ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių apsauga ES

Europos Sąjunga grindžiama šiomis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje išvardytomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Siekiant užtikrinti pagarbą šioms vertybėms, ES sutarties 7 straipsnyje yra numatytas ES mechanizmas šiurkštiems ir nuolatiniams ES vertybių pažeidimams valstybėje narėje nustatyti ir galimoms sankcijoms dėl jų taikyti. ES taip pat vadovaujasi savo Pagrindinių teisių chartija ir yra įsipareigojusi prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Iškilus grėsmėms ES vertybėms kai kuriose valstybėse narėse, ES institucijos griežtina savo priemones demokratinės padėties blogėjimo problemai spręsti ir demokratijai, teisinei valstybei, pagrindinėms teisėms, lygybei bei mažumoms visoje Europos Sąjungoje apsaugoti.

Nuo teisminės pagrindinių teisių apsaugos iki kodifikavimo Sutartyse

Europos Bendrijos (EB) – dabar Europos Sąjunga – susikūrė kaip tarptautinės organizacijos, besiorientuojančios į ekonominį bendradarbiavimą. Todėl nebuvo akivaizdaus poreikio apibrėžti aiškias taisykles, susijusias su pagarba pagrindinėms teisėms. Buvo laikoma, kad šios teisės užtikrinamos pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), kurią buvo pasirašiusios valstybės narės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje patvirtino ES teisės tiesioginio veikimo ir viršenybės principus (Costa / ENEL, byla 6/64), tačiau atsisakė nagrinėti, ar sprendimai suderinami su valstybių narių nacionaline ir konstitucine teise (Stork / Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), byla 1/58); Ruhrkohlen-Verkaufsgesellschaft / EAPB, sujungtos bylos 36, 37, 38–59 ir 40–59). Po to, kai buvo priimti šie sprendimai, kai kurie nacionaliniai teismai pradėjo reikšti susirūpinimą dėl galimo šios Teismo praktikos poveikio tokių konstitucinių vertybių, kaip pagrindinės teisės, apsaugai. ES teisei tapus viršesne už valstybių vidaus konstitucinę teisę, ją taikant galėjo atsiverti galimybė pažeisti valstybių narių konstitucijomis saugomas pagrindines teises. Atsižvelgdami į šią teorinę riziką, Vokietijos ir Italijos konstituciniai teismai 1974 m. priėmė sprendimus, kuriais įtvirtino savo teisę persvarstyti ES teisės aktus siekiant užtikrinti jų suderinamumą su konstitucinėmis teisėmis (sprendimai Solange I ir Frontini). Tai paskatino Teisingumo Teismą savo praktikoje įtvirtinti pagarbos pagrindinėms teisėms principą pažymint, kad pagrindinės teisės puoselėjamos vadovaujantis bendraisiais Bendrijos teisės principais, kuriuos saugo Teisingumo Teismas (Stauder / Ulmo miestas, byla 29/69). Pastarųjų įkvėpimo šaltinis yra valstybėms narėms bendros konstitucinės tradicijos (sprendimas Internationale Handelsgesellschaft / Einfuhr- und Vorratsstelle für Getreide und Futtermittel, byla 11/70) ir tarptautinės žmogaus teisių apsaugos sutartys, kurių šalys yra valstybės narės (Nold / Europos Bendrijų Komisija, byla 4/73), o viena iš jų yra EŽTK (Rutili / Vidaus reikalų ministerija, byla 36/75).

ES kompetenciją papildant politika, kuri daro tiesioginį poveikį pagrindinėms teisėms (pvz., teisingumo ir vidaus reikalų politika, tapusia visavertės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pagrindu), Sutartys buvo pakeistos, kad ES būtų aiškiai įtvirtintas pagrindinių teisių apsaugos principas. Į Mastrichto sutartį buvo įtrauktos nuorodos į EŽTK ir bendras valstybių narių konstitucines tradicijas, kaip pagrindinius ES teisės principus. Amsterdamo sutartimi buvo patvirtinti europiniai principai, kuriais grindžiama ES, ir sukurta procedūra Sutartimis numatytomis teisėms sustabdyti, kai valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia pagrindines teises. Lisabonos sutartyje šie principai tapo vertybėmis, išvardytomis ES sutarties 2 straipsnyje. Pagrindinių teisių chartijos parengimas ir jos įsigaliojimas kartu su Lisabonos sutartimi yra naujausi šio kodifikavimo proceso pokyčiai, kuriais siekiama užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ES.

ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

EŽTK yra svarbiausia pagrindinių teisių apsaugos Europoje priemonė, prie kurios yra prisijungusios visos valstybės narės. Todėl EB prisijungimas prie EŽTK atrodė logiškas žingsnis siekiant susieti EB su įsipareigojimais pagrindinių teisių srityje. Komisija yra pateikusi ne vieną (1979 m., 1990 m. ir 1993 m.) pasiūlymą dėl EB prisijungimo prie EŽTK. Paprašytas pateikti nuomonę šiuo klausimu, Teisingumo Teismas 1996 m. pažymėjo (ESTT nuomonė 2/94), kad Sutartyje nėra apibrėžta EB kompetencija su žmogaus teisėmis susijusioms taisyklėms įgyvendinti ar tarptautinėms sutartims šioje srityje sudaryti, taigi teisiniu požiūriu prisijungimas prie konvencijos neįmanomas.

Ši padėtis pasikeitė įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nes ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje ES buvo numatytas privalomas prisijungimas prie EŽTK. Tai reiškia, kad, kilus klausimų dėl pagrindinių teisių užtikrinimo, ES veiklą vertintų ES institucinei sistemai nepriklausantis teisės subjektas, o būtent – Europos Žmogaus Teisių Teismas. ES prisijungus prie konvencijos, ES piliečiai ir ES teritorijoje esantys ne ES šalių piliečiai, remdamiesi EŽTK nuostatomis, galėtų tiesiogiai Europos Žmogaus Teisių Teismui apskųsti ES priimtus teisės aktus tokia pat tvarka, pagal kokią jie gali apskųsti ES valstybių narių priimtus teisės aktus.

2010 m., po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ES pradėjo derybas su Europos Taryba dėl prisijungimo susitarimo projekto, kuris buvo baigtas rengti 2013 m. balandžio mėn. 2013 m. liepos mėn. Komisija kreipėsi į ESTT su prašymu priimti sprendimą dėl šio susitarimo suderinamumo su Sutartimis. 2014 m. gruodžio 18 d. ESTT paskelbė neigiamą nuomonę, kurioje pažymima, kad susitarimo projektas gali neigiamai paveikti specifines ES teisės savybes ir savarankiškumą (ESTT nuomonė 2/13). Pasibaigus svarstymų ir diskusijų apie tai, kaip išspręsti ESTT iškeltus klausimus, laikotarpiui, 2019 m. ES ir Europos Taryba atnaujino derybas.

ES pagrindinių teisių chartija

Siekiant užtikrinti teisės aktų ir politikos suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis, greta išorinio patikros mechanizmo, kuris veiktų ES prisijungus prie EŽTK, kilo būtinybė sukurti ES lygmens vidinį patikros mechanizmą, kad preliminarią ir savarankišką teisminę patikrą galėtų atlikti ESTT. Kad tai įvyktų, reikėjo parengti konkretų ES dokumentą dėl teisių, todėl per 1999 m. Kelne įvykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą buvo nuspręsta sušaukti konventą Pagrindinių teisių chartijos projektui parengti.

2000 m. Nicoje Chartiją iškilmingai paskelbė Parlamentas, Taryba ir Komisija. Atlikus pakeitimus, Chartija vėl paskelbta 2007 metais. Tačiau tiesioginis Europos pagrindinių teisių chartijos taikymas, numatytas ES sutarties 6 straipsnio 1 dalyje, tapo įmanomas tik 2009 m. gruodžio 1 d. priėmus Lisabonos sutartį: taip ji tapo privalomu pirminės teisės šaltiniu.

