Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2024 m. vasario 8 d. rezoliuciją „Russiagate“: įtarimai dėl Rusijos kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. liepos 13 d. rezoliuciją dėl rekomendacijų dėl Europos Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių reformos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Rusijos santykių, ypač savo 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe(5),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitą „2-oji EIVT ataskaita dėl užsienio manipuliavimo informacija ir kišimosi grėsmių. Tinklo gynybos sistema“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl demokratijos gynimo (COM(2023)0630) ir jame pateiktą demokratijos gynimo dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(6),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles ir į Europos Parlamento narių elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pranešama apie vis dažnesnius trečiųjų šalių valstybinių ir nevalstybinių subjektų bandymus tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į demokratinius sprendimų priėmimo ir rinkimų procesus Sąjungoje ir jos valstybėse narėse; kadangi yra aiškių įrodymų apie tokius Rusijos bandymus kištis į rinkimų procesus ir politikos formavimą visame pasaulyje, ypač prieš ES ir jos valstybes nares, taikant įvairius hibridinio karo metodus ir taip įgyvendinant didesnės apimties strategiją, kuria siekiama pakenkti tinkamam Europos demokratinių procesų ir teisėkūros procedūrų veikimui; kadangi tuo tikslu, be kita ko, vykdomos kibernetinės atakos, įskaitant tokias atakas prieš Europos Parlamentą, verbuojami elitiniai Europos politikos formuotojai, kišamasi į rinkimus, taip pat finansuojami judėjimai ir lobistai;

B.  kadangi iš naujų tyrimų ir ataskaitų matyti, kad pastaraisiais mėnesiais gerai žinomi dezinformacijos tinklai išplėtė veiklą, kuria siekiama skleisti Kremliui palankius naratyvus socialiniuose tinkluose, ypač tokiose platformose kaip „X“ („Twitter“) ir „TikTok“; kadangi yra įrodymų, kad Rusijos įtakos tinklai socialiniuose tinkluose naudojo dirbtinį intelektą ir botus ir kliovėsi didelio masto politinės reklamos, užsakytos naudojant netikras paskyras, skelbimu; kadangi tradicinės žiniasklaidos priemonės taip pat buvo naudojamos jų interesams politinėje darbotvarkėje skleisti; kadangi šis hibridinis karas buvo Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą įžanga ir toliau prie jo prisideda; kadangi šis užsienio kišimasis yra išorės spaudimo forma, kuri gali faktiškai neleisti įgyvendinti ES ir valstybių narių suvereniteto;

C.  kadangi Rusija sistemingai palaikė ryšius su kraštutinėmis dešiniosiomis ir kraštutinėmis kairiosiomis partijomis ir kitais judėjimais bei asmenybėmis, siekdama įgyti Sąjungos institucinių subjektų paramą, kad įteisintų savo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus; kadangi balsavimo ir kalbų Europos Parlamente modelių analizė parodė, kad šios partijos labiausiai simpatizavo Rusijai, įskaitant tokius kraštutinius raginimus sunaikinti Europą, kokius 2024 m. sausio mėn. viešai išsakė Europos Parlamento narys Miroslav Radačovský, kuriam Rusijos šaltiniai taip pat sumokėjo už 2021 m. parlamento rinkimų Rusijoje stebėjimą; kadangi Vengrijos partija „Fidesz“ skleidžia Kremliui palankius pranešimus ir propagandą;

D.  kadangi pagrindinėse politinėse partijose taip pat yra Rusiją palaikančių (vok. Russlandversteher) politikų; kadangi keletas ES valstybių narių viešųjų asmenų, įskaitant buvusius vyriausybių ir ministrų kabinetų narius, visų pirma, Gerhard Schröder, užima gerai apmokamas pareigas Kremliaus kontroliuojamose energetikos įmonėse; kadangi net ir po plataus masto agresijos prieš Ukrainą, kai kurie iš šių žmonių nusprendė nesitraukti ir toliau gauna kruvinus Kremliaus pinigus, jų politinėms partijoms tyliai bendrininkaujant; kadangi jie ir toliau naudojasi savo prorusiška įtaka tiek vidaus, tiek Europos politinėje arenoje;

E.  kadangi, vadovaujant prezidentui V. Putinui, Rusija nustatė, kad demokratija, žmogaus teisės ir europinė gyvensena kelia grėsmę jos diktatorinei vyriausybei, todėl jau daugelį metų vykdo strategiją, pagal kurią sistemingai bando susilpninti (ir galiausiai sunaikinti) demokratiją tiek ES valstybėse narėse, tiek ES šalyse kandidatėse, pvz., Ukrainoje, Sakartvele, Moldovoje, Vakarų Balkanuose ir kitose kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Armėnija;

F.  kadangi, remiantis Lenkijos, Čekijos ir Belgijos saugumo tarnybų, taip pat Belgijos ir Čekijos ministrų pirmininkų patvirtintais žiniasklaidos pranešimais, tam tikri Europos Parlamento nariai ir kandidatai, dalyvausiantys artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, gavo mokėjimus iš Rusijos vyriausybės ar jos įgaliotinių, kad skleistų propagandą bei dezinformaciją ir darytų įtaką Europos Parlamento rinkimams įvairiose Europos šalyse;

