Energijos vartojimo efektyvumas

Energijos vartojimo ir švaistymo mažinimas tampa vis svarbesnis ES. 2007 m. ES vadovai nustatė tikslą iki 2020 m. metinį Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc. 2018 m. priimant dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ nustatytas naujas tikslas iki 2030 m. suvartojamos energijos kiekį sumažinti bent 32,5 proc. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to kilusios energetikos krizės Sąjunga susitarė iki 2030 m. greitai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos didinant energijos taupymą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vis dažniau laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Taigi, energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos prioritetas ir ES skatina laikytis principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl būsimos politikos programos laikotarpiui iki ir po 2030 m.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnis.

Laimėjimai

A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva

1. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: programa „Horizontas 2020“

2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (2012/27/ES) buvo reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo pagrindinį tikslą iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20 proc. Vertinant absoliučiais skaičiais, 2020 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis turėjo neviršyti atitinkamai 1 474 mln. ir 1 078 mln. tonų naftos ekvivalento. Valstybės narės galėjo šiuos minimalius reikalavimus sugriežtinti, nes jos siekė taupyti energiją. Direktyvoje taip pat buvo nustatytos privalomos priemonės, kuriomis buvo siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti šį tikslą, taip pat nustatytos teisiškai privalomos taisyklės galutiniams vartotojams ir energijos tiekėjams. ES šalys turėjo paskelbti savo trejų metų nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.

2. Persvarstyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: programa „Horizontas 2030“

Principas „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra vienas iš pagrindinių energetikos sąjungos elementų siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti saugų, tvarų, konkurencingą ir nebrangų energijos tiekimą. Persvarstytoje direktyvoje Komisija pasiūlė iki 2030 m. pasiekti didelio užmojo 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. 2018 m. sausio mėn. Parlamentas iš dalies pakeitė Komisijos pasiūlymą dėl persvarstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, siekdamas pasiūlymui suteikti dar platesnį užmojį. Po derybų su Taryba 2018 m. lapkričio mėn. pasiektas susitarimas, kuriame nustatytas tikslas iki 2030 m. ES lygmeniu pirminės ir galutinės energijos suvartojimą sumažinti 32,5 proc. (palyginti su 2030 m. energijos vartojimo prognozėmis). Vertinant absoliučiais skaičiais, 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis turės neviršyti atitinkamai 1 128 mln. ir 846 mln. tonų naftos ekvivalento, palyginti su 2007 m. parengtomis bazinėmis prognozėmis. Direktyvoje taip pat buvo reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų priemones, kuriomis iki 2030 m. jų metinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų vidutiniškai 4,4 proc. 2021–2030 m. laikotarpiu kiekviena ES šalis turi parengti dešimties metų integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame būtų nurodyta, kaip ji ketina pasiekti savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

Priėmus dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojo nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ((ES) 2018/2002), kuri buvo perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę iki 2020 m. birželio 25 d., išskyrus nuostatas dėl matavimo ir sąskaitų, kurioms nustatytas kitoks terminas (2020 m. spalio 25 d.).

3. Kitas etapas: energijos vartojimo efektyvumo direktyvos persvarstymas

2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė pirmą kartą peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kuri yra „Europos žaliojo kurso įgyvendinimo“ dokumentų rinkinio dalis ir atitinka jos naują klimato srities užmojį iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Ji pasiūlė ES privalomą metinį energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslą iki 2030 m. padidinti bent iki 9 proc., palyginti su 2020 m. parengtomis atnaujintomis bazinėmis prognozėmis, arba atitinkamai iki 2030 m. padidinti pirminės ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslus atitinkamai iki 39 proc. ir 36 proc., palyginti su pradinėmis 2007 m. parengtomis bazinėmis prognozėmis. Vertinant absoliučiais skaičiais, pagal pasiūlymą iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neviršytų atitinkamai 1 023 mln. tonų naftos ekvivalento ir 787 mln. tonų naftos ekvivalento.

