Siekdama suderinti ir liberalizuoti ES energijos vidaus rinką, Europos Sąjunga priėmė priemones, kuriomis siekiama sukurti konkurencingą, visų pirma į vartotojus atsižvelgiančią, lanksčią ir nediskriminacinę ES rinką, kurioje tiekimo kainos būtų pagrįstos rinkos principais. Šiomis priemonėmis sprendžiami patekimo į rinką, skaidrumo ir reguliavimo, vartotojų apsaugos, tinklų sujungimo ir tiekimo saugumo klausimai. Jomis stiprinamos atskirų vartotojų, energetikos bendrijų ir pažeidžiamų vartotojų teisės, patikslinami rinkos dalyvių ir reguliavimo institucijų funkcijos ir atsakomybės sritys ir skatinama transeuropinių energetikos tinklų plėtra. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir dėl jos kilusios energetikos krizės ES energijos rinkos struktūra patyrė esminių struktūrinių pokyčių.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 ir 194 straipsniai.

Tikslai

Norint baigti sukurti ES vidaus rinką energetikos sektoriuje, būtina: pašalinti daugybę nesklandumų ir prekybos kliūčių, suderinti mokesčių ir kainodaros politiką bei priemones, susijusias su normomis ir standartais, taip pat aplinkos apsaugos ir saugumo taisykles. Tikslas – užtikrinti veikiančią rinką, įskaitant galimybę sąžiningai į ją patekti ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat garantuoti pakankamą sujungimo mastą ir gamybos pajėgumus.

Laimėjimai

A. Dujų ir elektros energetikos rinkų liberalizavimas

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Europos Sąjunga ir valstybės narės nusprendė palaipsniui atverti savo vis dar monopolines nacionalines elektros energijos ir dujų rinkas konkurencijai.

1996–1998 m. priimtą pirmąjį energetikos dokumentų rinkinį sudarė dvi direktyvos, kuriomis pirmą kartą liberalizuotos nacionalinės elektros energijos ir dujų rinkos. 2003 m. priimtas antrasis energetikos dokumentų rinkinys sudarė sąlygas pramonės ir namų ūkių vartotojams laisvai pasirinkti savo dujų ir elektros energijos tiekėjus iš įvairesnio konkuruojančių įmonių rato.

2009 m. priimtu trečiuoju energetikos dokumentų rinkiniu dar labiau liberalizuotos elektros energijos ir dujų vidaus rinkos. Juo pradėtos kelios reformos, pavyzdžiui, energijos tiekimo ir gamybos atsiejimas nuo perdavimo tinklų (veiklos rūšių atskyrimas), nauji reikalavimai nepriklausomoms reguliavimo institucijoms, Europos nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklai (ENTSO-E ir ENTSO-G) ir didesnės vartotojų teisės mažmeninėse rinkose. Šis dokumentų rinkinys yra energijos vidaus rinkos kertinis akmuo.

2019 m. priimtas ketvirtasis energetikos dokumentų rinkinys, dar vadinamas dokumentų rinkiniu„Švari energija visiems europiečiams“, kurį sudaro viena direktyva (Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos) ir trys reglamentai (Reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos, Reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką ir Reglamentas (ES) 2019/942 dėl ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER). Jame nustatytos naujos elektros energijos rinkos taisyklės dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir investicijų, paskatų vartotojams ir subsidijų elektrinėms, pvz., pajėgumų mechanizmų, apribojimų. Juo taip pat buvo reikalaujama parengti nenumatytų atvejų planus ir padidinti ACER kompetenciją tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje.

Penktasis energetikos dokumentų rinkinys arba Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys paskelbtas 2021 m. siekiant suderinti ES energetikos tikslus su naujais 2030 ir 2050 m. Europos klimato srities užmojais. Po to, kai 2022 m. vasario mėn. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir nutraukė dujų tiekimą Europai, Sąjunga priėmė planą „REPowerEU“, siekdama greitai palaipsniui nutraukti visą Rusijos iškastinio išteklių energijos importą, pradėti taikyti energijos taupymo priemones, įvairinti savo energijos importą, priimti išskirtines ir struktūrines elektros energetikos ir dujų rinkų priemones ir paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą.

