateikta termino „pakuotė“ apibrėžtis, sąrašas.

4 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.  Pakuotė pateikiama rinkai tik jeigu ji atitinka šį reglamentą.

2.  Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir nekliudo pateikti rinkai pakuočių, atitinkančių 5–12 straipsniuose nustatytus tvarumo, ženklinimo ir informacijos teikimo reikalavimus.

▌

3.  Jeigu valstybės narės nusprendžia palikti galioti arba nustatyti nacionalinius tvarumo ar informacijos teikimo reikalavimus, kuriais papildomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, tie reikalavimai negali prieštarauti šiame reglamente nustatytiems reikalavimams ir valstybės narės nedraudžia, neriboja ar nekliudo pateikti rinkai šį reglamentą atitinkančių pakuočių dėl priežasčių, susijusių su neatitiktimi tiems nacionaliniams reikalavimams.

▌

4.  Valstybės narės nekliudo šio reglamento neatitinkančių pakuočių rodyti prekybos mugėse, parodose ar panašiuose renginiuose, jeigu yra matomas ženklas, iš kurio aišku, kad tokia pakuotė neatitinka šio reglamento ir kad ji neskirta parduoti iki bus užtikrinta jos atitiktis reikalavimams.

II skyrius

Tvarumo reikalavimai

5 straipsnis

Reikalavimai dėl pakuotės sudėtyje esančių cheminių medžiagų

1.  Rinkai pateikiama pakuotė turi būti fiziškai pagaminta taip, kad pakuotės medžiagos ar bet kurios sudedamosios dalies sudėtyje susirūpinimą keliančių medžiagų būtų kuo mažiau ir jų koncentracija būtų kuo mažesnė, be kita ko, kiek tai susiję su jų buvimu išmetamuosiuose teršaluose bei atlikus atliekų tvarkymo operacijas gautuose produktuose, pavyzdžiui, antrinėse žaliavose, pelenuose ar kitose galutinai pašalinti skirtose medžiagose, ir atsižvelgiant į neigiamą mikroplastiko keliamą poveikį aplinkai.

2.   Komisija stebi pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančias susirūpinimą keliančias medžiagas ir, kai tikslinga, imasi atitinkamų tolesnių priemonių.

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, padedama Europos cheminių medžiagų agentūros, parengia ataskaitą dėl pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, siekiant nustatyti, kokio masto neigiamą poveikį jos daro medžiagų pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui arba kaip jos veikia cheminę saugą. Toje ataskaitoje gali būti išvardytos pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančios susirūpinimą keliančios medžiagos ir nurodoma, kokiu mastu jos galėtų kelti nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

Komisija pateikia šią ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir šio reglamento 65 straipsnyje nurodytam komitetui, išsamiai aprašydama nustatytus faktus, ir apsvarsto tinkamas tolesnes priemones, įskaitant:

a)  pakuočių medžiagose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, kurios visų pirma daro poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, atveju – Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų procedūrų taikymą naujiems apribojimams nustatyti;

b)  susirūpinimą keliančių medžiagų, darančių neigiamą poveikį medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, atveju – apribojimų nustatymą apibrėžiant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalį.

Jei valstybė narė mano, kad medžiaga daro neigiamą poveikį kitų medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose tokios medžiagos yra, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, ji ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia tokią informaciją Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai ir, jei turima, remiasi atitinkamais rizikos vertinimais ar kitais svarbiais duomenimis.

3.   Valstybės narės gali paprašyti Komisijos apsvarstyti galimybę apriboti susirūpinimą keliančių medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį kitų medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, naudojimą dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su jų chemine sauga, pagal 6 straipsnio 4 dalies a punktą. Kartu su tokiais prašymais valstybės narės pateikia ataskaitą, kurioje dokumentuojama medžiagos tapatybė ir naudojimo būdai ir aprašoma, kaip medžiagų naudojimas pakuotėse trikdo grąžinamąjį perdirbimą dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su chemine sauga. Komisija išnagrinėja prašymą ir šio vertinimo rezultatus pateikia 65 straipsnyje nurodytam komitetui.

4.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytiems cheminių medžiagų naudojimo apribojimams arba, kai taikytina, Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytiems su maistu besiliečiančioms žaliavoms ir gaminiams taikomiems apribojimams ir konkrečioms priemonėms, švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo bendra koncentracija, susidaranti dėl pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, negali viršyti 100 mg/kg.

5.   Nuo ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] su maistu besiliečiančios pakuotės nepateikiamos rinkai, jei perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) koncentracija jose siekia toliau nurodytas ribines vertes arba jas viršija, jei pateikti rinkai šias pakuotes, kuriose yra šios PFAS koncentracijos, nėra uždrausta pagal kitą Sąjungos teisės aktą:

a)  25 ppb bet kokios PFAS atveju; matuojama atliekant tikslinę PFAS analizę (polimerinės PFAS į kiekybinį vertinimą neįtraukiamos);

b)  250 ppb PFAS sumos atveju; matuojama sudedant tikslinės PFAS analizės, kuri gali būti atliekama prieš tai suirus prekursoriams (polimerinės PFAS į kiekybinį vertinimą neįtraukiamos), rezultatus; ir

c)  50 ppm PFAS atveju (įtraukiant polimerines PFAS); jei bendras fluoro kiekis viršija 50 mg/kg, fizinis gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas, gavęs prašymą, vykdymo užtikrinimo institucijoms pateikia įrodymą, kad fluoras buvo išmatuotas kaip PFAS arba ne PFAS dalis.

Šio reglamento tikslu PFAS sudaro bet kuri medžiaga, turinti bent vieną visiškai fluorintą metilo (CF3-) arba metileno (-CF2-) anglies atomą (be prie jo prisijungusių H, Cl, Br, I), išskyrus medžiagas, kurių sudėtyje yra tik šie struktūriniai elementai: CF3-X arba X-CF2-X’, kai X = -OR arba -NRR’ ir X’ = metilas (-CH3), metilenas (-CH2-), aromatinė grupė, karbonilgrupė (-C(O)-), -OR’’, -SR’’ arba –NR’’R’’’; ir kai R/R’/R’/R’’ yra vandenilis (-H), metilas (CH3), metilenas (-CH2-), aromatinė grupė arba karbonilgrupė (-C(O)-).

Ne vėliau kaip... [4 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka vertinimą, kad nustatytų, ar reikia iš dalies pakeisti arba panaikinti šią dalį, kad būtų išvengta sutapimų su PFAS naudojimo apribojimais ar draudimais, nustatytais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Reglamentą (ES) 2019/1021 arba Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004.

6.  Atitiktis 4 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais pagal VII priedą.

▌

7.  Kad būtų atsižvelgta į ▌ mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 64 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant sumažinti 4 dalyje nurodytą švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių, susidarančių dėl pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, sumai nustatytą ribinę vertę.

▌

8.  Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 64 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti, kokiomis sąlygomis 4 dalyje nurodyta ribinė vertė netaikoma grąžinamojo perdirbimo medžiagoms arba produktų grandinėms, įeinančioms į uždarą ir kontroliuojamą grandinę, ir kokių rūšių ar formų pakuotėms, remiantis II priedo 1 lentelėje išvardytomis pakuočių kategorijomis, toje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Tokie deleguotieji aktai grindžiami kiekvienu konkrečiu atveju atliekama analize, galioja ribotą laiką, juose numatomi tinkamo žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai ir reikalavimai reguliariai teikti ataskaitas siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų reguliariai peržiūrima. Pagal šią dalį priimami deleguotieji aktai priimami tik siekiant iš dalies pakeisti Komisijos sprendimuose 2001/171/EB ir 2009/292/EB nustatytas išimtis.

9.   Ne vėliau kaip… [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka vertinimą, kad įvertintų, ar šiuo straipsniu ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais pakankamai prisidėta prie to, kad būtų kuo labiau sumažintas susirūpinimą keliančių medžiagų, kaip pakuotės medžiagų sudedamųjų dalių, buvimas ir koncentracija.

6 straipsnis

Grąžinamajam perdirbimui tinkamos pakuotės

1.  Visos rinkai pateiktos pakuotės turi būti tinkamos grąžinamajam perdirbimui.

2.  Pakuotės laikomos tinkamomis grąžinamajam perdirbimui, jeigu jos atitinka šias sąlygas:

a)  jos yra projektuojant pritaikytos medžiagų grąžinamajam perdirbimui, taip sudarant galimybę gautas antrines žaliavas, kurių kokybė yra pakankama, palyginti su pradine medžiaga, panaudoti pirminėms žaliavoms pakeisti, kaip numatyta 4 dalyje;

▌

b)  kai jos tampa atliekomis, jos gali būti surenkamos atskirai pagal 48 straipsnio 1 ir 3 dalis, išrūšiuojamos į konkrečius atliekų srautus nedarant poveikio kitų atliekų srautų tinkamumui grąžinamajam perdirbimui ir perdirbamos dideliu mastu, remiantis pagal 5 dalį nustatyta metodika.

Laikoma, kad pakuotės, atitinkančios pagal 4 dalį priimtus deleguotuosius aktus, atitinka abi šios dalies a punkte nustatytas sąlygas.

Laikoma, kad pakuotės, atitinkančios pagal 4 dalį priimtus deleguotuosius aktus ir pagal 5 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, atitinka abi šioje dalyje nustatytas sąlygas.

2 dalies a punktas taikomas nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus dvejiems metams po 4 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

2 dalies b punktas taikomas nuo 2035 m. sausio 1 d. arba praėjus penkeriems metams po 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

3.  Fizinis gamintojas pagal 15 straipsnį įvertina pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui remdamasis pagal 4 dalį priimtais deleguotaisiais aktais ir pagal 5 dalį priimtais įgyvendinimo aktais. Pakuočių tinkamumas grąžinamajam perdirbimui nurodomas II priedo 3 lentelėje aprašytomis A, B arba C tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasėmis.

Nedarant poveikio 10 daliai, ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 24 mėnesiams po deleguotųjų aktų įsigaliojimo pagal 4 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, pakuotės nepateikiamos rinkai, nebent jos būtų priskirtos A, B arba C grąžinamojo perdirbimo klasėms.

Nedarant poveikio 10 daliai, ne vėliau kaip nuo 2038 m. sausio 1 d. pakuotės nepateikiamos rinkai, nebent jos būtų priskirtos A arba B grąžinamojo perdirbimo klasėms.

4.  Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija, atsižvelgusi į Europos standartizacijos organizacijų parengtus standartus, priima deleguotuosius aktus, kuriais:

a)   nustatomi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai ir grąžinamojo perdirbimo klasės remiantis II priedo 3 lentelės reikalavimais ir II priedo 4 lentelėje išvardytais parametrais, taikomais to priedo 1 lentelėje išvardytoms pakuočių kategorijoms.

Į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai ir tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasės bus parengti atsižvelgiant į pagrindinę medžiagą ir jais turi būti:

i)  atsižvelgiama į galimybę pakuočių atliekas atskirti į skirtingus medžiagų srautus, skirtus grąžinamajam perdirbimui, jas išrūšiuoti ir perdirbti, kad gautos antrinės žaliavos būtų pakankamos kokybės, palyginti su pradine medžiaga, ir, kai įmanoma, galėtų būti naudojamos pirminėms žaliavoms pakeisti pakuotėse ar kitoms paskirtims, kai išlaikoma grąžinamojo perdirbimo medžiagų kokybė;

ii)  atsižvelgiama į įdiegtus surinkimo ir rūšiavimo procesus, išbandytus veiklos aplinkoje, ir apimamos visos pakuočių sudedamosios dalys;

iii)  atsižvelgiama į turimas grąžinamojo perdirbimo technologijas, jų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant gauto produkto kokybę, atliekų buvimą, reikalingą energiją ir išmetamą ŠESD kiekį;

iv)  atitinkamai nustatomos susirūpinimą keliančios medžiagos, darančios neigiamą poveikį medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui;

v)  atitinkamai nustatomi tokių medžiagų ar tokių medžiagų grupių buvimo pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje apribojimai dėl priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su chemine sauga; tokie apribojimai taip pat gali padėti sumažinti nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytų cheminių medžiagų apribojimams arba, kai taikytina, Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytiems apribojimams ir konkrečioms priemonėms, taikomiems su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams;

b)   numatoma, kaip atlikti tinkamumo grąžinamajam perdirbimui vertinimą ir nurodyti jo rezultatus tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasėmis kiekvienam pakuotės vienetui, pagal svorį, įskaitant medžiagai taikytinus kriterijus ir rūšiavimo efektyvumą, siekiant nustatyti, ar pakuotės yra tinkamos grąžinamajam perdirbimui pagal 2 dalį;

c)   apibūdinamos kiekvienos iš II priedo 1 lentelėje nurodytų pakuočių kategorijų atitikties atitinkamoms tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasėms sąlygos;

d)   numatoma sistema, susijusi su finansinių įnašų, gamintojų mokėtinų laikantis 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, diferencijavimu pagal pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases.

Priimdama pirmoje pastraipoje nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija atsižvelgia į vertinimo (jei toks buvo), atlikto pagal 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus. Tie deleguotieji aktai priimami pagal 64 straipsnį.

Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais II priedo 1 lentelė iš dalies keičiama siekiant ją suderinti su mokslo ir technikos pažanga, susijusia su medžiagų ir produktų projektavimu ir surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo infrastruktūra. Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti papildomų pakuočių kategorijų į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus arba nustatyti II priedo 1 lentelėje išvardytų kategorijų pakategores.

Ekonominės veiklos vykdytojai naujus arba atnaujintus į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus pradeda tenkinti ne vėliau kaip per trejus metus po atitinkamo deleguotojo akto įsigaliojimo.

▌

5.  Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

a)  grąžinamojo perdirbimo dideliu mastu vertinimo metodika kiekvienai II priedo 2 lentelėje nurodytai pakuočių kategorijai, II priedo 3 lentelę papildant tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu slenkstines ribas ir prireikus atnaujinant II priedo 3 lentelėje aprašytas tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases apskritai. Ta metodika grindžiama bent šiais elementais:

i)   kiekvienos II priedo 2 lentelėje nurodytos pakuočių kategorijos pakuočių kiekiais, pateikiamais rinkai visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje;

ii)  visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje perdirbtų pakuočių atliekų kiekiais, apskaičiuotais skaičiavimo vietoje pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 56 straipsnio 7 dalies a punktą, kiekvienoje pakuočių kategorijoje, nurodytoje II priedo 2 lentelėje;

▌

b)  stebėjimo grandinės mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu; toks stebėjimo grandinės mechanizmas grindžiamas bent šiais elementais:

i)  techniniais dokumentais, kuriuose nurodomas surinktų pakuočių atliekų, siunčiamų į rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo įrenginius, kiekis;

ii)  tikrinimo procesu, leidžiančiu fiziniams gamintojams gauti reikiamus duomenis iš galutinės grandies veiklos vykdytojų, užtikrinant, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Duomenys, nurodyti a ir b punktuose, turi būti vieši ir lengvai prieinami visuomenei.

▌

6.   Komisija įvertina duomenų, kuriuos reikia pateikti apie grąžinamojo perdirbimo dideliu mastu metodiką, detalumą. Kai tikslinga, Komisija pagal 64 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo 2 lentelė ir XII priedo 3 lentelė, siekiant pritaikyti jas prie technikos ir mokslo pažangos.

7.   Ne vėliau kaip 2035 m. Komisija, remdamasi rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo technologijų plėtra, gali peržiūrėti minimalią slenkstinę ribą, kurią pasiekus pakuotės laikomos perdirbtomis dideliu mastu, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ji būtų peržiūrėta.

8.   Siekiant padidinti pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui lygį, praėjus 18 mėnesių nuo deleguotųjų aktų, priimtų pagal 4 dalį, ir įgyvendinimo aktų, priimtų pagal 5 dalį, įsigaliojimo dienos, finansiniai įnašai, kuriuos gamintojai moka vykdydami 45 straipsnyje nustatytas didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, diferencijuojami pagal tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases, kaip išsamiai nustatyta deleguotuose aktuose pagal 4 dalį ir įgyvendinimo aktuose pagal 5 dalį.

Taikydamos tokius kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į 11 dalies g punkte nurodytų pakuočių medžiagų grąžinamojo perdirbimo techninį įgyvendinamumą ir ekonominį gyvybingumą.

▌

9.  Atitiktis 2 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma dėl pakuočių parengiamais techniniais dokumentais, kaip nustatyta VII priede.

Jei pakuotės vienete yra integruotų sudedamųjų dalių, vertinant atitiktį į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijams ir tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu reikalavimams įtraukiamos visos integruotos sudedamosios dalys. Atskirai įvertinamos integruotos sudedamosios dalys, kurios transportavimo ar rūšiavimo metu gali atsiskirti viena nuo kitos dėl mechaninio įtempio.

Jei pakuotės vienete yra atskirų sudedamųjų dalių, kiekvienos atskiros sudedamosios dalies atitikties į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo reikalavimams ir tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu reikalavimams vertinimas atliekamas atskirai.

Visos pakuotės vieneto sudedamosios dalys turi būti suderinamos su nustatytais surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesais, išbandytais veiklos aplinkoje, ir neturi kliudyti pakuotės vieneto pagrindinės dalies tinkamumui grąžinamajam perdirbimui.

10.  Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, nuo 2030 m. sausio 1 d. inovatyvios pakuotės, neatitinkančios reikalavimų pagal 2 dalį, gali būti pateikiamos rinkai ne ilgiau kaip 5 metus po kalendorinių metų, kuriais jos buvo pirmą kartą pateiktos rinkai, pabaigos.

Kai naudojamasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, ekonominės veiklos vykdytojas informuoja kompetentingą instituciją prieš pateikdamas inovatyvią pakuotę rinkai ir pateikia visą išsamią techninę informaciją, iš kurios matyti, kad pakuotė yra inovatyvi. Tokiame pranešime pateikiamas tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu reikalavimų įgyvendinimo tvarkaraštis, kiek tai susiję su inovatyvių pakuočių surinkimu ir grąžinamuoju perdirbimu. Informacija pateikiama Komisijai ir rinkos priežiūrą vykdančioms nacionalinėms institucijoms.

Jei kompetentinga institucija mano, kad pakuotė nėra inovatyvi, ekonominės veiklos vykdytojas turi atitikti esamus į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus.

Jei kompetentinga institucija mano, kad pakuotė yra inovatyvi, ji apie tai informuoja Komisiją.

Komisija įvertina kompetentingų institucijų prašymus, susijusius su inovatyviu pakuočių pobūdžiu, ir atitinkamai atnaujina arba priima naujus deleguotuosius aktus pagal šio straipsnio 4 dalį.

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kartu su tokia pakuote pateikiami 9 dalyje nurodyti techniniai dokumentai ir todėl ji visiškai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Komisija stebi pirmoje pastraipoje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos poveikį rinkai pateikiamų pakuočių kiekiui. Komisija, kai tinkama, priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekdama iš dalies pakeisti pirmą pastraipą.

Valstybės narės nuolat stengiasi gerinti inovatyvių pakuočių, kurios, tikėtina, bus naudingos aplinkai, surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą.

11.  Šis straipsnis netaikomas:

a)  pirminėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte;

b)  liestis su jautriais produktais skirtoms ▌ medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms;

c)  liestis su jautriais produktais skirtoms ▌ in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms;

d)   antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 24 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 26 punkte, tais atvejais, kai tokios pakuotės yra būtinos siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė;

e)  liestis su jautriais produktais skirtoms pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kūdikiams skirtų maisto produktų, ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 1 straipsnio a, b ir c punktuose, pakuotėms;

f)   pakuotėms, naudojamoms pavojingiems kroviniams vežti pagal Direktyvą 2008/68/EB;

g)   prekinėms pakuotėms, pagamintoms iš lengvosios medienos, kamštienos, tekstilės, gumos, keramikos, porceliano arba vaško; tačiau šioms pakuotėms taikoma 8 dalis.

12.   Ne vėliau kaip 2035 m. sausio 1 d. Komisija peržiūri 11 dalyje nurodytas išimtis, atsižvelgdama bent į rūšiavimo bei grąžinamojo perdirbimo technologijų raidą ir į ekonominės veiklos vykdytojų bei valstybių narių įgytą praktinę patirtį. Tuo remdamasi ji įvertina jų tolesnio taikymo tinkamumą ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▌

7 straipsnis

Minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis plastikinėse pakuotėse

1.  Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus trejiems metams po 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, bet kurioje rinkai pateikiamų pakuočių plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, procentinė dalis pagal pakuočių rūšį ir formą, kaip nurodyta II priedo 1 lentelėje, apskaičiuota kaip gamyklos ir metų vidurkis:

a)  liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno tereftalatas (PET), išskyrus vienkartinius gėrimų butelius, – 30 %;

b)  liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, gaminamose iš kitų nei PET plastikinių medžiagų, išskyrus vienkartinius plastikinius gėrimų butelius, – 10 %;

c)  vienkartiniuose plastikiniuose gėrimų buteliuose – 30 %;

d)  kitose nei a, b ir c punktuose nurodytose plastikinėse pakuotėse – 35 %;

2.  Ne vėliau kaip 2040 m. sausio 1 d. bet kurioje rinkai pateikiamų pakuočių plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, procentinė dalis pagal pakuočių rūšį ir formą, kaip nurodyta II priedo 1 lentelėje, apskaičiuota kaip gamyklos ir metų vidurkis:

a)  liestis su jautriais produktais skirtose ▌ pakuotėse, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno tereftalatas (PET), išskyrus vienkartinius ▌gėrimų butelius, – 50 %;

b)   liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, gaminamose iš kitų nei PET plastikinių medžiagų, – 25 %;

c)  vienkartiniuose plastikiniuose gėrimų buteliuose – 65 %;

d)  kitose nei a, b ir c punktuose nurodytose plastikinėse pakuotėse – 65 %.

3.   Šio straipsnio tikslais grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis gaunama perdirbus vartotojų plastiko atliekas, kurios:

a)  buvo surinktos Sąjungoje pagal šį reglamentą, nacionalines taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę atitinkamai perkeliama Direktyva (ES) 2019/904 ir Direktyva 2008/98/EB, priklausomai nuo tos, kas aktualu, arba kurios buvo surinktos trečiojoje valstybėje pagal atskiro surinkimo standartus siekiant skatinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, lygiaverčius nurodytiesiems atitinkamai šiame reglamente, Direktyvoje (ES) 2019/904 ir Direktyvoje 2008/98/EB, priklausomai nuo to, kas aktualu, ir

b)  kai taikytina, buvo perdirbtos Sąjungoje esančiame įrenginyje, kuriam taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES(65), arba kurios buvo perdirbtos trečiojoje valstybėje esančiame įrenginyje, kuriam taikomos su grąžinamojo perdirbimo operacijomis susijusių teršalų išmetimo į orą, vandenį ir žemę prevencijos ir mažinimo taisyklės; tos taisyklės turi būti lygiavertės taisyklėms, susijusioms su išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir aplinkosauginio veiksmingumo lygiais, nustatytais pagal Direktyvą 2010/75/ES, kurios taikomos tą pačią veiklą vykdančiam Sąjungoje esančiam įrenginiui; ši sąlyga taikoma tik tuo atveju, jei tos ribinės vertės ir lygiai būtų taikomi Sąjungoje esančiam įrenginiui, kuriame vykdoma ta pati veikla kaip ir trečiojoje valstybėje esančiame analogiškame įrenginyje.

4.  1 ir 2 dalys netaikomos:

a)  pirminėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte;

b)  liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, priemonių, skirtų išimtinai moksliniams tyrimams, ir tiriamųjų priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms;

c)  liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms;

d)  antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 24 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 26 punkte, tais atvejais, kai tokios pakuotės yra būtinos siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė;

e)   kompostuojamosioms plastikinėms pakuotėms;

f)   pakuotėms, naudojamoms pavojingiems kroviniams vežti, kaip numatyta Direktyvoje 2008/68/EB;

g)   liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms tik kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų pakuotėms, taip pat gėrimų ir maisto produktų, kurie paprastai naudojami mažiems vaikams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 1 straipsnio a, b ir c punktuose, pakuotėms;

h)   atsargų, sudedamųjų dalių ir pirminių pakuočių sudedamųjų dalių, skirtų vaistų gamybai pagal Direktyvą 2001/83/EB ir veterinarinių vaistų gamybai pagal Reglamentą (ES) 2019/6, pakuotėms, kai tokios pakuotės turi atitikti vaisto kokybės standartus.

5.  1 ir 2 dalys netaikomos:

a)   plastikinėms pakuotėms, skirtoms liestis su maistu, jei grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis kelia grėsmę žmonių sveikatai ir dėl to supakuoti produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004;

b)  bet kokioms plastikinėms dalims, sudarančioms mažiau nei 5 % viso pakuotės vieneto svorio.

6.  Atitiktį 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams ekonominės veiklos vykdytojai įrodo pateikdami VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes.

7.  ▌Finansiniai įnašai, gamintojų mokami laikantis 45 straipsnyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, gali būti diferencijuojami pagal pakuotei naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinę dalį. Atliekant tokį diferencijavimą atsižvelgiama į grąžinamojo perdirbimo technologijų tvarumo kriterijus ir aplinkos apsaugos sąnaudas, susijusias su grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalimi.

8.  Komisija ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma grąžinamojo perdirbimo medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, perdirbtų ir surinktų Sąjungoje 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, procentinės dalies apskaičiavimo ir tikrinimo metodika ir VII priede nurodytų techninių dokumentų forma. Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į gautų antrinių žaliavų, kurios, palyginti su pradine medžiaga, yra pakankamos kokybės, kad jas būtų galima naudoti pirminėms žaliavoms pakeisti, naudojimą. Tikrinimo metodika gali apimti pareigą atlikti nepriklausomą trečiosios šalies atliekamą auditą dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies fizinių gamintojų Sąjungoje ir plastikinių pakuočių, pateiktų rinkai kaip nuo kitų produktų atskiras prekinis vienetas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje ir deleguotajame akte pagal 9 dalį nustatytų sąlygų.

Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija, atsižvelgdama į turimas grąžinamojo perdirbimo technologijas, įvertina jų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant gauto produkto kokybę, atliekų buvimą, reikalingą energiją, išmetamą ŠESD kiekį ir kitą atitinkamą poveikį aplinkai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9.   Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi 8 dalies paskutiniame sakinyje nurodytu vertinimu, priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas plastiko grąžinamojo perdirbimo technologijoms taikomais tvarumo kriterijais. Šio straipsnio tikslais grąžinamojo perdirbimo medžiagos gaunamos panaudojus vartotojų plastiko atliekas, kurios buvo perdirbtos arba:

a)  Sąjungoje esančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojamos grąžinamojo perdirbimo technologijos, atitinkančios tokius tvarumo kriterijus, nustatytus pagal šią dalį, arba

b)  trečiosiose valstybėse esančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojamos grąžinamojo perdirbimo technologijos, atitinkančios standartus, lygiaverčius pagal deleguotuosius aktus parengtiems tvarumo kriterijams.