Pasiūlyme valstybių narių paprašyta nustatyti orientacinius nacionalinius energijos vartojimo mažinimo tikslus, valstybėms narėms pateikta formulė, pagal kurią apskaičiuojami jų įnašai, nustatyti griežtesni automatiniai spragų panaikinimo mechanizmai ir padvigubinta valstybėms narėms nustatyta pareiga papildomai sutaupyti 1,5 proc. galutinės energijos per metus laikotarpiu nuo 2024 m. iki 2030 m. Jame taip pat nustatyti pavyzdiniai reikalavimai viešiesiems pastatams, pavyzdžiui, metinis tikslas sumažinti viešojo sektoriaus suvartojamos energijos kiekį 1,7 proc. ir tikslas atlikti bent 3 proc. viešojo administravimo pastatų bendro patalpų ploto renovaciją, pasiūlyta mažinti energijos nepriteklių pirmenybę teikiant pažeidžiamiems vartotojams ir nustatyti audito įpareigojimai bei techninės kompetencijos reikalavimai, ypač stambiems energijos vartotojams.

2022 m. gegužės mėn., atsižvelgdama į poreikį Sąjungai panaikinti savo priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos, susidoroti su aukštomis energijos kainomis ir prisitaikyti prie pasikeitusių energijos rinkos sąlygų, Komisija pasiūlė antrą kartą peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, dar labiau padidinant privalomą energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslą nuo 9 proc. iki 13 proc. arba lygiaverčiu būdu, kad iki 2030 m. pirminės ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslai būtų padidinti atitinkamai bent iki 41 proc. ir 39 proc., palyginti su pradinėmis 2007 m. parengtomis bazinėmis prognozėmis. Vertinant absoliučiais skaičiais, pagal pasiūlymą iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neviršytų atitinkamai 980 mln. tonų naftos ekvivalento ir 750 mln. tonų naftos ekvivalento. Pasiūlyme taip pat išsamiai apibūdinti trumpalaikiai elgsenos pokyčiai kurie padėtų 5 proc. sumažinti dujų ir naftos paklausą, o valstybės narės paragintos pradėti konkrečias namų ūkiams ir pramonei skirtas informavimo kampanijas ir naudoti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, mažesnius pridėtinės vertės mokesčio tarifus energiją taupančioms šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai ir prietaisams bei produktams. Jame taip pat nustatytos nenumatytų atvejų priemonės, taikomos didelio tiekimo sutrikimo atveju, ir paskelbtos gairės dėl vartotojams taikomų prioritetų nustatymo kriterijų ir palankesnių sąlygų suderintam ES paklausos mažinimo planui sudarymo.

B. Bendroji informacija

1. Pastatų energinis naudingumas

a. Pastatų energinio naudingumo direktyva

Pastatų energinio naudingumo direktyva (2010/31/ES), kuri buvo iš dalies pakeista 2018 m. (Direktyva (ES) 2018/844), kartu su Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ((ES) 2018/2002) siekiama, kad kiekvienoje valstybėje narėje iki 2050 m. būtų užtikrintas didelio energijos vartojimo efektyvumo ir dekarbonizuotas pastatų ūkis.

Pastatų energinio naudingumo direktyva (Direktyva (ES) 2018/844) nustatytos valstybių narių ilgalaikės renovacijos strategijos, kuriomis remiama nacionalinio viešosios paskirties ir privačių pastatų ūkio renovacija, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas didelio energijos vartojimo efektyvumo ir dekarbonizuotas pastatų ūkis. Ja taip pat paspartintas esamų pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus iki 2050 m., joje reikalaujama, kad nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi būtų beveik nulinės energijos ir ja remiamas visų pastatų modernizavimas naudojant išmaniąsias technologijas.

