Europos kaimynystės politika (EKP) taikoma Alžyrui, Egiptui, Izraeliui, Jordanijai, Libanui, Libijai, Marokui, Palestinai, Sirijai ir Tunisui. Šią politiką sudaro dvišalė ES ir dešimties atskirų šalių partnerių politika ir regioninio bendradarbiavimo veikla – Viduržemio jūros sąjunga. Reaguodama į sukilimus pietinėse kaimyninėse šalyse ES pagal savo 2011 m. EKP sustiprino paramą demokratiniams pokyčiams. Kita EKP peržiūra buvo atlikta 2015 m.

Teisinis pagrindas

  • Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnis;
  • Europos Sąjungos sutarties V antraštinė dalis: ES išorės veiksmai;
  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 206–207 (prekyba) ir 216–219 (tarptautiniai susitarimai) straipsniai.

Priemonės

Asociacijos susitarimai yra ES dvišalių santykių su Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestinos Administracija ir Tunisu teisinis pagrindas. Asociacijos susitarimas, pradėtas rengti su Sirija prieš Sirijos vyriausybei smurtu numalšinant viešus protestus 2011 m., taip ir nebuvo pasirašytas. Derybos dėl ES ir Libijos bendrojo susitarimo buvo sustabdytos 2011 m. vasario mėnesį ir iki šiol neatnaujintos.

Vykdant Europos kaimynystės politiką ES ir jos pietinės partnerės (išskyrus Libiją ir Siriją) priėmė dvišalius veiksmų planus, partnerystės prioritetus arba asociacijos darbotvarkes. Juose nustatytos politinių ir ekonominių reformų darbotvarkės, į kurias įtraukti trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio (nuo trejų iki penkerių metų) prioritetai. Atsižvelgiant į ES ir kiekvienos partnerės poreikius, interesus ir pajėgumus, EKP veiksmų planais, visų pirma, siekiama formuoti demokratines, socialiai teisingas ir įtraukias visuomenes, skatinti ekonominę integraciją ir švietimą, plėtoti mažąsias ir vidutines įmones bei žemės ūkį, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas asmenų judėjimui per sienas.

Šiuo metu planai ir darbotvarkės daugiausia finansuojami pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP), kuri bus integruota į būsimą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP). Parama taip pat teikiama Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolų pavidalu. ES taip pat siekia pažangos su savo pietinėmis partnerėmis prieigos prie rinkos ir bendradarbiavimo migracijos bei judumo klausimais srityse. Vyksta derybos su Maroku ir Tunisu dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų. Su Maroku, Tunisu ir Jordanija užmegztos partnerystės judumo srityje ir vyksta derybos su Libanu. Įgyvendinant šias programas, visų pirma 2016 m. pradėtą Partnerystės judumo srityje iniciatyvą, vykdoma nemažai projektų. Be to, regioninės ir dvišalės migracijos ir judumo srities iniciatyvos finansuojamos ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo Šiaurės Afrikos programai skirtomis lėšomis Alžyre, Egipte, Libijoje, Maroke ir Tunise. ES regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje (fondas „Madad“), teikia paramą Sirijos pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir vietos bendruomenėms Libane, Jordanijoje ir Egipte.

Viduržemio jūros sąjunga (VJS), įsteigta 2008 m. siekiant atgaivinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, yra ES valstybių narių ir 15 Viduržemio jūros šalių, įskaitant dešimt pietinių partnerių, bendradarbiavimo regioninis pagrindas.

Dabartinė padėtis

A. Alžyras

Kaip pagrindinis regioninis veikėjas ir svarbus energijos gamintojas, Alžyras yra vienas iš pagrindinių ES partnerių pietų kaimynystėje. 2005 m. įsigaliojo asociacijos susitarimas. ES ir Alžyras 2017 m. kovo mėn. įvykusiame Asociacijos tarybos posėdyje patvirtino bendrus partnerystės prioritetus. Partnerystės prioritetais apibrėžiama atnaujinta politinio dalyvavimo ir tvirtesnio bendradarbiavimo sistema, daugiausiai dėmesio skiriant: i) valdymui ir pagrindinėms teisėms; ii) socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir prekybai; iii) energetikai, aplinkai ir klimato kaitai; iv) strateginiam dialogui ir dialogui saugumo srityje; v) žmogiškajai dimensijai, migracijai ir judumui.