G.  kadangi 2024 m. kovo 27 d., po to, kai buvo atskleistas prorusiškas tinklas, bandantis per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“ vykdyti įtakos operacijas, turinčias padarinių Čekijai ir ES, Čekijos užsienio reikalų ministerija paskelbė patvirtinusi sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui Ukrainos oligarchui Viktorui Medvedčukui už naudojantis šia naujienų svetaine iš Čekijos teritorijos vykdytą Rusijos įtakos operaciją ir tarpininkui Artiomui Marčevskiui už jo veiklą, kuria buvo siekiama pakirsti Europos paramą Ukrainai ir daryti įtaką 2024 m. Europos Parlamento rinkimams vaizduojant ES kaip karingą subjektą ir apibūdinant Ukrainą kaip nepataisomai korumpuotą šalį; kadangi netrukus po to, kai buvo atskleista ši informacija, valdžios institucijos uždarė šią interneto svetainę, tačiau 2024 m. balandžio 11 d. ji vėl pradėjo veikti naudodamasi Kazachstane įsikūrusio debesijos ir interneto svetainių paslaugų teikėjo prieglobos paslaugomis;

H.  kadangi 2024 m. kovo 28 d. Belgijos ministras pirmininkas Alexander De Croo per diskusiją Belgijos parlamente pareiškė, kad remiantis tyrimais, kuriuos Belgijos žvalgybos tarnybos atliko bendradarbiaudamos su kolegomis Čekijoje, akivaizdu, kad Rusija kreipėsi į Europos Parlamento narius ir kad sumokėjo kuriems iš jų už tai, kad jie skleistų Rusijos propagandą; kadangi 2024 m. balandžio 12 d. ministras pirmininkas A. De Croo taip pat paskelbė apie pradėtą baudžiamojo persekiojimo procesą ir paprašė skubiai sušaukti Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) posėdį, taip pat paragino išplėsti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos bei Europos prokuratūros įgaliojimus;

I.  kadangi 2024 m. kovo 28 d. Lenkijos vidaus saugumo agentūra paskelbė, kad ji, kartu su kitomis Europos saugumo tarnybomis vykdydama tyrimą dėl tariamo Rusijos šnipinėjimo atvejo, susijusio su „Voice of Europe“, atliko kratas, kurių metu rado dideles grynųjų pinigų sumas ir po kurių vienam Lenkijos piliečiui buvo pareikšti kaltinimai įtariamu šnipinėjimu Rusijai; kadangi, pasak Vidaus saugumo agentūros, manoma, kad šis asmuo buvo įsiskverbęs į Lenkijos ir ES parlamentų sluoksnius ir vykdė užduotis, kurias jam pavedė ir finansavo Rusijos žvalgybai dirbantys asmenys;

J.  kadangi 2024 m. kovo 29 d. Austrijos valdžios institucijos suėmė buvusį Austrijos žvalgybos pareigūną, kuriam buvo pareikšta daug kaltinimų, įskaitant kaltinimus, susijusius su tariamu buvusių aukšto rango Austrijos pareigūnų mobiliųjų telefonų duomenų perdavimu Rusijos žvalgybai, dalyvavimu planuojant įsilaužimą į žinomo žurnalisto butą ir pasiūlymų dėl patobulinimų rengimu po Rusijos užsakyto nužudymo Vokietijoje; kadangi suimtasis buvęs Austrijos žvalgybos pareigūnas artimai bendravo su kraštutinių dešiniųjų Austrijos laisvės partijos (vok. Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ) politikais šalies parlamente ir vyriausybėje;

K.  kadangi 2024 m. balandžio 16 d. žiniasklaida išplatino pranešimus, kad praėjusių metų gruodžio mėn. Niujorke JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) apklausė EP narį, pagrindinį partijos „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative für Deutschland, AfD) kandidatą Europos Parlamento rinkimuose ir Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narį Maximilianą Krahą dėl įtarimų, kad jis gauna pinigų iš Kremliaus agentų; kadangi 2024 m. balandžio 23 d. spaudos pranešimuose nurodyta, jog EP nario Maximiliano Kraho padėjėjas buvo suimtas dėl įtarimų šnipinėjimu Kinijai, o tai rodo bendradarbiavimo su piktavališkais užsienio subjektais, siekiančiais pakenkti Europos demokratinėms vertybėms ir procesams, modelį;

L.  kadangi 2024 m. balandžio 18 d. Vokietijos valdžios institucijos Vokietijos Bavarijos žemėje suėmė du įtariamus diversantus, kurie tariamai šnipinėjo kariniuose įrenginiuose dėl galimybės susprogdinti ar padegti juos Rusijos žvalgybos tarnybos vardu, taip tariamai siekdami sužlugdyti Vokietijos paramą Ukrainai kare prieš Rusiją; kadangi iš šių suėmimų matyti, kad Rusijos slaptosios tarnybos akivaizdžiai pereina prie anksčiau dar netaikytų priemonių, t. y. vykdo ne tik dezinformacijos ir kibernetines atakas, bet ir imasi veiksmų prieš karinius objektus;

M.  kadangi Čekijos žiniasklaidos priemonė teigia, kad Čekijos slaptosios tarnybos turi garso įrašų, kuriais patvirtinamas Rusijos kilmės pinigų mokėjimas Vokietijos Bundestago nariui ir AfD partijos nariui, atsakingam už užsienio politikos klausimus, Petrui Bystronui, kuris yra kandidatas Europos Parlamento rinkimuose; kadangi, remiantis Vokietijos laikraščiu „Der Spiegel“, pinigai buvo perduoti grynaisiais pinigais per slaptus susitikimus Prahoje arba kriptovaliuta; kadangi geros reputacijos Vokietijos žiniasklaidos priemonės taip pat neseniai atskleidė, kad AfD partijos nario Vokietijos Bundestage darbuotojas buvo identifikuotas kaip Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kontaktinis asmuo; kadangi, remiantis žiniasklaidos pranešimais, tą patį asmenį Vokietijos valdžios institucijos du kartus tikrino atvykstantį į Vokietiją iš Rusijos ir jis turėjo 9 000 EUR grynųjų pinigų;

