Europos ombudsmenas nagrinėja Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų netinkamo administravimo atvejus. Jis gali pradėti tyrimą savo iniciatyva arba gavęs ES piliečio ar bet kurio valstybėje narėje gyvenančio fizinis asmens ar registruotą buveinę turinčio juridinio asmens skundą. Ombudsmeną renka Europos Parlamentas savo kadencijos laikotarpiui.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20, 24 ir 228 straipsniai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnis.

Nuostatos dėl Europos ombudsmeno statuso ir pareigų išdėstytos sprendime, kurį 1994 m. kovo 9 d. priėmė Europos Parlamentas, prieš tai pasikonsultavęs su Europos Komisija ir gavęs Europos Sąjungos Tarybos pritarimą[1]. Vėliau Europos ombudsmenas patvirtino šį sprendimą įgyvendinančias nuostatas. Laikantis tos pačios procedūros sprendimas buvo panaikintas ir pakeistas 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentu[2]. Europos ombudsmeno rinkimo ir atleidimo tvarka nustatyta Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 231–233 straipsniuose.

Tikslai

Europos ombudsmeno pareigybė įsteigta pagal Mastrichto sutartį (1992 m.); ombudsmeno uždaviniai:

  • gerinti piliečių arba visų valstybėse narėse gyvenančių fizinių asmenų ar registruotą buveinę turinčių juridinių asmenų apsaugą Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų netinkamo administravimo atvejais ir
  • taip padidinti ES institucijų atvirumą ir demokratinę atskaitomybę priimant sprendimus ir vykdant administravimo funkcijas.

A. Statusas

1. Rinkimai

a. Reikalavimai

Europos ombudsmenas turi būti renkamas iš asmenų, kurie:

  • yra ES piliečiai,
  • turi visas pilietines ir politines teises,
  • visiškai užtikrina savo nepriklausomumą,
  • atitinka reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems užimti aukštas pareigas teisminėje institucijoje savo šalyje, arba turi pripažintą kompetenciją ir patirtį, kad galėtų atlikti Europos ombudsmeno pareigas, ir
  • nebuvo nacionalinių Vyriausybių nariai arba Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ar Europos Komisijos nariai dvejus metus iki kvietimo teikti kandidatūras paskelbimo dienos.

b. Tvarka

Kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje arba Europos ombudsmeno mirties, atsistatydinimo arba atleidimo iš pareigų atveju Europos Parlamento pirmininkas kviečia pateikti kandidatūras Europos ombudsmeno pareigybei ir nustato jų pateikimo terminus. Kandidatūras turi remti ne mažiau kaip keturiasdešimt Europos Parlamento narių, kurie yra iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių. Kandidatūros teikiamos Europos Parlamento Peticijų komitetui, šis įvertina jų priimtinumą. Komitetas gali paprašyti išklausyti kandidatus. Vėliau priimtinų kandidatūrų sąrašas pateikiamas Europos Parlamentui balsuoti. Europos ombudsmenas išrenkamas, jei surenka balsavusių Europos Parlamento narių balsų daugumą.

2. Kadencija

a. Kadencijos trukmė

Europos ombudsmeną renka Europos Parlamentas po kiekvienų rinkimų visai Europos Parlamento kadencijai. Jis gali būti perrinktas kitai kadencijai.

b. Pareigos

Kadencijos metu Europos ombudsmenas privalo:

  • eidamas savo pareigas būti visiškai nepriklausomas ir nešališkas;
  • nesiekti gauti ir neklausyti nurodymų iš jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos, organo ar agentūros;
  • susilaikyti nuo bet kokių su jo pareigomis nesuderinamų veiksmų;
  • neturėti jokių kitų atlyginamų ar neatlyginamų politinių ar administracinių pareigų nei jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.

3. Atleidimas

Europos Parlamento prašymu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) gali Europos ombudsmeną atleisti, jei jis nebeatitinka jo pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą.

B. Vaidmuo

1. Taikymo sritis

Europos ombudsmenas nagrinėja Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų netinkamo administravimo atvejus.

a. Europos ombudsmenas gali nustatyti netinkamo administravimo atvejus, jei institucija pažeidžia:

  • pagrindines teises,
  • teisines normas ar principus,
  • gero administravimo principus.

Europos ombudsmeno tyrimai daugiausia susiję su:

  • sprendimų priėmimo ir lobistinės veiklos (atskaitomybės) skaidrumu;
  • galimybe susipažinti su dokumentais;
  • aptarnavimo kultūra;
  • procesinių teisių užtikrinimu;
  • tinkamu įgaliojimų naudojimu;
  • pagrindinių teisių paisymu;
  • įdarbinimu;
  • geru ES personalo klausimų ir paskyrimų valdymu;
  • patikimu finansų valdymu;
  • etika;
  • visuomenės dalyvavimu ES sprendimų priėmimo procese.

