Energijos vartojimo efektyvumas
Energijos vartojimo ir švaistymo mažinimas tampa vis svarbesnis ES. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo, bet ir Europos konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Per pastaruosius 15 metų ES teisės aktai dėl energijos vartojimo efektyvumo labai pasikeitė. 2018 m. ES vadovai nustatė tikslą iki 2030 m. metinį ES suvartojamos energijos kiekį sumažinti 32,5 proc. 2023 m. kovo mėn. jie susitarė iki 2030 m. siekti sumažinti ES pirminės ir galutinės energijos suvartojimą atitinkamai 38 proc. ir 40,5 proc. Taigi, energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos, grindžiamos principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, prioritetas. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl būsimos politikos programos laikotarpiui iki ir po 2030 m.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis.
Laimėjimai
A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva
1. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: link 2020 m.
2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (2012/27/ES) buvo reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo pagrindinį tikslą iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20 proc. Vertinant absoliučiais skaičiais, 2020 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis turėjo neviršyti atitinkamai 1 474 mln. ir 1 078 mln. tonų naftos ekvivalento. Valstybės narės galėjo šiuos minimalius reikalavimus sugriežtinti, nes jos siekė taupyti energiją. Direktyvoje taip pat buvo nustatytos privalomos priemonės, kuriomis buvo siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti šį tikslą, taip pat nustatytos teisiškai privalomos taisyklės galutiniams vartotojams ir energijos tiekėjams. Valstybės narės turėjo paskelbti savo trejų metų nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.
2. Persvarstyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: link 2030 m.
Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuriuo siekiama užtikrinti saugų, tvarų, konkurencingą ir įperkamą energijos tiekimą ES, yra vienas iš pagrindinių energetikos sąjungos principų.
2018 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė, kaip dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalį, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą, kurioje ES pirminės ir galutinės energijos suvartojimo mažinimo iki 2030 m. tikslai padidinami iki 32,5 proc., palyginti su 2007 m. pateiktomis energijos suvartojimo prognozėmis 2030 m. Vertinant absoliučiais skaičiais, iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neturėtų viršyti atitinkamai 1 128 mln. ir 846 mln. tonų naftos ekvivalento. Direktyvoje taip pat buvo reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų priemones, kuriomis iki 2030 m. jų metinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų vidutiniškai 4,4 proc. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 valstybės narės turėjo pasiūlyti nacionalinius energetikos tikslus ir nustatyti 10 metų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 2021–2030 m. laikotarpiui. Be to, jos kas dvejus metus turi teikti pažangos ataskaitas, kurias stebi ir vertina Komisija, galinti imtis priemonių ES lygmeniu, kad užtikrintų jų suderinamumą su bendrais ES tikslais. Naujoji direktyva įsigaliojo 2018 m. gruodžio mėn., o valstybės narės ją į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2020 m. birželio 25 d.
2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė, kaip Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalį, pirmąją Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą, kad jos energijos vartojimo efektyvumo tikslai būtų suderinti su nauju ES užmoju klimato srityje. Komisija pasiūlė ES privalomą metinį energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslą iki 2030 m. padidinti bent iki 9 proc., palyginti su 2020 m. parengtomis atnaujintomis bazinėmis prognozėmis, arba atitinkamai iki 2030 m. padidinti pirminės ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslus atitinkamai iki 39 proc. ir 36 proc., palyginti su pradinėmis 2007 m. parengtomis bazinėmis prognozėmis. Vertinant absoliučiais skaičiais, pagal pasiūlymą iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neviršytų atitinkamai 1 023 mln. tonų naftos ekvivalento ir 787 mln. tonų naftos ekvivalento.