Chartija grindžiama EŽTK ir kitomis ES bei tarptautinėmis priemonėmis ir apima teises ir laisves, sugrupuotas į šešis skyrius:

1. orumas,
2. laisvės,
3. lygybė,
4. solidarumas,
5. pilietinės teisės,
6. teisingumas.

Chartija apima draudimą diskriminuoti dėl negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, be to, tarp joje įtvirtintų pagrindinių teisių yra teisė susipažinti su dokumentais, teisė į duomenų apsaugą ir teisė į gerą administravimą.

Nors Chartijos taikymo sritis labai plati, nes dauguma joje pripažįstamų teisių užtikrinamos visiems nepriklausomai nuo pilietybės ar statuso, pagal 51 straipsnį ji taikoma tik ES institucijoms ir organams bei valstybėms narėms (tais atvejais, kai šios įgyvendina ES teisę).

ES sutarties 7 straipsnis, Komisijos teisinės valstybės priemonės ir mechanizmas

Priėmus Amsterdamo sutartį buvo sukurtas naujas sankcijų mechanizmas, kuriuo siekta užtikrinti, kad valstybės narės gerbtų pagrindines teises ir kitus ES principus ir vertybes, pvz., demokratiją ir teisinės valstybės, lygybės bei mažumų apsaugos principus, ir kuris viršytų ES kompetencijos ribų nulemtus teisinius apribojimus. Tai reiškia, kad, susidūrus su šiurkščiu ir nuolatiniu minėtųjų vertybių pažeidinėjimu, ES būtų įgaliota imtis veiksmų srityse, kurios kitu atveju būtų paliekamos valstybių narių nuožiūrai. Pirmą kartą panašų mechanizmą 1984 m. Europos Sąjungos steigimo sutarties projekte buvo pasiūlęs Parlamentas. Į Nicos sutartį buvo įtrauktas prevencinis etapas tiems atvejams, kai kyla aiškus ES vertybių pažeidimo valstybėje narėje pavojus. Šios procedūros tikslas buvo užtikrinti, kad pagrindinių teisių, demokratijos, teisinės valstybės principo ir mažumų teisių apsauga – vienas iš Kopenhagos kriterijų, taikomų į ES priimant naujas valstybes nares, – galiotų ir po įstojimo bei būtų vienodai taikomas visoms valstybėms narėms.

Prevencinis etapas numatytas ir ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje: trečdaliui valstybių narių, Parlamentui ir Komisijai suteikiamas įgaliojimas inicijuoti procedūrą, pagal kurią Taryba keturių penktadalių balsų dauguma gali konstatuoti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, apimančias pagarbą žmogaus teisėms, žmogaus orumui, laisvei ir lygybei bei mažumoms priklausančių asmenų teisėms. Prieš priimant tokį sprendimą, susijusi valstybė narė turi būti išklausoma, jai gali būti pateiktos rekomendacijos, o Parlamentas minėtajam sprendimui turi pritarti dviejų trečdalių balsavusiųjų ir absoliučia savo narių dauguma (SESV 354 straipsnio 4 dalis).

Šią prevencinę procedūrą Komisija pirmą kartą aktyvavo 2017 m. gruodžio 20 d. dėl Lenkijos, o 2018 m. rugsėjo 12 d. tą padarė Parlamentas dėl Vengrijos, tačiau ji tebėra blokuojama Taryboje, kuri surengė kelis klausymus, tačiau nepateikė jokių rekomendacijų ir net nekonstatavo faktų. Be to, Parlamentui nebuvo leista pristatyti savo pozicijos per Tarybos klausymus, taip pat ir dėl Vengrijos, nors būtent jis inicijavo šią procedūrą. 2024 m. gegužės 6 d. Komisija pasiūlė užbaigti 7 straipsnio 1 dalies procedūrą prieš Lenkiją.