Apie trečdalį kasmet Europos ombudsmeno atliekamų tyrimų yra susiję su informacijos nepateikimu arba atsisakymu ją suteikti.

b. Išimtys

Į Europos ombudsmeno kompetenciją nepatenka:

  • ESTT veiksmai vykdant savo teisminius įgaliojimus. Europos ombudsmenas gali vykdyti tyrimus, susijusius tik su ESTT neteismine veikla, pavyzdžiui, viešaisiais pirkimais, sutartimis ir tarnautojų bylomis;
  • skundai dėl vietos, regioninių arba nacionalinių valdžios institucijų, netgi kai šiuose skunduose nurodomi su Europos Sąjunga susiję klausimai;
  • nacionalinių teismų arba ombudsmenų veikla: Europos ombudsmenas nėra apeliacinė instancija šių subjektų sprendimų atveju;
  • bet kokie atvejai, kuriems netaikytos atitinkamos administravimo procedūros susijusiose organizacijose;
  • skundai dėl atskirų ES pareigūnų elgesio.

2. Perduoti svarstyti klausimai

Vykdydamas pareigas savo iniciatyva arba remdamasis skundu Europos ombudsmenas atlieka visus tyrimus, kurie, jo manymu, yra pagrįsti. Kiekvienas ES pilietis arba kiekvienas bet kurioje valstybėje narėje gyvenantis fizinis asmuo ar registruotą buveinę turintis juridinis asmuo gali tiesiogiai arba per Europos Parlamento narį pateikti ombudsmenui skundą, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyti faktai yra ar buvo nagrinėjami teismine tvarka.

3. Tyrimo galios

Europos ombudsmenas gali prašyti informacijos iš:

  • institucijų ir įstaigų, kurios privalo įvykdyti prašymą ir suteikti ombudsmenui prieigą prie atitinkamų bylų. Jos gali atsisakyti pateikti informaciją tik dėl tinkamai pagrįstų slaptumo priežasčių;
  • minėtųjų institucijų ir įstaigų pareigūnų ir tarnautojų, kurie Europos ombudsmeno prašymu turi liudyti; juos toliau saisto pareiga joms taikomos taisyklės;
  • valstybių narių valdžios institucijų, kurios privalo įvykdyti prašymą, išskyrus atvejus, kai perduoti informaciją draudžiama pagal įstatymą arba kitą teisės aktą; tačiau net ir šiais atvejais Europos ombudsmenas gali gauti informaciją, jeigu jis įsipareigoja jos neatskleisti.

Jei prašoma pagalba Europos ombudsmenui nesuteikiama, jis praneša apie tai Europos Parlamentui, o šis imasi reikiamų veiksmų. Europos ombudsmenas taip pat gali bendradarbiauti su valstybių narių ombudsmenais, vadovaudamasis atitinkamais nacionalinės teisės aktais. Vis dėlto, jeigu paaiškėja, kad dėl pateiktos informacijos turėtų būti taikoma baudžiamoji teisė, Europos ombudsmenas nedelsdamas praneša apie tai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). Prireikus Europos ombudsmenas taip pat gali pranešti tai ES institucijai, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas.

4. Tyrimų rezultatai

Jeigu įmanoma, Europos ombudsmenas kartu su atitinkama institucija arba įstaiga ieško skundą pateikusiam asmeniui palankaus sprendimo. Europos ombudsmenas, nustatęs netinkamo administravimo atvejį, pateikia savo rekomendacijas atitinkamai institucijai ar įstaigai, o ši per tris mėnesius privalo pateikti Europos ombudsmenui savo nuomonę. Jeigu institucija neatsižvelgia į siūlomas rekomendacijas, Europos ombudsmenas gali parengti specialią ataskaitą Europos Parlamentui. Europos Parlamentas savo ruožtu gali parengti pranešimą dėl Europos ombudsmeno pateiktos specialiosios ataskaitos. Galiausiai Europos ombudsmenas praneša skundą pateikusiam asmeniui apie tyrimų rezultatus, taip pat apie atitinkamos institucijos ar įstaigos pareikštą nuomonę ir ombudsmeno parengtas rekomendacijas.

C. Administravimas

Europos ombudsmenui padeda sekretoriatas, kurio darbuotojams taikomos Europos Sąjungos viešosios tarnybos taisyklės. Europos ombudsmenas skiria sekretoriato vadovą.

