Energijos vartojimo efektyvumas
ES energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sąskaitas už energiją ir didinti energetinį saugumą, kartu mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje reikalaujama, kad ES šalys iki 2030 m. energijos suvartojimą sumažintų 11,7 proc., palyginti su 2020 m. projekcijomis. Direktyvoje nustatyti metiniai sutaupytinos energijos tikslai, kurie ilgainiui didinami, taip pat reikalaujama sumažinti viešųjų pastatų energijos suvartojimą ir vykdyti jų renovaciją ir nustatomos kovos su energijos nepritekliumi priemonės. Atskiromis taisyklėmis siekiama gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos suvartojimą pastatų sektoriuje.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis.
Laimėjimai
A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva
1. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: 2030 m. link
Energijos vartojimo efektyvumo direktyva nustatomi ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai, kuriais siekiama iki 2030 m. ES lygmeniu sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą 11,7 proc., palyginti su 2020 m. prognozėmis. Pirminės energijos suvartojimas yra bendras šalies energijos poreikis, o galutinės energijos suvartojimas – bendras galutinių vartotojų (namų ūkių, pramonės ir kt.) suvartotos energijos kiekis. Vertinant absoliučiais skaičiais, iki 2030 m. ES suvartojamas pirminės ir galutinės energijos kiekis negalės viršyti atitinkamai 992,5 ir 763 milijonų tonų naftos ekvivalento (mln. tne).
Galutinės energijos suvartojimo tikslas yra bendrai privalomas ES šalims, tačiau pirminės energijos suvartojimo tikslas yra tik orientacinis. Direktyvoje reikalaujama, kad ES šalys nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, pagrįstus galutinės energijos suvartojimo įnašu, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas. Joje ES šalims nustatomi nauji metiniai sutaupytino energijos kiekio įpareigojimai, laipsniškai didinant tikslus: iki 2023 m. sutaupyti ne mažiau kaip 0,8 proc. suvartojamo galutinės energijos kiekio, nuo 2024 m. šis kiekis didinamas iki 1,3 proc., nuo 2026 m. – iki 1,5 proc. ir, galiausiai, nuo 2028 m. – iki 1,9 proc. Pagal direktyvą Komisija vertina esamas energijos vartojimo efektyvumo partnerystes ir prireikus siūlo naujas partnerystes konkretiems sektoriams ES lygmeniu.
Direktyva nustatoma prievolė viešajam sektoriui atlikti pavyzdinį vaidmenį: ES viešosios įstaigos turi kasmet sumažinti savo bendrą galutinės energijos suvartojimą bent 1,9 proc., palyginti su 2021 m., ir kasmet renovuoti bent 3 proc. viso savo šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto. Direktyvoje peržiūrima efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų apibrėžtis ir nustatomi nauji reikalavimai, kuriais siekiama iki 2050 m. visiškai dekarbonizuoti šių sistemų tiekimą.
Galiausiai direktyvoje numatytos duomenų centrų ataskaitų teikimo pareigos, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms skirti specialūs vieno langelio principu veikiantys centrai ir įpareigojimai dėl šildymo ir vėsinimo planavimo savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 45 000 gyventojų. Į ją įtrauktos vartotojų apsaugos nuostatos, ES lygmeniu apibrėžiamas energijos nepriteklius ir nustatomos jo mažinimo priemonės.
Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą sąlygojo keturi skirtingi etapai:
- 2018 m. pagal dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ nustatyta, kad ES pirminės ir galutinės energijos suvartojimas iki 2030 m. turėtų būti sumažintas 32,5 proc., palyginti su 2007 m. parengtomis projekcijomis.
- 2021 m. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje pasiūlyta padidinti 2030 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą bent iki 9 proc., palyginti su 2020 m. parengtomis 2030 m. projekcijomis. Peržiūrėtoje redakcijoje kaip vienas iš energetikos sąjungos ramsčių nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
- 2022 m., po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, plane „REPowerEU“ pasiūlyta dar – iki 13 proc. – padidinti privalomą 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, taip pat nustatyti paklausos mažinimo tikslai energijos vidaus rinkoje (faktų suvestinė 2.1.9).
- 2023 m. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl 11,7 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo iki 2030 m.
Pagal Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamentą ES šalys turi parengti 10 metų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) 2021–2030 m. laikotarpiui ir kas dvejus metus teikti pažangos ataskaitas. Komisija stebi ir vertina pažangos ataskaitas ir gali imtis priemonių ES lygmeniu, kad užtikrintų jų suderinamumą su bendrais ES tikslais.
2. Būsimi veiksmai
Įperkamos energijos veiksmų planu, kuris yra švarios pramonės kurso dalis, siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos kainas pramonei bei vartotojams. Plane numatyta sukurti Europos energijos vartojimo efektyvumo rinką, kuri padėtų nukreipti įmones link ekonomiškai efektyvių sprendimų, ir atnaujinti ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir ekologinio projektavimo reglamentus, kad būtų skatinami energiją labiau taupantys ir ilgaamžiškesni gaminiai. Tikimasi, kad šios priemonės padės sutaupyti daug lėšų – numatoma, kad iki 2030 m. sąskaitos už energiją bus mažesnės iki 162 mlrd. EUR.
B. Bendroji informacija
1. Pastatų energinis naudingumas
a. Pastatų energinio naudingumo direktyva
Pastatų energinio naudingumo direktyva siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir energijos suvartojimą ES pastatų sektoriuje, iki 2050 m. neutralizuojant jo poveikį klimatui, renovuoti mažiausio energinio naudingumo pastatus ir pagerinti dalijimąsi informacija apie energinį naudingumą. Ji įsigaliojo 2024 m. gegužės 28 d. ir turės būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2026 m. gegužės 29 d.
