Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės
Europos Parlamentas
Prašom užpildyti šį lauką

ES fiskalinės politikos sistema

Siekiant užtikrinti ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumą, reikalinga stipri sistema tam, kad kiek įmanoma būtų išvengta netvarių viešųjų finansų. 2011 m. pabaigoje įsigaliojo reforma (šešių dokumentų rinkinio dalis), kuria iš dalies keičiamas Stabilumo ir augimo paktas. Dar viena šios politikos srities reforma – tarpvalstybinė Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV), įskaitant fiskalinį susitarimą, įsigaliojo 2013 m. pradžioje. 2013 m. gegužės mėn. taip pat įsigaliojo reglamentas dėl nacionalinių biudžeto planų projektų vertinimo (dviejų dokumentų rinkinio dalis). 2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ekonomikos valdymo sistema.

Teisinis pagrindas

  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3, 119–144, 136, 219 ir 282–284 straipsniai;
  • Prie sutarčių pridedamas protokolas Nr. 12 (dėl perviršinio deficito procedūros) ir protokolas Nr. 13 (dėl konvergencijos kriterijų).

Tikslai

Europos Sąjungos fiskalinės politikos struktūros paskirtis – sukurti patikimą ir veiksmingą valstybių narių fiskalinės politikos priemonių koordinavimo ir priežiūros sistemą. 2011–2013 m. įvykdytos teisinės sistemos reformos buvo tiesioginis atsakas į valstybių skolos krizę, kuriai kilus paaiškėjo, kad reikia taikyti griežtesnes taisykles, nes netvarūs viešieji finansai vienoje euro zonos valstybėje turi neigiamą poveikį kitoms euro zonos valstybėms. Atsižvelgiant į tai, sistema atnaujinta remiantis patirtimi ir pasimokius iš Europos pinigų sąjungos pradinės struktūros kūrimo klaidų, taip pat ja siekiama stiprinti SESV 119 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pagrindinį patikimų viešųjų finansų principą. 2024 m. teisinė sistema buvo toliau reformuojama remiantis pastarojo dešimtmečio ES ekonomikos valdymo raida. Pakeistomis taisyklėmis siekiama didinti politinę atsakomybę, supaprastinti taisykles, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į ES prioritetines sritis ir skatinti veiksmingą vykdymo užtikrinimą. Nauja valdymo struktūra siekiama suderinti viešųjų finansų tvarumą su tvariu ir integraciniu augimu, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Laimėjimai

A. Stabilumo ir augimo paktas

ES pirminėje teisėje pagrindinis Stabilumo ir augimo pakto teisinis pagrindas nustatytas SESV 121 straipsnyje (daugiašalė priežiūra) ir 126 straipsnyje (perviršinio deficito procedūra) bei protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros. ES antrinėje teisėje išsamiau išdėstyta, kaip reikia įgyvendinti SESV nustatytas taisykles ir procedūras. 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojo pirmasis ekonomikos valdymo dokumentų rinkinys (šešių dokumentų rinkinys), kuriuo reformuotos ir iš dalies pakeistos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, kad būtų nustatytos pagrindinės valstybių narių fiskalinės politikos priežiūros (prevencinė dalis) ir perviršinio deficito padėties ištaisymo (korekcinė dalis) priemonės. 2024 m. prevencinė ir korekcinė dalys buvo dar kartą iš dalies pakeistos.

Šiuo metu Stabilumo ir augimo paktą sudaro šios priemonės:

  • 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97. Šiame reglamente nustatoma prevencinė dalis;
  • 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, iš dalies pakeistas 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1056/2005, 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/2011 ir 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2024/1264. Šiame reglamente nustatoma korekcinė dalis;
  • 2011 m. lapkričio 16 d. Reglamentas (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje;
  • Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms su pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1265.

1. Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Prevencinės dalies tikslas – užtikrinti veiksmingą valstybių narių patikimos ekonominės politikos koordinavimą, taip padedant siekti Sąjungos tvaraus bei integracinio augimo ir užimtumo tikslų, grindžiamų SESV 121 straipsniu.

