Energijos vartojimo efektyvumas

Energijos vartojimo ir švaistymo mažinimas tampa vis svarbesnis ES. 2007 m. ES vadovai nustatė tikslą iki 2020 m. metinį Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc. 2018 m., priimant dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, nustatytas naujas tikslas iki 2030 m. suvartojamos energijos kiekį sumažinti bent 32,5 proc. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vis dažniau laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Taigi, energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos prioritetas ir ES skatina laikytis principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Šiuo metu vyksta derybos dėl būsimos politikos programos laikotarpiui po 2030 m.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnis.

Laimėjimai

A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva

1. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: „Horizontas 2020“

2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (2012/27/ES) buvo reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo pagrindinį tikslą iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20 proc. Valstybės narės galėjo šiuos minimalius reikalavimus sugriežtinti, nes jos siekė taupyti energiją. Direktyvoje taip pat buvo nustatytos privalomos priemonės, kuriomis buvo siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti šį tikslą, taip pat nustatytos teisiškai privalomos taisyklės galutiniams vartotojams ir energijos tiekėjams. ES šalys turėjo paskelbti savo trejų metų nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.

2. Persvarstyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: „Horizontas 2030“

Principas „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra vienas iš pagrindinių energetikos sąjungos elementų siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti saugų, tvarų, konkurencingą ir nebrangų energijos tiekimą. Persvarstytoje direktyvoje Komisija pasiūlė iki 2030 m. pasiekti didelio užmojo 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. 2018 m. sausio mėn. Parlamentas iš dalies pakeitė Komisijos pasiūlymą dėl persvarstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, siekdamas pasiūlymui suteikti dar platesnį užmojį. Po derybų su Taryba 2018 m. lapkričio mėn. pasiektas susitarimas, kuriame nustatytas tikslas iki 2030 m. ES lygmeniu pirminės energijos suvartojimą sumažinti 32,5 proc. (palyginti su 2030 m. energijos vartojimo prognozėmis). Direktyvoje taip pat buvo reikalaujama, kad ES valstybės narės įdiegtų priemones, kuriomis iki 2030 m. jų metinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų 4,4 proc. vidutiniškai.

2021–2030 m. laikotarpiu kiekviena ES šalis turi parengti dešimties metų integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame būtų nurodyta, kaip ji ketina pasiekti savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

Priėmus dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ (COM(2016)0860), 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojo nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (2018/2002/ES), kuri buvo perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę iki 2020 m. birželio 25 d., išskyrus nuostatas dėl matavimo ir sąskaitų, kurioms nustatytas kitoks terminas (2020 m. spalio 25 d.).

3. Kitas etapas: Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos persvarstymas

2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į „Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą“ dokumentų rinkinį, pateikė planą (COM(2020)562), kuriuo siekiama iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir pasiekti (P9_TA(2020)0005) tikslą.

Nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. vasario 9 d. vyko viešos konsultacijos dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2018/2002/ES) peržiūros. Komisija tikisi, kad 2021 m. liepos mėn. bus priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūros.

B. Bendroji informacija

1. Pastatų energinis naudingumas

a. Pastatų energinio naudingumo direktyva

Pastatų energinio naudingumo direktyva (2010/31/ES), kuri buvo iš dalies pakeista 2018 m. (Direktyva (ES) 2018/844), kartu su Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (2018/2002/ES) siekiama, kad kiekvienoje valstybėje narėje iki 2050 m. būtų užtikrintas didelio energijos vartojimo efektyvumo ir dekarbonizuotas pastatų ūkis, kad būtų pasiekti Europos energijos vartojimo efektyvumo tikslai, pvz., 80–95 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 1990 m.

Iš dalies pakeistoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (Direktyva (ES) 2018/844) numatytos ilgalaikės renovacijos strategijos.

  • Kiekviena valstybė narė turi nustatyti ilgalaikę renovacijos strategiją, kuria būtų remiama nacionalinio viešosios paskirties ir privačių pastatų ūkio renovacija, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas didelio energijos vartojimo efektyvumo ir dekarbonizuotas pastatų ūkis;
  • iki 2050 m. turi būti paspartintas esamų pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus, o nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi būti beveik nulinės energijos;
  • remti visų pastatų modernizavimą naudojant išmaniąsias technologijas.

2020 m. rugsėjo 17 d. Komisija pateikė planą, kaip iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. birželio 22 d. vyko viešos konsultacijos siekiant pasirengti Pastatų energinio naudingumo direktyvos (Direktyva (ES) 2018/844) peržiūrai, kuri turėtų būti priimta iki 2021 m. pabaigos.

b. Pastatų renovacijos bangos strategiją

2020 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują renovacijos skatinimo strategiją, pavadintą „Renovacijos banga Europai: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662), kuria siekiama per ateinančius 10 metų bent du kartus paspartinti renovacijus tempus ir užtikrinti, kad po renovacijos pastatai efektyviau vartotų energiją ir išteklius.

Iniciatyva „Renovacijos banga“ remsis priemonėmis, dėl kurių buvo susitarta rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, visų pirma reikalavimu, kad kiekviena ES šalis paskelbtų ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, ir su pastatais susijusiais kiekvienos ESlstybės narės nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų aspektais.

