Šiaurės Airijos programa PEACE

ES PEACE programos tikslas – remti taiką ir susitaikymą, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio regione.

Teisinis pagrindas

Ketvirtosios programos PEACE, apimančios 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, teisinis pagrindas buvo 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 ir 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013. Penktosios programos PEACE (PEACE PLUS), apimančios 2021–2027 m. programavimo laikotarpį, teisinis pagrindas yra 2021 m. birželio 24 d. Reglamentas (ES) 2021/1060 ir 2021 m. birželio 24 d. Reglamentas (ES) 2021/1059.

Bendroji informacija

ES finansinė parama Šiaurės Airijos taikos procesui skiriama nuo 1989 m. įgyvendinant ES regioninę politiką ir skiriant ES paramą Tarptautiniam Airijos fondui (TAF).

Atsižvelgiant į specialiosios Komisijos darbo grupės rekomendacijas, 1995 m. liepos 28 d. buvo patvirtinta programa PEACE I (1995–1999 m.). 1999 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad speciali programa, pavadinta PEACE II, turėtų būti tęsiama iki 2004 m. Vėliau ši programa buvo pratęsta iki 2006 m. Pagal programą PEACE III, apimančią 2007–2013 m. programavimo laikotarpį, toliau buvo įgyvendinami kai kurie ankstesnių programų prioritetai, o visa projekto veikla nutrūko 2015 m. gruodžio 31 d. Programos baigimo deklaracija Komisijai buvo įteikta 2017 m. kovo 31 dieną. Programa PEACE IV (2014–2020 m.), pagal kurią daug dėmesio skiriama investicijoms, susijusioms su vaikais ir jaunimu, oficialiai pradėta įgyvendinti 2016 m. sausio 14 d.

Tikslai ir prioritetai

Programa PEACE įgyvendinama kaip tarpvalstybinė Airijos ir JK bendradarbiavimo programa (vykdant Europos teritorinį bendradarbiavimą) ir ja siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

  • į konfliktą Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio grafystėse įtrauktų bendruomenių sanglaudos;
  • ekonominio ir socialinio stabilumo.

Programa skirta konkrečioms dėl konflikto kylančioms problemoms spręsti siekiant sukurti taikią ir stabilią visuomenę. Tam pasiekti joje buvo numatyti du pagrindiniai prioritetai (bendruomenių sutaikymas ir pagalba užtikrinant taiką) ir keturi pagrindiniai 2014–2020 m. programavimo laikotarpio uždaviniai:

  • bendras švietimas;
  • pagalba vaikams ir jaunimui;
  • bendrų erdvių ir paslaugų kūrimas;
  • gerų santykių stiprinimas vietos lygmeniu.

Finansavimas

1995–2013 m. buvo įgyvendintos trys programos PEACE, joms skirta 1,3 mlrd. EUR finansinė parama. Lėšos programoms PEACE I (1995–1999 m.) ir PEACE II (2000–2006 m.) buvo skiriamos iš visų struktūrinių fondų, o programa PEACE III (2007–2013 m.) buvo finansuojama tik iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Bendra programos PEACE IV vertė 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu – 270 mln. EUR. Iš ERPF šiai programai skiriama apie 229 mln. EUR (85 proc.), o apie 40 mln. EUR (15 proc.) surinkta pasinaudojant lygiaverčiu finansavimu (t. y. ne ES ištekliais, kurie gali apimti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valstybės lėšas). 94 proc. išteklių, skirtų programai PEACE IV, bus remiama socialinė įtrauktis, kova su skurdu ir darbuotojų judumas (likę ištekliai bus skiriami techninei pagalbai).

Tinkamumas ir valdymas

Ketvirtoji programa PEACE apėmė sritį, kurią sudarė Šiaurės Airija ir Airijos pasienio regionas (pastarasis apima Lauto, Monachano, Kavano, Leitrimo, Slaigo ir Donegolo grafystes).

Šią programą valdė ir įgyvendino ES specialiųjų programų įstaiga, o finansavimą administravo vietos partnerystės ir nevyriausybinės organizacijos.

Be to, 2007 m. Komisija sukūrė Šiaurės Airijos darbo grupę, kuri veiklą vykdo vadovaujama už regioninę politiką atsakingo Komisijos nario ir glaudžiai bendradarbiaudama su Šiaurės Airijos valdžios institucijomis. Šiaurės Airijos darbo grupės tikslas – padidinti konkurencingumą bei kurti tvarias darbo vietas ir ji apima tam tikras politikos sritis, pvz., žemės ūkį, konkurencijos politiką, švietimą, kultūrą ir energetiką. Šiaurės Airijos darbo grupės veiksmais taip pat siekiama prisidėti prie bendros pagal programą PEACE įgyvendinamų projektų sėkmės.

Laimėjimai

Įgyvendinant programą PEACE buvo sudarytos dalyvavimo ir dialogo galimybės ir buvo užtikrinta, kad žmonės aktyviau dalyvautų sprendimų priėmimo procese ir jiems tektų daugiau atsakomybės už bendruomenės vystymą (t. y. buvo taikomas principas „iš apačios į viršų“). Pagal šią programą finansuota daug įvairių projektų, įskaitant projektus, kuriuos įgyvendinant teikiama parama aukoms ir nukentėjusiesiems, jaunimui, MVĮ, infrastruktūrai ir miestų atkūrimui, taip pat projektus, kuriais siekiama remti imigrantus ir skatinama tautinė visos visuomenės įvairovė.

