Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2024 m. vasario 28 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl narkotinių medžiagų pirmtako izopropilideno (2-(3,4-metilendioksifenil)acetil)malonato (IMDPAM) ir kitų medžiagų įtraukimo į oficialų medžiagų sąrašą iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 273/2004 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005 (C(2024)01219 - 2024/2606(DEA))

P9_TA(2024)0314 B9-0213/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2024)01219),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. kovo 13 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 273/2004(1) dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), ypač į jo 15 straipsnį ir 15a straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 111/2005(2), nustatantį prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, ypač į jo 30a straipsnį ir 30b straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2024 m. balandžio 23 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi, siekiant kovoti su narkotikų propirmtakių, kurie yra tradiciniams narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakams chemiškai artimos medžiagos ir kurie yra sukurti siekiant apeiti galiojančias taisykles, plitimu, reikia nuolat naujinti ES teisės aktų sistemą, skirtą kontroliuoti prieigą prie neteisėtų narkotikų gamyboje naudojamų medžiagų;

B.  kadangi nustatyta, kad izopropilideno (2-(3,4-metilendioksifenil)acetil)malonato (IMDPAM) natrio druska yra naujai sukurtas narkotinių medžiagų pirmtakas, naudojamas gaminant MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminą), paprastai vadinamą ekstaziu;

C.  kadangi nustatyta, kad septyni 2-metil-3-feniloksiran-2-karboksirūgšties (BMK glicido rūgšties) esteriai ir šeši 3-(1,3-benzodioksol-5-il)-2-metil-oksiran-2-karboksirūgšties (PMK glicido rūgšties) esteriai gali būti BMK glicido rūgšties ir PMK glicido rūgšties, kurie pagal ES teisę yra kontroliuojami pirmtakai, pakaitalai gaminant neteisėtas narkotines medžiagas, pvz., MDMA, metamfetaminą ir amfetaminą;

D.  kadangi būtina iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 273/2004 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 111/2005 priede pateiktą į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų sąrašą, kad IMDPAM ir nustatytiems BMK glicido rūgšties ir PMK glicido rūgšties esteriams būtų taikomos tuose reglamentuose numatytos suderintos kontrolės ir stebėsenos priemonės;

E.  kadangi, kad šie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai nebūtų naudojami neteisėtų narkotinių medžiagų gamybai ir būtų užkertamas kelias jiems patekti į rinką, kuo greičiau turėtų įsigalioti reglamentuose (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005 numatytos priemonės dėl galimybių gauti naujų į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų kontrolės;

F.  kadangi ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gairėse (COM(2023)0641) Europos Komisija, bendradarbiaudama su Parlamentu ir Taryba, įsipareigojo dėti visas pastangas, kad būtų paspartinta būsimų deleguotųjų aktų, į kuriuos įtraukiamos papildomos medžiagos pagal reglamentus (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005, priėmimo procedūra;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 47, 2004 2 18, p. 1. (2) OL L 22, 2005 1 26, p. 1.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, susijusių su mokymais dėl konfliktų ir priekabiavimo darbo vietoje prevencijos ir gero biuro valdymo (2024/2006(REG))

P9_TA(2024)0315 A9-0163/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 236 ir 237 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0163/2024),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.  nusprendžia, kad pakeitimai įsigalioja 2024 m. liepos 16 d.;

3.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 10 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa Parlamento nariai negali būti renkami į jokias pareigas Parlamente ar viename iš jo organų, skiriami pranešėjais arba dalyvauti oficialioje delegacijoje ar tarpinstitucinėse derybose, jei jie nėra pasirašę su tuo kodeksu susijusios deklaracijos. Parlamento nariai negali būti renkami į jokias pareigas Parlamente ar viename iš jo organų, skiriami pranešėjais arba dalyvauti oficialioje delegacijoje ar tarpinstitucinėse derybose šiais atvejais: a)  jei jie nėra pasirašę deklaracijos, kuria patvirtinamas jų įsipareigojimas laikytis to kodekso, taip pat baigti Parlamento jiems organizuojamus specialius mokymus dėl konfliktų ir priekabiavimo darbo vietoje prevencijos ir gero biuro valdymo, arba b)  jei jie nėra baigę a punkte nurodytų specialių mokymų, taip pažeisdami tame kodekse nustatytą terminą ir sąlygas. Pakeitimai 4 ir 10 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 176 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa Kai pažeidžiama 10 straipsnio 6 dalis, Parlamento pirmininkas gali priimti motyvuotą sprendimą pagal šį straipsnį tik tada, jeigu pagal taikytiną vidaus administracinę priekabiavimo atvejų nagrinėjimo ir jo prevencijos procedūrą buvo nustatyta, kad būta priekabiavimo. Kai pažeidžiama 10 straipsnio 6 dalis dėl bet kokios formos psichologinio ar seksualinio priekabiavimo draudimo, nustatyto tos dalies pirmoje pastraipoje, Parlamento pirmininkas gali priimti motyvuotą sprendimą pagal šį straipsnį tik tada, jeigu pagal taikytiną vidaus administracinę priekabiavimo atvejų nagrinėjimo ir jo prevencijos procedūrą buvo nustatyta, kad būta priekabiavimo. Pakeitimas 6 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II priedo 5 punktas 5.   Prireikus Parlamento nariai nedelsdami ir visiškai laikosi nustatytų procedūrų dėl konfliktų ar priekabiavimo (psichologinio arba seksualinio) situacijų valdymo, be kita ko, nedelsdami reaguoja į bet kokius įtarimus dėl priekabiavimo. Parlamento nariai turėtų dalyvauti specialiuose jiems organizuojamuose mokymuose dėl konfliktų ir priekabiavimo darbo vietoje prevencijos bei gero biuro valdymo. 5.   Prireikus Parlamento nariai visapusiškai bendradarbiauja, laikydamiesi Biuro nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti konfliktų ar priekabiavimo (psichologinio arba seksualinio) situacijų valdymą, be kita ko, nedelsdami reaguoja į bet kokius įtarimus dėl priekabiavimo. Parlamento nariai dalyvauja specialiuose Parlamento jiems organizuojamuose mokymuose dėl konfliktų ir priekabiavimo darbo vietoje prevencijos bei gero biuro valdymo, jei jie dar nėra baigę tokių mokymų. Tie mokymai turi būti baigti per pirmuosius šešis Parlamento nario kadencijos mėnesius, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Parlamento nariams išduodami pažymėjimai, patvirtinantys tų mokymų baigimą, bus skelbiami Parlamento interneto svetainėje.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2024 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo dėl termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžties iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų (C(2024)01612 – 2024/2691(DEA))

P9_TA(2024)0316 B9-0225/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo dėl termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžties iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų (C(2024)01612),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001(1), ypač į jo 31 straipsnį ir 32 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(2), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(3),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos sąrašus, nustatytus 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1129/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas sudarant Sąjungos maisto priedų sąrašą(4), taip pat į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1130/2011, kuriuo dėl sudaromo Sąjungos maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose medžiagose ir maistingosiose medžiagose leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų III priedas(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 257/2010, kuriuo nustatoma patvirtintų maisto priedų pakartotinio vertinimo programa pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalu esančios maisto sudedamosios dalys turi būti aiškiai nurodytos maisto sudedamųjų dalių sąraše, kad būtų užtikrintas vartotojų informavimas; kadangi atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 terminas „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžiamas taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2015/2283 3 straipsnio 2 dalies f punkte;

B.  kadangi, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, Reglamento (ES) 2015/2283 31 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priderinti ir pritaikyti reglamente nurodytą termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžtį prie technikos ir mokslo pažangos arba prie terminų apibrėžčių, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu;

C.  kadangi Reglamentais (ES) Nr. 1129/2011 ir (ES) Nr. 1130/2011 nustatytuose išsamiuose Sąjungos sąrašuose išvardyti maisto priedai, kuriuos leista naudoti kol įsigalios Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 po to, kai bus atlikta jų atitikties nuostatoms peržiūra;

Su apibrėžtimi susijusios pasekmės

D.  kadangi tai, ar maisto produktas sudedamųjų dalių sąraše turi būti ženklinamas žodžiu „[nano]“, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 18 straipsnio 3 dalyje, bus nustatyta pagal Komisijos deleguotajame reglamente pateiktą termino „dirbtinai sukurta nanomedžiaga“ apibrėžtį;

E.  kadangi Komisijos deleguotuoju reglamentu siekiama išspręsti su dabartine termino apibrėžtimi susijusias aiškinimo problemas, įtraukiant objektyvius elementus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar nanomedžiaga yra „sukurta“, pavyzdžiui, formuluotę „sąmoningai pagaminta [medžiaga]“ pakeičiant žodžiu „dirbtinė“;

F.  kadangi pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą nanomedžiagomis maiste nelaikomos dalelės, kurios nėra kietosios medžiagos, pavyzdžiui, micelės, liposomos ar nanoskalės lašeliai emulsijose, ir sudedamosios dalys, kurių sudėtyje yra mažiau nei 50 proc. mažesnių nei 100 nm dalelių;

G.  kadangi siūloma nanoskalės dalelių 50 proc. ar didesnė numatytoji slenkstinė vertė yra sutartinė ir užtikrina mažesnę apsaugą, palyginti su tuo, kaip kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Prancūzija, aiškina Reglamente (ES) 2015/2283 pateiktą apibrėžtį; kadangi tame reglamente nenumatyta mažesnių nei 100 nm dalelių dydžio skirstinio slenkstinė vertė;

H.  kadangi pagal siūlomą apibrėžtį į Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo sritį galimai nepatektų didelė dalis nanomedžiagų, kurių dėl to nebūtų privaloma ženklinti žodžiu „[nano]“; kadangi Komisija savo aiškinamojo memorandumo 3 punkte nurodo, kad „maisto produktuose naudojamų medžiagų, kuriose gali būti tam tikra nanodalelių dalis, yra nedaug ir dauguma tų medžiagų (jei ne visos) nėra naujos“ ir kad „galimas deleguotojo akto poveikis bus susijęs tik su labai nedaug medžiagų“;

I.  kadangi šuo metu maiste būtent maisto priedai gali būti nanomedžiagų pavidalu; kadangi Prancūzijos nacionalinė sveikatos ir saugos agentūra (ANSES) pateikė 37 nanomedžiagų, naudojamų daugiau kaip 900 maisto produktų, sąrašą(7); kadangi vartotojų organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų („Agir pour l’Environnement“(8), „Que Choisir“(9), „60 Millions de consommateurs“(10), AVICENN(11) Prancūzijoje, „Foodwatch“(12) ir „Bund“(13) Vokietijoje, „Testachats“(14) Belgijoje, „Altroconsumo“(15) Italijoje ir OCU Ispanijoje(16)) atlikti tyrimai ne kartą parodė, kad maisto priedų sudėtyje yra didelė dalis nanodalelių, pavyzdžiui, pieno produktuose, kepiniuose ir kai kuriuose pusryčių dribsniuose naudojamo maistinio dažiklio geležies oksido (E 172) sudėtyje gali būti 50 proc. slenkstinės vertės nesiekiančių nanodalelių; kadangi tai parodo, kad tam tikros maisto sudedamosios dalys nėra tinkamai ženklinamos žodžiu „[nano]“ daugiausia dėl to, kad nepakankamai užtikrinamas galiojančių teisės aktų vykdymas, ir daug rečiau dėl aiškinimo problemų;

J.  kadangi 2020 m. Europos cheminių medžiagų agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, piliečiai reikalauja, kad kasdieniai produktai, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, būtų tinkamiau ženklinami(17);

Prieštaravimai rekomendacijoms ir naujiems mokslo pasiekimams

K.  kadangi 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje dėl 2013 m. gruodžio 12 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo dėl termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžties iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(18), Europos Parlamentas išreiškė prieštaravimą labai panašiai apibrėžčiai su ta pačia 50 proc. slenkstine verte, į kurią neįtraukti jokie maisto priedai, manydamas, kad tokia apibrėžtimi „pažeidžiamas esminis direktyvos tikslas, kuriuo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų sveikatos ir interesų apsaugą galutiniams vartotojams suteikiant pagrindą rinktis produktus remiantis informacija“; kadangi Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į jo poziciją;

L.  kadangi 2020 m. spalio 8 d. rezoliucijoje dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl titano dioksido (E 171) specifikacijų iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos, priedas, projekto(19) Europos Parlamentas išreiškė prieštaravimą Komisijos reglamento projektui, pagal kurį leista naudoti maistui skirto titano dioksido (E 171) partijas, kurių sudėtyje yra mažiau nei 50 proc. mažesnių nei 100 nm dalelių;

M.  kadangi Europos maisto saugos tarnyba rekomendavo(20), kad „atsižvelgiant į dabartinį neaiškumą dėl saugos, reikėtų apsvarstyti galimybę su maistu susijusioms reikmėms taikyti mažesnę nanodalelių skaičiaus slenkstinę vertę, pvz., 10 proc., o ne šiuo metu rekomendacijoje siūlomą (50 proc.)“;

N.  kadangi per Komisijos konsultacijas akademinės organizacijos, valdžios institucijos, nevyriausybinės vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijos bei profesinės sąjungos pasisakė už apibrėžtį, kuri apimtų visas dirbtines, šalutines ar gamtines medžiagas ir dalelių dydžio skirstinyje pagal skaičių nustatytąją ne mažesnę kaip 10 proc. slenkstinę vertę;

O.  kadangi nuo 2014 m. pasiekti nauji mokslo laimėjimai ir įgytos žinios patvirtina, kad nanomedžiagos gali peržengti fiziologinius barjerus ir dažnu atveju kelia didesnį pavojų nei mikro- ar makromedžiagos(21);

P.  kadangi ANSES 2023 m. balandžio mėn. paskelbė išsamią ataskaitą(22), kurioje teigiama, kad konkrečių sektorių taisyklėse, visų pirma maisto produktų srityje, numačius 2022 m. birželio 10 d. Komisijos rekomendacijoje(23), kuria remiantis peržiūrėta Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžtis, pateiktą nanomedžiagų apibrėžtį būtų trukdoma vykdyti rizikos sveikatai ir aplinkai prevenciją; kadangi ANSES pabrėžė, kad horizontaliojoje termino „[nano]“ apibrėžtyje nurodyta 50 proc. nanodalelių skaičiaus slenkstinė vertė „nėra pagrįsta patikimais moksliniais argumentais“, ir rekomendavo nustatyti žemesnę slenkstinę vertę;

Q.  kadangi aptikti nanodaleles maisto sudedamosiose dalyse, remiantis 10 proc. dalelių dydžio skirstinyje pagal skaičių slenkstine verte yra įmanoma, nes tokią ribinę vertę šiuo metu taiko Prancūzijos vartotojų reikalų, konkurencijos ir sukčiavimo kontrolės generalinis direktoratas, vykdydamas savo kontrolės veiklą(24);

Atsargumo principas

R.  kadangi SESV 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įtvirtintas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;

S.  kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;

1.  pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3.  mano, kad Komisijos deleguotasis reglamentas neatitinka Reglamento (ES) 2015/2283 tikslo ir turinio, ir juo viršijami to reglamento 31 straipsniu Komisijai suteikti deleguotieji įgaliojimai;

4.  apgailestauja, kad siūloma 50 proc. slenkstinė vertė nustatyta neatsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą;

5.  ragina Komisiją taikyti atsargumo principą, užtikrinti vartotojų saugą ir informavimą bei atsižvelgti į koncepciją „Viena sveikata“;

6.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 327, 2015 12 11, p. 1. (2) OL L 304, 2011 11 22, p. 18. (3) OL L 354, 2008 12 31, p. 16. (4) OL L 295, 2011 11 12, p. 1. (5) OL L 295, 2011 11 12, p. 178. (6) OL L 80, 2010 3 26, p. 19. (7) https://www.anses.fr/fr/nanomateriaux-alimentation-premiere-application-methodologie (8) https://www.agirpourlenvironnement.org/communiques-presse/enquete-exclusive-des-analyses-revelent-la-presence-de-nanoparticules-dans-3980/ (9) https://www.quechoisir.org/enquete-nanoparticules-taille-mini-doutes-maxi-n50748/ (10) https://bibliotheque.60millions-mag.com/detail/publication/detail-top-right/561?issue_id=113421&switch_toc=archive (11) https://veillenanos.fr/wp-content/uploads/2023/01/Rapport-test-EN-20230113.pdf (12) https://www.foodwatch.org/de/potenziell-krebserregender-farbstoff-in-backzutaten-von-dr-oetker (13) https://www.bund.net/fileadmin/user_upload_bund/publikationen/chemie/‌nanotechnologie_in_lebensmitteln_hintergrund.pdf (14) https://www.test-achats.be/sante/sante-au-quotidien/produits-testes/news/nanoparticules-affichage (15) https://www.altroconsumo.it/alimentazione/sicurezza-alimentare/news/nanoparticelle (16) https://www.ocu.org/toda-la-informacion?type=magazine-articles&magazine=ocu%20compra%20maestra&year=2019 (17) https://echa.europa.eu/-/what-do-eu-citizens-think-about-nanomaterials- (18) OL C 378, 2017 11 9, p. 92. (19) OL C 395, 2021 3 29, p. 28. (20) https://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/assets/corporatenanotechnology121003.pdf (21) https://veillenanos.fr/en/dossier/nanos-and-health/nanos-health-risks/ (22) ANSES nuomonė (2023): Definition of nanomaterials: analysis, challenges and controversies, https://www.anses.fr/en/system/files/AP2018SA0168RaEN.pdf. (23) 2022 m. birželio 10 d. Komisijos rekomendacija dėl nanomedžiagos apibrėžties (OL C 229, 2022 6 14, p. 1). (24) ANSES (2020): Nanomatériaux dans les produits destinés à l’alimentation. Rapport d’expertise collective, https://www.anses.fr/fr/system/files/ERCA2016SA0226Ra.pdf (p. 86).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 (COM(2021)0812 – C9-0472/2021 – 2021/0420(COD))	P9_TA(2024)0317 A9-0147/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0812) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2022)0384),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0472/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 11 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 9 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0147/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1679.)

(1) OL C 290, 2022 7 29, p. 120. (2) OL C 498, 2022 12 30, p. 68.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (COM(2022)0677 – C9-0400/2022 – 2022/0396(COD))	P9_TA(2024)0318 A9-0319/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0677),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0400/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato, Italijos Respublikos Deputatų Rūmų ir Italijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0319/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2025/... dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2025/40.)

(1) OL C 228, 2023 6 29, p. 114. (2) Ši pozicija pakeičia 2023 m. lapkričio 22 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0425).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija) (COM(2022)0542 – C9-0364/2022 – 2022/0347(COD))	P9_TA(2024)0319 A9-0233/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0542),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0364/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2023 m. birželio 27 d. laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0233/2023),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4), atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/2881.)

(1) OL C 146, 2023 4 27, p. 46. (2) OL C, C/2023/251, 2023 10 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/251/oj. (3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1. (4) Ši pozicija pakeičia 2023 m. rugsėjo 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0318).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonė ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (COM(2022)0459 – C9-0315/2022 – 2022/0278(COD))	P9_TA(2024)0320 A9-0246/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0459),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114, 21 ir į 46 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0315/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9‑0246/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/2747.)

(1) OL C 100, 2023 3 16, p. 95. (2) OL C 157, 2023 5 3, p. 82. (3) Ši pozicija pakeičia 2023 m. rugsėjo 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0317).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos procedūrų, susijusių su atitikties vertinimu, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, iš dalies keičiamos reglamentų (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011 nuostatos (COM(2022)0461 – C9-0314/2022 – 2022/0279(COD))

P9_TA(2024)0321 A9-0244/2023

KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0461),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0314/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0244/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 305/2011, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2023/988 ir (ES) 2023/1230, kiek tai susiję su ekstremaliosios situacijos procedūromis, susijusiomis su atitikties vertinimu, atitikties prezumpcija, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/2748.)

(1) OL C 100, 2023 3 16, p. 95. (2) OL C 157, 2023 5 3, p. 82.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl ekstremaliosios situacijos procedūrų, susijusių su atitikties vertinimu, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, iš dalies keičiamos direktyvų 2000/14/EB, 2006/42/EB, 2010/35/ES, 2013/29/ES, 2014/28/ES, 2014/29/ES, 2014/30/ES, 2014/31/ES, 2014/32/ES, 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES nuostatos (COM(2022)0462 – C9-0313/2022 – 2022/0280(COD))

P9_TA(2024)0322 A9-0245/2023

KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0462),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0313/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0245/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/14/EB, 2006/42/EB, 2010/35/ES, 2014/29/ES, 2014/30/ES, 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES, kiek tai susiję su ekstremaliosios situacijos procedūromis, susijusiomis su atitikties vertinimu, atitikties prezumpcija, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/2749.)

(1) OL C 100, 2023 3 16, p. 95. (2) OL C 157, 2023 5 3, p. 82.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (COM(2021)0891 – C9-0473/2021 – 2021/0428(COD))

P9_TA(2024)0323 A9-0280/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0891),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 77 straipsnio 2 dalies b ir e punktus bei į 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0473/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0280/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1717.)

(1) OL C 323, 2022 8 26, p. 69. (2) OL C 498, 2022 12 30, p. 114.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (COM(2023)0126 – C9-0034/2023 – 2023/0052(COD))	P9_TA(2024)0324 A9-0396/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0126),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0034/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0396/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/3237.)

(1) OL C 228, 2023 6 29, p. 154.

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/625 (COM(2023)0411 – C9-0238/2023 – 2023/0226(COD))

P9_TA(2024)0325 A9-0014/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0411),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, į 114 straipsnį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0238/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kipro Respublikos Atstovų Tarybos ir Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0014/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/625 ir Direktyva 98/44/EB [292 pakeit.]

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 ir 114 straipsnius ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  nuo 2001 m., kai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB(4) dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apgalvoto išleidimo į aplinką, biotechnologijų srityje padaryta didelė pažanga ir sukurta naujų genomikos metodų (toliau – NGM), visų pirma genomo redagavimo metodų, kuriais galima atlikti genomo pakeitimus tiksliai parinktose vietose. Didelė pažanga genų inžinerijos srityje jau padėjo plačiai paplisti selekcijai naudojant žymenis, dėl kurios galima nustatyti ir mobilizuoti įdomius genus, kurių esama biologinės įvairovės sąlygomis; [1 pakeit.]

(1a)   galimybė patentuoti naujus genomikos metodus ir jų naudojimo rezultatus gali padidinti tarptautinių sėklų įmonių dominavimą ūkininkams, siekiantiems gauti sėklų. Tokiomis aplinkybėmis, kai didelės įmonės jau turi sėklų monopolį ir vis dažniau kontroliuoja gamtos išteklius, dėl tokios padėties ūkininkai netektų bet kokios veiksmų laisvės, nes jie taptų priklausomi nuo privačių įmonių. Dėl šios priežasties būtina uždrausti šių produktų patentus; [167 pakeit.]

(2)  NGM – įvairių genomikos metodų, kurių kiekvienas gali būti taikomas įvairiais būdais, pasiekiant skirtingų rezultatų ir sukuriant įvairių produktų, grupė. Šiais metodais gali būti gaunami organizmai su modifikacijomis, analogiškomis toms, kurios galėtų būti pasiektos tradiciniais selekcijos metodais, arba organizmai su sudėtingesnėmis modifikacijomis. Kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės (įskaitant intragenezę) metodais, kurie yra NGM, diegiamos genetinės modifikacijos be nekryžmintinų rūšių genetinės medžiagos įterpimo (transgenezės). Pagal pastaruosius metodus naudojamasi tik selekcininkų genofondu, t. y. visa tradicinei selekcijai prieinama genetine informacija, įskaitant ir tolimai giminingas augalų rūšis, kurias įmanoma kryžminti pažangiais selekcijos metodais. Kryptingosios mutagenezės metodais įdiegiama DNR sekos modifikacija (-os) tiksliai tikslingai parinktose organizmo genomo vietose. Cisgenezės metodais į organizmo genomą įterpiama genetinės medžiagos, kuri jau egzistuoja selekcininkų genofonde. Intragenezė – cisgenezės potipis, kai į genomą įterpiama selekcininkų genofonde jau egzistuojančios genetinės medžiagos, sudarytos iš dviejų ar daugiau DNR sekų, kopija, kurioje pakeistas tos genetinės medžiagos išdėstymas; [2 pakeit.]

(3)  tęsiant mokslinius tyrimus viešajame ir privačiajame sektoriuose, NGM taikomi įvairesniems žemės ūkio augalams ir augalų požymiams nei tie, kurie gaunami Sąjungoje ar pasaulyje leidžiamais taikyti transgenezės metodais(5). Taip gaunami, be kita ko, augalai, pakantesni ar atsparesni augalų ligoms ir kenkėjams, herbicidams pakantūs augalai, augalai, pakantesni ar atsparesni klimato kaitos poveikiui ir aplinkos stresoriams, efektyviau vartojantys maistines medžiagas ir vandenį, derlingesni, atsparesni ar pasižymintys geresnėmis kokybės savybėmis. Šių tipų nauji augalai ir galimybės gana lengvai ir greitai taikyti šiuos naujus metodus gali būti naudingi ūkininkams, vartotojams ir aplinkai. Taigi, NGM turi potencialą prisidėti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų pagal Europos žaliąjį kursą(6) ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(7), biologinės įvairovės(8) ir prisitaikymo prie klimato kaitos(9) strategijas, taip pat prisidėti prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo(10), bioekonomikos strategijos(11) ir Sąjungos strateginio savarankiškumo(12); [3 pakeit.]

(4)  NGM metodais sukurtų organizmų apgalvotas išleidimas į aplinką, taip pat kai tokių organizmų yra produktų sudėtyje arba produktai yra sudaryti iš jų, ir iš šių organizmų pagaminto maisto bei pašarų pateikimas rinkai yra reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003(13), maisto ir pašarų atveju taip pat Reglamento (EB) Nr. 1829/2003(14), ribotas augalų ląstelių naudojimas yra reglamentuojamas Direktyvos 2009/41/EB, o NGM gautų augalų tarpvalstybinis judėjimas, kai jie išvežami į trečiąsias valstybes, yra reglamentuojamas Reglamento (EB) Nr. 1946/2003 (toliau – Sąjungos GMO teisės aktai);

(5)  bylos Confédération paysanne ir kiti, C-528/16(15), sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad naujais mutagenezės metodais ar būdais, atsiradusiais arba iš esmės išvystytais po to, kai priimta Direktyva 2001/18/EB, gauti GMO negali būti laikomi nepatenkančiais į tos direktyvos taikymo sritį;

(6)  Sprendime (ES) 2019/1904(16) Taryba paprašė Komisijos iki 2021 m. balandžio 30 d. pateikti tyrimą dėl naujų genomikos metodų statuso pagal Sąjungos teisę, atsižvelgiant į tą Teismo sprendimą, o jei būtų tikslinga, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, taip pat pateikti pasiūlymą (kartu su poveikio vertinimu);

(7)  Komisijos tyrime dėl naujų genomikos metodų(17) padaryta išvada, jog Sąjungos GMO teisės aktai nėra tinkami tam, kad jais būtų reglamentuojamas tam tikrais NGM gautų augalų apgalvotas išleidimas į aplinką ir susijusių produktų, įskaitant maistą ir pašarus, pateikimas rinkai. Visų pirma, tame tyrime padaryta išvada, kad GMO leidimų išdavimo procedūra ir rizikos vertinimo reikalavimai, taikomi pagal Sąjungos GMO teisės aktus, nėra pritaikyti atsižvelgiant į potencialių organizmų ir produktų, kurie galėtų būti sukurti kai kuriais NGM, būtent kryptingąja mutageneze ir cisgeneze (įskaitant intragenezę), įvairovę ir tie reikalavimai gali būti neproporcingi arba netinkami. Tyrimas parodė, kad tokia padėtis yra visų pirma šiais metodais gaunamų augalų atveju, turint omenyje, kiek daug mokslinių įrodymų (ypač dėl jų saugos) jau yra prieinama. Be to, sunku įgyvendinti Sąjungos GMO teisės aktus ir užtikrinti jų laikymąsi augalų, sukurtų kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės metodais, ir susijusių produktų atžvilgiu. Šiais metodais įdiegtų genetinių modifikacijų tam tikrais atvejais neįmanoma analizės metodais atskirti nuo gamtinių mutacijų ar nuo genetinių modifikacijų, įdiegtų tradiciniais selekcijos metodais, kita vertus, atskirti transgenezės metodu įdiegtas genetines modifikacijas paprastai yra įmanoma. Sąjungos GMO teisės aktai taip pat nesudaro palankių sąlygų kurti inovacinius ir naudingus produktus, kurie galėtų prisidėti prie tvarumo, apsirūpinimo maistu saugumo ir atsparumo žemės ūkio maisto produktų grandinėje;

(8)  todėl būtina sukurti konkrečią teisinę sistemą, skirtą reglamentuoti kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės metodais gautiems GMO ir susijusiems produktams, kai jie apgalvotai išleidžiami į aplinką arba pateikiami rinkai;

(9)  remiantis dabartinėmis mokslo ir technikos žiniomis, visų pirma apie saugos aspektus, šio reglamento taikymo sritis turėtų apsiriboti vien tais GMO, kurie yra augalai, t. y. taksonominių grupių Archaeplastida ar Phaeophyceae organizmai, neįtraukiant į taikymo sritį mikroorganizmų, grybų ir gyvūnų, apie kuriuos turima mažiau žinių. Turimos žinios apie kitus organizmus, pvz., mikroorganizmus, grybus ir gyvūnus, turėtų būti peržiūrėtos, siekiant ateityje imtis su jais susijusių teisėkūros iniciatyvų. Šio reglamento taikymo sritis dėl tos pačios priežasties turėtų apimti tik tam tikrais NGM –, t. y. kryptingąja mutageneze ir cisgeneze (įskaitant intragenezę) – gautus augalus (toliau – NGM gauti augalai), tačiau neturėtų apimti kitais naujais bet ne taikant kitus naujus genomikos metodais gautų augalų metodus. Tokiuose NGM gautuose augaluose nėra iš nekryžmintinų rūšių gautos genetinės medžiagos. Kitais naujais genomikos metodais, kuriais į organizmą įterpiama nekryžmintinų rūšių genetinės medžiagos (transgenezė), gauti GMO ir toliau turėtų būti reglamentuojami tik Sąjungos GMO teisės aktų, nes taip gautiems augalams gali būti būdinga konkreti su transgenu susijusi rizika. Be to, nėra duomenų, kad šiuo metu reikėtų pritaikyti dabartinius Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimus, taikomus transgenezės metodu gautiems GMO;; [5 pakeit.]

(10)  visapusiškai laikantis atsargumo principo, NGM gautų augalų reglamentavimo teisinė sistema turėtų turėti tuos pačius, kaip ir Sąjungos GMO teisės aktų, tikslus užtikrinti žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos aukšto lygio apsaugą ir gerai veikiančią atitinkamų augalų bei produktų vidaus rinką, kartu atsižvelgiant į NGM gautų augalų specifiką. Ši teisinė sistema turėtų sudaryti palankias sąlygas kurti ir pateikti rinkai augalus, taip pat maisto produktus ir pašarus, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš NGM gautų augalų, ir kitus produktus, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš NGM gautų augalų (toliau – NGM gauti produktai), ir taip prisidėti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų pagal Europos žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir didinti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis; [6 pakeit.]

(11)  šis reglamentas yra lex specialis Sąjungos GMO teisės aktų atžvilgiu. Juo nustatomos konkrečios nuostatos dėl NGM gautų augalų ir NGM gautų produktų. Tačiau tais atvejais, kuriems taikytinų konkrečių taisyklių šiame reglamente nėra, NGM gautiems augalams ir iš jų gautiems produktams (įskaitant maistą ir pašarus) turėtų būti toliau taikomi Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimai ir sektorių teisės aktuose, kaip antai Reglamente (ES) 2017/625 dėl oficialiosios kontrolės arba teisės aktuose dėl tam tikrų produktų, kaip antai augalų ir miško dauginamosios medžiagos, nustatytos taisyklės dėl GMO; [7 pakeit.]

(12)  potenciali rizika, siejama su NGM gauti augalais, būna įvairi: rizikos pobūdis gali būti panašus į tradiciniu būdu išvestų augalų arba gali būti įvairaus tipo ir dydžio pavojų bei rizikos, panašių į tuos, kurie būdingi transgenezės metodu sukurtiems augalams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos specialios taisyklės, kad rizikos vertinimo ir rizikos valdymo reikalavimai būtų pritaikomi atsižvelgiant į potencialią NGM gautų augalų ir NGM gautų produktų keliamą riziką ar jos nebuvimą;

(13)  šiame reglamente turėtų būti skiriamos dvi NGM gautų augalų kategorijos;

(13a)   NGM gautų augalų, kurie gali išlikti, daugintis ar išplisti aplinkoje (laukuose ar už jų ribų) poveikis gamtai ir aplinkai turi būti įvertintas itin kruopščiai; [8 pakeit.]

(14)  tie NGM gauti augalai, kurie taip pat galėtų būti išsivystę natūraliai ar išvesti tradiciniais selekcijos metodais, ir tradiciniais selekcijos metodais išvesti jų palikuonys (toliau – 1 kategorijos NGM gauti augalai) turėtų būti traktuojami taip pat, kaip natūraliai išsivystę ar tradiciniais selekcijos metodais išvesti augalai, nes jie yra analogiški tiems augalams ir su jais susijusi rizika yra panaši, taigi dėl jų turėtų būti visiškai nukrypstama nuo Sąjungos GMO teisės aktų ir sektorių teisės aktuose nustatytų su GMO susijusių reikalavimų. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar NGM gautas augalas yra analogiškas augalams, galintiems išsivystyti natūraliai ar išvedamiems tradiciniu būdu, ir turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos patikrintų ir sprendimu patvirtintų atitiktį tiems kriterijams prieš tai, kai NGM gauti augalai ar NGM gauti produktai būtų išleisti į aplinką ar pateikti rinkai. Tie kriterijai turėtų būti objektyvūs ir pagrįsti mokslo žiniomis. Jie turėtų apimti genetinių modifikacijų, kurios galėtų būti aptinkamos gamtoje ar tradiciniais selekcijos metodais išvestuose organizmuose, pobūdį ir dydį, taip pat jais turėtų būti nustatytos NGM gautų augalų genomo genetinių modifikacijų dydžio ir skaičiaus slenkstinės ribos. Kadangi šioje srityje vyksta sparti mokslo ir technikos žinių raida, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti šiuos kriterijus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, dėl to, kokio pobūdžio ir kokio dydžio genetinės modifikacijos galėtų atsirasti natūraliai ar būti pasiektos tradicine selekcija; [9 pakeit.]

(14a)   atsižvelgiant į didelį augalų genomų sudėtingumą, kriterijai, pagal kuriuos laikoma, kad NGM gautas augalas yra analogiškas augalams, išsivysčiusiems natūraliai ar išvestiems tradiciniu būdu, turėtų atspindėti augalų genominio dydžio ir jų savybių įvairovę. Poliploidiniuose augaluose yra daugiau kaip dvi homologinės chromosomos. Toje poliploidinių augalų kategorijoje tetraploidiniai, heksaploidiniai ir oktaploidiniai augalai turi atitinkamai 4, 6 ir 8 chromosomų rinkinius. Palyginti su monoploidiniais augalais, poliploidiniuose augaluose paprastai yra daugiau genetinių modifikacijų. Dėl šių priežasčių bet koks kiekvieno augalo bendro modifikacijų skaičiaus apribojimas turėtų atspindėti augalų ploidiškumą, t. y., augale esančių chromosomų skaičių; [10 pakeit.]

(15)  visiems ne 1 kategorijos NGM gautiems augalams (toliau – 2 kategorijos NGM gauti augalai) turėtų būti toliau taikomi Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimai, nes jų genomo modifikacijos yra sudėtingesnės;

(16)  1 kategorijos NGM gautiems augalams ir produktams neturėtų būti taikomos Sąjungos GMO teisės aktų taisyklės bei reikalavimai ir kitų Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurios taikomos GMO. Siekiant teisinio tikrumo veiklos vykdytojams ir skaidrumo, prieš išleidimą į aplinką, įskaitant pateikimą rinkai, turėtų būti gautas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas;

(17)  šis statuso pripažinimas turėtų būti gautas prieš bet kokį apgalvotą bet kurių 1 kategorijos NGM gautų augalų išleidimą į aplinką bet kokiu kitu tikslu nei pateikimas rinkai, kaip antai lauko tyrimams, vyksiantiems Sąjungos teritorijoje, nes kriterijai yra grindžiami duomenimis, kurie yra prieinami dar prieš lauko tyrimus ir nuo šių lauko tyrimų nepriklauso. Jei lauko tyrimų Sąjungos teritorijoje atlikti nenumatoma, veiklos vykdytojai turėtų gauti tą statuso pripažinimą prieš tai, kai 1 kategorijos NGM gautas produktas bus pateiktas rinkai;

(18)  kadangi NGM gauto augalo pripažinimo analogišku augalams, išsivysčiusiems natūraliai ar išvestiems tradiciniu būdu, kriterijai nėra susiję su veiklos, kuriai reikalingas NGM gauto augalo apgalvotas išleidimas į aplinką, pobūdžiu, 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas, suteiktas prieš jo apgalvotą išleidimą į aplinką bet kokiu kitu tikslu nei pateikimas rinkai Sąjungos teritorijoje, turėtų galioti ir pateikiant rinkai susijusius NGM gautus produktus. Kadangi lauko tyrimo etape yra dar daug neapibrėžtumo dėl to, ar produktas pasieks rinką, ir yra tikėtina, kad taip išleidžiant augalus į aplinką gali dalyvauti mažesni veiklos vykdytojai, 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimo procedūra prieš lauko tyrimus turėtų būti atliekama nacionalinių kompetentingų institucijų, taip sumažinant administracinę naštą veiklos vykdytojams, o sprendimas Sąjungos lygmeniu turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei kitos nacionalinės kompetentingos institucijos būtų pateikusios pastabų dėl tikrinimo ataskaitos. Kai prašymas atlikti tikrinimą pateikiamas prieš pateikiant NGM gautus produktus rinkai ir jei yra pagrįstų kitų valstybių narių prieštaravimų, procedūra turėtų būti atliekama Sąjungos lygmeniu konsultuojantis su Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), kad būtų užtikrintas tikrinimo procedūros veiksmingumas ir 1 kategorijos NGM gautų augalų statuso pripažinimo nuoseklumas; [11 pakeit.]

(18a)   siekiant veiksmingai atrinkti naujas veisles, kurios padėtų žemės ūkio sektoriui padidinti apsirūpinimo maistu saugumą ir tvarumą, prisitaikymą prie klimato kaitos bei atsparumą klimato kaitos padariniams, reikia atsižvelgti į poliploidinių augalų, t. y. daugiau kaip du genomus turinčių augalų, specifinį pobūdį. Tokių augalų atveju didžiausias genetinių modifikacijų, kurias leidžiama įterpti į 1 kategorijos NGM gautus augalus, turėtų būti proporcingas juose esančių genomų skaičiui; [12 pakeit.]

(19)  siekiant užtikrinti, kad 1 kategorijos NGM gautų augalų statuso pripažinimas būtų atliktas per pagrįstą laikotarpį, valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija ir Europos maisto saugos Tarnyba (toliau – Tarnyba) turėtų laikytis griežtų atitinkamų terminų; [13 pakeit.]

(20)  1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimas yra techninio pobūdžio procedūra, neapimanti jokių rizikos vertinimo ar rizikos valdymo aspektų, o sprendimas dėl statuso yra vien deklaratyvaus pobūdžio. Taigi, kai ši procedūra atliekama Sąjungos lygmeniu, tokie įgyvendinimo sprendimai turėtų būti priimami pagal patariamąją procedūrą, su Tarnybos moksline ir technine pagalba;

(21)  1 kategorijos NGM gautų augalų statuso pripažinimo sprendimuose atitinkamam NGM gautam augalui turėtų būti suteiktas identifikacinis numeris tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir tokių augalų atsekamumas, kai jie įtraukiami į duomenų bazę. Nurodoma informacija apima informaciją apie metodą ar metodus, naudotus požymiui (-iams) gauti, ir iš jų gaunamos augalų dauginamosios medžiagos ženklinimo tikslu; [14 pakeit.]

(22)  1 kategorijos NGM gautiems augalams turėtų būti toliau taikoma bet kokia reglamentavimo sistema, kuri taikoma tradiciniu būdu išvestiems augalams. Tie NGM gauti augalai ir jų produktai, kaip ir tradiciniai augalai bei produktai, bus reglamentuojami taikytinų sektorinių teisės aktų dėl sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos, maisto, pašarų ir kitų produktų, taip pat jiems bus taikomos horizontaliosios reglamentavimo sistemos, kaip antai gamtos apsaugos teisės aktai ir atsakomybės už žalą aplinkai tvarka. Šiuo atžvilgiu, kai iš 1 kategorijos NGM augalų gauto maisto produkto sudėtis ar struktūra reikšmingai skirsis nuo įprastų ir tai turės įtakos maistinei vertei, metabolizmui ar nepageidaujamų medžiagų kiekiui maiste, jis bus laikomas nauju maisto produktu, todėl pateks į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2283(18) taikymo sritį ir bus atliktas su tuo susijęs jo rizikos vertinimas;

(23)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007(19), uždrausta ekologinėje gamyboje naudoti GMO ir produktus, gautus iš GMO ir naudojant GMO. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tame reglamente apibrėžti darant nuorodą į Direktyvą 2001/18/EB, taikant nustatyto draudimo išimtį tiems GMO, kurie gauti Direktyvos 2001/18/EB I B priede nurodytais genetinio modifikavimo metodais. Todėl naudoti 2 kategorijos NGM gautus augalus ekologinėje gamyboje bus draudžiama. Tačiau reikia išaiškinti 1 kategorijos NGM gautų augalų statusą ekologinės gamybos tikslais. Šiuo metu reikia nuodugniau išnagrinėti, ar naujų genomikos metodų taikymas šiuo metu yra nesuderinamas dera su ekologinės gamybos koncepcija Reglamente (EB) 2018/848 ir su tuo, kaip vartotojai šiuo metu suvokia ekologiškus produktus principais. Todėl 1 kategorijos NGM gautus augalus taip pat turėtų būti uždrausta naudoti ekologinėje gamyboje, kol įvyks toks nuodugnesnis nagrinėjimas; [15 pakeit.]

(24)  turėtų būti priimtos nuostatos tam, kad būtų užtikrintas 1 kategorijos NGM gautų augalų veislių naudojimo skaidrumas, būtų užtikrinta galimybė, jei pageidaujama, išlaikyti gamybos grandines be NGM ir taip būtų išlaikytas vartotojų pasitikėjimas. NGM gauti augalai, dėl kurių gautas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas, turėtų būti įtraukti į viešą duomenų bazę, apimančią informaciją apie metodą ar metodus, naudotus požymiui (-iams) gauti. Siekiant užtikrinti atsekamumą, skaidrumą ir pasirinkimo galimybes veiklos vykdytojams, užsiimant tiriamąja ir augalų selekcijos veikla, kai sėklos parduodamos ūkininkams ar augalų dauginamoji medžiaga kaip nors kitaip padaroma prieinama trečiosioms šalims, 1 kategorijos NGM gautų augalų dauginamoji medžiaga turėtų būti ženklinama kaip 1 kategorijos NGM gauta medžiaga; [16 pakeit.]

