Kadangi jaunimo klausimai yra nacionalinės politikos sritis, jų derinimas ES lygmeniu nėra įmanomas. Taigi ES gali atlikti tik pagalbinį vaidmenį. Pagal programos „Erasmus+“ 1 pagrindinį veiksmą, skirtą asmenų judumui, skatinami jaunimo mainai ES viduje ir su trečiosiomis šalimis. Tai, kad keletą pastarųjų metų Europos Sąjunga stiprina savo politiką jaunimo atžvilgiu, parodo Europos solidarumo korpuso iniciatyva ir projektas „DiscoverEU“.

Teisinis pagrindas

ES veiklos jaunimo srityje pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsniai. Veiksmams, patenkantiems į 165 ir 166 straipsnių taikymo sritį, taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Valstybių narių teisės aktai, susiję su jaunimo politika, nėra derinami. Taryba gali priimti rekomendacijas remdamasi Komisijos pasiūlymais.

Į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją įtrauktas straipsnis dėl vaiko teisių (24 straipsnis), taip pat straipsnis dėl vaikų darbo uždraudimo ir jaunų žmonių apsaugos darbe (32 straipsnis).

Tikslai

SESV 165 straipsnyje nustatyta, jog Sąjunga imasi veiksmų, kad skatintų plėtoti jaunimo ir jaunimo srities darbuotojų mainus bei ragintų jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime. Remdamasi 166 straipsniu, Sąjunga gali įgyvendinti profesinio mokymo politiką, kuria būtų remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai. Vadovaujantis šiuo straipsniu, Sąjungai pavesta sudaryti geresnes profesinio mokymo galimybes ir skatinti pedagogų bei jų auklėtinių, ypač jaunimo, judumą.

Be šių nuostatų vaikai ir jaunimas naudojasi pranašumais, kuriuos teikia ES politika, įgyvendinama kitose, pvz., švietimo, mokymo ir sveikatos, srityse arba susijusi su vaikų ir jaunuolių teisėmis bei apsauga.

Laimėjimai

A. Strateginė sistema

1. 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija: jaunimo įtraukimas, susiejimas ir įgalėjimas

2018 m. lapkričio 26 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl naujos 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos. Jos tekste ypatingą dėmesį siūloma skirti šiems aspektams:

  • skatinti jaunimą dalyvauti pilietiniame ir demokratiniame gyvenime;
  • padėti jaunimui iš visos Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių šalių megzti ryšius, kad būtų skatinama savanoriška veikla, judumas mokymosi tikslais, solidarumas bei kultūrų tarpusavio supratimas;
  • remti jaunimo įgalėjimą užtikrinant kokybę, inovacijas ir pripažinimą jaunimo darbo srityje.

2021 m. birželio mėn. Komisija, įgyvendindama šią strategiją, pirmąja Europos Sąjungos jaunimo reikalų koordinatore paskyrė Bilianą Sirakovą. Jos uždavinys – stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą Komisijoje.

B. ES finansavimo programos jaunimui programos

1. „Erasmus+“

Programa „Erasmus+“ yra ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Apie 10,3 proc. 2021–2027 m. laikotarpio programos „Erasmus+““ biudžeto, t. y. daugiau kaip 2,5 mlrd. EUR, numatyta skirti jaunimo veiklai. Nauja pagal programą „Erasmus+“ numatyta priemonė yra speciali smulkių partnerysčių finansavimo schema, kuri turėtų būti ypač naudinga jaunimo asociacijoms. Vienas iš šios programos tikslų yra ir ryšio su Europos Sąjunga pojūčio puoselėjimas pagal naująją iniciatyvą „DiscoverEU“, kuri suteikia jaunimui galimybę pažinti Europos įvairovę pasitelkiant jos kultūros paveldą. Programa „DiscoverEU“ naudojasi ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir praktikantai bei jauni darbuotojai.

2. Europos solidarumo korpusas

Europos solidarumo korpuso veikla prasidėjo 2016 m. gruodžio mėn. Šios iniciatyvos tikslas – suteikti 18–35 metų jaunuoliams galimybę įsitraukti į solidarumo veiklą savanoriaujant, atliekant stažuotę ar imantis įvairių (sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos ir kt.) sričių darbo savo šalyje arba užsienyje.

C. Kitos Sąjungos iniciatyvos

1. Jaunimo garantijų iniciatyvos sustiprinimas

2013 m. sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva – tai programa, pagal kurią užtikrinama, kad jaunuoliai per keturis mėnesius nuo tada, kai tampa bedarbiais ar baigia formaliojo švietimo įstaigą, gautų kokybišką darbo, studijų tęsimo, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymą. Kadangi programa buvo sėkminga, 2020 m. ji buvo sustiprinta remiantis Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“.