10.   Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma metodika, pagal kurią vertinamas, tikrinamas ir patvirtinamas, be kita ko, atliekant trečiosios šalies atliekamą auditą, taisyklių, taikomų tuo atveju, kai iš vartotojų plastiko atliekų gautų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis perdirbama arba surenkama ne Sąjungoje, lygiavertiškumas. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos standartus, įskaitant standartus, kuriais užtikrinama, kad grąžinamasis perdirbimas būtų atliekamas aplinkai saugiu būdu, ir į aukštos kokybės grąžinamojo perdirbimo standartus, pavyzdžiui, grąžinamojo perdirbimo sektoriams taikomus efektyvaus išteklių naudojimo ir kokybės standartus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11.  Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. arba praėjus dvejiems metams po 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinė dalis pakuotėse pagal 1 dalį apskaičiuojama ir tikrinama laikantis 8 dalyje nurodytu įgyvendinimo aktu nustatytų taisyklių.

12.  Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija įvertina poreikį priimti nuostatas, leidžiančias konkrečių plastikinių pakuočių atveju nukrypti nuo 1 dalies b ir d punktuose nustatytos minimalios procentinės dalies reikalavimų, arba peržiūrėti 4 dalyje nustatytą konkrečių plastikinių pakuočių atveju taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą.

Remiantis tuo vertinimu, kai plastikinėms pakuotėms perdirbti tinkamų grąžinamojo perdirbimo technologijų nėra dėl to, kad joms negautas leidimas pagal atitinkamas Sąjungos taisykles arba jos nepakankamai įdiegtos praktikoje, atsižvelgiant į visus su sauga susijusius reikalavimus, ypač reikalavimus dėl liestis su jautriais produktais skirtų plastikinių pakuočių, įskaitant maisto pakuotes, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant:

a)  numatyti nuo 1 dalies b ir d punktuose nustatytos minimalios procentinės dalies taikymo srities, taikymo laiko ar lygio nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas konkrečioms plastikinėms pakuotėms, ir

b)  atitinkamai iš dalies pakeisti 4 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašą.

▌

13.  Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamos 1 ir 2 dalys, atitinkamai patikslinant minimalias procentines dalis, kai tai yra pagrįsta, nes trūksta konkrečių rūšių perdirbto plastiko ar jo neįmanoma gauti už prieinamą kainą ir tai gali daryti neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, aprūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai, ir dėl tos priežasties pernelyg sunku laikytis reikalavimų dėl 1 ir 2 dalyse nustatytų grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalių procentinių dalių. Vertindama tokio patikslinimo pagrįstumą Komisija įvertina fizinių ar juridinių asmenų prašymus, prie kurių turi būti pridėta aktuali informacija ir duomenys apie padėtį rinkoje, susijusią su tokiomis vartotojų plastiko atliekomis, ir patikimiausius turimus susijusio pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, aprūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai įrodymus. Komisija tokį deleguotąjį aktą priima tik išimtiniais atvejais, kai būtų padarytas didelis neigiamas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai, apsirūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai.

14.   Ne vėliau kaip ... [7 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], atsižvelgdama į naujausius technologinius laimėjimus ir ekonominės veiklos vykdytojų bei valstybių narių įgytą praktinę patirtį, Komisija pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiamas šiame straipsnyje nustatytos 2030 m. grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalios procentinės dalies įgyvendinimas ir įvertinama, kokiu mastu tos procentinės dalys padeda priimti veiksmingus ir lengvai įgyvendinamus tvarias pakuotes skatinančius sprendimus, ar įmanoma pasiekti 2040 metams nustatytas procentines dalis, remiantis patirtimi siekiant 2030 m. procentinių dalių ir kintančiomis aplinkybėmis, ar svarbu toliau taikyti šiame straipsnyje nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, taip pat ar būtina ar tikslinga nustatyti naujas grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalias procentines dalis. Su ta ataskaita, kai tikslinga, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis straipsnis, visų pirma 2040 m. grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalios procentinės dalys.

15.  Ne vėliau kaip … [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri su grąžinamojo perdirbimo pakuočių medžiagų naudojimu pakuotėse, išskyrus plastikines pakuotes, susijusią padėtį ir tuo remdamasi įvertina, ar tikslinga nustatyti priemones arba iškelti tikslus siekiant padidinti tokiose kitose pakuotėse naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

8 straipsnis

Biologinės žaliavos plastikinėse pakuotėse

1.   Ne vėliau kaip... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(66) 29 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, peržiūri biožaliavinių plastikinių pakuočių technologinę raidą ir aplinkosauginį veiksmingumą.

2.   Kai tikslinga, remdamasi 1 dalyje nurodyta peržiūra, Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo:

a)  nustatomi biologinių žaliavų plastikinėse pakuotėse tvarumo reikalavimai;

b)  nustatomi biologinių žaliavų naudojimo plastikinėse pakuotėse didinimo tikslai;

c)  numatoma galimybė šio reglamento 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus tikslus pasiekti naudojant biologines plastikines žaliavas, o ne iš vartotojų plastiko atliekų gautas grąžinamojo perdirbimo medžiagas, jei nėra tinkamų su maistu besiliečiančių pakuočių, atitinkančių Reglamente (ES) 2022/1616 nustatytus reikalavimus, grąžinamojo perdirbimo technologijų;

d)  kai tikslinga, iš dalies pakeičiama 3 straipsnio 49 punkte pateikta biožaliavinio plastiko apibrėžtis.

9 straipsnis

Kompostuojamosios pakuotės

1.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] turi būti užtikrinta, kad 3 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos rinkai pateikiamos pakuotės ir ant vaisių bei daržovių klijuojamos lipnios etiketės atitiktų kompostavimo pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose standartą ir tuo atveju, kai valstybės narės reikalauja, atitiktų kompostavimo namų sąlygomis standartą.

2.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, kai valstybės narės leidžia surinkti panašių biologinio skaidumo ir tinkamumo kompostuoti savybių turinčias atliekas kartu su biologinėmis atliekomis pagal Direktyvos (ES) 98/98 22 straipsnio 1 dalį ir kai yra įdiegtos tinkamos atliekų surinkimo sistemos ir įrengta atliekų apdorojimo infrastruktūra siekiant užtikrinti, kad kompostuojamosios pakuotės patektų į organinių atliekų tvarkymo srautą, valstybės narės gali reikalauti, kad pirmą kartą jų rinkai būtų tiekiamos tik tos toliau nurodytos pakuotės, jeigu jos yra tinkamos kompostuoti:

a)  3 straipsnio 1 punkto g papunktyje nurodytos pakuotės, sudarytos iš kitų nei metalas medžiagų, labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai ir lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai;

b)  pakuotės, išskyrus a punkte nurodytas pakuotes, dėl kurių valstybė narė jau pareikalavo, kad jos būtų tinkamos kompostuoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos.

3.  Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] turi būti užtikrinta, kad kitų nei 1 ir 2 dalyse nurodytų pakuočių, įskaitant iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų ir kitų biologiškai skaidžių medžiagų pagamintas pakuotes, medžiagas būtų galima perdirbti pagal 6 straipsnį ir nedarant poveikio kitų atliekų srautų grįžtamajam perdirbimui.

4.  Atitiktis 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes.

5.  Komisija gali išnagrinėti, ar kitos pakuotės turėtų būti įtrauktos į 9 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 2 dalies i punktą, jei tai pagrįsta ir tikslinga dėl technologijų ir reglamentavimo pokyčių, kurie daro poveikį kompostuojamųjų pakuočių atsisakymui, ir į III priede nustatytas sąlygas, ir, kai tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

6.   Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti arba atnaujinti darniuosius standartus, kuriuose nustatomos išsamios reikalavimų dėl kompostuojamųjų pakuočių techninės specifikacijos. Tai darydama Komisija paprašo, kad, atsižvelgiant į naujausią mokslo ir technikos pažangą, būtų atsižvelgiama į tokius parametrus, kaip išlaikymo trukmė, temperatūra ir maišymas, kurie atspindi realias sąlygas namų komposte ir biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose, įskaitant anaerobinio skaidymo procesus. Komisija prašo, kad į tuos standartus būtų įtrauktas patikrinimas, ar pagal nustatytus parametrus biologiškai skaidomos kompostuojamosios pakuotės galiausiai virsta anglies dioksidu arba, nesant deguonies, metanu, mineralinėmis druskomis, biomase ir vandeniu.

Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija taip pat paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus, kuriuose nustatomos išsamios reikalavimų dėl 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų pakuočių tinkamumo kompostuoti namų sąlygomis techninės specifikacijos.

10 straipsnis

Pakuočių kiekio mažinimas

1.  Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. fizinis gamintojas ar importuotojas užtikrina, kad rinkai pateikiamos pakuotės būtų suprojektuotos taip, kad jų svoris ir tūris būtų sumažinti iki minimumo, būtino jų funkcijai užtikrinti, atsižvelgiant į pavidalą ir medžiagą, iš kurios jos pagamintos.

2.  Fizinis gamintojas arba importuotojas užtikrina, kad pakuotės, kurios neatitinka IV priede nustatytų eksploatacinių kriterijų, ir pakuotės, turinčios savybių, kuriomis siekiama tik sudaryti įspūdį, kad produkto tūris yra didesnis, įskaitant dvigubas sieneles, netikrus dugnus ir nebūtinus sluoksnius, nebūtų pateikiamos rinkai, nebent toks pakuotės dizainas yra saugomas Bendrijos dizaino pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002(67), dizaino teisių, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB(68) taikymo sritį, be kita ko, pagal vienoje iš valstybių narių galiojančius tarptautinius susitarimus, arba jos pavidalas yra prekių ženklas, patenkantis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001(69) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436(70) taikymo sritį, įskaitant prekių ženklus, užregistruotus pagal vienoje iš valstybių narių galiojančius tarptautinius susitarimus, arba supakuotas produktas ar gėrimas priklauso geografinėms nuorodoms, kurios saugomos pagal Sąjungos teisės aktus, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 dėl vyno ir Reglamentą (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų, arba kurioms taikomos Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nurodytos kokybės sistemos.

Pirmesnėje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma tik dizaino teisėms ir prekių ženklams, saugomiems iki ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir tik tuo atveju, kai dėl šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų taikymo padaromas poveikis i) pakuočių dizainui taip, kad pakeičiamas jo naujumas ar individualios savybės, arba ii) prekių ženklui taip, kad pagal prekių ženklą nebeįmanoma atskirti pažymėtos prekės nuo kitų įmonių prekių.

3.   Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų atitinkamai parengti arba atnaujinti darniuosius standartus, kuriuose nustatoma atitikties pakuočių kiekio mažinimo reikalavimams pagal šį reglamentą apskaičiavimo ir matavimo metodika. Tokiuose standartuose turėtų būti nurodytos įprasčiausių rūšių ir formų pakuočių didžiausios tinkamos svorio bei tūrio ribos ir, jei tikslinga, sienelių storis ir didžiausia tuščia ertmė.

▌

4.  Atitiktis 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma VII priede nurodytais techniniais dokumentais, į kuriuos įeina šie elementai:

a)  techninių specifikacijų, standartų ir sąlygų, taikomų vertinant pakuotę pagal IV priede nustatytus eksploatacinius kriterijus ir metodiką, paaiškinimas;

b)  nurodyti projektavimo reikalavimai, kuriais užkertamas kelias toliau mažinti pakuotės svorį ar tūrį, pagal kiekvieną iš šių eksploatacinių kriterijų;

c)  bet kokie bandymų rezultatai, tyrimai ar kiti aktualūs šaltiniai, pavyzdžiui, modeliavimas ir imitavimas, naudojami siekiant įvertinti minimalų būtiną pakuotės tūrį ar svorį.

Vertinant daugkartinių pakuočių atitiktį 1 dalyje nustatytiems reikalavimams atsižvelgiama į tokių pakuočių funkciją, nurodytą 11 straipsnyje, ir visų pirma į jame nustatytus reikalavimus.

11 straipsnis

Daugkartinės pakuotės

1.  Pakuotės, pateikiamos rinkai nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], laikomos daugkartinėmis, jeigu jos atitinka šias sąlygas:

a)  yra sukurtos, suprojektuotos ir pateikiamos rinkai siekiant tikslo jas daug kartų pakartotinai naudoti;

b)  yra sukurtos ir suprojektuotos taip, kad įprastai nuspėjamomis naudojimo sąlygomis būtų galima atlikti kuo daugiau ▌ naudojimo ciklų;

c)   atitinka vartotojų sveikatos, saugos ir higienos reikalavimus;

d)  gali būti ištuštinamos arba iškraunamos nesugadinant jų taip, kad nebebūtų įmanoma jų toliau naudoti ir pakartotinai naudoti;

e)  gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai pripildomos arba perkraunamos užtikrinant taikytinų saugos ir higienos reikalavimų, įskaitant maisto saugos reikalavimus, laikymąsi;

f)  gali būti atnaujinamos pagal VI priedo B dalį, išlaikant jų galimybę atlikti numatytąją funkciją;

g)  gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai pripildomos arba perkraunamos išlaikant supakuoto produkto kokybę bei saugą ir galimybę pritvirtinti etiketes, taip pat toliau teikiant informaciją apie produkto savybes ir apie pačią pakuotę, įskaitant bet kokius svarbius nurodymus ir informaciją, kad būtų užtikrintas produkto saugumas, tinkamas naudojimas, atsekamumas ir tinkamumo vartoti laikas;

h)  gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai pripildomos arba perkraunamos nekeliant pavojaus už tai atsakingų asmenų sveikatai ir saugai, ir

i)  tapusios atliekomis, atitinka 6 straipsnyje nustatytus ▌ grąžinamajam perdirbimui tinkamoms pakuotėms taikomus reikalavimus.

2.   Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas daugkartinių tokios formos pakuočių, kurios dažniausiai naudojamos pakartotiniam naudojimui, minimalus 1 dalies b punkte nurodytų naudojimo ciklų skaičius, atsižvelgiant į higienos ir kitus reikalavimus, pavyzdžiui, logistiką.

3.  Atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes.

III skyrius

Ženklinimo, žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai

12 straipsnis

Pakuočių ženklinimas

1.  Nuo … [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 24 mėnesiams nuo 6 ir 7 dalyse nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, rinkai pateikiamos pakuotės žymimos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie jų sudėtyje esančias medžiagas, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti. Ženkle pateikiamos tik piktogramos ir jis turi būti lengvai suprantamas, be kita ko, asmenims su negalia. 9 straipsnio 1 dalyje ir, kai taikytina, 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų pakuočių atveju ženkle nurodoma, kad medžiaga yra tinkama kompostuoti, kad ji nėra tinkama kompostuoti namų sąlygomis ir kad kompostuojamosios pakuotės neturi būti išmetamos gamtoje. Išskyrus e. prekybos siuntų pakuočių atveju, ši pareiga neapima transportavimo pakuočių ir pakuočių, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema.

Kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti, kartu su šioje dalyje nurodytu suderintu ženklu ekonominės veiklos vykdytojai ant pakuotės gali nurodyti QR kodą ar kitos rūšies skaitmeninį duomenų saitą, kuriame pateikiama informacija apie pakuotės kiekvienos atskiros sudedamosios dalies paskirties vietą.

Pakuotės, kurioms taikomos 50 straipsnio 1 dalyje nurodytos užstato grąžinimo sistemos, žymimos aiškiu ir nedviprasmišku ženklu. Be nacionalinio ženklo, pakuotės gali būti žymimos suderintu spalviniu ženklu, nustatytu atitinkamame įgyvendinimo akte, priimtame pagal 6 dalį. Valstybės narės gali reikalauti, kad pakuotės, kurioms taikomos užstato grąžinimo sistemos, būtų žymimos tuo suderintu spalviniu ženklu, su sąlyga, kad dėl to neiškraipoma vidaus rinka ir nesudaroma kliūčių prekybai produktais iš kitų valstybių narių.

2.  Nuo … [48 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 30 mėnesių nuo 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, rinkai pateikiamos daugkartinės pakuotės žymimos ženklu, kuriuo naudotojai informuojami apie tai, kad tai yra daugkartinė pakuotė. Daugiau informacijos apie daugkartinį pakuotės pobūdį, įskaitant egzistuojančią pakartotinio naudojimo vietinę, nacionalinę ar ES masto sistemą, taip pat informaciją apie surinkimo punktus, pateikiama QR kodu ar kitokiu standartizuotu, atviru, skaitmeniniu duomenų saitu – tai padeda atsekti pakuotę ir suskaičiuoti reisus ir naudojimo ciklus, arba, jei taip suskaičiuoti neįmanoma, apytikriai tai įvertinti. Be to, daugkartinės prekinės pakuotės pardavimo vietoje turi būti aiškiai identifikuojamos ir atskiriamos nuo vienkartinių pakuočių.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, reikalavimas žymėti ženklu ir QR kodu ar kitos rūšies standartizuotu, atviru, skaitmeniniu duomenų saitu netaikomas atvirojo ciklo sistemoms, neturinčioms sistemos operatoriaus pagal VI priedą.

4.  Jei ▌ pakuotės, kurioms taikomas 7 straipsnis, pateikiamos rinkai nuo ... [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 24 mėnesiams nuo 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, ir yra pažymėtos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį, tas ženklas ir, kai taikytina, QR kodas ar kitos rūšies skaitmeninis duomenų saitas turi atitikti specifikacijas, nustatytas pagal 12 straipsnio 6 dalį priimtame atitinkamame įgyvendinimo akte, ir turi būti grindžiamas pagal 7 straipsnio 8 dalį nustatyta metodika. Jei ▌ pakuotės yra pažymėtos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie biožaliavinio plastiko dalį, tas ženklas turi atitikti specifikacijas, nustatytas pagal 12 straipsnio 6 dalį priimtame atitinkamame įgyvendinimo akte.

5.  1–4 dalyse nurodyti ženklai ir 2 dalyje nurodytas QR kodas ar kitos rūšies standartizuotas, atviras, skaitmeninis duomenų saitas ant pakuotės gerai pritvirtinami, atspausdinami ar išgraviruojami taip, kad būtų matomi, aiškiai įskaitomi, užtikrinant, kad jų nebūtų galima lengvai ištrinti. Informacija taip pat turi būti prieinama galutiniams naudotojams, prieš jiems įsigyjant produktą internetu. Kai tai neįmanoma arba nepagrįsta dėl pakuotės pobūdžio ir dydžio, jie pritvirtinami prie grupinės pakuotės. Jei tai neįmanoma arba nepagrįsta dėl pakuotės pobūdžio ir dydžio arba kai svarbu užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie informacijos pažeidžiamoms grupėms, visų pirma regos sutrikimą turintiems asmens, 1–4 dalyse nurodyti ženklai pateikiami naudojant vieną elektroniniu būdu nuskaitomą kodą arba kitos rūšies duomenų saitą.

Informacija 1–4 dalyse nurodytuose ženkluose ir QR kode ar kitokios rūšies skaitmeniniame duomenų saite pateikiama viena ar daugiau galutiniams naudotojams lengvai suprantamų kalbų, kurias nustato valstybė narė, kurioje pakuotė bus tiekiama rinkai.

Kai informacija teikiama elektroninėmis priemonėmis pagal 2–4 dalis, taikomi šie reikalavimai:

a)  atitinkamos apimties svarbūs asmens duomenys renkami tik siekiant suteikti naudotojui prieigą prie šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytos svarbios informacijos apie atitiktį, kiek tai susiję su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(71) 5 straipsnio 1 dalimi;

b)  informacija nepateikiama kartu su kita pardavimo ar rinkodaros tikslais naudojama informacija.

Kai Sąjungos teisės aktu reikalaujama, kad informacija apie supakuotą produktą būtų teikiama naudojant duomenų saitą, tas pats duomenų saitas naudojamas reikalaujamai informacijai ▌ apie supakuotą produktą ir apie pakuotę teikti, ir abu šie duomenų saitai turi būti lengvai atskiriami.

6.  Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas suderintas ženklas ir specifikacijos, susijusios su pakuočių ženklinimo reikalavimais ir ženklinimo formomis, be kita ko, kai tokia informacija teikiama skaitmeninėmis priemonėmis, kaip nurodyta 1–4 dalyse. Rengdama įgyvendinimo aktą Komisija atsižvelgia į kombinuotųjų pakuočių ypatumus. Kurdama suderintą pakuočių, kurioms taikomos 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos užstato grąžinimo sistemos, ženklą, Komisija atsižvelgia į visus valstybių narių imamo užstato skirtumus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.  Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytų pakuočių, įskaitant kombinuotąsias pakuotes ir integruotas ar atskiras sudedamąsias pakuočių dalis, sudėtyje esančių medžiagų nurodymo naudojant standartizuoto, atviro, skaitmeninio žymėjimo technologijas metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d., naudojant standartizuotas, atviras, skaitmenines technologijas, pradedamos nurodyti ir susirūpinimą keliančios medžiagos, nurodant bent jau susirūpinimą keliančios medžiagos, esančios kiekvienoje pakuotės vieneto medžiagoje, pavadinimą ir koncentraciją. Rinkai pateikiamos pakuotės, kuriose yra susirūpinimą keliančių medžiagų, turi būti žymimos naudojant pirmoje pastraipoje nurodytas technologijas.

8.  Nedarant poveikio reikalavimams dėl kitų suderintų ES ženklų, ekonominės veiklos vykdytojai neteikia ir nerodo etikečių, ženklų, simbolių ar įrašų, galinčių klaidinti vartotojus ar kitus galutinius naudotojus ar sukelti jiems painiavą dėl pakuotėms keliamų tvarumo reikalavimų, kitų pakuočių savybių ar pakuočių atliekų tvarkymo galimybių, kurių suderintas ženklinimas nustatytas šiame reglamente. Kai tikslinga, Komisija priima gaires, kuriose būtų paaiškinti aspektai, kurie gali klaidinti ar supainioti vartotojus ar kitus galutinius naudotojus.

9.  Ne vėliau kaip ... [2 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pakuotės, įtrauktos į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, identifikuojamos visoje valstybių narių, kuriose ta sistema taikoma, teritorijoje tik pagal atitinkamą simbolį QR kode arba kitą standartizuoto skaitmeninio žymėjimo technologiją siekiant parodyti, kad gamintojas vykdo didesnės gamintojo atsakomybės pareigas. Tas simbolis turi būti aiškus bei nedviprasmiškas ir neturi klaidinti vartotojų ar naudotojų dėl pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui ar daugkartinio naudojimo galimybės.

10.   Pakuotės, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema, išskyrus 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas pakuotes, pagal nacionalinę teisę gali būti identifikuojamos pagal atitinkamą simbolį visoje teritorijoje, kurioje ta sistema taikoma. Tas simbolis turi būti aiškus ir nedviprasmiškas ir neturi klaidinti vartotojų ar naudotojų dėl pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui ar daugkartinio naudojimo galimybės valstybėse narėse, į kurias jos turi būti grąžinamos perdirbti. Valstybės narės nedraudžia pritvirtinti ženklų, susijusių su kitoje valstybėje narėje taikoma užstato grąžinimo sistema.

11.   Šis straipsnis netaikomas pirminėms ir antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 ir Direktyvoje 2001/83/EB, jei dėl kitų tuose teisės aktuose apibrėžtų ženklinimo reikalavimų ant pakuotės nėra vietos arba jei pakuotės ženklinimas galėtų kelti pavojų saugiam žmonėms skirtų vaistų arba veterinarinių vaistų naudojimui.

12.   1, 2 ir 4 dalyse nurodytos pakuotės, pagamintos arba importuotos iki tose dalyse nurodytų terminų, gali būti parduodamos 36 mėnesius nuo 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų ženklinimo reikalavimų įsigaliojimo dienos.

13 straipsnis

Pakuočių atliekoms rinkti skirtų atliekų talpyklų ženklinimas

1.  Ne vėliau kaip ... [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 30 mėnesių po 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, valstybės narės užtikrina, kad ant visų atliekų talpyklų, skirtų pakuočių atliekoms rinkti, būtų matomai, įskaitomai ir neištrinamai pritvirtinti, atspausdinti arba išgraviruoti suderinti ženklai, reikalingi tam, kad būtų galima atskirai surinkti kiekvienai pakuočių atliekų medžiagai taikomą dalį, skirtą šalinti atskirose talpyklose. Pakuočių atliekų talpykla gali būti paženklinta daugiau nei vienu ženklu. Ši pareiga netaikoma talpykloms, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema.

2.   Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi suderinti ženklai ir specifikacijos, susijusios su talpyklų ženklinimo reikalavimais ir ženklinimo formomis, nurodyti 1 dalyje. Rengdama įgyvendinimo aktą Komisija atsižvelgia į valstybėse narėse nustatytų surinkimo sistemų ypatumus ir kombinuotųjų pakuočių ypatumus. Talpyklų ženklinimas atitinka 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą pakuočių ženklinimą, išskyrus pakuočių, kurioms taikomos užstato sistemos, ženklinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis

Teiginiai

Ekologiškumo teiginiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio o punkte, dėl pakuočių savybių, kurių atžvilgiu šiame reglamente nustatyti teisiniai reikalavimai, gali būti pateikiami dėl rinkai pateiktų pakuočių, jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)  teiginiai pateikiami tik dėl pakuočių savybių, viršijančių šiame reglamente nustatytus taikytinus minimaliuosius reikalavimus, laikantis jame nustatytų kriterijų, metodikų ir apskaičiavimo taisyklių, ir

b)  teiginiuose nurodoma, ar jie susiję su pakuotės vienetu, pakuotės vieneto dalimi ar su visomis pakuotėmis, kurias gamintojas pateikia rinkai.

Atitiktis šioje dalyje nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais dėl pakuotės, kaip nustatyta VII priede.

IV skyrius

Kitos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nei nustatytosios VI ir VIII skyriuose

15 straipsnis

Fizinių gamintojų pareigos

1.  Fiziniai gamintojai rinkai pateikia tik 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančias pakuotes.

▌

2.  Prieš pateikdami pakuotes rinkai fiziniai gamintojai atlieka atitinkamą 38 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti jų vardu ir parengia VII priede nurodytus techninius dokumentus.

Kai pakuočių atitiktis taikytiniems reikalavimams yra įrodyta atlikus atitinkamą 38 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą, fiziniai gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją pagal 39 straipsnį.

3.  Fiziniai gamintojai 5 metus po vienkartinių pakuočių pateikimo rinkai ir 10 metų po daugkartinių pakuočių pateikimo rinkai saugo VII priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją.

4.  Fiziniai gamintojai užtikrina, kad būtų įdiegtos procedūros, kuriomis, vykdant pakuočių serijinę gamybą, būtų išlaikoma atitiktis šiam reglamentui. Fiziniai gamintojai tinkamai atsižvelgia į pakuočių dizaino ar charakteristikų pakeitimus, taip pat į darniųjų standartų ir bendrųjų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama atitiktis arba kuriuos taikant atitiktis tikrinama, pakeitimus ▌. Jeigu fiziniai gamintojai nustato, kad gali būti padarytas poveikis pakuočių atitikčiai reikalavimams, jie atlieka pakartotinį vertinimą pagal 38 straipsnyje ir VII priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti jų vardu.

