Europos Sąjungos integruota jūrų politika

Europos Sąjungos integruota jūrų politika – tai holistinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Ji grindžiama argumentu, kad Sąjunga, koordinuodama labai įvairią tarpusavyje susijusią veiklą vandenynuose, jūrose ir pakrantėse, gali gauti daugiau naudos iš savo jūrų erdvės ir daryti mažesnį poveikį aplinkai. Taigi integruota jūrų politika siekiama stiprinti vadinamąją mėlynąją ekonomiką, apimančią visą jūroje vykdomą ekonominę veiklą.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnis, 43 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 1 dalis, 100 straipsnio 2 dalis, 173 straipsnio 3 dalis, 175 ir 188 straipsniai, 192 straipsnio 1 dalis, 194 straipsnio 2 dalis ir 195 straipsnio 2 dalis.

Teisėkūros kompetencija jūrų politikos srityje nėra tiesiogiai nustatyta ES sutartyje. Tačiau 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuris grindžiamas minėtais SESV straipsniais, nustatyta šios politikos įgyvendinimo teisinė sistema.

Bendroji informacija

Didėjantis supratimas, kad visa veikla jūroje yra tarpusavyje susijusi, o atitinkama jūrų politika ir sprendimų priėmimo procesai vis dar gana suskaidyti pagal sektorius, paskatino dėti pastangas taikyti holistinę ir darnesnę politikos sistemą. Todėl, nustatydama savo 2005–2009 m. strateginius tikslus, (COM(2005)0012) Komisija paragino jūrų reikalų srityje laikytis integruotos politikos požiūrio. 2007 m. spalio mėn. Komisija paskelbė „Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575). Nuo tada Komisija 2009 m. spalio mėn. (COM(2009)0540) ir 2012 m. rugsėjo mėn. (COM(2012)0491) pateikė dvi pažangos ataskaitas, kuriose aprašomi pagrindiniai ES integruotos jūrų politikos ir atitinkamų jūrų sektorių politikos laimėjimai. Reglamentas (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa, buvo panaikintas Reglamentu (ES) Nr. 508/2014.

Tikslai

ES integruota jūrų politika yra politikos sistema, kuria siekiama skatinti darnų visų su jūra susijusių veiklos rūšių ir pakrančių regionų vystymąsi gerinant politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių ir atokiausiems regionams bei jūrų sektoriams, koordinavimą ir plėtojant kompleksines priemones. Pagrindiniai integruotos jūrų politikos tikslai ir atitinkamos veiklos sritys (COM(2007)0575):

  • kuo labiau skatinti tausų vandenynų ir jūrų naudojimą, kad būtų sudarytos sąlygos jūrų ir pakrančių regionų augimui laivybos, jūrų uostų, laivų statybos, jūrinių darbo vietų, aplinkos ir žvejybos valdymo srityse;
  • kurti jūrų politikos žinių ir inovacijų bazę įgyvendinant visapusišką Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją (pvz., Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB) ir programą „Horizontas 2020“ (2.4.5);
  • gerinti gyvenimo kokybę pakrančių regionuose skatinant pakrančių ir jūrų turizmą, kuriant Bendrijos nelaimių prevencijos strategiją ir plėtojant atokiausių ES regionų ir salų jūrinį potencialą;
  • skatinti ES lyderystę tarptautiniuose jūrų reikaluose stiprinant bendradarbiavimą tarptautinio vandenynų valdymo lygmeniu ir Europos mastu įgyvendinant Europos kaimynystės politiką (EKP) (5.5.5) ir Šiaurės dimensiją (5.5.3);
  • didinti jūrinės Europos matomumą pasinaudojant interneto taikomąja programa „Europos jūrų atlasas“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į bendrą Europos jūrų paveldą, ir gegužės 20 d. švenčiant kasmetinę Europos jūrų dieną.

Laimėjimai

Integruota jūrų politika apima toliau nurodytas tarpusavyje susijusias politikos sritis.