2021 m. gruodžio 15 d. Komisija pasiūlė peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kad ji būtų suderinta su tikslu bent 55 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Šia peržiūra pateikiama vizija ir apibendrinamos priemonės, kaip iki 2050 m. sukurti visai netaršų pastatų ūkį, pateikiama nauja visai netaršaus pastato apibrėžtis ir patikslinamos esamos apibrėžtys, pavyzdžiui, „energijos beveik nevartojantis pastatas“ ir „esminė renovacija“. Ilgalaikės renovacijos strategijos pakeičiamos nacionaliniais pastatų renovacijos planais, kurie yra veiksmingesni ir kuriuos galima geriau stebėti. Jie turi būti pateikti iki 2024 m. birželio 30 d. Šia peržiūra padidinami būtinieji energijos standartai, nes reikalaujama, kad nuo 2030 m. visai netaršūs būtų visi nauji ES pastatai, o nuo 2027 m. – visi nauji viešieji pastatai. Visi G energinio naudingumo klasės negyvenamieji pastatai iki 2027 m. turi būti renovuoti bent iki F klasės, o iki 2030 m. – iki E klasės, o visi gyvenamieji pastatai iki 2030 m. pasiektų bent F klasę, o iki 2033 m. – E klasę. Peržiūra iki 2025 m. bus užtikrinti palyginami nacionaliniai energinio naudingumo sertifikatų standartai, iki 2024 m. bus įvesti savanoriški renovacijos pasai, o iki 2026 m. – pažangiojo parengtumo rodiklis ir bus teikiama finansinė parama energijos nepritekliui mažinti.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir laikydamasi plano „REPowerEU“ 2022 m. gegužės 18 d. Komisija iš dalies pakeitė Pastatų energinio naudingumo direktyvą, padidindama paramą saulės energetikai pastatuose, įskaitant pasirinktą laipsnišką privalomą ant stogo montuojamų saulės energijos įrenginių įrengimą (stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyva).

b. Strategija „Renovacijos banga“

2020 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują renovacijos skatinimo strategiją, pavadintą „Renovacijos banga Europai: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“, kuria siekiama per ateinančius 10 metų bent du kartus paspartinti renovacijos tempus ir užtikrinti, kad po renovacijos pastatai efektyviau vartotų energiją ir išteklius. Iniciatyva „Renovacijos banga“ yra paremta priemonėmis, dėl kurių buvo susitarta rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, visų pirma reikalavimu, kad kiekviena ES šalis paskelbtų ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, ir su pastatais susijusiais kiekvienos ES valstybės narės nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų aspektais.

2. Kogeneracija

Rengdama energetikos sąjungos paketą, Komisija 2016 m. vasario 16 d. paskelbė ES šilumos ir vėsumos strategiją. Strategijoje numatyti planai didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, geriau susieti elektros energijos ir centralizuoto šildymo sistemas, siekiant gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir paskatinti pakartotinį pramonės atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimą. Šios strategijos teisėkūros nuostatos buvo įtrauktos į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“.

Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ((ES) 2018/2002) valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie didelio naudingumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo galimybes jų teritorijose ir jas įvertinti, taip pat atlikti sąnaudų ir naudos analizę, remdamosi klimato sąlygomis, ekonominiu pagrįstumu ir techniniu tinkamumu (su kai kuriomis išimtimis).

Komisijos pasiūlymu persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą nustatomas griežtesnis planavimas ir tolesni veiksmai, susiję su išsamiais vertinimais, patikslintomis efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtimis ir papildomais kriterijais, taikomais didelio naudingumo kogeneracijos atveju savitajam išmetamų teršalų kiekiui (270 g CO₂/kWh).

2022 m. gegužės mėn. pakeitimu dėl pastatų energinio naudingumo valstybėms narėms buvo nustatyti įpareigojimai skatinti saulės energijos įrenginių įrengimą pastatuose.

3. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas

Gaminių energijos vartojimo efektyvumo srityje ES lygmeniu nustatytos kelios priemonės, įskaitant

• su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymą ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (reglamentuojama Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentu (Reglamentas (ES) 2017/1369). 2017 m. liepos mėn. paskelbtame Reglamente (ES) 2017/1369 nustatytą naują energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą, nustatant laikotarpius, per kuriuos dabartinės A+, A++, A+++ klasės turi būti pakeistos A–G skale, kuri taikoma nuo 2021 m. kovo mėn.;
• energiją naudojančių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimus, reglamentuojamus Pagrindų direktyva 2009/125/EB, kuria nauja redakcija išdėstoma Direktyva 2005/32/EB, iš dalies pakeista Direktyva 2008/28/EB). Įgyvendinimo reglamentai taikomi labai įvairiems produktams.

2021 m. vasario 23 d. Komisija priėmė 2019 m. paskelbtų Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentų, kuriais nustatomi įvairių tipų gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai, bendrąjį pakeitimą.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas nuolat ragina užsibrėžti platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir nustatyti griežtesnes taisykles. 2012 m. Parlamentas atliko esminį vaidmenį derantis dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir užtikrino, kad galutiniame su Taryba sutartame kompromisiniame variante bus išlaikytos nacionalinės pastatų atnaujinimo strategijos ir privalomi energijos auditai didelėms bendrovėms.

2016 m. birželio 23 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo ataskaitos, kurioje padarė išvadą, kad dabartinė direktyva, nepaisant to, kad joje nustatoma energijos paklausos mažinimo sistema, buvo prastai įgyvendinama, ir paragino valstybes nares greitai ir visapusiškai ją įgyvendinti. Be to, Parlamentas tvirtino, kad rimta energijos vartojimo efektyvumo politika galėtų padėti ES pasiekti klimato ir energetikos tikslus, atitinkančius 2016 m. Paryžiaus susitarimą, pasiektą COP 21 konferencijoje, ir padėti pagerinti energetinį saugumą mažinant priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių. 2016 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą iš dalies pakeisti.

2016 m. rugsėjo 13 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos ir paragino Komisiją savo veiksmus sutelkti į pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemones, ypač energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose.

2018 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje paragino nustatyti privalomą tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą ES bent 35 proc., t. y. daugiau nei 30 proc., kaip siūlė Europos Komisija. Parlamento plenariniame posėdyje taip pat pritarta 7 straipsnyje nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo įsipareigojimams, pagal kuriuos ES šalys turėtų kasmet sutaupyti 1,5 proc. energijos.

2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje ragino peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į padidėjusius ES užmojus klimato srityje ir sustiprinti jų įgyvendinimą nustatant privalomus nacionalinius tikslus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems piliečiams, kartu atsižvelgiant į atitinkamų sektorių ekonominio nuspėjamumo poreikį.

2020 m. rugsėjo 17 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kuo labiau padidinti ES pastatų ūkio efektyvaus energijos vartojimo potencialą, ir paragino Komisiją parengti nuoseklias priemones, kuriomis būtų skatinama greitesnė ir nuodugnesnė pastatų renovacija. Rezoliucijoje teigiama, kad vien ES finansinių paskatų reikia skirti bent 75 mlrd. EUR per metus siekiant užtikrinti, kad iki 2050 m. Europos pastatuose būtų pakankamai efektyviai vartojama energija. Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas paragino kiekviename atitinkamame ES fonde pirmenybę teikti renovacijai, kuria didinamas energijos vartojimo efektyvumas, ir paprašė teisėkūros institucijų skirti reikiamą finansavimą Europos ekonomikos atkūrimo planui įgyvendinti.

2022 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas priėmė pakeitimą dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūros, kuriuo šiek tiek padidinamas ES energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslas, kurį Komisija pasiūlė savo plane „RepowerEU“, iki 2030 m. pasiekti bent 13 proc. galutinio energijos suvartojimo, palyginti su 2020 m. prognozėmis. Tai atitinka atitinkamai bent 40 proc. ir 42,5 proc. galutinės ir pirminės energijos suvartojimo mažinimo iki 2030 m. tikslus, palyginti su 2007 m. prognozėmis, arba atitinkamai 740 mln. ir 960 mln. tonų naftos ekvivalento galutinės ir pirminės energijos suvartojimo ribas.

 

Matteo Ciucci

09-2022