5.  Fiziniai gamintojai užtikrina, kad ant pakuotės būtų nurodyta rūšis, partijos ar serijos numeris arba kitas elementas, pagal kurį ją būtų galima identifikuoti, arba, kai tai neįmanoma dėl pakuotės dydžio ar pobūdžio, užtikrina, kad reikiama informacija būtų pateikiama kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente.

6.  Fiziniai gamintojai ant pakuočių arba naudodami QR kodą ar kitą duomenų saitą nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikiama informacija įtraukiama į informaciją, teikiamą naudojant 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą QR kodą ar kitokios rūšies skaitmeninį duomenų saitą arba 12 straipsnio 5 dalyje nurodytą duomenų saitą, arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Nurodomas pašto adresas turi būti vienas bendras adresas, kuriuo galima susisiekti su fiziniu gamintoju. Tokia informacija turi būti aiški, suprantama ir įskaitoma.

7.  Fiziniai gamintojai užtikrina, kad pagal 5 ir 6 dalis teikiama informacija būtų aiški, suprantama ir įskaitoma, ja nebūtų pakeičiama ar paslepiama informacija, reikalaujama pagal kitą Sąjungos teisę dėl supakuotų produktų ženklinimo, ir ji negalėtų būti supainiota su ta informacija.

8.  Fiziniai gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad pakuotės, kurias jie pateikė rinkai po šio reglamento įsigaliojimo dienos, neatitinka vieno ar daugiau iš taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tų pakuočių atitiktį reikalavimams arba, kai tinkama, jas pašalintų iš rinkos ar atšauktų. Fiziniai gamintojai nedelsdami informuoja valstybės narės, kurioje jie tiekė atitinkamas pakuotes, rinkos priežiūros instituciją apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie visas taisomąsias priemones, kurių imtasi.

9.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 8 dalies, pareiga užtikrinti atitiktį, pašalinti arba atšaukti pakuotes, kurios, kaip manoma, neatitinka 5–12 straipsniuose nustatytų taikytinų reikalavimų, netaikoma daugkartinių pakuočių, pateiktų rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo, atžvilgiu.

10.  Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, fiziniai gamintojai viena ar daugiau tai institucijai lengvai suprantamų kalbų pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai reikalavimams įrodyti, įskaitant techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, paprašius, popierine forma. Prieiga prie atitinkamų dokumentų užtikrinama per 10 dienų nuo tada, kai gaunamas nacionalinės institucijos prašymas. Fiziniai gamintojai su nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus.

11.   2 ir 3 dalys netaikomos pagal užsakymą pagamintoms transportavimo pakuotėms, skirtoms konfigūruojamoms medicinos priemonėms ir medicinos sistemoms, naudotinoms pramoninėje ir sveikatos priežiūros aplinkoje.

12.   Transportavimo pakuočių, daugkartinių pakuočių, pirminės gamybos pakuočių, grupinių pakuočių, prekinių pakuočių ar teikiant paslaugas naudojamų pakuočių atveju, jei fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsakė suprojektuoti ar pagaminti pakuotę savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, yra labai maža įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB tokia redakcija, kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir pakuočių teikėjas yra Europos Sąjungoje, tada tas pakuočių teikėjas laikomas fiziniu gamintoju šio straipsnio tikslais.

16 straipsnis

Pakuočių arba pakuočių medžiagų tiekėjų pareiga teikti informaciją

1.  Pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjas fiziniam gamintojui viena ar daugiau lengvai suprantamų kalbų pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus tam, kad fizinis gamintojas įrodytų pakuočių ir pakuočių medžiagų atitiktį šiam reglamentui, įskaitant VII priede nurodytus ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma.

2.  Kai tikslinga, į fiziniam gamintojui pagal 1 dalį teikiamą informaciją ir dokumentus įtraukiami liestis su jautriais produktais skirtoms pakuotėms taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti dokumentai ir informacija.

17 straipsnis

Įgaliotojo atstovo pareigos

1.  Fizinis gamintojas gali raštišku įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotojo atstovo įgaliojimai neapima 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos parengti VII priede nurodytus ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus.

2.  Įgaliotasis atstovas atlieka užduotis, nurodytas fizinio gamintojo jam suteiktuose įgaliojimuose. Tais įgaliojimais įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šias užduotis:

a)  5 metus po vienkartinių pakuočių pateikimo rinkai ir 10 metų po daugkartinių pakuočių pateikimo rinkai saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, kad jie būtų prieinami nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms;

b)  nacionalinių institucijų prašymu su jomis bendradarbiauti dėl visų priemonių, kurių imamasi dėl pakuočių, patenkančių į to įgaliotojo atstovo įgaliojimų aprėptį, neatitikties reikalavimams;

c)  gavus pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, tai institucijai viena ar daugiau lengvai suprantamų kalbų pateikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai reikalavimams įrodyti;

d)  gavus kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, per 10 dienų nuo tokio prašymo gavimo užtikrinti prieigą prie atitinkamų dokumentų;

e)  nutraukti įgaliojimus, jei fizinis gamintojas veikia priešingai savo pareigoms pagal šį reglamentą.

18 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.  Importuotojai pateikia rinkai tik 5–12 straipsnių reikalavimus atitinkančias pakuotes.

2.  Prieš pateikdami pakuotes rinkai importuotojai užtikrina, kad:

a)  būtų atlikta atitinkama 38 straipsnyje nurodyta atitikties vertinimo procedūra ir fizinis gamintojas būtų parengęs VII priede nurodytus ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus;

b)  pakuotės būtų paženklintos pagal 12 straipsnį;

c)  kartu su pakuotėmis būtų pateikti reikalaujami dokumentai;

d)  fizinis gamintojas būtų įvykdęs 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotės neatitinka taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, jis nepateikia pakuočių rinkai tol, kol neužtikrinama jų atitiktis reikalavimams.

3.  Importuotojai ant pakuočių nurodo savo pavadinimą ir savo registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikalaujama informacija pateikiama per duomenų saitą arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Kontaktiniai duomenys turi būti aiškūs, suprantami ir įskaitomi.

4.  Importuotojai užtikrina, kad pagal 3 dalį teikiama informacija būtų aiški, suprantama ir įskaitoma, ja nebūtų pakeičiama ar paslepiama informacija, reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl supakuotų produktų ženklinimo, ir ji negalėtų būti supainiota su ta informacija.

5.  Importuotojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už pakuotes, jų laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jų atitikčiai taikytiniems 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

6.  Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad tos pakuotės, kurias jie pateikė rinkai, neatitinka taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tų pakuočių atitiktį reikalavimams arba, kai tinkama, jas pašalintų iš rinkos ar atšauktų.

7.  Importuotojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė pakuotes, rinkos priežiūros institucijas apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie visas taisomąsias priemones, kurių imtasi.

8.  Importuotojai 5 metus po vienkartinių pakuočių pateikimo rinkai ir 10 metų po daugkartinių pakuočių pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad ji būtų prieinama rinkos priežiūros institucijoms, ir užtikrina, kad toms institucijoms jų prašymu būtų galima suteikti prieigą prie VII priede nurodytų ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamų techninių dokumentų.

9.  Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą importuotojai tai institucijai viena ar daugiau lengvai suprantamų kalbų pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai taikytiniems 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodyti, įskaitant techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, paprašius, popierine forma. Prieiga prie atitinkamų dokumentų užtikrinama per 10 dienų nuo tada, kai gaunamas nacionalinės institucijos prašymas.

10.  Importuotojai su kompetentinga nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus.

19 straipsnis

Platintojų pareigos

1.  Tiekdami pakuotes rinkai platintojai veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

2.  Prieš tiekdami pakuotes rinkai platintojai įsitikina, kad:

a)  gamintojas, kuriam dėl tų pakuočių tenka didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, būtų registruotas 44 straipsnyje nurodytame gamintojų registre;

b)  pakuotės būtų paženklintos pagal 12 straipsnį;

c)  fizinis gamintojas ir importuotojas būtų įvykdę atitinkamai 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 18 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.  Kai platintojas, prieš tiekdamas pakuotes rinkai, mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotės neatitinka 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba kad fizinis gamintojas ar importuotojas nesilaiko tų taikytinų reikalavimų, jis netiekia pakuočių rinkai tol, kol neužtikrinama jų atitiktis reikalavimams arba kol fizinis gamintojas neįvykdo reikalavimų.

Platintojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už pakuotas, jų laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jų atitikčiai 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

4.   Gamintojo atskleistos informacijos platintojas nenaudoja jokiam kitam tikslui, kaip tik patikrinti, ar laikomasi taikytinų reikalavimų. Platintojams draudžiama netinkamai naudoti tokią informaciją komerciniais tikslais.

5.  Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad pakuotės, kurias jie tiekė rinkai su supakuotu produktu, neatitinka taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių, būtinų tam, kad būtų užtikrinta tų pakuočių atitiktis reikalavimams arba, kai tinkama, jos būtų pašalintos iš rinkos ar atšauktos.

Platintojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė pakuotes, rinkos priežiūros institucijas apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi.

6.  Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą platintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia visą jiems prieinamą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai taikytiniems 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodyti. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, paprašius, popierine forma.

Platintojai su nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus.

20 straipsnis

Realizavimo paslaugų teikėjų pareigos

1.   Gamintojai, siūlantys pakuotes Sąjungoje esantiems vartotojams, realizavimo paslaugų teikėjams pateikia 45 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją paslaugų teikėjo ir gamintojo sutarties dėl bet kurios iš Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 11 punkte nurodytų paslaugų sudarymo metu.

2.   Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir paslaugų teikėjo ir gamintojo sutarties dėl bet kurios iš Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 11 punkte nurodytų paslaugų sudarymo momentu, realizavimo paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze ar valstybės narės arba Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba viešai prieinamu registracijos sąrašu pagal 44 straipsnio 13 dalį, arba prašydamas gamintojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalyje nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Pagal šį reglamentą už pateiktos informacijos tikslumą atsako gamintojai.

Jei realizavimo paslaugų teikėjas gauna pakankamai informacijos arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors iš atitinkamo gamintojo gautas 1 dalyje nurodytos informacijos elementas yra netikslus, neišsamus arba neatnaujintas, tas paslaugų teikėjas nedelsdamas arba per Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytą laikotarpį paprašo, kad gamintojas tą padėtį ištaisytų.

Jei gamintojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, realizavimo paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam gamintojui, kiek tai susiję su pakuočių ar supakuotų produktų siūlymu Sąjungoje esantiems vartotojams, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas. Realizavimo paslaugų teikėjas gamintojui nurodo sustabdymo priežastis.

3.   Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150(72) 4 straipsniui, jei realizavimo paslaugų teikėjas sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 2 dalį, atitinkamas gamintojas turi teisę užginčyti realizavimo paslaugų teikėjo sprendimą valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs realizavimo paslaugų teikėjas, teisme.

4.   Realizavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų tvarkomų pakuočių sandėliavimo, tvarkymo ir pakavimo, adresavimo ar siuntimo sąlygos nepakenktų pakuotės atitikčiai 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

21 straipsnis

Atvejis, kai fizinių gamintojų pareigos taikomos importuotojams ir platintojams

Importuotojas arba platintojas yra laikomas fiziniu gamintoju šio reglamento tikslais ir turi vykdyti fizinio gamintojo pareigas pagal 15 straipsnį, kai pateikia pakuotes rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia jau pateiktas rinkai pakuotes taip, kad tai galėtų paveikti atitiktį atitinkamiems šio reglamento reikalavimams. Transportavimo pakuočių, daugkartinių pakuočių, pirminės gamybos pakuočių, grupinių pakuočių, prekinių pakuočių ar teikiant paslaugas naudojamų pakuočių atveju, jei fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti pakuotę savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, yra labai maža įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB tokia redakcija, kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir pakuočių teikėjas yra Europos Sąjungoje, tada tas pakuočių teikėjas laikomas fiziniu gamintoju šio straipsnio tikslais.

22 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

1.  Ekonominės veiklos vykdytojai, gavę prašymą, pateikia rinkos priežiūros institucijoms informaciją apie:

a)  visų ekonominės veiklos vykdytojų, kurie jiems tiekė pakuotes, tapatybę;

b)  visų ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems jie tiekė pakuotes, tapatybę.

2.  Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalies a punkte nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 5 metus nuo tada, kai jiems tiektos vienkartinės pakuotės, ir 10 metų nuo tada, kai jiems tiektos daugkartinės pakuotės.

Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalies b punkte nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 5 metus nuo tada, kai jie tiekė vienkartines pakuotes, ir 10 metų nuo tada, kai jie tiekė daugkartines pakuotes.

23 straipsnis

Pakuočių atliekų tvarkymo subjektų pareigos teikti informaciją

Pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet kompetentingoms institucijoms per elektroninį registrą arba registrus pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 1 dalį pateikia XII priedo 3 lentelėje nurodytą informaciją apie pakuočių atliekas.

Pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet gamintojams (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai) arba įgaliotajai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai) pateikia visą informaciją, būtiną 44 straipsnio 10 dalyje nurodytoms pareigoms teikti informaciją įvykdyti.

Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai valdžios institucijos yra atsakingos už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet tokioms valdžios institucijoms teiktų visą informaciją, būtiną 44 straipsnio 10 dalyje nurodytoms pareigoms teikti informaciją vykdyti, arba kitomis priemonėmis, papildančiomis elektroninį registrą ar registrus pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 1 dalį.

V skyrius

Kitos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nei nustatytosios VIII skyriuje

24 straipsnis

Su perteklinėmis pakuotėmis susijusi pareiga

1.  Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 36 mėnesiams po deleguotųjų aktų, priimtų pagal antrą pastraipą, įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, ekonominės veiklos vykdytojai, užpildantys pakuotes grupinėje pakuotėje, transportavimo pakuotėje ar e. prekybos siuntų pakuotėje, užtikrina, kad tuščios ertmės santykinė dalis neviršytų 50 %.

Komisijai suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytos tuščios ertmės santykinės dalies apskaičiavimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Toje metodikoje atsižvelgiama į ypatingas pakuočių, kurios turi būti laikomos pakankamai didelėje tuščioje ertmėje, kad atitiktų taikytinus teisinius reikalavimus arba apsaugotų produktą, savybes, visų pirma dėl supakuotų netaisyklingų formų produktų, pakuočių, kuriose yra daugiau nei viena prekinė pakuotė ar produktas, pakuočių, kuriose yra skystų produktų, supakuotų produktų, kurių turinį galima lengvai pažeisti, supakuotų produktų, kuriuos dėl nedidelių matmenų gali pažeisti didesni produktai, taip pat dėl minimalaus ploto ant transportavimo pakuotės, kad būtų galima pritvirtinti siuntos etiketes.

2.  Tokio apskaičiavimo tikslais:

a)  tuščia ertmė reiškia grupinės pakuotės, transportavimo pakuotės ar e. prekybos siuntų pakuotės bendro tūrio ir joje esančios prekinės pakuotės tūrio skirtumą;

b)  tuščios ertmės santykinė dalis reiškia tuščios ertmės, kaip apibrėžta šios dalies a punkte, ir bendro grupinės pakuotės, transportavimo pakuotės ar e. prekybos siuntų pakuotės tūrio santykį.

Tuščia ertme laikoma ertmė, užpildoma tokiomis užpildo medžiagomis kaip popieriaus atraižos, oro pagalvėlės, burbulinė plėvelė, kempinėlių užpildai, putų užpildai, medienos vilna, polistirenas ar putplasčio granulės.

3.   Ne vėliau kaip... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ekonominės veiklos vykdytojas, kuris užpildo prekinę pakuotę, užtikrina, kad tuščia ertmė būtų sumažinta iki minimumo, būtino pakuotės funkcijai, įskaitant produkto apsaugą, užtikrinti. Prekinės pakuotės atveju tuščios ertmės santykinė dalis reiškia pakuotės bendro vidinio tūrio ir supakuoto produkto kiekio (tūrio) skirtumą.

Vertinant atitiktį šios dalies reikalavimams, tuščia ertmė, kuri užpildoma popieriaus atraižomis, oro pagalvėlėmis, burbuline plėvele, kempinėlių užpildais, putų užpildais, medienos vilna, polistirenu, putplasčio granulėmis ar kitomis užpildo medžiagomis, laikoma tuščia ertme.

Produktų, kurie transportavimo metu nusėda arba kurių atveju viršutinė erdvė reikalinga maisto produktui apsaugoti, prekinių pakuočių arba kitų šias savybes turinčių pakuočių atitiktis šiai daliai vertinama kaip pripildymo lygis pripildymo momentu. Oras tarp supakuoto maisto produkto ar jo viduje arba apsauginės dujos nelaikomos tuščia ertme.

4.  1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma ekonominės veiklos vykdytojams, kurie prekines pakuotes naudoja kaip e. prekybos siuntų pakuotes arba kurie naudoja daugkartines pakuotes pagal pakartotinio naudojimo sistemą. Nepaisant to, jie užtikrina, kad tokia prekinė pakuotė atitiktų 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Ne vėliau kaip … [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalyje nurodytą tuščios ertmės santykinę dalį bei 4 dalyje nurodytas išimtis ir įvertina galimybę nustatyti tuščios ertmės santykines dalis prekinėms pakuotėms, visų pirma žaislams, kosmetikai, rinkiniams „pasidaryk pats“ ir elektroniniams produktams.

25 straipsnis

Tam tikrų formų pakuočių naudojimo apribojimai

1.  Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai nepateikia rinkai V priede nurodytų formų ir paskirčių pakuočių.

2.   Valstybės narės gali toliau taikyti anksčiau nei 2025 m. sausio 1 d. priimtus V priede išvardytų formų ir paskirčių pakuočių, pagamintų iš medžiagų, neįtrauktų į V priedą, pateikimo rinkai apribojimus.

3.   1 dalyje išdėstyta nuostata nedaro poveikio 9 straipsnio 2 dalies b punktui.

▌

4.  Valstybės narės gali atleisti labai mažas įmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB tokia redakcija, kokia viešai paskelbta … [šio reglamento įsigaliojimo data], nuo reikalavimo laikytis V priedo 3 punkto, ▌ jeigu buvo įrodyta, kad techniškai neįmanoma nenaudoti pakuočių ar naudotis infrastruktūra, reikalinga pakartotinio naudojimo sistemos veikimui užtikrinti.

5.  Ne vėliau kaip... [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina apribojimų ir nuo jų nukrypti leidžiančių nuostatų teigiamą poveikį aplinkai ir atsižvelgia į tai, ar yra alternatyvių pakavimo sprendimų, atitinkančių saugos ir higienos reikalavimus, taikomus liestis su jautriais produktais skirtoms pakuotėms. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija peržiūri šią nuostatą ir V priedą, siekdama juos suderinti su technikos ir mokslo pažanga, kad būtų sumažintas pakuočių atliekų kiekis, ir tuo remdamasi įvertina, ar tikslinga nustatyti naujus konkrečių formų pakuočių naudojimo apribojimus, ar aktualu toliau taikyti šiame straipsnyje nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

6.   Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Europos maisto saugos tarnyba, paskelbia gaires, kuriose išsamiau paaiškina V priedą, įskaitant į taikymo sritį patenkančių pakuočių formų pavyzdžius ir visas apribojimų išimtis, ir pateikia į V priedo 2 punktą neįtrauktų vaisių ir daržovių pavyzdinį sąrašą.

26 straipsnis

Su daugkartinėmis pakuotėmis susijusios pareigos

1.  Ekonominės veiklos vykdytojai, valstybės narės teritorijoje pirmą kartą rinkai tiekiantys daugkartines pakuotes, užtikrina, kad toje valstybėje narėje būtų įdiegta tokių pakuočių pakartotinio naudojimo sistema (be kita ko, būtų numatyta paskata užtikrinti surinkimą paskata), atitinkanti 27 straipsnyje ir VI priede nustatytus reikalavimus. Laikoma, kad šią dalį atitinka valstybėse narėse jau įdiegtos esamos pakartotinio naudojimo sistemos.

2.  Tos sistemos atitikties tiems reikalavimams aprašas parengiamas kaip daugkartinių pakuočių techninių dokumentų, teiktinų pagal 11 straipsnio 3 dalį, dalis. Tuo tikslu fizinis gamintojas prašo sistemos dalyvių pateikti atitinkamus raštiškus patvirtinimus pagal VI priedą.

27 straipsnis

Su pakartotinio naudojimo sistemomis susijusi pareiga

1.  Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai dalyvauja vienoje ar daugiau pakartotinio naudojimo sistemų ir užtikrina, kad pakartotinio naudojimo sistemos, apimančios atitinkamas daugkartines pakuotes, atitiktų VI priedo A dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad, prieš vėl siūlant tokias pakuotes naudoti galutiniams naudotojams, jos būtų atnaujintos pagal VI priedo B dalį.

3.   Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai gali paskirti trečiąsias šalis, atsakingas už vieną ar daugiau bendrų pakartotinio naudojimo sistemų. Paskirtosios trečiosios šalys užtikrina, kad pakartotinio naudojimo sistemos, į kurias yra įtrauktos ir daugkartinės pakuotės, atitiktų VI priedo A dalyje nustatytus reikalavimus.

Jei ekonominės veiklos vykdytojai yra paskyrę trečiąsias šalis, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, šiame straipsnyje nustatytas pareigas jų vardu vykdo tos trečiosios šalys.

4.   Ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys daugkartines pakuotes uždarojo ciklo sistemose, kaip apibrėžta VI priede, privalo grąžinti pakuotes į sistemos dalyvių nustatytą (-us) ir sistemos operatoriaus patvirtintą (-us) surinkimo punktą (-us).

28 straipsnis

Su pakartotiniu pripildymu susijusios pareigos

1.  Jei ekonominės veiklos vykdytojai teikia galimybę pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, jie informuoja galutinius naudotojus apie šiuos dalykus:

a)  kokių rūšių tara gali būti naudojama pakartotinam pripildymui perkant siūlomus produktus;

b)  pakartotinio pripildymo higienos standartus;

c)  galutinio naudotojo atsakomybę už sveikatą ir saugą naudojant a punkte nurodytą tarą.

Ši informacija reguliariai atnaujinama ir aiškiai skelbiama atitinkamose patalpose arba kitu būdu pateikiama galutiniams naudotojams.

2.  Ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys galimybę pakartotinai pripildyti tarą, užtikrina, kad pakartotinio pripildymo punktai atitiktų VI priedo C dalyje nustatytus reikalavimus ir visus kitais Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl produktų pardavimo pakartotinai pripildant tarą.

3.  Ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys galimybę pripildyti tarą, užtikrina, kad tuo atveju, jei pakartotinio pripildymo punktuose galutiniams naudotojams yra siūlomos pakuotės ir tara, jos nebūtų teikiamos nemokamai, jei pakuotės neatitinka VI priede nustatytų reikalavimų arba jeigu pakuotės teikiamos pagal užstato grąžinimo sistemą.

4.  Ekonominės veiklos vykdytojai gali atsisakyti pakartotinai pripildyti galutinio naudotojo pateiktą tarą, jei galutinis naudotojas nesilaiko konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo pagal 1 dalį praneštų reikalavimų, ypač jei, jų manymu, tara yra nehigieniška arba netinkama naudoti parduodamam maistui ar gėrimams. Ekonominės veiklos vykdytojai neatsako už higienos ar maisto saugos problemas, kurių gali kilti naudojant galutinio naudotojo pateiktą tarą.

5.   Nuo 2030 m. sausio 1 d. galutiniai platintojai, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 400 m², stengiasi 10 % to prekybos ploto skirti maisto ir ne maisto produktų pakartotinio pripildymo punktams.

29 straipsnis

Pakartotinio naudojimo ▌ tikslai

1.  Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai, Sąjungos teritorijoje, be kita kito, e. prekyboje, kaip transportavimo pakuotes ar produktams transportuoti naudojamas prekines pakuotes naudojantys padėklus (angl. pallets), sulankstomas plastikines dėžes, dėžes, padėklus (angl. trays), plastikines grotelines dėžes, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklas, kibirus, statines ir kanistrus – visų dydžių ir pagamintus iš bet kokių medžiagų, bet kita ko, lanksčių formų, ar naudojantys padėklų (angl. pallets) įvyniojimo medžiagas ar tvirtinimo juostas ant jų dedamiems produktams transportavimo metu stabilizuoti ir apsaugoti, užtikrina, kad bent 40 % tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio į naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

Nuo 2040 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi užtikrinti, kad bent 70 % tokių pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinių pakuočių formos.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys šio straipsnio 1 dalyje išvardytų rūšių transportavimo pakuotes ar prekines pakuotes, skirtas produktams transportuoti Sąjungos teritorijoje tarp skirtingų vietų, kuriose veiklos vykdytojas vykdo savo veiklą, arba tarp bet kurios vietos, kurioje veiklos vykdytojas vykdo savo veiklą ir kitos susijusios įmonės ar įmonės partnerės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361 ta redakcija kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo data] priedo 3 straipsnyje, užtikrina, kad tokios pakuotės būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

▌

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys 1 dalyje išvardytų rūšių transportavimo pakuotes ar transportavimui naudojamas prekines pakuotes produktams pristatyti kitam ekonominės veiklos vykdytojui toje pačioje valstybėje narėje, užtikrina, kad tokios pakuotės būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

▌

4.  1, 2 ir 3 dalyse nustatytos pareigos netaikomos transportavimo pakuotėms ar prekinėms pakuotėms:

a)   naudojamoms pavojingiems kroviniams vežti, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/68/EB;

b)   naudojamoms didelės apimties mašinoms, įrangai ir biržos prekėms, kurių pakuotės suprojektuotos pagal užsakymą, kad atitiktų individualius užsakymą pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo reikalavimus, transportuoti;

c)  yra transportavimui naudojamo lankstaus formato, kurios tiesiogiai liečiasi su maistu ir pašarais, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, ir maisto sudedamųjų dalių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011(73);

d)  yra kartoninių dėžių formos.

5.  Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai, kaip grupines pakuotes naudojantys dėžes, išskyrus kartonines dėžes, naudojamas prekinės pakuotės išorėje tam tikram skaičiui produktų sugrupuoti sudarant atsargų laikymo ar platinimo vienetą, užtikrina, kad bent 10 % tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

Nuo 2040 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi užtikrinti kad bent 25 % tokių pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

▌

6.  Nuo 2030 m. sausio 1 d. galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje rinkai tiekiantis vartotojams alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus prekinėse pakuotėse, užtikrina, kad bent 10 % tų produktų būtų tiekiama į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktose daugkartinėse pakuotėse.

Ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi užtikrinti, kad nuo 2040 m. sausio 1 d. bent 40 % tų produktų būtų tiekiama į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktose daugkartinėse pakuotėse.

Galutinis platintojas sąžininga dalimi prisideda prie to, kad šie tikslai būtų pasiekti supakuotų produktų, pagamintų naudojant jo firminį ženklą, atveju.

