Energijos vartojimo efektyvumas
Energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos, grindžiamos principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, prioritetas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės laikomos tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo, importo išlaidų mažinimo užtikrinimo ir Europos konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Per pastaruosius 15 metų ES teisės aktai dėl energijos vartojimo efektyvumo labai pasikeitė. 2023 m. teisėkūros institucijos padidino energijos vartojimo efektyvumo tikslą – nustatė tikslą iki 2030 m. ES galutinį energijos suvartojimą sumažinti iki 11,7 proc.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis.
Laimėjimai
A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva
1. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: link 2020 m.
2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje pirminėje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (Direktyva 2012/27/ES) buvo reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo pagrindinį tikslą iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20 proc. Vertinant absoliučiais skaičiais, 2020 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis turėjo neviršyti atitinkamai 1 474 mln. ir 1 078 mln. tonų naftos ekvivalento (mln. tne). Valstybės narės galėjo šiuos minimalius reikalavimus sugriežtinti, nes jos siekė taupyti energiją. Direktyvoje taip pat buvo nustatytos privalomos priemonės, kuriomis buvo siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti šį tikslą, taip pat nustatytos teisiškai privalomos taisyklės galutiniams vartotojams ir energijos tiekėjams. Valstybės narės turėjo paskelbti savo trejų metų nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.
2. Persvarstyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva: link 2030 m.
2018 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė, kaip dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalį, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą, kurioje ES pirminės ir galutinės energijos suvartojimo mažinimo iki 2030 m. tikslai padidinami iki 32,5 proc., palyginti su 2007 m. pateiktomis energijos suvartojimo prognozėmis 2030 m. Vertinant absoliučiais skaičiais, iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neturėtų viršyti atitinkamai 1 128 mln. ir 846 mln. tne. Direktyvoje taip pat buvo reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų priemones, kuriomis iki 2030 m. jų metinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų vidutiniškai 4,4 proc. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 valstybės narės turėjo pasiūlyti nacionalinius energetikos tikslus ir nustatyti 10 metų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 2021–2030 m. laikotarpiui. Be to, jos kas dvejus metus turi teikti pažangos ataskaitas, kurias stebi ir vertina Komisija, galinti imtis priemonių ES lygmeniu, kad užtikrintų jų suderinamumą su bendrais ES tikslais. Naujoji direktyva įsigaliojo 2018 m. gruodžio mėn., o valstybės narės ją į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2020 m. birželio 25 d.
2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė, kaip Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalį, peržiūrėti pirmąją Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą, kad jos energijos vartojimo efektyvumo tikslai būtų suderinti su nauju ES užmoju klimato srityje, taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ kaip energetikos sąjungos ramstį. Pagal šį principą valstybės narės turi užtikrinti, kad priimant planavimo, politikos ir pagrindinių investicijų sprendimus būtų vertinami efektyvaus energijos vartojimo sprendimai, įskaitant paklausos išteklius ir sistemų lankstumą. Komisija pasiūlė ES privalomą metinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą iki 2030 m. padidinti bent iki 9 proc., palyginti su 2020 m. parengtomis atnaujintomis bazinėmis 2023 m. prognozėmis (tikslas, lygiavertis pirminės ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo mažinimo tikslų padidinimui iki 2030 m. – atitinkamai iki 39 proc. ir 36 proc., palyginti su pradinėmis 2007 m. parengtomis bazinėmis prognozėmis). Vertinant absoliučiais skaičiais, pagal pasiūlymą iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neviršytų atitinkamai 1 023 mln. tne ir 787 mln. tne.