(25)  2 kategorijos NGM gautiems augalams turėtų būti toliau taikomi Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimai, nes pagal dabartinį mokslo ir technikos žinių lygį dar reikia įvertinti jų keliamą riziką. Turėtų būti pateiktos specialios taisyklės, kad Direktyvoje 2001/18/EB ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatytos procedūros ir tam tikros kitos tuose teisės aktuose nustatytos taisyklės būtų pritaikomos pagal konkretų 2 kategorijos NGM gautų augalų pobūdį ir atsižvelgiant į skirtingus jų potencialios rizikos lygius;

(26)  norint išleisti į aplinką ar pateikti rinkai 2 kategorijos NGM gautus augalus ir produktus turėtų būti ir toliau privaloma gauti sutikimą arba leidimą pagal Direktyvą 2001/18/EB ar Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Vis dėlto, esant didelei tų NGM gautų augalų įvairovei, rizikos vertinimui reikalingos informacijos kiekis kiekvienu atveju bus skirtingas. Tarnyba savo mokslinėse nuomonėse dėl cisgenezės ir intragenezės metodais sukurtų augalų(20) ir dėl kryptingosios mutagenezės metodu sukurtų augalų(21) rekomendavo, kad šių augalų rizikos vertinimui teiktinų duomenų reikalavimai būtų lankstūs. Remiantis Tarnybos parengtais augalų, sukurtų kryptingosios mutagenezės, cisgenezės ir intragenezės metodais, rizikos vertinimo kriterijais(22), duomenys apie saugų naudojimą praeityje, įprastumą aplinkai ir modifikuotos (įterptos) genų sekos ar sekų funkciją bei struktūrą turėtų padėti nustatyti, kokio pobūdžio ir kiek duomenų reikia tų NGM gautų augalų rizikos vertinimui atlikti. Todėl būtina nustatyti šių augalų rizikos vertinimo bendruosius principus ir kriterijus, kartu suteikiant lankstumo ir galimybių derinti rizikos vertinimo metodikas prie mokslo ir technikos pažangos;

(27)  pranešimų, teikiamų siekiant gauti sutikimą, kad būtų galima pateikti rinkai produktus, kurie nėra maistas ar pašarai, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, turinio reikalavimai ir paraiškų gauti leidimą pateikti rinkai genetiškai modifikuotą maistą ar pašarus turinio reikalavimai yra nustatyti skirtinguose teisės aktuose. Siekiant užtikrinti pranešimų, teikiamų siekiant gauti sutikimą, ir paraiškų gauti leidimą dėl 2 kategorijos NGM gautų produktų nuoseklumą, tokių pranešimų ir paraiškų turinys turėtų būti vienodas, išskyrus atvejus, kai jie susiję su maisto ir pašarų saugos vertinimu, nes tai aktualu tik 2 kategorijos NGM maisto produktams ir pašarams;

(28)  Europos Sąjungos etaloninė genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorija (EURL), bendradarbiaudama su Europos GM laboratorijų tinklu (ENGL), padarė išvadą, kad ne visų kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės metodais gautų produktų analitiniai tyrimai laikomi įmanomais(23). Jei genetinės medžiagos modifikacijos, kurios yra įdiegtos, nėra išskirtinai būdingos atitinkamam NGM gautam augalui, neįmanoma pagal jas skirti NGM gauto augalo nuo tradicinių augalų. Tais atvejais, kai aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo analitinio metodo pateikti neįmanoma, jei pranešėjas ar pareiškėjas tai tinkamai pagrindžia, turėtų būti pritaikytos analizės metodo reikalavimų laikymosi sąlygos. Tai turėtų būti atliekama pagal šį reglamentą priimamais įgyvendinimo aktais. Taip pat turėtų būti numatyta, kad EURL, padedama ENGL, patvirtintų gaires pareiškėjams dėl analizės metodų veiksmingumo minimaliųjų reikalavimų. Taip pat gali būti pritaikomos sąlygos, kuriomis atliekamas metodo patvirtinimas;

(29)  Direktyvoje 2001/18/EB reikalaujama parengti GMO poveikio aplinkai po apgalvoto išleidimo į aplinką ar po pateikimo rinkai stebėsenos (monitoringo) planą, tačiau palikta galimybių šį planą rengti lanksčiai, atsižvelgiant į rizikos aplinkai vertinimą, GMO savybes, numatomą GMO naudojimą ir priimančią aplinką. 2 kategorijos NGM gautų augalų genetinės modifikacijos gali būti įvairios: nuo tokių genomo pakeitimų, dėl kurių reikėtų tik riboto rizikos vertinimo, iki sudėtingų pakeitimų, dėl kurių reikėtų atlikti išsamesnę potencialios rizikos analizę. Todėl 2 kategorijos NGM gautų augalų poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į rizikos aplinkai vertinimą ir lauko tyrimais įgytą patirtį, atitinkamo NGM gauto augalo savybes, jo numatomo naudojimo pobūdį ir mastą, visų pirma bet kokį saugų to augalo naudojimą praeityje, taip pat priimančios aplinkos požymius. Taigi Atsižvelgiant į atsargumo principą, poveikio aplinkai stebėsenos plano neturėtų turėtų būti reikalaujama visada, kai pirmą kartą duodamas sutikimas. Stebėsenos reikalavimo turėtų būti galima atsisakyti tik atnaujinant sutikimą, jei įrodoma, kad, jei nėra tikėtina, kad dėl 2 kategorijos NGM gauto augalo kiltų rizika gautas augalas nekelia rizikos, dėl kurios reikėtų vykdyti stebėseną, kaip antai netiesioginio, uždelsto ar nenumatyto poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai rizika; [17 pakeit.]

(30)  siekiant proporcingumo, po to, kai leidimo galiojimas pirmą kartą pratęsiamas, leidimas turėtų galioti neribotą laiką, nebent to pratęsimo procedūros metu, remiantis rizikos vertinimu ir prieinama informacija apie atitinkamą NGM gautą augalą, būtų nuspręsta kitaip, numatant atlikti pakartotinį vertinimą, kai bus gauta naujos informacijos;

(31)  siekiant teisinio tikrumo ir gero administravimo, terminas, per kurį Tarnyba turi pateikti savo nuomonę dėl paraiškos gauti leidimą, turėtų būti pratęsiamas tik tais atvejais, kai būtina gauti papildomos informacijos, reikalingos paraiškos vertinimui atlikti, ir pratęsimo trukmė neturėtų būti ilgesnė už iš pradžių numatytą terminą, nebent pratęsimas ilgesniam laikui būtų pagrįstas dėl duomenų pobūdžio ar išskirtinių aplinkybių;

(32)  siekiant padidinti skaidrumą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos, veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama, ženklinant 2 kategorijos NGM gautus produktus kaip GMO, pridėti papildomos informacijos apie atitinkamą genetine modifikacija suteiktą požymį. Kad būtų išvengta klaidinančių ar painiavą keliančių pareiškimų, toks siūlomas ženklinimas turėtų būti nurodytas pranešime, teikiamame siekiant gauti sutikimą, arba paraiškoje gauti leidimą, ir turėtų būti nustatytas sutikime arba sprendime išduoti leidimą;

(33)  potencialiems pranešėjams ar pareiškėjams dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir produktų, pasižyminčių požymiais, turinčiais potencialą prisidėti prie tvarios žemės ūkio maisto produktų sistemos, turėtų būti siūloma naudotis reguliavimo priemonėmis teikiamomis paskatomis, kuriomis būtų skatinama kurti tokių požymių turinčius 2 kategorijos NGM gautus augalus. Kriterijai, pagal kuriuos taikomos šios paskatos, turėtų apimti plačias požymių, turinčių potencialą prisidėti prie tvarumo, kategorijas (pavyzdžiui, požymiai, su kuriais siejamas pakantumas ar atsparumas biotiniams ir abiotiniams stresoriams, geresnės maistinės savybės ar didesnis derlingumas) ir turėtų būti pagrįsti vertingumu tvariam auginimui ir naudojimui, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje(24) 52 straipsnio 1 dalyje]. Šių kriterijų taikymas ES mastu nepalieka galimybės siauriau apibrėžti tikslinius požymius siekiant spręsti konkrečias problemas ar atsižvelgiant į vietos ar regiono specifiką;

(34)  teikiamų paskatų forma turėtų būti paspartinta rizikos vertinimo procedūra, kai paraiškos nagrinėjamos pagal visiškai centralizuotą procedūrą (dėl maisto produktų ir pašarų), ir daugiau rekomendacijų prieš pateikiant paraišką, padedant rengėjams parengti aplinkosauginiam ir maisto bei pašarų saugos vertinimams skirtų dokumentų rinkinį, tačiau nedarant poveikio bendrosioms nuostatoms dėl rekomendacijų prieš pateikiant paraišką, pranešimo apie tyrimus ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002(25) 32a, 32b ir 32c straipsnius;

(35)  kai pranešėjas ar pareiškėjas yra mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ), turėtų būti teikiama papildomų paskatų siekiant gerinti galimybes šioms įmonėms naudotis reguliavimo procedūromis, remti didesnę NGM gautų augalų kūrėjų įvairovę ir skatinti smulkius selekcininkus išvesti naujas NGM žemės ūkio augalų rūšis ir požymius, atleidžiant MVĮ nuo aptikimo metodų patvirtinimo mokesčio ir teikiant išsamesnių rekomendacijų prieš pateikiant paraišką arba pranešimą, apimančių ir rizikos vertinimui reikalingų tyrimų rengimą;

(36)  herbicidams atsparūs augalai specialiai išvedami tokie, kad būtų atsparūs herbicidams, taigi galėtų būti auginami naudojant tuos herbicidus. Jei tokio auginimo sąlygos nėra tinkamos, gali išsivystyti tiems herbicidams atsparių piktžolių arba gali reikėti didinti naudojamų herbicidų kiekį, nepriklausomai nuo selekcijos metodo. Dėl šios priežasties neturėtų būti galima taikyti paskatų pagal šią sistemą NGM gautiems augalams, turintiems NGM gauti augalai, turintys atsparumo herbicidams požymių. Tačiau šiame reglamente, neturėtų būti numatyta kitų konkrečių priemonių dėl herbicidams atsparių priskiriami prie 1 kategorijos NGM gautų augalų, nes tokių priemonių imamasi horizontaliai pagal [Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje]; [18 pakeit.]

(37)   turėtų būti palengvintas NGM gautų augalų auginimas Sąjungoje, kad NGM gauti augalai galėtų prisidėti siekiant tvarumo tikslų pagal žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją. Tam reikalingas galimybių auginti tokius augalus Sąjungoje nuspėjamumas selekcininkams ir ūkininkams. Taigi, Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsniu valstybėms narėms suteikta galimybė imtis priemonių visoje savo teritorijoje ar savo teritorijos dalyje riboti ar uždrausti 2 kategorijos NGM gautų augalų auginimą kliudytų pasiekti tuos tikslus; [239 pakeit.]

(38)  specialiomis šiuo reglamentu nustatomomis taisyklėmis dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų leidimų išdavimo procedūros tikimasi pasiekti, kad Sąjungoje būtų daugiau auginama 2 kategorijos NGM gautų augalų, palyginti su padėtimi iki šiol pagal dabartinius Sąjungos GMO teisės aktus. Todėl būtina, kad valstybių narių valdžios institucijos nustatytų sambūvio priemones, kuriomis būtų derinami tradicinių, ekologiškų ir genetiškai modifikuotų augalų augintojų interesai, taigi gamintojai galėtų rinktis pageidaujamo tipo gamybą, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslo iki 2030 m. pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų skiriama ekologiniam ūkininkavimui;

(39)  NGM gautiems augalams ir susijusiems produktams, jeigu jie atitinka kitų Sąjungos teisės aktų reikalavimus, turėtų būti taikomas laisvo prekių judėjimo režimas tam, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir laisvą NGM gautų augalų produktų judėjimą visoje Sąjungoje, apgalvotas NGM gautų augalų išleidimas į aplinką ir NGM gautų produktų pateikimas rinkai turėtų būti grindžiami šiame reglamente nustatytais suderintais reikalavimais ir procedūromis ir dėl jų turėtų būti priimtas visose valstybėse narėse vienodai taikomas sprendimas; [20 pakeit.]

(40)  atsižvelgiant į NGM naujumą, bus svarbu atidžiai stebėti NGM gautų augalų bei produktų kūrimą ir buvimą rinkoje ir vertinti bet kokį susijusį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, taip pat aplinkosauginiam, ekonominiam ir socialiniam tvarumui. Reikėtų reguliariai rinkti informaciją, o tai, kad šiuo metu kuriami nauji genomikos metodai, Komisija turėtų atlikti vertinimą per penkerius metus nuo tada, kai bus priimtas pirmasis sprendimas leisti apgalvotai išleisti į aplinką ar rinkoje parduoti NGM gautus augalus ar NGM gautus produktus Sąjungoje, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Siekiant toliau tobulinti šį reglamentą, atliekant tą vertinimą turėtų būti, kuriuo būtų įvertinta pažanga, padaryta siekiant, kad ES rinkoje būtų NGM gautų augalų ar NGM gautų produktų, pasižyminčių tokiomis savybėmis ar požymiais; [21 pakeit.]

(41)  siekiant aukšto su NGM gauti augalais ir NGM gauti produktais susijusios sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti nediskriminuojant taikomi tiek Sąjungos kilmės produktams, tiek iš trečiųjų valstybių importuojamiems produktams;

(42)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones, kad galėtų vykti laisva NGM gautų augalų ir NGM gautų produktų apyvarta vidaus rinkoje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(43)  nuolat kinta kuriamų NGM gautų augalų pobūdis ir tam tikrų augalų požymių poveikis aplinkosauginiam, socialiniam ir ekonominiam tvarumui. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis prieinamais tokios raidos ir poveikio įrodymais ir visapusiškai atsižvelgiant į atsargumo principą, keisti sąrašą, į kurį įtraukiami skatintini at neskatintini požymiai siekiant žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų tikslų; [22 pakeit.]

(44)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(26) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(45)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl informacijos, reikalingos įrodyti, kad NGM gautas augalas yra 1 kategorijos NGM gautas augalas, dėl pranešimo siekiant, kad tai būtų nustatyta, rengimo ir pateikimo ir dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir NGM maisto produktų bei NGM pašarų rizikos aplinkai vertinimo metodikos bei informacijos teikimo tokiems vertinimams reikalavimų, laikantis šiame reglamente nustatytų principų ir kriterijų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(27);

(45a)   Europos Parlamentas paragino Sąjungą ir jos valstybes nares nesuteikti patentų biologinėms medžiagoms ir užtikrinti laisvę vykdyti veiklą bei su veislėmis susijusią išimtį selekcininkams. Turėtų būti užtikrinta, kad selekcininkai turėtų visapusišką prieigą prie NGM gautų augalų, kurie iš esmės nėra transgeniniai augalai, genetinės medžiagos. Prieiga prie genetinės medžiagos gali būti geriausiai užtikrinta, kai selekcininkai naudojasi patento savininkų teisėmis (išimtis selekcininkams). Kadangi dabartinės patentų teisės nuostatos nenumato visiškos išimties selekcininkams, turėtų būti užtikrinta, kad patentais nebūtų ribojamas selekcininkų ir ūkininkų naudojimasis NGM gautais augalais. Todėl šiems NGT gautiems augalams neturėtų būti taikomi patentų teisės aktai, o išimtinai intelektinės nuosavybės apsaugos tikslais turėtų būti taikoma augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sistema, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2100/94, pagal kurią leidžiama taikyti išimtį selekcininkams. Todėl NGM gauti augalai, jų išvestinės sėklos, jų augalinė medžiaga, susijusi genetinė medžiaga, pvz., genai ir genų sekos, ir augalų požymiai neturėtų būti patentuojami. Nepatentabilumas turėtų būti nuosekliai taikomas visuose teisės aktuose. Be to, siekiant, kad patentai nebūtų išduodami arba patento paraiškos nebūtų pateiktos laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki jo nuostatų taikymo pradžios dienos, turėtų būti užtikrinta, kad nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos augalinė medžiaga nebūtų patentuojama. Jau išduotų patentų ar dar nagrinėjamų patento paraiškų, apimančių augalinę medžiagą, atveju patentų poveikis turėtų būti dar labiau apribotas. Be to, Komisija būsimame tyrime turėtų įvertinti ir aptarti, kaip reikėtų toliau spręsti platesnę problemą, susijusią su tiesiogiai ar netiesiogiai išduodamais augalinės medžiagos patentais, nepaisant ankstesnių pastangų pašalinti spragas. Vertinime visų pirma turėtų būti nagrinėjama, kokį poveikį patentai turi selekcininkų ir ūkininkų prieigai prie augalų dauginamosios medžiagos, sėklų įvairovei ir prieinamoms kainoms, taip pat inovacijoms ir ypač MVĮ galimybėms ir koks šiuo atžvilgiu yra patentų vaidmuo. Kartu su Komisijos ataskaita turėtų būti pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant užtikrinti tolesnius būtinus intelektinės nuosavybės teisių sistemos pakeitimus; [23 pakeit.]

(46)  Komisija turėtų reguliariai rinkti informaciją, kad būtų galima vertinti šio teisės akto veiksmingumą siekiant, kad būtų kuriami ir rinkoje prieinami NGM gauti augalai ir NGM gauti produktai, galintys prisidėti siekiant žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų tikslų, ir informaciją, reikalingą šio teisės akto vertinimui pagrįsti. Yra sudarytas įvairių rodiklių rinkinys(28) ir Komisija turėtų tuos rodiklius periodiškai peržiūrėti. Tie rodikliai turėtų padėti stebėti 2 kategorijos NGM gautų augalų ir susijusių NGM gautų produktų potencialiai keliamą riziką sveikatai ar aplinkai, NGM gautų augalų poveikį aplinkosauginiam, ekonominiam ir socialiniam tvarumui, taip pat poveikį ekologiniam žemės ūkiui ir NGM gautų produktų priimtinumui vartotojams. Siekiant užtikrinti, kad visiškai įgyvendinus naująjį teisės aktą būtų prieinama pakankamai duomenų, pirmoji stebėsenos ataskaita turėtų būti pateikta praėjus trejiems metams nuo tada, kai bus gauti pranešimai ir (arba) išduoti leidimai dėl pirmųjų produktų; vėliau stebėsenos ataskaitos turėtų būti teikiamos reguliariais intervalais. Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą praėjus dvejiems metams nuo tada, kai bus paskelbta pirmoji stebėsenos ataskaita, kad per tą laiką galėtų visiškai atsiskleisti pirmųjų produktų, kurių tikrinimo ar leidimo išdavimo procedūra bus atlikta, poveikis;

(47)  tam tikras nuorodas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625(29) į Sąjungos GMO teisės aktus reikia iš dalies pakeisti įtraukiant konkrečias NGM gautiems augalams taikytinas šio teisės akto nuostatas;

(47a)   pagal Europos žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijas ekologinis ūkininkavimas yra perėjimo prie tvarių maisto sistemų pagrindas, o jų tikslas – iki 2030 m. padidinti Europos žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuriame vykdoma ekologinė gamyba, iki 25 proc. Taip aiškiai pripažįstama ekologinio ūkininkavimo nauda aplinkai, mažesnė ūkininkų priklausomybė nuo gamybos priemonių, atsparus maisto tiekimas ir apsirūpinimo maistu savarankiškumas. Šis reglamentas neturi neigiamai paveikti Europos maisto sistemų perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo 25 proc. plote iki 2030 m.; [241 pakeit.]

(47b)   susekamumo reikalavimai iš NGM pagamintam maistui ir pašarams turėtų būti nustatyti tiksliam tokių produktų ženklinimui pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuotų produktų ir pašarų reikalavimus palengvinti, kad būtų užtikrinta, jog verslo subjektai ir vartotojai turėtų tikslią informaciją ir galėtų veiksmingai pasinaudoti savo pasirinkimo laisve ir būtų galima kontroliuoti ir tikrinti pretenzijas dėl ženklinimo. Reikalavimai iš NGM pagamintam maistui ir pašarams turėtų būti panašūs, kad būtų išvengta informacijos pertraukiamumo pasikeitus galutinei paskirčiai; [243 pakeit.]

(48)  kadangi šio reglamento taikymo tikslu reikia priimti įgyvendinimo aktus, jo taikymas turėtų būti atidėtas iki bus galima priimti tokias priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu, laikantis atsargumo principo, nustatomos konkrečios taisyklės dėl tam tikrais naujais genomikos metodais sukurtų augalų (toliau – NGM gauti augalai) apgalvoto išleidimo į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu ir dėl maisto bei pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš tokių augalų, ir produktų, kurie nėra maistas ar pašarai, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš tokių augalų, pateikimo rinkai, užtikrinant aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį. [24 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

1)  NGM gautiems augalams;

2)  maisto produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš NGM gautų augalų, arba kurių sudėtyje yra maisto sudedamųjų dalių, gautų iš NGM gautų augalų;

3)  pašarams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš NGM gautų augalų;

4)  produktams, kurie nėra maistas ar pašarai, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš NGM gautų augalų.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  „organizmo“, „apgalvoto išleidimo į aplinką“ ir „pateikimo rinkai“ („pateikimas į rinką“) apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2001/18/EB, „maisto“ ir „pašaro“ apibrėžtys nustatytos Reglamente (EB) Nr. 178/2002, „atsekamumo“ („susekamumas“) apibrėžtis nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1830/2003, „augalo“ apibrėžtis nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/2031(30), o „augalų dauginamosios medžiagos“ apibrėžtis nustatyta [Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje(31)];

2)  NGM gautas augalas – genetiškai modifikuotas augalas, gautas kryptingosios tikslinės mutagenezės ar cisgenezės metodu ar derinant šiuos metodus, su sąlyga, kad jame nėra jokios ne iš selekcininkų tradicinei selekcijai skirto genofondo kilusios genetinės medžiagos, kuri galėtų būti buvusi laikinai įterpta NGM gauto augalo kūrimo proceso metu; [25 pakeit.]

3)  genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – Direktyvos 2001/18/EB 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtas genetiškai modifikuotas organizmas, išskyrus Direktyvos 2001/18/EB I B priede nurodytais genetinio modifikavimo metodais gautus organizmus;

4)  kryptingoji tikslinė mutagenezė – mutagenezės metodai, kuriais įdiegiama DNR sekos modifikacija (-os) tiksliai tikslingai parinktose organizmo genomo vietose; [26 pakeit.]

5)  cisgenezė – genetinio modifikavimo metodai, kuriais į organizmo genomą įterpiama genetinės medžiagos, jau egzistuojančios selekcininkų genofonde;

6)  selekcininkų tradicinei selekcijai skirtas genofondas – visa prieinama vienos rūšies ir kitų taksonominių rūšių, su kuriomis ji gali būti kryžminama, įskaitant kryžminimą taikant tokius pažangius metodus kaip branduolio išsaugojimas, dirbtinai sukelta poliploidija ir kryžminimas per tarpinę rūšį, genetinė informacija; [27 pakeit.]

7)  1 kategorijos NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris:

a)  atitinka I priede nustatytus analogiškumo tradiciniams augalams kriterijus arba

b)  yra a punkte nurodyto (-ų) NGM gauto augalo (-ų) palikuonis, įskaitant palikuonis, gautus kryžminant tokius augalus, su sąlyga, kad nebūtų papildomų modifikacijų, dėl kurių jam būtų taikytina Direktyva 2001/18/EB ar Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003;

8)  2 kategorijos NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris nėra 1 kategorijos NGM gautas augalas;

9)  maistinis NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris gali būti vartojamas kaip maistas ar kaip žaliava maistui gaminti;

10)  pašarinis NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris gali būti vartojamas kaip pašaras ar kaip žaliava pašarams gaminti;

11)  pagamintas iš NGM gauto augalo – visiškai ar iš dalies gautas iš NGM gauto augalo, tačiau sudėtyje neturintis NGM gauto augalo ir nesudarytas iš jo;

12)  NGM gautas produktas – produktas, kuris nėra maistas ar pašaras, kurio sudėtyje yra arba kuris yra sudarytas iš NGM gauto augalo, arba maistas ar pašaras, kurio sudėtyje yra arba kuris yra sudarytas ar pagamintas iš tokio augalo;

13)  1 kategorijos NGM gautas produktas – NGM gautas produktas, kurio sudėtyje esantis NGM gautas augalas arba NGM gautas augalas, iš kurio tas produktas sudarytas arba, jei tai maistas ar pašaras, – pagamintas, yra 1 kategorijos NGM gautas augalas;

14)  2 kategorijos NGM gautas produktas – NGM gautas produktas, kurio sudėtyje esantis NGM gautas augalas arba NGM gautas augalas, iš kurio tas produktas sudarytas arba, jei tai maistas ar pašaras, – pagamintas, yra 2 kategorijos NGM gautas augalas;

15)  mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ) – Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB2 apibrėžta MVĮ;

15a)   bendros sveikatos koncepcija – integruotas, vienijantis požiūris, kuriuo siekiama tvariai subalansuoti ir optimizuoti žmonių, gyvūnų, augalų ir ekosistemų sveikatą ir pripažįstama, kad žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir platesnės aplinkos, įskaitant ekosistemas, sveikatą sieja glaudūs ryšiai ir tarpusavio priklausomybė; [28 pakeit.]

15b)   chimerinis baltymas – baltymai, sukurti sujungiant du ar daugiau genų ar genų dalių, kurie iš pradžių buvo koduoti atskiriems baltymams. [29 pakeit.]

4 straipsnis

NGM gautų augalų apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu ir NGM gautų produktų pateikimas rinkai

Nedarant poveikio kitiems Sąjungos teisės reikalavimams, NGM gauto augalo apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu ir NGM gauto produkto pateikimas rinkai yra galimas tik jeigu:

1)  tas augalas yra 1 kategorijos NGM gautas augalas ir

a)  yra gautas sprendimas, kuriuo pripažintas šis statusas, pagal 6 ar 7 straipsnį, arba

b)  tas augalas yra a punkte nurodyto (-ų) augalo (-ų) palikuonis su sąlyga, kad vis dar tenkinami I priede nustatyti analogiškumo kriterijai, arba [30 pakeit.]

2)  tas augalas yra 2 kategorijos NGM gautas augalas ir dėl jo yra, dėl kurio yra gautas sutikimas arba išduotas leidimas pagal III skyrių. [31 pakeit.]

Šio reglamento įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir taikymo tikslas arba padarinys negali būti neleidimas ar trukdymas iš trečiųjų šalių importuoti NGM gautus augalus ir produktus, kurie atitinka tuos pačius standartus, kurie nustatyti šiame reglamente. [32 pakeit.]

4a straipsnis

Patentabilumo netaikymas

NGM gauti augalai, augalinė medžiaga, jų dalys, genetinė informacija ir juose esantys proceso požymiai negali būti patentuojami. [33 pakeit.]

II SKYRIUS

1 kategorijos NGM gauti augalai ir 1 kategorijos NGM gauti produktai

5 straipsnis

1 kategorijos NGM gautų augalų statusas

1.  Sąjungos teisės aktų nustatytos taisyklės, kurios taikomos GMO, netaikomos 1 kategorijos NGM gautiems augalams.

2.  Pagal Reglamentą (ES) 2018/848 taisyklės, nustatytos jo 5 straipsnio f punkto iii papunktyje ir 11 straipsnyje, taikomos 1 kategorijos NGM gautiems augalams ir produktams, pagamintiems iš tokių augalų ar naudojant tokius augalus. [7 metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija pateikia ataskaitą dėl vartotojų ir gamintojų suvokimo raidos, prie kurios prireikus prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [34 pakeit.]

3.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede nustatyti NGM gautų augalų analogiškumo tradiciniams augalams kriterijai, atsižvelgiant į galimą susijusią riziką ir funkcines pasekmes atliekant tikrinimo procedūrą, derinant juos prie naujausių mokslo ir technikos pažangos pasiekimų, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio ir dydžio modifikacijos gali atsirasti natūraliai ar būti pasiektos tradicine selekcija. [35 pakeit.]

3a.   Atsitiktinis arba techniškai neišvengiamas 1 kategorijos NGM gautų augalų, jų dauginamosios medžiagos ar jų dalių buvimas ekologinėje gamyboje arba neekologiškuose produktuose, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 ir 25 straipsnius, nelaikomas to reglamento nuostatų nesilaikymu. [36 pakeit.]

6 straipsnis

1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimo procedūra prieš apgalvotą išleidimą į aplinką, atliekamą bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu

1.  Siekdamas gauti 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimą prieš tai, kai bus atliktas NGM gauto augalo apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu, asmuo, numatantis atlikti tą apgalvotą išleidimą į aplinką, pateikia prašymą patikrinti atitiktį I priede nustatytiems kriterijams, bent vienam iš požymių, nurodytų III priedo 1 dalyje, ir III priedo 2 dalyje nurodytiems paskatų netaikymo kriterijams (toliau – prašymas atlikti tikrinimą). Tas prašymas atlikti tikrinimą pagal 2 ir 3 dalis ir pagal deleguotąjį aktą, priimtą pagal 6 straipsnio 11a dalies b punktą, pateikiamas valstybės narės, kurios teritorijoje vyks tas apgalvotas išleidimas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal Direktyvos 2001/18/EB 4 straipsnio 4 dalį, pateikia prašymą patikrinti atitiktį I priede nustatytiems kriterijams (toliau – prašymas atlikti tikrinimą) pagal 2 ir 3 dalis ir pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio b punktą. [37 pakeit.]

2.  Kai asmuo ketina tokį apgalvotą išleidimą į aplinką vienu metu atlikti ne vienoje, o daugiau valstybių narių, tas asmuo prašymą atlikti tikrinimą pateikia vienos iš tų valstybių narių kompetentingai institucijai.

3.  1 dalyje nurodytas prašymas atlikti tikrinimą pateikiamas laikantis standartinių duomenų formatų, kai jie yra nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39f straipsnį, ir, nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurios gali reikėti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, jame pateikiama ši informacija:

a)  prašytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b)  NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas;

c)  įdiegto (-ų) ar modifikuoto (-ų) požymio (-ų) ir savybių aprašymas, įskaitant informaciją apie metodą (-us), naudotą (-us) požymiui (-iams) gauti, taip pat genetinės modifikacijos sekos atskleidimą; [38 pakeit.]

ca)   bet kuris patentas arba nagrinėjama paraiška patentu gauti, apimantys visus 1 kategorijos NGM gautus augalus arba jų dalį; [253 pakeit.]

d)  atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad:

i)  tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų tradicinei selekcijai skirto genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo deleguotuoju aktu, priimtu pagal 276 straipsnio 11a dalies a punktą; [39 pakeit.]

ii)  NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus, bent vieną iš III priedo 1 dalyje nurodytų požymių ir III priedo 2 dalyje nustatytus paskatų netaikymo kriterijus; [40 pakeit.]

da)   veislės pavadinimas; [41 pakeit.]

e)  2 dalyje nurodytais atvejais nurodomos valstybės narės, kuriose prašytojas ketina atlikti apgalvotą išleidimą į aplinką;

f)  nurodytos tos prašymo atlikti tikrinimą dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias prašytojas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal šio reglamento 11 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnį.

4.  Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama prašytojui patvirtina, kad gavo prašymą atlikti tikrinimą, nurodydama gavimo datą. Ji nepagrįstai nedelsdama padaro tą prašymą prieinamą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

5.  Jei prašyme atlikti tikrinimą nėra visos būtinos informacijos, kompetentinga institucija per 30 darbo dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos paskelbia jį nepriimtinu. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja prašytoją, kitas valstybes nares ir Komisiją apie prašymo atlikti tikrinimą nepriimtinumą ir nurodo tokio savo sprendimo priežastis.

6.  Jei prašymas atlikti tikrinimą nelaikomas nepriimtinu pagal 5 dalį, kompetentinga institucija patikrina, ar NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus, ir per 30 darbo dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos parengia tikrinimo ataskaitą. Rengdama tikrinimo ataskaitą, kompetentinga institucija prireikus gali konsultuotis su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama padaro tą tikrinimo ataskaitą prieinamą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. [42 pakeit.]

7.  Kitos valstybės narės ir Komisija gali dėl tikrinimo ataskaitos pateikti pastabų pagrįstų prieštaravimų, susijusių su I priede nustatytų kriterijų tenkinimu, per 20 dienų nuo tos ataskaitos gavimo dienos. Tokiuose pagrįstuose prieštaravimuose nurodoma tik į I ir III prieduose nustatytus kriterijus ir pateikiamas mokslinis pagrindimas. [43 pakeit.]

8.  Jei negaunama jokių valstybės narės ar Komisijos pastabų pagrįstų mokslinių prieštaravimų, tikrinimo ataskaitą parengusi nacionalinė kompetentinga institucija per 10 darbo dienų nuo iki 7 dalyje nurodyto termino pabaigos priima sprendimą, ar atitinkamas NGM gautas augalas pripažįstamas 1 kategorijos NGM gautu augalu. Nepagrįstai nedelsdama ji Per 10 darbo dienų nacionalinė kompetentinga institucija nusiunčia tą sprendimą prašytojui, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. [311 pakeit.]

9.  Tais atvejais, kai kita valstybė narė ar Komisija iki 7 dalyje nurodyto termino pateikia pastabų pagrįstų prieštaravimų, tikrinimo ataskaitą parengusi kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama persiunčia tą (-as) pastabą (-as) Komisijai viešai paskelbia tuos pagrįstus prieštaravimus. [45 pakeit.]

10.  Komisija, pasikonsultavusi su Europos maisto saugos Tarnyba (toliau – Tarnyba), per 45 darbo dienas nuo pastabų pagrįstų prieštaravimų gavimo dienos, atsižvelgdama į tas pastabas tuos pagrįstus prieštaravimus, parengia sprendimo dėl to, ar NGM gautas augalas pripažįstamas 1 kategorijos NGM gautu augalu, projektą. Tas Sprendimas priimamas laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. [46 pakeit.]

11.  Komisija skelbia 8 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų santrauką Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimo procedūra prieš pateikiant rinkai NGM gautus produktus

1.  Jei 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas dar nėra gautas pagal 6 straipsnį, tam, kad toks statuso pripažinimas būtų gautas prieš pateikiant NGM gautą produktą rinkai, asmuo, ketinantis pateikti tą produktą rinkai, pateikia Tarnybai prašymą atlikti tikrinimą pagal 2 dalį ir pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio b punktą.

2.  1 dalyje nurodytas prašymas atlikti tikrinimą pateikiamas Tarnybai laikantis standartinių duomenų formatų, kai jie yra nustatyti, pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39f straipsnį, ir, nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurios gali reikėti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, jame pateikiama ši informacija:

a)  prašytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b)  NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas;

ba)   veislės pavadinimas; [48 pakeit.]

c)  įdiegto(-ų) ar modifikuoto(-ų) požymio(-ų) ir savybių aprašymas, įskaitant informaciją apie metodą (-us), naudotą (-us) požymiui (-iams) gauti, ir genetinės modifikacijos sekos atskleidimą; [49 pakeit.]

d)  atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad:

i)  tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą;

ii)  NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus;

da)   poveikio aplinkai stebėsenos planas; [260 pakeit.]

e)  nurodytos tos prašymo atlikti tikrinimą dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias prašytojas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal šio reglamento 11 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnį.

3.  Tarnyba nedelsdama prašytojui patvirtina, kad gavo prašymą atlikti tikrinimą, nurodydama gavimo datą. Nepagrįstai nedelsdama ji prašymą atlikti tikrinimą padaro prieinamą valstybėms narėms ir Komisijai, taip pat viešai paskelbia prašymą atlikti tikrinimą, susijusią patvirtinamąją informaciją ir bet kokią papildomą prašytojo pateiktą informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 38 straipsnio 1 dalį, prieš tai pašalinusi bet kokią informaciją, laikomą konfidencialia pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39–39e straipsnius ir šio reglamento 11 straipsnį.

4.  Jei prašyme atlikti tikrinimą nėra visos būtinos informacijos, Tarnyba per 30 dienų darbo dienų nuo to prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos paskelbia jį nepriimtinu. Tarnyba nepagrįstai nedelsdama informuoja prašytoją, valstybes nares ir Komisiją apie prašymo atlikti tikrinimą nepriimtinumą ir nurodo tokio savo sprendimo priežastis.

5.  Jei prašymas atlikti tikrinimą nelaikomas nepriimtinu pagal 4 dalį, Tarnyba per 30 darbo dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos pateikia savo pareiškimą dėl to, ar NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus. Tą pareiškimą Tarnyba padaro prieinamą Komisijai ir valstybėms narėms. Tarnyba pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 38 straipsnio 1 dalį viešai paskelbia savo pareiškimą, prieš tai iš jo pašalinusi bet kokią informaciją, kuri laikoma konfidencialia pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39–39e straipsnius ir šio reglamento 11 straipsnį.

6.  Komisija parengia sprendimo dėl to, ar NGM gautas augalas pripažįstamas 1 kategorijos NGM gautu augalu, projektą per 30 darbo dienų nuo Tarnybos pareiškimo gavimo dienos, atsižvelgdama į šį pareiškimą. Sprendimas priimamas laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

7.  Sprendimo santrauką Komisija paskelbia galutinį sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o specialiame ir viešai prieinamame tinklalapyje paskelbia savo sprendimo projektą ir 6 straipsnyje nurodytus pagrįstus prieštaravimus. [50 pakeit.]

8 straipsnis

Valstybių narių, Komisijos ir Tarnybos keitimosi informacija sistema

Komisija sukuria ir tvarko elektroninę sistemą, kurioje teikiami prašymai atlikti tikrinimą pagal 6 ir 7 straipsnius ir keičiamasi informacija pagal šią antraštinę dalį.

9 straipsnis

Sprendimų, kuriais pripažintas 1 kategorijos NGM gautų augalų statusas, duomenų bazė

1.  Komisija sukuria ir tvarko duomenų bazę, kurioje nurodomi pagal 6 straipsnio 8 ir 10 dalis ir 7 straipsnio 6 dalį priimti 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimo sprendimai.

Toje duomenų bazėje pateikiama ši informacija:

a)  prašytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b)  1 kategorijos NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas; [51 pakeit.]

ba)   veislės pavadinimas; [52 pakeit.]

c)  glaustas metodo (-ų), kuriuo (-ais) atlikta genetinė modifikacija, aprašymas;

d)  įdiegto (-ų) ar modifikuoto (-ų) požymio (-ų) ir savybių aprašymas;

e)  identifikacinis numeris ir

ea)   EFSA nuomonė ar pareiškimas (jei pateikta), kaip nurodyta 6 straipsnio 10 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje, taip pat [53 pakeit.]

f)  atitinkamai 6 straipsnio 8 ar 10 dalyje ir 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas sprendimas.

2.  Ši duomenų bazė yra viešai prieinama internetu. [54 pakeit.]

10 straipsnis

1 kategorijos NGM gautų augalų dauginamosios medžiagos, įskaitant selekcinę medžiagą, ženklinimas

1 kategorijos NGM augalai, produktai, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš 1 kategorijos NGM augalo (-ų) ir augalų dauginamoji medžiaga dauginamosios medžiagos, įskaitant skirtą naudoti selekcijos ir mokslo tikslais, kurios kurių sudėtyje yra arba kuri yra sudaryta kurie susideda iš 1 kategorijos NGM gauto augalo (-ų) ir kuri atlygintinai ar neatlygintinai padaroma prieinama kurie tiekiami trečiosioms šalims už atlygį arba nemokamai, ženklinami etikete su užrašu „Nauji genominiai gamybos būdai“. Augalų dauginamosios medžiagos atveju nurodomas NGM, yra ženklinama ženklu su žodžiais „cat 1 NGT“ (1 kat. NGM), po jo nurodant NGM gauto augalo (-ų), iš kurio (-ių) ji gauta ta medžiaga, identifikacinį numerį, identifikavimo numeris. [264 pakeit.]

Tinkamas dokumentais pagrįstas NGM atsekamumas užtikrinamas perduodant ir laikant informaciją apie produktus, kurių sudėtyje yra arba kuriuos sudaro NGM augalai ir produktai, ir tų NGM unikalius kodus kiekviename jų pateikimo rinkai etape. [265 pakeit.]

11 straipsnis

Konfidencialumas

1.  6 ir 7 straipsniuose nurodytas prašytojas atitinkamai valstybės narės kompetentingai institucijai arba Tarnybai gali pateikti prašymą, kad informacijos, pateiktos pagal šią antraštinę dalį, tam tikros dalys būtų laikomos konfidencialiomis, laikantis 3 ir 6 dalių, prie to prašymo pridėdamas įmanomą patikrinti pagrindimą.

2.  1 dalyje nurodytą prašymą laikyti informaciją konfidencialia atitinkamai įvertina kompetentinga institucija arba Tarnyba.

3.  Konfidencialia informacija, atitinkamai, kompetentinga institucija arba Tarnyba gali pripažinti tik toliau nurodytą informaciją, gavusi įmanomą patikrinti pagrindimą, kai prašytojas įrodo, kad tos informacijos atskleidimas gali labai pakenkti jo interesams:

a)  Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytą informaciją;

b)  DNR sekos informaciją ir

c)  selekcijos modelius ir strategijas.

4.  Pasikonsultavusi su prašytoju, atitinkamai, kompetentinga institucija arba Tarnyba nusprendžia, kuri informacija laikytina konfidencialia, ir praneša prašytojui apie savo sprendimą.

5.  Valstybės narės, Komisija ir Tarnyba imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad konfidenciali informacija, apie kurią pranešama arba kuria keičiamasi pagal šį skyrių, nebūtų viešai paskelbta.

6.  Atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39e ir 41 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

7.  Jeigu prašytojas atsiima prašymą atlikti tikrinimą, valstybės narės, Komisija ir Tarnyba laikosi konfidencialumo, kompetentingos institucijos arba Tarnybos nustatyto pagal šį straipsnį. Jeigu prašymas atlikti tikrinimą atsiimamas anksčiau nei kompetentinga institucija ar Tarnyba priima sprendimą dėl atitinkamo prašymo laikyti informaciją konfidencialia, valstybės narės, Komisija ir Tarnyba tos informacijos, kurią prašyta laikyti konfidencialia, neskelbia viešai.

11a straipsnis

Sprendimo atšaukimas

Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad kyla pavojus sveikatai ar aplinkai, arba jei ši prielaida pagrįsta naujais moksliniais duomenimis, kompetentinga institucija gali atšaukti 6 straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą arba 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą pareiškimą. Panaikintas sprendimas registruotu paštu siunčiamas sprendimo adresatui, kuris per 15 dienų gali pateikti pastabas. Tokiu atveju prekyba NGM gautu augalu arba produktu draudžiama kitą dieną po to, kai buvo gautas registruotas laiškas. [266 pakeit.]

III SKYRIUS

2 kategorijos NGM gauti augalai ir 2 kategorijos NGM gauti produktai

12 straipsnis

2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų produktų statusas

Sąjungos teisės aktuose nustatytos taisyklės, kurios taikomos GMO, 2 kategorijos NGM gautiems augalams ir 2 kategorijos NGM gautiems produktams taikomos, jei nuo tų taisyklių nėra nukrypstama šiuo reglamentu.

1 SKIRSNIS

2 kategorijos NGM gautų augalų apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu

13 straipsnis

Direktyvos 2001/18/EB 6 straipsnyje nurodyto pranešimo turinys

Dėl 2 kategorijos NGM gauto augalo apgalvoto išleidimo į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu Direktyvos 2001/18/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama ši informacija:

a)  pranešėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b)  atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą;

c)  techninių dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama II priede nurodyta informacija, reikalinga NGM gauto augalo ar kelių NGM gautų augalų derinio apgalvoto išleidimo į aplinką keliamos rizikos aplinkai vertinimui atlikti:

i)  bendro pobūdžio informacija, įskaitant informaciją apie personalą ir jo mokymą;

ii)  informacija apie 2 kategorijos NGM gautą augalą (-us);

iii)  informacija apie išleidimo į aplinką sąlygas ir potencialią priimančią aplinką;

iv)  informacija apie 2 kategorijos NGM gauto augalo (-ų) ir aplinkos sąveikas;

v)  stebėsenos planas, pagal kurį bus vykdoma stebėsena siekiant nustatyti 2 kategorijos NGM gauto augalo (-ų) poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai;

vi)  kai aktualu, informacija apie kontrolę, atkuriamuosius metodus, atliekų tvarkymą ir reagavimo į kritines situacijas planus;

vii)  nurodytos tos pranešimo dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias pranešėjas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal Direktyvos 2001/18/EB 25 straipsnį;

viii)  dokumentų rinkinio santrauka;

d)  rizikos aplinkai vertinimas, atliktas laikantis II priedo 1 ir 2 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir įgyvendinimo akto, priimto pagal 27 straipsnio c punktą.