ES sutarties 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad tuo atveju, kai šiurkščiai ir nuolat pažeidžiamos ES vertybės, Komisija arba trečdalis valstybių gali aktyvuoti sankcijų mechanizmą; prieš tai atitinkamos valstybės narės paprašoma pateikti savo pastabas. Parlamentas šio mechanizmo aktyvuoti negali. Kad pažeidimo faktas būtų konstatuotas, Europos Vadovų Taryba, gavusi Parlamento pritarimą (taikomas tokios pačios balsų daugumos reikalavimas, kaip ir prevencinio mechanizmo atveju), turi tam pritarti vieningai. Taryba gali priimti sprendimą sustabdyti tam tikras atitinkamos valstybės narės narystės teises, įskaitant balsavimo Taryboje teises. Tokiu atveju sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Taryba gali nuspręsti pakeisti arba atšaukti sankcijas. Dėl to irgi sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. Atitinkama valstybė narė nedalyvauja balsuojant Taryboje arba Europos Vadovų Taryboje. Priimti sprendimą dėl sankcijų taikymo ir jas patvirtinti iki šiol nelengva dėl reikalavimo tam pritarti vieningai. Tai parodo Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių pareiškimai, kad jos vetuos visus tokio pobūdžio sprendimus dėl kitos valstybės narės.

Siekdama užpildyti spragą tarp politiškai sudėtingo ES sutarties 7 straipsnio procedūrų (naudojamų atvejais, kurie nepatenka į ES teisės taikymo sritį) ir ribotą poveikį turinčių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų (naudojamų konkrečiais į ES teisės taikymo sritį patenkančiais atvejais) aktyvavimo, 2014 m. Komisija numatė ES priemones teisinei valstybei stiprinti. Šių priemonių tikslas – siekti užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią teisinės valstybės principo, kuris yra būtina pagarbos pagrindinėms teisėms ir demokratijai užtikrinimo sąlyga susidūrus su sisteminės grėsmės joms atvejais, apsaugą. Šios priemonės, taikytinos iki pasinaudojant ES sutarties 7 straipsnio mechanizmais ir skirtos jiems papildyti, apima tris etapus: Komisijos vertinimą (t. y. Komisijos ir valstybės narės struktūrinį dialogą, po kurio prireikus parengiama nuomonė dėl teisinės valstybės principo užtikrinimo), Komisijos rekomendaciją dėl teisinės valstybės principo užtikrinimo ir tolesnius veiksmus, kurių valstybė narė imasi atsižvelgdama į rekomendaciją. Šios su teisine valstybe susijusios priemonės 2016 m. buvo pritaikytos Lenkijai, tačiau nesėkmingai, todėl 2017 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė sprendimą inicijuoti 7 straipsnio procedūrą.

2019 m. liepos mėn. Komisija žengė dar vieną žingsnį, priimdama komunikatą „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“, ir inicijavo teisinės valstybės mechanizmą, apimantį metinį vertinimo ciklą, pagrįstą teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, kurioje apžvelgiama padėtis valstybėse narėse. Ši ataskaita yra tarpinstitucinio dialogo pagrindas. 2020 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbta pirma teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, prie kurios buvo pridėti 27 šalims skirti skyriai ir kuri apėmė:

• teisingumo sistemą, visų pirma jos nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą;
• kovos su korupcija sistemą – teisinę ir institucinę sąrangą, prevenciją ir baudžiamąsias priemones;
• žiniasklaidos pliuralizmą, įskaitant reguliavimo institucijų buvimą, nuosavybės skaidrumą ir valdžios kišimąsi, žurnalistų apsaugą, bei
• kitus institucinius klausimus, susijusius su stabdžių ir atsvarų sistema, pvz., teisėkūros procesu, nepriklausomomis institucijomis, prieinamumu, teismine peržiūra ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

Ši ataskaita iš esmės sustiprina ES stebėseną, nes, palyginti su ES teisingumo rezultatų suvestine ir kitomis stebėsenos ir atskaitomybės priemonėmis, ji apima ne tik civilinį, bet ir baudžiamąjį bei administracinį teisingumą, be to, joje keliami teisminių institucijų nepriklausomumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos pliuralizmo, valdžių atskyrimo ir pilietinės visuomenės erdvės klausimai. Siekiant rinkti informaciją ir užtikrinti dialogą su valstybėmis narėmis, buvo sukurtas nacionalinių ryšių punktų tinklas, be to, buvo skatinamas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Europos Tarybos organus, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, teisminius tinklus bei nevyriausybines organizacijas.

Metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos yra metinio teisinės valstybės ciklo dalis. Nuo 2022 m. metinėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose pateikiamos rekomendacijos kiekvienai valstybei narei, o rekomendacijų įgyvendinimas vertinamas kitų metų ataskaitoje. Pirmą kartą į 2024 m. ataskaitą taip pat įtraukti šalių skyriai dėl keturių plėtros šalių (Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos). Įtraukimas į šią ataskaitą padės šioms šalims vykdyti reformas, kad demokratijos ir teisinės valstybės srityje iki stojimo būtų pasiekta negrįžtama pažanga, ir užtikrinti, kad po stojimo būtų toliau išlaikomi aukšti standartai. 2025 m. liepos mėn. naujoji Komisija paskelbė savo pirmąją teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą – šeštąją metinę ataskaitą. Joje patvirtinta, kad teisinės valstybės klausimu daugelis valstybių narių juda tinkama kryptimi, ir atkreiptas dėmesys į svarbias reformas, kurios buvo vykdomos keturiose pagrindinėse ataskaitoje aptariamose srityse.

Kitos ES vertybių apsaugos priemonės

ES turi ir kitų priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti ES vertybes.

Siūlydama naują teisėkūros iniciatyvą, Komisija atsižvelgia į jos suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis atlikdama poveikio vertinimą: šį aspektą vėliau išnagrinėja ir Taryba bei Parlamentas.

Be to, Komisija skelbia metinę Chartijos taikymo ataskaitą, kurią išnagrinėja ir aptaria Taryba (ji priima išvadas šiuo klausimu) bei Parlamentas (jis tai padaro rengdamas savo metinį pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje). 2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė naują strategiją, kuria siekiama stiprinti Chartijos įgyvendinimą, be kita ko, kai skiriamos ES lėšos ir kai taikomas vadinamosios reikiamos sąlygos reikalavimas, susijęs su Chartija ir nustatytas 2021 m. Bendrųjų nuostatų reglamentu. Iš pradžių sanglaudos lėšų mokėjimas Lenkijai ir Vengrijai buvo sulaikytas, nes ši reikiama sąlyga nebuvo įvykdyta. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisija išreiškė nuomonę, kad Vengrija įvykdė horizontaliąsias reikiamas sąlygas (t. y. tenkino bendruosius pagrindinius principus, pagal kuriuos ES lėšos skirstomos remiantis veiksmais, kurių imtasi siekiant veiksmingai įgyvendinti Chartiją). Tai sudarė sąlygas Vengrijai reikalauti išmokėti iki 10,2 mlrd. EUR lėšų, kurios anksčiau buvo užblokuotos. 2024 m. vasario mėn. Komisija nusprendė, kad Lenkija įvykdė savo įsipareigojimus ir gali prašyti leisti panaudoti iki 76,5 mlrd. EUR 2021–2027 m. sanglaudos fondų lėšų.

Nuo 2014 m. Taryba taip pat rengia metinį visų Taryboje posėdžiaujančių valstybių narių dialogą teisinės valstybės principui remti ir apsaugoti, kasmet dėmesį skirdama vis kitai temai. Nuo 2020 m. antrojo pusmečio Taryba nusprendė ypatingą dėmesį kas pusmetį sutelkti į teisinės valstybės padėties nagrinėjimą penkiose valstybėse narėse, atsižvelgdama į Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Įgyvendinant Europos semestro (kasmetinio ES ekonominės, fiskalinės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimo proceso) veiklą stebimos su ES vertybėmis susijusios problemos, kurios gali būti įtraukiamos į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Susijusios sritys apima teisingumo sistemas (remiantis ES teisingumo rezultatų suvestine), taip pat negalios bei socialinių teisių ir pilietinių teisių klausimus (kiek tai susiję su apsauga nuo organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos).

