Kova su klimato kaita

Europos Sąjunga yra tarp pirmaujančių stipriausios ekonomikos šalių, kai kalbama apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimą. 2020 m. ES išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 31 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir pasiekė žemiausią lygį per 30 metų, o tai viršijo Kioto protokole nustatytą ES tikslą iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 proc. 2019 m. Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą ir dabar siūlo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama iki ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. užmojį padidinti iki 55 proc. ir iki 2050 m. panaikinti dekarbonizuoti ES ekonomiką, laikantis Paryžiaus susitarimo.

Teisinis pagrindas ir tikslai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje kova su klimato kaita įvardyta kaip aiškus ES aplinkos politikos tikslas.

Bendrosios aplinkybės

Dėl žmogaus veiklos, pvz., iškastinio kuro deginimo, miškų naikinimo ir ūkininkavimo išmetamos tokios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kaip anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O) ir fluorangliavandeniliai. Šios ŠESD sulaiko nuo planetos paviršiaus spinduliuojamą šilumą ir neleidžia jai išsisklaidyti kosmose, taip sukeldamos pasaulio klimato atšilimą. 2023 m. paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštojoje klimato kaitos apibendrinamojoje ataskaitoje pateikiami geriausi vidutinės pasaulio temperatūros kilimo iki šimtmečio pabaigos įverčiai svyruoja nuo 1,4 °C iki 4,4 °C.

Dėl visuotinio atšilimo padaugėjo ir ateityje daugės ekstremalių oro sąlygų reiškinių (pvz., potvynių, sausrų, liūčių ir karščio bangų), vis dažniau kyla miškų gaisrų, nyksta ledynai, kyla jūros lygis, nyksta biologinė įvairovė, plinta augalų ligos ir kenkėjai, trūksta maisto ir gėlo vandens, vyksta dykumėjimas, auga nuo šių pavojų bėgančių žmonių migracija. Remiantis moksliniais duomenimis, negrįžtamų ir katastrofiškų pokyčių rizika labai padidėtų, jei visuotinis atšilimas viršytų 2 °C (ar netgi 1,5 °C), palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

2006 m. N. Sterno tyrime nurodoma, kad visuotinio atšilimo valdymas kasmet kainuotų 1 proc. pasaulinio BVP, o jei nebūtų imtasi jokių priemonių, tai kasmet kainuotų ne mažiau kaip 5 proc., blogiausiu atveju – net iki 20 proc. pasaulinio BVP. Taigi į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką reikėtų investuoti tik nedidelę viso pasaulinio BVP dalį, o kova su klimato kaita savo ruožtui suteiktų gerokai daugiau grynosios naudos.

Kioto protokolas buvo pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje nustatyti teisiškai privalomi išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai. Jis buvo priimtas 1997 m. gruodžio 11 d. ir įsigaliojo 2005 m. Protokolą ratifikavo 192 šalys ir jis buvo svarbus tarptautinis kovos su klimato kaita susitarimas. Juo pramoninės šalys įsipareigojo sumažinti išmetamą ŠESD kiekį laikantis sutartų individualių tikslų pagal bendrų, tačiau diferencijuotų pareigų ir atitinkamų pajėgumų principą. Pirmasis visuotinis kovos su klimato kaita susitarimas buvo priimtas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21). Paryžiaus susitarimu siekiama užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C ir kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu. Kad būtų pasiektas šis tikslas, susitarimo šalys turėtų kuo greičiau imtis veiksmų, kad bendras išmetamas ŠESD kiekis pradėtų mažėti, o antroje šio amžiaus pusėje grynasis išmetamas anglies dioksido kiekis būtų nulinis. Finansiniai srautai turi derėti su šiais tikslais. Pirmą kartą istorijoje susitarta, kad visos susitarimo šalys privalo dėti plataus užmojo pastangas siekdamos sumažinti savo išmetamą ŠESD kiekį, laikydamosi „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų“ principo, t. y. atsižvelgiant į jų konkrečią situaciją ir turimas galimybes. Jos privalo kas penkerius metus atnaujinti savo klimato politikos veiksmų planus (nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus) ir apie juos skaidriai pranešti. Labiausiai pažeidžiamoms, mažiausiai išsivysčiusioms ir mažoms besivystančioms salų valstybėms bus teikiama finansinė ir pajėgumų stiprinimo parama. Prisitaikymas (pvz., vandens apsauga, sėjomaina, viešasis planavimas ir sąmoningumo ugdymas, dambų ir užtvankų aukštinimas, uostų perkėlimas ir kt.) ir švelninimas (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo didinimas, elgsenos pokyčių skatinimas ir kt.) pripažįstami pasauliniais iššūkiais, taip pat pripažįstama, svarbu kompensuoti nuostolius ir žalą, susijusius su neigiamu klimato kaitos poveikiu. Kad susitarimas būtų ratifikuotas, jam turėjo pritarti 55 šalys, kuriose kartu sudėjus išmetama bent 55 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. 2016 m. spalio 5 d. ES oficialiai ratifikavo Paryžiaus susitarimą, todėl 2016 m. lapkričio 4 d. jis įsigaliojo.