Pasiūlyme valstybių narių paprašyta nustatyti orientacinius nacionalinius energijos vartojimo mažinimo tikslus, valstybėms narėms pateikta formulė, pagal kurią apskaičiuojami jų įnašai, nustatyti griežtesni automatiniai spragų panaikinimo mechanizmai ir padvigubinta valstybėms narėms nustatyta pareiga papildomai sutaupyti 1,5 proc. jų suvartojamos galutinės energijos per metus laikotarpiu nuo 2024 m. iki 2030 m. Jame taip pat nustatyti pavyzdiniai reikalavimai viešiesiems pastatams, pavyzdžiui, metinis tikslas sumažinti viešojo sektoriaus suvartojamos energijos kiekį 1,7 proc. ir tikslas atlikti bent 3 proc. viešojo administravimo pastatų bendro patalpų ploto renovaciją. Jame taip pat pasiūlyta mažinti energijos nepriteklių pirmenybę teikiant pažeidžiamiems vartotojams ir nustatyti audito įpareigojimai bei techninės kompetencijos reikalavimai, ypač stambiems energijos vartotojams.
2022 m. gegužės mėn. Komisija, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą įgyvendindama planą „REPowerEU“, pasiūlė antrą kartą peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, dar labiau padidinant privalomą energijos vartojimo efektyvumo tikslą nuo 9 proc. iki 13 proc. Vertinant absoliučiais skaičiais, pagal pasiūlymą iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis neviršytų atitinkamai 980 mln. tne ir 750 mln. tne.
Pasiūlyme išsamiai apibūdinti trumpalaikiai elgsenos pokyčiai kurie padėtų 5 proc. sumažinti dujų ir naftos paklausą, o valstybės narės paragintos pradėti konkrečias namų ūkiams ir pramonei skirtas informavimo kampanijas ir naudoti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, mažesnius pridėtinės vertės mokesčio tarifus energiją taupančioms šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai ir prietaisams bei produktams. Jame taip pat nustatytos nenumatytų atvejų priemonės, taikomos didelio tiekimo sutrikimo atveju, ir paskelbtos gairės dėl vartotojams taikomų prioritetų nustatymo kriterijų ir palankesnių sąlygų suderintam ES paklausos mažinimo planui sudarymo. 2022 m. liepos–gruodžio mėn. direktyva buvo papildyta nustatant naujus energijos vidaus rinkos paklausos mažinimo tikslus (2.1.9), įskaitant savanorišką tikslą nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 15 proc. sumažinti dujų kiekį (arba 45 mlrd. m3), savanorišką tikslą nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 10 proc. sumažinti bendrą elektros energijos kiekį ir privalomą tikslą 5 proc. sumažinti elektros energijos kiekį piko valandomis.
Naujojoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (Direktyva (ES) 2023/1791), kuri įsigaliojo 2023 m. spalio 10 d., nustatyti ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai, t. y. iki 2030 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ES lygmeniu sumažinti iki 11,7 proc., palyginti su 2030 m. energijos suvartojimo prognozėmis, parengtomis 2020 m. Vertinant absoliučiais skaičiais, iki 2030 m. ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis negalės viršyti atitinkamai 1 992,5 mln. ir 763 mln. tne. Kiekviena valstybė narė nustatys orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo įnašą, pagrįstą galutinės energijos suvartojimu, kad būtų pasiektas privalomas Sąjungos galutinės energijos suvartojimo tikslas. Valstybės narės iki 2030 m. pasieks suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, atitinkantį naują metinį sutaupytos energijos kiekį, lygų bent 0,8 proc. galutinės energijos suvartojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d., 1,3 proc. – nuo 2024 m. sausio 1 d., 1,5 proc. – nuo 2026 m. sausio 1 d. ir 1,9 proc. – nuo 2028 m. sausio 1 d. Direktyvoje nustatyta prievolė viešajam sektoriui atlikti pavyzdinį vaidmenį: ES viešosios įstaigos turi kasmet sumažinti bendrą galutinės energijos suvartojimą bent 1,9 proc., palyginti su 2021 m., ir kasmet renovuoti bent 3 proc. viso savo šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto. Jame taip pat nustatytos duomenų centrų ataskaitų teikimo prievolės, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms skirti specialūs vieno langelio principu veikiantys centrai ir įpareigojimai dėl šildymo ir vėsinimo planavimo savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 45 000 gyventojų.