B. Egiptas

Europos Sąjungos ir Egipto santykius reglamentuoja asociacijos susitarimas, galiojantis nuo 2004 m. Atsižvelgdama į EKP persvarstymą, 2017 m. liepos mėn. ES ir Egipto asociacijos taryba priėmė ES ir Egipto 2017–2020 m. laikotarpio partnerystės prioritetus. Įgyvendinant šiuos partnerystės prioritetus siekiama spręsti ES ir Egiptui kylančius bendrus uždavinius, ginti bendrus interesus ir abipus Viduržemio jūros užtikrinti ilgalaikį stabilumą bei ypatingą dėmesį skirti: i) ekonomikos modernizavimui, energetikos tvarumui ir aplinkai; ii) socialiniam vystymuisi ir socialinei apsaugai; iii) valdymui, stabilumo didinimui ir moderniai demokratinei valstybei.

C. Izraelis

ES ir Izraelio santykiai yra įvairiapusiai, pagrįsti tvirtais ekonominiais ir prekybiniais ryšiais, taip pat techniniu bendradarbiavimu. Šie santykiai, paremti 2000 m. asociacijos susitarimu, vėliau dinamiškai vystėsi ir labai išsiplėtė, apimdami daugelį sektorių. ES ir Izraelio veiksmų planas, dėl kurio susitarta 2005 m., grindžiamas bendromis vertybėmis – demokratija, pagarba žmogaus teisėms, teisės viršenybe ir pagrindinėmis laisvėmis. Jis skatina Izraelio integraciją į Europos politikos priemones ir programas. 2009 m. ES nusprendė, kad santykiams aukštesnio lygio statusą bus galima suteikti tik pasiekus pažangos Artimųjų Rytų taikos procese. Vis dėlto bendradarbiavimas tęsiamas remiantis 2005 m. EKP veiksmų planu, kuris pratęstas iki 2020 m.

D. Jordanija

ES laiko Jordaniją svarbia partnere, kuri atlieka stabilizuojantį vaidmenį Artimuosiuose Rytuose. 2002 m. gegužės mėn. įsigaliojęs ES ir Jordanijos asociacijos susitarimas sudaro dvišalių santykių teisinį pagrindą. Jordanija yra pirmoji Viduržemio jūros regiono šalis partnerė, su kuria 2010 m. ES užbaigė technines derybas dėl aukštesnio lygio statuso. 2012 m. buvo priimtas EKP veiksmų planas, o 2016 m. gruodžio mėn. buvo susitarta dėl naujų ES ir Jordanijos partnerystės prioritetų ir ES ir Jordanijos susitarimo. Įgyvendinant partnerystės prioritetus, visų pirma, siekiama: i) užtikrinti makroekonominį stabilumą ir tvarų bei žiniomis grindžiamą augimą; ii) stiprinti demokratinį valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teises; iii) užtikrinti regiono stabilumą ir saugumą, bei, be kita ko, kovoti su terorizmu. ES ir Jordanijos susitarimu siekiama pagerinti pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių gyvenimo sąlygas. 2014 m. spalio mėn. ES ir Jordanija užmezgė partnerystę judumo srityje siekdamos valdyti judumą ir migraciją. Jordanijai suteikti du makrofinansinės paramos paketai (2013 m. paketo vertė – 180 mln. EUR, o 2016 m. gruodžio mėn. paketo vertė – 200 mln. EUR) ir ji gauna lėšų iš fondo „Madad“ – Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje.

E. Libanas

Santykiai grindžiami ES ir Libano asociacijos susitarimu, galiojančiu nuo 2006 m., ES ir Libano partnerystės prioritetais ir ES ir Libano susitarimu, kuriuo siekiama reaguoti į Sirijos krizės poveikį Libanui. Įgyvendinant partnerystės prioritetus, visų pirma, siekiama: i) skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ii) skatinti vietos lygmens valdymą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi; iii) propaguoti teisinę valstybę, didinti saugumą ir kovoti su terorizmu. Vykdant ES ir Libano bendradarbiavimą taip pat teikiama konkreti parama gebėjimų ir institucijų stiprinimui ir taikomos pilietinės visuomenės labui skirtos priemonės. 2017 m. liepos mėn. vykusiame ES ir Libano asociacijos tarybos susitikime buvo susitarta tęsti diskusijas siekiant pasirašyti partnerystės judumo srityje susitarimą. 4,4 mln. gyventojų turintis Libanas šiuo metu yra priglaudęs maždaug 1 mln. registruotų pabėgėlių iš Sirijos. Libanas gauna paramą iš fondo „Madad“ – Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje.