Šiuo metu energetikos sąjunga grindžiama energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, elektros energijos rinkos modelio, tiekimo saugumo, energijos vidaus rinkos, tinklų jungčių, pasirengimo valdyti riziką ir valdymo priemonių įgyvendinimu. Pagrindiniai dokumentų rinkinio teisės aktai yra šie:

Reglamentas dėl elektros energijos vidaus rinkos (Reglamentas (ES) 2019/943), kuriame apibrėžiami pagrindiniai rinka grindžiami elektros energijos rinkų veikimo principai ir taisyklės. Jis apima nuostatas dėl rinka grindžiamos kainodaros, vartotojų kaip aktyvių rinkos dalyvių, rinkos paskatų gaminti nuo iškastinio kuro nepriklausomą elektros energiją, laipsniško tarpvalstybiniams elektros energijos srautams kylančių kliūčių šalinimo, tiesioginės ar netiesioginės elektros energijos gamintojų atsakomybės ir pajėgumų mechanizmų kūrimo sąlygų.

Į Direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (Direktyva (ES) 2019/944) įtrauktos kelios nuostatos dėl vartotojų apsaugos, įskaitant laisvą elektros energijos tiekimo kainų nustatymą, rinka grindžiamą kainų konkurenciją tarp tiekėjų, energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų namų ūkių vartotojų apsaugą ir galutinių vartotojų teisę į elektros energiją. Vartotojai gali prašyti įrengti išmaniuosius elektros skaitiklius be papildomų mokesčių; namų ūkiai ir labai mažos įmonės gali nemokamai naudotis bent viena tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone, įskaitant dinamiškos elektros energijos kainos sutartis; jie gali per ne ilgesnį kaip trijų savaičių laikotarpį nemokamai pakeisti tiekėją ir dalyvauti kolektyvinio tiekėjo keitimo programose. Galutiniai vartotojai, naudojantys išmaniuosius skaitiklius, gali prašyti dinamiškos elektros energijos kainodaros sutarčių su bent vienu stambiu tiekėju; jie turi teisę veikti kaip aktyvūs vartotojai (t. y. parduoti pasigamintą elektros energiją), jiems netaikant neproporcingų ar diskriminacinių techninių reikalavimų ir gauti aiškias apibendrintas sutarties sąlygas.

Reglamentu dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje (Reglamentas (ES) 2019/941) nustatomos bendrosios elektros energijos sektoriaus krizių prevencijos ir pasirengimo joms taisyklės, siekiant užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir krizių valdymą. Juo taip pat nustatoma bendra elektros energijos tiekimo saugumo vertinimo ir stebėjimo sistema. Pagal šį reglamentą Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), bendradarbiaudamas su ACER ir Elektros energijos koordinavimo grupe, turi parengti ir pasiūlyti bendrą rizikos nustatymo metodiką, kurią turi patvirtinti ACER.

Direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (Direktyva 2009/73/EB) nustatomos rinka grindžiamos nediskriminacinės dujų perdavimo, skirstymo, tiekimo ir laikymo taisyklės. ES šalys turi atskirti perdavimo sistemas ir sistemos operatorius nuo vertikalios integracijos energetikos įmonių. Tai reiškia, kad įmonės, kurios gamina ar tiekia dujas ar elektros energiją, negali naudotis jokiomis teisėmis perdavimo sistemos operatoriaus atžvilgiu, ir atvirkščiai. ES šalys (arba kompetentingos reguliavimo institucijos jose) yra atsakingos už nediskriminacinės trečiųjų šalių prieigos prie perdavimo ir skirstymo sistemų organizavimą. Šiuo tikslu jos skelbia tarifus.

Reglamente dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (Reglamentas (EB) Nr. 715/2009/EB) nustatytos teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais, dujų saugyklomis ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiais taisyklės. Reglamente nustatyta, kaip nustatomi prieigos prie tinklų tarifai, siūlomos paslaugos, pajėgumų paskirstymas dujų perdavimo sistemos operatoriams (PSO), skaidrumo reikalavimai ir balansavimo taisyklės bei mokesčiai už disbalansą rinkoje. ES šalys arba kompetentingos reguliavimo institucijos yra atsakingos už nediskriminacinės trečiųjų šalių prieigos prie perdavimo ir skirstymo sistemų sistemos, grindžiamos paskelbtais tarifais, organizavimą.

