Oro ir akustinė tarša
Oro tarša kelia didžiausią su aplinka susijusią riziką sveikatai Europoje. 2013 m. ES oro kokybės strategija buvo siekiama iki 2020 m. užtikrinti visapusišką atitiktį galiojantiems oro kokybės teisės aktams ir nustatomi nauji ilgalaikiai 2030 m. tikslai. ES, peržiūrėdama Aplinkos oro kokybės direktyvą, taip pat siekia toliau gerinti oro kokybę. 2002 m. Aplinkos triukšmo direktyva padedama nustatyti triukšmo lygį ES ir imtis priemonių jam sumažinti iki priimtino lygio. Atskirais teisės aktais reglamentuojama konkrečių šaltinių skleidžiama akustinė tarša.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191–193 straipsniai.
Bendrosios aplinkybės
Oro tarša gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligas, taip pat vėžį, ir yra pagrindinis ankstyvą mirtį sukeliantis aplinkos veiksnys ES. Kai kurie teršalai, pvz., arsenas, kadmis, nikelis ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, yra žmogaus genotoksiniai kancerogenai, o aiškios ribos, kurios neviršijus jie nekelia grėsmės, nėra nustatyta. Oro tarša taip pat turi neigiamą poveikį vandens ir dirvožemio kokybei ir kenkia ekosistemoms, pvz., dėl eutrofikacijos (pernelyg didelės taršos azotu) ir rūgštaus lietaus. Todėl tai daro poveikį žemės ūkiui ir miškams, taip pat medžiagoms ir pastatams. Esama daugelio oro taršos šaltinių, tačiau pagrindiniai yra pramonė, transportas, energijos gamyba ir žemės ūkis. Nors oro tarša Europoje pastaraisiais dešimtmečiais apskritai sumažėjo, Sąjungos 2013 m. apibrėžtas ilgalaikis tikslas – „pasiekti tokį oro kokybės lygį, kad tarša neturėtų didelės neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai“, vis dar neįgyvendintas. Oro kokybės standartų dažnai nesilaikoma, ypač miestų teritorijose (oro taršos „židiniuose“), tačiau būtent čia gyvena dauguma europiečių. Didžiausias problemas šiuo metu keliantys teršalai yra smulkiosios dalelės, azoto oksidai ir pažemio ozonas. 2022 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, europiečiai yra rimtai susirūpinę dėl oro kokybės ir ragina imtis aktyvesnių veiksmų. Iš Europos aplinkos agentūros informacinio pranešimo „2023 m. Europos oro kokybės būklė“ matyti, kad su pernelyg didele oro tarša, viršijančia ES standartus, yra plačiai susiduriama ES ir kad ji dažnai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos gaires.
Miestuose aplinkos triukšmo lygis didėja, daugiausia dėl intensyvesnės transporto, pramonės ir pramoginės veiklos. Manoma, kad maždaug 20 proc. ES gyventojų patiria tokio lygio triukšmą, kuris laikomas nepriimtinu. Tai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, taip pat kelti didelį stresą, trikdyti miegą ir turėti neigiamos įtakos sveikatai, pvz., sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Triukšmas taip pat turi įtakos laukiniams gyvūnams.
Laimėjimai kovojant su oro tarša
Po to, kai ES pradėjo spręsti oro taršos problemą XX a. aštuntajame dešimtmetyje, oro kokybė Europoje labai pagerėjo. Nuo to laiko tokių medžiagų, kaip sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO), benzenas (C6H6) ir švinas (Pb), kiekis gerokai sumažintas. ES taiko tris skirtingus teisinius oro taršos valdymo mechanizmus, kuriais: nustatomi bendrieji oro kokybės standartai, taikomi oro teršalų koncentracijai aplinkoje; nacionaliniu lygmeniu nustatomos viso išmetamo teršalų kiekio ribinės vertės; ir rengiami konkretiems taršos šaltiniams skirti teisės aktai, kuriais, pvz., kontroliuojami pramonės išmetami teršalai arba nustatomi transporto priemonių išmetamų teršalų, energijos naudojimo efektyvumo arba kuro kokybės standartai. Šias teisėkūros priemones papildo strategijos ir priemonės, kuriomis skatinama aplinkosauga ir jos integravimas į kitus sektorius.