2. Kogeneracija

Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą (2018/2002/ES) valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie didelio naudingumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo galimybes jų teritorijose ir jas įvertinti, taip pat atlikti sąnaudų ir naudos analizę, remdamosi klimato sąlygomis, ekonominiu pagrįstumu ir techniniu tinkamumu (su kai kuriomis išimtimis).

Rengdama energetikos sąjungos paketą, Komisija 2016 m. vasario 16 d. paskelbė ES šilumos ir vėsumos strategiją (COM(2016)0051). Strategijoje numatyti planai didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, geriau susieti elektros energijos ir centralizuoto šildymo sistemas, siekiant gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir paskatinti pakartotinį pramonės atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimą. Šios strategijos teisėkūros nuostatos buvo įtrauktos į paketą „Švari energija visiems europiečiams“.

3. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas

Gaminių energijos vartojimo efektyvumo srityje ES lygmeniu nustatytos kelios priemonės, įskaitant, be kita ko, priemones dėl:

  • su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (reglamentuojama Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentu (Reglamentas (ES) 2017/1369);
  • energiją naudojančių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų (reglamentuojama Pagrindų irektyva 2009/125/EB, kuria nauja redakcija išdėstoma Direktyva 2005/32/EB, iš dalies pakeista Direktyva 2008/28/EB). Įgyvendinimo reglamentai taikomi įvairiems produktams;
  • 2017 m. liepos mėn. paskelbtame Reglamente (ES) 2017/1369 nustatyta nauja energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema, nustatant laikotarpius, per kuriuos dabartinės A+, A++, A+++ klasės turi būti pakeistos A–G skale, kuri taikoma nuo 2021 m. kovo mėn.;

2021 m. vasario 23 d. Komisija priėmė 2019 m. paskelbtų Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentų, kuriais nustatomi įvairių tipų gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai, bendrąjį pakeitimą (C(2021)923).

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas nuolat ragina užsibrėžti platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir nustatyti griežtesnes taisykles. 2012 m. Parlamentas atliko esminį vaidmenį derantis dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (COD/2011/0172) ir užtikrino, kad galutiniame su Taryba sutartame kompromisiniame variante bus išlaikytos nacionalinės pastatų atnaujinimo strategijos ir privalomi energijos auditai didelėms bendrovėms.

Pastaruoju metu Parlamentas pakartotinai ragino Komisiją ir valstybes nares nustatyti privalomą 40 proc. energijos suvartojimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą kartu su atskirais nacionaliniais tikslais. Europos Vadovų Tarybai 2014 m. spalio 23 d. patvirtinus 27 proc. tikslą, Parlamentas siekė nustatyti plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslą. 2018 m. sausio 17 d. jis pritarė tikslui iki 2030 m. ES energijos vartojimą sumažinti 40 proc.

2016 m. birželio 23 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo ataskaitos (P8_TA(2016)0293) ir padarė išvadą, kad dabartinė direktyva, nepaisant to, kad joje nustatoma energijos paklausos mažinimo sistema, buvo prastai įgyvendinama. Jis paragino valstybes nares ją įgyvendinti greitai ir visapusiškai.

Be to, Parlamentas tvirtino, kad rimta energijos vartojimo efektyvumo politika galėtų padėti ES pasiekti klimato ir energetikos tikslus, atitinkančius 2016 m. Paryžiaus susitarimą (COP 21), ir padėti pagerinti energetinį saugumą mažinant priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių. 2016 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo. Iš dalies pakeistą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2018 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba.

2016 m. rugsėjo 13 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos (P8_TA(2016)0334) ir paragino Komisiją savo veiksmus sutelkti į pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemones, ypač energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose.

2018 m. sausio 7 d. EP nariai balsavo už privalomą tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą ES bent 35 proc., t. y. daugiau nei 30 proc., kaip siūlė Europos Komisija. Europos Parlamento plenariniame posėdyje taip pat pritarta 7 straipsnyje nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo įsipareigojimams, pagal kuriuos ES šalys turėtų kasmet sutaupyti 1,5 proc. energijos.

2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (P9_TA (2020)0005), kurioje ragino peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į padidėjusius ES užmojus klimato srityje ir sustiprinti jų įgyvendinimą nustatant privalomus nacionalinius tikslus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems piliečiams, kartu atsižvelgiant į atitinkamų sektorių ekonominio nuspėjamumo poreikį.

2020 m. rugsėjo 17 d. Parlamentas balsavo už tai, kad būtų kuo labiau padidintas ES pastatų ūkio efektyvaus energijos vartojimo potencialas (P9_TA(2020)0227), ir paragino Komisiją parengti nuoseklias priemones, kuriomis būtų skatinama greitesnė ir nuodugnesnė pastatų renovacija. Rezoliucijoje teigiama, kad vien ES finansinių paskatų reikia skirti bent 75 mlrd. EUR per metus siekiant užtikrinti, kad iki 2050 m. Europos pastatuose būtų pakankamai efektyviai vartojama energija. Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas paragino kiekviename atitinkamame ES fonde pirmenybę teikti renovacijai, kuria didinamas energijos vartojimo efektyvumas, ir paprašė teisėkūros institucijų skirti reikiamą finansavimą Europos ekonomikos atkūrimo planui įgyvendinti.

 

Matteo Ciucci / Albane Keravec