Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės
Europos Parlamentas
Prašom užpildyti šį lauką

Daugiametė finansinė programa

Daugiametė finansinė programa (DFP) yra ilgalaikis ES išlaidų planas. Iki šiol parengtos šešios DFP, įskaitant 2021–2027 m. DFP. Pagal Lisabonos sutartį DFP iš tarpinstitucinio susitarimo tapo reglamentu. Taikant DFP, nustatytą mažiausiai penkerių metų laikotarpiui, užtikrinama, kad ES išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių. Joje išdėstomos nuostatos, kurias turi atitikti ES metinis biudžetas. DFP reglamente nustatytos didelėms kategorijoms, vadinamoms išlaidų kategorijomis, taikomos viršutinės išlaidų ribos. Po pradinių 2018 m. gegužės 2 d. pateiktų pasiūlymų ir reaguodama į COVID-19 protrūkį, 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pasiūlė ekonomikos gaivinimo planą (toliau – priemonė „NextGenerationEU“), į kurį įtraukti persvarstyti pasiūlymai dėl 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių ir kuriame nustatyta 750 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) vertės ekonomikos gaivinimo priemonė. Šis dokumentų rinkinys po tarpinstitucinių derybų buvo priimtas 2020 m. gruodžio 16 d. Atsižvelgiant į naujus pokyčius, DFP buvo patikslinta 2022 m. gruodžio mėn., o 2024 m. vasario mėn. – dar kartą išsamiau peržiūrėta. 2025 m. liepos 16 d. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl 2028–2034 m. DFP.

Teisinis pagrindas

Bendroji informacija

Dėl vis didesnio turimų išteklių ir faktinių biudžeto poreikių neatitikimo XX a. 9-ajame dešimtmetyje institucijų santykius ėmė temdyti konfliktai. Siekiant sumažinti konfliktus, padidinti biudžetinę drausmę ir pagerinti biudžeto vykdymą geriau planuojant buvo parengta daugiametės finansinės perspektyvos koncepcija. Taigi 1988 m. buvo sudarytas pirmasis tarpinstitucinis susitarimas (TIS). Jame nustatyta 1988–1992 m. finansinė perspektyva (taip pat vadinama pirmuoju Ž. Deloro dokumentų rinkiniu), pagal kurią buvo numatyta skirti reikiamų lėšų Suvestinio Europos akto biudžetui vykdyti. Dėl naujojo TIS, taip pat dėl 1993–1999 m. finansinės perspektyvos (antrojo Ž. Deloro dokumentų rinkinio) susitarta 1993 m. spalio 29 d. ir tokiu būdu dvigubai padidintos struktūrinių fondų lėšos ir padidinta viršutinė nuosavų išteklių (1.4.1) riba. Trečiasis TIS dėl 2000–2006 m. finansinės perspektyvos (taip pat žinomos kaip „Darbotvarkė 2000“) pasirašytas 1999 m. gegužės 6 d. Vienas svarbiausių jo tikslų buvo užtikrinti būtinus išteklius plėtrai finansuoti. 2006 m. gegužės 17 d. susitarta dėl ketvirtojo TIS, apimančio 2007–2013 m. laikotarpį.

Pagal Lisabonos sutartį DFP iš tarpinstitucinio susitarimo tapo Tarybos reglamentu, kuris taikant specialią teisėkūros procedūrą turi būti priimtas vieningai, gavus Europos Parlamento pritarimą. Be nurodymo, kad DFP „nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti, ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti“, SESV 312 straipsnyje teigiama, kad DFP taip pat turi būti „nustatytos visos kitos sklandžiai metinės biudžeto procedūros eigai reikalingos nuostatos“.

Penktoji DFP, apimanti 2014–2020 m. laikotarpį, buvo pirmoji programa, pagal kurią bendros sumos realiai sumažėjo. Taigi viena iš Parlamento išankstinių sąlygų jai pritarti buvo privalomas laikotarpio vidurio tikslinimas, leidžiantis iš naujo įvertinti ir prireikus pakoreguoti biudžeto poreikius DFP laikotarpiu. Susitarimu taip pat, be kita ko, užtikrintas didesnis lankstumas, kad būtų galima visapusiškai panaudoti numatytas sumas ir susitarti dėl tikros ES nuosavų išteklių sistemos kūrimo. Patikslinta 2014–2020 m. DFP buvo priimta 2017 m. birželio 20 d. skyrus papildomą paramą su migracija susijusioms priemonėms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Daugiau lėšų buvo skirta ir lankstumo priemonei bei neatidėliotinos pagalbos rezervui, todėl galima perskirstyti papildomas lėšas tarp biudžeto išlaidų kategorijų ir skirtingų metų, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus įvykius ir naujus prioritetus.