N.  kadangi 2024 m. vasario 12 d. Prancūzijos vyriausybinė agentūra VIGINUM, atsakinga už užsienio šalių kišimosi per skaitmeninę erdvę atvejų nustatymą, paskelbė ataskaitą, kurioje išsamiai aprašyta milžiniškos apimties Rusijos dezinformacijos kampanija, pavadinta „Portal Kombat“; ji buvo vykdoma per 193 svetaines, kurioms buvo pavesta užduotis skleisti prorusišką naratyvą tarp rusakalbių ir Europos šalių gyventojų visoje Europoje ir JAV; kadangi 2023 m. pabaigoje Prancūzijos valdžios institucijos pranešė, kad keliose vietose Paryžiuje rastos nupieštos Dovydo žvaigždės buvo destabilizavimo operacijos, siejamos su prorusišku verslininku iš Moldovos, dalis;

O.  kadangi, remiantis žiniasklaidos atliktomis analizėmis, nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. „Voice of Europe“ organizuotose diskusijose ir interviu dalyvavo 16 kraštutinių dešiniųjų EP narių iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Slovakijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Danijos ir Belgijos; kadangi didžioji šių politikų dauguma yra linkusi normalizuoti neapykantos ir netolerancijos apraiškas dėl rasės, tautinės kilmės ar seksualinės orientacijos ir perteikti Rusijos, kaip autentiškos tradicinių šeimos vertybių saugotojos, įvaizdį; kadangi šių politikų viešos kalbos lemia pavojingą susiskaldymą visoje visuomenėje ir kelia grėsmę demokratijai;

P.  kadangi tyrimų žurnalistai paviešino įslaptintą oficialaus dokumento „Rusijos Federacijos užsienio politikos samprata“ papildymą, kuriame Rusijos Užsienio reikalų ministerija ragina surengti „įžeidžiančią informacinę kampaniją“ ir taikyti kitas priemones, apimančias „karines ir politines, ekonomikos ir prekybos bei informacijos psichologijos sritis“, nukreiptas prieš JAV vadovaujamą „nedraugiškų šalių koaliciją“, pažymint, kad „svarbu sukurti mechanizmą, skirtą jų išorės ir vidaus politikos pažeidžiamiems aspektams nustatyti, siekiant parengti praktinius veiksmus Rusijos oponentams susilpninti“, ir kad Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis „didele dalimi lems būsimos pasaulio tvarkos kontūrus“;

Q.  kadangi Komisijos neseniai atliktame tyrime(7) nustatyta, kad pirmaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą metais interneto platformos „suteikė galimybę Kremliui vykdyti plataus masto dezinformacijos kampaniją, nukreiptą prieš Europos Sąjungą ir jos sąjungininkes, kuri pasiekė bent 165 mln. auditoriją ir sulaukė bent 16 mlrd. peržiūrų“; kadangi Rusijos teikiamu politinės veiklos ir politikų Europos Sąjungoje finansavimu taip pat prisidedama prie prokremliškos propagandos aprėpties didinimo, o tai prisideda prie neproporcingai neigiamo poveikio pilietiniam diskursui internete;

R.  kadangi plėtodama ryšius ir santykius Rusija siekia įgauti politinę ir ekonominę įtaką, kad būtų destabilizuota demokratija Europos Sąjungoje; kadangi spaudos pranešimuose atkreiptas dėmesys į kai kurių Katalonijos separatistų ryšius, pvz., buvusio Rusijos diplomato Nikolajaus Sadovnikovo ir tuometinio separatistų lyderio bei buvusio Katalonijos ministro pirmininko Carleso Puigdemonto, kuris šiuo metu yra EP narys, susitikimą Barselonoje Katalonijos neteisėto referendumo išvakarėse 2017 m. spalio mėn.; kadangi kai kurie EP ir nacionalinių bei regioninių parlamentų nariai nuolat reiškė nuomones, kurias galima laikyti prorusiškomis, pvz., dėl konflikto pradžios kaltino Ukrainą, stebėtojų teisėmis dalyvavo neoficialiuose rinkimuose Kryme ir išsakė norą, kad Ukraina pralaimėtų kare, taip sumenkindami jos įstojimo į ES galimybę, prieštaravo tolesniam ginklų siuntimui į Ukrainą ir pasisakė už tai, kad Kyjivo vyriausybė nusileistų dėl tam tikrų teritorijų; kadangi kovo mėn. AfD partijai priklausančių Bavarijos regiono parlamento narių delegacija buvo pakviesta stebėti vadinamuosius prezidento rinkimus ir viešais pareiškimais įvertino rinkimus kaip atvirus, demokratinius ir laisvus;

S.  kadangi Kremlius finansavo ir rėmė įvairias kraštutines dešiniąsias partijas Europoje ir, be kita ko, 2013 m. Marine Le Pen partijai suteikė 9,4 mln. EUR paskolą; kadangi nuo to laiko M. Le Pen ir jos partijos nariai dar labiau sustiprino savo Kremliui palankią poziciją dalyvaudami politiniuose renginiuose Rusijoje, be kita ko, dalyvaudami apgaulingose rinkimų stebėjimo misijose regioninių ar nacionalinių rinkimų metu;