▌

7.  6 dalyje nustatyti tikslai netaikomi:

a)   gėrimams, kurie pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 24 straipsnį laikytini greitai gendančiais, ir pienui bei pieno produktams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje, taip pat pieno produktų analogams, kurių KN kodai yra 2202 9911 ir 2202 9915;

b)   vynuogių vyno produktų kategorijoms, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3–9, 11, 12, 15, 16 ir 17 punktuose;

c)  aromatizuotiems vyno produktams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 251/2014(74);

d)  į vyno produktus ir aromatizuotus vyno produktus panašiems produktams, gaunamiems iš vaisių, išskyrus vynuoges, ir daržovių, kitiems fermentuotiems gėrimas, kurių KN kodas yra 2206 00;

e)  alkoholiniams spiritiniams gėrimams, priskiriamiems Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87(75) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 2208 pozicijai.

8.  Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, paskelbia gaires, kuriose išsamiau paaiškinami produktai, kuriems taikomos 6 ir 7 dalys.

▌

9.  6 dalyje nurodyti galutiniai platintojai nemokamai priima visas daugkartines tos pačios rūšies, formos ir dydžio pakuotes, kaip ir jų rinkai tiekiamos pakuotės, pagal tą konkrečią pakartotinio naudojimo sistemą pardavimo vietoje, užtikrindami jų atgavimą ir grąžinimą visoje platinimo grandinėje. Galutiniams naudotojams sudaroma galimybė grąžinti pakuotę toje vietoje, kurioje tokia pakuotė faktiškai perduodama, arba netoliese. Galutinis platintojas grąžina visus susijusius užstatus arba imasi priemonių pranešti apie pakuotės grąžinimą pagal konkrečios pakartotinio naudojimo sistemos valdymo taisykles, kas gali reikšti susijusių užstatų grąžinimą.

10.  Galutiniai platintojai atleidžiami nuo pareigos pasiekti 6 dalyje nustatytus tikslus, jei per kalendorinius metus jų prekybos plotas neviršija 100 m2. Laikantis specialių galutinio platinimo ir kai kurių gamybos sektorių sąlygų, net ir nacionaliniu lygmeniu, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiama prekybos ploto slenkstinė riba.

▌

11.  Valstybės narės gali atleisti galutinius platintojus nuo pareigos pasiekti 6 dalyje nustatytus tikslus, jeigu jų prekybos plotas yra saloje, kurioje gyvena mažiau kaip 2 000 gyventojų, arba savivaldybėje, kurioje gyventojų tankis yra mažiau kaip 54 asmenys / km2. Tačiau 6 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visiems gyventojų centrams / vietovėms, kuriuose gyvena daugiau kaip 5 000 gyventojų. Be to, jei tas galutinis platintojas parduoda 6 dalyje nurodytus produktus daugkartinio naudojimo pakuotėse, jis turi pasirūpinti, kad tokias pakuotes būtų galima grąžinti pagal 9 dalį. Tokiu atveju, jei galutinis platintojas turi daugiau nei vieną prekybos plotą ir tik vienas arba keli iš tų plotų yra tokioje saloje, atitinkami gėrimai ir produktai, tiekiami rinkai valstybės narės teritorijoje tuose prekybos plotuose, nėra įskaičiuojami nustatant, ar pasiekti 6 dalyje nurodyti tikslai.

12.  Valstybės narės gali leisti, kad galutiniai platintojai sudarytų grupes, kad įvykdytų savo pareigas pagal 6 dalį. Šios grupės turi neviršyti 40 % atitinkamos kategorijos gėrimų rinkos dalies ir jas turi sudaryti ne daugiau kaip 5 galutiniai platintojai.

Šios grupės gali apimti tik tų kategorijų gėrimus, kuriuos valstybės narės teritorijoje rinkai tiekia visi grupės nariai.

Reikalavimas dėl ne didesnio nei penkių galutinių platintojų skaičiaus netaikomas, jei jie veikia naudodami tą patį firminį ženklą.

Jei valstybės narės suteikia galimybę pagal šią dalį, valstybės narės institucijai grupės teikiama informacija turi apimti bent:

a)  į grupę įtrauktus ekonominės veiklos vykdytojus; ir

b)  ekonominės veiklos vykdytoją, paskirtą grupės vadovu, kuris bus kontaktinis asmuo.

Atitinkamai valstybės narės gali nustatyti papildomus informacijos teikimo reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti pareigų vykdymą pagal 6 dalį kartu su šia dalimi.

Ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad jų susitarimai atitiktų SESV 101 ir 102 straipsnius. Nedarant poveikio bendram Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui tokioms grupėms, visi grupės nariai visų pirma užtikrina, kad pagal jų susitarimą dėl grupės negalėtų būti nei dalijamasi duomenimis, nei keičiamasi informacija, išskyrus 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, taip pat kiek tai susiję su būsimais pardavimo duomenimis.

Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti ir patikslinti išsamias sąlygas ir informacijos teikimo reikalavimus, kurie turi būti taikomi šiems susitarimams dėl grupių, atsižvelgiant į pakuočių, kurias kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas pateikia rinkai kiekvienais kalendoriniais metais, rūšį bei kiekį ir į vietą, kurioje yra ekonominės veiklos vykdytojai.

13.  Ekonominės veiklos vykdytojai atleidžiami nuo pareigos pasiekti šiame straipsnyje nustatytus tikslus, jeigu jie per kalendorinius metus:

a)  tam tikros valstybės narės teritorijoje rinkai patiekė ne daugiau kaip 1 000 kg pakuočių ir

b)  atitiko labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendacijoje 2003/361 tokia redakcija, kokia viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], nustatytas taisykles.

Laikantis specialių galutinio platinimo ir kai kurių gamybos sektorių sąlygų, net ir nacionaliniu lygmeniu, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamos a punkte nurodytos slenkstinės ribos.

14.   Valstybės narės gali ekonominės veiklos vykdytojus 5 metams atleisti nuo šiame straipsnyje nustatytų pareigų šiomis sąlygomis:

a)  nuo pareigų atleidžiama valstybė narė 5 procentiniais punktais viršija pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo tikslus pagal medžiagas, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m., ir remiantis Komisijos paskelbta ataskaita yra tikėtina, kad likus trejiems metams iki tos datos ji 2030 m. tikslą viršys 5 procentiniais punktais;

b)  nuo pareigų atleidžiama valstybė narė sėkmingai siekia šio reglamento 43 straipsnyje nustatytų atitinkamų atliekų prevencijos tikslų ir gali įrodyti, kad iki 2028 m. pasieks bent 3 % atliekų prevencijos tikslą, palyginti su 2018 m. atskaitos lygiu;

c)  ekonominės veiklos vykdytojai yra priėmę įmonių atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo planus, kuriais padedama siekti atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo tikslų, nustatytų atitinkamai 43 ir 52 straipsniuose.

Jei tenkinamos sąlygos, valstybė narė 5 metų laikotarpį gali pratęsti.

▌

15.  51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti tikslus, viršijančius šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytus minimaliuosius tikslus, jei tie didesni tikslai yra būtini tam, kad valstybė narė pasiektų vieną ar daugiau 43 straipsnyje nustatytų tikslų.

16.   51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti tikslus, susijusius su gėrimais, tiekiamais prekinėse pakuotėse, kurioms netaikoma šio straipsnio 6 dalis, jei tie papildomi tikslai yra būtini tam, kad valstybė narė pasiektų vieną ar daugiau 43 straipsnyje nustatytų tikslų.

17.   Šiame straipsnyje nustatyti tikslai apskaičiuojami vienų kalendorinių metų laikotarpiui.

18.   Siekiant atsižvelgti į naujausius mokslinius ir ekonominius duomenis ir pažangą, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas tam, kad būtų nustatytos:

a)  ekonominės veiklos vykdytojams taikomos išimtys, papildančios šiame straipsnyje išvardytas išimtis, dėl ypatingų ekonominių suvaržymų, su kuriais susiduriama konkrečiame sektoriuje, susijusių su šiame straipsnyje nustatytų tikslų laikymusi;

b)  išimtys, susijusios su konkrečių formų pakuotėmis, kurioms taikomi šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatyti tikslai, kai pasiekti tuos tikslus trukdo su higiena ir maisto sauga susijusios priežastys;

c)  išimtys, susijusios su konkrečių formų pakuotėmis, kurioms taikomi šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatyti tikslai, kai pasiekti tuos tikslus trukdo su aplinkos apsauga susijusios problemos.

19.   Ne vėliau kaip 2034 m. sausio 1 d., atsižvelgdama į naujausius technologinius laimėjimus ir ekonominės veiklos vykdytojų bei valstybių narių įgytą praktinę patirtį, Komisija pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiamas šiame straipsnyje nustatytų 2030 m. tikslų įgyvendinimas ir įvertinama, kokiu mastu šie tikslai padeda priimti veiksmingus ir lengvai įgyvendinamus tvarias pakuotes skatinančius sprendimus, ar įmanoma pasiekti 2040 metams nustatytus tikslus, remiantis patirtimi siekiant 2030 m. tikslų ir kintančiomis aplinkybėmis, ar svarbu toliau taikyti šiame straipsnyje nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, vienkartinių ir daugkartinių pakuočių gyvavimo ciklo vertinimą, taip pat ar būtina ar tikslinga nustatyti naujus kitų kategorijų pakuočių pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus. Į Komisijos vertinimą įtraukiamas poveikio užimtumui vertinimas. Su šia ataskaita, kai tikslinga, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis straipsnis, visų pirma 2040 m. tikslai. Ne vėliau kaip 2032 m. gruodžio mėn. valstybės narės Komisijai pateikia poveikio užimtumui vertinimo duomenis, susijusius su pakartotinio naudojimo tikslų įgyvendinimu jų nacionalinėse teritorijose. Prieš pateikdamos poveikio užimtumui vertinimus Komisijai, valstybės narės informuoja nacionalinius socialinius partnerius, atstovaujančius darbuotojams ir darbdaviams sektoriuose, kuriems taikomi pakartotinio pakuočių naudojimo tikslai, ir su jais konsultuojasi.

30 straipsnis

Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama pakartotinio naudojimo tikslų ▌ siekimo pažanga

1.  Siekdamas įrodyti, kad pasiekė 29 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus tikslus, tokias pakuotes naudojantis ekonominės veiklos vykdytojas apskaičiuoja:

a)  per kalendorinius metus visų savo panaudotų 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų formų pakuočių, kurios yra į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės, ekvivalentinių vienetų skaičių;

b)  per kalendorinius metus visų savo panaudotų 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų formų pakuočių, kurios nėra a punkte nurodytos pakuotės, ekvivalentinių vienetų skaičių.

2.  Norėdamas įrodyti, kad pasiekė 26 straipsnio 6 dalyje ir 33 straipsnyje nustatytus tikslus, galutinis platintojas, tiekdamas rinkai tokius produktus valstybės narės teritorijoje, dėl kiekvieno tikslo atskirai apskaičiuoja:

a)  bendrą gėrimų prekinių vienetų, ▌ supakuotų į daugkartines pakuotes, įtrauktas į pakartotinio naudojimo sistemą, kurie per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiekti rinkai, skaičių arba bendrą tūrį;

▌

b)  bendrą gėrimų prekinių vienetų, ▌ per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiektų rinkai kitais nei a punkte nurodytais būdais, skaičių arba bendrą tūrį.

3.  Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios 29 straipsnyje nustatytų tikslų siekimo pažangos apskaičiavimo taisyklės ir metodika.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Pareiga įrodyti, kad pasiekti 29 straipsnyje nustatyti tikslai, taikoma nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 18 mėnesių po 3 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

31 straipsnis

Ataskaitos kompetentingoms institucijoms dėl pakartotinio naudojimo ▌ tikslų

1.  29 straipsnio 1–8 dalyse nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai šio reglamento 40 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus pateikia ataskaitą ir joje nurodo duomenis apie 29 straipsnyje nustatytų tikslų pasiekimą.

2.  1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama per šešis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos.

3.  Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, prasidedantys 2030 m. sausio 1 d.

4.  Kompetentingos institucijos sukuria elektronines sistemas, per kurias joms pateikiami duomenys, ir nustato naudotinus formatus.

5.  Kompetentingos institucijos gali prašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos tam, kad būtų galima įsitikinti pateikiamų duomenų patikimumu.

6.  Valstybės narės 1 dalyje nurodytų ataskaitų rezultatus skelbia viešai.

7.   Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įsteigia Europos pakartotinio naudojimo stebėsenos centrą. Stebėsenos centras yra atsakingas už šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėseną, duomenų apie pakartotinio naudojimo praktiką rinkimą ir pagalbą plėtojant geriausią praktiką pakartotinio naudojimo srityje.

32 straipsnis

Pakartotinio pripildymo pareiga, taikoma išsineštinio maisto ir gėrimų sektoriuje

1.   Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]:

a)  HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje pakuotėse išsinešti rinkai tiekiantis šaltus ar karštus gėrimus, kurie pilami į tarą pardavimo vietoje ir yra skirti išsinešti, sukuria sistemą, kad vartotojai galėtų atsinešti pripildymui savo tarą;

b)  HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje pakuotėse išsinešti rinkai tiekiantis gatavą maistą, skirtą suvartoti iškart, nereikalaujantį jokio tolesnio paruošimo ir paprastai suvartojamą iš to paties indo, sukuria sistemą, kad vartotojai galėtų atsinešti pripildymui savo tarą.

2.  Galutiniai platintojai, nurodyti 1 dalyje, prekes, talpinamas į vartotojo atsineštą tarą, siūlo už ne didesnę kainą ir ne mažiau palankiomis sąlygomis, nei prekinį vienetą, sudarytą iš tų pačių prekių ir vienkartinės pakuotės.

Galutiniai platintojai prekybos vietoje aiškiai matomomis ir įskaitomomis informacinėmis lentomis ar ženklais galutinius vartotojus informuoja apie galimybę gauti prekes vartotojo pateikiamoje pakartotinai pripildomoje taroje.

33 straipsnis

Pakartotinio naudojimo siūlymas išsineštinio maisto ir gėrimų sektoriuje

1.   Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje pakuotėse išsinešti rinkai tiekiantis šaltus ar karštus gėrimus arba gatavą maistą, skirtą suvartoti iškart ir nereikalaujantį jokio tolesnio paruošimo, kurie talpinami į tarą pardavimo vietoje ir yra skirti išsinešti, suteikia vartotojams galimybę naudoti į pakartotinio naudojimo sistemą trauktas pakuotes.

2.  Galutiniai platintojai prekybos vietoje aiškiai matomomis ir įskaitomomis informacinėmis lentomis ar ženklais galutinius vartotojus informuoja apie galimybę gauti prekes daugkartinėje pakuotėje.

3.  Galutiniai platintojai prekes, talpinamas į daugkartines pakuotes, siūlo už ne didesnę kainą ir ne mažiau palankiomis sąlygomis, nei prekinį vienetą, sudarytą iš tų pačių prekių ir vienkartinės pakuotės.

4.  Galutiniams platintojams šis straipsnis netaikomas, jei jie atitinka Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB nustatytą labai mažos įmonės apibrėžtį.

5.  Nuo 2030 m. ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi 10 % produktų siūlyti daugkartinėse pakuotėse.

6.  51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti tikslus, viršijančius šio straipsnio 5 dalyje nustatytus minimaliuosius tikslus, jei tie didesni tikslai yra būtini tam, kad valstybė narė pasiektų vieną ar daugiau 43 straipsnyje nustatytų tikslų.

V skyrius

Plastikiniai pirkinių maišeliai

34 straipsnis

Plastikiniai pirkinių maišeliai

1.  Valstybės narės imasi priemonių, kad jų teritorijoje būtų tvariai sumažintas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas.

Laikoma, kad tvaraus sumažinimo tikslas pasiektas, jeigu ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. vienam asmeniui tenkantis metinis lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas yra ne didesnis kaip 40 maišelių arba lygiavertis svoriu išreikštas tikslinis kiekis.

2.  Priemonėmis, kurių valstybės narės imasi, kad pasiektų 1 dalyje nustatytą tikslą, atsižvelgiama į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai juos gaminant, perdirbant ar šalinant ir nuo jų kompostavimo savybių, patvarumo ar numatytos specialios paskirties. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, tokios priemonės gali apimti prekybos apribojimus, jeigu jie yra proporcingi ir nediskriminaciniai.

3.  Vykdydamos pareigas pagal SESV, valstybės narės gali imtis ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių, bet ir, pavyzdžiui, taikyti ekonomines priemones ir nustatyti nacionalinius mažinimo tikslus, kiek tai susiję su visų rūšių plastikiniais pirkinių maišeliais, nepriklausomai nuo jų sienelės storio.

4.  Vykdydamos 1 dalyje nustatytas pareigas valstybės narės gali daryti išimtį labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurie reikalingi higienos tikslais arba pateikiami kaip prekinė pakuotė nefasuotiems maisto produktams supakuoti, kad būtų išvengta maisto švaistymo.

5.   Ne vėliau kaip... [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija parengia ataskaitą dėl pakuočių medžiagų, kurios nėra nurodytos 1 ir 2 dalyse ir kurios gali turėti didesnį neigiamą poveikį aplinkai, ir, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatomi mažinimo tikslai ir priemonės šiems tikslams pasiekti.

VII skyrius

Pakuočių atitiktis reikalavimams

35 straipsnis

Bandymų, matavimo ir skaičiavimo metodai

Siekiant užtikrinti, kad pakuotės atitiktų šio reglamento 5–12, 24 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir patikrinti atitiktį tiems reikalavimams, bandymai, matavimai ir skaičiavimai atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, kurie yra taikomi atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus ir kurių rezultatų neapibrėžtis laikoma nedidele.

36 straipsnis

Atitikties prielaida

1.  35 straipsnyje nurodyti bandymų, matavimo ar skaičiavimo metodai, atitinkantys darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomi atitinkančiais reikalavimus, kuriuos apima tame straipsnyje nustatyti atitinkami standartai arba jų dalys.

2.   Kai 1 dalyje nurodytus bandymų, matavimo ar skaičiavimo metodus taiko atitikties vertinimo įstaigos, akredituotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, jie yra laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.  Pakuotė, atitinkanti darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma atitinkančia 5–12, 24 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ▌ kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.

37 straipsnis

Bendrosios ▌ specifikacijos

1.  2 dalyje nurodytas bendrąsias ▌ specifikacijas ar jų dalis atitinkanti pakuotė laikoma atitinkančia 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tos bendrosios ▌ specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

2.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatyto bendrąsias ▌ specifikacijas, susijusias su 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytais reikalavimais, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:

a)  nėra nuorodos į 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytus atitinkamus reikalavimus apimančius darniuosius standartus, kuri būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, ir nenumatoma, kad tokia nuoroda bus paskelbta per pagrįstą laikotarpį, arba esamas standartas neatitinka tų reikalavimų, kuriuos turėtų apimti prašymas, ir

b)  Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį yra paprašiusi vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti arba peržiūrėti darnųjį standartą, susijusį su 5–12 straipsniuose ir 27 straipsnyje nustatytais reikalavimais, ir yra įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

i)  to prašymo nepriėmė nė viena Europos standartizacijos organizacija, kuriai jis buvo pateiktas;

ii)  tą prašymą priėmė bent viena iš Europos standartizacijos organizacijų, kurioms jis buvo pateiktas, tačiau prašomi darnieji standartai:

–  nepriimami iki prašyme nurodyto termino;

–  neatitinka prašymo arba

–  nevisiškai atitinka reikalavimus, kuriuos turėtų apimti.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Prieš rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą apie tai, kad, jos manymu, 2 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos.

4.  Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Kai darniojo standarto nuoroda paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija panaikina 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius 5–12 ir 27 straipsniuose ▌ nustatytus reikalavimus.

5.   Tais atvejais, kai valstybė narė arba Europos Parlamentas mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, jie apie tai informuoja Komisiją pateikdami išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir, jei tinkama, gali iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

38 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūra

Pakuotės atitikties 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinimas atliekamas pagal VII priede nustatytą procedūrą.

39 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.  ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta atitiktis 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.  ES atitikties deklaracija turi atitikti VIII priede pateikiamą struktūros šabloną, apimti VII priede nustatyto modulio elementus ir turi būti nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje atitinkama pakuotė pateikiama arba tiekiama rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.  Jei pakuotei ar supakuotam produktui taikomas daugiau nei vienas Sąjungos teisės aktas, kuriais reikalaujama pateikti ES atitikties deklaraciją, kai tikslinga, pagal visus tokius Sąjungos teisės aktus parengiama viena bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi atitinkami Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos. Tai gali būti dokumentų rinkinys, sudarytas iš atitinkamų atskirų ES atitikties deklaracijų.

4.  Parengęs ES atitikties deklaraciją fizinis gamintojas prisiima atsakomybę už pakuotės atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

5.   Kompetentingos institucijos per vienus metus stengiasi kontroliuoti bent dalies pateikiamų atitikties deklaracijų tikslumą, kuris vertinamas taikant rizika grindžiamą metodą, ir imasi būtinų priemonių neatitikčiai šalinti, pvz., iš rinkos šalina reikalavimus neatitinkančius produktus.

VIII skyrius

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

40 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.  Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų atsakingomis už šiame skyriuje ir 6 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 1–8 dalyse ir 30, 31 bei 34 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą ir jų vykdymo užtikrinimą.

2.  Valstybės narės nustato išsamias tos kompetentingos institucijos ar kompetentingų institucijų organizacines ir veiklos nuostatas, įskaitant administracines ir procedūrines taisykles, kuriomis reglamentuojama:

a)  gamintojų registracija pagal 44 straipsnį;

b)  44 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo organizavimas ir stebėsena;

c)  45 straipsnyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo priežiūra;

d)   leidimas vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas pagal 47 straipsnį;

e)  informacijos prieinamumas pagal 56 straipsnį.

3.  Ne vėliau kaip ... [5 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokius tų kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

41 straipsnis

Ankstyvojo perspėjimo ataskaita

1.  Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, 43 ir 52 straipsniuose nustatytų tikslų siekimo pažangos ataskaitas Komisija parengia likus ne mažiau kaip trejiems metams iki kiekvieno tuose straipsniuose nustatyto termino.

2.  Į 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukiama:

a)  tikslų pasiekimo kiekvienoje valstybėje narėje įvertinimas;

b)  valstybių narių, kurioms kyla rizika nepasiekti šių tikslų iki atitinkamų terminų, sąrašas kartu su atitinkamomis rekomendacijomis toms valstybėms narėms;

c)  Sąjungoje taikomos geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pažangą siekiant tikslų.

42 straipsnis

Atliekų tvarkymo planai ir atliekų prevencijos programos

1.  Valstybės narės į atliekų tvarkymo planus, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 straipsnį, įtraukia specialų skyrių dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal šio reglamento 48, 50 ir 52 straipsnius.

2.   Valstybės narės į atliekų prevencijos programas, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2008/98/EB 29 straipsnį, įtraukia specialų skyrių dėl pakuočių bei pakuočių atliekų ir šiukšlinimo prevencijos, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal šio reglamento 43 ir 51 straipsnius.

2 SKIRSNIS

Atliekų prevencija

43 straipsnis

Pakuočių atliekų prevencija

1.  Kiekviena valstybė narė vienam gyventojui tenkantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, palyginti su 2018 m. vienam gyventojui tekusiu susidariusių pakuočių atliekų kiekiu, apie kurį pranešta Komisijai pagal Sprendimą 2005/270/EB, sumažina bent:

a)  ne vėliau kaip 2030 m. – 5 %;

b)  ne vėliau kaip 2035 m. – 10 %;

c)  ne vėliau kaip 2040 m. – 15 %.

Kad padėtų valstybėms narėms pasiekti 1 dalyje nustatytus pakuočių atliekų prevencijos tikslus, ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina korekcinį koeficientą, kad būtų atsižvelgiama į turizmo padidėjimą arba sumažėjimą, palyginti su baziniais metais. Šis korekcinis koeficientas grindžiamas susidarančiu vienam turistui tenkančių pakuočių atliekų kiekiu ir turistų skaičiaus svyravimu, palyginti su baziniais metais, ir juo atsižvelgiama į pakuočių atliekų mažinimo turizmo sektoriuje potencialą.

2.   Nedarant poveikio 1 ir 3 dalims, valstybės narės, jau nustačiusios atskiras pakuočių atliekų tvarkymo sistemas – atskirą buitinių pakuočių atliekų ir atskirą pramoninių bei komercinių pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, gali šias sistemas išlaikyti.

3.   Kiekviena valstybė narė, siekdama 1 dalyje nustatytų tikslų, stengiasi sumažinti susidarančių plastiko pakuočių atliekų kiekį.

4.  Valstybės narės, laikydamosi bendrų Sąjungos atliekų politikos tikslų ir siekdamos šiame straipsnyje nustatytų tikslų, įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui ir kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai. Tokios priemonės gali apimti ne tik šiame reglamente nurodytas priemones, bet ir ekonomines ir kitas priemones, kuriomis teikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, pavyzdžiui, Direktyvos 2008/98/EB IV ir IVa prieduose nurodytas priemones, arba kitokias tinkamas priemones, įskaitant paskatas pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas ir reikalavimus gamintojams ar gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms patvirtinti atliekų prevencijos planus. Jos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir parengtos taip, kad, laikantis SESV, būtų vengiama prekybos kliūčių ar konkurencijos iškraipymų. Tokios priemonės neturi paskatinti pereiti prie lengvesnių pakuočių medžiagų, kad būtų pasiektas atliekų kiekio mažinimo tikslas.

5.   4 dalies tikslais ir nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184(76) 16 straipsnio 2 daliai, valstybės narės teikia paskatas restoranams, valgykloms, barams, kavinėms ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjams, kad jie, jei įmanoma, savo klientams nemokamai arba už nedidelį mokestį siūlytų vandentiekio vandenį taroje, kurią galima pakartotinai panaudoti arba pakartotinai pripildyti.

6.  4 dalies tikslais valstybės narės, laikydamosi šiame reglamente išdėstytų nuostatų, gali nustatyti pakuočių atliekų prevencijos priemones, kuriomis viršijami 1 dalyje nustatyti minimalieji tikslai.

7.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. gali prašyti Komisijos 1 dalyje nurodytiems tikslams apskaičiuoti remtis kitais baziniais metais nei 2018 m. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 ir 6 dalims, Komisija gali leisti valstybėms narėms apskaičiuojant 1 dalyje nurodytus tikslus remtis prašomais baziniais metais su sąlyga, kad valstybė narė pateikia pagrįstus įrodymus, kad:

a)  per metus, kurie turi būti naudojami apskaičiuojant 1 dalyje nurodytus tikslus, pakuočių atliekų kiekis reikšmingai padidėjo;

b)  toks padidėjimas yra susijęs tik su ataskaitų teikimo procedūrų pakeitimais;

c)  padidėjimas nėra susijęs su padidėjusiu suvartojimu ir

d)  užtikrintas geresnis valstybių narių duomenų palyginamumas.

8.  Ne vėliau kaip... [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalyje nustatytus tikslus ir įvertina poreikį įtraukti konkrečius tikslus dėl tam tikrų pakuočių medžiagų. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei mano, kad tai tikslinga, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▌

3 SKIRSNIS

Gamintojų registras ir didesnė gamintojo atsakomybė

44 straipsnis

Gamintojų registras

1.  Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 44 straipsnio 14 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos valstybės narės sukuria registrą, skirtą stebėti, kaip pakuočių gamintojai laikosi šio skyriaus reikalavimų.