2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. DFP. Komisijos pasiūlymas apėmė 1 134,6 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) įsipareigojimų asignavimų, t. y. 1,11 proc. 27 ES valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Jame numatyta didinti lėšas, skiriamas sienų valdymo, migracijos, saugumo, gynybos, vystomojo bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų sritims remti. Buvo pasiūlyta sumažinti finansavimą, visų pirma sanglaudos ir žemės ūkio politikos srityse. Bendra struktūra turėjo būti supaprastinta (nuo 58 iki 37 išlaidų programų), o Komisija pasiūlė į DFP viršutines ribas neįtrauktų specialių priemonių rinkinį, kad būtų padidintas lankstumas sudarant ES biudžetą. Europos plėtros fondas (EPF) turėtų būti įtrauktas į DFP. Komisija taip pat pasiūlė modernizuoti pajamų sritį nustatant kelias naujas nuosavų išteklių kategorijas.

2018 m. Parlamentas priėmė tris rezoliucijas dėl 2021–2027 m. DFP:

Į lapkričio mėnesį priimtą rezoliuciją įtraukti pasiūlymų dėl DFP reglamento bei TIS pakeitimai, taip pat išsamūs skaičiai, suskirstyti pagal išlaidų kategorijas ir programas. Jis patikslino, kad DFP įsipareigojimų viršutinė riba turėtų padidėti nuo 1,0 proc. ES BNP (28 ES valstybių narių) iki 1,3 proc. ES BNP (27 ES valstybių narių), t. y. 1 324 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), o tai yra 16,7 proc. daugiau negu Komisijos pasiūlymas. Bendrajai žemės ūkio politikai ir sanglaudos politikai skiriami asignavimai realiąja išraiška turėtų likti nepakitę, nors reikėtų ir toliau daugiau lėšų skirti keletui prioritetų, įskaitant programas „Europos horizontas“, „Erasmus+“ ir LIFE; turėtų būti sukurta nauja vaiko garantijų sistema (5,9 mlrd. EUR) ir naujas Energetikos pertvarkos fondas (4,8 mlrd. EUR); decentralizuotų agentūrų, kurių veikla susijusi su migracija ir sienų valdymu, finansavimas turėtų padidėti daugiau kaip keturis kartus (iki daugiau kaip 12 mlrd. EUR). ES biudžeto įnašas su klimatu susijusiems tikslams pasiekti turėtų būti bent 25 proc. 2021–2027 m. DFP išlaidų ir šie tikslai turėtų būti įtraukti į visas atitinkamas politikos sritis, taip pat ne vėliau kaip 2027 m. šis įnašas turėtų padidėti iki 30 proc. 2021–2027 m. DFP išlaidų. DFP laikotarpio vidurio tikslinimas turėtų būti privalomas.

Siekdama informuoti apie vykstančias derybas dėl DFP, 2018 m. lapkričio 30 d. Taryba paskelbė derybų schemos projektą, o 2019 m. gruodžio 5 d. – derybų schemą. Į šiuos dokumentus taip pat įtraukti horizontalieji ir sektorių klausimai, kurie paprastai buvo susiję su išlaidų programomis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra (tai sulaukė Parlamento kritikos, pavyzdžiui, išdėstytos 2019 m. spalio 10 d. rezoliucijos 14–16 dalyse). Taryba pritarė tam, kad bendra DFP įsipareigojimų asignavimų suma būtų 1 087 mlrd. EUR 2018 m. kainomis (1,07 proc. 27 ES valstybių narių BNP), o tai buvo gerokai mažiau nei tikėjosi Parlamentas.

2019 m. spalio 10 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. rezoliucijose naujai išrinkti Europos Parlamento nariai atnaujino Parlamento poziciją ir paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl DFP atsarginių priemonių plano, kuriuo būtų nustatyta ES programų paramos gavėjų apsaugos sistema tuo atveju, jei reikėtų pratęsti vykdomą DFP, atsižvelgiant į nesutarimą Europos Vadovų Taryboje.

Tuo tarpu, 2020 m. sausio 14 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Teisingos pertvarkos fondo, kuris yra papildomas su DFP susijusių pasiūlymų rinkinio elementas ir Europos žaliojo kurso dalis.