T.  kadangi keli atlikti tyrimai parodė, kad dėl Rusijos kišimosi buvo pažeistos arba apeitos rinkimų taisyklės, visų pirma galiojančios nuostatos dėl rinkimų agitacijos kampanijos finansavimo skaidrumo, ir buvo pareikšti įtarimai dėl slapto finansavimo iš ne ES šaltinių, visų pirma iš Rusijos;

U.  kadangi esama patikimų įrodymų, kad 2020 m. tuometinis Slovakijos ministras pirmininkas Peter Pelligrini paprašė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pagalbos, kad gautų Kremliaus paramą prieš 2020 m. Slovakijos parlamento rinkimus; kadangi dėl to 2020 m. vasario mėn., likus trims dienoms iki rinkimų, ministras pirmininkas P. Pelligrini lankėsi Rusijoje; kadangi Rusija toliau kišosi į 2023 m. parlamento rinkimus ir toliau vykdė su jais susijusias dezinformacijos kampanijas; kadangi Peter Pelligrini šiuo metu yra išrinktas Slovakijos prezidentu ir turi pradėti eiti šias pareigas 2024 m. birželio mėn.;

V.  kadangi gavęs pranešimus apie EP narę iš Latvijos, teikiančią didelio masto pagalbą Rusijos žvalgybos tarnyboms, Parlamentas pradėjo savo administracinį tyrimą, po kurio Pirmininkė R. Metsola tai EP narei skyrė sankcijas, įskaitant penkių dienų dienpinigių sumą siekiančią baudą (1 750 EUR) ir draudimą atlikti tam tikras pareigas atstovaujant Parlamentui iki šios Parlamento kadencijos pabaigos liepos mėn.;

W.  kadangi Europos Parlamento Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE ir ING2) visapusiškai atskleidė Rusijos vadovaujamas pastangas ir operacijas, kuriomis siekiama įsiskverbti į demokratines Europos valstybes ir Europos institucijas, daryti joms įtaką ir kištis į jų veiklą;

X.  kadangi kai kurios frakcijos paskutinį kartą nesėkmingai stengėsi neleisti pratęsti ING2 komiteto įgaliojimų spręsti visų formų korupcijos ir užsienio šalių kišimosi į Europos Parlamento veiklą klausimų ir kaip tik pasisakė už tai, būtų sukurtas tyrimų komitetas, kuris sutelktų dėmesį tik į „Katargeitą“;

Y.  kadangi, nors prieš Parlamento narius nuolat naudojamos šnipinėjimo programos, kaip matyti iš neseniai atskleistų atvejų, kai buvo atakuojami du Parlamento nariai ir vienas Parlamento saugumo ir gynybos pakomitečio darbuotojas, padaugėjo kibernetinių atakų bei užsienio šalių kišimosi į Europos Parlamento darbą rengiantis Europos Parlamento rinkimams atvejų;

Z.  kadangi, atskleidus „Katargeito“ atvejį, 2023 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas atnaujino ir gerokai sustiprino savo vidaus sąžiningumo sistemą, be kita ko, visapusiškai peržiūrėdamas savo Darbo tvarkos taisykles, EP narių elgesio kodeksą ir atitinkamus Biuro sprendimus; kadangi peržiūrėtame Elgesio kodekse nustatyta, kad Europos Parlamento pirmininkas gali skirti sankciją bet kuriam išrinktam EP nariui, kuris, kaip nustatyta, pažeidė skaidrumo taisykles;

AA.  kadangi labai svarbu kovoti su dezinformacijos plitimu ir užsienio šalių kišimusi į Europos demokratinius procesus ir imtis tolesnių priemonių siekiant apsaugoti ES piliečių teisę į tikslią informaciją teikiančius ir patikimus naujienų šaltinius, taip pat apsaugoti Europos informacinę erdvę nuo autoritarinių režimų manipuliavimo; kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ neseniai pateikė 12 pasiūlymų dėl naujo susitarimo dėl teisės į informaciją;

AB.  kadangi 2024 m. balandžio 17 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „artėjančių Europos Parlamento rinkimų kontekste Europos Vadovų Taryba pabrėžia Sąjungos ir jos valstybių narių pasiryžimą atidžiai stebėti ir suvaldyti bet kokią riziką, kylančią dėl dezinformacijos, be kita ko, skleidžiamos pasitelkiant dirbtinį intelektą, taip pat dėl užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi į rinkimų procesus. Europos Vadovų Taryba prašo ES institucijų ir nacionalinių institucijų bendradarbiauti šiais klausimais.“;

AC.  kadangi EP nariai paragino Pirmininkę R. Metsolą paprašyti skubiai atlikti tyrimą dėl Rusijos mėginimų kištis rengiantis kitiems Europos Parlamento rinkimams; kadangi lig šiol negauta jokio atsakymo;

1.  yra pasibaisėjęs patikimais įtarimais, kad EP nariams buvo mokama už tai, kad skleistų Rusijos propagandą ir remtų Rusijos pastangas sistemingai kurti priklausomybėmis grindžiamą tinklą pasinaudojant Europos politinėmis partijomis, kurios paskui veikia kaip Kremliaus propagandos skleidėjai;

2.  reiškia pasipiktinimą dėl EP narių dalyvavimo prorusiškos žiniasklaidos priemonės „Voice of Europe“ organizuojamuose renginiuose, kol Rusija vykdo neteisėtą savo agresijos karą prieš Ukrainą; pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonėje „Voice of Europe“ skleidžiamos EP narių nuomonės neatspindi daugumos EP narių pozicijos – didžioji jų dalis smerkia Rusijos neteisėtą invaziją į Ukrainą, prieš Europos demokratiją taikomą hibridinio karo taktiką ir kitus per pastaruosius kelerius metus priimtus agresyvia ir antidemokratine politika pagrįstus sprendimus;