Tikslai ir laimėjimai

A. ES kovos su klimato kaita pastangos

Savo 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, dėl kurios susitarta 2014 m., prieš Paryžiaus susitarimą, ES įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti šiuos tikslus: bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, 32,5 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 32 proc. galutinio vartojimo kiekio. 2030 m. strategija yra tolesnė priemonė po „20-20-20“ tikslų kuriuos 2007 m. ES vadovai buvo susitarę pasiekti 2020 metais: 20 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, 20 proc. padidinti galutinio energijos vartojimo dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir 20 proc. sumažinti visos ES suvartojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su 1990 m.) įtraukiant visus šiuos tikslus į privalomas teisėkūros priemones. Visi šie tikslai buvo įtraukti į privalomas teisines priemones, kurios taip pat buvo susietos su ES tikslais pagal Kioto protokolą.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) – pirma ir vis dar didžiausia tarptautinė anglies dioksido rinka, yra svarbiausia ES politikos priemonė kovojant su klimato kaita. Ji buvo nustatyta 2005 m. ir grindžiama didžiausio leidžiamo kiekio nustatymo ir prekybos principu: didžiausias leidžiamas kiekis yra bendras ŠESD kiekis, kurį gali išmesti daugiau kaip 11 000 į sistemą įtrauktų įrenginių (gamyklos, elektrinės ir pan.). Kiekvienam įrenginiui nuperkami arba įgyjami valstybių narių aukcionuose parduodami apyvartiniai taršos leidimai. Neišnaudotais kreditais, kurių kiekvienas prilygsta vienai tonai CO₂, galima prekiauti su kitais įrenginiais. Ilgainiui bendras leidimų kiekis laipsniškai mažinamas. Du fondai – modernizavimo fondas ir inovacijų fondas – padeda modernizuoti energetikos sistemas mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse ir skatinti inovacijas finansuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektus. Aviacijos sektoriaus išmetamiesiems teršalams taip pat taikoma ATLPS. Tačiau šiuo metu tarpžemyniniams skrydžiams taikomos išimties galiojimas buvo pratęstas iki 2023 m. pabaigos, kai turi prasidėti pirmasis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) numatytas tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos etapas. Šveicarija ir ES susitarė susieti savo taršos leidimų prekybos sistemas.

