(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0459),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0316/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. lapkričio 24 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0054/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C, C/2024/668, 2024 1 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/668/oj.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(2),

▐

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  reikalingi tikslūs, laiku teikiami, patikimi ir palyginami Europos Sąjungos įmonių darbo rinkos statistikos duomenys, kad būtų galima formuoti, įgyvendinti ir vertinti Sąjungos politiką, visų pirma susijusią su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, Europos užimtumo strategija, Europos socialinių teisių ramsčiu (ESTR) ir Europos semestru, taip pat politiką, susijusią su ESTR veiksmų plano ir socialinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimu. Šios sritys yra vienodai svarbios, kad Sąjunga galėtų vykdyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 3 ir 4 straipsnius jai pavestas užduotis; [2 pakeit.];

(2)  makroekonominių disbalansų prevencijai ir naikinimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011(3) ir deramo minimaliojo darbo užmokesčio stebėsenai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2041(4) reikia tikslios informacijos apie valandinių darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio lygio raidą, kolektyvinių derybų aprėpties dalį, teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio lygį ir darbuotojų, kuriems jis taikomas, dalį valstybėse narėse;

(3)  Europos Centrinis Bankas, vykdydamas bendrą pinigų politiką, naudoja Europos įmonių darbo rinkos statistiką, visų pirma darbo sąnaudų raidos ir darbo užmokesčio augimo duomenis, kad galėtų stebėti dėl darbo sąnaudų kylančią infliacijos ir defliacijos riziką. Todėl reikalingi tikslūs, laiku pateikiami ir palyginami Sąjungos statistiniai duomenys apie darbo sąnaudų raidą. Svarbu, kad šią analizę papildytų infliacijos ir defliacijos rizikos, kylančios dėl pelno, stebėsena;

(4)  būtina išplėsti laisvų darbo vietų statistikos aprėptį ir darbo sąnaudų indekso savalaikiškumą, nes abu rodikliai išvardyti tarp pagrindinių Europos ekonominių rodiklių (PEER)(5), kurių reikia pinigų ir ekonomikos politikai stebėti;

(4a)  analizės tikslais svarbu, kad būtų prieinama pakankamai ankstesnių duomenų, kad būtų galima įvertinti, kaip darbo sąnaudų rodikliai kinta laikui bėgant. Tačiau, siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą, turėtų būti perduodami tik ankstesni duomenys, kurie apima bent 2024 ir 2025 kalendorinius metus;

(5)  siekiant stebėti, kaip įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai pagal Jungtinių Tautų (JT) darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma 5 tikslą dėl lyčių lygybės ir 8 tikslas dėl deramo darbo ir ekonomikos augimo, ir stebėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970(6) (Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos) poveikį, būtinas teisinis pagrindas metinių duomenų apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą perdavimui reguliuoti; [3 pakeit.]

(6)  siekiant įgyvendinti, stebėti ir vertinti moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos srityje principą(7), reikia palyginamų duomenų apie vyrų ir moterų gaunamą darbo užmokestį. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970, kuria siekiama griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo(8), reikalaujama, kad valstybės narės, laikydamosi Direktyvos (ES) 2023/970, kasmet nustatytu laiku pateiktų Komisijai naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Ši pareiga turėtų būti papildyta tinkama būtina statistine sistema duomenims apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą rinkti ir perduoti;

(6a)  vadovaujantis Socialinės ekonomikos veiksmų planu(9) ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje keliamais tikslais, visų pirma laikantis tikslo užtikrinti lygias galimybes ir vienodas sąlygas jiems dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonominėje veikloje, reikalingi laiku teikiami, palyginami ir tikslūs duomenys apie neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje. Tokie duomenys suteiks galimybę atlikti labai reikalingą bendrų pastangų mažinant darbo užmokesčio lygio skirtumus ir didinant neįgaliųjų užimtumo lygį pažangos vertinimą;

(6b)  siekiant įgyvendinti vienodo požiūrio principą rasės ir etninės kilmės požiūriu, reikalingi laiku teikiami, palyginami ir tikslūs duomenys apie skirtingų rasių arba skirtingos etninės kilmės asmenų darbo užmokestį ir darbo ypatybes. Tokie duomenys suteiks galimybę atlikti labai reikalingą pažangos mažinant diskriminaciją, susijusią su užimtumu ir darbo sąlygomis, įskaitant atleidimą iš darbo ir darbo užmokestį, vertinimą;