Atsižvelgdama į COVID-19 krizę ir didelį būtino izoliavimo ekonominį poveikį, Komisija paskelbė pasiūlymą dėl 1 100 mlrd. EUR DFP (2020 m. gegužės 27 d.) ir pasiūlymą dėl papildomos ekonomikos gaivinimo priemonės (2020 m. gegužės 28 d.). Ši priemonė buvo pavadinta „NextGenerationEU“ (NGEU) ir jos vertė buvo 750 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), t. y. 500 mlrd. EUR dotacijų forma ir 250 mlrd. EUR paskolų forma. Šis dokumentų rinkinys apėmė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų finansinių priemonių ir dėl jau pateiktų DFP programų pakeitimų. Papildomo dokumentų rinkinio finansavimas turėjo būti užtikrintas skolinantis finansų rinkose. Šiuo tikslu Komisija taip pat iš dalies pakeitė pasiūlymą dėl Sprendimo dėl nuosavų išteklių, kad būtų galima skolintis iki 750 mlrd. EUR. Galiausiai Komisijos dokumentų rinkinyje buvo numatyta 2020 m. padidinti 2014–2020 m. DFP viršutinę įsipareigojimų ribą 11,5 mlrd. EUR, kad, kol nepriimta nauja DFP, būtų galima pradėti mobilizuoti paramos lėšas.

2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas dėl NGEU, 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių. Buvo patvirtinta, kad NGEU 2021–2023 m. laikotarpiu skiriama 750 mlrd. EUR. Tačiau dotacijų komponentas sumažintas nuo 500 iki 390 mlrd. EUR, o paskolų komponentas padidintas nuo 250 iki 360 mlrd. EUR. Europos Vadovų Taryba atmetė patikslinimą, kuriuo buvo siekiama 2020 m. padidinti DFP viršutinę ribą. 2021–2027 m. DFP nustatyta bendra įsipareigojimų viršutinė riba yra 1 074,3 mlrd. EUR. Be to, išvadose buvo teigiama, kad bus nustatytas sąlygų režimas siekiant apsaugoti biudžetą ir NGEU nuo teisinės valstybės principo pažeidimų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. susitarta dėl naujų nuosavų išteklių, pagrįstų neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu. Siūlomas NGEU teisinis pagrindas buvo SESV 122 straipsnis, pagal kurį ES kvalifikuota balsų dauguma Taryboje gali nustatyti ekonominę padėtį atitinkančias priemones, į teisėkūros procedūrą neįtraukiant Parlamento.

Parlamentas nedelsdamas sureagavo į šias išvadas 2020 m. liepos 23 d. rezoliucijoje, kurioje jis paragino sukurti ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri būtų istorinis žingsnis, tačiau apgailestavo, kad sumažintos į ateitį orientuotoms programoms skirtų lėšų sumos. Jis primygtinai reikalavo, be Europos Vadovų Tarybos pasiūlytų skaičių, tikslingai dar labiau padidinti sumas ir pakartojo, kad nepritars DFP be susitarimo dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, siekiant padengti bent jau su NGEU (pagrindine suma ir palūkanomis) susijusias išlaidas, kad būtų užtikrintas jos patikimumas ir tvarumas. Parlamentas taip pat reikalavo, kad, kaip biudžeto valdymo institucija, visapusiškai dalyvautų priimant sprendimus dėl ekonomikos gaivinimo priemonės, laikantis Bendrijos metodo.

Trišalės derybos, kuriose dalyvavo Parlamentas, Taryba ir Komisija, buvo pradėtos 2020 m. rugpjūčio mėn. ir baigtos 2020 m. lapkričio 10 d. Tarybos reglamentas dėl 2021–2027 m. DFP buvo priimtas 2020 m. gruodžio 17 d., gavus Parlamento pritarimą. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas sąlygų mechanizmas, skirtas apsaugoti ES biudžetui ir NGEU nuo teisinės valstybės principo pažeidimų, kuris buvo dar viena išankstinė sąlyga Parlamento pritarimui gauti.