B. Bendroji informacija
1. Pastatų energinis naudingumas
a. Pastatų energinio naudingumo direktyva
Pastatų energinio naudingumo direktyva (Direktyva (ES) 2010/31), iš dalies pakeista 2018 m., siekiama užtikrinti, kad iki 2050 m. kiekviena valstybė narė turėtų labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį. Pastatų energinio naudingumo direktyva nustatomos valstybių narių ilgalaikės renovacijos strategijos, kuriomis remiama nacionalinio viešosios paskirties ir privačių pastatų ūkio renovacija, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas labai efektyviai energiją vartojantis ir nuo iškastinio kuro nepriklausomas pastatų ūkis. Ja taip pat spartinamas esamų pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus iki 2050 m., joje reikalaujama, kad nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi būtų beveik nulinės energijos ir ja remiamas visų pastatų modernizavimas naudojant išmaniąsias technologijas.
2021 m. gruodžio 15 d. Komisija pasiūlė peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kad ji būtų suderinta jos užmojais poveikio klimatui neutralumo srityje. Šia peržiūra pateikiama vizija ir apibendrinamos priemonės, kaip iki 2050 m. sukurti visai netaršų pastatų ūkį, pateikiama nauja visai netaršaus pastato apibrėžtis ir patikslinamos esamos apibrėžtys, pavyzdžiui, „energijos beveik nevartojantis pastatas“ ir „esminė renovacija“. Ilgalaikės renovacijos strategijos pakeičiamos nacionaliniais pastatų renovacijos planais, kurie yra veiksmingesni ir kuriuos galima geriau stebėti. Jie turi būti pateikti iki 2024 m. birželio 30 d. Šia peržiūra padidinami būtinieji energijos standartai, nes reikalaujama, kad nuo 2030 m. visai netaršūs būtų visi nauji ES pastatai, o nuo 2027 m. – visi nauji viešieji pastatai. Visi G energinio naudingumo klasės negyvenamieji pastatai iki 2027 m. turi būti renovuoti bent iki F klasės, o iki 2030 m. – iki E klasės, o visi gyvenamieji pastatai iki 2030 m. pasiektų bent F klasę, o iki 2033 m. – E klasę. Peržiūra iki 2025 m. bus užtikrinti palyginami nacionaliniai energinio naudingumo sertifikatų standartai, iki 2024 m. bus įvesti savanoriški renovacijos pasai, o iki 2026 m. – pažangiojo parengtumo rodiklis ir bus teikiama finansinė parama energijos nepritekliui mažinti.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir laikydamasi plano „REPowerEU“ 2022 m. gegužės 18 d. Komisija iš dalies pakeitė Pastatų energinio naudingumo direktyvą, padidindama paramą saulės energetikai pastatuose, įskaitant pasirinktą laipsnišką privalomą ant stogo montuojamų saulės energijos įrenginių įrengimą (stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyva) ir energijos poreikio mažinimo priemones.
b. Strategija „Renovacijos banga“
2020 m. spalio mėn. Komisija paskelbė strategiją „Renovacijos banga“, kuria siekiama per ateinančius 10 metų bent du kartus paspartinti renovacijos tempus ir užtikrinti, kad po renovacijos pastatai efektyviau vartotų energiją ir išteklius. Iniciatyva „Renovacijos banga“ yra paremta priemonėmis, dėl kurių buvo susitarta rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, visų pirma reikalavimu, kad kiekviena valstybė narė paskelbtų ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, ir su pastatais susijusiais kiekvienos valstybės narės nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų aspektais.
