Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Atsinaujinantieji energijos ištekliai (vėjo energija, saulės energija, hidroenergija, vandenynų energija, geoterminė energija, biomasė ir biokuras) yra alternatyva iškastiniam kurui, padedanti mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įvairinti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo nepatikimos ir nestabilios iškastinio kuro rinkos (ypač naftos ir dujų). Per pastaruosius 15 metų ES teisės aktai, kuriais skatinama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, labai pasikeitė. 2021 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarė 21,8 proc. ES bendro galutinio energijos suvartojimo. 2023 m. teisėkūros institucijos padidino 2030 m. ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslą iki 42,5 proc., stengiantis pasiekti 45 proc. tikslą.

Teisinis pagrindas ir tikslai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis.

Laimėjimai

A. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva

1. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva. Link 2020 m.

2009 m. balandžio 23 d. priimtoje pirminėje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatyta, kad ne vėliau kaip 2020 m. 20 proc. ES bendro galutinio suvartojamos energijos kiekio ir 10 proc. kiekvienos valstybės narės transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija. Direktyvoje nustatyti ir patvirtinti privalomi nacionaliniai planiniai rodikliai, atitinkantys bendrą ES tikslą, ir valstybių narių paprašyta parengti orientacines trajektorijas savo planiniams rodikliams pasiekti, pateikti nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planus ir kas dvejus metus skelbti nacionalines atsinaujinančiųjų išteklių energijos pažangos ataskaitas. Joje nustatyta įvairių mechanizmų, kuriuos valstybės narės galėtų taikyti siekdamos skatinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., paramos schemos, kilmės garantijos, bendri projektai, bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis), taip pat biokuro tvarumo kriterijai.

2018 m. gruodžio mėn. kaip dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis įsigaliojo peržiūrėta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva. Ši direktyva iki 2021 m. birželio mėn. turėjo būti perkelta į ES šalių nacionalinę teisę ir joje nustatytas naujas privalomas ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, kad 2030 m. tokia energija sudarytų bent 32 proc. bendro galutinio suvartojamos energijos kiekio, bei nustatytas padidintas tikslas, kad 2030 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų transporto degalų dalis siektų 14 proc. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ES šalys siūlo nacionalinius energetikos tikslus ir ne vėliau kaip 2023 m. kovo mėn. parengia 10 metų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) 2021–2030 m. laikotarpiui. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai stebimi kas dvejus metus teikiant pažangos ataskaitas ir juos vertina Komisija, kuri gali imtis priemonių ES lygmeniu, kad užtikrintų jų suderinamumą su bendrais ES tikslais.

2. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva. Link 2030 m.

Persvarstyta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, atnaujinta Direktyva (ES) 2023/2413, buvo trijų esminių pakeitimų rezultatas. 2021 m. liepos mėn. pirmuoju pakeitimu, kuris yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, siekta Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus suderinti su jos naujais klimato srities užmojais, ne vėliau kaip 2030 m. ES privalomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą padidinant iki 40 proc. ir papildomais tarpiniais tikslais skatinant kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vandenilio, naudojimą pramonės ir transporto sektoriuose. 2022 m. gegužės mėn. antruoju pakeitimu, kaip plano „REPowerEU“, parengto po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dalimi, buvo siekiama paspartinti perėjimą prie švarios energijos, atsižvelgiant į sprendimą laipsniškai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, padidinat ES privalomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslą iki 45 proc. ne vėliau kaip 2030 m., įrengiant šilumos siurblius, didinant fotovoltinės saulės energijos pajėgumus ir importuojant žaliąjį vandenilį ir biometaną. 2022 m. lapkričio mėn. trečiuoju pakeitimu (paskelbtu Tarybos reglamento forma) buvo siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą darant prielaidą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainės atitinka viršesnį viešąjį interesą, suteikiant galimybę greičiau išduoti leidimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir taikyti konkrečias nuo ES aplinkos teisės aktų nukrypti leidžiančias nuostatas.

2023 m. spalio mėn. atnaujinus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslas padidintas iki 42,5 proc., valstybėms narėms stengiantis pasiekti 45 proc. dalį. Naująja direktyva paspartinamos leidimų naujoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainėms, pavyzdžiui, fotovoltinėms plokštėms ar vėjo jėgainėms, išdavimo procedūros ir nustatomas ilgiausias laikotarpis naujiems įrenginiams patvirtinti – iki 12 mėnesių atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamose vietose ir iki 24 mėnesių kitur. Transporto sektoriuje ja nustatoma, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ne vėliau kaip 2030 m. siektų 29 proc., arba kad 14,5 proc. sumažėtų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis daugiau naudojant pažangiuosius biodegalus ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus, pavyzdžiui, vandenilį. Pramonės sektoriui direktyvoje nustatytas privalomas tikslas, kad ne vėliau kaip 2030 m. vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sudarytų 42 proc., o iki 2035 m. – 60 proc., ir orientacinis tikslas kasmet vidutiniškai 1,6 procentinio punkto padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį. Joje taip pat nustatytas orientacinis tikslas valstybėms narėms, kad ne vėliau kaip 2030 m. novatoriškos technologijos sudarytų bent 5 proc. naujai įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų.