F. Libija

Žlugus M. Gaddafi režimui, Libijoje dėl sudėtingo politinio, teritorinio, socialinio ir gentinio susiskaidymo kilo civilinis karas. Libija taip pat yra žinoma kaip Sahelio regiono prekybos žmonėmis ir kontrabandos tranzito maršrutas. Atsižvelgdama į tai ES siekia padėti Libijos piliečiams sukurti stabilią ir įtraukią valstybę. ES remia JT tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama nutraukti karo veiksmus, ir laikosi diplomatinio požiūrio į Libijos ir regiono suinteresuotuosius subjektus. Libija nėra sudariusi su ES asociacijos susitarimo arba kito sutartinio susitarimo, tačiau šalis atitinka finansavimo pagal Europos kaimynystės priemonę ir kitas finansines priemones reikalavimus. Dėl vietos lygmens ir regioninio nestabilumo Libija iš migrantų kelionės tikslo šalimi tapo tranzito šalimi, taigi ES nedelsdama turi reaguoti, kad būtų patenkinti būtiniausi poreikiai. Todėl Libija gavo finansavimą pagal Europos Sąjungos patikos fondo Afrikai Šiaurės Afrikos programą, kuria šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys ir teikiama parama apsaugai ir migracijos valdymui.

G. Marokas

Iš pietinių partnerių Maroko santykiai su ES yra bene labiausiai išplėtoti. Asociacijos susitarimas galioja nuo 2000 m., o 2013 m. priimtas naujas EKP veiksmų planas. 2008 m. šaliai suteiktas EKP aukštesnio lygio statusas. Tai atspindi siekį stiprinti ES ir Maroko bendradarbiavimą ir toliau remti ekonomines ir politines reformas. 2013 m. birželio mėn. užmegzta ES ir Maroko partnerystė judumo srityje. Šiuo metu vyksta derybos dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų ir išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo. Be to, 2014 m. įsigaliojo naujas žuvininkystės susitarimas. Pagal du naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ES gali įgyvendinti susitarimus su Maroku, tačiau šie susitarimai netaikomi Vakarų Sacharai.

H. Palestina

ES yra pagrindinė Palestinos Administracijos finansinė rėmėja, preliminari metinio dvišalio asignavimo suma sudaro maždaug 300 mln. EUR. Bendras ES paramos tikslas – padėti sukurti būsimos gyvybingos, nepriklausomos ir demokratinės Palestinos valstybės, kuri gyvuotų kartu su Izraeliu ir kitais kaimynais taikos ir saugumo sąlygomis, pajėgumus. ES ir Palestinos Administracijos santykių teisinis pagrindas yra 1997 m. sudarytas laikinasis asociacijos susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. ES ir Palestinos Administracija pasirašė 2013 m. įsigaliojusį EKP veiksmų planą. Tais pačiais metais ES Izraeliui ir būsimai Palestinos valstybei pasiūlė specialią privilegijuotą partnerystę, pagal kurią, atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl statuso, numatomas precedento neturintis abiem šalims skirtos politinės, ekonominės ir saugumo paramos priemonių rinkinys.

I. Sirija

Itin sustiprėjus smurtui ir susidarius nepriimtinai žmogaus teisių padėčiai 2011 m. gegužės mėn. ES sustabdė bet kokį dvišalį bendradarbiavimą su Sirijos vyriausybe. Tuo pačiu metu ES patvirtino įvairias ribojamąsias priemones (sankcijas). ES remia įtraukias taikos derybas, kuriomis siekiama Sirijos vadovaujamo politinio pereinamojo proceso. ES yra pagrindinė pagalbos teikėja reaguojant į krizę Sirijoje, o ES ir jos valstybės narės humanitarinei, vystymosi, ekonominei ir stabilizavimo pagalbai drauge skyrė daugiau kaip 16,9 mlrd. EUR. 2017 m. balandžio 3 d. Taryba priėmė ES strategiją dėl Sirijos. Pagal šią strategiją ES surengė tris konferencijas (2017 m., 2018 m. ir 2019 m.), skirtas Sirijos ir viso regiono ateičiai remti, per kurias tarptautinė bendruomenė prisiėmė kelerių metų įsipareigojimus dėl daugiau kaip 20 mlrd. EUR skyrimo.