Tame registre pateikiamos nuorodos į kitų gamintojų nacionalinių registrų interneto svetaines, kad visose valstybėse narėse būtų lengviau registruoti gamintojus ar įgaliotuosius atstovus didesnės gamintojo atsakomybės klausimams.

2.  Gamintojai privalo registruotis 1 dalyje nurodytame registre. Jie tuo tikslu pateikia registracijos paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie pirmą kartą valstybės narės rinkai tiekia pakuotes ar supakuotus produktus. Jei gamintojas yra įgaliojęs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje, ta organizacija vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, nebent atitinkama valstybė narė, kurioje sukurtas registras, būtų nurodžiusi kitaip.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad šiame straipsnyje nustatytas pareigas pagal rašytinį įgaliojimą gamintojų vardu gali vykdyti įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams.

4.  Gamintojai netiekia pakuočių valstybės narės rinkai, jeigu jie arba, kai taikytina, pagal 45 straipsnį jų įgaliotieji atstovai didesnės gamintojo atsakomybės klausimams nėra registruoti toje valstybėje narėje.

5.  Į registracijos paraišką įtraukiama informacija, teiktina pagal IX priedo A dalį. Valstybės narės gali prašyti papildomos informacijos ar dokumentų, jei tokia informacija arba dokumentai reikalingi siekiant stebėti ir užtikrinti šio reglamento ir valstybių narių priimtų taisyklių pagal 40 straipsnio 2 dalį laikymąsi.

6.  Jeigu įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams atstovauja daugiau nei vienam gamintojui, jis kartu su informacija, teiktina pagal 5 dalį, atskirai pateikia kiekvieno iš atstovaujamų gamintojų pavadinimą ir kontaktinius duomenis.

7.  Gamintojas arba, kai taikytina, jo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje pagal šio straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip birželio 1 d. ataskaitose už kiekvienus visus praėjusius kalendorinius metus už registrą atsakingai kompetentingai institucijai pateikia IX priedo B dalyje nurodytą informaciją. Valstybės narės gali reikalauti, kad ataskaitas audituotų ir patvirtintų nepriklausomi auditoriai, prižiūrint 40 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, remiantis nacionaliniais standartais, jei tokių esama.

8.   Gamintojai, per vienus kalendorinius metus pirmą kartą valstybės narės rinkai patiekę mažesnį nei 10 tonų pakuočių arba supakuotų produktų kiekį arba, kai taikytina, gamintojo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje pagal šio straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip birželio 1 d. ataskaitose už kiekvienus visus praėjusius kalendorinius metus už registrą atsakingai kompetentingai institucijai pateikia IX priedo C dalyje nurodytą informaciją.

Valstybės narės gali nustatyti, kad gamintojams ir, kai taikytina, gamintojo įgaliotiesiems atstovams arba gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai leidžiama ataskaitą remiantis pirmesne pastraipa už konkrečius kalendorinius metus pateikti tik tuo atveju, jei jie rinkai pateikia pakuočių kiekį, kurio maksimali slenkstinė riba yra mažesnė nei 10 tonų per vienus kalendorinius metus, su sąlyga, kad priešingu atveju atitinkama valstybė narė neturės pakankamai tikslių duomenų tam, kad:

a)  tais kalendoriniais metais galėtų įvykdyti 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ataskaitų teikimo pareigas ir

b)  galėtų užtikrinti, kad 57 straipsnyje nurodyta duomenų bazė būtų išsami ir teiktų duomenis pagal 56 straipsnio 2 dalies a punktą.

9.   Kai to reikia dėl su biudžetu susijusių priežasčių, atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad IX priedo B ir C dalyse nurodytą informaciją kompetentingai institucijai, atsakingai už registrą pagal šį straipsnį, gamintojas teiktų kas ketvirtį.

10.   Gamintojai (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai), įgaliotosios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai) arba pakartotinio naudojimo sistemos operatoriai (kai pakartotinio naudojimo sistemos vykdo didesnės gamintojo atsakomybės pareigas) kasmet ataskaitose už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus kompetentingai institucijai pateikia IX priedo D dalyje nurodytą informaciją. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos, tokios institucijos pateiktų IX priedo D dalyje nurodytą informaciją.

11.  Už registrą atsakinga kompetentinga institucija:

a)  gauna 2 dalyje nurodytas gamintojų registracijos paraiškas per elektroninę duomenų tvarkymo sistemą, kurios duomenys skelbiami kompetentingos institucijos interneto svetainėje;

b)  per ne ilgesnį kaip dvylikos savaičių laikotarpį nuo tada, kai pateikiama visa 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija, patvirtina registraciją ir suteikia registracijos numerį;

c)  gali nustatyti su registracijos reikalavimais ir procesu susijusią tvarką nenustatydama daugiau esminių reikalavimų, nei nustatyta 5 ir 6 dalyse;

d)  gali iš gamintojų imti išlaidomis pagrįstą ir proporcingą mokestį už 2 dalyje nurodytų paraiškų nagrinėjimą;

e)  gauna 7 ir 8 dalyse nurodytas ataskaitas ir stebi jų teikimą.

12.  Gamintojas arba, kai taikytina, jo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdami kompetentingai institucijai praneša apie bet kokius registruojantis pateiktos informacijos pakeitimus ir apie bet kokį registruojantis nurodytų pakuočių ar supakuotų produktų tiekimo valstybės narės rinkai pirmą kartą nutraukimą visam laikui. Gamintojas pašalinamas iš registro praėjus trejiems metams po kalendorinių metų, kuriais baigiasi gamintojo registracija, pabaigos, jei jis daugiau nebėra gamintojas.

13.  Valstybės narės užtikrina, kad registruotų gamintojų sąrašas būtų prieinamas lengvai, viešai ir nemokamai. Tačiau neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės turi būti išlaikomas. Registruotų gamintojų sąrašas turi būti kompiuterio skaitomas, tinkamas rūšiavimui ir paieškai internete ir turi būti laikomasi atvirųjų standartų, kad juo galėtų naudotis trečiosios šalys.

14.  Komisija ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma registravimosi registre ir ataskaitų teikimo forma ir nurodomas teiktinų duomenų detalumo lygis, pakuočių rūšys ir medžiagų kategorijos, kurias turi apimti teikiamos ataskaitos.

Ataskaitų teikimo forma turi būti sąveiki, grindžiama atviraisiais standartais ir kompiuterio skaitomais duomenimis, ir turi būti perduodama per sąveikų keitimosi duomenimis tinklą be susaistymo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45 straipsnis

Didesnė gamintojo atsakomybė

1.  ▌ Pagal sistemas, sukurtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius, ir pagal šio skirsnio nuostatas gamintojams tenka didesnė gamintojo atsakomybė už pakuotes ar supakuotus produktus, kuriuos jie pirmą kartą tiekia ▌ valstybės narės rinkai.

2.   Gamintojų mokami finansiniai įnašai apima ne tik Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas išlaidas, bet ir šias išlaidas:

a)  pakuočių atliekoms rinkti skirtų atliekų talpyklų ženklinimo, kaip nurodyta 13 straipsnyje, išlaidas ir

b)  išlaidas dėl surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų atlikimo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/595(77) ir pagal įgyvendinimo aktus, kurie turi būti priimti pagal šio reglamento 56 straipsnio 7 dalies a punktą, tuo atveju, kai tais įgyvendinimo aktais numatoma pareiga atlikti tokius tyrimus.

Padengtinos išlaidos nustatomos skaidriai, proporcingai, nediskriminaciniu ir efektyviu būdu.

3.  Gamintojas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 15 punkto c papunktyje, raštišku įgaliojimu paskiria įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje gamintojas pirmą kartą tiekia pakuotes, išskyrus tą valstybę narę, kurioje jis yra įsisteigęs. Valstybės narės gali nustatyti, kad pirmą kartą tiekdami supakuotus produktus jų teritorijoje trečiosiose valstybėse įsisteigę gamintojai rašytiniu įgaliojimu paskirtų įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams.

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai toje valstybėje narėje numatytas automatinis duomenų suderinimas su nacionaliniu registru, tai būtų taikoma a ir b punktų tikrinimui.

5.  Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 1 dalies d ir e punktų tikslais interneto platformų, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolines sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 4 skirsnis, iš gamintojų, kurie Sąjungoje esantiems vartotojams siūlo pakuotes, prieš leisdami jiems naudotis savo paslaugomis turi gauti šią informaciją:

a)  informaciją apie 44 straipsnyje nurodytą gamintojų registraciją toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, ir gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius);

b)  gamintojo pasitvirtinimą, kad jis toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, siūlys tik tokias pakuotes, kurių atžvilgiu laikomasi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimų.

Kai gamintojas parduoda savo produktus elektroninėje prekyvietėje, 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas gamintojų vardu rašytiniu įgaliojimu gali vykdyti interneto platformos paslaugos teikėjas.

6.   Gavęs 5 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas gamintojams naudotis jo paslaugomis, interneto platformos paslaugos teikėjas deda visas pastangas, kad įvertintų, ar gauta informacija yra išsami ir patikima.

46 straipsnis

Gamintojo atsakomybę perimanti organizacija

1.  Gamintojai gali pavesti pagal 47 straipsnį leidimą gavusiai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai jų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas. Valstybės narės gali patvirtinti priemones, pagal kurias būtų privaloma įgalioti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją.

2.  Jeigu valstybės narės teritorijoje kelios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turi leidimą gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, valstybė narė užtikrina, kad visos tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos ir gamintojai, kurie neįgaliojo gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kartu aprėptų visą tos valstybės narės teritoriją, kiek tai susiję su veikla pagal 47 straipsnio 3 dalį, 48 ir 50 straipsnius. Valstybė narė paveda kompetentingai institucijai arba paskiria nepriklausomą trečiąją šalį prižiūrėti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo pareigas vykdytų koordinuotai.

3.  Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina duomenų, kuriuos jos turi, konfidencialumą, kiek tai susiję su privačia informacija arba su informacija, tiesiogiai susijusia su konkrečiais gamintojais ar jų įgaliotaisiais atstovais.

4.  Kartu su informacija, nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies e punkte, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo interneto svetainėse bent kas metus ▌ skelbia informaciją apie pakuočių arba supakuotų produktų, pirmą kartą pateiktų valstybės narės rinkai, kiekį ir apie atgautų bei perdirbtų medžiagų kiekio santykį su pakuočių, dėl kurių jos vykdė gamintojo atsakomybės pareigas, kiekiu. Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos, tokios institucijos savo interneto svetainėse bent kartą per metus skelbtų informaciją apie atgautų ir perdirbtų medžiagų kiekio santykį su jų teritorijoje susidariusių pakuočių atliekų kiekiu.

5.   Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina vienodas sąlygas gamintojams, nepriklausomai nuo jų kilmės ar dydžio, neužkraudamos neproporcingos naštos mažų pakuočių kiekių gamintojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones.

47 straipsnis

Leidimas vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas

1.  Tuo atveju, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, – gamintojas, o kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai, – įgaliotoji gamintojo atsakomybę perimanti organizacija kompetentingos institucijos prašo suteikti leidimą.

2.  Valstybė narė savo priemonėmis, kuriomis nustatomos 40 straipsnyje nurodytos administracinės ir procedūrinės taisyklės, nustato šios leidimų suteikimo procedūros taikymo reikalavimus ir išsamią tvarką, kurie gali būti skirtingi, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai arba kolektyviai, taip pat nustato atitikties tikrinimo tvarką, įskaitant informaciją, kurią tuo tikslu turi teikti gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Leidimų suteikimo procedūra apima tvarkos, įdiegtos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų, tikrinimo reikalavimus ir šio tikrinimo terminus, kurie negali būti ilgesni kaip 18 savaičių nuo visų paraiškos dokumentų pateikimo. Šį tikrinimą atlieka kompetentinga institucija arba nepriklausomas ekspertas – jis parengia tikrinimo rezultatų ataskaitą. Šis nepriklausomas ekspertas turi būti nepriklausomas nuo kompetentingos institucijos ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų arba gamintojų, kuriems leista individualiai vykdyti pareigas.

3.  Valstybių narių pagal 2 dalį nustatytinos priemonės apima priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

a)  būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies a–d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)  gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taikomos arba apmokamos priemonės būtų pakankamos, kad būtų galima grąžinti ir tvarkyti visas pakuočių atliekas pagal 48 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 50 straipsnį – o vartotojams nereikėtų už tai mokėti – tokiu dažnumu, kad tai būtų proporcinga apimamai teritorijai ir kiekiui, atsižvelgiant į pakuočių arba supakuotų produktų, kuriuos tas gamintojas arba gamintojai, kurių vardu veikia gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, kiekį ir rūšis;

c)  tuo tikslu būtų sudaryti reikiami susitarimai, įskaitant preliminarius susitarimus, su platintojais, valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis, jų vardu tvarkančiais atliekas;

d)  būtų prieinami reikiami rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo pajėgumai siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamas surinktų pakuočių atliekų paruošiamasis apdorojimas ir aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas;

e)  būtų laikomasi 6 dalyje nustatyto reikalavimo.

4.  Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius prašyme suteikti leidimą pateiktos informacijos pakeitimus, su leidimo sąlygomis susijusius pokyčius arba veiklos nutraukimą visam laikui. Kompetentinga institucija gali nuspręsti pakeisti atitinkamą leidimą atsižvelgdama į praneštus pakeitimus.

5.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti panaikinti atitinkamą leidimą, visų pirma jei gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nebesilaiko pakuočių atliekų apdorojimo organizavimo reikalavimų arba nevykdo kitų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų pagal sistemas, nustatytas pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius bei pagal šį skirsnį, kaip antai reikalavimų teikti ataskaitas kompetentingai institucijai ar pranešti jai apie bet kokius su leidimo sąlygomis susijusius pokyčius, arba nutraukia veiklą.

6.  Tuo atveju, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, – gamintojas, o kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai, – paskirta gamintojo atsakomybę perimanti organizacija pateikia tinkamą garantiją, kad bus padengtos su atliekų tvarkymo operacijomis susijusios gamintojo ar gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos išlaidos tuo atveju, jei nebūtų vykdomos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, be kita ko, veiklos nutraukimo visam laikui arba nemokumo atvejais. Valstybės narės gali nustatyti papildomų reikalavimų dėl šios garantijos. Tokia garantija gali būti teikiama iš gamintojų mokesčių finansuojamo viešojo fondo, už kurį valstybė narė yra solidariai atsakinga, forma.

4 SKIRSNIS

Grąžinimo, surinkimo ir užstato grąžinimo sistemos

48 straipsnis

Grąžinimo ir surinkimo sistemos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos sistemos ir infrastruktūra, pagal kurias būtų grąžinamos ir atskirai surenkamos visos galutinių naudotojų pakuočių atliekos siekiant užtikrinti, kad jos būtų apdorojamos laikantis Direktyvos 2008/98/EB 4, 10 ir 13 straipsnių ir kad jas būtų lengviau paruošti pakartotiniam naudojimui ir aukštos kokybės grąžinamajam perdirbimui. Pakuotės, atitinkančios į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus, nustatytus pagal minėtos direktyvos 6 straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, surenkamos grąžinamajam perdirbimui. Tokių pakuočių neturi būti leidžiama deginti ir vežti į sąvartynus, išskyrus atliekas, susidarančias vėliau apdorojant atskirai surinktas pakuočių atliekas, kurių perdirbti neįmanoma arba kurias perdirbant nebūtų užtikrinamas geriausias aplinkosauginis rezultatas.

2.   Norėdamos užtikrinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta visapusiška surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūra, kuria būtų palengvinamas grąžinamasis perdirbimas ir užtikrinamas grąžinamajam perdirbimui skirtų plastiko žaliavų prieinamumas. Tokios sistemos gali suteikti prioritetinę prieigą prie grąžinamojo perdirbimo medžiagų, skirtų naudoti tais atvejais, kai atskira grąžinamojo perdirbimo medžiagos kokybė išsaugoma arba atgaunama taip, kad medžiagą būtų galima toliau perdirbti ir naudoti tokiu pačiu ir panašiu būdu, kuo mažiau prarandant kiekį, kokybę ar funkciją.

3.  Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 1 dalyje nurodytos grąžinimo ir atskiro atliekų surinkimo pareigos tam tikros formos atliekų atveju, jei pakuočių ar tokių pakuočių atliekų dalių bendras surinkimas arba surinkimas kartu su kitomis atliekomis nedaro poveikio gebėjimui paruošti tokias pakuotes ar pakuočių atliekų dalis pakartotinai naudoti, perdirbti ar atlikti kitas atgavimo operacijas pagal Direktyvos 2008/98/EB 4 ir 13 straipsnius ir jei atlikus tas operacijas gautų produktų kokybė yra panaši į tą, kuri užtikrinama atliekas surenkant atskirai.

4.  1 dalyje nurodytos sistemos:

a)  yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai, kompetentingos valdžios institucijos ir trečiosios šalys, tvarkančios atliekas jų vardu;

b)  apima visą valstybės narės teritoriją ir visas pakuočių atliekas, susidarančias iš visų rūšių pakuočių ir vykdant visų rūšių veiklą, atsižvelgiant į populiacijos dydį, numatomą pakuočių atliekų kiekį ir sudėtį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams; jos apima atskirą surinkimą viešosiose erdvėse, verslo patalpose ir gyvenamosiose vietovėse ir jo pajėgumai turi būti pakankami;

c)  yra atviros importuojamiems produktams, taikant nediskriminacines sąlygas dėl išsamios naudojimosi šiomis sistemomis tvarkos, naudojimosi jomis mokesčių ir bet kokių kitų sąlygų, ir yra sukurtos taip, kad, laikantis SESV, būtų vengiama prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymų.

5.   Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios atliekų tvarkymo sistemos dalyvautų organizuojant 1 dalyje nurodytas sistemas.

6.  Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatinamas pakuočių atliekų grąžinamasis perdirbimas, atitinkantis grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus.

▌

7.   Valstybės narės gali užtikrinti, kad pakuočių atliekos, kurios nėra surinktos atskirai, prieš šalinimo ar energijos gavybos iš atliekų operacijas būtų rūšiuojamos, kad būtų pašalinamos grąžinamajam perdirbimui pritaikytos pakuotės.

49 straipsnis

Privalomas surinkimas

Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės patvirtina privalomus surinkimo tikslus ir imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 52 straipsnyje išvardytų medžiagų surinkimas atitiktų 52 straipsnyje nustatytus grąžinamojo perdirbimo tikslus ir 7 straipsnyje nustatytus su privaloma grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalimi susijusius tikslus.

50 straipsnis

Užstato grąžinimo sistemos

1.  Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad per metus būtų atskirai surenkama bent 90 % svorio toliau nurodytų formų pakuočių, kurios atitinkamais kalendoriniais metais pirmą kartą tiekiamos rinkai toje valstybėje narėje:

a)  iki trijų litrų talpos vienkartinių plastikinių gėrimų butelių ir

b)  iki trijų litrų talpos vienkartinių metalinių gėrimų taros.

Valstybės narės gali panaudoti iš rinkai pateiktų pakuočių susidariusį pakuočių atliekų kiekį a ir b punktuose nustatytiems tikslams apskaičiuoti, kaip nustatyta įgyvendinimo akte pagal 53 straipsnio 2 dalį.

2.  Kad pasiektų 1 dalyje nurodytus tikslus, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytų atitinkamų formų pakuotėms būtų sukurtos užstato grąžinimo sistemos ir kad užstatas būtų imamas pardavimo vietoje. Valstybės narės gali ekonominės veiklos vykdytojus atleisti nuo užstato ėmimo tais atvejais, kai produktai vartojami HORECA sektoriaus įmonių patalpose, jeigu į užstato sistemą įtraukta pakuotė yra atidaroma, produktas suvartojamas ir tokia pakuotė tuščia grąžinama tose pačiose patalpose.

Pirmos pastraipos pirmame sakinyje nustatyta pareiga netaikoma pakuotėms, skirtoms:

a)  vynui ir vyno produktų kategorijoms, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3, 8, 9, 11, 12, 15, 16 ir 17 punktuose, arba aromatizuotiems vyno produktams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 251/2014;

b)  į vyno produktus panašiems produktams ir aromatizuotiems vyno produktams, pagamintiems iš vaisių, išskyrus vynuoges, ir daržovių, bei kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių KN kodas yra 2206 00;

c)  alkoholiniams spiritiniams gėrimams, priskiriamiems Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 2208 pozicijai;

d)  pienui ir pieno produktams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje.

Valstybės narės gali netaikyti reikalavimo dalyvauti užstato grąžinimo sistemose, kiek tai susiję su vienkartiniais plastikiniais gėrimų buteliais ir vienkartine metaline gėrimų tara, kurių talpa mažesnė nei 0,1 litro, kai toks dalyvavimas techniškai neįmanomas.

3.  ▌ Valstybės narės gali būti atleidžiamos nuo pareigos pagal 2 dalį šiomis sąlygomis:

a)  kai atitinkamos formos pakuočių atskiro surinkimo lygis, kurio reikalaujama pagal 48 straipsnio 4 ir 6 dalis ir apie kurį pranešama Komisijai pagal 56 straipsnio 1 dalies c punktą, viršija 80 % (pagal svorį) tokių pakuočių, pirmą kartą pateikiamų rinkai tos valstybės narės teritorijoje 2026 kalendoriniais metais. Jei tokių duomenų Komisijai dar nepateikta, valstybė narė pateikia pagrįstą patvirtintais nacionaliniais duomenimis ir įgyvendintų priemonių apibūdinimu paremtą įrodymą, kad šioje dalyje nustatytos išimties taikymo sąlygos yra įvykdytos;

b)  likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, valstybė narė praneša Komisijai apie savo prašymą taikyti išimtį ir pateikia įgyvendinimo planą, kuriame išdėstyta strategija ir konkretūs veiksmai, įskaitant tvarkaraštį, kuriais užtikrinama, kad būtų pasiektas 1 dalyje nurodytas 90 % (pagal pakuočių svorį) atskiro surinkimo lygis.

4.  Gavusi pagal 3 dalies b punktą pateiktą įgyvendinimo planą, Komisija per tris mėnesius gali paprašyti valstybės narės tą planą peržiūrėti, jeigu mano, kad jis neatitinka tos dalies b punkte nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė peržiūrėtą planą pateikia per 3 mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo.

5.  Jei 1 dalyje nurodytas pakuočių atskiro surinkimo lygis atitinkamoje valstybėje narėje sumažėja ir nesiekia 90 % rinkai pateikiamų atitinkamos formos pakuočių svorio trejus kalendorinius metus iš eilės, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša, kad išimtis nebetaikoma. Užstato grąžinimo sistema sukuriama ne vėliau kaip antrųjų kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais Komisija atitinkamai valstybei narei pranešė, kad išimtis nebetaikoma, sausio 1 d.

6.  Valstybės narės stengiasi kurti ir išlaikyti užstato grąžinimo sistemas, visų pirma skirtas vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams ir kartoninėms gėrimų pakuotėms ▌. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad vienkartinėms pakuotėms, visų pirma vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams taikomas užstato grąžinimo sistemas būtų galima taikyti ir daugkartinėms pakuotėms, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai perspektyvu.

7.  Valstybė narė gali, laikydamasi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji reikalavimai, pavyzdžiui, dėl galimybės įtraukti 2 dalies a ir b punktuose išvardytas pakuotes ir kitų produktų pakuotes arba pakuotes, pagamintas iš kitų medžiagų.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad daugkartinių pakuočių, kurios yra panašios paskirties ir formos į tas, kurios numatytos 1 dalyje, grąžinimo punktai ir galimybės grąžinti būtų ne mažiau patogūs galutiniams naudotojams kaip ir vienkartinių pakuočių grąžinimas pagal užstato grąžinimo sistemą.

9.  Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad X priede nurodytus minimaliuosius kriterijus atitiktų bent pagal 2 dalį po šio reglamento įsigaliojimo sukurtos užstato grąžinimo sistemos ▌.

X priede išvardyti minimalieji kriterijai netaikomi iki šio reglamento įsigaliojimo sukurtoms užstato grąžinimo sistemoms, kurias taikant 1 dalyje nustatytas 90 % tikslas pasiekiamas ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad esamos užstato grąžinimo sistemos atitiktų X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, kai jos pirmą kartą peržiūrimos. Jei ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. 90 % tikslas nepasiekiamas, esamos užstato grąžinimo sistemos turi atitikti X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus ne vėliau kaip 2035 m. sausio 1 d.

Ne vėliau kaip 2038 m. sausio 1 d. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įvertina šio straipsnio įgyvendinimą ir nustato, kaip kuo labiau padidinti užstato grąžinimo sistemos sąveikumą.

10.   X priede išvardyti minimalieji kriterijai netaikomi atokiausiems regionams, kaip pripažinta SESV 349 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, atsižvelgiant į jų vietos ypatumus.

5 SKIRSNIS

Pakartotinis naudojimas ir pakartotinis pripildymas

51 straipsnis

Pakartotinis naudojimas ir pakartotinis pripildymas

1.  Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų kurti pakuočių pakartotinio naudojimo sistemas, kuriose būtų numatyta pakankamai paskatų grąžinti pakuotes, ir pakartotinio pripildymo sistemas aplinkai saugiu būdu. Tos sistemos turi atitikti šio reglamento 27 bei 28 straipsniuose ir VI priede nustatytus reikalavimus ir neturi kelti pavojaus maisto higienai ar vartotojų saugai.

2.  1 dalyje nurodytos priemonės gali apimti:

a)  užstato grąžinimo sistemų, atitinkančių X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, taikymą daugkartinėms pakuotėms ir 50 straipsnio 1 dalyje nenurodytų formų pakuotėms;

b)  ekonominių paskatų, įskaitant reikalavimus galutiniams platintojams, taikymą, apmokestinant vienkartinių pakuočių naudojimą ir pardavimo vietoje informuojant vartotojus apie tokių pakuočių kainą;

c)  reikalavimus fiziniams gamintojams ar galutiniams platintojams daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba pripildomos pakartotinai, tiekti tam tikrą procentinę dalį produktų, kurių neapima 29 straipsnyje nustatyti tikslai, su sąlyga, kad taip nebus iškraipoma vidaus rinka ir nebus sudaroma kliūčių prekybai produktais iš kitų valstybių narių.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad didesnės gamintojo atsakomybės sistemos ir užstato grąžinimo sistemos tam tikrą minimalią savo biudžeto dalį skirtų mažinimo ir prevencijos veiksmams finansuoti..

