Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
|
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: narkotinių medžiagų pirmtako izopropilideno (2-(3,4-metilendioksifenil)acetil)malonato (IMDPAM) ir kitų medžiagų įtraukimas į oficialų medžiagų sąrašą |
| |||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2024)01219), – atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. kovo 13 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 273/2004(1) dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), ypač į jo 15 straipsnį ir 15a straipsnio 5 dalį, – atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 111/2005(2), nustatantį prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, ypač į jo 30a straipsnį ir 30b straipsnio 5 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją dėl sprendimo, – atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2024 m. balandžio 23 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų, A. kadangi, siekiant kovoti su narkotikų propirmtakių, kurie yra tradiciniams narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakams chemiškai artimos medžiagos ir kurie yra sukurti siekiant apeiti galiojančias taisykles, plitimu, reikia nuolat naujinti ES teisės aktų sistemą, skirtą kontroliuoti prieigą prie neteisėtų narkotikų gamyboje naudojamų medžiagų; B. kadangi nustatyta, kad izopropilideno (2-(3,4-metilendioksifenil)acetil)malonato (IMDPAM) natrio druska yra naujai sukurtas narkotinių medžiagų pirmtakas, naudojamas gaminant MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminą), paprastai vadinamą ekstaziu; C. kadangi nustatyta, kad septyni 2-metil-3-feniloksiran-2-karboksirūgšties (BMK glicido rūgšties) esteriai ir šeši 3-(1,3-benzodioksol-5-il)-2-metil-oksiran-2-karboksirūgšties (PMK glicido rūgšties) esteriai gali būti BMK glicido rūgšties ir PMK glicido rūgšties, kurie pagal ES teisę yra kontroliuojami pirmtakai, pakaitalai gaminant neteisėtas narkotines medžiagas, pvz., MDMA, metamfetaminą ir amfetaminą; D. kadangi būtina iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 273/2004 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 111/2005 priede pateiktą į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų sąrašą, kad IMDPAM ir nustatytiems BMK glicido rūgšties ir PMK glicido rūgšties esteriams būtų taikomos tuose reglamentuose numatytos suderintos kontrolės ir stebėsenos priemonės; E. kadangi, kad šie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai nebūtų naudojami neteisėtų narkotinių medžiagų gamybai ir būtų užkertamas kelias jiems patekti į rinką, kuo greičiau turėtų įsigalioti reglamentuose (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005 numatytos priemonės dėl galimybių gauti naujų į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų kontrolės; F. kadangi ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gairėse (COM(2023)0641) Europos Komisija, bendradarbiaudama su Parlamentu ir Taryba, įsipareigojo dėti visas pastangas, kad būtų paspartinta būsimų deleguotųjų aktų, į kuriuos įtraukiamos papildomos medžiagos pagal reglamentus (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005, priėmimo procedūra; 1. pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui; 2. paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||
| Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, susiję su mokymais dėl konfliktų ir priekabiavimo darbo vietoje prevencijos ir gero biuro valdymo |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 236 ir 237 straipsnius, – atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0163/2024), 1. nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus; 2. nusprendžia, kad pakeitimai įsigalioja 2024 m. liepos 16 d.; 3. paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Prieštaravimai deleguotajam aktui: nauji maisto produktai – termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžtis |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo dėl termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžties iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų (C(2024)01612), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001(1), ypač į jo 31 straipsnį ir 32 straipsnio 6 dalį, – atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(2), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(3), – atsižvelgdamas į Sąjungos sąrašus, nustatytus 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1129/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas sudarant Sąjungos maisto priedų sąrašą(4), taip pat į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1130/2011, kuriuo dėl sudaromo Sąjungos maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose medžiagose ir maistingosiose medžiagose leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų III priedas(5), – atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 257/2010, kuriuo nustatoma patvirtintų maisto priedų pakartotinio vertinimo programa pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(6), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, A. kadangi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalu esančios maisto sudedamosios dalys turi būti aiškiai nurodytos maisto sudedamųjų dalių sąraše, kad būtų užtikrintas vartotojų informavimas; kadangi atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 terminas „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžiamas taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2015/2283 3 straipsnio 2 dalies f punkte; B. kadangi, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, Reglamento (ES) 2015/2283 31 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priderinti ir pritaikyti reglamente nurodytą termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžtį prie technikos ir mokslo pažangos arba prie terminų apibrėžčių, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu; C. kadangi Reglamentais (ES) Nr. 1129/2011 ir (ES) Nr. 1130/2011 nustatytuose išsamiuose Sąjungos sąrašuose išvardyti maisto priedai, kuriuos leista naudoti kol įsigalios Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 po to, kai bus atlikta jų atitikties nuostatoms peržiūra; Su apibrėžtimi susijusios pasekmės D. kadangi tai, ar maisto produktas sudedamųjų dalių sąraše turi būti ženklinamas žodžiu „[nano]“, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 18 straipsnio 3 dalyje, bus nustatyta pagal Komisijos deleguotajame reglamente pateiktą termino „dirbtinai sukurta nanomedžiaga“ apibrėžtį; E. kadangi Komisijos deleguotuoju reglamentu siekiama išspręsti su dabartine termino apibrėžtimi susijusias aiškinimo problemas, įtraukiant objektyvius elementus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar nanomedžiaga yra „sukurta“, pavyzdžiui, formuluotę „sąmoningai pagaminta [medžiaga]“ pakeičiant žodžiu „dirbtinė“; F. kadangi pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą nanomedžiagomis maiste nelaikomos dalelės, kurios nėra kietosios medžiagos, pavyzdžiui, micelės, liposomos ar nanoskalės lašeliai emulsijose, ir sudedamosios dalys, kurių sudėtyje yra mažiau nei 50 proc. mažesnių nei 100 nm dalelių; G. kadangi siūloma nanoskalės dalelių 50 proc. ar didesnė numatytoji slenkstinė vertė yra sutartinė ir užtikrina mažesnę apsaugą, palyginti su tuo, kaip kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Prancūzija, aiškina Reglamente (ES) 2015/2283 pateiktą apibrėžtį; kadangi tame reglamente nenumatyta mažesnių nei 100 nm dalelių dydžio skirstinio slenkstinė vertė; H. kadangi pagal siūlomą apibrėžtį į Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo sritį galimai nepatektų didelė dalis nanomedžiagų, kurių dėl to nebūtų privaloma ženklinti žodžiu „[nano]“; kadangi Komisija savo aiškinamojo memorandumo 3 punkte nurodo, kad „maisto produktuose naudojamų medžiagų, kuriose gali būti tam tikra nanodalelių dalis, yra nedaug ir dauguma tų medžiagų (jei ne visos) nėra naujos“ ir kad „galimas deleguotojo akto poveikis bus susijęs tik su labai nedaug medžiagų“; I. kadangi šuo metu maiste būtent maisto priedai gali būti nanomedžiagų pavidalu; kadangi Prancūzijos nacionalinė sveikatos ir saugos agentūra (ANSES) pateikė 37 nanomedžiagų, naudojamų daugiau kaip 900 maisto produktų, sąrašą(7); kadangi vartotojų organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų („Agir pour l’Environnement“(8), „Que Choisir“(9), „60 Millions de consommateurs“(10), AVICENN(11) Prancūzijoje, „Foodwatch“(12) ir „Bund“(13) Vokietijoje, „Testachats“(14) Belgijoje, „Altroconsumo“(15) Italijoje ir OCU Ispanijoje(16)) atlikti tyrimai ne kartą parodė, kad maisto priedų sudėtyje yra didelė dalis nanodalelių, pavyzdžiui, pieno produktuose, kepiniuose ir kai kuriuose pusryčių dribsniuose naudojamo maistinio dažiklio geležies oksido (E 172) sudėtyje gali būti 50 proc. slenkstinės vertės nesiekiančių nanodalelių; kadangi tai parodo, kad tam tikros maisto sudedamosios dalys nėra tinkamai ženklinamos žodžiu „[nano]“ daugiausia dėl to, kad nepakankamai užtikrinamas galiojančių teisės aktų vykdymas, ir daug rečiau dėl aiškinimo problemų; J. kadangi 2020 m. Europos cheminių medžiagų agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, piliečiai reikalauja, kad kasdieniai produktai, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, būtų tinkamiau ženklinami(17); Prieštaravimai rekomendacijoms ir naujiems mokslo pasiekimams K. kadangi 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje dėl 2013 m. gruodžio 12 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo dėl termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžties iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(18), Europos Parlamentas išreiškė prieštaravimą labai panašiai apibrėžčiai su ta pačia 50 proc. slenkstine verte, į kurią neįtraukti jokie maisto priedai, manydamas, kad tokia apibrėžtimi „pažeidžiamas esminis direktyvos tikslas, kuriuo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų sveikatos ir interesų apsaugą galutiniams vartotojams suteikiant pagrindą rinktis produktus remiantis informacija“; kadangi Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į jo poziciją; L. kadangi 2020 m. spalio 8 d. rezoliucijoje dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl titano dioksido (E 171) specifikacijų iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos, priedas, projekto(19) Europos Parlamentas išreiškė prieštaravimą Komisijos reglamento projektui, pagal kurį leista naudoti maistui skirto titano dioksido (E 171) partijas, kurių sudėtyje yra mažiau nei 50 proc. mažesnių nei 100 nm dalelių; M. kadangi Europos maisto saugos tarnyba rekomendavo(20), kad „atsižvelgiant į dabartinį neaiškumą dėl saugos, reikėtų apsvarstyti galimybę su maistu susijusioms reikmėms taikyti mažesnę nanodalelių skaičiaus slenkstinę vertę, pvz., 10 proc., o ne šiuo metu rekomendacijoje siūlomą (50 proc.)“; N. kadangi per Komisijos konsultacijas akademinės organizacijos, valdžios institucijos, nevyriausybinės vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijos bei profesinės sąjungos pasisakė už apibrėžtį, kuri apimtų visas dirbtines, šalutines ar gamtines medžiagas ir dalelių dydžio skirstinyje pagal skaičių nustatytąją ne mažesnę kaip 10 proc. slenkstinę vertę; O. kadangi nuo 2014 m. pasiekti nauji mokslo laimėjimai ir įgytos žinios patvirtina, kad nanomedžiagos gali peržengti fiziologinius barjerus ir dažnu atveju kelia didesnį pavojų nei mikro- ar makromedžiagos(21); P. kadangi ANSES 2023 m. balandžio mėn. paskelbė išsamią ataskaitą(22), kurioje teigiama, kad konkrečių sektorių taisyklėse, visų pirma maisto produktų srityje, numačius 2022 m. birželio 10 d. Komisijos rekomendacijoje(23), kuria remiantis peržiūrėta Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta termino „dirbtinai sukurtos nanomedžiagos“ apibrėžtis, pateiktą nanomedžiagų apibrėžtį būtų trukdoma vykdyti rizikos sveikatai ir aplinkai prevenciją; kadangi ANSES pabrėžė, kad horizontaliojoje termino „[nano]“ apibrėžtyje nurodyta 50 proc. nanodalelių skaičiaus slenkstinė vertė „nėra pagrįsta patikimais moksliniais argumentais“, ir rekomendavo nustatyti žemesnę slenkstinę vertę; Q. kadangi aptikti nanodaleles maisto sudedamosiose dalyse, remiantis 10 proc. dalelių dydžio skirstinyje pagal skaičių slenkstine verte yra įmanoma, nes tokią ribinę vertę šiuo metu taiko Prancūzijos vartotojų reikalų, konkurencijos ir sukčiavimo kontrolės generalinis direktoratas, vykdydamas savo kontrolės veiklą(24); Atsargumo principas R. kadangi SESV 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įtvirtintas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; S. kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“; 1. pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento; 2. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti; 3. mano, kad Komisijos deleguotasis reglamentas neatitinka Reglamento (ES) 2015/2283 tikslo ir turinio, ir juo viršijami to reglamento 31 straipsniu Komisijai suteikti deleguotieji įgaliojimai; 4. apgailestauja, kad siūloma 50 proc. slenkstinė vertė nustatyta neatsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą; 5. ragina Komisiją taikyti atsargumo principą, užtikrinti vartotojų saugą ir informavimą bei atsižvelgti į koncepciją „Viena sveikata“; 6. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Transeuropinis transporto tinklas |
| ||||||||||||
| |||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0812) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2022)0384), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0472/2021), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 11 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 9 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0147/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1679.)
| |||||||||||||
| Pakuotės ir pakuočių atliekos |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0677), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0400/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato, Italijos Respublikos Deputatų Rūmų ir Italijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0319/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2); 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5), kadangi: (1) produktus reikia tinkamai supakuoti, kad jie būtų apsaugoti ir lengvai transportuojami iš ten, kur jie turi būti pagaminti, į ten, kur jie naudojami ar vartojami. Produktų vidaus rinkos veikimui itin svarbu, kad būtų išvengta kliūčių pakuočių vidaus rinkoje. Dėl nenuoseklių taisyklių ir neaiškių reikalavimų ekonominės veiklos vykdytojai susiduria su neužtikrintumu ir patiria papildomų išlaidų; (2) be to, pakuotėms sunaudojama daug pirminių medžiagų – 40 % plastiko ir 50 % popieriaus, sunaudojamo Sąjungoje, tenka pakuotėms – ir jos sudaro 36 % kietųjų komunalinių atliekų. Dideli ir nuolat augantys naudojamų pakuočių kiekiai, taip pat nepakankamas jų pakartotinis naudojimas bei surinkimas ir prasti grąžinamojo perdirbimo rodikliai yra reikšmingos kliūtys, trukdančios pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako žiedinės ekonomikos. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės, taikomos per visą pakuočių gyvavimo ciklą, kuriomis prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, tuo tikslu suderinant nacionalines priemones, kartu išvengiant pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir jį mažinant. Nustatant priemones, atitinkančias atliekų hierarchiją, šiuo reglamentu turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos; (3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB(6) nustatyti valstybėms narėms taikomi reikalavimai dėl pakuočių, pavyzdžiui, esminiai reikalavimai dėl pakuočių sudėties ir jų daugkartinio pobūdžio bei jų atliekų tinkamumo naudoti, taip pat nustatomi jų atliekų naudojimo ir grąžinamojo perdirbimo tikslai; (4) 2014 m. Komisija, atlikusi su Direktyva 94/62/EB susijusią tinkamumo patikrą, rekomendavo pritaikyti esminius reikalavimus ▌, kuriuos laikė svarbia priemone pasiekti geresnius pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kad jie „būtų konkretesni ir būtų lengviau užtikrinamas jų vykdymas“, ir juos sugriežtinti;. (5) laikantis Europos žaliojo kurso, nustatyto 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos (toliau – ŽEVP), išdėstytame 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate, įsipareigota sugriežtinti esminius reikalavimus dėl pakuočių, kad iki 2030 m. būtų pasiekta, kad visos pakuotės būtų daugkartinės arba tinkamos grąžinamajam perdirbimui, ir apsvarstyti kitas priemones, kuriomis galėtų būtų mažinamas (perteklinių) pakuočių ir pakuočių atliekų kiekis, skatinamas pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui pritaikytas pakuočių projektavimas, mažinamas pakuočių medžiagų sudėtingumas, ir nustatyti reikalavimus dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse. Jame taip pat akcentuojama, kad reikia mažinti maisto atliekų kiekį. Komisija įsipareigoja įvertinti galimybes visoje Sąjungoje taikyti ženklinimą, kuris padėtų teisingai surūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje; (6) plastikinės pakuotės yra medžiaga, kuriai būdingas didžiausias taršos anglies dioksidu intensyvumas, o iškastinio kuro naudojimo požiūriu plastiko atliekų grąžinamasis perdirbimas yra apytikriai penkis kartus geresnė alternatyva nei energijos gavyba iš tų atliekų. Kaip nurodyta Europos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijoje, išdėstytoje 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate, ŽEVP įsipareigojama didinti grąžinamojo perdirbimo plastikų naudojimą ir prisidėti prie to, kad plastikas būtų naudojamas tvariau. Prie taršos plastiko pakuočių atliekomis mažinimo prisideda Sąjungos biudžetas ir nuosavų išteklių sistema. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2020/2053(7) nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas nacionalinis įnašas, proporcingas kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiui. Šie nuosavi ištekliai priskiriami prie paskatų mažinti vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimą, skatinti grąžinamąjį perdirbimą ir stiprinti žiedinę ekonomiką; (7) Taryba 2020 m. gruodžio 11 d. priimtose išvadose „Žiedinio ir žalio atsigavimo užtikrinimas“ pabrėžė, kad peržiūrint Direktyvą 94/62/EB turėtų būti nustatytos atnaujintos ir konkretesnės, veiksmingesnės ir lengviau įgyvendinamos nuostatos, kad būtų skatinama naudoti tvarias pakuotes vidaus rinkoje ir kuo labiau sumažintas pakavimo medžiagų sudėtingumas siekiant skatinti ekonomiškai pagrįstus sprendimus, didinamos pakuočių pakartotinio naudojimo galimybės ir tinkamumas grąžinamajam perdirbimui, taip pat kuo labiau sumažintas susirūpinimą keliančių medžiagų kiekis pakuočių (ypač maisto pakuočių) sudėtyje, taip pat numatytas pakuočių ženklinimas lengvai suprantamu būdu, kad vartotojai būtų informuojami apie pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui ir apie tai, kuriose vietose pakuočių atliekos turi būti šalinamos, kad būtų sudarytos sąlygos jas ▌ perdirbti; (8) 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano(8) pakartotas tikslas iki 2030 m. užtikrinti, kad visos pakuotės būtų tinkamos pakartotiniam naudojimui arba grąžinamajam perdirbimui ekonomiškai naudingu būdu, ir Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant atliekų mažinimo priemones ir tikslus, taip pat Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytus plataus užmojo esminius reikalavimus, kuriais siekiama sumažinti pernelyg didelį pakuočių kiekį, be kita ko, e. prekyboje, padidinti tinkamumą grąžinamajam perdirbimui ir sumažinti pakuočių sudėtingumą, padidinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekį, palaipsniui atsisakyti pavojingų ir kenksmingų medžiagų ir skatinti pakartotinį naudojimą; (9) šis reglamentas papildo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/...(9)(10), pagal kurį pakuotės nelaikomos atskira gaminių kategorija. Vis dėlto reikėtų priminti, kad pagal Reglamentą (ES) 2024/...(11) priimamais deleguotaisiais aktais konkrečių gaminių pakuotėms gali būti nustatomi papildomi arba išsamesni reikalavimai, visų pirma dėl pakuočių kiekio mažinimo, kai projektuojant ar perprojektuojant gaminius galima pasiekti, kad būtų naudojamos mažesnio poveikio aplinkai pakuotės; (10) šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms pakuotėms, pateikiamoms Sąjungos rinkai, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo pakuotės rūšies ar naudojamų medžiagų. Dėl teisinio aiškumo priežasčių pagal Direktyvą 94/62/EB vartota pakuotės apibrėžtis turėtų būti performuluota nekeičiant jos esmės. Prekinės pakuotės, grupinės pakuotės ir transportavimo pakuotės turėtų būti atskirai apibrėžtos vengiant terminų dubliavimo. Tuo tikslu pirminės pakuotės atitikmuo yra prekinė pakuotė, antrinės pakuotės – grupinė pakuotė, o tretinės pakuotės – transportavimo pakuotė; (11) puodeliai, maisto tara, sumuštinių maišeliai ar kiti gaminiai, kurie gali atlikti pakavimo funkciją, neturėtų būti laikomi pakuotėmis, jeigu jie yra suprojektuoti ir skirti tam, kad galutinis platintojas juos parduotų tuščius. Tokie gaminiai turėtų būti laikomi pakuotėmis tik tada, kai jie yra suprojektuoti ir skirti pripildyti pardavimo vietoje – tokiu atveju jie laikomi „teikiant paslaugas naudojama pakuote“ – arba tam, kad galutinis platintojas juos parduotų užpildytus maistu ir gėrimais, su sąlyga, kad jie atlieka pakavimo funkciją; (12) pirminės gamybos pakuočių apibrėžtis neturėtų reikšti produktų, kurie pagal šį reglamentą laikomi pakuotėmis, grupės išplėtimo. Šios apibrėžties įtraukimas ir jos naudojimas termino „gamintojas“ apibrėžtyje užtikrina, kad gamintoju pagal šį reglamentą būtų laikomas juridinis arba fizinis asmuo, pirmą kartą tiekiantis tokios rūšies pakuotes, o ne pirminio sektoriaus įmonės (pavyzdžiui, ūkininkai), naudojančios tokios rūšies pakuotes; (13) gaminys, kuris yra neatskiriama produkto dalis ir yra būtinas tam produktui patalpinti, išlaikyti ar išsaugoti per visą jo naudojimo laiką ir kurio visi elementai yra skirti naudoti, vartoti ar šalinti kartu, neturėtų būti laikomas pakuote, nes jo funkcijos yra nedalomai susijusios su tuo, kad jis yra produkto dalis. Vis dėlto, atsižvelgiant į vartotojų elgseną šalinant arbatos ir kavos maišelius, taip pat kavos ar arbatos ruošimo sistemų vienos porcijos pakuotes, kurios praktiškai šalinamos kartu su produkto liekanomis ir taip užteršia kompostuojamų ir perdirbamų atliekų srautus, tie konkretūs gaminiai turėtų būti laikomi pakuotėmis. Tai atitinka tikslą didinti atskirai surenkamų biologinių atliekų kiekį, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB(12) 22 straipsnyje, ir taip užtikrinamas nuoseklumas, susijęs su finansinėmis ir veiklos pareigomis gyvavimo ciklo pabaigoje. Pakuotės apibrėžtis neturėtų būti taikoma tiesiogiai ant produkto esantiems dažams, rašalams, lakams ir politūroms ir adhezyvams. Tačiau etiketės, tiesiogiai prikabintos arba pritvirtintos prie produkto, įskaitant ant vaisių ir daržovių klijuojamas lipnias etiketes, patenka į pakuotės apibrėžtį, nes adhezyvai yra klijai, o ne etiketė. Be to, jei tam tikra pakuotės vienetą sudaranti medžiaga yra tik nereikšminga pakuotės vieneto dalis ir bet kuriuo atveju sudaro ne daugiau kaip 5 % visos jo masės, toks pakuotės vienetas neturėtų būti laikomas kombinuotąja pakuote. Pagal šiame reglamente pateiktą kombinuotosios pakuotės apibrėžtį neturėtų būti numatyta netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai(13) nustatytų reikalavimų vienkartinėms pakuotėms, iš dalies pagamintoms iš plastikų, neatsižvelgiant į slenkstinę ribą; (14) pakuotės turėtų būti pateikiamos rinkai tik tuo atveju, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus tvarumo reikalavimus ir ženklinimo reikalavimus. Turėtų būti laikoma, kad pakuotė pateikiama rinkai, kai ji pirmą kartą tiekiama Sąjungos rinkai – fizinio gamintojo ar importuotojo už atlygį arba nemokamai tiekiama platinti, vartoti arba naudoti vykdant komercinę veiklą. Todėl pakuotės, kurios jau buvo pateiktos Sąjungos rinkai iki atitinkamų reikalavimų taikymo pradžios dienos, ir turimos platintojų, įskaitant mažmenininkus ir didmenininkus, atsargose, neturėtų privalėti atitikti tų reikalavimų; (15) laikantis Direktyvoje 2008/98/EB ▌ nustatytos atliekų hierarchijos ir ▌ gyvavimo ciklo principo, kad būtų pasiektas geriausias bendras aplinkos apsaugos rezultatas, šiame reglamente numatytomis priemonėmis turėtų būti siekiama mažinti rinkai pateikiamų pakuočių kiekį, vertinant pagal tūrį ir svorį, ir užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui, ypač kuo labiau mažinant pakuočių kiekį, vengiant naudoti pakuotes, kai jos nebūtinos, ir didinant pakartotinį pakuočių naudojimą. Be to, tomis priemonėmis siekiama didinti naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį pakuotėse, visų pirma plastikinėse pakuotėse, kuriose naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis yra labai maža, stiprinant aukštos kokybės grąžinamojo perdirbimo sistemas, taip didinant visų pakuočių grąžinamojo perdirbimo lygius ir gerinant taip gaunamų antrinių žaliavų kokybę, kartu mažinant kitais būdais naudojamų ir galutinai pašalinamų atliekų kiekį; (16) atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, pagal kurią atliekų šalinimas sąvartynuose yra mažiausiai pageidaujamas pasirinkimas, šiame reglamente numatytomis priemonėmis turėtų būti siekiama sumažinti sąvartynuose šalinamą pakuočių atliekų kiekį; (17) pakuotės turėtų būti projektuojamos, fiziškai gaminamos ir komercializuojamos taip, kad būtų galimas jų pakartotinis naudojimas kuo daugiau kartų ar aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas ir būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir produktų, kuriems pakuotė skirta, gyvavimo ciklą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis Reglamentas būtų papildytas nustatant minimalų tam tikrų kategorijų daugkartinių pakuočių naudojimo ciklų skaičių; (18) laikantis ŽEVP ▌ ir 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikato „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti) tikslų ir siekiant užtikrinti patikimą cheminių medžiagų valdymą per visą jų gyvavimo ciklą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos be toksinių medžiagų, taip pat atsižvelgiant į pakuočių svarbą kasdieniame gyvenime, būtina, kad šiuo reglamentu būtų sprendžiami klausimai, susiję su pakuočių poveikiu žmonių sveikatai, aplinkai ir bendresniems tvarumo rezultatams, įskaitant žiediškumą, dėl susirūpinimą keliančių medžiagų buvimo per visą pakuočių gyvavimo ciklą nuo fizinės gamybos iki naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos, įskaitant ▌ atliekų tvarkymą; (19) atsižvelgiant ▌ į mokslo ir technologijų pažangą, pakuotės turėtų būti projektuojamos ir fiziškai gaminamos taip, kad būtų ribojamas tam tikrų jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir kitų susirūpinimą keliančių medžiagų kiekis. Kaip nurodyta Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti, susirūpinimą keliančių medžiagų turi būti kuo mažiau ir jos turi būti, kiek įmanoma, keičiamos kitomis medžiagomis, laipsniškai atsisakant kenksmingiausių medžiagų naudojimo neesminėms visuomenės reikmėms, visų pirma vartojimo prekėse. Taigi, pakuotės medžiagos ar bet kokių pakuotės sudedamųjų dalių sudėtyje susirūpinimą keliančių medžiagų turėtų būti kuo mažiau, siekiant tikslo užtikrinti, kad pakuotės ir perdirbant pakuotes gautos medžiagos per visą savo gyvavimo ciklą nedarytų jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai; (20) perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) yra grupė, kurią sudaro tūkstančiai Sąjungoje ir visame pasaulyje įvairiais tikslais naudojamų sintetinių cheminių medžiagų. Kalbant apie PFAS kiekį, vienas iš aktualiausių sektorių yra su maistu besiliečiančios medžiagos ir pakuotės. Visos į šio reglamento taikymo sritį patenkančios PFAS yra savaime labai patvarios arba aplinkoje suyra į labai patvarias PFAS. Vertinant konkrečiai baigtis žmonių sveikatai, kurios laikomos keliančiomis didžiausią susirūpinimą ilgalaikės žmonių ekspozicijos atveju, t. y. kancerogeniškumą, mutageniškumą ir reprodukcinį toksiškumą, įskaitant poveikį laktacijai arba per laktaciją, taip pat specifinį toksiškumą konkrečiam organui, daugelis PFAS klasifikuojamos kaip sukeliančios bent vieną iš šių penkių vertinamųjų baigčių. Remiantis fizinėmis PFAS savybėmis, ypač patvarumu, taip pat nustatytu kai kurių PFAS poveikiu sveikatai, PFAS kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai; (21) su maistu besiliečiančiose medžiagose esančios PFAS neišvengiamai lems žmonių ekspoziciją. Kadangi PFAS keliami pavojai nėra susiję su slenkstinėmis vertėmis, ekspozicija su maistu besiliečiančiose medžiagose esančiomis PFAS kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai. Todėl su maistu besiliečiančiose pakuotėse esantis PFAS kiekis turėtų būti ribojamas. Kad būtų išvengta sutapimų su kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytais PFAS naudojimo apribojimais, Komisija turėtų atlikti vertinimą, kad nustatytų, ar šiuos apribojimus reikėtų iš dalies keisti arba panaikinti; (22) bisfenolis-A (BPA) – cheminis junginys, naudojamas fiziškai gaminant su maistu besiliečiančias medžiagas, pavyzdžiui, daugkartinius plastikinius stalo reikmenis arba skardinių vidinį paviršių, daugiausia kaip apsauginis sluoksnis. Remiantis 2023 m. paskelbtu Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimu, ekspozicija nedideliais BPA kiekiais, kuri gali būti patiriama jiems patekus į maistą ir gėrimus ir vartotojams vėliau juos nurijus, gali kelti riziką vartotojams; (23) atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą su bisfenoliu-A (BPA) susijusią procedūrą, laikantis Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl su maistu besiliečiančių medžiagų(14) suteiktų įgaliojimų, BPA naudojimo apribojimas bus taikomas, be kitų gaminių, visoms maisto pakuotėms. Numatoma, kad siūlomas apribojimas bus priimtas iki 2024 m. pabaigos, numatant 18 mėnesių bendrą pereinamąjį laikotarpį; (24) vadovaujantis 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate išdėstytu ES veiksmų planu „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, Sąjungos politika turėtų būti grindžiama principu, kad prevencinių veiksmų turi būti imamasi taršos susidarymo vietoje. Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti Komisija pabrėžė, kad turėtų būti stiprinami kertiniai cheminių medžiagų reglamentavimo Sąjungoje dokumentai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1907/2006(15) ir (EB) Nr. 1272/2008(16) – o juos turėtų papildyti nuoseklios cheminių medžiagų vertinimo ir tvarkymo strategijos esamuose sektoriniuose teisės aktuose. Todėl cheminių medžiagų kiekis pakuotėse ir pakuočių sudedamosiose dalyse ribojamas jų kilmės vietoje ir visų pirma reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 pagal jo VIII antraštinėje dalyje nustatytas taisykles ir procedūras, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, visais cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapais, įskaitant atliekų etapą. Taigi reikėtų priminti, kad tas ▌ reglamentas taikomas nustatant ar iš dalies keičiant apribojimus, taikomus cheminėms medžiagoms, kurios fiziškai gaminamos kaip skirtos naudoti arba yra naudojamos gaminant pakuotes ar pakuočių sudedamąsias dalis, taip pat pakuočių ar jų sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų pateikimo rinkai apribojimus. Dėl pakuočių, patenkančių į Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 taikymo sritį, reikėtų priminti, kad tas reglamentas taikomas siekiant užtikrinti supakuoto maisto vartotojų aukšto lygio apsaugą. Gali būti, kad pakuotėse, pakuočių sudedamosiose dalyse ir pakuočių atliekose esančioms medžiagoms taip pat taikomi kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti apribojimai, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1021(17) patvariesiems organiniams teršalams nustatyti apribojimai ir draudimai; (25) kartu su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytais apribojimais ir ▌ su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams taikytinais apribojimais, nustatytais Reglamentu (EB) Nr. 1935/2004, tikslinga, siekiant nuoseklumo, palikti galioti esamus švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse apribojimus; (26) švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse lygių taikymo išimtys nustatytos Komisijos sprendimais 2001/171/EB(18) ir 2009/292/EB(19), priimtais pagal Direktyvą 94/62/EB, ir turėtų būti paliktos galioti ir pagal šį reglamentą. Tačiau pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų galima iš dalies pakeisti ar panaikinti tas išimtis ▌ arba sumažinti tų metalų koncentracijos ribinę vertę pagal šį reglamentą, siekiant jas pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. Remiantis Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti, ir pirminei, ir grąžinamojo perdibimo medžiagai iš esmės turi būti taikoma ta pati pavojingųjų cheminių medžiagų kiekio ribinė vertė. Tačiau gali būti išimtinių aplinkybių, kai gali tekti nukrypti nuo to principo. Tokiais atvejais kitokia grąžinamojo perdirbimo medžiagai, palyginti su pirminėmis medžiagomis, taikoma ribinė vertė turėtų būti pagrįsta kiekvienu konkrečiu atveju atlikta analize. Komisija turėtų atsižvelgti į tą principą iš dalies keisdama esamas švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių taikymo išimtis; (27) nedarant poveikio PFAS taikomiems apribojimams, pagal šį reglamentą neturėtų būti galima apriboti cheminių medžiagų naudojimą dėl cheminės saugos ar su maisto sauga susijusių priežasčių, išskyrus atvejus, kai kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) švinui, kadmiui, gyvsidabriui ir šešiavalenčiam chromui taikomus apribojimus, kurie jau buvo nustatyti pagal Direktyvą 94/62/EB ir kurie turėtų būti toliau reglamentuojami pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad tokie apribojimai jau yra reglamentuojami kitais Sąjungos teisės aktais. Vis dėlto pagal šį reglamentą taip pat turėtų būti galima nustatyti apribojimus, ▌ visų pirma dėl kitų nei cheminės saugos ar maisto saugos priežasčių, taikytinus cheminėms medžiagoms, esančioms pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse arba naudojamoms jų gamybos procesų metu, kurios neigiamai veikia pakuočių tvarumą, visų pirma jų žiediškumo atžvilgiu, ypač kiek tai susiję su pakartotinio naudojimo ar grąžinamojo perdirbimo procesais; (28) viena efektyviausių priemonių pakuočių žiediškumui gerinti ▌, jų grąžinamojo perdirbimo lygiui didinti ir pakuotėse naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų daliai didinti yra pakuočių projektavimas taip, kad jas būtų galima perdirbti, kai jos taps pakuočių atliekomis. Į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto pakuočių projektavimo kriterijai kai kurių formų pakuotėms yra nustatyti pagal savanoriškas pramonės programas arba kai kurių valstybių narių, kurios juos nustatė siekdamos diferencijuoti su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius. Siekiant išvengti kliūčių vidaus rinkoje ir sudaryti pramonės subjektams vienodas sąlygas, taip pat siekiant tikslo skatinti pakuočių tvarumą, svarbu nustatyti privalomus pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui reikalavimus, ▌ Sąjungos lygmeniu suderinant pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui vertinimo kriterijus ir metodiką remiantis į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo metodika. Siekiant įgyvendinti ŽEVP nustatytą tikslą iki 2030 m. užtikrinti, kad visos pakuotės būtų tinkamos grąžinamajam perdirbimui ekonomiškai naudingu būdu, grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių projektavimas turėtų būti orientuojamas į medžiagų grąžinamąjį perdirbimą, o pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasės turėtų būti nustatomos remiantis II priede išvardytoms pakuočių kategorijoms skirtais į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais ir išreikštos A, B arba C klasėmis, kad pakuotės būtų laikomos tinkamomis grąžinamajam perdirbimui ir atitinkamai jas būtų leidžiama pateikti rinkai. Kai pakuotė yra žemesnės nei C klasės, ji turėtų būti laikoma techniškai netinkama grąžinamajam perdirbimui, o jos pateikimas rinkai turėtų būti apribotas. Vis dėlto, kad ekonominės veiklos vykdytojams pakaktų laiko prisitaikyti, pakuotės turėtų tuos kriterijus atitikti tik nuo 2030 m. sausio 1 d. Nuo 2038 m. sausio 1 d., kad pakuotes būtų galima pateikti rinkai, jos turėtų atitikti B klasės kriterijus; (29) medžiagų grąžinamasis perdirbimas, kaip apibrėžta šiame reglamente, turėtų papildyti Direktyvoje 2008/98/EB pateiktas perdirbimo ir naudojimo medžiagoms gauti apibrėžtis. Atliekant medžiagų grąžinamąjį perdirbimą ištekliai išlieka apyvartoje medžiagų ekonomikoje, todėl jis neturėtų apimti biologinio atliekų apdorojimo. Medžiagų grąžinamojo perdirbimo apibrėžtis turėtų nedaryti poveikio valstybėms narėms pagal šį reglamentą nustatytų grąžinamojo perdirbimo tikslų apskaičiavimui. Tie tikslai ir jų apskaičiavimas grindžiami perdirbimo apibrėžtimi pagal direktyvą 2008/98/EB; (30) aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas reiškia, kad grąžinamojo perdirbimo medžiagos, remiantis jų išlaikytomis techninėmis savybėmis, yra lygiavertės arba aukštesnės kokybės, palyginti su pirmine medžiaga, ir gali būti naudojamos pakavimui ar panašiai paskirčiai kaip pirminių žaliavų pakaitalas. Grąžinamojo perdirbimo medžiaga gali būti perdirbama kelis kartus. Siekiant sudaryti sąlygas gaminti aukštos kokybės perdirbtas žaliavas, labai svarbu surinkti tinkamai išrūšiuotas pakuočių atliekas. Medžiagų grąžinamasis perdirbimas ir aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas skiriasi tuo, kad atliekant medžiagų grąžinamąjį perdirbimą pakuočių medžiaga perdirbama į medžiagas, o atliekant aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą pakuotės perdirbamos į tokios kokybės medžiagas, kad jas galima naudoti pakuotėms arba kitai paskirčiai kaip tos pačios kokybės klasės medžiagas, kai išlaikoma perdirbtos medžiagos kokybė; (31) kadangi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo vertinimu ▌ savaime neužtikrinamas praktinis pakuočių perdirbimas, būtina nustatyti vienodą metodiką ir stebėjimo grandinės mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad pakuočių atliekos būtų faktiškai perdirbamos dideliu mastu, remiantis nustatytais pažangiausiais atskiro surinkimo ir nustatytais rūšiavimo bei grąžinamojo perdirbimo procesais, išbandytais veiklos sąlygomis. Todėl nuo 2035 m. pagal 6 straipsniu grindžiamą metodiką ir slenkstines ribas turėtų būti atliekamas naujas vertinimas, pagrįstas kiekvienos kategorijos pakuočių faktiškai perdirbtos medžiagos kiekiu (svoriu). Grąžinamojo perdirbimo dideliu mastu slenkstinės ribos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytą metinį grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekio tikslą. Prognozuojama, kad 2030 m. valstybės narės jau bus pateikusios Komisijai pirmuosius duomenis apie perdirbtų pakuočių atliekų kiekius pagal pakuočių kategorijas, laikydamosi 56 straipsnio 2 dalies c punkte ir 56 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų juos stebėti. Gamintojai, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, įgaliotosios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos arba pakuočių atliekų tvarkymo subjektai, kai už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos, turėtų užtikrinti, kad pakuočių atliekos būtų atskirai surenkamos, išrūšiuojamos ir medžiagos perdirbamos įdiegtoje infrastruktūroje naudojant nustatytus procesus, išbandytus veiklos sąlygomis, ir turėtų pateikti fiziniam gamintojui visus techninius dokumentus, kuriais užtikrinama, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu; (32) siekiant nustatyti suderintas pakuočių projektavimo taisykles, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas grąžinamajam perdirbimui, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti atskiroms pakuočių kategorijoms taikomi išsamūs į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto pakuočių projektavimo kriterijai. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl vertinimo, ar pakuotės, įskaitant šiame reglamente nenurodytų kategorijų pakuotes, yra perdirbamos dideliu mastu; ▌ (33) siekiant skatinti inovacijas pakuočių srityje, tikslinga leisti, kad pakuotėms ▌, pasižyminčioms inovacinėmis savybėmis, kuriomis reikšmingai patobulinama pagrindinė pakuotės funkcija, ir duodančioms įrodomos naudos aplinkai, būtų suteiktas ▌ papildomas penkerių metų laikotarpis atitikčiai tinkamumo grįžtamajam perdirbimui reikalavimams pasiekti. Tos inovacinės savybės turėtų būti pateisinamos, ypač kiek tai susiję su naujų medžiagų naudojimu, o planuojamas grąžinamojo perdirbimo trajektorijos nustatymas turėtų būti paaiškintas prie pakuotės pridedamuose techniniuose dokumentuose. Ši informacija turėtų būti naudojama, be kita ko, siekiant prireikus iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktus dėl į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijų. Be to, ekonominės veiklos vykdytojas, prieš pateikdamas inovatyvią pakuotę rinkai, turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kompetentingai institucijai; (34) siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir užtikrinti saugą, atsižvelgiant į supakuotų produktų pobūdį ir susijusius reikalavimus, tikslinga, kad tinkamumo grąžinamajam perdirbimui reikalavimai neturėtų būti privaloma tvarka taikomi pirminėms pakuotėms, apibrėžtoms ▌ Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/6(20) ▌ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB(21), kurios tiesiogiai liečiasi su vaistu, taip pat antrinėms pakuotėms, apibrėžtoms pirmiau nurodytuose teisės aktuose, tais atvejais, kai tokia pakuotė yra būtina siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė. Be to, tinkamumo grąžinamajam perdirbimui reikalavimai neturėtų būti privaloma tvarka taikomi liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745(22), ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746(23), pakuotėms, liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013(24), pakuotėms, taip pat pakuotėms, naudojamoms pavojingų krovinių vežimui, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB(25). Jie, išskyrus 6aa dalį, taip pat neturėtų būti taikomi prekinėms pakuotėms, pagamintoms iš lengvosios medienos, kamštienos, tekstilės, gumos, keramikos arba porceliano, nes jos pateikiamos rinkai labai mažais kiekiais, t. y. kiekviena kategorija sudaro mažiau nei 1 % Sąjungos rinkai pateikiamų pakuočių svorio; (35) kai kurios valstybės narės imasi veiksmų, kuriais siekiama skatinti pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui diferencijuojant su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius; tokios nacionalinio lygmens iniciatyvos gali lemti reguliavimo neužtikrintumą ekonominės veiklos vykdytojams, ypač kai jie tiekia pakuotes keliose valstybėse narėse. Vis dėlto su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimas yra veiksminga ekonominė priemonė skatinti projektuoti tvaresnes pakuotes ir taip pasiekti, kad pakuotės būtų geriau tinkamos grąžinamajam perdirbimui, kartu gerinant vidaus rinkos veikimą. Todėl būtina suderinti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimo kriterijus pagal tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasę, kuriai pakuotė priskiriama atlikus tinkamumo grąžinamajam perdirbimui vertinimą, tačiau nenustatant konkrečių tokių mokesčių sumų. Kadangi tie kriterijai turėtų būti susieti su pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui kriterijais, tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus patvirtinti tokius suderintus kriterijus tuo pačiu metu, kai nustatomi išsamūs kiekvienai pakuočių kategorijai taikomi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai; (36) siekiant užtikrinti pakuočių žiediškumą, pakuotės turėtų būti projektuojamos ir fiziškai gaminamos taip, kad būtų galima didesniu mastu pakeisti pirmines medžiagas grąžinamojo perdirbimo medžiagomis. Naudojant daugiau grąžinamojo perdirbimo medžiagų padedama plėtoti žiedinę ekonomiką su gerai veikiančiomis grąžinamojo perdirbimo medžiagų rinkomis, sumažinamos išlaidos, įvairi priklausomybė ir neigiamas poveikis aplinkai, susiję su pirminių žaliavų naudojimu, ir sudaromos sąlygos efektyviau naudoti medžiagų išteklius. Iš įvairių pakuočių medžiagų mažiausias grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis yra plastikinėse pakuotėse. Siekiant tinkamiausiu būdu spręsti šias problemas, būtina didinti grąžinamojo perdirbimo plastiko panaudojimą nustatant privalomus grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse tikslus įvairiais lygiais, priklausomai nuo skirtingoms reikmėms naudojamų plastikinių pakuočių tinkamumo liestis su jautriais produktais(26), ir užtikrinant, kad tie tikslai iki 2030 m. taptų privalomi. Siekiant laipsniškai ▌užtikrinti pakuočių žiediškumą, nuo 2040 m. turėtų būti taikomi didesni tikslai; (37) turėtų būti išaiškinta ▌, kad medienos plaušinimo proceso metu gaunama popieriaus medžiaga turėtų būti nelaikoma patenkančia į šiame reglamente pateiktą plastiko apibrėžtį; (38) siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos aukšto lygio apsaugą pagal Sąjungos teisės reikalavimus ir išvengti bet kokios rizikos tiekimo saugumui ir vaistų saugai bei medicinos priemonių saugai, tikslinga netaikyti minimalios grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse užtikrinimo pareigos ▌ pirminėms pakuotėms, kaip apibrėžta ▌ Reglamente (ES) 2019/6 ir Direktyvoje 2001/83/EB ▌, taip pat ▌ liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms, ▌ liestis su jautriais produktais skirtoms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms, ir liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 609/2013, pakuotėms. Ta išimtis taip pat turėtų būti taikoma žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta ▌ Reglamente (ES) 2019/6 ir Direktyvoje 2001/83/EB ▌, tais atvejais, kai tokios pakuotės turi atitikti specialius reikalavimus tam, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė; (39) kad būtų pasiektas šiame reglamente nurodyti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies integravimo tikslai, Komisija turėtų ne vėliau kaip po 3 metų nuo įsigaliojimo paskelbti biožaliavinių plastikinių pakuočių technologinės raidos ir aplinkosauginio veiksmingumo peržiūros ataskaitą ir, kai tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų nustatyti tvarumo reikalavimai ir tikslai; (40) siekiant išvengti kliūčių vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos pareigos būtų vykdomos efektyviai, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad pakuotės plastikinėje dalyje būtų bent tam tikra minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis, nustatyta pagal pakuotės rūšį ir formą, išvardytas II priedo 1 lentelėje, gamyklą ir metus; (41) tai, kad skaičiuojant pagrindu laikoma gamykla, reiškia, kad pakuočių fizinis gamintojas turės tam tikro lankstumo minimaliai grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinei daliai pasiekti. Gamykla turėtų būti suprantama kaip reiškianti tik vieną pramonės įrenginį, kuriame fiziškai gaminamos pakuotės; (42) ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta paskata didinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį pakuotės plastikinės dalies sudėtyje. Vienas iš būdų tai pasiekti – užtikrinti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimą pagal grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinę dalį pakuotėse. Mokesčių diferencijavimas tokiais atvejais turėtų būti grindžiamas bendromis grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tokiose pakuotėse apskaičiavimo ir tikrinimo taisyklėmis. Šiame kontekste valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti esamas sistemas, kuriomis iš anksto ir sąžiningai suteikiama prieiga prie grąžinamojo perdirbimo medžiagų, kad būtų įvykdyti minimalios grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tikslai, su sąlyga, kad jos atitinka šio reglamento reikalavimus. Be to, pirmenybinė prieiga turėtų būti suteikiama grąžinamojo perdirbimo medžiagų rinkos kainomis, o grąžinamojo perdirbimo medžiagų, prie kurių suteikiama pirmenybinė prieiga, kiekis turėtų atitikti ekonominės veiklos vykdytojo atitinkamos valstybės narės rinkai per nurodytą laiką pateiktą pakuočių kiekį; (43) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas taikyti taisykles, pagal kurias apskaičiuojama ir tikrinama vartotojų plastiko atliekoms pagal pakuočių rūšį ir formą, kaip išvardyta II priedo 1 lentelėje, ir pagal gamyklą ir metus tenkanti grąžinamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, dalis, atsižvelgiant į grąžinamojo perdirbimo procesų poveikį aplinkai, ir kad būtų nustatyta techninių dokumentų forma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(27) ▌ Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo nuostatas; (44) siekiant sukurti aukštos kokybės plastikų grąžinamojo perdirbimo ir antrinių žaliavų naudojimo vidaus rinką, rinkai pateiktos pakuotės plastikinėje dalyje turėtų būti tam tikra minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis pagal pakuotės rūšį ir formą, išvardytas II priedo 1 lentelėje, apskaičiuojama kiekvienai gamyklai per metus. Pakuotės rūšis turėtų būti suprantama kaip nurodanti pagrindinį polimerą, iš kurio sudaryta pakuotė, o pakuotės forma turėtų būti suprantama kaip nurodanti konkretaus pakuotės vieneto dydį ir pavidalą; (45) aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga, visų pirma susijusi su į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamu teršalų kiekiu, yra būtina dėl kelių priežasčių. Pirma, klimato kaita yra pasaulinis reiškinys, neturintis jokių ribų, o jo poveikis nėra tiesiogiai susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltiniu: šalys, kuriose išmetama mažai ŠESD, gali patirti klimato kaitos poveikį, kuris nėra proporcingas jų išmetamai pasaulinio ŠESD kiekio daliai. Antra, vandens sistemos yra tarpusavyje susijusios, be kita ko, per vandenyno sroves, o ankstesnė patirtis rodo, kad vienoje planetos vietoje vykstanti tarša, įskaitant susijusią su plastiko atliekomis, gali plačiai pasklisti į kitus vandenynus ir žemynus. Trečia, teršalų išmetimas į dirvožemį gali daryti poveikį ne tik vietoje, bet ir tarpvalstybiniu mastu, ypač kai tie teršalai patenka į vandens apytaką gamtoje. Grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimo plastikinėse pakuotėse skatinimas grindžiamas prielaida, kad pačios grąžinamojo perdirbimo medžiagos buvo pagamintos aplinkos požiūriu tvariu būdu, taip sumažinant anglies pėdsaką ir skatinant žiedinę ekonomiką. Tuo tikslu reikia nustatyti tam tikras apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad grąžinamojo perdirbimo medžiagų gamybos būdas nepanaikintų tokios grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimo paskesnėse plastikinėse pakuotėse naudos aplinkai. Todėl būtina tiek šalies viduje pagamintų, tiek importuotų plastikinių pakuočių atveju nediskriminaciniu būdu spręsti susijusius aplinkos apsaugos klausimus. Tuo tikslu į Sąjungą importuojamiems produktams turėtų būti taikomos lygiavertės sąlygos, susijusios su išmetamu teršalų kiekiu ir atskiru surinkimu, taip pat su grąžinamojo perdirbimo technologijoms taikomais tvarumo kriterijais; (46) norint užtikrinti tiesioginį teigiamą poveikį surinkimo lygiui, surenkamų medžiagų kokybei ir grąžinamojo perdirbimo medžiagų kokybei, labai svarbu, kad plastiko atliekos būtų surenkamos atskirai. Taip sudaromos sąlygos aukštos kokybės grąžinamajam perdirbimui ir skatinama naudoti kokybiškas antrines žaliavas. „Grąžinamojo perdirbimo visuomenės“ kūrimas padeda išvengti atliekų susidarymo ir sudaro sąlygas naudoti atliekas kaip išteklių, išvengiant išteklių įšaldymo žemesniuose atliekų hierarchijos lygmenyse, dėl kurio daromas neigiamas poveikis aplinkai ir nepaisoma atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu. Surenkant atskirai taip pat išvengiama pavojingų ir nepavojingų atliekų susimaišymo, užtikrinant atliekų ir jų vežimo saugą ir išvengiant taršos, kaip numatyta tarptautinėse taisyklėse, pavyzdžiui, 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijoje dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės(28), 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje(29), 1972 m. gruodžio 29 d. Konvencijoje dėl jūros taršos laidojant atliekas ir kitas medžiagas prevencijos (Londono konvencija) ir jos 1996 m. protokole (Londono protokolas) ir 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) V priede su pakeitimais, padarytais su tuo susijusiu 1978 m. protokolu; (47) be to, įvairiuose Tarpvyriausybinio derybų dėl taršos plastiku komiteto posėdžiuose globojant JT aplinkos programai vykstanti tarptautinio lygmens diskusija dėl tarptautinio teisiškai privalomo dokumento dėl taršos plastiku, be kita ko, jūrų aplinkoje, tarptautiniu lygmeniu pademonstravo, kad reikia intensyvini veiksmus, susijusius su atskiru plastikų surinkimu, kad būtų apribotas jų poveikis aplinkai ir skatinama žiedinė ekonomika, siekiant užkirsti kelią atliekų susidarymui ir sumažinti gamtos išteklių naudojimą, taip pat kad galimos susitariančiosios šalys nori imtis su tuo susijusių priemonių. Tolimų tarpvalstybinių oro pernašų konvencija(30) reikalaujama, kad Šalys apsaugotų aplinką nuo oro taršos ir stengtųsi apriboti bei, kiek įmanoma, palaipsniui mažinti oro taršą, įskaitant tolimas tarpvalstybines oro pernašas, ir užkirsti jai kelią. Pagal Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją(31) reikalaujama, kad Šalys imtųsi priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias bet kokiam tarpvalstybiniam vandens taršos poveikiui, jis būtų kontroliuojamas ir mažinamas. Vadovaujantis Jungtinių Tautų konferencijos dėl aplinkos ir vystymosi 1992 m. Rio deklaracija dėl taršos kylančias išlaidas iš esmės turėtų padengti teršėjas. Todėl pramoninė veikla, pavyzdžiui, plastiko grąžinamasis perdirbimas, turėtų būti vykdoma kartu su taršos prevencijos ir mažinimo priemonėmis; (48) pagal aplinkos apsaugos tikslą skatinti naudoti iš vartotojų plastiko atliekų atgautas medžiagas reikalaujama, kad plastiko grąžinamasis perdirbimas būtų vykdomas kuo labiau sumažinant susijusią taršą. Priešingu atveju grąžinamojo perdirbimo metu išmetami pramoniniai teršalai sumažintų arba panaikintų skatinimo naudoti tam tikrą grąžinamojo perdirbimo plastiko dalį pridėtinę vertę aplinkai. Turėtų būti parengti su vartotojų plastiko atliekų grąžinamojo perdirbimo technologijomis susiję tvarumo kriterijai. Jais turėtų būti užtikrinama aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga, visų pirma susijusi su į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamu teršalų kiekiu ir efektyviu išteklių naudojimu. Todėl grąžinamasis perdirbimas turėtų būti vykdomas aplinkai saugiu būdu, kad būtų užtikrinama aukšta grąžinamojo perdirbimo procesų ir produktų kokybė ir užtikrinami aukšti grąžinamojo perdirbimo sektoriams taikomi standartai. Užtikrinant tinkamą grąžinamojo perdirbimo technologijų, taigi ir grąžinamojo perdirbimo medžiagų tvarumo lygį skatinimas plastikinėse pakuotėse naudoti grąžinamojo perdirbimo medžiagas tampa aplinkos požiūriu atsakinga priemone. Tarpvyriausybinio derybų dėl taršos plastiku komiteto posėdžiuose vykusiose diskusijose taip pat pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti, kad grąžinamojo perdirbimo technologijos veiktų aplinkai saugiu būdu; (49) metodika, pagal kurią vertinamas, tikrinamas ir sertifikuojamas, be kita ko, trečiajai šaliai atliekant auditą, taikomų taisyklių lygiavertiškumas tuo atveju, kai grįžtamojo perdirbimo medžiagų, atgautų iš vartotojų plastiko atliekų, grįžtamasis perdirbimas ir surinkimas yra vykdomas už Sąjungos ribų, turėtų būti užtikrinama aplinkos ir žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga, visų pirma kiek tai susiję su į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamu teršalų kiekiu, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad grąžinamasis perdirbimas būtų vykdomas aplinkai saugiu būdu, galimybę užtikrinti aukštos kokybės grįžtamąjį perdirbimą, grįžtamojo perdirbimo sektorių kokybės standartų lygį ir efektyvaus išteklių naudojimo lygį. Šie aspektai yra itin svarbūs norint užtikrinti išteklių žiediškumą, taigi mažinant spaudimą senkantiems gamtos ištekliams; (50) reikėtų priminti, kad su maistu besiliečiančios medžiagos, kurių sudėtyje yra grąžinamojo perdirbimo plastiko, turėtų atitikti Komisijos reglamente (ES) 2022/1616(32) nustatytus reikalavimus, kurie apima reikalavimus dėl grąžinamojo perdirbimo technologijų. Likus pakankamai laiko iki atitinkamų reikalavimų dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies taikymo pradžios datos, tikslinga pakartotinai įvertinti plastikinėms pakuotėms, išskyrus tas, kurios gaminamos iš polietilentereftalato (PET), tinkamų grąžinamojo perdirbimo technologijų prieinamumą, taip pat atsižvelgiant į leidimo pagal atitinkamas Sąjungos taisykles statusą, ir tokios technologijos įdiegimą praktikoje. Remiantis tuo vertinimu gali reikėti numatyti nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimų dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies, taikomas konkrečioms liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms pakuotėms, arba tokias nukrypti leidžiančias nuostatas peržiūrėti. Tuo tikslu pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus; (51) siekiant atsižvelgti į riziką, siejamą su galimu konkrečių plastikinių atliekų tiekimo grąžinamajam perdirbimui nepakankamumu, galinčiu lemti pernelyg dideles kainas arba neigiamą poveikį sveikatai, saugai ir aplinkai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų laikinai iš dalies keičiami su privaloma grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalimi plastikinėse pakuotėse susiję tikslai. Vertindama, ar pagrįsta priimti tokį deleguotąjį aktą, Komisija turėtų įvertinti tinkamai argumentuotus fizinių ir juridinių asmenų prašymus; (52) kitų nei plastikas medžiagų, tokių kaip stiklas ar aliuminis, atvejais esama akivaizdžios tendencijos pirminę žaliavą pakeisti grąžinamojo perdirbimo medžiagomis, ir numatoma, kad dėl teisinės ir ekonominės aplinkos raidos ir vartotojų lūkesčių ši tendencija nesikeis. Vis dėlto Komisija turėtų atidžiai stebėti grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimą kitų nei plastikas pakuočių medžiagų sudėtyje ir turėtų įvertinti, ar tinkama siūlyti nustatyti papildomų priemonių, be kita ko, nustatyti tikslus, siekiant padidinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį ne plastikinėse, o kitokiose pakuotėse; (53) biologinių atliekų srautas dažnai užteršiamas įprastiniu plastiku, o medžiagų grąžinamojo perdirbimo srautai dažnai užteršiami kompostuojamuoju plastiku. Dėl šios kryžminės taršos švaistomi ištekliai ir gaunamos prastesnės kokybės antrinės žaliavos, todėl tam turėtų būti užkertamas kelias atliekų susidarymo vietoje. Todėl kompostuojamųjų pakuočių atveju valstybės narės turėtų savo teritorijoje nurodyti tinkamą atliekų tvarkymo būdą. Kadangi vartotojams tampa vis sunkiau suprasti, kokiu būdu derėtų šalinti kompostuojamąsias plastikines pakuotes, yra pagrįsta ir būtina nustatyti aiškias ir bendras kompostuojamųjų plastikinių pakuočių naudojimo taisykles, nurodant jas naudoti tik kai tai aiškiai naudinga aplinkai ar žmonių sveikatai. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai naudojant kompostuojamąsias pakuotes padedama surinkti arba pašalinti biologines atliekas, pavyzdžiui, produktų, kurių turinį ir pakuotę yra itin sudėtinga atskirti, tokių kaip arbatos maišeliai, atveju; (54) tam tikroms ribotoms reikmėms naudojant pakuotes iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų gali būti įrodyta, kad aplinkai naudinga naudoti kompostuojamąsias pakuotes, kontroliuojamomis sąlygomis patenkančias į kompostavimo įrenginius, įskaitant anaerobinio skaidymo įrenginius. Be to, tais atvejais, kai valstybės narės taiko Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą ir tose valstybėse narėse yra tinkamos atliekų surinkimo sistemos ir atliekų apdorojimo infrastruktūra, turėtų būti ▌ galimybių lanksčiai spręsti, ar leisti savo teritorijoje naudoti kompostuojamąsias kavos, arbatos ar kitų gėrimų ruošimo sistemų vienos porcijos pakuotes, jei jos sudarytos iš kitos nei metalas pakuotės medžiagos, labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius ir lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, taip pat kitas pakuotes, kurios dar prieš priimant šį reglamentą valstybių narių reikalavimu turėjo būti tinkamos kompostuoti. Kad vartotojams nekiltų painiavos dėl tinkamo šalinimo būdo ir atsižvelgiant į anglies žiediškumo naudą aplinkai, visos kitos ▌ pakuotės turėtų patekti į medžiagų grąžinamojo perdirbimo srautą, ir tokios pakuotės turėtų būti suprojektuotos užtikrinant, kad jos nepaveiktų kitų atliekų srautų tinkamumo grąžinamajam perdirbimui; (55) be to, dėl biologiškai skaidžių atliekų komposte neturėtų atsirasti teršalų. Reikėtų persvarstyti standarto EN 13432 „Pakuotė. Kompostavimo ir biologinio skaidymo būdu atgaunamoms pakuotėms taikomi reikalavimai. Bandymų schema ir galutinio pakuotės priėmimo vertinimo kriterijai“ reikalavimus, susijusius su kompostavimo trukme, leistinu užteršimo lygiu ir mikroplastiko išleidimo apribojimais, kad šias medžiagas būtų galima tinkamai perdirbti biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose. Be to, Sąjungoje turėtų būti nustatytas panašus kompostavimo namų sąlygomis standartas; (56) kaip aprašyta ES biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistemoje, išdėstytoje 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikate, pramoninio kompostavimo standartų laikymasis nereiškia, kad gaminys susiskaidys kompostuojamas namų sąlygomis. Pramoniniam kompostavimui būtinos sąlygos yra aukšta temperatūra ir didelė drėgmė. Kompostuojant namų sąlygomis, o tai atlieka privatūs asmenys, be kita ko, bendruomenėse, faktinės sąlygos labai priklauso nuo vietos klimato sąlygų ir vartotojų praktikos. Taigi, biologinis skaidymas kompostuojant namų sąlygomis gali būti lėtesnis nei pramoninio kompostavimo atveju arba nebūti užbaigtas. Visų pirma galimybė kompostuoti plastiko pakuotes namų sąlygomis turėtų būti svarstoma tik tam tikroms paskirtims ir atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas, prižiūrint atitinkamoms valdžios institucijoms; (57) Komisija turėtų pateikti, kai tinkama, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeistas ▌ kompostuojamųjų pakuočių sąrašas, kai tai pagrįsta ir tikslinga dėl technologijų ir reglamentavimo pokyčių, turinčių įtakos kompostuojamojo plastiko šalinimui, ir laikantis konkrečių sąlygų, kuriomis užtikrinama, kad tokių medžiagų naudojimas būtų naudingas aplinkai ir žmonių sveikatai; (58) kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl kompostuojamųjų pakuočių, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą kompostuojamosioms pakuotėms, atitinkančioms darniuosius standartus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012(33). Tai darant turėtų būti atsižvelgta į tų reikalavimų išsamias technines specifikacijas, atsižvelgiant į naujausius mokslo ir technologijų pokyčius. Parametrai, įskaitant kompostavimo laiką ir leistinus užteršimo lygius, turėtų atspindėti faktines sąlygas biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose, įskaitant anaerobinio skaidymo procesus. Dabartiniame pramoninio kompostavimo standarte atitikties prielaida nebebus numatyta, nes jį reikia peržiūrėti ir pakeisti atnaujinta versija. Tačiau dabartiniu standartu galima remtis kaip gairėmis iki bus parengtas naujas arba atnaujintas darnusis standartas. Kalbant apie namų sąlygomis kompostuojamų pakuočių kiekį, Komisija turėtų paprašyti atitinkamai parengti EN standartizavimą; (59) reikėtų priminti, kad visos pakuotės, skirtos liestis su maistu arba jau besiliečiančios su maistu, įskaitant kompostuojamąsias pakuotes, turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 ▌ nustatytus reikalavimus. Kai tinkama, kaip šiame reglamente reikalaujamos informacijos ir dokumentų dalis taip pat gali būti naudojami dokumentai ir informacija, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų; (60) pakuotė turėtų būti suprojektuota taip, kad jos tūris ir svoris būtų kuo mažesni, tačiau būtų išlaikytas jos tinkamumas atlikti pakuotės funkcijas ir būtų galima atlikti grąžinamąjį perdirbimą. Pakuočių fizinis gamintojas turėtų įvertinti pakuotę pagal šio reglamento IV priede nurodytus eksploatacinius kriterijus. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą mažinti pakuočių kiekį ir susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir gerinti pakuočių žiediškumą visoje vidaus rinkoje, tikslinga papildomai patikslinti ir sugriežtinti esamus kriterijus. Todėl dabartiniame darniajame standarte EN 13428:2004 „Pakuotės. Specialieji gamybos ir sudėties reikalavimai. Prevencija užtikrinant mažinimą susidarymo vietoje“ pateiktas pakuočių eksploatacinių kriterijų sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas. Tačiau iki tol, kol bus parengtas naujas arba atnaujintas darnusis standartas, galima naudoti galiojantį standartą EN 13428:2004. Nors rinkodara ir vartotojų pritarimas tebėra reikšmingi projektuojant pakuotes, šie dalykai neturėtų būti įtraukti į eksploatacinius kriterijus kaip motyvai, kuriais savaime pateisinamas papildomas pakuotės svoris ir tūris. Vis dėlto tai neturėtų pakenkti produktų specifikacijoms, nustatytoms amatininkų ir pramonės gaminiams ir maisto bei žemės ūkio produktams su pakuotėmis, kurios yra registruotos ir saugomos pagal ES geografinių nuorodų apsaugos sistemą siekiant Sąjungos tikslo apsaugoti kultūros paveldą ir išsaugoti tradicines žinias, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013(34) vyno atveju ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/787(35) spiritinių gėrimų atveju, arba kuriems taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012(36) nurodytos kokybės sistemos. Tai taip pat neturėtų pakenkti pakuočių dizainui, kuris saugomas pagal Sąjungos arba valstybių narių dizaino arba prekių ženklų teisės aktus arba pagal vienoje iš valstybių narių galiojančius tarptautinius susitarimus. Ši išimtis pateisinama tik tiek, kiek naujosios taisyklės dėl pakuočių kiekio mažinimo turės poveikio pakuotės pavidalui taip, kad pagal prekių ženklą nebebus galima atskirti pažymėtos prekės nuo kitos įmonės prekių, o dizaine nebebus galima išlaikyti jo naujų ir individualių savybių. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo rizikos, išimtis turėtų būti taikoma tik prekių ženklams ir dizaino teisėms, kurie buvo saugomi prieš … [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Kita vertus, papildomas pakuotės svoris ar tūris gali būti pagrįstas dėl jos tinkamumo grąžinamajam perdirbimui, naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies joje ir pakartotinio naudojimo, ir tai turėtų būti įtraukta į eksploatacinius kriterijus. Pakuotės su dvigubomis sienelėmis, netikru dugnu ir kitomis savybėmis, kuriomis siekiama tik sudaryti įspūdį, kad produkto kiekis yra didesnis, neturėtų būti pateikiamos rinkai, nes neatitinka pakuočių kiekio mažinimo reikalavimo. Ta pati taisyklė turėtų būti taikoma ir perteklinėms pakuotėms, nebūtinoms pakavimo funkcijai užtikrinti; (61) siekiant laikytis pakuočių kiekio mažinimo reikalavimų ypač daug dėmesio reikėtų skirti tuščios ertmės grupinėse ir transportavimo pakuotėse, įskaitant e. prekybos siuntų pakuotes, ribojimui; (62) kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl pakuočių kiekio mažinimo, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą pakuotėms, atitinkančioms darniuosius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat nurodyti išmatuojamus projektavimo kriterijus, įskaitant, kai tikslinga, didžiausią konkrečių formų pakuočių svorį ar tuščios ertmės apribojimus, taip pat numatytuosius standartizuotus pakuočių projektus, atitinkančius pakuočių kiekio mažinimo reikalavimą; (63) siekiant skatinti pakuočių žiediškumą ir tvarų pakuočių naudojimą reikėtų skatinti naudoti daugkartines pakuotes ir pakartotinio naudojimo sistemas. Tuo tikslu būtina paaiškinti daugkartinių pakuočių sąvoką ir užtikrinti, kad ji būtų susieta ne vien su pakuočių projektavimu, kuriuo turėtų būti suteikta galimybė pasiekti didžiausią įmanomą naudojimo ciklų skaičių ir laikytis saugos, kokybės bei higienos reikalavimų ištuštinant, iškraunant, pakartotinai pripildant ar perkraunant pakuotes, bet ir su pakartotinio naudojimo sistemų, atitinkančių minimalius šiame reglamente nustatytus reikalavimus, sukūrimu. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl daugkartinių pakuočių, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą pakuotėms, atitinkančioms darniuosius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat apibrėžti daugkartinėms pakuotėms taikomus kriterijus ir tokių pakuočių formas, įskaitant minimalų reisų ar naudojimo ciklų skaičių, standartizuotus jų modelius ir pakartotinio naudojimo sistemoms keliamus reikalavimus, įskaitant higienos reikalavimus. (64) būtina informuoti vartotojus ir suteikti jiems galimybę tinkamai šalinti visas pakuočių atliekas ▌. Tinkamiausias būdas tai daryti – sukurti atliekų rūšiavimui skirtą pakuočių sudėtyje esančiomis medžiagomis pagrįsto suderinto ženklinimo sistemą ir ją derinti su atitinkamais ženklais ant atliekų talpyklų. Ją rengiant vienas iš pagrindinių veiksnių turėtų būti poreikis užtikrinti, kad tokią suderinto ženklinimo sistemą atpažintų visi piliečiai, nepaisant jų aplinkybių, pavyzdžiui, amžiaus ir kalbos žinių. Tai galima pasiekti naudojant piktogramas, kuriose būtų kuo mažiau teksto. Tai taip pat padėtų sumažinti vartojamos kalbos vertimo išlaidas, kurios būtų patiriamos priešingu atveju; (65) rūšiavimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti didesnį pakuočių žiediškumą. Reikėtų skatinti rūšiavimo pajėgumų gerinimą, visų pirma pasitelkiant technologines inovacijas, kad būtų galima užtikrinti geresnę rūšiavimo kokybę, taigi ir geresnę grąžinamajam perdirbimui skirtų žaliavų kokybę; (66) kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti ir šalinti pakuočių atliekas, turėtų būti įdiegta suderintų simbolių sistema ir turėtų būti reikalaujama tais simboliais ženklinti ir pakuotes, ir atliekų talpyklas, kad vartotojai galėtų šalindami atliekas rasti atitinkamus simbolius. Tų simbolių naudojimas turėtų sudaryti sąlygas tinkamai tvarkyti atliekas, nes vartotojai iš jų turėtų gauti informaciją apie tokių pakuočių kompostavimo savybes, visų pirma siekiant, kad vartotojams nekiltų neaiškumų dėl to, kad kompostuojamosios pakuotės iš esmės nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis, bet yra tinkamos kompostuoti tik pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis, arba išvengti, kad kompostuojamosios pakuotės būtų išmestos gamtoje. Šis požiūris turėtų padėti padidinti atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekį ir taip užtikrinti kokybiškesnį pakuočių atliekų grąžinamąjį perdirbimą, ir jo laikantis turėtų būti nustatytas tam tikras pakuočių atliekų surinkimo sistemų suderinimo vidaus rinkoje lygis. Taip pat būtina suderinti simbolius, susijusius su privalomomis užstato grąžinimo sistemomis, nustatytomis po šio reglamento įsigaliojimo. Valstybės narės gali reikalauti, kad pakuotės, kurioms taikomos užstato grąžinimo sistemos, sukurtos pagal nacionalinę teisę iki šio reglamento įsigaliojimo, būtų žymimos tokiu suderintu ženklu. Tų simbolių neturėtų būti privaloma naudoti transportavimo pakuotėms, išskyrus e. prekybos siuntų pakuotes, žymėti, kadangi transportavimo pakuotės nėra surenkamos komunalinių atliekų surinkimo sistemose; (67) neturėtų būti privaloma ženklinant nurodyti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies pakuotėse, nes ši informacija nėra būtina tinkamam pakuočių tvarkymui gyvavimo ciklo pabaigoje užtikrinti. Vis dėlto fiziniai gamintojai privalės pasiekti šiame reglamente nustatytus grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tikslus ir jie gali pageidauti nurodyti tą informaciją ant savo pakuočių, kad apie tai būtų informuoti vartotojai. Siekiant užtikrinti, kad ši informacija visoje Sąjungoje būtų teikiama suderintai, turėtų būti nustatytas suderintas ženklas, kuriuo nurodoma grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis; (68) biožaliavinio plastiko dalies pakuotėse ženklinimas taip pat neturėtų būti privalomas, nes biožaliavinis plastikas turi atitikti tam tikras sąlygas, kad būtų užtikrintas tvarumas, ir reikia daugiau mokslinių duomenų siekiant užtikrinti, kad per visą jo gyvavimo ciklą biožaliavinio plastiko naudojimas atitiktų žiedinės ekonomikos principus, išdėstytus 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikate dėl ES biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistemos. Tačiau fiziniai gamintojai gali pageidauti pateikti šią informaciją ant savo pakuočių, kad informuotų vartotojus apie toje pakuotėje esančią biožaliavinio plastiko dalį. Siekiant užtikrinti, kad ši informacija visoje Sąjungoje būtų teikiama suderintai, turėtų būti nustatytas suderintas ženklas, kuriuo nurodoma biožaliavinio plastiko dalis; (69) siekiant informuoti galutinius naudotojus apie pakartotinio naudojimo galimybę, prieinamas pakartotinio naudojimo sistemas ir daugkartinių pakuočių surinkimo kanalų buvimo vietą, ant tokių pakuočių turėtų būti pateiktas QR kodas ar kitas duomenų saitas, kuriuo būtų suteikta prieiga prie tokios informacijos. QR kodas ar kitoks standartizuotas atviras skaitmeninis duomenų saitas turėtų apimti informaciją, kuri padeda atsekti pakuotę ir suskaičiuoti reisus ir naudojimo ciklus, arba, jei suskaičiuoti neįmanoma, nustatyti apytikrį jų įvertį. Atvirojo ciklo sistemoms, neturinčioms sistemos operatoriaus, šis ženklas turėtų būti naudojamas savanoriškai. Be to, daugkartinės prekinės pakuotės pardavimo vietoje turėtų būti aiškiai identifikuojamos; (70) neturėtų daugėti ant pakuočių pateikiamų ženklų. Siekiant to išvengti, tais atvejais, kai kituose Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad informacija apie supakuotą produktą būtų prieinama skaitmeniniu būdu per duomenų saitą, pagal šį reglamentą reikalaujama informacija apie pakuotę ir reikalaujama informacija apie supakuotą produktą turėtų būti prieinama naudojant tą patį duomenų saitą. Tas duomenų saitas turėtų atitikti šiame reglamente arba kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visų pirma, kai supakuotam produktui taikomas Reglamente (ES) 2024/...(37) arba kiti Sąjungos teisės aktai, kuriuose reikalaujama skaitmeninio produkto paso, tas skaitmeninis produkto pasas taip pat turėtų būti naudojamas atitinkamai informacijai teikti pagal šį reglamentą. Jei pakuotėje yra susirūpinimą keliančių medžiagų, ji turėtų būti paženklinta naudojant standartizuotą skaitmeninio žymėjimo technologiją, kaip nustatyta Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose. Ši informacija turėtų sudaryti sąlygas skatinti žiediškumą ir užtikrinti, kad atliekų tvarkymo subjektai turėtų prieigą prie atitinkamos informacijos apie cheminę sudėtį, kad galėtų pagal atliekų hierarchiją nustatyti tinkamiausią atliekų tvarkymo būdą, taip skatinant pakuočių žiediškumą; (71) siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus, vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo klaidinančios ir painios informacijos apie pakuočių savybes ir tinkamą jų tvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje, naudojant suderintus ženklus, kurie tuo tikslu nustatyti pagal šį reglamentą. Siekiant parodyti, kad gamintojas vykdo didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, pakuotė, įtraukta į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, gali būti identifikuojama pagal atitinkamą simbolį visoje teritorijoje, kurioje ta sistema taikoma, tik naudojant QR kodą arba kitą standartizuoto skaitmeninio žymėjimo technologiją. Tas simbolis turėtų vartotojams arba naudotojams aiškiai ir nedviprasmiškai rodyti pakuotės tinkamumą grąžinamajam perdirbimui; (72) pakuotės, kurioms taikomos privalomos užstato grąžinimo sistemos, turėtų būti paženklintos ženklu, kuriuo vartotojai būtų informuojami, kad tokioms pakuotėms taikoma ta sistema, todėl jos turėtų būti surenkamos tuo tikslu nacionalinių valdžios institucijų leidžiamais specialiais surinkimo kanalais. Šis ženklas turėtų būti suderintas ES ženklas, kurį nustato Komisija. Valstybės narės gali reikalauti, kad pakuotės, kurioms taikomos užstato grąžinimo sistemos, sukurtos pagal nacionalinę teisę iki šio reglamento įsigaliojimo, būtų žymimos tokiu suderintu ženklu; (73) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB(38) veikia kaip apsaugos sistema, kuria užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis visuose sektoriuose, papildanti išsamesnius konkrečiam sektoriui ar produktui taikomos Sąjungos teisės reikalavimus, išskyrus šios direktyvos ir kitų Sąjungos taisyklių, susijusių su konkrečiais nesąžiningos komercinės veiklos aspektais, kolizijos atvejus, kai pastarosios turėtų būti viršesnės ir taikomos tiems konkretiems aspektams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/825(39) numatyta, kad savanoriško tvarumo ženklo, kuris neatitinka tam tikrų reikalavimų, nurodymas yra nesąžininga komercinė veikla; (74) kad būtų užtikrinamos vienodos ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo sąlygos, ▌ Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant toliau gerinti atliekų rūšiavimą, sudaryti sąlygas nustatyti, iš kokių medžiagų pakuotė sudaryta, naudojant standartizuotas atviras skaitmenines technologijas, ir nustatyti pagal šį reglamentą nustatytų pakuočių ir atliekų talpyklų ženklinimui taikomų reikalavimų išsamias suderintas specifikacijas. Rengdama šias specifikacijas Komisija turėtų nustatyti kuo mažiau kalbinių elementų ir atsižvelgti į mokslinę ar kitą prieinamą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus. Suderintas pakuočių, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema, ženklinimas turėtų būti kuriamas atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse gali būti imamas skirtingas užstatas. Atsižvelgiant į naująją sistemą, nuo ... [42 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] turėtų būti panaikintas Komisijos sprendimas 97/129/EB(40), o jo turinys turėtų būti įtrauktas į šį įgyvendinimo aktą; (75) ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad pakuotės atitiktų pagal šį reglamentą taikomus reikalavimus. Jie turėtų imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų tokią atitiktį atlikdami savo atitinkamus vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas laisvas pakuočių judėjimas vidaus rinkoje ir padidintas jų tvarumas; (76) šiame reglamente nustatytą atitikties vertinimo procedūrą geriausiai gali atlikti fizinis gamintojas, turintis išsamių žinių apie projektavimo ir gamybos procesą. Todėl toks atitikties vertinimas ir toliau turėtų būti tik fizinio gamintojo pareiga; (77) turėtų būti užtikrinama, kad pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjai pateiktų fiziniam gamintojui visą informaciją ir dokumentus, būtinus, kad fizinis gamintojas galėtų įrodyti tų pakuočių ir pakuočių medžiagų atitiktį reikalavimams. Ta informacija ir dokumentai turėtų būti pateikiami popierine arba elektronine forma; (78) siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą būtina užtikrinti, kad į Sąjungos rinką patenkančios pakuotės iš trečiųjų valstybių atitiktų šį reglamentą nepriklausomai nuo to, ar jos importuojamos kaip atskiros pakuotės, ar kartu su supakuotu produktu. Visų pirma būtina įsitikinti, kad fiziniai gamintojai yra atlikę tinkamas tokių pakuočių atitikties vertinimo procedūras. Todėl importuotojai turėtų įsitikinti, kad pakuotės, kurias jie pateikia rinkai, atitinka tuos reikalavimus ir kad fizinių gamintojų parengti dokumentai yra prieinami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms patikrinti; (79) pateikdamas pakuotę rinkai, kiekvienas importuotojas turėtų ant jos nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat savo pašto adresą ir, jei yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su juo susisiekti. Turėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai šios informacijos nurodyti ant pakuotės neįmanoma; (80) kadangi platintojas tiekia pakuotę rinkai po to, kai ją rinkai pateikė fizinis gamintojas ar importuotojas, jis turėtų vykdyti veiklą deramai rūpindamasis, kad būtų laikomasi taikytinų šio reglamento reikalavimų. Platintojas taip pat turėtų įsitikinti, kad tai, kaip jis tvarko pakuotes, nedaro neigiamo poveikio jų atitikčiai tiems reikalavimams; (81) kadangi platintojai ir importuotojai yra artimi rinkai ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pakuočių atitiktį reikalavimams, jie turėtų padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms atlikti rinkos priežiūros užduotis ir turėtų būti pasirengę aktyviai dalyvauti suteikdami toms institucijoms visą reikiamą su atitinkama pakuote susijusią informaciją; (82) bet kuris importuotojas ar platintojas, kuris pateikia rinkai pakuotę savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia tokią pakuotę taip, kad tai gali paveikti atitiktį šiam reglamentui, turėtų būti laikomas fiziniu gamintoju ir turėtų prisiimti atsakomybę už fizinio gamintojo pareigas; (83) pakuotės atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti tuos ekonominės veiklos vykdytojus, kurie rinkai pateikė arba tiekė reikalavimų neatitinkančias pakuotes. Todėl ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti privaloma tam tikrą laiką saugoti informaciją apie savo sandorius; (84) perteklinių pakuočių atliekų susidarymo problemos neįmanoma visiškai išspręsti vien nustatant su pakuočių projektavimu susijusias pareigas. Tam tikrų rūšių pakuočių atveju ekonominės veiklos vykdytojams, kurie tokią pakuotę užpildo ar kitaip naudoja, turėtų būti nustatytos pareigos sumažinti tuščios ertmės santykinę dalį. Grupinėse, transportavimo ir e. prekybos siuntų pakuotėse, naudojamose tiekiant produktus galutiniams platintojams ar galutiniam naudotojui, tuščios ertmės santykinė dalis neturėtų viršyti 50 %. Laikantis atliekų hierarchijos ir siekiant skatinti pakuočių inovacijas, kad būtų mažinamas pakuočių atliekų kiekis, nuo šios pareigos turėtų būti įmanoma atleisti ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius prekines pakuotes kaip e. prekybos siuntų pakuotes. Ši pareiga neturi būti taikoma daugkartinėms pakuotėms; (85) siekiant vidaus rinkoje užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, taip pat aukštą maisto saugos ir maisto higienos lygį, ▌ ir tam, kad būtų lengviau pasiekti pakuočių atliekų prevencijos tikslus, neturėtų būti leidžiama pateikti rinkai pakuočių, kurios yra nebūtinos arba kurių naudojimo galima išvengti. Tokių pakuočių formų sąrašas pateikiamas šio reglamento V priede. Siekiant suderinti šį sąrašą su technikos ir mokslo pažanga, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Komisija turėtų paskelbti gaires, kuriose būtų išsamiau paaiškintas V priedas, įskaitant pakuočių pavyzdžius ir rekomendacijas dėl apribojimų išimčių; (86) toliau siekiant žiediškumo ir tvaraus pakuočių naudojimo tikslo būtina riboti riziką, kad pakuotės, kurios parduodamos kaip daugkartinės, praktiškai gali nebūti pakartotinai naudojamos, ir užtikrinti, kad vartotojai grąžintų daugkartines pakuotes. Tinkamiausias būdas tai pasiekti – nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams, naudojantiems daugkartines pakuotes, pareigą užtikrinti, kad būtų įdiegta pakartotinio naudojimo sistema, taip sudarant galimybes tokias pakuotes platinti, keisti ir pakartotinai naudoti. Siekiant užtikrinti kuo didesnį tokių sistemų naudingumą, turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai atvirojo ciklo ir uždarojo ciklo sistemoms. Daugkartinių pakuočių tinkamumo pakartotinio naudojimo sistemai patvirtinimas taip pat turėtų būti įtrauktas į tokių pakuočių techninius dokumentus. Pakartotinio naudojimo sistemų dydis ir geografinė aprėptis gali skirtis: nuo mažesnių vietos sistemų iki didesnių sistemų, kurios gali apimti vienos ar kelių valstybių narių teritoriją; (87) daugkartinės pakuotės turi būti saugios jų naudotojams. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai, siūlantys savo produktus daugkartinėse pakuotėse, turi užtikrinti, kad prieš vėl naudojant daugkartinę pakuotę būtų atliktas jos atnaujinimo procesas, ir turėtų būti nustatyti tokio atnaujinimo reikalavimai; (88) daugkartinės pakuotės tampa atliekomis, kaip tai suprantama Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte, kai jų turėtojas jas pašalina arba ketina ar privalo pašalinti. Daugkartinės pakuotės jų atnaujinimo proceso metu paprastai nelaikomos atliekomis; (89) siekiant skatinti atliekų prevenciją reikėtų pradėti vartoti naują – pakartotinio pripildymo – sąvoką. Pakartotinis pripildymas turėtų būti laikomas konkrečia atliekų prevencijos priemone, kuri yra svarbi ir būtina šiame reglamente nustatytiems prevencijos tikslams pasiekti; (90) kai ekonominės veiklos vykdytojai teikia galimybę pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, jie turėtų užtikrinti, kad jų pakartotinio pripildymo punktai atitiktų tam tikrus reikalavimus vartotojų sveikatai ir saugai užtikrinti. Todėl tokiomis aplinkybėmis, kai vartotojai naudoja savo tarą, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų informuoti apie saugaus tos taros pakartotinio pripildymo ir naudojimo sąlygas. Kad būtų skatinama pakartotinai pripildyti tarą, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų pakartotinio pripildymo punktuose tiekti nemokamų ar į užstato grąžinimo sistemą neįtrauktų pakuočių. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atleisti nuo atsakomybės už maisto saugos problemas, kurios gali kilti naudojant vartotojų tiekiamą tarą; (91) siekiant sumažinti vis didėjančią vienkartinių pakuočių dalį ir augantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, būtina nustatyti kiekybinius pakuočių pakartotinio naudojimo ▌ tikslus tuose sektoriuose, kuriuose, kaip įvertinta, potencialas mažinti pakuočių atliekas yra didžiausias, t. y. maisto ir gėrimų tiekimo išsinešti, didelių buitinių prietaisų ir transportavimo pakuočių sektoriuose. Tai įvertinta remiantis tokiais veiksniais kaip esamos pakartotinio naudojimo sistemos, pakuočių naudojimo būtinumas ir galimybė įvykdyti funkcinius reikalavimus, susijusius su produkto laikymu, švara, sveikata, higiena ir sauga. Taip pat atsižvelgta į produktų ir jų gamybos bei platinimo sistemų ▌ skirtumus. Įgyvendinant tokius tikslus turėtų būti atsižvelgiama į per visą produkto gyvavimo ciklą pasiektą naudą aplinkai. Nustatant atitinkamus tikslus tikimasi remti inovacijas ir padidinti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sprendimams tenkančią dalį. ▌Neturėtų būti leidžiama naudoti vienkartinių pakuočių maistui ir gėrimams, kurie patiekiami taroje ir suvartojami viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų (HORECA) sektoriaus įmonių patalpose. Vartotojai visada turėtų turėti galimybę įsigyti maisto ir gėrimų išsinešti daugkartinėje ar savo taroje ne mažiau palankiomis sąlygomis nei taikomos maistui ir gėrimams, siūlomiems vienkartinėse pakuotėse. Ekonominės veiklos vykdytojai, parduodantys maistą ir gėrimus išsinešti, turėtų siūlyti vartotojams galimybę įsigyti maistą ar gėrimus savo taroje ir galimybę įsigyti gėrimus daugkartinėse pakuotėse; (92) tam tikromis sąlygomis valstybės narės turėtų galėti 5 metų laikotarpį, kuris gali būti pratęstas, netaikyti ekonominės veiklos vykdytojams pakartotinio pripildymo pareigų. Šios sąlygos turėtų būti susijusios su aukštais grąžinamojo perdirbimo ir taikomais atliekų prevencijos rodikliais išimtį taikančioje valstybėje narėje, įskaitant pirmą tarpinį 3 % atliekų prevencijos iki 2028 m. rodiklį, taip pat ekonominės veiklos vykdytojų priimamą įmonės atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo planą; (93) pakuočių, kurioms taikoma šio reglamento 25 straipsnio 1 dalis ir V priedo 3 ir 4 punktai ir kurios yra skirtos tarpvalstybinėms transporto priemonėms, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos, pavyzdžiui, orlaiviams, lėktuvams, traukiniams, kruiziniams laivams, keltams, jachtoms ir laivams, pateikimas rinkai turėtų būti suprantamas kaip kelionė su tomis pakuotėmis į Sąjungą arba jos viduje. Kelionė Sąjungos viduje turėtų būti suprantama kaip situacija, kai transporto priemonė išvyksta iš Sąjungoje esančios paskirties vietos ir atvyksta į Sąjungoje esančią paskirties vietą; (94) siekiant padidinti pakartotinio naudojimo ▌ tikslų veiksmingumą ir užtikrinti vienodą požiūrį į ekonominės veiklos vykdytojus, tokie tikslai turėtų būti nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams. Gėrimams taikomų tikslų atveju jie turėtų būti ▌ nustatomi ▌ galutiniams platintojams. Kai kuriems konkretiems greitai gendančiais laikomiems gėrimams, kurie lengvai pasiduoda bakterijų ar mielių sukeliamam mikrobiologiniam gedimui, reikia specialios aseptinės technologijos, kad jie būtų apsaugoti nuo sugedimo, kartu užtikrinant ilgą jų tinkamumo vartoti laiką. Todėl pieno ir kitų greitai gendančių gėrimų atveju neturėtų būti taikoma pareiga įvykdyti gėrimų pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus. Tie tikslai turėtų būti apskaičiuojami kaip tam tikra daugkartinėse pakuotėse, kurioms taikoma pakartotinio naudojimo ▌ sistema, parduotų produktų pardavimų, parduoto tūrio ar svorio procentinė dalis arba, jei tai transportavimo pakuotės, kaip jų naudojimo kartų procentinė dalis. Tie tikslai turėtų būti neutralūs medžiagų atžvilgiu. Siekiant užtikrinti vienodas pakartotinio naudojimo tikslų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su jų ▌ apskaičiavimo metodika; (95) tam tikrais atvejais naudoti vienkartinių transportavimo pakuočių nebūtina, nes yra daug veiksmingų alternatyvų, kurios gali būti pakartotinai naudojamos. Siekiant užtikrinti veiksmingą tokių alternatyvų naudojimą tikslinga reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, transportuodami produktus iš vienos to paties ekonominės veiklos vykdytojo veiklos vietos į kitą arba tarp ekonominės veiklos vykdytojo ir su juo susijusių įmonių ar įmonių partnerių veiklos vietų, naudotų tik daugkartines transportavimo pakuotes, kai tai yra tokių formų pakuotės kaip padėklai, sulankstomos plastikinės dėžės, plastikinės grotelinės dėžės, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklos (tiek standžios, tiek lanksčios) arba statinės. Ta pati pareiga dėl tų pačių priežasčių turėtų būti taikoma ekonominės veiklos vykdytojams, transportuojantiems produktus vienoje valstybėje narėje. Kai kurių konkrečių transportavimo pakuočių, pavyzdžiui, kartoninių dėžių, atveju alternatyvos, kurios gali būti naudojamos pakartotinai, negali būti pasirenkamos, kad liestųsi su jautriais produktais, nes jas tarp naudojimų reikia specialiai plauti, o kitoms paskirtims jų naudojimo ciklų skaičius yra labai mažas. Todėl kartoninių dėžių atveju neturėtų būti taikoma pareiga įvykdyti transportavimo pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus; (96) smulkesniems ekonominės veiklos vykdytojams gali būti sunku pasiekti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus. Todėl tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos pasiekti pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus, jeigu jų pateikiamų rinkai pakuočių kiekis nesiekia tam tikro nustatyto lygio, ir jie atitinka labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB(41), arba jų prekybos plotas ▌ nesiekia tam tikros ribos. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai ▌ turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatytos papildomos kitiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomos išimtys arba išimtis konkrečių formų pakuotėms, kurioms taikomi pakartotinio naudojimo ar pakartotinio pripildymo tikslai, tokiu atveju, kai pasiekti tuos tikslus kliudo didelės su higiena, maisto sauga ar aplinkos apsauga susijusios problemos; (97) kad būtų galima patikrinti, kaip laikomasi pakartotinio naudojimo ▌ tikslų, būtina, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai teiktų duomenis kompetentingoms institucijoms. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti atitinkamus duomenis už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2030 m. sausio 1 d. Valstybės narės turėtų padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus; (98) kadangi ekonominės veiklos vykdytojai gali turėti kelių skirtingų formų pakuotes, pakartotinio naudojimo tikslų pasiekimas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis bendru rinkai tiektų maisto prekinių vienetų skaičiumi arba svoriu arba bendru gėrimų prekinių vienetų skaičiumi arba tūriu; (99) atsižvelgiant į tai, kad plastikinių pirkinių maišelių tebėra sunaudojama labai daug, į neefektyvų išteklių naudojimą ir šių maišelių šiukšlinimo potencialą, tikslinga palikti galioti nuostatas, kuriomis siekiama tvariai mažinti sunaudojamą plastikinių pirkinių maišelių kiekį, kaip jau nustatyta Direktyvoje 94/62/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720(42). Atsižvelgiant į esamus skirtingus požiūrius ir ribotus duomenų apie plastikinius pirkinių maišelius teikimo reikalavimus, sunku įvertinti, ar sunaudojamo jų kiekio mažinimo priemonėmis, kurių ėmėsi valstybės narės, pasiektas tikslas tvariai sumažinti sunaudojamą tokių maišelių kiekį ir ar dėl tų priemonių nepadidėjo sunaudojamas kitų rūšių plastikinių pirkinių maišelių kiekis. Todėl būtina suderinti tvaraus sunaudojimo mažinimo apibrėžtį ir nustatyti bendrą tikslą, taip pat naujus duomenų teikimo reikalavimus; (100) atsižvelgiant į plastikinių pirkinių maišelių vertinamojo tyrimo rezultatus reikia imtis tolesnių priemonių mažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį ir įvertinti galimą jų pakeitimo labai lengvais plastikiniais pirkinių maišeliais ir storesniais plastikiniais pirkinių maišeliais, kurių sienelės storesnės kaip 50 mikronų, poveikį; (101) kadangi labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai (plonesni nei 15 mikronų) turi didelį potencialą tapti atliekomis ir prisidėti prie jūrų taršos, reikėtų imtis priemonių, kad būtų apribotas jų pateikimas rinkai, išskyrus griežtai būtinus naudojimo atvejus. Tie plastikiniai maišeliai neturėtų būti pateikiami rinkai kaip nefasuotų maisto produktų pakuotės, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl higienos priežasčių arba šlapių nefasuotų maisto produktų, pavyzdžiui, žalios mėsos, žuvies ar pieno produktų, pakavimui; (102) ▌siekiant tvariai sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą jų teritorijoje, valstybės narės turėtų galėti patvirtinti priemones, kurios apima šių rūšių plastikinių pirkinių maišelių uždraudimą, nacionalinių mažinimo tikslų įgyvendinimą, toliau taikomas ar naujai nustatomas ekonomines priemones, taip pat kitus prekybos apribojimus, jei šios priemonės yra proporcingos ir nediskriminacinės. Tokios priemonės gali skirtis priklausomai nuo lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikio aplinkai, kai jie atgaunami ar šalinami, jų kompostavimo savybių, patvarumo ar numatytos konkrečios paskirties. Jeigu pasiekiami nustatyti tikslai dėl plastikinių pirkinių maišelių, nuostatas dėl tų maišelių valstybės narės gali įgyvendinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių tarpusavio susitarimais; (103) plastikinių pirkinių maišelių naudojimo mažinimas neturėtų nulemti jų pakeitimo kitomis pakavimo medžiagomis. Komisija turėtų stebėti kitų medžiagų naudojimą ir pasiūlyti tokių medžiagų naudojimo mažinimo tikslą ir, jei tinkama, priemones; (104) siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir suderintai taikomi pagal šį reglamentą nustatyti tvarumo reikalavimai, atitiktis tiems reikalavimams turėtų būti vertinama patikimais, tiksliais ir atkuriamais metodais, kuriais atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus; (105) siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių prekybai vidaus rinkoje, turėtų būti Sąjungos lygmeniu suderinti reikalavimai dėl pakuočių tvarumo, be kita ko, dėl susirūpinimą keliančių medžiagų pakuotėse, kompostuojamųjų pakuočių, pakuočių kiekio mažinimo, daugkartinių pakuočių ir pakartotinio naudojimo sistemų. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tokiems reikalavimams, be kita ko, bandymų, matavimo ar apskaičiavimo metodais, būtina numatyti, kad būtų daroma atitikties prielaida dėl pakuočių ir supakuotų produktų, atitinkančių darniuosius standartus, priimamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias tų reikalavimų technines specifikacijas, ypač tam, kad pakuočių ir supakuotų produktų gyvavimo ciklas atitiktų įprastai būdingą vartotojų elgseną ir būtų patikimai nustatytas, taigi būtų užkirstas kelias tyčia ar netyčia apeiti reikalavimus; (106) kai darniųjų standartų nėra, kaip alternatyvi priemonė fizinio gamintojo pareigai laikytis tvarumo reikalavimų palengvinti turėtų būti naudojamos bendrosios techninės specifikacijos, pavyzdžiui, kai darniojo standarto rengimas nepagrįstai uždelsiamas. Be to, rinktis šį sprendimą turėtų būti galima tada, kai Komisija yra apribojusi arba panaikinusi nuorodas į atitinkamus darniuosius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnio 5 dalį. Remiantis atitiktimi bendrosioms techninėms specifikacijoms, Komisijos priimtoms įgyvendinimo aktais, taip pat turėtų būti daroma atitikties prielaida; (107) siekiant užtikrinti vienodas naudojimosi bendrosiomis techninėmis specifikacijomis sąlygas, ▌ Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, iš dalies keisti ar panaikinti bendrąsias technines specifikacijas, susijusias su tvarumo, ženklinimo ir pakartotinio naudojimo sistemų reikalavimais, ir patvirtinti bandymų, matavimo ar apskaičiavimo metodus. Rengdama įgyvendinimo aktų projektus, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės nuomones ir tinkamai konsultuotis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; (108) siekiant užtikrinti darną su kitais Sąjungos teisės aktais, atitikties vertinimo procedūra turėtų būti į šį reglamentą įtrauktas gamybos vidaus kontrolės modulis, pagrįstas moduliais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB(43); (109) CE ženklas ant pakuotės neturėtų reikšti pakuotės atitikties šio reglamento reikalavimams – jis turėtų rodyti tik supakuoto produkto atitiktį taikomiems Sąjungos teisės aktams dėl gaminių, jei tai aktualu. Iš tiesų Sąjungos teisės aktuose dėl gaminių paprastai reikalaujama, kad gaminio CE ženklas būtų pateiktas arba ant paties gaminio, arba ant jo pakuotės. Jei būtų reikalaujama CE ženklu ant pakuotės žymėti atitiktį šio reglamento reikalavimams, galėtų kilti painiava ir nesusipratimų dėl to, ar šis ženklas taikomas pačiai pakuotei, ar supakuotam produktui, ir galiausiai dėl to atsirastų netikrumas dėl atitinkamų supakuotų produktų faktinės saugos ir atitikties reikalavimams; (110) todėl įrodyti, kad pati pakuotė atitinka šio reglamento reikalavimus, reikėtų naudojant ES atitikties deklaraciją; (111) fiziniai gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją, kad būtų suteikta informacija apie pakuotės atitiktį šiam reglamentui. Reikalavimas, kad fiziniai gamintojai parengtų ES atitikties deklaraciją, gali būti taikomas ir pagal kitus Sąjungos teisės aktus. Siekiant užtikrinti, kad informacija būtų veiksmingai prieinama rinkos priežiūros tikslais, reikėtų rengti vieną ES atitikties deklaraciją pagal visus Sąjungos teisės aktus. Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, tą bendrą ES atitikties deklaraciją turėtų būti galima rengti kaip dokumentų rinkinį, sudarytą iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų; (112) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008(44) nustatyta gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų valstybių kontrolės sistema. Siekiant užtikrinti, kad pakuotės, kurioms taikomas laisvo prekių judėjimo Sąjungoje principas, atitiktų reikalavimus, kuriais užtikrinama viešųjų interesų, tokių kaip žmonių sveikata, sauga ir aplinka, aukšto lygio apsauga, tas reglamentas turėtų būti taikomas ir pakuotėms, kurioms taikomas šis reglamentas; (113) siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų, efektyvų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamų išteklių, suteikti naujų ekonominių galimybių ir prisidėti prie ilgalaikio konkurencingumo, Sąjungoje turėtų būti gerinamas atliekų tvarkymas. Efektyviau naudojant išteklius, Sąjungos įmonės, viešojo sektoriaus institucijos ir vartotojai taip pat faktiškai sutaupytų daug lėšų ir sumažėtų bendras per metus išmetamas ŠESD kiekis; (114) nepaisant pakuočių kiekio mažinimo reikalavimų ir tikslų, nustatytų Direktyvoje 94/62/EB, susidarančių pakuočių atliekų kiekis didėja – tiek absoliučiąja išraiška, tiek pagal vienam gyventojui tenkantį kiekį – o ir tendencijos rodo tolesnį spartų pakartotinio pakuočių naudojimo ir pakartotinio pripildymo masto mažėjimą, kurį skatina padažnėjęs išsinešti skirtų produktų vartojimas ir e. prekyba. Kintant produktams, medžiagoms ir vartojimo modeliams, labai išaugo vienkartinių pakuočių, ypač vienkartinių plastikinių gaminių, naudojimas. Tai siejama su mažmeninės prekybos aplinka, didesniais platinimo tinklais, produktų fizine gamyba ir pakavimu naudojant didelės spartos pakavimo linijas – visa tai kartu slopina pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo rinką; (115) siekiant stebėti ir tikrinti, kaip gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos laikosi didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, susijusių su jų produktų atliekų surinkimu ir apdorojimu, būtina, kad valstybės narės paskirtų vieną ar daugiau kompetentingų institucijų; (116) siekiant užtikrinti, kad valstybės narės geriau, savalaikiškiau ir vienodžiau vykdytų pareigas, ir numatyti galimus įgyvendinimo trūkumus, reikėtų toliau taikyti ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistemą, kad trūkumai būtų aptinkami ir veiksmų būtų galima imtis dar nesuėjus terminams, iki kurių tikslai turi būti pasiekti. Plėtojant šią sistemą, kuri pagal Direktyvą 94/62/EB apėmė grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimą, turėtų būti įtraukiami ir pakuočių atliekų kiekio mažinimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m. ir 2035 m.; (117) kadangi pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas apskritai yra svarbus atliekų tvarkymo elementas, valstybės narės turėtų tam skirti atskirą skyrių atliekų tvarkymo planuose, rengiamuose vykdant Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą pareigą. Kalbant apie atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo priemones, jos turėtų būti įtrauktos į atliekų prevencijos programas, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB. Tie skyriai į atliekų tvarkymo planą ir atliekų prevencijos programą turėtų būti įtraukti atliekant kitą jų reguliarų vertinimą, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB, arba anksčiau; (118) šiuo reglamentu toliau plėtojamos Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos atliekų tvarkymo taisyklės ir bendrieji principai; (119) efektyviausias būdas didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti atliekų poveikį aplinkai yra atliekų prevencija. Todėl svarbu, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi tinkamų priemonių susidarančių atliekų kiekiui mažinti atsisakydami perteklinių pakuočių ir tam tikrų formų pakuočių naudojimo, prailgindami pakuočių naudojimo laikotarpį, perprojektuodami gaminius, kad pakuočių būtų galima nenaudoti arba naudoti mažiau, įskaitant nesupakuotų produktų pardavimą, ir naudodami nebe vienkartines, o daugkartines pakuotes; (120) siekiant užtikrinti plataus užmojo ir tvarų bendro susidarančių pakuočių atliekų kiekio sumažinimą, turėtų būti nustatyti tikslai ne vėliau kaip 2030 m. sumažinti vienam gyventojui tenkantį pakuočių atliekų kiekį. Kad būtų pasiektas tikslas jį sumažinti 5 % 2030 m., palyginti su 2018 m., bendras absoliutus sumažinimas Sąjungos mastu 2030 m. turėtų siekti vidutiniškai apie 19 %, palyginti su 2030 m. atskaitos lygiu. Ne vėliau kaip 2035 m. valstybės narės turėtų sumažinti susidarančių pakuočių atliekų kiekį 10 %, palyginti su 2018 m.; vertinama, kad pakuočių atliekų dėl to sumažės 29 %, palyginti su 2030 m. atskaitos lygiu. Siekiant užtikrinti, kad šios mažinimo pastangos būtų toliau dedamos ir po 2030 m., turėtų būti nustatytas 10 % sumažinimo nuo 2018 m. iki 2035 m. tikslas, kuris reikštų sumažinimą 29 %, palyginti su atskaitos lygiu, ir 15 % sumažinimo nuo 2018 m. iki 2040 m. tikslas, kuris reikštų sumažinimą 37 %, palyginti su atskaitos lygiu. Valstybės narės, nustačiusios skirtingas pakuočių atliekų tvarkymo sistemas buitinėms pakuočių atliekoms ir pramoninėms bei komercinėms pakuočių atliekoms, turėtų turėti galimybę išlaikyti savo specifiką; (121) kadangi komercinių ir pramoninių pakuočių atliekų susidarymas nėra susijęs su namų ūkių vartojimu, prevencijos tikslai vienam gyventojui negali būti taikomi komercinių ir pramoninių pakuočių atliekoms; (122) valstybės narės gali pasiekti šiuos tikslus ekonominėmis priemonėmis ir kitomis priemonėmis, kuriomis teikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, įskaitant priemones, įgyvendintinas pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, ir skatindamos kurti ir veiksmingai eksploatuoti pakartotinio naudojimo sistemas, taip pat skatindamos ekonominės veiklos vykdytojus suteikti galutiniams naudotojams daugiau galimybių pakartotinai pripildyti tarą. Tokios priemonės turėtų būti patvirtinamos lygiagrečiai ir papildant kitas šiame reglamente numatytas priemones, kuriomis siekiama mažinti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekį, pavyzdžiui, nustatant pakuočių kiekio mažinimo reikalavimus, pakartotinio naudojimo tikslus ir pakartotinio pripildymo pareigas, kiekio (tūrio) slenkstines ribas ir priemones, kuriomis siekiama tvariai sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Laikydamasi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, valstybė narė gali priimti nuostatas, kuriomis būtų numatoma daugiau nei šiame reglamente nustatyti minimalieji atliekų prevencijos tikslai. Įgyvendindamos tokias priemones, valstybės narės turėtų žinoti, jog esama rizikos, kad nuo sunkesnių pakavimo medžiagų gali būti pereita prie lengvesnių, ir turėtų teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis ta rizika mažinama; (123) siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tikslinga nustatyti pakuočių atliekų tvarkymo pareigas gamintojams. Tuo tikslu šiuo reglamentu plėtojami Direktyvoje 2008/98/EB nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimai ir siekiama užtikrinti, kad būtų sukurta didesnės gamintojo atsakomybės sistema, pagal kurią būtų padengiamos visos pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir kuri padėtų kompetentingoms institucijoms vykdyti tinkamą kontrolę. Šiuo reglamentu siekiama aiškiai nustatyti vieną kiekvieno pakuotės vieneto gamintoją, nesvarbu, ar tai tuščios pakuotės, ar pakuotės, kuriose yra produktų. Paprastai gamintojas turėtų būti valstybėje narėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris pirmą kartą kaip valstybėje narėje įsisteigęs fizinis gamintojas, importuotojas ar platintojas iš tos valstybės narės teritorijos valstybės narės rinkai tiekia supakuotus produktus. Tai apima bet kokį pasiūlymą dėl platinimo, vartojimo ar naudojimo, kuriuo remiantis galėtų įvykti faktinis tiekimas. Todėl tuo atveju, kai įmonė perka supakuotą produktą iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje įmonė yra, arba iš trečiosios valstybės ir šį supakuotą produktą tiekia toje valstybėje narėje, kurioje ji yra, gamintoja turėtų būti laikoma ta įmonė, nes ji yra pirmoji įmonė, tiekianti supakuotą produktą iš tos valstybės narės teritorijos. Interneto platformose tiekimu, kaip tai suprantama pagal sąvokos „gamintojas“ apibrėžtį, turėtų būti laikomas pirminis produkto siūlymas. Tačiau, siekiant kuo labiau sumažinti bereikalingą administracinę naštą mažosioms įmonėms, pardavimo vietoje užpildančioms transportavimo pakuotes, daugkartines pakuotes, pirminės gamybos pakuotes arba teikiant paslaugas naudojamas pakuotes, gamintojas turėtų būti tokios pakuotės fizinis gamintojas, platintojas ar importuotojas, pirmą kartą tą pakuotę tiekiantis iš valstybės narės teritorijos, nes tas ekonominės veiklos vykdytojas gali geriausiai įvykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas; (124) kita vertus, kai pakuotė arba supakuotas produktas pagal nuotolinės prekybos sutartis tiekiami tiesiogiai galutiniam naudotojui, gamintojas taip pat galėtų būti įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje. Tokiais atvejais, jei gamintojas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, jis turėtų valstybėje narėje, kurioje yra galutinis naudotojas, paskirti įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams. Kai gamintojas yra įsisteigęs trečiojoje valstybėje, valstybės narės gali nustatyti, kad taip pat privaloma paskirti įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, kad būtų išvengta rizikos, jog nebus įvykdytos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi principo „teršėjas moka“ ir atsižvelgiant į didesnės gamintojo atsakomybės laikymąsi, būtina užtikrinti tikrumą dėl to, kokio pobūdžio gamintojas yra atsakingas už pakuočių atliekas, visų pirma logistikos įmonių atveju. Logistikos įmonės – tai įmonės, kurios gauna prekes iš trečiųjų valstybių ir kurios vykdo su importuotomis prekėmis susijusią tvarkymo veiklą (pavyzdžiui, išpakuoja ir perpakuoja į mažesnės formos ir (arba) mažesnių kiekių pakuotes, kad patenkintų klientų prašymus) ir paskui savo klientams, kurie gali būti kitose valstybėse narėse, išsiunčia prekes, visiškai ar iš dalies pašalinę pirmines transportavimo pakuotes. Todėl šiuo atveju turėtų būti nustatytas (pirminių) transportavimo pakuočių, įvežamų iš trečiųjų valstybių, liekančių logistikos įmonėje ir tampančių atliekomis Sąjungoje, gamintojas. Logistikos įmonėms prekės paprastai nepriklauso, tačiau jos turėtų būti laikomos iš trečiųjų valstybių įvežamų pakuočių, kurias jos tvarko vykdydamos savo veiklą, gamintojomis; (125) be išlaidų, kurias gamintojai patiria pagal šio reglamento 40 straipsnio 1a dalį, ir išlaidų, susijusių su Direktyvos 2008/98/EB perkėlimu į nacionalinę teisę, valstybės narės išlaiko galimybę būtinas išlaidas, susijusias su valymo veikla, įskaitant šiukšlėse esančių pakuočių atliekų vežimą ir tolesnį apdorojimą, padengti kaip pakuočių, kurioms turėtų būti taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, atliekų tvarkymo visų išlaidų dalį. Tos išlaidos turėtų neviršyti toms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų ir jas turėtų skaidriai ir nediskriminuojant tarpusavyje nustatyti atitinkami subjektai; (126) siekiant stebėti, ar gamintojai laikosi pareigų, susijusių su jų finansinėmis ir organizacinėmis pareigomis užtikrinti pakuočių, kurias jie pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, atliekų tvarkymą, būtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų sukurtas ir kompetentingos institucijos tvarkomas registras ir kad gamintojai privalėtų jame registruotis; (127) registracijos reikalavimai turėtų būti kuo didesniu mastu suderinti visoje Sąjungoje, kad registracija būtų lengvesnė, visų pirma tuo atveju, kai gamintojai tiekia pakuotes skirtingose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas registracijos reikalavimų įgyvendinimo sąlygas, ▌Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti bendrą registracijos tokiame registre ir duomenų teikimo jam formatą, detalizuojant teiktinus duomenis; (128) laikantis principo „teršėjas moka“, išreikšto SESV 191 straipsnio 2 dalyje, itin svarbu, kad gamintojai, įskaitant e. prekybos subjektus, pateikiantys Sąjungos rinkai pakuotes ir supakuotus produktus, prisiimtų atsakomybę už jų tvarkymą jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Vertėtų priminti, kad, kaip numatyta Direktyvoje 94/62/EB, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. reikia sukurti didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, nes jos yra tinkamiausia priemonė tai pasiekti ir jomis, mažinant susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir didinant jų surinkimą ir grąžinamąjį perdirbimą, galima padaryti teigiamą poveikį aplinkai. Šių sistemų struktūra, jų efektyvumo lygis ir apimamos gamintojų atsakomybės aprėptis labai skiriasi. Todėl pakuočių gamintojams skirtoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms turėtų būti bendrai taikomos Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės taisyklės, ir, kai reikalinga ir tikslinga, jas reikėtų papildyti kitomis konkrečiomis nuostatomis. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti atskirą pakuočių atliekų surinkimą, gamintojai turėtų finansuoti atliekų talpyklų ženklinimą. Tokia pareiga atitiktų principą „teršėjas moka“ ir Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus bendruosius didesnės gamintojo atsakomybės sistemų būtiniausius reikalavimus; (129) kalbant apie didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, šis reglamentas Direktyvos 2008/98/EB atžvilgiu yra lex specialis. Tai reiškia, kad šio reglamento nuostatos, susijusios su didesne gamintojo atsakomybe, turėtų būti viršesnės už bet kokias prieštaraujančias tos direktyvos nuostatas. Šis principas susijęs, pavyzdžiui, su gamintojų registravimo, didesnės gamintojo atsakomybės mokesčių diferencijavimo ir duomenų teikimo reikalavimais; (130) be gamintojų finansiniams įnašams diferencijuoti skirto suderinto reikalavimo dėl tinkamumo grąžinamajam perdirbimui, kuris turėtų būti nustatomas pagal šį reglamentą priimamais deleguotaisiais aktais, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti kitus kriterijus, pavyzdžiui, grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį, tinkamumą naudoti pakartotinai, pavojingųjų medžiagų buvimą ar kitus kriterijus pagal Direktyvą 2008/98/EB; (131) gamintojai turėtų turėti galimybę kolektyviai vykdyti tas pareigas per gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, prisiimančias atsakomybę jų vardu. Gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms turėtų būti privaloma gauti valstybės narės leidimą ir jie turėtų dokumentais įrodyti, inter alia, kad turi pakankamai finansinių išteklių dėl didesnės gamintojo atsakomybės patiriamoms išlaidoms padengti. Valstybės narės, nustatydamos administracines ir procedūrines taisykles, taikomas suteikiant leidimą gamintojams tuo atveju, kai pareigų laikomasi individualiai, ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms tuo atveju, kai pareigų laikomasi kolektyviai, galėtų individualiems gamintojams ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms taikyti skirtingus procesus, kad sumažėtų individualiems gamintojams tenkanti administracinė našta. Reikėtų priminti, kad valstybės narės gali suteikti leidimą kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, nes jų konkurencija gali teikti didesnę naudą vartotojams. Už leidimų suteikimo procedūrą, susijusią su didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymu, kompetentinga institucija turėtų galėti gamintojams arba įgaliotosioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms taikyti sąnaudomis pagrįstus ir proporcingus mokesčius; (132) jei gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos imamas didesnės gamintojo atsakomybės mokestis priskiriamas viešosioms pajamoms, kaip yra valstybės valdomos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos atveju, ir siekiant laikytis biudžeto taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad viešosios pajamos būtų pagrįstos tiksliais duomenimis, valstybė narė gali reikalauti, kad gamintojas IX priedo B ir C dalyse nurodytą informaciją už registrą atsakingai kompetentingai institucijai teiktų dažniau nei kartą per metus. Valstybės valdomų gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų atveju, kadangi nėra atstovaujamo gamintojo suteikto įgaliojimo, šiame reglamente nustatyti reikalavimai dėl tokių įgaliojimų neturėtų būti taikomi; (133) šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065(45), įskaitant jo 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, nustatytos prekiautojų atsekamumo pareigos turėtų būti taikomos interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais pakuotes Sąjungoje esantiems vartotojams, paslaugų teikėjams, kiek tai susiję su pakuočių gamintojų registrais, sukurtais pagal šį reglamentą. Šio reglamento tikslais bet kuris gamintojas, kuris pagal nuotolinės prekybos sutartis tiesiogiai siūlo pakuotes valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jis įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, turėtų būti laikomas atitinkančiu sąvokos „prekiautojas“ apibrėžtį pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Siekiant, kad nebūtų galima išvengti didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo, turėtų būti nustatyta, kaip tokie interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų tas pareigas vykdyti, kiek tai susiję su pakuočių gamintojų registrais, sukurtais pagal šį reglamentą. Tame kontekste į Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 4 skirsnio taikymo sritį patenkančių interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai turėtų iš tų gamintojų, prieš leidžiant jiems naudotis jų paslaugomis, pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 gauti informaciją apie tai, kaip jie laikosi šiame reglamente nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės taisyklių. Pakuotes internetu parduodančių prekiautojų atsekamumo taisyklių atveju taikomos vykdymo užtikrinimo taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) 2022/2065; (134) panašios nepageidaujamos pareigų vengimo situacijos gali susidaryti realizavimo paslaugų teikėjų atveju. Į šį reglamentą įtrauktos tam tikros nuostatos, kuriomis siekiama tokiomis situacijoms užkirsti kelią laikantis požiūrio, panašaus į nustatytąjį Reglamente (ES) 2022/2065 interneto platformų paslaugų teikėjų atžvilgiu; (135) pagal šį reglamentą sukurtas gamintojų registras pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 laikytinas viešuoju registru. Taigi interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai turėtų, laikydamiesi Reglamento (ES) 2022/2065, dėti visas pastangas, kad įvertintų, ar atitinkamų gamintojų teikiama informacija yra patikima ir išsami, visų pirma naudodami ar tikrindami laisvai prieinamas oficialias internetines duomenų bazes ir elektronines sąsajas, arba prašyti atitinkamų prekiautojų pateikti patikimus patvirtinamuosius dokumentus. Kiek tai susiję su viešai prieinamais duomenimis pagal šį reglamentą, „dedant visas pastangas“, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, paprastai gali reikėti patikrinti gamintojo pateiktą informaciją pagal viešai prieinamus duomenis pagal šį reglamentą. Visų pirma tai taikoma, jei valstybė narė pagal šį reglamentą yra sukūrusi elektroninę automatinio duomenų suderinimo sąsają. Pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalį gamintojams nustatyti finansiniai įnašai neturėtų daryti poveikio jokiems savanoriškiems elektroninių prekyviečių ir gamintojų susitarimams, pagal kuriuos elektroninė prekyvietė rašytiniu įgaliojimu sutinka gamintojų vardu prisiimti visas tas išlaidas ar jų dalį; (136) pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalį gamintojams nustatyti finansiniai įnašai neturėtų daryti poveikio jokiems savanoriškiems elektroninių prekyviečių ir gamintojų susitarimams, pagal kuriuos elektroninės prekyvietės gamintojų vardu rašytiniu įgaliojimu sutinka prisiimti visas tas išlaidas ar jų dalį; (137) valstybės narės turėtų nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo priemones, taisykles dėl atskiro pakuočių atliekų surinkimo ir atliekų talpyklų ženklinimo, kai šiame reglamente nėra numatytas visiškas tokių priemonių suderinimas. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomus reikalavimus dėl didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo pagal Direktyvą 2008/98/EB ir šį reglamentą, su sąlyga, kad dėl tokių priemonių neatsirastų kliūčių vidaus rinkoje. Šiuo reglamentu nereglamentuojama, kuris veiklos vykdytojas yra atsakingas už pakuočių atliekų surinkimą, taip pat nereglamentuojami kiti nacionaliniai sutartimi įforminti susitarimai dėl pakuočių atliekų surinkimo; (138) valstybės narės turėtų sukurti pakuočių atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kad toms atliekoms būtų parenkamas tinkamiausias iš atliekų tvarkymo būdų, laikantis atliekų hierarchijos. Šiose sistemose turėtų turėti galimybę dalyvauti visos suinteresuotosios šalys, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojai ir viešojo sektoriaus institucijos, ir jos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į aplinkos apsaugos ir vartotojų sveikatos, saugos ir higienos poreikius. Grąžinimo ir surinkimo sistemos turėtų būti nediskriminacinėmis sąlygomis taikomos ir importuotų produktų pakuotėms; (139) valstybės narės, perkeldamos Direktyvos 94/62/EB 7 straipsnį į nacionalinę teisę, galbūt jau yra įdiegusios atskiro atliekų surinkimo ir grąžinamojo perdirbimo sistemas, kurios yra atitinkamų nacionalinių leidimų ir sutartimi įforminamų susitarimų pagrindas. Valstybės narės gali toliau naudoti šias sistemas, jei jomis teisingai įgyvendinamos pagal šį reglamentą nustatytos pareigos; (140) valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas grąžinamasis perdirbimas, atitinkantis grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus. Ši pareiga yra itin svarbi atsižvelgiant į nustatytą minimalią grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinę dalį plastikinėse pakuotėse; (141) pakuočių surinkimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti žiediškumą ir stiprią antrinių žaliavų rinką. Privalomo surinkimo lygio nustatymas yra paskata nacionaliniu lygmeniu sukurti veiksmingas ir tikslines surinkimo sistemas ir taip padidinti išrūšiuojamų ir potencialiai perdirbamų atliekų kiekį; (142) įsitikinta, kad gerai veikiant užstato grąžinimo sistemoms užtikrinamas labai aukštas surinkimo, ypač gėrimų butelių ir skardinių surinkimo, lygis ir aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas. Norint padėti pasiekti Direktyvoje (ES) 2019/904 nustatytą vienkartinių plastikinių gėrimų butelių atskiro surinkimo tikslą ir toliau skatinti palaikyti aukštą metalinės gėrimų taros surinkimo lygį ir aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, tikslinga, kad valstybės narės sukurtų užstato grąžinimo sistemas. Tos sistemos padės padidinti kokybiškų antrinių žaliavų, tinkamų uždarojo ciklo grąžinamajam perdirbimui, tiekimą ir sumažins gėrimų taros šiukšlių kiekį; (143) užstato grąžinimo sistemos turėtų būti privalomos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams ir metalinei gėrimų tarai. Valstybės narės gali nuspręsti į šias sistemas įtraukti ir kitas pakuotes, skirtas kitiems produktams arba pagamintas iš kitų medžiagų, visų pirma vienkartinius stiklinius butelius, ir turėtų užtikrinti, kad vienkartinių pakuočių, visų pirma vienkartinių stiklinių gėrimų butelių, užstato grąžinimo sistemas, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, būtų galima vienodai taikyti ir daugkartinėms pakuotėms. Jos turėtų apsvarstyti galimybę sukurti užstato grąžinimo sistemas ir daugkartinėms pakuotėms. ▌ Valstybei narei turėtų būti leidžiama, laikantis SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis būtų numatoma daugiau nei minimaliaisiais šiame reglamente nustatytais reikalavimais, pavyzdžiui, dėl užstato ėmimo pardavimo vietoje, kai produktai vartojami apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių patalpose, arba dėl visų galutinių platintojų pareigos priimti pakuotes, už kurias sumokėtas užstatas, neatsižvelgiant į jų platinamų pakuočių medžiagą ir formą ar į jų prekybos plotą; (144) šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungoje egzistuojančių užstato grąžinimo sistemų įvairovę ir užtikrinama, kad nebūtų trukdoma šių sistemų technologinei plėtrai, jei jos atitinka sąlygas ir kriterijus, leidžiančius padidinti surinkimo lygius ir užtikrinti geresnę grąžinamojo perdirbimo kokybę; (145) vis dėlto, atsižvelgiant į atitinkamų produktų pobūdį ir į jų gamybos ir platinimo sistemų skirtumus, užstato grąžinimo sistemos neturėtų būti privalomos vyno, aromatizuotų vyno produktų ir į vyną panašių produktų, spiritinių gėrimų, taip pat pieno ir pieno produktų, išvardytų ▌ Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje, pakuotėms. Tačiau valstybės narės gali sukurti užstato grąžinimo sistemas, kurios taikomos tokių gėrimų pakuotėms ir taip pat kitoms gėrimų ir ne gėrimų pakuotėms; (146) ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. visos užstato grąžinimo sistemos, taikomos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams ir vienkartinei metalinei gėrimų tarai, turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus bendruosius minimaliuosius reikalavimus, išskyrus užstato grąžinimo sistemas, sukurtas iki šio reglamento įsigaliojimo, kuriomis ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. pasiekiamas 90 % atskiro surinkimo tikslas. Tais reikalavimais bus padedama didinti nuoseklumą ir pasiekti aukštesnius grąžinimo lygius visose valstybėse narėse. Jie nustatyti remiantis suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis, ekspertų atlikta analize ir esamų užstato grąžinimo sistemų taikymo geriausia praktika. Tie reikalavimai suformuluoti numatant galimybę diegti inovacijas ir kartu suteikiant lankstumo prisitaikyti prie vietos aplinkybių; (147) valstybės narės, kurių regionuose dideliu mastu vykdoma tarpvalstybinė verslo veikla, turėtų užtikrinti, kad užstato grąžinimo sistemos sudarytų sąlygas surinkti pakuotes iš kitų valstybių narių užstato grąžinimo sistemų tam skirtuose surinkimo punktuose, ir turėtų stengtis sudaryti galimybę grąžinti užstatą; (148) valstybės narės, kurios 2026 m. pasiekia tikslinių rūšių pakuočių 80 % surinkimo lygį be užstato grąžinimo sistemos, gali prašyti, kad joms būtų leista tokios sistemos nekurti; (149) valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti užstato grąžinimo sistemą subnacionaliniu lygmeniu, atsižvelgdamos į atitinkamą nacionalinį administracinį suskirstymą ir konkrečią užjūrio teritorijų padėtį, jeigu jos įrodo tokios sistemos aplinkosauginį ir ekonominį veiksmingumą ir jos visišką suderinamumą su šiame reglamente nustatytu 90 % vienkartinių plastikinių gėrimų butelių ir metalinės gėrimų taros surinkimo lygiu; (150) valstybės narės turėtų aktyviai skatinti kaip konkrečią pakuočių atliekų susidarymo prevencijos priemonę diegti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sprendimus. Jos turėtų remti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sistemų kūrimą ir stebėti, kaip jos veikia ir kaip laikomasi higienos standartų. Valstybės narės raginamos imtis ir kitų priemonių, tokių kaip daugkartinėms pakuotėms taikomų užstato grąžinimo sistemų kūrimas, ekonominių paskatų naudojimas arba reikalavimų galutiniams platintojams nustatymas, kad tam tikra kitų produktų, kuriems netaikomi pakartotinio naudojimo tikslai ir pakartotinio pripildymo pareigos, procentinė dalis būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse arba pakartotinai pripildant tarą, su sąlyga, kad tokie reikalavimai nesukeltų bendrosios rinkos susiskaidymo ir prekybos kliūčių; (151) vienkartinio naudojimo užstato grąžinimo sistemoms ir užstatu grindžiamoms pakartotinio naudojimo sistemoms taikomi surinkimo, rūšiavimo, perskirstymo užpildams ir valymo reikalavimai yra visiškai skirtingi. Todėl užstatu grindžiamoms pakartotinio naudojimo sistemoms neturėtų būti taikomi užstato grąžinimo sistemoms taikomi minimalieji reikalavimai. Vietoj jų turėtų būti taikomi specifiniai pakartotinio naudojimo sistemoms keliami reikalavimai; (152) Direktyva 94/62/EB buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852(46), kuria nustatyti grąžinamojo perdirbimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti ne vėliau kaip 2025 m. ir 2030 m. Šie tikslai ir jų apskaičiavimo taisyklės turėtų galioti ir toliau. Pripažįstant skirtingą kiekvienos valstybės narės pradinę padėtį, susijusią su grąžinamojo perdirbimo tikslais, ir nors šiame reglamente siūlomos priemonės, kurias taikant būtų lengviau pasiekti šiuos tikslus, tam tikromis sąlygomis vis tiek turėtų ▌ būti įmanoma atidėti grąžinamojo perdirbimo 2030 m. tikslų pasiekimo terminus. Vis dėlto Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atmesti valstybės narės pateiktą patikslintą įgyvendinimo planą; (153) pagal Direktyvą 94/62/EB Komisija turi peržiūrėti pakuočių grąžinamojo perdirbimo 2030 m. tikslus, kad juos būtų galima palikti galioti arba, jei tikslinga, padidinti. Vis dėlto dar nėra tikslinga keisti 2030 m. tikslus, nes duomenys rodo, kad kai kurioms valstybėms narėms tebėra sunku pasiekti esamus tikslus. Dėl šios priežasties reikėtų nustatyti priemones, kuriomis fiziniai gamintojai būtų skatinami pateikti rinkai daugiau grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių ir taip valstybėms narėms būtų padedama pasiekti grąžinamojo perdirbimo tikslus. Ateityje Komisijai turėtų būti teikiami detalesni duomenys apie pakuočių ir pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo srautus ▌ . Tais suteiks Komisijai galimybę peržiūrėti esamus tikslus ir bus galima juos išlaikyti arba padidinti. Siekiant atsižvelgti į pakuočių tinkamumui grąžinamajam perdirbimui gerinti skirtų priemonių poveikį, šią peržiūrą reikėtų atlikti ne anksčiau nei bus atliekamas numatytas bendras šio reglamento vertinimas, t. y. praėjus 7 metams po jo įsigaliojimo. Atliekant tą peržiūrą taip pat reikėtų skirti dėmesio galimybei nustatyti naujus tikslus detalesniu pagrindu nei tas, kuriuo pagrįsti dabartiniai tikslai; (154) grąžinamojo perdirbimo tikslai turėtų būti apskaičiuojami pagal pakuočių atliekų, su kuriomis atliekamos grąžinamojo perdirbimo operacijos, svorį. Valstybės narės turėtų užtikrinti renkamų duomenų apie perdirbamas pakuočių atliekas patikimumą ir tikslumą. Apskritai pakuočių atliekų, kurios įskaičiuojamos į perdirbtas atliekas, svoris turėtų būti faktiškai matuojamas toje vietoje, kurioje pradedama pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo operacija. Vis dėlto, siekiant apriboti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė, laikantis griežtų sąlygų ir nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, nustatyti perdirbamų pakuočių atliekų svorį remiantis atlikus bet kokią rūšiavimo operaciją gauto produkto matavimu, koreguojant pagal vidutinius nuostolių, patiriamų iki atliekų grąžinamojo perdirbimo operacijų pradžios, lygius. Medžiagų nuostoliai, patiriami iki atliekų grąžinamojo perdirbimo operacijos pradžios, pavyzdžiui, dėl rūšiavimo ar kitų parengiamųjų operacijų, neturėtų būti įskaičiuoti į pranešamus perdirbamų atliekų kiekius. Tuos nuostolius galima nustatyti remiantis elektroninių registrų duomenimis, techninėmis specifikacijomis, išsamiomis įvairių atliekų srautų vidutinių nuostolių lygių apskaičiavimo taisyklėmis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų apie tokias priemones pranešti kokybės patikros ataskaitose, pridedamose prie jų Komisijai teikiamų duomenų apie atliekų grąžinamąjį perdirbimą. Pageidautina, kad vidutiniai nuostolių lygiai būtų nustatomi kiekvienam atskiram rūšiavimo įrenginiui, ir jie turėtų būti susieti su skirtingomis pagrindinėmis atliekų rūšimis, skirtingais atliekų šaltiniais (pavyzdžiui, namų ūkiai ar verslas), skirtingomis surinkimo sistemomis ir skirtingo pobūdžio rūšiavimo procesais. Vidutiniai nuostolių lygiai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai kitokių patikimų duomenų nėra, visų pirma, kai tai susiję su atliekų vežimu ir eksportu. Medžiagų ar cheminių medžiagų svorio sumažėjimas dėl grąžinamojo perdirbimo operacijai naudojamų fizinės ar cheminės transformacijos procesų, kai pakuočių atliekos faktiškai perdirbamos į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, neturėtų būti atimamas iš atliekų, apie kurias pranešama kaip apie perdirbtas atliekas, svorio; (155) kai grąžinamojo perdirbimo lygio apskaičiavimas taikomas biologiškai skaidžių pakuočių atliekų aerobiniam ar anaerobiniam apdorojimui, atliekų, kurioms taikomas aerobinis ar anaerobinis apdorojimas, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jeigu atlikus tokį apdorojimą gautas produktas bus naudojamas kaip perdirbtas produktas, medžiaga ar cheminė medžiaga. Nors atlikus tokį apdorojimą gautas produktas paprastai yra kompostas arba degazuotasis substratas, galima atsižvelgti ir į kitokius gautus produktus, jeigu juose yra panašūs grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekiai, palyginti su apdorojamų biologiškai skaidžių pakuočių atliekų kiekiu. Kitais atvejais, laikantis grąžinamojo perdirbimo apibrėžties, biologiškai skaidžių pakuočių atliekų perdirbimas į medžiagas, skirtas naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava, kurios šalinamos arba numatomos naudoti bet kokiai operacijai, kurios paskirtis tokia pati kaip atliekų naudojimo, išskyrus grąžinamąjį perdirbimą, neturėtų būti įskaičiuojamas siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų; (156) jei pakuočių atliekų medžiagos nustoja būti atliekomis dėl parengiamosios operacijos, atliktos prieš jas faktiškai perdirbant, jos turėtų būti įskaičiuojamos į perdirbtas atliekas, jeigu jos yra skirtos vėliau perdirbti į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, nesvarbu, ar jos bus naudojamos pagal jų pirminę, ar kitą paskirtį. Atliekomis nebelaikomos medžiagos, skirtos naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava, kurios yra naudojamos kaip užpildas ar pašalinamos arba numatomos naudoti bet kokiai operacijai, kurios paskirtis tokia pati kaip atliekų naudojimo, išskyrus grąžinamąjį perdirbimą, neturėtų būti įskaičiuojamos siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų; (157) nustatydama grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinės dalies apskaičiavimo ir patikrinimo metodiką, Komisija turėtų, atsižvelgdama į esamas grąžinamojo perdirbimo technologijas, įvertinti tų technologijų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant gauto produkto kokybę, atliekų prieinamumą, reikalingą energiją, išmetamą ŠESD kiekį ir kitą atitinkamą poveikį aplinkai. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad yra galimybių, jog tokios technologijos bus naudojamos klaidinantiems ekologiškumo teiginiams skelbti; (158) teiginiai apie pakuočių charakteristikas, kurioms taikomi teisiniai reikalavimai nustatyti šiame reglamente, pavyzdžiui, apie tinkamumą grąžinamajam perdirbimui, grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį ir galimybę pakartotinai naudoti, turėtų būti teikiami tik dėl pakuočių savybių, viršijančių šiame reglamente nustatytus taikytinus minimaliuosius reikalavimus, ir laikantis pagal šį reglamentą nustatytos metodikos ir taisyklių. Juose taip pat turėtų būti nurodoma, ar jie susiję su pakuotės vienetu, pakuotės vieneto dalimi ar su visomis pakuotėmis, kurias gamintojas pateikia rinkai; (159) valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė atsižvelgti į metalų, atskirtų sudeginus atliekas, grąžinamąjį perdirbimą proporcingai sudegintų pakuočių atliekų daliai, jei tie perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės kriterijus, nustatytus Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1004(47), kuriuo pagal Direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės; (160) pakuočių atliekų eksporto iš Sąjungos grąžinamajam perdirbimui atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006(48); (161) kadangi pakartotinis naudojimas reiškia, kad rinkai nepateikiama naujų pakuočių, siekiant atitinkamų pakuočių grąžinamojo perdirbimo tikslų reikėtų atsižvelgti į pirmą kartą rinkai pateikiamas daugkartines prekines pakuotes ir į medines pakuotes, kurios yra pataisytos siekiant jas pakartotinai naudoti. Valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti šia galimybe apskaičiuoti pakoreguotą grąžinamojo perdirbimo tikslų dydį atsižvelgdamos į daugiausia 5 procentinius punktus nuo per praėjusius trejus metus rinkai pirmą kartą pateiktų ir pagal pakartotinio naudojimo sistemą pakartotinai panaudotų daugkartinių prekinių pakuočių vidutinės dalies; (162) gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti teikdami galutiniams naudotojams, visų pirma vartotojams, informaciją apie pakuočių atliekų prevenciją ir tvarkymą. Ši informacija turėtų apimti pakuočių pakartotinio naudojimo galimybių prieinamumą, ant pakuočių pateikiamų ženklų reikšmę ir kitus pakuočių atliekų šalinimo nurodymus. Gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taip pat turėtų informuoti vartotojus, kad pakuotės, pažymėtos kaip tinkamos kompostuoti, reiškia, kad jos yra tinkamos kompostuoti pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose ir nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis. Pakuotės neturėtų būti išmetamos kaip šiukšlės. Gamintojai taip pat turėtų informuoti, kad galutiniai naudotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos apsaugos atžvilgiu optimalų pakuočių atliekų tvarkymą. Atskleidžiant informaciją visiems galutiniams naudotojams, taip pat teikiant duomenis apie pakuotes turėtų būti naudojamasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Informacija turėtų būti teikiama tradiciniais būdais, pavyzdžiui, patalpų ir lauko plakatuose ir vykdant socialinės žiniasklaidos kampanijas, arba novatoriškesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, suteikiant elektroninę prieigą prie interneto svetainių naudojantis prie pakuotės pritvirtintais QR kodais; (163) siekiant padidinti pakuočių surinkimo lygį ir pagerinti jų žiediškumą, svarbus elementas yra atskiras surinkimas ne iš namų. Valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę imtis konkrečių priemonių dėl atskiro surinkimo ne iš namų, pritaikytų prie vartotojų buvimo vietos ir įpročių; (164) valstybės narės turėtų už kiekvienus kalendorinius metus pateikti Komisijai informaciją apie pažangą siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų. Kad būtų galima įvertinti priemonių, kuriomis siekiama mažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, veiksmingumą, taip pat turėtų būti teikiami duomenys apie labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, kad būtų galima įvertinti, ar dėl priemonių, kuriomis siekiama mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, padidėjo sunaudojamas šių kitų rūšių maišelių kiekis. Duomenis apie metinį sunaudojamą labai storų pirkinių maišelių kiekį valstybės narės turėtų teikti savanoriškai. Kad būtų galima įvertinti, ar privalomos užstato grąžinimo sistemos, kurias turi sukurti valstybės narės, yra veiksmingos ir ar yra pagrindo valstybes nares atleisti nuo pareigos sukurti tokias sistemas, svarbu iš valstybių narių ataskaitų gauti informacijos apie tokių pakuočių surinkimo lygį; (165) siekiant nustatyti didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimo metodiką, valstybės narės taip pat turėtų teikti duomenis apie perdirbtus pakuočių atliekų kiekius pagal pakuočių kategorijas ir rinkai pirmą kartą valstybės narės teritorijoje patiektų pakuočių kiekius pagal pakuočių kategorijas. Tokie duomenys turėtų būti teikiami kartą per metus. Komisija turėtų tuos duomenis sumuoti ir juos skelbti, kad būtų stebima metinė didelio masto pakuočių grąžinamojo perdirbimo raida; (166) valstybės narės turėtų teikti duomenis Komisijai elektroninėmis priemonėmis ir pateikti jai kokybės patikros ataskaitą. Be to, prie teikiamų duomenų apie grąžinamojo perdirbimo tikslus turėtų būti pridedama ataskaita, kurioje apibūdinama, kokių priemonės imtasi siekiant sukurti veiksmingą pakuočių atliekų kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą; (167) siekiant užtikrinti vienodas ataskaitų teikimo pareigų vykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti taisykles, pagal kurias apskaičiuojami ir tikrinami duomenys apie grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimą, atskiro pakuočių, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema, surinkimo lygiai, taip pat duomenys, reikalingi tinkamumo didelio masto grąžinamajam perdirbimui vertinimo metodikai sukurti. Šiuo įgyvendinimo aktu taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias nustatomas susidarančių pakuočių atliekų kiekis, ir nustatytas duomenų teikimo formatas. Juo taip pat turėtų būti nustatyta metodika, pagal kurią apskaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis metinis sunaudojamas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis, ir šių duomenų teikimo formatas, nes tai būtina, kad būtų padedama vykdyti stebėseną ir visiškai įgyvendinti esminius reikalavimus dėl plastikinių pirkinių maišelių, visų pirma siekiant užtikrinti išskaidytą ir privalomą duomenų apie įvairių kategorijų plastikinius pirkinių maišelius teikimą. Šis įgyvendinimo aktas turėtų pakeisti Komisijos sprendimus (ES) 2018/896(49) ir 2005/270/EB(50); (168) siekiant padėti sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai stebėti šiame reglamente nustatytų tikslų įgyvendinimą, valstybės narės turėtų sukurti pakuočių duomenų bazes ir užtikrinti, kad tos duomenų bazės tinkamai veiktų; (169) veiksmingas tvarumo reikalavimų vykdymo užtikrinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad būtų pasiekta numatoma šio reglamento nauda ir indėlis siekiant Sąjungos klimato, energetikos ir žiediškumo tikslų. Todėl kompetentingos institucijos turėtų stengtis kasmet patikrinti bent dalies atitikties deklaracijų tikslumą, o pakuotėms, kurioms pagal šį reglamentą nustatomi tvarumo reikalavimai, turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020(51), kuriuo nustatyta horizontalioji rinkos priežiūros ir gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką, kontrolės sistema. Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytais rinkos priežiūros mechanizmais nustatomi su gaminių pardavimu susiję rinkos priežiūros reikalavimai ir numatomi apsaugos mechanizmai, skirti patikrinti, ar rinkai pateikiamos pakuotės atitinka šį reglamentą; (170) pakuotės turėtų būti pateikiamos rinkai tik jei dėl jų nekyla žinomas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Siekiant geriau prisiderinti prie tvarumo reikalavimų specifinio pobūdžio ir užtikrinti, kad dedant rinkos priežiūros pastangas daugiausia dėmesio būtų skiriama tokių reikalavimų nesilaikymui, riziką kelianti pakuotė šio reglamento tikslais turėtų būti apibrėžiama kaip pakuotė, kuri dėl neatitikties kuriam nors tvarumo reikalavimui arba dėl to, kad atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko kurio nors tvarumo reikalavimo, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba kenkti kitiems viešiesiems interesams, kurie apsaugomi atitinkamais reikalavimais; (171) turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią apie priemones, kurių ketinama imtis dėl riziką keliančių pakuočių, būtų informuojamos suinteresuotosios šalys. Pagal ją valstybių narių rinkos priežiūros institucijos, bendradarbiaudamos su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, taip pat turėtų galėti ankstyvame etape imtis veiksmų dėl tokių pakuočių. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, ar nacionalinės priemonės, kurių imamasi dėl reikalavimų neatitinkančių gaminių, yra pagrįstos, ar ne; (172) rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, remdamosi nustatytais faktais, kad pakuotė neatitinka tvarumo ir ženklinimo reikalavimų arba kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė kitas pakuočių pateikimo rinkai ar tiekimo rinkai taisykles. Siekiant užtikrinti vienodas reikalavimo, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nuspręsti, ar tam tikra nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne; (173) tuo atveju, jeigu kyla susirūpinimas dėl žmonių sveikatos, rinkos priežiūros institucija turėtų ne vertinti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurį pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, o perspėti apie tai institucijas, kompetentingas kontroliuoti atitinkamą pavojų ir paskirtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625(52), ▌ reglamentus (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 arba Direktyvą 2001/83/EB; (174) viešieji pirkimai sudaro 14 % Sąjungos BVP. Siekiant prisidėti prie tikslo užtikrinti neutralų poveikį klimatui, didinti energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir biologinė įvairovė, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, ▌ kuriais, kai tikslinga, būtų reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES(53) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES(54), derintų savo viešuosius pirkimus su konkrečiais minimaliaisiais privalomais žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimais, kurie turėtų būti nustatyti pagal šį reglamentą priimtais įgyvendinimo aktais. Palyginti su savanoriškumo principo taikymu, privalomais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad viešosios išlaidos būtų kuo labiau naudojamos geresnių pakuočių paklausai didinti. Reikalavimai turėtų būti skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai. Reikalavimai gali būti grindžiami techninėmis specifikacijomis, atrankos kriterijais arba sutarčių įvykdymo sąlygomis ir nebūtinai turi būti taikomi kartu. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę, laikydamiesi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis būtų numatoma daugiau nei šiame reglamente nustatytais minimaliaisiais žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimais; (175) šiuo reglamentu Komisijai suteikiamais įgyvendinimo įgaliojimais, kurie nėra susiję su nustatymu, ar priemonės, kurių valstybės narės imasi dėl reikalavimų neatitinkančių pakuočių, yra pagrįstos, ar ne, turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011; (176) siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas, būtina užtikrinti, kad į Sąjungos rinką patenkančios pakuotės iš trečiųjų valstybių atitiktų šį reglamentą nepriklausomai nuo to, ar jos importuojamos kaip atskiros pakuotės, ar kartu su supakuotu produktu. Visų pirma būtina įsitikinti, kad fiziniai gamintojai yra atlikę tinkamas tokių pakuočių atitikties vertinimo procedūras. Prioritetu turėtų būti laikomas rinkos priežiūros institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas rinkoje. Taigi, nors pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų taikomos intervencinės priemonės gali būti susijusios su bet kokiomis pakuotėmis, patenkančiomis į Sąjungos rinką, jos pirmiausia turėtų būti orientuotos į pakuotes, dėl kurių rinkos priežiūros institucijos nustatė draudimus. Jeigu jos taiko draudimus ir tų draudimų taikymas neapsiriboja vien nacionaline teritorija, rinkos priežiūros institucijos turėtų institucijoms, paskirtoms kontroliuoti į Sąjungos rinką patenkančias pakuotes, perduoti tokioms reikalavimų neatitinkančioms pakuotėms pasienyje identifikuoti būtiną informaciją, įskaitant informaciją apie atitinkamus supakuotus produktus ir ekonominės veiklos vykdytojus, kad į Sąjungos rinka patenkantiems produktams būtų galima taikyti rizika grindžiamą požiūrį. Tokiais atvejais muitinė siekia identifikuoti ir sustabdyti šias pakuotes pasienyje; (177) siekiant optimizuoti ir palengvinti prie Sąjungos išorės sienų vykdomo tikrinimo procesą būtina sudaryti galimybę automatiškai perduoti duomenis tarp Rinkos priežiūros informacinės ir ryšių sistemos (ICSMS) ir muitinės sistemų. Pagal atitinkamą duomenų perdavimo paskirtį reikėtų skirti du skirtingus jo būdus. Pirma, informacija apie draudimus, kuriuos rinkos priežiūros institucijos nusprendė taikyti identifikavusios reikalavimų neatitinkančias pakuotes, iš ICSMS turėtų būti teikiama muitinei, kad paskirtos išorės sienų kontrolės institucijos galėtų naudodamosi ja identifikuoti pakuotes, kurioms gali būti taikytinas toks draudimas. Tiems pirmiems duomenų perdavimo veiksmams turėtų būti naudojama Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447(55) ▌ 36 straipsnyje nustatyta elektroninė ▌ muitinės rizikos valdymo ▌ sistema, nedarant poveikio jokiai būsimai muitinės rizikos valdymo aplinkos raidai. Antra, muitinei identifikavus reikalavimų neatitinkančias pakuotes, tokius atvejus reikės valdyti, be kita ko, perduodant pranešimą apie sustabdymą, atitinkamą rinkos priežiūros institucijų išvadą ir informaciją apie muitinės veiksmų rezultatus. ES muitinės vieno langelio aplinkoje palaikomas toks antras duomenų perdavimas tarp ICSMS ir nacionalinių muitinės sistemų; (178) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų diegiama sąsaja ryšiams tarp rinkos priežiūros institucijų ir muitinių palaikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti procedūrines taisykles ir išsamią įgyvendinimo tvarką, įskaitant atitinkamas funkcijas, duomenų elementus ir duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir tos sąsajos valdymo taisykles; (179) priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(56) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Rengdama šiuos deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į mokslinę ar kitą prieinamą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus; (180) siekiant užtikrinti, kad būtų galima stebėti ir užtikrinti Direktyvoje (ES) 2019/904 gaminiams nustatytų reikalavimų laikymąsi ir kad ▌ būtų vykdoma tinkama su jais susijusi rinkos priežiūra, Reglamentas (ES) 2019/1020 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jo taikymo sritis apimtų Direktyvą (ES) 2019/904. Iš Direktyvos (ES) 2019/904 turėtų būti išbraukti reikalavimai ▌ dėl grąžinamojo perdirbimo plastiko medžiagų dalies plastikiniuose gėrimų buteliuose nuo 2030 m. sausio 1 d., nes tas dalykas yra reglamentuojamas vien šiuo reglamentu. Taip pat turėtų būti išbrauktos atitinkamos ataskaitų teikimo pareigos; (181) šiuo reglamentu nustatomos visoms pakuotėms taikomos bendrosios taisyklės. Tačiau pakuotėmis laikomi ir tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2019/904, pavyzdžiui, plastikiniai pirkinių maišeliai, gėrimų indeliai, maisto ir gėrimų indeliai, įskaitant butelius. Direktyva (ES) 2019/904 šio reglamento atžvilgiu yra lex specialis. Direktyvos (ES) 2019/904 ir šio reglamento nuostatų kolizijos atveju savo taikymo srityje viršenybę turėtų turėti Direktyva (ES) 2019/904. Pagal Direktyvą (ES) 2019/904 reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimui sumažinti, įskaitant prekybos apribojimus. Tokie prekybos apribojimai turėtų būti taikomi ir būti viršesni už jiems prieštaraujančias šio reglamento nuostatas. Šiame reglamente numatytas jo V priedo 3 punkte išvardytų plastikinių gaminių pateikimo rinkai apribojimas, o pagal Direktyvą (ES) 2019/904 valstybėms narėms leidžiama imtis būtinų priemonių, kad pasiektų tų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo sumažinimą. Kadangi nacionalinės įgyvendinimo priemonės pagal Direktyvą (ES) 2019/904 gali būti mažiau griežtos nei draudimas pateikti rinkai, siekiant paskatinti vienkartinių plastikinių pakuočių kiekio mažinimą ir sumažinti vienkartinių plastikinių pakuočių kiekį aplinkoje, šis reglamentas turėtų būti viršesnis už Direktyvą (ES) 2019/904, kiek tai susiję su tokiais produktais, patenkančiais į sąvokos „pakuotė“ apibrėžtį. Todėl valstybės narės neturėtų turėti galimybės priimti Direktyvoje (ES) 2019/904 nustatyto draudimo pateikti rinkai pakuotes, pagamintas iš polistireninio putplasčio, išimtį. Tam reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą (ES) 2019/904; (182) kadangi šiuo reglamentu grąžinamojo perdirbimo plastiko dalis pakuotėje nėra reglamentuojama anksčiau nei 2030 m. sausio 1 d., iki tos datos turėtų likti galioti Direktyvos (ES) 2019/904 nuostatos, susijusios su reikalavimais dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies plastikiniuose gėrimų buteliuose; (183) siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą rinkai pateikiamomis pakuotėmis, visų pirma tvarumo reikalavimų laikymosi atžvilgiu, ekonominės veiklos vykdytojams, kurie rinkai pateikia reikalavimų neatitinkančias pakuotes arba nevykdo savo pareigų, turėtų būti taikomos sankcijos. Todėl būtina, kad valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už šio reglamento pažeidimus; (184) Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 19 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės numatytų teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse, be kita ko, valstybių narių teismuose. Šiuo atžvilgiu valstybės narės, vadovaudamosi įsipareigojimais, dėl kurių valstybės narės susitarė kaip 1998 m. birželio 25 d. JT Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) šalys, turėtų užtikrinti, kad suinteresuoti visuomenės nariai, kurie galėtų apimti fizinius ar juridinius asmenis, kurie skundėsi dėl įtariamos pakuočių ar supakuotų produktų neatitikties šiam reglamentui arba apie tai pranešė, turėtų teisę kreiptis į teismą; (185) Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą tas vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais – efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo ir Sąjungos pridėtinės vertės – kriterijais ir turėtų sudaryti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindą. Komisija turėtų Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikti šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio pakuočių aplinkosauginiam tvarumui ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą; (186) būtina suteikti pakankamai laiko, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų vykdyti pareigas pagal šį reglamentą, o valstybės narės galėtų sukurti jam taikyti būtiną administracinę infrastruktūrą. Todėl šio reglamento taikymas taip pat turėtų būti atidėtas iki datos, iki kurios galima pagrįstai tikėtis užbaigti tuos parengiamuosius darbus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad MVĮ būtų lengviau vykdyti pareigas ir laikytis reikalavimų pagal šį reglamentą, be kita ko, pateikiant Komisijos parengtinas gaires, kuriomis būtų palengvintas ekonominės veiklos vykdytojų pareigų vykdymas, jose daug dėmesio skiriant MVĮ; (187) siekiant įvykdyti tuos įsipareigojimus ir sukurti didelio užmojo, tačiau suderintą pakuočių reglamentavimo sistemą, būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatyti reikalavimai būtų taikomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą. Todėl Direktyva 94/62/EB turėtų būti panaikinta; (188) kad valstybės narės galėtų imtis būtinų administracinių priemonių, susijusių su kompetentingų institucijų atliekamų leidimų suteikimo procedūrų organizavimu, ir kartu būtų išlaikytas tęstinumas ekonominės veiklos vykdytojams, šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas; (189) Direktyva 94/62/EB turėtų būti panaikinta nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Vis dėlto, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir tęstinumą iki Komisija priims naujas taisykles pagal šį reglamentą ir sudaryti sąlygas tęstinumui taikant Sąjungos nuosavų išteklių sistemą, kiek tai susiję su neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstais nuosavais ištekliais, dar tam tikrą laikotarpį turėtų galioti tam tikros toje direktyvoje numatytos su ženklinimu, grąžinamojo perdirbimo tikslais ir duomenų perdavimu Komisijai susijusios pareigos; (190) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti pakuočių aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą pakuočių judėjimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tuos tikslus būtų galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ▌ šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I skyrius Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kad jas būtų galima pateikti rinkai. Juo taip pat nustatomi reikalavimai dėl didesnės gamintojo atsakomybės, dėl pakuočių atliekų prevencijos, pavyzdžiui, nebūtinų pakuočių kiekio mažinimo ir pakuočių pakartotinio naudojimo ar pakartotinio pripildymo, taip pat dėl pakuočių atliekų surinkimo ir apdorojimo, įskaitant grąžinamąjį perdirbimą. 2. Šiuo reglamentu prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, nes juo suderinamos nacionalinės priemonės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kad Sąjungoje būtų išvengta kliūčių prekybai ir konkurencijos iškraipymo bei ribojimo, ir kartu, remiantis aukšto lygio aplinkos apsaugos principais, būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai arba tas poveikis būtų sumažintas. 3. Nustatant priemones, atitinkančias Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, šiuo reglamentu padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos ir ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119(57). 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo to, ar tokios atliekos yra naudojamos ar susidaro pramonės sektoriuje, vykstant kitiems gamybos, mažmeninės prekybos ar platinimo procesams, biuruose, teikiant paslaugas ar namų ūkiuose. 2. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Direktyvos 2008/98/EB nuostatoms, susijusioms su pavojingųjų atliekų tvarkymu, ir Sąjungos nustatytiems pakuočių reglamentavimo reikalavimams, pavyzdžiui, reikalavimams dėl saugos, kokybės, sveikatos apsaugos ir supakuotų produktų higienos, ir transportavimo reikalavimams. Tačiau, kai šis reglamentas prieštarauja Direktyvai 2008/68/EB, Direktyva 2008/68/EB yra viršesnė. 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) pakuotė – gaminys, neatsižvelgiant į tai, iš kokių medžiagų jis pagamintas, kuris yra skirtas ekonominės veiklos vykdytojui naudoti produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti arba pateikti kitam ekonominės veiklos vykdytojui arba galutiniam naudotojui, ir kurio forma gali skirtis priklausomai nuo jo funkcijos, medžiagos ir modelio; pakuotėmis, be kita ko, laikoma: a) gaminys, kuris yra reikalingas produktui laikyti, išlaikyti ar išsaugoti per visą jo gyvavimo laikotarpį, kuris nėra neatskiriama produkto dalis, ir kuris yra skirtas naudoti, vartoti ar pašalinti kartu su tuo produktu; b) į a punkte nurodytą gaminį integruota sudedamoji dalis ir pagalbinis elementas; c) a punkte nurodyto gaminio pagalbinis elementas, tiesiogiai prikabintas ar pritvirtintas prie produkto ir atliekantis pakuotės funkciją nebūdamas neatskiriama produkto dalimi ir kuris yra skirtas naudoti, vartoti ar pašalinti kartu su tuo produktu; d) gaminys, suprojektuotas ir skirtas pripildyti pardavimo vietoje išdalijant produktą, taip pat vadinamas „teikiant paslaugas naudojama pakuote“; e) pakuotės funkciją atliekantis vienkartinis gaminys, parduodamas ir pripildomas arba suprojektuotas ir skirtas pripildyti pardavimo vietoje; f) pralaidūs arbatos, kavos ar kitų gėrimų maišeliai arba minkšti ruošimo sistemoms skirti vienos porcijos elementai, kuriuose yra arbatos, kavos ar kito gėrimo, kurie yra skirti naudoti ir pašalinti kartu su tuo produktu; g) nepralaidus arbatos, kavos ar kito gėrimo ruošimo sistemai skirtas vienos porcijos elementas, skirtas naudoti aparate ir naudojamas bei pašalinamas kartu su tuo produktu; 2) pakuotė išsinešti – teikiant paslaugas naudojama pakuotė, pripildoma aptarnaujamose pardavimo vietose gėrimais arba jau paruoštu maistu, kurie supakuojami transportavimui ir suvartojimui iškart kitoje vietoje be jokio papildomo paruošimo, paprastai suvartojant iš tos pakuotės; 3) pirminės gamybos pakuotė – gaminiai, suprojektuoti ir skirti naudoti kaip pirminės gamybos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(58), neperdirbtų produktų pakuotė; 4) prekinė pakuotė – pakuotė, kuri kartu su produktu sudaro prekinį vienetą, pateikiama galutiniam naudotojui pardavimo vietoje; 5) grupinė pakuotė – pardavimo vietoje pateikiama pakuotė, kurią sudaro tam tikro skaičiaus prekinių vienetų grupė, nepriklausomai nuo to, ar ta prekinių vienetų grupė tokiu pavidalu parduodama galutiniam naudotojui, ar ji yra naudojama kaip priemonė, padedanti papildyti prekių atsargas pardavimo vietoje ar sudaranti atsargų laikymo ar platinimo vienetą, ir kurią galima pašalinti nepakeitus produkto savybių; 6) transportavimo pakuotė – pakuotė, kuri palengvina vieno ar daugiau prekinių vienetų arba prekinių vienetų grupės tvarkymą bei transportavimą siekiant išvengti produkto pažeidimo tvarkymo bei transportavimo metu, bet neįtraukiant kelių, geležinkelių, laivų ir oro transporto konteinerių; 7) e. prekybos siuntų pakuotė – transportavimo pakuotė, naudojama internetu ar kitais nuotolinės prekybos būdais parduodamiems produktams pristatyti galutiniam naudotojui; 8) inovatyvi pakuotė – tam tikros formos pakuotė, gaminama naudojant naujas medžiagas, kai labai patobulinamos pakuotės funkcijos (pavyzdžiui, produktų laikymo, apsaugos, tvarkymo ar pristatymo) ir pagerinama bendra įrodoma nauda aplinkai, išskyrus pakuotes, kurios sukuriamos pakeitus esamas pakuotes iš esmės tam, kad būtų pagerintas produktų pateikimas ir rinkodara; 9) vienkartinė pakuotė – pakuotė, kuri nėra daugkartinė pakuotė; 10) liestis su jautriais produktais skirta pakuotė – pakuotė, skirta naudoti produktams, patenkantiems į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1831/2003(59), (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 767/2009(60), (EB) Nr. 2009/1223(61), (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/4(62), (ES) 2019/6 arba į direktyvų 2001/83/EB ar 2008/68/EB taikymo sritį, arba produktams, apibrėžtais Komisijos sprendimo (ES) 2023/1809(63) 1 ir 2 straipsniuose, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB(64) arba Direktyvoje 2008/68/EB; 11) tiekimas rinkai – pakuotės tiekimas vykdant komercinę veiklą platinimo, vartojimo arba naudojimo Sąjungos rinkoje tikslais, už atlygį arba nemokamai; 12) pateikimas rinkai – pakuotės tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą; 13) ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis gamintojas, pakuočių tiekėjas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas, galutinis platintojas ▌ ir realizavimo paslaugų teikėjas; 14) fizinis gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris fiziškai gamina pakuotę ar supakuotą produktą, išskyrus atvejus, kai fizinis arba juridinis asmuo užsako suprojektuoti ar fiziškai pagaminti pakuotę arba supakuotą produktą savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, neatsižvelgiant į tai, ar ant pakuotės ar supakuoto produkto matyti koks nors kitas prekių ženklas; pastaruoju atveju fizinis gamintojas reiškia tą fizinį arba juridinį asmenį, išskyrus transportavimo pakuočių, daugkartinių pakuočių, pirminės gamybos pakuočių, grupinių pakuočių, prekinių pakuočių arba teikiant paslaugas naudojamų pakuočių atveju; jei fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsakė suprojektuoti ar fiziškai pagaminti pakuotę savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą atitinka labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB, tokia redakcija, kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir pakuotės teikėjas yra toje pačioje valstybėje narėje, tuomet fizinis gamintojas reiškia pakuotės teikėją; 15) gamintojas – fizinis gamintojas, importuotojas ar platintojas, kuris, nepriklausomai nuo naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES(65) 2 straipsnio 7 punkte apibrėžtas nuotolinės prekybos sutartis, atitinka bet kurią iš šių sąlygų: a) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir pirmą kartą tiekia iš tos valstybės narės teritorijos ir toje pačioje teritorijoje transportavimo pakuotę, teikiant paslaugas naudojamą pakuotę, įskaitant teikiant paslaugas naudojamą daugkartinę pakuotę, arba pirminės gamybos pakuotę; arba b) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir pirmą kartą tiekia iš tos valstybės narės teritorijos ir toje pačioje teritorijoje produktus, supakuotus į pakuotę, kuri nėra a punkte nurodyta pakuotė; arba c) yra įsisteigęs valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ir pirmą kartą tiekia transportavimo pakuotę, teikiant paslaugas naudojamą pakuotę, įskaitant teikiant paslaugas naudojamą daugkartinę pakuotę, ar pirminės gamybos pakuotę arba produktus, supakuotus į pakuotę, kuri nėra viena iš pirmiau minėtų pakuočių, kitos valstybės narės teritorijoje tiesiogiai galutiniams naudotojams; arba d) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir išpakuoja supakuotus produktus, bet nėra galutinis naudotojas, išskyrus atvejus, kai pagal a–c punktus gamintojas yra kitas asmuo; 16) tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia pakuotę arba pakuotės medžiagą fiziniam gamintojui ▌; 17) importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pakuotę arba supakuotą produktą iš trečiosios valstybės pateikia Sąjungos rinkai; 18) platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus fizinį gamintoją arba importuotoją, kuris tiekia pakuotę arba supakuotą produktą rinkai; 19) įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs fizinio gamintojo raštišką įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis, susijusias su fizinio gamintojo pareigomis pagal šį reglamentą; 20) įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams – fizinis arba juridinis asmuo, įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje gamintojas pakuotę arba supakuotą produktą pirmą kartą tiekia valstybės narės, kuri nėra ▌ valstybė narė arba trečioji valstybė, kurioje įsisteigęs gamintojas, rinkai, pagal Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 5 dalies trečią pastraipą gamintojo paskirtas to gamintojo pareigoms pagal šio reglamento VIII skyrių vykdyti; 21) galutinis platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris galutiniam naudotojui pristato supakuotus produktus, be kita ko, naudojamus pakartotinai, arba produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą; 22) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo užsiėmimu, verslu ar profesija nesusijusių tikslų; 23) galutinis naudotojas – Sąjungoje gyvenantis arba įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam produktas tiekiamas kaip vartotojui arba kaip profesionaliam galutiniam naudotojui, kai jis vykdo pramoninę ar profesinę veiklą, ir kuris netiekia to produkto rinkai tuo pavidalu, kuriuo jį gavo; 24) kombinuotoji pakuotė – pakuotės vienetas, pagamintas iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų, kurios sudaro dalį pagrindinės pakuotės medžiagos svorio, kurių neįmanoma atskirti rankomis ir kurios dėl to sudaro vieną nedalomą vienetą, nebent tam tikra medžiaga sudaro nereikšmingą pakuotės vieneto dalį ir bet kokiu atveju ne daugiau kaip 5 % pakuotės vieneto bendros masės, neįtraukiant etikečių, lakų, dažų, rašalo, klijų, politūros; tai nedaro poveikio Direktyvai (ES) 2019/904; 25) pakuočių atliekos – pakuotės ar pakuočių medžiagos, atitinkančios Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje pateiktą atliekų apibrėžtį, išskyrus gamybos atliekas; 26) pakuočių atliekų prevencija – priemonės, kurių imamasi dar prieš pakuotei ar pakuotės medžiagai tampant pakuočių atliekomis ir kuriomis sumažinamas pakuočių atliekų kiekis, kad produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ar pateikti reikėtų mažiau pakuočių arba jų visai nereikėtų, įskaitant priemones, susijusias su pakartotiniu pakuočių naudojimu, ir priemones, kuriomis prailginamas pakuočių naudojimo laikotarpis prieš joms tampant atliekomis; 27) pakartotinis naudojimas – veiksmas, kai daugkartinė pakuotė pakartotinai naudojama daug kartų pagal tą pačią numatytąją paskirtį; 28) naudojimo ciklas – daugkartinės pakuotės naudojimo ciklas nuo to momento, kai ji pateikiama rinkai kartu su produktu, kuriam laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ar pateikti ji skirta, iki to momento, kai ji parengiama pakartotinai naudoti pakartotinio naudojimo sistemoje numatant ją vėl tiekti galutiniams naudotojams kartu su kitu produktu; 29) reisas – pakuočių pervežimas iš pripildymo ar pakrovimo vietos į ištuštinimo arba iškrovimo vietą, atliekamas kaip naudojimo ciklo dalis arba atskirai; 30) pakartotinio naudojimo sistema – organizacinio, techninio ▌ arba finansinio pobūdžio priemonės, kartu su paskatomis, kuriomis teikiamos pakartotinio naudojimo uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje galimybės ir kurios apima užstato grąžinimo sistemas, kuriomis užtikrinamas pakuočių surinkimas pakartotinio naudojimo tikslu ▌; 31) atnaujinimas – bet kuris iš VI priedo B dalyje išvardytų veiksmų, reikalingų tinkamai daugkartinės pakuotės funkcinei būklei atkurti pakartotinio naudojimo tikslu; 32) pakartotinis pripildymas – veiksmas, kurį atliekant galutinio naudotojo turima tara atlieka pakuotės funkciją arba tara, kurią galutinis naudotojas įsigijo galutinio platintojo pardavimo vietoje, yra galutinio naudotojo arba galutinio platintojo pripildoma vieno ar kelių produktų, kuriuos galutinis naudotojas įsigyja iš galutinio platintojo; 33) pakartotinio pripildymo punktas – vieta, kurioje galutinis platintojas siūlo galutiniams naudotojams produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą; 34) HORECA sektorius – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius pagal statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red.; 35) prekybos plotas – plotas, skirtas rodyti parduoti siūlomas prekes ir už jas sumokėti, taip pat klientams būti ir vaikščioti; tai neapima plotų, kurie nėra atviri visuomenei, pavyzdžiui, sandėliavimo patalpų, ar kitų erdvių, kuriose produktai nerodomi, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelių; kalbant apie e. prekybos siuntų pakuotes, prekybos plotu laikoma sandėliavimo ir išsiuntimo zona; 36) į grąžinamąjį perdirbimą orientuotas projektavimas – pakuočių, įskaitant atskiras pakuočių sudedamąsias dalis, projektavimas, kuriuo užtikrinamas pakuočių tinkamumas grąžinamajam perdirbimui taikant įdiegtus surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesus, išbandytus veiklos sąlygomis; 37) tinkamumas grąžinamajam perdirbimui – pritaikytasis pakuočių suderinamumas su atliekų tvarkymu ir perdirbimu, grindžiamas atskiru surinkimu, rūšiavimu į atskirus srautus, didelio masto grąžinamuoju perdirbimu ir grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimu pirminėms žaliavoms pakeisti; 38) pakuočių atliekos, perdirbtos dideliu mastu – pakuočių atliekos, kurios yra surenkamos atskirai, rūšiuojamos ir perdirbamos įdiegtoje infrastruktūroje taikant nustatytus procesus, išbandytus veiklos sąlygomis, kuriais Sąjungos lygmeniu užtikrinamas kiekvienos II priedo 2 lentelėje nurodytos pakuočių kategorijos metinis grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis, kuris medienos atveju yra 30 % arba didesnis, o visų kitų medžiagų atveju – 55 % arba didesnis; tai apima pakuočių atliekas, kurios yra eksportuojamos iš Sąjungos atliekų tvarkymo tikslais ir kurios gali būti laikomos atitinkančiomis 53 straipsnio 11 dalies reikalavimus; 39) medžiagų grąžinamasis perdirbimas – naudojimo operacija, kurią vykdant atliekos pakartotinai perdirbamos į medžiagas arba chemines medžiagas, skirtas naudoti arba pirminiais, arba kitais tikslais, išskyrus biologinį atliekų apdorojimą, kartotinį organinių medžiagų perdirbimą, energijos gavybą iš atliekų ir kartotinį perdirbimą į medžiagas, kurios yra skirtos naudoti kaip kuras arba užpildymo operacijoms vykdyti; 40) aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas – grąžinamojo perdirbimo procesas, kuriuo pagaminamos grąžinamojo perdirbimo medžiagos, kurių kokybė, remiantis jų išlaikytomis techninėmis savybėmis, yra lygiavertė pradinių medžiagų kokybei ir kurios yra naudojamos pakavimui arba kitoms paskirtims kaip pirminių žaliavų pakaitalas, kai išlaikoma grąžinamojo perdirbimo medžiagos kokybė; 41) pakuočių kategorija – medžiagos ir konkretaus pakuotės modelio derinys, nuo kurio priklauso tinkamumas grąžinamajam perdirbimui, nustatomas remiantis įdiegtais pažangiausiais surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesais, išbandytais veiklos aplinkoje, ir kuris yra svarbus nustatant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus; 42) integruota sudedamoji dalis – pakuotės sudedamoji dalis, kuri gali būti atskira nuo pakuotės vieneto pagrindinės dalies ir pagaminta iš kitos medžiagos, tačiau kuri yra būtina pakuotės vienetui ir jo funkcijoms, nebūtinai turi būti atskirta nuo pagrindinio pakuotės vieneto siekiant užtikrinti jo funkcionalumą ir paprastai pašalinama tuo pačiu metu kaip ir atitinkamas pakuotės vienetas, nors nebūtinai tuo pačiu šalinimo būdu; 43) atskira sudedamoji dalis – pakuotės sudedamoji dalis, kuri yra atskira nuo pakuotės vieneto pagrindinės dalies, pagamintos iš kitos medžiagos, ir kurią reikia visiškai ir galutinai atskirti nuo pagrindinio pakuotės vieneto ▌, ir yra paprastai pašalinama anksčiau nei pakuotės vienetas ir atskirai nuo jo, ir apima pakuotės sudedamąsias dalis, kurios transportavimo ar rūšiavimo metu gali atsiskirti viena nuo kitos tiesiog dėl mechaninio įtempio; 44) pakuotės vienetas – pakuotės visuma, apimanti integruotas ar atskiras sudedamąsias dalis, kurios kartu atlieka pakuotės funkcijas (pavyzdžiui, produktų laikymo, apsaugos, tvarkymo, pristatymo, sandėliavimo, transportavimo ir pateikimo), ir apima atskirus grupinių ar transportavimo pakuočių vienetus, kai jie yra pašalinami dar nepasiekus pardavimo vietos; 45) antrinė žaliava – medžiaga, kuriai atliktos visos reikiamos tikrinimo bei rūšiavimo procedūros, kuri gaunama taikant grąžinamojo perdirbimo procesus, ir kuria galima pakeisti pirminę žaliavą; 46) vartotojų plastiko atliekos – ▌ atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte, kurios yra plastikas ir kurios susidarė iš valstybės narės arba trečiosios valstybės rinkai pateiktų plastikinių gaminių, kurie buvo tiekiami platinimo, vartojimo ar naudojimo tikslais; 47) kompostuojamoji pakuotė – pakuotė, kuri biologiškai skaidosi tik pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis arba kurią galima tokiomis sąlygomis biologiškai suskaidyti, įskaitant prireikus fizinį apdorojimą, anaerobinį skaidymą, kad pakuotė galiausiai virstų anglies dioksidu arba, nesant deguonies, – metanu, ir mineralinėmis druskomis, biomase bei vandeniu, ▌ ir kuri netrikdo atskiro surinkimo ir kompostavimo bei anaerobinio skaidymo proceso ar nekelia jam pavojaus; 48) namų sąlygomis kompostuojama pakuotė – pakuotė, kuri gali biologiškai skaidytis nekontroliuojamomis sąlygomis, kurios nėra pramoninio masto kompostavimo įrenginiai, ir kurios kompostavimo procesą atlieka privatūs asmenys, siekdami gaminti kompostą savo reikmėms; 49) biožaliavinis plastikas – plastikas, pagamintas iš biologinių išteklių, pavyzdžiui, biomasės žaliavų, organinių atliekų arba šalutinių produktų; nepriklausomai nuo to, ar jis biologiškai skaidus, ar biologiškai neskaidus; 50) vienkartinis plastikinis gėrimo butelis – Direktyvos (ES) 2019/904 priedo F dalyje nurodytas gėrimo butelis; 51) plastikas – medžiaga, kurią sudaro polimeras, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 5 punkte, įskaitant tokį polimerą, į kurį įdėta priedų ar kitų cheminių medžiagų ir kuris gali funkcionuoti kaip pagrindinė struktūrinė pakuotės sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus; 52) plastikinis pirkinių maišelis – iš plastiko pagamintas pirkinių maišelis su rankenomis arba be jų, teikiamas vartotojams produktų pardavimo vietoje; 53) lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų; 54) labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų; 55) storasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės yra 50–99 mikronų storio; 56) labai storas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės storesnės kaip 99 mikronai; 57) atliekų talpykla – talpykla, naudojama atliekoms laikyti ir surinkti, pavyzdžiui, konteineris, dėžė ir maišas; 58) užstatas – nustatyto dydžio pinigų suma, kuri nėra supakuoto ar supilto į tarą produkto kainos dalis ir kurią galutinis naudotojas sumoka pirkdamas tokį supakuotą ar supiltą į tarą produktą, kuriam toje valstybėje narėje taikoma užstato grąžinimo sistema, ir kurią galutinis naudotojas arba bet kuris kitas asmuo gali atgauti į tam skirtą surinkimo punktą grąžinęs pakuotę, už kurią sumokėtas užstatas; 59) užstato grąžinimo sistema – sistema, pagal kurią galutinis naudotojas sumoka užstatą pirkdamas supakuotą arba supiltą į tarą produktą, kuriam taikoma ta sistema, ir pagal kurią užstatas grąžinamas ▌ tada, kai pakuotė, už kurią sumokėtas užstatas, grąžinama per vieną iš nacionalinės valdžios institucijos leidžiamų tam skirtų surinkimo kanalų; 60) techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas ar paslauga; 61) darnusis standartas – standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte; 62) atitikties vertinimas – procesas, per kurį nustatoma, ar įvykdyti šiame reglamente nustatyti pakuotėms taikomi tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos teikimo reikalavimai; 63) gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – juridinis asmuo, organizuojantis su finansais arba su finansais ir veikla susijusį didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymą kelių gamintojų vardu; 64) gyvavimo ciklas – vienas po kito einantys ir tarpusavyje susiję pakuotės gyvavimo etapai, kuriuos sudaro žaliavų įsigijimas ar gavyba iš gamtos išteklių, parengiamasis apdirbimas, fizinė gamyba, sandėliavimas, platinimas, naudojimas, taisymas, pakartotinis naudojimas ir gyvavimo ciklo pabaiga; 65) riziką kelianti pakuotė – pakuotė, kuri neatitinka šiame reglamente arba pagal jį nustatyto reikalavimo, išskyrus 62 straipsnio 1 dalyje išvardytus reikalavimus, ir todėl galėtų daryti neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai arba pakenkti kitiems tuo reikalavimu saugomiems viešiesiems interesams; 66) didelę riziką kelianti pakuotė – ▌ pakuotė, kelianti riziką, kurios atveju, remiantis vertinimu, dėl atitinkamo neatitikties reikalavimams lygio ar susijusios žalos dydžio laikoma, kad rinkos priežiūros institucijos turi skubiai imtis intervencinių veiksmų, be kita ko, tais atvejais, kai neatitikties reikalavimams poveikis nėra tiesioginis; 67) interneto platforma – interneto platforma, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio i punkte; 68) atliekos – atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte; daugkartinės pakuotės, perduodamos atnaujinti, nėra laikomos atliekomis; 69) viešoji sutartis – viešoji sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 5 punkte arba kaip nurodyta Direktyvoje 2014/25/ES. Taikomos atitinkamai Direktyvos 2008/98/EB ▌ 3 straipsnio ▌ 9, 10, 11, 14, 16, 17 ir 21 punktuose pateiktos terminų ▌ „atliekų tvarkymas“, „surinkimas“, „atskiras surinkimas“, „apdorojimas“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „[grąžinamasis] perdirbimas“ ir „didesnės gamintojo atsakomybės sistema“ apibrėžtys. Taikomos atitinkamai Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio ▌ 3, 4, 11, 16, 18, 22 ir 23 punktuose pateiktos terminų▌ „rinkos priežiūra“, „rinkos priežiūros institucija“, „[realizavimo] paslaugų teikėjas“, „taisomasis veiksmas“, „pavojus“, „atšaukimas“ ir „pašalinimas [iš rinkos]“ apibrėžtys. Taikomos atitinkamai Reglamento (ES) 2024/...(66) 2 straipsnio 27 ir 29 punktuose pateiktos terminų „susirūpinimą kelianti medžiaga“ ir „duomenų saitas“ apibrėžtys. I priede pateikiamas orientacinis gaminių, kuriuos apima 1 punkto pirmoje pastraipoje pateikta termino „pakuotė“ apibrėžtis, sąrašas. 4 straipsnis Laisvas judėjimas 1. Pakuotė pateikiama rinkai tik jeigu ji atitinka šį reglamentą. 2. Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir nekliudo pateikti rinkai pakuočių, atitinkančių 5–12 straipsniuose nustatytus tvarumo, ženklinimo ir informacijos teikimo reikalavimus. ▌ 3. Jeigu valstybės narės nusprendžia palikti galioti arba nustatyti nacionalinius tvarumo ar informacijos teikimo reikalavimus, kuriais papildomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, tie reikalavimai negali prieštarauti šiame reglamente nustatytiems reikalavimams ir valstybės narės nedraudžia, neriboja ar nekliudo pateikti rinkai šį reglamentą atitinkančių pakuočių dėl priežasčių, susijusių su neatitiktimi tiems nacionaliniams reikalavimams. ▌ 4. Valstybės narės nekliudo šio reglamento neatitinkančių pakuočių rodyti prekybos mugėse, parodose ar panašiuose renginiuose, jeigu yra matomas ženklas, iš kurio aišku, kad tokia pakuotė neatitinka šio reglamento ir kad ji neskirta parduoti iki bus užtikrinta jos atitiktis reikalavimams. II skyrius Tvarumo reikalavimai 5 straipsnis Reikalavimai dėl pakuotės sudėtyje esančių cheminių medžiagų 1. Rinkai pateikiama pakuotė turi būti fiziškai pagaminta taip, kad pakuotės medžiagos ar bet kurios sudedamosios dalies sudėtyje susirūpinimą keliančių medžiagų būtų kuo mažiau ir jų koncentracija būtų kuo mažesnė, be kita ko, kiek tai susiję su jų buvimu išmetamuosiuose teršaluose bei atlikus atliekų tvarkymo operacijas gautuose produktuose, pavyzdžiui, antrinėse žaliavose, pelenuose ar kitose galutinai pašalinti skirtose medžiagose, ir atsižvelgiant į neigiamą mikroplastiko keliamą poveikį aplinkai. 2. Komisija stebi pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančias susirūpinimą keliančias medžiagas ir, kai tikslinga, imasi atitinkamų tolesnių priemonių. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, padedama Europos cheminių medžiagų agentūros, parengia ataskaitą dėl pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, siekiant nustatyti, kokio masto neigiamą poveikį jos daro medžiagų pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui arba kaip jos veikia cheminę saugą. Toje ataskaitoje gali būti išvardytos pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančios susirūpinimą keliančios medžiagos ir nurodoma, kokiu mastu jos galėtų kelti nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. Komisija pateikia šią ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir šio reglamento 65 straipsnyje nurodytam komitetui, išsamiai aprašydama nustatytus faktus, ir apsvarsto tinkamas tolesnes priemones, įskaitant: a) pakuočių medžiagose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, kurios visų pirma daro poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, atveju – Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų procedūrų taikymą naujiems apribojimams nustatyti; b) susirūpinimą keliančių medžiagų, darančių neigiamą poveikį medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, atveju – apribojimų nustatymą apibrėžiant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalį. Jei valstybė narė mano, kad medžiaga daro neigiamą poveikį kitų medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose tokios medžiagos yra, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, ji ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia tokią informaciją Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai ir, jei turima, remiasi atitinkamais rizikos vertinimais ar kitais svarbiais duomenimis. 3. Valstybės narės gali paprašyti Komisijos apsvarstyti galimybę apriboti susirūpinimą keliančių medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį kitų medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, naudojimą dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su jų chemine sauga, pagal 6 straipsnio 4 dalies a punktą. Kartu su tokiais prašymais valstybės narės pateikia ataskaitą, kurioje dokumentuojama medžiagos tapatybė ir naudojimo būdai ir aprašoma, kaip medžiagų naudojimas pakuotėse trikdo grąžinamąjį perdirbimą dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su chemine sauga. Komisija išnagrinėja prašymą ir šio vertinimo rezultatus pateikia 65 straipsnyje nurodytam komitetui. 4. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytiems cheminių medžiagų naudojimo apribojimams arba, kai taikytina, Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytiems su maistu besiliečiančioms žaliavoms ir gaminiams taikomiems apribojimams ir konkrečioms priemonėms, švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo bendra koncentracija, susidaranti dėl pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, negali viršyti 100 mg/kg. 5. Nuo ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] su maistu besiliečiančios pakuotės nepateikiamos rinkai, jei perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) koncentracija jose siekia toliau nurodytas ribines vertes arba jas viršija, jei pateikti rinkai šias pakuotes, kuriose yra šios PFAS koncentracijos, nėra uždrausta pagal kitą Sąjungos teisės aktą: a) 25 ppb bet kokios PFAS atveju; matuojama atliekant tikslinę PFAS analizę (polimerinės PFAS į kiekybinį vertinimą neįtraukiamos); b) 250 ppb PFAS sumos atveju; matuojama sudedant tikslinės PFAS analizės, kuri gali būti atliekama prieš tai suirus prekursoriams (polimerinės PFAS į kiekybinį vertinimą neįtraukiamos), rezultatus; ir c) 50 ppm PFAS atveju (įtraukiant polimerines PFAS); jei bendras fluoro kiekis viršija 50 mg/kg, fizinis gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas, gavęs prašymą, vykdymo užtikrinimo institucijoms pateikia įrodymą, kad fluoras buvo išmatuotas kaip PFAS arba ne PFAS dalis. Šio reglamento tikslu PFAS sudaro bet kuri medžiaga, turinti bent vieną visiškai fluorintą metilo (CF3-) arba metileno (-CF2-) anglies atomą (be prie jo prisijungusių H, Cl, Br, I), išskyrus medžiagas, kurių sudėtyje yra tik šie struktūriniai elementai: CF3-X arba X-CF2-X’, kai X = -OR arba -NRR’ ir X’ = metilas (-CH3), metilenas (-CH2-), aromatinė grupė, karbonilgrupė (-C(O)-), -OR’’, -SR’’ arba –NR’’R’’’; ir kai R/R’/R’/R’’ yra vandenilis (-H), metilas (CH3), metilenas (-CH2-), aromatinė grupė arba karbonilgrupė (-C(O)-). Ne vėliau kaip... [4 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka vertinimą, kad nustatytų, ar reikia iš dalies pakeisti arba panaikinti šią dalį, kad būtų išvengta sutapimų su PFAS naudojimo apribojimais ar draudimais, nustatytais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Reglamentą (ES) 2019/1021 arba Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004. 6. Atitiktis 4 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais pagal VII priedą. ▌ 7. Kad būtų atsižvelgta į ▌ mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 64 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant sumažinti 4 dalyje nurodytą švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių, susidarančių dėl pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, sumai nustatytą ribinę vertę. ▌ 8. Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 64 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti, kokiomis sąlygomis 4 dalyje nurodyta ribinė vertė netaikoma grąžinamojo perdirbimo medžiagoms arba produktų grandinėms, įeinančioms į uždarą ir kontroliuojamą grandinę, ir kokių rūšių ar formų pakuotėms, remiantis II priedo 1 lentelėje išvardytomis pakuočių kategorijomis, toje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Tokie deleguotieji aktai grindžiami kiekvienu konkrečiu atveju atliekama analize, galioja ribotą laiką, juose numatomi tinkamo žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai ir reikalavimai reguliariai teikti ataskaitas siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų reguliariai peržiūrima. Pagal šią dalį priimami deleguotieji aktai priimami tik siekiant iš dalies pakeisti Komisijos sprendimuose 2001/171/EB ir 2009/292/EB nustatytas išimtis. 9. Ne vėliau kaip… [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka vertinimą, kad įvertintų, ar šiuo straipsniu ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais pakankamai prisidėta prie to, kad būtų kuo labiau sumažintas susirūpinimą keliančių medžiagų, kaip pakuotės medžiagų sudedamųjų dalių, buvimas ir koncentracija. 6 straipsnis Grąžinamajam perdirbimui tinkamos pakuotės 1. Visos rinkai pateiktos pakuotės turi būti tinkamos grąžinamajam perdirbimui. 2. Pakuotės laikomos tinkamomis grąžinamajam perdirbimui, jeigu jos atitinka šias sąlygas: a) jos yra projektuojant pritaikytos medžiagų grąžinamajam perdirbimui, taip sudarant galimybę gautas antrines žaliavas, kurių kokybė yra pakankama, palyginti su pradine medžiaga, panaudoti pirminėms žaliavoms pakeisti, kaip numatyta 4 dalyje; ▌ b) kai jos tampa atliekomis, jos gali būti surenkamos atskirai pagal 48 straipsnio 1 ir 3 dalis, išrūšiuojamos į konkrečius atliekų srautus nedarant poveikio kitų atliekų srautų tinkamumui grąžinamajam perdirbimui ir perdirbamos dideliu mastu, remiantis pagal 5 dalį nustatyta metodika. Laikoma, kad pakuotės, atitinkančios pagal 4 dalį priimtus deleguotuosius aktus, atitinka abi šios dalies a punkte nustatytas sąlygas. Laikoma, kad pakuotės, atitinkančios pagal 4 dalį priimtus deleguotuosius aktus ir pagal 5 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, atitinka abi šioje dalyje nustatytas sąlygas. 2 dalies a punktas taikomas nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus dvejiems metams po 4 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. 2 dalies b punktas taikomas nuo 2035 m. sausio 1 d. arba praėjus penkeriems metams po 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. 3. Fizinis gamintojas pagal 15 straipsnį įvertina pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui remdamasis pagal 4 dalį priimtais deleguotaisiais aktais ir pagal 5 dalį priimtais įgyvendinimo aktais. Pakuočių tinkamumas grąžinamajam perdirbimui nurodomas II priedo 3 lentelėje aprašytomis A, B arba C tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasėmis. Nedarant poveikio 10 daliai, ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 24 mėnesiams po deleguotųjų aktų įsigaliojimo pagal 4 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, pakuotės nepateikiamos rinkai, nebent jos būtų priskirtos A, B arba C grąžinamojo perdirbimo klasėms. Nedarant poveikio 10 daliai, ne vėliau kaip nuo 2038 m. sausio 1 d. pakuotės nepateikiamos rinkai, nebent jos būtų priskirtos A arba B grąžinamojo perdirbimo klasėms. 4. Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija, atsižvelgusi į Europos standartizacijos organizacijų parengtus standartus, priima deleguotuosius aktus, kuriais: a) nustatomi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai ir grąžinamojo perdirbimo klasės remiantis II priedo 3 lentelės reikalavimais ir II priedo 4 lentelėje išvardytais parametrais, taikomais to priedo 1 lentelėje išvardytoms pakuočių kategorijoms. Į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai ir tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasės bus parengti atsižvelgiant į pagrindinę medžiagą ir jais turi būti: i) atsižvelgiama į galimybę pakuočių atliekas atskirti į skirtingus medžiagų srautus, skirtus grąžinamajam perdirbimui, jas išrūšiuoti ir perdirbti, kad gautos antrinės žaliavos būtų pakankamos kokybės, palyginti su pradine medžiaga, ir, kai įmanoma, galėtų būti naudojamos pirminėms žaliavoms pakeisti pakuotėse ar kitoms paskirtims, kai išlaikoma grąžinamojo perdirbimo medžiagų kokybė; ii) atsižvelgiama į įdiegtus surinkimo ir rūšiavimo procesus, išbandytus veiklos aplinkoje, ir apimamos visos pakuočių sudedamosios dalys; iii) atsižvelgiama į turimas grąžinamojo perdirbimo technologijas, jų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant gauto produkto kokybę, atliekų buvimą, reikalingą energiją ir išmetamą ŠESD kiekį; iv) atitinkamai nustatomos susirūpinimą keliančios medžiagos, darančios neigiamą poveikį medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui; v) atitinkamai nustatomi tokių medžiagų ar tokių medžiagų grupių buvimo pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje apribojimai dėl priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su chemine sauga; tokie apribojimai taip pat gali padėti sumažinti nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytų cheminių medžiagų apribojimams arba, kai taikytina, Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytiems apribojimams ir konkrečioms priemonėms, taikomiems su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams; b) numatoma, kaip atlikti tinkamumo grąžinamajam perdirbimui vertinimą ir nurodyti jo rezultatus tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasėmis kiekvienam pakuotės vienetui, pagal svorį, įskaitant medžiagai taikytinus kriterijus ir rūšiavimo efektyvumą, siekiant nustatyti, ar pakuotės yra tinkamos grąžinamajam perdirbimui pagal 2 dalį; c) apibūdinamos kiekvienos iš II priedo 1 lentelėje nurodytų pakuočių kategorijų atitikties atitinkamoms tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasėms sąlygos; d) numatoma sistema, susijusi su finansinių įnašų, gamintojų mokėtinų laikantis 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, diferencijavimu pagal pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases. Priimdama pirmoje pastraipoje nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija atsižvelgia į vertinimo (jei toks buvo), atlikto pagal 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus. Tie deleguotieji aktai priimami pagal 64 straipsnį. Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais II priedo 1 lentelė iš dalies keičiama siekiant ją suderinti su mokslo ir technikos pažanga, susijusia su medžiagų ir produktų projektavimu ir surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo infrastruktūra. Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti papildomų pakuočių kategorijų į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus arba nustatyti II priedo 1 lentelėje išvardytų kategorijų pakategores. Ekonominės veiklos vykdytojai naujus arba atnaujintus į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus pradeda tenkinti ne vėliau kaip per trejus metus po atitinkamo deleguotojo akto įsigaliojimo. ▌ 5. Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma: a) grąžinamojo perdirbimo dideliu mastu vertinimo metodika kiekvienai II priedo 2 lentelėje nurodytai pakuočių kategorijai, II priedo 3 lentelę papildant tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu slenkstines ribas ir prireikus atnaujinant II priedo 3 lentelėje aprašytas tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases apskritai. Ta metodika grindžiama bent šiais elementais: i) kiekvienos II priedo 2 lentelėje nurodytos pakuočių kategorijos pakuočių kiekiais, pateikiamais rinkai visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje; ii) visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje perdirbtų pakuočių atliekų kiekiais, apskaičiuotais skaičiavimo vietoje pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 56 straipsnio 7 dalies a punktą, kiekvienoje pakuočių kategorijoje, nurodytoje II priedo 2 lentelėje; ▌ b) stebėjimo grandinės mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu; toks stebėjimo grandinės mechanizmas grindžiamas bent šiais elementais: i) techniniais dokumentais, kuriuose nurodomas surinktų pakuočių atliekų, siunčiamų į rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo įrenginius, kiekis; ii) tikrinimo procesu, leidžiančiu fiziniams gamintojams gauti reikiamus duomenis iš galutinės grandies veiklos vykdytojų, užtikrinant, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Duomenys, nurodyti a ir b punktuose, turi būti vieši ir lengvai prieinami visuomenei. ▌ 6. Komisija įvertina duomenų, kuriuos reikia pateikti apie grąžinamojo perdirbimo dideliu mastu metodiką, detalumą. Kai tikslinga, Komisija pagal 64 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo 2 lentelė ir XII priedo 3 lentelė, siekiant pritaikyti jas prie technikos ir mokslo pažangos. 7. Ne vėliau kaip 2035 m. Komisija, remdamasi rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo technologijų plėtra, gali peržiūrėti minimalią slenkstinę ribą, kurią pasiekus pakuotės laikomos perdirbtomis dideliu mastu, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ji būtų peržiūrėta. 8. Siekiant padidinti pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui lygį, praėjus 18 mėnesių nuo deleguotųjų aktų, priimtų pagal 4 dalį, ir įgyvendinimo aktų, priimtų pagal 5 dalį, įsigaliojimo dienos, finansiniai įnašai, kuriuos gamintojai moka vykdydami 45 straipsnyje nustatytas didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, diferencijuojami pagal tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases, kaip išsamiai nustatyta deleguotuose aktuose pagal 4 dalį ir įgyvendinimo aktuose pagal 5 dalį. Taikydamos tokius kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į 11 dalies g punkte nurodytų pakuočių medžiagų grąžinamojo perdirbimo techninį įgyvendinamumą ir ekonominį gyvybingumą. ▌ 9. Atitiktis 2 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma dėl pakuočių parengiamais techniniais dokumentais, kaip nustatyta VII priede. Jei pakuotės vienete yra integruotų sudedamųjų dalių, vertinant atitiktį į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijams ir tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu reikalavimams įtraukiamos visos integruotos sudedamosios dalys. Atskirai įvertinamos integruotos sudedamosios dalys, kurios transportavimo ar rūšiavimo metu gali atsiskirti viena nuo kitos dėl mechaninio įtempio. Jei pakuotės vienete yra atskirų sudedamųjų dalių, kiekvienos atskiros sudedamosios dalies atitikties į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo reikalavimams ir tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu reikalavimams vertinimas atliekamas atskirai. Visos pakuotės vieneto sudedamosios dalys turi būti suderinamos su nustatytais surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesais, išbandytais veiklos aplinkoje, ir neturi kliudyti pakuotės vieneto pagrindinės dalies tinkamumui grąžinamajam perdirbimui. 10. Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, nuo 2030 m. sausio 1 d. inovatyvios pakuotės, neatitinkančios reikalavimų pagal 2 dalį, gali būti pateikiamos rinkai ne ilgiau kaip 5 metus po kalendorinių metų, kuriais jos buvo pirmą kartą pateiktos rinkai, pabaigos. Kai naudojamasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, ekonominės veiklos vykdytojas informuoja kompetentingą instituciją prieš pateikdamas inovatyvią pakuotę rinkai ir pateikia visą išsamią techninę informaciją, iš kurios matyti, kad pakuotė yra inovatyvi. Tokiame pranešime pateikiamas tinkamumo grąžinamajam perdirbimui dideliu mastu reikalavimų įgyvendinimo tvarkaraštis, kiek tai susiję su inovatyvių pakuočių surinkimu ir grąžinamuoju perdirbimu. Informacija pateikiama Komisijai ir rinkos priežiūrą vykdančioms nacionalinėms institucijoms. Jei kompetentinga institucija mano, kad pakuotė nėra inovatyvi, ekonominės veiklos vykdytojas turi atitikti esamus į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus. Jei kompetentinga institucija mano, kad pakuotė yra inovatyvi, ji apie tai informuoja Komisiją. Komisija įvertina kompetentingų institucijų prašymus, susijusius su inovatyviu pakuočių pobūdžiu, ir atitinkamai atnaujina arba priima naujus deleguotuosius aktus pagal šio straipsnio 4 dalį. Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kartu su tokia pakuote pateikiami 9 dalyje nurodyti techniniai dokumentai ir todėl ji visiškai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Komisija stebi pirmoje pastraipoje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos poveikį rinkai pateikiamų pakuočių kiekiui. Komisija, kai tinkama, priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekdama iš dalies pakeisti pirmą pastraipą. Valstybės narės nuolat stengiasi gerinti inovatyvių pakuočių, kurios, tikėtina, bus naudingos aplinkai, surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą. 11. Šis straipsnis netaikomas: a) pirminėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte; b) liestis su jautriais produktais skirtoms ▌ medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms; c) liestis su jautriais produktais skirtoms ▌ in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms; d) antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 24 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 26 punkte, tais atvejais, kai tokios pakuotės yra būtinos siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė; e) liestis su jautriais produktais skirtoms pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kūdikiams skirtų maisto produktų, ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 1 straipsnio a, b ir c punktuose, pakuotėms; f) pakuotėms, naudojamoms pavojingiems kroviniams vežti pagal Direktyvą 2008/68/EB; g) prekinėms pakuotėms, pagamintoms iš lengvosios medienos, kamštienos, tekstilės, gumos, keramikos, porceliano arba vaško; tačiau šioms pakuotėms taikoma 8 dalis. 12. Ne vėliau kaip 2035 m. sausio 1 d. Komisija peržiūri 11 dalyje nurodytas išimtis, atsižvelgdama bent į rūšiavimo bei grąžinamojo perdirbimo technologijų raidą ir į ekonominės veiklos vykdytojų bei valstybių narių įgytą praktinę patirtį. Tuo remdamasi ji įvertina jų tolesnio taikymo tinkamumą ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. ▌ 7 straipsnis Minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis plastikinėse pakuotėse 1. Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus trejiems metams po 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, bet kurioje rinkai pateikiamų pakuočių plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, procentinė dalis pagal pakuočių rūšį ir formą, kaip nurodyta II priedo 1 lentelėje, apskaičiuota kaip gamyklos ir metų vidurkis: a) liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno tereftalatas (PET), išskyrus vienkartinius gėrimų butelius, – 30 %; b) liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, gaminamose iš kitų nei PET plastikinių medžiagų, išskyrus vienkartinius plastikinius gėrimų butelius, – 10 %; c) vienkartiniuose plastikiniuose gėrimų buteliuose – 30 %; d) kitose nei a, b ir c punktuose nurodytose plastikinėse pakuotėse – 35 %; 2. Ne vėliau kaip 2040 m. sausio 1 d. bet kurioje rinkai pateikiamų pakuočių plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali grąžinamojo perdirbimo medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, procentinė dalis pagal pakuočių rūšį ir formą, kaip nurodyta II priedo 1 lentelėje, apskaičiuota kaip gamyklos ir metų vidurkis: a) liestis su jautriais produktais skirtose ▌ pakuotėse, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno tereftalatas (PET), išskyrus vienkartinius ▌gėrimų butelius, – 50 %; b) liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, gaminamose iš kitų nei PET plastikinių medžiagų, – 25 %; c) vienkartiniuose plastikiniuose gėrimų buteliuose – 65 %; d) kitose nei a, b ir c punktuose nurodytose plastikinėse pakuotėse – 65 %. 3. Šio straipsnio tikslais grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis gaunama perdirbus vartotojų plastiko atliekas, kurios: a) buvo surinktos Sąjungoje pagal šį reglamentą, nacionalines taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę atitinkamai perkeliama Direktyva (ES) 2019/904 ir Direktyva 2008/98/EB, priklausomai nuo tos, kas aktualu, arba kurios buvo surinktos trečiojoje valstybėje pagal atskiro surinkimo standartus siekiant skatinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, lygiaverčius nurodytiesiems atitinkamai šiame reglamente, Direktyvoje (ES) 2019/904 ir Direktyvoje 2008/98/EB, priklausomai nuo to, kas aktualu, ir b) kai taikytina, buvo perdirbtos Sąjungoje esančiame įrenginyje, kuriam taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES(67), arba kurios buvo perdirbtos trečiojoje valstybėje esančiame įrenginyje, kuriam taikomos su grąžinamojo perdirbimo operacijomis susijusių teršalų išmetimo į orą, vandenį ir žemę prevencijos ir mažinimo taisyklės; tos taisyklės turi būti lygiavertės taisyklėms, susijusioms su išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir aplinkosauginio veiksmingumo lygiais, nustatytais pagal Direktyvą 2010/75/ES, kurios taikomos tą pačią veiklą vykdančiam Sąjungoje esančiam įrenginiui; ši sąlyga taikoma tik tuo atveju, jei tos ribinės vertės ir lygiai būtų taikomi Sąjungoje esančiam įrenginiui, kuriame vykdoma ta pati veikla kaip ir trečiojoje valstybėje esančiame analogiškame įrenginyje. 4. 1 ir 2 dalys netaikomos: a) pirminėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte; b) liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, priemonių, skirtų išimtinai moksliniams tyrimams, ir tiriamųjų priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms; c) liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms; d) antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 24 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 26 punkte, tais atvejais, kai tokios pakuotės yra būtinos siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė; e) kompostuojamosioms plastikinėms pakuotėms; f) pakuotėms, naudojamoms pavojingiems kroviniams vežti, kaip numatyta Direktyvoje 2008/68/EB; g) liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms tik kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų pakuotėms, taip pat gėrimų ir maisto produktų, kurie paprastai naudojami mažiems vaikams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 1 straipsnio a, b ir c punktuose, pakuotėms; h) atsargų, sudedamųjų dalių ir pirminių pakuočių sudedamųjų dalių, skirtų vaistų gamybai pagal Direktyvą 2001/83/EB ir veterinarinių vaistų gamybai pagal Reglamentą (ES) 2019/6, pakuotėms, kai tokios pakuotės turi atitikti vaisto kokybės standartus. 5. 1 ir 2 dalys netaikomos: a) plastikinėms pakuotėms, skirtoms liestis su maistu, jei grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis kelia grėsmę žmonių sveikatai ir dėl to supakuoti produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004; b) bet kokioms plastikinėms dalims, sudarančioms mažiau nei 5 % viso pakuotės vieneto svorio. 6. Atitiktį 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams ekonominės veiklos vykdytojai įrodo pateikdami VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes. 7. ▌Finansiniai įnašai, gamintojų mokami laikantis 45 straipsnyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, gali būti diferencijuojami pagal pakuotei naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinę dalį. Atliekant tokį diferencijavimą atsižvelgiama į grąžinamojo perdirbimo technologijų tvarumo kriterijus ir aplinkos apsaugos sąnaudas, susijusias su grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalimi. 8. Komisija ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma grąžinamojo perdirbimo medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, perdirbtų ir surinktų Sąjungoje 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, procentinės dalies apskaičiavimo ir tikrinimo metodika ir VII priede nurodytų techninių dokumentų forma. Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į gautų antrinių žaliavų, kurios, palyginti su pradine medžiaga, yra pakankamos kokybės, kad jas būtų galima naudoti pirminėms žaliavoms pakeisti, naudojimą. Tikrinimo metodika gali apimti pareigą atlikti nepriklausomą trečiosios šalies atliekamą auditą dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies fizinių gamintojų Sąjungoje ir plastikinių pakuočių, pateiktų rinkai kaip nuo kitų produktų atskiras prekinis vienetas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje ir deleguotajame akte pagal 9 dalį nustatytų sąlygų. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija, atsižvelgdama į turimas grąžinamojo perdirbimo technologijas, įvertina jų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant gauto produkto kokybę, atliekų buvimą, reikalingą energiją, išmetamą ŠESD kiekį ir kitą atitinkamą poveikį aplinkai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 9. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi 8 dalies paskutiniame sakinyje nurodytu vertinimu, priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas plastiko grąžinamojo perdirbimo technologijoms taikomais tvarumo kriterijais. Šio straipsnio tikslais grąžinamojo perdirbimo medžiagos gaunamos panaudojus vartotojų plastiko atliekas, kurios buvo perdirbtos arba: a) Sąjungoje esančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojamos grąžinamojo perdirbimo technologijos, atitinkančios tokius tvarumo kriterijus, nustatytus pagal šią dalį, arba b) trečiosiose valstybėse esančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojamos grąžinamojo perdirbimo technologijos, atitinkančios standartus, lygiaverčius pagal deleguotuosius aktus parengtiems tvarumo kriterijams. 10. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma metodika, pagal kurią vertinamas, tikrinamas ir patvirtinamas, be kita ko, atliekant trečiosios šalies atliekamą auditą, taisyklių, taikomų tuo atveju, kai iš vartotojų plastiko atliekų gautų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis perdirbama arba surenkama ne Sąjungoje, lygiavertiškumas. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos standartus, įskaitant standartus, kuriais užtikrinama, kad grąžinamasis perdirbimas būtų atliekamas aplinkai saugiu būdu, ir į aukštos kokybės grąžinamojo perdirbimo standartus, pavyzdžiui, grąžinamojo perdirbimo sektoriams taikomus efektyvaus išteklių naudojimo ir kokybės standartus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 11. Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. arba praėjus dvejiems metams po 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, grąžinamojo perdirbimo medžiagų procentinė dalis pakuotėse pagal 1 dalį apskaičiuojama ir tikrinama laikantis 8 dalyje nurodytu įgyvendinimo aktu nustatytų taisyklių. 12. Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija įvertina poreikį priimti nuostatas, leidžiančias konkrečių plastikinių pakuočių atveju nukrypti nuo 1 dalies b ir d punktuose nustatytos minimalios procentinės dalies reikalavimų, arba peržiūrėti 4 dalyje nustatytą konkrečių plastikinių pakuočių atveju taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą. Remiantis tuo vertinimu, kai plastikinėms pakuotėms perdirbti tinkamų grąžinamojo perdirbimo technologijų nėra dėl to, kad joms negautas leidimas pagal atitinkamas Sąjungos taisykles arba jos nepakankamai įdiegtos praktikoje, atsižvelgiant į visus su sauga susijusius reikalavimus, ypač reikalavimus dėl liestis su jautriais produktais skirtų plastikinių pakuočių, įskaitant maisto pakuotes, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant: a) numatyti nuo 1 dalies b ir d punktuose nustatytos minimalios procentinės dalies taikymo srities, taikymo laiko ar lygio nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas konkrečioms plastikinėms pakuotėms, ir b) atitinkamai iš dalies pakeisti 4 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašą. ▌ 13. Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamos 1 ir 2 dalys, atitinkamai patikslinant minimalias procentines dalis, kai tai yra pagrįsta, nes trūksta konkrečių rūšių perdirbto plastiko ar jo neįmanoma gauti už prieinamą kainą ir tai gali daryti neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, aprūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai, ir dėl tos priežasties pernelyg sunku laikytis reikalavimų dėl 1 ir 2 dalyse nustatytų grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalių procentinių dalių. Vertindama tokio patikslinimo pagrįstumą Komisija įvertina fizinių ar juridinių asmenų prašymus, prie kurių turi būti pridėta aktuali informacija ir duomenys apie padėtį rinkoje, susijusią su tokiomis vartotojų plastiko atliekomis, ir patikimiausius turimus susijusio pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, aprūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai įrodymus. Komisija tokį deleguotąjį aktą priima tik išimtiniais atvejais, kai būtų padarytas didelis neigiamas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai, apsirūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai. 14. Ne vėliau kaip ... [7 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], atsižvelgdama į naujausius technologinius laimėjimus ir ekonominės veiklos vykdytojų bei valstybių narių įgytą praktinę patirtį, Komisija pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiamas šiame straipsnyje nustatytos 2030 m. grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalios procentinės dalies įgyvendinimas ir įvertinama, kokiu mastu tos procentinės dalys padeda priimti veiksmingus ir lengvai įgyvendinamus tvarias pakuotes skatinančius sprendimus, ar įmanoma pasiekti 2040 metams nustatytas procentines dalis, remiantis patirtimi siekiant 2030 m. procentinių dalių ir kintančiomis aplinkybėmis, ar svarbu toliau taikyti šiame straipsnyje nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, taip pat ar būtina ar tikslinga nustatyti naujas grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalias procentines dalis. Su ta ataskaita, kai tikslinga, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis straipsnis, visų pirma 2040 m. grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalios procentinės dalys. 15. Ne vėliau kaip … [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri su grąžinamojo perdirbimo pakuočių medžiagų naudojimu pakuotėse, išskyrus plastikines pakuotes, susijusią padėtį ir tuo remdamasi įvertina, ar tikslinga nustatyti priemones arba iškelti tikslus siekiant padidinti tokiose kitose pakuotėse naudojamų grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 8 straipsnis Biologinės žaliavos plastikinėse pakuotėse 1. Ne vėliau kaip... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(68) 29 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, peržiūri biožaliavinių plastikinių pakuočių technologinę raidą ir aplinkosauginį veiksmingumą. 2. Kai tikslinga, remdamasi 1 dalyje nurodyta peržiūra, Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo: a) nustatomi biologinių žaliavų plastikinėse pakuotėse tvarumo reikalavimai; b) nustatomi biologinių žaliavų naudojimo plastikinėse pakuotėse didinimo tikslai; c) numatoma galimybė šio reglamento 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus tikslus pasiekti naudojant biologines plastikines žaliavas, o ne iš vartotojų plastiko atliekų gautas grąžinamojo perdirbimo medžiagas, jei nėra tinkamų su maistu besiliečiančių pakuočių, atitinkančių Reglamente (ES) 2022/1616 nustatytus reikalavimus, grąžinamojo perdirbimo technologijų; d) kai tikslinga, iš dalies pakeičiama 3 straipsnio 49 punkte pateikta biožaliavinio plastiko apibrėžtis. 9 straipsnis Kompostuojamosios pakuotės 1. Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] turi būti užtikrinta, kad 3 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos rinkai pateikiamos pakuotės ir ant vaisių bei daržovių klijuojamos lipnios etiketės atitiktų kompostavimo pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose standartą ir tuo atveju, kai valstybės narės reikalauja, atitiktų kompostavimo namų sąlygomis standartą. 2. Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, kai valstybės narės leidžia surinkti panašių biologinio skaidumo ir tinkamumo kompostuoti savybių turinčias atliekas kartu su biologinėmis atliekomis pagal Direktyvos (ES) 98/98 22 straipsnio 1 dalį ir kai yra įdiegtos tinkamos atliekų surinkimo sistemos ir įrengta atliekų apdorojimo infrastruktūra siekiant užtikrinti, kad kompostuojamosios pakuotės patektų į organinių atliekų tvarkymo srautą, valstybės narės gali reikalauti, kad pirmą kartą jų rinkai būtų tiekiamos tik tos toliau nurodytos pakuotės, jeigu jos yra tinkamos kompostuoti: a) 3 straipsnio 1 punkto g papunktyje nurodytos pakuotės, sudarytos iš kitų nei metalas medžiagų, labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai ir lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai; b) pakuotės, išskyrus a punkte nurodytas pakuotes, dėl kurių valstybė narė jau pareikalavo, kad jos būtų tinkamos kompostuoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. 3. Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] turi būti užtikrinta, kad kitų nei 1 ir 2 dalyse nurodytų pakuočių, įskaitant iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų ir kitų biologiškai skaidžių medžiagų pagamintas pakuotes, medžiagas būtų galima perdirbti pagal 6 straipsnį ir nedarant poveikio kitų atliekų srautų grįžtamajam perdirbimui. 4. Atitiktis 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes. 5. Komisija gali išnagrinėti, ar kitos pakuotės turėtų būti įtrauktos į 9 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 2 dalies i punktą, jei tai pagrįsta ir tikslinga dėl technologijų ir reglamentavimo pokyčių, kurie daro poveikį kompostuojamųjų pakuočių atsisakymui, ir į III priede nustatytas sąlygas, ir, kai tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 6. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti arba atnaujinti darniuosius standartus, kuriuose nustatomos išsamios reikalavimų dėl kompostuojamųjų pakuočių techninės specifikacijos. Tai darydama Komisija paprašo, kad, atsižvelgiant į naujausią mokslo ir technikos pažangą, būtų atsižvelgiama į tokius parametrus, kaip išlaikymo trukmė, temperatūra ir maišymas, kurie atspindi realias sąlygas namų komposte ir biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose, įskaitant anaerobinio skaidymo procesus. Komisija prašo, kad į tuos standartus būtų įtrauktas patikrinimas, ar pagal nustatytus parametrus biologiškai skaidomos kompostuojamosios pakuotės galiausiai virsta anglies dioksidu arba, nesant deguonies, metanu, mineralinėmis druskomis, biomase ir vandeniu. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija taip pat paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus, kuriuose nustatomos išsamios reikalavimų dėl 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų pakuočių tinkamumo kompostuoti namų sąlygomis techninės specifikacijos. 10 straipsnis Pakuočių kiekio mažinimas 1. Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. fizinis gamintojas ar importuotojas užtikrina, kad rinkai pateikiamos pakuotės būtų suprojektuotos taip, kad jų svoris ir tūris būtų sumažinti iki minimumo, būtino jų funkcijai užtikrinti, atsižvelgiant į pavidalą ir medžiagą, iš kurios jos pagamintos. 2. Fizinis gamintojas arba importuotojas užtikrina, kad pakuotės, kurios neatitinka IV priede nustatytų eksploatacinių kriterijų, ir pakuotės, turinčios savybių, kuriomis siekiama tik sudaryti įspūdį, kad produkto tūris yra didesnis, įskaitant dvigubas sieneles, netikrus dugnus ir nebūtinus sluoksnius, nebūtų pateikiamos rinkai, nebent toks pakuotės dizainas yra saugomas Bendrijos dizaino pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002(69), dizaino teisių, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB(70) taikymo sritį, be kita ko, pagal vienoje iš valstybių narių galiojančius tarptautinius susitarimus, arba jos pavidalas yra prekių ženklas, patenkantis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001(71) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436(72) taikymo sritį, įskaitant prekių ženklus, užregistruotus pagal vienoje iš valstybių narių galiojančius tarptautinius susitarimus, arba supakuotas produktas ar gėrimas priklauso geografinėms nuorodoms, kurios saugomos pagal Sąjungos teisės aktus, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 dėl vyno ir Reglamentą (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų, arba kurioms taikomos Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nurodytos kokybės sistemos. Pirmesnėje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma tik dizaino teisėms ir prekių ženklams, saugomiems iki ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir tik tuo atveju, kai dėl šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų taikymo padaromas poveikis i) pakuočių dizainui taip, kad pakeičiamas jo naujumas ar individualios savybės, arba ii) prekių ženklui taip, kad pagal prekių ženklą nebeįmanoma atskirti pažymėtos prekės nuo kitų įmonių prekių. 3. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų atitinkamai parengti arba atnaujinti darniuosius standartus, kuriuose nustatoma atitikties pakuočių kiekio mažinimo reikalavimams pagal šį reglamentą apskaičiavimo ir matavimo metodika. Tokiuose standartuose turėtų būti nurodytos įprasčiausių rūšių ir formų pakuočių didžiausios tinkamos svorio bei tūrio ribos ir, jei tikslinga, sienelių storis ir didžiausia tuščia ertmė. ▌ 4. Atitiktis 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma VII priede nurodytais techniniais dokumentais, į kuriuos įeina šie elementai: a) techninių specifikacijų, standartų ir sąlygų, taikomų vertinant pakuotę pagal IV priede nustatytus eksploatacinius kriterijus ir metodiką, paaiškinimas; b) nurodyti projektavimo reikalavimai, kuriais užkertamas kelias toliau mažinti pakuotės svorį ar tūrį, pagal kiekvieną iš šių eksploatacinių kriterijų; c) bet kokie bandymų rezultatai, tyrimai ar kiti aktualūs šaltiniai, pavyzdžiui, modeliavimas ir imitavimas, naudojami siekiant įvertinti minimalų būtiną pakuotės tūrį ar svorį. Vertinant daugkartinių pakuočių atitiktį 1 dalyje nustatytiems reikalavimams atsižvelgiama į tokių pakuočių funkciją, nurodytą 11 straipsnyje, ir visų pirma į jame nustatytus reikalavimus. 11 straipsnis Daugkartinės pakuotės 1. Pakuotės, pateikiamos rinkai nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], laikomos daugkartinėmis, jeigu jos atitinka šias sąlygas: a) yra sukurtos, suprojektuotos ir pateikiamos rinkai siekiant tikslo jas daug kartų pakartotinai naudoti; b) yra sukurtos ir suprojektuotos taip, kad įprastai nuspėjamomis naudojimo sąlygomis būtų galima atlikti kuo daugiau ▌ naudojimo ciklų; c) atitinka vartotojų sveikatos, saugos ir higienos reikalavimus; d) gali būti ištuštinamos arba iškraunamos nesugadinant jų taip, kad nebebūtų įmanoma jų toliau naudoti ir pakartotinai naudoti; e) gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai pripildomos arba perkraunamos užtikrinant taikytinų saugos ir higienos reikalavimų, įskaitant maisto saugos reikalavimus, laikymąsi; f) gali būti atnaujinamos pagal VI priedo B dalį, išlaikant jų galimybę atlikti numatytąją funkciją; g) gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai pripildomos arba perkraunamos išlaikant supakuoto produkto kokybę bei saugą ir galimybę pritvirtinti etiketes, taip pat toliau teikiant informaciją apie produkto savybes ir apie pačią pakuotę, įskaitant bet kokius svarbius nurodymus ir informaciją, kad būtų užtikrintas produkto saugumas, tinkamas naudojimas, atsekamumas ir tinkamumo vartoti laikas; h) gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai pripildomos arba perkraunamos nekeliant pavojaus už tai atsakingų asmenų sveikatai ir saugai, ir i) tapusios atliekomis, atitinka 6 straipsnyje nustatytus ▌ grąžinamajam perdirbimui tinkamoms pakuotėms taikomus reikalavimus. 2. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas daugkartinių tokios formos pakuočių, kurios dažniausiai naudojamos pakartotiniam naudojimui, minimalus 1 dalies b punkte nurodytų naudojimo ciklų skaičius, atsižvelgiant į higienos ir kitus reikalavimus, pavyzdžiui, logistiką. 3. Atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes. III skyrius Ženklinimo, žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai 12 straipsnis Pakuočių ženklinimas 1. Nuo … [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 24 mėnesiams nuo 6 ir 7 dalyse nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, rinkai pateikiamos pakuotės žymimos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie jų sudėtyje esančias medžiagas, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti. Ženkle pateikiamos tik piktogramos ir jis turi būti lengvai suprantamas, be kita ko, asmenims su negalia. 9 straipsnio 1 dalyje ir, kai taikytina, 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų pakuočių atveju ženkle nurodoma, kad medžiaga yra tinkama kompostuoti, kad ji nėra tinkama kompostuoti namų sąlygomis ir kad kompostuojamosios pakuotės neturi būti išmetamos gamtoje. Išskyrus e. prekybos siuntų pakuočių atveju, ši pareiga neapima transportavimo pakuočių ir pakuočių, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema. Kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti, kartu su šioje dalyje nurodytu suderintu ženklu ekonominės veiklos vykdytojai ant pakuotės gali nurodyti QR kodą ar kitos rūšies skaitmeninį duomenų saitą, kuriame pateikiama informacija apie pakuotės kiekvienos atskiros sudedamosios dalies paskirties vietą. Pakuotės, kurioms taikomos 50 straipsnio 1 dalyje nurodytos užstato grąžinimo sistemos, žymimos aiškiu ir nedviprasmišku ženklu. Be nacionalinio ženklo, pakuotės gali būti žymimos suderintu spalviniu ženklu, nustatytu atitinkamame įgyvendinimo akte, priimtame pagal 6 dalį. Valstybės narės gali reikalauti, kad pakuotės, kurioms taikomos užstato grąžinimo sistemos, būtų žymimos tuo suderintu spalviniu ženklu, su sąlyga, kad dėl to neiškraipoma vidaus rinka ir nesudaroma kliūčių prekybai produktais iš kitų valstybių narių. 2. Nuo … [48 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 30 mėnesių nuo 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, rinkai pateikiamos daugkartinės pakuotės žymimos ženklu, kuriuo naudotojai informuojami apie tai, kad tai yra daugkartinė pakuotė. Daugiau informacijos apie daugkartinį pakuotės pobūdį, įskaitant egzistuojančią pakartotinio naudojimo vietinę, nacionalinę ar ES masto sistemą, taip pat informaciją apie surinkimo punktus, pateikiama QR kodu ar kitokiu standartizuotu, atviru, skaitmeniniu duomenų saitu – tai padeda atsekti pakuotę ir suskaičiuoti reisus ir naudojimo ciklus, arba, jei taip suskaičiuoti neįmanoma, apytikriai tai įvertinti. Be to, daugkartinės prekinės pakuotės pardavimo vietoje turi būti aiškiai identifikuojamos ir atskiriamos nuo vienkartinių pakuočių. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, reikalavimas žymėti ženklu ir QR kodu ar kitos rūšies standartizuotu, atviru, skaitmeniniu duomenų saitu netaikomas atvirojo ciklo sistemoms, neturinčioms sistemos operatoriaus pagal VI priedą. 4. Jei ▌ pakuotės, kurioms taikomas 7 straipsnis, pateikiamos rinkai nuo ... [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 24 mėnesiams nuo 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, ir yra pažymėtos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalį, tas ženklas ir, kai taikytina, QR kodas ar kitos rūšies skaitmeninis duomenų saitas turi atitikti specifikacijas, nustatytas pagal 12 straipsnio 6 dalį priimtame atitinkamame įgyvendinimo akte, ir turi būti grindžiamas pagal 7 straipsnio 8 dalį nustatyta metodika. Jei ▌ pakuotės yra pažymėtos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie biožaliavinio plastiko dalį, tas ženklas turi atitikti specifikacijas, nustatytas pagal 12 straipsnio 6 dalį priimtame atitinkamame įgyvendinimo akte. 5. 1–4 dalyse nurodyti ženklai ir 2 dalyje nurodytas QR kodas ar kitos rūšies standartizuotas, atviras, skaitmeninis duomenų saitas ant pakuotės gerai pritvirtinami, atspausdinami ar išgraviruojami taip, kad būtų matomi, aiškiai įskaitomi, užtikrinant, kad jų nebūtų galima lengvai ištrinti. Informacija taip pat turi būti prieinama galutiniams naudotojams, prieš jiems įsigyjant produktą internetu. Kai tai neįmanoma arba nepagrįsta dėl pakuotės pobūdžio ir dydžio, jie pritvirtinami prie grupinės pakuotės. Jei tai neįmanoma arba nepagrįsta dėl pakuotės pobūdžio ir dydžio arba kai svarbu užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie informacijos pažeidžiamoms grupėms, visų pirma regos sutrikimą turintiems asmens, 1–4 dalyse nurodyti ženklai pateikiami naudojant vieną elektroniniu būdu nuskaitomą kodą arba kitos rūšies duomenų saitą. Informacija 1–4 dalyse nurodytuose ženkluose ir QR kode ar kitokios rūšies skaitmeniniame duomenų saite pateikiama viena ar daugiau galutiniams naudotojams lengvai suprantamų kalbų, kurias nustato valstybė narė, kurioje pakuotė bus tiekiama rinkai. Kai informacija teikiama elektroninėmis priemonėmis pagal 2–4 dalis, taikomi šie reikalavimai: a) atitinkamos apimties svarbūs asmens duomenys renkami tik siekiant suteikti naudotojui prieigą prie šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytos svarbios informacijos apie atitiktį, kiek tai susiję su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(73) 5 straipsnio 1 dalimi; b) informacija nepateikiama kartu su kita pardavimo ar rinkodaros tikslais naudojama informacija. Kai Sąjungos teisės aktu reikalaujama, kad informacija apie supakuotą produktą būtų teikiama naudojant duomenų saitą, tas pats duomenų saitas naudojamas reikalaujamai informacijai ▌ apie supakuotą produktą ir apie pakuotę teikti, ir abu šie duomenų saitai turi būti lengvai atskiriami. 6. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas suderintas ženklas ir specifikacijos, susijusios su pakuočių ženklinimo reikalavimais ir ženklinimo formomis, be kita ko, kai tokia informacija teikiama skaitmeninėmis priemonėmis, kaip nurodyta 1–4 dalyse. Rengdama įgyvendinimo aktą Komisija atsižvelgia į kombinuotųjų pakuočių ypatumus. Kurdama suderintą pakuočių, kurioms taikomos 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos užstato grąžinimo sistemos, ženklą, Komisija atsižvelgia į visus valstybių narių imamo užstato skirtumus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 7. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytų pakuočių, įskaitant kombinuotąsias pakuotes ir integruotas ar atskiras sudedamąsias pakuočių dalis, sudėtyje esančių medžiagų nurodymo naudojant standartizuoto, atviro, skaitmeninio žymėjimo technologijas metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d., naudojant standartizuotas, atviras, skaitmenines technologijas, pradedamos nurodyti ir susirūpinimą keliančios medžiagos, nurodant bent jau susirūpinimą keliančios medžiagos, esančios kiekvienoje pakuotės vieneto medžiagoje, pavadinimą ir koncentraciją. Rinkai pateikiamos pakuotės, kuriose yra susirūpinimą keliančių medžiagų, turi būti žymimos naudojant pirmoje pastraipoje nurodytas technologijas. 8. Nedarant poveikio reikalavimams dėl kitų suderintų ES ženklų, ekonominės veiklos vykdytojai neteikia ir nerodo etikečių, ženklų, simbolių ar įrašų, galinčių klaidinti vartotojus ar kitus galutinius naudotojus ar sukelti jiems painiavą dėl pakuotėms keliamų tvarumo reikalavimų, kitų pakuočių savybių ar pakuočių atliekų tvarkymo galimybių, kurių suderintas ženklinimas nustatytas šiame reglamente. Kai tikslinga, Komisija priima gaires, kuriose būtų paaiškinti aspektai, kurie gali klaidinti ar supainioti vartotojus ar kitus galutinius naudotojus. 9. Ne vėliau kaip ... [2 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pakuotės, įtrauktos į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, identifikuojamos visoje valstybių narių, kuriose ta sistema taikoma, teritorijoje tik pagal atitinkamą simbolį QR kode arba kitą standartizuoto skaitmeninio žymėjimo technologiją siekiant parodyti, kad gamintojas vykdo didesnės gamintojo atsakomybės pareigas. Tas simbolis turi būti aiškus bei nedviprasmiškas ir neturi klaidinti vartotojų ar naudotojų dėl pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui ar daugkartinio naudojimo galimybės. 10. Pakuotės, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema, išskyrus 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas pakuotes, pagal nacionalinę teisę gali būti identifikuojamos pagal atitinkamą simbolį visoje teritorijoje, kurioje ta sistema taikoma. Tas simbolis turi būti aiškus ir nedviprasmiškas ir neturi klaidinti vartotojų ar naudotojų dėl pakuočių tinkamumo grąžinamajam perdirbimui ar daugkartinio naudojimo galimybės valstybėse narėse, į kurias jos turi būti grąžinamos perdirbti. Valstybės narės nedraudžia pritvirtinti ženklų, susijusių su kitoje valstybėje narėje taikoma užstato grąžinimo sistema. 11. Šis straipsnis netaikomas pirminėms ir antrinėms pakuotėms, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 ir Direktyvoje 2001/83/EB, jei dėl kitų tuose teisės aktuose apibrėžtų ženklinimo reikalavimų ant pakuotės nėra vietos arba jei pakuotės ženklinimas galėtų kelti pavojų saugiam žmonėms skirtų vaistų arba veterinarinių vaistų naudojimui. 12. 1, 2 ir 4 dalyse nurodytos pakuotės, pagamintos arba importuotos iki tose dalyse nurodytų terminų, gali būti parduodamos 36 mėnesius nuo 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų ženklinimo reikalavimų įsigaliojimo dienos. 13 straipsnis Pakuočių atliekoms rinkti skirtų atliekų talpyklų ženklinimas 1. Ne vėliau kaip ... [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 30 mėnesių po 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, valstybės narės užtikrina, kad ant visų atliekų talpyklų, skirtų pakuočių atliekoms rinkti, būtų matomai, įskaitomai ir neištrinamai pritvirtinti, atspausdinti arba išgraviruoti suderinti ženklai, reikalingi tam, kad būtų galima atskirai surinkti kiekvienai pakuočių atliekų medžiagai taikomą dalį, skirtą šalinti atskirose talpyklose. Pakuočių atliekų talpykla gali būti paženklinta daugiau nei vienu ženklu. Ši pareiga netaikoma talpykloms, kurioms taikoma užstato grąžinimo sistema. 2. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi suderinti ženklai ir specifikacijos, susijusios su talpyklų ženklinimo reikalavimais ir ženklinimo formomis, nurodyti 1 dalyje. Rengdama įgyvendinimo aktą Komisija atsižvelgia į valstybėse narėse nustatytų surinkimo sistemų ypatumus ir kombinuotųjų pakuočių ypatumus. Talpyklų ženklinimas atitinka 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą pakuočių ženklinimą, išskyrus pakuočių, kurioms taikomos užstato sistemos, ženklinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 14 straipsnis Teiginiai Ekologiškumo teiginiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio o punkte, dėl pakuočių savybių, kurių atžvilgiu šiame reglamente nustatyti teisiniai reikalavimai, gali būti pateikiami dėl rinkai pateiktų pakuočių, jei jie atitinka šiuos reikalavimus: a) teiginiai pateikiami tik dėl pakuočių savybių, viršijančių šiame reglamente nustatytus taikytinus minimaliuosius reikalavimus, laikantis jame nustatytų kriterijų, metodikų ir apskaičiavimo taisyklių, ir b) teiginiuose nurodoma, ar jie susiję su pakuotės vienetu, pakuotės vieneto dalimi ar su visomis pakuotėmis, kurias gamintojas pateikia rinkai. Atitiktis šioje dalyje nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais dėl pakuotės, kaip nustatyta VII priede. IV skyrius Kitos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nei nustatytosios VI ir VIII skyriuose 15 straipsnis Fizinių gamintojų pareigos 1. Fiziniai gamintojai rinkai pateikia tik 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančias pakuotes. ▌ 2. Prieš pateikdami pakuotes rinkai fiziniai gamintojai atlieka atitinkamą 38 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti jų vardu ir parengia VII priede nurodytus techninius dokumentus. Kai pakuočių atitiktis taikytiniems reikalavimams yra įrodyta atlikus atitinkamą 38 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą, fiziniai gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją pagal 39 straipsnį. 3. Fiziniai gamintojai 5 metus po vienkartinių pakuočių pateikimo rinkai ir 10 metų po daugkartinių pakuočių pateikimo rinkai saugo VII priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją. 4. Fiziniai gamintojai užtikrina, kad būtų įdiegtos procedūros, kuriomis, vykdant pakuočių serijinę gamybą, būtų išlaikoma atitiktis šiam reglamentui. Fiziniai gamintojai tinkamai atsižvelgia į pakuočių dizaino ar charakteristikų pakeitimus, taip pat į darniųjų standartų ir bendrųjų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama atitiktis arba kuriuos taikant atitiktis tikrinama, pakeitimus ▌. Jeigu fiziniai gamintojai nustato, kad gali būti padarytas poveikis pakuočių atitikčiai reikalavimams, jie atlieka pakartotinį vertinimą pagal 38 straipsnyje ir VII priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti jų vardu. 5. Fiziniai gamintojai užtikrina, kad ant pakuotės būtų nurodyta rūšis, partijos ar serijos numeris arba kitas elementas, pagal kurį ją būtų galima identifikuoti, arba, kai tai neįmanoma dėl pakuotės dydžio ar pobūdžio, užtikrina, kad reikiama informacija būtų pateikiama kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. 6. Fiziniai gamintojai ant pakuočių arba naudodami QR kodą ar kitą duomenų saitą nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikiama informacija įtraukiama į informaciją, teikiamą naudojant 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą QR kodą ar kitokios rūšies skaitmeninį duomenų saitą arba 12 straipsnio 5 dalyje nurodytą duomenų saitą, arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Nurodomas pašto adresas turi būti vienas bendras adresas, kuriuo galima susisiekti su fiziniu gamintoju. Tokia informacija turi būti aiški, suprantama ir įskaitoma. 7. Fiziniai gamintojai užtikrina, kad pagal 5 ir 6 dalis teikiama informacija būtų aiški, suprantama ir įskaitoma, ja nebūtų pakeičiama ar paslepiama informacija, reikalaujama pagal kitą Sąjungos teisę dėl supakuotų produktų ženklinimo, ir ji negalėtų būti supainiota su ta informacija. 8. Fiziniai gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad pakuotės, kurias jie pateikė rinkai po šio reglamento įsigaliojimo dienos, neatitinka vieno ar daugiau iš taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tų pakuočių atitiktį reikalavimams arba, kai tinkama, jas pašalintų iš rinkos ar atšauktų. Fiziniai gamintojai nedelsdami informuoja valstybės narės, kurioje jie tiekė atitinkamas pakuotes, rinkos priežiūros instituciją apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie visas taisomąsias priemones, kurių imtasi. 9. Nukrypstant nuo šio straipsnio 8 dalies, pareiga užtikrinti atitiktį, pašalinti arba atšaukti pakuotes, kurios, kaip manoma, neatitinka 5–12 straipsniuose nustatytų taikytinų reikalavimų, netaikoma daugkartinių pakuočių, pateiktų rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo, atžvilgiu. 10. Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, fiziniai gamintojai viena ar daugiau tai institucijai lengvai suprantamų kalbų pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai reikalavimams įrodyti, įskaitant techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, paprašius, popierine forma. Prieiga prie atitinkamų dokumentų užtikrinama per 10 dienų nuo tada, kai gaunamas nacionalinės institucijos prašymas. Fiziniai gamintojai su nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus. 11. 2 ir 3 dalys netaikomos pagal užsakymą pagamintoms transportavimo pakuotėms, skirtoms konfigūruojamoms medicinos priemonėms ir medicinos sistemoms, naudotinoms pramoninėje ir sveikatos priežiūros aplinkoje. 12. Transportavimo pakuočių, daugkartinių pakuočių, pirminės gamybos pakuočių, grupinių pakuočių, prekinių pakuočių ar teikiant paslaugas naudojamų pakuočių atveju, jei fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsakė suprojektuoti ar pagaminti pakuotę savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, yra labai maža įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB tokia redakcija, kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir pakuočių teikėjas yra Europos Sąjungoje, tada tas pakuočių teikėjas laikomas fiziniu gamintoju šio straipsnio tikslais. 16 straipsnis Pakuočių arba pakuočių medžiagų tiekėjų pareiga teikti informaciją 1. Pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjas fiziniam gamintojui viena ar daugiau lengvai suprantamų kalbų pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus tam, kad fizinis gamintojas įrodytų pakuočių ir pakuočių medžiagų atitiktį šiam reglamentui, įskaitant VII priede nurodytus ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma. 2. Kai tikslinga, į fiziniam gamintojui pagal 1 dalį teikiamą informaciją ir dokumentus įtraukiami liestis su jautriais produktais skirtoms pakuotėms taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti dokumentai ir informacija. 17 straipsnis Įgaliotojo atstovo pareigos 1. Fizinis gamintojas gali raštišku įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą. Įgaliotojo atstovo įgaliojimai neapima 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos parengti VII priede nurodytus ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus. 2. Įgaliotasis atstovas atlieka užduotis, nurodytas fizinio gamintojo jam suteiktuose įgaliojimuose. Tais įgaliojimais įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šias užduotis: a) 5 metus po vienkartinių pakuočių pateikimo rinkai ir 10 metų po daugkartinių pakuočių pateikimo rinkai saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, kad jie būtų prieinami nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms; b) nacionalinių institucijų prašymu su jomis bendradarbiauti dėl visų priemonių, kurių imamasi dėl pakuočių, patenkančių į to įgaliotojo atstovo įgaliojimų aprėptį, neatitikties reikalavimams; c) gavus pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, tai institucijai viena ar daugiau lengvai suprantamų kalbų pateikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai reikalavimams įrodyti; d) gavus kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, per 10 dienų nuo tokio prašymo gavimo užtikrinti prieigą prie atitinkamų dokumentų; e) nutraukti įgaliojimus, jei fizinis gamintojas veikia priešingai savo pareigoms pagal šį reglamentą. 18 straipsnis Importuotojų pareigos 1. Importuotojai pateikia rinkai tik 5–12 straipsnių reikalavimus atitinkančias pakuotes. 2. Prieš pateikdami pakuotes rinkai importuotojai užtikrina, kad: a) būtų atlikta atitinkama 38 straipsnyje nurodyta atitikties vertinimo procedūra ir fizinis gamintojas būtų parengęs VII priede nurodytus ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus; b) pakuotės būtų paženklintos pagal 12 straipsnį; c) kartu su pakuotėmis būtų pateikti reikalaujami dokumentai; d) fizinis gamintojas būtų įvykdęs 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotės neatitinka taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, jis nepateikia pakuočių rinkai tol, kol neužtikrinama jų atitiktis reikalavimams. 3. Importuotojai ant pakuočių nurodo savo pavadinimą ir savo registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikalaujama informacija pateikiama per duomenų saitą arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Kontaktiniai duomenys turi būti aiškūs, suprantami ir įskaitomi. 4. Importuotojai užtikrina, kad pagal 3 dalį teikiama informacija būtų aiški, suprantama ir įskaitoma, ja nebūtų pakeičiama ar paslepiama informacija, reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl supakuotų produktų ženklinimo, ir ji negalėtų būti supainiota su ta informacija. 5. Importuotojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už pakuotes, jų laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jų atitikčiai taikytiniems 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. 6. Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad tos pakuotės, kurias jie pateikė rinkai, neatitinka taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tų pakuočių atitiktį reikalavimams arba, kai tinkama, jas pašalintų iš rinkos ar atšauktų. 7. Importuotojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė pakuotes, rinkos priežiūros institucijas apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie visas taisomąsias priemones, kurių imtasi. 8. Importuotojai 5 metus po vienkartinių pakuočių pateikimo rinkai ir 10 metų po daugkartinių pakuočių pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad ji būtų prieinama rinkos priežiūros institucijoms, ir užtikrina, kad toms institucijoms jų prašymu būtų galima suteikti prieigą prie VII priede nurodytų ir pagal 5–11 straipsnius reikalaujamų techninių dokumentų. 9. Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą importuotojai tai institucijai viena ar daugiau lengvai suprantamų kalbų pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai taikytiniems 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodyti, įskaitant techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, paprašius, popierine forma. Prieiga prie atitinkamų dokumentų užtikrinama per 10 dienų nuo tada, kai gaunamas nacionalinės institucijos prašymas. 10. Importuotojai su kompetentinga nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus. 19 straipsnis Platintojų pareigos 1. Tiekdami pakuotes rinkai platintojai veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų. 2. Prieš tiekdami pakuotes rinkai platintojai įsitikina, kad: a) gamintojas, kuriam dėl tų pakuočių tenka didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, būtų registruotas 44 straipsnyje nurodytame gamintojų registre; b) pakuotės būtų paženklintos pagal 12 straipsnį; c) fizinis gamintojas ir importuotojas būtų įvykdę atitinkamai 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 18 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Kai platintojas, prieš tiekdamas pakuotes rinkai, mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotės neatitinka 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba kad fizinis gamintojas ar importuotojas nesilaiko tų taikytinų reikalavimų, jis netiekia pakuočių rinkai tol, kol neužtikrinama jų atitiktis reikalavimams arba kol fizinis gamintojas neįvykdo reikalavimų. Platintojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už pakuotas, jų laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jų atitikčiai 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. 4. Gamintojo atskleistos informacijos platintojas nenaudoja jokiam kitam tikslui, kaip tik patikrinti, ar laikomasi taikytinų reikalavimų. Platintojams draudžiama netinkamai naudoti tokią informaciją komerciniais tikslais. 5. Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad pakuotės, kurias jie tiekė rinkai su supakuotu produktu, neatitinka taikytinų 5–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių, būtinų tam, kad būtų užtikrinta tų pakuočių atitiktis reikalavimams arba, kai tinkama, jos būtų pašalintos iš rinkos ar atšauktos. Platintojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė pakuotes, rinkos priežiūros institucijas apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. 6. Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą platintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia visą jiems prieinamą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuočių atitikčiai taikytiniems 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodyti. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, paprašius, popierine forma. Platintojai su nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus. 20 straipsnis Realizavimo paslaugų teikėjų pareigos 1. Gamintojai, siūlantys pakuotes Sąjungoje esantiems vartotojams, realizavimo paslaugų teikėjams pateikia 45 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją paslaugų teikėjo ir gamintojo sutarties dėl bet kurios iš Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 11 punkte nurodytų paslaugų sudarymo metu. 2. Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir paslaugų teikėjo ir gamintojo sutarties dėl bet kurios iš Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 11 punkte nurodytų paslaugų sudarymo momentu, realizavimo paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze ar valstybės narės arba Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba viešai prieinamu registracijos sąrašu pagal 44 straipsnio 13 dalį, arba prašydamas gamintojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalyje nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Pagal šį reglamentą už pateiktos informacijos tikslumą atsako gamintojai. Jei realizavimo paslaugų teikėjas gauna pakankamai informacijos arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors iš atitinkamo gamintojo gautas 1 dalyje nurodytos informacijos elementas yra netikslus, neišsamus arba neatnaujintas, tas paslaugų teikėjas nedelsdamas arba per Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytą laikotarpį paprašo, kad gamintojas tą padėtį ištaisytų. Jei gamintojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, realizavimo paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam gamintojui, kiek tai susiję su pakuočių ar supakuotų produktų siūlymu Sąjungoje esantiems vartotojams, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas. Realizavimo paslaugų teikėjas gamintojui nurodo sustabdymo priežastis. 3. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150(74) 4 straipsniui, jei realizavimo paslaugų teikėjas sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 2 dalį, atitinkamas gamintojas turi teisę užginčyti realizavimo paslaugų teikėjo sprendimą valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs realizavimo paslaugų teikėjas, teisme. 4. Realizavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų tvarkomų pakuočių sandėliavimo, tvarkymo ir pakavimo, adresavimo ar siuntimo sąlygos nepakenktų pakuotės atitikčiai 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. 21 straipsnis Atvejis, kai fizinių gamintojų pareigos taikomos importuotojams ir platintojams Importuotojas arba platintojas yra laikomas fiziniu gamintoju šio reglamento tikslais ir turi vykdyti fizinio gamintojo pareigas pagal 15 straipsnį, kai pateikia pakuotes rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia jau pateiktas rinkai pakuotes taip, kad tai galėtų paveikti atitiktį atitinkamiems šio reglamento reikalavimams. Transportavimo pakuočių, daugkartinių pakuočių, pirminės gamybos pakuočių, grupinių pakuočių, prekinių pakuočių ar teikiant paslaugas naudojamų pakuočių atveju, jei fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti pakuotę savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, yra labai maža įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB tokia redakcija, kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], ir pakuočių teikėjas yra Europos Sąjungoje, tada tas pakuočių teikėjas laikomas fiziniu gamintoju šio straipsnio tikslais. 22 straipsnis Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas 1. Ekonominės veiklos vykdytojai, gavę prašymą, pateikia rinkos priežiūros institucijoms informaciją apie: a) visų ekonominės veiklos vykdytojų, kurie jiems tiekė pakuotes, tapatybę; b) visų ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems jie tiekė pakuotes, tapatybę. 2. Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalies a punkte nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 5 metus nuo tada, kai jiems tiektos vienkartinės pakuotės, ir 10 metų nuo tada, kai jiems tiektos daugkartinės pakuotės. Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalies b punkte nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 5 metus nuo tada, kai jie tiekė vienkartines pakuotes, ir 10 metų nuo tada, kai jie tiekė daugkartines pakuotes. 23 straipsnis Pakuočių atliekų tvarkymo subjektų pareigos teikti informaciją Pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet kompetentingoms institucijoms per elektroninį registrą arba registrus pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 1 dalį pateikia XII priedo 3 lentelėje nurodytą informaciją apie pakuočių atliekas. Pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet gamintojams (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai) arba įgaliotajai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai) pateikia visą informaciją, būtiną 44 straipsnio 10 dalyje nurodytoms pareigoms teikti informaciją įvykdyti. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai valdžios institucijos yra atsakingos už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet tokioms valdžios institucijoms teiktų visą informaciją, būtiną 44 straipsnio 10 dalyje nurodytoms pareigoms teikti informaciją vykdyti, arba kitomis priemonėmis, papildančiomis elektroninį registrą ar registrus pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 1 dalį. V skyrius Kitos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nei nustatytosios VIII skyriuje 24 straipsnis Su perteklinėmis pakuotėmis susijusi pareiga 1. Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 36 mėnesiams po deleguotųjų aktų, priimtų pagal antrą pastraipą, įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, ekonominės veiklos vykdytojai, užpildantys pakuotes grupinėje pakuotėje, transportavimo pakuotėje ar e. prekybos siuntų pakuotėje, užtikrina, kad tuščios ertmės santykinė dalis neviršytų 50 %. Komisijai suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytos tuščios ertmės santykinės dalies apskaičiavimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Toje metodikoje atsižvelgiama į ypatingas pakuočių, kurios turi būti laikomos pakankamai didelėje tuščioje ertmėje, kad atitiktų taikytinus teisinius reikalavimus arba apsaugotų produktą, savybes, visų pirma dėl supakuotų netaisyklingų formų produktų, pakuočių, kuriose yra daugiau nei viena prekinė pakuotė ar produktas, pakuočių, kuriose yra skystų produktų, supakuotų produktų, kurių turinį galima lengvai pažeisti, supakuotų produktų, kuriuos dėl nedidelių matmenų gali pažeisti didesni produktai, taip pat dėl minimalaus ploto ant transportavimo pakuotės, kad būtų galima pritvirtinti siuntos etiketes. 2. Tokio apskaičiavimo tikslais: a) tuščia ertmė reiškia grupinės pakuotės, transportavimo pakuotės ar e. prekybos siuntų pakuotės bendro tūrio ir joje esančios prekinės pakuotės tūrio skirtumą; b) tuščios ertmės santykinė dalis reiškia tuščios ertmės, kaip apibrėžta šios dalies a punkte, ir bendro grupinės pakuotės, transportavimo pakuotės ar e. prekybos siuntų pakuotės tūrio santykį. Tuščia ertme laikoma ertmė, užpildoma tokiomis užpildo medžiagomis kaip popieriaus atraižos, oro pagalvėlės, burbulinė plėvelė, kempinėlių užpildai, putų užpildai, medienos vilna, polistirenas ar putplasčio granulės. 3. Ne vėliau kaip... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ekonominės veiklos vykdytojas, kuris užpildo prekinę pakuotę, užtikrina, kad tuščia ertmė būtų sumažinta iki minimumo, būtino pakuotės funkcijai, įskaitant produkto apsaugą, užtikrinti. Prekinės pakuotės atveju tuščios ertmės santykinė dalis reiškia pakuotės bendro vidinio tūrio ir supakuoto produkto kiekio (tūrio) skirtumą. Vertinant atitiktį šios dalies reikalavimams, tuščia ertmė, kuri užpildoma popieriaus atraižomis, oro pagalvėlėmis, burbuline plėvele, kempinėlių užpildais, putų užpildais, medienos vilna, polistirenu, putplasčio granulėmis ar kitomis užpildo medžiagomis, laikoma tuščia ertme. Produktų, kurie transportavimo metu nusėda arba kurių atveju viršutinė erdvė reikalinga maisto produktui apsaugoti, prekinių pakuočių arba kitų šias savybes turinčių pakuočių atitiktis šiai daliai vertinama kaip pripildymo lygis pripildymo momentu. Oras tarp supakuoto maisto produkto ar jo viduje arba apsauginės dujos nelaikomos tuščia ertme. 4. 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma ekonominės veiklos vykdytojams, kurie prekines pakuotes naudoja kaip e. prekybos siuntų pakuotes arba kurie naudoja daugkartines pakuotes pagal pakartotinio naudojimo sistemą. Nepaisant to, jie užtikrina, kad tokia prekinė pakuotė atitiktų 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Ne vėliau kaip … [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalyje nurodytą tuščios ertmės santykinę dalį bei 4 dalyje nurodytas išimtis ir įvertina galimybę nustatyti tuščios ertmės santykines dalis prekinėms pakuotėms, visų pirma žaislams, kosmetikai, rinkiniams „pasidaryk pats“ ir elektroniniams produktams. 25 straipsnis Tam tikrų formų pakuočių naudojimo apribojimai 1. Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai nepateikia rinkai V priede nurodytų formų ir paskirčių pakuočių. 2. Valstybės narės gali toliau taikyti anksčiau nei 2025 m. sausio 1 d. priimtus V priede išvardytų formų ir paskirčių pakuočių, pagamintų iš medžiagų, neįtrauktų į V priedą, pateikimo rinkai apribojimus. 3. 1 dalyje išdėstyta nuostata nedaro poveikio 9 straipsnio 2 dalies b punktui. ▌ 4. Valstybės narės gali atleisti labai mažas įmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB tokia redakcija, kokia viešai paskelbta … [šio reglamento įsigaliojimo data], nuo reikalavimo laikytis V priedo 3 punkto, ▌ jeigu buvo įrodyta, kad techniškai neįmanoma nenaudoti pakuočių ar naudotis infrastruktūra, reikalinga pakartotinio naudojimo sistemos veikimui užtikrinti. 5. Ne vėliau kaip... [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina apribojimų ir nuo jų nukrypti leidžiančių nuostatų teigiamą poveikį aplinkai ir atsižvelgia į tai, ar yra alternatyvių pakavimo sprendimų, atitinkančių saugos ir higienos reikalavimus, taikomus liestis su jautriais produktais skirtoms pakuotėms. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija peržiūri šią nuostatą ir V priedą, siekdama juos suderinti su technikos ir mokslo pažanga, kad būtų sumažintas pakuočių atliekų kiekis, ir tuo remdamasi įvertina, ar tikslinga nustatyti naujus konkrečių formų pakuočių naudojimo apribojimus, ar aktualu toliau taikyti šiame straipsnyje nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 6. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Europos maisto saugos tarnyba, paskelbia gaires, kuriose išsamiau paaiškina V priedą, įskaitant į taikymo sritį patenkančių pakuočių formų pavyzdžius ir visas apribojimų išimtis, ir pateikia į V priedo 2 punktą neįtrauktų vaisių ir daržovių pavyzdinį sąrašą. 26 straipsnis Su daugkartinėmis pakuotėmis susijusios pareigos 1. Ekonominės veiklos vykdytojai, valstybės narės teritorijoje pirmą kartą rinkai tiekiantys daugkartines pakuotes, užtikrina, kad toje valstybėje narėje būtų įdiegta tokių pakuočių pakartotinio naudojimo sistema (be kita ko, būtų numatyta paskata užtikrinti surinkimą paskata), atitinkanti 27 straipsnyje ir VI priede nustatytus reikalavimus. Laikoma, kad šią dalį atitinka valstybėse narėse jau įdiegtos esamos pakartotinio naudojimo sistemos. 2. Tos sistemos atitikties tiems reikalavimams aprašas parengiamas kaip daugkartinių pakuočių techninių dokumentų, teiktinų pagal 11 straipsnio 3 dalį, dalis. Tuo tikslu fizinis gamintojas prašo sistemos dalyvių pateikti atitinkamus raštiškus patvirtinimus pagal VI priedą. 27 straipsnis Su pakartotinio naudojimo sistemomis susijusi pareiga 1. Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai dalyvauja vienoje ar daugiau pakartotinio naudojimo sistemų ir užtikrina, kad pakartotinio naudojimo sistemos, apimančios atitinkamas daugkartines pakuotes, atitiktų VI priedo A dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad, prieš vėl siūlant tokias pakuotes naudoti galutiniams naudotojams, jos būtų atnaujintos pagal VI priedo B dalį. 3. Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai gali paskirti trečiąsias šalis, atsakingas už vieną ar daugiau bendrų pakartotinio naudojimo sistemų. Paskirtosios trečiosios šalys užtikrina, kad pakartotinio naudojimo sistemos, į kurias yra įtrauktos ir daugkartinės pakuotės, atitiktų VI priedo A dalyje nustatytus reikalavimus. Jei ekonominės veiklos vykdytojai yra paskyrę trečiąsias šalis, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, šiame straipsnyje nustatytas pareigas jų vardu vykdo tos trečiosios šalys. 4. Ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys daugkartines pakuotes uždarojo ciklo sistemose, kaip apibrėžta VI priede, privalo grąžinti pakuotes į sistemos dalyvių nustatytą (-us) ir sistemos operatoriaus patvirtintą (-us) surinkimo punktą (-us). 28 straipsnis Su pakartotiniu pripildymu susijusios pareigos 1. Jei ekonominės veiklos vykdytojai teikia galimybę pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, jie informuoja galutinius naudotojus apie šiuos dalykus: a) kokių rūšių tara gali būti naudojama pakartotinam pripildymui perkant siūlomus produktus; b) pakartotinio pripildymo higienos standartus; c) galutinio naudotojo atsakomybę už sveikatą ir saugą naudojant a punkte nurodytą tarą. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir aiškiai skelbiama atitinkamose patalpose arba kitu būdu pateikiama galutiniams naudotojams. 2. Ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys galimybę pakartotinai pripildyti tarą, užtikrina, kad pakartotinio pripildymo punktai atitiktų VI priedo C dalyje nustatytus reikalavimus ir visus kitais Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl produktų pardavimo pakartotinai pripildant tarą. 3. Ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys galimybę pripildyti tarą, užtikrina, kad tuo atveju, jei pakartotinio pripildymo punktuose galutiniams naudotojams yra siūlomos pakuotės ir tara, jos nebūtų teikiamos nemokamai, jei pakuotės neatitinka VI priede nustatytų reikalavimų arba jeigu pakuotės teikiamos pagal užstato grąžinimo sistemą. 4. Ekonominės veiklos vykdytojai gali atsisakyti pakartotinai pripildyti galutinio naudotojo pateiktą tarą, jei galutinis naudotojas nesilaiko konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo pagal 1 dalį praneštų reikalavimų, ypač jei, jų manymu, tara yra nehigieniška arba netinkama naudoti parduodamam maistui ar gėrimams. Ekonominės veiklos vykdytojai neatsako už higienos ar maisto saugos problemas, kurių gali kilti naudojant galutinio naudotojo pateiktą tarą. 5. Nuo 2030 m. sausio 1 d. galutiniai platintojai, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 400 m², stengiasi 10 % to prekybos ploto skirti maisto ir ne maisto produktų pakartotinio pripildymo punktams. 29 straipsnis Pakartotinio naudojimo ▌ tikslai 1. Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai, Sąjungos teritorijoje, be kita kito, e. prekyboje, kaip transportavimo pakuotes ar produktams transportuoti naudojamas prekines pakuotes naudojantys padėklus (angl. pallets), sulankstomas plastikines dėžes, dėžes, padėklus (angl. trays), plastikines grotelines dėžes, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklas, kibirus, statines ir kanistrus – visų dydžių ir pagamintus iš bet kokių medžiagų, bet kita ko, lanksčių formų, ar naudojantys padėklų (angl. pallets) įvyniojimo medžiagas ar tvirtinimo juostas ant jų dedamiems produktams transportavimo metu stabilizuoti ir apsaugoti, užtikrina, kad bent 40 % tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio į naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės. Nuo 2040 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi užtikrinti, kad bent 70 % tokių pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinių pakuočių formos. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys šio straipsnio 1 dalyje išvardytų rūšių transportavimo pakuotes ar prekines pakuotes, skirtas produktams transportuoti Sąjungos teritorijoje tarp skirtingų vietų, kuriose veiklos vykdytojas vykdo savo veiklą, arba tarp bet kurios vietos, kurioje veiklos vykdytojas vykdo savo veiklą ir kitos susijusios įmonės ar įmonės partnerės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361 ta redakcija kuri viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo data] priedo 3 straipsnyje, užtikrina, kad tokios pakuotės būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės. ▌ 3. Nukrypstant nuo 1 dalies, ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys 1 dalyje išvardytų rūšių transportavimo pakuotes ar transportavimui naudojamas prekines pakuotes produktams pristatyti kitam ekonominės veiklos vykdytojui toje pačioje valstybėje narėje, užtikrina, kad tokios pakuotės būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės. ▌ 4. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos pareigos netaikomos transportavimo pakuotėms ar prekinėms pakuotėms: a) naudojamoms pavojingiems kroviniams vežti, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/68/EB; b) naudojamoms didelės apimties mašinoms, įrangai ir biržos prekėms, kurių pakuotės suprojektuotos pagal užsakymą, kad atitiktų individualius užsakymą pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo reikalavimus, transportuoti; c) yra transportavimui naudojamo lankstaus formato, kurios tiesiogiai liečiasi su maistu ir pašarais, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, ir maisto sudedamųjų dalių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011(75); d) yra kartoninių dėžių formos. 5. Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai, kaip grupines pakuotes naudojantys dėžes, išskyrus kartonines dėžes, naudojamas prekinės pakuotės išorėje tam tikram skaičiui produktų sugrupuoti sudarant atsargų laikymo ar platinimo vienetą, užtikrina, kad bent 10 % tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės. Nuo 2040 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi užtikrinti kad bent 25 % tokių pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės. ▌ 6. Nuo 2030 m. sausio 1 d. galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje rinkai tiekiantis vartotojams alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus prekinėse pakuotėse, užtikrina, kad bent 10 % tų produktų būtų tiekiama į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktose daugkartinėse pakuotėse. Ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi užtikrinti, kad nuo 2040 m. sausio 1 d. bent 40 % tų produktų būtų tiekiama į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktose daugkartinėse pakuotėse. Galutinis platintojas sąžininga dalimi prisideda prie to, kad šie tikslai būtų pasiekti supakuotų produktų, pagamintų naudojant jo firminį ženklą, atveju. ▌ 7. 6 dalyje nustatyti tikslai netaikomi: a) gėrimams, kurie pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 24 straipsnį laikytini greitai gendančiais, ir pienui bei pieno produktams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje, taip pat pieno produktų analogams, kurių KN kodai yra 2202 9911 ir 2202 9915; b) vynuogių vyno produktų kategorijoms, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3–9, 11, 12, 15, 16 ir 17 punktuose; c) aromatizuotiems vyno produktams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 251/2014(76); d) į vyno produktus ir aromatizuotus vyno produktus panašiems produktams, gaunamiems iš vaisių, išskyrus vynuoges, ir daržovių, kitiems fermentuotiems gėrimas, kurių KN kodas yra 2206 00; e) alkoholiniams spiritiniams gėrimams, priskiriamiems Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87(77) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 2208 pozicijai. 8. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, paskelbia gaires, kuriose išsamiau paaiškinami produktai, kuriems taikomos 6 ir 7 dalys. ▌ 9. 6 dalyje nurodyti galutiniai platintojai nemokamai priima visas daugkartines tos pačios rūšies, formos ir dydžio pakuotes, kaip ir jų rinkai tiekiamos pakuotės, pagal tą konkrečią pakartotinio naudojimo sistemą pardavimo vietoje, užtikrindami jų atgavimą ir grąžinimą visoje platinimo grandinėje. Galutiniams naudotojams sudaroma galimybė grąžinti pakuotę toje vietoje, kurioje tokia pakuotė faktiškai perduodama, arba netoliese. Galutinis platintojas grąžina visus susijusius užstatus arba imasi priemonių pranešti apie pakuotės grąžinimą pagal konkrečios pakartotinio naudojimo sistemos valdymo taisykles, kas gali reikšti susijusių užstatų grąžinimą. 10. Galutiniai platintojai atleidžiami nuo pareigos pasiekti 6 dalyje nustatytus tikslus, jei per kalendorinius metus jų prekybos plotas neviršija 100 m2. Laikantis specialių galutinio platinimo ir kai kurių gamybos sektorių sąlygų, net ir nacionaliniu lygmeniu, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiama prekybos ploto slenkstinė riba. ▌ 11. Valstybės narės gali atleisti galutinius platintojus nuo pareigos pasiekti 6 dalyje nustatytus tikslus, jeigu jų prekybos plotas yra saloje, kurioje gyvena mažiau kaip 2 000 gyventojų, arba savivaldybėje, kurioje gyventojų tankis yra mažiau kaip 54 asmenys / km2. Tačiau 6 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visiems gyventojų centrams / vietovėms, kuriuose gyvena daugiau kaip 5 000 gyventojų. Be to, jei tas galutinis platintojas parduoda 6 dalyje nurodytus produktus daugkartinio naudojimo pakuotėse, jis turi pasirūpinti, kad tokias pakuotes būtų galima grąžinti pagal 9 dalį. Tokiu atveju, jei galutinis platintojas turi daugiau nei vieną prekybos plotą ir tik vienas arba keli iš tų plotų yra tokioje saloje, atitinkami gėrimai ir produktai, tiekiami rinkai valstybės narės teritorijoje tuose prekybos plotuose, nėra įskaičiuojami nustatant, ar pasiekti 6 dalyje nurodyti tikslai. 12. Valstybės narės gali leisti, kad galutiniai platintojai sudarytų grupes, kad įvykdytų savo pareigas pagal 6 dalį. Šios grupės turi neviršyti 40 % atitinkamos kategorijos gėrimų rinkos dalies ir jas turi sudaryti ne daugiau kaip 5 galutiniai platintojai. Šios grupės gali apimti tik tų kategorijų gėrimus, kuriuos valstybės narės teritorijoje rinkai tiekia visi grupės nariai. Reikalavimas dėl ne didesnio nei penkių galutinių platintojų skaičiaus netaikomas, jei jie veikia naudodami tą patį firminį ženklą. Jei valstybės narės suteikia galimybę pagal šią dalį, valstybės narės institucijai grupės teikiama informacija turi apimti bent: a) į grupę įtrauktus ekonominės veiklos vykdytojus; ir b) ekonominės veiklos vykdytoją, paskirtą grupės vadovu, kuris bus kontaktinis asmuo. Atitinkamai valstybės narės gali nustatyti papildomus informacijos teikimo reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti pareigų vykdymą pagal 6 dalį kartu su šia dalimi. Ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad jų susitarimai atitiktų SESV 101 ir 102 straipsnius. Nedarant poveikio bendram Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui tokioms grupėms, visi grupės nariai visų pirma užtikrina, kad pagal jų susitarimą dėl grupės negalėtų būti nei dalijamasi duomenimis, nei keičiamasi informacija, išskyrus 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, taip pat kiek tai susiję su būsimais pardavimo duomenimis. Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti ir patikslinti išsamias sąlygas ir informacijos teikimo reikalavimus, kurie turi būti taikomi šiems susitarimams dėl grupių, atsižvelgiant į pakuočių, kurias kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas pateikia rinkai kiekvienais kalendoriniais metais, rūšį bei kiekį ir į vietą, kurioje yra ekonominės veiklos vykdytojai. 13. Ekonominės veiklos vykdytojai atleidžiami nuo pareigos pasiekti šiame straipsnyje nustatytus tikslus, jeigu jie per kalendorinius metus: a) tam tikros valstybės narės teritorijoje rinkai patiekė ne daugiau kaip 1 000 kg pakuočių ir b) atitiko labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendacijoje 2003/361 tokia redakcija, kokia viešai paskelbta ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], nustatytas taisykles. Laikantis specialių galutinio platinimo ir kai kurių gamybos sektorių sąlygų, net ir nacionaliniu lygmeniu, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamos a punkte nurodytos slenkstinės ribos. 14. Valstybės narės gali ekonominės veiklos vykdytojus 5 metams atleisti nuo šiame straipsnyje nustatytų pareigų šiomis sąlygomis: a) nuo pareigų atleidžiama valstybė narė 5 procentiniais punktais viršija pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo tikslus pagal medžiagas, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m., ir remiantis Komisijos paskelbta ataskaita yra tikėtina, kad likus trejiems metams iki tos datos ji 2030 m. tikslą viršys 5 procentiniais punktais; b) nuo pareigų atleidžiama valstybė narė sėkmingai siekia šio reglamento 43 straipsnyje nustatytų atitinkamų atliekų prevencijos tikslų ir gali įrodyti, kad iki 2028 m. pasieks bent 3 % atliekų prevencijos tikslą, palyginti su 2018 m. atskaitos lygiu; c) ekonominės veiklos vykdytojai yra priėmę įmonių atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo planus, kuriais padedama siekti atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo tikslų, nustatytų atitinkamai 43 ir 52 straipsniuose. Jei tenkinamos sąlygos, valstybė narė 5 metų laikotarpį gali pratęsti. ▌ 15. 51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti tikslus, viršijančius šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytus minimaliuosius tikslus, jei tie didesni tikslai yra būtini tam, kad valstybė narė pasiektų vieną ar daugiau 43 straipsnyje nustatytų tikslų. 16. 51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti tikslus, susijusius su gėrimais, tiekiamais prekinėse pakuotėse, kurioms netaikoma šio straipsnio 6 dalis, jei tie papildomi tikslai yra būtini tam, kad valstybė narė pasiektų vieną ar daugiau 43 straipsnyje nustatytų tikslų. 17. Šiame straipsnyje nustatyti tikslai apskaičiuojami vienų kalendorinių metų laikotarpiui. 18. Siekiant atsižvelgti į naujausius mokslinius ir ekonominius duomenis ir pažangą, Komisijai pagal 64 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas tam, kad būtų nustatytos: a) ekonominės veiklos vykdytojams taikomos išimtys, papildančios šiame straipsnyje išvardytas išimtis, dėl ypatingų ekonominių suvaržymų, su kuriais susiduriama konkrečiame sektoriuje, susijusių su šiame straipsnyje nustatytų tikslų laikymusi; b) išimtys, susijusios su konkrečių formų pakuotėmis, kurioms taikomi šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatyti tikslai, kai pasiekti tuos tikslus trukdo su higiena ir maisto sauga susijusios priežastys; c) išimtys, susijusios su konkrečių formų pakuotėmis, kurioms taikomi šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatyti tikslai, kai pasiekti tuos tikslus trukdo su aplinkos apsauga susijusios problemos. 19. Ne vėliau kaip 2034 m. sausio 1 d., atsižvelgdama į naujausius technologinius laimėjimus ir ekonominės veiklos vykdytojų bei valstybių narių įgytą praktinę patirtį, Komisija pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiamas šiame straipsnyje nustatytų 2030 m. tikslų įgyvendinimas ir įvertinama, kokiu mastu šie tikslai padeda priimti veiksmingus ir lengvai įgyvendinamus tvarias pakuotes skatinančius sprendimus, ar įmanoma pasiekti 2040 metams nustatytus tikslus, remiantis patirtimi siekiant 2030 m. tikslų ir kintančiomis aplinkybėmis, ar svarbu toliau taikyti šiame straipsnyje nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, vienkartinių ir daugkartinių pakuočių gyvavimo ciklo vertinimą, taip pat ar būtina ar tikslinga nustatyti naujus kitų kategorijų pakuočių pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus. Į Komisijos vertinimą įtraukiamas poveikio užimtumui vertinimas. Su šia ataskaita, kai tikslinga, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis straipsnis, visų pirma 2040 m. tikslai. Ne vėliau kaip 2032 m. gruodžio mėn. valstybės narės Komisijai pateikia poveikio užimtumui vertinimo duomenis, susijusius su pakartotinio naudojimo tikslų įgyvendinimu jų nacionalinėse teritorijose. Prieš pateikdamos poveikio užimtumui vertinimus Komisijai, valstybės narės informuoja nacionalinius socialinius partnerius, atstovaujančius darbuotojams ir darbdaviams sektoriuose, kuriems taikomi pakartotinio pakuočių naudojimo tikslai, ir su jais konsultuojasi. 30 straipsnis Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama pakartotinio naudojimo tikslų ▌ siekimo pažanga 1. Siekdamas įrodyti, kad pasiekė 29 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus tikslus, tokias pakuotes naudojantis ekonominės veiklos vykdytojas apskaičiuoja: a) per kalendorinius metus visų savo panaudotų 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų formų pakuočių, kurios yra į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės, ekvivalentinių vienetų skaičių; b) per kalendorinius metus visų savo panaudotų 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų formų pakuočių, kurios nėra a punkte nurodytos pakuotės, ekvivalentinių vienetų skaičių. 2. Norėdamas įrodyti, kad pasiekė 26 straipsnio 6 dalyje ir 33 straipsnyje nustatytus tikslus, galutinis platintojas, tiekdamas rinkai tokius produktus valstybės narės teritorijoje, dėl kiekvieno tikslo atskirai apskaičiuoja: a) bendrą gėrimų prekinių vienetų, ▌ supakuotų į daugkartines pakuotes, įtrauktas į pakartotinio naudojimo sistemą, kurie per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiekti rinkai, skaičių arba bendrą tūrį; ▌ b) bendrą gėrimų prekinių vienetų, ▌ per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiektų rinkai kitais nei a punkte nurodytais būdais, skaičių arba bendrą tūrį. 3. Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios 29 straipsnyje nustatytų tikslų siekimo pažangos apskaičiavimo taisyklės ir metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 4. Pareiga įrodyti, kad pasiekti 29 straipsnyje nustatyti tikslai, taikoma nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 18 mėnesių po 3 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. 31 straipsnis Ataskaitos kompetentingoms institucijoms dėl pakartotinio naudojimo ▌ tikslų 1. 29 straipsnio 1–8 dalyse nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai šio reglamento 40 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus pateikia ataskaitą ir joje nurodo duomenis apie 29 straipsnyje nustatytų tikslų pasiekimą. 2. 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama per šešis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. 3. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, prasidedantys 2030 m. sausio 1 d. 4. Kompetentingos institucijos sukuria elektronines sistemas, per kurias joms pateikiami duomenys, ir nustato naudotinus formatus. 5. Kompetentingos institucijos gali prašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos tam, kad būtų galima įsitikinti pateikiamų duomenų patikimumu. 6. Valstybės narės 1 dalyje nurodytų ataskaitų rezultatus skelbia viešai. 7. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įsteigia Europos pakartotinio naudojimo stebėsenos centrą. Stebėsenos centras yra atsakingas už šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėseną, duomenų apie pakartotinio naudojimo praktiką rinkimą ir pagalbą plėtojant geriausią praktiką pakartotinio naudojimo srityje. 32 straipsnis Pakartotinio pripildymo pareiga, taikoma išsineštinio maisto ir gėrimų sektoriuje 1. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]: a) HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje pakuotėse išsinešti rinkai tiekiantis šaltus ar karštus gėrimus, kurie pilami į tarą pardavimo vietoje ir yra skirti išsinešti, sukuria sistemą, kad vartotojai galėtų atsinešti pripildymui savo tarą; b) HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje pakuotėse išsinešti rinkai tiekiantis gatavą maistą, skirtą suvartoti iškart, nereikalaujantį jokio tolesnio paruošimo ir paprastai suvartojamą iš to paties indo, sukuria sistemą, kad vartotojai galėtų atsinešti pripildymui savo tarą. 2. Galutiniai platintojai, nurodyti 1 dalyje, prekes, talpinamas į vartotojo atsineštą tarą, siūlo už ne didesnę kainą ir ne mažiau palankiomis sąlygomis, nei prekinį vienetą, sudarytą iš tų pačių prekių ir vienkartinės pakuotės. Galutiniai platintojai prekybos vietoje aiškiai matomomis ir įskaitomomis informacinėmis lentomis ar ženklais galutinius vartotojus informuoja apie galimybę gauti prekes vartotojo pateikiamoje pakartotinai pripildomoje taroje. 33 straipsnis Pakartotinio naudojimo siūlymas išsineštinio maisto ir gėrimų sektoriuje 1. Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje pakuotėse išsinešti rinkai tiekiantis šaltus ar karštus gėrimus arba gatavą maistą, skirtą suvartoti iškart ir nereikalaujantį jokio tolesnio paruošimo, kurie talpinami į tarą pardavimo vietoje ir yra skirti išsinešti, suteikia vartotojams galimybę naudoti į pakartotinio naudojimo sistemą trauktas pakuotes. 2. Galutiniai platintojai prekybos vietoje aiškiai matomomis ir įskaitomomis informacinėmis lentomis ar ženklais galutinius vartotojus informuoja apie galimybę gauti prekes daugkartinėje pakuotėje. 3. Galutiniai platintojai prekes, talpinamas į daugkartines pakuotes, siūlo už ne didesnę kainą ir ne mažiau palankiomis sąlygomis, nei prekinį vienetą, sudarytą iš tų pačių prekių ir vienkartinės pakuotės. 4. Galutiniams platintojams šis straipsnis netaikomas, jei jie atitinka Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB nustatytą labai mažos įmonės apibrėžtį. 5. Nuo 2030 m. ekonominės veiklos vykdytojai stengiasi 10 % produktų siūlyti daugkartinėse pakuotėse. 6. 51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti tikslus, viršijančius šio straipsnio 5 dalyje nustatytus minimaliuosius tikslus, jei tie didesni tikslai yra būtini tam, kad valstybė narė pasiektų vieną ar daugiau 43 straipsnyje nustatytų tikslų. V skyrius Plastikiniai pirkinių maišeliai 34 straipsnis Plastikiniai pirkinių maišeliai 1. Valstybės narės imasi priemonių, kad jų teritorijoje būtų tvariai sumažintas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas. Laikoma, kad tvaraus sumažinimo tikslas pasiektas, jeigu ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. vienam asmeniui tenkantis metinis lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas yra ne didesnis kaip 40 maišelių arba lygiavertis svoriu išreikštas tikslinis kiekis. 2. Priemonėmis, kurių valstybės narės imasi, kad pasiektų 1 dalyje nustatytą tikslą, atsižvelgiama į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai juos gaminant, perdirbant ar šalinant ir nuo jų kompostavimo savybių, patvarumo ar numatytos specialios paskirties. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, tokios priemonės gali apimti prekybos apribojimus, jeigu jie yra proporcingi ir nediskriminaciniai. 3. Vykdydamos pareigas pagal SESV, valstybės narės gali imtis ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių, bet ir, pavyzdžiui, taikyti ekonomines priemones ir nustatyti nacionalinius mažinimo tikslus, kiek tai susiję su visų rūšių plastikiniais pirkinių maišeliais, nepriklausomai nuo jų sienelės storio. 4. Vykdydamos 1 dalyje nustatytas pareigas valstybės narės gali daryti išimtį labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurie reikalingi higienos tikslais arba pateikiami kaip prekinė pakuotė nefasuotiems maisto produktams supakuoti, kad būtų išvengta maisto švaistymo. 5. Ne vėliau kaip... [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija parengia ataskaitą dėl pakuočių medžiagų, kurios nėra nurodytos 1 ir 2 dalyse ir kurios gali turėti didesnį neigiamą poveikį aplinkai, ir, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatomi mažinimo tikslai ir priemonės šiems tikslams pasiekti. VII skyrius Pakuočių atitiktis reikalavimams 35 straipsnis Bandymų, matavimo ir skaičiavimo metodai Siekiant užtikrinti, kad pakuotės atitiktų šio reglamento 5–12, 24 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir patikrinti atitiktį tiems reikalavimams, bandymai, matavimai ir skaičiavimai atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, kurie yra taikomi atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus ir kurių rezultatų neapibrėžtis laikoma nedidele. 36 straipsnis Atitikties prielaida 1. 35 straipsnyje nurodyti bandymų, matavimo ar skaičiavimo metodai, atitinkantys darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomi atitinkančiais reikalavimus, kuriuos apima tame straipsnyje nustatyti atitinkami standartai arba jų dalys. 2. Kai 1 dalyje nurodytus bandymų, matavimo ar skaičiavimo metodus taiko atitikties vertinimo įstaigos, akredituotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, jie yra laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Pakuotė, atitinkanti darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma atitinkančia 5–12, 24 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ▌ kuriuos apima tie standartai ar jų dalys. 37 straipsnis Bendrosios ▌ specifikacijos 1. 2 dalyje nurodytas bendrąsias ▌ specifikacijas ar jų dalis atitinkanti pakuotė laikoma atitinkančia 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tos bendrosios ▌ specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus. 2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatyto bendrąsias ▌ specifikacijas, susijusias su 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytais reikalavimais, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos: a) nėra nuorodos į 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytus atitinkamus reikalavimus apimančius darniuosius standartus, kuri būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, ir nenumatoma, kad tokia nuoroda bus paskelbta per pagrįstą laikotarpį, arba esamas standartas neatitinka tų reikalavimų, kuriuos turėtų apimti prašymas, ir b) Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį yra paprašiusi vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti arba peržiūrėti darnųjį standartą, susijusį su 5–12 straipsniuose ir 27 straipsnyje nustatytais reikalavimais, ir yra įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų: i) to prašymo nepriėmė nė viena Europos standartizacijos organizacija, kuriai jis buvo pateiktas; ii) tą prašymą priėmė bent viena iš Europos standartizacijos organizacijų, kurioms jis buvo pateiktas, tačiau prašomi darnieji standartai: – nepriimami iki prašyme nurodyto termino; – neatitinka prašymo arba – nevisiškai atitinka reikalavimus, kuriuos turėtų apimti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Prieš rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą apie tai, kad, jos manymu, 2 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos. 4. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Kai darniojo standarto nuoroda paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija panaikina 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius 5–12 ir 27 straipsniuose ▌ nustatytus reikalavimus. 5. Tais atvejais, kai valstybė narė arba Europos Parlamentas mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 5–12 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, jie apie tai informuoja Komisiją pateikdami išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir, jei tinkama, gali iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. 38 straipsnis Atitikties vertinimo procedūra Pakuotės atitikties 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinimas atliekamas pagal VII priede nustatytą procedūrą. 39 straipsnis ES atitikties deklaracija 1. ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta atitiktis 5–12 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. 2. ES atitikties deklaracija turi atitikti VIII priede pateikiamą struktūros šabloną, apimti VII priede nustatyto modulio elementus ir turi būti nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje atitinkama pakuotė pateikiama arba tiekiama rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas. 3. Jei pakuotei ar supakuotam produktui taikomas daugiau nei vienas Sąjungos teisės aktas, kuriais reikalaujama pateikti ES atitikties deklaraciją, kai tikslinga, pagal visus tokius Sąjungos teisės aktus parengiama viena bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi atitinkami Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos. Tai gali būti dokumentų rinkinys, sudarytas iš atitinkamų atskirų ES atitikties deklaracijų. 4. Parengęs ES atitikties deklaraciją fizinis gamintojas prisiima atsakomybę už pakuotės atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams. 5. Kompetentingos institucijos per vienus metus stengiasi kontroliuoti bent dalies pateikiamų atitikties deklaracijų tikslumą, kuris vertinamas taikant rizika grindžiamą metodą, ir imasi būtinų priemonių neatitikčiai šalinti, pvz., iš rinkos šalina reikalavimus neatitinkančius produktus. VIII skyrius Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas 1 SKIRSNIS Bendrosios nuostatos 40 straipsnis Kompetentinga institucija 1. Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų atsakingomis už šiame skyriuje ir 6 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 1–8 dalyse ir 30, 31 bei 34 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą ir jų vykdymo užtikrinimą. 2. Valstybės narės nustato išsamias tos kompetentingos institucijos ar kompetentingų institucijų organizacines ir veiklos nuostatas, įskaitant administracines ir procedūrines taisykles, kuriomis reglamentuojama: a) gamintojų registracija pagal 44 straipsnį; b) 44 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo organizavimas ir stebėsena; c) 45 straipsnyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo priežiūra; d) leidimas vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas pagal 47 straipsnį; e) informacijos prieinamumas pagal 56 straipsnį. 3. Ne vėliau kaip ... [5 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokius tų kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus. 41 straipsnis Ankstyvojo perspėjimo ataskaita 1. Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, 43 ir 52 straipsniuose nustatytų tikslų siekimo pažangos ataskaitas Komisija parengia likus ne mažiau kaip trejiems metams iki kiekvieno tuose straipsniuose nustatyto termino. 2. Į 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukiama: a) tikslų pasiekimo kiekvienoje valstybėje narėje įvertinimas; b) valstybių narių, kurioms kyla rizika nepasiekti šių tikslų iki atitinkamų terminų, sąrašas kartu su atitinkamomis rekomendacijomis toms valstybėms narėms; c) Sąjungoje taikomos geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pažangą siekiant tikslų. 42 straipsnis Atliekų tvarkymo planai ir atliekų prevencijos programos 1. Valstybės narės į atliekų tvarkymo planus, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 straipsnį, įtraukia specialų skyrių dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal šio reglamento 48, 50 ir 52 straipsnius. 2. Valstybės narės į atliekų prevencijos programas, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2008/98/EB 29 straipsnį, įtraukia specialų skyrių dėl pakuočių bei pakuočių atliekų ir šiukšlinimo prevencijos, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal šio reglamento 43 ir 51 straipsnius. 2 SKIRSNIS Atliekų prevencija 43 straipsnis Pakuočių atliekų prevencija 1. Kiekviena valstybė narė vienam gyventojui tenkantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, palyginti su 2018 m. vienam gyventojui tekusiu susidariusių pakuočių atliekų kiekiu, apie kurį pranešta Komisijai pagal Sprendimą 2005/270/EB, sumažina bent: a) ne vėliau kaip 2030 m. – 5 %; b) ne vėliau kaip 2035 m. – 10 %; c) ne vėliau kaip 2040 m. – 15 %. Kad padėtų valstybėms narėms pasiekti 1 dalyje nustatytus pakuočių atliekų prevencijos tikslus, ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina korekcinį koeficientą, kad būtų atsižvelgiama į turizmo padidėjimą arba sumažėjimą, palyginti su baziniais metais. Šis korekcinis koeficientas grindžiamas susidarančiu vienam turistui tenkančių pakuočių atliekų kiekiu ir turistų skaičiaus svyravimu, palyginti su baziniais metais, ir juo atsižvelgiama į pakuočių atliekų mažinimo turizmo sektoriuje potencialą. 2. Nedarant poveikio 1 ir 3 dalims, valstybės narės, jau nustačiusios atskiras pakuočių atliekų tvarkymo sistemas – atskirą buitinių pakuočių atliekų ir atskirą pramoninių bei komercinių pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, gali šias sistemas išlaikyti. 3. Kiekviena valstybė narė, siekdama 1 dalyje nustatytų tikslų, stengiasi sumažinti susidarančių plastiko pakuočių atliekų kiekį. 4. Valstybės narės, laikydamosi bendrų Sąjungos atliekų politikos tikslų ir siekdamos šiame straipsnyje nustatytų tikslų, įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui ir kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai. Tokios priemonės gali apimti ne tik šiame reglamente nurodytas priemones, bet ir ekonomines ir kitas priemones, kuriomis teikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, pavyzdžiui, Direktyvos 2008/98/EB IV ir IVa prieduose nurodytas priemones, arba kitokias tinkamas priemones, įskaitant paskatas pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas ir reikalavimus gamintojams ar gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms patvirtinti atliekų prevencijos planus. Jos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir parengtos taip, kad, laikantis SESV, būtų vengiama prekybos kliūčių ar konkurencijos iškraipymų. Tokios priemonės neturi paskatinti pereiti prie lengvesnių pakuočių medžiagų, kad būtų pasiektas atliekų kiekio mažinimo tikslas. 5. 4 dalies tikslais ir nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184(78) 16 straipsnio 2 daliai, valstybės narės teikia paskatas restoranams, valgykloms, barams, kavinėms ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjams, kad jie, jei įmanoma, savo klientams nemokamai arba už nedidelį mokestį siūlytų vandentiekio vandenį taroje, kurią galima pakartotinai panaudoti arba pakartotinai pripildyti. 6. 4 dalies tikslais valstybės narės, laikydamosi šiame reglamente išdėstytų nuostatų, gali nustatyti pakuočių atliekų prevencijos priemones, kuriomis viršijami 1 dalyje nustatyti minimalieji tikslai. 7. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. gali prašyti Komisijos 1 dalyje nurodytiems tikslams apskaičiuoti remtis kitais baziniais metais nei 2018 m. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 ir 6 dalims, Komisija gali leisti valstybėms narėms apskaičiuojant 1 dalyje nurodytus tikslus remtis prašomais baziniais metais su sąlyga, kad valstybė narė pateikia pagrįstus įrodymus, kad: a) per metus, kurie turi būti naudojami apskaičiuojant 1 dalyje nurodytus tikslus, pakuočių atliekų kiekis reikšmingai padidėjo; b) toks padidėjimas yra susijęs tik su ataskaitų teikimo procedūrų pakeitimais; c) padidėjimas nėra susijęs su padidėjusiu suvartojimu ir d) užtikrintas geresnis valstybių narių duomenų palyginamumas. 8. Ne vėliau kaip... [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalyje nustatytus tikslus ir įvertina poreikį įtraukti konkrečius tikslus dėl tam tikrų pakuočių medžiagų. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei mano, kad tai tikslinga, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. ▌ 3 SKIRSNIS Gamintojų registras ir didesnė gamintojo atsakomybė 44 straipsnis Gamintojų registras 1. Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 44 straipsnio 14 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos valstybės narės sukuria registrą, skirtą stebėti, kaip pakuočių gamintojai laikosi šio skyriaus reikalavimų. Tame registre pateikiamos nuorodos į kitų gamintojų nacionalinių registrų interneto svetaines, kad visose valstybėse narėse būtų lengviau registruoti gamintojus ar įgaliotuosius atstovus didesnės gamintojo atsakomybės klausimams. 2. Gamintojai privalo registruotis 1 dalyje nurodytame registre. Jie tuo tikslu pateikia registracijos paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie pirmą kartą valstybės narės rinkai tiekia pakuotes ar supakuotus produktus. Jei gamintojas yra įgaliojęs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje, ta organizacija vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, nebent atitinkama valstybė narė, kurioje sukurtas registras, būtų nurodžiusi kitaip. 3. Valstybės narės gali nustatyti, kad šiame straipsnyje nustatytas pareigas pagal rašytinį įgaliojimą gamintojų vardu gali vykdyti įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams. 4. Gamintojai netiekia pakuočių valstybės narės rinkai, jeigu jie arba, kai taikytina, pagal 45 straipsnį jų įgaliotieji atstovai didesnės gamintojo atsakomybės klausimams nėra registruoti toje valstybėje narėje. 5. Į registracijos paraišką įtraukiama informacija, teiktina pagal IX priedo A dalį. Valstybės narės gali prašyti papildomos informacijos ar dokumentų, jei tokia informacija arba dokumentai reikalingi siekiant stebėti ir užtikrinti šio reglamento ir valstybių narių priimtų taisyklių pagal 40 straipsnio 2 dalį laikymąsi. 6. Jeigu įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams atstovauja daugiau nei vienam gamintojui, jis kartu su informacija, teiktina pagal 5 dalį, atskirai pateikia kiekvieno iš atstovaujamų gamintojų pavadinimą ir kontaktinius duomenis. 7. Gamintojas arba, kai taikytina, jo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje pagal šio straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip birželio 1 d. ataskaitose už kiekvienus visus praėjusius kalendorinius metus už registrą atsakingai kompetentingai institucijai pateikia IX priedo B dalyje nurodytą informaciją. Valstybės narės gali reikalauti, kad ataskaitas audituotų ir patvirtintų nepriklausomi auditoriai, prižiūrint 40 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, remiantis nacionaliniais standartais, jei tokių esama. 8. Gamintojai, per vienus kalendorinius metus pirmą kartą valstybės narės rinkai patiekę mažesnį nei 10 tonų pakuočių arba supakuotų produktų kiekį arba, kai taikytina, gamintojo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje pagal šio straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip birželio 1 d. ataskaitose už kiekvienus visus praėjusius kalendorinius metus už registrą atsakingai kompetentingai institucijai pateikia IX priedo C dalyje nurodytą informaciją. Valstybės narės gali nustatyti, kad gamintojams ir, kai taikytina, gamintojo įgaliotiesiems atstovams arba gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai leidžiama ataskaitą remiantis pirmesne pastraipa už konkrečius kalendorinius metus pateikti tik tuo atveju, jei jie rinkai pateikia pakuočių kiekį, kurio maksimali slenkstinė riba yra mažesnė nei 10 tonų per vienus kalendorinius metus, su sąlyga, kad priešingu atveju atitinkama valstybė narė neturės pakankamai tikslių duomenų tam, kad: a) tais kalendoriniais metais galėtų įvykdyti 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ataskaitų teikimo pareigas ir b) galėtų užtikrinti, kad 57 straipsnyje nurodyta duomenų bazė būtų išsami ir teiktų duomenis pagal 56 straipsnio 2 dalies a punktą. 9. Kai to reikia dėl su biudžetu susijusių priežasčių, atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad IX priedo B ir C dalyse nurodytą informaciją kompetentingai institucijai, atsakingai už registrą pagal šį straipsnį, gamintojas teiktų kas ketvirtį. 10. Gamintojai (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai), įgaliotosios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos (kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai) arba pakartotinio naudojimo sistemos operatoriai (kai pakartotinio naudojimo sistemos vykdo didesnės gamintojo atsakomybės pareigas) kasmet ataskaitose už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus kompetentingai institucijai pateikia IX priedo D dalyje nurodytą informaciją. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos, tokios institucijos pateiktų IX priedo D dalyje nurodytą informaciją. 11. Už registrą atsakinga kompetentinga institucija: a) gauna 2 dalyje nurodytas gamintojų registracijos paraiškas per elektroninę duomenų tvarkymo sistemą, kurios duomenys skelbiami kompetentingos institucijos interneto svetainėje; b) per ne ilgesnį kaip dvylikos savaičių laikotarpį nuo tada, kai pateikiama visa 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija, patvirtina registraciją ir suteikia registracijos numerį; c) gali nustatyti su registracijos reikalavimais ir procesu susijusią tvarką nenustatydama daugiau esminių reikalavimų, nei nustatyta 5 ir 6 dalyse; d) gali iš gamintojų imti išlaidomis pagrįstą ir proporcingą mokestį už 2 dalyje nurodytų paraiškų nagrinėjimą; e) gauna 7 ir 8 dalyse nurodytas ataskaitas ir stebi jų teikimą. 12. Gamintojas arba, kai taikytina, jo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdami kompetentingai institucijai praneša apie bet kokius registruojantis pateiktos informacijos pakeitimus ir apie bet kokį registruojantis nurodytų pakuočių ar supakuotų produktų tiekimo valstybės narės rinkai pirmą kartą nutraukimą visam laikui. Gamintojas pašalinamas iš registro praėjus trejiems metams po kalendorinių metų, kuriais baigiasi gamintojo registracija, pabaigos, jei jis daugiau nebėra gamintojas. 13. Valstybės narės užtikrina, kad registruotų gamintojų sąrašas būtų prieinamas lengvai, viešai ir nemokamai. Tačiau neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės turi būti išlaikomas. Registruotų gamintojų sąrašas turi būti kompiuterio skaitomas, tinkamas rūšiavimui ir paieškai internete ir turi būti laikomasi atvirųjų standartų, kad juo galėtų naudotis trečiosios šalys. 14. Komisija ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma registravimosi registre ir ataskaitų teikimo forma ir nurodomas teiktinų duomenų detalumo lygis, pakuočių rūšys ir medžiagų kategorijos, kurias turi apimti teikiamos ataskaitos. Ataskaitų teikimo forma turi būti sąveiki, grindžiama atviraisiais standartais ir kompiuterio skaitomais duomenimis, ir turi būti perduodama per sąveikų keitimosi duomenimis tinklą be susaistymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 45 straipsnis Didesnė gamintojo atsakomybė 1. ▌ Pagal sistemas, sukurtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius, ir pagal šio skirsnio nuostatas gamintojams tenka didesnė gamintojo atsakomybė už pakuotes ar supakuotus produktus, kuriuos jie pirmą kartą tiekia ▌ valstybės narės rinkai. 2. Gamintojų mokami finansiniai įnašai apima ne tik Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas išlaidas, bet ir šias išlaidas: a) pakuočių atliekoms rinkti skirtų atliekų talpyklų ženklinimo, kaip nurodyta 13 straipsnyje, išlaidas ir b) išlaidas dėl surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų atlikimo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/595(79) ir pagal įgyvendinimo aktus, kurie turi būti priimti pagal šio reglamento 56 straipsnio 7 dalies a punktą, tuo atveju, kai tais įgyvendinimo aktais numatoma pareiga atlikti tokius tyrimus. Padengtinos išlaidos nustatomos skaidriai, proporcingai, nediskriminaciniu ir efektyviu būdu. 3. Gamintojas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 15 punkto c papunktyje, raštišku įgaliojimu paskiria įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje gamintojas pirmą kartą tiekia pakuotes, išskyrus tą valstybę narę, kurioje jis yra įsisteigęs. Valstybės narės gali nustatyti, kad pirmą kartą tiekdami supakuotus produktus jų teritorijoje trečiosiose valstybėse įsisteigę gamintojai rašytiniu įgaliojimu paskirtų įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams. 4. Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai toje valstybėje narėje numatytas automatinis duomenų suderinimas su nacionaliniu registru, tai būtų taikoma a ir b punktų tikrinimui. 5. Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 1 dalies d ir e punktų tikslais interneto platformų, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolines sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 4 skirsnis, iš gamintojų, kurie Sąjungoje esantiems vartotojams siūlo pakuotes, prieš leisdami jiems naudotis savo paslaugomis turi gauti šią informaciją: a) informaciją apie 44 straipsnyje nurodytą gamintojų registraciją toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, ir gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius); b) gamintojo pasitvirtinimą, kad jis toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, siūlys tik tokias pakuotes, kurių atžvilgiu laikomasi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimų. Kai gamintojas parduoda savo produktus elektroninėje prekyvietėje, 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas gamintojų vardu rašytiniu įgaliojimu gali vykdyti interneto platformos paslaugos teikėjas. 6. Gavęs 5 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas gamintojams naudotis jo paslaugomis, interneto platformos paslaugos teikėjas deda visas pastangas, kad įvertintų, ar gauta informacija yra išsami ir patikima. 46 straipsnis Gamintojo atsakomybę perimanti organizacija 1. Gamintojai gali pavesti pagal 47 straipsnį leidimą gavusiai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai jų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas. Valstybės narės gali patvirtinti priemones, pagal kurias būtų privaloma įgalioti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją. 2. Jeigu valstybės narės teritorijoje kelios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turi leidimą gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, valstybė narė užtikrina, kad visos tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos ir gamintojai, kurie neįgaliojo gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kartu aprėptų visą tos valstybės narės teritoriją, kiek tai susiję su veikla pagal 47 straipsnio 3 dalį, 48 ir 50 straipsnius. Valstybė narė paveda kompetentingai institucijai arba paskiria nepriklausomą trečiąją šalį prižiūrėti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo pareigas vykdytų koordinuotai. 3. Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina duomenų, kuriuos jos turi, konfidencialumą, kiek tai susiję su privačia informacija arba su informacija, tiesiogiai susijusia su konkrečiais gamintojais ar jų įgaliotaisiais atstovais. 4. Kartu su informacija, nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies e punkte, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo interneto svetainėse bent kas metus ▌ skelbia informaciją apie pakuočių arba supakuotų produktų, pirmą kartą pateiktų valstybės narės rinkai, kiekį ir apie atgautų bei perdirbtų medžiagų kiekio santykį su pakuočių, dėl kurių jos vykdė gamintojo atsakomybės pareigas, kiekiu. Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos, tokios institucijos savo interneto svetainėse bent kartą per metus skelbtų informaciją apie atgautų ir perdirbtų medžiagų kiekio santykį su jų teritorijoje susidariusių pakuočių atliekų kiekiu. 5. Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina vienodas sąlygas gamintojams, nepriklausomai nuo jų kilmės ar dydžio, neužkraudamos neproporcingos naštos mažų pakuočių kiekių gamintojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones. 47 straipsnis Leidimas vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas 1. Tuo atveju, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, – gamintojas, o kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai, – įgaliotoji gamintojo atsakomybę perimanti organizacija kompetentingos institucijos prašo suteikti leidimą. 2. Valstybė narė savo priemonėmis, kuriomis nustatomos 40 straipsnyje nurodytos administracinės ir procedūrinės taisyklės, nustato šios leidimų suteikimo procedūros taikymo reikalavimus ir išsamią tvarką, kurie gali būti skirtingi, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai arba kolektyviai, taip pat nustato atitikties tikrinimo tvarką, įskaitant informaciją, kurią tuo tikslu turi teikti gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Leidimų suteikimo procedūra apima tvarkos, įdiegtos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų, tikrinimo reikalavimus ir šio tikrinimo terminus, kurie negali būti ilgesni kaip 18 savaičių nuo visų paraiškos dokumentų pateikimo. Šį tikrinimą atlieka kompetentinga institucija arba nepriklausomas ekspertas – jis parengia tikrinimo rezultatų ataskaitą. Šis nepriklausomas ekspertas turi būti nepriklausomas nuo kompetentingos institucijos ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų arba gamintojų, kuriems leista individualiai vykdyti pareigas. 3. Valstybių narių pagal 2 dalį nustatytinos priemonės apima priemones, kuriomis užtikrinama, kad: a) būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies a–d punktuose nustatytų reikalavimų; b) gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taikomos arba apmokamos priemonės būtų pakankamos, kad būtų galima grąžinti ir tvarkyti visas pakuočių atliekas pagal 48 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 50 straipsnį – o vartotojams nereikėtų už tai mokėti – tokiu dažnumu, kad tai būtų proporcinga apimamai teritorijai ir kiekiui, atsižvelgiant į pakuočių arba supakuotų produktų, kuriuos tas gamintojas arba gamintojai, kurių vardu veikia gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, kiekį ir rūšis; c) tuo tikslu būtų sudaryti reikiami susitarimai, įskaitant preliminarius susitarimus, su platintojais, valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis, jų vardu tvarkančiais atliekas; d) būtų prieinami reikiami rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo pajėgumai siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamas surinktų pakuočių atliekų paruošiamasis apdorojimas ir aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas; e) būtų laikomasi 6 dalyje nustatyto reikalavimo. 4. Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius prašyme suteikti leidimą pateiktos informacijos pakeitimus, su leidimo sąlygomis susijusius pokyčius arba veiklos nutraukimą visam laikui. Kompetentinga institucija gali nuspręsti pakeisti atitinkamą leidimą atsižvelgdama į praneštus pakeitimus. 5. Kompetentinga institucija gali nuspręsti panaikinti atitinkamą leidimą, visų pirma jei gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nebesilaiko pakuočių atliekų apdorojimo organizavimo reikalavimų arba nevykdo kitų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų pagal sistemas, nustatytas pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius bei pagal šį skirsnį, kaip antai reikalavimų teikti ataskaitas kompetentingai institucijai ar pranešti jai apie bet kokius su leidimo sąlygomis susijusius pokyčius, arba nutraukia veiklą. 6. Tuo atveju, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, – gamintojas, o kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai, – paskirta gamintojo atsakomybę perimanti organizacija pateikia tinkamą garantiją, kad bus padengtos su atliekų tvarkymo operacijomis susijusios gamintojo ar gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos išlaidos tuo atveju, jei nebūtų vykdomos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, be kita ko, veiklos nutraukimo visam laikui arba nemokumo atvejais. Valstybės narės gali nustatyti papildomų reikalavimų dėl šios garantijos. Tokia garantija gali būti teikiama iš gamintojų mokesčių finansuojamo viešojo fondo, už kurį valstybė narė yra solidariai atsakinga, forma. 4 SKIRSNIS Grąžinimo, surinkimo ir užstato grąžinimo sistemos 48 straipsnis Grąžinimo ir surinkimo sistemos 1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos sistemos ir infrastruktūra, pagal kurias būtų grąžinamos ir atskirai surenkamos visos galutinių naudotojų pakuočių atliekos siekiant užtikrinti, kad jos būtų apdorojamos laikantis Direktyvos 2008/98/EB 4, 10 ir 13 straipsnių ir kad jas būtų lengviau paruošti pakartotiniam naudojimui ir aukštos kokybės grąžinamajam perdirbimui. Pakuotės, atitinkančios į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus, nustatytus pagal minėtos direktyvos 6 straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, surenkamos grąžinamajam perdirbimui. Tokių pakuočių neturi būti leidžiama deginti ir vežti į sąvartynus, išskyrus atliekas, susidarančias vėliau apdorojant atskirai surinktas pakuočių atliekas, kurių perdirbti neįmanoma arba kurias perdirbant nebūtų užtikrinamas geriausias aplinkosauginis rezultatas. 2. Norėdamos užtikrinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta visapusiška surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūra, kuria būtų palengvinamas grąžinamasis perdirbimas ir užtikrinamas grąžinamajam perdirbimui skirtų plastiko žaliavų prieinamumas. Tokios sistemos gali suteikti prioritetinę prieigą prie grąžinamojo perdirbimo medžiagų, skirtų naudoti tais atvejais, kai atskira grąžinamojo perdirbimo medžiagos kokybė išsaugoma arba atgaunama taip, kad medžiagą būtų galima toliau perdirbti ir naudoti tokiu pačiu ir panašiu būdu, kuo mažiau prarandant kiekį, kokybę ar funkciją. 3. Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 1 dalyje nurodytos grąžinimo ir atskiro atliekų surinkimo pareigos tam tikros formos atliekų atveju, jei pakuočių ar tokių pakuočių atliekų dalių bendras surinkimas arba surinkimas kartu su kitomis atliekomis nedaro poveikio gebėjimui paruošti tokias pakuotes ar pakuočių atliekų dalis pakartotinai naudoti, perdirbti ar atlikti kitas atgavimo operacijas pagal Direktyvos 2008/98/EB 4 ir 13 straipsnius ir jei atlikus tas operacijas gautų produktų kokybė yra panaši į tą, kuri užtikrinama atliekas surenkant atskirai. 4. 1 dalyje nurodytos sistemos: a) yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai, kompetentingos valdžios institucijos ir trečiosios šalys, tvarkančios atliekas jų vardu; b) apima visą valstybės narės teritoriją ir visas pakuočių atliekas, susidarančias iš visų rūšių pakuočių ir vykdant visų rūšių veiklą, atsižvelgiant į populiacijos dydį, numatomą pakuočių atliekų kiekį ir sudėtį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams; jos apima atskirą surinkimą viešosiose erdvėse, verslo patalpose ir gyvenamosiose vietovėse ir jo pajėgumai turi būti pakankami; c) yra atviros importuojamiems produktams, taikant nediskriminacines sąlygas dėl išsamios naudojimosi šiomis sistemomis tvarkos, naudojimosi jomis mokesčių ir bet kokių kitų sąlygų, ir yra sukurtos taip, kad, laikantis SESV, būtų vengiama prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymų. 5. Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios atliekų tvarkymo sistemos dalyvautų organizuojant 1 dalyje nurodytas sistemas. 6. Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatinamas pakuočių atliekų grąžinamasis perdirbimas, atitinkantis grąžinamojo perdirbimo medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus. ▌ 7. Valstybės narės gali užtikrinti, kad pakuočių atliekos, kurios nėra surinktos atskirai, prieš šalinimo ar energijos gavybos iš atliekų operacijas būtų rūšiuojamos, kad būtų pašalinamos grąžinamajam perdirbimui pritaikytos pakuotės. 49 straipsnis Privalomas surinkimas Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės patvirtina privalomus surinkimo tikslus ir imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 52 straipsnyje išvardytų medžiagų surinkimas atitiktų 52 straipsnyje nustatytus grąžinamojo perdirbimo tikslus ir 7 straipsnyje nustatytus su privaloma grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalimi susijusius tikslus. 50 straipsnis Užstato grąžinimo sistemos 1. Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad per metus būtų atskirai surenkama bent 90 % svorio toliau nurodytų formų pakuočių, kurios atitinkamais kalendoriniais metais pirmą kartą tiekiamos rinkai toje valstybėje narėje: a) iki trijų litrų talpos vienkartinių plastikinių gėrimų butelių ir b) iki trijų litrų talpos vienkartinių metalinių gėrimų taros. Valstybės narės gali panaudoti iš rinkai pateiktų pakuočių susidariusį pakuočių atliekų kiekį a ir b punktuose nustatytiems tikslams apskaičiuoti, kaip nustatyta įgyvendinimo akte pagal 53 straipsnio 2 dalį. 2. Kad pasiektų 1 dalyje nurodytus tikslus, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytų atitinkamų formų pakuotėms būtų sukurtos užstato grąžinimo sistemos ir kad užstatas būtų imamas pardavimo vietoje. Valstybės narės gali ekonominės veiklos vykdytojus atleisti nuo užstato ėmimo tais atvejais, kai produktai vartojami HORECA sektoriaus įmonių patalpose, jeigu į užstato sistemą įtraukta pakuotė yra atidaroma, produktas suvartojamas ir tokia pakuotė tuščia grąžinama tose pačiose patalpose. Pirmos pastraipos pirmame sakinyje nustatyta pareiga netaikoma pakuotėms, skirtoms: a) vynui ir vyno produktų kategorijoms, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3, 8, 9, 11, 12, 15, 16 ir 17 punktuose, arba aromatizuotiems vyno produktams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 251/2014; b) į vyno produktus panašiems produktams ir aromatizuotiems vyno produktams, pagamintiems iš vaisių, išskyrus vynuoges, ir daržovių, bei kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių KN kodas yra 2206 00; c) alkoholiniams spiritiniams gėrimams, priskiriamiems Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 2208 pozicijai; d) pienui ir pieno produktams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje. Valstybės narės gali netaikyti reikalavimo dalyvauti užstato grąžinimo sistemose, kiek tai susiję su vienkartiniais plastikiniais gėrimų buteliais ir vienkartine metaline gėrimų tara, kurių talpa mažesnė nei 0,1 litro, kai toks dalyvavimas techniškai neįmanomas. 3. ▌ Valstybės narės gali būti atleidžiamos nuo pareigos pagal 2 dalį šiomis sąlygomis: a) kai atitinkamos formos pakuočių atskiro surinkimo lygis, kurio reikalaujama pagal 48 straipsnio 4 ir 6 dalis ir apie kurį pranešama Komisijai pagal 56 straipsnio 1 dalies c punktą, viršija 80 % (pagal svorį) tokių pakuočių, pirmą kartą pateikiamų rinkai tos valstybės narės teritorijoje 2026 kalendoriniais metais. Jei tokių duomenų Komisijai dar nepateikta, valstybė narė pateikia pagrįstą patvirtintais nacionaliniais duomenimis ir įgyvendintų priemonių apibūdinimu paremtą įrodymą, kad šioje dalyje nustatytos išimties taikymo sąlygos yra įvykdytos; b) likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, valstybė narė praneša Komisijai apie savo prašymą taikyti išimtį ir pateikia įgyvendinimo planą, kuriame išdėstyta strategija ir konkretūs veiksmai, įskaitant tvarkaraštį, kuriais užtikrinama, kad būtų pasiektas 1 dalyje nurodytas 90 % (pagal pakuočių svorį) atskiro surinkimo lygis. 4. Gavusi pagal 3 dalies b punktą pateiktą įgyvendinimo planą, Komisija per tris mėnesius gali paprašyti valstybės narės tą planą peržiūrėti, jeigu mano, kad jis neatitinka tos dalies b punkte nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė peržiūrėtą planą pateikia per 3 mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo. 5. Jei 1 dalyje nurodytas pakuočių atskiro surinkimo lygis atitinkamoje valstybėje narėje sumažėja ir nesiekia 90 % rinkai pateikiamų atitinkamos formos pakuočių svorio trejus kalendorinius metus iš eilės, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša, kad išimtis nebetaikoma. Užstato grąžinimo sistema sukuriama ne vėliau kaip antrųjų kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais Komisija atitinkamai valstybei narei pranešė, kad išimtis nebetaikoma, sausio 1 d. 6. Valstybės narės stengiasi kurti ir išlaikyti užstato grąžinimo sistemas, visų pirma skirtas vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams ir kartoninėms gėrimų pakuotėms ▌. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad vienkartinėms pakuotėms, visų pirma vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams taikomas užstato grąžinimo sistemas būtų galima taikyti ir daugkartinėms pakuotėms, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai perspektyvu. 7. Valstybė narė gali, laikydamasi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji reikalavimai, pavyzdžiui, dėl galimybės įtraukti 2 dalies a ir b punktuose išvardytas pakuotes ir kitų produktų pakuotes arba pakuotes, pagamintas iš kitų medžiagų. 8. Valstybės narės užtikrina, kad daugkartinių pakuočių, kurios yra panašios paskirties ir formos į tas, kurios numatytos 1 dalyje, grąžinimo punktai ir galimybės grąžinti būtų ne mažiau patogūs galutiniams naudotojams kaip ir vienkartinių pakuočių grąžinimas pagal užstato grąžinimo sistemą. 9. Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad X priede nurodytus minimaliuosius kriterijus atitiktų bent pagal 2 dalį po šio reglamento įsigaliojimo sukurtos užstato grąžinimo sistemos ▌. X priede išvardyti minimalieji kriterijai netaikomi iki šio reglamento įsigaliojimo sukurtoms užstato grąžinimo sistemoms, kurias taikant 1 dalyje nustatytas 90 % tikslas pasiekiamas ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad esamos užstato grąžinimo sistemos atitiktų X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, kai jos pirmą kartą peržiūrimos. Jei ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. 90 % tikslas nepasiekiamas, esamos užstato grąžinimo sistemos turi atitikti X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus ne vėliau kaip 2035 m. sausio 1 d. Ne vėliau kaip 2038 m. sausio 1 d. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įvertina šio straipsnio įgyvendinimą ir nustato, kaip kuo labiau padidinti užstato grąžinimo sistemos sąveikumą. 10. X priede išvardyti minimalieji kriterijai netaikomi atokiausiems regionams, kaip pripažinta SESV 349 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, atsižvelgiant į jų vietos ypatumus. 5 SKIRSNIS Pakartotinis naudojimas ir pakartotinis pripildymas 51 straipsnis Pakartotinis naudojimas ir pakartotinis pripildymas 1. Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų kurti pakuočių pakartotinio naudojimo sistemas, kuriose būtų numatyta pakankamai paskatų grąžinti pakuotes, ir pakartotinio pripildymo sistemas aplinkai saugiu būdu. Tos sistemos turi atitikti šio reglamento 27 bei 28 straipsniuose ir VI priede nustatytus reikalavimus ir neturi kelti pavojaus maisto higienai ar vartotojų saugai. 2. 1 dalyje nurodytos priemonės gali apimti: a) užstato grąžinimo sistemų, atitinkančių X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, taikymą daugkartinėms pakuotėms ir 50 straipsnio 1 dalyje nenurodytų formų pakuotėms; b) ekonominių paskatų, įskaitant reikalavimus galutiniams platintojams, taikymą, apmokestinant vienkartinių pakuočių naudojimą ir pardavimo vietoje informuojant vartotojus apie tokių pakuočių kainą; c) reikalavimus fiziniams gamintojams ar galutiniams platintojams daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba pripildomos pakartotinai, tiekti tam tikrą procentinę dalį produktų, kurių neapima 29 straipsnyje nustatyti tikslai, su sąlyga, kad taip nebus iškraipoma vidaus rinka ir nebus sudaroma kliūčių prekybai produktais iš kitų valstybių narių. 3. Valstybės narės užtikrina, kad didesnės gamintojo atsakomybės sistemos ir užstato grąžinimo sistemos tam tikrą minimalią savo biudžeto dalį skirtų mažinimo ir prevencijos veiksmams finansuoti.. 6 STRAIPSNIS Grąžinamojo perdirbimo tikslai ir grąžinamojo perdirbimo skatinimas 52 straipsnis Grąžinamojo perdirbimo tikslai ir grąžinamojo perdirbimo skatinimas 1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad visoje jų teritorijoje būtų pasiekti toliau nurodyti grąžinamojo perdirbimo tikslai: a) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – mažiausiai 65 % visų susidarančių pakuočių atliekų svorio; b) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – toliau nurodytos minimalios konkrečių medžiagų, esančių susidariusiose pakuočių atliekose, svorio procentinės dalys: i) 50 % plastiko; ii) 25 % medienos; iii) 70 % juodųjų metalų; iv) 50 % aliuminio; v) 70 % stiklo; vi) 75 % popieriaus ir kartono; c) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – mažiausiai 70 % visų susidarančių pakuočių atliekų svorio; d) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – toliau nurodytos minimalios konkrečių medžiagų, esančių susidariusiose pakuočių atliekose, svorio procentinės dalys: i) 55 % plastiko; ii) 30 % medienos; iii) 80 % juodųjų metalų; iv) 60 % aliuminio; v) 75 % stiklo; vi) 85 % popieriaus ir kartono. 2. Nedarant poveikio 1 dalies a ir c punktams, valstybė narė gali atidėti 1 dalies b punkto i–vi papunkčiuose ir d punkto i–vi papunkčiuose nustatytus terminus ne daugiau kaip 5 metams, jei laikomasi šių sąlygų: a) atidėjimo laikotarpiu nukrypimas nuo vieno tikslo gali būti ne didesnis kaip 15 procentinių punktų arba šis procentinis dydis padalijamas tarp dviejų tikslų; b) atidėjimo laikotarpiu nukrypus nuo tikslų, grąžinamojo perdirbimo lygis pagal vieną tikslą nesumažėja iki mažiau nei 30 %; c) atidėjimo laikotarpiu nukrypus nuo tikslų, grąžinamojo perdirbimo lygis pagal vieną tikslą, nurodytą 1 dalies b punkto v ir vi papunkčiuose, nesumažėja iki mažiau nei 60 %, o grąžinamojo perdirbimo lygis pagal vieną tikslą, nurodytą 1 dalies d punkto v ir vi papunkčiuose, nesumažėja iki mažiau nei 70 % ir d) likus ne mažiau kaip 24 mėnesiams iki atitinkamo šio straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatyto termino, valstybė narė praneša Komisijai ketinanti atidėti terminą ir pateikia Komisijai įgyvendinimo planą pagal šio reglamento XI priedą, kuris gali būti sujungtas su įgyvendinimo planu, pateikiamu pagal Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 3 dalies b punktą. 3. Gavusi pagal 2 dalies d punktą pateiktą įgyvendinimo planą, Komisija per tris mėnesius gali paprašyti valstybės narės tą planą peržiūrėti, jei mano, kad planas neatitinka XI priede nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė peržiūrėtą planą pateikia per 3 mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo. Jei Komisija mano, kad planas vis dar neatitinka XI priede nustatytų reikalavimų, o tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog valstybės narė sugebės pasiekti tikslus per papildomą valstybės narės prašomą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip per 5 metus, Komisija įgyvendinimo planą atmeta, o valstybės narė įpareigojama pasiekti tikslus per šio straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus terminus. 4. Ne vėliau kaip ... [7 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalies c ir d punktuose nustatytus tikslus siekdama juos padidinti arba nustatyti papildomus tikslus. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei mano, kad tai tikslinga, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 5. Valstybės narės, kai tinkama, skatina medžiagas, gautas iš perdirbtų pakuočių atliekų, naudoti pakuotėms ir kitiems produktams gaminti: a) sudarydamos tokioms medžiagoms palankesnes rinkos sąlygas; b) peržiūrėdamos esamas taisykles, kuriomis užkertamas kelias naudoti tokias medžiagas. 6. Valstybė narė gali, laikydamasi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji tikslai. 53 straipsnis Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo pažanga 1. Ar pasiekti 52 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai, apskaičiuojama pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles. 2. Valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus susidariusių pakuočių atliekų svorį. Valstybėje narėje susidariusių pakuočių atliekų apskaičiavimas turi būti išsamus. Susidariusių pakuočių atliekų apskaičiavimo metodika grindžiama šiais veiksniais: a) tais konkrečiais metais valstybės narės rinkai patiektos pakuotės arba b) tais pačiais metais toje valstybėje narėje susidariusių pakuočių atliekų kiekis. Skaičiavimai, grindžiami tais dviem veiksniais, nurodytais a ir b punktuose, koreguojami siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą, patikimumą ir išsamumą pagal reikalavimus ir tikrinimus, kurie turi būti nustatyti pagal 56 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytą įgyvendinimo aktą. 3. Valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus perdirbtų pakuočių atliekų svorį. Perdirbtų pakuočių atliekų svoris apskaičiuojamas kaip pakuočių, tapusių atliekomis, kurios po visų reikiamų tikrinimo, rūšiavimo ir kitų parengiamųjų operacijų, kurias atliekant pašalintos toliau neperdirbamos atliekomis laikomos medžiagos ir užtikrinta aukšta grąžinamojo perdirbimo kokybė, įtraukiamos į grąžinamojo perdirbimo operaciją, per kurią atliekomis laikomos medžiagos faktiškai perdirbamos į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, svoris. 4. Kombinuotosios pakuotės ir kitos iš daugiau kaip vienos medžiagos sudarytos pakuotės skaičiuojamos ir jų duomenys teikiami pagal pakuotės sudėtyje esančias medžiagas. Valstybės narės gali nukrypti nuo šio reikalavimo, kai tam tikra medžiaga sudaro nereikšmingą pakuotės vieneto dalį ir bet kokiu atveju ne daugiau kaip 5 % pakuotės vieneto bendros masės. ▌ 5. 3 dalies tikslais perdirbtų pakuočių atliekų svoris matuojamas tada, kai pradedama tų atliekų grąžinamojo perdirbimo operacija. Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, perdirbtų pakuočių atliekų svoris gali būti matuojamas bet kokios rūšiavimo operacijos baigimo vietoje, jeigu: a) taip gautos atliekos yra toliau perdirbamos; b) per tolesnes operacijas prieš grąžinamojo perdirbimo operaciją pašalintų toliau neperdirbamų medžiagų ar cheminių medžiagų svoris neįskaičiuojamas į atliekų, apie kurias pranešama kaip apie perdirbtas atliekas, svorį. 6. Valstybės narės sukuria veiksmingą pakuočių atliekų kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą, kad užtikrintų 2–5 dalyse nustatytų sąlygų laikymąsi. Tą sistemą gali sudaryti pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai arba techninės specifikacijos pagal išrūšiuotų atliekų kokybės reikalavimus. Ją taip pat gali sudaryti vidutiniai išrūšiuotų atliekų nuostolio lygiai atitinkamai pagal įvairias atliekų rūšis ir atliekų tvarkymo praktiką, jei patikimų duomenų neįmanoma gauti kitais būdais. Vidutiniai nuostolio lygiai apskaičiuojami pagal apskaičiavimo taisykles, nustatytas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 10 dalį priimtu deleguotuoju aktu. 7. Biologiškai skaidžių pakuočių atliekų, su kuriomis atliekama aerobinio ar anaerobinio apdorojimo operacija, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jei taip apdorojus gaunamas kompostas, degazuotasis substratas ar kitas produktas, kuriame esančių grąžinamojo perdirbimo medžiagų kiekis panašus į buvusį prieš šią operaciją ir kuris bus naudojamas kaip perdirbtas produktas, medžiaga ar cheminė medžiaga. Jei tie produktai naudojami dirbant žemę, valstybės narės gali juos įskaičiuoti kaip perdirbtus tik tuomet, jei tas naudojimas yra naudingas žemės ūkiui ar gerina ekologinę būklę. 8. Pakuočių atliekų medžiagų, kurios dėl prieš grąžinamąjį perdirbimą atliktos parengiamosios operacijos nustoja būti atliekomis, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jeigu tokios medžiagos yra skirtos toliau perdirbti į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, naudotinus pagal pirminę ar kitą paskirtį. Tačiau į perdirbtas atliekas neįskaičiuojamos tos atliekomis nebelaikomos medžiagos, kurios yra skirtos naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava arba bus deginamos, naudojamos kaip užpildas ar vežamos į sąvartynus. 9. Valstybės narės gali atsižvelgti į metalų, atskirtų sudeginus atliekas, grąžinamąjį perdirbimą proporcingai sudegintų pakuočių atliekų daliai, jei tie perdirbti metalai atitinka tam tikrus Sprendime (ES) 2019/1004 nustatytus kokybės kriterijus. 10. Pakuočių atliekas, siunčiamas į kitą valstybę narę tam, kad toje valstybėje narėje būtų atliekamas jų grąžinamasis perdirbimas, gali į perdirbtas atliekas įskaičiuoti tik ta valstybė narė, kurioje tos pakuočių atliekos surinktos. 11. Iš Sąjungos eksportuotas pakuočių atliekas į perdirbtas atliekas valstybė narė, kurioje jos surinktos, įskaičiuoja tik jeigu laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas pateikia dokumentais pagrįstus įrodymus, kad atliekų vežimas atitinka to reglamento reikalavimus, įskaitant tai, kad pakuočių atliekos už Sąjungos ribų apdorotos tokiomis sąlygomis, kurios ▌ yra lygiavertės atitinkamais Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktais nustatytiems reikalavimams. 54 straipsnis Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo įtraukus pakartotinį naudojimą pažanga 1. Valstybė narė gali nuspręsti tam tikrais metais pasiekti pakoreguoto dydžio tikslus, nurodytus 52 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdama į daugkartinių prekinių pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai ir pakartotinai panaudotų pagal pakuočių pakartotinio naudojimo sistemą, vidutinę dalį per praėjusius trejus metus. Tie pakoreguoti tikslų dydžiai apskaičiuojami tokiomis atimties operacijomis: a) iš 52 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytų tikslų atimant pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms tenkančią visų rinkai pateiktų prekinių pakuočių dalį ir b) iš 52 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytų tikslų atimant pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms, sudarytoms iš atitinkamos pakuočių medžiagos, tenkančią visų iš tos medžiagos sudarytų rinkai pateiktų prekinių pakuočių dalį. Apskaičiuojant atitinkamą pakoreguotą tikslo dydį atsižvelgiama į ne daugiau kaip penkis vidutinės daugkartinių prekinių pakuočių dalies procentinius punktus. 2. Apskaičiuodama 52 straipsnio 1 dalies a punkte, 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, 52 straipsnio 1 dalies c punkte ir 52 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nustatytus tikslus valstybė narė gali atsižvelgti į pataisytų medinių pakuočių, skirtų naudoti pakartotinai, kiekius. 7 SKIRSNIS Informacija ir ataskaitų teikimas 55 straipsnis Informacija apie pakuočių atliekų prevenciją ir tvarkymą 1. Kartu su informacija, kuri nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 12 straipsnyje, gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos yra įgaliotos pagal 46 straipsnio 1 dalį, arba valstybės narės taikant Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 2 dalį paskirtos valdžios institucijos galutiniams naudotojams ir visų pirma vartotojams suteikia prieigą prie šios su pakuočių atliekų prevencija ir tvarkymu susijusios informacijos apie pakuotes, kurias atitinkami gamintojai tiekia valstybės narės teritorijoje: a) kaip galutiniai naudotojai prisideda prie atliekų prevencijos, įskaitant geriausią praktiką; b) prieinamas pakuočių pakartotinio naudojimo galimybes; c) kaip galutiniai naudotojai prisideda prie atskiro pakuočių atliekų medžiagų surinkimo, įskaitant pakuočių, kuriose yra pavojingų produktų ar pavojingų atliekų, tvarkymą; d) ženklų ir simbolių, kurie pritvirtinti ar atspausdinti ant pakuotės ar kuriais pažymėta pakuotė pagal 12 straipsnį arba kurie yra kartu su supakuotu produktu pateikiamuose dokumentuose, reikšmę; e) netinkamo pakuočių atliekų šalinimo, kaip antai šiukšlinimo ar išmetimo į mišrias komunalines atliekas, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai arba saugai, taip pat vienkartinių pakuočių, visų pirma plastikinių pirkinių maišelių, neigiamą poveikį aplinkai; f) kompostuojamųjų pakuočių kompostavimo savybes ir tinkamo atliekų tvarkymo galimybes pagal 9 straipsnio 2 dalį; vartotojai informuojami, kad kompostuojamosios pakuotės nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis ir kad kompostuojamosios pakuotės neturi būti išmetamos gamtoje. 1 dalies d punkte nustatytos pareigos taikytinos nuo ... [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba 12 straipsnio taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė. 2. 1 dalyje nurodyta informacija turi būti naujausia informacija ir yra teikiama: a) interneto svetainėje ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; b) informuojant visuomenę; c) švietimo programomis ir kampanijomis; d) gairėmis viena ar daugiau naudotojams ir vartotojams lengvai suprantamų kalbų. 3. Kai informacija teikiama viešai, išlaikomas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės. 56 straipsnis Ataskaitų teikimas Komisijai 1. Valstybės narės Komisijai už kiekvienus kalendorinius metus pateikia šiuos duomenis: a) duomenis apie 52 straipsnio 1 dalies a–d punktų įgyvendinimą ir apie daugkartines pakuotes, b) vienam asmeniui tenkantį labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, storųjų plastikinių pirkinių maišelių ir labai storų plastikinių pirkinių maišelių metinį sunaudotą kiekį atskirai pagal kiekvieną kategoriją, kaip išvardyta XII priedo 4 lentelėje; c) pakuočių, kurias apima 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sukurti užstato grąžinimo sistemas, atskiro surinkimo lygį. Valstybės narės taip pat gali pateikti duomenis apie pirkinių maišelių iš kitų medžiagų metinį sunaudojimą ▌. 2. Valstybės narės už kiekvienus ▌ kalendorinius metus pateikia ataskaitas apie: a) pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai valstybės narės teritorijoje, kiekius pagal kiekvieną pakuočių kategoriją, kaip išvardyta XII priedo 3 lentelėje; b) ▌ surinktų pakuočių atliekų kiekius pagal kiekvieną 52 straipsnyje nurodytą pakuotės medžiagą; c) perdirbtų pakuočių atliekų kiekius ir perdirbimo lygius pagal kiekvieną pakuočių kategoriją, kaip išvardyta XII priedo 3 lentelėje. ▌ 3. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra: a) vykdant 1 dalies a ir b punktuose ir 2 dalyje nustatytas pareigas – antrieji visi kalendoriniai metai po pagal 7 dalį priimamo įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma ataskaitų teikimo Komisijai forma, įsigaliojimo; b) vykdant 1 dalies c punkte nustatytą pareigą – kalendoriniai metai, prasidedantys 2028 m. sausio 1 d. 4. Valstybės narės prieigą prie 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų suteikia elektroninėmis priemonėmis per 19 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Jos tuos duomenis elektroninėmis priemonėmis per 19 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos pateikia Komisijos pagal 7 dalį nustatyta forma. 5. Su duomenimis, prie kurių valstybės narės suteikia prieigą pagal šį straipsnį, pateikiama kokybės patikros ataskaita. Ta kokybės patikros ataskaita pateikiama Komisijos pagal 7 dalį nustatyta forma. 6. Su duomenimis, prie kurių valstybė narė suteikia prieigą pagal šį straipsnį, pateikiama ataskaita dėl priemonių, kurių imtasi pagal 53 straipsnio 7 ir 11 dalis, į kurią, kai taikytina, įtraukiama išsami informacija apie vidutinius nuostolio lygius. 7. Komisija ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma: a) duomenų apskaičiavimo, tikrinimo ir pateikimo pagal 1 dalies a ir c punktus ir 2 dalį taisyklės, įskaitant metodiką, pagal kurią nustatomos susidariusios pakuočių atliekos, ir tų duomenų teikimo formą; b) 1 dalies b punkte nurodyto vienam asmeniui tenkančio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudoto kiekio apskaičiavimo metodika ir tų duomenų teikimo forma; c) 43 straipsnio 3 dalyje nurodytas korekcinis koeficientas, kad būtų atsižvelgta į turizmo padidėjimą arba sumažėjimą palyginti su baziniais metais, siekiant pakuočių atliekų prevencijos tikslų įgyvendinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ 8. Valstybės narės reikalauja, kad pakartotinio naudojimo sistemų operatoriai ir visi ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys pakuotes valstybėse narėse, teiktų kompetentingoms institucijoms tikslius ir patikimus duomenis, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo pareigas teikti ataskaitas pagal šį straipsnį, kai aktualu, atsižvelgdamos į konkrečius išsamių duomenų teikimo sunkumus, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės. 57 straipsnis Pakuočių duomenų bazės 1. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo 56 straipsnio 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo dienos valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad remiantis suderintu pagrindu būtų sukurtos pakuočių ir pakuočių atliekų duomenų bazės, jeigu jų dar nėra, kad būtų galima teikti ataskaitas Komisijai. 2. Į 1 dalyje nurodytas duomenų bazes įtraukiama ši informacija: a) informacija apie pakuočių ir pakuočių atliekų srautų dydį, savybes ir raidą atskiros valstybės narės lygmeniu; ▌ b) XII priede nurodyti duomenys. 3. Pakuočių duomenų bazės plačiajai visuomenei turi būti prieinamos kompiuterio skaitomu formatu, suteikiant galimybę gauti atnaujintus duomenis, susijusius su ataskaitų teikimu ir pakuočių atliekų tvarkymo išlaidomis, užtikrinant duomenų sąveikumą ir pakartotinį naudojimą. Jos teikiamos: a) žiniatinklio svetainėje arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis atitinkamos valstybės narės valstybine kalba arba b) viešosiose ataskaitose atitinkamos valstybės narės valstybine kalba. Šie reikalavimai neturi daryti poveikio neskelbtinos komercinės informacijos ar duomenų apsaugos teisės aktams. IX skyrius Apsaugos procedūros 58 straipsnis Nacionaliniu lygmeniu taikoma procedūra riziką keliančių pakuočių atveju 1. Nedarant poveikio ▌ Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsniui, kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai pagrindo manyti, kad pakuotė, kuriai taikomas šis reglamentas, kelia riziką aplinkai ar žmonių sveikatai, jos nepagrįstai nedelsdamos atlieka atitinkamos pakuotės vertinimą, apimantį visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, aktualius atsižvelgiant į atitinkamą riziką. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis. 1 dalies tikslais už šio reglamento vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos imasi tolesnių veiksmų dėl skundų ar pranešimų, susijusių su tariama pakuočių ir supakuotų produktų neatitiktimi šiam reglamentui, ir patikrina, ar imtasi tinkamų taisomųjų veiksmų. Jeigu, atlikdamos tą vertinimą, rinkos priežiūros institucijos nustato, kad pakuotė neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą jų nurodytą laikotarpį, proporcingą neatitikties pobūdžiui ir, kai aktualu, neatitikties lygiui, imtųsi tinkamų ir proporcingų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta pakuotės atitiktis tiems reikalavimams. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu kyla susirūpinimas, kad žmonių sveikatai kyla rizika dėl liestis su jautriais produktais skirtų pakuočių, kurioms taikomi Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, priežiūros institucijos nevertina rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurią pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėja institucijas, kompetentingas tą riziką kontroliuoti. Tos institucijos yra Reglamentuose (ES) 2017/625, (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 arba Direktyvoje 2001/83/EB nurodytos kompetentingos institucijos. 3. Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad pakuotė neatitinka reikalavimų ne vien jų nacionalinėje teritorijoje, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie to vertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas. 4. Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių dėl visų atitinkamų pakuočių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje. 5. Jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nesiima pakankamų taisomųjų priemonių arba neatitiktis reikalavimams išlieka, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždrausta atitinkamą pakuotę tiekti jų nacionalinei rinkai, pakuotė būtų pašalinta iš tos rinkos arba atšaukta. Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. 6. 5 dalyje nurodyta informacija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduodama per Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą ir apima visus turimus duomenis, visų pirma reikalavimų neatitinkančiai pakuotei identifikuoti reikalingus duomenis, pakuotės kilmę, įtariamos neatitikties ir susijusios rizikos pobūdį, nacionalinių priemonių, kurių imamasi, pobūdį bei trukmę ir atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktus argumentus, taip pat, kai taikytina, 61 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Rinkos priežiūros institucijos taip pat nurodo, ar neatitikties priežastis yra kuri nors iš šių priežasčių: a) pakuotė neatitinka šio reglamento 5–11 straipsniuose nustatytų tvarumo reikalavimų; b) šio reglamento 36 ir 37 straipsniuose nurodytuose darniuosiuose standartuose ar bendrosiose specifikacijose yra trūkumų. 7. Kitos valstybės narės nei ta, kuri inicijavo šią procedūrą, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokias priemones, kurių imtasi, ir suteikia bet kokią turimą papildomą informaciją apie atitinkamos pakuotės neatitiktį reikalavimams, taip pat, jeigu nepritaria nacionalinei priemonei, kurios imtasi, nurodo savo prieštaravimus. 8. Jeigu per tris mėnesius nuo tada, kai gauta 4 dalyje nurodyta informacija, nei valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta. Siekiant atsižvelgti į atitinkamų reikalavimų specifiką, laikinosiomis priemonėmis suteikiamas laikotarpis gali būti ilgesnis arba trumpesnis nei trys mėnesiai. 9. Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pašalinta iš jų rinkos arba būtų nedelsiant imamasi kitų tinkamų ribojamųjų priemonių tos pakuotės ar atitinkamo gamintojo (pakuočių naudotojo) atžvilgiu. 59 straipsnis Sąjungos taikoma apsaugos procedūra 1. Jeigu, užbaigus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą procedūrą, pareiškiama prieštaravimų dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, arba jeigu Komisija laiko nacionalinę priemonę prieštaraujančia Sąjungos teisei, ji nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. Savo sprendimą Komisija adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti pakuotė būtų pašalinta iš jų rinkos, ir apie tai informuoja Komisiją. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia. 3. Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pakuotės neatitikties reikalavimams priežastis siejama su šio reglamento 36 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje nustatytą procedūrą. 4. Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pakuotės neatitikties reikalavimams priežastis siejama su 37 straipsnyje nurodytų bendrųjų techninių specifikacijų trūkumais, Komisija tas bendrąsias technines specifikacijas nedelsdama iš dalies pakeičia arba panaikina. 60 straipsnis Riziką kelianti reikalavimus atitinkanti pakuotė 1. Jeigu valstybė narė, atlikusi vertinimą pagal 58 straipsnį, nustato, kad, nepaisant to, kad pakuotė atitinka taikytinus 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ji kelia riziką aplinkai ar žmonių sveikatai, ji nedelsdama pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą rinkos priežiūros institucijų nurodytą laikotarpį, proporcingą rizikos pobūdžiui ir, kai aktualu, jos dydžiui, imtųsi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad rinkai pateikiama atitinkama pakuotė tos rizikos nebekeltų, kad būtų užtikrinta jos atitiktis reikalavimams arba kad ji būtų pašalinta iš rinkos ar atšaukta. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu kyla susirūpinimas, kad žmonių sveikatai kyla rizika dėl liestis su jautriais produktais skirtų pakuočių, kurioms taikomi Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, priežiūros institucijos nevertina rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurią pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėja institucijas, kompetentingas tą riziką kontroliuoti. Tos institucijos yra Reglamentuose (ES) 2017/625, (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/6 arba Direktyvoje 2001/83/EB nurodytos kompetentingos institucijos. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi taisomųjų priemonių dėl visų atitinkamų pakuočių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje. 4. Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo nustatytus faktus ir tolesnius veiksmus pagal 1 dalį. Į tą informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma atitinkamai pakuotei identifikuoti reikalingi duomenys, pakuotės kilmė ir tiekimo grandinė, susijusios rizikos pobūdis ir nacionalinių priemonių, kurių imamasi, pobūdis ir trukmė. 5. Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalines priemones, kurių imamasi. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir prireikus pasiūlo tinkamų priemonių. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą laikydamasi 65 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. Savo sprendimą Komisija adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams. 61 straipsnis Į Sąjungos rinką patenkančių pakuočių kontrolė 1. Kai reikalavimų nesilaikoma ne vien rinkos priežiūros institucijų nacionalinėje teritorijoje, jos nedelsdamos pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms praneša apie šio reglamento 58 straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones. Į šį pranešimą įtraukiama visa aktuali informacija, visų pirma duomenys, reikalingi reikalavimų neatitinkančiai pakuotei, kuriai taikomos priemonės, ir, jei į ją supakuotas produktas, pačiam produktui identifikuoti. 2. Pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktą informaciją naudoja rizikos analizei pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 3 dalį atlikti. 3. 1 dalyje nurodytas informacijos perdavimas įvyksta, kai informacija įvedama į atitinkamą muitinės rizikos valdymo sistemą. 4. Komisija sukuria sąsają, per kurią 1 dalyje nurodytas pranešimas iš 58 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacinės ir komunikacijos sistemos automatiškai perduodamas į 3 dalyje nurodytą sistemą. Ta sąsaja turi pradėti veikti ne vėliau kaip po dvejų metų nuo dienos, kurią priimamas 5 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas. 5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos procedūrinės taisyklės ir išsami 4 dalies įgyvendinimo tvarka, įskaitant atitinkamas funkcijas, duomenų elementus ir duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir 4 dalyje nurodytos sąsajos valdymo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 62 straipsnis Formali neatitiktis reikalavimams 1. Valstybė narė reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas ištaisytų atitinkamą neatitiktį reikalavimams, kai ji nustato vieną iš šių faktų: a) neparengta ES atitikties deklaracija; b) netinkamai parengta ES atitikties deklaracija; c) 12 straipsnyje nurodytu QR kodu ar duomenų saitu nesuteikiama prieiga prie reikalaujamos informacijos pagal tą straipsnį; d) VII priede nurodyti techniniai dokumentai neprieinami, neišsamūs arba juose yra klaidų; e) 15 straipsnio 6 dalyje ar 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra klaidinga ar neišsami; f) neįvykdytas bet kuris kitas 15 ar 18 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas; g) nesilaikoma 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl tam tikrų formų pakuočių naudojimo apribojimų arba dėl perteklinių pakuočių; h) kiek tai susiję su daugkartinėmis pakuotėmis – nesilaikoma 27 straipsnyje nurodytos pakartotinio naudojimo sistemos sukūrimo, veikimo arba dalyvavimo joje reikalavimų; i) nesilaikoma 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su taros pakartotiniu pripildymu; j) nesilaikoma 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pakartotinio pripildymo punktų; k) nėra pasiekti 29 straipsnyje nustatyti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai; l) nesilaikoma 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių; m) nesilaikoma 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl minimalios perdirbtųjų medžiagų dalies pakuotėse. 2. Jeigu 1 dalies a–f punktuose nurodyta neatitiktis išlieka, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų uždrausta atitinkamas pakuotes tiekti rinkai arba užtikrinta, kad jos būtų atšauktos arba pašalintos iš rinkos. 3. Jeigu 1 dalies g–k punktuose nurodyta neatitiktis išlieka, valstybės narės taiko taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, kurias jos nustato pagal 68 straipsnį. X skyrius Žalieji viešieji pirkimai 63 straipsnis Žalieji viešieji pirkimai 1. Siekdama skatinti aplinkos atžvilgiu tvaresnių pakuočių pasiūlą ir paklausą, Komisija ne vėliau kaip ... [60 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi privalomi minimalieji reikalavimai viešosioms sutartims, kurios patenka į Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, kiek tai susiję su pakuotėmis arba supakuotais produktais, arba paslaugomis, kuriuos tiekiant arba kurias teikiant naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, arba į Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, kurias skiria perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 punkte arba Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje, arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje, ir kuriose pakuotės arba supakuoti produktai sudaro daugiau nei 30 %. numatomos sutarties vertės arba teikiant sutartyje numatytas paslaugas sunaudojamų produktų vertės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 65 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. Pagal 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyti reikalavimai taikomi toje dalyje nurodytų viešųjų sutarčių skyrimo procedūroms, kurios pradedamos praėjus 12 ar daugiau mėnesių po atitinkamo įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos. 3. ▌Privalomi minimalieji žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai grindžiami 5–11 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir šiais elementais: a) skiriamų viešojo pirkimo sutarčių dėl pakuočių ar supakuotų produktų arba dėl paslaugų ar darbų, kuriems naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, verte ir apimtimi; ▌ b) perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų ekonominėmis galimybėmis pirkti aplinkos atžvilgiu tvaresnes pakuotes ar supakuotus produktus nepatiriant neproporcingai didelių išlaidų; c) atitinkamų pakuočių ar supakuotų produktų rinkos padėtimi Sąjungos lygmeniu; d) reikalavimų poveikiu konkurencijai; e) pakuočių atliekų tvarkymo pareigomis. 4. Privalomi minimalieji žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai gali būti šių formų: a) techninės specifikacijos, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnyje; b) atrankos kriterijai, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 80 straipsnyje, arba c) sutarčių įvykdymo sąlygos, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 70 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 87 straipsnyje. Tie privalomi minimalieji žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai parengiami laikantis Direktyvoje 2014/24/ES ir Direktyvoje 2014/25/ES nustatytų principų, kad būtų padedama siekti šio reglamento tikslų. 5. 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai tinkamai pagrįstais atvejais visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytų privalomų reikalavimų. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai tinkamai pagrįstais atvejais taip pat gali nukrypti nuo privalomų reikalavimų, jei dėl jų kiltų neišsprendžiamų techninių sunkumų. XI skyrius Deleguotieji įgaliojimai ir komiteto procedūra 64 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 5 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 12, 13 ir 15 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 29 straipsnio 12 ir 18 dalyse bei 63 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami dešimties metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 12, 13 ir 15 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 29 straipsnio 12 ir 18 dalyse bei 63 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 5 straipsnio 7 dalį, 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, 7 straipsnio 12, 13 ir 15 dalis, 9 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 29 straipsnio 12 ir 18 dalis bei 63 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 65 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnyje nurodytas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. ▌ 4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu. XII skyrius Pakeitimai 66 straipsnis Reglamento (ES) 2019/1020 pakeitimai Reglamentas (ES) 2019/1020 iš dalies keičiamas taip: 1) I priedas papildomas šiais punktais:" „X [OL: prašom įrašyti šį numerį] 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1); X [OL: prašom įrašyti šį numerį] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (OL [...], [....], p. [...], ELI: [...])(80)“.; "2) II priedo 8 punktas išbraukiamas. 67 straipsnis Direktyvos (ES) 2019/904 pakeitimai Direktyva (ES) 2019/904 iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnio 2 dalies sakinio pabaigoje įrašomas šis tekstas: „nebent Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente aiškiai nustatyta kitaip.“. Kai kyla prieštara tarp 22 straipsnio 4a dalies ir Direktyvos (ES) 2019/904 4 straipsnio, kiek tai susiję su V priedo 3 punkte išvardytomis vienkartinėmis plastikinėmis pakuotėmis, viršenybę turi 22 straipsnio 4a dalis; 2) 6 straipsnio 5 dalies a ir b punktai išbraukiami nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus trejiems metams nuo 7 straipsnio 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė; 3) 13 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiamas nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus trejiems metams po 7 straipsnio 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė; 4) 13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir informaciją bei paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų ir informacijos rinkimo organizavimas, duomenų ir informacijos šaltiniai ir valstybėse narėse naudota metodika, taip pat duomenų ir informacijos išsamumas, patikimumas, jų pateikimo terminų laikymasis ir nuoseklumas. Toje ataskaitoje gali būti pateikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita parengiama gavus pirmąsias valstybių narių duomenų ir informacijos ataskaitas, o vėliau – kas ketverius metus.“; "5) priedo B dalis iš dalies keičiama taip: a) 7, 8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:"
b) papildoma šiomis dalimis:"
________________ * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (OL L [...], [...], p. [...], ELI: [....]).“. "XIII skyrius Baigiamosios nuostatos 68 straipsnis Sankcijos 1. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. ▌Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša apie tas taisykles ir tas priemones bei vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 2. Jei nesilaikoma 24–29 straipsniuose nustatytų reikalavimų, sankcijos apima administracines baudas. Jei valstybės narės teisės sistemoje administracinės baudos nenumatytos, ši dalis gali būti taikoma taip, kad baudos skyrimo procedūrą inicijuotų atitinkama institucija, o baudą skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, kartu užtikrinant, kad tos teisinės taisomosios priemonės būtų veiksmingos ir turėtų šioje dalyje nurodytoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Skiriamos baudos bet kuriuo atveju taip pat turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. 3. Valstybės narės ne vėliau kaip … [1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] praneša Komisijai apie tas taisykles bei tas priemones ir nepagrįstai nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms poveikį darančius pakeitimus. 69 straipsnis Vertinimas Ne vėliau kaip ... [8 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka šio reglamento ir jo poveikio vidaus rinkos veikimui bei pakuočių aplinkosauginio tvarumo gerinimui vertinimą. Dalis to vertinimo, inter alia, turi būti skirta šio reglamento poveikiui žemės ūkio maisto produktų sistemai ir maisto švaistymui įvertinti. Komisija pagrindinių to vertinimo išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti. 70 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos Direktyva 94/62/EB panaikinama nuo … [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau taikomos šios pereinamojo laikotarpio nuostatos: a) Direktyvos 94/62/EB 8 straipsnio 2 dalis toliau taikoma iki ... [30 mėnesių nuo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos]; b) Direktyvos 94/62/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalys toliau taikomos iki 2029 m. gruodžio 31 d., kiek tai susiję su II priedo 1 punkto pirmoje įtraukoje nurodytais esminiais reikalavimais; c) Direktyvos 94/62/EB 5 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktai ir 6a straipsnis toliau taikomi iki ... [kalendorinių metų, einančių praėjus 36 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena]; d) Direktyvos 94/62/EB 12 straipsnio 3a, 3b, 3c ir 4 dalys toliau taikomos iki ... [tų pačių kalendorinių metų, kuriais baigiasi 36 mėnesių po įsigaliojimo dienos laikotarpis, paskutinė diena], išskyrus nuostatas, susijusias su duomenų perdavimu Komisijai, kurios bus toliau taikomos iki ... [kalendorinių metų, einančių po 54 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena]; ▌ e) Sprendimai 2001/171/EB ir 2009/292/EB lieka galioti ir taikomi toliau, kol bus panaikinti Komisijos pagal šio reglamento 5 straipsnio 7 dalį priimtais deleguotaisiais aktais; f) valstybės narės gali toliau taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis ribojamas V priedo 2 ir 3 punktuose išvardytų formų ir paskirčių pakuočių pateikimas rinkai iki ... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos]. 4 straipsnio 3 dalis pagal šią dalį toliau taikomų nacionalinių priemonių atžvilgiu netaikoma iki ... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos]. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę. 71 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau 67 straipsnio 5 dalis taikoma nuo ... [48 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I PRIEDAS ▌ GAMINIŲ, KURIUOS APIMA 3 STRAIPSNIO 1 PUNKTE PATEIKTA PAKUOTĖS APIBRĖŽTIS, ORIENTACINIS SĄRAŠAS Gaminiai, kuriuos apima 3 straipsnio 1 punkto a papunktis Pakuotės Saldainių dėžutės Kompaktinio disko dėklo plėvelinis apvalkalas Katalogų ir žurnalų pašto maišeliai (su žurnalu viduje) Popierinės kepimo formelės, parduodamos su pyragaičiais Ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga (pvz., plastikine plėvele, aliuminio folija, popieriumi), išskyrus ritinius, vamzdelius ir cilindrus, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip prekinį vienetą Gėlių ir augalų vazonai, skirti naudoti tik ▌ pardavimui ir gabenimui Injekcijų tirpalams skirti stikliniai buteliai Kompaktinių diskų ašinės dėžutės (parduodamos su kompaktiniais diskais, neskirtos diskams laikyti) Drabužių pakabos (parduodamos kartu su drabužiais) Degtukų dėžutės Sterilios apsauginės sistemos (produkto sterilumui išsaugoti reikalingi maišeliai, padėklai ir medžiagos) ▌ Įvairių rūšių dujoms skirti pakartotinai pripildomi plieniniai cilindrai, išskyrus gesintuvus Arbatos ir kavos maišeliai iš folijos Dėžutės, naudojamos dantų pastos tūbelėms Ne pakuotės Gėlių ir augalų vazonai, įskaitant sėklų padėklus, naudojami įmonių tarpusavio santykiuose įvairiuose auginimo etapuose arba skirti parduoti kartu su augalu Įrankių dėžės Sūrius dengiantis vaško sluoksnis Dešrų apvalkalai Drabužių pakabos (parduodamos atskirai) Spausdintuvų kasetės Kompaktinių diskų, skaitmeninių vaizdo diskų ir vaizdo kasečių dėžutės (parduodamos kartu su kompaktiniais diskais, skaitmeniniais vaizdo diskais arba vaizdo kasetėmis) Kompaktinių diskų ašinės dėžutės (parduodamos tuščios, skirtos kompaktiniams diskams laikyti) Tirpūs ploviklių maišeliai Kapinių žvakidės (žvakių indeliai) Mechaninis malūnėlis (įmontuotas į daugkartinio naudojimo talpyklą, pvz., daugkartinio naudojimo pipirų malūnėlis) Gaminiai, kuriuos apima 3 straipsnio 1 punkto d ir e papunkčiai Pakuotės, kurios yra suprojektuotos ir skirtos pripildyti pardavimo vietoje Popieriniai arba plastikiniai pirkinių maišeliai Vienkartinės lėkštės ir puodeliai Maistui vynioti skirta plėvelė Sumuštinių maišeliai Aliuminio folija Plastikinė plėvelė skalbykloje išskalbtiems drabužiams vynioti Ne pakuotės Maišiklis Vienkartiniai stalo įrankiai Vyniojamasis popierius (vartotojams ir verslo subjektams parduodamas atskirai) Popierinės kepimo formelės (parduodamos tuščios) Popierinės kepimo formelės, parduodamos be pyragaičių Vienkartinės lėkštės ir puodeliai, neskirti pripildyti pardavimo vietoje Gaminiai, kuriuos apima 3 straipsnio 1 punkto b ir c papunkčiai Pakuotės Etiketės, tiesiogiai prikabintos arba pritvirtintos prie produkto, įskaitant ant vaisių ir daržovių klijuojamas lipnias etiketes ▌ Blakstienų tušo šepetėlis (flakono dangtelio dalis) Lipnios etiketės, priklijuotos ant kitos pakuotės Sąsagėlės Plastikiniai dėklai Ploviklių pakuotės dangtelyje esantis dozatorius Mechaninis malūnėlis (įmontuotas į vienkartinio naudojimo talpyklą ir pripildytas produkto, pvz., pipirų pripildytas pipirų malūnėlis) Ne pakuotės Radijo dažninio atpažinimo žymenys Padangų ženklinimo lipni etiketė (ES 2020/740) II PRIEDAS KATEGORIJOS IR PARAMETRAI, PAGAL KURIUOS VERTINAMAS PAKUOČIŲ TINKAMUMAS GRĄŽINAMAJAM PERDIRBIMUI 1 lentelė 6 straipsnyje nurodytų pakuočių medžiagų, rūšių ir kategorijų orientacinis sąrašas
[1] Atkreipkite dėmesį į tai, kad šiai kategorijai priskiriamos lengvai biologiškai skaidaus plastiko pakuotės (t. y. įrodyta galimybė per 6 mėnesius naudojant biologinius procesus daugiau kaip 90 % pirminės medžiagos paversti CO2, vandeniu ir mineralais), neatsižvelgiant į jų gamybai naudojamas žaliavas. Biologinės kilmės polimerai, kurie nėra lengvai biologiškai skaidūs, priskiriami kitoms atitinkamoms plastiko kategorijoms. 2 lentelė 6 straipsnyje nurodytų pakuočių medžiagų ir kategorijų orientacinis sąrašas
3 lentelė Tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasės Pakuotės tinkamumas grąžinamajam perdirbimui nurodomas A, B arba C perdirbamumo klasėmis. Nuo 2030 m. tinkamumas grąžinamajam perdirbimui yra grindžiamas į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais. Į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais užtikrinamas žiediškumas, kai vietoj pirminių žaliavų naudojamos gautos pakankamai kokybiškos antrinės žaliavos. Vertinimas, grindžiamas į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais, atliekamas kiekvienos II priedo 1 lentelėje nurodytos pakuočių kategorijos atžvilgiu, atsižvelgiant į pagal 6 straipsnio 4 dalį nustatytą metodiką ir susijusius deleguotuosius aktus, taip pat į II priedo 4 lentelėje nustatytus parametrus. Įvertinus pakuotės vienetams taikomus kriterijus, jos bus priskirtos A, B arba C kategorijai. Kai pakuotės vieneto tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasė yra žemesnė nei 70 %, laikoma, kad ji neatitinka tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klasių reikalavimų, todėl pakuotė bus laikoma techniškai netinkama grąžinamajam perdirbimui ir jos pateikimas rinkai turėtų būti ribojamas. Nuo 2035 m. vertinant pakuočių tinkamumą grąžinamajam perdirbimui taikomas naujas papildomas kriterijus – didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimas. Todėl pagal metodiką, nustatytą pagal 6 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, bus atliekamas naujas vertinimas, pagrįstas kiekvienos kategorijos pakuočių faktiškai perdirbtos medžiagos kiekiu (svoriu). Tam, kad slenkstinės ribos, susijusios su per metus perdirbtų pakuočių medžiagų kiekiu, atitiktų didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimo reikalavimus, jos nustatomos atsižvelgiant į 3 straipsnio 38 punkte nustatytą tikslą.
