2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos (dabar jų yra 27) valstybe nare. Nuo to laiko nė viena kita šalis neprisijungė prie ES, o Jungtinė Karalystė išstojo iš ES 2020 m. sausio 31 d. Stojimo derybos pradėtos ir atidaryti derybų skyriai su Juodkalnija, Serbija ir Turkija. 2022 m. liepos mėn. stojimo derybas pradėjo Albanija ir Šiaurės Makedonija. 2022 m. gruodžio mėn. Bosnijai ir Hercegovinai suteiktas šalies kandidatės statusas, o Kosovas pateikė paraišką dėl narystės ES. 2022 m. birželio mėn. ES suteikė Ukrainai ir Moldovai šalių kandidačių statusą. 2023 m. lapkričio 8 d. Komisija rekomendavo Tarybai pradėti stojimo derybas su Moldova ir Ukraina (5.5.6).

Teisinis pagrindas

  • Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 49 straipsnyje nustatyta, kokios valstybės gali pareikšti norą tapti Sąjungos narėmis;
  • ES sutarties 2 straipsnyje apibūdintos pagrindinės ES vertybės.

Tikslai

ES plėtros politikos tikslas – vienyti Europos šalis bendram politiniam ir ekonominiam projektui. Plėtra, vykdoma vadovaujantis Sąjungos vertybėmis ir taikant griežtas sąlygas, buvo viena iš pačių sėkmingiausių priemonių politinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms skatinti ir taikai, stabilumui bei demokratijai visame žemyne stiprinti. Vykdydama plėtros politiką ES taip pat didina savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.

Bendrosios aplinkybės

A. Stojimo sąlygos

Kiekviena Europos valstybė, gerbianti bendras Sąjungos vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare (ES sutarties 49 straipsnis). Bet kurios šalies kandidatės arba potencialios šalies kandidatės integracijos į ES procesui taikomi Europos Vadovų Tarybos 1993 m. Kopenhagoje nustatyti Kopenhagos kriterijai. Šie kriterijai yra tokie:

  • stabilios institucijos, užtikrinančios demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų apsaugą;
  • veikianti rinkos ekonomika ir gebėjimas įveikti konkurencinį spaudimą bei rinkos jėgas Europos Sąjungoje;
  • gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, be kita ko, prisidedant prie politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų, ir priimti bendras taisykles, standartus bei politikos priemones, sudarančias ES teisyną (acquis communautaire).

2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl atnaujinto konsensuso dėl plėtros, grindžiamo konsolidavimo, sąlygų laikymosi ir informavimo principais ir ES gebėjimu integruoti naujas nares.

B. ES gebėjimas integruoti kitas šalis. Institucinės priemonės

Keli plėtros etapai buvo svarbi institucinių derybų, po kurių buvo priimta Lisabonos sutartis, dalis. ES, atsižvelgdama į naujų valstybių narių prisijungimą, turėjo pritaikyti savo institucijas ir sprendimų priėmimo procesus ir užtikrinti, kad plėtra neturėtų neigiamo poveikio veiksmingam ir atskaitingam politikos formavimo procesui. Lisabonos sutartimi nustatyti esminiai pagrindinių ES institucijų sudėties ir darbo pokyčiai. Kai kurie iš šių pokyčių atspindėjo būtinybę priimti tvarų taisyklių, kurių nereikėtų keisti kiekvieną kartą įstojant naujoms šalims, rinkinį.

C. Procesas

Įstoti į ES norinti valstybė teikia prašymą Tarybai, kuri prašo Komisijos pateikti nuomonę. Apie tokį prašymą pranešama Parlamentui. Jei Komisijos nuomonė palanki, Europos Vadovų Taryba gali vieningai nuspręsti suteikti valstybei šalies kandidatės statusą. Komisijai pateikus rekomendaciją, Taryba vėl vieningai sprendžia, ar derybos turėtų būti pradėtos. Visas ES teisynas (acquis communautaire) suskirstytas į daugiau nei 30 politikos skyrių. Komisija, prieš pradėdama faktines derybas, pateikia kiekvieno skyriaus patikrinimo ataskaitą. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, vieningai sprendžia, ar pradėti derybas dėl kitų skyrių bei skyrių grupių, ar ne. Kai manoma, kad padaryta pakankama pažanga, Komisija gali rekomenduoti laikinai baigti derybas dėl skyriaus ar skyrių grupių. Tada Taryba dar kartą vienbalsiai priima sprendimą, atsižvelgdama į bendrą pažangą teisinės valstybės srityje. Kai derybos dėl visų skyrių ar skyrių grupių pabaigiamos, nuostatos ir sąlygos, įskaitant galimas apsaugos sąlygas ir pereinamojo laikotarpio nuostatas, įtraukiamos į valstybių narių ir stojančiosios valstybės sudaromą Stojimo sutartį. Stojimo sutartis gali būti pasirašyta tik gavus Parlamento pritarimą ir vieningą Tarybos patvirtinimą. Tada visos susitariančiosios šalys pagal savo konstitucinius reikalavimus sutartį perduoda ratifikuoti (t. y. sutartis ratifikuojama parlamente arba surengiant referendumą).

