Siekdama skatinti judumą ir tarpkultūrinį supratimą, Europos Sąjunga (ES) nurodė, kad kalbų mokymasis yra svarbus prioritetas, ir finansuoja daugybę šios srities programų ir projektų. ES nuomone, daugiakalbystė – svarbus Europos konkurencingumo aspektas. Taigi, vienas iš ES kalbų politikos tikslų yra siekti, kad kiekvienas ES pilietis mokėtų ne tik savo gimtąją kalbą, bet ir dar dvi kitas kalbas.

Teisinis pagrindas

Šūkiu „Suvienijusi įvairovę“ grindžiamoje ES kalbos yra labiausiai tiesioginė mūsų kultūros išraiška. Kalbų įvairovė yra realybė, kurios pagarba yra pagrindinė ES vertybė. Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę“. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama, kad „Sąjunga savo veiksmais siekia [...] plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant“ ir kad to turi būti siekiama visapusiškai gerbiant kultūrų ir kalbų įvairovę (SESV 165 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2000 m. priimtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kuri pagal Lisabonos sutartį yra teisiškai privaloma, draudžiama diskriminuoti dėl kalbos (21 straipsnis) ir Sąjunga įpareigojama gerbti kalbų įvairovę (22 straipsnis).

Pirmasis – 1958 m. priimtas – reglamentas, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, buvo iš dalies pakeistas po to, kai prie ES prisijungė daugiau šalių, ir jame, kaip ir ES sutarties 55 straipsnio 1 dalyje, nurodomos oficialiosios ES kalbos[1]. Remiantis šio reglamento ir SESV 24 straipsnio nuostatomis, kiekvienas Europos Sąjungos pilietis gali raštu kreiptis į bet kurią Sąjungos instituciją ar įstaigą viena iš šių kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Tikslai

Europos Sąjungos kalbų politika grindžiama pagarba kalbų įvairovei visose valstybėse narėse ir kultūrų dialogo visoje Sąjungoje kūrimu. Kad savitarpio supratimas iš tiesų būtų įmanomas, ES skatina užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi ir kiekvieno piliečio judumą, taikydama specialias švietimo ir profesinio mokymo programas. Užsienio kalbos mokėjimas laikomas vienų iš pagrindinių įgūdžių, kuriuos turi įgyti visi Europos Sąjungos piliečiai, kad turėtų daugiau mokymosi ir įsidarbinimo galimybių. 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais Komisija išdėstė Europos švietimo erdvės idėją, pagal kurią iki 2025 m. taptų „norma, be gimtosios kalbos, kalbėti dviem kitomis kalbomis“ (2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatas „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“). Norėdama apsaugoti mažumų kalbas, remdamasi Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija, Sąjunga taip pat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis.

Laimėjimai

A. Politikos raida ir parama kalbų moksliniams tyrimams

1. Parama kalbų mokymuisi

2019 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi. Šioje rekomendacijoje Taryba ragina valstybes nares stipriau remti kalbų mokymąsi privalomojo mokyklinio ugdymo metu, sudaryti sąlygas daugiau kalbų mokytojų mokytis užsienyje ir skatinti pedagogines inovacijas naudojant tokias priemones kaip „School Education Gateway“ ir „eTwinning“.

2. Duomenų apie kalbų mokėjimą palyginamumas

2005 m. Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos kalbų mokėjimo indikatorius“. Šis indikatorius – tai priemonė bendram kalbų mokėjimui įvertinti kiekvienoje valstybėje narėje. Europos Sąjunga taip pat ragina naudoti Europos Tarybos nustatytą Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą: mokymasis, mokymas, vertinimas. Ši priemonė buvo parengta siekiant suteikti skaidrų, nuoseklų ir kuo visapusiškesnį pagrindą kalbų mokymo programų ir mokymo programų gairių parengimui, mokymo ir mokymosi medžiagos kūrimui ir užsienio kalbos mokėjimo lygio vertinimui. Dabar jis plačiai naudojamas Europoje ir kituose žemynuose.

3. ES glaudžiai bendradarbiauja su dviem kalbų mokslinių tyrimų centrais – Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centru ir Europos daugiakalbystės ir kalbų mokymosi mokslinių tyrimų centru.