4 lentelė Nebaigtinis parametrų, pagal kuriuos nustatomi į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai pagal 6 straipsnį, sąrašas Šioje lentelėje pateikiamu sąrašu bus remiamasi apibrėžiant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus (kaip nustatyta 6 straipsnio 4 dalyje). Tada į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijai bus taikomi apskaičiuojant 3 lentelėje nurodytas tinkamumo grąžinamajam perdirbimui klases. Be to, vertinant šiuos parametrus atsižvelgiama į: – galimybę patiems vartotojams arba perdirbimo įmonėse atskirti bet kurią pakuotės sudedamąją dalį, – rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesų efektyvumą, pvz., išeigą, – rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo technologijų raidą (siekiant atsižvelgti į tai, kad pakuotė, kuri negali būti rūšiuojama šiandien, galėtų būti rūšiuojama po 2 metų) ir – antrinių žaliavų funkcionalumo išsaugojimą, kad jas būtų galima naudoti vietoj pirminių žaliavų. Nustatant į grąžinamąjį perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus atsižvelgiama į pakuotės funkcionalumą, kurį jai suteikia toliau išvardyti parametrai.
III PRIEDAS KOMPOSTUOJAMOSIOS PAKUOTĖS Sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti įpareigojant arba pradedant naudoti tinkamų kompostuoti formų pakuotes: a) atitinkama pakuotė negali būti suprojektuota kaip daugkartinė pakuotė arba atitinkamų produktų negalima pateikti rinkai be pakuotės; b) pakuotė suprojektuota taip, kad gyvavimo ciklo pabaigoje patektų į organinių atliekų srautą; c) pakuotė yra taip biologiškai skaidi, kad gali būti fiziškai ▌ar biologiškai suskaidyta, be kita ko, anaerobinio skaidymo būdu, ir ji galiausiai suyra į anglies dioksidą ir vandenį, naują mikrobinę biomasę, mineralines druskas ▌, o neveikiama deguonies – į metaną; d) naudojant pakuotę labai padidėja organinių atliekų surinkimas, palyginti su netinkamų kompostuoti pakuotės medžiagų naudojimu; e) naudojant pakuotę labai sumažinamas komposto užteršimas nekompostuojamosiomis pakuotėmis ▌ir nesukeliama jokių problemų perdirbant biologines atliekas; f) naudojant pakuotę nepadidinamas nekompostuojamųjų pakuočių atliekų srautų užteršimas. IV PRIEDAS PAKUOČIŲ KIEKIO MAŽINIMO VERTINIMO METODIKA I dalis Eksploataciniai kriterijai 1. Produkto apsauga: projektuojant pakuotę užtikrinama, kad produktas būtų apsaugotas nuo pakavimo ar pripildymo vietos iki galutinio naudojimo, kad būtų išvengta didelės žalos produktui, jo praradimo, apgadinimo ar švaistymo. Reikalavimus gali sudaryti apsauga nuo mechaninių ar cheminių pažeidimų, vibracijos, suspaudimo, drėgmės, drėgnumo sumažėjimo, oksidacijos, šviesos, deguonies, mikrobiologinio užkrato, kenkėjų, juslinių savybių prastėjimo ir kt. ir juose gali būti pateikiama nuorodų į konkrečius Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatyti produktų kokybės reikalavimai. 2. Pakuočių fizinės gamybos procesai. Projektuojant pakuotę užtikrinamas suderinamumas su pakuotės fizinės gamybos ir pripildymo procesais. Pakuočių fizinės gamybos procesų metu gali būti nustatomi tokie pakuotės projektavimo elementai kaip taros pavidalas, leidžiamieji storio nuokrypiai, dydis, mechaninio apdirbimo galimybė, specifikacijos, pagal kurias kuo labiau sumažinamas fizinės gamybos atliekų kiekis. Produktų fizinio gamintojo vykdomiems procesams taip pat gali reikėti tam tikrų pakuotės projektavimo elementų, pavyzdžiui, atsparumo smūgiams ir įtempimui, mechaninio stiprumo, pakavimo linijos greičio ir efektyvumo, stabilumo transportuojant, atsparumo karščiui, veiksmingo uždarymo, mažiausios viršerdvės, higienos. 3. Logistika. Projektuojant pakuotę užtikrinama, kad supakuotus produktus būtų galima tinkamai ir saugiai platinti, transportuoti, tvarkyti ir sandėliuoti. Reikalavimus gali sudaryti matmenų derinimas siekiant optimalaus erdvės panaudojimo, suderinamumo su krovimo į padėklus ir iškrovimo iš jų sistemomis, tvarkymo ir sandėliavimo sistema, pakavimo sistemos vientisumo transportuojant ir tvarkant. 4. Pakuotės funkcionalumas: projektuojant pakuotę užtikrinamas pakuotės funkcionalumas, atsižvelgiant į produkto paskirtį ir ypatumus, susijusius su jo pardavimo proga, pavyzdžiui, pardavimu dovanojimo tikslais arba per sezoninius renginius. 5. Informacijos reikalavimai. Projektuojant pakuotę užtikrinama, kad naudotojams ir vartotojams būtų galima pateikti visą reikalingą informaciją apie patį supakuotą produktą, jo naudojimą, laikymą ir priežiūrą, įskaitant saugos instrukcijas. Be kita ko, gali būti reikalaujama pateikti informaciją apie produktą, laikymo, taikymo ir naudojimo instrukcijas, brūkšninius kodus, minimalų tinkamumo vartoti terminą. 6. Higiena ir sauga: projektuojant pakuotę užtikrinama naudotojų ir vartotojų sauga, taip pat produkto sauga ir higiena platinimo, galutinio naudojimo ir šalinimo etapais. Be kita ko, gali būti reikalaujama užtikrinti saugų naudojimą, apsaugą nuo vaikų, apsaugą nuo pažeidimų, vagystės, padirbimo, įspėjimus apie pavojų, aiškų turinio identifikavimą, saugų atidarymo įtaisą, uždarymo priemonę su slėgio mažinimo elementu. 7. Teisiniai reikalavimai: projektuojant pakuotę užtikrinama, kad pakuotė ir supakuotas produktas galėtų atitikti taikytinus teisės aktus. 8. Grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalis, tinkamumas grąžinamajam perdirbimui ir pakartotinis naudojimas: projektuojant pakuotę užtikrinama galimybė pakuotę naudoti pakartotinai, tinkamumas grąžinamajam perdirbimui ir tam tikros grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimas, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą. Jei pakuotė skirta naudoti pakartotinai, ji turi atitikti 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad gali tekti padidinti pakuotės svorį arba tūrį, viršijant tai, kas kitu atveju būtų įmanoma pagal kitus eksploatacinius veiksnius, kad būtų galima sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, didesniam reisų / naudojimo ciklų skaičiui, palengvinti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies naudojimą arba padidinti tinkamumą grąžinamajam perdirbimui (pavyzdžiui, kai pereinama prie monomedžiagos arba po vartojimo perdirbtos medžiagos). II dalis Vertinimo metodika ir minimalaus pakuotės tūrio ir svorio nustatymas Minimalaus pakuotės tūrio ir svorio, būtino pakuotės funkcionalumui, kaip apibūdinta 3 straipsnio 1 punkte, užtikrinti, vertinimas paaiškinamas techniniuose dokumentuose ir į jį įtraukiamas bent: a) vertinimo rezultatų aprašymas, apimantis išsamius duomenis apie minimalaus būtino pakuotės svorio ir tūrio apskaičiavimą. Atsižvelgiama į galimus tos pačios pakuotės gamybos partijų skirtumus ir jie pagrindžiami dokumentais; b) pagal kiekvieną iš I dalyje nurodytų eksploatacinių kriterijų pateikiamas aprašymas, kuriame paaiškinamas projektavimo reikalavimas, dėl kurio neįmanoma toliau mažinti pakuotės svorio ar tūrio nekeliant pavojaus pakuotės funkcionalumui (įskaitant saugą ir higieną) supakuoto produkto, pačios pakuotės ir naudotojo atžvilgiais. Apibūdinamas metodas, pagal kurį nustatomi šie projektavimo reikalavimai, ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių pakuotės svorio ar tūrio toliau mažinti neįmanoma. Ištiriamos visos mažinimo galimybės naudojant atitinkamą pakuotės medžiagą, pavyzdžiui, bet kokio nereikalingo sluoksnio, kuris neatlieka pakavimo funkcijos, sumažinimas. Vienos pakuotės medžiagos pakeitimas kita nelaikomas pakankamu. ▌ c) bandymų rezultatai, rinkos ar kiti tyrimai, kuriais remtasi atliekant vertinimą pagal a ir b punktus. V PRIEDAS TAM TIKRŲ FORMŲ PAKUOČIŲ NAUDOJIMO APRIBOJIMAI
VI PRIEDAS PAKARTOTINIO NAUDOJIMO IR PAKARTOTINIO PRIPILDYMO PUNKTŲ SISTEMOMS KELIAMI KONKRETŪS REIKALAVIMAI Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys: a) valdymo gairės – pakartotinio naudojimo sistemos valdymo struktūros aprašymas, kuriame apibrėžiamas sistemos dalyvių vaidmuo, nuosavybė ir bet koks numatomas pakuočių nuosavybės perdavimas, taip pat kiti atitinkami šiame priede apibrėžtos pakartotinio naudojimo sistemos valdymo elementai; b) uždarojo ciklo sistema – pakartotinio naudojimo sistema, kurioje daugkartinių pakuočių apyvartą vykdo sistemos operatorius arba bendradarbiaujanti sistemos dalyvių grupė, o pakuočių nuosavybės teisės neperleidžiamos; c) atvirojo ciklo sistema – pakartotinio naudojimo sistema, kurioje daugkartinių pakuočių apyvarta vyksta tarp neapibrėžto skaičiaus sistemos dalyvių ir viename ar keliuose pakartotinio naudojimo proceso etapuose pakuočių nuosavybės teisės perleidžiamos; d) sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra sistemos dalyvis, valdantis pakartotinio naudojimo sistemą; e) sistemos dalyvis – fizinis ar juridinis asmuo, kuris dalyvauja pakartotinio naudojimo sistemoje ir atlieka bent vieną iš šių veiksmų: surenka pakuotes iš galutinių naudotojų arba kitų sistemos dalyvių, jas atnaujina, paskirsto sistemos dalyviams, transportuoja, jas pripildo produktų, supakuoja arba siūlo galutiniams naudotojams. Pakartotinio naudojimo sistemoje gali būti vienas ar daugiau dalyvių, atliekančių šiuos veiksmus. A dalis Pakartotinio naudojimo sistemoms keliami reikalavimai 1. Pakartotinio naudojimo sistemoms keliami bendrieji reikalavimai Toliau nurodyti reikalavimai taikomi visoms pakartotinio naudojimo sistemoms ir turi būti įvykdyti vienu metu: a) sistema turi turėti aiškiai apibrėžtą valdymo struktūrą, kaip aprašyta gairėse; b) valdymo struktūra turi būti užtikrinama, kad būtų galima pasiekti valdymo gairėse išdėstytus sistemos tikslus ir, jei taikytina, pakartotinio naudojimo tikslus ir bet kokius kitus sistemos tikslus; c) valdymo struktūra visiems ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems tapti sistemos dalimi, turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti ir sąžiningos sąlygos; d) ta valdymo struktūra visiems galutiniams naudotojams turi būti suteikiama vienoda prieiga ir sąžiningos sąlygos; e) sistema turi būti parengta siekiant užtikrinti, kad joje naudojimo ciklus pereinančios daugkartinės pakuotės būtų panaudotos bent minimalų numatytą naudojimo ciklų skaičių, kaip nurodyta pagal 11 straipsnį priimtame deleguotajame akte; f) turi būti nustatytos sistemos veikimo taisyklės, įskaitant reikalavimus dėl pakuočių naudojimo, kurios turi būti priimtinos visiems sistemos dalyviams ir kuriomis turėtų būti nustatyta: i) sistemoje leidžiamų platinti pakuočių rūšys ir projektavimas; ii) produktų, kurie yra skirti naudoti, pripildyti arba transportuoti sistemoje, aprašymas; iii) tinkamo tvarkymo ir pakuočių naudojimo sąlygos; iv) išsamūs pakuočių atnaujinimo reikalavimai; v) pakuočių surinkimo reikalavimai; vi) pakuočių laikymo reikalavimai; vii) pakuočių pripildymo ar pakrovimo reikalavimai; viii) taisyklės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus daugkartinių pakuočių surinkimas, įskaitant paskatas galutiniams naudotojams grąžinti pakuotę į surinkimo punktus ar grupinio surinkimo sistemą; ix) taisyklės, kuriomis užtikrinama vienoda ir sąžininga prieiga prie pakartotinio naudojimo sistemos, be kita ko, pažeidžiamiems galutiniams naudotojams; g) sistemos operatorius kontroliuoja tinkamą sistemos veikimą ir tikrina, ar tinkamai teikiama pakartotinio naudojimo galimybė; h) sistemoje yra nustatytos pranešimo taisyklės, pagal kurias galima gauti duomenis apie pripildymo ar pakartotinio naudojimo kartų (t. y., naudojimo ciklų pagal kategoriją), ir atmestų pakuočių skaičių, surinkimo lygį (t. y., grąžinimo lygį), prekinių ar analogiškų vienetų skaičių, įskaitant medžiagą ir pagal kategoriją, arba apytikrį įvertį, jei neįmanoma apskaičiuoti, ir į sistemą įtrauktų daugkartinių arba pakartotinai pripildomų pakuočių vienetų skaičių, pakuočių vienetų, kurie buvo sutvarkyti pagal gyvavimo ciklo pabaigos planą, skaičių; i) pakuotės projektas yra nustatytas laikantis tarpusavyje sutartų specifikacijų ar standartų; j) sistemoje užtikrinamas teisingas sąnaudų ir naudos paskirstymas visiems sistemos dalyviams. k) sistema užtikrinamas didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, susijusių su sistemoje naudojamomis daugkartinėmis pakuotėmis, kurios tapo atliekomis, įgyvendinimas. Atvirojo ciklo sistemoms, neturinčioms sistemos operatoriaus, A dalies 1 punkto b, g, h ir j papunkčiai netaikomi. A dalies 1 punkto a, b, c, g, h ir j papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi iki šio reglamento įsigaliojimo dienos sukurtoms atvirojo ciklo sistemoms. 2. Reikalavimai uždarojo ciklo sistemoms Kartu su 1 punkte nustatytais bendraisiais reikalavimais turi būti tuo pačiu metu įvykdyti šie reikalavimai: a) sistemoje turi būti taikoma reversinė logistika, kad pakuotes iš naudotojų ar galutinių naudotojų būtų lengviau grąžinti sistemos dalyviams; b) sistemoje užtikrinamas pakuočių surinkimas, atnaujinimas ir perskirstymas; c) sistemos dalyviai privalo atsiimti pakuotes iš surinkimo punkto, jeigu jos naudotos, surinktos ir laikytos pagal sistemos taisykles. 3. Reikalavimai atvirojo ciklo sistemoms Kartu su 1 punkte nustatytais bendraisiais reikalavimais turi būti tuo pačiu metu įvykdyti šie reikalavimai: a) panaudojęs pakuotę, sistemos dalyvis turi nuspręsti, ar tą pakuotę naudoti pakartotinai, ar ją perduoti kitam sistemos dalyviui pakartotinai naudoti; b) sistema turi būti užtikrinama, kad būtų vykdomas ir visuotinai prieinamas pakuočių surinkimas, atnaujinimas ir perskirstymas; c) sistemoje atliekamas pakuočių atnaujinimas, atitinkantis šio priedo B dalies reikalavimus. B dalis Atnaujinimas 1. Pakuočių atnaujinimo procesas neturi kelti rizikos už jį atsakingų asmenų sveikatai ir saugai ir jo poveikis aplinkai turi būti kuo mažesnis. Jis atliekamas pagal taikytinus teisės aktus dėl liestis su jautriais produktais skirtų medžiagų, atliekų ir pramoninių išmetamųjų teršalų. 2. Atnaujinimas apima šias operacijas, pritaikomas pagal daugkartinių pakuočių formą ir numatomą paskirtį: a) pakuotės būklės vertinimą; b) sugadintų arba netinkamų pakartotinai naudoti sudedamųjų dalių pašalinimą; c) pašalintų sudedamųjų dalių perdavimą tinkamam atgavimo procesui atlikti; d) valymą ir plovimą laikantis reikalaujamų higienos sąlygų; e) pakuočių pataisymą; f) tinkamumo pagal paskirtį tikrinimą ir vertinimą. 3. Kai reikia, valymo ir plovimo procesai turėtų būti atliekami įvairiais atnaujinimo proceso etapais ir kartojami. 4. Atnaujintas gaminys turi atitikti jam taikomus sveikatos ir saugos reikalavimus. C dalis Pakartotinio pripildymo reikalavimai ▌ Pakartotinio pripildymo punktai turi atitikti šiuos reikalavimus: a) juose turi būti pateikiama aiški ir tiksli informacija apie: i) higienos standartus, kuriuos turi atitikti galutinio naudotojo tara, kad ją būtų galima naudoti pakartotinio pripildymo punkte; ▌ ii) taros, kuri gali būti naudojama produktams pirkti pakartotinai ją pripildant, rūšis ir savybes; iii) galutinio platintojo kontaktinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taikytinuose teisės aktuose nustatytų higienos standartų; b) juose turi būti matavimo įtaisas arba teikiamos panašios priemonės, kuriomis galutiniam naudotojui užtikrinamas konkretus perkamas kiekis; c) taros, kuri pakartotinai pripildoma produkto, svoris neįskaičiuojamas į galutinio naudotojo mokamą kainą. ▌ VII PRIEDAS ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRA A modulis Gamybos vidaus kontrolė 1. Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, pagal kurią fizinis gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir užtikrina bei prisiimdamas visą atsakomybę patvirtina, kad atitinkamos pakuotės atitinka joms taikomus šio reglamento 5–12 straipsnių reikalavimus. 2. Techniniai dokumentai Fizinis gamintojas parengia techninius dokumentus. Remiantis tais dokumentais turi būti galima įvertinti pakuotės atitiktį atitinkamiems reikalavimams ir juose turi būti pateikta tinkama neatitikties rizikos analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai ir juose nurodoma, kiek tai aktualu vertinimui, pakuotės projektavimas, gamyba ir eksploatavimas. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikti, kai taikytina, bent šie elementai: a) bendras pakuotės ir jos numatomos paskirties apibūdinimas; b) eskizinis projektas, brėžiniai ir sudedamųjų dalių medžiagos ir t. t. c) tiems brėžiniams ir schemoms suprasti ir pakuotei eksploatuoti būtini aprašymai ir paaiškinimai; d) sąrašas, į kurį įtraukti: i) darnieji standartai, nurodyti 36 straipsnyje, taikomi visi ar iš dalies; ii) bendrosios ▌ specifikacijos, nurodytos 37 straipsnyje, taikomos visos ar iš dalies; iii) kitos atitinkamos techninės specifikacijos, naudojamos atliekant matavimus ar skaičiavimus; iv) jei taikoma dalis darniųjų standartų ir (arba) bendrųjų specifikacijų, nurodomos taikytos dalys; v) jei darnieji standartai ir (arba) bendrosios ▌ specifikacijos netaikomi – priemonių, kurių imtasi siekiant atitikti 1 punkte nurodytus reikalavimus, aprašymas; e) 6, 10 ir 11 straipsniuose numatytų vertinimų atlikimo kokybinis apibūdinimas ir f) bandymų ataskaitos. 3. Fizinė gamyba Fizinis gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad fizinės gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinama pagamintos pakuotės atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir 1 punkte nurodytiems reikalavimams. 4. Atitikties deklaracija Fizinis gamintojas parengia rašytinę kiekvienos rūšies pakuočių atitikties deklaraciją ir 10 metų po tų pakuočių pateikimo rinkai saugo ją kartu su techniniais dokumentais, kad ji būtų prieinama nacionalinėms institucijoms. Atitikties deklaracijoje turi būti nurodyta, dėl kurios pakuotė parengta. Atitikties deklaracijos kopija paprašius pateikiama atitinkamoms institucijoms. 5. Įgaliotasis atstovas 4 punkte nurodytas fizinio gamintojo pareigas, susijusias su techninių dokumentų saugojimu, gali jo vardu ir jo atsakomybe vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jei tos pareigos yra nurodytos jo įgaliojime. VIII PRIEDAS ES ATITIKTIES DEKLARACIJA NR.* … 1. Nr. … (unikalus pakuotės identifikavimo kodas): 2. Fizinio gamintojo ir, kai taikytina, jo įgaliotojo atstovo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas: 3. Ši atitikties deklaracija išduota tik fizinio gamintojo atsakomybe: 4. Deklaracijos objektas (pakuotės identifikavimas atsekamumo tikslais): pakuotės aprašymas: 5. 4 punkte nurodytas deklaracijos objektas atitinka susijusius Sąjungos derinamuosius teisės aktus: … (nuoroda į kitus taikomus Sąjungos aktus): 6. Nuorodos į atitinkamus darniuosius standartus ar taikytas bendrąsias specifikacijas arba nuorodos į kitas technines specifikacijas, kurių atžvilgiu deklaruojama atitiktis: 7. Kai taikytina, notifikuotoji įstaiga … (pavadinimas, adresas, numeris) … atliko … (veiksmų aprašymas) … ir išdavė sertifikatą (-us): … (duomenys, įskaitant jo išdavimo datą, ir, kai tinkama, informacija apie jo galiojimo trukmę ir sąlygas): 8. Papildoma informacija: Subjekto, kurio vardu pasirašoma, pavadinimas: (išdavimo vieta ir data): (vardas ir pavardė, pareigos) (parašas): * (deklaracijos identifikacinis numeris) IX PRIEDAS INFORMACIJA, NAUDOJAMA REGISTRUOJANTIS 44 STRAIPSNYJE NURODYTAME REGISTRE IR TEIKIANT JAM ATASKAITAS I dalis A. Registruojantis teiktina informacija 1. Informacija, kurią turi pateikti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, apima: a) pavadinimą ir prekių ženklus (jei yra), kuriuos naudodamas gamintojas tiekia pakuotę rinkai toje valstybėje narėje, ir gamintojo adresą, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numerį (jei yra), interneto svetainės adresą ir e. pašto adresą, taip pat vieną bendrą kontaktinį punktą; b) jei gamintojas yra patikėjęs atsakomybę įgaliotajam atstovui didesnės gamintojo atsakomybės klausimais, be a punkte nurodytos informacijos nurodoma: atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numeris ir e. pašto adresas; c) gamintojo nacionalinį identifikavimo kodą, įskaitant jo numerį prekybos registre ar analogišką oficialų registracijos numerį, taip pat Europos ar nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį; ▌ d) deklaraciją, kaip gamintojas vykdo savo pareigas pagal 45 straipsnį, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos išduotą sertifikatą, kai taikoma 46 straipsnio 1 dalis. 2. Kai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai yra pavesta vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, gamintojo pateiktina informacija apima tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numerį, interneto svetainės adresą ir e. pašto adresą, taip pat nacionalinį identifikavimo numerį, įskaitant numerį prekybos registre ar analogišką oficialios registracijos numerį, ir tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos Europos arba nacionalinį mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, taip pat atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą, gamintojo arba, kai taikytina, gamintojo įgaliotojo atstovo didesnės gamintojo atsakomybės klausimams arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pareiškimą, kad pateikta informacija yra teisinga. 3. Tuo atveju, kai gamintojas įgalioja gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje, kuri vykdo 44 straipsnyje nustatytą pareigą registruotis, ji, kartu su informacija, reikalaujama pagal šio priedo A dalies 1 punktą, pateikia: a) atstovaujamų gamintojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, įskaitant pašto kodus ir vietoves, gatvių pavadinimus ir namo numerius, šalis, telefono numerius, interneto svetainių adresus ir e. pašto adresus; b) kiekvieno atstovaujamo gamintojo suteiktą įgaliojimą, kai taikytina; c) jei gamintojo atsakomybę perimanti organizacija atstovauja daugiau kaip vienam gamintojui, ji atskirai nurodo, kaip kiekvienas iš tų atstovaujamų gamintojų vykdo 45 straipsnyje nustatytas pareigas. II dalis Ataskaitose teiktina informacija B. Informacija, teiktina ataskaitose pagal 44 straipsnio 7 dalį a) gamintojo nacionalinis identifikavimo kodas; b) ataskaitinis laikotarpis; c) II priedo 1 lentelėje nurodytų kategorijų pakuočių, kurias gamintojas pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, kiekiai, išreikšti svoriu; ▌ d) tvarka, skirta gamintojo atsakomybei už rinkai pateikiamas pakuotes ▌užtikrinti. C. Informacija, teiktina ataskaitose pagal 44 straipsnio 8 dalį. a) gamintojo nacionalinis identifikavimo kodas; b) ataskaitinis laikotarpis; c) informacija apie 1 lentelėje nurodytas pakuočių rūšis; d) tvarka, skirta gamintojo atsakomybei už rinkai pateikiamas pakuotes užtikrinti. 1 lentelė
D. Informacija, teiktina ataskaitose pagal 44 straipsnio 10 dalį a) valstybėje narėje surenkamų ir rūšiavimui siunčiamų pakuočių atliekų kiekiai pagal II priedo 2 lentelėje apibrėžtas kategorijas, išreikšti svoriu; b) valstybėje narėje perdirbamų, regeneruojamų ir pašalinamų arba Sąjungoje ar už jos ribų vežamų pakuočių atliekų kiekiai pagal XII priedo 3 lentelėje nurodytas kategorijas, išreikšti svoriu; c) atskirai surenkamų ne didesnės kaip trijų litrų talpos vienkartinių plastikinių gėrimų butelių ir ne didesnės kaip trijų litrų talpos vienkartinės metalinės gėrimų taros, kaip nurodyta XII priedo 5 lentelėje, kiekiai, išreikšti svoriu. X PRIEDAS MINIMALIEJI REIKALAVIMAI UŽSTATO GRĄŽINIMO SISTEMOMS Šiame priede vartojamo termino apibrėžtis: sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pavesta pareiga sukurti ar eksploatuoti užstato grąžinimo sistemą valstybėje narėje. Bendrieji minimalieji reikalavimai užstato grąžinimo sistemoms Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose sukurtos užstato grąžinimo sistemos atitiktų šiuos minimaliuosius reikalavimus: a) yra vienas įsisteigęs ar licencijuotas sistemos operatorius arba, jei yra daugiau nei vienas sistemos operatorius, valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas skirtingų sistemos operatorių veiklos koordinavimas; b) sistemos valdymo ir susijusiomis veikimo taisyklėmis suteikiamos lygios galimybės dalyvauti ir sąžiningos sąlygos visiems ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems tapti sistemos dalimi, jeigu jie tiekia rinkai atitinkamos į sistemą įtrauktos rūšies ar kategorijos pakuotes; c) sukurtos kontrolės procedūros ir duomenų teikimo sistemos, teikiančios galimybę sistemos operatoriui gauti duomenis apie pakuočių, įtrauktų į užstato grąžinimo sistemą, surinkimą; d) nustatytas minimalus užstato dydis, pakankamas reikiamiems surinkimo lygiams pasiekti; e) nustatyti minimalieji reikalavimai dėl sistemos operatoriaus finansinio pajėgumo, kad sistemos operatorius galėtų atlikti savo funkcijas; f) sistemos operatorius yra pelno nesiekiantis ir nepriklausomas juridinis asmuo; g) sistemos operatoriai vykdo vien tik funkcijas, kylančias iš šiuo reglamentu nustatytų taisyklių, ir bet kokias papildomas valstybių narių nustatytas su užstato grąžinimo sistemos koordinavimu ir veikimu susijusias funkcijas; h) sistemos operatoriai koordinuoja užstato grąžinimo sistemos veikimą; i) sistemos operatorius saugo šiuos rašytinius dokumentus: i) įstatus, kuriais nustatyta jo vidaus organizacinė struktūra; ii) savo finansavimo sistemos duomenis; iii) pareiškimą, kuriuo įrodoma sistemos atitiktis šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, taip pat bet kokiems papildomiems valstybėje narėje, kurioje jis vykdo veiklą, nustatytiems reikalavimams; j) pakankama sistemos operatoriaus metinės apyvartos dalis naudojama ▌visuomenės informavimo apie pakuočių atliekų tvarkymą kampanijoms; k) sistemos operatoriai privalo pateikti bet kokią valstybės narės, kurioje veikia ta sistema, kompetentingų institucijų prašomą informaciją, kad būtų galima stebėti atitiktį šio priedo reikalavimams; l) valstybės narės užtikrina, kad galutiniai platintojai būtų įpareigoti priimti pakuotes, už kurias sumokėtas užstatas, iš tokios pakuotės medžiagos ir tokios formos, kokias jie platina, ir grąžinti užstatą galutiniams naudotojams, kai pakuotė, už kurią sumokėtas užstatas, grąžinama, išskyrus atvejus, kai galutiniai naudotojai turi taip pat lengvai prieinamas galimybes po pakuotės, už kurią sumokėtas užstatas, panaudojimo atgauti užstatą, pasinaudodami vienu iš surinkimo kanalų, kurie maisto pakuočių atveju užtikrina maistui tinkamą grąžinamąjį perdirbimą ir kurie tuo tikslu turi nacionalinių valdžios institucijų leidimą. Ši pareiga netaikoma tais atvejais, kai prekybos plote galutiniams naudotojams nėra galimybių grąžinti pakuočių, už kurias sumokėtas užstatas. Tačiau galutiniai platintojai visada turi priimti grąžinamas tuščias jų parduodamų produktų pakuotes. ▌ m) galutinis naudotojas neprivalo pirkti jokių prekių, kad galėtų grąžinti pakuotę, už kurią sumokėtas užstatas; užstatas yra grąžinamas vartotojui; n) visos pakuotės, už kurias sumokėtas užstatas, rinktinos naudojant užstato grąžinimo sistemą, yra aiškiai paženklintos, kad galutiniai naudotojai galėtų lengvai nustatyti, kad tokią pakuotę reikia grąžinti; o) taikomi mokesčiai yra skaidrūs; ▌ Be minimaliųjų reikalavimų, valstybės narės gali atitinkamai nustatyti papildomų reikalavimų, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šio reglamento tikslai, visų pirma didinti surenkamų pakuočių atliekų grynumą, mažinti šiukšlių kiekį arba skatinti siekti kitų žiedinės ekonomikos tikslų. Valstybės narės, turinčios regionų, kuriuose dideliu mastu vykdoma tarpvalstybinė verslo veikla, užtikrina, kad užstato grąžinimo sistemos sudarytų sąlygas surinkti pakuotes iš kitų valstybių narių užstato grąžinimo sistemų tam skirtuose surinkimo punktuose, ir stengiasi sudaryti galimybę grąžinti užstatą, kuris buvo paimtas iš galutinio vartotojo pakuotės pirkimo metu. ▌ XI PRIEDAS PAGAL 52 STRAIPSNIO 2 DALIES D PUNKTĄ PATEIKTINAS ĮGYVENDINIMO PLANAS Įgyvendinimo plane, kuris turi būti pateiktas pagal 52 straipsnio 2 dalies d punktą, pateikiama ši informacija: a) ankstesnių, esamų ir prognozuojamų pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo, šalinimo sąvartynuose ir kitokio apdorojimo lygių ir srautų, iš kurių jos susideda, vertinimas; b) pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 ir 29 straipsnius parengtų atliekų tvarkymo planų ir atliekų prevencijos programų įgyvendinimo vertinimas; c) priežastys, dėl kurių, valstybės narės manymu, jai gali nepavykti pasiekti atitinkamo 52 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto tikslo iki tame punkte nustatyto termino, ir tam tikslui pasiekti reikalingo termino pratęsimo vertinimas; d) priemonės, reikalingos šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytiems tikslams, taikytiniems tai valstybei narei termino pratęsimo laikotarpiu, pasiekti, įskaitant tinkamas ekonomines priemones ir kitas priemones, kuriomis suteikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir IVa priede; e) d punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis, nustatyta įstaiga, kompetentinga įgyvendinti tas priemones, ir kiekvienos iš tų priemonių atskiro indėlio į tikslų, taikytinų termino pratęsimo atveju, įgyvendinimą vertinimas; f) informacija apie atliekų tvarkymo finansavimą pagal principą „teršėjas moka“; g) priemonės duomenų kokybei atitinkamai gerinti, siekiant geriau planuoti atliekų tvarkymą ir stebėti jo rezultatus. XII priedas DUOMENYS, KURIUOS VALSTYBĖS NARĖS TURI ĮTRAUKTI Į SAVO PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ DUOMENŲ BAZES (PAGAL 1–4 LENTELES) 1. Apie prekines, grupines ir transportavimo pakuotes: a) valstybėje narėje susidarantys kiekvienos kategorijos pakuočių kiekiai (pagaminamos + importuojamos + saugomos − eksportuojamos) (1 lentelė); b) daugkartinių pakuočių kiekiai (2 lentelė). 2. Apie prekinių, grupinių ir transportavimo pakuočių atliekas: a) pagal kiekvieną pakuočių kategoriją (3 lentelė): i) pirmą kartą rinkai valstybės narės teritorijoje patiekti kiekiai; ii) susidariusių pakuočių atliekų kiekiai; ▌ iii) pašalintų, regeneruotų ir perdirbtų pakuočių kiekiai; b) labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių metinis sunaudojamas kiekis vienam asmeniui atskirai pagal kiekvieną kategoriją, kaip nustatyta 56 straipsnio 1 dalies b punkte (4 lentelė); c) tam tikrų formų pakuočių, įtrauktų į užstato grąžinimo sistemas, atskiro surinkimo lygis, kaip nustatyta 50 straipsnio 1 dalyje (5 lentelė). 1 lentelė Nacionalinėje teritorijoje susidarantis (prekinių, grupinių ir transportavimo) pakuočių kiekis
2 lentelė Bendras pirmą kartą rinkai nacionalinėje teritorijoje patiektų (prekinių, grupinių ir transportavimo) daugkartinių pakuočių kiekis
▌ 3 lentelė Kiekis pagal pakuočių kategorijas, kaip apibrėžta II priedo 2 lentelėje: pirmą kartą rinkai valstybės narės teritorijoje patiektų pakuočių; susidariusių pakuočių atliekų; ir pakuočių atliekų, pašalintų, regeneruotų ir perdirbtų nacionalinėje teritorijoje ir eksportuotų.
4 lentelė Vienam asmeniui tenkantis labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, storųjų plastikinių pirkinių maišelių ir labai storų plastikinių pirkinių maišelių, sunaudojamų nacionalinėje teritorijoje, kiekis
5 lentelė Tam tikrų formų pakuočių, įtrauktų į užstato grąžinimo sistemas, atskiro surinkimo lygis, kaip nustatyta 50 straipsnio 1 dalyje
XIII PRIEDAS ATITIKTIES LENTELĖ
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Aplinkos oro kokybė ir švaresnis oras Europoje |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0542), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0364/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3), – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2023 m. birželio 27 d. laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 3 dalimi, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 59 straipsnius, – atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0233/2023), A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4), atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija)(5)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(6), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(7), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(8), kadangi: (1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB(9) ir 2008/50/EB(10) buvo iš esmės pakeista. Kadangi tas direktyvas reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija; (2) Komisija 2019 m. gruodžio mėn. komunikate „Europos žaliasis kursas“ išdėstė plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios tikslas apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Kalbant konkrečiai apie švarų orą, Komisija pati įsipareigojo toliau gerinti oro kokybę ir Sąjungos oro kokybės standartus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Europos žaliojo kurso komunikate Komisija taip pat paskelbė, kad stiprins oro kokybės stebėseną, modeliavimą ir planavimą. (3) 2021 m. gegužės 12 d. komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ Komisija nustatė Nulinės taršos veiksmų planą, kuriuo, inter alia, atsižvelgiama į su tarša susijusius Europos žaliojo kurso aspektus ir prisiimami konkretesni įsipareigojimai, t. y. iki 2030 m. daugiau kaip 55 % sumažinti oro taršos poveikį sveikatai ir 25 % – Sąjungos ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių; (4) Nulinės taršos veiksmų plane taip pat išdėstyta 2050 m. vizija, kaip oro taršą sumažinti iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas pakopinis dabartinių ir būsimų Sąjungos oro kokybės standartų nustatymo metodas, pagal kurį nustatomi 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio ▌oro kokybės standartai ir suplanuojama, kaip ne vėliau kaip iki 2050 m. prilyginti juos naujausioms PSO oro kokybės gairėms, taikant naujausiais moksliniais įrodymais grindžiamos reguliarios peržiūros mechanizmą. Taršos mažinimas susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, todėl ilgalaikio tikslo įgyvendinti nulinės taršos užmojį turėtų būti siekiama kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119(11); (5) 2021 m. rugsėjo mėn. PSO atnaujino oro kokybės gaires, pagrįstas sisteminga mokslinių įrodymų apie oro taršos poveikį sveikatai apžvalga. Atnaujintose PSO oro kokybės gairėse atkreipiamas dėmesys į naujus įrodymus, susijusius su poveikiu, atsirandančiu dėl ekspozicijos nedideliu oro taršos lygiu, ir suformuluoti mažesni oro kokybės orientaciniai lygiai, taikomi kietosioms dalelėms (KD10 ir KD2,5) ir azoto dioksidui, palyginti su ankstesnėmis gairėmis. Šioje direktyvoje atsižvelgiama į naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias PSO oro kokybės gaires. (6) Per pastaruosius tris dešimtmečius Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais buvo nuolat mažinamas išmetamų kenksmingų oro teršalų kiekis ir atitinkamai pagerinta oro kokybė. Politikos galimybės, išnagrinėtos prie šios direktyvos pridedamame poveikio vertinime, rodo papildomą grynąją socialinę ir ekonominę tolesnio oro taršos mažinimo naudą, o numatoma piniginė nauda sveikatai ir aplinkai gerokai viršija numatomas įgyvendinimo išlaidas. (7) Imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės oro taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis ▌atsargumo principu ir principais, kad turėtų būti imamasi prevencinių veiksmų, kad žala ištaisoma ten, kur yra jos šaltinis bei principu „teršėjas moka“, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ▌Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu, taip pat pripažįstant žmogaus teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kaip įtvirtinta 2022 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimtoje Rezoliucijoje 76/300. Jie turėtų, inter alia, atsižvelgti į šiuos elementus: geresnės oro kokybės indėlį į visuomenės sveikatą, aplinkos kokybę ir ekosistemų atsparumą, piliečių gerovę, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių lygybę ir apsaugą, sveikatos priežiūros išlaidas, visuomenės klestėjimą, užimtumą ir ekonomikos konkurencingumą; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmanaus judumo ir transporto sprendimų bei susijusios infrastruktūros kūrimą; elgesio pokyčių poveikį; fiskalinės politikos poveikį; sąžiningumo ir solidarumo užtikrinimą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir konvergencijos poreikį ateityje; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas, be kita ko, skirtas sveikatos priežiūros specialistams; geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, visų pirma PSO pateiktas išvadas; poreikį su oro tarša susijusios rizikos aspektą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; ekonominį efektyvumą, geriausius turimus technologinius sprendimus ir technologinį neutralumą siekiant sumažinti išmetamų oro teršalų kiekį, ilgainiui vis didėjantį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų lygį. (8) Šia direktyva padedama siekti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 3, 7, 10, 11 ir 13 DVT. (9) Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/591 nustatytoje bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m.(12) (toliau – 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa) nustatytas, inter alia, tikslas sukurti netoksišką aplinką, apsaugančią žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio, ir tuo tikslu nustatyta, inter alia, kad reikia toliau gerinti stebėsenos metodus, reikia geresnio tarptautinio bendradarbiavimo, geriau informuoti visuomenę ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą. Tai padeda orientuotis siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. (10) Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus, susijusius su teršalais, jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai ir, inter alia, tiesioginėmis ir netiesioginėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, susijusiomis su oro tarša, socialiniu bei ekonominiu poveikiu, aplinkos apsaugos išlaidomis ir elgesio, fiskaliniais ir technologiniais pokyčiais. Remdamasi savo peržiūros rezultatais, Komisija turėtų įvertinti, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami šios direktyvos tikslams pasiekti. Pirmąją peržiūrą Komisija turėtų atlikti iki 2030 m. gruodžio 31 d. Atlikdama peržiūrą Komisija turėtų įvertinti oro kokybės standartų suderinimo su naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis galimybes ir terminus, ar oro kokybės standartus reikia atnaujinti atsižvelgiant į naujausią mokslinę informaciją, ar reikėtų įtraukti papildomus oro teršalus ir ar reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl įgyvendinimo terminų atidėjimo ir tarpvalstybinės oro taršos. Jei atlikusi peržiūrą Komisija mano, kad būtina, ji turėtų pateikti pasiūlymą peržiūrėti oro kokybės standartus arba į juos įtraukti kitų oro teršalų. Jei Komisija mano, kad tai būtina, ji taip pat turėtų pateikti pasiūlymų dėl atitinkamų šaltinių teisės aktų priėmimo arba peržiūros, kad padėtų įgyvendinti siūlomus patikslintus oro kokybės standartus Sąjungos lygmeniu, ir pasiūlyti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis Sąjungos lygmeniu. (11) Aplinkos oro kokybės vertinimas turėtų būti atliekamas pagal bendrą požiūrį, taikant bendrus vertinimo kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę reikėtų atsižvelgti į oro taršos veikiamų gyventojų skaičių ir ekosistemų dydį. Todėl tikslinga pagal gyventojų tankį ir vidutinės ekspozicijos teritorinius vienetus suskirstyti kiekvienos valstybės narės teritoriją į zonas. (12) Zonose, kuriose viršijami vertinimo slenksčiai, turėtų būti privalomi fiksuotieji matavimai. Modeliavimo taikomosios programos ir orientaciniai matavimai, papildydami informaciją, gautą atlikus fiksuotuosius matavimus, suteikia galimybę pagal mėginių ėmimo taškų duomenis numatyti koncentracijos geografinį pasiskirstymą. Naudojant tokius papildomus vertinimo metodus taip pat būtų galima sumažinti privalomą mažiausią fiksuotųjų ėminių ėmimo taškų skaičių zonose, kuriose laikomasi ribinių verčių arba siektinų verčių, tačiau vertinimo slenkstis viršijamas. Zonose, kuriose ribinės arba siektinos vertės viršijamos, praėjus dvejiems metams nuo įgyvendinimo aktų dėl modeliavimo taikomųjų programų ir ėminių ėmimo vietų erdvinio reprezentatyvumo nustatymo priėmimo dienos, aplinkos oro kokybei įvertinti kartu su privalomais fiksuotais matavimais turėtų būti naudojamos modeliavimo taikomosios programos arba orientaciniai matavimai. Taip pat turėtų būti vykdoma papildoma teršalų foninės koncentracijos ir iškritų kiekio aplinkos ore stebėsena, kad būtų galima gerinti žinias apie taršos lygius ir sklaidą. (13) Kai taikoma, tam, kad pagal mėginių ėmimo taškų duomenis būtų galima numatyti geografinį teršalų koncentracijos pasiskirstymą, turėtų būti taikomos modeliavimo taikomosios programos – tai galėtų padėti nustatyti oro kokybės standartų pažeidimus ir atitinkama informacija pagrįsti oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires bei ėminių ėmimo taškų išdėstymą. Be šioje direktyvoje išdėstytų oro kokybės stebėsenos reikalavimų, stebėsenos tikslais valstybės narės raginamos naudoti informacinius produktus ir papildomas priemones, kaip antai reguliarias įvertinimo ir kokybės vertinimo ataskaitas ar su politikos aspektais susijusias internetines programas, siūlomas pagal Sąjungos kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą, visų pirma per „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą. (14) Svarbu, kad nauji teršalai, kaip antai ultrasmulkiosios dalelės, juodoji anglis, elementinė anglis ir amoniakas, taip pat kietųjų dalelių oksidacijos potencialas būtų matuojami stebėsenos kompleksuose tiek foninėse kaimo vietovėse, tiek miesto foninėse vietose, kad būtų lengviau papildyti mokslines žinias apie jų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kaip rekomenduoja PSO. Valstybėms narėms, kurių teritorija yra mažesnė nei 10 000 km², pakaktų matuoti stebėsenos kompleksuose foninėse miesto vietovėse. (15) Siekiant geriau suprasti to teršalo poveikį ir parengti tinkamą politiką, reikėtų atlikti išsamius smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) matavimus. Šie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris atitiktų bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą Tarybos sprendimu 81/462/EEB(13), ir jos protokolus, įskaitant 2012 m. peržiūrėtą 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, matavimo būdus. (16) Siekiant užtikrinti, kad surinkta informacija apie oro taršą būtų pakankamai reprezentatyvi ir palyginama visoje Sąjungoje, vertinant aplinkos oro kokybę svarbu naudoti standartizuotus matavimo metodus ir bendrus mėginių ėmimo taškų skaičiaus bei vietos kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę galima naudoti kitus nei matavimai metodus, todėl būtina nustatyti tokių metodų naudojimo ir reikiamo tikslumo kriterijus. (17) Svarbiu klausimu laikomas pamatinių matavimo metodų pateikimas. Komisija jau įpareigojo atlikti darbą rengiant EN standartus, kuriais turėtų būti remiamasi atliekant policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimus ir jutiklių sistemų veikimo nustatant dujinių teršalų ir kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentraciją aplinkos ore vertinimą, siekiant juos anksčiau parengti ir priimti. Jeigu nėra EN standartinių metodų, turėtų būti leidžiama naudoti tarptautinius standartinius pamatinius matavimo metodus, nacionalinius standartinius pamatinius matavimo metodus arba Europos standartizacijos komiteto (CEN) technines specifikacijas. (18) Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų atsiradimo vietoje ir nustatyti bei įgyvendinti veiksmingiausias teršalų išmetimo, ypač žemės ūkio, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo sistemų bei energijos gamybos sektoriuose, mažinimo priemones vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl reikėtų vengti kenksmingų oro teršalų išmetimo, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti, o atitinkami oro kokybės standartai turėtų būti nustatyti remiantis, inter alia, naujausiais moksliniais įrodymais, įskaitant PSO rekomendacijas. (19) Moksliniai tyrimai rodo, kad sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai, kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), benzenas, anglies monoksidas, arsenas, kadmis, švinas, nikelis, kai kurie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir ozonas yra atsakingi už tam tikrą skaičių neigiamų poveikių aplinkai bei žmonių sveikatai ir yra susiję su keliomis neužkrečiamomis ligomis, nepalankiomis sveikatos būklėmis ir padidėjusiu mirtingumu. Poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pasireiškia per koncentracijas aplinkos ore bei per iškritas. (20) Nors oro tarša yra visuotinė sveikatos problema, rizika tarp gyventojų pasiskirsčiusi netolygiai – jautriems žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms kyla didesnis pavojus nukentėti. Šia direktyva pripažįstama padidėjusi rizika ir konkretūs jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių poreikiai, susiję su oro tarša, ir siekiais juos informuoti ir apsaugoti. (21) Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaita Nr. 22/2018 „Nevienoda ekspozicija ir nevienodas poveikis: socialinis pažeidžiamumas dėl oro taršos, triukšmo ir ekstremalios temperatūros Europoje“ prastesnės socialinės ir ekonominės padėties žmonių sveikatai oro tarša paprastai daro didesnį poveikį nei bendrosios populiacijos sveikatai, nes jie patiria didesnę ekspoziciją ir yra pažeidžiamesni. Šioje direktyvoje atsižvelgiama į socialinius oro taršos aspektus ir priemonių, kurių imtasi, socialinį ir ekonominį poveikį. (22) ▌ Arseno, kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių poveikis žmonių sveikatai, įskaitant per maisto grandinę, bei aplinkai taip pat pasireiškia per iškritas. Turėtų būti atsižvelgiama į šių medžiagų kaupimąsi dirvožemyje ir požeminio vandens apsaugą. (23) Pagal naujausias PSO rekomendacijas turėtų būti mažinama gyventojų vidutinė ekspozicija didžiausiu dokumentuotu poveikiu žmonių sveikatai pasižyminčiais teršalais, smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5) ir azoto dioksidu. Tuo tikslu kaip papildomas oro kokybės standartas, papildantis ribines vertes, bet ne kaip jų pakaitalas turėtų būti nustatytas įpareigojimas sumažinti vidutinę ekspoziciją. (24) Aplinkos oro kokybės direktyvų tinkamumo patikrinimas, apimantis direktyvas 2004/107/EB ir 2008/50/EB, parodė, kad ribinės vertės veiksmingesnės mažinant teršalų koncentraciją nei kitų rūšių oro kokybės standartai, pavyzdžiui, siektinos vertės. Siekiant kuo labiau sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes ir jautrius gyventojus, ir aplinkai, turėtų būti nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės. Benzo(a)pirenas turėtų būti naudojamas kaip aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus žymiklis. (25) Kad valstybės narės galėtų pasirengti taikyti šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus oro kokybės standartus ir būtų užtikrintas teisinis tęstinumas, pereinamojo laikotarpio ribinės vertės ir siektinos vertės, kol bus taikomos naujos, turėtų būti identiškos nustatytosioms pagal panaikintas direktyvas. (26) Ozonas yra tarpvalstybinis teršalas, susidarantis atmosferoje dėl pirminių teršalų išmetimo. Kai kuriems iš šių atmosferos teršalų taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284(14). Pažemio ozonas neigiamai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir augmeniją bei ekosistemas. Pažanga įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytus su ozonu susijusius oro kokybės siektinas vertes ir ilgalaikius tikslus turėtų būti nustatoma pagal Direktyvoje (ES) 2016/2016/ES nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taip pat, kai tinkama, įgyvendinant ekonomiškai efektyvias priemones, oro kokybės gaires ir oro kokybės planus. (27) Ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo ekspozicijos ozonu poveikio žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms turėtų būti atnaujinti pagal naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant PSO rekomendacijas. (28) Siekiant apsaugoti gyventojus, ypač jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes nuo trumpos ekspozicijos padidėjusia teršalų koncentracija, ▌reikėtų nustatyti sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir ozono pavojaus slenksčius ir informavimo slenksčius. Pasiekus tuos slenksčius visuomenei turėtų būti pateikiama informacija apie su ekspozicija susijusį pavojų sveikatai ir, kai taikoma, įgyvendinamos trumpojo laikotarpio priemonės, skirtos taršos lygiams ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, sumažinti. (29) Pagal SESV 193 straipsnį valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti griežtesnes apsaugos priemones , jeigu jos atitinka Sutartį ir apie jas pranešama Komisijai. Prie tokio pranešimo gali būti pridedamas paaiškinimas apie tų oro kokybės standartų nustatymo procesą ir naudotą mokslinę informaciją. (30) Jei oro kokybės būklė ▌jau yra gera, ją reikėtų išlaikyti arba gerinti. Jei yra rizika neužtikrinti atitikties šioje direktyvoje nustatytiems aplinkos oro kokybės standartams arba ta atitiktis nebuvo užtikrinta, valstybės narės pagal atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus terminus turėtų patvirtinti atitinkamas priemones, kad būtų laikomasi ribinių verčių, vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių ir, jei tai įmanoma, pasiektų ▌ siektinas vertes ir ozono ilgalaikius tikslus. (31) Gyvsidabris yra labai pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai medžiaga. Jo esama visoje aplinkoje, o metilgyvsidabrio pavidalu jis gali kauptis organizmuose, ypač koncentruotis organizmuose, esančiuose aukštesnėse maisto grandinės pakopose. Patekęs į atmosferą gyvsidabris gali būti pernešamas dideliais atstumais. (32) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/852(15) siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio išsiskyrimo, remiantis gyvavimo ciklo požiūriu ir atsižvelgiant į gamybą, vartojimą, atliekų apdorojimą bei išmetamuosius teršalus. Šios direktyvos nuostatos dėl gyvsidabrio stebėsenos papildo tą reglamentą ir suteikia jam informacijos. (33) Didžiausias oro taršos pavojus augmenijai ir natūralioms ekosistemoms kyla toliau nuo miesto teritorijų esančiose vietose. Todėl augmenijos apsaugos tikslais tas pavojus turėtų būti vertinamas ir atitiktis kritiniams teršalų lygiams turėtų būti užtikrinama pirmiausia tose vietose, kurios yra toliau nuo užstatytų teritorijų. Tame vertinime turėtų būti atsižvelgiama į Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus reikalavimus stebėti oro taršos poveikį sausumos bei vandens ekosistemoms ir pranešti apie tokį poveikį ir jis turėtų tuos reikalavimus papildyti; (34) Teršalai iš gamtinių šaltinių gali būti vertinami, bet negali būti kontroliuojami. Todėl tais atvejais, kai teršalai iš gamtinių šaltinių aplinkos ore gali būti nustatyti pakankamai tiksliai ir kai ribinės vertės yra viršytos dėl šių teršalų arba iš dalies dėl jų, šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis tų teršalų kiekius turėtų būti galima išskaičiuoti vertinant oro kokybės ribinių verčių ir vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimų laikymąsi. Teršalų kiekius, prisidedančių prie kietųjų dalelių (KD10) ribinių verčių viršijimo dėl to, kad žiemą keliai barstomi smėliu arba druska, taip pat turėtų būti galima išskaičiuoti vertinant oro kokybės ribinių verčių laikymąsi, jei yra imtasi pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti. Tų gamtinių teršalų išskaičiavimas netrukdo valstybėms narėms imtis veiksmų jų poveikiui sveikatai mažinti. (35) Labai svarbu sistemingai stebėti oro kokybę oro taršos židiniuose, įskaitant tuos atvejus, kai taršos lygiui didelę įtaką daro iš didelės taršos šaltinių išmetami teršalai, dėl kurių asmenims ir gyventojų grupėms gali kilti didesnė neigiamo poveikio sveikatai rizika. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įrengti ėminių ėmimo vietas oro taršos židiniuose ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažintas oro taršos poveikis žmonių sveikatai tuose židiniuose. (36) Zonose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, išimties tvarka turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi užtikrinimo terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose ▌yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Bet koks termino tam tikrai zonai atidėjimas ▌turėtų būti leidžiamas kartu sudarant išsamias oro kokybės veiksmų gaires, kurias turėtų įvertinti Komija. Valstybės narės veiksmų gairėse turėtų nustatyti tinkamas priemones, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis. Valstybės narės taip pat turėtų įrodyti, kad veiksmų gairėse numatytos priemonės buvo įgyvendintos siekiant užtikrinti atitiktį. (37) Toms zonoms ar vidutinės ekspozicijos teritoriniams vienetams, kuriuose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas oro kokybės ribines vertes ir ▌siektinas vertes arba neatitinka vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimų, turėtų būti parengti ir atnaujinami oro kokybės planai. Taip pat turėtų būti parengti ir atnaujinti oro kokybės planai dėl ozono siektinų verčių viršijimo, išskyrus atvejus, kai konkrečiomis aplinkybėmis nėra didelio potencialo sumažinti ozono koncentraciją, o priemonės, skirtos kovoti su viršijimu, sukeltų neproporcingų išlaidų. (38) Oro teršalai išmetami daugelio skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą, ▌oro kokybės planai arba oro kokybės gairės, jei įmanoma, turėtų būti suderinti su planais bei programomis, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2002/49/EB(16) ir 2010/75/ES(17) ▌ir direktyvą (ES) 2016/2284. (39) Kaip nustatyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje(18), tai, kad buvo parengtas oro kokybės planas, savaime nereiškia, kad valstybė narė vis dėlto įvykdė savo įsipareigojimus užtikrinti, kad oro teršalų lygiai neviršytų šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės standartų. (40) Oro kokybės veiksmų gairės taip pat turėtų būti parengtos prieš 2030 m., kai yra rizika, kad valstybės narės iki tos datos nepasieks ribinių verčių arba, kai taikoma, siektinų verčių, siekiant užtikrinti, kad teršalų lygiai būtų atitinkamai sumažinti. Oro kokybės veiksmų gairėse turėtų būti nustatyta politika ir priemonės, kad iki nustatyto termino būtų laikomasi tų ribinių verčių ir, kai taikoma, siektinų verčių. Siekiant teisinio aiškumo ir nepaisant konkrečios vartojamos terminijos, oro kokybės veiksmų gairės yra oro kokybės plano tipas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. (41) Reikėtų parengti trumpalaikius veiksmų planus nurodant priemones, kurių reikės imtis trumpuoju laikotarpiu, kilus vieno arba daugiau pavojaus slenksčių viršijimo rizikai, siekiant sumažinti tokią riziką ir apriboti jos trukmę. Tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės turėtų turėti galimybę nerengti tokių trumpalaikių veiksmų planų dėl ozono, jei nėra didelių galimybių sumažinti tokio viršijimo riziką, trukmę ar sunkumą. (42) Oro tarša neturi sienų ir yra bendra visoje Sąjungoje. Daugumoje valstybių narių didelė dalis taršos susidaro už jų teritorijos ribų. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, jei dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba tikėtina, kad viršys bet kurią ribinę vertę, ▌siektiną vertę, jei tas lygis neatitinka arba tikėtina, kad neatitiks vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimo arba jei jis pakyla ar tikėtina, kad pakils virš pavojaus slenksčio. Tarpvalstybinis konkrečių teršalų, tokių kaip ozonas ir kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), pobūdis įpareigoja atitinkamas valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje siekiant nustatyti oro taršos šaltinius ir priemones, kurių reikia imtis šiems šaltiniams pašalinti, ir parengti koordinuotus veiksmus, pavyzdžiui, koordinuoti oro kokybės planus ir trumpalaikius veiksmų planus, kuriuose kiekviena valstybė narė turėtų spręsti taršos šaltinių savo teritorijoje klausimą, kad būtų pašalintas toks viršijimas, taip pat informuojant visuomenę. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kad į veiklą kuo anksčiau būtų įtraukiamos šalys kandidatės. Komisija turėtų būti laiku informuojama apie bet kokį tokį bendradarbiavimą ir būti pakviesta jame dalyvauti bei padėti, taip pat prireikus ji turėtų galėti teikti techninę paramą valstybėms narėms jų prašymu. (43) Siekiant geriau suvokti oro taršos poveikį ir parengti atitinkamą politiką, būtina, kad valstybės narės ir Komisija rinktų informaciją apie oro kokybę, ja keistųsi ir ją platintų. Naujausia informacija, jei tokios yra, apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore, informacija apie poveikį sveikatai, oro kokybės planai, oro kokybės veiksmų gairės bei trumpalaikiai veiksmų planai taip pat turėtų būti lengvai prieinami visuomenei nuosekliu ir lengvai suprantamu būdu. (44) Siekiant užtikrinti plačią visuomenės prieigą prie informacijos apie oro kokybę, ta informacija turėtų būti skelbiama viešai naudojant skaitmeninius ir, kai tinkama, neskaitmeninius ryšių kanalus. (45) Informacija apie reglamentuojamų teršalų koncentraciją ir iškritų kiekį turėtų būti siunčiama Komisijai kaip pagrindas reguliarioms ataskaitoms. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas informacijos apie oro kokybę tvarkymui ir palyginimui, Komisijai duomenys turėtų būti pateikiami standartizuota forma. (46) Būtina pritaikyti duomenų apie oro kokybę teikimo, vertinimo ir pranešimo tvarką, kad būtų sudaryta galimybė kaip pagrindines informacijos pateikimo priemones naudoti elektronines priemones ir internetą, ir kad ta tvarka atitiktų 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB(19); (47) Tikslinga numatyti galimybę aplinkos oro kokybės vertinimui naudojamus kriterijus ir technologijas suderinti su mokslo bei technikos pažanga ir pagal tai pritaikyti pateiktiną informaciją. (48) Kaip nustatyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje(20), valstybės narės negali nustatyti, kad teisė ginčyti valdžios institucijos sprendimą būtų suteikiama tik tiems suinteresuotosios visuomenės nariams, kurie dalyvavo ankstesnėje administracinėje tokio sprendimo priėmimo procedūroje. ▌Be to, peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, savalaikė ir ne pernelyg brangi ir pagal ją turėtų būti taikomi tinkami ▌teisių gynimo mechanizmai, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių. Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką(21) teisė kreiptis į teismą turi būti suteikta bent jau suinteresuotajai visuomenei. (49) Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Kai dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos 19 straipsnio 1–5 dalys ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalys, pažeidimo padaroma žala žmonių sveikatai ir tas pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys iš atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo ir jo sulaukti. Remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, šioje direktyvoje išdėstytomis žalos atlyginimo, teisės kreiptis į teismą ir sankcijų taisyklėmis siekiama išvengti žalingo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti. Tomis taisyklėmis siekiama į Sąjungos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo aspektą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, ir konkrečiai suformuluojamas įpareigojimas saugoti Chartijos 2 ir 35 straipsniuose nustatytas teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamybę bei teisę į sveikatos priežiūrą. Šia direktyva taip pat prisidedama prie Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme užtikrinimo, kiek tai susiję su žmonių sveikatos apsauga; Šioje direktyvoje numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. (50) Siekiant užtikrinti vienodas šios ▌direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tolesniais techniniais modeliavimo taikomųjų programų aspektais; ėminių ėmimo taškų reprezentatyvumo ploto nustatymu; taršos iš gamtinių šaltinių viršijimo demonstravimu ir išskaičiavimu; teršalų, atsirandančių dėl kietųjų dalelių resuspensijos po smėlio ar druskos barstymo žiemą, nustatymu; prognozių, atliekamų siekiant atidėti įgyvendinimo terminus, reikalavimais ir informacija, kuri turi būti įtraukta į įgyvendinimo ataskaitas; ir informacijos bei ataskaitų apie oro kokybę teikimo reikalavimais, kiek tai susiję su i) su informacijos apie aplinkos oro kokybę, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai, susijusių taisyklių nustatymo, taip pat tos informacijos pateikimo terminų ir ii) duomenų teikimo būdų racionalizavimu ir abipusiu keitimusi informacija ir duomenimis iš tinklų ir atskirų ėminių ėmimo taškų, kuriuose matuojama aplinkos oro tarša valstybėse narėse. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(22); (51) siekiant užtikrinti, kad ši direktyva ir toliau atitiktų savo tikslus, visų pirma išvengti žalingo netinkamos kokybės aplinkos oro poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos III–VII, IX ir X priedų keitimo, siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą, susijusią su aplinkos oro kokybės vertinimu, priemonėmis, kurias reikia įtraukti į trumpojo laikotarpio veiksmų planus, ir ▌visuomenės informavimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(23) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (52) pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas; (53) ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nurodytais X priedo B dalyje, (54) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti oro kokybės nuostatas siekiant įgyvendinti nulinės oro taršos tikslą, kurio siekiant Sąjungoje oro kokybė būtų laipsniškai gerinama iki lygio, kuris nebelaikomas žalingu žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms ir biologinei įvairovei, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl oro teršalų tarpvalstybinio pobūdžio ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Tikslai 1. Šia direktyva nustatomos oro kokybės nuostatos siekiant įgyvendinti nulinės oro taršos tikslą, kurio siekiant Sąjungoje oro kokybė būtų laipsniškai gerinama iki lygio, kuris, remiantis geriausiais turimais ir naujausiais moksliniais įrodymais, nebelaikomas žalingu žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms ir biologinei įvairovei, taip prisidedant prie aplinkos be toksinių medžiagų sukūrimo iki 2050 m. 2. Šia direktyva nustatomos ▌ribinės vertės, siektinos vertės, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai, vidutinės poveikio koncentracijos tikslai, kritiniai teršalų lygiai, pavojaus slenksčiai, informavimo slenksčiai ir ilgalaikiai tikslai. Tokie oro kokybės standartai, kurie yra nustatyti I priede, reguliariai peržiūrimi pagal 3 straipsnį, laikantis PSO rekomendacijų. 3. Be to, šia direktyva padedama siekti Sąjungos taršos mažinimo ir su biologine įvairove bei ekosistemomis susijusių tikslų pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir didesnės oro kokybės politikos ir kitų atitinkamų sričių Sąjungos politikos sinergijos. 2 straipsnis Dalykas Šia direktyva nustatomos nuostatos, susijusios su : (1) aplinkos oro kokybės tikslų, pagal kuriuos būtų vengiama žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai , jam būtų užkertamas kelias arba jis būtų mažinamas, apibrėžimu ir nustatymu; (2) bendrų metodų ir kriterijų, skirtų aplinkos oro kokybei valstybėse narėse vertinti, nustatymu; (3) dabartinių ir ilgalaikių aplinkos oro kokybės tendencijų ir Sąjungos bei nacionalinių priemonių poveikio aplinkos oro kokybei stebėsena; (4) užtikrinimu, kad ▌informacija apie aplinkos oro kokybę būtų palyginama visoje Sąjungoje ir su ja galėtų susipažinti visuomenė; (5) ▌aplinkos oro kokybės palaikymu ten, kur ji gera, ir jos gerinimu kitais atvejais; (6) glaudesnio valstybių narių ir jų kompetentingų institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo siekiant sumažinti oro taršą skatinimu. 3 straipsnis Reguliari peržiūra 1. Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas 5 metus arba, jei to reikia pagal reikšmingus naujus mokslinius duomenis, pvz., peržiūrėtas PSO oro kokybės gaires, dažniau Komisija peržiūri su oro teršalais ir jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai susijusius mokslinius įrodymus, kurie yra svarbūs siekiant 1 straipsnyje nustatyto tikslo, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išdėstytos pagrindinės išvados. 2. Atliekant 1 dalyje nurodytą peržiūrą vertinama, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami siekiant tikslo vengti žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ir ar į juos turėtų būti įtraukta papildomų oro teršalų. Kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai, atliekant peržiūrą vertinamos suderinimo su naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis ir naujausiais moksliniais įrodymais galimybės ir terminai. Atliekant peržiūrą taip pat įvertinamos visos kitos šios direktyvos nuostatos, įskaitant nuostatas dėl įgyvendinimo terminų atidėjimo ir dėl tarpvalstybinės oro taršos, taip pat įvertinami naujausi moksliniai įrodymai, įskaitant, kai taikytina, dėl oro teršalų, išmatuotų 10 straipsnyje nurodytuose, bet šiuo metu į I priedą neįtrauktuose stebėsenos kompleksuose. Atlikdama peržiūrą, Komisija atsižvelgia, inter alia, į: a) naujausią atitinkamų Sąjungos įstaigų, tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, PSO ir JT EEK Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, ir kitų atitinkamų mokslinių organizacijų pateiktą mokslinę informaciją; b) poveikį oro kokybei ir jos vertinimui darančius elgsenos pokyčius, fiskalinę politiką ir technologinę plėtrą; c) su oro kokybe susijusią padėtį ir jos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant ozono poveikį augmenijai, valstybėse narėse; d) tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos išlaidas, susijusias su oro tarša; e) papildomų veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti siekiant naujų tikslų, pobūdį ir socialinį bei ekonominį poveikį, taip pat šių veiksmų sąnaudų ir naudos analizę; f) pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalines ir Sąjungos lygmens teršalų kiekio mažinimo priemones ir gerinant oro kokybę; g) atitinkamus su šaltiniais susijusius Sąjungos lygmens teisės aktus, skirtus sektoriams ir veiklai, kurie prisideda prie oro taršos, įskaitant pažangą, padarytą įgyvendinant tokius teisės aktus; h) atitinkamą informaciją, kurią valstybės narės pateikia Komisijai peržiūros tikslais; i) atskirų valstybių narių pagal SESV 193 straipsnį nustatytus griežtesnius oro kokybės standartus. 3. Atlikti peržiūrą Komisijai padeda Europos aplinkos agentūra. 4. Jei atlikus peržiūrą Komisija mano, kad tai būtina, ji pateikia pasiūlymą peržiūrėti oro kokybės standartus arba į juos įtraukti kitų oro teršalų. Be to, jei Komisija mano, kad tai būtina, ji taip pat pateikia pasiūlymų dėl atitinkamų šaltinių teisės aktų priėmimo arba peržiūros, kad padėtų įgyvendinti siūlomus patikslintus oro kokybės standartus Sąjungos lygmeniu. 5. Jei atlikdama peržiūrą Komisija nustato, kad svarbioje Sąjungos teritorijos dalyje taikytiniems oro kokybės standartams pasiekti reikia papildomų priemonių, Komisija gali pasiūlyti imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu. 4 straipsnis Terminų apibrėžtys Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: 1) aplinkos oras – lauko oras troposferoje, išskyrus Tarybos direktyvos 89/654/EEB(24) 2 straipsnyje apibrėžtų darboviečių teritorijas, kuriose taikomos nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ir į kurias visuomenės nariai paprastai negali patekti; 2) oro kokybės standartai – ribinės vertės, siektinos vertės, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai, vidutinės poveikio koncentracijos tikslai, kritiniai teršalų lygiai, pavojaus slenksčiai, informavimo slenksčiai ir ilgalaikiai tikslai; 3) teršalas – bet kokia medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti daryti žalingą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai; 4) teršalo lygis – teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo iškritų kiekis ant paviršių tam tikru metu; 5) bendras iškritų kiekis – bendra teršalų masė, kuri iš atmosferos pernešama ant paviršiaus, pvz., į dirvožemį, augmeniją, vandenį, pastatus, tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką; 6) KD10 – kietosios dalelės, pereinančios per dalelių dydžio atrankos principu veikiantį įleidimo įtaisą, kurio 50 % efektyvumo slenkstinė vertė atitinka 10 μm aerodinaminį skersmenį, kaip nustatyta pagal pamatinį KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodą EN 12341; 7) KD2,5 – kietosios dalelės, pereinančios per dalelių dydžio atrankos principu veikiantį įleidimo įtaisą, kurio 50 % efektyvumo slenkstinė vertė atitinka 2,5 μm aerodinaminį skersmenį, kaip nustatyta pagal pamatinį KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodą EN 12341; 8) azoto oksidai – azoto monoksido (azoto oksido) ir azoto dioksido tūrio santykinių dalių (ppbv) suma, išreikšta azoto dioksido masės koncentracijos vienetais (μg/m3); 9) arsenas, kadmis, švinas, nikelis ir benzo(a)pirenas – bendras šių elementų ir junginių kiekis KD10 frakcijoje; 10) policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – organiniai junginiai bent iš dviejų kondensuotų aromatinių žiedų, sudarytų tik iš anglies ir vandenilio; 11) suminis dujinis gyvsidabris – elementinio gyvsidabrio (Hg0) garai ir reaktyvusis dujinis gyvsidabris, t. y. vandenyje tirpūs gyvsidabrio atmainiai, turintys pakankamai didelį garų slėgį, kad galėtų būti dujinėje fazėje; 12) lakieji organiniai junginiai arba LOJ – organiniai junginiai iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidantai; 13) ozono pirmtakai – medžiagos, turinčios įtakos pažemio ozono susidarymui; 14) juodoji anglis arba BC – angliniai aerozoliai, matuojami šviesos absorbcijos būdu; 15) ultrasmulkiosios dalelės arba UFP – dalelės, kurių skersmuo yra lygus arba mažesnis nei 100 nm, kai UFP kiekis matuojamas kaip dalelių kiekio koncentracija kubiniame centimetre ir kurių dydžių intervalo apatinė riba yra ▌10 nm, o viršutinė riba nenustatoma; 16) kietųjų dalelių oksidacijos potencialas – išmatuotas kietųjų dalelių gebėjimas oksiduoti potencialias tikslines molekules; 17) zona – valstybės narės teritorijos dalis, nustatyta tos valstybės narės oro kokybės vertinimo ir valdymo tikslais; 18) vidutinės ekspozicijos teritorinis vienetas – valstybės narės teritorijos dalis, tos valstybės narės paskirta vidutinės ekspozicijos rodikliui nustatyti, atitinkanti NUTS 1 arba NUTS 2 regioną, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003(25), arba dviejų ar daugiau gretimų NUTS 1 arba NUTS 2 regionų derinį, su sąlyga, kad jų bendras plotas būtų mažesnis už visą tos valstybės narės teritorijos plotą ir neviršytų 85 000 km²; 19) aglomeracija – konurbacija, kurioje yra daugiau kaip 250 000 gyventojų arba, jei gyventojų joje yra 250 000 ar mažiau, kuri pasižymi tam tikru gyventojų tankiu viename km2, kurį nustato valstybės narės; 20) vertinimas – bet koks metodas, naudojamas teršalų lygiams matuoti, apskaičiuoti, numatyti arba įvertinti; 21) vertinimo slenkstis – teršalo lygis, lemiantis vertinimo tvarką, kurios reikia laikytis vertinant aplinkos oro kokybę; 22) fiksuotieji matavimai – matavimai, vykdomi ėminių ėmimo taškuose nuolatos arba taikant atsitiktinį ėminių ėmimą tose pačiose vietovėse ne trumpiau kaip vienus kalendorinius metus, siekiant nustatyti teršalų lygius pagal atitinkamus duomenų kokybės tikslus; 23) orientaciniai matavimai – matavimai, atliekami reguliariais intervalais per kalendorinius metus arba atsitiktinės atrankos būdu, siekiant nustatyti lygius pagal mažiau griežtus duomenų kokybės tikslus nei tie, kurie taikomi fiksuotiesiems matavimams; 24) modeliavimo taikomoji programa– modeliavimo sistemos, suprantamos kaip modelių ir submodelių grandinė, įskaitant visus būtinus įvesties duomenis, taikomoji programa ir bet koks tolesnis duomenų apdorojimas; 25) objektyvus įvertinimas – ekspertams atlikus analizę, kuri gali apimti statistikos priemonių naudojimą, nustatyta informacija apie konkretaus teršalo koncentraciją arba iškritų lygį ▌; 26) erdvinis reprezentatyvumas – vertinimo principas, pagal kurį ėminių ėmimo taške fiksuojami oro kokybės parametrai laikomi reprezentatyviais aiškiai apibrėžtoje geografinėje teritorijoje, jei oro kokybės parametrai toje teritorijoje nesiskiria nuo ėminių ėmimo taške fiksuojamų parametrų daugiau nei iš anksto nustatyta leidžiamoji nuokrypa; 27) oro taršos židiniai – vietovės zonoje, kurioje yra didžiausia koncentracija, galinti tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti gyventojus laikotarpiu, kuris yra reikšmingas ribinių verčių arba siektinų verčių vidurkio apskaičiavimo laikotarpiui, įskaitant atvejus, kai taršos lygiui didelę įtaką daro teršalai, išmetami iš didelės taršos šaltinių, pvz., netoliese esančių kelių, kuriuose susidaro spūstys ir kuriuose yra didelis eismas, vieno pramoninio šaltinio arba pramoninės zonos, kurioje yra daug šaltinių, uostų, oro uostų, intensyvaus gyvenamųjų namų šildymo arba jų derinio; 28) foninės miesto vietovės – vietos miesto ir priemiesčių teritorijose, kur teršalų lygiai atspindi tipinį poveikį miesto gyventojams; 29) foninės kaimo vietovės – vietos netankiai apgyvendintose kaimo teritorijose, kur taršos lygiai atspindi tipinį poveikį kaimo gyventojams, augalijai ir natūralioms ekosistemoms; 30) stebėsenos kompleksas – foninėje miesto arba kaimo vietovėje esanti stebėsenos stotis, kuri aprėpia kelis ėminių ėmimo taškus siekiant rinkti ilgalaikius duomenis apie kelis teršalus; 31) ribinė vertė – teršalo lygis, ▌nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas; 32) ▌siektina vertė – mokslo žiniomis pagrįstas teršalo lygis, nustatytas siekiant išvengti žalingo ▌poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti, kuris turi būti pasiektas, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį; 33) vidutinės ekspozicijos rodiklis arba VER – vidutinis teršalo lygis, kuris nustatomas pagal matavimus viso vidutinės ekspozicijos teritorinio vieneto ▌foninėse miesto vietovėse arba, jei tame teritoriniame vienete nėra miesto teritorijos, foninėse kaimo vietovėse, kuris atspindi taršos poveikį gyventojams ir kuriuo remiantis tikrinama, ar įvykdytas tam teritoriniam vienetui nustatytas vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimas ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslas; 34) vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimas – ataskaitiniams metams nustatytos vidutinės ekspozicijos rodikliu išreikštos teritorinio vieneto ▌gyventojų patiriamos vidutinės ekspozicijos procentinis sumažinimas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, kuris turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas; 35) vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslas – vidutinės ekspozicijos rodiklio lygis, kuris turi būti pasiektas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai; 36) kritinis teršalo lygis – teršalo lygis, kurį viršijus kai kurie receptoriai, pavyzdžiui, medžiai, kiti augalai arba natūralios ekosistemos, bet ne žmonės, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį; 37) pavojaus slenkstis – teršalo lygis, kurį viršijus dėl trumpalaikės ekspozicijos kyla pavojus visų gyventojų sveikatai ir kurį pasiekus valstybės narės turi imtis skubių priemonių; 38) informavimo slenkstis – teršalo lygis, kurį viršijus dėl trumpalaikės ekspozicijos kyla pavojus ypač jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių narių sveikatai ir kurį pasiekus reikia skubaus ir tinkamo informavimo; 39) ilgalaikis tikslas – teršalo lygis, kuris, siekiant veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turi būti pasiektas ilgainiui, nebent jo neįmanoma pasiekti naudojant proporcingas priemones; 40) tarša iš gamtinių šaltinių – teršalų išmetimas ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, o dėl, be kita ko, gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimų, seisminio aktyvumo, geoterminių procesų, gamtos gaisrų, audrų, jūros purslų arba atmosferinės resuspensijos ar natūralių dalelių pernešimo iš sauso klimato regionų; 41) oro kokybės planas – planas, kuriame išdėstoma politika ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi ribinių verčių ir ▌siektinų verčių ir, kai jos viršijamos, vykdomi vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai; 42) oro kokybės veiksmų gairės – oro kokybės planas, priimtas prieš pasibaigiant ribinių verčių ir siektinų verčių pasiekimo terminui, kuriame nustatoma politika ir priemonės, kuriomis siekiama laikytis tų ribinių verčių ir siektinų verčių prieš pasibaigiant šių verčių pasiekimo terminui; 43) trumpojo laikotarpio veiksmų planas – planas, kuriame nustatomos neatidėliotinos priemonės, kurių reikia imtis trumpuoju laikotarpiu siekiant sumažinti tiesioginę riziką arba pavojaus slenksčių viršijimo trukmę; 44) jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės – gyventojų grupės, kurios dėl specifinių ypatumų, dėl kurių ekspozicijos poveikis sveikatai yra didesnis, arba dėl didesnio jautrumo, dėl to, kad jų narių sveikatai poveikį daro mažesnė koncentracija, arba dėl mažesnių galimybių apsisaugoti yra nuolat arba laikinai jautresnės arba pažeidžiamesnės oro taršos poveikio padariniams nei kiti gyventojai; 45) suinteresuotoji visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį, ▌ arba rūpi su 9, 19 arba 20 straipsnio įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros; pagal šią apibrėžtį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą propaguojančios ir nacionalinės teisės reikalavimus atitinkančios nevyriausybinės organizacijos yra laikomos suinteresuotomis. 5 straipsnis Atsakomybės sritys Valstybės narės atitinkamuose lygmenyse paskiria kompetentingas institucijas ir įstaigas, atsakingas už: a) aplinkos oro kokybės vertinimą, įskaitant stebėsenos tinklo tinkamą veikimą ir priežiūrą; b) matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą; c) matavimų tikslumo užtikrinimą ir matavimo duomenų perdavimą bei dalijimąsi jais; d) modeliavimo taikomųjų programų tikslumo skatinimą; e) vertinimo metodų analizę; f) Komisijos visoje Sąjungoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų koordinavimą valstybės narės teritorijoje; g) bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, be kita ko, tarpvalstybinių oro teršalų pernašų klausimais; h) oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių nustatymą; i) trumpojo laikotarpio veiksmų planų nustatymą; j) oro kokybės indekso ir kitos aktualios visuomenės informacijos teikimą ir tvarkymą kaip nurodyta X priede. 6 straipsnis Zonų ir vidutinės ekspozicijos teritorinių vienetų nustatymas Valstybės narės nustato zonas ir vidutinės ekspozicijos teritorinius vienetus visoje savo teritorijoje, be kita ko, kai tai tikslinga oro kokybės vertinimo ir valdymo tikslais, aglomeracijų lygmeniu. Oro kokybė vertinama ir valdoma visose zonose ir vidutinės ekspozicijos teritoriniuose vienetuose. II SKYRIUS APLINKOS ORO KOKYBĖS IR IŠKRITŲ LYGIO VERTINIMAS 7 straipsnis Vertinimo tvarka 1. Vertinant sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), ▌benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, švino, nikelio, benzo(a)pireno ir ozono kiekį aplinkos ore, taikomi vertinimo slenksčiai, nustatyti II priede. Kiekviena zona klasifikuojama pagal tuos vertinimo slenksčius. 2. 1 dalyje nurodytą klasifikavimą valstybės narės peržiūri mažiausiai kartą per 5 metus 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau klasifikavimas peržiūrimas dažniau, jeigu labai pasikeičia veikla, daranti poveikį sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), ▌benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, švino, nikelio, benzo(a)pireno arba ozono koncentracijai aplinkoje ▌. 3. Kiek viršijami vertinimo slenksčiai nustatoma remiantis ankstesnių 5 metų koncentracijos lygiais, nustatytais II priede, jei yra pakankamai duomenų. Vertinimo slenkstis laikomas viršytu tada, kai mažiausiai 3 atskirus metus iš tų ankstesnių 5 metų ta riba buvo viršyta. Norėdamos nustatyti, kiek viršijami vertinimo slenksčiai, turėdamos mažiau kaip 5 metų duomenų, valstybės narės gali derinti vienų metų trumpalaikių matavimų duomenis, gautus tose vietovėse, kurias galima laikyti pasižyminčiomis didžiausiais taršos lygiais, su išmetamųjų teršalų apskaitų informacija ir rezultatais, gautais iš modeliavimo taikomųjų programų. 8 straipsnis Vertinimo kriterijai 1. Valstybės narės visose savo zonose vertina aplinkos oro kokybę, susijusią su 7 straipsnyje nurodytais teršalais, taikydamos šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus kriterijus ir remdamosi IV priedu. 2. Visose zonose, kurios klasifikuojamos kaip zonos, kuriose teršalų lygis viršija 7 straipsnyje nurodytiems teršalams nustatytus vertinimo slenksčius, aplinkos oro kokybė vertinama atliekant fiksuotuosius matavimus. Tie fiksuotieji matavimai gali būti papildyti modeliavimo taikomosiomis programomis arba orientaciniais matavimais, kurie leistų įvertinti oro kokybę ir suteiktų tinkamos informacijos apie oro teršalų erdvinį pasiskirstymą ir fiksuotųjų matavimų erdvinį reprezentatyvumą. 3. Praėjus dvejiems metams nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo, siekiant įvertinti aplinkos oro kokybę visose zonose, kuriose teršalų lygis viršija I priede nustatytą atitinkamą ribinę vertę arba ▌siektiną vertę, kartu su fiksuotaisiais matavimais naudojamos modeliavimo taikomosios programos arba orientaciniai matavimai. Pirmoje pastraipoje nurodytos modeliavimo taikomosios programos arba orientaciniai matavimai teikia informaciją apie teršalų erdvinį pasiskirstymą. Jei naudojamos modeliavimo taikomosios programos, jos taip pat teikia informaciją apie fiksuotų matavimų erdvinį reprezentatyvumą ir modeliavimas atliekamas tiek kartų, kiek tinkama, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus. 4. Visose zonose, kurios klasifikuojamos kaip zonos, kuriose teršalų lygis yra žemesnis už 7 straipsnyje nurodytiems teršalams nustatytus vertinimo slenksčius, vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo taikomąsias programas, orientacinius matavimus, objektyvius įvertinimus arba jų derinį. 5. Vertinant oro kokybę pagal ribines vertes ir siektinas vertes atsižvelgiama į modeliavimo taikomųjų programų, naudotų pagal šio straipsnio 3 arba 4 dalį arba 9 straipsnio 3 dalį, arba orientacinių matavimų rezultatus. Jei yra fiksuotų matavimų, kurių erdvinio reprezentatyvumo plotas apima taikant modeliavimo programą apskaičiuotą teritoriją, kurioje viršijamos ribinės vertės ir siektinos vertės, valstybė narė gali nuspręsti nepranešti apie sumodeliuotą viršijimą kaip atitinkamų ribinių verčių ir siektinų verčių viršijimą. 6. Jei pagal 3 arba 4 dalį naudojamos modeliavimo taikomosios programos rodo, kad zonos teritorijoje, kurios neapima fiksuotieji matavimai ir jų erdvinio reprezentatyvumo teritorija, viršijama bet kuri ribinė vertė arba ▌siektina vertė, galimose zonoje esančiuose papildomose oro taršos židiniuose, nustatytuose naudojant modeliavimo programą, gali būti naudojamas bent vienas papildomas fiksuotasis arba orientacinis matavimas. Jei pagal 9 straipsnio 3 dalį naudojamos modeliavimo taikomosios programos rodo, kad zonos teritorijoje, kurios neapima fiksuotieji matavimai ir jų erdvinio reprezentatyvumo teritorija, viršijama bet kuri ribinė vertė arba siektina vertė, galimose zonoje esančiuose papildomose oro taršos židiniuose, nustatytuose naudojant modeliavimo programą, turi būti naudojamas bent vienas papildomas fiksuotasis arba orientacinis matavimas. Jei naudojami papildomi fiksuotieji matavimai, tie matavimai atliekami per 2 kalendorinius metus nuo viršijimo modeliavimo. Jei naudojami papildomi orientaciniai matavimai, tie matavimai atliekami per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai sumodeliuojamas viršijimas. Matavimai turi apimti bent vienus kalendorinius metus, laikantis V priedo B punkte nustatytų būtiniausių duomenų aprėpties reikalavimų, kad būtų galima įvertinti atitinkamo teršalo koncentracijos lygį. Jei valstybė narė nusprendžia neatlikti jokių papildomų fiksuotųjų ar orientacinių matavimų, vertinant oro kokybę naudojamas modeliavimo taikomosiose programose nustatytas viršijimas. 7. Iki ... [18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikia papildomos techninės informacijos apie: a) modeliavimo taikomųjų programų, įskaitant tai, kaip vertinant oro kokybę turi būti atsižvelgiama į modeliavimo taikomųjų programų ir orientacinių matavimų rezultatus ir kaip galima patikrinti galimą viršijimą, nustatytą taikant tuos vertinimo metodus; b) ėminių ėmimo taškų erdvinio reprezentatyvumo nustatymą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ 8. Kai reikia vertinti regioninį poveikio ekosistemoms pobūdį, svarstomas bioindikatorių panaudojimas, be kita ko, remiantis pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 atliekama stebėsena. 9 straipsnis Ėminių ėmimo taškai 1. Ėminių ėmimo taškai sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), ▌benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, švino, nikelio, benzo(a)pireno ir ozono koncentracijai aplinkos ore matuoti nustatomi remiantis IV priedu. ▌ 2. Kiekvienoje zonoje, kur teršalų lygis viršija II priede nurodytą vertinimo slenkstį, kiekvieno teršalo ėminių ėmimo taškų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią III priedo A ir C punktuose nustatytą ėminių ėmimo taškų skaičių. 3. Zonose, kuriose teršalų lygis viršija II priede nurodytą atitinkamą vertinimo slenkstį, bet neviršija I priede nurodytų atitinkamų ▌ribinių verčių, ▌ siektinų verčių arba ▌kritinių teršalų lygių, mažiausias fiksuotųjų matavimų ėminių ėmimo taškų skaičius gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 %, remiantis III priedo A ir C punktais, jei laikomasi šių sąlygų: a) orientaciniai matavimai arba modeliavimo taikomosios programos suteikia pakankamai informacijos, kad būtų galima atlikti oro kokybės vertinimą, susijusį su ribinėmis vertėmis, ▌siektinomis vertėmis, kritiniais teršalų lygiais, pavojaus slenksčiais ir informavimo slenksčiais, bei tinkamos informacijos visuomenei – visa ši informacija papildo fiksuotųjų matavimų ėminių ėmimo taškuose surenkamą informaciją; b) ėminių ėmimo taškų, kurie turi būti įrengti, skaičius bei orientacinių matavimų ir modeliavimo taikomųjų programų erdvinis paskirstymas yra pakankami, kad, remiantis V priedo A ir B punktuose nustatytais duomenų kokybės tikslais, būtų galima nustatyti atitinkamo teršalo koncentraciją, o vertinimo rezultatai atitiktų V priedo D punkte nustatytus reikalavimus; c) orientacinių matavimų, jei jie naudojami šios dalies reikalavimams įvykdyti, skaičius yra bent toks pat kaip ir fiksuotųjų matavimų, kuriuos jie pakeičia, skaičius ir orientaciniai matavimai turi būti tolygiai paskirstyti per kalendorinius metus; d) su ozonu susijusiais tikslais visuose likusiuose ėminių ėmimo taškuose, kuriuose matuojamas ozonas, yra matuojamas azoto dioksidas, išskyrus fonines kaimo vietoves, kuriose vertinamas ozonas, kaip nurodyta IV priedo B punkte. 4. Valstybės narės teritorijoje įrengiama viena ar daugiau ėminių ėmimo taškų, pritaikytų VII priedo 3 skirsnio A punkte nustatytam stebėsenos tikslui, kad būtų teikiami duomenys apie to skirsnio B punkte išvardytų ozono pirmtakų koncentraciją pagal to skirsnio C punktą nustatytose vietose. 5. Azoto dioksidas matuojamas mažiausiai 50 % ozono ėminių ėmimo vietų, kaip reikalaujama III priedo A punkto 2 lentelėje. Tas matavimas vyksta nuolatos, išskyrus matavimus foninėse kaimo vietovėse, kaip nurodyta IV priedo B punkte, kur gali būti naudojami kiti matavimo metodai. 6. Kiekviena valstybė narė pagal IV priedą užtikrina, kad ėminių ėmimo taškų paskirstymas, naudojamas vidutinio KD2,5 ir azoto dioksido poveikio rodikliams apskaičiuoti, tinkamai atspindėtų poveikį visiems gyventojams. Ėminių ėmimo taškų skaičius yra ne mažesnis negu nustatyta taikant III priedo B punktą. ▌ 7. Ėminių ėmimo taškai, kuriuose per pastaruosius 3 metus užregistruotas ▌I priedo 1 skirsnyje nurodytos atitinkamos ribinės vertės arba siektinos vertės viršijimas, nėra perkeliamos, nebent tai būtina dėl ypatingų aplinkybių, įskaitant erdvinę plėtrą. Tokių ėminių ėmimo taškų perkėlimas atliekamas jų erdvinio reprezentatyvumo teritorijoje ir grindžiamas modeliavimo taikomosiomis programomis arba orientaciniais matavimais ir, kai įmanoma, užtikrinant matavimų tęstinumą. Išsamus bet kokio tokių ėminių ėmimo taškų perkėlimo pagrindimas išsamiai dokumentuojamas pagal IV priedo D punkte nustatytus reikalavimus. 8. Siekiant įvertinti benzo(a)pireno aplinkos ore kiekį, kiekviena valstybė narė ribotame skaičiuje ėminių ėmimo taškų stebi kitus atitinkamus policiklinius aromatinius angliavandenilius. Šie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai turi apimti bent benzo(a)antraceną, benzo(b)fluoranteną, benzo(j)fluoranteną, benzo(k)fluoranteną, indeno(1,2,3-cd)pireną ir dibenz(a,h)antraceną. Šių policiklinių aromatinių angliavandenilių ėminių ėmimo taškai įrengiami kartu su benzo(a)pireno ėminių ėmimo taškais ir parenkami taip, kad būtų galima nustatyti geografinius skirtumus ir ilgalaikes tendencijas. 9. Be 10 straipsniu reikalaujamos stebėsenos, valstybės narės stebi ultrasmulkiųjų dalelių lygius pagal III priedo D punktą ir VII priedo 4 skirsnį. Juodosios anglies koncentracijų stebėsena gali būti atliekama tose pačiose vietose. 10 straipsnis Stebėsenos kompleksai 1. Kiekviena valstybė narė foninėse miesto vietovėse įsteigia bent po vieną stebėsenos kompleksą 10 mln. gyventojų. Tos valstybės narės, kurios turi mažiau kaip 10 mln. gyventojų, įsteigia bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje miesto vietovėje. ▌Valstybės narės, kurių teritorija yra didesnė nei 10 000 km2, tačiau mažesnė nei 100 000 km2, įsteigia bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje kaimo vietovėje. Kiekviena valstybė narė, kurios teritorija yra didesnė nei 100 000 km2, įsteigia bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje kaimo vietovėje kiekvienam 100 000 km2. 2. Stebėsenos kompleksų vieta foninėse miesto ir kaimo vietovėse parenkama remiantis IV priedo B punktu. 3. Siekiant įvykdyti III priede nustatytus reikalavimus dėl mažiausio atitinkamų teršalų ėminių ėmimo taškų skaičiaus, gali būti atsižvelgiama į visas IV priedo B ir C punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančias stebėsenos kompleksuose įrengtus ėminių ėmimo taškus. 4. Siekdama laikytis 1 dalyje nustatytų reikalavimų, valstybė narė kartu su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių gali ▌įsteigti vieną ar daugiau bendrų stebėsenos kompleksų. Tai nedaro poveikio kiekvienos valstybės narės įpareigojimui įrengti bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje miesto vietovėje ir kiekvienos valstybės narės, kurios teritorija yra didesnė nei 10 000 km2 įpareigojimui įrengti bent vieną stebėsenos kompleksą foninėje kaimo vietovėje. 5. Matavimai ▌foninėse miesto vietovėse ir foninėse kaimo vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose apima VII priedo 1 skirsnio 1 ir 2 lentelėse išvardytus teršalus ir to skirsnio 3 lentelėje išvardytus teršalus. 6. Valstybė narė gali nuspręsti nematuoti juodosios anglies , ultrasmulkiųjų dalelių ar amoniako kiekio pusėje savo stebėsenos kompleksų foninėse kaimo vietovėse, jei jos stebėsenos kompleksų foninėse kaimo vietovėse skaičius viršija jos stebėsenos kompleksų foninėse miesto vietovėse skaičių bent santykiu 2:1, su sąlyga, kad jos atrinkti stebėsenos kompleksai būtų reprezentatyvūs tų teršalų atžvilgiu. ▌ 7. Tam tikrais atvejais stebėsena derinama su EMEP stebėsenos strategija ir matavimo programa, Aerozolių, debesų ir pėdsakinių dujų mokslinių tyrimų infrastruktūra (ACTRIS) ir pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 vykdoma oro taršos poveikio stebėsena. 11 straipsnis Pamatiniai matavimo metodai, modeliavimo taikomosios programos ir duomenų kokybės tikslai 1. Valstybės narės taiko VI priedo A ir C punktuose nurodytus pamatinius matavimo metodus. Tačiau galima naudoti ir kitus matavimo metodus, jeigu laikomasi VI priedo B, C ir D ▌punktuose nustatytų sąlygų. 2. Valstybės narės taiko oro kokybės modeliavimo taikomąsias programas laikydamosi VI priedo E punkte nustatytų sąlygų. 3. Oro kokybės vertinimo duomenys turi atitikti V priede nustatytus duomenų kokybės tikslus. III SKYRIUS APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMAS 12 straipsnis Reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai teršalų lygiai yra žemesni už ribines vertes, siektinas vertes ir vidutinio poveikio koncentracijos tikslus ▌ 1. Zonose, kuriose teršalų lygiai aplinkos ore yra žemesni už atitinkamas ribines vertes, nustatytas I priedo 1 skirsnyje, valstybės narės išlaiko už ribines vertes mažesnius šių teršalų lygius. 2. Zonose, kuriose teršalų lygis aplinkos ore yra mažesnis už atitinkamas siektinas vertes, nurodytas I priedo 1 ir 2 skirsniuose, valstybės narės imasi būtinų priemonių, dėl kurių nepatiriama neproporcingų išlaidų, kad tie lygiai išliktų mažesni už ▌siektinas vertes. Valstybės narės stengiasi pasiekti ilgalaikius su ozonu susijusius tikslus, nurodytus I priedo 2 skirsnyje, ir, kai jie pasiekiami, stengiasi išlaikyti ozono lygius žemiau tų ilgalaikių tikslų tiek, kiek tai leidžia veiksniai, įskaitant tarpvalstybinį ozono taršos pobūdį, lakiuosius organinius junginius iš biogeninių šaltinių ir meteorologines sąlygas, ir jei dėl visų būtinų priemonių nepatiriama neproporcingų išlaidų. 3. Vidutinės ekspozicijos teritoriniuose vienetuose ▌, kuriuose KD2,5 ir NO2 vidutinio poveikio rodikliai yra mažesni už atitinkamą tų teršalų vidutinės poveikio koncentracijos tikslų vertę, kaip nustatyta I priedo 5 skirsnyje, valstybės narės užtikrina, kad tų teršalų lygiai būtų mažesni už vidutinės poveikio koncentracijos tikslus. 4. Valstybės narės stengiasi pasiekti ir išsaugoti geriausią aplinkos oro kokybę ir aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, kad būtų pasiektas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas nulinės taršos tikslas, laikantis PSO rekomendacijų ir neviršijant II priede nustatytų vertinimo ribų. Ribinės vertės, ▌galutinės reikšmės ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai 1. Valstybės narės užtikrina, kad visose jų zonose teršalų lygiai aplinkos ore neviršytų atitinkamų ribinių verčių, nustatytų I priedo 1 skirsnyje. 2. ▌Valstybės narės, imdamosi visų būtinų priemonių, dėl kurių nepatirtų neproporcingų išlaidų, užtikrina, kad teršalų lygiai jų zonose neviršytų atitinkamų siektinų verčių, ▌nustatytų I priedo 1 ir 2 skirsniuose. 3. Valstybės narės užtikrina, kad I priedo 5 skirsnio B punkte nustatyti KD2,5 ir NO2 poveikio mažinimo įpareigojimai būtų vykdomi visuose jų vidutinės ekspozicijos teritoriniuose vienetuose ▌, jei jie viršija I priedo 5 skirsnio C punkte nustatytus vidutinės poveikio koncentracijos tikslus. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių laikymasis vertinamas pagal IV priedą. 5. Vidutinio poveikio rodikliai vertinami pagal I priedo 5 skirsnio A punktą. 6. I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytas ribinių verčių pasiekimo terminas gali būti atidėtas pagal 18 straipsnį. 7. Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, įskaitant oro kokybės standartus, kurie yra griežtesni nei nurodytieji šiame straipsnyje, pagal SESV 193 straipsnį. Valstybės narės apie tokias priemones informuoja Komisiją per 3 mėnesius nuo jų priėmimo. ▌ 14 straipsnis Kritiniai teršalų lygiai siekiant apsaugoti augaliją ir natūralias ekosistemas Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi I priedo 3 skirsnyje nustatytų kritinių teršalų lygių, atlikdamos vertinimą pagal IV priedo A punkto 1 punktą, B punkto 3 punktą. 15 straipsnis Informavimo arba pavojaus slenksčių peržengimas 1. Sieros dioksido, azoto dioksido,▌ kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir ozono koncentracijos aplinkos ore pavojaus slenksčiai yra nustatyti I priedo 4 skirsnio A punkte. 2. Sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir ozono koncentracijos informavimo slenksčiai nustatyti I priedo 4 skirsnio B punkte. 3. Kai, remiantis modeliavimo prietaikomis ar kitomis prognozavimo priemonėmis, manoma, kad bus viršijamas kuris nors I priedo 4 skirsnio A punkte nustatytas pavojaus slenkstis, valstybės narės nederamai nedelsdamos įgyvendina neatidėliotinas priemones, nurodytas pagal 20 straipsnį parengtuose trumpojo laikotarpio veiksmų planuose. 4. Kai viršijamas bet kuris I priedo 4 skirsnyje nustatytas pavojaus slenkstis arba informacijos slenkstis arba, kai tinkama, jei numatoma, kad jis bus viršytas remiantis modeliavimo prietaikomis ar kitomis prognozavimo priemonėmis, valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad per kuo trumpesnį laiką ir kiek įmanoma per kelias valandas informuotų visuomenę pagal X priedo 2 ir 3 punktus, naudodamosi skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis ir ryšių kanalais ir užtikrindamos plačią visuomenės prieigą. ▌ 5. Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, įskaitant griežtesnius pavojaus slenksčius arba informacijos slenksčius, pagal SESV 193 straipsnį. Valstybės narės apie tokias priemones informuoja Komisiją per 3 mėnesius nuo jų priėmimo. 16 straipsnis Teršalai iš gamtinių šaltinių 1. Valstybės narės gali nustatyti konkrečių metų a) zonas, kuriose konkretaus teršalo ribinės vertės buvo viršytos dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, ir b) vidutinės ekspozicijos teritorinius vienetus, kuriuose teršalo lygis, nustatytas pagal vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, buvo viršytas dėl gamtinių šaltinių. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai visų 1 dalyje nurodytų zonų ir vidutinės ekspozicijosteritorinių vienetų sąrašus kartu su informacija apie koncentracijas ir šaltinius bei įrodymais, kad viršijimą lėmė teršalai iš gamtinių šaltinių. 3. Kai pagal 2 dalį Komisija informuojama apie viršijimą dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, toks viršijimas nelaikomas viršijimu pagal šią direktyvą. Jei Komisija mano, kad valstybės narės pateiktų įrodymų nepakanka, ji informuoja tą valstybę narę, kad viršijimas nelaikomas sietinu su gamtos šaltiniais, kol ta valstybė narė nepateikia atitinkamos papildomos informacijos. 4. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija įgyvendinimo aktais pateikia techninius duomenis apie viršijimo dėl gamtinių šaltinių demonstravimą ir atėmimą. Tokiose techninėse detalėse nurodomas įrodymų, kuriuos valstybės narės turi pateikti pagal 2 dalį, turinys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 17 straipsnis Viršijimas dėl žieminio kelių barstymo smėliu ar druska 1. Valstybės narės gali nustatyti konkrečių metų zonas , kuriose KD10 koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės viršijamos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai visų 1 dalyje nurodytų zonų sąrašus ir informaciją apie KD10 koncentraciją tose zonose bei atsiradimo jose šaltinius. Valstybės narės taip pat pateikia įrodymus, kad bet kokį viršijimą sąlygoja resuspenduotos kietosios dalelės ir kad buvo imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti. 3. Nedarant poveikio 16 straipsniui , šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms zonoms valstybės narės turi parengti 19 straipsnyje numatytus oro kokybės planus tik dėl tų viršijimų, kuriuos lėmė kiti KD10 šaltiniai nei kelių barstymas smėliu ar druska žiemą. 4. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija įgyvendinimo aktais pateikia techninius duomenis dėl kietųjų dalelių pakartotinio suspendavimo po kelių barstymo smėliu ar druskos žiemą nustatymo metodikos, taip pat informaciją, kurią valstybės narės turi pateikti pagal 2 dalį, įskaitant informaciją apie pakartotinio suspendavimo poveikį dienos koncentracijos lygiams, kai taikytina. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 18 straipsnis Atitikties užtikrinimo termino atidėjimas ir leidimas nesilaikyti įpareigojimo taikyti tam tikras ribines vertes 1. Jeigu tam tikroje zonoje iki I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nurodyto termino neįmanoma pasiekti kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), azoto dioksido, benzeno arba benzo(a)pireno ribinių verčių, ▌valstybės narės gali atidėti tą terminą tai konkrečiai zonai oro kokybės veiksmų gairėmis pagrįstam laikotarpiui, jei tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos ▌sąlygos: a) iki 2040 m. sausio 1 d., jei tai pateisinama konkrečiai vietai būdingomis sklaidos charakteristikomis, orografinėmis ribinėmis sąlygomis, nepalankiomis klimato sąlygomis, tarpvalstybine tarša, arba kai būtiną sumažinimą galima pasiekti tik pakeičiant didelę dalį esamų namų šildymo sistemų, kurios yra taršos, sukeliančios viršijimą, šaltinis; arba b) iki 2035 m. sausio 1 d., jei tai pagrįsta prognozėmis, iš kurių matyti, kad net atsižvelgiant į numatomą oro kokybės veiksmų gairėse nustatytų veiksmingų oro taršos priemonių poveikį, ribinės vertės negali būti pasiektos iki nustatyto termino. ▌ Jei pasiekimo terminas buvo atidėtas pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą, tačiau iki to atidėto termino pasiekti neįmanoma, valstybės narės gali antrą ir paskutinį kartą atidėti tai konkrečiai zonai nustatytą terminą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui nuo pirmojo atidėjimo laikotarpio pabaigos, kuris yra pagrįstas atnaujintomis oro kokybės veiksmų gairėmis, jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos. ▌ 2. Valstybės narės gali atidėti įgyvendinimo terminą pagal 1 dalį, jei tenkinamos šios sąlygos: a) ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. būtų parengtas oro kokybės planas, atitinkantis 19 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse išvardytus reikalavimus zonai, kuriai būtų taikomas atidėjimas; b) šios dalies a punkte nurodytas oro kokybės planas papildomas informacija apie VIII priedo B punkte išvardytas oro taršos mažinimo priemones ir parodo, kaip ribinių verčių viršijimo laikotarpiai bus kuo trumpesni; c) šios dalies a punkte nurodytos oro kokybės veiksmų gairės grindžiamos oro kokybės prognozėmis, įskaitant VIII priedo A punkto 5 papunkčio ir 7 punkto e papunkčio tikslais atliekamas prognozes, kuriose nurodoma, kaip ribinės vertės bus pasiektos kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki atidėto įgyvendinimo termino pabaigos, atsižvelgiant į pagrįstas ir proporcingas priemones; d) a punkte nurodytose oro kokybės veiksmų gairėse išdėstoma, kaip visuomenė, visų pirma jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, bus rišliai ir lengvai suvokiamu būdu informuojami apie termino atidėjimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai; e) oro kokybės veiksmų gairėse, nurodytose a punkte, nurodoma, kaip bus sutelktas papildomas finansavimas, be kita ko, pagal atitinkamas nacionalines programas, ir, kai taikytina, Sąjungos finansavimo programos, siekiant paspartinti oro kokybės gerinimą zonoje, kuriai būtų taikomas atidėjimas; f) 3 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos visą įgyvendinimo termino atidėjimo laikotarpį; g) jei įgyvendinimo terminas atidedamas pagal 1 dalies antrą pastraipą, toje pastraipoje nurodytos atnaujintos oro kokybės veiksmų gairės rodo, kad pirmosios oro kokybės veiksmų gairės buvo įgyvendintos arba kad buvo imtasi veiksmų siekiant jas įgyvendinti, ir papildomas analize, iš kurios matyti, kad pagal šios dalies c punktą parengtos pradinės atitikties prognozės nepasitvirtino. 3. Įgyvendinimo termino atidėjimo pagal 1 dalį laikotarpiu valstybė narė užtikrina, kad būtų įvykdytos šios sąlygos: a) įgyvendinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytose oro kokybės veiksmų gairėse, kai taikytina, atnaujintose pagal šios dalies b punktą, numatytos priemonės, kaip matyti iš valstybės narės įgyvendinimo ataskaitos, įskaitant atnaujintas išmetamųjų teršalų kiekio ir, kai įmanoma, koncentracijų prognozes, Komisijai teikiamas dvejus su puse metų, o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2031 m. birželio 30 d.; kai aktualu, gali būti daroma nuoroda į naujausias išmetamųjų teršalų kiekio programas ir prognozes, apie kurias pranešama pagal Direktyvą (ES) 2016/2284, ir pridedamą informacinę apskaitos ataskaitą ir, kai aktualu, įgyvendinimo ataskaitą galima įtraukti į atnaujintas veiksmų gaires; b) šio straipsnio 1 dalyje nurodytos oro kokybės veiksmų gairės atnaujinamos pagal 19 straipsnio 5 dalį; c) nuo 2035 m. sausio 1 d. atitinkamo teršalo koncentracijos lygiai rodo bendrą mažėjimo tendenciją, atitinkančią orientacinę atitikties trajektoriją, apskaičiuotą atnaujintose oro kokybės veiksmų gairėse, parengtose pagal VIII priedo A punkto 7 punkto e papunktį; d) įgyvendinimo ataskaitos ir atnaujintos oro kokybės veiksmų gairės Komisijai pateikiamos per du mėnesius nuo jų priėmimo. 4. Kai, valstybių narių nuomone, reikėtų taikyti 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punktą, jos ne vėliau nei 2029 m. sausio 31 d. apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai 1 dalyje nurodytas oro kokybės veiksmų gaires ir visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų įvertinti , ar nurodyta termino atidėjimo priežastis pagrįsta ir ar įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos. Valstybės narės ne vėliau kaip 2034 m. sausio 31 d. praneša Komisijai, jei, jų nuomone, iki įgyvendinimo termino, atidėto pagal 1 dalies antrą pastraipą, neįmanoma pasiekti rezultatų, ir pateikia atnaujintą 1 dalyje nurodytą oro kokybės planą ir visą susijusią informaciją, būtiną Komisijai įvertinti, ar yra įvykdyta nurodyta antrojo ir paskutinio atidėjimo priežastis ir toje dalyje nustatytos sąlygos. Kalbant apie prognozes, pateiktas kaip atidėjimo priežastis, valstybės narės pagrindžia metodus ir duomenis, naudotus toms projekcijoms gauti. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į atitinkamos valstybės narės pateiktas oro kokybės prognozes, priemonių, kurių ėmėsi ta valstybė narė, numatomą poveikį aplinkos oro kokybei toje valstybėje narėje, taip pat į numatomą Sąjungos priemonių poveikį aplinkos oro kokybei. Jeigu Komisija per 9 mėnesius nuo pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad atitinkamos 1 dalies taikymo sąlygos įvykdytos. Jei pareiškiama prieštaravimų, Komisija gali reikalauti, kad atitinkama valstybė narė pritaikytų arba pateiktų naują oro kokybės planą, kad atitiktų 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 5. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija įgyvendinimo aktais pateikia išsamesnę techninę informaciją apie šio straipsnio 1 dalies tikslais vykdomoms projekcijoms taikomus reikalavimus, siekdama parodyti, kaip bus pasiektos I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nurodytos ribinės vertės, atsižvelgiant į pagrįstas ir proporcingas priemones. Be to, jame nurodoma informacija, kuri turi būti įtraukta į įgyvendinimo ataskaitas šio straipsnio 3 dalies tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. IV SKYRIUS PLANAI 19 straipsnis Oro kokybės planai ir oro kokybės veiksmų gairės 1. Kai tam tikrose zonose teršalų lygis aplinkos ore viršija kurią nors I priedo 1 skirsnyje nustatytą ribinę ar siektiną vertę, valstybės narės toms zonoms parengia oro kokybės planus, kuriuose nustatomos tinkamos priemonės, kad būtų pasiekta atitinkama ribinė vertė arba siektina vertė ir kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis ir bet kuriuo atveju ne ilgesnis kaip 4 metai nuo kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas pirmasis viršijimas, pabaigos. Tie oro kokybės planai parengiami kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas bet kurios ribinės arba siektinos vertės viršijimas. ▌ Jei tam tikroje zonoje ribinės vertės viršijimui jau taikomos oro kokybės veiksmų gairės, valstybės narės užtikrina, kad tose veiksmų gairėse nustatytos priemonės būtų tinkamos, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis ir, kai aktualu, imtis papildomų ir veiksmingesnių priemonių bei laikytis 5 dalyje nustatytos veiksmų gairių atnaujinimo procedūros. 2. Jeigu ▌teritoriniuose vienetuose, apimančiuose bent vieną zoną, teršalų lygis aplinkos ore viršija bet kurią siektiną ozono vertę, nustatytą I priedo 2 skirsnyje, valstybės narės parengia oro kokybės planus tiems ▌teritoriniams vienetams, kuriuose nustatomos atitinkamos priemonės ozono tikslinei vertei pasiekti ir kuo trumpesniam viršijimo laikotarpiui išlaikyti. Tie oro kokybės planai parengiami kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas ozono ribinės vertės viršijimas. ▌ Jei tam tikrame teritoriniame vienete ozono siektinos vertės viršijimas jau įtrauktas į oro kokybės gairės, valstybės narės užtikrina, kad tose gairėse nustatytos priemonės būtų tinkamos, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, ir, kai tinkama, laikytis 5 dalyje nustatytos gairių atnaujinimo procedūros. Tačiau valstybės narės, atsižvelgdamos į geografines ir meteorologines sąlygas, gali nerengti tokių oro kokybės planų ar oro kokybės veiksmų gairių, skirtų ozono viršijimo problemai spręsti, kai nėra didelio potencialo sumažinti ozono koncentraciją, atsižvelgiant į geografines ir meteorologines sąlygas, ir kai dėl priemonių atsirastų neproporcingų išlaidų. Jei oro kokybės planas arba oro kokybės veiksmų gairės nėra parengti, valstybės narės pateikia visuomenei ir Komisijai išsamų pagrindimą, kodėl nėra didelių galimybių sumažinti viršijimą, dėl kurio būtų priimtas sprendimas neparengti oro kokybės plano arba oro kokybės veiksmų gairių. Ne rečiau kaip kas penkerius metus valstybės narės iš naujo įvertina ozono koncentracijos mažinimo potencialą. ▌Teritorinių vienetų, kuriuose ozono siektina vertė viršijama, atveju valstybės narės užtikrina, kad į atitinkamą nacionalinę oro taršos kontrolės programą, parengtą pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnį, būtų įtrauktos priemonės, susijusios su ozono pirmtakais, kuriems taikoma ta direktyva. 3. Jeigu tam tikrame vidutinio poveikio teritoriniame vienete neįvykdomas I priedo 5 skirsnyje nustatytas vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimas, valstybės narės parengia tų vidutinio poveikio teritorinių vienetų oro kokybės planus, kuriuose nustatomos tinkamos priemonės vidutinio poveikio sumažinimo įsipareigojimui įvykdyti ir kuo trumpesniam viršijimo laikotarpiui išlaikyti. Tie oro kokybės planai parengiami kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo užregistruotas ozono ribinės vertės viršijimas. Tuose oro kokybės planuose nustatomos tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų įvykdytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir kad jo neįvykdymo laikotarpis būtų kuo trumpesnis. ▌ 4. Jei nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. zonoje arba ▌teritoriniame vienete teršalų lygiai viršija bet kurią I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje ir I priedo 2 skirsnio B punkte nustatytą ribinę vertę arba siektiną vertę, nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies trečiai pastraipai, valstybės narės parengia oro kokybės veiksmų gaires, kad iki termino pabaigos būtų pasiektos atitinkamos ribinės vertės arba siektinos vertės. Tos oro kokybės veiksmų gairės parengiamos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo▌ užregistruotas ▌viršijimas. Tačiau valstybės narės gali nerengti tokių veiksmų gairių, jei bazinis scenarijus, parengtas remiantis VIII priedo A punkto 5 papunktyje reikalaujama informacija, rodo, kad ribinė vertė arba siektina vertė bus pasiekta jau galiojančiomis priemonėmis, įskaitant atvejus, kai viršijimą lemia laikina veikla, daranti įtaką teršalų lygiui per vienus metus. Jei veiksmų gairės nėra parengtos pagal šią pastraipą, valstybės narės pateikia visuomenei ir Komisijai išsamų pagrindimą. 5. Jei bet kuri ribinė vertė, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas arba siektina vertė vis dar viršijami trečiaisiais kalendoriniais metais po oro kokybės plano arba oro kokybės veiksmų gairių parengimo termino, nedarant poveikio 2 dalies trečiai pastraipai, valstybės narės ne vėliau kaip per 5 metus nuo ankstesnio oro kokybės plano arba oro kokybės veiksmų gairių parengimo termino atnaujina oro kokybės planą arba oro kokybės veiksmų gaires ir juose nustatytas priemones, įskaitant jų poveikį numatomam išmetamam teršalų kiekiui ir koncentracijoms, ir imasi papildomų ir veiksmingesnių priemonių, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis. 6. Oro kokybės planuose ir oro kokybės veiksmų gairėse turi būti bent: a) VIII priedo A punkto 1–7 papunkčiuose nurodyta informacija; b) kai taikoma, VIII priedo A punkto 8, 9 ir 10 papunkčiuose nurodyta informacija; c) ▌informacija apie susijusias VIII priedo B punkto 2 papunktyje išvardytas taršos mažinimo priemones. Valstybės narės, kai tinkama, į savo oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires įtraukia 20 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir specialiąsias priemones, kurias taikant siekiama apsaugoti jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus. Rengdamos oro kokybės planus arba oro kokybės veiksmų gaires, valstybės narės įvertina atitinkamų teršalų pavojaus slenksčių viršijimo riziką. Ši analizė prireikus naudojama nustatant trumpojo laikotarpio veiksmų planus. Kai nustatomi keletui teršalų arba oro kokybės standartų skirti oro kokybės planai ar oro kokybės veiksmų gairės, valstybės narės atitinkamais atvejais nustato integruotus oro kokybės planus arba oro kokybės veiksmų gaires, apimančias visus atitinkamus teršalus ir oro kokybės standartus. Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina savo oro kokybės planų ir veiksmų gairių suderinamumą su kitais reikšmingą poveikį oro kokybei turinčiais planais, įskaitant tuos , kurių reikalaujama pagal direktyvas 2002/49/EB, 2010/75/ES ir (ES) 2016/2284 ir klimato, biologinės įvairovės, energetikos, transporto ir žemės ūkio teisės aktus. 7. Valstybės narės dėl oro kokybės planų projektų ir oro kokybės veiksmų gairių projektų bei visų reikšmingų tų planų ir tų gairių atnaujinimų prieš jų užbaigimą konsultuojasi su visuomene pagal Europos Parlamento ir Tarybos(26) direktyvą 2003/35/EB59 ir su kompetentingomis institucijomis, kurios dėl savo atsakomybės oro taršos ir oro kokybės srityje gali būti susijusios su oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių įgyvendinimu. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė, konsultuodamosi su visuomene, galėtų susipažinti su oro kokybės plano projektu arba oro kokybės veiksmų gairių projektu, kuriame pateikiama pagal VIII priedą reikalaujama būtiniausia informacija ir, jei įmanoma, šioje pastraipoje nurodytos informacijos netechninė santrauka. Valstybės narės skatina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų planus. Rengdamos oro kokybės planus ir veiksmų gaires, valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios šalys, kurios savo veikla prisideda prie verčių viršijimo, būtų skatinamos siūlyti priemones, kurių jos gali imtis, kad padėtų panaikinti viršijimą, ir kad minėtose konsultacijose būtų skatinamos dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir sveikatos organizacijos, vartotojų organizacijos, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant organizacijas, atstovaujančias sveikatos priežiūros specialistus, ir atitinkamos pramonės federacijos. 8. Oro kokybės planai ir oro kokybės veiksmų gairės per 2 mėnesius nuo priėmimo perduodami Komisijai. 20 straipsnis Trumpojo laikotarpio veiksmų planai 1. Kai tam tikroje zonoje yra pavojus, kad teršalų lygiai viršys vieną arba daugiau I priedo 4 skirsnyje nurodytų pavojaus slenksčių, valstybės narės patvirtina trumpojo laikotarpio veiksmų planus, nurodydamos neatidėliotinas priemones, kurių bus imtasi trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti tą pavojų ar apriboti viršijimo trukmę. Tačiau kai yra pavojus, jog bus viršytas ozono pavojaus slenkstis, valstybės narės tokių trumpojo laikotarpio veiksmų planų gali nerengti, jei atsižvelgiant į nacionalines geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas, nėra pakankamai galimybių to viršijimo pavojų, trukmę arba mastą sumažinti. Kai kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) atveju galimybės sumažinti tokio viršijimo riziką yra labai ribotos, atsižvelgiant į vietos geografines ir meteorologines sąlygas ir namų šildymo sistemų ypatumus, valstybės narės gali parengti trumpalaikį veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama tik konkretiems veiksmams, kuriais siekiama apsaugoti tiek plačiąją visuomenę, tiek jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, taip pat lengvai suprantamai informacijai apie rekomenduojamą elgesį, kad būtų sumažintas išmatuoto arba prognozuojamo viršijimo poveikis. 2. Tvirtindamos 1 dalyje nurodytus trumpojo laikotarpio veiksmų planus valstybės narės gali, atsižvelgdamos į kiekvieną atskirą atvejį, numatyti veiksmingas priemones, skirtas veiklai, kuria didinama atitinkamų ribinių ar siektinų verčių viršijimo arba pavojaus slenksčio peržengimo rizika, kontroliuoti ir prireikus laikinai sustabdyti. Valstybės narės taip pat atsižvelgia į IX priede pateiktą priemonių sąrašą savo trumpalaikiams veiksmų planams ir, atsižvelgdamos į pagrindinių taršos šaltinių, kuriuos reikia spręsti, dalį, apsvarsto galimybę prireikus į tuos trumpojo laikotarpio veiksmų planus įtraukti priemones, susijusias su tokia veikla kaip transportas, statybos darbai, pramonės įrenginiai, žemės ūkis ir produktų naudojimas bei buitinis šildymas. Rengiant šiuos planus taip pat svarstomi specialūs veiksmai, kuriais būtų siekiama apsaugoti jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus. 3. Valstybės narės dėl trumpojo laikotarpio veiksmų planų projektų ir visų reikšmingų jų atnaujinimų prieš juos užbaigiant konsultuojasi su visuomene pagal Direktyvą 2003/35/EB ir su kompetentingomis institucijomis, kurios dėl savo atsakomybės oro taršos ir oro kokybės srityje gali būti susijusios su trumpojo laikotarpio planų įgyvendinimu. 4. Valstybės narės, patvirtinusios trumpojo laikotarpio veiksmų planus, pateikia visuomenei ir atitinkamoms organizacijoms, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir sveikatos organizacijoms, vartotojų organizacijoms, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančioms organizacijoms, sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančioms organizacijoms ir kitoms atitinkamoms sveikatos priežiūros įstaigoms ir susijusioms pramonės federacijoms, savo konkrečių trumpojo laikotarpio veiksmų planų tinkamumo ir turinio analizės rezultatus bei informaciją apie tų planų įgyvendinimą. 5. ▌Trumpojo laikotarpio veiksmų planai pateikiami Komisijai per vienus metus nuo jų priėmimo teikiant metines ataskaitas pagal 23 straipsnį. 6. Rengdamos savo trumpalaikius veiksmų planus, kuriuose nurodomos neatidėliotinos priemonės, kurių reikia imtis, valstybės narės gali prašyti Komisijos organizuoti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, kad prašančiosios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. 21 straipsnis Tarpvalstybinė oro tarša 1. Kai tarpvalstybinis oro taršos išplitimas iš vienos ar kelių valstybių narių reikšmingai prisideda prie kurios nors ribinės vertės ar ozono siektinos vertės viršijimo, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo neįvykdymo arba pavojaus slenksčio peržengimo kitoje valstybėje narėje, toji valstybė apie tai praneša valstybėms narėms, iš kurių pasklido tarša, ir Komisijai. 2. Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, be kita ko, sudarydamos jungtines ekspertų grupes ir naudodamosi Komisijos technine pagalba, siekdamos nustatyti oro taršos šaltinius, tų šaltinių indėlį į viršijimą kitoje valstybėje narėje ir priemones, kurių reikia imtis individualiai ir koordinuojant veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis, kad būtų šalinami tie šaltiniai, ir parengia koordinuotą veiklą, pavyzdžiui, koordinuoja oro kokybės planus pagal 19 straipsnį, kuriuose kiekviena valstybė narė sprendžia savo teritorijoje esančių taršos šaltinių klausimą, kad toks viršijimas būtų pašalintas. Valstybės narės atsako viena kitai laiku ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kitos valstybės narės pranešimo pateikimo pagal pirmą pastraipą, informuoja Komisiją. 3. Komisija informuojama apie bet kokios formos bendradarbiavimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, ir kviečiama jame dalyvauti arba padėti jam vykti. Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių pateikti naujausią informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant bet kokią pagal tą dalį nustatytą koordinuotą veiklą. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į ataskaitas, parengtas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/2284 11 straipsniu, įvertina, ar Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti pirmtakų išmetimą, kuris sąlygoja tarpvalstybinę taršą. 4. Valstybės narės, prireikus vadovaudamosi 20 straipsniu, parengia ir įgyvendina koordinuotus trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kurie taikomi kitoms valstybėms narėms priklausančioms kaimyninėms zonoms. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esančios kaimyninės zonos nepagrįstai nedelsiant gautų visą reikalingą informaciją apie tuos trumpojo laikotarpio veiksmų planus. 5. Kai prie valstybių sienų esančiose zonose peržengiami informavimo arba pavojaus slenksčiai, apie peržengimą kuo greičiau informuojamos atitinkamų kaimyninių valstybių narių kompetentingos institucijos. Ta informacija taip pat paskelbiama visuomenei. 6. 1 dalyje nurodytame pranešime valstybės narės atitinkamais metais gali nurodyti: a) zonos, kuriose tarpvalstybinis oro taršos pervežimas iš vienos ar kelių valstybių narių labai prisideda prie ribinių arba siektinų verčių viršijimo tose zonose; b) vidutinis poveikis teritoriniams vienetams, kuriuose tarpvalstybinis oro taršos pervežimas iš vienos ar kelių valstybių narių labai prisideda prie lygio, nustatyto tuose vienetuose vykdant vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, viršijimo. Valstybė narė taip pat gali pateikti atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai tokių zonų ir vidutinio poveikio teritorinių vienetų sąrašus kartu su informacija apie koncentracijas ir įrodymais, kad oro tarša iš tarpvalstybinių šaltinių, įskaitant iš trečiųjų šalių, kurių ta valstybė narė tiesiogiai nekontroliuoja, labai prisideda prie viršijimo. Prireikus Komisija gali atsižvelgti į šią informaciją 18 straipsnio tikslais. 7. Rengdamos 2 ir 4 dalyse nurodytus planus ir informuodamos visuomenę, kaip nurodyta 5 dalyje, valstybės narės prireikus stengiasi bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, visų pirma su šalimis kandidatėmis. Prireikus valstybės narės gali prašyti Komisijos techninės paramos. V SKYRIUS INFORMAVIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS 22 straipsnis Visuomenės informavimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė ir atitinkamos organizacijos, tokios kaip aplinkosaugos ir sveikatos organizacijos, vartotojų organizacijos, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, sveikatos priežiūros specialistams atstovauančios organizacijos ir kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės federacijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie: a) oro kokybę pagal ▌X priedo reikalavimus; b) visų oro teršalų mėginių ėmimo vietų išdėstymą, taip pat informaciją apie visus klausimus, susijusius su duomenų aprėpties reikalavimų laikymusi kiekvienoje mėginių ėmimo vietoje ir teršale; c) bet kokį sprendimą atidėti terminą, vadovaujantis 18 straipsniu; d) 19 straipsnyje nurodytus oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires; e) pagal 20 straipsnį parengtus trumpojo laikotarpio veiksmų planus; f) ribinių verčių viršijimo poveikį,▌ siektinas vertes, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, vidutinio poveikio koncentracijos tikslus, pavojaus slenksčius ir informacijos slenksčius santraukoje; poveikio vertinimo santraukoje tam tikrais atvejais pateikiama išsamesnės informacijos ir vertinimų, susijusių su aplinkos apsauga, bei informacijos apie teršalus, kuriems taikomas 10 straipsnis ir VII priedas. 2. Valstybės narės nustato ir per viešą šaltinį lengvai suprantamu būdu pateikia oro kokybės indeksą, apimantį bent sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) atnaujinimus bent kas valandą, su sąlyga, kad pagal šią direktyvą yra nustatytas įpareigojimas stebėti tuos teršalus. Į tą indeksą prireikus gali būti įtraukti papildomi teršalai. Kiek įmanoma, oro kokybės indeksas turi būti palyginamas visose valstybėse narėse ir atitinka PSO rekomendacijas. Oro kokybės indeksas grindžiamas Europos aplinkos agentūros pateiktais Europos masto oro kokybės indeksais ir apima informaciją apie poveikį sveikatai, įskaitant informaciją, pritaikytą jautriems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms. Taip pat valstybės narės gali naudoti Europos aplinkos agentūros pateiktą oro kokybės indeksą, kad įvykdytų šioje dalyje nustatytus reikalavimus. Jei valstybė narė nusprendžia nenaudoti Europos aplinkos agentūros pateikto indekso, nuoroda į tą indeksą pateikiama nacionaliniu lygmeniu. 3. Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie simptomus, susijusius su oro taršos piku, ir apie oro taršos poveikio mažinimą bei apsaugos elgseną, ir skatina ją viešai rodyti jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose, dažnai lankomose vietose. 4. Valstybės narės informuoja visuomenę apie tai, kokia kompetentinga institucija arba įstaiga paskirta vykdyti 5 straipsnyje nurodytas užduotis. 5. Šiame straipsnyje nurodyta informacija visuomenei teikiama rišliai ir lengvai suprantamu būdu, nemokamai, naudojant lengvai prieinamas informavimo priemones ir ryšių kanalus, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų (27)2007/2/EB ir (ES) 2019/1024, sykiu užtikrinant plačią prieigą visuomenei. 23 straipsnis Informacijos ir ataskaitų teikimas 1. Valstybės narės , vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais, nepriklausomai nuo atitikties V priedo B punkte nustatytiems duomenų kokybės tikslams lygio užtikrina, kad per nustatytą terminą informacija apie aplinkos oro kokybę būtų pateikta Komisijai . 2. Siekiant konkretaus tikslo – nustatyti, ar laikomasi ribinių verčių, ▌vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių – ne vėliau kaip per 9 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Komisijai pateikiama šio straipsnio1 dalyje nurodyta informacija ir į šią informaciją įtraukiama: a) tais metais padaryti pagal 6 straipsnį nustatytų zonų arba vidutinio poveikio teritorinių vienetų sąrašo ir ribų pakeitimai; b) zonų bei vidutinės ekspozicijos teritorinių vienetų ir įvertintų teršalų lygių sąrašas. c) zonose, kuriose vieno ar daugiau teršalų lygiai yra didesni už ribines vertes, siektinas vertes arba kritinius lygius, taip pat vidutinės ekspozicijos teritoriniams vienetams, kuriuose vieno ar daugiau teršalų lygiai yra didesni už lygį, nustatytą pagal vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus: i) datos ir laikotarpiai, kada šie lygiai buvo stebėti; ii) atitinkamais atvejais, įvertinimas, kiek teršalai iš gamtinių šaltinių ir iš kietųjų dalelių resuspensijos, atsirandančios, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska, prisideda prie įvertintų teršalų lygių, kaip pranešama Komisijai pagal 16 ir 17 straipsnius. 3. Valstybės narės pagal 1 dalį teikia Komisijai informaciją apie užregistruotus teršalų lygius ir laikotarpių, kuriais buvo peržengti pavojaus arba informavimo slenksčiai, trukmę. 4. Valstybės narės Komisijai paprašius per 3 mėnesius pateikia jai IV priedo D punkte nurodytą informaciją. 5. „Komisija priima įgyvendinimo aktus, ▌kuriais patvirtinamos priemonės, kuriomis: a) nurodoma papildoma informacija, kurią valstybės narės pagal šį straipsnį turi pateikti, ir terminai, per kuriuos jos tai turi padaryti; b) nustatomi būdai, kaip racionalizuoti duomenų teikimo procesą ir abipusį keitimąsi informacija ir duomenimis iš tinklų ir atskirų mėginių ėmimo taškų, kuriuose matuojama aplinkos oro tarša valstybėse narėse. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. VI SKYRIUS DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI 24 straipsnis Priedų pakeitimai Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III-VII, IX ir X priedai, siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą, susijusią su aplinkos oro kokybės vertinimu, priemonėmis, kurias reikia įtraukti į trumpalaikius veiksmų planus, ir visuomenės informavimu. Tačiau pakeitimais negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai keičiami: a) ribinės vertės, ▌siektinos vertės ir ilgalaikiai ozono tikslai , kritiniai teršalų lygiai, pavojaus ir informavimo slenksčiai , vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslai , nustatyti I priede; b) atitikties bet kuriam a punkte nurodytam parametrui užtikrinimo datos. 25 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 24 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šios direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Pagal 24 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais. 26 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Aplinkos oro kokybės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) 182/2011 5 straipsnis. VII SKYRIUS TEISĖ KREIPTIS Į TEISMĄ, ŽALOS ATLYGINIMAS IR SANKCIJOS 27 straipsnis Teisė kreiptis į teismą 1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotos visuomenės nariai turėtų galimybę pasinaudoti peržiūros procedūra teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų visų valstybių narių sprendimų, veiksmų ar neveikimo, susijusių su mėginių ėmimo vietų vieta ir skaičiumi pagal 9 straipsnį, materialinį ar procesinį teisėtumą pagal atitinkamus kriterijus, nustatytus III ir IV prieduose, 19 straipsnyje nurodytuose oro kokybės planuose ir gairėse bei 20 straipsnyje nurodytuose trumpalaikiuose veiksmų planuose, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų: a) jie turi pakankamą interesą; b) jie tvirtina, kad įvykdytas teisės pažeidimas, jei pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga. Valstybės narės, atsižvelgdamos į tikslą suteikti atitinkamai visuomenei plačias galimybes naudotis teise kreiptis į teismą, nustato, kas yra pakankamas interesas ir teisių pažeidimas. Tuo tikslu taikant pirmos pastraipos a punktą laikoma, kad bet kurios nevyriausybinės organizacijos, kuri skatina žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą ir atitinka visus nacionalinės teisės reikalavimus, interesai yra pakankami. Taikant 1 pastraipos b punktą, taip pat laikoma, kad tokia organizacija turi teises, kurios gali būti pažeistos. ▌ 2. Peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, savalaikė, ne pernelyg brangi ir joje turi būti numatyti tinkami ir veiksmingi teisių gynimo mechanizmai, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus. 3. Valstybės narės nustato etapą, kuriame sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami taip, kad teisė kreiptis į teismą ar kitą pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką instituciją nebūtų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. 4. Šiuo straipsniu valstybėms narėms nekliudoma dėl preliminarios peržiūros procedūros kreiptis į administracinę instituciją ir nedaromas poveikis reikalavimui prieš apskundimo teismine tvarka procedūras išnaudoti administracinės peržiūros procedūros galimybes, jei toks reikalavimas nustatytas nacionalinėje teisėje. 5. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su praktine informacija apie teisę į šiame straipsnyje nurodytas administracinės ir teisminės peržiūros procedūras. 28 straipsnis Žalos žmonių sveikatai atlyginimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai asmenys, patyrę žalą žmonių sveikatai dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos 19 straipsnio 1–5 dalys ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalys, ▌ pažeidimo, kurį tyčia ar dėl aplaidumo padarė kompetentingos institucijos, turėtų teisę reikalauti kompensacijos ir ją gauti. ▌ 2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės taisyklės ir procedūros, susijusios su reikalavimais atlyginti žalą, ▌būtų parengtos ir taikomos taip, kad dėl jų netaptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis teise reikalauti atlyginti žalą, pagal 1 dalį. 3. Valstybės narės gali nustatyti 1 dalyje nurodytų ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo senaties terminus.▌ Šie laikotarpiai nepradedami skaičiuoti anksčiau nei pašalinamas pažeidimas ir nei atlyginti žalą reikalaujantis asmuo sužino arba tampa pagrįstai tikėtina, kad jis žino, jog patyrė žalą dėl pažeidimo, kaip nurodyta 1 dalyje. 29 straipsnis Sankcijos 1. Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB(28), valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. ▌ ▌ 2. Valstybės narės užtikrina, kad sankcijomis, nustatytomis 1 dalyje, būtų tinkamai atsižvelgiama į šias aplinkybes: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę; ▌ b) poveikį gyventojų daliai, įskaitant jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, arba aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, nepamirštant tikslo pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; c) tai, ar pažeidimas kartotinis, ar pavienis, įskaitant bet kokį ankstesnį įspėjimą arba bet kokią administracinę ar baudžiamąją sankciją; d) ekonominę naudą,kurią atsakingu laikomas fizinis ar juridinis asmuo gauna įvykdęs pažeidimą, jei ją galima nustatyti; VIII SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 ir 3 straipsnių, 4 straipsnio 2, 7, 9, 14, 15, 16, 18, 21–30, 33, 34, 41–45 punktų, 5–8 straipsnių, 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 5-9 punktų, 10, 11 ir12 straipsnių, 13 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 punktų, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų, 17 straipsnio 4 punkto, 18–21 straipsnių, 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 punktų, 23–29 straipsnių ir I–X priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [įrašyti datą – dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių priemonių tekstus. 31 straipsnis Panaikinimas 1. Direktyvos 2004/107/EB ir 2008/50/EB su pakeitimais, padarytais XI priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinamos nuo ... [1 diena po perkėlimo į nacionalinę teisę termino] , nedarant poveikio valstybių narių įpareigojimams, susijusiems su XI priedo B dalyje nustatytais tų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais. 2. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XII priede pateiktą atitikties lentelę . 32 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 ir 3–6, 8, 10-13, 17, 19, 20, 31, 32 ir 35-40 punktai, 9 straipsnio 4 punktas, 13 straipsnio 4 punktas, 14 straipsnis, 16 straipsnio 3 punktas, 17 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai, 22 straipsnio 4 punktas taikomi nuo...[kita diena po 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos]. 33 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta … … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė i PRIEDAS ORO KOKYBĖS STANDARTAI 1 skirsnis. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos ribinės vertės 1 lentelė. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki 2030 m. sausio 1 d.
2 lentelė. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki ... [ĮRAŠYTI PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ TERMINĄ]
3 lentelė. Su žmonių sveikatos apsauga suderinamos ribinės vertės, kurios turi būti pasiektos iki 2030 m. sausio 1 d. [ĮRAŠYTI PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ TERMINĄ]
2 skirsnis. Ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai A. Sąvokų apibrėžtys ir kriterijai Kaupiamasis ozono poveikis viršijant 40 dalių vienam milijardui ribą (AOT40), išreikštas (μg/m3) × valandos, yra skirtumo tarp valandinių koncentracijos lygių, didesnių už 80 μg/m3 (= 40 dalių vienam milijardui), ir 80 μg/m3 suma per nustatytą laikotarpį, naudojant tik vienos valandos vertes, matavimais nustatytas nuo 8 iki 20 val. Vidurio Europos laiku (CET) kiekvieną dieną. B. Ozono siektinos vertės
C. Ozono (O3) ilgalaikiai tikslai, kurie turi būti pasiektos iki 2050 m. sausio 1 d.
3 skirsnis. Su augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga suderinami kritiniai teršalų lygiai
4 skirsnis. Pavojaus ir informavimo slenksčiai A. Pavojaus slenksčiai ▌ Sieros dioksidas ir azoto dioksidas matuojamas kaip valandos vidurkis per 3 valandas iš eilės, o KD10 ir KD2,5 – kaip dienos vidurkis per 3 dienas ar mažiau iš eilės, oro kokybę atitinkančiose vietose bent 100 km² arba visoje zonoje, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis. Ozono matavimas trunka ilgiau kaip 1 valandą; Įgyvendinant 20 straipsnį, slenksčio peržengimas matuojamas arba prognozuojamas apimant 3 valandas iš eilės.
B. Informavimo ▌ slenksčiai ▌ Sieros dioksido ir azoto dioksido atveju matuojami 3 valandas, o KD10 ir KD2,5 atveju matuojami 1 dieną vietovėse, kurios atspindi oro kokybę maždaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje, pasirenkant mažesnę. Ozono matavimas trunka ilgiau kaip 1 valandą;
5 skirsnis. KD2,5 ir NO2 vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas A. Vidutinio poveikio rodiklis Vidutinės ekspozicijos rodiklis (VPR), išreikštas μg/m³, grindžiamas matavimais visose mėginių ėmimo vietose foninėse miesto vietose, vidutinės ekspozicijos teritoriniuose vienetuose ▌visoje valstybės narės teritorijoje. Jis vertinamas kaip 3 kalendorinių metų metinė slenkamoji vidutinė koncentracija, kurios vidurkis nustatomas visose atitinkamų teršalų mėginių ėmimo taškuose, įsteigtuose pagal III priedo B punktą kiekviename vidutinės ekspozicijos teritoriniame vienete. Konkrečių metų VPR yra tų pačių metų ir ankstesnių 2 metų vidutinė koncentracija. Jei valstybės narės nustato viršijimą dėl teršalų iš gamtinių šaltinių, prieš apskaičiuojant VPR taršalai iš gamtinių šaltinių išskaitomi. VPR naudojamas tiriant, ar įvykdytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas. B. Vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai Nuo 2030 m. VPR neturi viršyti lygio, kuris yra: 1. KD2,5 a) kai prieš 10 metų iki VPR buvo <10,0 μg/m³: 10 % mažesnis už VPR prieš 10 metų arba 8,5 µg/m³, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra mažesnė, išskyrus atvejus, kai VPR jau nėra didesnis už C skirsnyje nustatytą KD2,5 vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslą; b) kai prieš 10 metų iki VPR buvo <12,0 μg/m³ ir ≥10,0 µg/m3: 15 % mažesnis už VPR prieš 10 metų arba 9,0 µg/m3 atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra mažesnė; c) kai prieš 10 metų iki VPR buvo <12,0 μg/m³ ir ≥10,0 µg/m3: 25 % mažesnis už VPR prieš 10 metų; 2. NO2 a) 10 metų iki VPR buvo < 20,0 µg/m³: 15 % mažesnis už LPR 10 metų prieš arba 15,0 µg/m³, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra mažesnė, išskyrus atvejus, kai VPR jau nėra didesnis už C skirsnyje nustatytą vidutinės NO2 poveikio koncentracijos tikslą; b) kai prieš 10 metų iki VPR buvo <20,0 μg/m³: 25 % mažesnis už VPR prieš 10 metų; Apskaičiuodamos 2030, 2031 ir 2032 m. lygius, valstybės narės, apskaičiuodamos bazinių metų VPR, gali neįtraukti 2020 m. C. Vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslai Vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslas yra toliau nurodytas VPR lygis.
II PRIEDAS Vertinimo slenksčiai 1 skirsnis. Su sveikatos apsauga suderinami vertinimo slenksčiai
2 skirsnis. Su augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga suderinami vertinimo slenksčiai
III PRIEDAS Mažiausias fiksuotųjų matavimų mėginių ėmimo vietų skaičius A. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ribinėms ir siektinoms vertėms, suderinamoms su žmonių sveikatos apsauga, ozono siektinoms vertėms, ilgalaikiams tikslams, perspėjimo ir pavojaus slenksčiams 1. Pasklidosios taršos šaltiniai 1 lentelė. Minimalus mėginių ėmimo vietų skaičius fiksuotiems matavimams siekiant įvertinti atitiktį ribinėms vertėms ir siektinoms vertėms siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, pavojaus slenksčiai ir informavimo slenksčiai (visiems teršalams, išskyrus ozoną)
2 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ozono siektinoms vertėms, ilgalaikiams tikslams ir pavojaus bei informavimo slenksčiams ▌(tik ozonui)
3 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ribinėms vertėms ir siektinoms vertėms, suderinamoms su žmonių sveikatos apsauga, ir informavimo bei pavojaus slenksčiams zonose, kuriose tokie matavimai sumažinti 50 % (visiems teršalams, išskyrus ozoną)
4 lentelė. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį ozono siektinoms vertėms, ilgalaikiams tikslams ir informavimo bei pavojaus slenksčiams zonose, kuriose tokie matavimai sumažinti 50 % (tik ozonui)
Kiekvienoje zonoje į šiame punkte pateiktose 1-4 lentelėse nustatytą mažiausią mėginių ėmimo taškų skaičių, reikalingą fiksuotiesiems matavimams atlikti, turi būti įtraukta bent 1 foninės vietovės mėginių ėmimo taškas ir 1 mėginių ėmimo taškas teritorijoje, kurioje oro tarša yra didžiausia pagal IV priedo B punktą, jei dėl to nepadaugėja mėginių ėmimo taškų. Azoto dioksido, kietųjų dalelių, benzeno ir anglies monoksido atveju tai apima bent 1 mėginių ėmimo tašką, skirtą transporto išmetamų teršalų kiekiui matuoti. Tačiau tais atvejais, kai reikalinga tik viena mėginių ėmimo vieta, ji turi būti oro taršos židinyje. Kiekvienoje zonoje azoto dioksido, kietųjų dalelių, benzeno ir anglies monoksido bendras mėginių ėmimo taškų skaičius foninėje miesto vietovėje ir bendras ▌ reikalingų mėginių ėmimo taškų skaičius oro taršos židiniuose, nesiskiria daugiau nei koeficientu 2. KD2,5 ir azoto dioksido mėginių ėmimo taškų skaičius foninėse miesto vietovėse atitinka B punkto reikalavimus. 2. Sutelktosios taršos šaltiniai Vertinant taršą sutelktosios taršos šaltinių kaimynystėje, fiksuotųjų matavimų mėginių ėmimo taškų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetimo tankį, tikėtinus aplinkos oro teršalų pasiskirstymo modelius ir galimą poveikį gyventojams. Mėginių ėmimo taškai gali būti išdėstomi taip, kad būtų galima stebėti, kaip taikomi Direktyvoje 2010/75/ES apibrėžti geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB). B. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti, kaip laikomasi su žmonių sveikatos apsauga susijusių KD2,5 ir NO2 vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų KD2,5 ir NO2 atveju šiuo tikslu naudojama bent viena mėginių ėmimo vieta vidutinės ekspozicijos teritoriniam vienetui ir bent viena mėginių ėmimo vieta milijonui gyventojų, apskaičiuota miestų teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų. Tokie mėginių ėmimo taškai gali sutapti su mėginių ėmimo taškais pagal A punktą. C. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti atitiktį kritiniams SO2 ir NOX teršalų lygiams ir ozono ilgalaikiams tikslams 1. Su augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga suderinami kritiniai taršos lygiai
Salų zonose fiksuotiesiems matavimams skirtų mėginių ėmimo taškų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į galimus teršalų pasiskirstymo aplinkos ore modelius ir galimą poveikį augalijai. 2. Ilgalaikis žmonių sveikatos ir augalijos apsaugos nuo ozono tikslas Atlikdamos matavimus foninėse kaimo vietovėse, valstybės narės užtikrina, kad vidutinis tankumas visoms zonoms šalyje būtų bent po vieną mėginių ėmimo tašką 50 000 km2 plotui. Mišriai vietovei rekomenduojama po vieną mėginių ėmimo tašką 25 000 km2 plotui. D. Mažiausias mėginių ėmimo taškų skaičius, reikalingas fiksuotiesiems ultrasmulkiųjų dalelių matavimams atlikti, kai yra didelės koncentracijos tikimybė Ultrasmulkiųjų dalelių matavimas vykdomas pasirinktose vietovėse kartu su kitų oro teršalų stebėsena. Mėginių ėmimo taškai, kuriuose matuojamos ultrasmulkiosios dalelės, atitinkamais atvejais sutampa su šio priedo A punkte nurodytais kietųjų dalelių arba azoto dioksido mėginių ėmimo taškais ir išdėstomi pagal VII priedo 4 skirsnį. Šiuo tikslu bent po 1 mėginių ėmimo tašką 5 mln. gyventojų nustatoma tose vietovėse, kur gali būti didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija. Valstybės narės, kuriose gyvena mažiau nei 5 mln. gyventojų, nustato bent 1 fiksuotąjį matavimo tašką toje vietovėje, kur gali būti didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija. Valstybėse narėse su daugiau nei 2 mln. gyventojų, pagal 10 straipsnį nustatyti miesto arba kaimo foninėse vietovėse esantys stebėsenos kompleksai atitikties reikalavimams dėl mažiausio ultrasmulkiųjų dalelių mėginių ėmimo taškų skaičiaus užtikrinimo tikslais nėra įtraukiami. IV PRIEDAS APLINKOS ORO KOKYBĖS VERTINIMAS IR APLINKOS ORE ESANČIO A. Bendrosios taisyklės Aplinkos oro kokybė vertinama visose zonose laikantis šių reikalavimų: 1. Aplinkos oro kokybė vertinama visose vietose, išskyrus išvardytas 2 dalyje. Mėginių ėmimo taškų išdėstymui taikomi B ir C punktai. B ir C punktuose nustatyti principai taip pat taikomi tiek, kiek jie yra aktualūs atrenkant konkrečias vietas, kuriose matuojama atitinkamų teršalų koncentracija, kai aplinkos oras vertinamas taikant orientacinius matavimus ar modeliavimo prietaikas. 2. Ribinių ir siektinų verčių laikymasis siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nevertinamas šiose vietose: a) vietose, esančiose teritorijose, į kurias visuomenės nariai negali patekti ir kuriose nėra nuolatinių gyvenamųjų patalpų; b) pagal 4 straipsnio 1 dalį, gamyklų patalpose arba pramonės objektuose, kuriuose taikomos visos susijusios profesinės saugos ir sveikatos nuostatos; c) važiuojamojoje kelio dalyje; kelių skiriamosiose juostose, išskyrus vietas, kuriose į šias skiriamąsias juostas paprastai gali patekti pėstieji arba dviratininkai. B. Mėginių ėmimo taškų parinkimas makroskalėje 1. Informavimas Nustatant mėginių ėmimo vietas atsižvelgiama į nacionalinius su tinkleliais susijusius išmetamųjų teršalų duomenis, apie kuriuos pranešama pagal Direktyvą (ES) 2016/2284, išmetamųjų teršalų duomenis, teikiamus pagal Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, ir, jei turima, vietos išmetamųjų teršalų inventorius. 2. Žmonių sveikatos apsauga a) Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ėmimo taškai išdėstomi taip, kad juose būtų galima gauti patikimus duomenis apie: i) koncentracijos lygis oro taršos židiniuose zonose ▌; ii) koncentracijos lygius kitose zonų teritorijose, kurios atspindi poveikį gyventojams tiek miesto, tiek kaimo foninėse vietovėse; iii) arseno, kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių iškritų lygius, atspindinčius netiesioginį poveikį gyventojams per maisto grandinę; b) mėginių ėmimo vietos paprastai išdėstomos taip, kad nebūtų matuojama mikroaplinka prie pat mėginių ėmimo vietos, o tai reiškia, kad mėginių ėmimo vieta, kai įmanoma, išdėstoma taip, kad oro mėginiai būtų reprezentatyvūs ne trumpesniam kaip 100 m ilgio gatvės atkarpos oro kokybei vietose, kuriose matuojamas kelių eismo indėlis, bent 25 m × 25 m vietose, kuriose matuojamas buitinio šildymo poveikis, ir bent 250 m × 250 m vietose, kuriose matuojamas pramonės objektų ar kitų šaltinių, pvz., uostų ar oro uostų, indėlis▌; c) kai siekiama įvertinti oro kokybę karštuosiuose oro taršos taškuose, mėginių ėmimo vietos įrengiamos zonose, kuriose didžiausia koncentracija, tikėtina, bus tiesiogiai ar netiesiogiai veikiama gyventojams laikotarpiu, kuris yra reikšmingas ribinių verčių arba siektinų verčių vidurkinimo laikotarpio atžvilgiu; tokios mėginių ėmimo vietos, kai tinkama ir kiek įmanoma, turi būti tose vietovėse, kuriose pažeidžiamų gyventojų ir pažeidžiamų grupių poveikis gali būti tiesioginis arba netiesioginis laikotarpiu, kuris yra reikšmingas ribinių verčių arba siektinų verčių vidurkio nustatymo laikotarpiu, įskaitant gyvenamuosius rajonus, mokyklas, ligonines, pagalbines gyvenamąsias patalpas arba biuro zonas, bet tuo neapsiribojant; d) mėginių ėmimo vietos foninėse miesto vietovėse turi būti įrengtos taip, kad jų taršos lygiui įtakos turėtų integruotas visų atitinkamų šaltinių indėlis ▌; Taršos lygis neturėtų būti dominuojamas vienintelio šaltinio, nebent tokia situacija yra tipiška didesnei miesto teritorijai. Paprastai tokie mėginių ėmimo taškai turi būti reprezentatyvūs keliems kvadratiniams kilometrams; e) mėginių ėmimo taškai foninėse kaimo vietovėse turi būti įrengti taip, kad jų taršos lygiui įtaką darytų integruotas atitinkamų šaltinių indėlis, išskyrus miestų teritorijas, pagrindinius kelius ar netoli jų esančias pramonės vietas, t. y. arčiau nei 5 km; f) kai siekiama įvertinti kelių eismo poveikį, mėginių ėmimo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima pateikti duomenis apie gatves, kuriose vyksta didžiausia koncentracija, atsižvelgiant į eismo intensyvumą (tai yra didžiausias eismo intensyvumas zonoje), vietos sklaidos sąlygas ir erdvinį žemės naudojimą (pvz., gatvių kanjonuose); g) kai siekiama įvertinti buitinio šildymo poveikį, taškai nuo pagrindinių šaltinių įrengiami nuo pagrindinių šaltinių, atsižvelgiant į atitinkamą vyraujančią tų šaltinių vėjo kryptį; ▌ h) kai siekiama įvertinti pramoninių šaltinių, uostų ar oro uostų indėlį ▌, artimiausiame gyvenamajame rajone nuo pagrindinio šaltinio turi būti įrengta bent viena mėginių ėmimo vieta, esanti atitinkama vyraujančia vėjo kryptimi; jei foninė koncentracija nežinoma, priešais atitinkamą vyraujančią vėjo kryptį priešais pagrindinio šaltinio vėją turi būti papildoma mėginių ėmimo vieta; Mėginių ėmimo taškai gali būti išdėstomi taip, kad būtų galima stebėti, kaip taikomi GPGB; i) be to, jei įmanoma, mėginių ėmimo taškai taip pat yra reprezentatyvūs panašioms vietovėms, nesančioms tiesioginėje mėginių ėmimo taškų kaimynystėje. Zonose, kuriose oro teršalų lygis viršija vertinimo slenkstį, aiškiai apibrėžiama teritorija, kuriai reprezentatyvus yra kiekvienas mėginių ėmimo taškas. Visą zoną, kai įmanoma, turi apimti įvairios reprezentuojamos teritorijos, nustatytos kiekvienam mėginių ėmimo taškui; koncentracija zonose, kurios nėra įtrauktos į tos zonos mėginių ėmimo vietas, vertinamos taikant atitinkamus metodus; j) atsižvelgiama į būtinybę mėginių ėmimo taškus įrengti salose, jei tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti; k) arseno, kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių mėginių ėmimo taškai, jei įmanoma, įrengiami kartu su KD10 mėginių ėmimo taškais. ▌ 3. Augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti augaliją ir natūralias ekosistemas, ėmimo taškai išdėstomi ne arčiau kaip už 20 km nuo miesto vietovių arba ne arčiau kaip už 5 km nuo kitų užstatytų teritorijų, pramoninių objektų arba greitkelių ar pagrindinių kelių, kuriais kasdien pravažiuoja daugiau nei 50 000 transporto priemonių, o tai reiškia, kad mėginių ėmimo taškas yra tokioje vietoje, kad paimtas oro mėginys atspindėtų oro kokybę mažiausiai 1 000 km2 aplinkinėje teritorijoje. Valstybė narė, atsižvelgdama į geografines sąlygas arba į galimybes apsaugoti ypač pažeidžiamas teritorijas, gali numatyti įrengti mėginių ėmimo tašką mažesniu atstumu arba ten, kur mėginiai atspindėtų mažesnės teritorijos oro kokybę. Atsižvelgiama į būtinybę vertinti oro kokybę salose. 4. Ozono mėginių ėmimo taškams taikomi papildomi kriterijai Fiksuotiesiems ir orientaciniams matavimams taikomi tokie reikalavimai:
Tam tikrais atvejais kaimo vietovėse ir foninėse kaimo vietovėse esantys mėginių ėmimo taškai, kuriuose vertinama ozono koncentracija, išdėstomi atsižvelgiant į Komisijos reglamente (EB) Nr. 1737/2006 nustatytus stebėsenos reikalavimus(29). 5. Mėginių ėmimo taškų erdvinio reprezentatyvumo ploto nustatymo kriterijai Nustatant erdvinio reprezentatyvumo teritoriją, atsižvelgiama į šias charakteristikas: a) geografinė teritorija gali apimti ir ne gretutines sritis, tačiau jos plotas apibrėžiamas konkrečios zonos ribomis; b) jei vertinimas atliekamas taikant modeliavimą, naudojama pagal paskirtį tinkama modeliavimo sistema, o sumodeliuotos koncentracijos naudojamos stoties vietoje, kad dėl sistemingų modeliavimo-matavimo nuokrypių nebūtų iškreiptas vertinimas; c) galima apsvarstyti galimybę naudoti kitus nei absoliučiosios koncentracijos matus (pavyzdžiui, procentilius); d) įvairiems teršalams taikomos leidžiamosios nuokrypos ir galimi atskaitos lygiai gali būti keičiami atsižvelgiant į stoties charakteristikas; e) kaip oro kokybės matas konkrečiais metais naudojamas metinis stebimų teršalų koncentracijos vidurkis. C. Mėginių ėmimo taškų parinkimas mikroskalėje Jei tai įmanoma praktiškai, taikomos šios nuostatos: a) neturi būti jokių kliūčių oro srautui patekti į mėginių ėmimo taško įsiurbimo angą (paprastai srautas turi būti laisvas ne mažiau kaip 270° skliaute arba, mėginių ėmimo taškuose matuojant statinių eilėje, ne mažiau 180°), nesudarant kliūčių oro srautui prie įsiurbimo angos (bent 1,5 m atstumu nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių ir bent 0,5 m atstumu nuo artimiausio pastato, kai mėginių ėmimo taške atspindima oro kokybė statinių eilėje); b) apskritai, mėginių ėmimo taško įsiurbimo anga įrengiama nuo 0,5 m (kvėpavimo zona) iki 4 m nuo žemės paviršiaus. taip pat gali būti tikslinga ▌nustatyti aukštesnę vietą, jei mėginių ėmimo vieta yra foninėje vietoje; sprendimas taikyti tokią aukštesnę vietą turi būti visapusiškai dokumentuotas; c) mėginių ėmiklio įsiurbimo anga neturėtų būti prie pat taršos šaltinių, kad į ją tiesiogiai nepatektų dar nesusimaišę su aplinkos oru išmetami teršalai, , nes visuomenės sąlytis su tokiais teršalais mažai tikėtinas; d) mėginių ėmiklio išmetimo anga turėtų būti tokioje padėtyje, kad išmestas oras vėl nepatektų į įsiurbimo angą; e) matuojant bet kurį teršalą, mėginių ėmikliai, skirti kelių eismo indėlio įvertinimui, įrengiami bent 25 m atstumu nuo didelių sankryžų pakraščio ir ne didesniu nei 10 m atstumu nuo kelkraščio; šiame punkte kelkraštis – linija, skirianti motorizuoto transporto eismą nuo kitų teritorijų; didelė sankryža – sankryža, kurioje pertraukiamas transporto eismo srautas ir teršalų išmetimas kitoks (transporto priemonėms stojant ir vėl pradedant važiuoti) negu kitose kelio vietose; f) atliekant iškritų lygio matavimus foninėse▌ vietovėse taikomos EMEP gairės ir kriterijai▌; g) matuojant ozono koncentraciją, valstybės narės užtikrina, kad mėginių ėmimo taškas būtų gerokai nutolęs nuo tokių šaltinių kaip krosnys ir deginimo įrenginių dūmtraukiai ir daugiau kaip 10 m nuo artimiausio kelio – kuo didesnis eismo intensyvumas, tuo didesnis šis atstumas. h) Taip pat galima atsižvelgti į tokius veiksnius: i) įsiterpiančius šaltinius; ii) saugumą; iii) prieigą; iv) galimybę naudotis elektros energija ir telefono ryšiu; v) vietovės matomumą jos aplinkos atžvilgiu; vi) visuomenės ir veiklos vykdytojų saugą; vii) pageidavimą toje pačioje vietoje įrengti skirtingų teršalų mėginių ėmimo taškus; viii) planavimo reikalavimus. D. Vietų atranka, jos peržiūra ir dokumentavimas 1. Už oro kokybės vertinimą atsakingos kompetentingos institucijos turi išsamiai dokumentuoti vietų atrankos procedūras visose zonose ir registruoti informaciją, pagrindžiančią tinklo struktūrą ir visų stebėsenos vietų parinktį. Stebėsenos tinklo struktūra turi būti pagrįsta bent taikomosiomis programomis arba orientaciniais matavimais. 2. Dokumentuose nurodoma mėginių ėmimo vietų vieta naudojant erdvines koordinates, išsamius žemėlapius ir aplink stebėsenos vietas esančios teritorijos kompaso nuotraukas, taip pat pateikiama informacija apie visų mėginių ėmimo vietų erdvinį reprezentatyvumą. 3. Dokumentuose pateikiami įrodymai dėl tinklo projekto priežasčių ir atitikties B ir C punktams įrodymai, visų pirma: a) pagrindimas, dėl kurio pasirinktos vietovės, atitinkančios didžiausią kiekvieno teršalo taršos lygį zonoje arba aglomeracijoje; b) vietovių, reprezentuojančių bendrą poveikį gyventojams, pasirinkimo priežastys ir c) bet kokie nukrypimai nuo taškų parinkimo mikroskalėje kriterijų, jų pagrindinės priežastys ir tikėtinas poveikis matuojamiems lygiams. 4. Jei zonoje atliekami orientaciniai matavimai, taikomas modeliavimas, objektyvus įvertinimas arba jų derinys, dokumentuose pateikiama išsami informacija apie šiuos metodus ir informacija apie tai, kaip laikomasi 9 straipsnio 3 dalyje išvardytų sąlygų 5. Kai atliekami orientaciniai matavimai, taikomas modeliavimas arba objektyvus įvertinimas, kompetentingos institucijos naudoja gardelinius duomenis, pateiktus pagal Direktyvą (ES) 2016/2284, ir informaciją apie išmetamuosius teršalus, pateiktą pagal Direktyvą 2010/75/ES ir, jei yra, vietos išmetamųjų teršalų inventorius. 6. Atlikdamos ozono matavimus, valstybės narės tinkamai tikrina ir aiškina stebėsenos duomenis, atsižvelgdamos į meteorologinius ir fotocheminius procesus, turinčius įtakos atitinkamose vietose matuojamai ozono koncentracijai. 7. Kai taikoma, į dokumentus įtraukiamas ozono pirmtakų sąrašas, tikslas, kurio siekiama atliekant jų matavimus, ir metodai, taikomi imant mėginius ir matuojant. 8. Kai taikoma, dokumentuose taip pat pateikiama informacija apie matavimo metodus, taikomus KD2,5 cheminei sudėčiai išmatuoti. 9. Ne rečiau kaip kas 5 metus kompetentingų institucijų nustatyti atrankos kriterijai, tinklo struktūra ir stebėsenos vietų išdėstymas, atsižvelgiant į šio priedo reikalavimus, peržiūrimi siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų galiojantys ir optimalūs. Peržiūra turi būti grindžiama bent modeliavimu arba orientaciniais matavimais. Jeigu atlikus tokią peržiūrą nustatoma, kad tinklo projektas ir stebėsenos vietos nebegalioja, kompetentinga institucija kuo greičiau juos atnaujina. 10. Dokumentai atnaujinami po kiekvienos peržiūros ir kitų svarbių stebėsenos tinklo pakeitimų ir skelbiami viešai atitinkamais ryšių kanalais. V PRIEDAS Duomenų kokybės tikslai A. Matavimų ir modeliavimo neapibrėžtis vertinant aplinkos oro kokybę 1 lentelė. Ilgalaikės vidutinės koncentracijos (metinio vidurkio) matavimo ir modeliavimo neapibrėžtis
2 lentelė. Trumpalaikės (dienos, 24 valandų, 8 valandų ir valandos) vidutinės koncentracijos matavimo ir modeliavimo neapibrėžtumas
Vertindama, ar laikomasi šio punkto 1 ir 2 lentelėse nurodytų duomenų kokybės tikslų, vertinimo metodų matavimų neapibrėžtis (išreikšta 95 % pasikliovimo lygiu) apskaičiuojama pagal atitinkamą kiekvienam teršalui taikytiną EN standartą. Metodų, kuriems nėra standarto, atveju vertinimo metodo neapibrėžtis įvertinama pagal Jungtinio metrologijos gairių komiteto (JCGM) dokumentą 100:2008 „Matavimo duomenų įvertinimas. Matavimo neapibrėžties raiškos vadovas“ principus ir ISO 5725:1998 5 dalies metodiką. Orientacinių matavimų neapibrėžtis, jei nėra atitinkamo EN standarto, apskaičiuojama pagal VI priedo B punkte nurodytas lygiavertiškumo įrodymo gaires. Šio skirsnio▌ 1 ir 2 lentelėse pateiktos neapibrėžties procentiniai dydžiai taikomi visoms ribinėms vertėms (ir siektinai vertei), kurios apskaičiuojamos išvedant atskirų matavimų, pavyzdžiui, valandos vidurkio, dienos vidurkio ar metų vidurkio verčių, artimetinį vidurkį, neatsižvelgiant į papildomą neapibrėžtį apskaičiuojant viršijimų skaičių. Laikoma, kad neapibrėžtis taikoma atitinkamos ribinės vertės arba▌ siektinos vertės regione. Neapibrėžties skaičiavimas netaikomas AOT40 ir vertėms, kurios apima daugiau nei 1 metus, daugiau nei 1 stotį (pavyzdžiui, vidutinio poveikio rodikliui) arba daugiau nei 1 komponentą. Jis taip pat netaikomas informavimo slenksčiams, pavojaus slenksčiams ir kritiniams teršalų lygiams, suderinamiems su augalijos ir natūralių ekosistemų apsauga. Iki 2030 m. 1 ir 2 lentelėse nurodytos didžiausios neapibrėžties santykinės vertės taikomos visiems teršalams, išskyrus 1 lentelėje nurodytas KD2,5 ir NO2/NOx, kurių didžiausia fiksuotų matavimų neapibrėžtis yra atitinkamai 25 % ir 15 %. Nuo 2030 m. aplinkos oro kokybės vertinimui naudojamų matavimo duomenų neapibrėžtis neturi viršyti▌ šiame punkte nurodytos absoliučiosios vertės arba santykinės vertės, atsižvelgiant į tai, kuri vertė yra didesnė. Didžiausia taikomojo modeliavimo neapibrėžtis nustatoma kaip fiksuotųjų matavimų neapibrėžtis, padauginta iš taikomo didžiausio santykio. Modeliavimo kokybės tikslas (t. y. modeliavimo kokybės rodiklis mažesnis nei 1 arba lygus 1) turi būti patikrintas ne mažiau kaip 90 % turimų stebėsenos taškų visoje vertinamoje teritorijoje per atitinkamą laikotarpį. Konkrečioje stebėsenos vietoje taikomojo modeliavimo kokybės rodiklis apskaičiuojamas kaip modeliavimo rezultatų ir matavimų kvadratinio vidurkio paklaidos (-ų) santykis su modeliavimo ir matavimų neapibrėžčių kvadratinės (-ių) sumos (-ų) kvadratine šaknimi per visą vertinimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad suma sumažėja iki vienos vertės, kai imami metiniai vidurkiai. Visi fiksuotieji matavimai, atitinkantys duomenų kokybės tikslus (t. y. matavimo neapibrėžtį ir matavimo duomenų aprėptį, kaip nurodyta atitinkamai šio priedo A ir B skirsniuose), atliekami taikomojo modeliavimo vertinimo teritorijoje, naudojami taikomojo modeliavimo neapibrėžčiai įvertinti. Pažymėtina, kad didžiausias santykis turi būti aiškinamas kaip taikytinas visame koncentracijos intervale. Trumpalaikių vidutinių koncentracijų atveju didžiausia matavimo duomenų, naudojamų modeliavimo kokybės tikslui įvertinti, neapibrėžtis yra absoliučioji neapibrėžtis, apskaičiuota naudojant šiame skirsnyje nurodytą santykinę vertę, viršijančią ribinę vertę, ir tiesiškai mažėja nuo absoliučiosios vertės ties ribine verte iki ribos ties nuline koncentracija(30). Turi būti pasiekti ir trumpalaikiai, ir ilgalaikiai modeliavimo kokybės tikslai. Modeliuojant benzeno,▌ arseno, kadmio, švino, nikelio ir benzo(a)pireno vidutines metines koncentracijas, didžiausia matavimo duomenų, naudojamų modeliavimo kokybės tikslui įvertinti, neapibrėžtis neturi viršyti šiame skirsnyje nurodytos santykinės vertės. Modeliuojant KD2,5, KD10 ir azoto dioksido vidutines metines koncentracijas, didžiausia matavimo duomenų, naudojamų modeliavimo kokybės tikslui įvertinti, neapibrėžtis neturi viršyti absoliučiosios vertės arba santykinės vertės, nurodytų šiame skirsnyje. Jei atliekant vertinimą naudojamas oro kokybės modelis, parengiamos nuorodos į modelio aprašymus ir informacija apie taikomojo modeliavimo kokybės tikslo apskaičiavimą. Objektyvaus įvertinimo neapibrėžtis neturi viršyti orientacinių matavimų neapibrėžties daugiau nei taikytinas didžiausias santykis ir neturi viršyti 85 %. Objektyvaus įvertinimo neapibrėžtis apibūdinama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis per tam tikrą laikotarpį pagal ribines vertes (arba ▌siektiną vertę), neatsižvelgiant į įvykių išsidėstymą laike. B. Matavimų duomenų aprėptis vertinant aplinkos oro kokybę Duomenų aprėptis – kalendorinių metų, iš kurio turima galiojančių matavimo duomenų, dalis, išreikšta procentais.
SO2, NO2, CO, O3, KD10, KD2,5 ir benzeno fiksuotieji matavimai turi būti atliekami nepertraukiamai visus kalendorinius metus. Kitais atvejais matavimai turi būti tolygiai paskirstyti per kalendorinius metus (arba per balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpį, kai atliekami orientaciniai O3 matavimai). Siekiant laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad galimas duomenų praradimas neiškraipytų rezultatų, mažiausi duomenų aprėpties reikalavimai turi būti įvykdyti tam tikrais visų metų laikotarpiais (ketvirtį, mėnesį, savaitės dieną), atsižvelgiant į teršalą ir matavimo metodą ir (arba) dažnumą. Vertindamos metines vidutines vertes atliekant indikatorinius matavimus ir fiksuodamos teršalų, kurių minimali duomenų aprėptis yra mažesnė nei 80 %, matavimus valstybės narės vietoj nuolatinių matavimų gali taikyti atsitiktinius matavimus, jei jos gali įrodyti, kad neapibrėžtis, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu gautą neapibrėžtį, atitinka reikalaujamus duomenų kokybės tikslus ir mažiausią orientacinių matavimų duomenų aprėptį. Siekiant išvengti rezultatų iškraipymo, toks atsitiktinis mėginių ėmimas tolygiai paskirstomas per metus. Neapibrėžtis dėl atsitiktinio mėginių ėmimo gali būti nustatoma pagal 2002 m. ISO 11222 standarte „Oro kokybė. Oro kokybės matavimų laiko vidurkio neapibrėžties nustatymas“ nustatytą procedūrą. Įprastos matavimo priemonės neturi būti prižiūrimos taršos piko laikotarpiais. Benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijai matuoti reikalingas mažiausiai 24 valandų mėginių ėmimas. Akimirkiniai mėginiai, paimti per ne ilgesnį kaip 1 mėnesio laikotarpį, gali būti sujungiami ir analizuojami kaip jungtinis mėginys, jei tokiu metodu užtikrinama, kad mėginiai tuo laikotarpiu bus stabilūs. Tris giminingus benzo(b)fluoranteno, benzo(j)fluoranteno ir benzo(k)fluoranteno junginius analitiškai atskirti gali būti sunku. Tokiais atvejais gali būti nurodoma jų bendra suma. Mėginių ėmimas yra tolygiai paskirstytas savaitės dienomis ir per metus. Norint išmatuoti iškritų lygius, rekomenduojama imti mėnesinius arba savaitinius mėginius ištisus metus. Be to, šios nuostatos dėl akimirkinių mėginių taip pat taikomos arsenui, kadmiui, švinui, nikeliui ir suminiam dujiniam gyvsidabriui. Taip pat leidžiama imti KD10 filtrų pomėginius metalų kiekiui nustatyti paskesnės analizės tikslais, jei yra įrodymų, kad pomėginys yra reprezentatyvus visam mėginiui ir kad aptikimo jautrumas nesumažėja, palyginti su atitinkamais duomenų kokybės tikslais. Kaip alternatyvą kasdieniam mėginių ėmimui, mėginius metalų kiekiui KD10 nustatyti leidžiama imti kas savaitę, jei dėl to nenukenčia surinkimo charakteristikos. Bendram nusėdimui valstybės narės gali naudoti tik drėgnų ėminių ėmimą, ▌ o ne birių ėminių ėmimą, jei jos gali įrodyti, kad jų skirtumas neviršija 10 %. Iškritų lygiai paprastai nurodomi μg/m2 per dieną. C. Aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų agregavimo kriterijai Šie kriterijai yra naudojami tikrinant pagrįstumą, kai sumuojami duomenys ir apskaičiuojami statistiniai parametrai:
D. Atitikties vertinimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo metodai atsižvelgiant į mažą duomenų aprėptį arba reikšmingą duomenų praradimą Atitikties ribinei vertei ir ▌siektinai vertei vertinimas atliekamas neatsižvelgiant į tai, ar pasiekti duomenų aprėpties kokybės tikslai, jei turimi duomenys leidžia atlikti baigiamąjį vertinimą. Su trumpalaike ribine verte ir ▌ siektina verte susijusiais atvejais matavimai, kurie apima tik dalį kalendorinių metų ir kuriuos atliekant nepateikta pakankamai galiojančių duomenų, kaip reikalaujama B punkte, vis dėlto gali būti laikomi neatitinkančiais reikalavimų. Būtent tokiais atvejais ir jei nėra aiškaus pagrindo abejoti gautų galiojančių duomenų kokybe, tai laikoma ribinės arba siektinos vertės viršijimu ir atitinkamai pranešama. E. Oro kokybės vertinimo rezultatai Apie zonas, kuriose naudojamas oro kokybės taikomasis modeliavimas arba objektyvus įvertinimas, kaupiama tokia informacija: a) atliktos vertinimo veiklos aprašymas; b) konkretūs taikyti metodai su nuorodomis į jų aprašymus; c) duomenų ir informacijos šaltiniai; d) rezultatų aprašymas, įskaitant neapibrėžtis ir visų pirma nurodant kiekvienos teritorijos dydį arba, jei tinka, zonoje esančio kelio, virš kurio koncentracija viršija kurią nors ribinę vertę, ▌siektiną vertę arba ilgalaikį tikslą, ilgį ir kiekvienos teritorijos, kurioje koncentracija viršija vertinimo slenkstį, dydį; e) gyventojai, kurie gali patirti su žmonių sveikatos apsauga suderinamas ribines vertes viršijančių teršalų lygių poveikį. F. Aplinkos oro kokybės vertinimo kokybės užtikrinimas. Duomenų patvirtinimas 1. Siekiant užtikrinti matavimų tikslumą ir A punkte nustatytų duomenų kokybės tikslų įgyvendinimą, atitinkamos vadovaujantis 5 straipsniu paskirtos kompetentingos institucijos ir įstaigos užtikrina, kad: a) visi matavimai, kurie buvo atliekami vertinant aplinkos oro kokybę pagal 8 straipsnį, būtų atsekami pagal bandymų ir kalibravimo laboratorijų darniajame standarte nustatytus reikalavimus; b) įstaigos, eksploatuojančios tinklus ir atskiras mėginių ėmimo vietas, turėtų nustatytą kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemą, pagal kurią būtų vykdoma reguliari priežiūra ir techniniai patikrinimai, siekiant užtikrinti nuolatinį matavimo prietaisų tikslumą, ir kad jie ir toliau veiktų; Kokybės sistemą prireikus ir ne rečiau kaip kas 5 metus peržiūri atitinkama nacionalinė etaloninė laboratorija; c) duomenų surinkimo ir teikimo procesui būtų sukurtas kokybės užtikrinimo ir (arba) kokybės kontrolės procesas, o šią užduotį vykdyti paskirtos institucijos aktyviai dalyvautų atitinkamose Sąjungos mastu vykdomose kokybės užtikrinimo programose; d) nacionalines etalonines laboratorijas paskirtų atitinkama kompetentinga institucija arba įstaiga, nustatyta pagal šios direktyvos 5 straipsnį, ir kad jos būtų akredituotos taikyti šios direktyvos VI priede nurodytus pamatinius metodus bent tiems teršalams, kurių koncentracija viršija vertinimo slenkstį, pagal atitinkamą bandymų ir kalibravimo laboratorijų darnųjį standartą, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008(31), nustatančio akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, 2 straipsnio 9 dalį. Šios laboratorijos taip pat atsakingos už Komisijos Jungtinio tyrimų centro organizuojamų Sąjungos masto kokybės užtikrinimo programų koordinavimą valstybės narės teritorijoje, taip pat už tinkamo pamatinių metodų taikymo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir nepamatinių metodų lygiavertiškumo įrodymą. Nacionalinės etaloninės laboratorijos, organizuojančios palyginamuosius vertinimus nacionaliniu lygmeniu, taip pat turi būti akredituotos pagal atitinkamą tyrimų kokybės tikrinimo darnųjį standartą; e) nacionalinės etaloninės laboratorijos bent kas 3 metus dalyvautų Jungtinio tyrimų centro organizuojamose Sąjungos masto kokybės užtikrinimo programose bent dėl tų teršalų, kurių koncentracija viršija vertinimo slenkstį. Rekomenduojama dalyvauti tokios programose ir dėl kitų teršalų. Jei dalyvaujant šiose programose gaunami nepatenkinami rezultatai, nacionalinė laboratorija, dalyvaudama kitoje palyginamojo vertinimo programoje, turi įrodyti, kad taikomos tinkamos taisomosios priemonės, ir pateikti Jungtiniam tyrimų centrui šių priemonių ataskaitą; f) kad nacionalinės etaloninės laboratorijos remtų JTC įsteigto Europos nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklo atliekamą darbą. g) kad Europos nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklas būtų atsakingas už periodinę šio priedo A punkto 1 ir 2 lentelių 1 ir 2 lentelėse (pirmose dviejose skiltyse) išvardytų matavimo neapibrėžtumų peržiūrą ir vėlesnius pasiūlymus dėl būtinų pakeitimų Komisijai. 2. Visi pagal 23 straipsnį pateikti duomenys laikomi galiojančiais, išskyrus preliminarius duomenis. G. Skatinimas taikyti suderintus oro kokybės modeliavimo metodus Siekiant skatinti kompetentingas institucijas suderintai naudoti moksliškai pagrįstus oro kokybės modeliavimo metodus ir šį naudojimą remti, daugiausia dėmesio skiriant modelių taikymui, pagal 5 straipsnį paskirtos atitinkamos kompetentingos institucijos ir įstaigos užtikrina, kad: a) paskirtos etaloninės institucijos dalyvautų Jungtinio tyrimų centro įsteigto Europos oro kokybės modeliavimo tinklo veikloje; b) atitinkamoms oro kokybės modeliavimo taikomosioms programoms būtų priimta moksliniu sutarimu tinklo nustatyta geriausia oro kokybės modeliavimo praktika, siekiant įvykdyti teisinius reikalavimus pagal Sąjungos teisės aktus, nedarant poveikio modelio pritaikymui, kuris būtinas dėl ypatingų aplinkybių; c) atitinkamų oro kokybės modeliavimo taikomųjų programų kokybė būtų periodiškai tikrinama ir gerinama, atliekant Jungtinio tyrimų centro organizuojamą palyginamąjį vertinimą; d) kad Europos oro kokybės modeliavimo tinklas būtų atsakingas už periodinę šio priedo A punkto 1 ir 2 lentelėse, galutinėse skiltyse išvardytų modeliavimo neapibrėžtumų santykio peržiūrą, ne rečiau kaip kas penkerius metus, ir vėlesnius pasiūlymus dėl būtinų pakeitimų Komisijai. VI PRIEDAS Koncentracijos aplinkos ore ir iškritų lygio vertinimo pamatiniai metodai A. Sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ozono ir kitų teršalų koncentracijos aplinkos ore ir iškritų lygio vertinimo pamatiniai metodai 1. Sieros dioksido koncentracijos aplinkos ore matavimo pamatinis metodas Sieros dioksido matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14212:2012 „Aplinkos oras. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją“. 2. Azoto dioksido ir azoto oksidų koncentracijos aplinkos ore matavimo pamatinis metodas Azoto dioksido ir azoto oksidų matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14211:2012 „Aplinkos oras. Standartinis chemiliuminescencinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas“. 3. PM10koncentracijos aplinkos ore mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas KD2,5 mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 12341:2023 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas suspenduotų kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“. 4. PM2,5koncentracijos aplinkos ore mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas KD2,5 mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 12341:2023 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas suspenduotų kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“ 5. Pamatiniai aplinkos ore esančio▌ arseno, kadmio, švino ir nikelio mėginių ėmimo ir matavimo metodai ▌Arseno, kadmio, švino ir nikelio mėginių ėmimo pamatinis metodas aprašytas EN 12341:2023 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas suspenduotų kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“. ▌Arseno, kadmio, švino ir nikelio matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14902:2005 „Standartinis Pb, Cd, As, Ni matavimo suspenduotų kietųjų dalelių KD10 frakcijoje metodas“. 6. Benzeno koncentracijos aplinkos ore ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas Benzeno ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas standarto EN 14662 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas“ 1 (2005 m.), 2 (2005 m.) ir 3 (2016 m.) dalyse. 7. Anglies monoksido koncentracijos aplinkos ore matavimo pamatinis metodas Anglies monoksido matavimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 14626:2012 „Aplinkos oras. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedispersinę infraraudonąją spektroskopiją“. 8. Policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas Aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių ėminių ėmimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 12341:2023 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas suspenduotų kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“. Benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore matavimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 15549:2008 „Oro kokybė. Standartinis benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore matavimo metodas“. Nesant EN standartinio metodo kitiems 8 straipsnio 6 dalyje nurodytiems policikliniams aromatiniams angliavandeniliams, valstybėms narėms leidžiama taikyti nacionalinius standartinius metodus arba ISO metodus, pavyzdžiui, ISO standartą 12884. 9. Suminio dujinio gyvsidabrio koncentracijos aplinkos ore ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas Suminio dujinio gyvsidabrio koncentracijos aplinkos ore matavimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 15852:2010 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis suminio dujinio gyvsidabrio nustatymo metodas“. 10. Arseno, kadmio, švino, nikelio, gyvsidabrio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių iškritų ėminių ėmimo ir analizės pamatinis metodas Arseno, kadmio, švino ir nikelio iškritų lygio nustatymo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 15841:2009 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis arseno, kadmio, švino ir nikelio nustatymo atmosferinėse iškritose metodas“. Gyvsidabrio iškritų lygio nustatymo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 15853:2010 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gyvsidabrio iškritų lygio nustatymo metodas“. Benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių angliavandenilių iškritų lygio nustatymo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 15980:2011 „Oro kokybė. Benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno, benzo(j)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(a)pireno, dibenz(a,h)antraceno ir indeno(1,2,3-cd)pireno iškritų lygio nustatymas“. 11. Ozono koncentracijos aplinkos ore matavimo pamatinis metodas Ozono matavimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 14625:2012 „Aplinkos oras. Standartinis ozono koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fotometriją“. ▌ 12. Elementinės anglies ir organinės anglies koncentracijos aplinkos ore ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas Elementinės anglies ir organinės anglies ėminių ėmimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 12341:2023 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas suspenduotų kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“. Elementinės anglies ir organinės anglies matavimo aplinkos ore pamatinis metodas aprašytas standarte EN 16909:2017 „Aplinkos oras. Elementinės anglies (EC) ir organinės anglies (OC), surinktos ant filtrų, matavimas“. 13. KD2,5 esančių NO3-, SO4²-, Cl-, NH4+, Na+, K+, Mg²+, Ca²+ koncentracijos aplinkos ore ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas KD2,5 esančių NO3-, SO4²-, Cl-, NH4+, Na+, K+, Mg²+, Ca²+ ėminių ėmimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 12341:2023 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas suspenduotų kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“. KD2,5 esančių NO3-, SO4²-, Cl-, NH4+, Na+, K+, Mg²+, Ca²+ koncentracijos aplinkos ore ėminių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas standarte EN 16913:2017 „Aplinkos oras. Standartinis ant filtrų nusėdusiose KD2,5 esančių NO3-, SO4²-, Cl-, NH4+, Na+, K+, Mg²+, Ca²+ matavimo metodas“. 14. Lakiųjų organinių junginių, kurie yra ozono pirmtakai, metano, ultrasmulkiųjų dalelių (UFP), juodosios anglies (BC), ultrasmulkiųjų dalelių pasiskirstymo pagal dydį, amoniako, kietųjų dalelių ir dujinio dvivalenčio gyvsidabrio, azoto rūgšties, levogliukozano ir kietųjų dalelių oksidacijos potencialo ėminių ėmimo ir matavimo metodai Nesant standartu EN nustatyto standartinio lakiųjų organinių junginių, kurie yra ozono pirmtakai, metano, ultrasmulkiųjų dalelių (UFP), juodosios anglies (BC), ultrasmulkiųjų dalelių pasiskirstymo pagal dydį, amoniako, kietųjų dalelių ir dujinio dvivalenčio gyvsidabrio, azoto rūgšties, levogliukozano ir kietųjų dalelių oksidacijos potencialo ėminių ėmimo ir matavimo metodo, valstybės narės gali pasirinkti ėminių ėmimo ir matavimo metodus, kuriuos jos naudoja, remdamosi V priedu ir atsižvelgdamos į matavimo tikslus, be kita ko, atitinkamai nustatytus VII priedo 3 skirsnio A punkte ir 4 skirsnio A punkte. Jei yra, gali būti naudojami tarptautiniai, standartuose EN nustatyti ar nacionaliniai standartiniai pamatiniai matavimo vienetai arba Europos standartizacijos komiteto (CEN) techninės specifikacijos. B. Lygiavertiškumo įrodymas 1. Valstybė narė gali taikyti bet kokį kitą metodą, jeigu ji gali įrodyti, kad jo rezultatai lygiaverčiai bet kuriam iš A punkte nurodytų pamatinių metodų arba, kietųjų dalelių atveju, bet kurį kitą metodą, jeigu ji gali įrodyti, kad tas metodas turi nuoseklų ryšį su pamatiniu metodu, pavyzdžiui, taikyti automatinius matavimo metodus, kurie atitinka standarte EN 16450:2017 „Aplinkos oras. Automatinės matavimo sistemos kietųjų dalelių koncentracijai matuoti“ nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju taikant tą kitą metodą gauti rezultatai koreguojami, kad rezultatai būtų lygiaverčiai tiems, kurie būtų gauti taikant pamatinį metodą. 2. Komisija gali paprašyti valstybių narių parengti ir pateikti ataskaitą dėl lygiavertiškumo įrodymo, nurodyto 1 punkte. 3. Vertindama 2 punkte minimos ataskaitos priimtinumą, Komisija remiasi savo gairėmis dėl lygiavertiškumo įrodymo. Kai valstybės narės naudojo preliminarius apytikrio lygiavertiškumo koeficientus, apytikris lygiavertiškumas patvirtinamas arba iš dalies pakeičiamas darant nuorodą į tas gaires. 4. Valstybės narės užtikrina, kad siekiant geresnio duomenų palyginamumo, kai tinkama, pataisos būtų taikomos ir atgaline data ankstesniems matavimų duomenims. C. Standartizacija Dujinių teršalų atveju tūris standartizuojamas 293 K temperatūroje ir esant 101,3 kPa atmosferos slėgiui. Kietosios medžiagos ir dalelių, kurios turi būti analizuojamos kietojoje medžiagoje (įskaitant ▌arseną, kadmį, šviną, nikelį ir benzo(a)pireną), ėminių ėmimo apimtys grindžiamos su temperatūra ir atmosferos slėgiu susijusiomis aplinkos sąlygomis matavimų atlikimo dieną. ▌ D. Abipusis duomenų pripažinimas Kai siekiama įrodyti, kad įranga atitinka šio priedo A punkte išvardytų pamatinių metodų eksploatacinius reikalavimus, pagal 5 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos ir įstaigos priima kitose valstybėse narėse išduotas bandymų ataskaitas, jei bandymų laboratorijos yra akredituotos pagal atitinkamą bandymų ir kalibravimo laboratorijų darnųjį standartą. Išsamios bandymų ataskaitos ir visi bandymų rezultatai turi būti prieinami kitoms kompetentingoms institucijoms arba jų paskirtoms įstaigoms. Bandymų ataskaitose turi būti įrodyta, kad įranga atitinka visus eksploatacinius reikalavimus, taip pat tais atvejais, kai tam tikros aplinkos ir vietos sąlygos yra būdingos atskirai valstybei narei ir neatitinka sąlygų, kuriomis įranga jau buvo išbandyta ir kurios tipas buvo patvirtintas kitoje valstybėje narėje. E. Pamatinės oro kokybės modeliavimo taikomosios programos Nesant CEN standarto dėl modeliavimo kokybės tikslų, valstybės narės gali pasirinkti savo naudojamas modeliavimo taikomąsias programas, laikydamosi V priedo F punkto. VII PRIEDAS MATAVIMAI STEBĖSENOS KOMPLEKSUOSE IR KD2,5, OZONO PIRMTAKŲ IR ULTRASMULKIŲJŲ DALELIŲ MASĖS KONCENTRACIJOS IR CHEMINĖS SUDĖTIES MATAVIMAS 1 SKIRSNIS. TERŠALŲ MATAVIMAI STEBĖSENOS KOMPLEKSUOSE Matavimai visuose foninėse miesto ir kaimo vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose apima teršalus, išvardytus atitinkamai 1 ir 2 lentelėse. 1 lentelė. Foninėse miesto vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose matuotini teršalai
1 Benzo(a)pirenas ir kiti 9 straipsnio 8 dalyje nurodyti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. 2 Kai stebėsenos kompleksų vieta foninėse miesto vietovėse yra tokia, kad neįmanoma taikyti EMEP gairių ir kriterijų kaip nurodyta IV priedo C punkto f papunktyje, atitinkamas iškritų matavimas gali būti atliekamas atskiroje foninėje miesto vietovėje reprezentuojamos teritorijos ribose. 2 lentelė. Foninėse kaimo vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose matuotini teršalai
(1) Benzo(a)pirenas ir kiti 9 straipsnio 8 dalyje nurodyti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. 3 lentelė. Teršalai, kuriuos rekomenduojama matuoti foninėse miesto ir kaimo vietovėse esančiuose stebėsenos kompleksuose, jei jiems netaikomi 1 ir 2 lentelių reikalavimai
2 SKIRSNIS. KD2,5 MASĖS KONCENTRACIJOS IR CHEMINĖS SUDĖTIES MATAVIMAI A. Tikslai Pagrindiniai tokių matavimų tikslai yra užtikrinti, kad būtų prieinama reikiama informacija apie teršalų lygius foninėse miesto ir kaimo vietovėse. Ši informacija yra svarbi vertinant padidėjusius taršos lygius labiau užterštose teritorijose (tokiose kaip foninės miesto vietovės, oro taršos židiniai, su pramone susijusios vietovės, eismo vietovės), vertinant galimus ilgais atstumais pernešamus teršalus, pagrindžiant proporcingo paskirstymo šaltiniams analizę ir siekiant geriau pažinti konkrečius teršalus, tokius kaip kietosios dalelės. Be to, tai taip pat yra svarbu dažnesniam modeliavimo taikomųjų programų naudojimui ir miesto teritorijose. B. Medžiagos KD2,5 matavimas apima bent bendrą masės koncentraciją ir atitinkamų junginių koncentracijas siekiant apibūdinti jų cheminę sudėtį. Įtraukiami bent toliau nurodyti cheminiai atmainiai.
C. Vietos parinkimas Matavimai atliekami foninėse miesto ir kaimo vietovėse pagal IV priedą. 3 skirsnis. Ozono pirmtakų matavimai A. Tikslai Pagrindiniai ozono pirmtakų matavimų tikslai yra išanalizuoti visas ozono pirmtakų tendencijas, patikrinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijų efektyvumą, patikrinti išmetamųjų teršalų apskaitos nuoseklumą, padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų sklaidos procesus, taip pat taikyti fotocheminius modelius ir padėti nustatytai taršos koncentracijai priskirti išmetimo šaltinius. B. Medžiagos Ozono pirmtakų matavimai turi apimti bent azoto oksidus (NO ir NO2) ir atitinkamai metaną (CH4) bei lakiuosius organinius junginius (LOJ). Konkrečių matuotinų junginių parinkimas ▌priklauso nuo siekiamo tikslo ir gali būti papildyti kitais dominančiais junginiais. Valstybės narės gali taikyti metodą, kuris, jų nuomone, yra tinkamas siekiamam tikslui; azoto dioksidui ir azoto oksidams taikomas VI priede nurodytas pamatinis metodas. ▌ Toliau pateikiamas rekomenduojamų matuoti LOJ sąrašas:
C. Vietos parinkimas Matavimai atliekami ėminių ėmimo taškuose, nustatytuose pagal šios direktyvos reikalavimus ir laikomuose tinkamais atsižvelgiant į šio skirsnio A punkte nurodytus stebėsenos tikslus. 4 skirsnis. Ultrasmulkiųjų dalelių (UFP) matavimas A. Tikslai Tokių matavimų tikslas – užtikrinti, kad būtų gauta tinkama informacija apie vietas, kuriose yra didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija, kuriai didžiausią įtaką daro taršos šaltiniai, susiję su oro, vandens ar kelių transportu (pavyzdžiui, oro uostai, uostai, keliai), pramonės objektais ar būstų šildymu. Informacija turi būti tinkama vertinant padidėjusius ultrasmulkiųjų dalelių iš tų šaltinių koncentracijos lygius. B. Medžiagos Ultrasmulkiosios dalelės. C. Vietos parinkimas Ėminių ėmimo taškai įrengiami laikantis IV ir V priedų ten, kur tikėtina didelė ultrasmulkiųjų dalelių koncentracija, ir pavėjui nuo pagrindinių šaltinių atitinkama dominuojančia tų šaltinių vėjo kryptimi. VIII PRIEDAS Informacija, kuri turi būti įtraukta į oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires, skirtus aplinkos oro kokybei gerinti A. Informacija, kurią reikia pateikti pagal 19 straipsnio 6 dalį 1. Per didelės taršos vieta: a) regionas; b) miestas (-ai) (žemėlapiai); c) ėminių ėmimo taškas (-ai) (žemėlapis, geografinės koordinatės). 2. Bendroji informacija: a) zonos tipas (miestas, pramoninė ar kaimo teritorija) arba vidutinės ekspozicijos teritorinio vieneto ar kito teritorinio vieneto (įskaitant miesto, pramonines ar kaimo teritorijas) charakteristikos; b) įvertintas užteršto ploto (km2) dydis ir taršos poveikį jaučiančių gyventojų kiekis; c) atitinkamo teršalo koncentracija arba vidutinės ekspozicijos rodiklis, nustatytas laikotarpiu nuo ne mažiau kaip 5 metai iki viršijimo iki naujausių duomenų, įskaitant jų palyginimą su ribinėmis vertėmis arba vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimu ir vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslu. 3. Atsakingos institucijos Už oro kokybės planų arba oro kokybės veiksmų gairių rengimą ir įgyvendinimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai. 4. Taršos kilmė, atsižvelgiant į ataskaitas pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 ir nacionalinėje oro taršos kontrolės programoje pateiktą informaciją: a) pagrindinių teršalų išmetimo šaltinių sąrašas; b) bendras tų šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tonomis per metus); c) išmetamų teršalų kiekio įvertinimas (pavyzdžiui, miesto, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu); d) proporcingas paskirstymas šaltiniams pagal atitinkamus sektorius, kurie prisideda prie oro taršos viršijimo, remiantis nacionaline oro taršos kontrolės programa. 5. Bazinio scenarijaus, kuriuo remiamasi oro kokybės planuose arba oro kokybės veiksmų gairėse siekiant parodyti neveikimo pasekmes, aprašymas, įskaitant prognozuojamus išmetamų teršalų kiekio ir koncentracijos pokyčius. 6. Oro taršos mažinimo priemonių, kurios gali būti svarstomos atliekant atranką, nurodymas ir išsami informacija apie jas a) visų oro kokybės plane ar oro kokybės veiksmų gairėse apsvarstytų priemonių sąrašas ir aprašymas, be kita ko, nurodant už jų įgyvendinimą atsakingą kompetentingą instituciją; b) išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo kiekybinė išraiška ar įvertis (tonomis per metus) ir, kai yra, koncentracijos sumažėjimas pagal kiekvieną a punkte nurodytą priemonę. 7. Atrinktos priemonės ir numatomas jų poveikis, kad atitiktis būtų pasiekta per 19 straipsnyje nustatytus laikotarpius a) atrinktų priemonių sąrašas, įskaitant informacijos (kaip antai priemonių modeliavimo ir vertinimo rezultatai), reikalingos kad būtų pasiektas atitinkamas oro kokybės standartas pagal I priedą, sąrašą; jei aktualu, kai 6 dalies a punkte nurodytas priemonių sąrašas apima priemones, kurios gali turėti didelį potencialą pagerinti oro kokybę, tačiau nebuvo atrinktos tvirtinti, paaiškinimas, išdėstant priežastis, dėl kurių šios priemonės nebuvo atrinktos tvirtinti; b) kiekvienos priemonės įgyvendinimo grafikas ir atsakingi subjektai; c) išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo, taikant a punkte nurodytų priemonių derinį, kiekybinė išraiška (tonomis per metus); d) numatomas kiekybinis koncentracijos sumažėjimas (μg/m³) kiekviename ėminių ėmimo taške, kuriame viršijamos ribinės vertės, siektinos vertės arba vidutinės ekspozicijos rodiklis, jei neįvykdytas vidutinės ekspozicijos mažinimo įsipareigojimas, taikant a punkte nurodytų priemonių rinkinį; e) orientacinė trajektorija siekiant atitikties ir numatomi atitikties užtikrinimo metai kiekvienam oro teršalui, kuriam taikomos oro kokybės veiksmų gairės ar oro kokybės planas, atsižvelgiant į a punkte nurodytų priemonių rinkinį. f) dėl oro kokybės veiksmų gairių ir oro kokybės planų – priežastys, paaiškinant, kaip planuose ar veiksmų gairėse nustatomos priemonės siekiant užtikrinti, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, įskaitant įgyvendinimo grafiką. ▌ 8. 1 priedas prie oro kokybės planų ar oro kokybės veiksmų gairių: Kita bendroji informacija: a) klimato duomenys; b) topografijos duomenys; c) informacija apie tai, kokio tipo dalykus reikia saugoti zonoje (kai taikytina); d) visų papildomų priemonių, kurių visas poveikis aplinkos oro teršalų koncentracijai pasireikš per 3 ar daugiau metų, sąrašas ir aprašymas; e) socioekonominė informacija apie susijusias teritorijas, kad būtų propaguojami lygybės aplinkos srityje klausimai ir didinama jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių apsauga; f) naudojamo metodo aprašymas ir padarytos prielaidos ar duomenys, naudojami oro kokybės pokyčiams prognozuoti, įskaitant, kai įmanoma, prognozių ir jautrumo scenarijų neapibrėžtumo ribas siekiant atsižvelgti į geriausią, labiausiai tikėtiną ir blogiausią scenarijų; g) aiškinamieji dokumentai ir informacija, naudota atliekant vertinimą. 9. 2 priedas prie oro kokybės planų ar oro kokybės veiksmų gairių: visuomenės informavimo ir konsultavimosi priemonių, kurių imtasi pagal 19 straipsnio 7 dalį, santrauka, jų rezultatai ir paaiškinimas, kaip į šiuos rezultatus buvo atsižvelgta galutiniame oro kokybės plane arba oro kokybės veiksmų gairėse. 10. 3 priedas prie oro kokybės planų ar oro kokybės veiksmų gairių: Priemonių įvertinimas (jei atnaujinamas oro kokybės planas): a) ankstesniame oro kokybės plane numatyto priemonių grafiko įvertinimas; b) ankstesniame oro kokybės plane numatytų priemonių poveikio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir teršalų koncentracijai įvertinimas. B. Orientacinis oro taršos mažinimo priemonių sąrašas 1. Informacija apie Direktyvos (ES) 2016/2284 14 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų direktyvų įgyvendinimo padėtį. 2. Informacija apie visas oro taršos mažinimo priemones, kurios buvo svarstomos vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, kad būtų įgyvendintos siekiant oro kokybės tikslų, tokių kaip: a) stacionariųjų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio mažinimas užtikrinant, kad taršūs maži ir vidutinio dydžio stacionarieji deginimo šaltiniai (įskaitant biomasės) būtų aprūpinti išmetamųjų teršalų kontrolės įranga arba pakeisti naujais ir kad būtų padidintas pastatų energijos vartojimo efektyvumas; b) transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas jas modernizuojant – įrengiant nulinės taršos galios pavaras ir išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą. Turi būti apsvarstyta galimybė taikyti ekonomines paskatas, kad būtų paspartintas diegimas; c) valdžios institucijų vykdomi viešieji pirkimai, vadovaujantis žaliųjų viešųjų pirkimų vadovu, ▌įsigyjant ▌degalus, deginimo įrangą, skirtą išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, ir nulinės taršos kelių transporto priemones, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631(32) 3 straipsnio 1 dalies m punkte; d) išmetamo teršalų kiekio mažinimas pradedant naudoti nulinės taršos ir mažataršį bendrąjį ir viešąjį transportą ir (arba) transporto priemones, kuriose įdiegti šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai, padedantys mažinti taršą; e) priemonės, kuriomis siekiama pagerinti bendrojo ir viešojo transporto kokybę, veiksmingumą, įperkamumą ir junglumą; f) priemonės, susijusios su alternatyviųjų degalų infrastruktūros naudojimu ir įgyvendinimu; g) transporto išmetamų teršalų kiekio ribojimo priemonės, taikomos planuojant miestus ir valdant eismą, įskaitant: i) spūsčių apmokestinimą, pavyzdžiui, kelių mokesčius ir pagal ridą skaičiuojamus naudotojo mokesčius; ii) kelių medžiagų pasirinkimą; iii) mokesčius už automobilių stovėjimą valstybinėje žemėje ar kitas ekonomines paskatas ir diferencijuotus mokesčius už aplinką teršiančias ir nulinės taršos transporto priemones; iv) miesto transporto priemonių eismo ribojimo schemų, įskaitant mažos ir nulinės taršos zonas, nustatymą; v) riboto eismo zonų, didžiųjų kvartalų ir zonų be automobilių kūrimą; vi) gatvių be automobilių nustatymą; vii) nulinės taršos (išmetamųjų teršalų) vežimo paskutine atkarpa tvarką; viii) dalijimosi automobiliu ir bendrakeleivių vežimo skatinimą; ix) išmaniųjų transporto sistemų diegimą; x) daugiarūšio transporto centrų, kurie sujungtų įvairius tvarius transporto sprendimus ir automobilių stovėjimo infrastruktūrą, sukūrimą; xi) važiavimo dviračiu ir ėjimo pėsčiomis skatinimą, pavyzdžiui, plečiant dviratininkams ir pėstiesiems skirtą erdvę, planuojant infrastruktūrą pirmenybę teikiant dviratininkams ir pėstiesiems ir plėtojant dviračių takų tinklą; xii) kompaktiškų miestų planavimą; h) priemones, kuriomis skatinama pereiti prie aktyvaus judumo ir mažiau taršių transporto rūšių (pvz., ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, viešasis transportas arba traukiniai), įskaitant: i) viešojo transporto elektrifikavimą, viešojo transporto tinklo stiprinimą ir prieigos bei naudojimo supaprastinimą, pavyzdžiui, pasitelkiant skaitmeninį ir susietąjį paslaugų užsakymą bei tikralaikę tranzito informaciją; ii) sklandaus įvairiarūšio transporto, pvz., geležinkelių ir dviračių, taip pat automobilių ir viešojo transporto (privataus ir viešojo transporto jungčių), tarp kaimo ir miesto užtikrinimą; iii) fiskalinių bei ekonominių paskatų nukreipimą į aktyvų judumą bei judumą dalijantis transporto priemonėmis, įskaitant paskatas į darbą važiuoti dviračiu ir eiti pėsčiomis; iv) taršiausių transporto priemonių atidavimo į metalo laužą schemas; i) priemones, kuriomis skatinama pereiti prie nulinės taršos transporto priemonių ir ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais; j) priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mažuose, vidutinio dydžio ir dideliuose stacionariuosiuose teršalus išmetančiuose objektuose bei mobiliuosiuose teršalus išmetančiuose objektuose pirmenybė būtų teikiama mažataršiams degalams; k) priemones, skirtas oro taršai iš pramoninių šaltinių mažinti pagal Direktyvą 2010/75/ES ir taikant ekonomines priemones, pavyzdžiui, mokesčius, rinkliavas arba apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, atsižvelgiant į MVĮ ypatumus; l) jūrų ir oro transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimą naudojant alternatyviuosius degalus ir diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, taip pat naudojant ekonominių paskatas, siekiant paspartinti jų diegimą, ir nustatant konkrečius reikalavimus prisišvartavusiems laivams bei valtims ir uostų eismui, kartu spartinant elektros energijos tiekimą nuo kranto ir laivų bei uosto darbo mašinų elektrifikavimą; m) priemones, kuriomis skatinam mažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą teršalų kiekį; n) vaikų ir kitų jautrių gyventojų bei pažeidžiamų grupių sveikatos apsaugos priemones; o) priemones, skatinančias elgsenos pokyčius. IX PRIEDAS NEATIDĖLIOTINOS PRIEMONĖS, KURIŲ ĮTRAUKIMAS Į TRUMPOJO LAIKOTARPIO VEIKSMŲ PLANUS, KAIP REIKALAUJAMA PAGAL 20 STRAIPSNĮ, YRA APSVARSTYTINAS Trumpuoju laikotarpiu apsvarstytinos priemonės, kuriomis siekiama šalinti šaltinius, prisidedančius prie pavojaus slenksčio viršijimo rizikos, priklausomai nuo vietos sąlygų ir svarstomo teršalo: a) transporto priemonių eismo apribojimas vietovėse, ypač tose vietose, kuriose lankosi jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės; b) pigus arba nemokamas viešasis transportas; c) statybos darbų sustabdymas; d) gatvių valymas; e) lankstus darbo grafikas. X PRIEDAS VISUOMENĖS INFORMAVIMAS 1. Valstybės narės viešai pateikia bent šią informaciją: a) kas valandą atnaujinamus sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), anglies monoksido ir ozono duomenis iš kiekvieno ėminių ėmimo taško. Tai taikoma informacijai, gaunamai iš visų ėminių ėmimo taškų, kuriuose galima gauti naujausią informaciją, ir bent jau informacijai, gaunamai iš mažiausio ėminių ėmimo taškų skaičiaus, reikalaujamo pagal III priedą, jei taikomas tinkamas matavimo metodas naujausiems duomenims gauti, nepaisant to, kad valstybės narės viešai paskelbia kuo daugiau naujausios informacijos ir šiuo tikslu palaipsniui pritaiko savo matavimo metodus. Jei turima, taip pat pateikiama naujausia informacija, gauta naudojant modeliavimo taikomąsias programas; b) visų teršalų išmatuotas koncentracijas ir, kai įmanoma, jų palyginimą su naujausiomis PSO rekomenduojamomis vertėmis, pateiktus pagal I priede nustatytus atitinkamus laikotarpius; c) informaciją apie pastebėtą bet kurios ribinės vertės, ▌siektinos vertės ir vidutinės ekspozicijos mažinimo įsipareigojimo viršijimą, įskaitant bent: i) vietovę arba teritoriją, kurioje pastebėtas viršijimas, ii) viršijimo pradžią ir trukmę, iii) išmatuotą koncentraciją, palyginti su taikytinais oro kokybės standartais, arba vidutinės ekspozicijos rodiklį, jei viršijimas susijęs su vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimu; d) informaciją apie poveikį sveikatai, įskaitant bent: i) oro taršos ir, kiek įmanoma, kiekvieno teršalo, kuriam taikoma ši direktyva, poveikį visų gyventojų sveikatai, ii) oro taršos ir, kiek įmanoma, kiekvieno teršalo, kuriam taikoma ši direktyva, poveikį jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių narių sveikatai, iii) galimų simptomų apibūdinimas, iv) rekomenduojamas atsargumo priemones, kurių reikia imtis, suskirstytas į atsargumo priemones, kurių reikia imtis visų gyventojų ir jautrių gyventojų bei pažeidžiamų grupių narių atžvilgiu, v) kur rasti daugiau informacijos; e) informaciją, susijusią su poveikiu augalijai; f) informaciją apie prevencinius veiksmus siekiant sumažinti taršą ir (arba) jos ekspoziciją: nurodomi pagrindiniai taršos šaltiniai; rekomenduojami teršalų išmetimo mažinimo veiksmai; g) informacija apie matavimo kampanijas ar panašią veiklą ir jos rezultatus, jei tokia veikla buvo vykdoma. 2. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei laiku būtų suteikiama informacija apie esamus arba numatomus pavojaus slenksčių ir bet kokio informavimo slenksčio viršijimus. Teikiama bent ši informacija: a) informacija apie pastebėtą (-us) viršijimą (-us): i) vietovė arba teritorija, kurioje nustatytas viršijimas, ii) viršyto slenksčio rūšis (pavojaus ar informavimo), iii) viršijimo pradžia ir trukmė, iv) didžiausia 1 valandos koncentracija ir, papildomai, didžiausias 8 valandų koncentracijos vidurkis ozono atveju; b) prognozė kitai popietei ir (arba) (dienai (-oms)): i) geografinė teritorija, kurioje numatomi informavimo ir (arba) pavojaus slenksčio viršijimai, ii) numatomi taršos pasikeitimai (padėties pagerėjimas, stabilizavimasis arba pablogėjimas) ir šių pasikeitimų priežastys, c) informacija apie gyventojų grupę, kuriai viršijimas turi poveikį, galimą poveikį sveikatai ir rekomenduojamą elgesį: i) informacija apie gyventojų grupes, kurioms iškilo pavojus, ii) galimų simptomų apibūdinimas, iii) rekomenduojamos atsargumo priemonės, kurių turi imtis atitinkami gyventojai, iv) kur rasti daugiau informacijos; d) informacija apie trumpalaikius veiksmų planus ir prevencinius veiksmus siekiant sumažinti taršą ir (arba) jos ekspoziciją: nurodomi pagrindiniai taršos šaltiniai; rekomenduojami iš antropogeninių šaltinių išmetamų teršalų kiekio mažinimo veiksmai; e) rekomenduojami ekspozicijos mažinimo veiksmai; f) tais atvejais, kai numatomas viršijimas, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad būtų pateikta tiek duomenų, kiek įmanoma. 3. Kai viršijama ribinė vertė, ▌siektina vertė, neįvykdomas vidutinės ekspozicijos mažinimo įsipareigojimas, peržengiami pavojaus slenksčiai arba informavimo slenksčiai arba kai kyla pavojus, kad tai įvyks, valstybės narės užtikrina, kad visuomenėje būtų papildomai skleidžiama šiame priede nurodyta informacija. XI PRIEDAS A dalis Panaikintos direktyvos ir jų vėlesnių pakeitimų sąrašas (nurodytas 31 straipsnyje)
B dalis Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (nurodyti 31 straipsnyje)
_____________ XII PRIEDAS ATITIKTIES LENTELĖ
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonė |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0459), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114, 21 ir į 46 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0315/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką, – atsižvelgdamas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9‑0246/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3); 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas)(4)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21, 46 ir 114 straipsnius, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(6), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(7), kadangi: (1) ankstesnės krizės, ypač pirmosios COVID-19 krizės dienos, parodė, kad gali kilti stiprus poveikis laisvam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui vidaus rinkoje ir jos tiekimo grandinėse. Tai gali turėti pasekmių tarpvalstybinei prekybai tarp valstybių narių ir taip sudaryti kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, per tas krizes trūko tinkamų krizių valdymo priemonių ir koordinavimo mechanizmų, jie neapėmė visų vidaus rinkos aspektų arba neleido laiku ir veiksmingai reaguoti į tokias krizes; (2) ankstyvuoju COVID-19 krizės etapu valstybės narės nustatė laisvo judėjimo vidaus rinkoje kliūtis, taip pat skirtingas su prekių ir paslaugų, kurios buvo itin svarbios arba būtinos reaguojant į krizę, atitinkamai tiekimu ir teikimu susijusias priemones, kurios ne visada buvo pagrįstos. Ad hoc priemonės, kurių Komisija ėmėsi siekdama atkurti vidaus rinkos veikimą remdamasi galiojančiomis taisyklėmis, buvo nepakankamos. Sąjunga nebuvo pakankamai pasirengusi užtikrinti efektyvios kilus krizei svarbių nemedicininių prekių, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, gamybos, viešųjų pirkimų ir platinimo. Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad per COVID-19 krizę būtų galima įsigyti kilus krizei svarbių nemedicininių prekių, būtinai buvo reaktyvios. COVID-19 krizė taip pat atskleidė dalijimosi informacija ir gamybos pajėgumų visoje Sąjungoje apžvalgos nepakankamumą ir su Sąjungos vidaus bei pasaulinėmis tiekimo grandinėmis susijusį pažeidžiamumą; (3) Be to, nekoordinuotos priemonės, kuriomis ribojamas laisvas asmenų judėjimas, turėjo ypatingą poveikį sektoriams, kurie priklauso nuo mobiliųjų darbuotojų, įskaitant pasienio regionų darbuotojus, kuriems tuo laikotarpiu teko esminis vaidmuo vidaus rinkoje; (4) Taryba, taikydama integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) priemones, galėjo keistis informacija ir koordinuoti tam tikrus veiksmus, susijusius su COVID-19 krize, o kitais atvejais valstybės narės veikė nepriklausomai. Vis dėlto Komisijos veiksmai buvo atidėti kelioms savaitėms dėl to, kad nebuvo ▌Sąjungos masto nenumatytų atvejų planavimo priemonių ir nebuvo aišku, su kuria nacionaline institucija reikia susisiekti, kad būtų greitai išspręstas krizės sukeltas poveikis vidaus rinkai. Be to, paaiškėjo, kad dėl nesuderintų valstybių narių ribojamųjų veiksmų dar labiau padidėtų krizės poveikis vidaus rinkai. Paaiškėjo, kad reikia sudaryti valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų susitarimus dėl nenumatytų atvejų planavimo, techninio lygmens koordinavimo bei bendradarbiavimo ir keitimosi informacija. Be to, tapo aišku, kad dėl nepakankamai veiksmingo valstybių narių veiksmų koordinavimo padidėjo prekių trūkumas ir padaugėjo laisvo paslaugų ir asmenų judėjimo kliūčių; (5) ekonominės veiklos vykdytojams atstovaujančių organizacijų teigimu, ekonominės veiklos vykdytojai neturėjo pakankamai informacijos apie COVID-19 krizės metu valstybių narių įvestus laisvo judėjimo apribojimus arba reagavimo į krizes priemones. Taip buvo dėl, inter alia, valstybių narių institucijų skaidrumo trūkumo, dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojai nežinojo, kur gauti tokią informaciją, ▌dėl kalbinių apribojimų ir dėl administracinės naštos, susijusios su daugkartinėmis užklausomis visose valstybėse narėse, ypač nuolat kintančioje reglamentavimo aplinkoje. Ta informacijos stoka sutrukdė ekonominės veiklos vykdytojams priimti informacija pagrįstus verslo sprendimus dėl to, kokiu mastu jie gali tos krizės metu naudotis turima laisvo judėjimo teise arba tęsti tarpvalstybinę verslo veiklą. Būtina padidinti informacijos apie nacionalinio ir Sąjungos lygmens laisvo judėjimo apribojimus ir reagavimo į krizes priemones prieinamumą; (6) nepaisant pradinio koordinavimo trūkumo, pagrindinis vaidmuo švelninant neigiamą COVID-19 krizės poveikį ir užtikrinant greitą Sąjungos ekonomikos atsigavimą, t. y. užkertant kelią nepagrįstiems ir neproporcingiems nacionaliniams apribojimams, nustatytiems valstybėms narėms ėmusis vienašalių reagavimo priemonių, ir suteikiant stiprią paskatą ieškoti bendrų sprendimų, taip skatinant solidarumą, teko vidaus rinkos taisyklėms; (7) su COVID-19 krize susiję įvykiai parodė, kad Sąjunga turi laikytis koordinuoto požiūrio ir būti geriau pasirengusi galimoms krizėms ateityje, ypač atsižvelgiant į nuolatinį klimato kaitos poveikį, kuris lemia gaivalines nelaimes, ir į pasaulinį ekonominį ir geopolitinį nestabilumą. Kitos krizės, į kurias reikia reaguoti greičiau, kad būtų išvengta kliūčių laisvam judėjimui vidaus rinkoje ir didelių tiekimo grandinių sutrikdymų, kurie yra būtini siekiant išlaikyti veiklą vidaus rinkoje, apima, pavyzdžiui, miškų gaisrus, žemės drebėjimus ar didelio masto kibernetinius išpuolius. Tai, kad tokios krizės yra išskirtiniai ir staigūs ypatingo pobūdžio ir masto įvykiai, reiškia, kad tokie įvykiai yra pagrįstai netikėti. Kadangi nėra žinoma, kokios krizės galėtų kilti ateityje ir kurios iš jų turėtų didelį poveikį vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms, būtina numatyti priemonę, kuri būtų taikoma kilus įvairioms krizėms, kurios daro poveikį vidaus rinkai; (8) krizės poveikis vidaus rinkai gali trukdyti jos veikimui dviem būdais. Dėl jos gali kilti kliūčių laisvam judėjimui arba sutrikti tiekimo grandinės. Tiekimo grandinių sutrikdymai gali padidinti prekių ir paslaugų trūkumą vidaus rinkoje ir trukdyti gamybai, o tai sukelia papildomų kliūčių prekybai ir iškraipo konkurenciją tarp valstybių narių bei privačių veiklos vykdytojų ir taip sutrikdo tinkamą vidaus rinkos veikimą. Tiekimo grandinių sutrikdymai taip pat gali lemti tai, kad bus arba gali būti skirtingų nacionalinių priemonių toms tiekimo grandinės problemoms spręsti, taigi dėl to reikės aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą. Šiuo reglamentu turėtų būti sprendžiamas tokio pobūdžio poveikio vidaus rinkai klausimas ir nustatytos priemonės, kuriomis siekiama išvengta laisvo judėjimo kliūčių arba tiekimo grandinių sutrikdymų, dėl kurių atsirastų kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų trūkumas; (9) siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms, incidentai, apie kuriuos pranešama teikiant šiame reglamente nurodytus ad hoc perspėjimus pagal išankstinio perspėjimo sistemą, turėtų būti apibrėžti taip, kad jie neapimtų įvykių, kurių numatomas poveikis laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui arba prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinėms, kurios yra būtinos gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ar ekonominei veiklai vidaus rinkoje palaikyti, yra abejotinas; ▌ (10) siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyta priemonių sistema būtų galima visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos budrumo ir vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimų sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti išsamius susitarimus dėl pasirengimo krizėms, bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir komunikacijos krizės atveju. Tuose išsamiuose susitarimuose, kurie yra nenumatytų atvejų priemonių sistemos dalis, turėtų būti nustatyti konkretūs techniniai ir veiklos aspektai, susiję su Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija mechanizmais. Be to, juose turėtų būti nustatyta Komisijos ir valstybių narių operatyvinio koordinavimo tvarka, susijusi su komunikacija krizės atveju. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sudarytas valstybių narių pateikta informacija grindžiamas specialus visų atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant šiuo reglamentu nustatytą sistemą, sąrašas. Tame sąraše turėtų būti nurodyti visų pirma vaidmenys ir atsakomybės sritys, kurie pagal nacionalinę teisę atitinkamose valstybėse narėse priskiriami kompetentingoms institucijoms vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimo laikotarpiu. Komisijos ir valstybių narių susitarimai taip pat turėtų apimti saugų keitimąsi informacija apie konsultacijas su ekonominės veiklos vykdytojais ir socialiniais partneriais dėl jų atitinkamų iniciatyvų ir veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti galimos krizės padarinius ir į juos reaguoti; (11) šiame reglamente nustatytos priemonės turėtų būti įgyvendinamos nuosekliai, skaidriai, veiksmingai, proporcingai ir laiku, tinkamai atsižvelgiant į poreikį išlaikyti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas, įskaitant visuomenės saugumą, visuomenės saugą, viešąją tvarką ar visuomenės sveikatą. Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su, pavyzdžiui, nacionaline visuomenės sveikatos politika, ir neturėtų daryti poveikio valstybių narių atsakomybei užtikrinti nacionalinį saugumą ir jų įgaliojimams apsaugoti kitas esmines valstybės funkcijas, be kita ko, valstybės teritorinio vientisumo užtikrinimą ir viešosios tvarkos palaikymą. Todėl šis reglamentas neturėtų daryti poveikio klausimams, susijusiems su nacionaliniu saugumu ir gynyba; (12) šiuo reglamentu nustatomos būtinos priemonės, kuriomis krizės laikotarpiu būtų užtikrintas tolesnis vidaus rinkos, vidaus rinkoje veikiančių įmonių ir jos strateginių tiekimo grandinių veikimas, be kita ko, laisvas prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimas ir kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms. Be to, šiuo reglamentu sukuriamas tinkamo koordinavimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija forumas. Juo taip pat nustatomos priemonės, kuriomis būtų laiku pasiekiama ir prieinama informacija, reikalinga tiksliniam atsakui ir tinkamam įmonių ir piliečių elgesiui rinkoje prasidėjus krizei; (13) kai įmanoma, šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos numatyti įvykius ir krizes, sudarant galimybę Sąjungai toliau remtis nuolatinės analizės, susijusios su ypatingos svarbos vidaus rinkos ekonomikos sektoriais ▌, rezultatais; (14) sustiprindamas su ypatingos svarbos žaliavomis susijusį Sąjungos pramonės atsparumą ir parengtį, Reglamentas, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema, papildo šį reglamentą ir sudaro galimybę Komisijai vidaus rinkos budrumo režimo arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo sąlygomis aktyvuoti tikslines priemones tais atvejais, kai kyla grėsmė ypatingos svarbos prekių tiekimui arba jis sutrinka, be kita ko, kiek tai susiję su ypatingos svarbos žaliavomis; (15) šiuo reglamentu neturėtų būti dubliuojama esama vaistų, medicinos priemonių ar kitų medicininių atsako priemonių sistema pagal ES sveikatos saugumo sistemą, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2022/123(8), ▌(ES) 2022/2370(9) ir (ES) 2022/2371(10) ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2372(11) dėl pasirengimo krizei ir reagavimo sveikatos srityje. ES sveikatos saugumo sistema turėtų būti viršesnė už šį reglamentą, kiek tai susiję su vaistų, medicinos priemonių ar kitų medicininių atsako priemonių tiekimo grandinės sutrikdymais ir stygiumi, kai tenkinamos tos sistemos sąlygos. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas vaistams, medicinos priemonėms ar kitoms medicininėms atsako priemonėms, kaip tai suprantama reglamentuose (ES) 2022/2371 ir (ES) 2022/2372, kai jie yra įtraukti į pagal Reglamento (ES) 2022/2372 7 straipsnio 1 dalį priimtą sąrašą, išskyrus nuostatas, susijusias su laisvu prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimu vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos metu, visų pirma nuostatas, skirtas laisvam judėjimui atkurti ir palengvinti ▌; ▌ (16) šis reglamentas turėtų papildyti integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą, kurį pagal Tarybos ▌sprendimą 2014/415/ES(12) valdo Taryba, kiek tai susiję su jos darbu daugiasektorių krizių, dėl kurių reikia priimti ▌sprendimus, susijusius su nenumatytų atvejų planavimu ir budrumo bei ekstremaliųjų situacijų priemonių įgyvendinimu, poveikio vidaus rinkai srityje. Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio integruoto politinio atsako į krizes mechanizmui, kurį pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1993(13) valdo Taryba; (17) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos civilinės saugos mechanizmui (SCSM). Šis reglamentas turėtų papildyti SCSM ir prireikus jį pagrįsti, kai tai susiję su ypatingos svarbos prekių prieinamumu ir laisvu civilinės saugos darbuotojų, įskaitant jų įrangą, judėjimu krizių, patenkančių į SCSM taikymo sritį, atveju; (18) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/399(14), įskaitant jame numatytą laikino vidaus sienų kontrolės įvedimo ar pratęsimo bendrąją sistemą ir pranešimo apie laikiną vidaus sienų kontrolės atnaujinimą sistemą; (19) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002(15) nuostatoms dėl krizių valdymo, kurios išdėstytos jo 55–57 straipsniuose ir įgyvendinamos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/300(16); (20) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmui. Vis dėlto maisto produktus turėtų reglamentuoti šio reglamento nuostatos dėl laisvo judėjimo, įskaitant nuostatas ▌dėl laisvo judėjimo teisės apribojimų. Priemonės, susijusios su maisto produktais ▌, taip pat gali būti peržiūrimos siekiant nustatyti, ar jos atitinka bet kurias kitas susijusias Sąjungos teisės nuostatas; (21) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Komisijos gebėjimui vadovaujantis Sąjungos teise ir laikantis tarptautinių įsipareigojimų Sąjungos vardu pradėti konsultacijas ar bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungai nepriklausančių šalių institucijomis, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms šalims, kad būtų ieškoma bendradarbiavimo sprendimų siekiant išvengti tiekimo grandinių sutrikdymų. Kai tikslinga, tai gali apimti koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose; (22) viena iš COVID-19 krizės metu nustatytų problemų buvo tai, kad nėra tinklo, skirto užtikrinti pasirengimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei Komisijos. Todėl šiuo reglamentu siekiamų tikslų įgyvendinimas turėtų būti remiamas taikant valdymo mechanizmą. siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui, keitimuisi informacija ir sklandžiam, veiksmingam ir darniam šio reglamento įgyvendinimui Sąjungos lygmeniu šiuo reglamentu turėtų būti įsteigta Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo valdyba (toliau – Valdyba), kurią sudarytų valstybių narių atstovai ir kuriai pirmininkautų Komisija. Valdyba turėtų teikti konsultacijas ir padėti Komisijai konkrečiais klausimais, įskaitant nuoseklų šio reglamento įgyvendinimą, sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui ir analizuoti bei aptarti svarbius klausimus, susijusius su gresiančiomis ar tebesitęsiančiomis krizėmis; (23) Komisija turėtų pirmininkauti Valdybai ir teikti jai sekretoriato paslaugas. Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti atstovą ir pakaitinį atstovą. Pirmininkas turėtų pakviesti Europos Parlamento atstovą dalyvauti kaip nuolatinį stebėtoją. Tam, kad būtų galima gauti tinkamas konsultacijas dėl Valdybos veiklos ir sudaryti sąlygas tinkamai dalyvauti ekspertams, pirmininkas turėtų turėti galimybę kviesti ekspertus stebėtojų teisėmis dalyvauti Valdybos darbe ir ad hoc pagrindu dalyvauti konkrečiuose posėdžiuose, kai toks dalyvavimas yra svarbus atsižvelgiant į posėdžio darbotvarkę. Siekiant užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą Sąjungos atsaką į įvairias krizes, kurios galėtų turėti įtakos vidaus rinkos veikimui, pirmininkas taip pat turėtų pakviesti kitų kilus krizei svarbių Sąjungos lygmens įstaigų atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti atitinkamuose Valdybos posėdžiuose. Siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, pirmininkas turėtų pakviesti tarptautinių organizacijų ir Sąjungai nepriklausančių šalių atstovus dalyvauti atitinkamuose Valdybos posėdžiuose pagal atitinkamus dvišalius ar tarptautinius susitarimus. Pirmininkas turėtų turėti galimybę pasiūlyti stebėtojams dalyvauti diskusijose pateikiant atitinkamų ekspertinių žinių, informacijos ir įžvalgų, tačiau stebėtojai neturėtų dalyvauti formuluojant Valdybos nuomones, rekomendacijas ar konsultacijas; (24) Valdyba turėtų vykdyti konkrečias užduotis, susijusias su nenumatytų atvejų priemonių sistema, vidaus rinkos budrumo režimu ir vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimu. Tos užduotys apima keitimąsi nuomonėmis ir konsultacijų teikimą Komisijai dėl kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti aktyvuojant įvairius režimus, vertinimo, taip pat dėl vertinimo, ar įvykdytos konkrečios išankstinės konkrečių reagavimo priemonių diegimo sąlygos. Komisija turėtų kuo labiau atsižvelgti į Valdybos priimtas nuomones, rekomendacijas ar ataskaitas; (25) siekiant užtikrinti pagal šį reglamentą gautos informacijos konfidencialumą, Valdyba raginama savo darbo tvarkos taisyklėse numatyti, kad jos nariai ir stebėtojai negali atskleisti komercinių ir verslo paslapčių bei kitos neskelbtinos ir konfidencialios informacijos, gautos arba sukurtos taikant šį reglamentą, ir laikytųsi pareigos saugoti profesinę paslaptį, lygiavertės tai, kuri taikoma Komisijos darbuotojams; (26) siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, atskaitomybę ir koordinavimą, visų pirma krizių metu, kompetentingas Europos Parlamento komitetas turėtų turėti galimybę pakviesti Valdybos pirmininką į to komiteto posėdį. Europos Parlamentas turėtų būti kuo greičiau informuojamas apie bet kokį siūlomą ar priimtą Tarybos įgyvendinimo aktą. Komisija turėtų atsižvelgti į elementus, išdėstytus pareiškiant nuomonę per ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo srities dialogą, vykdomą pagal šį reglamentą, įskaitant atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas; (27) be to, siekiant skatinti svarbiausių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojų, socialinių partnerių, tyrėjų ir pilietinės visuomenės, atstovų dalyvavimą, Komisija turėtų sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas ir paskatintų savanoriškai reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas; (28) siekdamos užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir keitimąsi informacija ekstremaliosios situacijos atveju, taip pat vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimų sąlygomis, valstybės narės turėtų paskirti centrinę ryšių įstaigą, atsakingą už ryšius su Komisijos paskirta Sąjungos lygmens ryšių įstaiga ir kitų valstybių narių centrinėmis ryšių įstaigomis. Centrinės ryšių įstaigos turėtų veikti kaip ryšių palaikymo su atitinkamomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis centrai, renkantys informaciją iš tų valdžios institucijų, įskaitant, kai aktualu, regioninio ir vietos lygmens institucijas. Centrinės ryšių įstaigos taip pat turėtų būti atsakingos už koordinavimą ir keitimąsi informacija. Valstybės narės turėtų turėti galimybę savo centrine ryšių įstaiga paskirti jau egzistuojančią instituciją. Tokios ryšių įstaigos taip pat turėtų perduoti visą kilus krizei svarbią informaciją valstybių narių bendriems informaciniams punktams, kai įmanoma, tikruoju laiku; (29) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio galimybei Komisijai įvertinti, ar tikslinga nustatyti prekių eksporto apribojimus laikantis Sąjungos tarptautinių teisių ir įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/479(17); (30) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio priemonėms, kurių imamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013(18); (31) šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2022/2557(19), kuria nustatomos suderintos būtiniausios taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ar ekonominei veiklai palaikyti būtinos paslaugos vidaus rinkoje būtų teikiamos netrukdomai, didinti tokias paslaugas teikiančių ypatingos svarbos subjektų atsparumą ir gerinti kompetentingų institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ir tą direktyvą papildo; (32) siekdama, kad pasirengimas ir atsparumas galimoms būsimoms krizėms, kurios galėtų turėti didelį neigiamą poveikį laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui arba sukelti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinių sutrikdymų vidaus rinkoje, būtų geresnis, Komisija turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus rengti savanoriškus krizės protokolus ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti palikta laisvė nuspręsti, ar dalyvauti tokiuose savanoriškuose krizių protokoluose. Dalyvavimas tokiuose savanoriškuose krizių protokoluose neturėtų užkrauti neproporcingos administracinės naštos. Savanoriškuose krizių protokoluose turėtų būti nustatyti konkretūs numatomų sutrikdymų parametrai, taip pat konkrečių funkcijų paskirstymas kiekvienam dalyviui ir tokių protokolų aktyvavimo mechanizmų ir susijusių veiksmų aprašymas. Rengiant tokius savanoriškus krizių protokolus taip pat gali dalyvauti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybių narių institucijas, Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras ir pilietinės visuomenės organizacijas ar kitas atitinkamas organizacijas. Nustatydami sutrikdymų parametrus, į kuriuos reikia atsižvelgti, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę remtis savo ankstesne patirtimi, susijusia su įvairių krizių sukeltais laisvo judėjimo apribojimais ir tiekimo grandinės sutrikdymais; (33) siekdama pasinaudoti ankstesnių krizių patirtimi, Komisija turėtų parengti ir tvarkyti viešiesiems ir privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, skirtas mokymo programas bei medžiagą. Dalyvavimas tokiose mokymo programose ir pratybose turėtų išlikti savanoriškas; (34) pasirengimo krizei kontekste šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos numatyti įvykius ir krizes, kurių atveju būtų įmanoma atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir pratybas, remiantis nuolatine analize, susijusia su ypatingos svarbos vidaus rinkos ekonomikos sektoriais ir nuolatiniu Sąjungos prognozavimo darbu. Visų pirma, Komisija turėtų parengti konkrečių sektorių scenarijus ir parametrus, kurie apimtų konkrečią su krize susijusią riziką. Siekiant užtikrinti visų subjektų pasirengimą krizėms, būtina nustatyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuris turėtų būti atliekamas bent kas dvejus metus, taisykles. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas parengties ekstremaliosioms situacijoms strategijoms, įskaitant komunikacijos krizės atveju strategijas, ir keitimuisi informacija apie taikomus apribojimus sudėtingomis aplinkybėmis, taip pat skatinti juos rengti. Konkretūs tiksliniai sektoriai turėtų būti nustatomi remiantis esamomis rodikliais grindžiamomis priemonėmis, kuriomis stebima tiekimo grandinių plėtra Sąjungoje, siekiant nustatyti galimus sunkumus, atsižvelgiant į atitinkamus konkrečius kriterijus, pavyzdžiui, prekybos srautus, paklausą ir pasiūlą, pasiūlos koncentraciją, Sąjungos ir pasaulinę gamybą ir gamybos pajėgumus įvairiuose vertės grandinės etapuose ir ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio priklausomybę; (35) turėtų būti įmanoma per valstybių narių centrinių ryšių įstaigų ir Sąjungos lygmens ryšių įstaigos sukurtą tinklą keistis informacija, susijusia su ad hoc perspėjimais pagal išankstinio perspėjimo sistemą. Didelių incidentų atvejais apie tokius ad hoc perspėjimus pagal išankstinio perspėjimo sistemą turėtų būti pranešama Komisijai, kad Sąjunga galėtų geriau stebėti potencialios, gresiančios ar tebesitęsiančios krizės raidą ir taip užtikrinti geresnio lygio pasirengimą kilus ar išsivysčius krizei; (36) siekiant atsižvelgti į išimtinį vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos pobūdį ir galimas plataus masto pasekmes vidaus rinkos veikimui vidaus rinkos budrumo arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo sąlygomis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 291 straipsnio 2 dalį Tarybai išimties tvarka turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl vidaus rinkos budrumo režimo arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo. Tarybos įgyvendinimo akte dėl vidaus rinkos budrumo režimo aktyvavimo turėtų būti nustatyti elementai, kurie yra neatsiejamai susiję su išankstinių sąlygų, kuriomis grindžiamas aktyvavimas, įvykdymo vertinimu, t. y. potencialaus atitinkamos krizės poveikio laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui vidaus rinkoje ir jos tiekimo grandinėse vertinimu, ypatingos svarbos prekių ir paslaugų, kurios yra būtinos gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ar ekonominei veiklai vidaus rinkoje išlaikyti, sąrašu ir budrumo priemonėmis, kurių reikia imtis. Be to, tais atvejais, kai norint aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą taip pat reikia patvirtinti kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų, arba jų abiejų sąrašą, tas sąrašas turėtų būti priimtas tuo pačiu metu, kai aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, todėl jis turėtų būti neatsiejamai susijęs su tuo aktyvavimu. Dėl tos priežasties Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti tą kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų sąrašą ir bet kokį jo atnaujinimą. Turėtų būti įmanoma Tarybos įgyvendinimo aktu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu, pratęsti vidaus rinkos budrumo režimą arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą. Paaiškėjus, kad nė vienas iš tų režimų nebūtinas, atitinkamas režimas turėtų būti deaktyvuotas; ▌ (37) siekiant užtikrinti, kad Valdyba gautų tinkamą informaciją apie galimą vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją, būtina numatyti stebėseną. Tokia stebėsena turėtų būti susijusi su tiekimo grandinėmis arba ypatingos svarbos prekėmis ir paslaugomis, kurioms buvo aktyvuotas vidaus rinkos budrumo režimas, ir su laisvu asmenų, dalyvaujančių gaminant ir tiekiant tokias prekes ir paslaugas, judėjimu. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų vykdyti ypatingos svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinių stebėseną remdamosi prašymais savanoriškai teikti informaciją apie veiksnius, darančius poveikį atrinktų ypatingos svarbos prekių ir paslaugų prieinamumui, pavyzdžiui, gamybos pajėgumus, reikiamos darbo jėgos prieinamumą, atsargas, tiekėjų apribojimus, įvairinimo ir pakeitimo galimybes, paklausos sąlygas ir kliūtis. Prašymas savanoriškai teikti informaciją tokios stebėsenos kontekste turėtų būti adresuojamas visiems atitinkamos ypatingos svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinės dalyviams ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įsisteigusiems valstybių narių teritorijoje. Ypač svarbu iš ekonominės veiklos vykdytojų rinkti informaciją apie laisvo judėjimo sutrikdymus itin svarbių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinėse, nes tinkamos darbo jėgos trūkumas yra viena pagrindinių tiekimo grandinių sutrikdymo priežasčių. Valstybių narių institucijų vykdoma laisvo asmenų, dalyvaujančių gaminant ir tiekiant prekes ir paslaugas, judėjimo sutrikdymų stebėsena turėtų būti suprantama plačiai ir apimti darbuotojus, paslaugų teikėjus, verslo atstovus ir kitus asmenis, susijusius su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir prekių pateikimu rinkai. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų surinktą informaciją per centrines ryšių įstaigas pateikti Komisijai ir Valdybai. Ta informacija turėtų sudaryti sąlygas Valdybai konsultuoti Komisiją dėl būtinybės aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą; (38) kalbant apie nacionalines priemones, kurios nėra suderintos pagal šį reglamentą ir kurios, priimtos ir taikomos reaguojant į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją, daro poveikį laisvam prekių ar asmenų judėjimui arba laisvei teikti paslaugas vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų metu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokios priemonės visiškai atitiktų SESV ir kitas Sąjungos teisės nuostatas, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 492/2011(20), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/38/EB(21), 2005/36/EB(22), 2006/123/EB(23) ir (ES) 2015/1535(24). Jei valstybės narės priima tokias priemones, jos turėtų būti pagrįstos ir atitikti proporcingumo ir nediskriminavimo principus pagal Sąjungos teisę. Be to, laikantis tų principų, tokios priemonės neturėtų sukelti nereikalingos administracinės naštos, o valstybės narės turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad apribotų bet kokią administracinę naštą, atsirandančią dėl priemonių, priimtų reaguojant į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją. Be to, bet kokia tokia priemone turėtų būti atsižvelgiama į ▌pasienio regionų ir atokiausių regionų padėtį, ypač kiek tai susiję su tarpvalstybiniais darbuotojais. Valstybės narės turėtų panaikinti priemones, kurių imtasi reaguojant į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją ir kuriomis ribojamas laisvas judėjimas, kai tik jos nebėra reikalingos. Apskritai nacionalinės priemonės, kuriomis ribojamas laisvas judėjimas ir kurios nėra suderintos pagal šį reglamentą, iš esmės nebebūtų pagrįstos ar proporcingos, kai vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas yra deaktyvuotas, todėl jos turėtų būti panaikintos; (39) šis reglamentas neturėtų būti suprantamas kaip leidžiantis arba pateisinantis laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo apribojimus, prieštaraujančius SESV ar kitoms Sąjungos teisės nuostatoms. Pavyzdžiui, tai, kad kai kurie apribojimai yra aiškiai draudžiami vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo sąlygomis, neturėtų būti suprantama kaip aplinkybė, pateisinanti tokius apribojimus ne to režimo sąlygomis, arba kaip aplinkybė, pateisinanti kitus su Sąjungos teise nesuderinamus galimus apribojimus, kurie nėra aiškiai draudžiami šiuo reglamentu; (40) SESV 21 straipsnyje nustatyta Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikantis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose priemonėse nustatytų apribojimų bei sąlygų. Išsamios su ta teise susijusios sąlygos ir apribojimai yra nustatyti Direktyvoje 2004/38/EB. Toje direktyvoje nustatyti bendrieji principai, taikomi tiems apribojimams, ir priežastys, kuriomis galima pagrįsti tokias priemones. Tos priežastys yra viešoji tvarka, visuomenės saugumas arba visuomenės sveikata. Tomis aplinkybėmis judėjimo laisvės apribojimai gali būti pateisinami, jei jie yra proporcingi ir nediskriminaciniai. Šiuo reglamentu nesiekiama numatyti papildomų laisvo asmenų judėjimo teisės apribojimo pagrindų be numatytųjų Direktyvos 2004/38/EB VI skyriuje; (41) pagal šį reglamentą nustatytos priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laisvam asmenų judėjimui, ir bet kokios kitos priemonės, darančios poveikį laisvam asmenų judėjimui, yra grindžiamos SESV 21 straipsniu ir papildo Direktyvą 2004/38/EB vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų metu. Tokios priemonės neturėtų lemti, kad bus leidžiami arba pateisinami laisvo judėjimo apribojimai, prieštaraujantys Sutartims ar kitoms Sąjungos teisės nuostatoms; (42) SESV 45 straipsnyje įtvirtinta laisvo darbuotojų judėjimo teisė, kuriai taikomi Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose priemonėse nustatyti apribojimai bei sąlygos. SESV 46 straipsnis yra teisinis pagrindas priimti priemones, reikalingas darbuotojų judėjimo laisvei, kaip apibrėžta SESV 45 straipsnyje, įgyvendinti. Šiame reglamente išdėstytos nuostatos, kuriomis papildomos esamos priemonės, siekiant dar labiau sustiprinti laisvą asmenų judėjimą, padidinti skaidrumą ir teikti administracinę pagalbą ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos atveju. Tokios priemonės apima bendrų informacinių punktų steigimą ir prieinamumą darbuotojams bei jų atstovams valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimo pagal šį reglamentą atvejais; (43) tikslinga uždrausti tam tikras nacionalines priemones, kuriomis ribojamas laisvas judėjimas arba laisvė teikti paslaugas ir kurios neturėtų būti taikomos vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos metu arba reaguojant į ją, nes jos yra akivaizdžiai neproporcingos. Todėl tokios priemonės, kurių imasi valstybės narės, turėtų būti įvertintos atsižvelgiant ne į SESV ar kitas Sąjungos teisės nuostatas, o į tas nuostatas dėl suderinimo; (44) visų pirma, valstybės narės neturėtų nustatyti priemonių, kuriomis įtvirtinama diskriminacija dėl pilietybės arba įmonių atveju – dėl registruotos buveinės vietos, centrinės administracijos vietos arba pagrindinės verslo vietos; (45) valstybės narės neturėtų nustatyti priemonių, dėl kurių asmenims, kurie naudojasi teise laisvai judėti, taptų neįmanoma grįžti į savo gyvenamosios vietos valstybę narę, jei prasidėjus krizei jie būtų kitoje valstybėje narėje; (46) valstybės narės neturėtų taikyti priemonių, dėl kurių asmenims, kurie naudojasi teise laisvai judėti, taptų neįmanoma keliauti į kitas valstybes nares dėl būtinų šeiminių priežasčių, kai tomis pačiomis aplinkybėmis tokia kelionė tebėra leidžiama tą priemonę taikančioje valstybėje narėje; (47) šis reglamentas neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms leisti savo piliečiams ir gyventojams grįžti į jų teritoriją vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos metu. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas tokioms kelionėms, kitos valstybės narės turėtų leisti tokiems piliečiams ir gyventojams išvykti iš jų teritorijos, kad jie galėtų keliauti į savo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybę narę, arba vykti tranzitu per jų teritoriją, kad jie pasiektų pilietybės arba gyvenamosios vietos valstybę narę; (48) laisvo judėjimo apribojimai, be kita ko, administracinių reikalavimų ir procedūrų forma, pavyzdžiui, deklaravimo, registravimo ar leidimų suteikimo procedūros, yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie atitinka Sąjungos teisę. Kai pagal Sąjungos teisę yra priimti pagrįsti ir proporcingi administraciniai reikalavimai ir procedūros, vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos metu valstybės narės turėtų teikti pirmenybę tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikytis tokių reikalavimų ir vykdyti tokias procedūras asmenų, dalyvaujančių gaminant ar tiekiant kilus krizei svarbias prekes ar teikiant kilus krizei svarbias paslaugas, atžvilgiu. Tuo tikslu ir prireikus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam tokių tiekėjų ar paslaugų teikėjų arba tam tikrų kategorijų subjektų judėjimui, Komisija turėtų nustatyti tvarką, įskaitant skaitmeninius susitarimus ir šablonus; (49) šiuo reglamentu nustatomos pareigos, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą, susijusį su nacionalinėmis priemonėmis, priimtomis vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos sąlygomis, kuomet ribojama laisvas asmenų judėjimas. Tokie apribojimai turėtų atitikti Sąjungos teisę, visų pirma Direktyvą 2004/38/EB. Tos pareigos neturėtų daryti poveikio esamoms pareigoms teikti informaciją arba pranešti, kurios taikomos toliau. Laisvas asmenų judėjimas yra ypač svarbus tinkamam vidaus rinkos veikimui. Per COVID-19 krizę įgyta patirtis rodo, kad tos laisvo judėjimo teisės apribojimai gali turėti šalutinį poveikį visoms kitoms pagrindinėms laisvėms. Informacijos apie su krize susijusius laisvo asmenų judėjimo apribojimus stoka gali sukelti papildomų sunkumų Sąjungos piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams valdant savo veiklą krizės metu. Šiuo metu nėra galiojančios taikytinos skaidrumo sistemos, pagal kurią Sąjungos piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams būtų galima teikti informaciją apie laisvo asmenų judėjimo apribojimus. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, kuriais reaguojant į krizę įvedami naudojimosi laisvo asmenų judėjimo teise apribojimai, tekstus ir jų pakeitimus nedelsiant po jų priėmimo. Kartu su tais tekstais turėtų būti pateiktos tokias priemones pagrindžiančios priežastys, įskaitant priežastis, įrodančias, kad priemonės yra pagrįstos ir proporcingos, taip pat bet kokie jų priėmimą pagrindžiantys moksliniai ar kiti duomenys, tokių priemonių taikymo sritis, priėmimo ir taikymo datos ir trukmė. Siekdamos užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai ir ekonominės veiklos vykdytojai galėtų gauti patikimą informaciją apie laisvo judėjimo apribojimus, valstybės narės turėtų kuo greičiau pateikti visuomenei aiškią, išsamią ir savalaikę informaciją, paaiškinančią tokias priemones, visų pirma jų taikymo sritį, taikymo datą ir trukmę. Ta informacija taip pat turėtų būti pateikta Komisijai. Remdamasi ta informacija, Komisija turėtų paskelbti atitinkamą informaciją specialioje interneto svetainėje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis; ▌ (50) siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos konkrečios vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų priemonės būtų taikomos tik tais atvejais, kai tai būtina reaguojant į konkrečią vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją, tokios priemonės turėtų būti aktyvuojamos Komisijos įgyvendinimo aktais, kuriuose nurodomos tokio aktyvavimo priežastys ir kilus krizei svarbios prekės ar paslaugos, kurioms tokios priemonės taikomos ▌; (51) be to, siekiant užtikrinti tų įgyvendinimo aktų proporcingumą ir deramą pagarbą ekonominės veiklos vykdytojų vaidmeniui krizių valdymo srityje, Komisija turėtų aktyvuoti reagavimo į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas priemones po to, kai Taryba aktyvavo vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, ir jeigu ekonominės veiklos vykdytojai negali per pagrįstą laikotarpį savanoriškai pateikti sprendimo (toliau – dviejų pakopų aktyvavimas). Poreikis aktyvuoti reagavimo į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas priemones turėtų būti pagrįstas kiekviename tokiame įgyvendinimo akte ir atsižvelgiant į visus konkrečius krizės aspektus; (52) siekiant sudaryti galimybę tiksliai įvertinti, ar įdiegus konkrečias reagavimo į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas priemones būtų galima vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos atveju sumažinti didelį kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų stygių arba neišvengiamą jo grėsmę, Komisija turėtų turėti galimybę prašyti ekonominės veiklos vykdytojų, veikiančių kilus krizei svarbių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinėse, pateikti informaciją. Tokie prašymai pateikti informaciją prireikus turėtų būti susiję su: kilus krizei svarbių prekių gamybos pajėgumais ir turimomis atsargomis Sąjungoje ir Sąjungai nepriklausančiose šalyse esančiuose gamybos įrenginiuose, kuriuos tie ekonominės veiklos vykdytojai eksploatuoja, su kuriais jie sudaro sutartis arba iš kurių perka prekes; numatomos gamybos produkcijos per ateinančius tris mėnesius Sąjungoje ir Sąjungai nepriklausančiose šalyse esančiame gamybos įrenginyje, kurį tie ekonominės veiklos vykdytojai eksploatuoja arba su kuriais jie sudaro sutartis, tvarkaraščiu arba įvertinimu; duomenimis apie atitinkamus tiekimo grandinių sutrikdymo arba stygiaus atvejus. Siekdama užtikrinti visapusišką valstybės narės, kurioje yra ekonominės veiklos vykdytojo gamybos įrenginys, dalyvavimą, Komisija turėtų nedelsdama persiųsti prašymo pateikti informaciją kopiją tai valstybei narei ir, jei to prašo valstybės narės kompetentinga institucija, Komisija turėtų saugiomis priemonėmis dalytis gauta informacija su ta valstybe nare; (53) Komisija ekonominės veiklos vykdytojams skirtus prašymus pateikti informaciją turėtų naudoti tik tais atvejais, kai informacija, kuri yra būtina norint tinkamai reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją, pavyzdžiui, informacija, būtina Komisijos viešiesiems pirkimams valstybių narių vardu ar jų interesais arba kilus krizei svarbių prekių, kurių tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, gamintojų gamybos pajėgumų įvertinimui, Komisijai dar nėra prieinama ir jos negalima gauti iš viešai prieinamų šaltinių arba dėl savanoriškai pateiktos informacijos. Pateikdama prašymą pateikti informaciją įgyvendinimo aktu, Komisija turėtų užtikrinti, kad nauda viešajam interesui būtų didesnė už galimus nepatogumus, kuriuos gali patirti atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai. Komisija turėtų įvertinti naštą, kurią galėtų sukelti toks prašymas pateikti informaciją, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir nustatyti atitinkamus atsakymo pateikimo terminus. Kai dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojas vykdo prašymą pateikti informaciją, gali būti stipriai sutrikdyta jo veikla, tam ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti leidžiama atsisakyti pateikti prašomą informaciją. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų būti įpareigotas nurodyti Komisijai atsisakymo pateikti prašomą informaciją priežastis. Tokios priežastys turėtų apimti visų pirma atsakomybės už sutartinės pareigos neatskleisti informacijos, grindžiamos sutartimis, kurias reglamentuoja trečiosios šalies teisė, pažeidimą riziką arba su nacionaliniu saugumu susijusios informacijos atskleidimo riziką prekių, kurios gali būti naudojamos nacionalinio saugumo tikslais, atveju, kai prekės gali būti naudojamos nacionalinio saugumo tikslais, įskaitant nacionalinius rezervus; (54) ilgiausias terminas, per kurį ekonominės veiklos vykdytojas turi atsakyti į prašymą pateikti informaciją, turėtų būti 20 darbo dienų. Konkretus individualus terminas turėtų būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti trumpesnis. Ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti leidžiama prašyti vieną kartą pratęsti terminą, ir gavus aiškų Komisijos sutikimą bendras pratęstas terminas galėtų būti ilgesnis nei 20 darbo dienų. Turėtų būti nustatyta, kad ekonominės veiklos vykdytojo prašymas pratęsti terminą būtų pateikiamas Komisijai individualiame sprendime nustatyta pranešimo tvarka. Taip pat reikėtų nustatyti, kad tol, kol Komisija neatsakys į prašymą pratęsti terminą, yra laikoma, kad visapusiškai taikomas pradinis terminas; (55) vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimas prireikus taip pat turėtų sudaryti galimybę pradėti taikyti tam tikras reagavimo į krizes procedūros, kuriomis patikslinamos taisyklės, reglamentuojančios prekių, kurioms taikomos suderintos Sąjungos taisyklės, projektavimą, gamybą, atitikties vertinimą ir pateikimą rinkai, taip pat kai kurios taisyklės, reglamentuojančios prekes, kurioms taikoma Sąjungos bendroji gaminių saugos sistema. Tos reagavimo į krizes procedūros turėtų sudaryti sąlygas susidarius ekstremaliosioms situacijoms skubiai pateikti rinkai produktus, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. Suderintų produktų atveju atitikties vertinimo įstaigos turėtų teikti pirmenybę kilus krizei svarbių prekių atitikties vertinimui, o ne bet kokioms kitoms dar neišnagrinėtoms paraiškoms dėl kitų produktų. ▌Tais atvejais, kai nepagrįstai vėluojama atlikti kilus krizei svarbių prekių atitikties vertinimo procedūras, ▌kompetentingos institucijos valstybėse narėse turėtų turėti galimybę išduoti leidimus pateikti jų atitinkamai rinkai tokias prekes, kurioms nebuvo taikytos taikytinos atitikties vertinimo procedūros, su sąlyga, kad jos atitinka taikomus saugos reikalavimus. Tokie leidimai turėtų galioti tik juos išdavusios valstybės narės teritorijoje tol, kol Komisijos įgyvendinimo aktu jų galiojimas bus išplėstas, kad apimtų Sąjungos teritoriją. Tokie leidimai, kuriais nukrypstama nuo atitikties vertinimo procedūrų, turėtų galioti tik tiek laiko, kiek trunka vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas padidinti kilus krizei svarbių suderintų ir nesuderintų prekių pasiūlą, turėtų būti nustatytos tam tikros atitinkamai su atitikties prezumpcijos mechanizmu ir atitikties bendrajam saugos reikalavimui prezumpcija susijusios lankstumo priemonės. Susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai, kilus krizei svarbių prekių gamintojai taip pat turėtų turėti galimybę remtis nacionaliniais ir tarptautiniais standartais, kuriais užtikrinama ▌Europos standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, apsaugai lygiavertė apsauga. Kalbant vien apie kilus krizei svarbias prekes, tais atvejais, kai tokių Europos standartų nėra arba jų laikytis tampa pernelyg sudėtinga dėl vidaus rinkos sutrikdymų, Komisija turėtų turėti galimybę paskelbti bendras atitikties prezumpcijos taikymo technines specifikacijas, kad gamintojams būtų pateikti parengti naudoti techniniai sprendimai; (56) nustačius šiuos kilus krizei svarbius atitinkamų suderintų sektorinių Sąjungos taisyklių patikslinimus, reikia tikslingai koreguoti šiuos 16 aktų: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/14/EB(25), 2006/42/ES(26), 2010/35/ES(27), ▌2014/29/ES(28), 2014/30/ES(29), ▌2014/33/ES(30), 2014/34/ES(31), 2014/35/ES(32), 2014/53/ES(33) ir 2014/68/ES(34) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2016/424(35), (ES) 2016/425(36), (ES) 2016/426(37), ▌(ES) Nr. 305/2011(38), (ES) 2023/988(39) ir (ES) 2023/1230(40). Pakeitimai, kuriais kiekviename atitinkamame akte nustatomos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas procedūros, turėtų būti taikomi tik tada, kai jos yra konkrečiai aktyvuojamos. Ekstremaliosios situacijos procedūros turėtų būti aktyvuojamos pagal kiekvieną atitinkamą aktą su sąlyga, kad bus aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas pagal šį reglamentą, ir jos turėtų būti taikomos tik tiems produktams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, ir tik tiek laiko, kiek trunka vidaus rinkos ekstremalioji situacija; (57) tais atvejais, kai kyla didelė rizika vidaus rinkos veikimui, arba esant dideliam ir ilgalaikiam kilus krizei svarbių prekių stygiui arba išskirtinai didelei paklausai, Sąjungos lygmens priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti kilus krizei svarbių prekių prieinamumą, pavyzdžiui, pirmenybiniai prašymai, gali pasirodyti būtinos užtikrinant tinkamą vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimą; (58) kaip kraštutinė priemonė, kuria užtikrinamas gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų ar ekonominės veiklos išlaikymas vidaus rinkoje, kai tam tikrų kilus krizei svarbių prekių gamybos ar tiekimo kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, Komisija turėtų turėti galimybę Sąjungoje įsisteigusiems ekonominės veiklos vykdytojams teikti prašymus gaminti arba tiekti tam tikras kilus krizei svarbias prekes. Pateikdama prašymą Komisija turėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį konkurencijai vidaus rinkoje ir į rinkos iškraipymų padidėjimo riziką. Be to, prašymų gavėjų ir naudos gavėjų pasirinkimas neturėtų būti diskriminacinis; (59) pirmenybinis prašymas turėtų būti grindžiamas objektyviais, faktiniais, išmatuojamais ir pagrįstais duomenimis. Tokiame prašyme turėtų būti atsižvelgiama į ekonominės veiklos vykdytojų teisėtus interesus ir išlaidas bei pastangas, kurių reikia bet kokiam gamybos sekos pakeitimui. Pirmenybiniame prašyme turėtų būti aiškiai nurodyta, kad nuspręsti priimti arba atmesti prašymą gali tik ekonominės veiklos vykdytojas. Kai ekonominės veiklos vykdytojas nusprendžia atmesti pirmenybinį prašymą, jis taip pat gali laisvai nuspręsti, ar aiškiai nurodyti savo sprendimą atmesti prašymą ir ar informuojant Komisiją apie prašymo atmetimą pateikti pagrindimą; (60) priėmus prašymą, pareiga įvykdyti pirmenybinį prašymą turėtų būti viršesnė už bet kokią pagal privatinę ar viešąją teisę numatytą pareigą įvykdyti prievolę. Teikiant kiekvieną pirmenybinį prašymą turėtų būti nustatoma sąžininga ir pagrįsta kaina. Turėtų būti įmanoma tokią kainą apskaičiuoti remiantis vidutinėmis pastarųjų metų rinkos kainomis, o bet koks padidinimas arba sumažinimas turėtų būti pagrįstas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į infliaciją arba žaliavų kainas. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti kilus krizei svarbių prekių, kurios yra būtinos gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ar ekonominei veiklai vidaus rinkoje palaikyti, tiekimą, pareigos įvykdyti pirmenybinį prašymą vykdymas neturėtų lemti atsakomybės už žalą trečiųjų šalių atžvilgiu, kuri gali atsirasti dėl valstybės narės teisėje nustatytų pareigos įvykdyti prievolę pažeidimo, jei pareigos įvykdyti prievolę pažeidimas buvo būtinas tam, kad būtų laikomasi nustatyto prioriteto. Ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems gali būti taikomas pirmenybinis prašymas, turėtų būti leidžiama savo komercinių sutarčių sąlygose nurodyti galimas pirmenybinio prašymo pasekmes. Nedarant poveikio kitų nuostatų taikymui, tas atleidimas nuo atsakomybės neturėtų turėti įtakos atsakomybei už gaminius su trūkumais, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 85/374/EEB(41); (61) kai, ekonominės veiklos vykdytojui aiškiai priėmus pirmenybinį prašymą, po to Komisija priėmė įgyvendinimo aktą, ekonominės veiklos vykdytojas turėtų laikytis visų tame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. Ekonominės veiklos vykdytojas, kuris nesilaiko įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų, turėtų netekti galimybės taikyti nuostatą dėl sutartinės atsakomybės atsisakymo. Kai reikalavimų nesilaikymas pasireiškia tyčia arba dideliu neatsargumu, ekonominės veiklos vykdytojui taip pat gali būti skirta bauda, laikantis proporcingumo principo. Neturėtų būti įmanoma skirti baudų ekonominės veiklos vykdytojams, kurie aiškiai neišreiškė sprendimo priimti pirmenybinį prašymą; (62) kai viena ar daugiau valstybių narių informuoja Komisiją apie kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų stygių arba jo riziką, Komisija turėtų galėti rekomenduoti valstybėms narėms imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų greitai padidintas kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų prieinamumas. Komisija turėtų įvertinti numatytų priemonių poveikį atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Tokios rekomendacijos gali apimti priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kilus krizei svarbių prekių gamybos pajėgumų arba naujų pajėgumų, susijusių su kilus krizei svarbiomis paslaugomis, plėtrai, paskirties keitimui arba sukūrimui, taip pat kuriomis siekiama paspartinti atitinkamų ir taikytinų patvirtinimo, leidimų išdavimo ir registravimo reikalavimų taikymą; (63) kai viena ar daugiau valstybių narių informuoja Komisiją apie kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų stygių, Komisija turėtų perduoti tą informaciją visoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir supaprastinti atsako koordinavimą. Be to, siekiant užtikrinti tam tikrų kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų prieinamumą vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos metu ir siekiant nutraukti vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją, Komisija turėtų turėti galimybę rekomenduoti valstybėms narėms paskirstyti tas prekes ar paslaugas tinkamai atsižvelgiant į solidarumo, būtinumo ir proporcingumo principus. Komisija turėtų padėti koordinuoti tą paskirstymą; (64) be dabartinės galimybės vykdyti bendrus Komisijos ir vienos ar daugiau valstybių narių viešuosius pirkimus, kuri numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046(42) (toliau – Finansinis reglamentas), viena ar daugiau valstybių narių taip pat turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos atstovaujant joms arba jų vardu pradėti viešuosius pirkimus ypatingos svarbos prekėms ir paslaugoms arba kilus krizei svarbioms prekėms ir paslaugoms pirkti, siekiant pasinaudoti Komisijos perkamąja galia ir derybine pozicija vidaus rinkos budrumo režimo ir vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo sąlygomis. Tokie viešieji pirkimai turėtų apimti perkančiosios organizacijos įsigijimą pagal sutartį kilus krizei svarbių darbų, prekių arba paslaugų ir žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimą arba nuomą iš ekonominės veiklos vykdytojų, kuriuos perkančioji organizacija pasirinko reaguodama į krizę. Komisija turėtų galėti atitinkamą viešojo pirkimo procedūrą vykdyti atstovaudama valstybėms narėms arba jų vardu, remdamasi šalių susitarimu, arba atlikti didmenininko vaidmenį perkant, kaupiant ir perparduodant arba dovanojant prekes ir paslaugas, įskaitant nuomos paslaugas, savo pasirinktoms dalyvaujančioms valstybėms narėms arba organizacijoms partnerėms; (65) COVID-19 krizės metu paaiškėjo, kad Komisija turėtų turėti galimybę kartu su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėmis ir Europos mikrovalstybėmis, pirkti kilus krizei svarbias prekes ir paslaugas. Bet kokios bendros viešųjų pirkimų procedūros, pradėtos siekiant įsigyti kilus krizei svarbias prekes ir paslaugas arba ypatingos svarbos prekes ir paslaugas, neturėtų neigiamai paveikti vidaus rinkos veikimo ir neturėtų lemti diskriminacijos ar prekybos ribojimo, taip pat tokios viešųjų pirkimų procedūros neturėtų iškraipyti konkurencijos arba daryti tiesioginio finansinio poveikio šalių, kurios nedalyvauja bendro pirkimo procedūroje, biudžetui. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės, padedamos Komisijos ir Valdybos, koordinuotų savo veiksmus prieš pradėdamos kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų procedūras. Reagavimo į nenumatytus atvejus etapu valstybės narės turėtų įdiegti sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti perkančiąsias organizacijas, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES(43) ir kurios ekstremaliųjų situacijų metu perka kilus krizei svarbias prekes ir paslaugas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasitelkti centrines ryšių įstaigas informacijai apie jų teritorijoje perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų vykdomus ir numatomus viešuosius pirkimus rinkti ir perduoti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytos koordinavimo sąlygos; (66) susitarime, reglamentuojančiame Komisijos viešuosius pirkimus vienos ar daugiau valstybių narių vardu ar jų interesais arba Komisijos ir vienos ar daugiau valstybių narių bendrus viešuosius pirkimus, kai tinkama, turėtų būti numatyta išimties sąlyga, pagal kurią dalyvaujančios valstybės narės įsipareigoja nepirkti kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų kitais kanalais ir nevykti lygiagrečių derybų. Kai tokia išimties sąlyga yra numatyta, joje turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybės narės turi papildomų viešųjų pirkimų poreikių ir tokie viešieji pirkimai nekenkia vykdomiems bendriems viešiesiems pirkimams arba viešiesiems pirkimams valstybių narių vardu ar jų interesais, remiantis Komisijos vertinimu, dalyvaujančios valstybės narės gali pradėti savo viešųjų pirkimų procedūrą. Išimties sąlygos tikslas – užtikrinti, kad nebūtų pakenkta vykdomiems bendriems viešiesiems pirkimams arba viešiesiems pirkimams valstybių narių vardu ar jų interesais. De minimis viešieji pirkimai nedaro poveikio tokiems viešiesiems pirkimams, todėl valstybių narių perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama pradėti viešųjų pirkimų procedūrą, kuri nesiekia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES(44) nustatytų ribų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viešieji pirkimai iš ekonominės veiklos vykdytojo, nedalyvaujančio vykstančiame konkurse, nekenkia vykstančiam viešajam pirkimui, šiame reglamente nustatyta išimties sąlyga neturėtų būti taikoma tokio pobūdžio viešiesiems pirkimams. Kai valstybė narė nusprendžia dalyvauti bendruose viešuosiuose pirkimuose arba viešuosiuose pirkimuose valstybių narių vardu ar jų interesais, siekiant įsigyti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, ji turėtų turėti galimybę pasitelkti šiame reglamente numatytas centrines ryšių įstaigas, kad informuotų visas jos teritorijoje esančias perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus apie vykdomus viešuosius pirkimus, dėl kurių pradedama taikyti išimties sąlyga; (67) skaidrumas yra vienas pagrindinių veiksmingų viešųjų pirkimų principų, kuriuo didinama konkurencija, didinamas veiksmingumas ir sukuriamos vienodos sąlygos. Europos Parlamentas turėtų būti informuojamas apie procedūras, susijusias su bendrais viešaisiais pirkimais pagal šį reglamentą, ir, pateikus prašymą, jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su pagal tas procedūras sudarytomis sutartimis, jei užtikrinama tinkama konfidencialumo apsauga ir asmens duomenų, valstybių narių nacionalinio saugumo ir neskelbtinos komercinės informacijos, įskaitant verslo paslaptis, apsauga; .▌ (68) būtina informacijos turėtojams numatyti apsaugos priemones, kad informacija, kurią jie pateikė taikant šį reglamentą, būtų tvarkoma ir naudojama laikantis būtinumo ir proporcingumo principų. Informaciją, gautą vykdant stebėseną ir iš prašymų pateikti informaciją ir prioritetinių prašymų, naudoja tik Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros ir jų darbuotojai, valstybių narių valdžios institucijos ir jų darbuotojai arba bet kurie asmenys, įskaitant Valdybos narius ir stebėtojus. Tokia informacija turėtų būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos paprašyta; (69) atsižvelgiant į tai, kad Valdyba veikia kaip Komisijos patariamasis organas, turėtų būti paisoma Komisijos įslaptintos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos principų, standartų ir taisyklių, įskaitant, inter alia, nuostatas dėl tokios informacijos tvarkymo ir saugojimo, kaip išdėstyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443(45) ir (ES, Euratomas) 2015/444(46). Komisijos ir kitų Sąjungos institucijų bei įstaigų darbuotojams, turintiems prieigą prie įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos, susijusios su Valdybos darbu, turėtų būti taikomi konfidencialumo reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį net ir tuo atveju, jei jie nustojo eiti savo pareigas; (70) kai veikla, kuri turi būti vykdoma pagal šį reglamentą, yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu, toks tvarkymas turėtų atitikti susijusius Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679(47) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725(48); (71) būtina nustatyti taisykles dėl skaitmeninių priemonių, siekiant užtikrinti pasirengimą laiku ir veiksmingai reaguoti į galimas būsimas ekstremaliąsias situacijas, garantuoti nuolatinį vidaus rinkos veikimą, laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą krizės metu ir kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl skaitmeninių priemonių, kuriomis užtikrinamas leidimų išdavimo, registravimo ar deklaravimo procedūrų prioriteto nustatymas ir spartinimas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmenų judėjimui ir saugiam informacijos perdavimui bei keitimuisi ja. Komisija ir valstybės narės turėtų, kiek tai įmanoma, pakartotinai naudoti arba išplėsti savo esamas skaitmenines priemones. Kai tai neįmanoma, Komisija ir valstybės narės prireikus ir pagrįstais atvejais turėtų nustatyti naujas skaitmenines priemones. Komisija įgyvendinimo aktais turėtų nustatyti tokių priemonių ar infrastruktūros techninius aspektus; (72) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su nenumatytų atvejų sistemos specifikacijomis, susijusiomis su pasirengimu, bendradarbiavimu, keitimusi informacija ir komunikacija krizės atveju vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimų sąlygomis. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su galimybe priimti rizikos mažinimo priemones, būtent administracines priemones, skaitmenines priemones ir šablonus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos laisvam asmenų judėjimui. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių aktyvavimu susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai, kad būtų galima greitai ir koordinuotai reaguoti. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių skaitmeninių priemonių, kuriomis padedama siekti šio reglamento tikslų, techninių aspektų nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(49); (73) Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su krizės poveikiu vidaus rinkai, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti; (74) šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma juo gerbiama ekonominės veiklos vykdytojų teisė į privatų gyvenimą, įtvirtinta Chartijos 7 straipsnyje, teisė į duomenų apsaugą, įtvirtinta Chartijos 8 straipsnyje, laisvė užsiimti verslu ir laisvė sudaryti sutartis, kurios saugomos Chartijos 16 straipsniu, teisė į nuosavybę, saugoma Chartijos 17 straipsniu, teisė į kolektyvines derybas ir teisė imtis kolektyvinių veiksmų, saugoma Chartijos 28 straipsniu, ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta Chartijos 47 straipsnyje; ▌ (75) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio SESV pripažįstamam socialinių partnerių savarankiškumui; (76) šis reglamentas neturėtų būti aiškinamas kaip darantis poveikį teisei į aplinkos apsaugą, teisei į kolektyvines derybas ir teisei imtis kolektyvinių veiksmų pagal Chartiją, įskaitant darbuotojų teisę imtis kolektyvinių veiksmų savo interesams ginti, įskaitant streikus, ir teisei ar laisvei streikuoti arba imtis kitų veiksmų, kuriems taikomos konkrečios valstybių narių darbo santykių sistemos pagal nacionalinę teisę ar praktiką; (77) šiam reglamentui nedaro poveikio kiti Sąjungos teisės aktai, pavyzdžiui, teisės aktai, kuriais nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos suteikti prieigą prie duomenų viešojo sektoriaus įstaigoms. Todėl tais atvejais, kai kituose Sąjungos teisės aktuose taip pat yra nuostatų dėl Komisijos prašymų pateikti informaciją, kurių tikslas yra toks pat, kaip numatyta šiame reglamente, Tarybai aktyvavus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, turėtų būti taikomos tik atitinkamos šio reglamento nuostatos, susijusios su prašymais pateikti informaciją; (78) Sąjunga tebėra visapusiškai įsipareigojusi laikytis tarptautinio solidarumo ir tvirtai remia principą, kad visos priemonės, kurios laikomos būtinomis pagal šį reglamentą, įskaitant priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią kritiniam stygiui arba jį sumažinti, būtų įgyvendinamos tikslingai, skaidriai, proporcingai, laikinai ir laikantis Pasaulio prekybos organizacijos įpareigojimų; (79) Sąjungos sistema turėtų apimti tarpregioninius elementus, kad būtų nustatytos nuoseklios, daugiasektorės tarpvalstybinės vidaus rinkos nenumatytų atvejų, budrumo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonės, atsižvelgiant visų pirma į išteklius, pajėgumus ir pažeidžiamumą kaimyniniuose regionuose, ypač pasienio regionuose; ▌ ▌ (80) Komisija turėtų reguliariai atlikti šio reglamento veikimo ir veiksmingumo vertinimą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, įskaitant Valdybos darbo, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, mokymo ir krizės protokolų, vidaus rinkos budrumo režimo ir vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo kriterijų ir skaitmeninių priemonių naudojimo vertinimą. Be to, ataskaitos turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams nuo atitinkamai vidaus rinkos budrumo režimo arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo deaktyvavimo. Tose ataskaitose turėtų būti pateiktas pagal šį reglamentą įgyvendintų priemonių, susijusių su krize, dėl kurios buvo aktyvuotas tas režimas, vertinimas, visų pirma tų priemonių veiksmingumo vertinimas. Tose ataskaitose prireikus galėtų būti siūlomi patobulinimai ir, kai tinkama, prie jų galėtų būti pridėti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; ▌ (81) Tarybos reglamente (EB) Nr. 2679/98(50) numatytas dvišalių diskusijų ir pranešimo apie vidaus rinkos veikimo kliūtis mechanizmas. Siekiant išvengti taisyklių dubliavimosi tais atvejais, kai buvo aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Reglamentu (EB) Nr. 2679/98 neturėtų būti daromas poveikis naudojimuisi Sąjungos lygmeniu ir valstybėse narėse pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos. Juo taip pat neturėtų būti daromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ar praktiką; (82) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą bendrosios rinkos veikimą nustatant nenumatytų atvejų, budrumo ir ekstremaliųjų situacijų priemones visoje vidaus rinkoje, kad būtų galima palengvinti reagavimo priemonių koordinavimą krizės atveju, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I antraštinė dalis Bendrosios nuostatos I skyrius Dalykas, tikslai, taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis Dalykas ir tikslai 1. Šiuo reglamentu nustatoma suderintų priemonių, kuriomis siekiama veiksmingai numatyti krizių poveikį vidaus rinkai, pasirengti jam ir į jį reaguoti, sistema. 2. 1 dalyje nurodyta sistema siekiama: a) apsaugoti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas; b) užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų galima įsigyti ypatingos svarbos prekių ir paslaugų bei kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, kai valstybės narės yra patvirtinusios arba gali patvirtinti skirtingas nacionalines priemones; ir c) užkirsti kelią kliūčių, trukdančių vidaus rinkai tinkamai veikti, atsiradimui. 3. Šiuo reglamentu visų pirma nustatomos: a) Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo valdybos, padedančios Komisijai ir konsultuojančios ją krizės poveikio vidaus rinkai numatymo, jo prevencijos ar reagavimo į jį klausimais, įsteigimo ir veikimo taisyklės; ▌ b) nenumatytų atvejų priemonės, susijusios su numatymu, planavimu ir atsparumu; c) galiojant vidaus rinkos budrumo režimui taikomos priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į krizės grėsmės, kuri gali tapti vidaus rinkos ekstremaliąja situacija, poveikį; d) galiojant vidaus rinkos budrumo režimui taikomos priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į krizės poveikį vidaus rinkai, įskaitant priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui to režimo galiojimo metu; e) viešųjų pirkimų galiojant vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams taisyklės; f) skaitmeninių priemonių teikimo ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo taisyklės. ▌ 2 straipsnis Taikymo sritis ▌ 1. Šis reglamentas taikomas vidaus rinkoje esančioms prekėms, paslaugoms ir asmenims, įskaitant darbuotojus. 2. Šis reglamentas netaikomas: a) vaistams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB(51) 1 straipsnio 2 punkte; b) medicinos priemonėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/123 2 straipsnio e punkte; c) kitoms medicininio atsako priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) 2022/2371 3 straipsnio 10 punkte ir įtrauktoms į sąrašą, sudarytą pagal Reglamento (ES) 2022/2372 7 straipsnio 1 dalį; d) puslaidininkiams, kaip apibrėžta Tarybos ir Europos Parlamento reglamento (ES) 2023/1781(52) 2 straipsnio 1 punkte; e) energetikos produktams, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2003/96/EB(53) 2 straipsnio 1 dalyje, elektros energijai, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje, ir kitiems produktams, nurodytiems tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje; f) finansinėms paslaugoms, kaip antai banko paslaugoms, kreditui, draudimui ir perdraudimui, profesinėms arba asmeninėms pensijoms, vertybiniams popieriams, investiciniams fondams, konsultacijoms dėl mokėjimų ir investicijų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(54) I priede išvardytas paslaugas ir veiklą, taip pat atsiskaitymo ir tarpuskaitos veiklai bei konsultavimui, tarpininkavimui ir kitoms pagalbinėms finansinėms paslaugoms; g) su gynyba susijusiems produktams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB(55) 3 straipsnio 1 punkte arba kaip apibrėžta valstybių narių nacionalinėje teisėje laikantis Sąjungos teisės. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų, tuose punktuose nurodytiems produktams taikomi šio reglamento 20–23 straipsniai ir 44 straipsnis. 4. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais nustatomos konkrečios reagavimo į krizes ar krizių valdymo taisyklės, pavyzdžiui: a) Europos Parlamento ir Tarybos sprendimui 1313/2013/ES(56), kuriuo nustatomas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas; b) atitinkamoms Reglamento (ES) 2015/479 nuostatoms, susijusioms su Komisijos įgaliojimais vertinti, ar tikslinga nustatyti prekių eksporto apribojimus laikantis Sąjungos tarptautinių teisių ir pareigų; c) reglamentams (ES) 2022/2371 ir (ES) 2022/2372, susijusiems su ES sveikatos saugumo sistema; d) Sprendimui 2014/415/ES, kuriuo nustatomas integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas (IPCR), įskaitant IPCR politinio koordinavimo vaidmenį, ir Įgyvendinimo sprendimui (ES) 2018/1993, kuriuo nustatomos to mechanizmo veikimo taisyklės. 5. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos konkurencijos taisyklėms ▌, įskaitant antimonopolines, susijungimų ir valstybės pagalbos taisykles. ▌ 6. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių atsakomybei užtikrinti nacionalinį saugumą arba jų įgaliojimams apsaugoti esmines valstybines funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo užtikrinimą ir viešosios tvarkos palaikymą. Kiekviena valstybė narė visų pirma išlieka išimtinai atsakinga už savo nacionalinį saugumą. 7. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Šiuo reglamentu visų pirma nedaromas poveikis teisei streikuoti arba teisei imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos. Juo taip pat nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą ar imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką. ▌ 3 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) krizė – išskirtinis netikėtas ir staigus natūralus arba žmogaus sukeltas ypatingo pobūdžio ir masto įvykis Sąjungoje arba už jos ribų, kuris daro arba gali daryti didelį neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir kuris sutrikdo laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą arba vidaus rinkos tiekimo grandinių veikimą; 2) vidaus rinkos budrumo režimas – sistema, skirta reaguoti į krizės grėsmę, kuri gali per ateinančius šešis mėnesius tapti vidaus rinkos ekstremaliąja situacija; 3) vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas – sistema, skirta reaguoti į krizę, kuri turi didelį neigiamą poveikį vidaus rinkai ir dėl kurios labai sutrikdomas laisvas prekių, paslaugų ir asmenų judėjimas arba, kai reaguojant į tokį didelį sutrikdymą buvo arba gali būti taikomos skirtingos nacionalinės priemonės, vidaus rinkos tiekimo grandinių veikimas; 4) ypatingos svarbos sektoriai – sektoriai, kurie turi sisteminę ir gyvybinę svarbą Sąjungai ir jos valstybėms narėms siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį saugumą, viešąją tvarką ir visuomenės sveikatą ir kurių veiklos sutrikdymas, nesėkmė, praradimas ar sunaikinimas esant krizės grėsmei gali turėti didelį neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui; 5) ypatingos svarbos prekės arba ypatingos svarbos paslaugos (kartu – ypatingos svarbos prekės ir paslaugos) – prekės ar paslaugos, kurios yra nepakeičiamos, nediversifikuojamos arba būtinos gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ar ekonominei veiklai palaikyti, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimas ypatingos svarbos sektoriuose, ir kurios yra išvardytos pagal 14 straipsnio 1 dalį Tarybos priimtame įgyvendinimo akte; 6) kilus krizei svarbios prekės arba kilus krizei svarbios paslaugos (kartu – kilus krizei svarbios prekės ir paslaugos) – prekės ar paslaugos, kurios yra nepakeičiamos, nediversifikuojamos arba būtinos gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ar ekonominei veiklai palaikyti, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimas, kurios laikomos esminėmis reaguojant į krizę ir kurios yra išvardytos pagal 18 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtame įgyvendinimo akte; ▌ 7) dideli incidentai – incidentai, kurie labai sutrikdo arba gali labai sutrikdyti vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimą; 8) atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas – tiekimo grandinėje veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas, galintis arba turintis pajėgumų gaminti arba platinti bet kurį iš toliau nurodytų dalykų: a) ypatingos svarbos prekes ir paslaugas; b) kilus krizei svarbias prekes ar kilus krizei svarbias paslaugas; c) a ir b punktuose nurodytų prekių komponentus. 9) labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(57) priedo 2 straipsnyje. II skyrius Valdymas 4 straipsnis Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo valdyba 1. Įsteigiama Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo valdyba (toliau – Valdyba). 2. Valdybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Kiekviena valstybė narė paskiria atstovą ir pakaitinį atstovą. Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į krizės pobūdį, prireikus gali paskirti konkretaus sektoriaus ad hoc atstovą. 3. Valdybai pirmininkauja Komisijos atstovas ir Komisija užtikrina Valdybos sekretoriato veiklą. ▌ 4. Valdybos pirmininkas (toliau – pirmininkas) kviečia Europos Parlamento atstovą dalyvauti Valdybos veikloje kaip nuolatinį stebėtoją. 5. Pirmininkas gali kviesti ekspertus stebėtojų teisėmis dalyvauti Valdybos darbe ir ad hoc pagrindu dalyvauti konkrečiuose posėdžiuose, kai toks dalyvavimas yra svarbus atsižvelgiant į posėdžio darbotvarkę. Tokie ekspertai gali būti ekonominės veiklos vykdytojų, suinteresuotųjų subjektų organizacijų ir socialinių partnerių atstovai. 6. Pirmininkas kviečia kitų Sąjungos lygmens kilus krizei svarbių organų atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti atitinkamuose Valdybos posėdžiuose. 7. Pirmininkas kviečia tarptautinių organizacijų ir Sąjungai nepriklausančių šalių atstovus dalyvauti atitinkamuose Valdybos posėdžiuose pagal atitinkamus dvišalius ar tarptautinius susitarimus. 8. Stebėtojai neturi balsavimo teisės ir nedalyvauja formuluojant Valdybos nuomones, rekomendacijas ar patarimus. Kai tinkama, pirmininkas gali pakviesti tuos stebėtojus pateikti informaciją ir įžvalgas. 9. Valdyba posėdžiauja bent tris kartus per metus. Per pirmąjį posėdį, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir jai pritarus, Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles. 10. Valdyba, vykdydama 5 straipsnyje nustatytas užduotis, gali priimti nuomones, rekomendacijas ar ataskaitas. Komisija, užtikrindama skaidrumą, kuo labiau atsižvelgia į tas nuomones, rekomendacijas ar ataskaitas. 5 straipsnis Valdybos užduotys 1. Nenumatytų atvejų planavimo pagal 9–13 straipsnius tikslais Valdyba padeda ir pataria Komisijai, kiek tai susiję su šiomis užduotimis: a) pasiūlyti administracinio bendradarbiavimo tvarką, kurią taikant būtų sudarytos palankesnės sąlygos Komisijai ir valstybėms narėms keistis informacija galiojant vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams ir kuri būtų įtraukta į 9 straipsnyje nurodytą nenumatytų atvejų priemonių sistemą; b) įvertinti incidentus, apie kuriuos valstybės narės pranešė Komisijai pagal 13 straipsnį, ir tų incidentų poveikį vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms; c) rinkti informaciją siekiant parengti prognozes apie krizės tikimybę, vykdyti duomenų analizę ir rinkos tyrimus; d) konsultuotis su ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant MVĮ, ir pramonės atstovais, taip pat prireikus su socialiniais partneriais, siekiant rinkti rinkos tyrimų informaciją, kaip numatyta pagal 43 straipsnį; e) analizuoti suvestinius duomenis, kuriuos Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis gavo kitos kilus krizei svarbios įstaigos; f) tvarkyti nacionalinių ir Sąjungos krizių valdymo priemonių, kurios buvo taikytos per ankstesnes krizes ir turėjo poveikį vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms, katalogą; ir g) konsultuoti dėl priemonių, pasirinktinų numatymo ir planavimo tikslais, nustatymo, kartu stiprinant vidaus rinkos atsparumą, ir dėl pasirinktų priemonių įgyvendinimo. 2. Vidaus rinkos budrumo režimo, nurodyto 14 straipsnyje, tikslais Valdyba padeda ir pataria Komisijai, kiek tai susiję su šiomis užduotimis: a) nustatyti, ar tenkinami vidaus rinkos budrumo režimo aktyvavimo arba deaktyvavimo kriterijai, siekiant nustatyti, ar esama 3 straipsnio 2 punkte nurodytos krizės grėsmės, ir tokios grėsmės mastą; ▌ b) koordinuoti keitimąsi ir dalijimąsi informacija bei sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir ja dalytis, be kita ko, su kitomis atitinkamomis įstaigomis ir kitomis kilus krizei svarbiomis įstaigomis Sąjungos lygmeniu, taip pat prireikus su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalims, į Sąjungą siekiančiomis įstoti šalims kandidatėms ir besivystančioms šalims, ir su tarptautinėmis organizacijomis; ir ▌ c) analizuoti ir aptarti krizės poveikį vidaus rinkai, tinkamai atsižvelgiant į padėtį pasienio regionuose, siekiant rasti galimus sprendimus. 3. Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo, nurodyto 18 straipsnyje, tikslais Valdyba padeda ir pataria Komisijai, kiek tai susiję su šiomis užduotimis: a) analizuoti valstybių narių arba Komisijos surinktą kilus krizei svarbią informaciją; b) nustatyti, ar tenkinami vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo arba deaktyvavimo kriterijai; c) konsultuoti dėl priemonių, pasirinktinų reaguojant į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją Sąjungos lygmeniu, nustatymo ir dėl pasirinktų priemonių įgyvendinimo; d) atlikti nacionalinių krizių valdymo priemonių peržiūrą; e) koordinuoti keitimąsi ir dalijimąsi informacija bei sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir ja dalytis, be kita ko, su kitomis kilus krizei svarbiomis įstaigomis Sąjungos lygmeniu, taip pat prireikus su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant ELPA šalims, į Sąjungą siekiančiomis įstoti šalims kandidatėms ir besivystančioms šalims, ir su tarptautinėmis organizacijomis; f) analizuoti ir aptarti krizės poveikį vidaus rinkai, tinkamai atsižvelgiant į padėtį pasienio regionuose, siekiant rasti galimus sprendimus; ir g) kai tikslinga, sudaryti subjektų, kurie dalyvauja gaminant ar tiekiant kilus krizei svarbias prekes ir teikiant kilus krizei svarbias paslaugas ir kuriems būtina nustatyti bendrus valstybių narių savanoriškai naudotinus šablonus ir formas, kategorijų sąrašą. 4. Komisija užtikrina visų Sąjungos lygmens įstaigų, svarbių kilus atitinkamai krizei, dalyvavimą Valdybos darbe. Valdyba, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą su kitomis kilus krizei svarbiomis Sąjungos lygmens įstaigomis ir Europos ypatingos svarbos žaliavų taryba, įsteigta Reglamentu (ES) 2024/...(58)(59). Komisija užtikrina derinimą su priemonėmis, įgyvendinamomis taikant kitus Sąjungos mechanizmus, pavyzdžiui, Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM), integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą, ES sveikatos saugumo sistemą ir Europos ypatingos svarbos žaliavų tarybą. Valdyba užtikrina keitimąsi informacija su Reagavimo į nelaimes koordinavimo centru pagal SCSM ir integruoto informuotumo apie padėtį ir analizės rėmimo pajėgumais pagal IPCR. ▌ 5. Valdyba, bendradarbiaudama su Komisija, priima metinę savo veiklos ataskaitą ir perduoda ją Europos Parlamentui ir Tarybai. ▌ 6 straipsnis Dialogas ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo klausimu 1. Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, atskaitomybę ir koordinavimą, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją, kaip Valdybos pirmininkę, dalyvauti to komiteto posėdyje ir pateikti informaciją visais klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, visų pirma po kiekvieno Valdybos posėdžio ir deaktyvavus vidaus rinkos budrumo arba ekstremaliosios situacijos režimus. 2. Europos Parlamentas kuo greičiau informuojamas apie bet kokį pagal šį reglamentą siūlomą ar priimtą Tarybos įgyvendinimo aktą. 3. Komisija atsižvelgia į visus nuomonių, pareikštų palaikant dialogą ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo klausimu, įskaitant atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas, aspektus. ▌ 7 straipsnis Ekstremaliosioms situacijoms ir atsparumui skirta platforma 1. Komisija įsteigia suinteresuotųjų subjektų platformą, kad sudarytų palankias sąlygas sektoriniam dialogui ir partnerystėms, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, t. y. ekonominės veiklos vykdytojų, socialinių partnerių, tyrėjų ir pilietinės visuomenės atstovus. Visų pirma šioje platformoje turi būti funkcija, kuria naudodamosi suinteresuotosios šalys galėtų: a) nurodyti savanoriškus veiksmus, kurių reikia norint sėkmingai reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją; b) teikti mokslines konsultacijas, nuomones ar ataskaitas su krize susijusiais klausimais; c) padėti keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susijusiais su laisvu prekių, paslaugų ir asmenų judėjimu ir skirtingų nacionalinių priemonių, dėl kurių galėtų atsirasti tarpvalstybinių apribojimų, vengimu. 2. Komisija ir Valdyba, įgyvendindamos šį reglamentą, atsižvelgia į 1 dalyje nurodyto sektorinio dialogo ir partnerysčių rezultatus, taip pat į atitinkamą suinteresuotųjų subjektų pagal tą dalį pateiktą informaciją. 8 straipsnis Ryšių įstaigos 1. Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę ryšių įstaigą. 2. Valstybės narės centrinė ryšių įstaiga atsakinga už ryšių palaikymą, veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija su: a) kitų valstybių narių centrinėmis ryšių įstaigomis ir 4 dalyje nurodyta Sąjungos lygmens ryšių įstaiga; b) atitinkamomis tos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, visų pirma 24 straipsnyje nurodytais nacionaliniais bendrais informaciniais punktais. 3. Siekdama vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą, valstybės narės centrinė ryšių įstaiga surenka informaciją iš atitinkamų tos valstybės narės kompetentingų institucijų. 4. Komisija paskiria Sąjungos lygmens ▌ryšių įstaigą ▌. 5. Sąjungos lygmens ryšių įstaiga užtikrina koordinavimą ir keitimąsi informacija, įskaitant keitimąsi kilus krizei svarbia informacija, su valstybių narių centrinėmis ryšių įstaigomis vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimų valdymo tikslais. II antraštinė dalis Nenumatytų vidaus rinkos atvejų planavimas 9 straipsnis Nenumatytų atvejų priemonių sistema 1. Tinkamai atsižvelgdama į Valdybos nuomonę ir atitinkamų Sąjungos lygmens įstaigų indėlį, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma išsami nenumatytų atvejų priemonių sistemos taikymo tvarka, kiek tai susiję su pasirengimu krizei, bendradarbiavimu, keitimusi informacija ir komunikacija krizės atveju galiojant vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams. Tame įgyvendinimo akte nustatoma išsami tvarka, susijusi su: a) valstybių narių kompetentingų institucijų ir Sąjungos lygmens įstaigų bendradarbiavimu galiojant vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams; b) ▌saugiu keitimusi informacija ▌; ir c) koordinuotu požiūriu į komunikaciją ▌krizės atveju galiojant vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams, orientuotą į visuomenę ir vykdomą koordinuojant Komisijai; ▌ 2. 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta išsami Komisijos, atitinkamų Sąjungos lygmens įstaigų ir valstybių narių laiku vykdomo bendradarbiavimo ir saugaus keitimosi informacija tvarka, kiek tai susiję su: a) valstybių narių kompetentingų institucijų, pagal 8 straipsnį paskirtų centrinių ryšių įstaigų ir 24 straipsnyje nurodytų bendrų informacinių punktų sąrašu, įskaitant jų kontaktinius duomenis, paskirtas funkcijas ir pareigas galiojant pagal šį reglamentą numatytiems vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams, laikantis nacionalinės teisės; b) konsultacijomis su ekonominės veiklos vykdytojų ▌, įskaitant MVĮ, atstovais dėl jų iniciatyvų ir veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti galimas krizes vidaus rinkoje ir į jas reaguoti; c) konsultacijomis su socialiniais partneriais dėl jų iniciatyvų ir veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti galimą krizę ir į ją reaguoti, poveikio laisvam darbuotojų judėjimui; d) techniniu bendradarbiavimu galiojant vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimams ▌; e) komunikacija rizikos ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, Komisijai atliekant koordinavimo vaidmenį, ▌atsižvelgiant į jau esamas struktūras. 4. Siekdama užtikrinti pagal 1 dalį sukurtos sistemos veikimą, Komisija gali kartu su valstybėmis narėmis atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, rengti pratybas, taip pat atlikti įgyvendinamų ir jau įgyvendintų veiksmų vertinimą ir pasiūlyti atitinkamoms Sąjungos lygmens įstaigoms ir valstybėms narėms prireikus atnaujinti sistemą. 5. Siekdama skatinti ir palengvinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, Komisija padeda valstybėms narėms koordinuoti jų pastangas nustatant bendras skaitmenines deklaravimo, registracijos ar leidimų išdavimo formas tarpvalstybinei veiklai. 10 straipsnis Savanoriški krizės protokolai 1. Valdyba gali rekomenduoti Komisijai inicijuoti, kad ekonominės veiklos vykdytojai parengtų savanoriškus krizės protokolus, skirtus reaguoti į krizes galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui. 2. Komisija skatina ekonominės veiklos vykdytojus parengti tuos savanoriškus krizės protokolus ir sudaro tam palankesnes sąlygas. Ekonominės veiklos vykdytojai gali savanoriškai nuspręsti, ar dalyvauti rengiant savanoriškus krizės protokolus. 3. Savanoriškuose krizės protokoluose nustatomi: a) konkretūs sutrikdymo parametrai, kuriems išspręsti yra skirti savanoriški krizės protokolai, ir tikslai, kurių siekiama tais protokolais; b) kiekvieno dalyvio vaidmuo pagal savanorišką krizės protokolą ir parengiamosios priemonės, kurių jie turi imtis, kai bus aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, siekiant sušvelninti krizę ir į ją reaguoti; c) aiški procedūra, pagal kurią nustatomas aktyvavimo momentas ir laikotarpis, per kurį, aktyvavus krizės protokolą, turi būti imtasi priemonių; d) veiksmai, kuriais siekiama sušvelninti galimas krizes ir į jas reaguoti galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, griežtai apsiribojant tuo, kas būtina toms krizėms įveikti. 4. Į savanoriškų krizės protokolų rengimo procesą Komisija prireikus įtraukia valstybių narių valdžios institucijas bei Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras. Kai būtina ir tinkama, Komisija taip pat gali įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ar kitas susijusias organizacijas. ▌ 11 straipsnis Mokymai ir pratybos 1. Komisija parengia ir reguliariai organizuoja mokymus pasirengimo krizėms, koordinavimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija krizių metu klausimais, skirtus centrinių ryšių įstaigų darbuotojams. Ji rengia pratybas, kuriose dalyvauja visų valstybių narių centrinių ryšių įstaigų darbuotojai, remdamasi galimais vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų scenarijais. 2. Visų pirma Komisija parengia ir administruoja mokymo programą, parengtą remiantis per ankstesnes krizes įgyta patirtimi, įskaitant viso ekstremaliųjų situacijų valdymo ciklo aspektus, kad būtų užtikrintas greitas atsakas į krizes galiojant vidaus rinkos budrumo ar ekstremaliosios situacijos režimui. Ta programa visų pirma gali apimti: a) visų atitinkamų veiksmų laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui palengvinti stebėseną, analizavimą ir vertinimą; b) geriausios praktikos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat, kai tinkama, Sąjungai nepriklausančių šalių ir tarptautinių organizacijų parengtos geriausios praktikos propagavimą ir įgyvendinimą; c) gairių dėl žinių platinimo ir skirtingų užduočių įgyvendinimo nacionaliniu ir, kai tinkama, regiono ir vietos lygmeniu, parengimą; d) skatinimą naudoti atitinkamas naujas technologijas ir skaitmenines priemones, siekiant reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas. 3. Komisija parengia ir pateikia suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, skirtas mokymo programas ir medžiagą. Kai aktualu, Komisija gali pakviesti suinteresuotuosius subjektus dalyvauti mokymuose ir pratybose. 4. Valstybės narės prašymu Komisija gali teikti konsultacijas ir paramą, susijusią su pasirengimo ir reagavimo priemonėmis, visų pirma atsižvelgdama į tos valstybės narės poreikius ir interesus. 12 straipsnis Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis 1. Komisija, atsižvelgdama į Valdybos nuomonę, atlieka ir koordinuoja testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant pratybas, siekiant numatyti krizę vidaus rinkoje ir jai pasirengti. 2. Komisija visų pirma: a) parengia scenarijus ir parametrus konkrečiame sektoriuje, kurie apimtų konkrečią su krize susijusią riziką, siekiant įvertinti galimą poveikį laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui tame sektoriuje; b) sudaro palankias sąlygas ir skatina parengti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms strategijas; c) užbaigus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bendradarbiaudama su visais susijusiais subjektais nustato rizikos mažinimo priemones. 3. Siekdama nustatyti 2 dalies a punkte nurodytą konkretų sektorių, Komisija, bendradarbiaudama su Valdyba, naudojasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant padėties analizę. 4. Testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Sąjungos lygmeniu Komisija vykdo reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Tuo tikslu Komisija pakviečia visų valstybių narių centrinių ryšių įstaigų darbuotojus dalyvauti pratybose. Komisija taip pat gali pakviesti savanoriškai dalyvauti kitus atitinkamus subjektus, susijusius su vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų prevencija, pasirengimu joms ir reagavimu į jas. 5. Remdamasi dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu, Komisija gali atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis konkrečiose geografinėse vietovėse arba pasienio regionuose tose valstybėse narėse. 6. Apie pagal šį straipsnį atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus Komisija praneša Valdybai ir paskelbia atitinkamą ataskaitą. 13 straipsnis Ad hoc perspėjimai pagal išankstinio perspėjimo sistemą 1. Valstybės narės centrinė ryšių įstaiga nepagrįstai nedelsdama praneša Komisijai ir kitų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms apie bet kokį didelį incidentą. 2. Centrinės ryšių įstaigos ir visos atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos, laikydamosi Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, atitinkančios Sąjungos teisę, patvirtina visas priemones, būtinas siekiant tvarkyti 1 dalyje nurodytą informaciją taip, kad būtų paisoma jos konfidencialumo, apsaugotas ▌Sąjungos ir valstybių narių saugumas ir viešoji tvarka bei atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų saugumas ir komerciniai interesai. 3. Siekdama nustatyti, ar apie tam tikrą incidentą reikėtų perspėti, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės centrinė ryšių įstaiga atsižvelgia į: a) ekonominės veiklos vykdytojų, kuriuos paveikė incidentas, padėtį rinkoje arba skaičių; b) incidento trukmę arba numatomą trukmę; c) geografinę vietovę ir vidaus rinkos dalį, kurią paveikė incidentas, taip pat incidento tarpvalstybinį poveikį ir jo poveikį ypač pažeidžiamoms ar jo veikiamoms geografinėms vietovėms, pavyzdžiui, atokiausiems regionams; ir d) tų incidentų poveikį nediversifikuojamoms ir nepakeičiamoms prekėms. III antraštinė dalis Vidaus rinkos budrumas I skyrius Vidaus rinkos budrumo režimas 14 straipsnis Aktyvavimo kriterijai 1. Jei Komisija, atsižvelgdama į Valdybos pateiktą nuomonę, mano, kad esama 3 straipsnio 2 punkte nurodytų elementų, ji siūlo Tarybai aktyvuoti vidaus rinkos budrumo režimą. Taryba gali aktyvuoti vidaus rinkos budrumo režimą Tarybos įgyvendinimo aktu. Tokio aktyvavimo trukmė turi būti nurodyta įgyvendinimo akte ir negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Tokiame įgyvendinimo akte pateikiama: a) galimo krizės poveikio laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui vidaus rinkoje ir jos tiekimo grandinėms vertinimas; b) atitinkamų ypatingos svarbos prekių ir paslaugų sąrašas; ir c) budrumo užtikrinimo priemonės, kurių reikia imtis, įskaitant tokių priemonių būtinumo ir proporcingumo pagrindimą. 2. Vertindamos, ar esama 3 straipsnio 2 punkte nurodytų elementų, siekiant nustatyti, ar reikia aktyvuoti vidaus rinkos budrumo režimą, Komisija ir Taryba atsižvelgia bent į šiuos kriterijus: a) numatomą laiką iki tikėtino vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo; b) ekonominės veiklos vykdytojų, kuriuos, kaip numatoma, paveiks krizė, skaičių arba jų padėtį rinkoje; c) kokiu mastu krizė, kaip numanoma, paveiks ypatingos svarbos prekes ir paslaugas; ir d) geografinę vietovę, kurią, kaip numanoma, paveiks krizė, visų pirma poveikį pasienio regionams ir atokiausiems regionams. ▌ 15 straipsnis Pratęsimas ir deaktyvavimas 1. Jei Komisija mano, kad priežastys, dėl kurių pagal 14 straipsnio 1 dalį buvo aktyvuotas vidaus rinkos budrumo režimas, tebėra pagrįstos, ir atsižvelgdama į Valdybos pateiktą nuomonę, ji siūlo Tarybai pratęsti vidaus rinkos budrumo režimo galiojimą. Atsižvelgdama į neatidėliotinus ir išimtinius aplinkybių pokyčius, Komisija deda visas pastangas tai padaryti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki laikotarpio, kuriam buvo aktyvuotas vidaus rinkos budrumo režimas, pabaigos. Remdamasi tuo pasiūlymu, Taryba, priimdama Tarybos įgyvendinimo aktą, gali vienu metu pratęsti vidaus rinkos budrumo režimo galiojimą ne daugiau kaip šešiems mėnesiams. 2. Jei Komisija, atsižvelgdama į Valdybos pateiktą nuomonę, nustato, kad 3 straipsnio 2 punkte nurodytų elementų nebėra, kiek tai susiję su kai kuriomis ar visomis budrumo užtikrinimo priemonėmis arba kai kuriomis ar visomis ypatingos svarbos prekėmis ir paslaugomis, ji siūlo Tarybai visiškai arba iš dalies deaktyvuoti vidaus rinkos budrumo režimą. Remdamasi tuo pasiūlymu, Taryba, priimdama Tarybos įgyvendinimo aktą, gali deaktyvuoti vidaus rinkos budrumo režimą. ▌ II Skyrius Budrumo užtikrinimo priemonės 16 straipsnis Stebėsena 1. Kai pagal 14 straipsnį aktyvuojamas vidaus rinkos budrumo režimas, valstybių narių kompetentingos institucijos stebi ypatingos svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandines ir laisvą asmenų, įskaitant darbuotojus, dalyvaujančius gaminant ir tiekiant tas prekes bei teikiant tas paslaugas, judėjimą. 2. Komisija nustato standartizuotas ir saugias informacijos, gautos vykdant 1 dalyje nurodytą stebėseną, rinkimo ir tos informacijos tvarkymo apibendrinta forma priemones, naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Nedarant poveikio nacionalinei teisei, pagal kurią laikantis Sąjungos teisės reikalaujama, kad tokia informacija, įskaitant verslo paslaptis, būtų laikoma konfidencialia, užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos ir informacijos, darančios poveikį Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui ir viešajai tvarkai, konfidencialumas. 3. Jei įmanoma, valstybės narės sudaro, atnaujina ir tvarko jų atitinkamoje nacionalinėje teritorijoje įsisteigusių atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų, vykdančių veiklą ypatingos svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinėse ▌, sąrašą. To sąrašo turinys visada yra konfidencialus. 4. Remdamosi pagal šio straipsnio 3 dalį sudarytu sąrašu, valstybių narių kompetentingos institucijos, jei informacijos iš kitų šaltinių gauti neįmanoma, teikia prašymus savanoriškai teikti informaciją jų atitinkamoje nacionalinėje teritorijoje veikiantiems svarbiausiems ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą ypatingos svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grandinėse. Tokiuose prašymuose visų pirma nurodoma, kokios informacijos prašoma apie veiksnius, turinčius įtakos nustatytų ypatingos svarbos prekių ir paslaugų prieinamumui. Ekonominės veiklos vykdytojas ▌, į kurį kreipiamasi, prašomą informaciją pateikia savanoriškai, laikydamasis Sąjungos konkurencijos taisyklių, kuriomis reglamentuojamas keitimasis informacija. Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos per atitinkamą centrinę ryšių įstaigą perduoda atitinkamas išvadas Komisijai ir Valdybai. 5. Valstybių narių kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, tenkančią administracinę naštą, kuri gali būti sukuriama dėl prašymų pateikti informaciją, ir užtikrina, kad tokia administracinė našta būtų kuo mažesnė ir kad būtų paisoma informacijos konfidencialumo. 6. Remdamasi informacija, surinkta vykdant stebėsenos veiklą pagal 1 dalį, Komisija pateikia Valdybai apibendrintų nustatytų faktų ataskaitą. 7. Komisija gali paprašyti Valdybos aptarti apibendrintus nustatytus faktus ir raidos perspektyvas, remiantis valstybių narių pagal 1 ir 4 dalis gauta informacija, susijusia su jų vykdoma ypatingos svarbos prekių ir paslaugų tiekimo grandinių stebėsena, ir tokiu atveju užtikrina atitinkamos informacijos konfidencialumą ir paiso komercinės informacijos neskelbtinumo. ▌ 8. Komisija taip pat gali su valstybėmis narėmis dalytis atitinkama informacija, gauta naudojant kitas stebėsenos priemones ar sistemas. ▌ IV antraštinė dalis Vidaus rinkos ekstremalioji situacija I skyrius Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas 17 straipsnis Aktyvavimo kriterijai 1. Vertindamos, ar esama 3 straipsnio 3 punkte nurodytų elementų, kad būtų galima nustatyti, ar reikia aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, Komisija ir Taryba, remdamosi konkrečiais ir patikimais įrodymais, įvertina, ar dėl krizės sukuriama viena ar daugiau kliūčių laisvam prekių, paslaugų ar asmenų judėjimui, turinčių poveikį bent vienam gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų ar ekonominės veiklos vidaus rinkoje sektoriui. Jei, greta pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų, dėl krizės sutrikdomas tiekimo grandinių veikimas, Komisija ir Taryba įvertina, ar prekės ar paslaugos gali būti diversifikuotos arba pakeistos kitomis, arba galima pakeisti atitinkamus darbuotojus. 2. Taikydamos 1 dalį, Komisija ir Taryba visų pirma atsižvelgia į šiuos rodiklius: a) didelių incidentų, apie kuriuos pranešta pagal 13 straipsnio 1 dalį, skaičių; b) tai, kad krizė paskatino aktyvuoti bet kurį iš šių mechanizmų: i) atitinkamą Tarybos reagavimo į krizes mechanizmą, įskaitant IPCR; ii) SCSM; arba iii) bet kokį mechanizmą, pagal ES sveikatos saugumo sistemą, įskaitant Reglamentu (ES) 2022/2372 nustatytą ekstremaliosios situacijos sistemą; c) numatomą ekonominės veiklos vykdytojų, kurie priklauso nuo atitinkamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutrikdytame vidaus rinkos sektoriuje ar sektoriuose, skaičių, jų padėtį rinkoje arba rinkos paklausą jų atžvilgiu ir numatomą naudotojų skaičių, kurie priklauso nuo atitinkamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutrikdytame vidaus rinkos sektoriuje ar sektoriuose, skaičių; d) numatomas krizės paveiktų prekių ir paslaugų rūšis arba numatomą krizės paveiktų asmenų, įskaitant darbuotojus, skaičių; e) krizės poveikio arba galimo poveikio gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms ir ekonominei veiklai, aplinkai ir viešajam saugumui mastą ir trukmę; f) tai, kad krizės paveikti ekonominės veiklos vykdytojai negalėjo per pagrįstą laiką savanoriškai pateikti konkrečių krizės aspektų sprendimo; ▌ g) geografines vietoves, įskaitant pasienio regionus ir atokiausius regionus, kurias paveikė arba gali paveikti krizė, įskaitant bet kokį tarpvalstybinį poveikį tiekimo grandinių veikimui, kuris yra būtinas siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas ar ekonominę veiklą vidaus rinkoje; h) paveiktų ekonominės veiklos vykdytojų svarbą išlaikant pakankamą prekių tiekimo ar paslaugų teikimo lygį, atsižvelgiant į tai, ar yra alternatyvių priemonių toms prekėms tiekti ar paslaugoms teikti; ir i) pakaitinių prekių ▌ar paslaugų nebuvimą ar trūkumą. ▌ 18 straipsnis Aktyvavimas 1. Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas aktyvuojamas tik tuo atveju, jei tenkinami 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai. 2. Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas gali būti aktyvuotas prieš tai tų pačių prekių ar paslaugų atžvilgiu neaktyvavus vidaus rinkos budrumo režimo. Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo, susijusio su tam tikromis prekėmis ir paslaugomis, aktyvavimas netrukdo aktyvuoti ar toliau taikyti vidaus rinkos budrumo režimo bei 16 straipsnyje nustatytų budrumo užtikrinimo priemonių, susijusių su tomis pačiomis prekėmis ir paslaugomis. Jeigu prieš tai buvo aktyvuotas vidaus rinkos budrumo režimas, vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas gali jį iš dalies arba visiškai pakeisti. 3. Jei Komisija, atsižvelgdama į Valdybos pateiktą nuomonę, mano, kad yra susidariusi vidaus rinkos ekstremalioji situacija, ji siūlo Tarybai aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą ir, kai taikytina, patvirtina kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų sąrašą. 4. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, priimdama Tarybos įgyvendinimo aktą, ir, kai taikytina, patvirtinti kilus krizei svarbių prekių ar kilus krizei svarbių paslaugų sąrašą, arba tiek atitinkamų prekių, tiek paslaugų sąrašą. Aktyvavimo trukmė turi būti nurodyta įgyvendinimo akte ir negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų sąrašas gali būti iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo aktu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu. ▌ 19 straipsnis Pratęsimas ir deaktyvavimas 1. Jei Komisija mano, kad priežastys, dėl kurių pagal 17 straipsnio 1 dalį buvo aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, tebėra pagrįstos, ir atsižvelgdama į Valdybos pateiktą nuomonę, ji siūlo Tarybai pratęsti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimą. Atsižvelgdama į neatidėliotinus ir išimtinius aplinkybių pokyčius, Komisija deda visas pastangas tai padaryti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki laikotarpio, kuriam buvo aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, pabaigos. Remdamasi tuo pasiūlymu, Taryba, priimdama Tarybos įgyvendinimo aktą, gali vienu metu pratęsti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimą ne daugiau kaip šešiems mėnesiams. 2. Jei Valdyba turi konkrečių ir patikimų įrodymų, kad vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas turėtų būti deaktyvuotas, ji gali parengti atitinkamą nuomonę ir perduoti ją Komisijai. Jei Komisija, atsižvelgdama į Valdybos pateiktą nuomonę, mano, kad vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos nebėra, ji nedelsdama pasiūlo Tarybai deaktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą. 3. Deaktyvavus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, priemonės, kurių imtasi pagal 27–35 straipsnius ▌, nebetaikomos. ▌ II skyrius Laisvas judėjimas susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai I skirsnis Priemonės, kuriomis siekiama ▌sudaryti ▌palankesnes sąlygas laisvam judėjimui 20 straipsnis Laisvo judėjimo apribojimai galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui 1. Nedarant poveikio 21 straipsniui, valstybės narės, priimdamos ir taikydamos nacionalines priemones, kuriomis reaguojama į vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją ▌, užtikrina, kad tokios priemonės atitiktų ▌Sąjungos teisę, be kita ko, kiek tai susiję su nediskriminavimu, pagrindimu ir proporcingumu. 2. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos priemonės būtų panaikintos, kai tik jos nebėra pagrįstos ar proporcingos. 3. Valstybės narės užtikrina, kad bet koks piliečiams ar ekonominės veiklos vykdytojams nustatytas reikalavimas nesukurtų nederamos ar nereikalingos administracinės naštos. ▌ 4. Valstybės narės užtikrina, kad visi paveikti piliečiai ir suinteresuotosios šalys būtų aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie priemones, kuriomis ribojamas laisvas prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus ir paslaugų teikėjus, judėjimas prieš joms įsigaliojant. Valstybės narės užtikrina nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant komunikaciją su socialiniais partneriais ir tarptautiniais partneriais. 21 straipsnis Draudžiami laisvo judėjimo teisės apribojimai susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai Galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir reaguodamos į susidariusią vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją valstybės narės susilaiko nuo bet kurio iš toliau nurodytų veiksmų: a) nustatyti bet kokias priemones, kurių taikymo trukmė neribojama; b) nustatyti Sąjungos vidaus eksporto draudimus ar kitas lygiaverčio poveikio priemones kilus krizei svarbioms prekėms ar paslaugoms arba kilus krizei svarbių prekių tranzito draudimus ar lygiaverčio poveikio priemones; c) nustatyti priemones, kuriomis ribojamas prekių eksportas Sąjungos viduje, ar lygiaverčio poveikio priemones, arba priemones, kuriomis ribojamas tarpvalstybinis paslaugų teikimas ar gavimas, kai dėl tų apribojimų atsiranda: i) ▌kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų tiekimo ar kilus krizei svarbių paslaugų ▌teikimo grandinės sutrikdymų; arba ii) ▌tokių prekių ir paslaugų trūkumas arba trūkumo padidėjimas vidaus rinkoje; d) nustatyti priemones, dėl kurių asmenys, kurie pagal Sąjungos teisę naudojasi teise laisvai judėti, būtų diskriminuojami dėl pilietybės arba, įmonių atveju, dėl registruotos buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos; ▌ e) nustatyti priemones, kuriomis asmenims, kuri pagal Sąjungos teisę naudojasi teisė laisvai judėti, būtų neleidžiama naudotis: teise atvykti į savo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybės narės teritoriją; teise išvykti iš valstybės narės teritorijos keliaujant į savo pilietybės arba gyvenamosios vietos valstybę narę; arba teise vykti tranzitu per valstybę narę keliaujant į savo pilietybės arba gyvenamosios vietos valstybę narę; f) nustatyti priemones, kuriomis draudžiamos verslo kelionės, susijusios su kilus krizei svarbių prekių moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, ▌gamyba, pateikimu rinkai arba susijusiais patikrinimais ir priežiūra; g) nustatyti priemones, kuriomis draudžiama keliauti iš vienos valstybės narės į kitą dėl svarbių šeiminių priežasčių, kai tokios kelionės yra leidžiamos valstybėje narėje, nustatančioje tokią priemonę; ▌ h) nustatyti priemones, kuriomis paslaugų teikėjams, verslo atstovams ir darbuotojams nustatomi kelionių apribojimai, užkertant jiems kelią keliauti iš vienos valstybės narės į kitą, kad galėtų patekti į savo veiklos vietą arba darbo vietą, kai valstybėje narėje, nustatančioje tokią priemonę, tokių kelionių apribojimų nėra; ▌ i) nustatyti priemones, kuriomis įvedami apribojimai, kuriais užkertamas kelias: i) kilus krizei svarbių paslaugų teikėjų, verslo atstovų ir darbuotojų, dalyvaujančių gaminant kilus krizei svarbias prekes arba teikiant kilus krizei svarbias paslaugas ▌, arba civilinės saugos darbuotojų kelionėms; arba ii) tų civilinės saugos darbuotojų įrangos vežimui į jų veiklos vykdymo vietą. ▌ 22 straipsnis Poveikio laisvam asmenų judėjimui švelninimo priemonės 1. Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo atveju ir siekiant palengvinti 21 straipsnio f–i punktuose nurodytą laisvą asmenų judėjimą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma administracinė tvarka arba valstybėms narėms suteikiamos skaitmeninės priemonės, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis ir Komisija, galėtų lengviau nustatyti asmenų kategorijas ir patikrinti tose nuostatose nurodytus faktus. 2. Vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo atveju, kai Komisija nustato, kad valstybės narės yra nustačiusios šablonus, kuriais patvirtinama, kad asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas atitinka bendruosius nacionalinių ekstremaliosios situacijos priemonių reikalavimus, ir mano, kad tai, jog kiekviena valstybė narė naudoja skirtingus šablonus, yra kliūtis laisvam tų asmenų ar ekonominės veiklos vykdytojų ir jų įrangos judėjimui▌, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais išduodami savanoriškai valstybių narių naudotini šablonai. 3. Nedarant poveikio atitinkamai Sąjungos teisei ir taikytinai nacionalinei teisei, valstybės narės pirmenybę teikia deklaravimo, registracijos ar leidimų išdavimo procedūroms, atsižvelgdamos į kilus krizei svarbių paslaugų teikėjus. 4. Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi savanoriškai valstybių narių naudotini šablonai, ir kartu apibrėžia kategorijas asmenų, dalyvaujančių gaminant kilus krizei svarbias prekes ir teikiant kilus krizei svarbias paslaugas, kurių laisvą judėjimą būtina palengvinti. 5. Šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su krizės poveikiu vidaus rinkai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. ▌ 6. Informaciją apie savo pagal šį straipsnį priimtas švelninimo priemones Komisija viešai paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje. II skirsnis Skaidrumas ir administracinė pagalba 23 straipsnis Skaidrumas 1. Kai pagal 18 straipsnio 4 dalį aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, valstybės narės, kai tik reaguodamos į krizę priima bet kokias ekstremaliosios situacijos priemones, nedelsdamos per Sąjungos lygmens ryšių įstaigą praneša apie jas ir pateikia jų tekstą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Ši pareiga taikoma tik tuo atveju, kai tomis priemonėmis įvedami naudojimosi teise į laisvą asmenų judėjimą tarp valstybių narių apribojimai ir joms netaikoma kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyta pareiga suteikti informaciją ar pranešti. Toks pranešimas apima: a) tokių priemonių priėmimo priežastis, įskaitant priežastis, įrodančias priemonių pagrįstumą ir proporcingumą, taip pat tų priemonių priėmimą pagrindžiančius pagrindinius mokslinius ar kitus duomenis; b) tokių priemonių taikymo sritį; c) tų priemonių priėmimo datą, taikymo datą ir trukmę. ▌ 2. Valstybės narės, prieš priimdamas bet kokias 1 dalyje nurodytas priemones, gali Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Sąjungos lygmens ryšių įstaigą pateikti tų priemonių projekto tekstą, įskaitant 1 dalies a–c punktuose nurodytą informaciją. 3. 2 dalyje nurodytas pranešimas neužkerta kelio valstybėms narėms priimti šias priemones. 4. Valstybės narės kuo greičiau viešai paskelbia ir kartu pateikia Komisijai aiškią, išsamią ir savalaikę informaciją, paaiškindamos 1 dalyje nurodytas priemones. 5. Komisija koordinuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir, remdamasi pagal šį straipsnį gauta informacija, specialiai tam skirtoje interneto svetainėje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis paskelbia atitinkamą informaciją apie bet kokius naudojimosi teise į laisvą asmenų judėjimą apribojimus, įskaitant informaciją apie atitinkamų nacionalinių priemonių taikymo sritį ir trukmę ir, kai įmanoma, informaciją tikruoju laiku. Šioje specialioje interneto svetainėje gali būti pateiktas interaktyvus žemėlapis su atitinkama tikralaike informacija apie nacionalinius apribojimus. 6. Komisija užtikrina, kad pagal 1, 2 ir 4 dalis gauta informacija būtų prieinama Valdybai. 7. 1, 2 ir 4 dalyse minima informacija perduodama naudojant saugią Komisijos suteiktą priemonę. ▌ 24 straipsnis Bendri informaciniai punktai valstybėse narėse 1. Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinį bendrą informacinį punktą, kuris teikia piliečiams, vartotojams, ekonominės veiklos vykdytojams ir darbuotojams bei jų atstovams ▌: a) pagalbą prašant informacijos ir gaunant informaciją apie nacionalinius laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir darbuotojų judėjimo apribojimus, susijusius su aktyvuotu vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimu; b) pagalbą vykdant visas nacionalinio lygmens krizių valdymo procedūras ir formalumus, įdiegtus dėl aktyvuoto vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo. 2. Valstybės narės užtikrina, kad piliečiai, vartotojai, ekonominės veiklos vykdytojai ir darbuotojai bei jų atstovai galėtų jų prašymu ir per atitinkamą bendrą informacinį punktą gauti iš kompetentingų institucijų informaciją apie tai, kaip paprastai aiškinamos ir taikomos atitinkamos nacionalinės reagavimo į krizes priemonės. Tam tikrais atvejais tokia informacija apima pakopinį vadovą. Informacija pateikiama aiškia ir suprantama kalba. Ji turi būti lengvai prieinama nuotoliniu būdu bei elektroninėmis priemonėmis ir nuolat atnaujinama. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija būtų prieinama oficialiąja Sąjungos kalba, kurią plačiai supranta daugiausia tarpvalstybinių naudotojų, ir deda visas pastangas, kad pateiktų tokią informaciją visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, ypatingą dėmesį skirdamos pasienio regionų situacijai ir poreikiams. 25 straipsnis Sąjungos lygmens bendras informacinis punktas 1. Komisija įsteigia ir administruoja Sąjungos lygmens bendrą informacinį punktą. 2. Sąjungos lygmens bendras informacinis punktas teikia piliečiams, vartotojams, ekonominės veiklos vykdytojams, darbuotojams ir jų atstovams▌: a) pagalbą prašant informacijos apie Sąjungos lygmens reagavimo į krizes priemones, kurios vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo atveju yra susijusios su ▌naudojimusi laisvu prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimu arba daro jam poveikį, ir tokią informaciją gaunant; b) pagalbą vykdant Sąjungos lygmens krizių valdymo procedūras ir formalumus, įdiegtus dėl aktyvuoto vidaus rinkos ekstremaliosios ▌situacijos režimo; c) pagalbą sudarant ir skelbiant visų nacionalinių krizių valdymo priemonių ir nacionalinių kontaktinių punktų sąrašą. 3. Sąjungos lygmens bendrajam informaciniam punktui skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. III skyrius ▌Reagavimo į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas priemonės I skirsnis Tiksliniai prašymai pateikti informaciją ir galimybė gauti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų 26 straipsnis Dviejų pakopų aktyvavimo reikalavimas 1. Į šį skirsnį įtrauktas priemones Komisija gali priimti ▌tik po to, kai buvo aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, o Taryba sudarė sąrašą, kaip numatyta 18 straipsnio 4 dalyje. 2. Įgyvendinimo akte, kuriuo nustatoma į šį skyrių įtraukta priemonė, aiškiai ir konkrečiai išvardijamos kilus krizei svarbios prekės ir paslaugos, kurioms tokia priemonė taikoma. Ta priemonė taikoma tik vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo laikotarpiu. ▌ 27 straipsnis Ekonominės veiklos vykdytojams skirti prašymai pateikti informaciją 1. ▌Komisija gali paraginti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus, veikiančius kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų tiekimo grandinėse, savanoriškai per nustatytą laikotarpį perduoti Komisijai konkrečią informaciją, jei susiklostė šios aplinkybės: a) esama didelio kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų stygiaus arba kyla tiesioginė tokio stygiaus grėsmė, b) prašomos informacijos būtinai reikia norint įvertinti, ar taikant kurią nors iš 28 straipsnyje ar 34–39 straipsniuose nustatytų priemonių galima sumažinti tokį stygių ar jo grėsmę, c) nenumatytų atvejų etapu arba vidaus rinkos budrumo režimo metu per valdybą ar kitomis priemonėmis iš valstybių narių gautos informacijos nepakanka ir d) Komisija negali gauti tokios informacijos iš kitų šaltinių. Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, įvertina, ar susiklostė pirmoje pastraipoje nurodytos aplinkybės. 2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais ji prašo pateikti informaciją, jei: a) per nustatytą terminą Komisijai savanoriškai nebuvo perduota informacija pagal 1 dalį arba b) informacijos, kurią Komisija gavo perdavus šią informaciją savanoriškai pagal 1 dalį arba iš kitų šaltinių, prieinamų nenumatytų atvejų etapu arba vidaus rinkos budrumo režimo metu, vis dar nepakanka norint įvertinti, ar taikant 28 ar 34–39 straipsniuose nustatytas priemones būtų sumažintas didelis kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų stygius arba tiesioginė tokio stygiaus grėsmė ir ar tokių priemonių reikėtų imtis. 3. Prieš priimdama 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus ir atsižvelgdama į Valdybos nuomonę, Komisija: a) įvertina tokio prašymo pateikti informaciją būtinybę ir proporcingumą siekiant 1 dalies b punkte nustatytų tikslų ir b) tinkamai atsižvelgia į administracinę naštą, kurią toks prašymas galėtų sukelti susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams ir ypač MVĮ, ir nustato atitinkamus informacijos pateikimo terminus. 4. 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymai pateikti informaciją apsiriboja tiksline informacija apie: a) ▌kilus krizei svarbių prekių ▌ gamybos pajėgumus ir galimas turimas atsargas Sąjungoje esančiuose gamybos įrenginiuose arba ne Sąjungos šalyse esančiuose gamybos įrenginiuose, kuriuos atitinkamas veiklos vykdytojas eksploatuoja, su kuriais jis yra sudaręs sutartis dėl tiekimo arba iš kurių jis perka tiekiamas prekes, kartu visapusiškai gerbiant prekybos ir verslo paslaptis▌; b) kai yra, numatomos kilus krizei svarbių prekių gamybos Sąjungoje esančiuose gamybos įrenginiuose arba ne Sąjungos šalyse esančiuose gamybos įrenginiuose, kuriuos veiklos vykdytojas eksploatuoja ar su kuriais yra sudaręs sutartis, tvarkaraštį, apimantį 3 mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos; c) visus susijusius kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų tiekimo grandinės sutrikdymus ar stygių. 5. Įgyvendinimo akte, kuriuo pagal 2 dalį Komisija prašo ekonominės veiklos vykdytoją pateikti informaciją, yra: a) nurodomos kilus krizei svarbios prekės ar paslaugos, susijusios su prašymu pateikti informaciją, b) nurodomos kategorijos operatorių, kurie veikia kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų tiekimo grandinėse ir kuriems taikomas prašymas pateikti informaciją, c) nurodoma informacija, kurią prašoma pateikti, be kita ko, prireikus, pateikiant klausimų, kuriuos būtų galima užduoti atskiriems atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, šabloną, d) pateikiamas įrodymas, kad tikrai esama būtinybės, įvardytos 1 dalies b punkte, ir įtraukiama 3 dalies a punkte nurodyto įvertinimo santrauka, e) paaiškinamas prašymo tikslas, numatoma prašomos informacijos paskirtis ir tokio naudojimo trukmė ir f) nurodomas laikotarpis, per kurį ekonominės veiklos vykdytojas gali paprašyti Komisijos pakoreguoti savo prašymą. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte numatytas prašymas pateikti informaciją suformuluojamas aiškiai, glaustai ir suprantamai, atsižvelgiant į komercines paslaptis ir pastangas, kurias reikės įdėti ekonominės veiklos vykdytojui, ypač, jei tai MVĮ, kad savanoriškai pateiktų informaciją. 6. Po to, kai priėmus 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija pateikia ekonominės veiklos vykdytojams prašymą pateikti ▌informaciją, ji kiekvienam susijusiam tame įgyvendinimo akte nurodytos kategorijos ekonominės veiklos vykdytojui persiunčia atskirą sprendimą, prašydama jo arba pateikti įgyvendinimo akte nurodytą informaciją, arba paaiškinti, kodėl jie tokios informacijos pateikti negali. Komisija, kai įmanoma, remiasi atitinkamais ir turimais susijusių ekonominės veiklos vykdytojų ▌sąrašais, kuriuos pagal 16 straipsnio 3 dalį sudaro valstybės narės. Kai aktualu, Komisija iš valstybių narių taip pat gali gauti reikiamą informaciją apie susijusius ekonominės veiklos vykdytojus. 7. Pagal 6 dalį priimti Komisijos sprendimai, kuriuose pateikiami atskiri prašymai pateikti informaciją, turi būti tinkamai pagrįsti ir proporcingi prašomų duomenų kiekiui, pobūdžiui ir išsamumui, taip pat prieigos prie prašomų duomenų dažnumui, ir turi būti būtini ekstremaliajai situacijai valdyti▌. Šiuose sprendimuose turi būti nurodyti visi šie elementai: a) nuoroda į 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kuriuo jie grindžiami; b) kilus krizei svarbaus stygiaus atvejų arba tiesioginės jo grėsmės, dėl kurių šie prašymai buvo pateikti, aprašymas; c) duomenų apsaugos priemonės pagal šio reglamento 42 straipsnį, ir apsaugos priemonės, susijusios su atsakyme pateiktos neskelbtinos verslo informacijos bei komercinių paslapčių neatskleidimu ir intelektinės nuosavybės apsauga ▌ pagal 43 straipsnį; d) informacija apie galimybę užginčyti sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal atitinkamą Sąjungos teisę; e) 20 darbo dienų neviršijantis pagrįstas laikotarpis, neviršijantis, per kurį ▌turi būti pateikta informacija arba atsisakymo pateikti tokią informaciją priežastys. Nustatydama antros pastraipos e punkte nurodytą laikotarpį, Komisija ypač atsižvelgia į susijusio ekonominės veiklos vykdytojo dydį pagal darbuotojų skaičių ir pastangas, kurių prireiks informacijai surinkti ir pateikti. Jeigu situacija tokia sudėtinga, kad reikalauja pratęsimo, ekonominės veiklos vykdytojas gali prašyti vieną kartą terminą pratęsti ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki jo pabaigos. Komisija į tokį prašymą pratęsti laikotarpį atsako per vieną darbo dieną. 8. Kai dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojas vykdo prašymą pateikti informaciją, gali būti stipriai sutrikdyta jo veikla, tas ekonominės veiklos vykdytojas gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją ir nurodo Komisijai tokio atsisakymo priežastis. Komisija neatskleidžia nei atsisakymo pateikti informaciją fakto, nei tokio atsisakymo priežasčių. 9. Komisija nedelsdama persiunčia bet kokio 1 ir 2 dalyje nurodyto prašymo pateikti informaciją kopiją atitinkamai valstybės narės, kurios teritorijoje yra ekonominės veiklos vykdytojas, kompetentingai institucijai. Šiai kompetentingai institucijai paprašius, Komisija perduoda iš atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo gautą informaciją, vadovaudamasi Sąjungos teise. 10. Gavusi informaciją, pateiktą atsakant į 1 ir 2 dalyje nurodytą prašymą pateikti informaciją, Komisija: a) šią informaciją naudoja taip, kad tai būtų suderinama su tikslais, kuriais šios informacijos buvo prašoma; b) jei būtina tvarkyti asmens duomenis, užtikrina, kad būtų įgyvendinamos techninės ir organizacinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas prašomos informacijos, ypač asmens duomenų, konfidencialumas ir neliečiamumas, ir garantuojamos duomenų subjektų teisės ir laisvės; c) ištrina informaciją, kai tik ji tampa nebereikalinga, atsižvelgiant į nurodytą tikslą, ir nedelsdama informuoja ekonominės veiklos vykdytoją ir atitinkamą susijusios valstybės narės kompetentingą instituciją, kad informacija buvo ištrinta, nebent pagal nacionalinę teisę skaidrumo tikslais būtina ją archyvuoti. 11. Kiekvienas atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas arba bet kuris subjektas, tinkamai įgaliotas atstovauti tam ekonominės veiklos vykdytojui, prašomą informaciją pateikia individualiai, laikydamasis Sąjungos konkurencijos taisyklių, kuriomis reglamentuojamas keitimasis informacija. ▌ ▌ 12. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su krizės poveikiu vidaus rinkai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. 13. Pagal šį straipsnį parengti prašymai pateikti informaciją nėra susiję su informacija, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybių narių nacionalinio saugumo interesams. ▌ 28 straipsnis Atitinkamuose Sąjungos produktų srities teisės aktuose numatytų ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimas 1. Kai vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas aktyvuojamas Tarybos įgyvendinimo aktu, priimtu pagal šio reglamento 18 straipsnį, ir kai trūksta tam tikrų kilus krizei svarbių prekių, Komisija įgyvendinimo aktais gali aktyvuoti ekstremaliosios situacijos procedūras, įtrauktas į Sąjungos teisės aktus, iš dalies pakeistus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ▌ (ES) 2024/... (60)(61)ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/...(62)(63), kiek tai susiję su ▌ kilus krizei svarbiomis prekėmis. Tuose įgyvendinimo aktuose nurodoma, kurios kilus krizei svarbios prekės ir ekstremaliųjų situacijų procedūros yra aktyvuojamos, pateikiamos tokio aktyvavimo priežastys ir jo proporcingumas, taip pat nurodoma tokio aktyvavimo trukmė. 2. 1 dalyje nurodytos ekstremaliosios situacijos procedūros aktyvuojamos tik vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo laikotarpiu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su krizės poveikiu vidaus rinkai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. 29 straipsnis Pirmenybiniai prašymai 1. Išimtiniais atvejais Komisija, pasikonsultavusi su valstybe nare, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, ir kuo labiau atsižvelgdama į jos nuomonę, pateikia vienam ar daugiau Sąjungoje įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų prašymą priimti tam tikrus kilus krizei svarbių prekių gamybos ar tiekimo užsakymus ir teikti jiems pirmenybę (toliau – pirmenybinis prašymas), jei: a) esama didelio ir besitęsiančio prašyme nurodytų kilus krizei svarbių produktų stygiaus ir b) tokių prekių neįmanoma pagaminti ar gauti kitomis šiame reglamente numatytomis priemonėmis, įskaitant 35 straipsnyje ar V antraštinėje dalyje nurodytas priemones. 2. Komisija įrodo, kad šiame straipsnyje nurodytų pirmenybinių prašymų adresatai ir naudos gavėjai buvo pasirinkti nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos konkurencijos taisyklių. 3. Šiame straipsnyje nurodytus pirmenybinius prašymus Komisija grindžia objektyviais, faktiniais, išmatuojamais ir pagrįstais duomenimis, parodydama, kad toks pirmenybės teikimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų išlaikytos gyvybiškai svarbios visuomenės funkcijos ar ekonominė veikla, ir atsižvelgdama į teisėtus ekonominės veiklos vykdytojų interesus ir kaštus bei pastangas, kurių prireiks norint atlikti bet kokius tiekimo grandinės gamybos sekos pakeitimus. Pirmenybiniame prašyme Komisija aiškiai nurodo, kad ekonominės veiklos vykdytojas gali nevaržomas atsisakyti vykdyti tokį prašymą. 4. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam adresuotas 1 dalyje nurodytas prašymas, vienareikšmiškai sutiko jį vykdyti, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nurodo: a) pirmenybinių prašymų teisinį pagrindą, kurio turi laikytis ekonominės veiklos vykdytojas, b) prekes, kurioms skirtas pirmenybinis prašymas, ir tiektinas jų kiekis, c) laikotarpį, per kurį turi būti atliktas pirmenybinis prašymas, d) pirmenybinių prašymų naudos gavėjus ir e) nuostatą dėl sutartinės atsakomybės atsisakymo 6 dalyje nustatytomis sąlygomis. 5. Teikiant pagal 4 dalį pirmenybinius prašymus nustatoma sąžininga ir pagrįsta kaina, tinkamai atsižvelgiant į ekonominės veiklos vykdytojų alternatyviąsias sąnaudas, atsirandančias tenkinant pirmenybinius prašymus, palyginti su esama pareiga įvykdyti prievolę. Pareiga įvykdyti pirmenybinį prašymą yra viršesnė už bet kokią pagal privatinę ar viešąją teisę pirmiau numatytą pareigą įvykdyti prievolę, susijusią su pirmenybiniuose prašymuose nurodytomis prekėmis. 6. Ekonominės veiklos vykdytojas, pagal 4 dalį priėmęs pirmenybinį prašymą, neatsako už valstybės narės teisėje nustatytos pareigos įvykdyti prievolę pažeidimą, jei: a) pareigos įvykdyti prievolę pažeidimas būtinas tam, kad būtų teikiama prašoma pirmenybė, b) laikomasi 4 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto ir c) pirmenybinis prašymas nebuvo priimtas siekiant vienintelio tikslo – nepagrįstai išvengti pirmiau nustatytos pareigos įvykdyti prievolę. 7. Pirmenybiniai prašymai neapima prekių gamybos ar tiekimo, jei tai prieštarautų esminiams valstybių narių nacionalinio saugumo interesams. ▌ 8. Komisija priima 4 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą laikydamasi taikytinos Sąjungos teisės, įskaitant būtinumo ir proporcingumo principus, ir Sąjungos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę. 9. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 10. Jei ekonominės veiklos vykdytojas, kuris vienareikšmiškai priėmė pirmenybinį prašymą, tyčia ar dėl didelio aplaidumo jo nevykdo, Komisija gali priimti sprendimą, kuriame, jei mano esant būtina ir proporcinga, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nustato baudą. Ta bauda neviršija 100 00 EUR. MVĮ nustatytos baudos neviršija 25 000 EUR. ▌ 30 straipsnis Baudos ekonominės veiklos vykdytojams už atsisakymą vykdyti vienareikšmiškai priimtą pirmenybinį prašymą ▌ 1. Nustatydama 29 straipsnio 10 dalyje nurodytos baudos dydį, Komisija atsižvelgia į susijusio ekonominės veiklos vykdytojo dydį ir ekonominius išteklius, pažeidimo pobūdį, sunkumą ir priimto pirmenybinio prašymo nevykdymo trukmę, tinkamai atsižvelgdama į proporcingumo ir tinkamumo principus. 2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija nustatė baudą pagal 29 straipsnio 10 dalį. Ji gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą baudą. 31 straipsnis Baudų skyrimo senaties terminas 1. Komisijos įgaliojimui skirti baudas pagal 29 straipsnio 10 dalį taikomas dviejų metų senaties terminas. ▌ 2. Terminas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai Komisija sužino apie priimto pirmenybinio prašymo nevykdymą. Tačiau tęstinio arba pasikartojančio nevykdymo atveju terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią nevykdymas buvo nutrauktas. 3. Bet kokie veiksmai, kurių Komisija ar valstybių narių kompetentingos institucijos imasi siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomas pirmenybinis prašymas, nutraukia senaties terminą. 4. Senaties termino nutraukimas taikomas visoms šalims, kurios laikomos atsakingomis už dalyvavimą nevykdant prašymo. 5. Kiekvieną kartą pertraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, Komisijai nepaskyrus baudos. Tas terminas pratęsiamas tiek, kiek senaties terminas sustabdomas dėl to, kad Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. 32 straipsnis Baudų išieškojimo senaties terminas 1. Komisijos įgaliojimui užtikrinti pagal 29 straipsnio 10 dalį priimtų sprendimų vykdymą taikomas penkerių metų senaties terminas. 2. Terminas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai sprendimas tampa galutinis. 3. Baudų išieškojimo senaties terminas pertraukiamas: a) pranešant apie sprendimą, kuriuo keičiamas pradinis baudos dydis arba atmetamas prašymas pakeisti baudą; b) bet kokiu Komisijos ar Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, skirtu baudos sumokėjimui užtikrinti. 4. Kiekvieną kartą pertraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo. 5. Baudų išieškojimo senaties terminas sustabdomas tol, kol: a) lieka laiko mokėjimui atlikti; b) reikalavimo atlikti mokėjimą vykdymas sustabdomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. 33 straipsnis Teisė būti išklausytam skiriant baudas 1. Prieš priimdama sprendimą pagal 29 straipsnio 10 dalį, Komisija atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams ▌suteikia galimybę būti išklausytiems dėl: a) Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimus; b) priemonių, kurių Komisija gali ▌imtis, atsižvelgusi į preliminarias išvadas, nurodytas šios dalies a punkte. 2. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai gali pateikti savo pastabas dėl Komisijos pagal 1 dalies a punktą pateiktų preliminarių išvadų per Komisijos preliminariose išvadose nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 21 diena. 3. Komisija savo sprendimus grindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai ▌ galėjo pateikti pastabų. 4. Visuose procesuose visapusiškai gerbiamos ekonominės veiklos vykdytojo ▌teisės į gynybą. Atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams ▌suteikiama teisė susipažinti su Komisijos byla, laikantis sutarto atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą ekonominės veiklos vykdytojų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių institucijų vidaus dokumentams. Ši teisė visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių institucijų korespondencijai. Šios dalies reikalavimai netrukdo Komisijai atskleisti ir naudoti informaciją, reikalingą nevykdymui įrodyti. II skirsnis Kitos priemonės, kuriomis užtikrinama galimybė gauti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų 34 straipsnis Solidarumas ir koordinuotas kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų paskirstymas 1. Jeigu vienoje ar daugiau valstybių narių yra krizės atveju svarbių prekių ir paslaugų stygius, susijusios valstybės narės gali apie tai informuoti Komisiją ir nurodyti reikiamus kiekius ir kitą susijusią informaciją. Komisija perduoda informaciją atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir racionalizuoja valstybių narių atsako koordinavimą. 2. Jeigu pagal 1 dalį Komisija yra informuojama apie tai, kad tam tikroje valstybėje narėje yra nepakankamai kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, kad būtų patenkinti su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija susiję poreikiai, Komisija, atsižvelgdama į Valdybos nuomonę ir pagal šį reglamentą surinktą informaciją, gali rekomenduoti kitoms valstybėms narėms, kai įmanoma, tikslingai paskirstyti tas prekes ir paslaugas, atsižvelgiant į poreikį išvengti tolesnių vidaus rinkos sutrikdymų, be kita ko, geografinėse vietovėse, kurias tokie sutrikdymai ypač paveikė, ir laikantis būtinumo, proporcingumo bei solidarumo principų ir nustatant efektyviausią tų prekių ir paslaugų panaudojimą siekiant užbaigti vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją ▌. 35 straipsnis Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų teikimą bei jų prieinamumą 1. Jeigu pagal 34 straipsnio 1 dalį Komisija yra informuojama apie tai, kad yra rizika, jog tam tikroje valstybėje narėje yra nepakankamai kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, kad būtų patenkinti su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija susiję poreikiai, Komisija, atsižvelgdama į Valdybos nuomonę, gali rekomenduoti valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių. Tomis priemonėmis turi būti kuo greičiau užtikrintas veiksmingas tiekimo grandinių ir gamybos linijų reorganizavimas ir turimų atsargų panaudojimas siekiant ▌padidinti tokių prekių ar paslaugų teikimą bei jų prieinamumą. 2. 1 dalyje nurodytos priemonės visų pirma gali būti: a) palankesnės sąlygos esamų kilus krizei svarbių prekių gamybos pajėgumų plėtrai ar paskirties keitimui arba naujų gamybos pajėgumų kūrimui; b) palankesnės sąlygos plėsti esamus arba kurti naujus su paslaugų veikla susijusius pajėgumus; c) siekis paspartinti atitinkamas patvirtinimo ir leidimų, įskaitant aplinkosaugos leidimus, išdavimo procedūras, susijusias su kilus krizei svarbių prekių gamyba ir platinimu arba turinčias joms įtaką; d) siekis paspartinti kilus krizei svarbioms paslaugoms taikomas leidimų išdavimo ir registravimo procedūras; e) siekis paspartinti atitinkamas produkto patvirtinimo procedūras, kad rinkai būtų teikiamos kilus krizei svarbios prekės, kurioms netaikomas jokie Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos produktų rinkodaros sąlygos. V Antraštinė dalis Viešieji pirkimai I Skyrius Komisijos valstybių narių vardu ar jų interesais vykdomi ▌viešieji pirkimai vidaus rinkos budrumo ar vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimais 36 straipsnis Valstybių narių prašymas Komisijai pirkti prekes ir paslaugas jų vardu 1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali prašyti, kad Komisija valstybių narių, kurios pageidauja, kad joms atstovautų Komisija (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), vardu ar jų interesais pradėtų viešuosius pirkimus ypatingos svarbos arba kilus krizei svarbioms prekėms ir paslaugoms ▌pirkti. 2. Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, nedelsdama įvertina 1 dalyje nurodyto prašymo būtinumą ir proporcingumą. Jei Komisija neketina patenkinti tą prašymą, ji apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms ir Valdybai ir nurodo atsisakymo priežastis. 3. Kai Komisija sutinka vykdyti pirkimus valstybių narių vardu ar jų interesais, ji: a) informuoja visas valstybes nares ir Valdybą apie savo ketinimą vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą ir kviečia suinteresuotąsias valstybes nares dalyvauti; b) parengia pasiūlymą dėl ▌susitarimo, kuris turi būti sudarytas su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kad Komisija galėtų vykdyti pirkimą jų vardu. Remiantis pirmos pastraipos b punkte nurodytu pasiūlymu parengtame susitarime nustatomos išsamios viešųjų pirkimų ▌ sąlygos, įskaitant praktinius susitarimus, taip pat nustatomi siūlomi didžiausi kiekiai ir bendro pirkimo ar nuomos dalyvaujančių valstybių narių vardu ar jų interesais sąlygos, įskaitant kainas ir pristatymo terminus. 4. Jei Komisija, vadovaudamasi Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinio reglamento) 171 straipsniu , atšaukia viešųjų pirkimų procedūrą, ji iškart apie tai informuoja valstybes nares, kad jos nedelsdamos galėtų pradėti savo viešųjų pirkimų procedūrą. 37 straipsnis Komisijos derybų įgaliojimų nustatymas ir įgyvendinimas 1. 36 straipsnio 3 dalies antroje pastraipose nurodytu susitarimu ▌Komisijai suteikiami derybų įgaliojimai ▌dalyvaujančių valstybių narių vardu ar jų interesais pirkti atitinkamas ypatingos svarbos arba kilus krizei svarbias prekes ir paslaugas, sudarant naujas sutartis. Į tuos derybų įgaliojimus įtraukiami sutarties skyrimo kriterijai. 2. Komisija kviečia dalyvaujančias valstybes nares paskirti atstovą, kuris dalyvautų derantis dėl 36 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto susitarimo ir rengiantis viešųjų pirkimų procedūrai. 3. Pagal tą susitarimą Komisija, kai ji perka dalyvaujančių valstybių narių vardu ar jų interesais, įgaliojama sudaryti sutartis su ekonominės veiklos vykdytojais, įskaitant pavienius ypatingos svarbos arba kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų gamintojus, dėl tokių prekių ar paslaugų tiekimo. ▌ 4. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 171 straipsnio, Komisija dalyvaujančių valstybių narių vardu ar jų interesais vykdo viešųjų pirkimų procedūras ir, be kita ko, priima sprendimą dėl sutarties skyrimo ir sudaro sutartis su ekonominės veiklos vykdytojais. 5. Vykdydama viešųjų pirkimų procedūras ir įgyvendindama jų pagrindu sudarytus susitarimus, Komisija užtikrina, kad dalyvaujančios valstybės narės nebūtų diskriminuojamos. 38 straipsnis Valstybių narių vardu ar jų interesais Komisijos vykdomų viešųjų pirkimų tvarka 1. Viešuosius pirkimus pagal šį reglamentą Komisija vykdo pagal Finansiniame reglamente nustatytas savo viešųjų pirkimų taisykles. 2. Tinkamai pagrįstais ypatingos skubos atvejais arba kai tai yra būtina siekiant prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių susidarant vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai ir jeigu pakeitimu iš esmės nekeičiamas sutarties dalykas, Komisija, rangovui pritarus, gali: a) leisti pakeisti pasirašytą sutartį viršydama 50 % vertės ribą, tačiau neviršydama 100 % pradinės sutarties vertės arba b) bendrai pritarus daugumai dalyvaujančių valstybių narių, leisti kitoms valstybėms narėms tapti pasirašytos sutarties šalimi arba pasirašyti papildomą sutartį su pasirinktu rangovu. 3. Pakeitimas laikomas iš esmės keičiančiu atitinkamos sutarties ar susitarimo dalyką, jei dėl jo sutartis arba susitarimas, palyginti su iš pradžių sudaryta sutartimi arba susitarimu, pasikeičia iš esmės, t. y. kai tenkinamos viena ar daugiau iš šių sąlygų: a) pakeitimu nustatomos arba panaikinamos svarbios sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems konkurso dalyviams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, pirkimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių arba būtų nebuvęs atrinktas konkursą laimėjęs dalyvis; b) pakeitimu rangovo naudai iš esmės pakeičiama sutarties arba susitarimo ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje sutartyje arba susitarime; c) pakeitimu labai išplečiama sutarties arba susitarimo taikymo sritis. II skyrius Bendri viešieji pirkimai budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimais 39 straipsnis Bendrų viešųjų pirkimų procedūra 1. ▌ Komisija ir viena ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių perkančiosios organizacijos pagal Finansų reglamento 165 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles gali vykdyta bendrų viešųjų pirkimų procedūras, siekdamos įsigyti ypatingos svarbos prekių ir paslaugų ar kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų. Valstybės narės gali įsigyti, išsinuomoti arba išnuomoti visą bendrai įsigytą pajėgumą. 2. Dalyvauti bendrų viešųjų pirkimų procedūroje gali visos valstybės narės, ELPA valstybės ir Sąjungos šalys kandidatės, taip pat Andoros Kunigaikštystė, Monako Kunigaikštystė, San Marino Respublika ir Vatikano Miesto Valstybė. 3. Prieš bendro pirkimo procedūrą dalyvaujančios valstybės narės ir ne ES šalys sudaro susitarimą dėl bendrų viešųjų pirkimų, kad būtų nustatyta praktinė pirkimų procedūros tvarka ir sutarties skyrimo kriterijai, laikantis atitinkamos Sąjungos teisės. 4. Komisija informuoja Europos Parlamentą apie pagal šį straipsnį vykdomas bendrų viešųjų pirkimų procedūras ir, gavusi prašymą, suteikia galimybę susipažinti su sutartimis, sudarytomis vykdant tas procedūras, su sąlyga, kad bus tinkamai apsaugota neskelbtina komercinė informacija, įskaitant verslo paslaptis, komercinius santykius ir Sąjungos interesus. III Skyrius Valstybių narių vykdomi viešieji pirkimai ekstremaliosios situacijos režimu 40 straipsnis Valstybių narių konsultavimas atskirų viešųjų pirkimų klausimais ir jų koordinavimas Kai pagal 18 straipsnį aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, valstybės narės deda visas pastangas, kad informuotų viena kitą ir Komisiją apie vykdomas kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų procedūras. Prieš pradėdamos bet kokias naujas viešųjų pirkimų procedūras pagal taikomą viešųjų pirkimų direktyvą, valstybės narės: a) informuoja viena kitą apie savo perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų ketinimą pradėti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų procedūras; b) konsultuojasi su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija dėl tinkamiausio viešųjų pirkimų būdo ir c) susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai valstybėms narėms veikiant solidariai koordinuoja savo viešųjų pirkimų procedūras. 41 straipsnis Išimties sąlyga 1. Galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, susitarime, reglamentuojančiame Komisijos viešuosius pirkimus vienos ar kelių dalyvaujančių valstybių narių vardu arba jų interesais arba Komisijos ir vienos ar kelių valstybių narių bendrus viešuosius pirkimus, kai tinkama, turi būti numatyta išimties sąlyga, pagal kurią dalyvaujančios valstybės narės įsipareigoja nepirkti aptariamų kilus krizei svarbių prekių arba kilus krizei svarbių paslaugų kitais kanalais ir nevykdyti lygiagrečių derybų. Kai numatyta išimties sąlyga, ja nustatoma, kad dalyvaujančioms valstybėms narėms leidžiama pradėti savo viešųjų pirkimų procedūrą dėl papildomų kilus krizei svarbių prekių ar kilus krizei svarbių paslaugų, dėl kurių Komisija valstybių narių vardu arba jų interesais vykdo bendrus viešuosius pirkimus arba viešuosius pirkimus, įsigijimo tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta vykdomiems viešiesiems pirkimams, jei tam pritaria Komisija ir pasikonsultavus su visomis kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Prašymas dėl tokio susitarimo pateikiamas Komisijai ir ji jį perduoda svarstyti kitoms dalyvaujančioms valstybėms narėms. 2. Išimties sąlyga taikoma visoms naujoms sutartims, įskaitant konkrečias sutartis preliminariosiose sutartyse, kurias dalyvaujančių valstybių narių perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai svarstytų sudaryti, kai aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas. ▌ VI antraštinė dalis Duomenų apsauga, konfidencialumas, saugumo taisyklės ir skaitmeninės priemonės 42 straipsnis Asmens duomenų apsauga 1. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą 2002/58/EB(64) dėl privatumo ir elektroninių ryšių, arba Komisijos ir atitinkamais atvejais kitų Sąjungos institucijų ir organų pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, kai jie vykdo savo pareigas. 2. Asmens duomenys netvarkomi ir neperduodami, išskyrus atvejus, kai tai tikrai būtina šio reglamento tikslams pasiekti. Tokiais atvejais atitinkamai taikomos reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 sąlygos. 3. Jei asmens duomenų tvarkymas nėra griežtai būtinas šiame reglamente nustatytiems mechanizmams įgyvendinti, asmens duomenys nuasmeninami taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės. 43 straipsnis Konfidencialumo ir saugumo taisyklės, susijusios su gautos informacijos apsauga 1. Taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašyta. 2. Valstybės narės ir Komisija užtikrina komercinių ir verslo paslapčių ir kitos neskelbtinos ir konfidencialios informacijos, gautos ir parengtos taikant šį reglamentą, įskaitant informaciją, susijusią su rekomendacijomis ir priemonėmis, kurių reikia imtis, apsaugą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. 3. Komisija nesidalija jokia informacija, kurią ji gavo pagal šį reglamentą, taip, kad pagal ją būtų galima nustatyti atskirą ekonominės veiklos vykdytoją, jei dėl dalijimosi informacija gali būti padaryta komercinė žala ar žala to ekonominės veiklos vykdytojo reputacijai arba atskleidžiamos komercinės paslaptys. 4. Valdyba privalo laikytis Komisijos saugumo taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti Europos Sąjungos įslaptintą informaciją ir neskelbtiną neįslaptintą informaciją. 5. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įslaptintos informacijos, kuri buvo pateikta arba kuria apsikeista pagal šį reglamentą, slaptumo žymos laipsnis nebūtų sumažintas arba ta informacija nebūtų išslaptinta be tą informaciją teikiančios šalies išankstinio raštiško sutikimo. ▌ 44 straipsnis Skaitmeninės priemonės 1. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], jei nėra tinkamų egzistuojančių priemonių arba IT infrastruktūros, Komisija ir valstybės narės sukuria, palaiko ir reguliariai atnaujina sąveikias skaitmenines priemones arba IT infrastruktūrą, padedančias siekti šio reglamento tikslų. Tokios priemonės ar infrastruktūra ▌kuriamos ne galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, kad būtų pasirengta laiku ir veiksmingai reaguoti į galimas būsimas ekstremaliąsias situacijas. Jos apima, inter alia, standartizuotas, saugias ir veiksmingas skaitmenines priemones, skirtas saugiam informacijos rinkimui ir keitimuisi ja, taip pat specialų bendrą skaitmeninį portalą arba interneto svetainę, kurioje piliečiai ir įmonės gali rasti ir pateikti deklaracijos, registracijos ar leidimo formas. 2. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokių priemonių ar infrastruktūros techninius aspektus, naudojant, kai įmanoma, egzistuojančias IT priemones ar portalus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ VII antraštinė dalis Baigiamosios nuostatos 45 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda komitetas, pavadintas Vidaus rinkos veikimo ir atsparumo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu. ▌ 46 straipsnis Ataskaita, peržiūra ir vertinimas 1. Ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento veikimo ir veiksmingumo vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ▌ataskaitą ▌. 2. Be to, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo atitinkamai vidaus rinkos budrumo režimo arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo deaktyvavimo Komisija atlieka priemonių, įgyvendintų pagal šį reglamentą dėl krizės, dėl kurios aktyvuotas tas režimas, vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, visų pirma dėl tų priemonių veiksmingumo. 3. Kai tinkama, prie 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. 4. 1 ir 2 dalyse nurodytose ataskaitose visų pirma įvertinama: a) kaip šiuo reglamentu prisidedama prie sklandaus ir veiksmingo vidaus rinkos veikimo, visų pirma kiek tai susiję su laisvu prekių, paslaugų ir asmenų judėjimu ir skirtingų nacionalinių priemonių, dėl kurių galėtų atsirasti tarpvalstybinių apribojimų, vengimu; b) pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės, įskaitant nediskriminavimo ir proporcingumo principų vertinimą, visų pirma: i) nenumatytų atvejų etapu įgyvendintų priemonių, visų pirma priemonių, susijusių su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, mokymu ir krizių protokolais, skaitmeninėmis priemonėmis, atsparumu ir prekių prieinamumu, poveikis; ii) priemonių, įgyvendintų veikiant vidaus rinkos budrumo režimui, poveikis; iii) priemonių, įgyvendintų veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui poveikis, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms, t. y. laisvei užsiimti verslu, laisvei ieškoti darbo ir dirbti, taip pat teisei į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisei, įskaitant teisę streikuoti; c) Valdybos darbas, įskaitant jos darbą, susijusį su kitų atitinkamų Sąjungos lygmens įstaigų, visų pirma IPCR, Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos ir SCSM, darbu; d) atitinkamai vidaus rinkos budrumo režimo arba vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo kriterijų tinkamumas. 5. 1 ir 2 dalių tikslais valstybių narių kompetentingos institucijos ir Valdyba Komisijos prašymu jai teikia informaciją. Prireikus Komisija taip pat gali prašyti atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų gauti visas atitinkamas specializuotas ar mokslines žinias. 47 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 2679/98 pakeitimai Reglamentas (EB) Nr. 2679/98 iš dalies keičiamas taip: (1) 2 straipsnis pakeičiamas taip:" „2 straipsnis Šiuo reglamentu nedaroma poveikio naudojimuisi valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės arba praktikos. Jis nedaro poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių ir jas sudaryti, o interesų konflikto atveju – darbuotojų ir darbdavių teisei imtis kolektyvinių veiksmų savo interesams ginti, įskaitant streikus pagal nacionalinę teisę ar praktiką.“; "(2) įterpiamas šis straipsnis:" „5a straipsnis 1. Jei vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/...*(65) 3 straipsnio 3 punkte, buvo aktyvuotas pagal to reglamento 18 straipsnį, šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsniai nebetaikomi krizei kilus svarbioms prekėms, išvardytoms įgyvendinimo akte, priimtame pagal to reglamento 18 straipsnio 4 dalį, vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo laikotarpiu. 2. Jei taikoma šio straipsnio 1 dalis, iš šio reglamento kylančioms pareigoms prieš aktyvuojant ekstremaliosios situacijos režimą pagal Reglamentą (ES) 2024/...+ poveikis nedaromas. __________________ * ... m. ... .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OJ, L …, ELI: ...)“. "48 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta ... Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tam tikrų reglamentų dalinis keitimas, kiek tai susiję su bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonės nustatymu |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0461), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0314/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0244/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 305/2011, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2023/988 ir (ES) 2023/1230, kiek tai susiję su ekstremaliosios situacijos procedūromis, susijusiomis su atitikties vertinimu, atitikties prielaida, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6), kadangi: (1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/...(7)+(8)vidaus rinkos veikimą, įskaitant laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą, ir užtikrinti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, taip pat itin didelės svarbos prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms krizės metu. Tas reglamentas taikomas ir prekėms, ir paslaugoms; (2) Reglamentu (ES) 2024/...(9) nustatomos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos nuosekliai, skaidriai, veiksmingai, proporcingai ir laiku, siekiant užkirsti kelią dėl krizės galinčiam atsirasti poveikiui vidaus rinkos veikimui, jį sušvelninti ir kuo labiau sumažinti; (3) Reglamentu (ES) 2024/...++ nustatytas daugiasluoksnis mechanizmas, kurį sudaro nenumatytų atvejų planavimas ir vidaus rinkos budrumo bei ekstremaliosios ▌ situacijos režimai; (4) siekiant papildyti Reglamentu (ES) 2024/...++ nustatytą sistemą, užtikrinti jos nuoseklumą ir dar labiau padidinti jos veiksmingumą, tikslinga užtikrinti, kad tame reglamente nurodytos kilus krizei svarbios prekės galėtų būti greitai pateiktos vidaus rinkai, siekiant padėti pašalinti ir sumažinti tos rinkos sutrikdymus; (5) keliuose sektoriniuose Sąjungos sektorių teisės aktuose yra nustatytos suderintos tam tikrų produktų projektavimo, gamybos, pateikimo rinkai ir, kai taikytina, atitikties vertinimo taisyklės. Tokie teisės aktai, be kita ko, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 305/2011(10), (ES) 2016/424(11), (ES) 2016/425(12), (ES) 2016/426(13) ir (ES) 2023/1230(14) (toliau – iš dalies keičiami reglamentai). Šie teisės aktai, išskyrus Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, grindžiami naujojo požiūrio į techninį suderinimą principais. Be to, reglamentai (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2023/1230 taip pat suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB(15) nustatytomis orientacinėmis nuostatomis; (6) nei Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytose orientacinėse nuostatose, nei konkrečiose sektorinių Sąjungos sektorių derinamųjų teisės aktų nuostatose nenumatytos procedūros, skirtos taikyti krizės atveju. Todėl tikslinga atlikti tikslinius iš dalies keičiamų reglamentų pakeitimus, kuriais būtų siekiama pasirengti krizių, darančių poveikį produktams, kurie buvo pripažinti kilus krizei svarbiomis prekėmis pagal Reglamentą (ES) 2024/...++ ir kuriems taikomi tie iš dalies keičiami reglamentai, poveikiui ir į jį reaguoti; (7) per ankstesnes krizes, kurios turėjo įtakos vidaus rinkai, įgyta patirtis parodė, kad sektoriniuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos procedūros nėra pritaikytos reagavimo į krizes scenarijams ir jomis neužtikrinamas reikiamas reguliavimo lankstumas. Todėl tikslinga numatyti tokių reagavimo į krizes procedūrų, kurios papildytų pagal Reglamentą (ES) 2024/...++ priimtas priemones, teisinį pagrindą; (8) nesuderinti produktai taip pat gali būti pripažinti kilus krizei svarbiomis prekėmis. Todėl kai kurie atitinkami mechanizmai pagal šį reglamentą, visų pirma atitikties bendrajam saugos reikalavimui, kuris grindžiamas nacionaliniais reikalavimais arba nacionaliniais ar tarptautiniais standartais, prielaida, galėtų būti papildomas būdas daryti nesuderintų kilus krizei svarbių prekių saugos prielaidą krizės metu. Tai palengvintų šių prekių pateikimą rinkai krizės metu; (9) siekiant pašalinti galimą sutrikdymų poveikį vidaus rinkai krizės metu ir užtikrinti, kad galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui kilus krizei svarbios prekės galėtų būti greitai pateiktos rinkai, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad atitikties vertinimo įstaigos pirmenybę teiktų tokių prekių atitikties vertinimo paraiškoms, o ne visoms kitoms dar neišnagrinėtoms paraiškoms dėl produktų, kurie nebuvo pripažinti kilus krizei svarbiomis prekėmis. Tokio prioritetų nustatymo proceso metu atitikties vertinimo įstaigai neturėtų būti leidžiama sudaryti gamintojui neproporcingų papildomų išlaidų. Visos papildomos išlaidos, kurias atitikties vertinimo įstaiga sudaro gamintojui, turėtų būti griežtai proporcingos faktinėms papildomoms pastangoms, kurias atitikties vertinimo įstaiga deda siekdama įgyvendinti prioritetų nustatymą, ir neturėtų viršyti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo taikymo trukmės. Atitikties vertinimo įstaigos turėtų perkelti tam tikras papildomas ir proporcingas išlaidas gamintojams tik išimtiniais atvejais ir tas perkėlimas turėtų atspindėti sąžiningą išlaidų paskirstymą visiems suinteresuotiesiems subjektams, prisidedantiems prie pastangų suvaldyti vidaus rinkos veikimo sutrikimus. Išlaidos, susijusios su atitikties vertinimu, neturėtų tapti kliūtimi būsimiems naujiems gamintojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, patekti į rinką ir neturėtų riboti novatoriškų produktų atsiradimo. Be to, pagal iš dalies pakeistas direktyvas notifikuotos atitikties vertinimo įstaigos turėtų būti raginamos didinti produktų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus; (10) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 305/2011, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2023/988(16) ir Reglamente (ES) 2023/1230 turėtų būti nustatytos ekstremaliųjų situacijų procedūros. Tomis procedūromis turėtų būti galima naudotis tik aktyvavus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą ir tik tada, kai konkreti prekė, kuriai taikomos tie reglamentai, yra nurodyta kaip kilus krizei svarbi prekė pagal Reglamentą (ES) 2024/...++, o Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kuriuo pagal tą reglamentą aktyvuojamos tos procedūros; (11) be to, tais atvejais, kai, pavyzdžiui, vidaus rinkos sutrikdymai gali turėti įtakos atitikties vertinimo įstaigoms, arba tais atvejais, kai produktų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, bandymo pajėgumų nepakaktų, tikslinga numatyti galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms išimties tvarka ir laikinai leisti tiekti rinkai produktus, kurių įprastos atitikties vertinimo procedūros, privalomos pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos derinamuosius teisės aktus, nebuvo atliktos; (12) kalbant apie produktus, kuriems taikomi iš dalies keičiami reglamentai ir kurie buvo nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atsižvelgiant į tebesitęsiančią vidaus rinkos ekstremaliąją situaciją, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nukrypti nuo iš dalies keičiamuose reglamentuose direktyvose nustatytos prievolės atlikti atitikties vertinimo procedūras ▌, kai notifikuotosios įstaigos dalyvavimas yra privalomas. Tokiais atvejais tos institucijos turėtų turėti galimybę išduoti leidimus pateikti rinkai ir, kai taikytina, pradėti eksploatuoti tuos produktus, su sąlyga, kad užtikrinama atitiktis visiems taikytiniems esminiams saugos reikalavimams. Turi būti galima įrodyti atitiktį tiems esminiams reikalavimams įvairiomis priemonėmis, įskaitant nacionalinių institucijų atliekamus mėginių, kuriuos pateikė gamintojas, pateikęs paraišką gauti leidimą, bandymus. Konkrečios procedūros, kurių buvo laikomasi siekiant įrodyti atitiktį, ir jų rezultatai turėtų būti aiškiai aprašyti nacionalinės kompetentingos institucijos išduotame leidime; (13) atsižvelgiant į tai, kad esminiai saugos reikalavimai, suderinti iš dalies keičiamais reglamentais, ir toliau bus taikomi, taip pat į tai, kad nacionalinė kompetentinga institucija turėtų galėti išimties tvarka, laikinai ir papildomai prie tuose reglamentuose nustatytų atitikties vertinimo procedūrų išduoti leidimą pateikti rinkai gaminius be CE ženklo, šiuo reglamentu toliau gerinamos vidaus rinkos veikimo sąlygos. Todėl šiame reglamente atsižvelgiama tiek į kontekstą, kurį sudaro iš dalies keičiamuose reglamentuose nustatytos visiškai suderintos taisyklės, tiek į papildomas taisykles, atsiradusias dėl jų pakeitimų. Tie pakeitimai leistų nacionalinėms valdžios institucijoms pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus leidimus ir reikalauti, kad Komisija įgyvendinimo aktais išplėstų tokių nacionalinių leidimų galiojimą, kad jie galiotų ne vienos valstybės narės, bet Sąjungos teritorijoje, su sąlyga, kad leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis tuose iš dalies keičiamuose reglamentuose nustatytiems esminiams reikalavimams. Tokia lygiagreti nacionalinė leidimų išdavimo tvarka, taikoma išskirtiniais krizės atvejais ir papildanti Sąjungos atitikties vertinimo procedūrą, yra pagrįsta ir proporcinga siekiant teisėto tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą, gyvybę ir užtikrinti jų saugą. Nenumatant automatinio abipusio kiekvieno nacionalinio leidimo, kuriuo nukrypstama nuo atitikties vertinimo procedūrų krizės metu, pripažinimo, šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu siekiama išvengti ženklinimo CE ženklu procedūros apėjimo ar pažeidimo ir taip išlaikyti vartotojų pasitikėjimą CE ženklu pažymėtų produktų sauga Sąjungos rinkoje. Todėl tos naujos nukrypti leidžiančios taisyklės, draudžiančios ženklinti CE ženklu produktus, kurie buvo patvirtinti tik nacionaliniu lygmeniu, neturėtų daryti poveikio suderintų produktus reglamentuojančių teisės aktų taikymui ir vartotojų pasitikėjimui ženklu CE ženklu, kuris gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei laikomasi visų suderintų materialinių ir procedūrinių taisyklių. Numačius papildomą, lygiagrečią galimybę išimties tvarka pateikti rinkai kilus krizei svarbias prekes, kai susidaro vidaus rinkos ekstremalioji situacija, nauji gamintojai gali greitai pateikti savo produktus rinkai nelaukdami, kol bus užbaigtos įprastos atitikties vertinimo procedūros. Toks paspartintas ir išimtinis pateikimas rinkai padeda greitai padidinti kilus krizei svarbių prekių tiekimą ir kartu sudaro gamintojams palankesnes sąlygas, nes leidžia jiems pateikti rinkai pradines produktų partijas ar serijas prieš užbaigiant atitikties vertinimo procedūras. Sėkmingai užbaigus atitikties vertinimo procedūras, vėlesnės produktų partijos ar serijos turėtų visiškai atitikti atitinkamas taikytinas taisykles ir todėl jiems gali būti taikomos laisvo judėjimo sąlygos. Tai, kad susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai išimtinis, nukrypti leidžiančių taisyklių rinkinys taikomas kartu su galiojančiomis taisyklėmis, sudaro sąlygas palaipsniui pereiti prie galiojančių taisyklių ir gamintojams suteikiama galimybė teikti savo gaminius rinkai taip pat ir baigus galioti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį deaktyvavus; (14) jei Komisija įgyvendinimo aktu išplėtė valstybės narės išduoto leidimo galiojimą apimant visos Sąjungos teritoriją, jame nustatytos atitinkamų produktų pateikimo rinkai sąlygos turėtų būti taikomos tik tiems produktams, kurie pateikti rinkai po to įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos. Tame įgyvendinimo akte gali būti numatyta, kad naudojimosi laisvu judėjimu galimybė suteikiama ir tiems produktams, kurie jau buvo pateikti rinkai remiantis anksčiau išduotais leidimais. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo aktui dėl tų pačių prekių, visi ankstesni leidimai, kuriuos valstybės narės išdavė prieš įsigaliojant Komisijos įgyvendinimo aktui, nebeturėtų būti teisinis pagrindas pateikti prekes rinkai, o valstybės narės tuo tikslu turėtų imtis būtinų veiksmų. Prekių, kurios jau buvo pateiktos rinkai remiantis leidimu, kurį valstybė narė patvirtino prieš priimant Komisijos įgyvendinimo aktą, nereikėtų pašalinti arba atšaukti, nebent dėl tokių prekių būtų nustatyta konkrečių saugos problemų, dėl kurių Komisijai reikia imtis taisomųjų arba ribojamųjų veiksmų priimant kitą įgyvendinimo aktą; (15) visų leidimų pateikti rinkai produktus, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, išduotų galiojant aktyviam vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui pagal šiame reglamente nustatytas ekstremaliosios situacijos procedūras, galiojimas turėtų automatiškai pasibaigti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo dieną. Tačiau taip pat turėtų būti įmanoma išduoti trumpesnio galiojimo leidimus. Pasibaigus leidimo galiojimui, kilus krizei svarbios prekės nebeturėtų būti pateikiamos rinkai remiantis tuo leidimu. Tačiau pasibaigus leidimo galiojimui neturėtų automatiškai atsirasti pareiga pašalinti arba atšaukti prekes, kurios jau buvo pateiktos rinkai remiantis tuo leidimu. Tais atvejais, kai pateikiant produktus rinkai buvo pažeistos leidime nustatytos sąlygos arba kai yra pakankamai priežasčių manyti, kad prekės, kurioms taikomas toks leidimas, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, nacionalinės rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę imtis visų galimų taisomųjų ir ribojamųjų priemonių pagal iš dalies keičiamus reglamentus. Siekiant užtikrinti vienodas sektorinių ekstremaliųjų situacijų procedūrų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis, ir procedūrų, kurių reikia laikytis dėl prekių, pateiktų rinkai pagal atitinkamas sektoriaus ekstremaliųjų situacijų procedūras; (16) siekiant užtikrinti, kad informacija būtų dalijamasi laiku ir kad visos valstybės narės galėtų reaguoti, Komisija ir kitos valstybės narės turėtų būti nedelsiant informuojamos apie visus nacionaliniu lygmeniu priimtus sprendimus leisti naudoti kilus krizei svarbias prekes. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020(17) numatytoje Rinkos priežiūros informacinėje ir ryšių sistemoje (ICSMS) jau numatytos būtinos funkcijos, kad būtų galima greitai pranešti apie administracinius sprendimus, todėl valstybės narės turėtų galėti tuo tikslu ja naudotis. Be to, taip pat turėtų būti dalijamasi informacija apie visas taisomąsias ar ribojamąsias priemones. Pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 tokia informacija turi būti prieinama ICSMS, neatsižvelgiant į tai, ar apie tas priemones dėl didelį pavojų keliančių gaminių turi būti pranešta sistemoje „Safety Gate“. Dvigubo įrašo bus išvengta naudojantis sistemos „Safety Gate“ ir ICSMS duomenų sąsaja, kurią Komisija tvarkys pagal Reglamentą (ES) 2019/1020; (17) visuose valstybių narių išduotuose leidimuose pateikti rinkai kilus krizei svarbias prekes turėtų būti nurodyta bent tam tikra informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar atitinkamos prekės atitinka taikytinus esminius reikalavimus, ir į juos turėtų būti įtraukti tam tikri atsekamumo užtikrinimo elementai. Atsekamumo elementai turėtų apimti konkrečius reikalavimus, susijusius su ženklinimu, lydimaisiais dokumentais ar bet kokiomis papildomomis priemonėmis, užtikrinančiomis atitinkamų prekių identifikavimą ir galimybę jas atsekti visoje tiekimo grandinėje. Siekiant užtikrinti vienodą ir nuoseklų atsekamumo reikalavimų įgyvendinimą visoje Sąjungoje, Komisijos įgyvendinimo aktuose, kuriais pratęsiamas valstybės narės išduotų leidimų galiojimas, taip pat turėtų būti nustatyti bendri atsekamumo reikalavimai. Tie reikalavimai turėtų apimti konkrečią tvarką, susijusią su nurodymu, kad atitinkamas produktas yra su krize susijusi prekė. Pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti būtinus kilus krizei svarbių produktų, kurie jau buvo pateikti rinkai remiantis valstybės narės išduotu leidimu, atsekamumo reikalavimų pakeitimus; (18) susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai, eksponentiškai didėja tam tikrų produktų paklausa ir, siekiant paremti ekonominės veiklos vykdytojų pastangas patenkinti tokią paklausą, tikslinga pateikti technines nuorodas, kurias gamintojai galėtų naudoti kilus krizei svarbioms prekėms, atitinkančioms taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, projektuoti ir gaminti; (19) kai kuriuose sektoriniuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose numatyta galimybė gamintojui pasinaudoti atitikties prielaida, jei jo produktas atitinka darnųjį Europos standartą. Be to, Reglamentu (ES) 2023/988 nustatyta Sąjungos bendrąja gaminių saugos sistema tam tikromis sąlygomis nustatomas atitikties bendrajam saugos reikalavimui prielaidos mechanizmas, kai gaminys atitinka atitinkamus Europos standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tačiau tais atvejais, kai tokių standartų nėra arba jų laikytis gali būti pernelyg sudėtinga dėl krizės sukeltų sutrikdymų, tikslinga numatyti alternatyvius reagavimo į krizę mechanizmus; (20) kalbant apie reglamentus (ES) 2006/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2023/1230, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų galėti daryti prielaidą, kad produktai, pagaminti pagal Europos standartus, atitinkamus taikytinus valstybių narių nacionalinius standartus arba atitinkamus taikytinus tarptautinius standartus, kuriuos parengė pripažinta standartizavimo institucija ir kuriuos Komisija pripažino tinkamais siekiant užtikrinti atitiktį ir apsaugos lygį, lygiavertį darniaisiais standartais užtikrinamam apsaugos lygiui, atitinka atitinkamus ir taikytinus esminius reikalavimus. Produktai, pateikti rinkai remiantis atitikties prielaida, nustatyta taikant šiame reglamente nustatytą ekstremaliųjų situacijų mechanizmą, neturėtų būti automatiškai atšaukiami, kai įgyvendinimo aktas, kuriame išvardijami Europos arba atitinkami taikytini nacionaliniai ar tarptautiniai standartai, nustoja galioti. Tais atvejais, kai kyla susirūpinimas dėl suderinto produkto, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kuris buvo pateiktas rinkai galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui remiantis tokiu įgyvendinimo aktu nustatyta atitikties prielaida, atitikties, rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti nacionaliniu lygmeniu imtis visų būtinų taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Reglamente (ES) 2019/1020 ir atitinkamuose sektoriniuose teisės aktuose. Nustojus taikyti tokį įgyvendinimo aktą, atitiktis Europos arba atitinkamiems taikytiniems nacionaliniams ar tarptautiniams standartams nebeturėtų būtų pagrindas daryti atitikties atitinkamiems ir taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą; (21) kalbant apie Reglamentą (ES) 2023/988, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų galėti daryti prielaidą, kad produktai, pagaminti pagal Europos ar valstybių narių nacionalinius standartus arba pripažintos tarptautinės standartizacijos įstaigos parengtus atitinkamus tarptautinius standartus, atitinka bendrąjį saugos reikalavimą. Produktai, pateikti rinkai remiantis atitikties prielaida, nustatyta taikant šiame reglamente nustatytą ekstremaliųjų situacijų mechanizmą, neturėtų būti automatiškai atšaukiami, kai įgyvendinimo aktas, kuriame išvardijami Europos arba atitinkami taikytini nacionaliniai ar tarptautiniai standartai, nustoja galioti. Tais atvejais, kai yra duomenų, kad produktas, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kuris buvo pateiktas rinkai galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui remiantis tokiu įgyvendinimo aktu nustatyta atitikties prielaida, yra pavojingas, rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti imtis visų tinkamų priemonių pagal Reglamentą (ES) 2023/988. Nustojus taikyti tokį įgyvendinimo aktą, atitikties Europos arba atitinkamiems taikytiniems nacionaliniams ar tarptautiniams standartams įrodymas nebeturėtų būti pagrindas daryti atitikties bendrajam saugos reikalavimui prielaidą; (22) be to, kalbant apie reglamentus (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2023/1230, Komisija turėtų turėti galimybę įgyvendinimo aktais priimti bendrąsias specifikacijas, kuriomis gamintojai turėtų galėti remtis norėdami pasinaudoti atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaida. Įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomos tokios bendrosios specifikacijos, turėtų būti taikomas visą vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos laikotarpį. Produktai, pateikti rinkai remiantis atitikties prielaida, nustatyta įrodant atitiktį toms bendrosioms specifikacijoms, neturėtų būti automatiškai atšaukiami, kai nustoja galioti įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomos tokios bendrosios specifikacijos. Tais atvejais, kai kyla susirūpinimas dėl produkto, kuris nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kuris pateikiamas rinkai galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, atitikties, remiantis atitikties prielaida, nustatyta įrodant atitiktį bendrosioms specifikacijoms, rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti nacionaliniu lygmeniu imtis visų būtinų taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Reglamente (ES) 2019/1020 ir atitinkamuose sektoriniuose teisės aktuose. Nustojus galioti įgyvendinimo aktui, kuriuo nustatomos bendrosios specifikacijos, atitikties toms bendrosioms specifikacijoms įrodymas nebeturėtų būtų pagrindas daryti atitikties atitinkamiems ir taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą; ▌ (23) siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų suderintų ir nesuderintų produktų saugos lygis, būtina nustatyti griežtesnės rinkos priežiūros taisykles, visų pirma susijusias su prekėmis, kurios laikomos svarbiomis kilus krizei, be kita ko, sudarant sąlygas rinkos priežiūros institucijoms glaudžiau bendradarbiauti ir teikti savitarpio paramą; (24) pagal atitinkamas iš dalies keičiamų reglamentų nuostatas valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams ir atitikties vertinimo įstaigoms pažeidus tų reglamentų nuostatas, įskaitant šiuo reglamentu nustatytas naujas nuostatas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tų taisyklių vykdymą užtikrintų kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant atitinkamą notifikuojančiąją instituciją; (25) laikydamasi nusistovėjusios praktikos, Komisija turėtų sistemingai konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ankstyvaisiais visų įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, projektų rengimo etapais; (26) todėl reglamentai (EB) Nr. 305/2011, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2018/426, (ES) 2023/988 ir (ES) 2023/1230 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; (27) kad šis reglamentas būtų taikomas nuo tos pačios dienos kaip ir Reglamentas (ES) 2024/...++ ▌, jo taikymas turėtų būti atidėtas, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 daliniai pakeitimai ▌Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 iš dalies keičiamas taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:"