J. Tunisas

Po 2011 m. Tuniso revoliucijos remdama šalies perėjimą prie demokratijos ES teikė politinę, finansinę ir techninę paramą. Dvišalių santykių teisinis pagrindas tebėra nuo 1998 m. galiojantis asociacijos susitarimas. 2012 m., atsižvelgdami į padarytą didelę pažangą, ES ir Tunisas susitarė pradėti plėtoti privilegijuotą partnerystę ir parengti išsamų 2013–2017 m. veiksmų planą. 2018 m. liepos mėn. ES ir Tuniso asociacijos taryba priėmė pagrindines 2018–2020 m. ES ir Tuniso privilegijuotos partnerystės gaires. 2014 m. kovo mėn. Tunisas ir ES užmezgė partnerystę judumo srityje ir po to pradėtos derybos dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. 2015 m. spalio mėn. pritarta deryboms dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo ir jos šiuo metu vyksta. Tunise 2014 m. sausio mėn. bendru sutarimu priimta nauja konstitucija, o 2014 m. spalio – gruodžio mėn. sėkmingai surengti parlamento ir prezidento rinkimai bei ilgai laukti 2018 m. gegužės mėn. savivaldos rinkimai buvo svarbus žingsnis į priekį šaliai pereinant prie demokratijos.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas visapusiškai dalyvauja Europos kaimynystės politikoje. Per savo Užsienio reikalų komitetą jis stebi, kaip įgyvendinama EKP, visų pirma atsižvelgdamas į EKP metines pažangos ataskaitas ir EKP peržiūras. Komitetas stebi politinę padėtį šalyse partnerėse, nuolat keisdamasis nuomonėmis su aukšto lygio vyriausybės pareigūnais, ekspertais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais. Biudžeto valdymo įgaliojimai suteikia Parlamentui galimybę daryti tiesioginę įtaką nustatant sumas, skiriamas Europos kaimynystės priemonei ir būsimai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP). Parlamento pritarimo reikia sudarant visus asociacijos susitarimus su pietinėmis EKP partnerėmis. Parlamentas taip pat turi pritarti bet kokiam naujam prekybos susitarimui, įskaitant būsimus išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus su Maroku ir Tunisu.

Reguliarūs dvišaliai santykiai su pietinių šalių partnerių parlamentais palaikomi per nuolatines delegacijas. Dėl šios priežasties santykiai su Maroko parlamentu buvo sustiprinti 2010 m. sukūrus jungtinį parlamentinį komitetą. Jungtiniai parlamentiniai komitetai taip pat įsteigti 2016 m. su Tunisu, o 2018 m. – su Alžyru. Parlamentiniai ryšiai su Sirija sustabdyti dėl pilietinio karo, o dėl dabartinių aplinkybių Libijoje taip pat neįmanoma plėtoti tarpparlamentinių santykių. Regioniniu lygmeniu Europos Parlamentas dalyvauja Viduržemio jūros sąjungos parlamentinėje asamblėjoje, kuri kartą per metus susirenka į plenarinę sesiją ir kasmet surengia keletą komitetų posėdžių. 2018–2019 m. Parlamentinei asamblėjai rotacijos tvarka pirmininkavo Europos Parlamentas, o 2019 m. vasario mėn. per plenarinę sesiją, įvykusią 2019 m. vasario 13–14 d. Strasbūre, jis pirmininkavimą perdavė Turkijos Didžiajai Nacionalinei Asamblėjai. Parlamentas dalyvavo vykdant keletą ES rinkimų stebėjimo misijų pietinėse šalyse partnerėse (neseniai buvo stebimi rinkimai Libane ir Tunise). Parlamentas taip pat teikia paramą Tunisui pagal demokratijos rėmimo programą.

 

Kirsten Jongberg