3.  griežtai smerkia visus, ypač Rusijos Federacijos, bandymus pakenkti Europos demokratinių procesų veikimui ir pabrėžia, kad į tokią taktiką turi būti reaguojama; ragina ES ir jos valstybių narių politinę vadovybę pagaliau imtis neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų prieš šias Rusijos pastangas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms toliau plėtoti ir tobulinti sankcijų paketus, priimtus prieš Rusijos Federaciją, siekiant veiksmingiau apriboti jos galimybes vykdyti agresijos karą ir panaikinti šiuo metu galiojančių ribojamųjų priemonių vykdymo užtikrinimo spragas; pakartoja savo raginimą įvesti sankcijų režimą kaltininkams, kurie užsiima piktavališku užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;

4.  yra pasibaisėjęs naujausiais patikimais pranešimais, kad vienas iš pagrindinių partijos „Alternatyva Vokietijai“ (ID frakcija) narių ir Vokietijos Bundestago narys Petr Bystron priėmė iki 25 000 eurų išmokas už prorusiškos propagandos skleidimą;

5.  be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad neseniai FTB apklausė partijai „Alternatyva Vokietijai“ priklausantį EP narį Maximilianą Krahą, ir ragina partiją „Alternatyva Vokietijai“ nedelsiant viešai paskelbti savo finansinius santykius su Kremliumi ir viešai atskleisti visų mokėjimų, gautų iš su Kremliumi susijusių šaltinių, paskirtį ir tikslią sumą; taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl EP nario M. Kraho padėjėjo sulaikymo 2024 m. balandžio 23 d. po rimtų kaltinimų šnipinėjimu Kinijai;

6.  yra labai susirūpinęs dėl neseniai 2024 m. balandžio 17 d. pateiktų pranešimų apie du tariamus Rusijos šnipus, kurie turi dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę ir kurie buvo suimti Bavarijoje apkaltinus juos taikinių žvalgymu galimiems išpuoliams ir sabotažo operacijoms, įskaitant išpuolius prieš karinius objektus; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl Rusijos šnipinėjimo veiklos masto Vokietijoje ir kitose šalyse, pvz., Lenkijoje, kur panaši veikla buvo nustatyta 2023 m. kovo mėn., ir pakartoja savo tvirtą raginimą ryžtingai reaguoti į grėsmę, kurią kelia Vokietijoje ir už jos ribų veikiantys Rusijos agentai;

7.  griežtai smerkia Rusijos praktiką naudotis neteisėtais imigrantais, stumiant juos į ES teritoriją ir taip siekiant destabilizuoti kaimynines valstybes nares, ypač Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Suomiją;

8.  taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad 2024 m. balandžio 22 d. buvo sulaikyti trys vokiečiai, įtariami bendradarbiavę su Kinijos valstybės saugumo ministerija ir siekę perduoti technologijas, kurios galėtų būti naudojamos kariniais tikslais; pakartoja savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms veiksmingiau kovoti su visais šnipinėjimo ES elementais, įskaitant geresnę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, taip pat atvirą ir aiškią konfrontaciją su šnipinėjančiomis šalimis; pabrėžia, kad šie šnipinėjimo atvejai greičiausiai tėra ledkalnio viršūnė ir kelia didelę grėsmę mūsų saugumui ir demokratijai;

9.  griežtai smerkia nerimą keliančią informaciją, kurią vasario mėn. atskleidė patikimos Vokietijos žiniasklaidos priemonės ir iš kurios matyti, kad su partija „Alternatyva Vokietijai“ ir Vokietijos federalinio parlamento nariu susijęs darbuotojas veikė kaip Rusijos FSB kontaktinis asmuo, o tai kelia rimtų abejonių dėl galimos užsienio įtakos Vokietijos politinėje aplinkoje; be to, griežtai smerkia tai, kad tas pats asmuo, atvykstantis į Vokietiją iš Rusijos, ne kartą buvo sulaikytas Vokietijos valdžios institucijų su 9 000 eurų grynųjų pinigų suma;

10.  ragina ES ir valstybes nares atsižvelgti į Čekijos vyriausybės patvirtintas sankcijas interneto svetainei „Voice of Europe“, Viktorui Medvedčukui ir Artiomui Marčevskiui; apgailestauja dėl to, kad interneto svetainei „Voice of Europe“ pavyko atnaujinti savo veiklą iš Kazachstano nuo 2024 m. balandžio 11 d.; ragina valstybes nares pasirūpinti, kad interneto svetainė „Voice of Europe“ nebūtų pasiekiama niekur Europos Sąjungoje; be to, pažymi, kad buvo sustabdyti interneto svetainės „Voice of Europe“ atstovų leidimų patekti į Europos Parlamento patalpas įgaliojimai;