ATLPS nepriklausančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, kelių transporto, atliekų, žemės ūkio ir pastatų, išmetamas dujų kiekis reglamentuojamas kiekvienai valstybei narei įgyvendinant privalomus metinius išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus, nurodytus Pastangų pasidalijimo reglamente. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl minimalių tikslų 2021–2030 m., kad būtų padedama siekti ES tikslo 30 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį šiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m., ir prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo. Be to, pirmą kartą istorijoje kiekviena valstybė dabar privalo užtikrinti, kad dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės išmetamas teršalų kiekis neviršytų pašalinamo ŠESD kiekio. Kitaip tariant, miškai, pasėliai ir pievos turi būti valdomi darniai, siekiant absorbuoti iš atmosferos kuo daugiau ŠESD, tačiau bent jau tą kiekį, kuris išmetamas tame pačiame sektoriuje (vadinamoji teigiamo arba neutralaus balanso taisyklė), ir tokiu būdu bus svariai prisidedama prie kovos su klimato kaita.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva siekiama užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., saulės, vėjo, hidroelektrinių ir biomasės energija, elektros energijos gamybos, transporto, šildymo ir aušinimo sektoriuose sudarytų bent 32 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio. Kiekviena valstybė narė privalo priimti savo nacionalinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planą, įskaitant sektorinius tikslus. Kad transporto sektoriuje būtų naudojama daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, valstybės narės turi nustatyti kuro tiekėjams įpareigojimą užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. galutinio energijos vartojimo transporto sektoriuje procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, būtų bent 14 proc.

2018 m. persvarstytoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvojenustatytas ES tikslas iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 32,5 proc. (apskaičiuotas remiantis 2007 m. atskaitos (bazinio lygio) scenarijumi) ir nuostata dėl tikslo peržiūros ir padidinimo ne vėliau kaip 2023 m. Be to, į peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvą, priimtą 2018 m. gegužės mėn., buvo įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama paspartinti pastatų renovacijos tempą ir pereiti prie efektyviau energiją vartojančių sistemų ir pažangiųjų energijos valdymo sistemų.

Be to, Valdymo reglamentu pirmą kartą įgyvendinamas skaidrus valdymo procesas, kad būtų galima stebėti pažangą siekiant ES energetikos sąjungos ir klimato politikos tikslų, įskaitant stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisykles. Valstybės narės privalo priimti 2021–2030 m. integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija įvertino galutinius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir patvirtino, kad jie iš esmės atitinka Sąjungos 2030 m. tikslus, išskyrus energijos vartojimo efektyvumo tikslą, nes išlieka to tikslo užmojų 2030 m. atotrūkis. Valdymo procese taip pat numatyta galimybė kas dvejus metus atnaujinti planus, kad likusią dešimtmečio dalį būtų atsižvelgta į patirtį ir pasinaudota naujomis galimybėmis.

Naudojant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologiją per pramoninius procesus susidarantis CO₂ atskiriamas nuo išlakų, suspaudžiamas ir perkeliamas į vietą, kur gali būti saugomas. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos manymu, naudojant šį procesą iškastinį kurą deginančių elektrinių išmetamą CO₂ kiekį būtų galima sumažinti 80–90 proc. Tačiau įgyvendinti numatytus parodomuosius projektus Europoje sunkiau, nei pirmiau manyta, nes viena iš pagrindinių kliūčių yra didelės išlaidos.

Nauji ES registruoti keleiviniai automobiliai turi atitikti išmetamo CO, pagal kuriuos nuo 2021 m. visam ES automobilių parkui nustatytas 95 g/km tikslas. Siekiant paskatinti pramonę investuoti į naujas technologijas, galima naudoti ypatinguosius kreditus, t. y., apskaičiuojant vidutinį savitąjį CO₂ išmetimo kiekį, kiekvieno gamintojo automobiliai, išmetantys mažiausią CO₂ kiekį, yra skaičiuojami kaip daugiau nei vienas automobilis.

Degalų kokybė taip pat yra svarbus elementas mažinant išmetamą ŠESD kiekį. ES teisės aktais buvo siekiama iki 2020 m. 6 proc. sumažinti degalų sukeliamos ŠESD taršos intensyvumą, ir tai turėjo būti pasiekta, be kitų priemonių, naudojant biokurą, kuris taip pat turėjo atitikti tvarumo kriterijus.