2 SKIRSNIS

2 kategorijos NGM gautų produktų, kurie nėra maistas ar pašarai, pateikimas rinkai

14 straipsnis

Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnyje nurodyto pranešimo turinys

1.  Dėl 2 kategorijos NGM gautų produktų, kurie nėra maistas ar pašarai, pateikimo rinkai teikiamame Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime, nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurios gali reikėti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, pateikiama ši informacija:

a)  pranešėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas ir Sąjungoje įsikūrusio jo atstovo (jei pranešėjas nėra įsikūręs Sąjungoje) pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b)  2 kategorijos NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas;

c)  pranešimo apimtis:

i)  augalo auginimas;

ii)  kiti naudojimo būdai (turi būti nurodyta pranešime);

d)  atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą;

e)  rizikos aplinkai vertinimas, atliktas laikantis II priedo 1 ir 2 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir įgyvendinimo akto, priimto pagal 27 straipsnio c punktą;

f)  produkto pateikimo rinkai sąlygos, įskaitant konkrečias jo naudojimo ir tvarkymo sąlygas;

g)  remiantis Direktyvos 2001/18/EB 15 straipsnio 4 dalimi, siūlomas sutikimo galiojimo terminas, kuris neturėtų būti ilgesnis nei 10 metų;

h)  kai tinkama, poveikio aplinkai stebėsenos planas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą, pateikiant pasiūlymą dėl to stebėsenos plano trukmės; ši trukmė gali skirtis nuo sutikimo galiojimo termino, kuris siūlomas. Jeigu, remdamasis bet kokio išleidimo į aplinką, apie kurį pranešta pagal 1 skirsnį, rezultatais, rizikos aplinkai vertinimo išvadomis, atitinkamo NGM gauto augalo savybėmis, numatomo jo naudojimo pobūdžiu bei mastu ir priimančios aplinkos požymiais, pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio d punktą, pranešėjas laiko to NGM gauto augalo stebėsenos planą nereikalingu, pranešėjas gali pasiūlyti, kad stebėsenos plano nereikėtų pateikti;

i)  pasiūlymas dėl ženklinimo, kuris atitinka Direktyvos 2001/18/EB IV priedo A.8 punkto, Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalies ir šio reglamento 23 straipsnio reikalavimus;

j)  siūlomi produktų komerciniai pavadinimai ir juose esančių 2 kategorijos NGM gautų augalų pavadinimai ir pasiūlymas priskirti 2 kategorijos NGM gautam augalui unikalų identifikatorių, sudaromą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 65/2004(32). Gavus sutikimą, bet kokie nauji prekiniai pavadinimai turėtų būti pateikiami kompetentingai institucijai;

k)  aprašymas, kaip produktą numatoma naudoti. Pabrėžiami to produkto naudojimo ar tvarkymo skirtumai, palyginti su panašiais genetiškai nemodifikuotais produktais;

l)  NGM gauto augalo ėminių ėmimo (įtraukiant nuorodas į esamus oficialiuosius ar standartizuotus ėminių ėmimo metodus), aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo metodai. Tais atvejais, kai aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo analitinio metodo pateikti neįmanoma, jei pranešėjas tai tinkamai pagrindžia, analitinio metodo reikalavimų laikymosi sąlygos pritaikomos, kaip nurodyta įgyvendinimo akte, priimtame pagal 27 straipsnio e punktą, ir 29 straipsnio 2 dalyje nurodytose gairėse;

m)  2 kategorijos NGM gauto augalo ėminiai ir jų kontroliniai ėminiai, taip pat informacija apie tai, kur galima gauti pamatinę medžiagą;

n)  kai taikytina, informacija, kurią reikia pateikti siekiant laikytis Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo II priedo;

o)  nurodytos tos pranešimo dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias pranešėjas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal Direktyvos 2001/18/EB 25 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39–39e straipsnius;

p)  standartizuota forma išdėstyta dokumentų rinkinio santrauka.

2.  Pranešėjas į šį pranešimą įtraukia informaciją apie duomenis ar rezultatus dėl to paties 2 kategorijos NGM gauto augalo ar kelių tų pačių 2 kategorijos NGM gautų augalų derinio išleidimo į aplinką, apie kurį buvo pranešta anksčiau ar pranešama šiuo metu ir (arba) kuris buvo arba yra pranešėjo vykdomas Sąjungoje ar už jos ribų.

3.  Kompetentinga institucija, kuri rengia Direktyvos 2001/18/EB 14 straipsnyje nurodytą vertinimo ataskaitą, patikrina pranešimo atitiktį 1 ir 2 dalių nuostatoms.

15 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl stebėsenos

Raštiškame sutikime, nurodytame Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnyje, nustatomi stebėsenos reikalavimai, kaip apibūdinta 19 straipsnio 3 dalies f punkte, arba nurodoma, kad stebėsenos vykdyti nereikia. Jei sutikime nereikalaujama vykdyti stebėsenos, Direktyvos 2001/18/EB 17 straipsnio 2 dalies b punktas netaikomas.

16 straipsnis

Ženklinimas pagal 23 straipsnį

Kartu su tuo, kas numatyta Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnio 3 dalyje, raštiškame sutikime nustatomas ženklinimas pagal šio reglamento 23 straipsnį. [56 pakeit.]

17 straipsnis

Sutikimo galiojimo trukmė po pratęsimo

1.  Sutikimas, duotas pagal Direktyvos 2001/18/EB C dalį, po pirmo jo galiojimo pratęsimo pagal Direktyvos 2001/18/EB 17 straipsnį galioja neribotą laiką, jeigu 17 straipsnio 6 ar 8 dalyje nurodytu sprendimu nenustatyta, kad galiojimas pratęsiamas ribotam laikotarpiui, dėl pagrįstų priežasčių, remiantis pagal šį reglamentą atlikto rizikos vertinimo išvadomis ir naudojimo patirtimi, įskaitant, jei tai numatyta sutikime, stebėsenos rezultatus.

2.  Direktyvos 2001/18/EB 17 straipsnio 6 ir 8 dalių paskutinis sakinys netaikomas.

2a.   Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad kyla pavojus sveikatai ar aplinkai, arba jei šią hipotezę pagrindžia nauji moksliniai duomenys, kompetentinga institucija gali atšaukti savo sprendimą. Panaikintas sprendimas registruotu paštu siunčiamas sprendimo adresatui, kuris per 15 dienų gali pateikti pastabas. Tokiu atveju prekyba NGM gautu augalu arba produktu draudžiama kitą dieną po to, kai buvo gautas registruotas laiškas. [268 pakeit.]

3 SKIRSNIS

Maistinių ar pašarinių 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų bei pašarų pateikimas rinkai

18 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas:

a)  maistiniams ir pašariniams 2 kategorijos NGM gautiems augalams;

b)  maisto produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš 2 kategorijos NGM gautų augalų, arba kuriuose yra maisto sudedamųjų dalių, gautų iš 2 kategorijos NGM gautų augalų gautų (toliau – 2 kategorijos NGM gauti maisto produktai);

c)  pašarams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš 2 kategorijos NGM gautų augalų (toliau – 2 kategorijos NGM gauti pašarai).

19 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl paraiškos gauti leidimą, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsniuose

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 3 dalies e punkto ir 17 straipsnio 3 dalies e punkto ir nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurią gali reikėti pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, prie paraiškos gauti leidimą dėl maistinio ar pašarinio 2 kategorijos NGM gauto augalo ar dėl 2 kategorijos NGM gauto maisto produkto ar pašaro pridedamos atliktų tyrimų, įskaitant, jei yra, nepriklausomus recenzuotus tyrimus, dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, siekiant įrodyti, kad:

a)  tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą;

b)  maisto produktas arba pašaras atitinka kriterijus, nurodytus atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 1 dalyje arba 16 straipsnio 1 dalyje, remiantis to maisto produkto ar pašaro saugos vertinimu, atliktu laikantis šio reglamento II priedo 1 ir 3 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir pagal 27 straipsnio c punktą priimto įgyvendinimo akto.

2.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 3 dalies i punkto ir 17 straipsnio 3 dalies i punkto, teikiant paraišką gauti leidimą, kartu nurodomi NGM gauto augalo ėminių ėmimo (su nuorodomis į esamus oficialiuosius ar standartizuotus ėminių ėmimo metodus), aptikimo, identifikavimo bei kiekybinio nustatymo, taip pat, kai taikytina, to NGM gauto augalo aptikimo ir identifikavimo NGM gautame maisto produkte ar pašare metodai.

Tais atvejais, kai aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo analitinio metodo pateikti neįmanoma, jei pareiškėjas tai tinkamai pagrindžia arba jei tai savo išvada patvirtina Europos Sąjungos etaloninė laboratorija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje, per 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą, analitinio metodo reikalavimų laikymosi sąlygos pritaikomos taip, kaip nurodyta įgyvendinimo akte, priimtame pagal 27 straipsnio e punktą, ir 29 straipsnio 2 dalyje nurodytose gairėse.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies, 2 kategorijos NGM gautų augalų arba maisto ar pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš 2 kategorijos NGM gautų augalų, atveju prie paraiškos taip pat pridedama:

a)  rizikos aplinkai vertinimas, atliktas laikantis II priedo 1 ir 2 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir įgyvendinimo akto, priimto pagal 27 straipsnio c punktą;

b)  kai tinkama, poveikio aplinkai stebėsenos planas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą, pateikiant pasiūlymą dėl to stebėsenos plano trukmės. Ši trukmė gali skirtis nuo leidimo galiojimo trukmės. Jeigu, remdamasis bet kokio išleidimo į aplinką, apie kurį pranešta pagal 1 skirsnį, rezultatais, rizikos aplinkai vertinimo išvadomis, NGM gauto augalo savybėmis, numatomo jo naudojimo pobūdžiu bei mastu ir priimančios aplinkos požymiais, pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio d punktą, pareiškėjas mano, kad NGM gauto augalo stebėsenos planas yra reikalingas, pareiškėjas gali pasiūlyti, kad stebėsenos plano nereikėtų pateikti.

4.  Paraiškoje taip pat pateikiamas pasiūlymas dėl ženklinimo pagal 23 straipsnį.

20 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl Tarnybos nuomonės

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tarnyba pateikia nuomonę dėl paraiškos gauti leidimą, nurodytos šio reglamento 19 straipsnyje, per šešis mėnesius nuo tinkamos paraiškos gavimo.

Jeigu Tarnyba arba valstybės narės kompetentinga institucija, atliekanti rizikos aplinkai vertinimą arba maisto ar pašaro saugos vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktus ir 18 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, mano, kad reikia papildomos informacijos, Tarnyba arba nacionalinė kompetentinga institucija per Tarnybą prašo pareiškėjo pateikti tą informaciją per nurodytą laikotarpį. Tuo atveju šešių mėnesių laikotarpis pratęsiamas pridedant tą papildomą laikotarpį. Pratęsimo trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai, nebent ilgesnis pratęsimas būtų pateisinamas dėl prašomų duomenų pobūdžio ar išskirtinių aplinkybių.

2.  Atlikdama Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis Tarnyba papildomai patikrina, ar visi pareiškėjo pateikti duomenys ir dokumentai atitinka šio reglamento 19 straipsnį.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 3 dalies d punkto ir 18 straipsnio 3 dalies d punkto, Tarnyba Sąjungos etaloninei laboratorijai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje, persiunčia šio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 3 dalies j punkte ir 17 straipsnio 3 dalies j punkte nurodytus duomenis.

4.  Sąjungos etaloninėje laboratorijoje išbandomas ir patvirtinamas aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo metodas, pasiūlytas pareiškėjo pagal 19 straipsnio 2 dalį, arba įvertinama, ar. Jei, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, yra pagrįsta taikyti pritaikytas sąlygas, kuriomis būtų laikomasi toje dalyje nurodytų aptikimo metodo reikalavimų, Sąjungos etaloninė laboratorija pati atlieka tyrimą ir analizes, kad patvirtintų teiginį dėl neįgyvendinamumo. Tokiu atveju Sąjungos etaloninė laboratorija sprendimą pagrindžia ir paskelbia viešai. [228 pakeit.]

5.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies f punkto ir 18 straipsnio 5 dalies f punkto, jei pateikiama palanki nuomonė dėl leidimo išdavimo maisto produktui ar pašarui, toje nuomonėje taip pat pateikiama:

a)  Sąjungos etaloninės laboratorijos patvirtintas metodas, pagal kurį atliekamas NGM gauto augalo aptikimas, įskaitant ėminių ėmimą, ir, kai taikytina, identifikavimas bei kiekybinis nustatymas, taip pat NGM gauto augalo aptikimas ir identifikavimas NGM gautame maisto produkte ar pašare, ir bet kokio to metodo pritaikymo 19 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytais atvejais pagrindimas;

b)  nuoroda, kur galima gauti tinkamą pamatinę medžiagą.

6.  Kartu su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies d punkte ir 18 straipsnio 5 dalies d punkte nurodytais duomenimis nuomonėje pateikiamas pasiūlymas dėl ženklinimo pagal šio reglamento 23 straipsnį.

21 straipsnis

Leidimo galiojimo trukmė po pratęsimo

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies, po pirmo pratęsimo leidimas galioja neribotą laiką, nebent Komisija dėl pagrįstų priežasčių, remdamasi pagal šį reglamentą atlikto rizikos vertinimo išvadomis ir naudojimo patirtimi, įskaitant, jei tai numatyta leidime, stebėsenos rezultatus, nuspręstų leidimą pratęsti ribotam laikotarpiui.

Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad kyla pavojus sveikatai ar aplinkai, arba jei šią hipotezę pagrindžia nauji moksliniai duomenys, kompetentinga institucija gali atšaukti savo sprendimą. Panaikintas sprendimas registruotu paštu siunčiamas sprendimo adresatui, kuris per 15 dienų gali pateikti pastabas. Tokiu atveju prekyba NGM gautu augalu arba produktu draudžiama kitą dieną po to, kai buvo gautas registruotas laiškas. [270 pakeit.]

4 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų produktų

22 straipsnis

Paskatos dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų produktų, pasižyminčių tvarumui svarbiais požymiais

1.  1. Šiame straipsnyje numatytos paskatos taikomos 2 kategorijos NGM gautiems augalams ir 2 kategorijos NGM gautiems produktams, kai bent vienas iš genetine modifikacija pasiektų tikslinių NGM gauto augalo požymių yra įtrauktas į III priedo Reglamento (ES/...)(33) 51 straipsnio 1 dalį ir augalas neturi jokių to priedo 2 dalyje nurodytų požymių. [57 pakeit.]

2.  Paraiškoms gauti leidimą, teikiamoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnį kartu su 19 straipsniu, taikomos šios paskatos:

a)  nukrypstant nuo šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos, Tarnyba pateikia savo nuomonę dėl paraiškos per 4 mėnesius nuo tinkamos paraiškos gavimo, nebent dėl produkto sudėtingumo reikėtų taikyti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Terminas gali būti pratęsiamas 20 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje nustatytomis sąlygomis;

b)  kai pareiškėjas yra MVĮ, jis atleidžiamas nuo finansinių įnašų Sąjungos etaloninei laboratorijai ir Europos GMO laboratorijų tinklui, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje, mokėjimo.

3.  Toliau nurodytos rekomendacijos prieš pateikiant paraišką, teikiamos pagal II priedą atliekamo rizikos vertinimo tikslu, be to, kas numatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32a straipsnyje, taikomos prieš teikiant pranešimus pagal Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnį kartu su 14 straipsniu ir paraiškas gauti leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnį kartu su 19 straipsniu:

a)  Tarnybos darbuotojai potencialaus pareiškėjo ar pranešėjo prašymu pateikia rekomendacijų dėl patikimų hipotezių dėl rizikos, potencialaus pareiškėjo arba pranešėjo nustatytų remiantis augalo, produkto ar hipotetinio augalo arba produkto savybėmis, į kurias reikia atsižvelgti pateikiant informaciją pagal II priedo 2 ir 3 dalis. Tačiau tos rekomendacijos neapima tyrimų, kuriais siekiama ištirti hipotezes dėl rizikos, rengimo;

b)  kai potencialus pareiškėjas ar pranešėjas yra MVĮ, jis gali pranešti Tarnybai, kaip ketina atsižvelgti į patikimas hipotezes dėl rizikos, nurodytas a punkte, kurias nustatė remdamasis augalo, produkto ar hipotetinio augalo arba produkto savybėmis, įskaitant tyrimų, kuriuos jis ketina atlikti pagal II priedo 2 ir 3 dalių reikalavimus, rengimą. Tarnyba pateikia rekomendacijų dėl pranešamos informacijos, be kita ko, dėl tyrimų rengimo.

4.  3 dalyje nurodytos rekomendacijos prieš pateikiant paraišką ar pranešimą turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  jos nedaro poveikio ir nėra įpareigojančios jokio paskesnio paraiškų ar pranešimų vertinimo, atliekamo Tarnybos genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės, atžvilgiu. Rekomendacijas teikiantys Tarnybos darbuotojai nedalyvauja jokiame parengiamajame moksliniame ar techniniame darbe, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiame su ta paraiška ar pranešimu, dėl kurio teikiamos rekomendacijos;

b)  dėl galimų pranešimų pagal Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnį kartu su 14 straipsniu ir dėl galimų paraiškų pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnį kartu su 19 straipsniu dėl 2 kategorijos NGM gauto augalo, kuris bus naudojamas kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga, rekomendacijas prieš pateikiant paraišką ar pranešimą teikia Tarnyba kartu su valstybės narės kompetentinga institucija, kuriai bus teikiamas pranešimas ar paraiška, arba glaudžiai bendradarbiaudama su ta institucija;

c)  Tarnyba nedelsdama viešai paskelbia rekomendacijų prieš pateikiant paraišką ar pranešimą santrauką, kai tik patvirtinamas paraiškos arba pranešimo tinkamumas. 38 straipsnio 1a dalis taikoma mutatis mutandis;

d)  potencialūs pareiškėjai arba pranešėjai, įrodę, kad jie yra MVĮ, 3 dalies a punkte nurodytų rekomendacijų prieš pateikiant paraišką ar pranešimą gali prašyti skirtingu laiku.

5.  Bet koks prašymas taikyti paskatas pateikiamas Tarnybai tuo metu, kai teikiamas prašymas pateikti rekomendacijų, nurodytas 3 dalyje, arba paraiška, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnyje kartu su 19 straipsniu, pridedant šią informaciją:

a)  informaciją, reikalingą įrodyti, kad genetine modifikacija pasiekiamas 2 kategorijos NGM gauto augalo tikslinis požymis ar požymiai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas;

b)  kai taikytina, informaciją, reikalingą įrodyti, kad (potencialus) pareiškėjas ar pranešėjas yra MVĮ;

c)  3 dalies taikymo tikslu – informaciją apie II priedo 1 dalyje nurodytus aspektus, tiek, kiek jau įmanoma pateikti tokios informacijos, ir bet kokią kitą aktualią informaciją.

6.  Informacijai, teikiamai Tarnybai pagal šį straipsnį, atitinkamai taikomas Direktyvos 2001/18/EB 26 straipsnis ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 30 straipsnis.

7.  Tarnyba nustato 3–6 dalių įgyvendinimo praktinę tvarką.

8.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III priede nustatyti NGM gautų augalų požymių sąrašai, derinant juos prie mokslo ir technikos pažangos ir atsižvelgiant į naujus įrodymus dėl tų požymių poveikio tvarumui, laikantis šių sąlygų:

a)  Komisija atsižvelgia į šio reglamento poveikio stebėseną pagal 30 straipsnio 3 dalį;

b)  dėl požymio (-ų), kurį (-iuos) Komisija ketina įtraukti į III priedo sąrašą ar iš jo išbraukti, poveikio aplinkosauginiam, socialiniam ir ekonominiam tvarumui Komisija atlieka naujausios mokslinės literatūros peržiūrą;

c)  kai taikytina, Komisija atsižvelgia į pagal 14 straipsnio h punktą arba 19 straipsnio 3 dalį atliktos NGM gautų augalų, pasižyminčių požymiu (-iais), pasiektu (-ais) jų genetiniu modifikavimu, stebėsenos rezultatus.

23 straipsnis

Leidžiamų 2 kategorijos NGM gautų produktų ženklinimas

Laikantis ženklinimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2001/18/EB 21 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 12, 13, 24 ir 25 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6–7 dalyse, ir nedarant poveikio reikalavimams pagal kitus Sąjungos teisės aktus, ženklinant leidžiamus 2 kategorijos NGM gautus produktus taip pat gali būti nurodomas genetine modifikacija suteiktas požymis ar požymiai, kaip nurodyta sutikime arba leidime pagal šio reglamento III skyriaus 2 ar 3 skirsnį.

24 straipsnis

Priemonės, skirtos išvengti nepageidaujamo 2 kategorijos NGM gautų augalų buvimo

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo 2 kategorijos NGM gautų augalų buvimo produktuose, kuriems netaikoma Direktyva 2001/18/EB ar Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003.

25 straipsnis

Auginimas

Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsnis netaikomas 2 kategorijos NGM gautiems augalams.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 11a dalyje ir 22 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [59 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 11a dalyje ir 22 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [60 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(34) nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 11a dalį ir 22 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem2 mėnesiais. [61 pakeit.]

27 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:

a)   informacijos, reikalingos įrodyti, kad tam tikras augalas yra NGM gautas augalas; [62 pakeit.]

b)   6 ir 7 straipsniuose nurodytų prašymų atlikti tikrinimą rengimo ir pateikimo; [63 pakeit.]

c)  2 kategorijos NGM gautų augalų keliamos rizikos aplinkai vertinimo ir 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų bei pašarų saugos vertinimų metodikos bei informacijos reikalavimų pagal II priede nustatytus principus ir kriterijus;

d)  14 ir 19 straipsnių, įskaitant pranešimo ar paraiškos rengimo ir teikimo taisykles, taikymo;

e)  14 straipsnio 1 dalies l punkte ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų pritaikytų sąlygų, kuriomis turi būti laikomasi analizės metodo reikalavimų.

Prieš priimdama a–d punktuose nurodytus įgyvendinimo aktus Komisija pasikonsultuoja su Tarnyba. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

28 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (EB) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (EB) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

29 straipsnis

Gairės

1.  Iki šio reglamento taikymo pradžios dienos Tarnyba paskelbia išsamias gaires, skirtas padėti pranešėjui arba pareiškėjui rengiant ir teikiant pranešimus ir paraišką, nurodytus II ir III skyriuose, ir įgyvendinant II priedą.

2.  Iki šio reglamento taikymo pradžios dienos Europos Sąjungos etaloninė genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorija, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnį, padedama Europos GMO laboratorijų tinklo, paskelbia išsamias gaires, skirtas padėti pranešėjui arba pareiškėjui taikyti 14 straipsnio 1 dalies l punktą ir 19 straipsnio 2 dalį.

30 straipsnis

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1.  Ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo tada, kai priimamas pirmas sprendimas pagal 6 straipsnio 8 ar 10 dalį ar 7 straipsnio 6 dalį arba pagal III skyriaus 2 ar 3 skirsnį, priklausomai nuo to, kuris iš jų priimamas anksčiausiai, Komisija pateikia ir vėliau kas penkerius metus teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

2.  Toje ataskaitoje taip pat nustatomi ir aptariami bet kokie taikant šį reglamentą kilę galėję kilti biologinės įvairovės ir aplinkos, žmonių ir gyvūnų sveikatos, agronominės praktikos pokyčių, taip pat socialiniai ir ekonominiai bei etikos klausimai. [64 pakeit.]

3.  1 dalyje nurodytos ataskaitos teikimo tikslu Komisija ne vėliau kaip [po 24 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], pasikonsultavusi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis pagal Direktyvą 2001/18/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, nustato išsamią šio reglamento poveikio stebėsenos, pagrįstos rodikliais, programą, įskaitant numatytą ir nenumatytą poveikį ir sisteminį poveikį aplinkai, biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Joje nustatomi veiksmai, kurių Komisija ir valstybės narės turi imtis renkant ir analizuojant duomenis ir kitus įrodymus. [65 pakeit.]

4.  Ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams po pirmosios 1 dalyje nurodytos ataskaitos paskelbimo Komisija atlieka šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai, vartotojų informavimui, vidaus rinkos veikimui ir ekonominiam, aplinkosauginiam bei socialiniam tvarumui vertinimą.

5.  Komisija pateikia 4 dalyje nurodyto vertinimo pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

5a.   Ne vėliau kaip 2025 m. liepos mėn. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ataskaitą dėl patentų vaidmens ir poveikio selekcininkų ir ūkininkų galimybėms gauti įvairios augalų dauginamosios medžiagos, taip pat dėl inovacijų ir visų pirma MVĮ galimybių. Ataskaitoje įvertinama, ar, be šio reglamento 4a ir 33a straipsniuose numatytų nuostatų, reikia papildomų teisinių nuostatų. Kai tikslinga, siekiant užtikrinti selekcininkų ir ūkininkų prieigą prie augalų dauginamosios medžiagos, sėklų įvairovės ir prieinamų kainų, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip spręsti tolimesnių būtinų intelektinės nuosavybės teisių sistemos pakeitimų klausimą. [66 pakeit.]

5b.   Ne vėliau kaip 2024 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kurioje įvertina kitų sektorių, kuriems netaikomas šis teisės aktas, pavyzdžiui, mikroorganizmų sektoriaus, specifiką ir poreikius, įskaitant pasiūlymą imtis papildomų politikos priemonių. [67 pakeit.]

5c.   Kas ketverius metus Komisija įvertina I priede nustatytus analogiškumo kriterijus ir prireikus juos atnaujina priimdama deleguotąjį aktą, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje. [68 pakeit.]

31 straipsnis

Nuorodos kituose Sąjungos teisės aktuose

Kituose Sąjungos teisės aktuose daromos nuorodos į Direktyvos 2001/18/EB II ar III priedą 2 kategorijos NGM gautų augalų atžvilgiu laikomos nuorodomis į šio reglamento II priedo 1 ir 2 dalis.

32 straipsnis

Administracinė peržiūra

Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės ar tiesiogiai ir asmeniškai susijusio asmens prašymu gali peržiūrėti bet kokį sprendimą, priimtą pagal šiuo reglamentu Tarnybai suteiktus įgaliojimus, arba nesinaudojimo tais įgaliojimais atvejį.

Komisijai dėl to prašymas pateikiamas per du mėnesius nuo tos dienos, kai suinteresuotoji šalis sužinojo apie tokį veiksmą ar neveikimą.

Komisija per du mėnesius parengia sprendimo, kuriame, jei tinkama, reikalaujama, kad Tarnyba panaikintų savo sprendimą arba ištaisytų savo neveikimą, projektą.

33 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/625 pakeitimai

Reglamento (ES) 2017/625 23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)  2 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:"

„ii) maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO auginimu ir teisingu Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies b punkte bei 17 straipsnio 5 dalies b punkte ir Reglamento [nuoroda į šį reglamentą] 14 straipsnio 1 dalies h punkte ir 19 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto stebėsenos plano taikymu;“;

2)  3 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO auginimu ir teisingu Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies b punkte bei 17 straipsnio 5 dalies b punkte ir Reglamento [nuoroda į šį reglamentą] 14 straipsnio 1 dalies h punkte ir 19 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto stebėsenos plano taikymu.“;

33a straipsnis

Direktyvos 98/44/EB1a daliniai pakeitimai(35)

1)   Direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalis papildoma šiais punktais:"

b)   straipsnis papildomas 4 dalimi:"

„4. 2 ir 3 dalys nedaro poveikio 1 dalyje numatytoms patentabilumo išimtims.“;

2)   8 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, patentu suteikiama apsauga išrastai biologinei medžiagai, pasižyminčiai specifiniais požymiais, neapima tais specifiniais požymiais pasižyminčios biologinės medžiagos, gautos nepriklausomai nuo patentuotos biologinės medžiagos ir taikant iš esmės biologinį procesą, arba veisimo ar dauginimo būdu iš tokios medžiagos gautos biologinės medžiagos.“;

3)   9 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

„2. Nukrypstant nuo 1 dalies, augalinis produktas, kuriame yra arba kurį sudaro genetinė informacija, gauta taikant patentuojamą techninį procesą, negali būti patentuojamas, jeigu jis nesiskiria nuo augalinių produktų, kuriuose yra ta pati genetinė informacija, gauta taikant iš esmės biologinį procesą, arba kurie iš jos sudaryti.

3.   Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, patentu suteikiama apsauga produktui, kurio sudėtyje yra genetinės informacijos arba kuris susideda iš genetinės informacijos, netaikoma augalinei medžiagai, į kurią tas produktas yra įdėtas ir kurioje yra genetinė informacija ir kurioje ji atlieka savo funkciją, tačiau kuri negali būti atskirta nuo augalinės medžiagos, gautos arba kurią galima gauti iš esmės biologiniu būdu.

4.   Patentu suteikiama apsauga techniniam procesui, leidžiančiam gaminti produktą, kurio sudėtyje yra genetinės informacijos arba kuris susideda iš genetinės informacijos, netaikoma augalinei medžiagai, į kurią tas produktas yra įdėtas ir kurioje yra genetinė informacija ir kurioje ji atlieka savo funkciją, tačiau kuri negali būti atskiriama nuo augalinės medžiagos, gautos arba kurią galima gauti iš esmės biologiniu būdu.“; [69, 291cp1, 230/rev1 ir 291cp3 pakeit.]

34 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo … [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. 4a ir 33a straipsniai taikomi nuo įsigaliojimo dienos. [70 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

I PRIEDAS

NGM gautų augalų analogiškumo tradiciniams augalams kriterijai

NGM gautas augalas laikomas analogišku tradiciniams augalams, kai jį nuo augalo recipiento ar motininio augalo skiria ne daugiau kaip 20 genetinių modifikacijų, kurios yra 1–5jei tenkinamos šios 1 ir 1a punktuose nurodytų tipų modifikacijos, bet kurioje DNR sekoje, pasižyminčioje sekos analogija su tiksline modifikacijos vieta, kurią galima prognozuoti bioinformatikos priemonėmis. nurodytos sąlygos: [71 pakeit.]

1)  Toliau nurodytų genetinių modifikacijų, kurios gali būti derinamos tarpusavyje, skaičius bet kurioje baltymą koduojančioje sekoje neviršija 3, atsižvelgiant į tai, kad intronų mutacijoms ir reguliacinėms sekoms šis apribojimas netaikomas:

a)   ne daugiau kaip 20 nukleotidų pakeitimas ar įterpimas;

b)   bet kokio skaičiaus nukleotidų pašalinimas; [72 pakeit.]

1a)   Toliau nurodytomis genetinėmis modifikacijomis, kurios gali būti derinamos tarpusavyje, nesukuriamas chimerinis baltymas, kurio nėra selekcijai skirtam genofondui priklausančių rūšių sudėtyje arba kuris nepertraukia endogeninio geno:

a)   ištisinių DNR sekų, esančių selekcijai skirtame genofonde, įterpimas;

b)   endogeninių DNR sekų pakeitimas selekcijai skirtame genofonde esančia ištisine DNR seka;

c)   ištisinių endogeninių selekcijai skirtame genofonde esančių DNR sekų inversija arba translokacija; [73 pakeit.]

(2)   bet kokio skaičiaus nukleotidų pašalinimas; [74 pakeit.]

(3)   su sąlyga, kad genetinė modifikacija netrikdytų endogeninio geno veikimo:

(a)   tikslinis gretutinės DNR sekos, esančios selekcininko genofonde, įterpimas;

(b)   tikslinis endogeninės DNR sekos pakeitimas gretutine DNR seka, esančia selekcininko genofonde; [75 pakeit.]

(4)   tikslinė bet kokio skaičiaus nukleotidų sekos inversija; [76 pakeit.]

(5)   bet kokia kita tikslinė bet kokio dydžio modifikacija, su sąlyga, kad gaunamos DNR sekos jau egzistuotų (galbūt su priimtinomis modifikacijomis pagal 1 ir (arba) 2 punktą) augalų rūšyje iš selekcininkų genofondo. [77 pakeit.]

II PRIEDAS

2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų ir pašarų rizikos vertinimas

Šio priedo 1 dalyje apibūdinami bendrieji principai, kurių reikia laikytis atliekant 2 kategorijos NGM gautų augalų keliamos rizikos aplinkai vertinimą, nurodytą 13 straipsnio c ir d punktuose, 14 straipsnio 1 dalies e punkte ir 19 straipsnio 3 dalies a punkte, ir 2 kategorijos NGM maisto produktų ir pašarų saugos vertinimą, nurodytą 19 straipsnio 1 dalies b punkte. 2 dalyje apibūdinta konkreti 2 kategorijos NGM gautų augalų keliamos rizikos aplinkai vertinimui reikalinga informacija, o 3 dalyje – konkreti 2 kategorijos NGM maisto produktų ir pašarų saugos vertinimui reikalinga informacija.

1 dalis. Bendrieji principai ir informacija

Rizikos aplinkai vertinimas atliekantis laikantis Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatytų principų.

Informacijos, reikalingos 2 kategorijos NGM gautų augalų rizikos aplinkai vertinimui, kaip nustatyta Direktyvos 2001/18/EB III priede, ir 2 kategorijos NGM maisto produktų bei pašarų saugos vertinimui, pobūdis ir kiekis derinami pagal jų keliamos rizikos pobūdį. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

a)  NGM gauto augalo savybės, visų pirma įdiegtas požymis ar požymiai, modifikuotos ar įterptos genomo sekos ar sekų funkcija ir bet kokio geno, kurio veikimą sutrikdė cisgeno ar jo dalių įterpimas, funkcija;

aa)   augalo recipiento savybės, pavyzdžiui, alergeniškumas, genų pernašos potencialas, su piktžolėmis susijęs potencialas, ekologinė funkcija; [78 pakeit.]

b)  ankstesnė panašių augalų ar jų produktų vartojimo patirtis;

c)  ankstesnė tos pačios rūšies ar panašių požymių turinčios rūšies arba tokios rūšies, kurios panašios genomo sekos buvo modifikuotos, įterptos ar sutrikdytos, augalų auginimo patirtis;

d)  išleidimo į aplinką mastas ir sąlygos;

e)  numatomos NGM gauto augalo naudojimo sąlygos.

2 kategorijos NGM gautų augalų rizikos aplinkai vertinimą ir 2 kategorijos NGM maisto produktų ir NGM pašarų rizikos vertinimą sudaro:

a)  pavojaus nustatymas ir apibūdinimas;

b)  poveikio vertinimas;

c)  rizikos apibūdinimas.

Visada būtina ši informacija:

a)  Pavojaus nustatymas ir apibūdinimas

i)  informacija apie augalą recipientą arba, kai tinkama, apie motininius augalus;

ii)  molekulinės sandaros informacija.

Informacija pateikiama apibendrinant jau prieinamus duomenis iš mokslinės literatūros ar kitų šaltinių arba, prireikus, mokslinių duomenų gaunant tinkamais eksperimentiniais ar bioinformatikos tyrimais.

b)  Poveikio vertinimas

Pateikiama informacijos apie kiekvieno nustatyto potencialaus neigiamo poveikio pasireiškimo tikimybę. Tai įvertinama atsižvelgiant, kai aktualu, į priimančios aplinkos požymius, numatomą funkciją, reikšmę mitybai, numatomą tų maisto produktų ir pašarų naudojimo ES lygį ir paraiškos gauti leidimą apimtį.

c)  Rizikos apibūdinimas

Pareiškėjas savo teikiamą NGM gautų augalų ir maisto produktų bei pašarų keliamos rizikos apibūdinimą pagrindžia informacija, gauta pavojų nustatymo, pavojų apibūdinimo ir poveikio vertinimo metu. Rizika apibūdinama kiekvieno potencialaus neigiamo poveikio dydį susiejant su to neigiamo poveikio pasireiškimo tikimybe, siekiant pateikti kiekybinį ar pusiau kiekybinį rizikos įvertinimą. Kai aktualu, apibūdinamas su kiekvienu nustatytu rizikos veiksniu siejamas neapibrėžtumas.

Bet kokia 2 ir 3 dalyse nurodyta pavojų nustatymo ir apibūdinimo informacija yra reikalinga tik jei dėl su 2 kategorijos NGM gauto augalo ar 2 kategorijos NGM gauto maisto produkto arba pašaro konkrečiomis savybėmis ir numatomu naudojimu siejamos rizikos yra patikima hipotezė, į kurią galima atsižvelgti, naudojantis nurodyta informacija.

2 dalis. Konkreti pavojų nustatymo ir apibūdinimo informacija 2 kategorijos NGM gautų augalų rizikos aplinkai vertinimui

1)  Agronominių, fenotipinių ir sudėties savybių analizė

2)  Patvarumas ir invaziškumas

3)  Potenciali genų pernaša

4)  NGM gauto augalo ir tikslinių organizmų sąveikos

5)  NGM gauto augalo ir atsitiktinai paveiktų organizmų sąveikos

6)  Poveikis konkretiems auginimo, tvarkymo ir derliaus nuėmimo būdams

6a)   Poveikis ekologiškų produktų auginimui [79 pakeit.]

7)  Poveikis biogeocheminiams procesams

8)  Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

8a)   Poveikis biologinės įvairovės apsaugai ir išsaugojimui [80 pakeit.]

3 dalis. Konkreti pavojų nustatymo ir apibūdinimo informacija 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų bei pašarų saugos vertinimui

1)  Agronominių, fenotipinių ir sudėties savybių analizė

2)  Toksikologinė informacija

3)  Alergiškumas

4)  Maistingumo vertinimas

III PRIEDAS

6 ir 22 straipsniuose 22 straipsnyje nurodyti požymiai [81 pakeit.]

1 dalis

Požymiai, kuriais remiantis teikiamos 22 straipsnyje nurodytos paskatos:

1)  derlingumas, įskaitant derliaus derlingumo stabilumą ir derlių, gaunamą mažų sąnaudų ūkininkavimo sąlygomis, jeigu šie požymiai taip pat būtų susiję su šio priedo 2, 3 arba 4 punktu; [82 pakeit.]

2)  pakantumas ar atsparumas biotiniams stresoriams, įskaitant augalų ligas, kurias sukelia nematodai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti kenksmingieji organizmai;

3)  pakantumas ar atsparumas abiotiniams stresoriams, įskaitant tuos, kuriuos lemia ar sustiprina klimato kaita;

4)  efektyvesnis išteklių, kaip antai vandens ir maistinių medžiagų, naudojimas;

5)  laikymo, apdorojimo ir skirstymo tvarumą didinančios savybės;

6)  geresnės kokybės ar maistinės savybės;

7)  mažesnis poreikis naudoti išorės medžiagas, kaip antai augalų apsaugos produktus ir trąšas, jei tai neprieštarauja III priedo 2 daliai. [83 pakeit.]

2 dalis

Požymiai, kuriems esant 22 straipsnyje nurodytos paskatos netaikomos: atsparumas herbicidams.