1. Mėlynasis augimas

Mėlynasis augimas yra ilgalaikė strategija, kurią Komisija priėmė 2012 m. (COM(2012)0494), siekdama panaudoti mėlynosios ekonomikos potencialą ir remti darnios jūrų ir jūrininkystės ekonominės veiklos plėtrą. Joje daugiausia dėmesio skiriama akvakultūrai, pakrančių turizmui, jūrų biotechnologijoms, vandenynų energijai ir jūros dugno kasybai. Vėliau Komisija paskelbė komunikatą dėl inovacijų vaidmens mėlynojoje ekonomikoje (COM(2014)0254). Komisija taip pat atliko vadovaujantį vaidmenį keliomis esminėmis iniciatyvomis, kuriomis skatinamas Sąjungos mėlynasis augimas, ir paskelbė:

  • Komunikatą dėl jūros vėjo energijos (COM(2008)0768), kuriame aptariami veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos politikos tikslai;
  • Tvarios ES akvakultūros plėtros strategines gaires (COM(2013)0229);
  • Mėlynosios energijos komunikatą (COM(2014)0008), kuriame nustatomas veiksmų planas, kaip išnaudoti vandenynų energijos potencialą Europos jūrose ir vandenynuose iki 2020 m. ir vėliau;
  • Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategiją (COM(2014)0086);
  • 2016 m. Vandenynų energijos forumas, viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų ir organizacijų grupė, įskaitant vandenynų energetikos sektoriaus atstovus, valstybių narių ir regionų atstovus, finansuotojus ir NVO, pateikė strateginį veiksmų planą „Europos vandenynų energijos kūrimas“.

2. Duomenys ir žinios apie jūras

Išsamūs jūrų moksliniai tyrimai, taip pat jūrų duomenų rinkimas ir integravimas yra labai svarbūs darniai su jūra susijusios veiklos plėtrai. Reaguodama į šį poreikį, 2008 m. Komisija pradėjo įgyvendinti Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją (COM(2008)0534). Joje siūlomos konkrečios jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų gerinimo priemonės ir mechanizmai. 2010 m. Komisija priėmė komunikatą „Žinios apie jūrą 2020 m.“ (COM(2010)0461), siekdama užtikrinti veiksmingesnį naudojimąsi mokslinėmis žiniomis apie Europos jūras ir vandenynus, taikant suderintą duomenų rinkimo ir kaupimo metodą. Be to, po konsultacijų dėl žaliosios knygos (COM(2012)0473) 2014 m. Komisija paskelbė Žinių apie jūrą 2020 m. strategijos veiksmų planą (SWD(2014)0149).

3. Jūrinių teritorijų planavimas

Didėjantis žmogaus poveikis vandenynams, taip pat sparčiai auganti jūrų teritorijų paklausa ir konkurencija įvairiais tikslais, pavyzdžiui, žvejybos veiklos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių jūroje ir ekosistemų išsaugojimo srityse, parodė, kad skubiai reikia integruoto vandenynų valdymo. Todėl Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2014/89/ES[1], kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema. Ja siekiama skatinti darnų jūrų ekonomikos augimą ir jūrų išteklių naudojimą geriau valdant konfliktus ir užtikrinant didesnę įvairių jūrinės veiklos rūšių sąveiką.