Tarptautinės jūrų laivybos išmetamas CO₂ kiekis yra didžiulis ir numatoma, kad jis ir toliau smarkiai didės. ES deda daug pastangų, kad būtų taikoma pasaulinė strategija ir žengė pirmą žingsnį išmetamo kiekio mažinimo link bei nustatė Sąjungos masto laivų išmetamo CO. Dideli laivai turės stebėti patvirtintą išmetamą CO₂ kiekį jiems plaukiant į ES uostus, iš jų ir esant juose ir kasmet dėl jo pateikti ataskaitą ir kitą susijusią informaciją.

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje uždraudus naudoti chlorfluorangliavandenilius siekiant sustabdyti ozono sluoksnio ardymą, šiandien įvairioms pramoninėms reikmėms, pvz., orui kondicionuoti ir šaldyti, kaip pakaitalas naudojamos fluorintos dujos, kadangi jos nekenkia ozono sluoksniui. Tačiau jų visuotinio atšilimo potencialas gali būti iki 25 000 kartų didesnis nei CO₂. Todėl ES ėmėsi fluorintų dujų naudojimo kontrolės priemonių ir nustatė 2022–2025 m. įsigaliosiantį draudimą jas naudoti naujuose oro kondicionavimo prietaisuose ir šaldymo įrenginiuose. Taip ji rodo pavyzdį, kaip pasaulyje palaipsniui galima visiškai atsisakyti šių dujų.

B. Europos žaliasis kursas

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą – plataus užmojo priemonių rinkinį, kurio tikslas – sudaryti tokias sąlygas, kad ne vėliau kaip 2050 m. ES galėtų užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą. Priemonės, prie kurių pridedamas pagrindinių veiksmų planas, yra įvairios: nuo plataus užmojo išmetamo teršalų kiekio mažinimo, investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas iki Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo. Europos žaliasis kursas, remiamas investicijomis į žaliąsias technologijas, tvariais sprendimais ir naujų įmonių, galėtų taip pat tapti nauja ES augimo strategija, kaip ES būtų paversti tvaria ir konkurencinga ekonomika. Vis dėlto būtina jo sėkmės sąlyga yra visuomenės ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir įsipareigojimas. Viena iš siūlomų Europos žaliojo kurso priemonių – Europos klimato teisės aktas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus. Visų pirma jame numatyta padidinti 2030 m. tikslą, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Taip pat, Komisija pateikė kitų pasiūlymų – komunikatą dėl Tvarios Europos investicijų plano ir Europos klimato pakto, pasiūlymus dėl reglamentų, kuriais įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas ir peržiūrimos transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės, ES strategijas dėl energetikos sistemos integravimo ir vandenilio ir naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.

2021 m. liepos 14 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama, kad ES taptų pasirengusi pasiekti 55 % tikslą ir kad visoje ekonomikoje, visuomenėje ir pramonėje būtų įgyvendinti esminiai pokyčiai siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Šiuose pasiūlymuose siūloma išplėsti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiant jūrų, kelių transportą ir pastatus bei švaresnius degalus aviacijos ir jūrų sektoriuose, įskaitant naują alternatyviųjų degalų infrastruktūrą. 2022 m. gruodžio 17 d. Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl platesnio užmojo ATLPS reformos priemonių – tikslo iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį sumažinti 62 proc., palyginti su 2005 m. Siekiant paremti valstybių narių pastangas mažinti pastatų, kelių transporto ir tam tikrų pramonės sektorių išmetamų teršalų kiekį, 2027 m. bus pradėta taikyti nauja atskira apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS II). Pirmiau minėtame dokumentų rinkinyje taip pat nustatomas naujas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, skirtas kovoti su anglies dioksido nutekėjimu, naujasis Socialinis klimato fondas ir sustiprinti modernizavimo ir inovacijų fondai.

Pastangų pasidalijimo reglamentu (patvirtintu 2023 m. kovo mėn. kaip dalis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio) padidinami ES klimato srities užmojai. Visų pirma reikalaujama, kad visi sektoriai, kuriems taikomas reglamentas, iki 2030 m. bendrą išmetamųjų teršalų kiekį sumažintų 40 proc., palyginti su 2005 m. atnaujintoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje siūloma bendrą privalomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą ES energijos rūšių derinyje padidinti iki 42,5 proc.