2. Kogeneracija
Rengdama energetikos sąjungos paketą, Komisija 2016 m. paskelbė ES šilumos ir vėsumos strategiją, kuria siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, geriau susieti elektros energijos ir centralizuoto šildymo sistemas, siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir paskatinti pakartotinį pramonės atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimą. Šios strategijos teisėkūros nuostatos buvo įtrauktos į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“.
Pagal 2018 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūrą valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie didelio naudingumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo galimybes jų teritorijose ir jas įvertinti, taip pat atlikti sąnaudų ir naudos analizę, remdamosi klimato sąlygomis, ekonominiu pagrįstumu ir techniniu tinkamumu (su kai kuriomis išimtimis).
2021 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlytoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūroje nustatytas griežtesnis planavimas ir tolesni veiksmai, susiję su išsamiais vertinimais, patikslintomis efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtimis ir papildomais kriterijais, taikomais didelio naudingumo kogeneracijos atveju savitajam išmetamų teršalų kiekiui (270 g CO2/kWh). 2022 m. gegužės mėn. pakeitimu dėl pastatų energinio naudingumo valstybėms narėms buvo nustatyti įpareigojimai skatinti saulės energijos įrenginių įrengimą pastatuose.
3. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas
ES nustatė keletą priemonių, susijusių su gaminių energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams (Direktyva 2009/125/EB) ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą (Reglamentas (ES) 2017/1369). Naujojoje gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemoje atsisakoma A+, A++ arba A+++ reitingų ir grįžtama prie paprastesnės A–G skalės. 2021–2023 m. Komisija priėmė keletą reglamentų dėl ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pakeitimą, susijusį su ekologinio projektavimo reikalavimais įvairių tipų gaminiams.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas nuolat ragina užsibrėžti platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir nustatyti griežtesnes taisykles.
2018 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą pateiktus pakeitimus, kuriuose raginama nustatyti ne mažesnį kaip 35 proc. energijos vartojimo efektyvumo ES tikslą iki 2030 m., t. y. didesnį nei Komisijos pasiūlytas 30 proc. tikslas.
2020 m. sausio 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje paragino peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į didesnius ES klimato srities užmojus. 2020 m. rugsėjo 17 d. jis priėmė rezoliuciją, kurioje ragino kuo labiau padidinti ES pastatų ūkio efektyvaus energijos vartojimo potencialą, ir paragino Komisiją parengti nuoseklias priemones, kuriomis būtų skatinama greitesnė ir nuodugnesnė pastatų renovacija.
2022 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas priėmė pakeitimą, kuriuo šiek tiek padidinamas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas, kurį Komisija pasiūlė savo plane „REPowerEU“ – iki 2030 m. pasiekti bent 13 proc. galutinio energijos suvartojimo, palyginti su 2020 m. prognozėmis. Tai atitinka galutinės ir pirminės energijos suvartojimo ribas – atitinkamai 740 mln. ir 960 mln. tne.
2023 m. kovo 14 d. Parlamentas apibrėžė savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl poreikio, kad iki 2030 m. gyvenamieji pastatai pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o iki 2033 m. – D klasę (palyginti su Komisijos siūlomomis F ir E klasėmis) ir dėl paramos priemonių, skirtų kovai su energijos nepritekliumi. Negyvenamieji ir viešieji pastatai turėtų pasiekti tas pačias klases atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m. Tam tikras išimčių rinkinys būtų taikomas specialiems pastatams (paminklams, techniniams pastatams, laikinam pastatų ar bažnyčių naudojimui, religinių apeigų vietoms ir t. t.) ir visuomeniniams socialiniams būstams, kuriuose dėl renovacijos padidėtų nuomos mokestis, kurio nebūtų galima kompensuoti taupant sąskaitas už energiją, o pažeidžiamiems namų ūkiams turėtų būti skiriamos tikslinės dotacijos ir subsidijos. Šiuo metu Parlamentas ir Taryba veda tarpinstitucines derybas.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto interneto svetainėje.
Matteo Ciucci