ES biudžetas beveik visiškai (99 proc.) finansuojamas nuosavais ištekliais. Metinės pajamos turi padengti visas metines išlaidas. Sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, vieningai priima Taryba ir šį sprendimą turi ratifikuoti valstybės narės.

Teisinis pagrindas

  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnis ir 322 straipsnio 2 dalis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a ir 171 straipsniai;
  • 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[1], 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 608/2014, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės[2], ir 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti[3]. Po Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikavimo šie teisės aktai įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d. ir taikomi atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tikslas

Siekiama Europos Sąjungai suteikti finansinį savarankiškumą laikantis biudžetinės drausmės.

Kaip tai veikia?

Europos anglių ir plieno bendrijai (EAPB) nuo pat pradžių buvo suteikti nuosavi ištekliai, o Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) iš pradžių buvo finansuojamos valstybių narių įnašais. 1970 m. balandžio 21 d. Sprendime dėl nuosavų išteklių EEB numatomi nuosavi ištekliai. Šiuo metu nuosavi ištekliai, skirti metiniams mokėjimų asignavimams padengti, sudaro ne daugiau kaip 1,20 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)[4]. Kadangi biudžetas visada turi būti subalansuotas, ši viršutinė riba taikoma ir išlaidoms (1.4.3). Faktiškai dabartinėje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) (1.4.3) nustatoma išlaidų viršutinė riba prilygsta maždaug 1 proc. ES BNP.

Pajamų sudėtis

1. Tradiciniai nuosavi ištekliai

Šiuos išteklius sudaro muitai, žemės ūkio muitai ir cukraus bei izogliukozės mokesčiai. Jie numatyti 1970 m. sprendime ir nuo to laiko renkami. Procentinė dalis, kurią valstybėms narėms leidžiama pasilikti, kad padengtų rinkimo išlaidas, nuo 25 proc. sumažinta iki 20 proc. Tradiciniai nuosavi ištekliai dabar paprastai sudaro šiek tiek daugiau nei 10 proc. visų nuosavų išteklių pajamų[5].

2. PVM pagrįsti nuosavi ištekliai

Šiuo metu PVM pagrįstus nuosavus išteklius sudaro Sąjungai pervedama valstybių narių surinkto apskaičiuoto PVM procentinė dalis. Nors šie ištekliai numatyti 1970 m. sprendime, jie nebuvo taikomi iki 1979 m., kol nebuvo suderintos valstybių narių PVM sistemos. Šiuo metu PVM pagrįstų nuosavų išteklių sudaroma nuosavų išteklių pajamų procentinė dalis yra panašaus dydžio į tradicinių nuosavų išteklių procentinę dalį.

3. BNP pagrįsti nuosavi ištekliai

Šiuos nuosavus išteklius sudaro nuo valstybių narių BNP mokama vienoda procentinė mokesčio dalis, nustatoma kiekvienais metais biudžeto procedūros metu. Jie numatyti Tarybos sprendime 88/376/EEB. Iš pradžių ši rinkliava buvo vykdoma tik tuomet, jei kiti nuosavi ištekliai nepadengdavo visų išlaidų, tačiau dabar šie ištekliai sudaro didžiąją ES biudžeto dalį. Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigos BNP pagrįsti ištekliai padidėjo tris kartus ir dabar paprastai jie sudaro apie 72 proc. nuosavų išteklių pajamų.

4. Kitos pajamos ir iš ankstesnių metų perkeltas likutis

Kitos pajamos – tai ES darbuotojų mokami mokesčiai nuo atlyginimų, ne ES šalių įnašai į tam tikras ES programas ir įmonių mokamos baudos, jei nustatyta, kad atitinkamos įmonės pažeidė konkurencijos ar kitus teisės aktus. Kiekvienų finansinių metų likutis, jei esama pertekliaus, įrašomas į kitų metų biudžetą kaip pajamos. Kitos pajamos, likučiai ir techniniai patikslinimai paprastai sudaro mažiau kaip 10 proc. visų pajamų.