Reglamentu (ES) 2024/1263 nustatomos konkrečioms šalims skirtos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų turinio, pateikimo, vertinimo ir stebėsenos taisyklės, kuriose išdėstyti valstybių narių išlaidų tikslai ketverių arba penkerių metų koregavimo laikotarpiui (priklausomai nuo nacionalinės teisės aktų leidėjo kadencijos trukmės).

Nacionaliniuose vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose išdėstoma, kaip šalys ketina įtraukti fiskalinius, reformų ir investicijų tikslus, įskaitant ir tuos, kuriais prireikus siekiama šalinti makroekonominį disbalansą, į bendrą holistinį vidutinės trukmės laikotarpio planą. Planuose turėtų būti konkrečiai atsižvelgiama į ES prioritetus žaliosios, skaitmeninės, energetinio saugumo, gynybos srityse, taip pat į ekonominio ir socialinio atsparumo tikslus. Įsipareigojimas toliau investuoti ir vykdyti reformas taip pat leistų pratęsti fiskalinio koregavimo laikotarpį iki septynerių metų.

Daugiašalės priežiūros proceso pradžioje Komisija vertina, ar valstybės narės laikosi Mastrichto sutartimi nustatytų valstybės skolos (60 proc. BVP) ir (arba) valdžios sektoriaus deficito (3 proc.) viršutinių ribų. Valstybės narės, laikydamosi Mastrichto kriterijų, gali savanoriškai prašyti Komisijos techninės informacijos apie tai, kaip išlaikyti fiskalinį apdairumą. Tačiau, valstybei narei pažeidus kurį nors iš kriterijų, Komisija pasiūlys orientacinę viešųjų išlaidų trajektoriją, kaip būdą užtikrinti, kad numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis patikimai mažėtų arba vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų apdairaus lygio (mažesnis nei 60 proc. BVP).

Orientacinė trajektorija apskaičiuojama atliekant kiekvienos valstybės narės skolos tvarumo vertinimą ir grindžiama keliomis apsaugos priemonėmis, kad:

  1. būtų užtikrintas suderinamumas su koregavimais pagal korekcinę dalį;
  2. būtų užtikrinta, kad skola per metus vidutiniškai sumažėtų ne mažiau kaip 1 procentiniu punktu, jei ji viršija 90 proc. BVP, ir 0,5 proc., jei ji sudaro 60–90 proc. BVP;
  3. būtų užtikrinta, kad valstybės narės pasiektų tokį deficito lygį, kuriuo būtų užtikrinta 1,5 proc. BVP bendra atsparumo marža, taikant ne mažesnį kaip 0,4 procentinio punkto BVP metinį koregavimą, sumažintą iki 0,25 procentinio punkto, jei koregavimo laikotarpis yra pratęstas.

Orientacinė trajektorija yra tik būdas valstybėms narėms ir Komisijai pasirengti diskusijoms dėl tinkamo grynųjų išlaidų plano nustatymo koregavimo laikotarpiu. Galiausiai nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus turi patvirtinti Taryba. Siekiant užtikrinti lankstumą, valstybės narės, įgyvendindamos sutartą planą, taip pat gali prašyti jį peržiūrėti, jei yra objektyvių aplinkybių, trukdančių jį įgyvendinti, arba kai paskiriama nauja vyriausybė.

Atlikdama atitikties vertinimą Komisija stebi tik valdžios sektoriaus išlaidų augimą atėmus palūkanų išlaidas, diskrecines pajamas, išlaidas ES finansuojamoms arba bendrai nacionaliniu lygmeniu finansuojamoms Sąjungos programoms, taip pat ciklinius išlaidų bedarbio pašalpoms elementus, vienkartines priemones ir kitus laikinus elementus. Šio bendro veiklos rodiklio vertinimą palengvina kontrolės sąskaitų nuokrypiams nuo grynųjų išlaidų plano registruoti naudojimas, taip pat valstybių narių viešos metinės ataskaitos.