Ankstesni plėtros etapai

Valstybė Narė nuo Ypatumai
Belgija
Prancūzija
Vokietija
Italija
Liuksemburgas
Nyderlandai
1958 Pirmosios 1957 m. Romos sutartį pasirašiusios šalys.
Danija
Airija
Jungtinė Karalystė[1]
1973  
Graikija 1981 Graikijos įstojimas į ES padėjo šalyje įtvirtinti demokratiją.
Portugalija
Ispanija
1986 Šis plėtros etapas padėjo įtvirtinti demokratiją Ispanijoje ir Portugalijoje.
Austrija
Suomija
Švedija
1995  
Kipras
Čekija
Estija
Vengrija
Latvija
Lietuva
Malta
Lenkija
Slovakija
Slovėnija
2004 Šiuo 1997 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime pradėtu plėtros etapu buvo siekiama suvienyti žemyną po Berlyno sienos griūties ir Sovietų Sąjungos žlugimo. Derybos buvo vedamos su kiekviena šalimi atskirai, remiantis bendru derybų pagrindu.
Bulgarija
Rumunija
2007 Dėl lėto reformų tempo Bulgarijoje ir Rumunijoje šios šalys 2004 m. negalėjo įstoti į ES. Pagrindinėse srityse – teismų sistemos reformos, kovos su korupcija ir kovos su organizuotu nusikalstamumu (pastarasis susijęs tik su Bulgarija) – buvo įsteigtas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas, kad būtų galima stebėti šiose srityse po įstojimo į ES daromą pažangą.
Kroatija 2013 Stojimo deryboms su Kroatija buvo taikomos griežtesnės sąlygos, nustatytos 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos atnaujintame konsensuse dėl plėtros.

A. Vakarų Balkanai

Santykiai su Vakarų Balkanais plėtojami vykdant 1999 m. pradėtą stabilizacijos ir asociacijos procesą. Šis procesas pagrįstas dvišaliais stabilizacijos ir asociacijos susitarimais.

2013 m. liepos 1 d. Kroatijai įstojus į ES suteikta svarbi paskata kitoms šio regiono šalims. Komisija, remdamasi dirbant su Kroatija įgyta patirtimi, savo 2011–2012 m. Plėtros strategijoje pasiūlė tolesnius savo derybų metodo patobulinimus, įskaitant didesnį dėmesį teisinės valstybės klausimams. Tai reiškia, kad jau ankstyvuoju visų būsimų derybų etapu atidaromi derybų skyriai dėl teismų sistemos reformos ir pagrindinių teisių (23 skyrius) ir dėl teisingumo, laisvės ir saugumo (24 skyrius) ir kad šie skyriai uždaromi paskutiniai. Šis požiūris buvo dar kartą patvirtintas ir sustiprintas 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikate „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanams“, kuriame pateikta patikslinta plėtros į Vakarų Balkanus metodika. Jis taip pat neatsiejamas nuo Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano, kuris buvo paskelbtas kaip Komisijos 2020 m. plėtros dokumentų rinkinio dalis. 2023 m. lapkričio 8 d. Komisija priėmė 6 mlrd. EUR vertės naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą, grindžiamą keturiais ramsčiais ir apimantį 2024–2027 m. laikotarpį. Planu siekiama suteikti regionui tam tikrą narystės ES naudą prieš įstojimą, taikant griežtas ex ante sąlygas mokėjimams.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir 2022 m. birželio mėn. ES sprendimas suteikti šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai taip pat paskatino vykstančias diskusijas dėl Vakarų Balkanų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių integracijos į ES proceso paspartinimo.

Kalbant apie Juodkalniją, iki šiol atidaryti visi 33 patikrinti derybų skyriai, iš kurių tik trys preliminariai uždaryti. Serbija atidarė 22 iš 35 derybų skyrių, iš kurių du preliminariai uždaryti. Nepaisant to, kad buvo atidaryta daug skyrių, abiejose šalyse su integracija susijusios reformos pastaraisiais metais iš esmės sustojo.

2020 m. kovo mėn. Taryba galiausiai davė sutikimą pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija (Albanijai nustatytos tam tikros sąlygos). 2020 m. liepos mėn. Komisija pateikė valstybėms narėms derybų programos projektą – pirmąjį projektą, kuriame atsižvelgiama į patikslintą plėtros į Vakarų Balkanus metodiką. Stojimo derybos su abejomis šalimis oficialiai pradėtos 2022 m. liepos mėn. po ilgo vėlavimo, kurį daugiausia lėmė Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos nesutarimai, susiję su tapatybe, kalba ir istorija.

ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas įsigaliojo 2015 m. birželio 1 d. 2016 m. vasario mėn. Bosnija ir Hercegovina pateikė paraišką dėl narystės. 2019 m. gegužės mėn. nuomonėje Komisija nurodė 14 pagrindinių prioritetų, kuriuos Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti, kad galėtų pradėti stojimo derybas. Nepaisant to, kad Bosnijai ir Hercegovinai nepavyko įgyvendinti daugumos šių prioritetų, 2022 m. gruodžio mėn. jai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. 2023 m. lapkričio 8 d. Komisija rekomendavo pradėti stojimo į ES derybas su Bosnija ir Hercegovina, „kai bus pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis“.

ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimas įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d. 2022 m. gruodžio mėn. Kosovas pateikė paraišką dėl narystės ES. Po lemiamo 2023 m. balandžio mėn. balsavimo Parlamente Kosovui ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio mėn. bus pradėtas taikyti bevizis kelionių į Šengeno erdvę režimas. Kosovas taip pat palaiko dialogą su Serbija, kuriam tarpininkauja ES ir per kurį siekiama sudaryti teisiškai įpareigojantį susitarimą dėl šalių santykių normalizavimo. Tiek Kosovas, tiek Serbija dar turi pradėti vykdyti savo pareigas, susijusias su atnaujintu 2023 m. pradžios susitarimu siekiant atkurti nutrūkusį dialogą.

B. Turkija

Turkija paraišką dėl narystės ES pateikė 1987 m. ir 1999 m. buvo pripažinta šalimi kandidate. Derybos pradėtos 2005 m. spalio mėn. Derybos dėl aštuonių skyrių šiuo metu sustabdytos ir nebus laikinai baigtos dėl nė vieno skyriaus, kol Turkija nepradės Kiprui taikyti Ankaros asociacijos susitarimo papildomo protokolo. Pavienės valstybės narės prieštaravo pasiūlymams pradėti derybas dėl kitų skyrių. Po daugiau kaip trejus metus trukusio sąstingio 2013 m. lapkričio mėn. pradėtos derybos dėl naujo derybų skyriaus. Dar kitas skyrius buvo atvertas 2015 m. gruodžio mėn. 2016 m. kovo 18 d. Turkija ir ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą vykdyti bendrą veiksmų planą, kad sumažintų į ES atvykstančių nelegalių migrantų srautus ir suteiktų naują impulsą stojimo procesui. Dėl to 2016 m. birželio mėn. buvo atidarytas papildomas skyrius, taigi bendras atidarytų skyrių skaičius padidėjo iki 16 iš 35 skyrių, iš kurių vienas preliminariai uždarytas. Tačiau, atsižvelgiant į didžiulį teisinės valstybės padėties pablogėjimą Turkijoje, visų pirma po 2016 m. liepos mėn. mėginimo įvykdyti valstybės perversmą, Turkijos stojimo procesas yra de facto įšaldytas. ES ir Turkijos santykiai dar labiau pablogėjo dėl Turkijos užsienio politikos pasirinkimų, jos vienašalių veiksmų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Kipro klausimu propaguojamo sprendimo „dvi valstybės vienoje saloje“.

Europos Parlamento vaidmuo

Pagal ES sutarties 49 straipsnį prieš bet kuriai šaliai prisijungiant prie ES, reikia gauti Parlamento pritarimą. Jis taip pat turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl finansinių stojimo aspektų. Šie biudžeto srities įgaliojimai Parlamentui suteikia galimybę daryti tiesioginę įtaką svarstant sumų, skiriamų Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP) finansuoti, klausimą.

Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas skiria nuolatinius pranešėjus visų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių klausimais. Parlamentas išreiškia savo poziciją dėl plėtros, teikdamas metines rezoliucijas, kuriomis reaguoja į naujausias Komisijos rengiamas šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pažangos ataskaitas. 2022 m. lapkričio 23 d. jis priėmė rekomendacijas dėl naujos ES plėtros strategijos. Parlamentas taip pat palaiko dvišalius santykius su visų plėtros šalių parlamentais per savo delegacijas, kurios su kolegomis reguliariai aptaria klausimus, susijusius su jų integracija į ES. Jis stebėjo rinkimus visose plėtros šalyse, išskyrus Turkijoje, kuri dar turi pakviesti Parlamentą juos stebėti.

 

[1]Jungtinė Karalystė išstojo iš ES 2020 m. sausio 31 d. (23 val. Grinvičo laiku).

André De Munter