B. Tolesni veiksmai

Diskusijos dėl penktojo energetikos dokumentų rinkinio energetikos aspektų iš pradžių vyko atsižvelgiant į dideles energijos kainas, kurias lėmė atsigavimas po pandemijos. 2021 m. buvo priimtas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys. Be to, Dujų direktyvos 2009/73/EB ir Dujų reglamento (EB) Nr. 715/2009 peržiūromis siekiama nustatyti konkurencingų nuo iškastinio kuro nepriklausomų dujų rinkų, įskaitant naują ES vandenilio rinką ir išmetamo metano kiekio mažinimą, reguliavimo sistemą.

Diskusijos dėl penktojo energetikos dokumentų rinkinio iš esmės pasikeitė po Rusijos invazijos į Ukrainą. ES reikėjo reaguoti į didėjančią pasaulinę energetikos krizę, todėl ji pateikė keletą pasiūlymų dėl esminių struktūrinių jos energijos rinkų pokyčių. 2022 m. kovo mėn. komunikate „REPowerEU“ aiškiai išreikštas ES ketinimas laipsniškai panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. 2022 m. gegužės mėn. plane „REPowerEU“ šis tikslas įtvirtintas veiksmais, kuriais siekiama taupyti energiją, įvairinti tiekimą, didinti energijos tiekimo saugumą, pakeisti iškastinį kurą ir spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Paskui, 2022 m. liepos mėn., buvo priimtos naujos taisyklės dėl suderintų dujų paklausos mažinimo priemonių – „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“.

Dėl poreikio skubiai reaguoti į padėtį Komisija pateikė rugpjūčio 9 d. įsigaliojusį Tarybos reglamentą (ES) 2022/1369 dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių, kuriuo nustatytas savanoriškas (privalomas ekstremaliosios situacijos atveju) tikslas 15 proc. sumažinti valstybių narių dujų suvartojimą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Po to, 2022 m. rugsėjo mėn., buvo priimtas naujas Tarybos reglamentas dėl skubių intervencinių priemonių siekiant spręsti aukštų energijos kainų problemą ir sumažinti sąskaitas už energiją Europos piliečiams ir įmonėms. 2022 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Taryba priėmė tris išskirtines laikinas rinkos priemones: savanoriško bendro suvartojamos elektros energijos kiekio sumažinimo 10 proc. nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tikslą ir privalomo elektros energijos suvartojimo piko valandomis sumažinimo 5 proc. tikslą; 180 EUR/MWh rinkos pajamų viršutinę ribą elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją ir lignitą ir privalomą laikiną solidarumo mokestį iškastinio kuro sektoriui.

2023 m. kovo 14 d. Komisija pasiūlė elektros energijos rinkos modelio reformą, visų pirma Elektros energijos reglamentą ir direktyvą ir REMIT reglamentą (ES) Nr. 1227/2011. Pasiūlymu skatinamos ilgalaikės sutartys, nustatomos taisyklės dėl galimybės naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, dalijimosi atsinaujinančiųjų išteklių energija, ilgalaikių sutarčių su vartotojais, naujų paramos schemų paklausos atsakui ir energijos kaupimui, pažeidžiamų vartotojų apsaugos, reguliuojamų mažmeninių kainų taikymo išplėtimo namų ūkiams ir MVĮ krizių metu bei valstybių narių įsipareigojimo paskirti garantinius tiekėjus. 2023 m. spalio mėn. Parlamentas ir Taryba patvirtino savo derybines pozicijas ir pradėjo trilogą dėl šio teisės akto priėmimo.

C. Energijos rinkos reguliavimas: ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

ES ACER įsteigta 2009 m., o veikia nuo 2011 m. kovo mėn. Ji yra atsakinga už nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo skatinimą regioniniu ir Europos lygmenimis bei tinklo ir vidaus elektros ir dujų rinkų plėtros stebėjimą. ACER taip pat suteikta kompetencija tirti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir koordinuoti atitinkamų nuobaudų taikymą su valstybėmis narėmis.

2019 m. birželio mėn. Reglamentu (ES) 2019/942 (toliau – ACER reglamentas) sustiprintas ACER vaidmuo koordinuojant nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmus, visų pirma priemones, skirtas tarpvalstybinėms sritims, kuriose kyla fragmentiškai priimamų nacionalinių ar regioninių sprendimų rizika. Pagal nauja redakcija išdėstytą Elektros energijos reglamentą (Reglamentas (ES) 2019/943) ACER dabar tenka didesnė atsakomybė už galutinio pasiūlymo dėl tinklo kodeksų rengimą ir pateikimą Komisijai, taip pat už įtaką regioninės elektros energijos rinkos (prekybos zonos) peržiūros procesui. Todėl reglamentu nustatyti mokesčiai kaip papildomas finansavimo šaltinis su REMIT susijusios veiklos išlaidoms padengti (toliau – REMIT mokesčiai).