Lankstumas taip pat užtikrinamas taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą didelio ekonomikos nuosmukio, darančio poveikį ES arba visai euro zonai, atveju ir taikant kiekvienai valstybei narei numatytą nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą nenumatyto šalies makroekonominės padėties nuosmukio atveju. Susidarius tokioms sąlygoms galima laikinai sušvelninti taisykles, užtikrinant, kad valstybės narės, susiduriančios su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių jos negali kontroliuoti, galėtų nukrypti nuo sutarto plano.

Reformavus sistemą buvo sustiprintas atskaitomybės aspektas didinant Europos Parlamento vaidmenį, visų pirma nustatant naujus reikalavimus pateikti informaciją ir įvedant plenarinio posėdžio lygmens dialogą ekonomikos klausimais su kitomis ES institucijomis. Nepriklausomų fiskalinių institucijų ir Europos fiskalinės valdybos dalyvavimas vertinant, kaip laikomasi taisyklių, ir teikiant konsultacijas dėl fiskalinės politikos krypties taip pat padeda stiprinti reformos skaidrumo aspektą.

2. Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis

Perviršinio deficito procedūra

Perviršinio deficito procedūra siekiama išvengti perviršinio deficito ir užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant panaikintas, pagal SESV 126 straipsnį ir prie sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 12.

Iš dalies pakeistame Stabilumo ir augimo pakte nurodyta, kad perviršinio deficito procedūra grindžiama deficito kriterijumi arba skolos kriterijumi:

  • deficito kriterijus – valdžios sektoriaus deficitas laikomas perviršiniu, jeigu jis rinkos kainomis yra didesnis už 3 proc. pamatinę BVP vertę;
  • skolos kriterijus – skola yra didesnė kaip 60 proc. BVP, o metinis skolos mažinimo tikslas 60 proc. ribą viršijančią skolą sumažinti 1/20 nebuvo pasiektas per pastaruosius trejus metus.

Tam tikromis nuostatomis paaiškinama, kada už nustatytą pamatinę vertę didesnis deficitas bus laikomas išimtiniu (dėl neįprasto įvykio, didžiulio ekonomikos nuosmukio ir t. t.) arba laikinu (kai iš prognozių matyti, kad pasibaigus neįprastam įvykiui ar nuosmukiui deficitas taps mažesnis už pamatinę vertę).

SESV 126 straipsnio 3–6 dalyse nustatoma perviršinio deficito vertinimo ir su šiuo deficitu susijusių sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu valstybė narė nesilaiko bent vieno iš šių dviejų kriterijų arba jeigu kyla pavojus, kad ji jų nesilaikys, Komisija parengia ataskaitą. EFK parengia nuomonę dėl šios ataskaitos. Jeigu Komisija mato, kad deficitas yra perviršinis (arba gali būti perviršinis), ji atitinkamai valstybei narei pateikia nuomonę ir apie tai praneša Tarybai. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba priima galutinį sprendimą, ar susidaręs perviršinis deficitas (SESV 126 straipsnio 6 dalis). Po to, remdamasi Komisijos rekomendacija, ji priima atitinkamai valstybei narei skirtą rekomendaciją (SESV 126 straipsnio 7 dalis), kurioje reikalauja imtis veiksmingų priemonių deficitui sumažinti ir nustato tam ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą. Nustačiusi, kad šių priemonių nebuvo imtasi, savo rekomendaciją Taryba gali paskelbti viešai (SESV 126 straipsnio 8 dalis). Jeigu valstybė narė ir toliau nevykdo rekomendacijų, Taryba gali šią valstybę narę įpareigoti per nurodytą laiką imtis atitinkamų priemonių (SESV 126 straipsnio 9 dalis).

