Jaunimas
Jaunimo politika – nacionalinės politikos sritis. Todėl ES veiksmais siekiama paremti ir papildyti valstybių narių veiksmus. Bendradarbiavimas ES lygmeniu grindžiamas aktyvaus dalyvavimo ir lygių galimybių principais. Pagal dabartinę sistemą, t. y. 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, darbas sutelktas į tris pagrindines veiklos sritis, kuriomis atitinkamai tikimasi įtraukti, susieti ir suteikti galių. Kiekvieno iš šių tikslų siekiama pasitelkiant specialias iniciatyvas: įtraukti per ES jaunimo dialogą, susieti per programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą ir suteikti galių įgyvendinant Europos darbo su jaunimu darbotvarkę.
Teisinis pagrindas
ES veiklos jaunimo srityje teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6, 165 ir 166 straipsniai.
ES pagrindinių teisių chartijos 32 straipsnyje numatyta jaunimo apsauga darbo vietoje, juo taip pat aiškiai uždraustas vaikų darbas. Be to, Chartijos 24 straipsnyje įtvirtintos vaiko teisės ir pripažįstama jo teisė į apsaugą, globą ir dalyvavimą priimant jam įtakos turinčius sprendimus.
Tikslai
SESV 165 straipsnyje nustatyta, jog ES veiksmais turi būti skatinama plėtoti jaunimo ir jaunimo srities darbuotojų mainus ir jaunimas turi būti raginamas dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime. Remdamasi SESV 166 straipsniu, Sąjunga gali įgyvendinti profesinio mokymo politiką, kuria būtų remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai. Vadovaujantis šiuo straipsniu, ES pavesta sudaryti geresnes profesinio mokymo galimybes ir skatinti pedagogų bei jų auklėtinių, ypač jaunimo, judumą.
Laimėjimai
A. Strateginė sistema
2019–2027 m. ES jaunimo strategija grindžiama 2018 m. Tarybos rezoliucija tokiu pačiu pavadinimu. Strategijoje išskiriamos trys pagrindinės sritys, kuriomis siekiama:
- įtraukti – skatinant aktyvų jaunimo dalyvavimą pilietiniame ir demokratiniame gyvenime, visų pirma pasitelkiant ES jaunimo dialogą, kuriuo sudaromos sąlygos struktūriniams jaunimo, jaunimo organizacijų ir politikos formuotojų mainams visais lygmenimis;
- susieti – suburiant jaunimą visoje ES ir už jos ribų ir taip skatinant savanorišką veiklą, judumą mokymosi tikslais, solidarumą ir kultūrų tarpusavio supratimą, visų pirma pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programą;
- suteikti galių – remiant jaunimo įgalėjimą užtikrinant kokybę, inovacijas ir pripažinimą jaunimo darbo srityje, visų pirma įgyvendinant Europos darbo su jaunimu darbotvarkę, kuri yra strateginė sistema, skirta darbo su jaunimu kokybei ir matomumui visoje Europoje gerinti, su jaunimu dirbančių asmenų profesiniam tobulėjimui skatinti ir darbui su jaunimu veiksmingiau integruoti į politikos formavimą.
2021 m. birželio mėn. Komisija, įgyvendindama šią strategiją, paskyrė pirmąjį ES jaunimo koordinatorių, kurio vaidmuo – stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą Komisijoje. Be to, Pirmininko jaunimo reikalų patariamoji taryba, kurią Komisija įsteigė 2025 m. liepos mėn., suteikia jaunimui tiesioginį vaidmenį konsultuojant dėl pagrindinių ES iniciatyvų, įskaitant klimato politikos veiksmus, skaitmeninę transformaciją ir socialinę įtrauktį.
B. ES finansavimas jaunimo programoms
1. „Erasmus+“
Programa „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES finansavimo programa, pagal kurią remiamas švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas ir jaunimui suteikiama galimybė studijuoti, mokytis ir savanoriauti užsienyje. 2021–2027 m. laikotarpiu 10,3 proc. programos „Erasmus+“ biudžeto, t. y. daugiau kaip 2,5 mlrd. EUR, skiriama su jaunimu susijusiems veiksmams.
2021 m. neatsiejama programos „Erasmus+“ jaunimo paprogramės dalimi tapo „DiscoverEU“. Šia iniciatyva aštuoniolikmečiams siūloma galimybė iki vieno mėnesio patyrinėti Europą ir skatinamas mokymasis per keliones bei tarpkultūrinius mainus. 2021–2027 m. šiai iniciatyvai numatytas specialus 700 mln. EUR biudžetas.
2. Europos solidarumo korpusas
Europos solidarumo korpusas, kurio veikla prasidėjo 2018 m. spalio mėn., yra iniciatyva, skirta jaunimo solidarumui, savanoriškai veiklai ir pilietiniam aktyvumui skatinti. Jis suteikia jaunimui galimybę dalyvauti bendruomeniniuose projektuose visoje Europoje, kuriais sprendžiamos socialinės problemos, pavyzdžiui, įtraukties, klimato politikos veiksmų ir humanitarinės pagalbos srityse. 2021–2027 m. laikotarpiu jai skirtas 1 mlrd. EUR biudžetas, kuriuo remiama tiek individuali savanoriška veikla, tiek jaunimo organizacijų ar neformalių grupių inicijuoti solidarumo projektai.