5. Korekcijos mechanizmai

Pagal dabartinę nuosavų išteklių sistemą taip pat numatytas su valstybių narių įnašais susijusio biudžeto disbalanso koregavimas. 1984 m. susitarta dėl Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos, t. y. Jungtinės Karalystės įnašo sumažinimo sumos, lygiavertės dviem trečdaliams skirtumo tarp jos įnašo (neįskaitant tradicinių nuosavų išteklių) ir sumos, kurią ji gauna iš biudžeto. Ši korekcija patikslinta 2007 m. siekiant palaipsniui nebeįtraukti į skaičiavimą ne žemės ūkio išlaidų valstybėse narėse, kurios įstojo į ES po 2004 m. Šią korekciją lygiomis dalimis finansuoja visos kitos valstybės narės, išskyrus Vokietiją, Nyderlandus, Austriją ir Švediją, kurių įnašai finansuojant JK taikomą korekciją yra sumažinti. Vokietijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai 2007–2013 m. laikotarpiu taip pat buvo taikomas sumažintas PVM išteklių pareikalavimo tarifas. Tuo pačiu laikotarpiu buvo sumažinti Nyderlandų ir Švedijos BNP pagrįsti įnašai.

Turint mintyje dabartinę padėtį, pažymėtina, kad dabartinis Jungtinei Karalystei taikomas korekcijos mechanizmas ir jo finansavimas ir toliau taikomi, kaip ir 2014–2020 m. laikotarpiu sumažintas Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai nustatyto PVM pagrįstų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifas (0,15 proc.). Pagal šį korekcijos mechanizmą taip pat bendri metiniai BNP pagrįsti įnašai 2014–2020 m. laikotarpiu sumažinami Danijai (130 mln. EUR), Nyderlandams (695 mln. EUR) bei Švedijai (185 mln. EUR) ir 2014–2016 m. laikotarpiu – Austrijai (30 mln. EUR 2014 m., 20 mln. EUR 2015 m. ir 10 mln. EUR 2016 m.).

ES nuosavų išteklių reformos link

Lisabonos sutartyje pakartota, kad visas biudžetas turėtų būti finansuojamas nuosavais ištekliais, ir Tarybai suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su Parlamentu, vienbalsiai priimti sprendimą dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[6]. Pagal šią sutartį suteikta galimybė numatyti naujas ir panaikinti esamas nuosavų išteklių kategorijas. Pagal ją taip pat nustatyta, kad su šių sprendimų įgyvendinimu susijusias priemones Taryba gali priimti tik gavusi Parlamento pritarimą.

2014 m. sukurta aukšto lygio grupė, kuri turėjo bendradarbiaudama su nacionaliniais parlamentais atlikti bendrą nuosavų išteklių sistemos peržiūrą. Šią grupę sudarė Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai, o jai pirmininkavo Mario Monti. Minėta grupė, vadinama M. Monti vadovaujama grupe, Parlamentui primygtinai reikalaujant buvo įsteigta vykstant deryboms dėl 2014–2020 m. DFP.

2017 m. sausio mėn. ši grupė pateikė savo galutinę ataskaitą. Grupė dvejus metus nagrinėjo galimybes rasti skaidresnius, paprastesnius, teisingesnius ir labiau demokratiškai atskaitingus Europos biudžeto finansavimo būdus. Pagrindinė grupės išvada buvo ta, kad ES biudžetą būtina pertvarkyti – tiek su pajamomis, tiek ir su išlaidomis susijusius jo aspektus, kad būtų galima atsižvelgti į dabartinius iššūkius ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų Europos piliečių labui.

2017 m. birželio mėn. Komisija pateikė diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities, kuriame pristato penkis scenarijus ir jų galimą poveikį pajamoms.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymus supaprastinti dabartinius PVM pagrįstus nuosavus išteklius ir nustatyti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kurį sudarytų:

  • pajamos, kurios sudaro 20 proc. apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų;
  • naujajai bendrai konsoliduotajai pelno mokesčio bazei taikomas 3 proc. pareikalavimo tarifas (bus įvedamas palaipsniui, kai bus priimti reikiami teisės aktai);
  • nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje (0,80 EUR už kilogramą).