4. Integruotas jūrų stebėjimas

Saugi ir patikima jūrų aplinka taip pat yra labai svarbi plėtojant jūrų ekonominę veiklą. Integruotu jūrų stebėjimu siekiama sudaryti sąlygas institucijoms, susijusioms su įvairiais stebėjimo aspektais, pvz., sienų kontrole, jūrų tarša ir jūrų aplinka, žuvininkystės kontrole, bendra teisėsauga ir gynyba, dalytis informacija ir duomenimis. 2009 m. Komisija nustatė ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (CISE) kūrimo pagrindinius principus (COM(2009)0538), o 2010 m. pateikė CISE sukūrimo veiksmų planą (COM(2010)0584). Vėliau, 2014 m., Komisija paskelbė komunikatą dėl tolesnių su CISE susijusių veiksmų (COM(2014)0451), kuriuos šiuo metu drauge plėtoja Komisija ir ES bei EEE valstybės narės. Tuo siekiama padidinti jūrų stebėjimo veiksmingumą ir sąnaudų efektyvumą sudarant sąlygas tinkamai, teisėtai, saugiai ir efektyviai keistis duomenimis tarpsektoriniu ir tarpvalstybiniu mastu visoje ES. Jūrų srities CISE yra svarbus ES jūrų saugumo strategijos (EUMSS) (3.4.11) kertinis akmuo, nes skatina jūrų stebėjimo institucijas keistis informacija.

5. Jūrų baseinų strategijos

Siekdama geriau atsižvelgti į konkrečius ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius jūrų vandenų ypatumus, Komisija pristatė integruotos jūrų politikos jūrų baseinų strategijas, skirtas visoms Sąjungos jūroms ir vandenynams. Jūrų baseinų strategija – kiekvienam regionui pritaikytas metodas, grindžiamas to paties jūros baseino šalių bendradarbiavimu, siekiant spręsti bendrus jūrų ekonomikos plėtros ir jūrų aplinkos apsaugos uždavinius ir pasinaudoti susijusiomis galimybėmis. Baltijos jūros regiono strategija (COM(2009)0248) yra pirmoji išsami makroregioniniu lygmeniu parengta strategija ir pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti integruotą jūrų politiką regionų lygmeniu. Komisija priėmė ir kitas jūrų baseinų strategijas, skirtas Juodajai jūrai (COM(2007)0160), Atlanto vandenynui (COM(2011)0782), Adrijos ir Jonijos jūrų regionui (COM(2014)0357), Arkties regionui (JOIN(2016)0021) ir atokiausiems ES regionams (COM(2017)0623). Viduržemio jūros baseine įgyvendinamos dvi iniciatyvos: COM(2009)0466 ir COM(2017)0183. Pagal šias regionines strategijas ES taip pat užmezga glaudesnį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis bendruose jūrų baseinuose, suteikdama integruotai jūrų politikai tarptautinį aspektą.

Atsižvelgiant į tai, kad jūrų ekosistemos ir jūrinė veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, būtinas tvirtas tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų pasiekti pirmiau minėti integruotos jūrų politikos tikslai. Dar 2009 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl integruotos jūrų politikos tarptautinio lygmens (COM(2009)0536), kuriuo siekiama sustiprinti ES vaidmenį tarptautiniuose forumuose. 2016 m. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė paskelbė bendrą komunikatą „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049). Jie apima 50 veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti vandenynų saugumą, saugą, švarą ir darnų valdymą ir kurie įgyvendinami visame pasaulyje. Pastangos stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą dedamos ir toliau.

Pagal jūrų politikos veiksmų planą Komisija ėmėsi kelių konkrečių veiksmų ir paskelbė:

  • Komunikatą dėl ES jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų, kuriomis skatinama saugi, patikima ir efektyvi laivyba (COM(2009)0008),
  • Komunikatą ir veiksmų planą, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių (COM(2009)0010),
  • pasiūlymą dėl direktyvos dėl į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų (COM(2009)0011).

Europos Parlamento vaidmuo

Nuo pat pradžių Parlamentas aktyviai rėmė įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti Sąjungos integruotą jūrų politiką. 2007 m. liepos 12 d., reaguodamas į Komisijos žaliąją knygą dėl būsimos jūrų politikos, Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria remiamas integruotas požiūris į jūrų politiką[2]. Oficialiai pradėjus įgyvendinti Sąjungos integruotą jūrų politiką, Parlamentas, reaguodamas į kelis Komisijos komunikatus šia tema, priėmė keletą rezoliucijų dėl integruotos jūrų politikos ES[3]. 2011 m. lapkričio 30 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo ir įgyvendinimo paramos programa[4]. Šis reglamentas nebegalioja ir buvo panaikintas per naujausią BŽP reformą priėmus Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo[5] (3.3.4).