2024 m. korekcinės dalies reforma siekta labiau automatizuoti skolos kriterijumi grindžiamos perviršinio deficito procedūros pradžią ir pagerinti sankcijų režimo taikymą.

Šiuo atžvilgiu panaikinama ankstesnė skolos mažinimo 1/20 taisyklė. Vietoj to, vertinant, ar laikomasi skolos ir deficito kriterijų, daugiau dėmesio skiriama ekonominių veiksnių, investicijų lygio, struktūrinių reformų pažangos ir valdžios sektoriaus išlaidų gynybos pajėgumams vertinimui. Nukrypimai nuo grynųjų išlaidų plano paskatintų galimą perviršinio deficito procedūros eskalavimą, o augimą skatinančios priemonės gali būti laikomos lengvinančiu veiksniu vertinant, ar yra susidaręs perviršinis deficitas.

Korekcinė dalis taip pat iš dalies pakeista siekiant užtikrinti suderinamumą su naująja prevencine dalimi. Todėl:

  • jei perviršinio deficito procedūra pradedama remiantis deficito kriterijumi, tais metais, kai numatoma, kad deficitas viršys 3 proc. BVP, taisomasis grynųjų išlaidų planas turėtų atitikti minimalų metinį struktūrinį koregavimą, kurio norma būtų bent 0,5 proc. BVP;
  • jei perviršinio deficito procedūra pradedama remiantis skolos kriterijumi, taisomasis grynųjų išlaidų planas turėtų būti bent toks pat griežtas kaip ir planas, nustatytas pagal prevencinę dalį, ir ištaisyti sudėtinius nuokrypius kontrolės sąskaitoje.

Reforma taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama stiprinti Komisijos dialogą ir stebėseną, be kita ko, rengiant reguliarius priežiūros vizitus ir toliau įtraukiant nacionalines nepriklausomas fiskalines institucijas.

Pagal perviršinio deficito procedūrą taip pat numatomos sankcijos už nuostatų nesilaikymą (SESV 126 straipsnio 11 dalis). Euro zonos valstybėms narėms Taryba šešių mėnesių laikotarpiui gali skirti baudą, kuri sudarytų iki 0,05 proc. naujausio praėjusių metų BVP įverčio. Ši bauda bus mokama kas šešis mėnesius tol, kol Taryba nustatys, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį.

Papildomos sankcijos euro zonos valstybėms narėms numatytos Reglamente (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje. Šios sankcijos taikomos įvairiais perviršinio deficito procedūros etapais, jomis numatomi 0,2 proc. nepalūkaniniai indėliai ir 0,2 proc. praėjusių metų BVP dydžio bauda. Tame pačiame reglamente taip pat numatomos sankcijos už manipuliavimą statistiniais duomenimis.

B. Fiskalinis susitarimas

2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime visos valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją, pasirašė SSKV, kurios fiskalinis komponentas yra fiskalinis susitarimas (Kroatija taip pat nepasirašė šios sutarties nei prieš narystę ES, nei po to, kai 2013 m. liepos 1 d. įstojo į ES). Fiskaliniame susitarime numatoma nacionalinėje teisėje, pageidautina konstituciniu lygmeniu, įtvirtinti subalansuoto biudžeto taisyklę („skolos stabdžio“ taisyklę) – 0,5 proc. BVP struktūrinio deficito žemutinę ribą (jei valdžios sektoriaus skola nesiekia 60 proc., taikoma 1 proc. BVP riba). Valstybės narės Europos Sąjungos Teisingumo Teismui gali pareikšti ieškinius kitoms valstybėms narėms, kuriose ši taisyklė tinkamai neįgyvendinama. Papildomose nuostatose, be kita ko, numatomas automatinis korekcinio mechanizmo taikymo inicijavimas ir valstybėms taikomų taisyklių vykdymo užtikrinimas pagal perviršinio deficito procedūrą. Be to, finansinė parama pagal Europos stabilumo mechanizmą bus teikiama tik toms valstybėms narėms, kurios yra pasirašiusios fiskalinį susitarimą.