__________________ * ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL ...).“; "2) įterpiamas šis IIIa skyrius:" „VIa SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 38a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Šio reglamento 38b–38d straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl statybos produktų, kuriems taikomas šis reglamentas. 2. Šio reglamento 38b–38d straipsniai taikomi tik tiems statybos produktams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Šio reglamento 38b–38d straipsniai taikomi tik vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, kuris buvo aktyvuotas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi statybos produktams, pateiktiems rinkai pagal 38b ir 38c straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 64 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 38b straipsnis Statybos produktų, priskirtų kilus krizei svarbioms prekėms, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytiems statybos produktams, kurių atžvilgiu pagal 28 straipsnio 1 dalį notifikuotosios įstaigos atlieka trečiųjų šalių užduotis, susijusias su eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti paraiškas dėl trečiųjų šalių užduočių, susijusių su 1 dalyje nurodytų statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 38a straipsnį, ar po jo. ▌ 3. Dėl paraiškų dėl trečiųjų šalių užduočių, susijusių su statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimu ir tikrinimu, nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai neturi patirti papildomų neproporcingai didelių išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų savo atitinkamus 1 dalyje nurodytų statybos produktų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, vertinimo ir tikrinimo pajėgumus. ▌ 38c straipsnis Eksploatacinių savybių vertinimas ir deklaravimas remiantis standartais ir bendrosiomis specifikacijomis 1. Kai statybos produktai ▌priskiriami kilus krizei svarbioms prekėms, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išvardijami atitinkami standartai arba kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, turinčios apimti su esminėmis tų produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus, bet kuriuo iš šių atvejų:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose turi būti numatytas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas eksploatacinių savybių vertinimo pateikimo ir deklaravimo pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra taikytino Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 64 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį galioja vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, jei tokie įgyvendinimo aktai nėra iš dalies pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, suburtų pagal šį reglamentą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 4 ir 6 straipsniams, šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose standartuose arba bendrosiose specifikacijose nustatyti metodai ir kriterijai arba jų dalys gali būti taikomi vertinant ir deklaruojant statybos produktų, kuriems taikomi tie standartai arba tos bendrosios specifikacijos, eksploatacines savybes, susijusias su jų esminėmis charakteristikomis. Eksploatacinių savybių deklaracija, pagrįsta šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis, automatiškai nustoja galioti tą dieną, kai nustoja galioti arba yra deaktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas. 6. Nukrypstant nuo šio reglamento 38a straipsnio 3 dalies, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad statybos produktai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba nepasižymi deklaruotomis eksploatacinėmis savybėmis, statybos produktų, kurie buvo pateikti rinkai laikantis tų standartų ar bendrųjų specifikacijų, eksploatacinių savybių deklaracijos lieka galioti pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir baigus galioti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį deaktyvavus. 7. Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas arba bendroji specifikacija yra neteisingi eksploatacinių savybių, susijusių su esminėmis charakteristikomis, vertinimo kriterijų ir metodų atžvilgiu, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir, jei tinkama, iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriame nurodytas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 38d straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų statybos produktų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020** 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai, be kita ko, sutelkdamos ir išsiųsdamos ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikdamos logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos statybos produktų, išvardytų 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, bandymo pajėgumus. _______________ * 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12). ** 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“; "3) 64 straipsnyje įterpiama ši 2a dalis:" „2a. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011* 5 straipsnis. ____________________ * 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“. "2 straipsnis Reglamento (ES) 2016/424 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) 2016/424 iš dalies keičiamas taip: 1) 3 straipsnis papildomas šiais punktais:"
__________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „VA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 43a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Šio reglamento 43b–43e straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį ▌posistemių arba saugos komponentų, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu ▌. 2. Šio reglamento 43b–43e straipsniai taikomi tik posistemiams ir saugos komponentams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Šio reglamento 43b–43e straipsniai taikomi tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, kuris buvo aktyvuotas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šio reglamento 43c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jam baigus galioti ar jį deaktyvavus. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi posistemiams ir saugos komponentams, pateiktiems rinkai arba įmontuotiems į lynų kelio įrenginį pagal 43c–43d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 43b straipsnis Posistemių ir saugos komponentų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas posistemiams ir saugos komponentams, kurie išvardyti 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 18 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų posistemių ir saugos komponentų atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 43a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl posistemių ir saugos komponentų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų posistemių ir saugos komponentų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 43c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 18 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba įmontuoti į lynų kelio įrenginį tos valstybės narės teritorijoje konkretų posistemį arba saugos komponentą, įtrauktą į 43a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 18 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems II priede nustatytiems esminiams reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jei leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis šio reglamento II priede nustatytiems esminiams reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretus posistemis arba saugos komponentas gali būti pateiktas rinkai arba įmontuotas į lynų kelio įrenginį. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su posistemiu arba saugos komponentu, kurio galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jis pateikiamas rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 44 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. Posistemių arba saugos komponentų, kuriems taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamas posistemis arba saugos komponentas atitinka visus taikytinus II priede nustatytus esminius reikalavimus, ir yra atsakingi už visų ▌kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos posistemis arba saugos komponentas gali būti pateiktas rinkai arba įmontuotas į lynų kelio įrenginį. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija:
▌ 7. Nukrypstant nuo 7, 20 ir 21 straipsnių, posistemiai arba saugos komponentai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 7 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių posistemių arba saugos komponentų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šiame reglamente. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 18 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 43d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai posistemiai ir saugos komponentai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių posistemių ir saugos komponentų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šio reglamento II priede nustatytus esminius reikalavimus šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šį reglamentą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 17 straipsniui, daroma prielaida, kad posistemiai ir saugos komponentai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus II priede nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, suteikiama remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šio reglamento 43a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad posistemiai arba saugos komponentai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti posistemiai arba saugos komponentai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka šio reglamento II priede nustatytus esminius reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka II priede nustatytus esminius reikalavimus, ▌ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir, jei tinkama, gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 43e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų posistemių ir saugos komponentų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų posistemių ir saugos komponentų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "3 straipsnis Reglamento (ES) 2016/425 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) 2016/425 iš dalies keičiamas taip: 1) 3 straipsnis papildomas šiais punktais:"
__________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „VIA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 41a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Šio reglamento 41b–41e straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį ▌AAP, kurioms taikomas šis reglamentas, atžvilgiu ▌. 2. Šio reglamento 41b–41e straipsniai taikomi tik AAP, kurios pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį yra nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Šio reglamento 41b–41e straipsniai taikomi tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, kuris buvo aktyvuotas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šio reglamento 41d straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jam baigus galioti ar jį deaktyvavus. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi AAP, pateiktoms rinkai pagal 41c ir 41d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 41b straipsnis AAP, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas AAP, kurios išvardytos 41a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kurioms pagal 19 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų AAP atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 41a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl AAP atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų AAP, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 41c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 19 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai tos valstybės narės teritorijoje konkrečią AAP, įtrauktą į 17a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurios atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 19 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šio reglamento II priede nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jei leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šio reglamento II priede nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkreti AAP gali būti pateikta rinkai. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su AAP, kurios galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad ji pateikiama rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 44 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. AAP, kurioms taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkama AAP atitinka visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ir yra atsakingi už visų ▌kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos AAP gali būti pateikta rinkai. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija:
▌ 7. Nukrypstant nuo 7, 16 ir 17 straipsnių, AAP, kurioms pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinamos CE ženklu ir joms netaikomas 7 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių AAP atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šiame reglamente. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 19 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 41d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai AAP nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių AAP standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti taikytinus šio reglamento II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šį reglamentą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 14 straipsniui, daroma prielaida, kad AAP, atitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, suteikiama remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šio reglamento 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad AAP, kurioms taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateiktos AAP, atitinkančios tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka taikytinus šio reglamento II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka II priede nustatytus esminius ▌sveikatos ir saugos reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir, jei tinkama, gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 41e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 41a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų AAP rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 41a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų AAP bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "4 straipsnis Reglamento (ES) 2016/426 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) 2016/426 iš dalies keičiamas taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:"
__________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „VA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 40a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Šio reglamento 40b–40e straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį ▌prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu ▌. 2. Šio reglamento 40b–40e straipsniai taikomi tik prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Šio reglamento 40b–40 straipsniai taikomi tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimu, kuris buvo aktyvuotas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šio reglamento 40c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jam baigus galioti ar jį deaktyvavus. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, pateiktiems rinkai arba gamintojų naudojamiems savo reikmėms pagal 40c–40d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 40b straipsnis Prietaisų ir pagalbinių įtaisų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, kurie išvardyti 17a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 14 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 40a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų prietaisų ir pagalbinių įtaisų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 40c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 14 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba gamintojui savoms reikmėms naudoti tos valstybės narės teritorijoje konkretų prietaisą ar pagalbinį įtaisą, įtrauktą į 40a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 14 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šio reglamento I priede nustatytiems esminiams reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jei leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis šio reglamento I priede nustatytiems esminiams reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretus prietaisas ar pagalbinis įtaisas gali būti pateiktas rinkai arba gamintojo naudojamas savoms reikmėms. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su prietaisu ar pagalbiniu įtaisu, kurio galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jis pateikiamas rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 42 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. Prietaisų arba pagalbinių įtaisų, kuriems taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, atitinkamas prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka visus I priede nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, ir yra atsakingi už visų ▌kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos prietaisas arba pagalbinis įtaisas gali būti pateiktas rinkai arba gamintojo naudojamas savoms reikmėms. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija:
▌ 7. Nukrypstant nuo 6, 16 ir 17 straipsnių, prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 6 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių prietaisų arba pagalbinių įtaisų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šiame reglamente. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 14 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 40d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai prietaisai arba pagalbiniai įtaisai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių prietaisų arba pagalbinių įtaisų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti taikytinus šio reglamento I priede nustatytus esminius reikalavimus šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šį reglamentą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 13 straipsniui, daroma prielaida, kad prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus I priede nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, suteikiama remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šio reglamento 40a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti arba gamintojų savoms reikmėms naudojami prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka taikytinus šio reglamento I priede nustatytus esminius reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, ▌ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir, jei tinkama, gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 40e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 40a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų prietaisų ir pagalbinių įtaisų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 40a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų prietaisų ir pagalbinių įtaisų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "▌ 5 straipsnis Reglamento (ES) 2023/988 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) 2023/988 iš dalies keičiamas taip: 1) 2 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:" „b) IIa skyrius, III skyriaus 1 skirsnis, V, VII ir IX–XI skyriai netaikomi.“; "2) 3 straipsnis papildomas šiais punktais:"
__________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "3) įterpiamas šis skyrius:" „IIA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 8a straipsnis Krizių valdymo procedūrų aktyvavimas, ryšys su kitomis šio reglamento nuostatomis ir deaktyvavimas 1. Šio reglamento 8b ir 8c straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu. 2. Šio reglamento 8b ir 8c straipsniai taikomi tik gaminiams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Šio reglamento 8b–8d straipsniai taikomi tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, kuris buvo aktyvuotas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. 8b straipsnis Atitikties bendrajam saugos reikalavimui prielaida susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai 1. Be šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos atitikties prielaidos, tais atvejais, kai dėl didelių vidaus rinkos veikimo sutrikdymų, dėl kurių buvo aktyvuotas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis atitinkamais Europos standartais, kurių nuorodos jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, taip pat gali būti nustatyta atitikties 5 straipsnyje nustatytam bendrajam saugos reikalavimui prielaida gaminių tiekimo rinkai tikslais, jei gaminys atitinka nacionalinius reikalavimus, susijusius su rizika ir rizikos kategorijomis, kurioms taikomi valstybės narės, kurioje gaminys patiektas rinkai, nacionalinėje teisėje nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai, jeigu ta teisė atitinka Sąjungos teisę. 2. Be atvejų, kai pagal šio straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį taikoma atitikties 5 straipsnyje nustatytam bendrajam saugos reikalavimui prielaida, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad gaminių tiekimo rinkai tikslais jų kompetentingos institucijos laikytų, kad gaminiai, atitinkantys kitus atitinkamus Europos standartus nei tie, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 7 dalį, atitinkamus tarptautinius standartus, parengtus pripažintos tarptautinės standartizacijos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1025/2012 2 straipsnio 9 punkte, arba atitinkamus nacionalinius standartus, parengtus nacionalinės standartizacijos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1025/2012 2 straipsnio 10 punkte, atitinka šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, kiek tai susiję su rizika ir rizikos kategorijomis, kurioms taikomi tie standartai, išskyrus atvejus, kai tokie standartai nėra tinkami atsižvelgiant į kitus šio reglamento 6 ir 8 straipsnių elementus. 3. Pagal šį straipsnį nustatytai atitikties prielaidai taikoma 7 straipsnio 3 dalis. ▌ 8c straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 8a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkos priežiūros veiklai. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui.“. "6 straipsnis Reglamento (ES) 2023/1230 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) 2023/1230 iš dalies keičiamas taip: 1) 3 straipsnis papildomas šiais punktais:"
__________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „IVA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 25a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Šio reglamento 25b–25e straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį mašinų ir susijusių gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu. 2. Šio reglamento 25b–25e straipsniai taikomi tik mašinoms ir susijusiems gaminiams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Šio reglamento 25b–25e straipsniai taikomi tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, kuris buvo aktyvuotas pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šio reglamento 25c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jam baigus galioti ar jį deaktyvavus. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi mašinoms ir susijusiems gaminiams, pateiktiems rinkai arba pradėtiems eksploatuoti pagal 25c ir 25d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 25b straipsnis Mašinų ir susijusių gaminių, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas visų rūšių mašinoms ir susijusiems gaminiams, kurie išvardyti 25a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 25 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų mašinų ir susijusių gaminių atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 25a straipsnį ar po jo. 3. Dėl mašinų ir susijusių gaminių atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų mašinų ir susijusių gaminių, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 25c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 25 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti tos valstybės narės teritorijoje konkrečias mašinas ar susijusius gaminius, kurie išvardyti 21a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kurių atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 25 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurių atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šiame reglamente nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jei leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šio reglamento III priede nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas ribotam laikotarpiui apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkrečios mašinos ar susiję gaminiai gali būti pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su mašinomis ar susijusiais gaminiais, kurių galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jie pateikiami rinkai kaip kilus krizei svarbios prekės. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 48 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. Mašinų ar susijusių gaminių, kuriems taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamos mašinos ar susiję gaminiai atitinka visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nustatytus III priede, ir yra atsakingi už visų kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. 6. Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos mašinos ar susiję gaminiai gali būti pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija:
7. Nukrypstant nuo 4, 23 ir 24 straipsnių, mašinos ar susiję gaminiai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 4 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių mašinų ir susijusių gaminių atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Reglamente (ES) 2019/1020 ir šiame reglamente. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. 6. Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 25 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. 25d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai mašinos ar susiję gaminiai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių mašinų ar susijusių gaminių standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti taikytinus šio reglamento III priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šį reglamentą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 20 straipsniui, daroma prielaida, kad mašinos ir susiję gaminiai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus III priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, suteikiama remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šio reglamento 25a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad mašinos ir susiję gaminiai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateiktos arba pradėtos eksploatuoti mašinos ir susiję gaminiai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka taikytinus šio reglamento III priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka taikytinus III priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir, jei tinkama, iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. 25e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 25a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų mašinų ir susijusių gaminių rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 25a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų mašinų ir susijusių gaminių bandymo pajėgumus.“. "7 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ... [▌data, kuri sutampa su ▌reglamento, esančio dokumente PE-CONS Nr. ... (2022/0278(COD), taikymo pradžios data]. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta ... Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tam tikrų direktyvų dalinis keitimas, kiek tai susiję su bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonės nustatymu |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0462), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0313/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0245/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/14/EB, 2006/42/EB, 2010/35/ES, ▌ 2014/29/ES, 2014/30/ES, ▌ 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES, kiek tai susiję su ekstremaliosios situacijos procedūromis, susijusiomis su atitikties vertinimu, atitikties prielaida, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 ir 114 straipsnius, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6), kadangi: (1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/...(7)(8) siekiama užtikrinti įprastą vidaus rinkos veikimą krizės metu, įskaitant laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą, ir užtikrinti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, taip pat itin didelės svarbos prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms krizės metu. Tas reglamentas taikomas ir prekėms, ir paslaugoms; (2) Reglamentu (ES) 2024/...(9) nustatomos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos nuosekliai, skaidriai, veiksmingai, proporcingai ir laiku, siekiant užkirsti kelią dėl krizės galinčiam atsirasti poveikiui vidaus rinkos veikimui, jį sušvelninti ir kuo labiau sumažinti; (3) Reglamentu (ES) 2024/...++ nustatomas daugiasluoksnis mechanizmas, kurį sudaro nenumatytų atvejų planavimas ir vidaus rinkos budrumo bei ekstremaliosios situacijos režimai; (4) siekiant papildyti tokias priemones, užtikrinti jų nuoseklumą ir dar labiau padidinti jų veiksmingumą, tikslinga užtikrinti, kad Reglamente (ES) 2024/...++ nurodytos kilus krizei svarbios prekės galėtų būti greitai pateiktos vidaus rinkai, siekiant padėti pašalinti ir sumažinti sutrikdymus; (5) keliuose sektoriniuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos suderintos tam tikrų produktų projektavimo, gamybos, atitikties vertinimo ir pateikimo rinkai taisyklės. Tokie teisės aktai, be kita ko, yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB(10), 2006/42/EB(11), 2010/35/ES(12), 2014/29/ES(13), 2014/30/ES(14), ▌2014/33/ES(15), 2014/34/ES(16), 2014/35/ES(17), 2014/53/ES(18) ir 2014/68/ES(19) (iš dalies pakeistos direktyvos). Be to, dauguma šių teisės aktų grindžiami naujojo požiūrio į techninį suderinimą principais ir yra suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytomis orientacinėmis nuostatomis(20); (6) nei Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytose orientacinėse nuostatose, nei konkrečiose sektorinių Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatose nenumatytos procedūros, skirtos taikyti krizės atveju. Todėl tikslinga atlikti tikslinius tų direktyvų pakeitimus, kuriais būtų siekiama reaguoti į krizių, darančių poveikį produktams, kurie buvo pripažinti kilus krizei svarbiomis prekėmis pagal Reglamentą (ES) 2024/...++ ir kuriems taikomos tos direktyvos, poveikį; (7) per buvusias krizes, kurios turėjo įtakos vidaus rinkai, įgyta patirtis parodė, kad sektoriniuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos procedūros nėra pritaikytos reagavimo į krizes scenarijams ir jomis neužtikrinamas reikiamas reguliavimo lankstumas. Todėl tikslinga numatyti tokių reagavimo į krizes procedūrų, kurios papildytų pagal Reglamentą (ES) 2024/...++priimtas priemones, teisinį pagrindą; (8) siekiant pašalinti galimą sutrikdymų poveikį vidaus rinkai ir užtikrinti, kad kilus krizei suderintos svarbios prekės būtų greitai pateiktos rinkai, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad atitikties vertinimo įstaigos pirmenybę teiktų tokių produktų atitikties vertinimo paraiškoms, o ne visoms kitoms dar neišnagrinėtoms paraiškoms dėl produktų, kurie nebuvo nurodyti kaip svarbūs kilus krizei. Tokio prioritetų nustatymo proceso metu atitikties vertinimo įstaigai neturėtų būti leidžiama sudaryti gamintojui neproporcingų papildomų išlaidų. Visos papildomos išlaidos, kurias atitikties vertinimo įstaiga sudaro gamintojui, turėtų būti griežtai proporcingos faktinėms papildomoms pastangoms, kurias atitikties vertinimo įstaiga deda siekdama įgyvendinti prioritetų nustatymą, ir neturėtų viršyti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo taikymo trukmės. Atitikties vertinimo įstaigos turėtų perkelti tam tikras papildomas ir proporcingas išlaidas gamintojams tik išimtiniais atvejais ir tas perkėlimas turėtų atspindėti sąžiningą išlaidų paskirstymą visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems stengiantis suvaldyti vidaus rinkos veikimo sutrikimus. Išlaidos, susijusios su atitikties vertinimu, neturėtų tapti kliūtimi būsimiems naujiems gamintojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, patekti į rinką ir neturėtų riboti novatoriškų produktų atsiradimo. Be to, pagal iš dalies pakeistas direktyvas notifikuotos atitikties vertinimo įstaigos turėtų būti raginamos didinti produktų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus; (9) tuo tikslu direktyvose 2000/14/EB, 2006/42/EB, 2010/35/ES, 2013/29/ES, ▌ 2014/29/ES, 2014/30/ES, ▌2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES turėtų būti nustatytos ekstremaliosios situacijos procedūros. Tomis procedūromis turėtų būti galima naudotis tik aktyvavus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą ir tik tada, kai konkreti prekė, kuriai taikomos tos direktyvos, yra nurodyta kaip kilus krizei svarbi prekė pagal Reglamentą (ES) 2024/...++, o Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kuriuo pagal tą reglamentą aktyvuojamos tos procedūros; (10) be to, tais atvejais, kai, pavyzdžiui, vidaus rinkos sutrikdymai gali turėti įtakos atitikties vertinimo įstaigoms, arba tais atvejais, kai produktų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, bandymo pajėgumų nepakaktų, tikslinga numatyti galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms išimties tvarka ir laikinai leisti tiekti rinkai produktus, kurių įprastos atitikties vertinimo procedūros, privalomos pagal atitinkamus Sąjungos sektorinius derinamuosius teisės aktus, nebuvo atliktos; (11) kalbant apie produktus, kuriems taikomos iš dalies pakeistos direktyvos ir kurie buvo nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atsižvelgiant į tebesitęsiančią ekstremaliąją vidaus rinkos situaciją, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nukrypti nuo iš dalies pakeistose direktyvose nustatytos prievolės atlikti atitikties vertinimo procedūras ▌, kai notifikuotosios įstaigos dalyvavimas yra privalomas. Tokiais atvejais tos institucijos turėtų turėti galimybę išduoti leidimus pateikti rinkai ir, kai taikytina, pradėti eksploatuoti tuos produktus, su sąlyga, kad užtikrinama atitiktis visiems taikytiniems esminiams saugos reikalavimams. Turi būti galima įrodyti atitiktį tiems esminiams reikalavimams įvairiomis priemonėmis, įskaitant nacionalinių institucijų atliekamus mėginių, kuriuos pateikė gamintojas, pateikęs paraišką gauti leidimą, bandymus. Konkrečios procedūros, kurių buvo laikomasi siekiant įrodyti atitiktį, ir jų rezultatai turėtų būti aiškiai aprašyti nacionalinės kompetentingos institucijos išduotame leidime; (12) atsižvelgiant į tai, kad esminiai saugos reikalavimai, suderinti iš dalies keičiamomis direktyvomis, ir toliau bus taikomi, taip pat į tai, kad nacionalinė kompetentinga institucija turėtų galėti išimties tvarka, laikinai ir papildomai prie tose direktyvose nustatytų atitikties vertinimo procedūrų išduoti leidimą pateikti rinkai gaminius be CE ženklo, šia direktyva toliau gerinamos vidaus rinkos veikimo sąlygos. Todėl šioje direktyvoje atsižvelgiama tiek į kontekstą, kurį sudaro iš dalies pakeistose direktyvose nustatytos visiškai suderintos taisyklės, tiek į papildomas taisykles, atsiradusias dėl jų pakeitimų. Tie pakeitimai leistų nacionalinėms valdžios institucijoms pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus leidimus ir reikalauti, kad Komisija įgyvendinimo aktais išplėstų tokių nacionalinių leidimų galiojimą, kad jie galiotų ne vienos valstybės narės, bet Sąjungos teritorijoje, su sąlyga, kad leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis tose iš dalies pakeistose direktyvose nustatytiems esminiams reikalavimams. Tokia lygiagreti nacionalinė leidimų išdavimo tvarka, taikoma išskirtiniais krizės atvejais ir papildanti Sąjungos atitikties vertinimo procedūrą, yra pagrįsta ir proporcinga siekiant teisėto tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą, gyvybę ir užtikrinti jų saugą. Nenumatant automatinio abipusio kiekvieno nacionalinio leidimo, kuriuo nukrypstama nuo atitikties vertinimo procedūrų krizės metu, pripažinimo, šia direktyva siekiama išvengti ženklinimo CE ženklu procedūros apėjimo ar pažeidimo ir taip išlaikyti vartotojų pasitikėjimą CE ženklu pažymėtų produktų sauga Sąjungos rinkoje. Todėl tos naujos nukrypti leidžiančios taisyklės, draudžiančios ženklinti CE ženklu produktus, kurie buvo patvirtinti tik nacionaliniu lygmeniu, neturėtų daryti poveikio suderintų produktus reglamentuojančių teisės aktų taikymui ir vartotojų pasitikėjimui ženklu CE ženklu, kuris gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei laikomasi visų suderintų materialinių ir procedūrinių taisyklių. Numačius papildomą, lygiagrečią galimybę išimties tvarka pateikti rinkai kilus krizei svarbias prekes, kai susidaro vidaus rinkos ekstremalioji situacija, nauji gamintojai gali greitai pateikti savo produktus rinkai nelaukdami, kol bus užbaigtos įprastos atitikties vertinimo procedūros. Toks paspartintas ir išimtinis pateikimas rinkai padeda greitai padidinti kilus krizei svarbių prekių tiekimą ir kartu sudaro gamintojams palankesnes sąlygas, nes leidžia jiems pateikti rinkai pradines produktų partijas ar serijas prieš užbaigiant atitikties vertinimo procedūras. Sėkmingai užbaigus atitikties vertinimo procedūras, vėlesnės produktų partijos ar serijos turėtų visiškai atitikti atitinkamas taikytinas taisykles ir todėl jiems gali būti taikomos laisvo judėjimo sąlygos. Tai, kad susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai išimtinis, nukrypti leidžiančių taisyklių rinkinys taikomas kartu su galiojančiomis taisyklėmis, sudaro sąlygas palaipsniui pereiti prie galiojančių taisyklių ir gamintojams suteikiama galimybė teikti savo gaminius rinkai taip pat ir baigus galioti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį deaktyvavus; (13) jei Komisija įgyvendinimo aktu išplėtė valstybės narės išduoto leidimo galiojimą apimant visos Sąjungos teritoriją, jame nustatytos atitinkamų produktų pateikimo rinkai sąlygos turėtų būti taikomos tik tiems gaminiams, kurie pateikti rinkai po to įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos. Tame įgyvendinimo akte gali būti numatyta, kad naudojimosi laisvu judėjimu galimybė suteikiama ir tiems produktams, kurie jau buvo pateikti rinkai remiantis anksčiau išduotais leidimais. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo aktui dėl tų pačių prekių, visi ankstesni leidimai, kuriuos valstybės narės išdavė prieš įsigaliojant Komisijos įgyvendinimo aktui, nebeturėtų būti teisinis pagrindas pateikti prekes rinkai, o valstybės narės tuo tikslu turėtų imtis būtinų veiksmų. Prekių, kurios jau buvo pateiktos rinkai remiantis leidimu, kurį valstybė narė patvirtino prieš priimant Komisijos įgyvendinimo aktą, nereikėtų išimti iš apyvartos arba atšaukti, nebent dėl tokių prekių būtų nustatyta konkrečių saugos problemų, dėl kurių Komisijai reikia imtis taisomųjų arba ribojamųjų veiksmų priimant kitą įgyvendinimo aktą; (14) visų leidimų pateikti rinkai produktus, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, išduotų galiojant aktyviam vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui pagal šioje direktyvoje nustatytas ekstremaliosios situacijos procedūras, galiojimas turėtų automatiškai pasibaigti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo dieną. Tačiau taip pat turėtų būti įmanoma išduoti trumpesnio galiojimo leidimus. Pasibaigus leidimo galiojimui, kilus krizei svarbios prekės nebeturėtų būti pateikiamos rinkai remiantis tuo leidimu. Tačiau pasibaigus leidimo galiojimui neturėtų automatiškai atsirasti pareiga pašalinti arba atšaukti prekes, kurios jau buvo pateiktos rinkai remiantis tuo leidimu. Tais atvejais, kai pateikiant produktus rinkai buvo pažeistos leidime nustatytos sąlygos arba kai yra pakankamai priežasčių manyti, kad prekės, kurioms taikomas toks leidimas, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, nacionalinės rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę imtis visų galimų taisomųjų ir ribojamųjų priemonių pagal iš dalies pakeistas direktyvas. Siekiant užtikrinti vienodas sektorinių ekstremaliųjų situacijų procedūrų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis, ir procedūrų, kurių reikia laikytis dėl prekių, pateiktų rinkai pagal atitinkamas sektorines ekstremaliųjų situacijų procedūras; (15) siekiant užtikrinti, kad informacija būtų dalijamasi laiku ir kad visos valstybės narės galėtų reaguoti, Komisija ir kitos valstybės narės turėtų būti nedelsiant informuojamos apie visus nacionaliniu lygmeniu priimtus sprendimus leisti naudoti kilus krizei svarbias prekes. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020(21) numatytoje Rinkos priežiūros informacinėje ir ryšių sistemoje (ICSMS) jau numatytos būtinos funkcijos, kad būtų galima greitai pranešti apie administracinius sprendimus, todėl valstybės narės turėtų galėti ja naudotis tuo tikslu. Be to, taip pat turėtų būti dalijamasi informacija apie visas taisomąsias ar ribojamąsias priemones. Pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 tokia informacija turi būti prieinama ICSMS, neatsižvelgiant į tai, ar apie tas priemones dėl didelį pavojų keliančių gaminių turi būti pranešta sistemoje „Safety Gate“. Dvigubo įrašo bus išvengta naudojantis sistemos „Safety Gate“ ir ICSMS duomenų sąsaja, kurią Komisija tvarkys pagal Reglamentą (ES) 2019/1020; (16) visuose valstybių narių išduotuose leidimuose pateikti rinkai kilus krizei svarbias prekes turėtų būti pateikta bent tam tikra informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar atitinkamos prekės atitinka taikytinus esminius reikalavimus, ir į juos turėtų būti įtraukti tam tikri atsekamumo užtikrinimo elementai. Atsekamumo elementai turėtų apimti konkrečius reikalavimus, susijusius su ženklinimu, lydimaisiais dokumentais ar bet kokiomis papildomomis priemonėmis, užtikrinančiomis atitinkamų prekių identifikavimą ir galimybę jas atsekti visoje tiekimo grandinėje. Siekiant užtikrinti vienodą ir nuoseklų atsekamumo reikalavimų įgyvendinimą visoje Sąjungoje, Komisijos įgyvendinimo aktuose, kuriais pratęsiamas valstybės narės išduotų leidimų galiojimas, taip pat turėtų būti nustatyti bendri atsekamumo reikalavimai. Tie reikalavimai turėtų apimti konkrečią tvarką, susijusią su nurodymu, kad atitinkamas produktas yra su krize susijusi prekė. Pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti būtinus kilus krizei svarbių produktų, kurie jau buvo pateikti rinkai remiantis valstybės narės išduotu leidimu, atsekamumo reikalavimų pakeitimus; (17) susidarius vidaus rinkos ekstremaliajai situacijai, eksponentiškai didėja tam tikrų produktų paklausa ir, siekiant paremti ekonominės veiklos vykdytojų pastangas patenkinti tokią paklausą, tikslinga pateikti technines nuorodas, kurias gamintojai galėtų naudoti kilus krizei svarbioms prekėms, atitinkančioms taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, projektuoti ir gaminti; (18) kai kuriuose sektoriniuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose numatyta galimybė gamintojui pasinaudoti atitikties prielaida, jei jo produktas atitinka darnųjį Europos standartą. Tačiau tais atvejais, kai tokių standartų nėra arba jų laikytis gali būti pernelyg sudėtinga dėl krizės sukeltų sutrikdymų, tikslinga numatyti alternatyvius reagavimo į krizę mechanizmus; (19) kalbant apie direktyvas 2006/42/EB, ▌2006/29/ES, 2014/30/ES,▌2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų galėti daryti prielaidą, kad produktai, pagaminti pagal Europos standartus, atitinkamus taikytinus valstybių narių nacionalinius standartus arba atitinkamus taikytinus tarptautinius standartus, kuriuos parengė pripažinta standartizavimo institucija, kuriuos Komisija pripažino tinkamais siekiant užtikrinti atitiktį ir apsaugos lygį, lygiavertį darniaisiais standartais užtikrinamam apsaugos lygiui, atitinka atitinkamus ir taikytinus ▌ esminius reikalavimus. Produktai, pateikti rinkai remiantis atitikties prielaida, nustatyta taikant šioje direktyvoje nustatytą ekstremaliųjų situacijų mechanizmą, neturėtų būti automatiškai atšaukiami, kai įgyvendinimo aktas, kuriame išvardijami Europos arba atitinkami taikytini nacionaliniai ar tarptautiniai standartai, nustoja galioti. Tais atvejais, kai kyla susirūpinimas dėl suderinto produkto, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kuris buvo pateiktas rinkai galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui remiantis tokiu įgyvendinimo aktu nustatyta atitikties prielaida, atitikties, rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti nacionaliniu lygmeniu imtis visų būtinų taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Reglamente (ES) 2019/1020 ir atitinkamuose sektoriniuose teisės aktuose. Nustojus taikyti tokį įgyvendinimo aktą, atitiktis Europos arba atitinkamiems taikytiniems nacionaliniams ar tarptautiniams standartams nebeturėtų būtų pagrindas daryti atitikties atitinkamiems ir taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą; (20) be to, kalbant apie direktyvas 2006/42/EB, ▌2014/29/ES, 2014/30/ES, ▌2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES, Komisija turėtų turėti galimybę įgyvendinimo aktais priimti bendrąsias specifikacijas, kuriomis gamintojai galėtų remtis norėdami pasinaudoti atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaida. Įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomos tokios bendrosios specifikacijos, turėtų būti taikomas visą vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo laikotarpį. Produktai, pateikti rinkai remiantis atitikties prielaida, nustatyta įrodant atitiktį toms bendrosioms specifikacijoms, neturėtų būti automatiškai atšaukiami, kai nustoja galioti įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomos tokios bendrosios specifikacijos. Tais atvejais, kai kyla susirūpinimas dėl produkto, kuris nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kuris pateikiamas rinkai galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, atitikties, remiantis atitikties prielaida, nustatyta įrodant atitiktį bendrosioms specifikacijoms, rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti nacionaliniu lygmeniu imtis visų būtinų taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Reglamente (ES) 2019/1020 ir atitinkamuose sektoriniuose teisės aktuose. Nustojus galioti įgyvendinimo aktui, kuriuo nustatomos bendrosios specifikacijos, atitikties toms bendrosioms specifikacijoms įrodymas nebeturėtų būtų pagrindas daryti atitikties atitinkamiems ir taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą; ▌ (21) siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų suderintų produktų saugos lygis, būtina nustatyti griežtesnės rinkos priežiūros taisykles, visų pirma susijusias su prekėmis, kurios laikomos svarbiomis kilus krizei, be kita ko, sudarant sąlygas rinkos priežiūros institucijoms glaudžiau bendradarbiauti ir teikti savitarpio paramą; (22) pagal atitinkamas iš dalies pakeistų direktyvų nuostatas valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams ir atitikties vertinimo įstaigoms pažeidus tų direktyvų nuostatas, įskaitant šia direktyva nustatytas naujas nuostatas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tų taisyklių vykdymą užtikrintų kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant atitinkamą notifikuojančiąją instituciją; (23) laikydamasi nusistovėjusios praktikos, Komisija turėtų sistemingai konsultuotis su atitinkamais sektorių suinteresuotaisiais subjektais ankstyvuose visų įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, projektų rengimo etapuose; (24) todėl direktyvos 2000/14/EB, 2006/42/EB, 2010/35/ES, ▌ 2014/29/ES, 2014/30/ES, ▌2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES ir 2014/68/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyvos 2000/14/EB daliniai pakeitimai Direktyva 2000/14/EB iš dalies keičiama taip: 1) 3 straipsnis papildomas šiais punktais:"
_____________________ * ... m. .... .... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiami šie straipsniai:" „17a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 17b, 17c ir 17d straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl įrangos, kuriai taikomas šis reglamentas. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 17b, 17c ir 17d straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik įrangai, kuri pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyta kaip kilus krizei svarbi prekė. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 17b, 17c ir 17d straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šios direktyvos ▌17c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi įrangai, nurodytai 2 straipsnio 1 dalyje ir pateiktai rinkai arba pradėtai naudoti pagal 17c straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 17b straipsnis Įrangos, nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas įrangai, kuri išvardyta 17a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriai pagal 14 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytos įrangos atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 17a straipsnį, ar po jo. ▌ 3. Dėl įrangos atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytos įrangos, dėl kurios jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 17c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 14 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti atitinkamos valstybės narės teritorijoje konkrečią įrangą, nurodytą 12 straipsnyje ir įtrauktą į 17a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, ▌kurios atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 14 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams dėl į aplinką skleidžiamo triukšmo pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jeigu leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams dėl į aplinką skleidžiamo triukšmo, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkreti įranga gali būti pateikta rinkai arba pradėta naudoti. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su įranga, kurios galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad ji pateikiama rinkai kaip kilus krize svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. Įrangos, kuriai taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkama įranga atitinka visus taikytinus ▌reikalavimus dėl į aplinką skleidžiamo triukšmo, ir yra atsakingas už visų kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos įranga gali būti pateikta rinkai arba pradėta eksploatuoti. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija:
▌ 7. Nukrypstant nuo 6 ir 11 straipsnių, įranga, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌ neženklinama CE ženklu ir jai netaikomas 6 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokios įrangos atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 14 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 17d straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 17a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytos įrangos rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 21b straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų mašinų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“; "3) 18 straipsnis pakeičiamas taip:" „18 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu. _____________________ * 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“. "2 straipsnis Direktyvos 2006/42/EB daliniai pakeitimai Direktyva 2006/42/EB iš dalies keičiama taip:▌ 1) 2 straipsnio antra pastraipa papildoma šiais punktais:"
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“. "2) įterpiami šie straipsniai:" „21b straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 21c–21f straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl mašinų, kurioms taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 21c–21f ▌straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik mašinoms, kurios pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 21c–21f straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šios direktyvos ▌21d straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi mašinoms, pateiktoms rinkai arba pradėtoms naudoti pagal 21d ir 21e straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 21c straipsnis Mašinų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas mašinoms, kurios išvardytos 21b straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kurioms pagal 12 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų mašinų atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 21b straipsnį, ar po jo. ▌ 3. Dėl mašinų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai neturi patirti neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų mašinų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 21d straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 12 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti tos valstybės narės teritorijoje konkrečias mašinas, kurios išvardytos 21b straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ▌ir kurių atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 12 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurių atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jeigu leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkrečios mašinos gali būti pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo tvarkos. Kartu su mašinomis, kurių galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jos pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti kaip kilus krizei svarbios prekės. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 22 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti leidimo galiojimą. 5. Mašinų, kurioms taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamos mašinos atitinka visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ir yra atsakingas už visų kompetentingos nacionalinės ▌institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos mašinos gali būti pateiktos rinkai arba pradėtos eksploatuoti. Leidime nustatoma bent ši informacija, įskaitant:
▌ 7. Nukrypstant nuo 6 ir 16 straipsnių, mašinos, kurioms pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neženklinamos CE ženklu ir joms netaikomas 6 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių mašinų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 12 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 21e straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai mašinos nurodyta kaip kilus krizei svarbi prekė, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių mašinų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais.▌ Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai ▌priimami ▌laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 7 straipsniui, daroma prielaida, kad mašinos, atitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šio direktyvos 21b straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad mašinos, kurioms taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateiktos arba pradėtos naudoti mašinos, atitinka tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį ▌priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 7. Jei valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius ▌ sveikatos ir saugos reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 21f straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 21b straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų mašinų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 21b straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų mašinų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). ** 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).“; "3) 22 straipsnis papildomas šia dalimi:" „4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.“; "3 straipsnis Direktyvos 2010/35/ES daliniai pakeitimai Direktyva 2010/35/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:"
_____________________ * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „5A SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 33a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas ▌ 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 33c–33d straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl gabenamųjų slėginių įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 33b, 33c ir 33d straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 33b, 33c ir 33d straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. ▌ Tačiau ▌šios direktyvos 33c straipsnio 7 dalis taikoma veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jam pasibaigus ar jį panaikinus. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurių reikia imtis dėl gabenamųjų slėginių įrenginių, pateiktų rinkai pagal 33c straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 33b straipsnis Gabenamųjų slėginių įrenginių, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kurie išvardyti 33a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 12 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka nagrinėti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų gabenamųjų slėginių įrenginių atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 33a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl gabenamųjų slėginių įrenginių atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų gabenamųjų slėginių įrenginių, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 33c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 12 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai tos valstybės narės teritorijoje konkretų gabenamąjį slėginį įrenginį, kuris yra įtrauktas į 33a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą ir kurio atžvilgiu notifikuotoji įstaiga neatliko 14 straipsnyje nurodytų atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems Direktyvos 2008/68/EB prieduose ir šioje direktyvoje nustatytiems taikytiniems reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Išskyrus atvejus, kai leidime nustatytais reikalavimais neužtikrinama atitiktis taikytiniems Direktyvos 2008/68/EB prieduose ir šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretūs gabenamieji slėginiai įrenginiai gali būti pateikti rinkai. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su gabenamaisiais slėginiais įrenginiais, kurių galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jie pateikiami rinkai kaip kilus krizei svarbios prekės. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Dėl pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 38a straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti leidimo galiojimą. 5. Gabenamųjų slėginių įrenginių, kuriems taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai ir importuotojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkami gabenamieji slėginiai įrenginiai atitinka visus Direktyvos 2008/68/EB prieduose ir šioje direktyvoje nustatytus taikytinus reikalavimus, ir yra atsakingi už visų kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos gabenamieji slėginiai įrenginiai gali būti pateikti rinkai. Leidime nustatoma bent ši informacija:
▌ 7. Nukrypstant nuo 14 ir 16 straipsnių, gabenamieji slėginiai įrenginiai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neženklinami Pi ženklu ir jiems netaikomas 16 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių gabenamųjų slėginių įrenginių atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 18 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 33d straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 33a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų gabenamųjų slėginių įrenginių rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos ▌33a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų gabenamųjų slėginių įrenginių bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“; "3) įterpiamas šis straipsnis:" „38a straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Pavojingų krovinių vežimo komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/68/EB 9 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu. _____________________ * 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“. "▌ 4 straipsnis Direktyvos 2014/29/ES daliniai pakeitimai ▌Direktyva 2014/29/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:"
_____________________ * ... m. .. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) ▌įterpiamas šis▌ skyrius:" „5A SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 38a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 38b–38e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl indų, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 38b–38e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik indams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 38b–38e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. ▌ Tačiau šios direktyvos ▌38c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi indams, pateiktiems rinkai pagal 38c ir 38d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 38b straipsnis Indų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas indams, kurie išvardyti 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 13 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka nagrinėti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų indų atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 38a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl indų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje indų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 38c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 13 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai tos valstybės narės teritorijoje konkretų indą, įtrauktą į 38a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 13 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Išskyrus atvejus, kai leidime nustatytais reikalavimais neužtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretus indas gali būti pateiktas rinkai. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo tvarkos. Kartu su indu, kurio galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jis pateikiamas rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti leidimo galiojimą. 5. Indo, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamas indas atitinka visus taikytinus esminius šios direktyvos saugos reikalavimus, ir yra atsakingas už visų kompetentingos nacionalinės▌ institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos indas gali būti pateikta rinkai. Leidime nustatoma bent ši informacija, įskaitant:
▌ 7. Nukrypstant nuo 5, 15 ir 16 straipsnių, indai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu bei užrašais ir jiems netaikomas 5 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių indų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 13 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 38d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai indai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių indų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai ▌priimami laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 12 straipsniui, daroma prielaida, kad indai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šios ▌direktyvos 38a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad indai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti indai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį ▌priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus. 7. Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus, ▌ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 38e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų indų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų indų ▌bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "5 straipsnis Direktyvos 2014/30/ES daliniai pakeitimai Direktyva 2014/30/ES iš dalies keičiama taip: 1) 3 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:"
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis ▌ skyrius:" „5A SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 40a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 40b ir 40c straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal ▌Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl aparatų, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 40b ir 40c straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik aparatams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 40b ir 40c straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų dėl aparatų, pateiktų rinkai pagal 40b straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 40b straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai aparatai▌ yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių aparatų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos I ▌priede nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 41 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir jie taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 13 straipsniui, daroma prielaida, kad aparatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus I priede nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo ▌šios direktyvos 40a straipsnio 3 dalies, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad aparatai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti aparatai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį ▌priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį deaktyvavus, atitinka šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius reikalavimus. 7. Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius ▌reikalavimus, ▌ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 40c straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 40a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų aparatų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020* 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 40a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų aparatų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "3) 41 straipsnyje įterpiama ši ▌ dalis:" „2a. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“ "▌ 6 straipsnis Direktyvos 2014/33/ES daliniai pakeitimai ▌Direktyva 2014/33/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais: "
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „VA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 41a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas▌ 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 41b–41e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl liftų ir liftų saugos įtaisų, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 41b–41e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik liftams ir liftų saugos įtaisams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. ▌ 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 41b–41e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau ▌šios direktyvos 41c straipsnio 8 dalis taikoma veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jam pasibaigus ar jį panaikinus. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi liftams ir liftų saugos įtaisams, pateiktiems rinkai pagal 41c ir 41d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 41b straipsnis Liftų ir liftų saugos įtaisų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas visiems liftams ir liftų saugos įtaisams, kurie išvardyti 41a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 15 ir 16 straipsnius taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka nagrinėti visas liftų ir liftų saugos įtaisų, kurie nurodyti 1 dalyje, atitikties vertinimo paraiškas, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 41a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl liftų ir liftų saugos įtaisų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę ▌įrengėjai ir gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų liftų ir liftų saugos įtaisų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 41c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 15 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai tos valstybės narės teritorijoje konkretų liftų saugos įtaisą, įtrauktą į 41a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 15 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems šioje direktyvoje nustatytiems taikytiniems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Nukrypstant nuo 16 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai ▌tos valstybės narės teritorijoje konkretų liftą, įtrauktą į 41a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu ▌atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 16 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 3. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 arba 2 dalį suteiktus leidimus. Išskyrus atvejus, kai leidime nustatytais reikalavimais neužtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 arba 2 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretus liftas gali būti pateiktas rinkai. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 arba 2 dalyje nurodytas leidimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su liftu arba liftų saugos įtaisu, kurio galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jis pateikiamas rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 4. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 42 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 5. Kol nepriimtas 3 arba 4 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti leidimo galiojimą. 6. Liftų įrengėjai arba ▌liftų saugos įtaisų, kuriems taikoma 1 arba 2 dalyje nurodytos leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkami liftai arba liftų saugos įtaisai atitinka visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ir yra atsakingi už visų ▌kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 7. ▌Pagal 1 arba 2 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos liftas arba ▌ liftų saugos įtaisas gali būti pateiktas rinkai. Leidime nustatoma ši informacija, įskaitant:
▌ 8. Nukrypstant nuo 3, 18 ir 19 straipsnių, liftai arba liftų saugos įtaisai, kuriems pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 3 straipsnis. 9. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių liftų arba liftų saugos įtaisų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 10. ▌Šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 15 ir 16 straipsniuose nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 41d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai liftai ir liftų saugos įtaisai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nurodomi atitinkami standartai ir nustatomos bendrosios tokių liftų ir liftų saugos įtaisų specifikacijos, kurios turi apimti I priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 14 straipsniui, daroma prielaida, kad liftai ir liftų saugos įtaisai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus I priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai ir įrengėjai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šio direktyvos 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad liftai ir liftų saugos įtaisai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 ▌dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti liftai ir liftų saugos įtaisai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 ▌dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus, atitinka šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka ▌I priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 41e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 41a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų liftų ir liftų saugos įtaisų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 41a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų liftų ir liftų saugos įtaisų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "7 straipsnis Direktyvos 2014/34/ES daliniai pakeitimai ▌Direktyva 2014/34/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais: "
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos ir atsparumo didinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Ekstremaliųjų vidaus rinkos situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „5A SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 38a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 38b–38e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal ▌Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl produktų, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 38b–38e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik produktams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 38b–38e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šios direktyvos ▌38c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi produktams, pateiktiems rinkai arba gamintojų naudojamiems savo reikmėms pagal 38c ir 38d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 38b straipsnis Produktų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas visiems produktams, kurie išvardyti 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 13 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka nagrinėti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų produktų atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 38a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl produktų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų produktų, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 38c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 13 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba naudoti gamintojams savo reikmėms tos valstybės narės teritorijoje konkretų produktą, įtrauktą į 38a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 13 straipsnį nebuvo atliktos, ▌tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jeigu leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretus produktas gali būti pateiktas rinkai arba gamintojo naudojamas savo reikmėms. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo tvarkos. Kartu su produktu, kurio galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jis pateikiamas rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti leidimo galiojimą. 5. Produktų, kuriems taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamas produktas atitinka visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ir yra atsakingi už visų ▌kompetentingos nacionalinės institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos produktas gali būti pateiktas rinkai arba gamintojo naudojamas savoms reikmėms. Leidime nustatoma bent ši informacija, įskaitant:
▌ 7. Nukrypstant nuo 5, 15 ir 16 straipsnių, produktai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 5 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių produktų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 13 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 38d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai produktai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių produktų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos II priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus šiais atvejais:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai ▌priimami laikantis 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 17 straipsniui, daroma prielaida, kad produktai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šios ▌direktyvos 38a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad produktai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti produktai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį ▌priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį deaktyvavus, atitinka šios direktyvos II priede nustatytus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka II priede nustatytus taikytinus esminius ▌sveikatos ir saugos reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 38e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų produktų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 38a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų produktų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "8 straipsnis Direktyvos 2014/35/ES daliniai pakeitimai ▌Direktyva 2014/35/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:"
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „4a skyrius EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 22a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas ▌ 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos ▌22b ir 22c straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį ▌priėmė įgyvendinimo aktą dėl elektros įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 22b ir 22c straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik elektros įrenginiams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 22b ir 22c straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų dėl elektros įrenginių, pateiktų rinkai pagal 22c straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 22b straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai elektros įrenginiai nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių elektros įrenginių standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytus ir šios direktyvos I priede nustatytus saugos reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai ▌priimami ▌laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 12, 13 ir 14 straipsniui, daroma prielaida, kad elektros įrenginiai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos kai nustoja galioti arba yra deaktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo ▌šios direktyvos 22a straipsnio 3 dalies, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, ▌kad elektros įrenginiai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti elektros įrenginiai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį ▌priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį deaktyvavus, atitinka šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus saugos reikalavimus. 7. Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus saugos reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 22c straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 22a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų elektros įrenginių rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020* 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 21b straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų elektros įrenginių bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "9 straipsnis Direktyvos 2014/53/ES daliniai pakeitimai ▌Direktyva 2014/53/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:"
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius: " „VA SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 43a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas ▌ 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 43b–43e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal ▌Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl radijo įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 43b–43e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik radijo įrenginiams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 43b–43e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šios direktyvos 43c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi radijo įrenginiams, pateiktiems rinkai pagal 43c ir 43d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 43b straipsnis Radijo įrenginių, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas visiems radijo įrenginiams, kurie išvardyti 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 17 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų radijo įrenginių atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 43a straipsnį, ar po jo. ▌ 3. Dėl radijo įrenginių atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytų radijo įrenginių, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 43c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 17 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai tos valstybės narės teritorijoje konkretų radijo įrenginį, įtrauktą į 43a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurio atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 17 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jeigu leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkretus radijo įrenginys gali būti pateiktas rinkai. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su radijo įrenginiais, kurių galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jie pateikiami rinkai kaip kilus krizei svarbios prekės. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. Radijo įrenginių, kuriems taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojai, prisiimdami visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkami radijo įrenginiai atitinka visus taikytinus esminius reikalavimus, ir yra atsakingi už visų kompetentingos nacionalinės ▌institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos radijo įrenginiai gali būti pateikta rinkai. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija, įskaitant:
▌ 7. Nukrypstant nuo 9, 19 ir 20 straipsnių, radijo įrenginiai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 9 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokių radijo įrenginių atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 17 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. ▌ 43d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai radijo įrenginiai ▌yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių radijo įrenginių standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos 3 straipsnyje nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai ▌priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupės, suburtos pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 16 straipsniui, daroma prielaida, kad radijo įrenginiai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka taikytinus 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šios direktyvos 43a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad radijo įrenginiai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti radijo įrenginiai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 dalį ▌priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka šios direktyvos 3 straipsnyje nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus. 7. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 3 straipsnyje nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, ▌ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. ▌ 43e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų radijo įrenginių rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų radijo įrenginių bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "10 straipsnis Direktyvos 2014/68/ES daliniai pakeitimai ▌Direktyva 2014/68/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:"
_____________________ * ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL...).“; "2) įterpiamas šis skyrius:" „5A SKYRIUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS 43a straipsnis Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas▌ 1. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 43b–43e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik tuo atveju, jei Komisija pagal ▌Reglamento (ES) 2024/...++ 28 straipsnį priėmė įgyvendinimo aktą dėl slėginės įrangos ir agregatų, kuriems taikoma ši direktyva. 2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 43b–43e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik slėginei įrangai ir agregatams, kurie pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnio 4 dalį nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. 3. Valstybės narės užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi šios direktyvos 43b–43e straipsniams perkelti į nacionalinę teisę, būtų taikomos tik veikiant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, aktyvuotam pagal Reglamento (ES) 2024/...++ 18 straipsnį. Tačiau šios direktyvos 43c straipsnio 7 dalis taikoma galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl taisomųjų ar ribojamųjų veiksmų, kurių reikia imtis, procedūrų, kurių reikia laikytis, ir specialiųjų ženklinimo ir atsekamumo reikalavimų, kurie taikomi slėginei įrangai ir agregatams, pateiktiems rinkai arba gamintojų naudojamiems savo reikmėms pagal 43c ir 43d straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 43b straipsnis Slėginės įrangos ir agregatų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo prioritetų nustatymas 1. Šis straipsnis taikomas slėginei įrangai arba agregatams, kurie išvardyti 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte ir kuriems pagal 14 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga. 2. Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas prioritetine tvarka tvarkyti visas paraiškas dėl 1 dalyje nurodytų slėginės įrangos ir agregatų atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar tos paraiškos buvo pateiktos prieš ekstremaliosios situacijos procedūrų aktyvavimą pagal 43a straipsnį ar po jo. ▌ 3. Dėl slėginės įrangos ir agregatų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 2 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria neproporcingų papildomų išlaidų. 4. Notifikuotosios įstaigos deda deramas pastangas, kad padidintų 1 dalyje nurodytos slėginės įrangos ir agregatų, dėl kurios jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus. 43c straipsnis Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata 1. Nukrypstant nuo 14 straipsnio, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstą ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba naudoti gamintojams savo reikmėms tos valstybės narės teritorijoje konkrečią slėginę įrangą arba agregatą, įtrauktą į 43a straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kurių atžvilgiu atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, pagal 14 straipsnį nebuvo atliktos, tačiau kurių atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams saugos reikalavimams pagal tame leidime nurodytas procedūras. 2. Valstybė narė nedelsdama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus. Jeigu leidime nustatytais reikalavimais užtikrinama atitiktis taikytiniems šioje direktyvoje nustatytiems esminiams saugos reikalavimams, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės pagal 1 dalį suteikto leidimo galiojimas išplečiamas apimant visą Sąjungos teritoriją ir nustatomos sąlygos, kuriomis konkreti slėginė įranga arba agregatai gali būti pateikti rinkai arba gamintojo naudojami savo reikmėms. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija gali paprašyti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pateikti atitinkamą informaciją ar pastabas dėl techninio vertinimo, kuriuo remiantis suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kartu su slėgine įranga arba agregatais, kurių galiojimas pratęsiamas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, pateikiama informacija, kad jie pateikiami rinkai arba naudojami gamintojų savo reikmėms kaip kilus krizei svarbios prekės. Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatomas tos informacijos turinys ir pateikimas. Ta informacija ir visas ženklinimas turi būti pateikiami aiškiai, suprantamai ir įskaitomai ir, kai tinkama, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. 3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 44 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. 4. Kol nepriimtas 2 arba 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, vienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas leidimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir bet kurios kitos valstybės narės, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino to leidimo galiojimą prieš priimant tokį įgyvendinimo aktą, teritorijoje. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus pripažinti to leidimo galiojimą. 5. Slėginės įrangos arba agregatų, kuriems taikoma ▌1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkama slėginė įranga arba agregatai atitinka visus taikytinus esminius saugos reikalavimus, ir yra atsakingas už visų nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą. ▌ 6. ▌Pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos slėginė įranga arba agregatas gali būti pateiktas rinkai arba gamintojo naudojamas savoms reikmėms. Tokiame leidime nustatoma bent ši informacija, įskaitant:
▌ 7. Nukrypstant nuo 5, 18 ir 19 straipsnių, slėginė įranga arba agregatai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, ▌neženklinami CE ženklu ir jiems netaikomas 5 straipsnis. 8. Valstybės narės, kurioje galioja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas leidimas, rinkos priežiūros institucijos turi teisę tokios slėginės įrangos arba agregatų atžvilgiu imtis visų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų veiksmų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020* ir šioje direktyvoje. Apie šiuos veiksmus jos nedelsdamos informuoja Komisiją ir visų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas. ▌ 9. ▌Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 14 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje. 43d straipsnis Standartais ir bendrosiomis specifikacijomis grindžiama atitikties prielaida 1. Kai slėginė įranga ir agregatai ▌yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi atitinkami tokių slėginės įrangos ir agregatų standartai arba nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti šios direktyvos I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:
2. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose numatomas tinkamiausias alternatyvus techninis sprendimas atitikties prielaidos pagal 5 dalį tikslais. Tuo tikslu tuose įgyvendinimo aktuose gali būti skelbiamos nuorodos į Europos standartus arba nuorodos į atitinkamus taikytinus nacionalinius ar tarptautinius standartus arba, jei nėra Europos standarto arba atitinkamo taikytino nacionalinio ar tarptautinio standarto, tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos bendrosios specifikacijos. ▌ 3. Šio ▌straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ▌laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir taikomi ▌iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos, jei jie nėra pakeičiami ar panaikinami pagal šio straipsnio 7 dalį. 4. Prieš rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, suburtų pagal šią direktyvą, nuomones ir deramai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 5. Nedarant poveikio 12 straipsniui, daroma prielaida, kad slėginė įranga arba agregatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus, bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, bendrosios specifikacijos arba jų dalys. Nuo kitos dienos po vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo pabaigos arba deaktyvavimo gamintojai nebegali remtis atitikties prielaida, grindžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nurodytais standartais arba bendrosiomis specifikacijomis. 6. Nukrypstant nuo šios direktyvos 43a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad slėginė įranga ir agregatai, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai arba bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikta arba gamintojų savoms reikmėms naudojama slėginė įranga ir agregatai, atitinkantys tuos standartus arba bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 3 ▌dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo galiojimui arba jį deaktyvavus, atitinka taikytinus šios direktyvos I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus. 7. Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodytas standartas ar bendroji specifikacija nevisiškai atitinka I priede nustatytus taikytinus esminius saugos reikalavimus, ▌ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija tą išsamų paaiškinimą įvertina ir prireikus gali iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomas standartas arba kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija. 43e straipsnis Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba 1. Valstybės narės teikia pirmenybę 43a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų slėginės įrangos ir agregatų rinkos priežiūros veiklai. Komisija sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti šias prioritetų nustatymo pastangas per Sąjungos gaminių atitikties tinklą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį. 2. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos suteikti pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms galiojant vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimui, be kita ko, sutelkia ir išsiunčia ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikia logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos 43 a straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytos slėginės įrangos ir agregatų bandymo pajėgumus. ____________________ * 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).“. "11 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Ne vėliau kaip ... [data, kuri sutampa su reglamento, pateikto dokumente PE-CONS Nr. ... (2022/0278(COD), taikymo pradžios data] valstybės narės priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. 2. Tas nuostatas jos taiko nuo ... [OL: prašom įrašyti reglamento, pateikto dokumente PE-CONS Nr. ... (2022/0278(COD), taikymo pradžios datą + 1 diena]. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia ▌nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės. 3. Įsigaliojus šiai direktyvai valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų laiku pranešta apie visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, kad Komisija galėtų pateikti pastabas. 12 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 13 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta ... Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Šengeno sienų kodeksas |
| ||||||||||||
| |||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0891), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 77 straipsnio 2 dalies b ir e punktus bei į 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0473/2021), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0280/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1717.)
| |||||||||||||
| Keitimasis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0126), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0034/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – pasikonsultavęs su Regionų komitetu, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0396/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus(2)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalies c punktą, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3), pasikonsultavę su Regionų komitetu, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4), kadangi: (1) Direktyva (ES) 2015/413 sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir taip sumažinamas pažeidėjų nerezidentų nebaudžiamumas. Veiksmingas tarpvalstybinis kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų tyrimas ir su jais susijęs vykdymo užtikrinimas gerina kelių eismo saugumą, nes vairuotojai nerezidentai skatinami mažiau nusižengti ir vairuoti saugiau; (2) ES piliečių žinios apie galiojančias taisykles, įvairiose valstybėse narėse taikomas sankcijas ir didelę neišvengiamos baudos tikimybę skatina kelių eismo saugumą ir mažina kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų bei pavojų keliuose skaičių; (3) vykdymo užtikrinimo institucijų, dalyvaujančių tiriant kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, patirtis parodė, kad dabartiniu Direktyvos (ES) 2015/413 tekstu veiksmingas vairuotojų nerezidentų padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų tyrimas ir piniginių nuobaudų vykdymo užtikrinimas nepalengvinamas tiek, kiek norėtųsi. Dėl to vairuotojai nerezidentai lieka santykinai nebaudžiami, o tai turi neigiamą poveikį kelių eismo saugumui Sąjungoje. Be to, atliekant tarpvalstybinius tyrimus ne visada paisoma vairuotojų nerezidentų procesinių ir pagrindinių teisių, visų pirma dėl nepakankamo skaidrumo nustatant baudų dydį ir taikant apskundimo procedūras. Šia direktyva siekiama toliau didinti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, padarytų kitoje valstybėje narėje registruotomis transporto priemonėmis, tyrimo veiksmingumą siekiant padėti pasiekti Sąjungos tikslą – iki 2050 m. visų rūšių transporto sektoriuose žūčių skaičių priartinti prie nulio ir sustiprinti vairuotojų nerezidentų pagrindinių ir procesinių teisių apsaugą; (4) 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje(5) Komisija dar kartą įsipareigojo siekti plataus užmojo tikslo – iki 2050 m. Sąjungos keliuose žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių priartinti prie nulio („Vizija – nulis“), ir vidutinio laikotarpio tikslo – ne vėliau kaip 2030 m. žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių sumažinti 50 proc.; šį tikslą 2017 m. iš pradžių nustatė Sąjungos transporto ministrai Valetos deklaracijoje dėl kelių eismo saugumo. Siekdama šių tikslų, Komisija komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“(6) paskelbė ketinanti peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413(7); (5) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vairuotojams, direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant ir kitus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo priimta Direktyva (ES) 2015/413, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalies c punktą, papildomi pažeidimai turėtų būti tiesiogiai susiję su kelių eismo saugumu, nes juos įtraukiant turėtų būti siekiama kovoti su pavojingu ir neatsargiu elgesiu, keliančiu didelį pavojų eismo dalyviams. Taikymo srities išplėtimas taip pat turėtų atspindėti techninę pažangą automatinio kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų aptikimo srityje; (6) kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai pagal valstybių narių nacionalinę teisę priskiriami administraciniams nusižengimams ▌ arba nusikalstamoms veikoms, dėl kurių administracinės arba teisminės institucijos gali iškelti bylas teismuose, turinčiuose jurisdikciją administracinėse arba baudžiamosiose bylose, priklausomai nuo taikytinų nacionalinių procedūrų. Vis dėlto dauguma atvejų už šiuos pažeidimus valstybės narės persekiojimą vykdo pagal masines procedūras, todėl tais atvejais, kai pagal pažeidimo vietos valstybės narės nacionalinės teisės aktus atitinkamai sankcijai skirti būtina sąlyga – tiksliai nustatyti vairuotojo tapatybę, reikalavimai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES(8) taikymui, nustatyti tos direktyvos 6 straipsnyje, dauguma atvejų, visų pirma tuomet, kai pažeidimai priskiriami administraciniams, nėra įvykdyti ir todėl ta direktyva negali būti taikoma. Tame kontekste pažeidimo vietos valstybės narės institucijos turėtų turėti praktiškai taikomą procedūrą, pagal kurią galėtų paprašyti atitinkamų registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės institucijų savitarpio pagalbos aiškiai apibrėžtomis priemonėmis, neturinčiomis reikšmingos įtakos atitinkamų asmenų teisėms, kad būtų galima nustatyti pažeidėjų tapatybę tiek, kiek reikalaujama pagal jų nacionalinės teisės aktus. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio situacijoms, kai konkrečiais atvejais laikoma, kad Direktyvos 2014/41/ES taikymo sąlygos yra įvykdytos – tokiu atveju valstybės narės, kurioms privaloma Direktyva 2014/41/ES, turėtų taikyti joje nustatytas procedūras. Reikėtų priminti, kad teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose reglamentuojamas specialia Sąjungos teisine sistema, grindžiama nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Todėl būtina, kad taikant šią direktyvą nebūtų pažeidžiamos valstybių narių teisės ir pareigos, kylančios iš kitų baudžiamosiose bylose taikytinų Sąjungos teisės aktų, visų pirma nustatytos Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR(9), Direktyvoje 2014/41/ES, kiek tai susiję su keitimosi įrodymais procedūromis ir dokumentų įteikimo procedūromis, nustatytomis Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią Taryba sudarė pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį(10), 5 straipsnyje. Be to, įgyvendinant šią direktyvą neturėtų būti daromas poveikis ir baudžiamajam procesui, kuriame atitinkamiems asmenims reikalingos konkrečios garantijos – įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikomoms procedūrinės garantijos, įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2010/64/ES(11), 2012/13/ES(12), 2013/48/ES(13), (ES) 2016/343(14), (ES) 2016/800(15) ir (ES) 2016/1919(16); (7) siekiant užtikrinti sklandų nacionalinių kontaktinių punktų bendradarbiavimą su visomis institucijomis, dalyvaujančiomis tiriant kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, turėtų būti apibrėžtos šių nacionalinių kontaktinių punktų pareigos ir kompetencija. Nacionaliniai kontaktiniai punktai turėtų būti visada pasieki tokioms kompetentingoms institucijoms ir į jų prašymus atsakyti nepagrįstai nedelsdami. Taip turėtų būti nepriklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ar kompetentingos institucijos teisinio statuso, visų pirma nepriklausomai nuo to, ar kompetentinga institucija turi nacionalinę, subnacionalinę ar vietos kompetenciją; (8) Direktyvoje (ES) 2015/413 nustatytos tarpvalstybinio keitimosi informacija sistemos pagrindai pasiteisino kaip veiksmingi. Tačiau sistemą būtina toliau tobulinti ir koreguoti, kad būtų išspręstos problemos, kylančios dėl trūkstamų, klaidingų ar netikslių duomenų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti nustatytos papildomos pareigos, susijusios su būtinybe užtikrinti, kad tam tikri duomenys atitinkamose duomenų bazėse būtų prieinami ir atnaujinami, – taip būtų padidintas keitimosi informacija veiksmingumas; (9) kai kurios valstybės narės šiuo metu susiduria su reiškiniu, kai kitose valstybėse narėse išsinuomotomis transporto priemonėmis padaromi sunkūs KET pažeidimai. Tokių išsinuomotų automobilių vairuotojai, padarę KET pažeidimą, lieka nenubausti, nes jie gali pasinaudoti skirtingose valstybėse narėse taikomų taisyklių skirtumais, taip pat su informacijos keitimusi ir savitarpio pagalba susijusiais trūkumais; (10) pažeidimo vietos valstybės narės nacionaliniam kontaktiniam punktui turėtų būti ▌ leista atlikti automatines paieškas transporto priemonių registruose, siekiant gauti duomenis apie galutinius transporto priemonių naudotojus, jei tokia informacija jau yra prieinama. Be to, turėtų būti nustatytas ankstesnių transporto priemonių savininkų, valdytojų ir galutinių naudotojų tapatybės duomenų saugojimo laikotarpis, kad valdžios institucijos gautų tinkamą informaciją, reikalingą tyrimui; (11) prašymas atskleisti transporto priemonių registracijos duomenis turėtų būti teikiamas ir keitimasis duomenų elementais tarpvalstybiniais atvejais turėtų būti vykdomas per vieną elektroninę sistemą. Todėl, taip pat remiantis jau esama technine sistema, automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška pagal Direktyvą (ES) 2015/413 turėtų būti atliekama tik naudojant itin saugią Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos (EUCARIS) taikomąją programą ir iš dalies pakeistas tos taikomosios programos versijas. Ši taikomoji programa turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms operatyviai, ekonomiškai efektyviai, saugiai ir patikimai keistis konkrečiais transporto priemonių registracijos duomenimis ir taip padidinti tyrimo veiksmingumą. Valstybės narės neturėtų keistis ▌ informacija kitomis priemonėmis, kurios būtų ne tokios ekonomiškai efektyvios ir kuriomis gali būti neužtikrinta perduodamų duomenų apsauga. Keisdamosi transporto priemonių registracijos duomenimis kompetentingos institucijos gali susidurti su neįprastais prašymais, dėl kurių gali kilti netinkamo naudojimosi keitimosi informacija procesu įtarimų ir dėl kurių kompetentingoms institucijoms gali reikėti imtis atitinkamų priemonių. Tokie neįprasti prašymai visų pirma gali būti prašymai, kurie yra neįprasti dėl jų dažnumo ar turinio, dėl to, kad yra staigūs arba susiję tik su specifiniais pažeidimais. Valstybės narės turėtų naudotis sistema EUCARIS būtent automatinei transporto priemonių registracijos duomenų paieškai ir savitarpio pagalbai nustatant atitinkamo asmens tapatybę, savitarpio pagalbai įteikiant KET pažeidimo pranešimą ir paskesnius dokumentus bei savitarpio pagalbai užtikrinant vykdymą; (12) siekiant užtikrinti vienodas nuostatų dėl valstybių narių atliekamos paieškos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau siekiant garantuoti sklandų keitimąsi duomenimis iki tol, kol tokios taisyklės bus pradėtos taikyti, turėtų būti įdiegtos esama elektronine sistema grindžiamos automatizuoto keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis pereinamojo laikotarpio priemonės; (13) tais atvejais, kai pagal informaciją, gautą iš transporto priemonių registro, negali būti tiksliai nustatyta atitinkamo asmens tapatybė, kaip reikalaujama pagal pažeidimo vietos valstybės narės teisės aktus, valstybės narės, siekdamos išsiaiškinti atitinkamo asmens tapatybę, turėtų bendradarbiauti. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta savitarpio pagalbos procedūra, kuria siekiama nustatyti atitinkamo asmens tapatybę, teikiant patvirtinimo prašymą, grindžiamą pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos jau turima informacija, arba teikiant prašymą, kad registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos atliktų tikslinį tyrimą; (14) valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų naudoti standartinę elektroninę prašymo ir atsakymo formą siekdamos pateikti pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos prašomą papildomą informaciją, būtiną atitinkamo asmens tapatybei nustatyti. Valstybės narės turėtų naudotis savo nacionaliniais kontaktiniais punktais, kad būtų galima itin saugiai ir efektyviai perduoti tiek išsiunčiamą savitarpio pagalbos prašymą, tiek gaunamą atsakymą į jį. Prašomą informaciją privaloma surinkti nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju laikantis šioje direktyvoje nurodytų terminų. Rinkdama informaciją ir atsakydama į prašymą, prašomoji valstybė narė atsižvelgia tiek į poreikį laiku pranešti atitinkamam asmeniui, tiek į poreikį, kad prašančioji valstybė narė galėtų laiku imtis būtinų veiksmų, visų pirma susijusių su senaties terminais pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus; (15) turėtų būti konkrečiai nustatytos priežastys, dėl kurių registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti teikti savitarpio pagalbą nustatant atitinkamo asmens tapatybę. Visų pirma turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės, kad taikant šias procedūras nebūtų atskleista saugomų asmenų, pavyzdžiui, saugomų liudytojų, tapatybė; (16) valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti tokias nacionalines procedūras atitinkamo asmens tapatybei nustatyti, kokias jos taikytų tuo atveju, jei kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą būtų padaręs rezidentas. Turėtų būti sustiprintas teisinis tikrumas dėl konkrečių priemonių, kurių imamasi pagal tokias procedūras, t. y. dėl dokumentų, kuriais reikalaujama patvirtinti arba paneigti pažeidimo padarymo faktą arba kuriais atitinkamiems asmenims nustatomi įpareigojimai bendradarbiauti nustatant atitinkamo asmens tapatybę, taikomumo. Kadangi tos priemonės atitinkamiems asmenims turėtų turėti tokius pačius teisinius padarinius kaip ir vidaus atvejais, tiems asmenims taip pat turėtų būti taikomi tokie patys pagrindinių ir procesinių teisių standartai; (17) kai Sąjungos teisės aktuose arba valstybių narių nacionalinėje teisėje aiškiai numatyta prieiga prie kitų nacionalinių arba Sąjungos duomenų bazių arba galimybė jose esančia informacija keistis Direktyvos (ES) 2015/413 tikslais, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė keistis informacija pasinaudojant tokiomis duomenų bazėmis, kartu gerbiant vairuotojų nerezidentų pagrindines teises; (18) atitinkamas asmuo gali būti nesusipažinęs su pažeidimo vietos valstybės narės teisine sistema ir nemokėti jos valstybinės kalbos ar kalbų, todėl jo procesinės ir pagrindinės teisės turėtų būti geriau apsaugotos. Siekiant šio tikslo, reikėtų nustatyti privalomus minimaliuosius KET pažeidimo pranešimo turinio reikalavimus, o dabartiniu informacinio rašto, kuriame pateikiama tik pagrindinė informacija, pavyzdžiu, nustatytu Direktyvos (ES) 2015/413 II priede, nebesinaudoti; (19) KET pažeidimo pranešimas turėtų būti suformuluotas taip, kad būtų suprantamas teisinio išsilavinimo neturintiems asmenims, ir jame turėtų būti pateikta bent jau išsami informacija apie pažeidimo teisinį kvalifikavimą ir teisines pasekmes, visų pirma dėl to, kad sankcijos už pažeidimus, patenkančius į Direktyvos (ES) 2015/413 taikymo sritį, gali būti nepiniginio pobūdžio, pavyzdžiui, pažeidėjo teisės vairuoti transporto priemones apribojimai. Teisė į gynybą taip pat turėtų būti remiama pateikiant išsamią informaciją apie tai, kur, kada ir kaip pasinaudoti šiomis teisėmis ▌ pažeidimo vietos valstybėje narėje. Tuo atžvilgiu vairuotojams nerezidentams turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, pavyzdžiui, apskundimu. Kai taikoma, taip pat reikėtų pateikti procedūrų vykdymo in absentia aprašymą, nes atitinkamas asmuo gali neplanuoti grįžti į pažeidimo vietos valstybę narę dalyvauti procese. Mokėjimo galimybės ir būdai sumažinti sankcijų dydį taip pat turėtų būti lengvai suprantami, kad būtų skatinama savanoriškai bendradarbiauti. Galiausiai, kadangi KET pažeidimo pranešimas turėtų būti pirmas dokumentas, kurį gauna atitinkamas asmuo, jame turėtų būti pateikta informacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680(17) 13 straipsnį, į kurią pagal 13 straipsnio 2 dalies d punktą turėtų būti įtraukta informacija, iš kokio šaltinio gauti asmens duomenys, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(18) 13 ir 14 straipsnius. Ši informacija turėtų būti pateikta KET pažeidimo pranešime tiesiogiai arba pateikiant nuorodą į vietą, kurioje ji pateikiama. Valstybės narės turėtų padėti eismo dalyviams patikrinti KET pažeidimo pranešimų ir paskesnių dokumentų autentiškumą. Šiuo tikslu valstybės narės saugiomis priemonėmis turėtų tarpusavyje ir su Komisija dalytis savo institucijų parengtų KET pažeidimo pranešimų ir paskesnių dokumentų, kurie naudojami tarpvalstybiniais atvejais, šablonais. Valstybės narės taip pat turėtų informuoti viena kitą apie kompetentingas institucijas, kurios turi teisę išduoti tuos dokumentus; (20) kai, vykdant kelių eismo kontrolę vietoje patikrinami nerezidentai ir dėl tokio veiksmo pradedamas tolesnis procesas, susijęs su padarytu kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu, vairuotojui nerezidentui turėtų būti siunčiamas KET pažeidimo pranešimas. Tais atvejais, kai atliekami patikrinimai vietoje dėl padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kai kompetentinga institucija užtikrino sankcijos, susijusios su padarytu pažeidimu, vykdymą vietoje, priversdama vairuotoją sumokėti baudą vietoje, vairuotojui vietoje turėtų būti pateikti tik tam tikri esminiai elementai; (21) siekiant užtikrinti, kad KET pažeidimo pranešimą ir visus paskesnius dokumentus iš tikrųjų gautų atitinkamas asmuo, ir išvengti klaidingo nesusijusių trečiųjų šalių įtraukimo, turėtų būti nustatytos dokumentų įteikimo taisyklės; (22) tuo atveju, kai dokumentų neįmanoma įteikti paštu, registruotu pristatymu, registruotu paštu arba lygiavertėmis elektroninėmis priemonėmis, pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama pasikliauti registracijos arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija, kad dokumentai ir pranešimai atitinkamam asmeniui būtų įteikti pagal jų nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas dokumentų įteikimas. Valstybės narės turėtų naudotis savo nacionaliniais kontaktiniais punktais, kad būtų galima saugiai ir efektyviai perduoti tiek siunčiamą prašymą įteikti procedūrinius dokumentus, tiek gaunamą atsakymą į jį; (23) KET pažeidimo pranešimas ir visi paskesni dokumentai turėtų būti siunčiami transporto priemonės registracijos dokumento kalba. Tais atvejais, kai KET pažeidimo pranešimas ir kiti paskesni pranešimai yra siunčiami gavėjui nesuprantama kalba, atitinkamam asmeniui turėtų būti leidžiama prašyti gauti paskesnius dokumentus kita pasirinkta oficialiąja ES kalba, kuri nėra transporto priemonės registracijos dokumento kalba. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija šį prašymą turėtų patenkinti; ▌ (24) jei pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos nesilaiko kalbos standartų ir dokumentų įteikimo taisyklių bei atitinkamų nacionalinės teisės aktų, turėtų būti užtikrinta veiksminga teisinė peržiūra; (25) siekiant užkirsti kelią piktnaudžiaujamai praktikai, kuri atsirado įgyvendinant ankstesnę direktyvą, ir apsaugoti piliečių, kurių atžvilgiu vyksta šia direktyva nustatyti tarpvalstybiniai procesai, pagrindines teises, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos ir nacionaliniai kontaktiniai punktai, atsakingi už šios direktyvos įgyvendinimą, visapusiškai laikytųsi jiems nustatytų pareigų, nesuteikiant privačiųjų subjektų turimiems nuosavybės teise arba valdomiems juridiniams asmenims įgaliojimų vykdyti veiklą, susijusią su šios direktyvos įgyvendinimu. Visų pirma, siekiant užtikrinti su šiuo procesu susijusių atitinkamų asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą, teisę į gerą administravimą, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, taip pat tinkamą šia direktyva nustatyto tarpvalstybinio keitimosi informacija mechanizmo veikimą, būtina, kad tik paskirtosios nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų inicijuoti, vesti šį procesą ir užtikrinti jo vykdymą. Tai turėtų nedaryti poveikio kompetentingų institucijų galimybei naudotis techninės paramos paslaugomis, kurias teikia privačiųjų subjektų turimi nuosavybės teise arba valdomi juridiniai subjektai, pavyzdžiui, pašto paslaugomis, radarų statymu ar priežiūra, privačiųjų laboratorijų atliekama narkotikų ar alkoholio vartojimo analize. Dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu turėtų būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms, kurios, įgyvendindamos šią direktyvą, pasikliovė privačiųjų subjektų turimais nuosavybės teise arba valdomais juridinius asmenis, užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos veiktų visu pajėgumu ir galėtų valdyti tarpvalstybinius keitimosi informacija procesus visapusiškai laikydamosi šioje direktyvoje nustatytų taisyklių; (26) būtina akcentuoti, kad esama didelės problemos, susijusios su atsakomybės už nerezidentų padarytų KET pažeidimų vykdymo užtikrinimu ir kad šiai problemai veiksmingai išspręsti 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 1 straipsnio, kuriame nustatoma sąvokos „sprendimas“ apibrėžtis, dalinio pakeitimo gali nepakakti; (27) kadangi Pamatinis sprendimas 2005/214/TVR nėra pritaikytas masiniam KET pažeidimų, už kuriuos taikomos nedidelės piniginės sankcijos, dažnai priskiriamos prie administracinių, tvarkymui, ir siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į vairuotojus rezidentus ir nerezidentus, šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos specialios nuostatos savitarpio pagalbai teikti, kad būtų užtikrintas administracinių sprendimų dėl kelių eismo baudų vykdymas tarpvalstybiniu mastu; (28) valstybės narės turėtų turėti galimybę pagal šią direktyvą užtikrinti administracinių sprendimų dėl baudų už KET pažeidimus vykdymą tarpvalstybiniu mastu, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į vairuotojus rezidentus ir nerezidentus. Tai neturi trukdyti taikyti Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR; (29) Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų peržiūrėti tarpvalstybinės prieigos elektronine prieiga prie nacionalinių institucijų tvarkomų KET pažeidimų registrų sprendimus, kad įvertintų būdus, kaip pagerinti piliečių prieigą prie jiems skirtų pranešimų; (30) informacijos, kurią valstybės narės teikia Komisijai, apimtis turėtų būti išplėsta, kad apimtų elementus, glaudžiai susijusius su kelių eismo saugumo didinimo tikslu. Tai taip pat turėtų apimti informaciją apie trečiosiose valstybėse registruotų ir kompetentingos institucijos aptiktų transporto priemonių vairuotojų padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų skaičių, kad Komisija galėtų ▌ išanalizuoti padėtį valstybėse narėse ir pasiūlyti iniciatyvų patikimu faktiniu pagrindu. Siekiant kompensuoti papildomą administracinę naštą valstybių narių valdžios institucijoms ir suderinti ataskaitų teikimą su Komisijos vertinimo kalendoriumi, ataskaitų teikimo laikotarpis turėtų būti pratęstas. Siekiant sklandžiai užbaigti dabartinį dvejų metų ataskaitinį laikotarpį, turėtų būti suteiktas pereinamasis laikotarpis; (31) siekiant 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje „Tolesni žingsniai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“ nustatytų tikslų, būtų galima apsvarstyti, kaip spręsti trečiosiose valstybėse registruotų transporto priemonių vairuotojų daromų KET pažeidimų problemą. Tuo tikslu reikia išnagrinėti įvairias valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus stiprinimo priemones, su sąlyga, kad atitinkamiems asmenims būtų suteikta lygiavertė apsauga ir būtų laikomasi asmens duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms taisyklių. Taip pat reikėtų išnagrinėti tam skirtus skaitmeninius sprendimus. Tai nedarytų poveikio valstybių narių teisei susitarti dėl dvišalių ar daugiašalių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis dėl bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo, susijusio su kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimais, srityje. Ši direktyva turėtų netrukdyti valstybėms narėms tarpusavyje susitarti ir taikyti dvišalius ar daugiašalius susitarimus tiek, kiek tokie susitarimai viršytų ir padėtų supaprastinti ar palengvinti šioje direktyvoje nustatytas procedūras; (32) kadangi duomenys, susiję su pažeidėjo tapatybės nustatymu, yra asmens duomenys, apibrėžti Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje (ES) 2016/680, ir nuo tada, kai buvo priimta Direktyva (ES) 2015/413, Sąjungos asmens duomenų tvarkymo teisinė sistema buvo iš esmės pakeista, nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo turėtų būti suderintos su naująja teisine sistema; (33) pagal Direktyvos (ES) 2016/680 62 straipsnio 6 dalį, Komisija turi peržiūrėti kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas kompetentingų institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, kad įvertintų, ar tuos aktus reikia suderinti su ta direktyva, ir, kai tikslinga, pateiktų reikiamus pasiūlymus iš dalies šiuos aktus pakeisti, kad tos direktyvos taikymo srityje būtų užtikrintas nuoseklus požiūris į asmens duomenų apsaugą. Atlikus tą peržiūrą(19) nustatyta, kad vienas iš tokių aktų, kuriuos reikia iš dalies pakeisti, yra Direktyva (ES) 2015/413. Todėl reikėtų paaiškinti, kad asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip pat laikantis Direktyvos (ES) 2016/680, jei toks tvarkymas patenka į tos direktyvos materialinę ir subjektinę taikymo sritis; (34) tvarkant asmens duomenis pagal Direktyvą (ES) 2015/413 turėtų būti laikomasi Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos (ES) 2016/680 ir Reglamento (ES) 2018/1725(20), atsižvelgiant į atitinkamą jų taikymo sritį; (35) duomenų tvarkymo veiklos, būtinos siekiant nustatyti atitinkamo asmens tapatybę ir atitinkamiems asmenims įteikti KET pažeidimo pranešimą ir paskesnius dokumentus, teisinis pagrindas yra nustatytas Direktyvoje (ES) 2015/413, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkto bei, kai taikytina, 10 straipsnio ir Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnio. Vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, šioje direktyvoje nustatomas teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi valstybės narės atlieka asmens duomenų tvarkymo pareigą siekdamos teikti viena kitai savitarpio pagalbą nustatant atitinkamus asmenis, atsakingus už šioje direktyvoje išvardytus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus; (36) kai kuriose valstybėse narėse atitinkamų asmenų nerezidentų asmens duomenys saugomi serverių tinkle („debesijoje“). Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytoms taisyklėms dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2555(21) nustatytoms taisyklėms dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų ir incidentų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos informuotų viena kitą apie su tais duomenimis susijusius kibernetinius incidentus; (37) turėtų būti sukurtas internetinis portalas (toliau – CBE portalas), kuriame Sąjungos eismo dalyviams būtų teikiama visapusiška informacija apie valstybėse narėse galiojančias kelių eismo saugumo taisykles. Tokia informacija turėtų būti suprantama ir prieinama. Ši informacija turėtų apimti informaciją apie teisių gynimo priemones, visas teises, suteiktas atitinkamiems asmenims pagal šią direktyvą, įskaitant kalbos pasirinkimo galimybes, informaciją apie duomenų apsaugos taisykles ir taikytinas sankcijas, be kita ko, kai aktualu, taikytinas nefinansines pasekmes, ir baudų už KET pažeidimus mokėjimo schemas ir turimas priemones. Nefinansinės pasekmės – tai baudos taškų sistemos arba tai, kad padarius konkretų KET pažeidimą gali būti atimta teisė vairuoti, laikinai arba visam laikui atimant atitinkamo asmens vairuotojo pažymėjimą; (38) Komisija turėtų teikti proporcingą finansinę paramą iniciatyvoms, kuriomis gerinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas užtikrinant kelių eismo saugumo taisyklių vykdymą Sąjungoje, įskaitant informavimo kampanijas visoje Sąjungoje apie nacionalinės teisės aktų skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant kaimyninėms šalims; (39) valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad pajamos, gautos iš piniginių nuobaudų už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurių vykdymas užtikrinamas pagal šią direktyvą, būtų naudojamos kelių eismo saugumui didinti ir kelių eismo saugumo priemonių skaidrumui užtikrinti; (40) siekiant atsižvelgti į atitinkamą techninę pažangą arba atitinkamų Sąjungos teisės aktų pakeitimus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų atnaujinamas šios direktyvos priedas jį iš dalies pakeičiant. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(22) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (41) siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos (ES) 2015/413 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti procedūras ir technines specifikacijas, įskaitant kibernetinio saugumo priemones, dėl automatinių paieškų, atliktinų tiriant kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, taip pat standartinės elektroninės prašymo formos turinio ir informacijos, susijusios su prašymu suteikti savitarpio pagalbą nustatant atitinkamą asmenį, perdavimo priemonių, savitarpio pagalbos prašymo įteikti KET pažeidimo pranešimą bei paskesnius dokumentus elektroninių formų turinio ▌ ir CBE portalo naudojimo bei techninės priežiūros. Šie techniniai sprendiniai turėtų būti suderinti su Europos sąveikumo sistema ir atitinkamais Europos sąveikumo sprendiniais, nurodytais pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio aukšto lygio viešojo sektoriaus sąveikumo visoje Sąjungoje priemones (Europos sąveikumo akte)(23). Įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(24); (42) todėl Direktyva (ES) 2015/413 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; (43) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų sukurti tinkami ir veiksmingi piniginių nuobaudų vykdymo užtikrinimo arba išieškojimo mechanizmai; (44) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. Sąjungoje užtikrinti visų eismo dalyvių aukšto lygio apsaugą ir vienodą požiūrį į vairuotojus, supaprastinant valstybių narių savitarpio pagalbos procedūras tarpvalstybiniu lygmeniu tiriant kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir stiprinant nerezidentų pagrindinių teisių apsaugą, kai pažeidimai padaromi transporto priemone, registruota kitoje valstybėje narėje nei pažeidimo vietos valstybė narė, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (45) vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(25) 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis … m … … d. pateikė nuomonę, ▌ PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyva (ES) 2015/413 iš dalies keičiama taip: 1) Direktyvos pavadinimas pakeičiamas taip:" „EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/…, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir teikti su jais susijusią savitarpio pagalbą“; "2) 1 straipsnis pakeičiamas taip:" „1 straipsnis Tikslas „Šia direktyva siekiama užtikrinti visų eismo dalyvių aukšto lygio apsaugą Sąjungoje, sudarant palankesnes sąlygas keistis informacija tarp valstybių apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir sudarant palankesnes sąlygas sankcijų, kai tie pažeidimai padaromi kitoje valstybėje narėje nei pažeidimo vietos valstybė narė registruota transporto priemone, vykdymo užtikrinimui.“; "3) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) pirma pastraipa papildoma šiais punktais:"
b) pridedama ši pastraipa:"
_________________ * 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL L 76, 2005 3 22, p. 16). ** 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1). *** OL C 197, 2000 7 12, p. 3. **** 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1). ***** 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1). ****** 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1). ******* 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 1). ******** 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (OL L 132, 2016 5 21, p. 1). ********* 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 297, 2016 11 4, p. 1). "4) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) a, j ir l punktai pakeičiami taip:"
▌ b) įterpiami šie punktai:"
________________ * 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59). ** 2022 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/670, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl visoje Europos Sąjungoje teikiamų tikralaikės eismo informacijos paslaugų (OL L 122, 2022 4 25, p. 1). "5) Įterpiamas šis ▌ straipsnis:" „3a straipsnis Nacionaliniai kontaktiniai punktai 1. ▌Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba daugiau nacionalinių kontaktinių punktų, atsakingų už:
Nacionalinių kontaktinių punktų įgaliojimus reglamentuoja taikytina atitinkamos valstybės narės teisė. 2. Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkami nacionaliniai kontaktiniai punktai tarpusavyje bendradarbiautų siekdami užtikrinti, kad būtų laiku dalijamasi reikiama informacija ir kad būtų laikomasi 5c straipsnio 4 dalyje, 5c straipsnio 7 dalyje ir 5a straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų.“; "6) 4 straipsnis pakeičiamas taip:" „4 straipsnis Valstybių narių keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis ir savitarpio pagalbos procedūros 1. Tiriant 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, nustatytus pažeidimo vietos valstybės narės teritorijoje, registracijos valstybė narė suteikia pažeidimo vietos valstybės narės nacionaliniams kontaktiniams punktams prieigą, suteikdama įgaliojimus atlikti automatines paieškas, prie šių nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenų:
Paieškai atlikti būtini pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų duomenų elementai yra nurodyti priede. Atlikdama paiešką, t. y. išsiųsdama prašymą, pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija naudoja visą registracijos numerį. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija taip pat užtikrina, kad kiekviename siunčiamame prašyme būtų nurodytas prašymą pateikiančios kompetentingos institucijos pavadinimas, prašymą nagrinėjančio asmens vartotojo vardas ir prašymo bylos numeris. 1a. 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų kelių eismo taisyklių pažeidimų atveju, siekdama nustatyti, kai tinkama, ar atitinkamas kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas naudojant transporto priemonę, kompetentinga institucija per savo nacionalinį kontaktinį punktą iš pradžių gali prašyti prieigos tik prie transporto priemonės techninių duomenų, nurodytų priedo 2 skirsnio II dalyje. Nustačius, kad padarytas pažeidimas, kompetentinga institucija per savo nacionalinį kontaktinį punktą vėliau gali prašyti prieigos prie priedo 2 skirsnio III, IV, V ir VI dalyse nurodytų su atitinkamu asmeniu susijusių asmens duomenų. 1b. Pažeidimo vietos valstybė narė naudoja duomenis, gautus tiriant 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, siekdama nustatyti, kas yra asmeniškai atsakingas už šiuos kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kaip apibrėžta pažeidimo vietos valstybės narės teisėje. ▌ 4. Registracijos valstybės narės nacionalinis kontaktinis punktas užtikrina, kad bent toliau nurodytais atvejais kaip atsakymas būtų pateikiamas konkretus pranešimas, kuriuo informuojama, kad pažeidimo metu:
▌ 8a. Registracijos valstybės narės nacionalinis kontaktinis punktas užtikrina, kad nebūtų dalijamasi jokiais kitais asmens duomenų elementais nei susiję su padarytu pažeidimu. 8b. Pažeidimo vietos valstybė narė užtikrina, kad tik jos kompetentingos institucijos turėtų prieigą prie keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis per nacionalinius kontaktinius punktus. 8c. Savitarpio pagalbos pagal 5c, 5e arba 5f straipsnius tikslais valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekviename savitarpio pagalbos prašyme būtų nurodytas prašymą pateikiančios kompetentingos institucijos pavadinimas, prašymą nagrinėjančio asmens vartotojo vardas ir prašymo bylos numeris.“; "7) įterpiamas šis ▌ straipsnis:" „4a straipsnis Nacionaliniai transporto priemonių registrai 1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų pateikiami naujausi priedo 2 skirsnio I, II ir IV dalyse išvardyti duomenų elementai, kai jie prieinami jų nacionaliniuose transporto priemonių registruose. 2. Šios direktyvos tikslais valstybės narės priedo 2 skirsnio V ir VI dalyse nurodytus duomenų elementus nacionaliniame transporto priemonių registre saugo ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo bet kokio atitinkamos transporto priemonės savininko, valdytojo ar galutinio naudotojo pasikeitimo ir tiek, kiek reikia, kaip apibrėžta valstybių narių teisėje.“; "8) 5 straipsnis pakeičiamas taip:" „5 straipsnis KET pažeidimo pranešimas apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus 1. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, ar inicijuoti tolesnes procedūras dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, išvardytų 2 straipsnio 1 dalyje. Kai pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia inicijuoti tokias procedūras, ta kompetentinga institucija atitinkamą asmenį apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą ir, kai tinkama, apie sprendimą inicijuoti tolesnes procedūras informuoja KET pažeidimo pranešimu, laikydamasi 5a straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. KET pažeidimo pranešimas gali būti naudojamas kitais vykdymo užtikrinimo tikslais, nei nurodyti antroje pastraipoje, pavyzdžiui, prašymo atskleisti atsakingo asmens tapatybę ir adresą, pasiteiravimo, ar atitinkamas asmuo sutinka su pažeidimo faktu ar jį neigia, arba mokėjimo prašymo tikslais. 2. KET pažeidimo pranešime pateikiama bent ši informacija:
3. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tuo atveju, kai vairuotojas nerezidentas buvo patikrintas vietoje atliekant patikrinimą kelyje ir kai ta kompetentinga institucija neužtikrino, kad sankcija, susijusi su padarytu pažeidimu, būtų įvykdyta vietoje, vairuotojas nerezidentas gautų 2 dalyje nurodytą KET pažeidimo pranešimą. Šis KET pažeidimo pranešimas siunčiamas vairuotojui nerezidentui pagal 5a straipsnio 2 dalį. 3a. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tuo atveju, kai vairuotojas nerezidentas buvo patikrintas vietoje atliekant patikrinimą kelyje ir kai ta kompetentinga institucija užtikrino, kad sankcija, susijusi su įvykdytu pažeidimu, būtų įvykdyta vietoje, vairuotojas nerezidentas gautų bent šią informaciją:
Ši informacija pateikiama viena iš pažeidimo vietos valstybės narės oficialiųjų kalbų arba bet kuria kita oficialiąja ES kalba, kurią kompetentinga institucija laiko tinkama. 4. Atitinkamų asmenų prašymu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su visa pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos turima informacija, susijusia su 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto kelių eismo saugumo pažeidimo tyrimu. Pažeidimo vietos valstybė narė prašymą pateikti tokią informaciją gali laikyti prašymu siekti teisių gynimo priemonės paskirtos sankcijos atžvilgiu; tokiu atveju ji KET pažeidimo pranešime apie tai aiškiai ir glaustai informuoja atitinkamą asmenį ir informuoja apie tokio prašymo teisines ir procedūrines pasekmes. 5. Valstybės narės užtikrina, kad terminų, per kuriuos nerezidentai gali pasinaudoti savo teisėmis pateikti skundą arba sušvelninti sankcijas pagal 2 dalies e ir i punktus, pradžia būtų proporcinga, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą pasinaudojimą tokiomis teisėmis ir atitiktų KET pažeidimo pranešimo arba oficialaus sprendimo dėl atitinkamo asmens atsakomybės išsiuntimo paštu arba elektroniniu būdu arba gavimo datą.“; "9) įterpiami šie straipsniai ▌:" „5a straipsnis KET pažeidimo pranešimo ir paskesnių dokumentų įteikimas 1. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija KET pažeidimo pranešimą ir paskesnius dokumentus atitinkamiems asmenims siunčia paštu, registruoto pristatymo būdu, registruotu paštu arba elektroninėmis priemonėmis – visi šie būdai yra lygiaverčiai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014*(26) III skyriaus 7 skirsnį. 2. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad KET pažeidimo pranešimas ir visi paskesni dokumentai būtų siunčiami taip, kaip apibrėžta pažeidimo vietos valstybės narės teisėje. Transporto priemonės valdytojui, savininkui ar galutiniam naudotojui skirti KET pažeidimo pranešimai parengiami ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo KET pažeidimo padarymo dienos, jei 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos automatinės paieškos buvo sėkmingos ir kompetentinga institucija nustatė transporto priemonės valdytojo, savininko ar galutinio naudotojo tapatybę ir adresą tokia apimtimi, kokia būtina pagal jos nacionalinės teisės aktus. Jei 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos automatinės paieškos nebuvo sėkmingos arba kompetentinga institucija negalėjo nustatyti transporto priemonės valdytojo, savininko ar galutinio naudotojo tapatybės ir adreso tokia apimtimi, kokia būtina pagal jos nacionalinės teisės aktus, KET pažeidimo pranešimas parengiamas ne vėliau kaip per 5 mėnesius po to, kai pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija nustatė šią informaciją. 9. Valstybės narės raginamos leisti atitinkamiems asmenims nuotoliniu būdu prisijungti prie teismo proceso naudojant vaizdo ryšį. 5b straipsnis Kelių eismo taisyklių pažeidimo pranešimo ir būtinų paskesnių dokumentų vertimas 1. Jeigu pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia inicijuoti tolesnes procedūras dėl 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų eismo taisyklių pažeidimų, ji parengia KET pažeidimo pranešimą ir visus būtinus paskesnius dokumentus transporto priemonės registracijos dokumento kalba. Šio straipsnio tikslais kompetentingos institucijos nusprendžia, ar paskesnis dokumentas yra būtinas. Tačiau kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kad atitinkamas asmuo turi suprasti kaltinimus ir turi turėti galimybę visapusiškai pasinaudoti teise į gynybą. Tai visų pirma apima visą aktualią informaciją dėl pažeidimo, padaryto pažeidimo pobūdžio, skirtos nuobaudos, galimų teisių gynimo priemonių šio sprendimo atžvilgiu, tam tikslui numatyto termino ir institucijos, kuriai turi būti pateiktas skundas, nurodymo. 2. Kompetentingos institucijos kiekvienu atskiru atveju nusprendžia, ar bet kuris kitas dokumentas yra būtinas. 3. Nereikalaujama išversti tų būtinų dokumentų ištraukų, kurios nėra svarbios tam, kad atitinkami asmenys galėtų susipažinti su prieš juos pateiktais faktais pagal 1 dalies antrą pastraipą. 4. Atitinkamo asmens prašymu pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija leidžia atitinkamam asmeniui gauti paskesnius dokumentus viena kita oficialiąja ES kalba nei transporto priemonės registracijos dokumento kalba. 5. Valstybės narės užtikrina, kad KET pažeidimo pranešimo ir paskesnių dokumentų vertimo kokybė atitiktų bent Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 9 dalyje nustatytą standartą. 6. Pažeidimo vietos valstybė narė užtikrina, kad KET pažeidimo pranešimą ir paskesnius dokumentus, įteiktus atitinkamiems asmenims, atitinkamo asmens prašymu, grindžiamu argumentais, kad tokie dokumentai neatitinka šio straipsnio, 5, 5a ir 5e straipsnių, veiksmingai ir greitai peržiūrėtų atitinkama kompetentinga institucija. 5c straipsnis Savitarpio pagalba nustatant atitinkamo asmens tapatybę 1. Valstybės narės teikia viena kitai savitarpio pagalbą, kai pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos išnaudojo visas kitas savo turimas priemones, visų pirma, kai jos:
ir jos vis tiek negali nustatyti atitinkamo asmens tapatybės tokia apimtimi, kokia būtina pagal jos nacionalinės teisės aktus, kad būtų galima pradėti ar atlikti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas tolesnes procedūras. 1a. Valstybės narės teikia savitarpio pagalbą pagal šį straipsnį, tačiau jei įvertinus atskirų atvejų aplinkybes įvykdomos Direktyvos 2014/41/ES 6 straipsnyje nustatytos sąlygos, valstybės narės, kurioms Direktyva 2014/41/ES yra privaloma, gali tarpusavyje taikyti tik Direktyvą 2014/41/ES. 2. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, ar prašyti savitarpio pagalbos, kad gautų 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą papildomą informaciją. Prašymą gali inicijuoti tik kompetentinga institucija, laikydamasi tos valstybės narės nacionalinės teisės. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija gautus duomenis naudoja siekdama nustatyti asmenį, asmeniškai atsakingą už šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus pažeidimo vietos valstybės narės teritorijoje. 3. Kai pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia prašyti savitarpio pagalbos pagal 1 dalį, ji per savo nacionalinį kontaktinį punktą ▌siunčia elektroninėmis priemonėmis struktūrizuotą ▌prašymą registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės nacionaliniam kontaktiniam punktui. Registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos gali būti prašoma:
4. Registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos, nepagrįstai nedelsdamos, surenka 3 dalyje nurodytą prašomą informaciją, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia remtis vienu iš 7 dalyje išvardytų atsisakymo motyvų arba prašomos informacijos surinkti neįmanoma. Be jokio nepagrįsto delsimo ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai registracijos arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija nustatė informaciją, reikalingą atsakyti į prašymą, ji į prašymą atsako elektroniniu būdu per savo nacionalinį kontaktinį punktą. ▌ Registracijos valstybės narės ir gyvenamosios vietos valstybė narės kompetentingos institucijos, rinkdamos papildomą informaciją, laikosi pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos aiškiai prašomų formalumų ir procedūrų tiek, kiek jie nėra nesuderinami su jų nacionalinės teisės aktais. ▌ 7. Registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pateikti pagal 3 dalį prašomą papildomą informaciją. Tai jos daro tik šiais atvejais:
▌ Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia taikyti vieną iš atsisakymo motyvų arba nustato, kad surinkti prašomos informacijos neįmanoma, ji per savo nacionalinį kontaktinį punktą apie tai informuoja pažeidimo vietos valstybę narę. Registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti nenurodyti, kurį iš atsisakymo motyvų ji taiko b, c ir e punktuose nurodytais atvejais. ▌ 11. Elektroninėmis priemonėmis struktūrizuotame prašyme pateikiama ši informacija:
▌ 5d straipsnis Nacionalinės priemonės, padedančios lengviau nustatyti atsakingo asmens tapatybę 1. Valstybės narės, siekdamos sėkmingai nustatyti atsakingo asmens tapatybę, pagal savo nacionalinės teisės aktus gali imtis bet kurių priemonių, susijusių su 2 straipsnio 1 dalyje išvardytais kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimais, pavyzdžiui, priemonių, susijusių su valdytojo, savininko ar galutinio naudotojo pareiga bendradarbiauti nustatant atsakingo asmens tapatybę, su sąlyga, kad gerbiamos pagrindinės ir procesinės teisės pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. 2. Pagal 1 dalį kompetentingos institucijos gali visų pirma:
▌ 5e straipsnis Savitarpio pagalba įteikiant KET pažeidimo pranešimą ir paskesnius dokumentus 1. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija KET pažeidimo pranešimą arba paskesnius dokumentus atitinkamiems asmenims gali išsiųsti per registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingas institucijas šiais atvejais:
Pažeidimo vietos valstybės narės ir registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos bendrauja tarpusavyje per savo atitinkamus nacionalinius kontaktinius punktus. 2. Registracijos valstybė narė arba gyvenamosios vietos valstybė narė užtikrina, kad KET pažeidimo pranešimas ir paskesni dokumentai, kurie turi būti įteikti pagal 1 dalį, būtų įteikti pagal jų nacionalinę teisę arba tinkamai pagrįstais atvejais konkrečiu būdu, kurį taikyti paprašo pažeidimo vietos valstybė narė, nebent toks būdas yra nesuderinamas su jų nacionaline teise. 3. Registracijos valstybė narė arba gyvenamosios vietos valstybė narė užtikrina, kad kompetentinga institucija pateiktų elektroninėmis priemonėmis struktūrizuotą atsakymą, įskaitant:
Atsakymas dėl sėkmingo pristatymo laikomas dokumento įteikimo įrodymu. 5f straipsnis Savitarpio pagalba vykdymo užtikrinimo srityje 1. Valstybės narės teikia viena kitai vykdymo užtikrinimo pagalbą, kai nesumokama kelių eismo bauda, skirta už 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. 2. Atitinkamam asmeniui įteikus KET pažeidimo pranešimą ir nesumokėjus pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos baudos už KET pažeidimą, pastaroji gali prašyti registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos padėti užtikrinti administracinių sprendimų dėl kelių eismo baudų, susijusių su 2 straipsnio 1 dalyje išvardytais kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimais, vykdymą. 3. Pagalbos prašymas turi atitikti šiuos kriterijus:
4. Pažeidimo vietos valstybės narės kompetentinga institucija elektroninėmis priemonėmis struktūrizuota forma perduoda prašymą, susijusį su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savitarpio pagalba, registracijos valstybei narei arba gyvenamosios vietos valstybei narei. 5. Jei atitinkamas asmuo gali įrodyti, kad bauda už KET pažeidimą buvo sumokėta, registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama apie tai praneša pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingai institucijai. 6. Registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažįsta pagal šį straipsnį perduotą administracinį sprendimą dėl baudos už KET pažeidimą, nereikalaudamos atlikti jokių papildomų formalumų ir nedelsdamos imasi visų būtinų priemonių jo vykdymui užtikrinti, nebent ta kompetentinga institucija nuspręstų atsisakyti pripažinti administracinį sprendimą ar užtikrinti jo vykdymą vienu iš 8 dalyje nurodytų pagrindų. 7. Sprendimo dėl baudos už KET pažeidimą vykdymo užtikrinimą reglamentuoja registracijos valstybėje narėje arba gyvenamosios vietos valstybėje narėje taikytini įstatymai ir kiti teisės aktai. 8. Prašomosios valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti administracinį sprendimą dėl baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir užtikrinti jo vykdymą, jei nustatoma, kad:
Jei prašymas atmetamas, registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie tai pažeidimo vietos valstybės narės kompetentingai institucijai, nurodydama atmetimo priežastis. 9. Pinigų suma, gauta užtikrinus sprendimo dėl baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą vykdymą, atitenka registracijos valstybei narei arba gyvenamosios vietos valstybei narei, nebent pažeidimo vietos valstybė narė ir registracijos valstybė narė arba gyvenamosios vietos valstybė narė būtų susitarusios kitaip. Pinigai kaupiami registracijos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės, atsižvelgiant į tai, į kurią iš jų kreipiamasi, valiuta. 10. 1–9 dalimis netrukdoma taikyti Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR, dvišalių ar daugiašalių susitarimų ar susitarimų tarp valstybių narių tiek, kiek tokie susitarimai ar priemonės padeda dar labiau supaprastinti ar palengvinti piniginių nuobaudų, kurioms taikoma ši direktyva, vykdymo užtikrinimo procedūras. 5g straipsnis Keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis ir savitarpio pagalbos techninės specifikacijos 1. Valstybės narės naudoja specialiai sukurtą ir labai apsaugotą Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos (EUCARIS) taikomąją programinę įrangą ir iš dalies pakeistas šios programinės įrangos versijas, kad galėtų keistis informacija arba vykdyti savitarpio pagalbos procesą pagal 3a straipsnio 1 dalį. Valstybės narės užtikrina, kad duomenų tvarkymas pagal 1 dalį būtų saugus, ekonomiškai efektyvus, greitas bei patikimas ir kad būtų atliekamas sąveikiomis priemonėmis decentralizuotoje struktūroje. 2. Ne vėliau kaip per vienus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos procedūros, turinys ir techninės programinės įrangos specifikacijos, įskaitant kibernetinio saugumo priemones, taikomas elektroninėmis priemonėmis struktūrizuotiems prašymams ir atsakymams, susijusiems su 3a straipsnio 1 dalies a punktu, ir informacijos perdavimo priemones savitarpio pagalbos procesui vykdyti, įskaitant vienodų šablonų naudojimą, ir procedūras, kaip nustatyta 4, 5c, 5e ir 5f straipsniuose. 3. Informacija, kuria keičiamasi per EUCARIS, perduodama užšifruota. 4. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į šiuos elementus:
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 5. Kol bus pradėti taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai, šio 3a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos paieškos atliekamos laikantis Sprendimo 2008/616/TVR** priedo 3 skyriaus 2 ir 3 punktuose aprašytų procedūrų, taikomų kartu su šios direktyvos priedu. 6. Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, susijusias su taikomosios programinės įrangos ir jos pakeistų versijų administravimu, naudojimu, priežiūra ir technine priežiūra. 5h straipsnis Privatūs juridiniai asmenys ▌ 1. Po dvejų metų nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neleistų privatiems arba privačiai valdomiems juridiniams asmenims, turintiems atskirą juridinio asmens statusą, vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su šios direktyvos taikymu. 2. Iki 1 dalyje nurodyto laikotarpio valstybės narės užtikrina, kad tik kompetentingos institucijos galėtų inicijuoti ir vykdyti procedūras, susijusias su 2 straipsnio 1 dalyje išvardytais kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimais, pavyzdžiui, keistis informacija, užtikrinti vykdymą ar teikti bet kokios rūšies savitarpio pagalbą pagal šią direktyvą. ▌ _________________ * 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73). ** 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL L 210, 2008 8 6, p. 12).“; "10) 6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:" „6 straipsnis Ataskaitų teikimas ir stebėsena ▌ 2. Ne vėliau kaip [ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas ketverius metus kiekviena valstybė narė siunčia Komisijai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami kiekvienų ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų duomenys ir statistika. 3. Ataskaitoje nurodomas pažeidimo vietos valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalį atliktų automatinių paieškų, pateiktų registracijos valstybės narės nacionaliniam kontaktiniam punktui po jos teritorijoje padarytų 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, skaičius, taip pat nurodoma pažeidimų, dėl kurių buvo pateikti prašymai, rūšis ir nepatenkintų prašymų, suskirstytų pagal gauto neigiamo atsakymo rūšį, skaičius. Ši informacija gali būti grindžiama per EUCARIS pateiktais duomenimis.
3a. Ataskaitoje taip pat nurodomas 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė trečiojoje šalyje registruotos transporto priemonės vairuotojai, skaičius ir rūšis. 4. Komisija įvertina valstybių narių atsiųstas ataskaitas ir apie jų turinį informuoja 10a straipsnyje nurodytą komitetą ne vėliau kaip per 6 mėnesius po visų valstybių narių ataskaitų gavimo. 7 straipsnis Papildomos pareigos ▌ Juridiniai asmenys, kurie yra transporto priemonių, kurioms taikomas keitimasis duomenimis pagal šią direktyvą, valdytojai, savininkai ar galutiniai naudotojai, turi teisę gauti informaciją apie savo duomenų tvarkymą. Valstybės narės informuoja viena kitą apie kibernetinius incidentus, apie kuriuos pranešta pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnį, kai incidentai susiję su virtualioje ar fizinėje debesijoje saugomais duomenimis arba debesijos prieglobos paslaugomis.“ "10) įterpiamas šis straipsnis:" „7a straipsnis Finansinė parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui vykdymo užtikrinimo srityje Komisija teikia finansinę paramą iniciatyvoms, kuriomis prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo užtikrinant kelių eismo saugumo taisyklių laikymąsi Sąjungoje, visų pirma keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, ir pažangių vykdymo užtikrinimo metodikų ir būdų taikymo valstybėse narėse, gerinant vykdymo užtikrinimo institucijų gebėjimus. Finansinė parama taip pat gali būti teikiama informuotumo apie tarpvalstybinius vykdymo užtikrinimo veiksmus didinimo kampanijoms ir visoje Sąjungoje vykdomoms informavimo kampanijoms apie nacionalinės teisės aktų skirtumus.“; "11) 8 straipsnis pakeičiamas taip:" „8 straipsnis Informacijos apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus portalas (CBE portalas) 1. Komisija sukuria ir prižiūri internetinį CBE portalą, kuriuo galima naudotis visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir kuris yra skirtas su kelių eismo dalyviais dalytis informacija apie valstybėse narėse galiojančias šios direktyvos srities taisykles, be kita ko, kai tai ypač aktualu, susijusias su atitikties užtikrinimu. Tai apima informaciją apie teisių gynimo priemones, visas teises, suteiktas atitinkamiems asmenims pagal šią direktyvą, įskaitant kalbos pasirinkimo galimybes, informaciją apie duomenų apsaugos taisykles ir taikytinas sankcijas, be kita ko, kai aktualu, taikytinas nefinansinio poveikio priemones, ir baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus mokėjimo schemas ir turimas priemones. ▌ 4. CBE portalas turi būti suderinamas su sąsaja, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724*, ir su kitais panašios paskirties portalais ar platformomis, pavyzdžiui, Europos e. teisingumo portalu. 5. Valstybės šio straipsnio tikslais Komisijai ▌ teikia naujausią informaciją. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų svetainėse būtų pateikta nuoroda į interneto portalą. ▌ ________________ * 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).“; "11) Įterpiamas šis straipsnis:" „8a straipsnis Valstybių narių dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai Ši direktyva netrukdo taikyti valstybių narių dvišalių ar daugiašalių susitarimų ar susitarimų tarp valstybių narių tiek, kiek tokie susitarimai leidžia viršyti šios direktyvos reikalavimus ir padeda dar labiau supaprastinti ar palengvinti šioje direktyvoje nustatytas procedūras.“; "12) 9 straipsnis pakeičiamas taip:" „9 straipsnis Deleguotieji aktai Komisijai pagal 10 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad jis būtų atnaujinamas atsižvelgiant į technikos pažangą arba kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, tiesiogiai susijusius su priedo atnaujinimu.“; "13) įterpiami šie straipsniai ▌:" „10a straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai ▌ komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa. ▌ 10b straipsnis Komisijos ataskaitos Komisija ne vėliau kaip per 18 mėnesių po 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų gavimo iš visų valstybių narių pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo valstybėse narėse ataskaitą. 10c straipsnis Pereinamojo laikotarpio ataskaitų teikimas Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 6 d. nusiunčia Komisijai išsamią ataskaitą pagal šio straipsnio antrą ir trečią pastraipas. Išsamioje ataskaitoje nurodomas pažeidimo vietos valstybės narės atliktų automatinių paieškų, pateiktų registracijos valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams punktams po jos teritorijoje padarytų pažeidimų, skaičius, taip pat nurodoma pažeidimų, dėl kurių buvo pateikti prašymai, rūšis ir nepatenkintų prašymų skaičius. Išsamioje ataskaitoje taip pat aprašoma su tolesniais veiksmais, kurių buvo imtasi kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų atveju, susijusi padėtis nacionaliniu lygmeniu, remiantis tokių pažeidimų, dėl kurių buvo išsiųsti KET pažeidimo pranešimai, santykine dalimi. ________________ * 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“; "14) įterpiamas šis straipsnis:" „11a straipsnis Peržiūra Ne vėliau kaip ... [treji metai po perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo valstybėse narėse ataskaitą. Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnės šios direktyvos peržiūros, kiek tai susiję su kitų pažeidimų įtraukimu, jei valstybių narių duomenys rodo, kad tai daro teigiamą ir kiekybiškai įvertinamą poveikį kelių eismo saugumui.“; "15) I priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu; 16) II priedas išbraukiamas. 2 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip iki ... [trisdešimt mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 3 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 4 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas / pirmininkė Pirmininkas / pirmininkė PRIEDAS Duomenų elementai, reikalingi 4 straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodytai paieškai atlikti 1. Duomenų elementai paieškai inicijuoti (siunčiamas prašymas)
1) P = Privalomai perduodamas duomenų elementas. ▌ 2) 3) Skiriamasis ženklas pagal 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos konvencijos, sudarytos remiant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai, 37 straipsnį arba valstybės narės EUCARIS kodas. 2. Duomenų elementai, pateikiami inicijavus paiešką pagal 4 straipsnio 1 ir 1a dalis I dalis. Su transporto priemonėmis susiję duomenys, pateikiami pagal 4 straipsnio 1 dalį
4) P = privalomai perduodamas duomenų elementas, kai prieinamas valstybės narės nacionaliniame registre. N = neprivalomai perduodamas duomenų elementas. 5) Kodai suderinti pagal Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų I ir II priedus (OL L 138, 1999 6 1, p. 57). 6) Skiriamasis ženklas pagal 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos konvencijos, sudarytos remiant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai, 37 straipsnį arba valstybės narės EUCARIS kodas. II dalis. Su transporto priemonėmis susiję duomenys, pateikiami pagal 4 straipsnio 1a dalį
7) P = privalomai perduodamas duomenų elementas, kai prieinamas valstybės narės nacionaliniame registre. N = neprivalomai perduodamas duomenų elementas. 8) Kodai suderinti pagal Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų I ir II priedus (OL L 138, 1999 6 1, p. 57). III dalis. Su transporto priemonių valdytojais ir savininkais susiję duomenys
9) P = privalomai perduodamas duomenų elementas, kai prieinamas valstybės narės nacionaliniame registre. N = neprivalomai perduodamas duomenų elementas. 10) Kodai suderinti pagal Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų I ir II priedus (OL L 138, 1999 6 1, p. 57). IV dalis. Su galutiniais transporto priemonių naudotojais susiję duomenys
11) P = privalomai perduodamas duomenų elementas, kai prieinamas valstybės narės nacionaliniame registre. N = neprivalomai perduodamas duomenų elementas. V dalis. Duomenys pažeidimo padarymo metu, susiję su ankstesniu transporto priemonės valdytoju ir savininku, kurio atžvilgiu pagal 4a straipsnio 2 dalį inicijuojama šio priedo 1 skirsnyje nurodyta paieška
12) P = privalomai perduodamas duomenų elementas, kai prieinamas valstybės narės nacionaliniame registre. N = neprivalomai perduodamas duomenų elementas. 13) Kodai suderinti pagal Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų I ir II priedus (OL L 138, 1999 6 1, p. 57). VI dalis. Duomenys pažeidimo padarymo metu, susiję su ankstesniu galutiniu transporto priemonės naudotoju, kurio atžvilgiu pagal 4a straipsnio 2 dalį inicijuojama šio priedo 1 skirsnyje nurodyta paieška
14) P = privalomai perduodamas duomenų elementas, kai prieinamas valstybės narės nacionaliniame registre. N = neprivalomai perduodamas duomenų elementas.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tam tikrais naujais genomikos metodais išvesti augalai ir iš jų gaminamas maistas bei pašarai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0411), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, į 114 straipsnį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0238/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Kipro Respublikos Atstovų Tarybos ir Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0014/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3); 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/625 ir Direktyva 98/44/EB [292 pakeit.]
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 ir 114 straipsnius ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) nuo 2001 m., kai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB(4) dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apgalvoto išleidimo į aplinką, biotechnologijų srityje padaryta didelė pažanga ir sukurta naujų genomikos metodų (toliau – NGM), visų pirma genomo redagavimo metodų, kuriais galima atlikti genomo pakeitimus tiksliai parinktose vietose. Didelė pažanga genų inžinerijos srityje jau padėjo plačiai paplisti selekcijai naudojant žymenis, dėl kurios galima nustatyti ir mobilizuoti įdomius genus, kurių esama biologinės įvairovės sąlygomis; [1 pakeit.] (1a) galimybė patentuoti naujus genomikos metodus ir jų naudojimo rezultatus gali padidinti tarptautinių sėklų įmonių dominavimą ūkininkams, siekiantiems gauti sėklų. Tokiomis aplinkybėmis, kai didelės įmonės jau turi sėklų monopolį ir vis dažniau kontroliuoja gamtos išteklius, dėl tokios padėties ūkininkai netektų bet kokios veiksmų laisvės, nes jie taptų priklausomi nuo privačių įmonių. Dėl šios priežasties būtina uždrausti šių produktų patentus; [167 pakeit.] (2) NGM – įvairių genomikos metodų, kurių kiekvienas gali būti taikomas įvairiais būdais, pasiekiant skirtingų rezultatų ir sukuriant įvairių produktų, grupė. Šiais metodais gali būti gaunami organizmai su modifikacijomis, analogiškomis toms, kurios galėtų būti pasiektos tradiciniais selekcijos metodais, arba organizmai su sudėtingesnėmis modifikacijomis. Kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės (įskaitant intragenezę) metodais, kurie yra NGM, diegiamos genetinės modifikacijos be nekryžmintinų rūšių genetinės medžiagos įterpimo (transgenezės). Pagal pastaruosius metodus naudojamasi tik selekcininkų genofondu, t. y. visa tradicinei selekcijai prieinama genetine informacija, įskaitant ir tolimai giminingas augalų rūšis, kurias įmanoma kryžminti pažangiais selekcijos metodais. Kryptingosios mutagenezės metodais įdiegiama DNR sekos modifikacija (-os) tiksliai tikslingai parinktose organizmo genomo vietose. Cisgenezės metodais į organizmo genomą įterpiama genetinės medžiagos, kuri jau egzistuoja selekcininkų genofonde. Intragenezė – cisgenezės potipis, kai į genomą įterpiama selekcininkų genofonde jau egzistuojančios genetinės medžiagos, sudarytos iš dviejų ar daugiau DNR sekų, kopija, kurioje pakeistas tos genetinės medžiagos išdėstymas; [2 pakeit.] (3) tęsiant mokslinius tyrimus viešajame ir privačiajame sektoriuose, NGM taikomi įvairesniems žemės ūkio augalams ir augalų požymiams nei tie, kurie gaunami Sąjungoje ar pasaulyje leidžiamais taikyti transgenezės metodais(5). Taip gaunami, be kita ko, augalai, pakantesni ar atsparesni augalų ligoms ir kenkėjams, herbicidams pakantūs augalai, augalai, pakantesni ar atsparesni klimato kaitos poveikiui ir aplinkos stresoriams, efektyviau vartojantys maistines medžiagas ir vandenį, derlingesni, atsparesni ar pasižymintys geresnėmis kokybės savybėmis. Šių tipų nauji augalai ir galimybės gana lengvai ir greitai taikyti šiuos naujus metodus gali būti naudingi ūkininkams, vartotojams ir aplinkai. Taigi, NGM turi potencialą prisidėti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų pagal Europos žaliąjį kursą(6) ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(7), biologinės įvairovės(8) ir prisitaikymo prie klimato kaitos(9) strategijas, taip pat prisidėti prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo(10), bioekonomikos strategijos(11) ir Sąjungos strateginio savarankiškumo(12); [3 pakeit.] (4) NGM metodais sukurtų organizmų apgalvotas išleidimas į aplinką, taip pat kai tokių organizmų yra produktų sudėtyje arba produktai yra sudaryti iš jų, ir iš šių organizmų pagaminto maisto bei pašarų pateikimas rinkai yra reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003(13), maisto ir pašarų atveju taip pat Reglamento (EB) Nr. 1829/2003(14), ribotas augalų ląstelių naudojimas yra reglamentuojamas Direktyvos 2009/41/EB, o NGM gautų augalų tarpvalstybinis judėjimas, kai jie išvežami į trečiąsias valstybes, yra reglamentuojamas Reglamento (EB) Nr. 1946/2003 (toliau – Sąjungos GMO teisės aktai); (5) bylos Confédération paysanne ir kiti, C-528/16(15), sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad naujais mutagenezės metodais ar būdais, atsiradusiais arba iš esmės išvystytais po to, kai priimta Direktyva 2001/18/EB, gauti GMO negali būti laikomi nepatenkančiais į tos direktyvos taikymo sritį; (6) Sprendime (ES) 2019/1904(16) Taryba paprašė Komisijos iki 2021 m. balandžio 30 d. pateikti tyrimą dėl naujų genomikos metodų statuso pagal Sąjungos teisę, atsižvelgiant į tą Teismo sprendimą, o jei būtų tikslinga, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, taip pat pateikti pasiūlymą (kartu su poveikio vertinimu); (7) Komisijos tyrime dėl naujų genomikos metodų(17) padaryta išvada, jog Sąjungos GMO teisės aktai nėra tinkami tam, kad jais būtų reglamentuojamas tam tikrais NGM gautų augalų apgalvotas išleidimas į aplinką ir susijusių produktų, įskaitant maistą ir pašarus, pateikimas rinkai. Visų pirma, tame tyrime padaryta išvada, kad GMO leidimų išdavimo procedūra ir rizikos vertinimo reikalavimai, taikomi pagal Sąjungos GMO teisės aktus, nėra pritaikyti atsižvelgiant į potencialių organizmų ir produktų, kurie galėtų būti sukurti kai kuriais NGM, būtent kryptingąja mutageneze ir cisgeneze (įskaitant intragenezę), įvairovę ir tie reikalavimai gali būti neproporcingi arba netinkami. Tyrimas parodė, kad tokia padėtis yra visų pirma šiais metodais gaunamų augalų atveju, turint omenyje, kiek daug mokslinių įrodymų (ypač dėl jų saugos) jau yra prieinama. Be to, sunku įgyvendinti Sąjungos GMO teisės aktus ir užtikrinti jų laikymąsi augalų, sukurtų kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės metodais, ir susijusių produktų atžvilgiu. Šiais metodais įdiegtų genetinių modifikacijų tam tikrais atvejais neįmanoma analizės metodais atskirti nuo gamtinių mutacijų ar nuo genetinių modifikacijų, įdiegtų tradiciniais selekcijos metodais, kita vertus, atskirti transgenezės metodu įdiegtas genetines modifikacijas paprastai yra įmanoma. Sąjungos GMO teisės aktai taip pat nesudaro palankių sąlygų kurti inovacinius ir naudingus produktus, kurie galėtų prisidėti prie tvarumo, apsirūpinimo maistu saugumo ir atsparumo žemės ūkio maisto produktų grandinėje; (8) todėl būtina sukurti konkrečią teisinę sistemą, skirtą reglamentuoti kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės metodais gautiems GMO ir susijusiems produktams, kai jie apgalvotai išleidžiami į aplinką arba pateikiami rinkai; (9) remiantis dabartinėmis mokslo ir technikos žiniomis, visų pirma apie saugos aspektus, šio reglamento taikymo sritis turėtų apsiriboti vien tais GMO, kurie yra augalai, t. y. taksonominių grupių Archaeplastida ar Phaeophyceae organizmai, neįtraukiant į taikymo sritį mikroorganizmų, grybų ir gyvūnų, apie kuriuos turima mažiau žinių. Turimos žinios apie kitus organizmus, pvz., mikroorganizmus, grybus ir gyvūnus, turėtų būti peržiūrėtos, siekiant ateityje imtis su jais susijusių teisėkūros iniciatyvų. Šio reglamento taikymo sritis dėl tos pačios priežasties turėtų apimti tik tam tikrais NGM –, t. y. kryptingąja mutageneze ir cisgeneze (įskaitant intragenezę) – gautus augalus (toliau – NGM gauti augalai), tačiau neturėtų apimti kitais naujais bet ne taikant kitus naujus genomikos metodais gautų augalų metodus. Tokiuose NGM gautuose augaluose nėra iš nekryžmintinų rūšių gautos genetinės medžiagos. Kitais naujais genomikos metodais, kuriais į organizmą įterpiama nekryžmintinų rūšių genetinės medžiagos (transgenezė), gauti GMO ir toliau turėtų būti reglamentuojami tik Sąjungos GMO teisės aktų, nes taip gautiems augalams gali būti būdinga konkreti su transgenu susijusi rizika. Be to, nėra duomenų, kad šiuo metu reikėtų pritaikyti dabartinius Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimus, taikomus transgenezės metodu gautiems GMO;; [5 pakeit.] (10) visapusiškai laikantis atsargumo principo, NGM gautų augalų reglamentavimo teisinė sistema turėtų turėti tuos pačius, kaip ir Sąjungos GMO teisės aktų, tikslus užtikrinti žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos aukšto lygio apsaugą ir gerai veikiančią atitinkamų augalų bei produktų vidaus rinką, kartu atsižvelgiant į NGM gautų augalų specifiką. Ši teisinė sistema turėtų sudaryti palankias sąlygas kurti ir pateikti rinkai augalus, taip pat maisto produktus ir pašarus, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš NGM gautų augalų, ir kitus produktus, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš NGM gautų augalų (toliau – NGM gauti produktai), ir taip prisidėti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų pagal Europos žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir didinti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis; [6 pakeit.] (11) šis reglamentas yra lex specialis Sąjungos GMO teisės aktų atžvilgiu. Juo nustatomos konkrečios nuostatos dėl NGM gautų augalų ir NGM gautų produktų. Tačiau tais atvejais, kuriems taikytinų konkrečių taisyklių šiame reglamente nėra, NGM gautiems augalams ir iš jų gautiems produktams (įskaitant maistą ir pašarus) turėtų būti toliau taikomi Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimai ir sektorių teisės aktuose, kaip antai Reglamente (ES) 2017/625 dėl oficialiosios kontrolės arba teisės aktuose dėl tam tikrų produktų, kaip antai augalų ir miško dauginamosios medžiagos, nustatytos taisyklės dėl GMO; [7 pakeit.] (12) potenciali rizika, siejama su NGM gauti augalais, būna įvairi: rizikos pobūdis gali būti panašus į tradiciniu būdu išvestų augalų arba gali būti įvairaus tipo ir dydžio pavojų bei rizikos, panašių į tuos, kurie būdingi transgenezės metodu sukurtiems augalams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos specialios taisyklės, kad rizikos vertinimo ir rizikos valdymo reikalavimai būtų pritaikomi atsižvelgiant į potencialią NGM gautų augalų ir NGM gautų produktų keliamą riziką ar jos nebuvimą; (13) šiame reglamente turėtų būti skiriamos dvi NGM gautų augalų kategorijos; (13a) NGM gautų augalų, kurie gali išlikti, daugintis ar išplisti aplinkoje (laukuose ar už jų ribų) poveikis gamtai ir aplinkai turi būti įvertintas itin kruopščiai; [8 pakeit.] (14) tie NGM gauti augalai, kurie taip pat galėtų būti išsivystę natūraliai ar išvesti tradiciniais selekcijos metodais, ir tradiciniais selekcijos metodais išvesti jų palikuonys (toliau – 1 kategorijos NGM gauti augalai) turėtų būti traktuojami taip pat, kaip natūraliai išsivystę ar tradiciniais selekcijos metodais išvesti augalai, nes jie yra analogiški tiems augalams ir su jais susijusi rizika yra panaši, taigi dėl jų turėtų būti visiškai nukrypstama nuo Sąjungos GMO teisės aktų ir sektorių teisės aktuose nustatytų su GMO susijusių reikalavimų. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar NGM gautas augalas yra analogiškas augalams, galintiems išsivystyti natūraliai ar išvedamiems tradiciniu būdu, ir turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos patikrintų ir sprendimu patvirtintų atitiktį tiems kriterijams prieš tai, kai NGM gauti augalai ar NGM gauti produktai būtų išleisti į aplinką ar pateikti rinkai. Tie kriterijai turėtų būti objektyvūs ir pagrįsti mokslo žiniomis. Jie turėtų apimti genetinių modifikacijų, kurios galėtų būti aptinkamos gamtoje ar tradiciniais selekcijos metodais išvestuose organizmuose, pobūdį ir dydį, taip pat jais turėtų būti nustatytos NGM gautų augalų genomo genetinių modifikacijų dydžio ir skaičiaus slenkstinės ribos. Kadangi šioje srityje vyksta sparti mokslo ir technikos žinių raida, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti šiuos kriterijus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, dėl to, kokio pobūdžio ir kokio dydžio genetinės modifikacijos galėtų atsirasti natūraliai ar būti pasiektos tradicine selekcija; [9 pakeit.] (14a) atsižvelgiant į didelį augalų genomų sudėtingumą, kriterijai, pagal kuriuos laikoma, kad NGM gautas augalas yra analogiškas augalams, išsivysčiusiems natūraliai ar išvestiems tradiciniu būdu, turėtų atspindėti augalų genominio dydžio ir jų savybių įvairovę. Poliploidiniuose augaluose yra daugiau kaip dvi homologinės chromosomos. Toje poliploidinių augalų kategorijoje tetraploidiniai, heksaploidiniai ir oktaploidiniai augalai turi atitinkamai 4, 6 ir 8 chromosomų rinkinius. Palyginti su monoploidiniais augalais, poliploidiniuose augaluose paprastai yra daugiau genetinių modifikacijų. Dėl šių priežasčių bet koks kiekvieno augalo bendro modifikacijų skaičiaus apribojimas turėtų atspindėti augalų ploidiškumą, t. y., augale esančių chromosomų skaičių; [10 pakeit.] (15) visiems ne 1 kategorijos NGM gautiems augalams (toliau – 2 kategorijos NGM gauti augalai) turėtų būti toliau taikomi Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimai, nes jų genomo modifikacijos yra sudėtingesnės; (16) 1 kategorijos NGM gautiems augalams ir produktams neturėtų būti taikomos Sąjungos GMO teisės aktų taisyklės bei reikalavimai ir kitų Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurios taikomos GMO. Siekiant teisinio tikrumo veiklos vykdytojams ir skaidrumo, prieš išleidimą į aplinką, įskaitant pateikimą rinkai, turėtų būti gautas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas; (17) šis statuso pripažinimas turėtų būti gautas prieš bet kokį apgalvotą bet kurių 1 kategorijos NGM gautų augalų išleidimą į aplinką bet kokiu kitu tikslu nei pateikimas rinkai, kaip antai lauko tyrimams, vyksiantiems Sąjungos teritorijoje, nes kriterijai yra grindžiami duomenimis, kurie yra prieinami dar prieš lauko tyrimus ir nuo šių lauko tyrimų nepriklauso. Jei lauko tyrimų Sąjungos teritorijoje atlikti nenumatoma, veiklos vykdytojai turėtų gauti tą statuso pripažinimą prieš tai, kai 1 kategorijos NGM gautas produktas bus pateiktas rinkai; (18) kadangi NGM gauto augalo pripažinimo analogišku augalams, išsivysčiusiems natūraliai ar išvestiems tradiciniu būdu, kriterijai nėra susiję su veiklos, kuriai reikalingas NGM gauto augalo apgalvotas išleidimas į aplinką, pobūdžiu, 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas, suteiktas prieš jo apgalvotą išleidimą į aplinką bet kokiu kitu tikslu nei pateikimas rinkai Sąjungos teritorijoje, turėtų galioti ir pateikiant rinkai susijusius NGM gautus produktus. Kadangi lauko tyrimo etape yra dar daug neapibrėžtumo dėl to, ar produktas pasieks rinką, ir yra tikėtina, kad taip išleidžiant augalus į aplinką gali dalyvauti mažesni veiklos vykdytojai, 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimo procedūra prieš lauko tyrimus turėtų būti atliekama nacionalinių kompetentingų institucijų, taip sumažinant administracinę naštą veiklos vykdytojams, o sprendimas Sąjungos lygmeniu turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei kitos nacionalinės kompetentingos institucijos būtų pateikusios pastabų dėl tikrinimo ataskaitos. Kai prašymas atlikti tikrinimą pateikiamas prieš pateikiant NGM gautus produktus rinkai ir jei yra pagrįstų kitų valstybių narių prieštaravimų, procedūra turėtų būti atliekama Sąjungos lygmeniu konsultuojantis su Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), kad būtų užtikrintas tikrinimo procedūros veiksmingumas ir 1 kategorijos NGM gautų augalų statuso pripažinimo nuoseklumas; [11 pakeit.] (18a) siekiant veiksmingai atrinkti naujas veisles, kurios padėtų žemės ūkio sektoriui padidinti apsirūpinimo maistu saugumą ir tvarumą, prisitaikymą prie klimato kaitos bei atsparumą klimato kaitos padariniams, reikia atsižvelgti į poliploidinių augalų, t. y. daugiau kaip du genomus turinčių augalų, specifinį pobūdį. Tokių augalų atveju didžiausias genetinių modifikacijų, kurias leidžiama įterpti į 1 kategorijos NGM gautus augalus, turėtų būti proporcingas juose esančių genomų skaičiui; [12 pakeit.] (19) siekiant užtikrinti, kad 1 kategorijos NGM gautų augalų statuso pripažinimas būtų atliktas per pagrįstą laikotarpį, valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija ir Europos maisto saugos Tarnyba (toliau – Tarnyba) turėtų laikytis griežtų atitinkamų terminų; [13 pakeit.] (20) 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimas yra techninio pobūdžio procedūra, neapimanti jokių rizikos vertinimo ar rizikos valdymo aspektų, o sprendimas dėl statuso yra vien deklaratyvaus pobūdžio. Taigi, kai ši procedūra atliekama Sąjungos lygmeniu, tokie įgyvendinimo sprendimai turėtų būti priimami pagal patariamąją procedūrą, su Tarnybos moksline ir technine pagalba; (21) 1 kategorijos NGM gautų augalų statuso pripažinimo sprendimuose atitinkamam NGM gautam augalui turėtų būti suteiktas identifikacinis numeris tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir tokių augalų atsekamumas, kai jie įtraukiami į duomenų bazę. Nurodoma informacija apima informaciją apie metodą ar metodus, naudotus požymiui (-iams) gauti, ir iš jų gaunamos augalų dauginamosios medžiagos ženklinimo tikslu; [14 pakeit.] (22) 1 kategorijos NGM gautiems augalams turėtų būti toliau taikoma bet kokia reglamentavimo sistema, kuri taikoma tradiciniu būdu išvestiems augalams. Tie NGM gauti augalai ir jų produktai, kaip ir tradiciniai augalai bei produktai, bus reglamentuojami taikytinų sektorinių teisės aktų dėl sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos, maisto, pašarų ir kitų produktų, taip pat jiems bus taikomos horizontaliosios reglamentavimo sistemos, kaip antai gamtos apsaugos teisės aktai ir atsakomybės už žalą aplinkai tvarka. Šiuo atžvilgiu, kai iš 1 kategorijos NGM augalų gauto maisto produkto sudėtis ar struktūra reikšmingai skirsis nuo įprastų ir tai turės įtakos maistinei vertei, metabolizmui ar nepageidaujamų medžiagų kiekiui maiste, jis bus laikomas nauju maisto produktu, todėl pateks į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2283(18) taikymo sritį ir bus atliktas su tuo susijęs jo rizikos vertinimas; (23) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007(19), uždrausta ekologinėje gamyboje naudoti GMO ir produktus, gautus iš GMO ir naudojant GMO. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tame reglamente apibrėžti darant nuorodą į Direktyvą 2001/18/EB, taikant nustatyto draudimo išimtį tiems GMO, kurie gauti Direktyvos 2001/18/EB I B priede nurodytais genetinio modifikavimo metodais. Todėl naudoti 2 kategorijos NGM gautus augalus ekologinėje gamyboje bus draudžiama. Tačiau reikia išaiškinti 1 kategorijos NGM gautų augalų statusą ekologinės gamybos tikslais. Šiuo metu reikia nuodugniau išnagrinėti, ar naujų genomikos metodų taikymas šiuo metu yra nesuderinamas dera su ekologinės gamybos koncepcija Reglamente (EB) 2018/848 ir su tuo, kaip vartotojai šiuo metu suvokia ekologiškus produktus principais. Todėl 1 kategorijos NGM gautus augalus taip pat turėtų būti uždrausta naudoti ekologinėje gamyboje, kol įvyks toks nuodugnesnis nagrinėjimas; [15 pakeit.] (24) turėtų būti priimtos nuostatos tam, kad būtų užtikrintas 1 kategorijos NGM gautų augalų veislių naudojimo skaidrumas, būtų užtikrinta galimybė, jei pageidaujama, išlaikyti gamybos grandines be NGM ir taip būtų išlaikytas vartotojų pasitikėjimas. NGM gauti augalai, dėl kurių gautas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas, turėtų būti įtraukti į viešą duomenų bazę, apimančią informaciją apie metodą ar metodus, naudotus požymiui (-iams) gauti. Siekiant užtikrinti atsekamumą, skaidrumą ir pasirinkimo galimybes veiklos vykdytojams, užsiimant tiriamąja ir augalų selekcijos veikla, kai sėklos parduodamos ūkininkams ar augalų dauginamoji medžiaga kaip nors kitaip padaroma prieinama trečiosioms šalims, 1 kategorijos NGM gautų augalų dauginamoji medžiaga turėtų būti ženklinama kaip 1 kategorijos NGM gauta medžiaga; [16 pakeit.] (25) 2 kategorijos NGM gautiems augalams turėtų būti toliau taikomi Sąjungos GMO teisės aktų reikalavimai, nes pagal dabartinį mokslo ir technikos žinių lygį dar reikia įvertinti jų keliamą riziką. Turėtų būti pateiktos specialios taisyklės, kad Direktyvoje 2001/18/EB ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatytos procedūros ir tam tikros kitos tuose teisės aktuose nustatytos taisyklės būtų pritaikomos pagal konkretų 2 kategorijos NGM gautų augalų pobūdį ir atsižvelgiant į skirtingus jų potencialios rizikos lygius; (26) norint išleisti į aplinką ar pateikti rinkai 2 kategorijos NGM gautus augalus ir produktus turėtų būti ir toliau privaloma gauti sutikimą arba leidimą pagal Direktyvą 2001/18/EB ar Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Vis dėlto, esant didelei tų NGM gautų augalų įvairovei, rizikos vertinimui reikalingos informacijos kiekis kiekvienu atveju bus skirtingas. Tarnyba savo mokslinėse nuomonėse dėl cisgenezės ir intragenezės metodais sukurtų augalų(20) ir dėl kryptingosios mutagenezės metodu sukurtų augalų(21) rekomendavo, kad šių augalų rizikos vertinimui teiktinų duomenų reikalavimai būtų lankstūs. Remiantis Tarnybos parengtais augalų, sukurtų kryptingosios mutagenezės, cisgenezės ir intragenezės metodais, rizikos vertinimo kriterijais(22), duomenys apie saugų naudojimą praeityje, įprastumą aplinkai ir modifikuotos (įterptos) genų sekos ar sekų funkciją bei struktūrą turėtų padėti nustatyti, kokio pobūdžio ir kiek duomenų reikia tų NGM gautų augalų rizikos vertinimui atlikti. Todėl būtina nustatyti šių augalų rizikos vertinimo bendruosius principus ir kriterijus, kartu suteikiant lankstumo ir galimybių derinti rizikos vertinimo metodikas prie mokslo ir technikos pažangos; (27) pranešimų, teikiamų siekiant gauti sutikimą, kad būtų galima pateikti rinkai produktus, kurie nėra maistas ar pašarai, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, turinio reikalavimai ir paraiškų gauti leidimą pateikti rinkai genetiškai modifikuotą maistą ar pašarus turinio reikalavimai yra nustatyti skirtinguose teisės aktuose. Siekiant užtikrinti pranešimų, teikiamų siekiant gauti sutikimą, ir paraiškų gauti leidimą dėl 2 kategorijos NGM gautų produktų nuoseklumą, tokių pranešimų ir paraiškų turinys turėtų būti vienodas, išskyrus atvejus, kai jie susiję su maisto ir pašarų saugos vertinimu, nes tai aktualu tik 2 kategorijos NGM maisto produktams ir pašarams; (28) Europos Sąjungos etaloninė genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorija (EURL), bendradarbiaudama su Europos GM laboratorijų tinklu (ENGL), padarė išvadą, kad ne visų kryptingosios mutagenezės ir cisgenezės metodais gautų produktų analitiniai tyrimai laikomi įmanomais(23). Jei genetinės medžiagos modifikacijos, kurios yra įdiegtos, nėra išskirtinai būdingos atitinkamam NGM gautam augalui, neįmanoma pagal jas skirti NGM gauto augalo nuo tradicinių augalų. Tais atvejais, kai aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo analitinio metodo pateikti neįmanoma, jei pranešėjas ar pareiškėjas tai tinkamai pagrindžia, turėtų būti pritaikytos analizės metodo reikalavimų laikymosi sąlygos. Tai turėtų būti atliekama pagal šį reglamentą priimamais įgyvendinimo aktais. Taip pat turėtų būti numatyta, kad EURL, padedama ENGL, patvirtintų gaires pareiškėjams dėl analizės metodų veiksmingumo minimaliųjų reikalavimų. Taip pat gali būti pritaikomos sąlygos, kuriomis atliekamas metodo patvirtinimas; (29) Direktyvoje 2001/18/EB reikalaujama parengti GMO poveikio aplinkai po apgalvoto išleidimo į aplinką ar po pateikimo rinkai stebėsenos (monitoringo) planą, tačiau palikta galimybių šį planą rengti lanksčiai, atsižvelgiant į rizikos aplinkai vertinimą, GMO savybes, numatomą GMO naudojimą ir priimančią aplinką. 2 kategorijos NGM gautų augalų genetinės modifikacijos gali būti įvairios: nuo tokių genomo pakeitimų, dėl kurių reikėtų tik riboto rizikos vertinimo, iki sudėtingų pakeitimų, dėl kurių reikėtų atlikti išsamesnę potencialios rizikos analizę. Todėl 2 kategorijos NGM gautų augalų poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į rizikos aplinkai vertinimą ir lauko tyrimais įgytą patirtį, atitinkamo NGM gauto augalo savybes, jo numatomo naudojimo pobūdį ir mastą, visų pirma bet kokį saugų to augalo naudojimą praeityje, taip pat priimančios aplinkos požymius. Taigi Atsižvelgiant į atsargumo principą, poveikio aplinkai stebėsenos plano neturėtų turėtų būti reikalaujama visada, kai pirmą kartą duodamas sutikimas. Stebėsenos reikalavimo turėtų būti galima atsisakyti tik atnaujinant sutikimą, jei įrodoma, kad, jei nėra tikėtina, kad dėl 2 kategorijos NGM gauto augalo kiltų rizika gautas augalas nekelia rizikos, dėl kurios reikėtų vykdyti stebėseną, kaip antai netiesioginio, uždelsto ar nenumatyto poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai rizika; [17 pakeit.] (30) siekiant proporcingumo, po to, kai leidimo galiojimas pirmą kartą pratęsiamas, leidimas turėtų galioti neribotą laiką, nebent to pratęsimo procedūros metu, remiantis rizikos vertinimu ir prieinama informacija apie atitinkamą NGM gautą augalą, būtų nuspręsta kitaip, numatant atlikti pakartotinį vertinimą, kai bus gauta naujos informacijos; (31) siekiant teisinio tikrumo ir gero administravimo, terminas, per kurį Tarnyba turi pateikti savo nuomonę dėl paraiškos gauti leidimą, turėtų būti pratęsiamas tik tais atvejais, kai būtina gauti papildomos informacijos, reikalingos paraiškos vertinimui atlikti, ir pratęsimo trukmė neturėtų būti ilgesnė už iš pradžių numatytą terminą, nebent pratęsimas ilgesniam laikui būtų pagrįstas dėl duomenų pobūdžio ar išskirtinių aplinkybių; (32) siekiant padidinti skaidrumą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos, veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama, ženklinant 2 kategorijos NGM gautus produktus kaip GMO, pridėti papildomos informacijos apie atitinkamą genetine modifikacija suteiktą požymį. Kad būtų išvengta klaidinančių ar painiavą keliančių pareiškimų, toks siūlomas ženklinimas turėtų būti nurodytas pranešime, teikiamame siekiant gauti sutikimą, arba paraiškoje gauti leidimą, ir turėtų būti nustatytas sutikime arba sprendime išduoti leidimą; (33) potencialiems pranešėjams ar pareiškėjams dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir produktų, pasižyminčių požymiais, turinčiais potencialą prisidėti prie tvarios žemės ūkio maisto produktų sistemos, turėtų būti siūloma naudotis reguliavimo priemonėmis teikiamomis paskatomis, kuriomis būtų skatinama kurti tokių požymių turinčius 2 kategorijos NGM gautus augalus. Kriterijai, pagal kuriuos taikomos šios paskatos, turėtų apimti plačias požymių, turinčių potencialą prisidėti prie tvarumo, kategorijas (pavyzdžiui, požymiai, su kuriais siejamas pakantumas ar atsparumas biotiniams ir abiotiniams stresoriams, geresnės maistinės savybės ar didesnis derlingumas) ir turėtų būti pagrįsti vertingumu tvariam auginimui ir naudojimui, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje(24) 52 straipsnio 1 dalyje]. Šių kriterijų taikymas ES mastu nepalieka galimybės siauriau apibrėžti tikslinius požymius siekiant spręsti konkrečias problemas ar atsižvelgiant į vietos ar regiono specifiką; (34) teikiamų paskatų forma turėtų būti paspartinta rizikos vertinimo procedūra, kai paraiškos nagrinėjamos pagal visiškai centralizuotą procedūrą (dėl maisto produktų ir pašarų), ir daugiau rekomendacijų prieš pateikiant paraišką, padedant rengėjams parengti aplinkosauginiam ir maisto bei pašarų saugos vertinimams skirtų dokumentų rinkinį, tačiau nedarant poveikio bendrosioms nuostatoms dėl rekomendacijų prieš pateikiant paraišką, pranešimo apie tyrimus ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002(25) 32a, 32b ir 32c straipsnius; (35) kai pranešėjas ar pareiškėjas yra mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ), turėtų būti teikiama papildomų paskatų siekiant gerinti galimybes šioms įmonėms naudotis reguliavimo procedūromis, remti didesnę NGM gautų augalų kūrėjų įvairovę ir skatinti smulkius selekcininkus išvesti naujas NGM žemės ūkio augalų rūšis ir požymius, atleidžiant MVĮ nuo aptikimo metodų patvirtinimo mokesčio ir teikiant išsamesnių rekomendacijų prieš pateikiant paraišką arba pranešimą, apimančių ir rizikos vertinimui reikalingų tyrimų rengimą; (36) herbicidams atsparūs augalai specialiai išvedami tokie, kad būtų atsparūs herbicidams, taigi galėtų būti auginami naudojant tuos herbicidus. Jei tokio auginimo sąlygos nėra tinkamos, gali išsivystyti tiems herbicidams atsparių piktžolių arba gali reikėti didinti naudojamų herbicidų kiekį, nepriklausomai nuo selekcijos metodo. Dėl šios priežasties neturėtų būti galima taikyti paskatų pagal šią sistemą NGM gautiems augalams, turintiems NGM gauti augalai, turintys atsparumo herbicidams požymių. Tačiau šiame reglamente, neturėtų būti numatyta kitų konkrečių priemonių dėl herbicidams atsparių priskiriami prie 1 kategorijos NGM gautų augalų, nes tokių priemonių imamasi horizontaliai pagal [Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje]; [18 pakeit.] (37) turėtų būti palengvintas NGM gautų augalų auginimas Sąjungoje, kad NGM gauti augalai galėtų prisidėti siekiant tvarumo tikslų pagal žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją. Tam reikalingas galimybių auginti tokius augalus Sąjungoje nuspėjamumas selekcininkams ir ūkininkams. Taigi, Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsniu valstybėms narėms suteikta galimybė imtis priemonių visoje savo teritorijoje ar savo teritorijos dalyje riboti ar uždrausti 2 kategorijos NGM gautų augalų auginimą kliudytų pasiekti tuos tikslus; [239 pakeit.] (38) specialiomis šiuo reglamentu nustatomomis taisyklėmis dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų leidimų išdavimo procedūros tikimasi pasiekti, kad Sąjungoje būtų daugiau auginama 2 kategorijos NGM gautų augalų, palyginti su padėtimi iki šiol pagal dabartinius Sąjungos GMO teisės aktus. Todėl būtina, kad valstybių narių valdžios institucijos nustatytų sambūvio priemones, kuriomis būtų derinami tradicinių, ekologiškų ir genetiškai modifikuotų augalų augintojų interesai, taigi gamintojai galėtų rinktis pageidaujamo tipo gamybą, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslo iki 2030 m. pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų skiriama ekologiniam ūkininkavimui; (39) NGM gautiems augalams ir susijusiems produktams, jeigu jie atitinka kitų Sąjungos teisės aktų reikalavimus, turėtų būti taikomas laisvo prekių judėjimo režimas tam, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir laisvą NGM gautų augalų produktų judėjimą visoje Sąjungoje, apgalvotas NGM gautų augalų išleidimas į aplinką ir NGM gautų produktų pateikimas rinkai turėtų būti grindžiami šiame reglamente nustatytais suderintais reikalavimais ir procedūromis ir dėl jų turėtų būti priimtas visose valstybėse narėse vienodai taikomas sprendimas; [20 pakeit.] (40) atsižvelgiant į NGM naujumą, bus svarbu atidžiai stebėti NGM gautų augalų bei produktų kūrimą ir buvimą rinkoje ir vertinti bet kokį susijusį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, taip pat aplinkosauginiam, ekonominiam ir socialiniam tvarumui. Reikėtų reguliariai rinkti informaciją, o tai, kad šiuo metu kuriami nauji genomikos metodai, Komisija turėtų atlikti vertinimą per penkerius metus nuo tada, kai bus priimtas pirmasis sprendimas leisti apgalvotai išleisti į aplinką ar rinkoje parduoti NGM gautus augalus ar NGM gautus produktus Sąjungoje, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Siekiant toliau tobulinti šį reglamentą, atliekant tą vertinimą turėtų būti, kuriuo būtų įvertinta pažanga, padaryta siekiant, kad ES rinkoje būtų NGM gautų augalų ar NGM gautų produktų, pasižyminčių tokiomis savybėmis ar požymiais; [21 pakeit.] (41) siekiant aukšto su NGM gauti augalais ir NGM gauti produktais susijusios sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti nediskriminuojant taikomi tiek Sąjungos kilmės produktams, tiek iš trečiųjų valstybių importuojamiems produktams; (42) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones, kad galėtų vykti laisva NGM gautų augalų ir NGM gautų produktų apyvarta vidaus rinkoje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (43) nuolat kinta kuriamų NGM gautų augalų pobūdis ir tam tikrų augalų požymių poveikis aplinkosauginiam, socialiniam ir ekonominiam tvarumui. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis prieinamais tokios raidos ir poveikio įrodymais ir visapusiškai atsižvelgiant į atsargumo principą, keisti sąrašą, į kurį įtraukiami skatintini at neskatintini požymiai siekiant žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų tikslų; [22 pakeit.] (44) ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(26) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (45) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl informacijos, reikalingos įrodyti, kad NGM gautas augalas yra 1 kategorijos NGM gautas augalas, dėl pranešimo siekiant, kad tai būtų nustatyta, rengimo ir pateikimo ir dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir NGM maisto produktų bei NGM pašarų rizikos aplinkai vertinimo metodikos bei informacijos teikimo tokiems vertinimams reikalavimų, laikantis šiame reglamente nustatytų principų ir kriterijų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(27); (45a) Europos Parlamentas paragino Sąjungą ir jos valstybes nares nesuteikti patentų biologinėms medžiagoms ir užtikrinti laisvę vykdyti veiklą bei su veislėmis susijusią išimtį selekcininkams. Turėtų būti užtikrinta, kad selekcininkai turėtų visapusišką prieigą prie NGM gautų augalų, kurie iš esmės nėra transgeniniai augalai, genetinės medžiagos. Prieiga prie genetinės medžiagos gali būti geriausiai užtikrinta, kai selekcininkai naudojasi patento savininkų teisėmis (išimtis selekcininkams). Kadangi dabartinės patentų teisės nuostatos nenumato visiškos išimties selekcininkams, turėtų būti užtikrinta, kad patentais nebūtų ribojamas selekcininkų ir ūkininkų naudojimasis NGM gautais augalais. Todėl šiems NGT gautiems augalams neturėtų būti taikomi patentų teisės aktai, o išimtinai intelektinės nuosavybės apsaugos tikslais turėtų būti taikoma augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sistema, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2100/94, pagal kurią leidžiama taikyti išimtį selekcininkams. Todėl NGM gauti augalai, jų išvestinės sėklos, jų augalinė medžiaga, susijusi genetinė medžiaga, pvz., genai ir genų sekos, ir augalų požymiai neturėtų būti patentuojami. Nepatentabilumas turėtų būti nuosekliai taikomas visuose teisės aktuose. Be to, siekiant, kad patentai nebūtų išduodami arba patento paraiškos nebūtų pateiktos laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki jo nuostatų taikymo pradžios dienos, turėtų būti užtikrinta, kad nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos augalinė medžiaga nebūtų patentuojama. Jau išduotų patentų ar dar nagrinėjamų patento paraiškų, apimančių augalinę medžiagą, atveju patentų poveikis turėtų būti dar labiau apribotas. Be to, Komisija būsimame tyrime turėtų įvertinti ir aptarti, kaip reikėtų toliau spręsti platesnę problemą, susijusią su tiesiogiai ar netiesiogiai išduodamais augalinės medžiagos patentais, nepaisant ankstesnių pastangų pašalinti spragas. Vertinime visų pirma turėtų būti nagrinėjama, kokį poveikį patentai turi selekcininkų ir ūkininkų prieigai prie augalų dauginamosios medžiagos, sėklų įvairovei ir prieinamoms kainoms, taip pat inovacijoms ir ypač MVĮ galimybėms ir koks šiuo atžvilgiu yra patentų vaidmuo. Kartu su Komisijos ataskaita turėtų būti pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant užtikrinti tolesnius būtinus intelektinės nuosavybės teisių sistemos pakeitimus; [23 pakeit.] (46) Komisija turėtų reguliariai rinkti informaciją, kad būtų galima vertinti šio teisės akto veiksmingumą siekiant, kad būtų kuriami ir rinkoje prieinami NGM gauti augalai ir NGM gauti produktai, galintys prisidėti siekiant žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų tikslų, ir informaciją, reikalingą šio teisės akto vertinimui pagrįsti. Yra sudarytas įvairių rodiklių rinkinys(28) ir Komisija turėtų tuos rodiklius periodiškai peržiūrėti. Tie rodikliai turėtų padėti stebėti 2 kategorijos NGM gautų augalų ir susijusių NGM gautų produktų potencialiai keliamą riziką sveikatai ar aplinkai, NGM gautų augalų poveikį aplinkosauginiam, ekonominiam ir socialiniam tvarumui, taip pat poveikį ekologiniam žemės ūkiui ir NGM gautų produktų priimtinumui vartotojams. Siekiant užtikrinti, kad visiškai įgyvendinus naująjį teisės aktą būtų prieinama pakankamai duomenų, pirmoji stebėsenos ataskaita turėtų būti pateikta praėjus trejiems metams nuo tada, kai bus gauti pranešimai ir (arba) išduoti leidimai dėl pirmųjų produktų; vėliau stebėsenos ataskaitos turėtų būti teikiamos reguliariais intervalais. Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą praėjus dvejiems metams nuo tada, kai bus paskelbta pirmoji stebėsenos ataskaita, kad per tą laiką galėtų visiškai atsiskleisti pirmųjų produktų, kurių tikrinimo ar leidimo išdavimo procedūra bus atlikta, poveikis; (47) tam tikras nuorodas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625(29) į Sąjungos GMO teisės aktus reikia iš dalies pakeisti įtraukiant konkrečias NGM gautiems augalams taikytinas šio teisės akto nuostatas; (47a) pagal Europos žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijas ekologinis ūkininkavimas yra perėjimo prie tvarių maisto sistemų pagrindas, o jų tikslas – iki 2030 m. padidinti Europos žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuriame vykdoma ekologinė gamyba, iki 25 proc. Taip aiškiai pripažįstama ekologinio ūkininkavimo nauda aplinkai, mažesnė ūkininkų priklausomybė nuo gamybos priemonių, atsparus maisto tiekimas ir apsirūpinimo maistu savarankiškumas. Šis reglamentas neturi neigiamai paveikti Europos maisto sistemų perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo 25 proc. plote iki 2030 m.; [241 pakeit.] (47b) susekamumo reikalavimai iš NGM pagamintam maistui ir pašarams turėtų būti nustatyti tiksliam tokių produktų ženklinimui pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuotų produktų ir pašarų reikalavimus palengvinti, kad būtų užtikrinta, jog verslo subjektai ir vartotojai turėtų tikslią informaciją ir galėtų veiksmingai pasinaudoti savo pasirinkimo laisve ir būtų galima kontroliuoti ir tikrinti pretenzijas dėl ženklinimo. Reikalavimai iš NGM pagamintam maistui ir pašarams turėtų būti panašūs, kad būtų išvengta informacijos pertraukiamumo pasikeitus galutinei paskirčiai; [243 pakeit.] (48) kadangi šio reglamento taikymo tikslu reikia priimti įgyvendinimo aktus, jo taikymas turėtų būti atidėtas iki bus galima priimti tokias priemones, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu, laikantis atsargumo principo, nustatomos konkrečios taisyklės dėl tam tikrais naujais genomikos metodais sukurtų augalų (toliau – NGM gauti augalai) apgalvoto išleidimo į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu ir dėl maisto bei pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš tokių augalų, ir produktų, kurie nėra maistas ar pašarai, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš tokių augalų, pateikimo rinkai, užtikrinant aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį. [24 pakeit.] 2 straipsnis Taikymo sritis Šis reglamentas taikomas: 1) NGM gautiems augalams; 2) maisto produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš NGM gautų augalų, arba kurių sudėtyje yra maisto sudedamųjų dalių, gautų iš NGM gautų augalų; 3) pašarams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš NGM gautų augalų; 4) produktams, kurie nėra maistas ar pašarai, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš NGM gautų augalų. 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) „organizmo“, „apgalvoto išleidimo į aplinką“ ir „pateikimo rinkai“ („pateikimas į rinką“) apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2001/18/EB, „maisto“ ir „pašaro“ apibrėžtys nustatytos Reglamente (EB) Nr. 178/2002, „atsekamumo“ („susekamumas“) apibrėžtis nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1830/2003, „augalo“ apibrėžtis nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/2031(30), o „augalų dauginamosios medžiagos“ apibrėžtis nustatyta [Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje(31)]; 2) NGM gautas augalas – genetiškai modifikuotas augalas, gautas kryptingosios tikslinės mutagenezės ar cisgenezės metodu ar derinant šiuos metodus, su sąlyga, kad jame nėra jokios ne iš selekcininkų tradicinei selekcijai skirto genofondo kilusios genetinės medžiagos, kuri galėtų būti buvusi laikinai įterpta NGM gauto augalo kūrimo proceso metu; [25 pakeit.] 3) genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – Direktyvos 2001/18/EB 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtas genetiškai modifikuotas organizmas, išskyrus Direktyvos 2001/18/EB I B priede nurodytais genetinio modifikavimo metodais gautus organizmus; 4) kryptingoji tikslinė mutagenezė – mutagenezės metodai, kuriais įdiegiama DNR sekos modifikacija (-os) tiksliai tikslingai parinktose organizmo genomo vietose; [26 pakeit.] 5) cisgenezė – genetinio modifikavimo metodai, kuriais į organizmo genomą įterpiama genetinės medžiagos, jau egzistuojančios selekcininkų genofonde; 6) selekcininkų tradicinei selekcijai skirtas genofondas – visa prieinama vienos rūšies ir kitų taksonominių rūšių, su kuriomis ji gali būti kryžminama, įskaitant kryžminimą taikant tokius pažangius metodus kaip branduolio išsaugojimas, dirbtinai sukelta poliploidija ir kryžminimas per tarpinę rūšį, genetinė informacija; [27 pakeit.] 7) 1 kategorijos NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris: a) atitinka I priede nustatytus analogiškumo tradiciniams augalams kriterijus arba b) yra a punkte nurodyto (-ų) NGM gauto augalo (-ų) palikuonis, įskaitant palikuonis, gautus kryžminant tokius augalus, su sąlyga, kad nebūtų papildomų modifikacijų, dėl kurių jam būtų taikytina Direktyva 2001/18/EB ar Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003; 8) 2 kategorijos NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris nėra 1 kategorijos NGM gautas augalas; 9) maistinis NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris gali būti vartojamas kaip maistas ar kaip žaliava maistui gaminti; 10) pašarinis NGM gautas augalas – NGM gautas augalas, kuris gali būti vartojamas kaip pašaras ar kaip žaliava pašarams gaminti; 11) pagamintas iš NGM gauto augalo – visiškai ar iš dalies gautas iš NGM gauto augalo, tačiau sudėtyje neturintis NGM gauto augalo ir nesudarytas iš jo; 12) NGM gautas produktas – produktas, kuris nėra maistas ar pašaras, kurio sudėtyje yra arba kuris yra sudarytas iš NGM gauto augalo, arba maistas ar pašaras, kurio sudėtyje yra arba kuris yra sudarytas ar pagamintas iš tokio augalo; 13) 1 kategorijos NGM gautas produktas – NGM gautas produktas, kurio sudėtyje esantis NGM gautas augalas arba NGM gautas augalas, iš kurio tas produktas sudarytas arba, jei tai maistas ar pašaras, – pagamintas, yra 1 kategorijos NGM gautas augalas; 14) 2 kategorijos NGM gautas produktas – NGM gautas produktas, kurio sudėtyje esantis NGM gautas augalas arba NGM gautas augalas, iš kurio tas produktas sudarytas arba, jei tai maistas ar pašaras, – pagamintas, yra 2 kategorijos NGM gautas augalas; 15) mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ) – Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB2 apibrėžta MVĮ; 15a) bendros sveikatos koncepcija – integruotas, vienijantis požiūris, kuriuo siekiama tvariai subalansuoti ir optimizuoti žmonių, gyvūnų, augalų ir ekosistemų sveikatą ir pripažįstama, kad žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir platesnės aplinkos, įskaitant ekosistemas, sveikatą sieja glaudūs ryšiai ir tarpusavio priklausomybė; [28 pakeit.] 15b) chimerinis baltymas – baltymai, sukurti sujungiant du ar daugiau genų ar genų dalių, kurie iš pradžių buvo koduoti atskiriems baltymams. [29 pakeit.] 4 straipsnis NGM gautų augalų apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu ir NGM gautų produktų pateikimas rinkai Nedarant poveikio kitiems Sąjungos teisės reikalavimams, NGM gauto augalo apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu ir NGM gauto produkto pateikimas rinkai yra galimas tik jeigu: 1) tas augalas yra 1 kategorijos NGM gautas augalas ir a) yra gautas sprendimas, kuriuo pripažintas šis statusas, pagal 6 ar 7 straipsnį, arba b) tas augalas yra a punkte nurodyto (-ų) augalo (-ų) palikuonis su sąlyga, kad vis dar tenkinami I priede nustatyti analogiškumo kriterijai, arba [30 pakeit.] 2) tas augalas yra 2 kategorijos NGM gautas augalas ir dėl jo yra, dėl kurio yra gautas sutikimas arba išduotas leidimas pagal III skyrių. [31 pakeit.] Šio reglamento įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir taikymo tikslas arba padarinys negali būti neleidimas ar trukdymas iš trečiųjų šalių importuoti NGM gautus augalus ir produktus, kurie atitinka tuos pačius standartus, kurie nustatyti šiame reglamente. [32 pakeit.] 4a straipsnis Patentabilumo netaikymas NGM gauti augalai, augalinė medžiaga, jų dalys, genetinė informacija ir juose esantys proceso požymiai negali būti patentuojami. [33 pakeit.] II SKYRIUS 1 kategorijos NGM gauti augalai ir 1 kategorijos NGM gauti produktai 5 straipsnis 1 kategorijos NGM gautų augalų statusas 1. Sąjungos teisės aktų nustatytos taisyklės, kurios taikomos GMO, netaikomos 1 kategorijos NGM gautiems augalams. 2. Pagal Reglamentą (ES) 2018/848 taisyklės, nustatytos jo 5 straipsnio f punkto iii papunktyje ir 11 straipsnyje, taikomos 1 kategorijos NGM gautiems augalams ir produktams, pagamintiems iš tokių augalų ar naudojant tokius augalus. [7 metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija pateikia ataskaitą dėl vartotojų ir gamintojų suvokimo raidos, prie kurios prireikus prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [34 pakeit.] 3. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede nustatyti NGM gautų augalų analogiškumo tradiciniams augalams kriterijai, atsižvelgiant į galimą susijusią riziką ir funkcines pasekmes atliekant tikrinimo procedūrą, derinant juos prie naujausių mokslo ir technikos pažangos pasiekimų, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio ir dydžio modifikacijos gali atsirasti natūraliai ar būti pasiektos tradicine selekcija. [35 pakeit.] 3a. Atsitiktinis arba techniškai neišvengiamas 1 kategorijos NGM gautų augalų, jų dauginamosios medžiagos ar jų dalių buvimas ekologinėje gamyboje arba neekologiškuose produktuose, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 ir 25 straipsnius, nelaikomas to reglamento nuostatų nesilaikymu. [36 pakeit.] 6 straipsnis 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimo procedūra prieš apgalvotą išleidimą į aplinką, atliekamą bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu 1. Siekdamas gauti 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimą prieš tai, kai bus atliktas NGM gauto augalo apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu, asmuo, numatantis atlikti tą apgalvotą išleidimą į aplinką, pateikia prašymą patikrinti atitiktį I priede nustatytiems kriterijams, bent vienam iš požymių, nurodytų III priedo 1 dalyje, ir III priedo 2 dalyje nurodytiems paskatų netaikymo kriterijams (toliau – prašymas atlikti tikrinimą). Tas prašymas atlikti tikrinimą pagal 2 ir 3 dalis ir pagal deleguotąjį aktą, priimtą pagal 6 straipsnio 11a dalies b punktą, pateikiamas valstybės narės, kurios teritorijoje vyks tas apgalvotas išleidimas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal Direktyvos 2001/18/EB 4 straipsnio 4 dalį, pateikia prašymą patikrinti atitiktį I priede nustatytiems kriterijams (toliau – prašymas atlikti tikrinimą) pagal 2 ir 3 dalis ir pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio b punktą. [37 pakeit.] 2. Kai asmuo ketina tokį apgalvotą išleidimą į aplinką vienu metu atlikti ne vienoje, o daugiau valstybių narių, tas asmuo prašymą atlikti tikrinimą pateikia vienos iš tų valstybių narių kompetentingai institucijai. 3. 1 dalyje nurodytas prašymas atlikti tikrinimą pateikiamas laikantis standartinių duomenų formatų, kai jie yra nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39f straipsnį, ir, nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurios gali reikėti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, jame pateikiama ši informacija: a) prašytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; b) NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas; c) įdiegto (-ų) ar modifikuoto (-ų) požymio (-ų) ir savybių aprašymas, įskaitant informaciją apie metodą (-us), naudotą (-us) požymiui (-iams) gauti, taip pat genetinės modifikacijos sekos atskleidimą; [38 pakeit.] ca) bet kuris patentas arba nagrinėjama paraiška patentu gauti, apimantys visus 1 kategorijos NGM gautus augalus arba jų dalį; [253 pakeit.] d) atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad: i) tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų tradicinei selekcijai skirto genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo deleguotuoju aktu, priimtu pagal 276 straipsnio 11a dalies a punktą; [39 pakeit.] ii) NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus, bent vieną iš III priedo 1 dalyje nurodytų požymių ir III priedo 2 dalyje nustatytus paskatų netaikymo kriterijus; [40 pakeit.] da) veislės pavadinimas; [41 pakeit.] e) 2 dalyje nurodytais atvejais nurodomos valstybės narės, kuriose prašytojas ketina atlikti apgalvotą išleidimą į aplinką; f) nurodytos tos prašymo atlikti tikrinimą dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias prašytojas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal šio reglamento 11 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnį. 4. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama prašytojui patvirtina, kad gavo prašymą atlikti tikrinimą, nurodydama gavimo datą. Ji nepagrįstai nedelsdama padaro tą prašymą prieinamą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. 5. Jei prašyme atlikti tikrinimą nėra visos būtinos informacijos, kompetentinga institucija per 30 darbo dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos paskelbia jį nepriimtinu. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja prašytoją, kitas valstybes nares ir Komisiją apie prašymo atlikti tikrinimą nepriimtinumą ir nurodo tokio savo sprendimo priežastis. 6. Jei prašymas atlikti tikrinimą nelaikomas nepriimtinu pagal 5 dalį, kompetentinga institucija patikrina, ar NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus, ir per 30 darbo dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos parengia tikrinimo ataskaitą. Rengdama tikrinimo ataskaitą, kompetentinga institucija prireikus gali konsultuotis su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama padaro tą tikrinimo ataskaitą prieinamą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. [42 pakeit.] 7. Kitos valstybės narės ir Komisija gali dėl tikrinimo ataskaitos pateikti pastabų pagrįstų prieštaravimų, susijusių su I priede nustatytų kriterijų tenkinimu, per 20 dienų nuo tos ataskaitos gavimo dienos. Tokiuose pagrįstuose prieštaravimuose nurodoma tik į I ir III prieduose nustatytus kriterijus ir pateikiamas mokslinis pagrindimas. [43 pakeit.] 8. Jei negaunama jokių valstybės narės ar Komisijos pastabų pagrįstų mokslinių prieštaravimų, tikrinimo ataskaitą parengusi nacionalinė kompetentinga institucija per 10 darbo dienų nuo iki 7 dalyje nurodyto termino pabaigos priima sprendimą, ar atitinkamas NGM gautas augalas pripažįstamas 1 kategorijos NGM gautu augalu. Nepagrįstai nedelsdama ji Per 10 darbo dienų nacionalinė kompetentinga institucija nusiunčia tą sprendimą prašytojui, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. [311 pakeit.] 9. Tais atvejais, kai kita valstybė narė ar Komisija iki 7 dalyje nurodyto termino pateikia pastabų pagrįstų prieštaravimų, tikrinimo ataskaitą parengusi kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama persiunčia tą (-as) pastabą (-as) Komisijai viešai paskelbia tuos pagrįstus prieštaravimus. [45 pakeit.] 10. Komisija, pasikonsultavusi su Europos maisto saugos Tarnyba (toliau – Tarnyba), per 45 darbo dienas nuo pastabų pagrįstų prieštaravimų gavimo dienos, atsižvelgdama į tas pastabas tuos pagrįstus prieštaravimus, parengia sprendimo dėl to, ar NGM gautas augalas pripažįstamas 1 kategorijos NGM gautu augalu, projektą. Tas Sprendimas priimamas laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. [46 pakeit.] 11. Komisija skelbia 8 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų santrauką Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 7 straipsnis 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso tikrinimo procedūra prieš pateikiant rinkai NGM gautus produktus 1. Jei 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas dar nėra gautas pagal 6 straipsnį, tam, kad toks statuso pripažinimas būtų gautas prieš pateikiant NGM gautą produktą rinkai, asmuo, ketinantis pateikti tą produktą rinkai, pateikia Tarnybai prašymą atlikti tikrinimą pagal 2 dalį ir pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio b punktą. 2. 1 dalyje nurodytas prašymas atlikti tikrinimą pateikiamas Tarnybai laikantis standartinių duomenų formatų, kai jie yra nustatyti, pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39f straipsnį, ir, nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurios gali reikėti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, jame pateikiama ši informacija: a) prašytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; b) NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas; ba) veislės pavadinimas; [48 pakeit.] c) įdiegto(-ų) ar modifikuoto(-ų) požymio(-ų) ir savybių aprašymas, įskaitant informaciją apie metodą (-us), naudotą (-us) požymiui (-iams) gauti, ir genetinės modifikacijos sekos atskleidimą; [49 pakeit.] d) atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad: i) tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą; ii) NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus; da) poveikio aplinkai stebėsenos planas; [260 pakeit.] e) nurodytos tos prašymo atlikti tikrinimą dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias prašytojas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal šio reglamento 11 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnį. 3. Tarnyba nedelsdama prašytojui patvirtina, kad gavo prašymą atlikti tikrinimą, nurodydama gavimo datą. Nepagrįstai nedelsdama ji prašymą atlikti tikrinimą padaro prieinamą valstybėms narėms ir Komisijai, taip pat viešai paskelbia prašymą atlikti tikrinimą, susijusią patvirtinamąją informaciją ir bet kokią papildomą prašytojo pateiktą informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 38 straipsnio 1 dalį, prieš tai pašalinusi bet kokią informaciją, laikomą konfidencialia pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39–39e straipsnius ir šio reglamento 11 straipsnį. 4. Jei prašyme atlikti tikrinimą nėra visos būtinos informacijos, Tarnyba per 30 dienų darbo dienų nuo to prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos paskelbia jį nepriimtinu. Tarnyba nepagrįstai nedelsdama informuoja prašytoją, valstybes nares ir Komisiją apie prašymo atlikti tikrinimą nepriimtinumą ir nurodo tokio savo sprendimo priežastis. 5. Jei prašymas atlikti tikrinimą nelaikomas nepriimtinu pagal 4 dalį, Tarnyba per 30 darbo dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą gavimo dienos pateikia savo pareiškimą dėl to, ar NGM gautas augalas atitinka I priede nustatytus kriterijus. Tą pareiškimą Tarnyba padaro prieinamą Komisijai ir valstybėms narėms. Tarnyba pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 38 straipsnio 1 dalį viešai paskelbia savo pareiškimą, prieš tai iš jo pašalinusi bet kokią informaciją, kuri laikoma konfidencialia pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39–39e straipsnius ir šio reglamento 11 straipsnį. 6. Komisija parengia sprendimo dėl to, ar NGM gautas augalas pripažįstamas 1 kategorijos NGM gautu augalu, projektą per 30 darbo dienų nuo Tarnybos pareiškimo gavimo dienos, atsižvelgdama į šį pareiškimą. Sprendimas priimamas laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 7. Sprendimo santrauką Komisija paskelbia galutinį sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o specialiame ir viešai prieinamame tinklalapyje paskelbia savo sprendimo projektą ir 6 straipsnyje nurodytus pagrįstus prieštaravimus. [50 pakeit.] 8 straipsnis Valstybių narių, Komisijos ir Tarnybos keitimosi informacija sistema Komisija sukuria ir tvarko elektroninę sistemą, kurioje teikiami prašymai atlikti tikrinimą pagal 6 ir 7 straipsnius ir keičiamasi informacija pagal šią antraštinę dalį. 9 straipsnis Sprendimų, kuriais pripažintas 1 kategorijos NGM gautų augalų statusas, duomenų bazė 1. Komisija sukuria ir tvarko duomenų bazę, kurioje nurodomi pagal 6 straipsnio 8 ir 10 dalis ir 7 straipsnio 6 dalį priimti 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimo sprendimai. Toje duomenų bazėje pateikiama ši informacija: a) prašytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; b) 1 kategorijos NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas; [51 pakeit.] ba) veislės pavadinimas; [52 pakeit.] c) glaustas metodo (-ų), kuriuo (-ais) atlikta genetinė modifikacija, aprašymas; d) įdiegto (-ų) ar modifikuoto (-ų) požymio (-ų) ir savybių aprašymas; e) identifikacinis numeris ir ea) EFSA nuomonė ar pareiškimas (jei pateikta), kaip nurodyta 6 straipsnio 10 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje, taip pat [53 pakeit.] f) atitinkamai 6 straipsnio 8 ar 10 dalyje ir 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas sprendimas. 2. Ši duomenų bazė yra viešai prieinama internetu. [54 pakeit.] 10 straipsnis 1 kategorijos NGM gautų augalų dauginamosios medžiagos, įskaitant selekcinę medžiagą, ženklinimas 1 kategorijos NGM augalai, produktai, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš 1 kategorijos NGM augalo (-ų) ir augalų dauginamoji medžiaga dauginamosios medžiagos, įskaitant skirtą naudoti selekcijos ir mokslo tikslais, kurios kurių sudėtyje yra arba kuri yra sudaryta kurie susideda iš 1 kategorijos NGM gauto augalo (-ų) ir kuri atlygintinai ar neatlygintinai padaroma prieinama kurie tiekiami trečiosioms šalims už atlygį arba nemokamai, ženklinami etikete su užrašu „Nauji genominiai gamybos būdai“. Augalų dauginamosios medžiagos atveju nurodomas NGM, yra ženklinama ženklu su žodžiais „cat 1 NGT“ (1 kat. NGM), po jo nurodant NGM gauto augalo (-ų), iš kurio (-ių) ji gauta ta medžiaga, identifikacinį numerį, identifikavimo numeris. [264 pakeit.] Tinkamas dokumentais pagrįstas NGM atsekamumas užtikrinamas perduodant ir laikant informaciją apie produktus, kurių sudėtyje yra arba kuriuos sudaro NGM augalai ir produktai, ir tų NGM unikalius kodus kiekviename jų pateikimo rinkai etape. [265 pakeit.] 11 straipsnis Konfidencialumas 1. 6 ir 7 straipsniuose nurodytas prašytojas atitinkamai valstybės narės kompetentingai institucijai arba Tarnybai gali pateikti prašymą, kad informacijos, pateiktos pagal šią antraštinę dalį, tam tikros dalys būtų laikomos konfidencialiomis, laikantis 3 ir 6 dalių, prie to prašymo pridėdamas įmanomą patikrinti pagrindimą. 2. 1 dalyje nurodytą prašymą laikyti informaciją konfidencialia atitinkamai įvertina kompetentinga institucija arba Tarnyba. 3. Konfidencialia informacija, atitinkamai, kompetentinga institucija arba Tarnyba gali pripažinti tik toliau nurodytą informaciją, gavusi įmanomą patikrinti pagrindimą, kai prašytojas įrodo, kad tos informacijos atskleidimas gali labai pakenkti jo interesams: a) Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytą informaciją; b) DNR sekos informaciją ir c) selekcijos modelius ir strategijas. 4. Pasikonsultavusi su prašytoju, atitinkamai, kompetentinga institucija arba Tarnyba nusprendžia, kuri informacija laikytina konfidencialia, ir praneša prašytojui apie savo sprendimą. 5. Valstybės narės, Komisija ir Tarnyba imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad konfidenciali informacija, apie kurią pranešama arba kuria keičiamasi pagal šį skyrių, nebūtų viešai paskelbta. 6. Atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39e ir 41 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. 7. Jeigu prašytojas atsiima prašymą atlikti tikrinimą, valstybės narės, Komisija ir Tarnyba laikosi konfidencialumo, kompetentingos institucijos arba Tarnybos nustatyto pagal šį straipsnį. Jeigu prašymas atlikti tikrinimą atsiimamas anksčiau nei kompetentinga institucija ar Tarnyba priima sprendimą dėl atitinkamo prašymo laikyti informaciją konfidencialia, valstybės narės, Komisija ir Tarnyba tos informacijos, kurią prašyta laikyti konfidencialia, neskelbia viešai. 11a straipsnis Sprendimo atšaukimas Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad kyla pavojus sveikatai ar aplinkai, arba jei ši prielaida pagrįsta naujais moksliniais duomenimis, kompetentinga institucija gali atšaukti 6 straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą arba 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą pareiškimą. Panaikintas sprendimas registruotu paštu siunčiamas sprendimo adresatui, kuris per 15 dienų gali pateikti pastabas. Tokiu atveju prekyba NGM gautu augalu arba produktu draudžiama kitą dieną po to, kai buvo gautas registruotas laiškas. [266 pakeit.] III SKYRIUS 2 kategorijos NGM gauti augalai ir 2 kategorijos NGM gauti produktai 12 straipsnis 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų produktų statusas Sąjungos teisės aktuose nustatytos taisyklės, kurios taikomos GMO, 2 kategorijos NGM gautiems augalams ir 2 kategorijos NGM gautiems produktams taikomos, jei nuo tų taisyklių nėra nukrypstama šiuo reglamentu. 1 SKIRSNIS 2 kategorijos NGM gautų augalų apgalvotas išleidimas į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu 13 straipsnis Direktyvos 2001/18/EB 6 straipsnyje nurodyto pranešimo turinys Dėl 2 kategorijos NGM gauto augalo apgalvoto išleidimo į aplinką bet kokiu kitu nei pateikimas rinkai tikslu Direktyvos 2001/18/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama ši informacija: a) pranešėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; b) atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą; c) techninių dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama II priede nurodyta informacija, reikalinga NGM gauto augalo ar kelių NGM gautų augalų derinio apgalvoto išleidimo į aplinką keliamos rizikos aplinkai vertinimui atlikti: i) bendro pobūdžio informacija, įskaitant informaciją apie personalą ir jo mokymą; ii) informacija apie 2 kategorijos NGM gautą augalą (-us); iii) informacija apie išleidimo į aplinką sąlygas ir potencialią priimančią aplinką; iv) informacija apie 2 kategorijos NGM gauto augalo (-ų) ir aplinkos sąveikas; v) stebėsenos planas, pagal kurį bus vykdoma stebėsena siekiant nustatyti 2 kategorijos NGM gauto augalo (-ų) poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai; vi) kai aktualu, informacija apie kontrolę, atkuriamuosius metodus, atliekų tvarkymą ir reagavimo į kritines situacijas planus; vii) nurodytos tos pranešimo dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias pranešėjas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal Direktyvos 2001/18/EB 25 straipsnį; viii) dokumentų rinkinio santrauka; d) rizikos aplinkai vertinimas, atliktas laikantis II priedo 1 ir 2 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir įgyvendinimo akto, priimto pagal 27 straipsnio c punktą. 2 SKIRSNIS 2 kategorijos NGM gautų produktų, kurie nėra maistas ar pašarai, pateikimas rinkai 14 straipsnis Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnyje nurodyto pranešimo turinys 1. Dėl 2 kategorijos NGM gautų produktų, kurie nėra maistas ar pašarai, pateikimo rinkai teikiamame Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime, nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurios gali reikėti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, pateikiama ši informacija: a) pranešėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas ir Sąjungoje įsikūrusio jo atstovo (jei pranešėjas nėra įsikūręs Sąjungoje) pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; b) 2 kategorijos NGM gauto augalo pavadinimas ir aprašas; c) pranešimo apimtis: i) augalo auginimas; ii) kiti naudojimo būdai (turi būti nurodyta pranešime); d) atliktų tyrimų dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, kuria įrodoma, kad tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą; e) rizikos aplinkai vertinimas, atliktas laikantis II priedo 1 ir 2 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir įgyvendinimo akto, priimto pagal 27 straipsnio c punktą; f) produkto pateikimo rinkai sąlygos, įskaitant konkrečias jo naudojimo ir tvarkymo sąlygas; g) remiantis Direktyvos 2001/18/EB 15 straipsnio 4 dalimi, siūlomas sutikimo galiojimo terminas, kuris neturėtų būti ilgesnis nei 10 metų; h) kai tinkama, poveikio aplinkai stebėsenos planas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą, pateikiant pasiūlymą dėl to stebėsenos plano trukmės; ši trukmė gali skirtis nuo sutikimo galiojimo termino, kuris siūlomas. Jeigu, remdamasis bet kokio išleidimo į aplinką, apie kurį pranešta pagal 1 skirsnį, rezultatais, rizikos aplinkai vertinimo išvadomis, atitinkamo NGM gauto augalo savybėmis, numatomo jo naudojimo pobūdžiu bei mastu ir priimančios aplinkos požymiais, pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio d punktą, pranešėjas laiko to NGM gauto augalo stebėsenos planą nereikalingu, pranešėjas gali pasiūlyti, kad stebėsenos plano nereikėtų pateikti; i) pasiūlymas dėl ženklinimo, kuris atitinka Direktyvos 2001/18/EB IV priedo A.8 punkto, Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalies ir šio reglamento 23 straipsnio reikalavimus; j) siūlomi produktų komerciniai pavadinimai ir juose esančių 2 kategorijos NGM gautų augalų pavadinimai ir pasiūlymas priskirti 2 kategorijos NGM gautam augalui unikalų identifikatorių, sudaromą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 65/2004(32). Gavus sutikimą, bet kokie nauji prekiniai pavadinimai turėtų būti pateikiami kompetentingai institucijai; k) aprašymas, kaip produktą numatoma naudoti. Pabrėžiami to produkto naudojimo ar tvarkymo skirtumai, palyginti su panašiais genetiškai nemodifikuotais produktais; l) NGM gauto augalo ėminių ėmimo (įtraukiant nuorodas į esamus oficialiuosius ar standartizuotus ėminių ėmimo metodus), aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo metodai. Tais atvejais, kai aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo analitinio metodo pateikti neįmanoma, jei pranešėjas tai tinkamai pagrindžia, analitinio metodo reikalavimų laikymosi sąlygos pritaikomos, kaip nurodyta įgyvendinimo akte, priimtame pagal 27 straipsnio e punktą, ir 29 straipsnio 2 dalyje nurodytose gairėse; m) 2 kategorijos NGM gauto augalo ėminiai ir jų kontroliniai ėminiai, taip pat informacija apie tai, kur galima gauti pamatinę medžiagą; n) kai taikytina, informacija, kurią reikia pateikti siekiant laikytis Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo II priedo; o) nurodytos tos pranešimo dalys ir bet kokia kita papildoma informacija, kurias pranešėjas prašo laikyti konfidencialiomis, su pridėtu įmanomu patikrinti pagrindimu, pagal Direktyvos 2001/18/EB 25 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39–39e straipsnius; p) standartizuota forma išdėstyta dokumentų rinkinio santrauka. 2. Pranešėjas į šį pranešimą įtraukia informaciją apie duomenis ar rezultatus dėl to paties 2 kategorijos NGM gauto augalo ar kelių tų pačių 2 kategorijos NGM gautų augalų derinio išleidimo į aplinką, apie kurį buvo pranešta anksčiau ar pranešama šiuo metu ir (arba) kuris buvo arba yra pranešėjo vykdomas Sąjungoje ar už jos ribų. 3. Kompetentinga institucija, kuri rengia Direktyvos 2001/18/EB 14 straipsnyje nurodytą vertinimo ataskaitą, patikrina pranešimo atitiktį 1 ir 2 dalių nuostatoms. 15 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl stebėsenos Raštiškame sutikime, nurodytame Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnyje, nustatomi stebėsenos reikalavimai, kaip apibūdinta 19 straipsnio 3 dalies f punkte, arba nurodoma, kad stebėsenos vykdyti nereikia. Jei sutikime nereikalaujama vykdyti stebėsenos, Direktyvos 2001/18/EB 17 straipsnio 2 dalies b punktas netaikomas. 16 straipsnis Ženklinimas pagal 23 straipsnį Kartu su tuo, kas numatyta Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnio 3 dalyje, raštiškame sutikime nustatomas ženklinimas pagal šio reglamento 23 straipsnį. [56 pakeit.] 17 straipsnis Sutikimo galiojimo trukmė po pratęsimo 1. Sutikimas, duotas pagal Direktyvos 2001/18/EB C dalį, po pirmo jo galiojimo pratęsimo pagal Direktyvos 2001/18/EB 17 straipsnį galioja neribotą laiką, jeigu 17 straipsnio 6 ar 8 dalyje nurodytu sprendimu nenustatyta, kad galiojimas pratęsiamas ribotam laikotarpiui, dėl pagrįstų priežasčių, remiantis pagal šį reglamentą atlikto rizikos vertinimo išvadomis ir naudojimo patirtimi, įskaitant, jei tai numatyta sutikime, stebėsenos rezultatus. 2. Direktyvos 2001/18/EB 17 straipsnio 6 ir 8 dalių paskutinis sakinys netaikomas. 2a. Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad kyla pavojus sveikatai ar aplinkai, arba jei šią hipotezę pagrindžia nauji moksliniai duomenys, kompetentinga institucija gali atšaukti savo sprendimą. Panaikintas sprendimas registruotu paštu siunčiamas sprendimo adresatui, kuris per 15 dienų gali pateikti pastabas. Tokiu atveju prekyba NGM gautu augalu arba produktu draudžiama kitą dieną po to, kai buvo gautas registruotas laiškas. [268 pakeit.] 3 SKIRSNIS Maistinių ar pašarinių 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų bei pašarų pateikimas rinkai 18 straipsnis Taikymo sritis Šis skirsnis taikomas: a) maistiniams ir pašariniams 2 kategorijos NGM gautiems augalams; b) maisto produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš 2 kategorijos NGM gautų augalų, arba kuriuose yra maisto sudedamųjų dalių, gautų iš 2 kategorijos NGM gautų augalų gautų (toliau – 2 kategorijos NGM gauti maisto produktai); c) pašarams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti ar pagaminti iš 2 kategorijos NGM gautų augalų (toliau – 2 kategorijos NGM gauti pašarai). 19 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl paraiškos gauti leidimą, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsniuose 1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 3 dalies e punkto ir 17 straipsnio 3 dalies e punkto ir nedarant poveikio jokiai papildomai informacijai, kurią gali reikėti pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32b straipsnį, prie paraiškos gauti leidimą dėl maistinio ar pašarinio 2 kategorijos NGM gauto augalo ar dėl 2 kategorijos NGM gauto maisto produkto ar pašaro pridedamos atliktų tyrimų, įskaitant, jei yra, nepriklausomus recenzuotus tyrimus, dokumentų kopijos ir bet kokia kita prieinama medžiaga, siekiant įrodyti, kad: a) tas augalas yra NGM gautas augalas ir jame nėra jokios genetinės medžiagos, kuri būtų kilusi ne iš selekcininkų genofondo, tuo atveju, jei tokios genetinės medžiagos būtų buvę laikinai įterpta to augalo kūrimo proceso metu, laikantis informacijos reikalavimų, nustatytų įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 27 straipsnio a punktą; b) maisto produktas arba pašaras atitinka kriterijus, nurodytus atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 1 dalyje arba 16 straipsnio 1 dalyje, remiantis to maisto produkto ar pašaro saugos vertinimu, atliktu laikantis šio reglamento II priedo 1 ir 3 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir pagal 27 straipsnio c punktą priimto įgyvendinimo akto. 2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 3 dalies i punkto ir 17 straipsnio 3 dalies i punkto, teikiant paraišką gauti leidimą, kartu nurodomi NGM gauto augalo ėminių ėmimo (su nuorodomis į esamus oficialiuosius ar standartizuotus ėminių ėmimo metodus), aptikimo, identifikavimo bei kiekybinio nustatymo, taip pat, kai taikytina, to NGM gauto augalo aptikimo ir identifikavimo NGM gautame maisto produkte ar pašare metodai. Tais atvejais, kai aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo analitinio metodo pateikti neįmanoma, jei pareiškėjas tai tinkamai pagrindžia arba jei tai savo išvada patvirtina Europos Sąjungos etaloninė laboratorija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje, per 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą, analitinio metodo reikalavimų laikymosi sąlygos pritaikomos taip, kaip nurodyta įgyvendinimo akte, priimtame pagal 27 straipsnio e punktą, ir 29 straipsnio 2 dalyje nurodytose gairėse. 3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies, 2 kategorijos NGM gautų augalų arba maisto ar pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš 2 kategorijos NGM gautų augalų, atveju prie paraiškos taip pat pridedama: a) rizikos aplinkai vertinimas, atliktas laikantis II priedo 1 ir 2 dalyse nustatytų principų ir kriterijų ir įgyvendinimo akto, priimto pagal 27 straipsnio c punktą; b) kai tinkama, poveikio aplinkai stebėsenos planas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą, pateikiant pasiūlymą dėl to stebėsenos plano trukmės. Ši trukmė gali skirtis nuo leidimo galiojimo trukmės. Jeigu, remdamasis bet kokio išleidimo į aplinką, apie kurį pranešta pagal 1 skirsnį, rezultatais, rizikos aplinkai vertinimo išvadomis, NGM gauto augalo savybėmis, numatomo jo naudojimo pobūdžiu bei mastu ir priimančios aplinkos požymiais, pagal įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 27 straipsnio d punktą, pareiškėjas mano, kad NGM gauto augalo stebėsenos planas yra reikalingas, pareiškėjas gali pasiūlyti, kad stebėsenos plano nereikėtų pateikti. 4. Paraiškoje taip pat pateikiamas pasiūlymas dėl ženklinimo pagal 23 straipsnį. 20 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl Tarnybos nuomonės 1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tarnyba pateikia nuomonę dėl paraiškos gauti leidimą, nurodytos šio reglamento 19 straipsnyje, per šešis mėnesius nuo tinkamos paraiškos gavimo. Jeigu Tarnyba arba valstybės narės kompetentinga institucija, atliekanti rizikos aplinkai vertinimą arba maisto ar pašaro saugos vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktus ir 18 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, mano, kad reikia papildomos informacijos, Tarnyba arba nacionalinė kompetentinga institucija per Tarnybą prašo pareiškėjo pateikti tą informaciją per nurodytą laikotarpį. Tuo atveju šešių mėnesių laikotarpis pratęsiamas pridedant tą papildomą laikotarpį. Pratęsimo trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai, nebent ilgesnis pratęsimas būtų pateisinamas dėl prašomų duomenų pobūdžio ar išskirtinių aplinkybių. 2. Atlikdama Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis Tarnyba papildomai patikrina, ar visi pareiškėjo pateikti duomenys ir dokumentai atitinka šio reglamento 19 straipsnį. 3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 3 dalies d punkto ir 18 straipsnio 3 dalies d punkto, Tarnyba Sąjungos etaloninei laboratorijai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje, persiunčia šio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 3 dalies j punkte ir 17 straipsnio 3 dalies j punkte nurodytus duomenis. 4. Sąjungos etaloninėje laboratorijoje išbandomas ir patvirtinamas aptikimo, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo metodas, pasiūlytas pareiškėjo pagal 19 straipsnio 2 dalį, arba įvertinama, ar. Jei, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, yra pagrįsta taikyti pritaikytas sąlygas, kuriomis būtų laikomasi toje dalyje nurodytų aptikimo metodo reikalavimų, Sąjungos etaloninė laboratorija pati atlieka tyrimą ir analizes, kad patvirtintų teiginį dėl neįgyvendinamumo. Tokiu atveju Sąjungos etaloninė laboratorija sprendimą pagrindžia ir paskelbia viešai. [228 pakeit.] 5. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies f punkto ir 18 straipsnio 5 dalies f punkto, jei pateikiama palanki nuomonė dėl leidimo išdavimo maisto produktui ar pašarui, toje nuomonėje taip pat pateikiama: a) Sąjungos etaloninės laboratorijos patvirtintas metodas, pagal kurį atliekamas NGM gauto augalo aptikimas, įskaitant ėminių ėmimą, ir, kai taikytina, identifikavimas bei kiekybinis nustatymas, taip pat NGM gauto augalo aptikimas ir identifikavimas NGM gautame maisto produkte ar pašare, ir bet kokio to metodo pritaikymo 19 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytais atvejais pagrindimas; b) nuoroda, kur galima gauti tinkamą pamatinę medžiagą. 6. Kartu su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies d punkte ir 18 straipsnio 5 dalies d punkte nurodytais duomenimis nuomonėje pateikiamas pasiūlymas dėl ženklinimo pagal šio reglamento 23 straipsnį. 21 straipsnis Leidimo galiojimo trukmė po pratęsimo Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies, po pirmo pratęsimo leidimas galioja neribotą laiką, nebent Komisija dėl pagrįstų priežasčių, remdamasi pagal šį reglamentą atlikto rizikos vertinimo išvadomis ir naudojimo patirtimi, įskaitant, jei tai numatyta leidime, stebėsenos rezultatus, nuspręstų leidimą pratęsti ribotam laikotarpiui. Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad kyla pavojus sveikatai ar aplinkai, arba jei šią hipotezę pagrindžia nauji moksliniai duomenys, kompetentinga institucija gali atšaukti savo sprendimą. Panaikintas sprendimas registruotu paštu siunčiamas sprendimo adresatui, kuris per 15 dienų gali pateikti pastabas. Tokiu atveju prekyba NGM gautu augalu arba produktu draudžiama kitą dieną po to, kai buvo gautas registruotas laiškas. [270 pakeit.] 4 SKIRSNIS Bendrosios nuostatos dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų produktų 22 straipsnis Paskatos dėl 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų produktų, pasižyminčių tvarumui svarbiais požymiais 1. 1. Šiame straipsnyje numatytos paskatos taikomos 2 kategorijos NGM gautiems augalams ir 2 kategorijos NGM gautiems produktams, kai bent vienas iš genetine modifikacija pasiektų tikslinių NGM gauto augalo požymių yra įtrauktas į III priedo Reglamento (ES/...)(33) 51 straipsnio 1 dalį ir augalas neturi jokių to priedo 2 dalyje nurodytų požymių. [57 pakeit.] 2. Paraiškoms gauti leidimą, teikiamoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnį kartu su 19 straipsniu, taikomos šios paskatos: a) nukrypstant nuo šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos, Tarnyba pateikia savo nuomonę dėl paraiškos per 4 mėnesius nuo tinkamos paraiškos gavimo, nebent dėl produkto sudėtingumo reikėtų taikyti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Terminas gali būti pratęsiamas 20 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje nustatytomis sąlygomis; b) kai pareiškėjas yra MVĮ, jis atleidžiamas nuo finansinių įnašų Sąjungos etaloninei laboratorijai ir Europos GMO laboratorijų tinklui, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje, mokėjimo. 3. Toliau nurodytos rekomendacijos prieš pateikiant paraišką, teikiamos pagal II priedą atliekamo rizikos vertinimo tikslu, be to, kas numatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 32a straipsnyje, taikomos prieš teikiant pranešimus pagal Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnį kartu su 14 straipsniu ir paraiškas gauti leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnį kartu su 19 straipsniu: a) Tarnybos darbuotojai potencialaus pareiškėjo ar pranešėjo prašymu pateikia rekomendacijų dėl patikimų hipotezių dėl rizikos, potencialaus pareiškėjo arba pranešėjo nustatytų remiantis augalo, produkto ar hipotetinio augalo arba produkto savybėmis, į kurias reikia atsižvelgti pateikiant informaciją pagal II priedo 2 ir 3 dalis. Tačiau tos rekomendacijos neapima tyrimų, kuriais siekiama ištirti hipotezes dėl rizikos, rengimo; b) kai potencialus pareiškėjas ar pranešėjas yra MVĮ, jis gali pranešti Tarnybai, kaip ketina atsižvelgti į patikimas hipotezes dėl rizikos, nurodytas a punkte, kurias nustatė remdamasis augalo, produkto ar hipotetinio augalo arba produkto savybėmis, įskaitant tyrimų, kuriuos jis ketina atlikti pagal II priedo 2 ir 3 dalių reikalavimus, rengimą. Tarnyba pateikia rekomendacijų dėl pranešamos informacijos, be kita ko, dėl tyrimų rengimo. 4. 3 dalyje nurodytos rekomendacijos prieš pateikiant paraišką ar pranešimą turi atitikti šiuos reikalavimus: a) jos nedaro poveikio ir nėra įpareigojančios jokio paskesnio paraiškų ar pranešimų vertinimo, atliekamo Tarnybos genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės, atžvilgiu. Rekomendacijas teikiantys Tarnybos darbuotojai nedalyvauja jokiame parengiamajame moksliniame ar techniniame darbe, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiame su ta paraiška ar pranešimu, dėl kurio teikiamos rekomendacijos; b) dėl galimų pranešimų pagal Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnį kartu su 14 straipsniu ir dėl galimų paraiškų pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnį kartu su 19 straipsniu dėl 2 kategorijos NGM gauto augalo, kuris bus naudojamas kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga, rekomendacijas prieš pateikiant paraišką ar pranešimą teikia Tarnyba kartu su valstybės narės kompetentinga institucija, kuriai bus teikiamas pranešimas ar paraiška, arba glaudžiai bendradarbiaudama su ta institucija; c) Tarnyba nedelsdama viešai paskelbia rekomendacijų prieš pateikiant paraišką ar pranešimą santrauką, kai tik patvirtinamas paraiškos arba pranešimo tinkamumas. 38 straipsnio 1a dalis taikoma mutatis mutandis; d) potencialūs pareiškėjai arba pranešėjai, įrodę, kad jie yra MVĮ, 3 dalies a punkte nurodytų rekomendacijų prieš pateikiant paraišką ar pranešimą gali prašyti skirtingu laiku. 5. Bet koks prašymas taikyti paskatas pateikiamas Tarnybai tuo metu, kai teikiamas prašymas pateikti rekomendacijų, nurodytas 3 dalyje, arba paraiška, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ar 17 straipsnyje kartu su 19 straipsniu, pridedant šią informaciją: a) informaciją, reikalingą įrodyti, kad genetine modifikacija pasiekiamas 2 kategorijos NGM gauto augalo tikslinis požymis ar požymiai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas; b) kai taikytina, informaciją, reikalingą įrodyti, kad (potencialus) pareiškėjas ar pranešėjas yra MVĮ; c) 3 dalies taikymo tikslu – informaciją apie II priedo 1 dalyje nurodytus aspektus, tiek, kiek jau įmanoma pateikti tokios informacijos, ir bet kokią kitą aktualią informaciją. 6. Informacijai, teikiamai Tarnybai pagal šį straipsnį, atitinkamai taikomas Direktyvos 2001/18/EB 26 straipsnis ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 30 straipsnis. 7. Tarnyba nustato 3–6 dalių įgyvendinimo praktinę tvarką. 8. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III priede nustatyti NGM gautų augalų požymių sąrašai, derinant juos prie mokslo ir technikos pažangos ir atsižvelgiant į naujus įrodymus dėl tų požymių poveikio tvarumui, laikantis šių sąlygų: a) Komisija atsižvelgia į šio reglamento poveikio stebėseną pagal 30 straipsnio 3 dalį; b) dėl požymio (-ų), kurį (-iuos) Komisija ketina įtraukti į III priedo sąrašą ar iš jo išbraukti, poveikio aplinkosauginiam, socialiniam ir ekonominiam tvarumui Komisija atlieka naujausios mokslinės literatūros peržiūrą; c) kai taikytina, Komisija atsižvelgia į pagal 14 straipsnio h punktą arba 19 straipsnio 3 dalį atliktos NGM gautų augalų, pasižyminčių požymiu (-iais), pasiektu (-ais) jų genetiniu modifikavimu, stebėsenos rezultatus. 23 straipsnis Leidžiamų 2 kategorijos NGM gautų produktų ženklinimas Laikantis ženklinimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2001/18/EB 21 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 12, 13, 24 ir 25 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6–7 dalyse, ir nedarant poveikio reikalavimams pagal kitus Sąjungos teisės aktus, ženklinant leidžiamus 2 kategorijos NGM gautus produktus taip pat gali būti nurodomas genetine modifikacija suteiktas požymis ar požymiai, kaip nurodyta sutikime arba leidime pagal šio reglamento III skyriaus 2 ar 3 skirsnį. 24 straipsnis Priemonės, skirtos išvengti nepageidaujamo 2 kategorijos NGM gautų augalų buvimo Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo 2 kategorijos NGM gautų augalų buvimo produktuose, kuriems netaikoma Direktyva 2001/18/EB ar Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003. 25 straipsnis Auginimas Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsnis netaikomas 2 kategorijos NGM gautiems augalams. IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 26 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 11a dalyje ir 22 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [59 pakeit.] 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 11a dalyje ir 22 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [60 pakeit.] 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(34) nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 11a dalį ir 22 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem2 mėnesiais. [61 pakeit.] 27 straipsnis Įgyvendinimo aktai Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl: a) informacijos, reikalingos įrodyti, kad tam tikras augalas yra NGM gautas augalas; [62 pakeit.] b) 6 ir 7 straipsniuose nurodytų prašymų atlikti tikrinimą rengimo ir pateikimo; [63 pakeit.] c) 2 kategorijos NGM gautų augalų keliamos rizikos aplinkai vertinimo ir 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų bei pašarų saugos vertinimų metodikos bei informacijos reikalavimų pagal II priede nustatytus principus ir kriterijus; d) 14 ir 19 straipsnių, įskaitant pranešimo ar paraiškos rengimo ir teikimo taisykles, taikymo; e) 14 straipsnio 1 dalies l punkte ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų pritaikytų sąlygų, kuriomis turi būti laikomasi analizės metodo reikalavimų. Prieš priimdama a–d punktuose nurodytus įgyvendinimo aktus Komisija pasikonsultuoja su Tarnyba. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. 28 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas komitetas. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (EB) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (EB) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 29 straipsnis Gairės 1. Iki šio reglamento taikymo pradžios dienos Tarnyba paskelbia išsamias gaires, skirtas padėti pranešėjui arba pareiškėjui rengiant ir teikiant pranešimus ir paraišką, nurodytus II ir III skyriuose, ir įgyvendinant II priedą. 2. Iki šio reglamento taikymo pradžios dienos Europos Sąjungos etaloninė genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorija, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnį, padedama Europos GMO laboratorijų tinklo, paskelbia išsamias gaires, skirtas padėti pranešėjui arba pareiškėjui taikyti 14 straipsnio 1 dalies l punktą ir 19 straipsnio 2 dalį. 30 straipsnis Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas 1. Ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo tada, kai priimamas pirmas sprendimas pagal 6 straipsnio 8 ar 10 dalį ar 7 straipsnio 6 dalį arba pagal III skyriaus 2 ar 3 skirsnį, priklausomai nuo to, kuris iš jų priimamas anksčiausiai, Komisija pateikia ir vėliau kas penkerius metus teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. 2. Toje ataskaitoje taip pat nustatomi ir aptariami bet kokie taikant šį reglamentą kilę galėję kilti biologinės įvairovės ir aplinkos, žmonių ir gyvūnų sveikatos, agronominės praktikos pokyčių, taip pat socialiniai ir ekonominiai bei etikos klausimai. [64 pakeit.] 3. 1 dalyje nurodytos ataskaitos teikimo tikslu Komisija ne vėliau kaip [po 24 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], pasikonsultavusi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis pagal Direktyvą 2001/18/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, nustato išsamią šio reglamento poveikio stebėsenos, pagrįstos rodikliais, programą, įskaitant numatytą ir nenumatytą poveikį ir sisteminį poveikį aplinkai, biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Joje nustatomi veiksmai, kurių Komisija ir valstybės narės turi imtis renkant ir analizuojant duomenis ir kitus įrodymus. [65 pakeit.] 4. Ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams po pirmosios 1 dalyje nurodytos ataskaitos paskelbimo Komisija atlieka šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai, vartotojų informavimui, vidaus rinkos veikimui ir ekonominiam, aplinkosauginiam bei socialiniam tvarumui vertinimą. 5. Komisija pateikia 4 dalyje nurodyto vertinimo pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 5a. Ne vėliau kaip 2025 m. liepos mėn. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ataskaitą dėl patentų vaidmens ir poveikio selekcininkų ir ūkininkų galimybėms gauti įvairios augalų dauginamosios medžiagos, taip pat dėl inovacijų ir visų pirma MVĮ galimybių. Ataskaitoje įvertinama, ar, be šio reglamento 4a ir 33a straipsniuose numatytų nuostatų, reikia papildomų teisinių nuostatų. Kai tikslinga, siekiant užtikrinti selekcininkų ir ūkininkų prieigą prie augalų dauginamosios medžiagos, sėklų įvairovės ir prieinamų kainų, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip spręsti tolimesnių būtinų intelektinės nuosavybės teisių sistemos pakeitimų klausimą. [66 pakeit.] 5b. Ne vėliau kaip 2024 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kurioje įvertina kitų sektorių, kuriems netaikomas šis teisės aktas, pavyzdžiui, mikroorganizmų sektoriaus, specifiką ir poreikius, įskaitant pasiūlymą imtis papildomų politikos priemonių. [67 pakeit.] 5c. Kas ketverius metus Komisija įvertina I priede nustatytus analogiškumo kriterijus ir prireikus juos atnaujina priimdama deleguotąjį aktą, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje. [68 pakeit.] 31 straipsnis Nuorodos kituose Sąjungos teisės aktuose Kituose Sąjungos teisės aktuose daromos nuorodos į Direktyvos 2001/18/EB II ar III priedą 2 kategorijos NGM gautų augalų atžvilgiu laikomos nuorodomis į šio reglamento II priedo 1 ir 2 dalis. 32 straipsnis Administracinė peržiūra Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės ar tiesiogiai ir asmeniškai susijusio asmens prašymu gali peržiūrėti bet kokį sprendimą, priimtą pagal šiuo reglamentu Tarnybai suteiktus įgaliojimus, arba nesinaudojimo tais įgaliojimais atvejį. Komisijai dėl to prašymas pateikiamas per du mėnesius nuo tos dienos, kai suinteresuotoji šalis sužinojo apie tokį veiksmą ar neveikimą. Komisija per du mėnesius parengia sprendimo, kuriame, jei tinkama, reikalaujama, kad Tarnyba panaikintų savo sprendimą arba ištaisytų savo neveikimą, projektą. 33 straipsnis Reglamento (ES) 2017/625 pakeitimai Reglamento (ES) 2017/625 23 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1) 2 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:" „ii) maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO auginimu ir teisingu Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies b punkte bei 17 straipsnio 5 dalies b punkte ir Reglamento [nuoroda į šį reglamentą] 14 straipsnio 1 dalies h punkte ir 19 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto stebėsenos plano taikymu;“; "2) 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:" „b) maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO auginimu ir teisingu Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies b punkte bei 17 straipsnio 5 dalies b punkte ir Reglamento [nuoroda į šį reglamentą] 14 straipsnio 1 dalies h punkte ir 19 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto stebėsenos plano taikymu.“; "33a straipsnis Direktyvos 98/44/EB1a daliniai pakeitimai(35) 1) Direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis papildoma šiais punktais:"
b) straipsnis papildomas 4 dalimi:" „4. 2 ir 3 dalys nedaro poveikio 1 dalyje numatytoms patentabilumo išimtims.“; "2) 8 straipsnis papildomas šia dalimi:" „3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, patentu suteikiama apsauga išrastai biologinei medžiagai, pasižyminčiai specifiniais požymiais, neapima tais specifiniais požymiais pasižyminčios biologinės medžiagos, gautos nepriklausomai nuo patentuotos biologinės medžiagos ir taikant iš esmės biologinį procesą, arba veisimo ar dauginimo būdu iš tokios medžiagos gautos biologinės medžiagos.“; "3) 9 straipsnis papildomas šiomis dalimis:" „2. Nukrypstant nuo 1 dalies, augalinis produktas, kuriame yra arba kurį sudaro genetinė informacija, gauta taikant patentuojamą techninį procesą, negali būti patentuojamas, jeigu jis nesiskiria nuo augalinių produktų, kuriuose yra ta pati genetinė informacija, gauta taikant iš esmės biologinį procesą, arba kurie iš jos sudaryti. 3. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, patentu suteikiama apsauga produktui, kurio sudėtyje yra genetinės informacijos arba kuris susideda iš genetinės informacijos, netaikoma augalinei medžiagai, į kurią tas produktas yra įdėtas ir kurioje yra genetinė informacija ir kurioje ji atlieka savo funkciją, tačiau kuri negali būti atskirta nuo augalinės medžiagos, gautos arba kurią galima gauti iš esmės biologiniu būdu. 4. Patentu suteikiama apsauga techniniam procesui, leidžiančiam gaminti produktą, kurio sudėtyje yra genetinės informacijos arba kuris susideda iš genetinės informacijos, netaikoma augalinei medžiagai, į kurią tas produktas yra įdėtas ir kurioje yra genetinė informacija ir kurioje ji atlieka savo funkciją, tačiau kuri negali būti atskiriama nuo augalinės medžiagos, gautos arba kurią galima gauti iš esmės biologiniu būdu.“; [69, 291cp1, 230/rev1 ir 291cp3 pakeit.] "34 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2. Jis taikomas nuo … [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. 4a ir 33a straipsniai taikomi nuo įsigaliojimo dienos. [70 pakeit.] Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I PRIEDAS NGM gautų augalų analogiškumo tradiciniams augalams kriterijai NGM gautas augalas laikomas analogišku tradiciniams augalams, kai jį nuo augalo recipiento ar motininio augalo skiria ne daugiau kaip 20 genetinių modifikacijų, kurios yra 1–5jei tenkinamos šios 1 ir 1a punktuose nurodytų tipų modifikacijos, bet kurioje DNR sekoje, pasižyminčioje sekos analogija su tiksline modifikacijos vieta, kurią galima prognozuoti bioinformatikos priemonėmis. nurodytos sąlygos: [71 pakeit.] 1) Toliau nurodytų genetinių modifikacijų, kurios gali būti derinamos tarpusavyje, skaičius bet kurioje baltymą koduojančioje sekoje neviršija 3, atsižvelgiant į tai, kad intronų mutacijoms ir reguliacinėms sekoms šis apribojimas netaikomas: a) ne daugiau kaip 20 nukleotidų pakeitimas ar įterpimas; b) bet kokio skaičiaus nukleotidų pašalinimas; [72 pakeit.] 1a) Toliau nurodytomis genetinėmis modifikacijomis, kurios gali būti derinamos tarpusavyje, nesukuriamas chimerinis baltymas, kurio nėra selekcijai skirtam genofondui priklausančių rūšių sudėtyje arba kuris nepertraukia endogeninio geno: a) ištisinių DNR sekų, esančių selekcijai skirtame genofonde, įterpimas; b) endogeninių DNR sekų pakeitimas selekcijai skirtame genofonde esančia ištisine DNR seka; c) ištisinių endogeninių selekcijai skirtame genofonde esančių DNR sekų inversija arba translokacija; [73 pakeit.] (2) bet kokio skaičiaus nukleotidų pašalinimas; [74 pakeit.] (3) su sąlyga, kad genetinė modifikacija netrikdytų endogeninio geno veikimo: (a) tikslinis gretutinės DNR sekos, esančios selekcininko genofonde, įterpimas; (b) tikslinis endogeninės DNR sekos pakeitimas gretutine DNR seka, esančia selekcininko genofonde; [75 pakeit.] (4) tikslinė bet kokio skaičiaus nukleotidų sekos inversija; [76 pakeit.] (5) bet kokia kita tikslinė bet kokio dydžio modifikacija, su sąlyga, kad gaunamos DNR sekos jau egzistuotų (galbūt su priimtinomis modifikacijomis pagal 1 ir (arba) 2 punktą) augalų rūšyje iš selekcininkų genofondo. [77 pakeit.] II PRIEDAS 2 kategorijos NGM gautų augalų ir 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų ir pašarų rizikos vertinimas Šio priedo 1 dalyje apibūdinami bendrieji principai, kurių reikia laikytis atliekant 2 kategorijos NGM gautų augalų keliamos rizikos aplinkai vertinimą, nurodytą 13 straipsnio c ir d punktuose, 14 straipsnio 1 dalies e punkte ir 19 straipsnio 3 dalies a punkte, ir 2 kategorijos NGM maisto produktų ir pašarų saugos vertinimą, nurodytą 19 straipsnio 1 dalies b punkte. 2 dalyje apibūdinta konkreti 2 kategorijos NGM gautų augalų keliamos rizikos aplinkai vertinimui reikalinga informacija, o 3 dalyje – konkreti 2 kategorijos NGM maisto produktų ir pašarų saugos vertinimui reikalinga informacija. 1 dalis. Bendrieji principai ir informacija Rizikos aplinkai vertinimas atliekantis laikantis Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatytų principų. Informacijos, reikalingos 2 kategorijos NGM gautų augalų rizikos aplinkai vertinimui, kaip nustatyta Direktyvos 2001/18/EB III priede, ir 2 kategorijos NGM maisto produktų bei pašarų saugos vertinimui, pobūdis ir kiekis derinami pagal jų keliamos rizikos pobūdį. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti: a) NGM gauto augalo savybės, visų pirma įdiegtas požymis ar požymiai, modifikuotos ar įterptos genomo sekos ar sekų funkcija ir bet kokio geno, kurio veikimą sutrikdė cisgeno ar jo dalių įterpimas, funkcija; aa) augalo recipiento savybės, pavyzdžiui, alergeniškumas, genų pernašos potencialas, su piktžolėmis susijęs potencialas, ekologinė funkcija; [78 pakeit.] b) ankstesnė panašių augalų ar jų produktų vartojimo patirtis; c) ankstesnė tos pačios rūšies ar panašių požymių turinčios rūšies arba tokios rūšies, kurios panašios genomo sekos buvo modifikuotos, įterptos ar sutrikdytos, augalų auginimo patirtis; d) išleidimo į aplinką mastas ir sąlygos; e) numatomos NGM gauto augalo naudojimo sąlygos. 2 kategorijos NGM gautų augalų rizikos aplinkai vertinimą ir 2 kategorijos NGM maisto produktų ir NGM pašarų rizikos vertinimą sudaro: a) pavojaus nustatymas ir apibūdinimas; b) poveikio vertinimas; c) rizikos apibūdinimas. Visada būtina ši informacija: a) Pavojaus nustatymas ir apibūdinimas i) informacija apie augalą recipientą arba, kai tinkama, apie motininius augalus; ii) molekulinės sandaros informacija. Informacija pateikiama apibendrinant jau prieinamus duomenis iš mokslinės literatūros ar kitų šaltinių arba, prireikus, mokslinių duomenų gaunant tinkamais eksperimentiniais ar bioinformatikos tyrimais. b) Poveikio vertinimas Pateikiama informacijos apie kiekvieno nustatyto potencialaus neigiamo poveikio pasireiškimo tikimybę. Tai įvertinama atsižvelgiant, kai aktualu, į priimančios aplinkos požymius, numatomą funkciją, reikšmę mitybai, numatomą tų maisto produktų ir pašarų naudojimo ES lygį ir paraiškos gauti leidimą apimtį. c) Rizikos apibūdinimas Pareiškėjas savo teikiamą NGM gautų augalų ir maisto produktų bei pašarų keliamos rizikos apibūdinimą pagrindžia informacija, gauta pavojų nustatymo, pavojų apibūdinimo ir poveikio vertinimo metu. Rizika apibūdinama kiekvieno potencialaus neigiamo poveikio dydį susiejant su to neigiamo poveikio pasireiškimo tikimybe, siekiant pateikti kiekybinį ar pusiau kiekybinį rizikos įvertinimą. Kai aktualu, apibūdinamas su kiekvienu nustatytu rizikos veiksniu siejamas neapibrėžtumas. Bet kokia 2 ir 3 dalyse nurodyta pavojų nustatymo ir apibūdinimo informacija yra reikalinga tik jei dėl su 2 kategorijos NGM gauto augalo ar 2 kategorijos NGM gauto maisto produkto arba pašaro konkrečiomis savybėmis ir numatomu naudojimu siejamos rizikos yra patikima hipotezė, į kurią galima atsižvelgti, naudojantis nurodyta informacija. 2 dalis. Konkreti pavojų nustatymo ir apibūdinimo informacija 2 kategorijos NGM gautų augalų rizikos aplinkai vertinimui 1) Agronominių, fenotipinių ir sudėties savybių analizė 2) Patvarumas ir invaziškumas 3) Potenciali genų pernaša 4) NGM gauto augalo ir tikslinių organizmų sąveikos 5) NGM gauto augalo ir atsitiktinai paveiktų organizmų sąveikos 6) Poveikis konkretiems auginimo, tvarkymo ir derliaus nuėmimo būdams 6a) Poveikis ekologiškų produktų auginimui [79 pakeit.] 7) Poveikis biogeocheminiams procesams 8) Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai 8a) Poveikis biologinės įvairovės apsaugai ir išsaugojimui [80 pakeit.] 3 dalis. Konkreti pavojų nustatymo ir apibūdinimo informacija 2 kategorijos NGM gautų maisto produktų bei pašarų saugos vertinimui 1) Agronominių, fenotipinių ir sudėties savybių analizė 2) Toksikologinė informacija 3) Alergiškumas 4) Maistingumo vertinimas III PRIEDAS 6 ir 22 straipsniuose 22 straipsnyje nurodyti požymiai [81 pakeit.] 1 dalis Požymiai, kuriais remiantis teikiamos 22 straipsnyje nurodytos paskatos: 1) derlingumas, įskaitant derliaus derlingumo stabilumą ir derlių, gaunamą mažų sąnaudų ūkininkavimo sąlygomis, jeigu šie požymiai taip pat būtų susiję su šio priedo 2, 3 arba 4 punktu; [82 pakeit.] 2) pakantumas ar atsparumas biotiniams stresoriams, įskaitant augalų ligas, kurias sukelia nematodai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti kenksmingieji organizmai; 3) pakantumas ar atsparumas abiotiniams stresoriams, įskaitant tuos, kuriuos lemia ar sustiprina klimato kaita; 4) efektyvesnis išteklių, kaip antai vandens ir maistinių medžiagų, naudojimas; 5) laikymo, apdorojimo ir skirstymo tvarumą didinančios savybės; 6) geresnės kokybės ar maistinės savybės; 7) mažesnis poreikis naudoti išorės medžiagas, kaip antai augalų apsaugos produktus ir trąšas, jei tai neprieštarauja III priedo 2 daliai. [83 pakeit.] 2 dalis Požymiai, kuriems esant 22 straipsnyje nurodytos paskatos netaikomos: atsparumas herbicidams.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ankstyvosios intervencijos priemonės, pertvarkymo sąlygos ir pertvarkymo veiksmų finansavimas (SRMR3) |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0226), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0139/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0155/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4), atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai(6), nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014(8). Abu teisės aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir užkertant kelią grėsmėms finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią problemoms, susijusioms su skirtingų sąlygų taikymu; (1a) šiuo metu bankų sąjunga grindžiama tik dviem iš trijų numatytų ramsčių, t. y. bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM). Todėl ji tebėra neužbaigta, nes nėra trečiojo ramsčio – Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS). Bankų sąjungos sukūrimas yra neatsiejama ekonominės ir pinigų sąjungos ir finansinio stabilumo dalis, o jį pasiekti bus galima visų pirma mažinant vadinamojo užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, riziką; (2) praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesnių ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Deja, vietoj sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių, įskaitant pertvarkymo finansavimo struktūras, tebėra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi tokiu būdu, kuris atspindėtų numatytą Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos arba subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma ▌, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms ▌; (3) pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 4 straipsnį valstybės narės, užtikrinusios, kad būtų užmegztas glaudus Europos Centrinio Banko (ECB) ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, to reglamento tikslais laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Tačiau Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nepateikiama informacijos apie procesą, kaip turėtų būti rengiamasi pradėti glaudų bendradarbiavimą vykdant su pertvarkymu susijusias užduotis. Todėl šią informaciją tikslinga pateikti; (4) pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydama priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą; (5) įstaiga arba subjektas, kuris likviduojamas pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir Valdybai padarius išvadą, kad jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia; (6) Valdyba pagal galiojančią tvarką gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir derėjimą su esamomis Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimo procedūromis, būtina aiškiau apibrėžti institucijų, dalyvaujančių paskirstymo atvejų uždraudimo procese, vaidmenis. Todėl tikslinga nustatyti, kad Valdyba turėtų nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti tokius paskirstymo atvejus, o ši turėtų įgyvendinti Valdybos sprendimą. Be to, tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis Valdyba gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais Valdyba turėtų nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118(9). Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, Valdyba turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą; (7) Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti įgaliojimai, kuriais gali naudotis pertvarkymo institucijos; kai kurie iš jų nėra įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 806/2014. Bendro pertvarkymo mechanizmo atveju tai gali sukelti netikrumą dėl to, kas turėtų naudotis šiais įgaliojimais ir kokiomis sąlygomis jais turėtų būti naudojamasi. Todėl būtina nurodyti, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikrais įgaliojimais, nustatytais tik Direktyvoje 2014/59/ES, turėtų naudotis subjektų ir grupių, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, atžvilgiu. Tokiais atvejais Valdyba turėtų galėti, kai mano, kad tai būtina, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis tais įgaliojimais. Visų pirma Valdyba turėtų galėti nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga ar subjektas registruotų išsamius finansinių sutarčių, kurių šalis yra įstaiga ar subjektas, duomenis arba naudotis įgaliojimais sustabdyti kai kurių finansinių įsipareigojimų vykdymą pagal Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013(10), kuris taip pat taikomas įstaigoms, subjektams ir įsipareigojimams, kuriems taikomas MREL, nustatytų leidimų sumažinti tinkamų įsipareigojimų priemones nereikia taikyti nacionalinės teisės aktų, Valdyba turėtų turėti galimybę suteikti tuos leidimus įstaigoms ar subjektams tiesiogiai, neturėdama nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti tais įgaliojimais; (8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876(11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877(12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879(13) Sąjungos teisėje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu; (9) MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 Valdybai leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, atskirai arba kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, Valdyba turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais, susijusiais su tomis priemonėmis; (10) pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kurią turint pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui▌, visų pirma verslo pardavimo priemonę. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu negu veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategijos atveju, nes Valdyba neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai; (11) kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei išimtinai gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju vertinant rekapitalizavimo reikalavimą MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą. Todėl koreguodama pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, taikomo MREL lygį Valdyba turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo indėlių garantijų sistemos lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodama MREL lygį Valdyba neturėtų atsižvelgti į galimą indėlių garantijų sistemos įnašą pertvarkymo atveju. Taikant tą metodą taip pat sumažinama neatsakingo elgesio rizikos tikimybė, nes užtikrinama, kad subjektai iš anksto nedarys prielaidos, jog atitinkamos indėlių garantijų sistemos lėšos bus naudojamos 8 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų tikslui pasiekti; ▌ (13) pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013(14) 4 straipsnį ECB turi kompetenciją vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su ankstyvąja intervencija. Būtina sumažinti riziką, kylančią dėl Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų ankstyvosios intervencijos priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, ir sudaryti palankesnes sąlygas ECB veiksmingai ir nuosekliai taikyti savo įgaliojimus imtis ankstyvosios intervencijos priemonių. Tos ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ankstyvosios intervencijos priemonių turėtų būti atspindėtos Reglamente (ES) Nr. 806/2014, taip užtikrinant, kad ECB turėtų vieną tiesiogiai taikomą teisinę priemonę, o tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad ECB konkrečiai padėčiai ištaisyti rinktųsi tinkamas priemones, laikydamasis proporcingumo principo. Kad ECB galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, jis turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamasis ne tik kiekybiniais rodikliais, be kita ko, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais; (14) būtina užtikrinti, kad Valdyba galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti Valdybą apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o Valdyba turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu tai, kad tam, kad Valdyba galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad Valdyba galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir Valdybos sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir Valdyba turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę; (14a) kai Valdyba prašo informacijos, kuri yra būtina pertvarkymo planams atnaujinti, galimam subjektui pertvarkyti arba vertinimui atlikti, ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų Valdybai pateikti visą jų turimą informaciją. Jei ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos aktualios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, kad gautų informaciją, kuri, Valdybos nuomone, yra būtina. Vykdydamos tokį bendradarbiavimą nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų surinkti reikiamą informaciją, deramai atsižvelgdamos į proporcingumo principą; (15) būtina užtikrinti, kad Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų juos koordinuoti mažiau svarbių tarpvalstybinių grupių atžvilgiu, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas gali žlugti. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti Valdybai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas Valdybai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau būtų galima nustatyti, kad įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, Valdyba turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas Valdybai, glaudžiai bendradarbiaujant su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Atliekant tą vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išsaugoti pertvarkymo institucijos ir atitinkamo subjekto gebėjimą veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kai to galiausiai prireikia, tačiau tai neturėtų trukdyti imtis alternatyvių priemonių. Visų pirma, numatomas alternatyvių priemonių įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti toks, kad jis nekeltų pavojaus galimo pertvarkymo strategijos įgyvendinimo veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad Valdyba galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o Valdyba turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes; (16) siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad patronuojančiosios įmonės, įskaitant kontroliuojančiąsias bendroves, žlunga arba galėtų žlugti. Patronuojančiosios įmonės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį; (17) pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai teigiamą viešojo intereso vertinimą turinčiai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas. Šiuo atveju būtina paaiškinti, kad konkrečiomis aplinkybėmis tam tikros įstaigos ar subjekto funkcijos gali būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, jei jų nutraukimas darytų poveikį finansiniam stabilumui arba ypatingos svarbos paslaugoms regioniniu lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą lemia atitinkama geografinė rinka; (18) vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą indėlių garantijų sistema patirtų didesnių išlaidų; (19) vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemas), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės, ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tik ypatingomis aplinkybėmis. Todėl, vertindama tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, Vadyba turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemą, o ne finansavimui, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų; (19a) kai šios sistemos tikslai veiksmingai ir tokiu pat lygmeniu pasiekiami taikant nacionalines nemokumo ir pertvarkymo sistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei, kuria kuo labiau sumažinama mokesčių mokėtojams ir ekonomikai kylanti rizika. Tokiu požiūriu užtikrinamas apdairus ir atsakingas veiksmų kursas, suderintas su svarbiausiu tikslu – apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus ir platesnį ekonominį stabilumą; (19b) nepaprastoji finansinė parama mokesčių mokėtojų lėšomis finansų įstaigoms turėtų būti teikiama (jei ji apskritai teikiama) tik siekiant pašalinti didelį išimtinio ir sisteminio pobūdžio ekonomikos sutrikimą, nes tokia parama yra didelė našta viešiesiems finansams ir ją teikiant sutrikdomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; (20) siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, pateikiant viešojo intereso vertinimo rezultatus turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau nei vykdant pertvarkymą, o ne tik tokiu pačiu mastu; (21) atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvą 2014/49/ES, būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl indėlių garantijų sistemų pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis tokių sistemų intervencinių priemonių taikant prevencines priemones, atitinkančias Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus reikalavimus ir laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu ECB savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba Reglamente (ES) 2019/2033, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Reglamente (ES) Nr. 806/2014. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės; (22) siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų likti išimtimi ir būti taikomos tik siekiant pašalinti reikšmingus rinkos sutrikimus arba išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminės krizės atveju. Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(15), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, jei toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamiesi patikrinimais vietoje; (23) prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis (paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos; (24) atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires(16) ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo(17). Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, taip pat visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti, kad paramą gaunančios įstaigos laikytųsi paramos priemonės sąlygų, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų prašyti savo įsipareigojimų nevykdžiusias įstaigas pateikti koregavimo planą. Kai ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis negalima pasiekti įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, arba kai įstaiga nesilaiko koregavimo plano, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pagal Direktyvos 2014/806/ES 18 straipsnį turėtų atlikti vertinimą, ar ta įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti; (25) svarbu užtikrinti, kad Valdyba greitai ir laiku imtųsi pertvarkymo veiksmų, kai tokie veiksmai apima valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos teikimą. Todėl būtina suteikti Valdybai galimybę patvirtinti atitinkamą pertvarkymo schemą prieš Komisijai įvertinant, ar tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau, siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą tokio scenarijaus atveju, pertvarkymo schemoms, pagal kurias teikiama valstybės pagalba arba Fondo pagalba, ir toliau turėtų būti taikoma sąlyga, kad tokią pagalbą turi patvirtinti Komisija. Kad Komisija galėtų kuo anksčiau įvertinti, ar Fondo pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ir užtikrinti sklandų informacijos srautą, taip pat būtina nustatyti, kad Valdyba ir Komisija turėtų nedelsdamos dalytis visa būtina informacija apie galimą Fondo pagalbos naudojimą, ir nustatyti konkrečias taisykles dėl to, kada ir kokią informaciją Valdyba turėtų pateikti Komisijai, kad Komisija galėtų pagrįsti atliktiną Fondo pagalbos suderinamumo vertinimą; (26) pertvarkymo pradėjimo procedūra ir sprendimo taikyti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus procedūra yra panašios. Todėl tikslinga suderinti atitinkamas Valdybos ir atitinkamai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos užduotis, kai jie, viena vertus, vertina, ar įvykdytos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygos, ir, kita vertus, vertina pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygas; (27) gali būti, kad pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi pertvarkytinam subjektui, kuris vadovauja pertvarkytinai grupei, o nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai turi būti taikomi kitam tos pačios grupės subjektui. Dėl tokių subjektų tarpusavio priklausomybės, įskaitant atstatytinus konsoliduotus kapitalo reikalavimus ir poreikį aktyvuoti mechanizmus, pagal kuriuos nuostoliai perkeliami į aukštesnę grandį, o kapitalas – į žemesnę grandį (angl. loss upstream and capital downstream mechanisms), gali būti sudėtinga atskirai įvertinti kiekvieno subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius ir taip kiekvienam subjektui nustatyti nurašytinas ir konvertuotinas sumas. Todėl turėtų būti nustatyta kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo tokiais atvejais procedūra, pagal kurią Valdyba turėtų galėti atsižvelgti į tokią tarpusavio priklausomybę. Tuo tikslu, kai vienas subjektas atitinka nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygas, o kitas tos pačios grupės subjektas tuo pačiu metu atitinka pertvarkymo sąlygas, Valdyba turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą, apimančią abu subjektus; (28) siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008(18), nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti; (29) kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma; (30) pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos arba subjekto balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą; (31) tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš Bendro pertvarkymo fondo suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, Valdyba gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš Bendro pertvarkymo fondo gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti; (32) pertvarkymo sėkmė priklauso nuo to, ar Valdyba laiku gaus atitinkamą informaciją iš įstaigų ir subjektų, už kuriuos ji atsakinga, taip pat iš viešųjų įstaigų ir institucijų. Atsižvelgiant į tai, Valdyba turėtų turėti galimybę susipažinti su statistinio pobūdžio informacija, kurią ECB surinko vykdydamas centrinio banko funkcijas, kartu su informacija, kuria ECB naudojasi kaip priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98(19) Valdyba turėtų užtikrinti fizinę ir loginę konfidencialios statistinės informacijos apsaugą ir turėtų gauti ECB leidimą norėdama perduoti duomenis toliau, kai tai gali būti reikalinga Valdybai vykdant savo užduotis. Kadangi informacija, susijusi su klientų, kurių vienintelė arba pagrindinė bankininkystės partnerė yra įstaiga arba subjektas, skaičiumi, kuri saugoma centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, įdiegtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849(20), gali būti reikalinga viešojo intereso vertinimui atlikti, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Taip pat turėtų būti nurodytos tikslus Valdybos netiesioginės prieigos prie informacijos laikas. Visų pirma, kai atitinkamą informaciją turi įstaiga ar institucija, kuri privalo bendradarbiauti su Valdyba, kai Valdyba prašo informacijos, tokia įstaiga ar institucija turėtų pateikti tą informaciją Valdybai. Jei tuo metu tos informacijos nėra, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties jos nėra, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją iš fizinio ar juridinio asmens, kuris tą informaciją turi, per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, apie tai informavusi tas nacionalines pertvarkymo institucijas. Valdyba taip pat turėtų turėti galimybę nurodyti informacijos iš finansų subjektų gavimo procedūrą ir formą, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija kuo labiau atitiktų jos poreikius, įskaitant informacijos gavimą iš virtualių duomenų saugyklų. Be to, siekiant užtikrinti kuo didesnio masto bendradarbiavimą su visais subjektais, kurie gali turėti Valdybai svarbių ir jai pavestoms užduotims vykdyti būtinų duomenų, ir išvengti prašymų įstaigoms ir subjektams dubliavimo, viešosios įstaigos ir institucijos, su kuriomis Valdyba turėtų galėti bendradarbiauti, kurių galėtų teirautis informacijos ir su kuriomis galėtų keistis informacija, turėtų apimti Europos centrinių bankų sistemos narius, atitinkamas IGS, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos priežiūros institucijas ir Europos stabilumo mechanizmą. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų laiku vykdoma intervencija taikant Bendro pertvarkymo fondo finansines struktūras, Valdyba turėtų informuoti Komisiją ir ECB, kai tik ji nustato, kad gali prireikti pradėti taikyti tokias finansines struktūras, ir pateikti Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti; (33) Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų ir subjektų, kuriems taikoma ta direktyva, įprastinės bankroto bylos pradedamos tik pertvarkymo institucijos iniciatyva ir kad sprendimas, kuriuo įstaigai arba subjektui iškeliama įprastinė bankroto byla, priimamas tik gavus pertvarkymo institucijos sutikimą. Ta nuostata Reglamente (ES) Nr. 806/2014 neatsispindima. Laikydamosi Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatyto užduočių pasidalijimo, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų dėl įstaigų ir subjektų, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalį, turėtų konsultuotis su Valdyba; (34) atrankos į Valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas kriterijai yra tokie patys kaip ir valdybos pirmininko ir kitų etatinių narių atrankos kriterijai. Todėl tikslinga Valdybos pirmininko pavaduotojui taip pat suteikti tokias pačias balsavimo teises, kokias turi valdybos pirmininkas ir etatiniai nariai; ▌ (36) kad Valdyba plenariniame posėdyje galėtų preliminariai įvertinti preliminarų biudžeto projektą prieš pirmininkui pateikiant galutinį jo projektą, laikotarpis, per kurį pirmininkas turi pateikti pradinį pasiūlymą dėl Valdybos metinio biudžeto, turėtų būti pratęstas; (37) pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodyto Bendro pertvarkymo fondo pradiniam formavimo laikotarpiui, jo turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tų ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl Valdyba turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis Valdybos gebėjimui naudoti Bendrą pertvarkymo fondą; (38) viena iš Bendro pertvarkymo fondo turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, Valdyba tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamasi taikytinų apribojimų; (39) didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant Bendrą pertvarkymo fondą, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės Bendram pertvarkymo fondui surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jo veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti Fondo tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų; (40) Bendras pertvarkymo fondas gali būti naudojamas siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju Valdyba gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai Bendras pertvarkymo fondas naudojamas nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje ar subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerinti lėšų grąžinimo Valdybai galimybę nemokumo atveju, tiems Valdybos reikalavimams likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimams, atsirandantiems dėl pagrįstų Valdybos faktiškai patirtų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti taikomas toks pat prioritetas kaip ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams taikomas prioritetas, kuris turėtų būti didesnis nei indėliams ir indėlių garantijų sistemoms taikomas prioritetas. Kadangi kompensacijomis, mokamomis akcininkams ir kreditoriams iš Bendro pertvarkymo fondo dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, dėl tų kompensacijų Valdyba neturėtų turėti reikalavimų; (41) kadangi kai kurios Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl vaidmens, kurį indėlių garantijų sistemos gali atlikti pertvarkymo procese, yra panašios į Direktyvos 2014/59/ES nuostatas, tų Direktyvos 2014/59/ES nuostatų pakeitimai, padaryti [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti atspindėti Reglamente (ES) Nr. 806/2014; (42) labai svarbus siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, rinkos drausmę ir investuotojų apsaugą yra skaidrumas. Siekiant užtikrinti, kad Valdyba galėtų skatinti pastangas siekti didesnio skaidrumo ir jose dalyvauti, Valdybai turėtų būti leidžiama atskleisti informaciją, gautą atlikus jos pačios analizes, vertinimus ir sprendimus, įskaitant sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kai toks atskleidimas nepakenktų viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kai atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą; (43) todėl Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; (44) siekiant užtikrinti nuoseklumą, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai, kurie yra panašūs į Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus, padarytus [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį] perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, t. y. nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau nėra priežasties atidėti tų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimų, kurie yra susiję tik su bendro pertvarkymo mechanizmo veikimu, taikymą. Todėl tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo [LB prašoma įrašyti datą – vienas mėnuo nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos]; (45) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 iš dalies keičiamas taip: 1) 3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip: a) 24a punktas pakeičiamas taip:" „24a) pertvarkytinas subjektas – dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kurį Valdyba arba nacionalinė pertvarkymo institucija pagal šio reglamento 8 straipsnį nurodė kaip subjektą, kurio atžvilgiu pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai;“; "b) įterpiami 24d ir 24e punktai:"
c) 49 punktas pakeičiamas taip:" „49) įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – 2 straipsnyje nurodyto subjekto įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinių, ir kapitalo priemonės, kurie nelaikomi bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, kuriems netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal 27 straipsnio 3 dalį;“; "2) 4 straipsnyje įterpiama 1a dalis:" „1a. Valstybės narės kuo greičiau informuoja Valdybą apie savo prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą su ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį. Gavusios pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį ir prieš užmegzdamos glaudų bendradarbiavimą, valstybės narės pateikia visą informaciją apie jų teritorijoje įsisteigusius subjektus ir grupes, kurios Valdybai gali prireikti siekiant pasirengti šiuo reglamentu ir Susitarimu jai pavestoms užduotims vykdyti.“; "3) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalies ketvirtos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:" Vykdydamos šioje dalyje nurodytas užduotis, nacionalinės pertvarkymo institucijos taiko atitinkamas šio reglamento nuostatas. Visos nuorodos į Valdybą 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 6, 8, 12 ir 13 dalyse, 10 straipsnio 1–10 dalyse, 10a straipsnyje, 11–14 straipsniuose, 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 16 straipsnyje, 18 straipsnio 1, 1a, 2 ir 6 dalyse, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1–7 dalyse, 21 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje, 21 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 22 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, 23 ir 24 straipsniuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 1–15 dalyse, 27 straipsnio 16 dalies antros pastraipos antrame sakinyje, trečioje pastraipoje bei ketvirtos pastraipos pirmame, trečiame bei ketvirtame sakiniuose ir 32 straipsnyje laikomos nuorodomis į nacionalines pertvarkymo institucijas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų grupių ir subjektų atžvilgiu.“; "b) 5 dalis iš dalies keičiama taip: i) žodžiai „12 straipsnio 2 dalis“ pakeičiami žodžiais „12 straipsnio 3 dalis“; ii) pridedama ši pastraipa:" „Įsigaliojus pirmoje pastraipoje nurodytam pranešimui, dalyvaujančios valstybės narės gali nuspręsti, kad atsakomybė už užduočių, susijusių su jų teritorijoje įsteigtais subjektais ir grupėmis, išskyrus 2 dalyje nurodytuosius, vykdymą grąžinama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir tokiu atveju pirma pastraipa nebetaikoma. Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti šia galimybe, atitinkamai apie tai praneša Valdybai ir Komisijai. Pranešimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. "4) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalis papildoma šia pastraipa:" „Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 8 dalyje nurodytais įgaliojimais. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio.“; "aa) 9 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip: i) įterpiamas šis punktas:" „aa) kai taikytina, išsamus priežasčių, kuriomis remiantis nustatoma, kad įstaiga turi būti laikoma likviduojamu subjektu, aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga neturi ypatingos svarbos funkcijų;“; "ii) įterpiamas šis punktas:" „ja) aprašymas, kaip įvairiomis pertvarkymo strategijomis būtų geriausiai pasiekti 14 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai;“; "iii) įterpiamas šis punktas:" „pa) išsamus ir kiekybinis fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apdraustųjų indėlių ir reikalavimus atitinkančių indėlių sąrašas.“; "b) 10 dalis papildoma šiomis pastraipomis:" „Nustatydama priemones, kurių reikia imtis pirmos pastraipos b punkte nurodytų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu, Valdyba, pasikonsultavusi su atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija, gali taikyti supaprastintą metodą, jei toks metodas neturėtų neigiamo poveikio sėkmingo grupės pertvarkymo galimybei, atsižvelgiant į patronuojamosios įmonės dydį, jos rizikos pobūdį, ypatingos svarbos funkcijų nebuvimą ir grupės pertvarkymo strategiją. Grupės pertvarkymo plane nustatoma, ar pertvarkytinai grupei priklausantys subjektai, išskyrus pertvarkytiną subjektą, laikomi likviduojamais subjektais. Nedarant poveikio kitiems veiksniams, kuriuos Valdyba gali laikyti svarbiais, subjektai, kurie atlieka ypatingos svarbos funkcijas nelaikomi likviduojamais subjektais.“; "ba) 11 dalis papildoma šiuo punktu:" „-aa) pateikiamas išsamus priežasčių, kuriomis remiantis nustatoma, kad grupės subjektas turi būti laikomas likviduojamu subjektu, aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga neturi ypatingos svarbos funkcijų, ir kaip buvo atsižvelgta į jos bendros rizikos pozicijos sumos ir veiklos pajamų santykį grupės bendros rizikos pozicijos sumai ir veiklos pajamoms, taip pat grupės subjekto sverto koeficientą grupės kontekste;“; "c) pridedama ši dalis:" „14. Valdyba nepriima 1 dalyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planų, kai taikoma 22 straipsnio 5 dalis arba kai subjektui ar grupei iškeliama nemokumo byla ▌ pagal taikytiną nacionalinę teisę pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį.“; "5) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4 dalies ketvirtoje pastraipoje žodžiai „pirmoje pastraipoje“ pakeičiami žodžiais „trečioje pastraipoje“; b) 7 dalyje žodžiai „įstaigai arba patronuojančiajai įmonei skirtą“ pakeičiami žodžiais „subjektui arba patronuojančiajai įmonei skirtą“, o žodžiai „poveikis įstaigos verslo modeliui“ pakeičiami žodžiais „poveikis subjekto arba grupės verslo modeliui“; c) 10 dalis iš dalies keičiama taip: i) antroje pastraipoje žodis „įstaigos“ pakeičiamas žodžiais „atitinkamo subjekto“; ii) trečioje pastraipoje žodis „įstaigai“ pakeičiamas žodžiu „subjektui“; iii) pridedama ši pastraipa:" „Jei atitinkamo subjekto pasiūlytomis priemonėmis veiksmingai sumažinamos arba šalinamos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, Valdyba, pasikonsultavusi su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija ir, kai tinkama, su paskirta makrolygio rizikos ribojimo institucija, priima sprendimą. Tame sprendime nurodoma, kad siūlomomis priemonėmis veiksmingai sumažinamos arba šalinamos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga, patronuojančioji įmonė arba bet kuri atitinkamos grupės patronuojamoji įmonė įgyvendintų siūlomas priemones.“; "d) pridedama ši dalis:" „13a. Pertvarkymo institucija kiekvieno pertvarkymo planavimo ciklo pabaigoje paskelbia anoniminį sąrašą, kuriame apibendrintai nurodomos visos nustatytos reikšmingos pertvarkymo kliūtys ir atitinkami veiksmai joms panaikinti. Taikomos 88 straipsnyje nustatytos profesinės paslapties nuostatos.“; "6) 10a straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:" „1. Jei subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis kiekvieną iš Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio reglamento 12d ir 12e straipsniuose nurodytus reikalavimus, apskaičiuojant pagal šio reglamento 12a straipsnio 2 dalies a punktą, Valdyba turi įgaliojimus pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti subjektui paskirstyti didesnę nei didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (M-DGPS), apskaičiuotu pagal šio straipsnio 4 dalį, atliekant vieną iš šių veiksmų:“; "b) pridedama ši 7 dalis:" „7. Jeigu subjektui jungtinio rezervo reikalavimas netaikomas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jis privalo laikytis 12d ir 12e straipsniuose nurodytų reikalavimų, Valdyba šio straipsnio 1–6 dalis taiko remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoto pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118*, nustatymu. Taikoma Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio ketvirta pastraipa. Valdyba į sprendimą, kuriuo nustatomi šio reglamento 12d ir 12e straipsniuose nurodyti reikalavimai, įtraukia pirmoje pastraipoje nurodytą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą. Subjektas viešai paskelbia nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą kartu su Direktyvos 2014/59/ES 45i straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. ______________________________ * 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).“; "7) 12 straipsnis papildomas 8 dalimi:" „8. Valdyba yra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje nurodytų leidimų suteikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Valdyba savo sprendimą skiria atitinkamam subjektui.“; "8) 12a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai pagal šį straipsnį ir 12b–12i straipsnius to iš jų reikalauja ir juos nustato Valdyba.“; "9) 12c straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4 ir 5 dalyse žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“; b) 7 dalies įvadinėje formuluotėje žodžiai „3 dalies“ pakeičiami žodžiais „4 dalies“, o žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“; c) 8 dalis iš dalies keičiama taip: i) pirmoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“; ii) antros pastraipos c punkte žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektas“; d) pridedama ši 10 dalis:"
10) 12d straipsnio 3 dalies aštuntoje pastraipoje ir 6 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“; 11) įterpiamas šis straipsnis:" „12da straipsnis Perdavimo strategijoms ▌taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas 1. Taikydama 12d straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje ▌ numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, Valdyba 12d straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:
▌ 3. Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 12d straipsnio 3 dalį, arba sumą, kuri yra mažesnė nei 13,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir mažesnė nei 5 % šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsnius.“; "12) 12e straipsnio 1 dalyje žodžiai „G-SII arba G-SII dalis“ pakeičiami žodžiais „G-SII subjektas“; 13) 12g straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) antra pastraipa pakeičiama taip:" „Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, gali nuspręsti šiame straipsnyje nustatytą reikalavimą taikyti 2 straipsnio b punkte nurodytam subjektui ir 2 straipsnio c punkte nurodytai finansų įstaigai, kuri yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė ir pati nėra pertvarkytinas subjektas.“; "ii) trečioje pastraipoje žodžiai „pirmos pastraipos“ pakeičiami žodžiais „pirmos ir antros pastraipos“; b) pridedama ši 4 dalis:"
14) 12k straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) įterpiama ši dalis:" „1a. Nukrypstant nuo 12a straipsnio 1 dalies, Valdyba nustato atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos subjektai turi užtikrinti atitinkamai 12f arba 12g straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, vykdymą, jeigu įsigaliojus [šiam iš dalies keičiančiam reglamentui] institucijoms arba subjektams tie reikalavimai taikomi. Terminas subjektams pradėti laikytis 12f arba 12g straipsnio reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, yra ... [ketveri metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios dienos]. Valdyba nustato tarpinius tikslinius atitinkamai 12f arba 12g straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, lygius, kurių šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti subjektai turi laikytis nuo ... [dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios dienos]. Nustatant tarpinius tikslinius lygius paprastai užtikrinamas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui vykdyti, formavimas.