(1) OL C, C/2024/893, 2024 2 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/893/oj. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (3) Ši pozicija atitinka 2024 m. vasario 7 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2024)0067). (4) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1). (5) ES finansuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, susijusių su augalų selekcijos strategijomis, įžvalgos ir sprendimai gali padėti įveikti aptikimo sunkumus, užtikrinti atsekamumą bei autentiškumą ir skatinti inovacijas naujų genomikos metodų srityje. Pagal Septintąją bendrąją programą ir paskesnę programą „Horizontas 2020“ finansuota daugiau kaip 1 000 projektų daugiau kaip 3 mlrd. EUR investicijomis. Pagal programą „Europos horizontas“ taip pat toliau teikiama parama naujiems bendradarbiavimu grindžiamiems mokslinių tyrimų projektams dėl augalų selekcijos strategijų (SWD(2021) 92). (6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM/2019/640 galutinis. (7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM/2020/381 galutinis. (8) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM/2020/380 galutinis. (9) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, COM(2021)0082 galutinis. (10) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“, COM(2022)0133 galutinis; Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), 2022 m, Gene editing and agrifood systems, Rome, ISBN 978-92-5-137417-7. (11) Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, A sustainable bioeconomy for Europe – Strengthening the connection between economy, society and the environment: updated bioeconomy strategy, Leidinių biras, 2018 m., https://data.europa.eu/doi/10.2777/792130. (12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“, COM(2021)0066 galutinis. (13) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL L 268, 2003 10 18, p. 24). (14) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1). (15) 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas Confédération paysanne ir kt. / Premier ministre ir Ministre de l’Agriculture, de l’Agroalimentaire et de la Forêt, C-528/16, ECLI:EU:C:2018:583. (16) 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1904, kuriuo Komisijos prašoma pateikti tyrimą dėl naujų genominių metodų statuso pagal Sąjungos teisę atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-528/16 ir pasiūlymą, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus (OL L 293, 2019 11 14, p. 103). (17) Study on the status of new genomic techniques under Union law and in light of the Court of Justice ruling in Case C-528/16, SWD(2021) 92 galutinis. (18) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL L 327, 2015 12 11, p. 1). (19) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1). (20) EFSA specialistų grupė (EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė), Mullins E., Bresson J.-L., Dalmay T., Dewhurst I. C., Epstein M. M., Firbank L. G., Guerche P., Hejatko J., Moreno F. J., Naegeli H., Nogué F., Sánchez Serrano J. J., Savoini G., Veromann E., Veronesi F., Casacuberta, J., Fernandez Dumont A., Gennaro A., Lenzi P., Lewandowska A., Munoz Guajardo I. P., Papadopoulou N., Rostoks N., 2022. Updated scientific opinion on plants developed through cisgenesis and intragenesis. EFSA Journal 2022;20(10):7621, 33 pp. (https://doi.org/10.2903/j.efsa.2022.7621). (21) EFSA GMO specialistų grupė (EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė), Naegeli H., Bresson J.-L., Dalmay T., Dewhurst I. C., Epstein M. M., Firbank L. G., Guerche P., Hejatko J., Moreno F. J., Mullins E., Nogué F., Sánchez Serrano J. J., Savoini G., Veromann E., Veronesi F., Casacuberta J., Gennaro A., Paraskevopoulos K., Raffaello T., Rostoks N., 2020. Applicability of the EFSA Opinion on site-directed nucleases type 3 for the safety assessment of plants developed using site-directed nucleases type 1 and 2 and oligonucleotide-directed mutagenesis. EFSA Journal 2020;18(11):6299, 14 pp. (https://doi. org/10.2903/j.efsa.2020.6299). (22) EFSA GMO specialistų grupė (EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė), Mullins E., Bresson J.-L., Dalmay T., Dewhurst I. C., Epstein M. M., Firbank L. G., Guerche P., Hejatko J., Moreno F. J., Naegeli H., Nogué F., Rostoks N., Sánchez Serrano J. J., Savoini G., Veromann E., Veronesi F., Fernandez A., Gennaro A., Papadopoulou N., Raffaello T., Schoonjans R., 2022. Statement on criteria for risk assessment of plants produced by targeted mutagenesis, cisgenesis and intragenesis. EFSA Journal 2022;20(10):7618, 12 pp. (https://doi.org/10.2903/j.efsa.2022.7618). (23) Europos GMO laboratorijų tinklas (ENGL), Detection of food and feed plant products obtained by new mutagenesis techniques, 26 March 2019 (JRC116289); 13 June 2023 (JRC133689; EUR 31521 EN). (24) COM(2023)0414 galutinis. (25) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 031, 2002 2 1, p. 1). (26) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (27) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (28) SWD(2023) 412. (29) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1). (30) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4). (31) COM(2023)0414 galutinis. (32) 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2004, nustatantis genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (OL L 10, 2004 1 16, p. 5). (33) * Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos (COM/2023/414), (2023/0227(COD)). (34) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (35) 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (OL L 213, 1998 7 30, p. 13.).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (COM(2023)0226 – C9-0139/2023 – 2023/0111(COD))

P9_TA(2024)0326 A9-0155/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0226),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0139/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0155/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014(3)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai(6), nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014(8). Abu teisės aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir užkertant kelią grėsmėms finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią problemoms, susijusioms su skirtingų sąlygų taikymu;

(1a)  šiuo metu bankų sąjunga grindžiama tik dviem iš trijų numatytų ramsčių, t. y. bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM). Todėl ji tebėra neužbaigta, nes nėra trečiojo ramsčio – Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS). Bankų sąjungos sukūrimas yra neatsiejama ekonominės ir pinigų sąjungos ir finansinio stabilumo dalis, o jį pasiekti bus galima visų pirma mažinant vadinamojo užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, riziką;

(2)  praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesnių ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Deja, vietoj sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių, įskaitant pertvarkymo finansavimo struktūras, tebėra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi tokiu būdu, kuris atspindėtų numatytą Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos arba subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma ▌, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms ▌;

(3)  pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 4 straipsnį valstybės narės, užtikrinusios, kad būtų užmegztas glaudus Europos Centrinio Banko (ECB) ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, to reglamento tikslais laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Tačiau Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nepateikiama informacijos apie procesą, kaip turėtų būti rengiamasi pradėti glaudų bendradarbiavimą vykdant su pertvarkymu susijusias užduotis. Todėl šią informaciją tikslinga pateikti;

(4)  pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydama priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą;

(5)  įstaiga arba subjektas, kuris likviduojamas pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir Valdybai padarius išvadą, kad jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia;

(6)  Valdyba pagal galiojančią tvarką gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir derėjimą su esamomis Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimo procedūromis, būtina aiškiau apibrėžti institucijų, dalyvaujančių paskirstymo atvejų uždraudimo procese, vaidmenis. Todėl tikslinga nustatyti, kad Valdyba turėtų nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti tokius paskirstymo atvejus, o ši turėtų įgyvendinti Valdybos sprendimą. Be to, tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis Valdyba gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais Valdyba turėtų nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118(9). Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, Valdyba turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą;

(7)  Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti įgaliojimai, kuriais gali naudotis pertvarkymo institucijos; kai kurie iš jų nėra įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 806/2014. Bendro pertvarkymo mechanizmo atveju tai gali sukelti netikrumą dėl to, kas turėtų naudotis šiais įgaliojimais ir kokiomis sąlygomis jais turėtų būti naudojamasi. Todėl būtina nurodyti, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikrais įgaliojimais, nustatytais tik Direktyvoje 2014/59/ES, turėtų naudotis subjektų ir grupių, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, atžvilgiu. Tokiais atvejais Valdyba turėtų galėti, kai mano, kad tai būtina, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis tais įgaliojimais. Visų pirma Valdyba turėtų galėti nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga ar subjektas registruotų išsamius finansinių sutarčių, kurių šalis yra įstaiga ar subjektas, duomenis arba naudotis įgaliojimais sustabdyti kai kurių finansinių įsipareigojimų vykdymą pagal Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013(10), kuris taip pat taikomas įstaigoms, subjektams ir įsipareigojimams, kuriems taikomas MREL, nustatytų leidimų sumažinti tinkamų įsipareigojimų priemones nereikia taikyti nacionalinės teisės aktų, Valdyba turėtų turėti galimybę suteikti tuos leidimus įstaigoms ar subjektams tiesiogiai, neturėdama nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti tais įgaliojimais;

(8)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876(11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877(12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879(13) Sąjungos teisėje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu;

(9)  MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 Valdybai leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, atskirai arba kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, Valdyba turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais, susijusiais su tomis priemonėmis;

(10)  pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kurią turint pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui▌, visų pirma verslo pardavimo priemonę. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu negu veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategijos atveju, nes Valdyba neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai;

(11)  kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei išimtinai gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju vertinant rekapitalizavimo reikalavimą MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą. Todėl koreguodama pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, taikomo MREL lygį Valdyba turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo indėlių garantijų sistemos lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodama MREL lygį Valdyba neturėtų atsižvelgti į galimą indėlių garantijų sistemos įnašą pertvarkymo atveju. Taikant tą metodą taip pat sumažinama neatsakingo elgesio rizikos tikimybė, nes užtikrinama, kad subjektai iš anksto nedarys prielaidos, jog atitinkamos indėlių garantijų sistemos lėšos bus naudojamos 8 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų tikslui pasiekti;

▌

(13)  pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013(14) 4 straipsnį ECB turi kompetenciją vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su ankstyvąja intervencija. Būtina sumažinti riziką, kylančią dėl Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų ankstyvosios intervencijos priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, ir sudaryti palankesnes sąlygas ECB veiksmingai ir nuosekliai taikyti savo įgaliojimus imtis ankstyvosios intervencijos priemonių. Tos ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ankstyvosios intervencijos priemonių turėtų būti atspindėtos Reglamente (ES) Nr. 806/2014, taip užtikrinant, kad ECB turėtų vieną tiesiogiai taikomą teisinę priemonę, o tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad ECB konkrečiai padėčiai ištaisyti rinktųsi tinkamas priemones, laikydamasis proporcingumo principo. Kad ECB galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, jis turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamasis ne tik kiekybiniais rodikliais, be kita ko, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais;

(14)  būtina užtikrinti, kad Valdyba galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti Valdybą apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o Valdyba turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu tai, kad tam, kad Valdyba galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad Valdyba galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir Valdybos sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir Valdyba turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę;

(14a)  kai Valdyba prašo informacijos, kuri yra būtina pertvarkymo planams atnaujinti, galimam subjektui pertvarkyti arba vertinimui atlikti, ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų Valdybai pateikti visą jų turimą informaciją. Jei ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos aktualios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, kad gautų informaciją, kuri, Valdybos nuomone, yra būtina. Vykdydamos tokį bendradarbiavimą nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų surinkti reikiamą informaciją, deramai atsižvelgdamos į proporcingumo principą;

(15)  būtina užtikrinti, kad Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų juos koordinuoti mažiau svarbių tarpvalstybinių grupių atžvilgiu, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas gali žlugti. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti Valdybai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas Valdybai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau būtų galima nustatyti, kad įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, Valdyba turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas Valdybai, glaudžiai bendradarbiaujant su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Atliekant tą vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išsaugoti pertvarkymo institucijos ir atitinkamo subjekto gebėjimą veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kai to galiausiai prireikia, tačiau tai neturėtų trukdyti imtis alternatyvių priemonių. Visų pirma, numatomas alternatyvių priemonių įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti toks, kad jis nekeltų pavojaus galimo pertvarkymo strategijos įgyvendinimo veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad Valdyba galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o Valdyba turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes;

(16)  siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad patronuojančiosios įmonės, įskaitant kontroliuojančiąsias bendroves, žlunga arba galėtų žlugti. Patronuojančiosios įmonės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį;

(17)  pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai teigiamą viešojo intereso vertinimą turinčiai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas. Šiuo atveju būtina paaiškinti, kad konkrečiomis aplinkybėmis tam tikros įstaigos ar subjekto funkcijos gali būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, jei jų nutraukimas darytų poveikį finansiniam stabilumui arba ypatingos svarbos paslaugoms regioniniu lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą lemia atitinkama geografinė rinka;

(18)  vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą indėlių garantijų sistema patirtų didesnių išlaidų;

(19)  vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemas), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės, ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tik ypatingomis aplinkybėmis. Todėl, vertindama tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, Vadyba turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemą, o ne finansavimui, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų;

(19a)  kai šios sistemos tikslai veiksmingai ir tokiu pat lygmeniu pasiekiami taikant nacionalines nemokumo ir pertvarkymo sistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei, kuria kuo labiau sumažinama mokesčių mokėtojams ir ekonomikai kylanti rizika. Tokiu požiūriu užtikrinamas apdairus ir atsakingas veiksmų kursas, suderintas su svarbiausiu tikslu – apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus ir platesnį ekonominį stabilumą;

(19b)  nepaprastoji finansinė parama mokesčių mokėtojų lėšomis finansų įstaigoms turėtų būti teikiama (jei ji apskritai teikiama) tik siekiant pašalinti didelį išimtinio ir sisteminio pobūdžio ekonomikos sutrikimą, nes tokia parama yra didelė našta viešiesiems finansams ir ją teikiant sutrikdomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje;

(20)  siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, pateikiant viešojo intereso vertinimo rezultatus turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau nei vykdant pertvarkymą, o ne tik tokiu pačiu mastu;

(21)  atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvą 2014/49/ES, būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl indėlių garantijų sistemų pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis tokių sistemų intervencinių priemonių taikant prevencines priemones, atitinkančias Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus reikalavimus ir laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu ECB savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba Reglamente (ES) 2019/2033, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Reglamente (ES) Nr. 806/2014. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės;

(22)  siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų likti išimtimi ir būti taikomos tik siekiant pašalinti reikšmingus rinkos sutrikimus arba išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminės krizės atveju. Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(15), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, jei toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamiesi patikrinimais vietoje;

(23)  prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis (paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos;

(24)  atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires(16) ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo(17). Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, taip pat visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti, kad paramą gaunančios įstaigos laikytųsi paramos priemonės sąlygų, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų prašyti savo įsipareigojimų nevykdžiusias įstaigas pateikti koregavimo planą. Kai ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis negalima pasiekti įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, arba kai įstaiga nesilaiko koregavimo plano, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pagal Direktyvos 2014/806/ES 18 straipsnį turėtų atlikti vertinimą, ar ta įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti;

(25)  svarbu užtikrinti, kad Valdyba greitai ir laiku imtųsi pertvarkymo veiksmų, kai tokie veiksmai apima valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos teikimą. Todėl būtina suteikti Valdybai galimybę patvirtinti atitinkamą pertvarkymo schemą prieš Komisijai įvertinant, ar tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau, siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą tokio scenarijaus atveju, pertvarkymo schemoms, pagal kurias teikiama valstybės pagalba arba Fondo pagalba, ir toliau turėtų būti taikoma sąlyga, kad tokią pagalbą turi patvirtinti Komisija. Kad Komisija galėtų kuo anksčiau įvertinti, ar Fondo pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ir užtikrinti sklandų informacijos srautą, taip pat būtina nustatyti, kad Valdyba ir Komisija turėtų nedelsdamos dalytis visa būtina informacija apie galimą Fondo pagalbos naudojimą, ir nustatyti konkrečias taisykles dėl to, kada ir kokią informaciją Valdyba turėtų pateikti Komisijai, kad Komisija galėtų pagrįsti atliktiną Fondo pagalbos suderinamumo vertinimą;

(26)  pertvarkymo pradėjimo procedūra ir sprendimo taikyti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus procedūra yra panašios. Todėl tikslinga suderinti atitinkamas Valdybos ir atitinkamai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos užduotis, kai jie, viena vertus, vertina, ar įvykdytos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygos, ir, kita vertus, vertina pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygas;

(27)  gali būti, kad pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi pertvarkytinam subjektui, kuris vadovauja pertvarkytinai grupei, o nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai turi būti taikomi kitam tos pačios grupės subjektui. Dėl tokių subjektų tarpusavio priklausomybės, įskaitant atstatytinus konsoliduotus kapitalo reikalavimus ir poreikį aktyvuoti mechanizmus, pagal kuriuos nuostoliai perkeliami į aukštesnę grandį, o kapitalas – į žemesnę grandį (angl. loss upstream and capital downstream mechanisms), gali būti sudėtinga atskirai įvertinti kiekvieno subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius ir taip kiekvienam subjektui nustatyti nurašytinas ir konvertuotinas sumas. Todėl turėtų būti nustatyta kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo tokiais atvejais procedūra, pagal kurią Valdyba turėtų galėti atsižvelgti į tokią tarpusavio priklausomybę. Tuo tikslu, kai vienas subjektas atitinka nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygas, o kitas tos pačios grupės subjektas tuo pačiu metu atitinka pertvarkymo sąlygas, Valdyba turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą, apimančią abu subjektus;

(28)  siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008(18), nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti;

(29)  kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma;

(30)  pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos arba subjekto balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą;

(31)  tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš Bendro pertvarkymo fondo suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, Valdyba gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš Bendro pertvarkymo fondo gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti;

(32)  pertvarkymo sėkmė priklauso nuo to, ar Valdyba laiku gaus atitinkamą informaciją iš įstaigų ir subjektų, už kuriuos ji atsakinga, taip pat iš viešųjų įstaigų ir institucijų. Atsižvelgiant į tai, Valdyba turėtų turėti galimybę susipažinti su statistinio pobūdžio informacija, kurią ECB surinko vykdydamas centrinio banko funkcijas, kartu su informacija, kuria ECB naudojasi kaip priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98(19) Valdyba turėtų užtikrinti fizinę ir loginę konfidencialios statistinės informacijos apsaugą ir turėtų gauti ECB leidimą norėdama perduoti duomenis toliau, kai tai gali būti reikalinga Valdybai vykdant savo užduotis. Kadangi informacija, susijusi su klientų, kurių vienintelė arba pagrindinė bankininkystės partnerė yra įstaiga arba subjektas, skaičiumi, kuri saugoma centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, įdiegtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849(20), gali būti reikalinga viešojo intereso vertinimui atlikti, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Taip pat turėtų būti nurodytos tikslus Valdybos netiesioginės prieigos prie informacijos laikas. Visų pirma, kai atitinkamą informaciją turi įstaiga ar institucija, kuri privalo bendradarbiauti su Valdyba, kai Valdyba prašo informacijos, tokia įstaiga ar institucija turėtų pateikti tą informaciją Valdybai. Jei tuo metu tos informacijos nėra, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties jos nėra, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją iš fizinio ar juridinio asmens, kuris tą informaciją turi, per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, apie tai informavusi tas nacionalines pertvarkymo institucijas. Valdyba taip pat turėtų turėti galimybę nurodyti informacijos iš finansų subjektų gavimo procedūrą ir formą, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija kuo labiau atitiktų jos poreikius, įskaitant informacijos gavimą iš virtualių duomenų saugyklų. Be to, siekiant užtikrinti kuo didesnio masto bendradarbiavimą su visais subjektais, kurie gali turėti Valdybai svarbių ir jai pavestoms užduotims vykdyti būtinų duomenų, ir išvengti prašymų įstaigoms ir subjektams dubliavimo, viešosios įstaigos ir institucijos, su kuriomis Valdyba turėtų galėti bendradarbiauti, kurių galėtų teirautis informacijos ir su kuriomis galėtų keistis informacija, turėtų apimti Europos centrinių bankų sistemos narius, atitinkamas IGS, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos priežiūros institucijas ir Europos stabilumo mechanizmą. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų laiku vykdoma intervencija taikant Bendro pertvarkymo fondo finansines struktūras, Valdyba turėtų informuoti Komisiją ir ECB, kai tik ji nustato, kad gali prireikti pradėti taikyti tokias finansines struktūras, ir pateikti Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti;

(33)  Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų ir subjektų, kuriems taikoma ta direktyva, įprastinės bankroto bylos pradedamos tik pertvarkymo institucijos iniciatyva ir kad sprendimas, kuriuo įstaigai arba subjektui iškeliama įprastinė bankroto byla, priimamas tik gavus pertvarkymo institucijos sutikimą. Ta nuostata Reglamente (ES) Nr. 806/2014 neatsispindima. Laikydamosi Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatyto užduočių pasidalijimo, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų dėl įstaigų ir subjektų, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalį, turėtų konsultuotis su Valdyba;

(34)  atrankos į Valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas kriterijai yra tokie patys kaip ir valdybos pirmininko ir kitų etatinių narių atrankos kriterijai. Todėl tikslinga Valdybos pirmininko pavaduotojui taip pat suteikti tokias pačias balsavimo teises, kokias turi valdybos pirmininkas ir etatiniai nariai;

▌

(36)  kad Valdyba plenariniame posėdyje galėtų preliminariai įvertinti preliminarų biudžeto projektą prieš pirmininkui pateikiant galutinį jo projektą, laikotarpis, per kurį pirmininkas turi pateikti pradinį pasiūlymą dėl Valdybos metinio biudžeto, turėtų būti pratęstas;

(37)  pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodyto Bendro pertvarkymo fondo pradiniam formavimo laikotarpiui, jo turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tų ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl Valdyba turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis Valdybos gebėjimui naudoti Bendrą pertvarkymo fondą;

(38)  viena iš Bendro pertvarkymo fondo turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, Valdyba tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamasi taikytinų apribojimų;

(39)  didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant Bendrą pertvarkymo fondą, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės Bendram pertvarkymo fondui surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jo veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti Fondo tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų;

(40)  Bendras pertvarkymo fondas gali būti naudojamas siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju Valdyba gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai Bendras pertvarkymo fondas naudojamas nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje ar subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerinti lėšų grąžinimo Valdybai galimybę nemokumo atveju, tiems Valdybos reikalavimams likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimams, atsirandantiems dėl pagrįstų Valdybos faktiškai patirtų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti taikomas toks pat prioritetas kaip ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams taikomas prioritetas, kuris turėtų būti didesnis nei indėliams ir indėlių garantijų sistemoms taikomas prioritetas. Kadangi kompensacijomis, mokamomis akcininkams ir kreditoriams iš Bendro pertvarkymo fondo dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, dėl tų kompensacijų Valdyba neturėtų turėti reikalavimų;

(41)  kadangi kai kurios Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl vaidmens, kurį indėlių garantijų sistemos gali atlikti pertvarkymo procese, yra panašios į Direktyvos 2014/59/ES nuostatas, tų Direktyvos 2014/59/ES nuostatų pakeitimai, padaryti [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti atspindėti Reglamente (ES) Nr. 806/2014;

(42)  labai svarbus siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, rinkos drausmę ir investuotojų apsaugą yra skaidrumas. Siekiant užtikrinti, kad Valdyba galėtų skatinti pastangas siekti didesnio skaidrumo ir jose dalyvauti, Valdybai turėtų būti leidžiama atskleisti informaciją, gautą atlikus jos pačios analizes, vertinimus ir sprendimus, įskaitant sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kai toks atskleidimas nepakenktų viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kai atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą;

(43)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(44)  siekiant užtikrinti nuoseklumą, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai, kurie yra panašūs į Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus, padarytus [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį] perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, t. y. nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau nėra priežasties atidėti tų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimų, kurie yra susiję tik su bendro pertvarkymo mechanizmo veikimu, taikymą. Todėl tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo [LB prašoma įrašyti datą – vienas mėnuo nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos];

(45)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  24a punktas pakeičiamas taip:"

„24a) pertvarkytinas subjektas – dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kurį Valdyba arba nacionalinė pertvarkymo institucija pagal šio reglamento 8 straipsnį nurodė kaip subjektą, kurio atžvilgiu pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai;“;

b)  įterpiami 24d ir 24e punktai:"

c)  49 punktas pakeičiamas taip:"

„49) įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – 2 straipsnyje nurodyto subjekto įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinių, ir kapitalo priemonės, kurie nelaikomi bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, kuriems netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal 27 straipsnio 3 dalį;“;

2)  4 straipsnyje įterpiama 1a dalis:"

„1a. Valstybės narės kuo greičiau informuoja Valdybą apie savo prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą su ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį.

Gavusios pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį ir prieš užmegzdamos glaudų bendradarbiavimą, valstybės narės pateikia visą informaciją apie jų teritorijoje įsisteigusius subjektus ir grupes, kurios Valdybai gali prireikti siekiant pasirengti šiuo reglamentu ir Susitarimu jai pavestoms užduotims vykdyti.“;

3)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies ketvirtos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

Vykdydamos šioje dalyje nurodytas užduotis, nacionalinės pertvarkymo institucijos taiko atitinkamas šio reglamento nuostatas. Visos nuorodos į Valdybą 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 6, 8, 12 ir 13 dalyse, 10 straipsnio 1–10 dalyse, 10a straipsnyje, 11–14 straipsniuose, 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 16 straipsnyje, 18 straipsnio 1, 1a, 2 ir 6 dalyse, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1–7 dalyse, 21 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje, 21 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 22 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, 23 ir 24 straipsniuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 1–15 dalyse, 27 straipsnio 16 dalies antros pastraipos antrame sakinyje, trečioje pastraipoje bei ketvirtos pastraipos pirmame, trečiame bei ketvirtame sakiniuose ir 32 straipsnyje laikomos nuorodomis į nacionalines pertvarkymo institucijas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų grupių ir subjektų atžvilgiu.“;

b)  5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  žodžiai „12 straipsnio 2 dalis“ pakeičiami žodžiais „12 straipsnio 3 dalis“;

ii)  pridedama ši pastraipa:"

„Įsigaliojus pirmoje pastraipoje nurodytam pranešimui, dalyvaujančios valstybės narės gali nuspręsti, kad atsakomybė už užduočių, susijusių su jų teritorijoje įsteigtais subjektais ir grupėmis, išskyrus 2 dalyje nurodytuosius, vykdymą grąžinama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir tokiu atveju pirma pastraipa nebetaikoma. Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti šia galimybe, atitinkamai apie tai praneša Valdybai ir Komisijai. Pranešimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

4)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 8 dalyje nurodytais įgaliojimais. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio.“;

aa)  9 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiamas šis punktas:"

„aa) kai taikytina, išsamus priežasčių, kuriomis remiantis nustatoma, kad įstaiga turi būti laikoma likviduojamu subjektu, aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga neturi ypatingos svarbos funkcijų;“;

ii)  įterpiamas šis punktas:"

„ja) aprašymas, kaip įvairiomis pertvarkymo strategijomis būtų geriausiai pasiekti 14 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai;“;

iii)  įterpiamas šis punktas:"

„pa) išsamus ir kiekybinis fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apdraustųjų indėlių ir reikalavimus atitinkančių indėlių sąrašas.“;

b)  10 dalis papildoma šiomis pastraipomis:"

„Nustatydama priemones, kurių reikia imtis pirmos pastraipos b punkte nurodytų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu, Valdyba, pasikonsultavusi su atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija, gali taikyti supaprastintą metodą, jei toks metodas neturėtų neigiamo poveikio sėkmingo grupės pertvarkymo galimybei, atsižvelgiant į patronuojamosios įmonės dydį, jos rizikos pobūdį, ypatingos svarbos funkcijų nebuvimą ir grupės pertvarkymo strategiją.

Grupės pertvarkymo plane nustatoma, ar pertvarkytinai grupei priklausantys subjektai, išskyrus pertvarkytiną subjektą, laikomi likviduojamais subjektais. Nedarant poveikio kitiems veiksniams, kuriuos Valdyba gali laikyti svarbiais, subjektai, kurie atlieka ypatingos svarbos funkcijas nelaikomi likviduojamais subjektais.“;

ba)  11 dalis papildoma šiuo punktu:"

„-aa) pateikiamas išsamus priežasčių, kuriomis remiantis nustatoma, kad grupės subjektas turi būti laikomas likviduojamu subjektu, aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga neturi ypatingos svarbos funkcijų, ir kaip buvo atsižvelgta į jos bendros rizikos pozicijos sumos ir veiklos pajamų santykį grupės bendros rizikos pozicijos sumai ir veiklos pajamoms, taip pat grupės subjekto sverto koeficientą grupės kontekste;“;

c)  pridedama ši dalis:"

„14. Valdyba nepriima 1 dalyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planų, kai taikoma 22 straipsnio 5 dalis arba kai subjektui ar grupei iškeliama nemokumo byla ▌ pagal taikytiną nacionalinę teisę pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį.“;

5)  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalies ketvirtoje pastraipoje žodžiai „pirmoje pastraipoje“ pakeičiami žodžiais „trečioje pastraipoje“;

b)  7 dalyje žodžiai „įstaigai arba patronuojančiajai įmonei skirtą“ pakeičiami žodžiais „subjektui arba patronuojančiajai įmonei skirtą“, o žodžiai „poveikis įstaigos verslo modeliui“ pakeičiami žodžiais „poveikis subjekto arba grupės verslo modeliui“;

c)  10 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  antroje pastraipoje žodis „įstaigos“ pakeičiamas žodžiais „atitinkamo subjekto“;

ii)  trečioje pastraipoje žodis „įstaigai“ pakeičiamas žodžiu „subjektui“;

iii)  pridedama ši pastraipa:"

„Jei atitinkamo subjekto pasiūlytomis priemonėmis veiksmingai sumažinamos arba šalinamos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, Valdyba, pasikonsultavusi su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija ir, kai tinkama, su paskirta makrolygio rizikos ribojimo institucija, priima sprendimą. Tame sprendime nurodoma, kad siūlomomis priemonėmis veiksmingai sumažinamos arba šalinamos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga, patronuojančioji įmonė arba bet kuri atitinkamos grupės patronuojamoji įmonė įgyvendintų siūlomas priemones.“;

d)  pridedama ši dalis:"

„13a. Pertvarkymo institucija kiekvieno pertvarkymo planavimo ciklo pabaigoje paskelbia anoniminį sąrašą, kuriame apibendrintai nurodomos visos nustatytos reikšmingos pertvarkymo kliūtys ir atitinkami veiksmai joms panaikinti. Taikomos 88 straipsnyje nustatytos profesinės paslapties nuostatos.“;

6)  10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:"

„1. Jei subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis kiekvieną iš Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio reglamento 12d ir 12e straipsniuose nurodytus reikalavimus, apskaičiuojant pagal šio reglamento 12a straipsnio 2 dalies a punktą, Valdyba turi įgaliojimus pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti subjektui paskirstyti didesnę nei didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (M-DGPS), apskaičiuotu pagal šio straipsnio 4 dalį, atliekant vieną iš šių veiksmų:“;

b)  pridedama ši 7 dalis:"

„7. Jeigu subjektui jungtinio rezervo reikalavimas netaikomas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jis privalo laikytis 12d ir 12e straipsniuose nurodytų reikalavimų, Valdyba šio straipsnio 1–6 dalis taiko remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoto pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118*, nustatymu. Taikoma Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio ketvirta pastraipa.

Valdyba į sprendimą, kuriuo nustatomi šio reglamento 12d ir 12e straipsniuose nurodyti reikalavimai, įtraukia pirmoje pastraipoje nurodytą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą. Subjektas viešai paskelbia nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą kartu su Direktyvos 2014/59/ES 45i straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.

______________________________

* 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).“;

7)  12 straipsnis papildomas 8 dalimi:"

„8. Valdyba yra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje nurodytų leidimų suteikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Valdyba savo sprendimą skiria atitinkamam subjektui.“;

8)  12a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai pagal šį straipsnį ir 12b–12i straipsnius to iš jų reikalauja ir juos nustato Valdyba.“;

9)  12c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 ir 5 dalyse žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

b)  7 dalies įvadinėje formuluotėje žodžiai „3 dalies“ pakeičiami žodžiais „4 dalies“, o žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

c)  8 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirmoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

ii)  antros pastraipos c punkte žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektas“;

d)  pridedama ši 10 dalis:"

10)  12d straipsnio 3 dalies aštuntoje pastraipoje ir 6 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“;

11)  įterpiamas šis straipsnis:"

„12da straipsnis

Perdavimo strategijoms ▌taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas

1.  Taikydama 12d straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje ▌ numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, Valdyba 12d straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:

▌

3.  Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 12d straipsnio 3 dalį, arba sumą, kuri yra mažesnė nei 13,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir mažesnė nei 5 % šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsnius.“;

12)  12e straipsnio 1 dalyje žodžiai „G-SII arba G-SII dalis“ pakeičiami žodžiais „G-SII subjektas“;

13)  12g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, gali nuspręsti šiame straipsnyje nustatytą reikalavimą taikyti 2 straipsnio b punkte nurodytam subjektui ir 2 straipsnio c punkte nurodytai finansų įstaigai, kuri yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė ir pati nėra pertvarkytinas subjektas.“;

ii)  trečioje pastraipoje žodžiai „pirmos pastraipos“ pakeičiami žodžiais „pirmos ir antros pastraipos“;

b)  pridedama ši 4 dalis:"

14)  12k straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Nukrypstant nuo 12a straipsnio 1 dalies, Valdyba nustato atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos subjektai turi užtikrinti atitinkamai 12f arba 12g straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, vykdymą, jeigu įsigaliojus [šiam iš dalies keičiančiam reglamentui] institucijoms arba subjektams tie reikalavimai taikomi. Terminas subjektams pradėti laikytis 12f arba 12g straipsnio reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, yra ... [ketveri metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios dienos].

Valdyba nustato tarpinius tikslinius atitinkamai 12f arba 12g straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, lygius, kurių šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti subjektai turi laikytis nuo ... [dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios dienos]. Nustatant tarpinius tikslinius lygius paprastai užtikrinamas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui vykdyti, formavimas.

b)  3 dalies a punkte žodžiai „Valdyba ar nacionalinė pertvarkymo institucija“ pakeičiami žodžiu „Valdyba“;

c)  4 dalyje žodžiai „G-SII“ pakeičiami žodžiais „G-SII arba ne ES G-SII“;

d)  5 ir 6 dalyse žodžiai „Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos“ pakeičiami žodžiu „Valdyba“;

15)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„13 straipsnis

Ankstyvosios intervencijos priemonės

1.  ECB nepagrįstai nedelsdamas apsvarsto ir prireikus taiko ankstyvosios intervencijos priemones, kai 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

Jei sąlygos sparčiai blogėja, susidaro nepalankios aplinkybės arba gaunama naujos informacijos apie subjektą, ECB gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais ECB arba, kai tinkama, kompetentinga institucija pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Valdyba nedelsdami informuoja nacionalinę kompetentingą instituciją apie pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą.

2.  Taikant 1 dalį, ankstyvosios intervencijos priemonės apima:

3.  ECB tinkamas ir savalaikes ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamasis tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamas, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą.

4.  Kiekvienai iš 2 dalyje nurodytų priemonių ECB nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasis ECB gali įvertinti jos veiksmingumą.

Priemonės vertinimas atliekamas iš karto po termino pabaigos ir juo turėtų būti dalijamasi su Valdyba ir atitinkamomis nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos arba nėra veiksmingos, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su Valdyba ir atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija, įvertina 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąlygą.

5.  Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, ECB atstovauja dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 30 straipsnį tikslais.

Kai grupę sudaro dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojamosios įmonės arba tose valstybėse narėse esantys svarbūs filialai, ECB nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba pertvarkymo institucijoms atitinkamai laiku praneša apie bet kokius 13–13c straipsniuose nurodytus sprendimus arba priemones.“;

16)  įterpiami 13a, 13b ir 13c straipsniai:"

„13a straipsnis

Vyresniosios vadovybės ar valdymo organo pakeitimas

13 straipsnio 2 dalies e punkto tikslais nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir juos tvirtina ECB.

13b straipsnis

Laikinasis administratorius

1.  13 straipsnio 2 dalies f punkto tikslais ECB, remdamasis tuo, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, paskiria laikinąjį administratorių atlikti vieną iš šių veiksmų:

ECB patikslina savo pasirinkimą, t. y. a arba b punktą, laikinojo administratoriaus paskyrimo metu.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, ECB laikinojo administratoriaus paskyrimo metu papildomai patikslina to laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat bet kokius reikalavimus, keliamus subjekto valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą.

ECB viešai praneša apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai laikinasis administratorius neturi įgaliojimų atstovauti subjektui arba priimti sprendimus jo vardu.

Laikinasis administratorius atitinka Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. ECB atliekamas vertinimas dėl to, ar laikinasis administratorius atitinka tuos reikalavimus, yra neatskiriama sprendimo paskirti tą laikinąjį administratorių dalis.

2.  ECB apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus jo paskyrimo metu, atsižvelgdamas į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus subjekto valdymo organo įgaliojimus pagal subjekto įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas subjekto valdymo organo administracines funkcijas. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai subjekto atžvilgiu turi atitikti taikomą bendrovių teisę. Pasikeitus aplinkybėms, ECB gali koreguoti tokius įgaliojimus.

3.  Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato jo vaidmenį ir funkcijas. Toks vaidmuo ir funkcijos gali apimti visus šiuos veiksmus:

Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus.

4.  ECB turi išimtinę kompetenciją skirti ir atleisti laikinąjį administratorių. ECB gali atleisti laikinąjį administratorių bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties. ECB gali keisti laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygas bet kuriuo metu, laikydamasis šio straipsnio.

5.  ECB gali reikalauti, kad tam tikriems laikinojo administratoriaus veiksmams būtų gautas išankstinis ECB pritarimas. ECB apibrėžia tokius reikalavimus laikinojo administratoriaus paskyrimo metu arba kai keičiamos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos.

Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius gali pasinaudoti įgaliojimais sušaukti visuotinį subjekto akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį ECB pritarimą.

6.  ECB prašymu laikinasis administratorius ECB nustatytais intervalais, mažiausiai vieną kartą praėjus pirmiesiems šešiems mėnesiams, ir bet kokiu atveju savo įgaliojimų termino pabaigoje parengia subjekto finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis atliko per savo paskyrimą, ataskaitas.

7.  Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tą laikotarpį išimties tvarka galima pratęsti vieną kartą, jei vis dar vykdomos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. ECB nustato tas sąlygas ir pagrindžia bet kokį laikinojo administratoriaus paskyrimo pratęsimą akcininkams.

8.  Laikantis šio straipsnio, laikinojo administratoriaus paskyrimas neturi poveikio akcininkų teisėms, nustatytoms Sąjungos arba nacionalinėje bendrovių teisėje.

9.  Pagal šio straipsnio 1–8 dalis paskirtas laikinasis administratorius neturi būti laikomas pagal nacionalinę teisę „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi.

13c straipsnis

Pasirengimas pertvarkymui

1.  7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos Valdybai nedelsdamos praneša apie bet kurį iš šių dalykų:

Valdyba praneša Komisijai apie pranešimą, kuris jai buvo pateiktas pagal pirmą pastraipą.

ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su Valdyba, atidžiai stebi pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų arba grupių būklę ir tai, kaip jie vykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytas priemones, kuriomis siekiama spręsti tų subjektų arba grupių būklės pablogėjimo problemą, ir pirmos pastraipos c punkte nurodytas ankstyvosios intervencijos priemones.

2.  ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija kuo anksčiau praneša Valdybai, jei mano, jog esama didelės rizikos, kad viena ar daugiau 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti taikomos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytam subjektui, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos. Tame pranešime pateikiama ši informacija:

Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertina, koks laikotarpis būtų pagrįstas 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai sąlygai įvertinti, atsižvelgdama į subjekto sąlygų pablogėjimo spartą, galimą poveikį finansų sistemai, indėlininkų apsaugai ir klientų lėšų išsaugojimui, riziką, kad dėl užsitęsusio proceso padidės bendros išlaidos klientams ir ekonomikai, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir visus kitus svarbius aspektus. Valdyba apie tą vertinimą kuo anksčiau praneša ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai.

Po pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ▌, glaudžiai bendradarbiaudami su Valdyba, stebi subjekto būklę, atitinkamų priemonių įgyvendinimą per numatytą laikotarpį ir visus kitus svarbius pokyčius. Tuo tikslu Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija reguliariai posėdžiauja Valdybos nustatytu dažnumu, atsižvelgdami į konkretaus atvejo aplinkybes. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba vieni kitiems nedelsdami pateikia visą svarbią informaciją.

Valdyba praneša Komisijai apie informaciją, kuri jai buvo pateikta pagal pirmą pastraipą.

3.  ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pateikia Valdybai visą Valdybos prašomą informaciją, kuri yra būtina visais šiais tikslais:

Kai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB bei tokios nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją Valdybai.

4.  Valdyba turi įgaliojimus potencialiems pirkėjams siūlyti pirkti 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą subjektą arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą subjektą arba nustatyti tokio pardavimo tvarką, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, arba reikalauti, kad tai darytų subjektas, šiais tikslais:

4a.  Kai Valdyba, naudodamasi 4 dalyje nurodytais įgaliojimais, nusprendžia tiesiogiai siūlyti potencialiems pirkėjams pirkti atitinkamą subjektą, ji tinkamai atsižvelgia į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą poveikį, kurį naudojimasis tais įgaliojimais galėtų turėti bendrai subjekto padėčiai.

5.  4 dalies tikslu Valdybai suteikiami įgaliojimai:

Kai Valdyba naudojasi savo įgaliojimais pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą, taikomas 88 straipsnis.

6.  Tam, kad Valdyba galėtų pasirengti subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones.

7.  Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją, ECB, atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas ir atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas apie visus veiksmus, kurių ji imasi pagal 4 ir 5 dalis.

8.  ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja:

ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad tos priemonės ir veiksmai būtų nuoseklūs, koordinuojami ir veiksmingi.“;

17)  14 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:"

18)  16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, jeigu tenkinamos 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

19)  18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 1a, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

Pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos vertinimą 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų subjektų atžvilgiu atlieka ECB arba 7 straipsnio 2 dalies b punkte, 7 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su Valdyba. Valdyba per savo vykdomąjį posėdį gali atlikti tokį vertinimą tik prieš tai informavusi ECB arba atitinkamą nacionalinę kompetentingą instituciją apie savo ketinimą atlikti tokį vertinimą ir tik tada, jeigu ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo dienos patys neatlieka tokio vertinimo. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nedelsdami pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios Valdyba prašo, kad galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą, prieš tai arba po to, kai Valdyba juos informuoja apie savo ketinimą atlikti pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos vertinimą.

Kai ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas subjektas atitinka pirmos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą, apie tai jie nedelsdami praneša Komisijai ir Valdybai.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos sąlygos vertinimą atlieka Valdyba per savo vykdomąjį posėdį, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, nedelsdama pasikonsultavusi su IGS paskirtąja institucija ir, kai tinkama, su IUS, kurios narė yra įstaiga. Konsultuojantis su IUS apsvarstomos galimybės taikyti IUS priemones, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią įstaigos žlugimui. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija taip pat gali informuoti Valdybą, kad, jų nuomone, pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.

1a.  Valdyba pagal 1 dalį patvirtina pertvarkymo schemą dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, tik kai ta visa centrinė įstaiga ir visos jos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos arba pertvarkytina grupė, kuriai jos priklauso, tenkina 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

2.  Nedarant poveikio atvejams, kai ECB yra nusprendęs tiesiogiai vykdyti su kredito įstaigomis susijusius priežiūros uždavinius pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, gavęs pranešimą pagal 1 dalį dėl subjekto ar grupės, nurodytos 7 straipsnio 3 dalyje, Valdyba savo vertinimą, kaip nurodyta 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, nedelsdama pateikia ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai.

3.  Ankstesnis priemonės patvirtinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnį, šio reglamento 13 straipsnį arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį nėra sąlyga imtis pertvarkymo veiksmų.“;

b)  4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:"

„d) reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai tokia parama teikiama viena iš 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų formų“;

ii)  antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

c)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmas laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, jei tas pertvarkymo veiksmas yra būtinas vienam ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir yra proporcingas šiems tikslams, o likvidavus įstaigą pagal įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų veiksmingiau nebūtų pasiekta.

Pertvarkymo veiksmas laikomas neatitinkančiu viešojo intereso šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, jei pertvarkymo institucija nusprendė taikyti supaprastintas pareigas įstaigai, kaip numatyta pagal 4 straipsnį. Ši prezumpcija yra nuginčijama ir netaikoma, kai pertvarkymo institucija nustato, kad vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų kiltų pavojus, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Valdyba, remdamasi to vertinimo metu turima informacija, įvertina ir palygina visą nepaprastąją viešąją finansinę paramą, kurią galima ▌ suteikti subjektui tiek pertvarkymo atveju, tiek likvidavimo pagal taikytiną nacionalinę teisę atveju.

Šios dalies antros pastraipos tikslais dalyvaujančios valstybės narės, indėlių garantijų sistemos ir prireikus paskirtoji institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, informuoja Valdybą apie visas parengiamąsias priemones, skirtas šio reglamento 18a straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytoms priemonėms taikyti, įskaitant ryšius su Komisija iki pranešimo pateikimo.“;

d)  7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba jai nepritaria dėl pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, arba dėl siūlomo valstybės pagalbos ar Fondo pagalbos, kuri nėra laikoma suderinama su vidaus rinka, naudojimo.“;

e)  pridedamos šios dalys:"

„11. Kai tenkinamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis įgaliojimais pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnis, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio.

11a.   Siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šio straipsnio taikymą, Valdyba nacionalinėms pertvarkymo institucijoms teikia gaires ir nurodymus dėl Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 5 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų taikymo.“

20)  įterpiamas 18a straipsnis:"

„18a straipsnis

Nepaprastoji viešoji finansinė parama

1.  Nepaprastoji viešoji finansinė parama, nesusijusi su pertvarkymo veiksmais, 2 straipsnyje nurodytam subjektui išimties tvarka gali būti teikiama tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:

2.  1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:

Pirmos pastraipos a punkto tikslais subjektas laikomas mokiu, jei ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas arba, remiantis esamais lūkesčiais, tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nebus pažeistas nė vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnyje arba atitinkamuose taikytinuose nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nurodytų reikalavimų.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais atitinkama kompetentinga institucija kiekybiškai įvertina nuostolius, kuriuos subjektas patyrė arba gali patirti. Tas kiekybinis įvertinimas grindžiamas bent turto kokybės patikrinimais, kuriuos atliko ECB, EBI arba nacionalinės institucijos, arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais vietoje. Jei tokių veiksmų negalima atlikti laiku, kompetentinga institucija savo įvertinimą gali grįsti įstaigos balansu, jei balansas atitinka taikomas apskaitos taisykles ir standartus, kaip patvirtino nepriklausomas išorės auditorius ▌. Kompetentinga institucija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad kiekybinis įvertinimas būtų grindžiamas įstaigos arba subjekto turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių rinkos verte.

1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis paramos priemonėmis gali būti tik tos priemonės, kurias ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija įvertino kaip būtinas subjekto mokumui užtikrinti, pašalinant jo kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba ECB, EBI ar nacionalinių institucijų atliktą lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų ir, jei taikoma, patvirtintą ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, išimties tvarka leidžiama įsigyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, jei nustatyto trūkumo pobūdis yra toks, kad įsigijus bet kokias kitas nuosavų lėšų priemones ar kitas kapitalo priemones atitinkamam subjektui nebūtų įmanoma pašalinti kapitalo trūkumo, nustatyto atlikus atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Įsigytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suma neviršija 2 proc. atitinkamos įstaigos arba subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Jei kuri nors iš 1 dalies a punkte nurodytų paramos priemonių neišperkama, negrąžinama arba kitaip nenutraukiama pagal paramos priemonės taikymo užbaigimo strategijos, nustatytos tokios priemonės suteikimo metu, sąlygas, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga arba subjektas pateiktų vienkartinį koregavimo planą. Koregavimo plane aprašomi veiksmai, kurių ketinama imtis siekiant užtikrinti arba atkurti atitiktį priežiūros reikalavimams, ilgalaikį įstaigos arba subjekto gyvybingumą ir gebėjimą grąžinti suteiktą sumą, taip pat būtų nurodytas susijęs laikotarpis.

Jeigu ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nemano, kad vienkartinis koregavimo planas yra patikimas ar įgyvendinamas, arba jei įstaiga ar subjektas nesilaiko koregavimo plano, pagal 18 straipsnį atliekamas vertinimas, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba gali žlugti.

2a.  ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija informuoja Valdybą apie savo vertinimą ir nurodo, ar tenkinamos 2 dalies a, b ir d punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais subjektais ir grupėmis ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte bei 7 straipsnio 5 dalyje nurodytais subjektais ir grupėmis.“;

21)  19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kai į pertvarkymo veiksmus įeina valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį arba Fondo pagalbos pagal šio straipsnio 3 dalį teikimas, šio reglamento 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta pertvarkymo schema neįsigalioja tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo pritaria tokiai pagalbai be sąlygų arba su sąlygomis, arba sprendimo neprieštarauti tokiai pagalbai, dėl tokios pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka. Komisija, atsižvelgdama į poreikį, kad Valdyba laiku įvykdytų pertvarkymo schemą, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka ne vėliau kaip tada, kai ji patvirtina pertvarkymo schemą arba jai prieštarauja pagal 18 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą arba kai baigiasi 18 straipsnio 7 dalies penktoje pastraipoje nurodytas 24 valandų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė. Jei toks sprendimas nepriimamas per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, laikoma, kad Komisija leido taikyti pertvarkymo schemą ir ji įsigalioja pagal 18 straipsnio 7 dalies penktą pastraipą.