C. Kitos reformos, kuriomis stiprinamas ekonomikos valdymas euro zonoje

2011–2013 m. Sąjungos ekonomikos valdymo ir fiskalinės politikos sistemos reformos – tai ne tik pakeistos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės ir tarpvyriausybinė SSKV, bet ir du reglamentai (dviejų dokumentų rinkinys), kurių paskirtis – toliau gerinti ekonomikos valdyseną euro zonoje:

  • 2013 m. gegužės 21 d. Reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų ir
  • 2013 m. gegužės 21 d. Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo.

Pagrindiniai pirmojo reglamento tikslai – visoms euro zonos valstybėms narėms nustatyti bendrus biudžeto tvarkaraščius ir numatyti Komisijos atliekamo valstybių narių biudžeto planų stebėjimo ir vertinimo taisykles. Šiurkščiais Stabilumo ir augimo pakto taisyklių pažeidimo atvejais Komisija gali paprašyti persvarstyti planus. Be to, reglamente nustatyta, kad euro zonos valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, privalo pateikti ekonominės partnerystės programą, kurioje išsamiai išdėstomos politikos priemonės ir struktūrinės reformos, būtinos siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėties ištaisymas būtų veiksmingas ir ilgalaikis. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima nuomones dėl ekonominės partnerystės programų.

Antrasis reglamentas taikomas valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia. Jame nustatomos taisyklės dėl griežtesnės priežiūros, finansinės paramos ir po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros (kol negrąžinta bent 75 proc. gautos finansinės paramos).

Europos Parlamento vaidmuo

Europos Parlamentas yra lygiateisis teisės aktų leidėjas nustatant išsamias daugiašalės priežiūros taisykles (SESV 121 straipsnio 6 dalis) ir su juo konsultuojamasi dėl antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama perviršinio deficito procedūra (SESV 126 straipsnio 14 dalis).

Pagal Stabilumo ir augimo paktą Parlamentui suteikiamas svarbus vaidmuo dabartinėje fiskalinės politikos sistemoje vykdant dialogą ekonomikos klausimais: Parlamento kompetentingam komitetui suteikiama teisė pakviesti Komisiją, Tarybą ir, kai tinkama, Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Euro grupės pirmininką ir valstybę narę pasikeisti nuomonėmis apie jų veiksmus įgyvendinant sistemą. Pagal reformuotą sistemą kompetentingas Parlamento komitetas taip pat gali pakviesti Komisiją pristatyti ir aptarti skolos tvarumo vertinimo metodikos pakeitimus. Pagal prevencinę dalį plenarinio lygmens ekonominis dialogas leis sustiprinti ES institucijų (Komisijos, Tarybos ir, kai tinkama, Europos Vadovų Tarybos ir Euro grupės) pirmininkų priežiūrą. Kalbant apie pokyčius euro zonoje teikiant daugiašales ataskaitas, prevencinė dalis taip pat apima metinių ataskaitų teikimą Parlamentui.

Parlamentas taip pat reguliariai informuojamas apie reglamentų taikymą. Pagal naująją prevencinę dalį, Komisija privalo nepagrįstai nedelsdama pateikti Parlamentui informaciją, kuri buvo perduota Tarybai.

Pagal peržiūrėtas taisykles, Komisija taip pat gali paskirti Europos fiskalinės valdybos pirmininką ir narius tik pasikonsultavusi su Parlamentu. Europos fiskalinė valdyba taip pat turi kasmet pateikti Parlamentui, Komisijai ir Tarybai savo veiklos ataskaitą.

Be to, Komisijos įgaliojimai nustatyti papildomus reikalavimus teikti ataskaitas pagal naująjį reglamentą dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo turi būti atnaujinami kas treji metai, o Parlamentas arba Taryba gali juos atšaukti.

 

Giacomo Loi / Samuel De Lemos Peixoto