2007 m. Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, joms buvo taikomas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas, kuris naudojamas kaip pereinamojo laikotarpio priemonė siekiant palengvinti pažangą teismų reformos ir kovos su korupcija srityse. Šis mechanizmas oficialiai baigtas taikyti 2023 m. rugsėjo 15 d. ir buvo pakeistas teisinės valstybės mechanizmu.

Svarbi priemonė norint imtis sankcijų dėl ES vertybių nepaisymo Europos Sąjungoje yra pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir Teisingumo Teismas plėtoja savo praktiką šioje srityje. Pažeidimo nagrinėjimo procedūras galima inicijuoti, kai atskirais ir konkrečiais atvejais nacionalinė teisė neatitinka ES teisės ir ES vertybių, o finansines baudas Teisingumo Teismas gali skirti už tai, kad nesilaikoma nurodymų ar sprendimų.

Svarbus vaidmuo stebint pagrindinių teisių padėtį ES tenka 2007 m. Vienoje įkurtai ES pagrindinių teisių agentūrai (FRA). Agentūrai pavesta rinkti, analizuoti, skleisti ir vertinti su pagrindinėmis teisėmis susijusią informaciją bei duomenis. Ji taip pat atlieka tyrimus ir mokslines apklausas bei skelbia metines ir temines ataskaitas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis.

Komisija puoselėja ir mažumų lygybę bei apsaugą – tai du ES sutarties 2 straipsnio ramsčiai. Šiuo tikslu ji rengia konkrečias strategijas, pasiūlymus ir veiksmus, kuriais siekiama skatinti lyčių lygybę, kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, rasizmu, neapykantos kalba, neapykantos nusikaltimais ir antisemitizmu, taip pat apsaugoti LGBTIQ+ asmenų, romų, asmenų su negalia ir vaikų teises įgyvendinant visa apimančią koncepciją „lygybės Sąjunga“. Komisija, remiama Parlamento ir 15 valstybių narių, pateikė ESTT ieškinį prieš Vengriją dėl jos priimto prieš LGBTIQ nukreipto įstatymo (Europos Komisija / Vengrija, byla C-769/22), remdamasi, be kita ko, ES sutarties 2 straipsnio pažeidimu. Ji taip pat pasiūlė direktyvas, kuriomis nustatomi bendri standartai, taikomi lygybės įstaigoms, kad būtų griežčiau taikomas vienodo požiūrio principas. 2024 m. gegužės 7 d. buvo priimtos dvi direktyvos: direktyva dėl standartų, susijusių su vienodu požiūriu į moteris ir vyrus, ir direktyva, kuria draudžiama diskriminacija dėl pagrindų, nurodomų SESV 19 straipsnyje.

Po blokavimo Vengrijos ir Lenkijos vyriausybėms pasinaudojus savo veto teise, 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime galiausiai buvo pasiektas susitarimas dėl Sąlygų reglamento. Šiuo reglamentu sudaroma galimybė apsaugoti ES biudžetą nustačius, kad teisinės valstybės principo pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam ES biudžeto finansų valdymui ar ES finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas. ESTT 2022 m. vasario mėn. sprendimu atmetė Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių ieškinį dėl šio reglamento, o tai sudarė sąlygas Komisijai ir Tarybai pradėti taikyti mechanizmą prieš Vengriją, pagal kurį buvo sustabdytas 6,3 mlrd. EUR sanglaudos politikos lėšų mokėjimas. 2024 m. gruodžio 16 d. Komisija nustatė, kad Vengrija nepakankamai pašalino teisinės valstybės principų pažeidimus, todėl buvo paliktos galioti priemonės ES biudžetui apsaugoti.