(6c)  vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra santykinis vidutinių vyrų ir moterų pensijų neatskaičius mokesčių skirtumas. Skirtumo priežastis yra skirtingos profesinės karjeros: moterys dažniau dirba mažiau apmokamą darbą, jų profesinė karjera trumpesnė ir yra dažniau sustabdoma, jų bendras dirbtų valandų skaičius mažesnis. Dėl to moterys vėliau gyvenime patiria didesnę skurdo riziką nei vyrai. Duomenys, surinkti kaip darbo rinkos statistika apie įmones ir susiję su darbo užmokesčio struktūra, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir darbo sąnaudų struktūra, taip pat gali padėti geriau suprasti vyrų ir moterų pensijų skirtumą valstybėse narėse;

(7)  siekiant supaprastinti galiojančius teisės aktus ir skatinti suderinti jų taikymo sritį, sąvokas, apibrėžtis ir kokybės ataskaitų teikimą, šis reglamentas turėtų apimti visą Europos įmonių darbo rinkos statistiką;

(7a)  siekiant tobulinti įmonių darbo rinkos statistiką, būtina, kad duomenys atitiktų kokybės reikalavimus. Todėl Komisija (Eurostatas) turėtų pateikti papildomas gaires, kaip tvarkyti duomenis, surinktus iš mažiau kokybiškų šaltinių;

(8)  šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į naujus poreikius, atsiradusius plėtojant ir stiprinant Sąjungą ir euro zoną, su sąlyga, kad jo nuostatomis nebus sukuriama neproporcinga našta respondentams ar nacionalinėms statistikos institucijoms;

(9)  siekdamos sumažinti įmonėms, visų pirma socialinėms įmonėms, MVĮ ir labai mažoms įmonėms, tenkančią administracinę ir finansinę naštą, nacionalinės statistikos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę naudoti administracinius ir novatoriškus šaltinius, kurių pagrindinis tikslas nėra statistinių duomenų teikimas ir kuriuos jau naudoja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, ir taip pakeisti ar papildyti statistinius tyrimus, atsižvelgiant į oficialiajai statistikai taikomus kokybės reikalavimus. Šio tikslo galima siekti pasitelkus naujausius technologinius ir skaitmeninius sprendimus. Tačiau būtina apriboti šaltinių, iš kurių duomenys gali būti renkami ir perduodami, skaičių tiek, kiek tai būtina ir proporcinga šio reglamento tikslui pasiekti. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodoma, iš kokių šaltinių, išskyrus tyrimų duomenis ir administracinius įrašus, pagal šį reglamentą galima rinkti ir perduoti duomenis. Bet kuriuo atveju bet koks iš tų kitų šaltinių gautų duomenų tvarkymas neturi daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/58/EB(10);

(9a)  nacionalinės statistikos institucijos turėtų atsižvelgti į išlaidų efektyvumo standartą ir neužkrauti pernelyg didelės naštos ekonominės veiklos vykdytojams jiems sudarant sandorius su įmonėmis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 338 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad valdžios institucijos tinkamai keistųsi aktualiais duomenimis, siekdamos užtikrinti, kad įmonėms tenkanti ataskaitų teikimo našta būtų kuo mažesnė;

(9b)  įmonių darbo rinkos statistikos sistema turėtų būti nuolat tobulinama. Tai apima duomenų kokybės aspektus ir nepagrįstos ekonominės naštos mažinimą. Vis dėlto prieš įtraukiant naujus metodus ir procedūras į kasdienę nacionalinių statistikos institucijų veiklą jie turėtų būti tinkamai patikrinti. Šiuo tikslu Komisija (Eurostatas) ir nacionalinės statistikos institucijos turėtų atlikti galimybių studijas ir bandomuosius tyrimus. Tokius tyrimus turėtų inicijuoti Komisija, o nacionalinės statistikos institucijos galėtų juose dalyvauti savanoriškai. Kad būtų padarytos teisingos išvados, Komisija ir nacionalinės statistikos institucijos turėtų atidžiai išanalizuoti tų tyrimų rezultatus. Ta analizė turėtų būti prieinama statistikos bendruomenei ir plačiajai visuomenei;