Daugiametė finansinė programa (ES 27) (mln. EUR, 2018 m. kainomis)

Įsipareigojimų asignavimai 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. Iš viso 2021–2027 m.
1. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika 19 712 19 666 19 133 18 633 18 518 18 646 18 473 132 781
2. Sanglauda, atsparumas ir vertybės 49 741 51 101 52 194 53 954 55 182 56 787 58 809 377 768
2a. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda 45 411 45 951 46 493 47 130 47 770 48 414 49 066 330 235
2b. Atsparumas ir vertybės 4 330 5 150 5 701 6 824 7 412 8 373 9 743 47 533
3. Gamtos ištekliai ir aplinka 55 242 52 214 51 489 50 617 49 719 48 932 48 161 356 374
Iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos 38 564 38 115 37 604 36 983 36 373 35 772 35 183 258 594
4. Migracija ir sienų valdymas 2 324 2 811 3 164 3 282 3 672 3 682 3 736 22 671
5. Saugumas ir gynyba 1 700 1 725 1 737 1 754 1 928 2 078 2 263 13 185
6. Kaimyninės šalys ir pasaulis 15 309 15 522 14 789 14 056 13 323 12 592 12 828 98 419
7. Europos viešasis administravimas 10 021 10 215 10 342 10 454 10 554 10 673 10 843 73 102
Iš jų: institucijų administracinės išlaidos 7 742 7 878 7 945 7 997 8 025 8 077 8 188 55 852
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ 154 049 153 254 152 848 152 750 152 896 153 390 155 113 1 074 300
IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ 156 557 154 822 149 936 149 936 149 936 149 936 149 936 1 061 058

Parlamentas visų pirma sugebėjo užtikrinti:

  • 15 mlrd. EUR didesnę sumą, palyginti su 2020 m. liepos mėn. pasiūlymu, skirtą pavyzdinėms programoms;
  • teisiškai privalomas naujų ES nuosavų išteklių nustatymo veiksmų gaires;
  • laipsnišką 2021–2027 m. DFP bendros viršutinės ribos didinimą nuo 1 074,3 mlrd. EUR iki 1 085,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis (paaiškinta toliau);
  • papildomą 1 mlrd. EUR lankstumo priemonei;
  • naują procedūros etapą (vadinamą biudžetinio tikrinimo procedūra), skirtą pasiūlymams pagal SESV 122 straipsnį, galintiems turėti pastebimą poveikį biudžetui;
  • Parlamento dalyvavimą naudojant NGEU išorės asignuotąsias pajamas, bendrą pakartotinį išorės asignuotųjų pajamų bei skolinimosi ir skolinimo vertinimą per kitą Finansinio reglamento peržiūrą ir bendradarbiavimo per būsimas derybas dėl DFP tvarką;
  • patobulintą veiksmų klimato srityje stebėjimo metodiką siekiant tikslo bent 30 proc. DFP / NGEU išlaidų skirti klimato srities tikslams remti[1];
  • naują metinį biologinės įvairovės tikslą (7,5 proc. 2024 m. ir 10 proc. 2026 ir 2027 m.) ir su lyčių lygybe susijusių išlaidų vertinimo metodikos parengimą;
  • duomenų apie paramos gavėjus rinkimo, kokybės ir palyginamumo reformą siekiant geriau apsaugoti ES biudžetą, įskaitant NGEU išlaidas.

Kiti 2021–2027 m. DFP komponentai, atitinkantys Parlamento prioritetus:

  • EPF įtraukimas į ES biudžetą;
  • bendras žemės ūkio ir sanglaudos finansavimo lygis, panašus į tą, koks buvo 2014–2020 m.;
  • Teisingos pertvarkos fondo sukūrimas.

Papildomi 15 mlrd. EUR apima laipsnišką sumos didinimą 11 mlrd. EUR ir pagrindinis šio didinimo šaltinis yra naujas su ES surinktomis baudomis susietas mechanizmas, todėl 2022–2027 m. atitinkamoms programoms automatiškai skiriama papildomų asignavimų. Taigi septynerių metų DFP bendra viršutinė riba palaipsniui pasieks 1 085,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. realiąja verte bus 2 mlrd. EUR didesnė už lygiavertę 2014–2020 m. DFP viršutinę ribą (1 083,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis be Jungtinės Karalystės, bet su EPF).