11.  įsipareigoja teikti visapusišką paramą nacionalinėms valdžios institucijoms ir bendradarbiauti su jomis atliekant atitinkamų EP narių elgesio tyrimus; palankiai vertina Belgijos valdžios institucijų pradėtą tyrimą dėl įtariamų Rusijos kišimosi į ES šalių rinkimus atvejų, taip pat ragina atitinkamas valstybes nares nustatyti, ar atitinkami EP nariai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal atitinkamos šalies baudžiamąją teisę; ragina stiprinti teisminį ir teisėsaugos bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais siekiant palengvinti tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos ir piktavalių užsienio veikėjų tinklų, skatinančių korupcinę veiklą, kuria siekiama kištis į Europos Parlamento rinkimus ir kenkti demokratijai ES, atskleidimą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą; įsipareigoja visapusiškai remti ir bendradarbiauti šiais klausimais; ragina atitinkamus Parlamento organus daryti viską, kas įmanoma, kad, gavus atitinkamų valdžios institucijų prašymą, būtų laiku priimtas sprendimas dėl prašymo panaikinti EP narių imunitetą; ragina šiuos organus kuo greičiau susirinkti į posėdį po savo steigiamųjų posėdžių po būsimų Europos Parlamento rinkimų, kad jie galėtų nedelsdami pradėti savo procedūras, jei būtų gauta tokių prašymų; tebėra pasirengęs toliau tobulinti savo vidaus etikos taisykles, grindžiamas aukščiausiais standartais, ir savo priežiūros ir atskaitomybės sistemos veikimą, taip pat sankcijų taikymo mechanizmus, taikomus nustačius Parlamento sąžiningumo sistemos pažeidimus; ragina aukščiausiu lygmeniu atsižvelgti į 2023 m. liepos 13 d. priimtas rekomendacijas dėl Europos Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių reformos ir visapusiškai įgyvendinti savo 2023 m. rugsėjo mėn. priimtas naujas taisykles dėl skaidrumo ir sąžiningumo, taip pat stebėti visus Biuro patvirtintus vidaus elgesio kodeksus ir sprendimus, visų pirma susijusius su bendravimu su trečiosiomis šalimis;

12.  palankiai vertina tai, kad dėl atitinkamų EP narių buvo kreiptasi į Elgesio kodekso patariamąjį komitetą; įsipareigoja visapusiškai įgyvendinti savo taikomą vidaus sankcijų sistemą ir ragina atskleisti visus esamus EP narius arba kandidatus, dalyvausiančius būsimuose Europos Parlamento rinkimuose, kurie paėmė pinigų iš Rusijos vyriausybės ar jos įgaliotinių arba buvo jų papirkti; pažymi, kad tariami faktai išaiškėjo anksčiau nei buvo patvirtinta pastaroji Parlamento sąžiningumo sistemos reforma; mano, kad pačios taisyklės nebūtų užkirtusios kelio tariamam smerktinam minėtų EP narių elgesiui; vis dėlto yra pasirengęs toliau vertinti ir tobulinti Parlamento sąžiningumo sistemos, kuri buvo sustiprinta po „Katargeito“ atvejo, veikimą ir pagal ją nustatytų sankcijų taikymą;

13.  palankiai vertina Belgijos ministro pirmininko Alexanderio De Croo raginimą skubiai surengti Eurojusto posėdį; taip pat palankiai vertina prašymą įvertinti ir esant būtinybei išplėsti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jos galėtų tokiais atvejais patraukti atitinkamus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; be to, palankiai vertina ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos paskelbtą susitarimą įsteigti laikinąją kovos su krize darbo grupę siekiant kovoti su Rusijos bandymais kištis į būsimus Europos Parlamento rinkimus ir pažymi, kad, atsižvelgiant į būsimus EP rinkimus, visos nacionalinės ir ES institucijos privalo stiprinti savo pastangas kovoti su užsienio kišimosi atvejais, kad būtų užtikrintas visiškas šių svarbių rinkimų sąžiningumas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad žodžio laisvė, žiniasklaidos laisvė ir teisės aktų laikymasis yra vienodai svarbūs visuose demokratiniuose procesuose ir negali būti nepagrįstai ribojami;

14.  pakartoja, kad jau smerkė ankstesnius kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje ir Rusijos vadovų politinės partnerystės atvejus, pvz., banko paskolą M. Le Pen partijai Prancūzijoje, Austrijos FPÖ partijos ir V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ partnerystės susitarimą, taip pat daugybę įvairių išrinktų EP narių, įskaitant Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ vadovybę, susitikimų ir pokalbių;

15.  reiškia susirūpinimą dėl Austrijos šnipinėjimo bylos, kurioje buvęs Austrijos žvalgybos pareigūnas Egisto Ott, kuris, kaip teigiama, yra glaudžiai susijęs su Austrijos laisvės partijos politiku Hansu-Jörgu Jeneweinu, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai ir neteisėtu asmens duomenų išgavimu iš policijos duomenų bazių, įskaitant buvusių aukšto rango Austrijos pareigūnų mobiliųjų telefonų duomenų perdavimą Rusijos žvalgybos tarnyboms;

16.  išreiškia susirūpinimą dėl patikimų pranešimų apie padažnėjusius Rusijos bandymus kištis į 2024 m. birželio 9 d. vyksiančius Bulgarijos nacionalinio parlamento rinkimus; kelia didelį susirūpinimą dėl Rusijos kontroliuojamo dezinformacijos agentų tinklo, veikiančio socialinės žiniasklaidos platformose, tradicinėje žiniasklaidoje, akademinėje bendruomenėje, nevyriausybinėse organizacijose ir politinėse partijose, egzistavimo; yra labai susirūpinęs dėl daugybės Bulgarijos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų, kurie šiuo metu priklauso Rusijos valdžios institucijoms, o kai kurie iš jų yra strateginės svarbos ir yra Rusijos įtakos centrai bei poveikio priemonė demokratiniams procesams šalyje;