D. Veikla

Pirmasis Europos ombudsmenas Jacob Söderman dirbo dvi kadencijas – nuo 1995 m. liepos mėn. iki 2003 m. kovo 31 d. Per šį laikotarpį Europos Parlamentas priėmė (2001 m.) Gero administracinio elgesio kodeksą. Tai yra proceso kodeksas, jame atsižvelgiama į ES administracinės teisės principus, kuriais vadovaujamasi ESTT praktikoje, ir remiamasi nacionalinės teisės aktų nuostatomis. Juo Europos ombudsmenas vadovaujasi aiškindamasis, ar esama netinkamo administravimo, taigi vykdydamas tyrimus remiasi kodekso nuostatomis. Be to, kodeksas taip pat yra vadovas ir informacijos šaltinis ES pareigūnams, juo skatinama laikytis aukščiausių administravimo standartų.

Nikiforos Diamandouros Europos ombudsmenu buvo nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2013 m. kovo 14 d. 2013 m. kovo 14 d. jis atsistatydino, o jo atsistatydinimas įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d. 2006 m. liepos 11 d. jis Europos Parlamento pirmininkui pateikė pasiūlymą dėl Europos ombudsmeno statuto keitimo; šį pasiūlymą palaikė Peticijų komitetas, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Statutas buvo iš dalies pakeistas siekiant sutvirtinti ir paaiškinti Europos ombudsmeno vaidmenį, pavyzdžiui, kalbant apie galimybę susipažinti su dokumentais ir informacijos, kuri gali priklausyti OLAF įgaliojimų sričiai, perdavimą.

Per 2013 m. liepos mėn. sesiją Europos Parlamentas buvusią Airijos ombudsmenę Emily O’Reilly paskyrė į Europos ombudsmeno pareigas, kurias ji pradėjo eiti 2013 m. spalio 1 d. Jos kandidatūra buvo iš naujo patvirtinta du kartus: po 2014 m. ir po 2019 m. Europos Parlamento rinkimų. Ji padidino Europos ombudsmeno vaidmens matomumą, atkreipdama dėmesį į piliečiams labiausiai rūpimus klausimus ir užtikrindama, kad ES laikytųsi aukščiausių administravimo, skaidrumo ir etikos standartų. Ji propagavo skaidrumą ES sprendimų priėmimo procese, visų pirma trišaliuose dialoguose ir Europos Sąjungos Taryboje, taip pat lobistinės veiklos, ekspertų grupių, interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio, ES agentūrų (pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, FRONTEX) ir tarptautinių derybų (pvz., Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės) srityse. Ji siekė patobulinti taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, dėl Europos piliečių iniciatyvos ir dėl negalios. E. O‘Reilly taip pat išnagrinėjo netinkamo administravimo atvejus, susijusius su buvusio Europos Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimu. Europos ombudsmenas taip pat koordinuoja Europos ombudsmenų tinklo veiklą ir nuo 2017 m. kas dvejus metus teikia apdovanojimą už gerą administravimą.

Europos Parlamento vaidmuo

Nors vykdydamas pareigas Europos ombudsmenas yra visiškai nepriklausomas, jis yra Parlamento ombudsmenas. Todėl SESV 228 straipsnis yra 1 skyriaus skirsnyje, kuriame kalbama apie Europos Parlamentą. Europos ombudsmenas palaiko labai glaudžius santykius su Europos Parlamentu, o šis turi išskirtinę kompetenciją jį paskirti ir prašyti Teisingumo Teismo jį atleisti, taip pat nustato jo pareigas reglamentuojančias taisykles, padeda atlikti tyrimus ir gauna iš jo ataskaitas. Europos Parlamento Peticijų komitetas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 232 straipsniu, kasmet parengia pranešimą dėl Europos ombudsmeno metinės veiklos ataskaitos. Peticijų komitetas savo pranešimuose ne kartą išreiškė savo visapusišką paramą Europos ombudsmeno darbui ir pabrėžė, kad ES institucijos turėtų visapusiškai bendradarbiauti su juo siekiant padidinti ES skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma įgyvendinant jo rekomendacijas. 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl reglamento, kuriuo siūlomas atnaujintas Europos ombudsmeno statutas, projekto; jame siekiama sustiprinti Europos ombudsmeno nepriklausomumą ir įgaliojimus. 2021 m. birželio 18 d. gavęs Europos Komisijos nuomonę ir Europos Sąjungos Tarybos pritarimą, 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamentas priėmė Reglamentą, kuriuo nustatomas naujasis Europos ombudsmeno statutas, kuriame kodifikuojama daug darbo metodų, pavyzdžiui, įgaliojimas pradėti tyrimus savo iniciatyva.

 

[1]OL L 113, 1994 5 4, p. 15 – pakeitimai padaryti Europos Parlamento 2002 m. kovo 14 d. (OL L 92, 9.4.2002, p. 13) ir 2008 m. birželio 18 d. (OL L 189, 2008 7 17, p. 25) sprendimais.
[2]2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentas (ES, Euratomas) 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas (OJ L 253, 2021 7 16, p. 1).

Georgiana Sandu