Vykdydamos šio reglamento 18 straipsniu joms pavestas užduotis, Sąjungos institucijos nustato struktūrines priemones, kuriomis užtikrinamas veiklos nepriklausomumas ir išvengiama interesų konfliktų, galinčių kilti tarp pareigybių, kurioms pavesta vykdyti tas užduotis, ir kitų pareigybių, ir tinkamai viešai paskelbia visą svarbią informaciją apie savo vidaus organizacinę struktūrą šiuo atžvilgiu.“;

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Vos nustačiusi, kad gali prireikti naudoti Fondą, Valdyba neoficialiai, skubiai ir konfidencialiai susisiekia su Komisija, kad aptartų galimą Fondo naudojimą, įskaitant su jo naudojimu susijusius teisinius ir ekonominius aspektus. Kai Valdyba pakankamai įsitikina, kad pagal numatytą pertvarkymo schemą bus naudojama Fondo pagalba, Valdyba oficialiai praneša Komisijai apie siūlomą Fondo lėšų naudojimą. Tame pranešime pateikiama visa informacija, kurios Komisijai reikia, kad ji galėtų atlikti vertinimus pagal šią dalį, ir kurią Valdyba turi arba kurią Valdyba turi teisę gauti pagal šį reglamentą.

Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Komisija įvertina, ar dėl Fondo naudojimo būtų ar galėtų būti iškreipta konkurencija, suteikiant pranašumą paramos gavėjui ar bet kuriai kitai įmonei tokiu būdu, kad būtų paveikta prekyba tarp valstybių narių, ir jo naudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka. Komisija Fondo panaudojimui taiko valstybės pagalbos taisyklių, įtvirtintų SESV 107 straipsnyje, taikymo kriterijus. Valdyba pateikia Komisijai turimą informaciją arba informaciją, kurią Valdyba turi teisę gauti pagal šį reglamentą ir kurią Komisija laiko būtina tam vertinimui atlikti.

Atlikdama vertinimą Komisija vadovaujasi visais atitinkamais reglamentais, priimtais pagal SESV 109 straipsnį, visais susijusiais ir atitinkamais Komisijos komunikatais ir gairėmis ir visomis priemonėmis, kurias Komisija priima taikydama su valstybės pagalba susijusias Sutarčių taisykles, galiojančias tuo metu, kai turi būti atliekamas vertinimas. Taikant tas priemones nuorodos į valstybę narę, atsakingą už pranešimą apie pagalbą, laikomos nuorodomis į Valdybą ir atliekami visi kiti būtini pakeitimai.

Komisija priima sprendimą dėl Fondo panaudojimo suderinamumo su vidaus rinka ir jį skiria Valdybai ir susijusios valstybės narės ar valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Tas sprendimas gali būti susietas su paramos gavėjui taikomomis sąlygomis, įsipareigojimais ar veiksmais ir juo atsižvelgiama į poreikį, kad Valdyba pertvarkymo veiksmus įvykdytų laiku.

Sprendimu taip pat gali būti nustatytos atitinkamos pareigos Valdybai, dalyvaujančios valstybės narės ar susijusių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms arba paramos gavėjui, priklausomai nuo atvejo ir nuo to, kiek tos pareigos priklauso jų kompetencijai, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi to sprendimo. Tai gali apimti reikalavimus paskirti patikėtinį ar kitą nepriklausomą asmenį, kuris padėtų vykdyti stebėseną. Patikėtinis ar kitas nepriklausomas asmuo gali vykdyti tokias funkcijas, kurios gali būti nurodytos Komisijos sprendime.

Visi šioje dalyje nurodyti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija gali priimti Valdybai skirtą neigiamą sprendimą, kai ji nusprendžia, kad siūlomas Fondo panaudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka ir jo negalima panaudoti taip, kaip siūlo Valdyba. Gavusi tokį sprendimą, Valdyba persvarsto savo pertvarkymo schemą ir parengia patikslintą pertvarkymo schemą.“;

c)  10 dalis pakeičiama taip:"

„10. Nukrypdama nuo 3 dalies, Taryba, gavusi valstybės narės arba Valdybos paraišką, per 7 dienas nuo tokios paraiškos pateikimo gali vieningai nuspręsti, kad Fondo lėšų naudojimas turi būti laikomas suderinamu su vidaus rinka, kai toks sprendimas pateisinamas išskirtinėmis aplinkybėmis. Dėl to atvejo Komisija priima sprendimą, jei Taryba nepriima sprendimo per tas 7 dienas.“;

22)  20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Prieš nustatydama, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo sąlygos, nurodytos 21 straipsnio 1 straipsnyje, Valdyba užtikrina, kad teisingą, apdairų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą atliktų nepriklausomas nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą ir nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo atitinkamo subjekto asmuo.“;

b)  įterpiama 8a dalis:"

„8a. Kai būtina pagrįsti 5 dalies c ir d punktuose nurodytus sprendimus, vertintojas 7 dalies c punkte nurodytą informaciją papildo nebalansinio turto ir įsipareigojimų, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą, vertės įverčiu.“;

c)  18 dalis papildoma d punktu:"

„d) nustatant nuostolius, kuriuos indėlių garantijų sistema būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, taikomi Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnyje ir pagal tą straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti kriterijai ir metodika.“;

23)  21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

—  įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„1. Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, naudojasi atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais 7a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, tik tuo atveju, kai gavusi pranešimą pagal antrą pastraipą arba savo iniciatyva vykdomajame posėdyje nustato, kad įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:“;

—  e punktas pakeičiamas taip:"

„e) subjektui arba grupei reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai ta parama teikiama viena iš 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų formų.“;

ii)  antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytų sąlygų vertinimą 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų subjektų atveju atlieka ECB, o 7 straipsnio 2 dalies b punkte, 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų atveju – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba per savo vykdomąjį posėdį, atsižvelgiant į užduočių paskirstymą pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą procedūrą.“;

b)  2 dalis išbraukiama;

c)  3 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) atsižvelgiant į laiką, poreikį veiksmingai įgyvendinti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus arba pertvarkymo strategiją pertvarkytinai grupei ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvias privačiojo sektoriaus priemones, priežiūros veiksmus ar ankstyvosios intervencijos priemones, išskyrus atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą, nurodytą 7a dalyje, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias subjekto arba grupės žlugimui.“;

d)  9 dalis pakeičiama taip:"

„9. Kai 1 dalyje nurodytas subjektas įvykdo vieną ar daugiau iš toje dalyje nurodytų sąlygų ir tas subjektas arba tai pačiai grupei priklausantis subjektas taip pat įvykdo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, taikoma 18 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta procedūra.“;

24)  27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  7 dalis pakeičiama taip:"

▌

c)  13 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

25)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija“;

b)  įterpiamos 2a, 2b ir 2c dalys:"

„2a. Valdyba, ESRV, EBI, ESMA ir EIOPA glaudžiai bendradarbiauja ir teikia viena kitai visą informaciją, būtiną jų atitinkamoms užduotims atlikti.

2b.  ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba ir teikia jai visą informaciją, būtiną Valdybos užduotims atlikti, įskaitant informaciją, kurią jie surinko pagal savo statutą. Atitinkamam keitimuisi informacija taikoma 88 straipsnio 6 dalis.

2c.  Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytos paskirtosios valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba. Paskirtosios institucijos ir Valdyba teikia viena kitai visą informaciją, būtiną jų atitinkamoms užduotims vykdyti.

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

d)  7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Prireikus Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su ECB ir kitais ECBS nariais, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kuriame bendrais bruožais apibrėžiami jų tarpusavio bendradarbiavimo pagal šio straipsnio 2, 2a, 2b ir 4 dalis ir 74 straipsnio antrą pastraipą vykdant atitinkamas pagal Sąjungos teisę jiems paskirtas užduotis būdai. Memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant profesinės paslapties reikalavimus.“;

26)  įterpiamas šis straipsnis:"

„30a straipsnis

Centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose laikoma informacija

1.  Institucijos, valdančios centralizuotus automatizuotus mechanizmus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849** 32a straipsniu, Valdybos prašymu teikia jai informaciją, susijusią su klientų, kurių vienintelis arba pagrindinis bankininkystės partneris yra 2 straipsnyje nurodytas subjektas, skaičiumi.

2.  Valdyba prašo 1 dalyje nurodytos informacijos tik konkrečiu atveju ir kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.

3.  Valdyba gali dalytis pagal pirmą pastraipą gauta informacija su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, joms vykdant atitinkamas užduotis pagal šį reglamentą.

______________________________

** 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

27)  ▌7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

b)  pridedama ši dalis:"

„3. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnį, konsultuojasi su Valdyba.“;

28)  32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nedarant poveikio pagal šį reglamentą reikalaujamiems Tarybos arba Komisijos patvirtinimams, konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 7, 8, 12, 13, 16, 18, 45h, 55 ir 88–92 straipsnius tikslais dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.“;

29)  34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:"

„Valdyba, siekdama visapusiškai pasinaudoti visa ECB jau turima informacija, įskaitant ECBS narių pagal jų statutą surinktą informaciją, arba visa nacionalinių kompetentingų institucijų, ESRV, EBI, ESMA arba EIOPA turima informacija, informavusi nacionalines pertvarkymo institucijas per tas institucijas arba tiesiogiai gali reikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai ar fiziniai asmenys, laikydamiesi Valdybos nustatytos informacijos teikimo tvarkos ir formos, pateiktų jai visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti:“;

b)  5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:"

„5. Valdyba, ECB, ECBS nariai, nacionalinės kompetentingos institucijos, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka. Valdybos, ECB ir kitų ECBS narių, nacionalinių kompetentingų institucijų, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimasis informacija nelaikomas profesinės paslapties reikalavimų pažeidimu.

6.  Nacionalinės kompetentingos institucijos, ECB, ECBS nariai, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad patikrintų, ar prašymo pateikimo metu jau turima tam tikra arba visa prašoma informacija. Kai tokia informacija turima, nacionalinės kompetentingos institucijos, ECB ir kiti ECBS nariai, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.“;

30)  43 straipsnio 1 dalyje įterpiamas aa punktas:"

„aa) pirmininko pavaduotojas, paskirtas pagal 56 straipsnį;“;

30a)  45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Skaidrumas ir atskaitomybė“;

b)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Valdyba skelbia savo politiką, gaires, bendruosius nurodymus, rekomendacines pastabas ir tarnybų darbinius dokumentus dėl pertvarkymo apskritai ir pertvarkymo praktikos bei metodikos, taikytinos bendrame pertvarkymo mechanizme, jei toks paskelbimas nereiškia konfidencialios informacijos atskleidimo.“

31)  50 straipsnio 1 dalies n punktas pakeičiamas taip:"

atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną ir vidaus auditorių, kurie eidami savo pareigas veikia nepriklausomai;“;

31a)  50 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„qa) užtikrina, kad su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis būtų konsultuojamasi dėl gairių, bendrųjų nurodymų, politikos ar rekomendacinių pastabų, kuriomis nustatoma pertvarkymo politika, praktika ar pertvarkymo metodikos, kurias tos nacionalinės pertvarkymo institucijos padės įgyvendinti.“;

32)  53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:"

„Vykdomuosiuose posėdžiuose Valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti keturi nariai.“;

b)  5 dalyje žodžiai „43 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose“ pakeičiami žodžiais „43 straipsnio 1 dalies a, aa ir b punktuose“;

33)  55 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, jei visi 53 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.

2.  Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, jei visi 53 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.“;

34)  56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

Valdybos preliminaraus biudžeto projekto ir biudžeto projekto sudarymą pagal 61 straipsnį ir Valdybos biudžeto vykdymą pagal 63 straipsnį;“;

b)  5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių kadencija yra penkeri metai. ▌

Asmuo, kuris ėjo ▌ kaip pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas narys, negali būti paskirtas į kitas dvi pareigas.“;

c)  ▌ 6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Išklausiusi Valdybą plenariniame posėdyje, Komisija Europos Parlamentui pateikia galutinį kandidatų eiti pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių pareigas sąrašą, kuriame atsižvelgiama į lyčių pusiausvyrą, ir apie tą sąrašą informuoja Tarybą. Europos Parlamentas gali rengti tame galutiniame sąraše esančių kandidatų klausymus. Atsižvelgdama į Europos Parlamento rezultatus, Komisija teikia Europos Parlamentui patvirtinti pasiūlymą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių skyrimo. Patvirtinus tą pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių skyrimo. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.“;

▌

e)  7 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai savo pareigas eina tol, kol šio straipsnio 6 dalyje nurodytu Tarybos sprendimu paskiriami ir pradeda eiti pareigas juos pakeisiantys asmenys.“;

ea)  8 dalis išbraukiama;

35)  61 straipsnis pakeičiamas taip:"

„61 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  Kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pirmininkas parengia preliminarų Valdybos biudžeto projektą, įskaitant kitų metų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatą, ir jį kartu su kitų metų etatų planu pateikia Valdybai plenariniame posėdyje.

Valdyba plenariniame posėdyje prireikus patikslina preliminarų Valdybos biudžeto projektą kartu su etatų plano projektu.

2.  Remdamasis Valdybos plenariniame posėdyje priimtu preliminariu biudžeto projektu, pirmininkas parengia Valdybos biudžeto projektą ir pateikia jį Valdybai tvirtinti plenariniame posėdyje.

Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus pakoreguoja pirmininko pateiktą biudžeto projektą ir priima galutinį Valdybos biudžetą kartu su etatų planu.“;

35a)  62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Atsakomybė už vidaus kontrolės standartų patvirtinimą ir vidaus auditoriaus užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai per jos plenarinę sesiją.“;

36)  69 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarūs įnašai, apskaičiuoti pagal 70 straipsnį, renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Valdyba gali atidėti pagal 70 straipsnį renkamų reguliarių įnašų surinkimą ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, siekdama užtikrinti, kad surinktina suma pasiektų sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio Valdybos gebėjimui naudoti Fondą pagal 3 skirsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.“;

37)  70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Siekiant 69 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 76 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Tų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 30 proc. visos pagal šį straipsnį surinktų įnašų sumos. Neviršydama tos ribos, Valdyba kasmet nustato neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalį, palyginti su bendra įnašų, kurie turi būti surinkti pagal šį straipsnį, suma.“;

b)  įterpiama ši 3a dalis:"

„3a. Valdyba pareikalauja vykdyti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šio straipsnio 3 dalį, kai reikia naudoti Fondą pagal 76 straipsnį.

Kai įstaiga arba subjektas nebepatenka į 2 straipsnio taikymo sritį ir jiems nebetaikoma pareiga mokėti įnašus pagal šio straipsnio 1 dalį, Valdyba pareikalauja pagal 3 dalį prisiimtų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, kurie dar turi būti įvykdyti. Jei su neatšaukiamu mokėjimo įsipareigojimu susijęs įnašas tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, Valdyba panaikina įsipareigojimą ir grąžina užstatą. Jei įnašas nėra tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, Valdyba konfiskuoja užstatą ir panaikina įsipareigojimą.“;

38)  71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Bendra metinė papildomų ex post įnašų suma neviršija 12,5 proc. tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“;

39)  74 straipsnyje įterpiama ši pastraipa:"

„Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją ir ECB, kai tik nustato, kad gali prireikti pasinaudoti Fondo finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal šį straipsnį sudarytais susitarimais, ir pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti.“;

40)  76 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Jei Valdyba nustato, kad tikėtina, jog dėl Fondo naudojimo 1 dalyje nurodytais tikslais dalis 2 straipsnyje nurodyto subjekto nuostolių bus netiesiogiai perduodama fondui, taikomi 27 straipsnyje nustatyti Fondo naudojimą reglamentuojantys principai.“;

b)  straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis:"

„5. Kai 22 straipsnio 2 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės naudojamos tik daliai pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perduoti, Valdyba turi turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu dėl išlaidų ir nuostolių, kuriuos Fondas patyrė dėl pertvarkymui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis skirtų įnašų, susijusių su nuostoliais, kuriuos kitu atveju būtų patyrę kreditoriai.

6.  Pagal Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnio 9 dalį šio straipsnio 5 dalyje ir 22 straipsnio 6 dalyje nurodytiems Valdybos reikalavimams kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje yra suteikiamas toks pat prioritetas, koks suteikiamas nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, kuria reglamentuojamos įprastinės bankroto bylos.“;

41)  79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai Valdyba kredito įstaigos atžvilgiu imasi pertvarkymo veiksmo, su sąlyga, kad tuo veiksmu užtikrinama, jog apdraustųjų indėlių indėlininkai ir fiziniai asmenys, taip pat labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kurie turi reikalavimus atitinkančių indėlių, ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, kad tokie indėlininkai nepatirtų nuostolių, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi ta kredito įstaiga, prisidėtų Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnyje nustatytais tikslais ir sąlygomis.

2.  Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su indėlių garantijų sistema, ir, jei reikia, su paskirta valdžios institucija, apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, dėl indėlių grąžinimo numatomų išlaidų pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį ir laikydamasi šio reglamento 20 straipsnyje nurodytų sąlygų, nustato indėlių garantijų sistemos įnašo sumą pagal 1 dalį.

3.  Valdyba praneša apie savo sprendimą, nurodytą pirmoje pastraipoje, paskirtai valdžios institucijai, apibrėžtai Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, ir indėlių garantijų sistemai, su kuria įstaiga yra susijusi. Indėlių garantijų sistema tą sprendimą įgyvendina nedelsdama.“;

b)  5 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

41a)  įterpiami šie straipsniai:"

„79a straipsnis

Pertvarkymo likvidumo ataskaitų teikimas

Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pertvarkymo likvidumo.

Ataskaitoje nagrinėjama, ar laikinas likvidumo trūkumas po pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimo atsirado, inter alia, dėl to, kad pertvarkymo priemonių rinkinyje trūksta priemonės, ir nagrinėjami veiksmingiausi būdai, kaip spręsti laikino likvidumo trūkumo problemą, atsižvelgiant į praktiką kitose jurisdikcijose. Ataskaitoje pateikiamos konkrečios politikos galimybės.

79b straipsnis

Komisija, ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. atnaujindama diskusijas dėl bankų sąjungos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl vidaus nuostolių perdavimo mechanizmo pertvarkytinose grupėse veiksmingumo ir taikymo srities, atsiradusios dėl krizių valdymo sistemos reformos.

Visų pirma ataskaitoje įvertinama pertvarkymo apimtis, atitikties vidiniams MREL tikslams lygis, galimybių naudotis pramonės finansuojamomis apsaugos priemonėmis, visų pirma Fondu, sąlygos.“;

42)  85 straipsnio 3 dalyje žodis „nurodyto“ pakeičiamas žodžiais „priimto pagal“;

43)  88 straipsnis papildomas 7 dalimi:"

„7. Šiuo straipsniu Valdybai neužkertamas kelias atskleisti savo analizių ar vertinimų, įskaitant atvejus, kai jie grindžiami 2 straipsnyje nurodytų subjektų arba kitų institucijų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, pateikta informacija, kai Valdyba įvertina, kad atskleidus informaciją nebūtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kad esama viešojo intereso atskleisti informaciją, kuris yra viršesnis už bet kuriuos kitus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus interesus. Laikoma, kad tokį atskleidimą Valdyba padarė vykdydama savo funkcijas pagal šį reglamentą šio straipsnio 1 dalies tikslais.“;

43a)  94 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„aa) esamos sistemos ir Europos indėlių draudimo sistemos sukūrimo sąveika;“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Tačiau 1 straipsnio 1 punkto a papunktis, 2 ir 3 punktai, 4 punkto a papunktis, 5 punkto a ir b papunkčiai bei c papunkčio i ir ii dalys, 6 punkto a papunktis, 7 punktas, 13 punkto a papunkčio i dalis ir b papunktis, 14 punkto a, b ir d papunkčiai, 19 punkto d ir e papunkčiai, 21 punktas, 23 punkto a papunkčio i dalies pirma įtrauka, b ir d papunkčiai, 25–35 punktai ir 39, 42 ir 43 punktai taikomi nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 1 mėnuo nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C 307, 2023 8 31, p. 19. (2) OL C 349, 2023 9 29, p. 161. (3) * Visame tekste padarytų pakeitimų pagrindas – 1 pakeitimo priėmimas. Naujos arba iš dalies pakeistos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu; išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (4) OL C , , p. . (5) OL C , , p. . (6) Finansinio stabilumo taryba, „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“, 2014 m. spalio 15 d. (7) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190). (8) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1). (9) 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1). (10) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). (11) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1). (12) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226). (13) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296). (14) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63). (15) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). (16) COM(2018)0133 galutinis. (17) COM(2020)0822 galutinis. (18) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1). (19) 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8). (20) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES (COM(2023)0227 – C9-0135/2023 – 2023/0112(COD))

P9_TA(2024)0327 A9-0153/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0227),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0135/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0153/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES(3)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai(6), nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014(8). Abu teisės aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir užkertant kelią grėsmėms finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią konkurencijos iškraipymo problemoms bei nevienodo požiūrio taikymo rizikai;

(2)  praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Deja, vietoj sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių, įskaitant pertvarkymo finansavimo struktūras, tebėra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi tokiu būdu, kuris atspindėtų numatytą Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos ir subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma tada, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą tam tikroms mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms▌;

(2a)  direktyvos 2014/59/ES peržiūros tikslas – geriau apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir sukurti naujus sisteminius mechanizmus, skirtus įstaigoms ir subjektams, kuriems netaikoma dabartinė pertvarkymo sistema. Ta sistema siekiama sumažinti ekonominę naštą visuomenei, sumažinant bendras su bankų žlugimu susijusias išlaidas. Atnaujinus sistemą turėtų būti gerokai sumažintas mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas, kad būtų užtikrintas dažnesnis ir veiksmingesnis pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimas;

(3)  pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydamos priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą;

(3a)  vienas iš pagrindinių šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslų – vadovautis atnaujintu požiūriu, kad valdžios institucijos galėtų veiksmingai spręsti galimo kai kurių bankų ar bankų grupės žlugimo problemas. Tokiu požiūriu turėtų būti skatinamas skaidrumas ir nuspėjamumas, o neigiamos ekonominės pasekmės kuo labiau mažinamos. Toks požiūris yra suderintas su Direktyvos 2014/59/ES pagrindiniu gelbėjimo privačiomis lėšomis principu, sykiu išlaikant praktines galimybes spręsti vidutinio dydžio bankų žlugimo problemą;

(4)  įstaiga arba subjektas, kurie likviduojami pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir pertvarkymo institucijai padarius išvadą, kad jų pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia;

(5)  pertvarkymo institucijos šiuo metu gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis pertvarkymo institucijos gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais pertvarkymo institucijos turėtų pasinaudoti įgaliojimais uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamosi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118(9). Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, pertvarkymo institucijos turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą;

(6)  ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos, laikydamosi proporcingumo principo, pasirinktų tinkamas priemones konkrečiai padėčiai ištaisyti. Kad kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamosi ne tik kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais;

(7)  siekiant padidinti teisinį tikrumą, Direktyvoje 2014/59/ES nustatytos ankstyvosios intervencijos priemonės, kurios sutampa su jau esamais įgaliojimais pagal prudencinę sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES(10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2034(11), turėtų būti panaikintos. Be to, būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti pertvarkymo institucijas apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o pertvarkymo institucijos turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu, jog tam, kad pertvarkymo institucijos galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad pertvarkymo institucija galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę;

(8)  būtina užtikrinti, kad kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų juos koordinuoti, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas galėtų žlugti. Todėl kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti pertvarkymo institucijai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. Kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas pertvarkymo institucijai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau galėtų būti nustatyta, jog įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, pertvarkymo institucija turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijai, glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Atliekant tą vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išsaugoti pertvarkymo institucijos ir atitinkamo subjekto gebėjimą veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kai to galiausiai prireikia, tačiau tai neturėtų trukdyti imtis alternatyvių priemonių. Visų pirma, numatomas alternatyvių priemonių įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti toks, kad jis nekeltų pavojaus galimo pertvarkymo strategijos įgyvendinimo veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad pertvarkymo institucija galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o pertvarkymo institucija turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes;

(9)  pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį, jei pagal nacionalinę teisę turimos priemonės yra netinkamos jų žlugimui valdyti. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas. Šiuo atveju būtina paaiškinti, kad konkrečiomis aplinkybėmis tam tikros įstaigos ar subjekto funkcijos gali būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, net jei jų nutraukimas darytų poveikį finansiniam stabilumui arba ypatingos svarbos paslaugoms ▌regioniniu lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą lemia atitinkama geografinė rinka;

(9a)   siekiant užtikrinti galimybę visoje Sąjungoje nuosekliai vertinti poveikį regioniniu lygmeniu remiantis turimais duomenimis, regioninis lygmuo turėtų būti suprantamas vadovaujantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 arba 2 lygio teritorinių vienetų apibrėžtimis (NUTS 1 arba 2 lygis), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003(12);

(10)  vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos (IGS) lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą IGS patirtų didesnių išlaidų;

(10a)  kai šios sistemos tikslai veiksmingai ir tokiu pat lygmeniu pasiekiami taikant nacionalines nemokumo ir pertvarkymo sistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei, kuria kuo labiau sumažinama mokesčių mokėtojams ir ekonomikai kylanti rizika. Tokiu požiūriu užtikrinamas apdairus ir atsakingas veiksmų kursas, suderintas su svarbiausiu tikslu – apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus ir platesnį ekonominį stabilumą;

(11)  vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės. Todėl, vertindamos tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, pertvarkymo institucijos turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS, o finansavimas, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų, turėtų būti naudojamas tik išimtiniais atvejais;

(11a)   nepaprastoji finansinė parama mokesčių mokėtojų lėšomis finansų įstaigoms turėtų būti teikiama (jei ji apskritai teikiama) tik siekiant pašalinti didelį išimtinio ir sisteminio pobūdžio ekonomikos sutrikimą, nes tokia parama yra didelė našta viešiesiems finansams ir ją teikiant sutrikdomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje;

(12)  siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, viešojo intereso vertinimo rezultatai turėtų būti neigiami tik tuo atveju, jei žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau, o ne tokiu pačiu mastu kaip vykdant pertvarkymą;

(12a)  renkantis tarp pertvarkymo ir likvidavimo pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvai, kurią pasirinkus būtų patiriamos mažesnės bendros išlaidos. Atliekant tą vertinimą reikėtų atsižvelgti į įvairias išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su išmokomis iš indėlių garantijų sistemos, pavyzdžiui, turto susigrąžinimo trukmę ir proceso metu prarandamas pajamas. Tais atvejais, kai tiek pertvarkymo, tiek likvidavimo išlaidos yra panašios, pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvai, kurią pritaikius ekonomikai kyla mažesnė papildoma rizika, apimanti viešuosius finansus ir poveikį ekonomikos stabilumui;

(13)  kai žlunganti įstaiga arba subjektas nėra pertvarkomi, jie turėtų būti likviduojami pagal nacionalinėje teisėje numatytas procedūras. Tokios procedūros skirtingose valstybėse narėse gali labai skirtis. Nors tikslinga suteikti pakankamai lankstumo naudoti esamas nacionalines procedūras, reikėtų paaiškinti tam tikrus aspektus, siekiant užtikrinti, kad atitinkamos įstaigos ar subjektai pasitrauktų iš rinkos;

(14)  turėtų būti užtikrinta, kad atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija greitai pradėtų procedūrą pagal nacionalinę teisę, kai laikoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra pertvarkomi. Kai savanoriškas įstaigos arba subjekto likvidavimas akcininkų sprendimu galimas pagal nacionalinę teisę, tokia galimybė turėtų būti palikta. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad, akcininkams nesiėmus skubių veiksmų, veiksmų imtųsi atitinkama nacionalinė administracinė arba teisminė institucija;

(15)  taip pat turėtų būti nustatyta, kad galutinis tokių procedūrų rezultatas yra žlungančios įstaigos ar subjekto pasitraukimas iš rinkos arba jų bankininkystės veiklos nutraukimas. Priklausomai nuo nacionalinės teisės, šis tikslas gali būti pasiektas įvairiais būdais, įskaitant įstaigos ar subjekto ar jų dalių pardavimą, konkretaus turto ar įsipareigojimų pardavimą, laipsnišką jo bankininkystės veiklos, įskaitant veiklą, susijusią su mokėjimais ir indėlių priėmimu, likvidavimą arba nutraukimą, siekiant laipsniškai parduoti jo turtą, kad būtų sumokėta poveikį patiriantiems kreditoriams. Tačiau, siekiant padidinti procedūrų nuspėjamumą, tas rezultatas turėtų būti pasiektas per pagrįstą laikotarpį;

(16)  kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai panaikinti įstaigos arba subjekto veiklos leidimą remiantis tik tuo, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra pertvarkomi. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę panaikinti veiklos leidimą, kad padėtų siekti tikslo likviduoti įstaigą ar subjektą pagal nacionalinę teisę, ypač tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę taikomų procedūrų negalima pradėti tuo metu, kai nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, įskaitant atvejus, kai įstaiga arba subjektas dar nėra nemokūs pagal balansą. Be to, siekdamos užtikrinti, kad būtų galima pasiekti įstaigos ar subjekto likvidavimo tikslą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galimybė panaikinti veiklos leidimą taip pat būtų įtraukta į galimas sąlygas siekiant inicijuoti bent vieną iš nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, taikomų įstaigoms ar subjektams, kurie žlunga arba galėtų žlugti, tačiau nėra pertvarkomi;

(17)  atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES(13), būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl IGS pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis IGS intervencinių priemonių taikant prevencines priemones pagal Direktyvą 2014/49/ES, laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu Europos Centrinis Bankas (ECB) savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013(14) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2033(15), ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Direktyvoje 2014/59/ES. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės;

(18)  siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai rinka labai sutrikdoma arba siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminės krizės atveju. Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(16), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. Kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, kai toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamosi patikrinimais vietoje;

(19)  prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis (paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos;

(20)  atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires(17) ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo(18). Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti, kad paramą gaunančios įstaigos laikytųsi paramos priemonės sąlygų, kompetentingos institucijos turėtų prašyti savo įsipareigojimų nevykdžiusias įstaigas pateikti koregavimo planą. Kai kompetentinga institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis neįmanoma pasiekti įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, arba kai įstaiga nesilaiko koregavimo plano, atitinkamos institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį atlieka vertinimą, ar ta įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti;

(21)  siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad kontroliuojančiosios bendrovės žlunga arba galėtų žlugti. Kontroliuojančiosios bendrovės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį;

(22)  valstybės narės pagal savo nacionalinės teisės aktus gali turėti įgaliojimus sustabdyti mokėjimo ar pateikimo prievolių, kurios gali apimti reikalavimus atitinkančius indėlius, vykdymą. Kai mokėjimo ar pateikimo prievolių vykdymo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis, Direktyvos 2014/49/ES tikslais indėliai gali būti negrąžinami. Todėl indėlininkai gali ilgą laiką neturėti galimybės naudotis savo indėliais. Siekdamos išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą bankų sektoriumi ir finansinį stabilumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad indėlininkai turėtų galimybę iš savo indėlio paimti tinkamą dienai skirtą sumą, kad visų pirma galėtų padengti pragyvenimo išlaidas, jei jų indėliai būtų neprieinami dėl mokėjimų sustabdymo dėl priežasčių, dėl kurių indėliai indėlininkams neišmokami. Tokia procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad indėlininkai galėtų paimti tinkamas dienai skirtas sumas;

(23)  siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008(19), nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti;

(24)  kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę tie įsipareigojimai ir visos su jais susijusios prievolės ar reikalavimai būtų laikomi įvykdytais visais atžvilgiais. Tai ypač svarbu įsipareigojimų ir prievolių, kylančių iš teisminių reikalavimų pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, atveju;

(25)  pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą;

(26)  tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš pertvarkymo finansavimo struktūros suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkymo institucijos gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš pertvarkymo finansavimo struktūros gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti;

(27)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876(20), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877(21) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879(22) Sąjungoje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Direktyvos 2014/59/ES nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu;

(28)  MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo institucijoms leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, atskirai arba kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pertvarkymo institucijos turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais su tomis priemonėmis susijusiais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais;

(29)  pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kuria pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui▌, visų pirma verslo pardavimo priemonę. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu, nes pertvarkymo institucija neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai;

(30)  kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei išimtinai gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju vertinant rekapitalizavimo reikalavimą MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą. Todėl koreguodamos pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, taikomo MREL lygį pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo IGS lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodamos MREL lygį pertvarkymo institucijos neturėtų atsižvelgti į galimą IGS įnašą pertvarkymo atveju;

▌

(32)  tarp pertvarkymo sistemos ir piktnaudžiavimo rinka sistemos esama sąsajų. Visų pirma, nors veiksmai, kurių imamasi rengiantis pertvarkymui, gali būti laikomi viešai neatskleista informacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014(23), jų pirmalaikis atskleidimas gali kelti pavojų sėkmingam pertvarkymo procesui. Pertvarkomos įstaigos gali imtis veiksmų šiai problemai spręsti prašydamos atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį. Tačiau rengiantis pertvarkymui ne visada esama tinkamų paskatų, kad pertvarkoma įstaiga galėtų imtis iniciatyvos pateikti tokį prašymą. Siekiant išvengti tokių atvejų, pertvarkymo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai pertvarkomos įstaigos vardu tiesiogiai prašyti atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį;

(33)  siekiant palengvinti pertvarkymo planavimą, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą ir naudojimąsi įgaliojimais mažinti ar pašalinti kliūtis sėkmingam pertvarkymui, taip pat skatinti keitimąsi informacija, įstaigos, turinčios svarbių filialų kitose valstybėse narėse, pertvarkymo institucija turėtų įsteigti pertvarkymo kolegiją ir jai pirmininkauti;

(34)  pasibaigus Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymo finansavimo struktūrų pradiniam formavimo laikotarpiui, atitinkami jų turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tokių ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis pertvarkymo institucijų gebėjimui naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras;

(35)  viena iš pertvarkymo finansavimo struktūrų turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į pertvarkymo finansavimo struktūrą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, pertvarkymo institucijos tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamosi taikytinų apribojimų;

(36)  didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į pertvarkymo finansavimo struktūras, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės pertvarkymo finansavimo struktūroms surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jų veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti atitinkamos pertvarkymo finansavimo struktūros tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų;

(37)  Direktyva 2014/59/ES iš dalies suderintas indėlių eiliškumas taikant įprastines bankroto procedūras reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus. Tose taisyklėse numatytas trilygis indėlių eiliškumas, pagal kurį apdraustiesiems indėliams buvo suteiktas didžiausias prioritetas, o po jų – reikalavimus atitinkantiems fizinių asmenų ir labai mažų, mažesniųjų ir vidutinių įmonių indėliams, viršijantiems draudimo sumą. Likusiems indėliams, t. y. didelių įmonių indėliams, viršijantiems draudimo sumą, ir indėliams, kurių negalima grąžinti iš IGS, buvo nustatytas žemesnis prioritetas, tačiau jų pozicija kitais atžvilgiais suderinta nebuvo. Galiausiai IGS reikalavimams buvo suteiktas toks pat aukštesnis prioritetas kaip ir apdraustiesiems indėliams. Nepaisant to, tai nebuvo optimalus indėlininkų apsaugos sprendimas. Dėl dalinio suderinimo skiriasi tų likusių indėlininkų traktavimas skirtingose valstybėse narėse, visų pirma dėl to, kad vis daugiau valstybių narių priėmė sprendimą teisinę pirmenybę taip pat suteikti likusiems indėliams. Dėl šių skirtumų taip pat kilo sunkumų atliekant pertvarkymo vertinimus nustatyti priešingos padėties nemokumo atveju scenarijų tarpvalstybinėms grupėms. Be to, trilygio indėlininkų reikalavimų ▌eiliškumas galėjo sukelti problemų dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, laikymosi, ypač kai indėliai, kurių prioritetas nebuvo suderintas Direktyva 2014/59/ES, buvo priskirti tam pačiam lygiui kaip didesnio prioriteto reikalavimai. Galiausiai dėl IGS reikalavimams suteikto didelio prioriteto užkirstas kelias veiksmingiau ir efektyviau naudoti tų sistemų turimus finansinius išteklius vykdant intervenciją, išskyrus atvejus, kai nemokumo atveju išmokami apdraustieji indėliai, t. y. vykdant pertvarkymą, taikant alternatyvias priemones nemokumo atveju arba prevencines priemones. Apdraustųjų indėlių apsauga grindžiama ne IGS reikalavimų eiliškumu, bet užtikrinama neįtraukiant jų į privalomas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones pertvarkymo atveju ir skubiu jų išmokėjimu iš IGS tuo atveju, kai indėliai negrąžinami. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti indėlių eiliškumą dabartinėje reikalavimų hierarchijoje;

(37a)  pakeitus kreditorių eiliškumą būtų ne tik padidintas IGS ir Bendro pertvarkymo fondo (BPF) prieinamumas užuot naudojus viešąją paramą, bet ir būtų sudaromos sąlygos pertvarkant finansų įstaigas ieškoti finansiškai veiksmingesnių sprendimų. Tai savo ruožtu turėtų sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas ir skatinti veiksmingai naudoti įvairias Sąjungos finansų ekosistemoje esamas priemones;

(38)  ▌indėlių eiliškumas turėtų būti visiškai suderintas taikant ▌dvilygį metodą, pagal kurį fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliams suteikiamas didesnis prioritetas, palyginti su reikalavimus atitinkančiais didelių įmonių ir centrinės bei regioninės valdžios institucijų indėliais. Šiuo kelių lygių metodu siekiama užtikrinti didesnę apsaugą plataus spektro indėlininkams, atsižvelgiant į unikalias jų indėlių ypatybes, kartu suteikiant pertvarkymo galimybę subjektams, kuriems dabartinė sistema netaikoma. Be to, indėlių garantijų sistemų naudojimui pertvarkymo, nemokumo ir prevencinių priemonių srityje visada turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos, visų pirma mažiausių išlaidų vertinimas;

▌

(41)  dėl indėlių eiliškumo pakeitimo ▌ neturėtų būti daromas neigiamas poveikis apdraustųjų indėlių apsaugai žlugimo atveju, nes ta apsauga ir toliau būtų užtikrinama privalomai neįtraukiant apdraustųjų indėlių į nuostolių padengimą pertvarkymo atveju ir, galiausiai, indėlių negrąžinimo atveju išmokant išmokas iš IGS;

(42)  pertvarkymo finansavimo struktūros gali būti naudojamos siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju pertvarkymo finansavimo struktūra gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai pertvarkymo finansavimo struktūra naudojama nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje arba subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerintų grąžinimo į specifinę pertvarkymo apsaugos sistemą galimybę nemokumo atveju, tie pertvarkymo finansavimo struktūros reikalavimai likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimai, atsirandantys dėl faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti viršesni už indėlių ir IGS reikalavimus. Kadangi kompensacijomis, kurios akcininkams ir kreditoriams išmokamos iš pertvarkymo finansavimo struktūrų dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, tos struktūros neturėtų turėti reikalavimų dėl tų kompensacijų;

(43)  siekiant užtikrinti pakankamą lankstumą ir sudaryti palankesnes sąlygas IGS intervencijoms remiant pertvarkymo priemonių naudojimą, ▌kai tai būtina siekiant užkirsti kelią tam, kad nuostolius padengtų indėlininkai, turėtų būti nustatyti tam tikri IGS naudojimo pertvarkymo atveju aspektai. Visų pirma būtina nurodyti, kad IGS tam tikrais atvejais ir aiškiomis sąlygomis gali būti naudojama perdavimo sandoriams, apimantiems indėlius, įskaitant reikalavimus atitinkančius indėlius, viršijančius IGS numatytą draudimo sumą, ir indėlius, kurių IGS negrąžina, remti. IGS įnašu turėtų būti siekiama padengti pirkėjui arba laikinai įstaigai perduoto turto vertės, palyginti su perduotų indėlių verte, trūkumą. Kai kapitalo neutralumo užtikrinimo ir pirkėjo kapitalo reikalavimų laikymosi tikslais pirkėjas kaip sandorio dalies reikalauja įnašo, tam taip pat turėtų būti leidžiama prisidėti IGS. IGS parama pertvarkymo veiksmams turėtų būti teikiama pinigais arba kitomis formomis, pavyzdžiui, garantijomis arba susitarimais dėl nuostolių pasidalijimo, kuriais galima kuo labiau sumažinti paramos poveikį IGS turimiems finansiniams ištekliams, kartu sudarant sąlygas IGS įnašu pasiekti jo tikslus;

(44)  IGS įnašui pertvarkymo atveju turėtų būti taikomos tam tikros ribos. Pirma, turėtų būti užtikrinama, kad bet kokie nuostoliai, kuriuos IGS gali patirti dėl intervencijos pertvarkymo atveju, neviršytų nuostolių, kuriuos IGS patirtų nemokumo atveju, jei išmokėtų apdraustuosius indėlius ir perimtų jų reikalavimus įstaigos turto atžvilgiu. Ta suma turėtų būti nustatoma atliekant mažiausių išlaidų vertinimą pagal Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus kriterijus ir metodiką, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, įskaitant pinigų laiko vertę ir vėlavimą susigrąžinti lėšas nemokumo bylose. Tie kriterijai ir metodika taip pat turėtų būti naudojami nustatant tvarką, kuri IGS būtų buvusi taikoma, jei atliekant ex post vertinimą, ar laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, ir nustatant bet kokią indėlių garantijų sistemai mokėtiną kompensaciją. Antra, IGS įnašo suma, kuria siekiama padengti turto ir įsipareigojimų, kurie turi būti perduoti pirkėjui arba laikinai įstaigai, skirtumą, neturėtų viršyti skirtumo tarp perduoto turto ir perduotų indėlių ir įsipareigojimų, kurių prioritetas nemokumo atveju yra toks pats arba didesnis nei tų indėlių prioritetas. Taip būtų užtikrinama, kad IGS įnašas būtų naudojamas tik siekiant išvengti nuostolių priskyrimo indėlininkams, kai tinkama, o ne siekiant apsaugoti kreditorius, kurių prioritetas yra mažesnis už indėlių prioritetą nemokumo atveju. Nepaisant to, IGS įnašo, skirto turto ir įsipareigojimų skirtumui padengti IGS įnašu papildant gaunančiojo subjekto nuosavas lėšas, suma neturėtų viršyti apdraustųjų indėlių grąžinimo išlaidų, apskaičiuotų atliekant mažiausių išlaidų vertinimą;

(45)  turėtų būti nurodyta, kad vykdant pertvarkymą IGS gali prisidėti prie įsipareigojimų, išskyrus apdraustuosius indėlius, perdavimo tik tuo atveju, jei pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad indėliams, išskyrus apdraustuosius indėlius, negali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir jie negali būti palikti likusioje pertvarkomos įstaigos, kuri bus likviduojama, dalyje. Visų pirma pertvarkymo institucijai turėtų būti leidžiama vengti priskirti nuostolius tiems indėliams, kai neįtraukimas yra tikrai būtinas ir proporcingas siekiant išsaugoti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą arba kai tai būtina siekiant išvengti plataus masto plintančio neigiamo poveikio ir finansinio nestabilumo, kurie galėtų sukelti didelių Sąjungos arba valstybės narės ekonomikos sutrikimų. Tos pačios priežastys turėtų būti taikomos į perdavimą pirkėjui arba laikinai įstaigai įtraukiant įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurių prioritetas yra žemesnis už indėlių prioritetą. Tokiu atveju tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimas neturėtų būti remiamas IGS įnašu. Jei reikėtų kokios nors finansinės paramos tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimui, ta parama turėtų būti teikiama iš pertvarkymo finansavimo struktūros;

(46)  atsižvelgiant į galimybę naudotis IGS pertvarkymo atveju, būtina išsamiau nurodyti, kaip IGS įnašas gali būti įtraukiamas vertinant, ar įvykdyti reikalavimai, kurių laikantis galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis. Jei pertvarkomos įstaigos akcininkų ir kreditorių įnašą, gautą mažinant, nurašant arba konvertuojant jų įsipareigojimus susumavus su IGS įnašu gaunama suma sudaro bent 8 proc. visų įstaigos įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, įstaigai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra, kad gautų papildomą finansavimą, kai to reikia veiksmingam pertvarkymui pagal pertvarkymo tikslus užtikrinti. Jei tos sąlygos tenkinamos, IGS įnašas turėtų neviršyti sumos, kuri yra būtina, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo finansavimo struktūros įnašo suma viršija 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, ribą; tokiu atveju IGS turėtų proporcingai prisidėti prie perteklinės sumos. Siekiant užtikrinti, kad pertvarkymas ir toliau būtų pirmiausia finansuojamas iš įstaigos vidaus išteklių, ir kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, galimybė naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis turėtų būti įmanoma tik toms įstaigoms, kurių pertvarkymo plane arba grupės pertvarkymo plane nenumatytas tvarkingas likvidavimas žlugimo atveju, jei toms įstaigoms pertvarkymo institucijų nustatytas MREL yra tokio lygio, kuris apima tiek nuostolių padengimo, tiek rekapitalizavimo sumas. Galimybė naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti prieigą prie pertvarkymo finansavimo struktūrų taip pat turėtų būti suteikta tik toms įstaigoms, kurios laikosi būtiniausių MREL reikalavimų;

(47)  atsižvelgiant į EBI vaidmenį skatinant institucijų praktikos konvergenciją, EBI turėtų stebėti įstaigų ir grupių sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat pertvarkymo institucijų veiksmus ir pasirengimą užtikrinant veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą, ir teikti apie juos ataskaitas. Tose ataskaitose EBI taip pat turėtų įvertinti priemonių, kurių pertvarkymo institucijos ėmėsi atitinkamų išorės suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu, skaidrumo lygį ir jų indėlio į pasirengimą pertvarkymui ir įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes mastą. Be to, EBI turėtų pranešti apie valstybių narių priimtas priemones, skirtas neprofesionaliesiems investuotojams apsaugoti, kiek tai susiję su skolos priemonėmis, kurios yra tinkamos MREL vykdyti pagal Direktyvą 2014/59/ES, palyginant ir vertinant bet kokį galimą poveikį tarpvalstybinėms operacijoms. Esamų techninių reguliavimo standartų, susijusių su pertvarkytinų subjektų papildomų nuosavų lėšų reikalavimų ir jungtinio rezervo reikalavimo vertinimu, taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų subjektus, kurie nėra laikomi pertvarkytinais subjektais, kai tie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo pačiu pagrindu kaip MREL. Metinėje ataskaitoje dėl MREL EBI taip pat turėtų įvertinti, kaip pertvarkymo institucijos politikoje įgyvendina naujas perdavimo strategijoms tinkamo MREL kalibravimo taisykles. Atsižvelgdama į savo užduotis padėti užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą krizių valdymo ir pertvarkymo režimą Sąjungoje, EBI turėtų koordinuoti ir prižiūrėti krizių modeliavimo veiklą. Tie modeliavimai turėtų apimti kompetentingų institucijų, pertvarkymo institucijų ir IGS veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą įstaigų ir subjektų finansinės būklės pablogėjimo metu, priemonių rinkinio taikymo planuojant gaivinimą ir pertvarkymą testavimą, ankstyvąją intervenciją ir pertvarkymą laikantis holistinio požiūrio. Ta veikla visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tarpvalstybinį atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir turimų priemonių bei įgaliojimų taikymo aspektą. Kai aktualu, krizės modeliavimo veikla taip pat turėtų apimti pertvarkymo schemų priėmimą ir įgyvendinimą bankų sąjungoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014;

(48)  aukštos kokybės poveikio vertinimas yra labai svarbus rengiant patikimus ir įrodymais pagrįstus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o faktai ir įrodymai yra labai svarbūs teisėkūros procedūros metu priimamiems sprendimams pagrįsti. Dėl tos priežasties pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, Bendra pertvarkymo valdyba, ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos nariai ir EBI Komisijos prašymu turėtų pateikti jai visą informaciją, kurios reikia, kad ji galėtų vykdyti su politikos formavimu susijusias užduotis, įskaitant poveikio vertinimų rengimą ir pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą bei derybas dėl jų;

(49)  todėl Direktyva 2014/59/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(50)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/59/ES iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  įterpiamas 29a punktas:"

„29a) alternatyvi privačiojo sektoriaus priemonė – bet kokia parama, kuri nelaikoma nepaprastąja viešąja finansine parama;“;

b)  35 punktas pakeičiamas taip:"

„35) ypatingos svarbos funkcijos – veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos nacionaliniu ar, kai aktualu, regioniniu lygmeniu sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą. Šio punkto tikslais regioninis lygmuo vertinamas vadovaujantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 lygio teritorinių vienetų (NUTS 1 arba 2 lygis) apibrėžtimi, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003*, arba NUTS 2 lygio apibrėžtimi, kai didelis paslaugų sutrikdymas NUTS 2 lygiu reikštų reikšmingą sisteminę krizę nacionaliniu lygmeniu“;

_____________

* 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).’;

c)  71 punktas pakeičiamas taip:"

„71) įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinių, ir kapitalo priemonės, kurios nelaikomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, ir kurioms netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal 44 straipsnio 2 dalį;“;

d)  įterpiami 83d ir 83e punktai:"

e)  įterpiamas 93a punktas:"

„93a) indėlis – taikant 108 ir 109 straipsnius, tai indėlis,, apibrėžtas Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte;“;

2)  5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

„2 Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos savo gaivinimo planus atnaujintų bent kartą per metus arba pasikeitus įstaigos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį gaivinimo planui arba kai dėl to būtina tą planą keisti iš esmės. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos savo gaivinimo planus atnaujintų dažniau.