(10)  siekiant padidinti darbo rinkos statistikos rengimo procesų veiksmingumą ir sumažinti statistinę naštą respondentams, nacionalinės statistikos institucijos turėtų turėti greitos ir nemokamos prieigos prie visų nacionalinių administracinių įrašų teisę, teisę jais naudotis ir juos susieti su statistiniais duomenimis, kiek to reikia Europos Sąjungos įmonių darbo rinkos statistikai plėtoti, rengti ir skleisti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009(11) 17a straipsnį;

(11)  Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 yra šio reglamento orientacinė sistema, be kita ko, kiek tai susiję su konfidencialių duomenų apsauga ir asmens duomenų, įskaitant privačiai laikomus duomenis, tvarkymu ir dalijimusi jais;

(11a)  duomenų rinkimo iš interneto metodų naudojimas duomenims iš svetainių rinkti dėl įprasto nestruktūrizuoto viešo paieškos internete pobūdžio gali neatitikti duomenų apsaugos srityje taikomo tikslumo principo, nes nėra vertinamas šaltinių patikimumas. Gali būti daromas neigiamas poveikis tokiems patiems oficialiosios statistikos kokybės reikalavimams (pvz., statistinio tikslumo ir šaltinių duomenų patikimumo principui);

(12)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą sistemą, skirtą sistemingai rengti aukštos kokybės Europos Sąjungos įmonių darbo rinkos statistikai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl nuoseklumo ir palyginamumo šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(13)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(12) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė nuomonę;

(14)  siekiant tinkamai įgyvendinti šį reglamentą valstybėse narėse, prieš pirmą kartą renkant duomenis reikia ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Todėl jis turėtų būti taikomas ne anksčiau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d.;

(15)  konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra teisinė Sąjungos įmonių darbo rinkos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  statistinis vienetas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio duomenys renkami arba kaupiami;

2)  įmonė – juridinių vienetų grupė, apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 696/93(13). Tai apima ne rinkos gamintojus ir kitus institucinius vienetus, priklausančius valdžios sektoriui;

2a)  socialinio verslo įmonė – privatinės teisės subjektas, kuris versliai ir laikydamasis socialinės ekonomikos principų ir ypatybių tiekia prekes ir teikia paslaugas rinkai ir kurio komercinė veikla grindžiama socialiniais arba aplinkosaugos tikslais. Socialinio verslo įmonės gali būti įsteigtos įvairiomis teisinėmis formomis(14);

3)  vietinis vienetas – įmonė arba jos dalis, esanti tam tikroje geografiniu atžvilgiu identifikuojamoje vietoje;

4)  įmonė rezidentė (atitinkamai vietinis vienetas rezidentas) – įmonė (atitinkamai vietinis vienetas), savo vykdoma ekonomine veikla prisidedanti prie bendrojo vidaus produkto (BVP);

5)  darbuotojas – bet koks asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybės, gyvenamosios vietos arba darbo valstybėje narėje trukmės, kuris su įmone turi tiesioginius darbo santykius, įformintus oficialia sutartimi arba neformaliu susitarimu ir gauna atlyginimą, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (darbas visą ar ne visą darbo dieną) ir sutarties trukmę (terminuota arba neterminuota, įskaitant sezoninio darbo sutartis); darbuotojui už darbą apmokėti skirtos lėšos gali būti mokamos kaip darbo užmokestis, įskaitant priemokas, vienetinį darbo užmokestį ir užmokestį už pamaininį darbą, pašalpas, honorarus, komisinius ir atlyginimą natūra; [4 pakeit.]

6)  darbdavys – įmonė arba vietinis vienetas, su darbuotoju turintis tiesioginius darbo santykius, įtvirtintus oficialia sutartimi arba neformaliu susitarimu; [5 pakeit.]