2. Vaiko apsaugos politika

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (JT VTK) nustatyta, kad vaiku laikomas bet kuris jaunesnis nei 18 metų asmuo. Lisabonos sutartyje ES buvo iškeltas tikslas skatinti vaiko teises. Vadovaujantis Pagrindinių teisių chartija, vaiko teisių apsaugą užtikrina ES institucijos ir valstybės narės.

2011 m. vasario 15 d. Komisija priėmė komunikatą „ES vaiko teisių darbotvarkė“. Jo tikslas – dar kartą patvirtinti stiprų visų ES institucijų ir visų valstybių narių įsipareigojimą skatinti, saugoti ir užtikrinti vaiko teises visose susijusiose ES politikos srityse bei ryžtą paversti šį įsipareigojimą konkrečiais rezultatais. Be to, vaiko teisės ir smurto prieš vaikus, jaunimą, moteris ir kitas rizikos grupes prevencija užtikrinamos bei skatinamos įgyvendinant 2021–2027 m. Teisių ir vertybių programą.

2016 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji. Šia direktyva turėtų būti užtikrinama, kad vaikai, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, būtų pajėgūs suprasti ir sekti šį procesą bei naudotis savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis ja taip pat turėtų būti užtikrinama pakartotinio vaikų nusikalstamumo prevencija ir skatinama jų socialinė integracija.

3. Jaunimas ir žiniasklaida

Internetinės technologijos suteikia vaikams ir jaunimui puikią galimybę naudotis skaitmeniniais mokymosi ištekliais bei dalyvauti viešose diskusijose. Nežiūrint į tai, dėl šiuolaikinių technologijų vaikai taip pat gali atsidurti ypač pažeidžiamoje padėtyje. Remiantis 2010 m. priimta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, užtikrinama nepilnamečių apsauga nuo galimai nesaugaus turinio, nesvarbu, ar jis būtų siūlomas tradicinių transliuotojų, ar naudojantis užsakomosiomis paslaugomis[1].

4. Europos jaunimo portalas

Europos jaunimo portalas – tai interneto svetainė, skirta padėti visos Europos jaunimui susipažinti su daugybe galimybių, kurias ES siūlo juos dominančiose srityse ir kurios apima savanorystę, darbą, mokslą, kultūrą, kūrybiškumą ir t. t.

5. Europos jaunimo savaitė

Kas dvejus metus Komisija kartu su Parlamentu rengia Europos jaunimo savaitę. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į jaunimo veiklą visose šalyse, kurios dalyvauja programoje „Erasmus“, ir supažindinti su įvairiomis judumo galimybėmis, kurios jaunimui siūlomos ES.

6. 2022-ieji – Europos jaunimo metai

Apie 2022-ųjų – Europos jaunimo metų koncepciją savo 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Komisijos pirmininkė. Šio renginio tikslas – visą dėmesį sutelkti į kartą, kuri labiausiai nukentėjo per COVID-19 pandemiją, paremti pažeidžiamiausius jaunuolius ir viešinti galimybes, kurias jaunimui siūlo ES, siekiant pasisemti įkvėpimo iš jaunimo idėjų bei stiprinti Europos projektą.

7. Europos jaunimo sostinė

Europos jaunimo sostinėsiniciatyva gimė per 2009 m. Europos jaunimo forumą. Kasmet Europos miestui, išrinktam būti Europos jaunimo sostine, suteikiama galimybė atkreipti dėmesį į novatoriškas iniciatyvas, kurių imasi jaunimas ir kurios įgyvendinamos jaunimo labui.

8. Konkursas „Youth4Regions“

Konkursas „Youth4Regions“ skirtas jauniesiems žurnalistams, kurie domisi ES regionine politika. Konkurso nugalėtojai gali dalyvauti mokymuose Europai aktualiais klausimais, pasisemti žinių iš patyrusių žurnalistų ir pasinaudoti galimybe prisijungti prie spaudos atstovų kelionių į valstybes nares, kurias rengia Komisija.