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūroje, užbaigtoje po 2023 m. kovo mėn. vykusių tarpinstitucinių derybų, nustatytas plataus užmojo teisiškai privalomas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas iki 2030 m. galutinį energijos suvartojimą sumažinti 11,7 proc., palyginti su 2020 m.

Be to, 2022 m. balandžio 5 d. Komisija pateikė sustiprintą pasiūlymą dėl fluorintų dujų, kuriuo siekiama iki 2030 m. 40 mln. tonų sumažinti išmetamą CO₂ kiekio. 2020 m. spalio 14 d. Komisija taip pat pristatė išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategiją. Po CO₂ metanas yra kitas labiausiai prie klimato kaitos prisidedantis veiksnys. Todėl, norint pasiekti 2030 m. klimato tikslus ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, labai svarbu spręsti išmetamo metano kiekio problemą. 2021 m. gruodžio 15 d. Komisija pateikė dar vieną pasiūlymą dėl Europoje ir pasaulinėje tiekimo grandinėje energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo.

2021 m. gruodžio 15 d. priimta Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra buvo atnaujinta esama reglamentavimo sistema, kartu suteikiant valstybėms narėms lankstumo, kurio reikia, kad būtų galima atsižvelgti į pastatų ūkio skirtumus Europoje. Šiuo metu rengiama nauja direktyvos redakcija. 2023 m. kovo 14 d. plenariniame posėdyje Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl direktyvos ir nustatė platesnio užmojo poziciją prieš derybas su valstybėmis narėmis. Persvarstytoje direktyvoje nustatyta, kaip Europa galėtų pasiekti, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus ir visiškai dekarbonizuotas. 2023 m. vasario mėn. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl tolesnio tikslo iki 2030 m. visam ES transporto priemonių parkui sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir naujų furgonų išmetamą teršalų kiekį (atitinkamai 55 ir 50 proc.). Jos taip pat nustatė 30 proc. siekiantį naujų sunkvežimių išmetamo CO₂ kiekio mažinimo tikslą, ir tarpinis 15 proc., tikslą iki 2025 m. 2023 m. kovo 14 d. Parlamentas priėmė reglamento dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus peržiūrą, kurioje nustatytas naujas 2030 m. tikslas – 15 proc. padidinti ES anglies dioksido absorbentus.

2023 m. kovo 23 d. Parlamentas ir Taryba pasiekė neformalų susitarimą dėl teisės akto dėl tvaraus jūrinio kuro, kuriuo siekiama 2025 m. laivų išmetamą teršalų kiekį sumažinti 2 proc., o 2050 m. – 80 proc. Be to, ne mažiau kaip 2 proc. ES laivų kuro iki 2034 m. turės būti pagaminta iš e. degalų, pagamintų iš žaliosios elektros energijos. Kitas teisėkūros procedūros etapas bus oficialus susitarimas dėl dokumento, kuris bus pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis.

Europos Parlamento vaidmuo

Klimato kaitos klausimais Parlamentas tradiciškai dalyvavo tarpinstitucinėse derybose su Europos Vadovų Taryba, laikydamasis pozicijos didinti ES veiksmų užmojus.

Prieš 2015 m. klimato konferenciją (COP21) Parlamentas priminė, kad reikia skubiai „veiksmingai reguliuoti ir riboti tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose išmetamą teršalų kiekį“. Parlamentas išreiškė savo nusivylimą tuo, kad ICAO nesusitarta dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo. Pradėdama programą Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema, organizacija daugiausia dėmesio skiria kompensacijoms be kokybės garantijos ir tos kompensacijos bus teisiškai privalomos tik nuo 2027 m.; didžiausios ICAO narės dar net nėra įsipareigojusios įsitraukti į savanoriško dalyvavimo etapą.