Jei per 12 mėnesių nuo gaivinimo plano paskutinio metinio atnaujinimo pirmoje pastraipoje nurodytų pakeitimų neatliekama, kompetentingos institucijos gali išimties tvarka atleisti nuo pareigos atnaujinti gaivinimo planą iki kito 12 mėnesių laikotarpio. Toks atleidimas suteikiamas ne daugiau kaip dviem iš eilės einantiems 12 mėnesių laikotarpiams.

3.  Gaivinimo planuose nenumatoma galimybės pasinaudoti vienos iš toliau nurodytų rūšių parama arba ją gauti:

4.  Gaivinimo planuose prireikus pateikiama analizė, kaip ir kada įstaiga gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių, kurios nėra išbrauktos iš gaivinimo plano taikymo srities pagal 3 dalį, naudojimo plane numatytomis sąlygomis, ir nurodomas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas.“;

3)  6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Kompetentingai institucijai įvertinus, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių įgyvendinimo kliūčių, apie vertinimą ji praneša įstaigai arba grupės patronuojančiajai įmonei ir reikalauja, kad įstaiga per tris mėnesius (institucijoms pritarus šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu) pateiktų patikslintą planą su paaiškinimais, kaip sprendžiami su tais trūkumais ar kliūtimis susiję klausimai.“;

4)  8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„EBI kompetentingos institucijos prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“;

5)  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  7 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiamas šis punktas:"

„aa) kai taikoma, išsamus priežasčių, kuriomis remiantis nustatoma, kad įstaiga turi būti laikoma likviduojamu subjektu, aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga neturi ypatingos svarbos funkcijų;“;

ii)  įterpiamas šis punktas:"

„ja) aprašymas, kaip įvairiomis pertvarkymo strategijomis būtų geriausiai pasiekti 31 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai;“;

iii)  įterpiamas šis punktas: "

„pa) išsamus ir kiekybinis fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apdraustųjų indėlių ir reikalavimus atitinkančių indėlių sąrašas;“;

b)  įterpiama 8a dalis:"

„8a. Pertvarkymo institucijos nepriima pertvarkymo planų, jei įstaigai iškelta nemokumo byla ▌laikantis taikytinos nacionalinės teisės pagal 32b straipsnį arba jei taikoma 37 straipsnio 6 dalis.“;

c)  9 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].“;

6)  12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma trečia ir ketvirta pastraipomis:"

„Nustatydamos priemones, kurių reikia imtis pirmos pastraipos b punkte nurodytų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu, pertvarkymo institucijos gali taikyti supaprastintą metodą, jei toks metodas nedaro neigiamo poveikio sėkmingo grupės pertvarkymo galimybei, atsižvelgiant į patronuojamosios įmonės dydį, jos rizikos pobūdį, ypatingos svarbos funkcijų nebuvimą ir grupės pertvarkymo strategiją.

Grupės pertvarkymo plane taip pat nustatoma, ar pertvarkytinoje grupėje esantys kiti subjektai, nei pertvarkytinas subjektas, atitinka likviduojamo subjekto reikalavimus. Nedarant poveikio kitiems veiksniams, kuriuos pertvarkymo institucijos gali laikyti svarbiais, subjektai, kurie atlieka ypatingos svarbos funkcijas nelaikomi likviduojamais subjektais.“;

aa)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Grupės pertvarkymo planas rengiamas remiantis 10 straipsnyje išdėstytais reikalavimais ir pagal 11 straipsnį pateikta informacija.“

ab)  3 dalis papildoma šiuo punktu:"

„-aa) išsamus priežasčių, dėl kurių nustatoma, kad grupės subjektas, nurodytas 1 dalies a–d punktuose, turi būti laikomas likviduojamu subjektu, be kita ko, paaiškinant, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga nevykdo ypatingos svarbos funkcijų, ir kaip atsižvelgta į jo bendros rizikos pozicijos sumos ir veiklos pajamų ir grupės bendros rizikos pozicijos sumos ir veiklos pajamų santykį, taip pat į grupės subjekto sverto koeficientą grupės kontekste;

b)  įterpiama 5a dalis:"

„5a. Pertvarkymo institucijos nepriima pertvarkymo planų, jei įstaigai iškelta nemokumo byla ▌laikantis taikytinos nacionalinės teisės pagal 32b straipsnį arba jei taikoma 37 straipsnio 6 dalis.“;

7)  13 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:"

„EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“;

8)  15 straipsnis papildomas 5 dalimi:"

„5. EBI stebi, kaip pertvarkymo institucijos rengia vidaus politiką dėl šiame straipsnyje ir 16 straipsnyje numatytų įstaigų ar grupių sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimų ir kaip įgyvendina šiuos vertinimus. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai esamos sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimo praktikos ir galimų skirtumų valstybėse narėse ataskaitą ir prireikus stebi toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

9)  16a straipsnis papildomas 7 dalimi:"

„7. Kai subjektui jungtinio rezervo reikalavimas netaikomas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jis privalo laikytis 45c ir 45d straipsniuose nurodytų reikalavimų, pertvarkymo institucijos šio straipsnio 1–6 dalis taiko remdamosi jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoto pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118*, nustatymu. Taikoma Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio ketvirta pastraipa.

Pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įtraukia į sprendimą, kuriuo nustatomi šios direktyvos 45c ir 45d straipsniuose nurodyti reikalavimai. Subjektas viešai paskelbia nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą kartu su 45i straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.

______________________________

* 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).

10)  17 straipsnis ▌iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis papildoma trečia pastraipa:"

„Jei atitinkamo subjekto pasiūlytomis priemonėmis sėkmingo pertvarkymo kliūtys veiksmingai sumažinamos arba pašalinamos, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, priima sprendimą. Tame sprendime nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis sėkmingo pertvarkymo kliūtys veiksmingai sumažinamos arba pašalinamos, ir reikalaujama, kad subjektas įgyvendintų pasiūlytas priemones.“;

b)  pridedama ši dalis:"

„8a. Pertvarkymo institucija kiekvieno pertvarkymo planavimo ciklo pabaigoje paskelbia anoniminį sąrašą, kuriame apibendrintai nurodomos visos nustatytos reikšmingos pertvarkymo kliūtys ir atitinkami veiksmai joms panaikinti. Taikomos šios direktyvos 84 straipsnyje nustatytos konfidencialumo nuostatos.“;

11)  18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Grupės lygmens pertvarkymo institucija praneša apie Sąjungos patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones konsoliduotos priežiūros institucijai, EBI, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu). Grupės lygmens pertvarkymo institucija ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su kompetentingomis institucijomis ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, neviršydamos savo įgaliojimų, kad pertvarkymo kolegijoje būtų priimtas bendras sprendimas dėl esminių kliūčių nustatymo ir, prireikus, dėl Sąjungos patronuojančiosios įmonės pasiūlytų priemonių bei dėl institucijų reikalaujamų priemonių kliūtims spręsti ar šalinti vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį finansiniam stabilumui visose valstybėse narėse, kuriose veikia grupė.“;

b)  9 dalis pakeičiama taip:"

„9. Nepriėmus bendro sprendimo dėl bet kurios iš 17 straipsnio 5 dalies g, h arba k punkte nurodytų priemonių taikymo, EBI, pertvarkymo institucijos prašymu pagal šio straipsnio 6, 6a ar 7 dalį, gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį.“;

12)  27 ir 28 straipsniai pakeičiami taip:"

„27 straipsnis

Ankstyvosios intervencijos priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos apsvarstytų galimybę taikyti ir, jei būtina, skubiai pritaikytų ankstyvosios intervencijos priemones, kai įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

Jei sąlygos sparčiai blogėja, susidaro nepalankios aplinkybės arba gaunama naujos informacijos apie subjektą, kompetentinga institucija gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 2019/2013 16 straipsnio 39 dalyje nurodytais įgaliojimais.

Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 arba, kai tinkama, pertvarkymo institucija nedelsdamos informuotų kompetentingą instituciją apie pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą.

1a.  Taikant 1 dalį, ankstyvosios intervencijos priemonės apima:

2.  Kompetentingos institucijos tinkamas ir savalaikes ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamosi tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamos, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą.

3.  Kiekvienai iš 1a dalyje nurodytų priemonių kompetentingos institucijos nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasi kompetentinga institucija gali įvertinti jos veiksmingumą.

Priemonės vertinimas atliekamas iškart suėjus terminui ir juo pasidalijama su pertvarkymo institucija. Jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos arba nėra veiksmingos, kompetentinga institucija pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija įvertina padėtį, kaip nurodyta 32 straipsnio 1 dalies a punkte.

4.  EBI ne vėliau kaip ... [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] paskelbia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais skatinamas nuoseklus priežastinių veiksnių taikymas, kai norima naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

28 straipsnis

Vyresniosios vadovybės ir valdymo organo pakeitimas

27 straipsnio 1a dalies e punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai būtų skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir kad juos patvirtintų kompetentinga institucija arba dėl jų būtų gautas jos pritarimas.“;

13)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

Kompetentinga institucija patikslina savo pasirinkimą pagal a arba b punktą laikinojo administratoriaus paskyrimo metu.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, kompetentinga institucija laikinojo administratoriaus paskyrimo metu papildomai patikslina to laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat bet kokius reikalavimus, keliamus įstaigos arba subjekto valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą.

Valstybės narės turi reikalauti, kad kompetentinga institucija viešai paskelbtų apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai laikinasis administratorius neturi įgaliojimų atstovauti įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui arba priimti sprendimus jos (jo) vardu.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad laikinasis administratorius atitiktų Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. Kompetentingų institucijų atliekamas vertinimas dėl to, ar laikinasis administratorius atitinka tuos reikalavimus, yra neatskiriama sprendimo paskirti tą laikinąjį administratorių dalis.

2.  Kompetentinga institucija apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus jo paskyrimo metu, atsižvelgdama į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto valdymo organo įgaliojimus pagal įstaigos arba subjekto įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas įstaigos arba subjekto valdymo organo administracines funkcijas. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai įstaigos arba subjekto atžvilgiu turi atitikti taikomą nacionalinę bendrovių teisę. Pasikeitus aplinkybėms, kompetentinga institucija gali koreguoti tokius įgaliojimus.

3.  Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu kompetentinga institucija nustato jo vaidmenį ir funkcijas. Toks vaidmuo ir funkcijos gali būti:

Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu kompetentinga institucija nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus.“;

b)  5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius gali pasinaudoti įgaliojimais sušaukti visuotinį įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį kompetentingos institucijos pritarimą.“;

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Kompetentingos institucijos prašymu laikinasis administratorius kompetentingos institucijos nustatytais intervalais, mažiausiai vieną kartą, praėjus pirmiesiems šešiems mėnesiams, ir bet kokiu atveju savo įgaliojimų termino pabaigoje parengia įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis atliko per savo paskyrimą, ataskaitas.“;

ca)  7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tą laikotarpį išimties tvarka galima pratęsti vieną kartą, jei vis dar vykdomos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. Kompetentinga institucija turi nustatyti, ar tos sąlygos vykdomos, ir turi pagrįsti tokį sprendimą akcininkams.“;

14)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Ankstyvosios intervencijos priemonių koordinavimas grupių atveju“;

b)  1–4 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Kai Sąjungos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu tenkinamos ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos pagal 27 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija, prieš nuspręsdama taikyti ankstyvosios intervencijos priemonę, apie tai praneša EBI ir konsultuojasi su kitomis kompetentingomis institucijomis priežiūros institucijų kolegijoje.

2.  Pranešusi ir pasikonsultavusi, kaip nurodyta 1 dalyje, konsoliduotos priežiūros institucija nusprendžia, ar atitinkamai Sąjungos patronuojančiajai įmonei taikyti ankstyvosios intervencijos priemones pagal 27 straipsnį, atsižvelgdama į tų priemonių poveikį grupės subjektams kitose valstybėse narėse. Konsoliduotos priežiūros institucija apie savo sprendimą praneša EBI ir kitoms priežiūros institucijų kolegijos kompetentingoms institucijoms.

3.  Tais atvejais, kai Sąjungos patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės atžvilgiu tenkinamos ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos pagal 27 straipsnį, už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija, ketinanti imtis priemonės pagal tuos straipsnius, apie tai praneša EBI ir konsultuojasi su konsoliduotos priežiūros institucija.

Gavusi tokį pranešimą konsoliduotos priežiūros institucija gali įvertinti tikėtiną ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo pagal 27 straipsnį atitinkamai įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui poveikį grupei ar grupės subjektams kitose valstybėse narėse. Konsoliduotos priežiūros institucija to vertinimo rezultatus pateikia kompetentingai institucijai per tris dienas.

Gavusi tokį pranešimą ir pasikonsultavusi, kompetentinga institucija nusprendžia, ar taikyti ankstyvosios intervencijos priemonę. Priimdama sprendimą ji deramai atsižvelgia į visus konsoliduotos priežiūros institucijos atliktus vertinimus. Kompetentinga institucija apie savo sprendimą praneša EBI, konsoliduotos priežiūros institucijai ir kitoms priežiūros institucijų kolegijos kompetentingoms institucijoms.

4.  Kai daugiau nei viena kompetentinga institucija ketina taikyti ankstyvosios intervencijos priemonę pagal 27 straipsnį daugiau nei vienai tai pačiai grupei priklausančiai įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui, konsoliduotos priežiūros institucija ir kitos atitinkamos kompetentingos institucijos įvertina, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį laikinąjį administratorių visiems susijusiems subjektams arba koordinuoti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymą daugiau nei vienai įstaigai arba subjektui, kad būtų galima lengviau įgyvendinti sprendimus siekiant atkurti atitinkamos įstaigos arba subjekto finansinę būklę. Vertinimas atliekamas priimant konsoliduotos priežiūros institucijos ir kitų atitinkamų kompetentingų institucijų bendrą sprendimą. Bendras sprendimas priimamas per penkias dienas nuo 1 dalyje minėto pranešimo dienos. Bendras sprendimas turi būti pagrįstas ir išdėstytas dokumente, kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia Sąjungos patronuojančiajai įmonei.

EBI kompetentingos institucijos prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnį.

Per penkias dienas nepriėmus bendro sprendimo, konsoliduotos priežiūros institucija ir patronuojamųjų įmonių kompetentingos institucijos gali priimti individualius sprendimus dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo įstaigoms arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytiems subjektams, už kuriuos jos atsakingos, ir dėl kitų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo.“;

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Bet kurios kompetentingos institucijos prašymu EBI gali padėti kompetentingoms institucijoms, kurios šios direktyvos priedo A skirsnio 4, 10, 11 ir 19 punktų atžvilgiu ketina taikyti vieną ar daugiau šios direktyvos 27 straipsnio 1a dalies a punkte minimų priemonių ir kurios ketina taikyti šios direktyvos 27 straipsnio 1a dalies c punkte arba šios direktyvos 27 straipsnio 1a dalies d punkte minimas vieną ar daugiau priemonių, siekdamos susitarimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį.“;

15)  įterpiamas 30a straipsnis:"

„30a straipsnis

Pasirengimas pertvarkymui

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms nedelsdamos praneštų apie:

Kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su pertvarkymo institucijomis, atidžiai stebi įstaigos arba subjekto būklę ir tai, kaip ji ar jis vykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytas priemones, kuriomis siekiama spręsti tos įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimo problemą, ir pirmos pastraipos c punkte nurodytas ankstyvosios intervencijos priemones.

2.  Manydamos, kad esama didelės rizikos, kad įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui gali būti taikomos viena ar daugiau 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kompetentingos institucijos apie tai kuo anksčiau praneša pertvarkymo institucijoms. Tame pranešime pateikiama ši informacija:

Gavusios pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su kompetentingomis institucijomis, įvertina, koks laikotarpis būtų pagrįstas 32 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai sąlygai įvertinti, atsižvelgdamos į įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sąlygų pablogėjimo spartą, galimą poveikį finansų sistemai, indėlininkų apsaugai ir klientų lėšų išsaugojimui, riziką, kad ilgas procesas padidins bendras sąnaudas klientams ir ekonomikai, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir visus kitus svarbius aspektus. Pertvarkymo institucijos tą vertinimą kuo anksčiau pateikia kompetentingoms institucijoms.

Gavusios pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos, stebi įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto būklę, tai, ar visos atitinkamos priemonės įgyvendinamos per joms įgyvendinti nustatytą laikotarpį, ir visus kitus svarbius pokyčius. Tuo tikslu pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos reguliariai posėdžiauja pertvarkymo institucijų nustatytu dažnumu, atsižvelgdamos į konkretaus atvejo aplinkybes. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos viena kitai nedelsdamos teikia visą svarbią informaciją.

3.  Kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms teikia visą pertvarkymo institucijų prašomą informaciją, būtiną visais šiais tikslais:

Kai kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją pertvarkymo institucijoms.

4.  Pertvarkymo institucijų įgaliojimai apima įgaliojimus parduoti įstaigą arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytą subjektą potencialiems pirkėjams arba nustatyti tokio pardavimo potencialiems pirkėjams tvarką, arba reikalauti, kad įstaiga ar subjektas tai padarytų šiais tikslais:

4a.  Kai naudodamasi 4 dalyje nurodytais įgaliojimais pertvarkymo institucija nusprendžia tiesiogiai siūlyti pirkti potencialiems pirkėjams, ji tinkamai atsižvelgia į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą naudojimosi tais įgaliojimais poveikį bendrai subjekto padėčiai.

5.  4 dalies tikslais pertvarkymo institucijos turi įgaliojimus prašyti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sukurti skaitmeninę platformą, skirtą dalytis informacija, kuri yra būtina tos įstaigos ar subjekto pardavimui potencialiems pirkėjams arba būtina pertvarkymo institucijos pasamdytiems konsultantams ir vertintojams. Tokiu atveju taikomas 84 straipsnio 1 dalies e punktas.

6.  Tam, kad pertvarkymo institucijos galėtų pasirengti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones.

7.  Pertvarkymo institucijos nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal 4 ir 5 dalis.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiautų:

Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos užtikrina, kad tos priemonės ir veiksmai būtų nuoseklūs, koordinuojami ir veiksmingi.“;

16)  31 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:"

17)  32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, įvertintų, ar įvykdyta 1 dalies a punkte nurodyta sąlyga.

Valstybės narės gali nurodyti, kad įvertinti, ar įvykdyta 1 dalies a punkte nurodyta sąlyga, gali ne tik kompetentinga institucija, bet ir pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, jei pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę turi tokiam vertinimui reikiamų priemonių, visų pirma, tinkamą prieigą prie susijusios informacijos. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija nedelsdama pateiktų pertvarkymo institucijai visą susijusią informaciją, kurios pastaroji prašo, kad galėtų atlikti vertinimą, prieš pertvarkymo institucijai ją informuojant apie savo ketinimą atlikti tą vertinimą arba po tokio informavimo.

1 dalies b punkte nurodytos sąlygos įvykdymo vertinimą atlieka pertvarkymo institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su kompetentinga institucija, nedelsdama pasikonsultavusi su IGS paskirta institucija ir, kai tinkama, su IUS, kurios narė yra įstaiga. Konsultuojantis su IUS apsvarstomos galimybės taikyti IUS priemones, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią įstaigos žlugimui. Kompetentinga institucija nedelsdama pateikia pertvarkymo institucijai pastarosios prašomą susijusią informaciją, kuria ji remsis atlikdama vertinimą. Kompetentinga institucija taip pat gali informuoti pertvarkymo instituciją, kad, jos nuomone, 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.“;

b)  4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:"

„d) reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai tokia parama teikiama viena iš 32c straipsnyje nurodytų formų;“;

ii)  antra – penkta pastraipos išbraukiamos;

c)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmas laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, jei tas pertvarkymo veiksmas yra būtinas vienam ar daugiau 31 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir yra proporcingas šiems tikslams, o likvidavus įstaigą pagal įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų veiksmingiau nebūtų pasiekta.

Preziumuojama, kad pertvarkymo veiksmai neatitinka viešojo intereso šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, jei pertvarkymo institucija nusprendė taikyti supaprastintas pareigas įstaigai, kaip numatyta pagal 4 straipsnį. Ši prezumpcija yra nuginčijama ir netaikoma, kai pertvarkymo institucija nustato, kad vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų kiltų pavojus, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą.

Valstybės narės užtikrina, kad atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą pertvarkymo institucija, remdamasi to vertinimo metu turima informacija, įvertintų ir palygintų visą nepaprastąją viešąją finansinę paramą, suteiktiną įstaigai tiek pertvarkymo atveju, tiek likvidavimo pagal taikytiną nacionalinę teisę atveju.“;

5a.  EBI padeda stebėti ir skatinti veiksmingą ir nuoseklų 5 dalyje nurodyto viešojo intereso vertinimo taikymą.

Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios datos] EBI pateikia taikymo srities ir 5 dalies taikymo visoje Sąjungoje ataskaitą. Ta ataskaita pateikiama Komisijai, kad būtų įvertintas 5 dalyje nurodytų priemonių veiksmingumas ir jų poveikis vienodoms sąlygoms.

Remdamasi ataskaitos rezultatais, EBI ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios datos] gali parengti techninius reguliavimo standartus, siekdama valstybėse narėse suderinti praktiką ir suvienodinti sąlygas.“;

18)  32a ir 32b straipsniai pakeičiami taip:"

„32a straipsnis

Centrinės įstaigos ir centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų pertvarkymo sąlygos

Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, tik tuomet, kai centrinė įstaiga ir visos jos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos arba pertvarkytina grupė, kuriai jos priklauso, kaip visuma tenkina 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

32b straipsnis

Procedūrų taikymas įstaigoms ir subjektams, kuriems netaikomi pertvarkymo veiksmai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet netenkina 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos, atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija turi įgaliojimus nedelsdama pradėti tvarkingo įstaigos ar subjekto likvidavimo procedūrą pagal taikytiną nacionalinę teisę.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas, kurie tvarkingai likviduojami pagal taikytiną nacionalinę teisę, per pagrįstą laikotarpį pasitrauktų iš rinkos arba nutrauktų bankininkystės veiklą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet netenkina 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija galėtų panaikinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį tik su sąlyga, kad pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto veiklos leidimo panaikinimas būtų pakankama sąlyga, kad atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija galėtų nedelsdama pradėti tvarkingo įstaigos ar subjekto likvidavimo procedūrą pagal taikytiną nacionalinę teisę.“;

19)  įterpiamas 32c straipsnis:"

„32c straipsnis

Nepaprastoji viešoji finansinė parama

1.  Valstybės narės užtikrina, kad su pertvarkymo veiksmais nesusijusi nepaprastoji viešoji finansinė parama įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui galėtų būti teikiama išimties tvarka tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:

2.  1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:

Pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaiga arba subjektas laikomi mokiais, jei kompetentinga institucija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas arba remiantis esamais lūkesčiais tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nebus pažeistas nė vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnyje arba atitinkamuose taikytinuose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nurodytų reikalavimų.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais atitinkama kompetentinga institucija kiekybiškai įvertina nuostolius, kuriuos įstaiga ar subjektas patyrė arba gali patirti. Tas kiekybinis įvertinimas grindžiamas bent turto kokybės patikrinimais, kuriuos atliko ECB, EBI arba nacionalinės institucijos, arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais vietoje. Jei tokių veiksmų negalima atlikti laiku, kompetentinga institucija savo įvertinimą gali grįsti įstaigos arba subjekto balanso vertinimu, jei balansas atitinka taikomas apskaitos taisykles ir standartus, patvirtintu nepriklausomo išorės auditoriaus. Kompetentinga institucija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad kiekybinis įvertinimas būtų grindžiamas įstaigos arba subjekto turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių rinkos verte.

1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis paramos priemonėmis gali būti tik tos priemonės, kurias kompetentinga institucija įvertino kaip būtinas įstaigos arba subjekto mokumui užtikrinti, pašalinant jų kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba Europos Centrinio Banko, EBI ar nacionalinių institucijų atliktą lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų ir, jei taikoma, patvirtintą kompetentingos institucijos.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, išimties tvarka leidžiama įsigyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, jei nustatyto trūkumo pobūdis yra toks, kad įsigijus bet kokias kitas nuosavų lėšų priemones ar kitas kapitalo priemones atitinkamai įstaigai ar subjektui nebūtų įmanoma pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Įsigytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suma neviršija 2 proc. atitinkamos įstaigos arba subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Jei kuri nors iš 1 dalies a punkte nurodytų paramos priemonių neišperkama, negrąžinama arba kitaip nenutraukiama pagal paramos priemonės taikymo užbaigimo strategijos, nustatytos tokios priemonės suteikimo metu, sąlygas, kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga arba subjektas pateiktų vienkartiniam naudojimui skirtą koregavimo planą. Koregavimo plane aprašomi veiksmai, kurių ketinama imtis siekiant užtikrinti arba atkurti atitiktį priežiūros reikalavimams, ilgalaikį įstaigos arba subjekto gyvybingumą ir gebėjimą grąžinti suteiktą sumą, taip pat būtų nurodytas susijęs laikotarpis.

Jeigu kompetentinga institucija nemano, kad vienkartiniam naudojimui skirtas koregavimo planas yra patikimas ar įgyvendinamas, arba jei įstaiga ar subjektas nesilaiko koregavimo plano, pagal 32 straipsnį atliekamas vertinimas, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti.

3.  EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto testavimo, tikrinimo ar veiklos, kuriuos atlikus gali būti taikomos 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytos paramos priemonės, rūšių.“;

20)  33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu, kai tas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

21)  33a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, naudodamosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais po to, kai pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir prieš priimdamos sprendimą dėl pertvarkymo, nedelsdamos apie tai praneštų įstaigai ar subjektui ir 83 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytoms institucijoms.“;

b)  9 dalis papildoma antra pastraipa:"

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai tokiais įgaliojimais naudojamasi reikalavimus atitinkančių indėlių atžvilgiu ir tie indėliai nelaikomi negrąžinamais pagal Direktyvą 2014/49/ES, indėlininkai turėtų galimybę iš tų indėlių paimti tinkamą dienai skirtą sumą.“;

22)  35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų paskirti specialųjį valdytoją, kuris pakeistų pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos valdymo organą arba su juo dirbtų. Pertvarkymo institucijos viešai praneša apie specialiojo valdytojo paskyrimą. Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad specialusis valdytojas būtų kvalifikuotas, turėtų gebėjimų ir žinių, būtinų jo funkcijoms vykdyti.

Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnis skiriant specialiuosius valdytojus netaikomas.“;

b)  2 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:"

„Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos akcininkų ir valdymo organo įgaliojimus.“;

c)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Valstybės narės reikalauja, kad specialusis valdytojas reguliariai, kaip nustato kompetentinga institucija, ir pradėjęs bei baigęs eiti pareigas rengtų jį paskyrusiai pertvarkymo institucijai pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos ekonominės ir finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis vykdo atlikdamas savo pareigas, ataskaitas.“;

23)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:"

„1. Prieš nustatydamos, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos arba atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo sąlygos, nurodytos 59 straipsnyje, pertvarkymo institucijos užtikrina, kad teisingą, apdairų ir tikrovišką įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą atliktų nepriklausomas nuo viešųjų institucijų, įskaitant pertvarkymo instituciją, ir nuo įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto asmuo.“;

b)  įterpiama 7a dalis:"

„7a. Kai būtina pagrįsti 4 dalies c ir d punktuose nurodytus sprendimus, vertintojas 6 dalies c punkte nurodytą informaciją papildo nebalansinio turto ir įsipareigojimų, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą, vertės įverčiu.“;

24)  37 straipsnis papildomas 11 dalimi:"

„11. EBI stebi pertvarkymo institucijų veiksmus ir pasirengimą, kad užtikrintų veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą pertvarkymo atveju. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai esamos praktikos ir galimų skirtumų valstybėse narėse dabartinės padėties ataskaitą ir prireikus stebi toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

25)  40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Kad būtų galima įgyvendinti laikinos įstaigos sukūrimo priemonę ir atsižvelgiant į poreikį išlaikyti ypatingos svarbos funkcijas laikinoje įstaigoje arba pasiekti kurį nors iš pertvarkymo tikslų, valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus perduoti laikinai įstaigai visus šiuos straipsnius:“;

b)  2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas 43 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu tikslu nekliudo pertvarkymo institucijos gebėjimui kontroliuoti laikiną įstaigą. Jeigu taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę sudaromos sąlygos visą laikinos įstaigos kapitalą suteikti konvertuojant įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, į akcijas arba kitų rūšių kapitalo priemones, gali būti netaikomas reikalavimas, kad laikina įstaiga turi visiškai arba iš dalies priklausyti vienai ar daugiau viešųjų institucijų.“;

26)  42 straipsnio 5 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) toks perdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą pertvarkomos įstaigos, laikinos įstaigos arba pačios turto valdymo įmonės veikimą; arba“;

27)  44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė galėtų būti taikoma visiems įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinys, kurie nėra išbraukti iš tos priemonės taikymo srities pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:"

▌

28)  44a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įterpiamos šios dalys:"

Kredito įstaiga, remdamasi mažmeninio kliento pagal 3 dalį pateikta informacija, užtikrina, kad pirkimo metu būtų laikomasi šios dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų.

6b.  6a dalyje nurodytos tinkamos priemonės, kurias išleidžianti kredito įstaiga parduoda savo indėlininkams, kurie laikomi mažmeniniais investuotojais, neįvykdžius toje dalyje nustatytų sąlygų, neįskaitomos į 45e arba 45f straipsnio reikalavimus tol, kol tas priemones turi indėlininkas, kuriam jos buvo parduotos.

6c.  Pertvarkymo institucijos, atlikdamos pertvarkymo galimybių vertinimą pagal 15 ir 16 straipsnius, kasmet konkrečių grupių ir konkrečių įstaigų lygmeniu stebi, kokiu mastu MREL vykdyti tinkamas priemones turi mažmeniniai investuotojai, ir bent kartą per metus praneša rezultatus EBI.“;

b)  papildoma šiomis dalimis:"

„7a. Valstybės narės neprivalo šio straipsnio 6a ir 6b dalių taikyti 6a dalyje nurodytoms priemonėms, išleistoms anksčiau nei ... [12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

8.  Ne vėliau kaip … [LB prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI pateikia Komisijai šio straipsnio taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje palyginamos priemonės, kurias valstybės narės priėmė siekdamos laikytis šio straipsnio, analizuojamas jų veiksmingumas apsaugant neprofesionaliuosius investuotojus ir įvertinamas jų poveikis tarpvalstybinėms operacijoms.

Remdamasi ta ataskaita, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva.“;

29)  45 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos ir 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai to iš jų reikalauja ir pagal šį straipsnį ir 45a–45i straipsnius nustato pertvarkymo institucija.“;

30)  45b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4, 5 ir 7 dalyse žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

b)  8 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirmoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

ii)  antros pastraipos c punkte žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektas“;

iii)  ketvirtoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

c)  straipsnis papildomas 10 dalimi:"

31)  45c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“;

b)  4 dalis pakeičiama taip:"

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šios pakeitimų direktyvos įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;

c)  7 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“;

32)  įterpiamas 45ca straipsnis:"

„45ca straipsnis

Perdavimo strategijoms ▌taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas

1.  Taikydama 45c straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje ▌ numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pertvarkymo institucija 45c straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:

▌

3.  Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 45c straipsnio 3 dalį, arba sumą, kuri yra mažesnė nei 13,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir mažesnė nei 5 proc. šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsnius.“;

33)  45d straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:"

„45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, taikomą pertvarkytinam subjektui, kuris yra G-SII subjektas, sudaro:“;

34)  45f straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Nukrypstant nuo šios dalies pirmos ir antros pastraipų, Sąjungos patronuojančiosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, bet yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės, 45c ir 45d straipsniuose nustatytus reikalavimus turi vykdyti konsoliduotai.“;

35)  45l straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) kaip pagal 45e arba 45f straipsnį nustatytas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas buvo įgyvendinamas nacionaliniu lygmeniu, įskaitant 45ca straipsnį, visų pirma, ar buvo valstybių narių panašiems subjektams nustatytų lygių skirtumų;“

b)  3 dalies antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:"

„2 dalyje nurodyta pareiga nebetaikoma po to, kai pateikiama antra ataskaita.“;

35a)  45m straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, pertvarkymo institucijos nustato tinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytos įstaigos arba subjektai turi užtikrinti atitinkamai 45e arba 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų arba 45b straipsnio 4, 5 arba 7 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą, jeigu įstaigoms arba subjektams šie reikalavimai taikomi dėl to, kad įsigaliojo .... [ši iš dalies keičianti direktyva]. Terminas institucijoms ir subjektams pradėti laikytis 12f arba 45f straipsnio reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, yra ... [ketveri metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos].

Pertvarkymo institucija nustato tarpinius tikslinius atitinkamai 12f arba 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, lygius, kurių šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos ar subjektai turi laikytis nuo ... [dveji metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos]. Paprastai, nustatant tarpinius tikslinius lygius užtikrinamas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui vykdyti, formavimas.

36)  45m straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. 45b straipsnio 4 ir 7 dalyse ir, kai taikoma, 45c straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi trejų metų laikotarpiu po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas arba grupė, kuriai priklauso pertvarkytinas subjektas, buvo nustatyti kaip esantys G-SII arba ne ES G-SII, arba pertvarkytinas subjektas atsiduria 45c straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytoje situacijoje.“;

37)  46 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

38)  47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„i) pagal 59 straipsnį į atitinkamas įstaigos išleistas kapitalo priemones vadovaujantis 59 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais arba“;

39)  52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Pertvarkymo institucija išskirtinėmis aplinkybėmis gali pratęsti vieno mėnesio trukmės verslo reorganizavimo plano pateikimo terminą dar vienu mėnesiu.“;

b)  5 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas į verslo reorganizavimo planą įtrauktų papildomų elementų.“;

40)  53 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Kai pertvarkymo institucija, pasinaudodama 63 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais įgaliojimais, įsipareigojimo, įskaitant įsipareigojimą, dėl kurio atsiranda apskaitos atidėjinys, pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą sumažina iki nulio, tas įsipareigojimas ir visos su juo susijusios pareigos ar reikalavimai, kurie nėra sukaupti naudojimosi įgaliojimais metu, laikomi visomis prasmėmis įvykdytais ir jų negalima įrodyti jokioje vėlesnėje procedūroje, susijusioje su vėlesniu pertvarkomos įstaigos arba tos įstaigos teises perėmusio subjekto likvidavimu.“;

41)  55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) įsipareigojimas nėra 108 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytas indėlis;“;

b)  2 dalies penkta ir šešta pastraipos pakeičiamos taip:"

„Jei pertvarkymo institucija, pagal 15 ir 16 straipsnius vertindama įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybę arba bet kuriuo kitu metu, nustato, kad kurioje nors įsipareigojimų klasėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, kurių atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartinė sąlyga neįtraukta, kartu su įsipareigojimais, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal 44 straipsnio 2 dalį netaikoma arba tikėtina, kad ji jiems nebus taikoma pagal 44 straipsnio 3 dalį, bendra suma sudaro daugiau nei 10 % tos klasės, ji nedelsdama įvertina to konkretaus fakto poveikį sėkmingam tos įstaigos ar subjekto pertvarkymui, įskaitant poveikį sėkmingam pertvarkymui, atsirandantį dėl rizikos pažeisti 73 straipsnyje numatytas kreditorių apsaugos priemones, kai tinkamiems įsipareigojimams taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai.

Jei pertvarkymo institucija, remdamasi šios dalies penktoje pastraipoje nurodytu vertinimu, padaro išvadą, kad įsipareigojimai, kurių atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartinė sąlyga neįtraukta, sukuria esminę sėkmingo pertvarkymo kliūtį, ji atitinkamai taiko 17 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, kad pašalintų tą sėkmingo pertvarkymo kliūtį.“;

c)  įterpiama ši dalis:"

Kai įstaigos ir subjektai priklauso pertvarkytinai grupei, ataskaitą dėl pertvarkytinos grupės parengia pertvarkytinas subjektas tiek, kiek reikalaujama pagal 1 dalies antrą ir trečią pastraipas.“;

d)  straipsnis papildomas šia dalimi:"

„8a. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato 2a dalyje nurodytų pertvarkymo institucijoms teikiamos informacijos teikimo procedūras ir vienodus formatus bei šablonus.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.“;

42)  59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies e punktas pakeičiamas taip:"

„e) įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui yra reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai ta parama teikiama viena iš 32c straipsnyje nurodytų formų.“;

b)  4 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) atsižvelgiant į laiką, poreikį veiksmingai įgyvendinti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus arba pertvarkymo strategiją pertvarkytinai grupei ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvias privačiojo sektoriaus priemones, priežiūros veiksmus ar ankstyvosios intervencijos priemones, išskyrus kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą, kaip nurodyta 1a dalyje, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto arba grupės žlugimui.“;

43)  63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  m punktas pakeičiamas taip:"

„m) įgaliojimus prašyti, kad kompetentinga institucija laiku, nukrypstant nuo Direktyvos 2013/36/ES 22 straipsnyje ir Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnyje nustatytų laikotarpių, įvertintų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį įsigyjantį asmenį;“;

ii)  dalis papildoma n punktu:"

„n) įgaliojimus pertvarkomos įstaigos vardu teikti prašymus pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį.“;

b)  2 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) vadovaujantis 3 straipsnio 6 dalimi ir 85 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai gauti kokio nors viešo ar privataus asmens, įskaitant pertvarkomos įstaigos akcininkus arba kreditorius ir kompetentingas institucijas, patvirtinimą arba sutikimą Direktyvos 2013/36/ES 22–27 straipsnių tikslais;“;

44)  71a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

45)  74 straipsnio 3 dalis papildoma d punktu:"

„d) nustatant nuostolius, kuriuos indėlių garantijų sistema būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, taikomi Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnyje ir pagal tą straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti kriterijai ir metodika.“;

45a)  84 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„6a. Šis straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis numatytas tos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Jeigu tos informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimo.“;

46)  88 straipsnyje įterpiama 6a dalis:"

„6a. Siekiant palengvinti 10 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių vykdymą ir keistis svarbia informacija, įstaigos, turinčios svarbių filialų kitose valstybėse narėse, pertvarkymo institucija įsteigia pertvarkymo kolegiją ir jai pirmininkauja.

Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija nusprendžia, kurios institucijos dalyvauja pertvarkymo kolegijos posėdyje arba veikloje, atsižvelgdama į planuotinos ar koordinuotinos veiklos svarbą toms institucijoms, visų pirma į galimą poveikį finansų sistemos stabilumui atitinkamose valstybėse narėse ir pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis.

Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija visus pertvarkymo kolegijos narius iš anksto išsamiai informuoja apie rengiamus tokius posėdžius, juose svarstytinus pagrindinius klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija visus kolegijos narius taip pat laiku išsamiai informuoja apie veiksmus, kurių imtasi tų posėdžių metu, arba apie įgyvendintas priemones.“;

46a)  90 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„4a. 84 straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis numatytas tos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Jeigu tos informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimo.“;

47)  91 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija gali būti įtraukta į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems adresatams pagal 81 straipsnio 3 dalį perduodamus pranešimus.“;

b)  7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“;

48)  92 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“;

49)  97 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Prireikus pertvarkymo institucijos sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis. Tie susitarimai turi atitikti EBI bendrąjį susitarimą.