2013 m. liepos 2 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl mėlynojo augimo[6]. Šia rezoliucija siekiama atgaivinti ir remti integruotą jūrų politiką, sykiu pabrėžiant, kad mėlynojo augimo strategija, kuri yra integruotos jūrų politikos dalis, bus skatinamas sinergijos ir koordinuotos politikos vystymas, taip kuriant Europos pridėtinę vertę.

2013 m. spalio 22 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)[7]. Taip siekiama nustatyti tarpvalstybinius nusikaltimus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti, taip pat užtikrinti migrantų gyvybių apsaugą.

2018 m. sausio 16 d. Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“[8]. Valdymas apima visą žmogaus vykdomą su jūra ir jūrininkyste susijusią veiklą, tiek tradicinio, tiek naujo pobūdžio, įskaitant žuvininkystę.

2019 m. kovo 27 d. Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo[9]. Vykstant perėjimui prie žiedinės ekonomikos, Parlamentas primena, kad žvejybos įrankių, kuriuose yra plastiko, naudotojams būtina atsižvelgti į pakartotinio naudojimo alternatyvas ir pakartotinio naudojimo sistemas.

2019 m. balandžio 4 d. Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl minimalaus jūrininkų rengimo[10]. Jos tikslas – gerinti jūrų saugumo lygį ir mažinti taršą jūroje plėtojant jūrų srities mokymus ir sertifikavimą pagal tarptautines taisykles ir technologijų pažangą.

2019 m. balandžio 17 d. Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“[11]. Viena iš septynių pasaulinių uždavinių grupių apima mokslinius tyrimus, skirtus darniai ir ekonomiškai klestinčiai akvakultūrai ir žvejybai, taip pat mėlynajam augimui ir mėlynajai ekonomikai.

2019 m. birželio 5 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo[12].

2019 m. birželio 20 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2019/1159, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo ir panaikinama Direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo[13].

2019 m. birželio 20 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES[14]. Pagrindinis šio reglamento tikslas – nustatyti suderintas informacijos, reikalingos laivui lankantis uoste, teikimo taisykles, visų pirma užtikrinant, kad tuos pačius duomenų rinkinius būtų galima tuo pačiu būdu pateikti kiekvienai jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai.

2019 m. lapkričio 28 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)[15]. Joje primenama, kad klimato kaita yra vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria žmonija, ir raginama dėti pasaulinio masto pastangas su ja kovoti. Joje pabrėžiama, kad tarptautinis bendradarbiavimas laiku, solidarumas ir tvirtas įsipareigojimas bendriems veiksmams yra vienintelis sprendimas norint realizuoti kolektyvinę atsakomybę už visos planetos išsaugojimą.

2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[16]. Joje pritariama Komisijos pasiūlymui, kad Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijoje, kuri vyks 2020 m. spalio mėn., būtų nustatytas visuotinis privalomas vykdyti uždavinys apsaugoti biologinę įvairovę ir ją atkurti. Joje taip pat Komisija raginama į žaliąjį kursą įtraukti mėlynąjį aspektą ir visapusiškai įtraukti vandenynų aspektą kaip pagrindinį žaliojo kurso elementą, parengiant, be kitų veiksmų, vandenynų ir akvakultūros veiksmų planą.

 

[9]Priimti tekstai, P8_TA(2019)0305.
[10]Priimti tekstai, P8_TA(2019)0354.
[11]Priimti tekstai, P8_TA(2019)0396.
[15]Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.
[16]Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

Marcus Ernst Gerhard Breuer