A. Aplinkos oro kokybė
Remiantis 2005 m. priimtos Teminės oro taršos strategijos tikslais (smulkiųjų dalelių koncentraciją sumažinti 75 proc., pažemio ozono – 60 proc., taip pat 55 proc. sumažinti tiek rūgštėjimo, tiek eutrofikacijos grėsmę gamtinei aplinkai – visus šiuos rodiklius, lyginant su 2000 m. lygiu, reikia pasiekti iki 2020 m.), 2008 m. birželio mėn. įsigaliojo direktyva dėl aplinkos oro kokybės, kuria apjungiama dauguma galiojančių šios srities teisės aktų. Tik ankstesnės Oro kokybės pamatinės direktyvos ketvirtoji antrinė direktyva, kuria nustatomi arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių tiksliniai rodikliai (mažiau griežti nei ribinės vertės), galioja ir toliau.
Direktyvoje 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės išdėstomos priemonės, kurias taikant turi būti apibrėžti ir nustatyti aplinkos oro kokybės tikslai (t. y. ribinės vertės, kurios negali būti viršijamos jokioje ES vietovėje), susiję su pagrindiniais oro teršalais (sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, (smulkiosiomis) kietosiomis dalelėmis, švinu, benzenu, anglies monoksidu ir ozonu). Reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų zonas ir miestų aglomeracijas, kad būtų galima įvertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę, stebėti ilgalaikes tendencijas ir teikti informaciją visuomenei. Ten, kur oro kokybė yra gera, ji turi būti išsaugota, o ten, kur ribinės vertės viršijamos, turi būti imamasi veiksmų.
Laikantis 2013 m. Europos švaraus oro programos, Direktyvoje (ES) 2016/2284 (Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva) nustatytos griežtesnės penkių pagrindinių teršalų – sieros dioksido, azoto oksidų, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, amoniako ir smulkių kietųjų dalelių – išmetimo nacionalinės ribos. Pagal šią direktyvą valstybės narės turi parengti nacionalines oro taršos kontrolės programas. Šia direktyva taip pat perkeliami taršos mažinimo iki 2020 m. įsipareigojimai, kuriuos ES ir jos valstybės narės prisiėmė 2012 m. pagal persvarstytą JT Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo. 2022 m. spalio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES aplinkos oro kokybės taisyklių peržiūros, siekdama labiau suderinti ES oro kokybės standartus su naujomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir sugriežtinti oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir planų, skirtų padėti vietos valdžios institucijoms pasiekti švaraus oro, nuostatas.
B. Kelių transportas
Priimtos kelios direktyvos, kuriomis, siekiant apriboti kelių transporto keliamą taršą, nustatomos išmetamųjų teršalų normos skirtingoms transporto priemonių kategorijoms (pvz., lengviesiems automobiliams, lengviesiems furgonams, sunkvežimiams, autobusams ir motociklams) ir reglamentuojama degalų kokybė. Pagal šiuo metu galiojančią Euro 6 išmetamųjų teršalų normą lengviesiems automobiliams ir lengviesiems furgonams nustatytos daugelio oro teršalų, ypač azoto oksidų ir kietųjų dalelių, išmetimo ribinės vertės. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. naudojamas labiau tikrovę atitinkantis bandymo ciklas: Dabar jau yra nustatytas naujų modelių automobilių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis, kuris geriau atspindi realias važiavimo sąlygas. Be to, esama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties (reikalaujama, kad transporto priemonės atitiktų standartus visą laiką, kurį yra eksploatuojamos), taršos kontrolės įtaisų patvarumo, borto diagnostikos sistemų, degalų suvartojimo matavimo ir nepriklausomų operatorių prieigos prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos taisyklių. Panašios taisyklės taikomos sunkiosioms transporto priemonėms, pvz., autobusams ir sunkvežimiams. 2018 m. buvo patvirtintas reglamentas dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuris įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 1 d. ir kuriuo siekiama gerinti techninių tarnybų kokybę ir nepriklausomumą bei tikrinti, ar keliuose jau esantys automobiliai atitinka reikalavimus.