Svarbiausia yra tai, kad ši programa dabar laikoma taikos stiprinimo politikos pavyzdžiu, sektinu Europoje ir kituose regionuose.

Programos PEACE ateitis

2016 m. birželio 23 d. surengtame referendume dauguma balsavusiųjų (51,9 proc.) balsavo už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jungtinė Karalystė iš ES išstojo 2020 m. sausio 31 d.

Šiaurės Airija gauna dideles išmokas iš ES lėšų, o Jungtinės Karalystės išstojimas sukėlė susirūpinimą ilguoju laikotarpiu daugeliui sektorių Šiaurės Airijoje, taip pat kalbant apie taikos procesą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą po 2020 m. (Šiaurės Airija yra vienintelis JK regionas, turintis sausumos sieną su valstybe nare: praktiškai ES išorės siena dabar yra Airijos saloje.)

Derybose dėl JK išstojimo sąlygų daug dėmesio skirta PEACE IV ir INTERREG VA programoms. Įsipareigojimas užtikrinti jų tęstinumą iki jų pabaigos 2023 m. buvo įtrauktas į JK ir ES susitarimą dėl išstojimo. Šiomis aplinkybėmis 2019 m. kovo 25 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/491, siekiant sudaryti sąlygas toliau vykdyti teritorinio bendradarbiavimo programas PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) programas.

Komisija savo pasiūlymuose dėl sanglaudos politikos reglamentų po 2020 m. pasiūlė toliau įgyvendinti programą PEACE („PEACE PLUS“). Pasiūlymai buvo pateikti pagal įprastą teisėkūros procedūra ir po ilgų derybų 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politiką reglamentuojantys teisės aktai įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d.: PEACE PLUS tarpvalstybinė programa turi būti tęsiama ir grindžiama ankstesnių programų darbu, remiant taiką ir susitaikymą, taip pat prisidedant prie socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo atitinkamuose regionuose skatinimo, visų pirma imantis veiksmų, kuriais skatinama bendruomenių sanglauda. Teisėkūros procese dalyvaujančios institucijos nusprendė, kad PEACE PLUS turėtų būti valdoma integruotu būdu, Jungtinės Karalystės įnašą integruojant į programą kaip asignuotąsias išorės pajamas. ES specialiųjų programų įstaiga, paskirta vadovaujančiąja institucija, bus laikoma esančia ES valstybėje narėje.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas visada pritarė tam, kad programoms PEACE ir TAF būtų skiriama ES finansinė parama. 2010 m. birželio 15 d. teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.)[1] Parlamentas pabrėžė, kad TAF turėtų papildyti struktūrinių fondų finansuojamą veiklą ir ypač programos PEACE III veiklą, susijusią su Šiaurės Airija ir Airijos pasienio regionu. Parlamentas oficialiai ragina Komisiją užtikrinti šį koordinavimą.

Parlamentas kaip vienas iš sanglaudos teisės aktų rinkinio (šiuo atveju – Bendrųjų nuostatų reglamento ir Reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų) leidėjų tvirtai pritarė tam, kad programa PEACE būtų toliau įgyvendinama 2014–2020 m. laikotarpiu. Be to, 2014 m. lapkričio 13 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Šiaurės Airijos taikos proceso pabrėžiama, kad programa PEACE svarbi siekiant pažangos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei bendruomenių susitaikymo.

Atsižvelgdamas į JK referendumo rezultatus, Parlamentas savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos išreiškė susirūpinimą dėl JK išstojimo iš ES pasekmių ir pabrėžė, kad reikia saugoti taiką tarp Šiaurės Airijos ir Airijos.

Savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijoje dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai Parlamentas atkreipė dėmesį į Komisijos pasiūlymą tęsti programas PEACE ir INTERREG, taip pat į Jungtinės Karalystės 2018 m. balandžio mėn. pozicijos dokumentą dėl sanglaudos politikos ateities, kuriame JK nurodė esanti pasirengusi ištirti galimybes tęsti programą PEACE IV su Šiaurės Airijos vykdomąja valdžia, Airijos Vyriausybe ir ES, taip pat vykdyti įsipareigojimus, susijusius su programomis PEACE ir INTERREG pagal dabartinę daugiametę finansinę programą. Parlamentas išreiškė nuomonę, kad nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, turėtų ir toliau būti teikiama ES parama teritoriniam bendradarbiavimui, visų pirma kalbant apie tarpvalstybinius ir tarpbendruomeninius projektus, atsižvelgiant į Šiaurės Airijai skirtų specialių ES sanglaudos programų, ypač programų PEACE ir INTERREG, kurios yra itin svarbios regiono stabilumui, pasiekimus.

Parlamentas nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir teisėkūros procedūra nustatė Reglamentą (ES) 2019/491[2], kuriuo užtikrinama programos PEACE IV tąsa.

Per derybas dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo teisinės sistemos Parlamentas tvirtai pritarė tam, kad programa PEACE būtų tęsiama.

 

[1]OL C 236 E, 2011 8 12, p. 173.
[2]OL L 85I, 2019 3 27, p. 1.

Marek Kołodziejski