2023 m. Komisija su kelių valstybių narių vyriausybėmis aptarė nacionalinių planų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) įgyvendinimą ir stebi, ar jos pasiekia sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurios yra būtina lėšų išmokėjimo sąlyga. Diskusijų metu siekiama aptarti per Europos semestrą nustatytas problemas ir Tarybos 2023 m. priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Be to, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose atsižvelgiama į problemas, nustatytas Komisijos priimtose teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose ir susijusiose rekomendacijose, taip pat vykdant 7 straipsnio procedūras prieš Lenkiją ir Vengriją. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisija išreiškė nuomonę, kad Vengrija nevisiškai pasiekė 27 itin svarbias tarpines reikšmes, visų pirma susijusias su teismų nepriklausomumu, taigi, nevisiškai pašalino pažeidimus, padarytus teisinės valstybės principų srityje, todėl 21 mlrd. EUR lėšų, kurias sudaro sanglaudos ir EGADP finansavimas, Vengrijai tebėra užblokuota. 2024 m. gegužės 6 d. Komisija taip pat pasiūlė užbaigti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūrą prieš Lenkiją.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas visada rėmė pagarbos pagrindinėms teisėms ir jų apsaugos ES stiprinimą. Dar 1977 m. Parlamentas kartu su Taryba ir Komisija priėmė Bendrą deklaraciją dėl pagrindinių teisių, kurioje visos trys institucijos įsipareigojo užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms vykdydamos savo įgaliojimus. 1979 m. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ragino EB prisijungti prie EŽTK.

Parlamento 1984 m. pasiūlytame Europos Sąjungos steigimo sutarties projekte pažymima, kad Sąjunga turi ginti asmens orumą ir pripažinti kiekvieno jos jurisdikcijai priklausančio subjekto pagrindines teises ir laisves, grindžiamas bendraisiais nacionalinių konstitucijų ir EŽTK principais. Dokumente taip pat buvo numatomas Sąjungos prisijungimas prie EŽTK. Savo 1989 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Parlamentas patvirtino Pagrindinių teisių ir laisvių deklaraciją.

Nuo 1993 m. Parlamentas, remdamasis savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rengiamu pranešimu, kasmet organizuoja diskusijas ir priima rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje. Be to, jis priima vis daugiau rezoliucijų, kuriose keliami konkretūs su ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsauga valstybėse narėse susiję klausimai.

Parlamentas visada pritarė idėjai, kad ES turėtų turėti savo dokumentą dėl teisių, ir ragino imtis veiksmų, kad Pagrindinių teisių chartija taptų privaloma. Šis tikslas buvo galutinai pasiektas 2009 m., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Neseniai Parlamentas dar kartą pareiškė rimtą susirūpinimą dėl laipsniško ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų standartų padėties blogėjimo kai kuriose valstybėse narėse. Siekdamas spręsti šią problemą, Parlamentas yra pateikęs kelis pasiūlymus ne tik dėl pagrindinių teisių, bet ir demokratijos bei teisinės valstybės principo, o kalbant plačiau – visų ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų ES vertybių apsaugos Europos Sąjungoje. Šiuo tikslu jis yra pasiūlęs nustatyti naujus mechanizmus ir procedūras esamoms spragoms panaikinti. Nuo 2012 m. Parlamentas įvairiose rezoliucijose ragina sukurti Kopenhagos komisiją ir nustatyti Europos pagrindinių teisių politikos ciklą, taip pat sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmą, numatyti įšaldymo procedūrą ir stiprinti FRA.