2020 m. pagal TIS buvo susitarta, kad ekonomikos gaivinimui skirtos skolos grąžinimas ir palūkanos būtų finansuojamos iš ES biudžeto laikantis 2021–2027 m. laikotarpio DFP viršutinių ribų, „be kita ko, naudojant pakankamas pajamas iš naujų nuosavų išteklių, nustatytų po 2021 m.“, nedarant poveikio tam, kaip šis klausimas bus sprendžiamas pagal būsimas DFP nuo 2028 m. Aiškus tikslas buvo išsaugoti ES programas ir fondus. 2021 m. gruodžio 22 d. Komisija pasiūlė naujus nuosavus išteklius ir tikslinį DFP reglamento keitimą (kurį vėliau atšaukė). Šiuo pakeitimu, be kita ko, buvo siekiama nustatyti naują mechanizmą, pagal kurį nuo 2025 m. būtų galima automatiškai didinti viršutines ribas, siekiant atsižvelgti į bet kokias papildomas pajamas, gautas iš naujų nuosavų išteklių, skirtų išankstiniam skolos pagal NGEU grąžinimui finansuoti. Nors Parlamentas į tai sureagavo 2022 m. rugsėjo 13 d. priimdamas preliminarią rezoliuciją, Taryba nepriėmė jokios pozicijos.

2022 m. gegužės 18 d. komunikate dėl pagalbos Ukrainai ir Ukrainos atstatymo Komisija pripažino, kad „dėl karo Europoje kilę nenumatyti poreikiai gerokai viršija dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje numatytas priemones“. Taigi 2022 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje Parlamentas paprašė „pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamaus DFP tikslinimo ir padaryti tai kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per pirmąjį 2023 m. ketvirtį“.

Visų pirma 2022 m. gruodžio mėn. buvo priimtas Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis DFP (Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2022/2496), kaip 2022 m. lapkričio 24 d. taikant skubos procedūrą Parlamento priimto dokumentų rinkinio dalis. Juo 2023 ir 2024 m. pratęstas valstybėms narėms suteiktoms paskoloms, susijusioms su Ukrainai skirtomis makrofinansinės paramos paskolomis, iki šiol taikomas biudžeto padengimas: įsipareigojimų neįvykdymo atveju būtinos sumos būtų mobilizuojamos iš manevringumo maržos viršijant DFP viršutines ribas, neviršijant nuosavų išteklių viršutinės ribos.

Siekdamas nustatyti daug išsamesnio tikslinimo darbotvarkę, 2022 m. gruodžio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas“, kurioje daugiausia dėmesio skyrė tam, kad ES biudžetas būtų pritaikytas naujiems iššūkiams, ir kurioje išdėstė svarbiausius savo reikalavimus.

2023 m. birželio 20 d. (šešiais mėnesiais anksčiau nei iš pradžių planuota peržiūros data) Komisija pasiūlė atlikti tikslinį DFP tikslinimą, kuris apimtų daugelį šių reikalavimų.

2023 m. spalio 3 d. Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl pasiūlymo pabrėždamas, kad patikslinta DFP turi būti parengta iki 2024 m. sausio 1 d. Tačiau 2023 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba atsidūrė aklavietėje. Galiausiai pasiekus politinį susitarimą, 2024 m. vasario 29 d. buvo paskelbta patikslinta DFP (Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/765). Į šį dokumentą įtrauktas lėšų mažinimas programai „Europos horizontas“ (jis tik iš dalies kompensuojamas pakartotinai panaudojant paskutinius panaikintus DFP mokslinių tyrimų srities įsipareigojimus), programai „ES – sveikatos labui“ (poveikis sušvelninamas taikant DFP 5 straipsnyje nustatytą mechanizmą) ir tiesioginiam bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos valdymui.

Tačiau tai yra pirmas kartas, kai atlikus DFP laikotarpio vidurio peržiūrą grynąja verte padidėjo išlaidų viršutinės ribos. Pagrindiniai teigiami rezultatai yra šie: skiriama 50 mlrd. EUR Ukrainai 2024–2027 m., numatomas didesnis finansavimas migracijai ir išorės veiksmams bei Europos gynybos fondui (pagal STEP), padidintas finansavimas specialioms priemonėms (lankstumo priemonei ir ES solidarumo rezervui, kuris yra numatytas atstatymui po ekstremalių meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių ir šiuo metu atskirtas nuo neatidėliotinos pagalbos rezervo, numatyto neatidėliotinai pagalbai ES nepriklausančioms šalims teikti) ir nustatoma speciali neribojama priemonė EURI, siekiant apsaugoti programas nuo didelio lėšų mažinimo. Kai kurios ES bendro skolinimosi išlaidos turi būti padengtos vykdant metinę biudžeto procedūrą (Europos Vadovų Taryba nustatė neprivalomą 50 proc. lyginamąjį indeksą). Siekiant šiems tikslams panaudoti EURI specialią priemonę, maždaug pusė išlaidų turi būti padengta iš specialių priemonių arba perskirstant programų lėšas. Priemonė EURI veikia dviem etapais: pirmiausia sutelkiami ištekliai, atitinkantys panaikintų lėšų sumą, ir paskui taikomas papildomų nacionalinių įnašų kraštutiniais atvejais mechanizmas. Daugiau informacijos galima rasti Komisijos komunikate dėl DFP techninio patikslinimo.