Reglamentu (ES) 2019/943 ir Reglamentu Nr. 715/2009/EB Europos Sąjunga taip pat sukūrė Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų operatorių tinklų (ENTSO) bendradarbiavimo struktūras. ENTSO kartu su ACER kuria išsamias prieigos prie tinklo taisykles ir techninius kodeksus ir, keisdamiesi veiklos informacija ir rengdami bendrus saugos ir susidarius nepaprastajai padėčiai taikytinus standartus bei procedūras, užtikrina tinklų veiklos koordinavimą. ENTSO taip pat atsakingi už tai, kad kas dvejus metus būtų parengtas 10 metų investavimo į tinklus planas, kurį savo ruožtu peržiūri ACER.

Reglamentu (ES) 2016/1952 didinamas dujų ir elektros energijos kainų, taikomų galutiniams pramonės vartotojams, skaidrumas, įpareigojant valstybes nares kartą arba du kartus per metus pranešti Eurostatui apie kainas ir kainodaros sistemas. Reglamentu (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo užtikrinama sąžininga prekybos praktika ES energijos rinkose.

D. Energijos tiekimo saugumas

Reglamentu (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, kad būtų užtikrintas tinkamas elektros energijos vidaus rinkos veikimas, tinkamo masto valstybių narių tinklų sujungimas, gamybos pajėgumai, taip pat pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Reglamente (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos valdymo nustatytas tikslas iki 2030 m. sujungti bent 15 proc. elektros energijos tinklų. Reglamente (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo nustatytos dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės, numatant įgyvendinti išimtines priemones ekstremaliosios situacijos atveju. Šis reglamentas buvo peržiūrėtas 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą. ES patvirtino privalomus dujų saugyklų užpildymo tikslus, pagal kuriuos reikalaujama, kad ES šalys iki 2022 m. lapkričio 1 d. užpildytų savo dujų saugyklas iki 80 proc., o vėlesniais metais – iki 90 proc. jų talpos.

Reglamentu (ES) 2022/2576 didinamas energetinis solidarumas geriau koordinuojant dujų pirkimą bei tarpvalstybinius dujų mainus ir nustatant patikimus lyginamuosius kainų indeksus. Juo sukuriamas Europos dujų pirkimo platformos teisinis pagrindas, skirtas padėti ES šalims pasirengti 2023–2024 m. žiemai ir visų pirma užpildyti savo dujų saugyklas. Direktyva 2009/119/EB siekiama užtikrinti naftos tiekimo saugumą, įpareigojant valstybes nares saugoti minimalų naftos atsargų kiekį, kuris atitiktų 90 dienų vidutinio grynojo dienos importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus suvartojimo, nelygu, kuris iš šių dviejų kiekių didesnis. Dujų direktyvos 2009/73/EB taikymo sritis aprėpia būsimus dujotiekius į ES nepriklausančias šalis ir iš jų, o esamiems dujotiekiams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos. Specialios nuostatos numatytos Direktyvoje 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos.

E. Transeuropiniai energetikos tinklai (TEN-E)

TEN-E yra politikos sritis, kurioje daugiausia dėmesio skiriama valstybių narių energetikos infrastruktūrų susiejimui. Įgyvendinant šią politiką nustatyta 11 prioritetinių koridorių: trys elektros energijai, penki – jūriniams tinklams ir trys – vandeniliui. Taip pat yra trys prioritetinės teminės sritys: išmaniųjų elektros tinklų diegimas, išmanieji dujų tinklai ir tarpvalstybinis anglies dioksido tinklas.

TEN-E reglamente (ES) 2022/869 nustatytos transeuropinių energetikos tinklų gairės, nurodant ES šalių bendro intereso projektus(bendro intereso projektai (BIP)), ES ir ES nepriklausančių šalių abipusio intereso projektus ir prioritetinius transeuropinių energetikos tinklų projektus. Juo nutraukta parama naujiems gamtinių dujų ir naftos srities projektams ir nustatyta, kad visiems projektams turi būti taikomi privalomi tvarumo kriterijai. Nauji energetikos ir tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų BIP finansuojami pagal 2021–2027 m. Europos energetikos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP-E) – finansavimo priemonę, kurios septynerių metų biudžetas siekia 5,84 mlrd. EUR ir kurios lėšos skiriamos dotacijų, kurias administruoja Klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga, forma. Komisija parengia bendro intereso projektų sąrašą deleguotuoju aktu, kuris įsigalioja tik tuo atveju, jei Parlamentas arba Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos nepareiškia prieštaravimų.