C. Kitos ES iniciatyvos
1. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva
2013 m. sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva – tai programa, pagal kurią užtikrinama, kad jaunuoliai per keturis mėnesius nuo tada, kai tampa bedarbiais ar baigia formaliojo švietimo įstaigą, gautų kokybišką darbo, studijų tęsimo, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymą. Kadangi programa buvo sėkminga, 2020 m. ji buvo sustiprinta remiantis Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“.
2. Jaunimas ir žiniasklaida
Internetinės technologijos gali būti puikus būdas vaikams ir jaunimui naudotis skaitmeniniais mokymosi ištekliais bei dalyvauti viešose diskusijose. Tačiau dėl galimos šiuolaikinių technologijų žalos vaikai yra ypač pažeidžiami. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva užtikrinama nepilnamečių apsauga nuo turinio, kuris galėtų pakenkti jų vystymuisi, nesvarbu, ar jis būtų siūlomas tradicinių transliuotojų, ar naudojantis užsakomosiomis paslaugomis (žr. faktų suvestinę 4.3.2 „Audiovizualinė ir žiniasklaidos politika“).
3. Europos jaunimo portalas
Europos jaunimo portalas – tai interneto svetainė, skirta padėti visos Europos jaunimui susipažinti su daugybe galimybių, kurias ES siūlo juos dominančiose srityse ir kurios apima savanorystę, darbą, mokymąsi, kultūrą, kūrybiškumą ir daugelį kitų.
4. Europos jaunimo savaitė
Kas dvejus metus Komisija kartu su Parlamentu rengia Europos jaunimo savaitę. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į jaunimo veiklą visose šalyse, kurios dalyvauja programoje „Erasmus+“, ir supažindinti su įvairiomis judumo galimybėmis, kurios jaunimui siūlomos Europos Sąjungoje.
5. 2022-ieji – Europos jaunimo metai
2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.). Bendras šio sprendimo tikslas buvo sustiprinti ES, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės veikėjų pastangas įgalinti, pagerbti, remti ir įtraukti jaunimą, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius. Europos jaunimo metai vyko besibaigiant COVID-19 pandemijai ir jais buvo siekta ilgalaikio teigiamo poveikio jaunimui. Kad išsaugotų savo palikimą, 2024 m. sausio mėn. Komisija pristatė poveikio jaunimui patikrą – priemonę, skirtą sistemingai užtikrinti, kad būtų atidžiai įvertinamas ES politikos poveikis jaunimui.
6. Europos jaunimo sostinė
Europos jaunimo sostinės iniciatyva gimė per 2009 m. Europos jaunimo forumą. Kasmet vienas Europos miestas išrenkamas Europos jaunimo sostine ir jam suteikiama galimybė atkreipti dėmesį į novatoriškas iniciatyvas, kurių imasi jaunimas ir kurios įgyvendinamos jaunimo labui.
7. Konkursas „Youth4Regions“
Konkursas „Youth4Regions“ skirtas jauniesiems žurnalistams, kurie domisi ES regionine politika. Konkurso nugalėtojai gali dalyvauti mokymuose Europai aktualiais klausimais, pasisemti žinių iš patyrusių žurnalistų ir pasinaudoti galimybe prisijungti prie spaudos atstovų kelionių į valstybes nares, kurias rengia Komisija.
8. Jaunimo veiksmų planas
2022 m. spalio 4 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešė apie 2022–2027 m. Jaunimo veiksmų planą, kuriuo siekiama į ES išorės veiksmus įtraukti viso pasaulio jaunimą. 2022 m. lapkričio 28 d. Taryba priėmė išvadas dėl šio plano, kuriomis siūloma remti viso pasaulio jaunimo dalyvavimą formuojant politiką skatinant jaunimo dalyvavimą ir aktyvumą tarptautiniuose forumuose ir skiriant reikiamus išteklius, daugiausia dėmesio skiriant jaunų aktyvistų apsaugai, jaunimo įgalėjimui, sveikatos priežiūrai ir judumui.
9. Vaiko apsaugos politika
2011 m. vasario 15 d. Komisija priėmė komunikatą „ES vaiko teisių darbotvarkė“, kuriame dar kartą patvirtintas visų ES institucijų ir valstybių narių įsipareigojimas remti ir saugoti vaiko teises ir jų laikytis visose svarbiose ES politikos srityse ir šį įsipareigojimą paversti konkrečiais veiksmais.
2016 m. Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, siekdami užtikrinti, kad vaikai galėtų suprasti ir sekti teismo procesą, pasinaudoti savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir pasinaudoti priemonėmis, kuriomis užkertamas kelias pakartotiniams nusikaltimams ir remiama jų socialinė integracija.
Be to, vaiko teisės ir smurto prieš vaikus, jaunimą, moteris ir kitas pažeidžiamų asmenų grupes prevencija remiamos įgyvendinant 2021–2027 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.