2022 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų Euro 7 išmetamųjų teršalų standartų, kuris yra jos 2020 m. darnaus ir išmanaus judumo strategijos ir 2021 m. oro taršos veiksmų plano dalis.
C. Kiti transporto išmetamieji teršalai
Siekdama sumažinti laivų keliamą taršą (manoma, kad dėl jos kiekvienais metais 50 000 žmonių ištinka priešlaikinė mirtis), ES nustatė sieros kiekio ribines vertes Europos jūrose veiklą vykdančių laivų naudojamame jūrų bunkeriniame kure. Laikantis Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytų standartų, bendroji ribinė sieros vertė 2020 m. sumažėjo nuo 3,5 iki 0,5 proc. Tam tikruose sieros kiekio kontrolės rajonuose, pvz., Baltijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje, nuo 2015 m. taikomas dar griežtesnis standartas – 0,1 proc. 2016 m. buvo nustatytos išmetamųjų teršalų normos taip pat ne keliais judantiems mechanizmams, pvz., ekskavatoriams, buldozeriams, grandininiams pjūklams ir pan., taip pat žemės ūkio ir miškų ūkio traktoriams ir pramoginiams laivams, pavyzdžiui, sportiniams laivams.
2022 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą – pasaulinę tarptautinės aviacijos išmetamo CO2 kiekio mažinimo sistemą, kurioje taip pat dalyvauja ES valstybės narės. Iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ reglamentu, pasiūlytu 2021 m. liepos mėn. kaip dalis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, siekiama sumažinti aviacijos poveikį aplinkai. Atitinkamu „FuelEU Maritime“ reglamentu siekiama iki 2050 m. 80 proc. sumažinti laivų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, skatinant naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą.
D. Pramonės sektoriuje išmetami teršalai
2010 m. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (PIT) taikoma labai aplinką teršiančiai pramonės veiklai, kurios išmetamų teršalų kiekis sudaro didelę taršos dalį Europoje. Ji apibendrina visas atitinkamas direktyvas (dėl atliekų deginimo, lakiųjų organinių junginių, didelių kurą deginančių įrenginių, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir pan.) ir apjungia jas į vieną nuoseklią teisėkūros priemonę, kad būtų palengvintas teisės aktų įgyvendinimas ir kuo labiau sumažinama tarša iš įvairių pramonės šaltinių. Direktyvoje nustatyti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti visi pramonės įrenginiai, taip pat pateiktas vandens, oro ir dirvožemio taršos prevencijos priemonių sąrašas ir nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis išduodamos pramoninių įrenginių eksploatavimo licencijos ir leidimai. Laikantis integruoto požiūrio šioje direktyvoje atsižvelgiama į bendrą įrenginio aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant žaliavų naudojimą arba energijos naudojimo efektyvumą. Geriausių prieinamų gamybos būdų koncepcija kartu su lankstumu, aplinkosauginiu tikrinimu ir visuomenės dalyvavimu atlieka pagrindinį vaidmenį. 2015 m. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą papildė direktyva dėl vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų.
2022 m. balandžio mėn. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūros, siekdama, pvz., užtikrinti visapusišką ir nuoseklų šios direktyvos įgyvendinimą visose valstybėse narėse, griežčiau kontroliuojant į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekį.