7)  sritis – vienas arba keli duomenų rinkiniai, aprėpiantys vieną ar kelias temas;

8)  tema – rinktinos informacijos apie duomenų rinkinio statistinius vienetus turinys; kiekvieną temą sudaro kelios potemės;

9)  potemė – išsamus rinktinos informacijos apie statistinius vienetus turinys, susijęs su konkrečia tema; kiekvieną potemę sudaro vienas arba keli kintamieji;

10)  kintamasis – vieneto charakteristika, kuriai gali būti būdinga daugiau nei viena tam tikro verčių rinkinio vertė, kuri gali būti absoliutus skaičius, proporcija arba nuoroda į poziciją klasifikatoriuje;

11)  suskirstymas – iš anksto nustatytas atskiras, išsamus ir su kitais rinkiniais nesutampantis reikšmių rinkinys, kurį galima priskirti statistinius vienetus apibūdinančiam kintamajam;

12)  mikroduomenys – tik su vienu statistiniu vienetu susiję duomenys be tiesioginio identifikatoriaus;

13)  suvestiniai duomenys – duomenys, susiję su kelių statistinių vienetų rinkiniu;

14)  statistinė visuma – statistinių vienetų, su kuriais susijusią informaciją ir įverčius reikia pateikti, rinkinys;

15)  imčių sąrašas – sąrašas, žemėlapis ar kitokia vienetų specifikacija, kuria nustatoma statistinė visuma, kuri yra visa suskaičiuota arba kurios imtis yra sudaryta;

16)  imtis – imties sąrašo poaibis, kurio elementai atrenkami remiantis procesu, kurio atrankos tikimybė yra žinoma ir kuris sudaromas taip, kad būtų galima gauti tinkamus statistinės tiriamosios visumos įverčius;

17)  respondentas – duomenis teikiantis vienetas, kuris teikia informaciją tyrimą atliekančiai institucijai;

18)  tyrimo duomenys – duomenys, surinkti iš respondentų imties ir ekstrapoliuoti statistinei visumai taikant tinkamus matematinius metodus;

19)  administraciniai įrašai – ne administracinio subjekto (paprastai – viešosios įstaigos), kurio pagrindinė paskirtis nėra statistikos teikimas, surinkti duomenys;

20)  kiti šaltiniai – neadministracinio subjekto surinkti kokybiški ir patikimi duomenys, įskaitant privačius įrašus, interneto svetaines ir duomenų bazes, kurių pagrindinis tikslas nėra oficialios statistikos teikimas;

21)  statistinis klasifikatorius – susijusių, bet tarpusavyje nesuderinamų kategorijų sąrašas su vienu ar keliais išsamumo lygiais, skirtas tai tam tikros statistikos srities informacijai struktūrizuoti pagal jos panašumus;

22)  ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, su kuriuo duomenys yra susiję;

23)  duomenų rinkimo laikotarpis – laikotarpis, kuriuo duomenys renkami;

24)  metaduomenys – informacija, kuri reikalinga statistikai naudoti ir aiškinti ir kuria duomenys aprašomi struktūrizuotai;

25)  iš anksto patikrinti duomenys – valstybių narių pagal bendrai sutartas tvirtinimo taisykles patikrinti duomenys;

26)  kokybės ataskaita – ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie statistinio produkto ar proceso kokybę;

26a)  ankstesni duomenys – duomenys, apimantys ne trumpesnį kaip dvejų metų laikotarpį iki šio reglamento taikymo datos.

3 straipsnis

Šaltiniai ir metodai

1.  Statistiniams duomenims pagal šį reglamentą kaupti valstybės narės naudoja arba pakartotinai naudoja vieną iš toliau nurodytų šaltinių arba jų derinį, jei jie atitinka 8 straipsnyje nurodytus kokybės standartus:

a)  tyrimų duomenis;

b)  administracinius įrašus;

c)  kitus šaltinius.

1a.  Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nurodant, iš kokių kitų šio straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų šaltinių galima rinkti ir perduoti duomenis. Naudodamasi įgaliojimais priimti tokius deleguotuosius aktus Komisija užtikrina, kad tų kitų šaltinių naudojimas yra būtinas ir proporcingas šio reglamento tikslui pasiekti, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamų duomenų jautrumą ir nedarant poveikio Direktyvai 2002/58/EB.

2.  Įmonių darbo rinkos statistikai skirti tyrimai grindžiami imtimis, kurie yra reprezentatyvūs statistinės visumos atžvilgiu. Įmonių arba vietinių vienetų imtys sudaromos iš nacionalinių statistinių verslo registrų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2152 8 straipsnio 4 dalyje.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) išsamią informaciją apie naudojamus šaltinius ir metodus 8 straipsnio 4 dalyje nurodytose kokybės ataskaitose.