Prireikus kompetentingos institucijos sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis. Tie susitarimai atitinka EBI bendrąjį susitarimą ir jais užtikrinama, kad būtų taikoma garantija, kad trečiųjų valstybių institucijoms atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai reikalavimams, nurodytiems 84 straipsnyje.“;

50)  98 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos ir kompetentingos ministerijos keistųsi konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis tik tada, kai įvykdomos visos šios sąlygos:“;

b)  dalis papildoma antra ir trečia pastraipomis:"

Antros pastraipos tikslais su gaivinimu ir pertvarkymu susijusi informacija apima visą informaciją, tiesiogiai susijusią su kompetentingų institucijų užduotimis pagal šią direktyvą, visų pirma gaivinimo planavimą ir gaivinimo planus, ankstyvosios intervencijos priemones ir keitimąsi informacija su pertvarkymo institucijomis pertvarkymo planavimo, pertvarkymo planų ir pertvarkymo veiksmų klausimais.“;

51)  101 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Tuo atveju, kai pertvarkymo institucija nustato, jog tikėtina, kad dėl pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais dalis įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto nuostolių bus netiesiogiai perduodama pertvarkymo finansavimo struktūrai, taikomi 44 straipsnyje nustatyti pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojantys principai.“;

52)  102 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turima finansavimo lėšų suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarių įnašų rinkimas pagal 103 straipsnį atnaujinamas ir vyksta tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Pertvarkymo institucijos gali atidėti pagal 103 straipsnį renkamų reguliarių įnašų rinkimą ne daugiau kaip trejiems metams, kai surinktina suma pasiekia sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio pertvarkymo institucijos gebėjimui naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras pagal 101 straipsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.“;

53)  103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Siekiant 102 straipsnyje nustatyto tikslinio lygio, į reikalingą finansavimo lėšų sumą galima įtraukti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto įkaitu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai pertvarkymo institucijoms naudoti 101 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 30 % visos pagal šį straipsnį surinktų įnašų sumos. Neviršydama tos ribos, pertvarkymo institucija kasmet nustato neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalį, palyginti su bendra pagal šį straipsnį surinktinų įnašų suma.“;

b)  įterpiama ši 3a dalis:"

„3a. Pertvarkymo institucija pareikalauja neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, prisiimtų pagal šio straipsnio 3 dalį, kai reikia naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras pagal 101 straipsnį.

Kai subjektas nebepatenka į 1 straipsnio taikymo sritį ir jam nebetaikoma pareiga mokėti įnašus pagal šio straipsnio 1 dalį, pertvarkymo institucija pareikalauja pagal 3 dalį prisiimtų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, kurie dar turi būti įvykdyti. Jei su neatšaukiamu mokėjimo įsipareigojimu susijęs įnašas tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, pertvarkymo institucija panaikina įsipareigojimą ir grąžina įkaitą. Jei įnašas nėra tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, pertvarkymo institucija konfiskuoja įkaitą ir panaikina įsipareigojimą.“;

54)  104 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Papildomi ex post įnašai neviršija 12,5 % 102 straipsnyje nurodyto tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“;

55)  108 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

b)  straipsnis papildomas 8 ir 9 dalimis:"

„8. Kai 37 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės naudojamos tik daliai pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perduoti, pertvarkymo finansavimo struktūra turi turėti reikalavimą likusios įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu dėl išlaidų ir nuostolių, kuriuos pertvarkymo finansavimo struktūra patyrė dėl pertvarkymui pagal 101 straipsnio 1 dalį skirtų įnašų, susijusių su nuostoliais, kuriuos kitu atveju būtų patyrę kreditoriai.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 8 dalyje ir 37 straipsnio 7 dalyje nurodytiems pertvarkymo finansavimo struktūros reikalavimams jų įprastines bankroto bylas reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose būtų suteiktas privilegijuotas prioritetas, kuris yra didesnis nei indėliams ir indėlių garantijų sistemoms pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas prioritetas.“;

56)  109 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

Valstybės narės užtikrina, kad, indėlių garantijų sistemai prisidėjus įnašu antroje pastraipoje nurodytais atvejais, pertvarkoma įstaiga susilaikytų nuo akcijų dalies kitose įmonėse įsigijimo, taip pat paskirstymo, susijusio su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, arba mokėjimų už papildomas 1 lygio priemones, arba kitos veiklos, dėl kurios gali susidaryti netenkamų lėšų srautas.

Visais atvejais indėlių garantijų sistemos įnašo išlaidos negali būti didesnės už indėlių grąžinimo indėlininkams išlaidas, indėlių garantijų sistemos apskaičiuotas pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį.

Kai atlikus vertinimą pagal 74 straipsnį, nustatoma, kad iš indėlių garantijų sistemos pertvarkymui skirto įnašo išlaidos buvo didesnės už nuostolius, kurių ji būtų patyrusi, jei įstaiga būtų buvusi likviduota pagal įprastinę bankroto procedūrą atveju, indėlių garantijų sistema turi teisę reikalauti, kad iš pertvarkymo finansavimo struktūros būtų sumokėtas skirtumas pagal 75 straipsnį.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su indėlių garantijų sistema dėl indėlių grąžinimo numatomų išlaidų pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį ir laikydamasi šios direktyvos 36 straipsnyje nurodytų sąlygų, nustatytų indėlių garantijų sistemos įnašo sumą pagal 1 dalį.

Pertvarkymo institucija praneša apie savo sprendimą, nurodytą pirmoje pastraipoje, indėlių garantijų sistemai, su kuria įstaiga yra susijusi. Indėlių garantijų sistema tą sprendimą įgyvendina nedelsdama.“;

b)  įterpiamos 2a ir 2b dalys:"

„2a. Kai indėlių garantijų sistemos lėšos naudojamos pagal 1 dalies pirmos pastraipos a punktą siekiant prisidėti prie pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimo, valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistema perduotų savo turimas pertvarkomos įstaigos akcijas ar kitas kapitalo priemones privačiajam sektoriui, kai tik tai leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės.

Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistema pirmoje pastraipoje nurodytas akcijas ir kitas kapitalo priemones pardavinėtų atvirai ir skaidriai ir kad parduodant jas nebūtų pateikta klaidinga informacija arba nebūtų diskriminuojami potencialūs pirkėjai. Toks pardavimas vykdomas komercinėmis sąlygomis.

2b.  Indėlių garantijų sistemos įnašas pagal 1 dalies antrą pastraipą įtraukiamas skaičiuojant 44 straipsnio 5 dalies a punkte ir 44 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytas ribas.

Kai naudojant indėlių garantijų sistemą pagal 1 dalies antrą pastraipą kartu su akcininkų ir kitų nuosavybės priemonių turėtojų, atitinkamų kapitalo priemonių ir kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojų įnašu į nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą galima naudotis pertvarkymo finansavimo struktūra, indėlių garantijų sistemos įnašas neviršija sumos, būtinos siekiant laikytis 44 straipsnio 5 dalies a punkte ir 44 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytų ribų. Po indėlių garantijų sistemos įnašo pertvarkymo finansavimo struktūra naudojama laikantis 44 ir 101 straipsniuose nustatytų pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojančių principų.

Nukrypstant nuo įnašų iš indėlių garantijų sistemos apribojimo pagal šios dalies antrą pastraipą, kai tenkinamos 44 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, reikalaujama papildomo indėlių garantijų sistemos įnašo. Tas papildomas įnašas yra lygus pertvarkymo finansavimo struktūros įneštai sumai, viršijančiai 44 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą 5 proc. ribą, padaugintai iš apdraustųjų indėlių dalies, sudarančios visų su perdavimu susijusių įsipareigojimų dalį.

c)  3 dalis išbraukiama;

d)  5 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

57)  111 straipsnio 1 dalis papildoma e punktu:"

„e) kai nesilaikoma 45e arba 45f straipsnyje nurodyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo.“;

58)  128 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Institucijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija“;

b)  straipsnis papildomas šia dalimi:"

„Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, EBI, Bendra pertvarkymo valdyba, ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos nariai Komisijos prašymu per nustatytą laikotarpį pateikia jai informaciją, būtiną jos užduotims, susijusioms su politikos formavimu, įskaitant poveikio vertinimų atlikimą, pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą ir dalyvavimą teisėkūros procese, atlikti. Komisijai ir Komisijos darbuotojams gautos informacijos atžvilgiu taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014* 88 straipsnyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.“;

______________________________

* 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

59)  įterpiamas 128a straipsnis:"

„128a straipsnis

Krizių valdymo modeliavimas

1.  EBI koordinuoja reguliarią Sąjungos masto veiklą, skirtą šios direktyvos, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvos 2014/49/ES taikymui tarpvalstybiniais atvejais testuoti visais šiais aspektais:

2.  EBI parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi pagrindiniai tokios veiklos metu nustatyti faktai ir išvados. Ataskaita skelbiama viešai.“

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ... [LB prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šios pakeitimų direktyvos įsigaliojimo datos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo ... [LB prašoma įrašyti datą – 1 diena po šios pakeitimų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C 307, 2023 8 31, p. 19. (2) OL C 349, 2023 9 29, p. 161. (3) * Visame tekste padarytų pakeitimų pagrindas – 1 pakeitimo priėmimas. Naujos arba iš dalies pakeistos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu; išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (4) OL C , , p. . (5) OL C , , p. . (6) Finansinio stabilumo taryba, „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“, 2014 m. spalio 15 d. (7) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190). (8) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1). (9) 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1). (10) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). (11) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64). (12) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1). (13) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149). (14) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). (15) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1). (16) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). (17) COM(2018)0133 galutinis. (18) COM(2020)0822 galutinis. (19) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1). (20) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1). (21) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226). (22) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296). (23) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl indėlių apsaugos taikymo srities, indėlių garantijų sistemų lėšų naudojimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir skaidrumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/49/ES (COM(2023)0228 – C9-0133/2023 – 2023/0115(COD))

P9_TA(2024)0328 A9-0154/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0228),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0133/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0154/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria dėl indėlių apsaugos taikymo srities, indėlių garantijų sistemų lėšų naudojimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir skaidrumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/49/ES(2)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES(6) 19 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija peržiūrėjo tos direktyvos taikymą ir taikymo sritį ir padarė išvadą, kad indėlininkų apsaugos Sąjungoje tikslas sukuriant indėlių garantijų sistemas (IGS) iš esmės pasiektas. Tačiau Komisija taip pat padarė išvadą, kad reikia pašalinti likusias indėlininkų apsaugos spragas ir gerinti IGS veikimą, kartu suderinant taisykles, taikomas IGS intervencijoms, kurios nėra išmokų procedūros;

(1a)  šiuo metu bankų sąjunga grindžiama tik dviem iš trijų numatytų ramsčių, t. y. bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM). Todėl ji tebėra neužbaigta, nes nėra trečiojo ramsčio – Europos indėlių draudimo sistemos (EIDS). Šiuo metu atliekama Sąjungos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra siekiama sudaryti sąlygas baigti kurti bankų sąjungą ir taip pat sukurti EIDS. Bankų sąjungos sukūrimas yra neatsiejama ekonominės ir pinigų sąjungos ir finansinio stabilumo dalis, o jį pasiekti bus galima visų pirma mažinant vadinamojo užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, riziką;

(1b)  siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie bankų sąjungos sukūrimo, būtina suderinti funkcijas, kurias IGS gali atlikti. Todėl kai kurios į Direktyvą 2014/49/ES įtrauktos galimybės spręsti savo nuožiūra pagal nacionalinę teisę turėtų būti apribotos, o visos IGS turėtų galėti finansuoti pertvarkymo priemones, prevencines priemones ir kitas indėlininkų išmokėjimui alternatyvias priemones;

(1c)  Sąjungos krizių valdymo sistema turėtų visada užtikrinti, kad nuostoliai nebūtų nacionalizuojami, o mokesčių mokėtojų ištekliai nebūtų naudojami sunkumų patiriančioms kredito įstaigoms padėti arba gelbėti;

(2)  įsipareigojimų mokėti įnašus į IGS arba teikti informaciją indėlininkams ir IGS nevykdymas galėtų pakenkti indėlininkų apsaugos tikslui. Už pavėluotą įnašų mokėjimą IGS arba, kai aktualu, paskirtos valdžios institucijos gali taikyti pinigines sankcijas. Svarbu gerinti IGS, paskirtų ir kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimą, kad būtų galima imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų kredito įstaigos, kuri nesilaiko savo įsipareigojimų, atžvilgiu. Nors kompetentingų valdžios institucijų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių taikymas kredito įstaigoms reglamentuojamas nacionaliniais įstatymais ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES(7), būtina užtikrinti, kad paskirtos valdžios institucijos laiku informuotų kompetentingas valdžios institucijas apie visus kredito įstaigų įsipareigojimų pagal indėlių apsaugos taisykles pažeidimus;

(3)  siekdama remti tolesnę IGS praktikos konvergenciją ir padėti IGS testuoti savo atsparumą, Europos bankininkystės institucija (EBI) turėtų parengti IGS sistemų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimui skirtų reguliavimo standartų projektus;

(4)  pagal Direktyvos 2014/49/ES 5 straipsnio 1 dalies d punktą tam tikrų finansų įstaigų, įskaitant investicines įmones, indėliams IGS draudimas netaikomas. Tačiau lėšos, kurias tos finansų įstaigos gauna iš savo klientų ir kurias jos klientų vardu deponuoja kredito įstaigoje teikdamos paslaugas, turėtų būti apsaugotos laikantis tam tikrų sąlygų;

(5)  indėlininkų, kurie šiuo metu apsaugoti užtikrinant lėšų grąžinimą iš IGS, įvairovė grindžiama noru apsaugoti neprofesionalius investuotojus, tačiau laikoma, kad profesionaliems investuotojams tokios apsaugos nereikia. Dėl šios priežasties viešojo sektoriaus institucijoms draudimas nebuvo taikomas. Tačiau dauguma viešojo sektoriaus institucijų (kurios kai kuriose valstybėse narėse apima mokyklas ir ligonines) negali būti laikomos profesionaliais investuotojais. Todėl būtina užtikrinti, kad visų neprofesionalių investuotojų, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, indėliams galėtų būti taikoma IGS teikiama apsauga;

(6)  indėliai, atsirandantys dėl tam tikrų įvykių, įskaitant iš privataus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių, arba dėl tam tikrų draudimo išmokų išmokėjimo, gali lemti laikinai didelius indėlius. Dėl šios priežasties Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnio 2 dalimi valstybės narės šiuo metu įpareigojamos užtikrinti, kad dėl tų įvykių atsiradę indėliai būtų apsaugoti didesne nei 100 000 EUR suma bent tris mėnesius, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti. Siekiant suderinti indėlininkų apsaugą Sąjungoje ir sumažinti administracinį sudėtingumą bei teisinį netikrumą, susijusį su tokių indėlių apsaugos taikymo sritimi, būtina nustatyti suderintą jų apsaugą mažiausia bent 500 000 EUR ir didžiausia 2 500 000 EUR suma suderintam šešių mėnesių laikotarpiui, be jau taikomos 100 000 EUR draudimo sumos. Valstybėms narėms nuostatas dėl apsaugomų sumų perkėlus į nacionalinę teisę, Komisija turėtų atlikti jų peržiūrą, siekdama nustatyti, ar didžiausia suma turėtų būti sumažinta, atsižvelgiant į tai, ar apsaugomos sumos yra proporcingos ir ar užtikrinamos vienodos sąlygos visoje Sąjungoje;

(7)  nekilnojamojo turto sandorio metu iki faktinio atsiskaitymo už sandorį lėšos gali būti pervedamos į įvairias sąskaitas. Todėl, siekiant apsaugoti indėlininkus, kurie vienodomis sąlygomis vykdo nekilnojamojo turto sandorius, iš pardavimo gautoms pajamoms ir lėšoms, įneštoms privačiam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti iš anksto nustatytu trumpuoju laikotarpiu, turėtų būti taikoma laikinai didelių sumų sąskaitoje apsauga;

(8)  siekiant užtikrinti, kad iš IGS grąžintina suma būtų išmokėta laiku, ir supaprastinti administracines ir skaičiavimo taisykles, apskaičiuojant grąžintiną sumą turėtų būti panaikinta laisvė atsižvelgti į įsipareigojimus, kurių terminas yra suėjęs;

(9)  būtina optimizuoti IGS veiklos pajėgumus ir sumažinti jų administracinę naštą. Dėl tos priežasties turėtų būti nustatyta, kad nustatant indėlininkus, kurie turi teisę į indėlius naudos gavėjo sąskaitose, arba vertinant, ar indėlininkams gali būti taikomos laikinai didelių sumų sąskaitoje apsaugos priemonės, indėlininkai ir sąskaitų turėtojai savo priemonėmis turi įrodyti savo teises;

(10)  tam tikriems indėliams, kai IGS turi patikrinti reikalavimą grąžinti, gali būti taikomas ilgesnis grąžinimo laikotarpis. Siekiant suderinti taisykles visoje Sąjungoje, grąžinimo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo atitinkamų dokumentų gavimo;

(11)  administracinės išlaidos, susijusios su nedidelių sumų iš neaktyvių sąskaitų grąžinimu, gali būti didesnės už naudą indėlininkui. Todėl būtina nurodyti, kad iki tam tikros ribos, kuri turėtų būti nustatyta nacionaliniu lygmeniu, IGS neturėtų būti įpareigotos imtis aktyvių veiksmų tokiose sąskaitose laikomiems indėliams grąžinti. Tačiau indėlininkai vis tiek turėtų turėti teisę reikalauti grąžinti tokią sumą. Be to, kai tas pats indėlininkas taip pat turi kitų, aktyvių sąskaitų, IGS turėtų įtraukti tą sumą skaičiuodama grąžintiną sumą;

(12)  IGS taiko įvairius indėlių grąžinimo metodus, pradedant grynųjų pinigų išmokėjimu ir baigiant elektroniniais pervedimais. Tačiau, siekiant užtikrinti IGS grąžintų sumų atsekamumą ir laikytis Sąjungos sistemos dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslų, išmokos indėlininkams kredito pervedimais turėtų būti numatytasis išmokėjimo metodas, kai išmoka viršija 10 000 EUR sumą;

(13)  finansų įstaigoms indėlių apsauga netaikoma. Tačiau tam tikros finansų įstaigos, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas, mokėjimo įstaigas ir investicines įmones, taip pat į banko sąskaitas deponuoja iš savo klientų gautas lėšas, dažnai laikinai, kad įvykdytų apsaugos pareigas pagal sektorių teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB(8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366(9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES(10). Atsižvelgiant į didėjantį tų finansų įstaigų vaidmenį, IGS turėtų apsaugoti tokius indėlius su sąlyga, kad tie klientai buvo arba gali būti nustatyti;

(14)  finansų įstaigų klientai ne visada žino, kurią kredito įstaigą finansų įstaiga pasirinko jų lėšoms deponuoti. Todėl IGS neturėtų sumuoti tokių indėlių su indėliu, kurį tie patys klientai galėtų turėti kredito įstaigoje, kurioje finansų įstaiga yra deponavusi jų indėlius. Kredito įstaigos gali nežinoti, koks klientas turi teisę į sumą, laikomą kliento sąskaitose, arba neturėti galimybės patikrinti ir registruoti atskirų tų klientų duomenų; ▌

(15)  išmokėdamos išmokas indėlininkams, IGS gali susidurti su situacijomis, kurios kelia susirūpinimą dėl pinigų plovimo. Todėl IGS, gavusios pranešimą, kad finansinės žvalgybos padalinys sustabdė banko arba mokėjimo sąskaitos veiklą pagal taikomas kovos su pinigų plovimu taisykles, turėtų sustabdyti išmokas indėlininkui;

(16)  Direktyvos 2014/49/ES 9 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai IGS atlieka mokėjimus pagal pertvarkymo procedūras, IGS turėtų turėti reikalavimą iš atitinkamos kredito įstaigos gauti sumą, kuri lygi jos išmokamoms sumoms, ir tas reikalavimas turėtų būti tokio paties prioriteto kaip apdraustieji indėliai. Toje nuostatoje IGS įnašas, skirtas pertvarkymui taikant veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategiją, ir IGS įnašas, skirtas perdavimo strategijai finansuoti (kai taikoma verslo pardavimo arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė) neskiriamas, o likęs subjektas likviduojamas. Siekiant užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą dėl IGS reikalavimo buvimo ir jo sumos skirtinguose scenarijuose, būtina nurodyti, kad tais atvejais, kai IGS įnašu padedama taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, arba alternatyvias priemones, kuriomis kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų, įskaitant indėlius, rinkinys perduodamas gavėjui, ta IGS turėtų turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu, vėliau vykdant jo likvidavimo procedūras pagal nacionalinę teisę. Siekiant užtikrinti, kad likusiame subjekte palikti kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų tos kredito įstaigos nuostolius ir būtų padidinta lėšų IGS grąžinimo galimybė bankroto atveju, IGS reikalavimui turėtų būti suteiktas toks pat prioritetas kaip ir apdraustiesiems indėliams. Jeigu taikoma veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė (t. y. kredito įstaiga tęsia savo veiklą), IGS indėlis yra suma, kuria apdraustieji indėliai būtų buvę nurašyti arba konvertuoti tos kredito įstaigos nuostoliams padengti, jei apdraustieji indėliai būtų įtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo sritį. Todėl IGS įnašas neturėtų reikšti reikalavimo pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, nes taip būtų panaikintas IGS įnašo tikslas;

(17)  siekiant užtikrinti IGS praktikos konvergenciją ir teisinį tikrumą indėlininkams dėl savo indėlių susigrąžinimo, taip pat siekiant išvengti veiklos kliūčių IGS, svarbu nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį, per kurį indėlininkai galėtų reikalauti grąžinti jų indėlius tais atvejais, kai vykdant išmokėjimą IGS negrąžino indėlininkams indėlių per Direktyvos 2014/49/ES 8 straipsnyje nustatytus terminus;

(18)  pagal Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. IGS turimi finansiniai ištekliai pasiektų bent 0,8 % jos narių apdraustųjų indėlių sumos tikslinį lygį. Siekiant objektyviai įvertinti, ar IGS atitinka tą reikalavimą, turėtų būti nustatytas aiškus bazinis laikotarpis apdraustųjų indėlių sumai ir IGS turimiems finansiniams ištekliams nustatyti. Atsižvelgiant į IGS naudojimo srities išplėtimą, 0,8 % tikslinio lygio adekvatumas turėtų būti atidžiai stebimas ir vertinamas;

(19)  siekiant užtikrinti IGS atsparumą, lėšas jos turėtų gauti kaip stabilius ir neatšaukiamus įnašus. Tam tikri IGS finansavimo šaltiniai, įskaitant paskolas ir tikėtinus susigrąžinimus, yra pernelyg neapibrėžti, kad juos būtų galima įtraukti kaip įnašus siekiant IGS tikslinio lygio. Siekiant suderinti IGS tikslinio lygio pasiekimo sąlygas ir užtikrinti, kad IGS turimi finansiniai ištekliai būtų finansuojami sektoriaus įnašais, lėšas, kurias galima įtraukti siekiant tikslinio lygio, reikėtų atskirti nuo lėšų, kurios laikomos papildomais finansavimo šaltiniais. IGS lėšų panaudojimas, įskaitant numatomus paskolų grąžinimus, gali būti planuojamas ir įskaičiuojamas į reguliarius IGS narių įnašus, todėl turimi finansiniai ištekliai neturėtų sumažėti žemiau tikslinio lygio. Taigi būtina nurodyti, kad pirmą kartą pasiekus tikslinį lygį, ketverių metų papildymo laikotarpis turėtų būti taikomas tik dėl IGS intervencijos (išmokėjimo arba prevencinių priemonių atveju, taip pat pertvarkymo arba alternatyvių priemonių atveju) atsiradusio IGS turimų finansinių išteklių trūkumo. Jeigu po tokios IGS intervencijos turimi finansiniai ištekliai sumažėja mažiau nei trečdaliu, papildymo laikotarpis turėtų būti dveji metai. Siekdama užtikrinti nuoseklų taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose būtų nurodyta IGS tikslinio lygio apskaičiavimo metodika, projektą;

(20)  IGS turimus finansinius išteklius turėtų būti galima nedelsiant panaudoti, kai reikia greitai taikyti išmokėjimo ar kitas intervencines priemones. Atsižvelgiant į įvairią praktiką visoje Sąjungoje, tikslinga nustatyti IGS lėšų investavimo strategijai taikomus reikalavimus, kad būtų sušvelnintas bet koks neigiamas poveikis IGS gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus. Kai IGS neturi kompetencijos nustatyti investavimo strategiją, už investavimo strategijos nustatymą atsakinga valstybės narės institucija arba įstaiga ar subjektas, nustatydamas tą investavimo strategiją taip pat turėtų laikytis diversifikavimo ir investicijų į mažos rizikos ir likvidų turtą principų. Siekiant išsaugoti visišką IGS veiklos nepriklausomumą ir lankstumą prieigos prie jos lėšų atžvilgiu, kai IGS lėšos deponuojamos ižde, tos lėšos turėtų būti padedamos į atskirtą sąskaitą;

(21)  galimybe padidinti turimus IGS finansinius išteklius naudojant privalomus įnašus, kuriuos įstaigos narės moka į esamas valstybės narės nustatytas privalomų įnašų sistemas, kad padengtų išlaidas, susijusias su sistemine rizika, niekada nebuvo pasinaudota, todėl ji turėtų būti panaikinta;

(22)  būtina stiprinti indėlininkų apsaugą, kartu išvengiant poreikio skubiai parduoti IGS turtą ir ribojant galimą neigiamą prociklišką poveikį bankų sektoriui, kurį kelia specialių įnašų surinkimas. Todėl IGS turėtų būti leidžiama naudoti alternatyvias finansavimo priemones, kuriomis joms būtų sudarytos sąlygos bet kuriuo metu gauti trumpalaikį finansavimą iš kitų šaltinių nei įnašai, be kita ko, prieš panaudojant turimus finansinius išteklius ir lėšas, surinktas iš specialių įnašų. Kadangi IGS finansavimo išlaidos ir atsakomybė visų pirma turėtų tekti kredito įstaigoms, alternatyvios finansavimo iš viešųjų lėšų priemonės neturėtų būti leidžiamos;

(23)  siekdama užtikrinti pakankamai diversifikuotą IGS lėšų investavimą ir vienodą praktiką, EBI turėtų paskelbti rekomendacijas, kad suteiktų IGS su tuo susijusias gaires;

(24)  nors pagrindinis IGS vaidmuo yra apdraustųjų indėlių grąžinimas indėlininkams, kitos intervencinės priemonės nei išmokėjimas gali būti IGS ekonomiškai efektyvesnės ir jomis gali būti užtikrinama nepertraukiama prieiga prie indėlių, sudarant palankesnes sąlygas taikyti pervedimo strategijas. Gali būti reikalaujama, kad IGS prisidėtų prie kredito įstaigų pertvarkymo. Be to, kai kuriose valstybėse narėse IGS gali finansuoti prevencines priemones, skirtas ilgalaikiam kredito įstaigų gyvybingumui atkurti, arba alternatyvias priemones bankroto atveju. Nors tokiomis prevencinėmis ir alternatyviomis priemonėmis galima gerokai pagerinti indėlių apsaugą, tokioms priemonėms būtina taikyti tinkamas apsaugos priemones, įskaitant suderintą mažiausių išlaidų vertinimą, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ir tokių priemonių veiksmingumas bei ekonominis efektyvumas. Tokios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik intervencinėms priemonėms, finansuojamoms pagal šią direktyvą reglamentuojamais IGS turimais finansiniais ištekliais;

(24a)  labai svarbu, kad bet koks IGS dalyvavimas bet kuriame scenarijuje būtų orientuotas į ekonominį efektyvumą ir skaidrumą. Šis požiūris yra labai svarbus siekiant išvengti vienodų sąlygų iškraipymo ir užtikrinti, kad nebūtų suteikiamas nesąžiningas pranašumas konkretiems rinkos dalyviams. Skaidrumas ir ekonominis efektyvumas yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas IGS sąžiningumas ir teisingas veikimas;

(25)  priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kredito įstaigos žlugimui taikant pakankamai ankstyvą intervenciją, gali būti veiksmingos užtikrinant krizių valdymo priemonių, skirtų indėlininkų pasitikėjimui ir finansiniam stabilumui išlaikyti, tęstinumą. Tos priemonės gali būti įvairių formų: tai kapitalo rėmimo priemonės, įgyvendinamos naudojant nuosavų lėšų priemones (įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones) arba kitos kapitalo priemonės, garantijos arba paskolos. IGS šias priemones taikė nevienodai. Siekiant užtikrinti krizių valdymo priemonių tęstinumą ir prevencinių priemonių taikymą laikantis pertvarkymo sistemos ir valstybės pagalbos taisyklių, būtina nustatyti jų taikymo laiką ir sąlygas. Prevencinės priemonės nėra tinkamos patirtiems nuostoliams padengti, kai kredito įstaiga jau žlunga arba gali žlugti, ir turėtų būti naudojamos ankstyvame etape, siekiant užkirsti kelią banko finansinės padėties pablogėjimui. Todėl paskirtos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar įvykdytos tokios IGS intervencijos sąlygos. Galiausiai tos IGS turimų finansinių išteklių naudojimo sąlygos neturėtų daryti poveikio kompetentingos valdžios institucijos atliekamam vertinimui, kuriuo siekiama nustatyti, ar IUS atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(11) 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus;

(26)  siekiant užtikrinti, kad prevencinėmis priemonėmis būtų pasiektas jų tikslas, turėtų būti reikalaujama, kad kredito įstaigos pateiktų kompetentingai valdžios institucijai raštą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių jos įsipareigoja imtis. ▌Tokiame rašte turėtų būti nurodyti visi elementai, kuriais siekiama užkirsti kelią lėšų praradimui ir sustiprinti kredito įstaigos kapitalo ir likvidumo poziciją, kad kredito įstaiga galėtų ateityje laikytis visų atitinkamų prudencinių ir kitų reguliavimo reikalavimų. Todėl tokiame rašte turėtų būti numatytos kapitalo didinimo priemonės, įskaitant taisykles dėl teisių išleidimo, savanoriško subordinuotosios skolos priemonių konvertavimo, įsipareigojimų valdymo priemonių, kapitalą generuojančio turto pardavimo, portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais ir pajamų sulaikymo, įskaitant draudimus mokėti dividendus ir draudimus įsigyti įmonių akcijų. Be to, tame rašte turėtų būti aiškiai nurodytas kredito įstaigos pradinio kapitalo trūkumas, įgyvendinamos kapitalo didinimo priemonės ir lėšų nutekėjimui kelią užkertančios apsaugos priemonės. Dėl tos pačios priežasties, įgyvendindamos rašte numatytas priemones, kredito įstaigos taip pat turėtų stiprinti savo likvidumo pozicijas ir vengti agresyvios komercinės praktikos, taip pat neskirstyti dividendų, kintamojo atlygio, neišpirkti nuosavų akcijų arba nevykdyti pasirinkimo pirkti sandorių dėl mišrių kapitalo priemonių. Tokiame rašte taip pat turėtų būti pateikta visų gautų paramos priemonių pasitraukimo strategija. Kredito įstaiga per pagrįstą laikotarpį turėtų pateikti kompetentingai valdžios institucijai verslo reorganizavimo planą ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti. Kredito įstaigai suteiktos prevencinės priemonės turėtų būti sustabdytos, jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, kad verslo reorganizavimo planas yra patikimas ir įgyvendinamas siekiant užtikrinti ilgalaikį gyvybingumą. Jeigu kredito įstaiga yra 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos IUS narė, IUS, pasikonsultavusi su kompetentinga valdžios institucija, turėtų patvirtinti verslo reorganizavimo planą. Jeigu kompetentinga institucija nepatenkinta verslo reorganizavimo planu, ji turėtų įgyvendinti atitinkamas priemones, kad būtų užtikrintas ilgalaikis gyvybingumas. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos gali geriausiai įvertinti verslo reorganizavimo plane numatytų priemonių aktualumą ir patikimumą. Siekiant užtikrinti, kad IGS, į kurią kreipiamasi dėl kredito įstaigos prevencinės priemonės finansavimo, paskirtos valdžios institucijos galėtų įvertinti, ar įvykdytos visos prevencinių priemonių sąlygos, kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su paskirtomis valdžios institucijomis. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į prevencinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų kredito įstaigoms parengti tokį verslo reorganizavimo planą;

(26a)  siekiant sumažinti neatsakingo elgesio riziką, kredito įstaiga, gaunanti IGS paramą prevencinių priemonių forma, jos akcininkai, kreditoriai arba verslo grupė, kuriai ji priklauso, turėtų prisidėti prie restruktūrizavimo savo ištekliais ir skirti tinkamą atlygį už IGS suteiktą prevencinę priemonę;

(27)  siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, gaunančios paramą iš IGS prevencinių priemonių forma, vykdytų savo įsipareigojimus, kompetentingos valdžios institucijos turėtų reikalauti, kad įsipareigojimų nevykdančios kredito įstaigos pateiktų koregavimo planą, grąžintų pagal prevencines priemones sumokėtą sumą arba laikytųsi pasitraukimo strategijos. Kai kompetentinga valdžios institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis negalima pasiekti kredito įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, IGS kredito įstaigai neturėtų teikti jokios papildomos prevencinės paramos, o atitinkamos valdžios institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį turėtų atlikti vertinimą, ar įstaiga žlunganti arba galinti žlugti. Tos pačios pasekmės turėtų būti taikomos tais atvejais, kai kredito įstaiga nesilaiko koregavimo plano. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į prevencinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų kredito įstaigoms parengti tokį koregavimo planą;

(28)  siekiant išvengti neigiamo poveikio konkurencijai ir vidaus rinkai, būtina nustatyti, kad bankroto atveju taikant alternatyvias priemones atitinkamos įstaigos, atstovaujančios kredito įstaigai nacionalinėse bankroto bylose (likvidatorius, perėmėjas, administratorius ar kt.), turėtų imtis priemonių, kad kredito įstaigos verslas arba jo dalis būtų parduodama vykdant atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį procesą, kartu siekiant kuo labiau padidinti pardavimo kainą. Kredito įstaiga arba bet kuris jos vardu veikiantis tarpininkas turėtų taikyti taisykles, kurios yra tinkamos turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie turi būti perduoti galimiems pirkėjams, pardavimui. Bet kuriuo atveju, valstybės išteklių naudojimui, kai taikytina, ir toliau turėtų būti taikomos atitinkamos Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės;

(29)  kadangi pagrindinis IGS tikslas yra apsaugoti apdraustuosius indėlius, IGS turėtų būti leidžiama finansuoti kitas intervencines priemones nei išmokėjimą tik tais atvejais, kai tokios intervencinės priemonės yra pigesnės nei išmokėjimas. Patirtis, įgyta taikant tą taisyklę (mažiausių išlaidų vertinimą), atskleidė keletą trūkumų – dabartinėje sistemoje nėra išsamiai nurodyta nei kaip nustatyti šių intervencinių priemonių išlaidas, nei kaip nustatyti išmokėjimo išlaidas. Siekiant užtikrinti nuoseklų mažiausių išlaidų vertinimo taikymą visoje Sąjungoje, būtina patikslinti tų išlaidų apskaičiavimą. Taip pat būtina vengti taikyti pernelyg griežtas sąlygas, dėl kurių IGS lėšų naudojimas kitoms intervencinėms priemonėms nei išmokėjimas būtų faktiškai neįmanomas. Atlikdamos mažiausių išlaidų vertinimą, IGS pirmiausia turėtų patikrinti, ar pasirinktos priemonės finansavimo išlaidos yra mažesnės už apdraustųjų indėlių išmokėjimo išlaidas. Mažiausių išlaidų vertinimo metodikoje turėtų būti atsižvelgiama į pinigų laiko vertę;

(30)  likvidavimas gali būti ilgas procesas, kurio veiksmingumas priklauso nuo nacionalinių teismų veiksmingumo, bankroto tvarkos, atskirų bankų ypatybių ir žlugimo aplinkybių. IGS intervencinių priemonių, kurios yra alternatyvių priemonių dalis, atveju mažiausių išlaidų vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis kredito įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimu, nustatytu Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1 dalyje, ir tos direktyvos 36 straipsnio 8 dalyje nustatytu vertinimu. Tačiau tikslus susigrąžintinų likvidavimo sumų vertinimas gali būti sudėtingas atliekant mažiausių išlaidų vertinimą prevencinių priemonių taikymo atveju ir toks vertinimas turėtų būti atliekamas gerokai iki bet kokio numatomo likvidavimo. Todėl taikant prevencines priemones atliekamo mažiausių išlaidų vertinimo priešingos padėties scenarijus turėtų būti atitinkamai pakoreguotas, o numatomos susigrąžinti sumos turėtų būti bet kuriuo atveju apribotos pagrįsta suma, grindžiama ankstesnių išmokų susigrąžinimais;

(31)  paskirtos valdžios institucijos turėtų įvertinti IGS su priemone susijusias išlaidas, be kita ko, po paskolos grąžinimo, kapitalo injekcijos arba garantijos panaudojimo, atėmus tikėtinas pajamas, veiklos išlaidas ir galimus nuostolius, palygindamos jas su priešingos padėties scenarijumi, pagrįstu hipotetiniais galutiniais nuostoliais bankroto procedūros, kurioje turėtų būti atsižvelgta į iš IGS susigrąžintas sumas vykdant banko likvidavimo procedūrą, pabaigoje. Be to, priešingos padėties scenarijuje turėtų būti atsižvelgiama į galimas IGS išlaidas, susijusias su ekonominiu ir finansiniu nestabilumu, įskaitant poreikį naudoti papildomas lėšas pagal IGS įgaliojimus, siekiant apsaugoti indėlininkus ir finansinį stabilumą ir užkirsti kelią plintančiam neigiamam poveikiui. Kad būtų galima susidaryti teisingą ir išsamesnį vaizdą apie faktines išmokų indėlininkams išmokėjimo išlaidas, į nuostolių, patirtų išmokant apdraustuosius indėlius, apskaičiavimą turėtų būti įtrauktos išlaidos, netiesiogiai susijusios su išmokomis indėlininkams. Tokios išlaidos turėtų apimti ▌išlaidas, kurias IGS galėtų patirti dėl alternatyvaus finansavimo panaudojimo. Siekdama užtikrinti nuoseklų mažiausių išlaidų vertinimo taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų dėl skirtingų IGS intervencinių priemonių išlaidų apskaičiavimo metodikos projektus. Siekiant užtikrinti mažiausių išlaidų vertinimo metodikos suderinamumą su IGS teisės aktais nustatytais arba sutartiniais įgaliojimais, ▌EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus ▌;

(32)  siekiant sustiprinti suderintą indėlininkų apsaugą ir nustatyti atitinkamą atsakomybę visoje Sąjungoje, buveinės valstybės narės IGS turėtų užtikrinti, kad išmokos būtų išmokamos indėlininkams, esantiems valstybėse narėse, kuriose kredito įstaigos, kurios yra IGS narės, priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, siūlydamos indėlių paslaugas tarpvalstybiniu mastu, bet priimančiojoje valstybėje narėje neįsisteigdamos. Siekiant palengvinti išmokėjimo operacijas ir informacijos teikimą indėlininkams, priimančiosios valstybės narės IGS turėtų būti leidžiama veikti kaip kredito įstaigų, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, indėlininkų kontaktiniam punktui;

(33)  IGS bendradarbiavimas visoje Sąjungoje yra labai svarbus siekiant užtikrinti greitą ir ekonomiškai efektyvų indėlininkų lėšų grąžinimą tais atvejais, kai kredito įstaigos teikia bankininkystės paslaugas per filialus kitose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į technologinę pažangą, kuria skatinama naudoti tarpvalstybinius pervedimus ir nuotolinį identifikavimą, buveinės valstybės narės IGS turėtų būti leidžiama grąžinti sumas tiesiogiai kitoje valstybėje narėje esančių filialų indėlininkams, jei administracinė našta ir išlaidos būtų mažesnės nei tuo atveju, jei grąžinimą atliktų priimančiosios valstybės narės IGS. Šis lankstumas turėtų papildyti dabartinį bendradarbiavimo mechanizmą, pagal kurį reikalaujama, kad priimančiosios valstybės narės IGS buveinės valstybės narės IGS vardu grąžintų lėšas filialų indėlininkams. Siekiant išsaugoti indėlininkų pasitikėjimą priimančiosiomis ir buveinės valstybėmis narėmis, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų IGS bendradarbiauti, inter alia, pasiūlydama sąlygų, kuriomis buveinės valstybės narės IGS galėtų nuspręsti išmokėti išmokas priimančiosios valstybės narės filialų indėlininkams, sąrašą;

(34)  kredito įstaigos gali nuspręsti priklausyti kitai IGS, nes perkelia savo būstinę į kitą valstybę narę, pertvarko savo patronuojamąją įmonę į filialą arba, atvirkščiai, savo filialą pertvarko į patronuojamąją įmonę. Direktyvos 2014/49/ES 14 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad tos kredito įstaigos įnašai, sumokėti per 12 mėnesių iki perkėlimo, būtų pervedami kitai IGS proporcingai perkeltų apdraustųjų indėlių sumai. Siekiant užtikrinti, kad pervedant įnašus gaunančiajai IGS nebūtų daromas poveikis dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, susijusių su sąskaitų faktūrų išrašymu ar faktine įnašų mokėjimo data, pradinė IGS turėtų apskaičiuoti pervestiną sumą remdamasi potencialiais įsipareigojimais, kurių gaunančiajai IGS atsiras dėl to sandorio. EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatytų perkeltinos sumos apskaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas neutralus perkėlimo poveikis tiek gaunančiosios IGS, tiek pradinės IGS finansinei padėčiai, palyginti su rizika, kurią jos dengia;

(35)  būtina užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą visoje Sąjungoje, kuri negali būti visapusiškai užtikrinta indėlininkų apsaugos trečiosiose šalyse lygiavertiškumo vertinimo tvarka. Dėl šios priežasties kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, filialai Sąjungoje turėtų prisijungti prie valstybės narės, kurioje jie vykdo indėlių priėmimo veiklą, IGS. Tuo reikalavimu taip pat būtų užtikrinamas suderinamumas su direktyvomis 2013/36/ES ir 2014/59/ES, kuriomis siekiama nustatyti patikimesnes prudencines ir pertvarkymo sistemas trečiųjų šalių grupėms, teikiančioms banko paslaugas Sąjungoje. Be to, reikėtų vengti, kad IGS būtų daromas poveikis dėl trečiosioms šalims būdingos ekonominės ir finansinės rizikos. Todėl indėliai Sąjungos kredito įstaigų trečiosiose šalyse įsteigtuose filialuose neturėtų būti apsaugoti;

(36)  dėl standartizuoto ir reguliaraus informacijos atskleidimo didėja indėlininkų informuotumas apie indėlių apsaugą. Kad informacijos atskleidimo reikalavimai derėtų su technologiniais pokyčiais, tais reikalavimais turėtų būti atsižvelgiama į naujus skaitmeninius ryšių kanalus, kuriais kredito įstaigos bendrauja su indėlininkais. Indėlininkai turėtų gauti aiškią ir vienodą informaciją, kurioje, kartu apribojant susijusią kredito įstaigų arba IGS administracinę naštą, paaiškinama jų indėlių apsauga. EBI turėtų būti įgaliota parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose būtų nurodytas, viena vertus, indėlininkams kasmet perduodamo informacijos dokumento forma ir turinys ir, kita vertus, šabloninė informacija, kurią IGS arba kredito įstaigos turi pateikti indėlininkams tam tikrais atvejais, įskaitant kredito įstaigų susijungimą, sprendimą, kad indėliai negrąžinami, arba klientų indėlių išmokėjimą, projektą;