ES glaudžiai bendradarbiauja su dviem kalbų mokslinių tyrimų centrais – Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centru ir Europos daugiakalbystės ir kalbų mokymosi mokslinių tyrimų centru („Mercator“). Europos šiuolaikinių kalbų centras skatina meistriškumą ir inovacijas kalbų mokymo procese ir sudaro sąlygas europiečiams kalbų mokytis veiksmingiau. Pagrindinis jo tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingą kalbų mokymo politiką, daugiausia dėmesio skiriant kalbų mokymuisi ir mokymui, remiant dialogą ir keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat remiant su šia programa susijusius mokslinių tyrimų tinklus ir projektus. Europos Sąjunga bendrai finansuoja ECLM projektus , kuriais siekiama skatinti kalbinę migrantų kilmės vaikų integraciją ir nustatyti kalbos testų bei jų vertinimo kokybės ir palyginamumo kriterijus. „Mercator“ daugiausia dėmesio skiria Europos regioninėms ir mažumų kalboms. Jo veiklos sritis – kalbų mokymosi mokykloje, namuose ir kultūriniuose projektuose žinių įgijimas ir apskaita, moksliniai tyrimai ir studijos, sklaida ir taikymas[2].

4. Europos vertimo raštu magistro studijos

Europos vertimo raštu magistro (EMT) studijos yra kokybės ženklas, suteikiamas universitetų vertimo raštu mokymo programoms, kurios atitinka sutartus profesinius standartus ir rinkos poreikius. Svarbiausias EMT tikslas – pagerinti vertimo raštu mokymo kokybę ir paskatinti aukštos kvalifikacijos žmones dirbti vertėjais raštu Europos Sąjungoje. Taikant EMT siekiama sustiprinti vertėjo raštu profesijos statusą Europos Sąjungoje.

B. Veiksmų programos

1. Programa „Erasmus+“

Programa „Erasmus+“ yra 2021–2020 m. Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas yra vienas iš konkrečių šios programos tikslų. 2021 m. programos „Erasmus+“ vadove teigiama, kad „pagal galimybes teikiant kalbinę paramą siekiama užtikrinti didesnį veiksmingumą ir efektyvumą mobilumo srityje, gerinti mokymosi rezultatus ir taip padėti siekti šio specialaus Programos tikslo (p. 11). Siekiant padėti išmokti priimančiosios šalies kalbą, judumo veiksmų dalyviams teikiama internetinė „Erasmus+“ kalbinė parama. Programa „Erasmus+“ taip pat skatinamas bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties mainų tikslais vykdant partnerystę kalbų mokymo ir mokymosi srityje. Be to, pagal programą „Erasmus+“ finansuojama daug projektų, kuriais remiamas ženklų kalbos mokymas ir mokymasis, skatinama kalbų įvairovė ir mažumų kalbų apsauga.

2. Programa „Kūrybiška Europa“

Pagal programos „Kūrybiška Europa“ Kultūros paprogramę teikiama parama knygoms ir rankraščiams versti.

3. Europos kalbų diena

Paskatintos didelės Europos kalbų metų (2001) sėkmės, Europos Sąjunga ir Europos Taryba nusprendė kiekvienų metų rugsėjo 26 d. minėti Europos kalbų dieną , kurios metu visoje Europoje rengiami įvairūs renginiai kalbų mokymuisi skatinti. Europos kalbų dieną siekiama supažindinti plačiąją visuomenę su daugeliu kalbų, kuriomis kalbama Europoje, ir juos skatinti jų mokytis.

4. Europos kalbų ženklas

Europos kalbų ženklas yra Komisijos skiriama premija, kuria siekiama skatinti novatoriškas iniciatyvas kalbų mokymo ir mokymosi srityse, apdovanoti naujus kalbų mokymo metodus ir atkreipti dėmesį į regionines ir mažumų kalbas. Šia premija apdovanojami itin novatoriški kalbų mokymosi projektai, asmenys, padarę išskirtinę pažangą mokydamiesi užsienio kalbos, ir geriausi kalbų dėstytojai.

5. „Juvenes Translatores“

Kiekvienais metais Komisija skiria premiją „Juvenes Translatores“ už geriausią vertimą, kurį kiekvienoje valstybėje narėje atlieka 17 metų mokiniai. Mokiniai gali pasirinkti versti iš bet kurios oficialiosios Europos Sąjungos kalbos į bet kurią oficialiąją ES kalbą.

Europos Parlamento vaidmuo

A. Kalbų įvairovė

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Parlamentas yra priėmęs visiškos daugiakalbystės politiką, kurios laikosi savo paties komunikacijoje – pagal šią politiką visos Sąjungos kalbos yra vienodai svarbios. Visi Parlamento dokumentai verčiami į visas oficialiąsias kalbas ir kiekvienas Parlamento narys turi teisę kalbėti pasirinkta Sąjungos kalba. Apsilankymai Europos istorijos namuose ir Parlamentariume (Europos Parlamento lankytojų centre) taip pat vyksta 24 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis.