6 STRAIPSNIS

Grąžinamojo perdirbimo tikslai ir grąžinamojo perdirbimo skatinimas

52 straipsnis

Grąžinamojo perdirbimo tikslai ir grąžinamojo perdirbimo skatinimas

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad visoje jų teritorijoje būtų pasiekti toliau nurodyti grąžinamojo perdirbimo tikslai:

a)  ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – mažiausiai 65 % visų susidarančių pakuočių atliekų svorio;

b)  ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – toliau nurodytos minimalios konkrečių medžiagų, esančių susidariusiose pakuočių atliekose, svorio procentinės dalys:

i)  50 % plastiko;

ii)  25 % medienos;

iii)  70 % juodųjų metalų;

iv)  50 % aliuminio;

v)  70 % stiklo;

vi)  75 % popieriaus ir kartono;

c)  ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – mažiausiai 70 % visų susidarančių pakuočių atliekų svorio;

d)  ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – toliau nurodytos minimalios konkrečių medžiagų, esančių susidariusiose pakuočių atliekose, svorio procentinės dalys:

i)  55 % plastiko;

ii)  30 % medienos;

iii)  80 % juodųjų metalų;

iv)  60 % aliuminio;

v)  75 % stiklo;

vi)  85 % popieriaus ir kartono.

2.  Nedarant poveikio 1 dalies a ir c punktams, valstybė narė gali atidėti 1 dalies b punkto i–vi papunkčiuose ir d punkto i–vi papunkčiuose nustatytus terminus ne daugiau kaip 5 metams, jei laikomasi šių sąlygų:

a)  atidėjimo laikotarpiu nukrypimas nuo vieno tikslo gali būti ne didesnis kaip 15 procentinių punktų arba šis procentinis dydis padalijamas tarp dviejų tikslų;

b)  atidėjimo laikotarpiu nukrypus nuo tikslų, grąžinamojo perdirbimo lygis pagal vieną tikslą nesumažėja iki mažiau nei 30 %;

c)  atidėjimo laikotarpiu nukrypus nuo tikslų, grąžinamojo perdirbimo lygis pagal vieną tikslą, nurodytą 1 dalies b punkto v ir vi papunkčiuose, nesumažėja iki mažiau nei 60 %, o grąžinamojo perdirbimo lygis pagal vieną tikslą, nurodytą 1 dalies d punkto v ir vi papunkčiuose, nesumažėja iki mažiau nei 70 % ir

d)  likus ne mažiau kaip 24 mėnesiams iki atitinkamo šio straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatyto termino, valstybė narė praneša Komisijai ketinanti atidėti terminą ir pateikia Komisijai įgyvendinimo planą pagal šio reglamento XI priedą, kuris gali būti sujungtas su įgyvendinimo planu, pateikiamu pagal Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 3 dalies b punktą.

3.  Gavusi pagal 2 dalies d punktą pateiktą įgyvendinimo planą, Komisija per tris mėnesius gali paprašyti valstybės narės tą planą peržiūrėti, jei mano, kad planas neatitinka XI priede nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė peržiūrėtą planą pateikia per 3 mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo. Jei Komisija mano, kad planas vis dar neatitinka XI priede nustatytų reikalavimų, o tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog valstybės narė sugebės pasiekti tikslus per papildomą valstybės narės prašomą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip per 5 metus, Komisija įgyvendinimo planą atmeta, o valstybės narė įpareigojama pasiekti tikslus per šio straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus terminus.

4.  Ne vėliau kaip ... [7 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalies c ir d punktuose nustatytus tikslus siekdama juos padidinti arba nustatyti papildomus tikslus. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei mano, kad tai tikslinga, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

5.  Valstybės narės, kai tinkama, skatina medžiagas, gautas iš perdirbtų pakuočių atliekų, naudoti pakuotėms ir kitiems produktams gaminti:

a)  sudarydamos tokioms medžiagoms palankesnes rinkos sąlygas;

b)  peržiūrėdamos esamas taisykles, kuriomis užkertamas kelias naudoti tokias medžiagas.

6.  Valstybė narė gali, laikydamasi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji tikslai.

53 straipsnis

Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo pažanga

1.  Ar pasiekti 52 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai, apskaičiuojama pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles.

2.  Valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus susidariusių pakuočių atliekų svorį. Valstybėje narėje susidariusių pakuočių atliekų apskaičiavimas turi būti išsamus.

Susidariusių pakuočių atliekų apskaičiavimo metodika grindžiama šiais veiksniais:

a)  tais konkrečiais metais valstybės narės rinkai patiektos pakuotės arba

b)  tais pačiais metais toje valstybėje narėje susidariusių pakuočių atliekų kiekis.

Skaičiavimai, grindžiami tais dviem veiksniais, nurodytais a ir b punktuose, koreguojami siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą, patikimumą ir išsamumą pagal reikalavimus ir tikrinimus, kurie turi būti nustatyti pagal 56 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytą įgyvendinimo aktą.

3.  Valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus perdirbtų pakuočių atliekų svorį. Perdirbtų pakuočių atliekų svoris apskaičiuojamas kaip pakuočių, tapusių atliekomis, kurios po visų reikiamų tikrinimo, rūšiavimo ir kitų parengiamųjų operacijų, kurias atliekant pašalintos toliau neperdirbamos atliekomis laikomos medžiagos ir užtikrinta aukšta grąžinamojo perdirbimo kokybė, įtraukiamos į grąžinamojo perdirbimo operaciją, per kurią atliekomis laikomos medžiagos faktiškai perdirbamos į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, svoris.

4.  Kombinuotosios pakuotės ir kitos iš daugiau kaip vienos medžiagos sudarytos pakuotės skaičiuojamos ir jų duomenys teikiami pagal pakuotės sudėtyje esančias medžiagas. Valstybės narės gali nukrypti nuo šio reikalavimo, kai tam tikra medžiaga sudaro nereikšmingą pakuotės vieneto dalį ir bet kokiu atveju ne daugiau kaip 5 % pakuotės vieneto bendros masės.

▌

5.  3 dalies tikslais perdirbtų pakuočių atliekų svoris matuojamas tada, kai pradedama tų atliekų grąžinamojo perdirbimo operacija.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, perdirbtų pakuočių atliekų svoris gali būti matuojamas bet kokios rūšiavimo operacijos baigimo vietoje, jeigu:

a)  taip gautos atliekos yra toliau perdirbamos;

b)  per tolesnes operacijas prieš grąžinamojo perdirbimo operaciją pašalintų toliau neperdirbamų medžiagų ar cheminių medžiagų svoris neįskaičiuojamas į atliekų, apie kurias pranešama kaip apie perdirbtas atliekas, svorį.

6.  Valstybės narės sukuria veiksmingą pakuočių atliekų kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą, kad užtikrintų 2–5 dalyse nustatytų sąlygų laikymąsi. Tą sistemą gali sudaryti pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai arba techninės specifikacijos pagal išrūšiuotų atliekų kokybės reikalavimus. Ją taip pat gali sudaryti vidutiniai išrūšiuotų atliekų nuostolio lygiai atitinkamai pagal įvairias atliekų rūšis ir atliekų tvarkymo praktiką, jei patikimų duomenų neįmanoma gauti kitais būdais. Vidutiniai nuostolio lygiai apskaičiuojami pagal apskaičiavimo taisykles, nustatytas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 10 dalį priimtu deleguotuoju aktu.

7.  Biologiškai skaidžių pakuočių atliekų, su kuriomis atliekama aerobinio ar anaerobinio apdorojimo operacija, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jei taip apdorojus gaunamas kompostas, degazuotasis substratas ar kitas produktas, kuriame esančių grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis panašus į buvusį prieš šią operaciją ir kuris bus naudojamas kaip perdirbtas produktas, medžiaga ar cheminė medžiaga. Jei tie produktai naudojami dirbant žemę, valstybės narės gali juos įskaičiuoti kaip perdirbtus tik tuomet, jei tas naudojimas yra naudingas žemės ūkiui ar gerina ekologinę būklę.

8.  Pakuočių atliekų medžiagų, kurios dėl prieš grąžinamąjį perdirbimą atliktos parengiamosios operacijos nustoja būti atliekomis, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jeigu tokios medžiagos yra skirtos toliau perdirbti į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, naudotinus pagal pirminę ar kitą paskirtį. Tačiau į perdirbtas atliekas neįskaičiuojamos tos atliekomis nebelaikomos medžiagos, kurios yra skirtos naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava arba bus deginamos, naudojamos kaip užpildas ar vežamos į sąvartynus.

9.  Valstybės narės gali atsižvelgti į metalų, atskirtų sudeginus atliekas, grąžinamąjį perdirbimą proporcingai sudegintų pakuočių atliekų daliai, jei tie perdirbti metalai atitinka tam tikrus Sprendime (ES) 2019/1004 nustatytus kokybės kriterijus.

10.  Pakuočių atliekas, siunčiamas į kitą valstybę narę tam, kad toje valstybėje narėje būtų atliekamas jų grąžinamasis perdirbimas, gali į perdirbtas atliekas įskaičiuoti tik ta valstybė narė, kurioje tos pakuočių atliekos surinktos.

11.  Iš Sąjungos eksportuotas pakuočių atliekas į perdirbtas atliekas valstybė narė, kurioje jos surinktos, įskaičiuoja tik jeigu laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas pateikia dokumentais pagrįstus įrodymus, kad atliekų vežimas atitinka to reglamento reikalavimus, įskaitant tai, kad pakuočių atliekos už Sąjungos ribų apdorotos tokiomis sąlygomis, kurios ▌ yra lygiavertės atitinkamais Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktais nustatytiems reikalavimams.

54 straipsnis

Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo įtraukus pakartotinį naudojimą pažanga

1.  Valstybė narė gali nuspręsti tam tikrais metais pasiekti pakoreguoto dydžio tikslus, nurodytus 52 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdama į daugkartinių prekinių pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai ir pakartotinai panaudotų pagal pakuočių pakartotinio naudojimo sistemą, vidutinę dalį per praėjusius trejus metus.

Tie pakoreguoti tikslų dydžiai apskaičiuojami tokiomis atimties operacijomis:

a)  iš 52 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytų tikslų atimant pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms tenkančią visų rinkai pateiktų prekinių pakuočių dalį ir

b)  iš 52 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytų tikslų atimant pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms, sudarytoms iš atitinkamos pakuočių medžiagos, tenkančią visų iš tos medžiagos sudarytų rinkai pateiktų prekinių pakuočių dalį.

Apskaičiuojant atitinkamą pakoreguotą tikslo dydį atsižvelgiama į ne daugiau kaip penkis vidutinės daugkartinių prekinių pakuočių dalies procentinius punktus.

2.  Apskaičiuodama 52 straipsnio 1 dalies a punkte, 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, 52 straipsnio 1 dalies c punkte ir 52 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nustatytus tikslus valstybė narė gali atsižvelgti į pataisytų medinių pakuočių, skirtų naudoti pakartotinai, kiekius.

7 SKIRSNIS

Informacija ir ataskaitų teikimas

55 straipsnis

Informacija apie pakuočių atliekų prevenciją ir tvarkymą

1.  Kartu su informacija, kuri nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 12 straipsnyje, gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos yra įgaliotos pagal 46 straipsnio 1 dalį, arba valstybės narės taikant Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 2 dalį paskirtos valdžios institucijos galutiniams naudotojams ir visų pirma vartotojams suteikia prieigą prie šios su pakuočių atliekų prevencija ir tvarkymu susijusios informacijos apie pakuotes, kurias atitinkami gamintojai tiekia valstybės narės teritorijoje:

a)  kaip galutiniai naudotojai prisideda prie atliekų prevencijos, įskaitant geriausią praktiką;

b)  prieinamas pakuočių pakartotinio naudojimo galimybes;

c)  kaip galutiniai naudotojai prisideda prie atskiro pakuočių atliekų medžiagų surinkimo, įskaitant pakuočių, kuriose yra pavojingų produktų ar pavojingų atliekų, tvarkymą;

d)  ženklų ir simbolių, kurie pritvirtinti ar atspausdinti ant pakuotės ar kuriais pažymėta pakuotė pagal 12 straipsnį arba kurie yra kartu su supakuotu produktu pateikiamuose dokumentuose, reikšmę;

e)  netinkamo pakuočių atliekų šalinimo, kaip antai šiukšlinimo ar išmetimo į mišrias komunalines atliekas, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai arba saugai, taip pat vienkartinių pakuočių, visų pirma plastikinių pirkinių maišelių, neigiamą poveikį aplinkai;

f)  kompostuojamųjų pakuočių kompostavimo savybes ir tinkamo atliekų tvarkymo galimybes pagal 9 straipsnio 2 dalį; vartotojai informuojami, kad kompostuojamosios pakuotės nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis ir kad kompostuojamosios pakuotės neturi būti išmetamos gamtoje.

1 dalies d punkte nustatytos pareigos taikytinos nuo ... [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba 12 straipsnio taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė.

2.  1 dalyje nurodyta informacija turi būti naujausia informacija ir yra teikiama:

a)  interneto svetainėje ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis;

b)  informuojant visuomenę;

c)  švietimo programomis ir kampanijomis;

d)  gairėmis viena ar daugiau naudotojams ir vartotojams lengvai suprantamų kalbų.

3.  Kai informacija teikiama viešai, išlaikomas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės.

56 straipsnis

Ataskaitų teikimas Komisijai

1.  Valstybės narės Komisijai už kiekvienus kalendorinius metus pateikia šiuos duomenis:

a)  duomenis apie 52 straipsnio 1 dalies a–d punktų įgyvendinimą ir apie daugkartines pakuotes,

b)  vienam asmeniui tenkantį labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, storųjų plastikinių pirkinių maišelių ir labai storų plastikinių pirkinių maišelių metinį sunaudotą kiekį atskirai pagal kiekvieną kategoriją, kaip išvardyta XII priedo 4 lentelėje;

c)  pakuočių, kurias apima 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sukurti užstato grąžinimo sistemas, atskiro surinkimo lygį.

Valstybės narės taip pat gali pateikti duomenis apie pirkinių maišelių iš kitų medžiagų metinį sunaudojimą ▌.

2.  Valstybės narės už kiekvienus ▌ kalendorinius metus pateikia ataskaitas apie:

a)  pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai valstybės narės teritorijoje, kiekius pagal kiekvieną pakuočių kategoriją, kaip išvardyta XII priedo 3 lentelėje;

b)  ▌ surinktų pakuočių atliekų kiekius pagal kiekvieną 52 straipsnyje nurodytą pakuotės medžiagą;

c)  perdirbtų pakuočių atliekų kiekius ir perdirbimo lygius pagal kiekvieną pakuočių kategoriją, kaip išvardyta XII priedo 3 lentelėje.

▌

3.  Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra:

a)  vykdant 1 dalies a ir b punktuose ir 2 dalyje nustatytas pareigas – antrieji visi kalendoriniai metai po pagal 7 dalį priimamo įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma ataskaitų teikimo Komisijai forma, įsigaliojimo;

b)  vykdant 1 dalies c punkte nustatytą pareigą – kalendoriniai metai, prasidedantys 2028 m. sausio 1 d.

4.  Valstybės narės prieigą prie 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų suteikia elektroninėmis priemonėmis per 19 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Jos tuos duomenis elektroninėmis priemonėmis per 19 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos pateikia Komisijos pagal 7 dalį nustatyta forma.

5.  Su duomenimis, prie kurių valstybės narės suteikia prieigą pagal šį straipsnį, pateikiama kokybės patikros ataskaita. Ta kokybės patikros ataskaita pateikiama Komisijos pagal 7 dalį nustatyta forma.

6.  Su duomenimis, prie kurių valstybė narė suteikia prieigą pagal šį straipsnį, pateikiama ataskaita dėl priemonių, kurių imtasi pagal 53 straipsnio 7 ir 11 dalis, į kurią, kai taikytina, įtraukiama išsami informacija apie vidutinius nuostolio lygius.

7.  Komisija ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

a)  duomenų apskaičiavimo, tikrinimo ir pateikimo pagal 1 dalies a ir c punktus ir 2 dalį taisyklės, įskaitant metodiką, pagal kurią nustatomos susidariusios pakuočių atliekos, ir tų duomenų teikimo formą;

b)  1 dalies b punkte nurodyto vienam asmeniui tenkančio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudoto kiekio apskaičiavimo metodika ir tų duomenų teikimo forma;

c)   43 straipsnio 3 dalyje nurodytas korekcinis koeficientas, kad būtų atsižvelgta į turizmo padidėjimą arba sumažėjimą palyginti su baziniais metais, siekiant pakuočių atliekų prevencijos tikslų įgyvendinimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▌

8.  Valstybės narės reikalauja, kad pakartotinio naudojimo sistemų operatoriai ir visi ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys pakuotes valstybėse narėse, teiktų kompetentingoms institucijoms tikslius ir patikimus duomenis, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo pareigas teikti ataskaitas pagal šį straipsnį, kai aktualu, atsižvelgdamos į konkrečius išsamių duomenų teikimo sunkumus, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės.

57 straipsnis

Pakuočių duomenų bazės

1.  Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo 56 straipsnio 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo dienos valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad remiantis suderintu pagrindu būtų sukurtos pakuočių ir pakuočių atliekų duomenų bazės, jeigu jų dar nėra, kad būtų galima teikti ataskaitas Komisijai.

2.  Į 1 dalyje nurodytas duomenų bazes įtraukiama ši informacija:

a)  informacija apie pakuočių ir pakuočių atliekų srautų dydį, savybes ir raidą atskiros valstybės narės lygmeniu;

▌

b)  XII priede nurodyti duomenys.

3.   Pakuočių duomenų bazės plačiajai visuomenei turi būti prieinamos kompiuterio skaitomu formatu, suteikiant galimybę gauti atnaujintus duomenis, susijusius su ataskaitų teikimu ir pakuočių atliekų tvarkymo išlaidomis, užtikrinant duomenų sąveikumą ir pakartotinį naudojimą. Jos teikiamos:

a)  žiniatinklio svetainėje arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis atitinkamos valstybės narės valstybine kalba arba

b)  viešosiose ataskaitose atitinkamos valstybės narės valstybine kalba.

Šie reikalavimai neturi daryti poveikio neskelbtinos komercinės informacijos ar duomenų apsaugos teisės aktams.

IX skyrius

Apsaugos procedūros

58 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu taikoma procedūra riziką keliančių pakuočių atveju

1.  Nedarant poveikio ▌ Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsniui, kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai pagrindo manyti, kad pakuotė, kuriai taikomas šis reglamentas, kelia riziką aplinkai ar žmonių sveikatai, jos nepagrįstai nedelsdamos atlieka atitinkamos pakuotės vertinimą, apimantį visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, aktualius atsižvelgiant į atitinkamą riziką. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

1 dalies tikslais už šio reglamento vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos imasi tolesnių veiksmų dėl skundų ar pranešimų, susijusių su tariama pakuočių ir supakuotų produktų neatitiktimi šiam reglamentui, ir patikrina, ar imtasi tinkamų taisomųjų veiksmų.

Jeigu, atlikdamos tą vertinimą, rinkos priežiūros institucijos nustato, kad pakuotė neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą jų nurodytą laikotarpį, proporcingą neatitikties pobūdžiui ir, kai aktualu, neatitikties lygiui, imtųsi tinkamų ir proporcingų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta pakuotės atitiktis tiems reikalavimams.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu kyla susirūpinimas, kad žmonių sveikatai kyla rizika dėl liestis su jautriais produktais skirtų pakuočių, kurioms taikomi Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, priežiūros institucijos nevertina rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurią pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėja institucijas, kompetentingas tą riziką kontroliuoti. Tos institucijos yra Reglamentuose (ES) 2017/625, (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 arba Direktyvoje 2001/83/EB nurodytos kompetentingos institucijos.

3.  Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad pakuotė neatitinka reikalavimų ne vien jų nacionalinėje teritorijoje, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie to vertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas.

4.  Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių dėl visų atitinkamų pakuočių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje.

5.  Jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nesiima pakankamų taisomųjų priemonių arba neatitiktis reikalavimams išlieka, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždrausta atitinkamą pakuotę tiekti jų nacionalinei rinkai, pakuotė būtų pašalinta iš tos rinkos arba atšaukta.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

6.  5 dalyje nurodyta informacija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduodama per Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą ir apima visus turimus duomenis, visų pirma reikalavimų neatitinkančiai pakuotei identifikuoti reikalingus duomenis, pakuotės kilmę, įtariamos neatitikties ir susijusios rizikos pobūdį, nacionalinių priemonių, kurių imamasi, pobūdį bei trukmę ir atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktus argumentus, taip pat, kai taikytina, 61 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Rinkos priežiūros institucijos taip pat nurodo, ar neatitikties priežastis yra kuri nors iš šių priežasčių:

a)  pakuotė neatitinka šio reglamento 5–11 straipsniuose nustatytų tvarumo reikalavimų;

b)  šio reglamento 36 ir 37 straipsniuose nurodytuose darniuosiuose standartuose ar bendrosiose specifikacijose yra trūkumų.

7.  Kitos valstybės narės nei ta, kuri inicijavo šią procedūrą, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokias priemones, kurių imtasi, ir suteikia bet kokią turimą papildomą informaciją apie atitinkamos pakuotės neatitiktį reikalavimams, taip pat, jeigu nepritaria nacionalinei priemonei, kurios imtasi, nurodo savo prieštaravimus.

8.  Jeigu per tris mėnesius nuo tada, kai gauta 4 dalyje nurodyta informacija, nei valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta.

Siekiant atsižvelgti į atitinkamų reikalavimų specifiką, laikinosiomis priemonėmis suteikiamas laikotarpis gali būti ilgesnis arba trumpesnis nei trys mėnesiai.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pašalinta iš jų rinkos arba būtų nedelsiant imamasi kitų tinkamų ribojamųjų priemonių tos pakuotės ar atitinkamo gamintojo (pakuočių naudotojo) atžvilgiu.

59 straipsnis

Sąjungos taikoma apsaugos procedūra

1.  Jeigu, užbaigus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą procedūrą, pareiškiama prieštaravimų dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, arba jeigu Komisija laiko nacionalinę priemonę prieštaraujančia Sąjungos teisei, ji nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Savo sprendimą Komisija adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti pakuotė būtų pašalinta iš jų rinkos, ir apie tai informuoja Komisiją.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.  Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pakuotės neatitikties reikalavimams priežastis siejama su šio reglamento 36 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.  Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pakuotės neatitikties reikalavimams priežastis siejama su 37 straipsnyje nurodytų bendrųjų techninių specifikacijų trūkumais, Komisija tas bendrąsias technines specifikacijas nedelsdama iš dalies pakeičia arba panaikina.

60 straipsnis

Riziką kelianti reikalavimus atitinkanti pakuotė

1.  Jeigu valstybė narė, atlikusi vertinimą pagal 58 straipsnį, nustato, kad, nepaisant to, kad pakuotė atitinka taikytinus 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ji kelia riziką aplinkai ar žmonių sveikatai, ji nedelsdama pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą rinkos priežiūros institucijų nurodytą laikotarpį, proporcingą rizikos pobūdžiui ir, kai aktualu, jos dydžiui, imtųsi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad rinkai pateikiama atitinkama pakuotė tos rizikos nebekeltų, kad būtų užtikrinta jos atitiktis reikalavimams arba kad ji būtų pašalinta iš rinkos ar atšaukta.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu kyla susirūpinimas, kad žmonių sveikatai kyla rizika dėl liestis su jautriais produktais skirtų pakuočių, kurioms taikomi Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, priežiūros institucijos nevertina rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurią pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėja institucijas, kompetentingas tą riziką kontroliuoti. Tos institucijos yra Reglamentuose (ES) 2017/625, (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 arba Direktyvoje 2001/83/EB nurodytos kompetentingos institucijos.

3.  Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi taisomųjų priemonių dėl visų atitinkamų pakuočių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje.

4.  Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo nustatytus faktus ir tolesnius veiksmus pagal 1 dalį. Į tą informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma atitinkamai pakuotei identifikuoti reikalingi duomenys, pakuotės kilmė ir tiekimo grandinė, susijusios rizikos pobūdis ir nacionalinių priemonių, kurių imamasi, pobūdis ir trukmė.

5.  Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalines priemones, kurių imamasi. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir prireikus pasiūlo tinkamų priemonių.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą laikydamasi 65 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

Savo sprendimą Komisija adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

61 straipsnis

Į Sąjungos rinką patenkančių pakuočių kontrolė

1.  Kai reikalavimų nesilaikoma ne vien rinkos priežiūros institucijų nacionalinėje teritorijoje, jos nedelsdamos pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms praneša apie šio reglamento 58 straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones. Į šį pranešimą įtraukiama visa aktuali informacija, visų pirma duomenys, reikalingi reikalavimų neatitinkančiai pakuotei, kuriai taikomos priemonės, ir, jei į ją supakuotas produktas, pačiam produktui identifikuoti.

2.   Pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktą informaciją naudoja rizikos analizei pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 3 dalį atlikti.

3.  1 dalyje nurodytas informacijos perdavimas įvyksta, kai informacija įvedama į atitinkamą muitinės rizikos valdymo sistemą.

4.  Komisija sukuria sąsają, per kurią 1 dalyje nurodytas pranešimas iš 58 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacinės ir komunikacijos sistemos automatiškai perduodamas į 3 dalyje nurodytą sistemą. Ta sąsaja turi pradėti veikti ne vėliau kaip po dvejų metų nuo dienos, kurią priimamas 5 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas.

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos procedūrinės taisyklės ir išsami 4 dalies įgyvendinimo tvarka, įskaitant atitinkamas funkcijas, duomenų elementus ir duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir 4 dalyje nurodytos sąsajos valdymo taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

62 straipsnis

Formali neatitiktis reikalavimams

1.  Valstybė narė reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas ištaisytų atitinkamą neatitiktį reikalavimams, kai ji nustato vieną iš šių faktų:

a)  neparengta ES atitikties deklaracija;

b)  netinkamai parengta ES atitikties deklaracija;

c)  12 straipsnyje nurodytu QR kodu ar duomenų saitu nesuteikiama prieiga prie reikalaujamos informacijos pagal tą straipsnį;

d)  VII priede nurodyti techniniai dokumentai neprieinami, neišsamūs arba juose yra klaidų;

e)  15 straipsnio 6 dalyje ar 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra klaidinga ar neišsami;

f)  neįvykdytas bet kuris kitas 15 ar 18 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas;

g)  nesilaikoma 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl tam tikrų formų pakuočių naudojimo apribojimų arba dėl perteklinių pakuočių;

h)  kiek tai susiję su daugkartinėmis pakuotėmis – nesilaikoma 27 straipsnyje nurodytos pakartotinio naudojimo sistemos sukūrimo, veikimo arba dalyvavimo joje reikalavimų;

i)  nesilaikoma 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su taros pakartotiniu pripildymu;

j)  nesilaikoma 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pakartotinio pripildymo punktų;

k)  nėra pasiekti 29 straipsnyje nustatyti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai;

l)   nesilaikoma 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių;

m)   nesilaikoma 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl minimalios perdirbtųjų medžiagų dalies pakuotėse.

2.  Jeigu 1 dalies a–f punktuose nurodyta neatitiktis išlieka, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų uždrausta atitinkamas pakuotes tiekti rinkai arba užtikrinta, kad jos būtų atšauktos arba pašalintos iš rinkos.

3.  Jeigu 1 dalies g–k punktuose nurodyta neatitiktis išlieka, valstybės narės taiko taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, kurias jos nustato pagal 68 straipsnį.