3a straipsnis

Reikalavimas tvarkyti asmens duomenis

1.  Kai veikla, kuri turi būti vykdoma pagal šį reglamentą, yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu, toks tvarkymas turi būti proporcingas ir atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(15) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(16). Laikantis šiuose reglamentuose nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo, pagal šį reglamentą teikiami duomenys agreguojami tiek, kad nebūtų galima nustatyti asmenų tapatybės.

2.  Asmens duomenų tvarkymui statistikos tikslais, kuris laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, pagal Reglamento (ES) 2016/679 89 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 13 straipsnį taikomos tinkamos apsaugos priemonės. Visų pirma užtikrinama, kad būtų laikomasi asmens duomenų anonimiškumo principo.

4 straipsnis

Duomenų reikalavimai

1.  Įmonių darbo rinkos statistika apima šias sritis ir temas:

a)  darbo užmokestį:

i)  darbo užmokesčio struktūrą;

ii)  vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

iii)  kolektyvinių derybų aprėptį;

iv)  jei taikytina, teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio dydį;

v)  jei taikytina, minimaliojo darbo užmokesčio aprėptį;

b)  darbo sąnaudas:

i)  darbo sąnaudų struktūrą;

ii)  darbo sąnaudų indeksą;

c)  darbo jėgos paklausą:

i)  laisvas darbo vietas.

Darbo sąnaudų indekso, nurodyto b punkto ii papunktyje, ir laisvų darbo vietų, nurodytų c punkto i papunktyje, temos apima jų atitinkamus išankstinius įverčius, nurodytus 5 straipsnyje.

2.  Kiekvienos 1 dalyje išvardytos temos potemės, jų atitinkamas periodiškumas, ataskaitiniai laikotarpiai ir duomenų perdavimo terminai nustatomi priede.

3.  Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priede pateiktas potemių sąrašas, periodiškumas, ataskaitiniai laikotarpiai ir perdavimo terminai.

4.  Naudodamasi įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus pagal 3 dalį, Komisija užtikrina, kad pakeitimais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų užkraunama didelė ir neproporcinga našta. Šiuo tikslu 9 straipsnyje nustatytos galimybių studijos pradedamos, jų rezultatai tinkamai įvertinami ir į juos atsižvelgiama prieš priimant deleguotuosius aktus.

5.  Duomenys perduodami Komisijai (Eurostatui) suvestinių duomenų forma, išskyrus 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytos temos „darbo užmokesčio struktūra“ duomenis, kurių atveju perduodami atskirų darbuotojų ir vietinių vienetų mikroduomenys.

6.  Valstybės narės pateikia iš anksto patikrintus duomenis ir susijusius metaduomenis, naudodamos Komisijos (Eurostato) nurodytą kiekvieno duomenų rinkinio techninį formatą. Duomenys Komisijai (Eurostatui) pateikiami naudojant vieną bendrą prieigą.

7.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi šie kiekvienos temos elementai:

a)  kintamųjų skaičius ir apibūdinimas;

b)  klasifikatoriai ir duomenų suskirstymas;

c)  tikslumo tikslai;

d)  metaduomenys, kurie turi būti perduodami tokiu pačiu periodiškumu, ataskaitiniu laikotarpiu ir terminais, kaip ir su jais susiję duomenys;

e)  duomenų rinkimo laikotarpiai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pradžios.

5 straipsnis

Išankstiniai įverčiai

1.  4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodyto darbo sąnaudų indekso ir 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytų laisvų darbo vietų išankstinius įverčius perduoda:

a)  valstybės narės, kurių metinis darbuotojų skaičius sudaro daugiau kaip 3 proc. bendro ES darbuotojų skaičiaus kiekvienais metais trejus metus iš eilės, ir

b)  euro zonos valstybės narės, kurių metinis darbuotojų skaičius sudaro daugiau kaip 3 proc. bendro euro zonos skaičiaus kiekvienais iš trejų metų iš eilės;

2.  1 dalyje nurodytas darbuotojų dalis visame ES ir euro zonos darbuotojų skaičiuje įvertina Komisija (Eurostatas), remdamasi turimais ES darbo jėgos tyrimo metiniais duomenimis.