b) 3 dalies a punkte žodžiai „Valdyba ar nacionalinė pertvarkymo institucija“ pakeičiami žodžiu „Valdyba“; c) 4 dalyje žodžiai „G-SII“ pakeičiami žodžiais „G-SII arba ne ES G-SII“; d) 5 ir 6 dalyse žodžiai „Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos“ pakeičiami žodžiu „Valdyba“; 15) 13 straipsnis pakeičiamas taip:" „13 straipsnis Ankstyvosios intervencijos priemonės 1. ECB nepagrįstai nedelsdamas apsvarsto ir prireikus taiko ankstyvosios intervencijos priemones, kai 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
Jei sąlygos sparčiai blogėja, susidaro nepalankios aplinkybės arba gaunama naujos informacijos apie subjektą, ECB gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais. Pirmos pastraipos b punkto tikslais ECB arba, kai tinkama, kompetentinga institucija pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Valdyba nedelsdami informuoja nacionalinę kompetentingą instituciją apie pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą. 2. Taikant 1 dalį, ankstyvosios intervencijos priemonės apima:
3. ECB tinkamas ir savalaikes ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamasis tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamas, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą. 4. Kiekvienai iš 2 dalyje nurodytų priemonių ECB nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasis ECB gali įvertinti jos veiksmingumą. Priemonės vertinimas atliekamas iš karto po termino pabaigos ir juo turėtų būti dalijamasi su Valdyba ir atitinkamomis nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos arba nėra veiksmingos, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su Valdyba ir atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija, įvertina 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąlygą. 5. Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, ECB atstovauja dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 30 straipsnį tikslais. Kai grupę sudaro dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojamosios įmonės arba tose valstybėse narėse esantys svarbūs filialai, ECB nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba pertvarkymo institucijoms atitinkamai laiku praneša apie bet kokius 13–13c straipsniuose nurodytus sprendimus arba priemones.“; "16) įterpiami 13a, 13b ir 13c straipsniai:" „13a straipsnis Vyresniosios vadovybės ar valdymo organo pakeitimas 13 straipsnio 2 dalies e punkto tikslais nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir juos tvirtina ECB. 13b straipsnis Laikinasis administratorius 1. 13 straipsnio 2 dalies f punkto tikslais ECB, remdamasis tuo, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, paskiria laikinąjį administratorių atlikti vieną iš šių veiksmų:
ECB patikslina savo pasirinkimą, t. y. a arba b punktą, laikinojo administratoriaus paskyrimo metu. Taikant pirmos pastraipos b punktą, ECB laikinojo administratoriaus paskyrimo metu papildomai patikslina to laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat bet kokius reikalavimus, keliamus subjekto valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą. ECB viešai praneša apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai laikinasis administratorius neturi įgaliojimų atstovauti subjektui arba priimti sprendimus jo vardu. Laikinasis administratorius atitinka Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. ECB atliekamas vertinimas dėl to, ar laikinasis administratorius atitinka tuos reikalavimus, yra neatskiriama sprendimo paskirti tą laikinąjį administratorių dalis. 2. ECB apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus jo paskyrimo metu, atsižvelgdamas į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus subjekto valdymo organo įgaliojimus pagal subjekto įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas subjekto valdymo organo administracines funkcijas. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai subjekto atžvilgiu turi atitikti taikomą bendrovių teisę. Pasikeitus aplinkybėms, ECB gali koreguoti tokius įgaliojimus. 3. Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato jo vaidmenį ir funkcijas. Toks vaidmuo ir funkcijos gali apimti visus šiuos veiksmus:
Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus. 4. ECB turi išimtinę kompetenciją skirti ir atleisti laikinąjį administratorių. ECB gali atleisti laikinąjį administratorių bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties. ECB gali keisti laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygas bet kuriuo metu, laikydamasis šio straipsnio. 5. ECB gali reikalauti, kad tam tikriems laikinojo administratoriaus veiksmams būtų gautas išankstinis ECB pritarimas. ECB apibrėžia tokius reikalavimus laikinojo administratoriaus paskyrimo metu arba kai keičiamos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius gali pasinaudoti įgaliojimais sušaukti visuotinį subjekto akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį ECB pritarimą. 6. ECB prašymu laikinasis administratorius ECB nustatytais intervalais, mažiausiai vieną kartą praėjus pirmiesiems šešiems mėnesiams, ir bet kokiu atveju savo įgaliojimų termino pabaigoje parengia subjekto finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis atliko per savo paskyrimą, ataskaitas. 7. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tą laikotarpį išimties tvarka galima pratęsti vieną kartą, jei vis dar vykdomos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. ECB nustato tas sąlygas ir pagrindžia bet kokį laikinojo administratoriaus paskyrimo pratęsimą akcininkams. 8. Laikantis šio straipsnio, laikinojo administratoriaus paskyrimas neturi poveikio akcininkų teisėms, nustatytoms Sąjungos arba nacionalinėje bendrovių teisėje. 9. Pagal šio straipsnio 1–8 dalis paskirtas laikinasis administratorius neturi būti laikomas pagal nacionalinę teisę „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi. 13c straipsnis Pasirengimas pertvarkymui 1. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos Valdybai nedelsdamos praneša apie bet kurį iš šių dalykų:
Valdyba praneša Komisijai apie pranešimą, kuris jai buvo pateiktas pagal pirmą pastraipą. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su Valdyba, atidžiai stebi pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų arba grupių būklę ir tai, kaip jie vykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytas priemones, kuriomis siekiama spręsti tų subjektų arba grupių būklės pablogėjimo problemą, ir pirmos pastraipos c punkte nurodytas ankstyvosios intervencijos priemones. 2. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija kuo anksčiau praneša Valdybai, jei mano, jog esama didelės rizikos, kad viena ar daugiau 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti taikomos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytam subjektui, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos. Tame pranešime pateikiama ši informacija:
Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertina, koks laikotarpis būtų pagrįstas 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai sąlygai įvertinti, atsižvelgdama į subjekto sąlygų pablogėjimo spartą, galimą poveikį finansų sistemai, indėlininkų apsaugai ir klientų lėšų išsaugojimui, riziką, kad dėl užsitęsusio proceso padidės bendros išlaidos klientams ir ekonomikai, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir visus kitus svarbius aspektus. Valdyba apie tą vertinimą kuo anksčiau praneša ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. Po pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ▌, glaudžiai bendradarbiaudami su Valdyba, stebi subjekto būklę, atitinkamų priemonių įgyvendinimą per numatytą laikotarpį ir visus kitus svarbius pokyčius. Tuo tikslu Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija reguliariai posėdžiauja Valdybos nustatytu dažnumu, atsižvelgdami į konkretaus atvejo aplinkybes. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba vieni kitiems nedelsdami pateikia visą svarbią informaciją. Valdyba praneša Komisijai apie informaciją, kuri jai buvo pateikta pagal pirmą pastraipą. 3. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pateikia Valdybai visą Valdybos prašomą informaciją, kuri yra būtina visais šiais tikslais:
Kai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB bei tokios nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją Valdybai. 4. Valdyba turi įgaliojimus potencialiems pirkėjams siūlyti pirkti 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą subjektą arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą subjektą arba nustatyti tokio pardavimo tvarką, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, arba reikalauti, kad tai darytų subjektas, šiais tikslais:
4a. Kai Valdyba, naudodamasi 4 dalyje nurodytais įgaliojimais, nusprendžia tiesiogiai siūlyti potencialiems pirkėjams pirkti atitinkamą subjektą, ji tinkamai atsižvelgia į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą poveikį, kurį naudojimasis tais įgaliojimais galėtų turėti bendrai subjekto padėčiai. 5. 4 dalies tikslu Valdybai suteikiami įgaliojimai:
Kai Valdyba naudojasi savo įgaliojimais pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą, taikomas 88 straipsnis. 6. Tam, kad Valdyba galėtų pasirengti subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones. 7. Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją, ECB, atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas ir atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas apie visus veiksmus, kurių ji imasi pagal 4 ir 5 dalis. 8. ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja:
ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad tos priemonės ir veiksmai būtų nuoseklūs, koordinuojami ir veiksmingi.“; "17) 14 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:"
18) 16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, jeigu tenkinamos 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
19) 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1, 1a, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"
Pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos vertinimą 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų subjektų atžvilgiu atlieka ECB arba 7 straipsnio 2 dalies b punkte, 7 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su Valdyba. Valdyba per savo vykdomąjį posėdį gali atlikti tokį vertinimą tik prieš tai informavusi ECB arba atitinkamą nacionalinę kompetentingą instituciją apie savo ketinimą atlikti tokį vertinimą ir tik tada, jeigu ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo dienos patys neatlieka tokio vertinimo. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nedelsdami pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios Valdyba prašo, kad galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą, prieš tai arba po to, kai Valdyba juos informuoja apie savo ketinimą atlikti pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos vertinimą. Kai ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas subjektas atitinka pirmos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą, apie tai jie nedelsdami praneša Komisijai ir Valdybai. Pirmos pastraipos b punkte nurodytos sąlygos vertinimą atlieka Valdyba per savo vykdomąjį posėdį, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, nedelsdama pasikonsultavusi su IGS paskirtąja institucija ir, kai tinkama, su IUS, kurios narė yra įstaiga. Konsultuojantis su IUS apsvarstomos galimybės taikyti IUS priemones, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią įstaigos žlugimui. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija taip pat gali informuoti Valdybą, kad, jų nuomone, pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta. 1a. Valdyba pagal 1 dalį patvirtina pertvarkymo schemą dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, tik kai ta visa centrinė įstaiga ir visos jos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos arba pertvarkytina grupė, kuriai jos priklauso, tenkina 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas. 2. Nedarant poveikio atvejams, kai ECB yra nusprendęs tiesiogiai vykdyti su kredito įstaigomis susijusius priežiūros uždavinius pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, gavęs pranešimą pagal 1 dalį dėl subjekto ar grupės, nurodytos 7 straipsnio 3 dalyje, Valdyba savo vertinimą, kaip nurodyta 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, nedelsdama pateikia ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. 3. Ankstesnis priemonės patvirtinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnį, šio reglamento 13 straipsnį arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį nėra sąlyga imtis pertvarkymo veiksmų.“; "b) 4 dalis iš dalies keičiama taip: i) pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:" „d) reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai tokia parama teikiama viena iš 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų formų“; "ii) antra ir trečia pastraipos išbraukiamos; c) 5 dalis pakeičiama taip:" „5. 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmas laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, jei tas pertvarkymo veiksmas yra būtinas vienam ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir yra proporcingas šiems tikslams, o likvidavus įstaigą pagal įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų veiksmingiau nebūtų pasiekta. Pertvarkymo veiksmas laikomas neatitinkančiu viešojo intereso šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, jei pertvarkymo institucija nusprendė taikyti supaprastintas pareigas įstaigai, kaip numatyta pagal 4 straipsnį. Ši prezumpcija yra nuginčijama ir netaikoma, kai pertvarkymo institucija nustato, kad vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų kiltų pavojus, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Valdyba, remdamasi to vertinimo metu turima informacija, įvertina ir palygina visą nepaprastąją viešąją finansinę paramą, kurią galima ▌ suteikti subjektui tiek pertvarkymo atveju, tiek likvidavimo pagal taikytiną nacionalinę teisę atveju. Šios dalies antros pastraipos tikslais dalyvaujančios valstybės narės, indėlių garantijų sistemos ir prireikus paskirtoji institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, informuoja Valdybą apie visas parengiamąsias priemones, skirtas šio reglamento 18a straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytoms priemonėms taikyti, įskaitant ryšius su Komisija iki pranešimo pateikimo.“; "d) 7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba jai nepritaria dėl pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, arba dėl siūlomo valstybės pagalbos ar Fondo pagalbos, kuri nėra laikoma suderinama su vidaus rinka, naudojimo.“; "e) pridedamos šios dalys:" „11. Kai tenkinamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis įgaliojimais pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnis, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio. 11a. Siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šio straipsnio taikymą, Valdyba nacionalinėms pertvarkymo institucijoms teikia gaires ir nurodymus dėl Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 5 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų taikymo.“ "20) įterpiamas 18a straipsnis:" „18a straipsnis Nepaprastoji viešoji finansinė parama 1. Nepaprastoji viešoji finansinė parama, nesusijusi su pertvarkymo veiksmais, 2 straipsnyje nurodytam subjektui išimties tvarka gali būti teikiama tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:
2. 1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:
Pirmos pastraipos a punkto tikslais subjektas laikomas mokiu, jei ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas arba, remiantis esamais lūkesčiais, tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nebus pažeistas nė vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnyje arba atitinkamuose taikytinuose nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pirmos pastraipos d punkto tikslais atitinkama kompetentinga institucija kiekybiškai įvertina nuostolius, kuriuos subjektas patyrė arba gali patirti. Tas kiekybinis įvertinimas grindžiamas bent turto kokybės patikrinimais, kuriuos atliko ECB, EBI arba nacionalinės institucijos, arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais vietoje. Jei tokių veiksmų negalima atlikti laiku, kompetentinga institucija savo įvertinimą gali grįsti įstaigos balansu, jei balansas atitinka taikomas apskaitos taisykles ir standartus, kaip patvirtino nepriklausomas išorės auditorius ▌. Kompetentinga institucija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad kiekybinis įvertinimas būtų grindžiamas įstaigos arba subjekto turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių rinkos verte. 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis paramos priemonėmis gali būti tik tos priemonės, kurias ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija įvertino kaip būtinas subjekto mokumui užtikrinti, pašalinant jo kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba ECB, EBI ar nacionalinių institucijų atliktą lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų ir, jei taikoma, patvirtintą ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, išimties tvarka leidžiama įsigyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, jei nustatyto trūkumo pobūdis yra toks, kad įsigijus bet kokias kitas nuosavų lėšų priemones ar kitas kapitalo priemones atitinkamam subjektui nebūtų įmanoma pašalinti kapitalo trūkumo, nustatyto atlikus atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Įsigytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suma neviršija 2 proc. atitinkamos įstaigos arba subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį. Jei kuri nors iš 1 dalies a punkte nurodytų paramos priemonių neišperkama, negrąžinama arba kitaip nenutraukiama pagal paramos priemonės taikymo užbaigimo strategijos, nustatytos tokios priemonės suteikimo metu, sąlygas, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga arba subjektas pateiktų vienkartinį koregavimo planą. Koregavimo plane aprašomi veiksmai, kurių ketinama imtis siekiant užtikrinti arba atkurti atitiktį priežiūros reikalavimams, ilgalaikį įstaigos arba subjekto gyvybingumą ir gebėjimą grąžinti suteiktą sumą, taip pat būtų nurodytas susijęs laikotarpis. Jeigu ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nemano, kad vienkartinis koregavimo planas yra patikimas ar įgyvendinamas, arba jei įstaiga ar subjektas nesilaiko koregavimo plano, pagal 18 straipsnį atliekamas vertinimas, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba gali žlugti. 2a. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija informuoja Valdybą apie savo vertinimą ir nurodo, ar tenkinamos 2 dalies a, b ir d punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais subjektais ir grupėmis ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte bei 7 straipsnio 5 dalyje nurodytais subjektais ir grupėmis.“; "21) 19 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Kai į pertvarkymo veiksmus įeina valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį arba Fondo pagalbos pagal šio straipsnio 3 dalį teikimas, šio reglamento 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta pertvarkymo schema neįsigalioja tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo pritaria tokiai pagalbai be sąlygų arba su sąlygomis, arba sprendimo neprieštarauti tokiai pagalbai, dėl tokios pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka. Komisija, atsižvelgdama į poreikį, kad Valdyba laiku įvykdytų pertvarkymo schemą, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka ne vėliau kaip tada, kai ji patvirtina pertvarkymo schemą arba jai prieštarauja pagal 18 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą arba kai baigiasi 18 straipsnio 7 dalies penktoje pastraipoje nurodytas 24 valandų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė. Jei toks sprendimas nepriimamas per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, laikoma, kad Komisija leido taikyti pertvarkymo schemą ir ji įsigalioja pagal 18 straipsnio 7 dalies penktą pastraipą. Vykdydamos šio reglamento 18 straipsniu joms pavestas užduotis, Sąjungos institucijos nustato struktūrines priemones, kuriomis užtikrinamas veiklos nepriklausomumas ir išvengiama interesų konfliktų, galinčių kilti tarp pareigybių, kurioms pavesta vykdyti tas užduotis, ir kitų pareigybių, ir tinkamai viešai paskelbia visą svarbią informaciją apie savo vidaus organizacinę struktūrą šiuo atžvilgiu.“; "b) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Vos nustačiusi, kad gali prireikti naudoti Fondą, Valdyba neoficialiai, skubiai ir konfidencialiai susisiekia su Komisija, kad aptartų galimą Fondo naudojimą, įskaitant su jo naudojimu susijusius teisinius ir ekonominius aspektus. Kai Valdyba pakankamai įsitikina, kad pagal numatytą pertvarkymo schemą bus naudojama Fondo pagalba, Valdyba oficialiai praneša Komisijai apie siūlomą Fondo lėšų naudojimą. Tame pranešime pateikiama visa informacija, kurios Komisijai reikia, kad ji galėtų atlikti vertinimus pagal šią dalį, ir kurią Valdyba turi arba kurią Valdyba turi teisę gauti pagal šį reglamentą. Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Komisija įvertina, ar dėl Fondo naudojimo būtų ar galėtų būti iškreipta konkurencija, suteikiant pranašumą paramos gavėjui ar bet kuriai kitai įmonei tokiu būdu, kad būtų paveikta prekyba tarp valstybių narių, ir jo naudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka. Komisija Fondo panaudojimui taiko valstybės pagalbos taisyklių, įtvirtintų SESV 107 straipsnyje, taikymo kriterijus. Valdyba pateikia Komisijai turimą informaciją arba informaciją, kurią Valdyba turi teisę gauti pagal šį reglamentą ir kurią Komisija laiko būtina tam vertinimui atlikti. Atlikdama vertinimą Komisija vadovaujasi visais atitinkamais reglamentais, priimtais pagal SESV 109 straipsnį, visais susijusiais ir atitinkamais Komisijos komunikatais ir gairėmis ir visomis priemonėmis, kurias Komisija priima taikydama su valstybės pagalba susijusias Sutarčių taisykles, galiojančias tuo metu, kai turi būti atliekamas vertinimas. Taikant tas priemones nuorodos į valstybę narę, atsakingą už pranešimą apie pagalbą, laikomos nuorodomis į Valdybą ir atliekami visi kiti būtini pakeitimai. Komisija priima sprendimą dėl Fondo panaudojimo suderinamumo su vidaus rinka ir jį skiria Valdybai ir susijusios valstybės narės ar valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Tas sprendimas gali būti susietas su paramos gavėjui taikomomis sąlygomis, įsipareigojimais ar veiksmais ir juo atsižvelgiama į poreikį, kad Valdyba pertvarkymo veiksmus įvykdytų laiku. Sprendimu taip pat gali būti nustatytos atitinkamos pareigos Valdybai, dalyvaujančios valstybės narės ar susijusių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms arba paramos gavėjui, priklausomai nuo atvejo ir nuo to, kiek tos pareigos priklauso jų kompetencijai, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi to sprendimo. Tai gali apimti reikalavimus paskirti patikėtinį ar kitą nepriklausomą asmenį, kuris padėtų vykdyti stebėseną. Patikėtinis ar kitas nepriklausomas asmuo gali vykdyti tokias funkcijas, kurios gali būti nurodytos Komisijos sprendime. Visi šioje dalyje nurodyti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija gali priimti Valdybai skirtą neigiamą sprendimą, kai ji nusprendžia, kad siūlomas Fondo panaudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka ir jo negalima panaudoti taip, kaip siūlo Valdyba. Gavusi tokį sprendimą, Valdyba persvarsto savo pertvarkymo schemą ir parengia patikslintą pertvarkymo schemą.“; "c) 10 dalis pakeičiama taip:" „10. Nukrypdama nuo 3 dalies, Taryba, gavusi valstybės narės arba Valdybos paraišką, per 7 dienas nuo tokios paraiškos pateikimo gali vieningai nuspręsti, kad Fondo lėšų naudojimas turi būti laikomas suderinamu su vidaus rinka, kai toks sprendimas pateisinamas išskirtinėmis aplinkybėmis. Dėl to atvejo Komisija priima sprendimą, jei Taryba nepriima sprendimo per tas 7 dienas.“; "22) 20 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Prieš nustatydama, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo sąlygos, nurodytos 21 straipsnio 1 straipsnyje, Valdyba užtikrina, kad teisingą, apdairų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą atliktų nepriklausomas nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą ir nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo atitinkamo subjekto asmuo.“; "b) įterpiama 8a dalis:" „8a. Kai būtina pagrįsti 5 dalies c ir d punktuose nurodytus sprendimus, vertintojas 7 dalies c punkte nurodytą informaciją papildo nebalansinio turto ir įsipareigojimų, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą, vertės įverčiu.“; "c) 18 dalis papildoma d punktu:" „d) nustatant nuostolius, kuriuos indėlių garantijų sistema būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, taikomi Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnyje ir pagal tą straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti kriterijai ir metodika.“; "23) 21 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) pirma pastraipa iš dalies keičiama taip: — įvadinis sakinys pakeičiamas taip:" „1. Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, naudojasi atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais 7a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, tik tuo atveju, kai gavusi pranešimą pagal antrą pastraipą arba savo iniciatyva vykdomajame posėdyje nustato, kad įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:“; "— e punktas pakeičiamas taip:" „e) subjektui arba grupei reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai ta parama teikiama viena iš 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų formų.“; "ii) antra pastraipa pakeičiama taip:" „Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytų sąlygų vertinimą 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų subjektų atveju atlieka ECB, o 7 straipsnio 2 dalies b punkte, 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų atveju – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba per savo vykdomąjį posėdį, atsižvelgiant į užduočių paskirstymą pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą procedūrą.“; "b) 2 dalis išbraukiama; c) 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:" „b) atsižvelgiant į laiką, poreikį veiksmingai įgyvendinti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus arba pertvarkymo strategiją pertvarkytinai grupei ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvias privačiojo sektoriaus priemones, priežiūros veiksmus ar ankstyvosios intervencijos priemones, išskyrus atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą, nurodytą 7a dalyje, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias subjekto arba grupės žlugimui.“; "d) 9 dalis pakeičiama taip:" „9. Kai 1 dalyje nurodytas subjektas įvykdo vieną ar daugiau iš toje dalyje nurodytų sąlygų ir tas subjektas arba tai pačiai grupei priklausantis subjektas taip pat įvykdo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, taikoma 18 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta procedūra.“; "24) 27 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 7 dalis pakeičiama taip:"
▌ c) 13 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"
25) 30 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) pavadinimas pakeičiamas taip:" „Pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija“; "b) įterpiamos 2a, 2b ir 2c dalys:" „2a. Valdyba, ESRV, EBI, ESMA ir EIOPA glaudžiai bendradarbiauja ir teikia viena kitai visą informaciją, būtiną jų atitinkamoms užduotims atlikti. 2b. ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba ir teikia jai visą informaciją, būtiną Valdybos užduotims atlikti, įskaitant informaciją, kurią jie surinko pagal savo statutą. Atitinkamam keitimuisi informacija taikoma 88 straipsnio 6 dalis. 2c. Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytos paskirtosios valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba. Paskirtosios institucijos ir Valdyba teikia viena kitai visą informaciją, būtiną jų atitinkamoms užduotims vykdyti. "c) 6 dalis pakeičiama taip:"
d) 7 dalis pakeičiama taip:" „7. Prireikus Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su ECB ir kitais ECBS nariais, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kuriame bendrais bruožais apibrėžiami jų tarpusavio bendradarbiavimo pagal šio straipsnio 2, 2a, 2b ir 4 dalis ir 74 straipsnio antrą pastraipą vykdant atitinkamas pagal Sąjungos teisę jiems paskirtas užduotis būdai. Memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant profesinės paslapties reikalavimus.“; "26) įterpiamas šis straipsnis:" „30a straipsnis Centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose laikoma informacija 1. Institucijos, valdančios centralizuotus automatizuotus mechanizmus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849** 32a straipsniu, Valdybos prašymu teikia jai informaciją, susijusią su klientų, kurių vienintelis arba pagrindinis bankininkystės partneris yra 2 straipsnyje nurodytas subjektas, skaičiumi. 2. Valdyba prašo 1 dalyje nurodytos informacijos tik konkrečiu atveju ir kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. 3. Valdyba gali dalytis pagal pirmą pastraipą gauta informacija su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, joms vykdant atitinkamas užduotis pagal šį reglamentą. ______________________________ ** 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73). "27) ▌7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"
b) pridedama ši dalis:" „3. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnį, konsultuojasi su Valdyba.“; "28) 32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nedarant poveikio pagal šį reglamentą reikalaujamiems Tarybos arba Komisijos patvirtinimams, konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 7, 8, 12, 13, 16, 18, 45h, 55 ir 88–92 straipsnius tikslais dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.“; "29) 34 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:" „Valdyba, siekdama visapusiškai pasinaudoti visa ECB jau turima informacija, įskaitant ECBS narių pagal jų statutą surinktą informaciją, arba visa nacionalinių kompetentingų institucijų, ESRV, EBI, ESMA arba EIOPA turima informacija, informavusi nacionalines pertvarkymo institucijas per tas institucijas arba tiesiogiai gali reikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai ar fiziniai asmenys, laikydamiesi Valdybos nustatytos informacijos teikimo tvarkos ir formos, pateiktų jai visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti:“; "b) 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:" „5. Valdyba, ECB, ECBS nariai, nacionalinės kompetentingos institucijos, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka. Valdybos, ECB ir kitų ECBS narių, nacionalinių kompetentingų institucijų, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimasis informacija nelaikomas profesinės paslapties reikalavimų pažeidimu. 6. Nacionalinės kompetentingos institucijos, ECB, ECBS nariai, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad patikrintų, ar prašymo pateikimo metu jau turima tam tikra arba visa prašoma informacija. Kai tokia informacija turima, nacionalinės kompetentingos institucijos, ECB ir kiti ECBS nariai, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.“; "30) 43 straipsnio 1 dalyje įterpiamas aa punktas:" „aa) pirmininko pavaduotojas, paskirtas pagal 56 straipsnį;“; "30a) 45 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) pavadinimas pakeičiamas taip:" „Skaidrumas ir atskaitomybė“; "b) įterpiama ši dalis:" „3a. Valdyba skelbia savo politiką, gaires, bendruosius nurodymus, rekomendacines pastabas ir tarnybų darbinius dokumentus dėl pertvarkymo apskritai ir pertvarkymo praktikos bei metodikos, taikytinos bendrame pertvarkymo mechanizme, jei toks paskelbimas nereiškia konfidencialios informacijos atskleidimo.“ "31) 50 straipsnio 1 dalies n punktas pakeičiamas taip:" atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną ir vidaus auditorių, kurie eidami savo pareigas veikia nepriklausomai;“; "31a) 50 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:" „qa) užtikrina, kad su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis būtų konsultuojamasi dėl gairių, bendrųjų nurodymų, politikos ar rekomendacinių pastabų, kuriomis nustatoma pertvarkymo politika, praktika ar pertvarkymo metodikos, kurias tos nacionalinės pertvarkymo institucijos padės įgyvendinti.“; "32) 53 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:" „Vykdomuosiuose posėdžiuose Valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti keturi nariai.“; "b) 5 dalyje žodžiai „43 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose“ pakeičiami žodžiais „43 straipsnio 1 dalies a, aa ir b punktuose“; 33) 55 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:" „1. Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, jei visi 53 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma. 2. Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, jei visi 53 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.“; "34) 56 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:" Valdybos preliminaraus biudžeto projekto ir biudžeto projekto sudarymą pagal 61 straipsnį ir Valdybos biudžeto vykdymą pagal 63 straipsnį;“; "b) 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „Pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių kadencija yra penkeri metai. ▌ Asmuo, kuris ėjo ▌ kaip pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas narys, negali būti paskirtas į kitas dvi pareigas.“; "c) ▌ 6 dalis pakeičiama taip:" „6. Išklausiusi Valdybą plenariniame posėdyje, Komisija Europos Parlamentui pateikia galutinį kandidatų eiti pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių pareigas sąrašą, kuriame atsižvelgiama į lyčių pusiausvyrą, ir apie tą sąrašą informuoja Tarybą. Europos Parlamentas gali rengti tame galutiniame sąraše esančių kandidatų klausymus. Atsižvelgdama į Europos Parlamento rezultatus, Komisija teikia Europos Parlamentui patvirtinti pasiūlymą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių skyrimo. Patvirtinus tą pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių skyrimo. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.“; "▌ e) 7 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:" „Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai savo pareigas eina tol, kol šio straipsnio 6 dalyje nurodytu Tarybos sprendimu paskiriami ir pradeda eiti pareigas juos pakeisiantys asmenys.“; "ea) 8 dalis išbraukiama; 35) 61 straipsnis pakeičiamas taip:" „61 straipsnis Biudžeto sudarymas 1. Kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pirmininkas parengia preliminarų Valdybos biudžeto projektą, įskaitant kitų metų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatą, ir jį kartu su kitų metų etatų planu pateikia Valdybai plenariniame posėdyje. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus patikslina preliminarų Valdybos biudžeto projektą kartu su etatų plano projektu. 2. Remdamasis Valdybos plenariniame posėdyje priimtu preliminariu biudžeto projektu, pirmininkas parengia Valdybos biudžeto projektą ir pateikia jį Valdybai tvirtinti plenariniame posėdyje. Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus pakoreguoja pirmininko pateiktą biudžeto projektą ir priima galutinį Valdybos biudžetą kartu su etatų planu.“; "35a) 62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Atsakomybė už vidaus kontrolės standartų patvirtinimą ir vidaus auditoriaus užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai per jos plenarinę sesiją.“; "36) 69 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarūs įnašai, apskaičiuoti pagal 70 straipsnį, renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Valdyba gali atidėti pagal 70 straipsnį renkamų reguliarių įnašų surinkimą ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, siekdama užtikrinti, kad surinktina suma pasiektų sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio Valdybos gebėjimui naudoti Fondą pagal 3 skirsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.“; "37) 70 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Siekiant 69 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 76 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Tų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 30 proc. visos pagal šį straipsnį surinktų įnašų sumos. Neviršydama tos ribos, Valdyba kasmet nustato neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalį, palyginti su bendra įnašų, kurie turi būti surinkti pagal šį straipsnį, suma.“; "b) įterpiama ši 3a dalis:" „3a. Valdyba pareikalauja vykdyti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šio straipsnio 3 dalį, kai reikia naudoti Fondą pagal 76 straipsnį. Kai įstaiga arba subjektas nebepatenka į 2 straipsnio taikymo sritį ir jiems nebetaikoma pareiga mokėti įnašus pagal šio straipsnio 1 dalį, Valdyba pareikalauja pagal 3 dalį prisiimtų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, kurie dar turi būti įvykdyti. Jei su neatšaukiamu mokėjimo įsipareigojimu susijęs įnašas tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, Valdyba panaikina įsipareigojimą ir grąžina užstatą. Jei įnašas nėra tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, Valdyba konfiskuoja užstatą ir panaikina įsipareigojimą.“; "38) 71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Bendra metinė papildomų ex post įnašų suma neviršija 12,5 proc. tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“; "39) 74 straipsnyje įterpiama ši pastraipa:" „Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją ir ECB, kai tik nustato, kad gali prireikti pasinaudoti Fondo finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal šį straipsnį sudarytais susitarimais, ir pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti.“; "40) 76 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Jei Valdyba nustato, kad tikėtina, jog dėl Fondo naudojimo 1 dalyje nurodytais tikslais dalis 2 straipsnyje nurodyto subjekto nuostolių bus netiesiogiai perduodama fondui, taikomi 27 straipsnyje nustatyti Fondo naudojimą reglamentuojantys principai.“; "b) straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis:" „5. Kai 22 straipsnio 2 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės naudojamos tik daliai pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perduoti, Valdyba turi turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu dėl išlaidų ir nuostolių, kuriuos Fondas patyrė dėl pertvarkymui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis skirtų įnašų, susijusių su nuostoliais, kuriuos kitu atveju būtų patyrę kreditoriai. 6. Pagal Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnio 9 dalį šio straipsnio 5 dalyje ir 22 straipsnio 6 dalyje nurodytiems Valdybos reikalavimams kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje yra suteikiamas toks pat prioritetas, koks suteikiamas nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, kuria reglamentuojamos įprastinės bankroto bylos.“; "41) 79 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:" „1. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai Valdyba kredito įstaigos atžvilgiu imasi pertvarkymo veiksmo, su sąlyga, kad tuo veiksmu užtikrinama, jog apdraustųjų indėlių indėlininkai ir fiziniai asmenys, taip pat labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kurie turi reikalavimus atitinkančių indėlių, ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, kad tokie indėlininkai nepatirtų nuostolių, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi ta kredito įstaiga, prisidėtų Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnyje nustatytais tikslais ir sąlygomis. 2. Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su indėlių garantijų sistema, ir, jei reikia, su paskirta valdžios institucija, apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, dėl indėlių grąžinimo numatomų išlaidų pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį ir laikydamasi šio reglamento 20 straipsnyje nurodytų sąlygų, nustato indėlių garantijų sistemos įnašo sumą pagal 1 dalį. 3. Valdyba praneša apie savo sprendimą, nurodytą pirmoje pastraipoje, paskirtai valdžios institucijai, apibrėžtai Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, ir indėlių garantijų sistemai, su kuria įstaiga yra susijusi. Indėlių garantijų sistema tą sprendimą įgyvendina nedelsdama.“; "b) 5 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos; 41a) įterpiami šie straipsniai:" „79a straipsnis Pertvarkymo likvidumo ataskaitų teikimas Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pertvarkymo likvidumo. Ataskaitoje nagrinėjama, ar laikinas likvidumo trūkumas po pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimo atsirado, inter alia, dėl to, kad pertvarkymo priemonių rinkinyje trūksta priemonės, ir nagrinėjami veiksmingiausi būdai, kaip spręsti laikino likvidumo trūkumo problemą, atsižvelgiant į praktiką kitose jurisdikcijose. Ataskaitoje pateikiamos konkrečios politikos galimybės. 79b straipsnis Komisija, ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. atnaujindama diskusijas dėl bankų sąjungos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl vidaus nuostolių perdavimo mechanizmo pertvarkytinose grupėse veiksmingumo ir taikymo srities, atsiradusios dėl krizių valdymo sistemos reformos. Visų pirma ataskaitoje įvertinama pertvarkymo apimtis, atitikties vidiniams MREL tikslams lygis, galimybių naudotis pramonės finansuojamomis apsaugos priemonėmis, visų pirma Fondu, sąlygos.“; "42) 85 straipsnio 3 dalyje žodis „nurodyto“ pakeičiamas žodžiais „priimto pagal“; 43) 88 straipsnis papildomas 7 dalimi:" „7. Šiuo straipsniu Valdybai neužkertamas kelias atskleisti savo analizių ar vertinimų, įskaitant atvejus, kai jie grindžiami 2 straipsnyje nurodytų subjektų arba kitų institucijų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, pateikta informacija, kai Valdyba įvertina, kad atskleidus informaciją nebūtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kad esama viešojo intereso atskleisti informaciją, kuris yra viršesnis už bet kuriuos kitus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus interesus. Laikoma, kad tokį atskleidimą Valdyba padarė vykdydama savo funkcijas pagal šį reglamentą šio straipsnio 1 dalies tikslais.“; "43a) 94 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:" „aa) esamos sistemos ir Europos indėlių draudimo sistemos sukūrimo sąveika;“ "2 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ... [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau 1 straipsnio 1 punkto a papunktis, 2 ir 3 punktai, 4 punkto a papunktis, 5 punkto a ir b papunkčiai bei c papunkčio i ir ii dalys, 6 punkto a papunktis, 7 punktas, 13 punkto a papunkčio i dalis ir b papunktis, 14 punkto a, b ir d papunkčiai, 19 punkto d ir e papunkčiai, 21 punktas, 23 punkto a papunkčio i dalies pirma įtrauka, b ir d papunkčiai, 25–35 punktai ir 39, 42 ir 43 punktai taikomi nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 1 mėnuo nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ankstyvosios intervencijos priemonės, pertvarkymo sąlygos ir pertvarkymo veiksmų finansavimas (BRRD3) |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0227), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0135/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0153/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4), atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai(6), nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014(8). Abu teisės aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir užkertant kelią grėsmėms finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią konkurencijos iškraipymo problemoms bei nevienodo požiūrio taikymo rizikai; (2) praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Deja, vietoj sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių, įskaitant pertvarkymo finansavimo struktūras, tebėra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi tokiu būdu, kuris atspindėtų numatytą Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos ir subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma tada, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą tam tikroms mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms▌; (2a) direktyvos 2014/59/ES peržiūros tikslas – geriau apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir sukurti naujus sisteminius mechanizmus, skirtus įstaigoms ir subjektams, kuriems netaikoma dabartinė pertvarkymo sistema. Ta sistema siekiama sumažinti ekonominę naštą visuomenei, sumažinant bendras su bankų žlugimu susijusias išlaidas. Atnaujinus sistemą turėtų būti gerokai sumažintas mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas, kad būtų užtikrintas dažnesnis ir veiksmingesnis pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimas; (3) pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydamos priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą; (3a) vienas iš pagrindinių šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslų – vadovautis atnaujintu požiūriu, kad valdžios institucijos galėtų veiksmingai spręsti galimo kai kurių bankų ar bankų grupės žlugimo problemas. Tokiu požiūriu turėtų būti skatinamas skaidrumas ir nuspėjamumas, o neigiamos ekonominės pasekmės kuo labiau mažinamos. Toks požiūris yra suderintas su Direktyvos 2014/59/ES pagrindiniu gelbėjimo privačiomis lėšomis principu, sykiu išlaikant praktines galimybes spręsti vidutinio dydžio bankų žlugimo problemą; (4) įstaiga arba subjektas, kurie likviduojami pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir pertvarkymo institucijai padarius išvadą, kad jų pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia; (5) pertvarkymo institucijos šiuo metu gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis pertvarkymo institucijos gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais pertvarkymo institucijos turėtų pasinaudoti įgaliojimais uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamosi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118(9). Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, pertvarkymo institucijos turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą; (6) ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos, laikydamosi proporcingumo principo, pasirinktų tinkamas priemones konkrečiai padėčiai ištaisyti. Kad kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamosi ne tik kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais; (7) siekiant padidinti teisinį tikrumą, Direktyvoje 2014/59/ES nustatytos ankstyvosios intervencijos priemonės, kurios sutampa su jau esamais įgaliojimais pagal prudencinę sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES(10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2034(11), turėtų būti panaikintos. Be to, būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti pertvarkymo institucijas apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o pertvarkymo institucijos turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu, jog tam, kad pertvarkymo institucijos galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad pertvarkymo institucija galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę; (8) būtina užtikrinti, kad kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų juos koordinuoti, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas galėtų žlugti. Todėl kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti pertvarkymo institucijai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. Kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas pertvarkymo institucijai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau galėtų būti nustatyta, jog įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, pertvarkymo institucija turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijai, glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Atliekant tą vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išsaugoti pertvarkymo institucijos ir atitinkamo subjekto gebėjimą veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kai to galiausiai prireikia, tačiau tai neturėtų trukdyti imtis alternatyvių priemonių. Visų pirma, numatomas alternatyvių priemonių įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti toks, kad jis nekeltų pavojaus galimo pertvarkymo strategijos įgyvendinimo veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad pertvarkymo institucija galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o pertvarkymo institucija turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes; (9) pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį, jei pagal nacionalinę teisę turimos priemonės yra netinkamos jų žlugimui valdyti. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas. Šiuo atveju būtina paaiškinti, kad konkrečiomis aplinkybėmis tam tikros įstaigos ar subjekto funkcijos gali būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, net jei jų nutraukimas darytų poveikį finansiniam stabilumui arba ypatingos svarbos paslaugoms ▌regioniniu lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą lemia atitinkama geografinė rinka; (9a) siekiant užtikrinti galimybę visoje Sąjungoje nuosekliai vertinti poveikį regioniniu lygmeniu remiantis turimais duomenimis, regioninis lygmuo turėtų būti suprantamas vadovaujantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 arba 2 lygio teritorinių vienetų apibrėžtimis (NUTS 1 arba 2 lygis), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003(12); (10) vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos (IGS) lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą IGS patirtų didesnių išlaidų; (10a) kai šios sistemos tikslai veiksmingai ir tokiu pat lygmeniu pasiekiami taikant nacionalines nemokumo ir pertvarkymo sistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei, kuria kuo labiau sumažinama mokesčių mokėtojams ir ekonomikai kylanti rizika. Tokiu požiūriu užtikrinamas apdairus ir atsakingas veiksmų kursas, suderintas su svarbiausiu tikslu – apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus ir platesnį ekonominį stabilumą; (11) vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės. Todėl, vertindamos tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, pertvarkymo institucijos turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS, o finansavimas, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų, turėtų būti naudojamas tik išimtiniais atvejais; (11a) nepaprastoji finansinė parama mokesčių mokėtojų lėšomis finansų įstaigoms turėtų būti teikiama (jei ji apskritai teikiama) tik siekiant pašalinti didelį išimtinio ir sisteminio pobūdžio ekonomikos sutrikimą, nes tokia parama yra didelė našta viešiesiems finansams ir ją teikiant sutrikdomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; (12) siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, viešojo intereso vertinimo rezultatai turėtų būti neigiami tik tuo atveju, jei žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau, o ne tokiu pačiu mastu kaip vykdant pertvarkymą; (12a) renkantis tarp pertvarkymo ir likvidavimo pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvai, kurią pasirinkus būtų patiriamos mažesnės bendros išlaidos. Atliekant tą vertinimą reikėtų atsižvelgti į įvairias išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su išmokomis iš indėlių garantijų sistemos, pavyzdžiui, turto susigrąžinimo trukmę ir proceso metu prarandamas pajamas. Tais atvejais, kai tiek pertvarkymo, tiek likvidavimo išlaidos yra panašios, pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvai, kurią pritaikius ekonomikai kyla mažesnė papildoma rizika, apimanti viešuosius finansus ir poveikį ekonomikos stabilumui; (13) kai žlunganti įstaiga arba subjektas nėra pertvarkomi, jie turėtų būti likviduojami pagal nacionalinėje teisėje numatytas procedūras. Tokios procedūros skirtingose valstybėse narėse gali labai skirtis. Nors tikslinga suteikti pakankamai lankstumo naudoti esamas nacionalines procedūras, reikėtų paaiškinti tam tikrus aspektus, siekiant užtikrinti, kad atitinkamos įstaigos ar subjektai pasitrauktų iš rinkos; (14) turėtų būti užtikrinta, kad atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija greitai pradėtų procedūrą pagal nacionalinę teisę, kai laikoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra pertvarkomi. Kai savanoriškas įstaigos arba subjekto likvidavimas akcininkų sprendimu galimas pagal nacionalinę teisę, tokia galimybė turėtų būti palikta. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad, akcininkams nesiėmus skubių veiksmų, veiksmų imtųsi atitinkama nacionalinė administracinė arba teisminė institucija; (15) taip pat turėtų būti nustatyta, kad galutinis tokių procedūrų rezultatas yra žlungančios įstaigos ar subjekto pasitraukimas iš rinkos arba jų bankininkystės veiklos nutraukimas. Priklausomai nuo nacionalinės teisės, šis tikslas gali būti pasiektas įvairiais būdais, įskaitant įstaigos ar subjekto ar jų dalių pardavimą, konkretaus turto ar įsipareigojimų pardavimą, laipsnišką jo bankininkystės veiklos, įskaitant veiklą, susijusią su mokėjimais ir indėlių priėmimu, likvidavimą arba nutraukimą, siekiant laipsniškai parduoti jo turtą, kad būtų sumokėta poveikį patiriantiems kreditoriams. Tačiau, siekiant padidinti procedūrų nuspėjamumą, tas rezultatas turėtų būti pasiektas per pagrįstą laikotarpį; (16) kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai panaikinti įstaigos arba subjekto veiklos leidimą remiantis tik tuo, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra pertvarkomi. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę panaikinti veiklos leidimą, kad padėtų siekti tikslo likviduoti įstaigą ar subjektą pagal nacionalinę teisę, ypač tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę taikomų procedūrų negalima pradėti tuo metu, kai nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, įskaitant atvejus, kai įstaiga arba subjektas dar nėra nemokūs pagal balansą. Be to, siekdamos užtikrinti, kad būtų galima pasiekti įstaigos ar subjekto likvidavimo tikslą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galimybė panaikinti veiklos leidimą taip pat būtų įtraukta į galimas sąlygas siekiant inicijuoti bent vieną iš nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, taikomų įstaigoms ar subjektams, kurie žlunga arba galėtų žlugti, tačiau nėra pertvarkomi; (17) atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES(13), būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl IGS pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis IGS intervencinių priemonių taikant prevencines priemones pagal Direktyvą 2014/49/ES, laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu Europos Centrinis Bankas (ECB) savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013(14) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2033(15), ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Direktyvoje 2014/59/ES. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės; (18) siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai rinka labai sutrikdoma arba siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminės krizės atveju. Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(16), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. Kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, kai toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamosi patikrinimais vietoje; (19) prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis (paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos; (20) atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires(17) ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo(18). Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti, kad paramą gaunančios įstaigos laikytųsi paramos priemonės sąlygų, kompetentingos institucijos turėtų prašyti savo įsipareigojimų nevykdžiusias įstaigas pateikti koregavimo planą. Kai kompetentinga institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis neįmanoma pasiekti įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, arba kai įstaiga nesilaiko koregavimo plano, atitinkamos institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį atlieka vertinimą, ar ta įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti; (21) siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad kontroliuojančiosios bendrovės žlunga arba galėtų žlugti. Kontroliuojančiosios bendrovės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį; (22) valstybės narės pagal savo nacionalinės teisės aktus gali turėti įgaliojimus sustabdyti mokėjimo ar pateikimo prievolių, kurios gali apimti reikalavimus atitinkančius indėlius, vykdymą. Kai mokėjimo ar pateikimo prievolių vykdymo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis, Direktyvos 2014/49/ES tikslais indėliai gali būti negrąžinami. Todėl indėlininkai gali ilgą laiką neturėti galimybės naudotis savo indėliais. Siekdamos išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą bankų sektoriumi ir finansinį stabilumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad indėlininkai turėtų galimybę iš savo indėlio paimti tinkamą dienai skirtą sumą, kad visų pirma galėtų padengti pragyvenimo išlaidas, jei jų indėliai būtų neprieinami dėl mokėjimų sustabdymo dėl priežasčių, dėl kurių indėliai indėlininkams neišmokami. Tokia procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad indėlininkai galėtų paimti tinkamas dienai skirtas sumas; (23) siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008(19), nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti; (24) kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę tie įsipareigojimai ir visos su jais susijusios prievolės ar reikalavimai būtų laikomi įvykdytais visais atžvilgiais. Tai ypač svarbu įsipareigojimų ir prievolių, kylančių iš teisminių reikalavimų pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, atveju; (25) pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą; (26) tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš pertvarkymo finansavimo struktūros suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkymo institucijos gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš pertvarkymo finansavimo struktūros gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti; (27) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876(20), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877(21) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879(22) Sąjungoje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Direktyvos 2014/59/ES nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu; (28) MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo institucijoms leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, atskirai arba kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pertvarkymo institucijos turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais su tomis priemonėmis susijusiais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais; (29) pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kuria pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui▌, visų pirma verslo pardavimo priemonę. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu, nes pertvarkymo institucija neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai; (30) kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei išimtinai gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju vertinant rekapitalizavimo reikalavimą MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą. Todėl koreguodamos pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, taikomo MREL lygį pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo IGS lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodamos MREL lygį pertvarkymo institucijos neturėtų atsižvelgti į galimą IGS įnašą pertvarkymo atveju; ▌ (32) tarp pertvarkymo sistemos ir piktnaudžiavimo rinka sistemos esama sąsajų. Visų pirma, nors veiksmai, kurių imamasi rengiantis pertvarkymui, gali būti laikomi viešai neatskleista informacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014(23), jų pirmalaikis atskleidimas gali kelti pavojų sėkmingam pertvarkymo procesui. Pertvarkomos įstaigos gali imtis veiksmų šiai problemai spręsti prašydamos atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį. Tačiau rengiantis pertvarkymui ne visada esama tinkamų paskatų, kad pertvarkoma įstaiga galėtų imtis iniciatyvos pateikti tokį prašymą. Siekiant išvengti tokių atvejų, pertvarkymo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai pertvarkomos įstaigos vardu tiesiogiai prašyti atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį; (33) siekiant palengvinti pertvarkymo planavimą, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą ir naudojimąsi įgaliojimais mažinti ar pašalinti kliūtis sėkmingam pertvarkymui, taip pat skatinti keitimąsi informacija, įstaigos, turinčios svarbių filialų kitose valstybėse narėse, pertvarkymo institucija turėtų įsteigti pertvarkymo kolegiją ir jai pirmininkauti; (34) pasibaigus Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymo finansavimo struktūrų pradiniam formavimo laikotarpiui, atitinkami jų turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tokių ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis pertvarkymo institucijų gebėjimui naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras; (35) viena iš pertvarkymo finansavimo struktūrų turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į pertvarkymo finansavimo struktūrą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, pertvarkymo institucijos tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamosi taikytinų apribojimų; (36) didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į pertvarkymo finansavimo struktūras, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės pertvarkymo finansavimo struktūroms surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jų veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti atitinkamos pertvarkymo finansavimo struktūros tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų; (37) Direktyva 2014/59/ES iš dalies suderintas indėlių eiliškumas taikant įprastines bankroto procedūras reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus. Tose taisyklėse numatytas trilygis indėlių eiliškumas, pagal kurį apdraustiesiems indėliams buvo suteiktas didžiausias prioritetas, o po jų – reikalavimus atitinkantiems fizinių asmenų ir labai mažų, mažesniųjų ir vidutinių įmonių indėliams, viršijantiems draudimo sumą. Likusiems indėliams, t. y. didelių įmonių indėliams, viršijantiems draudimo sumą, ir indėliams, kurių negalima grąžinti iš IGS, buvo nustatytas žemesnis prioritetas, tačiau jų pozicija kitais atžvilgiais suderinta nebuvo. Galiausiai IGS reikalavimams buvo suteiktas toks pat aukštesnis prioritetas kaip ir apdraustiesiems indėliams. Nepaisant to, tai nebuvo optimalus indėlininkų apsaugos sprendimas. Dėl dalinio suderinimo skiriasi tų likusių indėlininkų traktavimas skirtingose valstybėse narėse, visų pirma dėl to, kad vis daugiau valstybių narių priėmė sprendimą teisinę pirmenybę taip pat suteikti likusiems indėliams. Dėl šių skirtumų taip pat kilo sunkumų atliekant pertvarkymo vertinimus nustatyti priešingos padėties nemokumo atveju scenarijų tarpvalstybinėms grupėms. Be to, trilygio indėlininkų reikalavimų ▌eiliškumas galėjo sukelti problemų dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, laikymosi, ypač kai indėliai, kurių prioritetas nebuvo suderintas Direktyva 2014/59/ES, buvo priskirti tam pačiam lygiui kaip didesnio prioriteto reikalavimai. Galiausiai dėl IGS reikalavimams suteikto didelio prioriteto užkirstas kelias veiksmingiau ir efektyviau naudoti tų sistemų turimus finansinius išteklius vykdant intervenciją, išskyrus atvejus, kai nemokumo atveju išmokami apdraustieji indėliai, t. y. vykdant pertvarkymą, taikant alternatyvias priemones nemokumo atveju arba prevencines priemones. Apdraustųjų indėlių apsauga grindžiama ne IGS reikalavimų eiliškumu, bet užtikrinama neįtraukiant jų į privalomas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones pertvarkymo atveju ir skubiu jų išmokėjimu iš IGS tuo atveju, kai indėliai negrąžinami. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti indėlių eiliškumą dabartinėje reikalavimų hierarchijoje; (37a) pakeitus kreditorių eiliškumą būtų ne tik padidintas IGS ir Bendro pertvarkymo fondo (BPF) prieinamumas užuot naudojus viešąją paramą, bet ir būtų sudaromos sąlygos pertvarkant finansų įstaigas ieškoti finansiškai veiksmingesnių sprendimų. Tai savo ruožtu turėtų sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas ir skatinti veiksmingai naudoti įvairias Sąjungos finansų ekosistemoje esamas priemones; (38) ▌indėlių eiliškumas turėtų būti visiškai suderintas taikant ▌dvilygį metodą, pagal kurį fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliams suteikiamas didesnis prioritetas, palyginti su reikalavimus atitinkančiais didelių įmonių ir centrinės bei regioninės valdžios institucijų indėliais. Šiuo kelių lygių metodu siekiama užtikrinti didesnę apsaugą plataus spektro indėlininkams, atsižvelgiant į unikalias jų indėlių ypatybes, kartu suteikiant pertvarkymo galimybę subjektams, kuriems dabartinė sistema netaikoma. Be to, indėlių garantijų sistemų naudojimui pertvarkymo, nemokumo ir prevencinių priemonių srityje visada turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos, visų pirma mažiausių išlaidų vertinimas; ▌ (41) dėl indėlių eiliškumo pakeitimo ▌ neturėtų būti daromas neigiamas poveikis apdraustųjų indėlių apsaugai žlugimo atveju, nes ta apsauga ir toliau būtų užtikrinama privalomai neįtraukiant apdraustųjų indėlių į nuostolių padengimą pertvarkymo atveju ir, galiausiai, indėlių negrąžinimo atveju išmokant išmokas iš IGS; (42) pertvarkymo finansavimo struktūros gali būti naudojamos siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju pertvarkymo finansavimo struktūra gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai pertvarkymo finansavimo struktūra naudojama nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje arba subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerintų grąžinimo į specifinę pertvarkymo apsaugos sistemą galimybę nemokumo atveju, tie pertvarkymo finansavimo struktūros reikalavimai likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimai, atsirandantys dėl faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti viršesni už indėlių ir IGS reikalavimus. Kadangi kompensacijomis, kurios akcininkams ir kreditoriams išmokamos iš pertvarkymo finansavimo struktūrų dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, tos struktūros neturėtų turėti reikalavimų dėl tų kompensacijų; (43) siekiant užtikrinti pakankamą lankstumą ir sudaryti palankesnes sąlygas IGS intervencijoms remiant pertvarkymo priemonių naudojimą, ▌kai tai būtina siekiant užkirsti kelią tam, kad nuostolius padengtų indėlininkai, turėtų būti nustatyti tam tikri IGS naudojimo pertvarkymo atveju aspektai. Visų pirma būtina nurodyti, kad IGS tam tikrais atvejais ir aiškiomis sąlygomis gali būti naudojama perdavimo sandoriams, apimantiems indėlius, įskaitant reikalavimus atitinkančius indėlius, viršijančius IGS numatytą draudimo sumą, ir indėlius, kurių IGS negrąžina, remti. IGS įnašu turėtų būti siekiama padengti pirkėjui arba laikinai įstaigai perduoto turto vertės, palyginti su perduotų indėlių verte, trūkumą. Kai kapitalo neutralumo užtikrinimo ir pirkėjo kapitalo reikalavimų laikymosi tikslais pirkėjas kaip sandorio dalies reikalauja įnašo, tam taip pat turėtų būti leidžiama prisidėti IGS. IGS parama pertvarkymo veiksmams turėtų būti teikiama pinigais arba kitomis formomis, pavyzdžiui, garantijomis arba susitarimais dėl nuostolių pasidalijimo, kuriais galima kuo labiau sumažinti paramos poveikį IGS turimiems finansiniams ištekliams, kartu sudarant sąlygas IGS įnašu pasiekti jo tikslus; (44) IGS įnašui pertvarkymo atveju turėtų būti taikomos tam tikros ribos. Pirma, turėtų būti užtikrinama, kad bet kokie nuostoliai, kuriuos IGS gali patirti dėl intervencijos pertvarkymo atveju, neviršytų nuostolių, kuriuos IGS patirtų nemokumo atveju, jei išmokėtų apdraustuosius indėlius ir perimtų jų reikalavimus įstaigos turto atžvilgiu. Ta suma turėtų būti nustatoma atliekant mažiausių išlaidų vertinimą pagal Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus kriterijus ir metodiką, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, įskaitant pinigų laiko vertę ir vėlavimą susigrąžinti lėšas nemokumo bylose. Tie kriterijai ir metodika taip pat turėtų būti naudojami nustatant tvarką, kuri IGS būtų buvusi taikoma, jei atliekant ex post vertinimą, ar laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, ir nustatant bet kokią indėlių garantijų sistemai mokėtiną kompensaciją. Antra, IGS įnašo suma, kuria siekiama padengti turto ir įsipareigojimų, kurie turi būti perduoti pirkėjui arba laikinai įstaigai, skirtumą, neturėtų viršyti skirtumo tarp perduoto turto ir perduotų indėlių ir įsipareigojimų, kurių prioritetas nemokumo atveju yra toks pats arba didesnis nei tų indėlių prioritetas. Taip būtų užtikrinama, kad IGS įnašas būtų naudojamas tik siekiant išvengti nuostolių priskyrimo indėlininkams, kai tinkama, o ne siekiant apsaugoti kreditorius, kurių prioritetas yra mažesnis už indėlių prioritetą nemokumo atveju. Nepaisant to, IGS įnašo, skirto turto ir įsipareigojimų skirtumui padengti IGS įnašu papildant gaunančiojo subjekto nuosavas lėšas, suma neturėtų viršyti apdraustųjų indėlių grąžinimo išlaidų, apskaičiuotų atliekant mažiausių išlaidų vertinimą; (45) turėtų būti nurodyta, kad vykdant pertvarkymą IGS gali prisidėti prie įsipareigojimų, išskyrus apdraustuosius indėlius, perdavimo tik tuo atveju, jei pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad indėliams, išskyrus apdraustuosius indėlius, negali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir jie negali būti palikti likusioje pertvarkomos įstaigos, kuri bus likviduojama, dalyje. Visų pirma pertvarkymo institucijai turėtų būti leidžiama vengti priskirti nuostolius tiems indėliams, kai neįtraukimas yra tikrai būtinas ir proporcingas siekiant išsaugoti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą arba kai tai būtina siekiant išvengti plataus masto plintančio neigiamo poveikio ir finansinio nestabilumo, kurie galėtų sukelti didelių Sąjungos arba valstybės narės ekonomikos sutrikimų. Tos pačios priežastys turėtų būti taikomos į perdavimą pirkėjui arba laikinai įstaigai įtraukiant įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurių prioritetas yra žemesnis už indėlių prioritetą. Tokiu atveju tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimas neturėtų būti remiamas IGS įnašu. Jei reikėtų kokios nors finansinės paramos tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimui, ta parama turėtų būti teikiama iš pertvarkymo finansavimo struktūros; (46) atsižvelgiant į galimybę naudotis IGS pertvarkymo atveju, būtina išsamiau nurodyti, kaip IGS įnašas gali būti įtraukiamas vertinant, ar įvykdyti reikalavimai, kurių laikantis galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis. Jei pertvarkomos įstaigos akcininkų ir kreditorių įnašą, gautą mažinant, nurašant arba konvertuojant jų įsipareigojimus susumavus su IGS įnašu gaunama suma sudaro bent 8 proc. visų įstaigos įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, įstaigai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra, kad gautų papildomą finansavimą, kai to reikia veiksmingam pertvarkymui pagal pertvarkymo tikslus užtikrinti. Jei tos sąlygos tenkinamos, IGS įnašas turėtų neviršyti sumos, kuri yra būtina, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo finansavimo struktūros įnašo suma viršija 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, ribą; tokiu atveju IGS turėtų proporcingai prisidėti prie perteklinės sumos. Siekiant užtikrinti, kad pertvarkymas ir toliau būtų pirmiausia finansuojamas iš įstaigos vidaus išteklių, ir kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, galimybė naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis turėtų būti įmanoma tik toms įstaigoms, kurių pertvarkymo plane arba grupės pertvarkymo plane nenumatytas tvarkingas likvidavimas žlugimo atveju, jei toms įstaigoms pertvarkymo institucijų nustatytas MREL yra tokio lygio, kuris apima tiek nuostolių padengimo, tiek rekapitalizavimo sumas. Galimybė naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti prieigą prie pertvarkymo finansavimo struktūrų taip pat turėtų būti suteikta tik toms įstaigoms, kurios laikosi būtiniausių MREL reikalavimų; (47) atsižvelgiant į EBI vaidmenį skatinant institucijų praktikos konvergenciją, EBI turėtų stebėti įstaigų ir grupių sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat pertvarkymo institucijų veiksmus ir pasirengimą užtikrinant veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą, ir teikti apie juos ataskaitas. Tose ataskaitose EBI taip pat turėtų įvertinti priemonių, kurių pertvarkymo institucijos ėmėsi atitinkamų išorės suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu, skaidrumo lygį ir jų indėlio į pasirengimą pertvarkymui ir įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes mastą. Be to, EBI turėtų pranešti apie valstybių narių priimtas priemones, skirtas neprofesionaliesiems investuotojams apsaugoti, kiek tai susiję su skolos priemonėmis, kurios yra tinkamos MREL vykdyti pagal Direktyvą 2014/59/ES, palyginant ir vertinant bet kokį galimą poveikį tarpvalstybinėms operacijoms. Esamų techninių reguliavimo standartų, susijusių su pertvarkytinų subjektų papildomų nuosavų lėšų reikalavimų ir jungtinio rezervo reikalavimo vertinimu, taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų subjektus, kurie nėra laikomi pertvarkytinais subjektais, kai tie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo pačiu pagrindu kaip MREL. Metinėje ataskaitoje dėl MREL EBI taip pat turėtų įvertinti, kaip pertvarkymo institucijos politikoje įgyvendina naujas perdavimo strategijoms tinkamo MREL kalibravimo taisykles. Atsižvelgdama į savo užduotis padėti užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą krizių valdymo ir pertvarkymo režimą Sąjungoje, EBI turėtų koordinuoti ir prižiūrėti krizių modeliavimo veiklą. Tie modeliavimai turėtų apimti kompetentingų institucijų, pertvarkymo institucijų ir IGS veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą įstaigų ir subjektų finansinės būklės pablogėjimo metu, priemonių rinkinio taikymo planuojant gaivinimą ir pertvarkymą testavimą, ankstyvąją intervenciją ir pertvarkymą laikantis holistinio požiūrio. Ta veikla visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tarpvalstybinį atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir turimų priemonių bei įgaliojimų taikymo aspektą. Kai aktualu, krizės modeliavimo veikla taip pat turėtų apimti pertvarkymo schemų priėmimą ir įgyvendinimą bankų sąjungoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014; (48) aukštos kokybės poveikio vertinimas yra labai svarbus rengiant patikimus ir įrodymais pagrįstus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o faktai ir įrodymai yra labai svarbūs teisėkūros procedūros metu priimamiems sprendimams pagrįsti. Dėl tos priežasties pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, Bendra pertvarkymo valdyba, ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos nariai ir EBI Komisijos prašymu turėtų pateikti jai visą informaciją, kurios reikia, kad ji galėtų vykdyti su politikos formavimu susijusias užduotis, įskaitant poveikio vertinimų rengimą ir pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą bei derybas dėl jų; (49) todėl Direktyva 2014/59/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; (50) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai Direktyva 2014/59/ES iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip: a) įterpiamas 29a punktas:" „29a) alternatyvi privačiojo sektoriaus priemonė – bet kokia parama, kuri nelaikoma nepaprastąja viešąja finansine parama;“; "b) 35 punktas pakeičiamas taip:" „35) ypatingos svarbos funkcijos – veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos nacionaliniu ar, kai aktualu, regioniniu lygmeniu sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą. Šio punkto tikslais regioninis lygmuo vertinamas vadovaujantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 lygio teritorinių vienetų (NUTS 1 arba 2 lygis) apibrėžtimi, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003*, arba NUTS 2 lygio apibrėžtimi, kai didelis paslaugų sutrikdymas NUTS 2 lygiu reikštų reikšmingą sisteminę krizę nacionaliniu lygmeniu“; _____________ * 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).’; "c) 71 punktas pakeičiamas taip:" „71) įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinių, ir kapitalo priemonės, kurios nelaikomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, ir kurioms netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal 44 straipsnio 2 dalį;“; "d) įterpiami 83d ir 83e punktai:"
e) įterpiamas 93a punktas:" „93a) indėlis – taikant 108 ir 109 straipsnius, tai indėlis,, apibrėžtas Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte;“; "2) 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:" „2 Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos savo gaivinimo planus atnaujintų bent kartą per metus arba pasikeitus įstaigos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį gaivinimo planui arba kai dėl to būtina tą planą keisti iš esmės. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos savo gaivinimo planus atnaujintų dažniau. Jei per 12 mėnesių nuo gaivinimo plano paskutinio metinio atnaujinimo pirmoje pastraipoje nurodytų pakeitimų neatliekama, kompetentingos institucijos gali išimties tvarka atleisti nuo pareigos atnaujinti gaivinimo planą iki kito 12 mėnesių laikotarpio. Toks atleidimas suteikiamas ne daugiau kaip dviem iš eilės einantiems 12 mėnesių laikotarpiams. 3. Gaivinimo planuose nenumatoma galimybės pasinaudoti vienos iš toliau nurodytų rūšių parama arba ją gauti:
4. Gaivinimo planuose prireikus pateikiama analizė, kaip ir kada įstaiga gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių, kurios nėra išbrauktos iš gaivinimo plano taikymo srities pagal 3 dalį, naudojimo plane numatytomis sąlygomis, ir nurodomas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas.“; "3) 6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:" „5. Kompetentingai institucijai įvertinus, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių įgyvendinimo kliūčių, apie vertinimą ji praneša įstaigai arba grupės patronuojančiajai įmonei ir reikalauja, kad įstaiga per tris mėnesius (institucijoms pritarus šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu) pateiktų patikslintą planą su paaiškinimais, kaip sprendžiami su tais trūkumais ar kliūtimis susiję klausimai.“; "4) 8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:" „EBI kompetentingos institucijos prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; "5) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 7 dalis iš dalies keičiama taip: i) įterpiamas šis punktas:" „aa) kai taikoma, išsamus priežasčių, kuriomis remiantis nustatoma, kad įstaiga turi būti laikoma likviduojamu subjektu, aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga neturi ypatingos svarbos funkcijų;“; "ii) įterpiamas šis punktas:" „ja) aprašymas, kaip įvairiomis pertvarkymo strategijomis būtų geriausiai pasiekti 31 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai;“; "iii) įterpiamas šis punktas: " „pa) išsamus ir kiekybinis fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apdraustųjų indėlių ir reikalavimus atitinkančių indėlių sąrašas;“; "b) įterpiama 8a dalis:" „8a. Pertvarkymo institucijos nepriima pertvarkymo planų, jei įstaigai iškelta nemokumo byla ▌laikantis taikytinos nacionalinės teisės pagal 32b straipsnį arba jei taikoma 37 straipsnio 6 dalis.“; "c) 9 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].“; "6) 12 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis papildoma trečia ir ketvirta pastraipomis:" „Nustatydamos priemones, kurių reikia imtis pirmos pastraipos b punkte nurodytų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu, pertvarkymo institucijos gali taikyti supaprastintą metodą, jei toks metodas nedaro neigiamo poveikio sėkmingo grupės pertvarkymo galimybei, atsižvelgiant į patronuojamosios įmonės dydį, jos rizikos pobūdį, ypatingos svarbos funkcijų nebuvimą ir grupės pertvarkymo strategiją. Grupės pertvarkymo plane taip pat nustatoma, ar pertvarkytinoje grupėje esantys kiti subjektai, nei pertvarkytinas subjektas, atitinka likviduojamo subjekto reikalavimus. Nedarant poveikio kitiems veiksniams, kuriuos pertvarkymo institucijos gali laikyti svarbiais, subjektai, kurie atlieka ypatingos svarbos funkcijas nelaikomi likviduojamais subjektais.“; "aa) 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Grupės pertvarkymo planas rengiamas remiantis 10 straipsnyje išdėstytais reikalavimais ir pagal 11 straipsnį pateikta informacija.“ "ab) 3 dalis papildoma šiuo punktu:" „-aa) išsamus priežasčių, dėl kurių nustatoma, kad grupės subjektas, nurodytas 1 dalies a–d punktuose, turi būti laikomas likviduojamu subjektu, be kita ko, paaiškinant, kaip pertvarkymo institucija padarė išvadą, kad įstaiga nevykdo ypatingos svarbos funkcijų, ir kaip atsižvelgta į jo bendros rizikos pozicijos sumos ir veiklos pajamų ir grupės bendros rizikos pozicijos sumos ir veiklos pajamų santykį, taip pat į grupės subjekto sverto koeficientą grupės kontekste; "b) įterpiama 5a dalis:" „5a. Pertvarkymo institucijos nepriima pertvarkymo planų, jei įstaigai iškelta nemokumo byla ▌laikantis taikytinos nacionalinės teisės pagal 32b straipsnį arba jei taikoma 37 straipsnio 6 dalis.“; "7) 13 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:" „EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; "8) 15 straipsnis papildomas 5 dalimi:" „5. EBI stebi, kaip pertvarkymo institucijos rengia vidaus politiką dėl šiame straipsnyje ir 16 straipsnyje numatytų įstaigų ar grupių sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimų ir kaip įgyvendina šiuos vertinimus. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai esamos sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimo praktikos ir galimų skirtumų valstybėse narėse ataskaitą ir prireikus stebi toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.
9) 16a straipsnis papildomas 7 dalimi:" „7. Kai subjektui jungtinio rezervo reikalavimas netaikomas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jis privalo laikytis 45c ir 45d straipsniuose nurodytų reikalavimų, pertvarkymo institucijos šio straipsnio 1–6 dalis taiko remdamosi jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoto pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118*, nustatymu. Taikoma Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio ketvirta pastraipa. Pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įtraukia į sprendimą, kuriuo nustatomi šios direktyvos 45c ir 45d straipsniuose nurodyti reikalavimai. Subjektas viešai paskelbia nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą kartu su 45i straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. ______________________________ * 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1). "10) 17 straipsnis ▌iš dalies keičiamas taip: a) 4 dalis papildoma trečia pastraipa:" „Jei atitinkamo subjekto pasiūlytomis priemonėmis sėkmingo pertvarkymo kliūtys veiksmingai sumažinamos arba pašalinamos, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, priima sprendimą. Tame sprendime nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis sėkmingo pertvarkymo kliūtys veiksmingai sumažinamos arba pašalinamos, ir reikalaujama, kad subjektas įgyvendintų pasiūlytas priemones.“; "b) pridedama ši dalis:" „8a. Pertvarkymo institucija kiekvieno pertvarkymo planavimo ciklo pabaigoje paskelbia anoniminį sąrašą, kuriame apibendrintai nurodomos visos nustatytos reikšmingos pertvarkymo kliūtys ir atitinkami veiksmai joms panaikinti. Taikomos šios direktyvos 84 straipsnyje nustatytos konfidencialumo nuostatos.“; "11) 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Grupės lygmens pertvarkymo institucija praneša apie Sąjungos patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones konsoliduotos priežiūros institucijai, EBI, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu). Grupės lygmens pertvarkymo institucija ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su kompetentingomis institucijomis ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, neviršydamos savo įgaliojimų, kad pertvarkymo kolegijoje būtų priimtas bendras sprendimas dėl esminių kliūčių nustatymo ir, prireikus, dėl Sąjungos patronuojančiosios įmonės pasiūlytų priemonių bei dėl institucijų reikalaujamų priemonių kliūtims spręsti ar šalinti vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį finansiniam stabilumui visose valstybėse narėse, kuriose veikia grupė.“; "b) 9 dalis pakeičiama taip:" „9. Nepriėmus bendro sprendimo dėl bet kurios iš 17 straipsnio 5 dalies g, h arba k punkte nurodytų priemonių taikymo, EBI, pertvarkymo institucijos prašymu pagal šio straipsnio 6, 6a ar 7 dalį, gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį.“; "12) 27 ir 28 straipsniai pakeičiami taip:" „27 straipsnis Ankstyvosios intervencijos priemonės 1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos apsvarstytų galimybę taikyti ir, jei būtina, skubiai pritaikytų ankstyvosios intervencijos priemones, kai įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
Jei sąlygos sparčiai blogėja, susidaro nepalankios aplinkybės arba gaunama naujos informacijos apie subjektą, kompetentinga institucija gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 2019/2013 16 straipsnio 39 dalyje nurodytais įgaliojimais. Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 arba, kai tinkama, pertvarkymo institucija nedelsdamos informuotų kompetentingą instituciją apie pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą. 1a. Taikant 1 dalį, ankstyvosios intervencijos priemonės apima:
2. Kompetentingos institucijos tinkamas ir savalaikes ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamosi tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamos, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą. 3. Kiekvienai iš 1a dalyje nurodytų priemonių kompetentingos institucijos nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasi kompetentinga institucija gali įvertinti jos veiksmingumą. Priemonės vertinimas atliekamas iškart suėjus terminui ir juo pasidalijama su pertvarkymo institucija. Jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos arba nėra veiksmingos, kompetentinga institucija pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija įvertina padėtį, kaip nurodyta 32 straipsnio 1 dalies a punkte. 4. EBI ne vėliau kaip ... [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] paskelbia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais skatinamas nuoseklus priežastinių veiksnių taikymas, kai norima naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. 28 straipsnis Vyresniosios vadovybės ir valdymo organo pakeitimas 27 straipsnio 1a dalies e punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai būtų skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir kad juos patvirtintų kompetentinga institucija arba dėl jų būtų gautas jos pritarimas.“; "13) 29 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"
Kompetentinga institucija patikslina savo pasirinkimą pagal a arba b punktą laikinojo administratoriaus paskyrimo metu. Taikant pirmos pastraipos b punktą, kompetentinga institucija laikinojo administratoriaus paskyrimo metu papildomai patikslina to laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat bet kokius reikalavimus, keliamus įstaigos arba subjekto valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą. Valstybės narės turi reikalauti, kad kompetentinga institucija viešai paskelbtų apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai laikinasis administratorius neturi įgaliojimų atstovauti įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui arba priimti sprendimus jos (jo) vardu. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad laikinasis administratorius atitiktų Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. Kompetentingų institucijų atliekamas vertinimas dėl to, ar laikinasis administratorius atitinka tuos reikalavimus, yra neatskiriama sprendimo paskirti tą laikinąjį administratorių dalis. 2. Kompetentinga institucija apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus jo paskyrimo metu, atsižvelgdama į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto valdymo organo įgaliojimus pagal įstaigos arba subjekto įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas įstaigos arba subjekto valdymo organo administracines funkcijas. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai įstaigos arba subjekto atžvilgiu turi atitikti taikomą nacionalinę bendrovių teisę. Pasikeitus aplinkybėms, kompetentinga institucija gali koreguoti tokius įgaliojimus. 3. Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu kompetentinga institucija nustato jo vaidmenį ir funkcijas. Toks vaidmuo ir funkcijos gali būti:
Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu kompetentinga institucija nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus.“; "b) 5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius gali pasinaudoti įgaliojimais sušaukti visuotinį įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį kompetentingos institucijos pritarimą.“; "c) 6 dalis pakeičiama taip:" „6. Kompetentingos institucijos prašymu laikinasis administratorius kompetentingos institucijos nustatytais intervalais, mažiausiai vieną kartą, praėjus pirmiesiems šešiems mėnesiams, ir bet kokiu atveju savo įgaliojimų termino pabaigoje parengia įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis atliko per savo paskyrimą, ataskaitas.“; "ca) 7 dalis pakeičiama taip:" „7. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tą laikotarpį išimties tvarka galima pratęsti vieną kartą, jei vis dar vykdomos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. Kompetentinga institucija turi nustatyti, ar tos sąlygos vykdomos, ir turi pagrįsti tokį sprendimą akcininkams.“; "14) 30 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) pavadinimas pakeičiamas taip:" „Ankstyvosios intervencijos priemonių koordinavimas grupių atveju“; "b) 1–4 dalys pakeičiamos taip:" „1. Kai Sąjungos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu tenkinamos ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos pagal 27 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija, prieš nuspręsdama taikyti ankstyvosios intervencijos priemonę, apie tai praneša EBI ir konsultuojasi su kitomis kompetentingomis institucijomis priežiūros institucijų kolegijoje. 2. Pranešusi ir pasikonsultavusi, kaip nurodyta 1 dalyje, konsoliduotos priežiūros institucija nusprendžia, ar atitinkamai Sąjungos patronuojančiajai įmonei taikyti ankstyvosios intervencijos priemones pagal 27 straipsnį, atsižvelgdama į tų priemonių poveikį grupės subjektams kitose valstybėse narėse. Konsoliduotos priežiūros institucija apie savo sprendimą praneša EBI ir kitoms priežiūros institucijų kolegijos kompetentingoms institucijoms. 3. Tais atvejais, kai Sąjungos patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės atžvilgiu tenkinamos ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos pagal 27 straipsnį, už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija, ketinanti imtis priemonės pagal tuos straipsnius, apie tai praneša EBI ir konsultuojasi su konsoliduotos priežiūros institucija. Gavusi tokį pranešimą konsoliduotos priežiūros institucija gali įvertinti tikėtiną ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo pagal 27 straipsnį atitinkamai įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui poveikį grupei ar grupės subjektams kitose valstybėse narėse. Konsoliduotos priežiūros institucija to vertinimo rezultatus pateikia kompetentingai institucijai per tris dienas. Gavusi tokį pranešimą ir pasikonsultavusi, kompetentinga institucija nusprendžia, ar taikyti ankstyvosios intervencijos priemonę. Priimdama sprendimą ji deramai atsižvelgia į visus konsoliduotos priežiūros institucijos atliktus vertinimus. Kompetentinga institucija apie savo sprendimą praneša EBI, konsoliduotos priežiūros institucijai ir kitoms priežiūros institucijų kolegijos kompetentingoms institucijoms. 4. Kai daugiau nei viena kompetentinga institucija ketina taikyti ankstyvosios intervencijos priemonę pagal 27 straipsnį daugiau nei vienai tai pačiai grupei priklausančiai įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui, konsoliduotos priežiūros institucija ir kitos atitinkamos kompetentingos institucijos įvertina, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį laikinąjį administratorių visiems susijusiems subjektams arba koordinuoti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymą daugiau nei vienai įstaigai arba subjektui, kad būtų galima lengviau įgyvendinti sprendimus siekiant atkurti atitinkamos įstaigos arba subjekto finansinę būklę. Vertinimas atliekamas priimant konsoliduotos priežiūros institucijos ir kitų atitinkamų kompetentingų institucijų bendrą sprendimą. Bendras sprendimas priimamas per penkias dienas nuo 1 dalyje minėto pranešimo dienos. Bendras sprendimas turi būti pagrįstas ir išdėstytas dokumente, kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia Sąjungos patronuojančiajai įmonei. EBI kompetentingos institucijos prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnį. Per penkias dienas nepriėmus bendro sprendimo, konsoliduotos priežiūros institucija ir patronuojamųjų įmonių kompetentingos institucijos gali priimti individualius sprendimus dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo įstaigoms arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytiems subjektams, už kuriuos jos atsakingos, ir dėl kitų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo.“; "c) 6 dalis pakeičiama taip:" „6. Bet kurios kompetentingos institucijos prašymu EBI gali padėti kompetentingoms institucijoms, kurios šios direktyvos priedo A skirsnio 4, 10, 11 ir 19 punktų atžvilgiu ketina taikyti vieną ar daugiau šios direktyvos 27 straipsnio 1a dalies a punkte minimų priemonių ir kurios ketina taikyti šios direktyvos 27 straipsnio 1a dalies c punkte arba šios direktyvos 27 straipsnio 1a dalies d punkte minimas vieną ar daugiau priemonių, siekdamos susitarimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį.“; "15) įterpiamas 30a straipsnis:" „30a straipsnis Pasirengimas pertvarkymui 1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms nedelsdamos praneštų apie:
Kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su pertvarkymo institucijomis, atidžiai stebi įstaigos arba subjekto būklę ir tai, kaip ji ar jis vykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytas priemones, kuriomis siekiama spręsti tos įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimo problemą, ir pirmos pastraipos c punkte nurodytas ankstyvosios intervencijos priemones. 2. Manydamos, kad esama didelės rizikos, kad įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui gali būti taikomos viena ar daugiau 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kompetentingos institucijos apie tai kuo anksčiau praneša pertvarkymo institucijoms. Tame pranešime pateikiama ši informacija:
Gavusios pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su kompetentingomis institucijomis, įvertina, koks laikotarpis būtų pagrįstas 32 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai sąlygai įvertinti, atsižvelgdamos į įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sąlygų pablogėjimo spartą, galimą poveikį finansų sistemai, indėlininkų apsaugai ir klientų lėšų išsaugojimui, riziką, kad ilgas procesas padidins bendras sąnaudas klientams ir ekonomikai, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir visus kitus svarbius aspektus. Pertvarkymo institucijos tą vertinimą kuo anksčiau pateikia kompetentingoms institucijoms. Gavusios pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos, stebi įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto būklę, tai, ar visos atitinkamos priemonės įgyvendinamos per joms įgyvendinti nustatytą laikotarpį, ir visus kitus svarbius pokyčius. Tuo tikslu pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos reguliariai posėdžiauja pertvarkymo institucijų nustatytu dažnumu, atsižvelgdamos į konkretaus atvejo aplinkybes. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos viena kitai nedelsdamos teikia visą svarbią informaciją. 3. Kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms teikia visą pertvarkymo institucijų prašomą informaciją, būtiną visais šiais tikslais:
Kai kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją pertvarkymo institucijoms. 4. Pertvarkymo institucijų įgaliojimai apima įgaliojimus parduoti įstaigą arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytą subjektą potencialiems pirkėjams arba nustatyti tokio pardavimo potencialiems pirkėjams tvarką, arba reikalauti, kad įstaiga ar subjektas tai padarytų šiais tikslais:
4a. Kai naudodamasi 4 dalyje nurodytais įgaliojimais pertvarkymo institucija nusprendžia tiesiogiai siūlyti pirkti potencialiems pirkėjams, ji tinkamai atsižvelgia į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą naudojimosi tais įgaliojimais poveikį bendrai subjekto padėčiai. 5. 4 dalies tikslais pertvarkymo institucijos turi įgaliojimus prašyti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sukurti skaitmeninę platformą, skirtą dalytis informacija, kuri yra būtina tos įstaigos ar subjekto pardavimui potencialiems pirkėjams arba būtina pertvarkymo institucijos pasamdytiems konsultantams ir vertintojams. Tokiu atveju taikomas 84 straipsnio 1 dalies e punktas. 6. Tam, kad pertvarkymo institucijos galėtų pasirengti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones. 7. Pertvarkymo institucijos nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal 4 ir 5 dalis. 8. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiautų:
Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos užtikrina, kad tos priemonės ir veiksmai būtų nuoseklūs, koordinuojami ir veiksmingi.“; "16) 31 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:"
17) 32 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"
2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, įvertintų, ar įvykdyta 1 dalies a punkte nurodyta sąlyga. Valstybės narės gali nurodyti, kad įvertinti, ar įvykdyta 1 dalies a punkte nurodyta sąlyga, gali ne tik kompetentinga institucija, bet ir pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, jei pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę turi tokiam vertinimui reikiamų priemonių, visų pirma, tinkamą prieigą prie susijusios informacijos. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija nedelsdama pateiktų pertvarkymo institucijai visą susijusią informaciją, kurios pastaroji prašo, kad galėtų atlikti vertinimą, prieš pertvarkymo institucijai ją informuojant apie savo ketinimą atlikti tą vertinimą arba po tokio informavimo. 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos įvykdymo vertinimą atlieka pertvarkymo institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su kompetentinga institucija, nedelsdama pasikonsultavusi su IGS paskirta institucija ir, kai tinkama, su IUS, kurios narė yra įstaiga. Konsultuojantis su IUS apsvarstomos galimybės taikyti IUS priemones, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią įstaigos žlugimui. Kompetentinga institucija nedelsdama pateikia pertvarkymo institucijai pastarosios prašomą susijusią informaciją, kuria ji remsis atlikdama vertinimą. Kompetentinga institucija taip pat gali informuoti pertvarkymo instituciją, kad, jos nuomone, 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.“; "b) 4 dalis iš dalies keičiama taip: i) pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:" „d) reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai tokia parama teikiama viena iš 32c straipsnyje nurodytų formų;“; "ii) antra – penkta pastraipos išbraukiamos; c) 5 dalis pakeičiama taip:" „5. 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmas laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, jei tas pertvarkymo veiksmas yra būtinas vienam ar daugiau 31 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir yra proporcingas šiems tikslams, o likvidavus įstaigą pagal įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų veiksmingiau nebūtų pasiekta. Preziumuojama, kad pertvarkymo veiksmai neatitinka viešojo intereso šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, jei pertvarkymo institucija nusprendė taikyti supaprastintas pareigas įstaigai, kaip numatyta pagal 4 straipsnį. Ši prezumpcija yra nuginčijama ir netaikoma, kai pertvarkymo institucija nustato, kad vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų kiltų pavojus, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Valstybės narės užtikrina, kad atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą pertvarkymo institucija, remdamasi to vertinimo metu turima informacija, įvertintų ir palygintų visą nepaprastąją viešąją finansinę paramą, suteiktiną įstaigai tiek pertvarkymo atveju, tiek likvidavimo pagal taikytiną nacionalinę teisę atveju.“; 5a. EBI padeda stebėti ir skatinti veiksmingą ir nuoseklų 5 dalyje nurodyto viešojo intereso vertinimo taikymą. Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios datos] EBI pateikia taikymo srities ir 5 dalies taikymo visoje Sąjungoje ataskaitą. Ta ataskaita pateikiama Komisijai, kad būtų įvertintas 5 dalyje nurodytų priemonių veiksmingumas ir jų poveikis vienodoms sąlygoms. Remdamasi ataskaitos rezultatais, EBI ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios datos] gali parengti techninius reguliavimo standartus, siekdama valstybėse narėse suderinti praktiką ir suvienodinti sąlygas.“; "18) 32a ir 32b straipsniai pakeičiami taip:" „32a straipsnis Centrinės įstaigos ir centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų pertvarkymo sąlygos Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, tik tuomet, kai centrinė įstaiga ir visos jos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos arba pertvarkytina grupė, kuriai jos priklauso, kaip visuma tenkina 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. 32b straipsnis Procedūrų taikymas įstaigoms ir subjektams, kuriems netaikomi pertvarkymo veiksmai 1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet netenkina 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos, atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija turi įgaliojimus nedelsdama pradėti tvarkingo įstaigos ar subjekto likvidavimo procedūrą pagal taikytiną nacionalinę teisę. 2. Valstybės narės užtikrina, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas, kurie tvarkingai likviduojami pagal taikytiną nacionalinę teisę, per pagrįstą laikotarpį pasitrauktų iš rinkos arba nutrauktų bankininkystės veiklą. 3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet netenkina 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija galėtų panaikinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį tik su sąlyga, kad pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti. 4. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto veiklos leidimo panaikinimas būtų pakankama sąlyga, kad atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija galėtų nedelsdama pradėti tvarkingo įstaigos ar subjekto likvidavimo procedūrą pagal taikytiną nacionalinę teisę.“; "19) įterpiamas 32c straipsnis:" „32c straipsnis Nepaprastoji viešoji finansinė parama 1. Valstybės narės užtikrina, kad su pertvarkymo veiksmais nesusijusi nepaprastoji viešoji finansinė parama įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui galėtų būti teikiama išimties tvarka tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:
2. 1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:
Pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaiga arba subjektas laikomi mokiais, jei kompetentinga institucija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas arba remiantis esamais lūkesčiais tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nebus pažeistas nė vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnyje arba atitinkamuose taikytinuose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pirmos pastraipos d punkto tikslais atitinkama kompetentinga institucija kiekybiškai įvertina nuostolius, kuriuos įstaiga ar subjektas patyrė arba gali patirti. Tas kiekybinis įvertinimas grindžiamas bent turto kokybės patikrinimais, kuriuos atliko ECB, EBI arba nacionalinės institucijos, arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais vietoje. Jei tokių veiksmų negalima atlikti laiku, kompetentinga institucija savo įvertinimą gali grįsti įstaigos arba subjekto balanso vertinimu, jei balansas atitinka taikomas apskaitos taisykles ir standartus, patvirtintu nepriklausomo išorės auditoriaus. Kompetentinga institucija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad kiekybinis įvertinimas būtų grindžiamas įstaigos arba subjekto turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių rinkos verte. 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis paramos priemonėmis gali būti tik tos priemonės, kurias kompetentinga institucija įvertino kaip būtinas įstaigos arba subjekto mokumui užtikrinti, pašalinant jų kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba Europos Centrinio Banko, EBI ar nacionalinių institucijų atliktą lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų ir, jei taikoma, patvirtintą kompetentingos institucijos. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, išimties tvarka leidžiama įsigyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, jei nustatyto trūkumo pobūdis yra toks, kad įsigijus bet kokias kitas nuosavų lėšų priemones ar kitas kapitalo priemones atitinkamai įstaigai ar subjektui nebūtų įmanoma pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Įsigytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suma neviršija 2 proc. atitinkamos įstaigos arba subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį. Jei kuri nors iš 1 dalies a punkte nurodytų paramos priemonių neišperkama, negrąžinama arba kitaip nenutraukiama pagal paramos priemonės taikymo užbaigimo strategijos, nustatytos tokios priemonės suteikimo metu, sąlygas, kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga arba subjektas pateiktų vienkartiniam naudojimui skirtą koregavimo planą. Koregavimo plane aprašomi veiksmai, kurių ketinama imtis siekiant užtikrinti arba atkurti atitiktį priežiūros reikalavimams, ilgalaikį įstaigos arba subjekto gyvybingumą ir gebėjimą grąžinti suteiktą sumą, taip pat būtų nurodytas susijęs laikotarpis. Jeigu kompetentinga institucija nemano, kad vienkartiniam naudojimui skirtas koregavimo planas yra patikimas ar įgyvendinamas, arba jei įstaiga ar subjektas nesilaiko koregavimo plano, pagal 32 straipsnį atliekamas vertinimas, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti. 3. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto testavimo, tikrinimo ar veiklos, kuriuos atlikus gali būti taikomos 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytos paramos priemonės, rūšių.“; "20) 33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu, kai tas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
21) 33a straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, naudodamosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais po to, kai pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir prieš priimdamos sprendimą dėl pertvarkymo, nedelsdamos apie tai praneštų įstaigai ar subjektui ir 83 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytoms institucijoms.“; "b) 9 dalis papildoma antra pastraipa:" „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai tokiais įgaliojimais naudojamasi reikalavimus atitinkančių indėlių atžvilgiu ir tie indėliai nelaikomi negrąžinamais pagal Direktyvą 2014/49/ES, indėlininkai turėtų galimybę iš tų indėlių paimti tinkamą dienai skirtą sumą.“; "22) 35 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų paskirti specialųjį valdytoją, kuris pakeistų pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos valdymo organą arba su juo dirbtų. Pertvarkymo institucijos viešai praneša apie specialiojo valdytojo paskyrimą. Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad specialusis valdytojas būtų kvalifikuotas, turėtų gebėjimų ir žinių, būtinų jo funkcijoms vykdyti. Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnis skiriant specialiuosius valdytojus netaikomas.“; "b) 2 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:" „Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos akcininkų ir valdymo organo įgaliojimus.“; "c) 5 dalis pakeičiama taip:" „5. Valstybės narės reikalauja, kad specialusis valdytojas reguliariai, kaip nustato kompetentinga institucija, ir pradėjęs bei baigęs eiti pareigas rengtų jį paskyrusiai pertvarkymo institucijai pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos ekonominės ir finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis vykdo atlikdamas savo pareigas, ataskaitas.“; "23) 36 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:" „1. Prieš nustatydamos, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos arba atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo sąlygos, nurodytos 59 straipsnyje, pertvarkymo institucijos užtikrina, kad teisingą, apdairų ir tikrovišką įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą atliktų nepriklausomas nuo viešųjų institucijų, įskaitant pertvarkymo instituciją, ir nuo įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto asmuo.“; "b) įterpiama 7a dalis:" „7a. Kai būtina pagrįsti 4 dalies c ir d punktuose nurodytus sprendimus, vertintojas 6 dalies c punkte nurodytą informaciją papildo nebalansinio turto ir įsipareigojimų, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą, vertės įverčiu.“; "24) 37 straipsnis papildomas 11 dalimi:" „11. EBI stebi pertvarkymo institucijų veiksmus ir pasirengimą, kad užtikrintų veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą pertvarkymo atveju. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai esamos praktikos ir galimų skirtumų valstybėse narėse dabartinės padėties ataskaitą ir prireikus stebi toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.
25) 40 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:" „Kad būtų galima įgyvendinti laikinos įstaigos sukūrimo priemonę ir atsižvelgiant į poreikį išlaikyti ypatingos svarbos funkcijas laikinoje įstaigoje arba pasiekti kurį nors iš pertvarkymo tikslų, valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus perduoti laikinai įstaigai visus šiuos straipsnius:“; "b) 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas 43 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu tikslu nekliudo pertvarkymo institucijos gebėjimui kontroliuoti laikiną įstaigą. Jeigu taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę sudaromos sąlygos visą laikinos įstaigos kapitalą suteikti konvertuojant įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, į akcijas arba kitų rūšių kapitalo priemones, gali būti netaikomas reikalavimas, kad laikina įstaiga turi visiškai arba iš dalies priklausyti vienai ar daugiau viešųjų institucijų.“; "26) 42 straipsnio 5 dalies b punktas pakeičiamas taip:" „b) toks perdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą pertvarkomos įstaigos, laikinos įstaigos arba pačios turto valdymo įmonės veikimą; arba“; "27) 44 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Valstybės narės užtikrina, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė galėtų būti taikoma visiems įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinys, kurie nėra išbraukti iš tos priemonės taikymo srities pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį.“; "b) 5 dalis pakeičiama taip:"
▌ 28) 44a straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) įterpiamos šios dalys:"
Kredito įstaiga, remdamasi mažmeninio kliento pagal 3 dalį pateikta informacija, užtikrina, kad pirkimo metu būtų laikomasi šios dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų. 6b. 6a dalyje nurodytos tinkamos priemonės, kurias išleidžianti kredito įstaiga parduoda savo indėlininkams, kurie laikomi mažmeniniais investuotojais, neįvykdžius toje dalyje nustatytų sąlygų, neįskaitomos į 45e arba 45f straipsnio reikalavimus tol, kol tas priemones turi indėlininkas, kuriam jos buvo parduotos. 6c. Pertvarkymo institucijos, atlikdamos pertvarkymo galimybių vertinimą pagal 15 ir 16 straipsnius, kasmet konkrečių grupių ir konkrečių įstaigų lygmeniu stebi, kokiu mastu MREL vykdyti tinkamas priemones turi mažmeniniai investuotojai, ir bent kartą per metus praneša rezultatus EBI.“; "b) papildoma šiomis dalimis:" „7a. Valstybės narės neprivalo šio straipsnio 6a ir 6b dalių taikyti 6a dalyje nurodytoms priemonėms, išleistoms anksčiau nei ... [12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 8. Ne vėliau kaip … [LB prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI pateikia Komisijai šio straipsnio taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje palyginamos priemonės, kurias valstybės narės priėmė siekdamos laikytis šio straipsnio, analizuojamas jų veiksmingumas apsaugant neprofesionaliuosius investuotojus ir įvertinamas jų poveikis tarpvalstybinėms operacijoms. Remdamasi ta ataskaita, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva.“; "29) 45 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos ir 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai to iš jų reikalauja ir pagal šį straipsnį ir 45a–45i straipsnius nustato pertvarkymo institucija.“; "30) 45b straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4, 5 ir 7 dalyse žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“; b) 8 dalis iš dalies keičiama taip: i) pirmoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“; ii) antros pastraipos c punkte žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektas“; iii) ketvirtoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“; c) straipsnis papildomas 10 dalimi:"
31) 45c straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“; b) 4 dalis pakeičiama taip:"
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šios pakeitimų direktyvos įsigaliojimo datos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“; "c) 7 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“; 32) įterpiamas 45ca straipsnis:" „45ca straipsnis Perdavimo strategijoms ▌taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas 1. Taikydama 45c straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje ▌ numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pertvarkymo institucija 45c straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:
▌ 3. Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 45c straipsnio 3 dalį, arba sumą, kuri yra mažesnė nei 13,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir mažesnė nei 5 proc. šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsnius.“; "33) 45d straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:" „45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, taikomą pertvarkytinam subjektui, kuris yra G-SII subjektas, sudaro:“; "34) 45f straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:" „Nukrypstant nuo šios dalies pirmos ir antros pastraipų, Sąjungos patronuojančiosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, bet yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės, 45c ir 45d straipsniuose nustatytus reikalavimus turi vykdyti konsoliduotai.“; "35) 45l straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:" „a) kaip pagal 45e arba 45f straipsnį nustatytas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas buvo įgyvendinamas nacionaliniu lygmeniu, įskaitant 45ca straipsnį, visų pirma, ar buvo valstybių narių panašiems subjektams nustatytų lygių skirtumų;“ "b) 3 dalies antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:" „2 dalyje nurodyta pareiga nebetaikoma po to, kai pateikiama antra ataskaita.“; "35a) 45m straipsnyje įterpiama ši dalis:" „1a. Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, pertvarkymo institucijos nustato tinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytos įstaigos arba subjektai turi užtikrinti atitinkamai 45e arba 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų arba 45b straipsnio 4, 5 arba 7 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą, jeigu įstaigoms arba subjektams šie reikalavimai taikomi dėl to, kad įsigaliojo .... [ši iš dalies keičianti direktyva]. Terminas institucijoms ir subjektams pradėti laikytis 12f arba 45f straipsnio reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, yra ... [ketveri metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos]. Pertvarkymo institucija nustato tarpinius tikslinius atitinkamai 12f arba 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, lygius, kurių šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos ar subjektai turi laikytis nuo ... [dveji metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos]. Paprastai, nustatant tarpinius tikslinius lygius užtikrinamas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui vykdyti, formavimas.
36) 45m straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:" „4. 45b straipsnio 4 ir 7 dalyse ir, kai taikoma, 45c straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi trejų metų laikotarpiu po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas arba grupė, kuriai priklauso pertvarkytinas subjektas, buvo nustatyti kaip esantys G-SII arba ne ES G-SII, arba pertvarkytinas subjektas atsiduria 45c straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytoje situacijoje.“; "37) 46 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"
38) 47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:" „i) pagal 59 straipsnį į atitinkamas įstaigos išleistas kapitalo priemones vadovaujantis 59 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais arba“; "39) 52 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis papildoma šia pastraipa:" „Pertvarkymo institucija išskirtinėmis aplinkybėmis gali pratęsti vieno mėnesio trukmės verslo reorganizavimo plano pateikimo terminą dar vienu mėnesiu.“; "b) 5 dalis papildoma šia pastraipa:" „Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas į verslo reorganizavimo planą įtrauktų papildomų elementų.“; "40) 53 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Kai pertvarkymo institucija, pasinaudodama 63 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais įgaliojimais, įsipareigojimo, įskaitant įsipareigojimą, dėl kurio atsiranda apskaitos atidėjinys, pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą sumažina iki nulio, tas įsipareigojimas ir visos su juo susijusios pareigos ar reikalavimai, kurie nėra sukaupti naudojimosi įgaliojimais metu, laikomi visomis prasmėmis įvykdytais ir jų negalima įrodyti jokioje vėlesnėje procedūroje, susijusioje su vėlesniu pertvarkomos įstaigos arba tos įstaigos teises perėmusio subjekto likvidavimu.“; "41) 55 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:" „b) įsipareigojimas nėra 108 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytas indėlis;“; "b) 2 dalies penkta ir šešta pastraipos pakeičiamos taip:" „Jei pertvarkymo institucija, pagal 15 ir 16 straipsnius vertindama įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybę arba bet kuriuo kitu metu, nustato, kad kurioje nors įsipareigojimų klasėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, kurių atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartinė sąlyga neįtraukta, kartu su įsipareigojimais, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal 44 straipsnio 2 dalį netaikoma arba tikėtina, kad ji jiems nebus taikoma pagal 44 straipsnio 3 dalį, bendra suma sudaro daugiau nei 10 % tos klasės, ji nedelsdama įvertina to konkretaus fakto poveikį sėkmingam tos įstaigos ar subjekto pertvarkymui, įskaitant poveikį sėkmingam pertvarkymui, atsirandantį dėl rizikos pažeisti 73 straipsnyje numatytas kreditorių apsaugos priemones, kai tinkamiems įsipareigojimams taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai. Jei pertvarkymo institucija, remdamasi šios dalies penktoje pastraipoje nurodytu vertinimu, padaro išvadą, kad įsipareigojimai, kurių atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartinė sąlyga neįtraukta, sukuria esminę sėkmingo pertvarkymo kliūtį, ji atitinkamai taiko 17 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, kad pašalintų tą sėkmingo pertvarkymo kliūtį.“; "c) įterpiama ši dalis:"
Kai įstaigos ir subjektai priklauso pertvarkytinai grupei, ataskaitą dėl pertvarkytinos grupės parengia pertvarkytinas subjektas tiek, kiek reikalaujama pagal 1 dalies antrą ir trečią pastraipas.“; "d) straipsnis papildomas šia dalimi:" „8a. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato 2a dalyje nurodytų pertvarkymo institucijoms teikiamos informacijos teikimo procedūras ir vienodus formatus bei šablonus. EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.“; "42) 59 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalies e punktas pakeičiamas taip:" „e) įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui yra reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai ta parama teikiama viena iš 32c straipsnyje nurodytų formų.“; "b) 4 dalies b punktas pakeičiamas taip:" „b) atsižvelgiant į laiką, poreikį veiksmingai įgyvendinti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus arba pertvarkymo strategiją pertvarkytinai grupei ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvias privačiojo sektoriaus priemones, priežiūros veiksmus ar ankstyvosios intervencijos priemones, išskyrus kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą, kaip nurodyta 1a dalyje, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto arba grupės žlugimui.“; "43) 63 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) m punktas pakeičiamas taip:" „m) įgaliojimus prašyti, kad kompetentinga institucija laiku, nukrypstant nuo Direktyvos 2013/36/ES 22 straipsnyje ir Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnyje nustatytų laikotarpių, įvertintų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį įsigyjantį asmenį;“; "ii) dalis papildoma n punktu:" „n) įgaliojimus pertvarkomos įstaigos vardu teikti prašymus pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį.“; "b) 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:" „a) vadovaujantis 3 straipsnio 6 dalimi ir 85 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai gauti kokio nors viešo ar privataus asmens, įskaitant pertvarkomos įstaigos akcininkus arba kreditorius ir kompetentingas institucijas, patvirtinimą arba sutikimą Direktyvos 2013/36/ES 22–27 straipsnių tikslais;“; "44) 71a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"
45) 74 straipsnio 3 dalis papildoma d punktu:" „d) nustatant nuostolius, kuriuos indėlių garantijų sistema būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, taikomi Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnyje ir pagal tą straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti kriterijai ir metodika.“; "45a) 84 straipsnyje įterpiama ši dalis:" „6a. Šis straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis numatytas tos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Jeigu tos informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimo.“; "46) 88 straipsnyje įterpiama 6a dalis:" „6a. Siekiant palengvinti 10 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių vykdymą ir keistis svarbia informacija, įstaigos, turinčios svarbių filialų kitose valstybėse narėse, pertvarkymo institucija įsteigia pertvarkymo kolegiją ir jai pirmininkauja. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija nusprendžia, kurios institucijos dalyvauja pertvarkymo kolegijos posėdyje arba veikloje, atsižvelgdama į planuotinos ar koordinuotinos veiklos svarbą toms institucijoms, visų pirma į galimą poveikį finansų sistemos stabilumui atitinkamose valstybėse narėse ir pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija visus pertvarkymo kolegijos narius iš anksto išsamiai informuoja apie rengiamus tokius posėdžius, juose svarstytinus pagrindinius klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija visus kolegijos narius taip pat laiku išsamiai informuoja apie veiksmus, kurių imtasi tų posėdžių metu, arba apie įgyvendintas priemones.“; "46a) 90 straipsnis papildomas šia dalimi:" „4a. 84 straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis numatytas tos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Jeigu tos informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimo.“; "47) 91 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:"
Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija gali būti įtraukta į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems adresatams pagal 81 straipsnio 3 dalį perduodamus pranešimus.“; "b) 7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; "48) 92 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; "49) 97 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Prireikus pertvarkymo institucijos sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis. Tie susitarimai turi atitikti EBI bendrąjį susitarimą. Prireikus kompetentingos institucijos sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis. Tie susitarimai atitinka EBI bendrąjį susitarimą ir jais užtikrinama, kad būtų taikoma garantija, kad trečiųjų valstybių institucijoms atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai reikalavimams, nurodytiems 84 straipsnyje.“; "50) 98 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip: a) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:" „Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos ir kompetentingos ministerijos keistųsi konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis tik tada, kai įvykdomos visos šios sąlygos:“; "b) dalis papildoma antra ir trečia pastraipomis:"
Antros pastraipos tikslais su gaivinimu ir pertvarkymu susijusi informacija apima visą informaciją, tiesiogiai susijusią su kompetentingų institucijų užduotimis pagal šią direktyvą, visų pirma gaivinimo planavimą ir gaivinimo planus, ankstyvosios intervencijos priemones ir keitimąsi informacija su pertvarkymo institucijomis pertvarkymo planavimo, pertvarkymo planų ir pertvarkymo veiksmų klausimais.“; "51) 101 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Tuo atveju, kai pertvarkymo institucija nustato, jog tikėtina, kad dėl pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais dalis įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto nuostolių bus netiesiogiai perduodama pertvarkymo finansavimo struktūrai, taikomi 44 straipsnyje nustatyti pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojantys principai.“; "52) 102 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turima finansavimo lėšų suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarių įnašų rinkimas pagal 103 straipsnį atnaujinamas ir vyksta tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Pertvarkymo institucijos gali atidėti pagal 103 straipsnį renkamų reguliarių įnašų rinkimą ne daugiau kaip trejiems metams, kai surinktina suma pasiekia sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio pertvarkymo institucijos gebėjimui naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras pagal 101 straipsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.“; "53) 103 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Siekiant 102 straipsnyje nustatyto tikslinio lygio, į reikalingą finansavimo lėšų sumą galima įtraukti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto įkaitu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai pertvarkymo institucijoms naudoti 101 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 30 % visos pagal šį straipsnį surinktų įnašų sumos. Neviršydama tos ribos, pertvarkymo institucija kasmet nustato neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalį, palyginti su bendra pagal šį straipsnį surinktinų įnašų suma.“; "b) įterpiama ši 3a dalis:" „3a. Pertvarkymo institucija pareikalauja neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, prisiimtų pagal šio straipsnio 3 dalį, kai reikia naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras pagal 101 straipsnį. Kai subjektas nebepatenka į 1 straipsnio taikymo sritį ir jam nebetaikoma pareiga mokėti įnašus pagal šio straipsnio 1 dalį, pertvarkymo institucija pareikalauja pagal 3 dalį prisiimtų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, kurie dar turi būti įvykdyti. Jei su neatšaukiamu mokėjimo įsipareigojimu susijęs įnašas tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, pertvarkymo institucija panaikina įsipareigojimą ir grąžina įkaitą. Jei įnašas nėra tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, pertvarkymo institucija konfiskuoja įkaitą ir panaikina įsipareigojimą.“; "54) 104 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Papildomi ex post įnašai neviršija 12,5 % 102 straipsnyje nurodyto tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“; "55) 108 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:"
b) straipsnis papildomas 8 ir 9 dalimis:" „8. Kai 37 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės naudojamos tik daliai pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perduoti, pertvarkymo finansavimo struktūra turi turėti reikalavimą likusios įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu dėl išlaidų ir nuostolių, kuriuos pertvarkymo finansavimo struktūra patyrė dėl pertvarkymui pagal 101 straipsnio 1 dalį skirtų įnašų, susijusių su nuostoliais, kuriuos kitu atveju būtų patyrę kreditoriai. 9. Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 8 dalyje ir 37 straipsnio 7 dalyje nurodytiems pertvarkymo finansavimo struktūros reikalavimams jų įprastines bankroto bylas reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose būtų suteiktas privilegijuotas prioritetas, kuris yra didesnis nei indėliams ir indėlių garantijų sistemoms pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas prioritetas.“; "56) 109 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"
Valstybės narės užtikrina, kad, indėlių garantijų sistemai prisidėjus įnašu antroje pastraipoje nurodytais atvejais, pertvarkoma įstaiga susilaikytų nuo akcijų dalies kitose įmonėse įsigijimo, taip pat paskirstymo, susijusio su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, arba mokėjimų už papildomas 1 lygio priemones, arba kitos veiklos, dėl kurios gali susidaryti netenkamų lėšų srautas. Visais atvejais indėlių garantijų sistemos įnašo išlaidos negali būti didesnės už indėlių grąžinimo indėlininkams išlaidas, indėlių garantijų sistemos apskaičiuotas pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį. Kai atlikus vertinimą pagal 74 straipsnį, nustatoma, kad iš indėlių garantijų sistemos pertvarkymui skirto įnašo išlaidos buvo didesnės už nuostolius, kurių ji būtų patyrusi, jei įstaiga būtų buvusi likviduota pagal įprastinę bankroto procedūrą atveju, indėlių garantijų sistema turi teisę reikalauti, kad iš pertvarkymo finansavimo struktūros būtų sumokėtas skirtumas pagal 75 straipsnį. 2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su indėlių garantijų sistema dėl indėlių grąžinimo numatomų išlaidų pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį ir laikydamasi šios direktyvos 36 straipsnyje nurodytų sąlygų, nustatytų indėlių garantijų sistemos įnašo sumą pagal 1 dalį. Pertvarkymo institucija praneša apie savo sprendimą, nurodytą pirmoje pastraipoje, indėlių garantijų sistemai, su kuria įstaiga yra susijusi. Indėlių garantijų sistema tą sprendimą įgyvendina nedelsdama.“; "b) įterpiamos 2a ir 2b dalys:" „2a. Kai indėlių garantijų sistemos lėšos naudojamos pagal 1 dalies pirmos pastraipos a punktą siekiant prisidėti prie pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimo, valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistema perduotų savo turimas pertvarkomos įstaigos akcijas ar kitas kapitalo priemones privačiajam sektoriui, kai tik tai leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistema pirmoje pastraipoje nurodytas akcijas ir kitas kapitalo priemones pardavinėtų atvirai ir skaidriai ir kad parduodant jas nebūtų pateikta klaidinga informacija arba nebūtų diskriminuojami potencialūs pirkėjai. Toks pardavimas vykdomas komercinėmis sąlygomis. 2b. Indėlių garantijų sistemos įnašas pagal 1 dalies antrą pastraipą įtraukiamas skaičiuojant 44 straipsnio 5 dalies a punkte ir 44 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytas ribas. Kai naudojant indėlių garantijų sistemą pagal 1 dalies antrą pastraipą kartu su akcininkų ir kitų nuosavybės priemonių turėtojų, atitinkamų kapitalo priemonių ir kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojų įnašu į nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą galima naudotis pertvarkymo finansavimo struktūra, indėlių garantijų sistemos įnašas neviršija sumos, būtinos siekiant laikytis 44 straipsnio 5 dalies a punkte ir 44 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytų ribų. Po indėlių garantijų sistemos įnašo pertvarkymo finansavimo struktūra naudojama laikantis 44 ir 101 straipsniuose nustatytų pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojančių principų. Nukrypstant nuo įnašų iš indėlių garantijų sistemos apribojimo pagal šios dalies antrą pastraipą, kai tenkinamos 44 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, reikalaujama papildomo indėlių garantijų sistemos įnašo. Tas papildomas įnašas yra lygus pertvarkymo finansavimo struktūros įneštai sumai, viršijančiai 44 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą 5 proc. ribą, padaugintai iš apdraustųjų indėlių dalies, sudarančios visų su perdavimu susijusių įsipareigojimų dalį.
c) 3 dalis išbraukiama; d) 5 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos; 57) 111 straipsnio 1 dalis papildoma e punktu:" „e) kai nesilaikoma 45e arba 45f straipsnyje nurodyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo.“; "58) 128 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) pavadinimas pakeičiamas taip:" „Institucijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija“; "b) straipsnis papildomas šia dalimi:" „Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, EBI, Bendra pertvarkymo valdyba, ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos nariai Komisijos prašymu per nustatytą laikotarpį pateikia jai informaciją, būtiną jos užduotims, susijusioms su politikos formavimu, įskaitant poveikio vertinimų atlikimą, pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą ir dalyvavimą teisėkūros procese, atlikti. Komisijai ir Komisijos darbuotojams gautos informacijos atžvilgiu taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014* 88 straipsnyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.“; ______________________________ * 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1). "59) įterpiamas 128a straipsnis:" „128a straipsnis Krizių valdymo modeliavimas 1. EBI koordinuoja reguliarią Sąjungos masto veiklą, skirtą šios direktyvos, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvos 2014/49/ES taikymui tarpvalstybiniais atvejais testuoti visais šiais aspektais:
2. EBI parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi pagrindiniai tokios veiklos metu nustatyti faktai ir išvados. Ataskaita skelbiama viešai.“ "2 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [LB prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šios pakeitimų direktyvos įsigaliojimo datos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Tas nuostatas jos taiko nuo ... [LB prašoma įrašyti datą – 1 diena po šios pakeitimų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos]. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 3 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 4 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Indėlių apsaugos taikymo sritis, indėlių garantijų sistemų lėšų naudojimas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir skaidrumas (DIGS2) |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0228), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0133/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę(1), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0154/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria dėl indėlių apsaugos taikymo srities, indėlių garantijų sistemų lėšų naudojimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir skaidrumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/49/ES(2)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4), atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES(6) 19 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija peržiūrėjo tos direktyvos taikymą ir taikymo sritį ir padarė išvadą, kad indėlininkų apsaugos Sąjungoje tikslas sukuriant indėlių garantijų sistemas (IGS) iš esmės pasiektas. Tačiau Komisija taip pat padarė išvadą, kad reikia pašalinti likusias indėlininkų apsaugos spragas ir gerinti IGS veikimą, kartu suderinant taisykles, taikomas IGS intervencijoms, kurios nėra išmokų procedūros; (1a) šiuo metu bankų sąjunga grindžiama tik dviem iš trijų numatytų ramsčių, t. y. bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM). Todėl ji tebėra neužbaigta, nes nėra trečiojo ramsčio – Europos indėlių draudimo sistemos (EIDS). Šiuo metu atliekama Sąjungos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra siekiama sudaryti sąlygas baigti kurti bankų sąjungą ir taip pat sukurti EIDS. Bankų sąjungos sukūrimas yra neatsiejama ekonominės ir pinigų sąjungos ir finansinio stabilumo dalis, o jį pasiekti bus galima visų pirma mažinant vadinamojo užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, riziką; (1b) siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie bankų sąjungos sukūrimo, būtina suderinti funkcijas, kurias IGS gali atlikti. Todėl kai kurios į Direktyvą 2014/49/ES įtrauktos galimybės spręsti savo nuožiūra pagal nacionalinę teisę turėtų būti apribotos, o visos IGS turėtų galėti finansuoti pertvarkymo priemones, prevencines priemones ir kitas indėlininkų išmokėjimui alternatyvias priemones; (1c) Sąjungos krizių valdymo sistema turėtų visada užtikrinti, kad nuostoliai nebūtų nacionalizuojami, o mokesčių mokėtojų ištekliai nebūtų naudojami sunkumų patiriančioms kredito įstaigoms padėti arba gelbėti; (2) įsipareigojimų mokėti įnašus į IGS arba teikti informaciją indėlininkams ir IGS nevykdymas galėtų pakenkti indėlininkų apsaugos tikslui. Už pavėluotą įnašų mokėjimą IGS arba, kai aktualu, paskirtos valdžios institucijos gali taikyti pinigines sankcijas. Svarbu gerinti IGS, paskirtų ir kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimą, kad būtų galima imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų kredito įstaigos, kuri nesilaiko savo įsipareigojimų, atžvilgiu. Nors kompetentingų valdžios institucijų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių taikymas kredito įstaigoms reglamentuojamas nacionaliniais įstatymais ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES(7), būtina užtikrinti, kad paskirtos valdžios institucijos laiku informuotų kompetentingas valdžios institucijas apie visus kredito įstaigų įsipareigojimų pagal indėlių apsaugos taisykles pažeidimus; (3) siekdama remti tolesnę IGS praktikos konvergenciją ir padėti IGS testuoti savo atsparumą, Europos bankininkystės institucija (EBI) turėtų parengti IGS sistemų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimui skirtų reguliavimo standartų projektus; (4) pagal Direktyvos 2014/49/ES 5 straipsnio 1 dalies d punktą tam tikrų finansų įstaigų, įskaitant investicines įmones, indėliams IGS draudimas netaikomas. Tačiau lėšos, kurias tos finansų įstaigos gauna iš savo klientų ir kurias jos klientų vardu deponuoja kredito įstaigoje teikdamos paslaugas, turėtų būti apsaugotos laikantis tam tikrų sąlygų; (5) indėlininkų, kurie šiuo metu apsaugoti užtikrinant lėšų grąžinimą iš IGS, įvairovė grindžiama noru apsaugoti neprofesionalius investuotojus, tačiau laikoma, kad profesionaliems investuotojams tokios apsaugos nereikia. Dėl šios priežasties viešojo sektoriaus institucijoms draudimas nebuvo taikomas. Tačiau dauguma viešojo sektoriaus institucijų (kurios kai kuriose valstybėse narėse apima mokyklas ir ligonines) negali būti laikomos profesionaliais investuotojais. Todėl būtina užtikrinti, kad visų neprofesionalių investuotojų, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, indėliams galėtų būti taikoma IGS teikiama apsauga; (6) indėliai, atsirandantys dėl tam tikrų įvykių, įskaitant iš privataus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių, arba dėl tam tikrų draudimo išmokų išmokėjimo, gali lemti laikinai didelius indėlius. Dėl šios priežasties Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnio 2 dalimi valstybės narės šiuo metu įpareigojamos užtikrinti, kad dėl tų įvykių atsiradę indėliai būtų apsaugoti didesne nei 100 000 EUR suma bent tris mėnesius, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti. Siekiant suderinti indėlininkų apsaugą Sąjungoje ir sumažinti administracinį sudėtingumą bei teisinį netikrumą, susijusį su tokių indėlių apsaugos taikymo sritimi, būtina nustatyti suderintą jų apsaugą mažiausia bent 500 000 EUR ir didžiausia 2 500 000 EUR suma suderintam šešių mėnesių laikotarpiui, be jau taikomos 100 000 EUR draudimo sumos. Valstybėms narėms nuostatas dėl apsaugomų sumų perkėlus į nacionalinę teisę, Komisija turėtų atlikti jų peržiūrą, siekdama nustatyti, ar didžiausia suma turėtų būti sumažinta, atsižvelgiant į tai, ar apsaugomos sumos yra proporcingos ir ar užtikrinamos vienodos sąlygos visoje Sąjungoje; (7) nekilnojamojo turto sandorio metu iki faktinio atsiskaitymo už sandorį lėšos gali būti pervedamos į įvairias sąskaitas. Todėl, siekiant apsaugoti indėlininkus, kurie vienodomis sąlygomis vykdo nekilnojamojo turto sandorius, iš pardavimo gautoms pajamoms ir lėšoms, įneštoms privačiam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti iš anksto nustatytu trumpuoju laikotarpiu, turėtų būti taikoma laikinai didelių sumų sąskaitoje apsauga; (8) siekiant užtikrinti, kad iš IGS grąžintina suma būtų išmokėta laiku, ir supaprastinti administracines ir skaičiavimo taisykles, apskaičiuojant grąžintiną sumą turėtų būti panaikinta laisvė atsižvelgti į įsipareigojimus, kurių terminas yra suėjęs; (9) būtina optimizuoti IGS veiklos pajėgumus ir sumažinti jų administracinę naštą. Dėl tos priežasties turėtų būti nustatyta, kad nustatant indėlininkus, kurie turi teisę į indėlius naudos gavėjo sąskaitose, arba vertinant, ar indėlininkams gali būti taikomos laikinai didelių sumų sąskaitoje apsaugos priemonės, indėlininkai ir sąskaitų turėtojai savo priemonėmis turi įrodyti savo teises; (10) tam tikriems indėliams, kai IGS turi patikrinti reikalavimą grąžinti, gali būti taikomas ilgesnis grąžinimo laikotarpis. Siekiant suderinti taisykles visoje Sąjungoje, grąžinimo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo atitinkamų dokumentų gavimo; (11) administracinės išlaidos, susijusios su nedidelių sumų iš neaktyvių sąskaitų grąžinimu, gali būti didesnės už naudą indėlininkui. Todėl būtina nurodyti, kad iki tam tikros ribos, kuri turėtų būti nustatyta nacionaliniu lygmeniu, IGS neturėtų būti įpareigotos imtis aktyvių veiksmų tokiose sąskaitose laikomiems indėliams grąžinti. Tačiau indėlininkai vis tiek turėtų turėti teisę reikalauti grąžinti tokią sumą. Be to, kai tas pats indėlininkas taip pat turi kitų, aktyvių sąskaitų, IGS turėtų įtraukti tą sumą skaičiuodama grąžintiną sumą; (12) IGS taiko įvairius indėlių grąžinimo metodus, pradedant grynųjų pinigų išmokėjimu ir baigiant elektroniniais pervedimais. Tačiau, siekiant užtikrinti IGS grąžintų sumų atsekamumą ir laikytis Sąjungos sistemos dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslų, išmokos indėlininkams kredito pervedimais turėtų būti numatytasis išmokėjimo metodas, kai išmoka viršija 10 000 EUR sumą; (13) finansų įstaigoms indėlių apsauga netaikoma. Tačiau tam tikros finansų įstaigos, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas, mokėjimo įstaigas ir investicines įmones, taip pat į banko sąskaitas deponuoja iš savo klientų gautas lėšas, dažnai laikinai, kad įvykdytų apsaugos pareigas pagal sektorių teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB(8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366(9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES(10). Atsižvelgiant į didėjantį tų finansų įstaigų vaidmenį, IGS turėtų apsaugoti tokius indėlius su sąlyga, kad tie klientai buvo arba gali būti nustatyti; (14) finansų įstaigų klientai ne visada žino, kurią kredito įstaigą finansų įstaiga pasirinko jų lėšoms deponuoti. Todėl IGS neturėtų sumuoti tokių indėlių su indėliu, kurį tie patys klientai galėtų turėti kredito įstaigoje, kurioje finansų įstaiga yra deponavusi jų indėlius. Kredito įstaigos gali nežinoti, koks klientas turi teisę į sumą, laikomą kliento sąskaitose, arba neturėti galimybės patikrinti ir registruoti atskirų tų klientų duomenų; ▌ (15) išmokėdamos išmokas indėlininkams, IGS gali susidurti su situacijomis, kurios kelia susirūpinimą dėl pinigų plovimo. Todėl IGS, gavusios pranešimą, kad finansinės žvalgybos padalinys sustabdė banko arba mokėjimo sąskaitos veiklą pagal taikomas kovos su pinigų plovimu taisykles, turėtų sustabdyti išmokas indėlininkui; (16) Direktyvos 2014/49/ES 9 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai IGS atlieka mokėjimus pagal pertvarkymo procedūras, IGS turėtų turėti reikalavimą iš atitinkamos kredito įstaigos gauti sumą, kuri lygi jos išmokamoms sumoms, ir tas reikalavimas turėtų būti tokio paties prioriteto kaip apdraustieji indėliai. Toje nuostatoje IGS įnašas, skirtas pertvarkymui taikant veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategiją, ir IGS įnašas, skirtas perdavimo strategijai finansuoti (kai taikoma verslo pardavimo arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė) neskiriamas, o likęs subjektas likviduojamas. Siekiant užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą dėl IGS reikalavimo buvimo ir jo sumos skirtinguose scenarijuose, būtina nurodyti, kad tais atvejais, kai IGS įnašu padedama taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, arba alternatyvias priemones, kuriomis kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų, įskaitant indėlius, rinkinys perduodamas gavėjui, ta IGS turėtų turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu, vėliau vykdant jo likvidavimo procedūras pagal nacionalinę teisę. Siekiant užtikrinti, kad likusiame subjekte palikti kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų tos kredito įstaigos nuostolius ir būtų padidinta lėšų IGS grąžinimo galimybė bankroto atveju, IGS reikalavimui turėtų būti suteiktas toks pat prioritetas kaip ir apdraustiesiems indėliams. Jeigu taikoma veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė (t. y. kredito įstaiga tęsia savo veiklą), IGS indėlis yra suma, kuria apdraustieji indėliai būtų buvę nurašyti arba konvertuoti tos kredito įstaigos nuostoliams padengti, jei apdraustieji indėliai būtų įtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo sritį. Todėl IGS įnašas neturėtų reikšti reikalavimo pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, nes taip būtų panaikintas IGS įnašo tikslas; (17) siekiant užtikrinti IGS praktikos konvergenciją ir teisinį tikrumą indėlininkams dėl savo indėlių susigrąžinimo, taip pat siekiant išvengti veiklos kliūčių IGS, svarbu nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį, per kurį indėlininkai galėtų reikalauti grąžinti jų indėlius tais atvejais, kai vykdant išmokėjimą IGS negrąžino indėlininkams indėlių per Direktyvos 2014/49/ES 8 straipsnyje nustatytus terminus; (18) pagal Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. IGS turimi finansiniai ištekliai pasiektų bent 0,8 % jos narių apdraustųjų indėlių sumos tikslinį lygį. Siekiant objektyviai įvertinti, ar IGS atitinka tą reikalavimą, turėtų būti nustatytas aiškus bazinis laikotarpis apdraustųjų indėlių sumai ir IGS turimiems finansiniams ištekliams nustatyti. Atsižvelgiant į IGS naudojimo srities išplėtimą, 0,8 % tikslinio lygio adekvatumas turėtų būti atidžiai stebimas ir vertinamas; (19) siekiant užtikrinti IGS atsparumą, lėšas jos turėtų gauti kaip stabilius ir neatšaukiamus įnašus. Tam tikri IGS finansavimo šaltiniai, įskaitant paskolas ir tikėtinus susigrąžinimus, yra pernelyg neapibrėžti, kad juos būtų galima įtraukti kaip įnašus siekiant IGS tikslinio lygio. Siekiant suderinti IGS tikslinio lygio pasiekimo sąlygas ir užtikrinti, kad IGS turimi finansiniai ištekliai būtų finansuojami sektoriaus įnašais, lėšas, kurias galima įtraukti siekiant tikslinio lygio, reikėtų atskirti nuo lėšų, kurios laikomos papildomais finansavimo šaltiniais. IGS lėšų panaudojimas, įskaitant numatomus paskolų grąžinimus, gali būti planuojamas ir įskaičiuojamas į reguliarius IGS narių įnašus, todėl turimi finansiniai ištekliai neturėtų sumažėti žemiau tikslinio lygio. Taigi būtina nurodyti, kad pirmą kartą pasiekus tikslinį lygį, ketverių metų papildymo laikotarpis turėtų būti taikomas tik dėl IGS intervencijos (išmokėjimo arba prevencinių priemonių atveju, taip pat pertvarkymo arba alternatyvių priemonių atveju) atsiradusio IGS turimų finansinių išteklių trūkumo. Jeigu po tokios IGS intervencijos turimi finansiniai ištekliai sumažėja mažiau nei trečdaliu, papildymo laikotarpis turėtų būti dveji metai. Siekdama užtikrinti nuoseklų taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose būtų nurodyta IGS tikslinio lygio apskaičiavimo metodika, projektą; (20) IGS turimus finansinius išteklius turėtų būti galima nedelsiant panaudoti, kai reikia greitai taikyti išmokėjimo ar kitas intervencines priemones. Atsižvelgiant į įvairią praktiką visoje Sąjungoje, tikslinga nustatyti IGS lėšų investavimo strategijai taikomus reikalavimus, kad būtų sušvelnintas bet koks neigiamas poveikis IGS gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus. Kai IGS neturi kompetencijos nustatyti investavimo strategiją, už investavimo strategijos nustatymą atsakinga valstybės narės institucija arba įstaiga ar subjektas, nustatydamas tą investavimo strategiją taip pat turėtų laikytis diversifikavimo ir investicijų į mažos rizikos ir likvidų turtą principų. Siekiant išsaugoti visišką IGS veiklos nepriklausomumą ir lankstumą prieigos prie jos lėšų atžvilgiu, kai IGS lėšos deponuojamos ižde, tos lėšos turėtų būti padedamos į atskirtą sąskaitą; (21) galimybe padidinti turimus IGS finansinius išteklius naudojant privalomus įnašus, kuriuos įstaigos narės moka į esamas valstybės narės nustatytas privalomų įnašų sistemas, kad padengtų išlaidas, susijusias su sistemine rizika, niekada nebuvo pasinaudota, todėl ji turėtų būti panaikinta; (22) būtina stiprinti indėlininkų apsaugą, kartu išvengiant poreikio skubiai parduoti IGS turtą ir ribojant galimą neigiamą prociklišką poveikį bankų sektoriui, kurį kelia specialių įnašų surinkimas. Todėl IGS turėtų būti leidžiama naudoti alternatyvias finansavimo priemones, kuriomis joms būtų sudarytos sąlygos bet kuriuo metu gauti trumpalaikį finansavimą iš kitų šaltinių nei įnašai, be kita ko, prieš panaudojant turimus finansinius išteklius ir lėšas, surinktas iš specialių įnašų. Kadangi IGS finansavimo išlaidos ir atsakomybė visų pirma turėtų tekti kredito įstaigoms, alternatyvios finansavimo iš viešųjų lėšų priemonės neturėtų būti leidžiamos; (23) siekdama užtikrinti pakankamai diversifikuotą IGS lėšų investavimą ir vienodą praktiką, EBI turėtų paskelbti rekomendacijas, kad suteiktų IGS su tuo susijusias gaires; (24) nors pagrindinis IGS vaidmuo yra apdraustųjų indėlių grąžinimas indėlininkams, kitos intervencinės priemonės nei išmokėjimas gali būti IGS ekonomiškai efektyvesnės ir jomis gali būti užtikrinama nepertraukiama prieiga prie indėlių, sudarant palankesnes sąlygas taikyti pervedimo strategijas. Gali būti reikalaujama, kad IGS prisidėtų prie kredito įstaigų pertvarkymo. Be to, kai kuriose valstybėse narėse IGS gali finansuoti prevencines priemones, skirtas ilgalaikiam kredito įstaigų gyvybingumui atkurti, arba alternatyvias priemones bankroto atveju. Nors tokiomis prevencinėmis ir alternatyviomis priemonėmis galima gerokai pagerinti indėlių apsaugą, tokioms priemonėms būtina taikyti tinkamas apsaugos priemones, įskaitant suderintą mažiausių išlaidų vertinimą, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ir tokių priemonių veiksmingumas bei ekonominis efektyvumas. Tokios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik intervencinėms priemonėms, finansuojamoms pagal šią direktyvą reglamentuojamais IGS turimais finansiniais ištekliais; (24a) labai svarbu, kad bet koks IGS dalyvavimas bet kuriame scenarijuje būtų orientuotas į ekonominį efektyvumą ir skaidrumą. Šis požiūris yra labai svarbus siekiant išvengti vienodų sąlygų iškraipymo ir užtikrinti, kad nebūtų suteikiamas nesąžiningas pranašumas konkretiems rinkos dalyviams. Skaidrumas ir ekonominis efektyvumas yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas IGS sąžiningumas ir teisingas veikimas; (25) priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kredito įstaigos žlugimui taikant pakankamai ankstyvą intervenciją, gali būti veiksmingos užtikrinant krizių valdymo priemonių, skirtų indėlininkų pasitikėjimui ir finansiniam stabilumui išlaikyti, tęstinumą. Tos priemonės gali būti įvairių formų: tai kapitalo rėmimo priemonės, įgyvendinamos naudojant nuosavų lėšų priemones (įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones) arba kitos kapitalo priemonės, garantijos arba paskolos. IGS šias priemones taikė nevienodai. Siekiant užtikrinti krizių valdymo priemonių tęstinumą ir prevencinių priemonių taikymą laikantis pertvarkymo sistemos ir valstybės pagalbos taisyklių, būtina nustatyti jų taikymo laiką ir sąlygas. Prevencinės priemonės nėra tinkamos patirtiems nuostoliams padengti, kai kredito įstaiga jau žlunga arba gali žlugti, ir turėtų būti naudojamos ankstyvame etape, siekiant užkirsti kelią banko finansinės padėties pablogėjimui. Todėl paskirtos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar įvykdytos tokios IGS intervencijos sąlygos. Galiausiai tos IGS turimų finansinių išteklių naudojimo sąlygos neturėtų daryti poveikio kompetentingos valdžios institucijos atliekamam vertinimui, kuriuo siekiama nustatyti, ar IUS atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(11) 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus; (26) siekiant užtikrinti, kad prevencinėmis priemonėmis būtų pasiektas jų tikslas, turėtų būti reikalaujama, kad kredito įstaigos pateiktų kompetentingai valdžios institucijai raštą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių jos įsipareigoja imtis. ▌Tokiame rašte turėtų būti nurodyti visi elementai, kuriais siekiama užkirsti kelią lėšų praradimui ir sustiprinti kredito įstaigos kapitalo ir likvidumo poziciją, kad kredito įstaiga galėtų ateityje laikytis visų atitinkamų prudencinių ir kitų reguliavimo reikalavimų. Todėl tokiame rašte turėtų būti numatytos kapitalo didinimo priemonės, įskaitant taisykles dėl teisių išleidimo, savanoriško subordinuotosios skolos priemonių konvertavimo, įsipareigojimų valdymo priemonių, kapitalą generuojančio turto pardavimo, portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais ir pajamų sulaikymo, įskaitant draudimus mokėti dividendus ir draudimus įsigyti įmonių akcijų. Be to, tame rašte turėtų būti aiškiai nurodytas kredito įstaigos pradinio kapitalo trūkumas, įgyvendinamos kapitalo didinimo priemonės ir lėšų nutekėjimui kelią užkertančios apsaugos priemonės. Dėl tos pačios priežasties, įgyvendindamos rašte numatytas priemones, kredito įstaigos taip pat turėtų stiprinti savo likvidumo pozicijas ir vengti agresyvios komercinės praktikos, taip pat neskirstyti dividendų, kintamojo atlygio, neišpirkti nuosavų akcijų arba nevykdyti pasirinkimo pirkti sandorių dėl mišrių kapitalo priemonių. Tokiame rašte taip pat turėtų būti pateikta visų gautų paramos priemonių pasitraukimo strategija. Kredito įstaiga per pagrįstą laikotarpį turėtų pateikti kompetentingai valdžios institucijai verslo reorganizavimo planą ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti. Kredito įstaigai suteiktos prevencinės priemonės turėtų būti sustabdytos, jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, kad verslo reorganizavimo planas yra patikimas ir įgyvendinamas siekiant užtikrinti ilgalaikį gyvybingumą. Jeigu kredito įstaiga yra 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos IUS narė, IUS, pasikonsultavusi su kompetentinga valdžios institucija, turėtų patvirtinti verslo reorganizavimo planą. Jeigu kompetentinga institucija nepatenkinta verslo reorganizavimo planu, ji turėtų įgyvendinti atitinkamas priemones, kad būtų užtikrintas ilgalaikis gyvybingumas. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos gali geriausiai įvertinti verslo reorganizavimo plane numatytų priemonių aktualumą ir patikimumą. Siekiant užtikrinti, kad IGS, į kurią kreipiamasi dėl kredito įstaigos prevencinės priemonės finansavimo, paskirtos valdžios institucijos galėtų įvertinti, ar įvykdytos visos prevencinių priemonių sąlygos, kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su paskirtomis valdžios institucijomis. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į prevencinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų kredito įstaigoms parengti tokį verslo reorganizavimo planą; (26a) siekiant sumažinti neatsakingo elgesio riziką, kredito įstaiga, gaunanti IGS paramą prevencinių priemonių forma, jos akcininkai, kreditoriai arba verslo grupė, kuriai ji priklauso, turėtų prisidėti prie restruktūrizavimo savo ištekliais ir skirti tinkamą atlygį už IGS suteiktą prevencinę priemonę; (27) siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, gaunančios paramą iš IGS prevencinių priemonių forma, vykdytų savo įsipareigojimus, kompetentingos valdžios institucijos turėtų reikalauti, kad įsipareigojimų nevykdančios kredito įstaigos pateiktų koregavimo planą, grąžintų pagal prevencines priemones sumokėtą sumą arba laikytųsi pasitraukimo strategijos. Kai kompetentinga valdžios institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis negalima pasiekti kredito įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, IGS kredito įstaigai neturėtų teikti jokios papildomos prevencinės paramos, o atitinkamos valdžios institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį turėtų atlikti vertinimą, ar įstaiga žlunganti arba galinti žlugti. Tos pačios pasekmės turėtų būti taikomos tais atvejais, kai kredito įstaiga nesilaiko koregavimo plano. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į prevencinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų kredito įstaigoms parengti tokį koregavimo planą; (28) siekiant išvengti neigiamo poveikio konkurencijai ir vidaus rinkai, būtina nustatyti, kad bankroto atveju taikant alternatyvias priemones atitinkamos įstaigos, atstovaujančios kredito įstaigai nacionalinėse bankroto bylose (likvidatorius, perėmėjas, administratorius ar kt.), turėtų imtis priemonių, kad kredito įstaigos verslas arba jo dalis būtų parduodama vykdant atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį procesą, kartu siekiant kuo labiau padidinti pardavimo kainą. Kredito įstaiga arba bet kuris jos vardu veikiantis tarpininkas turėtų taikyti taisykles, kurios yra tinkamos turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie turi būti perduoti galimiems pirkėjams, pardavimui. Bet kuriuo atveju, valstybės išteklių naudojimui, kai taikytina, ir toliau turėtų būti taikomos atitinkamos Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės; (29) kadangi pagrindinis IGS tikslas yra apsaugoti apdraustuosius indėlius, IGS turėtų būti leidžiama finansuoti kitas intervencines priemones nei išmokėjimą tik tais atvejais, kai tokios intervencinės priemonės yra pigesnės nei išmokėjimas. Patirtis, įgyta taikant tą taisyklę (mažiausių išlaidų vertinimą), atskleidė keletą trūkumų – dabartinėje sistemoje nėra išsamiai nurodyta nei kaip nustatyti šių intervencinių priemonių išlaidas, nei kaip nustatyti išmokėjimo išlaidas. Siekiant užtikrinti nuoseklų mažiausių išlaidų vertinimo taikymą visoje Sąjungoje, būtina patikslinti tų išlaidų apskaičiavimą. Taip pat būtina vengti taikyti pernelyg griežtas sąlygas, dėl kurių IGS lėšų naudojimas kitoms intervencinėms priemonėms nei išmokėjimas būtų faktiškai neįmanomas. Atlikdamos mažiausių išlaidų vertinimą, IGS pirmiausia turėtų patikrinti, ar pasirinktos priemonės finansavimo išlaidos yra mažesnės už apdraustųjų indėlių išmokėjimo išlaidas. Mažiausių išlaidų vertinimo metodikoje turėtų būti atsižvelgiama į pinigų laiko vertę; (30) likvidavimas gali būti ilgas procesas, kurio veiksmingumas priklauso nuo nacionalinių teismų veiksmingumo, bankroto tvarkos, atskirų bankų ypatybių ir žlugimo aplinkybių. IGS intervencinių priemonių, kurios yra alternatyvių priemonių dalis, atveju mažiausių išlaidų vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis kredito įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimu, nustatytu Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1 dalyje, ir tos direktyvos 36 straipsnio 8 dalyje nustatytu vertinimu. Tačiau tikslus susigrąžintinų likvidavimo sumų vertinimas gali būti sudėtingas atliekant mažiausių išlaidų vertinimą prevencinių priemonių taikymo atveju ir toks vertinimas turėtų būti atliekamas gerokai iki bet kokio numatomo likvidavimo. Todėl taikant prevencines priemones atliekamo mažiausių išlaidų vertinimo priešingos padėties scenarijus turėtų būti atitinkamai pakoreguotas, o numatomos susigrąžinti sumos turėtų būti bet kuriuo atveju apribotos pagrįsta suma, grindžiama ankstesnių išmokų susigrąžinimais; (31) paskirtos valdžios institucijos turėtų įvertinti IGS su priemone susijusias išlaidas, be kita ko, po paskolos grąžinimo, kapitalo injekcijos arba garantijos panaudojimo, atėmus tikėtinas pajamas, veiklos išlaidas ir galimus nuostolius, palygindamos jas su priešingos padėties scenarijumi, pagrįstu hipotetiniais galutiniais nuostoliais bankroto procedūros, kurioje turėtų būti atsižvelgta į iš IGS susigrąžintas sumas vykdant banko likvidavimo procedūrą, pabaigoje. Be to, priešingos padėties scenarijuje turėtų būti atsižvelgiama į galimas IGS išlaidas, susijusias su ekonominiu ir finansiniu nestabilumu, įskaitant poreikį naudoti papildomas lėšas pagal IGS įgaliojimus, siekiant apsaugoti indėlininkus ir finansinį stabilumą ir užkirsti kelią plintančiam neigiamam poveikiui. Kad būtų galima susidaryti teisingą ir išsamesnį vaizdą apie faktines išmokų indėlininkams išmokėjimo išlaidas, į nuostolių, patirtų išmokant apdraustuosius indėlius, apskaičiavimą turėtų būti įtrauktos išlaidos, netiesiogiai susijusios su išmokomis indėlininkams. Tokios išlaidos turėtų apimti ▌išlaidas, kurias IGS galėtų patirti dėl alternatyvaus finansavimo panaudojimo. Siekdama užtikrinti nuoseklų mažiausių išlaidų vertinimo taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų dėl skirtingų IGS intervencinių priemonių išlaidų apskaičiavimo metodikos projektus. Siekiant užtikrinti mažiausių išlaidų vertinimo metodikos suderinamumą su IGS teisės aktais nustatytais arba sutartiniais įgaliojimais, ▌EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus ▌; (32) siekiant sustiprinti suderintą indėlininkų apsaugą ir nustatyti atitinkamą atsakomybę visoje Sąjungoje, buveinės valstybės narės IGS turėtų užtikrinti, kad išmokos būtų išmokamos indėlininkams, esantiems valstybėse narėse, kuriose kredito įstaigos, kurios yra IGS narės, priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, siūlydamos indėlių paslaugas tarpvalstybiniu mastu, bet priimančiojoje valstybėje narėje neįsisteigdamos. Siekiant palengvinti išmokėjimo operacijas ir informacijos teikimą indėlininkams, priimančiosios valstybės narės IGS turėtų būti leidžiama veikti kaip kredito įstaigų, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, indėlininkų kontaktiniam punktui; (33) IGS bendradarbiavimas visoje Sąjungoje yra labai svarbus siekiant užtikrinti greitą ir ekonomiškai efektyvų indėlininkų lėšų grąžinimą tais atvejais, kai kredito įstaigos teikia bankininkystės paslaugas per filialus kitose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į technologinę pažangą, kuria skatinama naudoti tarpvalstybinius pervedimus ir nuotolinį identifikavimą, buveinės valstybės narės IGS turėtų būti leidžiama grąžinti sumas tiesiogiai kitoje valstybėje narėje esančių filialų indėlininkams, jei administracinė našta ir išlaidos būtų mažesnės nei tuo atveju, jei grąžinimą atliktų priimančiosios valstybės narės IGS. Šis lankstumas turėtų papildyti dabartinį bendradarbiavimo mechanizmą, pagal kurį reikalaujama, kad priimančiosios valstybės narės IGS buveinės valstybės narės IGS vardu grąžintų lėšas filialų indėlininkams. Siekiant išsaugoti indėlininkų pasitikėjimą priimančiosiomis ir buveinės valstybėmis narėmis, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų IGS bendradarbiauti, inter alia, pasiūlydama sąlygų, kuriomis buveinės valstybės narės IGS galėtų nuspręsti išmokėti išmokas priimančiosios valstybės narės filialų indėlininkams, sąrašą; (34) kredito įstaigos gali nuspręsti priklausyti kitai IGS, nes perkelia savo būstinę į kitą valstybę narę, pertvarko savo patronuojamąją įmonę į filialą arba, atvirkščiai, savo filialą pertvarko į patronuojamąją įmonę. Direktyvos 2014/49/ES 14 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad tos kredito įstaigos įnašai, sumokėti per 12 mėnesių iki perkėlimo, būtų pervedami kitai IGS proporcingai perkeltų apdraustųjų indėlių sumai. Siekiant užtikrinti, kad pervedant įnašus gaunančiajai IGS nebūtų daromas poveikis dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, susijusių su sąskaitų faktūrų išrašymu ar faktine įnašų mokėjimo data, pradinė IGS turėtų apskaičiuoti pervestiną sumą remdamasi potencialiais įsipareigojimais, kurių gaunančiajai IGS atsiras dėl to sandorio. EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatytų perkeltinos sumos apskaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas neutralus perkėlimo poveikis tiek gaunančiosios IGS, tiek pradinės IGS finansinei padėčiai, palyginti su rizika, kurią jos dengia; (35) būtina užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą visoje Sąjungoje, kuri negali būti visapusiškai užtikrinta indėlininkų apsaugos trečiosiose šalyse lygiavertiškumo vertinimo tvarka. Dėl šios priežasties kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, filialai Sąjungoje turėtų prisijungti prie valstybės narės, kurioje jie vykdo indėlių priėmimo veiklą, IGS. Tuo reikalavimu taip pat būtų užtikrinamas suderinamumas su direktyvomis 2013/36/ES ir 2014/59/ES, kuriomis siekiama nustatyti patikimesnes prudencines ir pertvarkymo sistemas trečiųjų šalių grupėms, teikiančioms banko paslaugas Sąjungoje. Be to, reikėtų vengti, kad IGS būtų daromas poveikis dėl trečiosioms šalims būdingos ekonominės ir finansinės rizikos. Todėl indėliai Sąjungos kredito įstaigų trečiosiose šalyse įsteigtuose filialuose neturėtų būti apsaugoti; (36) dėl standartizuoto ir reguliaraus informacijos atskleidimo didėja indėlininkų informuotumas apie indėlių apsaugą. Kad informacijos atskleidimo reikalavimai derėtų su technologiniais pokyčiais, tais reikalavimais turėtų būti atsižvelgiama į naujus skaitmeninius ryšių kanalus, kuriais kredito įstaigos bendrauja su indėlininkais. Indėlininkai turėtų gauti aiškią ir vienodą informaciją, kurioje, kartu apribojant susijusią kredito įstaigų arba IGS administracinę naštą, paaiškinama jų indėlių apsauga. EBI turėtų būti įgaliota parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose būtų nurodytas, viena vertus, indėlininkams kasmet perduodamo informacijos dokumento forma ir turinys ir, kita vertus, šabloninė informacija, kurią IGS arba kredito įstaigos turi pateikti indėlininkams tam tikrais atvejais, įskaitant kredito įstaigų susijungimą, sprendimą, kad indėliai negrąžinami, arba klientų indėlių išmokėjimą, projektą; (37) kredito įstaigos sujungimas, patronuojamosios įmonės reorganizavimas į filialą arba, atvirkščiai, filialo reorganizavimas į patronuojamąją įmonę gali turėti įtakos pagrindinėms indėlininkų apsaugos savybėms. Siekiant išvengti neigiamo poveikio indėlininkams, kurie turėtų indėlių abiejuose susijungiančiuose bankuose ir kurių reikalavimai dėl indėlių draudimo būtų sumažinti dėl pokyčių, susijusių su priklausymu IGS, visi indėlininkai turėtų būti informuojami apie tokius pokyčius ir turėtų turėti teisę atsiimti savo lėšas tokia suma, kurios dydis būtų lygus prarastam indėlių draudimui, netaikant baudos; (38) siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užkirsti kelią plintančiam neigiamam poveikiui ir sudaryti sąlygas indėlininkams pasinaudoti savo teisėmis reikalauti indėlių, kai taikytina, paskirtos valdžios institucijos, IGS ir atitinkamos kredito įstaigos turėtų informuoti indėlininkus apie tai, kad indėliai tampa negrąžinamais; (39) siekiant padidinti skaidrumą indėlininkų atžvilgiu ir skatinti IGS finansinį patikimumą ir pasitikėjimą jomis joms vykdant savo įgaliojimus, dabartiniai ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti patobulinti. Remiantis dabartiniais reikalavimais, pagal kuriuos IGS gali prašyti savo narių (institucijų) pateikti visą būtiną informaciją, kurios reikia, kad jos galėtų pasirengti išmokėjimui, IGS taip pat turėtų turėti galimybę prašyti informacijos, būtinos pasirengti išmokėjimui tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis. IGS paprašytos narės (įstaigos) turėtų privalėti pateikti bendrą informaciją apie bet kokią reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, vykdomą kitose valstybėse narėse. Be to, siekdamos EBI suteikti tinkamą informaciją apie IGS turimų finansinių išteklių raidą ir tų priemonių naudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad IGS kasmet informuotų EBI apie apdraustųjų indėlių ir turimų finansinių išteklių sumą ir praneštų EBI apie aplinkybes, dėl kurių IGS lėšos buvo panaudotos arba išmokant išmokas, arba taikant kitas priemones. Galiausiai, siekiant atsižvelgti į padidintą IGS vaidmenį valdant bankų krizes, taip siekiant palengvinti IGS lėšų naudojimą vykdant pertvarkymą, IGS turėtų turėti teisę kasmet gauti kredito įstaigų pertvarkymo planų santrauką, kad būtų padidintas jų bendras pasirengimas suteikti lėšų; (40) finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti palengvinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama indėlininkų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kuriuos priimtų Komisija, būtų veiksminga ir tinkama pavesti rengti EBA, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga; (41) šioje direktyvoje numatytais atvejais Komisija turėtų priimti EBI parengtus reguliavimo techninių standartų projektus priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010(12) 10–14 straipsniais, kuriais nustatytų: a) techninius duomenis, susijusius su finansų įstaigų klientų nustatymu siekiant išmokėti klientų indėlius, kiekvienam klientui grąžintinų sumų sumokėjimo sąskaitos turėtojui arba tiesiogiai klientui kriterijus ir taisykles, kurias taikant išvengiama pasikartojančių reikalavimų išmokėti išmokas tam pačiam gavėjui; b) mažiausių išlaidų vertinimo metodiką ir c) turimų finansinių išteklių, įtrauktinų skaičiuojant tikslinį lygį, apskaičiavimo metodiką; (42) Komisijai šioje direktyvoje nurodytais atvejais turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartų projektus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio, kuriais nustatytų: a) indėlininkams perduodamo informacijos dokumento formą ir turinį ir informacijos, kurią IGS arba kredito įstaigos turi pateikti indėlininkams, šabloną; b) procedūras, kurių turi laikytis kredito įstaigos, teikdamos informaciją savo IGS, taip pat procedūras, kurių turi laikytis IGS ir paskirtos valdžios institucijos, teikdamos informaciją EBI, bei tos informacijos teikimo šablonus; (43) todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2014/49/ES; (44) kad kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Sąjungoje, filialai, kurie nėra Sąjungoje įsteigtos IGS nariai, galėtų prisijungti prie Sąjungos IGS, tiems filialams turėtų būti suteikta pakankamai laiko imtis būtinų veiksmų, kad jie galėtų laikytis to reikalavimo; (45) pagal Direktyvą 2014/49/ES valstybėms narėms leidžiama IUS pripažinti IGS, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus ir Direktyvos 2014/49/ES reikalavimus. Siekiant atsižvelgti į konkretų tų IUS verslo modelį, visų pirma į jų funkcijų, kurios yra jų įgaliojimų pagrindas ir kurias jos atlieka kartu su funkcijomis, nurodytomis šioje direktyvoje, svarbumą, tikslinga numatyti galimybę valstybėms narėms leisti IUS toliau vykdyti tokias funkcijas. Be to, siekiant suteikti joms pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų nuostatų, visų pirma prevencinių priemonių taikymo apsaugos priemonių, IUS turėtų būti suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir išlaikyti aukštą indėlininkų apsaugos lygį, funkcijos ir užduotys, atliekamos kartu su tomis, kurios numatytos šioje direktyvoje, turėtų būti finansuojamos ne tik tiksliniu lygmeniu, bet ir papildomomis lėšomis. IUS turėtų sukurti atskirą fondą IUS numatytiems tikslams, kurie nėra šioje direktyvoje numatytos funkcijos, kaip susitarė Europos Centrinis Bankas, nacionalinė kompetentinga institucija ir atitinkamos IUS; (46) kad IGS ir paskirtos valdžios institucijos galėtų suformuoti būtinus veiklos pajėgumus, kad galėtų taikyti naujas prevencinių priemonių naudojimo taisykles, tikslinga numatyti tų naujų taisyklių taikymo atidėjimą; (47) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyvos 2014/49/ES daliniai pakeitimai Direktyva 2014/49/ES iš dalies keičiama taip: 1) 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Šia direktyva nustatomos su indėlių garantijų sistemų (IGS) sukūrimu ir veikimu, indėlių draudimu ir grąžinimu bei IGS lėšų naudojimu priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti indėlininkų galimybę naudotis savo indėliais, susijusios taisyklės ir procedūros.“; "b) 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:" kredito įstaigoms ir kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialams, dalyvaujantiems šios dalies a, b arba c punktuose nurodytose sistemose.“; "2) 2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip: a) 3 punkto įvadinė formuluotė pakeičiama taip:" „3) indėlis – kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kredito įstaigų paprastai atliekamų vykdant savo veiklą, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai:“; "b) 13 punkto įvadinė formuluotė pakeičiama taip:" „13) mokėjimo įsipareigojimas – neatšaukiamas, užstatu visiškai užtikrintas kredito įstaigos įsipareigojimas sumokėti IGS piniginę sumą, kai ta IGS pareikalauja, su sąlyga, kad:“; "c) įterpiami šie 19–23 punktai:"
d) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Airijos statybos draugijų akcijos, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas kapitalo savybių turinčias akcijas, laikomos indėliais. ___________________________ * [Įrašyti visą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final]. ** [Įrašyti visą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final].“; "3) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip: -a) 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta sutartinė sistema gali būti oficialiai pripažįstama kaip IGS, jei ji atitinka šią direktyvą. IUS gali būti oficialiai pripažįstama kaip IGS, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus ir šią direktyvą. Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip... [36 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], IUS, pripažinta kaip IGS pagal šią dalį, atskirtų savo turimus finansinius išteklius, kuriems taikomas tikslinis lygis pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, nuo papildomų finansinių priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti savo įgaliojimus, kurie nėra reglamentuojami pagal šią direktyvą.“; "a) 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nevykdo savo, kaip IGS narės, įsipareigojimų, ta IGS nedelsdama apie tai praneša tos kredito įstaigos paskirtai valdžios institucijai ir kompetentingai valdžios institucijai. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su paskirta valdžios institucija, sparčiai imtųsi visų tinkamų priemonių, įskaitant, jei reikia, nuobaudų skyrimą, siekdama užtikrinti, kad atitinkama kredito įstaiga vykdytų savo, kaip IGS narės, pareigas. ▌ Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų kredito įstaigoms, kai jos nevykdo joms, kaip IGS narėms, tenkančių pareigų. Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“; "b) įterpiama 4a dalis:" „4a. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nesumoka 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų įnašų per IGS nustatytą laikotarpį, ta IGS vėlavimo laikotarpiu mokėtinai sumai taikytų teisės aktais nustatytą palūkanų normą.“; "c) 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:" „5. Valstybės narės užtikrina, kad IGS informuotų paskirtą valdžios instituciją, kai pritaikius 4 ir 4a dalyse nurodytas priemones kredito įstaiga toliau nevykdo savo įsipareigojimų. Valstybės narės užtikrina, kad paskirta valdžios institucija įvertintų, ar įstaiga vis dar atitinka sąlygas, kad galėtų toliau būti IGS nare, ir informuotų kompetentingą valdžios instituciją apie to vertinimo rezultatus. 6. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai valdžios institucijai nusprendus panaikinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį, kredito įstaiga nustotų būti IGS nare. Valstybės narės užtikrina, kad tą dieną, kai kredito įstaiga nustoja būti IGS nare, joje laikomi indėliai ir toliau būtų apdrausti tos IGS ne ilgiau kaip šešis mėnesius.“; "ca) 7 dalis papildoma šia pastraipa:" „Paskirtosios valdžios institucijos turi būtinus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus skirti nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones, kad IGS ištaisytų šios direktyvos pažeidimus.“; "d) 8 dalis išbraukiama; e) įterpiama 13 dalis:" „13. ▌EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl 10 dalyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimties, turinio ir procedūrų. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“; "4) 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) įvadinė formuluotė pakeičiama taip:" „1. IGS vykdomas indėlių grąžinimas neapima:“; "ii) c punktas pakeičiamas taip:" „c) indėlių, atsirandančių dėl sandorių, dėl kurių priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo;“; "▌ iv) f punktas pakeičiamas taip:" „f) indėlių, kurių turėtojas niekada nebuvo nustatytas pagal Reglamento (ES) … [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 16 straipsnį, kai tie indėliai tapo negrąžinami, išskyrus atvejus, kai turėtojas prašo išmokėti lėšas ir įrodo, kad tapatybės nustatyti nepavyko ne dėl jo veiksmų;“; "v) j punktas išbraukiamas; va) pridedamas šis punktas:" „ka) fizinių arba juridinių asmenų, kuriems taikomos Sąjungos priimtos tikslinės finansinės sankcijos, indėlių.“; "b) 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Nukrypstant nuo 1 dalies i punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad neviršijant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos būtų įtraukti mažųjų ir vidutinių įmonių asmeninės pensijos sistemose ir profesinės pensijos sistemose laikomi indėliai.“; "5) 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalis iš dalies keičiama taip: i) įvadinė formuluotė pakeičiamas taip:" „Be 1 dalyje nurodyto reikalavimo, valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodomi indėliai būtų apsaugoti ne mažesne nei 500 000 EUR ir ne didesne kaip 2 500 000 EUR suma šešis mėnesius nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti:“; "ii) a punktas pakeičiamas taip:" „a) indėliai, atsirandantys iš privataus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių, ir tokiems sandoriams skirti indėliai, jeigu tuos sandorius per keturių mėnesių laikotarpį sudaro fizinis asmuo ir jeigu tas fizinis asmuo gali pateikti tokį sandorį įrodančius dokumentus;“; "iia) pridedama ši pastraipa:" „Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri nuostatas dėl apsaugomų sumų, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kurias valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę, siekdama nustatyti, ar toje pastraipoje nurodyta didžiausia suma turėtų būti sumažinta, atsižvelgiant į tai, ar apsaugomos sumos yra proporcingos ir ar užtikrinamos vienodos sąlygos visoje Sąjungoje. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, kai tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; "b) įterpiama ši 2a dalis:" „2a. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nustatyta draudimo suma papildytų 1 dalyje nustatytą draudimo sumą.“; "6) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 5 dalis išbraukiama; aa) 6 dalis pakeičiama taip:" „6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos bent kartą per metus savo IGS nurodytų bendrą reikalavimus atitinkančių indėlių sumą. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų bet kuriuo metu pareikalauti, kad kredito įstaigos informuotų jas apie kiekvieno indėlininko bendrą reikalavimus atitinkančių indėlių sumą.“; "b) 7 dalis pakeičiama taip:" „7. Valstybės narės užtikrina, kad IGS grąžintų indėlio palūkanas, sukauptas, bet į sąskaitą neįskaitytas arba iš jos nenurašytas iki dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimo suma arba 6 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis toje dalyje nustatyta draudimo suma negali būti viršijama. Kai tam tikrų indėlių palūkanų normos gerokai viršija rinkoje vyraujančią palūkanų normą, nustatytą ir pagrįstą skaidriais ir viešai prieinamais duomenimis, IGS turi įgaliojimą koreguoti kompensuojamas palūkanas, kad jos atitiktų atitinkamos administracinės institucijos priimto nustatymo sprendimo ar teisminės institucijos sprendimo priėmimo metu vyraujančią rinkos palūkanų normą. Tas koregavimas atliekamas siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos. Kriterijai ir metodika, pagal kuriuos apibrėžiama sąvoka „gerokai viršija“ ir koreguojama, nustatomi skaidriai, vadovaujantis EBI parengtomis gairėmis ir gavus kompetentingos nacionalinės institucijos pritarimą.“; "7) įterpiamas 7a straipsnis:" „7a straipsnis Įrodinėjimo, kad indėlis atitinka reikalavimus, pareiga ir teisė jį susigrąžinti Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais indėlininkas arba atitinkamais atvejais sąskaitos turėtojas įrodytų, kad atitinkami indėliai atitinka 6 straipsnio 2 dalies sąlygas, arba įrodytų teisę indėlius susigrąžinti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.“; "8) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip: -a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. IGS užtikrina, kad grąžintina suma būtų grąžinama kaip galima greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias darbo dienas nuo tos dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima nustatymo sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje.“; "-aa) 2 dalis išbraukiama; a) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia IGS 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje ir 8b straipsnyje nurodytiems indėliams taikyti ilgesnį grąžinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai tos IGS gavo išsamius dokumentus, kurių jos paprašė indėlininko arba, kai taikytina, sąskaitos turėtojo, kad galėtų išnagrinėti reikalavimus grąžinti indėlius ir patikrinti, ar įvykdytos grąžinimo sąlygos. 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų indėlių atveju, kai IGS negali grąžinti grąžintinos sumos greičiau nei per septynias darbo dienas, jos užtikrina, kad indėlininkai galėtų naudotis atitinkama savo apdraustųjų indėlių suma pragyvenimo išlaidoms padengti per penkias darbo dienas nuo prašymo naudotis ta suma pateikimo dienos“; "aa) 4 dalis išbraukiama; b) 5 dalis iš dalies keičiama taip: i) c punktas pakeičiamas taip:" „c) nukrypstant nuo 9 dalies, per pastaruosius 24 mėnesius neatlikta su indėliu susijusių operacijų (sąskaita neaktyvi), išskyrus atvejus, kai indėlininkas taip pat turi indėlių kitoje sąskaitoje, kuri yra aktyvi;“; "ii) d punktas išbraukiamas; c) 8 dalis išbraukiama; d) 9 dalis pakeičiama taip:" „9. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai per pastaruosius 24 mėnesius nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų, IGS galėtų nustatyti ribą, susijusią su administracinėmis išlaidomis, kurias tos IGS patirtų dėl tokio grąžinimo. IGS neprivalo imtis aktyvių veiksmų, kad indėlininkams grąžintų tos ribos nesiekiančius indėlius. Valstybės narės užtikrina, kad IGS indėlininkams grąžintų tos ribos nesiekiančias sumas, kai tie indėlininkai to prašo.“; "9) įterpiami šie 8a, 8b ir 8c straipsniai:" „8a straipsnis Indėlių, viršijančių 10 000 EUR, grąžinimas Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai grąžintinos sumos viršija 10 000 EUR, IGS indėlius indėlininkams grąžintų atlikdama kredito pervedimus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES* 2 straipsnio 20 punkte. 8b straipsnis Klientų indėlių draudimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad klientų indėliai būtų apdrausti IGS, kai taikomos visos šios sąlygos:
2. Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta draudimo suma būtų taikoma kiekvienam klientui, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, nustatydama atskiram klientui grąžintiną sumą, IGS neatsižvelgia į bendrą indėlių, kuriuos tas klientas laiko toje pačioje kredito įstaigoje, sumą. 3. Valstybės narės užtikrina, kad IGS apdraustuosius indėlius grąžintų ▌tiesiogiai klientui. 4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. 8c straipsnis Grąžinimo sustabdymas kilus įtarimui dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo 1. Valstybės narės užtikrina, kad paskirta valdžios institucija per 24 valandas nuo to momento, kai ta paskirta valdžios institucija gavo [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 48 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, informuotų IGS apie Reglamento (ES) ... [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų išsamaus klientų patikrinimo priemonių rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, kuria keičiasi paskirta valdžios institucija ir IGS, apimtų tik informaciją, kuri yra griežtai būtina IGS užduotims ir pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti, ir kad toks keitimasis informacija atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB** nustatytus reikalavimus. 2. Valstybės narės užtikrina, kad, kol bus priimtas teismo sprendimas, IGS sustabdytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą indėlių grąžinimą, jei indėlininkui arba bet kuriam asmeniui, turinčiam teisę į jo sąskaitoje laikomas sumas, buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo, arba su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu susijusios nusikalstamos veikos. 3. Valstybės narės užtikrina, kad IGS sustabdytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą indėlių grąžinimą tokiam pačiam laikotarpiui, kaip nustatyta [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 20 straipsnyje, kai Direktyvos (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 32 straipsnyje nurodytas finansinės žvalgybos padalinys joms praneša, kad tas padalinys nusprendė sustabdyti sandorį arba neleisti vykdyti tokio sandorio, arba sustabdyti banko arba mokėjimo sąskaitos veikimą pagal Direktyvos (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 20 straipsnio 1 arba 2 dalį. 4. Valstybės narės užtikrina, kad IGS nebūtų laikomos atsakingomis už jokias priemones, kurių imtasi pagal finansinės žvalgybos padalinio nurodymus. IGS visą iš finansinės žvalgybos padalinio gautą informaciją naudoja tik šios direktyvos tikslais. _____________________ * 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214). ** 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).“; "10) 9 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:" „2. Nedarant poveikio teisėms, kurias IGS gali turėti pagal nacionalinę teisę, IGS, kuri atlieka mokėjimus pagal garantijas nacionalinėje sistemoje, vykstant likvidavimo arba reorganizavimo procedūrai turi teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi tos IGS indėlininkams išmokamoms sumoms. IGS, kurios moka įnašą taikant Direktyvos 2014/59/ES 37 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytas pertvarkymo priemones arba priemones, kurių imtasi pagal šios direktyvos 11 straipsnio 5 dalį, turi reikalavimą likusios kredito įstaigos atžvilgiu dėl nuostolių, patirtų dėl bet kokių pertvarkymui skirtų įnašų pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį arba dėl pervedimo, atlikto pagal šios direktyvos 11 straipsnio 5 dalį sumai, lygiai jų įnašui, jei likusi kredito įstaiga likviduojama. ▌Tas reikalavimas yra tokio paties prioriteto kaip apdraustųjų indėlių prioritetas, nustatytas įprastines bankroto bylas reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose. 3. Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkai, kurių indėlių iki 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų terminų IGS negrąžino ar nepripažino, galėtų reikalauti grąžinti jų indėlius per penkerių metų laikotarpį.“; "11) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalis iš dalies keičiama taip: i) po pirmos pastraipos įterpiamos šios pastraipos:" „Apskaičiuojant pirmoje pastraipoje nurodytą tikslinį lygį taikomas bazinis laikotarpis yra nuo gruodžio 31 d., ankstesnės nei data, iki kurios turi būti pasiektas tikslinis lygis, iki tos datos. Nustatydamos, ar IGS pasiekė tą tikslinį lygį, valstybės narės atsižvelgia tik į turimus finansinius išteklius, kuriuos nariai tiesiogiai skyrė IGS arba kuriuos IGS iš jų susigrąžino, atskaičius administracinius mokesčius ir rinkliavas. Tie turimi finansiniai ištekliai apima investicines pajamas, gautas iš narių į IGS įneštų lėšų, tačiau neapima sumų, kurių reikalavimus atitinkantys indėlininkai nepareikalavo vykdant išmokėjimo procedūras, visų IGS mokėtinų skolos įsipareigojimų, įskaitant paskolas iš kitų IGS ir 10 straipsnio 9 dalyje nurodytų alternatyvaus finansavimo struktūrų. Negrąžinta paskola kitai IGS pagal 12 straipsnį laikoma paskolą suteikusios IGS turtu ir gali būti įskaičiuota į tos IGS tikslinį lygį.“; "ii) trečia pastraipa pakeičiama taip:" „Jei po to, kai pirmą kartą pasiekiamas pirmoje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis ir, išmokėjus IGS lėšas pagal 8 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, turimi finansiniai ištekliai sumažėjo iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, IGS nustato tokio dydžio reguliarų įnašą, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus. Jei po to, kai pirmą kartą pasiekiamas pirmoje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis ir, išmokėjus IGS lėšas pagal 8 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, turimi finansiniai ištekliai sumažėjo iki mažiau nei vieno trečdalio tikslinio lygio, IGS nustato tokio dydžio reguliarų įnašą, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per dvejus metus.“; "iia) penkta pastraipa pakeičiama taip:" „Valstybės narės gali ne daugiau kaip ketveriais metais pratęsti pradinį laikotarpį, nurodytą pirmoje pastraipoje, jeigu iš IGS išmokėta bendra išmokų suma viršija 0,8 % apdraustųjų indėlių, siekiant grąžinti indėlius indėlininkams.“; "b) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Turimi finansiniai ištekliai, į kuriuos IGS atsižvelgia siekdama užtikrinti 2 dalyje nurodytą tikslinį lygį, gali apimti mokėjimo įsipareigojimus, mokėtinus per 48 valandas nuo IGS prašymo pateikimo momento. Bendra tokių mokėjimo įsipareigojimų dalis turi neviršyti 30 % bendros turimų finansinių išteklių, surinktų pagal 2 dalį, sumos. EBI paskelbia gaires dėl mokėjimo įsipareigojimų, kuriose nustatomi tų įsipareigojimų priimtinumo kriterijai.“; "c) 4 dalis išbraukiama; d) 7 dalis pakeičiama taip:" „7. Valstybės narės užtikrina, kad IGS, paskirtos valdžios institucijos arba kompetentingos valdžios institucijos nustatytų IGS turimų finansinių išteklių investavimo strategiją ir kad ta investavimo strategija atitiktų diversifikacijos ir investicijų į mažos rizikos ir likvidų turtą principą. Valstybės narės užtikrina, kad šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta investavimo strategija atitiktų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/451* 4, 8 ir 10 straipsniuose nustatytus principus. _______________ * 2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/451, kuriuo nustatomi Bendro pertvarkymo fondo investicijų strategijos bendrieji principai ir kriterijai ir Fondo administravimo taisyklės (OL L 79, 2016 3 30, p. 2).“; "e) įterpiama 7a dalis:" „7a. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų visus turimus finansinius išteklius ar jų dalį laikyti savo nacionaliniame centriniame banke arba nacionaliniame ižde, jeigu tai ekonomiškai efektyvus sprendimas IGS atžvilgiu ir tie turimi finansiniai ištekliai laikomi atskirtoje sąskaitoje ir IGS gali jais lengvai naudotis pagal 11 ir 12 straipsnius.“; "ea) 9 dalis pakeičiama taip:" „9. Valstybės narės užtikrina, kad IGS turėtų atitinkamas alternatyvaus finansavimo struktūras, suteikiančias joms galimybę gauti trumpalaikį finansavimą toms IGS pateiktiems reikalavimams patenkinti. Valstybės narės užtikrina, kad IGS alternatyvaus finansavimo struktūra nebūtų finansuojama viešosiomis lėšomis.“; "f) 10 dalis išbraukiama; g) įtraukiamos šios 11, 12 ir 13 dalys:" „11. Valstybės narės užtikrina, kad taikant 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas priemones IGS galėtų naudoti lėšas, gautas pagal 10 straipsnio 9 dalyje ▌nurodytas alternatyvias finansavimo priemones, prieš panaudodamos turimus finansinius išteklius ir prieš surinkdamos 10 straipsnio 8 dalyje nurodytus specialius įnašus. ▌ 12. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. 13. Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI parengia IGS turimiems finansiniams ištekliams taikomas gaires, kuriomis siekiama padėti IGS diversifikuoti turimus finansinius išteklius ir investuoti į mažos rizikos turtą.“; "12) 11 straipsnis pakeičiamas taip:" „11 straipsnis Lėšų naudojimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS 10 straipsnyje nurodytus turimus finansinius išteklius visų pirma naudotų tam, kad užtikrintų indėlininkams priklausančių sumų grąžinimą pagal 8 straipsnį ▌. 2. Valstybės narės užtikrina, kad IGS naudotų turimus finansinius išteklius kredito įstaigų pertvarkymui finansuoti pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos nustatytų sumą, kuria IGS turi prisidėti prie kredito įstaigų pertvarkymo finansavimo, toms pertvarkymo institucijoms pasikonsultavus su IGS dėl šios direktyvos 11e straipsnyje nurodyto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatų. Valstybės narės užtikrina, kad IGS nedelsdamos atsakytų į tokias konsultacijas. 3. Valstybės narės leidžia IGS naudoti turimus finansinius išteklius 11a straipsnyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, kuriomis siekiama padėti kredito įstaigoms, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
4. Jei turimi finansiniai ištekliai naudojami taikant prevencines priemones arba alternatyvias priemones, kaip nurodyta 3 ir 5 dalyse, dalyvaujančios kredito įstaigos, prireikus mokėdamos specialius įnašus, nedelsdamos IGS suteikia tokioms priemonėms naudojamus išteklius, kai taikoma bet kuri iš šių sąlygų:
5. Kai kredito įstaiga likviduojama pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį siekiant jos pasitraukimo iš rinkos arba nutraukti jos bankininkystės veiklą, valstybės narės leidžia IGS naudoti turimus finansinius išteklius alternatyvioms priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybę naudotis savo indėliais, įskaitant turto ir įsipareigojimų perdavimą ir indėlių portfelio vertės perdavimą, finansuoti, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
13) įterpiami šie 11a–11e straipsniai:" „11a straipsnis Prevencinės priemonės 1. ▌Valstybės narės užtikrina, kad IGS turimus finansinius išteklius naudotų 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Valstybės narės užtikrina, kad IGS įdiegtų stebėsenos sistemas ir sprendimų priėmimo procedūras, kurios būtų tinkamos prevencinėms priemonėms atrinkti ir įgyvendinti bei susijusiai rizikai stebėti. 3. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų įgyvendinti prevencines priemones tik tuo atveju, jei paskirta valdžios institucija patvirtino, kad įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Paskirta valdžios institucija apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai ir pertvarkymo institucijai. Jei paramą gaunanti įstaiga priklauso IUS, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, ta IUS, remdamasi 11e straipsnyje nurodytu mažiausių išlaidų vertinimu, nustato turimų finansinių išteklių sumą, kurią galima skirti prevencinėms priemonėms finansuoti, ir apie tai pranešama paskirtai valdžios institucijai. 4. Valstybės narės užtikrina, kad IGS ▌savo turimus finansinius išteklius naudotų kapitalo paramos priemonėms, įskaitant rekapitalizavimą, turto vertės sumažėjimo priemones ir turto garantijas, tik jei tenkinamos 11b straipsnyje nustatytos sąlygos. Valstybės narės užtikrina, kad IGS perduotų savo turimas remiamos kredito įstaigos akcijas ar kitas kapitalo priemones ▌, kai tik tai leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės. 4a. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. 11b straipsnis Prevencinių priemonių finansavimo reikalavimai 1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kurios prašo IGS finansuoti prevencines priemones pagal 11 straipsnio 3 dalį, ▌kompetentingai valdžios institucijai pateiktų raštą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių tos kredito įstaigos įsipareigoja imtis, kad užtikrintų taikytinų priežiūros reikalavimų pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 laikymąsi. 2. 1 dalyje nurodytame rašte išdėstomi veiksmai, kuriais siekiama sumažinti finansinio patikimumo pablogėjimo riziką ir sustiprinti kredito įstaigos kapitalo ir likvidumo poziciją. 2a. Kai IGS finansiniai ištekliai naudojami prevencinėms priemonėms pagal šios direktyvos 11 straipsnio 3 dalį, kompetentinga valdžios institucija reikalauja, kad paramą gaunanti kredito įstaiga atitinkamai atnaujintų Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 32 punkte nurodytą gaivinimo planą arba tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 33 punkte nurodytą grupės gaivinimo planą. Kompetentinga valdžios institucija nurodo remiamai kredito įstaigai įgyvendinti Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje nurodytas priemones, kai tenkinamos tos direktyvos 6 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos. 3. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos kapitalo paramos priemonės atveju IGS turimi finansiniai ištekliai padengtų tik esamą kapitalo trūkumą remiantis šiais rašte nurodomais elementais:
Nustatydama kapitalo trūkumą IGS gali atsižvelgti į bet kokį perspektyvinį kapitalo pakankamumo vertinimą, įskaitant kapitalo apsaugos planą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 142 straipsnyje. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga yra IUS narė, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies c punkte, kapitalo trūkumą nustatytų IUS. Nustatydama kapitalo trūkumą IGS apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai. 4. Valstybės narės užtikrina, kad ▌1 dalyje nurodytame rašte būtų pateikta prevencinių priemonių pasitraukimo strategija, be kita ko kredito įstaigos aiškiai apibrėžtas visų grąžintinų lėšų, gautų taikant prevencines priemones, grąžinimo tvarkaraštis. Ta informacija atskleidžiama tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo pasitraukimo strategijos užbaigimo, koregavimo plano įgyvendinimo arba vertinimo pagal 11c straipsnio 3 dalį pabaigos. 5. Valstybės narės užtikrina, kad dividendai, atpirkimai ar kintamasis atlygis nebūtų išmokami ir kad remiama kredito įstaiga neprisiimtų neatšaukiamo įsipareigojimo išmokėti dividendus, atpirkimus ar kintamąjį atlygį. Kompetentinga valdžios institucija gali išimties tvarka iš dalies apriboti šį draudimą, jei kredito įstaiga kompetentingai valdžios institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ji yra teisiškai įpareigota išmokėti dividendus. ▌Valstybės narės užtikrina, kad apribojimai pagal šią dalį būtų taikomi tol, kol remiama kredito įstaiga išmokės IGS tokią pačią sumą, kuri buvo panaudota prevencinėms priemonėms. 5a. Valstybės narės užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo pradinės finansinės paramos suteikimo paramą gaunanti kredito įstaiga kompetentingai valdžios institucijai pateiktų verslo reorganizavimo planą. Jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, jog verslo reorganizavimo planas yra pakankamai patikimas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų ilgalaikį gyvybingumą, atitinkamai kredito įstaigai taikomos prevencinės priemonės sustabdomos, o kompetentinga valdžios institucija įgyvendina tinkamas priemones, kad užtikrintų ilgalaikį gyvybingumą. Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kai kredito įstaiga priklauso IUS, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies c punkte, verslo reorganizavimo planą tvirtina IUS, pasikonsultavusi su kompetentinga valdžios institucija. 6. ▌Valstybės narės užtikrina, kad 5a dalyje nurodytame verslo reorganizavimo plane numatytos priemonės būtų suderinamos su kredito įstaigos restruktūrizavimo planu, kurį pateikti reikalauja Komisija, vadovaujantis Sąjungos valstybės pagalbos sistema. 6a. Kompetentinga valdžios institucija pertvarkymo institucijai pateikia verslo reorganizavimo planą. Pertvarkymo institucija gali išnagrinėti verslo reorganizavimo planą siekdama nustatyti, ar kurie nors numatyti veiksmai galėtų neigiamai paveikti sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, ir gali pateikti kompetentingai valdžios institucijai rekomendacijų tais klausimais. Pertvarkymo institucija pateikia savo vertinimą ir rekomendacijas per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą laikotarpį. 11c straipsnis Koregavimo planas 1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga neįvykdo 11b straipsnio 1 dalyje nurodytame rašte arba 11b straipsnio 5a dalies pirmoje pastraipoje nurodytame verslo reorganizavimo plane nurodytų įsipareigojimų arba suėjus terminui negrąžina pagal prevencines priemones sumokėtos sumos, arba nesilaiko pasitraukimo strategijos pagal 11b straipsnio 4 dalį, IGS nedelsdama apie tai praneštų kompetentingai valdžios institucijai. 2. 1 dalyje nurodytu atveju valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija paprašytų kredito įstaigos paskirtai valdžios institucijai ir IGS pateikti vienkartinį koregavimo planą, kuriame būtų aprašyti veiksmai, kurių kredito įstaiga imsis, kad užtikrintų▌ priežiūros reikalavimų laikymąsi, užtikrintų savo ilgalaikį gyvybingumą ir grąžintų negrąžintą IGS prevencinei priemonei skirtą sumą, taip pat susijusį grafiką. Paskirta valdžios institucija ir IGS konsultuojasi su kompetentinga valdžios institucija dėl koregavimo plane numatytų priemonių. 3. Jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, kad koregavimo planas yra patikimas arba įgyvendinamas, arba jei kredito įstaigos nesilaiko koregavimo plano, IGS tai kredito įstaigai netaiko jokių papildomų prevencinių priemonių, o atitinkamos valdžios institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį atlieka vertinimą, ar įstaiga žlunga arba galėtų žlugti. 4. Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI paskelbia gaires, kuriose išdėstomi kartu su 11b straipsnio 3–5a dalyse nurodytomis prevencinėmis priemonėmis pateikiamo verslo reorganizavimo plano ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto koregavimo plano elementai. 11d straipsnis ▌Alternatyvios priemonės 1. ▌Valstybės narės sudaro sąlygas naudoti IGS lėšas 11 straipsnio 5 dalyje nurodytoms alternatyvioms priemonėms. Valstybės narės užtikrina, kad IGS finansuojant tokias priemones kredito įstaigos parduotų arba tartųsi parduoti turtą, teises ir įsipareigojimus, kuriuos tos kredito įstaigos ketina perduoti. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, toks pardavimas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1a. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaigos atžvilgiu IGS taikoma pagal 11 straipsnio 5 dalį ir jei tokiais veiksmais užtikrinama, kad fiziniai asmenys ir labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, siekiant, kad jie nepatirtų nuostolių, IGS, su kuria susijusi ta kredito įstaiga, mokėtų šias sumas:
11e straipsnis Mažiausių išlaidų vertinimas 1. Svarstydamos IGS lėšų panaudojimą 11 straipsnio 2, 3 arba 5 dalyje nurodytoms priemonėms, valstybės narės užtikrina, kad IGS palygintų:
2. 1 dalyje nurodytam palyginimui taikomos šios sąlygos:
3. Valstybės narės užtikrina, kad suma, naudojama kredito įstaigų pertvarkymui finansuoti, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms arba 11 straipsnio 5 dalyje nurodytoms alternatyvioms priemonėms finansuoti, neviršytų kredito įstaigos apdraustųjų indėlių sumos. 4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios ir pertvarkymo institucijos pateiktų IGS visą informaciją, būtiną 1 dalyje nurodytam palyginimui atlikti. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucija IGS pateiktų apskaičiuotas IGS įnašo, skirto kredito įstaigos pertvarkymui, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, išlaidas. 4a. Įgyvendinus alternatyvias priemones, valstybės narės užtikrina, kad IGS kuo skubiau kompetentingai valdžios institucijai, pertvarkymo institucijai ir paskirtai valdžios institucijai pateiktų pagal šį straipsnį atlikto skaičiavimo pagrindinių elementų santrauką. Ši santrauka visų pirma apima grynąją lėšų susigrąžinimo normą, nustatytą apskaičiavus numatomas IGS išlaidas indėlių grąžinimui, ir išsamų susijusių pagrindinių prielaidų pagrindimą. 5. Atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, priimtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 16 dalį, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:
Apskaičiuojant numatomas lėšų grąžinimo indėlininkams išlaidas, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, ▌11 straipsnio 2, 3 arba 5 dalyje nurodytų priemonių atveju, taikant b punkte nurodytą metodiką atsižvelgiama į plintančio neigiamo poveikio riziką, ekonominę ir finansinę riziką, bet kokią žalą bankų sistemos reputacijai, įskaitant, kai aktualu, bendro prekės ženklo apsaugą, ir prevencinių priemonių svarbą IGS, įskaitant IUS, nurodytą 1 straipsnio 2 dalies c punkte, teisės aktų nustatytiems ar sutartiniams įgaliojimams. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“; "13a) 13 straipsnis pakeičiamas taip:" „1. 10 straipsnyje nurodyti įnašai į IGS grindžiami apdraustųjų indėlių suma ir atitinkamų bet kurios vienos IGS narių patiriamos rizikos laipsniu. Valstybės narės gali numatyti mažesnius įnašus mažos rizikos sektoriams priklausančioms kredito įstaigoms, dalyvaujančioms IGS, kurias reglamentuoja nacionalinė teisė. Valstybės narės gali nuspręsti, kad IUS nariai mokėtų mažesnius įnašus į IGS. Valstybės narės gali leisti, kad centrinei įstaigai ir visoms centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalyje, būtų bendrai taikomas rizikos koeficientas, konsoliduotai nustatytas tai centrinei įstaigai ir jos kontroliuojamoms įstaigoms. Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, neatsižvelgiant į jų apdraustųjų indėlių sumą, mokėtų minimalų įnašą. 2. IGS gali naudoti savus rizika grindžiamus metodus, skirtus rizika pagrįstiems jų narių įnašams nustatyti ir apskaičiuoti. Įnašai apskaičiuojami proporcingai pagal narių riziką, tinkamai įvertinus įvairių verslo modelių rizikos pobūdį. Taikant tuos metodus taip pat galima atsižvelgti į balanse nurodytą turtą ir rizikos rodiklius, pavyzdžiui, kapitalo pakankamumą, turto kokybę ir likvidumą. Kiekvieną metodą patvirtina kompetentinga valdžios institucija, bendradarbiaudama su paskirta valdžios institucija. Apie patvirtintus metodus informuojama EBI. 3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos taikymą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato įnašų į IGS apskaičiavimo metodus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“; "14) 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS apdraustų savo kredito įstaigų narių kitose valstybėse narėse įsteigtų filialų indėlininkus ir indėlininkus, esančius valstybėse narėse, kuriose jų kredito įstaigos narės naudojasi laisve teikti paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 3 skyriuje.“; "b) 2 dalis papildoma šia pastraipa:"
c) įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:" „2a. Valstybės narės užtikrina, kad priimančiosios valstybės narės IGS, susitarusi su buveinės valstybės narės IGS, galėtų veikti kaip kredito įstaigų, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 3 skyriuje, indėlininkų kontaktinis punktas ir jai bus kompensuojamos patirtos išlaidos. 2b. 2 ir 2a dalyse nurodytais atvejais valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės IGS ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės IGS būtų sudariusios susitarimą dėl išmokėjimo sąlygų, įskaitant susitarimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, indėlininkų kontaktinio punkto, terminų ir mokėjimo būdo. Buveinės valstybės narės IGS pateikia priimančiosios valstybės narės IGS informaciją apie indėlininkų skaičių, apdraustųjų indėlių sumą ir galimus atitinkamus su šia informacija susijusius pokyčius.“; "d) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nustoja būti IGS nare ir prisijungia prie kitos valstybės narės IGS, arba jeigu tam tikra kredito įstaigos veikla perkeliama į kitos valstybės narės IGS, pradinė IGS perveda gaunančiajai IGS sumą, kuri atitinka papildomus galimus įsipareigojimus, kuriuos gaunančioji IGS prisiėmė dėl perkėlimo, atsižvelgdama į perkėlimo poveikį tiek gaunančiosios IGS, tiek pradinės IGS finansinei padėčiai, palyginti su rizika, kurią jos dengia. ▌ EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato perkeltinos sumos apskaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas neutralus perkėlimo poveikis abiejų IGS finansinei padėčiai, palyginti su rizika, kurią jos dengia. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“; "e) įterpiama 3a dalis:" „3a. 3 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad pradinė IGS pervestų toje dalyje nurodytą sumą per vieną mėnesį nuo narystės IGS pasikeitimo.“; "f) įterpiama 9 dalis:" „9. Ne vėliau kaip [24 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI paskelbia gaires dėl atitinkamų buveinės ir priimančiosios valstybės narės IGS vaidmenų, nurodytų 2 dalyje, įskaitant aplinkybių ir sąlygų, kuriomis buveinės valstybės narės IGS turėtų ▌išmokėti išmokas kitos valstybės narės filialų indėlininkams, kaip nustatyta 2 dalies trečioje pastraipoje, sąrašą.“; "15) 15 straipsnis pakeičiamas taip:" „15 straipsnis Trečiosiose šalyse įsisteigusių kredito įstaigų filialai Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialai prisijungtų prie jų teritorijoje esančios IGS prieš leisdama tokiems filialams priimti reikalavimus atitinkančius indėlius tose valstybėse narėse. Valstybės narės užtikrina, kad šie filialai mokėtų įnašus IGS pagal 13 straipsnį.“; "16) įterpiamas 15a straipsnis:" „15a straipsnis Kredito įstaigos narės, turinčios filialus trečiosiose šalyse Valstybės narės užtikrina, kad IGS neapdraustų savo kredito įstaigų narių trečiosiose šalyse įsteigtų filialų indėlininkų, išskyrus atvejus, kai, gavusios paskirtos valdžios institucijos patvirtinimą, tos IGS renka atitinkamus įnašus iš atitinkamų kredito įstaigų. EBI paskelbia gaires, kuriose nurodomos aplinkybes, kuriomis paskirtos valdžios institucijos turėtų patvirtinti kredito įstaigų, kurios yra IGS narės, trečiosiose šalyse įsteigtų filialų indėlininkų draudimą.“; "17) 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos esamiems ir būsimiems indėlininkams suteiktų informaciją, būtiną, kad tie indėlininkai galėtų nustatyti IGS, kurios narės Sąjungoje yra įstaiga ir jos filialai. Kredito įstaigos tą informaciją pateikia kaip informacijos dokumentą, parengtą nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas]*** 2 straipsnio 3 punkte. _______________________________________________ *** m. … .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XX/XXXX, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims.“; "b) įterpiama 1a dalis:"
c) 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pateiktų 1 dalyje nurodytą informacijos dokumentą prieš sudarydamos indėlių priėmimo sutartį, o vėliau kiekvieną kartą atsiradus bet kokiems pateiktos informacijos pasikeitimams. Indėlininkai patvirtina, kad gavo tokį informacijos dokumentą, išskyrus atvejus, kai informacija paskelbiama viešai.“; "d) 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos savo indėlininkų sąskaitų išrašuose patvirtintų, kad indėliai yra reikalavimus atitinkantys indėliai, taip pat nurodytų tai 1 dalyje nurodytame informacijos dokumente.“; "e) 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pateiktų 1 dalyje nurodytą informaciją ta kalba, dėl kurios indėlininkas ir kredito įstaiga susitarė atidarant sąskaitą, arba valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba arba kalbomis.“; "f) 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:" „6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų susijungimo, kredito įstaigos patronuojamųjų įmonių reorganizavimo į filialus ar panašaus veiksmo atveju kredito įstaiga apie tai informuotų savo indėlininkus likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki operacijos įsiteisėjimo, nebent kompetentinga valdžios institucija dėl komercinės paslapties arba siekdama finansinio stabilumo leidžia taikyti trumpesnį terminą. Tame pranešime paaiškinamas operacijos poveikis indėlininkų apsaugai. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai dėl pirmoje pastraipoje nurodytų operacijų tose kredito įstaigose indėlių turintiems indėlininkams bus taikoma sumažinta indėlių apsauga, atitinkamos kredito įstaigos tiems indėlininkams praneštų, kad jie per tris mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo gali atsiimti savo reikalavimus atitinkančius indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir išmokas, arba juos perkelti į kitą kredito įstaigą ir jiems nebus taikomos jokios nuobaudos, kai atsiimama indėlio suma yra lygi prarasto jų indėlių draudimo sumai. 7. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kurios nutraukia savo narystę IGS, apie tai informuotų savo indėlininkus likus bent vienam mėnesiui iki tokios narystės nutraukimo. Ši informacija apimtų ir narystės nutraukimo poveikio indėlininkų apsaugai paaiškinimą. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kuri nustojo būti IGS narė, indėlininkai galėtų pervesti savo indėlius kitai įstaigai, priklausančiai tai pačiai IGS, nepatirdami jokių pervedimo išlaidų.“; "g) įterpiama 7a dalis:" „7a. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtos valdžios institucijos, IGS ir atitinkamos kredito įstaigos informuotų indėlininkus apie tai, kad atitinkama administracinė institucija priėmė sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba kad teisminė institucija priėmė sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje, be kita ko, paskelbdamos šią informaciją savo interneto svetainėse.“; "h) 8 dalis pakeičiama taip:" „8. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai indėlininkas naudojasi elektronine bankininkyste, kredito įstaigos informaciją, kurią jos turi pateikti savo indėlininkams pagal šią direktyvą, teiktų elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai indėlininkas paprašo tą informaciją jam pateikti popieriuje.“; "i) įterpiama 9 dalis:"
EBI tų įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; "18) įterpiamas 16a straipsnis:" „16a straipsnis Kredito įstaigų ir IGS keitimasis informacija ir valdžios institucijų teikiamos ataskaitos 1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS ne rečiau kaip kartą per metus ir bet kuriuo metu pateikusios prašymą gautų iš savo dalyvaujančių kredito įstaigų visą informaciją, reikalingą pasirengti indėlių grąžinimui, laikantis 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto indėlių nustatymo reikalavimo, įskaitant informaciją 8 straipsnio 5 dalies ir 8b bei 8c straipsnių tikslais. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos bent kartą per metus ir bet kuriuo metu gavusios prašymą teiktų IGS, kurios narės jos yra, informaciją apie:
Informacijoje, nurodytoje a ir b punktuose, nurodomos valstybės narės, kuriose tie filialai arba indėlininkai yra. 3. Valstybės narės užtikrina, kad kasmet iki kovo 31 d. IGS informuotų EBI apie apdraustųjų indėlių sumą jų valstybėje narėje praėjusių metų gruodžio 31 d. Taip pat iki tos pačios dienos IGS praneša EBI apie savo turimų finansinių išteklių sumą, įskaitant pasiskolintų išteklių dalį, mokėjimo įsipareigojimus ir tikslinio lygio pasiekimo, išmokėjus 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas IGS lėšas, tvarkaraštį. 4. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos praneštų EBI ir Bendrai pertvarkymo valdybai (BPV) apie:
5. EBI nepagrįstai nedelsdama paskelbia pagal 2 ir 3 dalis gautą informaciją ir 4 dalyje nurodytą santrauką. 6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų, kurios yra IGS narės, pertvarkymo institucijos kasmet pateiktų tai IGS pertvarkymo planų pagrindinių elementų santrauką, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 7 dalies a punkte ▌. 7. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustato procedūras, kurių reikia laikytis teikiant 1–4 dalyse nurodytą informaciją, tos informacijos teikimo šablonus ir tos informacijos turinį, projektus, atsižvelgdama į indėlininkų rūšis. EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; "19) I priedas išbraukiamas. 2 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje ir kurios priima reikalavimus atitinkančius indėlius valstybėje narėje [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – įsigaliojimo data], filialai, kurie tą dieną nėra IGS nariai, iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 3 mėnesiai po įsigaliojimo dienos] prisijungtų prie jų teritorijoje veikiančios IGS. 1 straipsnio 15 dalis tiems filialams netaikoma iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 3 mėnesiai po įsigaliojimo]. 2. Nukrypstant nuo Direktyvos 2014/49/ES su pakeitimais, padarytais šia direktyva, 11 straipsnio 3 dalies ir 11a, 11b, 11c ir 11e straipsnių, susijusių su prevencinėmis priemonėmis, valstybės narės gali leisti iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 36 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai IUS laikytis nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 3 dalis, taikoma [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą]. 3 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Tas nuostatas jos taiko nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Tačiau nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 11 straipsnio 3 dalies su pakeitimais, padarytais šia direktyva, ir 11a, 11b, 11c ir 11e straipsnius, kiek tai susiję su prevencinėmis priemonėmis, jos taiko nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 36 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 4 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 5 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įmonių tvarumo išsamus patikrinimas |
| ||||||||||||
| |||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0071), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnio 1 dalį, į 50 straipsnio 2 dalies g punktą ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0050/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vystymosi komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0184/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2); 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir Reglamentas (ES) 2023/2859
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/1760.)
| |||||||||||||
| Darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimas |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0762), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 153 straipsnio 2 dalies b punktą, siejant juos su 153 straipsnio 1 dalies b punktu ir 16 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0454/2021), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 11 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdami į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0301/2022), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 153 straipsnio 1 dalies b punktu ir 16 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6), kadangi: (1) pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį vienas iš Sąjungos tikslų yra, be kita ko, skatinti savo tautų gerovę ir siekti Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos; (2) ▌Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ▌31 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tinkamas ir teisingas saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas. Chartijos 27 straipsniu užtikrinama darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje. Chartijos 8 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Chartijos 12 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į susirinkimus ir jungtis į visų lygių asociacijas. Chartijos 16 straipsnyje pripažįstama laisvė užsiimti verslu. Chartijos 21 straipsnyje numatyta teisė į nediskriminavimą; (3) 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio(7) (toliau – Ramstis) 5 principu nustatyta, kad darbuotojai, nepriklausomai nuo jų darbo santykių rūšies ir trukmės, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, galimybe naudotis socialine apsauga ir galimybe mokytis; pagal teisės aktus ir kolektyvines sutartis darbdaviams turi būti užtikrinamas reikiamas lankstumas, leidžiantis greitai prisitaikyti prie pasikeitusių ekonominių aplinkybių; turi būti skatinamos novatoriškos darbo formos, kuriomis užtikrinamos kokybiškos darbo sąlygos, palaikomas verslumas ir savarankiškas darbas; turi būti sudarytos palankesnės sąlygos profesiniam judumui ir turi būti užkertamas kelias tokiems darbo santykiams, dėl kurių sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, be kita ko, nustatant draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis. Ramsčio 7 principu nustatyta, kad įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie su darbo santykiais susijusias jų teises ir pareigas, o prieš atleidimą iš darbo jie turi teisę būti informuoti apie priežastis, jiems turi būti nustatytas pagrįstas įspėjimo laikotarpis ir jie turi teisę į veiksmingą ir nešališką ginčų sprendimą, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisių gynimą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Ramsčio 10 principu nustatyta, kad darbuotojai turi teisę į aukšto lygio sveikatos ir saugos darbe apsaugą ir teisę į asmens duomenų apsaugą darbo santykių srityje. 2021 m. gegužės mėn. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ▌palankiai įvertintas prie Ramsčio pridėtas veiksmų planas(8); (4) skaitmenizacija keičia darbo pasaulį, didina našumą ir lankstumą, bet kartu kelia tam tikrą pavojų užimtumui ir darbo sąlygoms. Algoritmais grindžiamos technologijos, įskaitant automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas, sudarė sąlygas kurti ir plėtoti skaitmenines darbo platformas. Naujos skaitmeninės sąveikos formos ir naujos technologijos darbo pasaulyje, jei jos yra tinkamai reglamentuojamos ir įgyvendinamos, gali suteikti galimybių gauti deramas ir kokybiškas darbo vietas žmonėms, kurie tradiciškai tokių galimybių neturėjo. Tačiau jei jos nebus reglamentuojamos, jos taip pat gali lemti technologijomis pagrįstą stebėjimą, padidinti galios disbalansą ir neskaidrumą priimant sprendimus, taip pat kelti pavojų deramoms darbo sąlygoms, darbuotojų sveikatai ir saugai, vienodam požiūriui ir teisei į privatumą; (5) skaitmeninėse darbo platformose fiziniai asmenys dirba naudodamiesi paslaugas klientams teikiančių skaitmeninių darbo platformų skaitmenine infrastruktūra. Šis darbas vykdomas daugelyje įvairių sričių ir pasižymi dideliu skaitmeninių darbo platformų rūšių, apimamų sektorių ir vykdomos veiklos, taip pat skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų profilių nevienalytiškumu. Skaitmeninės darbo platformos pasinaudodamos algoritmais priklausomai nuo savo verslo modelio daugiau ar mažiau organizuoja darbo vykdymą, atlygį už jį ir klientų bei jose dirbančių asmenų santykius. Darbas skaitmeninėse platformose gali būti atliekamas tik internetu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis (darbas skaitmeninėse platformose internetu), arba mišriu būdu, derinant internetinės komunikacijos procesą su paskesne veikla fizinėje aplinkoje (darbas skaitmeninėse platformose vietoje). Daugelis esamų skaitmeninių darbo platformų yra tarptautiniai verslo subjektai, kurie vykdo veiklą ir įgyvendina verslo modelius keliose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu; (6) dirbant skaitmeninėse platformose galima lengviau patekti į darbo rinką, gauti papildomų pajamų iš antrinės veiklos arba lanksčiau organizuoti darbo laiką. Kita vertus, dauguma skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų turi kitą darbą arba kitą pajamų šaltinį ir paprastai jų darbas yra mažai apmokamas, o darbas skaitmeninėse platformose sparčiai kinta, todėl atsiranda naujų verslo modelių ir užimtumo formų, kurių atžvilgiu kartais pavyksta netaikyti esamų apsaugos sistemų. Todėl svarbu šį procesą papildyti tinkamomis apsaugos priemonėmis, skirtomis skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų sutartinių santykių pobūdį. Visų pirma, dirbant skaitmeninėse platformose darbo valandos gali būti neprognozuojamos, gali išnykti ribos tarp darbo santykių bei savarankiškos veiklos ir tarp darbdavių bei darbuotojų atsakomybės. Klaidingas užimtumo statuso klasifikavimas gali turėti neigiamų pasekmių susijusiems asmenims, nes ▌dėl to gali būti apribotos jų galimybės naudotis esamomis darbo ir socialinėmis teisėmis. Be to, taip sukuriamos nevienodos sąlygos įmonėms, kurios savo darbuotojų statusą klasifikuoja tinkamai, ir daromas poveikis valstybių narių darbo santykių sistemoms, jų mokesčių bazei ir jų socialinės apsaugos sistemų aprėpčiai bei tvarumui. Šie iššūkiai būdingi ne tik darbui skaitmeninėse platformose, tačiau būtent skaitmeninių platformų ekonomikoje jie yra ypač opūs ir į juos turi būti nedelsiant reaguojama; (7) teismo bylos keliose valstybėse narėse parodė, kad vis dar klaidingai klasifikuojamas tam tikrų rūšių darbo skaitmeninėse platformose užimtumo statusas, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose skaitmeninės darbo platformos tam tikru mastu vykdo vadovavimą ar kontrolę. Nors skaitmeninėse darbo platformose dirbantys asmenys dažnai šių platformų klasifikuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys arba nepriklausomi rangovai, daug teismų yra nustatę, kad platformos de facto vadovauja tiems asmenims ir juos kontroliuoja, dažnai juos integruodamos į savo pagrindinę verslo veiklą ▌. Todėl teismai tariamai savarankiškai dirbančius asmenis perklasifikavo į skaitmeninių platformų įdarbintus darbuotojus ▌; (8) algoritmais grindžiamos automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemos vis dažniau įmonėse atlieka vadybininkų funkcijas, pavyzdžiui, paskirsto užduotis, nustato atskirų užduočių kainodarą, nustato darbo tvarkaraščius, duoda nurodymus, vertina atliktą darbą, teikia paskatas ar taiko sankcijas. Skaitmeninėse darbo platformose tokios algoritminės sistemos visų pirma naudojamos kaip standartinis būdas organizuoti ir valdyti darbą platformose per jų infrastruktūrą. ▌Skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys, kuriems taikomas toks algoritminis valdymas, dažnai neturi galimybės susipažinti su informacija apie algoritmų veikimą, apie tai, kokie asmens duomenys naudojami ir kaip jų elgesys daro poveikį automatizuotų sistemų priimamiems sprendimams. Darbuotojų atstovai, kiti platformose dirbančių asmenų atstovai ir darbo inspekcijos bei kitos kompetentingos institucijos taip pat neturi galimybės susipažinti su šia informacija. Be to, skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys dažnai nežino, dėl kokių priežasčių priimti arba palaikomi automatizuotos sistemos sprendimai, ir neturi galimybės gauti šių sprendimų paaiškinimo, tuos sprendimus aptarti su kontaktiniu asmeniu arba juos užginčyti ir reikalauti juos ištaisyti ir, kai aktualu, reikalauti žalos atlyginimo; (9) kai skaitmeninės platformos veikia keliose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu, dažnai neaišku, kur ir kas atlieka darbą skaitmeninėje platformoje, ypač kai darbas atliekamas internetu. Be to, nacionalinės valdžios institucijos neturi galimybės lengvai susipažinti su skaitmeninių darbo platformų duomenimis, tokiais kaip skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų skaičius, jų užimtumo statusas ir darbo sąlygos. Dėl to sunkiau užtikrinti taikytinų taisyklių vykdymą; (10) teisinių priemonių visuma numato būtiniausius darbo sąlygų ir darbo teisių standartus visoje Sąjungoje. Tai visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152(9) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB(10) dėl darbo laiko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB(11) dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones ir kitos konkrečios priemonės, be kita ko, susijusios su tokiais aspektais kaip darbuotojų sveikata ir sauga ▌, nėščios darbuotojos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbas pagal terminuotas sutartis, darbas ne visą darbo dieną, darbuotojų komandiravimas. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nusprendęs, kad pasyviojo budėjimo laikas, per kurį darbuotojo galimybės vykdyti kitą veiklą yra gerokai apribotos, turi būti laikomas darbo laiku(12). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB(13) sukurta bendra sistema, kuria nustatyti minimalūs darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi Sąjungos įmonėse ir padaliniuose reikalavimai; (11) 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacijoje ▌dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių(14) valstybėms narėms rekomenduojama imtis priemonių, kuriomis visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims būtų užtikrinta formali ir veiksminga socialinės apsaugos sistemų aprėptis, tinkamumas ir skaidrumas ▌; (12) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679(15) ▌užtikrinama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis, visų pirma nustatomos tam tikros teisės ir pareigos, taip pat apsaugos priemonės, susijusios su teisėtu, sąžiningu ir skaidriu asmens duomenų tvarkymu, be kita ko, kiek tai susiję su automatizuotu individualių sprendimų priėmimu; (13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150(16) skatinamas skaitmeninių platformų operatorių verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumas ir skaidrumas ▌; (14) esamuose Sąjungos teisės aktuose numatytos tam tikros bendrosios apsaugos priemonės, tačiau, norint įveikti su darbu skaitmeninėse platformose susijusius iššūkius, reikia konkrečių papildomų priemonių. Siekiant tinkamai ir tvariai apibrėžti darbo skaitmeninėse platformose plėtojimą, būtina, kad Sąjunga nustatytų minimalias platformose dirbančių asmenų teises ir taisykles, kad būtų pagerinta platformose dirbančių asmenų asmens duomenų apsauga, siekiant reaguoti į su darbu skaitmeninėse platformose susijusius iššūkius. Reikėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų palengvinamas tinkamas skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymas, taip pat reikėtų didinti darbo skaitmeninėse platformose skaidrumą, be kita ko, tarpvalstybinėse situacijose. Be to, skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ▌turėtų būti suteiktos ▌teisės, kuriomis būtų skatinamas skaidrumas, sąžiningumas ir atskaitomybė. Tomis teisėmis taip pat turėtų būti siekiama apsaugoti darbuotojus ir gerinti darbo sąlygas algoritminio valdymo srityje, įskaitant naudojimąsi kolektyvinėmis derybomis. Tai turėtų būti daroma siekiant padidinti teisinį tikrumą ir sukurti vienodas sąlygas skaitmeninėms darbo platformoms ir neinternetiniams paslaugų teikėjams, taip pat remti tvarų skaitmeninių darbo platformų augimą Sąjungoje; (15) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 154 straipsnį Komisija surengė dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais dėl darbo sąlygų gerinimo skaitmeninėse platformose. Socialiniai partneriai nesusitarė pradėti derybas šiais klausimais. Tačiau šioje srityje svarbu imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu ▌dabartinę teisinę sistemą pritaikant prie šio naujo reiškinio – darbo skaitmeninėse platformose, įskaitant automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų naudojimą; (16) be to, Komisija aktyviai keitėsi nuomonėmis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant skaitmenines darbo platformas, skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asociacijas, akademinės bendruomenės ekspertus, valstybes nares ir tarptautines organizacijas bei pilietinės visuomenės atstovus; (17) šios direktyvos tikslas – gerinti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas ir apsaugoti jose dirbančių asmenų asmens duomenis. Abiejų tikslų siekiama vienu metu ir, nors jie vienas kitą sustiprina ir yra neatsiejamai susiję, nė vienas iš jų nėra antraeilis kito atžvilgiu. Kiek tai susiję su SESV 153 straipsnio 1 dalies b punktu, šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama remti tinkamą skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymą, gerinti darbo skaitmeninėse platformose sąlygas ir didinti darbo skaitmeninėse platformose skaidrumą, be kita ko, tarpvalstybinėse situacijose, taip pat gerinti darbuotojų apsaugą, kai naudojamas algoritminis valdymas. Kiek tai susiję su SESV 16 straipsniu, šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis gerinama skaitmeninėse platformose dirbančių fizinių asmenų apsauga, susijusi su jų asmens duomenų tvarkymu, didinant skaitmeninių platformų darbe naudojamų atitinkamų algoritminio valdymo procedūrų skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę; (18) ši direktyva turėtų būti taikoma skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims Sąjungoje, kurie dirba arba, remiantis atliktu faktų vertinimu, gali būti laikomi dirbančiais pagal darbo sutartis ar darbo santykius, kaip apibrėžta pagal kiekvienos valstybės narės galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar taikomą praktiką, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. ▌Su asmens duomenų tvarkymu susijusios nuostatos dėl algoritminio valdymo taip pat turėtų būti taikomos ▌skaitmeninėse platformose ▌ne pagal darbo sutartis arba darbo santykius dirbantiems asmenims; (19) šia direktyva turėtų būti nustatytos privalomos taisyklės, taikomos visoms skaitmeninėms darbo platformoms, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą ir ▌kitais atvejais taikytiną teisę, su sąlyga, kad per tą skaitmeninę darbo platformą organizuojamas darbas skaitmeninėse platformose atliekamas Sąjungoje; ▌ (20) skaitmeninės darbo platformos ▌nuo kitų interneto platformų skiriasi tuo, kad organizuodamos fizinių asmenų darbą, atliekamą vienkartiniu ar pakartotiniu skaitmeninės platformos teikiamos paslaugos gavėjo prašymu, jos naudoja automatizuotas stebėsenos arba sprendimų priėmimo sistemas. Naudojant automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas tvarkomi skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenys ir priimami arba palaikomi sprendimai, darantys poveikį, inter alia, darbo sąlygoms. Dėl šių ypatybių skaitmeninės darbo platformos yra kitokia nepriklausomų specialistų teikiamų paslaugų organizavimo forma, palyginti su labiau tradicinėmis paslaugų teikimo organizavimo formomis, pavyzdžiui, tradicinėmis pavėžėjimo ar dispečerinio transporto paslaugų skirstymo formomis. Be to, vis sudėtingesnis skaitmeninių darbo platformų struktūrinis organizavimas yra neatsiejamas nuo sparčios jų raidos, kai dažnai organizuojant darbą sukuriamos „kintamosios geometrijos“ sistemos. Pavyzdžiui, gali būti atvejų, kai skaitmeninėse darbo platformose teikiama paslauga, kurios gavėjas yra pati skaitmeninė darbo platforma arba atskiras tos pačios įmonių grupės verslo subjektas, arba darbas organizuojamas taip, kad sunku atpažinti tradicinius modelius, kurie paprastai yra būdingi paslaugų teikimo sistemoms. Tai gali būti taikytina ir mikrodarbo arba visuomenės patalkos platformoms, kurios yra tam tikros rūšies internetinės skaitmeninės darbo platformos, suteikiančios įmonėms ir kitiems klientams galimybę pasinaudoti dideliu lanksčių darbuotojų skaičiumi smulkioms užduotims, kurias galima atlikti nuotoliniu būdu naudojant kompiuterį ir interneto ryšį, pavyzdžiui, žymėjimui, atlikti. Užduotys padalijamos ir paskirstomos dideliam skaičiui asmenų (angl. crowd), kurie gali jas atlikti asinchroniškai; (21) fizinių asmenų darbo organizavimas turėtų reikšti ▌bent jau svarbų vaidmenį derinant paslaugos paklausą su fizinio asmens, sudariusio sutartinius santykius su skaitmenine darbo platforma, nepriklausomai nuo jų paskirties ar pobūdžio, ir galinčio atlikti konkrečią užduotį, darbo pasiūla. Tai gali apimti kitą veiklą, pavyzdžiui, mokėjimų tvarkymą. Interneto platformos, kurios neorganizuoja fizinių asmenų darbo, o tik suteikia priemonių, kuriomis paslaugų teikėjai gali pasiekti galutinį naudotoją be tolesnio platformos dalyvavimo, pavyzdžiui, reklamuoja pasiūlymus ar prašymus teikti paslaugas arba sutelkia ir rodo prieinamus konkrečios srities paslaugų teikėjus, neturėtų būti laikomos skaitmeninėmis darbo platformomis. Į skaitmeninių darbo platformų apibrėžtį neturėtų būti įtraukti paslaugų teikėjai, kurių pagrindinis tikslas yra pasinaudoti turtu arba juo dalytis, pvz., trumpalaikė būsto nuoma, arba suteikti galimybę neprofesionaliems fiziniams asmenims perparduoti prekes, taip pat organizuoti savanorių veiklą. Ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik tiems paslaugų teikėjams, kuriems fizinio asmens darbo ▌, pavyzdžiui, asmenų ar prekių vežimo arba valymo paslaugų, organizavimas yra būtinas ir esminis, o ne tik smulkus ir papildomas komponentas; (22) darbuotojų atstovavimo tvarka ir procesai valstybėse narėse skiriasi, atspindėdami atitinkamą jų istoriją, institucijas ir ekonominę bei politinę padėtį. Viena iš sąlygų, kuria sudaromos galimybės gerai veikiančiam socialiniam dialogui, yra stiprios, nepriklausomos profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, turinčios prieigą prie atitinkamos informacijos, būtinos norint dalyvauti socialiniame dialoge ir gerbti pagrindines teises į asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas; (23) pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Darbuotojų atstovų konvenciją Nr. 135 (1971 m.), kurią šiuo metu yra ratifikavusios 24 valstybės narės, darbuotojų atstovais gali būti asmenys, kurie tokiais pripažįstami pagal nacionalinę teisę ar praktiką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra profesinių sąjungų atstovai, t. y. profesinių sąjungų paskirti ar išrinkti atstovai ar tokių sąjungų nariai, ar išrinkti atstovai, t. y. atstovai, kuriuos laisvai renka įmonės darbuotojai pagal nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių nuostatas ir kurių funkcijos neapima veiklos, kuri atitinkamoje valstybėje yra pripažįstama išimtine profesinių sąjungų prerogatyva. Šioje konvencijoje nurodyta, kad tais atvejais, kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir išrinktų atstovų, tokiais atstovais neturi būti naudojamasi siekiant pakenkti atitinkamų profesinių sąjungų ar jų atstovų pozicijoms, ir kad turi būti skatinamas išrinktų atstovų ir atitinkamų profesinių sąjungų arba jų atstovų bendradarbiavimas; (24) valstybės narės yra ratifikavusios TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (1949 m.), pagal kurią veiksmai, kuriais siekiama skatinti steigti darbuotojų organizacijas, kurias kontroliuotų darbdaviai ar darbdavių organizacijos, arba remti darbuotojų organizacijas finansinėmis ar kitomis priemonėmis, siekiant, kad tokias organizacijas galėtų kontroliuoti darbdaviai ar darbdavių organizacijos, laikomi kišimosi veiksmais, nuo kurių TDO valstybės narės turi darbuotojų organizacijas apsaugoti. Svarbu, kad tokių veiksmų klausimas būtų sprendžiamas, siekiant užtikrinti, kad nustatant ar įgyvendinant praktinę informavimo ir konsultavimosi pagal šią direktyvą tvarką darbdaviai ir darbuotojų atstovai dirbtų laikydamiesi bendradarbiavimo principo ir tinkamai gerbdami savo abipuses teises bei pareigas ir atsižvelgdami tiek į įmonės ar įstaigos, tiek į darbuotojų interesus; (25) kai kuriais atvejais skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys neturi tiesioginių sutartinių santykių su skaitmenine darbo platforma, bet palaiko santykius su tarpininku, per kurį dirba skaitmeninėse platformose. Dėl šio darbo skaitmeninėse platformose organizavimo būdo dažnai sukuriama daug įvairių ir sudėtingų daugiašalių santykių, įskaitant subrangos grandines, be to, skaitmeninės darbo platformos ir tarpininkų atsakomybė dažnai tampa neaiški. Per tarpininkus skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims kyla tokia pati rizika, susijusi su klaidingu jų užimtumo statuso klasifikavimu ir automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimu, kaip ir asmenims, dirbantiems tiesiogiai skaitmeninei darbo platformai. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones siekiant užtikrinti, kad pagal šią direktyvą jiems būtų užtikrinta tokio paties lygio apsauga, kokia taikoma skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, turintiems tiesioginių sutartinių santykių su skaitmenine darbo platforma. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamus mechanizmus, be kita ko, kai tikslinga, taikydamos solidariosios atsakomybės sistemas; (26) siekiant kovoti su fiktyviu savarankišku darbu skaitmeninėse platformose ir sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai nustatyti užimtumo statusą, valstybės narės turėtų būti įdiegusios tinkamas procedūras, kad būtų užkirstas kelias klaidingam skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso klasifikavimui ir ši problema būtų sprendžiama. Šiomis procedūromis turėtų būti siekiama nustatyti, ar egzistuoja darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar taikomą praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, ir taip užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojai galėtų visapusiškai naudotis tokiomis pačiomis darbo teisėmis pagal atitinkamą Sąjungos teisę, nacionalinę teisę ir kolektyvines sutartis kaip ir kiti darbuotojai. Kai darbo santykių buvimas nustatomas remiantis faktais, turėtų būti aiškiai nurodyta (-os) šalis (-ys), veikianti (-ios) kaip darbdavys, ir ji turėtų laikytis atitinkamų darbdavių pareigų pagal Sąjungos teisę, nacionalinę teisę ir kolektyvines sutartis, taikomas atitinkamame veiklos sektoriuje; (27) jeigu nustatoma, kad šalis yra darbdavys ir ji atitinka laikinojo įdarbinimo agentūros sąlygas pagal Direktyvą 2008/104/EB, turi būti taikomos toje direktyvoje nustatytos pareigos; (28) darbo skaitmeninėse platformose atveju sutarties sąlygas dažnai vienašališkai nustato viena šalis, todėl ypač svarbus faktų viršenybės principas, t. y. nustatant, ar egzistuoja darbo santykiai, visų pirma turėtų būti remiamasi su faktiškai atliekamu darbu susijusiais faktais, įskaitant atlygį už jį, o ne šalių pateiktu santykių aprašymu, laikantis TDO darbo santykių rekomendacijos Nr. 198 (2006 m.); (29) piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybinėse situacijose yra fiktyviai deklaruojamo darbo forma, dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejis fiksuojamas tada, kai asmuo deklaruoja, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus. Toks fiktyvus deklaravimas dažnai pateikiamas siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar fiskalinių pareigų ir sukurti konkurencinį pranašumą, palyginti su teisės aktų besilaikančiomis įmonėmis. Teisingumo Teismas yra nusprendęs(17), kad formalus pripažinimas savarankiškai dirbančiu asmeniu pagal nacionalinę teisę nereiškia, kad asmuo negali būti pripažintas darbuotoju, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę(18), jei jo savarankiškumas yra tik tariamas ir taip dangstomi tikri darbo santykiai; (30) tinkamo užimtumo statuso nustatymo užtikrinimas neturėtų trukdyti gerinti skaitmeninėse platformose tikrai savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų sąlygų. 2022 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatas, kuriame pateiktos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairės ir kuriame nurodyta, kad, Komisijos nuomone, individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir skaitmeninių darbo platformų kolektyvinės sutartys, susijusios su darbo sąlygomis, nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, gali būti naudojamas kaip naudingos gairės šiuo klausimu. Tačiau itin svarbu, kad šių kolektyvinių sutarčių sudarymas netrukdytų siekti šios direktyvos tikslų, visų pirma tinkamai klasifikuoti skaitmeninėse platformose dirbančius asmenis pagal jų užimtumo statusą; (31) kontrolė ir vadovavimas gali būti įvairių konkrečių formų, kadangi platformų ekonomikos modelis nuolat keičiasi; pavyzdžiui, skaitmeninė darbo platforma gali vadovauti ir kontroliuoti ne tik tiesioginėmis priemonėmis, bet ir taikydama sankcijas ar kitas priešiško elgesio ar spaudimo formas. Darbo skaitmeninėse platformose kontekste, skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims dažnai sunku turėti tinkamą prieigą prie priemonių ir informacijos, reikalingų norint kompetentingai institucijai įrodyti faktinį savo sutartinių santykių pobūdį ir iš jų kylančias teises. Be to, skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų valdymui naudojant automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas būdingas neskaidrus informacijos srautas iš skaitmeninės darbo platformos. Šios darbo skaitmeninėse platformose ypatybės skatina reiškinį, kai skaitmeninių platformų darbuotojų darbas klaidingai klasifikuojamas kaip fiktyvus savarankiškas darbas, o tai trukdo tinkamai nustatyti šių asmenų užimtumo statusą, o tokiems asmenims naudotis deramomis gyvenimo ir darbo sąlygomis. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų numatytos veiksmingos procedūros, palengvinančios tinkamą skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymą. Atsižvelgiant į tai, prezumpcija dėl darbo santykių skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų naudai yra veiksminga priemonė, kuria labai prisidedama prie skaitmeninių platformų darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo. Todėl tais atvejais, kai nustatomi kontrolės ir vadovavimo faktai, turėtų būti teisiškai preziumuojama, kad tokie santykiai yra darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką; (32) kad teisinė prezumpcija būtų veiksminga, reikia, kad pagal nacionalinę teisę skaitmeninėje platformoje dirbančiam asmeniui būtų veiksmingai lengva tokia prezumpcija pasinaudoti. Reikalavimai pagal teisinę prezumpciją neturėtų būti apsunkinantys, o tuo atveju, kai tarp skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens ir skaitmeninės darbo platformos yra galios disbalansas, juos taikant tokiam asmeniui turėtų būti lengviau pateikti įrodymų, kad egzistuoja darbo santykiai. Prezumpcijos tikslas – veiksmingai reaguoti įgalios disbalanso tarp skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų ir skaitmeninės darbo platformos problemą ir šį disbalansą ištaisyti. Teisinės prezumpcijos sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės, jei jomis užtikrinama, kad būtų nustatyta veiksminga nuginčijama teisinė prezumpcija dėl užimtumo, kuri yra procedūrinis palengvinimas skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ir dėl kurios nepadidėja reikalavimų našta skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims arba jų atstovams procesuose, kuriais nustatomas jų užimtumo statusas. Dėl teisinės prezumpcijos taikymo skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų statusas neturėtų būti automatiškai perklasifikuojamas. Kai skaitmeninė darbo platforma siekia nuginčyti teisinę prezumpciją, būtent jai turėtų tekti įrodyti, kad atitinkami sutartiniai santykiai nėra darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką; (33) atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą pagerinti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas, tinkamai nustatant jų darbo santykius ir taip užtikrinant, kad jie galėtų naudotis atitinkamomis teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės, nacionalinės teisės ir kolektyvinių sutarčių, teisinė prezumpcija turėtų būti taikoma visuose atitinkamuose administraciniuose ar teismo procesuose, kai kyla skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens užimtumo statuso klausimas. Nors šia direktyva valstybėms narėms nenustatoma jokia pareiga taikyti teisinę prezumpciją mokesčių, baudžiamuosiuose ir socialinės apsaugos procesuose, itin svarbu, kad prezumpcija būtų veiksmingai taikoma visose valstybėse narėse pagal šią direktyvą. Visų pirma, jokia šios direktyvos nuostata neturėtų kliudyti valstybėms narėms pagal nacionalinę teisę taikyti tą prezumpciją tuose ar kituose administraciniuose ar teismo procesuose arba pripažinti procesų, kuriuose ši prezumpcija buvo taikyta teisių suteikimo perklasifikuotiems darbuotojams tikslais pagal kitų sričių teisę, rezultatus; (34) siekiant teisinio tikrumo, teisinė prezumpcija neturėtų turėti teisinės galios atgaline data ▌ir todėl turėtų būti taikoma tik laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę diena], be kita ko, sutartiniams santykiams, kurie buvo sudaryti iki tos dienos ir tebegalioja tą dieną. Todėl pretenzijos, susijusios su galimu darbo santykių egzistavimu iki tos dienos ir atitinkamos iki tos dienos atsiradusios teisės bei pareigos turėtų būti vertinamos remiantis tik iki šios direktyvos priėmimo galiojusia nacionaline teise ir Sąjungos teise, įskaitant Direktyvą (ES) 2019/1152; (35) skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens ir skaitmeninės darbo platformos santykiai gali neatitikti darbo santykių reikalavimų pagal atitinkamos valstybės narės teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar praktikoje nustatytą apibrėžtį, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką ▌. Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę remiantis pirmiau pateikta apibrėžtimi nuginčyti teisinę prezumpciją ▌įrodant, kad atitinkami santykiai nėra darbo santykiai. Skaitmeninės darbo platformos turi išsamų šių santykių pobūdį lemiančių faktinių elementų, visų pirma ▌algoritmų, kuriais jos valdo savo veiklą, vaizdą. Todėl kai jos teigia, kad atitinkami sutartiniai santykiai nėra darbo santykiai, įrodinėjimo pareiga turėtų tekti joms. Sėkmingas prezumpcijos nuginčijimas teismo ar administraciniame procese neturėtų trukdyti taikyti prezumpciją vėlesniuose teismo ar apeliaciniuose procesuose, laikantis nacionalinės proceso teisės; (36) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą visoms susijusioms šalims, itin svarbus veiksmingas teisinės prezumpcijos įgyvendinimas taikant pagalbinių priemonių sistemą. Tokios priemonės turėtų apimti išsamios informacijos sklaidą visuomenei, gairių konkrečių ir praktinių rekomendacijų forma parengimą skaitmeninėms darbo platformoms, skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, socialiniams partneriams bei kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir veiksmingų kontrolės priemonių bei patikrinimų nustatymą, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, be kita ko, atitinkamai nustatant tokių kontrolės priemonių ir patikrinimų tikslus; (37) valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų pasinaudoti tarpusavio bendradarbiavimu, įskaitant, inter alia, keitimąsi informacija, kaip numatyta nacionalinėje teisėje ir praktikoje, kad užtikrintų tinkamą skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymą; (38) tos priemonės turėtų padėti tinkamai nustatyti, ar egzistuoja darbo santykiai, kaip apibrėžta atitinkamoje valstybėje narėje galiojančioje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar praktikoje, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, įskaitant, jei tinkama, patvirtinimą, kad asmuo klasifikuojamas kaip tikrai savarankiškai dirbantis asmuo. Kad tos institucijos galėtų vykdyti savo užduotis, susijusias su šios direktyvos nuostatų vykdymo užtikrinimu, kartu pabrėžiant valstybių narių kompetenciją priimti sprendimus dėl nacionalinių institucijų aprūpinimo darbuotojais, jos turi turėti pakankamai darbuotojų. Tam kompetentingoms nacionalinėms institucijoms reikia tinkamų žmogiškųjų išteklių, turinčių reikiamų įgūdžių ir galinčių dalyvauti atitinkamuose mokymuose, taip pat reikia numatyti galimybę naudotis techninėmis ekspertinėmis žiniomis algoritminio valdymo srityje. TDO darbo inspekcijos konvencijoje Nr. 81 (1947 m.) numatytos gairės, kaip nustatyti pakankamą darbo inspektorių skaičių, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas. Nacionalinės kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl taikytinų patikrinimų ir kontrolės priemonių, turėtų atsižvelgti į kompetentingos nacionalinės institucijos priimtą sprendimą, kuriuo pakeičiamas skaitmeninėse platformose dirbančio asmens užimtumo statusas; (39) Reglamentu (ES) 2016/679 nustatoma bendroji fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis sistema, tačiau būtina nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis būtų sprendžiami ▌susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu naudojant automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas darbo platformose kontekste. Reglamento (ES) 2016/679 88 straipsnyje jau nustatyta, kad valstybės narės teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis gali numatyti konkretesnes taisykles, kuriomis būtų užtikrinama teisių ir laisvių apsauga tvarkant darbuotojų asmens duomenis užimtumo kontekste. Šia direktyva numatomos konkretesnės apsaugos priemonės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu naudojant automatizuotas sistemas darbo skaitmeninėse platformose kontekste, taip užtikrinant aukštesnio lygio skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenų apsaugą. Visų pirma šia direktyva nustatomos konkretesnės su Reglamentu (ES) 2016/679 susijusios taisyklės dėl automatizuoto sprendimų priėmimo sistemų naudojimo ir skaidrumo. Šia direktyva taip pat nustatomos Reglamentą (ES) 2016/679 papildančios priemonės, susijusios su darbu skaitmeninėse platformose, kuriomis siekiama užtikrinti juose dirbančių asmenų asmens duomenų apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai sprendimai priimami arba palaikomi automatizuotai tvarkant asmens duomenis. Šiame kontekste šioje direktyvoje vartojami su asmens duomenų apsauga susiję terminai turėtų būti suprantami atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas apibrėžtis; (40) Reglamento (ES) 2016/679 5, 6 ir 9 straipsniuose reikalaujama, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai. Tai reiškia tam tikrus apribojimus, taikomus tam, kaip skaitmeninės darbo platformos gali tvarkyti asmens duomenis naudodamos automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas. Vis dėlto konkrečiu darbo skaitmeninėse platformose atveju negalima daryti prielaidos, kad skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys laisva valia davė sutikimą, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys. Skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys dažnai neturi iš tikrųjų laisvo pasirinkimo arba negali atsisakyti duoti sutikimą arba jį atšaukti nepadarydami žalos savo sutartiniams santykiams, atsižvelgiant į skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens ir skaitmeninės darbo platformos galios disbalansą. Todėl skaitmeninės darbo platformos neturėtų tvarkyti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenų remdamosi tuo, kad skaitmeninėse platformose dirbantis asmuo davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi; (41) skaitmeninės darbo platformos neturėtų, naudodamos automatizuotas stebėsenos sistemas ir naudodamos automatizuotas sistemas, naudojamas palaikyti ar priimti sprendimus, kuriais daromas poveikis skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, tvarkyti jokių asmens duomenų apie skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų emocinę ar psichologinę būklę, tvarkyti jokių asmens duomenų, susijusių su jų privačiais pokalbiais, rinkti jokių asmens duomenų, kai skaitmeninėje platformoje dirbantis asmuo nesiūlo arba neatlieka darbo skaitmeninėje platformoje, tvarkyti jokių asmens duomenų, kad galėtų būtų numatyta, kaip bus naudojamasi pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę jungtis į asociacijas, teisę į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisę arba teisę į informaciją ir konsultacijas, kaip apibrėžta Chartijoje, ir jos neturėtų tvarkyti asmens duomenų, pagal kuriuos galima numanyti rasinę ar etninę kilmę, migracijos statusą, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, negalią, sveikatos būklę, įskaitant dėl lėtinių ligų ar ŽIV, emocinę ar psichologinę būklę, narystę profesinėse sąjungose, asmens lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją; (42) skaitmeninės darbo platformos neturėtų tvarkyti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų biometrinių duomenų tapatybės nustatymo tikslais, t. y. siekiant nustatyti asmens tapatybę, jo biometrinius duomenis palyginant su duomenų bazėje saugomais kelių asmenų biometriniais duomenimis (vieno su daugeliu palyginimas). Tai nedaro poveikio skaitmeninių darbo platformų galimybei atlikti biometrinį sutikrinimą, t. y. patikrinti asmens tapatybę palyginant jo biometrinius duomenis su to paties asmens anksčiau pateiktais duomenimis (vieno su vienu sutikrinimas arba autentifikavimas), kai toks asmens duomenų tvarkymas kitais atžvilgiais yra teisėtas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir kitus atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus; (43) biometrija grindžiami duomenys – tai asmens duomenys, gaunami atliekant specialų techninį duomenų tvarkymą, susijusį su fizinio asmens fiziniais, fiziologiniais ar elgsenos požymiais, signalais ar savybėmis, pavyzdžiui, veido išraiškomis, judesiais, pulso dažnumu, balsu, klavišų paspaudimais ar eisena, kurie gali leisti arba neleisti patvirtinti arba nepatvirtinti fizinio asmens tapatybę; (44) tikėtina, kad dėl asmens duomenų tvarkymo skaitmeninėse darbo platformose naudojant automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas gali kilti didelis pavojus skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų teisėms ir laisvėms. Todėl skaitmeninės darbo platformos visada turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų priimtų sprendimų poveikį skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, visų pirma skaitmeninių platformų darbuotojams, šia direktyva nustatomos konkretesnės taisyklės dėl konsultavimosi su skaitmeninėse platformose dirbančiais asmenimis ir jų atstovais atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimus; (45) be to, kas numatyta Reglamente (ES) 2016/679, skaitmeninėms darbo platformoms turėtų būti taikomos skaidrumo ir informavimo pareigos, susijusios su automatizuotomis stebėsenos ▌sistemomis ▌ir automatizuotomis ▌sistemomis, kurios naudojamos ▌palaikant arba remiant sprendimus, darančius ▌poveikį ▌skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, įskaitant skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas, pavyzdžiui, jų prieigą prie darbo užduočių, jų pajamas, saugą ir sveikatą, darbo laiką, paaukštinimą ar lygiavertį veiksmą ir sutartinį statusą, įskaitant teisių naudotis jų paskyra apribojimą, naudojimosi ja sustabdymą arba jos panaikinimą. ▌Taip pat turėtų būti nurodyta, kokia informacija apie tokias automatizuotas sistemas, kokia forma ir kada turėtų būti teikiama skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims. Siekiant veiksmingai informuoti pavienius platformų darbuotojus, jie tą informaciją turėtų gauti glausta, paprasta ir suprantama forma, jei sistemos ir jų funkcijos daro tiesioginį poveikį jiems ir, kai taikytina, jų darbo sąlygoms. Jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti išsamios ir detalios informacijos apie visas atitinkamas sistemas. Išsami ir detali informacija apie tokias automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas taip pat turėtų būti teikiama skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovams, taip pat nacionalinėms kompetentingoms institucijoms jų prašymu, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas; (46) be teisės į asmens duomenų, kuriuos duomenų subjektas pateikė duomenų valdytojui pagal Reglamento (ES) 2016/679 20 straipsnį, perkeliamumą, skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys turėtų turėti teisę nekliudomi ir struktūrizuotu, paprastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu gauti visus asmens duomenis, sugeneruotus jiems atliekant darbą skaitmeninės darbo platformos automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų kontekste, įskaitant reitingus ir atsiliepimus, taip pat perduoti tuos duomenis trečiajai šaliai arba nurodyti juos perduoti trečiajai šaliai, įskaitant kitą skaitmeninę darbo platformą. Skaitmeninės darbo platformos turėtų suteikti skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims priemones, kurios palengvintų veiksmingą duomenų perkeliamumą, kuris būtų nemokamas, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) 2016/679 ▌; (47) kai kuriais atvejais skaitmeninės darbo platformos oficialiai nenutraukia savo santykių su skaitmeninėse platformose dirbančiu asmeniu, tačiau apriboja skaitmeninėse platformose dirbančio asmens paskyrą. Tai turi būti suprantama kaip bet koks galimybės atlikti darbą skaitmeninėje platformoje naudojantis paskyra apribojimas, įskaitant prieigos prie paskyros arba prieigos prie darbo užduočių apribojimą; (48) valdydamos skaitmeninėse platformose dirbančius asmenis skaitmeninės darbo platformos plačiai naudojasi automatizuotomis stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemomis. Stebėsena elektroninėmis priemonėmis gali būti intervencinė, o tokių sistemų priimami arba palaikomi sprendimai, pavyzdžiui, susiję su užduočių siūlymu ar skyrimu, darbo pajamomis, jų sauga ir sveikata, jų darbo laiku, jų galimybėmis mokytis, jų pareigų paaukštinimu ar statusu organizacijoje ir sutartiniu statusu, daro tiesioginį poveikį skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, kurie gali neturėti tiesioginio kontakto su vadovu ar prižiūrėtoju. Todėl skaitmeninės darbo platformos turėtų užtikrinti žmogaus vykdomą priežiūrą ir reguliariai, bent kas dvejus metus, atlikti individualių sprendimų, kuriuos priima arba palaiko automatizuotos stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemos, poveikio skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims vertinimą, įskaitant, kai taikytina, jų darbo sąlygas ir vienodo požiūrio darbe principo taikymą. Vertinimo procese turėtų dalyvauti darbuotojų atstovai. Šiuo tikslu skaitmeninės darbo platformos turėtų užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius. Asmenys, kuriems skaitmeninės darbo platformos paveda vykdyti apžvalgą, turėtų turėti būtiną kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus vykdyti šias funkcijas, visų pirma teisę panaikinti automatiniu būdu priimtus sprendimus. Jie turėtų būti apsaugoti nuo atleidimo iš darbo, drausminių priemonių ar kitokio priešiško elgesio už jų funkcijų vykdymą. Be to, svarbu, kad skaitmeninės darbo platformos pašalintų sistemingus trūkumus, susijusius su automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų naudojimu. Todėl, kai priežiūros veiklos rezultatai rodo didelę diskriminacijos darbe arba skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų teisių pažeidimo riziką, skaitmeninės darbo platformos turėtų imtis tinkamų priemonių šiems trūkumams pašalinti, įskaitant galimybę nutraukti tokių sistemų taikymą; (49) Reglamente (ES) 2016/679 ▌reikalaujama, kad duomenų valdytojai įgyvendintų tinkamas priemones duomenų subjektų teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti tais atvejais, kai dėl pastarųjų priimami tik automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiami sprendimai. Pagal šią nuostatą reikalaujama bent jau užtikrinti duomenų subjekto teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas užtikrintų žmogaus dalyvavimą prireikus pareikšti nuomonę ir užginčyti sprendimą; Papildant Reglamentą (ES) 2016/679 algoritminio valdymo kontekste ir atsižvelgiant į didelį poveikį, kurį skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims daro sprendimai apriboti, sustabdyti ar nutraukti sutartinius santykius arba apriboti skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens teises naudotis savo paskyra, sustabdyti naudojimąsi ja arba ją panaikinti, arba bet koks lygiaverčio neigiamo poveikio sprendimas, šiuos sprendimus visada turėtų priimti žmogus. Papildant Reglamentą (ES) 2016/679 algoritminio valdymo vykdant darbą skaitmeninėse platformose kontekste, skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys turėtų turėti teisę iš skaitmeninės darbo platformos gauti, nepagrįstai nedelsiant, paaiškinimą dėl sprendimo, kurį palaiko ar, jei taikytina, priėmė automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos, tokio sprendimo nebuvimo ar tokių sprendimų rinkinio. Tuo tikslu skaitmeninė darbo platforma jiems turėtų suteikti galimybę su kontaktiniu asmeniu aptarti ir išsiaiškinti su šiais sprendimais susijusius faktus, aplinkybes ir priežastis. Be to, kadangi tikėtina, kad tam tikri sprendimai darys ypač didelį neigiamą poveikį skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, visų pirma jų potencialioms pajamoms, jeigu skaitmeninė darbo platforma apribos skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens teisę naudotis savo paskyra, sustabdys naudojimąsi ja arba ją panaikins, atsisakys mokėti atlygį už to asmens atliktą darbą arba darys poveikį esminiams sutartinių santykių elementams, skaitmeninė darbo platforma turėtų kuo greičiau, ne vėliau kaip sprendimo įsigaliojimo dieną, pateikti tam skaitmeninėje platformoje dirbančiam asmeniui rašytinį to sprendimo motyvų pareiškimą. Jei gautas paaiškinimas ar nurodytos priežastys yra nepatenkinami arba jei skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys mano, kad sprendimu yra pažeidžiamos jų teisės ▌, jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti, kad skaitmeninė darbo platforma peržiūrėtų sprendimą ir nepagrįstai nedelsdama, bet kuriuo atveju per dvi savaites nuo prašymo gavimo, pateiktų pagrįstą atsakymą. Tais atvejais, kai tokiais sprendimais pažeidžiamos tų asmenų teisės, pavyzdžiui, darbo teisės, teisė į nediskriminavimą arba į jų asmens duomenų apsaugą, skaitmeninė darbo platforma turėtų, nepagrįstai nedelsdama, ištaisyti tokius sprendimus arba, jei tai neįmanoma, tinkamai atlyginti patirtą žalą ir imtis būtinų priemonių, kad ateityje būtų išvengta tokių sprendimų, įskaitant jos naudojimo nutraukimą. Žmogaus atliekamos sprendimų peržiūros klausimu verslo klientams turėtų būti taikomos konkrečios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos; (50) Tarybos direktyva 89/391/EEB(19) nustatomos priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, įskaitant darbdavių pareigą įvertinti riziką darbuotojų sveikatai ir saugai, ir nustatomi bendrieji prevencijos principai, kuriuos darbdaviai turi įgyvendinti. Automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemos gali daryti didelį poveikį platformų darbuotojų saugai ir fizinei bei psichinei sveikatai. Algoritminiu vadovavimu, vertinimu ir drausme intensyvinamos darbo pastangos, nes didinama stebėsena, iš darbuotojų reikalaujama didinti darbo tempą, kuo labiau sumažinama darbo srauto pertrūkių, o darbo veikla vykdoma ne tik įprastoje darbo vietoje ir viršijant darbo valandas. Tikėtina, kad dėl mažesnių galimybių mokytis darbe ir turėti įtakos užduotims, nes naudojami neskaidrūs algoritmai, dėl darbo intensyvėjimo ir nesaugumo, kaip nurodyta pirmiau, darbuotojai patiria didesnį stresą ir nerimą. Todėl skaitmeninės darbo platformos turėtų įvertinti tą riziką, įvertinti, ar sistemų apsaugos priemonės yra tinkamos šiai rizikai pašalinti, ir imtis tinkamų prevencinių ir apsaugos priemonių. Jos turėtų vengti, kad dėl tokių sistemų naudojimo darbuotojai patirtų pernelyg didelį spaudimą arba kiltų pavojus jų sveikatai. Kad šių nuostatų veiksmingumas būtų didesnis, skaitmeninė darbo platforma turėtų pateikti platformų darbuotojams, jų atstovams ir kompetentingoms institucijoms savo rizikos vertinimą ir rizikos mažinimo priemonių vertinimą; (51) Darbuotojų atstovų informavimas ir konsultavimasis su jais, reglamentuojamas Sąjungos lygmeniu pagal Direktyvą 2002/14/EB, yra itin svarbus skatinant veiksmingą socialinį dialogą. Skaitmeninėms darbo platformoms įdiegiant automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas arba iš esmės keičiant jų naudojimą daromas tiesioginis poveikis platformų darbuotojų darbo organizavimui ir individualioms darbo sąlygoms, todėl būtina imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad prieš priimdamos tokius sprendimus skaitmeninės darbo platformos tinkamu lygmeniu informuotų platformų darbuotojus arba jų atstovus ir su jais konsultuotųsi. Atsižvelgiant į algoritminio valdymo sistemų techninį sudėtingumą, informacija turėtų būti pateikiama tinkamu laiku, kad platformų darbuotojų atstovai galėtų pasirengti konsultacijoms, padedami platformų darbuotojų arba jų atstovų prireikus bendrai pasirinkto eksperto. Ši direktyva nedaro poveikio Direktyvoje 2002/14/EB išdėstytoms informavimo ir konsultavimosi priemonėms; (52) nesant darbuotojų atstovo, darbuotojams turėtų būti užtikrinta galimybė būti skaitmeninės darbo platformos tiesiogiai informuotiems apie bet kokį tokį automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų įdiegimą ar esminį jų pakeitimą; (53) dalis skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų yra savarankiškai dirbantys asmenys. Skaitmeninių darbo platformų naudojamų automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų poveikis jų asmens duomenų apsaugai ir jų galimybėms uždirbti yra panašus į poveikį skaitmeninių platformų darbuotojams. Todėl šioje direktyvoje nustatytos teisės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis algoritminio valdymo kontekste, t. y. teisės, susijusios su automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimo skaidrumu, asmens duomenų tvarkymo ar rinkimo apribojimais, žmogaus vykdoma stebėsena ir svarbių sprendimų peržiūra, taip pat turėtų būti taikomos ▌skaitmeninėse platformose ne pagal darbo ▌santykius dirbantiems asmenims. Jiems neturėtų būti taikomos teisės, susijusios su darbuotojų sveikata ir sauga ir su skaitmeninių platformų darbuotojų ar jų atstovų informavimu ir konsultavimusi su jais, atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Reglamente (ES) 2019/1150 numatytos apsaugos priemonės dėl skaitmeninėse darbo platformose savarankiškai dirbančių asmenų sąžiningumo ir skaidrumo, jeigu jie laikomi verslo klientais, kaip tai suprantama tame reglamente. Žmogaus atliekamos svarbių sprendimų peržiūros klausimu verslo klientams turėtų būti taikomos konkrečios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos; (54) skaitmeninių darbo platformų pareigos, be kita ko, dėl informavimo ir konsultavimosi, kiek tai susiję su automatizuotomis stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemomis, taikomos neatsižvelgiant į tai, ar automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas valdo pati skaitmeninė darbo platforma, ar išorės paslaugų teikėjas, kuris tvarko duomenis skaitmeninės darbo platformos vardu; (55) siekiant, kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų užtikrinti, kad skaitmeninės darbo platformos laikytųsi darbo teisės aktų ir reglamentų ▌, visų pirma jei jos yra įsisteigusios kitoje šalyje nei valstybė narė, kurioje dirba skaitmeninės platformos darbuotojas, skaitmeninės darbo platformos ▌ turėtų deklaruoti platformų darbuotojų darbą valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, kompetentingoms institucijoms. Sisteminga ir skaidri informacijos sistema, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią nesąžiningai skaitmeninių darbo platformų konkurencijai. Ši pareiga neturėtų pakeisti kituose Sąjungos dokumentuose nustatytų deklaravimo ar pranešimo pareigų; (56) Europos darbo institucija padeda užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą visoje Sąjungoje, visų pirma palengvina valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, siekiant nuosekliai, veiksmingai ir efektyviai taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, koordinuoja ir remia suderintus ir bendrus patikrinimus, atlieka analizes ir rizikos vertinimą tarpvalstybinio darbo jėgos judumo klausimais ir padeda valstybėms narėms spręsti nedeklaruojamo darbo problemą. Todėl jai tenka svarbus vaidmuo įveikiant iššūkius, susijusius su tarpvalstybine daugelio skaitmeninių darbo platformų veikla, taip pat su nedeklaruojamu darbu skaitmeninėse platformose; (57) informacija apie darbą, kurį atlieka skaitmeninėse darbo platformose dirbantys asmenys, jų skaičius, informacija apie jų sutartinį arba užimtumo statusą ir tiems sutartiniams santykiams taikomas bendrąsias sąlygas yra labai svarbi siekiant padėti ▌atitinkamoms institucijoms tinkamai nustatyti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių pareigų, taip pat skaitmeninių platformų darbuotojų atstovams vykdyti jų atstovaujamąsias funkcijas ▌. Tos institucijos ir atstovai taip pat turėtų turėti teisę prašyti, kad skaitmeninės darbo platformos pateiktų papildomus paaiškinimus ir išsamesnę informaciją, susijusius su pateikta informacija; (58) keliose valstybėse narėse buvo rasta įrodymų, kad pristatymo platformose naudojamas nedeklaruojamas darbas. Ši praktika vykdoma naudojantis nuomojamomis tapatybėmis, kai teisę dirbti turintys skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys, užsiregistravę platformoje, savo paskyras nuomoja dokumentų neturintiems migrantams ir nepilnamečiams. Tai reiškia, kad tie asmenys, įskaitant neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius, neturi pakankamos apsaugos, nes dėl savo padėties jie dažnai ribotai naudojasi teise kreiptis į teismą dėl atsakomųjų veiksmų baimės arba išsiuntimo rizikos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB(20) numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. Šioje direktyvoje nustatytos skaidrumo pareigos ir tarpininkams taikomos taisyklės kartu su Direktyva 2009/52/EB labai prisideda sprendžiant nedeklaruojamo darbo skaitmeninėse platformose problemą. Be to, labai svarbu, kad skaitmeninės darbo platformos užtikrintų patikimą skaitmeninių platformų darbuotojų tapatybės tikrinimą; (59) sukurtos plačios Sąjungos socialinės acquis vykdymo užtikrinimo nuostatų sistemos elementai turėtų būti taikomi šiai direktyvai siekiant užtikrinti, kad skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys turėtų teisę į laiku atliekamą veiksmingą ir nešališką ginčų sprendimą ir teisę į teisių gynimą, įskaitant tinkamą patirtos žalos atlyginimą. Konkrečiai, atsižvelgiant į teisės į veiksmingą teisinę apsaugą esminį pobūdį, skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ši apsauga turėtų būti užtikrinta net pasibaigus darbo ar kitokiems sutartiniams santykiams, dėl kurių atsirado įtariamas šioje direktyvoje nustatytų ▌teisių pažeidimas; (60) skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovai turėtų turėti galimybę pagal nacionalinę teisę ir praktiką atstovauti vienam ar keliems skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims bet kuriame teismo ar administraciniame procese, kad būtų užtikrintas ▌iš šios direktyvos kylančių teisių ar pareigų vykdymas. Pateikiant ieškinį kelių skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų vardu arba juos remiant palengvinamas procesas, kuris kitu atveju nebūtų pradėtas dėl procedūrinių ir finansinių kliūčių arba baimės, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų; (61) darbui skaitmeninėse platformose būdinga tai, kad nėra bendros darbo vietos, kurioje skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys galėtų susipažinti ir bendrauti tarpusavyje ir su savo atstovais, be kita ko, kad apgintų savo interesus santykiuose su skaitmenine darbo platforma. Todėl, atsižvelgiant į skaitmeninių darbo platformų darbo organizavimą, būtina sukurti skaitmeninius ryšių kanalus, kad skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys galėtų privačiai ir saugiai keistis informacija, o jų atstovai galėtų su jais susisiekti. Skaitmeninės darbo platformos tokius ryšių kanalus turėtų sukurti savo skaitmeninėje infrastruktūroje arba pasinaudodamos panašiomis veiksmingomis priemonėmis, ▌kartu užtikrindamos asmens duomenų apsaugą, nesinaudodamos prieiga prie tų ryšių ir nevykdydamos jų stebėsenos; (62) skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, visų pirma dirbantiems darbą vietoje, kyla smurto ir priekabiavimo rizika, ir jie neturi fizinės darbo vietos, kurioje galėtų pateikti skundus. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas gali turėti neigiamą poveikį platformų darbuotojų sveikatai ir saugai. Kalbant apie darbą skaitmeninėse platformose, valstybės narės turėtų numatyti prevencines priemones, įskaitant veiksmingų pranešimų teikimo kanalų sukūrimą. Valstybės narės taip pat raginamos remti veiksmingas kovos su smurtu ir priekabiavimu dirbant skaitmeninėse platformose priemones ir visų pirma į jas įtraukti tinkamus pranešimų teikimo kanalus, skirtus savarankiškai dirbantiems asmenims; (63) administraciniuose ar teismo procesuose, susijusiuose su šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir pareigomis, elementus, susijusius su darbo organizavimu, leidžiančius nustatyti užimtumo statusą, ir visų pirma tai, ar skaitmeninė darbo platforma kontroliuoja tam tikrus darbo vykdymo elementus ar vadovauja darbui, taip pat kitus elementus, susijusius su automatizuotomis stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemomis, gali turėti skaitmeninė darbo platforma ir jie gali nebūti lengvai prieinami skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ir kompetentingoms institucijoms. Todėl nacionaliniai teismai arba kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nurodyti skaitmeninei darbo platformai atskleisti visus jos kontroliuojamus susijusius duomenis, be kita ko, konfidencialią informaciją, taikant veiksmingas tokios informacijos apsaugos priemones; (64) atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje numatomos išsamesnės taisyklės ir papildomos taisyklės, susijusios su Reglamentu (ES) 2016/679, dėl darbo skaitmeninėse platformose, kad būtų užtikrinta skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenų apsauga, Reglamente (ES) 2016/679 ▌nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būti kompetentingos stebėti, kaip taikomos tos apsaugos priemonės ▌. Šioje direktyvoje nustatytų išsamesnių ir papildomų taisyklių vykdymo užtikrinimui turėtų būti taikoma Reglamente (ES) 2016/679, visų pirma jo VI, VII ir VIII skyriuose nustatyta procedūrinė ▌sistema, visų pirma kiek tai susiję su priežiūros, bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmais, teisių gynimo priemonėmis, atsakomybe ir sankcijomis, įskaitant kompetenciją skirti administracines baudas, neviršijančias to reglamento 83 straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos; (65) skaitmeninėse darbo platformose naudojamos automatizuotos stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemos apima ▌skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenų tvarkymą ir daro poveikį tarp jų esančių skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygoms ir teisėms; dėl to kyla duomenų apsaugos teisės, taip pat kitų teisės sričių, pavyzdžiui, darbo teisės klausimų. Todėl duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir kitos kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu, šios direktyvos vykdymo užtikrinimo srityje, be kita ko, tarpusavyje keisdamosi svarbia informacija, nedarant poveikio duomenų apsaugos priežiūros institucijų nepriklausomumui; (66) tam, kad šioje direktyvoje numatyta apsauga būtų veiksminga, būtina apsaugoti skaitmeninėse platformose dirbančius asmenis, kurie pasinaudoja šia direktyva suteiktomis atitinkamomis teisėmis, nuo atleidimo iš darbo (kiek tai susiję su skaitmeninių platformų darbuotojais) arba sutarties nutraukimo (kiek tai susiję su savarankiškai dirbančiais asmenimis) ir nuo lygiaverčių priemonių, įskaitant naudojimosi paskyra sustabdymą; (67) kadangi dvejopo šios direktyvos tikslo, t. y. gerinti ▌darbo skaitmeninėse platformose sąlygas ir asmens duomenų apsaugą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti bendrus būtiniausius reikalavimus to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti; (68) šioje direktyvoje nustatomi būtiniausi reikalavimai, taip išsaugant valstybių narių prerogatyvą nustatyti arba toliau taikyti skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims palankesnes nuostatas. Pagal galiojančią teisinę sistemą turimos teisės turėtų būti ir toliau taikomos, be kita ko, kiek tai susiję su darbo santykių buvimo nustatymo mechanizmais, nebent šia direktyva būtų nustatytos palankesnės nuostatos. Įgyvendinant šią direktyvą, negalima mažinti esamų teisių, nustatytų galiojančioje šios srities Sąjungos ar nacionalinėje teisėje; tai taip pat nėra teisėtas pagrindas bendram šios direktyvos taikymo srityje suteikiamos apsaugos lygiui, taip pat esamoms atstovams suteiktoms prerogatyvoms mažinti; (69) turi būti gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas. Valstybės narės turėtų galėti leisti socialiniams partneriams tam tikromis sąlygomis palikti galioti kolektyvines sutartis, kurios skirtųsi nuo tam tikrų nuostatų, vesti derybas dėl tokių sutarčių, jas sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą, kartu užtikrinant bendrą skaitmeninių platformų darbuotojų apsaugą; (70) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų vengti nustatyti nebūtinus administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, kuriais būtų varžomas ▌mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kūrimas ir plėtra. Todėl valstybės narės kviečiamos įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių poveikį MVĮ, siekiant užtikrinti, kad joms nebūtų daromas neproporcingas poveikis, ▌ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms ir administracinei naštai ▌; (71) valstybės narės gali pavesti socialiniams partneriams įgyvendinti šią direktyvą, jeigu socialiniai partneriai to bendrai paprašo ir jeigu valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų garantuoti, jog bus pasiekti pagal šią direktyvą siektini rezultatai. Jos taip pat turėtų, vadovaudamosi savo nacionaline teise ir praktika, imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą ir skatintų bei stiprintų socialinį dialogą siekiant įgyvendinti šios direktyvos nuostatas; (72) pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(21) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; (73) vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(22) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis ▌pateikė nuomonę 2022 m. vasario 2 d.(23), PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1. Šios direktyvos tikslas – gerinti darbo sąlygas ir asmens duomenų apsaugą vykdant darbą skaitmeninėse platformose: a) nustatant priemones, kuriomis būtų palengvintas tinkamas skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų ▌užimtumo statuso nustatymas; b) skatinant algoritminio valdymo skaidrumą, sąžiningumą, žmogaus vykdomą priežiūrą, saugą ir atskaitomybę vykdant darbą skaitmeninėse platformose ir c) didinant su darbu skaitmeninėse platformose susijusį skaidrumą, be kita ko, tarpvalstybinėse situacijose. 2. Šia direktyva nustatomos būtiniausios teisės, taikomos visiems asmenims, skaitmeninėse platformose Sąjungoje dirbantiems pagal darbo sutartis ar darbo santykius, kaip jie suprantami pagal kiekvienos valstybės narės galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar taikomą praktiką, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Šia direktyva taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti fizinių asmenų apsaugą, kiek tai susiję su jų asmens duomenų tvarkymu, nustatant algoritminio valdymo priemones, taikomas Sąjungoje skaitmeninėse platformose ▌dirbantiems asmenims, įskaitant tuos, kurie nėra sudarę darbo sutarties ar darbo santykių. 3. Ši direktyva taikoma skaitmeninėms darbo platformoms, organizuojančioms darbą skaitmeninėse platformose Sąjungoje, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos ir neatsižvelgiant į kitais atvejais taikytiną teisę. 2 straipsnis ▌Apibrėžtys 1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: 1) skaitmeninė darbo platforma – fizinis arba juridinis asmuo, kuris teikia ▌paslaugą, atitinkančią visus šiuos reikalavimus: a) paslauga bent iš dalies teikiama nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis interneto svetaine arba mobiliąja programėle; b) ji teikiama paslaugos gavėjo prašymu; c) jos būtinas ir esminis komponentas yra fizinių asmenų už užmokestį atliekamo darbo organizavimas, nesvarbu, ar tas darbas atliekamas internetu, ar konkrečioje vietoje; d) naudojamos automatizuotos stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemos; 2) darbas skaitmeninėje platformoje – darbas, kuris organizuojamas per skaitmeninę darbo platformą ir kurį Sąjungoje atlieka fizinis asmuo, remdamasis sutartiniais skaitmeninės darbo platformos arba tarpininko ir fizinio asmens santykiais, nepriklausomai nuo to, ar tarp fizinio asmens arba tarpininko ir paslaugos gavėjo yra sutartiniai santykiai; 3) skaitmeninėje platformoje dirbantis asmuo – fizinis asmuo, atliekantis darbą skaitmeninėje platformoje, neatsižvelgiant į susijusių šalių sutartinių santykių pobūdį arba tai, kaip jos juos įvardija; 4) skaitmeninės platformos darbuotojas – asmuo, dirbantis skaitmeninėje platformoje pagal darbo sutartį arba laikomas turinčiu darbo santykius, kaip jie suprantami pagal kiekvienos valstybės narės galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar taikomą praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją; 5) tarpininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris siekdamas suteikti darbą skaitmeninėje darbo platformoje arba per ją: a) užmezga sutartinius santykius su ta skaitmenine darbo platforma ir skaitmeninėse platformose dirbančiu asmeniu arba b) yra tą skaitmeninę darbo platformą ir skaitmeninėje platformoje dirbantį asmenį siejančioje subrangos grandinėje; 6) darbuotojų atstovai – skaitmeninių platformų darbuotojų atstovai, pavyzdžiui, profesinės sąjungos ir atstovai, kuriuos laisvai renka skaitmeninių platformų darbuotojai pagal nacionalinę teisę ir praktiką; 7) skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovai – darbuotojų atstovai ir, jei tai numatyta pagal nacionalinę teisę ir praktiką, skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų, išskyrus skaitmeninių platformų darbuotojus, atstovai; 8) automatizuotos stebėsenos sistemos – sistemos, naudojamos siekiant vykdyti ar palaikyti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų darbo rezultatų arba darbo aplinkoje vykdomos veiklos stebėseną, priežiūrą ar vertinimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis renkant asmens duomenis; 9) automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos – sistemos, naudojamos siekiant priimti arba palaikyti elektroninėmis priemonėmis sprendimus, kurie daro didelį poveikį skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, įskaitant skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas, visų pirma sprendimus, darančius poveikį jų įdarbinimui, prieigai prie darbo užduočių ir jų organizavimui, jų pajamoms, įskaitant atskirų užduočių kainą, saugai ir sveikatai, darbo laikui, galimybei mokytis, paaukštinimui ar lygiaverčiam veiksmui, sutartiniam statusui, įskaitant teisių naudotis jų paskyra apribojimą, naudojimosi ja sustabdymą arba jos panaikinimą. 2. 1 dalies 1 punkte pateikta skaitmeninių darbo platformų apibrėžtis neapima paslaugų teikėjų, kurių pagrindinis tikslas – naudoti turtą ar juo dalytis ▌arba kurie leidžia asmenims, kurie nėra profesionalai, perparduoti prekes. 3 straipsnis Tarpininkai Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai skaitmeninė darbo platforma naudojasi tarpininkais, skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys, turintys sutartinius santykius su tarpininku, naudotųsi tokio paties lygio šia direktyva suteikiama apsauga, kaip ir asmenys, turintys tiesioginius sutartinius santykius su skaitmenine darbo platforma. Tuo tikslu valstybės narės pagal nacionalinę teisę ir praktiką imasi priemonių, kad būtų sukurti atitinkami mechanizmai, kurie, kai tinkama, apimtų solidariosios atsakomybės sistemas. II SKYRIUS UŽIMTUMO STATUSAS 4 straipsnis Tinkamas užimtumo statuso nustatymas 1. Valstybės narės nustato tinkamas ir efektyvias procedūras, kad patikrintų ir užtikrintų tinkamą skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymą, siekdamos nustatyti, ar esama darbo santykių, kaip jie suprantami pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar taikomą praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, be kita ko, taikydamos prezumpcijos dėl darbo santykių nustatymą pagal 5 straipsnį. 2. Nustatant, ar esama darbo santykių, pirmiausia remiamasi faktais, susijusiais su faktiniu darbo atlikimu, įskaitant automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimą organizuojant darbą skaitmeninėse platformose, nepriklausomai nuo to, kaip santykiai klasifikuojami bet kokiame sutartimi įformintame susitarime, dėl kurio galėjo susitarti susijusios šalys. 3. Jeigu darbo santykių buvimas nustatomas, darbdavio pareigas prisiimanti šalis ar šalys aiškiai nurodomos pagal nacionalinės teisės sistemas. 5 straipsnis Teisinė prezumpcija 1. Laikomasi teisinės prezumpcijos, kad skaitmeninės darbo platformos ▌ir naudojantis ta platforma skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens santykiai yra sutartiniai santykiai, kai nustatomi faktai, rodantys kontrolę ir vadovavimą, laikantis nacionalinės teisės, kolektyvinių sutarčių ar praktikos, galiojančių valstybėse narėse, ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Kai skaitmeninė darbo platforma siekia nuginčyti teisinę prezumpciją, būtent jai tenka įrodyti, kad atitinkami sutartiniai santykiai nėra darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką. 2. Tuo tikslu valstybės narės ▌nustato veiksmingą nuginčijamąją teisinę prezumpciją dėl užimtumo, kuri yra procedūrinis palengvinimas skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, o valstybės narės užtikrina, kad dėl tos teisinės prezumpcijos nepadidėtų reikalavimų našta skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims arba jų atstovams procesuose, kuriais nustatomas jų užimtumo statusas. 3. Teisinė prezumpcija taikoma visuose atitinkamuose administraciniuose ar teismo procesuose, kai kyla tinkamo skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens užimtumo statuso nustatymo klausimas. Teisinė prezumpcija netaikoma procesams, susijusiems su mokesčių, baudžiamaisiais ir socialinės apsaugos reikalais. Tačiau valstybės narės gali taikyti teisinę prezumpciją tuose procesuose pagal nacionalinę teisę. 4. Skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys ir, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, jų atstovai turi teisę inicijuoti 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą procesą, kad nustatytų tikslų skaitmeninėse platformose dirbančio asmens užimtumo statusą. 5. Jei kompetentinga nacionalinė institucija mano, kad skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens statusas gali būti klaidingai klasifikuojamas, ji, laikydamasi nacionalinės teisės ir praktikos, inicijuoja atitinkamus veiksmus ar procedūras, kad nustatytų to asmens užimtumo statusą. 6. Sutartinių santykių, prasidėjusių iki 29 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos ir tą dieną tebesitęsiančių, atžvilgiu šiame straipsnyje nurodyta teisinė prezumpcija taikoma tik laikotarpiui, prasidedančiam nuo tos dienos. 6 straipsnis Pagalbinių priemonių sistema Valstybės narės sukuria pagalbinių priemonių sistemą, kad užtikrintų veiksmingą ▌teisinės prezumpcijos įgyvendinimą ir jos laikymąsi. Jos visų pirma: a) rengia tinkamas gaires, be kita ko, konkrečių ir praktinių rekomendacijų forma skaitmeninėms darbo platformoms, skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ir socialiniams partneriams, kad jie suprastų ir įgyvendintų teisinę prezumpciją, įskaitant jos nuginčijimo procedūras ▌; b) rengia gaires ir nustato tinkamas procedūras, atitinkančias nacionalinę teisę ir praktiką, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, be kita ko, dėl įvairių kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo, kad jos galėtų proaktyviai nustatyti skaitmenines darbo platformas, kurios nesilaiko tinkamo užimtumo statuso nustatymo taisyklių, taikyti joms tikslines priemones ir persekiojimą; c) numato nacionalinių institucijų vykdomą veiksmingą kontrolę ir patikrinimus, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, ir visų pirma, kai tinkama, numato konkrečių skaitmeninių darbo platformų kontrolę ir patikrinimus, kai kompetentinga nacionalinė institucija nustato, kad skaitmeninėje platformoje dirbantis asmuo turi užimtumo statusą, kartu užtikrinant, kad tokia kontrolė ir patikrinimai būtų proporcingi ir nediskriminaciniai; d) numato tinkamą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms skirtą mokymą ir numato galimybę naudotis techninėmis ekspertinėmis žiniomis algoritminio valdymo srityje, kad tos institucijos galėtų vykdyti b punkte nurodytas užduotis. ▌III SKYRIUS ALGORITMINIS VALDYMAS 7 straipsnis Asmens duomenų tvarkymo naudojant automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas apribojimai 1. Skaitmeninio darbo platformos, naudodamos automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas, negali: a) tvarkyti asmens duomenų, susijusių su skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens emocine ar psichologine būkle; b) tvarkyti su privačiais pokalbiais susijusių asmens duomenų, įskaitant keitimąsi informacija su kitais skaitmeninėse platformose dirbančiais asmenimis ir jų atstovais; c) rinkti jokių asmens duomenų tuo metu, kai skaitmeninėje platformoje dirbantis asmuo nesiūlo ir neatlieka darbo skaitmeninėje platformoje; d) tvarkyti asmens duomenų, pagal kuriuos būtų galima numatyti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę jungtis į asociacijas, teisę į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisę arba teisę į informaciją ir konsultacijas, kaip apibrėžta Chartijoje; e) tvarkyti asmens duomenų, pagal kuriuos būtų galima numanyti rasinę ar etninę kilmę, migracijos statusą, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, negalią, sveikatos būklę, įskaitant dėl lėtinių ligų ar ŽIV, emocinę ar psichologinę būklę, narystę profesinėse sąjungose, asmens lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją; f) tvarkyti skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens biometrinių duomenų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 14 punkte, siekiant nustatyti to asmens tapatybę, tuos duomenis palyginant su duomenų bazėje saugomais asmenų biometriniais duomenimis. 2. Šio straipsnio nuostatos taikomos visiems skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims nuo įdarbinimo ar atrankos procedūros pradžios. 3. Be automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų, šis straipsnis taip pat taikomas skaitmeninėms darbo platformoms, kai jos naudoja automatizuotas sistemas, kuriomis palaikomi arba priimami sprendimai, kurie kuriuo nors būdu daro poveikį skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims. 8 straipsnis Poveikio duomenų apsaugai vertinimas 1. Asmens duomenų tvarkymas skaitmeninėje darbo platformoje naudojant automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas yra duomenų tvarkymo rūšis, dėl kurios gali kilti didelė rizika fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnio 1 dalyje. Vykdydamos, laikantis to reglamento 35 straipsnio 1 dalies, asmens duomenų tvarkymo naudojant automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas poveikio skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenų apsaugai vertinimą, įskaitant šios direktyvos 7 straipsnyje nustatytus duomenų tvarkymo apribojimus, skaitmeninės darbo platformos, veikiančios kaip duomenų valdytojai, kaip tai apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 7 punkte, siekia sužinoti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų ir jų atstovų nuomones. 2. Skaitmeninės darbo platformos pateikia vertinimą darbuotojų atstovams. 9 straipsnis Su automatizuotomis stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemomis susijęs skaidrumas ▌ 1. Valstybės narės reikalauja, kad skaitmeninės darbo platformos informuotų skaitmeninėse darbo platformose dirbančius asmenis, platformų darbuotojus ir, gavus prašymą, nacionalines kompetentingas institucijas, apie automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimą. Ta informacija yra susijusi su: a) visų rūšių sprendimais, kuriuos palaiko arba priima automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos, įskaitant atvejus, kai tokios sistemos palaiko arba priima sprendimus, kurie nedaro reikšmingo poveikio skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims; b) kiek tai susiję su automatizuotomis stebėsenos sistemomis: i) tuo, kad tokios sistemos naudojamos arba yra diegiamos; ii) stebimų, prižiūrimų ar vertinamų duomenų ir veiksmų kategorijomis, įskaitant paslaugos gavėjo atliekamą vertinimą; iii) stebėsenos tikslu ir kaip sistema jį pasiekia; iv) tokiose sistemose tvarkomų asmens duomenų gavėjais ar gavėjų kategorijomis ir bet kokiu tokių asmens duomenų persiuntimu ar perdavimu, be kita ko, įmonių grupėje; c) kiek tai susiję su automatizuotomis sprendimų priėmimo sistemomis: i) tuo, kad tokios sistemos naudojamos arba yra diegiamos; ii) tokių sistemų priimamų ar palaikomų sprendimų kategorijomis; iii) duomenų kategorijomis ir pagrindiniais parametrais, į kuriuos atsižvelgia tokios sistemos, ir santykine tų pagrindinių parametrų svarba automatizuotam sprendimų priėmimui, įskaitant tai, kaip sprendimus veikia skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens duomenys ar elgesys; iv) sprendimų apriboti skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens teises naudotis savo paskyra, sustabdyti naudojimąsi ja arba ją panaikinti, atsisakyti mokėti ▌už jų atliktą darbą, taip pat sprendimų dėl jų sutartinio statuso arba bet kurio panašaus arba neigiamo poveikio sprendimo motyvais. 2. Skaitmeninės darbo platformos 1 dalyje nurodytą informaciją pateikia rašytiniame dokumente, kuris gali būti elektroninės formos. Informacija pateikiama ▌skaidriai, suprantamai ir ▌lengvai prieinama forma, išdėstoma aiškia ir paprasta kalba. 3. Skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ne vėliau kaip pirmą darbo dieną, prieš įdiegiant pakeitimus, darančius poveikį darbo sąlygoms, darbo organizavimui ar darbo rezultatų stebėsenai, arba bet kuriuo metu jų prašymu pateikiama glausta informacija apie sistemas ir jų ypatybes, kurios jiems daro tiesioginį poveikį, įskaitant, kai taikytina, jų darbo sąlygas. Jų prašymu jiems taip pat pateikiama visapusiška ir išsami informacija apie visas atitinkamas sistemas ir jų ypatybes. 4. Darbuotojų atstovams pateikiama visapusiška ir išsami informacija apie visas atitinkamas sistemas ir jų ypatybes. Ta informacija jiems pateikiama prieš pradedant naudotis tomis sistemomis arba prieš įdiegiant pakeitimus, darančius poveikį darbo sąlygoms, darbo organizavimui ar darbo rezultatų stebėsenai, arba bet kuriuo metu jų prašymu. Kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu visapusiška ir išsami informacija joms pateikiama bet kuriuo metu. 5. Skaitmeninės darbo platformos teikia 1 dalyje nurodytą informaciją asmenims, kuriems taikoma įdarbinimo arba atrankos procedūra. Ta pagal 2 dalį pateikiama informacija turi būti glausta, susijusi tik su toje procedūroje naudojamomis automatizuotomis stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemomis ir turi būti pateikiama prieš pradedant tą procedūrą. 6. Skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys turi teisę į asmens duomenų, sugeneruotų jiems atliekant darbą skaitmeninės darbo platformos automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų kontekste, įskaitant reitingus ir apžvalgas, perkeliamumą nedarant neigiamo poveikio paslaugos gavėjo teisėms pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Skaitmeninė platforma joje dirbantiems asmenims nemokamai suteikia priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingai naudotis jų perkeliamumo teisėmis, nurodytomis Reglamento (ES) 2016/679 20 straipsnyje ir šios dalies pirmame sakinyje. Skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens prašymu skaitmeninė darbo platforma tokius asmens duomenis perduoda tiesiogiai trečiajai šaliai. 10 straipsnis Žmogaus vykdoma automatizuotų sistemų priežiūra 1. Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninės darbo platformos prižiūrėtų ir, dalyvaujant darbuotojų atstovams, reguliariai, bet kuriuo atveju kas dvejus metus, atliktų individualių sprendimų, priimtų arba palaikomų skaitmeninės darbo platformos naudojamomis automatizuotomis stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemomis, poveikio skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, be kita ko, kai taikytina, jų darbo sąlygoms ir vienodo požiūrio darbe principui, vertinimą. 2. Valstybės narės turi reikalauti, kad skaitmeninės darbo platformos užtikrintų pakankamai žmogiškųjų išteklių ▌atskirų sprendimų, priimtų arba palaikomų automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemomis, poveikiui veiksmingai prižiūrėti ir vertinti. Asmenys, kuriems skaitmeninės darbo platformos paveda priežiūros ir vertinimo funkcijas, turi turėti būtiną kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus vykdyti šias funkcijas, be kita ko, kad galėtų panaikinti automatinius sprendimus. Jie turi būti apsaugoti nuo atleidimo iš darbo arba lygiaverčių priemonių, drausminių priemonių ar kitokio priešiško elgesio už jų funkcijų vykdymą. 3. Jeigu atliekant 1 dalyje nurodytą priežiūrą arba vertinimą nustatoma didelė diskriminacijos darbe rizika, kylanti dėl automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų naudojimo, arba nustatoma, kad atskirais sprendimais, kurie priimami arba palaikomi automatizuotomis stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemomis, buvo pažeistos skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens teisės, skaitmeninė darbo platforma turi imtis būtinų veiksmų, įskaitant, jei tinkama, automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemos pakeitimą arba jos naudojimo nutraukimą, kad ateityje būtų išvengta tokių sprendimų. 4. Informacija apie vertinimą, atliekamą pagal 1 dalį, perduodama platformų darbuotojų atstovams. Skaitmeninės darbo platformos šią informaciją taip pat pateikia skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms jų prašymu. 5. Visus sprendimus dėl skaitmeninėse platformose dirbančio asmens sutartinių santykių ar jo paskyros apribojimo, naudojimosi jas sustabdymo ar panaikinimo (nutraukimo) arba kitus lygiaverčius sprendimus turi priimti žmogus. 11 straipsnis Žmogaus atliekama ▌peržiūra 1. Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys turėtų teisę nepagrįstai nedelsiant gauti skaitmeninės darbo platformos paaiškinimą dėl bet kurio automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos priimto arba palaikomo sprendimo. Paaiškinimas žodžiu arba raštu pateikiamas skaidriai ir suprantamai, aiškia ir paprasta kalba. Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninės darbo platformos jose dirbantiems asmenims suteiktų galimybę susisiekti su skaitmeninės darbo platformos paskirtu kontaktiniu asmeniu, taip pat aptarti ir išsiaiškinti su sprendimo priėmimu susijusius faktus, aplinkybes ir priežastis. Skaitmeninės darbo platformos užtikrina, kad tokie kontaktiniai asmenys ▌turėtų būtiną kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus vykdyti tokias funkcijas. Skaitmeninės darbo platformos nepagrįstai nedelsdamos ir ne vėliau kaip sprendimo įsigaliojimo dieną raštu pateikia skaitmeninėse platformose dirbančiam asmeniui visų automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos palaikomų, arba, kai taikytina, priimtų sprendimų apriboti skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens paskyrą, sustabdyti naudojimąsi ja arba ją panaikinti, sprendimų atsisakyti mokėti ▌už skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens atliktą darbą, sprendimų dėl skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens sutartinio statuso, panašaus poveikio sprendimų ar visų kitų sprendimų, darančių poveikį esminiams darbo ar kitų sutartinių santykių aspektams, motyvų pareiškimą. 2. Skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys ir, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų vardu veikiantys atstovai turi teisę reikalauti, kad skaitmeninė darbo platforma peržiūrėtų 1 dalyje nurodytus sprendimus. Gavusi skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens prašymą, skaitmeninė darbo platforma nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju per dvi savaites nuo prašymo gavimo dienos tam asmeniui pateikia pakankamai tikslų ir tinkamai pagrįstą atsakymą rašytiniame dokumente, kuris gali būti elektroninės formos. 3. Jeigu 1 dalyje nurodytu sprendimu pažeidžiamos skaitmeninėje platformoje dirbančio asmens teisės, skaitmeninė darbo platforma nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvi savaites nuo to sprendimo priėmimo ištaiso tą sprendimą. Jei toks ištaisymas neįmanomas, skaitmeninė darbo platforma pasiūlo tinkamą kompensaciją už patirtą žalą. Skaitmeninė darbo platforma imasi būtinų veiksmų, įskaitant, jei tinkama, automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos pakeitimą arba jos naudojimo nutraukimą, kad ateityje būtų išvengta tokių sprendimų. 4. Šis straipsnis nedaro poveikio nacionalinėje teisėje bei praktikoje ir kolektyviniuose susitarimuose nustatytoms drausminėms ir atleidimo iš darbo procedūroms. 5. Šis straipsnis netaikomas skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims, kurie taip pat yra verslo klientai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 1 punkte. 12 straipsnis Sauga ir sveikata 1. Nedarant poveikio Tarybos direktyvai 89/391/EEB ir susijusioms direktyvoms darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, platformų darbuotojų atžvilgiu skaitmeninės darbo platformos: a) įvertina automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų keliamą riziką jų saugai ir sveikatai, visų pirma dėl galimų nelaimingų atsitikimų darbe, psichosocialinę ir ergonominę riziką; b) įvertina, ar tų sistemų apsaugos priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į nustatytą riziką konkretaus pobūdžio darbo aplinkoje; c) nustato tinkamas prevencines ir apsaugos priemones. 2. Kiek tai susiję su pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytais reikalavimais, skaitmeninės darbo platformos užtikrina veiksmingą platformų darbuotojų ir (arba) jų atstovų informavimą, konsultavimąsi su jais ir jų dalyvavimą pagal Tarybos direktyvos 89/391/EEB 10 ir 11 straipsnius. 3. Skaitmeninės darbo platformos automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas naudoja taip, kad nebūtų daromas netinkamas spaudimas platformų darbuotojams ir kad nekiltų rizika jų saugai ir fizinei bei psichikos sveikatai. 4. Be automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų, šis straipsnis taip pat taikomas tais atvejais, kai jos naudoja automatizuotas sistemas, kuriomis palaikomi arba priimami sprendimai, kurie kokiu nors būdu daro poveikį platformų darbuotojams. 5. Siekdamos užtikrinti platformų darbuotojų saugą ir sveikatą, be kita ko, nuo smurto ir priekabiavimo, valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninės darbo platformos imtųsi prevencinių priemonių, be kita ko, naudotų veiksmingus pranešimų teikimo kanalus. 13 straipsnis Informavimas ir konsultavimasis 1. Ši direktyva nedaro poveikio Direktyvai 89/391/EEB, kiek tai susiję su informavimu ir konsultavimusi, arba direktyvoms 2002/14/EB ir 2009/38/EB. 2. Valstybės narės ne tik laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų direktyvų, bet ir užtikrina, kad ▌skaitmeninių darbo platformų teikiama informacija ir vykdomas konsultavimasis su darbuotojų atstovais, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/14/EB 2 straipsnio f ir g punktuose, taip pat apimtų sprendimus, dėl kurių gali būti įdiegtos automatizuotos stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemos arba padaryti esminiai jų naudojimo pakeitimai. Šios dalies tikslais, darbuotojų atstovai informuojami ir su jais konsultuojamasi tomis pačiomis sąlygomis, susijusiomis su naudojimusi informavimo ir konsultavimosi teisėmis, kokios yra nustatytos Direktyvoje 2002/14/EB. 3. Jei ▌platformų darbuotojų atstovams ▌būtina išnagrinėti klausimą, dėl kurio informuojama ir konsultuojamasi, ir suformuluoti nuomonę, jiems gali padėti jų pasirinktas ekspertas. Jei skaitmeninėje darbo platformoje atitinkamoje valstybėje narėje dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, eksperto išlaidas, jei jos yra proporcingos, padengia skaitmeninė darbo platforma. Valstybės narės gali nustatyti prašymų skirti ekspertą dažnumą, kartu užtikrindamos pagalbos veiksmingumą. 14 straipsnis Darbuotojų informavimas Jei skaitmeninių platformų darbuotojai neturi atstovų, valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninė darbo platforma tiesiogiai informuotų atitinkamus platformų darbuotojus apie sprendimus, dėl kurių gali būti įdiegtos automatizuotos stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemos arba padaryti esminiai jų naudojimo pakeitimai. Informacija pateikiama rašytiniame dokumente, kuris gali būti elektroninės formos, ir ji pateikiama skaidriai, suprantamai ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba. 15 straipsnis Konkreti tvarka, taikoma skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovams, išskyrus platformų darbuotojų atstovus Skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovai, išskyrus darbuotojų atstovus, gali naudotis darbuotojų atstovams pagal 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 1 ir 4 dalis, 10 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį suteiktomis teisėmis tik tiek, kiek jie veikia skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų, kurie nėra platformų darbuotojai, vardu jų asmens duomenų apsaugos atžvilgiu. IV SKYRIUS DARBO SKAITMENINĖSE PLATFORMOSE ▌SKAIDRUMAS 16 straipsnis Darbo skaitmeninėse platformose deklaravimas ▌Valstybės narės reikalauja, kad skaitmeninės darbo platformos deklaruotų platformų darbuotojų darbą valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, kompetentingoms ▌institucijoms ▌pagal atitinkamų valstybių narių teisėje nustatytas taisykles ir procedūras. Tai nedaro poveikio konkrečioms Sąjungos teisėje nustatytoms pareigoms, pagal kurias tarpvalstybiniais atvejais darbas deklaruojamas atitinkamoms valstybės narės įstaigoms. 17 straipsnis Galimybė susipažinti su aktualia informacija apie darbą skaitmeninėse platformose 1. Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninės darbo platformos kompetentingoms institucijoms ir skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovams pateiktų šią ▌informaciją: a) atitinkamoje skaitmeninėje darbo platformoje ▌dirbančių asmenų skaičių, suskirstant pagal jų veiklos mastą ir jų sutartinį arba užimtumo statusą; b) skaitmeninės darbo platformos nustatytas tiems sutartiniams santykiams taikomas bendrąsias sąlygas ▌; c) atitinkamoje skaitmeninėje darbo platformoje reguliariai dirbančių asmenų vidutinę veiklos trukmę, vidutinį per savaitę dirbtų valandų skaičių, tenkantį vienam asmeniui, ir vidutines pajamas, gautas iš tokios veiklos; d) tarpininkus, su kuriais skaitmeninė darbo platforma palaiko sutartinius santykius. 2. Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninės darbo platformos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms teiktų informaciją apie skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atliktą darbą ir jų užimtumo statusą. 3. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kiekvienai valstybei narei, kurioje asmenys dirba atitinkamoje skaitmeninėje darbo platformoje. 1 dalies c punkte nurodyta informacija pateikiama tik pateikus prašymą. Informacija atnaujinama ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, o 1 dalies b punkto atveju – kaskart, kai iš esmės pakeičiamos sąlygos. 4. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos ir skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovai turi teisę prašyti, kad skaitmeninės darbo platformos pateiktų papildomus paaiškinimus ir išsamesnę informaciją, be kita ko, duomenis apie darbo sutartis. Skaitmeninės darbo platformos į tokį prašymą reaguoja nepagrįstai nedelsdamos ir pateikia pagrįstą atsakymą. 5. Jei skaitmeninės darbo platformos yra labai mažos, mažosios ar vidutinės įmonės, valstybės narės gali nustatyti, kad informacija pagal 3 dalį būtų atnaujinama tik kartą per metus. V SKYRIUS TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS 18 straipsnis Teisė į teisių gynimą Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/679 79 ir 82 straipsniams, valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys, įskaitant tuos, kurių darbo santykiai ar kiti sutartiniai santykiai baigėsi, turėtų teisę į veiksmingą ir nešališką ginčų sprendimą tinkamu laiku ir teisę į teisių gynimą, įskaitant tinkamą patirtos žalos atlyginimą, jei pažeidžiamos iš šios direktyvos kylančios jų teisės. 19 straipsnis Procedūros skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų vardu arba jiems remti ▌Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovai ir juridiniai asmenys, kurie pagal nacionalinę teisę ar praktiką turi teisėtą interesą ginti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų teises, galėtų dalyvauti bet kokioje teisminėje ar administracinėje procedūroje, kad užtikrintų iš šios direktyvos kylančių teisių ar pareigų vykdymą. Jie gali, laikydamiesi nacionalinės teisės ir praktikos, veikti vieno ar kelių skaitmeninėje platformoje dirbančių asmenų vardu arba ▌remti šį asmenį ar asmenis, jei pažeidžiamos ▌kurios nors iš šios direktyvos kylančios teisės ar pareigos. 20 straipsnis Skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų ryšių kanalai Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad skaitmeninės darbo platformos jose dirbantiems asmenims būtų sudaryta galimybė susisiekti ir privačiai bei saugiai bendrauti tarpusavyje, ▌taip pat ▌susisiekti su skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų atstovais arba kad šie atstovai galėtų su jais susisiekti, pasinaudojant skaitmeninių darbo platformų skaitmenine infrastruktūra arba panašiomis veiksmingomis priemonėmis, laikantis Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų pareigų. Valstybės narės reikalauja, kad skaitmeninės darbo platformos nesinaudotų prieiga prie tų kontaktų bei ryšių ir jų nestebėtų. 21 straipsnis Galimybė susipažinti su įrodymais 1. Valstybės narės užtikrina, kad su šios direktyvos nuostatomis susijusių procesų atveju nacionaliniai teismai arba kompetentingos institucijos galėtų nurodyti, kad skaitmeninė darbo platforma atskleistų visus aktualius jos valdomus įrodymus. 2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti ▌įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, jei jie mano, kad šie įrodymai gali būti aktualūs procesui. Jos užtikrina, kad nacionaliniai teismai, nurodydami atskleisti tokią informaciją, turėtų veiksmingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti. ▌ 22 straipsnis Apsauga nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad ▌skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys (įskaitant asmenis, kurie yra jų atstovai) būtų apsaugoti nuo skaitmeninio darbo platformos priešiško elgesio ir bet kokių neigiamų pasekmių dėl skaitmeninėje darbo platformoje pateikto skundo arba dėl proceso, pradėto siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrintas šioje direktyvoje numatytų teisių laikymasis. 23 straipsnis Apsauga nuo atleidimo iš darbo 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta skaitmeninėse platformose dirbančius asmenis atleisti iš darbo, nutraukti su jais sudarytas sutartis arba imtis atleidimui iš darbo ar sutarties nutraukimui lygiaverčių priemonių ir rengtis jų atleidimui iš darbo, sutarties nutraukimui ar lygiaverčių priemonių taikymui, jei to pagrindas – jų naudojimasis šioje direktyvoje numatytomis teisėmis. 2. Skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys, kurie mano, kad jie buvo atleisti iš darbo, su jais sudaryta sutartis buvo nutraukta arba ▌lygiaverčio poveikio priemonės jiems buvo pritaikytos dėl to, kad jie pasinaudojo šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, gali prašyti skaitmeninės darbo platformos tinkamai pagrįsti ▌atleidimą iš darbo, sutarties nutraukimą ar bet kurias lygiavertes priemones. Skaitmeninės darbo platformos šį pagrindimą pateikia raštu nepagrįstai nedelsdamos. 3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ▌kai 2 dalyje nurodyti skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys teismui arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai pateikia faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad jie buvo taip atleisti iš darbo, jų sutartis buvo nutraukta arba jiems buvo pritaikytos lygiavertės priemonės, pareiga įrodyti, kad atleidimas iš darbo, sutarties nutraukimas ar lygiavertės priemonės buvo pagrįsti kitais nei 1 dalyje nurodyti pagrindai, tektų skaitmeninei darbo platformai. 4. Valstybės narės neprivalo 3 dalies taikyti procesams, kuriuose faktines aplinkybes turi ištirti teismas ar kita kompetentinga institucija ar įstaiga. 5. 3 dalis netaikoma baudžiamajam procesui, nebent valstybės narės nustatytų kitaip. 24 straipsnis Priežiūra ir sankcijos 1. Priežiūros institucija ar institucijos, atsakingos už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, taip pat atsako už šios direktyvos 7–11 straipsnių taikymo stebėseną ir vykdymo užtikrinimą tiek, kiek tai susiję su duomenų apsaugos klausimais, pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2016/679 VI, VII ir VIII skyrių nuostatas. Už šios direktyvos 7–11 straipsnių pažeidimus taikoma to reglamento 83 straipsnio 5 dalyje nurodytų administracinių baudų viršutinė riba. 2. 1 dalyje nurodytos institucijos ir kitos nacionalinės kompetentingos institucijos, kai aktualu, bendradarbiauja, kad užtikrintų šios direktyvos vykdymą pagal savo atitinkamą kompetenciją, visų pirma tais atvejais, kai kyla klausimų dėl automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų poveikio ▌skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims. Tuo tikslu tos institucijos, gavusios prašymą arba savo iniciatyva, tarpusavyje keičiasi aktualia informacija, įskaitant informaciją, gautą atliekant patikrinimus ar tyrimus. 3. Kompetentingos nacionalinės institucijos, padedamos Europos Komisijos, bendradarbiauja keisdamosi aktualia informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais teisinės prezumpcijos įgyvendinimo srityje. 4. Kai skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys dirba kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra įsisteigusi skaitmeninė darbo platforma, tų valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija šios direktyvos vykdymo užtikrinimo tikslais. 5. Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų arba kitų jau galiojančių nuostatų, susijusias su teisėmis, kurioms taikoma ši direktyva, pažeidimus. Sankcijos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos įmonės padaryto pažeidimo pobūdžiui, sunkumui bei trukmei ir nukentėjusių darbuotojų skaičiui. 6. Pažeidimų, susijusių su skaitmeninių darbo platformų atsisakymu laikytis teisinio sprendimo, kuriuo nustatomas skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statusas, atveju valstybės narės numato sankcijas, kurios gali apimti finansines baudas. VI SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 25 straipsnis Kolektyvinių derybų dėl darbo skaitmeninėse platformose skatinimas Valstybės narės, nedarydamos poveikio socialinių partnerių savarankiškumui ir atsižvelgdamos į nacionalinės praktikos įvairovę, imasi tinkamų priemonių, kad būtų propaguojamas socialinių partnerių vaidmuo ir skatinama naudotis teise į kolektyvines derybas dėl darbo skaitmeninėse platformose, įskaitant priemones, kuriomis siekiama nustatyti tinkamą skaitmeninių platformų darbuotojų užimtumo statusą ir sudaryti palankesnes sąlygas jiems naudotis su algoritminiu valdymu susijusiomis teisėmis, nustatytomis šios direktyvos III skyriuje. 26 straipsnis Nekintamumas ir palankesnės nuostatos 1. Ši direktyva negali būti tinkamas pagrindas sumažinti bendrą apsaugos lygį, kuris jau yra užtikrintas platformų darbuotojams valstybėse narėse, be kita ko, kiek tai susiję su nustatytomis procedūromis, pagal kurias tinkamai nustatomas skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų užimtumo statusas, taip pat su esamomis jų atstovų prerogatyvomis. 2. Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių prerogatyvai taikyti arba priimti ▌platformų darbuotojams palankesnius įstatymus ir kitus teisės aktus, arba skatinti ar leisti taikyti ▌platformų darbuotojams palankesnes kolektyvines sutartis, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus. ▌ 3. Šia direktyva nepažeidžiamos jokios kitos teisės, suteiktos skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims kitais Sąjungos teisės aktais. 27 straipsnis Informacijos sklaida Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims ir skaitmeninėms darbo platformoms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, taip pat plačiajai visuomenei būtų pranešta apie nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taip pat apie jau galiojančias atitinkamas nuostatas, susijusias su 1 straipsnyje nurodytu dalyku, įskaitant informaciją apie teisinės prezumpcijos taikymą. Ta informacija pateikiama aiškiai, išsamiai ir lengvai prieinamu, be kita ko, asmenims su negalia, būdu. 28 straipsnis Kolektyvinės sutartys ir konkrečios asmens duomenų tvarkymo taisyklės Valstybės narės gali teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis numatyti konkretesnes taisykles, kuriomis būtų užtikrinta teisių ir laisvių apsauga tvarkant skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų asmens duomenis pagal 9, 10 bei 11 straipsnius, laikantis 26 straipsnio 1 dalies. Valstybės narės gali leisti socialiniams partneriams, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, palikti galioti kolektyvines sutartis, kuriose, užtikrinant bendrą platformų darbuotojų apsaugą, būtų nustatyta kitokia su darbu platformose susijusi tvarka, nei nurodyta šios direktyvos 12 ir 13 straipsniuose, o tais atvejais, kai šios direktyvos įgyvendinimą jos paveda socialiniams partneriams pagal 29 straipsnio 4 dalį – kitokia nei nurodyta 17 straipsnyje, vesti derybas dėl tokių sutarčių, jas sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą. 29 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas 1. Valstybės narės ▌ne vėliau kaip ... [2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 3. Valstybės narės taip pat turėtų, laikydamosi nacionalinės teisės ir praktikos, imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas socialinių partnerių įsitraukimas ir skatinamas bei stiprinamas socialinis dialogas siekiant įgyvendinti šią direktyvą. 4. Valstybės narės gali pavesti socialiniams partneriams įgyvendinti šią direktyvą, jeigu socialiniai partneriai to bendrai paprašo ir jeigu valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad jie bet kuriuo metu galėtų garantuoti, jog bus pasiekti pagal šią direktyvą siektini rezultatai. 30 straipsnis Komisijos atliekama peržiūra Ne vėliau kaip ... [5 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais Sąjungos lygmeniu ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir atsižvelgdama į poveikį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir, kai tikslinga, pasiūlo teisės aktų pakeitimus. Atlikdama tokią peržiūrą, Komisija ypač daug dėmesio skiria poveikiui, kurį naudojimasis tarpininkų paslaugomis daro šios direktyvos bendram įgyvendinimui, taip pat pagal 5 straipsnį nustatytos nuginčijamosios prezumpcijos dėl užimtumo veiksmingumui. 31 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 32 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta ... Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Europos sveikatos duomenų erdvė |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0197), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 16 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0167/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0395/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3); 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl Europos bendros sveikatos duomenų erdvės(4)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 ir 114 straipsnius, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(6), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(7), kadangi: (1) šio reglamento tikslas – sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę (toliau – ESDE) siekiant pagerinti fizinių asmenų prieigą prie savo asmens elektroninių sveikatos duomenų ir jų galimybę juos kontroliuoti sveikatos priežiūros tikslais (pirminis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas), taip pat siekiant geresnio kitų sveikatos priežiūros sektoriaus tikslų įgyvendinimo, kurie padėtų ▌visuomenei, tokiais kaip moksliniai tyrimai, inovacijos, politikos formavimas, pasirengimas sveikatos grėsmėms ir reagavimas į jas, be kita ko siekiant užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, pacientų saugumas, individualizuotoji medicina, oficiali statistika ar reguliavimo veikla (antrinis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas). Be to, siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą teisinę ir techninę sistemą, visų pirma skirtą elektroninių sveikatos įrašų sistemų (toliau – ESĮ sistemos) kūrimui, pateikimui rinkai ir naudojimui paisant Sąjungos vertybių. ESDE yra svarbi tvirtos ir atsparios Europos sveikatos sąjungos kūrimo dalis; (2) COVID-19 pandemija išryškino būtinybę užtikrinti savalaikę prieigą prie kokybiškų elektroninių sveikatos duomenų, siekiant pasirengti sveikatos grėsmėms ir į jas reaguoti, taip pat, prevencijos, diagnostikos ir gydymo bei antrinio sveikatos duomenų naudojimo tikslais. Tokia savalaikė prieiga, taikant veiksmingą visuomenės sveikatos priežiūrą ir stebėseną, gali prisidėti prie ▌veiksmingesnio būsimų pandemijų valdymo, sumažinti išlaidas ir gerinti atsaką į grėsmes sveikatai, o galiausiai gali padėti išgelbėti daugiau gyvybių. 2020 m. Komisija skubiai pritaikė savo klinikinės pacientų priežiūros sistemą, sukurtą Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1269(8), kad valstybės narės galėtų dalytis COVID-19 pacientų, kurie per pandemijos piką lankosi pas įvairius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir vyksta iš vienos valstybės narės į kitą, elektroniniais sveikatos duomenimis, bet tai buvo tik kritinės padėties sprendimas, parodęs struktūrinio ir nuoseklaus požiūrio poreikį valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis, kad būtų pagerintas elektroninių sveikatos duomenų prieinamumas sveikatos priežiūros reikmėms, taip pat siekiant palengvinti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, kad būtų galima parengti veiksmingas politines atsako priemones, ir prisidėti prie aukštų žmonių sveikatos standartų; (3) COVID-19 krizė tvirtai susiejo e. sveikatos tinklo – savanoriško skaitmeninės sveikatos institucijų tinklo – veiklą, kuri tapo pagrindiniu ramsčiu kuriant sąlytį turėjusių asmenų atsekimo ir įspėjimo programėles bei plėtojant ES skaitmeninių COVID pažymėjimų techninius aspektus. Ji taip pat išryškino būtinybę dalytis elektroniniais sveikatos duomenimis, kurie yra surandami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai naudojami (toliau – FAIR principai), bei užtikrinti, kad elektroniniai sveikatos duomenys būtų kuo atviresni, kartu laikantis duomenų kiekio mažinimo principo. Turėtų būti užtikrinta sinergija tarp ESDE, Europos atvirojo mokslo debesijos(9) ir Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų, taip pat turėtų būti remiamasi patirtimi, įgyta taikant duomenų dalijimosi sprendimus pagal Europos COVID-19 duomenų platformą; (3a) atsižvelgiant į asmens sveikatos duomenų jautrumą, šiuo reglamentu siekiama tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis numatyti pakankamas apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas aukštas duomenų apsaugos, saugumo, konfidencialumo ir etiško naudojimo lygis. Tokios apsaugos priemonės yra būtinos siekiant skatinti pasitikėjimą, kad fizinio asmens sveikatos duomenys bus saugiai tvarkomi pirminio ir antrinio duomenų naudojimo tikslais; (4) visi asmens elektroniniai sveikatos duomenys tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679(10), o Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų atveju – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725(11). Nuorodos į Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas turėtų būti suprantamos ir kaip nuorodos į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatas, taikomas Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, kai taikytina; (5) vis daugiau europiečių kerta savo šalies sienas darbo reikalais, norėdami studijuoti, aplankyti giminaičius ar keliauti. Siekiant palengvinti keitimąsi sveikatos duomenimis ir patenkinti poreikį įgalinti piliečius, jie turėtų turėti galimybę naudoti savo sveikatos duomenis elektroniniu formatu, kuris būtų pripažįstamas ir priimamas visoje Sąjungoje. Tokie asmens elektroniniai sveikatos duomenys galėtų apimti asmens duomenis, susijusius su fizinio asmens fizine ar psichikos sveikata, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, iš kurių būtų galima gauti informacijos apie jo sveikatos būklę, asmens duomenis, susijusius su fizinio asmens paveldėtomis arba įgytomis genetinėmis savybėmis, iš kurių būtų galima gauti unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą ir kurie visų pirma būtų gaunami atlikus atitinkamo fizinio asmens biologinio mėginio analizę, taip pat sveikatą lemiančių veiksnių duomenis, pvz., elgsenos, aplinkos, fizinės įtakos, medicininės priežiūros, socialinius ar su švietimu susijusius veiksnius. Elektroniniai sveikatos duomenys taip pat apima duomenis, kurie iš pradžių buvo renkami mokslinių tyrimų, statistikos, grėsmių sveikatai vertinimo, politikos formavimo ar reguliavimo tikslais ir kurie gali būti teikiami pagal IV skyriuje išdėstytas taisykles. Elektroniniai sveikatos duomenys yra susiję su visomis tų duomenų kategorijomis, neatsižvelgiant į tai, kad tokius duomenis teikia duomenų subjektas arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistai, arba jų tvarkymas susijęs su fizinio asmens sveikata ar gerove, ir jie taip pat turėtų apimti numanomus ir išvestinius duomenis, pavyzdžiui, diagnostikos, tyrimų ir medicininių patikrinimų duomenis, taip pat automatinėmis priemonėmis nustatytus ir užregistruotus duomenis; (5b) sveikatos sistemose asmens elektroniniai sveikatos duomenys dažniausiai renkami elektroniniuose sveikatos įrašuose, kuriuose paprastai būna pateikta fizinio asmens ligos istorija, informacija apie diagnozes ir gydymą, gydymą vaistais, alergijas, imunizaciją, taip pat radiologinės nuotraukos ir laboratorinių tyrimų rezultatai ir kiti medicininiai duomenys, kurie paskirstomi įvairiems sveikatos sistemos subjektams (bendrosios praktikos gydytojams, ligoninėms, vaistinėms, priežiūros tarnyboms). Siekdamos fiziniams asmenims ar sveikatos priežiūros specialistams suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, suteikti galimybę jais dalytis ir keistis, kai kurios valstybės narės ėmėsi būtinų teisinių ir techninių priemonių ir įdiegė centralizuotas infrastruktūras, jungiančias ESĮ sistemas, kuriomis naudojasi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir fiziniai asmenys. Taip pat kai kurios valstybės narės padeda viešiesiems ir privatiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams sukurti asmens sveikatos duomenų erdves sąveikumui tarp skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų užtikrinti. Kelios valstybės narės taip pat padėjo teikti ar teikė sveikatos duomenų prieigos paslaugas pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams (pavyzdžiui, per pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų portalus). Jos taip pat ėmėsi priemonių užtikrinti, kad ESĮ sistemos ar sveikatingumo programėlės galėtų perduoti elektroninius sveikatos duomenis į centrinę ESĮ sistemą (kai kurios valstybės narės tai daro užtikrindamos, pavyzdžiui, sertifikavimo sistemą). Tačiau ne visos valstybės narės įdiegė tokias sistemas, o tai įgyvendinusios valstybės narės tai darė fragmentiškai. Siekiant palengvinti laisvą asmens sveikatos duomenų judėjimą Sąjungoje ir išvengti neigiamų pasekmių pacientams, gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas tarpvalstybiniu mastu, reikia, kad Sąjunga imtųsi veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad asmenys turėtų geresnę prieigą prie savo asmens elektroninių sveikatos duomenų ir turėtų galimybę jais dalytis. Šiuo atžvilgiu turėtų būti imamasi tinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti susiskaidymą, įvairialytiškumą bei atskyrimą ir sukurti sistemą, kuri būtų patogi naudoti ir būtų intuityviai taikoma visose valstybėse narėse. Bet kokia skaitmeninė pertvarka sveikatos priežiūros sektoriuje turėtų būti įtrauki bei naudinga ir tiems fiziniams asmenims, kurių prieigos prie skaitmeninių paslaugų ir naudojimosi jomis galimybė yra ribota, įskaitant žmones su negalia; (6) Reglamento (ES) 2016/679 III skyriuje išdėstytos konkrečios nuostatos dėl fizinių asmenų teisių, susijusių su jų asmens duomenų tvarkymu. ESDE yra grindžiama šiomis teisėmis ir joje kai kurios iš šių teisių, ▌taikomų asmens elektroniniams sveikatos duomenims, yra papildytos. Šios teisės taikomos neatsižvelgiant į valstybę narę, kurioje tvarkomi asmens elektroniniai sveikatos duomenys, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rūšį, duomenų šaltinius ar fizinio asmens draudimo valstybę narę. Teisės ir taisyklės, susijusios su pirminiu asmens elektroninių sveikatos duomenų naudojimu pagal šio reglamento II ir III skyrius, yra susijusios su visomis tų duomenų kategorijomis, neatsižvelgiant į tai, kaip jie buvo surinkti arba kas juos suteikė, neatsižvelgiant į duomenų tvarkymo teisinį pagrindą pagal Reglamentą (ES) 2016/679, arba duomenų valdytojo, kaip viešosios ar privačiosios organizacijos, statusą, susijusį su duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu. Papildomos teisės susipažinti su asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ir į šių duomenų perkeliamumą neturėtų daryti poveikio Reglamente (ES) 2016/679 nustatytoms teisėms susipažinti ir į perkeliamumą. Fiziniai asmenys ir toliau turi šias teises šiame reglamente nurodytomis sąlygomis; ▌ (8) Reglamentu (ES) 2016/679 suteiktos teisės turėtų būti toliau taikomos. Fizinio asmens teisė susipažinti su duomenimis, nustatyta Reglamento (ES) 2016/679 15 straipsnyje, sveikatos sektoriuje turėtų būti toliau papildyta. Pagal Reglamentą (ES) 2016/679 duomenų valdytojai neturi nedelsdami suteikti prieigą. ▌Teisė susipažinti su sveikatos duomenimis daugelyje vietų vis dar yra dažnai įgyvendinama teikiant prašomus sveikatos duomenis popieriniu formatu arba skenuotais dokumentais, o tai ilgai užtrunka duomenų valdytojui, pavyzdžiui, ligoninei ar kitam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, teikiančiam prieigą. Tai sulėtina prieigą prie sveikatos duomenų ir gali turėti neigiamą poveikį fiziniams asmenims, jei jiems tokios prieigos reikia nedelsiant dėl neatidėliotinų aplinkybių, susijusių su jų sveikatos būkle; Dėl šios priežasties būtina užtikrinti veiksmingesnį būdą fiziniams asmenims susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis. Jie turėtų turėti teisę, naudodamiesi prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslauga, turėti nemokamą, skubią prieigą prie apibrėžtų prioritetinių asmens elektroninių sveikatos duomenų kategorijų, pvz., paciento duomenų santraukos, laikantis technologinio praktiškumo principo. Ši teisė turėtų būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje narėje tvarkomi asmens elektroniniai sveikatos duomenys, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rūšį, duomenų šaltinius ar fizinio asmens draudimo valstybę narę. Šiuo reglamentu nustatytos šios papildomos teisės taikymo sritis ir naudojimosi ja sąlygos tam tikru būdu skiriasi nuo teisės susipažinti su duomenimis pagal Reglamento (ES) 2016/679 15 straipsnį. Pastaroji apima visus duomenų valdytojo turimus asmens duomenis ir ji taikoma atskiram duomenų valdytojui, kuris ne ilgiau kaip per mėnesį turi atsakyti į prašymą. Teisė susipažinti su asmens elektroniniais sveikatos duomenimis pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma tik toms duomenų kategorijoms, kurios patenka į jo taikymo sritį, ja turėtų būti naudojamasi naudojantis prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslauga ir nedelsiant reaguoti. Vis dar turėtų būti taikomos teisės pagal Reglamentą (ES) 2016/679, kad asmenys galėtų naudotis teisėmis pagal abi sistemas. Visų pirma turėtų išlikti teisė gauti popierinę elektroninių sveikatos duomenų kopiją, nes tai yra viena iš Reglamente (ES) 2016/679 numatytų teisių; (9) tuo pat metu reikėtų apsvarstyti tai, kad skubi fizinių asmenų prieiga prie tam tikrų rūšių jų asmens elektroninių sveikatos duomenų gali pakenkti fizinių asmenų saugumui ▌, ar būti neetiška. Pavyzdžiui, galėtų būti neetiška elektroniniu kanalu pacientą informuoti apie nepagydomos ligos, dėl kurios jis gali greitai mirti, diagnozę užuot šią informaciją iš pradžių pateikus per konsultaciją su pacientu. Todėl tokiais atvejais turėtų būti įmanoma atidėti šios prieigos suteikimą ribotam laikui, pavyzdžiui, iki to laiko, kai pacientas ir sveikatos priežiūros specialistas susisiekia. Valstybės narės ▌turėtų ▌turėti galimybę nurodyti tokią išimtį, jei ji yra būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje laikantis Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų; (9a) šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai, susijusiai su pirminiu asmens elektroninių sveikatos duomenų registravimu, pavyzdžiui, genetinių duomenų registravimui esant fizinio asmens sutikimui ar kitoms apsaugos priemonėms. Valstybės narės gali reikalauti, kad duomenys būtų pateikti elektroniniu formatu anksčiau nei pradedama taikyti šį reglamentą. Tai neturėtų daryti poveikio prievolei teikti elektroninius sveikatos duomenis, užregistruotus pradėjus taikyti šį reglamentą, elektroniniu formatu; (10) fiziniai asmenys turėtų turėti galimybę į savo ESĮ įkelti papildomus elektroninius sveikatos duomenis arba savo atskirame asmens sveikatos įraše saugoti papildomą informaciją, su kuria galėtų susipažinti sveikatos priežiūros specialistai ir papildyti jų turimą informaciją. Fizinių asmenų įrašyta informacija gali nebūti tokia patikima kaip sveikatos priežiūros specialistų įvesti ir patikrinti elektroniniai sveikatos duomenys, ir ji neturi tokios pačios klinikinės ar teisinės vertės, kokią turi sveikatos priežiūros specialisto pateikta informacija. Todėl ji turėtų būti aiškiai atskiriama nuo specialistų teikiamų duomenų. Ši galimybė fiziniams asmenims pridėti ir papildyti asmens elektroninius sveikatos duomenis ▌neturėtų jiems suteikti teisės keisti sveikatos priežiūros specialistų pateiktų asmens elektroninių sveikatos duomenų; (10a) sudarius fiziniams asmenims sąlygas lengviau ir greičiau susipažinti su savo elektroniniais sveikatos duomenimis, taip pat jiems suteikiama galimybė pastebėti galimas klaidas, tokias kaip neteisinga informacija arba neteisingai priskirti pacientų įrašai. Tokiais atvejais fiziniams asmenims turėtų būti sudaryta galimybė prašyti ištaisyti neteisingus elektroninius sveikatos duomenis internete, nedelsdamas ir nemokamai, pavyzdžiui, per elektroninių sveikatos duomenų prieigos tarnybą. Tokius prašymus ištaisyti duomenis turėtų nagrinėti atitinkami duomenų valdytojai pagal Reglamentą (ES) 2016/679, prireikus įtraukiant atitinkamos specializacijos sveikatos priežiūros specialistus, atsakingus už fizinių asmenų gydymą; (11) pagal Reglamento (ES) 2016/679 20 straipsnį teisė į duomenų perkeliamumą taikoma tik tiems duomenims, kurie tvarkomi remiantis sutikimu ar sutartimi ir kuriuos duomenų subjektas pateikia duomenų valdytojui▌. Taip pat, pagal Reglamentą (ES) 2016/679 fizinis asmuo turi teisę reikalauti, kad vienas duomenų valdytojas asmens duomenis tiesiogiai perduotų kitam, tik kai tai techniškai įmanoma. Tačiau tuo reglamentu netaikoma prievolė suteikti tokios šio tiesioginio perdavimo techninės galimybės. Ši teisė turėtų būti papildyta pagal šį reglamentą, taip suteikiant fiziniams asmenims bent galimybę keistis savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ir suteikti prieigą bent prie prioritetinių savo asmens elektroninių sveikatos duomenų kategorijų jų pasirinktiems sveikatos priežiūros specialistams ir šiuos sveikatos duomenis parsisiųsti; Be to, fiziniai asmenys turėtų turėti teisę prašyti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo perduoti dalį savo elektroninių sveikatos duomenų aiškiai nustatytam gavėjui iš socialinės apsaugos ar kompensavimo paslaugų sektoriaus. Toks perkėlimas turėtų būti tik vienpusis; (12) ▌šiame reglamente nustatyta sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2016/679 nustatyta teise į duomenų perkeliamumą, užtikrinant, kad fiziniai asmenys kaip duomenų subjektai gali perduoti savo elektroninius sveikatos duomenis, įskaitant numanomus duomenis, Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu, neatsižvelgiant į elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo teisinį pagrindą. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų netrukdyti įgyvendinti fizinių asmenų teisių, pavyzdžiui, atsisakydami atsižvelgti į elektroninius sveikatos duomenis, kurių kilmės šaltinis yra kitoje valstybėje narėje ir kurie pateikti sąveikiu ir patikimu Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu; (12a) sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ar kitų asmenų prieiga prie asmens sveikatos įrašų turėtų būti skaidri fiziniams asmenims. Teikiant prieigos prie sveikatos duomenų paslaugas turėtų būti teikiama išsami informacija apie prieigą prie duomenų, pavyzdžiui, kada ir kuris subjektas ar asmuo turėjo prieigą prie kurių duomenų. Fiziniai asmenys taip pat turėtų turėti galimybę leisti arba išjungti automatinius pranešimus apie prieigą prie jų sveikatos duomenų naudojantis sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugomis. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo akte nustatyti išsamius elementus; (13) fiziniai asmenys gali nenorėti suteikti prieigos prie tam tikrų jų asmens elektroninių sveikatos duomenų dalies, tuo pat metu suteikdami prieigą prie kitų duomenų dalių. Tai gali būti ypač aktualu tais atvejais, kai kyla opių sveikatos problemų, pavyzdžiui, susijusių su psichikos ar lytine sveikata, jautriomis procedūromis, pvz., abortais, arba duomenimis apie konkrečius vaistus, kurie galėtų atskleisti kitus opius klausimus. Todėl toks selektyvus dalijimasis asmens elektroniniais sveikatos duomenimis turėtų būti vienodai remiamas ir įgyvendinamas, taikant fizinio asmens taip pat nustatytus apribojimus, valstybėje narėje ir atsižvelgiant į tarpvalstybiniam dalijimąsi duomenimis. Šie apribojimai turėtų užtikrinti pakankamą detalumą, kad būtų ribojamos duomenų rinkinių komponentai, pvz., pacientų santraukų sudedamosios dalys. Prieš nustatant apribojimus fiziniai asmenys turėtų būti informuojami apie ▌riziką pacientų saugai, susijusią su ribojama prieiga prie sveikatos duomenų. Dėl apribotų asmens elektroninių sveikatos duomenų neprieinamumo gali būti daromas poveikis fiziniam asmeniui teikiamų sveikatos paslaugų teikimui arba kokybei, todėl toks asmuo turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali atsižvelgti į duomenis. Tačiau tokie suvaržymai gali turėti gyvybei pavojingų padarinių, todėl prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų turėtų būti įmanoma siekiant apsaugoti gyvybinius interesus ekstremaliosios situacijos atveju. Valstybės narės nacionalinėje teisėje galėtų numatyti konkretesnes teisines nuostatas dėl fizinio asmens taikomų apribojimų tam tikroms jo asmens elektroninių sveikatos duomenų dalims mechanizmų, visų pirma dėl medicininės atsakomybės tuo atveju, kai apribojimus nustato fizinis asmuo; (13a) be to, dėl valstybėse narėse skirtingo pacientų vykdomos jų sveikatos duomenų kontrolės neskelbiamumo laipsnio valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti absoliučią teisę nesutikti, kad, išskyrus pirminį duomenų valdytoją, kitiems asmenims būtų sutekta prieiga, jei tai nėra ekstremaliosios situacijos atvejis. Nusprendusios taip pasielgti jos turėtų nustatyti su tokiais mechanizmais susijusias taisykles ir konkrečias apsaugos priemones. Tokios taisyklės ir konkrečios apsaugos priemonės taip pat gali būti susijusios su konkrečiomis asmens elektroninių sveikatos duomenų kategorijomis, pavyzdžiui, genetiniais duomenimis. Tokia teisė nesutikti reiškia, kad asmens elektroniniai sveikatos duomenys, susiję su jais pasinaudojusiais asmenimis, išskyrus gydymą suteikusį sveikatos priežiūros paslaugų teikėją būtų neprieinami naudojantis pagal ESDE sukurtomis paslaugomis. Jei fiziniai asmenys prieštarauja, valstybės narės gali reikalauti, kad elektroniniai sveikatos duomenys būtų registruojami ir saugomi ESĮ sistemoje, kurią naudoja sveikatos priežiūros paslaugas suteikęs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas ir būtų prieinami tik jiems. Jei fizinis asmuo pasinaudojo šia teise nesutikti, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai vis tiek dokumentuos gydymą pagal taikytinas taisykles ir galės susipažinti su jų užregistruotais duomenimis. Fiziniai asmenys, kurie pasinaudojo tokia prieštaravimo teise, turėtų turėti galimybę atšaukti savo sprendimą. Jei jie tai padarytų, asmens elektroniniai sveikatos duomenys, gauti prieštaravimo laikotarpiu, gali būti neprieinami naudojantis prieigos paslaugomis ir „MyHealth@EU“; (15) savalaikė ir visapusiška sveikatos priežiūros specialistų prieiga prie pacientų sveikatos įrašų yra itin svarbi, siekiant užtikrinti priežiūros tęstinumą, išvengti dubliavimosi bei klaidų ir sumažinti išlaidas. Tačiau dėl sąveikumo stokos sveikatos priežiūros specialistai daugeliu atvejų negali susipažinti su savo pacientų išsamiais sveikatos įrašais ir negali priimti optimalių medicininių sprendimų dėl jų diagnozės ir gydymo, o tai lemia reikšmingas išlaidas tiek sistemoms, tiek fiziniams asmenims, ir fiziniai asmenys gali susidurti su prastesnės sveikatos padariniais. Sąveikiu formatu, kuris gali būti persiųstas įvairiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, pateikti elektroniniai sveikatos duomenys taip pat gali sumažinti sveikatos priežiūros specialistų administracinę naštą, kuri kyla dėl rankiniu būdu įvedamų duomenų ar sveikatos duomenų kopijavimo iš vienos elektroninės sistemos į kitą. Todėl sveikatos priežiūros specialistams turėtų būti suteiktos tinkamos elektroninės priemonės, tokios kaip tinkami elektroniniai įtaisai ir sveikatos priežiūros specialistų portalai ar kitos sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugos, kad vykdydami savo pareigas jie galėtų naudoti asmens elektroninius sveikatos duomenis. Kadangi sudėtinga iš anksto išsamiai nustatyti, kurie iš esamų prioritetinių kategorijų duomenų yra medicininiu požiūriu svarbūs tam tikrame priežiūros etape, sveikatos priežiūros specialistai turėtų turėti plačias prieigos galimybes. Turėdami prieigą prie savo pacientų duomenų sveikatos priežiūros specialistai turėtų laikytis taikomų įstatymų, elgesio kodeksų, deontologinių gairių ar kitų nuostatų, kuriomis reglamentuojamas etiškas elgesys keičiantis informacija ar suteikiant prieigą prie jos, ypač susidarius gyvybei pavojingoms ar ekstremalioms situacijoms, ir naudoti savo prieigą tik tam, kas svarbu konkrečiu priežiūros etapu. Pagal Reglamentą (ES) 2016/679 sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, turėdami prieigą prie asmens sveikatos duomenų, turėtų laikytis duomenų kiekio mažinimo principo ir susipažinti tik su tais duomenimis, kurie yra tikrai būtini ir pagrįsti teikiant tam tikrą paslaugą. Sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugų teikimas yra šiame reglamente nustatyta viešojo intereso užduotis, kurią vykdant reikia tvarkyti asmens duomenis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkte. Šiuo reglamentu nustatomos elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo sąlygos ir apsaugos priemonės teikiant sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugą pagal ▌Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalies h punktą, pavyzdžiui, išsamios nuostatos dėl registravimo siekiant užtikrinti skaidrumą duomenų subjektams. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti pažeisti nacionaliniai įstatymai dėl sveikatos duomenų tvarkymo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslu, įskaitant teisės aktus, kuriais nustatomos sveikatos priežiūros specialistų, kurie gali tvarkyti skirtingų kategorijų elektroninius sveikatos duomenis, kategorijos; (15b) siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas naudotis pagal šį reglamentą nustatytomis papildomomis prieigos ir perkeliamumo teisėmis, valstybės narės turėtų nustatyti vieną ar daugiau elektroninių sveikatos duomenų prieigos paslaugų. Šios paslaugos gali būti teikiamos kaip internetinis pacientų portalas naudojant mobiliąją programėlę ar kitomis priemonėmis nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu arba jas gali teikti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Jos turėtų būti parengtos taip, kad būtų prieinamos, be kita ko, neįgaliesiems. Įrodyti, kad tokia paslauga suteikia fiziniams asmenims galimybę lengvai susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis, yra svarbus viešasis interesas. Teikiant šias paslaugas asmens elektroniniai sveikatos duomenys turi būti tvarkomi šiai pagal šį reglamentą pavestai užduočiai atlikti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkte ir 9 straipsnio 2 dalies g punkte. Šiuo reglamentu nustatomos reikiamos elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo sąlygos ir apsaugos priemonės teikiant elektroninių sveikatos duomenų prieigos paslaugas, pavyzdžiui, fizinių asmenų, kurie naudojasi tokiomis paslaugomis, elektroninė atpažintis; (15c) fiziniai asmenys turėtų turėti galimybę suteikti įgaliojimus savo pasirinktiems fiziniams asmenims, pavyzdžiui, giminaičiams ar kitiems artimiems fiziniams asmenims, leisdami jiems susipažinti su jų asmens elektroniniais sveikatos duomenimis arba kontroliuoti šią prieigą, arba jų vardu naudotis skaitmeninėmis sveikatos paslaugomis. Patogumo sumetimais tokie įgaliojimai gali būti naudingi ir kitais atvejais. Šiems įgaliojimams įgyvendinti valstybės narės turėtų įsteigti atstovavimo tarnybas šiems įgaliojimams patvirtinti, ir jos turėtų būti susietos su asmens sveikatos duomenų prieigos paslaugomis, tokiomis kaip pacientų portalai ar pacientams skirtos mobiliosios programėlės. Atstovavimo tarnybos taip pat turėtų sudaryti globėjams sąlygas veikti nuo jų priklausomų vaikų vardu; tokiais atvejais įgaliojimai galėtų būti automatiniai. Be šių atstovavimo tarnybų valstybės narės taip pat turėtų įsteigti lengvai prieinamas fiziniams asmenims skirtas paramos tarnybas, kuriose dirbtų pakankamai kvalifikuoti darbuotojai, padedantys šiems asmenims įgyvendinti šiame straipsnyje nurodytas jų teises. Siekiant atsižvelgti į tokius atvejus, kai tam tikrų nepilnamečių asmens elektroninių sveikatos duomenų rodymas jų globėjams galėtų prieštarauti nepilnamečio interesams ar valiai, valstybės narės turėtų turėti galimybę tokius ribojimus ir apsaugos priemones numatyti savo nacionalinėje teisėje, taip pat ir būtiną techninį įgyvendinimą. Asmens sveikatos duomenų prieigos paslaugos, tokios kaip pacientų portalai ar mobiliosios programėlės, turėtų būti teikiamos pasinaudojant tokiais įgaliojimais ir taip įgaliotiesiems fiziniams asmenims sudaryti sąlygas susipažinti su asmens elektroniniais sveikatos duomenimis, kurie patenka į įgaliojimo taikymo sritį, kad jie pasiektų norimų rezultatų. Skaitmeniniai atstovavimo sprendimai turėtų būti suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (12) ir europinės skaitmeninės tapatybės dėklės techninėmis specifikacijomis, kad būtų užtikrintas horizontalusis sprendimas, užtikrinant didesnį patogumą naudoti. Tai turėtų padėti sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę ir finansinę naštą, nes sumažėtų lygiagrečių sistemų, kurios nėra sąveikios visoje Sąjungoje, kūrimo rizika; (15d) kai kuriose valstybėse narėse sveikatos priežiūros paslaugas teikia pirminės sveikatos priežiūros valdymo grupės, kurios apibrėžiamos kaip pirminės sveikatos priežiūros specialistų grupės (bendrosios praktikos gydytojai), kurios vykdo pirminės sveikatos priežiūros veiklą pagal jų parengtą sveikatos priežiūros planą. Be to, keliose valstybėse narėse yra kitų rūšių sveikatos priežiūros grupių kitiems priežiūros tikslams. Atsižvelgiant į pirminio sveikatos duomenų naudojimo Europos sveikatos duomenų erdvėje aplinkybes, tokių grupių sveikatos priežiūros specialistams turėtų būti suteikta prieiga; (16b) pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnį įsteigtos priežiūros institucijos yra kompetentingos stebėti ir užtikrinti to reglamento įgyvendinimą, visų pirma stebėti asmens elektroninių sveikatos duomenų tvarkymą ir nagrinėti bet kokius fizinių asmenų pareikštus skundus. ESDE nustatomos fizinių asmenų papildomos pirminio naudojimo teisės, kurios viršija Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintas prieigos ir perkeliamumo teises ir papildo šias teises. Šias papildomas teises taip pat turėtų užtikrinti pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnį įsteigtos priežiūros institucijos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toms institucijoms būtų suteikti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, patalpos ir infrastruktūra, kurių reikia šiai papildomai užduočiai veiksmingai atlikti. Priežiūros institucija ar institucijos, atsakingos už asmens elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo pirminio naudojimo tikslais stebėseną ir vykdymo užtikrinimą pagal reglamentą turėtų būti kompetentingos skirti administracines baudas. Danijos teisinėje sistemoje nėra galimybės skirti administracines baudas, kaip nustatyta šiame reglamente. Taisykles dėl administracinių baudų galima taikyti taip, kad Danijoje baudas, kaip baudžiamąją sankciją, skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, jei toks taisyklių taikymas turėtų priežiūros institucijų skiriamoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; (16c) taikant šį reglamentą valstybės narės turėtų stengtis laikytis etikos principų, pavyzdžiui, 2022 m. sausio 26 d. E. sveikatos tinklo priimtų Europos skaitmeninės sveikatos etikos principų, ir sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų konfidencialumo principo ir pripažinti jų svarbą; Europos skaitmeninės sveikatos etikos principai suteikia gaires specialistams, tyrėjams, novatoriams, politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms; (17) skirtingų kategorijų elektroninių sveikatos duomenų svarba įvairiais sveikatos priežiūros atvejais skiriasi. Skirtingos kategorijos taip pat lėmė skirtingų lygių standartizavimo veiklos rezultatus, todėl ir keitimosi duomenimis mechanizmų įgyvendinimo sudėtingumo lygis gali priklausyti nuo kategorijos. Dėl to sąveikumą ir dalijimąsi duomenimis reikėtų gerinti palaipsniui ir būtina nustatyti elektroninių sveikatos duomenų kategorijų prioritetus. E. sveikatos tinklas tokias elektroninių sveikatos duomenų kategorijas kaip paciento duomenų santrauka, elektroninis receptas ir vaistų išdavimas, laboratorinių tyrimų rezultatai ir išvados, epikrizės, medicininiai vaizdai ir išvados, atrinko kaip daugumai sveikatos priežiūros atvejų svarbiausias kategorijas ir valstybės narės jas turėtų laikyti prioritetinėmis kategorijomis, kad įgyvendintų prieigą prie jų ir jų perdavimą. Kai tokios prioritetinės duomenų kategorijos yra elektroninių sveikatos duomenų grupės, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne tik visoms grupėms, bet ir atskiriems joms priklausantiems duomenų įrašams. Pavyzdžiui, kadangi skiepijimo statusas yra paciento duomenų santraukos dalis, su paciento duomenų santrauka susijusios teisės ir reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tokiam konkrečiam skiepijimo statusui, net jei jis apdorojamas atskirai nuo visos paciento duomenų santraukos. Nustačius tolesnius poreikius keistis papildomomis elektroninių sveikatos duomenų kategorijomis sveikatos priežiūros tikslais, pagal šį reglamentą turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su šiomis papildomomis kategorijomis ir jomis keistis. Papildomos kategorijos pirmiausia turėtų būti įgyvendinamos valstybių narių lygmeniu, o bendradarbiaujančioms valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos tarpvalstybiniais atvejais savanoriškai ▌jomis keistis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas keitimuisi duomenimis kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose, kuriuose tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos dažniau ir procedūros turi vykti netgi dar greičiau nei visoje Sąjungoje apskritai; ▌ (19) asmens sveikatos ir genetinių duomenų prieinamumo elektroniniu formatu lygis valstybėse narėse skiriasi. ESDE turėtų padidinti fizinių asmenų galimybę šiuos duomenis laikyti elektroniniu formatu ir sudaryti sąlygas jiems labiau kontroliuoti, kam suteikiama prieiga ir su kuo bendrinami jų asmens elektroniniai sveikatos duomenys. Tai taip pat padėtų siekti tikslo, kad iki 2030 m. 100 proc. Sąjungos piliečių turėtų prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų, kaip nurodyta politikos programoje „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Siekiant, kad elektroninius sveikatos duomenis būtų galima gauti ir perduoti, tokie duomenys, bent jau tam tikrų kategorijų elektroniniai sveikatos duomenys, tokie kaip paciento duomenų santrauka, elektroniniai receptai ir vaistų išdavimas, medicininiai vaizdai ir išvados, laboratorinių tyrimų rezultatai ir epikrizės, kuriems taikomi perėjimo laikotarpiai, turėtų būti gaunami ir perduodami sąveikiu bendru Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu. Jei asmens elektroninius sveikatos duomenis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui ar vaistinei pateikia fizinis asmuo arba Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu juos perduoda kitas duomenų valdytojas, formatas turi būti priimamas, ir gavėjas turėtų galėti duomenis perskaityti ir juos panaudoti sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ar vaistams išduoti, taip padedant teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba išduoti vaistus pagal elektroninį receptą. Formatas turėtų būti sukurtas taip, kad šį formatą naudojant pateikiamus elektroninius sveikatos duomenis būtų, kiek įmanoma, lengviau išversti į oficialiąsias Sąjungos kalbas. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/243(13) numatyti tokio bendro Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato pagrindai. ESDE sąveikumas turėtų prisidėti prie aukštos Europos sveikatos duomenų rinkinių kokybės. Naudojimasis Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu turėtų labiau paplisti ES ir nacionaliniu lygmenimis. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais išplėsti Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato naudojimo sritį įtraukiant papildomas duomenų kategorijas, kurias naudoja pageidaujančios valstybės narės. Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatas gali būti skirtingų profilių, kad jį būtų galima naudoti ESĮ sistemų lygmeniu ir nacionalinių informacijos centrų lygmeniu platformoje „MyHealth@EU“ tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis; (20) nors ESĮ sistemos yra plačiai paplitusios, sveikatos duomenų skaitmenizacijos lygis valstybėse narėse skiriasi, atsižvelgiant į duomenų kategorijas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurie registruoja sveikatos duomenis elektroniniu formatu, aprėptį. Siekiant padėti įgyvendinti duomenų subjektų teises susipažinti su elektroniniais sveikatos duomenimis ir jais keistis, būtini Sąjungos veiksmai, kad būtų išvengta tolesnio susiskaidymo. Siekiant prisidėti prie aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros ir jos tęstinumo, tam tikrų kategorijų sveikatos duomenys turėtų būti registruojami elektroniniu formatu sistemingai ir laikantis konkrečių duomenų kokybės reikalavimų. Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatas turėtų tapti specifikacijų, susijusių su elektroninių sveikatos įrašų registravimu ir keitimusi jais, pagrindu. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl ▌duomenų kokybės reikalavimų nustatymo; (21) telemedicina tampa vis svarbesne priemone, galinčia suteikti pacientams galimybę naudotis priežiūros paslaugomis ir spręsti nelygybės problemą, taip pat gali sumažinti nelygybę sveikatos srityje ir sustiprinti Sąjungos piliečių laisvą judėjimą per sienas. Skaitmeninės ir kitos technologinės priemonės gali palengvinti priežiūros paslaugų teikimą atokiuose regionuose. Kai skaitmeninės paslaugos papildo fiziškai teikiamą sveikatos priežiūros paslaugą, skaitmeninė paslauga turėtų būti įtraukta į bendrą priežiūros paslaugų apimtį; Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos politiką, visų pirma už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą, įskaitant tokios veiklos, kaip internetinių vaistinių, telemedicinos ir kitų paslaugų, kurias jos teikia ir kompensuoja, reguliavimą pagal savo nacionalinės teisės aktus. Tačiau skirtinga sveikatos priežiūros politika neturėtų ▌sudaryti kliūčių laisvam elektroninių sveikatos duomenų judėjimui teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant telemediciną, pvz., internetines farmacijos paslaugas; (22) Reglamente (ES) Nr. 910/2014 išdėstytos sąlygos, kuriomis valstybės narės nustato fizinių asmenų tapatybę teikiant tarpvalstybines paslaugas naudodamos kitos valstybės narės išduotas atpažinties priemones, ir nustatytos elektroninių atpažinties priemonių abipusio pripažinimo taisyklės. ESDE būtina saugi prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų, įskaitant tarpvalstybinius atvejus. Prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslaugomis ir telemedicinos paslaugomis turėtų būti įgyvendinamos fizinių asmenų teisės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje narėje jie apdrausti, ir todėl jos turėtų padėti nustatyti▌ fizinių asmenų tapatybę naudojant bet kokias elektroninės atpažinties priemones, pripažintas pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybiniais atvejais gali kilti tapatybės atitikties problemų, valstybėms narėms gali tekti išduoti fiziniams asmenims, atvykstantiems iš kitų valstybių narių ir gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas, papildomus prieigos raktus ar kodus. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl sąveikaus tarpvalstybinio fizinių asmenų ir sveikatos priežiūros specialistų atpažinties nustatymo ir tapatumo nustatymo, įskaitant visus papildomus mechanizmus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad fiziniai asmenys galėtų naudotis savo teisėmis į asmens elektroninius sveikatos duomenis tarpvalstybiniais atvejais; (22a) valstybės narės turėtų įsteigti atitinkamas skaitmeninės sveikatos institucijas, kurios, kaip atskiros organizacijos arba kaip šiuo metu esamų valdžios institucijų dalis, planuotų ir įgyvendintų elektroninių sveikatos duomenų prieigos, perdavimo ir fizinių asmenų bei sveikatos priežiūros specialistų teisių įgyvendinimo standartus. Skaitmeninės sveikatos institucijos darbuotojai neturėtų turėti finansinių ar kitokių interesų, susijusių su pramonės šakomis ar ekonomine veikla, kurie galėtų daryti poveikį jų nešališkumui. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinių subjektų dalyvavimui bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu veikloje, nukreipiant patirtį ir patariant dėl sprendimų, kurie yra būtini siekiant ESDE tikslų, kūrimo. Skaitmeninės sveikatos institucijos yra įsteigtos daugumoje valstybių narių ir jos vykdo su ESĮ, sąveikumu, saugumu ar standartizavimu susijusią veiklą. Vykdydamos savo užduotis, skaitmeninės sveikatos institucijos visų pirma turėtų bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, įsteigtomis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ir priežiūros įstaigomis, įsteigtomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014. Jos taip pat gali bendradarbiauti su Europos dirbtinio intelekto valdyba pagal [DI aktą 2021/0106(COD)], Medicinos priemonių koordinavimo grupe pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745(14), Europos duomenų inovacijų valdyba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/868(15) ir kompetentingomis institucijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2854(16); (22b) Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių kitų administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turėtų turėti teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių dėl su juo susijusio skaitmeninės sveikatos institucijos priimto teisiškai privalomo sprendimo. Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių kitų administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo turėtų turėti teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu skaitmeninės sveikatos institucija skundo nenagrinėja arba per tris mėnesius nepraneša tam fiziniam arba juridiniam asmeniui apie skundo nagrinėjimo eigą arba rezultatus. Byla prieš skaitmeninės sveikatos priežiūros instituciją turi būti iškeliama valstybių narių, kuriose įsteigta skaitmeninės sveikatos priežiūros institucija, teismuose; (23) skaitmeninės sveikatos institucijos turėtų turėti pakankamų techninių įgūdžių, galimai sutelkiant skirtingų organizacijų ekspertus. Skaitmeninės sveikatos institucijų veikla turėtų būti gerai suplanuota ir stebima jos veiksmingumui užtikrinti. Skaitmeninės sveikatos institucijos turėtų imtis būtinų priemonių fizinių asmenų teisėms užtikrinti, kurdamos nacionalinius, regioninius ar vietos techninius sprendimus, tokius kaip nacionalinės ESĮ, tarpininkavimo sprendimai ir pacientų portalai. Tokiais atvejais diegdamos tokius sprendimus jos turėtų taikyti bendrus standartus ir specifikacijas, skatinti standartų ir specifikacijų taikymą vykdant viešuosius pirkimus ir naudoti kitas novatoriškas priemones, įskaitant sprendimų, kurie atitinka ESDE sąveikumo ir saugumo reikalavimus, kompensavimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų mokymo iniciatyvų. Visų pirma sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti informuojami ir mokomi apie savo teises ir pareigas pagal šį Reglamentą. Siekdamos vykdyti savo užduotis, skaitmeninės sveikatos institucijos nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų bendradarbiauti su kitais subjektais, įskaitant draudimo įstaigas, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, sveikatos priežiūros specialistus, ESĮ sistemų ir sveikatingumo programėlių gamintojus ir suinteresuotąsias šalis iš sveikatos ar informacinių technologijų sektoriaus, kompensavimo sistemą valdančius subjektus, sveikatos technologijų vertinimo įstaigas, vaistų reguliavimo institucijas ir agentūras, medicinos priemonių institucijas, perkančiąsias organizacijas ir kibernetinio saugumo ar e. ID institucijas; (24) prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų ir jų perdavimas yra svarbūs teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, nes tai gali padėti užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą fiziniam asmeniui keliaujant į kitas valstybes nares ar pakeitus savo gyvenamąją vietą. Priežiūros tęstinumas ir greita prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų yra net svarbesni pasienio regionų gyventojams, kurie dažnai kerta sieną, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Daugelyje pasienio regionų kai kurios specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos gali būti prieinamos artimesnėje vietovėje kirtus sieną nei toje pačioje valstybėje narėje. Asmens elektroniniams sveikatos duomenims perduoti iš vienos šalies į kitą reikalinga infrastruktūra, kai fizinis asmuo naudojasi kitoje valstybėje narėje įsteigto sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo paslaugomis. Turėtų būti apsvarstyta laipsniška infrastruktūros plėtra ir jos finansavimas. Vykdant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2011/24/ES(17) 14 straipsnyje numatytus veiksmus, tuo tikslu įsteigta savanoriška infrastruktūra „MyHealth@EU“. Naudodamosi „MyHealth@EU“, valstybės narės pradėjo fiziniams asmenims, jiems keliaujant į užsienį, suteikti galimybę savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis dalytis su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Remiantis šia patirtimi valstybių narių dalyvavimas skaitmeninėje infrastruktūroje „MyHealth@EU“, kaip nustatyta šiame reglamente, turėtų būti privalomas. „MyHealth@EU“ infrastruktūros techninės specifikacijos turėtų sudaryti sąlygas keistis prioritetinėmis elektroninių sveikatos duomenų kategorijomis ir Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato palaikomomis papildomomis kategorijomis. Šios specifikacijos turėtų būti apibrėžtos įgyvendinimo aktais ir turėtų būti grindžiamos tarpvalstybinėmis Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato specifikacijomis, kurias papildytų papildomos kibernetinio saugumo, techninio ir semantinio sąveikumo, operacijų ir paslaugų valdymo specifikacijos. Pagal šį reglamentą valstybės narės turėtų būti įpareigotos prisijungti prie infrastruktūros, atitikti „MyHealth@EU“ technines specifikacijas ir prie jos prijungti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, įskaitant vaistines, nes tai būtina siekiant įgyvendinti šiuo reglamentu nustatytas fizinių asmenų teises susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ir jais naudotis neatsižvelgiant į valstybę narę; ▌ (25) platforma „MyHealth@EU“ suteikia valstybėms narėms bendrą infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir saugus junglumas ir sąveikumas, kad būtų remiamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos, nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei prieš perduodant asmens elektroninius sveikatos duomenis ir juos perdavus per šią infrastruktūrą. Valstybės narės yra atsakingos už savo nacionalinių informacijos centrų organizavimą ir už [asmens duomenų tvarkymą] teikiant sveikatos priežiūros paslaugas prieš perduodant duomenis ir juos perdavus per šią infrastruktūrą. Komisija, atlikdama atitikties patikras, turėtų stebėti, ar nacionaliniai informacijos centrai laikosi būtinų reikalavimų. Jei nacionalinis informacijos centras labai nesilaiko reikalavimų, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sustabdyti to nacionalinio informacijos centro teikiamas paveiktas paslaugas. Komisija turėtų veikti kaip šio infrastruktūros duomenų tvarkytoja valstybių narių vardu ir teikti pagrindines jos paslaugas. Siekiant užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi ir sukurti asmens elektroninių sveikatos duomenų perdavimo rizikos valdymo sistemą, įgyvendinimo aktuose turėtų būti išsamiai nustatyta konkreti valstybių narių, kaip bendrų duomenų valdytojų, atsakomybė ir Komisijos, kaip duomenų tvarkytojos jų vardu, pareigos. Valstybė narė pati atsakinga už savo duomenis ir paslaugas. Šiuo reglamentu nustatomas asmens elektroninių sveikatos duomenų šioje infrastruktūroje tvarkymo kaip Sąjungos teisėje nustatytos viešojo intereso užduoties, teisinis pagrindas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkte. Šis tvarkymas būtinas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, kaip nurodyta to reglamento 9 straipsnio 2 dalies h punkte, tarpvalstybiniais atvejais; (26) greta platformoje „MyHealth@EU“ siūlomų paslaugų dėl keitimosi asmens elektroniniais sveikatos duomenimis pagal Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą gali prireikti kitų paslaugų arba papildomų infrastruktūrų, pavyzdžiui, esant visuomenės sveikatos ekstremaliosioms situacijoms arba tuo atveju, kai „MyHealth@EU“ struktūra netinka kai kuriems procesų scenarijams įgyvendinti. Tokių procesų scenarijų pavyzdžiai apima vakcinacijos kortelės funkcijų palaikymą, įskaitant keitimąsi informacija apie vakcinacijos planus, arba vakcinacijos pažymėjimų ar kitų su sveikata susijusių įrašų tikrinimą. Tai būtų svarbu ir pradedant taikyti papildomas funkcijas visuomenės sveikatos krizių suvaldymo tikslu, pavyzdžiui, padedant atsekti sąlytį turėjusius asmenis infekcinių ligų plitimui riboti. Platforma „MyHealth@EU“ turėtų padėti keistis asmens elektroniniais sveikatos duomenimis su atitinkamų trečiųjų šalių informacijos centrais ir tarptautinėmis organizacijomis, siekiant prisidėti prie sveikatos priežiūros tęstinumo. Tai ypač aktualu pasienio gyventojams dažnai judantiems į kaimynines trečiąsias šalis, šalims kandidatėms ir užjūrio šalių ir teritorijų asociacijai. Turėtų būti tikrinamas tokių trečiųjų šalių skaitmeninės sveikatos nacionalinių informacijos centrų prijungimas ar sąveikumas su tarptautiniu lygmeniu įdiegtomis skaitmeninėmis sistemomis, siekiant užtikrinti ▌informacijos centro atitiktį techninėms specifikacijoms, duomenų apsaugos taisyklėms ir kitiems „MyHealth@EU“ reikalavimams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prisijungiant prie „MyHealth@EU“ reikės asmens elektroninių sveikatos duomenų perdavimo trečiosioms šalims, pavyzdžiui, dalijimosi paciento duomenų santrauka, kai pacientas prašo priežiūros toje trečiojoje šalyje, turės būti įdiegtos atitinkamos perdavimo priemonės pagal Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tokios trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos būtų prisijungtų prie „MyHealth@EU“. Rengiant šiuos įgyvendinimo aktus turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių nacionalinio saugumo interesus; (27) kad būtų sudarytos sąlygos sklandžiai keistis duomenimis ir siekiant užtikrinti pagarbą fizinių asmenų ir sveikatos priežiūros specialistų teisėms, į Sąjungos bendrąją rinką pateiktos ESĮ sistemos turėtų turėti galimybę saugiai laikyti ir perduoti kokybiškus elektroninius sveikatos duomenis. Vienas ESDE pagrindinių tikslų – užtikrinti saugų ir laisvą elektroninių sveikatos duomenų judėjimą visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu reikėtų sukurti privalomą ESĮ sistemų, kuriose tvarkomi vienos ar daugiau prioritetinių kategorijų elektroniniai sveikatos duomenys, savarankiško atitikties vertinimo sistemą, siekiant pašalinti rinkos suskaidymą, tuo pat metu užtikrinant proporcingą požiūrį. Šiuo savarankišku vertinimu bus įrodoma ESĮ sistemų atitiktis asmens elektroninių sveikatos duomenų perdavimo sąveikumo, saugumo ir registravimo reikalavimams, nustatytiems dviem privalomais šiuo reglamentu suderintais ESĮ komponentais, t. y. Europos ESĮ sistemų keitimosi sąveikumo komponentu ir Europos ESĮ sistemų registravimo komponentu. Šiais dviem komponentais didžiausias dėmesys sutelkiamas į duomenų transformavimą, tačiau jie netiesiogiai gali apimti ir duomenų registravimo ir duomenų pateikimo ESĮ sistemose reikalavimus. Europos ESĮ sistemų sąveikumo komponento ir Europos ESĮ sistemų registravimo komponento techninės specifikacijos turėtų būti apibrėžtos įgyvendinimo aktais ir turėtų būti grindžiamos Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato naudojimu. Komponentai turėtų būti sukurti taip, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti ir sklandžiai integruoti su kitais didesnės programinės įrangos sistemos komponentais. Tų komponentų saugumo atžvilgiu šie esminiai reikalavimai turėtų apimti ESĮ sistemoms būdingus elementus, nes bendresnio pobūdžio saugumo savybės turėtų būti palaikomos kitais mechanizmais, tokiais kaip ▌Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2024/… (18) [Kibernetinio atsparumo aktas 2022/0272(COD)]. Siekiant paremti šį procesą, turėtų būti sukurta Europos skaitmeninio testavimo aplinka, kurioje būtų numatytos automatizuotos priemonės patikrinti, ar suderinti ESĮ sistemos komponentai veikia pagal šio reglamento III skyriuje nustatytus reikalavimus. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant nustatyti šios aplinkos bendrąsias specifikacijas. Komisija turėtų sukurti testavimo aplinkai reikalingą programinę įrangą ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama kaip atvirojo kodo programinė įranga. Tęstines aplinkas turėtų tvarkyti valstybės narės, nes jos yra arčiau gamintojų ir turi geresnes galimybes jiems padėti. Gamintojai turėtų naudotis šiomis aplinkomis savo gaminiams testuoti prieš juos pateikdami rinkai, ir toliau turėtų prisiimti visą atsakomybę už savo gaminių atitiktį. Testavimo rezultatai turėtų būti įtraukti į gaminio techninius dokumentus. Jei ESĮ sistema ar kuri nors jos dalis atitinka Europos standartus arba bendrąsias specifikacijas, techniniuose dokumentuose taip pat turėtų būti nurodomas atitinkamų Europos standartų ir bendrų specifikacijų sąrašas. Siekdama didinti palyginamumą, Komisija turėtų parengti vienodą techninių dokumentų formą; (27a) kartu su ESĮ sistemomis turi būti pateikiamas informacinis lapas, kuriame būtų nurodyta profesionaliems naudotojams skirta informacija. Jei kartu su ESĮ sistemomis nepateikiamas šiame straipsnyje nurodytas informacinis lapas ir aiškios bei išsamios naudojimo instrukcijos asmenims su negalia prieinamais formatais, iš atitinkamos ESĮ sistemos gamintojo, jo įgalioto atstovo ir visų kitų atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama kartu su ESĮ sistema pateikti tokį informacinį lapą ir tokias naudojimo instrukcijas; (28) nors ESĮ sistemoms, kurios, kaip numatyta gamintojo, turi būti konkrečiai naudojamos vienos ar daugiau specialių kategorijų elektroniniams sveikatos duomenims tvarkyti, turėtų būti taikomas privalomas savarankiškas sertifikavimas, bendresnės paskirties programinė įranga neturėtų būti laikoma ESĮ sistemomis net tais atvejais, kai ji naudojama sveikatos priežiūros aplinkoje, todėl neturėtų būti reikalaujama, kad ji atitiktų III skyriuje išdėstytas nuostatas. Tai, be kita ko, taikoma tekstų apdorojimo programinei įrangai, naudojamai ataskaitoms rašyti, kurios vėliau būtų įtrauktos į tekstinius elektroninius sveikatos įrašus, bendros paskirties tarpinei programinei įrangai arba duomenų bazių valdymo programinei įrangai, naudojamai kaip viena iš duomenų saugojimo sprendimų; (28a) šiuo reglamentu nustatoma dviejų privalomų suderintų ESĮ sistemų ESĮ komponentų privaloma savarankiško atitikties vertinimo sistema, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinkai pateiktos ESĮ sistemos galėtų keistis duomenimis Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu ir turėtų reikiamas registravimo pajėgumus. Gamintojo atitikties deklaracija yra pagrįsta užtikrinant, kad šie reikalavimai būtų užtikrinti proporcingai, neužkraunant nereikalingos naštos valstybėms narėms ir gamintojams; (28aa) Valstybės narės turėtų naudotis esamais mechanizmais siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai taikoma žymėjimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo tokio žymėjimo atveju imtųsi tinkamų veiksmų. Jei ESĮ sistemoms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, susiję su aspektais, kuriems netaikomas šis reglamentas, pagal kuriuos taip pat reikalaujama ženklinti CE ženklu, CE ženklu turėtų būti nurodoma, kad sistemos taip pat atitinka tų kitų teisės aktų reikalavimus; (28b) valstybės narės turėtų išsaugoti kompetenciją nustatyti reikalavimus, susijusius su bet kuriais kitais ESĮ sistemų komponentais, ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų prijungimo prie jų atitinkamos nacionalinės infrastruktūros sąlygas, kurių vertinimą nacionaliniu lygmeniu gali atlikti trečioji šalis. Siekiant skatinti sklandų elektroninių sveikatos įrašų sistemų, skaitmeninių sveikatos produktų ir susijusių paslaugų bendrosios rinkos veikimą, turėtų būti užtikrintas kuo didesnis nacionalinių reglamentų, kuriais nustatomi reikalavimai ESĮ sistemoms, ir nuostatų dėl jų atitikties vertinimo, susijusio su kitais aspektais nei suderinti ESĮ sistemų komponentai pagal Reglamentą, skaidrumas. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tuos nacionalinius reikalavimus, kad ji turėtų informacijos, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad jie netrukdytų suderintiems ESĮ sistemų komponentams ir neturėtų neigiamos sąveikos su jais; (29) tam tikri ESĮ sistemų komponentai galėtų būti laikomi medicinos priemonėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 arba in vitro diagnostikos priemonėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/746(19). Programinė įranga arba programinės įrangos modulis (-iai), patenkantis (-ys) į medicinos priemonės, in vitro diagnostikos medicinos priemonės arba didelės rizikos dirbtinio intelekto (DI) sistemos apibrėžtį, turėtų būti atitinkamai sertifikuojamas (-i) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/746 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą […] [DI aktas 2021/0106(COD)]. Nors tokie gaminiai turi atitikti reikalavimus pagal kiekvieną taikomą reglamentą, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkamas atitikties vertinimas būtų atliekamas kaip bendra arba suderinta procedūra, siekiant sumažinti gamintojams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą. Šiame reglamente nustatyti esminiai reikalavimai dėl sąveikumo turėtų būti taikomi tik tiek, kiek medicinos priemonės, in vitro diagnostikos medicinos priemonės ar didelės rizikos DI sistemos, kuri teikia elektroninius sveikatos duomenis, tvarkytinus kaip priklausančius ESĮ sistemai, gamintojas deklaruoja sąveikumą su tokia ESĮ sistema. Tokiu atveju tokioms medicinos priemonėms, in vitro diagnostikos medicinos priemonėms ir didelės rizikos DI sistemoms turėtų būti taikomos ESĮ sistemų bendrųjų specifikacijų nuostatos; (30) siekdamos toliau palaikyti sąveikumą ir saugumą, valstybės narės gali išlaikyti ar nustatyti konkrečias taisykles dėl viešųjų pirkimų, kompensavimo, finansavimo ar ESĮ sistemų naudojimo nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgdamos į sveikatos paslaugų organizavimą, teikimą ar finansavimą. Tokios konkrečios taisyklės neturėtų kliudyti laisvam ESĮ sistemų judėjimui Sąjungoje. Kai kurios valstybės narės patvirtino privalomą ESĮ sistemų sertifikavimą arba privalomą sąveikumo testavimą, susijusį su sistemų prijungimu prie nacionalinių skaitmeninės sveikatos paslaugų. Tokie reikalavimai dažniausiai nustatomi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, nacionalinių ar regioninių institucijų rengiamuose viešuosiuose pirkimuose. Privalomu ESĮ sistemų sertifikavimu Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytas atskaitos lygis, kuriuo būtų galima naudotis vykdant viešuosius pirkimus nacionaliniu lygmeniu; (31) siekiant užtikrinti veiksmingą pacientų naudojimąsi savo teisėmis pagal šį reglamentą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams kuriant ir naudojant „pasigamintą“ ESĮ sistemą vidaus veiklai vykdyti, netiekiant jos rinkai už mokėjimą ar atlygį, jie taip pat turėtų laikytis šio reglamento. Atsižvelgiant į tai, tokie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų laikytis visų gamintojams taikytinų reikalavimų, taikomų tokioms „pasigamintoms“ sistemoms, kurias jie pradeda naudoti.. Tačiau tokiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams gali prireikti papildomo laiko pasirengti. Todėl šie reikalavimai tokioms sistemoms turėtų būti taikomi tik po ilgesnio pereinamojo laikotarpio; (32) būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kad jos atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkcijas per ESĮ sistemų tiekimo ir platinimo procesą. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už savo atitinkamų funkcijų atitiktį vykdant tokį procesą ir užtikrinti, kad jie rinkai pateiktų tik tas ESĮ sistemas, kurios atitinka atitinkamus reikalavimus; (33) įgyvendindami bendrąsias specifikacijas, ESĮ sistemų gamintojai turėtų įrodyti atitiktį esminiams reikalavimams dėl sąveikumo ir saugumo. Šiuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji nustatytų tokias bendrąsias specifikacijas dėl duomenų rinkinių, kodavimo sistemų, technines specifikacijas, įskaitant keitimosi duomenimis standartus, specifikacijas ir profilius, taip pat su saugumu, konfidencialumu, sąžiningumu, pacientų saugumu ir asmens duomenų apsauga susijusius reikalavimus ir principus bei specifikacijas ir reikalavimus, susijusius su atpažinties valdymu ir elektroninės atpažinties naudojimu. Skaitmeninės sveikatos institucijos turėtų prisidėti rengiant tokias bendrąsias specifikacijas. Kai taikytina, šios bendrosios specifikacijos turėtų būti grindžiamos galiojančiais suderintiems ESĮ sistemų komponentams taikomais darniaisiais standartais, ir būti suderinamos su sektorių teisės aktais. Kai bendrosios specifikacijos yra ypač svarbios dėl ESĮ sistemoms taikomų duomenų apsaugos reikalavimų, prieš jas priimant turėtų būti konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 2 dalį; (34) siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šio reglamento III skyriuje nustatytų reikalavimų ir pareigų vykdymą, turėtų būti taikoma rinkos priežiūros ir gaminių atitikties sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1020(20). Atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu nustatytą organizavimą, tokią rinkos priežiūros veiklą galėtų vykdyti skaitmeninės sveikatos institucijos, užtikrindamos tinkamą II skyriaus įgyvendinimą, arba atskira rinkos priežiūros institucija, atsakinga už ESĮ sistemas. Nors skaitmeninės sveikatos institucijų skyrimas rinkos priežiūros institucijomis galėtų turėti svarbių praktinių pranašumų įgyvendinant sveikatos apsaugą ir priežiūrą, reikėtų vengti bet kokių interesų konfliktų, pavyzdžiui, atskiriant skirtingas užduotis; (34aa) rinkos priežiūros institucijų darbuotojai turėtų neturėti jokių tiesioginių ar netiesioginių ekonominių, finansinių arba asmeninių interesų konfliktų, kurie galėtų būti laikomi kliudančiais jų nepriklausomumui, ir, visų pirma, jie neturėtų patekti į tokią padėtį, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui. Valstybės narės turėtų nustatyti ir paskelbti rinkos priežiūros institucijų atrankos procedūrą. Jos turėtų užtikrinti, kad procedūra būtų skaidri ir nebūtų leidžiama kilti interesų konfliktams; (35) sveikatingumo programėlių, tokių kaip mobiliosios programėlės, naudotojai turėtų būti informuojami apie tokių programėlių prijungimo prie ESĮ sistemų arba nacionalinių elektroninės sveikatos sprendimų ir duomenų tiekimo į jas galimybes tais atvejais, kai sveikatingumo programėlių teikiami duomenys yra naudingi sveikatos priežiūros tikslais. Šių programėlių galimybė eksportuoti duomenis sąveikiu formatu yra svarbi ir duomenų perkeliamumo tikslais. Kai taikoma, naudotojai turėtų būti informuojami apie tokių programėlių atitiktį sąveikumo ir saugumo reikalavimams. Tačiau atsižvelgiant į sveikatingumo programėlių įvairovę ir ribotą daugumos jų rengiamų duomenų aktualumą sveikatos priežiūros požiūriu, tokių programėlių sertifikavimo sistema nebūtų proporcinga. Todėl sveikatingumo programėlių, nurodančių sąveikumą su ESĮ sistemomis, privalomo ženklinimo sistema turėtų būti nustatyta kaip tinkamas mechanizmas, dėl atitikties reikalavimams sudarantis sąlygas sveikatingumo programėlių naudotojams užtikrinti skaidrumą, taip padedantis naudotojams pasirinkti tinkamas sveikatingumo programėles, pasižyminčias aukštais sąveikumo ir saugumo standartais. Komisija įgyvendinimo aktuose turėtų išdėstyti išsamią informaciją dėl tokio ženklo formato ir turinio; (35a) valstybės narės ir toliau turėtų galėti laisvai reglamentuoti kitus sveikatingumo programėlių naudojimo aspektus, kaip nurodyta 31 straipsnyje, su sąlyga, kad tokios taisyklės atitinka Sąjungos teisę; (36) būtina platinti informaciją apie sertifikuotas ESĮ sistemas ir paženklintas sveikatingumo programėles, kad tokių produktų pirkėjai ir naudotojai galėtų rasti jų konkrečius poreikius atitinkančius sąveikius sprendimus. Todėl Sąjungos lygmeniu reikėtų sudaryti sąveikių ESĮ sistemų ir sveikatingumo programėlių, kurios nepatenka į Reglamentų (ES) 2017/745 ir […] [DI aktas 2021/0106(COD)] taikymo sritį, duomenų bazę, panašią į Reglamentu (ES) 2017/745 sukurtą Europos medicinos priemonių duomenų bazę („Eudamed“). Sąveikių ESĮ sistemų ir sveikatingumo programėlių ES duomenų bazės tikslai turėtų būti šie: padidinti bendrą skaidrumą, vengti daugybinių reikalavimų teikti ataskaitas ir supaprastinti informacijos srautą bei jam sudaryti palankias sąlygas. Medicinos priemonių ir DI sistemų atveju jos ir toliau turėtų būti registruojamos esamose duomenų bazėse, atitinkamai sudarytose pagal Reglamentus (ES) 2017/745 ir […] [DI aktas 2021/0106(COD)], tačiau gamintojams deklaruojant atitiktį sąveikumo reikalavimams, tai turėtų būti nurodyta, kad pirkėjams būtų suteikta informacija; (37) šiuo reglamentu siekiama visoje Sąjungoje sukurti bendrą prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų ▌antrinio naudojimo tikslais mechanizmą, netrukdant ir nepakeičiant taikomų sutartinių ar kitų mechanizmų. Pagal šį mechanizmą duomenų turėtojai turėtų suteikti galimybę susipažinti su savo turimais ▌duomenimis remdamiesi duomenų leidimu arba duomenų užklausa. Siekiant ▌ tvarkyti elektroninius sveikatos duomenis antrinio naudojimo tikslais, turėtų būti reikalaujama vieno iš teisinių pagrindų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies a, c, e arba f punktuose kartu su to reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Šiuo reglamentu numatomas teisinis pagrindas pagal Reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 dėl antrinio sveikatos duomenų naudojimo, be kita ko, apsaugos priemonės, kad teisėtais tikslais būtų galima tvarkyti specialių kategorijų duomenis pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktus ir Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktus, patikimas duomenų valdymas siekiant suteikti prieigą prie sveikatos duomenų (dalyvaujant prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms) ir duomenų tvarkymas saugioje aplinkoje bei duomenų leidime nustatytos duomenų tvarkymo sąlygos. Todėl Valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 4 dalį toliau negali taikyti arba nustatyti papildomų sąlygų, įskaitant apribojimus ir konkrečias nuostatas, pagal kurias reikalaujama fizinių asmenų sutikimo dėl asmens elektroninių sveikatos duomenų tvarkymu antrinio naudojimo tikslais pagal šį reglamentą, išskyrus 33 straipsnio 8b dalyje nurodytus atvejus. Tuo pat metu ▌duomenų prašytojai turėtų įrodyti teisinį pagrindą pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ar Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnį, jei taikytina, kuriuo vadovaudamiesi jie galėtų prašyti prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų pagal šį reglamentą ir turėtų įvykdyti IV skyriuje išdėstytas sąlygas. Kartu prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų įvertinti duomenų prašytojo pateiktą informaciją, kuria remdamasi ji turėtų turėti galimybę išduoti duomenų leidimą asmens elektroniniams sveikatos duomenims tvarkyti pagal šį reglamentą, kuris turėtų atitikti šio reglamento IV skyriuje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Konkrečiau, siekiant tvarkyti sveikatos duomenų turėtojų turimus elektroninius sveikatos duomenis šiuo reglamentu nustatoma teisinė prievolė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punkte, pagal, pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalies i ir j punktus, sveikatos duomenų turėtojui suteikti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms prieigą prie asmens elektroninių sveikatos duomenų, tuo pat metu nedarant poveikio teisiniam pagrindui dėl pirminio duomenų tvarkymo tikslo (pvz., teikiant sveikatos priežiūros paslaugas). ▌Šiuo reglamentu prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms taip pat pavedamos viešojo intereso užduotys, ▌kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkte, ir jis atitinka, atitinkamai, Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktų reikalavimus. ▌Jei sveikatos duomenų naudotojas remiasi Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytu teisiniu pagrindu arba 6 straipsnio 1 dalies f punktu arba Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies a punktu, šiuo atveju apsaugos priemonės, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalį arba Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalį, turėtų būti numatytos šiuo reglamentu; (37b) antrinis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas gali būti susijęs su išlaidomis. turėtų būti skatinamas tikrųjų duomenų ir tikrųjų įrodymų, įskaitant paciento atsiliepimus apie rezultatus, rinkimas įrodymais pagrįsto reglamentavimo ir politikos tikslais, taip pat mokslinių tyrimų, sveikatos technologijų vertinimo ir klinikiniais tikslais. Tikrieji duomenys ir tikrieji įrodymai gali papildyti šiuo metu prieinamus sveikatos duomenis. Siekiant šio tikslo, svarbu, kad duomenų rinkiniai, kurie pagal šį reglamentą teikiami antriniam naudojimui, būtų kuo išsamesni. Šiuo reglamentu nustatomos būtinos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti tam tikrą riziką, susijusią su šios naudos įgyvendinimu. Antrinis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas grindžiamas pseudonimintais arba anonimintais duomenimis, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjektų tapatybės; (37c) siekiant suderinti duomenų naudotojų poreikį turėti išsamius ir reprezentatyvius duomenų rinkinius su fizinių asmenų savarankiškumu jų asmens elektroninių sveikatos duomenų atžvilgiu, kurie laikomi ypač neskelbtinais, fiziniai asmenys turėtų turėti galimybę dalyvauti tvarkant jų asmens elektroninius sveikatos duomenis antrinio naudojimo tikslais pagal šį reglamentą, suteikiant jiems teisę atsisakyti tokius asmens elektroninius sveikatos duomenis pateikti antrinio naudojimo tikslais. Šioje srityje turėtų būti sukurtas lengvai suprantamas ir prieinamas naudotojui patogaus formato atsisakymo mechanizmas. Be to, būtina fiziniams asmenims suteikti pakankamai ir išsamios informacijos apie jų teisę atsisakyti pateikti duomenis, be kita ko, apie naudą ir trūkumus, susijusius su naudojimusi šia teise. Neturėtų būti reikalaujama, kad fiziniai asmenys nurodytų atsisakymo priežastis ir turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu pakeisti savo sprendimą. Tačiau tam tikrais tikslais, glaudžiai susijusiais su viešuoju interesu, pavyzdžiui, vykdant veiklą, kuria siekiama apsaugoti nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, arba atliekant mokslinius tyrimus dėl svarbaus viešojo intereso, tikslinga numatyti galimybę valstybėms narėms, atsižvelgiant į savo nacionalines aplinkybes, nustatyti prieigos prie fizinių asmenų, pasinaudojusių teise atsisakyti pateikti duomenis, duomenų, mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad tokiais atvejais būtų galima pateikti išsamius duomenų rinkinius. Tokie mechanizmai turėtų atitikti naudojimo antriniais tikslais reikalavimus, nustatytus pagal šį reglamentą. Moksliniai tyrimai dėl svarbaus viešojo intereso galėtų apimti, pavyzdžiui, mokslinius tyrimus, kuriais siekiama patenkinti nepatenkintus medicininius poreikius, be kita ko, susijusius su retosiomis ligomis, arba atsirandančias grėsmes sveikatai. Tokių atsisakymo atvejų taisyklėmis turėtų būti paisoma pagrindinių teisių ir laisvių esmės ir jos demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė, kuria siekiama įgyvendinti viešąjį interesą teisėtų mokslinių ir visuomeninių tikslų srityje. Toks atsisakymo atvejis turėtų būti galimas tik sveikatos duomenų naudotojams, kurie yra viešojo sektoriaus įstaigos, įskaitant atitinkamas Europos institucijas, įstaigas, organus ar agentūras, kurioms patikėtos visuomenės sveikatos srities užduotys, arba bet kuriam kitam subjektui, kuriam patikėta vykdyti visuomenės sveikatos srities viešąsias užduotis arba kuris veikia valstybės institucijos lėšomis arba jos prašymu, ir tik su sąlyga, kad duomenų negalima laiku ir efektyviai gauti alternatyviomis priemonėmis. Tokie sveikatos duomenų naudotojai turėtų pagrįsti, kad toks atsisakymas yra būtinas individualiam prieigos prašymui arba duomenų prašymui. Kai atsisakoma pateikti duomenis, ir toliau taikomos IV skyriuje nustatytos apsaugos priemonės, visų pirma draudimas duomenų naudotojams pakartotinai nustatyti tapatybę, įskaitant bandymus; (38) ESDE atveju elektroniniai sveikatos duomenys jau yra duomenų erdvėje ir vykdydami savo veiklą juos renka sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, specialistų asociacijos, valdžios institucijos, reguliavimo institucijos, tyrėjai, draudikai ir kt. ▌Šie duomenys taip pat turėtų būti teikiami antrinio naudojimo tikslais. Tačiau daugelis esamų su sveikata susijusių duomenų nėra teikiami kitais tikslais nei tie, kuriais jie buvo renkami. Todėl ribojama tyrėjų, inovacijų diegėjų, politikos formuotojų, reguliavimo institucijų ir gydytojų galimybė šiuos duomenis naudoti kitais tikslais, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas, politikos formavimą, reguliavimo tikslus, pacientų saugumą arba individualizuotąją mediciną. Siekiant visapusiškai išnaudoti antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo teikiamą naudą, visi sveikatos duomenų turėtojai turėtų prisidėti prie šių pastangų pateikti jų turimus skirtingų kategorijų elektroninius sveikatos duomenis antrinio naudojimo tikslais, jeigu tos pastangos visada dedamos taikant veiksmingus ir saugius procesus, tinkamai laikantis profesinių pareigų, pavyzdžiui, konfidencialumo pareigų. Pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, sudėtingo ir naštą užkraunančio prašymo atveju, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali pratęsti laikotarpį, per kurį sveikatos duomenų turėtojai turi pateikti prašomus elektroninius sveikatos duomenis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai; (39) elektroninių sveikatos duomenų, kuriuos galima tvarkyti antrinio naudojimo tikslais, kategorijos turėtų būti plačios ir pakankamai lanksčios, kad apimtų besikeičiančius sveikatos duomenų naudotojų poreikius, kartu likdamos riboto pobūdžio ir apimdamos tik su sveikata susijusius duomenis arba duomenis, kurie, kaip žinoma, turi įtakos sveikatai. Jie taip pat gali apimti svarbius sveikatos sistemos duomenis (elektroninius sveikatos įrašus, pretenzijų duomenis, vaistų išdavimo duomenis, duomenis iš ligų registrų, genominius duomenis ir kt.) ir sveikatai įtakos turinčius duomenis (pavyzdžiui, įvairių medžiagų vartojimas, socialinė ir ekonominė padėtis, elgsena, įskaitant aplinkosaugos veiksnius (pavyzdžiui, tarša, radiacija, tam tikrų cheminių medžiagų vartojimas). Jie ▌apima kai kurių kategorijų duomenis, kurie iš pradžių buvo renkami kitais tikslais, tokiais kaip moksliniai tyrimai, statistika, pacientų saugumas, reguliavimo veikla ar politikos formavimas (pvz., politikos formavimo registrai, registrai dėl vaistų ar medicinos priemonių šalutinio poveikio ir kt.). Pavyzdžiui, kai kuriose srityse yra Europos duomenų bazių, kurios palengvina (pakartotinį) naudojimąsi duomenimis, pvz., vėžio (Europos informacijos apie vėžį sistema) ar retųjų ligų (Europos retųjų ligų registracijos platforma, ERCT registrai ir kt.) srityse. Duomenys gali apimti ir iš medicinos prietaisų automatiškai generuojamus duomenis ir su asmeniu susijusius sveikatos programėlių parengtus duomenis. Duomenys apie klinikinius tyrimus turėtų būti įtraukti pasibaigus klinikiniam tyrimui nedarant poveikio jokiam savanoriškam vykstančių tyrimų užsakovų dalijimuisi duomenimis. Sveikatos duomenys antrinio naudojimo tikslais ▌turėtų ▌būti prieinami, pageidautina, struktūrizuotu elektroniniu formatu, kuris palengvintų jų tvarkymą kompiuterinėmis sistemomis. Tai turėtų apimti tokius formatus kaip sąryšinės duomenų bazės įrašai, XML dokumentai ar CSV rinkmenos, taip pat laisvos formos tekstas, garso įrašai, vaizdo įrašai ir vaizdai, pateikiami kaip kompiuterinės rinkmenos; (39aa) sveikatos duomenų naudotojas, kuris naudojasi prieiga prie pagal šį reglamentą numatytų duomenų rinkinių, galėtų papildyti duomenis įvairiais patikslinimais, pastabomis ir kitaip juos pagerinti, pavyzdžiui, papildydamas trūkstamus ar nebaigtus duomenis, taip pagerindamas duomenų rinkinio duomenų tikslumą, išsamumą ar kokybę. Sveikatos duomenų naudotojai turėtų būti skatinami pranešti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms apie kritines klaidas duomenų rinkiniuose. Siekiant pagerinti pradinę duomenų bazę ir toliau naudotis papildytu duomenų rinkiniu, taip patobulintas duomenų rinkinys ir pakeitimų aprašas turėtų būti nemokamai pateikti pradiniam duomenų turėtojui. Duomenų turėtojas turėtų pateikti naują duomenų rinkinį, nebent prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai jis pateikia pagrįstą pranešimą dėl nesuteikiamos prieigos, pavyzdžiui, esant žemai papildymo kokybei. Turėtų būti užtikrintas ir antrinis ne asmens elektroninių duomenų naudojimas. Visų pirma, kaip paaiškėjo per COVID-19 pandemiją, patogenų genominiai duomenys yra vertingi žmogaus sveikatai. Paaiškėjo, kad savalaikė prieiga prie tokių duomenų ir dalijimasis jais yra esminiai veiksniai, susiję su greita aptikimo, medicininių atsakomųjų priemonių ir atsako į visuomenės sveikatos grėsmes plėtra. Didžiausia pastangų patogenų genomikos srityje nauda bus pasiekta, kai visuomenės sveikatos ir mokslinių tyrimų procesų metu bus dalijamasi duomenų rinkiniais ir bus bendradarbiaujama teikiant informaciją ir juos tobulinant; (39b) siekiant padidinti antrinio asmens elektroninių sveikatos duomenų naudojimo veiksmingumą ir visapusiškai pasinaudoti šio reglamento teikiamomis galimybėmis, IV skyriuje aprašytų elektroninių sveikatos duomenų prieinamumas ESDE turėtų sudaryti sąlygas gauti kuo prieinamesni, kokybiškus, parengtus duomenis, kuriais būtų galima naudotis ir kurie būtų tinkami siekiant sukurti kuo didesnę mokslinę, novatorišką ir visuomeninę vertę ir kokybę. Darbas, susijęs su ESDE įgyvendinimu ir tolesniais duomenų rinkinių tobulinimais, turėtų būti vykdomas pirmenybę teikiant duomenų rinkiniams, kurie geriausiai tinka tokiai vertei ir kokybei sukurti; (40) ▌viešieji ar privatūs subjektai dažnai gauna valstybės finansavimą iš nacionalinių ar Sąjungos fondų elektroniniams sveikatos duomenims rinkti ir tvarkyti mokslinių tyrimų, statistikos (oficialios arba neoficialios) ar kitais panašiais tikslais, įskaitant sritis, kuriose tokie renkami duomenys yra suskaidyti arba juos rinkti yra sudėtinga, pavyzdžiui, retųjų ligų, vėžio ir kt. srityse. Tokie duomenys, kuriuos renka ir tvarko sveikatos duomenų turėtojai, pasitelkdami Sąjungos ar nacionalines valstybines lėšas, ▌turėtų būti pateikiami prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms, kad būtų užtikrintas kuo didesnis viešųjų investicijų poveikis ir būtų padedama vykdyti mokslinius tyrimus, diegti inovacijas, užtikrinti pacientų saugumą ar formuoti visuomenei naudą teikiančią politiką. Kai kuriose valstybėse narėse privatiems subjektams, įskaitant privačius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir profesines asociacijas, sveikatos sektoriuje tenka labai svarbus vaidmuo. Tokių teikėjų turimi sveikatos duomenys taip pat turėtų būti pateikiami antrinio naudojimo tikslais. Todėl antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo atveju sveikatos duomenų turėtojai turėtų būti subjektai, kurie yra sveikatos priežiūros ar priežiūros paslaugų teikėjai arba kurie atlieka su sveikatos priežiūros ar priežiūros sektoriais susijusius mokslinius tyrimus arba kuria sveikatos priežiūros ar priežiūros sektoriams skirtus produktus ar paslaugas. Tokie subjektai gali būti viešieji, pelno nesiekiantys arba privatūs subjektai. Pagal šią apibrėžtį sveikatos duomenų turėtojais turėtų būti laikomi slaugos namai, dienos priežiūros centrai, neįgaliesiems paslaugas teikiantys subjektai, su priežiūra susijusi verslo ir technologinė veikla, pavyzdžiui, ortopedija, ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės. Sveikatingumo programėles kuriantys juridiniai asmenys taip pat turėtų būti sveikatos duomenų turėtojai. Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, tvarkantys pirmiau nurodytų kategorijų sveikatos ir sveikatos priežiūros duomenis, ir mirtingumo registrai taip pat turėtų būti laikomi sveikatos duomenų turėtojais. Siekiant išvengti neproporcingos naštos, fiziniai asmenys ir labai mažos įmonės paprastai turėtų būti atleisti nuo sveikatos duomenų turėtojams taikomų pareigų. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nacionalinės teisės aktuose duomenų turėtojų pareigas taikyti ir fiziniams asmenims bei labai mažoms įmonėms. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir atsižvelgiant į veiksmingumo ir efektyvumo principus, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nacionalinės teisės aktais nuspręsti, kad tam tikrų kategorijų duomenų turėtojų, kaip duomenų turėtojų, pareigas turi vykdyti sveikatos duomenų tarpininkavimo subjektai. Tokie sveikatos duomenų tarpininkavimo subjektai turėtų būti juridiniai asmenys, galintys tvarkyti ir pateikti antrinio naudojimo tikslais duomenų turėtojų ▌pateiktus elektroninius sveikatos duomenis. Tokie sveikatos duomenų tarpininkavimo subjektai atlieka kitokias užduotis nei Reglamento (ES) 2022/868 10 straipsnyje nurodytos duomenų tarpininkavimo tarnybos. Sveikatos duomenų tarpininkavimo subjektas – juridinis asmuo, galintis pateikti, be kita ko, registruoti, teikti, tvarkyti, apriboti prieigą prie duomenų turėtojų teikiamų elektroninių sveikatos duomenų arba jais keistis antrinio naudojimo tikslais; (40c) intelektinės nuosavybės teisėmis arba komercinėmis paslaptimis saugomi elektroniniai sveikatos duomenys, įskaitant klinikinių tyrimų duomenis, gali būti labai naudingi antriniam naudojimui ir gali paskatinti inovacijas Sąjungoje Sąjungos pacientų labui. Siekiant skatinti nuolatinę Sąjungos lyderystę šioje srityje, dalijimąsi klinikinių tyrimų duomenimis per ESDE antrinio naudojimo tikslais [...] Jie turėtų būti kuo labiau prieinami, kartu imantis visų būtinų priemonių tokioms teisėms apsaugoti. Šis reglamentas neturėtų būti naudojamas siekiant sumažinti ar apeiti tokią apsaugą ir turėtų derėti su atitinkamomis skaidrumo nuostatomis, nustatytomis Sąjungos teisėje, pavyzdžiui, dėl klinikinių tyrimų duomenų. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turi įvertinti, kaip ši apsauga bus išsaugota, kartu kuo labiau sudarant sąlygas sveikatos duomenų naudotojams susipažinti su tokiais duomenimis. Jei ji to padaryti negali, ji turėtų informuoti sveikatos duomenų naudotoją ir paaiškinti, kodėl neįmanoma suteikti prieigos prie tokių duomenų. Teisinės, organizacinės ir techninės priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti intelektinės nuosavybės teises arba komercines paslaptis, galėtų apimti bendrus susitarimus dėl prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų, konkrečias prievoles, susijusias su tokiomis teisėmis pagal duomenų leidimą, išankstinį duomenų tvarkymą siekiant generuoti išvestinius duomenis, kuriais apsaugoma komercinė paslaptis, tačiau kurie vis dar naudingi naudotojui arba saugios duomenų tvarkymo aplinkos konfigūracijai, kad sveikatos duomenų naudotojas negalėtų gauti tokių duomenų; (41) antrinis sveikatos duomenų naudojimas pagal ESDE turėtų viešiesiems, privatiems, ne pelno siekiantiems subjektams, taip pat atskiriems tyrėjams suteikti galimybę naudotis sveikatos duomenimis mokslinių tyrimų, inovacijų diegimo, politikos formavimo, švietimo veiklos, pacientų saugumo, reguliavimo veiklos ar individualizuotosios medicinos tikslais laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų. Prieiga prie duomenų antrinio naudojimo tikslais turėtų prisidėti prie bendrojo visuomenės intereso. Visų pirma antrinis sveikatos duomenų naudojimas mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais turėtų prisidėti prie naudos visuomenei naujų vaistų, medicinos priemonių, sveikatos priežiūros produktų ir paslaugų, teikiamų Sąjungos piliečiams prieinamomis ir sąžiningomis kainomis, forma, taip pat didinant tokių produktų ir paslaugų prieinamumą visose valstybėse narėse. Veikla, kurios atveju prieiga pagal šį reglamentą yra teisėta, gali apimti elektroninių sveikatos duomenų naudojimą valstybinių įstaigų užduotims vykdyti, pavyzdžiui, vykdyti viešąją pareigą, įskaitant visuomenės sveikatos priežiūrą, planavimo ir ataskaitų teikimo pareigas, sveikatos politikos formavimą, pacientų saugumo užtikrinimą, priežiūros kokybę ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumą. Valdžios institucijos ir Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros gali reikalauti reguliarios prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų ilgesniam laikotarpiui, be kita ko, savo įgaliojimams vykdyti, kaip numatyta šiuo reglamentu. Viešojo sektoriaus įstaigos gali vykdyti tokią mokslinių tyrimų veiklą, pasitelkdamos trečiąsias šalis, įskaitant subrangovus, tol, kol viešojo sektoriaus įstaiga yra atsakinga už šios veiklos priežiūrą. Duomenų teikimas taip pat turėtų padėti vykdyti veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais. Platus mokslinių tyrimų reikmių sąvokos aiškinimas, įskaitant, pavyzdžiui, technologinę plėtrą ir demonstracinę veiklą, fundamentinius tyrimus, taikomuosius tyrimus ir privačiai finansuojamus mokslinius tyrimus. Tai galėtų būti inovacijų veikla, įskaitant dirbtinio intelekto algoritmų, kurie galėtų būti naudojami sveikatos priežiūros ar fizinių asmenų priežiūros srityje, mokymą, taip pat esamų algoritmų ir produktų tokiais tikslais vertinimą ir tolesnį plėtojimą. ESDE taip pat turėtų būti prisidedama prie fundamentinių mokslinių tyrimų; ir nors nauda galutiniams naudotojams ir pacientams gali būti ne tokia tiesioginė fundamentinių mokslinių tyrimų srityje, tokie moksliniai tyrimai yra labai svarbūs siekiant naudos visuomenei ilguoju laikotarpiu. Tam tikrais atvejais kai kurių fizinių asmenų informacija (pvz., tam tikra liga sergančių fizinių asmenų genominė informacija) galėtų padėti nustatyti kitų fizinių asmenų diagnozę arba juos gydyti. Valdžios institucijoms būtina išplėsti Reglamento (ES) 2023/2854 V skyriuje nustatytą ekstremaliųjų situacijų taikymo sritį. Tačiau viešojo sektoriaus įstaigos gali prašyti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų pagalbos tvarkant duomenis arba juos susiejant. Šiame reglamente numatytas kanalas, kuriuo viešojo sektoriaus įstaigos gali gauti prieigą prie informacijos, kurios joms reikia savo pagal įstatymą priskirtoms užduotims vykdyti, tačiau tokių viešojo sektoriaus įstaigų įgaliojimai nėra išplečiami; ▌ (41aa) Turėtų būti draudžiami bet kokie bandymai panaudoti duomenis dėl bet kokių fiziniam asmeniui žalingų priemonių, pavyzdžiui didinti draudimo išmokas, užsiimti galimai fiziniams asmenims žalinga veikla, susijusia su užimtumu, pensijomis ir bankininkyste, įskaitant nekilnojamojo turto įkeitimą, reklamuoti produktus ar gydymą, automatizuoti individualių sprendimų priėmimą, pakartotinai nustatyti fizinių asmenų tapatybę arba kurti kenksmingus produktus; Šis draudimas taikomas veiklai, kuri prieštarauja etikos nuostatoms pagal nacionalinę teisę, išskyrus etikos nuostatas, susijusias su teise nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys, ir teise nesutikti, kurios, taikant bendrąjį Sąjungos teisės viršenybės principą, yra viršesnės už nacionalinę teisę. Turėtų būti draudžiama suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų arba kitaip suteikti galimybę jais naudotis trečiosioms šalims, nenurodytoms duomenų leidime. Įgaliotų asmenų tapatybė, visų pirma pagrindinio tyrėjo, kuris turės teisę gauti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, tapatybė turėtų būti nurodyta duomenų leidime. Pagrindiniai tyrėjai yra pagrindiniai asmenys, kurie yra atsakingi už prašymą suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų ir už prašomų duomenų tvarkymą saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje sveikatos duomenų naudotojo vardu; (41ab) šiuo reglamentu neturėtų būti suteikti įgaliojimai antriniam sveikatos duomenų naudojimui teisėsaugos tikslais. Kompetentingų institucijų vykdoma nusikalstamų veikų prevencija, tyrimas, nustatymas ar patraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba baudžiamųjų sankcijų vykdymas neturėtų būti laikomi antrinio naudojimo tikslais, kuriems taikomas šis reglamentas. Todėl teismai ir kiti teisingumo sistemos subjektai neturėtų būti laikomi duomenų naudotojais naudojant sveikatos duomenis antriniais tikslais pagal šį reglamentą. Be to, teismams ir kitiems teisingumo sistemos subjektams neturėtų būti taikoma sveikatos duomenų turėtojų apibrėžtis, todėl jie neturėtų būti sveikatos duomenų turėtojų pareigų pagal šį reglamentą adresatai. Nedaromas poveikis kompetentingų institucijų įgaliojimams, susijusiems su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas, kaip nustatyta teisės aktuose, siekiant gauti elektroninius sveikatos duomenis. Taip pat į šio reglamento taikymo sritį nepatenka ir elektroniniai sveikatos duomenys, kuriuos teismai turi teismo proceso tikslais; (42) vienos ar daugiau prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų, kurios padeda naudotis elektroniniais sveikatos duomenimis valstybėse narėse, steigimas yra vienas esminių elementų skatinant antrinį su sveikata susijusių duomenų naudojimą. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti vieną ar daugiau prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų, pavyzdžiui, atsižvelgdamos į savo konstitucinę, organizacinę ir administracinę sandarą. Tačiau, jei yra daugiau kaip viena prieigos prie duomenų įstaiga, viena iš tokių prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų turėtų būti paskirta koordinatore. Jeigu valstybė narė įsteigia kelias įstaigas, ji nacionaliniu lygmeniu turėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrintas šių įstaigų dalyvavimas ESDE valdyboje. Ta valstybė narė turėtų visų pirma paskirti vieną prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą, kuri vykdytų vieno bendro informacijos centro funkciją, kad tos įstaigos veiksmingai dalyvautų valdyboje, siekdama užtikrinti greitą ir sklandų bendradarbiavimą su kitomis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigomis, ESDE valdyba ir Komisija. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos struktūros ir dydžio požiūriu gali būti skirtingos, pavyzdžiui, nuo specialios visavertės organizacijos iki skyriaus ar esamos organizacijos padalinio ▌. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms neturėtų būti daromas poveikis joms priimant sprendimus dėl prieigos prie elektroninių duomenų antrinio naudojimo tikslais ir jos turėtų vengti bet kokio interesų konflikto. Todėl kiekvienos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos valdymo ir sprendimus priimančių organų nariai ir darbuotojai turėtų susilaikyti nuo bet kokių su pareigomis nesuderinamų veiksmų ir neturėtų užsiimti jokia nesuderinama veikla. Tačiau jų nepriklausomumas neturėtų reikšti, kad prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai negali būti taikomi jų finansinių išlaidų kontrolės ar stebėsenos mechanizmai arba vykdoma teisminė peržiūra. Kiekvienai prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai turėtų būti suteikta finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti jos užduotis, įskaitant su bendradarbiavimu su kitomis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis. Kiekviena prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų turėti atskirą metinį viešą biudžetą, kuris gali būti viso valstybės ar nacionalinio biudžeto dalis. Siekdamos sudaryti geresnes prieigos prie sveikatos duomenų sąlygas ir papildyti Reglamento (ES) 2022/868 7 straipsnio 2 dalį, valstybės narės turėtų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms patikėti įgaliojimus priimti sprendimus dėl prieigos prie sveikatos duomenų ir jų antrinio naudojimo. Tai galėtų būti naujų užduočių priskyrimas valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) 2022/868 7 straipsnio 1 dalį arba atsakomybės už tokias užduotis, susijusias su prieiga prie sveikatos duomenų, priskyrimas esamoms ar naujoms sektoriaus įstaigoms. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų nariai ir darbuotojai turėtų turėti reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir įgūdžius; (43) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų stebėti šio reglamento IV skyriaus taikymą ir prisidėti prie jo nuoseklaus taikymo visoje Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos taip pat turėtų bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pacientų organizacijas. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų remti sveikatos duomenų turėtojus, kurie yra mažosios įmonės pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB, ir visų pirma gydytojus terapeutus ir vaistines. Kadangi antrinis sveikatos duomenų naudojimas yra susijęs su asmens duomenų sveikatos srityje tvarkymu, taikomos atitinkamos Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos ir priežiūros institucijos pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Reglamentą (ES) 2018/1725 turėtų likti vienintelėmis institucijomis, kompetentingomis užtikrinti šių taisyklių vykdymą. ▌Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų informuoti duomenų apsaugos institucijas apie visas skirtas sankcijas ir visus galimus klausimus, susijusius su duomenų tvarkymu antrinio naudojimo tikslais, ir keistis visa turima svarbia informacija, kad būtų užtikrintas atitinkamų taisyklių vykdymas. Vykdydama užduotis veiksmingam antriniam sveikatos duomenų naudojimui užtikrinti, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga taip pat turėtų siekti išplėsti papildomų sveikatos duomenų rinkinių prieinamumą ▌ir skatinti bendrų standartų rengimą. Jos turėtų taikyti išbandytus pažangiausius metodus, kuriais užtikrinama, kad tvarkant elektroninius sveikatos duomenis būtų išsaugotas duomenų, kuriuos leidžiama pakartotinai naudoti, informacijos privatumas, įskaitant asmens duomenų pseudoniminimą, anoniminimą, generalizavimą, blokavimą ir randomizavimą. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos gali parengti duomenų rinkinius pagal duomenų naudotojo reikalavimą, susietą su išduotu duomenų leidimu. Atsižvelgiant į tai, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu siekdamos plėtoti geriausios praktikos pavyzdžius ir metodus ir jais dalytis. Tai apima mikroduomenų rinkinių anoniminimo taisykles; Komisija, kai tai aktualu, turėtų nustatyti procedūras ir reikalavimus ir teikia technines priemones suvienodintai elektroninių sveikatos duomenų anoniminimo ir pseudoniminimo procedūrai vykdyti; (44) ▌prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų užtikrinti antrinio naudojimo skaidrumą teikdamos viešą informaciją apie suteiktus leidimus ir jų pagrindimą, priemones, kurių imtasi fizinių asmenų teisėms apsaugoti, kaip fiziniai asmenys gali naudotis savo teisėmis, susijusiomis su antriniu naudojimu, ir antrinio naudojimo rezultatus, pavyzdžiui, nuorodas į mokslines publikacijas. Kai tinkama, ši informacija apie antrinio naudojimo rezultatus taip pat turėtų apimti sveikatos duomenų naudotojo pateikiamą glaustą santrauką. Šios skaidrumo pareigos papildo Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnyje nustatytas pareigas. Gali būti taikomos Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnio 5 dalyje numatytos išimtys. ▌kai taikomos tokios išimtys, šios skaidrumo pareigos padeda užtikrinti sąžiningą ir skaidrų duomenų tvarkymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnio 2 dalyje, pvz., informaciją apie tvarkomų duomenų tikslą ir duomenų kategorijas, kad fiziniai asmenys galėtų suprasti, ar jų duomenys teikiami antrinio naudojimo tikslais pagal duomenų leidimus; (44a) fiziniai asmenys per sveikatos duomenų turėtojus turėtų būti informuojami apie reikšmingus su jų sveikata susijusius faktus, kuriuos nustatė sveikatos duomenų naudotojai. Fiziniai asmenys turėtų turėti teisę prašyti, kad jie nebūtų informuojami apie tokias išvadas. Valstybės narės galėtų nustatyti su tuo susijusias sąlygas. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnio 1 dalies i punktą valstybės narės turėtų turėti galimybę teisiškai apriboti pareigos informuoti fizinius asmenius taikymo sritį, kai tai būtina apsaugos tikslais, remiantis pacientų saugumo ir etikos principu, atidėdamos jų informavimą tol, kol sveikatos priežiūros specialistas galės tinkamai perduoti ir paaiškinti fiziniams asmenims informaciją, kuri jiems gali daryti poveikį; (44b) siekdama skatinti skaidrumą, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos taip pat kas dvejus metus turėtų paskelbti veiklos ataskaitas, kuriose pateiktų savo veiklos apžvalgą. Jei valstybė narė yra paskyrusi daugiau nei vieną prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą, koordinavimo įstaiga turėtų parengti ir paskelbti bendrą ataskaitą. Veiklos ataskaitose turėtų būti laikomasi ESDE valdyboje sutartos struktūros ir pateikiama ▌veiklos apžvalga, įskaitant informaciją apie sprendimus dėl taikymo, audito ir bendradarbiavimo su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Tokie suinteresuotieji subjektai gali būti fizinių asmenų, pacientų organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų, tyrėjų ir etikos komitetų atstovai; ▌(46) siekdami palaikyti antrinį elektroninių sveikatos duomenų naudojimą, duomenų turėtojai turėtų neslėpti duomenų, neprašyti nepagrįstų mokesčių, kurie nėra nei skaidrūs, nei proporcingi su duomenų teikimu susijusioms išlaidoms (ir, kai taikoma, su duomenų rinkimu susijusioms menkoms išlaidoms), neprašyti duomenų naudotojų bendrai skelbti mokslinius tyrimus arba vykdyti kitą veiklą, kuri galėtų atgrasyti duomenų naudotojus nuo prašymo susipažinti su duomenimis. Kai sveikatos duomenų turėtojas yra viešojo sektoriaus įstaiga, su jo išlaidomis susijusi mokesčių dalis neturėtų būti naudojama pradinio duomenų rinkimo išlaidoms paengti. Jei duomenų leidimui suteikti būtinas etinio aspekto patvirtinimas, jo vertinimas turėtų būti grindžiamas pagal jo aplinkybes; ▌ (47) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms ▌turėtų būti leidžiama imti su jų užduotimis susijusius mokesčius atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2022/868 numatytas horizontaliąsias taisykles. Taikant tokius mokesčius galima atsižvelgti į MVĮ, atskirų tyrėjų ar valdžios institucijų padėtį ir interesą. Visų pirma valstybės narės gali nustatyti jų jurisdikcijoje esančių prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų politiką, pagal kurią tam tikrų kategorijų duomenų naudotojams būtų leidžiama taikyti sumažintus mokesčius. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų galėti padengti savo veiklos išlaidas proporcingai, pagrįstai ir skaidriai nustatytais mokesčiais. Dėl to kai kuriems naudotojams gali tekti mokėti didesnius mokesčius, jei jų prieigos prie duomenų taikomosioms programoms ir duomenų užklausoms aptarnauti reikalauja įdėti daugiau darbo. Sveikatos duomenų turėtojams taip pat turėtų būti leidžiama prašyti išlaidas atitinkančių mokesčių už prieigą prie jų duomenų. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų nuspręsti dėl tokių mokesčių dydžio, kuris taip pat apimtų sveikatos duomenų turėtojo prašomus mokesčius. Tokius mokesčius prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų imti iš sveikatos duomenų naudotojo vienoje sąskaitoje faktūroje. Vėliau prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų perduoti atitinkamą dalį sveikatos duomenų turėtojui. Siekdama užtikrinti suderintą požiūrį dėl mokesčių politikos ir struktūros Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus. Pagal šį reglamentą imamiems mokesčiams turėtų būti taikomos ▌Reglamento(ES) 2023/2854 10 straipsnyje išdėstytos nuostatos; (48) siekiant sustiprinti taisyklių dėl antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo vykdymą, turėtų būti numatytos tinkamos priemonės, kurių imtųsi prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, kad galėtų skirti administracines baudas ar vykdymo užtikrinimo priemones ar laikinai arba galutinai pašalinti savo prievolių nevykdančius sveikatos duomenų naudotojus ar sveikatos duomenų turėtojus iš ESDE sistemos. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai turėtų būti suteikti įgaliojimai patikrinti atitiktį ir sveikatos duomenų naudotojams bei turėtojams suteikti galimybę atsakyti į bet kokias išvadas ir pašalinti bet kokį pažeidimą. Nustatydamos administracinės nuobaudos arba vykdymo užtikrinimo priemonės dydį kiekvienu individualiu atveju, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų atsižvelgti į šiame reglamente nustatytas išlaidų maržas ir kriterijus, ir užtikrinti, kad priemonės ar nuobaudos yra proporcingos; (49) atsižvelgiant į elektroninių sveikatos duomenų neskelbiamumą, būtina sumažinti fizinių asmenų privatumui kylančią riziką, taikant duomenų kiekio mažinimo principą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies c punkte. Todėl ne asmens elektroniniai sveikatos duomenys turėtų būti prieinami visais atvejais, kai to pakanka. Jei duomenų naudotojui reikia pasinaudoti asmens elektroniniais sveikatos duomenimis, savo prašyme jis turėtų aiškiai nurodyti šios rūšies duomenų naudojimo pagrindimą, o prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų įvertinti to pagrindimo pagrįstumą. Elektroniniai sveikatos duomenys turi būti pateikti tik pseudoniminiu formatu. Atsižvelgiant į konkrečius duomenų tvarkymo tikslus, duomenys turėtų būti anoniminami arba pseudoniminami kuo anksčiau teikiant duomenis antrinio naudojimo tikslais. Pseudoniminimą ir anoniminimą ▌gali atlikti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos arba sveikatos duomenų turėtojai. Kaip duomenų valdytojai, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ir sveikatos duomenų turėtojai gali perduoti šias užduotis duomenų tvarkytojams. Prieigos prie duomenų įstaiga, suteikdama prieigą prie anonimintų ar pseudonimintų duomenų rinkinio, turėtų naudotis pažangiausia anoniminimo ir (arba) pseudoniminimo technologija ir standartais ir maksimaliai užtikrinti, kad sveikatos duomenų naudotojai nebegalėtų pakartotinai nustatyti fizinių asmens tapatybės. Tokios duomenų anoniminimo technologijos ir standartai turėtų būti toliau plėtojami. Sveikatos duomenų naudotojai neturėtų mėginti pakartotinai nustatyti fizinių asmenų tapatybių, naudodamiesi pagal šį reglamentą numatytais duomenų rinkiniais, nes tokiu atveju taikomos administracinės šiame reglamente nustatytos baudos ir vykdymo užtikrinimo priemonės arba galimos baudžiamosios sankcijos, jei tai numatyta nacionaliniuose įstatymuose. ▌Be to, sveikatos duomenų prašytojas turėtų galėti prašyti pateikti atsakymą į sveikatos duomenų užklausą ▌anonimintų statistikos duomenų formatu. Šiuo atveju sveikatos duomenų naudotojas tik tvarkytų ne asmens duomenis, o prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga liktų vienintele visų asmens duomenų, kurie būtini atsakymui į sveikatos duomenų užklausą pateikti, valdytoja; (50) siekiant užtikrinti, kad visos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos išduotų leidimus panašia tvarka, būtina nustatyti standartinį bendrą duomenų leidimų išdavimo procesą, kad prašymai skirtingose valstybėse narėse būtų panašūs. Prašytojas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms turėtų pateikti kelis informacinius elementus, kurie įstaigai padėtų įvertinti prieigos prie duomenų prašymą ir nuspręsti, ar prašytojas gali gauti duomenų leidimą dėl antrinio duomenų naudojimo, tuo pat metu užtikrinant skirtingų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų suderinamumą. Informacija, teikiama kaip prieigos prie duomenų prašymo dalis, turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, kad ją būtų galima išsamiai įvertinti, nes duomenų leidimas turėtų būti išduodamas tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos būtinos sąlygos; be to, kai aktualu, ji turėtų apimti sveikatos duomenų prašytojo deklaraciją, kad numatomas prašomų duomenų naudojimas nekelia stigmatizacijos rizikos ar nekenkia asmenų ar grupių, su kuriomis susijęs prašomas duomenų rinkinys, orumui. Vadovaujantis nacionaline teise gali būti prašoma atlikti etinį vertinimą. Tokiu atveju esamos etikos įstaigos turėtų turėti galimybę atlikti tokius PSDĮ vertinimus. Šiuo tikslu esamos valstybių narių etikos įstaigos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai turėtų suteikti galimybę naudotis savo ekspertinėmis žiniomis. Kaip alternatyvą valstybės narės gali nuspręsti etikos organus arba kompetenciją paversti neatsiejama prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos dalimi. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga ir prireikus sveikatos duomenų turėtojai turėtų padėti sveikatos duomenų naudotojams pasirinkti tinkamus duomenų rinkinius ar duomenų šaltinius, susijusius su numatytu antrinio naudojimo tikslu. Jei prašytojui reikia anonimintų statistinių duomenų formato, jis turėtų pateikti duomenų užklausą, prašydamas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos tiesiogiai pateikti rezultatą. Sveikatos duomenų įstaigos atsisakymas išduoti duomenų leidimą neturėtų trukdyti prašytojui pateikti naują prieigos prie duomenų prašymą. Siekdama užtikrinti suderintą prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų požiūrį ir sumažinti nereikalingą administracinę naštą sveikatos duomenų prašytojams, Komisija turėtų remti prieigos prie sveikatos duomenų prašymų ir sveikatos duomenų užklausų suderinimą, be kita ko, nustatydama atitinkamus šablonus; (51) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų ištekliai yra riboti, todėl jos gali taikyti prioritetų nustatymo taisykles, pavyzdžiui, pirmenybę teikdamos valdžios institucijoms, o ne privatiems subjektams, bet jos neturėtų diskriminuoti tokiai pačiai kategorijai priklausančių nacionalinių organizacijų ar organizacijų iš kitų valstybių narių. Sveikatos duomenų naudotojas turėtų turėti galimybę pratęsti duomenų leidimo galiojimą siekdamas, pavyzdžiui, mokslinio leidinio vertintojams suteikti prieigą prie duomenų rinkinių arba leisti atlikti papildomą duomenų rinkinio analizę remiantis pradinėmis išvadomis. Tuo tikslu reikėtų keisti sveikatos duomenų leidimą ir gali tekti mokėti papildomą mokestį. Tačiau visais atvejais duomenų leidime turėtų būti nurodyti tokie papildomi duomenų rinkinio naudojimo tikslai. Pageidautina, kad sveikatos duomenų naudotojas juos paminėtų savo pirminiame prašyme išduoti duomenų leidimą. Siekdama užtikrinti suderintą prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų požiūrį, Komisija turėtų remti duomenų leidimų suderinimą; (52) per COVID-19 krizę paaiškėjo, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, turinčioms teisinius įgaliojimus visuomenės sveikatos srityje, ypač Komisijai, prieigos prie sveikatos duomenų reikia ilgesniam laikotarpiui ir pakartotinai. Taip ▌gali būti Sąjungos arba nacionalinėje teisėje tik nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis kilus krizei ir siekiant reguliariai teikti mokslinius įrodymus ir techninę pagalbą vykdant Sąjungos politiką. Prieiga prie tokių duomenų gali būti reikalinga konkrečiose valstybėse narėse arba visoje Sąjungos teritorijoje; Tokie sveikatos duomenų naudotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti pagreitinta procedūra, pagal kurią duomenys paprastai pateikiami per mažiau nei du mėnesius, o sudėtingesniais atvejais – galimybę pratęsti terminą vienu mėnesiu; (53) valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė paskirti patikimus duomenų turėtojus, kuriems būtų supaprastinta duomenų leidimų išdavimo procedūra, kad būtų sumažinta administracinė našta prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms tvarkant jų tvarkomų duomenų užklausas. Patikimiems duomenų turėtojams turėtų būti suteikta galimybė įvertinti prieigos prie duomenų prašymus, pateiktus pagal šią supaprastintą procedūrą, atsižvelgiant į jų ekspertines žinias, susijusias su jų tvarkomų sveikatos duomenų rūšimi, ir ▌ pateikti rekomendaciją dėl duomenų leidimo▌. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų būti atsakinga už galutinio duomenų leidimo išdavimą ir neturėtų būti saistoma patikimo duomenų turėtojo pateiktos rekomendacijos. Sveikatos duomenų tarpininkavimo subjektai neturėtų būti skiriami patikimais sveikatos duomenų turėtojais; (54) atsižvelgiant į elektroninių sveikatos duomenų neskelbiamumą, duomenų naudotojai neturėtų turėti neribotos prieigos prie tokių duomenų. Visa su antriniu naudojimu susijusi prieiga prie prašomų elektroninių sveikatos duomenų turėtų būti teikiama saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje. Siekiant užtikrinti elektroninių sveikatos duomenų patikimas technines ir saugumo apsaugos priemones, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga arba prireikus patikimas duomenų turėtojas turėtų suteikti prieigą prie tokių duomenų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, laikydamasis pagal šį reglamentą nustatytų aukštų techninių ir saugumo standartų. ▌Asmens duomenų tvarkymas tokioje saugioje aplinkoje turėtų atitikti Reglamentą (ES) 2016/679, be kita ko, kai saugią aplinką valdo trečioji šalis, 28 straipsnio reikalavimus ir, kai taikoma, V skyrių. Tokia saugi duomenų tvarkymo aplinka turėtų sumažinti privatumo riziką, susijusią su tokia duomenų tvarkymo veikla, ir elektroninius sveikatos duomenis apsaugoti nuo jų tiesioginio perdavimo duomenų naudotojams. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga arba šią paslaugą teikiantis duomenų turėtojas turėtų visada likti prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų valdytoja (-u), suteikus prieigą duomenų naudotojams pagal išduotame duomenų leidime nurodytas sąlygas. Duomenų naudotojai iš tokios saugios duomenų tvarkymo aplinkos turėtų gauti tik ne asmens elektroninius sveikatos duomenis, kuriuose nėra jokių elektroninių sveikatos duomenų. Taigi tai yra viena esminių apsaugos priemonių fizinių asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti tvarkant jų elektroninius sveikatos duomenis antrinio naudojimo tikslais. Komisija turėtų padėti valstybei narei rengti bendrus saugumo standartus, siekdama skatinti įvairių saugių aplinkų saugumą ir sąveikumą; (54a) Reglamente (ES) 2022/868 išdėstytos bendrosios duomenų altruizmo valdymo taisyklės. Tuo pat metu, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sektorius valdo neskelbtinus duomenis, taisyklių sąvadu, kuris numatytas Reglamente (ES) 2022/868, turėtų būti nustatyti papildomi kriterijai. Jei tokiame taisyklių sąvade numatytas šio sektoriaus saugios duomenų tvarkymo aplinkos naudojimas, tai turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus kriterijus. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų bendradarbiauti su pagal Reglamentą (ES) 2022/868 paskirtomis įstaigomis, kad prižiūrėtų sveikatos apsaugos ar priežiūros sektoriuje vykdomą duomenų altruizmo organizacijų veiklą; (55) tvarkant elektroninius sveikatos duomenis pagal suteiktame leidime ar duomenų užklausoje nurodytas sąlygas, sveikatos duomenų turėtojai, įskaitant patikimus, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ir sveikatos duomenų naudotojai – kiekvienas konkrečiu proceso etapu ir atsižvelgiant į jų konkrečius vaidmenis jame – savo ruožtu turėtų būti laikomi valdytojais. Sveikatos duomenų turėtojas turėtų būti laikomas prašomų asmens elektroninių sveikatos duomenų atskleidimo prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai duomenų valdytoju, o prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga savo ruožtu turėtų būti laikoma asmens elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo valdytoja, kai ji rengia duomenis ir suteikia galimybę su jais susipažinti sveikatos duomenų naudotojui. Sveikatos duomenų naudotojas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju tvarkant asmens elektroninius sveikatos duomenis pseudonimine forma saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje pagal duomenų leidimą Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turėtų būti laikoma duomenų tvarkytoja sveikatos duomenų naudotojo vardu, kai pagal duomenų leidimą saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, taip pat tvarkymui siekiant pateikti atsakymą į duomenų užklausą, duomenis tvarko sveikatos duomenų naudotojas. Panašiai patikimas sveikatos duomenų turėtojas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju tvarkant asmens elektroninius sveikatos duomenis, susijusius su elektroninių sveikatos duomenų teikimu sveikatos duomenų naudotojui pagal duomenų leidimą arba prašymą pateikti duomenis. Laikoma, kad patikimas sveikatos duomenų turėtojas veikia kaip sveikatos duomenų naudotojo duomenų tvarkytojas, kai teikia duomenis saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje; (55b) siekiant įtraukios ir tvarios sistemos, susijusios su kelių šalių antriniu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu, reikėtų sukurti tarpvalstybinę infrastruktūrą. „HealthData@EU“ turėtų paspartinti antrinį elektroninių sveikatos duomenų naudojimą, tuo pat metu didindama teisinį tikrumą, pagarbą fizinių asmenų privatumui ir sąveikumą. Dėl sveikatos duomenų neskelbiamumo reikėtų paisyti, kai įmanoma, tokių principų, kaip „pritaikytoji privatumo apsauga“, „standartizuotoji privatumo apsauga“ ir „kelti klausimus dėl duomenų užuot juos perkėlus“. Valstybės narės turėtų paskirti nacionalinius elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo informacijos centrus, kurie būtų organizaciniai ir techniniai prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų tiltai, ir šiuos informacijos centrus prijungti prie „HealthData@EU“. Sąjungos prieigos prie duomenų tarnyba taip pat turėtų prisijungti prie platformos „HealthData@EU“. Be to, įgaliotieji „HealthData@EU“ dalyviai galėtų būti mokslinių tyrimų infrastruktūros, įsteigtos kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC) pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 723/2009(21), kaip Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas (ESIK) pagal Sprendimą (ES) 2022/2481(22), arba panašios struktūros, įsteigtos pagal kitus Sąjungos teisės aktus, taip pat kitų rūšių subjektai, įskaitant infrastruktūras, įsteigtas naudojant Europos strateginį mokslinių tyrimų infrastruktūros forumą (ESFRI), per Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC) sujungtas infrastruktūras. Trečiųjų šalių nacionaliniai informacijos centrai ir tarptautiniu lygmeniu sukurtos sistemos taip pat galėtų tapti „HealthData@EU“ įgaliotaisiais dalyviais, jei jie atitinka šio reglamento reikalavimus. Komisijos skaitmeninėje strategijoje skatinama susieti įvairias bendras Europos duomenų erdves. Todėl „HealthData@EU“ turėtų būti sudarytos sąlygos antriniam įvairių kategorijų elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, be kita ko, susiejant sveikatos duomenis su duomenimis iš kitų duomenų erdvių, pavyzdžiui, aplinkos, žemės ūkio, socialinio ir kt. Toks sveikatos sektoriaus ir tokių sektorių kaip aplinkos, socialinis ir žemės ūkio sektorių sąveikumas gali būti svarbus papildomoms įžvalgoms apie sveikatą lemiančius veiksnius. Komisija galėtų numatyti „HealthData@EU“ teikiamas paslaugas, įskaitant pagalbą prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms ir įgaliotiesiems dalyviams keičiantis informacija siekiant tvarkyti tarpvalstybinės prieigos užklausas, elektroninių sveikatos duomenų katalogų, prieinamų naudojantis infrastruktūra, tvarkymą, tinklo aptinkamumą ir metaduomenų užklausas, junglumo ir atitikties paslaugas. Komisija taip pat gali įdiegti saugią aplinką, kurioje duomenų valdytojų prašymu būtų galima perduoti ir nagrinėti skirtingų nacionalinių infrastruktūrų duomenis. ▌IT efektyvumo, racionalizavimo ir keitimosi duomenimis sąveikumo tikslais, esamos dalijimosi duomenimis sistemos turėtų būti kuo labiau naudojamos pakartotinai, pvz., sistemos, kurios skirtos keistis įrodymais pagal vienkartinio duomenų pateikimo principu grindžiamą techninę sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724(23); (55c) be to, atsižvelgiant į tai, kad prisijungimas prie „HealthData@EU“ gali reikšti asmens duomenų, susijusių su pareiškėju arba sveikatos duomenų naudotoju, perdavimą į trečiąsias šalis, tokiam dalijimuisi reikės taikyti atitinkamas perdavimo priemones pagal Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių; (56) tarpvalstybinių registrų ar duomenų bazių, pavyzdžiui, Europos retųjų ligų referencijos centrų tinklų registrų, kurie gauna duomenis iš skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų keliose valstybėse narėse atveju, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, kurioje yra registro koordinatorius, turėtų būti atsakinga už prieigos prie tokių duomenų teikimą; (57) įgaliojimo procesas prieigai prie asmens sveikatos duomenų skirtingose valstybėse narėse gauti duomenų naudotojams gali būti per dažnas ir varginantis. Kai įmanoma, turėtų būti kuriamos sinergijos, siekiant sumažinti duomenų naudotojams tenkančią naštą ir kliūtis. Vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti – laikytis „vieno prašymo“ principo, kurį taikant duomenų naudotojas, pateikęs vieną prašymą, gali gauti kelių prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų iš kelių valstybių narių ar įgaliotųjų dalyvių įgaliojimą; (58) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų teikti informaciją apie prieinamus duomenų rinkinius ir jų savybes, kad duomenų naudotojai galėtų būti informuojami apie elementarius su duomenų rinkiniu susijusius faktus ir įvertinti jų galimą aktualumą. Dėl šios priežasties kiekviename duomenų rinkinyje turėtų būti bent informacija apie duomenų šaltinį, pobūdį ir jų teikimo sąlygas. Sveikatos duomenų turėtojas bent kasmet turėtų patikrinti, ar jo duomenų rinkinio aprašymas nacionaliniame duomenų rinkinių kataloge yra tikslus ir atnaujintas. Todėl turėtų būti parengti ES duomenų rinkinių katalogai, siekiant palengvinti ESDE prieinamų duomenų rinkinių aptinkamumą; padėti duomenų turėtojams skelbti savo duomenų rinkinius; visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant plačiąją visuomenę ir atsižvelgiant į neįgaliuosius, teikti informaciją apie duomenų rinkinius, kurie yra įkelti į ESDE (tokią kaip kokybės ir naudingumo ženklai, duomenų rinkinių informacijos lapai); duomenų naudotojams teikti naujausią su duomenų kokybe ir naudingumu susijusią informaciją apie duomenų rinkinius; (59) informacija apie duomenų rinkinių kokybę ir naudingumą reikšmingai padidina duomenims imlių mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų vertę, tuo pat metu, skatinamas įrodymais pagrįstas reguliavimas ir politinių sprendimų priėmimas. Duomenų rinkinių kokybės ir naudingumo gerinimas teikiant vartotojams informaciją, kad jie galėtų tinkamai pasirinkti, ir derinant susijusius reikalavimus Sąjungos lygmeniu, atsižvelgiant į esamus Sąjungos ir tarptautinius standartus, gaires, rekomendacijas dėl duomenų rinkimo ir keitimosi duomenimis (t. y. FAIR principus: surandami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami duomenys), taip pat padeda duomenų turėtojams, sveikatos priežiūros specialistams, fiziniams asmenims ir Sąjungos ekonomikai apskritai. Duomenų rinkinių duomenų kokybės ir naudingumo ženklas informuotų duomenų naudotojus apie duomenų rinkinio kokybės ir naudingumo savybes ir leistų jiems pasirinkti tokius duomenų rinkinius, kurie geriausiai atitinka jų poreikius. Dėl duomenų rinkinių duomenų kokybės ir naudingumo ženklo jie neturėtų tapti neprieinami ESDE, veikiau, tai turėtų tapti skaidrumo tarp duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų mechanizmu. Pavyzdžiui, duomenų rinkinys, kuris neatitinka jokių duomenų kokybės ir naudingumo reikalavimų, turėtų būti paženklintas klase, kuri rodo prasčiausią kokybę ir naudingumą, tačiau jis vis tiek turėtų būti prieinamas. Rengiant duomenų kokybės ir naudingumo sistemą, reikėtų atsižvelgti į lūkesčius, nustatytus Reglamento […] [DI aktas 2021/0106(COD)] 10 straipsnyje aprašytose sistemose ir jo IV priede nurodytuose atitinkamuose dokumentuose. Valstybės narės turėtų didinti informuotumą apie duomenų kokybės ir naudingumo ženklą, vykdydamos komunikacijos veiklą. Tokią veiklą galėtų remti Komisija. Jų naudotojai duomenų rinkinių naudojimui galėtų teikti pirmenybę pagal jų naudingumą ir kokybę; (60) ES duomenų rinkinių katalogai turėtų kuo labiau sumažinti duomenų turėtojams ir kitų duomenų bazių naudotojams tenkančią administracinę naštą; būti vartotojams palankūs, prieinami ir ekonomiškai veiksmingi, prijungti nacionalinius duomenų katalogus ir padėti išvengti perteklinio duomenų rinkinių registravimo. ES duomenų rinkinių katalogas galėtų būti suderintas su iniciatyva „data.europa.eu“ ir nedaryti poveikio Reglamente (ES) 2022/868. nustatytiems reikalavimams. Turėtų būti užtikrintas ES duomenų rinkinių katalogo, nacionalinių duomenų katalogų ir Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros bei kitų atitinkamų dalijimosi duomenimis infrastruktūrų duomenų rinkinių katalogų sąveikumas; (61) vyksta skirtingų profesinių organizacijų, Komisijos ir kitų institucijų bendradarbiavimas ir vykdoma veikla, siekiant nustatyti būtiniausias duomenų sritis ir kitas skirtingų duomenų rinkinių savybes (pavyzdžiui, registrus). Ši veikla yra labiau pažengusi į priekį tokiose srityse kaip onkologija, retosios ligos, širdies ir kraujagyslių ir medžiagų apykaitos ligos, rizikos veiksnių vertinimas ir statistiniai duomenys, ir nustatant naujus standartus bei suderintus konkrečios ligos struktūruotų duomenų elementų pavyzdžius į tai turėtų būti atsižvelgta. Tačiau daugelis duomenų rinkinių nėra suderinti, kyla suderinamumo problemų ir sudėtinga atlikti tarpvalstybinius mokslinius tyrimus. Todėl įgyvendinimo aktuose reikėtų nustatyti išsamesnes taisykles, siekiant užtikrinti suderintą elektroninių sveikatos duomenų ▌kodavimą ir registravimą, kad juos nuosekliai būtų galima teikti antriniam naudojimui. Tokie duomenų rinkiniai gali apimti retųjų ligų registrų, retųjų vaistų duomenų bazių, vėžio registrų ir labai svarbių infekcinių ligų registrų duomenis. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti Europos elektroninės sveikatos sistemų bei paslaugų ir sąveikių programėlių tvarią ekonominę ir socialinę naudą, kad būtų užtikrintas aukštas patikimumo ir saugumo lygis, gerinamas sveikatos priežiūros tęstinumas ir užtikrintas saugių ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; Dabartinės sveikatos duomenų infrastruktūros ir registrai gali suteikti modelių, naudingų duomenų standartams ir sąveikumui apibrėžti ir įgyvendinti, ir jais turėtų būti naudojamasi, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir remiamasi turimomis ekspertinėmis žiniomis; (62) Komisija turėtų padėti valstybėms narėms stiprinti gebėjimus ir veiksmingumą skaitmeninių sveikatos sistemų, skirtų pirminiam ir antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, srityje. Valstybėms narėms reikėtų padėti stiprinti savo pajėgumus. Šiuo požiūriu svarbios priemonės yra Sąjungos lygmeniu vykdoma veikla, pavyzdžiui, lyginamoji analizė ir keitimasis geriausia patirtimi. Jos turėtų atsižvelgti į konkrečias įvairių kategorijų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės, tyrėjų, mokslininkų, medicinos draugijų ir MVĮ, sąlygas; (62a) norint įgyti pasitikėjimą, užtikrinti saugumą ir tinkamą sveikatos duomenų naudojimą bei atitinkamai užtikrinti sėkmingą šio reglamento įgyvendinimą, labai svarbu tobulinti fizinių asmenų ir jų sveikatos priežiūros specialistų skaitmeninį sveikatos raštingumą. Sveikatos priežiūros specialistai susiduria su esminiais pokyčiais skaitmeninimo kontekste ir jiems bus siūlomos papildomos skaitmeninės priemonės įgyvendinant ESDE. Sveikatos priežiūros specialistai turi tobulinti savo skaitmeninį sveikatos raštingumą ir skaitmeninius gebėjimus. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams dalyvauti skaitmeninio raštingumo mokymuose, kad jie galėtų pasirengti dirbti su ESĮ sistemomis. Tokiuose mokymuose sveikatos priežiūros specialistai ir IT operatoriai turėtų gauti pakankamą apmokymą kaip dirbti su naujomis skaitmeninėmis infrastruktūromis, kad būtų užtikrintas kibernetinis saugumas ir etiškas sveikatos duomenų valdymas. Mokymai turėtų būti rengiami, peržiūrimi ir nuolat atnaujinami konsultuojantis ir bendradarbiaujant su atitinkamais ekspertais. Skaitmeninio sveikatos raštingumo tobulinimas yra labai svarbus, kad fiziniai asmenys galėtų išties kontroliuoti savo sveikatos duomenis ir aktyviai valdyti savo sveikatą ir priežiūrą, taip pat, kad galėtų suprasti tokių duomenų tvarkymo poveikį pirminiam ir antriniam naudojimui. skirtingų demografinių grupių skaitmeninio raštingumo lygis skiriasi, ir tai gali sumažinti fizinių asmenų galimybes naudotis savo teisėmis kontroliuoti savo elektroninius sveikatos duomenis. Todėl valstybės narės, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, turėtų remti skaitmeninio sveikatos raštingumo ir visuomenės informavimo skatinimą, kartu užtikrindamos, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų padedama mažinti nelygybę ir nebūtų diskriminuojami skaitmeninių įgūdžių neturintys žmonės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas asmenims su negalia ir pažeidžiamoms grupėms, įskaitant migrantus ir pagyvenusius žmones. Valstybės narės turėtų sukurti tikslines nacionalines skaitmeninio raštingumo programas, įskaitant programas, kuriomis siekiama kuo labiau padidinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti, kad visi fiziniai asmenys galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal šį reglamentą. Valstybės narės parengia fiziniams asmenims skirtas į pacientą orientuotas gaires, susijusias su elektroninių sveikatos įrašų naudojimu ir pirminiu jų asmens elektroninių sveikatos duomenų naudojimu. Gairės turėtų būti pritaikytos prie paciento skaitmeninės sveikatos raštingumo lygio, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms; (63) lėšų naudojimas taip pat turėtų padėti siekti ESDE tikslų. Viešųjų pirkimų vykdytojai, valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant skaitmeninės sveikatos institucijas ir prieigos prie sveikatos duomenų įstaigas, taip pat Komisija, nustatydami viešųjų pirkimų, kvietimų teikti pasiūlymus ir Sąjungos lėšų, įskaitant struktūrinius ir sanglaudos fondus, skyrimo sąlygas, turėtų pateikti nuorodas į taikomas technines specifikacijas, sąveikumo, saugumo ir duomenų kokybės standartus ir profilius, taip pat kitus pagal šį reglamentą parengtus reikalavimus; Sąjungos lėšos turėtų būti skaidriai paskirstytos valstybėms narėms, atsižvelgiant į skirtingus sveikatos sistemų skaitmeninimo lygmenis. Kad duomenys būtų teikiami antrinio naudojimo tikslais, reikės papildomų išteklių sveikatos priežiūros sistemoms, visų pirma viešosioms sistemoms. Įgyvendinant ESDE, reikėtų atsižvelgti į papildomą naštą ir ją sumažinti; (63a) ESDE įgyvendinimui būtinos tinkamos investicijos į pajėgumų stiprinimą ir mokymus, taip tinkamai finansuojamas įsipareigojimas vykdyti viešas konsultacijas ir dalyvauti valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu. ekonominės šio reglamento įgyvendinimo išlaidos turėtų būti padengiamos tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti užtikrintas teisingas tos naštos nacionalinio ir Sąjungos finansavimo pasidalijimas; (64) tam tikrų kategorijų elektroniniai sveikatos duomenys gali išlikti ypač neskelbtini, net jei jie yra pateikti anoniminiu formatu ir todėl yra ne asmens duomenys, kaip jau konkrečiai numatyta Reglamente (ES) 2022/868.. Net ir tais atvejais, kai naudojami naujausi anoniminimo metodai, išlieka likutinė rizika, kad naudojant kitas priemones nei tas, kurios yra pagrįstai tikėtinos, gebėjimas pakartotinai nustatyti tapatybę galėtų būti arba tapti įmanomas. Tokia likutinė rizika yra susijusi su retosiomis ligomis (grėsminga gyvybei arba chroniškai sekinančia liga, kuria serga ne daugiau kaip penki iš 10 tūkstančių asmenų Sąjungoje), kai dėl riboto atvejų skaičiaus mažėja galimybė visapusiškai agreguoti paskelbtus duomenis, kad būtų išsaugotas fizinių asmenų privatumas, kartu išlaikant tinkamą detalumo lygį, kad jis išliktų prasmingas. Ji gali daryti poveikį įvairių rūšių sveikatos duomenims, atsižvelgiant į duomenų subjektų savybių detalumą ir aprašymą, asmenų, kuriems padarytas poveikis, skaičių arba, pavyzdžiui, elektroniniuose sveikatos įrašuose, ligų registruose, biobankuose esančių duomenų, asmens sukurtų duomenų ir t. t. atvejais, kai tapatybės nustatymo savybės yra platesnės ir kai kartu su kita informacija (pvz., labai mažose geografinėse vietovėse) arba dėl metodų, kurie nebuvo prieinami anoniminimo metu, technologinės raidos duomenų subjektai gali būti pakartotinai identifikuojami naudojant kitas priemones, nei tos, kurios yra pagrįstai tikėtinos. Tokios pakartotinio fizinių asmenų tapatybės nustatymo rizikos pasitvirtinimas keltų didelį susirūpinimą ir galėtų kelti pavojų šiame reglamente numatytos antrinio naudojimo politikos ir taisyklių priėmimui. Be to, agregavimo metodai yra mažiau išbandyti ne asmens duomenų, kuriuose yra, pavyzdžiui, komercinių paslapčių, kai teikiami pranešimai apie įvairius klinikinius tyrimus, atveju, o nesant pakankamo tarptautinio apsaugos standarto sunkiau užtikrinti komercinių paslapčių pažeidimų nutraukimą už Sąjungos ribų. Todėl išlieka rizika, kad šių rūšių sveikatos duomenys bus pakartotinai identifikuojami po anoniminimo ar agregavimo, kurios iš pradžių nebuvo galima pagrįstai sumažinti. Tai patenka į Reglamento (ES) 2022/868 5 straipsnio 13 dalyje nurodytų kriterijų taikymo sritį. Todėl šių rūšių sveikatos duomenims būtų taikomas Reglamento (ES) 2022/868 5 straipsnio 13 dalyje nustatytas įgaliojimas dėl duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Nustatant apsaugos priemones, proporcingas pakartotinio tapatybės nustatymo rizikai, reikėtų atsižvelgti į skirtingų duomenų kategorijų arba skirtingų anoniminimo ar agregavimo metodų ypatumus ir jos bus išsamiai išdėstytos priimant deleguotąjį aktą pagal Reglamento (ES) 2022/868 5 straipsnio 13 dalyje nustatytus įgaliojimus; (64b) didelių asmens sveikatos duomenų kiekių tvarkymas ESDE numatytais tikslais, vykdant duomenų tvarkymo veiklą, susijusią su prieigos prie duomenų prašymų, duomenų leidimų ir duomenų prašymų tvarkymu, kelia didesnę neteisėtos prieigos prie tokių asmens duomenų riziką, taip pat kibernetinio saugumo incidentų galimybę. Asmens sveikatos duomenys yra ypač slapti, nes jie dažnai yra intymi informacija, kuriai taikoma medicininė paslaptis ir kurios atskleidimas leidimo neturinčioms trečiosioms šalims gali sukelti didelių sunkumų. Visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus principus, šiuo reglamentu užtikrinama visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms, teisei į privatumą ir proporcingumo principui. Siekiant pagal reglamentą užtikrinti visišką asmens elektroninių sveikatos duomenų vientisumą ir konfidencialumą, garantuoti ypač aukštą apsaugos ir saugumo lygį ir sumažinti neteisėtos prieigos prie tų asmens elektroninių sveikatos duomenų riziką, reglamente numatyta, kad asmens elektroniniai sveikatos duomenys turi būti saugomi ir tvarkomi tik Sąjungoje šiame reglamente numatytų užduočių vykdymo tikslais, išskyrus atvejus, kai taikomas sprendimas dėl tinkamumo pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį; (64d) trečiųjų valstybių at tarptautinių organizacijų subjektams prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų turėtų būti suteikiama tik remiantis abipusiškumo principu. Sveikatos duomenys trečiajai valstybei gali būti teikiami tik tais atvejais, kai Komisija įgyvendinimo aktu nustato, kad atitinkama trečioji valstybė leidžia Sąjungos subjektams naudoti sveikatos duomenis tokiomis pačiomis sąlygomis ir taikant tokias pačias apsaugos priemones kaip Sąjungoje. Komisija turėtų stebėti padėtį šiose trečiosiose šalyse ir tarptautinėje organizacijoje, pateikti jos sąrašą ir numatyti periodinę jos peržiūrą. Komisija konstatavus, kad trečioji valstybė nebeužtikrina prieigos tomis pačiomis sąlygomis, ji turėtų atšaukti atitinkamą įgyvendinimo aktą; (65) siekiant skatinti nuoseklų šio reglamento taikymą, įskaitant tarpvalstybinį sveikatos duomenų sąveikumą, turėtų būti įsteigta Europos sveikatos duomenų erdvės valdyba (ESDE valdyba). Komisija turėtų dalyvauti jos veikloje ir jai bendrai pirmininkauti. ESDE valdyba turėtų galėti teikti rašytines pastabas, susijusias su nuosekliu šio reglamento taikymu visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms koordinuoti elektroninių sveikatos duomenų naudojimą sveikatos priežiūros, sertifikavimo, taip pat antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo tikslais, ir šios veiklos finansavimą. Tai taip pat gali apimti dalijimąsi informacija apie riziką ir incidentus saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje. Toks dalijimasis informacija nedaro poveikio prievolėms pagal kitus teisės aktus, pavyzdžiui, pranešimui apie duomenų saugumo pažeidimus pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Apskritai ESDE valdybos veikla nedaro poveikio priežiūros institucijų įgaliojimams pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygmeniu su pirminiu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu susijusios skaitmeninės sveikatos institucijos gali skirtis nuo prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų, užsiimančių antriniu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu, funkcijos yra skirtingos ir kiekvienoje iš šių sričių būtinas atskiras bendradarbiavimas, ESDE valdyba turėtų turėti galimybę įsteigti pogrupius, atsakingus už šias dvi funkcijas, ir prireikus kitus pogrupius. Siekiant užtikrinti veiksmingą veiklos metodą, skaitmeninės sveikatos institucijos ir prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turėtų sukurti tinklus ir sąsajas su įvairiomis kitomis įstaigomis ir institucijomis ne tik nacionaliniu, bet ir Sąjungos lygmeniu. Tokios įstaigos galėtų apimti duomenų apsaugos institucijas, kibernetinį saugumą, e. ID ir standartizacijos institucijas, taip pat įstaigas ir ekspertų grupes pagal reglamentus (ES) 2023/2854, [...] ir [...] [DI aktą ir Kibernetinio saugumo aktą]. ESDE valdyba turėtų veikti nepriklausomai, viešojo intereso labui ir laikydamasi savo elgesio kodekso; (65a) kai aptariami ESDE valdybos nuomone svarbūs klausimai, valdyba turėtų turėti galimybę pakviesti stebėtojus, pavyzdžiui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, Sąjungos institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus; (65b) reikėtų sukurti suinteresuotųjų subjektų forumą, kuris konsultuotų ESDE valdybą jos užduočių vykdymo klausimais suteikiant galimybę suinteresuotiesiems subjektams pateikti savo nuomonę su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Suinteresuotųjų subjektų forumą turėtų sudaryti pacientų, vartotojų, sveikatos priežiūros specialistų, pramonės, mokslinių tyrėjų ir akademinės bendruomenės atstovai. Jo sudėtis turėtų būti proporcinga ir atspindėti įvairių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Jame turėtų būti atstovaujama ir komerciniams ir nekomerciniams interesams; (66) siekiant užtikrinti tinkamą kasdienį tarpvalstybinių infrastruktūrų, skirtų pirminiam ir antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, valdymą, būtina sukurti iniciatyvines grupes, kurias sudarytų valstybių narių atstovai. Šios grupės turėtų priimti veiklos sprendimus dėl kasdienio infrastruktūros techninio valdymo ir jos techninės plėtros, be kita ko, dėl infrastruktūros techninių pakeitimų, funkcijų ar paslaugų tobulinimo arba sąveikumo su kitomis infrastruktūromis, skaitmeninėmis sistemomis ar duomenų erdvėmis užtikrinimo. Jų veikla nesiekiama prisidėti prie įgyvendinimo aktų, darančių poveikį šioms infrastruktūroms, rengimo. Šios grupės taip pat gali į savo posėdžius kviesti kitų įgaliotųjų dalyvių atstovus dalyvauti stebėtojų teisėmis. Šios grupės, atlikdamos savo užduotis, turėtų konsultuotis su atitinkamais ekspertais; (66a) nedarant poveikio kitoms administracinėms, teisminėms ar neteisminėms teisių gynimo priemonėms, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo turėtų turėti teisę pateikti skundą skaitmeninės sveikatos institucijai arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai, jei fizinis ar juridinis asmuo mano, kad buvo pažeistos jo teisės ar interesai pagal šį reglamentą. Tyrimas gavus skundą turėtų būti vykdomas paliekant galimybę jį peržiūrėti teismine tvarka, tiek, kiek tai tikslinga konkrečiu atveju. Skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga per pagrįstą laikotarpį turėtų informuoti fizinį ar juridinį asmenį apie skundo nagrinėjimo pažangą ir rezultatus. Jei tyrimą reikia tęsti arba veiksmus koordinuoti su kita skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, fiziniam ar juridiniam asmeniui turėtų būti teikiama tarpinė informacija. Kad skundų pateikimo procedūra būtų paprasta, kiekviena skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga imasi priemonių, pvz., parengia skundo pateikimo formą, kurią taip pat galima užpildyti elektroniniu būdu, neatmetant galimybės naudotis kitomis komunikacijos priemonėmis. Kai skundas susijęs su fizinių asmenų teisėmis, susijusiomis su jų asmens duomenų apsauga, skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga skundo kopiją perduoda priežiūros institucijoms pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, siekdama išnagrinėti ir išspręsti skundus nepagrįstai nedelsdama, bendradarbiauja ir, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis keičiasi visa svarbia informacija; (66b) jei fizinis asmuo mano, kad buvo pažeistos šiuo reglamentu nustatytos jo teisės, jis turėtų teisę įgalioti pagal valstybės narės teisę įsteigtą ne pelno įstaigą, organizaciją ar asociaciją, kurios įstatuose numatytais tikslais siekiama viešojo intereso ir kuri veikia asmens duomenų apsaugos srityje, pateikti skundą jo vardu; (66f) skaitmeninės sveikatos institucija, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, sveikatos duomenų turėtojas arba sveikatos duomenų naudotojas turėtų atlyginti bet kokią žalą, kurią asmuo galėjo patirti dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamas šis reglamentas. Žalos sąvoka turėtų būti aiškinama plačiai, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, taip, kad būtų visapusiškai atspindėti šio reglamento tikslai. Tai nedaro poveikio jokiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kurie pareiškiami dėl kitų taisyklių, nustatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje, pažeidimo. Fiziniams asmenims už patirtą žalą turėtų būti visiškai ir veiksmingai atlyginama; (66h) siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Skiriant sankcijas, įskaitant administracines baudas, turėtų būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą; (66j) derėtų priimti nuostatas, pagal kurias prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos galėtų taikyti administracines baudas už tam tikrus šio reglamento pažeidimus, pagal kurias tam tikri pažeidimai būtų laikomi sunkiais pažeidimais, pavyzdžiui, fizinių asmenų reidentifikavimas, asmens sveikatos duomenų parsisiuntimas nesaugioje duomenų tvarkymo aplinkoje ir duomenų tvarkymas draudžiamais tikslais arba neturint duomenų leidimo. Šiame reglamente turėtų būti nurodyti pažeidimai ir nustatyti didžiausi susijusių administracinių baudų dydžiai ir tų baudų nustatymo kriterijai. Baudas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų nustatyti kompetentinga prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, atsižvelgdama į visas reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes ir deramai atsižvelgdama visų pirma į pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir jo pasekmes, taip pat į priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal šį reglamentą nustatytų pareigų, ir siekiant užkirsti kelią pažeidimo pasekmėms arba jas sumažinti. Jei administracinės baudos skiriamos įmonei, tais tikslais įmonė turėtų būti suprantama kaip įmonė, apibrėžta SESV 101 ir 102 straipsniuose. Ar administracinės baudos turėtų būti skiriamos valdžios institucijoms ir kokiu mastu, turėtų nustatyti valstybės narės. Skiriant administracinę baudą ar teikiant įspėjimą nedaromas poveikis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų kitų įgaliojimų ar kitų sankcijų pagal šį reglamentą taikymui; (66k) Danijos teisinėje sistemoje nėra numatyta galimybė skirti administracines baudas, kaip nustatyta šiame reglamente. Taisykles dėl administracinių baudų turėtų būti galima taikyti taip, kad Danijoje baudą, kaip baudžiamąją sankciją, skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, jei toks taisyklių taikymas Danijoje turėtų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų skiriamoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Todėl kompetentingas nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti į baudą inicijuojančios prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos rekomendaciją. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; (67) atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento tikslų – suteikti fiziniams asmenims galių labiau kontroliuoti savo asmens sveikatos duomenis ir remti jų laisvą judėjimą užtikrinant, kad sveikatos duomenys judėtų su jais; skatinti tikrą bendrąją skaitmeninių sveikatos paslaugų ir produktų rinką; užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą fizinių asmenų sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo mokslinių tyrimų, inovacijų, politikos formavimo ir reguliavimo tikslais sistemą – valstybės narės negali deramai to pasiekti vien koordinavimo priemonėmis, kaip matyti iš Direktyvos 2011/24/ES skaitmeninių aspektų vertinimo, o dėl fizinių asmenų teisių, susijusių su jų elektroniniais sveikatos duomenimis, suderinimo priemonių, elektroninių sveikatos duomenų sąveikumo ir elektroninių sveikatos duomenų pirminio ir antrinio naudojimo bendros sistemos bei apsaugos priemonių to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (68) siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti ESDE tikslai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl skirtingų pirminio ir antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo nuostatų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(24). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (69) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(25); (70) valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendintos šio reglamento nuostatos, be kita ko, nustatydamos veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už jų pažeidimą. Nustatydamos nuobaudos dydį kiekvienu individualiu atveju valstybės narės turėtų atsižvelgti į šiame reglamente nustatytas ribas ir kriterijus. Fizinių asmenų reidentifikavimas laikomas šiurkščiu šio reglamento pažeidimu; (70a) įgyvendinant ESDE reikės atlikti didelį plėtojimo darbą visose valstybėse narėse ir centrinėse tarnybose. Siekdama stebėti pažangą, Komisija, kol šis reglamentas nebus pradėtas visapusiškai taikyti, turėtų kasmet teikti padarytos pažangos ataskaitą, atsižvelgdama į valstybių narių pateiktą informaciją. Į šias ataskaitas gali būti įtrauktos rekomendacijos dėl taisomųjų priemonių ir padarytos pažangos įvertinimas; (71) siekdama įvertinti, ar šio reglamento tikslai pasiekiami veiksmingai ir efektyviai, ar jis yra nuoseklus ir vis dar aktualus ir ar juo sukuriama pridėtinė vertė Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Praėjus aštuoneriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų atlikti dalinį jo vertinimą, ir bendrą vertinimą praėjus dešimčiai metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Po kiekvieno vertinimo Komisija pagrindinių išvadų ataskaitą turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui; (72) siekiant sėkmingai tarpvalstybiniu mastu įgyvendinti ESDE, Europos sąveikumo sistema(26), kuria užtikrinamas teisinis, organizacinis, semantinis ir techninis sąveikumas, turėtų būti laikoma bendra orientacine priemone; (73) iš Direktyvos 2011/24/ES skaitmeninių aspektų vertinimo matyti, kad e. sveikatos tinklo veiksmingumas yra ribotas, tačiau taip pat matyti, kad ES veiklos šioje srityje potencialas yra didelis, kaip rodo per pandemiją vykdytos veiklos rezultatai. Todėl direktyvos 14 straipsnis bus panaikintas ir pakeistas dabartiniu reglamentu, o direktyva bus atitinkamai iš dalies pakeista; (73a) šiuo reglamentu papildomi Reglamente (ES) 2024/... [Kibernetinio atsparumo aktas 2022/0272(COD)] nustatyti esminiai reikalavimai, taikomi elektroninių sveikatos įrašų sistemoms, kurioms taikomas šis reglamentas ir kurios yra produktai su skaitmeniniais elementais, kaip apibrėžta Reglamente 2024/... [Kibernetinio atsparumo aktas 2022/0272(COD)], ir kurios dėl to turi atitikti Reglamente (ES) 2024/... [Kibernetinio atsparumo aktas 2022/0272(COD)] nustatytus esminius reikalavimus. Jų gamintojai turėtų įrodyti atitiktį reikalavimams, kaip reikalaujama šiame reglamente. Kad būtų lengviau laikytis reikalavimų, gamintojai gali parengti vieną techninį dokumentą, kuriame būtų nurodyti elementai, privalomi pagal abu teisės aktus. Įrodyti elektroninių sveikatos įrašų sistemų atitiktį Reglamente (ES) 2024/... [Kibernetinio atsparumo aktas 2022/0272(COD)] nustatytiems esminiams reikalavimams turi būti galima taikant vertinimo sistemą pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai naudojama testavimo aplinka pagal šį reglamentą; (74) pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos valdyba ir 2022 m. liepos 12 d. jie pateikė bendrą nuomonę Nr. 03/2022; (75) šis reglamentas neturėtų daryti poveikio konkurencijos taisyklių, visų pirma SESV 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šiame reglamente numatytos priemonės neturėtų būti naudojamos konkurencijai apriboti pažeidžiant SESV; (76) atsižvelgiant į techninio pasirengimo poreikį, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo [24 mėnesių po įsigaliojimo dienos]. Siekiant remti sėkmingą ESDE įgyvendinimą ir sudaryti veiksmingas sąlygas Europos bendradarbiavimui sveikatos duomenų srityje, turėtų būti taikomas pakopinis jos įgyvendinimo metodas, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1. Šiuo reglamentu sukuriama Europos sveikatos duomenų erdvė (toliau – ESDE), numatant bendras taisykles, ▌standartus, ▌infrastruktūrą ir valdymo sistemą, siekiant palengvinti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų pirminio ir antrinio šių duomenų naudojimo tikslais. 2. Šiuo reglamentu: a) apibrėžiamos ir papildomos Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos fizinių asmenų teisės, susijusios su jų asmens elektroninių sveikatos duomenų pirminiu ir antriniu naudojimu; b) nustatomos bendros taisyklės dėl elektroninių sveikatos įrašų sistemų (toliau – ESĮ sistemos), susijusios su dviem privalomais programinės įrangos komponentais – ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentu ir ESĮ sistemų Europos registravimo komponentu, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalies nc ir nd punktuose, ir sveikatingumo programėlėmis, kurios deklaruojamos kaip sąveikios su šiais dviem komponentais Sąjungoje pirminio naudojimo tikslais; c) nustatomos bendros pirminio ir antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo taisyklės ir mechanizmai ▌; d) sukuriama ▌tarpvalstybinė infrastruktūra, sudaranti pirminio asmens elektroninių sveikatos duomenų naudojimo sąlygas visoje Sąjungoje; e) sukuriama ▌tarpvalstybinė infrastruktūra, skirta antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui; f) nustatomas bendros pirminio ir antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo valdymas ir koordinavimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis. 4. Šis reglamentas nedaro poveikio kitiems Sąjungos teisės aktams, susijusiems su prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų, dalijimusi jais ar antriniu jų naudojimu, arba reikalavimams, susijusiems su duomenų tvarkymu elektroninių sveikatos duomenų atveju, visų pirma reglamentams (ES) 2016/679, (ES) 2018/1725, (ES) Nr. 536/2014(27), (EB) Nr. 223/2009(28), (ES) 2022/868 ir (ES) 2023/2854 bei direktyvoms 2002/58/EB(29) ir (ES) 2016/943(30). 4a. Nuorodos į Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas, kai taikytina, suprantamos ir kaip nuorodos į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatas. 5. Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamentams (ES) 2017/745, (ES) 2017/746 ir [...] [DI aktas 2021/0106(COD)], kiek tai susiję su medicinos priemonių, in vitro diagnostikos medicinos priemonių ir DI sistemų, sąveikaujančių su ESĮ sistemomis, saugumu. 6. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ar nacionalinės teisės aktų dėl elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo ataskaitų teikimo, prašymų dėl prieigos prie informacijos vykdymo arba teisinių prievolių vykdymo įrodymo ar tikrinimo tikslais arba Sąjungos ar nacionalinės teisės aktų, susijusių su prieigos prie oficialių dokumentų suteikimu ir jų atskleidimu, taikymui. 6a. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis konkrečių pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę priimtų nuostatų, kuriomis numatoma prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų, kad valstybių narių viešosios įstaigos, Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros arba privatūs subjektai, kuriems pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę pavesta viešojo intereso užduotis, galėtų toliau juos tvarkyti tokios užduoties vykdymo tikslais, taikymui. 6b. Šis reglamentas nedaro poveikio prieigai prie elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais, dėl kurių susitarta pagal viešųjų ar privačiųjų subjektų sutartimi įformintus arba administracinius susitarimus. 7. Šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai: a) duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma; b) duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. 2 straipsnis Terminų apibrėžtys 1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: a) sąvokų „asmens duomenys“, duomenų tvarkymas“, „pseudonimų suteikimas“, duomenų valdytojas“, „duomenų tvarkytojas“, „trečioji šalis“, „duomenų subjekto sutikimas“ „genetiniai duomenys“, „sveikatos duomenys“ ir „tarptautinė organizacija“ apibrėžtys pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8, 10, 11, 13, 15 ir 26 punktus; b) sąvokų „sveikatos priežiūra“, „draudimo valstybė narė“, „gydymo valstybė narė“, „sveikatos priežiūros specialistas“, „sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas“, „vaistas“ ir „receptas“ apibrėžtys pagal Direktyvos 2011/24/ES 3 straipsnio a, c, d, f, g, i ir k punktus; c) sąvokų „duomenys“, „prieiga“, „duomenų altruizmas“, „viešojo sektoriaus įstaiga“ ir „saugi duomenų tvarkymo aplinka“ apibrėžtys pagal Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 1, 13, 16, 17 ir 20 dalis; d) sąvokų „tiekimas rinkai“, „pateikimas rinkai“, „rinkos priežiūra“, „rinkos priežiūros institucija“, „neatitiktis“, „gamintojas“, „importuotojas“, „platintojas“, „ekonominės veiklos vykdytojas“, „taisomasis veiksmas“, ▌„atšaukimas“ ir „pašalinimas“ pagal Reglamento (ES) 2019/1020 2 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 13, 16, ▌22 ir 23 punktus; e) sąvokų „medicinos priemonė“, „numatyta paskirtis“, „naudojimo instrukcija“, „veiksmingumas“, „sveikatos įstaiga“ ir „bendrosios specifikacijos“ apibrėžtys pagal Reglamento (ES) 2017/745 2 straipsnio 1, 12, 14, 22, 36 ir 71 punktus; f) sąvokų „elektroninė atpažintis“, „elektroninės atpažinties priemonė“ ir „asmens tapatybės duomenys“ apibrėžtys pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus. g) sąvokos „perkančiosios organizacijos“ apibrėžtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES(31) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą. h) sąvokos „visuomenės sveikata“ apibrėžtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1338/2008(32) 3 straipsnio c punktą; 2. Šiame reglamente vartojamų papildomų terminų apibrėžtys: a) asmens elektroniniai sveikatos duomenys – su sveikata susiję duomenys ir genetiniai duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 13 ir 15 punktuose, tvarkomi elektronine forma ▌; b) ne asmens elektroniniai sveikatos duomenys – elektroniniai sveikatos duomenys, išskyrus asmens elektroninius sveikatos duomenis, apimantys duomenis, kurie yra nuasmeninti taip, kad nebebūtų susiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, ir duomenis, kurie niekada nebuvo susiję su duomenų subjektu; c) elektroniniai sveikatos duomenys – asmens arba ne asmens elektroniniai sveikatos duomenys; d) pirminis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas – ▌elektroninių sveikatos duomenų tvarkymas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti siekiant įvertinti, palaikyti ar atkurti fizinio asmens, su kuriuo tie duomenys yra susiję, sveikatos būklę, įskaitant vaistų ir medicinos priemonių (receptų) išrašymą, išdavimą ir tiekimą, taip pat atitinkamoms socialinėms, administracinėms ar išlaidų kompensavimo paslaugoms teikti; e) antrinis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas – elektroninių sveikatos duomenų tvarkymas šio reglamento IV skyriuje nustatytais tikslais, kurie nėra pirminiai tų duomenų surinkimo ar parengimo tikslai; f) sąveikumas – organizacijų, taip pat to paties gamintojo ar skirtingų gamintojų taikomųjų programų ar prietaisų galimybė sąveikauti ▌, kai keičiamasi informacija ir žiniomis, nekeičiant šių organizacijų duomenų turinio, taikomųjų programų ar prietaisų, vykdant jų palaikomus procesus; ▌ h) elektroninių sveikatos duomenų registravimas – sveikatos duomenų registravimas elektroniniu formatu, įvedant duomenis rankiniu būdu, renkant duomenis prietaisu arba perkeliant neelektroninius sveikatos duomenis į elektroninį formatą, kad jie būtų tvarkomi ESĮ sistemoje arba sveikatingumo programėlėje; i) prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslauga – internetinė paslauga, pavyzdžiui, portalas arba mobilioji programėlė, kuria fiziniams asmenims, neatliekantiems savo profesinių pareigų, suteikiama prieiga prie savo elektroninių sveikatos duomenų arba tų fizinių asmenų, su kurių elektroniniais sveikatos duomenimis jie yra teisiškai įgalioti susipažinti, elektroninių sveikatos duomenų; j) sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslauga – ESĮ sistemos palaikoma paslauga, kuria sveikatos priežiūros specialistams suteikiama prieiga prie jų gydomų fizinių asmenų duomenų; ▌ m) ESĮ (elektroninis sveikatos įrašas) – su fiziniu asmeniu susijusių elektroninių sveikatos duomenų, surinktų sveikatos sistemoje ir tvarkomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslu, rinkinys; n) ESĮ sistema (elektroninių sveikatos įrašų sistema) – sistema, kurioje prietaisas arba programinė įranga leidžia saugoti, perduoti, eksportuoti, importuoti, konvertuoti, redaguoti ar peržiūrėti asmens elektroninius sveikatos duomenis, priskiriamus prioritetinėms asmens elektroninių sveikatos duomenų kategorijoms, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, ir kurią gamintojas numato naudoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kai jie teikia pacientų priežiūros paslaugas, arba pacientams, kad jie galėtų susipažinti su savo sveikatos duomenimis; na) naudojimo pradžia – ESĮ sistemos, kuriai taikomas šis reglamentas, pirmas panaudojimas pagal paskirtį Sąjungoje; nb) programinės įrangos komponentas arba komponentas – atskira programinės įrangos dalis, kuri leidžia atlikti konkrečias funkcijas arba atlieka konkrečias funkcijas ar procedūras ir kuri gali veikti nepriklausomai arba kartu su kitais komponentais; nc) ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentas (arba sąveikumo komponentas) – ESĮ sistemos programinės įrangos komponentas, kuriuo šio reglamento 6 straipsnyje nurodytu formatu teikiami ir gaunami 5 straipsnyje nurodyti asmens elektroniniai sveikatos duomenys. Europos sąveikumo komponentas nepriklauso nuo Europos registravimo komponento; nd) ESĮ sistemų Europos registravimo komponentas (arba registravimo komponentas) – ESĮ sistemos programinės įrangos komponentas, kuriuo šio reglamento II priedo 3.4 punkte nustatytu formatu teikiama registravimo informacija apie sveikatos priežiūros specialistų ar kitų asmenų prieigą prie 5 straipsnyje nurodytų asmens elektroninių sveikatos duomenų. Europos registravimo komponentas nepriklauso nuo Europos sąveikumo komponento; p) CE atitikties ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad ESĮ sistema atitinka taikytinus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente ir kituose taikytinuose Sąjungos teisės aktuose, kuriais numatomas ženklinimas šiuo ženklu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008(33); pa) rizika – žalos sunkumo ir pavojaus sveikatai, saugai ar informacijos saugumui atsiradimo tikimybės derinys; q) didelis incidentas – rinkai tiekiamos ESĮ sistemos gedimas ar charakteristikų arba veikimo pablogėjimas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nulemia, galėjo arba gali nulemti: i) fizinio asmens mirtį, didelę žalą fizinio asmens sveikatai arba didelį neigiamą poveikį fizinio asmens teisėms; ii) didelį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymo ir eksploatavimo sutrikimą sveikatos sektoriuje; xa) priežiūra – profesinė paslauga, kurios tikslas – patenkinti konkrečius asmens, kuriam dėl sutrikimo ar kitokios fizinės ar psichinės būklės reikia pagalbos, įskaitant prevencines ir paramos priemones, kad galėtų atlikti esminius kasdienio gyvenimo veiksmus, užtikrinančius jo asmeninį savarankiškumą, poreikius; y) sveikatos duomenų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita sveikatos priežiūros ar priežiūros sektorių įstaiga, įskaitant prireikus kompensavimo tarnybas, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriantis sveikatos, sveikatos priežiūros ar priežiūros sektoriams skirtus produktus ar paslaugas, kuriantis ar gaminantis sveikatingumo programėles, vykdantis su sveikatos priežiūros ar priežiūros sektoriais susijusius mokslinius tyrimus, arba veikiantis kaip duomenų apie mirtingumą registras, taip pat bet kuri Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra, kurie: a) turi teisę arba pareigą, kaip duomenų valdytojai arba bendri duomenų valdytojai, pagal ▌taikytiną Sąjungos teisę arba nacionalinės teisės aktus tvarkyti asmens elektroninius sveikatos duomenis siekiant teikti sveikatos priežiūros ar priežiūros paslaugas arba visuomenės sveikatos, kompensavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, politikos formavimo, oficialių statistikos duomenų rinkimo, pacientų saugumo ar reguliavimo tikslais, arba b) kontroliuodami produkto ir susijusių paslaugų techninį projektą, turi galimybę tiekti, registruoti, suteikti ne asmens elektroninius sveikatos duomenis, apriboti prieigą prie jų arba jais keistis; z) sveikatos duomenų naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Sąjungos institucijas, įstaigas ar agentūras, kuriam suteikta teisėta prieiga prie ▌elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais pagal duomenų leidimą, duomenų užklausą arba įgaliotojo sistemos „HealthData@EU“ dalyvio suteiktą prieigos patvirtinimą; aa) duomenų leidimas – prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ▌sveikatos duomenų naudotojui išduotas administracinis sprendimas tvarkyti tam tikrus duomenų leidime nurodytus elektroninius sveikatos duomenis konkrečiais antrinio naudojimo tikslais, ▌remiantis šio reglamento IV skyriuje nustatytomis sąlygomis; ab) duomenų rinkinys – struktūrinis elektroninių sveikatos duomenų rinkinys; aba) didelio poveikio antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui duomenų rinkiniai – duomenų rinkiniai, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga nauda dėl jų aktualumo sveikatos moksliniams tyrimams; ac) duomenų rinkinių katalogas – sisteminiu būdu sudarytas duomenų rinkinių aprašymų rinkinys, kurį sudaro į naudotoją orientuota viešoji dalis, kurioje informacija apie atskiro duomenų rinkinio parametrus yra prieinama elektroninėmis priemonėmis per interneto portalą; ad) duomenų kokybė – elektroninių sveikatos duomenų elementų tinkamumo jų numatytam pirminiam ir antriniam naudojimui laipsnis; ae) duomenų kokybės ir naudingumo ženklas – grafinė diagrama, įskaitant mastelį, kurioje aprašoma duomenų rinkinio kokybė ir naudojimo sąlygos; aea) sveikatingumo programėlė – bet koks prietaisas arba programinė įranga, kurią, kaip numatyta gamintojo, naudoja fizinis asmuo elektroniniams sveikatos duomenims tvarkyti siekiant teikti informaciją apie atskirų asmenų sveikatą arba teikti priežiūros paslaugas kitais nei sveikatos priežiūros tikslais. II SKYRIUS Pirminis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas 1 Skirsnis Fizinių asmenų teisės, susijusios su jų asmens elektroninių sveikatos duomenų pirminiu naudojimu 3 straipsnis [Fizinių asmenų teisės, susijusios su jų asmens elektroninių sveikatos duomenų pirminiu naudojimu] ▌ Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame skirsnyje nustatytų teisių techninio įgyvendinimo reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ 5 straipsnis Pirminiam naudojimui skirtų asmens elektroninių sveikatos duomenų prioritetinės kategorijos 1. Šio skyriaus tikslais, kai duomenys tvarkomi elektroniniu formatu, prioritetinės asmens elektroninių sveikatos duomenų kategorijos yra šios: a) paciento duomenų santraukos; b) elektroniniai receptai; c) elektroninis vaistų išdavimas; d) medicininio vaizdinimo tyrimai ir susijusios vaizdinimo išvados; e) medicininių tyrimų rezultatai, įskaitant laboratorinių ir kitų diagnostinių tyrimų rezultatus bei susijusias tyrimų išvadas; f) epikrizės. Pagrindinės asmens elektroninių sveikatos duomenų prioritetinių kategorijų ypatybės nustatytos I priede. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali numatyti, kad turi būti prieinami papildomų kategorijų elektroniniai sveikatos duomenys ir jais turi būti keičiamasi pirminio naudojimo tikslais pagal šį reglamentą. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šių duomenų kategorijų tarpvalstybinės specifikacijos pagal 6 straipsnio 2ab dalį ir 12 straipsnio 8 dalį. 2. Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti ▌I priedą, papildant, iš dalies keičiant arba išbraukiant pagrindines asmens elektroninių sveikatos duomenų prioritetinių kategorijų ypatybes, kaip nurodyta 1 dalyje. Pakeitimai turi atitikti visus šiuos kriterijus: a) ypatybė yra susijusi su fiziniams asmenims teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis; b) remiantis naujausia informacija, ypatybė, dėl kurios padaryti pakeitimai, yra naudojama daugelyje valstybių narių; c) pakeitimais siekiama prioritetines kategorijas pritaikyti prie techninės raidos ir tarptautinių standartų. 6 straipsnis Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatas 1. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens elektroninių sveikatos duomenų prioritetinių kategorijų technines specifikacijas, kuriomis nustatomas Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatas. Toks formatas yra įprastai naudojamas, skaitomas kompiuterio ir leidžia perduoti asmens elektroninius sveikatos duomenis tarp įvairių taikomųjų programų, prietaisų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Tuo formatu turėtų būti galima perduoti struktūrizuotus ir nestruktūrizuotus sveikatos duomenis. Formatą sudaro šie elementai: a) suderinti duomenų rinkiniai, kuriuose yra elektroninių sveikatos duomenų ir kuriais apibrėžiamos struktūros, pvz., duomenų laukai ir duomenų grupės, skirtos klinikiniam turiniui ir kitoms elektroninių sveikatos duomenų dalims pateikti; b) kodavimo sistemos ir vertės, naudotinos duomenų rinkiniuose, kuriuose yra elektroninių sveikatos duomenų; c) keitimosi elektroniniais sveikatos duomenimis techninės sąveikumo specifikacijos, įskaitant jų turinio pateikimą, standartus ir profilius. 2. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ 2a. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, reguliariai atnaujina Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą, kad įtrauktų atitinkamas sveikatos priežiūros kodavimo sistemų ir nomenklatūros peržiūras. 2ab. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės specifikacijos, kuriomis Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatas išplečiamas įtraukiant papildomas elektroninių sveikatos duomenų kategorijas, nurodytas 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Valstybės narės užtikrina, kad 5 straipsnyje nurodytų prioritetinių kategorijų asmens elektroniniai sveikatos duomenys būtų pateikiami 1 dalyje nurodytu Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu. Kai tokie duomenys perduodami automatinėmis priemonėmis pirminiam naudojimui, duomenis gaunantis paslaugų teikėjas turi gebėti priimti tokį duomenų formatą ir galėti jį perskaityti. 7 straipsnis Asmens elektroninių sveikatos duomenų registravimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai elektroniniai sveikatos duomenys tvarkomi sveikatos priežiūros tikslais, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ESĮ sistemoje elektroniniu formatu ▌registruotų atitinkamus asmens sveikatos duomenis, visiškai ar iš dalies priskiriamus bent 5 straipsnyje nurodytoms prioritetinėms kategorijoms ▌. 1a. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai apdoroja duomenis elektroniniu formatu, jie užtikrina, kad fizinių asmenų, kuriuos jie gydo, asmens elektroniniai sveikatos duomenys būtų atnaujinami įtraukiant informaciją, susijusią su teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. 2. Jei ▌asmens elektroniniai sveikatos duomenys registruojami gydymo valstybėje narėje, kuri nėra atitinkamo asmens draudimo valstybė narė, gydymo valstybė narė užtikrina, kad duomenys būtų registruojami pagal fizinio asmens tapatybės duomenis draudimo valstybėje narėje. 3. Komisija įgyvendinimo aktais prireikus nustato asmens elektroninių sveikatos duomenų registravimo ESĮ sistemoje duomenų kokybės reikalavimus, įskaitant semantiką, vienodumą, duomenų registravimo nuoseklumą, tikslumą ir išsamumą. ▌ ▌ Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kai sveikatos duomenys registruojami arba atnaujinami, elektroniniuose sveikatos įrašuose nurodomas sveikatos priežiūros specialistas, laikas ir sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, kuris atliko registraciją arba atnaujinimą. Valstybės narės gali numatyti kitus duomenų registravimo aspektus. 8a straipsnis Fizinių asmenų teisė susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis 1. Fiziniai asmenys turi teisę susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis – bent tais duomenimis, kurie priskiriami 5 straipsnyje nurodytoms prioritetinėms kategorijoms ir tvarkomi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslais naudojantis 8aa straipsnyje nurodytomis prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslaugomis. Prieiga suteikiama iš karto po to, kai asmens elektroniniai sveikatos duomenys užregistruojami ESĮ sistemoje, laikantis technologinio praktiškumo, nemokamai ir lengvai įskaitoma, konsoliduota ir prieinama forma. 2. Fiziniai asmenys arba jų atstovai, kai nurodyta 8aa straipsnio 2 dalyje, turi teisę naudodamiesi 8aa straipsnyje nurodytomis prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslaugomis nemokamai atsisiųsti bent savo elektroninių sveikatos duomenų, priskiriamų 5 straipsnyje nurodytoms prioritetinėms kategorijoms, elektroninę kopiją 6 straipsnyje nurodytu Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu. 3. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnį valstybės narės gali apriboti 1 ir 2 dalyse nurodytų teisių taikymo sritį, visų pirma kai tai būtina siekiant apsaugoti fizinį asmenį, remiantis pacientų saugumo ir etikos principu, atidėdamos jų prieigą prie jų asmens elektroninių sveikatos duomenų ribotam laikotarpiui, kol sveikatos priežiūros specialistas galės tinkamai perduoti ir paaiškinti fiziniam asmeniui informaciją, kuri gali daryti didelį poveikį jo sveikatai. 8aa straipsnis Prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslaugos fiziniams asmenims ir jų atstovams 1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu būtų sukurta viena ar daugiau prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų tarnybų, kurios sudarytų sąlygas fiziniams asmenims susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ir naudotis 8a–8f ir 8h straipsniuose nurodytomis teisėmis. Tokios prieigos paslaugos fiziniams asmenims ir jų atstovams yra nemokamos. 2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta viena ar daugiau prieigos prie sveikatos duomenų paslaugų funkciją atliekančių atstovavimo tarnybų, kurios sudarytų sąlygas: a) fiziniams asmenims įgalioti kitus jų pasirinktus fizinius asmenis jų vardu susipažinti su jų asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ar jų dalimi nustatytą ar neapibrėžtą laikotarpį ir, jei reikia, tik konkrečiu tikslu, ir tuos leidimus tvarkyti, ir b) pacientų teisiniams atstovams gauti prieigą prie fizinių asmenų, kurių reikalus jie administruoja pagal nacionalinės teisės aktus, elektroninių sveikatos duomenų. Valstybės narės nustato taisykles dėl tokių leidimų ir globėjų ir atstovų veiksmų. 2aa. Atstovavimo tarnybos suteikia leidimus skaidriai ir lengvai suprantamu būdu, nemokamai, elektroniniu arba popieriniu formatu. Fiziniai asmenys ir jų vardu veikiantys asmenys informuojami apie jiems įgaliojimu suteiktas teises, kaip jas įgyvendinti ir ko jie gali tikėtis iš įgaliojimų suteikimo proceso. Atstovavimo tarnybos fiziniams asmenims suteikia paprastą skundų teikimo mechanizmą. 2ab. Atstovavimo tarnybos valstybėse narėse turi būti sąveikios. Siekdama užtikrinti valstybių narių atstovavimo tarnybų sąveikumą, Komisija įgyvendinimo aktais nustato technines specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2b. Prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų tarnybos ir atstovavimo tarnybos yra lengvai prieinamos neįgaliesiems, pažeidžiamoms grupėms ir menko skaitmeninio raštingumo asmenims. 8b straipsnis Fizinių asmenų teisė įrašyti informaciją į savo ESĮ Fiziniai asmenys arba jų atstovai, nurodyti 8aa straipsnio 2 dalyje, turi teisę į savo ESĮ įrašyti informaciją naudodamiesi prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslaugomis arba programėlėmis, susietomis su šiomis paslaugomis, kaip nurodyta 8aa straipsnyje. Tokiais atvejais turi būti aiškiai pažymima, kad tokią informaciją įrašė pats fizinis asmuo arba jo atstovas. Fiziniams asmenims nesuteikiama galimybė tiesiogiai pakeisti sveikatos priežiūros specialistų įrašytų elektroninių sveikatos duomenų ir su susijusios informacijos. 8c straipsnis Fizinių asmenų teisė į duomenų ištaisymą Prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų tarnybos, nurodytos 8aa straipsnyje, fiziniams asmenims suteikia galimybę lengvai paprašyti ištaisyti jų asmens duomenis internete naudojantis savo teise reikalauti ištaisyti duomenis pagal Reglamento (ES) 2016/679 16 straipsnį. Kai tinkama, duomenų valdytojas prašyme pateiktos informacijos tikslumą patvirtina kartu su atitinkamu sveikatos priežiūros specialistu. Valstybių narių teisės aktais fiziniams asmenims taip pat gali būti suteikta galimybė internetu naudotis kitomis teisėmis pagal Reglamento (ES) 2016/679 III skyrių, naudojantis prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų tarnybų, nurodytų 8aa straipsnyje, paslaugomis. 8d straipsnis Fizinių asmenų teisė į duomenų perkeliamumą 1. Fiziniai asmenys turi teisę suteikti prieigą prie visų ar dalies savo duomenų arba prašyti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas perduotų jų elektroninius sveikatos duomenis pasirinktam kitam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui nedelsiant, nemokamai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui ar to sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo naudojamų sistemų gamintojams netrukdant. 2. Fiziniai asmenys turi teisę į tai, kad atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai yra skirtingose valstybėse narėse, elektroniniai sveikatos duomenys būtų perduodami 6 straipsnyje nurodytu Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu per tarpvalstybinę infrastruktūrą, kaip nurodyta 12 straipsnyje. Duomenis gaunantis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi gebėti priimti tokius duomenis ir galėti juo perskaityti. 3. Fiziniai asmenys turi teisę prašyti, kad sveikatos priežiūros paslaugų perduotų dalį jų elektroninių sveikatos duomenų aiškiai identifikuotam duomenų gavėjui iš sveikatos ar socialinės apsaugos sektoriaus nedelsiant, nemokamai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui ar to sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo naudojamų sistemų gamintojams netrukdant. Tokia duomenų perdavimas vyksta tik viena kryptimi. 4. Fiziniai asmenys, gavę savo prioritetinių kategorijų asmens elektroninių sveikatos duomenų elektroninę kopiją, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje, gali perduoti tuos duomenis savo pasirinktiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams 6 straipsnyje nurodytu Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu. Duomenis gaunantis paslaugų teikėjas atitinkamai turi gebėti priimti tokius duomenis ir galėti juo perskaityti. 8e straipsnis Teisė apriboti prieigą Fiziniai asmenys turi teisę apriboti sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų prieigą prie visų ar dalies savo asmens elektroninių sveikatos duomenų, nurodytų 8a straipsnyje. Kai fiziniai asmenys naudojasi šia teise, jie informuojami, kad toks apribojimas gali daryti poveikį jiems teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms. Informacija, kad fizinis asmuo apribojo prieigą prie duomenų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams neturi būti matoma. Valstybės narės nustato tokių apribojimų mechanizmų taisykles ir konkrečias apsaugos priemones. 8f straipsnis Teisė gauti informaciją apie prieigą prie duomenų Fiziniai asmenys turi teisę gauti informaciją, be kita ko, gaunant automatinius pranešimus, apie bet kokią prieigą prie savo asmens elektroninių sveikatos duomenų naudojantis sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslauga teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prieigą, suteiktą pagal 4 straipsnio 4 dalį. Ši informacija suteikiama nedelsiant ir nemokamai naudojantis prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų tarnybų paslaugomis. Ši informacija turi būti prieinama bent trejus metus po kiekvienos prieigos prie duomenų. Ši informacija apima bent: a) sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ar kitus asmenis, kurie pasinaudojo prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų; b) prieigos prie duomenų datą bei tikslų laiką; c) asmens elektroninius sveikatos duomenis, su kuriais buvo susipažinta. Valstybės narės išimtinėmis aplinkybėmis gali numatyti šios teisės apribojimus, kai esama faktinių požymių, kad atskleidus informaciją kiltų pavojus sveikatos priežiūros specialisto gyvybiškai svarbiems interesams arba teisėms arba fizinio asmens priežiūrai. 8h straipsnis Fizinių asmenų teisė pasirinkti neleisti pirminio duomenų naudojimo 1. Valstybių narių teisės aktuose gali būti nustatyta, kad fiziniai asmenys turi teisę pasirinkti neleisti prieigos prie savo asmens elektroninių sveikatos duomenų, užregistruotų ESĮ sistemoje naudojantis 8aa ir -9b straipsniuose nurodytomis prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų tarnybų paslaugomis. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naudojimąsi šia teise būtų galima atšaukti. Jeigu valstybė narė tokią teisę numato, ji nustato tokių prieštaravimo mechanizmų taisykles ir konkrečias apsaugos priemones. Visų pirma valstybės narės gali leisti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui arba sveikatos priežiūros specialistui gauti prieigą prie asmens elektroninių sveikatos duomenų tais atvejais, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalies c punkte, net jei pacientas pasinaudojo teise neleisti pirminio duomenų naudojimo. -9a straipsnis Sveikatos priežiūros specialistų prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų 1. Tvarkydami duomenis elektroniniu formatu, sveikatos priežiūros specialistai, naudodamiesi -9b straipsnyje nurodytomis sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugomis, turi prieigą prie jų gydomų fizinių asmenų atitinkamų ir būtinų asmens elektroninių sveikatos duomenų, nepriklausomai nuo draudimo valstybės narės ir gydymo valstybės narės. 1a. Jei valstybės narės, kuriose gydomas fizinis asmuo yra apdraustas, ir valstybės narės, kuriose teikiamos gydymo paslaugos, skiriasi, tarpvalstybinė prieiga prie fizinio asmens, kuriam taikomas gydymas, elektroninių sveikatos duomenų suteikiama naudojantis 12 straipsnyje nurodyta infrastruktūra. 2. 1 ir 1a dalyje nurodyta prieiga apima bent 5 straipsnyje nurodytas prioritetines kategorijas. Laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nustatytų principų, valstybės narės taip pat nustato taisykles, kuriomis numatomos asmens elektroninių sveikatos duomenų kategorijos, prie kurių gali prieiti skirtingų kategorijų sveikatos priežiūros specialistai arba prie kurių galima prieiti vykdant skirtingas sveikatos priežiūros užduotis. Tokiose taisyklėse atsižvelgiama į galimybę nustatyti apribojimus pagal 8e straipsnį. 2a. Jei asmuo gydomas kitoje valstybėje narėje nei jo draudimo valstybė narė, taikomos valstybės narės, kurioje asmuo gydomas, 1a ir 2 dalyse nurodytos taisyklės. 3. Jeigu fizinis asmuo pagal 8e straipsnio 1 dalį apribojo prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas arba sveikatos priežiūros specialistai neinformuojami apie apribotą elektroninių sveikatos duomenų turinį. Tais atvejais, kai prieiga yra būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto interesus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas arba sveikatos priežiūros specialistas gali gauti prieigą prie apribotų elektroninių sveikatos duomenų. Tokie įvykiai registruojami aiškiu ir suprantamu formatu ir turi būti lengvai prieinami duomenų subjektui. Valstybių narių teisėje gali būti numatyta papildomų apsaugos priemonių. -9b straipsnis Sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugos Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslu valstybės narės užtikrina, kad sveikatos priežiūros specialistams, taip pat ir tarpvalstybinių priežiūros paslaugų atveju, būtų teikiami 5 straipsnyje nurodytų prioritetinių kategorijų elektroniniai sveikatos duomenys naudojantis sveikatos priežiūros specialistų prieigos paslaugomis. Tomis paslaugomis gali naudotis tik sveikatos priežiūros specialistai, turintys elektroninės atpažinties priemones, pripažįstamas pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnį, arba kitas elektroninės atpažinties priemones, atitinkančias 23 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas, o prieiga yra nemokama. Elektroniniuose sveikatos įrašuose elektroniniai sveikatos duomenys turi būti pateikiami paprastu būdu, kad jais lengvai galėtų naudotis sveikatos priežiūros specialistai. 9 straipsnis Atpažinties valdymas 1. Kai fizinis asmuo naudojasi ▌prieigos prie asmens sveikatos duomenų tarnybomis, nurodytomis 8aa straipsnyje, tas fizinis asmuo turi teisę elektroniniu būdu nustatyti tapatybę naudodamasis bet kokiomis elektroninės atpažinties priemonėmis, pripažintomis pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnį. Valstybės narės gali nustatyti papildomus mechanizmus, kad užtikrintų tinkamą tapatybės atitikties nustatymą tarpvalstybiniais atvejais. 2. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 Komisija įgyvendinimo aktais nustato sąveikaus tarpvalstybinio fizinių asmenų ir sveikatos priežiūros specialistų atpažinties ir tapatumo nustatymo mechanizmo reikalavimus. Šis mechanizmas palengvina asmens elektroninių sveikatos duomenų perduodamumą tarpvalstybiniu mastu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įdiegia paslaugas, reikalingas šio straipsnio 2 dalyje nurodytam Sąjungos lygmens sąveikiam, tarpvalstybiniam atpažinties ir tapatumo nustatymo mechanizmui užtikrinti, diegiant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą tarpvalstybinę skaitmeninės sveikatos infrastruktūrą. 4. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija įgyvendina tarpvalstybinį atpažinties ir tapatumo nustatymo mechanizmą atitinkamai ▌valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis. 9a straipsnis Kompensacija už asmens elektroninių sveikatos duomenų pateikimą Nereikalaujama, kad duomenis gaunantis paslaugų teikėjas atlygintų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui už elektroninių sveikatos duomenų pateikimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas arba trečioji šalis tiesiogiai ar netiesiogiai nerenka iš duomenų subjektų mokesčio, kompensacijos arba išlaidų už dalijimąsi duomenimis ar prieigą prie jų. 1a skirsnis 10 straipsnis Skaitmeninės sveikatos institucija 1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau skaitmeninės sveikatos institucijų, atsakingų už šio skyriaus įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės iki šio reglamento taikymo pradžios informuoja Komisiją apie paskirtas skaitmeninės sveikatos institucijas. Jei valstybė narė paskyrė daugiau kaip vieną skaitmeninės sveikatos instituciją ir jei skaitmeninės sveikatos instituciją sudaro kelios organizacijos, valstybė narė pateikia Komisijai šių įvairių subjektų užduočių atskyrimo aprašymą. Šią informaciją Komisija paskelbia viešai. Jei valstybė narė paskiria kelias skaitmeninės sveikatos institucijas, ji paskiria vieną iš jų koordinatore. 2. Kiekvienai skaitmeninės sveikatos institucijai pavedamos šios užduotys ir įgaliojimai: a) užtikrinti II ir III skyriuose numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą priimant būtinus nacionalinius, regioninius ar vietos techninius sprendimus ir nustatant atitinkamas taisykles bei mechanizmus; b) užtikrinti, kad išsami ir naujausia informacija apie II ir III skyriuose numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą būtų lengvai prieinama fiziniams asmenims, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams; c) įgyvendinant a punkte nurodytus techninius sprendimus, užtikrinti jų atitiktį II, III skyriams ir II priedui; d) Sąjungos lygmeniu padėti kurti techninius sprendimus, kad fiziniai asmenys ir sveikatos priežiūros specialistai galėtų naudotis savo teisėmis ir vykdyti šiame skyriuje nustatytas pareigas; e) padėti neįgaliesiems naudotis savo teisėmis, išvardytomis šio reglamento 3 straipsnyje, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882(34); f) prižiūrėti nacionalinius skaitmeninės sveikatos informacijos centrus ir bendradarbiauti su kitomis skaitmeninės sveikatos institucijomis ir Komisija toliau plėtojant „MyHealth@EU“; g) bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis užtikrinti Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu; h) Sąjungos lygmeniu padėti kurti Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą ir rengti bendrąsias specifikacijas, kuriomis sprendžiami kokybės, sąveikumo, saugumo, apsaugos, patogumo naudoti, prieinamumo, nediskriminavimo ar pagrindinių teisių klausimai pagal 23 straipsnį, ir 32 straipsnyje nurodytas ESĮ sistemų ir sveikatingumo programėlių ES duomenų bazės specifikacijas; i) kai taikytina, vykdyti rinkos priežiūros veiklą pagal 28 straipsnį, kartu užtikrinant, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto; j) stiprinti nacionalinius pajėgumus įgyvendinti elektroninių sveikatos duomenų pirminio naudojimo sąveikumą ir saugumą ir dalyvauti keitimosi informacija ir gebėjimų stiprinimo veikloje Sąjungos lygmeniu; ▌ l) bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis, dalyvauti veikloje, susijusioje su ESĮ sistemų keliamos rizikos ir didelių incidentų valdymu, ir prižiūrėti taisomųjų veiksmų įgyvendinimą pagal 29 straipsnį; m) bendradarbiauti su kitais atitinkamais subjektais ir įstaigomis vietos, regionų, nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas elektroninių sveikatos duomenų sąveikumas, duomenų perkeliamumas ir saugumas ▌; n) bendradarbiauti su priežiūros institucijomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014, Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą 2022/2555 ir su kitomis atitinkamomis institucijomis, įskaitant kompetentingas kibernetinio saugumo ir elektroninės atpažinties institucijas. ▌ 4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekvienai skaitmeninės sveikatos institucijai būtų suteikta žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie yra būtini, kad ji veiksmingai atliktų savo užduotis ir naudotųsi savo įgaliojimais. 5. Vykdydama savo užduotis, skaitmeninės sveikatos institucija vengia bet kokių interesų konfliktų. Skaitmeninės sveikatos institucijos darbuotojai veikia paisydami viešojo intereso ir nepriklausomai. 5a. Vykdydamos savo užduotis, skaitmeninės sveikatos institucijos aktyviai bendradarbiauja ir konsultuojasi su atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovais, įskaitant pacientų atstovus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir sveikatos priežiūros specialistų atstovus, įskaitant sveikatos priežiūros specialistų asociacijas, vartotojų organizacijas ir pramonės asociacijas. 10a straipsnis Skaitmeninės sveikatos institucijos ataskaitų teikimas 1. Skaitmeninės sveikatos institucija kas dvejus metus skelbia veiklos ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiama jos veikla. Jei valstybė narė paskiria daugiau nei vieną skaitmeninės sveikatos instituciją, viena iš jų yra atsakinga už ataskaitą ir paprašo kitų skaitmeninės sveikatos institucijų pateikti būtiną informaciją. Kas dvejus metus teikiama veiklos ataskaita rengiama pagal struktūrą, dėl kurios Sąjungos lygmeniu susitarta ESDE valdyboje ▌. Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija: a) priemonės, kurių reikia imtis įgyvendinant šį reglamentą; b) fizinių asmenų, turinčių prieigą prie įvairių kategorijų elektroninių sveikatos įrašų duomenų, procentinė dalis; c) informacija apie fizinių asmenų prašymų dėl naudojimosi savo teisėmis pagal šį reglamentą tvarkymą; d) įvairių rūšių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, įskaitant vaistines, ligonines ir kitus sveikatos priežiūros punktus, susijusių su „MyHealth@EU“, skaičius, apskaičiuojamas: a) absoliučiais skaičiais; b) kaip visų tos pačios rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų dalis; ir c) kaip fizinių asmenų, galinčių naudotis paslaugomis, dalis; e) įvairių kategorijų elektroninių sveikatos duomenų, kuriais dalijamasi tarpvalstybiniu mastu per „MyHealth@EU“, kiekiai; ▌ f) privalomų reikalavimų nesilaikymo atvejų skaičius. ▌ 11 straipsnis Teisė pateikti skundą skaitmeninės sveikatos institucijai 1. Nedarant poveikio jokioms kitoms administracinėms ar teisminėms teisių gynimo priemonėms, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę individualiai arba prireikus kolektyviai pateikti skundą skaitmeninės sveikatos institucijai, susijusį su šio skyriaus nuostatomis. Kai skundas susijęs su fizinių asmenų teisėmis pagal šio reglamento 8a–8f straipsnius ir 8h straipsnį, skaitmeninės sveikatos institucija perduoda skundą kompetentingoms priežiūros institucijoms pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Skaitmeninės sveikatos institucija pateikia kompetentingai priežiūros institucijai turimą būtiną informaciją pagal Reglamentą (ES) 2016/679, kad jai būtų lengviau atlikti vertinimą ir tyrimą. 2. Kompetentinga skaitmeninės sveikatos institucija, kuriai pateiktas skundas, pagal nacionalinę teisę informuoja skundo pateikėją apie skundo nagrinėjimo pažangą ir priimtą sprendimą, be kita ko, kai taikytina, kad skundas buvo perduotas atitinkamai priežiūros institucijai pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir kad nuo to momento priežiūros institucija bus vienintelis skundo pateikėjo kontaktinis punktas tuo klausimu. 3. Įvairių valstybių narių skaitmeninės sveikatos institucijos, siekdamos išnagrinėti ir išspręsti skundus, susijusius su tarpvalstybiniu keitimusi asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ir prieiga prie jų, nepagrįstai nedelsdamos, bendradarbiauja ir, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis keičiasi visa svarbia informacija. 3a. Kiekviena skaitmeninės sveikatos institucija palengvina skundų teikimą. 11a straipsnis Santykiai su duomenų apsaugos priežiūros institucijomis Priežiūros institucija ar institucijos, atsakinga (-os) už Reglamento (ES) 2016/679 stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, taip pat yra kompetentinga (-os) stebėti 8a–8f ir 8h straipsnių taikymą ir užtikrinti jų vykdymą. Reglamento (ES) 2016/679 atitinkamos nuostatos taikomos mutatis mutandis. Jos yra kompetentingos skirti administracines baudas, neviršijančias to reglamento 83 straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. Tos priežiūros institucijos ir šio reglamento 10 straipsnyje nurodytos skaitmeninės sveikatos institucijos, kai aktualu, bendradarbiauja užtikrindamos šio reglamento vykdymą savo atitinkamos kompetencijos srityje. 2 Skirsnis Tarpvalstybinė infrastruktūra, skirta pirminiam asmens elektroninių sveikatos duomenų naudojimui 12 straipsnis „MyHealth@EU“ 1. Komisija sukuria centrinę skaitmeninės sveikatos sąveikumo platformą „MyHealth@EU“, kurioje teikiamos paslaugos, kuriomis remiamas ir palengvinamas valstybių narių nacionalinių skaitmeninės sveikatos informacijos centrų keitimasis asmens elektroniniais sveikatos duomenimis. 2. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinį skaitmeninės sveikatos informacijos centrą, kuris veikia kaip organizaciniai ir techniniai vartai paslaugoms, susijusioms su tarpvalstybiniu keitimusi asmens elektroniniais sveikatos duomenimis pirminio naudojimo tikslais, teikti. Nacionalinis informacijos centras prisijungia prie visų kitų nacionalinių skaitmeninės sveikatos informacijos centrų ir prie centrinės skaitmeninės sveikatos sąveikumo platformos tarpvalstybinėje infrastruktūroje „MyHealth@EU“. Jei paskirtas nacionalinis informacijos centras yra subjektas, kurį sudaro kelios organizacijos, atsakingos už skirtingų paslaugų įgyvendinimą, valstybė narė pateikia Komisijai šių organizacijų užduočių atskyrimo aprašymą. ▌Kiekviena valstybė narė iki [šio reglamento taikymo pradžios data] informuoja Komisiją apie paskirtą nacionalinį informacijos centrą. Toks informacijos centras gali būti įsteigtas skaitmeninės sveikatos institucijoje, įsteigtoje pagal šio reglamento 10 straipsnį. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus vėlesnius tų informacijos centrų pasikeitimus. Komisija ir valstybės narės šią informaciją skelbia viešai. 3. Kiekvienas nacionalinis skaitmeninės sveikatos informacijos centras sudaro sąlygas keistis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmens elektroniniais sveikatos duomenimis su kitų valstybių narių nacionaliniais informacijos centrais per „MyHealth@EU“. Keitimasis informacija grindžiamas Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu. Jei valstybės narės leidžia nustatyti papildomas kategorijas, nacionalinis skaitmeninės sveikatos informacijos centras sudaro sąlygas keistis papildomų kategorijų elektroniniais sveikatos duomenimis, nurodytais 5 straipsnio 1 dalies a punkte, tiek, kiek valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad šių papildomų kategorijų asmens elektroninės sveikatos duomenys turi būti prieinami ir jais turi būti keičiamasi pagal 5 straipsnio 1 dalies a punktą. 4. Komisija įgyvendinimo aktais priima būtinas „MyHealth@EU“ techninės plėtros priemones, nustato išsamias asmens elektroninių sveikatos duomenų saugumo, konfidencialumo ir apsaugos taisykles ir sąlygas dėl atitikties patikrų, būtinų norint prisijungti prie „MyHealth@EU“ ir likti prie jos prisijungus ▌. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 5. Valstybės narės užtikrina visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų prisijungimą prie savo nacionalinių skaitmeninės sveikatos informacijos centrų. Valstybės narės užtikrina, kad prisijungę sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų vykdyti abipusį keitimąsi elektroniniais sveikatos duomenimis su nacionaliniu skaitmeninės sveikatos informacijos centru. 6. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje veikiančios vaistinės, įskaitant internetines vaistines, galėtų išduoti kitų valstybių narių išrašytus elektroninius receptus Direktyvos 2011/24/ES 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Vaistinės gauna ir priima elektroninius receptus, kurie joms siunčiami iš kitų valstybių narių per „MyHealth@EU“, su sąlyga, kad laikomasi Direktyvos 2011/24/ES 11 straipsnio reikalavimų. Išdavusios vaistus pagal elektroninį receptą iš kitos valstybės narės, vaistinės per „MyHealth@EU“ apie tai praneša receptą išdavusiai valstybei narei. 7. Nacionaliniai skaitmeninės sveikatos informacijos centrai veikia kaip bendri asmens elektroninių sveikatos duomenų, perduodamų per sistemą „MyHealth@EU“, valdytojai duomenų tvarkymo operacijų, kuriose jie dalyvauja, atveju. Komisija veikia kaip duomenų tvarkytoja. 8. Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl kibernetinio saugumo, techninio sąveikumo, semantinio sąveikumo, operacijų ir paslaugų valdymo reikalavimų, susijusių su šio straipsnio 7 dalyje nurodytu duomenų tvarkytojo atliekamu duomenų tvarkymu ir jo atsakomybe duomenų valdytojų atžvilgiu pagal Reglamento (ES) 2016/679 IV skyrių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 9. 2 dalyje nurodyti nacionaliniai informacijos centrai atitinka prisijungimo prie „HealthData@EU“ ir likimo prie jos prisijungus sąlygas, kaip nustatyta 4 dalyje. Jų atitiktis tikrinama Komisijai atliekant atitikties patikras. 13 straipsnis Papildomos tarpvalstybinės skaitmeninės sveikatos paslaugos ir infrastruktūros 1. Valstybės narės per „MyHealth@EU“ gali teikti papildomas paslaugas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos telemedicinai, mobiliajai sveikatos priežiūrai, fizinių asmenų prieigai prie perkeltų sveikatos duomenų, keitimuisi su sveikata susijusiais pažymėjimais arba jų tikrinimui, įskaitant vakcinacijos korteles, paslaugas, kuriomis palaikomos visuomenės sveikatos ir visuomenės sveikatos stebėsenos arba skaitmeninės sveikatos sistemos, paslaugos ir sąveikios programėlės, siekiant aukšto lygio pasitikėjimo ir saugumo, gerinant priežiūros tęstinumą ir užtikrinant saugių ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokių paslaugų techninius aspektus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. Komisija ir valstybės narės gali sudaryti palankesnes sąlygas keistis asmens elektroniniais sveikatos duomenimis su kitomis infrastruktūromis, pavyzdžiui, klinikinės pacientų priežiūros sistema arba kitomis sveikatos, priežiūros ar socialinės apsaugos sričių paslaugomis ar infrastruktūromis, kurios gali tapti įgaliotosiomis „MyHealth@EU“ dalyvėmis. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokio keitimosi techninius aspektus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kitos infrastruktūros prijungimas prie centrinės skaitmeninės sveikatos platformos ir jos atjungimas priklauso nuo įgyvendinimo aktais priimamo Komisijos sprendimo, grindžiamo 1 pastraipoje nurodytų tokio keitimosi techninių aspektų atitikties patikrų rezultatais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Trečiosios šalies nacionalinis informacijos centras arba tarptautiniu lygmeniu sukurta sistema gali tapti įgaliotaisiais „MyHealth@EU“ dalyviais, jeigu jie atitinka „MyHealth@EU“ reikalavimus dėl keitimosi asmens elektroniniais sveikatos duomenimis, kaip nurodyta 12 straipsnyje, jeigu per tą jungtį atliekamas perdavimas atitinka Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje nustatytas taisykles ir jei reikalavimai dėl teisinių, organizacinių, operatyvinių, semantinių, techninių ir kibernetinio saugumo priemonių yra lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems valstybėms narėms teikiant „MyHealth@EU“ paslaugas. 1 pastraipoje nurodyti reikalavimai tikrinami Komisijai atliekant atitikties patikrą. Remdamasi atitikties patikros rezultatais, Komisija įgyvendinimo aktu gali priimti sprendimą prijungti prie „MyHealth@EU“ trečiosios šalies nacionalinį informacijos centrą arba tarptautiniu lygmeniu sukurtą sistemą ir juos atjungti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tvarko prie „MyHealth@EU“ pagal šią dalį prijungtų trečiosios šalies nacionalinių informacijos centrų arba tarptautiniu lygmeniu sukurtų sistemų sąrašą ir jį viešai skelbia. III SKYRIUS ESĮ sistemos ir sveikatingumo programėlės 1 skirsnis Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos dėl ESĮ sistemų 13a straipsnis ESĮ suderinti komponentai 1. ESĮ sistemos apima „ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentą“ ir „ESĮ sistemų Europos registravimo komponentą“ (toliau – suderinti komponentai), vadovaujantis šiame skyriuje išdėstytomis nuostatomis. 2. Šis skyrius netaikomas bendrosios paskirties programinei įrangai, naudojamai sveikatos priežiūros aplinkoje. 13b straipsnis Pateikimas rinkai ir naudojimo pradžia 1. ESĮ sistemos, kaip nurodyta 13a straipsnio 1 dalyje, gali būti pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti tik tuo atveju, jei jos atitinka šio skyriaus nuostatas. 2. ESĮ sistemos, pagamintos ir naudojamos Sąjungoje įsteigtose sveikatos įstaigose, ir ESĮ sistemos, siūlomos kaip paslauga, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535(35) 1 straipsnio 1 dalies b punktą, Sąjungoje įsisteigusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, laikomos pradėtomis naudoti. 3. Valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su aspektais, apimančiais šiuo reglamentu reglamentuojamus suderintus komponentus, negali drausti ar riboti ESĮ sistemų, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, pateikimo rinkai. 14 straipsnis Sąveika su teisės aktais, kuriais reglamentuojamos medicinos priemonės, in vitro diagnostikos medicinos priemonės ir DI sistemos 1. ESĮ sistemos apima „ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentą“ ir „ESĮ sistemų Europos registravimo komponentą“ (toliau – suderinti komponentai), vadovaujantis šiame skyriuje išdėstytomis nuostatomis. ▌ 3. Medicinos priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/745 2 straipsnio 1 dalyje, gamintojai ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/746 2 straipsnio 2 dalyje, gamintojai, deklaruojantys, kad tos medicinos priemonės yra sąveikios su ESĮ sistemų suderintais komponentais, įrodo atitiktį šio reglamento II priedo 2 skirsnyje nustatytiems esminiams ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponento ir ESĮ sistemų Europos registravimo komponento reikalavimams. Toms medicinos priemonėms taikomas šio skyriaus 23 straipsnis. 4. Didelės rizikos DI sistemų, kaip apibrėžta Reglamento [...] [DI aktas 2021/0106(COD)] 6 straipsnyje, kurios nepatenka į Reglamento (ES) 2017/745 taikymo sritį, teikėjai, deklaruojantys, kad tos DI sistemos yra sąveikios su ESĮ sistemų suderintais komponentais, turės įrodyti atitiktį šio reglamento II priedo 2 skirsnyje nustatytiems esminiams ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponento ir ESĮ sistemų Europos registravimo komponento reikalavimams. Toms didelės rizikos DI sistemoms taikomas šio skyriaus 23 straipsnis. 5. Valstybės narės gali išlaikyti ar nustatyti konkrečias taisykles dėl ESĮ sistemų viešųjų pirkimų, kompensavimo ar finansavimo, atsižvelgdamos į sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, teikimą ar finansavimą, su sąlyga, kad tokie reikalavimai atitinka Sąjungos teisę ir nedaro poveikio suderintų komponentų veikimui ar atitikčiai. ▌ 16 straipsnis Teiginiai ESĮ sistemų informacijos lapuose, naudojimo instrukcijoje ar kitoje su ESĮ sistemomis teikiamoje informacijoje, taip pat reklamuojant ESĮ sistemas draudžiama naudoti tekstą, pavadinimus, prekių ženklus, vaizdus ir metaforinius ar kitokio pobūdžio ženklus, iš kurių profesionalusis naudotojas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1807, gali susidaryti klaidingą supratimą apie numatytą paskirtį, sąveikumą ir saugumą dėl to, kad: a) ESĮ sistemai priskiriamos funkcijos ir savybės, kurių ji neturi; b) profesionalusis naudotojas neinformuojamas apie galimus apribojimus, susijusius su ESĮ sistemos sąveikumu ar saugumo savybėmis, atsižvelgiant į jos numatytą paskirtį; c) siūlomi kiti nei techniniuose dokumentuose nurodyti ESĮ sistemos naudojimo būdai, kurie būtų numatytos paskirties dalis. 16a straipsnis ESĮ sistemų viešieji pirkimai, kompensavimas ir finansavimas Valstybės narės gali išlaikyti ar nustatyti konkrečias taisykles dėl ESĮ sistemų viešųjų pirkimų, kompensavimo, finansavimo ar naudojimo, atsižvelgdamos į sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, teikimą ar finansavimą, su sąlyga, kad tokie reikalavimai atitinka Sąjungos teisę ir nedaro poveikio suderintų komponentų veikimui ar atitikčiai. 2 Skirsnis Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su ESĮ sistemomis 17 straipsnis ESĮ sistemų gamintojų pareigos 1. ESĮ sistemų gamintojai: a) užtikrina, kad jų ESĮ sistemų suderinti komponentai ir pačios ESĮ sistemos tiek, kiek šiuo skyriumi nustatomi joms taikytini reikalavimai, atitiktų II priede nustatytus esminius reikalavimus ir bendrąsias specifikacijas pagal 23 straipsnį; aa) užtikrina, kad jų ESĮ sistemų komponentams netrukdytų ar jų neigiamai nepaveiktų kiti tos pačios ESĮ sistemos komponentai; b) prieš pateikdami savo sistemas rinkai, parengia savo ESĮ sistemų techninius dokumentus pagal 24 straipsnį ir vėliau nuolat juos atnaujina; c) užtikrina, kad prie jų ESĮ sistemų naudotojams nemokamai būtų pridedamas 25 straipsnyje numatytas informacijos lapas ir aiškios bei išsamios naudojimo instrukcijos; d) parengia ▌ES atitikties deklaraciją pagal 26 straipsnį; e) laikydamiesi 27 straipsnio pažymi CE ženklu; ea) ESĮ sistemoje nurodo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą, pašto adresą ir interneto svetainę, e. pašto adresą ar kitą skaitmeninę kontaktinę informaciją, kuria naudojantis su jais galima susisiekti; nurodomas adresas turi būti vienas bendras adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju, o kontaktiniai duomenys pateikiami naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba; f) laikosi 32 straipsnyje nustatytos pareigos įregistruoti sistemą; g) nepagrįstai nedelsdami imasi visų būtinų taisomųjų veiksmų dėl savo ESĮ sistemų, jeigu jie mano ar turi pagrindo manyti, kad tokios sistemos neatitinka arba nebeatitinka II priede nustatytų esminių reikalavimų, arba tokias sistemas atšaukia ar pašalina iš rinkos; tada jie informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė ESĮ sistemas arba pradėjo jas naudoti, nacionalines institucijas apie neatitiktį ir apie visus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi, įskaitant įgyvendinimo tvarkaraštį, jei buvo užtikrinta tų ESĮ sistemos suderintų komponentų atitiktis ir jie buvo atšaukti arba pašalinti; h) informuoja savo ESĮ sistemų platintojus ir, kai taikoma, įgaliotąjį atstovą, importuotojus ir naudotojus apie tos sistemos neatitiktį ir bet kokius taisomuosius veiksmus, atšaukimą ar pašalinimą iš rinkos; i) informuoja savo ESĮ sistemų platintojus ir, kai taikoma, įgaliotąjį atstovą, importuotojus ir naudotojus apie bet kokią prevencinę priežiūrą ir jos dažnumą; j) valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms paprašius, valstybės narės oficialiąja kalba suteikia joms visą informaciją ir dokumentus, būtinus ▌ESĮ sistemos, kurią jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, atitikčiai II priede nustatytiems esminiams reikalavimams įrodyti; k) rinkos priežiūros institucijų prašymu bendradarbiauja su jomis valstybės narės oficialiąja kalba dėl bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad jų ESĮ sistemos, kurias jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, atitiktų II priede ir 27a straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus; ka) sukuria skundų teikimo kanalus ir registruoja skundus dėl reikalavimų neatitinkančių ESĮ sistemų, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną. 2. ESĮ sistemų gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad ESĮ sistemos komponentų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalies nc ir nd punktuose, projektavimas, kūrimas ir diegimas ir toliau atitiktų II priede nustatytus esminius reikalavimus ir 23 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas. Turi būti tinkamai atsižvelgiama į ESĮ sistemos struktūros ar charakteristikų pakeitimus, susijusius su šiais suderintais komponentais, ir jie turi būti nurodyti techniniuose dokumentuose. 3. ESĮ sistemų gamintojai techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją saugo 10 metų nuo ▌ESĮ sistemos, kuriai taikoma ES atitikties deklaracija, pateikimo rinkai dienos. Į techninius dokumentus įtrauktas pirminis kodas arba programavimo logika nurodomi atitinkamoms institucijoms pateikus pagrįstą prašymą, jei tas pirminis kodas arba programavimo logika yra būtini, kad jos galėtų patikrinti atitiktį II priede nustatytiems esminiams reikalavimams. 3a. Už Sąjungos ribų įsisteigęs ESĮ sistemų gamintojas užtikrina, kad jo įgaliotasis atstovas turėtų reikiamus lengvai prieinamus dokumentus 18 straipsnio 2 dalyje nurodytoms užduotims atlikti. 3b. Jei rinkos priežiūros institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba popierine ar elektronine forma pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus siekiant įrodyti, kad ESĮ sistema atitinka II priede nustatytus esminius reikalavimus ir 23 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas. Jie bendradarbiauja su ta institucija jos prašymu dėl visų priemonių, kurių imtasi siekiant pašalinti ESĮ sistemos, kurią jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, keliamą riziką. 18 straipsnis Įgaliotieji atstovai 1. Prieš ESĮ sistemą tiekdamas Sąjungos rinkai, už Sąjungos ribų įsisteigęs ESĮ sistemos gamintojas rašytiniu įgaliojimu paskiria Sąjungoje įsisteigusį įgaliotąjį atstovą. 2. Įgaliotasis atstovas atlieka ▌įgaliojime, dėl kurio susitarta su gamintoju, nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui suteikiama teisė bent: a) saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, kad nacionalinės priežiūros institucijos su jais galėtų susipažinti per 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį; b) gavus pagrįstą rinkos priežiūros institucijos prašymą, pateikti atitinkamoms valstybių narių institucijoms įgaliojimo kopiją ir visą informaciją ir dokumentus, reikalingus ESĮ sistemos atitikčiai II priede nustatytiems esminiams reikalavimams ir bendrosioms specifikacijoms pagal 23 straipsnį įrodyti; ba) nepagrįstai nedelsiant informuoti gamintoją, jei įgaliotasis atstovas turi pagrindo manyti, kad ESĮ sistema nebeatitinka II priede nustatytų esminių reikalavimų; bb) nepagrįstai nedelsiant informuoti gamintoją apie vartotojų ir profesionaliųjų naudotojų pateiktus skundus; c) rinkos priežiūros institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl bet kokių taisomųjų veiksmų, susijusių su ESĮ sistemomis, kurioms taikomi jų įgaliojimai; d) atsisakyti įgaliojimų, jei gamintojas nevykdo savo pareigų pagal šį reglamentą; e) užtikrinti, kad atitinkamų institucijų prašymu joms būtų galima pateikti techninius dokumentus. 2c. Jei keičiamas įgaliotasis atstovas, pagal išsamią pakeitimo tvarką atsižvelgiama bent į šiuos aspektus: a) ankstesnio įgaliotojo atstovo įgaliojimo laikotarpio pabaigos datą ir būsimo įgaliotojo atstovo įgaliojimo pradžios datą; b) informaciją apie dokumentų perdavimą, įskaitant konfidencialumo aspektus ir nuosavybės teises. 2d. Jei gamintojas yra įsisteigęs už Sąjungos ribų ir nesilaiko 17 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, įgaliotasis atstovas yra teisiškai atsakingas už šio reglamento nesilaikymą tuo pačiu pagrindu, kaip ir gamintojas, ir solidariai su gamintoju. 19 straipsnis Importuotojų pareigos 1. Importuotojai pateikia Sąjungos rinkai tik tas ESĮ sistemas, kurios atitinka II priede nustatytus esminius reikalavimus ir bendrąsias specifikacijas pagal 23 straipsnį. 2. Prieš tiekdami ESĮ sistemą rinkai, importuotojai užtikrina, kad: a) gamintojas parengtų techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją; aa) gamintojas būtų nustatytas ir būtų paskirtas įgaliotasis atstovas pagal 18 straipsnį; b) užbaigus atitikties vertinimo procedūrą ESĮ sistema būtų paženklinta 27 straipsnyje nurodytu CE atitikties ženklu; c) prie ESĮ sistemos būtų pridėtas 25 straipsnyje nurodytas informacijos lapas ir aiškios bei išsamios naudojimo, įskaitant priežiūros veiksmus, instrukcijos, be kita ko, prieinamais formatais. 3. Importuotojai prie ESĮ sistemos pridedamame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą bei interneto svetainę, e. pašto adresą ar kitą skaitmeninę kontaktinę informaciją, kuria naudojantis su jais galima susisiekti. Nurodomas adresas turi būti vienas bendras adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami naudotojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba. Jie užtikrina, kad papildomos etiketės neužgožtų jokios informacijos gamintojo pateiktoje etiketėje. 4. Atsakomybės už ESĮ sistemą laikotarpiu importuotojai užtikrina, kad ESĮ sistema nebūtų keičiama taip, kad kiltų pavojus jos atitikčiai II priede ir 27a straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams. 5. Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ESĮ sistema neatitinka arba nebeatitinka II priede ir 27a straipsnyje nustatytų esminių reikalavimų, jis netiekia sistemos rinkai arba ją atšaukia arba pašalina, jei ji jau buvo tiekiama rinkai, kol nėra užtikrinama sistemos atitiktis. Importuotojas nepagrįstai nedelsdamas informuoja tokios ESĮ sistemos gamintoją, naudotojus ir valstybės narės, kurios rinkai jis pateikė ESĮ sistemą, rinkos priežiūros institucijas, jei susiklosto tokia situacija, pateikdamas išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi, tos sistemos atšaukimą arba pašalinimą. Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ESĮ sistema kelia pavojų fizinių asmenų sveikatai ar saugai, jis nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša valstybės narės, kurioje importuotojas yra įsisteigęs, rinkos priežiūros institucijai ir gamintojui, ir, kai taikoma, įgaliotajam atstovui. 6. Importuotojai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų su ja susipažinti per 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms būtų galima pateikti techninius dokumentus. 7. Atitinkamų valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms pateikus pagrįstą prašymą, importuotojai ▌pateikia joms visą informaciją ir dokumentus, būtinus ESĮ sistemos atitikčiai įrodyti. Institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja ir su gamintoju bei, kai taikytina, su gamintojo įgaliotuoju atstovu valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi rinkos priežiūros institucija, valstybine kalba. Institucijos prašymu jie su ja bendradarbiauja dėl bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad jų ESĮ sistemos atitiktų II priede nustatytus su tais komponentais susijusius esminius reikalavimus, arba užtikrinti, kad jų ESĮ sistemos būtų pašalintos iš rinkos arba atšauktos. 7a. Importuotojai sukuria pranešimų teikimo kanalus ir užtikrina jų prieinamumą, kad naudotojai galėtų teikti skundus, registruoja skundus, reikalavimų neatitinkančias ESĮ sistemas ir atšauktas ESĮ sistemas. Importuotojai patikrina, ar 17 straipsnio 2 dalyje nurodyti skundų teikimo kanalai yra viešai prieinami, kad būtų galima teikti skundus ir pranešti apie bet kokią riziką, susijusią su jų sveikata ir sauga arba kitais viešojo intereso apsaugos aspektais, ir apie visus didelius incidentus, susijusius su ESĮ sistema. Jei tokių kanalų nėra, importuotojai pasirūpina, kad jų būtų, atsižvelgdami į pažeidžiamų grupių ir asmenų su negalia prieigos poreikius. 7b. Importuotojai nagrinėja skundus ir informaciją apie incidentus, susijusius su ESĮ sistema, kurią jie tiekė rinkai, ir tuos skundus bei informaciją apie sistemų atšaukimą ir visas taisomąsias priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti ESĮ sistemos atitiktį, pateikia 17 straipsnio 1 dalies ka punkte nurodytame registre arba savo vidaus registre. Importuotojai laiku informuoja gamintoją, platintojus ir, kai taikoma, įgaliotuosius atstovus apie atliktą tyrimą ir to tyrimo rezultatus. 20 straipsnis Platintojų pareigos 1. Prieš tiekdami ESĮ sistemą rinkai platintojai patikrina, ar: a) gamintojas parengė ES atitikties deklaraciją; b) ESĮ sistema yra paženklinta CE atitikties ženklu; c) prie ESĮ sistemos yra pridėtas 25 straipsnyje nurodytas informacijos lapas ir aiškios bei išsamios naudojimo instrukcijos prieinamais formatais; d) importuotojas, kai taikoma, yra įvykdęs 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Atsakomybės už ESĮ sistemą laikotarpiu platintojai užtikrina, kad ESĮ sistema nebūtų keičiama taip, kad kiltų pavojus jos atitikčiai II priede nustatytiems esminiams reikalavimams. 3. Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ESĮ sistema neatitinka II priede nustatytų esminių reikalavimų, jis netiekia ESĮ sistemos rinkai, kol nėra užtikrinama jos atitiktis. Be to, platintojas nepagrįstai nedelsdamas apie tai informuoja gamintoją arba importuotoją, taip pat valstybių narių, kurių rinkai buvo tiekiama ESĮ sistema, rinkos priežiūros institucijas. Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ESĮ sistema kelia pavojų fizinių asmenų sveikatai ar saugai, jis apie tai informuoja valstybės narės, kurioje platintojas yra įsisteigęs, rinkos priežiūros instituciją, taip pat gamintoją ir importuotoją. 4. Rinkos priežiūros institucijai pateikus pagrįstą prašymą, platintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus ESĮ sistemos atitikčiai įrodyti. Institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja ir su gamintoju, importuotoju ir, kai taikoma, su gamintojo įgaliotuoju atstovu dėl bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad jų ESĮ sistemos atitiktų II priede nustatytus esminius reikalavimus arba būtų pašalintos iš rinkos arba atšauktos. 21 straipsnis Atvejai, kai kitiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomos ESĮ sistemos gamintojų prievolės Taikant šį reglamentą importuotojas, platintojas arba naudotojas laikomas gamintoju ir jam taikomos 17 straipsnyje nustatytos pareigos, jeigu jis atlieka kurį nors iš šių veiksmų: a) tiekia ESĮ sistemą rinkai ▌savo vardu arba su savo prekės ženklu; b) ▌pakeičia rinkai jau pateiktą ESĮ sistemą taip, kad tai gali paveikti jos atitiktį taikytiniems reikalavimams; c) atlieka ESĮ sistemos pakeitimus, dėl kurių pasikeičia gamintojo deklaruota numatytoji paskirtis. 22 straipsnis Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas Ekonominės veiklos vykdytojai gavę prašymą 10 metų po paskutinės ESĮ sistemos, kuriai taikoma ES atitikties deklaracija, pateikimo rinkai dienos identifikuoja rinkos priežiūros institucijoms: a) bet kokį ekonominės veiklos vykdytoją, jiems tiekiantį ESĮ sistemą; b) bet kokį ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie yra tiekę ESĮ sistemą. 3 Skirsnis ESĮ sistemos atitiktis 23 straipsnis Bendrosios specifikacijos 1. Komisija įgyvendinimo aktais priima II priede išdėstytų esminių reikalavimų bendrąsias specifikacijas, įskaitant bendrą dokumento šabloną ir tų bendrųjų specifikacijų įgyvendinimo terminą. Prireikus bendrosiose specifikacijose atsižvelgiama į 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų medicinos priemonių ir didelės rizikos DI sistemų ypatumus, įskaitant pažangiausius sveikatos informacinių technologijų standartus ir Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. 1 dalyje nurodytose bendrosiose specifikacijose pateikiama tokia informacija: a) taikymo sritis; b) taikomumas įvairių kategorijų ESĮ sistemoms ar į jas įtrauktoms funkcijoms; c) versija; d) galiojimo laikotarpis; e) normatyvinė dalis; f) aiškinamoji dalis, įskaitant visas atitinkamas įgyvendinimo gaires. 3. Į bendrąsias specifikacijas gali būti įtraukti elementai, susiję su: a) duomenų rinkiniais, kuriuose yra elektroninių sveikatos duomenų, ir kuriais apibrėžiamos struktūros, pvz., duomenų laukai ir duomenų grupės, skirtos klinikinio turinio ir kitų elektroninių sveikatos duomenų dalių turiniui pateikti; b) kodavimo sistemomis ir vertėmis, naudotinomis duomenų rinkiniuose, kuriuose yra elektroninių sveikatos duomenų, tinkamai atsižvelgiant į terminijos suderinimą ateityje ir jos suderinamumą su esama nacionaline terminija; c) kitais reikalavimais, susijusiais su duomenų kokybe, pavyzdžiui, elektroninių sveikatos duomenų išsamumu ir tikslumu; d) keitimosi elektroniniais sveikatos duomenimis techninėmis specifikacijomis, standartais ir profiliais; e) reikalavimais ir principais, kurie susiję su saugumu, konfidencialumu, vientisumu, pacientų saugumu ir elektroninių sveikatos duomenų apsauga; f) specifikacijomis ir reikalavimais, susijusiais su identifikavimo valdymu ir elektroninės atpažinties naudojimu. 4. 13a ir 14 straipsniuose nurodytos ESĮ sistemos, medicinos priemonės, in vitro diagnostikos medicinos priemonės ir didelės rizikos DI sistemos, atitinkančios 1 dalyje nurodytas bendrąsias specifikacijas, laikomos atitinkančiomis esminius reikalavimus, kurie nustatyti II priede ir kurie išdėstyti tose bendrosiose specifikacijose arba atitinkamose tų bendrųjų specifikacijų dalyse. 5. Kai bendrosios specifikacijos, apimančios ESĮ sistemų sąveikumo ir saugumo reikalavimus, daro poveikį medicinos priemonėms, in vitro diagnostikos medicinos priemonėms arba didelės rizikos DI sistemoms, kurioms taikomi kiti aktai, pavyzdžiui, reglamentai (ES) 2017/745 ir (ES) 2017/746 arba [...] [DI aktas 2021/0106(COD)], prieš priimant tas bendrąsias specifikacijas gali būti konsultuojamasi su Medicinos priemonių koordinavimo grupe (MPKG), nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 103 straipsnyje, arba atitinkamai su Europos dirbtinio intelekto valdyba, nurodyta Reglamento [...] [DI aktas 2021/0106(COD)] 56 straipsnyje ir Europos duomenų apsaugos valdyba. 6. Kai bendrosios specifikacijos, apimančios medicinos priemonių, in vitro diagnostikos medicinos priemonių arba didelės rizikos DI sistemų, kurioms taikomi kiti aktai, pavyzdžiui, reglamentai (ES) 2017/745 ir (ES) 2017/746 arba Reglamentas [...] [DI aktas 2021/0106(COD)], sąveikumo ir saugumo reikalavimus, daro poveikį ESĮ sistemoms, Komisija užtikrina, kad prieš priimant tas bendrąsias specifikacijas būtų konsultuojamasi atitinkamai su ESDE valdyba ir Europos duomenų apsaugos valdyba. 24 straipsnis Techniniai dokumentai 1. Gamintojai parengia techninius dokumentus prieš ESĮ sistemą pateikiant rinkai arba pradedant ją naudoti ir nuolat juos atnaujina. 2. Techniniai dokumentai parengiami taip, kad jais būtų galima įrodyti, jog ESĮ sistema atitinka II priede nustatytus esminius reikalavimus, ir rinkos priežiūros institucijoms būtų pateikta visa informacija, būtina ESĮ sistemos atitikčiai tiems reikalavimams įvertinti. Tuos dokumentus turi sudaryti bent III priede nustatyti elementai ir nuoroda į rezultatus, gautus iš 26a straipsnyje nurodytos Europos skaitmeninės testavimo aplinkos. 3. Techniniai dokumentai parengiami viena iš atitinkamos valstybės narės oficialiųjų kalbų arba lengvai suprantama kalba. Gamintojas, gavęs bet kurios valstybės narės rinkos priežiūros institucijos pagrįstą prašymą, pateikia atitinkamų techninių dokumentų dalių vertimą į tos valstybės narės oficialiąją kalbą. 4. Rinkos priežiūros institucijai gamintojo paprašius pateikti techninių dokumentų arba jų dalių vertimą, ji tokiems dokumentams ar vertimui pateikti nustato 30 dienų terminą, jei nėra pagrįstų priežasčių nustatyti trumpesnį terminą dėl didelės ar tiesioginės rizikos. Jei gamintojas nesilaiko 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų, rinkos priežiūros institucija gali reikalauti, kad nepriklausoma įstaiga per nustatytą laikotarpį savo sąskaita atliktų bandymą, kad patikrintų atitiktį II priede nustatytiems esminiams reikalavimams ir 23 straipsnyje nurodytoms bendrosioms specifikacijoms. 25 straipsnis Prie ESĮ sistemos pridedamas informacijos lapas 1. Prie ESĮ sistemų pridedamas informacijos lapas, kuriame pateikiama glausta, išsami, teisinga ir aiški profesionaliesiems naudotojams svarbi, prieinama ir suprantama informacija. 2. 1 dalyje nurodytame informacijos lape pateikiama ši informacija: a) gamintojo tapatybė, registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekės ženklas ir gamintojo bei prireikus jo įgaliotojo atstovo kontaktiniai duomenys; b) ESĮ sistemos pavadinimas ir versija bei jos išleidimo data; c) jos numatytoji paskirtis; d) elektroninių sveikatos duomenų, kuriems tvarkyti sukurta ESĮ sistema, kategorijas; e) ESĮ sistemos palaikomi standartai, formatai, specifikacijos ir jų versijos. 3. Užuot pateikę 1 dalyje nurodytą informacijos lapą kartu su ESĮ sistema, gamintojai 2 dalyje nurodytą informaciją gali įvesti į 32 straipsnyje nurodytą ▌ES duomenų bazę ▌. 26 straipsnis ES atitikties deklaracija 1. ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad ESĮ sistemos gamintojas įrodė, jog įvykdyti II priede nustatyti esminiai reikalavimai. 2. Jeigu dėl aspektų, kuriems netaikomas šis reglamentas, ESĮ sistemoms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, pagal kuriuos gamintojas taip pat turi pateikti ES atitikties deklaraciją, kad būtų įrodytas tų teisės aktų reikalavimų laikymasis, parengiama bendra ES atitikties deklaracija dėl visų tai ESĮ sistemai taikomų Sąjungos aktų. Deklaracijoje pateikiama visa informacija, būtina norint nustatyti Sąjungos teisės aktus, su kuriais ta deklaracija yra susijusi. 3. ES atitikties deklaracijoje nurodoma ▌IV priede nustatyta informacija ir ta deklaracija turi būti išversta į vieną ar daugiau oficialiųjų Sąjungos kalbų, kurią nustato valstybė (-ės) narė (-ės), kurios (-ių) rinkai tiekiama ESĮ sistema. 3a. Skaitmeninės ES atitikties deklaracijos turi būti prieinamos internetu numatomą ESĮ sistemos gyvavimo laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip 10 metų nuo ESĮ sistemos pateikimo rinkai arba naudojimo pradžios. 4. Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl ESĮ sistemos atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, kai ji pateikiama rinkai arba pradedama naudoti. 4b. Komisija paskelbia standartinį vienodą ES atitikties deklaracijos šabloną ir pateikia jį skaitmeniniu formatu visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. 26a straipsnis Europos skaitmeninė testavimo aplinka 1. Komisija sukuria Europos skaitmeninę testavimo aplinką ESĮ sistemų suderintiems komponentams vertinti. Komisija užtikrina, kad programinė įranga, kuria palaikoma Europos skaitmeninė testavimo aplinka, būtų prieinama kaip atviroji programinė įranga. 2. Valstybės narės parengia skaitmeninę testavimo aplinką ESĮ sistemų suderintiems komponentams vertinti. Tokia aplinka atitinka Europos skaitmeninės testavimo aplinkos bendrąsias specifikacijas, nustatytas pagal 4 dalį. Valstybės narės apie savo skaitmeninę testavimo aplinką informuoja Komisiją. 3. Prieš pateikdami ESĮ sistemas rinkai, gamintojai naudoja 1 ir 2 dalyse nurodytas testavimo aplinkas ESĮ sistemų suderintiems komponentams įvertinti. Testavimo rezultatai įtraukiami į 24 straipsnyje nurodytus dokumentus. Daroma prielaida, kad elementai atitinka šį reglamentą, jeigu jų testavimo rezultatai yra teigiami. 4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato Europos skaitmeninės testavimo aplinkos bendrąsias specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 27 straipsnis CE ženklas 1. ESĮ sistemos lydimieji dokumentai ir, kai taikoma, pakuotė žymimi CE ženklu taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. 1a. Žymėjimas CE ženklu atliekamas prieš ESĮ sistemą pateikiant rinkai. 2. CE ženklui taikomi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje nustatyti bendrieji principai. 27a straipsnis Nacionaliniai reikalavimai ir ataskaitų teikimas Komisijai 1. Valstybės narės gali nustatyti nacionalinius ESĮ sistemoms taikomus reikalavimus ir nuostatas dėl jų atitikties vertinimo, susijusio su kitais aspektais nei ESĮ sistemų suderinti komponentai. 2. 1 dalyje nurodyti nacionaliniai reikalavimai ar nuostatos dėl vertinimo neturi trukdyti ESĮ sistemų suderintiems komponentams ir neigiamai jų paveikti. 3. Valstybės narės, priimdamos taisykles pagal 1 dalį, apie tai informuoja Komisiją. 4 Skirsnis ESĮ sistemų rinkos priežiūra 28 straipsnis Rinkos priežiūros institucijos 1. ESĮ sistemoms, kurios patenka į šio reglamento III dalies taikymo sritį, taikomas Reglamentas (ES) 2019/1020, kiek tai susiję su ESĮ sistemoms taikytinais reikalavimais ir jų keliama rizika. 2. Valstybės narės paskiria rinkos priežiūros instituciją ar institucijas, atsakingą (-as) už šio skyriaus įgyvendinimą. Jos savo rinkos priežiūros institucijoms patiki reikiamus įgaliojimus, žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius, įrangą ir žinias, kurios yra būtinos, kad jos tinkamai vykdytų savo užduotis pagal šį reglamentą. Rinkos priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai imtis Reglamento (ES) 2019/1020 16 straipsnyje nurodytų priemonių šio skyriaus vykdymui užtikrinti. Valstybės narės apie paskirtas rinkos priežiūros institucijas praneša Komisijai. Komisija ir valstybės narės šią informaciją skelbia viešai. 3. Pagal šį straipsnį paskirtos rinkos priežiūros institucijos gali būti pagal 10 straipsnį paskirtos skaitmeninės sveikatos institucijos. Kai skaitmeninės sveikatos institucija vykdo rinkos priežiūros institucijos užduotis, valstybės narės užtikrina, kad būtų vengiama bet kokio interesų konflikto. 4. Rinkos priežiūros institucijos kartą per metus praneša Komisijai atitinkamos rinkos priežiūros veiklos rezultatus. 4b. Jei gamintojas arba kitas ekonominės veiklos vykdytojas nebendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis arba jeigu pateikta informacija ir dokumentai yra neišsamūs arba neteisingi, rinkos priežiūros institucijos gali imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų uždrausta arba apribota atitinkamos ESĮ sistemos pasiūla rinkoje iki tol, kol gamintojas bendradarbiaus arba pateiks išsamią ir teisingą informaciją, arba reikalauti, kad ji būtų pašalinta iš rinkos ar atšaukta. 5. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija. Tuo tikslu Komisija pasirūpina keitimosi informacija organizavimu. 6. 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų medicinos priemonių, in vitro diagnostikos medicinos priemonių arba didelės rizikos DI sistemų atveju už rinkos priežiūrą atsakingos institucijos yra atitinkamai nurodytos Reglamento (ES) 2017/745 93 straipsnyje, Reglamento (ES) 2017/746 88 straipsnyje arba Reglamento [...] [DI aktas 2021/0106(COD)] 59 straipsnyje. 29 straipsnis ESĮ sistemų keliamos rizikos ir didelių incidentų valdymas 1. Jei vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucija turi priežastį manyti, kad ESĮ sistema kelia pavojų fizinių asmenų sveikatai, saugai ar teisėms bei asmens duomenų apsaugai, ji atlieka su atitinkama ESĮ sistema susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Jos įgaliotieji atstovai ir visi kiti atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis ir imasi visų tinkamų priemonių, kuriomis užtikrina, kad atitinkama ESĮ sistema, ją pateikus rinkai, nebekeltų pavojaus, būtų per pagrįstą laikotarpį pašalinta iš rinkos arba atšaukta. 1a. Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas. 1b. Jei rinkos priežiūros institucija padaro išvadą, kad ESĮ sistema padarė žalos fizinių asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems viešojo intereso apsaugos aspektams, gamintojas, nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių, nedelsdamas pateikia informaciją ir dokumentus, kai taikytina, susijusiam asmeniui ar naudotojui ir, kai tinkama, kitoms trečiosioms šalims, kurias paveikė asmeniui ar naudotojui padaryta žala. 2. 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi dėl visų susijusių ESĮ sistemų, kurias jis patiekė rinkai visoje Sąjungoje. 3. Rinkos priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama Komisijai ir kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms arba, jei taikytina, priežiūros institucijoms pagal Reglamentą (ES) 2016/679 praneša apie priemones, kurių nurodyta imtis pagal 1 dalį. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamai ESĮ sistemai identifikuoti būtini duomenys, ESĮ sistemos kilmė ir tiekimo grandinė, keliamos rizikos pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė. 3a. Kai rinkos priežiūros institucijos išvada arba didelis incidentas, apie kurį ji informuojama, yra susiję su asmens duomenų apsauga, rinkos priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja atitinkamas priežiūros institucijas ir su jomis bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2016/679. 4. Rinkai pateiktų arba pradėtų naudoti ESĮ sistemų gamintojai praneša apie bet kokį didelį incidentą, susijusį su ESĮ sistema, valstybių narių, kuriose įvyko toks didelis incidentas, rinkos priežiūros institucijoms ir valstybių narių, kuriose tokios ESĮ sistemos pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti, rinkos priežiūros institucijoms. Pranešime taip pat aprašomi taisomieji veiksmai, kurių ėmėsi arba numatė imtis gamintojas. Valstybės narės gali numatyti, kad rinkai pateiktų arba pradėtų naudoti ESĮ sistemų naudotojai praneštų apie tokius incidentus. Nedarant poveikio pranešimo apie incidentus reikalavimams pagal Direktyvą (ES) 2022/2555, pranešama nedelsiant gamintojui nustačius priežastinį ryšį tarp ESĮ sistemos ir didelio incidento arba pagrįstą tokio ryšio tikimybę ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 3 dienas nuo tos dienos, kai gamintojas sužino apie su ESĮ sistema susijusį didelį incidentą. 5. 4 dalyje nurodytos ▌institucijos nedelsdamos informuoja kitas ▌institucijas apie didelį incidentą ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi arba numato imtis gamintojas arba kurių iš jo reikalaujama imtis, kad būtų kuo labiau sumažinta didelio incidento pasikartojimo rizika. 6. Jeigu skaitmeninės sveikatos institucija neatlieka rinkos priežiūros institucijos užduočių, rinkos priežiūros institucija bendradarbiauja su skaitmeninės sveikatos institucija. Ji informuoja skaitmeninės sveikatos instituciją apie visus didelius incidentus ir riziką keliančias ESĮ sistemas, įskaitant riziką, susijusią su sąveikumu, apsauga ir pacientų saugumu, ir apie bet kokius taisomuosius veiksmus, tokių ESĮ sistemų atšaukimą ar pašalinimą iš rinkos. 6b. Incidentų, keliančių pavojų pacientų saugai ar informacijos saugumui, atveju rinkos priežiūros institucijos gali nedelsdamos imtis veiksmų ir reikalauti nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų. 30 straipsnis Neatitikties šalinimas 1. Rinkos priežiūros institucija reikalauja, kad atitinkamos ESĮ sistemos gamintojas, jo įgaliotasis atstovas ir visi kiti atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai per jos nustatytą terminą imtųsi tinkamų priemonių ESĮ sistemos atitikčiai užtikrinti, jai padarius, inter alia, vieną iš toliau nurodytų išvadų: a) ESĮ sistema neatitinka II priede nustatytų esminių reikalavimų ir bendrųjų specifikacijų pagal 23 straipsnį; b) techninių dokumentų nėra, jie yra neišsamūs arba neatitinka 24 straipsnio; c) ES atitikties deklaracija neparengta arba parengta netinkamai, t. y. ne taip, kaip nurodyta 26 straipsnyje; d) CE ženklas pritvirtintas pažeidžiant 27 straipsnį arba jis nepritvirtintas; da) 32 straipsnyje nustatytos registravimo pareigos nebuvo įvykdytos. 1a. Jei per pagrįstą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima reikiamo taisomojo veiksmo, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždrausta arba apribota ESĮ sistemos pasiūla jų nacionalinei rinkai, kad ESĮ sistema būtų pašalinta iš tos rinkos arba atšaukta. Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Pateikiant šią informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma reikalavimų neatitinkančiai ESĮ sistemai identifikuoti būtini duomenys, tos ESĮ sistemos kilmė, įtariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, nacionalinių priemonių, kurių imtasi, pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis susijusi su viena iš šių priežasčių: a) ESĮ sistema neatitinka reikalavimų, susijusių su II priede nustatytais esminiais reikalavimais; b) 23 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų trūkumais; d) valstybės narės, išskyrus procedūrą pagal šį straipsnį pradėjusią valstybę narę, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas priimtas priemones ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamos ESĮ sistemos neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pateikia savo prieštaravimus; e) jei per tris mėnesius nuo antrojoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo nei jokia valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta. 2. Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama rinkos priežiūros institucija imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas ESĮ sistemos pateikimas rinkai arba užtikrina, kad ji būtų atšaukta ar pašalinta iš rinkos. 30a straipsnis Sąjungos apsaugos procedūra 1. Jei, užbaigus 29 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 1a dalyje nustatytą procedūrą, pareiškiama prieštaravimų dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, arba jeigu Komisija laiko nacionalinę priemonę prieštaraujančia Sąjungos teisei, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija priima sprendimo formos įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta. Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams. 2. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti ESĮ sistema būtų pašalinta iš jų rinkos, ir praneša apie tai Komisijai. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę pašalina. 5 Skirsnis Kitos nuostatos dėl sąveikumo 31 straipsnis ▌Sveikatingumo programėlių ženklinimas 1. Kai sveikatingumo programėlės gamintojas deklaruoja sąveikumą su ESĮ sistema, atsižvelgiant į ESĮ sistemų suderintus komponentus, ir atitiktį II priede nustatytiems esminiams reikalavimams bei 23 straipsnyje nustatytoms bendrosioms specifikacijoms, prie tokios sveikatingumo programėlės ▌pridedamas ženklas, kuriame aiškiai nurodoma atitiktis tiems reikalavimams. Ženklą išduoda sveikatingumo programėlės gamintojas. 2. Ženkle pateikiama toliau nurodyta informacija: a) elektroninių sveikatos duomenų, kurių atitiktis II priede nustatytiems esminiams reikalavimams patvirtinta, kategorijos; b) nuoroda į bendrąsias specifikacijas atitikčiai įrodyti; c) ženklo galiojimo laikotarpis. 3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato ženklo formatą ir turinį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 4. Ženklas parengiamas viena ar keliomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis arba lengvai suprantamomis kalbomis, kurias nustato valstybė (-ės) narė (-ės), kurios (-ių) rinkai pateikiama arba pradedama naudoti sveikatingumo programėlė. 5. Ženklas galioja ne ilgiau kaip trejus metus. 6. Jei sveikatingumo programėlė yra neatsiejama prietaiso dalis arba yra integruota į prietaisą po to, kai jis pradedamas naudoti, pridedamas ženklas turi būti rodomas pačioje programėlėje arba turi būti pritvirtintas prie prietaiso, o programinės įrangos atveju naudojamas skaitmeninis ženklas. Ženklui rodyti gali būti naudojami ir dvimačiai (2D) brūkšniniai kodai. 7. Rinkos priežiūros institucijos tikrina sveikatingumo programėlių atitiktį II priede nustatytiems esminiams reikalavimams. 8. Kiekvienas sveikatingumo programėlės, kuriai buvo išduotas ženklas, tiekėjas užtikrina, kad prie kiekvienos atskiros sveikatingumo programėlės, kuri pateikiama rinkai arba pradedama naudoti, būtų nemokamai pridėtas ženklas. 9. Kiekvienas sveikatingumo programėlės, kuriai buvo išduotas ženklas, platintojas pardavimo vietoje perduodamą ženklą vartotojams pateikia elektronine ▌forma. 31a straipsnis Sveikatingumo programėlių sąveika su ESĮ sistemomis 1. Sveikatingumo programėlių gamintojai gali reikalauti sąveikumo su ESĮ sistema, jei įvykdomos atitinkamos sąlygos. Tokiu atveju tokių sveikatingumo programėlių naudotojai tinkamai informuojami apie tokį sąveikumą ir jo poveikį. 2. Sveikatingumo programėlių sąveikumas su ESĮ sistemomis nereiškia automatinio dalijimosi visais ar daliniais sveikatos duomenimis iš sveikatingumo programėlės su ESĮ sistema arba jų perdavimo. Dalytis tokiais duomenimis arba juos perduoti galima tik gavus fizinio asmens sutikimą ir laikantis šio reglamento 8b straipsnio, o sąveikumas užtikrinamas tik šiuo tikslu. Sveikatingumo programėlių gamintojai, deklaruojantys sąveikumą su ESĮ sistema, užtikrina, kad naudotojai galėtų pasirinkti, kurias sveikatos duomenų kategorijas iš sveikatingumo programėlės jie nori įvesti į ESĮ sistemą ir kokiomis aplinkybėmis tais duomenimis dalijamasi ar jie perduodami. 5a skirsnis ESĮ sistemos ir sveikatingumo programėlės registravimas 32 straipsnis ESĮ sistemų ir sveikatingumo programėlių registravimui skirta ES duomenų bazė 1. Komisija sukuria ir tvarko viešai prieinamą duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie ESĮ sistemas, kurioms pagal 26 straipsnį išduota ES atitikties deklaracija, ir apie sveikatingumo programėles, kurioms pagal 31 straipsnį išduotas ženklas. 2. Prieš pateikdamas rinkai arba pradėdamas naudoti 14 straipsnyje nurodytą ESĮ sistemą arba 31 straipsnyje nurodytą sveikatingumo programėlę, tokios ESĮ sistemos arba sveikatingumo programėlės gamintojas arba, kai taikoma, jo įgaliotasis atstovas užregistruoja reikiamus duomenis 1 dalyje nurodytoje ES duomenų bazėje ir įtraukia 26a straipsnyje nurodytos testavimo aplinkos rezultatus. 3. Šio reglamento 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos medicinos priemonės, in vitro diagnostikos medicinos priemonės arba didelės rizikos DI sistemos taip pat atitinkamai registruojamos pagal reglamentus (ES) 2017/745, (ES) 2017/746 arba [...] [DI aktas 2021/0106(COD)] sudarytoje duomenų bazėje. Tokiais atvejais informacija taip pat persiunčiama į 1 dalyje nurodytą ES duomenų bazę. 4. Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas būtinų duomenų, kuriuos pagal 2 dalį turi registruoti ESĮ sistemų ir sveikatingumo programėlių gamintojai, sąrašas. IV SKYRIUS Antrinis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas 1 Skirsnis Bendrosios sąlygos, susijusios su antriniu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu 32a straipsnis Taikymas sveikatos duomenų turėtojams Toliau nurodytų kategorijų sveikatos duomenų turėtojai atleidžiami nuo šiame skyriuje nustatytų sveikatos duomenų turėtojams taikomų pareigų: a) individualūs tyrėjai ir fiziniai asmenys; b) juridiniai asmenys, priskiriami labai mažoms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje. Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus gali numatyti, kad šiame skyriuje nustatytos sveikatos duomenų turėtojų pareigos būtų taikomos 1 dalyje nurodytiems sveikatos duomenų turėtojams, priklausantiems jų jurisdikcijai. Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus gali nustatyti, kad tam tikrų kategorijų duomenų turėtojų pareigas vykdytų sveikatos duomenų tarpininkavimo subjektai. Tokiu atveju vis tiek laikoma, kad duomenis pateikė keli duomenų turėtojai. Apie nacionalinės teisės aktus, apibrėžtus pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, Komisijai pranešama ne vėliau kaip [IV skyriaus taikymo pradžios data]. Apie bet kokius vėlesnius teisės aktus ar pakeitimus, turinčius įtakos šioms nuostatoms, Komisijai pranešama nedelsiant. 33 straipsnis Būtiniausios elektroninių duomenų kategorijos antrinio naudojimo tikslais 1. Sveikatos duomenų turėtojai pateikia šių kategorijų elektroninius duomenis antrinio naudojimo tikslais pagal šio skyriaus nuostatas: a) elektroninius sveikatos duomenis iš ESĮ; b) duomenis apie sveikatai poveikį darančius veiksnius, įskaitant socialinius ir ekonominius, su aplinka ir elgesiu susijusius sveikatą lemiančius veiksnius; ba) suvestinius duomenis apie sveikatos priežiūros poreikius, sveikatos priežiūrai skirtus išteklius, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir galimybes jomis naudotis, sveikatos priežiūros išlaidas ir finansavimą; c) ▌patogenų ▌duomenis, darančius poveikį žmonių sveikatai; d) su sveikatos priežiūra susijusius administracinius duomenis, įskaitant išdavimo, pretenzijų ir kompensavimo duomenis; e) žmogaus genetinius, epigenominius ir genominius duomenis; ea) kitus žmogaus molekulinius duomenis, pvz., proteominius, transkriptominius, metabolominius, lipidominius ir kitus „-ominius“ duomenis; f) automatiškai sugeneruotus asmens elektroninius sveikatos duomenis ▌medicinos priemonėse; fa) duomenis iš sveikatingumo programėlių; g) ▌duomenis apie sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių gydant fizinį asmenį, profesinį statusą, specializaciją ir įstaigą; h) gyventojų sveikatos duomenų registrus (visuomenės sveikatos registrus); i) ▌duomenis iš ▌medicininių registrų ir mirtingumo registrų; j) klinikinių tyrimų, kuriems atitinkamai taikomi Reglamentas (ES) 536/2014, Reglamentas [ŽGM], Reglamentas (ES) 2017/745 ir Reglamentas (ES) 2017/746, duomenys; k) kitus duomenis iš medicinos priemonių ▌; ka) duomenis iš vaistų ir medicinos priemonių registrų; l) duomenis iš mokslinių tyrimų grupių, klausimynų ir su sveikata susijusių tyrimų, pirmą kartą paskelbus rezultatus; m) ▌duomenis iš biobankų ir susijusių duomenų bazių. ▌ 6. Kai viešojo sektoriaus įstaiga gauna duomenis susidarius ekstremaliajai situacijai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2854 15 straipsnio a arba b punkte, pagal tame reglamente nustatytas taisykles, jai gali padėti prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, kad būtų galima teikti techninę pagalbą tvarkant duomenis arba juos susiejant su kitais duomenimis bendrai analizei atlikti. ▌ 8. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali numatyti, kad papildomų kategorijų elektroniniai sveikatos duomenys būtų pateikiami antriniam naudojimui pagal šį reglamentą. 8a. Valstybės narės gali nustatyti elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo ir naudojimo taisykles, apimančias įvairius patobulinimus, susijusius su elektroninių sveikatos duomenų tvarkymu remiantis duomenų leidimu pagal 46 straipsnį, pavyzdžiui, taisymą, anotaciją ir papildymą. 8b. Valstybės narės gali nacionaliniu lygmeniu nustatyti griežtesnes priemones ir papildomas apsaugos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti duomenų, kuriems taikomi 33 straipsnio 1 dalies e, fa, m ir ea punktai, neskelbtinumą ir vertę. Valstybės narės apie tas taisykles ir priemones praneša Komisijai ir nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 33a straipsnis Intelektinės nuosavybės teisės ir komercinės paslaptys Elektroniniai sveikatos duomenys, kurie saugomi intelektinės nuosavybės teisėmis, komercinėmis paslaptimis ir (arba) kuriems taikoma Direktyvos 2001/83/EB 10 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (EB) 726/2004 14 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė į teisinę duomenų apsaugą, teikiami antriniam naudojimui pagal šiame reglamente nustatytus principus. Tokiu atveju taikomos toliau nurodytos taisyklės: a) sveikatos duomenų turėtojai informuoja prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą apie bet kokius elektroninius sveikatos duomenis, kuriuose yra intelektinės nuosavybės teisėmis saugomo turinio ar informacijos arba komercinių paslapčių ir (arba) kuriems taikoma Direktyvos 2001/83/EB 10 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (EB) 726/2004 14 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė į teisinę duomenų apsaugą, ir juos nustato. Jie nurodo, kurioms duomenų rinkinių dalims tai taikoma, ir pagrindžia, kodėl duomenims reikalinga konkreti apsauga, kuri jiems suteikiama. Ši informacija pateikiama prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai perduodant jos turimų duomenų rinkinių aprašymus pagal 41 straipsnio 2 dalį arba ne vėliau kaip gavus prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos užklausą; b) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos imasi visų konkrečių tinkamų ir proporcingų priemonių, įskaitant teisines, organizacines ir technines priemones, kurias jos laiko būtinomis siekiant apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, komercines paslaptis ir (arba) teisę į teisinę duomenų apsaugą, numatytą Direktyvos 2001/83/EB 10 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (EB) 726/2004 14 straipsnio 11 dalyje. Tokių priemonių būtinumą ir tinkamumą nustato prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga; c) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, išduodamos duomenų leidimus, gali nustatyti, kad prieigai prie tam tikrų elektroninių sveikatos duomenų būtų taikomos teisinės, organizacinės ir techninės priemonės. Tokios priemonės, be kita ko, gali apimti sveikatos duomenų turėtojų ir sveikatos duomenų naudotojų sutartinius susitarimus dėl dalijimosi duomenimis, kuriuose yra intelektinės nuosavybės teisėmis ar komercinėmis paslaptimis saugomos informacijos ar turinio. Komisija parengia ir rekomenduoja neprivalomas pavyzdines tokių susitarimų sutartines sąlygas; d) jei suteikus prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais kiltų rimtas pavojus, kurio neįmanoma tinkamai pašalinti, būtų pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, komercinės paslaptys ir (arba) teisė į teisinę duomenų apsaugą, kaip nustatyta Direktyvos 2001/83/EB 10 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (EB) 726/2004 14 straipsnio 11 dalyje, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga atsisako suteikti tokią prieigą sveikatos duomenų naudotojui. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga informuoja sveikatos duomenų naudotoją apie šį atsisakymą ir paaiškina, kodėl neįmanoma suteikti prieigos. Sveikatos duomenų turėtojai ir sveikatos duomenų naudotojai turi teisę pateikti skundą pagal 38b straipsnį. 34 straipsnis Tikslai, kuriais elektroniniai sveikatos duomenys gali būti tvarkomi dėl antrinio naudojimo 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos prieigą prie 33 straipsnyje nurodytų elektroninių sveikatos duomenų sveikatos duomenų naudotojui antrinio naudojimo tikslais suteikia tik tuo atveju, jei duomenų naudotojui tvarkyti duomenis yra būtina siekiant vieno iš šių tikslų: a) ▌užtikrinti viešąjį interesą visuomenės ir profesinės sveikatos srityje, pvz., vykdyti veiklą apsaugos nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai ir visuomenės sveikatos priežiūros tikslais ar veiklą, kuria užtikrinamas aukštas sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant pacientų saugumą, bei vaistų ar medicinos priemonių kokybės ir saugos lygis; b) vykdyti politikos formavimo ir reguliavimo veiklą siekiant padėti viešojo sektoriaus įstaigoms arba Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, įskaitant reguliavimo institucijas, sveikatos ar priežiūros sektoriuje vykdyti jų įgaliojimuose apibrėžtas užduotis; c) rengti statistinius duomenis, pavyzdžiui, nacionalinius, daugiašalius ir Sąjungos lygmens oficialius statistinius duomenis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 223/2009(36), susijusius su sveikatos ar priežiūros sektoriais; d) vykdyti švietimo ar mokymo veiklą sveikatos ar priežiūros sektoriuose profesinio ar aukštojo mokslo lygmeniu; e) vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su sveikatos ar priežiūros sektoriais, ▌kuriais prisidedama prie visuomenės sveikatos ar sveikatos technologijos vertinimo arba užtikrinamas aukštas sveikatos priežiūros, vaistų ar medicinos priemonių kokybės ir saugos lygis, siekiant naudos tokiems galutiniams naudotojams kaip pacientai, sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros administratoriai, įskaitant: i) produktų ar paslaugų kūrimo ir naujovių diegimo veiklą; ii) algoritmų, be kita ko, medicinos priemonėse, in vitro diagnostikos medicinos priemonėse, DI sistemose ir skaitmeninės sveikatos programėlėse, ▌mokymo, testavimo ir vertinimo veiklą; ▌ h) gerinti priežiūros teikimą, gydymo optimizavimą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, remiantis kitų fizinių asmenų elektroniniais sveikatos duomenimis. 2. Prieiga prie ▌1 dalies a–c punktuose nurodytų tikslų yra skirta tik viešojo sektoriaus įstaigoms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms joms pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę pavestas užduotis, įskaitant atvejus, kai duomenų tvarkymą šioms užduotims atlikti vykdo trečioji šalis tos viešojo sektoriaus įstaigos arba Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų vardu. ▌ 35 straipsnis Draudžiamas antrinis elektroninių sveikatos duomenų naudojimas Sveikatos duomenų naudotojai tvarko elektroninius sveikatos duomenis antrinio naudojimo tikslais tik remdamiesi duomenų leidimu pagal 46 straipsnį arba duomenų užklausomis pagal 47 straipsnį ir pagal juose nurodytą paskirtį. Visų pirma draudžiama siekti prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų, gautų pagal 46 straipsnį išduotą duomenų leidimą arba pagal tenkinamą duomenų užklausą pagal 47 straipsnį, ir juos tvarkyti šiais tikslais: a) siekiant priimti fiziniam asmeniui ar fizinių asmenų grupei žalingus sprendimus, pagrįstus jo elektroniniais sveikatos duomenimis; kad būtų laikomi „sprendimais“, jie turi turėti teisinę, socialinę ar ekonominę galią arba daryti panašų didelį poveikį tiems fiziniams asmenims; b) siekiant priimti sprendimus fizinio asmens ar fizinių asmenų grupių atžvilgiu, susijusius su darbo pasiūlymais ar mažiau palankiais prekių ar paslaugų teikimo pasiūlymais, be kita ko, neleisti jiems naudotis draudimo ar kredito sutartimi arba pakeisti jų įmokas ir draudimo įmokas arba paskolų sąlygas, arba siekiant priimti bet kokius kitus sprendimus fizinio asmens ar fizinių asmenų grupių atžvilgiu, turinčius diskriminacijos dėl gautų sveikatos duomenų poveikį; c) siekiant vykdyti reklamos arba rinkodaros veiklą ▌; ▌ e) siekiant kurti produktus ar paslaugas, kurie gali pakenkti asmenims, visuomenės sveikatai arba visuomenei apskritai, įskaitant neteisėtus narkotikus, alkoholinius gėrimus, tabako ir nikotino gaminius, ginklus ar produktus arba prekes ar paslaugas, kurios yra sukurtos ar pakeistos taip, kad sukurtų priklausomybę arba kad prieštarautų viešajai tvarkai ar keltų pavojų žmonių sveikatai, bet jais neapsiribojant; eb) siekiant vykdyti veiklą, prieštaraujančią etikos nuostatoms pagal nacionalinę teisę. 2 Skirsnis Antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo valdymas ir mechanizmai 36 straipsnis Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos 1. Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų, atsakingų už 37, 38 ir 39 straipsniuose nurodytų užduočių vykdymą. Valstybės narės gali įsteigti vieną ar daugiau naujų viešojo sektoriaus įstaigų arba pasikliauti esamomis viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešojo sektoriaus įstaigų vidaus paslaugomis, kurios atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. 37 straipsnyje nustatytos užduotys gali būti paskirstytos skirtingoms prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms. Valstybei narei paskyrus kelias prieigos prie sveikatos duomenų įstaigas, ji paskiria vieną prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą, kuri veiktų kaip koordinatorė, atsakinga už užduočių koordinavimą su kitomis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigomis tiek valstybėje narėje, tiek kitų valstybių narių prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų atžvilgiu. Kiekviena prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga prisideda prie nuoseklaus šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje. Tuo tikslu prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, o duomenų apsaugos klausimais – su atitinkamomis priežiūros institucijomis. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai būtų suteikta žmogiškųjų ▌ir finansinių išteklių bei būtinos ekspertinės žinios, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis ir naudotis savo įgaliojimais. Jeigu pagal nacionalinę teisę etikos organai turi atlikti vertinimą, tie organai prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai suteikia galimybę naudotis ekspertinėmis žiniomis. Kaip alternatyvą valstybės narės gali numatyti etikos organus, integruotus į prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad būtų suteikta techninių išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurių reikia, kad įstaiga galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis ir naudotis savo įgaliojimais. 2a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto tarp įvairių prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų užduočių. Tai, be kita ko, gali apimti organizacines apsaugos priemones, pavyzdžiui, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų įvairių funkcijų, įskaitant prašymų vertinimą, duomenų rinkinių priėmimą ir rengimą, įskaitant anoniminimą, pseudoniminimą ir duomenų teikimą saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, funkcinį atskyrimą. 3. Vykdydamos savo užduotis, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos aktyviai bendradarbiauja su atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovais, ypač su pacientų, duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų atstovais ir vengia bet kokio interesų konflikto. ▌ 3a. Vykdydamos savo užduotis ir naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos vengia bet kokio interesų konflikto. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų darbuotojai veikia paisydami viešojo intereso ir nepriklausomai. 4. Valstybės narės iki šio reglamento taikymo pradžios dienos informuoja Komisiją apie pagal 1 dalį paskirtas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigas. Jos taip pat informuoja Komisiją apie visus vėlesnius tų įstaigų pasikeitimus. Komisija ir valstybės narės šią informaciją skelbia viešai. 36a straipsnis Sąjungos prieigos prie duomenų paslauga 1. Komisija vykdo 37 ir 39 straipsniuose nustatytas užduotis, susijusias su sveikatos duomenų turėtojais, kurie yra Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros. 2. Komisija užtikrina, kad būtų skiriama reikiamų žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, patalpų ir infrastruktūros veiksmingam šių užduočių ir savo pareigų vykdymui. 3. Išskyrus atvejus, kai numatyta aiški išimtis, šiame reglamente pateikiamos nuorodos į prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų užduotis ir pareigas taip pat taikomos Komisijai, kai duomenų turėtojai yra Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros. 37 straipsnis Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų užduotys 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos atlieka šias užduotis: a) priima sprendimus dėl prieigos prie duomenų prašymų pagal 45 straipsnį, įgalioja ir išduoda duomenų leidimus pagal 46 straipsnį dėl prieigos prie jų ▌kompetencijai priklausančių elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais ir priima sprendimus dėl duomenų užklausų pagal 47 straipsnį, laikantis šio skyriaus ir Reglamento (ES) 2022/868 II skyriaus, be kita ko; iii) suteikia sveikatos duomenų naudotojams prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų pagal duomenų leidimą saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, laikantis 50 straipsnyje nustatytų reikalavimų; iv) stebi ir prižiūri, kaip sveikatos duomenų naudotojai ir sveikatos duomenų turėtojai laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų; vi) prašo 33 straipsnyje nurodytų elektroninių sveikatos duomenų iš atitinkamų sveikatos duomenų turėtojų pagal suteiktą duomenų leidimą arba tenkinamą duomenų užklausą; d) tvarko 33 straipsnyje nurodytus elektroninius sveikatos duomenis, pavyzdžiui, gauna, derina, rengia ir renka, būtinus duomenis, kurių prašoma iš sveikatos duomenų turėtojų, pseudonimina arba anonimina duomenis; ▌ f) imasi visų priemonių, būtinų intelektinės nuosavybės teisių konfidencialumui išsaugoti, teisinei duomenų apsaugai užtikrinti ir komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, kaip nustatyta 35a straipsnyje ir atsižvelgiant į atitinkamas sveikatos duomenų turėtojo ir sveikatos duomenų naudotojo teises; ▌ j) bendradarbiauja su duomenų turėtojais ir juos prižiūri, kad užtikrintų nuoseklų ir tikslų 56 straipsnyje nustatyto duomenų kokybės ir naudingumo ženklo įgyvendinimą; k) tvarko valdymo sistemą, skirtą registruoti ir tvarkyti prieigos prie duomenų prašymus, duomenų užklausas, sprendimus dėl tų prašymų ir išduotus duomenų leidimus, taip pat duomenų užklausas, į kurias atsakyta, pateikdamos bent informaciją apie prieigos prie duomenų prašytojo vardą ir pavardę, prieigos tikslą, išdavimo datą, duomenų leidimo galiojimo trukmę ir prašymo pateikti duomenis arba duomenų užklausos aprašymą; l) tvarko viešąją informacinę sistemą, kad būtų laikomasi 38 straipsnyje nustatytų įpareigojimų; m) bendradarbiauja Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kad nustatytų bendrus prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje standartus, techninius reikalavimus ir tinkamas priemones ▌; n) bendradarbiauja Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir teikia konsultacijas Komisijai antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo ir valdymo metodų bei geriausios patirties klausimais; o) palengvina tarpvalstybinę prieigą prie antriniam naudojimui skirtų elektroninių sveikatos duomenų per platformą „HealthData@EU“ kitose valstybėse narėse ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija; ▌ q) elektroninėmis priemonėmis viešai paskelbia: i) nacionalinį duomenų rinkinių katalogą, kuriame pateikiama išsami informacija apie elektroninių sveikatos duomenų šaltinį ir pobūdį pagal 55, 56 ir 58 straipsnius ir elektroninių sveikatos duomenų pateikimo sąlygos. Nacionalinis duomenų rinkinių katalogas taip pat pateikiamas bendriems informacijos centrams pagal Reglamento (ES) 2022/868 8 straipsnį; ii) visus sveikatos duomenų prašymus ir užklausas nepagrįstai nedelsiant po pirminio gavimo; iia) visus išduotus sveikatos duomenų leidimus ar patenkintas užklausas, taip pat atmetimo sprendimus, įskaitant jų pagrindimą, per 30 darbo dienų nuo jų išdavimo; iii) su reikalavimų nesilaikymu susijusias priemones pagal 43 straipsnį ▌; iv) sveikatos duomenų naudotojų pagal [XX] straipsnį pateiktus rezultatus; v) informacinę sistemą 37a straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti; vi) informaciją apie trečiosios šalies nacionalinio informacijos centro arba tarptautinės organizacijos prisijungimą, kai tik jie tampa įgaliotaisiais „HealthData@EU“ dalyviais, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, bent jau lengvai prieinamoje interneto svetainėje arba interneto portale; r) vykdo prievoles fizinių asmenų atžvilgiu pagal 37a straipsnį; ▌ t) atlieka visas kitas užduotis, susijusias su antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo užtikrinimu pagal šį reglamentą. 2. Vykdydamos savo užduotis, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos: a) bendradarbiauja su priežiūros institucijomis pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ▌ dėl asmens elektroninių sveikatos duomenų ir su ESDE valdyba; ▌ c) bendradarbiauja su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pacientų organizacijas, fizinių asmenų atstovus, sveikatos priežiūros specialistus, tyrėjus ir etikos komitetus, kai taikytina pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; d) kai aktualu, bendradarbiauja su kitomis nacionalinėmis kompetentingomis įstaigomis, įskaitant nacionalines kompetentingas įstaigas, prižiūrinčias duomenų altruizmo organizacijas pagal Reglamentą (ES) 2022/868, kompetentingomis institucijomis pagal Reglamentą (ES) 2023/2854 ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis reglamentų (ES) 2017/745, (ES) 2017/746 ir Reglamento [...] [DI aktas 2021/0106(COD)] atveju. 3. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos gali teikti pagalbą viešojo sektoriaus įstaigoms, kai tos viešojo sektoriaus įstaigos turi prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų pagal Reglamento (ES) 2023/2854 14 straipsnį. 3a. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali teikti pagalbą viešojo sektoriaus įstaigai, kai ji gauna duomenis susidarius ekstremaliajai situacijai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2854 15 straipsnio a arba b punkte, pagal tame reglamente nustatytas taisykles, teikdama techninę pagalbą tvarkant duomenis arba juos derinant su kitais duomenimis bendros analizės tikslais. 37a straipsnis Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų pareigos fizinių asmenų atžvilgiu 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos viešai skelbia elektroninėmis priemonėmis lengvai randamas ir fiziniams asmenims prieinamas sąlygas, kuriomis elektroniniai sveikatos duomenys pateikiami antrinio naudojimo tikslais. Tai apima šią informaciją: a) teisinį pagrindą, kuriuo remiantis suteikiama prieiga sveikatos duomenų naudotojui; b) technines ir organizacines priemones, kurių imtasi fizinių asmenų teisėms apsaugoti; c) fizinių asmenų taikytinas teises, susijusias su elektroninių sveikatos duomenų antriniu naudojimu; d) fizinių asmenų naudojimosi savo teisėmis sąlygas pagal Reglamento (ES) 2016/679 III skyrių; da) prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos tapatybę ir kontaktinius duomenis; db) įrašą apie tai, kam suteikta prieiga ir prie kokių elektroninių sveikatos duomenų rinkinių, ir leidimą, susijusį su jų tvarkymo tikslais, kaip nurodyta 34 straipsnio 1 dalyje; e) projektų, kuriuos vykdant buvo naudojami elektroniniai sveikatos duomenys, rezultatus. 2. Jei valstybė narė numato teisę atsisakyti pagal 48a straipsnį, kuria gali pasinaudoti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, atitinkamos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos teikia visuomenei informaciją apie atsisakymo procedūrą ir palengvina naudojimąsi šia teise. 3. Kai sveikatos duomenų naudotojas informuoja prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą apie reikšmingą išvadą, susijusią su fizinio asmens sveikata, kaip nurodyta šio reglamento 41a straipsnio 5 dalyje, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga apie tą išvadą informuoja duomenų turėtoją. Duomenų turėtojas nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis informuoja fizinį asmenį arba sveikatos priežiūros specialistą. Fiziniai asmenys turi teisę prašyti, kad jie nebūtų informuojami apie tokias išvadas. 4. Valstybės narės ▌informuoja plačiąją visuomenę apie prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų vaidmenį ir naudą. 39 straipsnis Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų ataskaitų teikimas 1. Kiekviena prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga kas dvejus metus skelbia ▌veiklos ataskaitą ir užtikrina, kad ji būtų viešai prieinama jos interneto svetainėje. Jei valstybė narė paskiria daugiau nei vieną prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą, 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta koordinavimo įstaiga yra atsakinga už ataskaitą ir paprašo kitų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų pateikti būtiną informaciją. Veiklos ataskaita rengiama pagal struktūrą, dėl kurios susitarta ESDE valdyboje. Veiklos ataskaitoje pateikiama bent šių kategorijų informacija: a) informacija, susijusi su pateiktais prieigos prie duomenų prašymais ir duomenų užklausomis dėl prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų, pavyzdžiui, duomenų prašytojų rūšys, išduotų arba atsisakytų išduoti duomenų leidimų skaičius, prieigos tikslų kategorijos ir elektroninių sveikatos duomenų, prie kurių suteikta prieiga, kategorijos ir, kai taikytina, elektroninių sveikatos duomenų naudojimo rezultatų santrauka; ▌ c) informacija apie sveikatos duomenų naudotojų ir sveikatos duomenų turėtojų reguliavimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat apie prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų skirtų administracinių baudų skaičių ir dydį; d) informacija apie sveikatos duomenų naudotojų auditą, atliktą siekiant užtikrinti atitiktį duomenų tvarkymo saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kaip nurodyta šio reglamento 50 straipsnyje, reikalavimams; e) informacija apie viduje ir trečiųjų šalių atliekamą saugios duomenų tvarkymo aplinkos atitikties nustatytiems standartams, specifikacijoms ir reikalavimams auditą, kaip nurodyta šio reglamento 50 straipsnio 3 dalyje; f) informacija apie fizinių asmenų prašymų dėl naudojimosi savo duomenų apsaugos teisėmis tvarkymą; g) vykdomos veiklos, susijusios su bendradarbiavimu ir konsultavimusi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, ▌aprašymas; ▌ i) pajamos iš duomenų leidimų ir duomenų užklausų; ▌ k) vidutinis dienų nuo prašymo pateikimo iki prieigos prie duomenų suteikimo dienos skaičius; l) duomenų turėtojų išduotų duomenų kokybės ženklų skaičius, suskirstytas pagal kokybės kategorijas; m) recenzuotų mokslinių tyrimų publikacijų, politikos dokumentų, reguliavimo procedūrų, kuriose naudojami duomenys, gauti per ESDE, skaičius; n) skaitmeninių sveikatos produktų ir paslaugų, įskaitant DI taikomąsias programas, sukurtų naudojant per ESDE gautus duomenis, skaičius. 2. Ataskaita išsiunčiama Komisijai ir ESDE valdybai per 6 mėnesius nuo dvejų metų ataskaitinio laikotarpio pabaigos datos. Su ataskaita galima susipažinti Komisijos interneto svetainėje. ▌ 41 straipsnis Sveikatos duomenų turėtojų pareigos 1. Sveikatos duomenų turėtojai, gavę prašymą, pateikia atitinkamus elektroninius sveikatos duomenis pagal 33 straipsnį ▌prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai, remiantis duomenų leidimu pagal 46 straipsnį arba duomenų užklausa pagal 47 straipsnį. 1b. Sveikatos duomenų turėtojas prašomus 1 dalyje nurodytus elektroninius sveikatos duomenis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai pateikia per pagrįstą laikotarpį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos prašymo gavimo dienos. Pagrįstais atvejais prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga šį laikotarpį gali pratęsti ne ilgiau kaip trimis mėnesiais. 1ba. Sveikatos duomenų turėtojas vykdo 35d straipsnyje nustatytas savo pareigas fizinių asmenų atžvilgiu. 2. Sveikatos duomenų turėtojas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai pateikia ▌savo turimo duomenų rinkinio aprašymą pagal 55 straipsnį. Sveikatos duomenų turėtojas bent kartą per metus patikrina, ar jo duomenų rinkinio aprašymas nacionaliniame duomenų rinkinių kataloge yra tikslus ir atnaujintas. 3. Kai prie duomenų rinkinio pagal 56 straipsnį pridedamas duomenų kokybės ir naudingumo ženklas, sveikatos duomenų turėtojas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai pateikia pakankamai dokumentų, kad ta įstaiga galėtų patvirtinti ženklo tikslumą. ▌ 6. Ne asmens elektroninių sveikatos duomenų turėtojai užtikrina prieigą prie duomenų per patikimas atviras duomenų bazes, kad visiems naudotojams būtų užtikrinta neribota prieiga ir duomenų laikymas bei išsaugojimas. Patikimos atviros viešos duomenų bazės yra patikimai, skaidriai ir tvariai valdomos ir turi įdiegtą skaidrų naudotojų prieigos modelį. 41a straipsnis Sveikatos duomenų naudotojų pareigos 1. Sveikatos duomenų naudotojai gali susipažinti su 33 straipsnyje nurodytais elektroniniais sveikatos duomenimis antrinio naudojimo tikslais ir juos tvarkyti tik gavę duomenų leidimą pagal 46 straipsnį, duomenų užklausą pagal 47 straipsnį arba, 45 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, atitinkamo įgaliotojo dalyvio prieigos prie duomenų patvirtinimą. 2. Tvarkant elektroninius sveikatos duomenis 50 straipsnyje nurodytoje saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, sveikatos duomenų naudotojams draudžiama suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų arba kitaip suteikti galimybę jais naudotis duomenų leidime nenurodytoms trečiosioms šalims. 2a. Sveikatos duomenų naudotojai pakartotinai nenustato ar nesiekia pakartotinai nustatyti fizinių asmenų, su kuriais yra susiję pagal duomenų leidimą, duomenų užklausą arba įgaliotojo „HealthData@EU“ dalyvio sprendimą dėl prieigos patvirtinimo jų gauti elektroniniai sveikatos duomenys, tapatybės. 3. Per 18 mėnesių nuo elektroninio sveikatos duomenų tvarkymo saugioje aplinkoje pabaigos arba nuo atsakymo į 47 straipsnyje nurodytą duomenų užklausą gavimo dienos sveikatos duomenų naudotojai viešai paskelbia antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo rezultatus arba produktus, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikimui svarbią informaciją. Pagrįstais atvejais, susijusiais su leidime nustatytais elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo tikslais, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali pratęsti šį laikotarpį, visų pirma tais atvejais, kai rezultatai paskelbiami moksliniame žurnale ar kitame moksliniame leidinyje. Tuose rezultatuose arba produktuose pateikiami tik anoniminiai duomenys. Sveikatos duomenų naudotojai informuoja prieigos prie sveikatos duomenų įstaigas, iš kurių buvo gautas duomenų leidimas, ir taip pat padeda joms viešai paskelbti informaciją, susijusią su sveikatos duomenų naudotojų pateiktais rezultatais ar produktais, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų interneto svetainėse. Toks paskelbimas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų interneto svetainėje nedaro poveikio teisėms skelbti informaciją moksliniame žurnale ar kitame moksliniame leidinyje. Sveikatos duomenų naudotojams naudojant elektroninius sveikatos duomenis pagal šį skyrių, jie patvirtina elektroninių sveikatos duomenų šaltinius ir tai, kad elektroniniai sveikatos duomenys buvo gauti naudojantis ESDE. 4. Nepažeidžiant 2 dalies, sveikatos duomenų naudotojai informuoja prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą apie bet kokias reikšmingas išvadas, susijusias su fizinių asmenų, kurių duomenys įtraukti į duomenų rinkinį, sveikatos būkle. 5. Sveikatos duomenų naudotojai bendradarbiauja su prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, kai prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga vykdo savo užduotis. 42 straipsnis Mokesčiai 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, įskaitant ES prieigos tarnybas arba 49 straipsnyje nurodytus patikimus sveikatos duomenų turėtojus, gali imti mokesčius už elektroninių sveikatos duomenų pateikimą antrinio naudojimo tikslais. Tokie mokesčiai yra proporcingi duomenų teikimo išlaidoms ir jais neribojama konkurencija. Tokie mokesčiai padengia visas ar dalį išlaidų, susijusių su prieigos prie duomenų prašymų ar duomenų užklausos vertinimo, duomenų leidimo suteikimo, atsisakymo jį suteikti ar pakeitimo pagal 45 ir 46 straipsnį arba atsakymo į duomenų užklausą pateikimo pagal 47 straipsnį procedūra, įskaitant išlaidas, susijusias su elektroninių sveikatos duomenų konsolidavimu, parengimu, anoniminimu, pseudoniminimu ir teikimu. Valstybės narės gali nustatyti mažesnius mokesčius Sąjungoje esantiems tam tikrų kategorijų duomenų naudotojams, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus įstaigoms arba Sąjungos institucijoms, tarnyboms, agentūroms ir įstaigoms, turinčioms teisinius įgaliojimus visuomenės sveikatos srityje, universitetų tyrėjams ar labai mažoms įmonėms. 2. Mokesčiai gali apimti išlaidų, kurias sveikatos duomenų turėtojas patiria rinkdamas ir rengdamas antriniam naudojimui skirtus elektroninius sveikatos duomenis, kompensavimą. Sveikatos duomenų turėtojas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai pateikia tokių išlaidų sąmatą. Kai sveikatos duomenų turėtojas yra viešojo sektoriaus įstaiga, Reglamento (ES) 2022/868 6 straipsnis netaikomas. Mokesčių dalis, susijusi su sveikatos duomenų turėtojo išlaidomis, sumokama sveikatos duomenų turėtojui. ▌ 4. Bet kokie prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų arba sveikatos duomenų turėtojų pagal šį straipsnį iš sveikatos duomenų naudotojų imami mokesčiai turi būti skaidrūs ir nediskriminaciniai. 5. Jei duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai per vieną mėnesį nuo duomenų leidimo išdavimo dienos nesusitaria dėl mokesčių dydžio, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali nustatyti mokesčius, kurie būtų proporcingi elektroninių sveikatos duomenų teikimo antrinio naudojimo tikslais išlaidoms. Jeigu duomenų turėtojas arba duomenų naudotojas nesutinka su prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos nustatytu mokesčiu, jis turi teisę kreiptis į ginčų sprendimo įstaigas, nustatytas pagal Reglamento (ES) 2023/2854 10 straipsnį. 5a. Prieš išduodama duomenų leidimą pagal 46 straipsnį arba atsakydama į duomenų užklausą pagal 47 straipsnį, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga informuoja prašytoją apie numatomus mokesčius. Prašytojas informuojamas apie galimybę atsiimti prašymą. Jei prašytojas atsiima savo prašymą, jis padengia tik jau patirtas išlaidas. 6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato mokesčių politikos ir mokesčių struktūrų principus ▌, įskaitant atskaitymus 1 dalies antroje pastraipoje išvardytiems subjektams, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir skaidrumas tarp valstybių narių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 43 straipsnis Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų vykdymo užtikrinimas ▌ 2. Vykdydamos 37 straipsnio 1 dalies ra punkte nurodytas stebėsenos ir priežiūros užduotis, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turi teisę prašyti ir gauti visą būtiną informaciją iš sveikatos duomenų turėtojų ir sveikatos duomenų naudotojų, kad galėtų patikrinti atitiktį šio skyriaus reikalavimams. 3. Jei prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos nustato, kad sveikatos duomenų naudotojas arba sveikatos duomenų turėtojas nesilaiko šio skyriaus reikalavimų, jos nedelsdamos apie tai praneša sveikatos duomenų naudotojui arba sveikatos duomenų turėtojui ir imasi tinkamų priemonių. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga atitinkamam sveikatos duomenų naudotojui arba sveikatos duomenų turėtojui suteikia ▌galimybę per pagrįstą laikotarpį, kuris negali viršyti 4 savaičių, išdėstyti savo nuomonę. Jeigu nustatytas reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su galimu Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimu, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga nedelsdama informuoja priežiūros institucijas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir pateikia joms visą su šiuo faktu susijusią svarbią informaciją. 4. Jei sveikatos duomenų naudotojas nesilaiko reikalavimų, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos turi įgaliojimus nepagrįstai nedelsdamos atšaukti pagal 46 straipsnį išduotą duomenų leidimą ir sustabdyti sveikatos duomenų naudotojo atliekamą susijusių elektroninių sveikatos duomenų tvarkymo operaciją ir imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą sveikatos duomenų naudotojų atliekamą duomenų tvarkymą. Taikydamos tokias priemones, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos prireikus taip pat turi turėti galimybę ▌ne ilgiau kaip 5 metus atsisakyti suteikti arba pagal nacionalinę teisę inicijuoti procedūrą, kad sveikatos duomenų naudotojui nebūtų suteikta jokia prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų ESDE antrinio naudojimo tikslais. 5. Jei sveikatos duomenų turėtojas nesilaiko reikalavimų, sveikatos duomenų turėtojams nuslepiant elektroninius sveikatos duomenis nuo prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų akivaizdžiai ketinant trukdyti pasinaudoti elektroniniais sveikatos duomenimis arba nesilaikant 41 straipsnio 1b dalyje nustatytų terminų, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turi įgaliojimus sveikatos duomenų turėtojui už kiekvieną vėlavimo dieną skirti periodinę baudą, kuri turi būti skaidri ir proporcinga. Baudų dydį nustato prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga pagal nacionalinę teisę. Jeigu sveikatos duomenų turėtojas pakartotinai pažeidžia pareigą ▌bendradarbiauti su prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, ta įstaiga gali neleisti arba pagal nacionalinę teisę inicijuoti procedūrą, kad sveikatos duomenų turėtojui nebūtų leista ne ilgiau kaip 5 metus teikti prieigos prie duomenų prašymų pagal IV skyrių, tačiau jis vis dar būtų įpareigotas, kai taikytina, suteikti prieigą prie duomenų pagal IV skyrių. 6. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga nedelsdama atitinkamam sveikatos duomenų naudotojui ar turėtojui praneša apie priemones, nustatytas pagal 4 ir 5 dalis, ir apie jas pagrindžiančias priežastis ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį sveikatos duomenų naudotojas ar turėtojas turi pradėti laikytis priemonių. 7. ▌Apie bet kokias prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos pagal 4 dalį nustatytas priemones pranešama kitoms prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms naudojant 8 dalyje nurodytą priemonę. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos gali pateikti šią informaciją savo interneto svetainėse. 8. Komisija ▌įgyvendinimo aktu nustato IT priemonės, kuria siekiama remti šiame straipsnyje nurodytas priemones, susijusias su reikalavimų nesilaikymu, visų pirma periodines baudas, duomenų leidimų atšaukimą ir draudimus, ir užtikrinti skaidrumą kitoms prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms, kurios yra „HealthData@EU“ infrastruktūros dalis, architektūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ 10. Praėjus trejiems metams nuo 4 skyriaus taikymo pradžios, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ESDE valdyba, paskelbia gaires dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant periodines baudas ir kitas priemones, kurias turi taikyti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos. 43a straipsnis Bendrosios sąlygos, kuriomis prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos skiria administracines baudas 1. Kiekviena prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4 ir 5 dalyse nurodytus pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. 2. Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 43 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę; b) tai, ar už tą patį pažeidimą sankcijas ar administracines baudas jau skyrė kitos kompetentingos institucijos; c) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; d) veiksmus, kurių imasi sveikatos duomenų turėtojas arba sveikatos duomenų naudotojas, kad sumažintų padarytą žalą; e) sveikatos duomenų naudotojo atsakomybės laipsnį, atsižvelgiant į technines ir organizacines priemones, kurias jis įgyvendina pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalies e ir f punktus ir 45 straipsnio 4 dalį; f) visus atitinkamus ankstesnius sveikatos duomenų turėtojo arba sveikatos duomenų naudotojo padarytus pažeidimus; g) bendradarbiavimo su prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga mastą siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį; h) tai, kokiu būdu prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar sveikatos duomenų naudotojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 43 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) kitas tuo konkrečiu atveju atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, pavyzdžiui, gautą finansinę naudą arba nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išvengta. 3. Jei sveikatos duomenų turėtojas arba sveikatos duomenų naudotojas tyčia arba dėl aplaidumo atvejais, susijusiais su tais pačiais ar susijusiais sveikatos duomenų leidimais arba sveikatos duomenų užklausomis, pažeidžia kelias šio reglamento nuostatas, bendra administracinės baudos suma neviršija už sunkiausią pažeidimą nustatytos sumos. 4. Pagal 2 dalį už sveikatos duomenų turėtojo arba sveikatos duomenų naudotojo pareigų pagal 41 straipsnį ir 41a straipsnio 1, 4, 5 ir 7 dalių pažeidimus skiriamos administracinės baudos iki 10 000 000 EUR, o įmonės atveju – iki 2 proc. praėjusių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. 5. Pažeidus toliau išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: a) sveikatos duomenų naudotojai tvarko elektroninius sveikatos duomenis, gautus naudojantis pagal 46 straipsnį išduotu duomenų leidimu, 35 straipsnyje nurodytais tikslais; b) sveikatos duomenų naudotojai išgauna asmens elektroninius sveikatos duomenis iš saugios duomenų tvarkymo aplinkos; c) pakartotinai nustatoma fizinių asmenų, kuriems priklauso pagal duomenų leidimą ar duomenų užklausą gauti elektroniniai sveikatos duomenys remiantis 41a straipsnio 3 dalimi, tapatybė ar siekiama ją nustatyti; d) nesilaikoma prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos numatytų vykdymo užtikrinimo priemonių pagal 43 straipsnį. 6. Nedarant poveikio su taisomaisiais veiksmais susijusiems kompetentingų institucijų įgaliojimams pagal 43 straipsnį, kiekviena valstybė narė gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias, ar ir kokiu mastu administracinės baudos gali būti skiriamos valdžios institucijomis ir įstaigoms, įsisteigusioms toje valstybėje narėje. 7. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos naudojimuisi įgaliojimais pagal šį straipsnį taikomos atitinkamos procedūrinės garantijos, numatytos Sąjungos ir valstybės narės teisės aktuose, įskaitant veiksmingas teismines teisių gynimo priemones ir tinkamą procesą. 8. Jei valstybės narės teisės sistemoje administracinių baudų nenumatoma, šis straipsnis gali būti taikomas taip, kad laikantis nacionalinės teisinės sistemos būtų užtikrinama, kad tos teisinės teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos ir turėtų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų skiriamoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos valstybės narės praneša Komisijai apie savo teisės aktų, kuriuos jos priima pagal šią dalį, nuostatas ne vėliau kaip... [šio reglamento šio skyriaus taikymo pradžios data] ir nedelsiant informuoja apie visus vėlesnius jiems įtakos turinčius teisės aktus ar pakeitimus. 43b straipsnis Santykiai su duomenų apsaugos priežiūros institucijomis Priežiūros institucija ar institucijos, atsakingos už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, taip pat atsako už teisės nesutikti, kad asmens elektroniniai sveikatos duomenys būtų tvarkomi antrinio naudojimo tikslais pagal 48a straipsnį, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Reglamento (ES) 2016/679 atitinkamos nuostatos taikomos mutatis mutandis. Jos yra kompetentingos skirti administracines baudas, atitinkamai neviršijančias to reglamento 83 straipsnyje nurodytos sumos. Tos priežiūros institucijos ir šio reglamento 36 straipsnyje nurodytos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, prireikus, bendradarbiauja vykdydamos šį reglamentą savo atitinkamos kompetencijos srityje. 3 Skirsnis Prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais 44 straipsnis Duomenų kiekio mažinimas ir paskirties apribojimas 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga užtikrina, kad prieiga būtų suteikiama tik prie prašomų elektroninių sveikatos duomenų, kurie yra tinkami, svarbūs ir tik tokie, kurie būtinai reikalingi, duomenų naudotojo prieigos prie sveikatos duomenų prašyme nurodytu tvarkymo tikslu ir laikantis suteikto duomenų leidimo. 2. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos teikia elektroninius sveikatos duomenis anoniminiu formatu, kai sveikatos duomenų naudotojo duomenų tvarkymo tikslą galima pasiekti naudojant tokius duomenis, atsižvelgiant į sveikatos duomenų naudotojo pateiktą informaciją. 3. Jei sveikatos duomenų naudotojas pakankamu mastu įrodo, kad tvarkymo tikslo neįmanoma pasiekti naudojant anonimintus duomenis pagal 46 straipsnio 1 dalies c punktą, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos suteikia prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų pseudoniminiu formatu. Informacija, reikalinga pseudonimų suteikimui panaikinti, prieinama tik prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai arba įstaigai, kuri pagal nacionalinę teisę veikia kaip patikima trečioji šalis. 45 straipsnis Prieigos prie duomenų prašymai 1. Fizinis arba juridinis asmuo prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai gali pateikti prieigos prie duomenų prašymą 34 straipsnyje nurodytais tikslais. 2. Prieigos prie duomenų prašyme nurodoma ši informacija: -a) sveikatos duomenų prašytojo tapatybė, profesinių funkcijų ir veiklos aprašymas, įskaitant fizinių asmenų, kurie gaus prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, jeigu duomenų leidimas bus suteiktas, tapatybę; fizinių asmenų sąrašas gali būti atnaujintas ir tokiu atveju apie tai pranešama prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai; a) kuriuo iš 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų siekiama prieigos; ab) išsamus numatomo naudojimo ir tikėtinos naudos, susijusios su elektroninių sveikatos duomenų naudojimu, paaiškinimas ir tai, kaip ši nauda padeda siekti a punkte nurodytų tikslų; b) prašomų elektroninių sveikatos duomenų aprašymas, įskaitant jų taikymo sritį ir laiko tarpą, formatą ir duomenų šaltinius, kai įmanoma, įskaitant geografinę aprėptį, kai duomenų prašoma iš sveikatos duomenų turėtojų keliose valstybėse narėse arba iš 52 straipsnyje nurodytų įgaliotųjų dalyvių; c) aprašymas, ar elektroniniai sveikatos duomenys turi būti pateikti pseudoniminiu arba anoniminiu formatu, jei formatas yra pseudonimizuotas, – pagrindimas, kodėl duomenų tvarkymo negalima vykdyti naudojant anonimintus duomenis; ea) jei pareiškėjas ketina savo jau turimus duomenų rinkinius įkelti į saugią duomenų tvarkymo aplinką, tų duomenų rinkinių aprašymas; f) rizikai proporcingų apsaugos priemonių, kuriomis planuojama užkirsti kelią bet kokiam netinkamam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, taip pat apsaugoti sveikatos duomenų turėtojo ir atitinkamų fizinių asmenų teises ir interesus, be kita ko, užkirsti kelią bet kokiam pakartotiniam fizinių asmenų tapatybės nustatymui duomenų rinkinyje, aprašymas; g) pagrįstas nurodymas laikotarpio, per kurį elektroniniai sveikatos duomenys reikalingi tvarkyti saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje; h) saugiai aplinkai reikalingų priemonių ir kompiuterijos išteklių aprašymas; ha) kai taikoma, pagal nacionalinę teisę gauta informacija apie etinių duomenų tvarkymo aspektų vertinimą, kuri gali pakeisti jų pačių etikos vertinimą; hb) kai prašytojas nori pasinaudoti išimtimi pagal 48a straipsnio 3 dalį, paaiškinimus, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę pagal tą straipsnį. 3. Kai duomenų prašytojas siekia prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų iš daugiau nei vienoje valstybėje narėje įsisteigusių sveikatos duomenų turėtojų arba iš atitinkamų įgaliotųjų dalyvių, nurodytų 52 straipsnyje, jis pateikia vieną prieigos prie duomenų prašymą per pareiškėjo arba vieno iš šių duomenų turėtojo pagrindinės buveinės prieigos prie sveikatos duomenų įstaigą arba naudodamasis Komisijos paslaugomis tarpvalstybinėje infrastruktūroje HealthData@EU, nurodytoje 52 straipsnyje. Prašymas automatiškai perduodamas įgaliotiesiems dalyviams ir valstybių narių, kuriose įsisteigę prieigos prie duomenų prašyme nurodyti sveikatos duomenų turėtojai, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms. 4. Kai prašytojas siekia asmens elektroniniais sveikatos duomenimis pasinaudoti pseudoniminiu formatu, kartu su prieigos prie duomenų prašymu pateikiama ši papildoma informacija: a) duomenų tvarkymo atitikties taikomiems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams dėl duomenų apsaugos ir privatumo, visų pirma Reglamentui (ES) 2016/679 ir, ypač Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 daliai, aprašymas; ▌ 5. ▌Viešojo sektoriaus įstaigos ir Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros pateikia tokią pačią informaciją, kurios prašoma pagal 45 straipsnio 2 ir 4 dalis, išskyrus 45 straipsnio 2 dalies g punktą, kai jos pateikia informaciją apie laikotarpį, per kurį galima susipažinti su elektroniniais sveikatos duomenimis, tos prieigos dažnumą arba duomenų atnaujinimo dažnumą. ▌ 46 straipsnis Duomenų leidimas 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos nusprendžia suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų tik tuo atveju, jei tenkinami visi šie kriterijai: a) prieigos prie duomenų prašyme aprašyti tikslai atitinka vieną ar daugiau šio reglamento 34 straipsnio 1 dalyje išvardytų tikslų; b) prašomi duomenys yra būtini, tinkami ir proporcingi prieigos prie sveikatos duomenų prašyme aprašytam tikslui ar tikslams pasiekti, atsižvelgiant į 44 straipsnio nuostatas dėl duomenų kiekio mažinimo ir paskirties apribojimo; c) duomenų tvarkymas atitinka Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalį, visų pirma, kad pseudoniminių duomenų atveju yra pakankamas pagrindimas, kad tikslo negalima pasiekti naudojant anonimintus duomenis; e) prašytojas turi reikiamą kvalifikaciją, susijusią su numatoma duomenų naudojimo paskirtimi, ir turi tinkamų ekspertinių žinių, įskaitant profesinę kvalifikaciją sveikatos priežiūros, priežiūros, visuomenės sveikatos ir mokslinių tyrimų srityse, atitinkančią etinę praktiką ir taikomus įstatymus bei kitus teisės aktus; f) prašytojas įrodo, kad taikomos pakankamos techninės ir organizacinės priemonės, kad būtų užkirstas kelias netinkamam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui ir būtų apsaugotos duomenų turėtojo ir atitinkamų fizinių asmenų teisės ir interesai; g) informacija apie duomenų tvarkymo etinių aspektų vertinimą, kai taikytina, atitinka nacionalinę teisę; h) kai prašytojas nori pasinaudoti išimtimi pagal 48a straipsnio 3 dalį, paaiškinimus, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę pagal tą straipsnį; ha) asmens duomenų prašytojas įvykdė visus kitus šiame skyriuje nurodytus reikalavimus. 1a. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga taip pat atsižvelgia į šiuos pavojus: a) pavojų nacionalinei gynybai, saugumui, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai; c) riziką, kad bus pakenkta reguliavimo institucijų vyriausybinėse duomenų bazėse laikomiems konfidencialiems duomenims. 2. Jei prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga savo vertinime padaro išvadą, kad 1 dalies reikalavimai įvykdyti ir 1a dalyje nurodyta rizika yra pakankamai sumažinta, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga išduoda duomenų leidimą. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos atmeta visus prašymus ▌tais atvejais, kai nesilaikoma šio skyriaus reikalavimų. Jei nesilaikoma duomenų leidimo išdavimo reikalavimų, bet įvykdomi reikalavimai pateikti atsakymą anoniminiu statistiniu formatu pagal 47 straipsnį, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali nuspręsti pateikti atsakymą anoniminiu statistiniu formatu pagal 47 straipsnį, jei taikant šį metodą sumažinama rizika ir jei tokiu būdu galima pasiekti prieigos prie duomenų prašymo tikslą, su sąlyga, kad sveikatos duomenų prašytojas sutinka su tokiu procedūros pakeitimu. 3. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2022/868, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga per tris mėnesius nuo išsamaus prieigos prie duomenų prašymo gavimo dienos išduoda duomenų leidimą arba atsisako jį išduoti. Jei prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga nustato, kad prieigos prie duomenų prašymas yra neišsamus, ji apie tai informuoja sveikatos duomenų prašytoją ir jam suteikia galimybę papildyti prašymą. Jei sveikatos duomenų prašytojas neįvykdo šio prašymo per 4 savaites, leidimas neišduodamas. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga prireikus gali pratęsti atsakymo į prieigos prie duomenų prašymą laikotarpį dar trimis mėnesiais, atsižvelgdama į prašymo skubumą ir sudėtingumą bei pateiktų prašymų priimti sprendimą skaičių. Tokiais atvejais prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga kuo greičiau praneša prašytojui, kad prašymui išnagrinėti reikia daugiau laiko, ir nurodo vėlavimo priežastis. ▌ 3a. Nagrinėdamos prieigos prie duomenų prašymą dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų, nurodytų 45 straipsnio 3 dalyje, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ir atitinkami 52 straipsnyje nurodyti įgaliotieji sistemos „HealthData@EU“ dalyviai išlieka atsakingi už sprendimų suteikti arba atsisakyti suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų savo kompetencijos ribose priėmimą pagal šiame skyriuje nustatytus reikalavimus. Atitinkamos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ir įgaliotieji dalyviai vienas kitą informuoja apie savo sprendimus ir gali atsižvelgti į informaciją spręsdami dėl prieigos suteikimo arba atsisakymo suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų. Vienos atitinkamos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos išduotam duomenų leidimui gali būti taikomas kitos atitinkamos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos abipusis pripažinimas. 3b. Valstybės narės numato paspartintą prašymų teikimo procedūrą viešojo sektoriaus įstaigoms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, turintiems teisinius įgaliojimus visuomenės sveikatos srityje, jei duomenys turi būti tvarkomi 34 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais. Pagal paspartintą procedūrą prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga per du mėnesius nuo prieigos prie duomenų prašymo gavimo dienos išduoda duomenų leidimą arba atsisako jį išduoti. Prireikus prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali pratęsti atsakymo į prieigos prie duomenų prašymą laikotarpį dar vienu mėnesiu. 4. Išdavusi duomenų leidimą, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga nedelsdama sveikatos duomenų turėtojui pateikia užklausą dėl elektroninių sveikatos duomenų. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga elektroninius sveikatos duomenis sveikatos duomenų naudotojui pateikia per du mėnesius nuo duomenų gavimo iš sveikatos duomenų turėtojų dienos, išskyrus atvejus, kai prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga nurodo, kad ji pateiks duomenis per ilgesnį nustatytą laikotarpį. 4a. 3a dalyje nurodytais atvejais atitinkamos prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ir įgaliotieji dalyviai, kurie išdavė duomenų leidimą, gali nuspręsti suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų Komisijos sukurtoje saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kaip nurodyta 52 straipsnio 10 dalyje. 5. Kai prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga atsisako išduoti duomenų leidimą, ji sveikatos duomenų prašytojui pateikia atsisakymo priežastis. 6. Kai prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga išduoda duomenų leidimą, ji duomenų leidime nustato sveikatos duomenų naudotojui taikomas bendrąsias sąlygas. Duomenų leidime pateikiama ši informacija: a) elektroninių sveikatos duomenų, su kuriais susipažinta ir kuriems taikomas duomenų leidimas, kategorijos, specifikacijos ir formatas, įskaitant jų šaltinius ir tai, ar su elektroniniais sveikatos duomenimis bus galima susipažinti saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje pseudoniminiu formatu; b) išsamus duomenų pateikimo paskirties aprašymas; ba) kai prašoma taikyti išimtį pagal 48a straipsnio 3 dalį, informacija apie tai, ar ji buvo suteikta, ar ne, ir tokio sprendimo priežastis; baa) įgaliotų asmenų tapatybė, visų pirma pagrindinio tyrėjo, kuris turės teisę gauti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, tapatybė; c) duomenų leidimo galiojimo trukmė; d) informacija apie technines charakteristikas ir priemones, kuriomis sveikatos duomenų naudotojas gali naudotis saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje; e) mokesčiai, kuriuos turi sumokėti sveikatos duomenų naudotojas; f) bet kokios papildomos konkrečios sąlygos, nurodytos suteiktame duomenų leidime. 7. Duomenų naudotojai turi teisę susipažinti su elektroniniais sveikatos duomenimis ir juos tvarkyti saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje pagal duomenų leidimą, kuris suteiktas pagal šį reglamentą. ▌ 9. Duomenų leidimas išduodamas tokiam laikotarpiui, kurio reikia prašomiems tikslams pasiekti, bet ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Sveikatos duomenų naudotojo prašymu šis laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą, remiantis šį pratęsimą pagrindžiančiais argumentais ir dokumentais, likus vienam mėnesiui iki duomenų leidimo galiojimo pabaigos, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. ▌Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali imti didesnius mokesčius, susijusius su elektroninių sveikatos duomenų saugojimo ilgesnį laikotarpį, viršijantį pirminį 5 metų laikotarpį, išlaidomis ir rizika. Siekdama sumažinti tokias išlaidas ir mokesčius, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga taip pat gali sveikatos duomenų naudotojui pasiūlyti saugoti duomenų rinkinį sumažintų pajėgumų saugojimo sistemoje. Tokie sumažinti pajėgumai nedaro poveikio tvarkomo duomenų rinkinio saugumui. Saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje esantys elektroniniai sveikatos duomenys ištrinami per 6 mėnesius nuo duomenų leidimo galiojimo pabaigos. Sveikatos duomenų naudotojo prašymu prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gali saugoti prašomo duomenų rinkinio kūrimo formulę. 10. Jei duomenų leidimą reikia atnaujinti, sveikatos duomenų naudotojas pateikia prašymą pakeisti duomenų leidimą. ▌ 13. Komisija įgyvendinimo aktu gali sukurti logotipą, kuriuo būtų pripažįstamas ESDE indėlis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ▌ 47 straipsnis Sveikatos duomenų užklausa 1. Prašytojas gali pateikti sveikatos duomenų užklausą 34 straipsnyje nurodytais tikslais, kad gautų atsakymą tik anoniminiu statistiniu formatu. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga į sveikatos duomenų užklausą neatsako kuriuo nors kitu formatu, o sveikatos duomenų naudotojas neturi prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų, naudojamų šiam atsakymui pateikti. 2. 1 dalyje nurodytoje sveikatos duomenų užklausoje pateikiama ši informacija: a) prašytojo tapatybės, profesinių funkcijų ir veiklos aprašymas; b) išsamus numatomo elektroninių sveikatos duomenų naudojimo paaiškinimas, įskaitant 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, kuriais siekiama prieigos; ba) jei įmanoma, prašomų elektroninių sveikatos duomenų aprašymas, jų formatas ir duomenų šaltiniai; bb) statistinio turinio aprašymas; bd) apsaugos priemonių, kuriomis planuojama užkirsti kelią bet kokiam netinkamam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, aprašymas; be) duomenų tvarkymo atitikties Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 daliai arba Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 daliai ir 10 straipsnio 2 daliai aprašymas; bf) kai prašytojas nori pasinaudoti išimtimi pagal 48a straipsnio 3 dalį, paaiškinimai, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę pagal tą straipsnį. 2a. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga įvertina, ar užklausa yra išsami, ir atsižvelgia į pirmiau 46 straipsnio 1a dalyje nurodytą riziką. 3. ▌Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga per tris mėnesius įvertina sveikatos duomenų užklausą ir, jei įmanoma, per tris mėnesius pateikia rezultatą sveikatos duomenų naudotojui. 47a straipsnis Šablonai, kuriais paremta prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų antriniam naudojimui Komisija įgyvendinimo aktais nustato 45 straipsnyje nurodyto prieigos prie duomenų prašymo, 46 straipsnyje nurodyto duomenų leidimo ir 47 straipsnyje nurodytos duomenų užklausos šablonus. ▌ 48a straipsnis Teisė atsisakyti leisti tvarkyti asmens elektroninius sveikatos duomenis antriniam naudojimui 1. Fiziniai asmenys turi teisę bet kuriuo metu ir nenurodydami priežasčių atsisakyti leisti tvarkyti su jais susijusius asmens elektroninius sveikatos duomenis antrinio naudojimo tikslais pagal šį reglamentą. Naudojimasis šia teise yra atšaukiamas. 2. Valstybės narės numato prieinamą ir lengvai suprantamą atsisakymo naudotis šia teise mechanizmą, pagal kurį fiziniams asmenims suteikiama galimybė aiškiai išreikšti savo valią, kad jų asmens elektroniniai sveikatos duomenys nebūtų tvarkomi antriniam naudojimui. 2a. Fiziniam asmeniui atsisakius leisti tvarkyti duomenis ir kai su juo susijusius asmens elektroninius sveikatos duomenis galima identifikuoti duomenų rinkinyje, su juo susiję asmens elektroniniai sveikatos duomenys nepateikiami ir kitaip netvarkomi pagal duomenų leidimus pagal 46 straipsnį arba duomenų užklausas pagal 47 straipsnį po to, kai fizinis asmuo atsisakė leisti tvarkyti duomenis. Tai nedaro poveikio su tuo fiziniu asmeniu susijusių asmens elektroninių sveikatos duomenų tvarkymui antrinio naudojimo tikslais pagal duomenų leidimus arba duomenų užklausas, kurie buvo išduoti arba kurios buvo pateiktos prieš fiziniam asmeniui atsisakant leisti naudoti duomenis. 3. Valstybės narės nacionalinėje teisėje gali nustatyti mechanizmą, pagal kurį duomenys, kurių atžvilgiu buvo pasinaudota 1 dalyje nurodyta galimybe atsisakyti leisti naudoti duomenis, būtų prieinami šiomis sąlygomis: a) prieigos prie duomenų arba užklausos prašymą pateikia viešojo sektoriaus įstaiga arba Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra, įgaliota atlikti užduotis visuomenės sveikatos srityje, arba kitas subjektas, kuriam pavesta vykdyti viešąsias užduotis visuomenės sveikatos srityje, arba veikiantis valdžios institucijos vardu arba jos pavedimu, kai tai būtina bet kuriuo iš šių tikslų: i) 34 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytais tikslais; ii) mokslinių tyrimų tikslais dėl svarbių su viešuoju interesu susijusių priežasčių; b) duomenų negalima laiku ir veiksmingai gauti alternatyviomis priemonėmis lygiavertėmis sąlygomis; c) prašytojas pateikė 46 straipsnio 1 dalies h punkte arba 47 straipsnio 2 dalies be punkte nurodytą pagrindimą. Visos a, b ir c punktuose išvardytos sąlygos turi būti įvykdytos kartu. Nacionalinės teisės aktuose, kuriuose numatytas toks mechanizmas, numatomos konkrečios ir tinkamos priemonės, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir asmens duomenys. Jei valstybė narė nusprendžia savo nacionalinėje teisėje numatyti galimybę prašyti prieigos prie duomenų, kurių atžvilgiu pasinaudota šioje dalyje nurodyta galimybe neleisti tvarkyti duomenų, ir šie kriterijai yra įvykdyti, duomenys, dėl kurių buvo pasinaudota galimybe neleisti jų tvarkyti pagal 1 dalį, gali būti įtraukti atliekant 37 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir vi papunkčiuose bei d punkte nurodytas užduotis. 4. 3 dalyje nurodytomis išimtimis paisoma pagrindinių teisių ir laisvių esmės ir jos demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė, kuria siekiama įgyvendinti viešąjį interesą teisėtų mokslinių ir visuomeninių tikslų srityje. 5. Bet koks duomenų tvarkymas pagal 3 dalyje nurodytą išimtį turi atitikti šio skyriaus reikalavimus, visų pirma draudimą pakartotinai nustatyti tapatybę, įskaitant bandymus, pagal 41 straipsnio 2a dalį. Į visas 3 dalyje nurodytas teisėkūros priemones įtraukiamos konkrečios nuostatos dėl fizinių asmenų saugumo ir teisių apsaugos. 6. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie savo teisės aktų nuostatas, kurias jos priima pagal šio straipsnio 3 dalį, ir apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 7. Jei dėl tikslų, kuriais sveikatos duomenų turėtojas tvarko asmens elektroninius sveikatos duomenis, duomenų valdytojui nereikia arba nebereikia nustatyti duomenų subjekto tapatybės, sveikatos duomenų turėtojas neprivalo saugoti, gauti ar tvarkyti papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybę vien tam, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje nustatytos teisės atsisakyti leisti tvarkyti duomenis. 49 straipsnis Supaprastinta patikimo sveikatos duomenų turėtojo prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų procedūra 1. Kai prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga gauna prieigos prie duomenų prašymą pagal 45 straipsnį arba duomenų užklausą pagal 47 straipsnį, kuris apima tik pagal 2 dalį paskirto patikimo sveikatos duomenų turėtojo turimus elektroninius sveikatos duomenis, taikoma 3–6 dalyse nustatyta procedūra. 1a. Valstybės narės gali nustatyti procedūrą, pagal kurią sveikatos duomenų turėtojai gali kreiptis dėl paskyrimo patikimais sveikatos duomenų turėtojais, jei sveikatos duomenų turėtojas atitinka šias sąlygas: a) gali suteikti prieigą prie sveikatos duomenų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, atitinkančioje 50 straipsnį; b) turi reikiamų ekspertinių žinių, kad galėtų įvertinti prieigos prie duomenų prašymus ir duomenų užklausas; c) suteikia reikiamas garantijas, kad būtų laikomasi šio reglamento. Valstybės narės paskiria patikimus pavienius duomenų turėtojus, atitinkamai prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai įvertinus šias sąlygas. Valstybės narės nustato procedūrą, pagal kurią būtų reguliariai peržiūrima, ar patikimas sveikatos duomenų turėtojas ir toliau atitinka šias sąlygas. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos 55 straipsnyje nurodytame duomenų rinkinių kataloge nurodo patikimus pavienius duomenų turėtojus. 2. 1 dalyje nurodyti prieigos prie duomenų prašymai ir duomenų užklausos pateikiami prieigos prie ▌sveikatos duomenų įstaigai, kuri gali juos persiųsti atitinkamam patikimam sveikatos duomenų turėtojui. 3. Patikimas sveikatos duomenų turėtojas prieigos prie duomenų prašymą arba duomenų užklausą įvertina pagal atitinkamai 46 straipsnio 1 ir 1a dalyse arba 47 straipsnio 2 ir 2a dalyse išvardytus kriterijus. 4. Patikimas sveikatos duomenų turėtojas savo vertinimą ir pasiūlymą dėl sprendimo pateikia prieigos prie▌ sveikatos duomenų įstaigai per du mėnesius nuo prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos prašymo gavimo. Per du mėnesius nuo vertinimo gavimo dienos prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga priima sprendimą dėl prieigos prie duomenų prašymo arba duomenų užklausos pagal šį straipsnį. Patikimo duomenų turėtojo pateiktas pasiūlymas nėra privalomas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai. 5. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai priėmus sprendimą išduoti duomenų leidimą arba patenkinti duomenų užklausą, patikimas sveikatos duomenų turėtojas atlieka 37 straipsnio 1 dalies d punkte ir 37 straipsnio 1 dalies iii punkte nurodytas užduotis. 5a. Sąjungos prieigos prie sveikatos duomenų tarnyba gali paskirti sveikatos duomenų turėtojus, kurie yra Sąjungos institucijos, įstaigos ar agentūros, atitinkančios 1 dalyje nustatytus kriterijus, patikimais sveikatos duomenų turėtojais. Tokiu atveju 2–5 dalys taikomos mutatis mutandis. 50 straipsnis Saugi duomenų tvarkymo aplinka 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų pagal duomenų leidimą suteikia tik saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, taikydamos technines ir organizacines priemones bei saugumo ir sąveikumo reikalavimus. Visų pirma saugi duomenų tvarkymo aplinka turi atitikti šias saugumo priemones: a) prieiga prie saugios duomenų tvarkymo aplinkos suteikiama tik įgaliotiesiems fiziniams asmenims, išvardytiems atitinkamame duomenų leidime; b) kuo labiau sumažinama elektroninių sveikatos duomenų, laikomų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, neteisėto skaitymo, kopijavimo, keitimo ar pašalinimo rizika naudojant pažangiausias technines ir organizacines priemones; c) elektroninių sveikatos duomenų įvedimas ir elektroninių sveikatos duomenų, laikomų saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, tikrinimas, keitimas ar ištrynimas leidžiamas ribotam įgaliotųjų asmenų, kurių tapatybę galima nustatyti, skaičiui; d) užtikrinama, kad sveikatos duomenų naudotojai turėtų prieigą tik prie tų elektroninių sveikatos duomenų, kuriems taikomas jų duomenų leidimas, tik pagal individualią ir unikalią naudotojo tapatybę ir konfidencialius prieigos būdus; e) atpažįstami prieigos prie saugios duomenų tvarkymo aplinkos ir veiklos joje žurnalai saugomi tiek laiko, kiek reikia visoms toje aplinkoje vykdomoms duomenų tvarkymo operacijoms patikrinti ir audituoti; Prieigos žurnalai turėtų būti saugomi ne trumpiau kaip vienus metus; f) užtikrinama, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje nurodytų saugumo priemonių, ir stebima, kaip jų laikomasi, kad būtų sumažintos galimos grėsmės saugumui. 2. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos užtikrina, kad sveikatos duomenų turėtojai galėtų įkelti iš sveikatos duomenų turėtojų gautus elektroninius sveikatos duomenis duomenų leidime nustatytu formatu ir kad sveikatos duomenų naudotojas galėtų su jais susipažinti saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos užtikrina, kad sveikatos duomenų naudotojai iš saugios duomenų tvarkymo aplinkos anoniminiu statistiniu formatu galėtų atsisiųsti tik ne asmens elektroninius sveikatos duomenis, įskaitant elektroninius sveikatos duomenis. 3. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos užtikrina reguliarų saugios duomenų tvarkymo aplinkos auditą, taip pat trečiųjų šalių atliekamą auditą, ir imasi taisomųjų veiksmų dėl bet kokių saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje nustatytų trūkumų, rizikos ar pažeidžiamumo spragų. 3a. Kai pagal Reglamento (ES) 2022/868 IV skyrių pripažintos duomenų altruizmo organizacijos tvarko asmens elektroninius sveikatos duomenis naudodamos saugią duomenų tvarkymo aplinką, tokia aplinka taip pat turi atitikti šio straipsnio 1 dalies a–f punktuose nustatytas saugumo priemones. 4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato saugios duomenų tvarkymo aplinkos techninius, organizacinius, informacijos saugumo, konfidencialumo, duomenų apsaugos ir sąveikumo reikalavimus, įskaitant sveikatos duomenų naudotojui saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje prieinamas technines charakteristikas ir priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 51 straipsnis Duomenų valdymas 1. Sveikatos duomenų turėtojas laikomas duomenų valdytoju, kai prašomi asmens elektroniniai sveikatos duomenys atskleidžiami prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai pagal 41 straipsnio 1 ir 1a dalis. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga laikoma asmens elektroninių sveikatos duomenų valdytoja jų tvarkymo tikslais, kai ji vykdo savo užduotis pagal šio reglamento nuostatas. Nepaisant ankstesnio sakinio, laikoma, kad prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga veikia kaip duomenų tvarkytoja sveikatos duomenų naudotojo kaip duomenų valdytojo vardu, kai duomenys tvarkomi pagal duomenų leidimą saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kai duomenys teikiami per tokią aplinką, taip pat tvarkant duomenis siekiant parengti atsakymą į duomenų užklausą pagal 46 straipsnį. 1a. 49 straipsnyje nurodytais atvejais patikimas sveikatos duomenų turėtojas laikomas duomenų valdytoju tvarkant asmens elektroninius sveikatos duomenis, susijusius su elektroninių sveikatos duomenų teikimu sveikatos duomenų naudotojui pagal duomenų leidimą arba duomenų užklausą. Laikoma, kad patikimas sveikatos duomenų turėtojas veikia kaip sveikatos duomenų naudotojo duomenų tvarkytojas, kai teikia duomenis saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje. 2. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo susitarimų šabloną 51 straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodytais atvejais. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 68 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4 Skirsnis Tarpvalstybinė infrastruktūra, skirta antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui 52 straipsnis ▌„HealthData@EU“ ▌ 1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui skirtą nacionalinį informacijos centrą. Nacionalinis informacijos centras yra organizaciniai ir techniniai vartai, sudarantys sąlygas elektroninių sveikatos duomenų teikimui antrinio naudojimo tikslais tarpvalstybiniu mastu ir už tai atsakantys. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai nacionalinio informacijos centro pavadinimą bei kontaktinius duomenis iki šio reglamento taikymo datos. Nacionalinis informacijos centras gali būti prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga koordinatorė pagal 36 straipsnį. Komisija ir valstybės narės šią informaciją skelbia viešai. 1a. Sąjungos prieigos prie duomenų tarnyba veikia kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų informacijos centras antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo tikslais ir yra atsakinga už elektroninių sveikatos duomenų pateikimą antriniam naudojimui. 2. 1 dalyje nurodyti nacionaliniai informacijos centrai ir 1a dalyje nurodytas informacijos centras prisijungia prie tarpvalstybinės antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo infrastruktūros („HealthData@EU“). Nacionaliniai informacijos centrai ir 1a dalyje nurodytas informacijos centras palengvina tarpvalstybinę prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais įvairiems įgaliotiesiems infrastruktūros dalyviams. Nacionaliniai informacijos centrai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija. ▌ 4. Su sveikata susijusios mokslinių tyrimų infrastruktūros ar panašios struktūros, kurių veikimas grindžiamas Sąjungos teise ir kuriomis palaikomas elektroninių sveikatos duomenų naudojimas mokslinių tyrimų, politikos formavimo, statistikos, pacientų saugumo ar reguliavimo tikslais, gali tapti įgaliotosiomis „HealthData@EU“ dalyvėmis ir prisijungti prie jos. 5. Trečiosios šalys arba tarptautinės organizacijos gali tapti įgaliotosiomis dalyvėmis, jei jos laikosi šio reglamento IV skyriuje nustatytų taisyklių ir Sąjungoje esantiems duomenų naudotojams lygiavertėmis sąlygomis teikia elektroninius sveikatos duomenis, kuriais gali naudotis jų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, jei laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus nuostatų. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies nacionalinis informacijos centras arba tarptautiniu lygmeniu sukurta sistema atitinka „HealthData@EU“ reikalavimus antrinio sveikatos duomenų naudojimo tikslais, laikosi šio reglamento IV skyriaus ir Sąjungoje esantiems sveikatos duomenų naudotojams suteikia prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, kuriais jis gali naudotis lygiavertėmis sąlygomis. Kontroliuojant Komisijai tikrinama atitiktis šiems teisiniams, organizaciniams, techniniams ir saugumo reikalavimams, įskaitant saugios duomenų tvarkymo aplinkos standartus pagal 50 straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija viešai skelbia pagal šią dalį priimtų įgyvendinimo aktų sąrašą. 6. Kiekvienas nacionalinis informacijos centras ir įgaliotasis dalyvis įgyja reikiamus techninius pajėgumus, kad prisijungtų prie „HealthData@EU“ ir joje dalyvautų. Jie laikosi reikalavimų ir techninių specifikacijų, kurių reikia norint eksploatuoti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas jiems prie jos prisijungti. ▌ 8. Valstybės narės ir Komisija sukuria „HealthData@EU“, kad palaikytų tarpvalstybinę prieigą prie antriniam naudojimui skirtų elektroninių sveikatos duomenų ir sudarytų jai palankesnes sąlygas, sujungdamos ▌ir įgaliotųjų tos infrastruktūros dalyvių nacionalinius informacijos centrus ir 9 dalyje nurodytą centrinę platformą elektroninių sveikatos duomenų antrinio naudojimo tikslais. 9. Komisija kuria, diegia ir valdo centrinę „HealthData@EU“ platformą, teikdama informacinių technologijų paslaugas, kurių reikia siekiant paremti ir palengvinti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų keitimąsi informaciją, diegiant antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui skirtą tarpvalstybinę infrastruktūrą. Komisija, kaip duomenų tvarkytoja, elektroninius sveikatos duomenis tvarko tik ▌duomenų valdytojų vardu. 10. Paprašius dviem ar daugiau šios infrastruktūros nacionalinių informacijos centrų, Komisija gali suteikti 50 straipsnio reikalavimus atitinkančią saugią duomenų tvarkymo aplinką, esant duomenims, kurie teikiami iš kelių valstybių narių. Jei elektroninius sveikatos duomenis į saugią duomenų tvarkymo aplinką, kurią tvarko Komisija, įkelia du ar daugiau nacionalinių informacijos centrų arba įgaliotųjų dalyvių, jie yra bendri duomenų valdytojai, o Komisija yra duomenų tvarkytoja duomenų tvarkymo toje aplinkoje tikslu. 11. Nacionaliniai informacijos centrai veikia kaip bendri duomenų tvarkymo operacijų, kurias jie atlieka platformoje „HealthData@EU“, valdytojai, o Komisija veikia kaip duomenų tvarkytoja, nedarant poveikio prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų užduotims prieš ir po šių tvarkymo operacijų. 12. Valstybės narės ir Komisija siekia užtikrinti „HealthData@EU“ sąveikumą su kitomis atitinkamomis bendromis Europos duomenų erdvėmis, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2022/868 ir Reglamente (ES) 2023/2854. 13. Komisija įgyvendinimo aktais nustato: a) reikalavimus, technines specifikacijas, „HealthData@EU“ IT architektūrą, kurie padeda garantuoti aukšto lygio duomenų saugumą, konfidencialumą ir elektroninių duomenų apsaugą tarpvalstybinėje infrastruktūroje; aa) sąlygas ir atitikties patikras ▌prisijungti prie „HealthData@EU“ ir likti prie jos prisijungus ir laikino ar galutinio pašalinimo iš „HealthData@EU“ sąlygas, įskaitant konkrečias nuostatas dėl sunkaus nusižengimo ar pakartotinio pažeidimo atvejų; b) būtiniausius kriterijus, kuriuos turi atitikti nacionaliniai informacijos centrai ir įgaliotieji infrastruktūros dalyviai; c) ▌ duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojo (-ų), dalyvaujančių tarpvalstybinėje infrastruktūroje, atsakomybę; d) ▌ duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojo (-ų) atsakomybę už Komisijos valdomą saugią aplinką; e) „HealthData@EU“ ir kitų bendrų Europos duomenų erdvių sąveikumo ir architektūros bendrąsias specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 14. Gavusi teigiamą atitikties patikros rezultatą Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, priima sprendimus atskirus įgaliotuosius dalyvius prijungti prie infrastruktūros arba juos atjungti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 53 straipsnis Prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų antriniam naudojimui tarpvalstybinių registrų ar duomenų bazių 1. Tarpvalstybinių registrų ir duomenų bazių atveju prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, kurios konkrečiame registre ar duomenų bazėje registruotas sveikatos duomenų turėtojas, yra kompetentinga priimti sprendimus dėl prieigos prie duomenų prašymų, kad būtų suteikta prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų pagal duomenų leidimą. Jei tokie registrai ar duomenų bazės turi bendrus duomenų valdytojus, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, kuri priima spendimą dėl prieigos prie duomenų prašymų suteikti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, yra valstybės narės, kurioje įsteigtas vienas iš bendrų duomenų valdytojų, įstaiga. 2. Kai kelių valstybių narių registrai arba duomenų bazės telkiasi į vieną registrų arba duomenų bazių tinklą Sąjungos lygmeniu, susiję registrai gali▌ paskirti koordinatorių, užtikrinantį duomenų teikimą iš registrų tinklo antrinio naudojimo tikslais. Valstybės narės, kurioje yra tinklo koordinatorius, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga yra kompetentinga priimti sprendimus dėl prieigos prie duomenų prašymų, kad registrų arba duomenų bazių tinklui būtų suteikta prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų. ▌ 5 Skirsnis Sveikatos duomenų kokybė ir tinkamumas antrinio naudojimo tikslais 55 straipsnis Duomenų rinkinio aprašymas ir duomenų rinkinių katalogas 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga per viešai prieinamą standartizuotą kompiuterio skaitomų duomenų rinkinių katalogą metaduomenų forma teikia informaciją apie turimus duomenų rinkinius ir jų charakteristikas. Kiekvieno duomenų rinkinio aprašyme pateikiama informacija apie elektroninių sveikatos duomenų šaltinį, aprėptį, pagrindines charakteristikas, pobūdį ir elektroninių sveikatos duomenų pateikimo sąlygas. 1a. Duomenų rinkinių aprašymai valstybių narių nacionaliniame duomenų rinkinių kataloge pateikiami bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Sąjungos institucijų duomenų rinkinių katalogas, kurį teikia Sąjungos prieigos prie duomenų tarnyba, prieinamas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. 1b. Duomenų rinkinių katalogas taip pat pateikiamas bendriems informacijos centrams pagal Reglamento (ES) 2022/868 8 straipsnį. 2. Komisija įgyvendinimo aktais nustato būtiniausius ▌elementus, kuriuos sveikatos duomenų turėtojai turi pateikti dėl duomenų rinkinių ir jų charakteristikų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 56 straipsnis Duomenų kokybės ir naudingumo ženklas 1. Duomenų rinkiniai, pateikti per prieigos prie sveikatos duomenų įstaigas, gali turėti sveikatos duomenų turėtojų taikomą Sąjungos duomenų kokybės ir naudingumo ženklą. 2. Duomenų rinkiniai su elektroniniais sveikatos duomenimis, kurie surinkti ir tvarkomi pasitelkiant Sąjungos arba nacionalinį viešąjį finansavimą, turi turėti duomenų kokybės ir naudingumo ženklą pagal 3 dalyje nustatytus elementus. 3. Duomenų kokybės ir naudingumo ženklas, jei taikytina, turi apimti šiuos elementus: a) duomenų dokumentų: metaduomenis, pagrindžiamuosius dokumentus, duomenų žodyną, naudojamą formatą ir standartus, kilmę ir, kai taikoma, duomenų modelį; b) techninės kokybės vertinimo: duomenų išsamumą, unikalumą, tikslumą, pagrįstumą, savalaikiškumą ir nuoseklumą; c) duomenų kokybės valdymo procesų: duomenų kokybės valdymo procesų, įskaitant peržiūros ir audito procesus, šališkumo tikrinimą, išbaigtumo lygį; d) aprėpties vertinimo: laikotarpį, gyventojų aprėptį ir, jei taikytina, į imtį įtrauktų gyventojų reprezentatyvumą ir vidutinį laikotarpį, per kurį fizinis asmuo patenka į duomenų rinkinį; e) informacijos apie prieigą ir teikimą: laiką nuo elektroninių sveikatos duomenų rinkimo iki jų įkėlimo į duomenų rinkinį, laiką elektroniniams sveikatos duomenims pateikti patvirtinus prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų prašymą; f) informacijos apie duomenų pakeitimus: duomenų sujungimą ir įkėlimą į esamą duomenų rinkinį, įskaitant sąsajas su kitais duomenų rinkiniais; fa) kai prie duomenų rinkinio pagal 56 straipsnį pridedamas duomenų kokybės ir naudingumo ženklas, duomenų turėtojas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai pateikia pakankamai dokumentų, kad ta įstaiga galėtų patvirtinti ženklo tikslumą. 3a. Kai prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga turi priežasčių manyti, kad duomenų kokybės ir naudingumo ženklas gali būti netikslus, ji įvertina, ar duomenys atitinka 3 dalies reikalavimus, ir atšaukia ženklą, jei duomenys neatitinka reikalaujamos kokybės. 4. Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti duomenų kokybės ir naudingumo ženklui taikomų elementų sąrašą. Tokiais deleguotaisiais aktais taip pat gali būti iš dalies keičiamas 3 dalyje pateiktas sąrašas, papildant, keičiant arba pašalinant duomenų kokybės ir naudingumo ženklui taikomus reikalavimus. 5. Komisija įgyvendinimo aktais nustato duomenų kokybės ir naudingumo ženklo vaizdines charakteristikas ir technines specifikacijas, remdamasi 3 dalyje nurodytais elementais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tuose įgyvendinimo aktuose atsižvelgiama į Reglamento [...] [DI aktas 2021/0106(COD) 10 straipsnio reikalavimus ir bet kurias priimtas bendrąsias specifikacijas arba darniuosius standartus, kuriais grindžiami tie reikalavimai, jei taikytina. 57 straipsnis ES duomenų rinkinių katalogas 1. Komisija sudaro ir viešai skelbia ES duomenų rinkinių katalogą, kuriuo sujungiami kiekvienos valstybės narės prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų sudaryti nacionaliniai duomenų rinkinių katalogai ir kitų įgaliotųjų „HealthData@EU“ dalyvių duomenų rinkinių katalogai. 2. ES duomenų rinkinių katalogas ir nacionaliniai duomenų rinkinių katalogai, taip pat įgaliotųjų „HealthData@EU“ dalyvių duomenų rinkinių katalogai skelbiami viešai. 58 straipsnis Būtinosios duomenų rinkinio specifikacijos Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti būtiniausias didelio poveikio duomenų rinkinių, skirtų antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, specifikacijas, atsižvelgdama į esamas Sąjungos infrastruktūras, standartus, gaires ir rekomendacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. V SKYRIUS Papildomi veiksmai 59 straipsnis Gebėjimų stiprinimas Komisija remia dalijimąsi geriausia patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis, kuriomis siekiama didinti valstybių narių gebėjimus stiprinti skaitmeninės sveikatos sistemas, skirtas pirminiam ir antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui, atsižvelgiant į konkrečias skirtingų kategorijų susijusių suinteresuotųjų subjektų sąlygas. Siekdama remti gebėjimų stiprinimą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama ir konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, nustato elektroninių sveikatos duomenų pirminio ir antrinio naudojimo įsivertinimo rodiklius. 59a straipsnis Sveikatos specialistų mokymas ir informavimas 1. Valstybės narės parengia ir įgyvendina sveikatos priežiūros specialistams skirtas mokymo programas arba suteikia prieigą prie jų, kad jie suprastų ir veiksmingai atliktų savo vaidmenį pirminio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo ir prieigos prie jų srityje, be kita ko, kiek tai susiję su 4, 7 ir 9 straipsniais. Komisija remia valstybes nares šioje srityje. 2. Mokymai ir informacija turi būti prieinami ir įperkami visiems sveikatos priežiūros specialistams, nedarant poveikio sveikatos priežiūros organizavimui nacionaliniu lygmeniu. 59b straipsnis Skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje ir prieiga prie skaitmeninės sveikatos 1. Valstybės narės skatina ir remia pacientų skaitmeninį raštingumą sveikatos srityje ir atitinkamas kompetencijas bei įgūdžius. Komisija remia valstybes nares šioje srityje. 2. Informuotumo didinimo kampanijomis ar programomis visų pirma siekiama informuoti pacientus ir plačiąją visuomenę apie pirminį ir antrinį elektroninių sveikatos duomenų naudojimą Europos sveikatos duomenų erdvėje, įskaitant iš jos kylančias teises, taip pat apie pirminio ir antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo pranašumus, riziką ir galimą naudą mokslui ir visuomenei. 3. 2 dalyje nurodytos kampanijos ir programos pritaikomos prie konkrečių grupių poreikių ir rengiamos, peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos. 4. Valstybės narės skatina prieigą prie infrastruktūros, kuri yra būtina veiksmingam fizinių asmenų elektroninių sveikatos duomenų valdymui atsižvelgiant į pirminį ir antrinį panaudojimą. 60 straipsnis Papildomi viešųjų pirkimų ir Sąjungos finansavimo reikalavimai 1. Kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, perkančiosios institucijos, įskaitant skaitmeninės sveikatos institucijas ir prieigos prie sveikatos duomenų įstaigas▌ ir Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ar agentūras, nurodo atitinkamas taikytinas technines specifikacijas, standartus ir profilius, kaip nurodyta 6, 12, 23, 50, 52 ir 56 straipsniuose, kaip viešųjų pirkimų orientyrus, taip pat juos nurodo rengdamos savo konkurso dokumentus ar kvietimus teikti pasiūlymus bei nustatydamos Sąjungos finansavimo pagal šį reglamentą sąlygas, įskaitant reikiamas struktūrinių ir sanglaudos fondų sąlygas. 2. Nustatant kriterijus Sąjungos finansavimui gauti atsižvelgiama į reikalavimus, nustatytus pagal II, III ir IV skyrius. 60a straipsnis Pagal bendruosius Sąjungos teisės principus, įskaitant Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises, valstybės narės, tvarkydamos asmens elektroninius sveikatos duomenis pirminio naudojimo tikslais, užtikrina ypač aukšto lygio apsaugą ir saugumą, taikydamos tinkamas technines ir organizacines priemones. Šiuo atžvilgiu šiuo reglamentu neužkertamas kelias nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, nustatyti reikalavimą, kad tais atvejais, kai asmens elektroninius sveikatos duomenis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslais tvarko sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai arba nacionalinis skaitmeninės sveikatos informacijos centras, prisijungęs prie „MyHealth@EU“, 5 straipsnyje nurodyti asmens elektroniniai sveikatos duomenys pirminio naudojimo tikslais saugomi Sąjungoje, laikantis Sąjungos teisės ir tarptautinių įsipareigojimų. 60aa straipsnis Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų saugomi asmens elektroniniai sveikatos duomenys ir saugi duomenų tvarkymo aplinka 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, pavieniai duomenų turėtojai ir Sąjungos prieigos prie duomenų tarnyba, atlikdamos pseudoniminimo, anoniminimo ir bet kokias kitas 45–49 straipsniuose nurodytas asmens duomenų tvarkymo operacijas, Europos Sąjungoje saugo ir tvarko asmens sveikatos elektroninius duomenis saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kaip apibrėžta 50 straipsnyje ir 52 straipsnio 8 dalyje, arba per HealthData@EU. Šis reikalavimas taikomas visiems subjektams, vykdantiems šias užduotis jų vardu. 2. Išimties tvarka 1 dalyje nurodyti duomenys gali būti saugomi ir tvarkomi trečiojoje šalyje, teritorijoje arba viename ar keliuose konkrečiuose sektoriuose toje trečiojoje šalyje, kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį. 61 straipsnis Ne asmens elektroninių duomenų perdavimas iš trečiųjų šalių 1. Prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų sveikatos duomenų naudotojui trečiojoje šalyje pagal duomenų leidimą pagal 46 straipsnį arba duomenų užklausą pagal 47 straipsnį arba trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos įgaliotiesiems dalyviams pateikti ne asmens elektroniniai sveikatos duomenys, pagrįsti fizinio asmens elektroniniais sveikatos duomenimis, priskiriamais vienai iš 33 straipsnyje nustatytų▌ kategorijų, laikomi ypatingai slaptais duomenimis, kaip tai suprantama pagal Reglamento ES 2022/868 5 straipsnio 13 dalį, jeigu juos perdavus trečiosioms šalims kyla rizika, kad jie bus pakartotinai identifikuojami naudojant priemones, kurios nėra pagrįstai tikėtinos, ypač atsižvelgiant į ribotą su tais duomenimis susijusių fizinių asmenų skaičių, į tai, kad jie yra geografiškai pasklidę, arba į technologijų pokyčius, kurių tikimasi artimiausioje ateityje. 2. 1 dalyje nurodytų kategorijų duomenų apsaugos priemonės ▌išsamiai išdėstomos deleguotajame akte pagal Reglamento (ES) 2022/868 5 straipsnio 13 dalyje nustatytus įgaliojimus. 62 straipsnis Tarptautinė vyriausybinė prieiga prie ne asmens elektroninių sveikatos duomenų▌ 1. Skaitmeninės sveikatos institucijos, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos, 12 ir 52 straipsniuose numatytų tarpvalstybinių infrastruktūrų įgaliotieji dalyviai ir sveikatos duomenų naudotojai imasi visų pagrįstų techninių, teisinių ir organizacinių priemonių, įskaitant sutartimis įformintus susitarimus, kad užkirstų kelią Sąjungoje laikomų ne asmens elektroninių sveikatos duomenų perdavimui trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai, įskaitant vyriausybinę prieigą prie tokių duomenų trečiojoje šalyje, jei dėl tokio perdavimo ▌būtų pažeista Sąjungos teisė arba atitinkamos valstybės narės nacionalinė teisė▌. 2. Bet koks trečiosios šalies teismo sprendimas ir bet koks administracinės institucijos sprendimas, kuriais reikalaujama, kad skaitmeninės sveikatos institucija, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga arba duomenų naudotojai pagal šio reglamento taikymo sritį perduotų Sąjungoje laikomus ne asmens elektroninius sveikatos duomenis arba suteiktų prieigą prie jų, pripažįstamas arba jo vykdymas bet kuriuo būdu užtikrinamas, tik jei jis grindžiamas galiojančiu prašančiosios trečiosios šalies ir Sąjungos tarptautiniu susitarimu, pavyzdžiui, savitarpio teisinės pagalbos sutartimi, arba bet kokiu tokiu prašančiosios trečiosios šalies ir valstybės narės susitarimu. 3. Jei nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodyto tarptautinio susitarimo, kai skaitmeninės sveikatos institucija, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga arba duomenų naudotojai yra trečiosios šalies teismo arba trečiosios šalies administracinės institucijos sprendimo perduoti Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteikti prieigą prie jų adresatas, o tokio sprendimo laikymasis keltų pavojų, kad adresatas pažeistų Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, tokie duomenys perduodami arba prie tokių duomenų suteikiama prieiga tai trečiosios šalies institucijai tik tais atvejais, kai: a) pagal trečiosios šalies sistemą reikalaujama, kad būtų išdėstyti sprendimo motyvai ir nustatytas proporcingumas ir kad toks sprendimas būtų specifinio pobūdžio, pavyzdžiui, kad jame būtų nustatytas pakankamas ryšys su tam tikrais įtariamais asmenimis arba pažeidimais; b) adresato motyvuotą prieštaravimą gali peržiūrėti kompetentingas trečiosios šalies teismas ir c) sprendimą priimantis arba administracinės institucijos sprendimą peržiūrintis kompetentingas trečiosios šalies teismas pagal tos trečiosios šalies teisę yra įgaliotas tinkamai atsižvelgti į atitinkamus teisinius duomenų, kuriems taikoma apsauga pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, teikėjo interesus. 4. Jei vykdomos 2 arba 3 dalyje nustatytos sąlygos, skaitmeninės sveikatos institucija, prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga arba duomenų altruizmo įstaiga, atsakydama į prašymą, pateikia mažiausią leistiną duomenų kiekį, remdamasi pagrįstu prašymo aiškinimu. 5. Skaitmeninės sveikatos institucijos, prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos ir duomenų naudotojai prieš vykdydami tą prašymą informuoja duomenų turėtoją apie trečiosios šalies administracinės institucijos prašymą prieiti prie jo duomenų, išskyrus atvejus, kai prašymas pateiktas teisėsaugos tikslais ir kol tai būtina teisėsaugos veiksmų veiksmingumui išsaugoti. 63 straipsnis Papildomos sąlygos dėl asmens elektroninių sveikatos duomenų perdavimo trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai ▌Asmens elektroninių sveikatos duomenų perdavimas trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai leidžiamas pagal Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių. Be šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje ir 52 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje nustatytų reikalavimų, valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti papildomas sąlygas dėl tarptautinės prieigos prie asmens elektroninių sveikatos duomenų ir jų perdavimo, įskaitant apribojimus, laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir pagal joje nustatytas sąlygas. 63b straipsnis Prieigos prie duomenų prašymai ir duomenų užklausos iš trečiųjų šalių 1. Nedarant poveikio 45, 46 ir 47 straipsniams, valstybių narių paskirtų prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų ir Sąjungos prieigos prie duomenų tarnybos atveju trečiojoje šalyje įsisteigusio duomenų naudotojo pateikti prieigos prie duomenų prašymai ir duomenų užklausos laikomi atitinkančiais reikalavimus, jei atitinkama trečioji valstybė: a) yra įtraukta į 52 straipsnio 5 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą arba b) suteikia ES prašytojams prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų toje trečiojoje šalyje tokiomis sąlygomis, kurios nėra griežtesnės nei numatytos šiame reglamente, todėl joms taikomi 2 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečioji šalis atitinka 1 dalies b punkte nustatytus kriterijus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija viešai skelbia pagal šią dalį priimtų įgyvendinimo aktų sąrašą. Komisija stebi pokyčius trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose, kurie galėtų daryti poveikį pagal 2 dalį priimtų įgyvendinimo aktų veikimui, ir numato periodinę šio straipsnio veikimo peržiūrą. Jei Komisija mano, kad trečioji šalis nebeatitinka 1 dalies b punkte nurodyto reikalavimo, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo tokia prieigą turinti trečioji šalis pašalinama. VI SKYRIUS Europos masto valdymas ir koordinavimas 64 straipsnis Europos sveikatos duomenų erdvės valdyba (ESDE valdyba) 1. Siekiant palengvinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, įsteigiama Europos sveikatos duomenų erdvės valdyba (toliau – ESDE valdyba). ESDE valdybą sudaro po du atstovus iš kiekvienos valstybės narės (po vieną atstovą pirminio naudojimo tikslais ir po vieną – antrinio naudojimo tikslais), kuriuos paskiria kiekviena valstybė narė. Kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą. ESDE valdybos nariai įsipareigoja veikti viešojo intereso labui ir nepriklausomai. 1a. ESDE valdybos posėdžiams bendrai pirmininkauja Komisijos atstovas ir vienas iš 1 dalyje nurodytų valstybių narių atstovų. 1b. 28 straipsnyje nurodytos rinkos priežiūros institucijos, Europos duomenų apsaugos valdyba, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, EMA, ECDC ir ENISA kviečiami dalyvauti posėdžiuose, kai, Valdybos nuomone, nagrinėjami jiems aktualūs klausimai. 1c. Valdyba taip pat gali į savo posėdžius kviesti kitas nacionalines institucijas, ekspertus ir stebėtojus, taip pat kitas Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, mokslinių tyrimų infrastruktūras ir kitas panašias struktūras. 1d. Kai tinkama, Valdyba gali bendradarbiauti su kitais išorės ekspertais. 2. Atsižvelgiant į funkcijas, susijusias su elektroninių sveikatos duomenų naudojimu, ESDE valdyba gali dirbti tam tikrų temų pogrupiuose, kuriuose atstovaujama ▌skaitmeninės sveikatos institucijoms arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms. Pogrupiai padeda ESDE valdybai konkrečiomis ekspertinėmis žiniomis. Prireikus pogrupiai gali rengti bendrus posėdžius. 3. ESDE valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima darbo tvarkos taisykles ir elgesio kodeksą. Tose darbo tvarkos taisyklėse nustatoma pogrupių sudėtis, organizavimas, veikimas ir bendradarbiavimas, taip pat ESDE valdybos bendradarbiavimas su suinteresuotųjų subjektų forumu. Kalbant apie balsavimo taisykles, ESDE valdyba, kiek įmanoma, sprendimus priima bendru sutarimu. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ESDE valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių valstybių narių balsų dauguma. ▌ 5. ESDE valdyba bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis įstaigomis, subjektais ir ekspertais, pavyzdžiui, Europos duomenų inovacijų valdyba, nurodyta Reglamento (ES) 2022/868 29 straipsnyje, kompetentingomis įstaigomis, įsteigtomis pagal Reglamento (ES) 2023/2854 37 straipsnį, priežiūros įstaigomis, įsteigtomis pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 17 straipsnį, Europos duomenų apsaugos valdyba, nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 68 straipsnyje, ▌kibernetinio saugumo įstaigomis, įskaitant ENISA, ir Europos atvirojo mokslo debesija, siekiant rasti pažangius sprendimus sąžiningam duomenų naudojimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. ▌ 7. ESDE valdybai padeda Komisijos paskirtas sekretoriatas. 7a. ESDE valdyba skelbia posėdžių datas ir diskusijų protokolus, taip pat kas dvejus metus skelbia savo veiklos ataskaitą. 8. Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, būtinas ESDE valdybai įsteigti ▌ir jos veiklai vykdyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 64a straipsnis Suinteresuotųjų subjektų forumas 1. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir skatinti bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant šį reglamentą, įsteigiamas suinteresuotųjų subjektų forumas. 2. Suinteresuotųjų subjektų forumą sudaro atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant pacientų organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų, pramonės, vartotojų organizacijų, mokslo tyrėjų ir akademinės bendruomenės atstovus. Suinteresuotųjų subjektų forumo sudėtis yra subalansuota ir atspindi įvairių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų požiūrius. Kai suinteresuotųjų subjektų forume atstovaujama komerciniams interesams, jie yra subalansuoti tarp didelių įmonių, MVĮ ir startuolių. Taip pat užtikrinama dėmesio pirminiam ir antriniam elektroninių sveikatos duomenų naudojimui pusiausvyra. 3. Suinteresuotųjų subjektų forumo narius skiria Komisija skelbdama viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą ir rengdama skaidrią atrankos procedūrą. Suinteresuotųjų subjektų forumo nariai kasmet pateikia savo interesų deklaracijas, kurios skelbiamos viešai ir prireikus atnaujinamos. 4. Suinteresuotųjų subjektų forumas gali sudaryti nuolatinius arba laikinus pogrupius, kai tai yra tikslinga siekiant išnagrinėti konkrečius su šio reglamento tikslais susijusius klausimus. Suinteresuotųjų subjektų forumas parengia savo darbo tvarkos taisykles. 5. Suinteresuotųjų subjektų forumas rengia reguliarius posėdžius, o posėdžiams pirmininkauja Komisijos atstovas. 6. Suinteresuotųjų subjektų forumas parengia metinę savo veiklos ataskaitą. Ta ataskaita skelbiama viešai. 65 straipsnis ESDE valdybos užduotys 1. ESDE valdybai pavedamos šios užduotys, susijusios su pirminiu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu pagal II ir III skyrius: a) padėti valstybėms narėms koordinuoti skaitmeninės sveikatos institucijų praktiką; b) teikti rašytines pastabas ir keistis geriausia praktika klausimais, susijusiais su šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įgyvendinimo koordinavimu valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į regionų ir vietos lygmenis, visų pirma dėl: i) II ir III skyriuose išdėstytų nuostatų; ii) internetinių paslaugų, palengvinančių saugią prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų, įskaitant saugią elektroninę atpažintį, sveikatos priežiūros specialistams ir fiziniams asmenims, plėtojimo; iii) kitų pirminio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo aspektų; c) sudaryti palankesnes sąlygas skaitmeninės sveikatos institucijų bendradarbiavimui stiprinant gebėjimus, nustatant kas dvejus metus rengiamų veiklos ataskaitų teikimo struktūrą ▌ir keičiantis informacija; d) dalytis informacija su Valdybos nariais apie ESĮ sistemų keliamą riziką ir didelius incidentus bei jų valdymą; e) sudaryti palankesnes sąlygas keistis nuomonėmis apie pirminį elektroninių sveikatos duomenų naudojimą su 64a straipsnyje nurodytu suinteresuotųjų subjektų forumu, taip pat su reguliavimo institucijomis ir sveikatos sektoriaus politikos formuotojais. 2. ESDE valdybai pavedamos šios užduotys, susijusios su antriniu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu pagal IV skyrių: a) padėti valstybėms narėms koordinuoti prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų praktiką įgyvendinant IV skyriaus nuostatas, siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą; b) teikti rašytines pastabas ir keistis geriausia praktika klausimais, susijusiais su šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įgyvendinimo koordinavimu valstybių narių lygmeniu, visų pirma dėl: i) prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų taisyklių įgyvendinimo; ii) techninių specifikacijų arba esamų standartų, susijusių su IV skyriuje nustatytais reikalavimais; iii) paskatų politikos duomenų kokybės ir sąveikumo gerinimui skatinti; iv) politikos dėl prieigos prie sveikatos duomenų įstaigoms ir sveikatos duomenų turėtojams mokėtinų mokesčių; va) sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių gydant fizinius asmenis, asmens duomenų apsaugos priemonių; vi) kitų antrinio elektroninių sveikatos duomenų naudojimo aspektų; ba) konsultuojantis ir bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir tyrėjų atstovus, sukurti gaires, kad padėtų sveikatos duomenų naudotojams vykdyti 41 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą, visų pirma siekiant nustatyti, ar jų išvados klinikiniu požiūriu reikšmingos; c) sudaryti palankesnes sąlygas prieigos prie sveikatos duomenų įstaigų bendradarbiavimui stiprinant gebėjimus, nustatant kas dvejus metus rengiamų veiklos ataskaitų teikimo struktūrą ▌ir keičiantis informacija; d) dalytis informacija apie riziką ir ▌incidentus, susijusius su antriniu elektroninių sveikatos duomenų naudojimu ir jų tvarkymu; ▌ f) sudaryti palankesnes sąlygas keistis nuomonėmis apie antrinį elektroninių sveikatos duomenų naudojimą su 64a straipsnyje nurodytu suinteresuotųjų šalių forumu, taip pat su sveikatos duomenų turėtojais, sveikatos duomenų naudotojais, reguliavimo institucijomis ir sveikatos sektoriaus politikos formuotojais. 66 straipsnis ▌Infrastruktūrų „MyHealth@EU“ ir „HealthData@EU“ iniciatyvinės grupės 1. Įsteigiamos dvi ▌12 ir 52 straipsniuose numatytų tarpvalstybinių infrastruktūrų iniciatyvinės grupės: „MyHealth@EU“ iniciatyvinė grupė ir „HealthData@EU“ iniciatyvinė grupė. Kiekvieną grupę sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą iš atitinkamų nacionalinių informacijos centrų▌. 1a. Iniciatyvinės grupės priima veiklos sprendimus dėl 12 ir 52 straipsniuose nurodytų tarpvalstybinių infrastruktūrų plėtros ir veiklos. 1b. Iniciatyvinės grupės priima sprendimus bendru sutarimu. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, sprendimui priimti būtina, kad jam pritartų dviejų trečdalių daugumai atstovaujantys nariai, kai kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą. 2. Iniciatyvinių grupių sudėtis, organizavimas, veikimas ir bendradarbiavimas nustatomi tų grupių priimtose darbo tvarkos taisyklėse. 3. Kiti įgaliotieji dalyviai gali būti kviečiami keistis informacija ir nuomonėmis aktualiais klausimais, susijusiais su tarpvalstybinėmis infrastruktūromis, numatytomis atitinkamai 12 ir 52 straipsniuose. Kai šie dalyviai kviečiami, jie atlieka stebėtojų vaidmenį. 3a. Suinteresuotosios šalys ir atitinkamos trečiosios šalys, įskaitant pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, vartotojų ir pramonės atstovus, gali būti kviečiamos dalyvauti grupių posėdžiuose stebėtojų teisėmis. 4. Grupės renka savo posėdžių pirmininkus. 5. Grupėms padeda Komisijos paskirtas sekretoriatas. 66a straipsnis Komisijos vaidmuo ir atsakomybės Europos sveikatos duomenų erdvės veikimo srityje 1. 1 dalyje nurodytos paslaugos atitinka pakankamus kokybės standartus prieinamumo, saugumo, pajėgumo, sąveikumo, priežiūros, stebėsenos ir raidos srityse, kad būtų užtikrintas veiksmingas Europos sveikatos duomenų erdvės veikimas. Komisija jas teikia vadovaudamasi atitinkamų iniciatyvinių grupių veiklos sprendimais. 4. Komisija kas dvejus metus skelbia viešą ataskaitą apie Europos sveikatos duomenų erdvės palaikymui skirtas infrastruktūras ir paslaugas, kurias ji teikia pagal 1 dalį. 4a. Be savo vaidmens suteikiant prieigą prie Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų laikomų elektroninių sveikatos duomenų pagal 36 ir 36a straipsnius bei 52 straipsnio 1a dalį ir savo užduočių pagal III skyrių, įskaitant 26a straipsnį, Komisija visiems atitinkamiems susijusiems subjektams užtikrina, kad būtų plėtojamos ir prižiūrimos toliau nurodytos infrastruktūros ir centralizuotos paslaugos, reikalingos Europos sveikatos duomenų erdvės veikimui palaikyti, taip pat užtikrina jų prieglobą ir veikimą: a) sąveikus tarpvalstybinis fizinių asmenų ir sveikatos priežiūros specialistų atpažinties ir tapatumo nustatymo mechanizmas pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis; b) „MyHealth@EU“ skaitmeninės sveikatos centralizuotos paslaugos ir infrastruktūros pagal 12 straipsnio 1 dalį; c) atitikties patikros, skirtos įgaliotiesiems dalyviams prisijungti prie „MyHealth@EU“ pagal 12 straipsnio 9 dalį; d) papildomos tarpvalstybinės skaitmeninės sveikatos paslaugos ir infrastruktūros, kaip apibrėžta šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje; e) kaip „HealthData@EU“ dalis – paslauga, kad būtų galima teikti prašymus gauti prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų iš keliose valstybėse narėse veikiančio sveikatos duomenų turėtojo arba iš kitų įgaliotųjų dalyvių ir automatiškai perduoti juos atitinkamiems informacijos centrams pagal 45 straipsnio 3 dalį; f) „HealthData@EU“ centralizuotos paslaugos ir infrastruktūros pagal 52 straipsnio 6 ir 7 dalis; g) saugi duomenų tvarkymo aplinka pagal 52 straipsnio 8 dalį, kurioje prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos gali nuspręsti pateikti duomenis pagal 46 straipsnio 5a dalį; h) atitikties patikros, skirtos įgaliotiesiems dalyviams prisijungti prie „HealthData@EU“ pagal 52 straipsnio 12 dalį; i) jungtinis ES duomenų rinkinių katalogas, kuriame apjungiami nacionaliniai duomenų rinkinių katalogai pagal 57 straipsnį; j) ESDE valdybos sekretoriatas pagal 64 straipsnio 7 dalį; k) iniciatyvinių grupių sekretoriatas pagal 66 straipsnio 5 dalį. VII SKYRIUS Delegavimas ir komitetas 67 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 5 straipsnio 2 dalyje, ▌32 straipsnio 4 dalyje ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, ▌32 straipsnio 4 dalyje ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 5 straipsnio 2 dalį, ▌32 straipsnio 4 dalį ir 56 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 3 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais. 68 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 68a straipsnis Horizontalieji skundai 1. Nedarant poveikio jokioms kitoms administracinėms ar teisminėms teisių gynimo priemonėms, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę individualiai arba, kai aktualu, kolektyviai pateikti skundą skaitmeninės sveikatos institucijai, kai skundas susijęs su II skyriaus nuostatomis, arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaigai, kai skundas susijęs su IV skyriaus nuostatomis, jeigu daromas neigiamas poveikis jų teisėms ar interesams. 2. Skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo pateikėją apie skundo nagrinėjimo pažangą ir dėl skundo priimtą sprendimą. 3. Skaitmeninės sveikatos institucijos ir prieigos prie sveikatos duomenų įstaigos suteikia lengvai prieinamas priemones skundams pateikti. 4. Kai skundas susijęs su fizinių asmenų teisėmis pagal šio reglamento 8a–8f ir 8h straipsnius arba 48a straipsnį, skundas perduodamas kompetentingai priežiūros institucijai pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Skaitmeninės sveikatos institucija arba prieigos prie sveikatos duomenų įstaiga pateikia tai priežiūros institucijai turimą būtiną informaciją pagal Reglamentą (ES) 2016/679, kad būtų lengviau atlikti skundo vertinimą ir tyrimą. VIII SKYRIUS Kita 69 straipsnis Sankcijos Valstybės narės nustato ▌taisykles dėl kitų sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, visų pirma pažeidimus, dėl kurių netaikomos administracinės baudos pagal 43 ir 43a straipsnius, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. ▌ Valstybės narės, kai tinkama, atsižvelgia į šiuos nebaigtinius ir orientacinius sankcijų už šio reglamento pažeidimus skyrimo kriterijus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę; b) bet kokius veiksmus, kurių ėmėsi pažeidėjas, kad sumažintų arba atitaisytų dėl pažeidimo padarytą žalą; c) bet kokius ankstesnius pažeidėjo padarytus pažeidimus; d) pažeidėjo dėl pažeidimo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei tokią naudą ar nuostolius galima patikimai nustatyti; e) bet kokias kitas tuo konkrečiu atveju atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes; f) pažeidėjo metinę apyvartą praėjusiais finansiniais metais Sąjungoje. Valstybės narės ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną Komisijai praneša apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 69a straipsnis Teisė gauti kompensaciją Bet kuris asmuo, patyręs materialinę ar nematerialinę žalą dėl šio reglamento pažeidimo, turi teisę gauti kompensaciją pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę. 69b straipsnis Atstovavimas fiziniams asmenims Jei fizinis asmuo mano, kad buvo pažeistos šiuo reglamentu nustatytos jo teisės, jis turi teisę įgalioti pagal valstybės narės teisę įsteigtą ne pelno įstaigą, organizaciją ar asociaciją, kurios įstatuose numatytais tikslais siekiama viešojo intereso ir kuri veikia asmens duomenų apsaugos srityje, pateikti skundą jo vardu arba naudotis 68a straipsnyje nurodytomis teisėmis. 70 straipsnis Vertinimas, peržiūra ir pažangos ataskaita 1. Praėjus 8 metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, Komisija atlieka tikslinį šio reglamento vertinimą▌ ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kai tinkama, kartu su pasiūlymu dėl jo pakeitimo. Vertinimas apima: a) galimybes toliau plėsti ESĮ sistemų ir prieigos prie elektroninių sveikatos duomenų paslaugų, išskyrus valstybių narių nustatytas paslaugas, sąveikumą; b) poreikį atnaujinti 33 straipsnyje nurodytas duomenų kategorijas ir 34 straipsnyje nurodytus naudojimo tikslus; c) tai, kaip įgyvendinami ir fizinių asmenų naudojami 48a straipsnyje nurodyti mechanizmai atsisakyti antrinio naudojimo, visų pirma kalbant apie poveikį visuomenės sveikatai, moksliniams tyrimams ir pagrindinėms teisėms; d) 33 straipsnio 8b dalyje nurodytų griežtesnių priemonių įgyvendinimą ir naudojimą; e) naudojimąsi 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta teise ir jos įgyvendinimą; f) III skyriuje nurodytų ESĮ sistemų ▌sertifikavimo sistemos įvertinimą ir poreikį nustatyti papildomas atitikties vertinimo priemones bei pateikti pagrindinių jo išvadų ataskaitą; g) įvertinimą, kaip ESĮ sistemų atžvilgiu veikia vidaus rinka; h) IV skyriuje išdėstytų antrinio naudojimo nuostatų įgyvendinimo sąnaudų ir naudos įvertinimą; i) taip pat 42 straipsnyje nurodytų mokesčių taikymą. 2. Praėjus 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, Komisija atlieka bendrą šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kai tinkama, kartu su pasiūlymu dėl jo pakeitimo arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Šis vertinimas apima sistemų, kuriomis suteikiama prieiga prie elektroninių sveikatos duomenų tolesniam jų tvarkymui, vykdomam remiantis 1 straipsnio 6a dalyje nurodyta Sąjungos ar nacionaline teise, veiksmingumo ir veikimo įvertinimą, atsižvelgiant į jų poveikį šio reglamento įgyvendinimui. 3. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina tai ataskaitai parengti, o Komisija toje ataskaitoje į šią informaciją tinkamai atsižvelgia. 4. Kiekvienais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo iki tol, kol jis bus visapusiškai taikomas, Komisija Tarybai pateikia pažangos ataskaitą apie tuometinę pasirengimo visapusiškam šio reglamento įgyvendinimui padėtį. Ataskaitoje pateikiama informacija apie pažangos lygį ir valstybių narių pasirengimą, įskaitant įvertinimą, ar realu pasiekti šio reglamento 72 straipsnyje nustatytus terminus; ataskaitoje taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos valstybėms narėms, kaip pagerinti pasirengimą taikyti šį reglamentą. 71 straipsnis Direktyvos 2011/24/ES dalinis pakeitimas Praėjus 6 metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Direktyvos 2011/24/ES 14 straipsnis išbraukiamas. IX SKYRIUS Atidėtas taikymas ir pereinamojo laikotarpio bei baigiamosios nuostatos 72 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas taikomas praėjus 2 metams nuo ▌įsigaliojimo, nebent numatyta kitaip antroje dalyje. II ir III skyriuose pateikti 2a, 5, 6, 8a, 8aa, 8b, 8c, 8d, 8e, 8f, 8h, -9a, ir -9b straipsniai, 12 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalys ir 13a, 13b, 14, 31, 31a bei 32 straipsniai taikomi: a) praėjus 4 metams nuo ▌įsigaliojimo dienos – 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų asmens elektroniniams sveikatos duomenims ir ESĮ sistemoms, kurias gamintojas numatė tokių kategorijų duomenims tvarkyti; b) praėjus 6 metams nuo ▌įsigaliojimo dienos – 5 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų kategorijų asmens elektroniniams sveikatos duomenims ir ESĮ sistemoms, kurias gamintojas numatė tokių kategorijų duomenims tvarkyti; c) praėjus 1 metams nuo dienos, nustatytos pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtame deleguotajame akte, – I priede nurodytų pagrindinių asmens elektroninių sveikatos duomenų ypatybių pakeitimams, su sąlyga, kad ši taikymo pradžios data yra vėlesnė už a ir b punktuose nurodytas datas, taikomas atitinkamų kategorijų asmens elektroniniams sveikatos duomenims. 2a straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami per 2 metus nuo įsigaliojimo dienos ir taikomi, kaip nurodyta šios dalies 1 pastraipoje. III skyrius taikomas ESĮ sistemoms, pradėtoms naudoti Sąjungoje, kaip nurodyta 13b straipsnio 2 dalyje, praėjus 6 metams nuo ▌įsigaliojimo dienos. IV skyrius taikomas praėjus 4 metams nuo įsigaliojimo dienos, išskyrus 33 straipsnio 1 dalies b, e, ea, j ir l punktus, kurie taikomi praėjus 6 metams nuo įsigaliojimo dienos, ir 52 straipsnio 5 dalį, kuri taikoma praėjus 10 metų nuo įsigaliojimo dienos. 48a straipsnio 5 dalyje, 50 straipsnio 4 dalyje, 52 straipsnio 13 dalyje, 53 straipsnio 3 dalyje, 55 straipsnyje ir 56 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami per 2 metus nuo įsigaliojimo dienos ir taikomi praėjus 4 metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I priedas Pagrindinės pirminiam naudojimui skirtų asmens elektroninių sveikatos duomenų prioritetinių kategorijų ypatybės
II priedas ESĮ sistemų suderintiems komponentams ir produktams, kurių sąveika su ESĮ sistemomis yra deklaruojama, keliami esminiai reikalavimai Šiame priede nustatyti esminiai reikalavimai mutatis mutandis taikomi medicinos priemonėms, in vitro diagnostikos medicinos priemonėms, DI sistemoms ir sveikatingumo programėlėms, kurių sąveika su ESĮ sistemomis yra deklaruojama. 1. Bendrieji reikalavimai 1.1. Elektroninių sveikatos įrašų sistemos (toliau – ESĮ sistema) suderinti komponentai turi atitikti gamintojo numatytą paskirtį ir turi būti suprojektuoti bei pagaminti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jie būtų tinkami naudoti pagal numatytą paskirtį ir kad jų naudojimas nekeltų pavojaus pacientų saugumui. 1.2. ESĮ sistemos suderinti komponentai turi būti suprojektuoti ir išplėtoti taip, kad sistemą būtų galima tiekti ir įrengti, atsižvelgiant į gamintojo pateiktas instrukcijas ir informaciją, nedarant neigiamo poveikio jos savybėms ir veikimui ją naudojant pagal numatytą paskirtį. 1.3. ESĮ sistema projektuojama ir plėtojama taip, kad jos sąveikumo, apsaugos ir saugumo elementais būtų paisoma fizinių asmenų teisių, atsižvelgiant į numatytą ESĮ sistemos paskirtį, kaip nustatyta šio reglamento II skyriuje. 1.4. ESĮ sistemos, skirtos naudoti kartu su kitais produktais, įskaitant medicinos priemones, suderinti komponentai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad sąveikumas ir suderinamumas būtų patikimi ir saugūs, o asmens elektroninius sveikatos duomenis būtų galima perkelti tarp priemonės ir ESĮ sistemos naudojant tuos du komponentus. 2. Sąveikumui keliami reikalavimai 2.1. Kai ESĮ sistema suprojektuota asmens elektroniniams sveikatos duomenims saugoti arba perduoti, joje turi būti sąsaja, suteikianti prieigą prie jos tvarkomų asmens elektroninių sveikatos duomenų Europos keitimosi sveikatos įrašais formatu, naudojant ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentą. 2.1a. Kai ESĮ sistema suprojektuota asmens elektroniniams sveikatos duomenims saugoti arba perduoti, joje turi būti numatyta galimybė gauti asmens elektroninius sveikatos duomenis Europos keitimosi sveikatos įrašais formatu, naudojant ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentą. 2.1b. Kai ESĮ sistema suprojektuota taip, kad suteiktų prieigą prie asmens elektroninių sveikatos duomenų, joje turi būti numatyta galimybė gauti asmens elektroninius sveikatos duomenis Europos keitimosi sveikatos įrašais formatu, naudojant ESĮ sistemų Europos sąveikumo komponentą. 2.3. ESĮ sistema, kuri apima struktūrizuotų asmens elektroninių sveikatos duomenų įvedimo funkciją, sudaro sąlygas įvesti pakankamai detalius duomenis, kad įvestus asmens elektroninius sveikatos duomenis būtų galima pateikti Europos keitimosi sveikatos įrašais formatu. 2.4. ESĮ sistemos suderintuose komponentuose neturi būti funkcijų, kuriomis draudžiama, ribojama arba nepagrįstai apsunkinama prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų, dalijimasis asmens elektroniniais sveikatos duomenimis arba naudojimasis asmens elektroniniais sveikatos duomenimis leistinais tikslais. 2.5. ESĮ sistemos suderintuose komponentuose neturi būti funkcijų, kuriomis draudžiamas, ribojamas arba nepagrįstai apsunkinamas leistinas asmens elektroninių sveikatos duomenų eksportas, siekiant pakeisti ESĮ sistemą kitu produktu. 3. Saugumo ir registravimo reikalavimai ▌3.2. ESĮ sistema, skirta naudoti sveikatos priežiūros specialistams, užtikrina patikimus sveikatos priežiūros specialistų atpažinties ir tapatumo nustatymo mechanizmus▌. ▌3.4. ESĮ sistemos, skirtos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ar kitiems asmenims suteikti prieigą prie asmens elektroninių sveikatos duomenų, suderintame registravimo komponente turi būti numatyti pakankami registravimo mechanizmai, kuriais būtų registruojama bent ši informacija apie kiekvieną prieigos įvykį ar įvykių grupę: a) sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo ar kitų asmenų, kurie pasinaudojo prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų, tapatybės nustatymas; b) konkretaus asmens ar asmenų, kurie pasinaudojo prieiga prie asmens elektroninių sveikatos duomenų, tapatybės nustatymas; c) duomenų, su kuriais susipažinta, kategorijos; d) prieigos laikas ir data; e) duomenų kilmė (-ės). ▌ 3.6. ESĮ sistemos suderinti komponentai apima žurnalo duomenų peržiūros ir analizės priemones ar mechanizmus arba padeda prijungti ir naudoti išorės programinę įrangą tais pačiais tikslais. ▌ 3.8. ESĮ sistemos suderintuose komponentuose, kuriuose saugomi asmens elektroniniai sveikatos duomenys, turi būti palaikomi skirtingi saugojimo laikotarpiai ir prieigos teisės, atsižvelgiant į elektroninių sveikatos duomenų kilmę ir kategorijas. ▌ III priedas Techniniai dokumentai 24 straipsnyje nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikiama bent toliau nurodyta informacija, kuri taikoma suderintiems ESĮ sistemų komponentams atitinkamoje ESĮ sistemoje. 1. Išsamus ESĮ sistemos aprašymas, įskaitant: a) jos numatytąją paskirtį, ESĮ sistemos datą ir versiją; b) asmens elektroninių sveikatos duomenų, kuriems tvarkyti sukurta ESĮ sistema, kategorijas; c) tai, kaip ESĮ sistema sąveikauja arba gali būti naudojama, kad sąveikautų su aparatine arba programine įranga, kuri nėra pačios ESĮ sistemos sudedamoji dalis; d) atitinkamos programinės įrangos arba aparatinės programinės įrangos versijas ir bet kokį su versijos atnaujinimu susijusį reikalavimą; e) visų ESĮ sistemų pateikimo rinkai arba pradėjimo naudoti formų aprašymą; f) aparatinės įrangos, kurią naudojant numatoma naudoti ESĮ sistemą, aprašymą; g) sistemos architektūros aprašymą, kuriame paaiškinama, kaip programinės įrangos komponentai yra integruoti arba kaip jie vieni kitus papildo bei kaip jie integruojami į bendrą duomenų tvarkymą, įskaitant, kai tinkama, paženklintus atvaizdus (pvz., diagramas ir brėžinius), aiškiai nurodant pagrindines dalis ir (arba) komponentus ir įtraukiant paaiškinimą, kurio pakaktų suprasti brėžinius ir diagramas; h) ESĮ sistemos ir bet kokių versijų ir (arba) konfigūracijų bei priedų, kurie paprastai nurodomi produkto specifikacijoje, pateikiamoje naudotojui, pvz., brošiūrose, kataloguose ir panašiuose leidiniuose, technines specifikacijas, tokias kaip ypatumai, matmenys ir veikimo požymiai, įskaitant išsamų duomenų struktūrų, laikymo ir duomenų įvesties ir (arba) išvesties aprašymą; i) bet kokių sistemos pakeitimų, padarytų per jos gyvavimo ciklą, aprašymą; j) naudotojui skirtas naudojimo instrukcijas ir, kai tinkama, įdiegimo instrukcijas. 2. Išsamus įdiegtos ESĮ sistemos veikimo vertinimo sistemos aprašymas, jei taikoma. 3. Nuorodos į bet kokias pagal 23 straipsnį taikytas bendrąsias specifikacijas ir specifikacijas, pagal kurias deklaruojama atitiktis. 4. Visų patikrinimų ir patvirtinimo bandymų, atliktų siekiant įrodyti ESĮ sistemos atitiktį šio reglamento III skyriuje nustatytiems reikalavimams, visų pirma taikytiniems esminiams reikalavimams, rezultatai ir kritinė analizė. 5. 25 straipsnyje nurodyto informacijos lapo kopija. 6. ES atitikties deklaracijos kopija. IV priedas ES atitikties deklaracija ESĮ sistemų suderintų komponentų ES atitikties deklaracijoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija. 1. ESĮ sistemos pavadinimas, versija ir bet kokia papildoma aiški nuoroda, pagal kurią galima nustatyti ESĮ sistemą. 2. Gamintojo arba, jei taikoma, jo įgaliotojo atstovo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas. 3. Patvirtinimas, kad ES atitikties deklaracija išduota tik gamintojo atsakomybe. 4. Patvirtinimas, kad atitinkama ESĮ sistema atitinka šio reglamento III skyriuje išdėstytas nuostatas ir, jei taikoma, bet kokius kitus atitinkamus ES teisės aktus, pagal kuriuos numatyta išduoti ES atitikties deklaraciją, papildytas 26a straipsnyje nurodytos testavimo aplinkos rezultatais. 5. Nuorodos į bet kokius atitinkamus darniuosius standartus ir standartus, kuriems yra deklaruojama atitiktis. 6. Nuorodos į bet kokias taikytas bendrąsias specifikacijas ir specifikacijas, kurioms yra deklaruojama atitiktis. 7. Deklaracijos išdavimo vieta ir data, parašas, pasirašiusiojo asmens vardas, pavardė ir pareigos ir, jei taikoma, nurodomas asmuo, kurio vardu ji buvo pasirašyta. 8. Prireikus, papildoma informacija.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Danijos paraiška „EGF/2023/004 DK Danish Crown“ |
| |||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2024)0035 – C9‑0040/2024), – atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas), – atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), su pakeitimais, padarytais 2024 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765(3), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, ypač į jo 8 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4), ypač į jo 12 punktą, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0171/2024), A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra finansinė parama, teikiama darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo; B. kadangi Danija pateikė paraišką „EGF/2023/004 DK/Danish Crown“ dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), nes Šiaurės Jutlandijos regione ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 10 skyriui (Maisto produktų gamyba), iš viso buvo atleistas 751 darbuotojas(5): 692 darbuotojai atleisti per paraiškos ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. ir 59 darbuotojai atleisti prieš ataskaitinį laikotarpį arba po jo; C. kadangi paraiška susijusi su 692 atleistais darbuotojais, kurių veikla nutrūko per paraiškos ataskaitinį laikotarpį: 651 darbuotoju, atleistu iš „Danish Crown“ („Danish Crown A/S“), ir 41 darbuotoju, atleistu iš dviejų „Danish Crown“ tiekėjų ir tolesnės gamybos grandies įmonių(6); D. kadangi paraiška susijusi su 59 atleistais darbuotojais, kurių veikla nutrūko prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį arba po jo, kai galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su įvykiu, dėl kurio ataskaitiniu laikotarpiu nutrūko atleistų darbuotojų veikla, kaip reikalaujama EGF reglamento 6 straipsnio antroje pastraipoje; E. kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš valstybės narės įmonės turi būti atleista ne mažiau kaip 200 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko; F. kadangi Danijos skerdyklų sektorius išgyvena struktūrinę krizę; kadangi nuo 2005 m. Danijoje paskerstų kiaulių skaičius sumažėjo 4,4 mln. (20 proc.); kadangi šį sumažėjimą daugiausia lėmė perėjimas nuo skersti skirtų kiaulių auginimo prie eksportui skirtų paršelių auginimo; kadangi dėl mažų kiaulienos kainų Danijos ūkininkams eksportuoti paršelius pelningiau nei auginti skerstinas penimas kiaules; G. kadangi „Danish Crown“ yra Danijos maisto pramonės bendrovių grupė, užsiimanti mėsos, daugiausia kiaulienos ir jautienos, perdirbimu ir pardavimu; kadangi darbuotojai buvo atleisti, nes, sumažėjus skerstinų kiaulių skaičiui, buvo uždaryta įmonės „Danish Crown“ skerdykla Frederikshauno savivaldybėje esančiame Sebiu mieste; H. kadangi buvo laikomasi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu iš darbo susijusių reikalavimų; I. kadangi EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai; J. kadangi atlikus DFP peržiūrą EGF didžiausia metinė suma sumažinama nuo 186 mln. EUR iki 30 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765, 8 straipsnyje; kadangi Komisija turėtų stebėti EGF įgyvendinimą ir visos institucijos turėtų imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti visi pagrįsti prašymai dėl EGF paramos, taip pademonstruojant Sąjungos solidarumą; 1. pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad Danija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1 882 212 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 3 137 021 EUR ir apimančių prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas (2 878 001 EUR) ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas (259 020 EUR); 2. pažymi, kad Danijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. ir kad, Danijai pateikus papildomą informaciją, Komisija 2024 m. vasario 29 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; 3. pažymi, kad paraiška susijusi su 751 atleistu darbuotoju, nukentėjusiu dėl įmonės „Danish Crown“ skerdyklos Sebiu mieste uždarymo; taip pat pažymi, kad tiksliniai paramos gavėjai bus iš viso 390 atleistų darbuotojų, kurie turėtų pasinaudoti priemonėmis; 4. atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma atleistų darbuotojų turi žemą formalių kvalifikacijų lygį (46 proc.) arba gana pasenusias kvalifikacijas ir įgūdžius (40 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad 305 (41 proc.) atleisti darbuotojai yra migrantų kilmės ir gerai nemoka danų kalbos; pagal EGF paketą taip pat siūlomos priemonės, kuriomis siekiama gerinti bendruosius gebėjimus, įskaitant danų kalbos įgūdžius; 5. palankiai vertina tai, kad Danija parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su tiksliniais paramos gavėjais, jų atstovais ir socialiniais partneriais; 6. primena, kad prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro šie veiksmai: motyvacija, dalyvavimo tęstinumas, bendrųjų gebėjimų mokymas, kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo mokymas, mokymo ir darbo paieškos išmoka; 7. labai palankiai vertina tai, kad mokymo pasiūlymai parengti atsižvelgiant į keletą tyrimų, kaip antai „Jobbarometer 2023“ (vietos darbo poreikių Frederikshauno, Joringo, Jamerbugto ir Brionderslevo savivaldybėje analizę), Dvimetį darbo rinkos balansą, kuriame apžvelgiamos galimos darbo vietos, ir projekto „FremKom4“ įgūdžių analizę ir kad pasiūlymais siekiama gerinti bendruosius gebėjimus (įskaitant kalbinius ir gebėjimo skaičiuoti), skaitmeninius gebėjimus ir tobulinti įgūdžius, kurie reikalingi tose darbo vietose, kuriose trūksta kvalifikuotų darbuotojų; 8. ypač pabrėžia, jog svarbi EGF reglamento 7 straipsnio 2 dalis, pagal kurią reikalaujama, kad pagal suderintą paketą būtų atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimus įgūdžių, kurie būtų suderinami su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos, poreikius, ypatingą dėmesį skiriant įgūdžių, kurių reikia skaitmeninės pramonės amžiuje, sklaidai; 9. pažymi, kad prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams Danija pradėjo teikti 2023 m. spalio 16 d., taigi išlaidos joms bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2023 m. spalio 16 d. iki tada, kai sueis 24 mėnesiai nuo finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos; 10. pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Danija patyrė 2023 m. birželio 1 d., taigi išlaidos parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2023 m. birželio 1 d. iki tada, kai sueis 31 mėnuo nuo finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos; 11. pabrėžia, jog Danijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkamiems finansuoti veiksmams neteikiama parama naudojant kitus Sąjungos fondus ar kitas finansines priemones ir kad suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; 12. pakartoja, kad, siekiant užtikrinti visišką paramos papildomumą, EGF pagalba neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos bendrovės atsakingos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis, arba jokių išmokų ar atleistų darbuotojų teisių; 13. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui; 14. paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; 15. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai. PRIEDAS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Danijos paraišką („EGF/2023/004 DK Danish Crown“) (Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2024/1299.)
| ||||||||||||||||||||
| Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Vokietijos paraiška „EGF/2023/003 DE/Vallourec“ |
| |||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2024)0030 – C9‑0041/2024), – atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas), – atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), su pakeitimais, padarytais 2024 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3), ypač į jo 8 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4), visų pirma į jo 9 punktą, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0166/2024), A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžeto priemones; kadangi ši parama yra finansinė parama, teikiama darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo; B. kadangi Vokietija pateikė paraišką „EGF/2023/003 DE/Vallourec“ dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. kaimyniniuose Diuseldorfo ir Miulheimo prie Rūro miestuose buvo atleista 1 518 darbuotojų(5), dirbusių NACE 2 red. 24 skyriui (Pagrindinių metalų gamyba) priskiriamame ekonomikos sektoriuje; C. pažymi, kad paraiška teikiama dėl 1 518 darbuotojų, atleistų iš įmonės „Vallourec Deutschland GmbH (VAD)“; D. kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš valstybės narės įmonės turi būti atleista ne mažiau kaip 200 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko; E. kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sumažėjo ekonomikos konkurencingumas ir daromas neigiamas poveikis Vokietijos ekonomikos augimui; F. kadangi VAD, „Vallourec S.A“ (Prancūzija) patronuojamoji įmonė Vokietijoje, gamino besiūlius karštojo valcavimo plieno vamzdžius dviejose plieno gamyklose Vokietijoje; kadangi po kelerių finansinių nuostolių metų įmonė ėmė įgyvendinti keletą restruktūrizavimo ir darbuotojų mažinimo priemonių, o nuo 2018 m. – specialų gaivinimo planą, šios priemonės apėmė kompromisus dėl darbo sąlygų darbuotojams; kadangi, nepaisant tam tikros sėkmės, dėl ekonominės padėties po COVID-19 pandemijos Vokietijos vamzdžių gamykloms kilo papildomų sunkumų ir nuo 2015 m. dėl restruktūrizavimo jau buvo prarasta daugiau kaip 1 400 darbo vietų; kadangi 2021 m. „Vallourec S.A.“ nusprendė parduoti Vokietijos vamzdžių gamyklas, o gamybą perkelti į Braziliją; kadangi, gamyklų nepavykus parduoti, gamybos vietos bus galutinai uždarytos, o likę darbuotojai atleisti iki 2025 m. sausio 1 d.; G. kadangi įmonė VAD sutiko įkurti perkėlimo bendrovę kiekvienai atleistų darbuotojų grupei, be to, įmonė taip pat pasiūlė ankstyvo išėjimo į pensiją planą 1966 m. arba anksčiau gimusiems darbuotojams, taip pat savanoriško išėjimo iš darbo planus asmenims, kuriems gali nebereikėti ilgiau trunkančios pagalbos ieškant naujo darbo; H. kadangi EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos neutralaus poveikio klimatui ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai; I. kadangi tikslinant DFP EGF didžiausia metinė suma sumažinta nuo 186 mln. EUR iki 30 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765, 8 straipsnyje; kadangi Komisija turėtų stebėti EGF įgyvendinimą ir visos institucijos turėtų imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti visi pagrįsti prašymai dėl EGF paramos, taip pademonstruojant ES solidarumą; 1. pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad Vokietija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2 984 627 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 4 974 379 EUR ir apimančių prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas (4 783 057 EUR) ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas (191 322 EUR); 2. pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2023 m. lapkričio 15 d. ir kad, Vokietijai pateikus papildomą informaciją, Komisija 2024 m. vasario 29 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; 3. pažymi, kad paraiška teikiama dėl 1 518 darbuotojų, atleistų iš įmonės „Vallourec Deutschland GmbH (VAD)“; taip pat pažymi, kad iš viso 835 darbuotojai bus tiksliniai paramos gavėjai; 4. pabrėžia, jog manoma, kad šie atleidimai padarys didelį neigiamą poveikį vietos ekonomikai, kuri pastaraisiais dešimtmečiais išgyvena struktūrinius pokyčius ir susiduria su dideliu darbo vietų mažėjimu gamybos pramonės sektoriuje, visų pirma – metalo gamybos; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl darbuotojų atleidimo nedarbo lygis Miulheimo ir Diuseldorfo miestuose turėtų atitinkamai padidėti 11,6 proc. ir 5,6 proc.; 5. pažymi, kad atleistų darbuotojų profiliai neatitinka darbo rinkoje reikalingų įgūdžių; be to, pabrėžia, kad dauguma atleistų darbuotojų jau nuėję netrumpą kelią savo profesiniame gyvenime – 20,1 proc. jų yra vyresni nei 54 metų ir jie ilgą laiką pradirbo VAD, o jų formalios kvalifikacijos lygis dabartinėje darbo rinkoje daro juos nekonkurencingus; akcentuoja, kad darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir jų perkvalifikavimas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, susijusius su kvalifikuotomis darbo vietomis, bus iššūkis, visų pirma dėl didelio tuo pačiu metu atleistų asmenų skaičiaus; taip pat pabrėžia, kad keliant atleistų darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuojant reikia atsižvelgti į vidutinės trukmės ir ilgalaikius kvalifikacijos poreikius, susijusius su pramonės pertvarka siekiant neutralaus poveikio klimatui ateities; 6. mano, kad Sąjungos socialinė atsakomybė – suteikti šiems atleistiems darbuotojams būtiną kvalifikaciją atsižvelgiant į ekologišką ir teisingą Sąjungos pramonės transformaciją pagal Europos žaliąjį kursą, nes jie dirbo sektoriuje, kuris pasižymi aukštu taršos anglies dioksidu intensyvumu; pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą, kad Europa atitiktų gamybos pramonės poreikius ateityje, ir siekiant užkirsti kelią ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui deindustrializacijos būdu; todėl palankiai vertina pagal EGF darbuotojams teikiamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, kurios apima kvalifikacijos kėlimo priemones, praktinius seminarus, profesinį orientavimą, konsultavimą darbo klausimais, taip pat mokymo išmokas, kad regionas ir visa darbo rinka taptų tvaresnė ir atsparesnė ateityje; 7. teigiamai vertina tai, kad Vokietija parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su tiksliniais paramos gavėjais, jų atstovais ir socialiniais partneriais; ypač palankiai vertina tai, kad iš karto po to, kai buvo nuspręsta uždaryti vamzdžių gamyklas, įmonės vadovybė ir darbuotojų atstovai pradėjo derybas dėl socialinio plano, visų pirma dėl perkėlimo bendrovės kūrimo; pripažįsta, kad VAD įdėjo daug pastangų, kad kuo labiau sumažintų socialinį poveikį, atsiradusį uždarius gamybos vietas; 8. primena, kad prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro šie veiksmai: pagal poreikius pritaikytas mokymas ir perkvalifikavimas, profesinis orientavimas, individualios pagalbos ieškant darbo paslaugos ir tikslinė grupinė veikla, pagalba ir finansinė parama verslui kurti, taip pat paskatos ir išmokos; 9. labai palankiai vertina siūlomą priemonę „Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai“ (vok. Digitale Grundqualifizierung), skirtą skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai, kaip reikalaujama EGF reglamento 7 straipsnio 2 dalyje; pažymi, kad ši priemonė visų pirma skirta tiems dalyviams, kurie neturi skaitmeninių įgūdžių arba jie yra menki; palankiai vertina tai, jog dalyviams bus skirti nešiojamieji kompiuteriai, kad jie galėtų lankyti kursus ir mokytis namuose, taip pat tai, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas taikomiesiems įgūdžiams, kurie padeda dalyviams naudotis internetinėmis darbo paieškos priemonėmis; 10. pažymi, kad prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams Vokietija pradėjo teikti 2023 m. gruodžio 1 d., ir kad todėl išlaidų tinkamumo finansuoti iš EGF finansinės paramos laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki tada, kai sueis 24 mėnesiai nuo Finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos; 11. pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Vokietija patyrė 2023 m. sausio 1 d. ir kad išlaidos parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki tada, kai sueis 31 mėnuo nuo Finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos; 12. pabrėžia, kad Vokietijos institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama parama naudojant kitus Sąjungos fondus ar kitas finansines priemones ir kad suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; 13. pakartoja, kad, siekiant užtikrinti skiriamų išteklių papildomumą, EGF parama negali pakeisti veiksmų, už kuriuos įmonės atsakingos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis, arba jokių išmokų ar atleistų darbuotojų teisių; 14. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui; 15. paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; 16. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai. PRIEDAS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Vokietijos paraišką „EGF/2023/003 DE/Vallourec“ (Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2024/1298.)
| ||||||||||||||||||
| Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: EGF/2024/000 TA 2024 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama |
| |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2024)0084 – C9-0042/2024), – atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas), – atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765(3), ypač į jo 8 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4), visų pirma į jo 9 punktą, – atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0173/2024), A. kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos ir technologinių padarinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ginčų dėl prekybos, svarbių pasikeitimų Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, dėl finansų ar ekonomikos krizių, taip pat perėjimo prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos arba dėl skaitmeninimo ar automatizavimo padarinių; B. kadangi Sąjungos pagalba atleistiems darbuotojams visų pirma turėtų būti skiriama aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems susirasti deramas ir tvarias darbo vietas, kartu juos rengiant žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai, tinkamai atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo; C. kadangi Sąjunga visų pirma išplėtė EGF taikymo sritį, kad galėtų teikti finansinę paramą didelio masto restruktūrizavimo atveju, taigi ji apima ir COVID-19 krizės ekonominių padarinių atvejus; D. kadangi 2021 m. priėmus naująjį EGF reglamentą EGF taikymo sritis dar labiau išplėsta, kad apimtų svarbius restruktūrizavimo atvejus, kuriuos lėmė perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos arba skaitmeninimas ar automatizavimas, kartu nuo 500 iki 200 atleistų darbuotojų sumažinta ir EGF lėšų panaudojimui reikalinga riba; E. kadangi peržiūrint DFP EGF didžiausia metinė suma sumažinta nuo 186 mln. EUR iki 30 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765, 8 straipsnyje; kadangi Komisija turėtų stebėti EGF įgyvendinimą ir visos institucijos turėtų imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti visi pagrįsti prašymai dėl EGF paramos, taip pademonstruojant Sąjungos solidarumą; F. kadangi pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalį numatyta, kad techninei paramai Komisijos iniciatyva gali būti skiriama iki 0,5 proc. šios maksimalios sumos; G. kadangi techninę pagalbą gali sudaryti techninės ir administracinės EGF įgyvendinimo išlaidos, pavyzdžiui, pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo, taip pat duomenų rinkimo veiklos, įskaitant institucinių informacinių technologijų sistemas, komunikacijos veiklą ir veiklą, kuria didinamas EGF kaip fondo arba konkrečių projektų matomumas, taip pat kitos techninės pagalbos priemonių išlaidos; H. kadangi siūloma 165 000 EUR suma atitinka apytikriai 0,49 proc. didžiausio metinio EGF biudžeto, skirto 2024 m.; 1. pritaria 165 000 EUR sumos mobilizavimui ir tam, kad Komisijos siūlomos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė pagalba pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis; 2. džiaugiasi tuo, kad tęsiamas su standartinėmis EGF paraiškų teikimo ir administravimo procedūromis susijęs darbas, naudojant elektroninio keitimosi duomenimis sistemos (Bendra pasidalijamojo fondų valdymo sistema (SFC)) funkcijas, kurios sudaro galimybes supaprastinti paraiškų teikimą ir greičiau jas tvarkyti, taip pat užtikrinti geresnį ataskaitų teikimą; 3. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija panaudodama turimą administracinei paramai numatytą biudžetą surengs EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupės (du nariai iš kiekvienos valstybės narės) posėdžius ir vieną seminarą, kuriame dalyvaus EGF įgyvendinančios institucijos ir socialiniai partneriai, siekiant skatinti valstybių narių tinklų kūrimą; ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamomis Pagrindų susitarimo dėl Parlamento ir Komisijos santykių nuostatomis, toliau sistemingai kviesti Parlamentą dalyvauti šiuose posėdžiuose ir seminaruose; 4. ragina Komisiją pritaikyti geriausią COVID-19 pandemijos metu sukauptą patirtį, visų pirma priemones, kurios gali padėti paspartinti įtraukią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir remti pagrindinius Sąjungos prioritetus, pvz., lyčių lygybę; 5. pabrėžia, kad reikia toliau didinti bendrą informuotumą apie EGF ir jo matomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šio tikslo galima siekti su EGF susijusią veiklą propaguojant įvairiuose Komisijos leidiniuose bei garso ir vaizdo įrašuose, kaip nustatyta EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalyje; šiuo požiūriu palankiai vertina EGF skirtos interneto svetainės priežiūrą, ir ragina Komisiją reguliariai ją atnaujinti ir plėsti, kad būtų padidintas EGF demonstruojamo Europos solidarumo matomumas plačiajai visuomenei ir Sąjungos veiksmų skaidrumas; 6. primena paraiškas teikiančioms valstybėms narėms jų pagrindinį vaidmenį plačiai viešinant EGF finansuojamus veiksmus tiksliniams paramos gavėjams, vietos ir regionų valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei, kaip nustatyta EGF reglamento 12 straipsnyje; 7. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui; 8. paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; 9. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai. PRIEDAS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo (EGF/2024/000 TA 2024 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama) (Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2024/1300.)
| ||||||||||||||||
| Sąjungos pasitraukimas iš Energetikos chartijos sutarties |
| ||||||
(Pritarimas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06509/2024), – atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 17 d. Lisabonoje pasirašytą Energetikos chartijos sutartį, ypač į jos 47 straipsnį, – atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9‑0059/2024), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 114 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A9-0176/2024), 1. pritaria Sąjungos pasitraukimui iš Energetikos chartijos sutarties; 2. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Energetikos chartijos sutarties susitariančiųjų šalių vyriausybėms ir parlamentams. | |||||||
| Priemonės, skirtos neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2023)0930), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0015/2024), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0178/2024), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; 3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; 5. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Susitarimas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose |
| ||||||
(Pritarimo procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07577/2024), – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose projektą (12126/2023), – atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C9‑0135/2024), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A9-0177/2024), 1. pritaria Susitarimo sudarymui; 2. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. | |||||||
| Kova su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0105), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 2 dalį ir į 83 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0058/2022), – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 40 straipsnius, – atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0234/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/1385.)