Naujojoje direktyvoje nustatyti pastatų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai ES ir nacionaliniu lygmenimis:
- nuo 2030 m. visi nauji ES pastatai turės būti visai netaršūs, o nauji viešojo sektoriaus pastatai (jam priklausantys nuosavybes teise arba jo naudojami) – nuo 2028 m.
- Gyvenamųjų pastatų atveju ES šalys turi imtis veiksmų, kad palaipsniui būtų renovuotas visas jų pastatų ūkis, jų vidutinis pirminės energijos suvartojimas iki 2030 m. sumažėtų bent 16 proc., o iki 2035 m. – 20–22 proc., palyginti su 2020 m.
- Negyvenamiesiems pastatams ES šalys turi nustatyti minimaliuosius energinio naudingumo standartus, kad iki 2030 m. būtų renovuota 16 proc. mažiausio energinio naudingumo pastatų ūkio, o iki 2033 m. – 26 proc.
Direktyvoje apibrėžiamos sąvokos „visai netaršus pastatas“, „energijos beveik nevartojantis pastatas“ bei „esminė renovacija“, o ilgalaikės renovacijos strategijos pakeičiamos nacionaliniais pastatų renovacijos planais, kurie yra veiksmingesni ir geriau stebimi. Joje ES šalių prašoma iki 2030 m. palaipsniui diegti saulės energijos įrenginius viešuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, priklausomai nuo jų dydžio, ir visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose, jei tai tinkama techniniu ir ekonominiu požiūriu. Direktyva nuo 2025 m. nutraukiamas atskirų iškastinio kuro katilų subsidijavimas, reikalaujama, kad ES šalys sukurtų techninės pagalbos infrastruktūrą, apibrėžtos išimtys žemės ūkio ir paveldo pastatams bei galimos išimtys ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės pastatams, laikiniems pastatams, bažnyčioms ir religinių apeigų vietoms.
b. Pastatų renovacijos bangos strategija
2020 m. spalio mėn. Komisija paskelbė strategiją „Renovacijos banga“, kuria siekiama per ateinančius 10 metų bent du kartus paspartinti renovacijos mastą ir užtikrinti, kad po renovacijos pastatai efektyviau vartotų energiją ir išteklius.
2. Šilumos ir elektros energijos kogeneracija
Kogeneracija – tai elektros energijos ir naudingosios šilumos gamyba vienu metu. Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Komisija gali reikalauti, kad ES šalys atliktų išsamų efektyvaus šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimą, įskaitant kogeneracijos potencialo vertinimą.
3. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas
ES nustatė keletą priemonių, susijusių su gaminių energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant Ekologinio projektavimo direktyvą su energija susijusiems gaminiams ir Ekologinio projektavimo reglamentą, taip pat gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą, pagal kurią atsisakoma A+, A++ arba A+++ reitingų ir grįžtama prie paprastesnės A–G skalės.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas nuolat ragina užsibrėžti plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir nustatyti griežtesnes taisykles.
2018 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą pateiktus pakeitimus, kuriuose raginama nustatyti ne mažesnį kaip 35 proc. energijos vartojimo efektyvumo ES tikslą iki 2030 m., t. y. didesnį nei Komisijos pasiūlytas 30 proc. tikslas.
2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje paragino peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į didesnius ES klimato srities užmojus. 2020 m. rugsėjo 17 d. jis priėmė rezoliuciją, kurioje ragino kuo labiau padidinti ES pastatų ūkio efektyvaus energijos vartojimo potencialą, ir paragino Komisiją parengti nuoseklias priemones, kuriomis būtų skatinama greitesnė ir nuodugnesnė pastatų renovacija.
2022 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas priėmė pakeitimą, kuriuo šiek tiek padidinamas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas, kurį Komisija pasiūlė savo plane „REPowerEU“ – iki 2030 m. pasiekti bent 14,5 proc. galutinio energijos suvartojimo, palyginti su 2020 m. projekcijomis. Tai atitinka galutinės ir pirminės energijos suvartojimo ribas – atitinkamai 740 mln. ir 960 mln. tne.
2023 m. kovo 14 d. Parlamentas apibrėžė savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl poreikio, kad gyvenamieji pastatai pasiektų minimaliuosius energinio naudingumo standartus ES lygmeniu (E klasę iki 2030 m. ir D klasę iki 2033 m.), ir dėl paramos priemonių, skirtų kovai su energijos nepritekliumi. Negyvenamieji ir viešieji pastatai turėtų pasiekti tas pačias klases atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m. Tam tikras išimčių rinkinys būtų taikomas specialiems pastatams (paminklams, techniniams pastatams, laikinam pastatų ar bažnyčių naudojimui, religinių apeigų vietoms ir t. t.) ir viešiesiems socialiniams būstams, kuriuose dėl renovacijos padidėtų nuomos mokestis, kurio nebūtų galima kompensuoti sutaupytomis energijos sąskaitomis. Pažeidžiamiems namų ūkiams turėtų būti skiriamos tikslinės dotacijos ir subsidijos.
2025 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje dėl intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų Parlamentas paragino Komisiją remti intensyviai energiją vartojančias pramonės šakas diegiant švarias ir nulinio ŠESD balanso technologijas, taip pat efektyvaus energijos vartojimo gamybos metodus ir pasiūlyti skubias priemones, kuriomis būtų sprendžiama didelių intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų energijos sąnaudų problema.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto interneto svetainėje.
Kristin BECKER / Matteo Ciucci