B. Europos žaliasis kursas

2019 m. gruodžio 11 d. Europos žaliuoju kursu įsipareigota spręsti energetikos, klimato ir aplinkos problemas ir ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą pagal Paryžiaus susitarimą. Energetikos sistemos pertvarkai tenka esminis vaidmuo, nes energijos gamyba ir naudojimas sudaro daugiau kaip 75 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2021 m. liepos ir gruodžio mėn. ES žaliasis kursas įtvirtintas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu – pasiūlymų dėl ES energetikos, klimato ir biologinės įvairovės teisės aktų peržiūros ir atnaujinimo rinkiniu. Dokumentų rinkinį sudarė pasiūlymai dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, Energijos mokesčių direktyvos, Pastatų energinio naudingumo direktyvos, vandenilio ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos dujų rinkos dokumentų rinkinio, dėl išmetamo metano kiekio mažinimo Energetikos sektoriaus reglamente, Socialinio klimato fondo ir keli kiti pasiūlymai.

2022 m. kovo ir gegužės mėn. po Rusijos agresijos prieš Ukrainą planu „REPowerEU“ iš dalies pakeistas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, siekiant palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Remdamasi planu „REPowerEU“, ES priėmė keletą priemonių, įskaitant Leidimų reglamentą, kuriuo supaprastintos ir paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos leidimų išdavimo procedūros, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms technologijoms ir projektams, pavyzdžiui, fotovoltinei saulės energijai, vėjo energijai ir šilumos siurbliams, taip pat modernizavimui.

Derybose dėl šių svarbių dokumentų padaryta didelė pažanga ir jos iš esmės jau užbaigtos 2023 m.

1. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas

Reglamentu 2020/1294 nustatomas ES finansavimo mechanizmas, kuriuo siekiama padėti šalims pasiekti savo individualius ir kolektyvinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus. Šis mechanizmas susieja šalis, kurios prisideda prie projektų finansavimo (prisidedančiąsias šalis), su šalimis, kurios sutinka, kad nauji projektai būtų vykdomi jų teritorijose (priimančiosiomis šalimis). Komisija nustato mechanizmo įgyvendinimo sistemą ir finansavimo priemones, nustatydama, kad valstybių narių, ES fondų arba privačiojo sektoriaus įnašais gali būti finansuojami veiksmai pagal šį mechanizmą. Taikant šį mechanizmą pagaminta energija bus įtraukta į visų dalyvaujančių šalių atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus.

C. Būsimi veiksmai

1. Transeuropinis energetikos tinklas

Transeuropinis energetikos tinklas (TEN-E) yra priemonė, kuria siekiama susieti ES šalių energetikos infrastruktūrą. TEN-E reglamente, atsižvelgiant į 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatomos ES taisyklės dėl tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros. Jame nustatyta vienuolika prioritetinių koridorių ir trys prioritetinės teminės sritys, apibrėžiami nauji ES valstybių narių bendro intereso projektai, nustatomi ES ir trečiųjų šalių abipusio intereso projektai, pabrėžiamas jūros vėjo energijos projektų vaidmuo, o iš ES finansavimo taikymo srities išbraukti būsimi gamtinių dujų projektai. Juo taip pat skatinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir naujų švarios energijos technologijų integravimas į energetikos sistemą, sujungiami regionai, kurie šiuo metu yra atskirti nuo Europos energijos rinkų, stiprinamos esamos tarpvalstybinės jungtys, skatinamas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis ir siūlomi būdai, kaip supaprastinti ir paspartinti leidimų išdavimo ir leidimų išdavimo procedūras.

2. Energijos mokesčių direktyvos persvarstymas

2021 m. liepos mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Energijos mokesčių direktyvos (Direktyva 2003/96) peržiūros, kuriame siūloma energetikos produktų apmokestinimą suderinti su ES energetikos ir klimato politika, skatinti švarias technologijas ir panaikinti pasenusias išimtis ir lengvatinius tarifus, kuriais šiuo metu skatinama naudoti iškastinį kurą.

