Energijos vartojimo efektyvumas
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis siekiama užtikrinti tvarų energijos tiekimą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti tiekimo saugumą, sumažinti importo išlaidas ir skatinti Europos konkurencingumą. 2023 m. teisėkūros institucijos nusprendė iki 2030 m. ES galutinės energijos suvartojimą sumažinti bent 11,7 proc., palyginti su 2020 m. projekcijomis.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis.
Laimėjimai
A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva
1. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: link 2020 m.
Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (2012/27/ES) nustatyti pirmieji privalomi ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai. Šiais tikslais buvo siekiama iki 2020 m. 20 proc. sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ES lygmeniu, palyginti su 2007 m. prognozėmis. Konkrečiai tai reiškė, kad pirminės energijos turėtų būti suvartojama ne daugiau kaip 1 474 mln. tonų naftos ekvivalentu (mln. tne), o galutinės energijos – ne daugiau kaip 1 078.
Direktyvoje reikalaujama, kad ES šalys nustatytų orientacinius nacionalinius pirminės energijos, kurią energetikos sektorius naudoja transformavimui ir tiekimui, ir galutinės energijos, kurią tiesiogiai suvartoja galutiniai vartotojai, tikslus. Ja nustatytos priemonės, kuriomis siekiama palengvinti šių tikslų įgyvendinimą, ir teisiškai privalomos taisyklės galutiniams vartotojams ir energijos tiekėjams. Be to, ES šalys buvo įpareigotos paskelbti trejų metų nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.
2. Persvarstyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: link 2030 m.
2023 m. spalio mėn. įsigaliojusioje naujojoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje ((ES) 2023/1791) padidinti ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai. Šiais naujais tikslais siekiama iki 2030 m. sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ES lygmeniu 11,7 proc., palyginti su 2020 m. prognozėmis. Vertinant absoliučiais skaičiais, iki 2030 m. ES suvartojamas pirminės ir galutinės energijos kiekis negalės viršyti atitinkamai 992,5 mln. tne ir 763 mln. tne.
Nors galutinės energijos suvartojimo tikslas yra bendrai privalomas ES šalims, pirminės energijos suvartojimo tikslas naujoje direktyvos peržiūroje yra tik orientacinis. Direktyvoje reikalaujama, kad ES šalys nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, pagrįstus galutinės energijos suvartojimo įnašu, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas. Joje apibrėžiami naujos metinės energijos taupymo pareigos ES šalims, pradedant nuo mažiausiai 0,8 proc. galutinės energijos suvartojimo iki 2023 m. ir šį skaičių didinant iki 1,3 proc. nuo 2024 m., 1,5 proc. nuo 2026 m. ir 1,9 proc. nuo 2028 m. Pagal direktyvą Komisija vertina esamas energijos vartojimo efektyvumo partnerystes ir prireikus siūlo naujas partnerystes konkretiems sektoriams ES lygmeniu.
Direktyva nustatoma prievolė viešajam sektoriui atlikti pavyzdinį vaidmenį: ES viešosios įstaigos turi kasmet sumažinti bendrą galutinės energijos suvartojimą bent 1,9 proc., palyginti su 2021 m., ir kasmet renovuoti bent 3 proc. viso savo šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto. Direktyvoje peržiūrima efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų apibrėžtis ir nustatomi nauji reikalavimai, kuriais siekiama iki 2050 m. visiškai dekarbonizuoti šių sistemų tiekimą.
Galiausiai direktyvoje numatytos duomenų centrų ataskaitų teikimo prievolės, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms skirti specialūs vieno langelio principu veikiantys centrai ir įpareigojimai dėl šildymo ir vėsinimo planavimo savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 45 000 gyventojų. Į ją įtrauktos vartotojų apsaugos nuostatos, ES lygmeniu apibrėžiamas energijos nepriteklius ir nustatomos jo mažinimo priemonės.
Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą sąlygojo keturi skirtingi etapai:
- 2018 m. pagal dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ nustatyta, kad ES pirminės ir galutinės energijos suvartojimas iki 2030 m. turėtų būti sumažintas 32,5 proc., palyginti su 2007 m. prognozėmis.
- 2021 m. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje pasiūlyta padidinti 2030 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą bent iki 9 proc., palyginti su 2020 m. parengtomis 2030 m. projekcijomis. Peržiūrėtoje redakcijoje kaip vienas iš energetikos sąjungos ramsčių nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
- 2022 m., po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, plane „REPowerEU“ pasiūlyta dar padidinti privalomą 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą iki 13 proc., taip pat nustatyti paklausos mažinimo tikslai energijos vidaus rinkoje (2.1.9).
- 2023 m. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl 11,7 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo iki 2030 m.
Pagal Valdymo reglamentą ((ES) 2018/1999) ES šalys turi parengti 10 metų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) 2021–2030 m. laikotarpiui ir kas dvejus metus teikti pažangos ataskaitas. Komisija stebi ir vertina pažangos ataskaitas ir gali imtis priemonių ES lygmeniu, kad užtikrintų jų suderinamumą su bendrais ES tikslais.