| |||||||||||
| Europos asmenų su negalia kortelė ir Europos asmenų su negalia automobilių statymo kortelė |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0512), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 ir 91 straipsnius ir 21 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0328/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0003/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria sukuriama Europos asmenų su negalia kortelė ir Europos asmenų su negalia automobilio statymo kortelė(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį, 91 straipsnį ir 21 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6), kadangi: (1) ▌Sąjunga grindžiama žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis ir yra įsipareigojusi kovoti su diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis), Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartija) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (JT NTK)(7); (2) Chartijos 26 straipsnyje Sąjunga pripažįsta ir gerbia asmenų su negalia teisę naudotis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas jų nepriklausomumas, socialinė ir profesinė integracija bei dalyvavimas bendruomenės gyvenime; (3) kiekvienas Sąjungos pilietis turi pagrindinę teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, laikydamasis ES sutartyje, SESV ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų; JT NTK 18 straipsnyje taip pat pripažįstamos asmenų su negalia teisės, inter alia, laisvai judėti ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis; (4) pasak Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Sąjungos pilietybe siekiama suteikti pagrindinį valstybių narių piliečių statusą, kai jie naudojasi teise judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, kad asmenys, kurių padėtis yra tokia pati, atsižvelgiant į SESV materialinę taikymo sritį, galėtų būti vienodai teisiškai vertinami neatsižvelgiant į jų pilietybę, išskyrus aiškiai numatytas išimtis; (5) Sąjunga yra ▌JT NTK ▌šalis ir, įgyvendindama savo kompetenciją, yra saistoma JT NTK nuostatų, kurios yra neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalis. Visos valstybės narės yra JT NTK šalys ir, įgyvendindamos savo kompetenciją, yra jos saistomos. Nors Sąjunga ir visos valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios JT NTK, tiek Sąjungos lygmeniu, tiek visose valstybėse narėse reikia daryti pažangą asmenų su negalia lygybės srityje; (6) JT NTK pripažįstama, kad prie asmenų su negalia priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis aplinkos, administracinėmis, technologinėmis ir visuomeninėmis kliūtimis gali lemti diskriminacinį elgesį. Taigi JT NTK tikslas – skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi asmenys su negalia galėtų be jokios rūšies diskriminacijos visapusiškai ir vienodomis sąlygomis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą jų prigimtiniam orumui, asmeniniam savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir asmenų nepriklausomumui, taip užtikrinant visapusišką ir veiksmingą jų dalyvavimą ir įtrauktį visuomenėje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis. JT NTK taip pat pripažįstama, kad svarbu gerbti asmenų su negalia skirtumus ir pripažinti juos kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalį, taip pat imtis tinkamų priemonių siekiant asmenims su negalia užtikrinti lygias galimybes bei prieinamumą. JT NTK nurodyta, kad moterys ir mergaitės su negalia patiria įvairių formų diskriminaciją, ir numatyta, kad valstybės, Konvencijos Šalys, turi imtis priemonių, kad užtikrintų joms galimybę visapusiškai ir lygiomis teisėmis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Joje taip pat pripažįstamos sudėtingos sąlygos, su kuriomis susiduria asmenys su negalia, patiriantys daugialypę ar sunkesnių formų diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės, etninės, autochtonų ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo, amžiaus ar kitokio statuso; (7) 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos kartu paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio(8) (toliau – Ramstis) 3 principe nustatyta, kad kiekvienas, nepaisant, inter alia, negalios, turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas, taip pat tai, kad turėtų būti skatinama sudaryti lygias galimybes nepakankamai atstovaujamoms grupėms. Be to, Ramsčio 17 principe pripažįstama, kad asmenys su negalia turi teisę į finansinę paramą, užtikrinančią orų gyvenimą, paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti visuomenės gyvenime, ir jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką; (8) 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu priimta 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija siekiama spręsti įvairias problemas, su kuriomis susiduria asmenys su negalia, ir tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu daryti pažangą visose JT NTK srityse; (9) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882(9) siekiama pagerinti prieigą prie tam tikrų gaminių ir paslaugų šalinant kliūtis, atsirandančias dėl skirtingų prieinamumo reikalavimų valstybėse narėse, ir užkertant joms kelią, taip prisidedant prie esamų gaminių ir paslaugų prieinamumo vidaus rinkoje didinimo, įskaitant prieigą prie interneto svetainių ir mobiliaisiais įrenginiais grindžiamų tam tikrų viešųjų paslaugų, taip pat gerinant atitinkamos informacijos prieinamumą. ▌Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102(10) siekiama gerinti viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumą; (10) be to, pagal Sąjungos teisę taip pat užtikrinama teisė į nediskriminavimą, susijusi su galimybe naudotis transportu, ir kitos teisės. Tokių teisių pavyzdžiai apima keleivių su negalia ir riboto judumo keleivių teisę nemokamai gauti pagalbą keliaujant oro, geležinkelių, vandens transporto priemonėmis arba miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, kaip nustatyta atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1107/2006(11), (ES) 2021/782(12), (ES) Nr. 1177/2010(13) ir (ES) Nr. 181/2011(14). Pagal Sąjungos teisę, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB(15), valstybėms narėms taip pat suteikiama galimybė nustatyti mažesnes rinkliavas ar naudotojo mokesčius už kelius, tiltus ar tunelius, už kuriuos imamas kelių mokestis, taip pat taikyti išimtis pareigai sumokėti tokias rinkliavas ar naudotojo mokesčius už bet kokią transporto priemonę, kuria naudojasi asmenys su negalia arba kuri priklauso šiems asmenims; (11) asmenys su negalia gali kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingas institucijas ar įstaigas dėl negalios statuso pripažinimo, nes šis klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Negalios vertinimo procedūros valstybėse narėse yra skirtingos. Kompetentingos institucijos ar įstaigos, pripažinusios pareiškėjo negalios statusą, gali išduoti neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų dokumentą, kuriuo pripažįstamas prašytojo negalios statusas. Valstybėse narėse, kuriose negalios statusas nėra apibrėžtas, teikiant asmenims su negalia paslaugas arba skiriant išmokas gali būti remiamasi negalia grindžiama teise naudotis tam tikromis paslaugomis; (12) JT NTK pripažįstama, kad asmenų su negalia patiriama diskriminacija ir socialinė atskirtis atsiranda ne dėl pačių jų sveikatos sutrikimų, o dėl aplinkos, sisteminių ir požiūrio sudaromų kliūčių visuomenėje. Kadangi negalios statuso tarpusavio pripažinimas tarp valstybių narių yra nepakankamas, asmenys su negalia, naudodamiesi savo pagrindinėmis teisėmis į vienodą požiūrį, nediskriminavimą ir laisvą judėjimą, dažnai susiduria su konkrečiais ir reikšmingais sunkumais bei kliūtimis. Taip visų pirma yra trumpalaikio buvimo ar lankymosi kitoje valstybėje narėje atvejais, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB(16) 6 straipsnyje, kuriame numatyta, kad Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę gyventi kitoje valstybėje narėje ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį netaikant jokių reikalavimų ar formalumų, išskyrus reikalavimą turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą. Ilgesnių nei trejų metų laikotarpių atveju tos direktyvos 7 straipsnyje reikalaujama, kad būtų įvykdytos papildomos sąlygos, ir tuo atveju tos direktyvos 8 straipsnyje numatyta, jog priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad Sąjungos piliečiai užsiregistruotų atitinkamose institucijose; (13) asmenų su negalia, kurie ilgesniam laikotarpiui persikelia į kitas valstybes nares darbo, studijų ar kitais tikslais, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose arba valstybių narių tarpusavio sutarimu nustatyta kitaip, negalios statusą ▌įvertinti ir oficialiai jį pripažinti gali kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba įstaigos ir šie negalią turintys asmenys gali gauti neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar bet kokį kitą oficialų dokumentą, kuriuo pripažįstama jų negalia, arba sprendimą dėl negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis, pagal tos valstybės narės taikomas taisykles; (14) siekiant skatinti asmenų su negalia, dalyvaujančių Sąjungos judumo programoje, laisvą judėjimą, naudojantis Europos asmens su negalia kortele arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortele tos programos laikotarpiu turėtų būti nuolat užtikrinamos vienodos galimybės naudotis specialiomis sąlygomis arba lengvatine tvarka ar automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra. Sąjungos judumo programos apima Sąjungos nustatytas programas, kuriomis nustatytą laikotarpį remiamas asmenų judumas į kitą valstybę narę švietimo, mokymo, profesiniais, pilietiniais ar kultūriniais tikslais, pavyzdžiui, Europos solidarumo korpuso programą arba „Erasmus+“, nustatytas atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2021/888(17) ir (ES) 2021/817(18). (15) tačiau asmenys, turintys pripažintą negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis, vykstantys į kitą valstybę narę nei ta, kurioje gyvena, arba lankosi jose trumpą laiką, reguliariai susiduria su dideliais sunkumais ir kliūtimis, kai jų negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis nepripažįstami valstybėje narėje, į kurią jie vyksta ar kurioje lankosi, ir jei jie neturi neįgalumo pažymėjimo, asmens su negalia kortelės ar kito oficialaus dokumento, patvirtinančio jų negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis priimančiojoje valstybėje narėje, kad galėtų pasinaudoti joje siūlomomis specialiomis sąlygomis arba lengvatine tvarka. Su konkrečiais sunkumais dažnai susiduria visų pirma nematomą negalią turintys asmenys, kai jų prašoma įrodyti negalią keliaujant į kitą valstybę narę arba joje lankantis; (16) į kitą valstybę narę vykstantys ar joje besilankantys asmenys su negalia, naudodamiesi laisvo judėjimo teisėmis, atsiduria labai nepalankioje padėtyje, palyginti su asmenimis be negalios, taip pat palyginti su asmenimis su negalia, turinčiais neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų dokumentą, kuriuo pripažįstamas jų negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis valstybėje narėje, į kurią jie vyksta arba kurioje lankosi; (17) be to, nežinant, ar ir kokiu mastu jų negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis ir tą statusą arba teisę ▌ pripažįstantys oficialūs dokumentai gali būti pripažįstami vykstant į kitą valstybę narę ar joje besilankant, asmenims su negalia kyla didelis netikrumas. Tą problemą paaštrina ribotos galimybės internete gauti informacijos apie konkrečias jų teises ir prieinamas lengvatas. Galiausiai asmenys su negalia gali būti atgrasomi nuo naudojimosi savo laisvo judėjimo ir visapusiško bei veiksmingo dalyvavimo visuomenės gyvenime ir įtraukties teisėmis; (18) ne vienoje Europos Parlamentui pateiktoje peticijoje Sąjungos piliečiai išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo negalios tarpusavio pripažinimo Sąjungoje ir paprašė, kad būtų sukurta Sąjungos masto asmens su negalia kortelė; (19) be įvairių matomų ir nematomų, fizinių, socialinių ir kitų kliūčių patekti į viešąsias ir privačiąsias erdves ir naudotis paslaugomis, svarbūs veiksniai, kurie atgraso daugelį asmenų su negalia nuo kelionių, yra tinkamų sąlygų trūkumas ir didelės išlaidos. Asmenys su negalia turi specialiųjų poreikių, dėl kurių patiria papildomų su savo negalia susijusių išlaidų ir dėl kurių gali reikėti juos lydinčių ar jiems padedančių asmenų, įskaitant asmenis, kurie pagal nacionalinę teisę ar praktiką pripažįstami asmeniniais asistentais, arba vertėjų į gestų kalbą ar gyvūnų pagalbininkų, ir dėl to jų kelionės išlaidos yra didesnės nei asmenų be negalios. Dėl negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis nepakankamo pripažinimo kitose valstybėse narėse gali būti apribotos jų galimybės naudotis specialiomis sąlygomis arba lengvatine tvarka ar automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra, pavyzdžiui, nemokamu įvažiavimu ar mažesniais tarifais, specialiosiomis sėdynėmis viešajame transporte ir rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis, ir tai turi įtakos jų kelionės išlaidoms, gyvenimui, socialinei bei ekonominei integracijai ir asmeniniam savarankiškumui. Be to, diskriminacinį elgesį asmenų su negalia atžvilgiu gali lemti tai, kad labai trūksta žinių apie psichosocialinio, kognityvinio, fizinio ar jutiminio prieinamumo politiką; (20) tam, kad asmenys su negalia galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis, veikla ir infrastruktrūra ir gauti visą jų teikiamą naudą, dažnai yra svarbi lengvatinė tvarka, pavyzdžiui, asmeninė pagalba, pirmenybinė prieiga arba galimybė nelaukti eilėse, nesvarbu, ar ji taikoma už atlygį, ar neatlygintinai. Tačiau dėl to, kad valstybėje narėje, kurioje jie lankosi ar į kurią vyksta, nepakankamai tarpusavyje pripažįstamas negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis ir kitose valstybėse narėse išduoti oficialūs dokumentai, kuriais ▌pripažįstamas jų statusas ar teisė, asmenys su negalia gali neturėti galimybės naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, kurias tokiose valstybėse narėse valdžios institucijos ar privatūs veiklos vykdytojai siūlo asmenims, turintiems neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitus oficialius dokumentus, kuriais pripažįstamas jų negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis, išduotus valstybėje narėje, į kurią jie vyksta ar kurioje lankosi; (21) nors 2016 m. pradėtas ir aštuoniose valstybėse narėse vykdytas bandomasis projektas dėl ES asmens su negalia kortelės buvo savanoriško pobūdžio ir ribotos apimties, jis aiškiai parodė, kad negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis tarpusavio pripažinimo palengvinimas teikia privalumų asmenims su negalia naudojantis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, susijusiomis su paslaugomis kultūros, laisvalaikio, sporto ir kai kuriais atvejais transporto srityse, taip pat skiriant trumpalaikę paramą jų tarpvalstybiniam judėjimui ES, ir parodė, kad kortelės tikslai tebėra aktualūs atsižvelgiant į esamus asmenų su negalia poreikius. Be to, bandomajame projekte buvo ir kitų pavyzdžių, susijusių su paslaugomis, veikla ir infrastruktūra, kurios asmenims su negalia siūlomos taikant specialias sąlygas arba lengvatinę tvarką; (22) asmenys su negalia, remdamiesi savo negalios statusu arba negalia grindžiama teise naudotis konkrečiomis paslaugomis, gali kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingas institucijas arba įstaigas prašydami išduoti asmens su negalia automobilio statymo kortelę, kuria pripažįstama teisė į tam tikras asmenims su negalia rezervuotas automobilių statymo sąlygas ir infrastruktūrą. Kiekviena valstybė narė yra nustačiusi paraiškų teikimo vietos, regiono ar nacionaliniu lygmeniu procedūrą, skirtą asmens su negalia arba jį lydinčių ar jam padedančių asmenų, įskaitant asmeninius asistentus, automobilio statymo kortelei gauti, ir kriterijus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo atitiktų reikalavimus; (23) Tarybos rekomendacijoje 98/376/EB(19) nustatytas Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės pavyzdys, kuris palengvina tokių automobilių statymo kortelių pripažinimą visose valstybėse narėse. Tačiau, kadangi ta rekomendacija yra neprivaloma, ją įgyvendinant ir įtraukus konkrečius nacionalinius papildymus ar nukrypimus nuo rekomenduojamo pavyzdžio atsirado daug įvairių asmenų su negalia automobilio statymo kortelių. Tokia įvairovė trukdo tarpvalstybiniu mastu pripažinti tas automobilio statymo korteles visose valstybėse narėse ir kliudo asmens su negalia automobilio statymo kortelės turėtojams naudotis kitose valstybėse narėse nustatytomis specialiomis asmenų su negalia automobilių statymo sąlygomis ir jiems rezervuota infrastruktūra. Be to, ta rekomendacija nebuvo atnaujinta atsižvelgiant į vykstančią technologijų ir skaitmenizacijos raidą. Valstybėms narėms taip pat kilo problemų, susijusių su sukčiavimu asmens su negalia automobilio statymo kortelėmis ir jų klastojimu, nes formatas dažniausiai yra gana paprastas ir lengvai padirbamas, be to, praktiškai kiekvienoje valstybėje narėje jis yra skirtingas, todėl jį sudėtinga patikrinti. Atsižvelgiant į šią direktyvą, kuria šioje srityje numatomos išsamesnės teisiškai privalomos taisyklės, Rekomendacijos 98/376/EB tikslai nebėra pasiekiami. Tačiau valstybės narės turėtų galėti leisti, kad asmens su negalia automobilio statymo kortelės, išduotos pagal tą rekomendaciją iki priemonių, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taikymo pradžios dienos, jų teritorijoje turėtų tokį patį poveikį kaip ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė; (24) siekiant palengvinti asmenų su negalia galimybes kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje jie gyvena, naudotis specialiomis sąlygomis arba lengvatine tvarka, susijusiomis su paslaugomis, įskaitant keleivių transporto paslaugas, veikla ir infrastruktūra, taip pat kai jos teikiamos neatlygintinai, reikėtų pašalinti likusias kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduriama vykstant į kitą valstybę narę ar joje besilankant dėl to, kad nepakankamai tarpusavyje pripažįstamas šių asmenų negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis ir kitose valstybėse narėse išduoti oficialūs dokumentai, kuriais ▌pripažįstamas tas statusas ar teisė, ir automobilių statymo teisė; (25) todėl, siekiant palengvinti asmenų su negalia ▌ galimybes naudotis specialiomis sąlygomis arba lengvatine tvarka, kurias siūlo privatūs veiklos vykdytojai ar valdžios institucijos, kai šie asmenys trumpam vyksta į kitą valstybę narę ar joje lankosi, nediskriminuojant dėl pilietybės ir tokia pat tvarka, kuri taikoma tos valstybės narės asmenims su negalia, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis visų rūšių transportu ir asmenims su negalia rezervuotomis automobilių statymo sąlygomis ir infrastruktūra tokia pat tvarka, kuri taikoma toje valstybėje narėje, būtina nustatyti Europos asmens su negalia kortelės, kaip pripažinto negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis įrodymo, ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės, kaip įrodymo, kad jie turi pripažintą teisę naudotis asmenims su negalia rezervuotomis automobilių statymo sąlygomis ir infrastruktūra, sistemą, taisykles ir bendras sąlygas, įskaitant bendrą standartizuotą pavyzdį. Valstybės narės taip pat turėtų galėti nuspręsti taikyti šią direktyvą asmenims, turintiems pripažintą negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis, ilgesnių nei trumpo buvimo laikotarpių atveju; (26) Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės tarpusavio pripažinimas turėtų palengvinti ir garantuoti asmenims, turintiems pripažintą negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis valstybėje narėje, ir, kai taikytina, juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus, galimybę naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, kurias valdžios institucijos ar privatūs veiklos vykdytojai siūlo naudojantis įvairiomis paslaugomis, veikla ir infrastruktūra, įskaitant atvejus, kai jos teikiamos neatlygintinai, taip pat galimybę naudotis asmenims su negalia rezervuotomis automobilių statymo sąlygomis ir infrastruktūra, vienodomis sąlygomis, kurios nustatytos remiantis priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų arba įstaigų išduotais nacionaliniais neįgalumo pažymėjimais, asmens su negalia kortelėmis ar kitais oficialiais dokumentais, kuriais pripažįstamas negalios statusas, kai tokie oficialūs dokumentai egzistuoja, ir automobilių statymo kortelėmis; (27) be automobilių statymo sąlygų ir aikštelių, paslaugos, veikla ir infrastruktūra, kuriems taikoma ši direktyva, yra susiję su labai įvairia nuolat kintančia veikla, įskaitant veiklą, kurią neatlygintinai vykdo valdžios institucijos arba privatūs veiklos vykdytojai, ir kurie teikiami privalomai pagal nacionalines arba vietos taisykles ar teisines pareigas arba savanoriškai, visų pirma privačių veiklos vykdytojų, įvairiose politikos srityse, pavyzdžiui, kultūros, laisvalaikio, turizmo, sporto, viešojo ir privačiojo transporto ir mokymo srityse; (28) specialių sąlygų ar lengvatinės tvarkos pavyzdžiai yra, be kita ko, nemokamas įvažiavimas, sumažinti tarifai, mažesni kelių ar naudotojo mokesčiai už mokamus kelius, tiltus, tunelius, pirmenybė prieiga, galimybė įvažiuoti į riboto eismo zonas ir pėsčiųjų zonas, specialiosios sėdynes viešajame transporte, specialios prieinamos vietos viešajame transporte, parkuose ir kitose viešose vietose, prieinamos sėdimosios vietos kultūriniuose ar viešuose renginiuose, asmeninė pagalba, gyvūnai pagalbininkai, pavyzdžiui, asmenų su negalia, įskaitant regos sutrikimų turinčius asmenis, šunys vedliai ar šunys pagalbininkai, pagalba paplūdimyje norint patekti į vandenį, tokia parama kaip galimybė naudotis Brailio raštu, audiogidais, vertimu į gestų kalbą, pagalbinių priemonių arba pagalbos teikimas, neįgaliųjų vežimėlio skolinimas, plūdriojo neįgaliojo vežimėlio skolinimas, turistų informacijos gavimas prieinamais formatais, naudojimasis riboto judumo asmens motoroleriu arba neįgaliųjų vežimėliu dviračio eismo juostose netaikant baudų. Automobilių statymo sąlygų ir infrastruktūros pavyzdžiai yra, be kita ko, nemokamos arba didesnių matmenų ar rezervuotos automobilių statymo vietos, taip pat galimybė patekti į teritorijas, kuriose pagal nacionalinę teisę eismas ribojamas ir į kurias gali patekti tik tam tikros transporto priemonės, pavyzdžiui, į mažos taršos zonas. Kalbant apie keleivių vežimo oro, geležinkelio, vandens transporto priemonėmis arba miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas, be specialių sąlygų ar lengvatinės tvarkos, siūlomų asmenims su negalia, gyvūnai pagalbininkai, pavyzdžiui, asmenų su negalia, įskaitant regos sutrikimų turinčius asmenis, šunys vedliai ar šunys pagalbininkai, asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ar kiti asmenys, lydintys asmenis su negalia arba riboto judumo asmenis ar jiems padedantys, gali keliauti nemokamai ar už mažesnę kainą ir sėdėti, jei tai praktiškai įmanoma, šalia jų lydimų asmenų su negalia. Asmenis su negalia lydinčius arba jiems padedančius asmenis paskiria patys asmenys su negalia arba jų teisėti globėjai ir jie gali keistis ad hoc pagrindu, priklausomai nuo asmenų su negalia poreikių; (29) asmeniniai asistentai lydi asmenis su negalia ar jiems padeda arba atlieka kasdienio gyvenimo veiksmus, prireikus sutartinių santykių pagrindu, pagal nacionalinę teisę ar praktiką, siekiant ugdyti asmenų su negalia asmeninį savarankiškumą, palengvinti jų gyvenimą bendruomenėje ir skatinti juos gyventi autonomiškai. Asmeniniai asistentai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, turėtų galėti lydėti asmenis su negalia arba jiems padėti, kai šie keliauja į valstybę narę, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė narė, arba joje lankosi, naudodamiesi Europos asmens su negalia kortele arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortele, su sąlyga, kad jie pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę turi teisę judėti visoje Sąjungoje; (30) kai taikytina, pagal atitinkamą Sąjungos teisę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tarpvalstybinių keleivių vežimo paslaugų teikėjai keliautojams, kurie pirkdami kelionės bilietą turi Europos asmens su negalia kortelę, pagal reglamentus (ES) Nr. 181/2011 ir (ES) Nr. 1177/2010 pateiktų arba pagal Reglamentą (ES) 2021/872 gavę prašymą suteiktų galimybę gauti aiškią informaciją apie specialias sąlygas arba lengvatinę tvarką, taikomas įvairiais kelionės etapais, siekiant išvengti situacijos, kai Europos asmens su negalia kortelę turintys keliautojai, atvykę į kitą valstybę narę, neturi galiojančio kelionės dokumento, nors ir naudosis ta pačia transporto paslauga; (31) Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimas, jos galiojimo laiko pratęsimas ir panaikinimas valstybėje narėje turi būti nustatytas šioje direktyvoje kartu su tos valstybės narės taikomomis asmenų su negalia negalios statuso ir automobilio statymo teisės arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis vertinimo ir pripažinimo taisyklėmis, procedūromis ir kompetencija. Kai valstybės narės tiesiogiai išduoda Europos asmens su negalia kortelę, jos turėtų prašyti atitinkamo asmens sutikimo. Europos asmens su negalia kortelė turėtų būti išduodama ir jos galiojimas pratęsiamas nemokamai, o pakartotinai išduodant tą kortelę jos pametimo ar sugadinimo atveju gali būti imamas mokestis. Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė turėtų būti išduodama ir jos galiojimas pratęsiamas nemokamai arba už mokestį. Galimi mokesčiai už pakartotinį Europos asmens su negalia kortelės išdavimą jos pametimo arba sugadinimo atveju arba už Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimą ir jos galiojimo pratęsimą turėtų neviršyti atitinkamų administracinių išlaidų, o nustatytas jų dydis neturėtų būti toks, kad užkirstų kelią asmenims su negalia įsigyti arba pakartotinai įsigyti tokią kortelę arba juos nuo to atgrasytų; (32) be fizinės Europos asmens su negalia kortelės valstybės narės turėtų numatyti skaitmeninę kortelės versiją ir po to, kai įgyvendinimo aktu bus nustatytos techninės specifikacijos, turėtų galėti numatyti Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės skaitmeninę versiją. Tokios specifikacijos turėtų būti grindžiamos Europos lygmeniu vykdyto ir vykdomo darbo patirtimi, susijusia su pažymėjimų ir dokumentų, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953(20) sukurto ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, skaitmeninimu, ir sudaryti sąlygas naudoti Europos asmens su negalia kortelę ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę naudojantis ES lygmens skaitmeninės tapatybės dėkle. Asmenys su negalia turėtų būti informuojami apie tas galimybes ir galėti laisvai nuspręsti, ar naudotis fizine, ar skaitmenine Europos asmens su negalia kortelės versija, ar jomis abiem. Valstybėse narėse, kuriose fizinė Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė pateikiama kartu su skaitmenine versija, asmenys su negalia turėtų turėti galimybę prašyti fizinės kortelės ir, jei pageidauja, ir skaitmeninės, ir fizinės kortelės; (33) Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimas reiškia, kad tvarkomi asmens duomenys, įskaitant visų pirma duomenis apie kortelės turėtojo negalios statusą, kurie yra „sveikatos duomenys“, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(21) 4 straipsnio 15 punkte, o tai yra speciali asmens duomenų kategorija pagal to reglamento 9 straipsnį. Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turi atitikti taikytiną duomenų apsaugos teisę, visų pirma Reglamentą (ES) 2016/679. Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktuose būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, taikomos asmens duomenų, visų pirma specialių kategorijų asmens duomenų, tvarkymui. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti šios direktyvos tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą. (34) už Europos asmens su negalia kortelės arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimą atsakinga valstybė narė turėtų būti ta, kurioje asmuo paprastai gyvena pagal Sąjungos teisę ir kurioje įvertinamas jo negalios statusas arba kurioje jis turi negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis ▌. Europos asmens su negalia kortelės arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės turėtojai turėtų turėti galimybę naudotis kortelėmis būdami bet kurioje kitoje valstybėje narėje; (35) Europos asmens su negali kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės paskirtis – sudaryti visiems asmenims su negalia galimybę veiksmingai naudotis savo laisvo judėjimo teisėmis ir vienodas galimybes naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka arba automobilių statymo sąlygomis ir infrastruktūra, kiek tai susiję su valstybių narių siūlomomis paslaugomis, veikla ir infrastruktūra, įskaitant atvejus, kai jos siūlomos neatlygintinai. Tai visų pirma pasakytina apie asmenis su negalia, ▌keliaujančius į kitą valstybę narę arba joje besilankančius darbo arba su mokymu susijusiais tikslais; (36) numatyta Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės tarpusavio pripažinimo sistema nedaro poveikio valstybės narės kompetencijai įvertinti ir pripažinti negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis ar suteikti specialias sąlygas arba lengvatinę tvarką, pavyzdžiui, suteikti nemokamą prieigą prie tam tikrų paslaugų arba nustatyti mažesnius tų paslaugų tarifus asmenims su negalia, įskaitant asmenis, kurie naudojasi gyvūnais pagalbininkais, arba juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus. Šia sistema valdžios institucijoms ar privatiems veiklos vykdytojams nėra nustatoma pareiga nustatyti specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką asmenims su negalia, taip pat pagal ją nėra sudaromas centralizuotas Sąjungos specialių sąlygų ar lengvatinės tvarkos sąrašas, taikomas Europos asmens su negalia kortelės turėtojams visose valstybėse narėse. Valdžios institucijos ir privatūs veiklos vykdytojai gali siūlyti tam tikras specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką tik konkrečiai asmenų su negalia grupei, atsižvelgiant į tos grupės poreikius; (37) gali būti reikalaujama kaip negalios statuso įrodymą pateikti Europos asmens su negalia kortelę, kad būtų galima vienodomis sąlygomis pasinaudoti bet kuriomis į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiomis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, susijusiomis su paslaugomis, veikla ar infrastruktūra, įskaitant atvejus, kai jos teikiamos neatlygintinai, siūlomomis arba rezervuotomis asmenims su negalia arba juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant jų asmeninius asistentus. Tačiau neturėtų būti reikalaujama kaip negalios statuso įrodymą pateikti Europos asmens su negalia kortelę, kad būtų suteikta bet kuri kita kituose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose numatyta teisė ar būtų galima ja pasinaudoti, įskaitant teises, pagal kurias suteikiamos konkrečios išmokos, specialios sąlygos ar lengvatinė tvarka, nepatenkančios į šios direktyvos taikymo sritį. Kai pagal Sąjungos teisę reikalaujama pateikti neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų asmens su negalia dokumentą, kaip negalios įrodymo neturėtų būti reikalaujama Europos asmens su negalia kortelės, nebent valstybė narė nuspręstų sujungti savo nacionalinį neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų asmens su negalia dokumentą su Europos asmens su negalia kortele; (38) ši direktyva netaikoma socialinės apsaugos išmokoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 883/2004(22) ir (EB) Nr. 987/2009(23), specialioms įmokinėms arba neįmokinėms išmokoms pinigais arba išmokoms natūra socialinio draudimo, socialinės apsaugos ar užimtumo srityje arba socialinei paramai, kuriai taikoma Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsnio 2 dalis. Kadangi šios direktyvos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas asmenims su negalia lygiomis teisėmis naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka jiems vykstant į kitą valstybę narę ar joje besilankant trumpalaikio buvimo tikslu, ši direktyva taip pat netaikoma paslaugoms, kurios atlygintinai arba neatlygintinai teikiamos asmenų su negalia ilgalaikei įtraukčiai, abilitacijai ar reabilitacijai, taip pat specialioms sąlygoms ar lengvatinei tvarkai, susijusioms su galimybe naudotis paslaugomis, kurios siūlomos asmenims su negalia atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir kai tenkinami papildomi kriterijai, remiantis individualiu vertinimu arba sprendimu dėl negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis, kurios skiriasi nuo paslaugų, teikiamų asmenims su negalia, kurie neatitinka tokių papildomų kriterijų. Tačiau šios direktyvos įgyvendinimu neturėtų būti naudojamasi siekiant į jos taikymo sritį neįtraukti konkrečių sąlygų ar lengvatinės tvarkos, kurios jau siūlomos asmenims su negalia, nustatant, kad jie turi atitikti papildomus kriterijus; (39) kad būtų didinamas informuotumas ir sudaromos palankesnės sąlygos asmenims su negalia naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka vykstant į kitą valstybę narę ar joje besilankant, visą svarbią informaciją apie sąlygas, taisykles, praktiką ir procedūras, taikomas siekiant gauti Europos asmens su negalia kortelę arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę ir vėliau ją naudoti, valstybės narės turėtų viešai paskelbti aiškiu, išsamiu, naudotojui patogiu būdu ir asmenims su negalia prieinamu formatu laikydamosi atitinkamų Direktyvos (ES) 2019/882 I priede nustatytų paslaugų prieinamumo reikalavimų, įskaitant gestų kalbą, Brailio raštą, pagalbinius formatus ir garsą / garso funkcijas. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad tokia informacija nebūtų sudėtingesnė nei Europos Tarybos bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse nustatyto B1 (pažengusiųjų) lygio; (40) Komisija turėtų sukurti specialų Sąjungos tinklalapį. Tame Sąjungos tinklalapyje turėtų būtų pateikiama nuoroda į kiekvienos valstybės narės nacionalines svetaines. Sąjungos tinklalapis turėtų būti prieinamas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, tarptautine gestų kalba ir valstybių narių nacionalinėmis gestų kalbomis, taip pat prieinamais ir lengvai skaitomais formatais, laikantis atitinkamų Direktyvos (ES) 2019/882 I priede nustatytų paslaugų prieinamumo reikalavimų. Tame tinklapyje pateikiama informacija turėtų būti lengvai suprantama, ne sudėtingesnė nei Europos Tarybos bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse nustatyto B1 (pažengusiųjų) lygio; (41) dėl nesusipratimų, bendravimo kliūčių arba nepakankamo informuotumo asmenys su negalia, ypač turintys nematomą negalią, ne visada gauna jų negaliai tinkamiausią paramą ir sąlygas, be kita ko, kelionių viešuoju transportu arba bendravimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei ekstremaliųjų situacijų atveju. Siekdamos suteikti paskatų paslaugų teikėjams ir sudaryti palankesnes sąlygas asmenims su negalia naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, valstybės narės turėtų didinti valdžios institucijų ir privačių veiklos vykdytojų informuotumą apie Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilių statymo kortelės egzistavimą bei naudojimą ir turėtų raginti juos savanoriškai siūlyti asmenims su negalia specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką. Visų pirma valstybės narės gali skatinti valdžios institucijas ir privačius veiklos vykdytojus, pavyzdžiui, teikdamos informaciją apie galimas siūlyti specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, taip pat rengdamos informuotumo apie negalią didinimo mokymus, kad būtų užtikrintas siūlomų specialių sąlygų ar lengvatinės tvarkos aktualumas, veiksmingumas ir įtraukumas. Valstybės narės turėtų siekti parengti, įgyvendinti ir įvertinti visas tokias priemones konsultuodamosi su asmenimis su negalia ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis; (42) valdžios institucijos, siūlančios asmenims su negalia specialias sąlygas, lengvatinę tvarką ar automobilių statymo sąlygas ir infrastruktūrą, tokią informaciją turėtų skelbti viešai aiškiu, išsamiu, naudotojui patogiu būdu ir prieinamais formatais, be kita ko, valdžios institucijų oficialiose svetainėse, jei jos yra, arba kitomis tinkamomis priemonėmis, laikydamosi atitinkamų Direktyvos (ES) 2019/882 I priede nustatytų paslaugų prieinamumo reikalavimų, įskaitant gestų kalbą, Brailio raštą, pagalbinius formatus ir garsą / garso funkcijas. Privatūs veiklos vykdytojai, siūlantys asmenims su negalia specialias sąlygas, lengvatinę tvarką ar automobilių statymo sąlygas ir infrastruktūrą, taip pat turėtų būti raginami tokią informaciją skelbti viešai aiškiu, išsamiu, naudotojui patogiu būdu ir prieinamais formatais; (43) valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų imtis ▌būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai klastojimo ar sukčiavimo rizikai, susijusiai su Europos asmens su negalia kortele arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortele, ir turėtų aktyviai kovoti su nesąžiningu šių kortelių išdavimu, naudojimu ir klastojimu. Valstybės narės turėtų keistis informacija apie tokius atvejus, kad būtų užtikrintas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, nes Europos asmens su negalia kortelės pagrindas yra negalios statuso tarpusavio pripažinimas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visomis priemonėmis, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią klastojimo ar sukčiavimo rizikai, būtų gerbiamos asmenų su negalia teisės ir dėl šių priemonių jie nebūtų stigmatizuojami. Rengdamos ir įgyvendindamos tas priemones, valstybės narės turėtų konsultuotis su asmenimis su negalia ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis; (44) siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės fizinių versijų skaitmeninius elementus, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir su juo kovoti, ir iš dalies pakeičiant šioje direktyvoje nustatytus kortelių standartizuoto formato duomenų laukus, kai tokie pakeitimai yra būtini, siekiant pritaikyti formatą prie techninių pokyčių, užkirsti kelią klastojimui ir sukčiavimui arba spręsti piktnaudžiavimo ar netinkamo naudojimo klausimą ir užtikrinti sąveikumą; (45) siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su Europos asmens su negalia kortelės prieinamos skaitmeninės versijos ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės prieinamos skaitmeninės versijos nustatymu toms valstybėms narėms, kurios nusprendžia fizinę kortelę papildyti skaitmenine, taip pat susiję su fizinių kortelių bendrųjų techninių specifikacijų, skirtų saugumo ir skaitmeniniams elementams, nustatymu, taip pat su sąveikumo klausimais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(24); (46) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725(25) Komisija, rengdama deleguotuosius aktus arba įgyvendinimo aktus, turinčius poveikį asmenų teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis, turi konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Komisija taip pat gali konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba, jei tokie aktai yra itin svarbūs asmenų teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis; (47) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamos ir veiksmingos priemonės šios direktyvos laikymuisi ir vykdymui užtikrinti, ir turėtų nustatyti tinkamas teisių gynimo priemones, įskaitant laikymosi patikras ir administracines arba teismines procedūras, kuriomis užtikrintų, kad asmenys su negalia, juos lydintys ar jiems padedantys asmenys, įskaitant asmeninius asistentus, taip pat viešosios įstaigos, pavyzdžiui, lygybės institucijos, privačios asociacijos, visų pirma asmenims su negalia atstovaujančios organizacijos ar kiti teisės subjektai, kurie turi teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos, galėtų asmens su negalia vardu arba jį remdami, gavę jo sutikimą imtis veiksmų laikydamiesi nacionalinės teisės ir praktikos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tomis priemonėmis būtų atsižvelgiama į JT NTK 13 straipsnį ir JT NTK 2 straipsnyje apibrėžtą tinkamų sąlygų sudarymo principą; (48) valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių ▌šioje direktyvoje nustatytų pareigų ir ▌teisių, kurios patenka į jos taikymo sritį, pažeidimų ar nevykdymo atveju. Tinkamos priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos bei atgrasomos ir galėtų apimti administracines bei finansines sankcijas, pavyzdžiui įspėjimus, baudas arba tinkamos kompensacijos mokėjimą, taip pat kitų rūšių sankcijas; (49) šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Chartijoje ir JT NTK. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą asmenų su negalia teisėms naudotis priemonėmis, skirtomis jų nepriklausomumui, socialinei, ekonominei ir profesinei integracijai bei dalyvavimui bendruomenės gyvenime užtikrinti, ir skatinti Chartijos 26 straipsnio taikymą; (50) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. stiprinti asmenų su negalia naudojimąsi laisvo judėjimo teisėmis ir didinti asmenų su negalia galimybes vykti į kitas valstybes nares ar lankytis jose, ir taip kovoti su jų diskriminacija, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų, kuriais nustatoma taisyklių ir bendrų sąlygų sistema, masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I skyrius Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Dalykas Šia direktyva nustatomos: a) taisyklės, kuriomis reglamentuojama Europos asmens su negalia kortelės ▌, kaip negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis įrodymo, išdavimo tvarka, ir kuriomis siekiama propaguoti asmenų su negalia judėjimo laisvę ir sudaryti palankesnes asmenų su negalia trumpalaikio buvimo kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena, sąlygas, suteikiant jiems lygias galimybes naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, susijusiomis su paslaugomis, veikla ar infrastruktūra, įskaitant atvejus, kai jos teikiamos neatlygintinai, kurios toje valstybėje narėje yra siūlomos arba rezervuotos asmenims su negalia, įskaitant asmenis, kurie naudojasi gyvūnais pagalbininkais, ir, kai taikytina, asmenis su negalia lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant jų asmeninius asistentus; b) taisyklės, kuriomis reglamentuojama Europos asmens su negalia statymo kortelės, kaip teisės į asmenims su negalia rezervuotas automobilio statymo sąlygas ir infrastruktūrą įrodymo, išdavimo asmenims su negalia tvarka, ir kuriomis siekiama propaguoti asmenų su negalia judėjimo laisvę ir sudaryti asmenims su negalia palankesnes trumpalaikio buvimo kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena, sąlygas, suteikiant jiems lygias galimybes naudotis automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra, kurios toje valstybėje narėje siūlomos arba rezervuotos asmenims su negalia ir, kai taikytina, juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant jų asmeninius asistentus; c) bendri Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės šablonai. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Ši direktyva taikoma automobilio statymo sąlygoms bei infrastruktūrai ir visais atvejais, kai valdžios institucijos arba privatūs veiklos vykdytojai asmenims su negalia siūlo specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, susijusias su galimybe naudotis šiomis paslaugomis, veikla ir infrastruktūra trumpalaikio buvimo kontekste: a) SESV 57 straipsnyje apibrėžtomis paslaugomis, b) keleivių vežimo paslaugomis, c) kita veikla ir infrastruktūra, ▌įskaitant atvejus, kai jos teikiamos neatlygintinai. 2. Valstybės narės Europos asmens su negalia kortelės arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės turėtojams, kurie dalyvauja Sąjungos judumo programoje, visą tos programos laikotarpį šią direktyvą taiko ilgesniais nei trumpalaikio buvimo laikotarpiais. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti šią direktyvą taikyti Europos asmens su negalia kortelės arba Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės turėtojams, besilankantiems ar būnantiems jų teritorijoje, ilgesniais nei trumpalaikio buvimo laikotarpiais. 3. Ši direktyva netaikoma: a) išmokoms socialinės apsaugos srityje pagal reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009; b) specialioms įmokinėms arba neįmokinėms išmokoms pinigais arba išmokoms natūra socialinio draudimo, socialinės apsaugos ar užimtumo srityse; c) socialinei paramai, kuriai taikoma Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsnio 2 dalis; d) paslaugoms, kurios atlygintinai arba neatlygintinai teikiamos asmenų su negalia ilgalaikei įtraukčiai, abilitacijai ar reabilitacijai; e) specialioms sąlygoms arba lengvatinei tvarkai, susijusioms su galimybe naudotis paslaugomis, kurios siūlomos asmenims su negalia atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir kai tenkinami papildomi kriterijai, remiantis individualiu vertinimu arba sprendimu dėl teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis. 4. Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai nustatyti negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis vertinimo ir pripažinimo sąlygas ar nustatyti teisės į asmenims su negalia rezervuotų automobilio statymo sąlygų ir infrastruktūrą suteikimo sąlygas. Ji nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu asmenims su negalia išduoti ▌neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų dokumentą, įskaitant sprendimą dėl negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis. 5. Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai suteikti arba reikalauti sutekti specialias lengvatas, specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, pavyzdžiui, nemokamą prieigą arba sumažintus tarifus asmenims su negalia, įskaitant asmenis, kurie naudojasi gyvūnais pagalbininkais, ir juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant jų asmeninius asistentus. 6. Ši direktyva nedaro poveikio teisėms, kurias asmenys su negalia arba juos lydintys ar jiems padedantys asmenys, įskaitant jų asmeninius asistentus arba gyvūnus pagalbininkus, gali kildinti iš kitų Sąjungos teisės arba nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama Sąjungos teisė, nuostatų, įskaitant teises, pagal kurias suteikiamos konkrečios lengvatos, specialios sąlygos ar lengvatinė tvarka. Europos asmens su negalia kortelės nereikalaujama kaip negalios įrodymo, kad būtų suteiktos šioje dalyje nurodytos teisės arba būtų galima pasinaudoti tomis teisėmis, dėl kurių pagal Sąjungos teisę gali būti reikalaujama neįgalumo pažymėjimo, asmens su negalia kortelės ar kito oficialaus dokumento, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė nusprendžia nacionalinį neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų dokumentą, skirtą asmenims su negalia, sujungti su Europos asmens su negalia kortele. 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: 1) Sąjungos pilietis – asmuo, kuris turi valstybės narės pilietybę; 2) šeimos narys – Sąjungos piliečio, besinaudojančio laisvo judėjimo teise, šeimos narys, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 punkte arba tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiant į jo pilietybę ▌; 3) asmenys su negalia – asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, dėl kurių sąveikos su įvairiomis kliūtimis gali būti sutrikdytas visapusiškas ir veiksmingas šių asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime lygiomis teisėmis su kitais asmenimis; 4) asmeninis asistentas – asmenis su negalia lydintis arba jiems padedantis asmuo, pripažintas pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką; 5) specialios sąlygos arba lengvatinė tvarka – konkrečios sąlygos, įskaitant susijusias su finansinėmis sąlygomis, arba diferencijuotas požiūris, susiję su pagalba ir parama, ▌ siūloma asmenims su negalia arba, kai taikytina, juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus arba gyvūnus pagalbininkus, nepriklausomai nuo to, ar visa tai teikiama savanoriškai, ar yra nustatyta remiantis teisinėmis pareigomis; 6) automobilio statymo sąlygos ir infrastruktūra – išimtinai ar apskritai asmenims su negalia arba, kai taikytina, juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus, rezervuota automobilio statymo vieta, taip pat susijusios automobilio statymo lengvatos arba lengvatinės sąlygos, siūlomos asmenims su negalia, ▌ nepriklausomai nuo to, ar visa tai siūloma savanoriškai ar yra nustatyta remiantis teisine pareiga; 7) trumpalaikis buvimas – apsilankymas arba buvimas kitoje valstybėje narėje, trunkantis ne ilgiau kaip tris mėnesius; 8) gyvūnas pagalbininkas – gyvūnas, kuris pagal nacionalinę teisę ir praktiką teikia pagalbą arba atlieka užduotis asmens su negalia naudai. 4 straipsnis Paramos gavėjai Ši direktyva taikoma: a) Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurių negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis pripažįsta jų gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos arba įstaigos, be kita ko, remiantis neįgalumo pažymėjimu, asmens su negalia kortele ar kitu oficialiu dokumentu, išduotu pagal nacionalinę kompetenciją, praktiką ir procedūras, kuriuos gali lydėti arba kuriems gali padėti kiti asmenys, įskaitant asmeninius asistentus, arba gyvūnai pagalbininkai, ir tai jų Europos asmens su negalia kortelėje gali būti nurodyta raide „A“; b) Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurių teisės į asmenims su negalia rezervuotas automobilio statymo sąlygas ir infrastruktūrą pripažįsta jų gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos arba įstaigos, be kita ko, remiantis asmens su negalia automobilio statymo kortele ar kitu dokumentu, išduotu pagal nacionalinę kompetenciją, praktiką ir procedūras, ir kuriuos gali lydėti arba kuriems gali padėti kiti asmenys, įskaitant asmeninius asistentus. Kalbant apie a punktą, asmenų su negalia, turinčių didesnį paramos poreikį, atveju, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, į Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę gali būti įrašyta raidė „A“. 5 straipsnis Vienodos galimybės asmenims su negalia naudotis specialiomis sąlygomis ir lengvatine tvarka ▌ 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad Europos asmens su negalia kortelės turėtojams, vykstantiems į kitą valstybę narę nei ta, kurioje gyvena, ar joje besilankantiems, būtų suteikta galimybė vienodomis sąlygomis, kurios nustatytos asmenims su negalia, turintiems neįgalumo pažymėjimą, asmens su negalia kortelę ar kitą oficialų dokumentą, kuriuo toje valstybėje narėje pripažįstama jų negalia arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis, kai tokie oficialūs dokumentai egzistuoja, naudotis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka, taikomomis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms paslaugoms, veiklai ir infrastruktūrai. ▌ 2. Išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje arba kituose Sąjungos teisės aktuose nurodyta kitaip, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, tuo atveju, kai 1 dalyje nurodytos specialios sąlygos ar lengvatinė tvarka apima palankias sąlygas asmenis su negalia lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus, arba specialias sąlygas gyvūnams pagalbininkams, tos palankios arba specialios sąlygos vienoda tvarka būtų siūlomos Europos asmens su negalia kortelės turėtojus lydintiems arba jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus, arba gyvūnams pagalbininkams. ▌ 6 straipsnis Vienodos asmenų su negalia galimybės naudotis automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės turėtojams vykstant į kitą valstybę narę nei ta, kurioje gyvena, ar joje besilankant, būtų suteikta galimybė naudotis asmenų su negalia automobilio statymo sąlygomis ir jiems rezervuota infrastruktūra vienoda tvarka, kuri toje valstybėje narėje numatyta joje išduotų asmens su negalia automobilio statymo kortelių turėtojams. 2. Išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje arba kituose Sąjungos teisės aktuose nurodyta kitaip, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kai 1 dalyje nurodytos automobilio statymo sąlygos ir infrastruktūra apima palankias sąlygas asmenis su negalia lydintiems arba jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus, tos palankios sąlygos būtų suteikiamos tokia pat tvarka Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės turėtojus lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus. II skyrius Europos asmens su negalia kortelė ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė 7 straipsnis Europos asmens su negalia kortelės formatas, tarpusavio pripažinimas, išdavimas ir galiojimas 1. Kiekviena valstybė narė nustato Europos asmens su negalia kortelės fizinę versiją pagal I priede pateiktą bendrą standartizuotą ir prieinamą formatą. Valstybės narės ▌į fizinę kortelės versiją įtraukia QR kodą ir kitus skaitmeninius elementus, kuriems naudojamos elektroninės sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės, kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, per pagrįstą laikotarpį nuo jų priėmimo dienos ir ne vėliau kaip ... [42 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 2. Visos valstybės narės tarpusavyje pripažįsta kitų valstybių narių išduotas Europos asmens su negalia korteles. 3. Valstybių narių kompetentingos institucijos ar įstaigos išduoda Europos asmens su negalia kortelę, pratęsia jos galiojimo laiką arba ją panaikina pagal savo nacionalines taisykles, procedūras ir praktiką. Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, valstybės narės užtikrina šios direktyvos tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą. Už Europos asmens su negalia kortelės išdavimą atsakinga kompetentinga institucija ar įstaiga laikoma duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalyje, ir ji yra atsakinga už asmens duomenų tvarkymą. Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais nepanaikina pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę galinčios kilti valstybės narės atsakomybės už pareigų, susijusių su asmens duomenimis, pažeidimus. 4. Europos asmens su negalia kortelę asmens su negalia ar įgaliotojo asmens prašymu pagal nacionalinę teisę išduoda arba jos galiojimo laiką pratęsia gyvenamosios vietos valstybė narė. Asmenys su negalia informuojami apie galimybę kreiptis dėl Europos asmens su negalia kortelės, jei ji neišduodama tiesiogiai. Ji gavėjui išduodama arba jos galiojimo laikas pratęsiamas nemokamai per tą patį laikotarpį, kuris taikomas neįgalumo pažymėjimų, asmens su negalia kortelių ar kitų oficialių dokumentų išdavimui arba neįgalumo statuso ar negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis pripažinimo procedūrai. Valstybės narės gali nuspręsti imti mokestį už išlaidas, susijusias su pakartotiniu Europos asmens su negalia kortelės išdavimu jos praradimo ar sugadinimo atveju. Kai toks mokestis imamas, valstybės narės užtikrina, kad mokestis neviršytų atitinkamų administracinių išlaidų arba neatgrasytų asmenų su negalia prašyti pakartotinai išduoti Europos asmens su negalia kortelę. 5. Europos asmens su negalia kortelė išduodama fizine versija per pagrįstą laikotarpį po to, kai Komisija nustato 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas technines specifikacijas, ir ne vėliau kaip ... [42 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir papildoma prieinama skaitmenine versija. Asmenims su negalia suteikiama galimybė prašyti išduoti fizinę kortelės versiją, skaitmeninę versiją arba abiejų formatų kortelę. Europos asmens su negalia kortelės skaitmeninėje versijoje neturi būti daugiau asmens duomenų, nei jų pateikta fizinėje versijoje, kaip nustatyta I priede. Toje skaitmeninėje versijoje pateikiami asmens duomenys užšifruojami ir įdiegiamos techninės atsargumo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad laikmeną galėtų perskaityti tik leidimą turintys naudotojai. 6. Europos asmens su negalia kortelės galiojimą nustato išduodančioji valstybė narė. Valstybės narės užtikrina, kad Europos asmens su negalia kortelė galiotų kuo ilgiau, atsižvelgiant, kai taikytina, į asmens su negalia gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos arba įstaigos išduoto neįgalumo pažymėjimo, asmens su negalia kortelės ar kito oficialaus dokumento galiojimo trukmę arba negalios statuso ar teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis pripažinimo procedūros trukmę. 7. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma: a) nustatant Europos asmens su negalia kortelės fizinei versijai skirtą QR kodą ir, jei tinkama, kitus pažangiausius skaitmeninius elementus, kuriems naudojamos elektroninės sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės, ir b) nustatant skaitmeninius elementus, kuriais užtikrinamas Europos asmens su negalia kortelės fizinės versijos saugumas, įskaitant tinkamas asmens duomenų saugumo priemones pagal Reglamentą (ES) 2016/679, taip pat sąveikumo dalykus, pavyzdžiui, bendras Sąjungos taikomąsias programas, naudojamas nuskaitant duomenis, pateikiamus fizinių kortelių versijų skaitmeniniuose elementuose, kuriems naudojamos elektroninės sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės. 8. Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva iš dalies keičiama pakeičiant I priede nustatytus Europos asmens su negalia kortelės standartizuoto formato duomenų laukus, kai toks pakeitimas būtinas siekiant pritaikyti formatą prie techninių pokyčių, ▌ užkirsti kelią klastojimui ir sukčiavimui arba spręsti piktnaudžiavimo arba netinkamo naudojimo klausimą ir užtikrinti sąveikumą. Tuose deleguotuose aktuose valstybėms narėms suteikiama pakankamai laiko tokiems pakeitimams įgyvendinti. 8 straipsnis Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės formatas, tarpusavio pripažinimas, išdavimas ir galiojimas 1. Kiekviena valstybė narė pagal II priede pateiktą bendrą standartizuotą ir prieinamą formatą nustato Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės fizinę versiją. Valstybės narės per pagrįstą laikotarpį nuo jų priėmimo ir ne vėliau kaip ... [42 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] į fizinę kortelės versiją įtraukia QR kodą ir kitus skaitmeninius elementus, kuriems naudojamos elektroninės sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės, nustatytos šio straipsnio 7 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose. 2. Visos valstybės narės tarpusavyje pripažįsta kitų valstybių narių išduotas Europos asmens su negalia automobilio statymo korteles. 3. Valstybių narių kompetentingos institucijos ar įstaigos išduoda Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę, pratęsia jos galiojimo laiką arba ją panaikina pagal savo nacionalines taisykles, procedūras ir praktiką. Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, valstybės narės užtikrina šios direktyvos tikslais renkamų ir saugomų asmens duomenų saugumą, autentiškumą ir konfidencialumą. Už Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimą atsakinga kompetentinga institucija ar įstaiga laikoma duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalyje, ir ji yra atsakinga už asmens duomenų tvarkymą. Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais nepanaikina pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę galinčios kilti valstybės narės atsakomybės už pareigų, susijusių su asmens duomenimis, pažeidimus. 4. Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę asmens su negalia ar įgaliotojo asmens prašymu pagal nacionalinę teisę išduoda arba jos galiojimo laiką pratęsia gyvenamosios vietos valstybė narė. Ji išduodama arba jos galiojimo laikas pratęsiamas per pagrįstą laikotarpį nuo paraiškos pateikimo dienos, kuris negali būti ilgesnis nei 90 dienų, išskyrus atvejus, kai vykdomi reikiami vertinimai. Valstybės narės gali nemokamai išduoti Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę ir pratęsti jos galiojimo laiką arba imti mokestį už išlaidas, susijusias su jos išdavimu ir galiojimo laiko pratęsimu. Kai toks mokestis imamas, valstybės narės užtikrina, kad mokestis neviršytų atitinkamų administracinių išlaidų arba kad neužkirstų kelio asmenims su negalia prašyti išduoti Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę ar nuo to neatgrasytų. 5. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė pakeistų visas esamas ▌asmens su negalia automobilio statymo korteles, išduotas pagal Rekomendaciją 98/376/EB nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, pareiškėjui pateikus prašymą ją išduoti ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos valstybės narės gali leisti, kad asmens su negalia automobilio statymo kortelės, išduotos iki ... [42 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pagal Rekomendaciją 98/376/EB, jų teritorijoje turėtų tokį patį poveikį kaip ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė. 6. Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė išduodama arba jos galiojimo laikas pratęsiamas fizine versija. Valstybės narės gali nuspręsti papildyti fizinę kortelės versiją skaitmenine versija po to, kai Komisija nustato 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas technines specifikacijas. Valstybėse narėse, kuriose fizinė kortelės versija papildoma skaitmenine versija, asmenys su negalia gali prašyti fizinės kortelės ir, jei pageidauja, ir skaitmeninės, ir fizinės kortelės versijų. Skaitmeninėje kortelės versijoje neturi būti daugiau asmens duomenų, nei jų pateikta Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės fizinėje versijoje, kaip nustatyta II priede. Toje skaitmeninėje versijoje pateikiami asmens duomenys užšifruojami ir įdiegiamos techninės atsargumo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad laikmeną galėtų perskaityti tik leidimą turintys naudotojai. 7. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma: a) nustatant Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės fizinei versijai skirtą QR kodą ir, jei tinkama, kitus pažangiausius skaitmeninius elementus, kuriems naudojamos elektroninės sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės, ir b) nustatant bendrąsias technines specifikacijas, kuriomis užtikrinamas Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės fizinės versijos saugumas, įskaitant tinkamas asmens duomenų apsaugos priemones pagal Reglamentą (ES) 2016/679, taip pat sąveikumo dalykus, pavyzdžiui, bendras Sąjungos taikomąsias programas, naudojamas nuskaitant duomenis, pateikiamus fizinių kortelių versijų skaitmeniniuose elementuose, kuriems naudojamos elektroninės sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės. 8. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva iš dalies keičiama pakeičiant II priede nustatytus Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės standartizuoto formato duomenų laukus, kai toks pakeitimas būtinas siekiant pritaikyti formatą prie techninių pokyčių, užkirsti kelią klastojimui ir sukčiavimui arba spręsti piktnaudžiavimo arba netinkamo naudojimo klausimą ir užtikrinti sąveikumą. Tuose deleguotuosiuose aktuose valstybėms narėms suteikiama pakankamai laiko tokiems pakeitimams įgyvendinti. III skyrius Bendrosios nuostatos 9 straipsnis Skaitmeninės versijos ir bendrosios techninės specifikacijos 1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos prieinamos Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės skaitmeninės versijos, kuriose būtų atitinkamai I ir II prieduose nurodyti duomenų laukai, ir užtikrinamas sąveikumas. 2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos skaitmeninei kortelės laikmenai skirtos bendrosios techninės specifikacijos, susijusios su tokiais klausimais kaip Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės galiojimo ir jų serijos ar bylos numerio tikrinimas, jų autentiškumo kontrolė, klastojimo ir sukčiavimo prevencija, tų kortelių nuskaitymas tarp valstybių narių ir jų naudojimas skaitmeninės tapatybės dėklėje Sąjungos lygmeniu. 3. 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 4. Prieš priimdama įgyvendinimo aktą Komisija konsultuojasi su asmenimis su negalia ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(26) nustatytais principais. 10 straipsnis Priežiūra ir atitiktis ▌ 1. Valstybės narės, remiant Komisijai, imasi būtinų veiksmų siekdamos užkirsti kelią klastojimo ar sukčiavimo rizikai ir aktyviai kovoja su Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės nesąžiningu išdavimu, nesąžiningu naudojimu ir klastojimu. ▌ 2. Jei valstybė narė savo teritorijoje susiduria su rimtais arba sistemingais piktnaudžiavimo kitos valstybės narės išduota Europos asmens su negalia kortele ar Europos asmens su negalia automobilio statymo kortele atvejais, ta valstybė narė apie tai praneša išduodančiajai valstybei narei. Išduodančioji valstybė narė užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Valstybės narės keičiasi informacija apie piktnaudžiavimo tomis kortelėmis atvejus. 3. Valstybės narės atitinkamai tikrina, ar laikomasi pareigų, atsirandančių dėl Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės, taip pat asmenų su negalia, turinčių tas korteles, atitinkamų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su gyvūnais pagalbininkais, ir asmenis su negalia lydinčių arba jiems padedančių asmenų, įskaitant jų asmeninį (-ius) asistentą (-us), atitinkamų teisių. ▌ 11 straipsnis Informacijos prieinamumas ir informuotumo didinimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo, galiojimo laiko pratęsimo arba panaikinimo sąlygos, taisyklės, praktika ir procedūros būtų viešai skelbiamos prieinamais formatais, įskaitant skaitmeninius ir lengvai skaitomus formatus, ir, gavus prašymą, asmenims su negalia reikalingais pagalbiniais formatais. 2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos didinti visuomenės informuotumą ir informuoti asmenis su negalia ir jiems atstovaujančias organizacijas, be kita ko, prieinamais būdais, apie Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės buvimą ir jų gavimo, naudojimo ar galiojimo laikotarpio pratęsimo sąlygas. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, vykdo Europos informuotumo didinimo kampaniją ir nuolat skatina informuotumo didinimą ir informacijos apie šios direktyvos įgyvendinimą sklaidą. 3. Valstybės narės imasi priemonių, kad didintų valdžios institucijų ir privačių veiklos vykdytojų informuotumą apie Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės buvimą ir naudojimą ir skatina tokias valdžios institucijas ir veiklos vykdytojus savanoriškai siūlyti specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, taip pat automobilio statymo sąlygas ir infrastruktūrą asmenims su negalia, užtikrinant kuo įvairesnes paslaugas, kitą veiklą ir infrastruktūrą. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama nemokamai, aiškiai, išsamiai, naudotojui patogiu ir lengvai prieinamu būdu, laikantis atitinkamų Direktyvos (ES) 2019/882 I priede nustatytų paslaugų prieinamumo reikalavimų, be kita ko, valdžios institucijų oficialiose interneto svetainėse, arba kitomis tinkamomis priemonėmis. 12 straipsnis Kompetentingos institucijos arba įstaigos ir kontaktiniai centrai 1. Valstybės narės paskiria vieną ar kelias kompetentingas institucijas ar įstaigas, atsakingas už Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimą, galiojimo laiko pratęsimą ir panaikinimą. 2. Valstybės narės paskiria vieną ar kelis nacionalinius kontaktinius centrus, kad palengvintų valstybių narių ir Komisijos dialogą dėl tinkamo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo. Per ... [6 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] valstybės narės informuoja Komisiją apie savo kontaktinius punktus. 13 straipsnis Asmenims su negalia atstovaujančios organizacijos Valstybės narės užtikrina aktyvų konsultavimąsi su asmenims su negalia atstovaujančiomis organizacijomis ir jų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant Europos asmens su negalia kortelę ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę. IV skyrius Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai 14 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 7 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir 8 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir 8 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su asmenimis su negalia ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 7 straipsnio 7 ar 8 dalį arba 8 straipsnio 7 ar 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 15 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. V skyrius Baigiamosios nuostatos 16 straipsnis Vykdymo užtikrinimas ir teisių gynimo priemonės 1. Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas priemones, kad užtikrintų šios direktyvos laikymąsi ir vykdymą. 2. 1 dalyje nurodytas priemones sudaro: a) nuostatos, pagal kurias, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, asmenys su negalia arba jų paskirti atstovai, veikiantys jų vardu ir gavę jų ar jų teisėto globėjo sutikimą, gali apskųsti kompetentingų institucijų ar įstaigų sprendimą dėl Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo, galiojimo laiko pratęsimo ar panaikinimo; b) nuostatos, kuriomis remdamiesi asmenys su negalia pagal nacionalinę teisę gali kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines įstaigas, jei nesilaikoma pareigų ar teisių, numatytų šioje direktyvoje ir ją ▌ įgyvendinančiose nacionalinėse nuostatose, arba šios pareigos ar teisės pažeidžiamos; c) nuostatos, pagal kurias viena ar kelios iš toliau nurodytų įstaigų, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, gali pagal nacionalinę teisę ir procedūras kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines įstaigas asmenų su negalia vardu arba juos remdamos, kad apsaugotų jų teises, gavusios jų sutikimą, bet kuriame teismo ar administraciniame procese, numatytame siekiant užtikrinti pareigų vykdymą pagal šią direktyvą: a) viešosios įstaigos; b) privačios asociacijos, organizacijos ar kiti teisės subjektai, kurie turi teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos, pavyzdžiui, asmenims su negalia atstovaujančios organizacijos. 17 straipsnis Neatitiktis ir sankcijos 1. Valstybės narės nustato taisykles dėl atitinkamų priemonių, tokių kaip sankcijos, laikydamosi nacionalinės teisės ir praktikos, taikomų viešosioms institucijoms arba įstaigoms ar privatiems veiklos vykdytojams už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų nesilaikymą ar jų pažeidimą, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti tų taisyklių įgyvendinimą. 2. Numatytos priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, jas taikant turi būti imamasi veiksmingų taisomųjų veiksmų. ▌ 18 straipsnis Galimybė susipažinti su informacija 1. Valstybės narės užtikrina, kad ▌valdžios institucijos viešai skelbtų informaciją apie specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką arba apie automobilio statymo sąlygas ir infrastruktūrą, kurias jos siūlo asmenims su negalia pagal 5 ir 6 straipsnius, be kita ko, valdžios institucijų oficialiose interneto svetainėse, jei tokių yra, arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama bendra informacija apie Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės tikslą ir naudojimą, įskaitant, kai tinkama, nuorodas į kompetentingas institucijas ar įstaigas, atsakingas už tų kortelių išdavimą, galiojimo laiko pratęsimą ir panaikinimą. Toje interneto svetainėje taip pat pateikiama bendra informacija apie specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką, kurias valdžios institucijos siūlo asmenims su negalia, ir nukreipia naudotojus į konkrečias atitinkamų valdžios institucijų interneto svetaines dėl išsamesnės informacijos. Tose interneto svetainėse taip pat gali būti nurodoma tokia privačių veiklos vykdytojų nacionaliniu lygmeniu pateikta informacija. 2. Valstybės narės taip pat ragina privačius veiklos vykdytojus viešai skelbti informaciją apie specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką ir apie automobilio statymo sąlygas ir infrastruktūrą, kurias jie siūlo pagal 5 ir 6 straipsnius, prieinamais formatais. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama nemokamai, aiškiai, išsamiai, naudotojui patogiu ir lengvai prieinamu būdu ▌ privačių veiklos vykdytojų ar valdžios institucijų oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, arba kitomis tinkamomis priemonėmis, laikantis atitinkamų Direktyvos (ES) 2019/882 I priede nustatytų paslaugų prieinamumo reikalavimų. 4. Pagal atitinkamą Sąjungos teisę, kai taikytina, tarpvalstybines keleivių vežimo paslaugas teikiantys veiklos vykdytojai užtikrina, kad Europos asmens su negalia kortelę turintiems keleiviams būtų pasiūlyta arba prieinama aiški informacija apie įvairiose jų kelionės dalyse taikomas specialias sąlygas ar lengvatinę tvarką. 19 straipsnis Sąjungos tinklalapis 1. Ne vėliau kaip ... [48 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija sukuria specialų Sąjungos tinklalapį, skirtą Europos asmens su negalia kortelei ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelei. Tame Sąjungos tinklalapyje pateikiamos nuorodos į 18 straipsnyje nurodytas nacionalines interneto svetaines. 2. Sąjungos tinklalapis turi būti prieinamas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, tarptautine gestų kalba ir valstybių narių nacionalinėmis gestų kalbomis, taip pat prieinamais ir lengvai skaitomais formatais, laikantis atitinkamų Direktyvos (ES) 2019/882 I priede nustatytų paslaugų prieinamumo reikalavimų. Sąjungos tinklapyje pateikiama informacija turi būti lengvai suprantama, ne sudėtingesnė nei B1 (pažengusiųjų) lygio pagal Europos Tarybos bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. 20 straipsnis Ataskaitų teikimas ir vertinimas 1. Ne vėliau kaip ... [78 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas ketverius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą. 2. Siekiant įvertinti poreikį peržiūrėti šią direktyvą, 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje, be kita ko, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, technologinius ir kitus aktualius pokyčius, aptariamas Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės naudojimas, visų pirma bet kokių mokesčių poveikis, tai, kokiu mastu, įgyvendinant šią direktyvą, pasiekti jos tikslai, taip pat jos sąveika su kitais atitinkamais Sąjungos teisės aktais. Toje ataskaitoje taip pat analizuojamos konkrečios nepalankios padėtys, susidariusios dėl sąveikinės diskriminacijos, kuri suprantama kaip derinys diskriminacijos dėl negalios ir kitų pagrindų, dėl kurių taikoma apsauga pagal Tarybos direktyvas 79/7/EEB(27), 2000/43/EB(28), 2000/78/EB(29) arba 2004/113/EB(30), ypatingą dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms su negalia. 3. Ne vėliau kaip ... [54 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina visas likusias spragas, susijusias su laisvu asmenų su negalia judėjimu. Komisija, spręsdama, ar tokioms spragoms pašalinti reikia imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu, deramai atsižvelgia į to vertinimo rezultatus. 4. Valstybės narės Komisijos prašymu ir laiku ▌ pateikia jai informaciją, būtiną Komisijai 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti. 5. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama į asmenų su negalia, ▌ atitinkamų nevyriausybinių organizacijų, visų pirma asmenims su negalia atstovaujančių organizacijų, ir ekonominių suinteresuotųjų subjektų nuomones. ▌ 21 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [30 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus. Tas nuostatas jos taiko nuo … [42 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 22 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 23 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I PRIEDAS EUROPOS ASMENS SU NEGALIA KORTELĖS FORMATAS Tekstas PRIEKINĖJE PUSĖJE: „Europos asmens su negalia kortelė“ anglų kalba ir išduodančiosios valstybės narės kalba ar kalbomis. NUGARĖLĖJE: informacija, dėl kurios sprendimą priima išduodančioji valstybė narė, tos valstybės narės kalba arba kalbomis.
1. Kortelės dydis turi atitikti standarte ISO/IEC 7810 nustatytą formatą ID-1. ▌ 2. Kortelėje pateikiama ši informacija: – kortelės turėtojo nuotrauka; – kortelės turėtojo pavardė ir vardas; – kortelės turėtojo gimimo data; – kortelės serijos ar bylos numeris. 3. Kortelė turi būti šviesiai ir tamsiai mėlynos spalvos, kaip šiame priede pateiktame paveikslėlyje, naudojantis šiomis nuorodomis: – tamsiai mėlyna: CMYK 100, 90, 10, 0 RGB 0, 68, 148 – šviesiai mėlyna: CMYK 94, 63, 7, 1 RGB 0, 110, 183 4. Kortelėje nurodomos jos išdavimo ir galiojimo pabaigos datos. 5. Kortelėje pateikiamas mėlynu apskritimu apibrėžtas šalies kodas. 6. Naudojamas šriftas „ARIAL Regular“ arba, jei tai neįmanoma, šriftas „Sans Serif“. Turi būti pakankamas pirmo plano ir fono spalvų kontrastas. 7. Žodžiai „Europos asmens su negalia kortelė“ užrašomi „Arial“ šriftu ir Brailio raštu, naudojant Marburgo kodo matmenis. 8. Galima pridėti neprivalomą raidę „A“ (spausdintinę ir Brailio raštu), jei kortele asmeniui su negalia suteikiama teisė būti lydimam vieno ar kelių asmeninių asistentų arba kitų lydinčių ar padedančių asmenų, pripažintų pagal nacionalinę teisę ar praktiką, arba gyvūnų pagalbininkų. Raidė „A“ taip pat gali būti įrašyta asmenų su negalia, turinčių didesnį paramos poreikį, atveju laikantis nacionalinės teisės ir praktikos. 9. Priėmus 7 straipsnio 7 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, integruojamas QR kodas ir galbūt kiti skaitmeniniai elementai, kuriems naudojamos elektroninės priemonės, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui. Kortelės fizinės versijos skaitmeniniai elementai gali apimti daugiau asmens duomenų, nei numatyta fizinėje versijoje, kaip nustatyta šiame priede. Tačiau prieiga prie tokių duomenų suteikiama tik išduodančiosios valstybės narės valdžios institucijoms ir tik leidimą turintiems naudotojams. Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679. 10. Įrašai pateikiami anglų kalba ir išduodančiosios valstybės narės kalba arba kalbomis. Jei valstybė narė nori pateikti įrašus kita kalba nei airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ar vokiečių kalbos, ji tai daro nedarydama poveikio kitoms šio priedo nuostatoms. Jei valstybė narė pateikia įrašus bulgarų ar graikų kalbomis, ji parengia kortelės versiją, kurioje naudojami lotyniški rašmenys. II PRIEDAS EUROPOS ASMENS SU NEGALIA AUTOMOBILIO STATYMO KORTELĖS FORMATAS PRIEKINĖ PUSĖ
NUGARĖLĖ
1. Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės dydis: – aukštis: 106 mm – plotis: 148 mm 2. Kortelė turi būti tamsiai mėlynos ir geltonos spalvos, kaip šiame priede pateiktuose paveikslėliuose, naudojantis šiomis nuorodomis: – tamsiai mėlyna: CMYK 100, 90, 10, 0 RGB 0, 68, 148 – geltona: CMYK 94, 63, 7, 1 RGB 255, 237, 0 3. Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė vertikaliai padalijama į dvi dalis priekinėje dalyje ir nugarėlėje. a) Priekinės dalies kairėje pusėje turi būti: – tamsiai mėlynos spalvos neįgaliųjų vežimėlio naudotojo simbolis geltoname fone; – kortelės išdavimo data ir galiojimo pabaigos data; – kortelės serijos numeris; – išduodančiosios institucijos ar organizacijos ▌ pavadinimas; – jei kortelė susieta su transporto priemone ir to reikalauja valstybė narė, tos transporto priemonės registracijos numeris; valstybių narių, kurios nereikalauja nurodyti transporto priemonės registracijos numerio, atveju kortelėje neturi būti atitinkamo duomenų lauko. b) Priekinės pusės dešinėje turi būti: – didžiosiomis raidėmis užrašyta „Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė“ anglų kalba, išduodančiosios valstybės narės nacionalinėmis kalbomis ir Brailio raštu, naudojant Marburgo kodo matmenis; – fone – išduodančiosios valstybės narės skiriamasis kodas, kurį supa Europos Sąjungą simbolizuojančių žvaigždžių žiedas; – priėmus 8 straipsnio 7 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, integruojamas QR kodas ir galbūt kiti skaitmeniniai elementai, kuriems naudojamos elektroninės priemonės, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui. Kortelės fizinės versijos skaitmeniniai elementai gali apimti daugiau asmens duomenų, nei numatyta fizinėje versijoje, kaip nustatyta šiame priede. Tačiau prieiga prie tokių duomenų suteikiama tik išduodančiosios valstybės narės valdžios institucijoms ir tik leidimą turintiems naudotojams. Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679. c) Nugarėlės kairėje pusėje nurodoma: – kortelės turėtojo pavardė ir vardas; – kortelės turėtojo gimimo data. ▌ d) Nugarėlės dešinėje pusėje turi būti anglų kalba ir išduodančiosios valstybės narės nacionaline kalba ar kalbomis pateikiama: – frazė: „Ši kortelė suteikia jos turėtojui teisę naudotis vietos automobilio statymo sąlygomis ir asmenims su negalia rezervuota infrastruktūra atitinkamoje valstybėje narėje“; – frazė: „Naudojantis kortele, ji turi būti padėta transporto priemonės priekyje taip, kad jos priekinė pusė būtų aiškiai matoma patikrinimo metu“. 4. ▌Įrašai pateikiami anglų kalba ir išduodančiosios valstybės narės kalba arba kalbomis. Jei valstybė narė nori pateikti įrašus kita kalba nei airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ar vokiečių kalbos, ji tai daro nedarydama poveikio kitoms šio priedo nuostatoms. Jei valstybė narė pateikia įrašus bulgarų ar graikų kalbomis, ji parengia kortelės versiją, ▌kurioje naudojami lotyniški rašmenys. ▌
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
0339_LT-p0000002.png "20240424-P9_TA(2024)0339_LT-p0000002.png")
0339_LT-p0000003.png "20240424-P9_TA(2024)0339_LT-p0000003.png")
0339_LT-p0000004.png "20240424-P9_TA(2024)0339_LT-p0000004.png")
| Europos asmens su negalia kortelė ir Europos asmenų su negalia automobilių statymo kortelė trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0698), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 79 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0398/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į bendrus Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0059/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria į Direktyvos (ES) 2024/...(2) taikymo sritį įtraukiami trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys valstybėje narėje(3)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 2 dalies b punktą, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4), ▌ laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5), kadangi: (1) siekiant sustiprinti asmenų su negalia naudojimąsi laisvo judėjimo teisėmis ir pagerinti asmenų su negalia galimybes trumpam vykti į kitą valstybę narę arba joje lankytis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/...(6)(7) nustatyta sistema, taisyklės ir bendros sąlygos, įskaitant bendrą standartizuotą ir prieinamą formatą, taikomos Europos asmens su negalia kortelei, kuri yra pripažinto negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis įrodymas ir suteikia galimybę vienodomis sąlygomis naudotis visomis specialiomis sąlygomis arba lengvatomis, kurias siūlo privatūs veiklos vykdytojai ar viešosios institucijos, teikdamos įvairias paslaugas, veiklą ir infrastruktūrą, įskaitant atvejus, kai jos teikiamos neatlygintinai, ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelei, kuri yra jų pripažintos teisės naudotis asmenims su negalia rezervuotomis automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena, įrodymas; (2) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos veiksmais siekiama užtikrinti, inter alia, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tuo pagrindu turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriose būtų nurodyta, kurių teisių atveju yra numatytas vienodų sąlygų taikymas asmenims, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2024/...(8), ir tokiems trečiųjų šalių piliečiams; (3) pagal SESV 67 straipsnio 2 dalį šios direktyvos tikslais asmenys be pilietybės turi būti prilyginami trečiųjų šalių piliečiams; (4) siekiant stiprinti vienodų sąlygų taikymą, įtrauktį ir nediskriminavimą, be kita ko, kiek tai susiję su atitinkamais įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, asmenų su negalia, kurie yra valstybėje narėje teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai ir kuriems netaikoma Direktyva (ES) 2024/...(9), atžvilgiu ir garantuoti jų negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis pripažinimą visoje Sąjungoje, taigi taip pat užtikrinant veiksmingą ir visapusišką tokių asmenų ▌ dalyvavimą ir įtrauktį visuomenėje vienodomis sąlygomis su Sąjungos piliečiais, būtina Direktyvoje (ES) 2024/...(10) nustatytas taisykles, teises ir pareigas taikyti asmenims su negalia, kurie yra valstybėje narėje teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai ir kurių negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis ta valstybė narė pripažįsta, taip pat, kai taikytina, juos lydintiems arba jiems padedantiems asmenims, įskaitant jų asmeninius asistentus, arba gyvūnams pagalbininkams. Pavyzdžiui, ši direktyva turėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Tarybos direktyvą 2001/55/EB(11) taikoma laikina apsauga arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... (12)(13)+ taikoma tarptautinė apsauga, su sąlyga, kad jie teisėtai gyvena valstybėje narėje ir ta valstybė narė pripažįsta jų negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis; (5) visos Direktyvos (ES) 2024/...(14) nuostatos pagal šią direktyvą turėtų būti mutatis mutandis taikomos į šios direktyvos taikymo sritį patenkantiems trečiųjų šalių piliečiams; (6) visų pirma, nors šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis taikytinoms Sąjungos taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių judumas Sąjungoje, užtikrinant jų negalios statuso arba negalia grindžiamos teisės naudotis konkrečiomis paslaugomis tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse, šia direktyva galėtų būti palengvintas tų asmenų naudojimasis tokia teise judėti arba keliauti Sąjungoje su sąlyga, kad jie jau turi tokią judumo teisę. Kai tokie trečiųjų šalių piliečiai, turintys Europos asmens su negalia kortelę ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę, teisėtai juda arba keliauja Sąjungoje, jiems bus taikomos šia direktyva numatytas teisių tarpusavio pripažinimas; (7) todėl valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad Sąjungoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų vienodai taikomos Direktyvoje (ES) 2024/...(15) išdėstytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama Europos asmens su negalia kortelė ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė, kuriomis atitinkamai įrodomas pripažintas negalios statusas arba negalia grindžiama teisė naudotis konkrečiomis paslaugomis ir jų pripažįstama teisė naudotis asmenims su negalia rezervuotomis automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra, suteikiama teisė vienodomis sąlygomis naudotis visomis specialios sąlygomis arba lengvatine tvarka, susijusiomis su paslaugomis, veikla ar infrastruktūra, įskaitant atvejus, kai jos teikiamos neatlygintinai, ir automobilio statymo sąlygomis bei infrastruktūra, siūlomomis arba rezervuotomis asmenims su negalia, taip pat, kai taikytina, juos lydintiems arba jiems padedantiems asmenims, įskaitant jų asmeninius asistentus, neatsižvelgiant į jų pilietybę, arba gyvūnams pagalbininkams. Tai, kad tokiems trečiųjų šalių piliečiams suteikiama teisė naudotis asmenims su negalia rezervuotomis specialiomis sąlygomis ar lengvatine tvarka arba automobilio statymo sąlygomis ir infrastruktūra taip pat, kaip asmenims, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2024/...(16), nedaro poveikio taisyklėms dėl leidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją; (8) valstybės narės skatinamos trečiųjų šalių piliečiams su negalia, kuriems taikoma ši direktyva, teikti informaciją pagal Direktyvą (ES) 2024/...(17) kalba, kurie jie supranta arba, kaip pagrįstai tikimasi, turėtų suprasti; (9) trečiųjų šalių piliečiams su negalia kyla didesnė rizika patirti daugialypę diskriminaciją. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad moterys ir mergaitės su negalia patiria įvairių formų diskriminaciją, ir numatyta, kad valstybės, Konvencijos šalys, turi imtis priemonių, kad užtikrintų joms galimybę visapusiškai ir lygiomis teisėmis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Joje taip pat pripažįstamos sudėtingos sąlygos, su kuriomis susiduria asmenys su negalia, patiriantys daugialypę ar sunkesnių formų diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės, etninės, autochtonų ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo, amžiaus ar kitokio statuso; (10) Direktyvos (ES) 2024/...(18) 20 straipsnyje numatytos Komisijos pareigos taip pat turėtų apimti į šios direktyvos taikymo sritį patenkančius trečiųjų šalių piliečius. Tame straipsnyje nurodytoje Komisijos ataskaitoje taip pat turėtų būti analizuojamos konkrečios nepalankios padėtys, susidariusios dėl sąveikinės diskriminacijos, kuri suprantama kaip derinys diskriminacijos dėl negalios ir kitų pagrindų, dėl kurių taikoma apsauga pagal Tarybos direktyvas 79/7/EEB(19), 2000/43/EB(20), 2000/78/EB(21) arba 2004/113/EB(22), ypatingą dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms su negalia; ▌ (11) pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ▌ ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma; ▌ (12) pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma; (13) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. išplėsti Direktyva (ES) 2024/...(23) nustatytų taisyklių, teisių ir pareigų taikymą įtraukiant asmenis su negalia ▌, kurie yra teisėtai valstybėje narėje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai ir kuriems nėra taikoma Direktyva (ES) 2024/...(24), taip pat juos lydinčius arba jiems padedančius asmenis, įskaitant asmeninius asistentus, ir gyvūnus pagalbininkus, tokiu būdu taip pat palengvinant jiems judėjimą arba keliones į kitas valstybes nares ▌, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo, kuriuo nustatoma taisyklių ir bendrų sąlygų sistema, masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Europos Parlamento ir Tarybos ▌ direktyvoje (ES) 2024/...(25)(26) nustatytos taisyklės, teisės ir pareigos taikomos valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nėra taikoma ta direktyva ir kurių negalios statusą arba negalia grindžiamą teisę naudotis konkrečiomis paslaugomis ir teisėmis į asmenims su negalia rezervuotas automobilio statymo sąlygas ir infrastruktūrą pripažįsta valstybė narė, kurioje jie gyvena, taip pat juos lydintiems ar jiems padedantiems asmenims, įskaitant asmeninius asistentus, arba gyvūnams pagalbininkams, kaip apibrėžta atitinkamai tos direktyvos 3 ▌ straipsnio 4 ir 8 punktuose. 2 straipsnis Šios direktyvos tikslais „trečiosios šalies pilietis“ reiškia bet kurį asmenį, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip tai suprantama SESV 20 straipsnio 1 dalyje ▌. 3 straipsnis Ši direktyva nedaro poveikio ▌ taikomoms ▌ taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių judumas Sąjungoje. 4 straipsnis Valstybės narės gali imtis priemonių, kad patenkintų konkrečius trečiųjų šalių piliečių kalbos poreikius, be kita ko, atitinkamai naudodamos kalbos supratimo palengvinimo priemones. 5 straipsnis Trečiųjų šalių piliečiams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, taikomas Direktyvos (ES) 2024/...(27) 20 straipsnis. 6 straipsnis 1. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [30 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus. Tas nuostatas jos taiko nuo … [42 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 7 straipsnis Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 8 straipsnis Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Augalų dauginamosios medžiagos gamyba ir prekyba |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0414), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0236/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0149/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/2031, 2016/2031 ir (ES) 2017/625 ir 2018/848 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 2002/53/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB,2002/57/EB, 2008/72/EB ir 2008/90/EB (Augalų dauginamosios medžiagos reglamentas) [1 pakeit.]
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2), atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių, [2 pakeit.] laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) Žemės ūkio augalų, daržovių, vynmedžių ir sodo augalų dauginamosios medžiagos (toliau – ADM) gamybos ir prekybos taisyklės Sąjungos lygmeniu taikomos nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Augalų dauginamosios medžiagos gamyba ir prekyba Sąjungos teritorijoje reglamentuojama Tarybos direktyva 66/401/EEB((3)); 66/402/EEB((4)); 68/193/EEB((5)); 2002/53/EB((6)); 2002/54/EB((7)); 2002/55/EB((8)); 2002/56/EB((9)); 2002/57/EB((10)); 2008/72/EB(11) ir 2008/90/EB(12) (toliau – ADM rinkodaros direktyvos). Šiais teisės aktais sukurta augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos teisinė sistema, todėl jie buvo labai svarbūs kuriant Sąjungoje ADM vidaus rinką; (2) 2013 m. ir 2023 m. Komisijos atliktais poveikio vertinimais patvirtinta, kad tos direktyvos padarė didelį poveikį laisvam ADM judėjimui, prieinamumui ir aukštai kokybei Sąjungos rinkoje ir taip palengvino prekybą ADM Sąjungoje; (3) tačiau ADM gamybos ir prekybos taisyklės turi būti priderintos prie mokslo ir technikos raidos žemės ūkio ir sodininkystės gamybos metodų bei augalų selekcijos srityse. Be to, teisės aktus reikia atnaujinti atsižvelgiant į tarptautinių standartų pokyčius ir patirtį, įgytą taikant ADM direktyvas. Kad tas taisykles būtų lengviau darniau įgyvendinti, jos turėtų būti patikslintos. Todėl ADM rinkodaros direktyvos turėtų būti pakeistos vienu reglamentu dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos Sąjungoje; (4) ADM yra Sąjungos pradinė augalų auginimo medžiaga. Todėl ji labai svarbi maisto ir pašarų žaliavų gamybai ir veiksmingam augalų išteklių naudojimui. Ji padeda Jos paskirtis – padėti apsaugoti aplinką, užtikrinti maisto grandinės kokybę ir maisto tiekimą visoje Sąjungoje. Todėl panašu, kad siekiant pereiti prie tvarių maisto sistemų, kaip raginama strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“(13), taip pat žemės ūkiui, sodininkystei, aplinkos apsaugai, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, apsirūpinimo maistu ir pašarais saugumui ir apskritai ekonomikai yra itin svarbūs ADM, įskaitant prie vietos sąlygų pritaikytas veisles, kurios gali turėti tokį privalumą, kad jos geriau toleruoja biotinį ir abiotinį stresą, prieinamumas, aukšta kokybė ir įvairovė; [3 pakeit.] (5) todėl, siekiant pereiti prie tvarių maisto sistemų, Sąjungos teisės aktuose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu užtikrinti, kad ADM gamybą būtų galima pritaikyti prie kintančių žemės ūkio, sodininkystės ir aplinkos sąlygų, spręsti klimato kaitos problemas, apsaugoti ir, atkurti ir skatinti biologinę įvairovę ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat patenkinti didėjančius ūkininkų ir vartotojų lūkesčius, susijusius su ADM kokybe, sauga, įvairove ir tvarumu. Šiuo reglamentu turėtų būti skatinamos atsparios ADM kūrimo inovacijos, kurios padėtų gerinti kultūrines veisles, skatinančias gerą dirvožemio būklę; [4 pakeit.] (6) šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti tik ADM, priklausančią tam tikrų didesnės ekonominės ir socialinės svarbos gentims ir rūšims. Ši svarba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar tokios gentys ir rūšys užima didelį gamybos plotą arba yra labai vertingos Sąjungos gamybai, į jų vaidmenį užtikrinant maisto ir pašarų gamybos saugumą Sąjungoje ir į tai, ar jomis prekiaujama bent dviejose valstybėse narėse. Gamybos plotas ir vertingumas gali būti susiję su keliais techniniais aspektais. Priklausomai nuo aplinkybių, jie gali būti apskaičiuojami remiantis tokiais veiksniais kaip bendras derlingos žemės ploto dydis keliose skirtingose Sąjungos vietovėse, ADM pardavimo konkrečiuose sektoriuose vertė arba tų rūšių paklausa tarp ūkininkų, galutinių naudotojų ir pramonės įmonių; (7) tos gentys ir rūšys turėtų būti išvardytos ir klasifikuojamos suskirstant jas pagal paskirtį, t. y. kaip žemės ūkio augalai, daržovės, sodo augalai arba vynmedžiai. Toks klasifikavimas yra būtinas siekiant užtikrinti proporcingą požiūrį, nes kai kurios rūšys yra svarbios tik tam tikroms naudojimo paskirtims; (8) be to, kai kurios veislės gali turėti tam tikrų savybių, dėl kurių, auginant augalus tam tikromis sąlygomis, galėtų būti padarytas nepageidaujamas agronominis poveikis, dėl kurio būtų kliudoma siekti reglamento tikslo – prisidėti prie žemės ūkio gamybos tvarumo. Šį tikslą galima pasiekti tik tuo atveju, jei tokios veislės auginamos tinkamomis sąlygomis, kuriomis išvengiama nepageidaujamo agronominio poveikio. Tos sąlygos turėtų būti taikomos, kai tos veislės auginamos ne tik ADM gamybai ir prekybai, bet ir maisto, pašarų ar pramoninių medžiagų gamybai. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos ir sąlygos, kuriomis tos veislės auginamos maisto, pašarų ar kitų produktų gamybai; (9) ADM turėtų būti visapusiškai apibrėžta ir apimti visus augalus, iš kurių galima išauginti sveiką augalą ir kurie yra tam skirti. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas sėkloms ir visoms kitoms augalų formoms bet kuriuo augimo etapu, iš kurių galima išauginti sveiką augalą ir kurios yra tam skirtos; (10) šis reglamentas neturėtų būti taikomas miško dauginamajai medžiagai dėl jos ypatingų savybių, labai skirtingų sąvokų ir taikomos terminijos. Dėl šios priežasties miško dauginamajai medžiagai taikomas atskiras teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../...(14)(15); (11) šis reglamentas neturėtų būti taikomas dekoratyvinių augalų dauginamajai medžiagai, nes pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais buvo padaryta išvada, kad Tarybos direktyva 98/56/EB((16)) vis dar atitinka to sektoriaus poreikius; (12) šis reglamentas neturėtų būti taikomas nei į trečiąsias šalis eksportuojamai ADM, nei ADM, kuri parduodama arba bet kokiu būdu perduodama ir ADM, kuri naudojama tik oficialiems tyrimams, selekcijai, patikrinimams, parodoms ar mokslo tikslams, įskaitant tyrimus ūkiuose, nes tokių kategorijų ADM nereikia taikyti konkrečių darniųjų tapatybės ar kokybės standartų ir dėl jos nekyla pavojaus kitos ADM, kuria prekiaujama Sąjungoje, tapatumui ir kokybei; [5 pakeit.] (13) šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kai asmenys vieni kitų asmeniniam naudojimui parduoda arba bet kokiu kitu būdu perduoda ADM, nemokamai arba už užmokestį, ir tai nėra jų prekybinės veiklos dalis. Būtų neproporcinga nustatyti tokio ADM naudojimo taisykles, nes toks perdavimas paprastai vyksta už labai nedideles sumas, jo paskirtis nėra komercinė, o ADM naudojama tik privačiai veiklai; (13a) į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukta ADM, kuri prieinama, parduodama ar perduodama kitais būdais, nemokamai arba už užmokestį, ribotais kiekiais, kaip apibrėžta VIIa priede, dinamiško išsaugojimo tikslais, nes tokios rūšies ADM nereikia taikyti konkrečių darniųjų tapatybės ar kokybės standartų ir dėl jos nekyla pavojaus kitos ADM, kuria prekiaujama Sąjungoje, tapatumui ir kokybei; [6 pakeit.] (14) kad naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, ADM turėtų būti gaminama ir ja turėtų būti prekiaujama tik jei ji priklauso nacionaliniame veislių registre įregistruotoms veislėms; (15) tačiau, jei reikia, reikalavimas, kad medžiaga turi priklausyti veislei, gali būti netaikomas poskiepiams, nes, nors jų vertė yra didelė, jiems veislės apibrėžtis dažnai netaikoma; (16) siekiant užtikrinti tapatumą, kokybę ir skaidrumą ir sudaryti sąlygas naudotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, ADM paprastai turėtų būti gaminama arba ja turėtų būti prekiaujama pagal iš anksto nustatytas kategorijas. Tos kategorijos turėtų parodyti skirtingus kartų etapus ir kokybės lygius ir, remiantis tarptautiniu mastu pripažinta terminija, ADM turėtų būti vadinama superelitine, elitine, sertifikuota ir standartine sėkla, o jei tai ADM, kuri nėra sėkla – superelitine, elitine, sertifikuota ir standartine medžiaga; (17) siekiant užtikrinti, kad kiekvienos iš šių kategorijų ADM atitiktų aukščiausią jos tapatumo ir kokybės lygį ir derėtų su naujausiais technikos ir mokslo pokyčiais, ji turėtų būti gaminama ir ja turėtų būti prekiaujama laikantis taikomų tarptautinių standartų. Tai turėtų būti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarptautinei prekybai skirtos sėklos veislių sertifikavimo arba sėklos kontrolės schemos ((17))(toliau – EBPO sėklų schemos), Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) sėklinių bulvių standartai ir Tarptautinės sėklų tyrimų asociacijos (ISTA) sėklos mėginių ėmimo ir tyrimų taisyklės; (18) pagal tuos standartus ADM atitiktis superelitinės, elitinės arba sertifikuotos kategorijos reikalavimams turėtų būti patvirtinta kompetentingų institucijų atliekamais patikrinimais, mėginių ėmimu, tyrimais ir oficialiais kontroliniais lauko tyrimais (toliau – oficialus sertifikavimas), išduodant oficialią etiketę; (18a) taip pat turėtų būti nustatytos klonų gamybos in vitro ir prekybos jais taisyklės; [7 pakeit.] (19) turėtų būti nustatytos specialios klonų, atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM gamybos ir prekybos taisyklės, nes jų jos svarba ir naudojimas ADM sektoriuje išaugo. Siekiant užtikrinti skaidrumą, galimybę naudotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir veiksmingą oficialią kontrolę, atrinkti klonai ir polikloninė ADM turėtų būti registruojami specialiame kompetentingų institucijų sudarytame viešame registre. Taip pat turėtų būti nustatytos klonų palaikymo taisyklės, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas ir tapatumo nustatymas; [8 pakeit.] (20) kompetentinga institucija turėtų suteikti leidimą profesionaliesiems veiklos vykdytojams, oficialiai prižiūrint, atlikti tam tikrų rūšių ir kategorijų ADM sertifikavimą ir atspausdinti oficialią etiketę. Turėtų būti nustatytos atitinkamos kompetentingos institucijos vykdomos oficialios priežiūros ir to leidimo panaikinimo arba jo pakeitimo taisyklės. Tos taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad visa sertifikavimo sistema veiktų veiksmingai; (21) siekiant užtikrinti kuo didesnį ADM švarumą ir vienodumą, ADM turėtų būti laikoma atskirose siuntose, atskirai nuo kitų medžiagų, kurios skiriasi nuo ADM, pvz., maistui ar pašarui skirtų grūdų; (22) atsižvelgiant į didelę ADM įvairovę, profesionalieji veiklos vykdytojai turėtų galėti prekiauti ADM siuntomis kaip atskirais augalais, pakuotėmis, ryšuliais ar konteineriais, arba nesupakuotomis; (23) siekiant užtikrinti tinkamą ADM tapatumo nustatymą pagal kategoriją, turėtų būti priimtos ADM ženklinimo taisyklės, patvirtinant atitiktį atitinkamiems superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir standartinės sėklos bei medžiagos reikalavimams; (24) kai tai superelitinė, elitinė ir sertifikuota sėkla bei medžiaga, kompetentinga institucija turėtų išduoti oficialią etiketę, o kai tai standartinė sėkla ar medžiaga – turėtų būti išduodama veiklos vykdytojo etiketė. Tai būtina siekiant atskirti ADM, kuri turi būti sertifikuojama (oficialiai sertifikuojama arba sertifikuojama oficialiai prižiūrint), ir ADM, už kurią atsakingas profesionalusis veiklos vykdytojas. Išduodant specialią etiketę siekiama sudaryti palankesnes sąlygas profesionaliesiems veiklos vykdytojams ir vartotojams, kurie gali pageidauti atsirinkti ADM pagal skirtingus standartus, priimti informacija pagrįstus sprendimus. Tai taip pat palengvintų kompetentingų institucijų darbą rengiant oficialią kontrolę atsižvelgiant į atitinkamus kiekvienos kategorijos reikalavimus; (25) oficialią etiketę turėtų atspausdinti ir pritvirtinti leidimą turintys profesionalieji veiklos vykdytojai, oficialiai prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Tačiau kadangi tam tikri profesionalieji veiklos vykdytojai gali neturėti išteklių visai sertifikavimo veiklai vykdyti ir oficialioms etiketėms spausdinti, todėl reikėtų numatyti, kad bet kokius sertifikavimo veiksmus profesionaliųjų veiklos vykdytojų prašymu galėtų atlikti ir kompetentingos institucijos; (26) siekiant užtikrinti vienodą atitinkamų kiekvienos kategorijos gamybos ir prekybos reikalavimų taikymą ir etikečių identifikavimą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl oficialios etiketės ir veiklos vykdytojo etiketės turinio ir formos; (27) kad būtų galima tinkamai nustatyti atitinkamos ADM tapatumą ir užtikrinti atsekamumą bei oficialios kontrolės veiksmingumą, kiekvienoje oficialioje etiketėje ir veiklos vykdytojo etiketėje turėtų būti nurodytas serijos numeris; (28) ADM rinkodaros direktyvose ir tarptautinėje praktikoje bei standartuose reikalaujama, kad tam tikrų rūšių sėklos būtų gaminamos tik kaip superelitinės, elitinės arba sertifikuotos sėklos ir jomis atitinkamai būtų prekiaujama, atsižvelgiant į jų svarbą apsirūpinimo maistu saugumui ir pramoniniam perdirbimui ir siekiant apsaugoti jas naudojančių ūkininkų interesus. Dėl šios priežasties tam tikros sėklos turėtų būti gaminamos kaip superelitinės, elitinės arba sertifikuotos sėklos ir jomis atitinkamai turėtų būti prekiaujama tik jei jų gamybos ir prekybos išlaidos yra proporcingos tikslui – užtikrinti kokybišką sėklą ūkininkams, apsirūpinimo maistu ir pašarais saugumą arba didelę pramoninio perdirbimo vertę. Tos išlaidos taip pat turėtų proporcingai atitikti siekiamų aukščiausių sėklos tapatumo ir kokybės standartų, laikantis superelitinei, elitinei ir sertifikuotai sėklai taikomų reikalavimų. Todėl turėtų būti sudarytas augalų rūšių, kurių sėkla gali būti gaminama tik kaip superelitinė, elitinė arba sertifikuota ir ja atitinkamai prekiaujama, sąrašas; (29) sėkla dažnai prekiaujama kaip tos pačios rūšies veislių mišiniais arba rūšių mišiniais. Tačiau genčių arba rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, sėklas turėtų būti leidžiama gaminti ir jomis prekiauti sudarius mišinius tik su tų genčių arba rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, sėklomis. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų gamybos ir prekybos standartų. Tačiau, siekiant išsaugoti genetinius išteklius ir gamtinę aplinką, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti gaminti sėklų, kurioms taikomas šis reglamentas, ir sėklų, nepriklausančių gentims ar rūšims, kurioms taikomas šis reglamentas, mišinius ir jais prekiauti. Taip yra todėl, kad tos rūšys yra tinkamiausios tokiam išsaugojimo tikslui. Turėtų būti nustatytos taisyklės tų mišinių tapatumui ir kokybei užtikrinti; (30) turėtų būti nustatyti superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos perpakavimo ir perženklinimo reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad atliekant tas operacijas atitinkamos ADM tapatumas ir kokybė nesikeis; (31) turėtų būti atliekami kontroliniai lauko tyrimai, siekiant patikrinti atskirų sėklos siuntų veislės tapatumą ir veislinį grynį. Turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, susijusios su superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir standartinės sėklos tyrimais, remiantis taikytinais tarptautiniais standartais ir patirtimi, įgyta taikant ADM prekybos direktyvas; (32) tam tikri veislių tipai neatitinka nustatytų išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimų. Tačiau tos veislės yra svarbios siekiant išsaugoti ir tvariai naudoti augalų genetinius išteklius, kurie būtini kultūrinių augalų genetinei įvairovei ir prisitaikant prie aplinkos pokyčių ir ateities poreikių. Tai tradiciškai auginamos arba naujos tam tikromis vietos sąlygomis išvestos ir prie tų sąlygų prisitaikiusios veislės. Dėl didelės pakankamos genetinės ir fenotipinės atskirų dauginamųjų vienetų įvairovės jos yra mažiau vienodos. Šios veislės vadinamos saugotinomis veislėmis. Tikslinga pripažinti, kad genetinių išteklių išsaugojimas yra dinamiškas procesas ir kad reikėtų įtraukti naujai išvestas veisles, prisitaikiusias prie vietos sąlygų. Tų veislių gamyba ir prekyba prisidedama prie Tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui tikslų skatinti maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą ((18)). Sąjunga – šios Sutarties šalis – įsipareigojo remti šiuos tikslus; [9 pakeit.] (33) atsižvelgiant į tas ypatingas saugotinų veislių savybes ir nukrypstant nuo nustatytų gamybos ir prekybos reikalavimų, turėtų būti leidžiama gaminti joms priklausančią ADM ir ja prekiauti taikant mažiau griežtus reikalavimus. Tas tikslas dera su Europos žaliojo kurso principais, visų pirma biologinės įvairovės apsaugos principu. Todėl tikslinga nustatyti, kad ta medžiaga gali tenkinti atitinkamos rūšies standartinės medžiagos reikalavimus. Todėl saugotinoms veislėms priklausanti ADM turėtų būti ženklinama nurodant žodžius „saugotinos veislės“. Kad tas veisles galėtų kontroliuoti kompetentingos institucijos, kad jų naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kad oficiali kontrolė būtų veiksminga, jos taip pat turėtų būti registruojamos; (34) prekybos direktyvų taikymo patirtis parodė, kad galutiniai ADM naudotojai (sodininkai mėgėjai ir kt.) dažnai yra suinteresuoti naudoti įvairesnę ADM, tenkinančią skirtingus poreikius, ir jiems nebūtinai reikia tokios pačios kokybės kaip profesionaliesiems veiklos vykdytojams. Todėl, nukrypstant nuo tam tikrų taisyklių, tikslinga leisti ADM parduoti galutiniams naudotojams, nereikalaujant laikytis veislių registravimo ir sertifikavimo arba standartinės medžiagos reikalavimų. Ši nukrypti leidžianti nuostata yra būtina, siekiant užtikrinti vartotojams didesnę pasiūlos įvairovę, kartu laikantis bendrųjų kokybės reikalavimų. Be to, siekiant skaidrumo ir geresnės kontrolės, turėtų būti nustatytos tik galutiniams naudotojams skirtos ADM pakavimo ir ženklinimo taisyklės. Dėl tos pačios priežasties profesionalieji veiklos vykdytojai, kurie naudojasi šia nukrypti leidžiančia nuostata dėl pardavimo galutiniams naudotojams, apie šią veiklą turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms; (35) Sąjungoje veikia daug genų bankų, organizacijų ir tinklų, kurie siekia išsaugoti augalų genetinius išteklius kurių tikslas – dinamiškas išsaugojimas. Siekiant palengvinti jų veiklą, tikslinga leisti augalų dauginamajai medžiagai, kuri ADM, kuri yra jų arba jiems parduodama jiems arba kuria jie prekiauja tarpusavyje, taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo nustatytų gamybos ir prekybos reikalavimų, ir mažiau griežtas taisykles; [10 pakeit.] (36) ūkininkai, norėdami dinamiškai tvarkyti savo sėklą ADM, natūrinius sėklos mainus arba jų mainus už piniginį atlygį paprastai atlieka mažais kiekiais. Todėl tikslinga numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo nustatytų reikalavimų, kai ūkininkai keičiasi nedideliais sėklų ADM kiekiais, Sąjungos lygmeniu nustatant didžiausius galimus kiekius. Tokia nukrypti leidžianti nuostata galėtų būti taikoma, jei tos sėklos ta ADM nepriklauso veislei, kuriai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94((19)) suteikta augalų veislių teisinė apsauga. Siekiant užtikrinti, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata nebūtų netinkamai taikoma ir tai turėtų įtakos prekybai sėklomis, valstybėms narėms Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti leidžiama deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento papildymo, kad būtų nustatyti tuos mažus kiekvienos rūšies metinius kiekius didžiausi kiekiai, kurių mainus galima vykdyti; [11 pakeit.] (37) pagal ADM prekybos direktyvas leidžiama nukrypti nuo nustatytų reikalavimų prekiaujant ADM, priklausančia dar neregistruotoms veislėms; veislėmis, kurios dar nėra visiškai ištirtos; taikomų reikalavimų neatitinkančia sėkla, kad ją būtų galima greitai tiekti rinkai; dar galutinai nesertifikuota sėkla; ADM, kuriai turi būti suteiktas laikinas leidimas, siekiant spręsti laikinus tiekimo sunkumus, ir ADM, skirta laikiniems eksperimentams, ieškant geresnių alternatyvų tam tikroms taikomų teisės aktų nuostatoms, susijusioms su reikalavimais, kad ADM turi priklausyti registruotai veislei ir atitikti tam tikrus tapatumo ir kokybės reikalavimus. Tos nukrypti leidžiančios nuostatos buvo naudingos ir būtinos profesionaliesiems veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms ir dėl jų nekilo problemų ADM vidaus rinkai. Todėl jas reikėtų palikti galioti. Siekiant užtikrinti, kad tomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nebūtų piktnaudžiaujama ir kad jos nedarytų neigiamo poveikio ADM vidaus rinkai, turėtų būti nustatytos su jomis susijusios sąlygos; (38) naudoti ADM, nepriklausančią veislei, kuriai taikomas šis reglamentas, bet priklausančią vieno botaninio taksono, pasižyminčio didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove, augalų grupei (toliau – heterogeninė medžiaga), galėtų būti ypač naudinga ekologinės gamybos ir mažų sąnaudų reikalaujančiose žemės ūkio srityse, nes padidėtų auginamų augalų atsparumas ir tos pačios rūšies genetinė įvairovė. Todėl ADM iš heterogeninės medžiagos, išskyrus pašarinius augalus, turėtų būti leidžiama gaminti ir ja prekiauti nereikalaujant laikytis veislių registravimo ir kitų šiame reglamente nustatytų gamybos ir prekybos reikalavimų. Turėtų būti nustatyti konkretūs tos medžiagos gamybos ir prekybos reikalavimai; [12 pakeit.] (38a) heterogeninė medžiaga neturėtų būti iš genetiškai modifikuotų organizmų ar 1 ar 2 kategorijos NGM gautų augalų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../…(20)(21) [NGT reglamentas]; [13 pakeit.] (39) ADM gamyba ir prekyba Sąjungoje turi atitikti kuo aukštesnius standartus. Todėl ADM importuoti iš trečiųjų šalių turėtų būti leidžiama tik jei įvertinus jų taikomus tapatumo nustatymo ir kokybės standartus bei sertifikavimo sistemą nustatoma, kad ji atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems ADM, kuri pagaminta ir kuria prekiaujama Sąjungoje. Toks vertinimas turėtų būti grindžiamas išsamiu trečiosios šalies pateiktos informacijos ir jos atitinkamų teisės aktų nagrinėjimu. Jį atliekant taip pat turėtų būti remiamasi tuo, ar Komisijos atlikto audito (jei Komisija mano, kad toks auditas yra būtinas) atitinkamoje trečiojoje šalyje rezultatai yra palankūs; (40) kad būtų galima tinkamai nustatyti importuojamos ADM tapatumą ir ją atsekti, naudotojams suteikti pagrįsto pasirinkimo galimybę ir sudaryti sąlygas atlikti oficialią kontrolę, turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su tokios ADM ženklinimu ir informacija apie ją; (41) siekiant užtikrinti ADM gamybos ir prekybos skaidrumą ir veiksmingesnę kontrolę, profesionalieji veiklos vykdytojai turėtų būti registruojami. Siekiant sumažinti tiems profesionaliesiems veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, tikslinga juos registruoti valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031((22)) sudarytuose registruose. Tai proporcinga taip pat todėl, kad didžioji dauguma profesionaliųjų veiklos vykdytojų, gaminančių ir ADM ir ja prekiaujančių, jau yra įregistruoti pagal tą reglamentą sudarytuose profesionaliųjų veiklos vykdytojų registruose; (42) siekiant užtikrinti profesionaliųjų veiklos vykdytojų, kurių veikla susijusi su ADM gamyba siekiant prekiauti ir prekyba, atskaitomybę, veiksmingesnę oficialią kontrolę ir tinkamą šio reglamento taikymą, turėtų būti nustatyti konkrečios proporcingos tų veiklos vykdytojų prievolės. Tačiau turėtų būti atsižvelgta į konkrečias labai mažų įmonių ypatybes ir apribojimus; [14 pakeit.] (43) iš patirties matyti, kad ADM, kuria prekiaujama, patikimumui ir kokybei gali kilti pavojus, jeigu neįmanoma atsekti taikomų standartų neatitinkančios medžiagos. Todėl būtina sukurti išsamią atsekamumo sistemą, pagal kurią būtų galima pašalinti produktus iš rinkos arba teikti informaciją ADM naudotojams arba kompetentingoms institucijoms. Dėl šios priežasties visi profesionalieji veiklos vykdytojai turėtų privalėti saugoti būtiną informaciją ir įrašus apie jų arba jiems perduotą medžiagą. Tačiau toks duomenų saugojimas nėra tinkamas mažmeninei prekybai; (44) svarbu užtikrinti, kad paprastai visai genčių ir rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, ADM būtų taikomas veislės, kuriai ta ADM priklauso, registravimo ir veislės aprašo reikalavimas bei atitinkamos taisyklės; (45) kad veislių naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, o oficiali kontrolė būtų veiksmingesnė, veislės turėtų būti registruojamos nacionaliniame veislių registre; (46) nacionaliniame veislių registre turėtų būti registruojamos dviejų tipų veislės: veislės, įregistruotos remiantis oficialiuoju aprašu, jei jos atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus, ir veislės, įregistruotos remiantis oficialiai pripažintu saugotinų veislių aprašu. Šie du skirtingi aprašai yra būtini siekiant atskirti dvi veislių kategorijas: pirmoji grindžiama išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų rezultatais, o kita – istoriniais duomenimis apie veislės naudojimą ir praktinę jos naudojimo patirtį. Be to, toks metodas gali suteikti būtinos informacijos apie veislių savybes ir jų tapatumą; (47) kad būtų galima gauti informaciją apie visas veisles, kuriomis leidžiama prekiauti Sąjungoje, informaciją apie registruotas veisles kompetentingos institucijos turėtų pateikti dar ir Sąjungos veislių registrui per ES augalų veislių portalą; (48) herbicidams atsparios veislės yra veislės, kurios sąmoningai buvo išvestos taip, kad būtų atsparios herbicidams ir jas būtų galima auginti kartu naudojant tuos herbicidus. Jeigu tai daroma netinkamomis sąlygomis, gali užaugti tiems herbicidams atsparių piktžolių, tokie atsparumo genai gali išplisti aplinkoje arba gali prireikti padidinti naudojamų herbicidų kiekį. Kadangi šiuo reglamentu siekiama prisidėti prie žemės ūkio gamybos tvarumo, valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už veislių registravimą, ir valstybės narės, kuriose ketinama auginti veisles, turėtų turėti galimybę tų veislių auginimui savo teritorijoje taikyti tokias auginimo sąlygas, kuriomis būtų išvengta tokio nepageidaujamo poveikio. Be to, jei veislės pasižymi ypatingomis savybėmis, išskyrus atsparumą herbicidams, dėl kurių galėtų būti padarytas nepageidaujamas agronominis poveikis, joms taip pat turėtų būti taikomos auginimo sąlygos, kad tas agronominis poveikis būtų pašalintas. Tos sąlygos turėtų būti taikomos, kai tos veislės auginamos ne tik ADM gamybai ir prekybai, bet ir maisto, pašarų ir kitų produktų gamybai. Tai būtina siekiant šio reglamento tikslų – prisidėti prie tvarios žemės ūkio gamybos pasibaigus ADM gamybos ir prekybos etapui; [15 pakeit.] (49) siekiant prisidėti prie žemės ūkio gamybos tvarumo ir patenkinti ekonominius, aplinkos apsaugos ir platesnio masto visuomenės poreikius, naujos visų genčių ar rūšių veislės turėtų pagerinti padėtį, palyginti su kitomis tų pačių genčių ar rūšių veislėmis, įregistruotomis tame pačiame nacionaliniame veislių registre, atsižvelgiant į tam tikrus agronominius, naudojimo ir aplinkosaugos aspektus: derlingumą, įskaitant derlingumo stabilumą ir derlių, gaunamą mažų sąnaudų ūkininkavimo sąlygomis; toleranciją ar atsparumą tolerancija ar atsparumas biotiniams stresoriams, įskaitant augalų ligas, kurias sukelia nematodai, grybai, bakterijos, virusai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai; toleranciją ar atsparumą tolerancija ar atsparumas abiotiniams stresoriams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos sąlygų; efektyvesnį efektyvesnis gamtos išteklių, kaip antai vandens ir maistinių medžiagų, naudojimą; mažesnį poreikį naudojimas; mažesnis poreikis naudoti išorės medžiagas, kaip antai augalų apsaugos produktus ir trąšas; auginimo, derliaus surinkimo, saugojimo, perdirbimo ir, platinimo ir naudojimo tvarumą didinančias savybes; ir kokybės ar maistines savybes (ūkinis vertingumas tvarumo aspektu) arba savybes, svarbias perdirbimo požiūriu. Siekiant priimti sprendimą dėl veislių registravimo ir suteikti pakankamai lankstumo registruoti veisles, turinčias labiausiai pageidaujamų savybių, į tuos aspektus turėtų būti atsižvelgiama svarstant visus su konkrečia veisle susijusius veiksnius. Atsižvelgiant į didelius tam patikrinimui reikalingus išteklius ir pasirengimą, I priedo B ir C dalyse išvardytų rūšių atveju jis turėtų būti atliekamas savanoriškai; [16 pakeit.] (50) ekologinei gamybai tinkamoms ekologiškoms veislėms, apibrėžtoms Reglamento (ES) 2018/848 3 straipsnyje, būdinga didelė genetinė ir fenotipinė atskirų dauginamųjų vienetų įvairovė, todėl tikslinga, kad jos būtų registruojamos atsižvelgiant į pakoreguotas išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo savybes, visų pirma – į vienodumo reikalavimus. Be to, siekiant, kad tokios veislės būtų geriau pritaikytos prie konkrečių ekologinės gamybos poreikių, jų ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimas turėtų būti atliekamas ekologinėmis sąlygomis; (51) siekiant veiksmingumo ir sumažinti administracinę naštą, veislės, kurioms pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 62 straipsnį arba valstybės narės teisės aktus buvo suteikta augalo veislių teisinė apsauga, taikant šį reglamentą turėtų būti laikomos išskirtinėmis, vienodomis ir stabiliomis ir turinčiomis tinkamą pavadinimą; (52) siekiant pareiškėjams ir kompetentingoms institucijoms užtikrinti teisinį tikrumą, o visiems pareiškėjams – vienodas sąlygas, veislių registravimo procedūra turėtų būti tiksliai apibrėžta. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės dėl paraiškų teikimo tvarkos, turinio, oficialaus patikrinimo ir paraiškų pateikimo datos, techninio patikrinimo, audito kompetentingos institucijos patalpose, organizavimo, papildomų techninio patikrinimo taisyklių, konfidencialumo, preliminarios patikrinimo ataskaitos ir preliminaraus oficialiojo aprašo, patikrinimo ataskaitos ir galutinio oficialiojo aprašo, veislės pavadinimo patikrinimo ir sprendimo dėl veislės įregistravimo nacionaliniame veislių registre; (53) siekiant veiksmingumo ir siekiant sumažinti kompetentingoms institucijoms bei pareiškėjams tenkančią administracinę naštą, kompetentingos institucijos savo nacionaliniuose veislių registruose turėtų įregistruoti visas veisles, oficialiai pripažintas arba įregistruotas iki šio reglamento įsigaliojimo jų atitinkamų valstybių narių pagal direktyvas 2002/53/EB, 2002/55/EB, 2008/90/EB ir 68/193/EEB sudarytuose kataloguose, sąrašuose ar registruose. Kadangi šiomis veislėmis jau prekiaujama Sąjungoje ir jas naudoja ūkininkai bei kiti profesionalieji veiklos vykdytojai, joms neturėtų būti taikoma nauja registravimo procedūra; (54) reikėtų nustatyti veislių techninio patikrinimo taisykles, kad būtų galima padaryti išvadą, ar veislės yra išskirtinės, vienodos ir stabilios. Atsižvelgiant į to patikrinimo svarbą veislių selekcijos sektoriui ir į tai, kad jį atlikus parengiamas oficialusis aprašas, šį techninį patikrinimą turėtų atlikti tik kompetentinga institucija; (55) tačiau turėtų būti numatyta galimybė pareiškėjo patalpose ir oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai atlikti techninį patikrinimą, ar veislės ūkinis vertingumas tvarumo aspektu yra pakankamas. Tai būtina siekiant sumažinti administracinę naštą, užtikrinti prieigą prie tyrimų įrangos ir sumažinti kompetentingų institucijų išlaidas. Tačiau už tyrimų tvarką turėtų būti atsakinga kompetentinga institucija. Be to, turi būti įrodyta, kad profesionalieji veiklos vykdytojai, kurių veikla susijusi su naujų veislių selekcija, remiantis jų bendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis, yra kvalifikuoti atlikti tokius patikrinimus, nes jie turi atitinkamos patirties, žinių ir tinkamų išteklių; (56) siekiant užtikrinti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo patikrinimų patikimumą ir aukštą kokybę, Bendrijos augalų veislių tarnyba (CPVO) turėtų atlikti auditą kompetentingų institucijų patalpose, kuriose tie patikrinimai atliekami. Siekiant užtikrinti atitiktį taikomiems reikalavimams, atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų atlikti auditą pareiškėjų patalpose, kuriose oficialiai prižiūrint atliekami patikrinimai, ar veislės ūkinis vertingumas tvarumo aspektu yra pakankamas; (57) siekiant skatinti inovacijas selekcijos sektoriuje, senas veisles pašalinti iš rinkos ir pakeisti jas naujomis, veislės registracijos galiojimo laikotarpis turėtų būti 10 metų. Tačiau sodo augalų ir vynmedžių genčių ar rūšių veislių ir saugotinų veislių registracijos galiojimo laikotarpis turėtų būti 30 metų, nes tokių genčių ar rūšių produktyviam ciklui užbaigti reikalingas ilgesnis laikotarpis; [18 pakeit.] (58) kad būtų galima tęsti prekybą tam tikromis veislėmis, jei nustatytas poreikis ir jos vis dar atitinka taikomus reikalavimus, bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu veislės registracijos galiojimo laikotarpį turėtų būti galima pratęsti; (59) turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su veislių palaikymu pagal pripažintą praktiką. Tai būtina siekiant užtikrinti veislės tapatumą jos registracijos laikotarpiu, o tai galima užtikrinti tik jei atitinkamą veislę palaiko pareiškėjas arba kiti asmenys, apie kuriuos pareiškėjas pranešė kompetentingai institucijai, laikydamiesi tam tikrų reikalavimų, o tą veiklą oficialiai kontroliuoja kompetentingos institucijos; (60) turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su nacionalinių veislių registrų ir Sąjungos veislių registro turiniu ir registruotų veislių pavyzdžių (oficialaus pavyzdžio arba standartinio pavyzdžio), kurie atitinka esamą veislės aprašą, laikymu. Tai svarbu siekiant užtikrinti prieigą prie būtinos informacijos apie veislę, jos tapatumo nustatymą jos registracijos laikotarpiu ir galimybę gauti standartinius pavyzdžius kontroliniam lauko tyrimui sertifikuojant ADM; (61) ADM direktyvos pakeičiamos šiuo reglamentu, todėl jos turėtų būti panaikintos. Todėl Reglamentas (ES) 2016/2031 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų išbrauktos nuorodos į tas direktyvas ir užtikrinta, kad reguliuojami nekarantininiai kenkėjai būtų reglamentuojami tik tuo reglamentu; (62) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625(23) turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jo taikymo sritį būtų įtraukta ADM gamyba ir prekyba pagal šį reglamentą. Tai svarbu siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į oficialią kontrolę visoje augalų gamybos ir maisto grandinėje, nes Reglamentas (ES) 2017/625 taip pat taikomas Reglamento (ES) 2016/2031 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848(24) taikymo sričiai; (63) šiuo atžvilgiu Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti konkrečias oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos imasi dėl ADM, taisykles, visų pirma taisykles dėl ADM oficialios kontrolės, vykdomos siekiant patikrinti, ar laikomasi Sąjungos taisyklių, dėl ADM importo į Sąjungą ir prekybos joje, taip pat dėl veiklos vykdytojų veiklos ADM gamybos metu; (64) Reglamentas (ES) 2018/848 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad augalų dauginamosios medžiagos ir heterogeninės medžiagos apibrėžtys būtų suderintos su šiame reglamente pateiktomis apibrėžtimis. Be to, Reglamentas (ES) 2018/848 neturėtų apimti Komisijos įgaliojimų priimti konkrečias nuostatas dėl prekybos ADM, kurios sudėtyje yra ekologiškos heterogeninės medžiagos, nes siekiant teisinio aiškumo šiame reglamente turėtų būti nustatytos visos taisyklės, susijusios su ADM gamyba ir prekyba; [19 pakeit.] (65) siekiant pritaikyti ADM genčių ir rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašą prie pokyčių, susijusių su gamybos ploto ir vertės svarba, apsirūpinimo maistu ir (arba) pašarais saugumu ir valstybių narių, kuriose ta ADM gaminama, skaičiumi, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas sąrašas iš dalies keičiamas; (66) siekiant ADM gamybos ir prekybos taisykles priderinti prie technikos ir mokslo raidos bei taikytinų tarptautinių standartų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento reikalavimai, susiję su superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir standartinės medžiagos bei sėklų gamyba ir prekyba; (67) siekiant ADM iš heterogeninės medžiagos gamybos ir prekybos taisykles priderinti prie technikos ir mokslo raidos ir atsižvelgti į taikant šį reglamentą įgytą patirtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento reikalavimai, susiję su heterogeninės medžiagos gamyba ir prekyba; (68) siekiant suderinti veislių registrų turinį su technikos pažanga ir atsižvelgti į registruojant veisles įgytą patirtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami su tuo turiniu susiję reikalavimai; (69) siekiant veislių auginimą priderinti prie mokslo ir technikos žinių pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos herbicidams atsparių arba kitų savybių, dėl kurių galėtų būti padarytas nepageidaujamas agronominis poveikis, turinčių veislių auginimo sąlygos. Tos sąlygos turėtų būti nustatomos dėl priemonių lauke, pvz., sėjomainos, stebėsenos priemonių, valstybių narių pranešimų apie tas priemones Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, profesionaliųjų veiklos vykdytojų tų priemonių taikymo ataskaitų teikimo kompetentingoms institucijoms ir šių sąlygų įtraukimo į nacionalinius veislių registrus; (70) siekiant tyrimų ir ūkinio vertingumo tvarumo aspektu reikalavimus priderinti prie galimų technikos ir mokslo tarptautinių standartų pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas tam tikrais elementais. Tie elementai – tai metodai, reikalingi auginimo bandymams, kurie turi būti atliekami siekiant įvertinti tam tikrų genčių ar rūšių ūkinį vertingumą tvarumo aspektu ir priimti atitinkamus papildomus reikalavimus; (71) siekiant veislių pavadinimų taisykles priderinti prie technikos ir mokslo raidos ir atsižvelgti į taikant tas taisykles įgytą patirtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius veislių pavadinimų tinkamumo kriterijus; (72) siekiant šio reglamento nuostatas dėl veislių techninio patikrinimo priderinti prie technikos ir mokslo raidos bei praktinių kompetentingų institucijų ir profesionaliųjų veiklos vykdytojų poreikių ir atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant atitinkamas taisykles, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl audito profesionaliųjų veiklos vykdytojų patalpose, kuriose atliekamas techninis patikrinimas, ar veislės ūkinis vertingumas tvarumo aspektu yra pakankamas, taisyklių; (73) siekiant šio reglamento nuostatas dėl ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimo priderinti prie technikos ar mokslo raidos ir prie bet kokios naujos Sąjungos politikos ar tvaraus žemės ūkio taisyklių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtiniausius šio patikrinimo atlikimo reikalavimus, tiriamų savybių vertinimo metodikas, šio patikrinimo rezultatų vertinimo ir jų ataskaitų teikimo standartus ir iš dalies tikslinant tikrinamas savybes; (74) ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(25) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (75) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(26); (76) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir pagerinti profesionaliųjų veiklos vykdytojų veiklos rezultatus bei ADM, kurią jie gamina ir kuria prekiauja, tapatumą ir kokybę, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti auditų, mokymo, patikrinimų, inspektavimo, mėginių ėmimo ir tyrimų reikalavimus dėl konkrečių genčių ar rūšių, taikomus kompetentingų institucijų vykdomai profesionaliųjų veiklos vykdytojų oficialiai priežiūrai; (77) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su ADM tvarkymu ir prekyba, ir atitinkamas taisykles priderinti atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant šio reglamento nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti konkrečius reikalavimus, taikomus visoms arba tam tikroms ADM rūšims, susijusius su siuntų sujungimu ar padalijimu atsižvelgiant į ADM siuntų kilmę, jų identifikavimu, įrašais apie tą operaciją ir ženklinimu sujungus arba padalijus ADM siuntas; (78) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, atsižvelgti į praktinę patirtį, įgytą taikant jo nuostatas, ir pagerinti ADM, kuria prekiaujama, vientisumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti konkrečius tam tikrų rūšių ADM pakuočių, ryšulių ir konteinerių sandarinimo, uždarymo, dydžio ir formos reikalavimus; (79) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma dėl etikečių įskaitomumo, matomumo ir saugumo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečias nuostatas dėl oficialių etikečių, etikečių, naudojamų taikant tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas, ir etikečių, naudojamų tam tikriems konkretiems ADM tipams, ir nustatyti tų etikečių turinį, dydį, spalvą ir formą atitinkamoms ADM kategorijoms ar tipams; (80) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir atsižvelgti į praktinę patirtį, įgytą taikant atitinkamas taisykles, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti konkrečias nuostatas dėl sėklų mišinių; (81) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su mažmenine prekyba ADM, ir užtikrinti, kad prekyba ADM būtų kuo praktiškesnė ir tinkamesnė kiekvienai augalų rūšiai, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su sėklų mažų pakuočių ir galutiniams naudotojams parduodamų kitos ADM pakuočių ir ryšulių dydžiu, forma, sandarinimu ir tvarkymu; (82) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir šalinti neatidėliotinus ADM tiekimo sunkumus, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti, esant laikiniems ADM tiekimo sunkumams, ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį prekiauti superelitine, elitine arba sertifikuota medžiaga ar sėkla, kuriai taikomi mažiau griežti reikalavimai, arba nukrypti nuo reikalavimo, kad medžiaga turi priklausyti veislei, taip pat panaikinti ir iš dalies pakeisti tą leidimą; (83) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir tam tikrą lankstumą valstybėms narėms priimant nacionalines priemones, pritaikytas prie jų agroklimatinių sąlygų ir aukštesnių kokybės standartų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti valstybėms narėms visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje nustatyti griežtesnius ADM gamybos ar prekybos reikalavimus ir panaikinti arba iš dalies pakeisti tokias priemones, priimtas pagal ADM prekybos direktyvas; (84) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir greitą reagavimą į netikėtą riziką, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai imtis neatidėliotinų priemonių tais atvejais, kai ADM gamyba ar prekyba gali kelti didelę riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, aplinkai arba kitų rūšių auginimui, ir tokios rizikos atitinkamos valstybės narės taikomomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma, ir panaikinti arba iš dalies pakeisti tokias priemones, kurių ėmėsi valstybė narė; (85) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo deleguoti įgaliojimai priimti sprendimą aktus dėl šio reglamento papildymo konkrečiomis taisyklėmis dėl laikinų eksperimentų organizavimo, ieškant geresnių šio reglamento taikymo srities ir tam tikrų nuostatų alternatyvų; [20 pakeit.] (86) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su ADM importu, ir užtikrinti, kad trečiosios šalies reikalavimai atitiktų lygiaverčius Sąjungos reikalavimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pripažinti, ar trečiojoje šalyje arba tam tikrose trečiosios šalies teritorijose pagaminta konkrečių genčių, rūšių ar kategorijų ADM atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems ADM, kuri gaminama ir kuria prekiaujama Sąjungoje, kad ją būtų galima importuoti; (87) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir tinkamą registruotų veislių palaikymą trečiosiose šalyse, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pripažinti, kad trečiojoje šalyje atliekama veislių palaikymo kontrolė suteikia tokias pačias garantijas kaip ir Sąjungoje nustatytos garantijos; (88) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir priderinti jo nuostatas prie kintančių taikytinų Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) protokolų arba CPVO nustatytų protokolų ir atitinkamų technikos ir mokslo pokyčių, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su kiekvienos veislių genties ar rūšies išskirtinumu, vienodumu ir stabilumu; (89) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečias taisykles, susijusias su oficialiai ADM a posteriori kontrolei naudojamo registruotų veislių standartinio mėginio dydžiu, tų mėginių atnaujinimo taisyklėmis ir tų mėginių pateikimu kitoms valstybėms narėms; (90) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti vienodą požiūrį į ADM gamybą ir prekybą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio, sudėtingumo ir tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai ir, jei reikia, jame nustatomos nukrypti leidžiančios nuostatos arba konkretūs reikalavimai, susiję su tam tikrų tipų ADM ir profesionaliaisiais veiklos vykdytojais; (91) kad kompetentingoms institucijoms ir profesionaliesiems veiklos vykdytojams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie šio reglamento nuostatų ir pakankamai laiko atitinkamiems deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams priimti, šis reglamentas turėtų būti taikomas praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo dienos. Tačiau taisyklės dėl daržovių bei sodo augalų veislių pakankamo ūkinio vertingumo tvarumo aspektu turėtų būti taikomos praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo. Tas papildomas laikotarpis reikalingas, kad kompetentingos institucijos ir profesionalieji veiklos vykdytojai galėtų atlikti būtinus parengiamuosius darbus ir atlikti pirmuosius tyrimus tose srityse, kurios atitinka tas naujas taisykles, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu nustatomos augalų dauginamosios medžiagos (toliau – ADM) gamybos siekiant prekiauti ir prekybos ADM Sąjungoje taisyklės, visų pirma reikalavimai dėl ADM gamybos lauke ir kitose vietose, medžiagos kategorijų, tapatumo ir kokybės reikalavimų, sertifikavimo, ženklinimo, pakavimo, importo ir profesionaliųjų veiklos vykdytojų bei veislių registravimo. [21 pakeit.] Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės dėl tam tikrų veislių, kurios yra atsparios herbicidams arba kurios galėtų turėti nepageidaujamą agronominį poveikį, auginimo sąlygų, įskaitant auginimą ne tik ADM gamybai ir prekybai, bet ir maisto, pašarų ir kitų produktų gamybai. [22 pakeit.] 2 straipsnis Taikymo sritis ir tikslai 1. Šis reglamentas taikomas gentims ir rūšims, išvardytoms I priedo A–E dalyse nurodytais atitinkamais naudojimo atvejais. Jo reikalavimai atitinkamai taikomi visų tipų ADM, tik sėkloms arba tik medžiagai, kuri nėra sėklos. Reikalavimai dėl ADM gamybos ar importo taikomi tik kai ji ADM skirta prekybai Sąjungos viduje. [23 pakeit.] 2. Šio reglamento tikslai yra: a) užtikrinti ADM kokybę, saugą ir pasirinkimo įvairovę, taip pat prieigą prie jos profesionaliesiems veiklos vykdytojams, ūkininkams ir galutiniams naudotojams; [24 pakeit.] b) užtikrinti vienodas sąžiningas profesionaliųjų veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygas visoje Sąjungoje ir ADM vidaus rinkos veikimą; [25 pakeit.] c) remti Sąjungos ADM sektoriaus inovacijas ir konkurencingumą; d) prisidėti prie dinamiško augalų genetinių išteklių ir žemės ūkio biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo; [26 pakeit.] e) prisidėti prie tvarios žemės ūkio gamybos, pritaikytos prie dabartinių ir būsimų klimato ir dirvožemio sąlygų; [27 pakeit.] f) didinti apsirūpinimo maistu saugumą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą. [28 pakeit.] 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant jį tą priedą priderinti prie technikos ir mokslo žinių pokyčių ir ekonominių duomenų, susijusių su genčių ir rūšių gamyba ir prekyba, įtraukiant gentis ir rūšis į tą priedą arba jas iš jo išbraukiant. [29 pakeit.] Pirmoje pastraipoje nurodytu deleguotuoju aktu nurodytais deleguotaisiais aktais gentys arba rūšys įtraukiamos į I priedo sąrašą, jeigu jos atitinka bent du iš šių elementų: [30 pakeit.] a) jos Sąjungoje užima didelį ADM gamybos plotą ir ADM, kuria prekiaujama Sąjungoje, turi didelės ekonominės vertės; b) jos yra labai svarbios maisto ir pašarų gamybos saugumui Sąjungoje, palyginti su kitomis į tą priedą neįtrauktomis gentimis ir rūšimis, ir c) jomis prekiaujama bent dviejose valstybėse narėse; ca) jos kelia susidomėjimą aplinkosauginio tvarumo požiūriu. [31 pakeit.] Jei gentys ir rūšys nebeatitinka bent dviejų iš antroje pastraipoje nurodytų kriterijų, jos pirmoje dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais išbraukiamos iš I priedo sąrašo. 4. Šis reglamentas netaikomas: a) dekoratyvinių augalų dauginamajai medžiagai, apibrėžtai Direktyvos 98/56/EB 2 straipsnyje, ir I priede išvardytų genčių ar rūšių, naudojamų tik dekoratyvinėms reikmėms, dauginamajai medžiagai; [32 pakeit.] b) miškų dauginamajai medžiagai, apibrėžtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../…(27)(28) 3 straipsnyje ir šio reglamento I priede išvardytų genčių ar rūšių, naudojamų tik miškų ūkio reikmėms, dauginamajai medžiagai; [33 pakeit.] c) ADM, kuri gaminama tik eksportui į trečiąsias šalis; [34 pakeit.] d) ADM, kurią asmenys vieni kitų asmeniniam naudojimui parduoda arba bet kokiu kitu būdu perduoda, nemokamai arba už užmokestį, ir tai nėra jų komercinės veiklos dalis; e) ADM, kuri naudojama tik parduodama arba bet kokiu kitu būdu perduodama, nemokamai arba už užmokestį, oficialiems tyrimams, selekcijai, patikrinimams, parodoms ar mokslo tikslams., įskaitant mokslinius tyrimus ūkyje ir genų bankų vykdomą veiklą; [35 pakeit.] ea) 29 straipsnyje nurodytų išsaugojimo organizacijų ir tinklų vykdomai ADM gamybai ir prekybai nedideliais kiekiais, kaip apibrėžta VIIa priede, nemokamai arba už užmokestį, dinamiško išsaugojimo tikslais; [353 pakeit.] eb) ūkininkų savo reikmėms gaminama ADM. [37 pakeit.] 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) augalų dauginamoji medžiaga (ADM) – augalai, apibrėžti Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 1 dalyje, iš kurių galima išauginti sveiką augalą ir kurie yra tam skirti; 2) profesionalusis veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, Sąjungoje profesionaliai vykdantis bent vieną ar daugiau iš toliau išvardytų veiklų, susijusių su ADM komerciniu panaudojimu: [38 pakeit.] a) gamybą, b) prekybą, c) veislių palaikymą arba dauginimą, [39 pakeit.] d) su tapatumu ir kokybe susijusių paslaugų teikimą, e) išsaugojimą, saugojimą, džiovinimą, perdirbimą, apdorojimą, pakavimą, sandarinimą, ženklinimą, mėginių ėmimą arba tyrimą; 3) prekyba – veiksmai, kuriuos atlieka profesionalusis komercinės veiklos vykdytojas: pardavimas, laikymas, perdavimas nemokamai, siūlymas parduoti, įskaitant internetinę prekybą, ar kitoks perdavimo, platinimo Sąjungoje arba importo į Sąjungą būdas siekiant komercinio ADM panaudojimo; [40 pakeit.] 4) veislė – veislė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalyje; 5) klonas – atskiras augalo palikuonis, vegetatyvinio dauginimo būdu gautas iš kito pavienio augalo ir genetiškai jam identiškas; a) atskiras augalo palikuonis, vegetatyvinio dauginimo būdu gautas iš kito pavienio augalo ir genetiškai jam identiškas arba b) vegetacinis genetiškai vienodas vieno augalo palikuonis; [41 pakeit.] 6) atrinktas klonas – klonas, atrinktas ir pasirinktas dėl tam tikrų ypatingų tos pačios veislės fenotipinių požymių ir jo fitosanitarinio statuso, dėl kurių atrinktas klonas įgauna geresnių savybių, atitinkantis vynmedžių ir tų sodo augalų, kurių atveju pasireiškė veislės kintamumas, veislės, kuriai jis priklauso, aprašą, o jeigu atrinkti klonai nepriklauso veislei, jis atitinka rūšies, kuriai jis atrinktas klonas priklauso, aprašą; [42 pakeit.] 7) polikloninė augalų dauginamoji medžiaga – grupė kelių skirtingų atskirų augalų palikuonių, gautų iš skirtingų dauginamoji medžiaga, gauta atrinkus bent septynių genotipų grupę, turinti spėjamos genetinės naudos, sudaryta naudojant kiekybines genetikos priemones, iš tos pačios konkrečios senosios, kurių kiekvienas atitinka veislės, kuriai jis priklauso, aprašą eksperimentinio rinkinio, kuriame yra didžioji dalis jos veislės kintamumo įvairovės; [43 pakeit.] 8) daugiaklonis mišinys – atrinktų tai pačiai veislei ar rūšiai priklausančių klonų, iš kurių kiekvienas buvo gautas atliekant nepriklausomą atranką, mišinys; [44 pakeit.] 9) kompetentinga institucija – valstybės narės centrinė arba regioninė institucija arba, kai taikytina, atitinkama trečiosios šalies institucija, atsakinga už oficialios kontrolės organizavimą, registravimą, sertifikavimą ir kitą oficialią veiklą, susijusią su ADM gamyba ir prekyba, arba bet kuri kita institucija, kuriai ta atsakomybė buvo suteikta pagal Sąjungos teisę; 10) oficialusis aprašas – kompetentingos institucijos pripažintas saugotinos veislės aprašas, kuriame nurodytos konkrečios tos veislės savybės ir pagal kurį veislę galima atpažinti patikrinus jos išskirtinumą, vienodumą ir stabilumą; 11) oficialiai pripažintas aprašas – kompetentingos institucijos pripažintas saugotinos veislės aprašas, kuriame nurodytos konkrečios tos veislės savybės ir pagal kurį veislę galima atpažinti netikrinant jos išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo; 12) veislės palaikymas – veiksmai, kurių imamasi veisliniam gryniui ir tapatumui kontroliuoti, siekiant užtikrinti, kad per vėlesnius dauginimosi ciklus veislė veislės savybės išliktų tokios, kad atitiktų jos jų aprašą; [45 pakeit.] 13) sėklos – sėklos botanine prasme; 14) superelitinė sėkla – sėkla, priklausanti elitinės sėklos ankstesnei kartai, skirta elitinės arba sertifikuotos sėklos gamybai ir sertifikavimui, ir per oficialaus sertifikavimo arba sertifikavimo oficialiai prižiūrint procedūrą nustatyta, kad ji atitinka atitinkamus II priedo A dalyje ir D dalyse nustatytus reikalavimus; [46 pakeit.] 15) elitinė sėkla – sėkla, gauta iš superelitinės arba elitinės sėklos ankstesnių kartų, skirta elitinės arba sertifikuotos sėklos vėlesnėms kartoms gaminti, ir per oficialaus sertifikavimo arba sertifikavimo oficialiai prižiūrint procedūrą nustatyta, kad ji tenkina atitinkamus II priedo A dalyje ir D dalyse nustatytus reikalavimus; [47 pakeit.] 16) sertifikuota sėkla – sėkla, gauta iš superelitinės, elitinės sėklos arba sertifikuotos sėklos ankstesnių kartų, ir per oficialaus sertifikavimo arba sertifikavimo oficialiai prižiūrint procedūrą nustatyta, kad ji atitinka atitinkamus II priedo A dalyje ir D dalyse nustatytus reikalavimus; [48 pakeit.] 17) standartinė sėkla – sėkla, kuri nėra superelitinė, elitinė arba sertifikuota sėkla, nėra skirta tolesniam dauginimui ir tenkina atitinkamus III priedo A dalyje ir D dalyse nustatytus reikalavimus; [49 pakeit.] 18) superelitinė medžiaga – ADM, kuri nėra sėkla ir kuri priklauso elitinės medžiagos ankstesnei kartai, skirta elitinės arba sertifikuotos medžiagos gamybai ir sertifikavimui, ir per oficialaus sertifikavimo arba sertifikavimo oficialiai prižiūrint procedūrą nustatyta, kad ji tenkina atitinkamus II priedo B, C ir E dalyse dalyje nustatytus reikalavimus; [50 pakeit.] 19) elitinė medžiaga – ADM, kuri nėra sėkla ir yra gauta iš superelitinės medžiagos arba elitinės medžiagos ankstesnių kartų, skirta elitinės arba sertifikuotos medžiagos vėlesnėms kartoms gaminti ir sertifikuoti, ir per oficialaus sertifikavimo arba sertifikavimo oficialiai prižiūrint procedūrą nustatyta, kad ji tenkina atitinkamus II priedo B, C ir E dalyse dalyje nustatytus reikalavimus; [51 pakeit.] 20) sertifikuota medžiaga – ADM, kuri nėra sėkla ir kuri gauta iš superelitinės, elitinės medžiagos arba sertifikuotos medžiagos ankstesnių kartų, ir per oficialaus sertifikavimo arba sertifikavimo oficialiai prižiūrint procedūrą nustatyta, kad ji atitinka atitinkamus II priedo B, C ir E dalyse dalyje nustatytus reikalavimus; [52 pakeit.] 21) standartinė medžiaga – ADM, kuri nėra sėkla ir nėra superelitinė, elitinė arba sertifikuota medžiaga, nėra skirta tolesniam dauginimui ir tenkina atitinkamus III priedo B, C ir E dalyse dalyje nustatytus reikalavimus; [53 pakeit.] 22) oficialus sertifikavimas – kompetentingos institucijos oficialus patvirtinimas, kad superelitinė, elitinė arba sertifikuota sėkla ar medžiaga atitinka atitinkamus šio reglamento reikalavimus, ir ta institucija atliko visus atitinkamus patikrinimus vietoje, mėginių ėmimą ir tyrimus, įskaitant, jei reikia, kontrolinius lauko tyrimus ir padarė išvadą, kad atitinkama sėkla ar medžiaga atitinka tuos reikalavimus; 23) sertifikavimas oficialiai prižiūrint – specialiai įgalioto profesionaliojo veiklos vykdytojo, kuris, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai, atliko bent vieną ar daugiau atitinkamų patikrinimų, mėginių ėmimą, tyrimą arba atspausdino etiketes ir padarė išvadą, kad atitinkama sėkla ar medžiaga atitinka tuos reikalavimus, patvirtinimas, kad superelitinė, elitinė arba sertifikuota sėkla ar medžiaga atitinka taikomus reikalavimus; 24) ADM kategorija – ADM grupė arba atskiras vienetas, kuris atitinka superelitinės, elitinės, sertifikuotos arba standartinės sėklos ar medžiagos kriterijus ir kuris atpažįstamas pagal konkrečius tapatumo ir kokybės reikalavimus; 25) genetiškai modifikuotas organizmas – genetiškai modifikuotas organizmas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB((29)) 2 straipsnio 2 dalyje, išskyrus organizmus, gautus taikant Direktyvos 2001/18/EB I priedo B dalyje nurodytus genetinio modifikavimo metodus; 26) siunta – tam tikras ADM vienetas, kuris identifikuojamas pagal jo vienodą sudėtį ir kilmę; 27) heterogeninė medžiaga – vieno žemiausios žinomos kategorijos botaninio taksono augalų grupė, kuri: a) turi bendras fenotipines savybes; b) pasižymi didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove, todėl tą augalų grupę sudaro visa medžiaga, o ne keli vienetai; c) nėra veislė ir d) nėra veislių mišinys; 28) galutinis naudotojas – asmuo, įsigyjantis, perduodantis ir naudojantis ADM su jo pagrindine profesine veikla nesusijusioms reikmėms; [54 pakeit.] 29) saugotina veislė – veislė, kuri: a) tradiciškai auginama vietos augalų veislė arba naujai veisiama vietoje tam tikromis išvesta veislė (moderni vietos sąlygomis Sąjungoje ir pritaikyta prie tų sąlygų ir augalų veislė), gauta vykdant selekciją ūkyje ar išvesta siekiant pritaikyti ją vietos sąlygoms, tvariai naudojant augalų genetinius išteklius maisto produktų ir žemės ūkio srityje; [55 pakeit.] aa) nėra F1 hibridinė veislė; [56 pakeit.] b) pasižymi didele pakankama genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove; [57 pakeit.] ba) jai visai arba jos genetiniams komponentams netaikomos intelektinės nuosavybės teisės, kuriomis būtų ribojamas jos naudojimas tos veislės išsaugojimui, moksliniams tyrimams, selekcijai, švietimui, be kita ko, ūkyje, kai tai atlieka ūkininkas, kuris naudoja ūkyje užaugintą ADM, tais tikslais; [58 pakeit.] 30) nekarantininis kenkėjas – kenkėjas, atitinkantis visus šiuos reikalavimus: a) jis nėra nei Sąjungos karantininis kenkėjas, saugomos zonos karantininis kenkėjas ar reguliuojamas nekarantininis kenkėjas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/2031, nei kenkėjas, kuriam taikomos pagal to reglamento 30 straipsnio 1 dalį priimtos priemonės, b) jis aptinkamas gaminant arba saugant ADM ir c) jo buvimas daro nepriimtiną neigiamą poveikį ADM kokybei ir nepriimtiną ekonominį poveikį, susijusį su tos ADM naudojimu Sąjungoje; [59 pakeit.] 31) iš esmės neužkrėstas nekarantininiais kenkėjais – požymis, rodantis, kad nekarantininių kenkėjų ant atitinkamos ADM nėra visiškai arba yra tiek mažai, kad jie nedaro neigiamo pernelyg didelio poveikio tos ADM kokybei; [60 pakeit.] 32) sėklinė bulvė – bulvės (lot. Solanum tuberosum L.) gumbai, naudojami kitoms bulvėms dauginti; [61 pakeit.] 33) ūkininkas – ūkininkas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115(30) 3 straipsnio 1 punkte; 34) netipinis (-ė) – sėklos arba kitų augalų požymis, rodantis, kad sėkla ar kita ADM neatitinka veislės ar rūšies, kuriai ji turėtų priklausyti pagal šį reglamentą, aprašo; 35) hibridinė veislė – veislė, sukurta sukryžminus dvi ar daugiau kitų veislių; 35a) dinamiškas išsaugojimas – auginamų augalų rūšių vidinės ir rūšių tarpusavio genetinės įvairovės išsaugojimas, įskaitant išsaugojimą in situ ir ex situ išsaugojimą, siekiant tvariai naudoti augalų genetinius išteklius bei žemės ūkio biologinę įvairovę tokiu būdu ir tempu, kuris nesukeltų ilgalaikio biologinės įvairovės nykimo, taip išlaikant jos potencialą tenkinti dabartinių ir būsimų kartų poreikius bei siekius; [354 pakeit.] 35b) NGM gautas augalas – augalas, gautas taikant tam tikrus naujus genomikos metodus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../... [NGM reglamentas] 3 straipsnio 2 punkte; [63 pakeit.] 35c) komercinė sėkla – sėkla, išauginta ir parduodama 21 straipsnyje nurodytiems mišiniams, kuri gali būti identifikuojama kaip priklausanti rūšiai, bet ne veislei, ir kuri, kaip nustatyta per oficialų sertifikavimą arba sertifikavimą, atliktą esant oficialiai priežiūrai, atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus sertifikuotai sėklai, išskyrus 5 straipsnyje nustatytą reikalavimą; [64 pakeit.] 35d) mažos pakuotės – pakuotės, kuriose sėklų ar medžiagos yra ne daugiau kaip: a) 10 kg – grūdams; b) 5 kg – pašariniams augalams, runkeliams, aliejiniams ir pluoštiniams augalams; c) 10 kg – sėklinėms bulvėms; d) 500 g – ankštiniams (pupiniams) augalams; e) 100 g – svogūnams, daržiniams builiams, smidrams (šparagams), mangoldams, raudoniesiems burokėliams, ropėms, arbūzams, didiesiems moliūgams, paprastiesiems moliūgams, morkoms, ridikams, valgomosioms gelteklėms, špinatams, salotinėms sultenėms; f) 20 g – visų kitų daržovių rūšims; g) 10 atskirų auginių – sodo augalų ir vynuogių auginiams. [355 pakeit.] 4 straipsnis Reglamento (ES) 2016/2031 laikymasis Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/2031. Bet kokia ADM siunta, kuri pagaminta ir parduodama pagal šį reglamentą, taip pat turi atitikti Reglamento (ES) 2016/2031 36, 37, 40, 41, 42, 49, 53 ir 54 straipsniuose arba pagal juos nustatytas taisykles dėl Sąjungos karantininių kenkėjų, saugomų zonų karantininių kenkėjų ir reguliuojamų nekarantininių kenkėjų, taip pat pagal to reglamento 30 straipsnio 1 dalį priimtas priemones. II SKYRIUS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU VEISLĖMIS, ADM KATEGORIJOMIS, ŽENKLINIMU, LEIDIMAIS, TVARKYMU, IMPORTU IR NUKRYPTI LEIDŽIANČIOMIS NUOSTATOMIS 1 SKIRSNIS Bendrieji ADM gamybos ir prekybos reikalavimai 5 straipsnis Reikalavimas, kad ADM priklausytų registruotai veislei Sąjungoje gali būti gaminama tik 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre įregistruotai veislei priklausanti ADM ir ja prekiaujama, išskyrus kai: a) tai poskiepiai, jei jie pagaminti ir jais prekiaujama tinkamoje etiketėje nurodant rūšis, kurioms jie priklauso; b) tai heterogeninė medžiaga pagal 27 straipsnį; c) tai ADM, parduodama galutiniams naudotojams pagal 28 straipsnį; d) tai ADM, kuri pagaminta ir kuria prekiaujama siekiant išsaugoti genetinius išteklius pagal 29 straipsnį; e) tai sėkla kaip ADM, kurios natūrinius mainus vykdo ūkininkai pagal 30 straipsnį; [66 pakeit.] f) tai selekcinė sėkla pagal 31 straipsnį; [67 pakeit.] g) tai ADM, kuri priklauso dar neregistruotoms veislėms pagal 32 straipsnį; h) kyla ADM tiekimo sunkumų pagal 33 straipsnį. 6 straipsnis Reikalavimas, kad ADM priklausytų tam tikroms kategorijoms 1. Sąjungoje gali būti gaminama tik vienai iš toliau nurodytų kategorijų priklausanti ADM ir ja prekiaujama, išskyrus 2 dalyje numatytus atvejus: a) superelitinė medžiaga arba sėkla, b) elitinė medžiaga arba sėkla, c) sertifikuota medžiaga arba sėkla, d) standartinė medžiaga arba sėkla. Kai šiame reglamente daroma nuoroda į žemesnes ar aukštesnes kategorijas, susijusias su ADM tapatumu ir kokybe, remiamasi a–d punktų eilės tvarka, kai a punkte – aukščiausia kategorija, o d punkte – žemiausia. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, ADM, kuri nepriklauso a–d punktuose išvardytoms kategorijoms, gali būti gaminama ir ja prekiaujama šiais atvejais: a) ADM yra iš heterogeninės medžiagos ir ja prekiaujama pagal 27 straipsnį; b) ji parduodama galutiniams naudotojams pagal 28 straipsnį; c) ji parduodama išsaugojimo tinklams ir tie tinklai ja prekiauja tarpusavyje, kaip nurodyta 29 straipsnyje; d) kaip sėkla ADM, kurios natūrinius mainus vykdo ūkininkai pagal 30 straipsnį. [68 pakeit.] e) tai selekcinė sėkla, kaip nurodyta 31 straipsnyje. [69 pakeit.] 2 SKIRSNIS Superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir standartinės medžiagos bei sėklos gamybos ir prekybos reikalavimai 7 straipsnis Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos bei sėklos gamybos ir prekybos reikalavimai 1. Superelitinė, elitinė ir sertifikuota sėkla gali būti gaminama ir ja prekiaujama Sąjungoje tik jei įvykdytos visos šios sąlygos: a) superelitinė, elitinė arba sertifikuota sėkla iš esmės neužkrėsta nekarantininiais kenkėjais; b) ji gaminama ir ja prekiaujama: i) po to, kai ją oficialiai sertifikavo kompetentingos institucijos arba profesionalusis veiklos vykdytojas oficialiai prižiūrint; ii) pagal II priedo A dalyje ir D dalyse nustatytus reikalavimus, o atitiktis tiems reikalavimams patvirtinta 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta oficialia etikete. [70 pakeit.] 2. Superelitinė, elitinė ir sertifikuota medžiaga gali būti gaminama ir ja prekiaujama Sąjungoje tik jei įvykdytos visos šios sąlygos: a) superelitinė, elitinė arba sertifikuota medžiaga iš esmės neužkrėsta nekarantininiais kenkėjais; b) ji gaminama ir ja prekiaujama: i) po to, kai ją oficialiai sertifikavo kompetentingos institucijos arba profesionalusis veiklos vykdytojas oficialiai prižiūrint; ii) pagal II priedo B dalyje ir E dalyse nustatytus reikalavimus, o atitiktis tiems reikalavimams patvirtinta 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta oficialia etikete. [71 pakeit.] 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas. Tais pakeitimais priedas priderinamas prie tarptautinių technikos ir mokslo standartų pokyčių ir gali jie turi būti susiję tik su reikalavimais dėl: [72 pakeit.] a) superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos sėjos, sodinimo ir auginimo lauke; b) superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos derliaus surinkimo ir etapo po derliaus surinkimo; c) prekybos sėklomis; d) superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos sėjos, sodinimo ir auginimo lauke; e) superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos derliaus surinkimo ir etapo po derliaus surinkimo; f) prekybos superelitine, elitine ir sertifikuota medžiaga; g) klonų, atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos gamybos ir prekybos ja; [73 pakeit.] h) superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos, gaunamos dauginimo in vitro būdu, gamybos; i) prekybos superelitine, elitine ir sertifikuota medžiaga, gaunama dauginimo in vitro būdu. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi II priedo A ir B dalyse priede nurodyti gamybos ir prekybos reikalavimai, taikomi tam tikroms ADM gentims, rūšims ar kategorijoms ir, kai tinkama, tam tikriems atitinkamos kategorijos lygiams, klasėms, kartoms ar kitiems tos kategorijos poskirsniams. Tie reikalavimai yra susiję su vienu ar daugiau iš šių dalykų: [74 pakeit.] a) konkrečia tam tikroms gentis, rūšims arba tipams priklausančios atitinkamos ADM paskirtimi; b) ADM gamybos metodais, įskaitant lytinį ir nelytinį dauginimą bei dauginimą in vitro; c) sėjos ar sodinimo sąlygomis; d) auginimu lauke; e) derliaus surinkimu ir etapu po derliaus surinkimo; f) daigumu, švarumu ir kitos ADM kiekiu, drėgme, gyvybingumu, žemės ar pašalinių medžiagų buvimu; [75 pakeit.] g) ADM sertifikavimo metodais, įskaitant biomolekulinių ar kitų techninių metodų taikymą, jų patvirtinimą ir naudojimą, taip pat Sąjungoje patvirtintų metodų sąrašu; h) reikalavimais, taikomais I priede nenurodytų genčių ir rūšių ar jų hibridų poskiepiams ir kitoms augalų dalims, jei I priede nurodytos genties ar rūšies ar jos hibrido dauginamoji medžiaga yra į juos įskiepyta; i) sodo augalų arba vynmedžių sėklų gamybos sąlygomis; j) sodo augalų, vynmedžių ar sėklinių bulvių auginimo iš sėklų sąlygomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros, siekiant juos priderinti prie susijusių tarptautinių technikos ir mokslo standartų pokyčių ir atsižvelgiant į galimą poveikį ADM gamybai ir prieinamumui bei smulkiesiems veiklos vykdytojams. Tie įgyvendinimo aktai turi būti proporcingi pagal ADM kategoriją. [76 pakeit.] 8 straipsnis Standartinės sėklos ir medžiagos gamybos ir prekybos reikalavimai 1. Standartinė sėkla gali būti gaminama ir ja prekiaujama Sąjungoje tik jei įvykdytos visos šios sąlygos: a) ji iš esmės neužkrėsta nekarantininiais kenkėjais; b) ji gaminama ir ja prekiaujama: i) profesionaliojo veiklos vykdytojo atsakomybe; ii) pagal III priedo A dalyje ir D dalyse nustatytus reikalavimus, o atitiktis tiems reikalavimams patvirtinta 16 straipsnyje nurodyta veiklos vykdytojo etikete. [77 pakeit.] 2. Standartinė medžiaga gali būti gaminama ir ja prekiaujama Sąjungoje tik jei įvykdytos visos šios sąlygos: a) ji iš esmės neužkrėsta nekarantininiais kenkėjais; b) ji gaminama ir ja prekiaujama: i) profesionaliojo veiklos vykdytojo atsakomybe; ii) pagal III priedo B dalyje ir E dalyse nustatytus reikalavimus, o atitiktis tiems reikalavimams patvirtinta 16 straipsnyje nurodyta veiklos vykdytojo etikete. [78 pakeit.] 3. Kartą per metus profesionalieji veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai pateikia deklaraciją apie jų išaugintos kiekvienos rūšies standartinės sėklos ir medžiagos kiekį. [79 pakeit.] 4. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant 1 ir 2 dalyje nurodytus reikalavimus priderinti prie mokslo bei technikos raidos ir taikomų tarptautinių standartų. Tie pakeitimai yra susiję su: a) standartinių sėklų sėjos ir sodinimo bei auginimo lauke reikalavimais; b) standartinių sėklų derliaus surinkimo ir etapo po derliaus surinkimo reikalavimais; c) prekybos standartinėmis sėklomis reikalavimais; d) standartinės medžiagos sėjos ir sodinimo bei auginimo lauke reikalavimais; e) standartinės medžiagos derliaus surinkimo ir etapo po derliaus surinkimo reikalavimais; f) prekybos standartine medžiaga reikalavimais; g) standartinės medžiagos klonų, atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM gamybos ir prekybos reikalavimais; [80 pakeit.] h) standartinės medžiagos, gautos dauginimo in vitro būdu, gamybos reikalavimais; i) prekybos standartine medžiaga, gauta dauginimo in vitro būdu, reikalavimais. 4a. Prieš priimdama 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus dėl tos dalies a–i punktuose nurodytų reikalavimų, Komisija įvertina tų reikalavimų įgyvendinimą, atsižvelgdama į galimą poveikį ADM gamybai ir prieinamumui bei smulkiesiems veiklos vykdytojams. Tie deleguotieji aktai turi būti proporcingi pagal ADM kategoriją. [81 pakeit.] 5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi III priedo A ir B dalyse priede nurodyti tam tikrų standartinės sėklos arba medžiagos genčių arba rūšių gamybos ir prekybos reikalavimai. Tie reikalavimai yra susiję su vienu ar daugiau iš šių dalykų: [82 pakeit.] a) konkrečia tam tikroms gentis, rūšims arba tipams priklausančios atitinkamos ADM paskirtimi; b) ADM gamybos metodais, įskaitant lytinį ir nelytinį dauginimą bei dauginimą in vitro; c) sėjos ar sodinimo sąlygomis; d) auginimu lauke; e) derliaus surinkimu ir etapu po derliaus surinkimo; f) daigumu, švarumu ir kitos ADM kiekiu, drėgme, gyvybingumu, žemės ar pašalinių medžiagų buvimu; [83 pakeit.] g) tarptautiniu mastu pripažintų biomolekulinių ar kitų techninių metodų taikymu, jų patvirtinimu ir naudojimu, taip pat Sąjungoje patvirtintų metodų sąrašu; [84 pakeit.] h) reikalavimais, taikomais I priede nenurodytų genčių ir rūšių ar jų hibridų poskiepiams ir kitoms augalų dalims, jei I priede nurodytos genties ar rūšies ar jos hibrido dauginamoji medžiaga yra į juos įskiepyta; i) sodo augalų arba vynmedžių sėklų gamybos sąlygomis; j) sodo augalų, vynmedžių ar sėklinių bulvių auginimo iš sėklų sąlygomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros, siekiant juos priderinti prie susijusių tarptautinių technikos ir mokslo standartų pokyčių ir atsižvelgiant į galimą poveikį ADM gamybai ir prieinamumui bei smulkiesiems veiklos vykdytojams. Tie įgyvendinimo aktai turi būti proporcingi pagal ADM kategoriją. [85 pakeit.] 9 straipsnis Klonų, Atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM gamyba, prekyba ir registracija gamybos ir prekybos reikalavimai [86 pakeit.] 1. Be 4–43 straipsniuose nurodytų reikalavimų, klonų, Atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM superelitinė, elitinė, bei sertifikuota medžiaga ir polikloninės ADM ir standartinė medžiaga gaminama ir ja prekiaujama laikantis 2 ir 3 dalyse bei atitinkamai II priedo C dalyje ir III priedo C dalyje išdėstytų reikalavimų. [87 pakeit.] 2. Klonai, Atrinkti klonai, daugiakloniai mišiniai ir polikloninė ADM gali būti gaminami ir jais prekiaujama tik tuo atveju, jei kompetentinga institucija juos įregistravo bent viename valstybės narės sudarytame oficialiame atrinktų klonų ir polikloninės ADM registre. [88 pakeit.] Į tą registrą įtraukiami visi duomenys, nurodyti paraiškoje įregistruoti kloną, atrinktą kloną, daugiaklonį mišinį ir polikloninę ADM, kaip išdėstyta II priedo B dalies C dalies 2 punkte53a straipsnyje. [89 pakeit.] 3. Klonai, Atrinkti klonai, daugiakloniai mišiniai ir polikloninė ADM palaikomi, siekiant išsaugoti jų tapatumą. Asmenys, atsakingi už klonų, atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM palaikymą, imasi visų priemonių, kad kompetentingos institucijos ar bet kuris kitas asmuo galėtų juos patikrinti, remdamiesi saugomais įrašais. [90 pakeit.] 3a. Polikloninė ADM, įregistruota šio straipsnio 2 dalyje nurodytame registre, gaminama ir parduodama tik tuo atveju, jei ji atitinka visus III priedo C dalyje nurodytus standartinės medžiagos reikalavimus. Prie polikloninės ADM pridedama profesionalaus veiklos vykdytojo etiketė su nuoroda „Polikloninė medžiaga“ pagal 17 straipsnį. [91 pakeit.] 3 SKIRSNIS Profesionaliesiems veiklos vykdytojams suteikiamas leidimas ir kompetentingų institucijų vykdoma oficiali priežiūra 10 straipsnis Leidimas profesionaliesiems veiklos vykdytojams atlikti sertifikavimą oficialiai prižiūrint 1. Kompetentinga institucija, gavusi prašymą, turėtų suteikti leidimą profesionaliajam veiklos vykdytojui, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai, atlikti visą arba tam tikrą veiklą, reikalingą superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos arba sėklų ADM sertifikuoti, ir išduoti atspausdinti jų oficialią etiketę. [92 pakeit.] Norėdamas gauti tokį leidimą, priklausomai nuo to, kokia veiklai bus išduodamas leidimas, profesionalusis veiklos vykdytojas: a) turi reikiamų žinių, kad laikytųsi 7 straipsnyje nurodytų reikalavimų; b) yra kvalifikuotas atlikti II priede nurodytus patikrinimus arba įdarbinti darbuotojus, turinčius tokiems patikrinimams atlikti reikalingą kvalifikaciją; c) yra įdarbinęs darbuotojus, kvalifikuotus atlikti II priede nurodytą atranką, arba sudaro sutartis su bendrovėmis arba profesionaliųjų veiklos vykdytojų asociacijomis, kuriose dirba darbuotojai, kvalifikuoti vykdyti šią veiklą; [93 pakeit.] d) yra įdarbinęs specialistus, kvalifikuotus atlikti II priede nurodytus bandymus, ir turi tam reikalingą įrangą arba naudojasi ADM tyrimų laboratorijomis, kuriose dirba darbuotojai, kvalifikuoti vykdyti šią veiklą; [94 pakeit.] e) nustatė ir gali stebėti kritinius gamybos proceso taškus, kurie gali turėti įtakos ADM kokybei ir tapatumui, ir saugo šios stebėsenos rezultatų įrašus; f) yra įdiegęs sistemas, kuriomis užtikrinama, kad būtų vykdomi reikalavimai, susiję su siuntų identifikavimu pagal 13 straipsnį; g) yra įdiegęs sistemas, kuriomis užtikrinama, kad būtų vykdomi 42 straipsnyje išdėstyti atsekamumo reikalavimai. 2. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 1 dalis papildoma nuostatomis dėl vieno ar kelių šių dalykų: [95 pakeit.] a) profesionaliojo veiklos vykdytojo prašymo procedūros; [96 pakeit.] b) konkrečių veiksmų, kurių turi imtis kompetentinga institucija, kad patvirtintų, jog laikomasi 1 dalies a–g punktų. [97 pakeit.] 11 straipsnis Profesionaliajam veiklos vykdytojui suteikto leidimo panaikinimas arba pakeitimas Jei profesionalusis veiklos vykdytojas, kuriam suteiktas leidimas, nebeatitinka 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija reikalauja, kad tas veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį imtųsi taisomųjų veiksmų. Jeigu profesionalusis veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nesiima pirmoje pastraipoje nurodytų taisomųjų veiksmų, kompetentinga institucija nedelsdama atitinkamai panaikina arba iš dalies pakeičia leidimą. Jei padaroma išvada, kad leidimas buvo suteiktas profesionaliajam veiklos vykdytojui sukčiavus, kompetentinga institucija jam taiko atitinkamas sankcijas. 12 straipsnis Kompetentingų institucijų vykdoma oficiali priežiūra 1. Sertifikavimo oficialiai prižiūrint tikslams kompetentingos institucijos reguliariai – bent kas 18 mėnesių –bent kartą per metus atlieka auditą, siekdamos užtikrinti, kad profesionalusis veiklos vykdytojas atitiktų 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. [98 pakeit.] Jos taip pat rengia mokymus ir egzaminus darbuotojams, atliekantiems šiame reglamente nustatytą aprobavimą, mėginių ėmimą ir bandymus. 2. Sertifikavimo oficialiai prižiūrint tikslams kompetentingos institucijos taip pat atlieka pasėlių dalies aprobavimą gamybos vietoje ir ADM siuntų oficialų patikrinimą, ima mėginius ir atlieka tyrimus, kad patvirtintų, ar ta medžiaga atitinka 7 straipsnyje nurodytus auginimo ir kokybės reikalavimus. Ta dalis nustatoma įvertinus galimą riziką, kad ADM neatitinka šių reikalavimų. 3. Komisija gali Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomas šis reglamentas nustatant 1 ir 2 dalyse nurodytų audito, mokymo, egzaminų, aprobavimo, patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų, rengiamų dėl konkrečių genčių ir rūšių, reikalavimai reikalavimus. [99 pakeit.] Tuose įgyvendinimo deleguotuosiuose aktuose gali būti nustatomi vienas ar daugiau iš šių dalykų: [100 pakeit.] a) 2 dalyje nurodyti rizikos kriterijai ir mažiausia pasėlių ir ADM siuntų dalis, kuri turi būti tikrinama, iš kurios turi būti imami mėginiai ir atliekami tyrimai, kaip nurodyta 2 dalyje; b) stebėsenos veikla, kurią turi vykdyti kompetentingos institucijos; c) profesionaliojo veiklos vykdytojo naudojimasis tam tikromis akreditavimo sistemomis ir galimybė kompetentingoms institucijoms sumažinti šiame straipsnyje nurodytų patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų bei stebėsenos veiklos mastą dėl tų sistemų naudojimo, kaip nurodyta 2 dalyje. [101 pakeit.] Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [102 pakeit.] 4 SKIRSNIS Tvarkymo reikalavimai 13 straipsnis Siuntos 1. ADM prekiaujama siuntomis. Kiekvienoje siuntoje turi būti pakankamai vienodas homogeniškai sumaišytas veislių ir rūšių kiekis, o naudotojai turi galėti atpažinti, kad ta siunta skiriasi nuo kitų ADM siuntų. [103 pakeit.] 2. Perdirbant, pakuojant, saugant arba pristatant ADM, jos siuntas į naują siuntą galima sujungti tik jei jose esanti ADM priklauso tai pačiai veislei ir jos derlius surinktas tais pačiais metais. [104 pakeit.] Jeigu sujungiamos siuntos, sudarytos iš skirtingų sertifikavimo kategorijų, naujoji siunta priskiriama žemiausios kategorijos sudedamosios dalies kategorijai. Sujungimo operacija gali būti vykdoma tik tuose objektuose ir tų asmenų, kuriems kompetentingos institucijos šiuo konkrečiu tikslu suteikė leidimą. 3. Perdirbant, pakuojant, saugant arba pristatant ADM, jos siuntos gali būti padalytos į dvi ar daugiau siuntų. 4. Kai ADM siuntos sujungiamos arba skaidomos, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse, profesionalusis veiklos vykdytojas saugo įrašus apie naujų siuntų kilmę. 5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi konkretūs reikalavimai, taikomi visų arba tam tikrų rūšių ADM, dėl didžiausio siuntų dydžio, jų identifikavimo ir ženklinimo, siuntų sujungimo ar padalijimo atsižvelgiant į ADM siuntų kilmę, tų operacijų registravimo ir ženklinimo po sujungimo ar padalijimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 14 straipsnis Pakuotės, ryšuliai ir konteineriai 1. ADM prekiaujama sandariose pakuotėse, ryšuliais arba konteineriuose su sandarinimo įtaisu ir žymeniu. ADM, išskyrus sėklas ir sėklines bulves, taip pat gali būti prekiaujama kaip atskirais augalais. [105 pakeit.] 2. 1 dalyje nurodytos pakuotės, ryšuliai ir konteineriai turi būti uždaryti taip, kad jų nebūtų galima atidaryti nepažeidus to uždarymo mechanizmo ar nepalikus pėdsakų, įrodančių, kad pakuotė, ryšulys ar konteineris buvo atidarytas. Uždarymo mechanizmo veiksmingumas užtikrinamas į jį integruojant 15 ir 16 straipsniuose nurodytas etiketes arba naudojant plombą. Šis reikalavimas netaikomas pakuotėms ir konteineriams, kurių uždarymo mechanizmo negalima pakartotinai panaudoti. 3. Superelitinės, elitinės arba sertifikuotos ADM pakuotes, ryšulius ir konteinerius uždaro kompetentinga institucija arba profesionalusis veiklos vykdytojas, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai. Tos pakuotės ir konteineriai neuždaromi pakartotinai, nebent tai darytų kompetentinga institucija arba profesionalusis veiklos vykdytojas, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai. Jei pakuotė, ryšulys arba konteineris uždaromi pakartotinai, 15 straipsnyje nurodytoje etiketėje nurodoma pakartotinio uždarymo data ir informacija apie atsakingą kompetentingą instituciją. 4. Superelitinės, elitinės arba sertifikuotos ADM siuntas galima gali perpakuoti, perženklinti ir perplombuoti tik oficialiai kontroliuojant arba kompetentinga institucija arba profesionalusis veiklos vykdytojas oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai. [106 pakeit.] 5. Nukrypstant nuo 1 dalies, profesionalusis veiklos vykdytojas sėklas ir sėklines bulves gali parduoti tiesiogiai ūkininkui nesupakuotas. [107 pakeit.] Kompetentinga institucija tam profesionaliajam veiklos vykdytojui suteikia atitinkamą leidimą. Jis iš anksto informuoja kompetentingą instituciją apie tokią veiklą ir siuntą, iš kurios gauta tokia sėkla ir sėklinės bulvės. [108 pakeit.] Kai sėkla pakraunama ir sėklinės bulvės pakraunamos tiesiai į ūkininko transporto priemonę ar priekabą, profesionalusis veiklos vykdytojas ir atitinkamas ūkininkas užtikrina tos sėklos ir sėklinių bulvių atsekamumą, išduodami ir saugodami dokumentus, kuriuose nurodoma rūšis ir veislė, kiekis, perdavimo laikas ir siuntos identifikavimas. [109 pakeit.] 5a. Kompetentinga institucija arba profesionalusis veiklos vykdytojas saugo įrašus apie: a) ADM leidimą, pirkimą, siuntą ir transportą, taip pat b) ADM kokybę, tapatumo nustatymą ir atsekamumą. [110 pakeit.] 6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tam tikrų rūšių ADM pakuočių, ryšulių ir konteinerių sandarinimo, uždarymo, dydžio ir formos konkretūs reikalavimai ir prekybos nesupakuotomis sėklomis ir sėklinėmis bulvėmis sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [111 pakeit.] 5 SKIRSNIS Ženklinimo reikalavimai 15 straipsnis Oficiali etiketė 1. Superelitinė, elitinė ir sertifikuota medžiaga bei sėklos identifikuojamos ir jų atitiktis šiam reglamentui patvirtinama oficialia etikete, išduota kompetentingai institucijai padarius išvadą, kad 7 straipsnyje nurodyti reikalavimai įvykdyti. 2. Oficialią etiketę išduoda kompetentinga institucija ir joje nurodomas kompetentingos institucijos suteiktas serijos numeris. Ją atspausdina: a) oficialią etiketę išdavusi kompetentinga institucija, jei to prašo profesionalusis veiklos vykdytojas, arba jei profesionalusis veiklos vykdytojas neturi leidimo atlikti sertifikavimo oficialiai prižiūrint, kompetentinga institucija pagal 10 straipsnį, arba [112 pakeit.] b) profesionalusis veiklos vykdytojas arba profesionaliųjų veiklos vykdytojų asociacijos, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai, jei profesionalusis veiklos vykdytojas yra įgaliotas atlikti sertifikavimą oficialiai prižiūrint pagal 10 straipsnį. [113 pakeit.] 3. Oficialią etiketę ryšulio, pakuotės ar konteinerio išorėje pritvirtina profesionalusis veiklos vykdytojas, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai, arba asmuo, veikiantis profesionaliojo veiklos vykdytojo atsakomybe. 4. Oficiali etiketė turi būti nauja. Jei leidžia kompetentinga institucija, gali būti naudojamos oficialios lipnios etiketės, jei nėra rizikos, kad jas bus galima pakartotinai naudoti. 5. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šį straipsnį papildančius deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl: a) visų veiksmų, kurių ėmėsi profesionalieji veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos, kad būtų išduota oficiali etiketė, skaitmeninio registravimo; b) centralizuotos platformos, jungiančios valstybes nares ir Komisiją, siekiant palengvinti tų įrašų tvarkymą, prieigą prie jų ir jų naudojimą, sukūrimo; c) elektroninių oficialių etikečių išdavimo techninių priemonių. Priėmus tokį deleguotąjį aktą oficiali etiketė taip pat gali būti išduodama elektronine forma (elektroninė oficiali etiketė). 6. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių, superelitinė, elitinė medžiaga ir sėkla, elitinė medžiaga ir sėkla bei superelitine, elitine ir sertifikuota medžiaga ir sėkla, importuotomis importuota iš trečiųjų šalių pagal 39 straipsnį, Sąjungoje prekiaujama su atitinkama EBPO etikete, kuri buvo prie jų jos pridėta jas ją importuojant. [114 pakeit.] 16 straipsnis Veiklos vykdytojo etiketė Standartinė medžiaga ir standartinė sėkla identifikuojamos pagal veiklos vykdytojo etiketę. Ta etikete patvirtinama, kad, remiantis profesionaliojo veiklos vykdytojo atliktais patikrinimais, mėginių ėmimu ir bandymais, standartinė medžiaga arba standartinė sėkla atitinka 8 straipsnyje nurodytus atitinkamus gamybos ir prekybos reikalavimus. Veiklos vykdytojo etiketę išduoda, atspausdina ir augalo ryšulio, pakuotės ar konteinerio išorėje pritvirtina profesionalusis veiklos vykdytojas arba jo profesionaliojo veiklos vykdytojo atsakomybe veikiantis asmuo. Informaciją, kuri turi būti nurodyta profesionaliojo veiklos vykdytojo etiketėje, profesionalusis veiklos vykdytojas arba profesionaliojo veiklos vykdytojo atsakomybe veikiantis asmuo taip pat gali tiesiogiai atspausdinti ant augalo ryšulio, pakuotės ar konteinerio. [115 pakeit.] 17 straipsnis Etikečių turinys 1. Oficialių ir veiklos vykdytojo etikečių tekstas rašomas bent viena iš oficialių Sąjungos kalbų. 2. Oficiali ir veiklos vykdytojo etiketė turi būti įskaitomos, neištrinamos, jas sugadinus neturi būti įmanoma jų pakeisti, atspausdintos vienoje pusėje, jos turi būti pagamintos iš nenuplėšiamos medžiagos, nebent tai yra klijuojama etiketė, anksčiau nenaudotos ir lengvai matomos. Jei taikoma, jose pateikiama nuoroda į augalo veislės teisinę apsaugą, o kitų intelektinės nuosavybės teisių atveju – nuoroda į 46 straipsnyje nurodytą registrą. [116 pakeit.] 3. Kompetentinga institucija bet kurioje oficialios arba veiklos vykdytojo etiketės vietoje, išskyrus 4 dalyje nurodytus elementus, gali pateikti pateikia, kai aktualu, papildomos informacijos. Tokia informacija pateikiama ne didesnėmis raidėmis nei tos, kurios naudojamos 4 dalyje nurodytoje oficialioje arba veiklos vykdytojo etiketėje. Ta papildoma informacija turi būti tik faktinė, ji neturi būti reklaminė medžiaga ir turi būti susijusi tik su genetiškai modifikuotų organizmų arba 1 kategorijos NGM gautų augalų, apibrėžtų Reglamento (ES).../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGT reglamentas...) 3 straipsnio 7 dalyje, gamybos ir prekybos arba ženklinimo reikalavimais. [117 pakeit.] 4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas toliau išvardytų oficialių arba veiklos vykdytojo etikečių turinys, dydis, spalva ir forma, atsižvelgiant į atitinkamas ADM kategorijas ar tipus: a) oficialios etiketės, nurodytos 15 straipsnio 1 dalyje; b) veiklos vykdytojo etiketės, nurodytos 16 straipsnyje; c) mišinių etiketės, nurodytos 21 straipsnio 1 dalyje; d) mišinių aplinkai išsaugoti etiketės, nurodytos 22 straipsnio 1 dalyje; e) perpakuotų ir perženklintų sėklų etiketės, nurodytos 23 straipsnio 5 dalyje; f) saugotinų veislių etiketės, nurodytos 26 straipsnio 2 dalyje; g) galutiniams naudotojams parduodamos ADM etiketės, nurodytos 28 straipsnio 1 dalies a punkte; h) ADM, kuri parduodama genų bankams, organizacijoms ir tinklams ir kuria jie prekiauja tarpusavyje, etiketės, nurodytos 29 straipsnyje; [118 pakeit.] i) selekcinės medžiagos etiketės, nurodytos 31 straipsnio 2 dalyje; [119 pakeit.] j) dar neregistruotų veislių ADM etiketės, nurodytos 32 straipsnio 5 dalyje; k) ADM, kuria leidžiama prekiauti esant laikiniems tiekimo sunkumams, etiketės, nurodytos 33 straipsnio 2 dalyje, ir l) sėklų, kurioms suteiktas laikinas prekybos leidimas, etiketės, nurodytos 34 straipsnio 3 dalyje; m) 35 straipsnio 3 dalyje nurodytos sėklų, kurių sertifikavimo procedūra nebaigta, etiketės; n) 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos iš trečiųjų šalių importuojamos ADM etiketės; na) polikloninės medžiagos etiketės, nurodytos 9 straipsnio 4 dalyje. [120 pakeit.] Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 5. Kompetentinga institucija gali leisti profesionaliajam veiklos vykdytojui pateikti kitą nei 4 dalyje nurodytas turinys informaciją ir informaciją, kuri nėra reklaminė medžiaga; ji pateikiama oficialios etiketės pakraštyje, ne didesniame kaip 20 proc. bendro oficialios etiketės dydžio plote, su užrašu „Neoficiali informacija“. Tokia informacija rašoma ne didesnėmis raidėmis nei tos, kurios naudojamos 4 dalyje nurodytos oficialios arba veiklos vykdytojo etiketės turiniui. 18 straipsnis Nuoroda į siuntas Oficialios ir veiklos vykdytojo etiketės išduodamos kiekvienai siuntai. Jeigu tos pačios veislės siunta padalyta į dvi ar daugiau siuntų, kiekvienai siuntai išduodama nauja oficiali arba veiklos vykdytojo etiketė. Jeigu kelios tos pačios veislės siuntos sujungiamos į naują siuntą, tai naujai siuntai išduodama nauja oficiali etiketė. 19 straipsnis ADM neatitiktis gamybos ir prekybos reikalavimams Tais atvejais, kai per oficialią kontrolę, atliekamą prekiaujant ADM, nustatoma, kad superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos ar medžiaga arba standartinės sėklos ar medžiaga ji Sąjungoje buvo gaminamos ar jomis gaminama ar ja buvo prekiaujama nesilaikant atitinkamų 7 arba 8 straipsnyje nurodytų tai ADM taikomų reikalavimų, arba jei atliekant kontrolinį lauko tyrimą pagal 24 straipsnį nebuvo patvirtinti ADM veislės tapatumas ir veislinis grynis, kompetentingos institucijos užtikrina, kad atitinkamas profesionalusis veiklos vykdytojas imtųsi būtinų taisomųjų veiksmų atitinkamai dėl tos ADM dėl susijusios ADM ir, jei tikslinga, dėl savo patalpų bei gamybos metodų. Tais veiksmais siekiama vieno ar daugiau iš šių tikslų: [121 pakeit.] a) kad susijusi ADM atitiktų atitinkamus reikalavimus; b) kad susijusi ADM būtų pašalinama iš rinkos arba naudojama kaip medžiaga, kuri nėra ADM; c) kad susijusi ADM, išskyrus standartinę sėklą arba standartinę medžiagą, heterogeninę sėklą ar heterogeninę medžiagą ir ADM, kuria prekiaujama pagal 27 ir 30 straipsniuose numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, būtų gaminama arba parduodama ją priskiriant žemesnei kategorijai, laikantis tai kategorijai taikomų reikalavimų; [122 pakeit.] d) kad, kai taikytina, profesionaliajam veiklos vykdytojui kaip sankcija būtų gali būti taikomos ne tik 11 straipsnyje nurodytos priemonės, kaip antai leidimo panaikinimas ar pakeitimas, bet ir papildomos priemonės. [123 pakeit.] 20 straipsnis ADM, kuri turi būti gaminama tik kaip superelitinės, elitinės arba sertifikuotos sėklos arba medžiaga ir kuria turi būti atitinkamai prekiaujama 1. ADM, priklausanti IV priede išvardytoms gentims arba rūšims, gali būti gaminama tik kaip superelitinės, elitinės arba sertifikuotos sėklos arba medžiaga ir ja gali būti atitinkamai prekiaujama. 2. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas IV priedas. Pirmoje pastraipoje nurodytu deleguotuoju aktu gentis arba rūšis įtraukiama į IV priedą, jei įvykdytos abi šios sąlygos: a) tai genčiai ar rūšiai priklausančių sėklų kokybei reikalingos aukštesnės garantijos ir b) sertifikavimo veiklos sąnaudos, kurių reikia, kad atitinkama sėkla būtų gaminama kaip superelitinė, elitinė ir sertifikuota ir ja būtų atitinkamai prekiaujama, yra proporcingos: i) siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu ir pašarais saugumą arba didelę pramoninio perdirbimo vertę ir ii) ekonominei naudai, kuri gaunama dėl aukščiausių sėklos tapatumo ir kokybės standartų ir kurią lemia tai, kad laikomasi superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos reikalavimų, palyginti su standartinės sėklos reikalavimais. Tas proporcingumas grindžiamas bendru šių elementų derinio vertinimu: atitinkamos genties ar rūšies svarba Sąjungos apsirūpinimo maistu ir pašarų saugumui; jos gamybos Sąjungoje apimtis; jos paklausa tarp profesionaliųjų maisto ir (arba) pašarų pramonės veiklos vykdytojų; superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos gamybos sąnaudos, palyginti su kitos tos pačios genties ar rūšies sėklos gamybos sąnaudomis; taip pat ekonominė nauda, gaunama gaminant superelitinę, elitinę ir sertifikuotą sėklą ir ja prekiaujant, palyginti su kita tos pačios genties ar rūšies sėkla. Pirmoje pastraipoje nurodytu deleguotuoju aktu gentis arba rūšis išbraukiama iš IV priedo, jei ji nebeatitinka kurios nors iš antros pastraipos b punkto i ir ii papunkčiuose nustatytų sąlygų. 2a. Valstybės narės prašymu Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais valstybei narei leidžiama nevykdyti pareigos jos teritorijoje taikyti šiame straipsnyje išdėstytas nuostatas ADM, konkrečiai priklausančiai IV priede išvardytoms gentims ar rūšims, kurios paprastai nėra veisiamos ar kuriomis paprastai neprekiaujama jos teritorijoje, gamybai ir prekybai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas leidimas grindžiamas 2 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų vertinimu. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas leidimas reguliariai peržiūrimas. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nuspręsti, kad leidimas turi būti panaikintas, jei mano, kad jis nebėra pagrįstas atsižvelgiant į 2 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytas sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [124 pakeit.] 6 SKIRSNIS KONKRETŪS SĖKLŲ MIŠINIŲ, SĖKLŲ PERPAKAVIMO IR SĖKLŲ KONTROLINIŲ LAUKO TYRIMŲ REIKALAVIMAI 21 straipsnis Sėklų mišiniai 1. Sertifikuotos sėklos mišiniai arba įvairių I priedo A dalyje ir B dalyse išvardytų genčių ar rūšių standartinės sėklos mišiniai, atitinkantys 5–8 straipsnių reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar jie derinami su komercine sėkla, taip pat įvairių tų genčių ar rūšių veislių sėklos mišiniai gali būti gaminami ir jais prekiaujama Sąjungoje, jei jie atitinka šio straipsnio reikalavimus. [125 pakeit.] Kartu su šiuose mišiniuose esančiomis sėklomis pateikiama: a) oficiali etiketė, jei mišinį sudaro tik sertifikuotos sėklos; arba b) veiklos vykdytojo etiketė, jei mišinį sudaro tik standartinė sėkla arba sertifikuota ir standartinė sėkla visais kitais atvejais. [126 pakeit.] Taikant antros pastraipos a punktą, profesionalieji veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai pateikia mišinį sudarančių veislių ir komercinės sėklos sudedamųjų dalių sąrašą ir jų santykį, kad ji patikrintų, ar tos veislės atitinka reikalavimus. [127 pakeit.] 2. 1 dalyje nurodytus sėklų mišinius gali gaminti tik profesionalieji veiklos vykdytojai, kuriems kompetentinga institucija šiuo tikslu suteikė leidimą. Norėdami gauti leidimą gaminti tokius mišinius, profesionalieji veiklos vykdytojai turi atitikti šiuos reikalavimus: a) turi turėti įrengtą tinkamą maišymo įrangą ir taikyti tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad paruoštas mišinys būtų vienodas ir kad būtų galima pasiekti nurodytą santykį tarp kiekviename konteineryje esančių sudedamųjų veislių; b) turi būti paskyręs asmenį, tiesiogiai atsakingą už maišymą ir pakavimą, ir c) turi tvarkyti sėklos mišinių ir jų numatytos paskirties registrą. 3. 1 dalies a punkte nurodytų sėklų maišymas ir pakavimas atliekamas prižiūrint kompetentingai institucijai. Maišymas atliekamas taip, kad būtų išvengiama rizikos, kad į mišinį pateks į jį dėti neskirtų sėklų, ir taip, kad gautas mišinys būtų kuo vienodesnis. Viename konteineryje esančios sėklos, sudarytos iš smulkių ir didesnių nei kviečiai sėklų rūšių mišinio, svoris neturi viršyti 40 kg. 4. Komisija, remdamasi technikos ir mokslo pažanga ir taikant šį straipsnį įgyta patirtimi, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su: a) maišymo įranga ir procedūra; b) didžiausiais konkrečių rūšių ir veislių siuntų dydžiais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 22 straipsnis Mišiniai aplinkai išsaugoti 1. Nukrypdamos nuo 5–8 straipsnių ir 21 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti gaminti įvairių I priedo A, B ir C dalyje išvardytų genčių ar rūšių, taip pat skirtingų tų genčių ar rūšių veislių sėklų ir kitose to priedo dalyse išvardytų genčių ar rūšių sėklų arba į tą priedą neįtrauktų genčių ar rūšių sėklų mišinį ir juo prekiauti, jeigu toks mišinys tokie mišiniai atitinka visas šias sąlygas: [128 pakeit.] a) jis jie padeda išsaugoti genetinius išteklius arba atkurti gamtinę aplinką ir taip pat [129 pakeit.] b) jis jie yra natūraliai susijęs susiję su tam tikra vietove (šaltinio vietovė kilmės regionas) ir prisideda prie genetinių išteklių išsaugojimo arba natūralios aplinkos atkūrimo;; jie padeda išsaugoti genetinius išteklius arba atkurti gamtinę aplinką ir [130 pakeit.] c) jis jie atitinka V priedo reikalavimus; [131 pakeit.] ca) jie nėra sudaryti iš GMO arba 1 kategorijos NGM gauto augalo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [NGT reglamentas] 3 straipsnio 7 punkte, arba iš 1 ar 2 kategorijos NGM gauto augalo, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 8 punkte. [132 pakeit.] Toks mišinys yra mišinys Tokie mišiniai yra mišiniai aplinkai išsaugoti ir tai turi būti nurodyta jų etiketėje. [133 pakeit.] 2. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas V priedas dėl šių dalykų: a) leidimo reikalavimų sėklų, surinktų tiesiogiai iš gamtinės vietos, priklausančios nustatytai šaltinio vietovei nustatytam kilmės regionui, mišiniams, skirtiems gamtinei aplinkai išsaugoti ir atkurti (natūralūs mišiniai aplinkai išsaugoti); [134 pakeit.] b) leidimo reikalavimų dirbtiniams mišiniams aplinkai išsaugoti; c) tam tikrų rūšių naudojimo paskirties ir kiekio; d) sandarinimo ir pakavimo reikalavimų; e) leidimų profesionaliesiems veiklos vykdytojams reikalavimų. Tie pakeitimai deleguotieji aktai grindžiami įgyvendinant šį straipsnį įgyta patirtimi, taip pat visais technikos ir mokslo pokyčiais ir mišinių aplinkai išsaugoti kokybės ir tapatumo nustatymo gerinimu. Jie gali būti susiję tik su tam tikromis gentimis arba rūšimis. [135 pakeit.] 3. Profesionalieji veiklos vykdytojai praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie jų per kiekvieną gamybos sezoną pagamintų ir parduotų mišinių aplinkai išsaugoti kiekį. Gavusios prašymą valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie jų teritorijoje pagamintų ir parduotų mišinių aplinkai išsaugoti kiekį ir, kai taikoma, už augalų genetinius išteklius atsakingų kompetentingų institucijų arba šiuo tikslu pripažintų organizacijų pavadinimus. 23 straipsnis Sėklos ADM siuntų perpakavimas ir perženklinimas [136 pakeit.] 1. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos ADM siuntos pagal šį straipsnį ir 14 bei 15 straipsnius perpakuojamos ir perženklinamos, kai tai būtina siuntoms padalyti arba sujungti. [137 pakeit.] 2. Sėklos ADM siuntą perpakuoja ir perženklina: [138 pakeit.] a) profesionalieji veiklos vykdytojai oficialiai prisižiūrint kompetentingai institucijai arba b) sėklos mėginių ėmėjas, kuriam kompetentinga institucija šiuo tikslu suteikė leidimą, kuris yra jos šiuo tikslu prižiūrimas ir jai atskaitingas. Kompetentinga institucija b punkte nurodytu atveju iš anksto informuoja profesionalųjį veiklos vykdytoją, kad jis galėtų pasiruošti bendradarbiauti su sėklos mėginio ėmėju. 3. Profesionalusis veiklos vykdytojas ir sėklos mėginių ėmėjas, perpakuojantis ir perženklinantis sėklos siuntas, imasi visų priemonių užtikrinti, kad perpakuojant būtų išlaikytas sėklos siuntos tapatumas ir veislinis grynis, siunta nebūtų užteršta ir gauta sėklos siunta būtų kuo vienodesnė. 4. Profesionalieji veiklos vykdytojai ir sėklos mėginių ėmėjas, perpakuodami ir perženklindami sėklos siuntas, saugo įrašus trejus metus po atitinkamo perženklinimo ir perpakavimo. Įrašuose pateikiama informacija: a) sėklos pirminės siuntos numeris; b) perpakuotos ar perženklintos sėklos siuntos numeris; c) sėklos pirminės siuntos svoris; d) perpakuotos ar perženklintos sėklos siuntos svoris; e) galutinio siuntos sunaikinimo data. Šie įrašai saugomi tokia forma, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti sėklos pirminės siuntos, kuri perpakuojama ir perženklinama, autentiškumą. Įrašai pateikiami kompetentingai institucijai susipažinti, jei ji to prašo. 5. Pirminės plombos ir etiketės nuo sėklos siuntos pašalinamos. Profesionalieji veiklos vykdytojai ir sėklos mėginių ėmėjas taip pat saugo pakeistą kiekvienos sėklos siuntos sudedamosios dalies etiketę. Naujose etiketėse nurodomas pirminis sėklos siuntos numeris arba kompetentingos institucijos suteiktas naujas sėklos siuntos numeris. 6. Kai kompetentinga institucija suteikia naują sėklos siuntos numerį, ji saugo ankstesnį sėklos siuntos numerį arba užtikrina, kad šis ankstesnis numeris būtų nurodytas naujose etiketėse. 7. Sertifikuotos sėklos mišiniai gali būti perpakuojami tik jei profesionalusis veiklos vykdytojas arba sėklos mėginių ėmėjas nustato, kad perpakuojant bus išlaikytas įvairių mišinio sudedamųjų dalių santykis. 24 straipsnis Superelitinių, elitinių ir sertifikuotų sėklų kontroliniai lauko tyrimai 1. Pagaminus superelitines, elitines ir sertifikuotas sėklas, kompetentingos institucijos kasmet atlieka ne tik pasėlio aprobavimą, bet ir lauko bandymus iš karto po mėginių paėmimo sezono arba jo metu, plotuose, kuriuose veislė lyginama su oficialiai patvirtintu sėklos veislės mėginiu, siekdamos įsitikinti, kad veislių savybės per gamybos procesą nepasikeitė, ir patikrinti atskirų sėklos siuntų veislės tapatumą ir veislinį grynį. Šie tyrimai atliekami siekiant įvertinti: a) ar laikomasi kitoms kategorijoms ar kartoms taikomų reikalavimų. Jeigu atlikus tokius iš karto mažėjančios kategorijos ar kartos tyrimus nustatoma, kad sėklų veislės tapatumas ar veislinis grynis nebuvo palaikytas, kompetentinga institucija iš atitinkamos siuntos gautos sėklos nesertifikuoja; b) ar tokia sėkla atitinka atitinkamus tapatumo, kokybės ir kitus sertifikavimo reikalavimus. Jeigu atlikus tokį tyrimą nustatoma, kad 7 straipsnio reikalavimų nesilaikoma, kompetentinga institucija pašalina atitinkamą siuntą iš rinkos arba užtikrina, kad ji atitiktų taikomus reikalavimus. 2. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos kontrolinių lauko tyrimų dalis nustatoma remiantis rizikos, kad sėkla gali neatitikti atitinkamų reikalavimų, analize. 3. Remiantis 2 dalyje nurodyta rizikos analize, kontroliniai lauko tyrimai atliekami naudojant mėginius, kuriuos kompetentinga institucija paima iš surinktos sėklos derliaus. 4. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, nustatant kiekvienos genties arba rūšies sėklos kontrolinių lauko tyrimų taisykles. Tos taisyklės priderinamos prie mokslo ir technikos žinių bei tarptautinių standartų pokyčių ir gali būti nustatomos konkrečioms gentims, rūšims ar kategorijoms. Jos gali būti susijusios su: a) 2 dalyje nurodytos rizikos analizės atlikimo kriterijais; b) tyrimo procedūra; c) tyrimų rezultatų vertinimu. 5. Jei 1 dalyje nurodytų kontrolinių lauko tyrimų rezultatai nėra įtikinami, kaip papildoma priemonė veislės tapatumo ir veislinio grynio kontrolei gali būti naudojami biomolekuliniai metodai. 25 straipsnis Standartinių sėklų kontroliniai lauko tyrimai 1. Pardavus standartines sėklas kompetentingos institucijos, jei matyti iš rizikos analizės, kad to reikia, atlieka kontrolinius lauko tyrimus, kad patikrintų, ar sėklos atitinka atitinkamus veislės tapatumo ir veislinio grynio bei kitus8 straipsnyje ir III priede nustatytus reikalavimus. [139 pakeit.] 2. Kontrolinių lauko tyrimų dalis nustatoma remiantis rizikos, kad atitinkama sėkla gali neatitikti atitinkamų reikalavimų, analize. Tokią rizikos analizę atlieka kompetentinga institucija, atsižvelgdama į teritorines ypatybes, pavojų augalų sveikatai regione ir profesionaliojo veiklos vykdytojo veiklos istoriją. [140 pakeit.] 3. Remiantis rizikos, kad gali būti nesilaikoma atitinkamų taisyklių, analize, 1 dalyje nurodyti kontroliniai lauko tyrimai atliekami kasmet, naudojant kompetentingos institucijos paimtus vienodų sėklos siuntų mėginius. Šiais tyrimais įvertinamas susijusios sėklos tapatumas ir veislinis grynis, jos daigumas ir analitinis grynis. 4. Jei 1 dalyje nurodytų kontrolinių lauko tyrimų rezultatai nėra įtikinami, kaip papildoma priemonė veislės tapatumo ir veislinio grynio kontrolei gali būti naudojami biomolekuliniai metodai. 7 SKIRSNIS Nuo 5–25 straipsnių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos 26 straipsnis ADM, priklausanti saugotinoms veislėms 1. Nukrypstant nuo 20 straipsnio, IV priede išvardytų genčių ir rūšių ADM, priklausančią saugotinai veislei, įregistruotai 44 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame nacionaliniame veislių registre, galima gaminti Sąjungoje kaip standartinę sėklą arba medžiagą ir ja atitinkamai prekiauti, jei ji atitinka visus 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, susijusius su atitinkamų rūšių standartine sėkla ir medžiaga. [141 pakeit.] 2. Kartu su 1 dalyje nurodyta ADM pateikiama veiklos vykdytojo etiketė su nuoroda „Saugotina veislė“. 3. Profesionalusis veiklos vykdytojas, kuris naudojasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, kasmet praneša kompetentingai institucijai apie šią veiklą, nurodydamas atitinkamas rūšis ir kiekius. [142 pakeit.] 27 straipsnis ADM iš heterogeninės medžiagos 1. Nukrypstant nuo 5 straipsnio, ADM iš heterogeninės medžiagos, išskyrus I priede išvardytų pašarinių augalų gamybą ir prekybą, gali būti gaminama ir ja prekiaujama Sąjungoje ir tada, kai ji nepriklauso veislei. Pagal VI priede nustatytus reikalavimus prieš gaminant heterogeninę medžiagą ADM iš heterogeninės medžiagos ir (arba) ja prekiaujant apie ją pranešama kompetentingai institucijai, o ji ją įregistruoja. [143 pakeit.] 2. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių ir, 8 straipsnio, 13 straipsnio 2 ir 5 1 ir 3 dalių ir 18 ir 20 straipsnių, 1 dalyje nurodyta ADM iš heterogeninės medžiagos gaminama ir ja prekiaujama laikantis VI priede nustatytų reikalavimų. [144 pakeit.] 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas. Tie pakeitimai gali būti susiję su visomis arba tam tikromis gentimis ar rūšimis ir turi: a) gerinti informacijos teikimą pranešimuose, įvairiarūšės ADM aprašą ir tapatumo nustatymą, remiantis taikant atitinkamas taisykles įgyta patirtimi; b) tobulinti heterogeninės ADM pakavimo ir ženklinimo taisykles, remiantis kompetentingų institucijų patirtimi, įgyta atliekant patikrinimus; c) kai taikytina, tobulinti įvairiarūšės ADM palaikymo taisykles, remiantis sukaupta geriausia patirtimi. [145 pakeit.] Tie pakeitimai priimami siekiant prisitaikyti prie atitinkamų technikos ir mokslo įrodymų bei tarptautinių standartų pažangos ir atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant šį straipsnį dėl visų arba tik tam tikrų genčių ar rūšių. 4. Bet kuris profesionalusis veiklos vykdytojas, gaminantis ADM iš heterogeninės medžiagos ir (arba) ketinantis ja prekiauti, prieš pateikdamas ją rinkai pateikia pranešimą kompetentingai institucijai. Jei per kompetentingos institucijos nustatytą trijų mėnesių laikotarpį nacionalinė kompetentinga institucija neprašo pateikti papildomos informacijos, galima prekiauti ADM iš heterogeninės medžiagos. [146 pakeit.] 5. Profesionalusis veiklos vykdytojas užtikrina ADM iš heterogeninės medžiagos atsekamumą saugodamas informaciją, pagal kurią galima nustatyti profesionaliuosius veiklos vykdytojus, kurie jam tiekė pradinę medžiagą, naudotą heterogeninei medžiagai (motininei medžiagai) gaminti. Profesionalusis veiklos vykdytojas tą informaciją saugo 5 metus. Profesionalusis veiklos vykdytojas, gaminantis prekybai skirtą ADM iš heterogeninės medžiagos, taip pat registruoja ir saugo šią informaciją: a) rūšies pavadinimą ir kiekvienai heterogeninei medžiagai, apie kurią pranešta, naudojamą pavadinimą; b) 1 dalyje nurodytos heterogeninės medžiagos gamybos metodo tipą; c) heterogeninės medžiagos, apie kurią pranešta, apibūdinimą; d) ADM iš heterogeninės medžiagos selekcijos vietą ir arba gamybos vietą; [147 pakeit.] e) ADM iš heterogeninės medžiagos gamybos plotą ir pagamintą kiekį. Kompetentingoms institucijoms vykdant kontrolę po pateikimo į rinką suteikiama prieiga prie šioje dalyje nurodytos informacijos. [148 pakeit.] 6. 54 straipsnis atitinkamai taikomas heterogeninės medžiagos pavadinimo tinkamumui. 7. Heterogeninę medžiagą, apie kurią pranešta pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos registruoja specialiame registre (toliau – heterogeninių medžiagų registras). Profesionaliajam veiklos vykdytojui registracija turi būti nemokama. [149 pakeit.] Kompetentingos institucijos tvarko, atnaujina ir skelbia tą registrą, užtikrina, kad jis būtų prieinamas internetu, ir nedelsdamos praneša apie jo turinį ir atnaujinimus Komisijai. [150 pakeit.] 28 straipsnis ADM, parduodama galutiniams naudotojams 1. Nukrypstant nuo 5–12, 14, 15 ir 20 straipsnių, ADM galima parduoti galutiniams naudotojams, jei ji atitinka visus šiuos reikalavimus: a) ji yra paženklinta veiklos vykdytojo etikete su nurodytu ADM pavadinimu ir nuoroda „Augalų dauginamoji medžiaga galutiniams naudotojams – oficialiai nesertifikuota“ arba, jei tai sėklos, „Sėklos galutiniams naudotojams – oficialiai nesertifikuotos“; b) jeigu ADM nepriklauso jokiai 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre įregistruotai veislei, jos aprašas, remiantis privačiais dokumentais, yra viešai paskelbtas profesionaliojo veiklos vykdytojo tvarkomame komerciniame kataloge. Profesionalusis veiklos vykdytojas pateikia šiuos privačius dokumentus kompetentingai institucijai, jei ji to paprašo; c) ji iš esmės neužkrėsta nekarantininiais kenkėjais, neturi defektų, kurie galėtų pabloginti jos, kaip dauginamosios medžiagos kokybę, yra pakankamai gyvybinga ir pagal matmenis atitinka savo, kaip dauginamosios medžiagos, naudingumo reikalavimus, o jei tai sėkla, ji yra pakankamo daigumo ir d) ja prekiaujama kaip atskirais augalais arba, jei tai sėklos ir gumbai, mažose pakuotėse. Profesionalusis veiklos vykdytojas, kuris naudojasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, kasmet praneša kompetentingai institucijai apie šią veiklą, nurodydamas atitinkamas rūšis ir kiekius. [151 pakeit.] 2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalies d punkte nurodytų mažų pakuočių dydžio, formos, sandarinimo ir tvarkymo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [152 pakeit.] 29 straipsnis Dinamiškam išsaugojimui skirta ADM, kuri parduodama genų bankams, organizacijoms ir tinklams ir kuria jie organizacijos ir tinklai prekiauja savo viduje ir tarpusavyje [153 pakeit.] 1. Nukrypstant nuo 5–25 straipsnių, dinamiškam išsaugojimui skirta ADM gali būti parduodama genų bankams, organizacijoms ir tinklams arba jie gali ja prekiauti savo viduje ir tarpusavyje organizacijos ir tinklai, įskaitant ūkininkus, siekiant teisės aktais nustatyto augalų genetinio išsaugojimo tikslo arba tikslo, apie kurį pranešta kompetentingai institucijai, kai bet kuri ta veikla vykdoma ne pelno tikslais. [154 pakeit.] Tie genų bankai, Tos išsaugojimo organizacijos ir tinklai arba jų nariai ją taip pat gali parduoti asmenims, kurie, būdami galutiniai vartotojai ir nesiekdami pelno, saugo, arba ūkininkavimo tikslais taip pat vykdo dinamišką tos ADM išteklius išsaugojimą. [155 pakeit.] Pirmoje ir antroje pastraipose numatytais atvejais ADM turi atitikti šiuos reikalavimus: a) ji yra įtraukta į tų genų bankų, išsaugojimo organizacijų ir tinklų tvarkomą registrą su tinkamu pagrindiniu tos ADM aprašu, jei ji nepriklauso 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre įregistruotai veislei; [156 pakeit.] b) jos išteklius saugo tie genų bankai, tos išsaugojimo organizacijos ir tinklai, o kompetentingos institucijos prašymu, kai turimi kiekiai leidžia tą padaryti, jie pateikia joms tos ADM mėginius, ir [157 pakeit.] c) ji iš esmės neužkrėsta nekarantininiais kenkėjais, neturi defektų, kurie galėtų pabloginti jos, kaip dauginamosios medžiagos, kokybę, yra pakankamai gyvybinga ir pagal matmenis atitinka savo, kaip dauginamosios medžiagos, naudingumo reikalavimus, o jei tai sėkla, ji yra pakankamo daigumo. [158 pakeit.] 2. Genų bankai, Išsaugojimo organizacijos ir tinklai praneša kompetentingai institucijai apie 1 dalyje nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą ir atitinkamas rūšis. [159 pakeit.] 30 straipsnis Sėkla ADM, kurios natūrinius mainus vykdo ūkininkai 1. Nukrypstant nuo 5–25 straipsnių, ūkininkai natūrinius sėklos mainus gali vykdyti natūrinius ADM mainus arba mainus už piniginį atlygį, jei tokia ADM, jei tokios sėklos atitinka visas šias sąlygas: [161 pakeit.] 1) yra pagamintos pagaminta atitinkamo ūkininko patalpose; [162 pakeit.] 2) jų derlių ją iš pasėlių surinko pats ūkininkas; [163 pakeit.] 3) joms sėklų atveju, jai netaikoma paslaugų sutartis, kurią atitinkamas ūkininkas sudarė su profesionaliuoju sėklų gamybos veiklos vykdytoju, ir [164 pakeit.] 4) sėkla ADM naudojama dinamiškam paties ūkininko sėklų ADM tvarkymui ir išsaugojimui siekiant prisidėti prie žemės ūkio įvairovės; [165 pakeit.] 2. Tokios sėklos Tokia ADM turi atitikti šiuos reikalavimus: [166 pakeit.] a) jos nepriklauso veislei, kuriai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2100/94 suteikta augalų veislių teisinė apsauga; b) turimi nedideli jos kiekiai, kuriuos kompetentingos institucijos nustato konkrečioms rūšims vieniems metams ir vienam ūkininkui, nenaudojant jų kiekis ribotas ir nenaudojamos komercinių tarpininkų paslaugų ar viešų paslaugos ar viešos rinkodaros paslaugų paslaugos, ir [167 pakeit.] c) jos iš esmės neužkrėstos nekarantininiais kenkėjais, neturi defektų, kurie galėtų pabloginti jų, kaip sėklų, kokybę ir jos sėklos yra pakankamo daigumo. [168 pakeit.] 3. Valstybės narės kasmet praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie kiekvienos rūšies kiekį, nurodytą pagal 2 dalies b punktą. [169 pakeit.] 30a straipsnis Didžiausias kiekvienos rūšies kiekis, kurio mainai gali būti vykdomi Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti 30 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą didžiausią kiekvienos rūšies kiekį, kurio mainai gali būti vykdomi. Tas kiekis nustatomas atsižvelgiant į smulkiųjų profesionalių ūkininkų poreikius, taip pat į riziką augalų sveikatai, kartu skatinant įvairių ūkininkavimo sistemų kūrimą ir palaikymą. [170 pakeit.] 31 straipsnis Selekcinė sėkla 1. Nukrypstant nuo 5–25 straipsnių, kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojams parduoti sėklą, kuri priklauso superelitinės kategorijos ankstesnėms kartoms, kitiems veiklos vykdytojams, siekiant išvesti naujas veisles (selekcinė sėkla). Išduodama leidimą, kompetentinga institucija nustato leidimo galiojimo trukmę ir kiekvienos rūšies kiekius. 2. Kartu su 1 dalyje nurodyta ADM pateikiama profesionaliojo veiklos vykdytojo išduota etiketė su nuoroda „Selekcinė sėkla“, atitinkamai pritvirtinta ant tos medžiagos konteinerio, ryšulio ar pakuotės. Ji sandariai uždaroma ir paženklinama užrašant siuntos numerį, naudotiną jai identifikuoti ir kontroliniams lauko tyrimams atlikti, prieš ją naudojant kaip superelitinę sėklą. [171 pakeit.] 32 straipsnis Dar neregistruotų veislių ADM 1. Nukrypstant nuo 5 straipsnio, kompetentinga institucija gali leisti profesionaliesiems veiklos vykdytojams dauginimo tikslais gaminti superelitines sėklas, superelitinę medžiagą, elitines sėklas ir elitinę medžiagą, standartinę sėklą ir standartinę medžiagą, priklausančias 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre dar neįregistruotai veislei, ir jomis prekiauti, jeigu laikomasi visų šių reikalavimų: [172 pakeit.] a) atitinkami prekybos sektoriai tą medžiagą ar sėklas turi įsigyti iš anksto, kad turėtų pakankamai atsargų, kai atitinkama veislė bus įregistruota, ir b) nėra rizikos, kad dėl tokio leidimo nebus galima pakankamai tiksliai nustatyti parduodamos ADM tapatumą arba jos kokybė bus nepakankamai gera, ir c) atitinkama ADM priklauso veislei, dėl kurios pateikta registracijos nacionaliniame veislių registre paraiška pagal 55 straipsnį. Toks leidimas gali būti suteiktas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui dėl sėklų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui dėl ADM, kuri nėra sėklos, ir dėl nedidelių ribotų kiekvienos rūšies kiekių, kaip nurodo kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gamybos apimtį valstybės narės lygmeniu. [173 pakeit.] Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma ADM, kurios sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, kaip tai suprantama Direktyvoje 2001/18/EB. [174 pakeit.] 2. Nukrypstant nuo 5, 7, 10–12, 15, 20, 23 ir 24 straipsnių, kompetentinga institucija gali leisti profesionaliesiems veiklos vykdytojams ne ilgiau kaip 3 metus (kai tai sėklos) ir penkerius metus (kai tai ADM, kuri nėra sėklos) gaminti ir parduoti nedidelius ribotus kiekvienos rūšies ADM, priklausančios 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre dar neįregistruotai veislei, kiekius, kuriuos nustato kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gamybos apimtį valstybės narės lygmeniu, jei laikomasi visų šių reikalavimų: [175 pakeit.] a) ADM, dėl kurios suteiktas leidimas, naudoja tik profesionalieji veiklos vykdytojai, atlikdami tyrimus ar bandymus, siekdami surinkti informaciją apie atitinkamos veislės auginimą arba naudojimą ūkiuose; b) parduodama tik tiems profesionaliesiems veiklos vykdytojams, kurie parengia bandymų ar tyrimų rezultatų ataskaitą, susijusią su informacija apie tos veislės auginimą ar naudojimą, ir vėliau prekyba nevyksta; c) nėra rizikos, kad dėl tokio leidimo nebus galima pakankamai tiksliai nustatyti parduodamos ADM tapatumą arba jos kokybė bus nepakankamai gera, ir d) ADM, dėl kurios suteiktas leidimas, atitinka standartinės ADM reikalavimus, taikomus atitinkamoms rūšims. 3. Siekdamas gauti 1 ir 2 dalyse nurodytą leidimą, profesionalusis veiklos vykdytojas kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą, kuriame nurodo informaciją apie: a) superelitinių sėklų ir medžiagos, elitinių sėklų ir medžiagos, sertifikuotų sėklų ir medžiagos, turimų prieš registruojant veislę, atsargų gamybą ir numatomus standartinių sėklų ir medžiagos bandymus bei tyrimus; [176 pakeit.] b) registracijos paraiškoje nurodytą selekcinę veislę; c) jei taikoma, veislės palaikymo tvarką; d) instituciją, kuri nagrinėja paraišką registruoti veislę, ir tos paraiškos nuorodos numerį. e) vietą, kurioje bus vykdoma gamyba, ir [177 pakeit.] f) medžiagos, kurią ketinama tiekti rinkai, kiekius. [178 pakeit.] 4. Valstybės narės, kurių kompetentingos institucijos suteikė 1 ir 2 dalyse nurodytą leidimą, kasmet apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją. 5. Kartu su 1 ir 2 dalyse nurodyta ADM turi būti pateikiama profesionaliojo veiklos vykdytojo išduota etiketė su nuoroda „Dar neįtraukta į sąrašą veislė“. 33 straipsnis Leidimas, suteikiamas esant laikiniems tiekimo sunkumams 1. Siekdama Siekiant pašalinti laikinus bendro ADM tiekimo sunkumus, kurių gali kilti Sąjungoje dėl nepalankių klimato sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių, Komisija gali Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo gali deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant leisti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį prekiauti superelitine, elitine arba sertifikuota medžiaga ar sėkla, kuri atitinka vieną iš šių sąlygų: [179 pakeit.] a) priklauso veislei, neįtrauktai į nacionalinį veislių registrą, arba b) atitinka mažiau griežtus reikalavimus nei nustatytieji 7 straipsnio 1 dalyje. a punktas taikomas nukrypstant nuo 5 straipsnio, o b punktas – nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies. Tuo įgyvendinimo aktu gali būti nustatyti deleguotuoju aktu nustatomi leidžiami didžiausi kiekvienai genčiai ar rūšiai numatyti prekybos kiekiai. [180 pakeit.] Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [181 pakeit.] 2. Kartu su 1 dalyje nurodyta ADM turi būti pateikiama etiketė, kurioje, jei taikoma, nurodoma, kad atitinkama ADM priklauso neregistruotai veislei arba atitinka mažiau griežtus kokybės reikalavimus nei nurodytieji 7 straipsnio 1 dalyje. 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant nustatyti, kad atitinkamas leidimas turi būti panaikintas arba iš dalies pakeistas, jei ji Jei Komisija padaro išvadą, kad leidimas nebėra būtinas ar proporcingas siekiant pašalinti laikinus bendro atitinkamos ADM tiekimo sunkumus, ji gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad atitinkamas leidimas turi būti panaikintas arba iš dalies pakeistas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [182 pakeit.] 4. Valstybės narės be 1 dalyje nurodyto Komisijos leidimo gali leisti ne ilgiau kaip vienus metus gaminti nedidelį kiekį kiekvienos genties ar rūšies, kurių reikia dėl atitinkamų tiekimo sunkumų, sėklų, kurių daigumas sumažintas iki 15 procentinių punktų, palyginti su kiekiu, nustatytu pagal 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, ir juo prekiauti. 4a. Valstybė narė, taikanti 4 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, apie tai praneša Komisijai. [183 pakeit.] 4b. Šis išimtinis leidimas netaikomas ADM, kurios sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, kaip tai suprantama Direktyvoje 2001/18/EB. [184 pakeit.] 34 straipsnis Laikinas leidimas skubos atvejais prekiauti sėklomis, kurios nėra sertifikuotos kaip atitinkančios taikomus kokybės reikalavimus 1. Kompetentingos institucijos gali leisti ne ilgiau kaip 1 mėnesį prekiauti sėklomis kaip superelitinėmis, elitinėmis arba sertifikuotomis sėklomis, kurios dar nėra sertifikuotos kaip atitinkančios 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus dėl daigumo, didžiausio kitų rūšių sėklų kiekio arba švarumo, jei tą sėklą reikia skubiai tiekti rinkai, kad būtų patenkinti neatidėliotini tiekimo poreikiai. 2. 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas remiantis profesionaliojo veiklos vykdytojo išduota sėklos analizės ataskaita, patvirtinančia, kad sėkla atitinka daigumo, kitų rūšių sėklų kiekio ar švarumo reikalavimus, nustatytus pagal 7 straipsnio 1 dalį. Profesionalusis veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia pirmojo sėklų gavėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą. Profesionalusis veiklos vykdytojas saugo informaciją apie preliminarią analizės ataskaitą, kad galėtų ją pateikti kompetentingai institucijai. 3. 1 dalyje nurodytos sėklos ženklinamos etikete, kurioje nurodoma „Laikinas prekybos leidimas“. 35 straipsnis ADM, kuri dar nesertifikuota 1. Sąjungoje pagaminta ADM, kuri dar nebuvo sertifikuota kaip superelitinė, elitinė arba sertifikuota sėkla pagal 7 straipsnį, gali būti prekiaujama nurodant bet kurią iš tų kategorijų, jei laikomasi visų šių reikalavimų: a) prieš derliaus surinkimą kompetentinga institucija arba profesionalusis veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai oficialiai prižiūrint atliko aprobavimą ir patvirtino, kad medžiaga atitinka 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus gamybos ir kokybės reikalavimus; b) vyksta jos sertifikavimo procesas, kurį vykdo kompetentinga institucija arba profesionalusis veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai oficialiai prižiūrint, ir c) laikomasi 2–55a dalyse išdėstytų reikalavimų. [185 pakeit.] 2. 1 dalyje nurodytą ADM gali parduoti tik tą ADM pagaminęs profesionalusis veiklos vykdytojas profesionaliajam veiklos vykdytojui, kuris turi ją sertifikuoti. Tokia ADM negali būti toliau perduodama jokiam kitam asmeniui iki ji bus galutinai sertifikuota. 3. Kartu su 1 dalyje nurodyta ADM pateikiama profesionaliojo veiklos vykdytojo išduota etiketė su nuoroda „Dar galutinai nesertifikuotos sėklos / medžiaga“. 4. Jei kompetentinga institucija, atsakinga už ADM derliaus surinkimą (toliau – gamybos kompetentinga institucija), ir kompetentinga institucija, atsakinga už ADM sertifikavimą pagal 7 straipsnį (toliau – sertifikavimo kompetentinga institucija), yra skirtingos institucijos, jos keičiasi atitinkama informacija apie tos ADM gamybą ir prekybą. 5. ADM, kurios derlius buvo surinktas trečiojoje šalyje, bet kuri dar nebuvo sertifikuota kaip superelitinė, elitinė arba sertifikuota medžiaga pagal 7 straipsnį, gali būti prekiaujama Sąjungoje nurodant bet kurią iš tų kategorijų, jei laikomasi visų šių reikalavimų: a) pagal 39 straipsnį yra priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo tos trečiosios šalies atžvilgiu; b) tenkinami 1 dalies a ir b punktuose bei 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, o atitinkamos trečiosios šalies profesionaliuosius veiklos vykdytojus oficialiai prižiūrėjo jų kompetentingos institucijos; c) valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos keičiasi svarbia informacija apie tos medžiagos prekybą ir d) gavusios prašymą atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos pateikia visą svarbią su gamyba susijusią informaciją sertifikavimo valstybei narei. Taikant šią dalį, 1–5 dalyse pateiktos nuorodos į gamybos kompetentingą instituciją suprantamos kaip nuorodos į atitinkamos trečiosios šalies kompetentingą instituciją, o jose pateiktos nuorodos į reikalavimus, nustatytus pagal 7 straipsnio 1 dalį, suprantamos kaip nuorodos į lygiaverčius trečiosios šalies reikalavimus, pripažintus pagal 39 straipsnio 2 dalį. 5a. Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma ADM, kurios sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, kaip tai suprantama Direktyvoje 2001/18/EB. [186 pakeit.] 36 straipsnis Griežtesnė gamyba ir reikalavimai 1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais leidžiama valstybėms narėms visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje nustatyti griežtesnius nei nurodytieji 7 ir 8 straipsniuose reikalavimus, susijusius su ADM gamyba ir prekyba, su sąlyga, kad tie griežtesni reikalavimai atitinka konkrečias tos valstybės narės gamybos sąlygas ir agroklimatinius poreikius, susijusius su atitinkama ADM, ir kad jais nedraudžiamas, netrukdomas ir neribojamas laisvas ADM, kuri atitinka šį reglamentą, judėjimas. [187 pakeit.] Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. Siekdamos gauti 1 dalyje nurodytą leidimą, valstybės narės pateikia Komisijai prašymą, kuriame išdėsto: a) siūlomų reikalavimų nuostatų projektą ir b) tokių reikalavimų būtinumo ir proporcingumo pagrindimą, atsižvelgiant į galimas papildomas gamybos ir prekybos išlaidas. [188 pakeit.] 3. 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas, tik jeigu įvykdytos šios sąlygos: a) įgyvendinant 2 dalies a punkte nurodytame nuostatų projekte numatytas nuostatas užtikrinamas geresnis atitinkamos ADM tapatumo nustatymas ir kokybė ir tai pateisinama atsižvelgiant į konkrečias atitinkamos valstybės narės žemės ūkio ar klimato sąlygas, ir b) nuostatų projekte numatytos nuostatos yra būtinos ir proporcingos 2 dalies a punkte nurodytos priemonės tikslui. 4. Kai taikytina, kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip... [vieni metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos] peržiūri priemones, kurias ji priėmė pagal Direktyvos 66/401/EEB 5 straipsnį, Direktyvos 66/402/EEB 5 straipsnį, Direktyvos 2002/54/EB 7 straipsnį, Direktyvos 2002/55/EB 24 straipsnį, Direktyvos 2002/56/EB 5 straipsnį ir Direktyvos 2002/57/EB 7 straipsnį, ir tas priemones panaikina arba iš dalies pakeičia, kad jos atitiktų 7 ir 8 straipsniuose nustatytus ir pagal juos priimtus gamybos ir prekybos reikalavimus. Apie tokius veiksmus atitinkama valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Jei manoma, kad pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės nėra būtinos ir (arba) neproporcingos jų tikslui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad tos priemonės turi būti panaikintos arba iš dalies pakeistos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 37 straipsnis Neatidėliotinos priemonės 1. Kai ADM gamyba arba prekyba gali kelti didelę riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, aplinkai arba kitų rūšių auginimui ir tokios rizikos atitinkamos valstybės narės taikomomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos tinkamos laikinos neatidėliotinos priemonės. Tokios priemonės taikomos nustatytą laiką. Tai gali būti nuostatos, kuriomis ribojama arba draudžiama prekiauti atitinkama ADM arba nustatomos atitinkamos jos gamybos ar prekybos sąlygos, atsižvelgiant į padėties sunkumą. Nukrypstant nuo pirmosios pastraipos, jei nesilaikoma apsaugoto ploto reikalavimų arba kitų reikalavimų, taikomų veislių, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų arba kurios sudarytos iš genetiškai modifikuotų organizmų, auginimui, nustatomos prekybą atitinkama ADM ribojančios arba draudžiančios priemonės, kurios galioja tol, kol bus visiškai užtikrinta atitiktis reikalavimams. [189 pakeit.] Tokios priemonės priimamos Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubiai pašalinti didelę riziką žmonių sveikatai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 76 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. 2. Jei valstybė narė oficialiai praneša Komisijai, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių, ir jei Komisija nesiėmė veiksmų pagal 1 dalį, ta valstybė narė gali imtis tinkamų, proporcingų ir terminuotų laikinų neatidėliotinų priemonių. Tai gali būti nuostatos, kuriomis ribojama arba draudžiama gaminti ADM arba ja prekiauti, arba nustatomos tinkamos ADM gamybos ar prekybos sąlygos tos valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į padėties sunkumą. Atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi, ir jų taikymo laikotarpį ir nurodo savo sprendimo priežastis. Toks požiūris leidžia valstybei narei greitai ir veiksmingai veikti ekstremaliose situacijose siekiant apsaugoti sveikatą, aplinką ir ekonominius interesus. [190 pakeit.] 3. Jei Komisija mano, kad 2 dalyje nurodytos nacionalinės laikinos neatidėliotinos priemonės yra nepagrįstos atsižvelgiant į atitinkamą riziką, kaip nurodyta 1 dalyje, ji gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad tos priemonės turi būti panaikintos arba iš dalies pakeistos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Nacionalines laikinas neatidėliotinas priemones atitinkama valstybė narė gali taikyti iki šioje dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios dienos. 38 straipsnis Laikini eksperimentai ieškant geresnių alternatyvų šio reglamento nuostatoms 1. Nukrypstant nuo 2, 5, 6, 7, 8, 9, 20, 26, 27 ir 47–53 ir 20 straipsnių, Komisija gali Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl laikinų eksperimentų organizavimo, kad būtų ieškoma geresnių alternatyvų šio reglamento nuostatoms dėl genčių ir rūšių, kurioms jis taikomas, dėl reikalavimų, kad medžiaga turi priklausyti registruotai veislei ADM, dėl superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir standartinės medžiagos arba sėklos gamybos ir prekybos reikalavimų ir reikalavimo, kad tai būtų superelitinė, elitinė ir sertifikuota medžiaga arba sėkla, heterogeninės medžiagos gamybos ir prekybos reikalavimų ir reikalavimo, kad tai būtų superelitinė, elitinė ir sertifikuota medžiaga arba sėkla. [191 pakeit.] Tie eksperimentai gali būti atliekami kaip techniniai arba moksliniai tyrimai, per kuriuos nagrinėjamas naujų reikalavimų pagrįstumas ir tinkamumas, palyginti su šio reglamento 2, 5, 6, 7, 8, 9, 20, 26, 27 ir 47–53 ir 20 straipsniuose nustatytais reikalavimais. [192 pakeit.] 2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir juose nurodomas nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nurodomi vienas ar daugiau iš šių dalykų: [193 pakeit.] a) atitinkama gentis arba rūšis; b) su kiekviena gentimi arba rūšimi susijusių eksperimentų sąlygos; c) eksperimento trukmė; d) dalyvaujančių valstybių narių stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolės. Tie deleguotieji aktai pritaikomi prie atitinkamos ADM gamybos metodų raidos ir turi būti pagrįsti visais valstybių narių atliktais lyginamaisiais tyrimais. [194 pakeit.] 3. Komisija peržiūri tų eksperimentų rezultatus ir pateikia jų apibendrinimo ataskaitą, prireikus nurodydama, ar reikia iš dalies pakeisti 2, 5, 6–9, 7, 8 arba 20, 26, 27 ir 47–53 straipsnius. [195 pakeit.] 8 SKIRSNIS Importas iš trečiųjų šalių 39 straipsnis Importas remiantis Sąjungos lygiavertiškumu 1. ADM iš trečiųjų šalių gali būti importuojama tik jei pagal 2 dalį nustatoma, kad ji atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems ADM, kuri pagaminta ir kuria prekiaujama Sąjungoje. Tačiau neleidžiama importuoti mišinių aplinkai išsaugoti, kurie nurodyti 22 straipsnyje, ir ADM, kuriai taikomos 2622–3029 straipsniuose nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, taip pat nurodytos ADM importuoti neleidžiama ir toks lygiavertiškumas nepripažįstamas jų lygiavertiškumas pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai jos kilmės šalis yra kaimyninės šalys. [196 pakeit.] 2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pripažįstama, kad trečiojoje šalyje ar tam tikrose jos dalyse pagaminta konkrečių genčių, rūšių ar kategorijų ADM atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems ADM, kuri pagaminta ir kuria prekiaujama Sąjungoje, remdamasi visais šiais aspektais: a) nuodugniai išnagrinėta atitinkamos trečiosios šalies pateikta informacija ir duomenimis b) atitinkamoje trečiojoje šalyje Komisijos atlikto audito rezultatais, iš kurių matyti, kad atitinkama ADM atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems ADM, kuri pagaminta ir kuria prekiaujama Sąjungoje (jei Komisija mano, kad tas auditas yra būtinas), ir c) tuo, kad ta trečioji šalis yra EBPO tarptautinei prekybai skirtos sėklos veislių sertifikavimo arba sėklos kontrolės schemos dalyvė ir įgyvendina Tarptautinės sėklų tyrimų asociacijos (ISTA) metodus, arba, prireikus, laikosi Oficialiai patvirtintų sėklų tyrėjų asociacijos (AOSA) taisyklių. Tuo tikslu Komisija išnagrinėja: a) atitinkamas rūšis reglamentuojančius trečiosios šalies teisės aktus; b) trečiosios šalies kompetentingų institucijų ir jos kontrolės tarnybų struktūrą, joms suteiktus įgaliojimus, garantijas, kurios gali būti suteikiamos dėl trečiosios šalies teisės aktų, taikomų atitinkamam sektoriui, taikymo ir vykdymo užtikrinimo, ir oficialaus sertifikavimo procedūrų patikimumą; c) trečiosios šalies kompetentingų institucijų vykdomą tinkamą oficialią kontrolę, susijusią su atitinkamos rūšies ADM tapatumo nustatymu ir kokybe; d) trečiosios šalies pateikiamas garantijas, kad: i) sąlygos, taikomos gamybos vietos dalims, iš kurių ADM eksportuojama į Sąjungą, atitinka reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai nurodytiesiems šiame straipsnyje, ir ii) trečiosios šalies kompetentingos institucijos tose gamybos vietos dalyse reguliariai ir veiksmingai vykdo kontrolę. Komisija taip pat gali atlikti auditą, kad patikrintų, ar laikomasi antros pastraipos b–d punktų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Įgyvendinimo akte, nurodytame 2 dalyje, atitinkamai gali būti nustatytas vienas ar daugiau iš šių elementų: a) sąlygos, susijusios su trečiosiose šalyse atliekamais patikrinimais gamybos vietos dalyje; b) jei tai sėklos, sąlygos, susijusios su trečiosios šalies išduodamu Tarptautinės sėklų tyrimų asociacijos sertifikatu; c) reikalavimai, taikomi dar galutinai nesertifikuotai sėklai; d) sąlygos, susijusios su ADM pakavimu, sandarinimu ir ženklinimu; e) ne tik trečiosios šalies teisės aktuose nustatytos sąlygos, bet ir sąlygos, susijusios su ADM gamyba, tapatumu ir prekyba, jei to reikia siekiant atsižvelgti į konkrečius aspektus, susijusius su tos ADM tapatumu ir kokybe; f) reikalavimus, kurių turi laikytis tą ADM gaminantys ir ja prekiaujantys profesionalieji veiklos vykdytojai. 4. Jeigu nacionaliniame veislių registre arba Sąjungos veislių registre įregistruotos veislės turėtų būti palaikomos atitinkamoje trečiojoje šalyje, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pripažįstama, kad trečiojoje šalyje atlikta veislės palaikymo kontrolė suteikia tokias pačias garantijas, kokios numatytos 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 40 straipsnis Iš trečiųjų šalių importuojamos ADM ženklinimas ir apie ją teiktina informacija 1. 39 straipsnyje nurodytos superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos iš trečiųjų šalių gali būti importuojamos tik su EBPO etikete. 39 straipsnyje nurodyta superelitinė, elitinė ir sertifikuota medžiaga iš trečiųjų šalių gali būti importuojamos tik su atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduota oficialia etikete. Tose etiketėse pateikiama visa toliau nurodyta informacija: a) nuoroda „Atitinka ES taisykles ir standartus“; b) atitinkamos ADM rūšis, veislė, kategorija ir siuntos numeris; c) uždarymo data, jei prekiaujama konteineriuose arba pakuotėse; d) gamybos trečioji šalis ir atitinkama kompetentinga institucija; e) kai taikoma, paskutinė trečioji šalis, iš kurios ADM importuojama, ir paskutinė trečioji šalis, kurioje ADM buvo pagaminta; f) jei tai sėklos, deklaruojamas importuojamų sėklų grynasis arba bendrasis svoris arba deklaruojamas importuojamų sėklų siuntų skaičius; g) asmens galutinio naudotojo, ūkininko arba profesionaliojo veiklos vykdytojo, importuojančio ADM, vardas ir pavardė ar pavadinimas. [197 pakeit.] 2. 39 straipsnyje nurodytą standartinę sėklą ir medžiagą iš trečiųjų šalių galima importuoti tik jei prie jų pridėta veiklos vykdytojo etiketė, kurioje pateikiama visa ši informacija: a) nuoroda „Atitinka ES taisykles ir standartus“; b) atitinkamos ADM rūšis, veislė, kategorija ir siuntos numeris; c) uždarymo data, jei prekiaujama konteineriuose arba pakuotėse; d) gamybos trečioji šalis; e) kai taikoma, paskutinė trečioji šalis, iš kurios ADM importuojama, ir paskutinė trečioji šalis, kurioje ADM buvo pagaminta; f) jei tai sėklos, deklaruojamas importuojamų sėklų grynasis arba bendrasis svoris arba deklaruojamas importuojamų sėklų siuntų skaičius; g) asmens galutinio naudotojo, ūkininko arba profesionaliojo veiklos vykdytojo, importuojančio ADM, vardas ir pavardė ar pavadinimas. [198 pakeit.] 3. ADM galima importuoti į Sąjungą tik po to, kai importuotojas importo valstybės narės kompetentingai institucijai elektroniniu būdu pateikia 1 arba 2 dalyje nurodytą informaciją. 4. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Reglamento (ES) 2017/625 131 straipsnyje nurodytai oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemoje (IMSOC) informaciją apie visus nustatytus importuotos ADM neatitikimo 1 ir 2 dalių reikalavimams atvejus. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROFESIONALIESIEMS VEIKLOS VYKDYTOJAMS 41 straipsnis ADM gaminančių profesionaliųjų veiklos vykdytojų prievolės ADM komercinio panaudojimo tikslais gaminantys profesionalieji veiklos vykdytojai: [199 pakeit.] a) turi būti įsisteigę Sąjungoje; b) turi būti registruoti Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnyje nurodytame registre pagal to reglamento 66 straipsnį; c) asmeniškai palaiko ryšius su kompetentingomis institucijomis, kad palengvintų oficialią kontrolę, arba paskiria tam kitą atsakingą asmenį; d) nustato ir stebi gamybos proceso arba prekybos kritinius taškus, galinčius turėti įtakos ADM tapatumui ir kokybei; e) saugo b d punkte nurodytų kritinių taškų stebėsenos įrašus, kuriuos pateikia kompetentingai institucijai patikrinti, jei ji to paprašo; [200 pakeit.] f) užtikrina, kad būtų galima atskirai identifikuoti ADM siuntas; g) nuolat atnaujina informaciją apie patalpų ir kitų vietų, naudojamų ADM gaminti, adresus; h) užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę patekti į gamybos patalpas ir kitas ADM gamybos vietas, įskaitant trečiųjų susitariančiųjų šalių patalpas ir laukus, ir galėtų susipažinti su stebėsenos įrašais ir visais susijusiais dokumentais; i) kai tinkama, imasi priemonių, kad palaikytų ADM tapatumą pagal taikomus šio reglamento reikalavimus; j) kompetentingų institucijų prašymu pateikia joms susipažinti visas sutartis su trečiosiomis susitariančiosiomis šalimis. 1 dalies d ir e punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi labai mažoms įmonėms. [201 pakeit.] Šio straipsnio nuostatos netaikomos veiklai, kuriai taikomi 29 ir 30 straipsniai. [202 pakeit.] 42 straipsnis Atsekamumas 1. Profesionalieji veiklos vykdytojai užtikrina, kad ADM būtų galima atsekti visais gamybos ir prekybos etapais. 2. Taikant 1 dalį, profesionalieji veiklos vykdytojai saugo informaciją, pagal kurią jie gali nustatyti: a) kurie profesionalieji veiklos vykdytojai jiems tiekė atitinkamas sėklas ir medžiagą; b) kuriems asmenis jie tiekė ADM, ir atitinkamą ADM, išskyrus atvejus, kai jie ją tiekė galutiniams naudotojams. Paprašyti jie sudaro galimybes kompetentingoms institucijoms susipažinti su šia informacija. 3. Profesionalieji veiklos vykdytojai saugo įrašus apie ADM ir 2 dalyje nurodytus profesionaliuosius veiklos vykdytojus bei asmenis trejus metus po to, kai ta medžiaga buvo jiems arba jų tiekiama. 3a. Šio straipsnio nuostatos netaikomos veiklai, kuriai taikomi 29 ir 30 straipsniai. [203 pakeit.] 43 straipsnis Metinis pranešimas apie numatomą superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos bei medžiagos gamybą ir sertifikavimą Kiekvienais metais profesionalieji veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms praneša apie: a) savo ketinimus gaminti superelitinę, elitinę ir sertifikuotą medžiagą arba superelitinę, elitinę ir sertifikuotą sėklą, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki tos gamybos pradžios, ir [204 pakeit.] b) superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos gamybą, kuri pradėta ankstesniais ir tęsiasi atitinkamais metais. Tame pranešime nurodomos atitinkamos augalų rūšys, veislės ir kategorijos bei tiksli gamybos vieta. IV SKYRIUS VEISLIŲ REGISTRAVIMAS 1 SKIRSNIS VEISLIŲ REGISTRAI 44 straipsnis Nacionalinių veislių registrų sukūrimas 1. Kiekviena valstybė narė sukuria, elektroniniu formatu skelbia ir nuolat nepertraukiamai atnaujina vieną nacionalinį veislių registrą (toliau – nacionalinis veislių registras), kuriame registruojamos: [205 pakeit.] a) visos veislės, registruojamos 55–68 straipsniuose nustatyta tvarka; b) saugotinos veislės, nurodytos 26 straipsnyje ir registruojamos pagal 53 straipsnį. 2. ADM, priklausanti bent viename nacionaliniame veislių registre įregistruotai veislei, gali būti gaminama ir ja prekiaujama Sąjungoje pagal šį reglamentą. 3. Sukūrusios savo nacionalinius veislių registrus ir juos atnaujinusios, valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša Komisijai, kad jie būtų įtraukti į 45 straipsnyje nurodytą Sąjungos veislių registrą. 4. Šis straipsnis ir 45–74 straipsniai negali būti taikomi veislėms, kurios išvedamos tik kaip hibridinių veislių sudedamosios dalys. 45 straipsnis Sąjungos veislių registro sukūrimas 1. Komisija sukuria, elektroniniu formatu skelbia ir nuolat atnaujina vieną veislių registrą (toliau – Sąjungos veislių registras). 2. Į Sąjungos veislių registrą įtraukiamos veislės, kurios įregistruotos nacionaliniuose veislių registruose ir apie kurias pranešta pagal 44 straipsnį, ir jis atnaujinamas kas mėnesį. [206 pakeit.] Sąjungos veislių registras gali būti prieinamas per elektroninį portalą, kuriame pateikiami kiti augalų veislių teisinės apsaugos, miško dauginamosios medžiagos ar kitų augalų registrai. 46 straipsnis Nacionalinių ir Sąjungos veislių registrų turinys 1. Nacionaliniuose veislių registruose ir Sąjungos veislių registre pateikiami visi VII priede nustatyti elementai, susiję su 44 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis veislėmis. Tuose registruose pateikiama bent trumpa 44 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų saugotinų veislių oficialiai pripažinto aprašo santrauka, pradinis jų kilmės regionas, jų pavadinimas ir jas palaikantis asmuo. 2. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas VII priedas tam, kad būtų įtraukti elementai, kuriuos reikia įtraukti į veislių registrus, atsižvelgiant į technikos ir mokslo raidą ir remiantis įgyta patirtimi, iš kurios matyti, kad kompetentingoms institucijoms arba profesionaliesiems veiklos vykdytojams reikia gauti tikslesnės informacijos apie registruotas veisles. [207 pakeit.] 2 SKIRSNIS VEISLIŲ REGISTRAVIMO REIKALAVIMAI 47 straipsnis Registravimo nacionaliniuose veislių registruose reikalavimai 1. Veislės registruojamos nacionaliniame veislių registre pagal 55–68 straipsnius tik jei: a) jos atitinka šiuos reikalavimus: i) turi oficialųjį aprašą, kuriuo įrodoma atitiktis 48, 49 ir 50 straipsniuose nustatytiems išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimams, o I priedo A (išskyrus vejos žoles), D ir E dalyse išvardytos rūšys ir atitinka 52 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl pakankamo ūkinio vertingumo tvarumo aspektu, arba [208 pakeit.] ii) turi oficialiai pripažintą aprašą pagal 53 straipsnį, jei jos yra saugotinos veislės; b) jų pavadinimas laikomas tinkamu pagal 54 straipsnį; c) jeigu veislių sudėtyje yra arba jos sudarytos iš genetiškai modifikuotų organizmų, tą organizmą leidžiama auginti atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnį arba Reglamento (EB) 1829/2003 7 ir 19 straipsnius arba, kai taikoma, atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsnį; d) jeigu veislių sudėtyje yra arba jos sudarytos iš 1 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Reglamento (ES).../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 7 dalyje, tam augalui yra gautas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas pagal to reglamento 6 arba 7 straipsnį arba jis yra tokių augalų palikuonis; e) jeigu veislių sudėtyje yra arba jos sudarytos iš 2 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Reglamento (ES).../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 8 dalyje, tą augalą leidžiama naudoti pagal to reglamento III skyrių; f) jei veislės yra atsparios herbicidams, joms taikomos pagal 3 dalį nustatytos auginimo sąlygos, kai jos naudojamos ADM gamybai ar bet kokiam kitam tikslui, arba, jei jos nebuvo nustatytos tokios sąlygos nenustatytos, – sąlygos, kurias nustatė už registraciją atsakingos kompetentingos institucijos, o jei veislės bus auginamos kitoje valstybėje narėje – atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos auginimo sąlygos, siekiant išvengti, kad dėl jų naudojimo neišsivystytų piktžolių atsparumas herbicidams; kai valstybė narė jau yra parengusi auginimo sąlygų planą, tos sąlygos, kai tinkama, išplečiamos įtraukiant vėlesnių veislių, turinčių panašių savybių, registravimą toje valstybėje narėje; [209 pakeit.] g) jei veislėms būdingos ypatingos savybės, išskyrus nurodytąsias f punkte, dėl kurių galėtų būti padarytas nepageidaujamas agronominis poveikis, joms taikomos pagal 3 dalį nustatytos auginimo sąlygos, kai jos naudojamos ADM gamybai ar bet kokiam kitam tikslui, arba, jei jos nebuvo nustatytos tokios sąlygos nenustatytos, – sąlygos, kurias nustatė už registraciją atsakingos kompetentingos institucijos, o jei veislės bus auginamos kitoje valstybėje narėje – atitinkamos kompetentingos institucijos toje valstybėje narėje nustatytos sąlygos, siekiant išvengti tokio ypatingo nepageidaujamo agronominio poveikio, pavyzdžiui, kenkėjų atsparumo atitinkamoms veislėms išsivystymo arba nepageidaujamo poveikio apdulkintojams.; kai valstybė narė jau yra nustačiusi auginimo sąlygas, tos sąlygos, kai tinkama, išplečiamos įtraukiant vėlesnių veislių, turinčių panašių savybių, registravimą toje valstybėje narėje; [210 pakeit.] Negali būti registruojama veislė, turinti ir oficialųjį aprašą, ir oficialiai pripažintą aprašą. 2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi konkretūs reikalavimai, susiję su tyrimo plano ir auginimo sąlygų patikrinimo atlikimu, dėl: [211 pakeit.] a) išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo pagal veislių gentis ar rūšis, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, remiantis taikytinais Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) protokolais, Bendrijos augalų veislių tarnybos (CPVO) nustatytais protokolais ar kitais atitinkamais techniniais ir moksliniais įrodymais, ir b) konkretūs reikalavimai dėl ekologinei gamybai tinkamų ekologiškų veislių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/848 3 straipsnyje, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo pagal gentis ar rūšis, kaip nurodyta a punkte, remiantis taikytinais UPOV arba CPVO nustatytais protokolais, visų pirma patikslinant vienodumo reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Prireikus jais atitinkami reikalavimai priderinami atsižvelgiant į tarptautinių standartų pokyčius ir naujas mokslo bei technikos žinias. Kol bus nustatyti 2 dalies b punkte nurodyti reikalavimai, ekologinei gamybai tinkamų veislių, išskyrus 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas veisles, vienodumas vertinamas remiantis netipiškais augalais. Savidulkėms rūšims taikomas 10 proc. standartinis generalinės aibės nuokrypis ir bent 90 proc. priėmimo tikimybė. Kryžmadulkėms rūšims taikomas 20 proc. standartinis generalinės aibės nuokrypis ir bent 80 proc. priėmimo tikimybė. 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas būtiniausiomis būtiniausiais reikalavimais, susijusiais su auginimo sąlygomis, kurias kompetentingos institucijos turi nustatyti pagal 1 dalies f ir g punktus, dėl: [212 pakeit.] a) priemonių lauke, įskaitant sėjomainą; [213 pakeit.] b) stebėsenos priemonių; [214 pakeit.] c) pranešimo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie i a punkte nurodytas sąlygas būdo; [215 pakeit.] d) profesionaliųjų veiklos vykdytojų i papunktyje a punkte nurodytų sąlygų taikymo ataskaitų teikimo kompetentingoms institucijoms taisyklių; [216 pakeit.] e) i papunktyje a punkte nurodytų sąlygų įtraukimo į nacionalinius veislių registrus. [217 pakeit.] Tos sąlygos grindžiamos naujausiomis mokslo ir technikos žiniomis. 4. Kad veislę būtų galima įregistruoti nacionaliniame veislių registre, kompetentinga institucija be jokio papildomo nagrinėjimo priima kitos valstybės narės kompetentingos institucijos parengtą oficialųjį aprašą, oficialiai pripažintą aprašą arba oficialų ūkinio vertingumo tvarumo aspektu reikalavimų, kaip nurodyta 1 dalies a punkto i papunktyje, tyrimą, jei abi kompetentingos institucijos taiko lygiavertes viena kitos dokumentų pripažinimo priemones. [218 pakeit.] 48 straipsnis Išskirtinumas 1. 47 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto oficialiojo aprašo reikmėms veislė yra laikoma išskirtine, jei ji tam tikromis savybėmis, kurias lemia genotipas ar genotipų derinys, aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos veislės, kuri yra visuotinai žinoma pagal 58 straipsnį nustatytą paraiškos pateikimo dieną. [219 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas] 2. Kitos veislės buvimas, kaip nurodyta 1 dalyje, laikomas visuotinai žinomu, jei įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų: a) veislė yra įtraukta į nacionalinį veislių registrą arba dokumentus, kuriuos kompetentingai institucijai pateikia fiziniai ar juridiniai asmenys, dalyvaujantys parduodant ADM galutiniams naudotojams arba vykdant dinamišką išsaugojimą; [220 pakeit.] b) Sąjungoje pateikta veislės registravimo paraiška arba paraiška tai veislei suteikti augalo veislės teisinę apsaugą, arba c) Sąjungoje parengtas oficialusis šios veislės aprašas ir ji visuotinai žinoma visame pasaulyje, arba pagal 59 straipsnį atlikta techninė ekspertizė. 3. Kai taikomas 2 dalies c punktas, už technines ekspertizes atsakingas (-i) asmuo (-enys) kompetentingoms institucijoms pateikia jų ištirtos veislės oficialųjį aprašą. 49 straipsnis Vienodumas Oficialiojo aprašo reikmėms veislė yra laikoma vienoda, jeigu, nepaisant galimų nukrypimų, susijusių su tam tikrais jos dauginimo ir tipo ypatumais, ji yra pakankamai vienoda pagal požymius, naudojamus tiriant išskirtinumą, ir kitus požymius, naudojamus oficialiajam veislės aprašui. 50 straipsnis Stabilumas Oficialiojo aprašo reikmėms veislė yra laikoma stabilia, jei veislės požymiai, naudojami tiriant išskirtinumą, taip pat bet kurie kiti požymiai, naudojami veislei aprašyti, lieka nepakitę po daugkartinio dauginimo, o dauginimo ciklo atveju – kiekvieno tokio dauginimo ciklo pabaigoje. 51 straipsnis Suteikta augalo veislės teisinė apsauga Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 2100/1994 62 straipsnį arba valstybės narės teisės aktus veislei suteikta augalo veislės teisinė apsauga, 47 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto oficialiojo aprašo reikmėms ta veislė laikoma išskirtine, vienoda ir stabilia ir kad jos pavadinimas tinkamas. 52 straipsnis Ūkinis vertingumas tvarumo aspektu 1. Taikant 47 straipsnio 1 dalies c punktą, veislės ūkinis vertingumas tvarumo aspektu laikomas pakankamu, jei, palyginti su kitomis tos pačios rūšies veislėmis, įregistruotomis atitinkamos valstybės narės nacionaliniame veislių registre, jos savybės, vertinamos kaip visuma, akivaizdžiai pagerina tvarų kultūrinių ar kitų augalų ar iš jų gautų produktų auginimą, gamybą ir naudojimą. Pirmoje pastraipoje nurodytos savybės, atitinkamai pagal rūšis, regionus, agroekologines sąlygas ir naudojimo paskirtis, yra šios: a) derlingumas, įskaitant derlingumo stabilumą ir derlių, gaunamą mažų sąnaudų ūkininkavimo sąlygomis; b) tolerancija ar atsparumas biotiniams stresoriams, įskaitant augalų ligas, kurias sukelia nematodai, grybai, bakterijos, virusai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai; c) tolerancija ar atsparumas abiotiniams stresoriams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos sąlygų; d) efektyvesnis gamtos išteklių, kaip antai vandens ir maistinių medžiagų, naudojimas; e) mažesnis poreikis naudoti išorės medžiagas, kaip antai augalų apsaugos produktus ir trąšas. f) auginimo, derliaus surinkimo, saugojimo, perdirbimo ir, platinimo ir naudojimo tvarumą didinančios savybės didinančias savybes; [221 pakeit.] g) kokybės ar maistinės savybės. arba perdirbimui svarbios savybės; [222 pakeit.] ga) prieš derliaus surinkimą ar po jo susidarančių atliekų mažinimas. [223 pakeit.] 1a. Suteikiama galimybė savanoriškai atlikti I priedo B ir C dalyse išvardytų rūšių ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimą. Jei ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimą atliko oficiali kompetentinga institucija arba jis buvo atliktas pagal 61 straipsnį oficialiai prižiūrint ir vadovaujant kompetentingai institucijai, tai suteikia galimybę įrašyti teiginį į 5 straipsnio 17 dalyje nurodytą etiketės plotą. Tas teiginys turi būti susijęs tik su tomis savybėmis, kurios, kaip paaiškėjo atlikus tikrinimą ir bandymus, akivaizdžiai pagerėjo, palyginti su kitomis tos pačios rūšies veislėmis. Pagal savanorišką sistemą kompetentingoms institucijoms galima parengti 1 dalies antros pastraipos a–g punktuose išvardytų savybių vertinimo metodus. [224 pakeit.] 2. Taikydamos 1 dalies nuostatas, valstybės narės gali bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, kurių agroekologinės sąlygos panašios. Tos valstybės narės gali sukurti bendrą infrastruktūrą, kad būtų galima atlikti ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimą. 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas: a) nustatant minimalius reikalavimus 1 dalyje nurodytam tyrimui atlikti; b) nustatant 1 dalies a–g antros pastraipos a–ga punktuose išvardytų savybių vertinimo metodus; [225 pakeit.] c) nustatant ūkinio vertingumo tvarumo aspektu tyrimo rezultatų vertinimo ir ataskaitų teikimo standartus. Tais deleguotaisiais aktais a–c punktų reikalavimai, metodai ir standartai priderinami prie taikytinų technikos ar mokslo pokyčių ir prie bet kokios naujos Sąjungos politikos ar tvaraus žemės ūkio taisyklių. Jei tos taisyklės dar nėra nustatytos, valstybės narės gali priimti tokias taisykles savo atitinkamoms teritorijoms. Jos apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Tais deleguotaisiais aktais užtikrinama, kad pirmos pastraipos a–c punktuose nurodyti būtiniausi reikalavimai, metodikos ir standartai, taikomi I priedo D ir E dalims, būtų pritaikyti prie tų rūšių ir jų galutinio naudojimo ypatumų, taip pat prie įvairovės ir inovacijų tikslų. [226 pakeit.] Jei, remiantis turimais moksliniais ir techniniais įrodymais, tos taisyklės laikomos netinkamomis, kad būtų galima atlikti veislės ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamas sprendimas, kuriuo valstybės narės prašoma panaikinti arba iš dalies pakeisti tas taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [227 pakeit.] 4. Siekiant registruoti ekologinei gamybai tinkamas ekologiškas veisles, apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/848 3 straipsnio 19 punkte, ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimas atliekamas ekologinėmis sąlygomis pagal tą reglamentą, visų pirma jo 5 straipsnio d, e, f ir g punktus, 12 straipsnį ir II priedo I dalį. Jei kompetentingos institucijos negali atlikti tyrimo ekologinėmis sąlygomis arba ištirti tam tikrų savybių, įskaitant imlumą ligoms, tyrimas gali būti atliekamas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba mažų sąnaudų sąlygomis ir tik tada, kai tai atliekant besąlygiškai būtina siekiant užbaigti būtiną apdorojimą pesticidais ir kitomis išorinėmis medžiagomis, reikalingomis tyrimui užbaigti. Kai taikoma, valstybės narės kasmet pateikia Komisijai ataskaitas apie priežastis, dėl kurių neatlikti tyrimai ekologiškomis sąlygomis ir apie tyrimo neekologiškomis sąlygomis įgyvendinimą. [228 pakeit.] 4a. Kompetentingos institucijos gali įtraukti tradicinės sėklos tyrimus mažų sąnaudų sąlygomis, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ar ekologinėmis sąlygomis. [229 pakeit.] 4b. Ne vėliau kaip ... [10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina 1a dalyje nurodytos savanoriškos sistemos rezultatus ir apibendrina to vertinimo rezultatus ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai. [230 pakeit.] 53 straipsnis Saugotinų veislių registravimas 1. Nukrypstant nuo 48, 49, 50, 52 straipsnių, 55 straipsnio 2 dalies, 56, 57 ir 59–65 straipsnių, saugotina veislė registruojama nacionaliniame veislių registre, jeigu ji atitinka šias sąlygas: a) ji turi oficialiai pripažintą aprašą, kuriame nurodomos savybės, pagal kurias ji laikoma saugotina veisle pagal 3 straipsnio 29 punkte pateiktą apibrėžtį; b) nurodytas jos pirminis kilmės regionas, jei žinoma, arba vietos sąlygos, kurioms ji buvo naujai išvesta; [231 pakeit.] c) jos pavadinimas atitinka 54 straipsnį; d) ji palaikoma Sąjungoje. Registravimas pagal šį straipsnį pareiškėjams yra nemokamas. [232 pakeit.] 2. Saugotina veislė registruojama nacionaliniame veislių registre Sąjungoje įsisteigusiam profesionaliajam veiklos vykdytojui pateikus paraišką. Toje paraiškoje pateikiami visi 1 dalies a–d punktuose nurodyti elementai. Kompetentinga institucija, patikrinusi, ar veislė atitinka 1 dalies reikalavimus, pritaria arba nepritaria saugotinos veislės registravimui. Kompetentinga institucija apie sprendimą praneša pareiškėjui. Jei registracija atmetama, ji nurodo tokio atmetimo priežastis. [233 pakeit.] 3. Veislė nacionaliniame veislių registre neregistruojama kaip saugotina veislė, jeigu: a) ji jau įtraukta į Sąjungos veislių registrą su oficialiuoju aprašu pagal 44 straipsnio 1 dalies a punktą arba per pastaruosius dvejus metus arba per dvejus metus nuo laikotarpio, suteikto pagal 71 straipsnio 2 dalį, pabaigos buvo išbraukta iš Sąjungos veislių registro kaip veislė, turinti oficialųjį aprašą, arba b) ji saugoma pagal augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje nuostatas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 2100/94, arba pagal nacionalinės augalų veislių teisinės apsaugos nuostatas, arba buvo pateikta paraiška taikyti tokią teisinę apsaugą. 4. 1 dalies a punkte nurodytas oficialiai pripažintas aprašas grindžiamas neoficialių tyrimų rezultatais, praktinės auginimo, dauginimo ir naudojimo patirties žiniomis arba kita informacija, visų pirma gauta iš augalų genetinių išteklių institucijų arba šiuo tikslu valstybių narių pripažintų organizacijų. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos savybės ir informacija, kuri, jei reikia, tame apraše turėtų būti pateikiama apie konkrečias rūšis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [234 pakeit.] 5. Už saugotinos veislės išlaikymą atsakingas asmuo saugo jos mėginius ir pateikia juos kompetentingoms institucijoms, jie jos to paprašo. 53a straipsnis Atrinkto klono ir polikloninės ADM registravimo valstybės narės registre reikalavimai 1. Pareiškėjas kompetentingai institucijai pateikia paraišką, kurioje nurodoma: a) rūšis ir, jei taikoma, veislė, kuriai priklauso atrinktas klonas arba polikloninė ADM; veislė turi būti įregistruota 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre; b) siūlomas pavadinimas ir sinonimai; c) kai taikoma, polikloninės ADM aprašas; d) atrinkto klono arba polikloninės ADM palaikytojas; e) nuoroda į veislės, kuriai priklauso atrinktas klonas arba polikloninė ADM, pagrindinių savybių aprašą; f) atrinkto klono arba polikloninės ADM pagrindinės vertės tvaraus auginimo ir naudojimo savybių požiūriu aprašas; g) numatomas atrinkto klono arba polikloninės ADM genetinių savybių pagerėjimas, palyginti su bendromis atitinkamos veislės savybėmis; h) informacija apie tai, ar atrinktas klonas ar polikloninė ADM jau įregistruoti kitos valstybės narės registre. 2. Kad būtų įregistruotas valstybės narės registre, atrinktas klonas turi atitikti šiuos reikalavimus: a) jis atrenkamas dėl veislės, kuriai jis priklauso, tam tikrų ypatingų tos pačios veislės fenotipinių požymių ir jo fitosanitarinio statuso, dėl kurių atrinktas klonas įgauna geresnių savybių pagal tarptautiniu mastu pripažintus metodus, remiantis Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos metodais; b) atrinkto klono veislės tapatumo atitiktis užtikrinama stebint fenotipines savybes ir prireikus atliekant molekulinę analizę pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus. 3. Kad būtų įregistruota valstybės narės registre, polikloninė ADM turi atitikti šiuos reikalavimus: a) ji atrenkama atliekant vieną lauko tyrimą, kurį sudaro reprezentatyvusis visos veislės genetinės įvairovės mėginys pagal tarptautiniu mastu pripažintais metodais pagrįstą eksperimentinį planą; tas planas grindžiamas Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos nustatytais metodais ir susideda iš 7–20 skirtingų genotipų(31); b) polikloninės ADM genotipo veislės tapatumo atitiktis užtikrinama stebint fenotipines savybes ir prireikus atliekant molekulinę analizę pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus. 4. Kompetentinga institucija sprendimą dėl registracijos valstybės narės registre priima tik padariusi išvadą, kad laikomasi medžiagos tipui atitinkamai taikomų 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų. [235 pakeit.] 54 straipsnis Veislių pavadinimų tinkamumas 1. Taikant 47 straipsnio 1 dalies b punktą veislės pavadinimas nelaikomas tinkamu, jeigu: a) jo vartojimui Sąjungos teritorijoje užkerta kelią trečiajam asmeniui priklausanti pirmumo teisė; b) jis gali kelti keblumų vartotojams dėl atpažinimo ar dauginimo; c) jis yra tapatus veislės pavadinimui arba gali būti painiojamas su veislės pavadinimu: i) kuriuo kita tos pačios arba artimai giminingos rūšies veislė yra įtraukta į nacionalinį veislių registrą arba į Sąjungos veislių registrą, arba į dokumentus, kuriuos kompetentingai institucijai pateikė su dinamišku išsaugojimu susijęs fizinis ar juridinis asmuo; [236 pakeit.] ii) arba kuriuo kitos veislės medžiaga buvo tiekiama rinkai valstybėje narėje ar Tarptautinei naujų augalų veislių apsaugos sąjungai priklausančioje valstybėje, jei i arba ii papunktyje nurodyta veislė nenustojo egzistavusi ir jos pavadinimas neįgijo specialios reikšmės; [237 pakeit.] d) jis yra tapatus kitiems pavadinimams ar gali būti painiojamas su kitais pavadinimais, kurie yra paprastai vartojami tiekiant rinkai prekes ar už kurių naudojimą nemokamas mokestis pagal kitus Sąjungos teisės aktus; e) vienoje iš valstybių narių jis gali būti įžeidžiantis arba prieštarauja viešajai tvarkai; f) jis gali klaidinti ar sukelti painiavą dėl veislės savybių, vertės ar tapatumo arba dėl selekcininko tapatybės. 2. Nepažeidžiant 1 dalies, jeigu veislė įregistruota kituose nacionaliniuose veislių registruose, pavadinimas laikomas tinkamu tik jeigu jis yra tapatus tam pavadinimui, kuris užrašytas tuose registruose. Ši dalis netaikoma, jei: a) pavadinimas gali klaidinti ar sukelti painiavą dėl atitinkamos veislės vienoje valstybėje narėje ar keliose arba b) trečiosios šalies teisės trukdo laisvai vartoti tą minėtos veislės pavadinimą. 3. Jeigu įregistravus veislę kompetentinga institucija nustato, kad registravimo metu veislės pavadinimas nebuvo tinkamas pagal 1 ir 2 dalis, pareiškėjas pateikia paraišką dėl naujo pavadinimo. Pasikonsultavusi su CPVO, kompetentinga institucija priima sprendimą dėl tos paraiškos. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai naudoti ankstesnį pavadinimą. 4. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius veislių pavadinimų tinkamumo kriterijus, atsižvelgiant į: a) jų santykį su prekių ženklais; b) jų santykį su žemės ūkio produktų geografinėmis nuorodomis arba kilmės vietos nuorodomis; c) pirmumo teisių turėtojų rašytinį sutikimą pašalinti pavadinimo tinkamumo kliūtis; d) kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar pavadinimas klaidina ar kelia painiavą, kaip nurodyta 1 dalies f punkte, ir e) pavadinimo naudojimą kodo forma. 3 SKIRSNIS VEISLIŲ REGISTRAVIMO NACIONALINIUOSE VEISLIŲ REGISTRUOSE TVARKA 55 straipsnis Paraiškos teikimas Bet kuris Sąjungoje įsisteigęs profesionalusis veiklos vykdytojas gali kompetentingai institucijai pateikti elektroninę paraišką įregistruoti veislę nacionaliniame veislių registre. Už tos paraiškos pateikimą gali būti imamas kompetentingos institucijos nustatytas mokestis, kurį moka pareiškėjas. 56 straipsnis Veislės registravimo paraiškos turinys 1. Paraiškoje registruoti veislę nacionaliniame veislių registre pateikiama ši informacija: a) prašymas įregistruoti; b) nurodomas botaninis taksonas, kuriam priklauso veislė; c) kai taikoma, paraiškėjo registracijos numeris, taip pat jo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas arba, kai tinkama, bendrą paraišką teikiančių pareiškėjų vardai ir pavardės (pavadinimai), taip pat procedūroje dalyvaujančių atstovų skiriamieji raštai; d) siūlomas laikinas pavadinimas; [238 pakeit.] da) pareiškėjas siūlo veislės pavadinimą – jis gali būti prie paraiškos pridedamas; [239 pakeit.] e) už veislės palaikymą atsakingo asmens vardas, pavardė ir adresas ir, kai taikoma, to asmens registracijos numeris; f) pagrindinių veislės savybių aprašas, informacija apie tai, ar ji pritaikyta tik tam tikriems metų sezonams, ir užpildytas techninis klausimynas, jeigu jis yra; g) veislės palaikymo procedūros aprašas; h) veislės išvedimo vieta ir, jei taikoma, konkretus jos kilmės regionas; i) informacija apie tai, ar veislė įregistruota kitame nacionaliniame veislių registre ir ar pareiškėjui žinoma, kad nagrinėjama registracijos viename iš tų registrų paraiška; j) jeigu veislės sudėtyje yra arba ji sudaryta iš genetiškai modifikuotų organizmų, įrodymas, kad tą organizmą leidžiama auginti Sąjungoj pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) 1829/2003 arba, kai taikoma, atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsnį, ir įrodymas, kad konkrečiu augimo sezonu laikomasi auginimo ir stebėsenos reikalavimų; [240 pakeit.] k) jeigu paraiška teikiama dėl saugotinų veislių, – informacija, susijusi su oficialiai pripažinto veislės aprašo sudarymu, to aprašo įrodymas ir bet koks patvirtinamasis dokumentas ar leidinys; [241 pakeit.] l) jeigu paraiška teikiama dėl veislių, kurioms suteikta augalo veislės teisinė apsauga pagal Reglamentą (EB) Nr. 2100/94 arba valstybės narės teisės aktą, – įrodymas, kad veislei suteikta tokia teisinė apsauga, taip pat atitinkamas oficialusis aprašas; m) jeigu veislės sudėtyje yra arba ji sudaryta iš 1 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES).../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...)(32) 3 straipsnio 7 dalyje, – įrodymas, kad tam augalui yra gautas 1 kategorijos NGM gauto augalo statuso pripažinimas pagal to reglamento 6 arba 7 straipsnį arba jis yra tokio (-ių) augalo (-ų) palikuonis; n) jeigu veislės sudėtyje yra arba ji sudaryta iš 2 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Reglamento (ES).../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 8 dalyje, – nurodomas tas faktas; o) numatoma veislės naudojimo paskirtis arba auginimo sąlygos, jei taikoma pagal jei veislė yra atspari herbicidams, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalį.1 dalies f punkte, arba pasižymi ypatingomis savybėmis, galinčiomis sukelti nepageidaujamą agronominį poveikį, kaip nurodyta 47 straipsnio 1 dalies g punkte, nurodomas toks faktas; [242 pakeit.] oa) vedant veislę taikyti selekcijos metodai; [243 pakeit.] ob) bet kokios intelektinės nuosavybės teisės, taikomos veislei, jos sudedamosioms dalims ir savybėms, atsižvelgiant į tai veislei prašomas arba suteiktas pareiškėjui teises, įskaitant atvejus, kai pareiškėjas pasirašė sutartinę licenciją arba yra gavęs privalomą licenciją, pagal kurią naudoja kitam veiklos vykdytojui priklausantį patentą. [244 pakeit.] 2. Kartu su paraiška registruoti veislę nacionaliniame veislių registre pateikiamas mėginys, naudotinas tai veislei tirti. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nustato to mėginio pateikimo terminą ir nurodo jo kokybę bei kiekį. 57 straipsnis Oficialus paraiškos nagrinėjimas 1. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija registruoja ir nagrinėja kiekvieną 55 straipsnyje nurodytą paraišką, kad nustatytų, ar ji atitinka 56 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Jeigu paraiška neatitinka 56 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija suteikia pareiškėjui galimybę per nustatytą laiką pataisyti paraišką. Jeigu paraiška neatitinka šių reikalavimų iki nurodyto termino pabaigos, kompetentinga institucija atmeta paraišką ir nutraukia veislės registraciją. 58 straipsnis Registracijos paraiškos pateikimo data Registracijos paraiškos pateikimo data yra ta diena, kurią atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gauna paraišką, atitinkančią visus 56 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kompetentingos institucijos nedelsdamos nusiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška buvo pateikta sėkmingai, įskaitant informaciją apie tos paraiškos pateikimo datą. 59 straipsnis Veislės techninis patikrinimas 1. Kai oficialiai išnagrinėjus paraišką nustatoma, kad ji atitinka 56 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekamas veislės techninis patikrinimas. Techninis patikrinimas atliekamas auginant veislę, atsižvelgiant į numatomą veislės paskirtį ir auginimo sąlygas. Gali būti naudojamos kitos papildomos priemonės, įskaitant biomolekulinius metodus, atsižvelgiant į techninio patikrinimo tikslus, atitinkamas rūšis arba tikrintinas savybes, kaip nustatyta 47 straipsnio 2 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte dėl išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo. Atliekant techninį patikrinimą patikrinama: a) ar laikomasi 48–50 straipsniuose nustatytų veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimų; b) ar veislė yra ūkiškai vertinga tvarumo aspektu pagal 52 straipsnį, jei tai 47 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos veislės. 2. 1 dalyje nurodytą techninį patikrinimą kompetentingos institucijos atlieka laikydamosi 60 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu netaikoma 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata. 3. Jeigu jau turima CPVO arba kitos kompetentingos institucijos parengta oficiali veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo ataskaita, kompetentinga institucija, baigdama techninį patikrinimą, atsižvelgia į tos ataskaitos išvadas. 4. Už 1 dalyje nurodyto techninio patikrinimo atlikimą gali būti imamas kompetentingos institucijos nustatytas mokestis, kurį moka pareiškėjas. 60 straipsnis Auditas kompetentingos institucijos patalpose Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija techninį patikrinimą, susijusį su 48–50 straipsniuose nurodytų išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimų laikymusi, gali atlikti tik po to, kai CPVO arba Komisijos atlikto audito metu buvo nustatyta, kad jos patalpos ir šiam tikslui skirtos darbo sąlygos yra tinkami šiam patikrinimui atlikti. Jei tinkama, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyto audito išvadomis, Komisija gali rekomenduoti kompetentingai institucijai imtis veiksmų jos patalpų ir organizacinės struktūros tinkamumui užtikrinti. Komisija gali atlikti papildomus auditus ir, kai taikoma, rekomenduoti kompetentingoms institucijoms imtis taisomųjų veiksmų jų patalpų ir organizacinės struktūros tinkamumui užtikrinti. 61 straipsnis Leidimas pareiškėjui atlikti ūkinio vertingumo tvarumo aspektu techninį patikrinimą 1. Nukrypstant nuo 59 straipsnio 2 dalies ir tik veiklos vykdytojų, dalyvaujančių savanoriškoje sistemoje, nurodytoje 52 straipsnio 1a dalyje, atveju kompetentinga institucija gali leisti pareiškėjui, pareiškėjas gali atlikti techninį patikrinimą, kad nustatytų veislės ūkinį vertingumą ir naudojimo vertingumą tvarumo aspektu pagal 52 straipsnį, arba jo dalį, jeigu: [245 pakeit.] a) tam pareiškėjui atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikė leidimą; [246 pakeit.] b) patikrinimas atliekamas oficialiai prižiūrint ir vadovaujant atitinkamai kompetentingai institucijai ir c) patikrinimas atliekamas tam tikslui skirtose patalpose; ca) patikrinimas nepakeičia rizikos vertinimo, kurio reikalaujama teikiant paraišką gauti leidimą pateikti rinkai pagal Direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų. [247 pakeit.] 2. Prieš suteikdama leidimą atlikti techninį patikrinimą selekcininkų patalpose, kompetentinga institucija atlieka pareiškėjo patalpų, išteklių ir organizacinės struktūros auditą. Per tą auditą patikrinama, ar patalpos, laboratorijos įranga, auginimo bandymų organizavimas ir atlikimas yra tinkami techniniam patikrinimui selekcininkų patalpose atlikti, siekiant nustatyti, ar laikomasi 52 straipsnyje nurodytų ūkinio vertingumo tvarumo aspektu reikalavimų. 3. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl 2 dalyje nurodyto audito. 4. Jei tinkama, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytą auditą, kompetentinga institucija gali rekomenduoti pareiškėjui imtis veiksmų jo patalpų ir patikrinimų tinkamumui užtikrinti. 5. Kompetentinga institucija gali atlikti ne tik 2 dalyje nurodytą, bet papildomą auditą ir, kai taikytina, rekomenduoti pareiškėjui per nustatytą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų, susijusių su jos patalpomis ir darbo sąlygomis. Jeigu kompetentinga institucija padaro išvadą, kad pasibaigus tam laikotarpiui pareiškėjo patalpos ir organizacinė struktūra netinkami, ji gali atšaukti arba iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą leidimą. 62 straipsnis Papildomos techninio patikrinimo taisyklės 1. Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi 59 straipsnyje nustatyti techninio patikrinimo reikalavimai. Tie deleguotieji aktai gali būti susiję su: a) kompetentingos institucijos arba pareiškėjo darbuotojų kvalifikacija, mokymais ir veikla 61 straipsnyje nurodyto techninio patikrinimo reikmėms; b) techniniam patikrinimui atlikti būtina įranga, įskaitant laboratorijas bandymams atlikti; c) veislių palyginamosios kolekcijos sukūrimu, siekiant palyginti tikrinamą veislę su kitomis veislėmis ir įvertinti išskirtinumą, taip pat tokios palyginamosios kolekcijos saugojimo valdymu; d) techniniam patikrinimui naudotinų kokybės valdymo sistemų, įskaitant veiklos įrašus ir protokolus arba gaires, nustatymu; e) konkrečių genčių arba rūšių auginimo tyrimų ir laboratorinių bandymų vykdymu, įskaitant biomolekulinių metodų naudojimą. Tais deleguotaisiais aktais reikalavimai priderinami prie esamų tarptautinių techninių ir mokslinių protokolų. 2. Jeigu pagal 1 dalį nenustatyta jokių reikalavimų, techniniai patikrinimai, susiję su 1 dalies a–e punktuose nurodytais elementais, atliekami pagal nacionalinius protokolus. 63 straipsnis Konfidencialumas 1. Jeigu atliekant 59 straipsnyje nustatytą techninį patikrinimą atrodo reikalinga patikrinti genealogines sudedamąsias dalis, to patikrinimo rezultatai ir genealoginių sudedamųjų dalių aprašas laikomi konfidencialiais, jei pareiškėjas to paprašo. 2. Tam tikri ADM veislių, skirtų tik pramoninėms žemės ūkio žaliavoms gaminti, techninio patikrinimo elementai ir numatyta tų veislių paskirtis, kurių viešas atskleidimas gali turėti įtakos pareiškėjo konkurencinei padėčiai, laikomi konfidencialiais, jei pareiškėjas to prašo. 3. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Reglamento (ES) 2017/625 8 straipsnio nuostatų. Kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į tai, ar laikomasi komercinės ar pramoninės informacijos konfidencialumo, kai toks konfidencialumas numatytas Sąjungos arba nacionalinėje teisėje, siekiant apsaugoti teisėtą ekonominį interesą. [248 pakeit.] 64 straipsnis Preliminari patikrinimo ataskaita ir preliminarus oficialusis aprašas 1. Po 59 straipsnyje nustatyto techninio patikrinimo kompetentinga institucija parengia preliminarią patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodo, jei taikoma, kaip laikomasi 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose išdėstytų reikalavimų dėl išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo ir ūkinio vertingumo tvarumo aspektu savybių, ir išduoda ta ataskaita grindžiamą preliminarų oficialųjį veislės aprašą. 2. Preliminarioje patikrinimo ataskaitoje gali būti nurodomos atitinkamos kompetentingos institucijos, kitų kompetentingų institucijų arba CPVO atitinkamos veislės patikrinimų ataskaitų išvados. 3. Kompetentinga institucija preliminarią patikrinimo ataskaitą ir preliminarų oficialųjį veislės aprašą pateikia pareiškėjui. Pareiškėjas gali per 15 kalendorinių dienų pateikti pastabų dėl šių dokumentų. 4. Jeigu kompetentinga institucija nemano, kad preliminari patikrinimo ataskaita yra pakankamas pagrindas priimti sprendimą dėl veislės registravimo, ji prašo pareiškėjo, jei reikia, pateikti papildomos informacijos, atlikti patikrinimus ar imtis kitų veiksmų, kad būtų užtikrinta veislės atitiktis išskirtinumo, vienodumo, stabilumo ir ūkinio vertingumo tvarumo aspektu reikalavimams, nustatytiems atitinkamai 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose. 65 straipsnis Patikrinimo ataskaita ir galutinis oficialusis aprašas Atsižvelgusi į visas pastabas dėl preliminarios patikrinimo ataskaitos ir į pareiškėjo pateiktą preliminarų oficialųjį aprašą, kompetentinga institucija parengia galutinę patikrinimo ataskaitą ir galutinį oficialųjį veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo aprašą, įskaitant ūkinio vertingumo tvarumo aspektu patikrinimo rezultatų santrauką. Gavusios pagrįstą prašymą, kompetentingos institucijos pagal nacionalines arba Sąjungos nuostatas dėl duomenų apsaugos ir taikomas konfidencialumo taisykles suteikia galimybę trečiosioms šalims susipažinti su patikrinimų ataskaitomis ir oficialiuoju aprašu. 66 straipsnis Veislės pavadinimo tikrinimas Po 57 straipsnyje nustatytos paraiškos oficialaus patikrinimo ir prieš veislės įregistravimą nacionaliniame veislių registre pagal 67 straipsnį kompetentinga institucija konsultuojasi su CPVO dėl pareiškėjo pasiūlyto veislės pavadinimo. CPVO pateikia kompetentingai institucijai rekomendaciją dėl pareiškėjo pasiūlyto veislės pavadinimo tinkamumo pagal 54 straipsnį. Kompetentinga institucija praneša pareiškėjui apie tą rekomendaciją. 67 straipsnis Sprendimas dėl veislės registravimo nacionaliniame veislių registre 1. Jeigu atlikus 55–66 straipsniuose nustatytą procedūrą padaroma išvada, kad veislė atitinka 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia įregistruoti veislę nacionaliniame veislių registre. 2. Kompetentinga institucija priima sprendimą atsisakyti įregistruoti veislę nacionaliniame veislių registre, jeigu: a) ji nustato, kad nesilaikoma atitinkamų 47 straipsnio 1 dalyje ir 48 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, arba [249 pakeit.] b) pareiškėjas nesilaiko kurių nors iš 55–64 straipsniuose nustatytų prievolių. 3. Sprendimuose atsisakyti įregistruoti veislę nacionaliniame veislių registre nurodomos tokį atsisakymą pagrindžiančios priežastys. 4. Kompetentinga institucija 1 ir 2 dalyse nurodytą sprendimą pateikia pareiškėjui. 5. 1 ir 2 dalyse nurodyti sprendimai gali būti skundžiami pagal atitinkamos valstybės narės administracines taisykles. Bet koks skundas dėl 1 dalyje nurodyto sprendimo sustabdo atitinkamos veislės registraciją. 6. Už 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą gali būti imamas kompetentingos institucijos nustatytas mokestis, kurį moka pareiškėjas. 68 straipsnis Veislės, registruojamos pagal direktyvas 68/193/EEB, 2002/53/EB, 2002/55/EB ir 2008/90/EB 1. Nukrypdamos nuo 54–67 straipsnių, kompetentingos institucijos savo nacionaliniuose veislių registruose nedelsdamos įregistruoja visas veisles, kurios buvo iki... [šio reglamento įsigaliojimo data] oficialiai patvirtintos arba įregistruotos kataloguose, sąrašuose ar registruose, kuriuos atitinkamos valstybės narės sudarė pagal Direktyvos 68/193/EEB 5 straipsnį, Direktyvos 2002/53/EB 3 straipsnį, Direktyvos 2002/55/EB 3 straipsnio 2 dalį ir oficialųjį aprašą turinčias veisles pagal Direktyvos 2008/90/EB 7 straipsnio 4 dalį straipsnį, netaikydamos tuose straipsniuose nustatytos registravimo tvarkos. [250 pakeit.] 2. Nukrypstant nuo 53 straipsnio, veislės, patvirtintos pagal Direktyvos 2008/62/EB 3 straipsnį ir, Direktyvos 2009/145/EB 3 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, ir veislės, turinčios oficialiai pripažintą aprašą pagal Direktyvos 2008/90/EB 7 straipsnį, iki... [OL: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą data], nacionaliniuose veislių registruose nedelsiant įregistruojamos kaip saugotinos veislės su oficialiai pripažintu aprašu, netaikant tame straipsnyje nustatytos registravimo procedūros. [251 pakeit.] 4 SKIRSNIS Registracijos laikotarpis ir veislės palaikymas 69 straipsnis Registracijos laikotarpis 1. Veislės registracijos nacionaliniame veislių registre galiojimo laikotarpis (registracijos laikotarpis) yra 10 metų. Tačiau saugotinų veislių ir sodo augalų irbei vynmedžių rūšių veislių, išvardytų atitinkamai I priedo C ir D dalyse, dauginamosios medžiagos registracijos galiojimo laikotarpis yra 30 metų. [252 pakeit.] Veislių, kurių sudėtyje yra arba kurios sudarytos iš genetiškai modifikuotų organizmų, registracijos laikotarpis yra ne ilgesnis negu laikotarpis, kurį pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama auginti tuos genetiškai modifikuotus organizmus. Veislių, kurių sudėtyje yra arba kurios sudarytos iš 2 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Reglamento (ES).../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 8 dalyje, registracijos laikotarpis trunką tik tiek, kiek tą augalą leidžiama naudoti pagal tą reglamentą. 2. Veislės registracijos nacionaliniame veislių registre laikotarpis gali būti atitinkamai pratęsiamas dar vieną kartą 10 arba 30 metų laikotarpiu, laikantis 70 straipsnyje nustatytos procedūros ir sąlygų. Veislių, kurių sudėtyje yra arba kurios sudarytos iš genetiškai modifikuotų organizmų, registracijos galiojimo laikotarpis pratęsiamas ne ilgiau negu trunka laikotarpis, kurį pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama auginti tuos genetiškai modifikuotus organizmus. 3. Už veislės registraciją gali būti imamas kompetentingos institucijos nustatytas metinis mokestis, kurį moka pareiškėjas. 70 straipsnis Registracijos galiojimo pratęsimo procedūra ir sąlygos 1. Bet kuris asmuo, ketinantis pratęsti veislės registracijos galiojimą, paraišką pateikia ne anksčiau negu 12 mėnesių ir ne vėliau negu 6 mėnesiai iki 69 straipsnio 1 dalyje nurodyto registracijos laikotarpio pabaigos. 2. Paraiška teikiama elektroniniu būdu. Kartu pateikiami įrodymai, kad įvykdytos 3 dalyje nustatytos sąlygos. 3. Veislės registracijos nacionaliniame veislių registre galiojimas pratęsiamas, tik jeigu įvykdytos šios sąlygos: a) pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad veislė ir toliau atitinka atitinkamus 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir b) atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nustatė, kad yra asmuo, atsakingas už veislės palaikymą pagal 72 straipsnį. 4. Kompetentinga institucija gali savo iniciatyva pratęsti veislės registracijos galiojimą, jeigu ji tebėra labai paklausi tarp atitinkamų profesionaliųjų veiklos vykdytojų ir ūkininkų arba jeigu ją reikia išsaugoti augalų genetiniams ištekliams, jei ta veislė nebėra saugoma augalų selekcininkų teisėmis į pavadinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2100/94 ir jei veislė ne mažiau kaip dvejus metus yra išbraukta iš sąrašo. [253 pakeit.] 71 straipsnis Išbraukimas iš nacionalinių veislių registrų 1. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija išbraukia veislę iš nacionalinio veislių registro, jeigu: a) ji, remdamasi naujais įrodymais, padaro išvadą, kad nebesilaikoma 47 straipsnio 1 dalyje išdėstytų registravimo reikalavimų; b) pareiškėjas nesumoka mokesčio, kurį kompetentinga institucija nustatė pagal 55 straipsnį, 59 straipsnio 4 dalį, 67 straipsnio 6 dalį ir 69 straipsnio 3 dalį; c) to prašo už veislės palaikymą atsakingas asmuo, kaip nurodyta 72 straipsnyje, arba tas asmuo nutraukė veislės palaikymą ir nėra jokio kito už veislės palaikymą atsakingo asmens; d) jeigu veislė nebepalaikoma pagal 72 straipsnio reikalavimus; e) jeigu veislė palaikoma trečiojoje šalyje, kuri nesuteikė pagalbos dėl to palaikymo kontrolės pagal 72 straipsnio 7 dalį; f) jeigu pateikiant paraišką buvo pateikti neteisingi arba suklastoti faktai, kuriais remiantis veislė buvo įregistruota; g) iki 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino nebuvo pateikta paraiška dėl pratęsimo, o 69 straipsnio 1 dalyje nurodytas registracijos galiojimo laikotarpis pasibaigė. 2. Pareiškėjo prašymu kompetentinga institucija gali leisti pagal 1 dalies g punktą iš nacionalinio veislių registro išbrauktą veislę toliau tiekti rinkai iki trečių metų po išbraukimo iš registro birželio 30 d. Tas prašymas pateikiamas ne vėliau kaip registracijos galiojimo laikotarpio pabaigos dieną. 3. Išbraukus atitinkamą veislę iš nacionalinio veislių registro, kaip nurodyta 1 dalyje, ji nedelsiant išbraukiama iš Sąjungos veislių registro, jei ji nėra įregistruota jokiame kitame nacionaliniame veislių registre. 72 straipsnis Veislės palaikymas 1. Nacionaliniame veislių registre įregistruotas veisles palaiko pareiškėjas arba bet kuris kitas asmuo, apie kurį pareiškėjas pranešė kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija leidžia tam kitam asmeniui vykdyti veislės palaikymą, jei tas asmuo įrodo, kad yra pajėgus atlikti tą užduotį, o jei tas asmuo to padaryti nebegali, kompetentinga institucija tą leidimą panaikina. Pareiškėjas praneša valstybės narės kompetentingai institucijai to asmens vardą, pavardę ir registracijos numerį. 2. Palaikymas vykdomas pagal priimtą praktiką, atitinkamai susijusią su gentimis, rūšimis arba konkrečiais veislių tipais. 3. 1 dalyje nurodyti asmenys saugo įrašus apie veislės palaikymą. Kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali pagal tuos įrašus patikrinti, kaip palaikoma veislė. Šie įrašai taip pat apima informaciją apie superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir standartinės medžiagos gamybą ir gamybos etapus iki gaunant superelitinę medžiagą. Kompetentingos institucijos prašymu jai pateikiamas standartinis atitinkamos veislės mėginys. 4. Kompetentinga institucija atlieka veislės palaikymo vykdymo kontrolę ir šiuo tikslu gali paimti atitinkamų veislių mėginių. Tokios kontrolės dažnumas grindžiamas tikimybe, ar bus nesilaikoma 1–3 dalių nuostatų. 5. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad už veislės palaikymą atsakingas asmuo nesilaiko 1–3 dalyse nustatytų sąlygų, ji suteikia tam asmeniui tinkamo laiko imtis taisomųjų veiksmų arba pareikalauja, kad užduotį vykdytų kitas asmuo. Jei per tą laiką tokių veiksmų nesiimama, kompetentinga institucija pagal 71 straipsnį išbraukia veislę iš nacionalinio veislių registro. 6. Kai veislė palaikoma ne toje valstybėje narėje, kurios nacionaliniame veislių registre veislė įregistruota, dviejų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos viena kitai padeda vykdyti veislės palaikymo kontrolę. Jei per pagrįstą laikotarpį tokia pagalba nesuteikiama arba jei padaroma išvada, kad veislė nepalaikoma pagal šį straipsnį, atitinkama kompetentinga institucija pagal 71 straipsnį išbraukia veislę iš nacionalinio veislių registro. 7. Kai veislė palaikoma trečiojoje šalyje ir toks palaikymas buvo pripažintas lygiaverčiu pagal 39 straipsnio 5 dalį, valstybės narės, kurios nacionaliniame veislių registre veislė įregistruota, kompetentinga institucija paprašo trečiosios šalies institucijų padėti vykdyti veislės palaikymo kontrolę. Jei per pagrįstą laikotarpį tokia pagalba nesuteikiama arba jei padaroma išvada, kad veislė nepalaikoma pagal šį straipsnį, atitinkama kompetentinga institucija pagal 71 straipsnį išbraukia veislę iš nacionalinio veislių registro. 5 SKIRSNIS DOKUMENTŲ IR MĖGINIŲ SAUGOJIMAS 73 straipsnis Nacionalinių veislių registrų dokumentai Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija saugo bylą apie kiekvieną nacionaliniame veislių registre įregistruotą veislę, kurioje yra ši informacija: a) oficialusis veislės aprašas arba oficialiai pripažintas veislės aprašas; b) patikrinimo ataskaita ir c) bet kokia papildoma patikrinimo atskaita pagal 64 straipsnio 4 dalį. Kai byloje pateikiamas oficialiai pripažintas aprašas – pateikiamas tik tas aprašas ir jį patvirtinantys dokumentai. 74 straipsnis Registruotų veislių pavyzdžiai Kompetentingos institucijos saugo nacionaliniuose veislių registruose įregistruotų veislių pavyzdžius ir leidžia su jais susipažinti tretiesiems asmenims, jei jie to prašo. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas tų pavyzdžius dydis, taisyklės dėl jų pakeitimo tuo atveju, kai pirminio pavyzdžio kiekis yra per mažas arba nebetinkamas, nes jis naudojamas kitiems tyrimams, ir dėl jų pateikimo kitoms kompetentingoms institucijoms. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. V SKYRIUS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS 75 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 2 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 30a straipsnyje, 33 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 61 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo dienos data]. [254 pakeit.] Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami penkerių metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki pirmojo penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 30a straipsnyje, 33 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 61 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [255 pakeit.] 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 2 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, 30a straipsnį, 33 straipsnio 1 ir 3 dalis, 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, 46 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 3 dalį, 52 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 61 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nesibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [256 pakeit.] 76 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002(33) 58 straipsnio 1 dalimi. Tas komitetas – tai komitetas, kaip suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu. VI SKYRIUS ATASKAITŲ TEIKIMAS, SANKCIJOS IR REGLAMENTŲ (ES) 2016/2031, 2017/625 BEI 2018/848 PAKEITIMAI 77 straipsnis Ataskaitų teikimas 1. Ne vėliau kaip... [5 metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos], o vėliau kas penkerius metus valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo: a) per metus pagamintos sertifikuotos ir standartinės ADM kiekius ir plotus, naudojamus jų gamybai, nurodant ekologinei gamybai tinkamų ekologiškų veislių kiekius, pagal rūšis; [257 pakeit.] b) per metus parduotos ADM iš heterogeninės medžiagos kiekius ir plotus, naudojamus jų gamybai, pagal rūšis; c) per metus parduotos saugotinų veislių augalų dauginamosios medžiagos kiekius pagal rūšis; d) profesionaliųjų veiklos vykdytojų, kurie naudojasi nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl pardavimo galutiniams naudotojams pagal 28 straipsnį, skaičių, ir atitinkamas rūšis ir bendrą ADM kiekį pagal rūšis; [258 pakeit.] e) genų bankų, išsaugojimo organizacijų ir tinklų, turinčių teisės aktais nustatytą ar kitą deklaruojamą tikslą išsaugoti augalų genetinius išteklius pagal 29 straipsnį, skaičių ir atitinkamas rūšis; [259 pakeit.] f) sėklų, kurių natūrinius mainus vykdo ūkininkai pagal 30 straipsnį, kiekius pagal rūšis; [260 pakeit.] g) ADM kiekius, kuriuos leidžiama naudoti naujų veislių išvedimo tyrimams ir bandymams pagal 31 straipsnį pagal rūšis; [261 pakeit.] h) ADM kiekius, kuriems taikoma 33 straipsnio 4 dalis, pagal atskiras gentis ir rūšis; i) pagal 39 straipsnį iš trečiųjų šalių importuotos ADM kiekį pagal gentis ir rūšis; j) pagal 78 straipsnį nustatytas sankcijas; k) jų teritorijoje įsisteigusių profesionaliųjų veiklos vykdytojų skaičius; ka) pažangą, padarytą išsaugant ir tvariai naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, t. y. subjektų, pranešusių apie 29 straipsnio taikymą, skaičių ir kitus susijusius duomenis. [331 pakeit.] 2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas 1 dalyje numatytos ataskaitos teikimo techninis formatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 78 straipsnis Sankcijos 1. Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, prevencinės ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša apie tas taisykles, priemones ir visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [262 pakeit.] 2. Valstybės narės užtikrina, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio reglamento pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga praktika, prilygtų, laikantis nacionalinės teisės, bent profesionaliojo veiklos vykdytojo gautai ekonominei naudai arba profesionaliojo veiklos vykdytojo apyvartos procentinei daliai. 79 straipsnis Reglamento (ES) 2016/2031 pakeitimai Reglamento (ES) 2016/2031 37 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo, kai tinkama, nustatomos priemonės, kad būtų užkirstas kelias Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų patekimui ant atitinkamų sodinti skirtų augalų, kaip nurodyta 36 straipsnio f punkte. Tos priemonės, kai tinkama, turi būti susijusios su tų augalų įvežimu į Sąjungą ir vežimu joje.“. "80 straipsnis Reglamento (ES) 2017/625 pakeitimai Reglamentas (ES) 2017/625 iš dalies keičiamas taip: 1) 1 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:" „k) augalų dauginamosios medžiagos gamyba ir prekyba.“; "2) 3 straipsnis papildomas šiuo punktu:" „52) augalų dauginamoji medžiaga – augalų dauginamoji medžiaga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../…(*)+ 3 straipsnio 1 punkte. _________ (*) ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... (OL , ... , p. ...). [išnaša, kuri bus tame reglamente, įrašoma čia] [+ OL: Į tekstą įrašyti šio reglamento numerį, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.]“; "3) po 22 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:" „22a straipsnis Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl augalų dauginamosios medžiagos 1. Oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų taisyklių, apima augalų dauginamosios medžiagos, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, kuriems taikomos tos taisyklės, oficialią kontrolę. 2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl augalų dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi toms prekėms taikytinų 1 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos atlikus tą oficialią kontrolę.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl augalų dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės, siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, taikytinų toms prekėms, vykdymo ir veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės, vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. _________ ++ OL: įrašyti tekste šio reglamento numerį. 4. Taikant 30 straipsnį tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.“; "4) 40 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:" „c) laboratorijas, kurias Tarptautinė sėklų tyrimų asociacija akreditavo sėklų mėginių analizėms, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams atlikti.“. "81 straipsnis Reglamento (ES) 2018/848 pakeitimas Reglamentas (ES) 2018/848 iš dalies keičiamas taip: 1) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 17 punktas pakeičiamas taip:" „17) augalų dauginamoji medžiaga – augalų dauginamoji medžiaga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../…(*)+ 3 straipsnio 1 punkte;“; ____________ (*) ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... (OL , ... , p. ...). [išnaša, kuri bus tame reglamente, įrašoma čia] [+ OL: Į tekstą įrašyti šio reglamento numerį, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.]“ "b) 18 punktas pakeičiamas taip:" „18) ekologiška heterogeninė medžiaga – heterogeninė medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (ES).../...(*)++ 3 straipsnio 27 punkte, pagaminta pagal šį reglamentą;“; ____________ (*) ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... (OL , ... , p. ...). [išnaša, kuri bus tame reglamente, įrašoma čia] [++ OL: Į tekstą įrašyti šio reglamento numerį.]“ "2) 13 straipsnis išbraukiamas; 3) Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.8.4 punkto antra pastraipa pakeičiama taip: „Bet kokia dauginimo praktika, išskyrus augalų audinių kultūras, ląstelių kultūras, genetinę medžiagą, meristemas, chimerinius klonus, mikrodauginimo būdu gautą medžiagą, vykdoma pagal sertifikuoto ekologinio valdymo reikalavimus.“. [263 pakeit.] VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 82 straipsnis Panaikinimas Direktyvos 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 2002/53/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB, 2002/57/EB, 2008/72/EB ir 2008/90/EB panaikinamos. Nuorodos į panaikintus aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę. 83 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo… [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau a) 40 straipsnio 4 dalis taikoma praėjus trims dienoms nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos; b) 52 straipsnis taikomas I priedo B ir C dalyse išvardytoms rūšims nuo ... [60 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], jeigu yra atitinkami savybių, išvardytų 52 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a–gb punktuose, vertinimui taikomi tyrimo reikalavimai, metodika ir standartai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. [264 pakeit.] Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I PRIEDAS 2 STRAIPSNYJE NURODYTOS GENTYS IR RŪŠYS BEI ATITINKAMOS JŲ NAUDOJIMO PASKIRTYS A DALIS Gentys ir rūšys, skirtos žemės ūkio augalams, išskyrus daržoves, auginti Šuninė smilga (Agrostis canina L.) Paprastoji smilga (Agrostis capillaris L.) Didžioji smilga (Agrostis gigantea Roth) Baltoji smilga (Agrostis stolonifera L.) Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus pratensis L.) Valgomasis arachis (Arachis hypogaea L.) Aukštoji avižuolė (Arrhenatherum elatius (L.) P. Beauv. ex J. Presl & C. Presl) Plikoji aviža (Avena nuda L.) Sėjamoji aviža (Avena sativa L. (įskaitant A. byzantina K. Koch)) Aviža netikšė (Avena strigosa Schreb.) Paprastasis runkelis (Beta vulgaris L. partim) Paprastasis junklas (Biserrula pelecinus L.) Sereptinis bastutis (Brassica juncea (L.) Czern.) Paprastasis griežtis (Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb.) Paprastojo rapso tipinis varietetas (Brassica napus L. var. napus) Juodasis bastutis (Brassica nigra (L.) W.D.J. Koch) Pašarinis kopūstas (Brassica oleracea L. convar. acephala (DC.) Alef. var. medullosa Thell. + var. varidis L.) Dirvinis bastutis (Brassica rapa L. var. silvestris (Lam.) Briggs) Paprastoji ragažolė (Bromus catharticus Vahl) Sitkinė dirsė (Bromus sitchensis Trin.) Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.) Dažinis dygminas (Carthamus tinctorius L.) Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) Tikroji knisažolė (Cynodon dactylon (L.) Pers.) Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.) Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreber) Siūlinis eraičinas (Festuca filiformis Pourr) Avinis eraičinas (Festuca ovina L.) Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis Huds.) Raudonasis eraičinas (Festuca rubra L.) Šiurkštusis eraičinas (Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina) Rytinis ožiarūtis (Galega orientalis Lam.) Gauruotoji soja (Glycine max (L.) Merr. partim) Vilnamedis (Gossypium spp.) Vainikinis kirvenis (Hedysarum coronarium L.) Tikroji saulėgrąža (Helianthus annuus L.) Paprastasis miežis (Hordeum vulgare L.) Avinis pelėžirnis (Lathyrus cicera L.) Sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) Gausiažiedė svidrė (Lolium multiflorum Lam.) Daugiametė svidrė (Lolium perenne L.) Hibridinė svidrė (Lolium x hybridum Hausskn) Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus L.) Baltažiedis lubinas (Lupinus albus L.) Siauralapis lubinas (Lupinus angustifolius L.) Geltonasis lubinas (Lupinus luteus L.) Dygioji liucerna (Medicago doliata Carmign.) Italinė liucerna (Medicago italica (Mill.) Fiori) Pajūrinė liucerna (Medicago littoralis Rohde ex Loisel.) Apyninė liucerna (Medicago lupulina L.) Ežinė liucerna (Medicago murex Willd.) Šiurkščioji liucerna (Medicago polymorpha L.) Raukšlėtoji liucerna (Medicago rugosa Desr.) Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa L.) Margažiedė liucerna (Medicago sativa L. nothosubsp. varia (Martyn) Arcang.) Sraiginė liucerna (Medicago scutellata (L.) Mill.) Margalapė liucerna (Medicago truncatula Gaertn.) Sėjamasis esparcetas (Onobrychis viciifolia Scop.) Geltonoji seradėlė (Ornithopus compressus L.) Sėjamoji seradėlė (Ornithopus sativus Brot.) Sėjamasis ryžis (Oryza sativa L.) Daržinė aguona (Papaver somniferum L.) Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia Benth.) Vandeninis strypainis (Phalaris aquatica L.) Kanarinis strypainis (Phalaris canariensis L.) Smulkusis motiejukas (Phleum nodosum L.) Pašarinis motiejukas (Phleum pratense L.) Sėjamasis žirnis (Pisum sativum L. partim) Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.) Vienametė miglė (Poa annua L.) Gojinė miglė (Poa nemoralis L.) Pelkinė miglė (Poa palustris L.) Pievinė miglė (Poa pratensis L.) Paprastoji miglė (Poa trivialis L.) Valgomojo ridiko aliejinis varietetas (Raphanus sativus L. var. oleiformis Pers.) Sėjamasis rugys (Secale cereale L.) Baltoji garstyčia (Sinapis alba L.) Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor) Hibridai, gauti sukryžminus dvispalvį sorgą ir dvispalvio sorgo sudaninį porūšį (Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor x Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse) Dvispalvio sorgo sudaninis porūšis (Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse) Egiptinis dobilas (Trifolium alexandrinum L. Berseem) Pūstavaisis dobilas (Trifolium fragiferum L.) Liaukotasis dobilas (Trifolium glanduliferum Boiss.) Šeriuotasis dobilas (Trifolium hirtum All.) Rausvasis dobilas (Trifolium hybridum L.) Purpurinis dobilas (Trifolium incarnatum L.) Marokinis dobilas (Trifolium isthmocarpum Brot.) Stambiažiedis dobilas (Trifolium michelianum Savi) Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.) Baltasis dobilas (Trifolium repens L.) Persinis dobilas (Trifolium resupinatum L.) Šiurkštusis dobilas (Trifolium squarrosum L.) Gulsčiastiebis dobilas (Trifolium subterraneum L.) Pūslėtasis dobilas (Trifolium vesiculosum Savi) Vaistinė ožragė (Trigonella foenum-graecum L.) Gelsvoji visgė (Trisetum flavescens (L.) P. Beauv.) Paprastojo kviečio tipinis porūšis (Triticum aestivum L. subsp. aestivum) Spelta (Triticum aestivum L. subsp. spelta (L.) Thell.) Šiurkščiojo kviečio kietasis porūšis (Triticum turgidum L. subsp. durum (Desf.) van Slageren) Bengalinis vikis (Vicia benghalensis L.) Paprastoji pupa (Vicia faba L. partim) Vengrinis vikis (Vicia pannonica Crantz) Sėjamasis vikis (Vicia sativa L.) Ruginis vikis (Vicia villosa Roth) Eraičinsvidrė (xFestulolium Asch. & Graebn) Kvietrugis (xTriticosecale Wittm. ex A. Camus) Paprastasis kukurūzas (Zea mays L. partim) Sėjamasis avinžirnis (Cicer arietinum) Sėjamoji judra (Camelina sativa) Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentu) Valgomasis lęšis (Lens culinaris) Vienagrūdis kvietys (Triticum monococcum) Bolivinė balanda (Chenopodium quinoa) Lęšinis vikis (Vicia ervilia) Plačialapė pupa (Vicia narbonensis) Kvietmiežiai (Tritordeum) Sėjamasis pelėžirnis (Lathyrus sativus) Abisininė posmilgė (Eragrostis tef) Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua) [265 pakeit.] B DALIS Gentys ir rūšys, skirtos daržovėms auginti Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) Tuščialaiškis česnakas (Allium fistulosum L.) Daržinis poras (Allium porrum L.) Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) Daržinis builis (Anthriscus cerefolium (L.) Hoffm.) Valgomasis salieras (Apium graveolens L.) Vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.) Paprastasis runkelis (Beta vulgaris L. partim) Kopūstas (Brassica oleracea L. partim) Paprastoji ropė (Brassica rapa L. partim) Vienametė paprika (Capsicum annuum L.) Salotinė trūkažolė (Cichorium endivia L.) Paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus L.) Tikrasis arbūzas (Citrullus lanatus (Thunb.) Matsum. et Nakai) Sėjamasis melionas (Cucumis melo L.) Paprastasis agurkas (Cucumis sativus L.) Didysis moliūgas (Cucurbita maxima Duchesne) Paprastasis agurotis (Cucurbita pepo L.) Dygusis artišokas (Cynara cardunculus L.) Paprastoji morka (Daucus carota L.) Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare Mill.) Sėjamoji salota (Lactuca sativa L.) Sėjamoji petražolė (Petroselinum crispum (Mill.) Nyman ex A. W. Hill) Raudonžiedė pupelė (Phaseolus coccineus L.) Daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris L.) Sėjamasis žirnis (Pisum sativum L. partim) Valgomasis ridikas (Raphanus sativus L. partim) Mišrusis rabarbaras (Rheum rhabarbarum L.) Ispaninis šalavijas (Salvia hispanica) [266 pakeit.] Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica L.) Valgomasis pomidoras (Solanum lycopersicum L.) Paprastasis baklažanas (Solanum melongena L.) Daržinis špinatas (Spinacia oleracea L.) Salotinė sultenė (Valerianella locusta (L.) Laterr.) Paprastoji pupa (Vicia faba L. partim) Paprastasis kukurūzas (Zea mays L. partim) Hibridai, gauti sukryžminus šioje dalyje nurodytas rūšis. C DALIS Gentys ir rūšys, skirtos sodo augalams auginti Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) Citrinmedis (Citrus L.) Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.) Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) Skaiutėtalapis fikusas (Ficus carica L.) Kinkanas (Fortunella Swingle) Braškė (Fragaria L.) Graikinis riešutmedis (Juglans regia L.) Obelis (Malus Mill.) Europinis alyvmedis (Olea europaea L.) Tikroji pistacija (Pistacia vera L.) Ponciras (Poncirus Raf.) Paprastasis migdolas (Prunus amygdalus Batsch) Paprastasis abrikosas (Prunus armeniaca L.) Paprastoji trešnė (Prunus avium (L.) L.) Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus L.) Naminė slyva (Prunus domestica L.) Paprastasis persikas (Prunus persica (L.) Batsch) Japoninė slyva (Prunus salicina Lindley) Kriaušė (Pyrus L.) Agrastas (Ribes L.) Avietė (Rubus L.) Šilauogė (Vaccinium L.) D DALIS Gentys ir rūšys, skirtos vynmedžiams auginti Vynmedis (Vitis L.) E DALIS Gentys ir rūšys, skirtos bulvėms auginti Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) II PRIEDAS SUPERELITINIŲ, ELITINIŲ IR SERTIFIKUOTŲ SĖKLŲ IR MEDŽIAGOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI, NURODYTI 7 STRAIPSNYJE A DALIS SUPERELITINIŲ, ELITINIŲ IR SERTIFIKUOTŲ ŽEMĖS ŪKIO IR DARŽOVIŲ RŪŠIŲ SĖKLŲ GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI 1. Bendrieji superelitinių, elitinių ir sertifikuotų sėklų gamybos reikalavimai A. Sėja arba sodinimas. a) Sėjamos sėklos, įskaitant, kai taikoma, motininius augalus, veislė identifikuojama pagal oficialią arba profesionaliojo veiklos vykdytojo išduotą etiketę, ir, siekiant užtikrinti jos atsekamumą, ji registruojama. Profesionalusis veiklos vykdytojas saugo etiketę arba įrašus apie motininį augalą, kol bus išduota oficiali sėklos, kuria prekiaujama, etiketė. b) Lauke augintas priešsėlis turi derėti su sėklai auginamų rūšių, veislių ir kategorijų kultūriniais augalais, o lauke turi beveik neaugti tokių iš priešsėlio savaime įsisėjusių kultūrinių augalų. c) Motininiai augalai arba sėkla sodinami ir (arba) sėjami tokiu būdu, kuriuo užtikrinama: i) kad būtų pakankamas atstumas nuo tos pačios rūšies ir (arba) kitos veislės žiedadulkių šaltinių, siekiant užtikrinti apsaugą nuo nepageidaujamo apdulkinimo svetimomis žiedadulkėmis ir išvengti kryžmadulkos nuo kitų kultūrinių augalų (kai taikoma), ir ii) kad būtų tinkamas apdulkinimo šaltinis ir lygis, siekiant užtikrinti tolesnį dauginimą (kai taikoma). d) Siekiant išvengti kenkėjų arba jų pernešėjų buvimo, tikrinama dirvožemio, substratų, motininių augalų ir artimiausios aplinkos kokybė, laikantis Reglamento (ES) 2016/2031. e) Naudojamos mašinos ir įranga patikrinamos, o kitų rūšių ar veislių piktžolės arba sėklos pašalinamos. f) Kai tinkama, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tik atitinkamai ADM taikomų reikalavimų, sėklos gaminamos atskirai nuo auginamų tų pačių genčių ar rūšių sėklų, skirtų maistui ar pašarams gaminti. g) Kai taikoma, sėklos gali būti dauginamos in vitro. B. Auginimas lauke. a) Užtikrinama, kad lauke nebūtų kitų rūšių ar veislių, kurių lauke randama kaip veislės priemaišų ir kurių viena ar daugiau savybių aiškiai skiriai nuo veislės apraše nurodytos veislės (netipinės rūšys ar veislės). Jeigu dėl atitinkamos rūšies savybių tai neįmanoma, netipinių rūšių ar veislių augalų turi būti kuo mažiau. Jei auginimo etapu arba perdirbant sėklas esama netipinių ar kitų augalų rūšių ar veislių, siekiant užtikrinti sėklos veislės tapatumą ir veislinį grynį ir išvengti nepageidaujamų rūšių buvimo, taikomas tinkamas apdorojimas ir (arba) šalinimas. b) Jeigu tyrimų rezultatai teigiami arba yra akivaizdžių užsikrėtimo kenkėjais požymių pagal Reglamentą (ES) 2016/2031, ar trūkumų, augalai apdorojami arba nenaudojami kaip ADM šaltinis. c) ADM, įskaitant, kai taikoma, motininius augalus, yra palaikoma taip, kad būtų užtikrinamas veislės tapatumas. Palaikymas grindžiamas oficialiu veislės aprašu ir oficialiai pripažintu veislės aprašu. d) Motininiai augalai visais gamybos etapais palaikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti sėklas ir identifikuoti tuos augalus pagal jų veislės oficialų aprašą. e) Visi pasėliai laukuose oficialiai arba oficialiai prižiūrint aprobuojami atitinkamu (-ais) augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, siekiant patikrinti, ar atitinkamos rūšys tenkina atitinkamus reikalavimus. Aprobavimo metodai turi atitikti taikomus tarptautinius standartus. Jei augimo etapu neįmanoma pašalinti arba atskirti reikalavimų neatitinkančių augalų, laikoma, kad visas laukas yra netinkamas sėklai gaminti, išskyrus atvejus, kai nepageidaujamas sėklas galima atskirti mechaniškai vėlesniu etapu. C. Derliaus surinkimas ir etapas po derliaus surinkimo. a) Siekiant užtikrinti sėklos tapatumą, švarumą ir tikslų atsekamumą, sėklos derlius atitinkamai renkamas dideliais vienetais arba kaip atskiri augalai. b) Iš kiekvienos sandariai uždarytos siuntos imamas mėginys. Imties dydis ir mėginių ėmimo dažnumas, įranga ir metodas turi būti tinkami atitinkamoms rūšims ir atitikti taikomus tarptautinius standartus. c) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų rūšių kokybės reikalavimų, visi sėklos mėginiai tiriami laboratorijoje. Laboratoriniai tyrimai atliekami naudojant atitinkamoms rūšims tinkamus metodus, įrangą bei auginimo terpes ir laikantis taikomų tarptautinių standartų. Kai tinkama, po tam tikro atitinkamai rūšiai tinkamo laikotarpio atliekami pakartotiniai daigumo tyrimai. d) Veiklos vykdytojas, oficialiai prižiūrint, atlieka superelitinės, elitinės arba sertifikuotos kategorijos sėklos, jei ji bus naudojama vėlesnėms sėklos kartoms gaminti, ir ne mažiau kaip 5 proc. sertifikuotos kategorijos sėklos, kuri nebebus dauginama, siuntų kontrolinius lauko tyrimus, kad patikrintų, ar laikomasi: i) reikalavimų dėl jos veislės tapatumo; ii) mažiausio veislinio grynio standartų ir iii) augalų sveikatos reikalavimų. Siekiant patikrinti superelitinės, elitinės arba sertifikuotos kategorijos sėklos atitiktį pirmiau nurodytiems reikalavimams, atliekami rizika grindžiami šios sėklos siuntų oficialūs a posteriori kontroliniai tyrimai. Oficialiems a posteriori kontroliniams tyrimams naudojami mėginiai imami oficialiai. Kontrolinis lauko tyrimas atliekamas laikantis taikomų tarptautinių standartų. Galima naudoti tinkamus biomolekulinius metodus. 2. Prekybos sėklomis reikalavimai Sėkla atitinka visus šiuos kokybės reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvienos genties ar rūšies ir atitinkamos kategorijos savybes: a) jos mažiausias daigumas yra toks, kad pasėjus galima išauginti tinkamą augalų skaičių viename kvadratiniame metre ir taip užtikrinti derlių bei produkcijos kokybę; b) jos didžiausias kietųjų sėklų kiekis yra toks, kad galima išauginti tinkamą augalų skaičių viename kvadratiniame metre; c) jos mažiausias grynis yra toks, kad galima užtikrinti didžiausią veislės tapatumo lygį; d) jos didžiausias drėgnis yra toks, kad medžiagą apdorojant, sandėliuojant ir tiekiant rinkai, ją galima išsaugoti; e) didžiausias kitų genčių ar rūšių sėklų kiekis joje yra toks, kad galima užtikrinti, kad siuntoje nepageidaujamų augalų būtų kuo mažiau; f) jos mažiausias gyvybingumas, apibrėžtas dydis ir specialus klasifikavimas yra toks, kad galima užtikrinti, jog medžiaga būtų tinkama, o siunta būtų pakankamai vienodos sudėties, kad sėklą būtų galima sėti arba sodinti; g) didžiausias žemių arba pašalinių medžiagų kiekis joje toks, kad būtų galima išvengti nesąžiningos veiklos ir techninių priemaišų, ir h) ji yra be konkrečių trūkumų ir pažeidimų, todėl galima užtikrinti medžiagos kokybę ir sveikatą. B DALIS SUPERELITINĖS, ELITINĖS IR SERTIFIKUOTOS ŽEMĖS ŪKIO IR DARŽOVIŲ RŪŠIŲ BEI SODO AUGALŲ MEDŽIAGOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI [267 pakeit.] 1. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos gamybos reikalavimai A. Sėja arba sodinimas. a) Medžiagos, įskaitant, kai taikoma, motininius augalus arba sėjamą sėklą, tapatumas nustatomas pagal oficialią arba profesionaliojo veiklos vykdytojo išduotą etiketę, ir veiklos vykdytojas medžiagą registruoja, kad būtų užtikrintas jos atsekamumas. Medžiagą pardavus, profesionalusis veiklos vykdytojas saugo tos medžiagos etiketę arba įrašus apie motininį augalą. b) Medžiaga sodinama taip, kad: i) superelitinė medžiaga visą gamybos procesą būtų laikoma patalpose, kuriose užtikrinama, kad į jas nepatektų per oru plintančius užkrato pernešėjus ir iš kitų galimų šaltinių perduodama infekcija; ii) būtų pakankamas atstumas nuo kitų tos pačios genties ar rūšies augalų, nustatytas atsižvelgiant į kiekvienos rūšies botanines savybes, selekcijos metodus ir atitinkamai į medžiagos kategoriją, siekiant užtikrinti apsaugą nuo nepageidaujamo apdulkinimo svetimomis žiedadulkėmis ir išvengti kryžmadulkos nuo kitų kultūrinių augalų, ir iii) sodinimo tankis būtų pakankamas, kad augalus būtų galima stebėti atskirai. c) Kai tinkama, medžiaga auginama atskirai nuo tų pačių genčių ar rūšių medžiagos, skirtos maistui ar pašarams. B. Auginimas lauke. a) Dauginamoji ir sodinamoji medžiaga visais auginimo etapais laikoma atskirai viena nuo kitos. b) ADM, atitinkanti tam tikros kategorijos reikalavimus, negali būti maišoma su kitų kategorijų medžiaga. c) Netipiniai ir deformuoti arba pažeisti augalai šalinami bet kuriuo auginimo etapu. d) Jeigu tyrimų rezultatai teigiami arba yra akivaizdžių užsikrėtimo kenkėjais požymių pagal Reglamentą (ES) 2016/2031, ar trūkumų, motininiai augalai apdorojami arba nenaudojami kaip ADM šaltinis. e) Motininiai augalai visais auginimo etapais laikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti ADM, juos identifikuoti ir patikrinti, ar jie atitinka jų veislės oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą. Jei motininiai augalai nepriklauso veislei, tikrinama, ar oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą atitinka rūšys, kurioms tie motininiai augalai priklauso. f) Motininiai augalai tikrinami atitinkamu (-ais) jų augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, atsižvelgiant į atitinkamas gentis ar rūšis. g) Iš siuntos imamas mėginys turi būti tinkamo mažiausio dydžio, kad būtų galima nustatyti, ar medžiaga atitinka atitinkamos gentims ar rūšims taikomus kokybės reikalavimus. Mėginių ėmimo dažnumas, įranga ir metodas turi būti tinkami atitinkamoms rūšims ir atitikti taikomus tarptautinius standartus. h) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybės reikalavimų, tyrimai atliekami naudojant atitinkamoms gentims ar rūšims tinkamus metodus, įrangą bei auginimo terpes ir laikantis taikomų tarptautinių standartų. C. I priedo E dalyje nurodytų rūšių ir genčių (sėklinių bulvių) medžiagos derliaus surinkimas ir etapas po derliaus surinkimo. a) Siekiant užtikrinti medžiagos tapatumą, sveikumą ir atsekamumą, medžiagos derlius atitinkamai renkamas dideliais vienetais arba kaip atskiri augalai. b) Iš kiekvienos sandariai uždarytos siuntos imamas gumbų mėginys. Imties dydis ir mėginių ėmimo dažnumas, įranga ir metodas turi būti tinkami atitinkamoms rūšims ir atitikti taikomus tarptautinius standartus. c) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų rūšių augalų kokybės ir fitosanitarinių reikalavimų, atliekami visų gumbų mėginių laboratoriniai tyrimai. Laboratoriniai tyrimai atliekami naudojant atitinkamoms rūšims tinkamus metodus, įrangą bei auginimo terpes ir laikantis taikomų tarptautinių standartų. d) Veiklos vykdytojas, oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai, atlieka superelitinės arba elitinės kategorijos medžiagos siuntų ir ne mažiau kaip 5 proc. sertifikuotos kategorijos medžiagos siuntų kontrolinius lauko tyrimus, kad patikrintų, ar laikomasi: i) reikalavimų dėl jos veislės tapatumo; ii) mažiausio veislinio grynio standartų; iii) reikalavimų dėl jų pajėgumo dygti; iv) augalų sveikatos reikalavimų. Siekiant patikrinti superelitinės, elitinės arba sertifikuotos medžiagos atitiktį pirmiau nurodytiems reikalavimams, atliekami rizika grindžiami šios medžiagos siuntų oficialūs a posteriori kontroliniai tyrimai. Oficialiems a posteriori kontroliniams tyrimams naudojami mėginiai imami oficialiai. Kontrolinis lauko tyrimas atliekamas laikantis taikomų tarptautinių standartų. Galima naudoti tinkamus biomolekulinius metodus. 2. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos prekybos reikalavimai Medžiaga turi atitikti visus šiuos kokybės reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvienos genties ar rūšies ir atitinkamos kategorijos savybes: a) jos mažiausias gyvybingumas arba daigumas, apibrėžtas dydis ir, jei taikoma, specialus klasifikavimas yra toks, kad galima užtikrinti, jog medžiaga būtų tinkama, o siunta būtų pakankamai vienodos sudėties, kad medžiagą būtų galima sodinti; b) ji yra iš esmės be konkrečių trūkumų. C DALIS IŠ SUPERELITINĖS, ELITINĖS IR SERTIFIKUOTOS MEDŽIAGOS GAUTŲ ATRINKTŲ KLONŲ, DAUGIAKLONIŲ MIŠINIŲ IR POLIKLONINĖS ADM GAMYBOS, REGISTRAVIMO IR PREKYBOS REIKALAVIMAI, KAIP NURODYTA 9 STRAIPSNIO 1 DALYJE [268 pakeit.] 1. Superelitinių, elitinių ir sertifikuotų atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM gamybos reikalavimai [269 pakeit.] A. Sodinimas. a) Atrinkto klono, daugiaklonio mišinio arba polikloninės ADM tapatumas nustatomas pagal oficialią arba profesionaliojo veiklos vykdytojo išduotą etiketę, ir, siekiant užtikrinti jų atsekamumą, jie registruojami. Tą ADM pardavus, profesionalusis veiklos vykdytojas saugo tos medžiagos etiketę arba įrašus apie motininius augalus, skirtus kiekvienam atrinktam klonui auginti, ir apie atitinkamus genotipus polikloninei ADM gaminti. [270 pakeit.] b) Medžiaga sodinama taip, kad: i) būtų pakankamas atstumas nuo kitų tos pačios genties ar rūšies augalų, nustatytas atsižvelgiant į kiekvienos rūšies botanines savybes ir atitinkamai į medžiagos kategoriją, siekiant užtikrinti apsaugą nuo nepageidaujamo apdulkinimo svetimomis žiedadulkėmis ir išvengti kryžmadulkos nuo kitų kultūrinių augalų, [271 pakeit.] ii) sodinimo tankis būtų pakankamas, kad būtų galima atskirai stebėti kiekvieną augalą. c) Kai tinkama, medžiaga auginama atskirai nuo tų pačių genčių ar rūšių medžiagos, skirtos maistui ar pašarams. B. Auginimas lauke. a) Dauginamoji ir sodinamoji medžiaga visais auginimo etapais laikoma atskirai viena nuo kitos. b) Dauginamoji medžiaga, atitinkanti tam tikros kategorijos reikalavimus, negali būti maišoma su kitų kategorijų medžiaga. c) Siekiant užtikrinti veislės tapatumą ir veislinį grynį arba, jei tai veislei nepriklausantys poskiepiai, rūšies tapatumo atitiktį ir veiksmingą gamybą, netipiniai ir deformuoti arba pažeisti augalai šalinami bet kuriuo auginimo etapu. d) Nustačius trūkumų, atitinkami motininiai augalai ir atitinkami genotipai nenaudojami kaip ADM šaltinis. [272 pakeit.] e) Atitinkami motininiai augalai ir atitinkami genotipai visais auginimo etapais laikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti ADM, juos identifikuoti ir patikrinti, ar jie atitinka jų veislės oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą. Jei motininiai augalai nepriklauso veislei, tikrinama, ar oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą atitinka rūšys, kurioms tie motininiai augalai priklauso. [273 pakeit.] f) Motininiai augalai tikrinami atitinkamu (-ais) jų augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, atsižvelgiant į atitinkamas gentis ar rūšis. g) Iš siuntos imamas mėginys turi būti tinkamo mažiausio dydžio, kad būtų galima nustatyti, ar medžiaga atitinka atitinkamos gentims ar rūšims taikomus kokybės reikalavimus. Mėginių ėmimo dažnumas, įranga ir metodas turi būti tinkami atitinkamoms rūšims ir atitikti taikomus tarptautinius standartus. h) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybės reikalavimų, tyrimai atliekami naudojant atitinkamoms gentims ar rūšims tinkamus metodus, įrangą bei auginimo terpes ir laikantis taikomų tarptautinių standartų. i) Jeigu tai daugiakloniai mišiniai, daugiaklonį mišinį sudarančių atrinktų klonų mišinys turi būti pagamintas prieš galutinai supakuojant tą ADM ir jame turi būti identiškos visų daugiaklonį mišinį sudarančių atrinktų klonų proporcijos. [274 pakeit.] j) Jeigu tai polikloninė ADM, polikloninę ADM sudarantis genotipų mišinys turi būti pagamintas prieš galutinai supakuojant tą ADM ir jame turi būti identiškos visų polikloninę ADM sudarančių genotipų proporcijos. [275 pakeit.] 2. Atrinkto klono, daugiaklonio mišinio ir polikloninės ADM registravimo reikalavimai a) Pareiškėjas kompetentingai institucijai pateikia paraišką, kurioje nurodoma ši informacija: i) rūšis ir, jei taikoma, veislė, kuriai priklauso atrinktas klonas, daugiaklonis mišinys arba polikloninė ADM; veislė turi būti įregistruota 44 straipsnyje nurodytame nacionaliniame veislių registre; ii) siūlomas pavadinimas ir sinonimai; iii) kai taikoma, daugiaklonio mišinio arba polikloninės ADM sudėties aprašas; iv) atrinkto klono, daugiaklonio mišinio arba polikloninės ADM palaikytojas; v) nuoroda į veislės, kuriai priklauso atrinktas klonas, daugiaklonis mišinys arba polikloninė ADM, pagrindinių savybių aprašą; vi) atrinkto klono, daugiaklonio mišinio arba polikloninės ADM pagrindinių ūkinio vertingumo tvarumo aspektu savybių aprašas; vii) numatomas atrinkto klono, daugiaklonio mišinio arba polikloninės ADM genetinių savybių pagerėjimas, palyginti su bendromis atitinkamos veislės savybėmis; viii) informacija apie tai, ar atrinktas klonas, daugiaklonis mišinys ar polikloninė ADM jau įregistruoti kitos valstybės narės registre. b) Kad būtų galima įregistruoti atrinktą kloną, daugiaklonį mišinį arba polikloninę ADM, jie turi atitikti šiuos atitinkamos medžiagos tipui atitinkamai taikomus reikalavimus: i) polikloninė ADM atrenkama atliekant vieną lauko tyrimą, kurį sudaro reprezentatyvusis visos veislės genetinės įvairovės mėginys pagal tarptautiniu mastu pripažintais metodais pagrįstą eksperimentinį planą. Jeigu tai vynmedžių polikloninė ADM, šis planas turi būti pagrįstas Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos nustatytais metodais; ii) jeigu tai vynmedžių dauginamoji medžiaga, polikloninė ADM turi būti sudaryta iš 7–20 skirtingų genotipų; iii) atrinkto klono, kiekvieno daugiaklonio mišinio atrinkto klono, kiekvieno polikloninės ADM genotipo veislės tapatumo atitiktis užtikrinama stebint fenotipines savybes ir prireikus atliekant molekulinę analizę pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Kompetentinga institucija sprendimą dėl registracijos priima tik padariusi išvadą, kad laikomasi medžiagos tipui atitinkamai taikomų i–iii punktų. c) Atitinkamai taikomi B dalies 2 punkte nustatyti prekybos superelitine, elitine ir sertifikuota medžiaga reikalavimai. [276 pakeit.] D DALIS SUPERELITINĖS, ELITINĖS IR SERTIFIKUOTOS SODO AUGALŲ, VYNMEDŽIŲ IR SĖKLINIŲ BULVIŲ SĖKLOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI [277 pakeit.] 1. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sodo augalų, vynmedžių ir sėklinių bulvių sėklos gamybos reikalavimai [278 pakeit.] A. Sėja arba sodinimas. a) Motininiai augalai ir, kai tinkama, augalai apdulkintojai sodinami taip, kad: i) būtų pakankamas atstumas nuo kitų tos pačios genties ar rūšies augalų, nustatytas atsižvelgiant į kiekvienos rūšies botanines savybes, selekcijos metodus ir atitinkamai į medžiagos kategoriją, siekiant užtikrinti apsaugą nuo nepageidaujamo apdulkinimo svetimomis žiedadulkėmis ir išvengti kryžmadulkos nuo kitų kultūrinių augalų, ir ii) sodinimo tankis būtų pakankamas, kad augalus būtų galima stebėti atskirai. b) Kai tinkama, medžiaga auginama atskirai nuo tų pačių genčių ar rūšių medžiagos, skirtos maistui ar pašarams. B. Auginimas lauke. a) Dauginamoji ir sodinamoji medžiaga visais auginimo etapais laikoma atskirai viena nuo kitos. b) Dauginamoji medžiaga, atitinkanti tam tikros kategorijos reikalavimus, negali būti maišoma su kitų kategorijų medžiaga. c) Žydintis motininis augalas apsidulkina pats arba kryžmadulkos būdu aplinkinių augalų apdulkintojų žiedadulkėmis, atsižvelgiant į atitinkamas gentis ar rūšis. d) Siekiant užtikrinti veislės tapatumo atitiktį arba, jei tai veislei nepriklausantys augalai, rūšies, kuriai jie priklauso, tapatumo atitiktį, jų pakankamą grynį ir veiksmingą gamybą, netipiniai ir deformuoti arba pažeisti augalai turi būti šalinami bet kuriuo auginimo etapu. e) Nustačius trūkumų, motininiai augalai ir augalai apdulkintojai nenaudojami kaip ADM šaltinis. f) Motininiai augalai visais auginimo etapais laikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti sėklas. Motininiai augalai ir augalai apdulkintojai visais auginimo etapais laikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima juos identifikuoti ir patikrinti, ar jie atitinka jų veislės oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą. Jeigu motininiai augalai ir augalai apdulkintojai nepriklauso veislei, tikrinama, ar oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą atitinka rūšys, kurioms tie motininiai augalai ir augalai apdulkintojai priklauso. g) Motininiai augalai ir augalai apdulkintojai tikrinami atitinkamu (-ais) jų augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, atsižvelgiant į atitinkamas gentis ar rūšis. h) Iš siuntos imamas mėginys turi būti tinkamo mažiausio dydžio, kad būtų galima nustatyti, ar medžiaga atitinka atitinkamos gentims ar rūšims taikomus kokybės reikalavimus. Mėginių ėmimo dažnumas, įranga ir metodas turi būti tinkami atitinkamoms rūšims ir atitikti taikomus tarptautinius standartus. i) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybės reikalavimų, tyrimai atliekami naudojant atitinkamoms gentims ar rūšims tinkamus metodus, įrangą bei auginimo terpes ir laikantis taikomų tarptautinių standartų. 2. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sodo augalų, vynmedžių ir sėklinių bulvių sėklos prekybos reikalavimai Sėkla atitinka visus šiuos kokybės reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvienos genties ar rūšies ir atitinkamos kategorijos savybes: a) priklauso veislei, o jei sėklos veislei nepriklauso, – rūšiai; b) jos mažiausias gyvybingumas, apibrėžtas dydis ir, jei taikoma, specialus klasifikavimas yra toks, kad galima užtikrinti, jog medžiaga būtų tinkama, o siunta būtų pakankamai vienodos sudėties, kad sėklą būtų galima sodinti, ir c) ji yra be konkrečių trūkumų ir pažeidimų, todėl galima užtikrinti sėklų kokybę. E DALIS SUPERELITINĖS, ELITINĖS IR SERTIFIKUOTOS MEDŽIAGOS, GAUTOS DAUGINIMO IN VITRO BŪDU, GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI 1. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos, gautos dauginimo in vitro būdu, gamybos reikalavimai A. Audinių kultūra a) Dauginimo in vitro arba in vivo būdu gautos medžiagos tapatumas nustatomas pagal etiketę ir, siekiant užtikrinti jos atsekamumą, ji registruojama. Medžiagos etiketė saugoma. b) Medžiaga, kurios mėginiai paimti iš in vivo dauginimo būdu gautos medžiagos, dezinfekuojama. B. Gamyba in vitro a) Klonas (-ai), gautas (-i) iš A dalies a punkte nurodytos medžiagos, turi būti gautas (-i) dauginimo in vitro būdu. b) Dauginamoji ir sodinamoji medžiaga visais auginimo etapais laikoma atskirai viena nuo kitos. c) Konkrečios ADM kategorijos reikalavimus atitinkantis (-i) klonas (-ai) negali būti maišomas (-i) su kitų kategorijų klonu (-ais). d) Atitinkamų genčių ar rūšių vienas po kito einančių dauginimo in vitro būdu ciklų skaičius ribojamas. e) Klonas (-ai) visais gamybos etapais laikomas (-i) tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti ADM, juos identifikuoti ir patikrinti, ar jie atitinka jų veislės oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą. Jei klonas (-ai) nepriklauso veislei, tikrinama, ar oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą atitinka rūšys, kurioms tas (-ie) klonas (-ai) priklauso. f) Klonas (-ai) tikrinamas (-i) atitinkamu (-ais) jų augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, atsižvelgiant į atitinkamas gentis ar rūšis. g) Iš siuntos imamas mėginys turi būti tinkamo mažiausio dydžio, kad būtų galima nustatyti, ar medžiaga atitinka atitinkamos gentims ar rūšims taikomus kokybės reikalavimus. Mėginių ėmimo dažnumas, įranga ir metodas turi būti tinkami atitinkamoms rūšims ir atitikti taikomus tarptautinius standartus. h) Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybės reikalavimų, tyrimai atliekami naudojant atitinkamoms gentims ar rūšims tinkamus metodus, įrangą bei auginimo terpes ir laikantis taikomų tarptautinių standartų. 2. Superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos, gautos dauginimo in vitro būdu, prekybos reikalavimai Dauginimo in vitro arba in vivo būdu gauta medžiaga atitinka visus šiuos kokybės reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvienos genties ar rūšies ir atitinkamos kategorijos savybes: a) priklauso veislei ir, jei medžiaga veislei nepriklauso, – etiketėje nurodytai rūšiai, be to: i) stebimos A dalies a papunktyje nurodytos dauginimo in vivo būdu gautos medžiagos fenotipinės savybės; ii) augalai dauginimo in vivo būdu gaunami iš A dalies a punkte nurodytos medžiagos, gautos dauginimo in vitro būdu, ir stebimos tų augalų fenotipinės savybės; iii) augalai in vivo dauginimo būdu gaunami iš B dalies a punkte nurodyto klono (-ų), ir stebimos tų augalų fenotipinės savybės, ir iv) kai tinkama, atliekama A dalies a punkte nurodytos dauginimo in vitro būdu gautos medžiagos ir (arba) B dalies a punkte nurodyto (-ų) klono (-ų) molekulinė analizė; b) jos mažiausias gyvybingumas, apibrėžtas dydis ir, jei taikoma, specialus klasifikavimas yra toks, kad galima užtikrinti, jog medžiaga būtų tinkama, o siunta būtų pakankamai vienodos sudėties, kad medžiagą būtų galima sodinti, c) ji yra esmės be konkrečių trūkumų ir pažeidimų. III PRIEDAS STANDARTINĖS SĖKLOS IR MEDŽIAGOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI, KAIP NURODYTA 8 STRAIPSNYJE A DALIS STANDARTINĖS ŽEMĖS ŪKIO IR DARŽOVIŲ RŪŠIŲ SĖKLOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI 1. Bendrieji standartinės sėklos gamybos reikalavimai A. Sėja arba sodinimas. a) Nustatoma sėjamos sėklos veislė, įskaitant, kai taikoma, motininius augalus, siekiant užtikrinti jos atsekamumą. Medžiagos etiketė arba įrašai apie motininį augalą saugomi ne trumpiau kaip 2 metus. b) Lauke augintas priešsėlis turi derėti su sėklai auginamų rūšių ir veislių kultūriniais augalais, o lauke turi beveik neaugti tokių iš priešsėlio savaime įsisėjusių kultūrinių augalų. c) Motininiai augalai arba sėkla sodinami ir (arba) sėjami tokiu būdu, kad: i) pagal izoliavimo taisykles būtų pakankamas atstumas nuo tos pačios rūšies ir (arba) kitos veislės žiedadulkių šaltinių, nustatytas atsižvelgiant į kiekvienos rūšies botanines savybes ir selekcijos metodus, siekiant užtikrinti apsaugą nuo nepageidaujamo apdulkinimo svetimomis žiedadulkėmis ir, kai taikoma, išvengti kryžmadulkos nuo kitų kultūrinių augalų; ir ii) kad būtų tinkamas apdulkinimo šaltinis ir lygis, siekiant užtikrinti tolesnį dauginimą (kai taikoma). d) Siekiant išvengti kenkėjų arba jų pernešėjų buvimo, tikrinama dirvožemio, substratų, motininių augalų ir artimiausios aplinkos kokybė, laikantis Reglamento (ES) 2016/2031. e) Skiriamas tinkamas dėmesys mašinoms ir įrangai, naudojamoms siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktžolių ar kitų rūšių, kurias per laboratorinius tyrimus sunku atskirti. f) Kai tinkama, siekiant užtikrinti atitinkamos medžiagos sveikatą, sėklos gaminamos atskirai nuo auginamų tų pačių genčių ar rūšių sėklų, skirtų maistui ar pašarams gaminti. g) Kai taikoma, sėklos gali būti dauginamos in vitro. B. Auginimas lauke. a) Užtikrinama, kad lauke nebūtų netipinių augalų. Jeigu dėl atitinkamos rūšies savybių tai neįmanoma, netipinių rūšių ar veislių augalų turi būti kuo mažiau. Jei auginimo etapu arba perdirbant sėklas esama netipinių ar kitų augalų rūšių ar veislių, siekiant užtikrinti sėklos veislės tapatumą ir veislinį grynį ir išvengti nepageidaujamų rūšių buvimo, taikomas tinkamas apdorojimas ir (arba) šalinimas. b) Jeigu tyrimų rezultatai teigiami arba yra akivaizdžių užsikrėtimo kenkėjais požymių pagal Reglamentą (ES) 2016/2031, ar trūkumų, augalai apdorojami arba nenaudojami kaip ADM šaltinis. c) ADM, įskaitant, kai taikoma, motininius augalus, yra palaikoma taip, kad būtų užtikrinamas veislės tapatumas. Palaikymas grindžiamas oficialiu veislės aprašu ir oficialiai pripažintu veislės aprašu. d) Motininiai augalai, kai taikoma, visais gamybos etapais laikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti sėklas, juos identifikuoti ir patikrinti, ar jie atitinka oficialų jų veislės aprašą. [279 pakeit.] e) Visi pasėliai aprobuojami atitinkamu (-ais) augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, siekiant patikrinti, ar atitinkamos rūšys tenkina atitinkamus reikalavimus. Aprobavimo metodai turi būti tokie, kad užtikrintų patikimą stebėjimą. Jei augimo etapu neįmanoma pašalinti arba atskirti reikalavimų neatitinkančių augalų, laikoma, kad visas laukas yra netinkamas sėklai gaminti, išskyrus atvejus, kai vėlesniu etapu nepageidaujamas sėklas galima atskirti mechaniškai. C. Derliaus surinkimas ir etapas po derliaus surinkimo. a) Siekiant užtikrinti sėklos tapatumą, švarumą ir atsekamumą, sėklos derlius atitinkamai renkamas dideliais vienetais arba kaip atskiri augalai. b) Iš kiekvienos siuntos imamas sėklos mėginys ir tiriamas laboratorijoje, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų rūšių kokybės reikalavimų, įskaitant daigumą. Kai tinkama, po tam tikro atitinkamai rūšiai tinkamo laikotarpio atliekami pakartotiniai daigumo tyrimai. c) Atliekami rizika grindžiami sėklos siuntų oficialūs a posteriori kontroliniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar laikomasi: i) reikalavimų dėl jos veislės tapatumo; ii) mažiausio veislinio grynio standartų iii) reikalavimų dėl jų pajėgumo dygti; ir iv) augalų sveikatos reikalavimų. Oficialiems a posteriori kontroliniams tyrimams naudojami mėginiai imami oficialiai. Galima naudoti tinkamus biomolekulinius metodus. 2. Prekybos standartine sėkla reikalavimai Sėkla atitinka visus šiuos kokybės reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvienos genties ar rūšies savybes: a) jos mažiausias daigumas yra toks, kad pasėjus galima išauginti tinkamą augalų skaičių viename kvadratiniame metre ir taip užtikrinti derlių bei produkcijos kokybę; b) jos didžiausias kietųjų sėklų kiekis toks, kad galima išauginti tinkamą augalų skaičių viename kvadratiniame metre; c) jos mažiausias grynis yra toks, kad galima užtikrinti didžiausią veislės tapatumo lygį; d) jos didžiausias drėgnis toks, kad medžiagą apdorojant, sandėliuojant ir tiekiant rinkai, medžiagą galima išsaugoti; e) didžiausias kitų genčių ar rūšių sėklų kiekis joje toks, kad galima užtikrinti, kad siuntoje nepageidaujamų augalų būtų kuo mažiau; f) jos gyvybingumas, apibrėžtas dydis ir specialus klasifikavimas yra pakankamas, kad būtų galima užtikrinti, jog medžiaga būtų tinkama, o siunta būtų pakankamai vienodos sudėties, kad sėklą būtų galima sėti arba sodinti; g) didžiausias žemių arba pašalinių medžiagų kiekis joje toks, kad būtų galima išvengti nesąžiningos veiklos ir techninių priemaišų, ir h) ji yra be konkrečių trūkumų ir pažeidimų, todėl galima užtikrinti medžiagos kokybę ir sveikatą. B DALIS STANDARTINĖS ŽEMĖS ŪKIO IR DARŽOVIŲ RŪŠIŲ, SODO AUGALŲ IR VYNMEDŽIŲ MEDŽIAGOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI [280 pakeit.] II III priedo B A dalis atitinkamai taikoma standartinės medžiagos gamybai ir prekybai, įskaitant rinkai pateikiamas saugotinas veisles pagal 26 straipsnį. [281 pakeit.] Vynmedžių poskiepiais negali būti prekiaujama kaip standartine medžiaga. [282 pakeit.] C DALIS IŠ STANDARTINĖS MEDŽIAGOS GAUTŲ ATRINKTŲ KLONŲ, DAUGIAKLONIŲ MIŠINIŲ IR POLIKLONINĖS ADM REGISTRACIJOS, GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI, KAIP NURODYTA 9 STRAIPSNIO 1 DALYJE [283 pakeit.] 1. Vynmedžių poskiepiais negali būti prekiaujama kaip standartine medžiaga Sodinimas. II priedo C dalies 1 punktas atitinkamai taikomas polikloninės ADM sodinimui. [284 pakeit.] 2. II priedo C dalis atitinkamai taikoma atrinktų klonų, daugiaklonių mišinių ir polikloninės ADM iš standartinės medžiagos registravimui, gamybai ir prekybai Auginimas lauke. a) Dauginamoji ir sodinamoji medžiaga visais auginimo etapais laikoma atskirai viena nuo kitos. b) Siekiant užtikrinti veislės tapatumą ir veislinį grynį arba, jei tai veislei nepriklausantys poskiepiai, rūšies tapatumo atitiktį, taip pat pašalinti deformuotus ar pažeistus augalus ir užtikrinti veiksmingą gamybą, netipiniai ir deformuoti arba pažeisti augalai šalinami bet kuriuo auginimo etapu. c) Nustačius trūkumų, atitinkami motininiai augalai nenaudojami kaip ADM šaltinis. d) Atitinkami motininiai augalai visais auginimo etapais laikomi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima gaminti ADM, juos identifikuoti ir patikrinti, ar jie atitinka jų veislės oficialų aprašą arba oficialiai pripažintą aprašą. e) Motininiai augalai apžiūrimi atitinkamu (-ais) jų augimo etapu (-ais), atitinkamu dažnumu ir atitinkamais metodais, atsižvelgiant į atitinkamas gentis ar rūšis. [285 pakeit.] 2a. Prekybos poliklonine ADM reikalavimai Medžiaga turi atitikti visus šiuos kokybės reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamos genties ar rūšies savybes: a) jos mažiausias gyvybingumas, apibrėžtas dydis ir, jei taikoma, specialus klasifikavimas yra toks, kad galima užtikrinti, jog medžiaga būtų tinkama, o siunta būtų pakankamai vienodos sudėties, kad medžiagą būtų galima sodinti, b) ji yra iš esmės be konkrečių trūkumų; c) polikloninę ADM sudarantis genotipų mišinys turi būti pagamintas prieš galutinai supakuojant tą ADM ir jame turi būti identiškos visų polikloninę ADM sudarančių genotipų proporcijos. Tačiau leistina paklaida – bet kurio atskiro genotipo pasitaikymo dažnumas niekada negali du kartus viršyti rečiau pasitaikančio genotipo dažnumo. [286 pakeit.] D DALIS STANDARTINĖS SODO AUGALŲ, VYNMEDŽIŲ IR SĖKLINIŲ BULVIŲ SĖKLOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI [287 pakeit.] II priedo D dalis atitinkamai taikoma standartinės sodo augalų, vynmedžių ir sėklinių bulvių sėklos gamybai ir prekybai. [288 pakeit.] E DALIS STANDARTINĖS MEDŽIAGOS, GAUTOS DAUGINIMO IN VITRO BŪDU, GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI II priedo E dalis atitinkamai taikoma dauginimo in vitro būdu gautos standartinės medžiagos gamybai ir prekybai. IV PRIEDAS GENTYS IR RŪŠYS, KURIOS GALI BŪTI GAMINAMOS TIK KAIP SUPERELITINĖ, ELITINĖ ARBA SERTIFIKUOTA SĖKLA ARBA MEDŽIAGA PAGAL 20 STRAIPSNIO 1 DALĮ, IR JOMIS ATITINKAMAI PREKIAUJAMA A DALIS ŽEMĖS ŪKIO AUGALAMS, IŠSKYRUS DARŽOVES, AUGINTI SKIRTOS GENTYS IR RŪŠYS, KURIOS GALI BŪTI GAMINAMOS TIK KAIP SUPERELITINĖ, ELITINĖ ARBA SERTIFIKUOTA SĖKLA IR JOMIS ATITINKAMAI PREKIAUJAMA Šuninė smilga (Agrostis canina L.) Paprastoji smilga (Agrostis capillaris L.) Didžioji smilga (Agrostis gigantea Roth) Baltoji smilga (Agrostis stolonifera L.) Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus pratensis L.) Valgomasis arachis (Arachis hypogaea L.) Aukštoji avižuolė (Arrhenatherum elatius (L.) P. Beauv. ex J. Presl & C. Presl) Plikoji aviža (Avena nuda L.) Sėjamoji aviža (Avena sativa L. (įskaitant A. byzantina K. Koch)) Aviža netikšė (Avena strigosa Schreb.) Paprastasis runkelis (Beta vulgaris L.) Sereptinis bastutis (Brassica juncea (L.) Czern.) Paprastasis griežtis (Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb.) Paprastojo rapso tipinis varietetas (Brassica napus L. var. napus) Juodasis bastutis (Brassica nigra (L.) W.D.J. Koch) Pašarinis kopūstas (Brassica oleracea L. convar. acephala (DC.) Alef. var. medullosa Thell. + var. varidis L.) Paprastoji ropė (Brassica rapa L.) Paprastoji ragažolė (Bromus catharticus Vahl) Sitkinė dirsė (Bromus sitchensis Trin.) Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.) Dažinis dygminas (Carthamus tinctorius L.) Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) Tikroji knisažolė (Cynodon dactylon (L.) Pers.) Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.) Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.) Siūlinis eraičinas (Festuca filiformis Pourr) Avinis eraičinas (Festuca ovina L.) Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis Huds.) Raudonasis eraičinas (Festuca rubra L.) Šiurkštusis eraičinas (Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina) Eraičinsvidrė (xFestulolium Asch.et Graebn.) Rytinis ožiarūtis (Galega orientalis Lam.) Gauruotoji soja (Glycine max (L.) Merrill) Vilnamedis (Gossypium L.) Vainikinis kirvenis (Hedysarum coronarium L.) Tikroji saulėgrąža (Helianthus annuus L.) Paprastasis miežis (Hordeum vulgare L.) Sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) Bušo svidrė (Lolium × boucheanum Kunth) Gausiažiedė svidrė (Lolium multiflorum Lam.) Daugiametė svidrė (Lolium perenne L.) Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus L.) Baltažiedis lubinas (Lupinus albus L.) Siauralapis lubinas (Lupinus angustifolius L.) Geltonasis lubinas (Lupinus luteus L.) Apyninė liucerna (Medicago lupulina L.) Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa L.) Margoji liucerna (Medicago × varia T. Martyn) Sėjamasis esparcetas (Onobrychis viciifolia Scop.) Sėjamasis ryžis (Oryza sativa L.) Daržinė aguona (Papaver somniferum L.) Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia Benth.) Vandeninis strypainis (Phalaris aquatica L.) Kanarinis strypainis (Phalaris canariensis L.) Smulkusis motiejukas (Phleum nodosum L.) Pašarinis motiejukas (Phleum pratense L.) Sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.) Vienametė miglė (Poa annua L.) Gojinė miglė (Poa nemoralis L.) Pelkinė miglė (Poa palustris L.) Pievinė miglė (Poa pratensis L.) Paprastoji miglė (Poa trivialis L.) Valgomasis ridikas (Raphanus sativus L.) Sėjamasis rugys (Secale cereale L.) Baltoji garstyčia (Sinapis alba L.) Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor (L.) Moench) Hibridai, gauti sukryžminus dvispalvį sorgą (Sorghum bicolor (L.) Moench) ir sudaninį sorgą (Sorghum sudanense (Piper) Stapf.) Sudaninis sorgas (Sorghum sudanense (Piper) Stapf.) Egiptinis dobilas (Trifolium alexandrinum L.) Rausvasis dobilas (Trifolium hybridum L.) Purpurinis dobilas (Trifolium incarnatum L.) Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.) Baltasis dobilas (Trifolium repens L.) Persinis dobilas (Trifolium resupinatum L.) Vaistinė ožragė (Trigonella foenum-graecum L.) Gelsvoji visgė (Trisetum flavescens (L.) P. Beauv.) Kvietrugis (xTriticosecale Wittm. ex A. Camus) Paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) Kietasis kvietys (Triticum durum Desf.) Spelta (Triticum spelta L.) Paprastoji pupa (Vicia faba L.) Vengrinis vikis (Vicia pannonica Crantz) Sėjamasis vikis (Vicia sativa L.) Ruginis vikis (Vicia villosa Roth.) Paprastasis kukurūzas (Zea mays L.) B DALIS GENTYS IR RŪŠYS, KURIOS GALI BŪTI GAMINAMOS TIK KAIP SUPERELITINĖ, ELITINĖ ARBA SERTIFIKUOTA MEDŽIAGA IR JOMIS ATITINKAMAI PREKIAUJAMA Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) IVa PRIEDAS RŪŠYS, KURIOS GALI BŪTI AUGINAMOS IR PARDUODAMOS KAIP KOMERCINĖ SĖKLA Valgomasis arachis (Arachis hypogaea L.) Paprastasis junklas (Biserrula pelecinus) Juodasis bastutis (Brassica nigra (L.) W.D.J. Koch) Tikroji knisažolė (Cynodon dactylon L.) Šiurkštusis eraičinas (Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina) Siūlinis eraičinas (Festuca filiformis Pourr) Vainikinis kirvenis (Hedysarum coronarium L.) Avinis pelėžirnis (Lathyrus cicera) Margoji liucerna (Medicago × varia T. Martyn Sand) Dygioji liucerna (Medicago doliata Carmign.) Italinė liucerna (Medicago italica (Mill.) Fiori) Pajūrinė liucerna (Medicago littoralis) Ežinė liucerna (Medicago murex) Šiurkščioji liucerna (Medicago polymorpha) Raukšlėtoji liucerna (Medicago rugosa) Sraiginė liucerna (Medicago scutellata) Margalapė liucerna (Medicago truncatula) Margoji liucerna (Medicago × varia Martyn Sand) Sėjamasis esparcetas (Onobrychis viciifolia Scop.) Geltonoji seradėlė (Ornithopus compressus) Sėjamoji seradėlė (Ornithopus sativus) Vandeninis strypainis (Phalaris aquatica L.) Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata) Vienametė miglė (Poa annua) Gojinė miglė (Poa nemoralis) Pūstavaisis dobilas (Trifolium fragiferum) Liaukotasis dobilas (Trifolium glanduliferum) Šeriuotasis dobilas (Trifolium hirtum) Marokinis dobilas (Trifolium isthmocarpum) Stambiažiedis dobilas (Trifolium michelianum) Šiurkštusis dobilas (Trifolium squarrosum) Gulsčiastiebis dobilas (Trifolium subterraneum) Pūslėtasis dobilas (Trifolium vesiculosum) Vaistinė ožragė (Trigonella foenum-graecum L.) Bengalinis vikis (Vicia benghalensis L.) Vengrinis vikis (Vicia pannonica Crantz) Eraičinsvidrė (xFestulolium Asch. & Graebn) [289 pakeit.] V PRIEDAS MIŠINIŲ APLINKAI IŠSAUGOTI GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI, KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNYJE 1. Šaltinio teritorija Kilmės regionas [290 pakeit.] Kompetentingos institucijos gali nustatyti konkrečias mišinių aplinkai, su kuria jie natūraliai siejami, išsaugoti šaltinių teritorijas kilmės regionus. Tai darydamos jos atsižvelgia į informaciją iš augalų genetinių išteklių institucijų arba valstybių narių šiam tikslui pripažintų organizacijų. [291 pakeit.] Jei šaltinio teritorija kilmės regionas yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ji nustatoma bendru visų susijusių valstybių narių susitarimu. [292 pakeit.] 2. Rūšys Mišiniuose aplinkai išsaugoti naudojamos rūšys ir, jei taikoma, porūšiai: a) yra būdingi šaltinio teritorijos kilmės regiono buveinių tipui; [293 pakeit.] b) kaip mišinio sudedamosios dalys, yra svarbūs siekiant išsaugoti gamtinę aplinką atsižvelgiant į poreikį išsaugoti augalų genetinius išteklius; c) yra tinkami šaltinio teritorijos kilmės regiono buveinių tipui atkurti. [294 pakeit.] Mišinio aplinkai atkurti sudėtyje neturi būti tuščiosios avižos (Avena fatua), bergždžiosios avižos (Avena sterilis) ir branto (Cuscuta spp.). Didžiausias rūgštynių (Rumex spp.), išskyrus smulkiąją rūgštynę (Rumex acetosella) ir, šlaitinę rūgštynę (Rumex maritimus), valgomąją rūgštynę (Rumex acetosa), skėstažiedę rūgštynę (R. thyrsiflorus) ir rausvąją rūgštynę (R. sanguineus), kiekis neturi viršyti 0,05 proc. svorio. [295 pakeit.] 3. Leidimas, suteikiamas profesionaliesiems veiklos vykdytojams Prieš gaminant mišinius aplinkai išsaugoti, profesionaliesiems veiklos vykdytojams suteikiamas leidimas. Profesionalusis veiklos vykdytojas pateikia paraišką 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam leidimui gauti, kurioje turi būti visi šie elementai: a) profesionaliojo veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas; b) derliaus surinkimo metodas: ar mišinys natūralus, ar dirbtinis; c) mišinio aplinkai išsaugoti sudedamosios dalys, nurodytos kaip rūšys ir prireikus porūšiai bei veislės, kurie yra būdingi šaltinio teritorijos kilmės regiono buveinių tipui ir kurie, kaip mišinio sudedamosios dalys, yra svarbūs siekiant išsaugoti gamtinę aplinką atsižvelgiant į poreikį išsaugoti augalų genetinius išteklius; [296 pakeit.] d) mišinio, dėl kurio išduodamas leidimas, kiekis; [297 pakeit.] e) mišinio šaltinio teritorija kilmės regionas; [298 pakeit.] f) surinkimo teritorija ir, jei tai dirbtinis mišinys, dauginimo vieta; g) mišinio šaltinio teritorijos kilmės regiono buveinės tipas ir [299 pakeit.] h) surinkimo metai. Kartu su paraiška pateikiama informacija, kurios reikia siekiant patikrinti, ar laikomasi 4 punkte ketvirtoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, jei tai natūralūs mišiniai aplinkai išsaugoti, arba 5 punkte penktoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, jei tai dirbtiniai mišiniai aplinkai išsaugoti. [300 pakeit.] Kompetentingos institucijos gali išduoti leidimą, kuriame nurodoma leidimo data ir jo taikymo sritis, atsižvelgiant į veiklos vykdytojo paraišką ir reikalavimų atitiktį, taip pat prekybos apribojimas šaltinio teritorijoje. Profesionalieji veiklos vykdytojai, prieš prasidedant kiekvienam gamybos sezonui, atitinkamai kiekvienų kalendorinių arba finansinių metų pabaigoje kompetentingai institucijai praneša mišinių aplinkai išsaugoti, kuriems skirtas išduotas leidimas, sėklos kiekį ir numatomos (-ų) surinkimo vietos (-ų) dydį ir vietą bei surinkimo datą (-as). [301 pakeit.] 4. Natūralių mišinių aplinkai išsaugoti gamyba Natūralūs mišiniai aplinkai išsaugoti atitinka šiuos reikalavimus: a) mišinio sėklos surinktos jo šaltinio teritorijoje kilmės regione (natūralus mišinys aplinkai išsaugoti), kurioje kuriame nebuvo sėjama pastaruosius 40 metų iki prašymo pateikimo datos; [302 pakeit.] b) natūralaus mišinio aplinkai išsaugoti, kurį sudaro rūšys ir prireikus porūšiai, sudedamųjų dalių procentinė dalis yra tinkama šaltinio teritorijos buveinių tipui atkurti; c) didžiausias rūšių ir prireikus porūšių, kurie neatitinka b punkto nuostatų, kiekis neviršija 1 proc. svorio; d) kompetentingos institucijos atitinkamu metu per augimo laikotarpį tinkamu intervalu surinkimo vietoje ir surenkant sėklą atlieka vizualinius patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad mišinys atitiktų šiam mišiniui išsaugoti taikomus reikalavimus; jos tų patikrinimų rezultatus dokumentuoja; e) tyrimai turi būti atliekami oficialiai arba oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai, siekiant patikrinti, ar mišinys aplinkai išsaugoti atitinka nustatytus reikalavimus; tokie tyrimai atliekami pagal dabartinius tarptautinius metodus, arba, jei tokių metodų nėra – pagal bet kokius tinkamus metodus; f) mėginiai imami iš vienodos sudėties partijų ir jų turi pakakti e punkte nurodytam tyrimui atlikti. 5. Dirbtinių mišinių aplinkai išsaugoti gamyba Mišinių aplinkai išsaugoti sėklas taip pat gali dauginti leidimą turintis veiklos vykdytojas, laikydamasis šios tvarkos: a) atskirų rūšių sėkla surenkama šaltinio teritorijoje kilmės regione arba tai yra natūralus mišinys aplinkai išsaugoti, įsigytas iš kito veiklos vykdytojo; [303 pakeit.] b) a punkte nurodyta sėkla dauginama ne šaltinio teritorijoje kaip vienos rūšies sėkla; Dauginimą galima atlikti penkias kartas; [304 pakeit.] c) tuomet tų rūšių sėklos sumaišomos, kad būtų gautas genčių, rūšių ir prireikus porūšių, kurie yra tipiški šaltinio teritorijos buveinių tipui, mišinys; d) šiame mišinyje taip pat gali būti I priedo A dalyje išvardytų rūšių sėklos, kuri buvo pagaminta tradiciniu būdu, jei ji atitinka c punkto reikalavimus; [305 pakeit.] e) surinkta sėkla, iš kurios gaminamas dirbtinis mišinys aplinkai išsaugoti, yra surinkta jos šaltinio teritorijoje surinkimo vietoje, kurioje nebuvo sėjama pastaruosius 40 metų iki 3 punkte nurodyto leidimo suteikimo veiklos vykdytojui dienos; f) dirbtinio mišinio aplinkai išsaugoti sėklos yra tos rūšies ir prireikus porūšio, kurie yra tipiški šaltinio teritorijos buveinių tipui, ir kurie kaip mišinio sudedamosios dalys, yra svarbūs siekiant išsaugoti gamtinę aplinką atsižvelgiant į poreikį išsaugoti genetinius augalų išteklius; g) f punkte nurodytų sudedamųjų dalių daigumas yra pakankamas šaltinio teritorijos buveinių tipui atkurti; h) didžiausias rūšių ir prireikus porūšių, kurie neatitinka g f punkto nuostatų, kiekis turi neviršyti 1 proc. svorio; [306 pakeit.] i) dirbtinio mišinio aplinkai išsaugoti sudedamosios dalys, kurios yra I priedo A dalyje išvardytų rūšių sėklos, prieš sumaišant turi atitikti bent atitinkamos rūšies standartinei sėklai taikomus reikalavimus; j) tyrimai turi būti atliekami oficialiai arba oficialiai prižiūrint valstybei narei, siekiant patikrinti, ar mišinys aplinkai išsaugoti atitinka nustatytus reikalavimus. Tokie tyrimai atliekami pagal dabartinius tarptautinius metodus, arba, jei tokių metodų nėra – pagal bet kokius tinkamus metodus; k) mėginiai imami iš vienodos sudėties partijų ir jų turi pakakti j punkte nurodytam tyrimui atlikti. VI PRIEDAS ADM IŠ HETEROGENINĖS MEDŽIAGOS GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI, KAIP NURODYTA 27 STRAIPSNIO 2 DALYJE A. Pranešimas apie heterogeninę medžiagą 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta ADM iš heterogeninės medžiagos gali būti prekiaujama po to, kai profesionalusis veiklos vykdytojas kompetentingoms institucijoms pateikia pranešimą apie heterogeninę medžiagą, kurį sudaro dokumentų rinkinys su tokia informacija: a) pareiškėjo kontaktiniai duomenys; b) heterogeninės medžiagos rūšis ir pavadinimas; c) heterogeninės medžiagos aprašas, kaip nurodyta B punkte; d) pareiškėjo deklaracija dėl a, b ir c punktuose nurodytų elementų tikrumo ir e) reprezentatyvioji imtis. Tas pranešimas siunčiamas registruotu laišku ar bet kuria kita kompetentingoms institucijoms priimtina komunikavimo priemone, prašant patvirtinti gavimą. Praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo gavimo patvirtinime nurodytos datos, jei nebuvo paprašyta papildomos informacijos arba pateikėjui nebuvo pateiktas oficialus atsisakymas dėl to, kad pranešimas yra neišsamus, laikoma, kad kompetentinga institucija patvirtino pranešimą ir jo turinį, o heterogeninė medžiaga yra įtraukiama į heterogeninių medžiagų registrą. Tas registras oficialiam veiklos vykdytojui išlieka nemokamas. [307 pakeit.] B. Heterogeninės medžiagos aprašas 1. Heterogeninės medžiagos aprašas apima visus šiuos elementus: a) jos savybių aprašą, įskaitant: i) pagrindinių medžiagai būdingų savybių fenotipinį apibūdinimą ir medžiagos heterogeniškumo aprašą, apibūdinant atskirų dauginimo vienetų fenotipinę įvairovę; ii) dokumentaciją dėl atitinkamų jos savybių, įskaitant agronominius aspektus, pvz., derlių, derliaus stabilumą, tinkamumą mažų sąnaudų sistemoms, našumą, atsparumą abiotiniam stresui, atsparumą ligoms, kokybės parametrus, skonį ar spalvą; iii) visus turimus tyrimų, susijusių su ii punkte nurodytomis savybėmis, rezultatus; b) heterogeninės medžiagos selekcijos ar gamybos metodui taikomo metodo tipo aprašą; c) motininės medžiagos, naudojamos vykdant heterogeninės medžiagos selekciją arba ją gaminant, aprašą ir paties veiklos vykdytojo taikomą gamybos kontrolės programą, nurodant B dalies 2 punkto a papunktyje ir, jei taikoma, B dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą veiklą; d) ūkio valdymo ir atrankos veiklos aprašą, kaip nurodyta B dalies 2 punkto b papunktyje, ir, jei taikoma, motininės medžiagos aprašą, kaip nurodyta B dalies 2 punkto c papunktyje; e) nuorodą į selekcijos ar gamybos šalį, pateikiant informaciją apie gamybos metus ir dirvožemio bei klimato sąlygų aprašą. 2. Heterogeninė medžiaga gali būti gaunama kilusi taikant vieną iš šių metodų: [308 pakeit.] a) kelių skirtingų tipų motininės medžiagos kryžminimą taikant kryžminimo protokolus, siekiant pagaminti įvairią heterogeninę medžiagą, grupuojant palikuonis, pakartotinai persėjant ir paliekant natūraliai ir (arba) žmogaus atrankai, jei ši medžiaga pasižymi didele genetine įvairove; b) ūkio valdymo veiklą, įskaitant atrankos veiklą, kuriant arba palaikant medžiagą, kuriai būdinga didelė genetinė įvairovė; c) visus kitus metodus, naudojamus heterogeninės medžiagos selekcijai arba gamybai, atsižvelgiant į būdingas dauginimo savybes. C. ADM iš heterogeninės medžiagos siuntų tapatumo reikalavimai ADM iš heterogeninės medžiagos turi būti galima identifikuoti remiantis visais toliau nurodytais elementais: a) heterogeninei medžiagai kurti naudojama motinine medžiaga ir gamybos schema, kaip nustatyta B dalies 2 punkto a papunktyje, arba, jei taikoma, B dalies 2 punkto c papunktyje, arba medžiagos istorija ir ūkio valdymo veikla, įskaitant tai, ar atranka vyko natūraliai ir (arba) dalyvaujant žmogui, B dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytais atvejais; b) selekcijos arba gamybos šalimi ir c) pagrindinių bendrų savybių ir medžiagos fenotipo įvairiarūšiškumo apibūdinimu. D. ADM iš heterogeninės medžiagos sanitarinės kokybės, analitinio grynio ir daigumo reikalavimai 1. ADM iš heterogeninės medžiagos atitinka turi atitikti reikalavimus, lygiaverčius žemiausios kategorijos atitinkamoms rūšims nustatytiems reikalavimams, įskaitant reikalavimus, nustatytus IV priede išvardytoms rūšims dėl sėklos analitinio grynio ir daigumo reikalavimus reikalavimų, ir kitos medžiagos, priklausančios atitinkamos rūšies žemiausiai kategorijai, kokybės reikalavimus. [309 pakeit.] Jeigu tyrimų rezultatai teigiami arba yra akivaizdžių kenkėjų požymių pagal Reglamentą (ES) 2016/2031, ar trūkumų, augalai apdorojami arba nenaudojami kaip ADM šaltinis. 2. Nukrypstant nuo D dalies 1 punkto nuostatų, veiklos vykdytojai gali pateikti rinkai ADM iš heterogeninės medžiagos, neatitinkančią su daigumu susijusių reikalavimų, jeigu veiklos vykdytojas nurodo atitinkamos ADM daigumą etiketėje arba tiesiogiai ant pakuotės. E. ADM iš heterogeninės medžiagos pakavimo ir ženklinimo reikalavimai 1. ADM iš heterogeninės medžiagos laikoma mažose pakuotėse ir neviršijant didžiausių kiekių, kaip nurodyta H dalyje. Jos gali būti laikomos kitose pakuotėse arba konteineriuose, tačiau tik jei jie uždaromi taip, kad jų nebūtų galima atidaryti nepaliekant pakuotės ar konteinerio pažeidimo požymių. 2. Profesionalieji veiklos vykdytojai ant ADM pakuočių arba konteinerio pritvirtina etiketę bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Ta etiketė atitinka šiuos reikalavimus: i) yra įskaitoma, atspausdinta arba užrašyta vienoje pusėje, yra nauja ir lengvai matoma; ii) joje pateikta šio priedo G dalyje nurodyta informacija, išskyrus atvejus, kai ta informacija atspausdinama arba užrašoma tiesiai ant pakuotės arba konteinerio, ir iii) yra geltona su žaliomis įstrižai susikertančiomis linijomis. 3. Jei pakuotė yra maža ir permatoma, etiketė gali būti dedama į pakuotės vidų, jei ji yra aiškiai įskaitoma. 4. Nukrypstant nuo E dalies 1 ir 2 dalių, ADM iš heterogeninės medžiagos, kuri laikoma uždarytose ir paženklintose pakuotėse bei konteineriuose, galutiniams vartotojams gali būti parduodama nepažymėtose ir neužplombuotose pakuotėse, neviršijant H dalyje nustatytų didžiausių kiekių, jei pristatymo metu pirkėjui paprašius raštu pranešama apie rūšį, heterogeninės medžiagos pavadinimą ir siuntos nuorodos numerį. F. Heterogeninės medžiagos palaikymas 1. Jeigu palaikymą atlikti įmanoma, profesionalusis veiklos vykdytojas, pranešęs kompetentingoms institucijoms apie heterogeninę medžiagą, išsaugo pagrindines medžiagos savybes pranešimo apie ją metu, ir palaiko medžiagą tol, kol ji yra rinkoje. 2. Palaikymas užtikrinamas laikantis pripažintos praktikos, pritaikytos tokios heterogeninės medžiagos palaikymui. Už palaikymą atsakingas profesionalusis veiklos vykdytojas registruoja palaikymo trukmės ir turinio duomenis. 3. Kompetentingos institucijos visada turi galimybę susipažinti su visais už medžiagą atsakingo profesionaliojo veiklos vykdytojo saugomais duomenimis, kad galėtų patikrinti jos palaikymą. Profesionalusis veiklos vykdytojas šiuos duomenis saugo 5 metus nuo to laiko, kai nustojama prekiauti heterogenine medžiaga. G. Pakuočių etiketės turinys ADM iš heterogeninės medžiagos yra prekiaujama pakuotėse, paženklintose etikete, kurioje nurodyta tokia informacija: 1) heterogeninės medžiagos pavadinimas ir žodžių junginys „Heterogeninė medžiaga“; 2) nuoroda „EB taisyklės ir standartai“; 3) už ženklinimą etikete atsakingo profesionaliojo veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas ar jo registracijos kodas; 4) gamybos šalis; 5) už ženklinimą etikete atsakingo profesionaliojo veiklos vykdytojo suteiktas siuntos nuorodos numeris; 6) uždarymo mėnuo ir metai, po kurių – įrašas „Uždaryta“; 7) rūšis, nurodant bent jos botaninį pavadinimą, kuris gali būti pateikiamas sutrumpintas ir be autorių pavardžių; 8) deklaruojamas grynasis arba bendrasis svoris, arba deklaruojamas ADM skaičius, išskyrus mažas pakuotes; 9) jeigu nurodomas svoris ir naudojami dražė ar kiti kieti priedai, priedo rūšis ir apytikslis grynų sėklų svorio ir bendro svorio santykis, ir 10) daigumas, jei taikoma. H. Didžiausi ADM iš heterogeninės medžiagos kiekiai mažose pakuotėse