D. Su konkrečiais ištekliais susiję klausimai

1. Saulės energija

Plane „REPowerEU“ nustatyta strategija, kaip iki 2025 m. padvigubinti saulės fotovoltinės energijos galią iki 320 GW, o iki 2030 m. įdiegti 600 GW. Į planą taip pat įtrauktas laipsniškas teisinis įpareigojimas įrengti saulės baterijų plokštes naujuose viešuosiuose, komerciniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose ir strategija, kuria siekiama padvigubinti šilumos siurblių diegimą centralizuoto ir bendro šildymo sistemose. Plane taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ir priimtų planus dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtų specialių teritorijų, sutrumpindamos ir supaprastindamos leidimų išdavimo procesus.

2. Biomasė, biodegalai ir vandenilis

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje ((ES) 2018/2001) nustatytas tikslas, kad pažangieji biodegalai, biodujos ir nebiologinės kilmės degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių transporto sektoriuje ne vėliau kaip 2025 m. turėtų sudaryti 1 proc., o ne vėliau kaip 2030 m. – 5,5 proc.

2020 m. liepos mėn. ES energetikos sistemos integravimo strategijoje ir vandenilio strategijoje nustatyti trys tikslai: iki 2024 m. ES įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, kurių bendra galia būtų bent 6 GW, ir pagaminti iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių; iki 2030 m. įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, kurių bendra galia būtų bent 40 GW, ir ES pagaminti iki 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat didelio masto vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų diegimą nuo 2030 m. 2022 m. gegužės mėn. plane „REPowerEU“ nustatytas dvigubas tikslas iki 2030 m. pagaminti ir importuoti 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių. 2023 m. spalio mėn. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytas orientacinis tikslas, kad pramonės sektoriuje ne vėliau kaip 2030 m. vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių sudarytų 42 proc., o ne vėliau kaip 2035 m. – 60 proc. viso suvartojamo vandenilio kiekio.

3. Jūros vėjo energija

2020 m. lapkričio 19 d. Komisija paskelbė ES strategiją dėl jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuria siekiama padidinti ES elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių nuo 12 GW 2020 m. iki daugiau kaip 60 GW 2030 m., o 2050 m. – 300 GW. 2022 m. birželio mėn. įsigaliojusiame TEN-E reglamente nustatyti neprivalomi regioniniai susitarimai dėl jūrų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo. 2023 m. sausio mėn. valstybės narės susitarė dėl aukštesnių neprivalomų tikslų: 111 GW jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos iki 2030 m. ir 317 GW iki 2050 m.

4. Vandenynų energija

2014 m. sausio mėn. Komisija paskelbė savo mėlynosios energijos veiksmų planą, kuriuo siekiama remti vandenynų energijos, įskaitant bangų sugeneruotą energiją, potvynių energiją, šiluminės energijos konversiją ir osmosinę energiją, plėtojimą. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje taip pat pabrėžiama, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių pramonės pajėgumus iki 2030 m. reikės padidinti 5 kartus, o iki 2050 m. – 25 kartus.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas visada nuosekliai rėmė atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir pabrėžė privalomų tikslų nustatymo 2020 metams, o neseniai – ir 2030 metams, svarbą.

2018 m. sausio mėn., Parlamentas, atsižvelgdamas į 2018 m. persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, pritarė privalomam Sąjungos tikslui, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 35 proc., o pasigamintos energijos vartojimą įtvirtino kaip teisę. Po derybų su Taryba privalomas Sąjungos tikslas buvo sumažintas iki mažiausiai 32 proc.

2020 m. sausio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje paragino persvarstyti Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą ir kiekvienai valstybei narei nustatyti privalomus nacionalinius tikslus, taip pat rekomendavo visuose sektoriuose ir politikos srityse įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

2021 m. gegužės mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos ir rezoliuciją dėl Europos vandenilio strategijos, kuriose raginama mažinti elektros ir vandenilio gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jų gamyboje naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, o Komisija paraginta suteikti atsinaujinančiųjų išteklių vandeniliui kilmės garantiją ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą.

2022 m. vasario mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos. Rezoliucijoje pažymėta, kad įrengtoji jūros vėjo elektrinių galia turėtų būti 70–79 GW, kad būtų užtikrinta konkurencija išlaidų srityje, siekiant tikslo 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m., ir paraginta iki 2030 m. viršyti teršalų kiekio sumažinimo 55 proc. tikslą.

2022 m. rugsėjo mėn. per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūros Parlamentas pritarė Komisijos pasiūlymui padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, palyginti su ES suvartojamu galutinės energijos kiekiu, iki 45 proc. ne vėliau kaip 2030 m.

2023 m. spalio mėn. Parlamentas ir Taryba padidino atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies 2030 m. tikslą iki 42,5 proc., stengiantis pasiekti 45 proc., taip beveik padvigubinant esamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ES.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) interneto svetainėje.

Apsilankykite Europos Parlamento interneto svetainėje atsinaujinančiųjų išteklių energijos klausimais.

 

Matteo Ciucci