Europos Parlamento vaidmuo

Priimdamas teisės aktų dėl energijos vidaus rinkų rinkinį, Parlamentas tvirtai parėmė perdavimo sistemų nuosavybės atskyrimą elektros energijos sektoriuje, kaip veiksmingiausią priemonę infrastruktūros investicijoms nediskriminaciniu būdu skatinti, taip pat teisingai naujų rinkos dalyvių prieigai prie tinklo ir rinkos skaidrumui stiprinti.

Parlamentas taip pat pabrėžė bendro Europos požiūrio į vidutinės trukmės investicijas (orientacinis Europos 10 metų planas, pagal kurį ypatingas dėmesys skiriamas tinklų sujungimui), glaudesnio reguliavimo institucijų, valstybių narių ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo ir griežto prieigos prie tinklo sąlygų derinimo proceso svarbą. Parlamento iniciatyva ypatingas dėmesys skirtas vartotojų teisėms, kurios buvo su Taryba pasiekto susitarimo dalis: rezoliucijose buvo primygtinai reikalaujama užtikrinti daugiau teisių vartotojams (pasirinkti kitą tiekėją, gauti tiesioginę informaciją naudojant išmaniuosius skaitiklius ir užtikrinti veiksmingą energetikos klausimų ombudsmenui pateiktų skundų nagrinėjimą).

Parlamento pastangomis taip pat pripažįstama energijos nepritekliaus sąvoka. Jis tvirtai rėmė ACER steigimą pabrėždamas, kad jai turi būti suteikti reikiami įgaliojimai išspręsti tuos klausimus, kurių negali išspręsti nacionalinės reguliavimo institucijos ir dėl kurių trikdoma vidaus rinkos integracija ir tinkama jos veikla. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų dėl laipsniško Rusijos iškastinio kuro atsisakymo ir šias pagrindines pozicijas:

  • 2023 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas patvirtino, kad pradėtos derybos dėl elektros energijos rinkos. Jis nori sustiprinti vartotojų apsaugą nuo kainų svyravimo, užtikrinti teisę rinktis tarp pastovios ir dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių ir uždrausti vienašališkai keisti sutarčių sąlygas. Parlamentas taip pat paragino uždrausti tiekėjams nutraukti elektros energijos tiekimą, be kita ko, ginčų metu, ir uždrausti visus reikalavimus pažeidžiamiems vartotojams naudoti išankstinio mokėjimo sistemas.
  • 2022 m. spalio 5 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl energijos kainų, kurioje dar kartą paragino nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglių, branduolinio kuro ir dujų embargą ir pabrėžė savo nepritarimą pažeidžiamų vartotojų atjungimui. Jis paragino nustatyti tinkamą dujotiekiais tiekiamų dujų importo kainų viršutinę ribą, naujas kovos su spekuliacija priemones, viršutinę mažesnių sąnaudų elektros energijos gamintojų pajamų ribą vartotojų ir įmonių naudai ir pavedė Komisijai išanalizuoti elektros energijos ir dujų kainų atsiejimą. Galiausiai jis apgailestavo, kad Komisija pasirinko Tarybos reglamentus kaip teisėkūros priemonę energetikos krizei įveikti.
  • 2022 m. gegužės 19 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES, ragindamas valstybes nares skubiai priimti šeštąjį sankcijų rinkinį. Jis pakartojo raginimą nedelsiant įvesti visišką Rusijos naftos, anglių, branduolinio kuro ir dujų importo embargą.
  • 2022 m. balandžio 7 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje paragino nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglių, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, visiškai atsisakyti „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ ir parengti planą, kaip trumpuoju laikotarpiu ir toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą.
  • 2022 m. kovo 1 d. Parlamentas pasmerkė neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat Baltarusijos dalyvavimą šioje agresijoje. Jis paragino išplėsti sankcijų aprėptį ir siekti strategiškai susilpninti Rusijos ekonomiką ir pramoninę bazę, ypač karinį ir pramoninį kompleksą. Visų pirma jis paragino apriboti pagrindinių Rusijos eksportuojamų prekių, įskaitant naftą ir dujas, importą.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) interneto svetainėje.

 

Matteo Ciucci