3.  Jei pasikeičia valstybių narių, kurių metinis darbuotojų skaičius viršija 1 dalies a ir b punktuose nurodytas ribas, sąrašas, Komisija (Eurostatas) apie tai praneša atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) per šešis mėnesius nuo laikotarpio, per kurį buvo įvertinta 3 proc. riba, pabaigos. Jei atnaujintos darbuotojų dalys nesiekia 1 dalies a ir b punktuose nurodytų atitinkamų ribų, atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) leidžiama nutraukti išankstinių įverčių perdavimą nuo pirmųjų kalendorinių metų, einančių po pranešimo dienos, ataskaitinio ketvirčio. Jei atnaujintos dalys viršija tas ribas, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) perduoda išankstinius įverčius nuo trečiųjų kalendorinių metų po pranešimo dienos pirmojo ataskaitinio ketvirčio.

6 straipsnis

Statistiniai vienetai ir statistinė visuma

1.  Pagal šį reglamentą rengiami vieno ar kelių šių statistinių vienetų statistiniai duomenys:

a)  įmonių;

b)  vietinių vienetų;

c)  darbuotojų.

2.  4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų darbo sąnaudų indekso ir 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytų laisvų darbo vietų temų statistinę visumą sudaro visos įmonės arba visi vietiniai vienetai, kurie yra valstybės narės rezidentai ir atitinka šias sąlygas:

a)  jų pagrindinė ekonominė veikla įtraukiama į bet kurią NACE klasifikatoriaus(17) sekciją, išskyrus sekcijas „Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“, „Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“ ir „Eksteritorinių organizacijų ir įstaigų veikla“, ir

b)  juose dirba vienas ar daugiau darbuotojų.

3.  4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytų darbo užmokesčio struktūros ir 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo temų atveju, kiek tai susiję su duomenimis apie darbdavį, statistinę visumą sudaro visos įmonės arba visi vietiniai vienetai, kurie yra valstybės narės rezidentai ir atitinka šias sąlygas:

a)  jų ekonominė veikla yra įtraukta į bet kurią NACE klasifikatoriaus sekciją, išskyrus sekcijas „Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“, „Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“ ir „Eksteritorinių organizacijų ir įstaigų veikla“, ir

b)  juose dirba vienas ar daugiau darbuotojų.

Darbo užmokesčio struktūros ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo temų atveju, kiek tai susiję su duomenimis apie darbdavį, statistinę visumą sudaro visi darbuotojai, kurių vietinis vienetas priklauso statistinei visumai, apibrėžtai pirmos pastraipos a ir b punktuose.

4.  Nukrypstant nuo 3 dalies a ir b punktų, kiek tai susiję su 2026 m. ataskaitinio laikotarpio duomenimis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, perduodami visų vietos vienetų, kurie priklauso įmonėms, turinčioms 10 ar daugiau darbuotojų, ir kurie, kaip ir veikla, kuriai netaikomas 3 dalies a punktas, nepriskiriami NACE klasifikatoriaus sekcijai „Viešasis administravimas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas“, duomenys.

5.  Kalbant apie 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą darbo užmokesčio struktūros temą, statistinę visumą sudaro visi vietiniai vienetai, kurie yra valstybės narės rezidentai ir atitinka šias sąlygas:

a)  jų ekonominė veikla yra įtraukta į bet kurią NACE klasifikatoriaus sekciją, išskyrus sekcijas „Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“, „Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“ ir „Eksteritorinių organizacijų ir įstaigų veikla“, ir

b)  jie priklauso įmonėms, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų.

5a.  Visų priede išvardytų temų atveju, kai kalba eina apie socialines įmones, valstybės narės renka ir teikia atskirus duomenis.