2021 m. kovo 24 d. Komisija priėmė komunikatą „ES vaiko teisių strategija“, kuriame išdėstytas ES užmojis užtikrinti kuo geresnes vaikų vystymosi ir gerovės sąlygas tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.
Europos Parlamento vaidmuo
2021 m. gegužės 18 d. Parlamentas ir Taryba priėmė 2021–2027 m. laikotarpio Europos solidarumo korpuso programą. Programai skirtas daugiau kaip 1 mlrd. EUR biudžetas, taigi jos veikloje galės dalyvauti apie 350 000 jaunuolių. Parlamentas primygtinai reikalavo, kad programa taptų prieinamesnė jaunimui ir įtraukesnė jo atžvilgiu, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius. 2023 m. lapkričio 21 d. Europos solidarumo korpuso programos laikotarpio vidurio vertinime Parlamentas paragino per kitą ciklą (nuo 2028 m.) padvigubinti jos finansavimą, kad būtų patenkintas dalyvavimo programoje poreikis. EP nariai taip pat pabrėžė, kad reikia didinti informuotumą apie programą, nes jos matomumas išlieka ribotas. Savo pasiūlyme dėl atnaujintos programos pagal 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą Komisija pasiūlė prijungti Europos solidarumo korpusą prie programos „Erasmus+“ ir padidinti bendrą programos biudžetą iki maždaug 40 mlrd. EUR. Priimant šį dokumentą kaip teisėkūros institucijos kartu veiks Parlamentas ir Taryba.
Parlamentas taip pat prižiūri ES jaunimo strategiją ir Jaunimo garantijų iniciatyvą ir rengia abiejų šių iniciatyvų įgyvendinimo ataskaitas, kurių laukiama 2026 m. viduryje. Be to, Kultūros ir švietimo komitetas šiuo metu rengia pranešimą savo iniciatyva „Socialinių tinklų ir internetinės aplinkos poveikis jaunimui“, kuris turėtų būti pabaigtas 2026 m. pavasarį.
Parlamentas taip pat nagrinėjo COVID-19 pandemijos poveikį jaunimui ir sportui ir 2021 m. vasario 10 d. priėmė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas. 2022 m. rugsėjo 13 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl jaunimo užsiėmimų uždarymo dėl COVID-19 poveikio vaikams ir jaunimui visoje ES. Joje pabrėžta, kad pandemijos metu pablogėjo jaunimo psichikos sveikata ir gerovė, ir paraginta laikytis holistinio ES požiūrio, įskaitant investicijas į informuotumą ir galimybes naudotis psichologinės pagalbos paslaugomis.
Siekdamas skatinti aktyvų pilietiškumą ir įtraukti jaunimą į savo veiklą, 2014 m. Parlamentas suorganizavo Europos jaunimo renginį (EYE), kuris dabar vyksta kas dvejus metus Strasbūre. Be to, buvo sukurta Jaunimo centro interneto svetainė kaip platforma, kurioje jaunimas gali užmegzti ryšius, dalytis idėjomis ir pristatyti jaunimo vadovaujamas iniciatyvas – tai erdvė, kurioje vyksta nuolatinis dialogas ir pristatomos galimybės, kol nevyksta EYE renginys.
Parlamentas taip pat remia iniciatyvas, kuriomis jaunimas skatinamas vykdyti Europos projektus. 2008 m. Parlamentas kartu su Acheno miesto Tarptautinės Karolio Didžiojo premijos fondu įsteigė Europos Karolio Didžiojo jaunimo premiją, kasmet skiriamą už projektus, kuriais puoselėjamas tarpusavio supratimas Europoje ir pasaulyje. Be to, siekdamas padėti jaunimui gilinti žinias apie ES demokratiją ir vertybes, Parlamentas įgyvendina ugdomąsias programas „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ ir „Euroscola“.
Toliau plėtodamas šias pastangas, Parlamentas savo 2022 m. lapkričio 24 d. rezoliucijoje „2022 m. Europos jaunimo metų rezultatai“ taip pat pasisakė už poveikio jaunimui patikrą, kad būtų užtikrinama, kad visuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politikos priemonių būtų sistemingai atsižvelgiama į ES politikos poveikį jaunimui. Rezoliucijoje buvo raginama jaunimo perspektyvą integruoti į visas politikos sritis, užtikrinant, kad priimant ES sprendimus jaunimo dalyvavimas išliktų nuolatiniu prioritetu.
2023 m. spalio 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl naujos Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (VGI+). Šia strategija užtikrinama, kad naujajame skaitmeniniame dešimtmetyje vaikai ir jaunimas internete būtų apsaugoti, gerbiami ir įgalinami. Parlamentas pabrėžė skaitmeninio švietimo svarbą siekiant užtikrinti saugumą internete ir paragino parengti Europos kovos su mokyklose vykstančiomis patyčiomis fizinėje ir kibernetinėje erdvėse strategiją.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Kultūros ir švietimo komiteto svetainėje.
Karina-Daria OPREA