Laimėjimai kovojant su akustine tarša
ES taiko dvejopą požiūrį į akustinę taršą: pagal bendrąją akustinės taršos lygio nustatymo sistemą reikalaujama imtis veiksmų valstybių narių ir ES lygmeniu; taip pat yra taikomi teisės aktai dėl pagrindinių triukšmo šaltinių: būtent kelių, oro ir geležinkelių transporto keliamo triukšmo ir lauko sąlygomis naudojamos įrangos keliamo triukšmo.
2002 m. Pagrindų direktyva dėl aplinkos triukšmo siekiama sumažinti aplinkos triukšmo poveikį suderinant aplinkos triukšmo rodiklius ir vertinimo metodus, renkant informaciją apie triukšmo poveikį „triukšmo žemėlapių“ forma ir suteikiant galimybes visuomenei gauti šią informaciją. Tuo remiantis reikalaujama, kad valstybės narės parengtų veiksmų planus triukšmo problemoms spręsti. Triukšmo žemėlapiai ir veiksmų planai turi būti persvarstomi bent kas penkerius metus. Naujausioje 2023 m. kovo mėn. paskelbtoje įgyvendinimo ataskaitoje patvirtinta, kad, nepaisant tam tikrų pradinių vėlavimų, įgyvendindamos direktyvą dauguma valstybių narių padarė bendrą didelę pažangą.
2014 m. Reglamentu dėl variklinių transporto priemonių garso lygio pradedamas taikyti naujas bandymo metodas skleidžiamam triukšmui matuoti, sumažinamos šiuo metu taikomos triukšmo ribinės vertės, o į tipo patvirtinimo procedūrą įtraukiamos papildomos nuostatos dėl garso skleidimo. Kiti reglamentai susiję su mopedų, motociklų ir padangų riedėjimo triukšmo ribomis.
ES oro transporto keliamo triukšmo taisyklės, atitinkančios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos „suderintą požiūrį“, taikomos nuo 2016 m. birželio mėn. oro uostams, iš kurių ir į kuriuos per kalendorinius metus civiliniai orlaiviai atlieka daugiau kaip 50 000 skrydžių. Šis požiūris apima keturias pagrindines sudedamąsias dalis, kurias taikant siekiama nustatyti ekonomiškai efektyviausią būdą kiekviename konkrečiame oro uoste lėktuvų keliamo triukšmo problemoms spręsti: sumažinti triukšmo lygį jo susidarymo vietoje naudojant modernius orlaivius, vadovautis tvarumo principu valdant žemę aplink oro uostus, koreguoti veiklos procesus, kad būtų sumažintas triukšmo poveikis ant žemės, ir prireikus nustatyti veiklos apribojimus, pvz., uždrausti naktinius skrydžius.
Įgyvendinant 2008 m. geležinkelių sąveikumo direktyvą (išdėstytą nauja redakcija 2016 m.), pagal triukšmui taikomas 2014 m. techninės sąveikos specifikacijas (iš dalies pakeistas 2019 m.), nustatyti didžiausi leistini naujų (tradicinių) geležinkelio riedmenų keliamo triukšmo lygiai. 2015 m. Mokesčių už keliamą triukšmą reglamentu skatinama pakeisti krovininių vagonų stabdžių trinkeles mažatriukšmėmis kompozitinėmis trinkelėmis.
Dideliems Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvoje reglamentuojamiems pramonės ir žemės ūkio įrenginiams galima gauti leidimus, kurie suteikiami įrodžius, kad naudojami geriausi prieinami gamybos būdai. Taip pat reglamentuojamas statybos įrangos (pvz., ekskavatorių, krautuvų, žemrausių ir bokštinių kranų), pramoginių laivų ar lauko sąlygomis naudojamos įrangos keliamas triukšmas.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentui tenka lemiamas vaidmuo formuojant pažangią aplinkos politiką, kuria siekiama kovoti su oro ir akustine tarša.