(37)  kredito įstaigos sujungimas, patronuojamosios įmonės reorganizavimas į filialą arba, atvirkščiai, filialo reorganizavimas į patronuojamąją įmonę gali turėti įtakos pagrindinėms indėlininkų apsaugos savybėms. Siekiant išvengti neigiamo poveikio indėlininkams, kurie turėtų indėlių abiejuose susijungiančiuose bankuose ir kurių reikalavimai dėl indėlių draudimo būtų sumažinti dėl pokyčių, susijusių su priklausymu IGS, visi indėlininkai turėtų būti informuojami apie tokius pokyčius ir turėtų turėti teisę atsiimti savo lėšas tokia suma, kurios dydis būtų lygus prarastam indėlių draudimui, netaikant baudos;

(38)  siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užkirsti kelią plintančiam neigiamam poveikiui ir sudaryti sąlygas indėlininkams pasinaudoti savo teisėmis reikalauti indėlių, kai taikytina, paskirtos valdžios institucijos, IGS ir atitinkamos kredito įstaigos turėtų informuoti indėlininkus apie tai, kad indėliai tampa negrąžinamais;

(39)  siekiant padidinti skaidrumą indėlininkų atžvilgiu ir skatinti IGS finansinį patikimumą ir pasitikėjimą jomis joms vykdant savo įgaliojimus, dabartiniai ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti patobulinti. Remiantis dabartiniais reikalavimais, pagal kuriuos IGS gali prašyti savo narių (institucijų) pateikti visą būtiną informaciją, kurios reikia, kad jos galėtų pasirengti išmokėjimui, IGS taip pat turėtų turėti galimybę prašyti informacijos, būtinos pasirengti išmokėjimui tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis. IGS paprašytos narės (įstaigos) turėtų privalėti pateikti bendrą informaciją apie bet kokią reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, vykdomą kitose valstybėse narėse. Be to, siekdamos EBI suteikti tinkamą informaciją apie IGS turimų finansinių išteklių raidą ir tų priemonių naudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad IGS kasmet informuotų EBI apie apdraustųjų indėlių ir turimų finansinių išteklių sumą ir praneštų EBI apie aplinkybes, dėl kurių IGS lėšos buvo panaudotos arba išmokant išmokas, arba taikant kitas priemones. Galiausiai, siekiant atsižvelgti į padidintą IGS vaidmenį valdant bankų krizes, taip siekiant palengvinti IGS lėšų naudojimą vykdant pertvarkymą, IGS turėtų turėti teisę kasmet gauti kredito įstaigų pertvarkymo planų santrauką, kad būtų padidintas jų bendras pasirengimas suteikti lėšų;

(40)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti palengvinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama indėlininkų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kuriuos priimtų Komisija, būtų veiksminga ir tinkama pavesti rengti EBA, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(41)  šioje direktyvoje numatytais atvejais Komisija turėtų priimti EBI parengtus reguliavimo techninių standartų projektus priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010(12) 10–14 straipsniais, kuriais nustatytų: a) techninius duomenis, susijusius su finansų įstaigų klientų nustatymu siekiant išmokėti klientų indėlius, kiekvienam klientui grąžintinų sumų sumokėjimo sąskaitos turėtojui arba tiesiogiai klientui kriterijus ir taisykles, kurias taikant išvengiama pasikartojančių reikalavimų išmokėti išmokas tam pačiam gavėjui; b) mažiausių išlaidų vertinimo metodiką ir c) turimų finansinių išteklių, įtrauktinų skaičiuojant tikslinį lygį, apskaičiavimo metodiką;

(42)  Komisijai šioje direktyvoje nurodytais atvejais turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartų projektus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio, kuriais nustatytų: a) indėlininkams perduodamo informacijos dokumento formą ir turinį ir informacijos, kurią IGS arba kredito įstaigos turi pateikti indėlininkams, šabloną; b) procedūras, kurių turi laikytis kredito įstaigos, teikdamos informaciją savo IGS, taip pat procedūras, kurių turi laikytis IGS ir paskirtos valdžios institucijos, teikdamos informaciją EBI, bei tos informacijos teikimo šablonus;

(43)  todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2014/49/ES;

(44)  kad kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Sąjungoje, filialai, kurie nėra Sąjungoje įsteigtos IGS nariai, galėtų prisijungti prie Sąjungos IGS, tiems filialams turėtų būti suteikta pakankamai laiko imtis būtinų veiksmų, kad jie galėtų laikytis to reikalavimo;

(45)  pagal Direktyvą 2014/49/ES valstybėms narėms leidžiama IUS pripažinti IGS, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus ir Direktyvos 2014/49/ES reikalavimus. Siekiant atsižvelgti į konkretų tų IUS verslo modelį, visų pirma į jų funkcijų, kurios yra jų įgaliojimų pagrindas ir kurias jos atlieka kartu su funkcijomis, nurodytomis šioje direktyvoje, svarbumą, tikslinga numatyti galimybę valstybėms narėms leisti IUS toliau vykdyti tokias funkcijas. Be to, siekiant suteikti joms pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų nuostatų, visų pirma prevencinių priemonių taikymo apsaugos priemonių, IUS turėtų būti suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir išlaikyti aukštą indėlininkų apsaugos lygį, funkcijos ir užduotys, atliekamos kartu su tomis, kurios numatytos šioje direktyvoje, turėtų būti finansuojamos ne tik tiksliniu lygmeniu, bet ir papildomomis lėšomis. IUS turėtų sukurti atskirą fondą IUS numatytiems tikslams, kurie nėra šioje direktyvoje numatytos funkcijos, kaip susitarė Europos Centrinis Bankas, nacionalinė kompetentinga institucija ir atitinkamos IUS;

(46)  kad IGS ir paskirtos valdžios institucijos galėtų suformuoti būtinus veiklos pajėgumus, kad galėtų taikyti naujas prevencinių priemonių naudojimo taisykles, tikslinga numatyti tų naujų taisyklių taikymo atidėjimą;

(47)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/49/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/49/ES iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Šia direktyva nustatomos su indėlių garantijų sistemų (IGS) sukūrimu ir veikimu, indėlių draudimu ir grąžinimu bei IGS lėšų naudojimu priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti indėlininkų galimybę naudotis savo indėliais, susijusios taisyklės ir procedūros.“;

b)  2 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

kredito įstaigoms ir kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialams, dalyvaujantiems šios dalies a, b arba c punktuose nurodytose sistemose.“;

2)  2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  3 punkto įvadinė formuluotė pakeičiama taip:"

„3) indėlis – kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kredito įstaigų paprastai atliekamų vykdant savo veiklą, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai:“;

b)  13 punkto įvadinė formuluotė pakeičiama taip:"

„13) mokėjimo įsipareigojimas – neatšaukiamas, užstatu visiškai užtikrintas kredito įstaigos įsipareigojimas sumokėti IGS piniginę sumą, kai ta IGS pareikalauja, su sąlyga, kad:“;

c)  įterpiami šie 19–23 punktai:"

d)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Airijos statybos draugijų akcijos, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas kapitalo savybių turinčias akcijas, laikomos indėliais.

___________________________

* [Įrašyti visą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final].

** [Įrašyti visą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final].“;

3)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta sutartinė sistema gali būti oficialiai pripažįstama kaip IGS, jei ji atitinka šią direktyvą.

IUS gali būti oficialiai pripažįstama kaip IGS, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus ir šią direktyvą.

Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip... [36 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], IUS, pripažinta kaip IGS pagal šią dalį, atskirtų savo turimus finansinius išteklius, kuriems taikomas tikslinis lygis pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, nuo papildomų finansinių priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti savo įgaliojimus, kurie nėra reglamentuojami pagal šią direktyvą.“;

a)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nevykdo savo, kaip IGS narės, įsipareigojimų, ta IGS nedelsdama apie tai praneša tos kredito įstaigos paskirtai valdžios institucijai ir kompetentingai valdžios institucijai.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su paskirta valdžios institucija, sparčiai imtųsi visų tinkamų priemonių, įskaitant, jei reikia, nuobaudų skyrimą, siekdama užtikrinti, kad atitinkama kredito įstaiga vykdytų savo, kaip IGS narės, pareigas. ▌

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų kredito įstaigoms, kai jos nevykdo joms, kaip IGS narėms, tenkančių pareigų. Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“;

b)  įterpiama 4a dalis:"

„4a. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nesumoka 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų įnašų per IGS nustatytą laikotarpį, ta IGS vėlavimo laikotarpiu mokėtinai sumai taikytų teisės aktais nustatytą palūkanų normą.“;

c)  5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:"

„5. Valstybės narės užtikrina, kad IGS informuotų paskirtą valdžios instituciją, kai pritaikius 4 ir 4a dalyse nurodytas priemones kredito įstaiga toliau nevykdo savo įsipareigojimų. Valstybės narės užtikrina, kad paskirta valdžios institucija įvertintų, ar įstaiga vis dar atitinka sąlygas, kad galėtų toliau būti IGS nare, ir informuotų kompetentingą valdžios instituciją apie to vertinimo rezultatus.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai valdžios institucijai nusprendus panaikinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį, kredito įstaiga nustotų būti IGS nare. Valstybės narės užtikrina, kad tą dieną, kai kredito įstaiga nustoja būti IGS nare, joje laikomi indėliai ir toliau būtų apdrausti tos IGS ne ilgiau kaip šešis mėnesius.“;

ca)  7 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Paskirtosios valdžios institucijos turi būtinus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus skirti nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones, kad IGS ištaisytų šios direktyvos pažeidimus.“;

d)  8 dalis išbraukiama;

e)  įterpiama 13 dalis:"

„13. ▌EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl 10 dalyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimties, turinio ir procedūrų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;

4)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įvadinė formuluotė pakeičiama taip:"

„1. IGS vykdomas indėlių grąžinimas neapima:“;

ii)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) indėlių, atsirandančių dėl sandorių, dėl kurių priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo;“;

▌

iv)  f punktas pakeičiamas taip:"

„f) indėlių, kurių turėtojas niekada nebuvo nustatytas pagal Reglamento (ES) … [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 16 straipsnį, kai tie indėliai tapo negrąžinami, išskyrus atvejus, kai turėtojas prašo išmokėti lėšas ir įrodo, kad tapatybės nustatyti nepavyko ne dėl jo veiksmų;“;

v)  j punktas išbraukiamas;

va)  pridedamas šis punktas:"

„ka) fizinių arba juridinių asmenų, kuriems taikomos Sąjungos priimtos tikslinės finansinės sankcijos, indėlių.“;

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Nukrypstant nuo 1 dalies i punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad neviršijant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos būtų įtraukti mažųjų ir vidutinių įmonių asmeninės pensijos sistemose ir profesinės pensijos sistemose laikomi indėliai.“;

5)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įvadinė formuluotė pakeičiamas taip:"

„Be 1 dalyje nurodyto reikalavimo, valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodomi indėliai būtų apsaugoti ne mažesne nei 500 000 EUR ir ne didesne kaip 2 500 000 EUR suma šešis mėnesius nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti:“;

ii)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) indėliai, atsirandantys iš privataus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių, ir tokiems sandoriams skirti indėliai, jeigu tuos sandorius per keturių mėnesių laikotarpį sudaro fizinis asmuo ir jeigu tas fizinis asmuo gali pateikti tokį sandorį įrodančius dokumentus;“;

iia)  pridedama ši pastraipa:"

„Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri nuostatas dėl apsaugomų sumų, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kurias valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę, siekdama nustatyti, ar toje pastraipoje nurodyta didžiausia suma turėtų būti sumažinta, atsižvelgiant į tai, ar apsaugomos sumos yra proporcingos ir ar užtikrinamos vienodos sąlygos visoje Sąjungoje. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, kai tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

b)  įterpiama ši 2a dalis:"

„2a. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nustatyta draudimo suma papildytų 1 dalyje nustatytą draudimo sumą.“;

6)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  5 dalis išbraukiama;

aa)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos bent kartą per metus savo IGS nurodytų bendrą reikalavimus atitinkančių indėlių sumą. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų bet kuriuo metu pareikalauti, kad kredito įstaigos informuotų jas apie kiekvieno indėlininko bendrą reikalavimus atitinkančių indėlių sumą.“;

b)  7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Valstybės narės užtikrina, kad IGS grąžintų indėlio palūkanas, sukauptas, bet į sąskaitą neįskaitytas arba iš jos nenurašytas iki dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimo suma arba 6 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis toje dalyje nustatyta draudimo suma negali būti viršijama.

Kai tam tikrų indėlių palūkanų normos gerokai viršija rinkoje vyraujančią palūkanų normą, nustatytą ir pagrįstą skaidriais ir viešai prieinamais duomenimis, IGS turi įgaliojimą koreguoti kompensuojamas palūkanas, kad jos atitiktų atitinkamos administracinės institucijos priimto nustatymo sprendimo ar teisminės institucijos sprendimo priėmimo metu vyraujančią rinkos palūkanų normą. Tas koregavimas atliekamas siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos. Kriterijai ir metodika, pagal kuriuos apibrėžiama sąvoka „gerokai viršija“ ir koreguojama, nustatomi skaidriai, vadovaujantis EBI parengtomis gairėmis ir gavus kompetentingos nacionalinės institucijos pritarimą.“;

7)  įterpiamas 7a straipsnis:"

„7a straipsnis

Įrodinėjimo, kad indėlis atitinka reikalavimus, pareiga ir teisė jį susigrąžinti

Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais indėlininkas arba atitinkamais atvejais sąskaitos turėtojas įrodytų, kad atitinkami indėliai atitinka 6 straipsnio 2 dalies sąlygas, arba įrodytų teisę indėlius susigrąžinti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.“;

8)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. IGS užtikrina, kad grąžintina suma būtų grąžinama kaip galima greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias darbo dienas nuo tos dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima nustatymo sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje.“;

-aa)  2 dalis išbraukiama;

a)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia IGS 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje ir 8b straipsnyje nurodytiems indėliams taikyti ilgesnį grąžinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai tos IGS gavo išsamius dokumentus, kurių jos paprašė indėlininko arba, kai taikytina, sąskaitos turėtojo, kad galėtų išnagrinėti reikalavimus grąžinti indėlius ir patikrinti, ar įvykdytos grąžinimo sąlygos. 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų indėlių atveju, kai IGS negali grąžinti grąžintinos sumos greičiau nei per septynias darbo dienas, jos užtikrina, kad indėlininkai galėtų naudotis atitinkama savo apdraustųjų indėlių suma pragyvenimo išlaidoms padengti per penkias darbo dienas nuo prašymo naudotis ta suma pateikimo dienos“;

aa)  4 dalis išbraukiama;

b)  5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) nukrypstant nuo 9 dalies, per pastaruosius 24 mėnesius neatlikta su indėliu susijusių operacijų (sąskaita neaktyvi), išskyrus atvejus, kai indėlininkas taip pat turi indėlių kitoje sąskaitoje, kuri yra aktyvi;“;

ii)  d punktas išbraukiamas;

c)  8 dalis išbraukiama;

d)  9 dalis pakeičiama taip:"

„9. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai per pastaruosius 24 mėnesius nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų, IGS galėtų nustatyti ribą, susijusią su administracinėmis išlaidomis, kurias tos IGS patirtų dėl tokio grąžinimo. IGS neprivalo imtis aktyvių veiksmų, kad indėlininkams grąžintų tos ribos nesiekiančius indėlius. Valstybės narės užtikrina, kad IGS indėlininkams grąžintų tos ribos nesiekiančias sumas, kai tie indėlininkai to prašo.“;

9)  įterpiami šie 8a, 8b ir 8c straipsniai:"

„8a straipsnis

Indėlių, viršijančių 10 000 EUR, grąžinimas

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai grąžintinos sumos viršija 10 000 EUR, IGS indėlius indėlininkams grąžintų atlikdama kredito pervedimus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES* 2 straipsnio 20 punkte.

8b straipsnis

Klientų indėlių draudimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad klientų indėliai būtų apdrausti IGS, kai taikomos visos šios sąlygos:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta draudimo suma būtų taikoma kiekvienam klientui, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, nustatydama atskiram klientui grąžintiną sumą, IGS neatsižvelgia į bendrą indėlių, kuriuos tas klientas laiko toje pačioje kredito įstaigoje, sumą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS apdraustuosius indėlius grąžintų ▌tiesiogiai klientui.

4.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

8c straipsnis

Grąžinimo sustabdymas kilus įtarimui dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo

1.  Valstybės narės užtikrina, kad paskirta valdžios institucija per 24 valandas nuo to momento, kai ta paskirta valdžios institucija gavo [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 48 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, informuotų IGS apie Reglamento (ES) ... [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų išsamaus klientų patikrinimo priemonių rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, kuria keičiasi paskirta valdžios institucija ir IGS, apimtų tik informaciją, kuri yra griežtai būtina IGS užduotims ir pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti, ir kad toks keitimasis informacija atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB** nustatytus reikalavimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, kol bus priimtas teismo sprendimas, IGS sustabdytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą indėlių grąžinimą, jei indėlininkui arba bet kuriam asmeniui, turinčiam teisę į jo sąskaitoje laikomas sumas, buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo, arba su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu susijusios nusikalstamos veikos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS sustabdytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą indėlių grąžinimą tokiam pačiam laikotarpiui, kaip nustatyta [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 20 straipsnyje, kai Direktyvos (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 32 straipsnyje nurodytas finansinės žvalgybos padalinys joms praneša, kad tas padalinys nusprendė sustabdyti sandorį arba neleisti vykdyti tokio sandorio, arba sustabdyti banko arba mokėjimo sąskaitos veikimą pagal Direktyvos (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 20 straipsnio 1 arba 2 dalį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS nebūtų laikomos atsakingomis už jokias priemones, kurių imtasi pagal finansinės žvalgybos padalinio nurodymus. IGS visą iš finansinės žvalgybos padalinio gautą informaciją naudoja tik šios direktyvos tikslais.

_____________________

* 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

** 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).“;

10)  9 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. Nedarant poveikio teisėms, kurias IGS gali turėti pagal nacionalinę teisę, IGS, kuri atlieka mokėjimus pagal garantijas nacionalinėje sistemoje, vykstant likvidavimo arba reorganizavimo procedūrai turi teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi tos IGS indėlininkams išmokamoms sumoms. IGS, kurios moka įnašą taikant Direktyvos 2014/59/ES 37 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytas pertvarkymo priemones arba priemones, kurių imtasi pagal šios direktyvos 11 straipsnio 5 dalį, turi reikalavimą likusios kredito įstaigos atžvilgiu dėl nuostolių, patirtų dėl bet kokių pertvarkymui skirtų įnašų pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį arba dėl pervedimo, atlikto pagal šios direktyvos 11 straipsnio 5 dalį sumai, lygiai jų įnašui, jei likusi kredito įstaiga likviduojama. ▌Tas reikalavimas yra tokio paties prioriteto kaip apdraustųjų indėlių prioritetas, nustatytas įprastines bankroto bylas reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkai, kurių indėlių iki 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų terminų IGS negrąžino ar nepripažino, galėtų reikalauti grąžinti jų indėlius per penkerių metų laikotarpį.“;

11)  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  po pirmos pastraipos įterpiamos šios pastraipos:"

„Apskaičiuojant pirmoje pastraipoje nurodytą tikslinį lygį taikomas bazinis laikotarpis yra nuo gruodžio 31 d., ankstesnės nei data, iki kurios turi būti pasiektas tikslinis lygis, iki tos datos.

Nustatydamos, ar IGS pasiekė tą tikslinį lygį, valstybės narės atsižvelgia tik į turimus finansinius išteklius, kuriuos nariai tiesiogiai skyrė IGS arba kuriuos IGS iš jų susigrąžino, atskaičius administracinius mokesčius ir rinkliavas. Tie turimi finansiniai ištekliai apima investicines pajamas, gautas iš narių į IGS įneštų lėšų, tačiau neapima sumų, kurių reikalavimus atitinkantys indėlininkai nepareikalavo vykdant išmokėjimo procedūras, visų IGS mokėtinų skolos įsipareigojimų, įskaitant paskolas iš kitų IGS ir 10 straipsnio 9 dalyje nurodytų alternatyvaus finansavimo struktūrų. Negrąžinta paskola kitai IGS pagal 12 straipsnį laikoma paskolą suteikusios IGS turtu ir gali būti įskaičiuota į tos IGS tikslinį lygį.“;

ii)  trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Jei po to, kai pirmą kartą pasiekiamas pirmoje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis ir, išmokėjus IGS lėšas pagal 8 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, turimi finansiniai ištekliai sumažėjo iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, IGS nustato tokio dydžio reguliarų įnašą, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.

Jei po to, kai pirmą kartą pasiekiamas pirmoje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis ir, išmokėjus IGS lėšas pagal 8 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, turimi finansiniai ištekliai sumažėjo iki mažiau nei vieno trečdalio tikslinio lygio, IGS nustato tokio dydžio reguliarų įnašą, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per dvejus metus.“;

iia)  penkta pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės gali ne daugiau kaip ketveriais metais pratęsti pradinį laikotarpį, nurodytą pirmoje pastraipoje, jeigu iš IGS išmokėta bendra išmokų suma viršija 0,8 % apdraustųjų indėlių, siekiant grąžinti indėlius indėlininkams.“;

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Turimi finansiniai ištekliai, į kuriuos IGS atsižvelgia siekdama užtikrinti 2 dalyje nurodytą tikslinį lygį, gali apimti mokėjimo įsipareigojimus, mokėtinus per 48 valandas nuo IGS prašymo pateikimo momento. Bendra tokių mokėjimo įsipareigojimų dalis turi neviršyti 30 % bendros turimų finansinių išteklių, surinktų pagal 2 dalį, sumos.

EBI paskelbia gaires dėl mokėjimo įsipareigojimų, kuriose nustatomi tų įsipareigojimų priimtinumo kriterijai.“;

c)  4 dalis išbraukiama;

d)  7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Valstybės narės užtikrina, kad IGS, paskirtos valdžios institucijos arba kompetentingos valdžios institucijos nustatytų IGS turimų finansinių išteklių investavimo strategiją ir kad ta investavimo strategija atitiktų diversifikacijos ir investicijų į mažos rizikos ir likvidų turtą principą.

Valstybės narės užtikrina, kad šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta investavimo strategija atitiktų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/451* 4, 8 ir 10 straipsniuose nustatytus principus.

_______________

* 2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/451, kuriuo nustatomi Bendro pertvarkymo fondo investicijų strategijos bendrieji principai ir kriterijai ir Fondo administravimo taisyklės (OL L 79, 2016 3 30, p. 2).“;

e)  įterpiama 7a dalis:"

„7a. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų visus turimus finansinius išteklius ar jų dalį laikyti savo nacionaliniame centriniame banke arba nacionaliniame ižde, jeigu tai ekonomiškai efektyvus sprendimas IGS atžvilgiu ir tie turimi finansiniai ištekliai laikomi atskirtoje sąskaitoje ir IGS gali jais lengvai naudotis pagal 11 ir 12 straipsnius.“;

ea)  9 dalis pakeičiama taip:"

„9. Valstybės narės užtikrina, kad IGS turėtų atitinkamas alternatyvaus finansavimo struktūras, suteikiančias joms galimybę gauti trumpalaikį finansavimą toms IGS pateiktiems reikalavimams patenkinti. Valstybės narės užtikrina, kad IGS alternatyvaus finansavimo struktūra nebūtų finansuojama viešosiomis lėšomis.“;

f)  10 dalis išbraukiama;

g)  įtraukiamos šios 11, 12 ir 13 dalys:"

„11. Valstybės narės užtikrina, kad taikant 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas priemones IGS galėtų naudoti lėšas, gautas pagal 10 straipsnio 9 dalyje ▌nurodytas alternatyvias finansavimo priemones, prieš panaudodamos turimus finansinius išteklius ir prieš surinkdamos 10 straipsnio 8 dalyje nurodytus specialius įnašus. ▌

12.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

13.  Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI parengia IGS turimiems finansiniams ištekliams taikomas gaires, kuriomis siekiama padėti IGS diversifikuoti turimus finansinius išteklius ir investuoti į mažos rizikos turtą.“;

12)  11 straipsnis pakeičiamas taip:"

„11 straipsnis

Lėšų naudojimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS 10 straipsnyje nurodytus turimus finansinius išteklius visų pirma naudotų tam, kad užtikrintų indėlininkams priklausančių sumų grąžinimą pagal 8 straipsnį ▌.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS naudotų turimus finansinius išteklius kredito įstaigų pertvarkymui finansuoti pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos nustatytų sumą, kuria IGS turi prisidėti prie kredito įstaigų pertvarkymo finansavimo, toms pertvarkymo institucijoms pasikonsultavus su IGS dėl šios direktyvos 11e straipsnyje nurodyto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatų. Valstybės narės užtikrina, kad IGS nedelsdamos atsakytų į tokias konsultacijas.

3.  Valstybės narės leidžia IGS naudoti turimus finansinius išteklius 11a straipsnyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, kuriomis siekiama padėti kredito įstaigoms, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

4.  Jei turimi finansiniai ištekliai naudojami taikant prevencines priemones arba alternatyvias priemones, kaip nurodyta 3 ir 5 dalyse, dalyvaujančios kredito įstaigos, prireikus mokėdamos specialius įnašus, nedelsdamos IGS suteikia tokioms priemonėms naudojamus išteklius, kai taikoma bet kuri iš šių sąlygų:

5.  Kai kredito įstaiga likviduojama pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį siekiant jos pasitraukimo iš rinkos arba nutraukti jos bankininkystės veiklą, valstybės narės leidžia IGS naudoti turimus finansinius išteklius alternatyvioms priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybę naudotis savo indėliais, įskaitant turto ir įsipareigojimų perdavimą ir indėlių portfelio vertės perdavimą, finansuoti, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

13)  įterpiami šie 11a–11e straipsniai:"

„11a straipsnis

Prevencinės priemonės

1.  ▌Valstybės narės užtikrina, kad IGS turimus finansinius išteklius naudotų 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS įdiegtų stebėsenos sistemas ir sprendimų priėmimo procedūras, kurios būtų tinkamos prevencinėms priemonėms atrinkti ir įgyvendinti bei susijusiai rizikai stebėti.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų įgyvendinti prevencines priemones tik tuo atveju, jei paskirta valdžios institucija patvirtino, kad įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Paskirta valdžios institucija apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai ir pertvarkymo institucijai.

Jei paramą gaunanti įstaiga priklauso IUS, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, ta IUS, remdamasi 11e straipsnyje nurodytu mažiausių išlaidų vertinimu, nustato turimų finansinių išteklių sumą, kurią galima skirti prevencinėms priemonėms finansuoti, ir apie tai pranešama paskirtai valdžios institucijai.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS ▌savo turimus finansinius išteklius naudotų kapitalo paramos priemonėms, įskaitant rekapitalizavimą, turto vertės sumažėjimo priemones ir turto garantijas, tik jei tenkinamos 11b straipsnyje nustatytos sąlygos.

Valstybės narės užtikrina, kad IGS perduotų savo turimas remiamos kredito įstaigos akcijas ar kitas kapitalo priemones ▌, kai tik tai leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės.

4a.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

11b straipsnis

Prevencinių priemonių finansavimo reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kurios prašo IGS finansuoti prevencines priemones pagal 11 straipsnio 3 dalį, ▌kompetentingai valdžios institucijai pateiktų raštą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių tos kredito įstaigos įsipareigoja imtis, kad užtikrintų taikytinų priežiūros reikalavimų pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 laikymąsi.

2.  1 dalyje nurodytame rašte išdėstomi veiksmai, kuriais siekiama sumažinti finansinio patikimumo pablogėjimo riziką ir sustiprinti kredito įstaigos kapitalo ir likvidumo poziciją.

2a.  Kai IGS finansiniai ištekliai naudojami prevencinėms priemonėms pagal šios direktyvos 11 straipsnio 3 dalį, kompetentinga valdžios institucija reikalauja, kad paramą gaunanti kredito įstaiga atitinkamai atnaujintų Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 32 punkte nurodytą gaivinimo planą arba tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 33 punkte nurodytą grupės gaivinimo planą. Kompetentinga valdžios institucija nurodo remiamai kredito įstaigai įgyvendinti Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje nurodytas priemones, kai tenkinamos tos direktyvos 6 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos kapitalo paramos priemonės atveju IGS turimi finansiniai ištekliai padengtų tik esamą kapitalo trūkumą remiantis šiais rašte nurodomais elementais:

Nustatydama kapitalo trūkumą IGS gali atsižvelgti į bet kokį perspektyvinį kapitalo pakankamumo vertinimą, įskaitant kapitalo apsaugos planą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 142 straipsnyje.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga yra IUS narė, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies c punkte, kapitalo trūkumą nustatytų IUS.

Nustatydama kapitalo trūkumą IGS apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad ▌1 dalyje nurodytame rašte būtų pateikta prevencinių priemonių pasitraukimo strategija, be kita ko kredito įstaigos aiškiai apibrėžtas visų grąžintinų lėšų, gautų taikant prevencines priemones, grąžinimo tvarkaraštis. Ta informacija atskleidžiama tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo pasitraukimo strategijos užbaigimo, koregavimo plano įgyvendinimo arba vertinimo pagal 11c straipsnio 3 dalį pabaigos.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad dividendai, atpirkimai ar kintamasis atlygis nebūtų išmokami ir kad remiama kredito įstaiga neprisiimtų neatšaukiamo įsipareigojimo išmokėti dividendus, atpirkimus ar kintamąjį atlygį. Kompetentinga valdžios institucija gali išimties tvarka iš dalies apriboti šį draudimą, jei kredito įstaiga kompetentingai valdžios institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ji yra teisiškai įpareigota išmokėti dividendus. ▌Valstybės narės užtikrina, kad apribojimai pagal šią dalį būtų taikomi tol, kol remiama kredito įstaiga išmokės IGS tokią pačią sumą, kuri buvo panaudota prevencinėms priemonėms.

5a.  Valstybės narės užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo pradinės finansinės paramos suteikimo paramą gaunanti kredito įstaiga kompetentingai valdžios institucijai pateiktų verslo reorganizavimo planą. Jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, jog verslo reorganizavimo planas yra pakankamai patikimas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų ilgalaikį gyvybingumą, atitinkamai kredito įstaigai taikomos prevencinės priemonės sustabdomos, o kompetentinga valdžios institucija įgyvendina tinkamas priemones, kad užtikrintų ilgalaikį gyvybingumą.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kai kredito įstaiga priklauso IUS, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies c punkte, verslo reorganizavimo planą tvirtina IUS, pasikonsultavusi su kompetentinga valdžios institucija.

6.  ▌Valstybės narės užtikrina, kad 5a dalyje nurodytame verslo reorganizavimo plane numatytos priemonės būtų suderinamos su kredito įstaigos restruktūrizavimo planu, kurį pateikti reikalauja Komisija, vadovaujantis Sąjungos valstybės pagalbos sistema.

6a.  Kompetentinga valdžios institucija pertvarkymo institucijai pateikia verslo reorganizavimo planą. Pertvarkymo institucija gali išnagrinėti verslo reorganizavimo planą siekdama nustatyti, ar kurie nors numatyti veiksmai galėtų neigiamai paveikti sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, ir gali pateikti kompetentingai valdžios institucijai rekomendacijų tais klausimais. Pertvarkymo institucija pateikia savo vertinimą ir rekomendacijas per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą laikotarpį.

11c straipsnis

Koregavimo planas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga neįvykdo 11b straipsnio 1 dalyje nurodytame rašte arba 11b straipsnio 5a dalies pirmoje pastraipoje nurodytame verslo reorganizavimo plane nurodytų įsipareigojimų arba suėjus terminui negrąžina pagal prevencines priemones sumokėtos sumos, arba nesilaiko pasitraukimo strategijos pagal 11b straipsnio 4 dalį, IGS nedelsdama apie tai praneštų kompetentingai valdžios institucijai.

2.  1 dalyje nurodytu atveju valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija paprašytų kredito įstaigos paskirtai valdžios institucijai ir IGS pateikti vienkartinį koregavimo planą, kuriame būtų aprašyti veiksmai, kurių kredito įstaiga imsis, kad užtikrintų▌ priežiūros reikalavimų laikymąsi, užtikrintų savo ilgalaikį gyvybingumą ir grąžintų negrąžintą IGS prevencinei priemonei skirtą sumą, taip pat susijusį grafiką. Paskirta valdžios institucija ir IGS konsultuojasi su kompetentinga valdžios institucija dėl koregavimo plane numatytų priemonių.

3.  Jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, kad koregavimo planas yra patikimas arba įgyvendinamas, arba jei kredito įstaigos nesilaiko koregavimo plano, IGS tai kredito įstaigai netaiko jokių papildomų prevencinių priemonių, o atitinkamos valdžios institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį atlieka vertinimą, ar įstaiga žlunga arba galėtų žlugti.

4.  Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI paskelbia gaires, kuriose išdėstomi kartu su 11b straipsnio 3–5a dalyse nurodytomis prevencinėmis priemonėmis pateikiamo verslo reorganizavimo plano ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto koregavimo plano elementai.

11d straipsnis

▌Alternatyvios priemonės

1.  ▌Valstybės narės sudaro sąlygas naudoti IGS lėšas 11 straipsnio 5 dalyje nurodytoms alternatyvioms priemonėms. Valstybės narės užtikrina, kad IGS finansuojant tokias priemones kredito įstaigos parduotų arba tartųsi parduoti turtą, teises ir įsipareigojimus, kuriuos tos kredito įstaigos ketina perduoti. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, toks pardavimas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaigos atžvilgiu IGS taikoma pagal 11 straipsnio 5 dalį ir jei tokiais veiksmais užtikrinama, kad fiziniai asmenys ir labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, siekiant, kad jie nepatirtų nuostolių, IGS, su kuria susijusi ta kredito įstaiga, mokėtų šias sumas:

11e straipsnis

Mažiausių išlaidų vertinimas

1.  Svarstydamos IGS lėšų panaudojimą 11 straipsnio 2, 3 arba 5 dalyje nurodytoms priemonėms, valstybės narės užtikrina, kad IGS palygintų:

2.  1 dalyje nurodytam palyginimui taikomos šios sąlygos:

3.  Valstybės narės užtikrina, kad suma, naudojama kredito įstaigų pertvarkymui finansuoti, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms arba 11 straipsnio 5 dalyje nurodytoms alternatyvioms priemonėms finansuoti, neviršytų kredito įstaigos apdraustųjų indėlių sumos.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios ir pertvarkymo institucijos pateiktų IGS visą informaciją, būtiną 1 dalyje nurodytam palyginimui atlikti. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucija IGS pateiktų apskaičiuotas IGS įnašo, skirto kredito įstaigos pertvarkymui, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, išlaidas.

4a.  Įgyvendinus alternatyvias priemones, valstybės narės užtikrina, kad IGS kuo skubiau kompetentingai valdžios institucijai, pertvarkymo institucijai ir paskirtai valdžios institucijai pateiktų pagal šį straipsnį atlikto skaičiavimo pagrindinių elementų santrauką. Ši santrauka visų pirma apima grynąją lėšų susigrąžinimo normą, nustatytą apskaičiavus numatomas IGS išlaidas indėlių grąžinimui, ir išsamų susijusių pagrindinių prielaidų pagrindimą.

5.  Atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, priimtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 16 dalį, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

Apskaičiuojant numatomas lėšų grąžinimo indėlininkams išlaidas, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, ▌11 straipsnio 2, 3 arba 5 dalyje nurodytų priemonių atveju, taikant b punkte nurodytą metodiką atsižvelgiama į plintančio neigiamo poveikio riziką, ekonominę ir finansinę riziką, bet kokią žalą bankų sistemos reputacijai, įskaitant, kai aktualu, bendro prekės ženklo apsaugą, ir prevencinių priemonių svarbą IGS, įskaitant IUS, nurodytą 1 straipsnio 2 dalies c punkte, teisės aktų nustatytiems ar sutartiniams įgaliojimams.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;

13a)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„1. 10 straipsnyje nurodyti įnašai į IGS grindžiami apdraustųjų indėlių suma ir atitinkamų bet kurios vienos IGS narių patiriamos rizikos laipsniu.

Valstybės narės gali numatyti mažesnius įnašus mažos rizikos sektoriams priklausančioms kredito įstaigoms, dalyvaujančioms IGS, kurias reglamentuoja nacionalinė teisė.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad IUS nariai mokėtų mažesnius įnašus į IGS.

Valstybės narės gali leisti, kad centrinei įstaigai ir visoms centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalyje, būtų bendrai taikomas rizikos koeficientas, konsoliduotai nustatytas tai centrinei įstaigai ir jos kontroliuojamoms įstaigoms.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, neatsižvelgiant į jų apdraustųjų indėlių sumą, mokėtų minimalų įnašą.

2.   IGS gali naudoti savus rizika grindžiamus metodus, skirtus rizika pagrįstiems jų narių įnašams nustatyti ir apskaičiuoti. Įnašai apskaičiuojami proporcingai pagal narių riziką, tinkamai įvertinus įvairių verslo modelių rizikos pobūdį. Taikant tuos metodus taip pat galima atsižvelgti į balanse nurodytą turtą ir rizikos rodiklius, pavyzdžiui, kapitalo pakankamumą, turto kokybę ir likvidumą.

Kiekvieną metodą patvirtina kompetentinga valdžios institucija, bendradarbiaudama su paskirta valdžios institucija. Apie patvirtintus metodus informuojama EBI.

3.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos taikymą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato įnašų į IGS apskaičiavimo metodus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;

14)  14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS apdraustų savo kredito įstaigų narių kitose valstybėse narėse įsteigtų filialų indėlininkus ir indėlininkus, esančius valstybėse narėse, kuriose jų kredito įstaigos narės naudojasi laisve teikti paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 3 skyriuje.“;

b)  2 dalis papildoma šia pastraipa:"

c)  įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:"

„2a. Valstybės narės užtikrina, kad priimančiosios valstybės narės IGS, susitarusi su buveinės valstybės narės IGS, galėtų veikti kaip kredito įstaigų, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 3 skyriuje, indėlininkų kontaktinis punktas ir jai bus kompensuojamos patirtos išlaidos.

2b.  2 ir 2a dalyse nurodytais atvejais valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės IGS ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės IGS būtų sudariusios susitarimą dėl išmokėjimo sąlygų, įskaitant susitarimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, indėlininkų kontaktinio punkto, terminų ir mokėjimo būdo. Buveinės valstybės narės IGS pateikia priimančiosios valstybės narės IGS informaciją apie indėlininkų skaičių, apdraustųjų indėlių sumą ir galimus atitinkamus su šia informacija susijusius pokyčius.“;

d)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nustoja būti IGS nare ir prisijungia prie kitos valstybės narės IGS, arba jeigu tam tikra kredito įstaigos veikla perkeliama į kitos valstybės narės IGS, pradinė IGS perveda gaunančiajai IGS sumą, kuri atitinka papildomus galimus įsipareigojimus, kuriuos gaunančioji IGS prisiėmė dėl perkėlimo, atsižvelgdama į perkėlimo poveikį tiek gaunančiosios IGS, tiek pradinės IGS finansinei padėčiai, palyginti su rizika, kurią jos dengia. ▌

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato perkeltinos sumos apskaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas neutralus perkėlimo poveikis abiejų IGS finansinei padėčiai, palyginti su rizika, kurią jos dengia.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;

e)  įterpiama 3a dalis:"

„3a. 3 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad pradinė IGS pervestų toje dalyje nurodytą sumą per vieną mėnesį nuo narystės IGS pasikeitimo.“;

f)  įterpiama 9 dalis:"

„9. Ne vėliau kaip [24 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI paskelbia gaires dėl atitinkamų buveinės ir priimančiosios valstybės narės IGS vaidmenų, nurodytų 2 dalyje, įskaitant aplinkybių ir sąlygų, kuriomis buveinės valstybės narės IGS turėtų ▌išmokėti išmokas kitos valstybės narės filialų indėlininkams, kaip nustatyta 2 dalies trečioje pastraipoje, sąrašą.“;

15)  15 straipsnis pakeičiamas taip:"

„15 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsisteigusių kredito įstaigų filialai

Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialai prisijungtų prie jų teritorijoje esančios IGS prieš leisdama tokiems filialams priimti reikalavimus atitinkančius indėlius tose valstybėse narėse.

Valstybės narės užtikrina, kad šie filialai mokėtų įnašus IGS pagal 13 straipsnį.“;

16)  įterpiamas 15a straipsnis:"

„15a straipsnis

Kredito įstaigos narės, turinčios filialus trečiosiose šalyse

Valstybės narės užtikrina, kad IGS neapdraustų savo kredito įstaigų narių trečiosiose šalyse įsteigtų filialų indėlininkų, išskyrus atvejus, kai, gavusios paskirtos valdžios institucijos patvirtinimą, tos IGS renka atitinkamus įnašus iš atitinkamų kredito įstaigų.

EBI paskelbia gaires, kuriose nurodomos aplinkybes, kuriomis paskirtos valdžios institucijos turėtų patvirtinti kredito įstaigų, kurios yra IGS narės, trečiosiose šalyse įsteigtų filialų indėlininkų draudimą.“;

17)  16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos esamiems ir būsimiems indėlininkams suteiktų informaciją, būtiną, kad tie indėlininkai galėtų nustatyti IGS, kurios narės Sąjungoje yra įstaiga ir jos filialai. Kredito įstaigos tą informaciją pateikia kaip informacijos dokumentą, parengtą nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas]*** 2 straipsnio 3 punkte.

_______________________________________________

*** m. … .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XX/XXXX, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims.“;

b)  įterpiama 1a dalis:"

c)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pateiktų 1 dalyje nurodytą informacijos dokumentą prieš sudarydamos indėlių priėmimo sutartį, o vėliau kiekvieną kartą atsiradus bet kokiems pateiktos informacijos pasikeitimams. Indėlininkai patvirtina, kad gavo tokį informacijos dokumentą, išskyrus atvejus, kai informacija paskelbiama viešai.“;

d)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos savo indėlininkų sąskaitų išrašuose patvirtintų, kad indėliai yra reikalavimus atitinkantys indėliai, taip pat nurodytų tai 1 dalyje nurodytame informacijos dokumente.“;

e)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pateiktų 1 dalyje nurodytą informaciją ta kalba, dėl kurios indėlininkas ir kredito įstaiga susitarė atidarant sąskaitą, arba valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba arba kalbomis.“;

f)  6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:"

„6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų susijungimo, kredito įstaigos patronuojamųjų įmonių reorganizavimo į filialus ar panašaus veiksmo atveju kredito įstaiga apie tai informuotų savo indėlininkus likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki operacijos įsiteisėjimo, nebent kompetentinga valdžios institucija dėl komercinės paslapties arba siekdama finansinio stabilumo leidžia taikyti trumpesnį terminą. Tame pranešime paaiškinamas operacijos poveikis indėlininkų apsaugai.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai dėl pirmoje pastraipoje nurodytų operacijų tose kredito įstaigose indėlių turintiems indėlininkams bus taikoma sumažinta indėlių apsauga, atitinkamos kredito įstaigos tiems indėlininkams praneštų, kad jie per tris mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo gali atsiimti savo reikalavimus atitinkančius indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir išmokas, arba juos perkelti į kitą kredito įstaigą ir jiems nebus taikomos jokios nuobaudos, kai atsiimama indėlio suma yra lygi prarasto jų indėlių draudimo sumai.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kurios nutraukia savo narystę IGS, apie tai informuotų savo indėlininkus likus bent vienam mėnesiui iki tokios narystės nutraukimo. Ši informacija apimtų ir narystės nutraukimo poveikio indėlininkų apsaugai paaiškinimą. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kuri nustojo būti IGS narė, indėlininkai galėtų pervesti savo indėlius kitai įstaigai, priklausančiai tai pačiai IGS, nepatirdami jokių pervedimo išlaidų.“;

g)  įterpiama 7a dalis:"

„7a. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtos valdžios institucijos, IGS ir atitinkamos kredito įstaigos informuotų indėlininkus apie tai, kad atitinkama administracinė institucija priėmė sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba kad teisminė institucija priėmė sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje, be kita ko, paskelbdamos šią informaciją savo interneto svetainėse.“;

h)  8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai indėlininkas naudojasi elektronine bankininkyste, kredito įstaigos informaciją, kurią jos turi pateikti savo indėlininkams pagal šią direktyvą, teiktų elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai indėlininkas paprašo tą informaciją jam pateikti popieriuje.“;

i)  įterpiama 9 dalis:"