VII PRIEDAS NACIONALINIŲ IR SĄJUNGOS VEISLIŲ REGISTRŲ TURINYS, KAIP NURODYTA 46 STRAIPSNYJE Nacionaliniuose veislių registruose ir Sąjungos veislių registre pateikiami visi šie elementai: a) genties arba rūšies, kuriai priklauso veislė, pavadinimas; b) veislės pavadinimas ir, kai taikoma, jei tai veislės, kuriomis buvo prekiaujama prieš įsigaliojant šiam reglamentui, – kiti vartojami tos veislės pavadinimai; c) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir, kai taikoma, nuorodos numeris; d) veislės įregistravimo ir, kai taikoma, registracijos galiojimo laikotarpio atnaujinimo data; e) registracijos galiojimo laikotarpio pabaigos diena; f) nuoroda į bylą, kurioje galima rasti oficialų veislės aprašą arba, jei taikoma, oficialiai pripažintą veislės aprašą; g) kai išsaugojimo atveju tai veislė, turinti oficialiai pripažintą veislės aprašą, kai tinkama, nurodytas (-i) rajonas (-ai), kuriame (-iuose) veislė buvo tradiciškai auginama ir prie kurio (-ių) ji natūraliai prisitaikiusi (toliau – kilmės rajonas (-ai)), o naujai išvestų saugotinų veislių atveju – prie kokių vietos auginimo sąlygų ji yra prisitaikiusi; [311 pakeit.] h) už veislės palaikymą atsakingo asmens vardas ir pavardė; i) valstybės narės, kurios sukūrė atitinkamą (-us) nacionalinį (-ius) veislių registrą (-us), pavadinimas; j) nuoroda, kurią naudojant veislė įregistruota nacionaliniame (-iuose) veislių registre (-uose); k) kai taikoma, nurodoma, kad veislė yra „ekologinei gamybai tinkama ekologiška veislė“; l) kai taikoma, nurodoma, kad veislės sudėtyje yra arba ji sudaryta iš genetiškai modifikuotų organizmų; m) kai taikoma, nurodoma, kad veislė yra kitos įregistruotos veislės sudedamoji dalis; n) kai taikoma, nurodoma, kad veislei priklausanti ADM yra gaminama tik kaip poskiepiai ir ja atitinkamai prekiaujama; o) kai taikoma, nuoroda į bylą, kurioje galima rasti 52 straipsnyje nurodytų patikrinimų dėl ūkinio vertingumo tvarumo aspektu rezultatus; p) kai taikoma, nurodytas veislės dauginimo metodas, įskaitant informaciją apie tai, ar veislė yra hibridinė, ar sintetinė; q) kai taikoma, nurodoma, kad veislės sudėtyje yra arba ji sudaryta iš 1 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 7 dalyje, ir [pasiūlymo dėl NGT] 9 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas identifikacinis numeris (-iai), priskirtas (-i) 1 kategorijos NGM gautam (-iems) augalui (-ams), iš kurio (-ių) veislė gauta; r) kai taikoma, nurodoma, kad veislės sudėtyje yra arba ji sudaryta iš 2 kategorijos NGM gauto augalo, apibrėžto Reglamento (ES) .../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 8 dalyje; s) kai taikoma, nurodoma, kad veislė yra atspari herbicidams, ir nurodomos taikomos auginimo sąlygos; t) kai taikoma, nurodoma, kad veislė pasižymi tam tikromis savybėmis, išskyrus nurodytąsias s punkte kurios gali sukelti nepageidaujamą agronominį poveikį, ir nurodomos taikytinos auginimo sąlygos; [312 pakeit.] ta) kai taikoma, intelektinės nuosavybės teisių, taikomų veislei, jos sudedamosioms dalims, savybėms ir vedimo procesui, egzistavimo faktas, įskaitant, jei taikoma ir tikslinga, atitinkamo (-ų) suteikto (-ų) ar nagrinėjamo (-ų) patento (-ų), kurį (-iuos) kompetentinga institucija turi pateikti ir atnaujinti, numerį; [313 pakeit.] tb) kai taikoma, aprašymas, kokie selekcijos metodai buvo taikomi tai veislei išvesti. [314 pakeit.] VIIa PRIEDAS
[315 pakeit.] VIII PRIEDAS ATITIKTIES LENTELĖS
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Miško dauginamosios medžiagos gamyba ir prekyba |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0415), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0237/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0142/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl miško dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/2031 ir 2017/625 ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/105/EB (Miško dauginamosios medžiagos reglamentas)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą(2), teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3), [atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,] laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4), kadangi: (1) Tarybos direktyvoje 1999/105/EB(5) nustatytos miško dauginamosios medžiagos (toliau – MDM) gavybos ir prekybos taisyklės; (2) miškai užima apie 45 proc. Sąjungos žemės ploto ir atlieka įvairias (socialines, ekonomines, aplinkos, ekologines ir kultūrines) funkcijas. Dėl Miškams, be kitų funkcijų, kaip anglies dioksido absorbento funkcijos miškams absorbentams tenka pirmapradis vaidmuo švelninant klimato kaitos poveikį. Šiems poreikiams patenkinti būtina aukštos kokybės, klimato kaitos poveikiui pritaikyta ir įvairi diversifikuota MDM; [1 pakeit.] (3) atsižvelgiant į naujus technikos ir mokslo pokyčius, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinei prekybai skirtos miško dauginamosios medžiagos sertifikavimo schemos(6) (toliau – EBPO miško sėklų ir augalų schema) taisyklių ir nuostatų atnaujinimą, naujus Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su tvarumu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir biologine įvairove, visų pirma Europos žaliąjį kursą(7), taip pat į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 1999/105/EB, ta direktyva turėtų būti pakeista nauju aktu. Siekiant užtikrinti, kad naujos taisyklės visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodai, aktas, kuriuo pakeičiama minėta direktyva, turėtų būti reglamentas; (4) EBPO miško sėklų ir augalų schemos paskirtis – skatinti sėklų, augalų dalių ir augalų, kurie buvo surinkti, perdirbti ir kuriais prekiaujama taip, kad būtų užtikrinta aukšta MDM kokybė ir prieinamumas, gamybą ir naudojimą. Atsižvelgiant į miško gyvavimo ciklo trukmę ir želdinių bei ilgalaikių investicijų į miškus sąnaudas, labai svarbu, kad miškininkai gautų visiškai patikimą informaciją apie plantacijoms naudojamos MDM kilmę ir genetines savybes. EBPO miško sėklų ir augalų schemoje šiam poreikiui numatytos sertifikavimo ir atsekamumo priemonės. Šiai schemai tenka svarbus vaidmuo padedant pasaulio miškams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Ypatingas dėmesys skiriamas rūšių įvairovės išsaugojimui ir didelės tos pačios rūšies sėklų ir sėklų siuntų genetinės įvairovės užtikrinimui, taip didinant MDM prisitaikymo potencialą ateityje atsodinant plotą medžiais (miško atkūrimas) ir kuriant naujus miškus (miško įveisimas). Mišką atkurti gali reikėti, kai esamo miško dalis nukentėjo nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, gamtos gaisrų, ligų ir kenkėjų protrūkių arba kitų nelaimių; (5) Europos žaliuoju kursu nustatytas Komisijos įsipareigojimas imtis su klimatu ir aplinka susijusių iššūkių. Juo siekiama pakeisti Sąjungos ekonomiką siekiant tvarios ateities. Sąjungos taisyklės dėl MDM gamybos ir pardavimo turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema(8), ir tris Europos žaliojo kurso įgyvendinimo strategijas: naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją(9), naująją 2030 m. ES miškų strategiją(10) ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją(11); (6) Reglamentu (ES) 2021/1119 reikalaujama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrintų, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga. Todėl vienas iš naujosios ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslų – padidinti Sąjungos gebėjimą sparčiau prisitaikyti prie klimato kaitos, be kita ko, iš dalies pakeičiant taisykles dėl MDM. Sąjungos teisės aktais turėtų būti skatinama MDM gamyba ir prekyba visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu turėtų būti panaikinta Direktyvoje 1999/105/EB nustatyta valstybių narių galimybė riboti tam tikros sėklinės bazės patvirtinimą ir drausti parduoti galutiniam naudotojui tam tikrą MDM; (7) pagrindiniai naujosios 2030 m. ES miškų strategijos tikslai bus Sąjungoje efektyviai įveisti miškus, juos išsaugoti ir atkurti. Taip, visapusiškai laikantis biologinei įvairovei palankių ekologinių principų, bus didinamas sugeriamo CO2 kiekis, mažinamas miškų gaisrų skaičius bei mastas ir puoselėjama bioekonomika. Miškų atkūrimo užtikrinimas ir griežtesnė tvari miškotvarka yra labai svarbūs siekiant užtikrinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir miškų atsparumą. Šiuo atžvilgiu naujojoje ES miškų strategijoje numatyta, kad norint pritaikyti miškus prie klimato kaitos ir atkurti miškus po klimatui padarytos žalos reikės didelio kiekio tinkamos MDM. Tai reiškia, kad reikės pastangų siekiant užsitikrinti ir tausiai naudoti genetinius išteklius, nuo kurių priklauso geriau nuo klimato kaitos apsaugota miškininkystė, padidinti tokios medžiagos gamybos apimtį ir galimybes jos gauti, parengti išsamesnę informaciją apie jos tinkamumą, atsižvelgiant į būsimas ekologines sąlygas, ir didinti bendradarbiaujant gaunamos ir į kitas Sąjungos valstybes perkeliamos tokios medžiagos kiekį. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad profesionalieji veiklos vykdytojai iš anksto pateiktų naudotojams informaciją apie MDM tinkamumą, atsižvelgiant į klimato ir ekologines sąlygas; (8) 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. Sąjungos biologinė įvairovė atsigautų. Pagal tą strategiją Sąjungos teisės aktuose turi būti pabrėžiamas rūšių įvairovės išsaugojimas ir užtikrinama didelė tos pačios rūšies sėklų ir sėklų siuntų genetinė kokybė ir įvairovė. Taip siekiama palengvinti aukštos kokybės ir genetiškai įvairiosdiversifikuotos MDM, pritaikytos prie dabartinių ir numatomų būsimų klimato sąlygų, tiekimą. Siekiant tvarios miškotvarkos ir remiant miškų prisitaikymą prie klimato kaitos labai svarbu išsaugoti ir gerinti miškų biologinę įvairovę, įskaitant genetinę medžių įvairovę. Pagal šį reglamentą medžių rūšys ir dirbtiniai hibridai turėtų būti genetiškai tinkami vietos sąlygoms ir aukštos kokybės; [2 pakeit.] (9) manoma, jog jau dabar pastebimas augalijos zonų slinkimas į šiaurę ateinančiais dešimtmečiais gerokai paspartės, todėl ilgainiui atsiras tarpvalstybinis aspektas. Todėl šiame reglamente nustatytas reikalavimas teikti informaciją apie zonas, kuriose sėklos gali būti sodinamos arba kuriose MDM pritaikyta prie vietos sąlygų, būtų labai vertingas miškininkams. Todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti atitinkamas zonas ir nurodyti, kad tose zonose sėklos yra tinkamos vietos sąlygoms ir gali būti sėjamos (toliau – sėklų perkėlimo zonos). Jos taip pat turėtų nustatyti atitinkamas vietoves ir nurodyti, kad tose vietovėse MDM yra pritaikyta prie vietos sąlygų (naudojimo vietovės); (10) Direktyvoje 1999/105/EB MDM apibrėžiama atsižvelgiant į jos svarbą miškų ūkio reikmėms visoje Sąjungoje arba jos dalyje, tačiau miškų ūkio reikmės tiksliau nenurodomos. Siekiant aiškumo, šio reglamento taikymo srityje išvardijamos reikmės, kurioms svarbu naudoti aukštos kokybės MDM; (11) MDM gali būti gaminama siekiant ją naudoti miškui įveisti ir (arba) miškui atkurti bei kitaip sodinti medžius, taip pat įvairioms kitoms reikmėms, pavyzdžiui, medienos ir biologinių medžiagų gamybai, biologinės įvairovės išsaugojimui, miškų ekosistemų atkūrimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, klimato kaitos švelninimui ir miško genetinių išteklių išsaugojimui bei tausiam naudojimui; (12) tyrimai parodė, kad itin svarbu sėklinę bazę įvertinti ir patvirtinti atsižvelgiant į konkrečią reikmę, kuriai bus naudojama MDM. Be to, aukštos kokybės MDM sodinimas tinkamoje vietoje turi teigiamą poveikį reikmei, kuriai ta MDM naudojama. Tinkama vieta reiškia, kad MDM yra genetiškai ir fenotipiškai tinkama tai vietai, kurioje ji auginama, įskaitant atitinkamas klimato prognozes; (13) siekiant užtikrinti pakankamą MDM pasiūlą reaguojant į padidėjusią jos paklausą, būtina pašalinti visas esamas ar galimas kliūtis prekybai, kurios gali trukdyti laisvam MDM judėjimui Sąjungoje. Šį tikslą galima pasiekti tik jei atitinkamomis Sąjungos taisyklėmis dėl MDM bus nustatyti kuo aukštesni standartai; (14) Sąjungos taisyklėse dėl MDM gamybos ir prekybos turėtų būti atsižvelgiama į praktinius poreikius ir jos turėtų būti taikomos tik tam tikroms šio reglamento I priede išvardytoms rūšims ir dirbtiniams hibridams. Tos rūšys ir dirbtiniai hibridai yra svarbūs MDM gamybai siekiant ją naudoti miškui įveisti ir (arba) miškui atkurti bei kitaip sodinti medžius tokioms reikmėms kaip medienos ir biologinių medžiagų gamyba, biologinės įvairovės išsaugojimas, miškų ekosistemų atkūrimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, klimato kaitos švelninimas ir miško genetinių išteklių išsaugojimas bei tausus naudojimas; (15) šio reglamento tikslas – užtikrinti aukštos kokybės MDM gamybą ir prekybą. Siekiant padėti kurti atsparius miškus ir atkurti miškų ekosistemas, prieš įsigyjant MDM naudotojai turėtų būti informuojami apie tos MDM tinkamumą vietovės, kurioje ji bus naudojama, klimato ir ekologinėms sąlygoms; (16) siekiant užtikrinti, kad sertifikuota MDM būtų prisitaikiusi prie vietovės, kurioje ji sodinama, klimato ir ekologinių sąlygų, kompetentingos institucijos per sėklinės bazės patvirtinimo procedūrą turėtų įvertinti tos sėklinės bazės tvarumo savybes. Tos tvarumo savybės turėtų būti sėklinės bazės prisitaikymas prie klimato ir ekologinių sąlygų ir tai, ar medžiai neužkrėsti kenkėjais ir neturi užsikrėtimo jais simptomų; (17) kad būtų užtikrinta kuo aukštesnė MDM kokybė, MDM derlius turėtų būti surenkamas tik nuo tos sėklinės bazės, kurią kompetentingos institucijos įvertino ir patvirtino. Patvirtinta sėklinė bazė turėtų būti įregistruota nacionaliniame registre, suteikiant unikalią registro nuorodą ir nurodant patvirtinimo vienetą; (17a) siekiant išlaikyti sėklų kokybę, pakuotės turėtų būti suprojektuotos taip, kad atidarius jos taptų netinkamos naudoti, taip užtikrinant, kad vartotojai žinotų apie bet kokį manipuliavimą sėklomis ir būtų skatinami tinkamai naudoti visą turinį, tokiu būdu išvengiant netinkamo sėklų laikymo ar naudojimo, kai yra tikimybė, kad jos gali sugesti; [3 pakeit.] (18) siekiant prisitaikyti prie mokslinės ir techninės tarptautinių standartų raidos, į sėklinės bazės patvirtinimo procedūrą kaip papildomas metodas turėtų būti įtrauktas biomolekulinių metodų naudojimas. Tuos biomolekulinius metodus turėtų būti leidžiama naudoti vertinant sėklinės bazės kilmę arba tikrinant sėklinės bazės atsparumo ligai požymius, naudojant molekulinius žymenis; (19) atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos visai iš patvirtintos sėklinės bazės paruoštai (t. y. nuo kurios surinktas jos derlius) MDM turėtų išduoti pagrindinį sertifikatą. Tokiu pagrindiniu sertifikatu užtikrinama, kad būtų galima nustatyti MDM tapatumą, jame pateikiama informacija apie jos kilmę ir tinkamiausi duomenys jos naudotojams bei už jos oficialią kontrolę atsakingoms kompetentingoms institucijoms. Turėtų būti leidžiama išduoti elektroninį pagrindinį sertifikatą; (19a) kiekviena valstybė narė turėtų parengti ir atnaujinti nacionalinį išduotų pagrindinių sertifikatų sąrašą ir pateikti tą sąrašą Komisijai ir visų kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms; [4 pakeit.] (20) vėliau sertifikuoti ir pateikti rinkai turėtų būti leidžiama tik tą MDM, kurios derlius buvo surinktas nuo patvirtintos sėklinės bazės. Kompetentingos institucijos turėtų sertifikuoti MDM su nuorodomis „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“, ir ja turėtų būti prekiaujama nurodant tas kategorijas. Iš šių kategorijų matyti, kurios sėklinės bazės savybės buvo įvertintos, be to, jos rodo MDM kokybę. Jei MDM yra prastesnės kokybės (kategorijos „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“), bus tikrinamos sėklinės bazės pagrindinės savybės. Jei MDM yra aukštesnės kokybės (kategorijos „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“), pagal išskirtines savybes bus atrenkami motininiai medžiai ir bus nustatomos kryžminimo schemos. Jei tai kategorijos „atitinkanti kokybės reikalavimus“ MDM, MDM pranašumas vertinamas remiantis motininių medžių savybėmis. Jei tai kategorijos „išbandyta“ MDM, MDM pranašumas turi būti įrodomas palyginant su sėkline baze, nuo kurios buvo surinktas tos MDM derlius, arba su etalonine populiacija. Siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas konkurencijos sąlygas ir vidaus rinkos vientisumą, kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“ MDM turėtų būti taikomi vienodi gamybos ir prekybos reikalavimai; (21) turėtų būti paaiškintos MDM sertifikavimo taisyklės, kai MDM gaunama taikant inovatyvius gamybos procesus, visų pirma MDM gamybos metodus, skirtus tam tikros rūšies MDM, būtent klonų, gamybai. Kadangi šių klonų auginimo vieta gali skirtis nuo motininio medžio (t. y. sėklinės bazės), iš kurio klonas (-iai) gautas (-i), vietos, taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų užtikrintas atsekamumas; (22) sėklinei bazei, skirtai miško genetiniams ištekliams išsaugoti ir tausiai naudoti, taikomi reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų, taikomų sėklinei bazei, skirtai MDM, kurios paskirtis komercinė prekyba, gaminti, nes šioms dviem sėklinės bazės rūšims taikomi skirtingi atrankos kriterijai. Siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti miško genetinius išteklius, turėtų būti palikti visi išlaikytas didžiausias miško medyno medžiai medžių skaičius. Tai būtina siekiant padidinti tos pačios rūšies medžių genetinę įvairovę. Kita vertus, MDM, kurios paskirtis komercinė prekyba, turi būti atrenkama nuo pranašesnes savybes turinčių sėklinės bazės objekto medžių. Todėl valstybėms narėms profesionaliesiems veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama nukrypti nuo taikytinų sėklinės bazės patvirtinimo taisyklių ir apie šią miško genetiniams ištekliams išsaugoti skirtą sėklinę bazę pranešti kompetentingai institucijai; [5 pakeit.] (23) kategorija „šaltinio tapatybė nustatyta“ yra būtiniausias prekybos MDM standartas, nes šios kategorijos MDM gaminti skirtos sėklinės bazės sudedamųjų dalių pagal fenotipą atrinkta mažai arba visai neatrinkta. Kad būtų užtikrintas atsekamumas, profesionalusis veiklos vykdytojas turėtų registruoti sėklinės bazės, iš kurios renkama MDM, vietą (t. y. kilmės vietą). Turėtų būti nurodyta tos sėklinės bazės kilmė, jei ji žinoma. Tai dera su EBPO miško sėklų ir augalų schema ir patirtimi, įgyta įgyvendinant Direktyvą 1999/105/EB; (24) pagal EBPO miško sėklų ir augalų schemą ir taikydama Direktyvą 1999/105/EB kompetentinga institucija turėtų įvertinti sėklinę bazę, skirtą atrinktos kategorijos MDM gaminti, remdamasi tos sėklinės bazės savybių stebėjimu ir atsižvelgdama į konkrečią reikmę, kuriai bus naudojama MDM, kurios derlius buvo surinktas nuo tos sėklinės bazės. Turėtų būti užtikrinta bendra tos kategorijos kokybė. Kadangi populiacija turėtų būti labai vienoda, medžiai, kurių savybės prastesnės (pvz., jie mažesni), palyginti su vidutiniu visos populiacijos medžių dydžiu, turėtų būti pašalinti; (25) kad galėtų auginti reikalavimus atitinkančios kategorijos MDM, profesionalusis veiklos vykdytojas turėtų atrinkti sėklinės bazės sudedamąsias dalis, kurios bus naudojamos kryžminimo schemoje individualiu lygiu dėl jų išskirtinių savybių, susijusių, pavyzdžiui, su prisitaikymu prie vietos klimato ir ekologinių sąlygų. Kompetentinga institucija turėtų patvirtinti tų sudedamųjų dalių sudėtį ir siūlomą kryžminimo schemą, plantacijos išdėstymą, atskyrimo sąlygas ir tos sėklinės bazės vietą. Tai svarbu siekiant suderinamumo su taikytinais tarptautiniais standartais pagal EBPO miško sėklų ir augalų schemą ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 1999/105/EB; (26) sėklinei bazei, skirtai kategorijos „išbandyta“ MDM gaminti, turėtų būti taikomi kuo griežtesni reikalavimai. MDM pranašumas turėtų būti nustatomas lyginant ją su vienu arba, pageidautina, su keliais patvirtintais arba iš anksto pasirinktais standartais. Profesionalusis veiklos vykdytojas tuos standartus atrenka atsižvelgdamas į reikmę, kuriai bus naudojama kategorijos „išbandyta“ MDM. Šiuo atžvilgiu, jei MDM bus naudojama prisitaikymui prie klimato kaitos, ji bus lyginama su standartais, kurių rezultatai, susiję su prisitaikymu prie vietos klimato ir ekologinių sąlygų (pvz., praktinis kenkėjų ir jų simptomų nebuvimas), yra geri. Atrinkęs sėklinės bazės sudedamąsias dalis, profesionalusis veiklos vykdytojas turėtų įrodyti MDM pranašumą atlikdamas lyginamuosius bandymus arba apskaičiuoti jos pranašumą įvertindamas tos sėklinės bazės genetinius komponentus. Kompetentinga institucija turėtų dalyvauti kiekviename šio proceso etape. Ji turėtų patvirtinti eksperimentinį planą ir bandymus sėklinei bazei patvirtinti, patikrinti profesionaliojo veiklos vykdytojo pateiktus įrašus ir patvirtinti atitinkamai bandymų, susijusių su MDM pranašumu, rezultatus arba genetinio įvertinimo rezultatus. Tai būtina siekiant suderinamumo su taikytinais tarptautiniais standartais pagal EBPO miško sėklų ir augalų schemą bei kitais taikytinais tarptautiniais standartais ir atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 1999/105/EB; (27) sėklinės bazės, skirtos kategorijos „išbandyta“ MDM gaminti, vertinimas trunka vidutiniškai 10 metų. Siekiant užtikrinti, kad kategorijos „išbandyta“ MDM greičiau patektų į rinką, kol sėklinės bazės vertinimas tebevyksta, valstybės narės turėtų turėti galimybę laikinai, ne ilgiau kaip 10 metų, patvirtinti tokią sėklinę bazę visoje savo teritorijoje arba jos dalyje. Toks patvirtinimas turėtų būti suteiktas tik tuo atveju, jei iš preliminarių genetinio vertinimo arba lyginamųjų bandymų rezultatų matyti, kad užbaigus bandymus ta sėklinė bazė atitiks šio reglamento reikalavimus. Tokį preliminarų vertinimą reikėtų iš naujo tikrinti ne rečiau kaip kas dešimt metų; (28) MDM atitiktis kategorijoms „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“ taikomiems reikalavimams turėtų būti patvirtinta kompetentingų institucijų atliekamais kiekvienos kategorijos patikrinimais (toliau – oficialus sertifikavimas), išduodant oficialią etiketę; (29) genetiškai modifikuotą MDM pateikti rinkai galima tik tuo atveju, jei ji yra saugi žmonių sveikatai ir aplinkai ir ją buvo leista auginti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB(12) arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003(13), ir jei ta MDM priklauso kategorijai „išbandyta“. MDM, gauta naudojantis tam tikrais naujais genomikos metodais, gali būti pateikiama rinkai tik jei ji atitinka Reglamento (ES) [Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų](14) reikalavimus ir jei ta MDM priklauso kategorijai „išbandyta“; (30) oficialioje etiketėje turėtų būti pateikta informacija apie sėklinę bazę, kurioje yra genetiškai modifikuoto organizmo arba kuri iš jo sudaryta, arba kuri buvo gauta tam tikrais naujais genomikos metodais; (31) kompetentinga institucija turėtų leisti profesionaliesiems veiklos vykdytojams, oficialiai prižiūrint, išleisti ir spausdinti oficialią tam tikrų rūšių ir kategorijų MDM etiketę. Taip profesionaliesiems veiklos vykdytojams bus suteikta daugiau lankstumo vėliau prekiaujant ta MDM. Tačiau profesionalieji veiklos vykdytojai etiketę spausdinti gali pradėti tik, jei laikomasi visų kompetentingos institucijos nustatytų reikalavimų ir jei kompetentingai institucijai patvirtinus atitinkamą MDMatlikus auditą nustatoma, kad jie turi reikiamą kompetenciją, infrastruktūrą ir išteklius. Toks leidimas būtinas dėl oficialaus oficialios etiketės pobūdžio ir siekiant MDM naudotojams užtikrinti kuo aukštesnius kokybės standartus. Taip profesionaliesiems veiklos vykdytojams bus suteikta daugiau lankstumo vėliau prekiaujant ta MDM. Turėtų būti nustatytos to leidimo panaikinimo arba pakeitimo taisyklės; [6 pakeit.] (32) valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, gavus Komisijos leidimą, savo teritorijoje užaugintai sėklinei bazei nustatyti papildomus arba griežtesnius jos patvirtinimo reikalavimus. Taip būtų sudarytos sąlygos taikyti nacionalinius ar regioninius metodus, susijusius su MDM gamyba ir prekyba, kuriais siekiama gerinti atitinkamų MDM kokybę, saugoti aplinką arba prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos ir miškų ekosistemų atkūrimo; (33) siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingesnę MDM gamybos ir pardavimo kontrolę, profesionalieji veiklos vykdytojai turėtų būti registruojami valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031(15) sudarytuose registruose. Dėl tokios registracijos sumažinama tiems profesionaliesiems veiklos vykdytojams tenkanti administracinė našta. Tai būtina siekiant užtikrinti oficialaus profesionaliųjų veiklos vykdytojų registro veiksmingumą ir išvengti dvigubos registracijos. Profesionalieji veiklos vykdytojai, kuriems taikomas šis reglamentas, iš esmės registruojami oficialiame profesionaliųjų veiklos vykdytojų registre pagal Reglamentą (ES) 2016/2031; (34) prieš parduodami MDM, profesionalieji veiklos vykdytojai turėtų kompetentingoms institucijoms ir potencialiems savo MDM pirkėjams pateikti visą būtiną informaciją apie jos MDM tapatumą ir tinkamumą atitinkamoms klimato ir ekologinėms sąlygoms, kad jie galėtų pasirinkti savokonkrečiam regionui tinkamiausią MDM; [7 pakeit.] (35) jei sėklinė bazė yra skirta kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“ MDM gaminti, valstybės narės turėtų apibrėžti atitinkamų rūšių kilmės regionų ribas, kad būtų galima nustatyti vietovę ar vietovių grupes, kuriose ekologinės sąlygos pakankamai vienodos ir kuriose yra panašių fenotipinių ar genetinių savybių turinčios sėklinės bazės. Tai būtina, nes iš tos sėklinės bazės gauta MDM bus prekiaujama nurodant tuos kilmės regionus; (36) siekiant užtikrinti veiksmingą MDM, kuri gaunama ir kuria prekiaujama visoje Sąjungoje, priežiūrą ir informacijos skaidrumą, kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti, paskelbti ir nuolat atnaujinti elektroninį nacionalinį jos teritorijoje patvirtintų įvairių rūšių ir dirbtinių hibridų sėklinės bazės registrą ir nacionalinį sąrašą, kuris turėtų būti pateikiamas kaip nacionalinio registro santrauka; (37) dėl tos pačios priežasties Komisija, remdamasi kiekvienos valstybės narės pateiktais nacionaliniais sąrašais, turėtų paskelbti elektroninį Sąjungos patvirtintos sėklinės bazės, naudojamos MDM ruošti, sąrašą. Sąjungos sąraše turėtų būti pateikiama informacija apie sėklinę bazę, kurioje yra genetiškai modifikuoto organizmo arba kuri iš jo sudaryta, arba kuri buvo gauta tam tikrais naujais genomikos metodais; (38) siekiant užtikrinti, kad į atkuriamo miško plotus, nukentėjusius nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, miškų gaisrų, ligų ir kenkėjų protrūkių, nelaimių ar kitų įvykių, būtų tiekiama pakankamai MDM, kiekviena valstybė narė turėtų parengti ir nuolat atnaujinti nenumatytų atvejų planą. Turėtų būti nustatytos to plano turinio taisyklės, siekiant užtikrinti, kad kilus tokiai rizikai būtų nedelsiant imamasi aktyvių ir veiksmingų veiksmų. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pritaikyti apibrėžti to plano turinį prie konkrečių atsižvelgiant į konkrečias savo teritorijos klimato ir ekologinių sąlygų ekologines sąlygas ir joms turėtų būti leidžiama pritaikyti tokį turinį atsižvelgiant į naujas mokslo žinias. Šis reikalavimas taip pat atspindi bendrus pasirengimo veiksmus, kurių valstybės narės turėtų savanoriškai imtis pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą(16). Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija, teikdama techninę pagalbą, turėtų padėti parengti planą ir, kai taikytina, jį atnaujinti; [8 pakeit.] (39) MDM visais jos gamybos etapais turėtų būti laikoma atskirai, nurodant atskirus patvirtinimo vienetus. Tie patvirtinimo vienetai turėtų būti gaminami ir parduodami siuntomis, kurios turi būti pakankamai vienodos ir pažymėtos kaip skirtingos nuo kitų MDM siuntų. Reikėtų atskirti sėklų ir sodmenų siuntas, kad būtų galima nustatyti MDM tipą ir užtikrinti atsekamumą iki patvirtintos sėklinės bazės, nuo kurios buvo surinktas MDM derlius. Taip užtikrinama, kad būtų išsaugotas tos MDM tapatumas ir kokybė; (40) sėklomis turėtų būti prekiaujama tik jei jos atitinka tam tikrus kokybės standartus. Jos turėtų būti paženklintos etikete ir parduodamos tik sandariose pakuotėse, kad būtų galima tinkamai nustatyti jų tapatumą, užtikrinti jų kokybę ir atsekamumą bei išvengti sukčiavimo; (41) kad būtų pasiektas ES skaitmeninės strategijos(17) tikslas – užtikrinti, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų būtų naudingas žmonėms ir įmonėms, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, susijusių su visų veiksmų, kurių imtasi siekiant išduoti pagrindinį sertifikatą ir oficialią etiketę, skaitmeniniu registravimu ir centralizuotos platformos, palengvinančios tų įrašų tvarkymą, prieigą prie jų ir jų naudojimą, sukūrimu; (42) laikotarpiais, kai atsiranda laikinų sunkumų surinkti pakankamą tiekti tam tikrų rūšių MDM derliaus kiekį, laikantis tam tikrų sąlygų laikinai turėtų būti patvirtinta ne tokius griežtus reikalavimus atitinkanti sėklinė bazė. Tie mažiau griežti reikalavimai turėtų būti susiję su sėklinės bazės, skirtos skirtingų kategorijų MDM gaminti, patvirtinimu. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų galima lanksčiai reaguoti į nepalankias aplinkybes ir išvengti MDM vidaus rinkos sutrikimų; (43) MDM iš trečiųjų šalių turėtų būti importuojama tik jei nustatoma, kad ji atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems MDM, kuri užauginta ir kuria prekiaujama Sąjungoje. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad tokia importuota MDM būtų tokios pačios kokybės kaip Sąjungoje užauginta MDM. Taikant tokį požiūrį, bus užtikrinta, kad MDM importas ne tik atitiktų Sąjungos standartus, bet ir prisidėtų prie augalų genetinės įvairovės ir tvarumo; [9 pakeit.] (44) kai MDM importuojama į Sąjungą iš trečiosios šalies, atitinkamas profesionalusis veiklos vykdytojas turėtų iš anksto informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją apie MDM importą, naudodamasis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625(18) sukurta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC). Be to, kartu su importuojama MDM turėtų būti pateikiamas pagrindinis sertifikatas arba oficialus sertifikatas, išduotas trečiosios kilmės šalies, ir tos trečiosios šalies profesionaliojo veiklos vykdytojo pateikti įrašai su duomenimis apie tą MDM. Prie tos MDM turėtų būti pridėta oficiali etiketė, nes tai būtina siekiant užtikrinti, kad tos MDM naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau atlikti atitinkamą oficialią kontrolę; (45) siekiant stebėti šio reglamento poveikį ir sudaryti sąlygas Komisijai įvertinti nustatytas priemones, valstybės narės turėtų kas penkerius metus pranešti apie metinius sertifikuotos MDM kiekius, priimtus nacionalinius nenumatytų atvejų planus, naudotojams interneto svetainėse arba sodininkų vadovuose prieinamą informaciją apie tai, kur geriausia sodinti MDM, importuotos MDM kiekį ir skiriamas nuobaudas; (46) siekiant prisitaikyti prie augalijos zonų ir medžių rūšių arealų slinkimo dėl klimato kaitos ir visų kitų technikos ar mokslo žinių pokyčių, įskaitant žinias apie klimato kaitą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas medžių rūšių ir jų dirbtinių hibridų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašas; (47) siekiant prisitaikyti prie mokslo ir technikos žinių, EBPO miško sėklų ir augalų schemos bei kitų taikytinų tarptautinių standartų pokyčių ir atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848(19), pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami i) reikalavimai, susiję su sėkline baze, skirta MDM, kuri turi būti sertifikuota kaip „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“, gaminti, ir ii) kategorijos, pagal kurias gali būti prekiaujama iš įvairių rūšių sėklinės bazės gauta MDM; (48) siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms laikytis lankstesnio požiūrio, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos laikino leidimo prekiauti MDM, neatitinkančia visų atitinkamos kategorijos reikalavimų, sąlygos; (49) siekiant prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, vaisių ir sėklų siuntos, tų rūšių augalų dalys ir dirbtiniai hibridai, kuriems taikomas šis reglamentas, dėl tuopai (lot. Populus spp.), išaugintai iš stiebo auginių arba atžalų, taikomų išorės kokybės standartų, kurių turi būti laikomasi sodinant rūšių ir dirbtinių hibridų, kuriems taikomas šis reglamentas, sodinamąją medžiagą ir parduoti galutiniams naudotojams regionuose, kuriuose vyrauja Viduržemio jūros klimatas, skirtą sodinamąją medžiagą; (50) siekiant prisitaikyti prie ES skaitmeninės strategijos ir techninių pokyčių paslaugų skaitmeninimo srityje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su visų veiksmų, kurių ėmėsi profesionalusis veiklos vykdytojas ir kompetentingos institucijos, kad būtų išduotas pagrindinis sertifikatas, skaitmeniniu registravimu, ir dėl centralizuotos platformos, jungiančios visas valstybes nares ir Komisiją, sukūrimo; (51) ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą dėl tų deleguotųjų aktų Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(20) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (52) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti specialias sąlygas, susijusias su pranešimo apie sėklinę bazę reikalavimais ir turiniu; (53) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir palengvinti pagrindinių sertifikatų atpažinimą bei naudojimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti pagrindinio iš sėklų šaltinių ir medynų gautos MDM, iš sėklinių plantacijų arba šeimos (-ų) tėvų gautos MDM ir iš klonų bei klonų rinkinių gautos MDM tapatumo sertifikato turinį ir pavyzdį; (54) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir suderintą ženklinimo ir informacijos apie MDM teikimo sistemą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti oficialios etiketės turinį, apibrėžti papildomą informaciją apie sėklas ir mažus sėklų kiekius, konkrečių kategorijų ar kitų MDM rūšių etiketės spalvą ir papildomą informaciją apie konkrečias gentis ar rūšis; (55) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir prisitaikyti prie pokyčių, susijusių su MDM sektoriaus skaitmeninimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti technines elektroninių pagrindinių sertifikatų išdavimo priemones; (56) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir spręsti skubias MDM tiekimo problemas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su laikinu vienos ar kelių rūšių MDM, atitinkančios mažiau griežtus reikalavimus dėl sėklinės bazės patvirtinimo nei nustatytieji šiame reglamente, patvirtinimu prekybai; (57) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl laikinų eksperimentų organizavimo siekiant ieškoti geresnių alternatyvų šio reglamento reikalavimams, susijusiems su sėklinės bazės vertinimu ir patvirtinimu, taip pat su MDM gamyba ir prekyba; (58) siekiant padidinti MDM taisyklių suderinamumą su Sąjungos augalų sveikatos teisės aktais, MDM gamybai ir prekybai pagal šį reglamentą turėtų būti taikomi Reglamento (ES) 2016/2031 36, 37, 40, 41, 49, 53 ir 54 straipsniai; siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamento (ES) 2016/2031 taisyklėmis dėl augalų pasų, turėtų būti leidžiama oficialią MDM etiketę naudoti kartu su augalo pasu; (59) Reglamentas (ES) 2017/625 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jo taikymo sritį būtų įtrauktos taisyklės dėl MDM oficialios kontrolės. Taip siekiama užtikrinti nuoseklesnę oficialią kontrolę ir taisyklių, susijusių su MDM, laikymosi užtikrinimą visose valstybėse narėse, taip pat suderinamumą su kitais Sąjungos aktais dėl oficialios augalų kontrolės, visų pirma su Reglamentu (ES) 2016/2031 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES).../....; (60) todėl reglamentai (ES) 2016/2031 ir 2017/625 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; (61) dėl teisinio aiškumo ir skaidrumo Direktyva 1999/105/EB turėtų būti panaikinta; (62) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti vienodą požiūrį į MDM gamybą ir prekybą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio, sudėtingumo ir tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai ir jei reikia, jame nustatomos nukrypti leidžiančios nuostatos arba konkretūs reikalavimai, susiję su tam tikrų rūšių MDM ir profesionaliaisiais veiklos vykdytojais; (63) atsižvelgiant į laiką ir išteklius, kurių reikia, kad kompetentingos institucijos ir profesionalieji veiklos vykdytojai prisitaikytų prie naujų šiame reglamente nustatytų reikalavimų, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo ... [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu nustatomos miško dauginamosios medžiagos (toliau – MDM) gamybos ir prekybos taisyklės, visų pirma reikalavimai dėl sėklinės bazės, skirtos MDM gaminti, patvirtinimo, tos sėklinės bazės kilmės ir atsekamumo, MDM kategorijų, MDM tapatumo ir kokybės, sertifikavimo, ženklinimo, pakavimo, importo, profesionaliųjų veiklos vykdytojų, sėklinės bazės registravimo, oficialiosios kontrolės ir nacionalinių nenumatytų atvejų planų. [10 pakeit.] 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas iš I priede išvardytų medžių rūšių ir jų dirbtinių hibridų gautai MDM, kuria siekiama prekiauti. [11 pakeit.] 2. Šio reglamento tikslai yra: a) užtikrinti aukštos kokybės MDM gamybą ir prekybą Sąjungoje ir tinkamą MDM vidaus rinkos veikimą; [12 pakeit.] b) padėti kurti atsparius ir produktyvius miškus, išsaugoti biologinę įvairovę, užkirsti kelią invazinių rūšių naudojimui ir atkurti miškų ekosistemas bei jų veikimą, be kita ko, skatinant genetinę įvairovę tarp rūšių ir rūšies viduje; [13 pakeit.] c) remti medienos ir biologinių medžiagų gamybą, prisitaikymą prie klimato kaitos, klimato kaitos švelninimą ir miško genetinių išteklių išsaugojimą bei tausų naudojimą. 3. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede pateiktas sąrašas, kaip nurodyta 3 dalyje, atsižvelgiant į: a) augalijos zonų ir medžių rūšių arealų slinkimą dėl klimato kaitos; b) bet kokius atitinkamus technikos ar mokslo žinių pokyčius. [14 pakeit.] Tais deleguotaisiais aktais rūšys ir dirbtiniai hibridai įtraukiami į I priedo sąrašą, jei tokios rūšys ir dirbtiniai hibridai atitinka bent vieną iš šių kriterijų: a) Sąjungoje apima didelį MDM gamybos plotą ir turi didelės ekonominės vertės; b) jais prekiaujama bent dviejose valstybėse narėse; c) laikomi svarbiais prisitaikant prie klimato kaitos ir d) laikomi svarbiais siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Jei rūšys ir dirbtiniai hibridai nebeatitinka nė vieno iš pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, jie pirmoje dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais išbraukiami iš I priedo sąrašo. 4. Šis reglamentas netaikomas: a) augalų dauginamajai medžiagai, nurodytai Reglamento (ES).../... [Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – Reglamentas dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos] 2 straipsnyje; b) dekoratyvinių augalų dauginamajai medžiagai, apibrėžtai Direktyvos 98/56/EB 2 straipsnyje; c) į trečiąsias šalis eksportuoti skirtai MDM; d) oficialiems bandymams, moksliniams tikslams arba selekcijai naudojamai MDM. 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) miško dauginamoji medžiaga (toliau – MDM) – kankorėžiai, sudėtiniai vaisiai, vaisiai ir sėklos, skirti sodmenims išauginti, priklausantys šio reglamento I priede išvardytoms išvardytų medžių rūšims rūšių ir jų dirbtiniams hibridams hibridų sėklinė medžiaga, augalų dalys ir sodmenys, naudojami miškui įveisti, miškui atkurti ir kitaip sodinti medžius bei tiesioginei sėjai bet kuriai iš šių reikmių: [15 pakeit.] a) medienos ir biologinių medžiagų gamyba, b) miško genetinių išteklių išsaugojimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas bei didinimas, [16 pakeit.] c) miškų ekosistemų ir kitos medžiais apaugusios žemės atkūrimas ir jų funkcijų rėmimas, [17 pakeit.] ca) agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas arba atkūrimas, [18 pakeit.] d) prisitaikymas prie klimato kaitos, e) klimato kaitos švelninimas, f) miško genetinių išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas; 2) miško įveisimas – ne miško žemės pavertimas mišku apsodinant ir (arba) tikslingai apsėjant regionui pritaikytų medžių rūšių sėklomis žemę, kuri iki tol buvo naudojama kita paskirtimi(21); [19 pakeit.] 3) miško atkūrimas – miško ploto atkūrimas apsodinant ir (arba) tikslingai apsėjant miško paskirties žemę regionui pritaikytų medžių rūšių sėklomis(22); [20 pakeit.] 3a) agrarinė miškininkystė – medžių integravimas žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant tos žemės klasifikacijos; [120 pakeit.] 4) sėklinė miško medžiaga – kankorėžiai, sudėtiniai vaisiai, vaisynaivaisiai ir sėklos, iš kurių auginami miško sodmenys arba kurie naudojami tiesioginei sėjai; [21 pakeit.] 5) sodinamoji medžiaga – augalai arba augalo dalys, skirti augalams dauginti, taip pat iš sėklinės miško medžiagos, augalų dalių arba iš savaime atželiančių augalų išauginti augalai; 6) augalų dalys – stiebo auginiai, lapų atkarpos ir šaknų auginiai, audinių dalys arba gemalai mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, skiepūgliai, atžalos ir visos kitos sodmenims išauginti skirtos augalų dalys; 7) gamyba – visi sėklų augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklinės miško medžiagos ar augalų dalių ir augalų auginimo etapai, taip pat viskas, kas būtina tinkamai sodinamajai medžiagai gauti, siekiant ja prekiauti atitinkama MDM; [22 pakeit.] 8) sėklų šaltinis – sėklų rinkimoapibrėžtoje vietovėje augantys medžiai, nuo kurių renkamos sėklosrenkama sėklinė miško medžiaga; [23 pakeit.] 9) medynas – nustatytose ribose auganti medžių populiacija, pakankamai vienalytė pagal sudėtį; 10) sėklinė plantacija – plantacija, kurioje auga atrinkti medžiai ir identifikuotas kiekvieno medžio klonas, šeima arba kilmės vieta, ir kuri atskirta ir tvarkoma taip, kad joje augantys medžių klonai arba sėkliniai palikuonys nebūtų apdulkinami už jos ribų augančių šaltinių, dažnai ir gausiai derėtų ir būtų galima lengvai surinkti sėklų derlių; 11) šeimos (-ų) tėvai – palikuoniams gauti naudojami medžiai, kai identifikuotas motininis medis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvo (tikrojo sibo) žiedadulkėmis arba keleto identifikuotų ar neidentifikuotų tėvų (pusiau sibo) žiedadulkėmis; 12) klonas – individų (rametų) grupė, vegetatyvinėmis dauginimo priemonėmis, pavyzdžiui, ūgeliais įšaknydinti, mikrodauginimu, skiepijimu, atlankomis arba augalo padalinimo būdu, išvesta iš vieno motininio medžio (orteto); 13) klonų rinkinys – apibrėžtų proporcijų identifikuotų klonų rinkinys; 14) sėklinė bazė – bet kuris iš toliau išvardytų objektų: sėklų šaltinis, medynas, sėklinė plantacija, šeimos (-ų) tėvai, klonas arba klonų rinkinys; 15) patvirtinimo vienetas – visas sėklinės bazės objekto, skirto MDM ruošti, plotas ar individai, dėl kurių, dėl kurio kompetentingos institucijos suteikė leidimą; [24 pakeit.] 16) pranešimo vienetas – sėklinės bazės objekto, skirto gaminti miško dauginamajai medžiagai, numatytai miško genetiniams ištekliams išsaugoti ir tausiai naudoti, plotas ar individas (-ai), apie kuriuos, apie kurį buvo pranešta kompetentingoms institucijoms; [25 pakeit.] 17) sėklų siunta – iš patvirtinto sėklinės bazės objekto surinktų išgautų ir (arba) išvalytų ir vienodai apdorotų sėklų kiekis; [26 pakeit.] 18) sodmenų siunta – iš vienos sėklų siuntos arba iš vegetatyviniu būdu padaugintos padaugintų tomis pačiomis sąlygomis išaugintos išaugintų ir vienodai apdorotos sodinamosios medžiagos apdorotų augalų išaugintų sodmenų augalų kiekis; [27 pakeit.] 19) siuntos numeris kodas – atitinkamai sėklų arba sodmenų siuntos identifikavimo numeris kodas; [28 pakeit.] 20) kilmės vieta – vieta, kurioje auga atitinkamas medynas; 21) porūšis – vienos rūšies grupė, kuri fenotipiškai ir genetiškai šiek tiek skiriasi nuo likusios grupės; 22) kilmės rajonas – rūšies arba porūšio kilmės vietovė arba vietovių grupė, kuriuose susiklosto beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kuriuose randami panašių fenotipinių arba genetinių savybių medynai arba sėklų šaltiniai, jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio; 23) autochtoninis medynas – vietinių medžių rūšių medynas, kuris buvo nuolat natūraliai arba dirbtinai atželdinamas naudojant MDM, surinktą nuo tame pačiame medyne arba artimoje kaimynystėje esančiame medyne augančių medžių; 24) vietinis medynas – autochtoninis medynas arba medynas, dirbtinai išaugintas iš sėklų, kilusių iš to paties kilmės rajono; 25) kilmė: a) autochtoninio medyno arba sėklų šaltinio kilmė – vieta, kurioje medžiai auga, b) neautochtoninio medyno arba sėklų šaltinio kilmė – vieta, iš kurios sėklos arba augalai iš pradžių buvo įvežti, c) sėklinės plantacijos kilmė – vietos, iš kurių kilę motininiai medžiai, pvz., jų kilmės vietos ar kita svarbi geografinė informacija, d) šeimų tėvų kilmė – vietos, iš kurių kilę motininiai medžiai, pvz., jų kilmės vietos ar kita svarbi geografinė informacija, e) klono kilmė – vieta, kurioje iš pradžių augo arba kurioje buvo atrinktas ortetas, f) klonų rinkinio kilmė – vieta, kurioje iš pradžių augo arba kurioje buvo atrinkti ortetai; 26) sėklinės bazės vieta – atitinkamai kiekvienos MDM kategorijos sėklinės bazės geografinė teritorija arba geografinė (-ės) padėtis (-ys); 27) klonų ar klonų rinkinių arba šeimų tėvų gavybos vieta – MDM gavybos vieta arba tiksli geografinė padėtis; 28) etaloninė medžiaga – augalas, augalų grupė, MDM, DNR medžiaga arba klono ar klonų (jei tai klonų rinkinys) genetinė informacija, kuri naudojama kaip pamatinė medžiaga klono (-ų) tapatybei kontroliuoti; 29) atkarpa – stiebo atkarpa be šaknų; 30) prekyba – komerciniai veiksmai, kuriuos atlieka profesionalusis veiklos vykdytojas: MDM pardavimas, laikymas ar siūlymas parduoti arba bet kokiu kitu būdu nemokamai arba už užmokestį perduoti, platinti, įskaitant siuntimą, Sąjungoje arba importuoti į Sąjungą; [29 pakeit.] 31) profesionalusis veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis kompetentingų institucijų leidimą ir profesionaliai vykdantis bent vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių veiklą, orientuotą į MDM komercinį panaudojimą: [30 pakeit.] a) MDM gamybą, įskaitant auginimą, dauginimą ir priežiūrą, b) MDM prekybą, c) MDM sandėliavimą, rinkimą, išsiuntimą ir perdirbimą; 32) kompetentinga institucija – valstybės narės centrinė arba regioninė institucija arba, kai taikytina, atitinkama trečiosios šalies institucija, atsakinga už oficialios kontrolės organizavimą, sėklinės bazės registravimą, MDM sertifikavimą ir kitą oficialią veiklą, susijusią su MDM gamyba ir prekyba, arba bet kuri kita institucija, kuriai ta atsakomybė buvo suteikta pagal Sąjungos teisę; 33) kategorija „šaltinio tapatybė nustatyta“– MDM, gautos iš sėklinės bazės, kuri yra viename kilmės rajone esantis sėklų šaltinis arba medynas ir kuri atitinka II priede nustatytus reikalavimus, kategorija; 34) kategorija „atrinkta“ – MDM, gautos iš sėklinės bazės, kuri yra viename kilmės rajone augantis medynas, atrinktas pagal fenotipą populiacijos lygiu, ir kuri atitinka III priede nustatytus reikalavimus, kategorija; 35) kategorija „atitinkanti kokybės reikalavimus“ – MDM, gautos iš sėklinės bazės, kuri yra sėklinė plantacija, šeimos (-ų) tėvai, klonai arba klonų rinkiniai, kurių sudedamosios dalys yra atrinktos pagal fenotipą individualiu lygiu, ir kuri atitinka IV priede nustatytus reikalavimus, kategorija; 36) kategorija „išbandyta“ – MDM, gautos iš sėklinės bazės, kuri yra medynai, sėklinės plantacijos, šeimos (-ų) tėvai, klonai arba klonų rinkiniai ir kuri atitinka V priede nustatytus reikalavimus, kategorija; 37) oficialus sertifikavimas – kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“ MDM sertifikavimas, kompetentingai institucijai atlikus visus atitinkamus patikrinimus ir, kai tinkama, paėmus mėginius, atlikus MDM bandymus ir padarius išvadą, kad MDM tenkina atitinkamus šio reglamento reikalavimus; 38) kategorija – MDM kokybės grupė, reiškianti, kad MDM atitinka kriterijus „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ arba „išbandyta“; 39) genetiškai modifikuotas organizmas – genetiškai modifikuotas organizmas, apibrėžtas Direktyvos 2001/18/EB 2 straipsnio 2 dalyje, išskyrus organizmus, gautus Direktyvos 2001/18/EB I priedo B dalyje nurodytais genetinio modifikavimo metodais; 40) NGM gautas augalas – augalas, gautas tam tikrais naujais genomikos metodais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – Reglamentas dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų](23) 3 straipsnio 2 punkte; 41) sėklų perkėlimo zona – arealas ir (arba) aukštumos zonos, kuriuos kompetentingos institucijos apibrėžė dėl kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“ MDM judėjimo, atitinkamai atsižvelgdama į MDM kilmę ir kilmės rajoną, kilmės rajono bandymus, aplinkos sąlygas ir būsimas klimato kaitos prognozes; 42) sėklinių plantacijų ir šeimos (-ų) tėvų naudojimo vietovė – kompetentingų institucijų apibrėžta vietovė, kurioje kategorijų „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“ MDM yra prisitaikiusi prie tos vietovės klimato ir ekologinių sąlygų, atitinkamai atsižvelgiant į sėklinių plantacijų, šeimos (-ų) tėvų ir jų sudedamųjų dalių buvimo vietą, palikuonių ir kilmės vietos bandymų rezultatus, aplinkos sąlygas ir būsimas klimato kaitos prognozes; [31 pakeit.] 43) klonų ir klonų rinkinių naudojimo vietovė – kompetentingų institucijų apibrėžta vietovė, kurioje kategorijų „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“ MDM yra prisitaikiusi prie tos vietovės klimato ir ekologinių sąlygų, atitinkamai atsižvelgiant į klono (-ų) kilmę arba kilmės vietą, palikuonių ir, kilmės vietos ir klonų bandymų rezultatus, aplinkos sąlygas ir būsimas klimato kaitos prognozes; [32 pakeit.] 44) FOREMATIS – Komisijos miško dauginamosios medžiagos informacinė sistema; 45) natūralus miško atkūrimas – miško atnaujinimas medžiais, kurie išauga iš in situ nukritusių ir sudygusių sėklų natūraliais procesais naudojantis natūralaus apsėjimo, daiginimo, atžalų šalinimo ar atlankų metodais; [33 pakeit.] 46) nekarantininis kenkėjas – kenkėjas, atitinkantis visus šiuos reikalavimus: a) jis nėra nei Sąjungos karantininis kenkėjas, saugomos zonos karantininis kenkėjas ar reguliuojamas nekarantininis kenkėjas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/2031, nei kenkėjas, kuriam taikomos pagal to reglamento 30 straipsnio 1 dalį priimtos priemonės, b) jis aptinkamas gaminant arba sandėliuojant MDM ir c) jo buvimas daro nepriimtiną neigiamą poveikį MDM kokybei ir nepriimtiną ekonominį poveikį, susijusį su tos MDM naudojimu Sąjungoje; 47) iš esmės neužkrėstas nekarantininiais kenkėjais – požymis, rodantis, kad nekarantininių kenkėjų ant atitinkamos MDM visiškai nėra arba yra tiek mažai, kad jie nedaro neigiamo poveikio tos MDM kokybei. [34 pakeit.] II SKYRIUS SĖKLINĖ BAZĖ IR IŠ JOS GAUTA MDM 4 straipsnis MDM gaminti skirtos sėklinės bazės patvirtinimas 1. MDM gaminti gali būti naudojama tik kompetentingų institucijų patvirtinta sėklinė bazė. 2. Sėklinė bazė, skirta gaminti MDM, kuri turi būti sertifikuojama kaip kategorijos „šaltinio tapatybė nustatyta“, patvirtinama, jei ji atitinka II priede nustatytus reikalavimus. Sėklinė bazė, skirta gaminti MDM, kuri turi būti sertifikuojama kaip kategorijos „atrinkta“, patvirtinama, jei ji atitinka III priede nustatytus reikalavimus. Sėklinė bazė, skirta gaminti MDM, kuri turi būti sertifikuojama kaip kategorijos „atitinkanti kokybės reikalavimus“, patvirtinama, jei ji atitinka IV priede nustatytus reikalavimus. Sėklinė bazė, skirta gaminti MDM, kuri turi būti sertifikuojama kaip kategorijos „išbandyta“, patvirtinama, jei ji atitinka V priede nustatytus reikalavimus. Vertinant, ar laikomasi II–V prieduose nustatytų sėklinės bazės patvirtinimo reikalavimų, gali būti atliekama ne tik apžiūra, dokumentų patikrinimai, bandymai ir analizės ar naudojami kiti papildomi metodai, bet gali būti taikomi ir biomolekuliniai metodai, jei jie laikomi tinkamesniais tokiam patvirtinimui. Siekiant atsižvelgti į klimato ir ekologines sąlygas, visų kategorijų sėklinė bazė vertinama pagal jos tvarumo savybes, kaip nustatyta II–V prieduose. Sėklinė bazė tvirtinama nurodant patvirtinimo vienetą. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II, III, IV ir V priedai dėl sėklinės bazės, skirtos toliau nurodytai MDM gaminti, patvirtinimo reikalavimų: a) kategorijos „šaltinio tapatybė nustatyta“ MDM, visų pirma atitinkanti reikalavimus, susijusius su sėklinės bazės rūšimis, faktiniu populiacijos dydžiu, kilme ir kilmės rajonu bei tvarumo savybėmis; b) kategorijos „atrinkta“ MDM, visų pirma atitinkanti reikalavimus, susijusius su kilme, atskyrimu, faktiniu populiacijos dydžiu, amžiumi ir vystymusi, vienodumu, tvarumo savybėmis, medynų produktyvumu, medienos kokybe ir forma ar augimo pobūdžiu; c) kategorijos „atitinkanti kokybės reikalavimus“ MDM, visų pirma atitinkanti reikalavimus, susijusius su sodais, šeimos (-ų) tėvais, klonais ir klonų rinkiniais; d) kategorijos „išbandyta“ MDM, visų pirma atitinkanti reikalavimus, susijusius su savybėmis, kurios turi būti tiriamos, dokumentavimu, bandymų organizavimu, analize ir tyrimų patikimumu, sėklinės bazės sudedamųjų dalių genetiniu vertinimu, lyginamaisiais MDM bandymais, laikinu patvirtinimu ir ankstyvaisiais bandymais. e) MDM, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 reikalavimus. [35 pakeit.] Tais pakeitimais sėklinės bazės patvirtinimo taisyklės pritaikomos atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių pokyčius ir į EBPO miško sėklų ir augalų schemos bei kitų taikytinų tarptautinių standartų pokyčius. 3. Pagal 12 straipsnį į nacionalinį registrą patvirtinimo vieneto forma įtraukiama tik patvirtinta sėklinė bazė. Kiekvienam patvirtinimo vienetui nacionaliniame registre priskiriama unikali registro nuoroda. 4. Jeigu sėklinė bazė nebeatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos patvirtinimas panaikinamas. 5. Patvirtinus MDM gaminti naudojamą sėklinę bazę, priskiriamą kategorijoms „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“, ji reguliariai iš naujo tikrinama. 6. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II, III, IV ir V priedai siekiant juos pritaikyti prie mokslo bei technikos žinių, visų pirma atsižvelgiant į biomolekulinių metodų naudojimą ir į atitinkamus tarptautinius standartus. 5 straipsnis Iš patvirtintos sėklinės bazės gautos MDM prekybos reikalavimai 1. Iš patvirtintos sėklinės bazės gauta MDM prekiaujama laikantis prekiauja profesionalieji veiklos vykdytojai laikydamiesi šių taisyklių: [36 pakeit.] a) iš I priede išvardytų rūšių gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei ji priskiriama kategorijoms „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ arba „išbandyta“ ir gauta iš sėklinės bazės, kuri buvo patvirtinta pagal 4 straipsnį, ir jei ta sėklinė bazė tenkina atitinkamai II, III, IV ir V priedų reikalavimus; b) iš I priede išvardytų dirbtinių hibridų gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei ji priskiriama kategorijoms „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ arba „išbandyta“ ir gauta iš sėklinės bazės, kuri buvo patvirtinta pagal 4 straipsnį, ir jei ta sėklinė bazė tenkina atitinkamai III, IV ir V priedų reikalavimus; c) iš I priede išvardytų rūšių medžių ir dirbtinių hibridų, kurie yra dauginami vegetatyviniu dauginimo būdu, gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei: i) ji priskiriama kategorijoms „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ arba „išbandyta“ ir ii) ji gauta iš sėklinės bazės, kuri buvo patvirtinta pagal 4 straipsnį ir tenkina atitinkamai III, IV ir V priedų reikalavimus, iii) kategorijos „atrinkta“ MDM galima prekiauti tik jei didesnė jos dalis buvo išauginta iš sėklų; d) iš I priede išvardytų rūšių medžių ir dirbtinių hibridų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų arba kurie iš jų sudaryti, gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei: i) ji priskiriama kategorijai „išbandyta“ ir ii) ji gauta iš sėklinės bazės, kuri buvo patvirtinta pagal 4 straipsnį ir tenkina V priedo reikalavimus, ir iii) ją leidžiama auginti Sąjungoje pagal Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnį arba Reglamento (EB) 1829/2003 7 ir 19 straipsnius arba, kai taikoma, atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2001/18/EB 26b straipsnį; iiia) medžiagą patvirtino kompetentinga institucija; [121 pakeit.] iiib) ji paženklinta etikete su užrašu „Nauji genomikos metodai“ pagal Reglamento (ES) ... [Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas] 10 straipsnį. [122 pakeit.] e) iš I priede išvardytų rūšių medžių ir dirbtinių hibridų, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš 1 kategorijos NGM gauto augalo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGM reglamentas...) 3 straipsnio 7 dalyje, gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei: i) ji priskiriama kategorijai „išbandyta“ ir ii) ji gauta iš sėklinės bazės, kuri buvo patvirtinta pagal 4 straipsnį ir tenkina V priedo reikalavimus, ir iii) buvo pripažintas 1 kategorijos NGM gauto augalo statusas pagal Reglamento (ES) .../... (Leidinių biurui: įrašyti nuorodą – NGT reglamentas...) 6 arba 7 straipsnį arba augalas yra tokio (-ių) augalo (-ų) palikuonis; f) iš I priede išvardytų rūšių medžių ir dirbtinių hibridų gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei prie jos pridedama nuoroda į pagrindinį (-ius) sertifikato (-ų) numerį (-ius); g) ji atitinka Reglamento (ES) 2016/2031 36, 37, 40, 41, 42, 49, 53 ir 54 straipsnius dėl Sąjungos karantininių kenkėjų, saugomos zonos karantininių kenkėjų, reguliuojamų nekarantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos to reglamento 30 straipsnyje nustatytos priemonės; h) kai MDM yra sėklos, iš I priede išvardytų rūšių medžių ir dirbtinių hibridų gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei laikomasi ne tik a–g punktų, bet ir pateikiama ši informacija: i) švarumas, ii) švarios sėklos daigumo procentinė dalis; jeigu atliekami bandymai, kompetentingos institucijos gali leisti prekiauti, kol bandymų rezultatų nėra; tiekėjas yra įpareigotas informuoti pirkėją apie bandymų rezultatus, kai tik jie gaunami, [37 pakeit.] iii) 1 000 švarių sėklų masė, iv) produkto, kuris parduodamas kaip sėklos, kilograme esančių daigių sėklų skaičius arba, jeigu jo nustatyti neįmanoma ar praktiškai nepagrįsta per ribotą laiką, gyvybingų sėklų skaičius kilograme, nurodant konkretų metodą. [38 pakeit.] 2. Kategorijos, kurioms priskirta iš skirtingų sėklinės bazės tipų gauta MDM galima prekiauti, išdėstytos VI priedo lentelėje. 3. Komisijai pagal 26 straipsnio 2 dalį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama VI priede pateikta kategorijų, kurioms priskiriama MDM, gauta iš įvairių rūšių sėklinės bazės, galima prekiauti, lentelė. Tuo pakeitimu tos kategorijos pritaikomos prie mokslo ir technikos žinių bei atitinkamų tarptautinių standartų pokyčių. 6 straipsnis Reikalavimai, taikomi iš sėklinės bazės, skirtos miško genetiniams ištekliams išsaugoti, gautai MDM Kad būtų galima prekiauti MDM, gauta iš sėklinės bazės, kuriai taikoma 18 straipsnyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: a) iš I priede išvardytų rūšių gauta MDM gali būti prekiaujama tik jei ji yra priskiriama kategorijai „šaltinio tapatybė nustatyta“; b) MDM dėl savo kilmės turi būti natūraliai prisitaikiusi prie vietos ir regionų sąlygų arba, kai reikia, pritaikyta siekiant palengvintos migracijos tikslo ir [39 pakeit.] c) MDM renkama iš visų atskirų nuo didžiausio sėklinės bazės pranešimo vienetų., apie kurią pranešta, individų skaičiaus, kurio pakanka rūšies genetinei įvairovei išsaugoti; [40 pakeit.] ca) rūšims, kurių dauginimas vegetatyviniu būdu paprastai naudojamas miško genetinių išteklių išsaugojimo tikslais, naudojamas pakankamai įvairių klonų rinkinys, kad būtų išsaugota genetinė įvairovė. [124 pakeit.] 7 straipsnis Laikinas leidimas prekiauti iš kategorijos reikalavimų neatitinkančios sėklinės bazės gauta MDM 1. Priėmus 2 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, kompetentingos institucijos gali laikinai leisti prekiauti MDM, gauta iš patvirtintos sėklinės bazės, kuri neatitinka visų 5 straipsnio 1 dalyje dalies a, b ir c punktuose nurodytos atitinkamos kategorijos reikalavimų. [41 pakeit.] Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tuos laikinus leidimus ir atitinkamas jų patvirtinimą pagrindžiančias priežastis. 2. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis papildomas nustatant laikinojo leidimo suteikimo atitinkamai valstybei narei sąlygas. Šios sąlygos yra: a) tokio leidimo suteikimo pagrindimas, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai; b) ilgiausia leidimo galiojimo trukmė terminas; [42 pakeit.] c) prievolės, susijusios minimalieji reikalavimai, susiję su oficialia tą leidimą naudojančių profesionaliųjų veiklos vykdytojų kontrole; [43 pakeit.] d) 1 dalyje nurodyto pranešimo turinys ir forma. 8 straipsnis Specialieji reikalavimai, taikomi tam tikrų rūšių, kategorijų ir tipų MDM Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus šis reglamentas papildomas reikalavimais, taikomais kiekvienam MDM tipui, rūšiai ar kategorijai: a) dėl I priede išvardytų rūšių vaisių ir sėklų siuntų – rūšių švarumo; b) dėl I priede išvardytų rūšių ir dirbtinių hibridų augalų dalių kokybės, atsižvelgiant į bendrąsias savybes, sveikatą ir dydį; c) dėl tuopai (Populus spp.), išaugintai iš stiebo auginių arba atkarpų, taikomų išorės kokybės standartų, atsižvelgiant į stiebo auginių ir atkarpų defektus ir minimalius matmenimis; d) dėl I priede išvardytų rūšių ir dirbtinių hibridų sodinamosios medžiagos kokybės, atsižvelgiant į bendrąsias savybes, sveikatą ir dydį; e) dėl sodinamosios medžiagos, skirtos parduoti naudotojams regionuose, kuriuose vyrauja Viduržemio jūros klimatas, atsižvelgiant į augalų dydį, amžių ir, jei reikia, konteinerio dydį. Tas deleguotasis aktas grindžiamas patirtimi, įgyta atitinkamai taikant reikalavimus kiekvieno tipo, rūšies ar kategorijos MDM dėl tikrinimo, mėginių ėmimo ir bandymo bei atskyrimo atstumų nuostatų. Tie reikalavimai tuo aktu pritaikomi atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių standartų raidą, technikos ir mokslo pažangą arba klimato ir ekologinius pokyčius. 9 straipsnis Nenumatytų atvejų planas ir nacionalinis registras 1. Siekdamos užtikrinti, kad į atkuriamo miško plotus, nukentėjusius nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, miškų gaisrų, ligų ir kenkėjų protrūkių, nelaimių ar kitų įvykių, būtų tiekiama pakankamai MDM, kiekviena valstybė narė atitinkamai parengia vieną ar daugiau nenumatytų atvejų planų pagal tai, kas nustatyta rengiant jų nacionalinius rizikos vertinimus pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES(24)6 straipsnio 1 dalį. Komisija, gavusi valstybės narės prašymą, teikia jai techninę paramą nenumatytų atvejų planui parengti. [44 pakeit.] Toks nenumatytų atvejų planas parengiamas toms I priede išvardytoms medžių rūšims ir jų dirbtiniams hibridams, kurie laikomi kuriuos valstybės narės laiko tinkamais jų esamoms ir numatomoms būsimoms atitinkamos valstybės narės klimato ir ekologinėmis sąlygoms. [45 pakeit.] Nenumatytų atvejų plane atsižvelgiama į numatomą atitinkamų medžių rūšių ir jų dirbtinių hibridų pasiskirstymą ateityje, remiantis atitinkamos valstybės narės nacionalinio ir (arba) regioninio klimato modeliavimu. Nenumatytų atvejų planuose atsižvelgiama į galimas paveiktas vietoves už nacionalinių sienų ribų ir atitinkama valstybė narė bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis, kad užtikrintų pakankamą prevencinį MDM tiekimą į paveiktas tarpvalstybines vietoves. [46 pakeit.] 2. Valstybės narės, rengdamos tokius nenumatytų atvejų planus ir juos atnaujindamos, atitinkamame etape konsultuojasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. 3. Į kiekvieną nenumatytų atvejų planą įtraukiami šie aspektai: a) jei įgyvendinant nenumatytų atvejų planą susidaro padėtis, dėl kurios gali labai pristigti MDM, dalyvaujančių įstaigų vaidmuo ir atsakomybės sritys, taip pat vadovavimo grandinė ir veiksmų, kurių imsis kompetentingos institucijos, kitos valdžios institucijos, įgaliotosios įstaigos arba susiję fiziniai asmenys, laboratorijos ir profesionalieji veiklos vykdytojai, koordinavimo procedūros, įskaitant veiklos koordinavimą atitinkamai su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis; aa) pažeidžiamumo ir prevencinių priemonių nustatymas, pavyzdžiui, sėklų saugojimo vietų ir daigynų saugumo didinimas ir saugojimo vietų bei daigynų skaičiaus didinimas; [47 pakeit.] b) kompetentingų institucijų prieiga prie MDM atsargų, saugomų planuojamiems nenumatytiems atvejams, profesionaliųjų veiklos vykdytojų patalpų, visų pirma miško medelynų ir MDM gaminančių laboratorijų, taip pat kitų susijusių veiklos vykdytojų ir fizinių asmenų patalpų; c) jei reikia, kompetentingų institucijų prieiga prie įrangos, darbuotojų, išorės ekspertų ir išteklių, kurių reikia siekiant greitai ir veiksmingai pradėti taikyti nenumatytų atvejų planą; d) priemonės, susijusios su informacijos apie didelį MDM trūkumą teikimu Komisijai, kitoms valstybėms narėms, atitinkamiems profesionaliesiems veiklos vykdytojams ir visuomenei, ir priemonės, kurių imamasi oficialiai patvirtinus arba įtarus didelį MDM trūkumą; e) duomenų apie bet kokį didelį MDM trūkumą registravimo tvarka; f) turimi valstybės narės vertinimai, susiję su didelio MDM trūkumo jos teritorijoje rizika ir galimu poveikiu žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei aplinkai; g) vietovės (-ių), kurioje (-iose) susidarė didelis MDM trūkumas, geografinių ribų nustatymo principai; h) principai, susiję su kompetentingų institucijų ir, kai įmanoma ir tinkama, įstaigų, valdžios institucijų, laboratorijų darbuotojų, profesionaliųjų veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, nurodytų a punkte, mokymu. [48 pakeit.] Valstybės narės reguliariai peržiūri ir prireikus atnaujina savo nenumatytų atvejų planus, kad būtų atsižvelgta į technikos ir mokslo pažangą, susijusią su klimato modeliavimu, atsižvelgiant į numatomą atitinkamų medžių rūšių ir jų dirbtinių hibridų pasiskirstymą ateityje. 4. Valstybės narės, kaip nurodyta 12 straipsnyje, parengia nacionalinį registrą, kuriame: [49 pakeit.] a) surašytos į I priedą įtrauktos medžių rūšys ir dirbtiniai hibridai, kurie yra svarbūs atsižvelgiant į dabartines atitinkamos valstybės narės klimato ir ekologines sąlygas; b) atsižvelgiama į numatomą tų medžių rūšių ir jų dirbtinių hibridų pasiskirstymą ateityje. Per ketverius metus nuo nacionalinių registrų sudarymo dienos valstybės narės parengia nenumatytų atvejų planus, skirtus į jų registrus įtrauktoms rūšims ir dirbtiniams hibridams. 5. Valstybės narės, rengdamos nenumatytų atvejų planus, bendradarbiauja tarpusavyje ir su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, keisdamosi geriausia praktika ir patirtimi, įgyta rengiant tuos planus. 6. Valstybės narės leidžia susipažinti su savo nenumatytų atvejų planais Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir visiems susijusiems profesionaliesiems veiklos vykdytojams, juos paskelbdamos FOREMATIS. III SKYRIUS PROFESIONALIŲJŲ VEIKLOS VYKDYTOJŲ IR SĖKLINĖS BAZĖS REGISTRAVIMAS BEI KILMĖS RAJONŲ RIBŲ NUSTATYMAS 10 straipsnis Profesionaliųjų veiklos vykdytojų prievolės 1. Profesionalieji veiklos vykdytojai registruojami Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnyje numatytame registre pagal to reglamento 66 straipsnį. Jie turi būti įsisteigę Sąjungoje atitinkamoje valstybėje narėje ir gauti kompetentingos institucijos leidimą. [50 pakeit.] 2. Profesionalieji veiklos vykdytojai, remdamiesi turimomis žiniomis ir duomenimis, kompetentingai institucijai ir jų savo MDM naudotojams pateikia visą būtiną informaciją apie jos MDM tapatybę, taip pat informaciją apie jo tinkamumą esamoms ir numatomoms būsimoms klimato ir ekologinėms sąlygoms. Ta informacija, laikantis kompetentingos institucijos gairių, pateikiama potencialiam pirkėjui pateikiama interneto svetainėse, sodininkų vadovuose ir kitomis tinkamomis priemonėmis prieš perduodant atitinkamą MDM MPM. [51 pakeit.] 11 straipsnis Tam tikrų kategorijų kilmės rajonų ribų nustatymas Jeigu sėklinė bazė skirta kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“ MDM gaminti, valstybės narės nustato atitinkamų rūšių kilmės rajonų ribas. Kompetentingos institucijos rengia ir savo interneto svetainėse skelbia kilmės rajonų ribų žemėlapius. Jos leidžia susipažinti su tais žemėlapiais Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, juos paskelbdamos FOREMATIS. 12 straipsnis Nacionalinis registras ir nacionaliniai sėklinės bazės sąrašai 1. Kiekviena valstybė narė sudaro, skelbia ir nuolat atnaujina nacionalinį įvairių rūšių sėklinės bazės, kuri patvirtinta jos teritorijoje pagal 4 ir 19 straipsnius ir apie kurią pranešta pagal 18 straipsnį, elektroninį registrą. Tame registre pateikiama išsami informacija apie kiekvieną patvirtintos sėklinės bazės vienetą ir unikali registro nuoroda. Nukrypdamos nuo 4 straipsnio, kompetentingos institucijos nedelsdamos registruoja savo nacionaliniuose registruose sėklinę bazę, kuri iki ... [OL: įrašyti šio reglamento datą] buvo įregistruota jų atitinkamuose nacionaliniuose registruose, nurodytuose Direktyvos 1999/105/EB 10 straipsnio 1 dalyje, netaikydamos tame straipsnyje nustatytos registravimo procedūros. 2. Kiekviena valstybė narė sudaro, skelbia ir nuolat atnaujina nacionalinį sėklinės bazės sąrašą, kuris pateikiamas kaip nacionalinio registro santrauka. Jos leidžia susipažinti su tais elektroniniais sąrašais Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, juos paskelbdamos FOREMATIS. 3. Valstybės narės pateikia nacionalinį sąrašą kiekvienam sėklinės bazės patvirtinimo vienetui įprasta forma. Prie kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“ gali būti pateikiamas tik trumpas sėklinės bazės aprašymas pagal kilmės rajonus. Nacionaliniuose sąrašuose visų pirma pateikiama ši informacija: a) botaninis pavadinimas; b) kategorija; c) sėklinė bazė sėklinės bazės rūšį; [52 pakeit.] d) registro arba, jeigu reikia, jo santraukos nuoroda, arba kilmės rajono tapatybės kodas; e) sėklinės bazės vieta: trumpas pavadinimas, jeigu reikia, ir kurie nors iš šių duomenų: i) kategorijos „šaltinio tapatybė nustatyta“ sėklinei bazei – kilmės rajonas ir geografinės platumos bei ilgumos ribos, ii) kategorijos „atrinkta“ sėklinei bazei – kilmės rajonas ir geografinė padėtis, apibrėžta ilguma, platuma ir aukštuma, arba geografinės platumos, ilgumos ir aukštumos ribos, iii) kategorijos „atitinkanti kokybės reikalavimus“ sėklinei bazei – tiksli ilguma, platuma ir aukštuma apibrėžta geografinė padėtis, kurioje sėklinė bazė yra eksploatuojama, iv) kategorijos „išbandyta“ sėklinei bazei – tiksli ilguma, platuma ir aukštuma apibrėžta geografinė padėtis, kurioje sėklinė bazė yra eksploatuojama; f) plotas: sėklų šaltinio (-ių), medyno (-ų) arba sėklinės plantacijos (-ų) dydis; g) kilmė: i) nuoroda, ar sėklinė bazė yra autochtoninė arba vietinė, neautochtoninė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma, ii) jei tai neautochtoninė arba nevietinė sėklinė bazė – kilmės nuoroda, jei ji žinoma, h) reikmė, kuriai MDM naudojama; i) jei tai kategorijos „išbandyta“ MDM, nuoroda, ar ji: i) genetiškai modifikuota, ar ii) yra NGM gautas augalas; j) jei tai kategorijų „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“ MDM – informacija apie derliaus surinkimo vietą, skirtą klono (-ų) arba klonų rinkinio (-ių) auginimo vietą auginimui, jei reikia.; [53 pakeit.] ja) Papildoma informacija (jei yra); [54 pakeit.] jb) jei taikoma – esamos MDM intelektinės nuosavybės teisės. [134 pakeit.] 13 straipsnis Patvirtintos sėklinės bazės Sąjungos sąrašas 1. Remdamasi kiekvienos valstybės narės pagal 12 straipsnį pateiktais nacionaliniais sąrašais, Komisija gali skelbti sąrašą pavadinimu „Patvirtintos sėklinės bazės miško dauginamajai medžiagai gauti Sąjungos sąrašas“. Tas sąrašas skelbiamas elektroniniu formatu FOREMATIS. 2. Į tą sąrašą įtraukiami duomenys, pateikti 12 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nacionaliniuose sąrašuose, ir nurodoma naudojimo vietovė. [55 pakeit.] 13a straipsnis Ruoša iš sėklinės bazės 1. Užtikrinamas atsekamumas – pradedant MDM surinkimu ir baigiant pardavimu galutiniam vartotojui. 2. Profesionalieji veiklos vykdytojai praneša kompetentingai institucijai apie savo ketinimą surinkti miško dauginamosios medžiagos derlių iki derliaus surinkimo, kad kompetentinga institucija galėtų vykdyti kontrolę. 3. Profesionalieji veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai įrašus, kuriuose užfiksuotas MDM derliaus surinkimas. 4. Pašalinti iš derliaus nuėmimo vietos leidžiama tik turint pagrindinį sertifikatą. 5. Siekiant kuo didesnės visos sėklų siuntos genetinės įvairovės, sėklų derlių surinkęs subjektas užtikrina, kad prieš pradedant prekiauti arba sodinti, visuose apdorojimo etapuose būtų sudaryti sėklų siuntų mišiniai. [56 pakeit.] IV SKYRIUS PAGRINDINIS SERTIFIKATAS, ŽENKLINIMAS IR PAKAVIMAS 14 straipsnis Pagrindinis tapatumo sertifikatas 1. Kompetentingos institucijos, gavusios profesionaliojo veiklos vykdytojo prašymą, po MDM derliaus surinkimo nuo patvirtintos sėklinės bazės, išduoda pagrindinį tapatumo sertifikatą (toliau – pagrindinis sertifikatas), kuriame pateikiama unikali sėklinės bazės registro nuoroda, taikomą visam surinktam MDM derliui. Pagrindiniu sertifikatu patvirtinama atitiktis 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kad MPM yra gautas iš patvirtintos bazės medžiagos. [57 pakeit.] Komisija įgyvendinimo aktu nustato pagrindinio MDM tapatumo sertifikato turinį ir pavyzdį: a) iš sėklų šaltinių ir medynų gautos MDM pagrindinio sertifikato pavyzdį; b) iš sėklinių plantacijų arba šeimos (-ų) tėvų gautos MDM pagrindinio sertifikato pavyzdį ir c) iš klonų bei klonų rinkinių gautos MDM pagrindinio sertifikato pavyzdį.; ca) iš rinkinių gautos MDM pagrindinio sertifikato pavyzdį. [58 pakeit.] Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. Jeigu pagal 15 straipsnio 2 dalį valstybė narė priima priemones dėl vėlesnio vegetatyvinio dauginimo, išduodamas naujas pagrindinis sertifikatas. 3. Jeigu pagal 15 straipsnio 3 dalį sudaromi mišiniai, valstybės narės užtikrina, kad būtų galima nustatyti mišinių sudedamųjų dalių registro nuorodas, taip pat išduodamas naujas pagrindinis sertifikatas arba kitas dokumentas, leidžiantis nustatyti mišinio tapatumą. 4. Jeigu 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta siunta padalijama į mažesnes siuntas, kurios nėra vienodai apdorojamos ir yra vėliau dauginamos vegetatyviniu būdu, išduodamas naujas pagrindinis sertifikatas ir nurodomas ankstesnio pagrindinio sertifikato numeris. 4a. Mišinio atveju profesionalus veiklos vykdytojas iš anksto praneša apie maišymą kompetentingai institucijai, kad kompetentinga institucija galėtų prižiūrėti maišymo procesą. [59 pakeit.] 5. Pagrindinis sertifikatas taip pat gali būti išduodamas elektronine forma (toliau – elektroninis pagrindinis sertifikatas). Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos elektroninių pagrindinių sertifikatų išdavimo techninės sąlygos, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų šio straipsnio nuostatas, o tokių elektroninių pagrindinių sertifikatų išdavimo būdas būtų tinkamas, patikimas ir veiksmingas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 6. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šį straipsnį papildančius deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl: a) visų veiksmų, kurių ėmėsi profesionalusis veiklos vykdytojas ir kompetentingos institucijos, kad būtų išduotas pagrindinis sertifikatas, skaitmeninio registravimo ir b) centralizuotos platformos, jungiančios visas valstybes nares ir Komisiją, siekiant palengvinti tų įrašų tvarkymą, prieigą prie jų ir jų naudojimą, sukūrimo. 6a. Kiekviena valstybė narė priima ir atnaujina nacionalinį išduotų pagrindinių sertifikatų sąrašą ir pateikia jį Komisijai ir kompetentingoms valdžios institucijoms. [60 pakeit.] 15 straipsnis Siuntos 1. Siekiant užtikrinti MDM atsekamumą iki patvirtintos sėklinės bazės, nuo kurios buvo surinktas jos derlius, visuose gamybos etapuose MDM atskiriama pagal atskirus sėklinės medžiagos patvirtinimo vienetus ir pagrindinį sertifikatą, kai jis išduotas. MDM derlius renkamas nuo tų atskirų patvirtinimo vienetų ir parduodama siuntomis, kurios turi būti pakankamai vienodos ir pažymėtos kaip besiskiriančios nuo kitų MDM siuntų. [61 pakeit.] Kiekviena MDM siunta pažymima nurodant šiuos duomenis: a) siuntos numerį kodą; [62 pakeit.] aa) tikslą; [63 pakeit.] b) pagrindinio sertifikato kodą ir numerį; c) botaninį pavadinimą; d) MDM kategoriją; e) sėklinę bazę sėklinės bazės rūšį; [64 pakeit.] f) registro nuorodą arba kilmės rajono tapatybės kodą; g) jei tai kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“ ir „atrinkta“ arba kita MDM, jeigu tikslinga – kilmės rajoną; h) jeigu tikslinga, nurodoma, ar sėklinė bazė yra autochtoninė arba vietinė, neautochtoninė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma; i) jei tai sėklinė miško medžiaga – subrendimo metus, švarumą, švarios sėklos daigumo procentinę dalį, 1 000 švarių sėklų svorį ir daigių sėklų skaičių kilograme bei sėklų tyrimų objekto pavadinimą; [65 pakeit.] j) sodinamosios medžiagos – sodinukų arba ataugų – amžių ir tipą, nepaisant to, ar tai pakirstos jų šaknys, ar jie persodinti, ar sudėti į konteinerius; k) jei tai kategorijos „išbandyta“ MDM, nurodoma, ar ji yra: i) genetiškai modifikuota, ii) NGM gautas augalas; ka) jei taikoma – esamos MDM intelektinės nuosavybės teisės. [135 pakeit.] 2. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai ir 5 straipsnio 1 dalies c punktui, valstybės narės atskirai saugo MDM, kuri vėliau dauginama vegetatyviniu būdu, ir ją atitinkamai pažymi. Tokios MDM derlius turi būti surinktas nuo vieno patvirtinimo vieneto, priklausančio kategorijoms „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ arba „išbandyta“. Tokiais atvejais gauta MDM priskiriama prie tos pačios kategorijos kaip ir pirminė MDM. 3. Nedarant poveikio 1 daliai, MDM maišoma laikantis šių sąlygų: a) sudarant kategorijų „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ mišinius, MDM turi būti gauta iš dviejų ar daugiau patvirtinimo vienetų viename kilmės rajone; b) jeigu viename kilmės rajone sudaromi iš sėklų šaltinių ir medynų, priskiriamų kategorijai „šaltinio tapatybė nustatyta“, gautos MDM mišiniai, tokia nauja mišinio siunta sertifikuojama nurodant „MDM, gauta iš sėklų šaltinio“; c) jeigu sudaromi MDM, gautos iš neautochtoninės arba nevietinės sėklinės bazės, ir MDM, gautos iš nežinomos kilmės sėklinės bazės, mišiniai, tokia nauja mišinio siunta sertifikuojama nurodant „kilmė nežinoma“; d) jeigu sudaromi MDM, gautos iš to paties patvirtinimo vieneto, subrendusio skirtingais metais, mišiniai, registruojami faktiniai brandinimo metai ir MDM dalis kiekvienais metais. Jeigu mišiniai sudaromi pagal pirmos pastraipos a, b arba c punktus, kilmės rajono tapatybės kodą galima pakeisti registro nuoroda, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies f punkte. 16 straipsnis Oficiali etiketė 1. Kompetentinga institucija arba oficialiai kompetentingos valdžios institucijos prižiūrimas profesionalusis veiklos vykdytojas kiekvienai MDM siuntai išduoda oficialią etiketę, kuria patvirtinama tos MDM atitiktis 5 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. [66 pakeit.] 1a. Oficialią etiketę atspausdina: a) kompetentinga institucija, jei to prašo profesionalusis veiklos vykdytojas; arba b) profesionalusis veiklos vykdytojas oficialiai prisižiūrint kompetentingai institucijai. [67 pakeit.] 2. Kompetentingos institucijos leidžia profesionaliajam veiklos vykdytojui atspausdinti oficialią etiketę po to, kai kompetentinga institucija patvirtina, kad ta MDM atitinka 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Profesionaliajam veiklos vykdytojui leidžiama atspausdinti tą išduoti ir (arba) spausdinti oficialią etiketę, jei kompetentinga institucija, remdamasi audito rezultatais, padaro išvadą, kad veiklos vykdytojas turi infrastruktūrą ir išteklius oficialiai etiketei spausdinti pakankamai kompetencijos, infrastruktūros ir išteklių. [68 pakeit.] 3. Kompetentinga institucija vykdo reguliarią kontrolę, kad patikrintų, ar profesionalusis veiklos vykdytojas laikosi 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Jeigu, suteikusi 2 dalyje nurodytą leidimą, kompetentinga institucija nustato, kad profesionalusis veiklos vykdytojas nesilaiko toje dalyje nurodytų reikalavimų, ji nedelsdama leidimą panaikina arba atitinkamai pakeičia. 4. Oficialioje etiketėje pateikiama ne tik informacija, kurios reikalaujama pagal Be 15 straipsnio 1 dalį, bet ir dalyje reikalaujamos informacijos, oficialioje tiekėjo etiketėje arba kitame dokumente, kuriame pateikiama pagal tą straipsnį reikalaujama informacija, pateikiama visa ši informacija: [69 pakeit.] a) pagrindinio sertifikato, išduoto pagal 14 straipsnio nuostatas, numeris (-iai) arba kito dokumento, pagal kurį galima nustatyti mišinio tapatumą ir kurį galima gauti pagal 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuoroda; b) profesionaliojo tiekiančiųjų profesionalių veiklos vykdytojo pavadinimas vykdytojų pavadinimai, įskaitant jų adresą, registracijos numerį ir gavėjų pavadinimus, įskaitant jų adresą; [70 pakeit.] c) tiekiamas kiekis; d) jei tai kategorijos „išbandyta“ MDM, kurios sėklinė bazė patvirtinta pagal 4 straipsnį, žymima žodžiais „laikinai patvirtinta“; e) nurodoma, ar MDM buvo dauginta vegetatyviniu būdu; ea) greitojo atsako kodas su MDM priežiūros, laikymo ir sodinimo instrukcijomis. [71 pakeit.] 5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šie oficialios etiketės elementai: a) oficialios etiketės turinys; b) papildoma informacija apie sėklas ir mažus sėklų kiekius; c) konkrečių kategorijų ar kitų tipų MDM etiketės spalva; [72 pakeit.] d) papildoma informacija apie konkrečias gentis arba rūšis; da) nuoroda, ar medžiaga yra genetiškai modifikuota pagal Direktyvą 2001/18/EB. [136 pakeit.] Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 5a. Jei profesionalus veiklos vykdytojas naudoja spalvotą bet kurios MDM kategorijos etiketę ar dokumentą, tiekėjo etiketės arba dokumento spalva turi atitikti VI priede nurodytą spalvą. [73 pakeit.] 6. Oficiali etiketė taip pat gali būti išduodama elektronine forma (toliau – elektroninė oficiali etiketė). Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos elektroninių oficialių etikečių išdavimo techninės sąlygos, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų šio straipsnio nuostatas, o tokių oficialių etikečių išdavimo būdas būtų tinkamas, patikimas ir veiksmingas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 7. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šį straipsnį papildančius deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl: a) visų veiksmų, kurių ėmėsi profesionalieji veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos, kad būtų išduotos oficialios etiketės, skaitmeninio registravimo; b) centralizuotos platformos, jungiančios valstybes nares ir Komisiją, siekiant palengvinti tų įrašų tvarkymą, prieigą prie jų ir jų naudojimą, sukūrimo. 17 straipsnis Sėklinės miško medžiagos pakuotės Sėklinė miško medžiaga gali būti parduodama tik sandariose pakuotėse, kurios tampa netinkamos naudoti pakuotę atidarius. Siekiant užkirsti kelią MDM puvimui, pakavimas į sandarias pakuotes gali būti pritaikytas prie atitinkamos MDM poreikių. [74 pakeit.] V SKYRIUS NUKRYPTI NUO 4 STRAIPSNIO LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS 18 straipsnis Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo, kad miško genetiniams ištekliams išsaugoti skirta sėklinė bazė privalo būti patvirtinta 1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, norint nacionaliniame registre įregistruoti miškų genetiniams ištekliams išsaugoti skirtą sėklinę bazę, kompetentingų institucijų patvirtinimo gauti nereikia. 2. Visi profesionalieji veiklos vykdytojai, registruojantys miškų genetiniams ištekliams išsaugoti skirtą sėklinę bazę, praneša apie tą sėklinę bazę atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai. 3. Apie 1 dalyje nurodytą sėklinę medžiagą kompetentingoms institucijoms pranešama FOREMATIS formatu. Apie sėklinę bazę pranešama nurodant pranešimo vienetą. Kiekvienam pranešimo vienetui nacionaliniame registre priskiriama unikali registro nuoroda. Tame Pranešime pateikiama tokia informacija: teikiami 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys. a) botaninis pavadinimas; b) kategorija; c) sėklinė bazė; d) registro arba, jeigu reikia, jo santraukos nuoroda, arba kilmės rajono tapatybės kodas; e) vieta: jei tikslinga, trumpas pavadinimas ir kilmės rajonas bei geografinės platumos, ilgumos ir aukštumos ribos; f) plotas: sėklų šaltinio (-ių) arba medyno (-ų) dydis; g) kilmė: nuoroda, ar sėklinė bazė yra autochtoninė arba vietinė, neautochtoninė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma. Jei tai neautochtoninė arba nevietinė sėklinė bazė – kilmės nuoroda, jei ji žinoma; h) reikmė: genetinių išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas. [75 pakeit.] 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos konkrečios sąlygos, susijusios su to pranešimo reikalavimais ir turiniu. Tuose įgyvendinimo aktuose atsižvelgiama į taikytinų tarptautinių standartų pokyčius, ir jie priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 19 straipsnis Profesionaliųjų veiklos vykdytojų atliekamas sėklinės bazės, skirtos kategorijos „šaltinio tapatybė nustatyta“ MDM gaminti, patvirtinimas Nukrypdamos nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali leisti profesionaliesiems veiklos vykdytojams patvirtinti tam tikrų rūšių sėklinę bazę, skirtą kategorijos „šaltinio tapatybė nustatyta“ MDM gaminti, jei įvykdytos šios sąlygos: a) kilmės rajonui, kuriame yra sėklinė bazė, būdingos ekstremalios meteorologinės sąlygos ir b) tos oro sąlygos daro poveikį sėklinės bazės dauginimosi ciklui, todėl MDM derlius nuo tos sėklinės bazės surenkamas rečiau. Apie tokį leidimą tvirtina Komisija pranešama Komisijai. [76 pakeit.] 20 straipsnis Laikinas sėklinės bazės, skirtos kategorijos „išbandyta“ MDM gaminti, patvirtinimas Nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, valstybės narės visoje savo teritorijoje arba jos dalyje ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui gali leisti patvirtinti sėklinę bazę, skirtą kategorijos „išbandyta“ MDM gaminti, jeigu remiantis genetinio įvertinimo arba lyginamųjų bandymų, nurodytų V priede, preliminariais rezultatais galima manyti, jog, užbaigus bandymus, sėklinė bazė atitiks reikalavimus, leidžiančius ją patvirtinti pagal šį reglamentą. 21 straipsnis Laikini tiekimo sunkumai 1. Siekdama įveikti laikinus bendro MDM tiekimo sunkumus, kylančius vienoje ar keliose valstybėse narėse, Komisija, gavusi bent vienos susijusios valstybės narės prašymą, gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuos laikinai leidžia valstybėms narėms patvirtinti vienos ar kelių rūšių MDM, gautą iš sėklinės bazės, kuri atitinka mažiau griežtus reikalavimus nei nustatytieji 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir leisti ja prekiauti. 2. Kai Komisija veikia pagal 1 dalį, pagal 16 straipsnio 1 dalį išduotoje oficialioje etiketėje nurodoma, kad atitinkama MDM buvo gauta iš sėklinės bazės, atitinkančios mažiau griežtus reikalavimus nei nustatytieji 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 3. 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 22 straipsnis Laikini eksperimentai ieškant geresnių alternatyvų šio reglamento nuostatoms 1. Nukrypdama nuo 1, 4 ir 5 straipsnių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl laikinų eksperimentų organizavimo ieškant geresnių alternatyvų šio reglamento nuostatoms dėl rūšių ar dirbtinių hibridų, kurioms jis taikomas, sėklinės bazės patvirtinimo ir MDM gamybos bei prekybos reikalavimų. Tie eksperimentai gali būti atliekami kaip techniniai arba moksliniai tyrimai, per kuriuos nagrinėjamas naujų reikalavimų pagrįstumas ir tinkamumas, palyginti su šio reglamento 1, 4 ir 5 straipsniuose nustatytais reikalavimais. 2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir juose nurodomas vienas ar daugiau iš šių dalykų: a) atitinkama rūšis arba dirbtiniai hibridai; b) su kiekviena rūšimi arba dirbtiniu hibridu susijusių eksperimentų sąlygos; c) eksperimento trukmė; d) dalyvaujančių valstybių narių stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolės. Tuose aktuose atsižvelgiama į šių metodų raidą: a) sėklinės bazės kilmės nustatymo metodų, įskaitant biomolekulinių metodų taikymą; b) miško genetinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo metodų, atsižvelgiant į taikytinus tarptautinius standartus; c) dauginimo ir gamybos metodų, įskaitant inovatyvių gamybos procesų naudojimą; d) sėklinės bazės sudedamųjų dalių kryžminimo schemų projektavimo metodų; e) sėklinės bazės ir MDM savybių vertinimo metodų; f) atitinkamos MDM kontrolės metodų. Tie aktai pritaikomi prie atitinkamos MDM gamybos metodų raidos ir turi būti pagrįsti visais valstybių narių atliktais lyginamaisiais tyrimais ir bandymais. 3. Komisija peržiūri tų eksperimentų rezultatus ir juos apibendrina ataskaitoje, prireikus nurodydama, ar reikia iš dalies pakeisti 1, 4 arba 5 straipsnius. 23 straipsnis Leidimas nustatyti griežtesnius reikalavimus 1. Nukrypdama nuo 4 straipsnio, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais valstybėms narėms leidžiama visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje nustatyti griežtesnius nei nurodytieji tame straipsnyje reikalavimus dėl sėklinės bazės patvirtinimo ir MDM gamybos reikalavimų, laikantis perdavimo tarp kilmės regionų taisyklių, su sąlyga, kad tais reikalavimais neuždraudžiamas, netrukdomas ar neribojamas šio reglamento nuostatas atitinkantis laisvas MPM judėjimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [77 pakeit.] 2. Siekdamos gauti 1 dalyje nurodytą leidimą valstybės narės pateikia Komisijai prašymą, kuriame išdėsto: a) siūlomų reikalavimų nuostatų projektą; b) tokių reikalavimų būtinumo ir proporcingumo pagrindimą. 3. 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik jei įvykdytos visos šios sąlygos: a) prašomomis priemonėmis užtikrinamas bent vienas iš šių dalykų: i) atitinkamos MDM kokybės kontrolės metodų patobulinimas, ii) aplinkos apsauga: prisitaikymas prie klimato kaitos, indėlis saugant biologinę įvairovę biologinės įvairovės didinimas arba miškų ekosistemų atkūrimas ir jų veikimo rėmimas; [78 pakeit.] b) prašomos priemonės yra būtinos ir proporcingos jų tikslui pagal a punktą ir c) priemonės yra pagrįstos atsižvelgiant į konkrečias atitinkamos valstybės narės klimato ir ekologines sąlygas. 4. Jeigu valstybės narės patvirtino papildomus ar griežtesnius reikalavimus pagal Direktyvos 1999/105/EB 7 straipsnį, atitinkamos valstybės narės ne vėliau kaip ... [vieni metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos] tas priemones peržiūri ir jas panaikina arba iš dalies pakeičia, kad jos atitiktų šį reglamentą. Apie tokius veiksmus ji praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. VI SKYRIUS MDM IMPORTAS 24 straipsnis Importas remiantis Sąjungos lygiavertiškumu 1. MDM iš trečiųjų šalių į Sąjungą gali būti importuojama tik jei pagal 2 dalį nustatoma, kad ji atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems MDM, kuri gauta ir kuria prekiaujama Sąjungoje. Atitikimo vertinimo ir nustatymo procesas yra grindžiamas išsamių tapatumo ir kokybės standartų bei kitų MDM taikomų reikalavimų nagrinėjimu. [79 pakeit.] 2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžia, ar trečiojoje šalyje gauta konkrečių genčių, rūšių ar kategorijų MDM atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiesiems MDM, kuri gauta ir kuria prekiaujama Sąjungoje, remdamasi visais šiais aspektais: a) nuodugniai išnagrinėta atitinkamos trečiosios šalies pateikta informacija ir duomenimis ir b) teigiamais atitinkamoje trečiojoje šalyje Komisijos atlikto audito rezultatais (jei Komisija mano, kad toks auditas yra būtinas); c) faktu, ar ta trečioji šalis yra EBPO tarptautinei prekybai skirtos miško dauginamosios medžiagos sertifikavimo schemos dalyvė. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Priimdama 1 dalyje nurodytus sprendimus Komisija atsižvelgia į tai, ar atitinkamoje trečiojoje šalyje taikomomis sėklinės bazės patvirtinimo ir registravimo bei tolesnės MDM ruošos iš tos sėklinės bazės sistemomis suteikiamos tokios pačios garantijos, kokios numatytos 4 ir 5 straipsniuose ir, kai taikoma, 11 straipsnyje, kai ta MDM priskiriama kategorijoms „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ ir „išbandyta“. 25 straipsnis Pranešimas apie importuojamą MDM ir jos sertifikatai 1. Profesionalieji veiklos vykdytojai, importuojantys MDM į Sąjungą, iš anksto informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie importą naudodamiesi Reglamento (ES) 2017/625 131 straipsnyje nurodyta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC). 2. Su importuojama MDM pateikiami visi šie dokumentai: a) pagrindinis sertifikatas arba kitas oficialus sertifikatas, išduotas trečiosios kilmės šalies; b) oficiali etiketė ir c) įrašai su išsamia informacija apie tą MDM, kuriuos pateikė profesionalusis veiklos vykdytojas toje trečiojoje šalyje.; ca) importuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas pagrindinis sertifikatas, kuriuo po importo pakeičiamas a punkte nurodytas pagrindinis arba oficialus sertifikatas, arba sertifikatas, kuriuo patvirtinamas šio naujo sertifikato egzistavimas. [80 pakeit.] 3. Importavus MDM kaip nurodyta 1 dalyje, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija pakeičia: a) 2 dalies a punkte nurodytą pagrindinį sertifikatą arba oficialų sertifikatą nauju pagrindiniu sertifikatu, išduotu atitinkamoje valstybėje narėje, ir b) 2 dalies b punkte nurodytą oficialią etiketę nauja oficialia etikete, išduota atitinkamoje valstybėje narėje. VII SKYRIUS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS 26 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 2 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybių narių paskirtų ekspertų dalyvavimas reiškia, kad galima remtis įvairia nacionaline kompetencija ir požiūriais ir taip prisidėti prie informacija pagrįsto ir suderinto sprendimų priėmimo, susijusio su deleguotaisiais aktais. [81 pakeit.] 6. Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 2 ir 6 dalis, 5 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 6 dalį ir 16 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 27 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002(25) 58 straipsnio 1 dalimi. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011(26). 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu. VIII SKYRIUS Ataskaitų teikimas, sankcijos ir reglamentų (ES) 2016/2031 ir 2017/625 pakeitimai 28 straipsnis Ataskaitų teikimas Ne vėliau kaip... [Leidinių biurui: įrašyti datą – 5 metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos], o vėliau kas penkerius metus valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą dėl: a) sertifikuotos MDM, kuriai išduotas pagrindinis sertifikatas, kiekių per metus; [82 pakeit.] b) valstybių narių patvirtintų nacionalinių nenumatytų atvejų planų, skirtų pasirengti MDM tiekimo sunkumams, skaičiaus ir laiko bei išteklių, kurių, kurio reikia, kad tie nenumatytų atvejų planai būtų pradėti taikyti; [83 pakeit.] c) interneto svetainių ir (arba) nacionalinių sodininkų vadovų, kuriuose pateikiama informacija apie tai, kur geriausia sodinti MDM, skaičiaus; d) remiantis Sąjungos lygiavertiškumu iš trečiųjų šalių importuotos MDM kiekio pagal atskiras gentis ir rūšis; e) pagal 29 straipsnį nustatytų sankcijų. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 1 dalyje numatytos ataskaitos teikimo techninis formatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 29 straipsnis Sankcijos 1. Valstybės narės nustato veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles, priemones ir visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 2. Valstybės narės užtikrina, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio reglamento pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, atspindėtų, laikantis nacionalinės teisės, bent profesionaliojo veiklos vykdytojo gautą ekonominę naudą arba, kai tikslinga, profesionaliojo veiklos vykdytojo apyvartos procentinę dalį. 30 straipsnis Reglamento (ES) 2016/2031 pakeitimai Reglamentas (ES) 2016/2031 iš dalies keičiamas taip: 1) 37 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo, kai tinkama, nustatomos priemonės, kad būtų užkirstas kelias Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų patekimui ant atitinkamų sodinti skirtų augalų, kaip nurodyta šio reglamento 36 straipsnio f punkte. Tos priemonės, kai tinkama, turi būti susijusios su tų augalų įvežimu į Sąjungą ir vežimu joje.“; "2) 83 straipsnis papildomas šia dalimi:" „5a. Jei sodinti skirti augalai yra išauginti arba parduodami kaip priklausantys kategorijoms „šaltinio tapatybė nustatyta“, „atrinkta“, „atitinkanti kokybės reikalavimus“ arba „išbandyta“, kaip nurodyta Reglamente (ES).../...*+, atskiros formos augalo pasas įtraukiamas į oficialią etiketę, parengtą pagal atitinkamas to reglamento nuostatas.
______________________ * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... ... (OL...). + OL: į tekstą įrašyti šio reglamento numerį ir institucijas, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.“. "3) VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VII priedą. 31 straipsnis Reglamento (ES) 2017/625 pakeitimai Reglamentas (ES) 2017/625 iš dalies keičiamas taip: 1) 1 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:" „l) miško dauginamosios medžiagos gamyba ir prekyba.“; "2) 3 straipsnis papildomas šiuo punktu:" „52) miško dauginamoji medžiaga – medžiaga, apibrėžta ... Reglamento (ES) .../...*+ 3 straipsnio 1 dalyje; ______________________ * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... ... (OL...).“; + OL: į tekstą įrašyti šio reglamento numerį ir institucijas, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.“ "3) po 22a straipsnio įterpiamas šis straipsnis:" „22b straipsnis Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl miško dauginamosios medžiagos 1. Oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų taisyklių, apima miško dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos bei veiklos vykdytojų, kuriems taikomos tos taisyklės, oficialią kontrolę. 2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl miško dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi toms prekėms taikytinų 1 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos atlikus tą oficialią kontrolę.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl augalų dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės, siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, taikytinų toms prekėms, vykdymo ir veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės, vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ______________________ * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... ... (OL...). + OL: į tekstą įrašyti šio reglamento numerį ir institucijas, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.“. "IX SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32 straipsnis Direktyvos 1999/105/EB panaikinimas Direktyva 1999/105/EB panaikinama. Nuorodos į panaikintą aktą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę. 33 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ... [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I PRIEDAS MEDŽIŲ RŪŠIŲ IR DIRBTINIŲ HIBRIDŲ SĄRAŠAS
II PRIEDAS SĖKLINĖS BAZĖS, KURI SKIRTA KATEGORIJOS „ŠALTINIO TAPATYBĖ NUSTATYTA“ MDM GAMINTI, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI A. Bendrieji reikalavimai Sėklų šaltinis arba medynas atitinka kompetentingų institucijų nustatytus kriterijus. B. Specialieji reikalavimai 1. Sėklinės bazės tipas Sėklinė bazė – sėklų šaltinis arba medynas, esantis viename kilmės rajone. 2. Pakankamas populiacijos dydis Sėklų šaltinį arba medyną sudaro viena ar kelios medžių grupės (medynai) arba atskiras medynas. Tie sėklų šaltinio ar medyno. Tie medžiai turi būti gerai pasiskirstę ir jų turi būti pakankamai gausu, kad būtų išlaikyta genetinė įvairovė ir tuose sėklų šaltiniuose ar medynuose būtų užtikrinta tinkama medžių kryžmadulka.[85 pakeit.] 3. Kilmė ir kilmės rajonas a) Pagrindiniame sertifikate nurodomas kilmės rajonas, buvimo vieta ir vietos (-ų), kurioje (-iose) surenkama MDM, geografinės platumos, ilgumos ir aukštumos ribos. b) Profesionalusis veiklos vykdytojas, remdamasis istoriniais įrodymais (bibliografija, kompetentingų institucijų, mokslinių tyrimų institutų ar kitų organizacijų saugomais dokumentais) arba kitomis tinkamomis priemonėmis (kilmės vietos bandymais), įskaitant tarptautiniu mastu pripažintus biomolekulinius metodus, nustato sėklinės bazės kilmę, t. y., ar ji: i) autochtoninė, ii) neautochtoninė, iii) vietinė, iv) nevietinė, v) nežinoma. Kai sėklinė bazė yra neautochtoninė arba nevietinė, nurodoma jos kilmė, jeigu ji žinoma. Kompetentinga institucija patikrina profesionaliojo veiklos vykdytojo pateiktą informaciją. 4. Tvarumo savybės a) Medžiai turi būti gerai prisitaikę prie klimato ir ekologinių sąlygų, įskaitant kilmės regione vyraujančius biotinius ir abiotinius veiksnius, taip pat prie vietos sąlygų prisitaikiusios ribinės populiacijos turi būti prisitaikiusios prie ekstremalesnių biotinių ir abiotinių veiksnių.[86 pakeit.] b) Medžiai turi būti iš esmės neužkrėsti nekarantininiais kenkėjais ir turi neturėti jų simptomų.[87 pakeit.] III PRIEDAS SĖKLINĖS BAZĖS, KURI SKIRTA KATEGORIJOS „ATRINKTA“ MDM GAMINTI, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI A. Bendrieji reikalavimai. Kompetentinga institucija medyną vertina atsižvelgdama į konkrečią reikmę, kuriai MDM bus naudojama, ir deramą dėmesį skiria B skirsnyje išdėstytiems reikalavimams. Kompetentinga institucija nustato atrankos kriterijus remdamasi ta konkrečia reikme, kuriai MDM bus naudojama. Ši reikmė nurodoma atitinkamos valstybės narės nacionaliniame registre. B. Specialieji reikalavimai. 1. Kilmė. Remiantis istoriniais įrodymais (bibliografija, kompetentingų institucijų, mokslinių tyrimų institutų ar kitų organizacijų saugomais dokumentais) arba kitomis tinkamomis priemonėmis (kilmės vietos bandymais), įskaitant tarptautiniu mastu pripažintus biomolekulinius metodus, nustatoma, ar medynas yra autochtoninis arba vietinis, neautochtoninis arba nevietinis, ar jo kilmė nežinoma. Nurodoma neautochtoninės arba nevietinės sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma. 2. Atskyrimas. Medynai turi būti nutolę pakankamu atstumu nuo blogos kokybės tos pačios ar susijusios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių, galinčių kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikalavimą, kai autochtoninius arba vietinius medynus supa neautochtoniniai arba nevietiniai, arba nežinomos kilmės medynai.[88 pakeit.] 3. Pakankamas populiacijos dydis. Siekiant išlaikyti genetinę įvairovę ir užtikrinti tinkamą kryžmadulką, medynai turi būti sudaryti iš vienos ar kelių medžių grupių. Tie medžiai atitinkamoje vietovėje turi būti gerai pasiskirstę ir jų turi būti pakankamai gausu, kad būtų išvengta nepageidaujamos įvaisos, išlaikyta genetinė įvairovė ir užtikrinta tinkama tų medžių kryžmadulka. 4. Amžius ir išsivystymas. Medynai turi būti sudaryti iš tokio amžiaus arba išsivystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus. 5. Vienodumas. Medynų atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžiai pašalinami. 6. Tvarumo savybės. a) Medynai turi būti gerai prisitaikę prie klimato ir ekologinių sąlygų, įskaitant kilmės rajone vyraujančius biotinius ir abiotinius veiksnius. b) Medžiai turi būti iš esmės neužkrėsti karantininiais kenkėjais, neturėti jų simptomų ir būti atsparūs nepalankioms jų augimo vietos klimatui ir vietai būdingoms sąlygoms.[89 pakeit.] 7. Medynų produktyvumas. Patvirtinant atrinktus medynus jų produktyvumas paprastai turi viršyti priimtą vidurkį, gaunamą panašiomis ekologinėmis ir tvarkymo sąlygomis. 8. Medienos kokybė. Atsižvelgiama į medienos kokybę. Medienos kokybė yra pagrindinis kriterijus, jei MDM bus naudojama miškų pramonėje medienai, baldams ar plaušienai gaminti. Tokiu atveju kompetentinga institucija daugiau dėmesio skiria šiam kriterijui. 9. Forma arba augimo pobūdis. Medyno medžiai pasižymi ypač geromis morfologinėmis savybėmis – jų kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis priimtinas, šakos smulkios, o nereikalingas šakas medžiai turi lengvai numesti. Be to, dvišakų ir įvijos medienos medžių turi būti nedaug. IV PRIEDAS SĖKLINĖS BAZĖS, KURI SKIRTA KATEGORIJOS „ATITINKA KOKYBĖS REIKALAVIMUS“ MDM GAMINTI, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI 1. Sėklinės plantacijos a) Kompetentinga institucija tvirtina ir registruoja kryžminimo schemos tipą ir tikslą, plantaciją sudarančių klonų arba šeimų kryžminimo schemą ir plantacijos išdėstymą, plantaciją sudarančius klonus ar šeimas, atskyrimą ir vietą bei visus jų pakeitimus. b) Profesionalusis veikos vykdytojas Plantaciją sudarančius klonus arba šeimas atrenkasudarantys klonai arba šeimos atrenkami pagal išskirtinius jų požymius ir, atsižvelgdamasatsižvelgiant į konkrečią reikmę, kuriai MDM bus naudojama, deramą dėmesį skiria III priedo B skirsnio 4 ir 6–9 punktuose išdėstytiems reikalavimams.[90 pakeit.] c) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos sodinami arba turėjo būti pasodinti pagal kompetentingos institucijos patvirtintą planą, parengtą taip, kad būtų galima nustatyti kiekvienos sudedamosios dalies tapatybę. d) Sėklinių plantacijų retinimas aprašomas kartu su atrankos kriterijais, kuriais vadovaujamasi atliekant tokius retinimus ir kurie įregistruoti kompetentingos institucijos. e) Profesionalusis veiklos vykdytojas sėklines plantacijas ir jų derlių tvarko Sėklinės plantacijos tvarkomos ir sėklų derlius renkamas taip, kad būtų pasiekti plantacijų plantacijoms nustatyti tikslai. Sėklinėse plantacijose, skirtose dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas MDM nustatomas natūriniu bandymu.[91 pakeit.] 2. Šeimos (-ų) tėvai a) Profesionalusis veiklos vykdytojas tėvus atrenkaTėvai atrenkami pagal išskirtines jų savybes arba jų kombinacinę galią. Jeigu atrenkama pagal išskirtines savybes, atsižvelgiant į konkrečią reikmę, kuriai gauta MDM bus naudojama, deramą dėmesį skiria III priedo B skirsnio 4 ir 6–9 punktuose išdėstytiems reikalavimams.[92 pakeit.] b) Kompetentinga institucija tvirtina ir registruoja šeimos (-ų) tėvų paskirtį, kryžminimo schemą ir apdulkinimo sistemą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus. c) Kompetentinga institucija tvirtina ir registruoja tėvų tapatybę, skaičių ir jų proporciją mišinyje. d) Jeigu tėvai skirti dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas MDM nustatomas natūriniu bandymu. 3. Klonai a) Klonai identifikuojami pagal skiriamuosius požymius, kuriuos patvirtino ir užregistravo kompetentinga institucija. b) Atskirų klonų vertingumas nustatomas stebint tų klonų savybes ir atliekant kokybinį jų įvertinimą arba įrodomas ganėtinos trukmės bandymais. c) Ortetai klonams auginti atrenkami pagal išskirtines savybes, atsižvelgiant į konkrečią reikmę, kuriai gauta MDM bus naudojama, deramą dėmesį skiriant III priedo B skirsnio 4 ir 6–9 punktuose išdėstytiems reikalavimams. d) Kompetentinga institucija nustato didžiausią patvirtinimo galiojimo metų skaičių arba didžiausią gautų rametų skaičių. 4. Klonų rinkiniai a) Klonų rinkiniai atitinka 3 punkto a, b ir c papunkčių reikalavimus. b) Kompetentinga institucija tvirtina ir registruoja rinkinį sudarančių klonų tapatybę, skaičių ir proporciją, atrankos būdą ir elitinę medžiagą. Kiekvienas rinkinys turi būti pakankamai genetiškai įvairus. c) Kompetentinga institucija nustato didžiausią patvirtinimo galiojimo metų skaičių arba didžiausią gautų rametų skaičių. V PRIEDAS SĖKLINĖS BAZĖS, KURI SKIRTA KATEGORIJOS „IŠBANDYTA“ MDM GAMINTI, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI 1. VISIEMS BANDYMAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI a) Bendrieji teiginiai Jeigu sėklinė bazė yra medynas, ji turi atitikti III priede išdėstytus atitinkamus reikalavimus. Jeigu sėklinė bazė yra sėklinė plantacija (-os), šeimos (-ų) tėvai, klonai arba klonų rinkiniai, ji turi atitikti IV priede išdėstytus reikalavimus. Kompetentinga institucija nustato atrankos kriterijus remdamasi reikme, kuriai numatoma naudoti MDM. Profesionalieji veiklos vykdytojai parengia, išdėsto ir atlieka bandymus, skirtus sėklinei bazei tvirtinti. Tų apie bandymų medžiagą, metodus ir rezultatus jie aiškina laikydamiesi praneša kompetentingai institucijai, atsakingai už sėklinės bazės tvirtinimą. Pateikti rezultatai analizuojami laikantis tarptautiniu mastu pripažintų procedūrų. Jeigu profesionalusis veiklos vykdytojas atlieka Atliekant lyginamuosius bandymus, jis palygina bandomą MDM su vienu naudojamas vienas arba, pageidautina, keliais patvirtintais keli patvirtinti arba iš anksto pasirinktais etaloniniais augalais pasirinkti etaloniniai augalai, kaip aprašyta 3 punkto b papunktyje.[93 pakeit.] aa) Minimalus mažiausio dydžio bandymų sričių skaičius pagal I priede išvardytas medžių rūšis yra pasiektas.[94 pakeit.] b) Savybės, kurias reikia ištirti i) Profesionalusis veiklos vykdytojas parengia bandymus, kad įvertintų atitinkamasBandymai parengiami, kad būtų įvertintos atitinkamos ii punkte nurodytas savybesnurodytos savybės, ir tai nurodonurodoma kiekvieno bandymo dokumentuose.[95 pakeit.] ii) Deramas dėmesys skiriamas prisitaikymui, augimui ir svarbiems biotiniams ir abiotiniams veiksniams. Kitos savybės, kurios laikomos svarbiomis dėl numatytos konkrečios reikmės, vertinamos atsižvelgiant į regiono, kuriame atliekamas bandymas, ekologines sąlygas, įskaitant dabartines ir būsimas numatomas klimato sąlygas. c) Dokumentavimas Profesionalusis veiklos vykdytojas saugo įrašus, kuriuose aprašomospateikia visą bandymų vietosrezultatams įvertinti reikalingą informaciją, įskaitant vietą, klimatą, dirvožemį, ankstesnį naudojimą, ūkį, valdymą ir bet kokią dėl abiotinių ir (arba) biotinių veiksnių padarytą žalą. Profesionalusis veiklos vykdytojas pateikia tuos įrašus jis pateikia kompetentingai institucijai, jei ji to prašo. Vertinimo metu kompetentinga institucija registruoja sėklinės bazės amžių, MDM ir rezultatus.[96 pakeit.] d) Bandymų organizavimas i) Profesionalusis veiklos vykdytojas kiekvieną MDM mėginį augina, sodina ir prižiūriKiekvienas dauginamosios medžiagos mėginys auginamas, sodinamas ir prižiūrimas vienodai, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į augalų medžiagos tipą.[97 pakeit.] ii) Kiekvienas eksperimentas turi būti atliekamas taikant galiojančią statistinę schemą, kad būtų galima įvertintiįvertintos kiekvienos sudedamosios dalies, kuri tiriama, atskiras savybes, profesionalusis veiklos vykdytojas kiekvieną eksperimentą atlieka taikydamas galiojančią statistinę schemą ir naudodamas pakankamą medžių skaičių atskiros savybės.[98 pakeit.] e) Analizė ir rezultatų pagrįstumas i) Profesionalusis veiklos vykdytojas analizuoja Eksperimentų duomenis taikydamas duomenys analizuojami taikant pripažintus tarptautinius statistinius metodus ir pateikia pateikiami kiekvienos ištirtos savybės rezultatus rezultatai.[99 pakeit.] ii) Bandymo atlikimo metodika ir išsamūs jo rezultatai yra laisvai prieinami. iii) Valstybės narės, kurioje buvo atliktas bandymas, kompetentinga institucija nustato siūlomą naudojimo vietovę ir informuoja apie visas MDM savybes, dėl kurių gali sumažėti jos naudingumas. iv) Jeigu atliekant bandymus įrodoma, kad MDM neturi net sėklinės bazės, iš kurios ji pagaminta, savybių, įskaitant visų pirma atsparumą ekonomiškai svarbiems augalų kenkėjams, tokia MDM nesertifikuojama kaip kategorijos „išbandyta“ medžiaga. 2. REIKALAVIMAI SĖKLINĖS BAZĖS SUDEDAMOSIOMS DALIMS GENETIŠKAI VERTINTI a) Genetiškai galima vertinti šias sėklinės bazės sudedamąsias dalis: sėklų plantacijas, šeimos (-ų) tėvus, klonus ir klonų rinkinius. b) Dokumentavimas Sėklinei bazei patvirtinti reikalingi šie papildomi dokumentai, kuriuose pateikiama ši informacija: i) vertinamų sudedamųjų dalių tapatybė, kilmė ir genealogija; ii) kryžminimų schema, naudota MDM, su kuria atliekami vertinimo bandymai, gaminti. c) Bandymo atlikimo tvarka Laikomasi šių reikalavimų: i) kiekvienos sudedamosios dalies genetinė vertė įvertinama dviejose arba keliose bandymo vietose, iš kurių bent viena turi būti tokioje aplinkoje, kuri svarbi numatomai MDM naudojimo vietovei. ii) Bandymo laikotarpis turi būti pakankamai ilgas, kad išbandytos savybės galėtų pasireikšti. iii) MDM, kuria turi būti prekiaujama, nustatytas pranašumas apskaičiuojamas remiantis pirmiau minėta genetine verte ir konkrečia kryžminimo schema. iv) Vertinimo bandymus ir genetinius skaičiavimus tvirtina kompetentinga institucija. d) Aiškinimas i) Nustatytas MDM pranašumas apskaičiuojamas palyginant su kuria nors tiriamosios visumos savybe ar keliomis savybėmis. Profesionalusis veiklos vykdytojas selekcijos programoje apibrėžia tiriamąją visumą ir aprašo jąTiriamoji visuma apibrėžiama ir aprašoma tyrimų ataskaitose.[100 pakeit.] ii) Nurodoma, ar nustatyta MDM genetinė vertė, atsižvelgiant į kurią nors svarbią savybę, palyginti su tiriamąja visuma, yra mažesnė. 3. MDM LYGINAMOJO BANDYMO REIKALAVIMAI a) MDM mėginių ėmimas i) Lyginamajam bandymui paimtas MDM mėginys iš tiesų yra reprezentatyvusis MDM, gautos iš patvirtintinos sėklinės bazės, mėginys. ii) Lytinio dauginimo būdu gautos MDM, skirtos lyginamajam bandymui, derlius: — turi būti surinktas tokiais metais, kai buvo geros žydėjimo ir vaisių bei sėklų brandinimo sąlygos, ir — turi būti surinktas tokiais būdais, kurie užtikrina, kad paimti mėginiai būtų reprezentatyvūs. Tokiai MDM gaminti gali būti naudojamas dirbtinis apdulkinimas. b) Etaloniniai augalai i) Etaloninių augalų, naudojamų palyginimo tikslams atliekant bandymus, vegetacijos ypatybės bandymų atlikimo regione pagal galimybes turėtų būti žinomos pakankamai ilgą laiką. Etaloniniai augalai iš esmės reprezentuoja sėklinę bazę, kuri, kaip įrodyta, pačioje bandymo pradžioje buvo tinkama numatytoms miškų ūkio reikmėms tokiomis ekologinėmis sąlygomis, kuriomis siūloma sertifikuoti MDM. Jeigu įmanoma, lyginamiesiems bandymams naudojami šie etaloniniai augalai: — pagal III priede pateiktus kriterijus atrinkti medynai arba — sėklinė bazė, oficialiai patvirtinta kategorijos „išbandyta“ MDM gaminti. ii) Atliekant lyginamąjį dirbtinių hibridų bandymą pagal galimybes įtraukiamos etaloninių augalų abiejų motininių medžių rūšys. iii) Jei įmanoma, naudojama keletas etaloninių augalų. Kai pagrįsta, etaloninius augalus galima pakeisti labiausiai tinkama bandomąja MDM arba bandyme naudojamų sudedamųjų dalių vidutinės kokybės augalais. iv) Tokie pat etaloniniai augalai naudojami atliekant visus bandymus kuo įvairesnėmis vietos sąlygomis. c) Aiškinimas i) Turi būti nustatytas bent vienos svarbios savybės didelis statistinis pranašumas, palyginti su etaloniniais augalais. ii) Profesionalus veiklos vykdytojas pranešaPranešama, jeigu buvo nustatytos kokios nors ekonominiu arba ekologiniu požiūriu svarbios savybės, kurios yra gerokai prastesnės už etaloninių augalų savybes ir kurių poveikį turi kompensuoti tinkamos savybės.[101 pakeit.] 4. SĄLYGINIS PATVIRTINIMAS Remiantis preliminariu jaunų bandomųjų augalų vertinimu, galima suteikti sąlyginį patvirtinimą. Preliminariu vertinimu grindžiami tvirtinimai, kad esama pranašumo, iš naujo tikrinami ne vėliau kaip po dešimties metų. 5. ANKSTYVIEJI BANDYMAI Kompetentinga institucija, suteikdama sąlyginį arba galutinį patvirtinimą, gali pripažinti medelyne, šiltnamyje ir laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatus ir jais remtis, jeigu gali būti įrodyta, kad įvertinta savybė ir savybės, kurios paprastai vertinamos atliekant miško bandymus, yra glaudžiai susijusios. Kitos tirtinos savybės atitinka 3 punkte nustatytus reikalavimus. VI PRIEDAS KATEGORIJOS, KURIOMS PRISKIRTA IŠ SKIRTINGŲ TIPŲ SĖKLINĖS BAZĖS GAUTA MDM GALIMA PREKIAUTI
VII PRIEDAS Reglamento (ES) 2016/2031 VII priedo pakeitimas Į Reglamento (ES) 2016/2031 VII priedą įtraukiamos šios dalys: „G DALIS Augalų pasai, skirti vežimui Sąjungos teritorijoje, pateikiami bendrai su oficialia etikete, kaip nurodyta 83 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje 1) Augalo pase, skirtame vežti Sąjungos teritorijoje, kuris pateikiamas bendroje etiketėje kartu su 83 straipsnio 5 dalyje nurodyta oficialia etikete, pateikiami šie elementai: a) viršutiniame dešiniajame bendros etiketės kampe viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir anglų kalba (jei skiriasi) turi būti žodžiai „Augalo pasas“; žodžiai skirtingomis kalbomis atskiriami pasviruoju brūkšniu; b) viršutiniame kairiajame bendros etiketės kampe turi būti atspausdinta spalvota arba nespalvota Sąjungos vėliava. Bendroje etiketėje augalo pasas įklijuojamas iš karto virš oficialios etiketės ir yra tokio pat pločio kaip ta oficiali etiketė. 2) Atitinkamai taikomas A dalies 2 punktas. H DALIS Augalų pasai, skirti įvežimui į saugomas zonas ir vežimui jose, pateikiami bendrai su oficialia etikete, kaip nurodyta 83 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje 1) Augalo pase, skirtame įvežimui į saugomas zonas ir vežimui jose, kuris pateikiamas bendroje etiketėje kartu su 83 straipsnio 5 dalyje nurodyta MDM oficialia etikete, pateikiami šie elementai: a) viršutiniame dešiniajame bendros etiketės kampe viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir anglų kalba (jei skiriasi) turi būti žodžiai „Augalo pasas – PZ“; žodžiai skirtingomis kalbomis atskiriami pasviruoju brūkšniu; b) iš karto po tais žodžiais – atitinkamo (-ų) saugomos zonos karantininio (-ių) kenkėjo (-ų) mokslinis (-iai) pavadinimas (-ai) arba kodas (-ai); c) viršutiniame kairiajame bendros etiketės kampe turi būti atspausdinta spalvota arba nespalvota Sąjungos vėliava. Bendroje etiketėje augalo pasas įklijuojamas iš karto virš oficialios etiketės ir yra tokio pat pločio kaip ta oficiali etiketė. 2) Atitinkamai taikomas B dalies 2 punktas.“ VIII PRIEDAS Atitikties lentelė
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonės nustatymas |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0692), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 212 straipsnį ir 322 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0408/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdami į 2024 m. sausio 30 d. Audito Rūmų nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. balandžio 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0085/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. pritaria bendram Europos Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos; jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje; 3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 4. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonė
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1449.) TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl Vakarų Balkanų priemonei skirtos atitinkamos biudžeto nomenklatūros Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pareiškimą dėl ataskaitų teikimo. Nedarant poveikio Sutartyse numatytoms biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms, Europos Parlamentas ir Taryba ketina peržiūrėti Priemonės nomenklatūrą, pavyzdžiui, dėl asignavimų vienam gavėjui, kad būtų užtikrinta tinkama politinė ir biudžetinė kontrolė. Europos Parlamentas ir Taryba prašo Europos Komisijos tinkamai apsvarstyti šį pareiškimą rengiant 2025 m. biudžeto projektą.
| |||||||||||
| Tam tikrų BŽŪP taisyklių supaprastinimas |
| |||||||
| ||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2024)0139), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0120/2024), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 26 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius, 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų ir tų planų peržiūros, taip pat kontrolės ir nuobaudų netaikymo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/2115 ir (ES) 2021/2116
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1468.)
| ||||||||
| Viešuosiuose keliuose naudojamų ne keliais judančių mechanizmų patvirtinimas ir rinkos priežiūra |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0178), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0120/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0382/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl viešuosiuose keliuose eksploatuojamų ne keliais judančių mechanizmų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020(2)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4), kadangi: (1) savaeigius mobiliuosius mechanizmus, patenkančius į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB(5) taikymo sritį, kurie suprojektuoti arba sukonstruoti darbui atlikti (toliau – ne keliais judantys mechanizmai), kartais arba reguliariai gali reikėti eksploatuoti viešuosiuose keliuose, daugiausia tam, kad būtų galima persikelti iš vienos darbo vietos į kitą; (2) šio reglamento tikslas – jį taikyti tik savaeigiams mechanizmams. Šis reglamentas netaikomas velkamųjų mechanizmų įrangai, nes tokia įranga paprastai velkama motorinėmis transporto priemonėmis, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858(6). Tokiai įrangai turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2018/858, kuriuo reglamentuojamas motorinių transporto priemonių, įskaitant jų priekabas, tipo patvirtinimas. Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį pagal Reglamentą (ES) 2018/858 nustatyti išsamius techninius reikalavimus, susijusius su konkrečios kategorijos velkamųjų mechanizmų įrangos kelių eismo saugumu, jei tokiai įrangai pagal esamas taisykles tokie reikalavimai netaikomi; (3) tam tikriems ne keliais judančių mechanizmų projektavimo ir konstrukcijos aspektams jau taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628(7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB(8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES(9) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES(10) ir Direktyva 2006/42/EB; (4) kalbant apie mobiliųjų mechanizmų saugą, Direktyva 2006/42/EB yra pagrindinis norminis aktas, taikomas tiems Sąjungos rinkai pateiktiems mechanizmams. Joje nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, taikomi mobiliųjų mechanizmų važiavimo bekele funkcijai, pvz., lėtėjimui, sustojimui, stabdymui, vairavimo vietai, sulaikymo sistemoms ir kt. Tačiau toje direktyvoje nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai skirti mechanizmų saugai užtikrinti tik jų veikimo metu, bet neapima šių mechanizmų saugos aspektų, kai jie eksploatuojami viešuosiuose keliuose; (5) kadangi nėra suderintų taisyklių dėl ne keliais judančių mechanizmų kelių eismo saugumo, ekonominės veiklos vykdytojai, gaminantys arba Sąjungos rinkai tiekiantys ne keliais judančius mechanizmus, patiria didelių išlaidų, susijusių su skirtingais valstybių narių reglamentavimo reikalavimais. Be to, šių mechanizmų atveju kelių eismo saugumas nėra vienodai užtikrinamas visoje Sąjungos teritorijoje. Todėl būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti suderintas ne keliais judančių mechanizmų kelių eismo saugumo taisykles; (6) Sąjungos vidaus rinkos plėtojimo ir veikimo tikslais tikslinga nustatyti suderintą ne keliais judančių mechanizmų, skirtų eksploatuoti viešuosiuose keliuose, tipo patvirtinimo ir individualaus patvirtinimo sistemas, kad būtų užtikrintas kelių eismo saugumas; (7) šio reglamento tikslas – mažinti pavojų, susijusį su numatytu ne keliais judančių mechanizmų eksploatavimu viešuosiuose keliuose. Todėl šis reglamentas turėtų būti netaikomas ne keliais judantiems mechanizmams, kurie praktiškai nėra skirti eksploatuoti viešuosiuose keliuose; (8) kadangi šio reglamento tikslas – mažinti pavojų, kylantį dėl ne keliais judančių mechanizmų, suprojektuotų ir sukonstruotų darbams atlikti, o ne žmonėms, gyvūnams ar kroviniams vežti (išskyrus atvejus, kai vežamos medžiagos, skirtos mechanizmo eksploatavimui), eksploatavimo keliuose, šis reglamentas turėtų būti netaikomas mechanizmams, kurių vienintelė paskirtis yra tik žmonių, gyvūnų ar krovinių vežimas. Todėl šis reglamentas nebus taikomas visų tipų naujiems asmeninio judumo prietaisams (be kita ko, standartiniams ir sėdimiesiems e. paspirtukams, elektrinėms pedalinėms transporto priemonėms, įskaitant pedalines transporto priemones su elektros varikliu, ir komerciniams kroviniams vežti skirtas pedalines transporto priemones, savibalansėms transporto priemonėms, įskaitant asmenines transporto priemones ir riedžius, elektriniams vienračiams, elektrinėms riedlentėms, vienratėms riedlentėms); (9) atsižvelgiant į šio reglamento tikslą spręsti ne keliais judančių mechanizmų, suprojektuotų ir sukonstruotų darbams atlikti, o ne darbuotojams vežti, eksploatavimo keliuose klausimą, mobiliesiems mechanizmams, kuriuose įrengtos daugiau kaip trys sėdimosios vietos, įskaitant vairuotojo sėdimąją vietą, šis reglamentas taip pat turėtų būti netaikomas. Bet kuri erdvė turėtų būti laikoma sėdimąja vieta, jei ji skirta naudoti tuo atveju, kai ne keliais judantys mechanizmai eksploatuojami viešajame kelyje ir jie gali būti taip pagrįstai naudojami ir juose gali sėdėti suaugusios moters 5-o procentilio dydžio manekenas; (10) šis reglamentas turėtų būti taikomas tik ne keliais judantiems mechanizmams, skirtiems eksploatuoti viešuosiuose keliuose ir pateiktiems Sąjungos rinkai nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, kurie yra nauji ne keliais judantys mechanizmai, pagaminti Sąjungoje įsisteigusio gamintojo, arba nauji ar naudoti ne keliais judantys mechanizmai, importuoti iš trečiosios valstybės; (11) šis reglamentas turėtų būti taikomas ne keliais judantiems mechanizmams, skirtiems eksploatuoti viešuosiuose keliuose nepriklausomai nuo jų varymo sistemos, todėl jis taip pat turėtų būti taikomas elektriniams ir hibridiniams mechanizmams. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis elektros saugos reikalavimams, susijusiems su elektros pavaromis, nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1230(11); (12) lėtieji ne keliais judantys mechanizmai sudaro didžiąją ne keliais judančių mechanizmų rinkos dalį. Be to, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios ne keliais judančių mechanizmų judėjimo keliuose greičio ribą – 40 km/h. Be to, kadangi kelių eismo saugumo rizika yra proporcinga greičiui kelyje, būtų nenuoseklu, jei sistema, pagal kurią sprendžiamas tik ne keliais judančių mechanizmų, o ne įprastinių transporto priemonių saugos rizikos klausimas, apimtų greituosius ne keliais judančius mechanizmus arba ne keliais judančius mechanizmus, kurių greitis neviršija 6 km/h. Todėl šis reglamentas turėtų būti netaikomas mobiliesiems mechanizmams, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 6 km/h arba yra didesnis kaip 40 km/h; (13) kai kuriais konkrečiais aiškiai apibrėžtais atvejais gamintojai turėtų turėti galimybę pasirinkti naudoti nacionalines sistemas, ES tipo patvirtinimą arba ES individualų patvirtinimą. Atsižvelgiant į ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų kelyje gamintojo atsakomybe atliekant konkrečias kūrimo bandymų programas arba eksploatacinius bandymus, prototipų, ne keliais judančių mechanizmų, suprojektuotų ir sukonstruotų ar pritaikytų naudoti civilinės saugos, priešgaisrinėms tarnyboms ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingoms pajėgoms, ir ne keliais judančių mechanizmų, iš esmės naudojamų karjeruose ar oro uostuose, ypatumus tikslinga suteikti gamintojams lankstumo taikant patvirtinimo schemą; (14) tai taip pat gali būti taikoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, gaminančioms ne keliais judančius mechanizmus, kai jų rinkai patiektų, užregistruotų ar pradėtų eksploatuoti vienetų skaičius per metus kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 70 tam tikro tipo vienetų; (15) nors valstybės narės galės nustatyti nacionalines sistemas, taikomas ne keliais judantiems mechanizmams, apibūdintiems 9 ir 9a konstatuojamosiose dalyse, tokios sistemos nenustačiusios valstybės narės turėtų reikalauti, kad tų mobiliųjų mechanizmų gamintojas laikytųsi šio reglamento. Be to, tokią sistemą nustačiusios valstybės narės turėtų leisti gamintojui pasirinkti, ar laikytis šio reglamento, kad jis galėtų pasinaudoti laisvo judėjimo teise; ▌ (16) atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais ne keliais judantys mechanizmai dėl pernelyg didelių matmenų negalėtų būti pakankamai manevringi viešuosiuose keliuose arba dėl pernelyg didelės masės, ašies apkrovų ar sąlyčio su žemės paviršiumi slėgio galėtų pažeisti viešųjų kelių dangą ar kitą kelių infrastruktūrą, arba dėl jų visiškai automatizuotų vairavimo sistemų, skirtų naudoti keliuose, tikslinga valstybėms narėms suteikti galimybę savo nuožiūra uždrausti tokius mechanizmus eksploatuoti viešajame kelyje arba registruoti tokius mechanizmus, net jei jų tipas buvo patvirtintas pagal šį reglamentą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti aukštą suderinimo lygį ne keliais judančių mechanizmų atžvilgiu, svarbu, kad valstybės narės uždraustų viešuosiuose keliuose eksploatuoti tik tam tikrą mechanizmų skaičių. Todėl tiek valstybės narės, tiek Komisija turėtų nustatyti pakankamai aukštas ribines vertes ir leisti jų viešuosiuose keliuose eksploatuoti kuo daugiau patvirtinto tipo mechanizmų; (17) siekiant kuo labiau sumažinti žmonių sužalojimo ir žalos kelių infrastruktūrai pavojų, kylantį dėl ne keliais judančių mechanizmų eksploatavimo viešajame kelyje, turėtų būti nustatyti techniniai reikalavimai. Techniniai reikalavimai turėtų apimti su kelių eismo saugumu susijusius aspektus, pvz., transporto priemonės konstrukcijos vientisumą, didžiausią projektinį greitį, greičio reguliatorių, greičio ribotuvus ir spidometrą, stabdymo įtaisus, vairo mechanizmą, regos lauką, masę ir matmenis. Techniniuose reikalavimuose turėtų būti atsižvelgiama į mechanizmų funkcijos ir ne keliais judančių mechanizmų naudojimo keliuose funkcijos sinergiją. Siekdama, kad šie techniniai reikalavimai būtų pakankamai perspektyvūs, Komisija gali nustatyti taisykles dėl papildomų reikalavimų, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, pavyzdžiui, pagalbinių vairavimo sistemų ir automatizuotų bei nuotoliniu būdu valdomų vairavimo sistemų atžvilgiu; (18) siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama ne keliais judančiuose mechanizmuose naudoti sudedamąsias dalis ir atskirus techninius mazgus, kurių tipas patvirtintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 167/2013(12) arba Reglamentą (ES) 2018/858; (19) visi tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami tik šį reglamentą atitinkantys ne keliais judantys mechanizmai. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį; (20) siekiant užtikrinti, kad gamybos atitikties stebėsenos procedūra, kuri yra vienas iš ES tipo patvirtinimo sistemos pagrindinių aspektų, būtų teisingai įgyvendinta ir veiktų tinkamai, gamintojus turėtų reguliariai tikrinti kompetentinga institucija arba tam tikslui paskirta tinkamą kvalifikaciją turinti techninė tarnyba. Imties norma turėtų būti proporcinga gamybos apimčiai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijos turėtų reikiamų išteklių, pavyzdžiui, pakankamai biudžetinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, ekspertinių žinių, procedūras ir kitas priemones, kad galėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020(13) 14 straipsnį joms suteiktais įgaliojimais; (21) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina paaiškinti, kad Reglamente (ES) 2019/1020 numatytos Sąjungos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės taisyklės taikomos ne keliais judantiems mechanizmams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir yra susijusios su aspektais, kuriems taikomi arba kuriuos apima šio reglamento techniniai reikalavimai, ir taip iš dalies pakeisti to reglamento I priedą, kad tame priede būtų išvardytos nuorodos į šį reglamentą; (22) svarbu, kad ne keliais judančių mechanizmų atžvilgiu Sąjungoje būtų įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kad rinkos priežiūros institucijos turėtų į ką kreiptis su prašymais, be kita ko, prašyti informacijos apie gaminio atitiktį šiam reglamentui, ir kuris galėtų bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis siekiant užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikymo atvejais būti nedelsiant imtasi taisomųjų veiksmų. Ekonominės veiklos vykdytojai, kurie turėtų atlikti tas užduotis, yra gamintojas arba šiuo tikslu gamintojo įgaliotas atstovas. Gamintojas turėtų užtikrinti, kad įgaliotasis atstovas būtų paskirtas visą laiką, kol gamintojas turi tipo patvirtinimą pagal šį reglamentą; (23) siekiant užtikrinti vienodas ES tipo patvirtinimo ir ES individualaus patvirtinimo procedūros ir tam tikrų šio reglamento administracinių nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(14). (24) siekiant užtikrinti nuolatinį aukštą saugos ir sveikatos apsaugos lygį vidaus rinkoje, ypač svarbus glaudesnis nacionalinių institucijų veiksmų koordinavimas keičiantis informacija ir vykdant koordinuotus vertinimus, kuriems vadovauja koordinavimo institucija. Tai taip pat padėtų veiksmingiau naudoti ribotus išteklius nacionaliniu lygmeniu. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas valstybėms narėms ir Komisijai skirtas patariamasis forumas siekiant propaguoti geriausią praktiką, keistis informacija ir koordinuoti veiklą, susijusią su šio reglamento vykdymo užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad būtų sukurtas toks forumas, ir į jo užduotis, neturėtų būti būtina įsteigti atskirą administracinio bendradarbiavimo grupę, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/1020 30 straipsnio 2 dalį. Tačiau forumas turėtų būti laikomas administracinio bendradarbiavimo grupe to reglamento 29 straipsnyje nurodyto Sąjungos gaminių atitikties tinklo tikslais; (25) siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl metodikos, taikomos nustatant ribines vertes, kurias valstybės narės gali taikyti dėl ne keliais judančių mechanizmų pernelyg didelių matmenų ir masės, techninių reikalavimų elementų taikymo, išsamių techninių reikalavimų, bandymų procedūrų ir bandymų metodų nustatymo, virtualių bandymų, gamybos atitikties užtikrinimo tvarkos ir taisyklių, susijusių su techninėmis tarnybomis, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (26) valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; (27) Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, prireikus persvarstyti klausimą, ar pateikti išimtinį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ▌ar pratęsti nacionalinio tipo patvirtinimo pereinamąjį laikotarpį; (28) kad valstybės narės ir nacionalinės institucijos, taip pat ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasirengti šiuo reglamentu nustatomų naujųjų taisyklių taikymui, turėtų būti nustatyta taikymo pradžios data, kuri būtų po jo įsigaliojimo dienos. Taip pat būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį gamintojai galėtų prisitaikyti laikytis šio reglamento ir naudotis laisvo judėjimo privalumais arba laikytis atitinkamų tipo patvirtinimo nacionalinės teisės aktų; (29) siekiant palengvinti suderintų europinių šio reglamento nuostatų įgyvendinimą, jam įsigaliojus, valstybės narės pereinamuoju laikotarpiu turėtų nepriimti naujų nacionalinių techninių taisyklių dėl viešuosiuose keliuose eksploatuojamų ne keliais judančių mechanizmų patvirtinimo, kurios nėra suderintos su šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis. Pereinamasis laikotarpis taikytinas tik tose valstybėse narėse, kurios tuo laikotarpiu yra įdiegusios visas esamas ar naujas nacionalines technines taisykles dėl viešuosiuose keliuose eksploatuojamų ne keliais judančių mechanizmų patvirtinimo; (30) šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus, visų pirma teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, kuri apima teisę į būsto neliečiamybę pagal Chartijos 7 straipsnį; (31) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti suderintus techninius reikalavimus, administracinius reikalavimus ir procedūras dėl naujų ne keliais judančių mechanizmų, eksploatuojamų viešuosiuose keliuose, ES tipo patvirtinimo ir ES individualaus patvirtinimo, taip pat tokių mechanizmų rinkos priežiūros taisykles ir procedūras, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS 1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomi visų naujų ne keliais judančių mechanizmų, skirtų eksploatuoti viešuosiuose keliuose, ES tipo patvirtinimo bei ES individualaus patvirtinimo ir pateikimo rinkai techniniai reikalavimai, administraciniai reikalavimai ir procedūros. 2. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos ne keliais judančių mechanizmų rinkos priežiūros taisyklės ir procedūros. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas ne keliais judantiems mechanizmams (U kategorijos transporto priemonėms), kurie pateikiami rinkai ir skirti kartais arba reguliariai eksploatuoti viešajame kelyje juos vairuojant vairuotojui arba jų nevairuojant. 2. Šis reglamentas netaikomas: a) ne keliais judantiems mechanizmams, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 40 km/h; b) ne keliais judantiems mechanizmams, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 6 km/h; c) ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose įrengtos daugiau kaip trys sėdimosios vietos, įskaitant vairuotojo sėdimąją vietą; d) mašinoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/42/EB 2 straipsnio a punkte, visų pirma skirtoms vienam ar keliems žmonėms ar gyvūnams vežti arba bet kokiems kroviniams, išskyrus prietaisus ar pagalbinius įrenginius, reikalingus darbams atlikti, medžiagoms, gautoms atliekant darbą arba būtinoms darbams atlikti arba vežamoms tarpiniam saugojimui, ir statybvietėse vežamoms medžiagoms; e) transporto priemonėms, įskaitant motorines transporto priemones, traktorius, priekabas, dvirates arba trirates transporto priemones, keturračius ir keičiamą velkamąją įrangą, kurioms išimtinai taikomas Reglamentas (ES) Nr. 167/2013, Reglamentas (ES) Nr. 168/2013 arba Reglamentas (ES) 2018/858; f) ne keliais judantiems mechanizmams, pateiktiems rinkai, užregistruotiems arba pradėtiems eksploatuoti anksčiau nei ... [LB: prašom įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą]. ▌ 3. Gamintojas gali nuspręsti pateikti prašymą dėl ES tipo patvirtinimo, ES individualaus patvirtinimo arba, kai tinkama, laikytis atitinkamų nacionalinės teisės aktų šių ne keliais judančių mechanizmų atžvilgiu: a) ne keliais judančių mechanizmų, kurių kiekvieno tipo vienetų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje per metus neviršija 70 vienetų; b) ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų kelyje gamintojo atsakomybe atliekant konkrečias kūrimo bandymų programas arba eksploatacinius bandymus, prototipų, jei jie buvo specialiai tam suprojektuoti ir sukonstruoti; c) ne keliais judančių mechanizmų, suprojektuotų ir sukonstruotų iš esmės naudoti karjeruose, uostų ar oro uostų infrastruktūroje; d) transporto priemonių, suprojektuotų ir sukonstruotų ar pritaikytų naudoti civilinės saugos, priešgaisrinėms tarnyboms ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingoms pajėgoms. 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) ne keliais judantys mechanizmai – savaeigiai mobilieji mechanizmai su varomąja sistema, kuriems taikoma Direktyva 2006/42/EB, suprojektuoti ir sukonstruoti darbų atlikimo tikslais; 2) nauji ne keliais judantys mechanizmai – ne keliais judantys mechanizmai, kurie niekada nebuvo pateikti Sąjungos rinkai; ▌ 3) sistema – ne keliais judančiame mechanizme vienai ar kelioms konkrečioms funkcijoms atlikti skirtas sujungtų prietaisų rinkinys, kuriam taikomi techniniai reikalavimai; 4) visiškai automatizuota vairavimo sistema – ne keliais judančio mechanizmo vairavimo sistema, suprojektuota ir sukonstruota taip, kad jis galėtų judėti autonomiškai be vairuotojo priežiūros; 5) sudedamoji dalis – prietaisas, skirtas būti ne keliais judančio mechanizmo dalimi, kurio tipas gali būti patvirtintas atskirai nuo to mechanizmo; 6) atskiras techninis mazgas – prietaisas, skirtas būti ne keliais judančio mechanizmo dalimi, kurio tipas gali būti patvirtintas atskirai; 7) ES tipo patvirtinimas – patvirtinimo institucijos išduotas sertifikatas, kad ne keliais judančių mechanizmų tipas atitinka atitinkamas šio reglamento nuostatas; 8) ES individualus patvirtinimas – patvirtinimo institucijos išduotas sertifikatas, kad konkretus (unikalus arba ne unikalus) ne keliais judantis mechanizmas atitinka atitinkamas šio reglamento nuostatas; 9) rinkos priežiūros institucija – valstybės narės institucija, atsakinga už rinkos priežiūros vykdymą tos valstybės narės teritorijoje; 10) patvirtinimo institucija – valstybės narės institucija, apie kurią ta valstybė narė pranešė Komisijai ir kurios kompetencijai priklauso visi ne keliais judančių mechanizmų tipo patvirtinimo aspektai, patvirtinimo sertifikatų išdavimas ir, jei tinkama, jų panaikinimas arba atsisakymas juos išduoti, kontaktinio punkto funkcijų atlikimas ryšiams su kitų valstybių narių patvirtinimo institucijomis, techninių tarnybų paskyrimas ir užtikrinimas, kad gamintojas laikytųsi savo pareigų dėl gamybos atitikties; 11) nacionalinė institucija – patvirtinimo institucija arba bet kuri kita institucija, valstybėje narėje dalyvaujanti ne keliais judančių mechanizmų rinkos priežiūros, kontrolės pasienyje arba registracijos procesuose ir už tai atsakinga; 12) techninė tarnyba – nepriklausoma organizacija arba įstaiga, patvirtinimo institucijos paskirta kaip bandymų laboratorija bandymams atlikti, arba kaip atitikties vertinimo įstaiga pradiniam vertinimui ir kitiems bandymams ar patikroms atlikti patvirtinimo institucijos vardu, kai patvirtinimo institucija tas funkcijas gali atlikti pati; 13) gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina ne keliais judančius mechanizmus arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti ne keliais judančius mechanizmus ir parduoda tuos mechanizmus savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą; 14) gamintojo atstovas rinkos priežiūros klausimais – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gamintojo tinkamai paskirtas 9 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti; 15) gamintojo atstovas tipo patvirtinimo klausimais – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gamintojo tinkamai paskirtas pagal susitarimą vykdyti visas gamintojo pareigas, susijusias su ES tipo patvirtinimu ir atitinkamomis procedūromis, įskaitant 18, 19 ir 22 straipsniuose nurodytas užduotis. Šis susitarimas turi būti pateiktas tipo patvirtinimo institucijos prašymu; 16) importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia rinkai trečiojoje valstybėje pagamintus ne keliais judančius mechanizmus; 17) platintojas – prekiautojas arba kitas tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją arba importuotoją, tiekiantis rinkai ne keliais judančius mechanizmus; 18) ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, gamintojo atstovas rinkos priežiūros klausimais, importuotojas arba platintojas; 19) pateikimas rinkai – ne keliais judančių mechanizmų tiekimas Sąjungoje pirmą kartą; 20) tiekimas rinkai – ne keliais judančių mechanizmų, skirtų platinti arba naudoti rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį ar nemokamai; 21) eksploatavimo pradžia – ne keliais judančio mechanizmo naudojimas pagal paskirtį Sąjungoje pirmą kartą; 22) registracija – administracinis leidimas ne keliais judantį mechanizmą pradėti eksploatuoti Sąjungoje, taip pat keliuose, kuris apima tokio mechanizmo identifikavimą ir jo serijos numerio, žinomo kaip registracijos numeris, išdavimą visam laikui ar laikinai; 23) ES tipo patvirtinimo sertifikatas – patvirtinimo institucijos išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad ne keliais judančių mechanizmų tipas yra patvirtintas pagal šį reglamentą; 24) ES individualaus patvirtinimo sertifikatas – patvirtinimo institucijos išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad konkretus ne keliais judantis mechanizmas yra individualiai patvirtintas pagal šį reglamentą; 25) atitikties sertifikatas – gamintojo išduotas dokumentas, kaip numatyta šiame reglamente, kuriuo patvirtinama, kad pagamintas ne keliais judantis mechanizmas atitinka patvirtintą ne keliais judančių mechanizmų tipą; 26) ne keliais judančių mechanizmų tipas – tam tikros grupės ne keliais judantys mechanizmai, įskaitant tų mechanizmų variantus ir variantų versijas, kuriems bendrai būdingi ▌bent šie pagrindiniai aspektai: ▌ a) gamintojas, b) gamintojo suteiktas tipo žymuo, c) pagrindinės konstravimo ir projektavimo charakteristikos, d) važiuoklė (lanksčiai sujungtas rėmas, pusrėmis, berėmė) (akivaizdūs ir pagrindiniai skirtumai); ▌ 27) variantas – to paties tipo ne keliais judantys mechanizmai, kai taikytina, nesiskiriantys bent šiais aspektais: a) kėbulo struktūrine koncepcija ar kėbulo konstrukcijos tipu, b) užbaigtumo laipsniu, c) varomąja sistema (vidaus degimo variklis / hibridinis / elektrinis / hibridinis elektrinis arba kitas), d) veikimo principu, ▌ e) varančiosiomis ašimis (skaičiumi, vieta, sujungimu), ▌ f) pavarų dėže (tipu), g) apsauginėmis konstrukcijomis, h) ašimis su stabdžiais (skaičiumi); 28) varianto versija – transporto priemonės, kurias sudaro informaciniame pakete nurodytų elementų derinys; 29) techniniai reikalavimai – 16 straipsnyje išvardyti techniniai reikalavimai; 30) informacinis paketas – 20 straipsnio 4 dalyje nurodytas informacinis paketas; 31) ES tipo patvirtinimo turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikė prašymą dėl ES tipo patvirtinimo ir kuriam buvo išduotas ES tipo patvirtinimo sertifikatas; 32) didelį pavojų keliantys ne keliais judantys mechanizmai – ne keliais judantys mechanizmai, kurie, remiantis tinkamu rizikos vertinimu, kuriame atsižvelgiama į pavojaus pobūdį ir jo atsiradimo tikimybę, kelia didelį pavojų, susijusį su jų saugaus eksploatavimo viešuosiuose keliuose ir kitais šiame reglamente nurodytais aspektais; 33) atšaukimas – priemonės, kuriomis siekiama, kad galutiniam naudotojui jau pateiktas ne keliais judantis mechanizmas būtų grąžintas; 34) pašalinimas – priemonės, kuriomis siekiama neleisti tiekimo grandinėje esančių ne keliais judančių mechanizmų toliau tiekti rinkai; 35) virtualaus bandymo metodas – kompiuteriniai modeliavimai, įskaitant skaičiavimus, kuriais siekiama įrodyti, kad ne keliais judantis mechanizmas atitinka techninius reikalavimus, nereikalaujant naudoti fizinės transporto priemonės, sistemos, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo; 36) sėdimoji vieta – bet kokia vieta, kurioje gali sėdėti vienas asmuo. 4 straipsnis Ne keliais judančių mechanizmų transporto priemonės kategorija Šio reglamento tikslais visiems ne keliais judantiems mechanizmams, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą, taikoma ši transporto priemonių kategorija: „U kategorija“. II SKYRIUS PAREIGOS 5 straipsnis Valstybių narių pareigos 1. Valstybės narės įsteigia arba paskiria institucijas, kompetentingas patvirtinimo ir rinkos priežiūros pagal šį reglamentą klausimais. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų institucijų įsteigimą ir paskyrimą. 2. Valstybės narės užtikrina, kad jų patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijos turėtų reikiamų išteklių, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas. 3. Pranešime apie patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijas nurodomas jų pavadinimas, adresas, įskaitant elektroninį adresą, ir atsakomybės sritis. Komisija savo interneto svetainėje paskelbia patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijų sąrašą ir su jomis susijusius išsamius duomenis. 4. Valstybės narės tiekti rinkai, registruoti, pradėti eksploatuoti ar eksploatuoti viešuosiuose keliuose leidžia tik šį reglamentą atitinkančius ne keliais judančius mechanizmus. 5. Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir netrukdo tiekti rinkai, registruoti, pradėti eksploatuoti ar eksploatuoti viešuosiuose keliuose šį reglamentą atitinkančius ne keliais judančius mechanizmus, atsižvelgiant į šiame reglamente nurodytus aspektus. 6. Nukrypdamos nuo 5 dalies, valstybės narės gali apriboti arba uždrausti eksploatuoti viešuosiuose keliuose arba registruoti ne keliais judančius mechanizmus, kurie buvo patvirtinti pagal šį reglamentą, jeigu jie atitinka šiuos kriterijus: a) dėl pernelyg didelių matmenų mechanizmai nebūtų pakankamai manevringi viešuosiuose keliuose arba ▌ b) dėl pernelyg didelės masės, ašies apkrovų ar sąlyčio su žemės paviršiumi slėgio mechanizmai galėtų pažeisti viešųjų kelių dangą ar kitą kelių infrastruktūrą; c) dėl jų visiškai automatizuotos arba nuotoliniu būdu valdomos vairavimo sistemos, skirtos naudoti keliuose, jiems taikomi nacionalinėje kelių eismo teisėje nustatyti apribojimai. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas nustatant ES masto ribinių verčių nustatymo metodiką, priimti toliau išdėstytoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus dėl didžiausios mechanizmų su kroviniu masės kelyje, ašies apkrovų ar sąlyčio su žemės paviršiumi slėgio, kuriuos viršijus ne keliais judančių mechanizmų matmenys, svoris ir masė laikomi pernelyg dideliais, kaip tai suprantama pirmos pastraipos a ir b punktuose. ▌ Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal šią metodiką nustatomos ribinės vertės. Šios ribinės vertės skirtingų atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų grupių atveju gali skirtis. 7. Valstybės narės organizuoja ir vykdo į rinką patenkančių ne keliais judančių mechanizmų rinkos priežiūros veiklą ir kontrolę pagal Reglamento (ES) 2019/1020 IV, V ir VII skyrius. 8. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos pagal nacionalinę teisę turėtų teisę naudotis pagal Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnį joms suteiktais įgaliojimais. 6 straipsnis Patvirtinimo institucijų pareigos 1. Patvirtinimo institucijos užtikrina, kad prašymus dėl ES tipo patvirtinimo pateikiantys gamintojai vykdytų pagal šį reglamentą jiems nustatytas pareigas. 2. Patvirtinimo institucijos patvirtina tik tokius ne keliais judančius mechanizmus, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus. 3. Patvirtinimo institucijos savo pareigas pagal šį reglamentą vykdo nepriklausomai ir nešališkai. Jos bendradarbiauja efektyviai ir veiksmingai bei dalijasi jų vaidmeniui ir funkcijoms atlikti svarbia informacija. 4. Siekiant sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms atlikti patikras, patvirtinimo institucijos rinkos priežiūros institucijoms suteikia būtiną informaciją, susijusią su ne keliais judančių mechanizmų, kurių atžvilgiu atliekami atitikties patikrinimai, tipo patvirtinimu. Ta informacija apima bent informaciją, įtrauktą į ES tipo patvirtinimo sertifikatą ir jo priedus. Patvirtinimo institucijos tą informaciją rinkos priežiūros institucijoms pateikia nepagrįstai nedelsdamos. 5. Kai patvirtinimo institucija pagal IX skyrių yra informuojama apie įtarimus, kad ne keliais judantys mechanizmai kelia didelį pavojų arba neatitinka reikalavimų, ji imasi visų būtinų priemonių, kad suteiktas tipo patvirtinimas būtų peržiūrėtas ir, kai tinkama, pakoreguoja arba panaikina tipo patvirtinimą, atsižvelgdama į įrodytų nukrypimų priežastis ir rimtumą. 7 straipsnis Bendrosios gamintojų pareigos 1. Gamintojai užtikrina, kad ne keliais judantys mechanizmai, kuriuos jie pateikia rinkai, priklausytų tipui, kuriam suteiktas ES tipo patvirtinimas, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti pagal tą tipą arba jiems būtų suteiktas ES individualus patvirtinimas. 2. Gamintojai užtikrina, kad rinkai pateikiami ne keliais judantys mechanizmai, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, būtų paženklinti privalomąja identifikavimo plokštele ir ženklu, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, prie tų mechanizmų būtų pridėtas atitikties sertifikatas, o naudotojui skirti dokumentai, informacija ir instrukcijos būtų parengti taip, kaip reikalaujama šiame reglamente. 3. Rinkos priežiūros tikslais ne Sąjungoje įsisteigę gamintojai paskiria vieną Sąjungoje įsisteigusį atstovą, kuris gali būti 18 straipsnyje nurodytas atstovas arba papildomas atstovas. Gamintojo atstovas rinkos priežiūros klausimais atlieka įgaliojimuose nurodytas užduotis, kaip numatyta 9 straipsnyje. 4. Gamintojai ant ne keliais judančių mechanizmų arba, jei to neįmanoma padaryti, ant ▌prie tų mechanizmų pridedamame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą bei e. pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienas punktas, kuriame galima susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba. 5. Gamintojai yra atskaitingi patvirtinimo institucijai už visus patvirtinimo proceso aspektus ir už gamybos atitikties užtikrinimą, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai dalyvauja visuose ne keliais judančio mechanizmo gamybos etapuose. 6. Gamintojai užtikrina, kad būtų įdiegtos serijinės gamybos atitikties patvirtintam tipui užtikrinimo procedūros. Pagal V skyrių atsižvelgiama į ne keliais judančio mechanizmo konstrukcijos ar charakteristikų pakeitimus, taip pat į reikalavimų, kuriuos tas mechanizmas laikomas atitinkančiu, pakeitimus. 7. Gamintojai užtikrina, kad kol jie yra atsakingi už ne keliais judančius mechanizmus, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas ir kurie skirti tiekti rinkai, laikymo ar vežimo sąlygos nekeltų pavojaus šių mechanizmų atitikčiai šiam reglamentui. 8. Gamintojai užtikrina, kad jų ne keliais judantys mechanizmai nebūtų suprojektuoti naudojant strategijas ar kitas priemones, kuriomis pakeičiamas per bandymo procedūras pademonstruotos veikimo savybės taip, kad jie nebeatitiktų šio reglamento juos eksploatuojant tokiomis sąlygomis, kurių pagrįstai galima tikėtis įprasto eksploatavimo metu. 8 straipsnis Konkrečios gamintojų pareigos 1. Gamintojai, turintys pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantys mechanizmai, kurių tipas yra patvirtintas, kuriuos jie patiekė rinkai, neatitinka šio reglamento reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad atitinkamai užtikrintų tų ne keliais judančių mechanizmų atitiktį, pašalintų juos arba atšauktų, o naudotojui praneštų apie tą mechanizmų neatitiktį. Gamintojas nedelsdamas informuoja ES tipo patvirtinimą suteikusią patvirtinimo instituciją pateikdamas išsamius duomenis apie neatitiktį ir visas priemones, kurių imtasi. 2. Gamintojai, turintys pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantis mechanizmas, kurį jie patiekė rinkai, kelia didelį pavojų, nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kuriose tokie ne keliais judantys mechanizmai buvo patiekti rinkai, patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijas, pateikdami išsamius duomenis apie pavojų ir visas taisomąsias priemones, kurių imtasi. Gamintojai tinkamomis priemonėmis nedelsdami informuoja naudotojus. 3. Gamintojai 10 metų po ne keliais judančio mechanizmo pateikimo rinkai saugo informacinį paketą ir atitikties sertifikatų kopijas, kad juos galėtų pateikti patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijoms. 4. Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, gamintojai per patvirtinimo instituciją tai institucijai pateikia ES tipo patvirtinimo sertifikato kopiją, išverstą į tai institucijai lengvai suprantamą kalbą. Gamintojai bendradarbiauja su nacionaline institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi pagal Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsnį siekiant pašalinti rinkai pateiktų, užregistruotų ar pradėtų eksploatuoti jų ne keliais judančių mechanizmų keliamą pavojų. 5. Gamintojai išnagrinėja visus jų gautus skundus, susijusius su pavojumi, įtariamais incidentais ar neatitikties problemomis, siejamais su ne keliais judančiais mechanizmais, kuriuos jei patiekė rinkai. Jei pateikiamas pagrįstas skundas, gamintojai nedelsdami apie tai informuoja savo platintojus ir importuotojus. Gamintojai registruoja pirmoje pastraipoje nurodytus skundus, įskaitant kiekviename skunde nurodytos problemos aprašymą ir išsamius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima identifikuoti atitinkamo ne keliais judančio mechanizmo tipą. 9 straipsnis Gamintojo atstovų pareigos, susijusios su rinkos priežiūra Gamintojo atstovas rinkos priežiūros klausimais atlieka gamintojo suteiktuose įgaliojimuose nurodytas užduotis. Tais įgaliojimais atstovui suteikiama galimybė: a) turėti prieigą prie 19 straipsnyje nurodyto informacinio aplanko ir atitikties sertifikatų; b) gavus pagrįstą patvirtinimo arba rinkos priežiūros institucijos prašymą, pateikti tai institucijai visą informaciją ir dokumentus, būtinus ne keliais judančių mechanizmų, kuriems suteiktas tipo patvirtinimas, gamybos atitikčiai pagal šį reglamentą įrodyti; c) patvirtinimo arba rinkos priežiūros institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių pagal šio reglamento IX skyrių imamasi ne keliais judančių mechanizmų, kuriems taikomi jų įgaliojimai, atžvilgiu; d) nedelsiant informuoti gamintoją apie skundus ir pranešimus, susijusius su pavojumi, įtariamais incidentais ar neatitikties problemomis, siejamais su ne keliais judančiais mechanizmais, kuriems taikomi tie įgaliojimai; e) turėti teisę nutraukti įgaliojimus be jokių sankcijų, jei gamintojas nevykdo savo pareigų pagal šį reglamentą. Gamintojo atstovas, nutraukęs įgaliojimus dėl 1 dalies e punkte nurodytų priežasčių, nedelsdamas apie tai informuoja tipo patvirtinimą suteikusią patvirtinimo instituciją. 10 straipsnis Bendrosios importuotojų pareigos 1. Importuotojai užtikrina, kad ne keliais judantys mechanizmai, kuriuos jie pateikia rinkai, priklausytų tipui, kuriam yra suteiktas ES tipo patvirtinimas, tą tipą atitiktų arba jiems būtų suteiktas ES individualus patvirtinimas. 2. Importuotojai užtikrina, kad ne keliais judantys mechanizmai, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, kuriuos jie pateikia rinkai, būtų paženklinti privalomąja identifikavimo plokštele ir ženklu, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, prie tų mechanizmų būtų pridėtas atitikties sertifikatas, naudotojui skirti dokumentai, informacija ir instrukcijos būtų parengti taip, kaip reikalaujama šiame reglamente, o 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos pareigos, kai taikytina, būtų įvykdytos. 3. Importuotojai ant ne keliais judančių mechanizmų arba, jei to neįmanoma padaryti, ant jų pakuotės arba prie jų pridedamame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą bei e. pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienas punktas, kuriame galima susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba. 4. Importuotojai užtikrina, kad kol jie yra atsakingi už ne keliais judančius mechanizmus, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas ir kurie skirti tiekti rinkai, laikymo ar vežimo sąlygos nekeltų pavojaus šių mechanizmų atitikčiai atitinkamoms šio reglamento nuostatoms. 11 straipsnis Konkrečios importuotojų pareigos 1. Importuotojai netiekia rinkai šio reglamento reikalavimų neatitinkančių ne keliais judančių mechanizmų, kol neužtikrinama jų atitiktis. 2. Importuotojai, turintys pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantis mechanizmas, kurį jie patiekė rinkai, neatitinka šio reglamento reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad atitinkamai užtikrintų to ne keliais judančio mechanizmo atitiktį, jį pašalintų arba atšauktų. 3. Importuotojai, turintys pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantis mechanizmas, kurį jie patiekė rinkai, kelia didelį pavojų, nedelsdami apie tai informuoja gamintoją ir valstybių narių, kuriose tas mechanizmas buvo pateiktas rinkai arba pradėtas eksploatuoti, patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijas. Importuotojas taip pat informuoja juos apie visus veiksmus, kurių imtasi, ir pateikia išsamius duomenis apie didelį pavojų ir visas taisomąsias priemones, kurių ėmėsi gamintojas. 4. Importuotojai 10 metų po ne keliais judančių mechanizmų pateikimo rinkai saugo atitikties sertifikato kopiją, kad galėtų ją pateikti patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijoms, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateiktas informacinis paketas. 5. Importuotojai, gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, pateikia jai visą informaciją ir dokumentus, reikalingus ne keliais judančio mechanizmo atitikčiai įrodyti, tai institucijai lengvai suprantama kalba. Tos institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti ne keliais judančio mechanizmo, kurį jie pateikė rinkai, keliamą pavojų. 6. Importuotojai registruoja skundus ir atšaukimus, susijusius su ne keliais judančiais mechanizmais, kuriuos jie pateikė rinkai, ir informuoja platintojus apie tokius skundus ir atšaukimus. 12 straipsnis Bendrosios platintojų pareigos 1. Tiekdami rinkai ne keliais judančius mechanizmus, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, platintojai tinkamai laikosi atitinkamų šio reglamento nuostatų. 2. Prieš tiekdami rinkai ne keliais judančius mechanizmus, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, platintojai patikrina, ar tenkinamos šios sąlygos: a) ne keliais judantys mechanizmai paženklinti privalomąja identifikavimo plokštele ir ženklu, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą; b) prie mechanizmų pridėtas atitikties sertifikatas; c) dokumentai, informacija ir instrukcijos naudotojui parengti taip, kaip reikalaujama šiame reglamente; d) kai taikytina, vykdomos 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. 3. Platintojai užtikrina, kad kol jie yra atsakingi už ne keliais judančius mechanizmus, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, laikymo ar vežimo sąlygos nekeltų pavojaus jų atitikčiai šiam reglamentui. 13 straipsnis Konkrečios platintojų pareigos 1. Jeigu platintojai turi pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantys mechanizmai neatitinka šio reglamento, jie apie tai informuoja gamintoją, importuotoją ir ES tipo patvirtinimą suteikusią patvirtinimo instituciją ir netiekia tų mechanizmų rinkai tol, kol neužtikrinama jų atitiktis. 2. Platintojai, turintys pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantis mechanizmas, kurį jie patiekė rinkai, neatitinka šio reglamento, apie tai informuoja gamintoją, importuotoją ir ES tipo patvirtinimą suteikusią patvirtinimo instituciją. 3. Platintojai, turintys pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantis mechanizmas, kurį jie patiekė rinkai, kelia didelį pavojų, nedelsdami apie tai informuoja gamintoją, importuotoją ir valstybių narių, kuriose tą mechanizmą jie patiekė rinkai, patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijas. Platintojas taip pat informuoja juos apie visus veiksmus, kurių imtasi, ir pateikia atitinkamus duomenis, visų pirma, apie didelį pavojų ir visas taisomąsias priemones, kurių ėmėsi gamintojas. 4. Platintojai, gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, užtikrina, kad gamintojas pateiktų nacionalinei institucijai 8 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją arba kad importuotojas pateiktų nacionalinei institucijai 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją. Tos institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi pagal Reglamento (ES) 019/1020 19 straipsnį siekiant pašalinti ne keliais judančių mechanizmų, kuriuos jie patiekė rinkai, keliamą pavojų. 5. Platintojai nedelsdami informuoja atitinkamą gamintoją apie jų gautus skundus, susijusius su pavojumi, įtariamais incidentais ar neatitikties problemomis, siejamais su ne keliais judančiais mechanizmais, kuriuos jie patiekė rinkai. 14 straipsnis Atvejai, kai gamintojų pareigos taikomos importuotojams ir platintojams Šio reglamento tikslais importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam gamintojo pareigos taikomos bet kuriuo iš šių atvejų: a) kai importuotojas arba platintojas savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą ne keliais judantį mechanizmą tiekia rinkai, užregistruoja arba yra atsakingas už tokio mechanizmo eksploatavimo pradžią; b) kai importuotojas arba platintojas pakeičia tą mechanizmą taip, kad gali pasikeisti jo atitiktis šiam reglamentui. 15 straipsnis Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas Ekonominės veiklos vykdytojai patvirtinimo ir rinkos priežiūros institucijų prašymu 10 metų po ne keliais judančio mechanizmo pateikimo rinkai nurodo: a) visus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems tiekė ne keliais judančius mechanizmus; b) visus ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems jie tiekė ne keliais judančius mechanizmus. 16 straipsnis Ne keliais judančių mechanizmų techniniai reikalavimai, keliami jų eksploatavimui viešuosiuose keliuose 1. Ne keliais judantys mechanizmai projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad būtų kuo labiau sumažintas jų naudotojų ir kitų asmenų sužalojimo bei kelių infrastruktūros sugadinimo pavojus mechanizmus supančioje aplinkoje, kol tie ne keliais judantys mechanizmai eksploatuojami viešajame kelyje. 2. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių dėl 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taikomų šiems elementams: a) transporto priemonės konstrukcijos vientisumui; b) didžiausiam projektiniam greičiui, greičio reguliatoriui, greičio ribotuvams ir spidometrui; c) stabdymo įtaisams; d) vairavimo mechanizmui; e) regėjimo laukui; f) priekinio stiklo valytuvams; g) lango stiklui ir jo montavimui; h) netiesioginio matymo įtaisams; i) apšvietimui, apšvietimo montavimui ir regimiesiems įspėjimams bei ženklinimams; j) ▌išorei ir priedams, naudojamiems kelyje, įskaitant darbo įrangą ir supamąsias konstrukcijas; k) garsinės signalizacijos įtaisams ir jų montavimui; l) šildymo sistemoms, atitirpinimo ir rasojimo šalinimo sistemoms; m) valstybinio numerio ženklo tvirtinimo vietoms; n) privalomajai identifikavimo plokštelei ir ženklinimui; o) matmenims; p) masei ▌; q) energijos kaupimo sistemoms; r) padangoms; s) atbulinės eigos pavarai; t) tarpvėžėms; u) mechaniniams sukabintuvams; v) vairuotojo bei kitų keleivių sėdimosioms vietoms ir apsaugos sistemoms; w) naudotojo vadovo papildymams, susijusiems su naudojimu keliuose; x) naudotojo turimoms kontrolės priemonėms ▌. ▌ Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose gali būti nustatytos išsamios taisyklės dėl bet kurio kito elemento, kai tai būtina dėl technikos ir mokslo pažangos ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies. Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose prireikus taip pat nustatomos išsamios taisyklės dėl: a) bandymų procedūrų, pasirinktų iš 22 straipsnio 3 dalyje išvardytų procedūrų; b) bandymų metodų; c) ribinių verčių ar parametrų, susijusių su bet kuriuo iš pirmoje pastraipoje išvardytų elementų; d) įrangos arba sudedamųjų dalių, kurios turi būti įrengtos ne keliais judančiuose mechanizmuose, aprašymo; e) ne keliais judančių mechanizmų specifinių charakteristikų. Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose gali būti nustatytos skirtingos išsamios taisyklės, taikomos skirtingoms ne keliais judančių mechanizmų grupėms, ir nurodoma, ar jų nuostatos taikomos ne keliais judantiems mechanizmams, skirtiems eksploatuoti viešuosiuose keliuose juos vairuojant vairuotojui, jų nevairuojant arba abiem atvejais. 3. Priimdama 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija užtikrina, kad tuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikalavimai būtų suderinti su reikalavimais, taikytinais ne keliais judantiems mechanizmams pagal kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma Reglamentą (ES) 2023/1230, juos atitiktų ir juos papildytų. Rengdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija tinkamai konsultuojasi, be kita ko, su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 17 straipsnis Ne keliais judančių mechanizmų tiekimas rinkai, registravimas arba eksploatavimo pradžia 1. Ne keliais judantys mechanizmai, skirti eksploatuoti viešuosiuose keliuose, tiekiami rinkai, registruojami arba pradedami eksploatuoti tik tuo atveju, jei jie atitinka šį reglamentą. 2. Ne keliais judantys mechanizmai atitinka šį reglamentą tik tuo atveju, jei įvykdomos šiame reglamente nustatytos pareigos, susijusios su tais mechanizmais. III SKYRIUS ES TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪRA 18 straipsnis ES tipo patvirtinimo paraiška 1. Gamintojas arba jo atstovai pateikia patvirtinimo institucijai ES tipo patvirtinimo paraišką ir 19 straipsnyje nurodytą informacinį aplanką. ▌ Tais atvejais, kai gamintojas yra įsisteigęs ne Sąjungoje, tas gamintojas paskiria vieną Sąjungoje įsisteigusį atstovą, kuris jam atstovautų patvirtinimo institucijoje. Tais atvejais, kai gamintojas yra įsisteigęs ES, tokį atstovą gali paskirti tas gamintojas. 2. ES tipo patvirtinimą sudaro viso ne keliais judančio mechanizmo patvirtinimas atliekant vieną operaciją. 3. Dėl tam tikro ne keliais judančio mechanizmo tipo pateikiama tik viena ES tipo patvirtinimo paraiška tik vienoje valstybėje narėje ir tik vienai patvirtinimo institucijai. 4. Dėl kiekvieno tipo tvirtinimo pateikiama atskira ES tipo patvirtinimo paraiška. 19 straipsnis Informacinis aplankas 1. Gamintojas arba jo atstovai, pateikdami paraišką pagal 18 straipsnio 1 dalį, patvirtinimo institucijai pateikia informacinį aplanką. 2. Informacinį aplanką sudaro: a) informacinis dokumentas; b) visi duomenys, brėžiniai, nuotraukos ir kita susijusi informacija; c) taikytinuose Sąjungos teisės aktuose, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos, numatytos ES atitikties deklaracijos kopija; d) visa informacija, kurios prašo ES tipo patvirtinimo procedūrą vykdanti patvirtinimo institucija. 3. Informacinis aplankas pateikiamas popierine arba elektronine forma, kuri yra priimtina techninei tarnybai ir patvirtinimo institucijai. 4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato informacinio dokumento ir informacinio aplanko šablonus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. IV SKYRIUS ES TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪRŲ VYKDYMAS 20 straipsnis Bendrosios ES tipo patvirtinimo procedūrų vykdymo nuostatos 1. Patvirtinimo institucijos kiekvienam ne keliais judančių mechanizmų tipui suteikia tik vieną ES tipo patvirtinimą. 2. Patvirtinimo institucijos patikrina visus šiuos aspektus: a) 23 straipsnyje nurodytas gamybos atitikties priemones ir b) ne keliais judančių mechanizmų tipo atitiktį taikytiniems techniniams reikalavimams. Jeigu patvirtinimo institucija nustato, kad ne keliais judančių mechanizmų tipas, nors ir atitinkantis atitinkamus techninius reikalavimus, kelia didelį pavojų, ji gali atsisakyti suteikti ES tipo patvirtinimą. Tuo atveju ji nedelsdama išsiunčia kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms ir Komisijai išsamią bylą, kurioje paaiškina savo sprendimo priežastis ir pagrindžia savo išvadas. 3. Patvirtinimo institucija per bendrą saugią elektroninę keitimosi informacija sistemą nedelsdama informuoja kitų valstybių narių patvirtinimo institucijas apie atsisakymą suteikti bet kokį ES tipo patvirtinimą arba jo panaikinimą ir nurodo savo sprendimo priežastis. 4. Patvirtinimo institucija parengia informacinį paketą, kurį sudaro visi šie elementai: a) informacinis aplankas, prie kurio pridedamos bandymų ataskaitos ir visi kiti dokumentai, kuriuos techninė tarnyba arba patvirtinimo institucija, vykdydama savo funkcijas, pridėjo prie informacinio aplanko; b) rodyklė, kurioje išvardijamas informacinio paketo turinys, kuri tinkamai sunumeruojama ir kurioje išdėstomi nuoseklių ES tipo patvirtinimo valdymo etapų įrašai, visų pirma peržiūrų ir atnaujinimų datos. Patvirtinimo institucija saugo informacijos pakete esančią informaciją 10 metų po atitinkamo ES tipo patvirtinimo galiojimo pabaigos. 5. Komisija gali turėti prieigą prie 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 3 dalyje bei 27 straipsnio 5 dalyje nurodytos bendros saugios elektroninės keitimosi informacija sistemos. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytas elektroninių dokumentų, kurie turi būti pateikti per tą sistemą, formatas, keitimosi mechanizmas, institucijų informavimo apie ES tipo patvirtinimų suteikimus, pakeitimus, atsisakymus juos suteikti arba jų panaikinimus tvarka ir atitinkamos apsaugos priemonės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 21 straipsnis ES tipo patvirtinimo sertifikatas 1. Kai suteikiamas ES tipo patvirtinimas, patvirtinimo institucija gamintojui arba jo atstovams ES tipo patvirtinimui gauti išduoda ES tipo patvirtinimo sertifikatą. ES tipo patvirtinimo sertifikatas galioja tol, kol galioja ES tipo patvirtinimas. Iš dalies pakeitusi atitinkamą ES tipo patvirtinimą, patvirtinimo institucija iš dalies pakeičia ES tipo patvirtinimo sertifikatą. 2. ES tipo patvirtinimo sertifikate pateikiami visi šie priedai: a) informacinis paketas; b) bandymų rezultatų lapas; c) asmens, įgalioto pasirašyti atitikties sertifikatus, vardas, pavardė ir parašo pavyzdys bei jo pareigos bendrovėje; d) užpildytas atitikties sertifikato pavyzdys. 3. ES tipo patvirtinimo sertifikatai numeruojami pagal suderintą sistemą, kurią nustato Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Per vieną mėnesį nuo ES tipo patvirtinimo sertifikato išdavimo patvirtinimo institucija per bendrą saugią elektroninę keitimosi informacija sistemą išsiunčia kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms ES ne keliais judančių mechanizmų tipo patvirtinimo sertifikato kopiją kartu su priedais. 4. ES tipo patvirtinimo sertifikatas išduodamas remiantis šablonu, kurį nustato Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kiekvieno ne keliais judančio mechanizmo tipo atžvilgiu patvirtinimo institucija: a) užpildo visas atitinkamas ES tipo patvirtinimo sertifikato dalis, įskaitant pridedamą bandymų rezultatų lapą; b) sudaro informacinio paketo rodyklę; c) nedelsdama išduoda užpildytą sertifikatą ir jo priedus gamintojui arba jo atstovams ES tipo patvirtinimui gauti. 5. Komisija nustato 2 dalies b punkte nurodyto bandymų rezultatų lapo šabloną priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 6. ES tipo patvirtinimo, kurio atžvilgiu pagal 30 straipsnį nustatyti jo galiojimo apribojimai, atveju tie apribojimai nurodomi ES tipo patvirtinimo sertifikate. 7. Patvirtinimo institucija sudaro taikytinų reikalavimų arba aktų sąrašą ir prideda tą sąrašą prie ES tipo patvirtinimo sertifikato. Komisija patvirtina tokio sąrašo šabloną priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 22 straipsnis Atitikties ES tipo patvirtinimui įrodymas 1. Suteikiant ES tipo patvirtinimą įrodoma atitiktis šio reglamento reikalavimams, visų pirma taikytiniems techniniams reikalavimams. 2. Gamintojas arba jo atstovai įrodo atitiktį taikytiniems techniniams reikalavimams, pateikdamas (-i) techninius dokumentus. 3. Į 2 dalyje nurodytus techninius dokumentus įtraukiama gamintojo pateikta atitikties deklaracija arba, jei pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose reikalaujama atlikti bandymus – atitinkamos bandymų ataskaitos, parengtos atlikus šias bandymų procedūras: a) gamintojo atliekamus bandymus. Šioje pastraipoje nurodytų bandymų procedūrų atveju tipo patvirtinimo institucija atsako tik už patikrinimą, ar į bylą yra įtraukta tiek deklaracija, tiek bandymų ataskaitos; b) bandymus, kuriuos atlieka tokiai veiklai vykdyti paskirta techninė tarnyba arba to gamintojo akredituota vidaus techninė tarnyba, nurodyta 43 straipsnyje; c) bandymus, kuriuos atlieka gamintojas, prižiūrint tokiai veiklai vykdyti paskirtai techninei tarnybai, išskyrus 43 straipsnyje nurodytą akredituotą vidaus techninę tarnybą. 4. Patvirtinant ne keliais judančių mechanizmų ES tipą, sudedamosios dalys arba atskiras techninis mazgas, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamente (ES) Nr. 167/2013 arba Reglamente (ES) 2018/858 nustatytas procedūras ir reikalavimus, pripažįstami, jei jie tinkamai sumontuoti ir integruoti į ne keliais judančius mechanizmus ir neturi įtakos tų mechanizmų atitikčiai taikytiniems techniniams reikalavimams. 5. 3 dalyje nurodytų bandymų ataskaitų forma atitinka bendruosius reikalavimus, kuriuos nustato Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 6. Gamintojas arba jo atstovai patvirtinimo institucijai pateikia tiek ne keliais judančių mechanizmų, kiek reikalaujama pagal atitinkamus deleguotuosius aktus, priimtus pagal šį reglamentą, kad būtų atlikti bandymai, kurių reikalaujama pagal tuos deleguotuosius aktus. Reikalaujami bandymai atliekami naudojant ne keliais judančius mechanizmus, kurie atitinka tvirtinamą tipą. Tačiau gamintojas arba jo atstovai, sutaręs (-ę) su patvirtinimo institucija, gali pasirinkti ne keliais judantį mechanizmą, kuris nėra tipinis tam tipui, tačiau kuriam būdingos kelios nepalankiausios savybės, susijusios su reikalaujamu veikimo lygiu. Gali būti naudojami virtualaus bandymo metodai, kad atrankos metu būtų lengviau priimti sprendimą. 7. Patvirtinimo institucijai sutikus, gamintojo arba jo atstovų prašymu virtualaus bandymo metodai gali būti naudojami kaip 3 dalyje nurodytų bandymų procedūrų alternatyva, atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus pagal 9 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose. 8. Virtualaus bandymo metodai turi atitikti pagal 9 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas sąlygas. 9. Siekiant užtikrinti, kad atliekant virtualius bandymus gauti rezultatai būtų tokie pat reikšmingi kaip ir fizinių bandymų rezultatai, Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant reikalavimus, kurių laikymąsi galima patikrinti atliekant virtualius bandymus, ir sąlygos, kuriomis virtualūs bandymai turi būti atliekami. 23 straipsnis Gamybos atitikties priemonės 1. ES tipo patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės narės patvirtinimo institucija arba remdamasi jos jau atliktu patikrinimu, imasi būtinų priemonių tiesiogiai patikrinti, ar imtasi tinkamų gamybos priemonių užtikrinti, kad gaminami ne keliais judantys mechanizmai atitiktų patvirtintą tipą ir dokumentais pagrįstus kontrolės planus, kurie kiekvieno patvirtinimo atveju turi būti suderinti su ES tipo patvirtinimo turėtoju. 2. Patvirtinimo institucija patikrina, ar ES tipo patvirtinimo turėtojas yra išdavęs pakankamą atitikties sertifikatų pavyzdžių skaičių pagal 28 straipsnį ir ar ES tipo patvirtinimo turėtojas ėmėsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad atitikties sertifikatuose pateikti duomenys būtų teisingi. 3. ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija, prireikus bendradarbiaudama su kitos valstybės narės patvirtinimo institucija arba remdamasi jos jau atliktu patikrinimu, imasi su tuo patvirtinimu susijusių būtinų priemonių tiesiogiai patikrinti, ar 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės tebėra tinkamos, kad gaminami ne keliais judantys mechanizmai toliau atitiktų patvirtintą tipą ir kad atitikties sertifikatai ir toliau atitiktų 28 straipsnį. 4. ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija gali atlikti bet kokius ES tipo patvirtinimui gauti reikalingus pavyzdžių, paimtų ES tipo patvirtinimo turėtojo patalpose, įskaitant gamybines patalpas, patikrinimus ar bandymus. 5. Kai ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija nustato, kad 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės netaikomos, jomis reikšmingai nukrypstama nuo sutartų priemonių ir kontrolės planų arba jos nebelaikomos tinkamomis, net jei gamyba tęsiama, ji imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi gamybos atitikties procedūros, arba panaikina tą ES tipo patvirtinimą. Patvirtinimo institucija gali nuspręsti imtis visų būtinų taisomųjų ar ribojamųjų priemonių, nustatytų IX skyriuje. 6. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių priemonių, susijusių su gamybos atitiktimi, pavyzdžiui, išsamių sąlygų, kuriomis patvirtinimo institucijos negali atmesti kitos valstybės narės patvirtinimo institucijos jau atlikto patikrinimo. V SKYRIUS ES TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAI 24 straipsnis Bendrosios nuostatos 1. ES tipo patvirtinimo turėtojas nedelsdamas informuoja ES tipo patvirtinimą suteikusią patvirtinimo instituciją apie visus informacinio paketo duomenų pakeitimus. 2. Ta patvirtinimo institucija nusprendžia, kurios iš 25 straipsnyje nustatytų procedūrų turi būti laikomasi. 3. Prireikus ir pasikonsultavusi su ES tipo patvirtinimo turėtoju, patvirtinimo institucija gali nuspręsti, kad reikia padaryti ES tipo patvirtinimo pakeitimą. 4. Iš dalies keičiamo ES tipo patvirtinimo turėtojas pateikia ES tipo patvirtinimo pakeitimo paraišką patvirtinimo institucijai, suteikusiai ES tipo patvirtinimą, kurį reikia iš dalies pakeisti. 5. Jeigu patvirtinimo institucija nustato, kad, siekiant iš dalies pakeisti ES tipo patvirtinimą, reikia pakartoti patikras ar bandymus, ji apie tai informuoja ES tipo patvirtinimo, kuris turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas, turėtoją. 25 straipsnyje nurodytos procedūros taikomos tik tuo atveju, jei remdamasi tomis patikromis ar bandymais patvirtinimo institucija padaro išvadą, kad ES tipo patvirtinimo reikalavimai tebetenkinami. 25 straipsnis ES tipo patvirtinimo pakeitimai 1. Jeigu patvirtinimo institucija patvirtina, kad pasikeitė informaciniame pakete užregistruoti duomenys, patvirtinimo institucija padaro ES tipo patvirtinimo, dėl kurio buvo pateikta paraiška pagal 24 straipsnį, pakeitimą. 2. Patvirtinimo institucija įvardija pakeitimą kaip tikslinimą, jeigu nereikia pakartoti patikrų ar bandymų. Tokiu atveju patvirtinimo institucija reikiamu mastu išduoda patikslintus informacinio paketo puslapius ir pažymi kiekvieną patikslintą puslapį, kad būtų aiškiai nurodytas pakeitimo pobūdis ir pakartotinio išdavimo data. Atnaujinta informacinio paketo suvestinė redakcija, prie kurios pridedamas išsamus pakeitimų aprašymas, laikoma atitinkančia tą reikalavimą. 3. Patvirtinimo institucija įvardija pakeitimą kaip išplėtimą, jeigu yra bet kuri iš šių sąlygų: a) reikia atlikti papildomas patikras ar bandymus; b) pasikeitė bet kuri informacija apie ES tipo patvirtinimo sertifikatą, išskyrus jo priedus; c) pagal šį reglamentą priimtuose teisės aktuose numatyti nauji reikalavimai tampa taikytini ne keliais judantiems mechanizmams, kurių tipas patvirtintas. 4. Jei išduodami iš dalies pakeisti informacinio paketo puslapiai arba atnaujinta informacinio paketo suvestinė redakcija, atitinkamai pakeičiama prie tipo patvirtinimo sertifikato pridėto informacinio paketo rodyklė, nurodant naujausio išplėtimo arba tikslinimo datą arba naujausios atnaujintos suvestinės redakcijos datą. 5. Ne keliais judančio mechanizmo ES tipo patvirtinimo keisti nereikia, jei 3 dalies c punkte nurodyti nauji reikalavimai techniniu požiūriu nėra aktualūs to tipo ne keliais judančių mechanizmų atžvilgiu. 26 straipsnis Pakeistų dokumentų išdavimas ir pranešimas apie juos 1. Patikslinimo atveju patvirtinimo institucija ES tipo patvirtinimo turėtojui atitinkamai išduoda pareiškėjui patikslintus dokumentus ar suvestinę atnaujintą redakciją, įskaitant informacinio paketo patikslintą rodyklę. 2. Išplėtimo atveju patvirtinimo institucija išduoda atnaujintą ES tipo patvirtinimo sertifikatą, pažymėtą išplėtimo numeriu, priskirtu didėjančia tvarka, atsižvelgiant į jau suteiktų išplėtimų eilės numerį. Tame sertifikate aiškiai nurodoma išplėtimo priežastis ir atnaujinto ES tipo patvirtinimo sertifikato pakartotinio išdavimo data. Atnaujinamos visos atitinkamos to sertifikato dalys, jo priedai ir informacinio paketo rodyklė. Tą atnaujintą sertifikatą ir jo priedus patvirtinimo institucija išduoda ES tipo patvirtinimo turėtojui. 3. Patvirtinimo institucija per bendrą saugią elektroninę keitimosi informacija sistemą praneša kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms apie visus padarytus ES tipo patvirtinimų pakeitimus. VI SKYRIUS ES TIPO PATVIRTINIMO GALIOJIMAS 27 straipsnis Galiojimo pabaiga 1. ES tipo patvirtinimai suteikiami neribotam laikui. 2. ES tipo patvirtinimas nustoja galioti kiekvienu iš šių atvejų: a) ne keliais judančių mechanizmų, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, gamyba savanoriškai galutinai nutraukiama; b) nauji reikalavimai, taikytini ne keliais judantiems mechanizmams, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, tampa privalomi tiekiant rinkai, registruojant ar pradedant eksploatuoti ne keliais judančius mechanizmus ir neįmanoma atnaujinti tipo patvirtinimo pagal V skyrių; c) ES tipo patvirtinimas nustoja galioti dėl apribojimo pagal 30 straipsnio 3 dalį; d) ES tipo patvirtinimas buvo panaikintas pagal 23 straipsnio 5 dalį. Tačiau pirmos pastraipos b punkto atveju ES tipo patvirtinimas ir atitinkamas ES tipo patvirtinimo sertifikatas siekiant ne keliais judančius mechanizmus pateikti rinkai nustoja galioti praėjus 24 mėnesiams nuo pirmos pastraipos b punkte nurodytų naujų reikalavimų taikymo pradžios datos. 3. Jeigu daromas poveikis tik vienam tipo variantui arba vienai varianto versijai, atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų ES tipo patvirtinimas nustoja galioti tik tiek, kiek tai susiję su konkrečiu variantu ar versija. 4. Kai tam tikro tipo ne keliais judančio mechanizmo gamyba galutinai nutraukiama, ES tipo patvirtinimo turėtojas apie tai praneša patvirtinimo institucijai, suteikusiai ES tipo patvirtinimą tam ne keliais judančiam mechanizmui. 5. Per vieną mėnesį nuo 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo ES tipo patvirtinimą ne keliais judantiems mechanizmams suteikusi patvirtinimo institucija per bendrą saugią elektroninę keitimosi informacija sistemą apie tai informuoja kitų valstybių narių patvirtinimo institucijas. 6. Nedarant poveikio 4 ir 5 dalims, tais atvejais, kai ne keliais judančio mechanizmo ES tipo patvirtinimas turi nustoti galioti, ES tipo patvirtinimo turėtojas apie tai praneša ES tipo patvirtinimą tam mechanizmui suteikusiai patvirtinimo institucijai. ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija per bendrą saugią elektroninę keitimosi informacija sistemą nedelsdama perduoda visą susijusią informaciją kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms. 7. 6 dalyje nurodytame pranešime visų pirma nurodoma paskutinio pagaminto ne keliais judančio mechanizmo pagaminimo data ir transporto priemonės identifikavimo numeris. VII SKYRIUS ATITIKTIES SERTIFIKATAS IR PRIVALOMOJI IDENTIFIKAVIMO PLOKŠTELĖ SU ŽENKLU 28 straipsnis Atitikties sertifikatas 1. Gamintojas prie kiekvieno ne keliais judančio mechanizmo, pagaminto pagal reikalavimus, taikomus ne keliais judantiems mechanizmams, kuriems suteiktas ES tipo patvirtinimas, prideda atitikties sertifikatą. 2. Atitikties sertifikatas galutiniam naudotojui pateikiamas nemokamai kartu su ne keliais judančiu mechanizmu. Negalima reikalauti, kad norint gauti sertifikatą, ES tipo patvirtinimo turėtojui turėtų būti pateiktas atskiras prašymas ar papildoma informacija. 3. Atitikties sertifikatas gali būti pateikiamas popierine arba elektronine forma. Tačiau, jei pirkėjas ne keliais judančio mechanizmo pirkimo metu paprašo to sertifikato popierinės formos, tą sertifikatą gamintojas turi nemokamai pateikti popierine forma. 4. Atitikties sertifikatą kaip struktūrizuotus duomenis elektroniniu formatu gaunanti patvirtinimo institucija: a) užtikrina, kad prieigą prie jo galėtų turėti valstybių narių patvirtinimo institucijos, rinkos priežiūros institucijos, registravimo institucijos bei Komisija ir b) suteikia tik skaitymo formato prieigą. Valstybės narės nustato savo duomenų tinklo organizavimą ir struktūrą, kad būtų galima priimti atitikties sertifikatų duomenis, pageidautina, pasinaudodamos esamomis keitimosi struktūrizuotais duomenimis skirtomis sistemomis. 5. 10 metų nuo ne keliais judančių mechanizmų pagaminimo datos gamintojas ne keliais judančių mechanizmų savininko prašymu išduoda atitikties sertifikato dublikatą už mokestį, neviršijantį jo išdavimo išlaidų. Ant sertifikato dublikato viršelio turi būti aiškiai matomas žodis „dublikatas“, parašytas ta kalba, kuria buvo parengtas atitikties sertifikatas. 6. Gamintojas naudoja atitikties sertifikato popierinės ir elektroninės formų šabloną, kurį nustato Komisija, priimdama 7 dalyje nurodytus ▌ įgyvendinimo aktus. Visas keitimasis duomenimis pagal šį straipsnį vykdomas naudojant saugaus keitimosi duomenimis protokolus, nurodytus 7 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose. 7. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl atitikties sertifikato popierine forma, kuriuose visų pirma nustatoma: a) atitikties sertifikato šablonas; b) apsaugos priemonės, kad atitikties sertifikato nebūtų galima suklastoti, ir c) atitikties sertifikato pasirašymą reglamentuojančios nuostatos. Atsižvelgiant į duomenis, kuriuos reikalaujama pateikti atitikties sertifikate popierine forma, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl atitikties sertifikatų elektronine forma, kuriuose visų pirma nustatoma: a) atitikties sertifikatų elektronine forma duomenų elementų bazinė forma ir struktūra bei keičiantis duomenimis naudojami pranešimai; b) būtiniausi saugaus keitimosi duomenimis reikalavimai, įskaitant duomenų sugadinimo ir netinkamo duomenų panaudojimo prevenciją ir priemones, kuriomis užtikrinamas elektroninių duomenų autentiškumas, pavyzdžiui, skaitmeninio parašo naudojimas; c) keitimosi atitikties sertifikato elektronine forma duomenimis būdai. Šioje dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 8. Atitikties sertifikatas parengiamas valstybės narės oficialiąja kalba. Bet kuri patvirtinimo institucija gali prašyti gamintojo išversti atitikties sertifikatą į jos oficialiąsias kalbas. 9. Pasirašyti atitikties sertifikatus įgaliotas asmuo turi būti gamintojo darbuotojas ir turi būti vadovybės tinkamai įgaliotas visapusiškai prisiimti gamintojo teisinę atsakomybę už ne keliais judančių mechanizmų projektavimą ir konstravimą arba jų gamybos atitiktį. 10. Atitikties sertifikatas užpildomas visas, jame negali būti numatyta kitų ne keliais judančių mechanizmų naudojimo apribojimų nei numatyti šiame reglamente. ▌ 11. Ne keliais judančių mechanizmų, patvirtintų pagal 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, atitikties sertifikato antraštinėje dalyje pateikiama frazė „Ne keliais judančio mechanizmo tipas patvirtintas taikant [LB: prašom įrašyti visą šio reglamento – priimto akto – pavadinimą ir datą] 30 straipsnio 2 dalį (laikinasis patvirtinimas)“. 12. Nedarant poveikio 1 daliai, gamintojas atitikties sertifikatą gali elektroninėmis priemonėmis perduoti bet kurios valstybės narės registracijos institucijai. 29 straipsnis Ne keliais judančių mechanizmų privalomoji identifikavimo plokštelė su ženklu 1. ▌Gamintojas prie kiekvieno ne keliais judančio mechanizmo, pagaminto pagal patvirtintą tipą, pritvirtina privalomąją identifikavimo plokštelę su ženklu. 2. Privalomoji identifikavimo plokštelė su ženklu turi atitikti pavyzdį, kurį nustato Komisija priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti datą – 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. VIII SKYRIUS NAUJOS TECHNOLOGIJOS ARBA NAUJOS KONCEPCIJOS 30 straipsnis Naujoms technologijoms arba naujoms koncepcijoms taikomos išimtys 1. 18 straipsnyje nurodyta paraiška gali būti teikiama ne keliais judančių mechanizmų, kuriuose įdiegtos naujos technologijos ar koncepcijos, nesuderinamos su taikytinais techniniais reikalavimais, tipo atžvilgiu. 2. Patvirtinimo institucija suteikia 1 dalyje nurodytą ES tipo patvirtinimą ne keliais judančių mechanizmų atžvilgiu, prieš tai įvertinusi, ar tenkinamos visos šios sąlygos: a) paraiškoje nurodomos priežastys, dėl kurių atitinkamos technologijos ar koncepcijos yra nesuderinamos su taikytinais techniniais reikalavimais; b) paraiškoje apibūdinamas poveikis, susijęs su aptariamais naujosios technologijos aspektais, ir priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti bent tokį su aptariamais aspektais susijusį apsaugos lygį, kuris būtų lygiavertis lygiui, nustatytam reikalavimais, kurių prašoma netaikyti; c) bandymų, kuriuos atliko tokiai veiklai vykdyti paskirta techninė tarnyba arba 41 straipsnyje nurodyta to gamintojo akredituota vidaus techninė tarnyba, aprašymai ir rezultatai rodo, kad b punkte nurodyta sąlyga yra tenkinama. 3. ES tipo patvirtinimas, pagal kurį taikoma išimtis dėl naujų technologijų arba naujų koncepcijų, suteikiamas gavus Komisijos leidimą. Tas leidimas arba atsisakymas suteikti leidimą suteikiamas priimant įgyvendinimo aktą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kai tinkama, tokiame įgyvendinimo akte nurodoma, ar juo suteiktam leidimui taikomi kokie nors apribojimai, įskaitant galiojimo laikotarpį. Bet kuriuo atveju ES tipo patvirtinimas galioja bent 36 mėnesius. 4. Kol Komisija priims sprendimą dėl leidimo, patvirtinimo institucija gali suteikti laikinąjį ES tipo patvirtinimą. Tačiau ne keliais judančių mechanizmų tipo, kuriam taikoma prašoma išimtis, atveju toks ES tipo patvirtinimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje ir valstybėse narėse, kurių patvirtinimo institucija tą patvirtinimą pripažino pagal 5 dalį. Laikinąjį ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas patvirtinimo institucijas, pateikdama bylą, kurioje pateikiama 2 dalyje nurodyta informacija, kad tenkinamos visos toje dalyje nurodytos sąlygos. Iš ES tipo patvirtinimo sertifikato antraštės ir atitikties sertifikato antraštės turi būti aišku, kad ES tipo patvirtinimas yra laikino pobūdžio ir riboto teritorinio galiojimo. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais šios dalies tikslais būtų numatyti ES tipo patvirtinimo sertifikato ir atitikties sertifikato šablonai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 5. Patvirtinimo institucija, išskyrus 4 dalyje nurodytą instituciją, gali raštu pripažinti 4 dalyje nurodytą laikinąjį ES tipo patvirtinimą, kad tas laikinasis patvirtinimas galiotų ir tos valstybės narės teritorijoje. 6. Jei Komisija atsisako suteikti leidimą, patvirtinimo institucija nedelsdama praneša 3 dalyje nurodyto laikinojo ES tipo patvirtinimo turėtojui, kad laikinasis patvirtinimas bus panaikintas praėjus šešiems mėnesiams nuo 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto taikymo pradžios dienos. Tačiau ne keliais judantys mechanizmai gali būti pateikiami rinkai, registruojami ar pradedami eksploatuoti valstybėje narėje, kurioje tipo patvirtinimo institucija suteikė tą patvirtinimą, ir bet kurioje valstybėje narėje, kurios patvirtinimo institucija pripažino tą patvirtinimą, jeigu: a) tie mechanizmai buvo pagaminti pagal laikinąjį ES tipo patvirtinimą prieš pasibaigiant jo galiojimui; b) tie mechanizmai paženklinti privalomąja identifikavimo plokštele ir ženklu, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą; c) prie tų mechanizmų pridedamas laikinasis atitikties sertifikatas ir d) dokumentai, informacija ir instrukcijos naudotojui parengti taip, kaip reikalaujama šiame reglamente. 31 straipsnis Vėlesnis deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų keitimas 1. Kai Komisija leidžia taikyti išimtį pagal 30 straipsnį, ji nedelsdama imasi būtinų veiksmų atitinkamiems deleguotiesiems ar įgyvendinimo aktams iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą. 2. Kai tik atitinkami aktai iš dalies pakeičiami, visi apribojimai, nustatyti Komisijos sprendime, kuriuo leidžiama taikyti išimtį, panaikinami. 3. Jei nebuvo imtasi būtinų veiksmų deleguotiesiems ar įgyvendinimo aktams iš dalies pakeisti, Komisija, gavusi patvirtinimą suteikusios valstybės narės prašymą, gali įgyvendinimo sprendimu, priimtu laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, leisti valstybei narei pratęsti ES tipo patvirtinimo galiojimą. VIIIa SKYRIUS INDIVIDUALUS PATVIRTINIMAS 32 straipsnis ES individualus patvirtinimas 1. Valstybės narės ES individualų patvirtinimą suteikia šiame reglamente nustatytus reikalavimus atitinkantiems ne keliais judantiems mechanizmams. 2. ES individualaus ne keliais judančio mechanizmo patvirtinimo paraišką teikia transporto priemonės savininkas, gamintojas, gamintojo atstovas arba importuotojas. 3. 16 straipsnio 2 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose gali būti nustatytos skirtingos išsamios taisyklės dėl ne keliais judančių mechanizmų, kuriems taikomas individualus patvirtinimas. Tos taisyklės apima 22 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytas bandymų procedūras ir apima neardomąsias ir supaprastintas procedūras, skirtas įrodyti atskirų ne keliais judančių mechanizmų atitiktį atliekant fizinį, virtualų ir mechaninį vertinimą. 4. ES individualaus patvirtinimo sertifikatui pagal suderintą numeravimo sistemą priskiriamas unikalus numeris, pagal kurį galima bent identifikuoti valstybę narę, kuri suteikė ES individualų patvirtinimą. 5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ES individualaus patvirtinimo sertifikatų šablonas ir numeravimo sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. IX SKYRIUS APSAUGOS SĄLYGOS 33 straipsnis Nacionalinis ne keliais judančių mechanizmų, kurie, kaip įtariama, kelia didelį pavojų arba neatitinka reikalavimų, vertinimas 1. Jeigu valstybės narės rinkos priežiūros institucija, remdamasi savo pačios rinkos priežiūros veikla arba patvirtinimo institucijos ar gamintojo pateikta informacija arba skundais, turi pakankamai priežasčių manyti, kad ne keliais judantis mechanizmas kelia didelį pavojų arba neatitinka šio reglamento reikalavimų, ji atlieka atitinkamo ne keliais judančio mechanizmo vertinimą atitinkamų šio reglamento nuostatų atžvilgiu. 2. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai ir atitinkamos patvirtinimo institucijos visapusiškai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis. 34 straipsnis Nacionalinės procedūros, taikomos ne keliais judantiems mechanizmams, keliantiems didelį pavojų arba neatitinkantiems reikalavimų 1. Jeigu atlikusi vertinimą pagal 33 straipsnį rinkos priežiūros institucija nustato, kad ne keliais judantis mechanizmas kelia didelį pavojų arba neatitinka šio reglamento, ji nedelsdama reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nedelsdamas imtųsi visų tinkamų taisomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad atitinkamas ne keliais judantis mechanizmas to pavojaus nebekeltų arba kad būtų užtikrinta jo atitiktis. Tas laikotarpis turi būti proporcingas pavojaus rimtumui arba neatitikties mastui. ▌ 2. Ekonominės veiklos vykdytojai, laikydamiesi 7–14 straipsniuose nustatytų pareigų, užtikrina, kad visų atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų, kuriuos jie pateikė rinkai, užregistravo arba pradėjo eksploatuoti, atžvilgiu būtų imtasi visų tinkamų taisomųjų priemonių. 3. Kai ekonominės veiklos vykdytojai nesiima tinkamų taisomųjų priemonių per 1 ▌ dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį arba jei atsižvelgiant į pavojų reikia imtis skubių veiksmų, nacionalinės institucijos imasi visų tinkamų laikinų ribojamųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų tiekimas rinkai, registravimas, įskaitant draudimą eksploatuoti viešuosiuose keliuose, arba pradėjimas eksploatuoti jų nacionalinėje rinkoje arba jie būtų pašalinti iš tos rinkos, arba atšaukti. 4. 3 dalyje nurodytoms ribojamosioms priemonėms taikomas Reglamento (ES) 2019/1020 18 straipsnis. 35 straipsnis Taisomosios ir ribojamosios Sąjungos lygmens priemonės 1. Nacionalinės institucijos, kurios imasi taisomųjų arba ribojamųjų priemonių pagal 34 straipsnį, nedelsdamos apie tai praneša Komisijai ir kitų valstybių narių nacionalinėms institucijoms, naudodamosi Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine ir komunikacijos sistema. Jos taip pat nedelsdamos apie savo išvadas informuoja patvirtinimo instituciją, suteikusią patvirtinimą. Ne keliais judančių mechanizmų, kurie kelia didelį pavojų, atveju apie tas taisomąsias ar ribojamąsias priemones taip pat pranešama per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/988(16) 25 straipsnyje nurodytą skubių įspėjimų sistemą „Safety Gate“. Pagal pirmą ir antrą pastraipas teikiama informacija apima visus turimus duomenis, įskaitant duomenis, būtinus atitinkamam ne keliais judančiam mechanizmui identifikuoti, jo kilmę, įtariamos neatitikties arba susijusio pavojaus pobūdį, nacionalinių ▌priemonių, kurių imtasi, pobūdį ir taikymo trukmę, taip pat argumentus, kai juos pateikia atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas. 2. Valstybė narė, kuri imasi ▌tos priemonės, taip pat nurodo, ar pavojus arba neatitiktis atsirado dėl: a) ne keliais judančių mechanizmų neatitikties šiam reglamentui arba b) atitinkamų norminių aktų, priimtų pagal šį reglamentą, trūkumų. 3. Valstybės narės, išskyrus valstybę narę, kuri imasi ▌priemonių, per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo dienos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas jų priimtas ▌priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų neatitiktimi arba keliamu pavojumi, ir, jei jos nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią pranešta, apie savo prieštaravimus. 4. Jeigu per tris mėnesius po 1 dalyje nurodyto pranešimo dienos jokia valstybė narė ar Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl nacionalinės priemonės, apie kurią pranešta, kitos valstybės narės užtikrina, kad atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų atžvilgiu jų teritorijose būtų nedelsiant imtasi panašių ▌priemonių. 5. Jeigu per tris mėnesius po 1 dalyje nurodyto pranešimo dienos kita valstybė narė arba Komisija pareiškia prieštaravimą dėl nacionalinės priemonės, apie kurią pranešta, arba kai Komisija mano, kad nacionalinė priemonė, apie kurią pranešta, prieštarauja Sąjungos teisei, Komisija nedelsdama konsultuojasi su susijusiomis valstybėmis narėmis ir atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais). 6. Remdamasi 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų konsultacijų rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžiama dėl suderintų ▌priemonių Sąjungos lygmeniu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 7. Komisija apie 6 dalyje nurodytą sprendimą nedelsdama praneša atitinkamam (-iems) ekonominės veiklos vykdytojui (-ams). Valstybės narės nedelsdamos užtikrina 6 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų priemonių vykdymą ir atitinkamai informuoja Komisiją. 8. Kai Komisija mano, kad nacionalinė priemonė, apie kurią pranešta, yra nepagrįsta arba prieštarauja Sąjungos teisei, atitinkama valstybė narė tą priemonę panaikina arba pakoreguoja pagal 6 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą. 9. Jei pavojus arba neatitiktis siejami su pagal šį reglamentą priimtų norminių aktų trūkumais, Komisija pasiūlo būtinus atitinkamų aktų pakeitimus. 10. Kai taisomoji priemonė pagal šį straipsnį laikoma pagrįsta arba dėl jos yra priimti įgyvendinimo aktai, kaip nurodyta 6 dalyje, paveiktų ne keliais judančių mechanizmų savininkams suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti ta priemone. Kai remontas buvo atliktas registracijos liudijimo turėtojo sąskaita anksčiau nei buvo priimta taisomoji priemonė, gamintojas padengia tokio remonto išlaidas, neviršijant pagal tą taisomąją priemonę reikalaujamo remonto išlaidų. 36 straipsnis Reikalavimų neatitinkantis ES tipo patvirtinimas 1. Kai patvirtinimo institucija nustato, kad suteiktas tipo patvirtinimas neatitinka šio reglamento, ji atsisako pripažinti tą patvirtinimą. 2. Patvirtinimo institucija apie savo atsisakymą praneša ES tipo patvirtinimą suteikusiai patvirtinimo institucijai, kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms ir Komisijai. Jei per vieną mėnesį po pranešimo dienos ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija patvirtina tipo patvirtinimo neatitiktį, ta patvirtinimo institucija tą tipo patvirtinimą panaikina. 3. Jeigu per vieną mėnesį po 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos ES tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija pareiškia prieštaravimą, Komisija nedelsdama konsultuojasi su valstybėmis narėmis, visų pirma su tipo patvirtinimą suteikusia patvirtinimo institucija, ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju. 4. Remdamasi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų konsultacijų rezultatais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžiama, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodytas atsisakymas pripažinti ES tipo patvirtinimą yra pagrįstas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą nedelsdama praneša atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Valstybės narės nedelsdamos įgyvendina tokius aktus ir apie tai atitinkamai informuoja Komisiją. 5. Jei Komisija nustato, kad suteiktas tipo patvirtinimas neatitinka šio reglamento, ji nedelsdama konsultuojasi su valstybėmis narėmis, visų pirma su tipo patvirtinimą suteikusia patvirtinimo institucija, ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju. Remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų konsultacijų rezultatais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžiama dėl atsisakymo pripažinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tipo patvirtinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 6. 33, 34 ir 35 straipsniai taikomi ne keliais judantiems mechanizmams, kuriems suteiktas reikalavimų neatitinkantis tipo patvirtinimas ir kurie jau tiekiami rinkai. X SKYRIUS TECHNINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS 37 straipsnis Naudotojams skirta informacija 1. Gamintojas neteikia jokios techninės informacijos, susijusios su duomenimis, numatytais šiame reglamente, kuri skiriasi nuo patvirtinimo institucijos patvirtintų duomenų. 2. Gamintojas naudotojams suteikia galimybę naudotis visa susijusia informacija ir reikalingomis instrukcijomis, kuriose aprašomos visos su ne keliais judančio mechanizmo naudojimu susijusios sąlygos arba apribojimai. Patvirtinimo institucijos pateikia nuorodas apie būtiniausią informaciją ir instrukcijas, kurias reikia pateikti. 3. 2 dalyje nurodyta informacija pateikiama papildomai prie naudotojo vadovo, konkrečiai skirto naudojimui keliuose. 4. Naudotojo vadovas, skirtas naudojimui keliuose, įskaitant 2 dalyje nurodytą informaciją, pateikiamas kartu su ne keliais judančiais mechanizmais ir: a) valstybės narės, kurioje ne keliais judantys mechanizmai bus pateikti rinkai, užregistruoti ar pradėti eksploatuoti, oficialiosiomis kalbomis, ir b) popierine arba lengvai prieinama elektronine forma. Kai naudotojo vadovas pateikiamas elektronine forma, gamintojas ▌valstybės narės, kurioje ne keliais judantys mechanizmai bus pateikti rinkai, užregistruoti ar pradėti eksploatuoti, oficialiosiomis kalbomis pateikia informaciją, kaip gauti prieigą prie to vadovo arba jį rasti. XI SKYRIUS TECHNINIŲ TARNYBŲ PASKYRIMAS IR PRANEŠIMAS APIE JAS 38 straipsnis Su techninėmis tarnybomis susiję reikalavimai 1. Skiriančiosios tipo patvirtinimo institucijos užtikrina, kad prieš joms paskiriant techninę tarnybą pagal 40 straipsnį ta tarnyba atitiktų šio straipsnio 2–10 dalyse nustatytus reikalavimus. 2. Techninė tarnyba įsteigiama pagal nacionalinės teisės aktus ir turi teisinį subjektiškumą, išskyrus techninę tarnybą, priklausančią tipo patvirtinimo institucijai, ir gamintojo akredituotą vidaus techninę tarnybą, kaip nurodyta 41 straipsnyje. 3. Techninė tarnyba yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamų ne keliais judančių mechanizmų projektavimo, gamybos, tiekimo ar techninės priežiūros proceso. Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų, bandomų ar tikrinamų ne keliais judančių mechanizmų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar technine priežiūra, gali būti laikoma atitinkančia pirmos pastraipos reikalavimus, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir kad nėra jokio interesų konflikto. 4. Techninė tarnyba, jos vyresnioji vadovybė ir darbuotojai, atsakingi už tam tikrų kategorijų veiklą, kuriai jie paskirti pagal 40 straipsnio 1 dalį, negali būti ne keliais judančių mechanizmų, kuriuos jie vertina, projektuotojai, gamintojai, tiekėjai ar techninės priežiūros paslaugų teikėjai, nei tokią veiklą vykdančių šalių atstovai. Tai netrukdo naudoti 3 dalyje nurodytus vertinamus ne keliais judančius mechanizmus, kurie yra būtini techninės tarnybos veiklai, arba tokių ne keliais judančių mechanizmų naudojimui asmeniniais tikslais. 5. Techninė tarnyba užtikrina, kad jai pavaldžios įmonės arba jos subrangovai savo veiksmais nepažeistų tų kategorijų veiklos, kuriai ji paskirta, konfidencialumo, objektyvumo arba nešališkumo. 6. Techninė tarnyba ir jos darbuotojai turi būti nepriklausomi ir atlikti tam tikrų kategorijų veiklą, kuriai jie buvo paskirti, laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų ir turėti reikiamą specifinės srities techninę kompetenciją, būti nepriklausomi nuo spaudimo ir paskatų, visų pirma, finansinių, kurie galėtų daryti poveikį jų nuomonei arba jų atliekamos vertinimo veiklos rezultatams, visų pirma jei spaudimą daro arba paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys arba asmenų grupės. 7. Techninė tarnyba turi būti pajėgi atlikti visų kategorijų veiklą, kuriai ji paskirta pagal 40 straipsnio 1 dalį, ir pateikti skiriančiajai tipo patvirtinimo institucijai pakankamai įrodymų, kad ji turi: a) darbuotojų, turinčių tinkamų gebėjimų, specifinių techninių žinių ir profesinį išsilavinimą, taip pat pakankamos ir tinkamos patirties tai užduočiai atlikti; b) procedūrų, susijusių su tų kategorijų veikla, kuriai ji siekia būti paskirta, aprašymus, užtikrinančius tų procedūrų skaidrumą ir atkuriamumą; c) tų kategorijų veiklos, kuriai ji siekia būti paskirta, procedūras, kuriomis tinkamai atsižvelgiama į atitinkamų ne keliais judančių mechanizmų technologijos sudėtingumo laipsnį, gamybos proceso apimtį ar serijinį pobūdį, ir d) priemones, kurių reikia su tų kategorijų veikla, kuriai jį siekia būti paskirta, susijusioms užduotims tinkamai atlikti, ir prieigą prie visos reikiamos įrangos ar patalpų. Be to, ji skiriančiajai tipo patvirtinimo institucijai įrodo, kad laikosi taisyklių, nustatytų 44 straipsnyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, taikytinuose tų kategorijų veiklai, kuriai ji yra paskirta. 8. Techninės tarnybos, jų vyresnioji vadovybė ir vertinimą atliekantys darbuotojai turi būti nešališki. Jie negali imtis jokios veiklos, kuri gali trukdyti jiems nepriklausomai pareikšti nuomonę ar trukdyti jų sąžiningumui, kiek tai susiję su tų kategorijų veikla, kuriai jie paskirti. 9. Techninės tarnybos apsidraudžia su jų veikla susijusiu civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę prisiima valstybė narė pagal savo nacionalinės teisės aktus arba pati valstybė narė yra tiesiogiai atsakinga už atitikties vertinimą. 10. Techninės tarnybos darbuotojai saugo profesines paslaptis, susijusias su visa informacija, gaunama atliekant jų užduotis pagal šį reglamentą arba bet kurias jį įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų nuostatas, išskyrus atvejus, kai tai susiję su skiriančiąja tipo patvirtinimo institucija arba kai tai reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus. Nuosavybės teisės yra saugomos. 39 straipsnis Techninėms tarnyboms pavaldžios įmonės ir jų sudaromos subrangos sutartys 1. Techninės tarnybos gali sudaryti subrangos sutartis dėl kai kurios savo veiklos, kuriai vykdyti jos buvo paskirtos pagal 40 straipsnio 1 dalį, arba pavesti ją vykdyti pavaldžiai įmonei tik gavusios jas skiriančiosios tipo patvirtinimo institucijos sutikimą. 2. Kai techninė tarnyba sudaro subrangos sutartis dėl konkrečių užduočių, susijusių su tų kategorijų veikla, kuriai ji paskirta, arba paveda tas užduotis vykdyti pavaldžiai įmonei, ji užtikrina, kad subrangovas arba pavaldi įmonė atitiktų 38 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai atitinkamai informuoja skiriančiąją tipo patvirtinimo instituciją. 3. Techninės tarnybos prisiima visą atsakomybę už visų savo subrangovų ar joms pavaldžių įmonių atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsisteigę. 4. Techninės tarnybos saugo atitinkamus subrangovo ar pavaldžios įmonės kvalifikacijų ir jų atliktų užduočių vertinimo dokumentus, kad galėtų juos pateikti skiriančiajai tipo patvirtinimo institucijai. 40 straipsnis Techninių tarnybų paskyrimas 1. Techninės tarnybos paskiriamos vienos ar kelių iš šių kategorijų veiklai vykdyti, priklausomai nuo jų kompetencijos srities: a) A kategorija: techninės tarnybos, atliekančios šiame reglamente nurodytus bandymus savo patalpose; b) B kategorija: techninės tarnybos, kurios prižiūri, kaip atliekami šiame reglamente nurodyti bandymai gamintojo arba trečiosios šalies patalpose; c) C kategorija: techninės tarnybos, kurios reguliariai vertina ir stebi gamintojo procedūras, taikomas gamybos atitikčiai kontroliuoti; d) D kategorija: techninės tarnybos, kurios prižiūri ar atlieka bandymus ar patikras gamybos atitikties priežiūros tikslais. 2. Patvirtinimo institucija gali būti paskirta technine tarnyba vienos ar kelių 1 dalyje nurodytų kategorijų veiklai vykdyti. 3. Apie kitas trečiosios valstybės technines tarnybas nei tas, kurios paskirtos pagal 41 straipsnį, 44 straipsnio tikslais gali būti pranešama, tačiau tik tuo atveju, jei toks techninių tarnybų pripažinimas numatytas Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės sudarytame dvišaliame susitarime. Tai neužkerta kelio techninei tarnybai, įsteigtai pagal nacionalinės teisės aktus, vadovaujantis 38 straipsnio 2 dalimi, steigti pavaldžių įmonių trečiosiose valstybėse, jei tas pavaldžias įmones tiesiogiai valdo ir kontroliuoja paskirta techninė tarnyba. 41 straipsnis Akredituotos gamintojo vidaus techninės tarnybos 1. Akredituota gamintojo vidaus techninė tarnyba gali būti paskirta vykdyti tik A kategorijos veiklą, kaip nurodyta 40 straipsnio 1 dalies a punkte. Ta techninė tarnyba yra savarankiškas ir atskiras gamintojo įmonės padalinys ir ji nedalyvauja projektuojant, gaminant, tiekiant ar techniškai prižiūrint ne keliais judančius mechanizmus, sistemas, sudedamąsias dalis ar atskirus techninius mazgus, kuriuos ji vertina. 2. Akredituotą vidaus techninę tarnybą skiria valstybės narės tipo patvirtinimo institucija ir ji turi atitikti šiuos reikalavimus: a) akredituotą vidaus techninė tarnybą akredituoja nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008(17) 2 straipsnio 11 punkte, laikydamasi 42 straipsnyje nurodytų taisyklių; b) akredituota vidaus techninė tarnyba ir jos darbuotojai organizacijoje turi būti aiškiai identifikuojami ir įmonės, kuriai jie priklauso, viduje taikyti tokius pranešimų teikimo metodus, kuriais būtų užtikrintas ir atitinkamai nacionalinei akreditacijos įstaigai įrodytas jų nešališkumas; c) nei akredituota vidaus techninė tarnyba, nei jos darbuotojai nesiima jokios veiklos, kuri galėtų trukdyti jiems nepriklausomai pareikšti nuomonę ar trukdyti jų sąžiningumui, kiek tai susiję su tų kategorijų veikla, kuriai jie paskirti; d) akredituota vidaus techninė tarnyba teikia savo paslaugas tik tai įmonei, kuriai ji priklauso. 3. Apie akredituotą vidaus techninę tarnybą nereikia pranešti Komisijai 44 straipsnio tikslais, tačiau informaciją apie jos akreditaciją įmonė, kuriai ši tarnyba priklauso, arba nacionalinė akreditacijos įstaiga perduoda skiriančiajai patvirtinimo institucijai jos prašymu. 42 straipsnis Techninių tarnybų ir akredituotų vidaus techninių tarnybų vertinimo taisyklės Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles, kurių turi laikytis techninės tarnybos atlikdamos vertinimą pagal 43 straipsnį, ir taisykles dėl vidaus techninių tarnybų akreditavimo pagal 41 straipsnį. 43 straipsnis Techninių tarnybų gebėjimų vertinimas 1. Skiriančioji patvirtinimo institucija parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo, kad techninė tarnyba kandidatė ir, kai aktualu, pavaldi įmonė arba subrangovas, buvo įvertinti dėl jų atitikties šio reglamento ir pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų reikalavimams. Į tą ataskaitą gali būti įtrauktas akreditacijos įstaigos išduotas akreditavimo pažymėjimas. 2. Vertinimas, kuriuo grindžiama 1 dalyje nurodyta ataskaita, atliekamas laikantis 42 straipsnyje nurodytame deleguotajame akte nustatytų taisyklių. Vertinimo ataskaita persvarstoma bent kas trejus metus. 3. Vertinimo ataskaita perduodama Komisijai jos prašymu. Tokiu atveju ir jeigu vertinimas nėra grindžiamas nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotu akreditavimo pažymėjimu, kuriuo patvirtinama, kad techninė tarnyba atitinka šio reglamento reikalavimus, skiriančioji patvirtinimo institucija Komisijai pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama techninės tarnybos kompetencija ir įdiegta tvarka, skirta užtikrinti, kad techninę tarnybą reguliariai stebėtų skiriančioji patvirtinimo institucija ir kad techninė tarnyba atitiktų šio reglamento ir pagal šį reglamentą priimtų aktų reikalavimus. 4. Patvirtinimo institucija, kuri ruošiasi būti paskirta technine tarnyba pagal 40 straipsnio 2 dalį, dokumentais įrodo atitiktį, kurią patvirtina su vertinama veikla nesusijusių auditorių atliktas vertinimas. Tokie auditoriai gali būti iš tos pačios organizacijos, jeigu jų darbas administruojamas atskirai nuo vertinamą veiklą atliekančių darbuotojų. 5. Akredituota vidaus techninė tarnyba laikosi atitinkamų šio straipsnio nuostatų. 44 straipsnis Pranešimo tvarka 1. Valstybės narės praneša Komisijai kiekvienos paskirtos techninės tarnybos pavadinimą, adresą, įskaitant elektroninį adresą, atsakingus asmenis ir veiklos kategoriją, taip pat visus vėlesnius pasikeitimus, susijusius su tuo paskyrimu. Pranešime nurodoma, kurios iš šio reglamento priede išvardytų sričių veiklą techninės tarnybos yra paskirtos atlikti. 2. Techninė tarnyba gali vykdyti 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą skiriančiosios patvirtinimo institucijos, atsakingos už tipo patvirtinimą, vardu tik tuo atveju, jei apie tai iš anksto pranešama Komisijai pagal šio straipsnio 1 dalį. 3. 2 dalyje nurodytą techninę tarnybą gali paskirti kelios skiriančiosios patvirtinimo institucijos ir apie ją pranešti gali tų skiriančiųjų patvirtinimo institucijų valstybės narės, neatsižvelgiant į veiklos, kurią ji vykdys pagal 40 straipsnio 1 dalį, kategoriją ar kategorijas. 4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius atitinkamus paskyrimo pakeitimus. 5. Jeigu taikant aktus, priimtus pagal šį reglamentą, reikia paskirti konkrečią organizaciją arba kompetentingą įstaigą, kuri vykdytų 40 straipsnio 1 dalyje nenurodytą veiklą, pranešimas pateikiamas pagal šį straipsnį. 6. Komisija savo interneto svetainėje skelbia techninių tarnybų, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, sąrašą ir išsamius duomenis. 45 straipsnis Paskyrimo pakeitimai 1. Jeigu skiriančioji patvirtinimo institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad jos paskirta techninė tarnyba nebeatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, skiriančioji patvirtinimo institucija atitinkamai apriboja, sustabdo arba atšaukia paskyrimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba tų pareigų nevykdymo rimtumą. Valstybė narė, kuri pranešė apie šią techninę tarnybą, nedelsdama apie tai informuoja Komisiją. Komisija atitinkamai pakeičia 44 straipsnio 6 dalyje nurodytą paskelbtą informaciją. 2. Jeigu paskyrimo galiojimas apribojamas, sustabdomas ar atšaukiamas, arba kai techninė tarnyba nutraukia savo veiklą, skiriančioji patvirtinimo institucija imasi atitinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos techninės tarnybos bylas tvarkytų kita techninė tarnyba arba kad su jomis galėtų susipažinti skiriančiosios patvirtinimo institucijos ir rinkos priežiūros institucijos jų prašymu. 46 straipsnis Techninių tarnybų kompetencijos užginčijimas 1. Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl techninės tarnybos kompetencijos arba dėl techninės tarnybos nuolatinio jai taikomų reikalavimų laikymosi ir jai pavestų pareigų vykdymo. 2. Skiriančiosios patvirtinimo institucijos valstybė narė Komisijos prašymu jai pateikia visą informaciją, susijusią su atitinkamos techninės tarnybos paskyrimo pagrindimu arba tos tarnybos gebėjimu išsaugoti paskyrimą. 3. Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta jai atliekant tyrimą, būtų tvarkoma konfidencialiai. 4. Jeigu Komisija įsitikina, kad techninė tarnyba neatitinka arba nebeatitinka jos paskyrimui taikomų reikalavimų, ji atitinkamai informuoja skiriančiosios patvirtinimo institucijos valstybę narę. Komisija prašo tos valstybės narės prireikus sustabdyti, apriboti arba panaikinti paskyrimo galiojimą. Kai valstybė narė nesiima būtinų taisomųjų priemonių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžiama apriboti, sustabdyti arba panaikinti atitinkamos techninės tarnybos paskyrimo galiojimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija apie tuos įgyvendinimo aktus praneša atitinkamai valstybei narei ir atitinkamai atnaujina 44 straipsnio 6 dalyje nurodytą paskelbtą informaciją. 47 straipsnis Su veikla susijusios techninių tarnybų pareigos 1. Techninės tarnybos atlieka tų kategorijų veiklą, kurią jos buvo paskirtos vykdyti skiriančiosios patvirtinimo institucijos vardu, laikydamosi vertinimo ir bandymų procedūrų, numatytų šiame reglamente. 2. Techninės tarnybos prižiūri arba pačios atlieka patvirtinimui ar patikroms reikalingus bandymus, kaip nustatyta šiame reglamente. Techninės tarnybos neatlieka bandymų, vertinimų ar patikrų, kurių atlikti jų tinkamai nepaskyrė jų patvirtinimo institucijos. 3. Techninės tarnybos visais atvejais: a) leidžia skiriančiajai patvirtinimo institucijai atitinkamai dalyvauti techninės tarnybos vykdomame atitikties vertinime ir b) nedarant poveikio 38 straipsnio 10 daliai ir 48 straipsniui, pateikia jas skiriančiajai patvirtinimo institucijai tokią informaciją apie tų kategorijų veiklą, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį, kokios gali būti paprašyta. 4. Jeigu techninė tarnyba nustato, kad gamintojas nesilaiko šiame reglamente nustatytų reikalavimų, ji praneša apie tai skiriančiajai patvirtinimo institucijai, kad ši pareikalautų, jog gamintojas imtųsi atitinkamų taisomųjų priemonių, ir atitinkamai neišduotų tipo patvirtinimo sertifikato, kol nebus imtasi patvirtinimo institucijos požiūriu tinkamų taisomųjų priemonių. 5. Jei stebėdama gamybos atitiktį po tipo patvirtinimo sertifikato išdavimo techninė tarnyba, veikdama skiriančiosios patvirtinimo institucijos vardu, nustato, kad ne keliais judantis mechanizmas nebeatitinka šio reglamento nuostatų, ji apie tai praneša skiriančiajai patvirtinimo institucijai. Patvirtinimo institucija imasi atitinkamų priemonių, kaip numatyta 23 straipsnyje. 48 straipsnis Techninių tarnybų pareigos teikti informaciją 1. Techninės tarnybos informuoja savo skiriančiąją patvirtinimo instituciją apie: a) visus nustatytus neatitikties atvejus, dėl kurių gali reikėti atsisakyti išduoti tipo patvirtinimo sertifikatą, jį apriboti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti; b) visas aplinkybes, darančias poveikį jų paskyrimo aprėpčiai ir sąlygoms; c) visus iš rinkos priežiūros institucijų gautus prašymus pateikti informaciją apie savo veiklą. 2. Skiriančiosios patvirtinimo institucijos prašymu techninės tarnybos pateikia informaciją apie veiklą, patenkančią į jų paskyrimo aprėptį, arba visą kitą vykdytą veiklą, įskaitant tarpvalstybinę veiklą ir subrangą. XII SKYRIUS ĮGYVENDINIMO AKTAI IR DELEGUOTIEJI AKTAI 49 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda ▌Žemės ūkio transporto priemonių techninis komitetas ▌ (TC-AV), įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 167/2013. Tas komitetas – komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa. 50 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 5 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 9 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje ir 42 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 9 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje ir 42 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. ▌Pagal 5 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 9 dalį, 23 straipsnio 6 dalį arba 42 straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 7. Komisija priima 5 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 9 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje ir 42 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus anksčiau nei ... [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. XIII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 51 straipsnis Reglamento (ES) 2019/1020 pakeitimas Reglamento (ES) 2019/1020 I priedas papildomas šiuo punktu:" „71. [Reglamentas XXX] dėl viešuosiuose keliuose naudojamų ne keliais judančių mechanizmų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020“.“ "52 straipsnis Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas ▌ 1. Pagal Reglamento (ES) 2018/858 11 straipsnį Komisijos įsteigtas Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas (toliau – forumas) svarsto: a) klausimus, susijusius su vienodu šiame reglamente nustatytų reikalavimų aiškinimu; b) veiklos, susijusios su tipo patvirtinimu ir rinkos priežiūra, rezultatus; c) bendros svarbos klausimus, susijusius su šiame reglamente nustatytų reikalavimų įgyvendinimu techninių tarnybų vertinimo, paskyrimo ir stebėsenos srityse; d) ekonominės veiklos vykdytojų pažeidimus; e) IX skyriuje nustatytų taisomųjų ar ribojamųjų priemonių įgyvendinimą; f) rinkos priežiūros veiklos planavimą, koordinavimą ir rezultatus. ▌ 2. Reglamento (ES) 2018/858 11 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalys taikomos mutatis mutandis. Kai tai aktualu šio reglamento įgyvendinimo tikslu, dalyvauti Forume stebėtojų teisėmis kviečiami suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys sprendžiant su eksploatavimu keliuose susijusius saugos klausimus. 3. Šio reglamento tikslais: a) Reglamento (ES) 2019/1020 30 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnis netaikomi; b) Reglamento (ES) 2019/1020 11 straipsnio 8 dalyje, 30 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje pateiktos nuorodos į administracinio bendradarbiavimo grupę laikomos nuorodomis į Forumą. 53 straipsnis Sankcijos 1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti datą – tiksli diena, einanti prieš šio reglamento taikymo pradžios dieną] apie tas nuostatas praneša Komisijai ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 2. Pažeidimai, už kuriuos skiriamos sankcijos, apima bent šių rūšių pažeidimus: a) klaidingų pareiškimų per patvirtinimo procedūras arba skiriant taisomąsias arba ribojamąsias priemones pagal IX skyrių darymą; b) bandymų rezultatų klastojimą tipo patvirtinimo, eksploatacinio tinkamumo arba rinkos priežiūros atvejais; c) duomenų arba techninių specifikacijų, dėl kurių ES tipo patvirtinimo sertifikatas galėtų būti atšauktas, jį galėtų būti atsisakyta suteikti ar jis galėtų būti panaikintas, slėpimą; d) atsisakymą suteikti prieigą prie informacijos; e) atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojai tiekia rinkai arba pradeda eksploatuoti ne keliais judančius mechanizmus, kurių atžvilgiu reikalingas patvirtinimas, neturėdami tokio patvirtinimo arba tuo tikslu klastodami dokumentus ar ženklinimą; f) ekonominės veiklos vykdytojų pareigų nevykdymą; g) techninių tarnybų neatitiktį jų paskyrimo reikalavimams. 54 straipsnis Peržiūra 1. Ne vėliau kaip... [96 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, prie kurios, kai tikslinga, pridedami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. 2. Ataskaita grindžiama konsultacijomis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, joje atsižvelgiama į visus susijusius Europos ar tarptautinius standartus ir 3 dalyje nurodytą informaciją. 3. Ne vėliau kaip …[84 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės informuoja Komisiją apie: a) šiame reglamente nustatytų tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros procedūrų taikymą; b) pagal šį reglamentą suteiktų ES tipo patvirtinimų ir ES individualių patvirtinimų skaičių; c) nacionalinius mažomis serijomis gaminamo gaminio nacionalinio tipo patvirtinimo, nacionalinio individualaus patvirtinimo ir nacionalinio tipo patvirtinimo reikalavimus ir tokių patvirtinimų, suteiktų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, skaičių. 55 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos Nukrypstant nuo šio reglamento, kol praeis 11 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, valstybės narės gali taikyti nacionalinės teisės aktus dėl ne keliais judančių mechanizmų, skirtų eksploatuoti viešuosiuose keliuose, nacionalinio tipo patvirtinimo ne keliais judantiems mechanizmams, kurie pateikiami rinkai nuo… [prašom įrašyti taikymo pradžios datą] iki tol, kol praeina 11 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Per tą laikotarpį gamintojas gali nuspręsti pateikti ES tipo patvirtinimo paraišką arba ES individualaus patvirtinimo parašką arba laikytis atitinkamų nacionalinės teisės aktų. 56 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Nuo [įsigaliojimo diena] nacionalinės institucijos gali suteikti ES tipo patvirtinimą naujo tipo ne keliais judančiam mechanizmui arba ES individualų patvirtinimą naujam ne keliais judančiam mechanizmui ir, nedarant poveikio 5 straipsnio 6 daliai ir IX skyriui, nedraudžia registruoti, pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti naują ne keliais judantį mechanizmą, jei atitinkamas ne keliais judantis mechanizmas atitinka šį reglamentą ir pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, jei to prašo gamintojas. Kai tik nacionalinės institucijos pagal 1 dalį suteikia ES tipo patvirtinimą naujo tipo ne keliais judančiam mechanizmui arba ES individualų patvirtinimą naujam ne keliais judančiam mechanizmui, jos neatsisako suteikti kitą ES tipo patvirtinimą arba kitą ES individualų patvirtinimą, jei atitinkamas mechanizmas atitinka šį reglamentą ir pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, jei to prašo gamintojas. Jis taikomas nuo ... [LB: prašom įrašyti datą – 36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų dalinis keitimas |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0661), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0391/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0035/2024), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl daugiamečių stebėsenos programų, pranešimų apie reguliuojamų nekarantininių kenkėjų buvimą, nukrypti nuo importo draudimų ir specialių importo reikalavimų leidžiančių laikinų nuostatų ir jų suteikimo tvarkos nustatymo, laikinųjų didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų importo reikalavimų, didelės rizikos augalų įtraukimo į sąrašą procedūrų nustatymo, fitosanitarinių sertifikatų turinio, augalų pasų naudojimo ir tam tikrų ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su demarkacinėmis zonomis ir kenkėjų stebėsena, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031(2)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4), kadangi: ▌ (1) siekiant užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031(5) įgyvendinimą, reikia daugiau aiškumo, skaidrumo ir nuoseklumo, nes sveiki augalai yra itin svarbūs tvariai žemės ūkio ir sodininkystės gamybai ir prisideda prie apsirūpinimo maistu saugumo ir maisto saugos; (2) Reglamentu (ES) 2016/2031 nustatomos taisyklės dėl apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonių. Tos taisyklės yra susijusios su reguliuojamų kenkėjų klasifikavimu ir įtraukimu į sąrašą, reikalavimais dėl tam tikrų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo į Sąjungos teritoriją ir vežimo joje, stebėsena, pranešimais apie protrūkius, kenkėjų, jei jų aptinkama Sąjungos teritorijoje, likvidavimo priemonėmis ir sertifikavimu; (3) be to, Reglamentu (ES) 2016/2031 nustatomi tam tikri ataskaitų teikimo reikalavimai demarkacinių zonų nustatymo ir Sąjungos karantininių kenkėjų, prioritetinių kenkėjų ir saugomų zonų karantininių kenkėjų stebėsenos srityse, kurie turėtų būti supaprastinti pagal 2023 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“; (4) ataskaitų teikimo reikalavimai yra labai svarbūs užtikrinant deramą teisės aktų stebėseną ir tinkamą vykdymą. Tačiau tuos reikalavimus svarbu racionalizuoti ir skatinti suderintas, standartizuotas ir suskaitmenintas procedūras, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų numatytą paskirtį ir būtų sumažinta biurokratija, sykiu mažinant administracinę ir finansinę naštą; (5) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio 6 dalį valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. turi pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nustatytų demarkacinių zonų skaičių ir vietą, atitinkamus kenkėjus ir atitinkamas priemones, kurių šiuo atžvilgiu buvo imtasi per ankstesnius kalendorinius metus; (6) kaip matyti iš patirties taikant Reglamentą (ES) 2016/2031, siekiant koordinuoti fitosanitarijos politiką Sąjungos lygmeniu, yra veiksmingiau pranešti apie demarkacines zonas iš karto po jų nustatymo. Kai valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir profesionaliems veiklos vykdytojams apie demarkacines zonas, galima sužinoti apie atitinkamo kenkėjo buvimą bei plitimą ir priimti sprendimą dėl tolesnių priemonių, kurių reikia imtis. Todėl Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio 6 dalyje turėtų būti nustatyta valstybių narių pareiga pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie demarkacines zonas iš karto po jų nustatymo, kartu nurodant atitinkamus kenkėjus ir atitinkamas priemones, kurių imtasi. Dėl tokios pareigos nesukuriama jokia nauja administracinė našta, nes neatidėliotinas pranešimas apie demarkacines zonas yra galiojanti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715(6) I priedo 7.1 punkte nustatyta pareiga, kurią šiuo metu taiko visos valstybės narės. Tos pareigos nustatymas Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio 6 dalyje dar labiau padidins taikytinų taisyklių dėl demarkacinių zonų aiškumą, o atitinkama Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1715 nustatyta pareiga turėtų būti panaikinta, kad būtų išvengta atitinkamų nuostatų dubliavimosi; (7) be to, remiantis patirtimi, įgyta taikant Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio 6 dalį, valstybių narių pareiga kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nustatytų demarkacinių zonų skaičių ir vietas, atitinkamus kenkėjus ir atitinkamas priemones, kurių buvo imtasi per ankstesnius kalendorinius metus, tik padidina administracinę naštą ir neturi praktinės vertės pareigai nedelsiant pranešti apie demarkacines zonas. Todėl ji turėtų būti išbraukta iš to straipsnio; (8) dėl suderinamumo su Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio 6 dalimi priežasčių 19 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai turėtų būti teikiami ir apie 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą demarkacinių zonų panaikinimą turėtų būti pranešama naudojant ir to reglamento 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą; (9) patirtis rodo, kad tam tikrais atvejais valstybėms narėms reikia ekspertų pagalbos, kad būtų galima greitai imtis veiksmų dėl naujų tam tikrų kenkėjų protrūkių jų teritorijose. Todėl turėtų būti įsteigta Sąjungos augalų sveikatos ekstremaliųjų situacijų grupė (toliau – Grupė), kurios tikslas būtų valstybių narių prašymu teikti joms skubią pagalbą dėl priemonių, kurių turi būti imamasi pagal Reglamento (ES) 2016/2031 10–19, 27 ir 28 straipsnius Sąjungos karantininių kenkėjų atžvilgiu, ir priemonių, kurių turi būti imamasi pagal to reglamento 30 straipsnį. Siekiant apsaugoti Sąjungos teritoriją nuo galimų kenkėjų protrūkių trečiosiose valstybėse, turinčiose sieną su Sąjungos teritorija ar keliančiose neišvengiamą fitosanitarinę riziką tai teritorijai, Grupė vienos ar kelių valstybių narių ir atitinkamos trečiosios valstybės prašymu taip pat galėtų teikti trečiosioms valstybėms skubią pagalbą dėl Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos pagal to reglamento 30 straipsnį priimtos priemonės, protrūkių jų teritorijose; (10) siekiant užtikrinti tinkamą Grupės veikimą, Komisija turėtų nustatyti jos skyrimo, sudėties ir finansavimo taisykles. Siekiant geresnio koordinavimo ir veiksmingumo, Grupės narius iš valstybių narių siūlomų kandidatų turėtų skirti Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis, ir tai turėtų būti įvairių su augalų sveikata susijusių specializacijų ekspertai; (11) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 2 dalį valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms turi pateikti ankstesniais kalendoriniais metais vykdytos stebėsenos, susijusios su tam tikrų kenkėjų buvimu Sąjungos teritorijoje, rezultatus. Tai yra atitinkamai Sąjungos karantininiai kenkėjai, kenkėjai, kuriems taikomos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnius priimtos priemonės, prioritetiniai kenkėjai ir saugomų zonų karantininiai kenkėjai. Be to, pagal Reglamento (ES) 2016/2031 23 straipsnio 2 dalį valstybės narės, gavusios prašymą, turi pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie parengtas daugiametes stebėsenos programas. Siekiant padidinti ataskaitų teikimo pareigų racionalizavimą ir skaitmeninimą, atitinkami straipsniai turėtų būti iš dalies pakeisti papildant juos nuostatomis, kad tie pranešimai turi būti teikiami naudojant to reglamento 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą; (12) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 23 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą daugiametės stebėsenos programos parengiamos penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Siekiant susidoroti su daugiametės stebėsenos programos įgyvendinimo keliamais iššūkiais ir sumažinti kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą, tas laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 10 metų, tačiau turėtų būti peržiūrimas ir atnaujinamas; (13) Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad jei Komisija padaro išvadą, kad tenkinami to reglamento I priedo 3 skirsnio 2 poskirsnyje nustatyti kriterijai, susiję su kenkėjais, kurie nėra įtraukti į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, ji turi nedelsdama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina tam tikrą laikotarpį taikomas priemones, susijusias su to kenkėjo keliama rizika; (14) įgyvendindamos šią nuostatą tam tikros valstybės narės išreiškė abejonių dėl tikslios sąvokos „priemonės“ taikymo srities, visų pirma dėl to, ar ji susijusi su veiksmais, kurių imamasi dėl prekių importo ar vidaus vežimo, siekiant užkirsti kelią atitinkamo kenkėjo patekimui į Sąjungos teritoriją ir išplitimui joje. Todėl, siekiant teisinio aiškumo ir išsamumo, Reglamento (ES) 2016/203130 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant konkrečiai nurodyti, kad tos priemonės gali apimti atitinkamo kenkėjo įvežimo į Sąjungos teritoriją, vežimo per ją arba laikymo, dauginimo ar išleidimo jos teritorijoje draudimą ir reikalavimus dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje. Tačiau pagal to reglamento 8 ir 48 straipsnius taip pat turėtų būti leidžiama prireikus leisti taikyti nuo tų draudimų nukrypti leidžiančias nuostatas, pavyzdžiui, vykdant atitinkamą mokslinių tyrimų ar selekcijos veiklą, susijusią su atsparumu ar tolerancija; (15) Reglamento (ES) 2016/2031 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai į Sąjungos teritoriją buvo įvežti arba joje vežami pažeidžiant to straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi patvirtinti būtinas priemones, kaip nurodyta Sąjungos teisės aktuose dėl oficialios kontrolės ir, naudodamos to reglamento 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Tame straipsnyje nustatytas reikalavimas užkirsti kelią Sąjungos karantininių kenkėjų patekimui ant tų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų; (16) tačiau Reglamento (ES) 2016/2031 37 straipsnyje, susijusiame su priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią reguliuojamų nekarantininių kenkėjų patekimui ant sodinti skirtų augalų, viršijančių nurodytas ribines vertes, kai jie įvežami į Sąjungos teritoriją arba vežami joje, nėra reikalavimo pranešti apie atitinkamų taisyklių nesilaikymą. Todėl Reglamento (ES) 2016/2031 37 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant, kad tuo atveju, kai nesilaikoma reikalavimų dėl reguliuojamų nekarantininių kenkėjų, valstybės narės priima būtinas priemones ▌ir, naudodamos Reglamento (ES) 2016/2031 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, apie tai praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai trečiajai valstybei; (17) todėl Reglamento (ES) 2016/2031 104 straipsnyje, susijusiame su pranešimais apie kenkėjų buvimą, taip pat turėtų būti pateikta nuoroda į to reglamento 37 straipsnio 10 dalį; (18) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento papildymo nustatant procedūras, kurių reikia laikytis sudarant didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašą pagal 42 straipsnio 1 dalį. Ta procedūra turėtų apimti visus toliau nurodytus elementus: atitinkamų didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vertinimo įrodymų rengimą; veiksmus, kurių reikia imtis gavus tuos įrodymus; atitinkamo ▌vertinimo ▌procedūras; dokumentų rinkinių, susijusių su konfidencialumu ir duomenų apsauga, tvarkymą. Tai būtina, nes patirtis parodė, kad nustatyta didelės rizikos augalų įtraukimo į sąrašą tvarka galėtų užtikrinti skaidrumą ir nuoseklumą valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ir atitinkamiems profesionaliems veiklos vykdytojams; (19) tam tikrais atvejais tikslinga leisti įvežti į Sąjungos teritoriją tam tikrus augalus, augalinius produktus ar kitus objektus iš tam tikrų trečiųjų valstybių, nukrypstant nuo atitinkamo draudimo, nustatyto pagal Reglamento (ES) 2016/2031 40 straipsnio 1 dalį, arba nuo specialių ir lygiaverčių reikalavimų, nustatytų pagal 41 straipsnio 2 dalį priimtu įgyvendinimo aktu. Atitinkami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai šiuo metu yra įtraukti atitinkamai į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072(7) VI ir VII priedus. Tokie atvejai yra atvejai, kai Komisija gavo įrodymų, dėl kurių pagrįsta priimti laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas, kurių reikalavimai yra lygiaverčiai arba griežtesni nei nurodytieji Reglamento (ES) 2016/2031 41 straipsnyje, arba kai trečioji valstybė pateikė prašymą leisti taikyti tokią laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą ir pateikė rašytines garantijas, kad jos teritorijoje taikomos priemonės yra veiksmingos mažinant atitinkamą šių augalų, augalinių produktų ar kitų objektų keliamą riziką, o atlikus preliminarų rizikos vertinimą nustatyta, kad taikant tam tikras Reglamento (ES) 2016/2031 II priedo 1 skirsnio 2 ir 3 punktuose nustatytas laikinąsias priemones Sąjungos teritorijai kylančią riziką galima sumažinti iki priimtino lygio; (20) siekiant aiškumo, nuoseklumo ir skaidrumo, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų numatytos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos. Siekiant išsamumo, tuose aktuose taip pat turėtų būti nustatytos laikinos ir proporcingos priemonės, kurios yra būtinos siekiant sumažinti atitinkamą fitosanitarinę riziką iki priimtino lygio ▌; (21) siekiant užtikrinti, kad visų tų įgyvendinimo aktų peržiūra būtų atlikta laiku, jų taikymo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip penkeri metai. Išimtiniais atvejais, jei tai pateisinama remiantis atnaujintu vertinimu, turėtų būti galima pratęsti tą ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį, o atitinkamai nukrypti leidžiančiai nuostatai turėtų būti taikomos iš dalies pakeistos sąlygos, kad būtų pašalinta bet kokia fitosanitarinė rizika; (22) be to, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Reglamento (ES) 2016/2031 papildymo elementais, susijusiais su procedūra, kurios reikia laikytis siekiant suteikti laikinas nukrypti nuo 40 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies leidžiančias nuostatas. Tai būtina, nes nuo Reglamento (ES) 2016/2031 priėmimo įgyta patirtis parodė, kad, siekiant užtikrinti skaidrumą ir nuoseklumą valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ir atitinkamiems profesionaliems veiklos vykdytojams, būtina standartizuota tokių laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo tvarka; (23) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 4 dalį, jeigu remiantis rizikos vertinimu padaroma išvada, kad augalo, augalinio produkto ar kito objekto įvežimui į Sąjungos teritoriją turi būti taikomas draudimas, specialūs reikalavimai arba iš viso netaikomi jokie reikalavimai, jis turi būti išbrauktas iš didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašo. Tačiau, kaip matyti iš to straipsnio taikymo patirties, tam tikrais atvejais tų prekių įvežimui į Sąjungos teritoriją galėtų būti taikomos specialios priemonės, kuriomis atitinkama fitosanitarinė rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio, o kai kurių atitinkamų kenkėjų išsamaus įvertinimo vis dar laukiama. Todėl jei augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai kelia fitosanitarinę riziką, kuri dar nėra visapusiškai įvertinta, ir dėl jų dar nepriimtas įgyvendinimo aktas pagal 42 straipsnio 4 dalį, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pašalinti juos iš didelės rizikos augalų, augalinių produktų ar kitų objektų sąrašo, priimto pagal 42 straipsnio 3 dalį. Siekiant sumažinti fitosanitarinę riziką iki priimtino lygio, tuose aktuose turėtų būti nustatytos laikinos priemonės, susijusios su tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją, ir jos turėtų būti taikomos tik tinkamą ir pagrįstą laikotarpį, kurio reikia visapusiškam vertinimui atlikti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(8); ▌ (24) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 44 straipsnio 1 dalies a punktą Komisija, gavusi konkrečios trečiosios valstybės prašymą, įgyvendinimo aktais turi nustatyti lygiaverčius reikalavimus, jei atitinkama trečioji valstybė, taikydama vieną ar kelias konkrečias priemones, kurias ji oficialiai kontroliuoja, užtikrina tokį fitosanitarinės apsaugos lygį, kuris yra lygiavertis specialiems reikalavimams, susijusiems su atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimu Sąjungos teritorijoje; (25) tos nuostatos įgyvendinimo patirtis parodė, kad nustatyti reikalavimus, lygiaverčius tik specialiems augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo Sąjungos teritorijoje reikalavimams, nėra nei tinkama, nei įmanoma tuo atveju, kai tokių vežimo reikalavimų nėra. Tai dažnai pasitaiko praktikoje, kai Sąjungos taisyklės susijusios su kenkėjais, kurie aptinkami tik trečiosiose valstybėse, o ne Sąjungos teritorijoje, ir kai priimti tik prekių įvežimo į Sąjungos teritoriją reikalavimai; (26) dėl šios priežasties atitinkamos trečiosios valstybės prašomas fitosanitarinės apsaugos lygis taip pat turėtų būti lygiavertis taikytiniems specialiems reikalavimams, susijusiems su atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją iš visų arba tam tikrų trečiųjų valstybių; (27) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 71 straipsnio 2 dalį fitosanitarinio sertifikato skirsnyje „Papildomas deklaravimas“ turi būti nurodyta, kuris konkretus reikalavimas įvykdytas, kai atitinkamu įgyvendinimo aktu, priimtu atitinkamai pagal 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, 30 straipsnio 1 ir 3 dalis, 37 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 54 straipsnio 2 ir 3 dalis leidžiama pasirinkti iš kelių su tokiais reikalavimais susijusių galimybių. Nurodant tą informaciją turi būti pateikta visa atitinkamo reikalavimo formuluotė; (28) praktiškai įgyvendinant Reglamentą (ES) 2016/2031 paaiškėjo, kad fitosanitariniuose sertifikatuose taip pat turėtų būti pateikta nuoroda į reikalavimus, priimtus pagal Reglamento 37 straipsnio 4 dalį, t. y. priemones, kuriomis užkertamas kelias Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų patekimui ant atitinkamų sodinti skirtų augalų, kaip nurodyta to reglamento 36 straipsnio f punkte, jei atitinkamoje nuostatoje numatytos kelios skirtingos tokių reikalavimų taikymo galimybės. Tai atitinka požiūrį į Sąjungos karantininius kenkėjus, nes to reglamento 71 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 41 straipsnio 2 ir 3 dalis. Be to, tai taip pat suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo kompetentingoms institucijoms, profesionaliems veiklos vykdytojams ir trečiosioms valstybėms dėl reguliuojamų nekarantininių kenkėjų ir atitinkamų sodinti skirtų augalų taisyklių taikymo; (29) dėl šios priežasties Reglamento (ES) 2016/2031 71 straipsnio 2 dalyje turėtų būti pateikta nuoroda į įgyvendinimo aktus, priimtus pagal 37 straipsnio 4 dalį. Be to, turėtų būti išbraukta nuoroda į 37 straipsnio 2 dalį, nes ji nesusijusi su fitosanitarinio sertifikato skirsnio „Papildomas deklaravimas“ turiniu. Komisija turėtų užtikrinti, kad iki tos nuostatos taikymo pradžios datos taisyklės dėl reguliuojamų nekarantininių kenkėjų buvimo ant sodinti skirtų augalų būtų atnaujintos pritaikant atitinkamus Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/2072 nustatytus reikalavimus; (30) Reglamento (ES) 2016/2031 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad augalo pasas nereikalingas vežant augalus, augalinius produktus ar kitus objektus, tiekiamus tiesiogiai galutiniam naudotojui, įskaitant sodininkus mėgėjus. Tačiau ta išimtis netaikoma galutiniams naudotojams, kurie tuos augalus, augalinius produktus ar kitus objektus gauna nuotolinės prekybos priemonėmis; (31) nuo Reglamento (ES) 2016/2031 priėmimo įgyta patirtis parodė, kad tam tikrais atvejais tikslinga nepridėti augalo paso prie tam tikrų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų netgi jei jie platinami nuotolinės prekybos būdu. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti, kad 81 straipsnio 1 dalies a punktas tam tikromis sąlygomis netaikomas konkretiems augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams, platinamiems vykdant nuotolinę prekybą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011; (32) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 88 straipsnį atitinkami profesionalūs veiklos vykdytojai augalų pasus turi pritvirtinti prie atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų prekybos vieneto, prieš juos vežant Sąjungos teritorijoje, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/2031 79 straipsniu, arba prieš juos įvežant į saugomą zoną ar vežant joje pagal 80 straipsnį. Kai tokie augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai vežami pakuotėje, ryšulyje arba konteineryje, augalo pasas turi būti pritvirtintas prie tos pakuotės, ryšulio arba konteinerio; (33) Reglamentu (ES) 2016/2031 grindžiama prekybos praktika parodė, kad tam tikrais atvejais prie tam tikrų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų prekybos vienetų augalų paso praktiškai neįmanoma pritvirtinti dėl jų dydžio, formos ar kitų specifinių savybių ▌. Vietoj to turėtų būti leidžiama tų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų prekybos vienetus vežti Sąjungos teritorijoje su augalo pasu, pateikiamu kitu būdu nei fiziškai pritvirtinant. Reglamento (ES) 2016/2031 reikalavimai dėl augalų pasų išdavimo atitinkamiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams turi likti galioti; (34) todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad tam tikrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus dėl jų dydžio, formos, pakavimo būdo ar kitų specifinių savybių, dėl kurių toks tvirtinimas yra nepraktiškas, būtų leidžiama vežti prie jų prekybos vienetų nepritvirtinus augalo paso. Šiuo atžvilgiu būtina nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta, kad augalo pasas ir toliau būtų naudojamas, nors ir nepritvirtintas, ir jame vis dar būtų nurodomi atitinkami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai ▌. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011; (35) Reglamento (ES) 2016/2031 94 straipsnyje nustatyta, kad augalo pasai turi būti išduodami pasienio kontrolės postuose, siekiant jais pakeisti į Sąjungos teritoriją įvežamų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų fitosanitarinius sertifikatus. Užuot teikus augalo pasus pasienio kontrolės postuose, valstybėms narėms jau leidžiama pakeisti fitosanitarinį sertifikatą patvirtinta fitosanitarinio sertifikato originalo kopija, kuri pridedama prie augalo, augalinio produkto ar kito objekto jį vežant iki punkto, kuriame išduodamas augalo pasas. Siekiant prisidėti prie skaitmeninimo proceso, sumažinti administracinę naštą ir toliau naudoti to reglamento 103 straipsnyje nurodytą elektroninę informacinę sistemą, valstybės narės turėtų turėti galimybę tokiais atvejais naudoti toje sistemoje esančią informaciją su sąlyga, kad elektroninis fitosanitarinis sertifikatas arba fitosanitarinio sertifikato skaitmeninė kopija yra prieinami toje sistemoje ir pateikiami kompetentingų institucijų prašymu. Atsižvelgiant į elektroninės informacinės sistemos teikiamas garantijas dėl saugios prieigos prie dokumentų, pirmiau nurodyta galimybė nebeturėtų būti taikoma tik valstybės narės, kurioje buvo atlikti fitosanitariniai importo patikrinimai, teritorijoje. Dėl panašių priežasčių šis su valstybės narės teritorija siejamas apribojimas taip pat nebeturėtų būti taikomas patvirtintų kopijų naudojimui; (36) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 99 straipsnio 1 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nustatant elementus, kurie turi būti įtraukti į augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams, išskyrus medinę pakavimo medžiagą, skirtus oficialius patvirtinimus, kurių reikalaujama pagal taikytinus tarptautinius standartus. Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) 2016/2031, tokie tarptautiniai standartai nepriimti ir jokia tarptautinė organizacija šiuo metu neatlieka parengiamojo darbo tokiems standartams parengti. Todėl, nesant tokių tarptautinių standartų, remiantis Reglamento (ES) 2016/2031 99 straipsniu neįmanoma priimti deleguotojo akto, kuriuo būtų nustatyti būtini atitinkamų oficialių patvirtinimų elementai. Kadangi tokio deleguotojo akto nėra, atitinkami augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai negali būti įvežami į Sąjungos teritoriją kartu su tais oficialiais patvirtinimais kaip fitosanitarinių sertifikatų pakaitalais; (37) be to, pagal tam tikrus įgyvendinimo aktus, priimtus pagal Tarybos direktyvas 77/93/EEB(9) ir 2000/29/EB(10), augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai vis dar įvežami į Sąjungos teritoriją kartu su oficialiais patvirtinimais, išskyrus fitosanitarinius sertifikatus, išduotais keliose trečiosiose valstybėse. Tie aktai visų pirma yra Komisijos sprendimai 93/365/EB(11), 93/422/EEB(12), 93/423/EEB(13) ir Įgyvendinimo sprendimas 2013/780/ES(14). Tie sprendimai buvo priimti nesant atitinkamų tarptautinių standartų; (38) patirtis, įgyta taikant Reglamentą (ES) 2016/2031 ir tuos tebegaliojančius sprendimus, rodo, kad tais oficialiais patvirtinimais užtikrinamos tinkamos Sąjungos teritorijos fitosanitarinės apsaugos garantijos, nepaisant to, kad niekada nebuvo atitinkamų tarptautinių standartų. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti nuolatinį oficialių patvirtinimų naudojimą pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 iš 99 straipsnio 1 dalies turėtų būti išbraukta sąlyga, kad to deleguotojo akto elementų reikalaujama pagal taikytinus tarptautinius standartus; (39) pagal Reglamento (ES) 2016/2031 103 straipsnį Komisija turi sukurti elektroninę valstybių narių pranešimų teikimo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad tokia elektroninė sistema taip pat galėtų būti taikoma teikiant ataskaitas, pavyzdžiui, Sąjungos karantininių kenkėjų, prioritetinių kenkėjų, kenkėjų, kuriems taikomos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnius priimtos priemonės, ir saugomų zonų karantininių kenkėjų stebėsenos ataskaitas, to straipsnio pirmas sakinys turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį taip pat būtų įtrauktos valstybių narių teikiamos ataskaitos. Tai būtina siekiant racionalizuoti ataskaitų teikimo sistemą ir sustiprinti fitosanitarijos priemonių skaitmeninimo procesą; (40) todėl Reglamentas (ES) 2016/2031 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; (41) nuo tada, kai buvo pradėti taikyti Reglamentas (ES) 2016/2031 ir Reglamentas (ES) 2017/625(15), patirtis rodo, kad dėl pranešimo apie fitosanitarinio sertifikato ar kitų oficialių patvirtinimų nebuvimą, kai augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai įvežami į Sąjungą kaip keleivių asmeninio bagažo dalis arba naudojantis pašto paslaugomis ir yra skirti asmeniniam vartojimui ar naudojimui, kompetentingoms institucijoms tenkanti administracinė našta, palyginti su atitinkama fitosanitarine rizika, neproporcingai didėja. Todėl pranešimui apie tas siuntas, jei joms taikomos Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos priemonės, to reglamento 66 straipsnio 5 dalis neturėtų būti taikoma, jei reikalavimų nesilaikymas susijęs su fitosanitariniu sertifikatu arba kitais oficialiais patvirtinimais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 99 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti veiksmingą reikalavimų nesilaikymo priežasčių ir pobūdžio kiekvienoje valstybėje narėje stebėseną, kompetentingos institucijos turėtų registruoti tuos reikalavimų nesilaikymo atvejus ir kasmet pateikti tų įrašų santrauką Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Siekiant pagerinti ataskaitų teikimo pareigų racionalizavimą ir skaitmeninimą, tos ataskaitos turėtų būti teikiamos naudojant oficialią kontrolės informacijos valdymo sistemą (IMSOC), kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 131 straipsnyje; (42) kad trečiosios valstybės ir jų profesionalūs veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie naujų fitosanitarinių sertifikatų išdavimo taisyklių, susijusių su atitinkamų taisyklių dėl reguliuojamų nekarantininių kenkėjų laikymusi, Reglamento (ES) 2016/2031 71 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti taikomas nuo... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamento (ES) 2016/2031 pakeitimai Reglamentas (ES) 2016/2031 iš dalies keičiamas taip: 1) 18 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „6. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie demarkacines zonas iš karto po jų nustatymo, kartu nurodydamos atitinkamus kenkėjus ir atitinkamas priemones, kurių imtasi. Tie pranešimai teikiami naudojant 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą.“; "2) 19 straipsnis papildomas šia dalimi:" „8. 2 dalyje nurodyti pranešimai teikiami ir apie 4 dalyje nurodytą demarkacinių zonų panaikinimą pranešama naudojant 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą.“; "3) įterpiamas šis straipsnis:" „19a straipsnis Sąjungos augalų sveikatos ekstremaliųjų situacijų grupė 1. Įsteigiama iš ekspertų sudaryta Augalų sveikatos ekstremaliųjų situacijų grupė (toliau – Grupė), kurios tikslas – valstybių narių prašymu teikti joms skubią pagalbą dėl priemonių, kurių turi būti imamasi pagal Reglamento (ES) 2016/2031 10–19, 27 ir 28 straipsnius dėl Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos pagal to Reglamento 30 straipsnį priimtos priemonės, naujų protrūkių. Tinkamai pagrįstais atvejais Grupė taip pat gali teikti skubią pagalbą trečiosiomis valstybėms, turinčioms sieną su Sąjungos teritorija ar keliančioms neišvengiamą fitosanitarinę riziką tai teritorijai, vienos ar kelių valstybių narių ir atitinkamos trečiosios valstybės prašymu, dėl Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos pagal to reglamento 30 straipsnį priimtos priemonės, protrūkių jų teritorijose. Kiekvienam pagalbos atvejui Komisija skiria tam tikrus tos Grupės narius, remdamasi jų ekspertinėmis žiniomis ir konsultuodamasi su ta valstybe nare ar atitinkama trečiąja valstybe.
Tos pagalbos turinį, sąlygas ir laiką nustato Komisija, susitarusi su atitinkama valstybe nare ar trečiąja valstybe ir atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), skiriančia (-iomis) ekspertus. 2. Valstybės narės gali pateikti Komisijai ekspertų, kuriuos jos siūlo skirti Grupės nariais, sąrašą ir jį nuolat atnaujinti. Tuo tikslu valstybės narės pateikia visą aktualią informaciją apie kiekvieno siūlomo eksperto profesinį profilį ir kompetencijos sritis. 3. Grupės nariams skiriamas atlygis už dalyvavimą Grupės veikloje vietoje ir, kai taikoma, už Grupės vadovo arba pranešėjo darbą tam tikru pavestu klausimu. Tą kompensaciją ir kelionės ar gyvenimo išlaidų kompensaciją moka Komisija, laikydamasi ekspertų kelionės, gyvenimo ir kitų išlaidų kompensavimo taisyklių.“; "4) 22 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „3. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytos stebėsenos, vykdytos per ankstesnius kalendorinius metus, rezultatus. Į tas ataskaitas įtraukiama informacija apie stebėsenos vykdymo vietą, laiką, atitinkamus kenkėjus, augalus, augalinius produktus ar kitus objektus, patikrų ir paimtų mėginių skaičių ir su kiekvienu atitinkamu kenkėju susijusias išvadas. Tos ataskaitos pateikiamos į 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimų ir ataskaitų teikimo sistemą, kurią tuo tikslu sukūrė Komisija.“; "5) 23 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:" Daugiametės stebėsenos programos parengiamos 5–10 metų laikotarpiui. Tos programos peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į taikomas taisykles ir atitinkamos teritorijos fitosanitarinę padėtį.“; "b) 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Gavusios Komisijos prašymą, valstybės narės praneša apie savo daugiametes stebėsenos programas. Tie pranešimai pateikiami į 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimų ir ataskaitų teikimo sistemą.“; "6) 24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytos stebėsenos, vykdytos per ankstesnius kalendorinius metus, rezultatus. Tos ataskaitos pateikiamos į 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimų ir ataskaitų teikimo sistemą.“; "7) 25 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Nenumatytų atvejų planai gali būti rengiami dėl kelių prioritetinių kenkėjų, kurių biologinės savybės ir rūšys šeimininkės panašios. Tokiais atvejais nenumatytų atvejų planą sudaro visiems į jį įtrauktiems prioritetiniams kenkėjams skirta bendroji dalis ir konkrečios kiekvienam atitinkamam prioritetiniam kenkėjui skirtos dalys. Taip pat ir valstybės narės gali bendradarbiauti siekdamos suderinti planus dėl tam tikrų rūšių, kai tinkama, dėl prioritetinių kenkėjų rūšių, kurios pasižymi panašiomis biologinėmis savybėmis ir sutampančiais arba artimais paplitimo arealais.“; "8) 30 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:" „Tomis priemonėmis atitinkamais atvejais konkrečiai kiekvieno atitinkamo kenkėjo atžvilgiu įgyvendinama viena ar kelios iš 28 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–g punktuose nurodytų nuostatų. Tai gali būti to kenkėjo įvežimo į Sąjungos teritoriją, vežimo joje arba jo laikymo, dauginimo ar išleidimo jos teritorijoje draudimas ir (arba) reikalavimai, susiję su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją ir vežimu joje.“; "9) 34 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytos stebėsenos, vykdytos praėjusiais kalendoriniais metais, rezultatus. Tie pranešimai pateikiami į 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimų ir ataskaitų teikimo sistemą.“; "10) 37 straipsnis papildomas šia dalimi:" „10. Tuo atveju, kai sodinti skirti augalai į Sąjungos teritoriją buvo įvežti arba joje vežami nesilaikant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės patvirtina būtinas priemones ▌ir, naudodamos 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo ir ataskaitų teikimo sistemą, apie tą nesilaikymą ir tas priemones praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės apie tas priemones taip pat praneša trečiajai valstybei, iš kurios sodinti skirti augalai buvo įvežti į Sąjungos teritoriją.“; "11) 42 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:" „Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įtraukimo į sąrašą procedūrą.
12) įterpiamas šis straipsnis:" „42a straipsnis Laikinos nukrypti nuo 40 ir 42 straipsniuose numatytų draudimų ir 41 straipsnyje nurodytų reikalavimų leidžiančios nuostatos 1. Nukrypdama nuo 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos laikinos nukrypti nuo 40 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo ir 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų specialių ir lygiaverčių reikalavimų leidžiančios nuostatos, susijusios su konkrečių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kilusių iš vienos ar daugiau trečiųjų valstybių, kurie kelia fitosanitarinę riziką, kuri dar nėra visapusiškai įvertinta, įvežimu į Sąjungos teritoriją.