X skyrius

Žalieji viešieji pirkimai

63 straipsnis

Žalieji viešieji pirkimai

1.  Siekdama skatinti aplinkos atžvilgiu tvaresnių pakuočių pasiūlą ir paklausą, Komisija ne vėliau kaip ... [60 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi privalomi minimalieji reikalavimai viešosioms sutartims, kurios patenka į Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, kiek tai susiję su pakuotėmis arba supakuotais produktais, arba paslaugomis, kuriuos tiekiant arba kurias teikiant naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, arba į Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, kurias skiria perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 punkte arba Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje, arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje, ir kuriose pakuotės arba supakuoti produktai sudaro daugiau nei 30 %. numatomos sutarties vertės arba teikiant sutartyje numatytas paslaugas sunaudojamų produktų vertės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Pagal 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyti reikalavimai taikomi toje dalyje nurodytų viešųjų sutarčių skyrimo procedūroms, kurios pradedamos praėjus 12 ar daugiau mėnesių po atitinkamo įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos.

3.  ▌Privalomi minimalieji žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai grindžiami 5–11 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir šiais elementais:

a)  skiriamų viešojo pirkimo sutarčių dėl pakuočių ar supakuotų produktų arba dėl paslaugų ar darbų, kuriems naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, verte ir apimtimi;

▌

b)  perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų ekonominėmis galimybėmis pirkti aplinkos atžvilgiu tvaresnes pakuotes ar supakuotus produktus nepatiriant neproporcingai didelių išlaidų;

c)   atitinkamų pakuočių ar supakuotų produktų rinkos padėtimi Sąjungos lygmeniu;

d)   reikalavimų poveikiu konkurencijai;

e)   pakuočių atliekų tvarkymo pareigomis.

4.   Privalomi minimalieji žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai gali būti šių formų:

a)  techninės specifikacijos, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnyje;

b)  atrankos kriterijai, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 80 straipsnyje, arba

c)  sutarčių įvykdymo sąlygos, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 70 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 87 straipsnyje.

Tie privalomi minimalieji žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai parengiami laikantis Direktyvoje 2014/24/ES ir Direktyvoje 2014/25/ES nustatytų principų, kad būtų padedama siekti šio reglamento tikslų.

5.   1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai tinkamai pagrįstais atvejais visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytų privalomų reikalavimų. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai tinkamai pagrįstais atvejais taip pat gali nukrypti nuo privalomų reikalavimų, jei dėl jų kiltų neišsprendžiamų techninių sunkumų.

XI skyrius

Deleguotieji įgaliojimai ir komiteto procedūra

64 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  5 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 12, 13 ir 15 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 29 straipsnio 12 ir 18 dalyse bei 63 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami dešimties metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 12, 13 ir 15 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 29 straipsnio 12 ir 18 dalyse bei 63 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 5 straipsnio 7 dalį, 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, 7 straipsnio 12, 13 ir 15 dalis, 9 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 29 straipsnio 12 ir 18 dalis bei 63 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

65 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnyje nurodytas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▌

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

XII skyrius

Pakeitimai

66 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/1020 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/1020 iš dalies keičiamas taip:

1)  I priedas papildomas šiais punktais:"

„X [OL: prašom įrašyti šį numerį] 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1);

X [OL: prašom įrašyti šį numerį] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (OL [...], [....], p. [...], ELI: [...])(78)“.;

2)  II priedo 8 punktas išbraukiamas.

67 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/904 pakeitimai

Direktyva (ES) 2019/904 iš dalies keičiama taip:

1)   2 straipsnio 2 dalies sakinio pabaigoje įrašomas šis tekstas: „nebent Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente aiškiai nustatyta kitaip.“.

Kai kyla prieštara tarp 22 straipsnio 4a dalies ir Direktyvos (ES) 2019/904 4 straipsnio, kiek tai susiję su V priedo 3 punkte išvardytomis vienkartinėmis plastikinėmis pakuotėmis, viršenybę turi 22 straipsnio 4a dalis;

2)  6 straipsnio 5 dalies a ir b punktai išbraukiami nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus trejiems metams nuo 7 straipsnio 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

3)  13 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiamas nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus trejiems metams po 7 straipsnio 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

4)  13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir informaciją bei paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų ir informacijos rinkimo organizavimas, duomenų ir informacijos šaltiniai ir valstybėse narėse naudota metodika, taip pat duomenų ir informacijos išsamumas, patikimumas, jų pateikimo terminų laikymasis ir nuoseklumas. Toje ataskaitoje gali būti pateikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita parengiama gavus pirmąsias valstybių narių duomenų ir informacijos ataskaitas, o vėliau – kas ketverius metus.“;

5)   priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

a)  7, 8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:"

b)  papildoma šiomis dalimis:"

________________

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (OL L [...], [...], p. [...], ELI: [....]).“.

XIII skyrius

Baigiamosios nuostatos

68 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. ▌Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša apie tas taisykles ir tas priemones bei vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.  Jei nesilaikoma 24–29 straipsniuose nustatytų reikalavimų, sankcijos apima administracines baudas. Jei valstybės narės teisės sistemoje administracinės baudos nenumatytos, ši dalis gali būti taikoma taip, kad baudos skyrimo procedūrą inicijuotų atitinkama institucija, o baudą skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, kartu užtikrinant, kad tos teisinės taisomosios priemonės būtų veiksmingos ir turėtų šioje dalyje nurodytoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Skiriamos baudos bet kuriuo atveju taip pat turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] praneša Komisijai apie tas taisykles bei tas priemones ir nepagrįstai nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms poveikį darančius pakeitimus.

69 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip ... [8 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka šio reglamento ir jo poveikio vidaus rinkos veikimui bei pakuočių aplinkosauginio tvarumo gerinimui vertinimą. Dalis to vertinimo, inter alia, turi būti skirta šio reglamento poveikiui žemės ūkio maisto produktų sistemai ir maisto švaistymui įvertinti. Komisija pagrindinių to vertinimo išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.

70 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

Direktyva 94/62/EB panaikinama nuo … [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Tačiau taikomos šios pereinamojo laikotarpio nuostatos:

a)  Direktyvos 94/62/EB 8 straipsnio 2 dalis toliau taikoma iki ... [30 mėnesių nuo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos];

b)   Direktyvos 94/62/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalys toliau taikomos iki 2029 m. gruodžio 31 d., kiek tai susiję su II priedo 1 punkto pirmoje įtraukoje nurodytais esminiais reikalavimais;

c)  Direktyvos 94/62/EB 5 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktai ir 6a straipsnis toliau taikomi iki ... [kalendorinių metų, einančių praėjus 36 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena];

d)  Direktyvos 94/62/EB 12 straipsnio 3a, 3b, 3c ir 4 dalys toliau taikomos iki ... [tų pačių kalendorinių metų, kuriais baigiasi 36 mėnesių po įsigaliojimo dienos laikotarpis, paskutinė diena], išskyrus nuostatas, susijusias su duomenų perdavimu Komisijai, kurios bus toliau taikomos iki ... [kalendorinių metų, einančių po 54 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena]; ▌

e)   Sprendimai 2001/171/EB ir 2009/292/EB lieka galioti ir taikomi toliau, kol bus panaikinti Komisijos pagal šio reglamento 5 straipsnio 7 dalį priimtais deleguotaisiais aktais;

f)   valstybės narės gali toliau taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis ribojamas V priedo 2 ir 3 punktuose išvardytų formų ir paskirčių pakuočių pateikimas rinkai iki ... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos]. 4 straipsnio 3 dalis pagal šią dalį toliau taikomų nacionalinių priemonių atžvilgiu netaikoma iki ... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.

71 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Tačiau 67 straipsnio 5 dalis taikoma nuo ... [48 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

I PRIEDAS

▌ GAMINIŲ, KURIUOS APIMA 3 STRAIPSNIO 1 PUNKTE PATEIKTA PAKUOTĖS APIBRĖŽTIS, ORIENTACINIS SĄRAŠAS

Gaminiai, kuriuos apima 3 straipsnio 1 punkto a papunktis

Pakuotės

Saldainių dėžutės

Kompaktinio disko dėklo plėvelinis apvalkalas

Katalogų ir žurnalų pašto maišeliai (su žurnalu viduje)

Popierinės kepimo formelės, parduodamos su pyragaičiais

Ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga (pvz., plastikine plėvele, aliuminio folija, popieriumi), išskyrus ritinius, vamzdelius ir cilindrus, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip prekinį vienetą

Gėlių ir augalų vazonai, skirti naudoti tik ▌ pardavimui ir gabenimui

Injekcijų tirpalams skirti stikliniai buteliai

Kompaktinių diskų ašinės dėžutės (parduodamos su kompaktiniais diskais, neskirtos diskams laikyti)

Drabužių pakabos (parduodamos kartu su drabužiais)

Degtukų dėžutės

Sterilios apsauginės sistemos (produkto sterilumui išsaugoti reikalingi maišeliai, padėklai ir medžiagos)

▌

Įvairių rūšių dujoms skirti pakartotinai pripildomi plieniniai cilindrai, išskyrus gesintuvus

Arbatos ir kavos maišeliai iš folijos

Dėžutės, naudojamos dantų pastos tūbelėms

Ne pakuotės

Gėlių ir augalų vazonai, įskaitant sėklų padėklus, naudojami įmonių tarpusavio santykiuose įvairiuose auginimo etapuose arba skirti parduoti kartu su augalu

Įrankių dėžės

Sūrius dengiantis vaško sluoksnis

Dešrų apvalkalai

Drabužių pakabos (parduodamos atskirai)

Spausdintuvų kasetės

Kompaktinių diskų, skaitmeninių vaizdo diskų ir vaizdo kasečių dėžutės (parduodamos kartu su kompaktiniais diskais, skaitmeniniais vaizdo diskais arba vaizdo kasetėmis)

Kompaktinių diskų ašinės dėžutės (parduodamos tuščios, skirtos kompaktiniams diskams laikyti)

Tirpūs ploviklių maišeliai

Kapinių žvakidės (žvakių indeliai)

Mechaninis malūnėlis (įmontuotas į daugkartinio naudojimo talpyklą, pvz., daugkartinio naudojimo pipirų malūnėlis)

Gaminiai, kuriuos apima 3 straipsnio 1 punkto d ir e papunkčiai

Pakuotės, kurios yra suprojektuotos ir skirtos pripildyti pardavimo vietoje

Popieriniai arba plastikiniai pirkinių maišeliai

Vienkartinės lėkštės ir puodeliai

Maistui vynioti skirta plėvelė

Sumuštinių maišeliai

Aliuminio folija

Plastikinė plėvelė skalbykloje išskalbtiems drabužiams vynioti

Ne pakuotės

Maišiklis

Vienkartiniai stalo įrankiai

Vyniojamasis popierius (vartotojams ir verslo subjektams parduodamas atskirai)

Popierinės kepimo formelės (parduodamos tuščios)

Popierinės kepimo formelės, parduodamos be pyragaičių

Vienkartinės lėkštės ir puodeliai, neskirti pripildyti pardavimo vietoje

Gaminiai, kuriuos apima 3 straipsnio 1 punkto b ir c papunkčiai

Pakuotės

Etiketės, tiesiogiai prikabintos arba pritvirtintos prie produkto, įskaitant ant vaisių ir daržovių klijuojamas lipnias etiketes

▌

Blakstienų tušo šepetėlis (flakono dangtelio dalis)

Lipnios etiketės, priklijuotos ant kitos pakuotės

Sąsagėlės

Plastikiniai dėklai

Ploviklių pakuotės dangtelyje esantis dozatorius

Mechaninis malūnėlis (įmontuotas į vienkartinio naudojimo talpyklą ir pripildytas produkto, pvz., pipirų pripildytas pipirų malūnėlis)

Ne pakuotės

Radijo dažninio atpažinimo žymenys

Padangų ženklinimo lipni etiketė (ES 2020/740)

II PRIEDAS

KATEGORIJOS IR PARAMETRAI, PAGAL KURIUOS VERTINAMAS PAKUOČIŲ TINKAMUMAS GRĄŽINAMAJAM PERDIRBIMUI

1 lentelė

6 straipsnyje nurodytų pakuočių medžiagų, rūšių ir kategorijų orientacinis sąrašas

[1] Atkreipkite dėmesį į tai, kad šiai kategorijai priskiriamos lengvai biologiškai skaidaus plastiko pakuotės (t. y. įrodyta galimybė per 6 mėnesius naudojant biologinius procesus daugiau kaip 90 % pirminės medžiagos paversti CO2, vandeniu ir mineralais), neatsižvelgiant į jų gamybai naudojamas žaliavas. Biologinės kilmės polimerai, kurie nėra lengvai biologiškai skaidūs, priskiriami kitoms atitinkamoms plastiko kategorijoms.

2 lentelė

6 straipsnyje nurodytų pakuočių medžiagų ir kategorijų orientacinis sąrašas

3 lentelė

Tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasės

Pakuotės tinkamumas grąžinamajam perdirbimui nurodomas A, B arba C perdirbamumo klasėmis.

Nuo 2030 m. tinkamumas grąžinamajam perdirbimui yra grindžiamas į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais. Į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais užtikrinamas žiediškumas, kai vietoj pirminių žaliavų naudojamos gautos pakankamai kokybiškos antrinės žaliavos.

Vertinimas, grindžiamas į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais, atliekamas kiekvienos II priedo 1 lentelėje nurodytos pakuočių kategorijos atžvilgiu, atsižvelgiant į pagal 6 straipsnio 4 dalį nustatytą metodiką ir susijusius deleguotuosius aktus, taip pat į II priedo 4 lentelėje nustatytus parametrus. Įvertinus pakuotės vienetams taikomus kriterijus, jos bus priskirtos A, B arba C kategorijai. Kai pakuotės vieneto tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasė yra žemesnė nei 70 %, laikoma, kad ji neatitinka tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasių reikalavimų, todėl pakuotė bus laikoma techniškai netinkama grąžinamajam perdirbimui ir jos pateikimas rinkai turėtų būti ribojamas.

Nuo 2035 m. vertinant pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui taikomas naujas papildomas kriterijus – didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimas. Todėl pagal metodiką, nustatytą pagal 6 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, bus atliekamas naujas vertinimas, pagrįstas kiekvienos kategorijos pakuočių faktiškai perdirbtos medžiagos kiekiu (svoriu). Tam, kad slenkstinės ribos, susijusios su per metus perdirbtų pakuočių medžiagų kiekiu, atitiktų didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimo reikalavimus, jos nustatomos atsižvelgiant į 3 straipsnio 38 punkte nustatytą tikslą.

4 lentelė

Nebaigtinis parametrų, pagal kuriuos nustatomi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai pagal 6 straipsnį, sąrašas

Šioje lentelėje pateikiamu sąrašu bus remiamasi apibrėžiant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus (kaip nustatyta 6 straipsnio 4 dalyje). Tada į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai bus taikomi apskaičiuojant 3 lentelėje nurodytas tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases. Be to, vertinant šiuos parametrus atsižvelgiama į:

–  galimybę patiems vartotojams arba perdirbimo įmonėse atskirti bet kurią pakuotės sudedamąją dalį,

–  rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesų efektyvumą, pvz., išeigą,

–  rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo technologijų raidą (siekiant atsižvelgti į tai, kad pakuotė, kuri negali būti rūšiuojama šiandien, galėtų būti rūšiuojama po 2 metų) ir

–  antrinių žaliavų funkcionalumo išsaugojimą, kad jas būtų galima naudoti vietoj pirminių žaliavų.

Nustatant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus atsižvelgiama į pakuotės funkcionalumą, kurį jai suteikia toliau išvardyti parametrai.

III PRIEDAS

KOMPOSTUOJAMOSIOS PAKUOTĖS

Sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti įpareigojant arba pradedant naudoti tinkamų kompostuoti formų pakuotes:

a)  atitinkama pakuotė negali būti suprojektuota kaip daugkartinė pakuotė arba atitinkamų produktų negalima pateikti rinkai be pakuotės;

b)  pakuotė suprojektuota taip, kad gyvavimo ciklo pabaigoje patektų į organinių atliekų srautą;

c)  pakuotė yra taip biologiškai skaidi, kad gali būti fiziškai ▌ar biologiškai suskaidyta, be kita ko, anaerobinio skaidymo būdu, ir ji galiausiai suyra į anglies dioksidą ir vandenį, naują mikrobinę biomasę, mineralines druskas ▌, o neveikiama deguonies – į metaną;

d)  naudojant pakuotę labai padidėja organinių atliekų surinkimas, palyginti su netinkamų kompostuoti pakuotės medžiagų naudojimu;

e)  naudojant pakuotę labai sumažinamas komposto užteršimas nekompostuojamosiomis pakuotėmis ▌ir nesukeliama jokių problemų perdirbant biologines atliekas;

f)  naudojant pakuotę nepadidinamas nekompostuojamųjų pakuočių atliekų srautų užteršimas.

IV PRIEDAS

PAKUOČIŲ KIEKIO MAŽINIMO VERTINIMO METODIKA

I dalis

Eksploataciniai kriterijai

1.  Produkto apsauga: projektuojant pakuotę užtikrinama, kad produktas būtų apsaugotas nuo pakavimo ar pripildymo vietos iki galutinio naudojimo, kad būtų išvengta didelės žalos produktui, jo praradimo, apgadinimo ar švaistymo. Reikalavimus gali sudaryti apsauga nuo mechaninių ar cheminių pažeidimų, vibracijos, suspaudimo, drėgmės, drėgnumo sumažėjimo, oksidacijos, šviesos, deguonies, mikrobiologinio užkrato, kenkėjų, juslinių savybių prastėjimo ir kt. ir juose gali būti pateikiama nuorodų į konkrečius Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatyti produktų kokybės reikalavimai.

2.  Pakuočių fizinės gamybos procesai. Projektuojant pakuotę užtikrinamas suderinamumas su pakuotės fizinės gamybos ir pripildymo procesais. Pakuočių fizinės gamybos procesų metu gali būti nustatomi tokie pakuotės projektavimo elementai kaip taros pavidalas, leidžiamieji storio nuokrypiai, dydis, mechaninio apdirbimo galimybė, specifikacijos, pagal kurias kuo labiau sumažinamas fizinės gamybos atliekų kiekis. Produktų fizinio gamintojo vykdomiems procesams taip pat gali reikėti tam tikrų pakuotės projektavimo elementų, pavyzdžiui, atsparumo smūgiams ir įtempimui, mechaninio stiprumo, pakavimo linijos greičio ir efektyvumo, stabilumo transportuojant, atsparumo karščiui, veiksmingo uždarymo, mažiausios viršerdvės, higienos.

3.  Logistika. Projektuojant pakuotę užtikrinama, kad supakuotus produktus būtų galima tinkamai ir saugiai platinti, transportuoti, tvarkyti ir sandėliuoti. Reikalavimus gali sudaryti matmenų derinimas siekiant optimalaus erdvės panaudojimo, suderinamumo su krovimo į padėklus ir iškrovimo iš jų sistemomis, tvarkymo ir sandėliavimo sistema, pakavimo sistemos vientisumo transportuojant ir tvarkant.

4.   Pakuotės funkcionalumas: projektuojant pakuotę užtikrinamas pakuotės funkcionalumas, atsižvelgiant į produkto paskirtį ir ypatumus, susijusius su jo pardavimo proga, pavyzdžiui, pardavimu dovanojimo tikslais arba per sezoninius renginius.

5.  Informacijos reikalavimai. Projektuojant pakuotę užtikrinama, kad naudotojams ir vartotojams būtų galima pateikti visą reikalingą informaciją apie patį supakuotą produktą, jo naudojimą, laikymą ir priežiūrą, įskaitant saugos instrukcijas. Be kita ko, gali būti reikalaujama pateikti informaciją apie produktą, laikymo, taikymo ir naudojimo instrukcijas, brūkšninius kodus, minimalų tinkamumo vartoti terminą.

6.  Higiena ir sauga: projektuojant pakuotę užtikrinama naudotojų ir vartotojų sauga, taip pat produkto sauga ir higiena platinimo, galutinio naudojimo ir šalinimo etapais. Be kita ko, gali būti reikalaujama užtikrinti saugų naudojimą, apsaugą nuo vaikų, apsaugą nuo pažeidimų, vagystės, padirbimo, įspėjimus apie pavojų, aiškų turinio identifikavimą, saugų atidarymo įtaisą, uždarymo priemonę su slėgio mažinimo elementu.

7.  Teisiniai reikalavimai: projektuojant pakuotę užtikrinama, kad pakuotė ir supakuotas produktas galėtų atitikti taikytinus teisės aktus.

8.  Grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis, tinkamumas grąžinamajam perdirbimui ir pakartotinis naudojimas: projektuojant pakuotę užtikrinama galimybė pakuotę naudoti pakartotinai, tinkamumas grąžinamajam perdirbimui ir tam tikros grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimas, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą. Jei pakuotė skirta naudoti pakartotinai, ji turi atitikti 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad gali tekti padidinti pakuotės svorį arba tūrį, viršijant tai, kas kitu atveju būtų įmanoma pagal kitus eksploatacinius veiksnius, kad būtų galima sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, didesniam reisų / naudojimo ciklų skaičiui, palengvinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimą arba padidinti tinkamumą grąžinamajam perdirbimui (pavyzdžiui, kai pereinama prie monomedžiagos arba po vartojimo perdirbtos medžiagos).

II dalis

Vertinimo metodika ir minimalaus pakuotės tūrio ir svorio nustatymas

Minimalaus pakuotės tūrio ir svorio, būtino pakuotės funkcionalumui, kaip apibūdinta 3 straipsnio 1 punkte, užtikrinti, vertinimas paaiškinamas techniniuose dokumentuose ir į jį įtraukiamas bent:

a)   vertinimo rezultatų aprašymas, apimantis išsamius duomenis apie minimalaus būtino pakuotės svorio ir tūrio apskaičiavimą. Atsižvelgiama į galimus tos pačios pakuotės gamybos partijų skirtumus ir jie pagrindžiami dokumentais;

b)  pagal kiekvieną iš I dalyje nurodytų eksploatacinių kriterijų pateikiamas aprašymas, kuriame paaiškinamas projektavimo reikalavimas, dėl kurio neįmanoma toliau mažinti pakuotės svorio ar tūrio nekeliant pavojaus pakuotės funkcionalumui (įskaitant saugą ir higieną) supakuoto produkto, pačios pakuotės ir naudotojo atžvilgiais. Apibūdinamas metodas, pagal kurį nustatomi šie projektavimo reikalavimai, ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių pakuotės svorio ar tūrio toliau mažinti neįmanoma. Ištiriamos visos mažinimo galimybės naudojant atitinkamą pakuotės medžiagą, pavyzdžiui, bet kokio nereikalingo sluoksnio, kuris neatlieka pakavimo funkcijos, sumažinimas. Vienos pakuotės medžiagos pakeitimas kita nelaikomas pakankamu.

▌

c)  bandymų rezultatai, rinkos ar kiti tyrimai, kuriais remtasi atliekant vertinimą pagal a ir b punktus.

V PRIEDAS

TAM TIKRŲ FORMŲ PAKUOČIŲ NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

VI PRIEDAS

PAKARTOTINIO NAUDOJIMO IR PAKARTOTINIO PRIPILDYMO PUNKTŲ SISTEMOMS KELIAMI KONKRETŪS REIKALAVIMAI

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   valdymo gairės – pakartotinio naudojimo sistemos valdymo struktūros aprašymas, kuriame apibrėžiamas sistemos dalyvių vaidmuo, nuosavybė ir bet koks numatomas pakuočių nuosavybės perdavimas, taip pat kiti atitinkami šiame priede apibrėžtos pakartotinio naudojimo sistemos valdymo elementai;

b)  uždarojo ciklo sistema – pakartotinio naudojimo sistema, kurioje daugkartinių pakuočių apyvartą vykdo sistemos operatorius arba bendradarbiaujanti sistemos dalyvių grupė, o pakuočių nuosavybės teisės neperleidžiamos;

c)  atvirojo ciklo sistema – pakartotinio naudojimo sistema, kurioje daugkartinių pakuočių apyvarta vyksta tarp neapibrėžto skaičiaus sistemos dalyvių ir viename ar keliuose pakartotinio naudojimo proceso etapuose pakuočių nuosavybės teisės perleidžiamos;

d)  sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra sistemos dalyvis, valdantis pakartotinio naudojimo sistemą;

e)  sistemos dalyvis – fizinis ar juridinis asmuo, kuris dalyvauja pakartotinio naudojimo sistemoje ir atlieka bent vieną iš šių veiksmų: surenka pakuotes iš galutinių naudotojų arba kitų sistemos dalyvių, jas atnaujina, paskirsto sistemos dalyviams, transportuoja, jas pripildo produktų, supakuoja arba siūlo galutiniams naudotojams. Pakartotinio naudojimo sistemoje gali būti vienas ar daugiau dalyvių, atliekančių šiuos veiksmus.

A dalis

Pakartotinio naudojimo sistemoms keliami reikalavimai

1.  Pakartotinio naudojimo sistemoms keliami bendrieji reikalavimai

Toliau nurodyti reikalavimai taikomi visoms pakartotinio naudojimo sistemoms ir turi būti įvykdyti vienu metu:

a)  sistema turi turėti aiškiai apibrėžtą valdymo struktūrą, kaip aprašyta gairėse;

b)  valdymo struktūra turi būti užtikrinama, kad būtų galima pasiekti valdymo gairėse išdėstytus sistemos tikslus ir, jei taikytina, pakartotinio naudojimo tikslus ir bet kokius kitus sistemos tikslus;

c)  valdymo struktūra visiems ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems tapti sistemos dalimi, turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti ir sąžiningos sąlygos;

d)  ta valdymo struktūra visiems galutiniams naudotojams turi būti suteikiama vienoda prieiga ir sąžiningos sąlygos;

e)   sistema turi būti parengta siekiant užtikrinti, kad joje naudojimo ciklus pereinančios daugkartinės pakuotės būtų panaudotos bent minimalų numatytą naudojimo ciklų skaičių, kaip nurodyta pagal 11 straipsnį priimtame deleguotajame akte;

f)  turi būti nustatytos sistemos veikimo taisyklės, įskaitant reikalavimus dėl pakuočių naudojimo, kurios turi būti priimtinos visiems sistemos dalyviams ir kuriomis turėtų būti nustatyta:

i)  sistemoje leidžiamų platinti pakuočių rūšys ir projektavimas;

ii)  produktų, kurie yra skirti naudoti, pripildyti arba transportuoti sistemoje, aprašymas;

iii)  tinkamo tvarkymo ir pakuočių naudojimo sąlygos;

iv)  išsamūs pakuočių atnaujinimo reikalavimai;

v)  pakuočių surinkimo reikalavimai;

vi)  pakuočių laikymo reikalavimai;

vii)  pakuočių pripildymo ar pakrovimo reikalavimai;

viii)  taisyklės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus daugkartinių pakuočių surinkimas, įskaitant paskatas galutiniams naudotojams grąžinti pakuotę į surinkimo punktus ar grupinio surinkimo sistemą;

ix)  taisyklės, kuriomis užtikrinama vienoda ir sąžininga prieiga prie pakartotinio naudojimo sistemos, be kita ko, pažeidžiamiems galutiniams naudotojams;

g)  sistemos operatorius kontroliuoja tinkamą sistemos veikimą ir tikrina, ar tinkamai teikiama pakartotinio naudojimo galimybė;

h)  sistemoje yra nustatytos pranešimo taisyklės, pagal kurias galima gauti duomenis apie pripildymo ar pakartotinio naudojimo kartų (t. y., naudojimo ciklų pagal kategoriją), ir atmestų pakuočių skaičių, surinkimo lygį (t. y., grąžinimo lygį), prekinių ar analogiškų vienetų skaičių, įskaitant medžiagą ir pagal kategoriją, arba apytikrį įvertį, jei neįmanoma apskaičiuoti, ir į sistemą įtrauktų daugkartinių arba pakartotinai pripildomų pakuočių vienetų skaičių, pakuočių vienetų, kurie buvo sutvarkyti pagal gyvavimo ciklo pabaigos planą, skaičių;

i)  pakuotės projektas yra nustatytas laikantis tarpusavyje sutartų specifikacijų ar standartų;

j)  sistemoje užtikrinamas teisingas sąnaudų ir naudos paskirstymas visiems sistemos dalyviams.

k)   sistema užtikrinamas didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, susijusių su sistemoje naudojamomis daugkartinėmis pakuotėmis, kurios tapo atliekomis, įgyvendinimas.