Pasiūlyme valstybių narių paprašyta nustatyti orientacinius nacionalinius energijos vartojimo mažinimo tikslus, valstybėms narėms pateikta formulė, pagal kurią apskaičiuojami jų įnašai, nustatyti griežtesni automatiniai spragų panaikinimo mechanizmai ir padvigubinta valstybėms narėms nustatyta pareiga papildomai sutaupyti 1,5 proc. jų suvartojamos galutinės energijos per metus laikotarpiu nuo 2024 m. iki 2030 m. Jame taip pat nustatyti pavyzdiniai reikalavimai viešiesiems pastatams, pavyzdžiui, metinis tikslas sumažinti viešojo sektoriaus suvartojamos energijos kiekį 1,7 proc. ir tikslas atlikti bent 3 proc. viešojo administravimo pastatų bendro patalpų ploto renovaciją. Jame taip pat pasiūlyta mažinti energijos nepriteklių pirmenybę teikiant pažeidžiamiems vartotojams ir nustatyti audito įpareigojimai bei techninės kompetencijos reikalavimai, ypač stambiems energijos vartotojams.
2022 m. gegužės mėn., įgyvendindama planą „REPowerEU“ po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Komisija pasiūlė antrą kartą peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, dar labiau padidinant privalomą energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslą nuo 9 proc. iki 13 proc. arba lygiaverčiu būdu, kad iki 2030 m. pirminės ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslai būtų padidinti atitinkamai bent iki 41 proc. ir 39 proc., palyginti su pradinėmis 2007 m. parengtomis bazinėmis prognozėmis. Vertinant absoliučiais skaičiais, pagal pasiūlymą iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neviršytų atitinkamai 980 mln. tonų naftos ekvivalento ir 750 mln. tonų naftos ekvivalento.
Pasiūlyme taip pat išsamiai apibūdinti trumpalaikiai elgsenos pokyčiai kurie padėtų 5 proc. sumažinti dujų ir naftos paklausą, o valstybės narės paragintos pradėti konkrečias namų ūkiams ir pramonei skirtas informavimo kampanijas ir naudoti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, mažesnius pridėtinės vertės mokesčio tarifus energiją taupančioms šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai ir prietaisams bei produktams. Jame taip pat nustatytos nenumatytų atvejų priemonės, taikomos didelio tiekimo sutrikimo atveju, ir paskelbtos gairės dėl vartotojams taikomų prioritetų nustatymo kriterijų ir palankesnių sąlygų suderintam ES paklausos mažinimo planui sudarymo. 2022 m. liepos–gruodžio mėn. direktyva buvo papildyta nustatant naujus energijos vidaus rinkos paklausos mažinimo tikslus (2.1.9), įskaitant savanorišką tikslą nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 15 proc. sumažinti dujų kiekį, savanorišką tikslą nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 10 proc. sumažinti bendrą elektros energijos kiekį ir privalomą tikslą 5 proc. sumažinti elektros energijos kiekį piko valandomis.
2023 m. kovo mėn. Parlamentas ir Taryba neoficialiai susitarė 2030 m. nustatyti 11,7 proc. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą, palyginti su 2020 m. pateiktomis 2030 m. energijos suvartojimo prognozėmis. Tai reiškia, kad privaloma ES galutinės energijos suvartojimo aukštutinė riba bus 763 mln. tonų naftos ekvivalento, o orientaciniai nacionaliniai tikslai – pirminio suvartojimo riba ties 993 mln. tonų naftos ekvivalento. Valstybėms narėms nustatyti metiniai energijos taupymo įpareigojimai 2024–2030 m. vidutiniškai sudarys 1,49 proc. jų galutinio energijos suvartojimo, t. y. daugiau nei dabartinis 0,8 proc. lygis, ir iki 2030 m. pabaigos palaipsniui pasieks 1,9 proc.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl energetikos politikos programos 2030 m. ir laikotarpiui po 2030 m.
B. Bendroji informacija
1. Pastatų energinis naudingumas
a. Pastatų energinio naudingumo direktyva
Direktyva (ES) 2010/31 (Pastatų energinio naudingumo direktyva), iš dalies pakeista 2018 m., siekiama užtikrinti, kad iki 2050 m. kiekviena valstybė narė turėtų labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį. Pastatų energinio naudingumo direktyva nustatomos valstybių narių ilgalaikės renovacijos strategijos, kuriomis remiama nacionalinio viešosios paskirties ir privačių pastatų ūkio renovacija, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas labai efektyviai energiją vartojantis ir nuo iškastinio kuro nepriklausomas pastatų ūkis. Ja taip pat spartinamas esamų pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus iki 2050 m., joje reikalaujama, kad nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi būtų beveik nulinės energijos ir ja remiamas visų pastatų modernizavimas naudojant išmaniąsias technologijas.