Komisijos vertinimu, šie nauji nuosavi ištekliai sudarytų apie 12 proc. viso ES biudžeto ir galėtų papildyti pajamas iki 22 mlrd. EUR per metus.

Komisija pasiūlė dabartines lengvatas panaikinti palaipsniui, per penkerius metus, ir vėliau panaikinti visas korekcijas ir nuo 20 iki 10 proc. sumažinti muitinės pajamų dalį, kurią pasilieka valstybės narės surinkimo išlaidoms padengti. Be to, ji pasiūlė padidinti metinio nuosavų išteklių pareikalavimo viršutinę ribą, kuri dabar sudaro 1,20 proc. ES BNP, iki 1,29 proc., atsižvelgiant į mažesnės 27 valstybių narių Europos Sąjungos bendras BNP, vis dažnesnį ES biudžeto garantuojamų priemonių naudojimą ir siūlomą Europos plėtros fondo įtraukimą į ES biudžetą.

Europos Parlamento nuomonė

Keliose rezoliucijose, priimtose per praėjusius keletą metų, pvz., 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, Parlamentas atkreipė dėmesį į nuosavų išteklių sistemos problemas, visų pirma, susijusias su jos pernelyg dideliu sudėtingumu. Parlamentas pateikė pasiūlymų, kaip užtikrinti Sąjungos finansinį nepriklausomumą, ir paragino įgyvendinti reformas siekiant paprasčiau, skaidriau ir demokratiškiau gauti pajamas.

Remdamasis naujomis Lisabonos sutarties nuostatomis, Parlamentas ne kartą ragino atlikti išsamią nuosavų išteklių sistemos reformą, pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje „Derybos dėl 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP)“.

2014 m. balandžio 16 d. teisėkūros rezoliucijoje dėl Tarybos sprendimo dėl nuosavų išteklių sistemos projekto Parlamentas atkreipė dėmesį į M. Monti vadovaujamos grupės svarbą ir pabrėžė, kad, be kitų didelių trūkumų, dabartinė Sąjungos finansavimo sistema nesurinko Tarybos balsų daugumos norint, kad į metinius biudžetus būtų galima įrašyti pakankamai mokėjimų asignavimų, kad ES galėtų įvykdyti savo teisines prievoles ir politinius įsipareigojimus.

2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ Parlamentas paragino Komisiją laikantis orientacinių paprastumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų iki 2017 m. pabaigos pateikti plataus užmojo teisės aktų rinkinį dėl nuosavų išteklių nuo 2021 m.

2016 m. spalio 26 d. rezoliucijoje dėl 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio tikslinimo Parlamentas dar kartą pabrėžė poreikį sumažinti BNP įnašų dalį ir paragino PVM išteklių arba iš esmės pertvarkyti, arba jo visiškai atsisakyti. Be to, Parlamentas taip pat ragino sukurti vieną ar kelis naujus nuosavus išteklius ir palaipsniui atsisakyti visų rūšių korekcijų.

2017 m. spalio 24 d. rezoliucijoje dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities Parlamentas pakartojo, jog pritaria visavertei ES nuosavų išteklių sistemos reformai. Jis pabrėžė, kad, norint pasiekti sąžiningesnių ir stabilesnių ES finansų, bet kokia nauja sistema turėtų apimti suderintą naujų ES nuosavų išteklių krepšelį, kuris būtų nustatytas siekiant paremti ES politinius tikslus ir turėtų būti pradėtas taikyti palaipsniui.

2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos Parlamentas išvardijo dabartinės nuosavų išteklių sistemos reformos priežastis, įskaitant poreikį šalinti šios sistemos trūkumus ir užtikrinti ES galimybes finansuoti savo politikos priemones ir spręsti naujus uždavinius. Parlamentas taip pat ragino nustatyti priimtiną ir subalansuotą nuosavų išteklių sistemą ir apibrėžė naujos sistemos sukūrimą reglamentuojančius principus ir prielaidas, išvardijo kriterijus, kuriuos taikant būtų nustatomi nauji nuosavi ištekliai, ir pasiūlė galimų naujų nuosavų išteklių krepšelį.