17.  reiškia didelį susirūpinimą dėl įvairių Vengrijos vyriausybės politikos krypčių ir pozicijų, kuri, vadovaujant Ministrui Pirmininkui V. Orbanui, daugeliu kritinių atvejų užėmė Rusijai ir Kinijai palankią poziciją;

18.  smerkia Rusijos dalyvavimą dezinformacijos kampanijose, taip pat įtariamus intensyvius už Rusijos kišimąsi į katalonų separatistų grupuotę atsakingų agentų ryšius ir daugybę susitikimų; siūlo, kad Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centras Helsinkyje atliktų tyrimą; ragina kompetentingas teismines institucijas veiksmingai ištirti EP narių, įtariamai susijusių su Kremliumi ir Rusijos bandymais destabilizuoti padėtį ES ir jos valstybėse narėse bei kištis į jų politiką, ryšius; apgailestauja dėl visų išpuolių prieš bet kokią kišimosi veiklą tiriančius teisėjus;

19.  mano, kad neseniai kilę įtarimai gali būti elgesiu, už kurį baudžiama pagal Parlamento elgesio kodeksą, ir jei jie bus patvirtinti, į juos reikia kuo griežčiau reaguoti; pabrėžia, kad būtina nedelsiant atlikti išsamų vidaus tyrimą, siekiant įvertinti visus galimus užsienio kišimosi į Europos Parlamentą atvejus iš Rusijos ir kitų šalių; pabrėžia, kad šis atskleidimas yra didesnio Rusijos kišimosi modelio dalis, kaip pabrėžta galutinėse INGE ir ING2 komitetų galutinėse ataskaitose;

20.  mano, kad kaltinimai, susiję su atitinkamų EP narių elgesiu, išryškino poreikį stiprinti saugumo kultūrą Europos Parlamente; todėl pakartoja savo raginimą visapusiškai įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas 2023 m. liepos 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl rekomendacijų dėl Europos Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių reformos, įskaitant rekomendacijas dėl EP nariams ir darbuotojams privalomų saugumo mokymų, atitinkamo patikimumo patikrinimo ir griežtesnio darbuotojų, ypač dalyvaujančių nuotoliniuose posėdžiuose, tikrinimo; pabrėžia, kad daugelis nacionalinių parlamentų ir tarptautinių organizacijų turi teisėtas ir gerai veikiančias šios srities sistemas, ir ragina įvertinti geriausią praktiką;

21.  ragina Parlamentą visiems Parlamento nariams ir jų biurų darbuotojams, taip pat visiems Parlamento darbuotojams pradėti rengti privalomus, veiksmingus ir reguliarius mokymus saugumo, kišimosi, etikos standartų, reikalavimų laikymosi ir sąžiningumo klausimais, didinant informuotumą apie tai, kad jie gali tapti užsienio valstybinių ir nevalstybinių veikėjų taikiniais; ragina Parlamento tarnybas įdiegti veiksmingas stebėsenos ir priežiūros sistemas užsienio kišimuisi nustatyti, kartu nepažeidžiant EP narių įgaliojimų laisvės;

22.  primena, kad užsienio šalių kišimasis yra sisteminė grėsmė, su kuria reikia aktyviai kovoti; be to, primena, kad nors Rusija tebėra pagrindinis užsienio šalių kišimosi ir dezinformacijos Europos Sąjungoje šaltinis, kitos šalys taip pat vykdo tokias kampanijas; pabrėžia, kad ES atsakas į šias grėsmes bus veiksmingas tik tuo atveju, jei jis bus grindžiamas visapusišku, holistiniu ir ilgalaikiu politiniu požiūriu, kurio kartu laikysis ES ir jos valstybės narės; ir toliau yra pasiryžęs tęsti savo veiksmus kovojant su užsienio šalių kišimusi į ES ateityje, be kita ko, tuo tikslu įsteigiant atitinkamą Parlamento organą; pabrėžia, kad budrumas ir apsauga nuo užsienio šalių kišimosi yra ypač svarbūs artėjant šių metų Europos Parlamento rinkimams;

23.  atkreipia dėmesį į pagrindinius teisės aktus dėl žiniasklaidos laisvės ir skaitmeninių teisių, kuriuos Europos Sąjunga priėmė per pastaruosius kelerius metus, pvz., Europos žiniasklaidos laisvės aktą, Dirbtinio intelekto aktą arba Skaitmeninių paslaugų aktą; vis dėlto pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant sustabdyti piktybinės dezinformacijos plitimą internete ir apsaugoti Europos piliečių teisę į patikimas naujienas;

24.  palankiai vertina tai, kad priimtas teisės aktų rinkinys dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, į kurį įtrauktos naujos ES lygmens taisyklės, kuriomis siekiama spręsti pinigų plovimo rizikos, susijusios su politikoje dalyvaujančiais asmenimis, klausimą;

25.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją į būsimą 14-ąjį sankcijų paketą įtraukti naujas Kremliaus remiamas žiniasklaidos priemones ir kitas transliavimo ir žiniasklaidos organizacijas bei asmenis, atsakingus už propagandos skleidimą ir dezinformacijos kampanijų vykdymą ES;

26.  pabrėžia svarbų tiriamosios žurnalistikos vaidmenį atskleidžiant užsienio kišimosi bandymus ir paslėptą veiklą; dar kartą ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti pakankamą ir tvarų tiriamosios žurnalistikos finansavimą; griežtai smerkia didelio masto dezinformacijos kampaniją, kurią sausio mėn. atskleidė Vokietijos užsienio reikalų ministerija, ir kurią platformoje „X“ (anksčiau – „Twitter“) neva organizavo Rusija siekdama manipuliuoti viešąja nuomone;