2016 m. Parlamentas savo ankstesnius pasiūlymus konsolidavo itin svarbioje rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo. Šioje rezoliucijoje Parlamentas paprašė, kad Komisija pateiktų tarpinstitucinį susitarimą dėl tokio mechanizmo, grindžiamo su Komisija ir Taryba sudarytu Sąjungos paktu, sukūrimo. Šis mechanizmas apimtų metinį politikos ciklą, pagrįstą pagarbos ES vertybėms Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita, kurią parengtų Komisija ir ekspertų grupė, dėl kurios būtų vykdomos parlamentinės diskusijos ir po to būtų pateikiamos rizikos ar pažeidimų šalinimo priemonės. Komisija savo 2019 m. komunikate dėl teisinės valstybės mechanizmo nustatymo perėmė daugelį Parlamento pasiūlymų. Jie apėmė tarpinstitucinio ciklo nustatymą, numatant, kad bus rengiama metinė stebėsenos, kaip valstybėse narėse laikomasi teisinės valstybės principo ir sprendžiami susiję klausimai, ataskaitą ir teikiant joje konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms; vis dėlto tose ataskaitose nenumatyta teikti rekomendacijų, apimančių visą ES sutarties 2 straipsnį (ne tik teisinės valstybės principą, bet ir demokratijos, pagrindinių teisių bei mažumų padėtį). Be to, numatytas nepriklausomų ekspertų komiteto įsteigimas, tarpinstitucinio susitarimo dėl ciklo sudarymas ir kovos su korupcija ataskaitų skelbimo atnaujinimas. Kiti Parlamento 2016 m. rezoliucijoje pateikti pasiūlymai, kurie nebuvo perimti, apėmė naują susitarimo dėl ES prisijungimo prie EŽTK projektą ir Sutarties pakeitimus, pvz., Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio išbraukimą, jos pertvarkymą į Sąjungos aktą dėl teisių bei reikalavimo vieningai balsuoti atsisakymą sprendžiant lygybės ir nediskriminavimo klausimus.

2020 m. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo Parlamentas pasiūlė tarpinstitucinio susitarimo dėl ES vertybių stiprinimo tekstą, kuriame plėtojami ankstesni pasiūlymai ir kuris papildytas galimybe rengti skubias ataskaitas bei įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę. 2021 m. rezoliucijoje dėl Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Parlamentas taip pat ragino Komisiją išplėsti savo metinės ataskaitos aprėptį ir į ją įtraukti visas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes bei konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

2018 m. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje palankiai įvertino Komisijos sprendimą aktyvuoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies taikymą Lenkijos atžvilgiu. Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūros taikymo Vengrijos atžvilgiu, pateikdamas pagrįstą pasiūlymą Tarybai, kuriame ragino nustatyti, ar galėtų būti aiškaus pavojaus, kad gali būti šiurkščiai pažeidžiamos ES sutarties 2 straipsnyje nurodomos vertybės, ir pateikti Vengrijai reikiamas rekomendacijas šiuo klausimu[1].

2020 m. Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl Lenkijos, o 2022 m. – rezoliuciją dėl Vengrijos; abiem atvejais buvo išplėsta susirūpinimą keliančių klausimų, nagrinėtinų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūrą, apimtis. Rezoliucijoje dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų jis taip pat paragino Komisiją naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Sąlygų reglamentą, siekiant pašalinti Lenkijos ir Vengrijos daromus ES sutarties 2 straipsnio vertybių pažeidimus. 2024 m. vasario 29 d. Komisija leido Lenkijai panaudoti 137 mlrd. EUR ES finansavimo lėšų, kai buvo pradėtas įgyvendinti teisinės valstybės atkūrimo veiksmų planas vykdant reformas, kuriomis siekiama stiprinti teismų nepriklausomumą. 2024 m. kovo 14 d. Parlamentas pateikė ieškinį prieš Komisiją dėl jos sprendimo Vengrijai išmokėti 10,2 mlrd. EUR įšaldytų lėšų, kuriomis buvo leista naudotis mainais už jos veto dėl Ukrainos panaikinimą. Jis priėmė rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryboje vykstančių klausymų dėl Vengrijos, kiek tai susiję su teisinės valstybės stiprinimu ir atitinkamu poveikiu biudžetui.

Po žurnalistės Daphne Caruanos Galizios nužudymo Maltoje 2017 m. ir žurnalisto Jáno Kuciako bei jo sužadėtinės nužudymo Slovakijoje 2018 m., taip pat siekiant stiprinti Parlamento stebėseną ir veiksmus, susijusius su ES sutarties 2 straipsnyje nurodytomis vertybėmis, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas įkūrė Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupę. Grupei pavesta nagrinėti grėsmes ES vertybėms, su kuriomis susiduriama visoje Europos Sąjungoje, ir teikti pasiūlymus dėl veiksmų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui.

Šią faktų suvestinę parengė Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius.

 

Alessandro ERMINI / Mariusz Maciejewski / Clemence Rogalski

11-2025