7 straipsnis

Ad hoc duomenų reikalavimai

1.  Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nurodant informaciją, kurią valstybės narės turi pateikti ad hoc pagrindu, kai, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, manoma, kad papildomų duomenų rinkimas yra būtinas papildomiems statistikos poreikiams patenkinti, kurie kitu atveju nebūtų patenkinti. Tais deleguotaisiais aktais nustatoma:

a)  ad hoc rinktinų duomenų potemės, susijusios su 4 straipsnyje nurodytomis sritimis ir temomis, ir priežastys, kodėl tokių papildomų statistinių duomenų reikia;

b)  ataskaitiniai laikotarpiai ir duomenų perdavimo terminai.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus nuo 2028 ataskaitinių metų, o tarp kiekvieno ad hoc duomenų rinkimo turi būti praėję ne mažiau kaip dveji metai.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta ad hoc informacija ir metaduomenys. Šiuose įgyvendinimo aktuose, kai tinkama, nustatomi šie techniniai elementai:

a)  kintamųjų skaičius ir apibūdinimas;

b)  klasifikatoriai ir duomenų suskirstymas;

c)  išsamios įtrauktų statistinių vienetų specifikacijos;

d)  metaduomenys, kurie turi būti perduoti;

e)  duomenų rinkimo laikotarpiai.

Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ne vėliau kaip prieš 24 mėnesius iki atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pradžios.

8 straipsnis

Kokybės reikalavimai ir kokybės ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių perduodamų duomenų ir metaduomenų kokybei užtikrinti.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, įskaitant ankstesnius duomenis, gauti naudojant 3 straipsnyje nurodytus šaltinius, apimtų visus 6 straipsnyje apibrėžtus statistinius vienetus ir statistinę visumą bei tikslius jų įverčius.

3.  Įgyvendinant šį reglamentą taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti kokybės kriterijai.

4.  Valstybės narės perduoda kokybės ataskaitas apie šaltinius ir metodus, susijusius su kiekviena iš 4 straipsnyje išvardytų temų.

5.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma kokybės ataskaitų teikimo praktinė tvarka ir turinys. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.  Valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokią susijusią informaciją ar pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir galinčius paveikti perduodamų duomenų kokybę. Informacija pateikiama kuo skubiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius po bet kurio tokio pakeitimo įsigaliojimo.

7.  Komisijos (Eurostato)▌ prašymu valstybės narės pateikia papildomos informacijos, būtinos statistinės informacijos kokybei įvertinti.

8.  Komisija (Eurostatas) įvertina perduotų duomenų kokybę, naudotus šaltinius ir metodus bei imčių sąrašus. Komisija (Eurostatas) rengia ir skelbia perduotų duomenų kokybės, šaltinių ir naudojamų metodų ataskaitas. Tose ataskaitose Komisija (Eurostatas) rekomenduoja, kaip valdyti nekokybiškais laikomus šaltinius ir iš tų šaltinių surinktus duomenis.

9 straipsnis

Pagrįstumo ir bandomieji tyrimai

1.  Siekdama pagerinti įmonių darbo rinkos statistiką arba sumažinti įmonėms, visų pirma MVĮ ir labai mažoms įmonėms, tenkančią administracinę ir finansinę naštą, Komisija (Eurostatas) gali inicijuoti galimybių studijas ir bandomuosius tyrimus. Tokių tyrimų tikslas apima bent vieną iš šių elementų:

a)  gerinti duomenų kokybę ir palyginamumą;

b)  nagrinėti naujas galimybes ir įgyvendinti naujas funkcijas, kad būtų galima patenkinti naudotojų poreikius;

c)  gerinti tyrimų ir kitų duomenų šaltinių integravimą;

d)  mažinti respondentams tenkančią naštą;

e)  gerinti duomenų rinkimo išlaidų efektyvumą.

Tyrimuose atsižvelgiama į technologinius ir skaitmeninius pokyčius.

1a.  Duomenys, surinkti atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bandomuosius tyrimus, apima tik 4 straipsnio 1 dalyje išvardytas sritis ir temas bei priede nurodytas potemes.

2.  Valstybės narės gali dalyvauti tuose tyrimuose savanoriškai. Bendradarbiaudamos su Komisija (Eurostatu) jos užtikrina, kad tyrimai būtų reprezentatyvūs Sąjungos lygmeniu.

3.  Tų tyrimų rezultatus Komisija (Eurostatas) įvertina bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius. Komisija (Eurostatas), bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia tyrimų išvadų ataskaitas. Tos ataskaitos skelbiamos viešai.

Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose Komisija (Eurostatas) gali rekomenduoti, kaip bandomuosius tyrimus reikėtų integruoti kaip ilgalaikius sprendimus.

3a.  Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti subjektų, atliekančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus, vaidmenis ir atsakomybę, kai tų tyrimų tikslais tvarkomi asmens duomenys.

10 straipsnis

Finansavimas

1.  Nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinėms institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamas finansinis įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto šiems tikslams:

a)  nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d. patobulinti įmonių darbo rinkos statistikos šaltinius, įskaitant imčių sąrašus;

b)  tobulinti įmonių darbo rinkos statistikos rengimo metodus, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas galimybių studijas ir bandomuosius tyrimus.

Sąjunga nefinansuoja periodinio statistinių duomenų, kurie turi būti perduodami pagal šį reglamentą, rengimo išlaidų.

2.  Sąjungos finansinis įnašas neviršija 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

11 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.  Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines ir finansines sankcijas.

2.  Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą, pasitelkiant dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3.  Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(18) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(19) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su pagal šį reglamentą finansuojamais susitarimais dėl dotacijos arba sprendimais ar sutartimis dėl dotacijos.

4.  Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, susitarimuose bei sprendimuose dėl dotacijos, sudaromuose ar priimamuose įgyvendinant šį reglamentą, įrašomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams, Europos prokurorui ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

12 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  Jei taikant šį reglamentą arba pagal jį priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus reikia iš esmės pakeisti valstybės narės nacionalinę statistikos sistemą, Komisija gali įgyvendinimo aktais leisti valstybei narei ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį taikyti tinkamai pagrįstas nukrypti leidžiančias nuostatas. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Leisdama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas Komisija atsižvelgia į valstybių narių statistinių duomenų palyginamumą ir reikiamų reprezentatyvių ir patikimų Europos suvestinių rodiklių apskaičiavimą laiku. Komisija taip pat užtikrina, kad ir toliau nepertraukiamai būtų laikomasi į šį reglamentą įtrauktų su statistika, metaduomenimis ir kokybe susijusių reikalavimų, kurie anksčiau buvo įtraukti į panaikintus reglamentus.

2.  Atitinkama valstybė narė per tris mėnesius nuo šio reglamento arba pagal jį priimtų deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą.

13 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnio 1a dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 3a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [Leidinių biurui: įrašyti tikslią reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali būti bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 1a dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 3a dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 3 straipsnio 1a dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 3a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

15 straipsnis

Panaikinimas

1.  Nuo 2026 m. sausio 1 d. Reglamentai (EB) Nr. 530/1999, (EB) Nr. 450/2003 ir (EB) Nr. 453/2008 panaikinami.

2.  Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

16 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

PRIEDAS

Sritys, temos ir potemės; duomenų teikimo periodiškumas, ataskaitiniai laikotarpiai ir duomenų perdavimo terminas pagal temas

(1)  Pasibaigus „T“ ataskaitiniam laikotarpiui.

(2)  Kai pirmiau nurodyti terminai sueina šeštadienį arba sekmadienį, faktinis terminas yra kitas pirmadienis iki 12.00 val. (CET).

(1) * Visame tekste padarytų pakeitimų pagrindas – 1 pakeitimo priėmimas. Naujos arba iš dalies pakeistos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu; išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (2) OL C, C/2024/668, 2024 1 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/668/oj. (3) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25). (4) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, (OL L 275, 2022 10 25, p. 33). (5) 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl euro zonos statistikos „Tobulinant euro zonos statistikos ir rodiklių metodikas“, COM(2002)0661. (6) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai (OL L 132, 2023 5 17, p. 21, http://data.europa.eu/eli/dir/2023/970/oj). (7) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23). (8) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai (OL L 132, 2023 5 17, p. 21). (9) COM(2021)0778. (10) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37, http://data.europa.eu/eli/dir/2002/58/oj). (11) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164). (12) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39). (13) 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (OL L 76, 1993 3 30, p. 1), PRIEDO III skirsnio A poskirsnis. (14) 2023 m. lapkričio 27 d. Tarybos rekomendacija dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo (C/2023/1344) (OL C, C/2023/1344, 2023 11 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1344/oj). (15) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39), http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj. (16) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj). (17) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1). (18) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). (19) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).