Atvirojo ciklo sistemoms, neturinčioms sistemos operatoriaus, A dalies 1 punkto b, g, h ir j papunkčiai netaikomi.

A dalies 1 punkto a, b, c, g, h ir j papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi iki šio reglamento įsigaliojimo dienos sukurtoms atvirojo ciklo sistemoms.

2.  Reikalavimai uždarojo ciklo sistemoms

Kartu su 1 punkte nustatytais bendraisiais reikalavimais turi būti tuo pačiu metu įvykdyti šie reikalavimai:

a)  sistemoje turi būti taikoma reversinė logistika, kad pakuotes iš naudotojų ar galutinių naudotojų būtų lengviau grąžinti sistemos dalyviams;

b)  sistemoje užtikrinamas pakuočių surinkimas, atnaujinimas ir perskirstymas;

c)  sistemos dalyviai privalo atsiimti pakuotes iš surinkimo punkto, jeigu jos naudotos, surinktos ir laikytos pagal sistemos taisykles.

3.  Reikalavimai atvirojo ciklo sistemoms

Kartu su 1 punkte nustatytais bendraisiais reikalavimais turi būti tuo pačiu metu įvykdyti šie reikalavimai:

a)  panaudojęs pakuotę, sistemos dalyvis turi nuspręsti, ar tą pakuotę naudoti pakartotinai, ar ją perduoti kitam sistemos dalyviui pakartotinai naudoti;

b)  sistema turi būti užtikrinama, kad būtų vykdomas ir visuotinai prieinamas pakuočių surinkimas, atnaujinimas ir perskirstymas;

c)  sistemoje atliekamas pakuočių atnaujinimas, atitinkantis šio priedo B dalies reikalavimus.

B dalis

Atnaujinimas

1.  Pakuočių atnaujinimo procesas neturi kelti rizikos už jį atsakingų asmenų sveikatai ir saugai ir jo poveikis aplinkai turi būti kuo mažesnis. Jis atliekamas pagal taikytinus teisės aktus dėl liestis su jautriais produktais skirtų medžiagų, atliekų ir pramoninių išmetamųjų teršalų.

2.  Atnaujinimas apima šias operacijas, pritaikomas pagal daugkartinių pakuočių formą ir numatomą paskirtį:

a)  pakuotės būklės vertinimą;

b)  sugadintų arba netinkamų pakartotinai naudoti sudedamųjų dalių pašalinimą;

c)  pašalintų sudedamųjų dalių perdavimą tinkamam atgavimo procesui atlikti;

d)  valymą ir plovimą laikantis reikalaujamų higienos sąlygų;

e)  pakuočių pataisymą;

f)  tinkamumo pagal paskirtį tikrinimą ir vertinimą.

3.  Kai reikia, valymo ir plovimo procesai turėtų būti atliekami įvairiais atnaujinimo proceso etapais ir kartojami.

4.  Atnaujintas gaminys turi atitikti jam taikomus sveikatos ir saugos reikalavimus.

C dalis

Pakartotinio pripildymo reikalavimai

▌ Pakartotinio pripildymo punktai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  juose turi būti pateikiama aiški ir tiksli informacija apie:

i)  higienos standartus, kuriuos turi atitikti galutinio naudotojo tara, kad ją būtų galima naudoti pakartotinio pripildymo punkte;

▌

ii)  taros, kuri gali būti naudojama produktams pirkti pakartotinai ją pripildant, rūšis ir savybes;

iii)   galutinio platintojo kontaktinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taikytinuose teisės aktuose nustatytų higienos standartų;

b)  juose turi būti matavimo įtaisas arba teikiamos panašios priemonės, kuriomis galutiniam naudotojui užtikrinamas konkretus perkamas kiekis;

c)  taros, kuri pakartotinai pripildoma produkto, svoris neįskaičiuojamas į galutinio naudotojo mokamą kainą.

▌

VII PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRA

A modulis

Gamybos vidaus kontrolė

1.  Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, pagal kurią fizinis gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir užtikrina bei prisiimdamas visą atsakomybę patvirtina, kad atitinkamos pakuotės atitinka joms taikomus šio reglamento 5–12 straipsnių reikalavimus.

2.  Techniniai dokumentai

Fizinis gamintojas parengia techninius dokumentus. Remiantis tais dokumentais turi būti galima įvertinti pakuotės atitiktį atitinkamiems reikalavimams ir juose turi būti pateikta tinkama neatitikties rizikos analizė ir vertinimas.

Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai ir juose nurodoma, kiek tai aktualu vertinimui, pakuotės projektavimas, gamyba ir eksploatavimas. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikti, kai taikytina, bent šie elementai:

a)  bendras pakuotės ir jos numatomos paskirties apibūdinimas;

b)  eskizinis projektas, brėžiniai ir sudedamųjų dalių medžiagos ir t. t.

c)  tiems brėžiniams ir schemoms suprasti ir pakuotei eksploatuoti būtini aprašymai ir paaiškinimai;

d)  sąrašas, į kurį įtraukti:

i)  darnieji standartai, nurodyti 36 straipsnyje, taikomi visi ar iš dalies;

ii)  bendrosios ▌ specifikacijos, nurodytos 37 straipsnyje, taikomos visos ar iš dalies;

iii)  kitos atitinkamos techninės specifikacijos, naudojamos atliekant matavimus ar skaičiavimus;

iv)  jei taikoma dalis darniųjų standartų ir (arba) bendrųjų specifikacijų, nurodomos taikytos dalys;

v)  jei darnieji standartai ir (arba) bendrosios ▌ specifikacijos netaikomi – priemonių, kurių imtasi siekiant atitikti 1 punkte nurodytus reikalavimus, aprašymas;

e)  6, 10 ir 11 straipsniuose numatytų vertinimų atlikimo kokybinis apibūdinimas ir

f)  bandymų ataskaitos.

3.  Fizinė gamyba

Fizinis gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad fizinės gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinama pagamintos pakuotės atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir 1 punkte nurodytiems reikalavimams.

4.  Atitikties deklaracija

Fizinis gamintojas parengia rašytinę kiekvienos rūšies pakuočių atitikties deklaraciją ir 10 metų po tų pakuočių pateikimo rinkai saugo ją kartu su techniniais dokumentais, kad ji būtų prieinama nacionalinėms institucijoms. Atitikties deklaracijoje turi būti nurodyta, dėl kurios pakuotė parengta.

Atitikties deklaracijos kopija paprašius pateikiama atitinkamoms institucijoms.

5.  Įgaliotasis atstovas

4 punkte nurodytas fizinio gamintojo pareigas, susijusias su techninių dokumentų saugojimu, gali jo vardu ir jo atsakomybe vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jei tos pareigos yra nurodytos jo įgaliojime.

VIII PRIEDAS

ES ATITIKTIES DEKLARACIJA NR.* …

1.  Nr. … (unikalus pakuotės identifikavimo kodas):

2.  Fizinio gamintojo ir, kai taikytina, jo įgaliotojo atstovo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas:

3.  Ši atitikties deklaracija išduota tik fizinio gamintojo atsakomybe:

4.  Deklaracijos objektas (pakuotės identifikavimas atsekamumo tikslais): pakuotės aprašymas:

5.  4 punkte nurodytas deklaracijos objektas atitinka susijusius Sąjungos derinamuosius teisės aktus: … (nuoroda į kitus taikomus Sąjungos aktus):

6.  Nuorodos į atitinkamus darniuosius standartus ar taikytas bendrąsias specifikacijas arba nuorodos į kitas technines specifikacijas, kurių atžvilgiu deklaruojama atitiktis:

7.  Kai taikytina, notifikuotoji įstaiga … (pavadinimas, adresas, numeris) … atliko … (veiksmų aprašymas) … ir išdavė sertifikatą (-us): … (duomenys, įskaitant jo išdavimo datą, ir, kai tinkama, informacija apie jo galiojimo trukmę ir sąlygas):

8.  Papildoma informacija:

Subjekto, kurio vardu pasirašoma, pavadinimas:

(išdavimo vieta ir data):

(vardas ir pavardė, pareigos) (parašas):

* (deklaracijos identifikacinis numeris)

IX PRIEDAS

INFORMACIJA, NAUDOJAMA REGISTRUOJANTIS 44 STRAIPSNYJE NURODYTAME REGISTRE IR TEIKIANT JAM ATASKAITAS

I dalis

A. Registruojantis teiktina informacija

1.  Informacija, kurią turi pateikti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, apima:

a)  pavadinimą ir prekių ženklus (jei yra), kuriuos naudodamas gamintojas tiekia pakuotę rinkai toje valstybėje narėje, ir gamintojo adresą, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numerį (jei yra), interneto svetainės adresą ir e. pašto adresą, taip pat vieną bendrą kontaktinį punktą;

b)   jei gamintojas yra patikėjęs atsakomybę įgaliotajam atstovui didesnės gamintojo atsakomybės klausimais, be a punkte nurodytos informacijos nurodoma: atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numeris ir e. pašto adresas;

c)  gamintojo nacionalinį identifikavimo kodą, įskaitant jo numerį prekybos registre ar analogišką oficialų registracijos numerį, taip pat Europos ar nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį;

▌

d)  deklaraciją, kaip gamintojas vykdo savo pareigas pagal 45 straipsnį, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos išduotą sertifikatą, kai taikoma 46 straipsnio 1 dalis.

2.  Kai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai yra pavesta vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, gamintojo pateiktina informacija apima tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numerį, interneto svetainės adresą ir e. pašto adresą, taip pat nacionalinį identifikavimo numerį, įskaitant numerį prekybos registre ar analogišką oficialios registracijos numerį, ir tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos Europos arba nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, taip pat atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą, gamintojo arba, kai taikytina, gamintojo įgaliotojo atstovo didesnės gamintojo atsakomybės klausimams arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pareiškimą, kad pateikta informacija yra teisinga.

3.  Tuo atveju, kai gamintojas įgalioja gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje, kuri vykdo 44 straipsnyje nustatytą pareigą registruotis, ji, kartu su informacija, reikalaujama pagal šio priedo A dalies 1 punktą, pateikia:

a)  atstovaujamų gamintojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, įskaitant pašto kodus ir vietoves, gatvių pavadinimus ir namo numerius, šalis, telefono numerius, interneto svetainių adresus ir e. pašto adresus;

b)  kiekvieno atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą, kai taikytina;

c)  jei gamintojo atsakomybę perimanti organizacija atstovauja daugiau kaip vienam gamintojui, ji atskirai nurodo, kaip kiekvienas iš tų atstovaujamų gamintojų vykdo 45 straipsnyje nustatytas pareigas.

II dalis

Ataskaitose teiktina informacija

B.  Informacija, teiktina ataskaitose pagal 44 straipsnio 7 dalį

a)  gamintojo nacionalinis identifikavimo kodas;

b)  ataskaitinis laikotarpis;

c)  II priedo 1 lentelėje nurodytų kategorijų pakuočių, kurias gamintojas pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, kiekiai, išreikšti svoriu;

▌

d)  tvarka, skirta gamintojo atsakomybei už rinkai pateikiamas pakuotes ▌užtikrinti.

C.  Informacija, teiktina ataskaitose pagal 44 straipsnio 8 dalį.

a)   gamintojo nacionalinis identifikavimo kodas;

b)   ataskaitinis laikotarpis;

c)   informacija apie 1 lentelėje nurodytas pakuočių rūšis;

d)   tvarka, skirta gamintojo atsakomybei už rinkai pateikiamas pakuotes užtikrinti.

1 lentelė

D.  Informacija, teiktina ataskaitose pagal 44 straipsnio 10 dalį

a)   valstybėje narėje surenkamų ir rūšiavimui siunčiamų pakuočių atliekų kiekiai pagal II priedo 2 lentelėje apibrėžtas kategorijas, išreikšti svoriu;

b)   valstybėje narėje perdirbamų, regeneruojamų ir pašalinamų arba Sąjungoje ar už jos ribų vežamų pakuočių atliekų kiekiai pagal XII priedo 3 lentelėje nurodytas kategorijas, išreikšti svoriu;

c)   atskirai surenkamų ne didesnės kaip trijų litrų talpos vienkartinių plastikinių gėrimų butelių ir ne didesnės kaip trijų litrų talpos vienkartinės metalinės gėrimų taros, kaip nurodyta XII priedo 5 lentelėje, kiekiai, išreikšti svoriu.

X PRIEDAS

MINIMALIEJI REIKALAVIMAI UŽSTATO GRĄŽINIMO SISTEMOMS

Šiame priede vartojamo termino apibrėžtis:

sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pavesta pareiga sukurti ar eksploatuoti užstato grąžinimo sistemą valstybėje narėje.

Bendrieji minimalieji reikalavimai užstato grąžinimo sistemoms

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose sukurtos užstato grąžinimo sistemos atitiktų šiuos minimaliuosius reikalavimus:

a)  yra vienas įsisteigęs ar licencijuotas sistemos operatorius arba, jei yra daugiau nei vienas sistemos operatorius, valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas skirtingų sistemos operatorių veiklos koordinavimas;

b)  sistemos valdymo ir susijusiomis veikimo taisyklėmis suteikiamos lygios galimybės dalyvauti ir sąžiningos sąlygos visiems ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems tapti sistemos dalimi, jeigu jie tiekia rinkai atitinkamos į sistemą įtrauktos rūšies ar kategorijos pakuotes;

c)  sukurtos kontrolės procedūros ir duomenų teikimo sistemos, teikiančios galimybę sistemos operatoriui gauti duomenis apie pakuočių, įtrauktų į užstato grąžinimo sistemą, surinkimą;

d)  nustatytas minimalus užstato dydis, pakankamas reikiamiems surinkimo lygiams pasiekti;

e)  nustatyti minimalieji reikalavimai dėl sistemos operatoriaus finansinio pajėgumo, kad sistemos operatorius galėtų atlikti savo funkcijas;

f)  sistemos operatorius yra pelno nesiekiantis ir nepriklausomas juridinis asmuo;

g)  sistemos operatoriai vykdo vien tik funkcijas, kylančias iš šiuo reglamentu nustatytų taisyklių, ir bet kokias papildomas valstybių narių nustatytas su užstato grąžinimo sistemos koordinavimu ir veikimu susijusias funkcijas;

h)  sistemos operatoriai koordinuoja užstato grąžinimo sistemos veikimą;

i)  sistemos operatorius saugo šiuos rašytinius dokumentus:

i)  įstatus, kuriais nustatyta jo vidaus organizacinė struktūra;

ii)  savo finansavimo sistemos duomenis;

iii)  pareiškimą, kuriuo įrodoma sistemos atitiktis šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, taip pat bet kokiems papildomiems valstybėje narėje, kurioje jis vykdo veiklą, nustatytiems reikalavimams;

j)  pakankama sistemos operatoriaus metinės apyvartos dalis naudojama ▌visuomenės informavimo apie pakuočių atliekų tvarkymą kampanijoms;

k)  sistemos operatoriai privalo pateikti bet kokią valstybės narės, kurioje veikia ta sistema, kompetentingų institucijų prašomą informaciją, kad būtų galima stebėti atitiktį šio priedo reikalavimams;

l)  valstybės narės užtikrina, kad galutiniai platintojai būtų įpareigoti priimti pakuotes, už kurias sumokėtas užstatas, iš tokios pakuotės medžiagos ir tokios formos, kokias jie platina, ir grąžinti užstatą galutiniams naudotojams, kai pakuotė, už kurią sumokėtas užstatas, grąžinama, išskyrus atvejus, kai galutiniai naudotojai turi taip pat lengvai prieinamas galimybes po pakuotės, už kurią sumokėtas užstatas, panaudojimo atgauti užstatą, pasinaudodami vienu iš surinkimo kanalų, kurie maisto pakuočių atveju užtikrina maistui tinkamą grąžinamąjį perdirbimą ir kurie tuo tikslu turi nacionalinių valdžios institucijų leidimą.

Ši pareiga netaikoma tais atvejais, kai prekybos plote galutiniams naudotojams nėra galimybių grąžinti pakuočių, už kurias sumokėtas užstatas. Tačiau galutiniai platintojai visada turi priimti grąžinamas tuščias jų parduodamų produktų pakuotes.

▌

m)  galutinis naudotojas neprivalo pirkti jokių prekių, kad galėtų grąžinti pakuotę, už kurią sumokėtas užstatas; užstatas yra grąžinamas vartotojui;

n)  visos pakuotės, už kurias sumokėtas užstatas, rinktinos naudojant užstato grąžinimo sistemą, yra aiškiai paženklintos, kad galutiniai naudotojai galėtų lengvai nustatyti, kad tokią pakuotę reikia grąžinti;

o)  taikomi mokesčiai yra skaidrūs;

▌

Be minimaliųjų reikalavimų, valstybės narės gali atitinkamai nustatyti papildomų reikalavimų, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šio reglamento tikslai, visų pirma didinti surenkamų pakuočių atliekų grynumą, mažinti šiukšlių kiekį arba skatinti siekti kitų žiedinės ekonomikos tikslų.

Valstybės narės, turinčios regionų, kuriuose dideliu mastu vykdoma tarpvalstybinė verslo veikla, užtikrina, kad užstato grąžinimo sistemos sudarytų sąlygas surinkti pakuotes iš kitų valstybių narių užstato grąžinimo sistemų tam skirtuose surinkimo punktuose, ir stengiasi sudaryti galimybę grąžinti užstatą, kuris buvo paimtas iš galutinio vartotojo pakuotės pirkimo metu.

▌

XI PRIEDAS

PAGAL 52 STRAIPSNIO 2 DALIES D PUNKTĄ PATEIKTINAS ĮGYVENDINIMO PLANAS

Įgyvendinimo plane, kuris turi būti pateiktas pagal 52 straipsnio 2 dalies d punktą, pateikiama ši informacija:

a)  ankstesnių, esamų ir prognozuojamų pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo, šalinimo sąvartynuose ir kitokio apdorojimo lygių ir srautų, iš kurių jos susideda, vertinimas;

b)  pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 ir 29 straipsnius parengtų atliekų tvarkymo planų ir atliekų prevencijos programų įgyvendinimo vertinimas;

c)  priežastys, dėl kurių, valstybės narės manymu, jai gali nepavykti pasiekti atitinkamo 52 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto tikslo iki tame punkte nustatyto termino, ir tam tikslui pasiekti reikalingo termino pratęsimo vertinimas;

d)  priemonės, reikalingos šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytiems tikslams, taikytiniems tai valstybei narei termino pratęsimo laikotarpiu, pasiekti, įskaitant tinkamas ekonomines priemones ir kitas priemones, kuriomis suteikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir IVa priede;

e)  d punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis, nustatyta įstaiga, kompetentinga įgyvendinti tas priemones, ir kiekvienos iš tų priemonių atskiro indėlio į tikslų, taikytinų termino pratęsimo atveju, įgyvendinimą vertinimas;

f)  informacija apie atliekų tvarkymo finansavimą pagal principą „teršėjas moka“;

g)  priemonės duomenų kokybei atitinkamai gerinti, siekiant geriau planuoti atliekų tvarkymą ir stebėti jo rezultatus.

XII priedas

DUOMENYS, KURIUOS VALSTYBĖS NARĖS TURI ĮTRAUKTI Į SAVO PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ DUOMENŲ BAZES (PAGAL 1–4 LENTELES)

1.  Apie prekines, grupines ir transportavimo pakuotes:

a)  valstybėje narėje susidarantys kiekvienos kategorijos pakuočių kiekiai (pagaminamos + importuojamos + saugomos − eksportuojamos) (1 lentelė);

b)  daugkartinių pakuočių kiekiai (2 lentelė).

2.  Apie prekinių, grupinių ir transportavimo pakuočių atliekas:

a)  pagal kiekvieną pakuočių kategoriją (3 lentelė):

i)  pirmą kartą rinkai valstybės narės teritorijoje patiekti kiekiai;

ii)  susidariusių pakuočių atliekų kiekiai;

▌

iii)  pašalintų, regeneruotų ir perdirbtų pakuočių kiekiai;

b)  labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių metinis sunaudojamas kiekis vienam asmeniui atskirai pagal kiekvieną kategoriją, kaip nustatyta 56 straipsnio 1 dalies b punkte (4 lentelė);

c)   tam tikrų formų pakuočių, įtrauktų į užstato grąžinimo sistemas, atskiro surinkimo lygis, kaip nustatyta 50 straipsnio 1 dalyje (5 lentelė).

1 lentelė

Nacionalinėje teritorijoje susidarantis (prekinių, grupinių ir transportavimo) pakuočių kiekis

2 lentelė

Bendras pirmą kartą rinkai nacionalinėje teritorijoje patiektų (prekinių, grupinių ir transportavimo) daugkartinių pakuočių kiekis

▌

3 lentelė

Kiekis pagal pakuočių kategorijas, kaip apibrėžta II priedo 2 lentelėje: pirmą kartą rinkai valstybės narės teritorijoje patiektų pakuočių; susidariusių pakuočių atliekų; ir pakuočių atliekų, pašalintų, regeneruotų ir perdirbtų nacionalinėje teritorijoje ir eksportuotų.

4 lentelė

Vienam asmeniui tenkantis labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, storųjų plastikinių pirkinių maišelių ir labai storų plastikinių pirkinių maišelių, sunaudojamų nacionalinėje teritorijoje, kiekis

5 lentelė

Tam tikrų formų pakuočių, įtrauktų į užstato grąžinimo sistemas, atskiro surinkimo lygis, kaip nustatyta 50 straipsnio 1 dalyje

XIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

(1) * TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA. (2) OL C 228, 2023 6 29, p. 114. (3) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10). (5) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1). (6) OL C 465, 2021 11 17, p. 11. (7) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2020/1828 ir Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB (OL L, ..., ELI: ...). (8) +OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE‑CONS 106/23 (2022/0095(COD)) pateikto reglamento numerį, o išnašoje – to reglamento numerį, datą ir OL nuorodą. (9) ++OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 106/23 (2022/0095(COD)) pateikto reglamento numerį. (10) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). (11) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1). (12) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4). (13) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). (14) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1). (15) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) (OL L 169, 2019 6 25, p. 45). (16) 2001 m. vasario 19 d. Komisijos sprendimas 2001/171/EB, nustatantis sąlygas dėl išimčių sunkiųjų metalų koncentracijos stiklo pakuotėse lygiams, nustatytiems Direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 62, 2001 3 2, p. 20). (17) 2009 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimas 2009/292/EB, kuriuo nustatomos leidžiančių nukrypti nuostatų, taikomų sunkiųjų metalų koncentracijos plastikinėse dėžėse ir plastikiniuose padėkluose lygiui, nustatytam Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, sąlygos (OL L 79, 2009 3 25, p. 44). (18) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43). (19) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67). (20) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1). (21) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176). (22) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35). (23) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13). (24) Liestis su jautriais produktais skirta pakuotė yra plastikinė pakuotė, naudojama produktams, kuriems taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29), 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu (OL L 338, 2004 11 13, p. 4), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 1 9, p. 1), 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija) (OL L 342, 2009 12 22, p. 59), 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1), 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176), 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL L 4, 2019 1 7, p. 1), 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67) ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p 13). (25) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (26) OL L 39, 1993 2 16, p. 3. (27) OL L 179, 1998 6 23, p. 3. (28) OL L 171, 1981 6 27, p. 13. (29) OL L 186, 1995 8 5, p. 44. (30) 2022 m. rugsėjo 15 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/1616 dėl grąžinamojo perdirbimo plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 282/2008 (OL L 243, 2022 9 20, p. 3). (31) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12). (32) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671). (33) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (OL L 130, 2019 5 17, p. 1). (34) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1). (35) +OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 106/23 (2022/0095(COD)) pateikto reglamento numerį. (36) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22). (37) 2024 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/825, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu įgalinti vartotojus dalyvauti žaliojoje pertvarkoje (OL L, 2024/825, 2024 3 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/825/oj). (38) 1997 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimas 97/129/EB, nustatantis pakuočių medžiagų identifikavimo sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 50, 1997 2 20, p. 28). (39) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). (40) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (OL L 115, 2015 5 6, p. 11). (41) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82). (42) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30). (43) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1). (44) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 150, 2018 6 14, p. 141). (45) 2019 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1004, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 (OL L 163, 2019 6 20, p. 66). (46) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1). (47) 2018 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/896, kuriuo nustatoma lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudojimo apskaičiavimo metodika ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/270/EB (OL L 160, 2018 6 25, p. 6). (48) 2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas 2005/270/EB, nustatantis duomenų bazės sistemos formas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 86, 2005 4 5, p. 6). (49) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). ▌ (50) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1). (51) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65). (52) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243). (53) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). (54) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (55) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1). (56) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (57) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29). (58) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1). (59) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59). (60) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL L 4, 2019 1 7, p. 1). (61) 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimas (ES) 2023/1809, kuriuo nustatomi ES ekologinio ženklo suteikimo sugeriamiesiems higienos gaminiams ir daugkartinėms menstruacinėms taurelėms kriterijai (OL L 234, 2023 9 22, p. 142). (62) 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002 7 12, p. 51). (63) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64). (64) +OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 106/23 (2022/0095(COD)) pateikto reglamento numerį. (65) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). (66) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). (67) 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1). (68) 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, 1998 10 28, p. 28). (69) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 6 16, p. 1). (70) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015 12 23, p. 1). (71) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (72) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57). (73) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18). (74) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14). (75) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1). (76) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1). (77) 2023 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/595, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2021/770 nustatoma neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių ataskaitos forma (OL L 79, 2023 3 17, p. 151). (78) +OL: prašom tekste įrašyti šio reglamento [2022/0396(COD)] numerį, priėmimo ir paskelbimo datą. (79) +OL: prašom tekste įrašyti šio reglamento (2022/0396(COD)) numerį ir užpildyti atitinkamą išnašą.