2021 m. gruodžio 15 d. Komisija pasiūlė peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kad ji būtų suderinta su tikslu bent 55 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Šia peržiūra pateikiama vizija ir apibendrinamos priemonės, kaip iki 2050 m. sukurti visai netaršų pastatų ūkį, pateikiama nauja visai netaršaus pastato apibrėžtis ir patikslinamos esamos apibrėžtys, pavyzdžiui, „energijos beveik nevartojantis pastatas“ ir „esminė renovacija“. Ilgalaikės renovacijos strategijos pakeičiamos nacionaliniais pastatų renovacijos planais, kurie yra veiksmingesni ir kuriuos galima geriau stebėti. Jie turi būti pateikti iki 2024 m. birželio 30 d. Šia peržiūra padidinami būtinieji energijos standartai, nes reikalaujama, kad nuo 2030 m. visai netaršūs būtų visi nauji ES pastatai, o nuo 2027 m. – visi nauji viešieji pastatai. Visi G energinio naudingumo klasės negyvenamieji pastatai iki 2027 m. turi būti renovuoti bent iki F klasės, o iki 2030 m. – iki E klasės, o visi gyvenamieji pastatai iki 2030 m. pasiektų bent F klasę, o iki 2033 m. – E klasę. Peržiūra iki 2025 m. bus užtikrinti palyginami nacionaliniai energinio naudingumo sertifikatų standartai, iki 2024 m. bus įvesti savanoriški renovacijos pasai, o iki 2026 m. – pažangiojo parengtumo rodiklis ir bus teikiama finansinė parama energijos nepritekliui mažinti.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir laikydamasi plano „REPowerEU“ 2022 m. gegužės 18 d. Komisija iš dalies pakeitė Pastatų energinio naudingumo direktyvą, padidindama paramą saulės energetikai pastatuose, įskaitant pasirinktą laipsnišką privalomą ant stogo montuojamų saulės energijos įrenginių įrengimą (stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyva) ir energijos poreikio mažinimo priemones.
b. Strategija „Renovacijos banga“
2020 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują renovacijos skatinimo strategiją, pavadintą „Renovacijos banga Europai: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“, kuria siekiama per ateinančius 10 metų bent du kartus paspartinti renovacijos tempus ir užtikrinti, kad po renovacijos pastatai efektyviau vartotų energiją ir išteklius. Iniciatyva „Renovacijos banga“ yra paremta priemonėmis, dėl kurių buvo susitarta rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, visų pirma reikalavimu, kad kiekviena valstybė narė paskelbtų ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, ir su pastatais susijusiais kiekvienos valstybės narės nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų aspektais.
2. Kogeneracija
Rengdama energetikos sąjungos paketą, Komisija 2016 m. vasario 16 d. paskelbė ES šilumos ir vėsumos strategiją. Strategijoje numatyti planai didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, geriau susieti elektros energijos ir centralizuoto šildymo sistemas, siekiant gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir paskatinti pakartotinį pramonės atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimą. Šios strategijos teisėkūros nuostatos buvo įtrauktos į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“.
Pagal 2018 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie didelio naudingumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo galimybes jų teritorijose ir jas įvertinti, taip pat atlikti sąnaudų ir naudos analizę, remdamosi klimato sąlygomis, ekonominiu pagrįstumu ir techniniu tinkamumu (su kai kuriomis išimtimis).
2021 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlytoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūroje nustatytas griežtesnis planavimas ir tolesni veiksmai, susiję su išsamiais vertinimais, patikslintomis efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtimis ir papildomais kriterijais, taikomais didelio naudingumo kogeneracijos atveju savitajam išmetamų teršalų kiekiui (270 g CO2/kWh). 2022 m. gegužės mėn. pakeitimu dėl pastatų energinio naudingumo valstybėms narėms buvo nustatyti įpareigojimai skatinti saulės energijos įrenginių įrengimą pastatuose.
3. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas
ES nustatė keletą priemonių, susijusių su gaminių energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams (Direktyva 2009/125/EB) ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą (Reglamentas (ES) 2017/1369). Naujojoje gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemoje atsisakoma A+, A++ arba A+++ reitingų ir grįžtama prie paprastesnės A–G skalės.
2021 m. vasario 23 d. Komisija priėmė reglamentų dėl ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pakeitimą, susijusį su ekologinio projektavimo reikalavimais įvairių tipų gaminiams.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas nuolat ragina užsibrėžti platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir nustatyti griežtesnes taisykles. 2012 m. Parlamentas atliko esminį vaidmenį derantis dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir užtikrino, kad galutiniame su Taryba sutartame kompromisiniame variante bus išlaikytos nacionalinės pastatų atnaujinimo strategijos ir privalomi energijos auditai didelėms bendrovėms.
2016 m. birželio 23 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo ataskaitos, kurioje padarė išvadą, kad dabartinė direktyva buvo prastai įgyvendinama, ir paragino valstybes nares greitai ir visapusiškai ją įgyvendinti. 2016 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė naują pasiūlymą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą iš dalies pakeisti.
2016 m. rugsėjo 13 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos ir paragino Komisiją savo veiksmus sutelkti į pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemones, ypač energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose.
2018 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą pateiktus pakeitimus, kuriuose raginama nustatyti ne mažesnį kaip 35 proc. energijos vartojimo efektyvumo ES tikslą iki 2030 m., t. y. didesnį nei Komisijos pasiūlytas 30 proc. tikslas. Parlamento plenariniame posėdyje taip pat pritarta 7 straipsnyje nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo įsipareigojimams, pagal kuriuos ES šalys turėtų kasmet sutaupyti 1,5 proc. energijos.
2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje ragino peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į padidėjusius ES užmojus klimato srityje ir sustiprinti jų įgyvendinimą nustatant privalomus nacionalinius tikslus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems piliečiams, kartu atsižvelgiant į atitinkamų sektorių ekonominio nuspėjamumo poreikį.
2020 m. rugsėjo 17 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kuo labiau padidinti ES pastatų ūkio efektyvaus energijos vartojimo potencialą, ir paragino Komisiją parengti nuoseklias priemones, kuriomis būtų skatinama greitesnė ir nuodugnesnė pastatų renovacija.
2022 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas priėmė pakeitimą dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūros, kuriuo šiek tiek padidinamas ES energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslas, kurį Komisija pasiūlė savo plane „REPowerEU“, iki 2030 m. pasiekti bent 13 proc. galutinio energijos suvartojimo, palyginti su 2020 m. prognozėmis. Tai atitinka atitinkamai bent 40 proc. ir 42,5 proc. galutinės ir pirminės energijos suvartojimo mažinimo iki 2030 m. tikslus, palyginti su 2007 m. prognozėmis, arba atitinkamai 740 mln. ir 960 mln. tonų naftos ekvivalento galutinės ir pirminės energijos suvartojimo ribas.
2023 m. kovo 10 d. Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl bendro ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo – 11,7 proc. 2030 m., palyginti su 2020 m. bazinėmis prognozėmis (tai atitinka atitinkamai 38 proc. ir 40,5 proc. galutinės ir pirminės energijos suvartojimo sumažinimą, palyginti su 2007 m. prognozėmis 2030 m.) ir dėl įpareigojimų kasmet sutaupyti vidutiniškai 1,49 proc. galutinės energijos suvartojimo nuo 2024 m. iki 2030 m., o 2030 m. pabaigoje pasiekti 1,9 proc.
2023 m. kovo 14 d. Parlamentas apibrėžė savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl poreikio, kad iki 2030 m. gyvenamieji pastatai pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o iki 2033 m. – D klasę (palyginti su Komisijos siūlomomis F ir E klasėmis) ir dėl paramos priemonių, skirtų kovai su energijos nepritekliumi.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto interneto svetainėje.
Matteo Ciucci