9. Jaunimo veiksmų planas

2022 m. spalio 4 d. Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis pranešė apie Jaunimo veiksmų planą (2022–2027 m.), kuriuo siekiama viso pasaulio įtraukti jaunimą į ES išorės veiksmus. 2022 m. lapkričio 28 d. Taryba priėmė išvadas, kuriomis siekiama remti viso pasaulio jaunimo dalyvavimą formuojant politiką skatinant jaunimo dalyvavimą ir aktyvumą tarptautiniuose forumuose ir skiriant reikiamus išteklius, daugiausia dėmesio skiriant aktyvistų apsaugai, įgalėjimui, sveikatai ir judumui.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas visada rėmė glaudų valstybių narių bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje. Jis aktyviai dalyvauja formuluojant jaunimo politiką ir yra parengęs su ja susijusių rezoliucijų, pvz., dėl:

Sprendime dėl 2022-ųjų Europos jaunimo metų Parlamentas primygtinai ragino skirti pakankamą finansavimą metų renginiams ir visais jų rengimo etapais dalyvausiančioms jaunimo organizacijoms. Be to, šių Europos metų laikotarpiu turėtų būti aiškiai remiamos priemonės, kuriomis sprendžiamos jaunimo problemos, pvz., susijusios su jų socialine padėtimi ir gerove po COVID-19 pandemijos bei jų darbo sąlygomis. Daugiau pastangų turėtų būti dedama ir siekiant įgalėti jaunimą lavinti reikiamas žinias ir įgūdžius bei geriau suprasti jų darbo aplinką.

2021 m. gegužės 18 d. Parlamentas patvirtino 2021–2027 m. laikotarpio Europos solidarumo korpuso programą. Pirmą kartą šiam projektui skirtas specialus vieną milijardą eurų viršijantis biudžetas. Tai leis į programą įsitraukti apie 350 000 jaunuolių. Parlamento nariai balsavo už tai, kad programa taptų prieinamesnė jaunimui, kurio galimybės ribotos, pvz., neįgaliems jaunuoliams ir jaunimui iš izoliuotų ar marginalizuotų bendruomenių arba susiduriančiam su mokymosi sunkumais ar sveikatos problemomis. Jie taip pat pritarė tam, kad būtų aiškiai skiriama savanoriška veikla ir įdarbinimas, o kelias dalyvauti būtų užkirstas organizacijoms, kurios naudojasi jaunuoliais kaip atlygio negaunančias savanoriais, nors galėtų sukurti kokybiškų darbo vietų. Parlamentas primygtinai reikalavo, kad priimančiosioms organizacijoms reikėtų įrodyti siūlomos veiklos kokybę ir labiau paisyti darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklių. Galiausiai jis pasiekė ir tai, kad programa būtų vertinama atsižvelgiant į jos indėlį įgyvendinant ES klimato politikos tikslus.

Savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje Parlamentas rekomendavo derinti programos „Erasmus“, ES jaunimo strategijos ir kitų ES finansuojamų programų prioritetus. Be to, Parlamentas rekomendavo, kad jaunimo veiklai būtų skiriama daugiau nei 10 proc. programos „Erasmus“ biudžeto.

Parlamentas taip pat rūpinasi geriausiais vaiko interesais, remdamasis gaunamomis peticijomis. Jis yra priėmęs rezoliuciją dėl vaikų skurdo. Daug dėmesio Parlamentas skiria ir vaiko teisėms už ES ribų: jis yra priėmęs rezoliucijas dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais bei dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse. 2015 m. jis priėmė rezoliuciją dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete, o 2018 m. spalio mėn. pritarė Komisijos pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūros. Pagal naująsias nuostatas transliuotojai turės užtikrinti, kad vaikai matytų mažiau nesveiko maisto ar gėrimų reklamos, bus draudžiamas turinys, kuriuo kurstomas smurtas, neapykanta ir terorizmas, be to, ypač griežtomis taisyklėmis bus reglamentuojamas savitikslį smurtą skatinantis ir pornografinis turinys.

Siekdamas paskatinti jaunimą patį kurti Europos projektus, 2008 m. Parlamentas kartu su Acheno miesto Tarptautinės Karolio Didžiojo premijos fondu įsteigė Europos Karolio Didžiojo jaunimo premiją, kasmet skiriamą už projektus, kuriais puoselėjamas tarpusavio supratimas Europoje ir pasaulyje. Be to, siekdamas padėti gilinti žinias apie ES demokratiją ir vertybes, Parlamentas įgyvendina ugdomąsias programas „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ ir „Euroscola“.

Siekdamas skatinti aktyvų pilietiškumą ir įtraukti jaunimą į savo veiklą, 2014 m. Parlamentas surengė Europos jaunimo renginį (EYE), kuris vyksta kas dvejus metus Strasbūre. Be to, Jaunimo centro interneto svetainė buvo sukurta kartu su „Jaunimo idėjomis“, kurioje jaunimas kviečiamas pateikti savo idėjas apie ES; kai kurios iš jų bus perduotos Europos Parlamento nariams ir politikos formuotojams.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Biudžetokontrolės komiteto interneto svetainėje.

 

[1]Išsamesnė informacija pateikiama faktų suvestinėje 3.6.2 „Audiovizualinė ir žiniasklaidos politika“.

Olivier Yves Alain Renard / Kristiina Milt