Pavyzdžiui, Europos Parlamento nariai balsavo už tai, kad iki 2020 m. būtų reikšmingai sumažintas kenksmingas jūriniame kure esantis sieros kiekis (nuo 3,5 proc. iki 0,5 proc.), ir sėkmingai pasipriešino bandymams atidėti šį terminą penkeriais metais. Vadovaudamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, Parlamentas taip pat paragino nustatyti griežtesnes oro kokybės taisykles, ypač dėl smulkiųjų dalelių. Po to, kai JAV buvo nustatyta, jog įmonė „Volkswagen“ bandydama automobilius naudojo sukčiauti padedančią programinę įrangą, kad sumažintų išmetamų NOx rodiklius, Parlamentas sudarė laikinąjį Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komitetą šiai problemai tirti. Savo 2017 m. galutiniame pranešime komitetas paragino traukti atsakomybėn valstybes nares ir automobilių gamintojus ir primygtinai paragino juos modifikuoti labai taršius automobilius arba pašalinti juos iš rinkos.
2021 m. kovo 25 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Aplinkos oro kokybės direktyvų – Direktyvos 2004/107/EB ir Direktyvos 2008/50/EB – įgyvendinimo. EP pažymėjo, kad Europos oro kokybės standartai tik iš dalies padėjo veiksmingai sumažinti oro taršą ir sumažinti jos neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir aplinkai, ir palankiai įvertino Europos žaliojo kurso įsipareigojimą peržiūrėti oro kokybės standartus pagal dabartinius Pasaulio sveikatos organizacijos orientacinius lygius. Jis paragino ES tapti pasauline lydere šioje srityje priimant plataus užmojo standartus dėl visų oro teršalų ir užtikrinant jų vykdymą.
Rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog turima vis daugiau įrodymų, kad oro taršos poveikis gali turėti įtakos COVID-19 užsikrėtusių žmonių sveikatos būklei, ir pabrėžta, kad rengiant naujas kovos su oro tarša priemones reikia atsižvelgti į pandemijos metu įgytą patirtį. EP nariai primygtinai reikalavo, kad oro kokybei būtų teikiama pirmenybė ir kad ji būtų įtraukta į visus atitinkamus ES teisės aktus, pavyzdžiui, dėl klimato, energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir atliekų, ir kad turėtų būti užtikrinta visų politikos sričių sanglauda. Rezoliucijoje Komisija ir valstybės narės taip pat raginamos įvertinti galiojančių teisės aktų dėl išmetamųjų teršalų veiksmingumą ir paprašyta kuo greičiau nustatyti minimalius reikalavimus ir geriausią patirtį, taikytinus valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant oro kokybės planus.
Aplinkos triukšmo klausimu Parlamentas ne kartą pabrėžė, kad reikia toliau mažinti jo ribines vertes ir gerinti jo matavimo procedūras. Jis paragino nustatyti aplink oro uostus skleidžiamo triukšmo ES vertes, o triukšmo mažinimo priemones pradėti taikyti ir kariniams ikigarsiniams reaktyviniams orlaiviams. Be to, Parlamentas patvirtino palaipsniui diegiamas lengviesiems automobiliams taikomas naujas mažesnes triukšmo ribines vertes, jam taip pat pavyko pasiekti, kad būtų nustatytas vartotojams informaciją apie triukšmo lygį suteikiantis ženklinimas, panašus į sistemas, kurios taikomos degalų efektyvumui, padangų keliamam triukšmui ir CO2 išmetimui ženklinti.
2023 m. rugsėjo mėn. Parlamentas priėmė poziciją dėl peržiūrėtų teisės aktų, kuriais siekiama gerinti oro kokybę visoje ES. Pasiūlyme nustatyti griežtesni tikslai, palyginti su Komisijos pradinėmis rekomendacijomis dėl įvairių teršalų, pavyzdžiui, kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido ir ozono, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, natūralias ekosistemas ir biologinę įvairovę nuo oro taršos.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) interneto svetainėje.
Maria-Mirela Curmei / Christian Kurrer