Be to, nuo 2007 m. Parlamentas kasmet skiria LUX kino apdovanojimą, kuris apima trijų į finalą išėjusių filmų subtitravimą – taip pat 24 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis.

Savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliucijoje „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ Parlamentas pakartojo, kad remia Sąjungos politiką daugiakalbystės srityje, taip pat paragino Komisiją parengti kalbų įvairovės skatinimo priemones.

2018 m. rugsėjo 11 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje, kurią parengė remdamasis Parlamento Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo (STOA) grupės užsakymu atliktu tyrimu. Šioje rezoliucijoje Parlamentas paragino Komisiją įvertinti tinkamiausias priemones siekiant užtikrinti kalbų lygybę skaitmeniniame amžiuje ir parengti tvirtą ir suderintą daugiakalbės bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją.

2020 m. gruodžio 11 d. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl pasiūlymo dėl programos, kuri 2021–2027 m. laikotarpiu pakeis „Erasmus+“. Pagal 1 pagrindinį veiksmą ši programa apima kalbinės paramos priemones, susijusias su judumo švietimo ir mokymo tikslais veikla.

Tą pačią dieną priimto susitarimo dėl pasiūlymo dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ 3 straipsnyje nurodoma, kad vienas iš programos tikslų yra išsaugoti, vystyti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir paveldą. Paprogramėje MEDIA taip pat turės atsižvelgti į skirtingų šalių rinkoms būdingą kultūrų ir kalbų įvairovės turinį. Į ją taip pat įtraukta speciali nuostata dėl ES audiovizualinio turinio subtitravimo, dubliavimo ir garso aprašymo, siekiant teikti paramą „nenacionalinių Europos kūrinių pardavimui ir platinimui tarptautiniu mastu visose platformose“.

2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje „Europos mokslinių tyrimų erdvė. bendras holistinis požiūris“ Parlamentas pabrėžė užsienio kalbų, visų pirma anglų kalbos, mokymosi svarbą. pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis veiksmų, kad paremtų kalbinių įgūdžių ugdymą visais švietimo lygmenimis, ypač pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, kad pasiektų Europos Tarybos daugiakalbystės tikslą, taip pat orientacinį tikslą, pagal kurį visi mokiniai vėliausiai pagrindinio ugdymo pabaigoje turėtų turėti pakankamai bent dviejų kitų ES oficialiųjų kalbų žinių; Be to, rezoliucijoje Komisija raginama parengti priemones, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi, atitinkamai stebėti pažangą ir teikti finansinę paramą mokykloms, kurios mokytų Europos kalbų įgūdžius, ypač ES piliečių, gyvenančių kitose ES šalyse, gimtąsias kalbas. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0452_LT.html

B. Parama mažumų kalboms

2013 m. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje, kurioje ragino valstybes nares daugiau dėmesio skirti Europos kalboms, kurioms gresia išnykimas, ir įsipareigoti saugoti ir skatinti ES kalbų ir kultūros paveldo įvairovę.

2016 m. lapkričio 23 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbų vertėjų. Rezoliucija buvo siekiama pabrėžti, kad kurtiesiems, kurtiesiems ir akliesiems bei klausos sutrikimų turintiems ES gyventojams turi būti prieinama tokia pati informacija ir komunikacijos būdai, kaip ir visiems kitiems, užtikrinant gestų kalbos vertimo, subtitravimo, balso konvertavimo į tekstą paslaugas ir (arba) alternatyvius komunikacijos būdus, įskaitant vertėjus žodžiu.

2018 m. vasario 7 d. Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo. Rezoliucijoje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad būtų gerbiama teisė vartoti mažumos kalbą ir ES saugoti kalbų įvairovę. Joje raginama gerbti kalbines teises bendruomenėse, kuriose yra daugiau nei viena oficialioji kalba, o Komisija raginama stiprinti regioninių ir mažumų kalbų mokymo ir vartojimo skatinimo veiksmus.

2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje Parlamentas išreiškė paramą Europos piliečių iniciatyvai „Minority SafePack“, kuria siekiama gerinti kalbinių mažumų apsaugą.

 

[1]24 oficialiosios ES kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, prancūzų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.

Katarzyna Anna Iskra