2. 1 dalyje nurodytos laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti priimtos tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:
3. Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl procedūros, kurios reikia laikytis siekiant suteikti 1 dalyje nurodytas laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tame deleguotajame akte numatomi šie procedūros elementai:
4. Nukrypdama nuo 42 straipsnio 2 dalies, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos laikinos nukrypti nuo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų aktų leidžiančios nuostatos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Tuose įgyvendinimo aktuose nustatomos laikinos priemonės, būtinos atitinkamai fitosanitarinei rizikai sumažinti iki priimtino lygio, susijusios su tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungą. 5. 1 ▌ir 4 dalyse nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatoma, kad atitinkama trečioji valstybė kasmet teikia atitinkamų laikinų priemonių taikymo ataskaitas. Jei atitinkamoje ataskaitoje daroma išvada, kad priemonėmis, apie kurias pranešta, atitinkama rizika tinkamai nepašalinama, aktas, kuriuo nustatomos tos priemonės, prireikus nedelsiant panaikinamas arba iš dalies pakeičiamas. 6. 1 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip penkeri metai. Tačiau tas laikotarpis gali būti pratęstas, o atitinkamai nukrypti leidžiančiai nuostatai gali būti taikomos iš dalies pakeistos sąlygos, jei tai pagrįsta remiantis atnaujintu vertinimu. 7. 1 ▌ir 4 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; "13) 44 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:" „a) atitinkama trečioji valstybė, taikydama vieną ar kelias konkrečias priemones, kurias ji oficialiai kontroliuoja, užtikrina tokį fitosanitarinės apsaugos lygį, kuris yra lygiavertis specialiems reikalavimams, susijusiems su atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų iš kitų trečiųjų valstybių įvežimu į Sąjungos teritoriją ir (arba) vežimu joje;“; "14) 71 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Fitosanitarinio sertifikato skirsnyje „Papildomas deklaravimas“ nurodoma, kuris konkretus reikalavimas įvykdytas, kai atitinkamu įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, 30 straipsnio 1 ir 3 dalis, 37 straipsnio 4 dalį, 41 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 54 straipsnio 2 ir 3 dalis, leidžiama pasirinkti iš kelių skirtingų su tokiais reikalavimais susijusių galimybių. Nurodant tą informaciją pateikiama visa atitinkamo reikalavimo formuluotė. Vienos ar daugiau kategorijų sodinti skirtų augalų atveju, kaip nurodyta 37 straipsnio 7 dalyje, kiek tai susiję su Sąjungos reguliuojamais nekarantininiais kenkėjais, toje informacijoje pateikiama visa atitinkamai kategorijai taikytinos galimybės formuluotė.“; "(15) 81 straipsnis papildomas šia dalimi:" „3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti atvejus, kai šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta nuostata netaikoma tam tikriems augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams, platinamiems prekybos pagal nuotolinės prekybos sutartis priemonėmis. Tais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos tam tikros jos taikymo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; "16) 88 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:"
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; "17) 94 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti atitinkamo augalo, augalinio produkto ar kito objekto įvežimo į Sąjungos teritoriją vietoje fitosanitarinį sertifikatą pakeisti i) fitosanitarinio sertifikato originalo patvirtinta kopija. Fitosanitarinio sertifikato originalo patvirtintą kopiją išduoda kompetentinga institucija ir ji pridedama prie atitinkamo vežamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto tik iki punkto, kuriame išduodamas augalo pasas; arba ii) 103 straipsnyje nurodytoje elektroninėje informacinėje sistemoje saugoma informacija su sąlyga, kad elektroninis fitosanitarinis sertifikatas arba fitosanitarinio sertifikato skaitmeninė kopija yra prieinami šioje sistemoje ir kompetentingų institucijų prašymu pateikiami vežant atitinkamą augalą, augalinį produktą ar kitą objektą iki punkto, kuriame išduodamas augalo pasas.“; "18) 99 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant elementus, nurodytinus oficialiuose patvirtinimuose, išduodamuose augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, išskyrus medinę pakavimo medžiagą, siekiant įrodyti, kad įgyvendintos pagal 28 straipsnio 1 arba 2 dalį, 30 straipsnio 1 arba 3 dalį, 41 straipsnio 2 arba 3 dalį, 44 straipsnį arba 54 straipsnio 2 arba 3 dalį priimtos priemonės.“; "19) 103 straipsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip:" „Komisija sukuria elektroninę pranešimo sistemą, kuria valstybės narės teikia pranešimus ir ataskaitas.“; "20) 104 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:" „Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos konkrečios taisyklės, susijusios su 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 11 straipsnyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 8 dalyje, 28 straipsnio 7 dalyje, 29 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, 30 straipsnio 8 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 10 dalyje, 40 straipsnio 4 dalyje, 41 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 4 dalyje, 49 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje, 77 straipsnio 2 dalyje ir 95 straipsnio 5 dalyje nurodytų pranešimų teikimu.“. "2 straipsnis Reglamento (ES) 2017/625 pakeitimas Reglamento (ES) 2017/625 66 straipsnyje įterpiama ši dalis:" „5a. Augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams, kuriems taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos priemonės ir kurie įvežami į Sąjungą kaip keleivių asmeninio bagažo dalis arba naudojantis pašto paslaugomis ir yra skirti asmeniniam vartojimui ar naudojimui, 5 dalyje nustatyta pareiga pranešti netaikoma, jei reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su fitosanitarinio sertifikato ar kito oficialaus patvirtinimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 99 straipsnio 1 dalyje, nebuvimu. Kompetentingos institucijos registruoja tuos reikalavimų nesilaikymo atvejus ir kasmet pateikia tų įrašų santrauką Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Ta ataskaita pateikiama per IMSOC.“. "3 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 1 straipsnio 14 punktas taikomas nuo... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta ... Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus skaidrumas ir sąžiningumas |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0314), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0203/2023), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. spalio 4 d. nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0417/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus skaidrumo ir sąžiningumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5), kadangi: (1) 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė naują visuotinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.(6), kurios esmė – darnaus vystymosi tikslai (DVT). 2016 m. Komisijos komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“(7) darnaus vystymosi tikslai susieti su Sąjungos politikos sistema siekiant užtikrinti, kad imantis visų Sąjungos veiksmų ir politikos iniciatyvų Sąjungoje ir pasaulyje būtų nuo pat pradžių atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslus. 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose(8) patvirtintas Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimas visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, Jungtinių Tautų Atsakingo investavimo principus pasirašė daugiau kaip 3 000 subjektų, kurių valdomas turtas sudaro daugiau kaip 100 trln. EUR. 2019 m. gruodžio 11 d. Komisija paskelbė savo komunikatą dėl Europos žaliojo kurso(9). 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė Europos klimato teisės aktą, kuriuo Sąjungos teisėje įtvirtinamas 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) nustatytas tikslas iki 2050 m. užtikrinti Sąjungos ekonomikos ir visuomenės poveikio klimatui neutralumą; (2) siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą bei tvarumą ir kokybišką gyvenimą Sąjungos valstybių piliečiams, taip pat užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 1,5 °C riba, itin svarbu pereiti prie tvarios ekonomikos. Tvarumas jau ilgą laiką yra esminė Sąjungos projekto dalis, o Sąjungos sutartyse pripažįstami jo socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai; (3) norint Sąjungoje pasiekti darnaus vystymosi tikslus būtina nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas. Siekiant tų tikslų reikia visiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes. Šiomis aplinkybėmis itin svarbu pašalinti kliūtis efektyviam kapitalo judėjimui link tvarių investicijų vidaus rinkoje, užkirsti kelią tokiomis kliūtims atsirasti ir nustatyti taisykles bei standartus, kuriais, viena vertus, būtų skatinamas tvarus finansavimas ir, kita vertus, mažinamos paskatos investicijoms, kurios gali neigiamai paveikti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą; (4) ES požiūris į tvarų integracinį augimą yra įtvirtintas 20-yje Europos socialinių teisių ramsčio principų, kuriais užtikrinamas sąžiningas perėjimas prie šio tikslo ir politikos, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Be to, ES socialiniame teisyne, be kita ko, lygybės sąjungos strategijose(10), nustatomos darbo teisės, lygybės, prieinamumo, darbuotojų saugos ir sveikatos ir kovos su diskriminacija normos; (5) finansų rinkos atlieka lemiamą vaidmenį nukreipiant kapitalą investicijoms, būtinoms Sąjungos klimato srities ir aplinkos tikslams pasiekti. 2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą(11) ir jame išdėstė tvaraus finansavimo strategiją. To veiksmų plano tikslai – įtraukti tvarumo veiksnius į rizikos valdymą ir perorientuoti kapitalo srautus tvarių investicijų link, kad būtų pasiektas tvarus ir integracinis augimas; (6) pagal tą veiksmų planą Komisija užsakė atlikti tyrimą pavadinimu „Su tvarumu susijusių reitingų, duomenų ir mokslinių tyrimų studija“(12) – jame siekta įvertinti pokyčius su tvarumu susijusių produktų ir paslaugų rinkoje, nustatyti pagrindinius rinkos dalyvius ir atskleisti potencialius trūkumus. Tame tyrime surašyti ir suklasifikuoti rinkos dalyviai, rinkoje prieinami su tvarumu susiję produktai ir paslaugos, taip pat išanalizuota, kaip rinkos dalyviai naudojasi su tvarumu susijusiais produktais bei paslaugomis ir kaip vertina jų kokybę. Tyrime akcentuota, kad esama interesų konfliktų, kad reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus metodika yra nepakankamai skaidri ir tiksli, o ASV reitingų teikėjų vartojama terminologija ir veikla nėra aiški; (7) pagal Europos žaliąjį kursą Komisija parengė atnaujintą tvarumo strategiją. Atnaujinta tvaraus finansavimo strategija priimta 2021 m. liepos 6 d.(13); (8) imdamasi tolesnių veiksmų, Komisija atnaujintoje tvaraus finansavimo strategijoje pranešė apie numatomas viešas konsultacijas dėl ASV reitingų, kuriomis bus remiamasi atliekant poveikio vertinimą. Tų 2022 m. vykusių viešų konsultacijų metu suinteresuotieji subjektai patvirtino, kad ASV reitingų metodikos bei tikslų nepakankamas skaidrumas ir ASV reitingavimo nepakankamas aiškumas kelia susirūpinimą. Kadangi pasitikėjimas yra labai svarbus finansų rinkų veikimui, šią ASV reitingų nepakankamo skaidrumo ir patikimumo problemą reikėtų skubiai išspręsti; (9) tarptautiniu lygmeniu Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) 2021 m. lapkričio mėn. paskelbė ataskaitą, kurioje pateikta rekomendacijų dėl ASV reitingų ir duomenų produktų teikėjų(14). Komisija ir ESMA, vertindamos trečiosios valstybės jurisdikcijos arba ASV reitingų teikėjo atitiktį šio reglamento reikalavimams lygiavertiškumo, tvirtinimo ar pripažinimo tikslais, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti 2021 m. lapkričio mėn. paskelbtas IOSCO rekomendacijas dėl ASV reitingų; (10) ASV reitingai atlieka svarbų vaidmenį pasaulio kapitalo rinkose, nes investuotojai, paskolų gavėjai ir emitentai tuos ASV reitingus vis dažniau naudoja informacija pagrįsto tvaraus investavimo ir finansavimo sprendimų priėmimo procese. Kredito įstaigos, investicinės įmonės, draudimo įmonės, gyvybės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ir kiti subjektai dažnai naudojasi tais ASV reitingais kaip tvarumo rezultatų ar tvarumo rizikos ir galimybių savo investavimo veikloje rodikliu. Taigi, ASV reitingai turi reikšmingą poveikį rinkų veikimui, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimui. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje naudojami ASV reitingai būtų nepriklausomi, palyginami, kai įmanoma, nešališki, sistemingi ir tinkamos kokybės, svarbu, kad ASV reitingavimas būtų vykdomas laikantis sąžiningumo, skaidrumo, atsakomybės▌ ir gero valdymo principų, sykiu prisidedant prie Sąjungos tvaraus finansavimo darbotvarkės. Didesnis ASV reitingų palyginamumas ir patikimumas padidintų tos sparčiai augančios rinkos produktyvumą, todėl būtų lengviau daryti pažangą siekiant žaliojo kurso tikslų; (11) ASV reitingai padeda tinkamai veikti Sąjungos tvaraus finansavimo rinkai, nes teikia investuotojų bei finansų įstaigų investavimo strategijoms, rizikos valdymui ir informacijos atskleidimo pareigų vykdymui svarbios informacijos. Todėl būtina užtikrinti, kad ASV reitingai teiktų naudotojams reikšmingos informacijos, padedančios priimti sprendimus, ir kad ASV reitingų naudotojai geriau suprastų, kokių tikslų siekiama ASV reitingais, kokie konkretūs dalykai ir pagal kokius parametrus vertinami tais reitingais; (12) svarbu pripažinti įvairius ASV reitingų rinkos verslo modelius. Pirmas verslo modelis yra modelis „moka naudotojas“, pagal kurį naudotojai yra daugiausia investuotojai, perkantys ASV reitingus dėl savo investicinių sprendimų. Antras verslo modelis yra modelis „moka emitentas“, pagal kurį įmonės perka ASV reitingus savo veiklos rizikai ir galimybėms vertinti. Siekiant užtikrinti didesnį ES teikiamų reitingų patikimumą, reitinguojamiems vienetams arba reitinguojamo vieneto emitentams turėtų būti suteikta galimybė patikrinti ASV reitingų teikėjo naudojamus duomenis. Tuo tikslu reitinguojamas vienetas arba reitinguojamo vieneto emitentas, pateikęs prašymą, gali gauti prieigą prie duomenų rinkinio, panaudoto jo reitingui suteikti. Taip reitinguojamam vienetui arba reitinguojamo vieneto emitentui būtų suteikta galimybė atkreipti dėmesį į visas naudotame duomenų rinkinyje esančias faktines klaidas, kurios galėtų turėti įtakos būsimų reitingų kokybei. Tai turėtų būti tik faktų tikrinimo priemonė, ir reitinguojami vienetai arba reitinguojamo vieneto emitentai jokiu būdu neturėtų turėti galimybės daryti įtaką reitingavimo metodikai ar reitingavimo rezultatui. Pranešimas reitingo teikėjui turėtų būti galimas tik prieš pirmą reitingo suteikimą, o ne tolesniems atnaujinimams. Šia nuostata suteikiama galimybė informuoti reitinguojamą subjektą apie tai, kad ASV reitingų teikėjas ketina reitinguoti; (13) valstybės narės nereguliuoja ir neprižiūri nei ASV reitingų teikėjų veiklos, nei ASV reitingų teikimo sąlygų. Atsižvelgiant į esamus skirtumus, nepakankamą skaidrumą ir bendrų taisyklių trūkumą, tikėtina, kad, siekiant užtikrinti derėjimą su darnaus vystymosi tikslais ir Europos žaliojo kurso tikslais, valstybės narės taikytų skirtingas priemones bei metodus, o tai turėtų tiesioginį neigiamą poveikį, sudarytų kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui ir pakenktų ASV reitingų rinkai. Įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės ASV reitingų teikėjams, suteikiantiems ASV reitingus finansų įstaigoms ir įmonėms naudotis Sąjungoje. Dėl standartų ir rinkos praktikos skirtumų būtų sunku aiškiai žinoti, kaip sudaromi ASV reitingai, ir juos palyginti, todėl susidarytų nevienodos rinkos sąlygos naudotojams, kiltų papildomų kliūčių vidaus rinkoje ir atsirastų investicinių sprendimų iškraipymo rizika; (14) šiuo reglamentu papildoma esama ES tvaraus finansavimo sistema. Galiausiai ASV reitingai turėtų palengvinti informacijos srautus ir taip palengvinti investicinių sprendimų priėmimą; (15) siekiant tinkamai apibrėžti teritorinę aprėptį, šis reglamentas turėtų būti grindžiamas sąvoka „vykdyti veiklą Sąjungoje“, atskiriant atvejus, kai ASV reitingų teikėjai yra įsisteigę Sąjungoje ir yra įsisteigę už jos ribų. Pirmuoju atveju turėtų būti laikoma, kad Sąjungoje įsisteigę paslaugų teikėjai vykdo veiklą Sąjungoje, kai jie suteikia ir skelbia savo ASV reitingus savo interneto svetainėje ar kitomis priemonėmis arba kai jie suteikia ir platina savo ASV reitingus pagal prenumeravimo sutartį ar kitus sutartinius santykius su Sąjungoje veikiančiomis reguliuojamosiomis finansų įmonėmis, įmonėmis, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES(15), įmonėmis, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB(16), visų pirma trečiųjų valstybių emitentais, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą ES reguliuojamose rinkose, arba Sąjungos ar valstybių narių valdžios institucijomis. Antruoju atveju už Sąjungos ribų įsisteigę reitingų teikėjai turėtų būti laikomi vykdančiais veiklą Sąjungoje tik tada, kai jie suteikia ir platina savo reitingus pagal prenumeravimo sutartį ar kitus sutartinius santykius su tais pačiais subjektais, kaip ir Sąjungoje įsisteigę ASV reitingų teikėjai; (16) šiuo reglamentu siekiama reglamentuoti ASV reitingų suteikimą, platinimą ir, kai aktualu, skelbimą, neketinant reguliuoti jų naudojimo. Atsižvelgiant į šio reglamento teritorinę aprėptį, susietą su veiklos Sąjungoje sąvoka, ASV reitingų naudotojai turėtų bendradarbiauti su ASV reitingų teikėjais, kuriems suteiktas veiklos leidimas arba kurie yra registruoti pagal šio reglamento nuostatas. Vis dėlto tam tikrais atvejais naudotojas Sąjungoje gali pasirinkti bendradarbiauti su ASV reitingų teikėju, įsisteigusiu už Sąjungos ribų ir neturinčiu veiklos leidimo ar nepripažintu pagal šį reglamentą. Tokiais atvejais turėtų būti griežtai laikomasi konkrečių sąlygų, kad būtų išvengta bet kokios nuostatų apėjimo rizikos; (17) siekiant tinkamai apibrėžti produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, asortimentą, ASV reitingų apibrėžtis apsiriboja nuomonėmis arba balais, kurie grindžiami tiek nustatyta metodika, tiek apibrėžta reitingų nustatymo sistema. Pavyzdžiui, vieneto priskyrimas kategorijai arba skalei, kuri yra teigiama arba neigiama, remiantis nustatyta metodika, susijusia su aplinkos, socialinėmis ir žmogaus teisėmis, valdymo veiksniais arba kylančia rizika, turėtų būti laikomas reitingo nustatymo sistema pagal šį reglamentą; (18) šis reglamentas neturėtų būti taikomas duomenų apie aplinkos, socialines ir žmogaus teises ir valdymo veiksnius, kuriais remiantis ASV reitingas nenustatomas, skelbimui ar platinimui. Be to, tokios taisyklės neturėtų būti taikomos produktams ar paslaugoms, kurie turi ASV reitingo elementą, įskaitant investicinį tyrimą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES(17). Šios taisyklės taip pat neturėtų būti taikomos Europos žaliųjų obligacijų išorės vertinimams ir antrosios šalies nuomonėms dėl žaliųjų obligacijų, obligacijų, kurios platinamos kaip aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos, su tvarumu susietų obligacijų, paskolų ir kitų rūšių skolos priemonių, jei į tokius išorės vertinimus ir antrosios šalies nuomones neįtraukti vertintojo arba antrosios šalies nuomonės teikėjo parengti ASV reitingai. Išorės vertinimai apima ataskaitas prieš emisiją, pvz., finansines sistemas, vertinimus po emisijos, pvz., pajamų paskirstymo ataskaitas, ir poveikio ataskaitas. Be to, šios taisyklės neturėtų būti taikomos reitingams, kurie yra parengti tik akreditavimo ar sertifikavimo procesų tikslais ir kurie nėra skirti investicijų ir finansinei analizei ar sprendimų priėmimui. Taip pat šios taisyklės neturėtų būti taikomos ASV ženklinimo veiklai, kai toks ženklas suteikiamas subjektams, finansinėms priemonėms ar produktams. Ši išimtis taikoma su sąlyga, kad ASV ženklai nebūtų susiję su ASV reitingo atskleidimu; (19) šis reglamentas iš esmės neturėtų būti taikomos Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) narių parengtiems reitingams. To reikia tam, kad būtų užtikrinta, kad šis reglamentas nedarytų nenumatyto poveikio ECBS priemonėms, kuriomis ECBS pinigų politikos užstato sistemoje siekiama atsižvelgti į klimato ar kitus aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus siekiant pagrindinio tikslo – išlaikyti kainų stabilumą ir remti bendrą ekonominę politiką Sąjungoje; (20) kai įmonė arba finansų įstaiga atskleidžia informaciją apie savo arba savo vertės grandinės poveikį tvarumui, riziką ir galimybes, tokia informacija neturėtų būti laikoma ASV reitingu pagal šį reglamentą; (21) šis reglamentas neturėtų būti taikomas privatiems ASV reitingams, kurie yra rengiami pagal individualų užsakymą ir teikiami tik juos užsakiusiam asmeniui ir kurie nėra skirti viešai atskleisti ar platinti prenumeratoriams arba kitaip. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas ir reguliuojamųjų finansų įmonių suteikiamiems ASV reitingams, kurie naudojami išimtinai vidaus reikmėms arba teikiant vidines ar grupės vidaus finansines paslaugas ar produktus; (22) siekiant toliau gerinti bendrosios rinkos veikimą ir didinti investuotojų apsaugos lygį, svarbu užtikrinti pakankamą ir nuoseklų reguliuojamųjų finansų įmonių suteikiamų ir į jų finansinius produktus ar paslaugas įtrauktų ASV reitingų skaidrumą, kai tokie reitingai atskleidžiami ir todėl yra matomi trečiosioms šalims. Investuotojai turėtų gauti tinkamą informaciją apie metodikas, kuriomis grindžiami ASV reitingai, ir ji turėtų būti atskleista rinkodaros pranešimuose. Todėl šiuo reglamentu taip pat turėtų būti papildytos informacijos atskleidimo pareigos, susijusios su rinkodaros pranešimais, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2088(18). Panašiai atskleisti informaciją taip pat turėtų būti reikalaujama iš visų kitų Sąjungos reguliuojamųjų finansų įmonių, kurios savo rinkodaros pranešimuose atskleidžia ASV reitingą ir kurioms netaikomas Reglamentas (ES) 2019/2088. Investuotojai, naudodamiesi nuoroda į atitinkamą interneto svetainę, turėtų gauti tą pačią informaciją, kokios reikalaujama iš ASV reitingų teikėjų pagal šio reglamento III priedo 1 punktą, atsižvelgiant į informacijos, kurią pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 jau atskleidė finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai, turinį. Kitos reguliuojamosios finansų įmonės turėtų atskleisti tą pačią informaciją, atsižvelgdamos į įvairias finansinių produktų rūšis, jų savybes ir jų skirtumus, taip pat į poreikį vengti dubliavimosi su informacija, kuri jau paskelbta pagal kitus taikytinus reguliavimo reikalavimus. Apskritai reikėtų vengti bet kokio taikomų informacijos atskleidimo reikalavimų dubliavimosi. Siekiant to paties tikslo – išvengti taisyklių dubliavimosi, šis reglamentas neturėtų būti taikomas reguliuojamosioms finansų įmonėms, kurios suteikia ASV reitingus ir įtraukia tuos reitingus į finansinius produktus ar paslaugas, kuriuos jos siūlo trečiosioms šalims; (23) į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos ne pelno organizacijos, kurios nekomerciniais tikslais suteikia ASV reitingus ir skelbia tuos reitingus nemokamai. Tačiau, kai taikytina, jos turėtų stengtis laikytis šiame reglamente nustatytų skaidrumo reikalavimų. Kai ne pelno organizacijos apmokestina reitinguojamus vienetus už tai, kad pateikiami duomenys arba gaunamas reitingas per jų platformą, arba kai jos apmokestina naudotojus, norinčius gauti bet kokią informaciją apie ASV reitingus, joms turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai; (24) šis reglamentas neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, įskaitant mokslininkus ir žurnalistus, kurie nekomerciniais tikslais skelbia ir platina ASV reitingus; (25) siekdamos įvertinti įmonių ASV profilį ir priimdamos sprendimus dėl tvarių investicijų ir finansavimo, kredito įstaigos, investicinės įmonės, draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės, be kita ko, remiasi tiek išoriniais ASV reitingais, tiek išorės ASV duomenų produktais. Jei kiltų kaltinimų ekologiniu manipuliavimu, susijusiu su finansų įstaigų teikiamais finansiniais produktais, už juos turėtų atsakyti tos finansų įstaigos, o vienintelio platintojo vykdomas ASV informacijos apie subjektus arba finansinius produktus platinimas, grindžiamas nuosavybine arba nustatyta metodika, kuri apima, be kita ko, išmetamųjų teršalų duomenų rinkinius ir duomenis apie kontroversijas, neturėtų būti įtrauktas į šio reglamento taikymo sritį. Komisija turėtų atlikti šio reglamento peržiūrą, kurioje būtų vertinama, ar nustatyta taikymo sritis yra pakankama, siekiant užtikrinti investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą finansinių produktų ir paslaugų tvarumo rezultatais, ir prireikus į šio reglamento taikymo sritį įtraukti daugiau ASV duomenų produktų ir ASV duomenų produktų teikėjų; (26) svarbu nustatyti taisykles, skirtas užtikrinti, kad ASV reitingų teikėjų, turinčių veiklos leidimą Sąjungoje, teikiami ASV reitingai būtų tinkamos kokybės, atitiktų taikytinus reikalavimus, pripažįstant, kad esama skirtingų verslo modelių, ir juos naudojant būtų užtikrinamas rinkos vientisumas. Tos taisyklės būtų taikomos bendriesiems aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius apimantiems ASV reitingams, taip pat reitingams, kuriais atsižvelgiama tik į vieną atskirą aplinkos, socialinį ar valdymo veiksnį arba to veiksnio sudedamąją dalį. Turėtų būti teikiami atskiri aplinkos (A), socialiniai (S) ir valdymo (V) reitingai, o ne vienas bendras ASV rodiklis, gautas susumavus A, S ir V reikšmes. Jei ASV reitingų teikėjai nusprendžia teikti apibendrintus reitingus, jie turėtų nurodyti kiekvienai sudedamajai daliai (A, S ir V) suteiktą koeficientą ir svorį – tai turėtų būti pateikta taip, kad būtų užtikrintas palyginamumas, siekiant užtikrinti, kad kiekvieną A, S ir V kategoriją būtų galima palyginti su kitomis kategorijomis; (27) kadangi naudojami ir už Sąjungos ribų įsisteigusių reitingų teikėjų ASV reitingai, būtina nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos už Sąjungos ribų įsisteigę ASV reitingų teikėjai galėtų teikti paslaugas Sąjungoje. Tai būtina siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, investuotojų apsaugą ir tinkamą vykdymo užtikrinimą. Todėl siūlomi trys galimi tvarkos variantai tiems už Sąjungos ribų įsisteigusiems ASV reitingų teikėjams – lygiavertiškumas, tvirtinimas ir pripažinimas. Pagal bendrąjį principą priežiūra ir reguliavimas trečiojoje valstybėje turėtų būti lygiaverčiai ASV reitingų priežiūrai ir reguliavimui Sąjungoje. Todėl trečiojoje valstybėje įsisteigusio ir veiklos leidimą turinčio ar registruoto ASV reitingų teikėjo ASV reitingai gali būti teikiami Sąjungoje tik kai Komisija yra priėmusi teigiamą sprendimą dėl tos trečiosios valstybės tvarkos lygiavertiškumo. Vis dėlto, siekiant išvengti bet kokio neigiamo poveikio, kuris galėtų būti patirtas, jei už Sąjungos ribų įsisteigusio ASV reitingų teikėjo ASV reitingų teikimas Sąjungoje būtų staiga nutrauktas, būtina suteikti galimybę naudotis ir tam tikrais kitais – tvirtinimo ir pripažinimo – mechanizmais. Bet kuris ASV reitingų teikėjas, kurio struktūra yra įmonių grupė, turėtų turėti galimybę naudotis ne Sąjungoje parengtų ASV reitingų tvirtinimo mechanizmu. Kad tai padarytų, jie turėtų grupėje įsteigti ASV reitingų teikėją, turintį veiklos leidimą Sąjungoje. Šis veiklos leidimą turintis ASV reitingų teikėjas turėtų užtikrinti, kad patvirtintų ASV reitingų suteikimas ir platinimas atitiktų reikalavimus, kurie yra bent tokie pat griežti kaip šio reglamento reikalavimai. Be to, Sąjungoje įsisteigęs reitingų teikėjas turi turėti reikiamų ekspertinių žinių, kad galėtų stebėti už Sąjungos ribų įsisteigusio reitingų teikėjo ASV reitingų suteikimą ir platinimą. Turėtų būti objektyvi priežastis, pagrindžianti, kodėl patvirtintus reitingus suteikia už Sąjungos ribų įsisteigęs paslaugų teikėjas. Reikalavimas įrodyti atitiktį, kaip nurodyta šiame reglamente, turėtų būti taikomas ne kiekvienam atskiram reitingui, o apskritai paslaugų teikėjo taikomai metodikai ir procedūroms. Mažesniems ASV reitingų teikėjams, kurių konsoliduota metinė visos veiklos grynoji apyvarta yra mažesnė už kiekybinę ribą, nustatytą remiantis Apskaitos direktyvoje nustatyta didžiausia suma mažoms grupėms apibrėžti, turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pripažinimo tvarka. Kai už Sąjungos ribų įsisteigusiam ASV teikėjui taikoma priežiūra trečiojoje valstybėje, turėtų būti sudaryti tinkami bendradarbiavimo susitarimai siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai keičiamasi informacija su atitinkama tos trečiosios valstybės kompetentinga institucija; (28) įsisteigimo sąvoka apima bet kokią realią ir faktinę veiklą, vykdomą per stabilias struktūras. Nustatant, ar už ES ribų įsisteigęs subjektas turi steiginį valstybėje narėje, svarbu atsižvelgti į struktūrų stabilumo laipsnį, faktinį veiklos vykdymą Sąjungoje ir specifinį vykdomos ekonominės veiklos ir teikiamų paslaugų pobūdį; (29) Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių ASV reitingų rinkų. Ji taip pat yra viena iš pirmųjų jurisdikciją turinčių subjektų, parengusių reglamentą dėl ASV reitingavimo veiklos skaidrumo ir sąžiningumo. Komisija turėtų toliau dirbti su tarptautiniais partneriais, kad būtų skatinama ASV reitingų teikėjams taikomų taisyklių konvergencija; (30) siekiant vidaus rinkoje užtikrinti aukštą investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo lygį, ASV reitingus Sąjungoje teikiantys ASV reitingų teikėjai turėtų turėti veiklos leidimą. Todėl svarbu nustatyti suderintas tokio veiklos leidimo sąlygas ir jo suteikimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo procedūrą. Veiklos leidimus turintys ASV reitingų teikėjai turėtų nedelsdami pranešti ESMA apie visus esminius pradinio veiklos leidimo sąlygų pasikeitimus. Esminiai pasikeitimai apima bet kokį filialo atidarymą ar uždarymą Sąjungoje. Siekdama ASV reitingų teikėjams suteikti daugiau aiškumo, ESMA turėtų nurodyti, kas yra esminis pakeitimas, paskelbdama gaires; (31) tam, kad investuotojai ir kiti ASV reitingų naudotojai gautų aukšto lygio informaciją, informacija apie ASV reitingus ir ASV reitingų teikėjus turėtų būti prieinama Europos bendrame prieigos punkte (ESAP)(19). ESAP turėtų visuomenei teikti paprastą centralizuotą prieigą prie tokios informacijos; (32) siekiant užtikrinti ASV reitingų kokybę ir patikimumą, ASV reitingų teikėjai turėtų naudoti griežtą, sistemingą, nepriklausomą, nuolatinę reitingų metodiką, kurią galima pagrįsti. ASV reitingų teikėjai turėtų būti skatinami atsižvelgti į abu dvejopo reikšmingumo principo aspektus. ASV reitingų teikėjai turėtų ASV reitingų metodiką nuolat ir bent kartą per metus peržiūrėti, atsižvelgdami į Europos ir tarptautinius pokyčius, turinčius įtakos A, S arba V veiksniams. Tačiau svarbu palikti galimybę, kad ASV reitingų teikėjai, vadovaudamiesi tais principais, savo metodiką nustatytų patys; (33) ▌ASV reitingų teikėjai turėtų atskleisti visuomenei informaciją apie metodiką, modelius ir pagrindines reitingavimo prielaidas, kuriuos tie reitingų teikėjai naudoja savo ASV reitingavimo veikloje ir kiekvienam savo ASV reitingų produktui. Atsižvelgiant į tai, kaip investuotojai naudoja ASV reitingus, reitingų produktai turėtų aiškiai nurodyti, kuris iš dvejopo reikšmingumo principo aspektų yra vertinamas reitingu: ar vertinama ir reikšminga finansinė rizika reitinguojamam vienetui ar reitinguojamo vieneto emitentui, ir paties reitinguojamo vieneto ar reitinguojamo vieneto emitento reikšmingas poveikis aplinkai ir visai visuomenei, ar tik vienas iš tų aspektų. Taip pat turėtų būti nurodyta, ar reitingu vertinami kiti aspektai. Dėl tos pačios priežasties ASV reitingų teikėjai turėtų teikti ASV reitingų naudotojams išsamesnę informaciją apie taikomą metodiką, modelius ir pagrindines reitingavimo prielaidas. Ta informacija turėtų suteikti ASV reitingų naudotojams galimybę atlikti išsamų patikrinimą vertinant, ar tais ASV reitingais verta pasitikėti, ar ne. Vis dėlto informacijos apie metodiką, modelius ir pagrindines reitingavimo prielaidas atskleidimas neturėtų apimti neskelbtinos verslo informacijos ir neturėtų kliudyti inovacijoms. ASV reitingų teikėjai turėtų taip pat nurodyti, ar jie atsižvelgė į A, S ar V veiksnius, ar į jų visumą, koks reitingas suteiktas kiekvienam atitinkamam veiksniui ir koks svoris apibendrintame reitinge suteiktas kiekvienam iš šių veiksnių. ASV reitingų teikėjai taip pat turėtų nurodyti jiems žinomos informacijos trūkumus, įskaitant informaciją apie galimą reitinguojamo vieneto suinteresuotųjų subjektų arba reitinguojamo vieneto emitento įsitraukimą. ASV reitingų teikėjai taip pat turėtų atskleisti visuomenei informaciją apie taikomos metodikos ribotumą, pavyzdžiui, kai jie vertina tik vieną iš dviejų dvejopo reikšmingumo principo aspektų arba kai ASV reitingas išreiškiamas santykine arba absoliučiąja verte; (34) siekiant užtikrinti pakankamą ASV reitingų kokybės lygį, rekomenduojama atsižvelgti į Sąjungos tikslus ir tarptautinius kiekvieno veiksnio standartus. Todėl ASV reitingų teikėjai turėtų pateikti informaciją apie tai, ar reitingo A veiksnys suderintas su, neskaitant kitų aktualių tarptautinių susitarimų, Paryžiaus susitarime, priimtame pagal 2015 m. gruodžio 12 d. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatytais tikslais, ar S veiksnys suderintas su pagrindinėmis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas ir ar V veiksniu atsižvelgiama į tarptautinius standartus dėl mokesčių slėpimo ir vengimo; (35) Reglamentas (ES) 2019/2088, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852(20) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464(21) yra ypač svarbios teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti ASV reikalavimų prieinamumą, kokybę ir nuoseklumą visoje finansų rinkų dalyvių vertės grandinėje ir prisidėti prie nuolatinio ASV reitingų kokybės gerinimo; (36) šiuo reglamentu neturėtų būti kišamasi į ASV reitingavimo metodiką ar turinį. ASV reitingų teikėjų taikomos metodikos įvairovė užtikrina, kad būtų paisoma įvairių naudotojų poreikių ir skatinama konkurencija rinkoje; (37) nors ASV reitingų teikėjas savo reitingavimo metodikoje kaip svarbų veiksnį arba pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (PVRR) gali naudoti suderinimą su Reglamente (ES) 2020/852 nustatyta taksonomija, reitingai, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį, neturėtų būti laikomi ASV ženklais, rodančiais arba užtikrinančiais atitiktį Reglamentui (ES) 2020/852 ar bet kokiems kitiems standartams; (38) ASV reitingų teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų teikiami ASV reitingai būtų nepriklausomi, nešališki, sistemingi ir tinkamos kokybės. Svarbu nustatyti organizacinius reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama potencialių interesų konfliktų prevencija ir švelninimas. Siekdami užsitikrinti nepriklausomumą, ASV reitingų teikėjai turėtų vengti interesų konflikto situacijų ir tinkamai tokius konfliktus valdyti, kai jie neišvengiami. ASV reitingų teikėjai interesų konfliktus turėtų laiku atskleisti. Jie taip pat turėtų saugoti duomenų įrašus apie visas reikšmingas grėsmes ASV reitingų teikėjo ir jo darbuotojų bei kitų reitingavimo procese dalyvaujančių asmenų nepriklausomumui ir apsaugos priemones, taikomas toms grėsmėms sumažinti. Be to, siekiant išvengti potencialių interesų konfliktų, ASV reitingų teikėjams neturėtų būti leidžiama teikti tam tikrų kitų paslaugų tame pačiame subjekte, įskaitant konsultacines paslaugas, kredito reitingus, lyginamuosius indeksus, investavimo veiklą, audito ar bankininkystės, draudimo ir perdraudimo veiklą. Galiausiai, siekiant užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams ir juos nustatyti, panaikinti, valdyti ir atskleisti, taip pat siekiant, kad būtų visada užtikrinama ASV reitingavimo ir peržiūros proceso kokybė, vientisumas ir nuodugnumas, ASV reitingų teikėjai turėtų nustatyti tinkamą darbuotojams ir kitiems reitingavimo procese dalyvaujantiems asmenims taikomą vidaus politiką ir procedūras. Tokia politika ir procedūros turėtų apimti visų pirma vidaus kontrolės mechanizmus ir priežiūros funkciją; (39) siekiant pašalinti interesų konfliktų riziką, tam tikra veikla turėtų būti siūloma atskirų teisės subjektų. Tačiau kai kurios šios veiklos rūšys galėtų būti siūlomos tame pačiame teisės subjekte, jei reitingų teikėjai turi pakankamai priemonių ir procedūrų, kad užtikrintų, jog kiekviena veikla būtų vykdoma savarankiškai, ir būtų išvengta galimos interesų konfliktų rizikos priimant sprendimus, susijusius su ASV reitingavimo veikla. Tokia nukrypti leidžianti nuostata neturėtų būti taikoma kredito reitingavimo veiklai, auditui ir konsultacijoms. Konsultacijų veikla apima tvarumo strategijų ir tvarumo rizikos ar poveikio tvarumui valdymo strategijų rengimą. Kalbant apie lyginamųjų indeksų rengimo veiklą, ESMA turėtų įvertinti, ar ASV reitingų teikėjo pasiūlytos priemonės yra tinkamos arba pakankamos atsižvelgiant į galimą interesų konflikto riziką, atsižvelgdama į tai, ar lyginamojo indekso administratorius siūlo lyginamuosius indeksus, kuriais siekiama tvarumo tikslų, visų pirma ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011(22); (40) ASV reitingų teikėjų darbuotojai ir kiti asmenys, dalyvaujantys reitingavimo procese, neturėtų dalyvauti nustatant reitinguojamo subjekto ASV reitingą ir daryti jam jokios įtakos, jei dėl tų asmenų ir reitinguojamo subjekto finansinių, asmeninių, verslo, darbo ar kitų santykių esama savikontrolės, savanaudiškų interesų, propagavimo ar artimų santykių įrodymų ir jei dėl šių veiksnių objektyvi, pagrįsta ir informuota trečioji šalis, atsižvelgdama į taikomas apsaugos priemones, padarytų išvadą, kad kyla pavojus tų asmenų nepriklausomumui. Jei ASV reitingų teikėjų darbuotojai ar kiti asmenys, dalyvaujantys reitingavimo procese, vertinimo veikloje dalyvauja tuo laikotarpiu, kai reitinguojamas subjektas susijungia su kitu subjektu arba jį įsigyja, tie asmenys turėtų nustatyti ir įvertinti visus esamus ar naujus interesus ar santykius, kurie, atsižvelgiant į turimas apsaugos priemones, galėtų pakenkti tų asmenų nepriklausomumui ir gebėjimui toliau dalyvauti vertinimo veikloje po susijungimo arba įsigijimo įsigaliojimo dienos; (41) siekiant didesnio aiškumo ir pasitikėjimo ASV reitingų teikėjų veikla, būtina nustatyti ASV reitingų teikėjų nuolatinės priežiūros reikalavimus Sąjungoje. Atsižvelgiant į svarbius kredito reitingų agentūrų ir ASV reitingų teikėjų veiklos panašumus ir susijusį glaudų ASV reitingų teikėjų reguliavimo sistemos pagrindinių aspektų suderinimą su reguliavimo sistema, taikoma kredito reitingų agentūroms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009(23), taip pat siekiant užtikrinti suderintą siūlomų taisyklių taikymą ir vienodą priežiūrą, manoma, kad būtų suprantama, atsižvelgiant į pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 priimtą sprendimą patikėti priežiūrą ESMA, ASV reitingų teikėjų priežiūrą patikėti taip pat ESMA. Tai nėra precedentas ir neturėtų būti aiškinama kaip priežiūros pareigų paskirstymo finansų sektoriuje praktikos ar politikos nustatymas; (42) ASV reitingų vertinimai naudojami ne tik finansinių paslaugų sektoriuje, bet ir viešojo pirkimo bei tiekimo grandinės srityse. Todėl ESMA, vykdydama ASV reitingų teikėjų priežiūrą, turėtų atsižvelgti į ASV reitingų teikėjų skirtumus finansų ir ne finansų sektoriuose; (43) ESMA turėtų galėti reikalauti pateikti visą jos priežiūros užduotims veiksmingai atlikti reikalingą informaciją. Todėl ji turėtų turėti galimybę reikalauti tokios informacijos iš ASV reitingų teikėjų, ASV reitingavimo veikloje dalyvaujančių asmenų, pagal pripažinimo tvarką paskirtų teisinių atstovų, reitinguojamų vienetų ir reitinguojamų vienetų emitentų ir trečiųjų šalių, kurioms ASV reitingų teikėjai yra perdavę atlikti veiklos funkcijas, taip pat asmenų, kurie yra kitokiais ryšiais glaudžiai ir iš esmės susiję su ASV reitingų teikėjais ar ASV reitingavimu; (44) ESMA turėtų gebėti atlikti savo priežiūros užduotis, visų pirma priversti ASV reitingų teikėjus nutraukti pažeidimą, pateikti išsamią ir teisingą informaciją arba sutikti leisti atlikti tyrimą ar patikrinimą vietoje. Siekiant užtikrinti, kad ESMA galėtų atlikti tas priežiūros užduotis, ESMA turėtų galėti skirti sankcijas ar periodines baudas; (45) dėl savo užduoties išduoti veiklos leidimus ASV reitingų teikėjams ir juos prižiūrėti ESMA turėtų parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų projektus, neapimančius sprendimų dėl politikos. ESMA taip pat turėtų išsamiau nurodyti informaciją, reikalingą ASV reitingų teikėjų veiklos leidimui gauti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010(24) 10–14 straipsnius tais įgyvendinimo aktais priimti techninius reguliavimo standartus; (46) atlikdama savo užduotį išduoti leidimus ASV reitingų teikėjams ir juos prižiūrėti ESMA turėtų galėti prižiūrimiems subjektams taikyti priežiūros mokesčius. Tokie mokesčiai turėtų būti proporcingi ir tinkami pagal ASV reitingų teikėjų dydį ir jų priežiūros mastą; (47) siekiant išsamiau nustatyti techninius šio reglamento aspektus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant nustatyti baudų ar periodinių baudų skyrimo tvarką, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas, baudų ar periodinių baudų surinkimą, taip pat išsamias taisykles dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų, mokėtinų mokesčių rūšies ir už ką jie mokėtini, tų mokesčių dydžio ir mokėjimo būdo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(25). Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, be to, jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios rengia deleguotuosius aktus, posėdžiuose; (48) būtina imtis tam tikrų paramos mažesniems ASV reitingų teikėjams priemonių, kad jie ir po šio reglamento taikymo pradžios dienos galėtų tęsti veiklą arba patekti į rinką. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyta laikina tvarka, kad mažesniems ASV reitingų teikėjams būtų lengviau patekti į rinką ir būtų remiama esamų mažesnių ASV reitingų teikėjų, kurie Sąjungoje jau veikia prieš įsigaliojant šiam reglamentui, plėtra. Pagal šią laikiną ir neprivalomą sistemą ASV reitingų teikėjai, priskiriami mažosioms įmonėms arba mažoms grupėms, turėtų užsiregistruoti ESMA be veiklos leidimo ir jiems turėtų būti taikomos tik konkrečios nuostatos dėl organizacinių reikalavimų ir nuostatos dėl skaidrumo reikalavimų. ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti informacijos ir atlikti bendrus tyrimus, patikrinimus vietoje ir priimti administracinio poveikio priemones. ESMA taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta apėjimo rizikos, visų pirma užkertant kelią vidutinėms arba didelėms grupėms priklausančioms mažosioms įmonėms pasinaudoti pagal šią tvarką išdėstytomis nuostatomis. Kai ši laikina tvarka nustos galioti, šie maži ASV reitingų teikėjai turėtų kreiptis dėl veiklos leidimo ir jiems turėtų būti taikoma proporcinga tvarka, susijusi su valdymo reikalavimais, taikant priežiūros mokesčius▌, proporcingus atitinkamo ASV reitingų teikėjo metinei grynajai apyvartai; (49) kai subjektas arba investuotojas siekia gauti ASV reitingą bent iš dviejų ASV reitingų teikėjų, jis apsvarsto galimybę kreiptis bent į vieną ASV reitingų teikėją, kurio rinkos dalis Sąjungoje sudaro ne daugiau kaip 10 %; (50) kadangi šio reglamento tikslų – nustatyti nuoseklią ir veiksmingą tvarką su ASV reitingais susijusiems trūkumams ir pažeidžiamumui pašalinti – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl atitinkamo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (51) šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui; (52) Europos Centrinis Bankas nuomonę pateikė 2023 m. spalio 4 d., PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I antraštinė dalis Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu nustatomas bendras su reguliavimu susijęs požiūris, kuriuo siekiama didinti ASV reitingavimo sąžiningumą, skaidrumą, palyginamumą, kai įmanoma, atsakingumą, patikimumą, gerą valdymą ir nepriklausomumą, taip gerinant pačių ASV reitingų skaidrumą ir kokybę ir prisidedant prie tvaraus finansavimo darbotvarkės Sąjungoje. Juo nustatant su ASV reitingais susijusius skaidrumo reikalavimus ir ASV reitingų teikėjams taikomas organizavimo ir veiklos taisykles siekiama padėti užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kartu siekiant aukštesnio lygio vartotojų ir investuotojų apsaugos ir geresnės ekomanipuliavimo bei kitų rūšių klaidingo informavimo, be kita ko, socialinio manipuliavimo, prevencijos. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas Sąjungoje veiklą vykdančių ASV reitingų teikėjų suteikiamiems ASV reitingams. ASV reitingų teikėjai laikomi vykdančiais veiklą Sąjungoje šiais atvejais: a) Sąjungoje įsisteigę ASV reitingų teikėjai vykdo veiklą Sąjungoje, kai jie suteikia ir skelbia ASV reitingus savo interneto svetainėje ar kitomis priemonėmis arba kai jie suteikia ir platina savo ASV reitingus pagal prenumeravimo sutartį ar kitus sutartinius santykius su Sąjungoje veikiančiomis reguliuojamosiomis finansų įmonėmis, įmonėmis, kurioms taikoma Direktyva 2013/34/ES, įmonėmis, kurioms taikoma Direktyva 2004/109/EB arba Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir įstaigomis ar valstybių narių valdžios institucijomis; b) ASV reitingų teikėjai, įsisteigę už Sąjungos ribų, vykdo veiklą Sąjungoje, kai jie suteikia ir platina savo reitingus pagal prenumeravimo sutartį ar kitus sutartinius santykius su Sąjungoje veikiančiomis reguliuojamosiomis finansų įmonėmis, įmonėmis, kurioms taikoma Direktyva 2013/34/ES, įmonėmis, kurioms taikoma Direktyva 2004/109/EB, arba Sąjungos institucijomis, įstaigoms, organais tarnybomis ir įstaigomis arba valstybių narių valdžios institucijomis. 2. Šis reglamentas netaikomas: a) privatiems ASV reitingams, kurie neskirti skelbti viešai ar platinti; b) reguliuojamųjų finansų įmonių suteikiamiems ASV reitingams, kurie naudojami išimtinai vidaus reikmėms arba teikiant vidines ar grupės vidaus finansines paslaugas ar produktus; c) Sąjungoje veiklą vykdančių reguliuojamųjų finansų įmonių suteikiamiems ASV reitingams, kurie: i) yra įtraukti į produktą ar paslaugą, kai tokie produktai ar paslaugos jau reglamentuojami pagal Sąjungos teisę, įskaitant Reglamentą (ES) 2019/2088, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2013/36/ES(26), (ES) 2014/65, 2009/138/EB(27), 2009/65/EB(28), 2011/61/ES(29) ir (ES) 2016/2341(30), Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 883/2014(31), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2020/1503(32), (ES) 2023/1114(33) ir (ES) 2016/1011, ir ii) yra atskleidžiami trečiajai šaliai. Šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais, kai reguliuojamoji finansų įmonė Sąjungoje savo rinkodaros pranešimuose atskleidžia trečiosioms šalims ASV reitingą, ji savo interneto svetainėje pateikia tą pačią informaciją, kurios reikalaujama pagal šio reglamento III priedo 1 punktą, ir tuose rinkodaros pranešimuose atskleidžia nuorodą į tą interneto svetainės atskleidžiamą informaciją, išskyrus atvejus, kai jai taikoma Reglamento (ES) 2019/2088 13 straipsnio 3 dalis. Nacionalinės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal sektorių teisės aktus, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, stebi, kaip reguliuojamosios finansų įmonės laikosi šio straipsnio reikalavimų, atsižvelgdamos į tais sektorių teisės aktais suteiktus įgaliojimus; d) ASV reitingams, kuriuos suteikia už Sąjungos ribų įsisteigę ASV reitingų teikėjai, kurie neturi veiklos leidimo arba kurie nėra pripažinti pagal II antraštinę dalį ir kurie atitinka visas šias sąlygas: i) ASV reitingas platinamas išimtine Sąjungoje įsisteigusio naudotojo iniciatyva, prieš tai nesusisiekus su ASV reitingų teikėju arba bet kuria kita teikėjo vardu veikiančia trečiąja šalimi, nesikreipiant į jį, neskelbiant skatinimo naudoti, reklamos ir nesant jokios kitos ASV reitingų teikėjo iniciatyvos; ASV reitingas, kurį Sąjungoje platina už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas, kurio rinkos dalis Sąjungoje, susijusi su jo ASV reitingavimo veikla, tampa esmine arba kuris turi interneto svetainę bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kuri nėra įprasta tarptautinių finansų srityje, nelaikomas platinamu išimtine naudotojo iniciatyva; ii) nėra siūlomų reitingų pakaitalo, kurį teiktų ASV reitingų teikėjas, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal šį reglamentą. Šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyta naudotojo iniciatyva nesuteikia teisės už Sąjungos ribų įsisteigusiam ASV reitingų teikėjui pakartotinai platinti ASV reitingų šiam naudotojui ir platinti ASV reitingų kokiam nors kitam naudotojui Sąjungoje; e) duomenų apie aplinkos, socialines ir žmogaus teises ir valdymo veiksnius skelbimui ar platinimui; f) kredito reitingams, suteikiamiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, su ASV susijusiems balams arba vertinimams, parengtiems arba paskelbtiems kaip kredito reitingų nustatymo metodikų dalis arba kreditingumo vertinimo įvesties ar išvesties duomenys; g) produktams ar paslaugoms, apimantiems ASV reitingo elementą, įskaitant investicinį tyrimą, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2014/65; h) Europos žaliųjų obligacijų išorės vertinimams ir antrosios šalies nuomonėms dėl žaliųjų obligacijų, obligacijų, kurios platinamos kaip aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos, su tvarumu susietų obligacijų, paskolų ir kitų rūšių skolos priemonių, jei į tokius išorės vertinimus ir antrosios šalies nuomones neįtraukti vertintojo arba antrosios šalies nuomonės teikėjo parengti ASV reitingai; i) Sąjungos arba valstybių narių valdžios institucijų parengtiems ASV reitingams, kai jie nėra skelbiami ar platinami komerciniais tikslais; j) veiklos leidimą turinčio ASV reitingų teikėjo parengtiems ASV reitingams, kuriuos skelbia arba platina trečioji šalis; k) Europos centrinių bankų sistemos narių parengtiems ASV reitingams, jei jie nėra skelbiami ar platinami komerciniais tikslais; l) privalomam informacijos atskleidimui pagal Reglamento (ES) 2019/2088 6, 8, 9, 10, 11 ir 13 straipsnius; m) informacijos atskleidimui pagal Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 8 straipsnius; n) reitingams, kurie yra parengti tik akreditavimo ar sertifikavimo procesų tikslais ir kurie nėra skirti investicijų ir finansinei analizei ar sprendimų priėmimui; o) ženklinimo veiklai su sąlyga, kad atitinkamiems subjektams, finansinėms priemonėms ar finansiniams produktams suteikti ženklai neapima ASV reitingo atskleidimo; p) ASV reitingams, kuriuos nekomerciniais tikslais skelbia arba platina ne pelno organizacijos. Nukrypstant nuo šio p punkto pirmos pastraipos, kai ne pelno organizacijos apmokestina reitinguojamus vienetus už tai, kad pateikiami duomenys arba gaunamas reitingas per jų platformą, arba kai jos apmokestina naudotojus, norinčius gauti bet kokią informaciją apie ASV reitingus, joms turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai. 3. EPI Jungtiniame komitete parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nustato informacijos, kuri turi būti atskleista pagal 2 dalies c punktą, pateikimą ir turinį, atsižvelgdamos į įvairių rūšių finansinius produktus, jų savybes ir jų skirtumus, taip pat į poreikį vengti dubliavimosi su informacija, kuri jau paskelbta pagal taikomus reguliavimo reikalavimus. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1093/2010(34), (ES) Nr. 1094/2010(35) ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 3 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: (1) ASV reitingas – nuomonė, balas arba abiejų elementų derinys, susiję su reitinguojamo vieneto profiliu ar ypatybėmis, atsižvelgiant į aplinkos, socialines ir žmogaus teises, valdymo veiksnius arba su rizika arba poveikiu aplinkai, socialinėms ir žmogaus teisėms arba valdymo veiksniams, kurie grindžiami tiek nustatyta metodika, tiek nustatyta reitingų kategorijų vertinimo skalės sistema, neatsižvelgiant į tai, ar toks ASV reitingas aiškiai pažymėtas kaip „ASV reitingas“, „ASV nuomonė“ ar „ASV balas“; (2) ASV nuomonė – ASV įvertinimas, grįstas taisyklių metodika ir nustatyta reitingo kategorijų vertinimo skale, kurį reitingavimo proceso ar sistemų proceso metu tiesiogiai pateikia reitingų analitikas; (3) ASV balas – iš duomenų pagal taisyklių metodiką gautas ASV matas, grindžiamas tik iš anksto nustatyta statistikos ar algoritmine sistema ar modeliu, analitikui neįvedus jokių papildomų reikšmingų analitinių pradinių duomenų; (4) ASV reitingų teikėjas – juridinis asmuo, kurio veikla apima: a) ASV reitingų suteikimą ir b) ASV reitingų skelbimą arba platinimą vykdant profesinę veiklą; (5) Sąjungoje veiklą vykdanti reguliuojamoji finansų įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kuri yra: a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(36) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; b) investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2014/65 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; c) alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, įskaitant reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytoją, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 345/2013(37) 3 straipsnio c punkte, reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013(38) 3 straipsnio c punkte, ir ELTIF valdytoją, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/760(39) 2 straipsnio 12 punkte; d) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto (KIPVPS) valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte; e) draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte; f) perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte; g) profesinių pensijų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/2341 1 straipsnio 6 punkte; h) pensijų įstaiga, valdanti pensijų sistemas, laikomas socialinės apsaugos sistemomis, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009(40), ir bet koks juridinis asmuo, įsteigtas investavimo į tokias socialinės apsaugos sistemas tikslu; i) alternatyvaus investavimo fondas (AIF), valdomas AIFV, apibrėžto Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, arba AIF, kurio priežiūra vykdoma pagal taikomą nacionalinę teisę; j) KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje; k) pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012(41) 2 straipsnio 1 punkte; l) centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014(42) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte; m) draudimo ar perdraudimo specialiosios paskirties įmonė, gavusi veiklos leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 211 straipsnį; n) specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402(43) 2 straipsnio 2 punkte; o) draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f punkte, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies h punkte, priklausanti draudimo grupei, kuriai taikoma grupės lygmens priežiūra pagal tos direktyvos 213 straipsnį ir kuriai netaikoma grupės priežiūros išimtis pagal tos direktyvos 214 straipsnio 2 dalį; p) finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte; q) mokėjimo įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366(44) 1 straipsnio 1 dalies d punkte; r) elektroninių pinigų įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB(45) 2 straipsnio 1 punkte; s) sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2020/1503 2 straipsnio 1 dalies e punkte; t) kriptoturto paslaugų teikėjas – kriptoturto paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, teikiantis vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte; u) sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte; v) pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 23 punkte; w) lyginamojo indekso administratorius – lyginamojo indekso administratorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte; x) kredito reitingų agentūra, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 3 straipsnio 1 dalies b punkte; (6) reitingų analitikas – asmuo, kuris atlieka analitines užduotis siekdamas suteikti ASV reitingą; (7) reitinguojamas vienetas – juridinis asmuo, finansinė priemonė, finansinis produktas, valdžios institucija ar viešosios teisės subjektas, kuris aiškiai ar netiesiogiai vertinamas suteikiant jam ASV reitingą▌, nepriklausomai nuo to, ar toks reitingas buvo užsakytas ir ar juridinis asmuo teikė informaciją tam ASV reitingui ▌gauti; (8) finansinė priemonė – bet kuri priemonė, nurodyta Direktyvos (ES) 2014/65 I priedo C skirsnyje; (9) naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant valdžios instituciją ar viešosios teisės subjektą, kuriam ASV reitingas platinamas pagal prenumeravimo sutartį ar kitus sutartinius santykius; (10) kompetentingos institucijos – kiekvienos valstybės narės pagal 30 straipsnį ir šio reglamento tikslu paskirtos institucijos; (11) valdymo organas – pagal nacionalinę teisę paskirtas (-i) ASV reitingų teikėjo organas (-ai), kuriam (-iems) suteikti įgaliojimai nustatyti ASV reitingų teikėjo strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį, kuris (-ie) prižiūri ir stebi valdymo sprendimų priėmimą ir kurį sudaro asmenys, faktiškai vadovaujantys ASV reitingų teikėjo veiklai; (12) vyresnioji vadovybė – asmuo ar asmenys, faktiškai vadovaujantys ASV reitingų teikėjo veiklai, ir jo administracinės valdybos ar priežiūros tarybos narys ar nariai; (13) ASV reitingų teikėjų grupė – Sąjungoje įsisteigusių įmonių grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnyje, bei įmonės, kurios susijusios tarpusavyje ryšiais ir kurių veikla apima ASV reitingų teikimą. II antraštinė dalis ASV reitingų teikimas Sąjungoje 4 straipsnis Veiklai Sąjungoje taikomi reikalavimai Juridinis asmuo, pageidaujantis vykdyti ASV reitingų teikėjo veiklą Sąjungoje, turi atitikti bet kurią iš šių sąlygų: a) gauti 6 straipsnyje nurodytą ESMA išduodamą veiklos leidimą; b) laikytis 10 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo sprendimo; c) gauti 11 straipsnyje nurodytą leidimą tvirtinti reitingus arba d) būti pripažintas pagal 12 straipsnį. 5 straipsnis Laikina tvarka mažiems ASV reitingų teikėjams 1. Sąjungoje įsisteigusiam ASV reitingų teikėjui, kuris pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje nustatytus kriterijus priskiriamas prie mažųjų įmonių arba mažos grupės ir kuris nori vykdyti veiklą Sąjungoje, bus taikomi tik 15 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse nustatyti bendrieji principai, 23 ir 24 straipsnių nuostatos ir 32–37 straipsniuose nurodyti įgaliojimai, jeigu jis: a) praneša ESMA apie savo ketinimą vykdyti veiklą Sąjungoje; b) yra ESMA užregistruotas prieš pradedant vykdyti veiklą Sąjungoje. 2. Jei 1 dalyje nurodytas ASV reitingų teikėjas nebepriskiriamas prie mažųjų įmonių arba mažų grupių pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje nustatytus kriterijus arba praėjus trejiems metams nuo jo registracijos pagal 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, ASV reitingų teikėjui taikomos visos šio reglamento nuostatos ir jis per 6 mėnesius pateikia prašymą išduoti veiklos leidimą pagal II antraštinės dalies 1 skyrių. 3. 1 dalyje nurodyti ASV reitingų teikėjai gali pasirinkti, kad jiems būtų taikomas šis reglamentas. Jei ASV reitingų teikėjai pasirenka, kad jiems būtų taikomas šis reglamentas, jiems taikomas visas šis reglamentas. 1 skyrius Sąjungoje įsisteigusių ASV reitingų teikėjų leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje 6 straipsnis Prašymas išduoti leidimą vykdyti veiklą Sąjungoje 1. Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, pageidaujantys vykdyti veiklą Sąjungoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punktą, teikia prašymą ESMA išduoti veiklos leidimą. 2. Prašyme išduoti veiklos leidimą nurodoma visa I priede išvardyta informacija ir jis pateikiamas bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba. Visai ESMA ir ASV reitingų teikėjų bei jų darbuotojų komunikacijai mutatis mutandis taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1(46). 3. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatoma I priede išvardyta informacija. ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 4. Veiklos leidimą turintis ASV reitingų teikėjas visada laikosi pirminio leidimo sąlygų. 5. ASV reitingų teikėjai nedelsdami praneša ESMA apie visus esminius pirminio leidimo sąlygų pasikeitimus, įskaitant filialo Sąjungoje atidarymą ar uždarymą. 7 straipsnis ESMA vykdomas ASV reitingų teikėjų pateiktų prašymų išduoti veiklos leidimą nagrinėjimas 1. Per 25 darbo dienas nuo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos ESMA įvertina, ar prašymas išsamus. Jeigu prašymas neišsamus, ESMA nustato terminą, iki kurio pareiškėjas turi pateikti papildomos informacijos. 2. Įvertinusi, kad prašymas išsamus, ESMA praneša pareiškėjui apie to vertinimo rezultatą. 3. ESMA priima visapusiškai pagrįstą sprendimą išduoti veiklos leidimą ar atsisakyti jį išduoti per 90 darbo dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo datos. 4. ESMA gali pratęsti ▌3 dalyje nurodytą laikotarpį iki 120 darbo dienų, visų pirma tais atvejais, kai pareiškėjas: a) numato tvirtinti ASV reitingus, kaip nurodyta 11 straipsnyje; b) numato naudotis užsakomosiomis veiklos perdavimo paslaugomis arba c) prašo atleisti nuo reikalavimų laikymosi pagal 22 straipsnį. 5. ESMA pagal 3 dalį priimtas sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo dienos. 6. Jei pareiškėjas per 1 dalyje nurodytą terminą nepateikia papildomos informacijos arba jei per atitinkamai 3 arba 4 dalyje nurodytą laikotarpį ESMA nepriima sprendimo, prašymas laikomas atmestu. 8 straipsnis Sprendimas išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą vykdyti veiklą Sąjungoje ir pranešimas apie tą sprendimą 1. ESMA suteikia leidimą pareiškėjui vykdyti ASV reitingų teikėjo veiklą, kai išnagrinėjusi 7 straipsnyje nurodytą prašymą padaro išvadą, kad pareiškėjas atitinka šiame reglamente išdėstytas reitingų teikimo sąlygas. 2. ESMA informuoja pareiškėją apie tą 1 dalyje nurodytą sprendimą per penkias darbo dienas. 3. ESMA informuoja Komisiją, EBI ir EIOPA apie visus sprendimus, priimtus pagal 2 dalį. 4. Veiklos leidimas galioja visoje Sąjungos teritorijoje. 9 straipsnis Veiklos leidimo panaikinimas arba jo galiojimo sustabdymas 1. ESMA panaikina ASV reitingų teikėjo veiklos leidimą arba sustabdo jo galiojimą visais šiais atvejais: a) ASV reitingų teikėjas aiškiai atsisakė veiklos leidimo arba per 12 mėnesių iki panaikinimo ar sustabdymo dienos nepateikė nė vieno ASV reitingo; b) ASV reitingų teikėjas veiklos leidimą gavo pateikęs klaidingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis; c) ASV reitingų teikėjas nebeatitinka sąlygų, kuriomis gavo veiklos leidimą; d) ASV reitingų teikėjas sunkiai arba pakartotinai pažeidė šį reglamentą. 2. Sprendimas dėl veiklos leidimo panaikinimo arba jo galiojimo sustabdymo įsigalioja nedelsiant visoje Sąjungoje. ESMA informuoja nacionalines kompetentingas institucijas, Komisiją, EBI ir EIOPA apie visus sprendimus, priimtus pagal 1 dalį. ASV reitingų teikėjas taip pat informuojamas apie pagal 1 dalį priimtą sprendimą. 2 skyrius Už Sąjungos ribų įsisteigusių ASV reitingų teikėjų vykdoma veikla Sąjungoje 10 straipsnis Sprendimas dėl lygiavertiškumo 1. Už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas, pageidaujantis vykdyti veiklą Sąjungoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punktą, gali tai daryti tik tuo atveju, jei yra įrašytas 14 straipsnyje nurodytame registre ir jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos: a) už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas yra juridinis asmuo, turintis ASV reitingų teikėjo veiklos leidimą arba registruotas kaip ASV reitingų teikėjas atitinkamoje trečiojoje valstybėje, ir jam taikoma priežiūra toje trečiojoje valstybėje; b) už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas pranešė ESMA, kad nori vykdyti veiklą Sąjungoje, ir pateikė ESMA veiklos leidimo arba registracijos įrodymą, atitinkamus dokumentus, kurių reikia veiklos leidimui gauti arba registracijai trečiojoje valstybėje, taip pat kompetentingos institucijos, atsakingos už jo priežiūrą trečiojoje valstybėje, pavadinimą ir gavo ESMA patvirtinimą, kad pateikta informacija išsami; c) Komisija pagal 2 dalį yra priėmusi sprendimą dėl lygiavertiškumo; d) vykdomi 4 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai. 2. Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame nurodoma, kad trečiosios valstybės teisine tvarka ir priežiūros praktika užtikrinama, kad: a) toje trečiojoje valstybėje leidimus gavę ar registruoti ASV reitingų teikėjai atitinka privalomus reikalavimus, lygiaverčius šio reglamento reikalavimams; b) a punkte nurodytų privalomų reikalavimų laikymuisi toje trečiojoje valstybėje nuolatos taikoma veiksminga priežiūra ir vykdymo užtikrinimas. ▌ Toks įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis 48 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Komisija pagal 47 straipsnį gali priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomos šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos sąlygos. Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įgyvendinimo sprendimo taikymui gali kelti šias sąlygas: a) ta trečioji valstybė turi veiksmingai nuolat vykdyti visas tame įgyvendinimo sprendime nustatytas sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti lygiaverčius priežiūros ir reguliavimo standartus; b) ESMA turi turėti galimybę veiksmingai vykdyti stebėsenos pareigas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnyje. ▌ 4. ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių, kurių teisinė tvarka ir priežiūros praktika pripažintos lygiavertėmis pagal 2 dalį, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent: a) ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų informacijos reguliarių ir ad hoc mainų mechanizmas, įskaitant prieigą prie visos ESMA prašomos aktualios informacijos apie ASV reitingų teikėją, turintį veiklos leidimą arba registruotą toje trečiojoje valstybėje; b) skubaus pranešimo ESMA mechanizmas, taikomas, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija nustato, kad ASV reitingų teikėjas, turintis veiklos leidimą arba registruotas toje trečiojoje valstybėje ir prižiūrimas tos trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, pažeidžia savo veiklos leidimo ar registracijos sąlygas arba kitą tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktą; c) procedūros, susijusios su priežiūros veiklos, įskaitant patikrinimus vietoje, koordinavimu; d) skubaus pranešimo ESMA mechanizmas, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija imasi bet kokių su ASV reitingų teikėju susijusių reguliavimo ar priežiūros veiksmų, įskaitant bet kokius pakeitimus, kurie gali turėti įtakos ASV reitingų teikėjo tolesnei atitikčiai taikytiniems teisės aktams ir nuostatoms; e) skubaus pranešimo trečiosios valstybės kompetentingai institucijai mechanizmas, kai ESMA pagal 35 straipsnį paskelbia viešą pranešimą už Sąjungos ribų įsisteigusiam ASV reitingų teikėjui. Taikant pirmą pastraipą, kai ESMA informuojama, kad už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas nebeatitinka sąlygų, kad jam būtų suteiktas veiklos leidimas jo kilmės valstybėje, ESMA jį išbraukia iš 14 straipsnyje nurodyto registro. 5. 1 dalies b punkto tikslais ESMA per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos įvertina, ar informacija yra išsami. Jei ESMA laiko, kad informacija nėra išsami, ji nustato terminą, iki kurio ASV reitingų teikėjas turi pateikti papildomą informaciją. Įvertinusi pateiktos informacijos išsamumą, ESMA informuoja ASV reitingų teikėją apie proceso rezultatus ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo pradinio pranešimo dienos. 11 straipsnis Už Sąjungos ribų įsisteigusio ASV reitingų teikėjo pateiktų ASV reitingų tvirtinimas 1. ASV reitingų teikėjas, įsisteigęs Sąjungoje ir turintis veiklos leidimą pagal 8 straipsnį, gali tvirtinti ASV reitingus, pateiktus tai pačiai grupei priklausančio už Sąjungos ribų įsisteigusio ASV reitingų teikėjo, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: a) Sąjungoje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas yra pateikęs prašymą ESMA išduoti leidimą tokiam tvirtinimui; b) Sąjungoje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas atitinka šiuos minimalaus turinio rodiklius: i) jis turi nuosavas patalpas ar kitokias patalpas, naudojamas išimtinai jo veiklai valstybėje narėje; ii) jis turi bent vieną aktyvią nuosavą banko sąskaitą Sąjungoje ir iii) jo analitinis ir sprendimų priėmimo procesas yra pakankamai vykdomas Sąjungoje, atsižvelgiant į jo veiklos Sąjungoje pobūdį, mastą ar sudėtingumą; c) ASV reitingo tvirtinimas nepablogina reitinguojamo subjekto vertinimo kokybės arba peržiūrų ar patikrinimų vietoje tvarkos, jei jie numatyti ASV reitingų teikėjo naudojamoje ASV reitingų metodikoje; d) Sąjungoje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas yra patikrinęs ir gali nuolat įrodyti ESMA, kad patvirtintinų ASV reitingų suteikimas ir platinimas atitinka reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti nei šio reglamento reikalavimai; Sąjungoje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas įrodo, kad laikosi tų reikalavimų, tačiau neprivalo nurodyti konkretaus proceso, kurio laikomasi tvirtinant kiekvieną atskirą reitingą; e) Sąjungoje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas turi reikalingų ekspertinių žinių, kad galėtų veiksmingai stebėti už Sąjungos ribų įsisteigusio ASV reitingų teikėjo ▌ASV reitingus ir valdyti susijusią riziką; f) yra objektyvi priežastis, kodėl ASV reitingai turi būti patvirtinti tam, kad juos būtų galima naudoti Sąjungoje, ir tai gali apimti tokius veiksnius kaip ASV reitingų ypatumai, būtinybė, kad ASV reitingų rengimas būtų arti emitento arba konkrečios ekonominės realijos, konkreti pramonės šaka, ASV veiksnių subkomponentų kompetencijos centrai, konkrečių įgūdžių, reikalingų ASV reitingams parengti, prieinamumas, reikšmingas pradinių duomenų prieinamumas ir ASV reitingų rengimas bendradarbiaujant pasaulinėms komandoms; g) Sąjungoje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas ESMA prašymu pateikia ESMA visą informaciją, kurios jai reikia, kad galėtų prižiūrėti, ar už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas nuolatos laikosi šio reglamento, kiek tai aktualu atsižvelgiant į tvirtinamą reitingą; h) kai už Sąjungos ribų įsisteigusiam ASV reitingų teikėjui taikoma priežiūra, veiksmingiems informacijos mainams užtikrinti turi būti sudarytas tinkamas ESMA ir trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas, kompetentingos institucijos bendradarbiavimo susitarimas. ▌ 2. Prašymą dėl tvirtinimo pateikęs, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, ASV reitingų teikėjas pateikia ESMA visą informaciją, būtiną, kad ESMA galėtų įsitikinti, kad prašymo pateikimo metu visos toje dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos. 3. Per 45 darbo dienas nuo 1 dalies a punkte nurodyto išsamaus prašymo dėl tvirtinimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 85 darbo dienas nuo pradinio prašymo gavimo dienos ESMA išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą leisti atlikti tvirtinimą arba atsisakyti leisti. ESMA informuoja pareiškėją apie tą sprendimą per penkias darbo dienas. 4. Patvirtintas ASV reitingas laikomas tvirtinančiojo ASV reitingų teikėjo ASV reitingu. Tvirtinantysis teikėjas nesinaudoja tvirtinimu, kad išvengtų šio reglamento reikalavimų arba juos apeitų. 5. ASV reitingų teikėjas, patvirtinęs už Sąjungos ribų įsisteigusio ASV reitingų teikėjo suteiktus ASV reitingus, prisiima visą atsakomybę už tokius ASV reitingus ir pareigų pagal šį reglamentą laikymąsi. 6. Kai ESMA turi svarių priežasčių manyti, kad šiame straipsnyje nustatytos sąlygos nebevykdomos, ji turi įgaliojimus reikalauti, kad tvirtinantysis ASV reitingų teikėjas nutrauktų tvirtinimą, nedarant poveikio taikytinoms priemonėms, sankcijoms ir baudoms pagal 35–37 straipsnius. 12 straipsnis Už Sąjungos ribų įsisteigusio ASV reitingų teikėjo pateiktų ASV reitingų pripažinimas 1. Iki to laiko, kai Komisija priims 10 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl lygiavertiškumo, arba, jei jis jau priimtas, tuo atveju, kai sprendimas dėl lygiavertiškumo yra panaikintas, už Sąjungos ribų įsisteigę ASV reitingų teikėjai, kurių konsoliduota metinė grynoji visos jų veiklos apyvarta nesiekia Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nustatytos didžiausios sumos pastaruosius trejus metus iš eilės, gali vykdyti veiklą Sąjungoje, jeigu ESMA yra pripažinusi tą ▌ASV reitingų teikėją pagal šį straipsnį. Jei už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas priklauso grupei, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte, konsoliduota metinė grynoji apyvarta turėtų būti vertinama konsoliduotai. Tuo tikslu ESMA gali atsižvelgti arba į nepriklausomo išorės auditoriaus vertinimą, arba į trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs ASV reitingų teikėjas, kompetentingos institucijos patvirtinimą. 2. Už Sąjungos ribų įsisteigę teikėjai, pageidaujantys būti pripažinti, kaip nurodyta 1 dalyje, laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir pateikia prašymą dėl pripažinimo ESMA. ▌ 3. Už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas, pageidaujantis būti pripažintas, kaip nurodyta 1 dalyje, turi turėti teisinį atstovą. Tas teisinis atstovas turi būti juridinis asmuo, esantis Sąjungoje ir ASV reitingų teikėjo aiškiai paskirtas veikti jo vardu, įrodant ir atsiskaitant ESMA, kad ASV reitingų teikėjas nuolat vykdo pareigas, nustatytas šiame reglamente. Gavęs prašymą, teisinis atstovas pateikia ESMA visą informaciją, būtiną, kad ESMA įsitikintų, jog ASV reitingų teikėjas atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. 4. Už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas iki 1 dalyje nurodyto pripažinimo pateikia ESMA šią informaciją: a) visą informaciją, būtiną siekiant įrodyti, kad laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant I priede nurodytą informaciją; b) visą informaciją, kuri būtina ESMA, kad ji galėtų įsitikinti, kad tas už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas yra ėmęsis visų būtinų priemonių, kad įvykdytų 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus; c) savo faktinių ar būsimų ASV reitingų, kuriuos ketinama platinti Sąjungoje, sąrašą; d) atitinkamais atvejais trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, atsakingos už jo priežiūrą, pavadinimą ir kontaktinius duomenis. Per 90 darbo dienų nuo 2 dalyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo gavimo dienos ESMA išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl pripažinimo. ESMA informuoja pareiškėją apie savo sprendimą per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. ESMA pripažįsta už Sąjungos ribų įsisteigusį ASV reitingų teikėją, kaip nurodyta 1 dalyje, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: a) už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas yra įvykdęs visas 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas; b) kai už Sąjungos ribų įsisteigusiam ASV reitingų teikėjui taikoma priežiūra, veiksmingiems informacijos mainams užtikrinti ESMA siekia sudaryti tinkamą bendradarbiavimo susitarimą su atitinkama trečiosios valstybės, kurioje yra ASV reitingų teikėjas, kompetentinga institucija. 6. Pripažinimas nesuteikiamas, jeigu ESMA veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijas pagal šį reglamentą trukdo trečiosios valstybės, kurioje įsikūręs trečiosios valstybės ASV reitingų teikėjas, įstatymai ir kiti teisės aktai arba atitinkamais atvejais tos trečiosios valstybės kompetentingos institucijos priežiūros ir tyrimo įgaliojimų apribojimai. 7. ESMA skiria baudas pagal 36 straipsnį, sustabdo arba atitinkamais atvejais panaikina 1 dalyje nurodytą pripažinimą, kai remdamasi dokumentiniais įrodymais turi svarių priežasčių manyti, kad ASV reitingų teikėjas: a) veikia arba veikė, akivaizdžiai kenkdamas savo ASV reitingų naudotojų interesams arba tvarkingam rinkų veikimui; b) sunkiai pažeidė atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus; c) pateikė klaidingą informaciją ar naudojosi kitomis neteisėtomis priemonėmis pripažinimui gauti. 8. Jeigu pagal šio straipsnio nuostatas ESMA pripažintas ASV reitingų teikėjas nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, jis nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša ESMA. ASV reitingų teikėjas per 3 mėnesius praneša ESMA, jei nori toliau siūlyti savo paslaugas Sąjungoje, ir per 12 mėnesių pateikia prašymą išduoti veiklos leidimą. Jei toks pranešimas nepateikiamas, ASV reitingų teikėjas nutraukia veiklą Sąjungoje. 9. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato 2 dalyje nurodyto prašymo formą bei turinį ir, visų pirma, 4 dalyje reikalaujamos informacijos pateikimą. ESMA pateikia juos Komisijai ne vėliau kaip ... [devyni mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 13 straipsnis Bendradarbiavimo susitarimai 1. Visiems 10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies h punkte ir 12 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytiems bendradarbiavimo susitarimams taikomos profesinės paslapties garantijos, kurios yra bent lygiavertės nurodytosioms 46 straipsnyje. Pagal tokius bendradarbiavimo susitarimus vykdomais informacijos mainais siekiama padėti ESMA ar kompetentingoms institucijoms vykdyti savo užduotis. 2. Asmens duomenų perdavimui trečiajai valstybei ESMA taiko Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725(47). 3 skyrius Registras ir informacijos prieinamumas 14 straipsnis ASV reitingų teikėjų registras ir informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte (ESAP) 1. ESMA įsteigia ir tvarko registrą, kuriame saugomi visi šie duomenys: a) pagal 8 straipsnį veiklos leidimą turinčių arba pagal 5 straipsnį registruotų ASV reitingų teikėjų tapatybės; b) už Sąjungos ribų įsisteigusių ▌ ASV reitingų teikėjų, atitinkančių 10 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, atsakingų už tų ▌ ASV reitingų teikėjų priežiūrą, tapatybės; c) tvirtinančiojo ASV reitingų teikėjo ir patvirtintųjų už Sąjungos ribų įsisteigusių ▌ ASV reitingų teikėjų, nurodytų 11 straipsnyje, ir atitinkamais atvejais trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, atsakingų už patvirtintojo ▌ ASV reitingų teikėjo priežiūrą, tapatybės; d) už Sąjungos ribų įsisteigusių ▌ ASV reitingų teikėjų, pripažintų pagal 12 straipsnį, to patvirtintojo ASV reitingų teikėjo teisinis atstovas, įsikūręs Sąjungoje, ir atitinkamais atvejais trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, atsakingų už tų ▌ ASV reitingų teikėjų priežiūrą, tapatybės. 2. 1 dalyje nurodytas registras yra viešai prieinamas ESMA interneto svetainėje ir prireikus nedelsiant atnaujinamas. 3. Nuo 2028 m. sausio 1 d. viešai skelbdamas bet kokią informaciją pagal 19 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, ASV reitingų teikėjas tuo pačiu metu tą informaciją pateikia atitinkamai duomenis renkančiai įstaigai, nurodytai šio straipsnio 6 dalyje, kad ši informacija taptų prieinama ESAP, įsteigtame pagal Reglamentą (ES) 2023/2859. 4. Ta informacija turi atitikti visus šiuos reikalavimus: a) ji turi būti pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte, arba, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, elektroniniu formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 4 punkte; b) su informacija pateikiami šie metaduomenys: i) informaciją teikiančio ASV reitingų teikėjo nesutrumpintas įmonės pavadinimas ir, jei taikoma, rinkodaros tikslais naudojamas pavadinimas ir pavadinimo santrumpa; ii) ASV reitingų teikėjo juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalį; iii) ASV reitingų teikėjo dydis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalyje; iv) informacijos rūšis, kaip klasifikuojama pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalį; v) metaduomenys, nurodantys, ar informacija apima asmens duomenis. 5. 4 dalies b punkto ii papunkčio tikslu ASV reitingų teikėjas įgyja juridinio asmens identifikatorių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalyje. 6. 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo ESAP tikslu duomenis renkanti įstaiga, apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, yra ESMA. 7. Nuo 2028 m. sausio 1 d. 1 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 6 dalyje ir 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ESAP. Tuo tikslu to reglamento 2 straipsnio 2 punkte apibrėžta duomenis renkanti įstaiga yra ESMA. Ta informacija parengiama nuskaitomuoju formatu, apibrėžtu Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte, ir apima metaduomenis, susijusius su pavadinimais ir atitinkamais atvejais ASV reitingų teikėjo juridinio asmens identifikatoriumi, kaip nurodyta. to reglamento 7 straipsnio 4 dalyje, taip pat su informacijos rūšimi, kaip klasifikuojama pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalį, ir tuo, ar informacija apima asmens duomenis. 8. Siekdama užtikrinti veiksmingą teikiamų duomenų surinkimą ir administravimą pagal 3 dalį, ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustato: a) visus kitus metaduomenis, pateiktinus su informacija; b) informacijos duomenų struktūrizavimą; c) informaciją, kurią privaloma teikti elektroniniu formatu, nurodant kurį elektroninį formatą naudoti. Prieš parengdama techninių įgyvendinimo standartų projektus ESMA atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Pirmos pastraipos c punkto tikslais ESMA įvertina įvairių elektroninių formatų privalumus bei trūkumus ir, konsultuodamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atlieka tinkamus eksploatacinius bandymus. ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio. 9. Prireikus ESMA priima subjektams skirtas gaires, kuriomis užtikrinama, kad pagal 8 dalies pirmos pastraipos a punktą teikiami duomenys būtų teisingi. III antraštinė dalis ASV reitingavimo sąžiningumas ir patikimumas 1 skyrius Organizaciniai reikalavimai, procesai ir dokumentai, susiję su valdymu 15 straipsnis Bendrieji principai 1. ASV reitingų teikėjai užtikrina savo vykdomos reitingavimo veiklos nepriklausomumą, be kita ko, nuo politinės ir ekonominės įtakos ar suvaržymų. 2. ASV reitingų teikėjai nustato taisykles ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad jų ASV reitingai būtų suteikiami, skelbiami ir platinami pagal šį reglamentą. 3. ASV reitingų teikėjai naudojasi tinkamomis ir veiksmingomis sistemomis, ištekliais ir procedūromis, siekdami laikytis savo prievolių pagal šį reglamentą. 4. ASV reitingų teikėjai priima ir įgyvendina priemones, kuriomis užtikrina, kad jų ASV reitingai būtų grindžiami išsamia visos jų turimos informacijos, aktualios analizei pagal jų reitingavimo metodiką atlikti, analize, ir užtikrina tų priemonių vykdymą. 5. ASV reitingų teikėjai priima ir įgyvendina vidaus išsamaus patikrinimo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad jų verslo interesai nepakenktų vertinimo veiklos nepriklausomumui arba tikslumui. 6. ASV reitingų teikėjai priima ir įgyvendina patikimas administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus ir veiksmingas informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. 7. ASV reitingų teikėjai savo teikiamiems ASV reitingams taiko reitingavimo metodiką, kuri yra griežta, sisteminga, nepriklausoma ir įmanoma pagrįsti, ir tą metodiką taiko nuolatos ir skaidriai. 8. ASV reitingų teikėjai nuolatos ir bent kartą per metus peržiūri 7 dalyje nurodytą reitingavimo metodiką. 9. ASV reitingų teikėjai bent kartą per metus stebi ir vertina 3 dalyje nurodytų sistemų, išteklių ir procedūrų tinkamumą bei veiksmingumą ir imasi tinkamų priemonių trūkumams pašalinti. 10. ASV reitingų teikėjai nustato ir palaiko nuolatinę, nepriklausomą ir veiksmingą priežiūros funkciją, kad užtikrintų savo ASV reitingų teikimo bendrųjų aspektų priežiūrą. Priežiūros funkcijai turi būti skiriama reikiamų išteklių ir užtikrinama kompetencija bei galimybė gauti visą informaciją, reikalingą tai funkcijai atlikti. Jai atlikti suteikiama tiesioginė prieiga prie ASV reitingų teikėjo valdymo organo. ASV reitingų teikėjai parengia ir palaiko griežtas procedūras, susijusias su jų priežiūros funkcija. 11. ▌ASV reitingų teikėjai priima ▌ visas būtinas priemones siekdami užtikrinti, kad informacija, kuria jie naudojasi priskirdami ASV reitingus, būtų pakankamai kokybiška ir gauta iš patikimų šaltinių. ASV reitingų teikėjai aiškiai ir akivaizdžiai nurodo, kad jų ASV reitingai yra jų pačių nuomonė ▌. 12. ASV reitingų teikėjai informuoja reitinguojamą vienetą arba reitinguojamo vieneto emitentą jo darbo valandomis ir likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki pirmojo ASV reitingo suteikimo, kad reitinguojamam vienetui arba reitinguojamo vieneto emitentui būtų suteikta galimybė informuoti ASV reitingų teikėją apie bet kokias faktines klaidas. Tuo tikslu ASV reitingų teikėjai reitinguojamo vieneto arba reitinguojamo vieneto emitento prašymu nemokamai ir nekomerciniu pagrindu pateikia III priedo 1 punkto b ir c papunkčiuose ir 2 punkto b papunkčio ii papunktyje nurodytą informaciją ir paskutinio duomenų atnaujinimo datą, taip pat, kai aktualu, visus kitus su jais susijusius surinktus, numatytus ar apskaičiuotus duomenis. 13. ASV reitingų teikėjai neatskleidžia informacijos apie savo intelektinį kapitalą, intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus, kurie būtų laikomi komercinėmis paslaptimis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 1 punkte(48). 14. ASV reitingų teikėjai savo ASV reitingus keičia tik pagal savo reitingavimo metodiką, paskelbtą pagal 23 straipsnį. 16 straipsnis Verslo ir veiklos atskyrimas 1. ASV reitingų teikėjai nevykdo šios veiklos: a) investuotojų ar įmonių konsultavimo veiklos; b) kredito reitingų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) 1060/2009 3 straipsnio 1 dalies a punkte, teikimo ir platinimo veiklos; c) lyginamųjų indeksų rengimo veiklos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 2016/1011; d) investicinių paslaugų ir veiklos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2014/65 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte; e) teisės aktų nustatyto finansinių ataskaitų audito ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočių, kaip tai suprantama Direktyvoje 2013/34/ES; f) kredito įstaigų veiklos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 575/2013, ir draudimo arba perdraudimo veiklos, kaip tai suprantama Direktyvoje 2009/138/EB. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, ASV reitingų teikėjai gali vykdyti 1 dalies d ir f punktuose nurodytą veiklą, jei jie įgyvendina konkrečias priemones, įskaitant 25 ir 26 straipsniuose nurodytas priemones: a) kuriomis užtikrinama, kad kiekviena veikla būtų vykdoma savarankiškai, ir būtų vengiama galimos interesų konfliktų rizikos priimant sprendimus, susijusius su ASV reitingavimo veikla; b) kuriomis užtikrinama, kad reitinguojamo vieneto vertinimo procese tiesiogiai dalyvaujantys ASV reitingų teikėjų darbuotojai nevykdytų jokios 1 dalyje nurodytos veiklos. Įgyvendindamas tokias priemones, ASV reitingų teikėjas taip pat, jei taikytina, atsižvelgia į grupės, kuriai jis priklauso, veiklą. 3. Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, ASV reitingų teikėjas gali pateikti ESMA prašymą dėl leidimo rengti lyginamuosius indeksus, jei jis taiko specialias priemones, įskaitant 2 dalyje nurodytas priemones. ESMA įvertina, ar ASV reitingų teikėjo pasiūlytos priemonės yra tinkamos ir pakankamos atsižvelgiant į galimą interesų konfliktų riziką. Jei ESMA mano, kad su galima interesų konflikto rizika susijusios priemonės yra netinkamos arba nepakankamos, taikomas 1 dalies c punktas. Apie bet kokį esminį priemonių, kurių ėmėsi ASV reitingų teikėjas, arba jų įgyvendinimo pokyčius ASV reitingų teikėjas, prieš jas įgyvendinant, praneša ESMA. ESMA įvertina, ar priemonės tebėra tinkamos ir pakankamos atsižvelgiant į galimą interesų konfliktų riziką. Jei ne, taikomas 1 dalies c punktas. ESMA pirmoje ir antroje pastraipose nurodytq sprendimą priima per 30 darbo dienų nuo visos informacijos apie ASV reitingų teikėjo pasiūlytas priemones arba jų esminius pakeitimus gavimo dienos arba per 7 straipsnyje nustatytus terminus, jei tas vertinimas sudaro jos atliekamo prašymo išduoti veiklos leidimą vertinimo dalį. 4. ASV reitingų teikėjas užtikrina, kad jo darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys reitinguojamo vieneto vertinimo procese, nevykdytų jokios 1 dalies a, b ir e punktuose nurodytos veiklos. 5. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose smulkiai aprašo pagal 2, 3, ir 4 dalis taikytinas apsaugos ir kitas priemones. ESMA pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip … [devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 6. ASV reitingų teikėjai užtikrina, kad kitų, 1 dalyje nenurodytų, paslaugų teikimas nekeltų interesų konflikto rizikos jų ASV reitingavimo veiklai. Jei kyla interesų konflikto rizika, ASV reitingų teikėjai tokių paslaugų nesiūlo. 17 straipsnis Reitingų analitikai, darbuotojai ir kiti teikiant ASV reitingus dalyvaujantys asmenys 1. ASV reitingų teikėjai užtikrina, kad reitingų analitikai, darbuotojai ir visi kiti fiziniai asmenys, kuriuos jie kontroliuoja arba kurių paslaugomis jie naudojasi, pavyzdžiui, sutartimi nustatyta tvarka, ir kurie tiesiogiai dalyvauja teikiant ASV reitingus, įskaitant tiesiogiai reitingavimo procese dalyvaujančius analitikus ir ASV balus nustatančius asmenis, būtų tinkamai parengti ir turėtų reikalingų žinių ir patirties pavestoms pareigoms ir užduotims vykdyti, be kita ko, kai tinkama, pakankamai išmanytų galimą reikšmingą finansinę riziką reitinguojamam subjektui ir galimą reikšmingą reitinguojamo subjekto poveikį aplinkai ir visuomenei apskritai. 2. ASV reitingų teikėjai užtikrina, kad 1 dalyje nurodytiems asmenims nebūtų leidžiama nei pradėti derybų dėl mokesčio ar atlygio su bet kuriuo reitinguojamu vienetu ar reitinguojamo vieneto emitentu, arba bet kuriuo asmeniu, tiesiogiai arba netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusiu su reitinguojamu vienetu, nei jose dalyvauti. 3. 1 dalyje nurodyti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys nustatant individualų reitinguojamo vieneto reitingą, taip pat asmenys, einantys ASV reitingų teikėjo vyresniųjų vadovų pareigas, negali nei pirkti, nei parduoti finansinių priemonių, kurias išleido, už kurias garantuoja ar kurias kitaip palaiko bet kuris reitinguojamas subjektas arba reitinguojamo subjekto grupei priklausantis subjektas, išskyrus investicijas į diversifikuotas kolektyvinio investavimo schemas, įskaitant valdomas lėšas, arba investicijas, atliktas pačiam investuotojui vykdant portfelio valdymą savo nuožiūra, nei dalyvauti su tokiomis finansinėmis priemonėmis susijusiuose sandoriuose. 4. 1 dalyje nurodyti asmenys negali tiesiogiai dalyvauti ir kitaip daryti įtakos nustatant atitinkamo reitinguojamo vieneto ASV reitingą, jei tie asmenys: a) turi reitinguojamo vieneto finansinių priemonių, išskyrus investicijas į diversifikuotas kolektyvinio investavimo schemas, įskaitant valdomas lėšas, ir investicijas, atliktas pačiam investuotojui vykdant portfelio valdymą savo nuožiūra; b) turi bet kurio subjekto, susijusio su reitinguojamu vienetu, finansinių priemonių, kurių nuosavybė gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti apskritai suvokiama, kaip tokį konfliktą kelianti, išskyrus investicijas į diversifikuotas kolektyvinio investavimo schemas, įskaitant valdomas lėšas, ir investicijas, atliktas pačiam investuotojui vykdant portfelio valdymą savo nuožiūra; c) per pastaruosius metus buvo susiję su reitinguojamu vienetu arba su reitinguojamo vieneto grupei priklausančiu subjektu darbo, profesiniais arba kitokiais santykiais, kurie gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti bendrai suvokiami kaip tokį konfliktą keliantys. 5. ASV reitingų teikėjai užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti asmenys ir ASV reitingų teikėjo vyresniųjų vadovų pareigas einantys asmenys: a) imtųsi visų pagrįstų priemonių, kad apsaugotų ASV reitingų teikėjui priklausantį turtą ir įrašus nuo sukčiavimo, vagystės ar piktnaudžiavimo, atsižvelgdami į ASV reitingų teikėjo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir į jų vykdomos ASV reitingavimo veiklos pobūdį ir įvairovę; b) nesidalintų ASV reitingų teikėjui patikėta konfidencialia informacija su jokiu asmeniu, kuris tiesiogiai nedalyvauja ASV reitingavimo veikloje, be kita ko, su jokio subjekto, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su ASV reitingų teikėju kontrolės ryšiais reitingų analitikais ir darbuotojais, taip pat kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su ASV reitingų teikėju kontrolės ryšiais; c) nesinaudotų ir nesidalintų konfidencialia informacija, jei tai nesusiję su ASV reitingavimo veiklos vykdymu, be kita ko, prekybos finansinėmis priemonėmis tikslu; d) nereikalauja ir nepriima pinigų, dovanų ar paslaugų iš asmenų, su kuriais ASV reitingų teikėjas vykdo veiklą. 6. Jei 1 dalyje nurodyti asmenys mano, kad kitas 1 dalyje nurodytas asmuo vykdė veiklą, kurią jie laiko neteisėta, jie nedelsiant apie tai praneša atitikties priežiūros funkciją vykdančiam darbuotojui. ASV reitingų teikėjas užtikrina, kad toks pranešimas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių pranešėjui. 7. Reitingų analitikui nutraukus darbo santykius su ASV reitingų teikėju ir per vienus metus perėjus dirbti į reitinguojamą vienetą arba reitinguojamo vieneto emitentą, kurio reitingavimo procese anksčiau tiesiogiai dalyvavo, ASV reitingų teikėjas peržiūri to analitiko darbą per paskutinius vienus metus iki jo išėjimo. 8. 1 dalyje nurodyti asmenys, taip pat asmenys, einantys ASV reitingų teikėjo vyresniųjų vadovų pareigas, negali užimti vyresniųjų vadovų pareigų reitinguojamame vienete arba reitinguojamo vieneto emitente, kurio reitingavimo procese jie dalyvavo, devynis mėnesius nuo tokio reitingo suteikimo dienos. 18 straipsnis Įrašų saugojimui taikomi reikalavimai 1. ASV reitingų teikėjai registruoja savo ASV reitingavimo veiklą. Tie įrašai apima I ir II prieduose išvardytą informaciją. 2. ASV reitingų teikėjai saugo 1 dalyje nurodytą informaciją bent penkerius metus tokia forma, kad būtų galima atkartoti ir visapusiškai perprasti ASV reitingo nustatymą. 19 straipsnio Skundų nagrinėjimo tvarka 1. ASV reitingų teikėjai nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia ASV reitingų naudotojų, reitinguojamų vienetų ir reitinguojamų vienetų emitentų pateiktų skundų gavimo, nagrinėjimo ir įrašų saugojimo procedūras. ASV reitingų teikėjai savo interneto svetainėje taip pat aiškiai pateikia informaciją apie savo skundų nagrinėjimo mechanizmą ir kontaktinius duomenis. 2. 1 dalyje nurodytomis procedūromis užtikrinama, kad: a) ASV reitingų teikėjas viešai paskelbtų skundų nagrinėjimo politiką; ▌ b) skundai būtų nagrinėjami laiku ir sąžiningai ir kad nagrinėjimo išvada būtų pateikta skundo pateikėjui per pagrįstą terminą, nebent toks pateikimas prieštarautų viešosios tvarkos tikslams arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 596/2014(49); c) tyrimas būtų atliekamas nepriklausomai nuo visų darbuotojų, kurie buvo susiję su skundo dalyku. 3. Galima teikti skundus dėl: a) konkrečiam ASV reitingui naudotų duomenų šaltinių, faktinių klaidų ir netikslumų; b) būdo, kuriuo konkrečiam ASV reitingui taikyta reitingavimo metodika; c) to, ar konkretus ASV reitingas atspindi reitinguojamą vienetą arba reitinguojamo vieneto emitentą. 20 straipsnis Pagrįsti susirūpinimą keliantys klausimai 1. ASV reitingų teikėjai nustato procedūras, pagal kurias priimami suinteresuotųjų subjektų pagrįsti susirūpinimą keliantys klausimai, šiems nurodžius savo vardus, pavardes ir pareigas. 2. ASV reitingų teikėjai, išskyrus mažesnius ASV reitingų teikėjus, kaip tai suprantama pagal Direktyvoje 2013/34/ES nustatytą didžiausią grynosios apyvartos ribą mažosioms įmonėms apibrėžti, stengiasi atsakyti į pagrįstus susirūpinimą keliančius klausimus per 30 darbo dienų. 21 straipsnis Veiklos ranga 1. Svarbių veiklos funkcijų pagal veiklos rangą perdavimas iš esmės neturi pabloginti ASV reitingų teikėjo vidaus kontrolės kokybės ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gebėjimo prižiūrėti ASV reitingų teikėjo prievolių pagal šį reglamentą laikymosi. 2. ASV reitingų teikėjai, pagal veiklos rangą perduodantys funkcijas, paslaugas ar veiklą, kurie yra svarbūs ASV reitingų teikimui, išlieka visiškai atsakingi už visų savo prievolių pagal šį reglamentą laikymąsi. 3. ASV reitingų teikėjai, pagal veiklos rangą perduodantys funkcijas, paslaugas ar veiklą, kurie yra svarbūs ASV reitingų teikimui, išlieka visiškai atsakingi už II priede nurodytos informacijos atskleidimą. 22 straipsnis Leidimas nesilaikyti valdymo reikalavimų 1. ASV reitingų teikėjas ▌ gali pateikti prašymą ESMA atleisti jį nuo 15 straipsnio 6, 8 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų laikymosi. 2. Vertindama tokį prašymą ESMA patikrina, ar tenkinamos šios sąlygos: a) ASV reitingų teikėjas yra maža įmonė arba maža grupė pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje nustatytus kriterijus; b) ASV reitingų teikėjas įsidiegė priemones ir procedūras, visų pirma vidaus kontrolės mechanizmus, informacijos teikimo priemones ir reitingų analitikų bei ASV reitingus tvirtinančių asmenų nepriklausomumą ir veiksmingą atitiktį šiam reglamentui užtikrinančias priemones; c) ASV reitingų teikėjas įrodė, kad ASV reitingų teikėjo dydis nėra taip nustatytas siekiant išvengti šio reglamento laikymosi; d) ASV teikėjas pakankamai aiškiai įrodė, kad 1 dalyje nurodyti reikalavimai nėra proporcingi to ASV reitingų teikėjo veiklos pobūdžiui, mastui ar sudėtingumui arba atsižvelgiant į jo ASV reitingų suteikimo pobūdį ar įvairovę. Remdamasi tomis aplinkybėmis ESMA gali tam ASV reitingų teikėjui netaikyti visų 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba, tinkamai pagrįstais atvejais ir remiantis ASV reitingų teikėjo pagal pirmos pastraipos d punktą pateiktais elementais, netaikyti tik kai kurių iš tų reikalavimų. 2 skyrius Skaidrumo reikalavimai 23 straipsnis Metodikos, modelių ir pagrindinių reitingavimo prielaidų, taikomų ASV reitingavimo veikloje, viešas atskleidimas 1. ASV reitingų teikėjai savo interneto svetainėse atskleidžia bent metodiką, modelius ir pagrindines reitingavimo prielaidas, kurias jie taiko ASV reitingavimo veikloje, įskaitant I priedo d punkte ir III priedo 1 punkte nurodytą informaciją. Ši informacija turėtų būti skelbiama aiškiai ir skaidriai ir nurodoma atskirame ASV reitingų teikėjo interneto svetainės skirsnyje. 2. Pateikiami atskiri A, S ir V reitingai, o ne vienas ASV rodiklis, gautas susumavus A, S ir V reikšmes. ASV reitingų teikėjai pateikia šiame straipsnyje ir 24 straipsnyje nurodytą informaciją apie kiekvieną reikšmę atskirai. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, ASV reitingų teikėjai gali pateikti vieną ASV reitingą, kuriame sumuojami A, S ir V rodikliai, jei jie, nedarant poveikio prievolėms atskleisti kitą informaciją pagal šį reglamentą, pateikia III priedo 1 punkto h papunktyje nurodytą informaciją. 4. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslina informacijos elementus, atskleistinus pagal 1 dalį. Šie elementai neapima jokių papildomų informacijos atskleidimo reikalavimų, išskyrus išvardytuosius III priedo 1 punkte. 5. ESMA pateikia tuos 4 dalyje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip ... [devyni mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 6. ASV reitingų teikėjas pateikia III priedo 1 punkte nurodytą informaciją ne vėliau kaip pradėdamas teikti ASV reitingus. 7. ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomi duomenų standartai, formatai ir šablonai, kuriuos ASV reitingų teikėjai turi naudoti teikdami 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka. 24 straipsnis Informacijos teikimas ASV reitingų naudotojams ir reitinguojamiems subjektams 1. ASV reitingų teikėjai ASV reitingų naudotojams ir reitinguojamiems subjektams nuolat teikia bent III priedo 2 punkte nurodytą informaciją. 2. ASV reitingų teikėjas užtikrina, kad, kai prenumeratoriui suteikia leidimą atskleisti ASV reitingą, prie ASV reitingo būtų pridėta nuoroda į III priedo 1 punkte nurodytą informaciją. 3. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslina informacijos elementus, atskleistinus pagal 1 dalį. Tie elementai neapima jokių papildomų informacijos atskleidimo reikalavimų, išskyrus išvardytuosius III priedo 2 punkte. 4. ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [devyni mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomi duomenų standartai, formatai ir šablonai, kuriuos ASV reitingų teikėjai turi naudoti teikdami 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka. 3 skyrius Nepriklausomumas ir interesų konfliktai 25 straipsnis Nepriklausomumas ir interesų konfliktų vengimas 1. ASV reitingų teikėjai nustato patikimas valdymo priemones, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą, kurioje yra tiksliai apibrėžtos, skaidrios ir nuoseklios visų su ASV reitingo teikimu susijusių asmenų funkcijos ir pareigos. 2. ASV reitingų teikėjai imasi visų reikalingų veiksmų siekdami užtikrinti, kad jokiam teikiamam ASV reitingui neturėtų įtakos joks esamas ar galimas interesų konfliktas ar verslo ar kiti ryšiai, kuriuose dalyvauja pats ASV reitingų teikėjas ar jo suinteresuotieji subjektai, vadovai, reitingų analitikai, darbuotojai ar kokie nors kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi ar kurių paslaugas kontroliuoja ASV reitingų teikėjai, ar kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai su juo susiję kontrolės ryšiais, arba bet kuri paslaugas teikianti trečioji šalis, kuriai buvo perduotos funkcijos, paslaugos ar veikla. 3. Kai dėl ASV reitingų teikėjo, ASV reitingų teikėją nuosavybės teise turinčio ar kontroliuojančio subjekto, ASV reitingų teikėjo nuosavybės teise turimo ar kontroliuojamo subjekto ar su ASV reitingų teikėju susijusio subjekto ar paslaugas teikiančios trečiosios šalies nuosavybės struktūros, kontroliuojamos dalies ar veiklos kyla interesų konflikto rizika ASV reitingų teikėjo įmonėje, ESMA imasi veiksmų. ESMA gali įpareigoti ASV reitingų teikėją imtis priemonių tai rizikai sumažinti. ▌ Kai pirmoje pastraipoje nurodytas interesų konfliktas nėra tinkamai valdomas taikant konkrečias rizikos mažinimo priemones, ESMA reikalauja, kad ASV reitingų teikėjas nutrauktų pažeidimą. Jei būtina, ESMA gali reikalauti, kad ASV nutrauktų veiklą arba ryšius, kurie kelia interesų konfliktą, arba nutrauktų ASV reitingų teikimo veiklą. 4. ASV reitingų teikėjo akcininkui arba nariui, darančiam reikšmingą įtaką, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 13 punkte, tam ASV reitingų teikėjui arba įmonei, kuri turi įgaliojimus kontroliuoti tą ASV reitingų teikėją arba daryti dominuojančią įtaką tam ASV reitingų teikėjui, draudžiama vykdyti bet kurį iš šių veiksmų: a) daryti reikšmingą įtaką bet kuriam kitam ASV reitingų teikėjui; c) turėti teisę arba įgaliojimus skirti arba atleisti bet kurio kito ASV reitingų teikėjo administracinės valdybos ar priežiūros tarybos narius; d) būti bet kurio kito ASV reitingų teikėjo administracinės valdybos ar priežiūros tarybos nariu. Ši dalis netaikoma investicijoms į kitus ASV reitingų teikėjus, priklausančius tai pačiai ASV reitingų teikėjų grupei, arba investicijoms į ASV reitingų teikėjus, kurie yra labai mažos ar mažosios įmonės pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje nustatytus kriterijus. 5. ASV reitingų teikėjai atskleidžia ESMA informaciją apie visus esamus ir galimus interesų konfliktus, įskaitant interesų konfliktus, kylančius dėl ASV reitingų teikėjų nuosavybės ar kontrolės. 6. ASV reitingų teikėjai nustato ir įgyvendina interesų konfliktų nustatymo, atskleidimo, prevencijos, valdymo ir švelninimo politiką, procedūras ir veiksmingas organizacines priemones. ASV reitingų teikėjai periodiškai tą politiką, procedūras ir priemones peržiūri ir atnaujina. Konkrečiai ta politika, procedūromis ir priemonėmis užkertamas kelias interesų konfliktams, kylantiems dėl ASV reitingų teikėjų nuosavybės ar kontrolės arba dėl kitų interesų ASV reitingų teikėjų grupėje, arba interesų konfliktams, kuriuos kelia kiti asmenys, turintys įtakos ASV reitingų teikėjui arba jį kontroliuojantys šiam nustatant ASV reitingą, tie konfliktai valdomi ir švelninami. 7. ASV reitingų teikėjai peržiūri savo veiklą, kad nustatytų galimus interesų konfliktus, bent kartą per metus. 26 straipsnis Dėl darbuotojų galinčių kilti interesų konfliktų valdymas 1. ASV reitingų teikėjai užtikrina, kad jų darbuotojai ir bet kurie kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi ar kurių paslaugas jie kontroliuoja ir kurie tiesiogiai dalyvauja teikiant ASV reitingą: a) turėtų reikiamus įgūdžius savo užduotims ir pareigoms atlikti ir jiems būtų taikomas veiksmingas valdymas ir priežiūra; b) nebūtų veikiami nederamo poveikio ar interesų konfliktų; c) negautų atlyginimo ir jų rezultatai nebūtų vertinami tokiu būdu, kad galėtų kilti interesų konfliktas ir būtų daroma kitokia neigiama įtaka sąžiningam ASV reitingų nustatymo proceso vykdymui; d) neturėtų jokių interesų ar verslo ryšių, kurie sukompromituotų ASV reitingų teikėjo veiklą; e) negalėtų prie ASV reitingo nustatymo prisidėti asmeniškai ar rinkos dalyvių vardu teikdami pirkimo ir pardavimo pasiūlymus ir sudarydami sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai tokie veiksmai aiškiai įeina į ASV reitingavimo metodiką ir jiems taikomos specialios joje nustatytos taisyklės, f) laikytųsi veiksmingų procedūrų, kuriomis kontroliuojami informacijos manai su kitais darbuotojais, dalyvaujančiais veikloje, kai ta informacija gali kelti interesų konfliktų riziką, arba trečiosiomis šalimis, kai ta informacija gali paveikti ASV reitingą. 2. ASV reitingų teikėjai nustato konkrečias vidaus kontrolės procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas ASV reitingą nustatančio darbuotojo ar asmens sąžiningumas bei patikimumas, įskaitant reikalavimą prieš išplatinant ASV reitingą taikyti vidaus patvirtinimo vadovybės parašu procedūrą. 27 straipsnis Sąžiningas, pagrįstas, skaidrus ir nediskriminacinis elgesys ASV reitingų naudotojų atžvilgiu 1. ASV reitingų teikėjai imasi tinkamų veiksmų, kad užtikrintų, kad klientams taikomi mokesčiai būtų teisingi, pagrįsti, skaidrūs ir nediskriminaciniai. 2. 1 dalies tikslais ESMA gali reikalauti, kad ASV reitingų teikėjai pateiktų dokumentais pagrįstus įrodymus apie savo kainodaros politiką, įskaitant mokesčių struktūrą ir kainodaros kriterijus. ESMA, manydama, kad ASV reitingų teikėjų taikomi mokesčiai nėra sąžiningi, pagrįsti, skaidrūs ir nediskriminaciniai, gali imtis priežiūros priemonių pagal 35 straipsnį ir gali priimti sprendimą skirti baudas pagal 36 straipsnį. 4 skyrius ESMA vykdoma priežiūra 1 skirsnis Bendrieji principai 28 straipsnis Nesikišimas į reitingų turinį ar metodus Vykdydamos pareigas pagal šį reglamentą, ESMA, Komisija ar valstybių narių valdžios institucijos nesikiša į ASV reitingų turinį ar metodus. 29 straipsnis ESMA 1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA skelbia ir atnaujina ESMA ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo šio reglamento tikslais gaires, įskaitant su užduočių delegavimu susijusias procedūras ir išsamias sąlygas. 2. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsniu, ESMA ne vėliau kaip ... [devyni mėnesiai nuo įsigaliojimo datos], bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, paskelbia arba atnaujina tvirtinimo tvarkos, nurodytos šio reglamento 10 straipsnyje, taikymo gaires. 3. ESMA skelbia metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, įskaitant informaciją apie priežiūros priemones, kurių ESMA ėmėsi, ir pagal šį reglamentą skirtas sankcijas, įskaitant baudas ir periodines baudas. Toje ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie ASV reitingų rinkos raidą ir trečiųjų valstybių tvarkos, nurodytos 10, 11 ir 12 straipsniuose, taikymo vertinimas. ESMA pateikia pirmoje pastraipoje nurodytą metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. 4. ESMA savo interneto svetainėje kasmet skelbia ASV reitingų teikėjų, įtrauktų į 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą, sąrašą, nurodydama jų bendrą rinkos dalį Sąjungoje. Skelbiant atsižvelgiama į rinkos struktūrą, įskaitant koncentracijos lygius ir ASV reitingų teikėjų įvairovę. 5. 4 dalies tikslais bendra rinkos dalis matuojama pagal metinę apyvartą iš ASV reitingavimo veiklos Sąjungoje grupės lygmeniu. 6. Vykdydama savo užduotis ESMA bendradarbiauja su EBI ir EIOPA ir, prieš skelbdama ir atnaujindama gaires bei pateikdama techninių reguliavimo standartų projektus, konsultuojasi su EBI ir EIOPA. 30 straipsnis Kompetentingos institucijos 1. Ne vėliau kaip ... [15 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] kiekviena valstybė narė šiam reglamentui įgyvendinti paskiria kompetentingą instituciją. 2. Kompetentingose institucijose turi dirbti pakankamas skaičius tinkamų gebėjimų ir patirties turinčių darbuotojų, kad jos galėtų taikyti šį reglamentą. 31 straipsnis Naudojimasis 30–32 straipsniuose nurodytais įgaliojimais Pagal 32, 33 ir 34 straipsnius ESMA ar jos pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma profesinės paslapties apsauga. 32 straipsnis Prašymai pateikti informaciją 1. ESMA paprastu prašymu arba sprendimu gali reikalauti, kad ASV reitingų teikėjai, ASV reitingavimo veikloje dalyvaujantys asmenys, reitinguojami vienetai ir reitinguojamų vienetų emitentai, trečiosios šalys, kurioms ASV reitingų teikėjai perdavė veiklos funkcijas ar veiklą, ir asmenys, kitaip glaudžiai ir iš esmės susieti arba susiję su ASV reitingų teikėjais arba su ASV reitingavimo veikla, pateiktų visą informaciją, kurios jai reikia, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą. 2. Siųsdama paprastą prašymą suteikti informaciją pagal 1 dalį ESMA: a) kaip prašymo teisinį pagrindą nurodo šį straipsnį; b) nurodo prašymo tikslą; c) nurodo, kokios informacijos reikia; d) nustato pagrįstą terminą, per kurį turi būti pateikta informacija, ir formą, kuria ji turi būti pateikta; e) informuoja asmenį, kurio prašoma informacijos, kad jis neprivalo pateikti šios informacijos, tačiau bet koks atsakymas į prašymą suteikti informaciją privalo būti teisingas ir neklaidinantis; f) nurodo 36 straipsnyje numatytą baudą, jeigu atsakymai į pateiktus klausimus yra neteisingi arba klaidinantys. 3. Prašydama pateikti informaciją remdamasi sprendimu pagal 1 dalį ESMA: a) kaip prašymo teisinį pagrindą nurodo šį straipsnį; b) nurodo prašymo tikslą; c) nurodo, kokios informacijos reikia; d) nustato pagrįstą terminą, per kurį turi būti pateikta informacija, ir formą, kuria ji turi būti pateikta; e) nurodo 37 straipsnyje numatytas periodines baudas, jeigu pateikiama ne visa prašoma informacija; f) nurodo 36 straipsnyje numatytą baudą, jeigu atsakymai į pateiktus klausimus yra neteisingi arba klaidinantys; g) nurodo teisę apskųsti sprendimą Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius. 4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o jeigu tai juridiniai asmenys arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jeigu pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka tiems klientams. 5. ESMA nedelsdama perduoda prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje gyvena ar yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, susiję su prašymu suteikti informaciją, kompetentingai institucijai. 33 straipsnis Bendrieji tyrimai 1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti reikalingus 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tyrimus. Tuo tikslu ESMA įgalioti pareigūnai ir kiti asmenys turi įgaliojimus: a) nagrinėti visus įrašus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, nepriklausomai nuo to, kokiose laikmenose jie saugomi; b) daryti ar gauti tokių įrašų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus; c) pakviesti bet kurį 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį arba jo atstovus ar darbuotojus, kad jie pateiktų paaiškinimus žodžiu arba raštu dėl faktų ar dokumentų, susijusių su tyrimo dalyku ir tikslu, ir įrašyti jų atsakymus; d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos; e) reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto duomenų. 2. ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 37 straipsnio 1 dalyje numatytos periodinės baudos, taikomos tais atvejais, kai reikalaujami įrašai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 32 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 36 straipsnyje numatytos baudos, taikomos, kai atsakymai į klausimus, užduotus 32 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi arba klaidinantys. 3. 32 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys leidžia atlikti ESMA sprendimu pradėtus tyrimus. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 3 straipsnyje numatytos periodinės baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės ir teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. 4. Likus pakankamai laiko iki tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybes. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Pateikę prašymą atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti tyrimuose. 5. Jeigu pagal nacionalines taisykles reikia gauti teisminės institucijos leidimą reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas suteikti tokį leidimą taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė. 6. Jei pateikiamas prašymas 5 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ESMA sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į tyrimo dalyką. Tikrindama procesinių prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ESMA pateikti išsamių paaiškinimų, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria esant šio reglamento pažeidimų, ir dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu nustatytos procesinės prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija negali tikrinti paties tyrimo būtinumo ar reikalauti, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikantis Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytos procedūros. 34 straipsnis Patikrinimai vietoje 1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimų atlikimo ir veiksmingumo, ESMA gali atlikti patikrinimus vietoje be išankstinio perspėjimo. 2. ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, dėl kurių yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas bei teritoriją ir turi visus 33 straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas arba įrašus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti. 3. ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 33 straipsnyje numatytos periodinės baudos, kurios taikomos, jeigu atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. 4. 32 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys leidžia atlikti ESMA sprendimu nurodytus patikrinimus vietoje. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nurodoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 33 straipsnyje numatytos periodinės baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. ESMA tokius sprendimus priima pasikonsultavusi su valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, kompetentinga institucija. 5. Valstybės narės, kurioje bus atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei tos institucijos įgalioti ar paskirti pareigūnai ESMA prašymu aktyviai padeda ESMA pareigūnams ir kitiems įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Pateikę prašymą atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje. 6. ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 33 straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 33 straipsnio 1 dalyje. 7. Jei ESMA įgalioti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną pagalbą, prireikus prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje. 8. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas suteikti tokį leidimą taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė. 9. Jei pateikiamas prašymas 8 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ESMA sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama procesinių prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ESMA pateikti išsamių paaiškinimų, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria esant šio reglamento pažeidimų, ir dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu nustatytos procesinės prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija negali vertinti paties patikrinimo būtinumo ar reikalauti, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikantis Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytos procedūros. 2 skirsnis Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės 35 straipsnis ESMA taikomos priežiūros priemonės 1. Jei ESMA nustato, kad ASV reitingų teikėjas nesilaikė savo prievolių pagal šį reglamentą, ji imasi vienos ar daugiau iš šių priežiūros priemonių: a) panaikina arba sustabdo ASV reitingų teikėjo leidimą arba pripažinimą; b) laikinai uždraudžia ASV reitingų teikėjui teikti, skelbti arba platinti ASV reitingus, kol bus nutrauktas pažeidimas; ▌ c) pareikalauja ASV reitingų teikėjo nutraukti pažeidimą; d) skiria baudas pagal 36 straipsnį. e) skelbia viešus pranešimus. 2. ESMA taip pat gali imtis vienos ar daugiau 1 dalies b-e punktuose nurodytų priežiūros priemonių bet kurio Sąjungoje veikiančio asmens atžvilgiu pagal 2 straipsnio 1 dalį: i) nesilaikant 4 straipsnyje nustatytų sąlygų arba tuo atveju, jei ESMA tokį veiklos leidimą ar pripažinimą panaikino arba sustabdė, ii) nesilaikant sąlygų, kurios taikomos norint pasinaudoti 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis išimtimis. 3. ESMA taip pat gali imtis 1 dalies e punkte nurodytos priežiūros priemonės, jei Sąjungoje veikiančio ASV reitingų teikėjo ASV reitingavimo veikla kelia didelę grėsmę rinkos vientisumui arba investuotojų apsaugai Sąjungoje. Siekdama patikrinti, ar asmuo vykdo veiklą Sąjungoje pagal 2 straipsnio 1 dalį, ESMA gali naudotis 32–34 straipsniais jai suteiktais įgaliojimais atitinkamo asmens arba trečiųjų šalių, kurios sudaro sąlygas vykdyti ASV reitingavimo veiklą, atžvilgiu. 4. 1 dalyje nurodytos priežiūros priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 5. Imdamasi 1 dalyje nurodytų priežiūros priemonių, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus: a) pažeidimo trukmę ir dažnumą; b) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu; c) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo; d) už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį; e) ASV reitingo teikėjo finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal jo bendrą metinę grynąją apyvartą; f) pažeidimo poveikį ▌investuotojų ir kitų naudotojų interesams; g) dėl pažeidimo ASV reitingų teikėjo gauto pelno ir išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių reikšmingumą, jeigu tokį pelną ir nuostolius įmanoma nustatyti; h) ASV reitingų teikėjo bendradarbiavimo su ESMA lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad tas ASV reitingų teikėjas grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius; i) ankstesnius ASV reitingų teikėjo pažeidimus; j) priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi ASV reitingų teikėjas, kad pažeidimas nepasikartotų. 6. ESMA nepagrįstai nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal 1 dalį. Apie visus tokius veiksmus ESMA paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pirmoje pastraipoje nurodytas skelbimas apima visus šiuos elementus: a) pareiškimą, kuriuo patvirtinama ASV reitingų teikėjo teisė sprendimą skųsti; b) atitinkamais atvejais pareiškimą, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio; c) pareiškimą, kuriuo patvirtinama, kad ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą. 7. ESMA taip pat gali reikalauti, kad pažeidimą padaręs ASV reitingų teikėjas informuotų ASV reitingų naudotojus apie priežiūros priemonę, kurios ESMA ėmėsi pagal 1 dalį. 36 straipsnis Baudos 1. Jei ESMA nustato, kad ASV reitingų teikėjas arba, kai taikoma, jo teisinis atstovas tyčia ar dėl aplaidumo pažeidė šį reglamentą, ji priima sprendimą, kuriuo skiriama bauda. Didžiausia baudos suma yra 10 % ASV reitingo teikėjo bendros metinės grynosios apyvartos, apskaičiuotos remiantis naujausiomis turimomis ASV reitingų teikėjo valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis. Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu ESMA nustato objektyvių elementų, iš kurių matyti, kad darydamas pažeidimą asmuo veikė sąmoningai. 2. Jeigu ASV reitingų teikėjas yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė grynoji apyvarta yra arba bendra metinė grynoji apyvarta, arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos teisę apskaitos srityje, remiantis naujausiomis turimomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintomis konsoliduotosiomis ataskaitomis. 3. Nustatydama baudos dydį pagal 1 dalį ESMA atsižvelgia į 35 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus. 4. Nepaisant 3 dalies, jeigu ASV reitingų teikėjas dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą. 5. Jei dėl ASV reitingų teikėjo veiksmo ar neveikimo padaryti keli šio reglamento pažeidimai, taikoma tik didesnė bauda už vieną iš tų pažeidimų, apskaičiuojama pagal 2 dalį. 37 straipsnis Periodinės baudos 1. ESMA savo sprendimu skiria periodines baudas siekdama priversti: a) ASV reitingų teikėją nutraukti pažeidimą laikantis sprendimo, priimto pagal 35 straipsnį; b) 32 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis: i) pateikti išsamią informaciją, kurios reikalaujama pagal 32 straipsnį priimtu sprendimu; ii) leisti atlikti tyrimą ir visų pirma pateikti reikalaujamus išsamius įrašus, duomenis, procedūras arba kitą reikalaujamą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 32 straipsnį priimtu sprendimu; iii) leisti atlikti patikrinimą vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 34 straipsnį priimtu sprendimu. 2. Periodinė bauda turi būti veiksminga ir proporcinga. ESMA skiria periodinę baudą už kiekvieną uždelstą dieną ir ją taiko tol, kol ASV reitingų teikėjas arba atitinkamas asmuo neįvykdo atitinkamo 1 dalyje nurodyto sprendimo. 3. Nepaisant 2 dalies, periodinių baudų dydis yra 3 % ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 % ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodinės baudos skyrimo nustatytos dienos. 4. Periodinės baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Tam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą. 36 straipsnis Baudų ir periodinių baudų atskleidimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas 1. ESMA viešai atskleidžia kiekvieną baudą ir kiekvieną periodinę baudą, kurią ji paskyrė pagal 36 ir 37 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas atskleidimas sukeltų rimtą pavojų Sąjungos finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Skelbiant šią informaciją nepateikiami asmens duomenys, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2018/1725. 2. Pagal 36 ir 37 straipsnius paskirtos baudos ir periodinės baudos yra administracinio pobūdžio. 3. Užtikrinama, kad pagal 36 ir 37 straipsnius skirtos baudos ir periodinės baudos būtų sumokėtos. Baudų ir periodinių baudų mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje jis vykdomas. 4. Baudos ir periodinės baudos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. 3 skirsnis Procedūros ir peržiūra 39 straipsnis Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūrinės taisyklės 1. Jei ESMA nustato, kad esama rimtų galimo šio reglamento pažeidimo požymių, ESMA paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam klausimui tirti. Paskirtasis pareigūnas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint ASV reitingus, su kuriais susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos. 2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgia į asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, pastabas, ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis. 3. Už tyrimą atsakingas pareigūnas turi įgaliojimus prašyti informacijos pagal 32 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 33 ir 34 straipsnius. 4. Vykdydamas šias užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą. 5. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vykdomi tyrimai, teisės į gynybą. 6. Pateikęs bylą su savo išvadomis ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, kurių atžvilgiu vykdomi tyrimai. 7. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 40 straipsnį išklausiusi to pageidavusius asmenis, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, ESMA Priežiūros taryba vertina, ar vienas ar keli asmenys, kurių atžvilgiu atliktas tyrimas, padarė atitinkamus pažeidimus, ir, jei padaro išvadą, kad tokie pažeidimai buvo padaryti, taiko priežiūros priemonę pagal 35 straipsnį ir skiria baudą pagal 36 straipsnį. 8. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą. 9. Komisija papildo šį reglamentą priimdama papildomas taisykles dėl ESMA naudojimosi teise skirti baudas ar periodines baudas, įskaitant teisių į gynybą nuostatas ir laiko nuostatas, ir baudų ar periodinių baudų surinkimo, taip pat priimdama išsamias taisykles dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų. Pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus pagal 47 straipsnį. 10. Vykdydama šiame reglamente numatytas užduotis ir nustačiusi rimtų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. ESMA neskiria baudų ar periodinių baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl identiško fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią. 40 straipsnis Asmenų, kurių atžvilgiu vykdomi tyrimai, išklausymas 1. Prieš priimdama sprendimą pagal 35, 36 ir 37 straipsnius, asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma procedūra, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, kurių atžvilgiu vykdoma procedūra, galėjo pateikti pastabų. Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 35 straipsnį yra būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta reikšminga ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą ir atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo. 2. Per tyrimus visapusiškai gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vykdoma procedūra, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams. 41 straipsnis Teisingumo Teismo peržiūra Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodinę baudą. Jis paskirtą baudą arba periodinę baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti. 4 skirsnis Mokesčiai ir užduočių perdavimas 42 straipsnis Priežiūros mokesčiai 1. ASV reitingų teikėjams ESMA taiko proporcingus mokesčius pagal deleguotąjį aktą, priimtą pagal 2 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos ESMA būtinos išlaidos, susijusios su ASV reitingų teikėjų priežiūra, ir kompensuojamos išlaidos, kurių gali kilti kompetentingoms institucijoms atliekant darbą pagal šį reglamentą, visų pirma susijusios su bet kurių užduočių pavedimu pagal 43 straipsnį. 2. Individualaus mokesčio suma turi būti proporcinga atitinkamo ASV reitingų teikėjo metinei grynajai apyvartai. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal ▌ 47 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant mokesčių rūšis, už ką jie turi būti mokami, mokesčių dydį ir atitinkamą pagrindimą, jų mokėjimo būdą ir atitinkamais atvejais būdą, kuriuo ESMA kompensuoja kompetentingoms institucijoms visas išlaidas, kurias jos galėjo patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, visų pirma susijusias su bet kurių užduočių pavedimu pagal 43 straipsnį. Tais deleguotaisiais aktais nustatomi mokesčiai, kurie yra proporcingi ir tinkami pagal ASV reitingų teikėjų dydį ir jų vykdomos priežiūros mastą, visų pirma tais atvejais, kai jie priskiriami mažosioms įmonėms ar mažosioms grupėms pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje nustatytus kriterijus. 5 skyrius ESMA ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas 43 straipsnis ESMA užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms 1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA paskelbtų gairių, ESMA gali perduoti toliau nurodytas priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai ▌: a) įgaliojimus prašyti pateikti informaciją pagal 32 straipsnį; b) įgaliojimus atlikti bendruosius tyrimus ir patikrinimus vietoje pagal 33 ir 34 straipsnius. 2. Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, ESMA konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl: a) ketinamos perduoti užduoties masto; b) užduoties atlikimo tvarkaraščio; c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti ESMA ir kuri turi būti jai perduota. 3. ESMA kompetentingai institucijai atlygina išlaidas, kurias ši patyrė vykdydama perduotas užduotis. Kompensuojamas sąnaudas sudaro visos fiksuotos ir kintamos sąnaudos, susijusios su pavestų užduočių atlikimu arba pagalbos teikimu ESMA. 4. ESMA peržiūri pagal 1 dalį perduotas užduotis atitinkamu periodiškumu. ESMA gali užduočių perdavimą atšaukti bet kuriuo metu. 5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio ESMA atsakomybei ir neapriboja ESMA galimybių vykdyti ir prižiūrėti perduotos veiklos. ESMA neperduoda priežiūros pareigų, įskaitant sprendimus dėl leidimų išdavimo, galutinius vertinimus ir tolesnius sprendimus dėl pažeidimų. 44 straipsnis Keitimasis informacija ESMA ir kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos teikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą arba jų atitinkamoms priežiūros pareigoms ir įgaliojimams vykdyti. 45 straipsnis Kompetentingų institucijų pranešimai ir sustabdymo prašymai 1. Valstybės narės kompetentinga institucija, nustačiusi, kad veiksmai, kuriais pažeidžiamas šis reglamentas, yra arba buvo vykdomi jos pačios arba kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai informuoja ESMA. Kompetentinga institucija, kuri mano, kad tai tikslinga tyrimo tikslais, gali pasiūlyti ESMA įvertinti poreikį pasinaudoti įgaliojimais pagal 32 straipsnį tuose veiksmuose dalyvaujančio ASV reitingų teikėjo atžvilgiu. 2. ESMA imasi tinkamų veiksmų. ESMA informuoja pranešančiąją kompetentingą instituciją apie tokių veiksmų rezultatus ir, kiek įmanoma, apie visus svarbius einamuosius pokyčius. 3. Pranešančioji valstybės narės kompetentinga institucija, mananti, kad ASV reitingų teikėjas, kuris yra įtrauktas į 14 straipsnyje nurodytą registrą ir kurio ASV reitingai naudojami tos valstybės narės teritorijoje, pažeidė šį reglamentą taip, kad tai turi didelės įtakos investuotojų apsaugai arba finansų sistemos stabilumui toje valstybėje narėje, gali prašyti ESMA sustabdyti atitinkamo ASV reitingų teikėjo ASV reitingų teikimą. Pranešančioji kompetentinga institucija pateikia ESMA visas savo prašymo priežastis. 4. Jei ESMA mano, kad 3 dalyje nurodytas prašymas yra nepagrįstas, ji apie tai raštu informuoja pranešančiąją kompetentingą instituciją, nurodydama savo argumentus. Jei ESMA mano, kad prašymas pagrįstas, ji imasi tinkamų priemonių šiam klausimui išspręsti ir apie tai raštu informuoja pranešančiąją kompetentingą instituciją. 46 straipsnis Profesinė paslaptis 1. Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma ESMA, kompetentingoms institucijoms ir visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo ESMA, kompetentingose institucijose arba kitam asmeniui, kuriam ESMA pavedė savo užduotis, įskaitant ESMA samdomus auditorius ir ekspertus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus pagal Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytas nuostatas. 2. Visa informacija, kuria pagal šį reglamentą keičiasi ESMA, kompetentingos institucijos, EBI, EIOPA ir ESRV ir kuri yra susijusi su verslo arba veiklos sąlygomis ir kitais ekonominiais arba asmeniniais reikalais, laikoma konfidencialia, išskyrus atvejus, kai: a) tokios informacijos perdavimo metu ESMA arba kompetentinga institucija, arba kita susijusi institucija ar įstaiga nurodo, kad ši informacija gali būti atskleista; b) informacijos atskleidimas yra būtinas teisminiam nagrinėjimui; c) atskleista informacija naudojama kaip suvestinė arba apibendrinta informacija, pagal kurią negalima nustatyti atskirų finansų rinkos dalyvių tapatybės. IV antraštinė dalis Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai 47 straipsnis Naudojimasis delegavimu ir jo atšaukimas bei prieštaravimai dėl deleguotųjų aktų 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 10 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnio 9 dalyje ir 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnio 9 dalyje ir 42 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 10 straipsnio 3 dalį, 39 straipsnio 9 dalį ir 42 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais. 7. Jeigu praėjus 6 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguotojo akto, deleguotasis aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną. Deleguotasis aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti nepasibaigus tam laikotarpiui, jeigu ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad prieštaravimų nereikš. 8. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguotojo akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, šis aktas neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguotojo akto priežastis. ▌ 48 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB(50). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(51). 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. V antraštinė dalis Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos 49 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. ASV reitingų teikėjai, kurie vykdė veiklą Sąjungoje šio reglamento įsigaliojimo dieną, ne vėliau kaip ... [19 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] praneša ESMA, jei pageidauja ir toliau vykdyti veiklą Sąjungoje, ir pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo ar pripažinimo pagal II antraštinėje dalyje išdėstytas procedūras. Tuo atveju prašymą išduoti leidimą arba pripažinti jie pateikia per keturis mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Jei per tuos keturis mėnesius toks prašymas ESMA nepateikiamas, jie nutraukia savo veiklą. 2. Pranešęs ESMA pagal 1 dalį, ASV reitingų teikėjas laikinai įregistruojamas 14 straipsnyje nurodytame registre ir jam leidžiama toliau vykdyti veiklą Sąjungoje, kol jo paraiška bus patvirtinta arba atmesta, ir gali patvirtinti ASV reitingą, kurį suteikė už Sąjungos ribų įsisteigęs ASV reitingų teikėjas, priklausantis tai pačiai grupei pagal 11 straipsnį. 3. Nukrypstant nuo 1 dalies, ASV reitingų teikėjai, kurie pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje nustatytus kriterijus priskiriami mažosioms įmonėms arba mažosioms grupėms ir vykdė veiklą Sąjungoje šio reglamento įsigaliojimo dieną, pagal 5 straipsnio nuostatas apie tai praneša ESMA per 22 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Jei toks pranešimas nepateikiamas per 22 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo, jie nutraukia savo veiklą. 50 straipsnis Reglamento (ES) 2019/2088 pakeitimai Reglamentas (ES) 2019/2088 iš dalies keičiamas taip: 13 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:" „3. Kai finansų rinkos dalyvis arba finansų patarėjas atskleidžia trečiosioms šalims ASV reitingą savo rinkodaros pranešimuose, jis savo interneto svetainėje pateikia tą pačią informaciją, kuri reikalaujama pagal Reglamento X (ASV reitingų reglamentas) III priedo 1 punktą, ir tuose rinkodaros pranešimuose pateikia nuorodą į tą interneto svetainėje atskleidžiamą informaciją. EPI Jungtiniame komitete parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nustato pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, atsižvelgdamas į informaciją, jau atskleistą pagal šio reglamento 10 straipsnį. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“. "51 straipsnis Peržiūra 1. Komisija įvertina šio reglamento taikymą ne vėliau kaip ... [ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo]. 2. Komisija pateikia pagrindinių vertinimo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į rinkos pokyčius ir turimus svarbius įrodymus. Toje ataskaitoje visų pirma vertinama: a) šio reglamento poveikis perėjimui prie tvarios ekonomikos, investicijų, kurių reikia Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119(52) nustatytiems Sąjungos klimato politikos tikslams pasiekti, deficitui ir privačiojo kapitalo srautų nukreipimui į tvarias investicijas; b) šio reglamento poveikis rinkos struktūrai, įskaitant ASV reitingų teikėjų skaičiaus ir įvairovės raidą; c) tai, ar šio reglamento taikymo sritis yra tinkama jo tikslams pagal 1 straipsnį pasiekti, įskaitant tai, ar duomenų produktų apie aplinkos, socialines ir žmogaus teises bei valdymo veiksnius teikėjai turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį; d) reikalavimų, taikomų už Sąjungos ribų įsisteigusiems ASV reitingų teikėjams, kad jie galėtų vykdyti veiklą Sąjungoje, tinkamumas; e) ASV reitingų teikėjų rinkos veikimas ES, įskaitant galimus interesų konfliktus, ir ESMA vykdoma jos priežiūra; f) tai, ar šis reglamentas, įskaitant 28 straipsnyje nurodytą nesikišimo principą, pakankamai padėjo pagerinti ASV reitingų kokybę ir patikimumą ir sumažinti klaidinančių ASV reitingų naudojimą. 3. Jei Komisija mano, kad tai tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos šio reglamento nuostatos. 52 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ... [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta … Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė I PRIEDAS PRAŠYME IŠDUOTI LEIDIMĄ PATEIKTINA INFORMACIJA Prašyme išduoti leidimą pateikiama visa ši informacija: a) nesutrumpintas pareiškėjo pavadinimas, registruotos buveinės Sąjungoje adresas, pareiškėjo interneto svetainė ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI); b) kontaktinio asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys; c) pareiškėjo teisinis statusas; d) pareiškėjo nuosavybės struktūra; e) nuosavybės struktūroje esančių subjektų, kurie teiks ASV reitingus arba vykdys bet kurią 16 straipsnio 1 dalyje išvardytą veiklą, tapatybė; f) pareiškėjo vyresniosios vadovybės narių tapatybė, jų kvalifikacija, patirtis ir išeiti mokymai; g) analitikų, darbuotojų ir kitų asmenų, tiesiogiai dalyvaujančių ASV reitingavimo veikloje, skaičius, jų patirtis ir išeiti mokymai dirbant pareiškėjo organizacijoje, taip pat jų patirtis ir išeiti mokymai apskritai; h) numatoma jo ASV reitingų rinkos aprėptis; i) pareiškėjo taikomų ASV reitingų suteikimo ir peržiūros procedūrų ir metodikų aprašymas ir tai, ar ASV reitingų teikėjas tikisi naudoti informaciją, atskleistą pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 ir Direktyvą 2013/34/ES, ir ar jis tikisi naudoti moksliniais įrodymais pagrįstas metodikas, kuriomis atsižvelgiama į Paryžiaus susitarimo ar kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų tikslus ir uždavinius; j) politika arba procedūros, pagal kurias pareiškėjas nustato, valdo ir atskleidžia bet kokius interesų konfliktus, kaip nurodyta šio reglamento 15 straipsnyje; k) kai taikytina, su bet kokiais esamais ar planuojamais veiklos, kuriai taikomas šis reglamentas, perdavimo (rangos) susitarimais susiję dokumentai ir informacija; l) kai taikytina, informacija apie kitą pareiškėjo vykdomą ar numatomą vykdyti veiklą, įskaitant planuojamą tvirtinimo veiklą; m) kai taikytina, informacija apie konkrečias priemones, kurias įgyvendino ASV reitingų teikėjai, kaip nurodyta 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse; n) kai taikytina, informacija apie ankstesnę ASV reitingavimo veiklą. II PRIEDAS ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI 1. Informacija duomenų įrašuose ASV reitingų teikėjai saugo duomenų įrašus, kuriuose užfiksuota visa ši informacija: a) dėl kiekvieno ASV reitingo, kai taikytina: i) reitingų analitikų, dalyvavusių nustatant ASV reitingą, tapatybė ir ASV reitingą patvirtinusių asmenų tapatybė, informacija apie tai, ar ASV reitingas buvo užsakytas, ar ne, ir atitinkamo ASV reitingavimo veiksmo atlikimo data; ii) už taisyklėmis grindžiamos metodikos parengimą atsakingų asmenų tapatybė ir reitingavimo metodiką patvirtinusių asmenų tapatybė; ▌ b) apskaitos įrašai dėl mokesčių, surinktų iš bet kurio reitinguojamo vieneto arba reitinguojamo vieneto emitento ar susijusios trečiosios šalies ar bet kurio reitingų naudotojo; c) apskaitos įrašai dėl kiekvieno informacijos apie ASV reitingus prenumeratoriaus; d) duomenų įrašai, kuriuose užfiksuotos nustatytos procedūros ir reitingavimo metodika, ASV reitingų teikėjo naudojamos ASV reitingams nustatyti; e) vidaus duomenų įrašai ir išorės komunikacijos pranešimai bei bylos (įskaitant neviešą informaciją ir darbo dokumentus), kuriais grindžiamas bet kuris priimamas ASV reitingavimo sprendimas; f) procedūrų ir priemonių, ASV reitingų teikėjo įgyvendintų šio reglamento laikymuisi užtikrinti, duomenų įrašai; g) metodika, naudojama ASV reitingui nustatyti; h) standartinių procedūrų ir metodikos pakeitimai ar nukrypimai nuo jų; i) visi su bet kokiu skundu susiję dokumentai, įskaitant tuos, kuriuos pateikė skundo pateikėjas. 2. Veiklos ranga Kai ASV reitingų teikėjai kitam paslaugų teikėjui perduoda tam tikras funkcijas ar bet kokias paslaugas ar veiklą, susijusias su ASV reitingo teikimu, ASV reitingų teikėjas užtikrina, kad būtų įvykdytos šios sąlygos: a) atitinkamas paslaugų teikėjas gali, turi pajėgumų ir visus pagal teisės aktus privalomus leidimus patikimai ir profesionaliai vykdyti jam perduotas funkcijas, paslaugų teikimą ar veiklą; b) jeigu atrodo, kad atitinkamas paslaugų teikėjas jam perduotų funkcijų galbūt neatlieka veiksmingai ir nesilaiko taikytinos teisės ir reguliavimo reikalavimų, ASV reitingų teikėjas imasi tinkamų veiksmų; c) ASV reitingų teikėjas išlaiko būtiną kompetenciją veiksmingai prižiūrėti perduotas funkcijas ir valdyti su perduotomis užduotimis susijusią riziką; d) paslaugų teikėjas ASV reitingų teikėjui atskleidžia informaciją apie bet kokius pokyčius, galinčius turėti reikšmingos įtakos jo gebėjimui veiksmingai atlikti jam perduotas funkcijas laikantis taikytinos teisės ir reguliavimo reikalavimų; e) ASV reitingų teikėjas turi galimybę prireikus nutraukti veiklos perdavimo (rangos) susitarimus; f) ASV reitingų teikėjas imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planus, kad išvengtų nederamos operacinės rizikos, susijusios su paslaugų teikėjo dalyvavimu ASV reitingų nustatymo procese. III PRIEDAS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO REIKALAVIMAI 1. Minimali visuomenei atskleidžiama informacija Pagal šio reglamento 23 straipsnį ASV reitingų teikėjai savo interneto svetainėse ir per Europos bendrą prieigos punktą (ESAP) atskleidžia visuomenei bent šią informaciją: a) naudojamos reitingavimo metodikos (ir jos pakeitimų) ▌ apžvalgą, taip pat nurodant, ar analizė yra retrospektyvinė, ar perspektyvinė, ir apimamą laikotarpį; b) naudojamą sektoriaus klasifikaciją; c) duomenų šaltinių ▌ apžvalgą, įskaitant tai, ar duomenys gauti iš pagal Direktyvą 2013/34 privalomų tvarumo ataskaitų ar iš pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 atskleistos informacijos, ir tai, ar šaltiniai yra vieši, ar ne, taip pat duomenų procesų apžvalgą, pradinių duomenų įvertinimą tuo atveju, jei trūksta prieinamų duomenų, ir duomenų atnaujinimo dažnumą ▌; d) ASV reitingų teikėjo nuosavybės struktūrą; e) informaciją apie tai, ar ir kaip metodika yra pagrįsta moksliniais įrodymais; f) informaciją apie aiškiai apibrėžtą reitingų tikslą ir tai, ar reitingu vertinama rizika ar poveikis (ar abu pagal dvejopo reikšmingumo principą), ar kokie nors kiti aspektai, o dvejopo reikšmingumo atveju – rizikos ir poveikio reikšmingumo proporcija; g) reitingo taikymo sritis, t. y. ar jis apima individualų veiksnį (A, S arba V), ar tai yra agreguotas A, S ir V veiksnius apimantis reitingas, ir ar jis apima konkrečius klausimus, pavyzdžiui, su pertvarka susijusią riziką; h) agreguoto ASV reitingo atveju – trijų bendrųjų ASV veiksnių kategorijų svorines vertes (pavyzdžiui, 33 proc. aplinkos, 33 proc. socialiniai, 33 proc. valdymo veiksniai) ir taikomo lyginamųjų svorių metodo paaiškinimą, nurodant atskirų aplinkos, socialinių ir valdymo veiksnių lyginamuosius svorius; i) dėl aplinkos, socialinių ar valdymo veiksnių nustatytas temas, kurias apima ASV reitingas ar balas, ir ar jos atitinka tvarumo ataskaitų teikimo standartų, parengtų pagal Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnį, temas; j) informaciją apie tai, ar reitingas išreikštas absoliučiosiomis, ar santykinėmis vertėmis; k) kai taikytina, nuorodą, kad duomenų rinkimo ar reitingavimo (vertinimo balais) procese naudojamas dirbtinis intelektas (DI), įskaitant informaciją apie esamus DI naudojimo trūkumus ar riziką; l) bendrą informaciją apie kriterijus, pagal kuriuos nustatomi klientų mokėtini mokesčiai, nurodant įvairius elementus, į kuriuos atsižvelgiama, ir bendrą informaciją apie verslo ir (arba) mokėjimo modelį; m) bet kokį ASV reitingams sudaryti naudojamų duomenų šaltinių ir metodikos ribotumą; n) pagrindinė interesų konfliktų rizika ir veiksmai, kurių imtasi jiems sumažinti; o) jei reitinguojamo objekto ASV reitingas apima A veiksnį, informacija apie tai, ar nustatant tą reitingą atsižvelgiama į Paryžiaus susitarimo ar bet kurių kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų tikslus ir uždavinius; p) jei subjekto ASV reitingas apima S ir V veiksnius, informacija apie tai, ar tuo reitingu atsižvelgiama į atitinkamus tarptautinius susitarimus; q) be kokius ASV reitingų teikėjų turimos informacijos trūkumus. ▌ 2. Papildomos informacijos atskleidimas ASV reitingų naudotojams ir reitinguojamoms įmonėms, patenkančioms į Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritį Pagal 24 straipsnį, be šio priedo 1 dalyje nurodyto minimalios visuomenei atskleidžiamos informacijos reikalavimo, ASV reitingų teikėjai naudotojams ir, jei taikytina, reitinguojamam vienetui bei reitinguojamojo vieneto emitentams, kurie vertinami tokiais reitingais, pateikia šią informaciją: a) detalesnę naudojamos reitingavimo metodikos (ir jos pakeitimų) apžvalgą, įskaitant: i) kai taikytina, mokslinius įrodymus ir prielaidas, kuriais reitingai grindžiami, ▌ ii) pagrindinius su kiekvienu A, S ir V veiksniu susietus PVRR ir taikomą lyginamųjų svorių metodą; iii) agreguoto ASV reitingo atveju – kiekvienos ASV veiksnių kategorijos vertinimo rezultatą, kuris pateikiamas taip, kad būtų užtikrintas A, S ir V kategorijų palyginamumas, iv) bet kokius galimus metodikos trūkumus ir priemones, kurių imtasi tiems trūkumams ištaisyti; v) metodikos peržiūros politiką, vi) jeigu ASV reitingas buvo perkeltas į aukštesnę arba žemesnę klasė dėl esminių reitingavimo metodikos, modelių, pagrindinių reitingavimo prielaidų ar duomenų šaltinių (įskaitant įverčius) pakeitimų, šių pakeitimų priežastis ir jų poveikį reitingams; vii) paskutinę peržiūros datą; viii) kai ASV reitingas apima A veiksnį, – informaciją apie tai, ar ir kokiu mastu ASV reitingas yra susijęs su atitikties taksonominiams kriterijams procentine dalimi pagal Reglamentą (ES) 2020/852, kartu paaiškinant visus reikšmingus nuokrypius nuo jos; b) detalesnę duomenų procesų apžvalgą, įskaitant: i) išsamesnį naudojamų duomenų šaltinių paaiškinimą, įskaitant tai, ar jie yra vieši, ar nevieši, ar juos apima informacijos teikimo užtikrinimo užduotis, nurodant, ar jų pagrindas yra tvarumo ataskaitų teikimo standartai, parengti pagal Direktyvos 2013/34/ES 19 ir 29b straipsnius ir susiję su tvarios ekonominės veiklos ir informacijos atskleidimu pagal Reglamentą (ES) 2020/852 ir Reglamentą (ES) 2019/2088, įskaitant tai, ar naudojama informacija apie įmonių pertvarkos planus, parengta pagal tvarumo ataskaitų teikimo standartus, ir tai, kaip ji naudojama; ii) kai taikytina, įvertinimo ir sektoriaus vidurkių naudojimą ir atitinkamos metodikos paaiškinimą; iii) duomenų atnaujinimo ir ankstesnių duomenų peržiūros politiką, paskutinio duomenų atnaujinimo datą, iv) duomenų kokybės kontrolę, jos dažnumą ir taisymo procesą, jei kyla problemų; v) bet kokius veiksmus, kurių imamasi duomenų šaltinių ribotumo problemai spręsti (kai taikytina); c) kai taikytina, informaciją apie ryšius su reitinguojamais subjektais, įskaitant tai, ar ASV reitingų teikėjas atliko peržiūras ar patikrinimus vietoje ir kokiu dažnumu tai darė; d) kai ASV reitingų teikėjas suteikia neužsakytą reitingą – aiškų teiginį apie tai, taip pat informaciją, ar reitinguojamas subjektas ar susijusi trečioji šalis buvo informuota, kad bus reitinguojamas (-a), ar jis (ji) dalyvavo reitingavimo procese ir ar ASV reitingų teikėjas turėjo prieigą prie reitinguojamo subjekto ar susijusios trečiosios šalies valdymo ir kitų svarbių vidaus dokumentų; e) kai taikytina, bet kokios duomenų rinkimo ar reitingavimo procese naudojamos dirbtinio intelekto metodikos paaiškinimą; f) jei atsiranda svarbios naujos informacijos apie reitinguojamą vienetą, kuri gali paveikti ASV reitingavimo rezultatą, ASV reitingų teikėjai informuoja, kaip jie atsižvelgė į tą informaciją ir ar pakoregavo atitinkamą ASV reitingą; g) kai taikytina, šio priedo 2 dalyje nurodyta informacija turi būti konkrečiai susijusi su kiekvienu išplatintu ASV reitingu.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Priemonės, skirtos pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0697), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0412/2022), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 26 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9‑0398/2023), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl priemonių, skirtų pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131(3)
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4), atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6), kadangi: (1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012(7) didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir mažinant su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią sandorio šalies kredito ir operacinę riziką prisidedama prie sisteminės rizikos mažinimo; (2) poprekybinė infrastruktūra yra vienas esminių kapitalo rinkų sąjungos aspektų, nuo jos priklauso įvairūs poprekybiniai procesai, įskaitant tarpuskaitą. Efektyvi ir konkurencinga tarpuskaitos sistema Sąjungoje yra itin svarbi Sąjungos kapitalo rinkų veikimui ir yra Sąjungos finansinio stabilumo pamatas. Todėl būtina nustatyti papildomas taisykles, kuriomis būtų padidintas tarpuskaitos paslaugų Sąjungoje apskritai ir visų pirma tų paslaugų, kurias teikia pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), efektyvumas, supaprastinant procedūras, ypač taikomas papildomų paslaugų teikimui ar papildomai veiklai ir PSŠ rizikos modelių keitimui, didinant likvidumą, skatinant atlikti tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ, modernizuojant PSŠ veiklos sistemą ir suteikiant lankstumo, reikalingo PSŠ ir kitiems finansų subjektams norint konkuruoti vidaus rinkoje; (3) Sąjungos rinkos dalyviai turi turėti daugiau galimybių naudotis saugiomis ir veiksmingomis tarpuskaitos paslaugomis. Kad gebėtų pritraukti verslą, PSŠ turi būti saugios ir atsparios. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą ir mažinti riziką atliekant tarpuskaitą ir keičiantis garantine įmoka. Šiuo atžvilgiu PSŠ atlieka svarbų vaidmenį mažinant finansinę riziką. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis Sąjungos PSŠ stabilumas būtų toliau didinamas, visų pirma iš dalies pakeičiant tam tikrus reglamentavimo sistemos aspektus. Be to, pripažįstant Sąjungos PSŠ reikšmę Sąjungos finansinio stabilumo užtikrinimui, būtina toliau stiprinti Sąjungos PSŠ priežiūrą, ypač daug dėmesio skiriant jų vaidmeniui platesnėje finansų sistemoje ir tam, kad jos teikia tarpvalstybines paslaugas; (4) centrinė tarpuskaita yra pasaulinio masto verslas, ir Sąjungos rinkos dalyviai veikia tarptautiniu mastu. Tačiau priėmus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimus, susijusius su leidimų PSŠ suteikimo procedūromis bei institucijomis ir trečiųjų valstybių PSŠ pripažinimo reikalavimais▌, ne kartą, be kita ko, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ESMA)▌, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(8), išreiškė susirūpinimą dėl to, kad tebesama rizikos Sąjungos finansiniam stabilumui dėl pernelyg didelės tarpuskaitos koncentracijos kai kuriose trečiųjų valstybių PSŠ, visų pirma dėl potencialios rizikos, kuri gali kilti pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų. Trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos susijusio skardžio efekto riziką dėl to, kad Sąjungos rinkos dalyviai staiga netenka galimybių naudotis Jungtinės Karalystės PSŠ paslaugomis, Komisija priėmė kelis sprendimus dėl lygiavertiškumo, kad būtų išlaikyta galimybė naudotis Jungtinės Karalystės PSŠ paslaugomis. Vis dėlto Komisija paragino Sąjungos rinkos dalyvius vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti turimas pernelyg dideles pozicijas trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ atžvilgiu. Šį raginimą Komisija pakartojo savo 2021 m. sausio 19 d. komunikate „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“▌. Į pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ atžvilgiu, keliamą riziką ir poveikį atsižvelgta ESMA ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. gruodžio mėn. ▌atlikus vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2c dalį. Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad kai kurių paslaugų, teikiamų sisteminės svarbos Jungtinės Karalystės PSŠ, sisteminė svarba yra tokia didelė, kad dabartinių priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 nepakanka rizikai, gresiančiai Sąjungos finansiniam stabilumui, valdyti. Siekiant sumažinti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui dėl tebesamos pernelyg didelės priklausomybės nuo trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ ir padidinti toms trečiųjų valstybių PSŠ, kurių keliama rizika Sąjungos finansiniam stabilumui yra mažesnė, taikomų priemonių proporcingumą, būtina toliau derinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2099(9) nustatytą sistemą prie įvairių trečiųjų valstybių PSŠ keliamos rizikos; (5) pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 tarpuskaitos prievolė ir garantinės įmokos reikalavimai netaikomi grupės vidaus sandoriams. Kad būtų daugiau teisinio tikrumo ir nuspėjamumo dėl grupės vidaus sandoriams taikomos tvarkos, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje numatytus sprendimus dėl lygiavertiškumo reikėtų pakeisti paprastesne tvarka. Todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas – reikalavimas priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų būti pakeistas trečiųjų valstybių, kurioms netaikytinas atleidimas nuo minėtų reikalavimų, sąrašu. Be to, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo būtų priimami tik to reglamento 11 straipsnio atžvilgiu. Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(10) 382 straipsnyje nurodyti grupės vidaus sandoriai, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 382 straipsnis taip pat turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; (6) kadangi reglamentavimo aplinka yra mažiau griežta subjektams, įsisteigusiems valstybėse, ▌kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../...(11), ▌arba trečiosiose valstybėse, įtrauktose į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priedo sąrašą, jų veikla gali didinti riziką – be kita ko, dėl didesnės sandorio šalies kredito rizikos ir teisinės rizikos – Sąjungos finansiniam stabilumui. Todėl neturėtų būti laikoma, kad grupės vidaus sandoriams nustatytą tvarką tinkama taikyti tokiems subjektams; (7) nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimų strateginiai trūkumai ar nepakankamas bendradarbiavimas mokesčių tikslais nebūtinai yra vieninteliai veiksniai, galintys turėti įtakos su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusiai rizikai, įskaitant sandorio šalies kredito riziką ir teisinę riziką. Svarbūs yra ir kiti veiksniai, kaip antai priežiūros sistema. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos trečiosios valstybės, kurių subjektams neleidžiama naudotis grupės vidaus išimtimis, nepaisant to, kad tos trečiosios valstybės nenustatytos kaip didelės rizikos trečiosios valstybės arba nėra įtrauktos į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priedą. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo reikalavimai yra mažiau griežti grupės vidaus sandoriams, reguliavimo ir priežiūros institucijos turėtų atidžiai stebėti ir vertinti su tais sandoriais, kuriuose dalyvauja trečiųjų valstybių subjektai, susijusią riziką; (8) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių kredito įstaigoms, kurios teikia tarpuskaitos paslaugas pensijų sistemos įstaigoms, turėtų būti nustatytas atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kai Sąjungos finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, sudaro sandorį su trečiojoje valstybėje įsteigta pensijų sistemos įstaiga, kuriai pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę tarpuskaitos prievolė netaikoma; (9) Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 skatinama naudoti centrinę tarpuskaitą kaip pagrindinį ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdą. Todėl su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimi susijusi rizika gali būti geriausiai sumažinama tada, kai tos išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi veiklos leidimą arba pripažinta pagal tą reglamentą (toliau – veiklos leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ). Taigi, apskaičiuojant poziciją, lyginamą su pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 4 dalies b punktą nustatytomis ribomis, į tą skaičiavimą turėtų būti įtraukiamos tik tos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurių tarpuskaitos neatlieka pagal veiklos leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Siekiant užtikrinti, kad naujoji metodika nedarytų poveikio dabartinei rizikos ribojimu pagrįstai tarpuskaitos prievolės aprėpčiai, tikslinga suteikti ESMA įgaliojimus prireikus taip pat nustatyti agreguotos tarpuskaitos ribą; (10) poprekybinio rizikos mažinimo paslaugos (PPRM) mažina išvestinių finansinių priemonių portfelių sisteminę riziką ir operacinę riziką, todėl jos yra vertinga priemonė didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos atsparumą. PPRM paslaugos apima portfelio suspaudimo, portfelio optimizavimo ir perbalansavimo paslaugas. PPRM paslaugų teikėjai dažnai naudoja sudėtingas finansines priemones siekdami užtikrinti, kad sandoriams, sudarytiems vykdant PPRM procesą, nebūtų taikoma tarpuskaitos prievolė. Taip sumažėja PPRM paslaugų tinkamumas naudoti ir prieinamumas pažangiems finansų rinkų dalyviams ir sumažėja PPRM paslaugų naudojimo nauda, nes naudojant sudėtingus produktus, kuriems netaikoma tarpuskaitos prievolė, didėja rizika finansų sistemoje. Atsižvelgiant į PPRM paslaugų naudą, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis ir sudaromos sąlygos jomis naudotis platesnei rinkos dalyvių grupei. Todėl sandoriams, sudarytiems teikiant PPRM paslaugas, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma. Be to, siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą PPRM paslaugų naudojimą, išimtis turėtų būti taikoma laikantis atitinkamų sąlygų, kurias ESMA turi išsamiau nurodyti ir papildyti; (11) būtina atsižvelgti į riziką finansiniam stabilumui, susijusią su pernelyg didelėmis Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pozicijomis, prisiimtomis trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ (2 lygio PSŠ), teikiančių tarpuskaitos paslaugas, ESMA nurodytas kaip esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, atžvilgiu. ESMA 2021 m. gruodžio mėn. padarė išvadą, kad tam tikros dviejų 2 lygio PSŠ teikiamos tarpuskaitos paslaugos, konkrečiai dėl palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais ir Lenkijos zlotais, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių eurais ir trumpalaikių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais, yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių. Kaip ESMA pažymėjo savo 2021 m. gruodžio mėn. vertinimo ataskaitoje, jei tos 2 lygio PSŠ patirtų finansinių sunkumų, tų PSŠ tinkamo įkaito, garantinių įmokų ar vertės sumažinimų pakeitimai galėtų turėti neigiamą poveikį vienos ar daugiau valstybių narių valdžios sektoriaus obligacijų rinkoms ir apskritai Sąjungos finansiniam stabilumui. Be to, sutrikimai pinigų politikos įgyvendinimui svarbiose rinkose gali kliudyti veikti tos politikos poveikio mechanizmui, kuris yra itin svarbus emisijos centriniams bankams. Todėl tikslinga reikalauti, kad bet kurios finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų ▌sąskaitas ir atliktų reprezentatyvaus sandorių skaičiaus tarpuskaitą Sąjungos PSŠ . Tas reikalavimas turėtų padėti sumažinti tų 2 lygio PSŠ esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų teikimo mastą. Atsižvelgiant į naujausius rinkos pokyčius, visų pirma tuos, kurie susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais eurais, tikslinga, kad reikalavimas būtų taikomas tik eurais ir Lenkijos zlotais išreikštoms ne biržos palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms ir eurais išreikštoms trumpalaikėms palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat visoms kitoms tarpuskaitos paslaugoms, kurios, atlikus būsimus vertinimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, bus laikomos esminės sisteminės svarbos paslaugomis; (12) aktyvios sąskaitos reikalavimas turėtų būti taikomas finansų ir ne finansų sandorio šalims, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios viršija bet kurios kategorijos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias ESMA nurodė kaip esminės sisteminės svarbos, tarpuskaitos ribas. Tikrindamos, ar joms taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, sandorio šalys, priklausančios grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, turėtų atsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių sutartis, priskiriamas prie esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų ir kurių tarpuskaitą atlieka kuris nors grupės subjektas, įskaitant trečiosiose valstybėse įsteigtus subjektus, nes tos sutartys gali prisidėti prie pernelyg didelės rizikos visai grupei. Taip pat turėtų būti įtrauktos Sąjungos grupių trečiosiose valstybėse patronuojamųjų įmonių išvestinių finansinių priemonių sutartys, kad tos grupės negalėtų perkelti savo tarpuskaitos veiklos už Sąjungos ribų, siekdamos išvengti aktyvios sąskaitos reikalavimo. Turėtų būti reikalaujama, kad sandorio šalis, kuriai taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas ir kuri priklauso grupei, įvykdytų reprezentatyvumo pareigą, remiantis jos pačios sandoriais. Trečiųjų valstybių subjektams, kuriems pagal Sąjungos teisę netaikoma tarpuskaitos prievolė, pareiga turėti aktyvią sąskaitą netaikoma; (13) aktyvios sąskaitos reikalavimas yra naujas reikalavimas. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į reikalavimo naujumą ir tai, kad rinkos dalyviams reikia palaipsniui prie jo prisitaikyti. Todėl tikslinga nustatyti, kad rinkos dalyviai gali įvykdyti aktyvios sąskaitos reikalavimą atidarydami nuolat veikiančias sąskaitas Sąjungos PSŠ. Aktyvios sąskaitos reikalavimas turėtų apimti operacinius elementus. Sąskaita turėtų būti tinkama siekiant greitai atlikti pakankamai didelio skaičiaus sandorių, perkeltų iš 2 lygio PSŠ, tarpuskaitą ir visų naujų sandorių, priskiriamų prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių kategorijų, kurios, kaip nustatyta, yra esminės sisteminės svarbos, tarpuskaitą. Tie operaciniai elementai taip pat turėtų padėti skatinti sandorio šalis perkelti sandorius į Sąjungą. Tuo atžvilgiu tikslinga atsižvelgti į sandorio šalių, kurios jau atlieka pakankamai didelio skaičiaus savo sandorių dėl palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais ir Lenkijos zlotais ir trumpalaikių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais sandorių tarpuskaitą Sąjungos PSŠ, situaciją. Toms sandorio šalims neturėtų būti taikomi operaciniai reikalavimai, susiję su aktyvios sąskaitos reikalavimu; (14) siekiant užtikrinti, kad aktyvios sąskaitos reikalavimas padėtų siekti bendro tikslo – sumažinti pernelyg dideles trečiųjų valstybių PSŠ teikiamų esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų pozicijas ir kad sąskaita nebūtų neaktyvi, aktyviosiose sąskaitose turėtų būti atliekama būtino skaičiaus išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita. Tos sutartys turėtų būti reprezentatyvios atsižvelgiant į skirtingas išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakategores, priskiriamas prie esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų (toliau – reprezentatyvumo pareiga). Vykdant reprezentatyvumo pareigą turėtų atsispindėti finansų ir ne finansų sandorio šalių, kurioms taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, portfelių įvairovė. Per aktyviąsias sąskaitas turėtų būti atliekama skirtingų terminų ir dydžių sutarčių tarpuskaita, taip pat įvairaus ekonominio pobūdžio sutarčių, įskaitant visų klasių palūkanų normų išvestines finansines priemones, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES) 2015/2205(12) ir (ES) 2016/1178(13), jei jos išreikštos Lenkijos zlotais, tarpuskaita. Siekdama nustatyti būtiną išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita turėtų būti atliekama per aktyviąsias sąskaitas, skaičių, ESMA turėtų įvardyti ne daugiau kaip tris išvestinių finansinių priemonių klases, kurių išvestinių finansinių priemonių sutartys priskiriamos prie esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų. ESMA turėtų papildomai nustatyti ne daugiau kaip penkias svarbiausių sandorių pakategores kiekvienoje išvestinių finansinių priemonių klasėje, remdamasi dydžio ir termino kriterijų deriniu. Tada turėtų būti reikalaujama, kad sandorio šalys per ataskaitinį laikotarpį atliktų ne mažiau kaip penkių sandorių tarpuskaitą kiekvienoje atitinkamoje pakategorėje. Išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita turi būti atliekama, skaičius per ataskaitinį laikotarpį turėtų būti ne mažiau kaip penki sandoriai, remiantis metiniu vidurkiu, o tai reiškia, kad vertindamos, ar sandorio šalys vykdo reprezentatyvumo pareigą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į bendrą sandorių skaičių per metus. Siekiant užtikrinti proporcingą požiūrį ir išvengti pernelyg didelės naštos sandorio šalims, kurių veikla atsižvelgiant į skirtingas ESMA nustatytas išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakategores yra ribota, reprezentatyvumo pareigai turėtų būti taikoma de minimis riba. Be to, reikia tinkamai atsižvelgti į specifinį Sąjungos pensijų sistemos įstaigų verslo modelį. Keliais atvejais tokie modeliai turi ribotą skaičių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie yra koncentruoti, ilgalaikiai ir kurių pamatinė suma yra didelė. Todėl tikslinga nustatyti mažesnę reprezentatyvumo pareigą – būtų reikalaujama, kad per ataskaitinį laikotarpį būtų atlikta vieno sandorio, o ne penkių, tarpuskaita svarbiausiose pakategorėse. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas periodines baudas tais atvejais, kai sandorio šalis, kuriai taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, nevykdo savo pareigų, susijusių su operaciniais kriterijais arba reprezentatyvumo pareiga; (15) vertinant trečiųjų valstybių PSŠ ir jų tarpuskaitos paslaugų esminę sisteminę svarbą svarbų vaidmenį atlieka ESMA. Per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos arba bet kuriuo metu, jei kyla rizika finansiniam stabilumui, ESMA turėtų įvertinti šio reglamento poveikį mažinant pozicijas sisteminės svarbos 2 lygio PSŠ atžvilgiu ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. ESMA turėtų pasiūlyti visas priemones, kurios, jos nuomone, yra būtinos, taip pat kiekybines ribas ir prie jų pridėti poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę. Rengdama savo vertinimą ir ataskaitą ESMA turėtų bendradarbiauti su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir šiuo reglamentu įsteigtu jungtiniu stebėsenos mechanizmu. Per šešis mėnesius nuo ESMA ataskaitos gavimo dienos Komisija turėtų parengti savo ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; (16) siekiant paskatinti atlikti tarpuskaitą Sąjungoje, užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą ir užtikrinti, kad klientai žinotų apie savo pasirinkimo galimybes ir galėtų remdamiesi informacija nuspręsti, kur atlikti savo išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas per veiklos leidimą gavusias ar pripažintas PSŠ, turėtų informuoti savo klientus apie galimybę atlikti išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ. Teikiama informacija turėtų apimti informaciją apie visas išlaidas, kurias klientai turės mokėti tarpuskaitos nariams ir klientams, teikiantiems tarpuskaitos paslaugas. Informacija apie išlaidas, kurią tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas, turėtų atskleisti, turėtų apsiriboti tik Sąjungos PSŠ, su kuriomis susijusias tarpuskaitos paslaugas jie teikia. Pareiga informuoti klientus apie galimybę atlikti išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ skiriasi nuo aktyvios sąskaitos reikalavimo ir ją ketinama taikyti plačiau, siekiant užtikrinti informuotumą apie Sąjungos PSŠ tarpuskaitos pasiūlą; (17) siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų reikiamą informaciją apie tarpuskaitos veiklą, tarpuskaitos narių ar klientų vykdomą per pripažintas trečiųjų valstybių PSŠ, turėtų būti nustatyta tokių tarpuskaitos narių ar klientų pareiga teikti informaciją. Teikiant tokią informaciją turėtų būti atskiriami vertybinių popierių sandoriai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai. ESMA turėtų nurodyti teiktinos informacijos turinį ir formatą ir tai darydama užtikrinti, kad dėl tos pareigos neatsirastų papildomų informacijos teikimo reikalavimų, nebent tai būtina, kad tarpuskaitos nariams ir klientams tenkanti administracinė našta būtų kuo mažesnė; (18) pagal dabartinę sistemą ESMA gauna sandorių duomenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365(14) – remdamasi tais duomenimis ji gali susidaryti rinkų vaizdą ES mastu, bet ne PSŠ rizikos valdymo aspektu. Todėl, neskaitant tokių duomenų, ESMA reikia laiku teikiamos patikimos informacijos apie PSŠ veiklą ir praktiką, kad ji galėtų vykdyti savo finansinio stabilumo užtikrinimo įgaliojimą. Atitinkamai derėtų nustatyti oficialų Sąjungos PSŠ duomenų teikimo ESMA reikalavimą dėl tų PSŠ rizikos valdymo duomenų. Tokio reikalavimo įvedimas taip pat padėtų toliau stiprinti duomenų standartizavimą ir palyginamumą ir užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami periodiškai; (19) pastarojo meto nepalankių sąlygų epizodai biržos prekių rinkose parodė, jog svarbu, kad valdžios institucijos turėtų išsamų ne finansų sandorio šalių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, išvestinių finansinių priemonių veiklos ir pozicijų vaizdą. Ne finansų sandorio šalių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios priklauso grupei, kurios grupės vidaus sandoriams netaikoma pareiga teikti informaciją, Sąjungos patronuojančioji įmonė turėtų pateikti duomenis apie savo išvestinių finansinių priemonių pozicijas agreguotai. Informacija turėtų būti teikiama kas savaitę subjekto lygmeniu ir turėtų būti išskaidyta pagal išvestinių finansinių priemonių rūšį. Tokia informacija turėtų būti teikiama ESMA ir atitinkamai atskirų grupės subjektų kompetentingai institucijai. Taip pat būtų tikslinga atsižvelgti į priežiūros bendruomenės iškeltas problemas dėl duomenų, kuriuos, laikydamosi pareigos pranešti, teikė finansų ir ne finansų sandorio šalys pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2021, kokybės. Todėl iš subjektų, kuriems pagal tą reglamentą taikoma pareiga teikti duomenis, turėtų būti reikalaujama, kad jie, prieš pateikdami savo duomenis, atliktų išsamų duomenų kokybės patikrinimą pagal nusistatytas atitinkamas procedūras. ESMA turėtų paskelbti gaires, kuriose būtų išsamiau nurodytos tokios procedūros ir tvarka, atsižvelgiant į galimybę reikalavimus taikyti proporcingai. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų kokybės reikalavimų, valstybės narės turėtų priimti nuostatas dėl atitinkamų nuobaudų tais atvejais, kai pateiktuose duomenyse yra akivaizdžių klaidų. ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodytų, ką reiškia akivaizdi klaida tų nuobaudų skyrimo tikslais. Nors subjektai turi galimybę deleguoti savo duomenų teikimą, jie lieka atsakingi už tai, jei subjekto, kuriam jie pavedė teikti duomenis, teikiami duomenys būtų netikslūs arba besidubliuojantys; (20) siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos visada žinotų apie subjekto ir grupės lygmeniu esamas pozicijas ir galėtų tokias pozicijas stebėti, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti veiksmingas bendradarbiavimo procedūras, taikomas siekiant apskaičiuoti pozicijas pagal sutartis, kurių tarpuskaita nėra atliekama veiklos leidimą turinčios ar pripažintos PSŠ, ir aktyviai vertinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų dydį subjekto ir grupės lygmeniu. Kad ESMA galėtų susidaryti bendrą Sąjungoje įsteigtų ne finansų sandorio šalių ir jų patronuojančiųjų įmonių veiklos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vaizdą, už tas ne finansų sandorio šalis ir patronuojančiąsias įmones atsakingos institucijos turėtų reguliariai teikti ataskaitas ESMA. Teikiant tokias ataskaitas neturėtų būti atkartota informacija, kuri jau buvo pateikta pagal kitus Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, bet turėtų būti teikiama informacija apie tų ne finansų sandorio šalių portfelių raidą tarp dviejų ataskaitų teikimo datų, taip pat rizikos, kuri gali kilti tokioms sandorio šalims, vertinimas. Už grupei priklausančias ne finansų sandorio šalis atsakingos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad kuo labiau sumažintų informacijos teikimo naštą ir įvertintų tų ne finansų sandorio šalių veiklos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, intensyvumą ir rūšį; (21) būtina užtikrinti, kad ▌Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013(15) dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai įvertinamos kaip mažinančios riziką, būtų toliau tinkamas taikyti, atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Taip pat būtina užtikrinti, kad tame deleguotajame reglamente nustatytos tarpuskaitos ribos, susijusios su tomis ribinėmis vertėmis, tinkamai ir tiksliai atspindėtų skirtingą išvestinių finansinių priemonių, kitų nei su palūkanų norma, užsienio valiuta, kreditu ir nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės, riziką ir savybes. Todėl ESMA taip pat turėtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti tą deleguotąjį reglamentą, o jei reikės, pasiūlyti dalinių pakeitimų. ESMA raginama apsvarstyti ir pateikti, inter alia, detalesnes nuostatas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių. Toks detalumas galėtų būti pasiektas atskiriant tarpuskaitos ribas pagal sektorių ir tipą, kaip antai atskiriant biržos prekes, susijusias su žemės ūkiu, energetika ar metalais, arba atskiriant tas biržos prekes pagal kitas savybes, kaip antai aplinkosauginius, socialinius ir valdymo kriterijus, aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas ar su kriptoturtu susijusias ypatybes. Atlikdama šią peržiūrą ESMA turėtų siekti konsultuotis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turinčiomis specialiųjų žinių apie konkrečias biržos prekes; (22) ne finansų sandorio šalims, kurios keičiasi įkaitu dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos neatlieka PSŠ, turėtų pakakti laiko derėtis dėl susitarimų pasikeisti tokiu įkaitu ir juos išbandyti; (23) siekiant išvengti rinkos fragmentacijos ir užtikrinti vienodas sąlygas, pripažįstant tai, kad kai kuriose trečiųjų valstybių jurisdikcijose vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorių ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorių kintamosios ir pradinės garantinės įmokos mainams netaikomi lygiaverčiai garantinės įmokos reikalavimai, vertinant tokius produktus turėtų būti netaikomas reikalavimas laikytis rizikos valdymo procedūrų, susijusių su laiku vykdomais, tiksliais ir atitinkamai segreguotais įkaito mainais, jei nėra pakankamos tarptautinės jų vertinimo konvergencijos. ESMA, bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija, EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(16), ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(17) (toliau kartu – EPI), turėtų stebėti reguliavimo pokyčius trečiųjų valstybių jurisdikcijose ir sandorio šalių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, pozicijų, susijusių su vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriais ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandoriais, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, pokyčius ir bent kas trejus metus teikti Komisijai tokios stebėsenos rezultatų ataskaitas. Gavusi tokią ataskaitą, Komisija turėtų įvertinti, ar tarptautiniai pokyčiai lėmė didesnę vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorių ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorių vertinimo konvergenciją ir ar nukrypti leidžianti nuostata kelia pavojų Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Tokiu atveju Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai panaikinti nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorių ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorių vertinimu. Tokiu būdu galima užtikrinti, kad Sąjungoje būtų nustatyti tinkami reikalavimai siekiant sumažinti sandorio šalies kredito riziką, susijusią su tokiomis sutartimis, sykiu išvengiant bet kokios reglamentavimo arbitražo galimybės; (24) siekdami laikytis Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų pradinės garantinės įmokos reikalavimų, daug Sąjungos rinkos dalyvių naudoja viso sektoriaus pro forma pradinių garantinių įmokų modelius. Atsižvelgiant į tai, kad tie modeliai naudojami visame sektoriuje, nėra tikėtina, jog jie bus reikšmingai keičiami pagal kiekvieno atskiro naudotojo pageidavimus arba vadovaujantis skirtingais kiekvienos kompetentingos institucijos vertinimais, kai jos leidžia tuos modelius naudoti prižiūrimuose subjektuose. Praktiškai, kadangi tą patį modelį naudoja daug Sąjungos sandorio šalių, tai, jog reikia, kad tą modelį patvirtintų daug kompetentingų institucijų, sukelia koordinavimo problemą. Siekiant išspręsti tą problemą, centrinio tokių pro forma modelių tvirtinimo vaidmuo turėtų būti suteiktas EBI. Atlikdama šį centrinio tvirtinimo vaidmenį, EBI turėtų patvirtinti tų pro forma modelių elementus ir bendruosius aspektus, įskaitant jų kalibravimo, struktūros ir priemonių, turto klasių bei rizikos veiksnių aprėpties klausimus. Kad jos darbas būtų lengvesnis, EBI turėtų rinkti grįžtamąją informaciją iš kompetentingų institucijų, ESMA ir EIOPA, ir koordinuoti jų bendrą nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos ir toliau būtų atsakingos už leidimą naudoti tuos pro forma modelius ir jų įgyvendinimo stebėjimą prižiūrimo subjekto lygmeniu, EBI turėtų padėti joms vykdyti patvirtinimo procesą, susijusį su bendraisiais tų pro forma modelių įgyvendinimo aspektais. Be to, EBI turėtų veikti kaip vienas bendras diskusijų su sektoriumi punktas ir padėti užtikrinti veiksmingesnį Sąjungos koordinavimą tokių modelių rengimo klausimu. Kompetentingos institucijos ir toliau bus atsakingos už leidimą naudoti tokius modelius ir tų modelių įgyvendinimo stebėjimą prižiūrimo subjekto lygmeniu; (25) centriniai bankai, viešojo sektoriaus įstaigos, kurioms pavesta valdyti arba kurios dalyvauja valdant valstybės skolą, ir viešojo sektoriaus subjektai gali laisvai pasirinkti, ar naudotis PSŠ tarpuskaitos paslaugomis savo išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti. Kai jie nusprendžia naudotis tokiomis paslaugomis, jie raginami iš esmės atlikti tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ, jei galima gauti prašomus produktus. Atsižvelgiant į tai, kad tų subjektų dalyvavimo PSŠ veikloje sąlygos valstybėse narėse skiriasi, taip pat atsižvelgiant į skirtingą praktiką, susijusią su tų subjektų pozicijų Sąjungos PSŠ atžvilgiu apskaičiavimu ir jų įnašu į tų PSŠ finansinius išteklius, pageidautina, kad tie aspektai būtų labiau suderinti ESMA gairėmis; (26) EPI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatytos priežiūros procedūros, kuriomis užtikrinamas pradinis ir nuolatinis rizikos valdymo procedūrų patvirtinimas. Siekiant užtikrinti proporcingumą, tuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytos procedūros turėtų būti taikomos tik finansų sandorio šalims, kurios aktyviausiai vykdo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka; (27) siekiant užtikrinti nuoseklų ir darnų visos Sąjungos kompetentingų institucijų požiūrį, veiklos leidimą gavusios PSŠ ar juridiniai asmenys, įsisteigę Sąjungoje, pageidaujantys pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 gauti leidimą teikti su finansinėmis priemonėmis susijusias tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti tokią veiklą, turėtų turėti galimybę gauti leidimą taip pat teikti tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, susijusias su nefinansinėmis priemonėmis. Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 taikomas ne konkrečioms paslaugoms, o PSŠ kaip subjektams. Kai PSŠ atlieka ne tik finansinių priemonių, bet ir nefinansinių priemonių tarpuskaitą, tos PSŠ kompetentinga institucija turėtų gebėti užtikrinti, kad ta PSŠ atitiktų Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 visų savo siūlomų paslaugų atžvilgiu; (28) Sąjungos PSŠ kyla kliūčių plėsti savo tarpuskaitos paslaugų produktų pasiūlą ir sunkumų pateikti rinkai naujus tarpuskaitos paslaugų produktus. Todėl, atsižvelgiant į tokius iššūkius ir sunkumus ir siekiant tikslo padidinti Sąjungos tarpuskaitos sistemos patrauklumą, veiklos leidimų PSŠ suteikimo Sąjungoje arba leidimo PSŠ aprėpties išplėtimo procesas turėtų būti supaprastintas ir turėtų apimti konkrečius terminus, sykiu užtikrinant tinkamą ESMA ir atitinkamos Sąjungos PSŠ kolegijos dalyvavimą. Pirma, siekiant išvengti reikšmingos ir galbūt neapibrėžtą laiką trunkančios delsos, kai kompetentingos institucijos vertina dėl veiklos leidimo pateiktos paraiškos išsamumą, jos turėtų greitai patvirtinti, kad gavo tą paraišką▌. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, norintys gauti PSŠ veiklos leidimą, su savo paraiškomis pateiktų visus reikiamus dokumentus ir informaciją, ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, kokia informacija juose turi būti ir kokia forma jie turi būti pateikti, projektus. Rengdama tų techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA turėtų atsižvelgti į esamus dokumentacijos reikalavimus ir praktiką pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir, kai įmanoma, supaprastinti jų pateikimą, siekiant išvengti pernelyg didelio rinkai delsimo ir užtikrinti, kad informacija, kurią turi pateikti PSŠ, prašanti išplėsti veiklos leidimo aprėptį, būtų proporcinga pakeitimo, dėl kurio PSŠ pateikia paraišką, reikšmingumui, kad visas procesas nebūtų pernelyg sudėtingas, apkraunantis ir neproporcingas. Antra, siekiant užtikrinti veiksmingą ir tuo pačiu metu atliekamą paraiškų vertinimą, Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, norintys gauti PSŠ veiklos leidimą, turėtų turėti galimybę visus dokumentus pateikti per centrinę duomenų bazę▌. Trečia, PSŠ kompetentinga institucija vertinimo laikotarpiu turėtų koordinuoti ir pateikti tos kompetentingos institucijos, ESMA arba kolegijos klausimus Sąjungoje įsisteigusiam juridiniam asmeniui, norinčiam gauti PSŠ veiklos leidimą, kad būtų užtikrintas greitas ir lankstus bendradarbiavimo procesas siekiant atlikti išsamią peržiūrą. Kad būtų išvengta dubliavimosi ir nereikalingos delsos, taip pat turėtų būti visais aktualiais klausimais ir tolesniais paaiškinimais vienu metu pasidalijama tarp atitinkamos PSŠ kompetentingos institucijos, ESMA ir kolegijos; (29) šiuo metu esama tam tikro netikrumo, kada esamas PSŠ leidimas apima papildomą paslaugą ar veiklą. Tą neaiškumą būtina pašalinti ir būtina užtikrinti proporcingumą tuo atveju, kai siūloma papildoma paslauga ar veikla, kurios neapima esamas PSŠ veiklos leidimas, nedidina PSŠ rizikos reikšmingai. Tokiu atveju papildomoms paslaugoms ar veiklai neturėtų būti taikoma išsamaus vertinimo procedūra, bet turėtų būti taikoma paspartinta procedūra. Pagal paspartintą procedūrą neturėtų būti reikalaujama, kad ESMA ir kolegija pateiktų atskirą nuomonę, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas; ESMA ir kolegijos nariai turėtų teikti indėlį PSŠ kompetentingai institucijai dėl vertinimo, ar išplėtimui gali būti taikoma paspartinta procedūra. Siekdama užtikrinti priežiūros konvergenciją, ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų išsamiau nustatytos paspartintos procedūros taikymo sąlygos, taip pat jos indėlio ir kolegijos indėlio teikimo procedūra; (30) siekiant sumažinti PSŠ ir kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą, nekeičiant bendro PSŠ rizikos profilio, PSŠ turėtų turėti galimybę, neteikdama paraiškos dėl leidimo, prašyti savo kompetentingų institucijų leisti įgyvendinti išplėstas paslaugas, susijusias su įprastais veiklos pakeitimais, kai PSŠ mano, kad siūloma papildoma paslauga ar veikla neturėtų reikšmingo poveikio jos rizikos profiliui, visų pirma tais atvejais, kai nauja tarpuskaitos paslauga ar veikla yra labai panaši į paslaugas, kurias teikti PSŠ jau turi leidimą. Kad PSŠ galėtų greitai įgyvendinti tokius įprastus veiklos pakeitimus, joms turėtų būti netaikomos leidimo išplėsti veiklą ir paslaugas procedūros, susijusios su tokiais pakeitimais. PSŠ turėtų pranešti kompetentingai institucijai ir ESMA, jei jos nusprendžia pasinaudoti tokia išimtimi. Kompetentinga institucija turėtų peržiūrėti įgyvendintus pakeitimus, atlikdama metinę peržiūrą ir vertinimą; (31) siekiant užtikrinti nuoseklų visų kolegijų veikimą ir toliau didinti priežiūros konvergenciją, kolegijai turėtų drauge pirmininkauti nacionalinė kompetentinga institucija ir visi nepriklausomi PSŠ priežiūros komiteto nariai. Siekiant skatinti ESMA ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, bendrapirmininkiai turėtų kartu nustatyti kolegijos posėdžių datas ir nustatyti tokių posėdžių darbotvarkę. Tačiau siekiant užtikrinti nuoseklų sprendimų priėmimą ir tai, kad PSŠ kompetentingai institucijai liktų galutinė atsakomybė, jei bendrapirmininkiai nesutaria, galutinį sprendimą bet kuriuo atveju turėtų priimti kompetentinga institucija ir ji turėtų pateikti ESMA pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą; (32) ESMA turėtų gebėti veiksmingiau prisidėti užtikrinant, kad Sąjungos PSŠ saugiai, patikimai ir konkurencingai teiktų savo paslaugas visoje Sąjungoje. Todėl ESMA, be dabartinių Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytų priežiūros įgaliojimų, taip pat turėtų teikti PSŠ kompetentingai institucijai nuomonę dėl PSŠ veiklos leidimo panaikinimo, išskyrus tuos atvejus, kai priimti sprendimą reikia skubiai, t. y. per trumpesnį laikotarpį, nei laikotarpis, skirtas ESMA nuomonei pateikti. ESMA taip pat turėtų teikti nuomones dėl peržiūros ir vertinimo proceso, garantinės įmokos reikalavimų ir dalyvavimo reikalavimų. Kompetentingos institucijos turėtų pateikti paaiškinimus dėl bet kokių didelių nukrypimų nuo ESMA nuomonių, o ESMA turėtų informuoti savo Priežiūros tarybą, jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis ESMA nuomonės ir joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų. Informacijoje taip pat turėtų būti nurodytos kompetentingos institucijos nurodytos ESMA nuomonės arba joje pateiktų sąlygų ar rekomendacijų nesilaikymo priežastys; (33) siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą keitimąsi informacija ir dokumentais pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, skatinti glaudesnį kompetentingų institucijų, dalyvaujančių vykdant subjektų, kuriems taikomas tas reglamentas, priežiūrą, bendradarbiavimą ir supaprastinti kompetentingų institucijų ir jų prižiūrimų subjektų komunikaciją, susijusią su procedūromis, nustatytomis pagal tą reglamentą, ESMA turėtų sukurti ir tvarkyti elektroninę centrinę duomenų bazę. Visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir įstaigos turėtų turėti prieigą prie tos centrinės duomenų bazės, kad gautų informaciją, susijusią su savo užduotimis ir pareigomis. Panašiai subjektai, kuriems taikomi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimai, turėtų turėti galimybę susipažinti su savo pateikta informacija ir dokumentais bei visais jiems skirtais dokumentais. Centrinė duomenų bazė turėtų būti naudojama siekiant dalytis kuo didesniu kiekiu informacijos ir dokumentų, įskaitant bent informaciją ir dokumentus, susijusius su leidimais, paslaugų išplėtimu ir modelių patvirtinimu; (34) būtina užtikrinti, kad PSŠ nuolat laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 648/2012, visų pirma kiek tai susiję su papildomų tarpuskaitos paslaugų teikimu ar veikla, kuriai leidimas suteiktas pagal paspartintą procedūrą arba kuriai nereikia leidimo, nes įgyvendinami įprasti veiklos pakeitimai, taip pat įgyvendinami modelio pakeitimai po paspartintos tokio modelio pakeitimo patvirtinimo procedūros, nes tokiais atvejais ESMA ir kolegija atskirų nuomonių neteikia. Atitinkamai, PSŠ kompetentingai institucijai bent kartą per metus atliekant peržiūrą, turėtų būti visų pirma atsižvelgiama į tas tarpuskaitos paslaugas ar veiklą ir į ▌modelio pakeitimus. Siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų ir ESMA vykdomos priežiūros konvergenciją ir koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti, kad Sąjungos PSŠ būtų saugios, patikimos ir konkurencingos, teikdamos paslaugas visoje Sąjungoje, kompetentinga institucija turėtų bent kartą per metus pateikti savo ataskaitą, susijusią su jos atlikta peržiūra ir PSŠ vertinimu, ESMA ir kolegijai, kad jos pateiktų savo nuomones. ESMA nuomonėje turėtų būti įvertinti kompetentingos institucijos ataskaitoje aptariami aspektai, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su PSŠ teikiamomis paslaugomis ar veikla, ypatingą dėmesį skiriant paspartintoms procedūroms ir įprastiems veiklos pakeitimams, taip pat tarpvalstybinei rizikai, kuri gali kilti PSŠ, ir atsižvelgiant į bendrą PSŠ, kaip tarpuskaitos paslaugų teikėjos, poziciją Sąjungoje. Patikrinimai vietoje atlieka esminį vaidmenį vykdant priežiūros užduotis, nes kompetentingoms institucijoms suteikiama neįkainojama informacija. Todėl jie turėtų būti atliekami bent kartą per metus ir, siekiant užtikrinti greitą kompetentingų institucijų ir ESMA keitimąsi informacija, dalijimąsi žiniomis ir veiksmingą bendradarbiavimą, ESMA turėtų būti informuojama apie planuojamus ir skubius patikrinimus vietoje, turėti galimybę prašyti leisti dalyvauti tokiuose patikrinimuose ir gauti visą aktualią informaciją, susijusią su tokiais patikrinimais vietoje, taip pat pagrįstą atsisakymo leisti dalyvauti paaiškinimą, kai ji nedalyvauja. Be to, siekiant toliau stiprinti ESMA ir kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą, ESMA konkrečiomis aplinkybėmis ir atlikdama priežiūrinį tikrinimą bei vertinimą gali prašyti surengti ad hoc susitikimą su PSŠ ir atitinkama kompetentinga institucija. Kolegija turėtų būti informuojama apie tokio susitikimo rezultatus. Siekiant sustiprinti kompetentingų institucijų ir ESMA keitimąsi informacija, ESMA taip pat turėtų turėti galimybę prašyti kompetentingų institucijų pateikti informaciją, kurios jai reikia savo užduotims, susijusioms su priežiūriniu tikrinimu ir vertinimu, atlikti; (35) ESMA turėtų turėti priemonių, kad galėtų nustatyti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui. Todėl ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, EBI, EIOPA ir Europos Centriniu Banku (ECB), kai šis atlieka pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013(18) jam pavestus uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra pagal bendrą priežiūros mechanizmą, turėtų nustatyti sąsajas ir tarpusavio priklausomybę tarp įvairių PSŠ ir juridinių asmenų, įskaitant, kiek įmanoma, bendrus tarpuskaitos narius, klientus ir netiesioginius klientus, bendrus esminius paslaugų teikėjus, bendrus esminius likvidumą palaikančius subjektus, susitarimus dėl kryžminių įkaitų, kryžmines įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas ir PSŠ tarpusavio užskaitos susitarimus, susitarimus dėl kryžminių garantijų ir rizikos perleidimo bei kompensacinės prekybos susitarimus; (36) finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka veiklos leidimą gavusios PSŠ, Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai, paprašę narystės PSŠ priežiūros komitete, yra balsavimo teisės neturintys PSŠ priežiūros komiteto nariai. Jie dalyvauja tik jo posėdžiuose dėl Sąjungos PSŠ vykstant diskusijoms dėl Sąjungos PSŠ atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams ir atitinkamų rinkos pokyčių vertinimų Sąjungos mastu. Taigi, priešingai nei dalyvaudami vykdant trečiųjų valstybių PSŠ priežiūrą, emisijos centriniai bankai nepakankamai dalyvauja sprendžiant pinigų politikos vykdymui ir sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui tiesiogiai reikšmingus Sąjungos PSŠ priežiūros klausimus ir dėl to nepakankamai atsižvelgiama į tarpvalstybinę riziką. Todėl tikslinga, kad visuose PSŠ priežiūros komiteto posėdžiuose, sušauktuose dėl Sąjungos PSŠ, tie emisijos centriniai bankai galėtų dalyvauti kaip balsavimo teisės neturintys nariai; (37) siekiant, kad Sąjungos įstaigos geriau gebėtų susidaryti visapusišką su tarpuskaita Sąjungoje susijusių rinkos pokyčių vaizdą, stebėti, kaip įgyvendinami tam tikri su tarpuskaita susiję Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimai, ir kolektyviai aptarti galimą riziką dėl įvairių finansų subjektų tarpusavio sąsajų ir kitus su finansiniu stabilumu susijusius klausimus, būtina sukurti tarpsektorinį stebėsenos mechanizmą, kuriuo būtų sutelktos atitinkamos Sąjungos įstaigos, dalyvaujančios vykdant Sąjungos PSŠ, tarpuskaitos narių ir klientų priežiūrą (jungtinį stebėsenos mechanizmą). ESMA, kaip institucija, dalyvaujanti vykdant Sąjungos PSŠ priežiūrą ir prižiūrint trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ, turėtų administruoti jungtinį stebėsenos mechanizmą ir jam pirmininkauti. Kiti dalyviai turėtų būti Komisijos, EBI, EIOPA, ESRV, ECB, emisijos ta valiuta, kuria išreikštos esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų apimamos sutartys, centrinių bankų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir ECB, atliekančio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros uždavinius pagal bendrą priežiūros mechanizmą, atstovai; (38) ESMA, bendradarbiaudama su kitais jungtinio stebėsenos mechanizmo dalyviais, turėtų teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę jų veiklos rezultatų ataskaitą, kad tuo būtų galima grįsti būsimus politikos sprendimus. ESMA gali pagal ▌Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 inicijuoti procedūrą dėl Sąjungos teisės pažeidimo, jeigu, remdamasi veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui gauta informacija ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA mano, kad kompetentingos institucijos neužtikrina, jog tarpuskaitos nariai ir klientai laikytųsi reikalavimo bent dalies nurodytų sutarčių tarpuskaitą atlikti Sąjungos PSŠ sąskaitose, arba kai ESMA nustato, kad dėl įtariamo Sąjungos teisės pažeidimo ar netaikymo kyla rizika Sąjungos finansiniam stabilumui. Prieš pradėdama tokią Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, ESMA gali pateikti gaires ir rekomendacijas pagal to reglamento 16 straipsnį. ▌Jeigu, remdamasi veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui gauta informacija ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA mano, kad Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų 2 lygio PSŠ atžvilgiu, sumažinimas nėra veiksmingai užtikrinamas laikantis reikalavimo bent dalies nurodytų sutarčių tarpuskaitą atlikti Sąjungos PSŠ sąskaitose, ji turėtų peržiūrėti ir pasiūlyti iš dalies pakeisti atitinkamą Komisijos deleguotąjį aktą, kuriuo tas reikalavimas nustatomas išsamiau, ir pasiūlyti prireikus nustatyti tinkamą adaptacijos laikotarpį; (39) rinkoje dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. kilusi sumaištis ir 2022 m. neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą nulemtos didelės kainos didmeninėse energijos rinkose parodė, kad kompetentingoms institucijoms labai svarbu bendradarbiauti ir keistis informacija reaguojant į riziką, kylančią dėl tarpvalstybinės reikšmės įvykių, tačiau ESMA vis dar neturi reikiamų priemonių tokiam koordinavimui ir darniam požiūriui Sąjungos lygmeniu užtikrinti. Todėl ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai veikti susidarius kritinei situacijai vienoje ar daugiau PSŠ, kurios daro arba gali daryti destabilizuojantį poveikį tarpvalstybinėms rinkoms. Tokiose kritinėse situacijose ESMA turėtų būti pavesta koordinuoti kompetentingų institucijų, kolegijų ir pertvarkymo institucijų veiksmus, kad būtų užtikrintas koordinuotas atsakas. ESMA turėtų galėti savo iniciatyva arba gavusi prašymą sušaukti PSŠ priežiūros komiteto (galbūt išplėstos sudėties) posėdžius, kad būtų veiksmingai koordinuojamas kompetentingų institucijų atsakas į kritinę situaciją. ESMA taip pat turėtų turėti galimybę prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų pateikti informaciją, kai to reikia, kad ESMA galėtų vykdyti savo koordinavimo funkciją tose kritinėse situacijose ir kad ESMA galėtų teikti rekomendacijas kompetentingai institucijai; taip pat ESMA turėtų turėti galimybę prašyti tokios informacijos tiesiogiai iš PSŠ arba rinkos dalyvių, jei kompetentinga institucija nepateikia atsakymų per atitinkamą laikotarpį. ESMA vaidmuo kritinėse situacijose neturėtų daryti poveikio galutinei PSŠ kompetentingos institucijos atsakomybei priimti priežiūros sprendimus dėl jos prižiūrimos PSŠ, įskaitant neatidėliotinas priemones. Taip pat labai svarbu, kad kolegijos nariai galėtų perduoti informaciją, kurią jie gauna susidarius kritinei situacijai, viešojo sektoriaus įstaigoms, įskaitant ministerijas, atsakingoms už jų rinkų finansinį stabilumą; (40) siekiant sumažinti PSŠ ir ESMA tenkančią naštą, reikėtų išaiškinti, kad trečiosios valstybės PSŠ neturėtų būti įpareigota dėl pripažinimo teikti naujos paraiškos, kai ESMA peržiūri trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą. Tačiau ji turėtų suteikti ESMA visą informaciją, reikalingą tokiai peržiūrai atlikti. Taigi, ESMA atliekama trečiosios valstybės PSŠ pripažinimo peržiūra neturėtų būti laikoma nauju tos trečiosios valstybės PSŠ pripažinimu; (41) priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo Komisija turėtų turėti galimybę netaikyti reikalavimo, kad atitinkama trečioji valstybė turėtų veiksmingą lygiavertę trečiųjų valstybių PSŠ pripažinimo sistemą. Svarstydama, ar toks požiūris būtų proporcingas, Komisija galėtų atsižvelgti į įvairius veiksnius, įskaitant Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtų finansų rinkos infrastruktūrų principų laikymąsi, trečiųjų valstybių PSŠ, įsisteigusių pagal tą jurisdikciją, dydį ir (jei žinoma) numatomą Sąjungoje įsisteigusių tarpuskaitos narių ir prekybos vietų veiklą per tas trečiųjų valstybių PSŠ; (42) siekiant užtikrinti, kad ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimai būtų proporcingi, tokiuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į įvairius aspektus, įskaitant trečiųjų valstybių PSŠ priskyrimą prie 1 arba 2 lygio PSŠ, konkrečias Sąjungoje teikiamų arba ketinamų teikti paslaugų aprėpties ypatybes, ▌tai, ar tos paslaugos kelia konkrečią riziką Sąjungai ar vienai ar daugiau jos valstybių narių, taip pat į tai, ar trečiųjų valstybių PSŠ laikosi tarptautinių standartų. Taigi, ESMA ir trečiųjų valstybių atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimai turėtų atitikti rizikos, kuri dėl trečiojoje valstybėje įsisteigusių PSŠ gali kilti Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, laipsnį; (43) todėl ESMA turėtų savo bendradarbiavimo susitarimus derinti prie skirtingų trečiųjų valstybių jurisdikcijų priklausomai nuo PSŠ, įsisteigusių pagal atitinkamą jurisdikciją. Visų pirma, tarp 1 lygio PSŠ būna labai įvairaus profilio PSŠ, todėl ESMA turėtų užtikrinti, kad bendradarbiavimo susitarimas būtų proporcingas pagal kiekvienos trečiosios valstybės jurisdikciją įsisteigusioms PSŠ. Konkrečiau, ESMA turėtų, be kita ko, atsižvelgti į atitinkamų rinkų likvidumą, į tai, kokiu mastu PSŠ tarpuskaitos veikla išreiškiama eurais ar kitomis Sąjungos valiutomis, ir į Sąjungos subjektų naudojimosi tokių PSŠ paslaugomis mastą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma 1 lygio PSŠ tik ribotu mastu teikia tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms ir galbūt atlieka produktų, kurie nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymo sritį, tarpuskaitą, pagal visas tas jurisdikcijas ESMA atliekamo vertinimo apimtis ir prašoma informacija taip pat turėtų būti ribojama. Siekiant riboti informacijos prašymus dėl 1 lygio PSŠ, ESMA iš esmės turėtų kartą per metus prašyti pateikti iš anksto apibrėžtą informaciją. Tais atvejais, kai su 1 lygio PSŠ ar tam tikra jurisdikcija gali būti siejama didesnė rizika, būtų pagrįsta teikti papildomus prašymus bent kas ketvirtį ir išplėsti prašomos informacijos aprėptį. Bendradarbiavimo susitarimai turėtų būti pritaikyti taip, kad atspindėtų tokį skirtingų 1 lygio PSŠ rizikos profilio diferencijavimą, ir į juos turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama keitimosi informacija sistema. Tačiau neturėtų būti reikalaujama koreguoti jokių bendradarbiavimo susitarimų, galiojusių tuo metu, kai įsigaliojo šis reglamentas, nebent to prašytų atitinkamos trečiųjų valstybių institucijos; (44) kai PSŠ pripažįstama kaip 2 lygio PSŠ pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2b dalį, atsižvelgiant į tai, kad tos PSŠ yra sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo susitarimai turėtų apimti keitimąsi informacija, kuri būtų platesnės aprėpties ir būtų teikiama dažniau. Tokiu atveju bendradarbiavimo susitarimuose taip pat turėtų būti numatytos procedūros, skirtos užtikrinti, kad tokia 2 lygio PSŠ būtų prižiūrima pagal to reglamento 25 straipsnį. ESMA turėtų užtikrinti, kad ji galėtų gauti visą informaciją, reikalingą jos pareigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 vykdyti, įskaitant to reglamento 25 straipsnio 2b dalies laikymuisi užtikrinti reikalingą informaciją, ir užtikrinti, kad būtų pasidalijama informacija, kai yra iš dalies arba visiškai patvirtinta palyginama PSŠ atitiktis. Kad ESMA galėtų vykdyti visapusišką ir veiksmingą 2 lygio PSŠ priežiūrą, reikėtų paaiškinti, kad tos PSŠ turi periodiškai teikti informaciją ESMA; (45) kai patvirtinama palyginama atitiktis, ESMA taip pat turėtų reguliariai vertinti, ar 2 lygio PSŠ ir toliau laikosi palyginamos atitikties patvirtinimo sąlygų, vykdydamos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1304(19) 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi PSŠ stebėseną. Atlikdama tą vertinimą ESMA turėtų galėti ne tik gauti atitinkamą informaciją ir patvirtinimus iš 2 lygio PSŠ, bet ir bendradarbiauti ir susitarti su trečiosios valstybės institucija dėl administracinių procedūrų, siekiant užtikrinti, kad ESMA turėtų aktualią informaciją, kad galėtų stebėti, ar laikomasi palyginamos atitikties sąlygų, ir, kiek įmanoma, būtų sumažinta toms 2 lygio PSŠ tenkanti administracinė ir reguliavimo našta. (46) siekiant užtikrinti, kad ESMA būtų informuojama ir apie tai, kaip 2 lygio PSŠ yra pasirengusi finansiniams sunkumams ir geba juos sušvelninti ir po jų atsigauti, bendradarbiavimo susitarimuose turėtų būti numatyta ESMA teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi rengiant ir vertinant gaivinimo planus ir rengiant pertvarkymo planus, taip pat ESMA teisė būti informuotai, kai 2 lygio PSŠ parengia gaivinimo planą arba kai trečiosios valstybės institucija parengia pertvarkymo planus. ESMA taip pat turėtų būti informuojama apie Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui svarbius aspektus ir apie tai, kaip tokio gaivinimo ar pertvarkymo plano įgyvendinimas galėtų daryti esminį poveikį atskiriems tarpuskaitos nariams ir, kiek žinoma, klientams bei netiesioginiams klientams. Bendradarbiavimo susitarimuose taip pat turėtų būti nurodyta, kad ESMA turi būti informuojama, jei 2 lygio PSŠ ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą arba jei trečiosios valstybės institucijos nustatė, jog esama požymių, kad susidaro krizės situacija, kuri galėtų turėti įtakos tos PSŠ veiklai, visų pirma jos gebėjimui teikti tarpuskaitos paslaugas, arba kai trečiosios valstybės institucijos numato artimiausiu metu imtis pertvarkymo veiksmų; (47) ESMA turėtų turėti galimybę panaikinti trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą, jei ta trečiosios valstybės PSŠ sunkiai ir sistemingai pažeidinėjo bet kurį iš Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų taikytinų reikalavimų, įskaitant informacijos apie tos trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą pateikimo ESMA, mokesčių mokėjimo ESMA arba atsakymo į ESMA prašymus pateikti informaciją, būtiną jos pareigoms trečiųjų valstybių PSŠ atžvilgiu vykdyti, reikalavimus ir per atitinkamą ESMA nustatytą laikotarpį nesiėmė ESMA prašomų taisomųjų veiksmų; (48) siekiant sumažinti galimą riziką Sąjungos ▌finansiniam stabilumui, PSŠ ir tarpuskaitos namams neturėtų būti suteikiama galimybė būti kitų PSŠ tarpuskaitos nariais ir PSŠ neturėtų turėti galimybės sutikti, kad jos tarpuskaitos nariais ar netiesioginiais tarpuskaitos nariais būtų kitos PSŠ ar tarpuskaitos namai. Rinkos dalyviai, kurie šiuo metu veikia pagal tokius susitarimus, turėtų būti įpareigoti rasti kitų būdų centralizuotai atlikti tarpuskaitą. Toks draudimas neturėtų daryti poveikio sąveikos susitarimams, reglamentuojamiems pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 V antraštinę dalį, ir susitarimams, sudarytiems PSŠ, kuri vykdo savo investavimo politiką pagal tą reglamentą, tikslais, pavyzdžiui, remiamos narystės arba tiesioginės prieigos prie atpirkimo sandorių rinkų, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ. Siekiant suteikti pakankamai laiko prisitaikyti, esami susitarimai turėtų būti laipsniškai panaikinti per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Rinkos dalyviai ir institucijos turėtų išnagrinėti įvairius sprendimus, įskaitant sąveikos susitarimų sudarymą; (49) be pinigų rinkos priemonių ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES(20), visų rūšių finansinių ir nefinansinių priemonių, pavyzdžiui, išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sąveikos susitarimams turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012. Todėl ESMA, pasikonsultavusi su ECBS ir ESRV, turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų užtikrintas nuoseklus, veiksmingas ir efektyvus sąveikos susitarimų vertinimas; (50) siekiant užtikrinti, kad Sąjungos PSŠ priežiūros sistema užtikrintų PSŠ saugumą ir atsparumą ir būtų grindžiama PSŠ kompetentingos institucijos ir ESMA bendradarbiavimu, nepriklausomų auditų rezultatai turėtų būti perduodami PSŠ valdybai ir pateikiami ESMA bei PSŠ kompetentingai institucijai. Be to, tiek ESMA, tiek PSŠ kompetentinga institucija turėtų galėti pareikalauti, kad joms būtų leista be balsavimo teisės dalyvauti PSŠ rizikos valdymo komiteto posėdžiuose ir kad jos būtų informuotos apie to rizikos valdymo komiteto veiklą ir sprendimus. ESMA taip pat turėtų sparčiai gauti rizikos valdymo komiteto sprendimus, kuriais PSŠ valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto rekomendacijomis ir kuriuose paaiškina tokių sprendimų priežastis; (51) pastarojo meto itin didelio kainų nepastovumo įvykiai biržos prekių rinkose rodo, kad ne finansų sandorio šalys neturi tokių pat galimybių naudotis likvidumu, kokias turi finansų sandorio šalys. Todėl ne finansų sandorio šalims turėtų būti leidžiama siūlyti klientų tarpuskaitos paslaugas tik tai pačiai grupei priklausančioms ne finansų sandorio šalims. Kai PSŠ turi arba ketina priimti tarpuskaitos narių, kurie yra ne finansų sandorio šalys, ta PSŠ turėtų užtikrinti, kad ne finansų sandorio šalys galėtų įrodyti, kad jos gali įvykdyti garantinės įmokos reikalavimus ir mokėti įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, be kita ko, esant nepalankiausioms sąlygoms. Kadangi ne finansų sandorio šalims netaikomi tokie patys rizikos ribojimo reikalavimai ir likvidumo apsaugos priemonės, kurie taikomi finansų sandorio šalims, jų tiesioginį naudojimąsi PSŠ paslaugomis turėtų stebėti PSŠ, priimančių jas tarpuskaitos nariais, kompetentingos institucijos. PSŠ kompetentinga institucija turėtų reguliariai pranešti ESMA ir kolegijai apie produktus, kurių tarpuskaitą atlieka ne finansų sandorio šalys, bendrą poziciją ir visą nustatytą riziką. Šiuo reglamentu nesiekiama apriboti ne finansų sandorio šalių galimybės rizikos ribojimo požiūriu patikimai tapti tiesioginėmis PSŠ tarpuskaitos narėmis; (52) siekiant užtikrinti, kad įkaito vertės išlaikymo prievolės būtų geriau matomos ir nuspėjamesnės klientams ir netiesioginiams klientams ir taip jie galėtų toliau plėtoti savo likvidumo valdymo strategijas, tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų užtikrinti skaidrumą savo klientams. Tarpuskaitos nariai dėl tarpuskaitos paslaugų teikimo ir turimos su centrine tarpuskaita ir likvidumo valdymu susijusios profesinės patirties turi geriausias galimybes aiškiai ir skaidriai informuoti klientus apie tai, kaip veikia garantinės įmokos modeliai, be kita ko, nepalankiausių sąlygų įvykių atveju, ir apie galimą tokių įvykių poveikį reikalaujamoms klientų garantinėms įmokoms, įskaitant bet kokią papildomą garantinę įmoką, kurios iš savo klientų gali prašyti patys tarpuskaitos nariai. Geriau suprasdami ▌garantinių įmokų modelius, klientai gali geriau gebėti pagrįstai numatyti įkaito vertės išlaikymo prievoles ir pasirengti įkaito reikalavimams, visų pirma nepalankiausių sąlygų įvykių atveju. Siekiant užtikrinti, kad tarpuskaitos nariai savo klientams galėtų veiksmingai užtikrinti reikalaujamą įkaito vertės išlaikymo prievolės ir PSŠ garantinių įmokų modelių skaidrumo lygį, PSŠ taip pat turėtų jiems pateikti visą reikalingą informaciją. ESMA, konsultuodamasi su EBI ir ECBS, turėtų išsamiau nustatyti PSŠ ir tarpuskaitos narių bei tarpuskaitos narių ir jų klientų keitimosi informacija apimtį ir formatą; (53) siekiant užtikrinti, kad garantinių įmokų modeliai atspindėtų esamas rinkos sąlygas, PSŠ turėtų ne tik reguliariai, bet ir nuolat peržiūrėti savo garantinių įmokų dydį atsižvelgdamos į bet kokį potencialiai prociklinį tokių peržiūrų poveikį. Reikalaudamos garantinių įmokų ir jas surinkdamos kiekvieną dieną, PSŠ turėtų papildomai atsižvelgti į galimą vienos dienos garantinių įmokų surinkimo ir mokėjimo poveikį savo dalyvių likvidumo padėčiai; (54) siekiant užtikrinti, kad likvidumo rizika būtų tiksliai apibrėžta, reikėtų išplėsti subjektų, į kurių įsipareigojimų neįvykdymą PSŠ turėtų atsižvelgti nustatydama tokią riziką, aprėptį, kad būtų apimama ne tik tarpuskaitos narių, bet ir likvidumo ▌teikėjų, išskyrus centrinius bankus, įsipareigojimų neįvykdymo keliama likvidumo rizika; (55) siekiant palengvinti ne finansų subjektų, kurie neturi pakankamo kiekio labai likvidaus turto, ir visų pirma energetikos bendrovių galimybes naudotis tarpuskaita laikantis sąlygų, kurias nustatys ESMA, ir užtikrinti, kad PSŠ atsižvelgtų į tas sąlygas apskaičiuodama savo bendrą poziciją banko, kuris taip pat yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu, tinkamu įkaitu turėtų būti laikomos komercinių ir valstybinių bankų garantijos. Nustatydama sąlygas, kuriomis komercinio banko garantijos gali būti priimamos kaip įkaitas, ESMA turėtų leisti PSŠ nuspręsti dėl tų komercinių bankų garantijų užtikrinimo įkaitu lygio remiantis savo rizikos vertinimu, įskaitant galimybę tų komercinių bankų garantijų neužtikrinti įkaitu, taikant atitinkamas koncentracijos ribas, kredito kokybės reikalavimus ir griežtus klaidingų sprendimų rizikos reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantijoms būdinga nedidelė kredito rizika, reikėtų nurodyti, kad tinkamu įkaitu yra ir jos. Galiausiai PSŠ peržiūrėdama taikomą turto, kurį priima kaip įkaitą, vertės sumažinimų lygį turėtų atsižvelgti į bet kokį galimą prociklinį tokių peržiūrų poveikį; (56) siekiant palengvinti kliento pozicijų perdavimą tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju, tokias pozicijas gaunančiam tarpuskaitos nariui turėtų būti suteikta laiko užtikrinti atitiktį tam tikriems reikalavimams, susijusiems su klientų tarpuskaitos paslaugų teikimu. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad kliento pozicijos perduodamos ypatingomis aplinkybėmis ir per trumpą laikotarpį, gaunančiajam tarpuskaitos nariui turėtų būti suteiktas trijų mėnesių laikotarpis siekiant atlikti ir užbaigti savo išsamaus patikrinimo procesus, kad būtų užtikrinta atitiktis Sąjungos teisėje nustatytiems kovos su pinigų plovimu reikalavimams. Be to, jei taikytina, gaunantysis tarpuskaitos narys taip pat turėtų per tris mėnesius įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl tarpuskaitos narių pozicijų klientų atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013(21), nebent su jo kompetentinga institucija būtų susitarta dėl trumpesnio laikotarpio. To trijų mėnesių laikotarpio pradžia turėtų būti kliento pozicijų perdavimo iš įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario gaunančiajam tarpuskaitos nariui data; (57) kalbant apie PSŠ modelių ir parametrų pakeitimų patvirtinimą, turėtų būti padaryti pakeitimai, siekiant supaprastinti procesą, kad PSŠ būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai reaguoti į rinkos pokyčius, dėl kurių gali reikėti iš dalies pakeisti savo rizikos modelius ir parametrus. Siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją, Reglamente (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti nurodytos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, ar konkretus pakeitimas yra reikšmingas, o ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, prašoma toliau patikslinti tokias sąlygas nustatant kiekybines ribas ir konkrečius elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti. Visų pirma ESMA turėtų nurodyti pakeitimų, kurie turėtų būti laikomi reikšmingais, kriterijus, įskaitant tai, kurie struktūriniai rizikos modelių elementai turėtų būti įtraukti į pakeitimų, kurie visada laikomi reikšmingais, sritį. Tie struktūriniai rizikos modelių elementai turėtų apimti, pavyzdžiui, PSŠ įgyvendinamas procikliškumo ribojimo priemones. Visi reikšmingi pakeitimai prieš juos priimant turėtų būti visapusiškai patvirtinti. Kai PSŠ taiko ir naudoja anksčiau patvirtintą modelį arba atlieka nereikšmingus jo pakeitimus, pvz., dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, kainų pokyčių rinkoje, koreguoja parametrus patvirtintame intervale, kuris yra patvirtinto modelio dalis, jis neturėtų būti laikomas modelio pakeitimu ir todėl jo patvirtinti nereikia; (58) turėtų būti galima greitai patvirtinti nereikšmingus modelių ir parametrų pakeitimus, dėl kurių nepadidėja rizika Sąjungos PSŠ. Todėl, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti Sąjungos PSŠ saugumą ir atsparumą, kartu kuriant modernią ir konkurencingą Sąjungos tarpuskaitos ekosistemą, galinčią pritraukti verslą, turėtų būti nustatyta paspartinta nereikšmingų modelių ir parametrų pakeitimų procedūra, kad būtų sumažinti iššūkiai ir netikrumas, kurie šiuo metu kyla vykdant tokių pakeitimų priežiūrinio patvirtinimo procedūrą. Jei tam tikras pakeitimas nėra reikšmingas, turėtų būti taikoma paspartinto patvirtinimo procedūra. Tokia procedūra siekiama sudaryti palankesnes sąlygas PSŠ greitai reaguoti į rinkos pokyčius, dėl kurių gali prireikti iš dalies pakeisti savo rizikos modelius ir parametrus. Todėl tokių rizikos modelių ir parametrų pakeitimų patvirtinimo procedūra turėtų būti supaprastinta; (59) Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti peržiūrėtas ne vėliau kaip po penkerių metų po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos, siekiant suteikti pakankamai laiko pradėti taikyti šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustatytus pakeitimus. Nors turėtų būti atlikta viso Reglamento (ES) Nr. 648/2012 peržiūra, daugiausia dėmesio atliekant tą peržiūrą turėtų būti skiriama to reglamento veiksmingumui ir efektyvumui, siekiant jo tikslų didinti Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumą ir saugumą ir išlaikyti Sąjungos finansinį stabilumą. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į Sąjungos PSŠ patrauklumą, šio iš dalies keičiančio reglamento poveikį skatinant tarpuskaitą Sąjungoje ir geresnio tarpvalstybinės rizikos vertinimo ir valdymo teikiamos naudos Sąjungai mastą; (60) siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131(22) ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 suderinamumą ir išlaikyti vidaus rinkos vientisumą ir stabilumą, Reglamente (ES) 2017/1131 būtina nustatyti vienodas taisykles, pagal kurias būtų sprendžiama pinigų rinkos fondų vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandoriams būdingos sandorio šalies rizikos problema, kai sandorių tarpuskaitą atlieka leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Kadangi centrinės tarpuskaitos susitarimais mažinama išvestinių finansinių priemonių sutartims būdinga sandorio šalies rizika, nustatant taikytinas sandorio šalies rizikos ribas būtina atsižvelgti į tai, ar išvestinės finansinės priemonės centrinę tarpuskaitą atliko veiklos leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Reguliavimo ir suderinimo tikslais taip pat reikia, kad sandorio šalies rizikos ribojimas būtų panaikinamas tik tais atvejais, kai sandorio šalys tarpuskaitos nariams ir jų klientams teikia tarpuskaitos paslaugas per veiklos leidimą gavusias arba pripažintas PSŠ; (61) siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai suderintos šiuo reglamentu nustatytos taisyklės, reikėtų parengti techninius standartus. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriais išsamiau nustatoma: agreguotoms pozicijoms taikomų tarpuskaitos ribų vertė, PPRM proceso ir PPRM paslaugų teikėjo veiklos elementai ir sąlygos, operaciniai ir reprezentatyvumo kriterijai, taikomi pagal aktyvios sąskaitos reikalavimą, išsami informacija apie atitinkamas ataskaitas, mokesčių ir kitų išlaidų, kurios turėtų būti atskleistos klientams teikiant tarpuskaitos paslaugas, rūšis, teiktinos informacijos apie trečiųjų valstybių PSŠ, pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, turinys ir tos informacijos išsamumo lygis, informacijos, kurią turi pateikti Sąjungoje įsteigtos PSŠ, duomenys ir turinys, duomenų, kuriuos Sąjungos tarpuskaitos nariai ir klientai teikia savo kompetentingoms institucijoms dėl savo tarpuskaitos veiklos, vykdomos per trečiųjų valstybių PSŠ, apimtis ir detalus turinys, kartu numatant mechanizmus, pagal kuriuos po didelių pagrindinės klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių kainų svyravimų peržiūrimos tarpuskaitos ribinės vertės, siekiant taip pat peržiūrėti apsidraudimo išimties taikymo sritį ir tarpuskaitos prievolės taikymo ribas, sistemingos akivaizdžios duomenų klaidos, dokumentai ir informacija, kuriuos PSŠ privalo pateikti prašydamos suteikti leidimą arba išplėsti leidimo aprėptį, išplėtimo, kuris neturėtų reikšmingo poveikio PSŠ rizikos profiliui, rūšis ir pranešimo apie išimties taikymą dažnumas, sąlygos, siekiant nustatyti, ar taikoma paspartinta leidimo išplėtimo procedūra, ir procedūra, pagal kurią prašoma ESMA ir kolegijos indėlio, elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant PSŠ priėmimo kriterijus ir vertinant ne finansų sandorio šalių gebėjimą laikytis atitinkamų reikalavimų, skaidrumo reikalavimai, įkaito reikalavimai, modelio patvirtinimo aspektai ir reikalavimai PSŠ tinkamai valdyti riziką, kylančią dėl sąveikos susitarimų. Komisija turėtų tuos techninius reguliavimo standartus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius; (62) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų ataskaitų apie jų tarpuskaitos veiklą trečiųjų valstybių PSŠ, pripažintose pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, formatu, Sąjungos PSŠ informacijos teikimo ESMA duomenų standartais ir formatais, reikalaujamų prašymų išduoti leidimą, išplėsti leidimo aprėptį ir patvirtinti modelių pakeitimus dokumentų forma. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų priimti įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį; (63) siekiant užtikrinti šio reglamento tikslų įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(23). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; (64) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti Sąjungos PSŠ saugumą ir efektyvumą padidinant jų patrauklumą, skatinant atlikti tarpuskaitą Sąjungoje ir stiprinant tarpvalstybinę rizikos kontrolę, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (65) todėl reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 648/2012 pakeitimai Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip: 1) 1 straipsnio 3 dalis išbraukiama; 2) 3 straipsnis pakeičiamas taip:" „3 straipsnis Grupės vidaus sandoriai 1. Ne finansų sandorio šalies atveju grupės vidaus sandoris – ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita tai pačiai grupei priklausančia sandorio šalimi, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
2. Finansų sandorio šalies atveju grupės vidaus sandoris yra:
3. Šiame straipsnyje laikoma, kad sandorio šalys įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą, jei abi sandorio šalys atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
4. Šio straipsnio tikslais jokios grupės vidaus sandoriams taikomos išimtys nėra taikomos sandoriams su sandorio šalimis, įsteigtomis kurioje nors iš šių trečiųjų valstybių:
5. Kai tikslinga dėl nustatytų trečiosios valstybės teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos problemų ir kai dėl tų problemų padidėja rizika, įskaitant sandorio šalies kredito riziką ir teisinę riziką, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kad būtų nustatytos trečiosios valstybės, kurių subjektams, nors jos ir nėra įtrauktos į trečiųjų valstybių sąrašą pagal 4 dalį, neleidžiama pasinaudoti nė viena iš grupės vidaus sandoriams taikomų išimčių. ___________________________________________________ * 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). ** 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). *** Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L, ..., ELI: …).“; "3) 4 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:" „Prievolė atlikti visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą netaikoma sutartims, kurias pirmos pastraipos a punkto iv papunktyje nurodytais atvejais sudaro finansų sandorio šalis, kuri tenkina 4a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, arba ne finansų sandorio šalis, kuri tenkina 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, ir trečiojoje valstybėje įsteigta ir nacionaliniu mastu veikianti pensijų sistemos įstaiga, su sąlyga, kad ji yra gavusi leidimą, prižiūrima ir pripažįstama pagal nacionalinę teisę ir jei jos pagrindinis tikslas yra teikti pensijų išmokas ir jai pagal nacionalinę teisę netaikoma tarpuskaitos prievolė.“; "4) 4a straipsnis pakeičiamas taip:" „4a straipsnis Finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė 1. Finansų sandorio šalis, turinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų, kas 12 mėnesių gali apskaičiuoti šias pozicijas:
Finansų sandorio šalis gali perduoti užduotį pranešti ESMA pagal antros pastraipos i papunktį bet kuriam kitam grupės subjektui, kuriam ta finansų sandorio šalis priklauso. Finansų sandorio šalis išlieka teisiškai atsakinga už užtikrinimą, kad toks pranešimas būtų pateiktas ESMA. 2. Finansų sandorio šaliai, kuriai taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė arba kuriai pradedama taikyti tokia prievolė pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, toliau taikoma tokia prievolė ir ta finansų sandorio šalis toliau vykdo tarpuskaitą, kol ji atitinkamai kompetentingai institucijai įrodo, kad jos agreguotos pozicijos ar pozicija, kurios tarpuskaita neatliekama, neviršija tarpuskaitos ribos, nustatytos pagal šio straipsnio 4 dalį arba 10 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktą. Finansų sandorio šalis turi sugebėti atitinkamai kompetentingai institucijai įrodyti, kad apskaičiuojant atitinkamai agreguotą poziciją arba poziciją, kurios tarpuskaita neatliekama, ta agreguota pozicija ar pozicija, kurios tarpuskaita neatliekama, nėra sistemingai per mažai įvertinamos. 3. Apskaičiuodama šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas pozicijas, kurių tarpuskaita neatliekama, finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaita neatliekama pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje arba pagal 25 straipsnį pripažintoje PSŠ ir kurias sudarė ta finansų sandorio šalis arba kiti subjektai grupėje, kuriai priklauso ta finansų sandorio šalis. Apskaičiuodama agreguotas pozicijas, finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurias sudarė ta finansų sandorio šalis arba kiti subjektai grupėje, kuriai priklauso ta finansų sandorio šalis. Nepaisant pirmos pastraipos, KIPVPS ir AIF atveju pozicijos, kurių tarpuskaita neatliekama, ir agreguotos pozicijos apskaičiuojamos fondo lygiu.
Finansų sandorio šalies ir kitų grupės subjektų atitinkamos kompetentingos institucijos nustato bendradarbiavimo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas pozicijų apskaičiavimas grupės lygiu. 4. ESMA, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma tarpuskaitos ribų, taikomų agreguotoms pozicijoms, vertė, kai tai būtina siekiant užtikrinti rizikos ribojimo principais pagrįstą finansų sandorio šalių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, aprėptį. Kai ESMA pagal 10 straipsnio 4a dalį peržiūri pagal 10 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktą nustatytas tarpuskaitos ribas, ESMA taip pat peržiūri tarpuskaitos ribą, nurodytą pagal šios dalies pirmą pastraipą. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 5. Šiame straipsnyje ir 10 straipsnyje „pozicija, kurios tarpuskaita neatliekama“ – per ankstesnius 12 mėnesių sudarytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos neatlieka pagal 14 straipsnį leidimą gavusi arba pagal 25 straipsnį pripažinta PSŠ, agreguota mėnesio pabaigos vidutinė pozicija.“; "5) įterpiamas šis straipsnis: " „4b straipsnis Poprekybinio rizikos mažinimo paslaugos 1. Nedarant poveikio 11 straipsnyje nurodytiems rizikos mažinimo metodams, 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios inicijuojamos ir sudaromos dėl poprekybinio rizikos mažinimo (PPRM) proceso (toliau – PPRM sandoris), atliekamo pagal šio straipsnio 2–4 dalis. 2. PPRM sandoriui 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma tik tuo atveju, jei:
3. Tinkamas PPRM procesas:
4. PPRM paslaugų teikėjas:
5. PPRM paslaugų teikėjui veiklos leidimą suteikusi kompetentinga institucija pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį prieš tai, kad PRM sandoris, sudarytas tam PPRM paslaugų teikėjui atlikus PPRM procedūrą, galėtų būti atleistas nuo tarpuskaitos prievolės pagal 1 dalį, nepagrįstai nedelsdama įvykdo šiuos du veiksmus:
Pirmoje pastraipoje nurodyta kompetentinga institucija bent kartą per metus atitinkamai ESMA patvirtina, kad PPRM paslaugų teikėjas ir toliau laikosi 3 ir 4 dalyse nurodytų sąlygų arba kad tas PPRM paslaugų teikėjas nebeteikia PPRM paslaugų. ESMA pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas gautą informaciją perduoda kiekvienos valstybės narės institucijoms, turinčioms priežiūros įgaliojimus, susijusius su 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpuskaitos prievole. Jei PPRM paslaugų teikėjas nebeatitinka 3 ir 4 dalyse nurodytų sąlygų, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša ESMA. Gavusi tokį pranešimą ESMA išbraukia PPRM paslaugų teikėją iš šios dalies penktoje pastraipoje nurodyto sąrašo. Nuo tos dienos, kai PPRM paslaugų teikėjas išbraukiamas iš to sąrašo, PPRM sandoriams, sudarytiems tam PPRM paslaugų teikėjui atlikus PPRM procedūrą, tarpuskaitos prievolė pagal 1 dalį nebetaikoma. ESMA kasmet skelbia PPRM paslaugų teikėjų, apie kuriuos jai pranešta pagal pirmos pastraipos a punktą, sąrašą. 6. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami 3 ir 4 dalyse nustatyti elementai ir sąlygos ir toliau pateikiamos kitos PPRM proceso sąlygos ir ypatybės:
ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; "6) 6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:" „g) išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka pagal 14 straipsnį leidimą gavusios PSŠ, ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka pagal 25 straipsnį pripažintos trečiosios valstybės PSŠ, procentinės dalys kalendorinių metų pabaigoje, pateikiamos apibendrintai pagal turto klasę.“; "7) Įterpiami šie ▌straipsniai:" „7a straipsnis Aktyvi sąskaita 1. Finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kurioms pagal 4a ir 10 straipsnius taikoma tarpuskaitos prievolė nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data] arba kurioms tarpuskaitos prievolė pradedama taikyti vėliau ir kurios viršija šio straipsnio 6 dalyje nurodytų bet kurios kategorijos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos ribas atskiroje toje dalyje nurodytoje kategorijoje arba apibendrintai visose toje dalyje išvardytose kategorijose, turi bent vieną aktyvią sąskaitą tų kategorijų išvestinių finansinių priemonių sutartims pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje PSŠ, jei ta PSŠ teikia tų išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas ir jei toje aktyvioje sąskaitoje ji atlieka bent reprezentatyvų skaičių sandorių. Jeigu finansų sandorio šaliai arba ne finansų sandorio šaliai pradedama taikyti pareiga turėti aktyvią sąskaitą pagal pirmą pastraipą, ta finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis apie tai praneša ESMA ir savo atitinkamai kompetentingai institucijai ir per šešis mėnesius nuo tos pareigos taikymo pradžios tokią aktyvią sąskaitą atsidaro. 2. Nustatydama savo pareigas, susijusias su 1 dalimi, sandorio šalis, priklausanti grupei, kuriai Sąjungoje taikoma konsoliduota priežiūra, atsižvelgia į visas 6 dalyje nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta sandorio šalis arba kiti grupės, kuriai priklauso ta sandorio šalis, subjektai, išskyrus grupės vidaus sandorius. 3. Sandorio šalys, kurioms taikoma 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga, užtikrina, kad būtų įvykdyti visi šie reikalavimai:
4. 3 dalies d punkte nurodyta reprezentatyvumo pareiga vertinama pagal šiuos kriterijus:
3 dalies d punkte nurodyta reprezentatyvumo pareiga netaikoma sandorio šalims, kurių likusioji pamatinė suma, kurios tarpuskaita atliekama, pagal 6 dalyje nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis yra mažesnė nei 6 mlrd. EUR. 3 dalies d punkte nurodytos reprezentatyvumo pareigos vertinimas grindžiamas pakategorėmis. Kiekvienos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės pakategorių skaičių lemia skirtingų terminų intervalų ir skirtingų sandorių dydžių derinys. 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytus reikalavimus sandorio šalis įvykdo per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos taikymo pradžios ir ta sandorio šalis pagal 7b straipsnį reguliariai teikia ataskaitas savo kompetentingai institucijai ir ESMA. Reikalavimai reguliariai bent kartą per metus tikrinami nepalankiausiomis sąlygomis. Siekdamos įvykdyti 3 dalies d punkte nurodytą reprezentatyvumo pareigą sandorio šalys, vertinant metinį vidurkį, turi atlikti ne mažiau kaip penkių sandorių tarpuskaitą iš kiekvienos aktualiausių išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasių pakategorės per ataskaitinį laikotarpį, apibrėžtą pagal šio straipsnio 8 dalies trečią pastraipą. Jeigu tas sandorių skaičius viršija pusę visų tos sandorio šalies sandorių per praėjusius 12 mėnesių, 3 dalies d punkte nurodyta reprezentatyvumo pareiga laikoma įvykdyta, jei ta sandorio šalis per ataskaitinį laikotarpį atlieka bent vieno sandorio tarpuskaitą iš kiekvienos aktualiausių išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasių pakategorės. Teikiant klientų tarpuskaitos paslaugas 3 dalies d punkte nurodyta reprezentatyvumo pareiga netaikoma. Apskaičiuojant sandorio šalies 8 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą likusiąją pamatinę sumą, kurios tarpuskaitą reikia atlikti, klientų tarpuskaitos veikla neįtraukiama. 5. Finansų sandorio šalims ir ne finansų sandorio šalims, kurioms taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga ir kurių bent 85 proc. išvestinių finansinių priemonių sutarčių, priklausančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms kategorijoms, tarpuskaitą atlieka pagal 14 straipsnį leidimą gavusi PSŠ, netaikomi šio straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti reikalavimai, šio straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytas reikalavimas ir 7b straipsnio 2 dalyje nurodytas papildomas informacijos teikimo reikalavimas. 6. 1 dalyje nurodyta pareiga taikoma šių kategorijų išvestinių finansinių priemonių sutartims:
7. Kai ESMA atlieka įvertinimą pagal 25 straipsnio 2c dalį ir padaro išvadą, kad tam tikros 2 lygio PSŠ teikiamos paslaugos ar veikla yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių arba kad paslaugos ar veikla, kurias ESMA anksčiau nustatė kaip esančias esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, tokios nebėra, sutarčių, kurioms taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, sąrašas gali būti iš dalies pakeistas. Siekdama iš dalies pakeisti sutarčių, kurioms taikoma pareiga turėti aktyvią sąskaitą, sąrašą, ESMA, pasikonsultavusi su ESRV ir suderinusi su emisijos centriniais bankais, pateikia Komisijai išsamią ir nuodugnią sąnaudų ir naudos analizę, parengtą atsižvelgiant į 25 straipsnio 2c dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą kiekybinį techninį vertinimą, atitinkamai atsižvelgdama į poveikį kitoms Sąjungos valiutoms, ir įvertina galimą pareigos turėti aktyvią sąskaitą taikymo naujų rūšių sutartims poveikį bei pateikia su šiuo vertinimu susijusią nuomonę. Emisijos centrinių bankų pritarimas siejamas tik su sutartimis, išreikštomis jo išleidžiama valiuta. Kai ESMA atlieka vertinimą ir pateikia nuomonę, kurioje daroma išvada, kad būtina iš dalies pakeisti sutarčių sąrašą, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąrašas pagal šios dalies pirmą pastraipą. 8. ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ESRV ir pasikonsultavusi su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami 3 dalies a, b ir c punktuose išdėstyti reikalavimai, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis aplinkybės ir išsami informacija apie duomenų teikimą pagal 7b straipsnį. Rengdama tuos techninius reguliavimo standartus ESMA atsižvelgia į skirtingų sandorio šalių portfelių dydį pagal šios dalies trečią pastraipą, kad sandorio šalims, kurių portfeliuose sudaroma daugiau sandorių, būtų taikomos griežtesnės veiklos sąlygos ir duomenų teikimo reikalavimai nei sandorio šalims, kurios sandorių sudaro mažiau. Kiek tai susiję su 3 dalies d punkte nurodyta reprezentatyvumo pareiga, ESMA nurodo skirtingas išvestinių finansinių priemonių sutarčių klases, taikydama trijų klasių ribą, skirtingus terminų intervalus, taikydama keturių terminų intervalų ribą, ir skirtingus sandorių dydžių intervalus, taikydama trijų sandorių dydžių intervalų ribą, kad būtų užtikrintas išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita turi būti atliekama per aktyviąsias sąskaitas, reprezentatyvumas. ESMA nustato kiekvienos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės aktualiausių pakategorių, kurios turi būti aktyviojoje sąskaitoje, skaičių (tas skaičius yra ne didesnis kaip penki). Aktualiausios pakategorės yra tos, kuriose per ataskaitinį laikotarpį vykdyta daugiausia sandorių. ESMA taip pat nustato ataskaitinio laikotarpio trukmę, kuri turi būti ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai sandorio šalims, kurių likusioji pamatinė suma, kurios tarpuskaitą reikia atlikti, pagal 6 dalyje nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis yra mažesnė nei 100 mlrd. EUR, o sandorio šalių, kurių likusioji pamatinė suma, kurios tarpuskaitą reikia atlikti, pagal 6 dalyje nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis yra didesnė nei 100 mlrd. EUR, atveju – ne trumpesnė kaip vienas mėnuo. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 9. Kompetentingos institucijos stebi ir apskaičiuoja veiklos, susijusios su šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis išvestinių finansinių priemonių sutartimis, lygį subjekto, grupės ir apibendrinto vidurkio lygmeniu bei perduoda tą informaciją ▌ jungtiniam stebėsenos mechanizmui. Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, kai nustatoma, kad finansų arba ne finansų sandorio šalis nevykdo savo pareigų pagal šį straipsnį, jos kompetentinga institucija priima sprendimą skirti administracines nuobaudas arba periodines baudas arba paprašo kompetentingų teisminių institucijų skirti nuobaudas arba periodines baudas, kad ta sandorio šalis būtų priversta nutraukti daromą pažeidimą. Antroje pastraipoje nurodyta periodinė bauda turi būti veiksminga ir proporcinga; ji turi neviršyti 3 proc. praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos. Bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną ir skaičiuojama nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos. Antroje pastraipoje nurodyta periodiškai mokama bauda skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie kompetentingos institucijos sprendimą dienos. Tam laikotarpiui pasibaigus kompetentinga institucija peržiūri šios priemonės taikymą ir prireikus jį pratęsia. 10. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir ESRV ir pasikonsultavusi su jungtiniu stebėsenos mechanizmu, įvertina šio straipsnio nuostatų veiksmingumą mažinant finansinio stabilumo riziką Sąjungai, kurią kelia Sąjungos sandorio šalių pozicijos 2 lygio PSŠ, teikiančių didelės sisteminės svarbos paslaugas pagal 25 straipsnio 2c dalį, atžvilgiu. ESMA prie pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo prideda ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, įskaitant visapusiškai pagrįstą papildomų priemonių, be kita ko, kiekybinių ribų, poveikio vertinimą. Nepaisant pirmos pastraipos, ESMA savo vertinimą ir rekomendacijas pateikia bet kuriuo metu po to, kai iš jungtinio stebėsenos mechanizmo gauna oficialų pranešimą, kuriame nurodoma, kad susiklosčius konkrečioms aplinkybėms, dėl kurių gali įvykti sisteminį poveikį turintis įvykis, gali kilti rizika Sąjungos finansiniam stabilumui. Per šešis mėnesius nuo antroje pastraipoje nurodytos ESMA ataskaitos gavimo dienos Komisija parengia savo ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 7b straipsnis Aktyvios sąskaitos pareigos stebėsena 1. Finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma 7a straipsnyje nurodyta pareiga, apskaičiuoja savo veiklos ir rizikos pozicijas, susijusias su to straipsnio 6 dalyje nurodytomis išvestinių finansinių priemonių sutarčių kategorijomis, ir kas šešis mėnesius pateikia savo kompetentingai institucijai informaciją, būtiną įvertinti, ar tos pareigos laikomasi. Kompetentinga institucija tą informaciją nepagrįstai nedelsdama perduoda ESMA. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sandorio šalys, kai aktualu, naudoja pagal 9 straipsnį pateiktą informaciją. Teikiant tą informaciją taip pat pateikiamas įrodymas kompetentingai institucijai, kad yra parengti su aktyviomis sąskaitomis susiję teisiniai dokumentai, IT junglumas ir vidaus procesai. 2. Finansų sandorio šalims ir ne finansų sandorio šalims, kurioms taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga ir kurios greta aktyvių sąskaitų 7a straipsnio 6 dalyje nurodytoms išvestinių finansinių priemonių sutartims turi sąskaitas 2 lygio PSŠ, taip pat kas šeši mėnesiai pateikia savo kompetentingai institucijai informaciją apie išteklius ir sistemas, kurie yra skirti užtikrinti, kad laikomasi 7a straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sąlygos. Kompetentinga institucija tą informaciją nepagrįstai nedelsdama perduoda ESMA. 3. Pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina, kad finansų ir ne finansų sandorio šalys, kurioms taikoma 7a straipsnyje nurodyta pareiga, imtųsi tinkamų veiksmų tai pareigai įvykdyti, be kita ko, prireikus naudodamosi savo priežiūros įgaliojimais pagal jų sektorių teisės aktus, arba, jei būtina, taikytų 12 straipsnyje nurodytas sankcijas. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad duomenys būtų teikiami dažniau, visų pirma tais atvejais, kai iš pateiktos informacijos matyti, jog imtasi nepakankamų veiksmų, kad būtų įvykdyti šiame reglamente nustatyti reikalavimai dėl aktyvių sąskaitų. 7c straipsnis Informacija apie tarpuskaitos paslaugų teikimą 1. Tarpuskaitos nariai ir klientai, kurie teikia tarpuskaitos paslaugas tiek pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje PSŠ, tiek pagal 25 straipsnį pripažintoje PSŠ, informuoja savo klientus apie galimybę jų sutarčių tarpuskaitą atlikti pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje PSŠ, jei tokia galimybė yra. 2. Nepaisant 4 straipsnio 3a dalies, tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas klientams, taip pat aiškiai ir suprantamai atskleidžia informaciją apie kiekvieną PSŠ, kurioje jie teikia tarpuskaitos paslaugas, apie mokesčius, taikomus tokiems klientams už tarpuskaitos paslaugos teikimą, ir visus kitus taikomus mokesčius, įskaitant klientui taikomus mokesčius, kuriais perkeliamos sąnaudos, ir kitas sąnaudas, susijusias su tarpuskaitos paslaugų teikimu. 3. Tarpuskaitos paslaugas teikiantys tarpuskaitos nariai ir klientai teikia 1 dalyje nurodytą informaciją:
4. ESMA, pasikonsultavusi su EBI,▌ parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 2 dalyje nurodytos informacijos pobūdis. ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 7d straipsnis Informacija apie tarpuskaitos veiklą pagal 25 straipsnį pripažintoje PSŠ 1. Tarpuskaitos nariai ir klientai, atliekantys sutarčių tarpuskaitą per pagal 25 straipsnį pripažintą PSŠ, apie tokią tarpuskaitos veiklą praneša:
Kompetentingos institucijos tą informaciją nedelsdamos perduoda ESMA ir jungtiniam stebėsenos mechanizmui. 2. ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ESRV ir pasikonsultavusi su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas teiktinos informacijos turinys ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal šio straipsnio 1 dalį, išsamumo lygis, atsižvelgiant į esamus pranešimų teikimo kanalus ir į ESMA jau turimą informaciją pagal esamą informacijos teikimo sistemą, įskaitant 9 straipsnyje numatytą pareigą teikti informaciją. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 1 dalyje nurodytos informacijos, kurią reikia pateikti kompetentingai institucijai, formatas, atsižvelgiant į esamus pranešimų teikimo kanalus. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus. 7e straipsnis Informacija apie Sąjungos PSŠ 1. Pagal 14 straipsnį leidimą gavusios PSŠ kas mėnesį ESMA pagal 17c straipsnį sukurtoje centrinėje duomenų bazėje (toliau – centrinė duomenų bazė) teikia bent šią informaciją:
18 straipsnyje nurodyti PSŠ kolegijos nariai turi prieigą prie informacijos, pagal šį straipsnį teikiamos centrinėje duomenų bazėje. 2. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nurodomi pagal 1 dalį teiktinos informacijos elementai ir turinys. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomi pagal 1 dalį teiktinos informacijos duomenų standartai ir formatai. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; "8) 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalyje po pirmosios pastraipos įterpiamos šios pastraipos: " „Finansų sandorio šalys, ne finansų sandorio šalys ir PSŠ, kurioms taikoma pareiga teikti informaciją, nustato tinkamas procedūras ir tvarką, kad užtikrintų duomenų, kuriuos jos teikia pagal šį straipsnį, kokybę. Kai grupei priklausanti ne finansų sandorio šalis atitinka 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas ir naudojasi šios dalies penktoje pastraipoje nustatyta išimtimi, tos ne finansų sandorio šalies Sąjungos patronuojančioji įmonė kas savaitę savo kompetentingai institucijai teikia tos ne finansų sandorio šalies išvestinių finansinių priemonių grynąsias bendras pozicijas pagal išvestinių finansinių priemonių klases. Sąjungoje įsteigtos sandorio šalies atveju patronuojančiosios įmonės kompetentinga institucija dalijasi informacija su ESMA ir su tos sandorio šalies kompetentinga institucija.“; "b) 1a dalies ketvirta pastraipa iš dalies keičiama taip: i) a punktas pakeičiamas taip:" „a) tas trečiosios šalies subjektas būtų finansų sandorio šalis, jeigu būtų įsisteigęs Sąjungoje, ir“; "ii) b punktas išbraukiamas; c) 1e dalis pakeičiama taip: " „1e. Sandorio šalys ir PSŠ, kurios turi teikti išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenis, užtikrina, kad tie duomenys būtų pateikiami teisingai ir jų nedubliuojant, įskaitant atvejus, kai pareiga teikti informaciją buvo deleguota pagal 1f dalį.“; "d) įterpiama ši dalis:" „4a. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriose patikslinamos 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos procedūros ir tvarka.“; "9) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) pirma pastraipa pakeičiama taip:" „1. Ne finansų sandorio šalis, turinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų, kas 12 mėnesių pagal 3 dalį gali apskaičiuoti savo pozicijas, kurių tarpuskaita neatlikta.“; "ii) antros pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:" „Kai ne finansų sandorio šalis neapskaičiuoja savo pozicijų, kurių tarpuskaita neatlikta, arba tų pozicijų apskaičiavimo rezultatas vienos arba daugiau ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių atžvilgiu viršija tarpuskaitos ribas, nurodytas 4 dalies pirmos pastraipos b punkte, ta ne finansų sandorio šalis:“; "b) 2–5 dalys pakeičiamos taip:" „2. Ne finansų sandorio šaliai, kuriai taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, arba kuriai pradedama taikyti tokia prievolė pagal 1 dalies antrą pastraipą, toliau taikoma tokia prievolė ir ta ne finansų sandorio šalis toliau vykdo tarpuskaitą, kol ji atitinkamai kompetentingai institucijai įrodo, kad jos pozicijos, kurių tarpuskaita neatlikta, neviršija 4 dalies b punkte nustatytos tarpuskaitos ribos. Ta ne finansų sandorio šalis turi sugebėti atitinkamai kompetentingai institucijai įrodyti, kad apskaičiuojant pozicijas, kurių tarpuskaita neatlikta, tos pozicijos nėra sistemingai per mažai įvertinamos. 3. Apskaičiuodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pozicijas, kurių tarpuskaita neatlikta, ne finansų sandorio šalis įtraukia visas savo sudarytas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaita nėra atliekama per 14 straipsnį leidimą gavusią arba pagal 25 straipsnį pripažintą PSŠ ir kurių negalima objektyviai įvertinti kaip mažinančių riziką, tiesiogiai susijusią su tos ne finansų sandorio šalies ar grupės, kuriai ta ne finansų sandorio šalis priklauso, komercine veikla arba iždo finansavimo veikla. 4. ESMA, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami▌:
ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 4a. ESMA, konsultuodamasi su ESRV, persvarsto šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 4a straipsnio 4 dalyje nurodytas tarpuskaitos ribas, visų pirma atsižvelgdama į finansų sandorio šalių tarpusavio sąsajas ir poreikį užtikrinti rizikos ribojimu grindžiamą finansų sandorio šalių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, aprėptį. Ta peržiūra atliekama ne rečiau kaip kas dvejus metus, o prireikus – anksčiau arba kai to reikalaujama pagal mechanizmą, nustatytą pagal 4 dalies pirmos pastraipos c punktą. Atlikusi tą peržiūrą ESMA pagal 4 dalį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose gali pasiūlyti tos dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų ribų pakeitimų. Persvarstydama tarpuskaitos ribas ESMA apsvarsto, ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurioms nustatyta tarpuskaitos riba, vis dar yra aktualios ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, ar reikėtų įtraukti naujų. Atlikdama tą periodinę peržiūrą ESMA šia tema taip pat parengia ataskaitą. 4b. Ne finansų sandorio šalies ir kitų grupės subjektų atitinkamos kompetentingos institucijos nustato bendradarbiavimo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas pozicijų apskaičiavimas ir įvertintas ir nustatytas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijos dydis grupės lygiu. 5. Kiekviena valstybė narė paskiria atsakingą instituciją, kuri užtikrintų, kad būtų vykdomos pagal šį reglamentą nustatytos ne finansų sandorio šalių pareigos. Ta institucija, bendradarbiaudama su už kitas grupės įstaigas atsakingomis institucijomis, kas dvejus metus, o kai pagal 24 straipsnį nustatoma kritinė padėtis, ir dažniau praneša ESMA apie ne finansų sandorio šalių, už kurias ji yra atsakinga, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos pozicijos lygio vertinimo rezultatus. Institucija, atsakinga už grupės, kuriai priklauso ne finansų sandorio šalis, Sąjungos patronuojančiąją įmonę, bent kas dvejus metus ESMA praneša apie grupės ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijos lygio vertinimo rezultatus. Bent kas dvejus metus nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena] ESMA Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie Sąjungos ne finansų sandorio šalių veiklą, susijusią su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ir nurodo sritis, kuriose trūksta konvergencijos ir nuoseklumo taikant šį reglamentą, taip pat galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui.“; "10) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalis papildoma šia pastraipa:" „Ne finansų sandorio šalis, kuriai ▌pradedamos taikyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos, per keturis mėnesius nuo 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodyto pranešimo nustato būtinas priemones, kad tas pareigas įvykdytų. Ne finansų sandorio šalis atleidžiama nuo tos pareigos taikymo sutartims, sudarytoms per keturis mėnesius nuo to pranešimo.“; "b) 3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:" „Ne finansų sandorio šalis, kuriai pradedamos taikyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos, per keturis mėnesius nuo 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodyto pranešimo nustato būtinas priemones, kad tas pareigas įvykdytų. Ne finansų sandorio šalis atleidžiama nuo tos pareigos taikymo sutartims, sudarytoms per keturis mėnesius nuo to pranešimo. 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, prieš pradėdamos naudoti pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo modelį, susijusį su šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytomis rizikos valdymo procedūromis, arba atlikusios jo pakeitimus, prašo savo kompetentingos institucijos leidimo. Teikdamos prašymą išduoti leidimą tos sandorio šalys per centrinę duomenų bazę pateikia savo kompetentingoms institucijoms visą svarbią informaciją apie tas rizikos valdymo procedūras. Tos kompetentingos institucijos tokį leidimą išduoda arba atsisako išduoti per šešis mėnesius nuo naujo modelio paraiškos gavimo dienos arba per tris mėnesius nuo prašymo pakeisti jau patvirtintą modelį gavimo dienos. Kai šios dalies trečioje pastraipoje nurodytas modelis grindžiamas pro forma modeliu, sandorio šalis dėl to modelio patvirtinimo kreipiasi į EBI ir per centrinę duomenų bazę pateikia jai visą toje pastraipoje nurodytą svarbią informaciją. Be to, sandorio šalis per centrinę duomenų bazę pateikia EBI informaciją apie šio straipsnio 12a dalyje nurodytą likusiąją pamatinę sumą. Kai šios dalies trečioje pastraipoje nurodytas modelis yra pagrįstas pro forma modeliu, kompetentingos institucijos gali išduoti leidimą tik tuo atveju, jei EBI tą pro forma modelį patvirtino. Siekdama užtikrinti vienodą šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos valdymo ir leidimų išdavimo procedūrų taikymą, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka EBI, bendradarbiaudama su ESMA ir EIOPA, gali paskelbti gaires ar rekomendacijas.“; "c) įterpiama ši dalis:" „3a. Nukrypstant nuo 3 dalies, vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriams ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandoriams, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, netaikomos rizikos valdymo procedūros, pagal kurias reikalaujama laiku, tiksliai ir tinkamai atskiriant keistis įkaitu.
Ne rečiau kaip kas treji metai nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena] ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, praneša Komisijai savo išvadas, padarytas vykdant antroje pastraipoje nurodytą stebėseną.
Komisija pagal 82 straipsnį įgaliojama priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas iš dalies keičiamas pasibaigus adaptacijos laikotarpiui atšaukiant pagal pirmą pastraipą nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą. Adaptacijos laikotarpis neviršija dvejų metų.“; "d) įterpiama ši dalis:" „12a. EBI parengia centrinę pro forma modelių ir jų pakeitimų elementų ir bendrųjų aspektų, 10 straipsnyje nurodytų finansų sandorio šalių ir ne finansų sandorio šalių naudojamų arba ketinamų naudoti siekiant laikytis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, patvirtinimo funkciją. EBI renka grįžtamąją informaciją iš ESMA, EIOPA ir kompetentingų institucijų, atsakingų už sandorio šalių, naudojančių patvirtintus pro forma modelius, priežiūrą, įskaitant informaciją apie tų pro forma modelių veikimą, ir koordinuoja jų nuomones siekdama rasti bendrą sutarimą dėl pro forma modelių bendrųjų elementų ir aspektų. EBI yra pagrindinis diskusijų su rinkos dalyviais ir tų pro forma modelių kūrėjais kontaktinis punktas. Atlikdama centrinio tvirtintojo vaidmenį EBI patvirtina tų pro forma modelių bendruosius elementus ir aspektus, įskaitant jų tikslinimą, struktūrą ir priemonių, turto klasių bei rizikos veiksnių aprėptį. Naujo pro forma modelio atveju EBI tokį patvirtinimą suteikia arba atsisako suteikti per šešis mėnesius nuo 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytos paraiškos dėl patvirtinimo gavimo dienos, o prašymo pakeisti jau patvirtintą modelį atveju – per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Kad EBI būtų lengviau atlikti patvirtinimo darbą, pro forma modelių kūrėjai EBI prašymu pateikia jai visą būtiną informaciją ir dokumentus. EBI padeda kompetentingoms institucijoms vykdyti leidimo suteikimo procedūrą, susijusią su 3 dalyje nustatytais bendraisiais tų modelių įgyvendinimo aspektais. Tuo tikslu EBI parengia metinę ataskaitą dėl atitinkamų savo atliekamo patvirtinimo darbo aspektų, įskaitant modelių tikslinimo patikrinimą pagal šios dalies antrą pastraipą ir problemų, apie kurias pranešta, analizę. Kai EBI mano, kad tai būtina, bendradarbiaudama su ESMA ir EIOPA ji pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas. Siekdamos padėti EBI rengti ataskaitas ir rekomendacijas, kompetentingos institucijos EBI prašymu pateikia informaciją, surinktą per pradinę ir nuolat vykstančią 3 dalyje nurodytų modelių arba jų pakeitimų patvirtinimo procedūrą subjekto lygmeniu. Kompetentingos institucijos yra išimtinai atsakingos už leidimo naudoti 3 dalyje nurodytus arba pakeistus modelius suteikimą prižiūrimo subjekto lygmeniu. EBI 10 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansų sandorio šalims ir ne finansų sandorio šalims taiko metinį mokestį už kiekvieną pro forma modelį, naudodama EBI pagal šios dalies antrą pastraipą patvirtintus pro forma modelius. Kompetentingos institucijos pateikia informaciją EBI apie finansų sandorio šalis ir ne finansų sandorio šalis, kurios naudoja modelius, kuriems pagal pirmą pastraipą taikoma patvirtinimo procedūra. Mokestis yra proporcingas atitinkamų sandorio šalių, naudojančių EBI patvirtintus pro forma modelius, paskutinių 12 mėnesių ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita neatliekama, vidutinei mėnesinei likusiajai pamatinei sumai ir skiriamas visoms išlaidoms, kurias EBI patiria vykdydama savo užduotis pagal pirmą pastraipą, padengti. Šiame straipsnyje pro forma modelis – pradinės garantinės įmokos modelis, nustatytas, paskelbtas ir persvarstytas įgyvendinant rinkos principais pagrįstas iniciatyvas.
e) 15 dalis pakeičiama taip: i) pirmos pastraipos aa punktas pakeičiamas taip:" „aa) priežiūros procedūras, kuriomis užtikrinamas pradinis ir nuolatinis patvirtinimas 3 dalyje nurodytų rizikos valdymo procedūrų, kurias taiko pagal Direktyvą 2013/36/ES veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos ir pagal Direktyvą 2014/65/ES veiklos leidimą gavusios investicinės įmonės, kurios turi arba kurios priklauso grupei, kuri turi vidutinę mėnesinę likusiųjų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, pamatinę bent 750 mlrd. EUR siekiančią sumą, apskaičiuotą vadovaujantis techniniais reguliavimo standartais, kuriuos pagal šią dalį turi parengti EPI.“; "ii) ketvirta pastraipa pakeičiama taip:" „EBI, bendradarbiaudama su ESMA, pirmos pastraipos aa punkte nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].“; "11) 12 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) įterpiama ši dalis:" „1a. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai ir valstybių narių teisei numatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, kompetentinga institucija priima sprendimą skirti administracines nuobaudas arba periodines baudas arba prašo kompetentingų teisminių institucijų skirti baudas arba periodines baudas subjektams, kuriems pagal 9 straipsnį taikoma pareiga teikti informaciją, jei nuolat teikiamoje informacijoje sistemingai yra akivaizdžių klaidų. Pirmoje pastraipoje nurodyta periodinė bauda neviršija 1 proc. praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, kurią, jei pažeidimas tebevykdomas, subjektas privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną, kol vėl bus vykdoma nustatyta pareiga. Periodinė bauda gali būti skiriama ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį nuo kompetentingos institucijos sprendime, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą ir skiriama periodinė bauda, nustatytos dienos.“; "b) įterpiamos šios dalys:" „4. Nukrypstant nuo 1 ir 1a dalių, kai valstybės narės teisinėje sistemoje nenumatyta administracinių nuobaudų, šis straipsnis gali būti taikomas taip, kad nuobaudą inicijuotų kompetentinga institucija, o ją skirtų teisminės institucijos, kartu užtikrinant, kad šios teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos ir turėtų kompetentingų institucijų paskirtoms administracinėms nuobaudoms lygiavertį poveikį. Bet kuriuo atveju taikomos nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos valstybės narės ne vėliau kaip … [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena] praneša Komisijai apie savo teisės aktų nuostatas, kurias jos priima pagal šią dalį, ir nedelsdamos praneša apie vėlesnius tas nuostatas keičiančius teisės aktus ar su jomis susijusius pakeitimus. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA pateikia Komisijai ataskaitą ir nurodo, ar dėl pakeitimų pagal 9 straipsnį, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/...*(25), ESMA priežiūros užduočių vykdymas pakankamai aiškiai pagerėjo ir ar jie turėjo pernelyg didelį neigiamą poveikį rinkos dalyviams. Prie ataskaitos pridedama sąnaudų ir naudos analizė. 5. ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kas yra 1a dalyje nurodyta akivaizdi sisteminė klaida. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; ____________ * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/..., kuriuo dėl priemonių, skirtų pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131.“; "12) 13 straipsnis pakeičiamas taip:" „13 straipsnis Mechanizmas, padedantis išvengti besidubliuojančių ar prieštaraujančių taisyklių, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurių tarpuskaitos neatlieka PSŠ 1. EPI padeda Komisijai stebėti, kaip 11 straipsnyje išdėstyti principai taikomi tarptautiniu mastu, visų pirma dėl galbūt besidubliuojančių ar prieštaraujančių reikalavimų rinkos dalyviams, ir teikia rekomendacijas dėl galimų veiksmų. 2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka:
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. 2 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo reiškia, kad laikoma, jog sandorio šalys, sudarančios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį, kurios tarpuskaita neatliekama PSŠ, kuriai taikomas šis reglamentas, įvykdė 11 straipsnyje išdėstytas pareigas, jei bent vienai iš sandorio šalių taikomi pagal tą įgyvendinimo aktą dėl lygiavertiškumo lygiaverčiais laikomi reikalavimai.“; "13) 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas paslaugoms ir veiklai, susijusiai su tarpuskaita, ir jame nurodomos tarpuskaitos paslaugos ar veikla, kurias PSŠ leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant išvestinių finansinių priemonių, vertybinių popierių, kitų finansinių priemonių ar ne finansinių priemonių, kurioms taikomas toks leidimas, klases. Subjektas, teikiantis paraišką dėl leidimo kaip PSŠ atlikti finansinių priemonių tarpuskaitą, ▌į savo paraišką įtraukia ir tarpuskaitai tinkamų nefinansinių priemonių, kurių tarpuskaitą tokia PSŠ ketina atlikti, klases. "b) įterpiamos šios dalys:" „6. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas reikalaujamų dokumentų, kurie turi būti pridedami prie paraiškos suteikti leidimą, kaip nurodyta 1 dalyje, sąrašas ir nurodoma informacija, kuri tokiuose dokumentuose turi būti pateikiama siekiant įrodyti, kad leidimo prašanti PSŠ laikosi visų atitinkamų šio reglamento reikalavimų. ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 7. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas centrinėje duomenų bazėje teiktinos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos paraiškos suteikti leidimą elektroninis formatas. ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; "14) 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. PSŠ, ketinanti išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla, kad ji apimtų, pavyzdžiui, nefinansines priemones, kurių tarpuskaitą gali atlikti leidimą gavusi PSŠ, ir kurios nėra numatytos galiojančiame leidime, PSŠ kompetentingai institucijai pateikia prašymą išplėsti to leidimo taikymo sritį ir įtraukti papildomas tarpuskaitos paslaugas arba veiklą, kad ji apimtų išvestines finansines priemones, vertybinius popierius, kitas finansines priemones ar ne finansines priemones, išskyrus atvejus, kai tokiam veiklos ar paslaugų išplėtimui pagal 15a straipsnį netaikomas reikalavimas gauti leidimą. Leidimo taikymo sritis išplečiama taikant atitinkamai 17 arba 17a straipsnyje išdėstytą procedūrą.“; "b) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinami reikalaujamų dokumentų, kurie pridedami prie paraiškos išplėsti leidimo taikymo sritį pagal 1 dalį, sąrašai ir nurodoma informacija, kuri tokiuose dokumentuose turi būti pateikiama. Reikalaujamų dokumentų ir informacijos sąrašai turi būti aktualūs ir proporcingi 1 dalyje nurodytų leidimo taikymo srities išplėtimo procedūrų pobūdžiui, siekiant įrodyti, kad PSŠ tenkina visus atitinkamus šio reglamento reikalavimus. ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant techninius reguliavimo standartus, nurodytus šios dalies pirmoje pastraipoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“; "c) pridedama ši ▌dalis:" „4. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas centrinėje duomenų bazėje teiktinos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos paraiškos išplėsti leidimo taikymo sritį elektroninis formatas. ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; "15) įterpiamas šis straipsnis:" „15a straipsnis Veiklos ir paslaugų išplėtimo išimtys 1. Nepaisant 15 straipsnio, nereikalaujama, kad PSŠ, kuri ketina išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas paslaugas arba vykdyti veiklą, kurios neapima jos turimas leidimas, gautų leidimą tokiam išplėtimui, jei ta papildoma paslauga ar veikla neturėtų reikšmingo poveikio PSŠ rizikos pobūdžiui. PSŠ per centrinę duomenų bazę praneša registruotiems gavėjams, jei ji nusprendžia pasinaudoti šios dalies pirmoje pastraipoje numatyta išimtimi, įskaitant informaciją apie paslaugą, kurią ji ketina teikti, ar veiklą, kurios ji ketina imtis. Pagal šį straipsnį PSŠ įgyvendinti pakeitimai peržiūrimi ir vertinami pagal 21 straipsnį. ESMA gali peržiūrėti tarpuskaitos paslaugų teikimą ir veiklą ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai ir Komisijai pranešti apie riziką, kylančią dėl PSŠ paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo pagal šį straipsnį, ir dėl jų tinkamumo. 2. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliau nurodoma:
ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. "16) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1–4 dalys pakeičiamos taip:" „1. Paraišką teikianti PSŠ paraišką suteikti leidimą, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje, arba paraišką išplėsti turimo leidimo taikymo sritį, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, pateikia centrinėje duomenų bazėje elektroniniu formatu. Paraiška per tą centrinę duomenų bazę nedelsiant perduodama PSŠ kompetentingai institucijai, ESMA ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytai kolegijai. Paraišką teikianti PSŠ pateikia visą reikalingą informaciją, kad įrodytų, jog pradinio leidimo suteikimo metu ji yra nustačiusi visas būtinas priemones, kad atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Jei PSŠ teikia paraišką išplėsti leidimo taikymo sritį pagal 15 straipsnį, ji pateikia visą informaciją, būtiną siekiant įrodyti, kad tokio leidimo taikymo srities išplėtimo patvirtinimo metu ji buvo nustačiusi visas papildomas priemones, reikalingas visiems šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, susijusiems su tokiu leidimo išplėtimu, įvykdyti. Vadovaujantis 17c straipsniu per dvi darbo dienas nuo to prašymo pateikimo pagal šios dalies pirmą pastraipą per centrinę duomenų bazę išsiunčiamas paraiškos gavimo patvirtinimas. 2. Gavusi 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą gavimo patvirtinimą, PSŠ kompetentinga institucija praneša paraišką pateikusiai PSŠ, ar paraiškoje pateikti reikalaujami dokumentai ir informacija.
Jeigu per šios dalies antroje pastraipoje nurodytą taikytiną laikotarpį PSŠ kompetentinga institucija nusprendžia, kad nebuvo pateikti visi dokumentai ar informacija, kurių reikalaujama pagal 14 straipsnio 6 ir 7 dalis arba 15 straipsnio 3 ir 4 dalis, ji paprašo paraišką teikiančios PSŠ pateikti tokius papildomus dokumentus ar informaciją per centrinę duomenų bazę. Prašymas suteikti leidimą arba prašymas išplėsti leidimo taikymo sritį atmetamas, jei PSŠ kompetentinga institucija nusprendžia, kad paraišką teikianti PSŠ to prašymo neįvykdė. PSŠ kompetentinga institucija apie savo sprendimą PSŠ praneša per centrinę duomenų bazę. 3. ▌PSŠ kompetentinga institucija ▌per antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį (toliau – rizikos vertinimo laikotarpis) atlieka PSŠ atitikties atitinkamiems šiame reglamente nustatytiems reikalavimams rizikos vertinimą.
Iki rizikos vertinimo laikotarpio pabaigos PSŠ kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę pateikia savo sprendimo projektą ir ataskaitą ESMA ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai. Gavusi šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą sprendimo projektą ir ataskaitą ir remdamasi juose pateiktomis išvadomis, 18 straipsnyje nurodyta kolegija per 15 darbo dienų priima nuomonę pagal 19 straipsnį, kurioje pažymima, ar paraišką teikianti PSŠ atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ir elektroniniu formatu per centrinę duomenų bazę perduoda ją PSŠ kompetentingai institucijai ir ESMA. 18 straipsnyje nurodyta kolegija į savo nuomonę gali įtraukti visas sąlygas ar rekomendacijas, kurias ji laiko būtinomis siekiant sumažinti bet kokius PSŠ rizikos valdymo trūkumus. Gavusi šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą sprendimo projektą ir ataskaitą, ESMA per 15 darbo dienų priima nuomonę, kurioje pažymima, ar paraišką teikianti PSŠ atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus pagal 23a straipsnio 1 dalies e punktą, 23a straipsnio 2 dalį ir 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą, ir perduoda ją PSŠ kompetentingai institucijai ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai. ESMA į savo nuomonę gali įtraukti visas sąlygas ar rekomendacijas, kurias ji laiko būtinomis siekiant sumažinti PSŠ rizikos valdymo trūkumus, susijusius su nustatyta tarpvalstybine rizika arba rizika Sąjungos finansiniam stabilumui. 3a. Nedarant poveikio 3 dalies šeštoje pastraipoje nurodytai nuomonei, gavusi 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytą sprendimo projektą ir ataskaitą, ESMA taip pat gali per 15 darbo dienų nuo sprendimo projekto gavimo dienos pateikti kompetentingai institucijai nuomonę pagal 23a straipsnį ir 24a straipsnio 7 dalį dėl to sprendimo projekto, jei tai būtina siekiant skatinti nuoseklų ir darnų atitinkamo straipsnio taikymą. Jei ESMA pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktame sprendimo projekte neužtikrinama pakankama šio reglamento taikymo konvergencija ar darna, ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires arba rekomendacijas, kad būtų skatinamas būtinas šio reglamento taikymo nuoseklumas ar darna. ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos priimtos nuomonės atitinkamiems gavėjams pateikiamos elektroniniu formatu per centrinę duomenų bazę. 3b. Rizikos vertinimo laikotarpiu PSŠ kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę:
Jeigu PSŠ kompetentinga institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos nepateikia prašomos informacijos ESMA arba kuriam nors 18 straipsnyje nurodytam kolegijos nariui, ESMA arba bet kuris tos 18 straipsnyje nurodytos kolegijos narys per centrinę duomenų bazę prašymą gali siųsti tiesiogiai PSŠ. Jei paraišką teikianti PSŠ neatsako į pirmoje pastraipoje nurodytus klausimus per informacijos prašančios institucijos nustatytą terminą, PSŠ kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su prašančiąja institucija, gali nuspręsti vieną kartą, iš viso ne daugiau kaip 10 darbo dienų pratęsti atitinkamą rizikos vertinimo laikotarpį, jei, jos arba prašančiosios institucijos nuomone, kuris nors iš klausimų tam vertinimui yra reikšmingas. Kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę informuoja paraišką pateikusią PSŠ apie suteiktą leidimo taikymo srities išplėtimą. Jei PSŠ nepateikia atsakymo, sprendimą dėl prašymo gali priimti kompetentinga institucija. 3c. Per 10 darbo dienų nuo ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonių gavimo ir, jei reikalaujama, ESMA nuomonės, priimtos pagal 3a dalies pirmą pastraipą, gavimo PSŠ kompetentinga institucija priima savo sprendimą ir per centrinę duomenų bazę perduoda jį ESMA ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai. Jei PSŠ kompetentinga institucija neatsižvelgia į 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonę, įskaitant joje pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, ji dėl visų svarbių nukrypimų nuo tos nuomonės arba sąlygų ar rekomendacijų pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą. Jeigu PSŠ kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis ESMA nuomonės arba joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų, ESMA pagal 24a straipsnį informuoja Priežiūros tarybą. Informacijoje taip pat pateikiami PSŠ kompetentingos institucijos pateikti argumentai dėl reikalavimų nesilaikymo arba ketinimo nesilaikyti reikalavimų. 4. PSŠ kompetentinga institucija, deramai apsvarsčiusi ESMA ir kolegijos nuomones, nurodytas šio straipsnio 3 ir 3a dalyse, įskaitant visas jose pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, nusprendžia suteikti leidimą, kaip nurodyta 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, tik tuo atveju, jeigu yra visiškai įsitikinusi, kad paraišką teikianti PSŠ:
Kai PSŠ teikia paraišką išplėsti leidimo taikymo sritį pagal 15 straipsnį, ESMA, 18 straipsnyje nurodyta kolegija ir PSŠ kompetentinga institucija gali remtis dalimi anksčiau pagal šį straipsnį atlikto vertinimo, jei dėl prašymo išplėsti leidimo taikymo sritį nebus pakeistas ankstesnis tos dalies vertinimas ir jam nebus padarytas kitoks poveikis. PSŠ savo kompetentingai institucijai patvirtina, kad tos vertinimo dalies pagrindiniai faktai nepasikeitė.
Trečios pastraipos b punkte nurodytoje bendroje nuomonėje raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl, 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomone, šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstyti reikalavimai nėra įvykdyti. Jeigu savitarpio susitarimu prie tokios bendros nuomonės neprieinama ir jeigu dviejų trečdalių 18 straipsnyje nurodytos kolegijos narių balsų dauguma pareiškiama neigiama nuomonė, bet kuri iš atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamasi ta balsų dauguma, per 30 kalendorinių dienų nuo neigiamos nuomonės priėmimo dienos gali perduoti šį klausimą spręsti ESMA, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnyje. Sprendime perduoti klausimą spręsti ESMA raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl atitinkami 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nariai laikosi nuomonės, kad šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti. Tokiu atveju PSŠ kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl leidimo suteikimo ir laukia sprendimo dėl leidimo suteikimo, kurį ESMA gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalį. PSŠ kompetentinga institucija priima sprendimą laikydamasi ESMA sprendimo. Pasibaigus šios dalies penktoje pastraipoje nurodytam 30 dienų laikotarpiui klausimas spręsti ESMA neperduodamas. Kai visi 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nariai, išskyrus valstybės narės, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti PSŠ, institucijas, savitarpio susitarimu prieina prie bendros nuomonės pagal 19 straipsnio 1 dalį, kad paraišką teikianti PSŠ neturi gauti leidimo, PSŠ kompetentinga institucija gali šį klausimą perduoti ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį. Valstybės narės, kurioje įsisteigusi PSŠ, kompetentinga institucija perduoda sprendimą kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Priėmusi sprendimą dėl leidimo suteikimo arba atsisakymo jį suteikti pagal 3c dalį, kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama per centrinę duomenų bazę raštu informuoja paraišką teikiančią PSŠ apie savo sprendimą ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.“; "b) 7 dalis išbraukiama; 17) Įterpiami šie ▌straipsniai:" „17a straipsnis Pagreitinta prašymo išplėsti leidimo taikymo sritį patvirtinimo procedūra 1. Pagreitinta prašymo išplėsti leidimo taikymo sritį patvirtinimo procedūra taikoma, jei PSŠ ketina išplėsti savo tarpuskaitos paslaugų teikimą ar veiklą, kaip nurodyta 15 straipsnyje, ir jei toks leidimo taikymo srities išplėtimas atitinka visas šias sąlygas:
2. PSŠ, kuri pagal šiame straipsnyje nustatytą pagreitintą prašymo išplėsti leidimo taikymo sritį patvirtinimo procedūrą pateikia paraišką dėl turimo leidimo taikymo srities išplėtimo papildomoms tarpuskaitos paslaugoms ar veiklai, įrodo, kad siūlomas jos veiklos išplėtimas įtraukiant papildomas tarpuskaitos paslaugas ar veiklą gali būti vertinamas pagal tokią procedūrą. PSŠ paraišką dėl taikymo srities išplėtimo elektroniniu formatu pateikia per centrinę duomenų bazę ir pagal 15 straipsnio 3 ir 4 dalis pateikia visą reikalingą informaciją, kad įrodytų, jog leidimo suteikimo metu ji yra nustačiusi visas būtinas priemones, kad atitiktų šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus. Vadovaujantis 17c straipsniu per dvi darbo dienas nuo to prašymo pateikimo per centrinę duomenų bazę išsiunčiamas paraiškos gavimo patvirtinimas. 3. Per 15 darbo dienų nuo paraiškos pagal 2 dalį gavimo dienos PSŠ kompetentinga institucija, apsvarsčiusi ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos pateiktą informaciją, nusprendžia:
Kai PSŠ teikia paraišką išplėsti leidimo taikymo sritį pagal 15 straipsnį, PSŠ kompetentinga institucija gali remtis dalimi anksčiau pagal šį straipsnį atlikto vertinimo, jei dėl prašymo išplėsti leidimo taikymo sritį nebus pakeistas ankstesnis tos dalies vertinimas ir tai galiojančio leidimo daliai nebus padarytas kitoks poveikis. PSŠ savo kompetentingai institucijai patvirtina, kad tos vertinimo dalies pagrindiniai faktai nepasikeitė. Jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad leidimo taikymo srities išplėtimas neatitinka kriterijų, kad jį būtų galima tvirtinti pagal pagreitintą procedūrą, PSŠ paraiška atmetama. Jei kompetentinga institucija nusprendžia nesuteikti leidimo išplėsti taikymo sritį, prašymas išplėsti leidimo taikymo sritį netenkinamas. 4. PSŠ kompetentinga institucija apie savo sprendimą pagal tą dalį per centrinę duomenų bazę per 3 dalyje nurodytą laikotarpį raštu praneša paraišką teikiančiai PSŠ. 5. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinamos 1 dalies a-e punktuose nurodytos sąlygos ir nurodoma konsultacijų su ESMA ir 18 straipsnyje nurodyta kolegija procedūra pagal 3 dalį dėl to, ar tos sąlygos įvykdytos, ar ne. Išsamiau apibrėždama sąlygas pagal pirmą pastraipą, ESMA nustato naudotiną metodiką ir parametrus, taikytinus sprendžiant, kada sąlyga laikoma įvykdyta. ESMA taip pat išvardija ir nurodo, ar yra tipinių paslaugų ir veiklos išplėtimo atvejų, kuriuos iš esmės būtų galima laikyti patenkančiais į šiame straipsnyje nustatytos pagreitintos procedūros taikymo sritį. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 17b straipsnis Sprendimų, ataskaitų ir kitų priemonių priėmimo procedūra 1. PSŠ kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę elektroniniu formatu pateikia prašymą, kad savo nuomonę pateiktų:
Pirmoje pastraipoje nurodytu prašymu pateikti nuomonę ir visais susijusiais dokumentais nedelsiant dalijamasi su PSŠ kompetentinga institucija ir ESMA (registruotais gavėjais) ir su 18 straipsnyje nurodyta kolegija. 2. Jei atitinkamame straipsnyje nenurodyta kitaip, PSŠ kompetentinga institucija per 30 darbo dienų nuo 1 dalyje nurodyto prašymo pateikimo įvertina, ar PSŠ laikosi atitinkamų reikalavimų. Iki vertinimo laikotarpio pabaigos PSŠ kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę persiunčia atitinkamai savo sprendimo, ataskaitos ar kitos priemonės projektą ESMA ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai. 3. Jei atitinkamame straipsnyje nenurodyta kitaip, gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą pateikti nuomonę ir 2 dalyje nurodytus sprendimų, ataskaitų ar kitų priemonių projektus:
Taikant b punktą, jei ESMA pagal 2 dalį pateiktame sprendimo, ataskaitos ar kitos priemonės projekte neužtikrinama pakankama šio reglamento taikymo konvergencija ar darna, ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires arba rekomendacijas, kad būtų skatinamas būtinas nuoseklumas ar darna taikant šį reglamentą. Jei ESMA priima nuomonę pagal b punktą, kompetentinga institucija į ją deramai atsižvelgia ir informuoja ESMA apie bet kokius paskesnius veiksmus, kurių pagal tą nuomonę imamasi, arba apie atsisakymą imtis veiksmų. ESMA ir 18 straipsnyje nurodyta kolegija savo nuomones priima per PSŠ kompetentingos institucijos nustatytą terminą, kuris yra bent 15 darbo dienų nuo atitinkamų dokumentų gavimo pagal 2 dalį dienos. 4. Per 10 darbo dienų nuo ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonių gavimo dienos ir prireikus pagal 3 dalies pirmos pastraipos b punktą priimtos ESMA nuomonės gavimo dienos arba per atitinkamą laikotarpį, jei šiame reglamente nurodyta kitaip, PSŠ kompetentinga institucija, deramai apsvarsčiusi ESMA ir kolegijos nuomones, įskaitant visas jose pateiktas sąlygas ir rekomendacijas, priima savo sprendimą, pateikia ataskaitą arba kitą priemonę, kaip reikalaujama pagal atitinkamą straipsnį, ir persiunčia juos ESMA ir kolegijai. Jei sprendimas, ataskaita ar kita priemonė neatspindi ESMA arba 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonės, įskaitant joje pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, jame nurodomos visos priežastys bei paaiškinami visi svarbūs nukrypimai nuo tos nuomonės arba tų sąlygų ar rekomendacijų. Įgyvendinant 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktų nuostatas, jeigu PSŠ kompetentinga institucija nepaiso arba neketina paisyti ESMA nuomonės arba joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų, ESMA pagal 24a straipsnį informuoja Priežiūros tarybą. Informacijoje taip pat pateikiami PSŠ kompetentingos institucijos pateikti argumentai dėl reikalavimų nesilaikymo arba ketinimo nesilaikyti reikalavimų. PSŠ kompetentinga institucija priima savo sprendimus, ataskaitas ar kitas priemones pagal atitinkamus 1 dalyje išdėstytus straipsnius. 17c straipsnis Centrinė duomenų bazė 1. ESMA sukuria ir tvarko centrinę duomenų bazę, kurioje, kai to reikalaujama pagal atitinkamą straipsnį, prieiga prie visų duomenų bazėje užregistruotų atitinkamos PSŠ dokumentų suteikiama registruotiems gavėjams ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nariams. ESMA užtikrina, kad centrinė duomenų bazė vykdytų šiame straipsnyje nustatytas funkcijas. Apie centrinės duomenų bazės sukūrimą ESMA paskelbia savo interneto svetainėje. 2. PSŠ toje duomenų bazėje pateikia 14 straipsnyje, 15 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 49 straipsnyje ir 49a straipsnyje nurodytą paraišką. Per dvi darbo dienas nuo tos paraiškos pateikimo per centrinę duomenų bazę išsiunčiamas paraiškos gavimo patvirtinimas. PSŠ nedelsdama į centrinę duomenų bazę įkelia visus dokumentus, kuriuos ji turi pateikti pagal atitinkamai 14 ir 15 straipsniuose nurodytas leidimų išdavimo procedūras arba 49 ir 49a straipsniuose nurodytas patvirtinimo procedūras. Registruoti gavėjai nedelsdami įkelia visus iš PSŠ gautus dokumentus, susijusius su šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta paraiška, išskyrus atvejus, kai PSŠ tokius dokumentus jau yra įkėlusi. PSŠ turi prieigą prie centrinės duomenų bazės, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuos ji pateikė tai centrinei duomenų bazei, arba dokumentais, kuriuos per tą centrinę duomenų bazę perdavė bet kuris iš registruotų gavėjų. Kompetentinga institucija, kaip nurodyta 17b straipsnyje, per centrinę duomenų bazę pateikia savo prašymą pateikti nuomonę. 4. 17, 17a, 17b, 49 ir 49a straipsniuose nurodytais vertinimo laikotarpiais ESMA, PSŠ kompetentingos institucijos arba 18 straipsnyje nurodytos kolegijos narių PSŠ pateikti klausimai atsakomi arba iš PSŠ reikalaujama informacija pateikiama per centrinę duomenų bazę. 5. PSŠ kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę praneša PSŠ, jei pagal 14, 15, 15a, 17, 17a, 17b, 20, 21, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 41, 49, 49a, 51 ir 54 straipsnius buvo priimtas sprendimas, taip pat apie visus sprendimus, kuriais PSŠ kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę savanoriškai nusprendžia dalytis su PSŠ. 6. Centrinė duomenų bazė turi būti sukurta taip, kad užsiregistravę gavėjai būtų automatiškai informuojami apie jos turinio pakeitimus, įskaitant dokumentų įkėlimą, ištrynimą ar pakeitimą, taip pat klausimų ir prašymų pateikti informaciją pateikimą. 7. Kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal 24a straipsnio 7 dalį, prieigą prie centrinės duomenų bazės taip pat turi PSŠ priežiūros komiteto nariai. Kai tai pagrįsta konfidencialumo sumetimais, PSŠ priežiūros komiteto pirmininkas PSŠ priežiūros komiteto nariams, nurodytiems 24a straipsnio 2 dalies c punkte ir d punkto ii papunktyje, gali apriboti prieigą prie kai kurių dokumentų.“; "18) 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Per 30 kalendorinių dienų nuo 17 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto pranešimo pateikimo dienos PSŠ kompetentinga institucija įsteigia kolegiją, kuri padėtų vykdyti 15, 17, 20, 21, 30, 31, 32, 35, 41, 49, 51 ir 54 straipsniuose nurodytas užduotis. Tai kolegijai bendrai pirmininkauja ir jai vadovauja kompetentinga institucija ir bet kuris iš PSŠ priežiūros komiteto, nurodyto 24a straipsnio 2 dalies b punkte, nepriklausomų narių (toliau – bendrapirmininkiai).“; "b) 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Bendrapirmininkiai nustato kolegijos posėdžių datas ir parengia tų posėdžių darbotvarkę. Kad kolegijoms būtų lengviau vykdyti pagal šios dalies pirmą pastraipą joms pavestas užduotis, 2 dalyje nurodytiems kolegijos nariams suteikiama teisė dalyvauti sudarant kolegijų posėdžių darbotvarkę, visų pirma papildyti ją punktais atsižvelgiant į jungtinio stebėsenos mechanizmo darbo rezultatus.“; "c) 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: " „Susitarime taip pat gali būti apibrėžtos PSŠ kompetentingai institucijai, ESMA ar kitam kolegijos nariui patikėtos užduotys. Jei bendrapirmininkiams nepavyksta susitarti, galutinį sprendimą priima kompetentinga institucija, kuri ESMA pateikia pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.“; "19) 19 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Jeigu reikalaujama, kad 18 straipsnyje nurodyta kolegija pateiktų nuomonę pagal šį reglamentą, ji priima bendrą nuomonę, kurioje nustatoma, ar PSŠ atitinka ▌ šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Nedarant poveikio 17 straipsnio 4 dalies trečiai pastraipai, ▌ jei neprieinama prie bendros nuomonės pagal šios dalies pirmą pastraipą, 18 straipsnyje nurodyta kolegija per tą patį laikotarpį priima nuomonę balsų dauguma.“; "b) 4 dalis išbraukiama; 20) 20 straipsnis pakeičiamas taip:" „20 straipsnis Veiklos leidimo panaikinimas 1. Nedarant poveikio 22 straipsnio 3 daliai, PSŠ kompetentinga institucija panaikina suteiktą leidimą arba jo dalį, jei PSŠ:
2. Kai PSŠ kompetentinga institucija panaikina PSŠ leidimą pagal 1 dalį, ji gali tokį leidimo panaikinimą taikyti tik tam tikrai tarpuskaitos paslaugai ar veiklai, susijusiai su vienos ar kelių klasių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertybiniais popieriais, kitomis finansinėmis priemonėmis arba nefinansinėmis priemonėmis. 3. Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį visiškai arba iš dalies panaikinti PSŠ leidimą, be kita ko, dėl vienos ar daugiau tarpuskaitos paslaugų arba veiklos, susijusios su vienos ar daugiau klasių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertybiniais popieriais, kitomis finansinėmis priemonėmis arba nefinansinėmis priemonėmis, PSŠ kompetentinga institucija, išskyrus atvejus, kai tą sprendimą reikia priimti skubiai, konsultuojasi su ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nariais pagal 17b straipsnį dėl būtinybės visiškai arba iš dalies panaikinti PSŠ leidimą. 4. ESMA arba bet kuris 18 straipsnyje nurodytos kolegijos narys PSŠ kompetentingos institucijos gali bet kuriuo metu paprašyti patikrinti, ar PSŠ vis dar atitinka sąlygas, pagal kurias leidimas buvo suteiktas. 5. Kai PSŠ kompetentinga institucija priima sprendimą visiškai arba iš dalies panaikinti PSŠ leidimą, be kita ko, dėl vienos ar daugiau tarpuskaitos paslaugų arba veiklos, susijusios su vienos ar daugiau klasių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertybiniais popieriais, kitomis finansinėmis priemonėmis arba nefinansinėmis priemonėmis, tas sprendimas įsigalioja visoje Sąjungoje, o PSŠ kompetentinga institucija apie tą sprendimą nepagrįstai nedelsdama informuoja PSŠ per centrinę duomenų bazę.“; "21) 21 straipsnio 1–4 dalys pakeičiamos taip:"
2. 1 dalyje nurodyta peržiūra ir vertinimas turi apimti visus pagal šį reglamentą pagrindinėms sandorio šalims nustatytus reikalavimus. PSŠ kompetentinga institucija gali prašyti ESMA paramos vykdant bet kurią jos priežiūros veiklą, įskaitant 1 dalyje nurodytą veiklą. 3. Kompetentingos institucijos, apsvarsčiusios ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos pastabas, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir išsamumą, visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamų PSŠ dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą, sudėtingumą ir tarpusavio sąsajas su kitomis finansų rinkų infrastruktūromis, taip pat į ESMA pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos ba punktą nustatytus priežiūros prioritetus. Kompetentingos institucijos peržiūrą ir vertinimą atnaujina bent kartą per metus. PSŠ kompetentinga institucija bent kartą per metus atlieka PSŠ patikrinimą vietoje. PSŠ kompetentinga institucija informuoja ESMA apie visus planuojamus patikrinimus vietoje likus vienam mėnesiui iki tokio numatomo patikrinimo atlikimo, išskyrus atvejus, kai sprendimas atlikti patikrinimą vietoje priimamas skubiai; tokiu atveju PSŠ kompetentinga institucija apie tai informuoja ESMA iš karto, kai tik priimamas tas sprendimas. ESMA gali reikalauti, kad į patikrinimus vietoje pakviestų ir ją. Jeigu, gavusi ESMA prašymą pagal antrą pastraipą, PSŠ kompetentinga institucija atsisako pakviesti ESMA į patikrinimą vietoje, ji pateikia pagrįstą paaiškinimą, kodėl atsisakė tai padaryti. Nedarant poveikio antrai ir trečiai pastraipoms, PSŠ kompetentinga institucija ESMA ir 18 straipsnyje nurodytiems kolegijos nariams perduoda visą iš PSŠ gautą aktualią informaciją, susijusią su visais jos atliekamais patikrinimais vietoje. 4. PSŠ kompetentinga institucija reguliariai, mažiausiai kartą per metus, ESMA ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai pateikia ataskaitą dėl 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo išvadų ir rezultatų, įskaitant tai, ar kompetentinga institucija pareikalavo taikyti kokius nors taisomuosius veiksmus ar sankcijas. ▌ Ataskaita apima kalendorinius metus ir pateikiama ESMA ir 18 straipsnyje nurodytai kolegijai ne vėliau kaip kitų kalendorinių metų kovo 30 d. Dėl tos ataskaitos pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą 18 straipsnyje nurodyta kolegija pateikia nuomonę pagal 19 straipsnį, o ESMA – pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.
18 straipsnyje nurodyta kolegija informuojama apie tai, kad bus rengiamas posėdis, ir jai pateikiama pagrindinių to posėdžio rezultatų santrauka. 4a. ESMA Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatyta tvarka gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos jai pateiktų informaciją, būtiną jos užduotims pagal šį straipsnį atlikti.“; "22) 23a straipsnis pakeičiamas taip:"
2. Prieš priimdamos bet kokius aktus ar priemones pagal 7, 8 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 21 straipsnį, 29–33 straipsnius, ir 35, 36, 37, 41 ir 54 straipsnius, ir, išskyrus atvejus, kai tą sprendimą reikia priimti skubiai, 20 straipsnį, kompetentingos institucijos savo sprendimų, ataskaitų ar kitų priemonių projektus pateikia ESMA, kad ši pateiktų savo nuomonę. Kompetentingos institucijos taip pat gali sprendimų projektus pateikti ESMA, kad ši pateiktų savo nuomonę, prieš priimdamos bet kokius kitus aktus ar priemones, vykdydamos savo pareigas pagal 22 straipsnio 1 dalį.“; "▌ 23) įterpiamas šis straipsnis:" „23b straipsnis Jungtinis stebėsenos mechanizmas 1. ESMA sukuria jungtinį stebėsenos mechanizmą 2 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti.
Be šios dalies antroje pastraipoje nurodytų subjektų, jungtiniame stebėsenos mechanizme stebėtojų teisėmis taip pat gali dalyvauti 7a straipsnio 6 dalyje nurodytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių valiutų emisijos centriniai bankai, išskyrus tos antros pastraipos d punkte išvardytus subjektus, nacionalinės kompetentingos institucijos, prižiūrinčios 7a straipsnyje nustatytos pareigos vykdymą, ir Komisija. Jungtinį stebėsenos mechanizmą administruoja ir jo posėdžiams pirmininkauja ESMA. Jungtinio stebėsenos mechanizmo pirmininkas kitų jungtinio stebėsenos mechanizmo narių prašymu arba savo iniciatyva gali pakviesti kitas institucijas dalyvauti posėdžiuose, kai svarstomi joms aktualūs klausimai. 2. Jungtinis stebėsenos mechanizmas:
Jungtiniame stebėsenos mechanizme dalyvaujančios įstaigos, 18 straipsnyje nurodyta kolegija ir nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir dalijasi informacija, būtina šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms užduotims vykdyti. Jei ta informacija jungtiniam stebėsenos mechanizmui nepateikiama, įskaitant 7a straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją, atitinkama leidimą gavusių PSŠ kompetentinga institucija, jų tarpuskaitos nariai ir jų klientai pateikia būtiną informaciją, kad ESMA ir kitos jungtiniame stebėsenos mechanizme dalyvaujančios įstaigos galėtų atlikti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis. 3. Jei atitinkama kompetentinga institucija neturi prašomos informacijos, ji paprašo, kad leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, jų tarpuskaitos nariai arba jų klientai pateiktų tą informaciją. Atitinkam kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama šią informaciją perduoda ESMA. 4. Atitinkamai kompetentingai institucijai sutikus, ESMA taip pat gali prašyti informacijos tiesiogiai iš atitinkamo subjekto. ESMA nepagrįstai nedelsdama perduoda visą iš to subjekto gautą informaciją atitinkamai kompetentingai institucijai. 5. Informacijos prašymais pagrindinėms sandorio šalims keičiamasi per centrinę duomenų bazę. 6. Bendradarbiaudama su kitomis jungtiniame stebėsenos mechanizme dalyvaujančiomis įstaigomis ESMA pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę pagal 2 dalį vykdomos veiklos rezultatų ataskaitą. Pirmoje pastraipoje minėtoje ataskaitoje gali būti pateikiamos rekomendacijos dėl galimų Sąjungos lygmens veiksmų nustatytai horizontaliajai rizikai šalinti. 7. ESMA imasi veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį tuo atveju, jei, remdamasi informacija, gauta veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui, ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA:
Prieš imdamasi veiksmų pagal pirmą šios dalies pastraipą, ESMA gali paskelbti gaires ar rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį. 8. Jeigu remdamasi informacija, gauta veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui, ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas ESMA mano, kad 7a straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymasis veiksmingai neužtikrina pernelyg didelės Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pozicijos 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu sumažinimo, ji peržiūri 7a straipsnio 8 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ir prireikus nustato tinkamą adaptacijos laikotarpį, neviršijantį 12 mėnesių.“; "24) 24 straipsnis pakeičiamas taip:" „24 straipsnis Kritinė padėtis 1. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba bet kuri kita atitinkama institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja ESMA, 18 straipsnyje nurodytą kolegiją, atitinkamus ECBS narius, Komisiją ir kitas susijusias institucijas apie bet kokią kritinę padėtį, susijusią su pagrindine sandorio šalimi, įskaitant:
2. Esant kritinei padėčiai informacija pateikiama ir atnaujinama nepagrįstai nedelsiant, kad 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nariai galėtų išanalizuoti tos kritinės padėties poveikį, visų pirma jų tarpuskaitos nariams ir jų klientams. 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nariai gali perduoti informaciją viešojo sektoriaus įstaigoms, atsakingoms už jų rinkų finansinį stabilumą, laikydamiesi 83 straipsnyje nustatyto įpareigojimo saugoti profesinę paslaptį. Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį pagal 83 straipsnį taikomas minėtą informaciją gaunančioms įstaigoms. 3. Vienoje ar daugiau pagrindinių sandorio šalių susidarius kritinei padėčiai, kuri daro arba gali turėti destabilizuojantį poveikį tarpvalstybinėms rinkoms, ESMA koordinuoja kompetentingų institucijų, pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) 2021/23 3 straipsnio 1 dalį, ir kolegijų veiklą parengiant koordinuotą atsaką į kritinę padėtį, susijusią su pagrindine sandorio šalimi, ir užtikrina veiksmingą kompetentingų institucijų, kolegijų ir pertvarkymo institucijų keitimąsi informaciją. 4. Susidarius kritinei padėčiai, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu imasi ar ėmėsi pertvarkymo veiksmų pagal Reglamento (ES) 2021/23 21 straipsnį, siekiant koordinuoti kompetentingų institucijų atsaką, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto ad hoc posėdis:
5. Prireikus, priklausomai nuo 4 dalyje nurodytame ad hoc posėdyje svarstytinų klausimų, į tą posėdį taip pat pakviečiama bet kuri iš šių institucijų:
6. Kai pagal pirmą pastraipą rengiamas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto ad hoc posėdis, to komiteto pirmininkas apie tai informuoja EBI, EIOPA, ESRV, Bendrą pertvarkymo valdybą, įsteigtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014, ir Komisiją ir jos jų prašymu taip pat kviečiamos dalyvauti tame posėdyje. Jei posėdis rengiamas susidarius 1 dalies c punkte nurodytai kritinei padėčiai, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas visada kviečia dalyvauti tame posėdyje atitinkamus emisijos centrinius bankus. 7. ESMA ▌gali reikalauti, kad visos atitinkamos kompetentingos institucijos jai pateiktų informaciją, būtiną šiame straipsnyje numatytai koordinavimo funkcijai atlikti. Jei atitinkama kompetentinga institucija turi prašomą informaciją, ji nepagrįstai nedelsdama ją perduoda ESMA. Jei atitinkama kompetentinga institucija neturi prašomos informacijos, ji reikalauja, kad pagal 14 straipsnį leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, jų tarpuskaitos nariai arba jų klientai, susijusios finansų rinkos infrastruktūros arba susijusios trečiosios šalys, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas ar veiklą, kai tinkama ir taikytina, pateiktų jai tą informaciją, ir apie tai informuoja ESMA. Atitinkamos kompetentingos institucijos gavusios šią informaciją nepagrįstai nedelsdamos ją perduoda ESMA. Užuot reikalavusi trečioje pastraipoje nurodytos informacijos, atitinkama kompetentinga institucija gali leisti ESMA reikalauti tos informacijos tiesiogiai iš atitinkamo subjekto. ESMA nepagrįstai nedelsdama perduoda visą iš to subjekto gautą informaciją atitinkamai kompetentingai institucijai. Jei ESMA per 48 valandas negauna pagal pirmą pastraipą prašomos informacijos, ji gali paprastu prašymu reikalauti, kad leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, jų tarpuskaitos nariai ir jų klientai, susijusios finansų rinkos infrastruktūros ir susijusios trečiosios šalys, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas ar veiklą, nepagrįstai nedelsdamos pateiktų jai tą informaciją. ESMA nepagrįstai nedelsdama perduoda visą iš tų subjektų gautą informaciją atitinkamai kompetentingai institucijai. 8. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto siūlymu ESMA gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį pateikti ▌rekomendacijas, kuriose vienai ar daugiau kompetentingų institucijų rekomenduojama priimti laikinus arba nuolatinius priežiūros sprendimus pagal šio reglamento 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytus reikalavimus, siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui arba jį sušvelninti. ESMA gali paskelbti tokias rekomendacijas tik kai daromas poveikis daugiau nei vienai pagal 14 straipsnį leidimą gavusiai pagrindinei sandorio šaliai arba kai dėl Sąjungos masto įvykių destabilizuojamos rinkos, kuriose atliekama tarpvalstybinė tarpuskaita.“; "25) 24a straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalies d punkto ii papunktis pakeičiamas taip:" „ii) kai Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sušaukiamas pagal 14 straipsnį leidimus gavusių pagrindinių sandorio šalių atveju – diskusijų, susijusių su šio straipsnio 7 dalimi, kontekste – Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka leidimus gavusios pagrindinės sandorio šalys, emisijos centriniai bankai, paprašę narystės Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete ir neturintys balsavimo teisės.“; "b) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Pirmininkas gali į Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžius, kai tikslinga▌, stebėtojais pakviesti 18 straipsnyje nurodytų kolegijų narius, klientų, jei jie žinomi, atitinkamų institucijų atstovus ir atitinkamų Sąjungos institucijų ir įstaigų atstovus.“; "c) 7 dalis iš dalies keičiama taip: i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:" Kalbant apie leidimus gavusias ar paraišką suteikti leidimą pagal 14 straipsnį teikiančias pagrindines sandorio šalis, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas 23a straipsnio ▌tikslu rengia sprendimus ir vykdo užduotis, patikėtas ESMA pagal 23a straipsnį ir pagal šiuos punktus: "ii) įterpiami šie ▌punktai:"
iii) dalis papildoma šia pastraipa:" „ESMA kasmet pateikia Komisijai ataskaitą dėl tarpvalstybinės rizikos, kylančios dėl pagrindinių sandorio šalių veiklos ir nurodytos pirmos pastraipos bb punkte.“; "26) 24b straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:" „1. Dėl priežiūros vertinimų, kurie turi būti atliekami, ir sprendimų, kurie turi būti priimami, pagal 41, 44, 46, 49, 50 ir 54 straipsnius dėl 2 lygio pagrindinių sandorio šalių, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas konsultuojasi su 25 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytais emisijos centriniais bankais. Kiekvienas emisijos centrinis bankas gali pateikti atsakymą. Jeigu emisijos centrinis bankas nusprendžia atsakyti, jis tai padaro per 10 darbo dienų nuo sprendimo projekto gavimo dienos. Esant kritinei padėčiai tas laikotarpis neviršija 24 valandų. Jeigu emisijos centrinis bankas siūlo iš dalies keisti vertinimus arba sprendimų pagal 41, 44, 46, 50 ir 54 straipsnius projektus arba jiems prieštarauja, jis raštu išsamiai išdėsto visas priežastis. Pasibaigus konsultacijų laikotarpiui Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas tinkamai apsvarsto emisijos centrinių bankų pasiūlytus pakeitimus ir pateikia savo vertinimą emisijos centrinių bankui. 2. Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas savo sprendimo projekte neatsižvelgia į emisijos centrinio banko pasiūlytus pakeitimus, jis raštu informuoja tą emisijos centrinį banką, nurodydamas visas priežastis, dėl kurių neatsižvelgta į to emisijos centrinio banko pasiūlytus pakeitimus, ir paaiškindamas, kodėl nukrypta nuo tų pakeitimų. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas pateikia Priežiūros tarybai gautus atsakymus ir emisijos centrinių bankų pasiūlytus pakeitimus ir savo paaiškinimus, kodėl į juos neatsižvelgta, kartu su sprendimo projektu.“; "27) 25 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:" „Sprendimas dėl pripažinimo 1 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju grindžiamas 2 dalyje išdėstytomis sąlygomis, o 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju – 2 dalies a–d punktuose ir 2b dalyje išdėstytomis sąlygomis. Per 180 darbo dienų nuo nustatymo pagal antrą pastraipą, kad paraiška yra išsami, ESMA raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį, ar jai suteikiamas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.“; "b) 5 dalyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:" „Kai peržiūra atliekama pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą, ‘▌ iš pagrindinės sandorio šalies nereikalaujama pateikti naujos paraiškos, o tik prašoma pateikti ESMA visą informaciją, būtiną jos pripažinimui peržiūrėti. Kai ESMA atlieka trečiojoje valstybėje įsteigtos pagrindinės sandorio šalies pripažinimo peržiūrą pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą, ESMA tokios peržiūros nelaiko paraiška dėl atitinkamos pripažintos pagrindinės sandorio šalies pripažinimo.“; "c) 6 dalis papildoma šia pastraipa:" „Kai tai būtina dėl Sąjungos interesų ir atsižvelgiant į galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui dėl numatomo Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių ir prekybos vietų dalyvavimo trečiojoje šalyje įsteigtų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, Komisija gali priimti pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą, nepriklausomai nuo to, ar laikomasi tos pastraipos c punkto.“; "d) 7 dalis pakeičiama taip:" „7. ESMA sudaro veiksmingus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių, kurių teisinė ir priežiūros sistemos pagal 6 dalį pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, kompetentingomis institucijomis. 7a. Jei ESMA dar nėra nustačiusi pagrindinės sandorio šalies lygio arba jei ESMA nustato, kad visos arba kai kurios pagrindinės sandorio šalys atitinkamoje trečiojoje šalyje yra 1 lygio pagrindinės sandorio šalys, 7 dalyje nurodytuose bendradarbiavimo susitarimuose atsižvelgiama į riziką, kurią kelia tų pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos paslaugų teikimas, ir nurodoma:
7b. Jei ESMA nustato, kad bent viena pagrindinė sandorio šalis atitinkamoje trečiojoje šalyje yra 2 lygio pagrindinė sandorio šalis, 7 dalyje nurodytuose bendradarbiavimo susitarimuose dėl tų 2 lygio pagrindinių sandorio šalių nurodomi bent šie elementai:
7c. Jeigu ESMA mano, kad trečiosios šalies kompetentinga institucija netaiko kurios nors iš pagal 7, 7a ir 7b dalis sudaryto bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, ji nedelsdama konfidencialiai apie tai praneša Komisijai. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti peržiūrėti pagal 6 dalį priimtą įgyvendinimo aktą.“; "28) 25a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: " „2. 1 dalyje nurodytame prašyme pateikiamas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis daroma išvada dėl palyginamumo, ir priežastys, dėl kurių laikantis trečiojoje valstybėje taikomų reikalavimų yra įvykdomi 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatyti reikalavimai. 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pateikia pagrįstą prašymą pagal 1 dalį elektronine forma per centrinę duomenų bazę. ESMA iš dalies arba visiškai patvirtina palyginamą atitiktį, jei, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrįstu prašymu, nusprendžia, kad laikoma, jog 2 lygio pagrindinė sandorio šalis, atitinkanti atitinkamus trečiojoje valstybėje taikomus reikalavimus, atitinka 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytus reikalavimus ir taip atitinka 25 straipsnio 2b dalies a punkte nustatytą pripažinimo reikalavimą. ESMA konkretaus reikalavimo atžvilgiu visiškai ar iš dalies panaikina palyginamos atitikties patvirtinimą, jei 2 lygio pagrindinė sandorio šalis nebeatitinka palyginamų reikalavimų laikymosi sąlygų ir jei tokia pagrindinė sandorio šalis per nustatytą laikotarpį nesiėmė ESMA prašomų taisomųjų veiksmų. Nustatydama sprendimo panaikinti palyginamos atitikties patvirtinimą įsigaliojimo datą ESMA stengiasi nustatyti tinkamą adaptacijos laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių. Kai ESMA patvirtina palyginamą atitiktį, ji ir toliau yra atsakinga už savo pareigų vykdymą ir savo užduočių atlikimą pagal šį reglamentą, visų pirma, 25 ir 25b straipsnius, ir toliau naudojasi savo įgaliojimais, nurodytais 25c–25d, 25f–25m ir 25p–25q straipsniuose. Nedarant poveikio ESMA gebėjimui vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą, kai ESMA patvirtina palyginamą atitiktį, ji susitaria su trečiosios valstybės institucija dėl administracinių susitarimų, kad būtų užtikrintas tinkamas keitimasis informacija ir bendradarbiavimas, kad ESMA galėtų nuolat stebėti, kaip tenkinami palyginamos atitikties reikalavimai.“; "29) 25b straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"
30) 25f straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:" „1. ESMA paprastu prašymu arba sprendimu gali reikalauti, kad pripažintos pagrindinės sandorio šalys ir susijusios trečiosios šalys, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas ar veiklą, pateiktų visą informaciją, būtiną ESMA stebėti, kaip tos pagrindinės sandorio šalys teikia tarpuskaitos paslaugas ar vykdo veiklą, ir vykdyti šiame reglamente numatytas savo pareigas. Pirmoje pastraipoje nurodyta ir paprastu prašymu paprašyta informacija gali būti periodinio arba vienkartinio pobūdžio.“; "31) 25o straipsnis pakeičiamas taip:" „25o straipsnis III ir IV priedų keitimas Siekiant atsižvelgti į 16 straipsnio ir IV bei V antraštinių dalių pakeitimus, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad III priede nurodytų pažeidimų atveju tenkinamos 16 straipsnio ir IV bei V antraštinių dalių sąlygos. Siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 82 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl IV priedo pakeitimo priemonių.“; "32) 25p straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:" „c) atitinkama pagrindinė sandorio šalis sunkiai ir sistemingai pažeidė kuriuos nors iš šiame reglamente nustatytų taikomų reikalavimų arba daugiau nebetenkina kurios nors iš pripažinimo sąlygų, nustatytų 25 straipsnyje, ir per tinkamai nustatytą laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis nei vieni metai, nesiėmė ESMA reikalaujamų taisomųjų veiksmų.“; "b) 2 dalis pakeičiama taip:" „2. Prieš panaikindama pripažinimą pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, ESMA atsižvelgia į galimybę taikyti priemones pagal 25q straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus. Jeigu ESMA nusprendžia, kad per laikotarpį, nustatytą 1 dalies c punkte, nebuvo imtasi taisomųjų veiksmų arba jei veiksmai, kurių imtasi, nėra tinkami, pasikonsultavusi su 25 straipsnio 3 dalyje nurodytomis institucijomis, ESMA panaikina sprendimą dėl pripažinimo.“; "33) 26 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis papildoma šia pastraipa:" „1. Nedarant poveikio sąveikos susitarimams pagal V antraštinę dalį ar investavimo politikai pagal 47 straipsnį, pagrindinė sandorio šalis negali būti arba tapti tarpuskaitos nare, kliente arba nustatyti netiesiogines tarpuskaitos priemones su tarpuskaitos nariu, kad galėtų vykdyti tarpuskaitos veiklą kurioje nors pagrindinėje sandorio šalyje.“; "b) 8 dalis pakeičiama taip:" „8. Pagrindinės sandorio šalies nepriklausomas auditas atliekamas dažnai. To audito rezultatai perduodami pagrindinės sandorio šalies valdybai ir su jais gali susipažinti ESMA ir pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija.“; "34) 27 straipsnis papildomas šia dalimi:" „2a. Sudarant pagrindinės sandorio šalies valdybą tinkamai atsižvelgiama į lyčių pusiausvyros principą.“; "35) 28 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Pagrindinė sandorio šalis įsteigia rizikos valdymo komitetą, kurį sudaro jos tarpuskaitos narių atstovai, nepriklausomi valdybos nariai ir jos klientų atstovai. Rizikos valdymo komitetas gali pakviesti pagrindinės sandorio šalies darbuotojus ir nepriklausomus išorės ekspertus be balsavimo teisės dalyvauti rizikos valdymo komiteto posėdžiuose. ESMA ir kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad būtų pakviestos be balsavimo teisės dalyvauti rizikos valdymo komiteto posėdžiuose ir deramai informuotos apie rizikos valdymo komiteto veiklą ir sprendimus. Rizikos valdymo komiteto rekomendacijoms pagrindinės sandorio šalies vadovybė negali daryti tiesioginės įtakos. Rizikos valdymo komitete daugumos neturi nė viena atstovų grupė.“; "b) 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:" „4. Nedarant poveikio ESMA ir kompetentingų institucijų teisei būti tinkamai informuotoms, rizikos valdymo komiteto nariai įpareigoti užtikrinti informacijos konfidencialumą. Rizikos valdymo komiteto pirmininkui nusprendus, kad sprendžiant tam tikrą klausimą kyla arba gali kilti kurio nors nario interesų konfliktas, tam nariui balsuoti tuo klausimu neleidžiama. 5. Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja ESMA, kompetentingą instituciją ir rizikos valdymo komitetą apie visus sprendimus, kuriuos priimdama valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto rekomendacijomis, ir paaiškina tokio sprendimo priežastis. Rizikos valdymo komitetas ar bet kuris rizikos valdymo komiteto narys gali informuoti kompetentingą instituciją apie visas sritis, kuriose, jo nuomone, rizikos valdymo komiteto rekomendacijomis nesivadovauta.“; "36) 30 straipsnis pakeičiamas taip:" „30 straipsnis Akcininkai ir nariai, turintys kvalifikuotuosius akcijų paketus 1. Kompetentinga institucija išduoda pagrindinei sandorio šaliai leidimą tik po to, kai gauna informaciją apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi kvalifikuotąjį akcijų paketą, tapatybę ir apie tų paketų dydžius. 2. Kompetentinga institucija neišduoda leidimo pagrindinei sandorio šaliai, jeigu, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą, ji nemano, kad akcininkai ar nariai, turintys kvalifikuotąjį akcijų paketą, yra tinkami. Kai įsteigiama 18 straipsnyje nurodyta kolegija, ta kolegija pagal 19 straipsnį ir 17b straipsnyje nustatyta tvarka pateikia nuomonę dėl akcininkų ar narių, turinčių pagrindinės sandorio šalies kvalifikuotąjį akcijų paketą, tinkamumo. 3. Jeigu pagrindinė sandorio šalis ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys susiję glaudžiais ryšiais, kompetentinga institucija išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų. 4. Jei 1 dalyje nurodyti asmenys turi įtakos, kuri gali daryti neigiamą poveikį rizikos ribojimo principais pagrįstam ir patikimam pagrindinės sandorio šalies valdymui, kompetentinga institucija imasi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, įskaitant galimą pagrindinės sandorio šalies leidimo panaikinimą. 18 straipsnyje nurodyta kolegija pagal 19 straipsnį ir 17b straipsnyje nustatyta tvarka pateikia nuomonę dėl to, ar ta įtaka gali pakenkti patikimam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam pagrindinės sandorio šalies valdymui, ir dėl priemonių, numatytų tai padėčiai ištaisyti. 5. Kompetentinga institucija neišduoda leidimą tuo atveju, kai trečiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keletui fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais pagrindinė sandorio šalis susijusi glaudžiais ryšiais, arba su jų vykdymo užtikrinimu susiję sunkumai trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.“; "37) 31 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:" „Kompetentinga institucija, gavusi šioje dalyje nurodytą pranešimą ir 3 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu apie gavimą informuoja siūlomą įsigyjantį asmenį arba pardavėją ir ta informacija pasidalija su ESMA ir 18 straipsnyje nurodyta kolegija. Per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo apie pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos pagal 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą reikalaujama pridėti prie pranešimo, gavimą dienos, nebent terminas būtų pratęstas pagal šį straipsnį (toliau – vertinimo laikotarpis), kompetentinga institucija atlieka 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas). Vertinimo laikotarpiu pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą 18 straipsnyje nurodyta kolegija pateikia nuomonę pagal 19 straipsnį, o ESMA pateikia nuomonę pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.“; "b) 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" Vertinimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną kompetentinga institucija savo vardu ir ESMA ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos prašymu nepagrįstai nedelsdama prireikus prašo pateikti tokią papildomą vertinimui užbaigti reikalingą informaciją. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.“; "38) 32 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:" „Dėl kompetentingos institucijos vertinimo, susijusio su 31 straipsnio 2 dalyje numatytu pranešimu ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą pateikiama 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.“; "39) 35 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Pagrindinė sandorio šalis pagrindinės veiklos, susijusios su rizikos valdymu, funkcijos neperduoda, nebent tokiam perdavimui pritartų kompetentinga institucija. Dėl kompetentingos institucijos sprendimo pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą pateikiama 18 straipsnyje nurodytos kolegijos pirmos pastraipos nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies bc punktą.“; "b) 3 dalis pakeičiama taip:" „3. Pagrindinė sandorio šalis, gavusi atitinkamą prašymą, leidžia naudotis visa informacija, kuri reikalinga tam, kad kompetentinga institucija, ESMA ir 18 straipsnyje nurodyta kolegija galėtų įvertinti užsakomųjų paslaugų atitiktį šiam reglamentui.“; "40) 37 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Pagrindinė sandorio šalis nustato, atitinkamais atvejais atsižvelgdama į produkto, kurio tarpuskaita atliekama, tipą, priimtinų tarpuskaitos narių kategorijas ir priėmimo kriterijus, remdamasi rizikos valdymo komiteto patarimais pagal 28 straipsnio 3 dalį. Tokie kriterijai yra nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą ir atvirą prieigą prie pagrindinės sandorio šalies, ir jais užtikrinama, kad tarpuskaitos sistemos nariai turėtų pakankamai finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl dalyvavimo pagrindinės sandorio šalies veikloje. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik tiek, kiek jais siekiama valdyti pagrindinės sandorio šalies riziką. Nedarant poveikio sąveikos susitarimams pagal V antraštinę dalį ar vykdomai investavimo politikai pagal 47 straipsnį, kriterijais užtikrinama, kad pagrindinės sandorio šalys arba tarpuskaitos namai negalėtų tiesiogiai ar netiesiogiai būti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariais. 1a. Pagrindinė sandorio šalis ne finansų sandorio šalis tarpuskaitos narėmis priima tik tuo atveju, jei tos ne finansų sandorio šalys gali parodyti, kaip ketina įvykdyti garantinės įmokos reikalavimus ir mokėti įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taip pat ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Pagrindinės sandorio šalies, narėmis priimančios ne finansų sandorio šalis tarpuskaitos nariais, kompetentinga institucija reguliariai peržiūri pagrindinės sandorio šalies nustatytus susitarimus, siekdama stebėti, ar laikomasi pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija kasmet praneša 18 straipsnyje nurodytai kolegijai apie produktus, kurių tarpuskaitą atlieka tos ne finansų sandorio šalys, bendrą poziciją ir bet kokią nustatytą riziką. Ne finansų sandorio šalis, veikianti kaip pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narė, gali teikti klientų tarpuskaitos paslaugas tik ne finansų sandorio šalims, priklausančioms tai pačiai grupei kaip ir ta ne finansų sandorio šalis, ir pagrindinėje sandorio šalyje ji gali turėti tik savo vardu arba tų ne finansų sandorio šalių vardu laikomo turto ir pozicijų sąskaitas. Po ad hoc tarpusavio vertinimo ESMA gali pateikti nuomonę arba rekomendaciją dėl tokių susitarimų tinkamumo.“; "b) pridedama ši ▌dalis:"
ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant techninius reguliavimo standartus, nurodytus pirmoje pastraipoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“; "41) 38 straipsnis pakeičiamas taip:" „38 straipsnis Skaidrumas 1. Pagrindinė sandorio šalis ir jos tarpuskaitos nariai viešai skelbia teikiamų paslaugų kainas ir susijusius mokesčius. Jie atskirai skelbia kiekvienos teikiamos paslaugos kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir permokos grąžinimą bei sąlygas, kuriomis jos taikomos. Pagrindinė sandorio šalis savo tarpuskaitos nariams ir atitinkamais atvejais jų klientams suteikia atskirą prieigą prie konkrečių teikiamų paslaugų. Pagrindinė sandorio šalis atskirai atsiskaito už sąnaudas ir įplaukas, susijusias su teikiamomis paslaugomis, ir atskleidžia tą informaciją ESMA ir kompetentingai institucijai. 2. Pagrindinė sandorio šalis tarpuskaitos nariams ir klientams atskleidžia su teikiamomis paslaugomis susijusią riziką. 3. Pagrindinė sandorio šalis atskleidžia ESMA, savo tarpuskaitos nariams ir savo kompetentingai institucijai kainų informaciją, naudojamą apskaičiuojant jos tarpuskaitos narių pozicijas dienos pabaigoje. Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia kiekvienos klasės priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta ir kurių tarpuskaitą apibendrintai atlieka pagrindinė sandorio šalis, skaičių. 4. Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia operacinius ir techninius reikalavimus, susijusius su ryšių protokolais, aprėpiančius turinį ir pranešimo formatus, kuriuos ji naudoja bendraudama su trečiosiomis šalimis, įskaitant 7 straipsnyje nurodytus operacinius ir techninius reikalavimus. 5. Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia informaciją apie bet kokius tarpuskaitos narių padarytus kriterijų, nurodytų 37 straipsnio 1 dalyje, ir reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, pažeidimus, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad atskleidus šią informaciją kiltų grėsmė finansų stabilumui arba pasitikėjimui rinka arba būtų sukelta rimta grėsmė finansų rinkoms ar padaryta neproporcinga žala susijusioms šalims. 6. Pagrindinė sandorio šalis suteikia savo tarpuskaitos nariams modeliavimo priemonę, kuria jie galėtų portfelio lygmeniu nustatyti papildomos pradinės garantinės įmokos, kurios pagrindinė sandorio šalis gali pareikalauti atlikdama naujo sandorio tarpuskaitą, sumą, apimant garantinės įmokos reikalavimų, kurie gali būti jiems taikomi pagal skirtingus scenarijus, modeliavimą. Ta priemone galima naudotis tik per saugią prieigą, ir modeliavimo rezultatai nėra privalomi. 7. Pagrindinė sandorio šalis aiškiai ir skaidriai suteikia savo tarpuskaitos nariams informaciją apie naudojamus pradinių garantinių įmokų modelius, įskaitant papildomų mokesčių metodiką. Ta informacija:
8. Tarpuskaitos paslaugas teikiantys tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai savo klientams pateikia bent šią informaciją:
Pagal d punktą garantinės įmokos reikalavimų modeliavimas apima tiek garantines įmokas, kurių reikalauja pagrindinė sandorio šalis, tiek visas papildomas garantines įmokas, kurių reikalauja patys tarpuskaitos paslaugas teikiantys tarpuskaitos nariai ir klientai. Tokio modeliavimo rezultatai nėra privalomi. Tarpuskaitos nario prašymu pagrindinė sandorio šalis nepagrįstai nedelsdama pateikia tam tarpuskaitos nariui prašomą informaciją, kad tas tarpuskaitos narys galėtų laikytis šios dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai tokia informacija jau pateikta pagal 1–7 dalis. Kai tarpuskaitos narys arba klientas teikia tarpuskaitos paslaugas, jie, kai tinkama, perduoda tą informaciją savo klientams. 9. Tarpuskaitos paslaugas teikiantys pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariai ir klientai aiškiai informuoja savo esamus ir potencialius klientus apie galimus nuostolius ar kitas sąnaudas, kurių klientai gali patirti taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytas įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūras bei nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, įskaitant kompensacijos, kurią jie gali gauti, rūšį, atsižvelgiant į 48 straipsnio 7 dalį. Klientams suteikiama pakankamai išsami informacija siekiant užtikrinti, kad jie suprastų, kokių nuostolių ir kitų sąnaudų jie blogiausiu atveju galėtų patirti, jei PSŠ imtųsi gaivinimo priemonių. 10. ESMA, konsultuodamasi su EBI ir ESCB, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomi:
ESMA pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; "42) 40 straipsnis papildomas šia dalimi:" „Nedarant poveikio 1 straipsnio 4 ir 5 dalims ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus subjektams atlikti centrinę tarpuskaitą, ESMA ne vėliau kaip... [18 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose nurodomas metodas, kurį turi naudoti pagal šio reglamento 14 straipsnį leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, kad apskaičiuotų viešojo sektoriaus subjektų, dalyvaujančių tose pagrindinėse sandorio šalyse, pozicijas ir įnašus, jei tokių yra, į pagrindinių sandorio šalių finansinius išteklius, tinkamai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjektų įgaliojimus.“; "43) 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:" „1. Pagrindinė sandorio šalis nustato, reikalauja pateikti ir iš savo tarpuskaitos narių bei, kai tinka, iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, surenka garantines įmokas, kuriomis siekia riboti savo kredito riziką. Tokių garantinių įmokų pakanka galimai rizikai, kuri, pagrindinės sandorio šalies manymu, kils iki susijusių pozicijų likvidavimo, padengti. Šių garantinių įmokų taip pat turi pakakti padengti nuostoliams, kurie per atitinkamą laikotarpį patiriami mažiausiai 99 % rizikos kitimo atvejų, ir jomis užtikrinama, kad pagrindinė sandorio šalis bent kartą per dieną visiškai užtikrintų savo pozicijas visiems savo tarpuskaitos nariams ir, kai tinka, pagrindinėms sandorio šalims, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus. Pagrindinė sandorio šalis nuolat stebi ir peržiūri savo garantinių įmokų dydį, kad jos atspindėtų esamas rinkos sąlygas, atsižvelgdama į tokios peržiūros galimą prociklinį poveikį. 2. Nustatydama garantinės įmokos reikalavimus, pagrindinė sandorio šalis taiko modelius ir parametrus, kuriais atsižvelgiama į priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, rizikos ypatybes ir į laikotarpį tarp garantinių įmokų surinkimo, rinkos likvidumą ir galimybę daryti pakeitimus sandorio laikotarpiu. Modelius ir parametrus patvirtina kompetentinga institucija ir pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą dėl jų teikiama 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą. 3. Pagrindinė sandorio šalis kasdien reikalauja garantinių įmokų ir jas surenka, bent jau kai viršijamos iš anksto nustatytos ribos. Tai darydama pagrindinė sandorio šalis, kiek įmanoma, atsižvelgia į galimą savo vienos dienos garantinių įmokų surinkimo ir mokėjimo poveikį savo dalyvių likvidumo pozicijai ir pagrindinės sandorio šalies atsparumui. Pagrindinė sandorio šalis, kiek įmanoma, nesulaiko vienos dienos kintamųjų garantinių įmokų mokėjimų po to, kai gauna visus tokius mokėtinus mokėjimus. “; "44) 44 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:" „Pagrindinė sandorio šalis kasdien įvertina savo galimus likvidumo poreikius. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kylančią dėl bent dviejų subjektų▌, kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios ir kurie yra tarpuskaitos nariai ar likvidumo teikėjai, išskyrus centrinius bankus, įsipareigojimų neįvykdymo.“; "45) 46 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Pagrindinė sandorio šalis priima labai likvidžius įkaitus su minimalia kredito ir rinkos rizika, kad galėtų apdrausti savo pradinę ir nuolatinę poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu. Pagrindinė sandorio šalis gali priimti valstybės garantijas, valstybinio banko garantijas arba komercinio banko garantijas, su sąlyga, kad pateikus prašymą jos būtų besąlygiškai prieinamos 41 straipsnyje nurodytu likvidavimo laikotarpiu. Pagrindinė sandorio šalis savo veiklos taisyklėse nustato priimtinų garantijų minimalų priimtiną užtikrinimo lygį ir gali nurodyti, kad ji gali priimti visiškai neužtikrintas banko garantijas. Pagrindinė sandorio šalis gali priimti valstybės garantijas, valstybinio banko garantijas arba komercinio banko garantijas tik savo pradinei ir nuolatinei pozicijai tarpuskaitos narių, kurie yra ne finansų sandorio šalys, arba tarpuskaitos narių klientų atžvilgiu padengti, jeigu tie klientai yra ne finansų sandorio šalys.
b) 3 dalis pakeičiama taip:"
ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip... [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; "46) 48 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 5 dalis pakeičiama taip:" „Kai turtas ir pozicijos pagrindinės sandorio šalies duomenyse ir sąskaitose registruojami įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario klientų vardu pagal 39 straipsnio 2 dalį, pagrindinė sandorio šalis sutartimi bent įsipareigoja pradėti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario visų klientų vardu laikomo turto ir pozicijų perdavimo kitam visų tų klientų paskirtam tarpuskaitos nariui procedūras ir, jeigu nė vienas klientas neprieštarauja prieš vykdant turto ir pozicijų perkėlimą, perduoda tokį turtą ir pozicijas be įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sutikimo. Tas kitas tarpuskaitos narys yra įpareigotas priimti šį turtą ir pozicijas tik tuo atveju, jeigu anksčiau jis yra sudaręs sutartį su tais klientais, pagal kurią jis įsipareigojo tai padaryti. Jei dėl kokių nors priežasčių per iš anksto nustatytą perdavimo laikotarpį, kuris nurodytas pagrindinės sandorio šalies veiklos taisyklėse, perdavimas tam kitam tarpuskaitos nariui neįvyksta, pagrindinė sandorio šalis gali imtis visų pagal jos veiklos taisykles leidžiamų aktyvių rizikos, susijusios su tomis pozicijomis, valdymo veiksmų, be kita ko, likviduoti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario kliento vardu laikomą turtą ir pozicijas.“; "b) pridedama ši dalis: " „8. Tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir kai dėl tokio įsipareigojimų neįvykdymo visas klientų turimas turtas ir pozicijos arba jų dalis iš įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario perduodami kitam tarpuskaitos nariui pagal 5 ir 6 dalis, tas kitas tarpuskaitos narys tris mėnesius nuo perdavimo dienos gali pasikliauti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario atliktu išsamiu patikrinimu pagal Direktyvos (ES) 2015/849 II skyriaus 4 skirsnį, siekiant laikytis tos direktyvos reikalavimų. Kai tarpuskaitos nariui, kuriam buvo perduotas turtas ir pozicijos, taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, jis įvykdo tame reglamente nustatytus kapitalo reikalavimus tarpuskaitos narių pozicijoms klientų atžvilgiu per laikotarpį, dėl kurio susitarta su jo kompetentinga institucija ir kuris neviršija trijų mėnesių nuo turto ir pozicijų perdavimo dienos.“; "47) 49 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1–1e dalys pakeičiamos taip:" „1. Pagrindinė sandorio šalis reguliariai peržiūri modelius ir parametrus, taikomus apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus, ir kitas rizikos valdymo priemones. Ji taiko modeliams griežtus ir dažnus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų jų atsparumą ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, ir atlieka grįžtamąjį patikrinimą, kad įvertintų taikomos metodikos patikimumą. Pagrindinė sandorio šalis gauna nepriklausomą patvirtinimą, informuoja savo kompetentingą instituciją ir ESMA apie atliktų testų rezultatus ir, prieš modelių ir parametrų reikšmingą pakeitimą, gauna jų patvirtinimą pagal 1a–1e dalis.
1a. Visi modelių ir parametrų pakeitimai, kurie nebuvo įvertinti pagal 49a straipsnį, vertinami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apie priimtus modelius ir parametrus, įskaitant jų reikšmingus pakeitimus, pateikiama 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonė pagal šį straipsnį. ESMA užtikrina, kad informacija apie testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus būtų pateikta EPI, ECBS ir Bendrai pertvarkymo valdybai, kad jos galėtų įvertinti poveikį finansų įmonių pozicijoms, jei pagrindinės sandorio šalys nevykdytų savo įsipareigojimų. 1b. Jeigu pagrindinė sandorio šalis ketina priimti kokį nors ▌1 dalyje nurodytų modelių ar parametrų pakeitimą, ji elektroniniu formatu ▌ centrinėje duomenų bazėje pateikia paraišką dėl tokio pakeitimo patvirtinimo. Ta paraiška nedelsiant pasidalijama su pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, ESMA ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kolegija. Kartu su paraiška pagrindinė sandorio šalis pateikia nepriklausomą numatomo pakeitimo patvirtinimą. ▌Per dvi darbo dienas nuo tokios paraiškos pateikimo per centrinę duomenų bazę pagrindinei sandorio šaliai išsiunčiamas paraiškos gavimo patvirtinimas. 1c. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija ir ESMA per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patvirtinimo dienos įvertina, ar paraiškoje pateikti reikalaujami dokumentai ir ar tuose dokumentuose yra visa informacija, kurios reikalaujama pagal 5 dalies d punktą. Jeigu pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba ESMA padaro išvadą, kad pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ar informacija, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija paprašo paraišką pateikusios pagrindinės sandorio šalies per centrinę duomenų bazę pateikti trūkstamus papildomus dokumentus ar informaciją. Tokiu atveju šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Paraiška atmetama, jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba ESMA padaro išvadą, kad pagrindinė sandorio šalis neįvykdė tokio prašymo, ir tokiu atveju paraišką atmetusi institucija apie tai praneša kitai institucijai. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija informuoja pagrindinę sandorio šalį apie sprendimus atmesti paraišką per centrinę duomenų bazę, taip pat informuoja pagrindinę sandorio šalį apie trūkstamus dokumentus ar informaciją. 1d. Per 40 darbo dienų nuo išvados, kad visi dokumentai ir informacija buvo pateikti pagal 1c dalį:
Per šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, ESMA arba bet kuris iš 18 straipsnyje nurodytų kolegijos narių per centrinę duomenų bazę gali tiesiogiai teikti klausimus paraišką pateikusiai pagrindinei sandorio šaliai ir prašyti jos pateikti papildomą informaciją ir nustato terminą, iki kurio paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis turi pateikti tokią informaciją. Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytus ataskaitas, 18 straipsnyje nurodyta kolegija per 15 darbo dienų priima nuomonę pagal 19 straipsnį ir perduoda ją ESMA ir kompetentingai institucijai. Nepaisant preliminaraus priėmimo pagal 1g dalį, kompetentinga institucija ir ESMA nepriima sprendimo, kuriuo suteikiamas modelių ir parametrų reikšmingų pakeitimų patvirtinimas arba atsisakoma jį suteikti, kol 18 straipsnyje nurodyta kolegija nepriima nuomonės, nebent kolegija tos nuomonės nepriima per nustatytą terminą. 1e. Per 10 darbo dienų nuo 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonės gavimo arba pasibaigus tos nuomonės pateikimo terminui, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, tiek pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, tiek ESMA, atsižvelgdamos į 1d dalies pirmoje pastraipoje nurodytas ataskaitas ir tą nuomonę, suteikia patvirtinimą arba atsisako jį suteikti ir apie tai raštu informuoja viena kitą ir pateikia visapusiškai pagrįstą patvirtinimo arba atsisakymo suteikti patvirtinimą paaiškinimą. Jeigu pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba ESMA pakeitimo nepatvirtina, pakeitimas nepatvirtinamas. Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba ESMA nesutinka su 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomone, įskaitant joje pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, savo sprendime ji nurodo visas priežastis bei paaiškina visus svarbius nukrypimus nuo tos nuomonės arba sąlygų, arba rekomendacijų. 1f. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija per 1e dalyje nurodytą terminą informuoja pagrindinę sandorio šalį apie tai, ar jai suteikiamas patvirtinimas, ar atsisakoma jį suteikti, ir pateikia visapusiškai pagrįstą paaiškinimą. 1g. Pagrindinė sandorio šalis negali priimti jokių reikšmingų 1 dalyje nurodytų modelių ir parametrų pakeitimų, kol negauna tiek savo kompetentingos institucijos, tiek ESMA patvirtinimų. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagrindinės sandorio šalies prašymu kompetentinga institucija, suderinusi su ESMA, gali leisti preliminariai priimti reikšmingą tokių modelių ar parametrų pakeitimą prieš juos patvirtinant, jei tai tinkamai pagrįsta ▌. Toks laikinas modelių ▌pakeitimas leidžiamas tik tam tikrą laikotarpį, kurį bendrai nustato pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija ir ESMA. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pagrindinei sandorio šaliai neleidžiama taikyti tokio ▌pakeitimo, jei jis nėra patvirtintas pagal 1a, 1c, 1d ir 1e dalis. 1h. Parametrų pakeitimai, atsiradę taikant metodiką, kuri yra patvirtinto modelio dalis, dėl išorinių įvesties duomenų arba dėl reguliarios peržiūros ar kalibravimo, nelaikomi modelių ir parametrų pakeitimais šio straipsnio ir 49a straipsnio tikslais. 1i. Pakeitimas laikomas reikšmingu, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
c) 5 dalis pakeičiama taip:"
Reikalaujami dokumentai ir informacijos lygis turi būti proporcingi modelio patvirtinimo tipui, tačiau juose turi būti pateikta pakankamai išsami informacija, kad būtų užtikrinta tinkama pakeitimo analizė. Pirmos pastraipos a punkto tikslais ESMA gali nustatyti skirtingas vertes skirtingiems 1i dalies punktams. ESMA tuos pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [▌12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; "d) pridedama ši dalis:" „6. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas centrinėje duomenų bazėje teiktinos šio straipsnio 1b dalyje ir 49 straipsnyje nurodytos paraiškos dėl patvirtinimo elektroninis formatas. ESMA pirmoje pastraipoje nurodytų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; "48) įterpiamas šis straipsnis:" „49a straipsnis Pagreitinta nereikšmingų pagrindinės sandorio šalies modelių ir parametrų pakeitimų procedūra 1. Jeigu pagrindinė sandorio šalis mano, kad 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto modelio ar parametro pakeitimas, kurį ji ketina priimti, neatitinka to straipsnio 1i dalyje nustatytų sąlygų, ji gali prašyti, kad paraiškai dėl pakeitimo patvirtinimo būtų taikoma pagreitinta procedūra pagal šį straipsnį. 2. Siūlomam modelio ar parametro pakeitimui taikoma pagreitinta procedūra, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
3. Pagrindinė sandorio šalis savo paraišką, įskaitant visus dokumentus ir informaciją, kurių reikalaujama pagal 49 straipsnio 5 dalies d punktą, pateikia elektroniniu formatu per centrinę duomenų bazę. Pagrindinė sandorio šalis pateikia visą informaciją, būtiną įrodyti, kodėl siūlomas pakeitimas laikytinas nereikšmingu ir todėl atitinka vertinimo pagal paspartintą procedūrą pagal šį straipsnį kriterijus. Per dvi darbo dienas nuo tos paraiškos pateikimo pagrindinei sandorio šaliai per centrinę duomenų bazę išsiunčiamas paraiškos gavimo patvirtinimas. 4. Tiek pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, tiek ESMA per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patvirtinimo nusprendžia, ar siūlomas pakeitimas yra reikšmingas, ar nereikšmingas. 5. Jeigu pagal 4 dalį pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba ESMA nusprendžia, kad pakeitimas yra reikšmingas, jos apie tai informuoja viena kitą raštu, ir paraiškai dėl to pakeitimo patvirtinimo netaikoma šiame straipsnyje nustatyta pagreitinta procedūra. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę praneša paraišką pateikusiai pagrindinei sandorio šaliai per dvi darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pagal 4 dalį dienos ir pateikia visapusiškai pagrįstą paaiškinimą. Per 10 darbo dienų nuo to pranešimo gavimo pagrindinė sandorio šalis atsiima paraišką arba ją papildo, kad būtų patenkinti paraiškos reikalavimai pagal 49 straipsnį. 6. Jeigu pagal 4 dalį pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija ir ESMA nusprendžia, kad pakeitimas nėra reikšmingas, jos per tris darbo dienas nuo to sprendimo priėmimo dienos:
Jeigu viena iš jų modelio nepatvirtina, patvirtinimą atsisakoma suteikti. 7. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija per centrinę duomenų bazę raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį per dvi darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pagal 6 dalį dienos apie tai, ar patvirtinimas buvo suteiktas, ar atsisakyta jį suteikti.“; "49) 54 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: " „1. Sąveikos susitarimą arba bet kokį esminį sąveikos susitarimo pagal V antraštinę dalį pakeitimą pirmiausia turi patvirtinti susijusių pagrindinių sandorio šalių kompetentingos institucijos. Pagrindinių sandorio šalių kompetentingos institucijos prašo ESMA nuomonės pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą ir 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonės pagal 19 straipsnį, ir ji pateikiama laikantis 17b straipsnyje nustatytos procedūros.“; "b) 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Ne vėliau kaip .... [18 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA parengia nurodymus arba rekomendacijas, kuriomis siekiama nustatyti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų sąveikos susitarimų vertinimą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnyje nustatytos tvarkos. ESMA, konsultuodamasi su ECBS nariais, parengia tų nurodymų arba rekomendacijų projektus. 5. ESMA, pasikonsultavusi su ECBS nariais ir ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami reikalavimai pagrindinėms sandorio šalims dėl tinkamo rizikos, susijusios su sąveikos susitarimais, valdymo. Tuo tikslu ESMA atsižvelgia į pagal 4 dalį paskelbtas gaires ir įvertina, ar į jas įtrauktos nuostatos yra tinkamos sąveikos susitarimų, apimančių visų rūšių produktus ar sutartis, įskaitant išvestinių finansinių priemonių sutartis ir nefinansines priemones, atveju. ESMA pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip … [12 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; "50) 81 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:" „s) nacionalinėms valdžios institucijoms, kurioms pavesta vykdyti makroprudencinę politiką.“; "51) 82 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:" „2. 1 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 3a dalyje, 7a straipsnio 7 dalyje, 11 straipsnio 3a dalyje, 11 straipsnio 12a dalyje, 25 straipsnio 2a dalyje, 25 straipsnio 6a dalyje, 25a straipsnio 3 dalyje, 25d straipsnio 3 dalyje, 25i straipsnio 7 dalyje, 25o straipsnyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje ir 72 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 3a dalyje, 7a straipsnio 7 dalyje, 11 straipsnio 3a dalyje, 11 straipsnio 12a dalyje, 25 straipsnio 2a dalyje, 25 straipsnio 6a dalyje, 25a straipsnio 3 dalyje, 25d straipsnio 3 dalyje, 25i straipsnio 7 dalyje, 25o straipsnyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje ir 72 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“; "b) 6 dalis iš dalies keičiama taip:" „6. Pagal 1 straipsnio 6 dalį, 3 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 3a dalį, 7a straipsnio 7 dalį, 11 straipsnio 3a dalį, 11 straipsnio 12a dalį, 25 straipsnio 2a dalį, 25 straipsnio 6a dalį, 25a straipsnio 3 dalį 25d straipsnio 3 dalį, 25i straipsnio 7 dalį, 25o straipsnį, 64 straipsnio 7 dalį, 70 straipsnį ir 72 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“; "▌ 52) 85 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip:" „1. Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] įvertina šio reglamento taikymą ir parengia bendrą ataskaitą. Komisija tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“; "b) 2 dalis išbraukiama; c) 4 dalis išbraukiama; d) 7 dalis išbraukiama; e) įterpiamos šios dalys:" „7. Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA pateikia Komisijai ataskaitą dėl to, ar galima ir įmanoma reikalauti atskirti sąskaitas visoje ne finansų ir finansų sandorio šalių tarpuskaitos grandinėje. Prie ataskaitos pridedama sąnaudų ir naudos analizė. 8. Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl šio reglamento 1 straipsnio 1 punkte nurodytos pagrindinės sandorio šalies apibrėžties išplėtimo, įtraukiant kitas nei finansų rinkas, pavyzdžiui, biržos prekių rinkas, įskaitant didmenines energijos rinkas, arba kriptoturto rinkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114* 3 straipsnio 5 dalyje, tinkamumo ir poveikio. 9. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Europos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos vienodų sąlygų ir finansinio stabilumo aspektai, susiję su bendra centrinių bankų prieiga, skirta Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims, netaikant bankų licencijos išsaugojimo sąlygos. Šioje srityje Komisija taip pat atsižvelgia į padėtį trečiųjų valstybių jurisdikcijose. 10. Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl finansų ir ne finansų sandorio šalių, kurioms taikomas šis reglamentas, bendros veiklos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, ir joje nurodo, be kita ko, šią informaciją apie tas finansų ir ne finansų sandorio šalis, diferencijuojant jų finansinį ir nefinansinį pobūdį:
11. Ne vėliau kaip …[dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, pateikia Komisijai ataskaitą. Ataskaitoje:
Rengdama ataskaitą ESMA taip pat įvertina trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims taikomas taisykles ir jų praktiką, taip pat tarptautinius pokyčius, susijusius su procikliškumu. 12. Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV ir bendru stebėsenos mechanizmu, įvertina, kaip taikomos 15, 17–17b ir 49 straipsnių nuostatos.
ESMA vertinimo rezultato ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. 13. Ne vėliau kaip …[ketveri metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA pateikia Komisijai ataskaitą. Toje ataskaitoje, rengiamoje bendradarbiaujant su ESRV, įvertinama, ar:
Per 18 mėnesių nuo pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos perdavimo Komisija parengia ataskaitą dėl ESMA ataskaitoje išdėstytų aspektų. Komisija savo ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais. ___________________ * 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40). ** 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinėms sandorio šalims taikomų reikalavimų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 41) *** Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo dėl priemonių, skirtų pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131 (OL L ..., ..., p. ...).“; "53) 89 straipsnis papildomas šiomis dalimis:" „10. Kai pagrindinė sandorio šalis yra tarpuskaitos narys arba kitos pagrindinės sandorio šalies klientas arba yra nustačiusi netiesiogines tarpuskaitos priemones anksčiau nei... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data], jai nuo ... [dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pradedama taikyti 26 straipsnio 1 dalis. Nukrypstant nuo 37 straipsnio 1 dalies, pagrindinė sandorio šalis gali leisti kitoms pagrindinėms sandorio šalims arba tarpuskaitos namams, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai buvo jos tarpuskaitos nariai nuo 2023 m. gruodžio 31 d., likti savo tarpuskaitos nariais ne ilgiau kaip iki ... [dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. 11. Iki ... [vieni metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] arba praėjus 30 dienų po 17d straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė, keitimasis informacija, informacijos ir dokumentų, taip pat pranešimų teikimas, kai reikia naudotis centrine duomenų baze, vykdomi taikant alternatyvias priemones. 12. Pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal 14 straipsnį, kuri yra sudariusi sąveikos susitarimą dėl finansinių priemonių, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, ir pinigų rinkos priemonių su kita pagrindine sandorio šalimi, kuriai suteiktas leidimas pagal 14 straipsnį, arba trečiosios valstybės pagrindinė sandorio šalimi, pripažinta pagal 25 straipsnį, anksčiau nei... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena], paprašo savo kompetentingų institucijų patvirtinimo pagal 54 straipsnį anksčiau nei ... [24 mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Pagal 14 straipsnį leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalies ir pagrindinės sandorio šalies, kuri nėra nei gavusi leidimo pagal 14 straipsnį, nei yra pripažinta pagal 25 straipsnį, sudarytas sąveikos susitarimas nutraukiamas anksčiau nei ... [šeši mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Jei pagrindinei sandorio šaliai, su kuria sudarytas tas sąveikos susitarimas, suteikiamas leidimas pagal 14 straipsnį arba ji pripažįstama pagal 25 straipsnį anksčiau nei... [šeši mėnesiai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], pagrindinės sandorio šalys, kurios yra to sąveikos susitarimo šalys, paprašo savo kompetentingų institucijų patvirtinimo pagal 54 straipsnį anksčiau nei ... [30 mėnesių nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. 13. Nukrypstant nuo 11 straipsnio 12a dalies, kol EBI viešai nepaskelbs, kad sukūrė savo centrinę patvirtinimo funkciją, pro forma modelius tvirtina kompetentingos institucijos.“; "54) III priedas iš dalies keičiamas taip: a) II skirsnis iš dalies keičiamas taip: i) a punktas pakeičiamas taip:" „a) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 26 straipsnio 1 dalį, kai neturi patikimos valdymo tvarkos, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingus rizikos, su kuria ji susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras, arba kai tampa tarpuskaitos nare, kliente arba su tarpuskaitos nariu nustato netiesiogines tarpuskaitos priemones, siekdama vykdyti tarpuskaitos veiklą kitoje pagrindinėje sandorio šalyje, išskyrus atvejus, kai tokia tarpuskaitos veikla vykdoma pagal sąveikos susitarimą pagal V antraštinę dalį arba kai vykdoma jos investavimo politika pagal 47 straipsnį;“; "ii) ab punktas pakeičiamas taip:" „ab) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 37 straipsnio 1 arba 2 dalį, jei nuolat laikosi diskriminacinių, neskaidrių arba subjektyvių priėmimo kriterijų arba kitaip nuolat neužtikrina sąžiningos ir atviros prieigos prie savo paslaugų, arba nuolat neužtikrina, kad jos tarpuskaitos nariai turėtų pakankamai finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl dalyvavimo tos pagrindinės sandorio šalies veikloje, arba neturi priėmimo kriterijų, kuriais užtikrinama, kad pagrindinės sandorio šalys arba tarpuskaitos namai negalėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariai, arba kasmet neatlieka išsamios savo tarpuskaitos narių reikalavimų laikymosi peržiūros; "iii) įterpiamas šis punktas:" „aba) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 37 straipsnio 1a dalį, jei priima ne finansų sandorio šalis tarpuskaitos narėmis, jei tokios sandorio šalys neįrodė, kaip jos ketina įvykdyti garantinės įmokos reikalavimus ir įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, arba neperžiūrėdama tvarkos, nustatytos siekiant stebėti, ar laikomasi sąlygos, kad tokios ne finansų sandorio šalys galėtų veikti kaip tarpuskaitos narės;“; "b) III skirsnis iš dalies keičiamas taip: i) h punktas pakeičiamas taip:" „h) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 41 straipsnio 1 dalį, jei nenustato, nereikalauja pateikti ir nesurenka garantinių įmokų, kuriomis siekia riboti savo kredito rizikos pozicijas, iš savo tarpuskaitos narių ar, kai aktualu, iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, arba nustato, reikalauja pateikti ar surenka tokias garantines įmokas, kurių nepakanka galimai rizikai, kuri pagrindinės sandorio šalies apskaičiavimais atsiras iki susijusių pozicijų likvidavimo, arba nuostoliams, kurie per atitinkamą laikotarpį patiriami mažiausiai 99 % pozicijų kitimo atvejų, padengti arba kurių nepakanka siekiant užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis bent kartą per dieną visiškai užtikrintų savo pozicijas visiems savo tarpuskaitos nariams ir, kai aktualu, visoms pagrindinėms sandorio šalims, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, arba nuolat nestebi ir neperžiūri garantinių įmokų lygio, kad būtų atsižvelgta į dabartines rinkos sąlygas ir galimą prociklinį poveikį;“; "ii) j punktas pakeičiamas taip:" „j) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 41 straipsnio 3 dalį, jei kasdien nereikalauja garantinių įmokų ir jų nesurenka, bent kai viršijamos iš anksto nustatytos ribos, arba sulaiko vienos dienos kintamųjų garantinių įmokų mokėjimus po to, kai surenka visas mokėtinas įmokas, užuot juos perdavusi, kai įmanoma;“; "iii) įterpiamas šis punktas:" „oa) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 45a straipsnio 1 dalį, jei imasi bet kurio iš tos dalies a, b ir c punktuose išvardytų veiksmų, jeigu ESMA pareikalavo, kad pagrindinė sandorio šalis tokių veiksmų nesiimtų ESMA nustatytą laikotarpį;“; "iv) įterpiamas šis punktas:" „pa) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 46 straipsnio 1 dalį, jei priima valstybės garantijas, valstybinio banko garantijas arba komercinio banko garantijas, kai tokios garantijos, pateikus prašymą, nėra besąlygiškai prieinamos per 41 straipsnyje nurodytą likvidavimo laikotarpį, arba savo veiklos taisyklėse nėra nustačiusi minimalaus priimtino lygio garantijų, kurias ji priima, užtikrinimo lygio arba priima valstybės garantijas, valstybinio banko garantijas ar komercinio banko garantijas, kad padengtų kitas pozicijas nei pradinė ir nuolatinė savo tarpuskaitos narių, kurie yra ne finansų sandorio šalys, arba tarpuskaitos narių klientų atžvilgiu, jei tie tarpuskaitos narių klientai yra ne finansų sandorio šalys, arba kai pagrindinei sandorio šaliai teikiamos viešojo banko garantijos arba komercinio banko garantijos neatitinka tos dalies trečios pastraipos a-e punktuose nustatytų reikalavimų;“; "v) ai punktas pakeičiamas taip:" „ai) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 54 straipsnio 1 dalį, jei sudaro sąveikos susitarimą arba iš esmės pakeičia patvirtintą sąveikos susitarimą pagal V antraštinę dalį negavusi išankstinio ESMA patvirtinimo;“; "c) IV skirsnis iš dalies keičiamas taip: i) g punktas pakeičiamas taip:" „g) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 6 dalį, jei nesuteikia savo tarpuskaitos nariams modeliavimo priemonės, leidžiančios jiems portfelio lygmeniu nustatyti papildomos pradinės garantinės įmokos sumą, kurios pagrindinė sandorio šalis gali reikalauti atlikdama naujo sandorio tarpuskaitą, apimant garantinės įmokos reikalavimų, kurie jiems galėtų būti taikomi pagal skirtingus scenarijus, modeliavimą, arba neužtikrina saugios prieigos prie šios priemonės galimybės;“; "ii) h punktas pakeičiamas taip:" „h) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 7 dalį, jei aiškia ir skaidriai nesuteikia savo tarpuskaitos nariams informacijos apie naudojamus pradinių garantinių įmokų modelius, kaip apibrėžta tos dalies antro sakinio a, b ir c punktuose; "iii) įterpiamas šis punktas:" „ha) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 38 straipsnio 8 dalį, jei tarpuskaitos nario prašymu nepateikia informacijos arba labai vėluoja pateikti informaciją, kurios prašoma, kad tas tarpuskaitos narys galėtų laikytis tos dalies pirmos pastraipos nuostatų, jei tokia informacija dar nepateikta.“; "d) V skirsnis iš dalies keičiamas taip: i) b punktas pakeičiamas taip:" „b) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis arba jos atstovai pateikia neteisingus arba klaidinančius atsakymus į klausimus, pateiktus pagal 25g straipsnio 1 dalies c punktą; "ii) c punktas pakeičiamas taip:" „c) 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pažeidžia 25g straipsnio 1 dalies e punktą, jei nepatenkina ESMA prašymo pateikti telefoninių pokalbių ar duomenų srauto duomenis; "55) 90 straipsnis iš dalies keičiamas taip:" Ne vėliau kaip … [dveji metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA įvertina personalo ir išteklių poreikius, atsiradusius dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.“; "2 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 575/2013 pakeitimai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 382 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1) 4 dalis iš dalies keičiama taip: a) įterpiamas šis punktas:"
b) b punktas pakeičiamas taip:" „b) grupės vidaus sandorius, sudarytus su finansų sandorio šalimis, apibrėžtomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įsteigtomis Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje, kuri toms finansų sandorio šalims, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams, išskyrus atvejus, kai valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama struktūrinio atskyrimo bankų grupėje – tokiu atveju kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad nuosavų lėšų reikalavimai apimtų tuos grupės vidaus sandorius tarp struktūriškai atskirtų subjektų;“; "2) pridedama ▌ši dalis:" „4c. 4 dalies aa ir b punktų tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko prudencinius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.“; "3 straipsnis Reglamento (ES) 2017/1131 daliniai pakeitimai Reglamentas (ES) 2017/1131 iš dalies keičiamas taip: 1) 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:" „(24) pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012* 2 straipsnio 1 punkte *; __________________ * 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1). "2) 14 dalies d punktas pakeičiamas taip:"
3) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4 dalis pakeičiama taip:" „4. Bendra rizikos pozicija tos pačios PRF sandorio šalies atžvilgiu, susidaranti dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie atitinka 13 straipsnyje nustatytas sąlygas ir kurių centrinė tarpuskaita neatliekama per pagrindinę sandorio šalį, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, negali viršyti 5 % PRF turto.“; "b) 5 dalis pakeičiama taip:" „5. Bendra grynųjų pinigų suma, kurią PRF sumoka tai pačiai sandorio šaliai pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius, kurių centrinės tarpuskaitos neatlieka pagrindinė sandorio šalis, gavusi leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, negali viršyti 15 % PRF turto. Jei atvirkštinio atpirkimo sandorio centrinę tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, gavusi leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, grynųjų pinigų, kuriuos PRF gavo pagal atvirkštinio atpirkimo sandorį, suma neviršija 15 % jo turto.“; "c) 6 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:" „c) išvestinių finansinių priemonių, kurių centrinė tarpuskaita neatliekama per pagrindinę sandorio šalį, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, ir dėl kurių to subjekto atžvilgiu susidaro sandorio šalies rizikos pozicija.“ "4 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:" „Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir direktyvų 97/9/EB, 98/26/EB, 2001/34/EB, 2002/47/EB, 2004/109/EB, 2009/65/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/EB (1), Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012(*), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 (3) taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi investicines paslaugas teikiančioms įmonėms arba kolektyvinio investavimo įmonėms, prekiaujančioms savo investiciniais vienetais ar akcijomis, bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, pagal direktyvų 2002/87/EB ir 2002/65/EB atitinkamas dalis, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurį vėlesnį teisiškai privalomą Sąjungos aktą, kuriuo pavedamos užduotys Institucijai. __________________ * 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).“. "5 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ..... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data], išskyrus 1 straipsnio 4 ir 9 punktus, kuriais iš dalies keičiamos atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4a straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, kurios netaikomos iki Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta ... Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkė Pirmininkas
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Koncentracijos rizikos, susijusios su pagrindinėmis sandorio šalimis, ir sandorio šalies rizikos, būdingos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinė tarpuskaita atliekama, traktavimas |
|