Parlamentas pritarė plataus masto anglies dioksido įkainojimo principui ir siūlo pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais skirti su klimato sritimi susijusioms investicijoms. Jis paragino imtis konkrečių veiksmų, be kita ko, nustatyti grafiką, pagal kurį būtų laipsniškai atsisakyta visų rūšių iškastinio kuro subsidijų.

Kai anksčiau buvo atnaujinamos nuostatos dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO₂ kiekio, Parlamentas primygtinai reikalavo, kad kuo skubiau būtų pradėtas taikyti naujas Jungtinių Tautų nustatytas visuotinis bandomasis ciklas, kad matuojant išmetamą CO₂ kiekį būtų atspindėtos realios važiavimo sąlygos.

Rengiantis klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai Katovicuose, Parlamentas savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliucijoje pirmą kartą paragino padidinti 2030 m. ES tikslą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, kad tas kiekis būtų sumažintas 55 proc. Be to, Parlamentas išreiškė nuomonę, kad labai didelio ir veikiausiai negrįžtamo poveikio, kurį turėtų pasaulio temperatūros padidėjimas 2 °C, galima išvengti, jei bus siekiama platesnio užmojo Paryžiaus susitarimo tikslo užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, bet tam pasiekti reikėtų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. šiuo metu didėjantis pasaulyje išmetamas grynasis ŠESD kiekis sumažėtų iki nulio. Dėl šios priežasties jis taip pat paragino Komisiją pasiūlyti ilgalaikę, iki amžiaus vidurio trunkančią, nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ES strategiją.

2018 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES klimato diplomatijos, kurioje pabrėžė ES atsakomybę pirmaujant klimato politikos veiksmų ir konfliktų prevencijos srityje. Joje buvo pabrėžiama, kad ES diplomatiniai pajėgumai turėtų būti stiprinami siekiant visame pasaulyje skatinti veiksmus klimato srityje, remti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir neleisti kilti su klimato kaita susijusiems konfliktams.

Galiausiai 2019 m. lapkričio 28 d. Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį Europoje ir paragino visas ES valstybes įsipareigoti iki 2050 m. išmetamą grynąjį ŠESD kiekį sumažinti iki nulio. Parlamentas taip pat pageidavo, kad Komisija užtikrintų, kad visi atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų ir biudžeto būtų visapusiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas nesiektų 1,5°C.

2020 m. spalio 8 d. Parlamentas patvirtino derybų įgaliojimus dėl ES klimato teisės akto ir pareikalavo, kad 2030 m. išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslas būtų padidintas iki 60 proc. Nors 2021 m. balandžio 21 d. Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniame susitarime patvirtintas Komisijos pasiūlytas 55 proc. tikslas, Parlamentui pavyko padidinti anglies dioksido šalinimo vaidmenį ir indėlį, o tai gali padėti tą tikslą padidinti iki 57 proc. Be to, atsižvelgdama į Parlamento suteiktus įgaliojimus, Komisija pateiks pasiūlymą dėl 2040 m. tikslo ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po Paryžiaus susitarimo pirmojo visuotinio padėties įvertinimo, atsižvelgdama į numatomą ES preliminarų ŠESD biudžetą. Galiausiai, kadangi svarbu gauti nepriklausomų mokslinių konsultacijų, Parlamento siūlymu buvo įsteigta Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, kuri vertina, ar politika nuosekli ir stebės pažangą.

2023 m. sausio mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Mokslinės rekomendacijos dėl ES masto 2040 m. klimato tikslo ir 2030–2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto nustatymo“ Europos mokslinė patariamoji taryba ES institucijoms pateikė moksliškai pagrįstą 2040 m. klimato tikslo ir 2030–2050 m. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto įvertį. Šioje ataskaitoje nurodoma, ES turi stengtis iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

2022 m. rugsėjo 15 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sausrų, gaisrų ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmių, kuria siekiama toliau stiprinti ES pastangas kovoti su klimato kaita.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto interneto svetainėje.

 

Georgios Amanatidis

09-2023