Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU)

REACT-EU – tai programa, kuria siekiama atitaisyti COVID-19 pandemijos padarytą socialinę ir ekonominę žalą ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam atsigavimui. REACT-EU tikslas – sutelkti papildomus 47,5 mlrd. EUR iš struktūrinių fondų 2021 ir 2022 metams ir padidinti sanglaudos politikos išlaidų lankstumą.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 177 ir 322 straipsniai.

2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo dėl išskirtinių papildomų išteklių ir įgyvendinimo taisyklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.

Bendra informacija

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios ekonominės veiklos sulėtėjimas visoje Sąjungoje padarė daug žalos, visų pirma dėl didėjančio nedarbo ir ekonomikos nuosmukio. 2020 m. gegužės 28 d. Komisija pasiūlė REACT-EU dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį labiausiai nuo krizės nukentėjusiems regionams. Juo papildomi du ankstesni pasiūlymai – Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva (CRII) ir Išplėstinė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva (CRII+), kuriomis buvo iš dalies pakeistos sanglaudos politikos išlaidų taisyklės. REACT-EU pateikta tikslinių Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamento), kuris yra dabartinį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį reglamentuojantis teisinis pagrindas, pakeitimų forma.

Komisijos pasiūlymas

Iš pradžių Komisija pasiūlė Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) 2020–2022 m. laikotarpiu skirti 54,8 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) papildomų lėšų.

Iš šios bendros sumos 2020 m. 4,8 mlrd. EUR turėjo būti skirta esamoms sanglaudos politikos programoms papildyti, o papildomi 50 mlrd. EUR ištekliai 2021–2022 m. laikotarpiu būtų skirti pagal Europos ekonomikos gaivinimo priemonę („NextGenerationEU“).

ERPF ir ESF papildomos lėšos būtų skiriamos pagal naują bendrą teminį tikslą – „COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtų veiksmų skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“, numatytą pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą.

ERPF atveju šie papildomi ištekliai pirmiausia turėjo būti naudojami investicijoms į sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas ir kaip parama apyvartinio kapitalo forma ar MVĮ investicijoms, įskaitant veiklos ir personalo išlaidas ir sveikatos ir saugos priemones.

ESF atveju papildomi ištekliai pirmiausia turėjo būti naudojami darbo vietoms išsaugoti, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko tvarką ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat darbo vietų kūrimui, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, jaunimo užimtumo priemonių rėmimui, įgūdžių ugdymui ir galimybių naudotis visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis (taip pat ir vaikams) didinimui.

Iki 4 proc. ERPF ir ESF programoms numatytų papildomų išteklių gali būti skiriama techninei pagalbai.

Lėšos valstybėms narėms turėjo būti paskirstomos remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu ir pagal tam tikrus paskirstymo kriterijus, kuriais atsižvelgiama į santykinę valstybių narių gerovę ir dabartinės krizės poveikio jų ekonomikai ir visuomenei mastą. Neskirstoma pagal regionus, kaip įprasta sanglaudos politikos atveju.

Komisija pasiūlė didelę išankstinio finansavimo normą (50 proc.), siekdama užtikrinti, kad parama realiajai ekonomikai būtų teikiama greitai. Be to, papildoma parama gali būti visiškai finansuojama iš ES biudžeto, nereikalaujant nacionalinio bendro finansavimo, taip nukrypstant nuo įprastų sanglaudos politikos taisyklių.

Tarybos pozicija

2020 m. liepos 17–21 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai, pasiekę susitarimą dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano, patvirtino 47,5 mlrd. EUR REACT-EU biudžetą 2021–2022 m. laikotarpiui. Tačiau tai yra 5 proc. mažiau nei pradinis Komisijos pasiūlymas. Laikydamasi Europos Vadovų Tarybos gairių, 2020 m. liepos 22 d. Taryba susitarė dėl dalinių įgaliojimų vesti derybas su Europos Parlamentu. Taryba pabrėžė, kad reikia daugiau investuoti į kultūros ir turizmo sektorius, kurie smarkiai nukentėjo nuo pandemijos. Ji taip pat įtraukė naują nuostatą, pagal kurią leidžiama priimti laikinas priemones dėl lankstaus lėšų naudojimo, jei ateityje vėl kiltų krizių.

Europos Parlamento vaidmuo

REACT-EU pasiūlymu siekta iš dalies pakeisti Bendrųjų nuostatų reglamentą. Jis buvo priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros, pagal kurią Parlamentui ir Tarybai suteikiamos lygios teisės. Taigi Parlamentui teko svarbus vaidmuo. Parlamento Regioninės plėtros (REGI) komitetas ėmėsi vadovauti svarstant šį dokumentą ir 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė savo pranešimą. Į pranešimą įtraukti keli svarbūs Komisijos pasiūlymo pakeitimai. Visų pirma pranešime pabrėžta būtinybė išsaugoti pradinį Komisijos pasiūlytą 58 mlrd. EUR biudžetą, nepaisant to, kad Europos Vadovų Taryba jį sumažino. Jame taip pat rekomenduota sutelkti investicijas į: sveikatos priežiūros ir socialinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūros sistemas ir paslaugas visiems, įskaitant pasienio teritorijas, atokiausius regionus, pramonės pertvarkos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo paveiktas vietoves, turizmą ir kultūrą, jaunimo užimtumą ir nepalankioje padėtyje esančias grupes. Be to, jame pabrėžta, kad papildomų lėšų taip pat reikia ir biudžetiniams įsipareigojimams 2023 ir 2024 m., neapsiribojant Komisijos nustatytu 2022 m. terminu. Pranešime taip pat priminta, kad bet kokios nuo įprastų sanglaudos politikos išlaidų taisyklių nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti tik laikino pobūdžio ir kad turi būti išsaugoti demokratinės atskaitomybės principai. 2020 m. rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje Parlamentas patvirtino įgaliojimus pradėti tarpinstitucines derybas su Taryba remiantis komiteto pranešimu. 2020 m. lapkričio 18 d. įvykusiame paskutiniame trišalio dialogo susitikime buvo pasiektas politinis susitarimas su Taryba, kuriame atsižvelgta į daugelį pagrindinių Parlamentui susirūpinimą keliančių klausimų, įskaitant socialinės sanglaudos ir klimato tikslų rėmimo svarbą atsigaunant po krizės ir galimybę remti Jaunimo užimtumo iniciatyvą. Susitarimu taip pat patvirtinamas liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo 2021–2022 m. laikotarpiui nustatomas 47,5 mlrd. EUR REACT-EU biudžetas be papildomo sanglaudos finansavimo 2020 m. Parlamentas susitarimą patvirtino 2020 m. gruodžio 15 d. plenariniame posėdyje. REACT-EU reglamentas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 24 d.

Be to, 2022 m. balandžio 12 d. Parlamentas priėmė reglamentą dėl didesnio išankstinio finansavimo pagal REACT-EU. Šios papildomos lėšos turėtų padėti valstybėms narėms spręsti problemas, kylančias dėl išskirtinai didelio nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių skaičiaus. Jomis taip pat turėtų būti remiamas valstybių narių perėjimas prie atsparaus ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos.

 

Frédéric Gouardères