2025 m. vasario 11 d. komunikate „Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai“ Komisija apibrėžė dabartinius ir būsimus pagrindinius politikos ir biudžeto uždavinius. Parlamento indėlis pateikiamas 2025 m. gegužės 7 d. rezoliucijoje „Pertvarkytas ilgalaikis Sąjungos biudžetas kintančiame pasaulyje“.

2025 m. liepos 16 d. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl 2028–2034 m. DFP. Bendra suma, įsipareigota skirti per septynerius metus, būtų ne didesnė kaip 1 763 mlrd. EUR (2025 m. kainomis), t. y. 1,26 proc. ES BNP, įskaitant NGEU grąžinimo išlaidas. Palyginti su dabartinės DFP pradine suma (1,13 proc. BNP 2021–2027 m. laikotarpiu) ir atsižvelgiant į planuojamą NGEU lėšų, kurios sudaro 0,11 proc. BNP (apie 25 mlrd. EUR per metus), grąžinimą, tai reiškia, kad apskritai Komisija siūlo beveik nedidinti sumų. Pagal dabartinę struktūrą nustatytos septynios išlaidų kategorijos ir dvi pakategorės, tačiau liktų tik keturios pagrindinės išlaidų kategorijos. Dėl supaprastintos struktūros (nuo šiuo metu turimų maždaug 70 skyrių, skirtų veiklos išlaidoms, iki maždaug 20 skyrių pasiūlyme) ir didelio integruotojo lankstumo fonduose reikalingas didesnis aiškumas, kokį poveikį tai turėtų Parlamento tikrinimo ir biudžeto vaidmenims, nes dėl pokyčių palyginimai su dabartine DFP yra tik orientaciniai.

Sanglauda, regioninė ir kaimo plėtra, žemės ūkis, žuvininkystė, migracija, saugumas ir sienų kontrolė būtų konsoliduojami pagal kiekvienos valstybės narės nacionalinės ir regioninės partnerystės planą, kurį papildytų ES priemonė, kuriai iš viso būtų skirta 772 mlrd. EUR (apie 44 proc. viso biudžeto). Taigi, palyginti su dabartine DFP, programų, kurioms taikomas pasidalijamasis vykdymas (daugiausia žemės ūkio ir sanglaudos fondų), finansavimas sumažėtų maždaug 10 proc., o migracijos ir sienų valdymo finansavimas būtų 2,5 karto didesnis.

Europos konkurencingumo fondui, apimančiam tiesiogines investicijas į mokslinius tyrimus, perėjimą prie švarios energijos ir skaitmeninę pertvarką, gynybą, kosmosą ir biotechnologijas, būtų skirta 362 mlrd. EUR (21 proc. viso biudžeto), t. y. daug, maždaug 160 proc., daugiau, palyginti su esamomis programomis, pagal kurias finansuojamos šios politikos sritys.

Nauja priemonė „Globali Europa“, skirta ES išorės veiksmams finansuoti, sudarytų 177 mlrd. EUR (10 proc. viso biudžeto), t. y. maždaug 40 proc. daugiau nei skiriama pagal dabartines priemones. Specialios neteminės priemonės (bendros maržos priemonė ir lankstumo priemonė) išliktų ir jų finansavimas būtų padidintas. Ukrainos rezervas būtų vienintelė speciali teminė priemonė, nes dabartinės priemonės (solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas) būtų finansuojamos pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus ir priemonės „Globali Europa“ programas. Pasiūlyme numatytas 2 proc. fiksuoto defliatoriaus korekcijos mechanizmas, kai infliacija viršija 3 proc. arba yra mažesnė nei 1 proc., padedantis iš dalies išsaugoti realiąją vertę.

Daugiau informacijos šia tema rasite apsilankę Biudžeto komiteto interneto svetainėje.

 

[1]2022 m. birželio 21 d. Komisija tarnybų darbiniame dokumente (SWD(2022)0225) paskelbė savo požiūrį į klimato aspekto integravimą į 2021–2027 m. DFP ir NGEU.

Alix Delasnerie