2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Parlamentas palankiai įvertino 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl nuosavų išteklių ir priminė savo poziciją, kad susitarimas dėl kitos DFP su Parlamentu negali būti pasiektas, jei nuosavų išteklių srityje nebus padaryta atitinkamos pažangos.

2018 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos Parlamentas paragino Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 5/2018 ir pateikti išsamesnės informacijos dėl savo pasiūlymų numatyti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris atitiktų pagrindinius ES strateginius tikslus ir jo poveikis piliečiams mokesčių požiūriu būtų neutralus.

2019 m. spalio 10 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Parlamentas patvirtino savo poziciją po rinkimų. Visų pirma jis ragino pradėti taikyti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, nes tai, jo nuomone, „būtų tinkamas būdas reaguoti į visuomenės reikalavimus ryžtingai vadovauti kovai su klimato kaita, sykiu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas tarptautinės prekybos srityje“.

Nauji pokyčiai 2020 m.

2020 m. gegužės 28 d. Komisija pasiūlė pasiskolinti ne daugiau kaip 750 mlrd. EUR, tarptautinėse rinkose ES vardu išleidžiant obligacijas, kurių išpirkimo terminas 3–30 m., kad būtų galima finansuoti persvarstytą DFP bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (dotacijas ir paskolas ES valstybėms). Siekdama paremti prisiimtų įsipareigojimų, atsiradusių ES dėl rinkose gautų lėšų, apmokėjimą Komisija pasiūlė išimties tvarka ir laikinai padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą 0,6 proc. ES BNP. Tai būtų papildomas padidinimas prie siūlomo nuolatinio padidinimo nuo 1,2 iki 1,4 proc. BNP, siekiant atsižvelgti į naujas ekonomines aplinkybes. Komisijos nuomone, pastaruoju padidinimu sustiprinami argumentai dėl ES biudžeto finansavimo būdo reformos. Papildomai prie supaprastintų PVM pagrįstų nuosavų išteklių ir nacionalinių įnašų, taip pat naujų nuosavų išteklių, grindžiamų neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekiu, naujų nuosavų išteklių galimybės apima: išplėsta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįstus nuosavus išteklius, įtraukiant į šią sistemą jūrų ir aviacijos sektorius, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, nuosavus išteklius, grindžiamus didelių įmonių veikla ir skaitmeniniu mokesčiu, taikomu įmonėms, kurių bendra metinė apyvarta viršija 750 mln. EUR.

2020 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano Parlamentas ragino nedelsiant ir visam laikui padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą, atsižvelgiant į numatomą BNP sumažėjimą po krizės sukelto nuosmukio, kad ne tik būtų mokamos palūkanos ir grąžinama pagrindinė ES skola, kuria siekiama gaivinti ekonomiką, bet ir finansuojama plataus užmojo DFP, ir kartu pabrėžė, kad tai būtina siekiant išlaikyti dabartinį nominalųjį valstybių narių BNP pagrįstų įnašų lygį.

2020 m. liepos 23 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų Parlamentas pabrėžė, kad tik sukūrus naujus nuosavus išteklius būtų galima grąžinti ES skolą, kartu išgelbėjant ES biudžetą ir sumažinant fiskalinį spaudimą nacionaliniams iždams ir ES piliečiams. Jis taip pat pavedė derybų grupei DFP ir nuosavų išteklių klausimais derėtis remiantis įgaliojimais, kurie apima naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti įtrauktas į Sąjungos biudžetą ir vėliau papildytas, laikantis privalomo tvarkaraščio.

 

[4]2020 m. finansinės programos techninis patikslinimas pagal BNP pokyčius (2010 m. ESS), COM(2019)0310, 2019 m. gegužės 15 d.
[6]Tokio pobūdžio sprendimą turi ratifikuoti valstybės narės.

Alix Delasnerie