27.  griežtai smerkia nuolatines Rusijos pastangas piktnaudžiauti tragiškiausių Europos laikotarpių, pvz., nacių režimo teroro, istorine atmintimi ir ją klastoti, siekiant bandyti pateisinti savo dabartinę brutalią, neteisėtą ir nežmonišką agresiją ir ekspansinę politiką, taip pat Rusijos bandymus sistemingai skleisti suklastotus istorinius naratyvus;

28.  primygtinai reikalauja, kad būtų labiau apsaugota Europos informacinė aplinka ir ES piliečių teisė gauti patikimą informaciją; primena, kad, kaip nurodyta ankstesniuose Parlamento pranešimuose, būtina įtvirtinti „veidrodines“ nuostatas, pagal kurias Europos informacinės erdvės atvirumas trečiosioms šalims būtų proporcingas prieigai prie Europos žiniasklaidos priemonių tose šalyse; pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonių, dirbančių priešiškiems ir autoritariniams režimams, atstovai neturėtų turėti galimybės patekti į Europos Parlamento patalpas; primygtinai reikalauja, kad platformose ne tik būtų ženklinami naudojant sintetinės sankaitos technologijas sukurti vaizdai, bet ir būtų taikomas teigiamas ženklinimas naudojant priemones, sukurtas žiniasklaidos sektoriaus, pvz., įgyvendinant Patikimos žurnalistikos iniciatyvą; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, reiškia bendrą paramą naujajam susitarimui dėl teisės į informaciją, kurį siūlo priimti organizacija „Žurnalistai be sienų“;

29.  mano, kad, siekiant tinkamai apsaugoti Europos demokratiją, reikia dėti daugiau pastangų ir primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas visapusiškai informuoti atitinkamų valstybių narių piliečius apie interneto svetainės „Voice of Europe“ atvejį;

30.  pažymi, kad galutinis Rusijos kišimosi tikslas – pakenkti ES, ją suskaldyti ir susilpninti bei sumažinti paramą Ukrainai; pabrėžia, kad Rusijos Federacijos hibridinė taktika nė kiek nepadeda Rusijai įgyvendinti savo politinės darbotvarkės Europos Sąjungoje, bet, priešingai, suteikia ES tolesnį postūmį teikti nenutrūkstamą paramą Ukrainai ginantis nuo neteisėto okupanto;

31.  pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą atskleidė užsienio vykdomo manipuliavimo informacija mastą ES ir jos artimiausiose kaimyninėse šalyse, visų pirma Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse; ragina ES ir jos kaimynines šalis glaudžiau bendradarbiauti kovojant su dezinformacija, hibridinėmis grėsmėmis ir užtikrinant kibernetinį saugumą;

32.  ragina Europos Sąjungą budriai stebėti, ar kuri nors ES nepriklausanti valstybė, įskaitant Rusiją, nebando daryti netinkamos įtakos ES demokratiniams procesams; įspėja Rusijos Federaciją, kad hibridinės dezinformacijos kampanijos, kibernetiniai išpuoliai ir įtakos operacijos jau yra rimti išpuoliai prieš Europos demokratiją ir bet kokie fiziniai veiksmai Europos teritorijoje reikštų dramatišką eskalavimą; ragina valstybes nares atskleisti ir ištirti Rusijos bandymus sabotuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti rinkimų infrastruktūros objektus, kurie yra ypač pažeidžiami vykdant fizinius ir kibernetinius išpuolius, reikia stiprinti apsaugos priemones prieš rinkimus ir jų metu;

33.  primena, kad net tais atvejais, kai pagal teisės aktus politinio finansavimo šaltiniai yra ribojami, Rusijos subjektai randa būdų juos apeiti ir teikti paramą savo sąjungininkams; visų pirma primena įrodymus dėl paskolų iš užsienio bankų (pvz., Nacionalinio fronto partijos atvejis Prancūzijoje 2016 m.), pirkimo ir komercinių sutarčių (pvz., 2019 m. gegužės 17 d. laikraščiuose „Der Spiegel“ ir „Süddeutsche Zeitung“ paskelbti įtarimai dėl Austrijos laisvės partijos (FPÖ) ir 2019 m. liepos 10 d. „Buzzfeed“ ir „L’Espresso“ paskelbti įtarimai dėl Italijos partijos „Lega per Salvini Premier“) ir pagalbos vykdant finansinę veiklą (kaip buvo rašoma Jungtinės Karalystės spaudoje apie kampaniją „Leave.eu“);

34.  smerkia tai, kad užsienio šalių kišimosi kampanijos dažnai yra nukreiptos prieš konkrečias mažumas ir pažeidžiamas grupes, ir pažymi, kad tokių mažumų puolimu siekiama platesnio tikslo – sumenkinti demokratinių ir lygiateisių visuomenių patrauklumą;

35.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2024)0079. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0292. (3) OL C, C/2023/1226, 2023 12 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1226/oj. (4) OL C 347, 2022 9 9, p. 61. (5) OL C 167, 2023 5 11, p. 18. (6) OL C 125, 2022 3 18, p. 2. (7) Europos Komisija, Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas, „Skaitmeninių paslaugų aktas: Rizikos valdymo sistemos taikymas Rusijos dezinformacijos kampanijoms“ („Digital Services Act: – Application of the risk management framework to Russian disinformation campaigns“), Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023, https://data.europa.eu/doi/10.2759/764631.