B. Bendroji informacija
1. Pastatų energinis naudingumas
a. Pastatų energinio naudingumo direktyva
Pastatų energinio naudingumo direktyva (2010/31/ES) siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir energijos suvartojimą ES pastatų sektoriuje, iki 2050 m. neutralizuojant jo poveikį klimatui, renovuoti prasčiausio energinio naudingumo pastatus ir pagerinti dalijimąsi informacija apie energinį naudingumą. Dėl jos peržiūros galiausiai susitarta 2024 m. kovo mėn.
Naujojoje direktyvoje nustatyti pastatų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai ES ir nacionaliniu lygmenimis:
- nuo 2030 m. visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs, o nauji viešojo sektoriaus pastatai (jam priklausantys nuosavybes teise arba jo naudojami) – nuo 2028 m.
- Negyvenamiesiems pastatams ES šalys nustatys minimaliuosius energinio naudingumo standartus, kad iki 2030 m. būtų renovuota 16 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų ūkio, o iki 2033 m. – 26 proc.
- Gyvenamųjų pastatų atveju ES šalys užtikrins progresyvios viso savo pastatų ūkio renovacijos trajektoriją, iki 2030 m. savo vidutinį pirminės energijos suvartojimą sumažindama bent 16 proc., o iki 2035 m. – 20–22 proc.
Direktyvoje apibrėžiamos sąvokos „visai netaršus pastatas“, „energijos beveik nevartojantis pastatas“ bei „esminė renovacija“, o ilgalaikės renovacijos strategijos pakeičiamos nacionaliniais pastatų renovacijos planais, kurie yra veiksmingesni ir geriau stebimi.
Direktyvoje ES šalių prašoma iki 2030 m. palaipsniui diegti saulės energijos įrenginius viešuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, priklausomai nuo jų dydžio, ir visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose, jei tai tinkama techniniu ir ekonominiu požiūriu.
Ja nuo 2025 m. nutraukiamas atskirų iškastinio kuro katilų subsidijavimas, reikalaujama, kad ES šalys sukurtų techninės pagalbos infrastruktūrą, apibrėžtos išimtys žemės ūkio ir paveldo pastatams bei galimos išimtys ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės pastatams, laikiniems pastatams, bažnyčioms ir religinių apeigų vietoms.
b. Strategija „Renovacijos banga“
2020 m. spalio mėn. Komisija paskelbė strategiją „Renovacijos banga“, kuria siekiama per ateinančius 10 metų bent du kartus paspartinti renovacijos tempus ir užtikrinti, kad po renovacijos pastatai efektyviau vartotų energiją ir išteklius.
2. Šilumos ir elektros energijos kogeneracija
Kogeneracija – tai elektros energijos ir naudingosios šilumos gamyba vienu metu. Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Komisija gali reikalauti, kad ES šalys atliktų išsamų efektyvaus šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimą, įskaitant kogeneracijos potencialo vertinimą.
3. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas
ES nustatė keletą priemonių, susijusių su gaminių energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams (Direktyva 2009/125/EB) ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą (Reglamentas (ES) 2017/1369).
Naujojoje gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemoje atsisakoma A+, A++ arba A+++ reitingų ir grįžtama prie paprastesnės A–G skalės.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas nuolat ragina užsibrėžti plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir nustatyti griežtesnes taisykles.
2018 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą pateiktus pakeitimus, kuriuose raginama nustatyti ne mažesnį kaip 35 proc. energijos vartojimo efektyvumo ES tikslą iki 2030 m., t. y. didesnį nei Komisijos pasiūlytas 30 proc. tikslas.
2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje paragino peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į didesnius ES klimato srities užmojus. 2020 m. rugsėjo 17 d. jis priėmė rezoliuciją, kurioje ragino kuo labiau padidinti ES pastatų ūkio efektyvaus energijos vartojimo potencialą, ir paragino Komisiją parengti nuoseklias priemones, kuriomis būtų skatinama greitesnė ir nuodugnesnė pastatų renovacija.
2022 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas priėmė pakeitimą, kuriuo šiek tiek padidinamas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas, kurį Komisija pasiūlė savo plane „REPowerEU“ – iki 2030 m. pasiekti bent 14,5 proc. galutinio energijos suvartojimo, palyginti su 2020 m. projekcijomis. Tai atitinka galutinės ir pirminės energijos suvartojimo ribas – atitinkamai 740 mln. ir 960 mln. tne.
2023 m. kovo 14 d. Parlamentas apibrėžė savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl poreikio, kad gyvenamieji pastatai pasiektų minimaliuosius energinio naudingumo standartus ES lygmeniu (E klasę iki 2030 m. ir D klasę iki 2033 m.) ir dėl paramos priemonių, skirtų kovai su energijos nepritekliumi. Negyvenamieji ir viešieji pastatai turėtų pasiekti tas pačias klases atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m. Tam tikras išimčių rinkinys būtų taikomas specialiems pastatams (paminklams, techniniams pastatams, laikinam pastatų ar bažnyčių naudojimui, religinių apeigų vietoms ir t. t.) ir visuomeniniams socialiniams būstams, kuriuose dėl renovacijos padidėtų nuomos mokestis, kurio nebūtų galima kompensuoti sutaupytomis energijos sąskaitomis. Pažeidžiamiems namų ūkiams turėtų būti skiriamos tikslinės dotacijos ir subsidijos.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto interneto svetainėje.
Matteo Ciucci